Tie, kurie ieško kriauklių, jas ir ras. Tie, kurie kriaukles atvers, išvys perlus.
Abu Hamid Muhammad al-Ghasali
M A DE TO TOUCH.
SWITCH TO COLOUR
.
GY VENIM AS YR A ĮVAIRIASPALVIS – TEREIKIA
PASINAUDOTI JUNG IR FSB SPRENDIM AIS
32030 BLEU CÉRULÉEN 31 – VIENA IŠ 63 PALETĖS
LES COULEURS® LE CORBUSIER SPALVŲ
JUNG .GROUP /LC
K
78
VMG TECHNICS R&D PARK: TARSI NUSILEIDĘS IŠ ATEITIES
88
PANEVĖŽIO MIESTO CENTRE – DIDELĖS PERMAINOS
94
Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt 6 52
ARCHITEKTŪROS ALPINISTAI
30
GAMTA Į MIESTUS GRĮŽTA PER NAMUS
REKONSTRUKCIJA –INVESTICIJA Į DARBO NAŠUMĄ
98
SAMOGITIA: KARINIS MIESTELIS SU PRIDĖTINE VERTE
KAIP KURIAMA VIETA, KURIOJE NORĖTŲSI BŪTI NEREALU, BET PASTATOMA
Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.
Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info
LEIDĖJAS
UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt
DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt
VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt
VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt
VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Neda Žvybienė neda@structum.lt
TEMŲ AUTORĖS Violeta Bartaškaitė Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas
„Snøhetta“ norvegų kalba reiškia „snieguota kalno viršūnė“. „Tai vieta, iš kurios nė vienas nesame kilę, tačiau visi tokią vietą galime patirti“, – teigia norvegų architektūros korifėjai, aiškindami savo įmonės poetišką pavadinimą. Apie 1987 m. suburtos komandos kelionę į architektūros everestus STRUCTUM kalbasi su jos lyderiu – architektų įmonės „Snøhetta“ vadovu architektu vizionieriumi Kjetilu Trædalu Thorsenu.
Akvilė Lesauskaitė-Hu Snøhetta archyvo nuotraukos ir vizualizacijos
1985 m. Graco universitete Austrijoje įgijęs architektūros laipsnį, iš Norvegijos miestelio Haugesiuno (norv. Haugesund) kilęs K. T. Thorsenas 1987 m. nusprendė su bendraminčiais suvienyti jėgas. Taip gimė „Snøhetta“ – įmonė, su kuria ir kartu, ir individualiai per 35 kūrybos metus jis pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų Ludwigo Mieso van de Rohe prizą už Oslo operos ir baleto teatrą, Aga Khan apdovanojimą už architektūrą, Karališkojo britų architektūros instituto (RIBA) tarptautinę stipendiją, Norvegijos Karalystės Šventojo Olafo ordiną. K. T. Thorsenas taip pat buvo išrinktas Norvegijos architektų asociacijos (NAL) garbės nariu.
„Snøhetta“ – ne tik pasaulinės architektūros lyderiai, bet ir norvegų identiteto dalis. 2014 m. Norvegijos centrinis bankas patikėjo įmonei sukurti naujų šalies banknotų dizainą. Kūrėjai nusprendė nevaizduoti ant banknotų žinomų norvegų asmenybių: kartu su „Metric Design“ ir iliustratoriumi Terje Tønnessenu pristatė naują koncepciją, kurios esmė – pagerbti jūrą, norvegų tautos tapatybės ir klestėjimo simbolį. Unikali jūros, sausumos ir oro sąveika, pavaizduota moderniausiu šiuolaikinės mozaikos būdu – pikseliavimu, pabrėžia glaudų Norvegijos ryšį su gamta.
Pripažinimo ilgai laukti nereikėjo Vos poros metų prireikė, kad „Snøhetta“ pradėtų savo tarptautinę kelionę: 1989-aisiais komanda laimėjo pirmąjį tarptautinį konkursą – sukurti naujos Aleksandrijos bibliotekos Egipte projektą. Prie šios sėkmės labai prisidėjo naujasis partneris –Didžiojoje Britanijoje architektūros išsilavinimą įgijęs Robertas Greenwoodas. Šiandien jis atsakingas už visus projektus Azijoje. Per pusketvirto dešimtmečio įmonė įgyvendino ar įgyvendina iš viso jau kelis šimtus projektų, tarp jų Rugsėjo 11-osios memorialo paviljono Niujorke, bibliotekos su didžiausia pasaulyje skaitykla Pekine ir netgi pirmojo Europoje restorano po vandeniu. Savo projektuose jungdama tradicinius metodus ir pažangiausias skaitmenines technologijas su studijų Osle, Paryžiuje,
Niujorke, San Fransiske, Šendžene, Honkonge, Adelaidėje ir Melburne įgytomis žiniomis, „Snøhetta“ provokuoja, laužydama tradicinio dizaino ribas. Jos nuomone, tik tokiu būdu sukuriami šedevrai. Ir tik palaikant nuolatinį dialogą, einant į kompromisus drąsią viziją galima paversti realybe. Būtent tai padėjo įmonei įgyvendinti itin sudėtingą Rugsėjo 11-osios memorialo paviljono, pastatytų Niujorko „dvynių“ vietoje, projektą: reikėjo delikačiai suderinti skirtingas aukų artimųjų nuomones ir konkuruojančių tarpusavyje miesto atstovų pageidavimus.
„Socialinės erdvės – kertinė mūsų ašis, juk struktūros tampa architektūra tik sąveikaudamos su žmonėmis. Mes į architektūrą ne žiūrime, o visi kartu ją patiriame. Architektūra yra socialinis menas. Tad natūralu, kad mes siekiame įtraukti ir bendrai kurti“, –paaiškina įmonės požiūrį K. T. Thorseno kūrybos partneris R. Greenwoodas. 2016 m. per Venecijos architektūros bienalę išgirdęs priekaištą, kad „Snøhetta“ kurianti tokiose nedemokratiškose šalyse kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, K. T. Thorsenas atkirto: „Laisvame pasaulyje dirbti lengva, o statyti nelaisvoje šalyje tikrai sunku. Mes galime tą pakeisti.“ Jo nuomonė šiuo klausimu griežta ir aiški: šiandien, kai pasaulyje verda karštos diskusijos apie darbo autoritariniuose režimuose etiškumą, architektų moralinė pareiga bendradarbiauti su nedemokratinėmis šalimis, raginti jas politiškai judėti į priekį ir visomis išgalėmis padėti pertvarkyti tų šalių žmonių gyvenimo sąlygas. Jo žodžiai atspindi gilią filosofiją, kuria „Snøhetta“ vadovaujasi daugelį metų: pasitelkti architektūrą kaip teigiamų pokyčių žmonijai įrankį net ir sudėtingiausioje aplinkoje.
K. T. Thorsenas lygiai toks pat kategoriškas ir tvarumo, ekologiškumo klausimais: „Esame architektai ir statybų pramonės nariai, todėl turime prisiimti didelę bendrą atsakomybę rasti perspektyvius didžiulių aplinkosaugos iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame, sprendimus.“
Pristatome nepaprastą profesionalumą liudijantį įmonės „Snøhetta“ projektų septynetuką.
Naujas tvarumo etalonas –„Vertikal Nydalen“
Pradėtas projektuoti dar 2015 m., „Vertikal Nydalen“ istoriniame Oslo rajone prie Akerselvos upės oficialiai duris atvėrė tik šių metų balandį. Anksčiau čia buvo pramoninės zonos automobilių aikštelė, o dabar jos vietoje iškilusiame 18 aukštų pastato pirmajame aukšte iš gatvės pusės pasitinka restoranai, virš jų įrengti penki biurų aukštai, o tada prasideda 44–143 kv. m butai, kiekvienas unikalaus išdėstymo ir interjero. Ant stogo įrengtos terasos, iš kurių galima grožėtis Oslo panorama, jos taip pat tapo mikrobuveinėmis nykstančioms augalijos rūšims. Šalia pastato suformuota nauja miesto aikštė.
Tačiau „Vertikal Nydalen“ į architektūros istoriją pirmiausia įeis kaip unikalus inovatyvaus vėdinimo eksperimentas. „Snøhetta“ ne tik sukūrė pirmąjį Norvegijoje pastatą su supaprastinta bei savarankiška mikroklimato sistema ir sudarė sąlygas natūraliai vėdinti biurus, bet ir remiama Norvegijos mokslinių tyrimų tarnybos rado sprendimą, kaip ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Palyginti su standartiniu projektu, „Vertikal Nydalen“ atveju visas medžiagų, transporto ir energijos išmetamo CO2 kiekis sumažintas daugiau nei 50 proc.
Pagrindinis architektų komandos tikslas buvo sukurti oro slėgio skirtumus be mechaninių ventiliatorių. „Vertikal Nydalen“, priešingai nei tipiniuose biuruose, nėra žemų pakabinamųjų lubų – visa erdvė skirta šviesai ir orui. Pastatas yra „trigubo nulio“ sprendinys: energijos neperkama nei pastatui vėdinti, nei vėsinti, nei šildyti. Visa, ko reikia, pasiekiama naudojant geoterminius gręžinius, fotovoltines (PV) plokštes, mažai energijos vartojančią šildymo ir vėsinimo sistemą bei natūralų vėdinimą. Kai pastatą prireikia šildyti ar vėsinti, vanduo iš žemėje esančių gręžinių ima cirkuliuoti molio sienomis ir betono plokštėmis.
„Mums pasisekė, kad dirbome su tokiu drąsiu klientu kaip „Avantor“. Jis buvo pasirengęs su mumis daug rizikuoti. Raginu visus mesti iššūkį sistemai ir ieškoti galimybių spręsti problemas naujais, netradiciniais būdais. Tai vienintelis būdas tobulėti ir augti“, – sako „Snøhetta“ bendraįkūrėjis architektas K. T. Thorsenas.
„Mūsų pastatai turi būti ne tik atsparūs aplinkai ir tvirti: jie turi atlaikyti besikeičiančią kultūrą ir būti pritaikyti prie pakartotinio naudojimo. Tai užtikrina prasmingiausią tvarumą, – tęsia R. Greenwoodas. – Atsparumo projektavimas visada buvo svarbiausias architektūros rūpestis. Tai – pagrindinis mūsų projektų sėkmės kriterijus norint įveikti klimato kaitos ir stichinių nelaimių iššūkius.“
„Under“ – ir restoranas, ir tyrimų centras
Piečiausiame Norvegijos pakrantės taške, kur neretai susitinka iš šiaurės ir pietų atūžusios jūros audros, 2019 m. pastatytame restorane „Under“, kuriame tuo pat metu telpa vos 40 svečių, atidarymo dieną apsilankė net 7500 žmonių! 7 mln. eurų kainavęs pirmasis Europoje restoranas po vandeniu sukėlė tikrą furorą žiniasklaidoje ir gerą pusmetį buvo karštai aptarinėjamas.
„Snøhetta“, savo sprendiniais atskleidusi įspūdingą kontrastų istoriją – pakrantės ir tamsios jūros, pasaulių virš vandens ir po juo, – sutelkė lankytojų dėmesį į subtilią ekologinę žemės ir jūros pusiausvyrą, gyvybės sausumoje ir vandenyje sambūvį.
„Šios lubų plokštės – kaip kelionės iš žemės į jūrą metafora. Jos atkartoja saulėlydžio, prasmengančio vandenyne, spalvas, lydinčias einant laiptais žemyn į restoraną, – pasakoja K. T. Thorsenas apie plonai austą lubų plokščių tekstilę, alsuojančią subtilia elegancija ir suteikiančią pastatui ramią, tylią atmosferą. – Ši įvairiaspalvė nestandartinė tekstilė, sukurta kartu su žinoma tekstilės kompanija „Kvadrat“ ir, beje, taip pat pavadinta „Under“, dengia ir akustines restorano lubų plokštes.“
Pasak K. T. Thorseno, jo komanda sąmoningai pasirinko rankų darbo baldus, nes jie įkūnija viso projekto filosofiją: statyti tvirtus pastatus ateities kartoms, išsaugant žaliavoms būdingą neapdorotą natūralų grožį.
Restoranas „Under“ yra unikalioje vietoje, kur susilieja skirtingo sūrumo vandenys, todėl čia ypač gausu natūralios floros ir faunos, taigi šefo meniu visada apstu patiekalų iš šviežių produktų. Tačiau „Under“ – ne tik restoranas, čia veikia ir jūrų augalijos bei gyvūnijos centras, tyrinėjantis laukinę jūros fauną ir uolėtą pietinės Norvegijos pakrantę.
Busano opera –elitinė erdvė, prieinama visiems
2012 m. su vietos partneriais „Ilshin Architects“ antro pagal dydį Pietų Korėjos miesto Busano buvusioje pramoninėje zonoje pradėjusi projektuoti operą, „Snøhetta“ užsibrėžė tikslą „pasyvią būrelio žmonių žaidimų aikštelę“ paversti interaktyvia ir demokratiška erdve susitikti bei pabūti kultūrinėje aplinkoje visiems didmiesčio gyventojams. Architektų teigimu, šis pastatas ženklina naujos šiuolaikinės architektūros eros, kur puoselėjamos demokratinės vertybės, pradžią.
Pastato forma įkvėpta Pietų Korėjos kultūros: čia Kun (dangus) susitinka su Kon (žeme), o ši – su Kam (vandeniu). Pastato paviršiai šiek tiek
išlenkti, deformuoti, kad galėtų subtiliai liestis vienas su kitu. Keturi pastato kampai jungia jį su miestu ir jūra. Du iš šių kampų pakelti ir suformuoti keli įėjimai iš miesto ir jūros pusių. Įėjimus jungia vientisa viešoji erdvė, tekanti aplink operos teatrą ir išsiliejanti į viešąją aikštę. Opera suprojektuota taip, kad žemės lygyje būtų kuo atviresnė. Iš jūros pusės nuo vieno pastato krašto iki kito tęsiasi pagrindinio fojė erdvė, čia yra restoranas ir viešasis įėjimas į parterį. Pastato šerdyje esanti operos salė suprojektuota kaip muzikos instrumentas, tiksliai suderintas su erdvės akustika, kurią maksimaliai pagerina kietos vyšnios medienos plokštės. Nuo atviro ir visiems prieinamo stogo atsiveria neapsakomo grožio vaizdai į kalnus ir vandenyną. Busano operos statybas planuojama baigti jau šiais metais.
„Orionis“ – kelionė žvaigždžių takais
2019 m. pradėtas planetariumo ir observatorijos projektas Šiaurės Prancūzijos miestelyje Duė (pranc. Douai) įgyvendintas 2023-iaisiais. „Snøhetta“, įkvėpta elipsės formos žvaigždžių judėjimo, siekė sukurti nepaprastą traukos centrą miestelio gyventojams ir turistams.
Skarpo (pranc. Scarpe) upės, archeologijos muziejaus „Arkéos“ ir gyvenamojo komplekso kaimynystėje iškilęs planetariumas ir observatorija „Orionis“, išraiškingas pastatas su dviem – projekcinio kambario ir observatorijos – kupolais,
harmoningai įsilieja į miestelio peizažą.
„Nuolatinis“, „sklandus“ ir „amžinas“– trys sąvokos, kurias mes iš naujo interpretavome projekte, pasitelkdami architektūrines formas ir gvildendami visus pojūčius bei jausmus, kurie galėtų kilti planetariumo lankytojams“, – pasakoja K. T. Thorsenas.
Lauko erdvių dizainas yra dviejų skirtingų charakterių, tačiau ir kraštovaizdis, ir elipsės formos vidinis kiemas padeda sukurti „nuoseklią ir kontekstualizuotą kultūrinę atrakciją, sklandžiai integruotą į aplinką pasitelkus vietos gamtos bruožus“.
Projektuodama šią observatoriją, „Snøhetta“ liko ištikima savo pagrindiniam kūrybos principui: kurti pirmiausia tvarius pastatus. „Orionis“ galerijos grindimis cirkuliuoja geoterminė energija, žiemą ji pastatą šildo, vasarą – vėsina. „Siekdami užtikrinti išmanų natūralų vėdinimą, keliose angose sumontavome jutiklius, – priduria K. T. Thorsenas. – Netgi tokios detalės kaip pavėsinės ir apželdintas stogas prisideda prie pastato mikroklimato ir kritulio poveikio reguliavimo.“
Pekino biblioteka – slėnių ir kalvų vaizdinys
„Snøhetta“, 2018 m. pradėjusi projektuoti šį kūrinį kartu su vietos architektūros įmone ECADI, siekė sukurti šiuolaikinį mokymosi, dalijimosi žiniomis, socialinės sąveikos ir bendruomenės dalyvavimo centrą, kuriame pirmenybė teikiama žmonių ryšio ir tvarumo puoselėjimui. Bibliotekos centre suprojektuotas didžiulis beveik 16 m aukščio forumas, nuo kurio aikštelės kylančios laiptuotos terasos – kalvos sukuria skulptūrišką interjero reljefą ir tampa neformalia zona, kur galima atsisėsti ir ramiai paskaityti, pasikalbėti, tiesiog atsipalaiduoti
žvilgsniu klaidžiojant po atvirą erdvę. Į „terasines kalvas“ įkomponuotos pusiau privačios skaitymo zonos ir konferencijų salės, ant ilgų plokščių „viršūnių“ įrengtos knygų lentynos ir sėdimos vietos prie stalų. Tai yra didžiausia pasaulyje skaitymo erdvė. Be to, čia įdiegta ir viena didžiausių pasaulyje automatizuotų knygų saugojimo ir paieškos sistemų (ASRS). Antra vertus, visame projekte pabrėžiama fizinė knygos prigimtis, puslapių vartymo motyvas yra pagrindinis potyris vaizdingoje kalvų, medžių ir Tonghui upės aplinkoje. Pagrindinė judėjimo arterija bibliotekoje yra „Slėniu“ pavadintas vingrus takas,
atkartojantis Tonghui vingius. Taip sklandžiai pratęsiant kraštovaizdžio įspūdžius sujungiami šiaurinis ir pietinis įėjimai, kad lankytojai galėtų lengvai patekti į visas vidaus erdves. Bibliotekoje sumontuota didžiausia Kinijoje laikančiųjų stiklo vitrinų sistema, kurioje įdiegtos inovatyvios technologijos užtikrina geresnius potyrius lankytojams, atitinka aplinkosaugos reikalavimus ir palaiko nuolatinį natūralios šviesos srautą bibliotekos viduje, taip pagerindamos mikroklimatą ir sumažindamos elektros energijos sąnaudas. Tvarus projektas pelnė Kinijos GBEL tris žvaigždutes – aukščiausią šalyje tvarumo įvertinimą.
Tokius rezultatus „Snøhetta“ pasiekia vis keisdama projektavimo įrankius. Pastaruoju metu ji naudoja skaitmeninį dizainą, BIM ir dirbtinį intelektą. Įrankiai pasirenkami pagal iššūkį, ir tai atspindi galutinis rezultatas. „Tačiau taikydami naujausias technologijas neturėtume pamiršti ankstesnių metodų, – įspėja R. Greenwoodas. – Geriausi rezultatai pasiekiami integruojant ir kaitaliojant sprendimus, jungiant abi – skaitmeninę ir analoginę – architektūros metodikas.“
Rugsėjo 11-osios memorialo paviljonas –mentalinis tiltas
Nors memorialai kuriami tautai emociškai svarbiems, neretai ir skausmingiems įvykiams įamžinti, šiandien jie dažnai statomi šalia labai įprasto kasdienio gyvenimo šurmulio, pabrėžia „Snøhetta“, 2004–2014 m. drauge su architektų įmone „Adamson Associates“ įgyvendinusi Rugsėjo 11-osios memorialo paviljono (angl. The 9/11 Memorial Pavilion) Manhatane, Niujorke, projektą. Pasak kūrėjų, projektuodami šį paviljoną, jie turėjo laviruoti tarp dviejų pasaulių – kviesti žmones prisiminti tą tragišką dieną, o tada grąžinti į kasdienę veiklą.
Atspindinčio stiklo ir metalo plokščių paviljonas – tarsi tiltas tarp tų dviejų pasaulių, tarp atminimo ir gyvenimo tėkmės, tarp kolektyvinės niujorkiečių patirties ir asmeninių potyrių. Plokščią Memorialo aikštę perskrodžiančiu stikliniu paviljono atrijumi lankytojai patenka į giliai po žeme, po Hadsono upės tėkme, esantį
muziejų. Leisdamiesi į požemį, jie žvelgia pro stiklinį atrijų į viršų, kad pamatytų, kaip kiti iš viršaus žvelgia į juos, ir taip prasideda perėjimas iš fizinio į mentalinį būvį. Emocinį poveikį dar labiau sustiprina atrijuje stovinčios dvi išlikusios autentiškos bokštų dvynių konstrukcinės kolonos. Tuo tarpu viršuje dvynių dangoraižių vietoje įrengti kvadrato formos „nuskendę“ fontanai, dirbtiniais kriokliais 9 metrus krintantys žemyn į kvadratinį baseiną, atlieka užuovėjos vaidmenį triukšmingame verslo rajone. Taip natūraliai sukuriamas slenkstis tarp kasdienio miesto gyvenimo ir unikalios dvasinės memorialo ir muziejaus dvasios. Projektuodama paviljoną, „Snøhetta“ laikėsi tvarumo principų (optimizavo energijos ir vandens sąnaudas, užtikrino maksimalų dienos šviesos srautą, pakartotinį nuotekų panaudojimą, naudojo mažai teršalų išskiriančias ir, jei įmanoma, iš vietos žaliavų vietos verslininkų pagamintas medžiagas), dėl to paviljonui suteiktas auksinis LEED įvertinimas.
Taimso aikštė – oazė pėstiesiems
Turistų mėgstamoje Taimso aikštėje (angl. Times Square) kasdien apsilanko kone trečdalis milijono žmonių, tačiau dar prieš kelerius metus ji buvo pavojinga ir sausakimša miesto vieta. 2010–2017 m. „Snøhetta“ Niujorko dizaino ir statybos departamento užsakymu pavertė Taimso aikštę ir gretimus kvartalus vieta, kurioje žmonės gali laisvai sustoti, susirinkti ir atsipalaiduoti.
Pirmiausia tarp 42-osios ir 47-osios gatvių buvo sukurtos kelios aikštelės pėstiesiems, o tada panaikinti kelkraščius žymintys borteliai Taimso aikštėje, surinktos per daugybę metų čia susikaupusios šiukšlės ir įrengti granito suoliukai praeiviams, svarbūs miesto komunaliniai inžineriniai tinklai integruoti po žeme ir virš jos, o aikštė apklota vientisa danga, taip sustiprinant aikštės, kaip lauko scenos, vaidmenį. Įgyvendinus projektą, pėstieji
Manhatano centre gavo 2,5 ha tik jiems skirtos erdvės. Dėl to ne tik sumažėjo nelaimingų atsitikimų, avarijų ir nusikaltimų atvejų (atitinkamai 40 proc., 15 proc. ir 20 proc.), bet ir pagerėjo oro kokybė.
Įkvėpta projekto sėkmės, Niujorko miesto valdžia į pėsčiųjų zonas pertvarko ir kitas intensyvaus eismo aikštes.
„Snøhetta“ nesiekia eksportuoti skandinavų dizaino prekių ženklo į visą pasaulį, –teigia architektai. – Mūsų projektavimo ir darbų eiga visada grįsta kontekstu. Kiekvienas projektas laikomas unikaliu dialogu. Šis dialogas vyksta ir vietoje, ir laike, ir kontekste plačiausia prasme – topografine, istorine ir kultūrine. Dėl to siekiame įtraukti bendruomenes, su kuriomis dirbame, konsultuotis su jomis. Tai yra kertinis mūsų kūrybinio projektavimo proceso principas. Gyvoms diskusijoms akis į akį reikia laiko, tačiau būtent tai paverčia procesą nepaprastu, o nepaprastą – nuostabiai įprastu.“
Marko Nilono („Koichi Takada Architects“ archyvo) nuotr.
GAMTA Į MIESTUS GRĮŽTA PER NAMUS
Tokią viziją puoselėdama japonų architekto Koichi Takados vadovaujama kūrėjų komanda suprojektavo 33 aukštų daugiabutį Pietų Brisbane Australijoje. Vos keli mėnesiai praėjo, kai projektas Upper House tapo tikru namu, o pasauliniai architektūros apdovanojimai jau žyra vienas po kito – už sąmoningą pasirinkimą, natūralių medžiagų naudojimą, biologinės įvairovės puoselėjimą, pagarbą žmonėms ir planetai. Be abejo, ir už nepaprastai dailią, išskirtinę formą.
„Aukštybėse gyvename atsiskyrę ir atitrūkę – nuo bendruomenės, gamtos, vienas nuo kito. Projektu „Upper House“ siekėme mesti iššūkį ir sukurti naują vertikalaus gyvenimo modelį. Jo esmė –ryšys“, – sako Koichi Takada, atstovaujantis naujajai architektų kartai, siekiančiai į miesto aplinką sugrąžinti gamtą. Įkvėpimo iš organinių formų ir vietos konteksto besisemiantis architektas garsėja žmogaus ryšį su natūralia aplinka atkuriančiais projektais, persmelktais rafinuoto japoniško jautrumo, dalis jų įgyvendinta didžiausiame Australijos mieste Sidnėjuje. 2021 m. pasirodė jo vizionieriškai, gamtos įkvėptai architektūrai skirtas leidinys „Koichi Takada: Architecture, Nature, Design“, skatinantis jaunąją architektų kartą prisidėti prie Koichi Takados prisiimtos misijos –sąmoningai formuoti žmonijos ateitį.
„Kvestionuojant gamtos praradimą miestuose, atsiveria naujų architektūros ir dizaino galimybių. Gamtoje atrandame savo gebėjimą atsinaujinti“, – teigia japonų architektas.
„Upper House“ yra pirmasis bendras baigtas užsakovo „Aria Property Group“ ir „Koichi Takada Architects“ projektas. Jo tikslas – pabrėžti Brisbano gamtos grožį, ramų miesto gyvenimo būdą ir švelnų atogrąžų klimatą. „Upper House“, miesto panoramą perskrodžianti medinė pergolė, – tai 1000 kv. m pažangių patogumų sprendinių, kurie suartina gyventojus.
IŠSKIRTINIS DIZAINAS
Natūralios medienos pergolė – ne vienintelis išskirtinis „Upper House“ elementas. Unikalus ir jo fasadas, sukurtas imituojant čia pat, Mortono įlankos apylinkėse, augančių figmedžių (lot. Ficus macrophylla) šaknų sistemą. Iš šių stilizuotų fasado „šaknų“ išauga 188 prabangūs apartamentai. Penkių pirmųjų aukštų fasadas –tai pasakojimas apie Australijos čiabuvius, seniausią žinomą išlikusią pasaulio civilizaciją. Ant perforuoto metalo fasado konstrukcijos perkeltas žinomos menininkės Judy Watson, Kvynslando valstijoje nuo seno gyvenančios Australijos aborigenų genties Waanyi palikuonės, meno kūrinys „Bloodlines Weaving String and Water“ (angl. „Kraujo linijos, audimas,
gijos ir vanduo“, 2023 m.) naktį apšviestas atgyja ir ima hipnotizuoti pasakojimais apie šalies istorines ir kultūrines šaknis. „Šviesos linijos kerta upę ir žemę. Vietos maršrutai eina aborigenų takais. Tai kraujo linijos, kurios mus įtraukia į šalį ir kultūrą“, – sako menininkė Judy Watson. Visame „Upper House“ projekte pristatomi kylančių ir pripažintų menininkų darbai, ši didingo grožio kolekcija – ne tik malonumas pastato gyventojams ir patikima investicija įmonei: išraiškingai pasakojama istorija įtraukia į dialogą apie reikšmingą Australijos praeitį ir ugdo pagarbą Australijos aborigenams. Šalies istorijos pasakojimo idėją kaip įsipareigojimą menui „Aria Property Group“ plėtoja ir kituose savo projektuose.
Mortono įlankos figmedis
HOLISTINIS POŽIŪRIS
SVEIKATĄ IR
GEROVĘ
„Upper House“ gyventojams suteikiama įvairiausių galimybių atsikvėpti nuo įtempto miesto gyvenimo – ir drauge, ir individualiai. Čia daug dėmesio skiriama gamtai ir akcentuojamas holistinis sveikatinimas.
Paskutiniuose dviejuose aukščiausios klasės aukštuose įrengtas sveikatingumo klubas su gyventojų svetingumo erdve. Pasaulinio lygio patogumai sukurti taip, kad skatintų bendrauti, stiprintų bendruomeniškumo jausmą ir gerintų savijautą: čia yra didžiulis baseinas, SPA, pirtis, treniruoklių klubas, jogos studija tarp brandžių atogrąžų augalų, taip pat posėdžių salė, darbo iš namų patalpos, poilsio baras, kino teatras. Pastate taip pat yra užsakomųjų privačių pietų erdvė ir kolektyvinis vyno rūsys, pritaikytas renginiams.
Marko Nilono („Koichi Takada Architects“ archyvo) nuotr.
TVARUMAS, BIOLOGINĖ
ĮVAIROVĖ IR
OPTIMIZAVIMAS
Visuose „Upper House“ apartamentuose yra lauko balkonai, strategiškai orientuoti taip, kad užtikrintų privatumą arba atvertų nuostabų kraštovaizdį. Be to, balkonai išdėstyti pakopomis, kad jų iškyšuliai saulėtą karštą dieną mestų šešėlį ir taip net atogrąžų klimato sąlygomis užtikrintų išskirtinę gyvenimo kokybę. Šilumos salų poveikį mažina bei privatumą didina ir daugybė augalų. 3544 sodinukai, vietos ir atogrąžų augalų rūšių derinys, kruopščiai atrinkti atsižvelgiant į jų gebėjimą klestėti vietos klimato sąlygomis, visada užtikrinti dailų kraštovaizdį ir mini ekosistemą, suteikiančią gyvybingumo stogo aplinkai. Medžių ir krūmų lapija atlieka natūralios šilumos izoliacijos vaidmenį, taip mažindama priklausomybę nuo dirbtinio šildymo ir vėsinimo. Visi augalai laistomi vandeniu iš 40 tūkst. litrų talpos lietaus vandens rezervuaro.
Pastate įdiegtos energiją taupančios sistemos, vartojama tik atsinaujinančių išteklių energija, dalį jos pagamina vietoje įrengta 30 kW saulės jėgainė. Automobilių saugykloje yra 60 elektromobilių įkrovimo vietų su galimybe jas integruoti į 100 proc. automobilių stovėjimo vietų. Įrengtos 242 vietos dviračiams.
Pastato statybai naudotos tvarios statybinės medžiagos (patikrinta trečiosios šalies), be to, jis suprojektuotas taip, kad vandens būtų suvartojama 20 proc. mažiau.
Australijos žaliųjų pastatų taryba (Green Building Council of Australia) „Upper House“ įvertino 5 žaliosiomis žvaigždutėmis (Green Star). Šildymo ir vėsinimo poreikių reitingas pagal Australijos nacionalinę namo energijos vertinimo schemą (Nationwide House Energy Rating Scheme, NatHERS) –8,4 žvaigždutės iš 10 galimų.
Australijos architektų instituto žiuri nuomone, „Upper House“ projektas yra didelio masto tvarios plėtros pavyzdys. Vadovaujantis patikimu prisitaikymo prie klimato kaitos planu, jame pasiekta reikšmingų patobulinimų pagal įvairius tvarumo rodiklius – nuo pakartotinio statybinių atliekų panaudojimo iki pasirengimo karščio bangoms. Į projektą įtraukti pirmųjų Australijos tautų meno kūriniai, daug bendruomenės kūrimo elementų ir išskirtinė pastato forma pabrėžia projekto užmojį ir poveikį. Bendradarbiaujantys architektai ir kūrėjai sukūrė tvarų palikimą ateinančioms kartoms. Šis projektas rodo, ką galima pasiekti, kai ambicingas architektas, meno kuratorius ir plėtotojas dirba išvien.“
PARTNERYSTĖ TĘSIAMA
„Aria Property Group“ ir „Koichi Takada Architects“ kartu pradeda įgyvendinti naują projektą – „Urban Forest“,taip pat Pietų Brisbano rajone. Šis 30 aukštų dangoraižis, kurio fasadą dengs daugiau kaip 25 tūkst. vietos augalų (jie jau pradėti auginti projekto reikmėms) taps žaliausiuoju pasaulyje gyvenamuoju pastatu. Jo statybą planuojama baigti prieš 2032 m. Brisbano olimpines žaidynes.
Marko Nilono („Koichi Takada Architects“ archyvo) nuotr.
„UPPER HOUSE“ PELNYTI APDOVANOJIMAI
2024 m. „INDE.Awards“, daugiabučių pastatų kategorija (nugalėtojas)
2024 m. „Urban Developer Awards“, Metų projektas –didelio tankio gyvenamasis namas (nugalėtojas)
2024 m. „CTBUH Award of Excellence“, geriausiasis aukštas (100–199 m) pastatas (nugalėtojas)
2024 m. CTBUH, už kompetenciją, erdvės viduje kategorija (nugalėtojas)
2024 m. „Architizer A+“, architektūros ir meno kategorija, žmonių pasirinkimas (nugalėtojas)
2024 m. „Architizer A+“, daugiabučių gyvenamųjų namų kategorija, aukštybinių (16+ aukštų) pastatų grupė, žmonių pasirinkimas (nugalėtojas)
2024 m. Australijos architektų instituto Kvynslando skyriaus apdovanojimas už tvarią architektūrą (nugalėtojas)
2024 m. Australijos architektų instituto Didžiojo Kvynslando skyrius, meno ir architektūros kategorija (pagyrimas)
2024 m. Australijos architektų instituto Didžiojo Brisbano regioninis skyrius, daugiabučių gyvenamųjų namų architektūros kategorija (pagyrimas)
2024 m. „Asia Pacific Awards of Excellence“, „Urban Land Institute“ kategorija (nugalėtojas)
Kauno technologijos universiteto docentas, architektas
PRANEŠIMO TEMA
LĖTA
ARCHITEKTŪRA: JAUTRUS POŽIŪRIS
Į PROFESIJĄ
Gerardas Petraitis
„Koderus“ pardavimų projektų vadovas
PRANEŠIMO TEMA
ARCHITEKTŪRINĖS KŪRYBOS IDĖJŲ ĮGYVENDINIMAS
SU NOVATORIŠKU „KODERUS 2IN1“ SISTEMA FASADU
KONFERENCIJA
09.12
Leo O’Neill
HML PROJECT MANAGEMENT vadovas ir įkūrėjas
PRANEŠIMO TEMA
INOVACIJŲ DIEGIMAS
ISTORINIUOSE PASTATUOSE
Saulius Jančiauskas
„Metallum novum“ prekybos direktorius
PRANEŠIMO TEMA „CORTEN“ RŪDINTAS PLIENAS
ARCHITEKTŪROJE: IŠSKIRTINUMAS, ILGAAMŽIŠKUMAS
IR NERIBOTOS GALIMYBĖS
Christian Dampierre WICONA projektavimo vadovas
PRANEŠIMO TEMA
PASAULINIAI
PROJEKTAI, KEIČIANTYS MIESTUS
Dmitrijs Astašonoks
VELUX generalinis direktorius Baltijos šalims
PRANEŠIMO TEMA
LIVING PLACES –NAUJAS POŽIŪRIS
Į PASTATUS
Emilia Cichocka
Corian® Design Baltijos šaliu pardavimu vadovė
PRANEŠIMO TEMA
ĮVAIROVĖ IR UNIVERSALUMAS: TVARŪS SPRENDIMAI SU „CORIAN® SOLID SURFACE“
PROJEKTAS ATEITIES BIURAS 2024
Tikslingai suplanuotas ir įrengtas, biuras ne tik daro gerą pirmąjį įspūdį potencialiems klientams ir partneriams, bet ir padeda optimizuoti darbo procesą. Tai svarbi dinamiška aplinka, formuojanti įmonės kultūrą ir turinti didelės įtakos verslo sėkmei. Globalių tyrimų duomenimis, jei darbuotojai biure jaučiasi gerai, jų darbingumas padidėja net 56 proc.! Akivaizdu: biure turi būti svarbu kiekvieno darbuotojo savijauta, poreikiai ir sveikata Žurnalas „Structum“, norėdamas paskatinti architektus ir dizainerius ieškoti naujų idealios darbo aplinkos sprendinių, o įvairių architektūros, inžinerijos, statybų pramonės sektoriaus atstovus – kurti bendradarbiavimo sinergiją, skelbia konkursą ATEITIES BIURAS!
STRUCTUM, norėdamas paskatinti architektus ir dizainerius ieškoti naujų idealios darbo aplinkos sprendinių, o įvairių architektūros, inžinerijos, statybų pramonės sektoriaus atstovus – kurti bendradarbiavimo sinergiją, skelbia konkursą ATEITIES BIURAS! Pristatome pirmuosius projekto komisijos narius.
MINDAUGAS
KULBOKAS
Tarptautinės NT paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse
Biuras tampa namų tęsiniu, o namai – biuro papildiniu. Laisvė rinktis, iš kur ir kur dirbti, yra milžiniškas privalumas derinant darbą su asmeniniais poreikiais. Šiuo metu, be visiems labai gerai žinomų ergonominės darbo vietos principų, bendrystės ir kūrybos erdvių, labai svarbu įvertinti ir asmeninių erdvių darbe poreikius. Ko gero, grįžta tendencija, kurią galime apibūdinti „mažiau yra daugiau“.
Dalyviams linkiu drąsiai siūlyti savo vizijas – fiziškai įgyvendinamas, ekonomiškai pagrįstas ir galimas realizuoti.
AISTĖ KUNCEVIČIŪTĖGUDELIENĖ
Architektė, studijos „AIAI architects“ įkūrėja
Projektuojant biuro erdvę svarbu ne tik užtikrinti jos funkcionalumą, bet ir sukurti tokią aplinką, kuri įkvėptų ir skatintų kūrybiškumą. Architektai ir interjero dizaineriai turi atidžiai apmąstyti kiekvieną aspektą – nuo erdvės estetikos iki apšvietimo ir medžiagų pasirinkimo. Šie elementai turi ne tik papildyti vienas kitą, bet ir sukurti harmoniją, kuri teigiamai veiktų darbuotojų nuotaiką ir produktyvumą. Kiekviena detalė, kiekviena pasirinkta spalva ar tekstūra turėtų atspindėti įmonės vertybes bei misiją ir paversti darbo vietą ne tik efektyvia, bet ir įkvepiančia aplinka. Biuro interjeras – įmonės identiteto dalis.
Konkurso dalyviams linkiu drąsiai žaisti su idėjomis, neįstrigti įprastuose rėmuose ir nebijoti iššūkių. Eksperimentuokite su naujais sprendimais ir ieškokite būdų, kaip praturtinti erdves ne tik funkcionalumo, bet ir estetikos prasme. Linkiu sukurti tokią erdvę, kurioje darbuotojai jaustųsi motyvuoti ir siektų savo tikslų. Sėkmės ir neblėstančio kūrybinio įkvėpimo!
IGNAS LUKAUSKAS
Architektas, studijos „ 2L Architects & Engineers“ kūrybos vadovas
Šiandienės biurų erdvės skirtos ne tik darbui, bet ir bendravimui, poilsiui, laisvalaikiui. Dabar biuro funkcija artima namų sąvokai. Po pandemijos išnyko ribos tarp darbo aplinkos ir namų. Darbo erdvės tapo artimesnės namų erdvėms. Jose darbuotojai ilsisi, leidžia laisvalaikį, žaidžia, žiūri filmus, kartu ruošia pietus arba vakarienę, atsiveda į jas savo augintinius. Siekiant išlaikyti darbuotojus biure leidžiama beveik viskas. Siūlau atsižvelgti į pasikeitusias darbo taisykles ir naujas „namų“ funkcijas.
Konkurso dalyviams palinkėčiau pradėti nuo konkrečios problematikos. Kuriamas projektas turi atsakyti į probleminius biuro erdvių klausimus. Kokie jie? Geriausi projektai gimsta iš sudėtingos problemos, randant paprastą ir estetišką sprendimą.
„IDIN Architects“, projektuodami kavinę „Harudot“ Tailando paplūdimio mieste Čoburyje, įkvėpimo sėmėsi iš japonų kultūros, todėl kavinė tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Čia svarbi kiekviena detalė, visur išlaikomas ryšys su gamta ir skiriamas didelis dėmesys lankytojų komfortui.
KAIP KURIAMA VIETA, KURIOJE NORĖTŲSI BŪTI
Nėra lankstesnės, labiau prisitaikančios ir dinamiškesnės srities kaip svetingumo (angl. hospitality) industrija. O joje pirmuoju smuiku griežia architektūra.
Violeta Bartaškaitė
Kas yra svetingumas? Komfortiškos aplinkos kūrimas svečiams. Kas yra svetingumo architektūra? Visi pastatai, pritaikyti itin įvairiems tokios aplinkos variantams: nuo svečių namų, viešbučių, SPA centrų, sanatorijų, restoranų, kavinių iki kazino ir kitų pramogų bei laisvalaikio įstaigų. Jų paklausa šiais visuotinio streso laikais tik didėja.
Sukurti tokį pastatą – milžiniškas iššūkis, nes architektas turi tinkamai subalansuoti estetiką, funkcionalumą ir lankytojų poreikius, sukurti statinio savininkui ilgalaikės vertės turtą, o svečiams užtikrinti išskirtinius potyrius ir nepamirštamas akimirkas. Jis turi kūrybingai suplanuoti erdves, pritaikyti tvarumo strategijas, atsižvelgti į
Be fizinių dizaino elementų, vidaus erdvių kūrėjai turi apmąstyti ir klientų potyrius nuo pirmojo iki paskutinio žingsnio pastate. Nes kuriant ypatingą vietą, kurioje kiekvienam norėtųsi būti, nėra smulkmenų – svarbi net menkiausia detalė. Gerų emocijų keliantys meno kūriniai, unikalūs rankų darbo dirbiniai, galimybė reguliuoti temperatūrą – tik dalelė iš ilgo svetingumo architektūros ir interjero elementų sąrašo. Viskas turi būti padaryta dėl svečių patiriamo malonumo. Viskas dėl pastato, kurio paskirtis – pirmiausia traukti žmones sugrįžti.
YPATINGA ISTORIJA
XX a. svarbiausia buvo užtikrinti kuo daugiau saugios erdvės optimalia kaina, todėl kilo aukšti ir tvirti pastatai, kurių forma atitiko funkciją. Dabar mokslininkai vis garsiau kartoja, kad kultūros paveldas ir gamta teikia įvairios naudos žmonių sveikatai. Jau įrodyta, kad estetika teigiamai veikia nervų sistemą. Nustatyta, kad jutiminės aplinkos savybės pagerina nuotaiką, dėmesį ir kognityvinę veiklą. Visa tai ir pradėta taikyti svetingumo architektūroje. Jos formos papildo natūralų kultūrinį ir ekologinį kraštovaizdžius.
Nori nenori, kalbėdami apie svetingumo architektūrą pirmiausia pagalvojame apie viešbučius. Būtent jų architektūroje dabar itin populiaru inkorporuoti vietos kultūrinius elementus ir šitaip pasiūlyti svečiams pasimėgauti autentiška patirtimi.
Šiuolaikiniame pasaulyje viešbučiai nebėra tik vieta pernakvoti. Dabar tai erdvė, suteikianti svečiams galimybę patirti, išbandyti, pajusti, atrasti lankomos vietos kultūrą ir galop atsipalaiduoti. Dauguma žmonių nebenori keliauti ten, kur jaustųsi kaip bet kur. Štai kodėl vietos kultūra ir kontekstas yra esminis svetingumo architektūros elementas.
Svetingumo architektūros kūrėjai turi atsižvelgti ir į socialinius aspektus. Jų kuriamoje erdvėje kiekvienas turi jaustis gerbiamas ir maloniai laukiamas. Tokį įspūdį galima sukurti į aplinką įtraukus kultūriškai svarbių meno kūrinių ir dekoro, vietos medžiagų ir dizaino elementų.
Svetingumo architektūros tikslas –ne tik užtikrinti svečiui atpalaiduojamą atmosferą, bet ir prisidėti prie vietos kultūros puoselėjimo sukuriant tarsi savotiškus vartus į lankomos vietos pažinimą. Kad svečias čia galėtų pasiimti visa, ką ji gali pasiūlyti geriausia.
„OHO!“ EFEKTAS
Kuriant svetingumo objektą sėkmę laiduoja šie svarbiausi kriterijai: statinys turi pasakoti istoriją (unikali koncepcija, formuojanti objekto identitetą); atspindėti vietos klimatą ir būti prie jo pritaikytas (svarbu pastato orientacija ir tai, kaip saulė keliauja aplink jį: spalvos, tekstūra ir medžiagos turi tinkamai sąveikauti su saulės šviesa); sudaryti maloniai pribloškiantį pirmą įspūdį; jo privačių patalpų dizainas turi būti patogus ir tinkamas (daug dėmesio detalėms, į
atskiras zonas suskirstyta erdvė, patogi lova, pakankamai vietos drabužiams bei lagaminams ir kt.); bendrosios erdvės turi būti padalytos į socializacijos, atsipalaidavimo ir gastronomijos zonas. Kitaip tariant, svetingumo architektūros pastatas turi sukelti „OHO!“ efektą. Jis pasiekiamas labai įvairiais būdais.
Pavyzdžiui, garsiojo Londono viešbučio The Ritz projekto kūrėjams tai pavyko pavertus jį prabangos simboliu. Dabar jis garsėja aukso detalėmis puoštais raudonais kilimais, įstabiai dekoruota kreminės spalvos Liudviko XVI stiliaus sale „The Palm Court“ su veidrodžiais paauksuotais bronziniais rėmais, šiame šimtmetyje įsigyto ir prijungto XVIII a. architekto Wiliamo Kento namo kamba-
riais nepaprastais ornamentais išpuoštomis lubomis. Tačiau viešbutis ne visada taip atrodė. Dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis buvo apšiuręs ir išgyveno nuopuolį. Dešimtajame dešimtmetyje viešbutis buvo parduotas, o naujasis savininkas nutarė jį atkurti kiekviename jo aukšte atgaivinant senąją dvasią. Pasitelkus kompiuterines programas, kiekvienai patalpai buvo nuausta po idealiai jai tinkamą prabangų kilimą: tokiu būdu siekta nuslėpti, kad dauguma kambarių ir koridorių yra netaisyklingos formos. Kur įmanoma, buvo stengiamasi išsaugoti originalius baldus, apšvietimą, židinius ir net vyrius. „The Ritz“ dvasia grįžo ir tapo britiškos prabangos etalonu.
theritzlondon.com
Londono viešbutį Four Seasons supa karališkieji parkai, todėl ir jo apartamentams stengtasi įpūsti didingumo, išlaikant šviesias neutralias spalvas ir suteikiant kiekvienam apartamentui individualumo ryškiais meno kūriniais. Svetingumo architektūroje, kaip jau minėta, svarbūs ne tik statiniai, bet ir aplinka, todėl dažniausiai gėlynai, sodai, parkai, tvenkiniai ir baseinai pasitelkiami interjero kuriamam įspūdžiui pratęsti.
SVARBI KIEKVIENA DETALĖ
Technologijos nuolat tobulėja ir svetingumo industrijos kūrėjai tuo mielai naudojasi. Tokie pažangūs sprendiniai kaip išmanusis apšvietimas ir mikroklimato valdymo, bekontakčių prisiregistravimo ir išsiregistravimo, pramogų kambaryje sistemos suteikia svečiams dar daugiau malonių potyrių ir komforto.
Įrodyta, kad žmonėms suteikus galimybę patiems reguliuoti aplinkos mikroklimatą, pavyzdžiui, lengvai varstomais langais, ventiliatoriais ir termostatais, jie labiau toleruoja didesnius temperatūros pokyčius patalpose. Jei tokios galimybės nėra, juos erzina net menkiausias nuokrypis nuo jiems įprasto mikroklimato.
Svetingumo koncepcijos pastate svarbi, kaip jau minėta, kiekviena detalė. Baldai ir aksesuarai tokiame pastate turi būti ne tik patogūs, ilgaamžiai, estetiški, bet ir funkciniai, lengvai valomi bei prižiūrimi, paryš-
kinti įstaigos stilių ir temą. Svarbus svetingumo dizaino aspektas yra ir apšvietimas, nes jis labai veikia žmonių nuotaiką ir erdvės atmosferą, todėl natūrali ir dirbtinė šviesa turi viena kitą tinkamai papildyti. Toks dizainas kuria emocinius ryšius, suteikia jutiminių išgyvenimų ir palieka ilgalaikį įspūdį.
SKIRTINGA SPECIFIKA
Svetingumo architektūros kriterijai varijuoja priklausomai nuo jos kategorijos. Taip pat derėtų pabrėžti, kad svetingumo koncepcija vis dažniau tampa modernių urbanistinių centrų projektų ašimi, nes daugėjant vertikalių kraštovaizdžio suvaržymų reikia naujoviškų dizaino sprendimų, užtikrinančių didesnį erdvės efektyvumą neaukojant estetikos.
O štai, pavyzdžiui, statomą kurortinį viešbutį svarbu tinkamai suderinti su jau esama aplinka: paplūdimiais, kalnais ar mineralinio vandens šaltiniais. Projektuojant butikinius viešbučius prioritetas teikiamas individualumui – kuriamos intymios erdvės, atitinkančios viešbučio temą ar kultūrinį kontekstą.
Restoranuose ir baruose unikalūs potyriai kuriami ne tik maistu: čia svarbu ir interjero sprendiniai –erdvių išdėstymas, apdaila ir kt. Itin daug dėmesio skiriama apšvietimui. Jei bus pernelyg tamsu, svečias neįžiūrės, kur smeigia šakutę. Jei bus pernelyg šviesu, maistas nebeteks
dalies savo žavesio ir bus sunku atsipalaiduoti. Tinkamas apšvietimas stebuklingai skatina svečius susitelkti į tai, dėl ko jie čia ir atėjo: į maistą ir intymų pokalbį su sėdinčiaisiais prie to paties staliuko. Kai kurie restoranai tam pasitelkia ir išmaniuosius akustikos sprendinius, sukurdami atskiras saleles, kurių kiekvienos centre yra stalas.
SPA ir sveikatingumo centrai, dar neseniai koncentravęsi į greitas procedūras ir visokios įrangos prigrūstus sporto klubus, išaugo į milžinišką pramonę. Tačiau dabar čia įsigali holistinis požiūris – daryti teigiamą poveikį ne tik kūnui, bet ir sielai. Šioje aplinkoje apstu biofilinių elementų, raminamų spalvų ir natūralių medžiagų, o neuropatų, žolininkų, arbatos someljė ir virtuvės šefų komandos padarys viską, kad čia atvykęs svečias pailsėtų ypatingai ir išvyktų žvalesnis, nei atvyko.
TVARUMO LABORATORIJA
JAV Žaliųjų pastatų tarybos (angl. U.S. Green Building Council, USGBC) duomenimis, ekologiškiems pastatams eksploatuoti suvartojama vidutiniškai 26 proc. mažiau energijos ir 30 proc. mažiau vandens, jie išskiria 33 proc. mažiau anglies dvideginio, iš jų į sąvartynus ir deginimo įrenginius išsiunčiama 50–75 proc. mažiau kietųjų atliekų. Kadaise kukliai tūnojęs nišinės architektūros kamputyje, šiandien
tvarumas tapo vienu svarbiausių statybos elementų, neaplenkia jis ir svetingumo sferos.
Vis daugiau svetingumo architektūros objektų renkasi atsinaujinančių išteklių energiją ir energiją taupančias sistemas, pirmiausia apšvietimo, ekologiškas ir perdirbtas statybines medžiagas. Integruotos žalios erdvės ne tik suteikia daugiau vizualinio patrauklumo, bet ir gerina oro kokybę.
Vienas didžiausių iššūkių siekiant tvarumo svetingumo architektūroje – mažinti anglies dvideginio emisiją. Norint pasiekti tokį rezultatą jau pastatytame statinyje reikia sudėtingų ir brangių sprendimų, tad nieko keista, kad tarp daugiau kaip 110 tūkst. pasaulio pastatų, kuriems suteiktas LEED sertifikatas, svetingumo architektūros statinių yra tik apie 1000. Tačiau situacija keičiasi, nes ir svečiai mieliau renkasi tvarumo principus puoselėjančias vietas.
Pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų kurortinis viešbutis Anantara Mina Al Arab Ras Al Khaimah įdiegė
pagamintos lubos, nesuvartotas maistas bus kompostuojamas, o svečiai bus skatinami naudotis viešuoju transportu, nes automobilių stovėjimo aikštelės tiesiog nebus. CO2 emisiją visuose savo 80 viešbučių maksimaliai sumažinti iki 2050-ųjų planuoja ir „Host Hotels & Resorts“. Tvarumas taip pat tapo kertiniu principu tokių viešbučių tinklų kaip
„Marriott“, „Hilton“, „SH Hotels & Resorts“ veikloje. Kompanija „Marriott“ paskelbė sieksianti, kad artimiausiais metais visi jos viešbučiai įgytų tvarumo sertifikatus. Taip ji pakėlė kartelę ir kitiems viešbučių tinklams.
„Hilton“ Konektikute pastatė pirmąjį JAV nulinės emisijos viešbutį Marcel, gavusį aukščiausio lygio –
energiją tausojančias technologijas, tarp jų ir termodinaminių plokščių sprendinius.
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Urban Villages“ žengia dar toliau: Denveryje stato viešbutį Populus – pirmąjį JAV pastatą, kuris anglies dvideginio iš oro surinks ir sukaups daugiau, nei jo išskirs, be to, jame bus pritaikyta ir kitų tvarių sprendinių: panaudoti ne toks taršus betonas ir iš senų perdirbtų tvorų
populusdenver.com
anantara. com
hotelmarcel.com
platininį LEED sertifikatą. Viešbučių tinklas „Hilton“ Didžiojoje Britanijoje pradėjo ženklinti maistą etiketėmis, informuojančiomis, kokį – didelį, vidutinį ar mažą – anglies dioksido pėdsaką jis palieka. Viešbučių tinklas „Host“ pasitelkęs dirbtinį intelektą seka, kokio maisto atliekų lieka daugiausia ir pagal tai optimizuoja meniu. Kai kurie šios kompanijos viešbučiai ant stogų įsirengė fotovoltines plokštes, kurios sugeneruoja apie pusę pastatams reikiamos elektros energijos.
Atostogų rezidencijos „Arches“ Santorinio saloje sukurtos atsižvelgiant į permainingą vietos klimatą. Kubinės konstrukcijos pasuktos taip, kad apsaugotų nuo stipraus šiaurės vakarų vėjo. Padalijus kiekvieną rezidenciją į du gretimus tūrius, uždari kiemai apsaugoti nuo stichijų, tuo pat metu užtikrinant vaizdus į jūrą. Pastatų fasadai padengti kourasani – ekologišku natūraliu tradiciniu viršutinio sluoksnio tinku, sukurtu senovės
Itin išpopuliarėjo ir senų pastatų konversijų į viešbučius projektai. Viešbučių tinklas „Hilton“ JAV numato atverti iš viso 50 tokių viešbučių. Mineapolyje esantis viešbutis
The Canopy By Hilton jau ir priima svečius tik minimaliai pakeistame buvusiame pramoniniame pastate.
Viešbučiuose pradėti naudoti baldai, pagaminti iš perdirbtos medienos, atsisakoma vienkartinių plastikinių priemonių. Kai kurie viešbučiai įrengė vandens papildymo stoteles ir dalija svečiams daugkartinio naudojimo butelius. Kalifornijoje siekiama iš visų viešbučių pašalinti asmens priežiūros priemones, supakuotas į vienkartinį plastiką.
Tarptautinė svetingumo įmonė „Hyatt Hotels Corporation“, Maldyvuose statydama viešbutį Alila Kothaifaru, išsaugojo 70 proc. toje vietoje augusių augalų ir dalyvauja atkuriant šalia esantį koralų rifą.
graikų, tačiau plačiai žinomu kaip romėnų skiedinys. Vidinę temperatūrą natūraliai reguliuoja itin didelės šilumos izoliacijos storos namo akmens sienos.
Portugalijos viešbutis „Noah Surf House“ ir Kosta Rikos viešbutis Lapa Rios Eco-Lodge pasirinko jau palyginti įprastą būdą – generuoti saulės energiją. Antra vertus, stebina ir vienas išties netikėtas sprendimas: naudoti biodujas, išgautas iš kiaulių išmatų.
alilahotels.com
laparios.com
dlrgroup.com
Dekarbonizacija – nauja, todėl kiek bauginanti iniciatyva. Tačiau į ją įsitraukę svetingumo verslų atstovai teigia, kad net pradėjus nuo mažutėlių žingsnių – energiją tausojančių lempučių, storesnių sienų, išmaniųjų langų – galima padaryti milžinišką pažangą, kartu ir svečiams taip sukuriant sveikesnę ir natūralesnę aplinką.
DARBOSTOGŲ ATMOSFERA
Pastarąjį dešimtmetį svetingumo architektūra tapo ne tik naujų tvarumo idėjų, bet ir naujų architektūros standartų, novatoriško erdvių planavimo laboratorija.
Pasaulyje daugėjant gyventojų didėja ir poreikis maksimaliai panaudoti erdvę, dėl to ypač populiarėja daugiafunkcių erdvių koncepcija –pavyzdžiui, viešbučio fojė iš darbo vietos dieną tampa susitikimų ir svečių pasisėdėjimų vieta vakare. Tikintis sukurti šiltą ir malonią atmosferą, Niujorko banko „Capital“ patalpos, pavyzdžiui, sujungtos su kavine, o Londono muzikos ir renginių kompanijos „Broadwick Live“ biuras vakare tampa vakarėlių vieta.
Kita populiari tendencija – įtraukti geros savijautos ir net sveikatinimo elementų, dėl to vis dažniau pasitelkiamos biofilinio dizaino sudedamosios dalys: saulės šviesa, augalai, vanduo, ugnis. Biofilinis dizainas ypač pravartus miestų viešbučiams. Fukuokos (Japonija) viešbučio Not a Hotel fasadą puošia medžiai. Gyvi medžiai, simbolizuojantys Ramiojo vandenyno
notahotel.com
ritzcarlton.com
šiaurės vakarų miškus, įkomponuoti ir Portlendo viešbučio Ritz-Carlton hole. Ypač triukšmingame Šanchajaus rajone esančio viešbučio Artyzen New Bund 31 penktajame aukšte sukurta šviesos ir augalų oazė norintiems pailsėti nuo gatvės šurmulio. Vienas nuostabiausių biofolinio dizaino pavyzdžių – „Hudson“ viešbutis Niujorke: augalai čia driekiasi nuo lubų iki medinių grindų, o šalia pastato įveistas privatus parkas. Ramybės oazės – labai dažnas sprendinys svetingumo objektuose, kaip ir sporto salės, jogos studijos ar meditacijos kambariai.
Pastaruoju metu svetingumo sferoje vienas populiariausių žodžių yra bleisure (iš angl. business („verslas“) ir leisure („laisvalaikis“)): juo apibūdinama situacija, kai svečias atvyksta verslo reikalais, tačiau dar porai dienų pasilieka patyrinėti naujos aplinkos. Todėl net kurortų sektoriuje darbo erdvės grįžta į svečių kambarių projektus kaip patogus gyvenimo elementas. Kokteilių stalas arba šoninis staliukas parenkami taip, kad tiktų ir darbui nešiojamuoju kompiuteriu. Baldai gali būti laisvesnio stiliaus, tačiau būtinai bent dviejų funkcijų, kad atitiktų svečių poreikius.
mckinleybungalow.com
Atsižvelgiant į tai, kad žmonės vis dažniau keliauja, tačiau ilgisi namų aplinkos, plinta dar viena tendencija: viešbučiuose įrengti namus primenančius apartamentus, kuriuose valytoja pasirodo tik kartą per savaitę. Vienas iš tokių viešbučių, pavyzdžiui, yra „Apartments by Marriott Bonvoy“ su bendra atsipalaidavimo erdve ir sporto sale.
Kai kurie viešbučiai įrengia apartamentus, kuriuose patikusius daiktus svečiai gali įsigyti. Tokia paslauga teikiama, pavyzdžiui, viešbutyje „Yowie“ Filadelfijoje, bungaluose McKinley Niujorko Long Ailendo saloje ir sve-
artyzen.com
goodneighborshop.com
čių namuose Good Neighbor Baltimorėje. Ant ten esančių baldų ir aksesuarų galima rasti QR kodus, kuriuos nuskaičius galima sužinoti kainą ir vietą, kur jie parduodami.
Populiarėja ir viešbučiai ypač prabangiose jachtose. Pavyzdžiui, „Sama“ projektas – tai 200 m ilgio jachta su 50 apartamentų, restoranu, SPA centru ir japonišku sodu. Vis naujų laivų-viešbučių įsteigia ir „Orient Express“ („Accor“ padalinys), „Ritz-Carlton Yacht Collection“ ir Four Seasons Yachts
Akivaizdu: žmonės keliaudami trokšta įspūdžių, pamatyti ir patirti ką nors ypatinga, tad ateityje išliks tie svetingumo sferos verslininkai, kurie tai supras ir gebės šiuos lūkesčius patenkinti.
fourseasons.com
GM BALDAI – tai gyvenimo aistra, šeimos verslas, gimęs iš svajonės ir užsispyrimo.
Tikime, kad kiekvienas baldas prisideda prie namų istorijos, siekiame kiekvienus namus paversti vieta, kurioje būtų gera gyventi, todėl galime pagaminti bet kokių matmenų ir spalvų baldus pagal kliento norus. Mes augame ir plečiamės, tad importuojame ir iš užsienio prabangius baldus – vienetinius Lietuvos rinkoje. Mes pasiruošę patenkinti net pačių reikliausių klientų poreikius ir įgyvendinti tiek individualius, tiek didmenos užsakymus.
Medienos šiluma, ažūriniai raštai, minkšta šviesa. Begalinės dizaino galimybės.
Etnodizainas MB | J. Basanavičiaus g. 3, Vilnius | www.etnodesign.eu
NEREALU, BET PASTATOMA
MATEMATINIAI ALGORITMAI SUGENERUOJA NE TIK NEĮTIKĖTINŲ FORMŲ IR STRUKTŪRŲ PASTATUS, BET IR JŲ KONSTRUKCIJAS. TAIP GIMSTA ARCHITEKTŪRA, KURI DAR PRIEŠ ŠIMTMETĮ PUOŠĖ TIK DRĄSIAUSIŲ VIZIONIERIŲ KNYGŲ PUSLAPIUS. TAČIAU KAD IR KAIP TOBULĖTŲ TECHNOLOGIJOS, NET IR TOKIOJE, PARAMETRINĖJE, ARCHITEKTŪROJE PIRMUOJU SMUIKU GRIEŽIA ŽMOGAUS TALENTAS.
Neda Žvybienė
Parametrinė architektūra keičia tradicines pastatų formas, optimizuoja jų funkcijas ir reikalauja iš architektūros profesionalų vis įvairiapusiškesnių pažangių technologijų žinių. Architektai, norėdami sukurti efektyvius, tvarius ir dar stulbinamai atrodančius parametrinės architektūros pastatus, turi peržengti įprastų galimybių ribas – kurti naujoviškas konstrukcijas iš metalo, stiklo, betono, medienos, kitų medžiagų ir jų derinių. Tik užtikrinant tvirtą šiuolaikinių statybos medžiagų ir pažangių projektavimo technologijų sąsają galima pastatyti kokybišką parametrinės architektūros statinį.
Tačiau parametrinė architektūra –ne tik įspūdingos formos ir inovatyvios medžiagos. Tai ir būdas prisidėti prie pasaulinių problemų, tarp jų sveikatos ir klimato kaitos, sprendimo. Šios tendencijos ryškiai atsispindėjo neseniai vykusiame Pasaulio architektūros festivalio WAFX apdovanojimuose. Nugalėtojais paskelbta daugiau kaip trisdešimt išskirtinių
ateities architektūros projektų. Kelis iš jų, suprojektuotus naudojant parametrinį dizainą, ir aptarsime.
AKTUALI ARCHITEKTŪRA
Parametrinis dizainas suteikia architektams galimybę kurti sudėtingus ir nepriekaištingai tikslius pastatus, kurių konstrukcijos yra funkcionalios, patikimos, vizualiai įspūdingos ir atitinkančios tvarumo reikalavimus.
Pasaulinė architektūros studija „Benoy“, pasitelkusi technologines (tarp jų parametrinio projektavimo) ir kultūrines naujoves, Kinijos mieste Šanchajuje suprojektavo utopinio stiliaus reprezentacinę Lingango greitųjų traukinių stotį, per kurią vyks ne tik pagrindinis transporto judėjimas – čia susikirs turistų srautai, todėl numatoma intensyvi prekyba. Besileidžiantį erdvėlaivį primenantis stoties pastatas itin tankiai apgyventame rajone kinams grąžins kadaise prarastas viešąsias erdves su parku išilgai pagrindinės miesto gatvės.
Vertikalus gyvenamasis rajonas „Shoupé“ Babolsaro mieste (Iranas) iš tikrųjų yra 18 aukštų pastatas. Architektai „KanLan Studio“ ekstravagantiško daugiaaukščio pastato viešąsias ir gyvenamąsias erdves suskirstė į tris vertikaliai išdėstytas zonas, kiekviena iš jų orientuota vis kita kryptimi. Pastato papėdėje dviejų aukštų pakyla jungia jas su miestu ir paplūdimiu, o restoranų, kavinių, dengto laikino turgaus ir aptarnavimo zonų pasiūla sukuria draugišką kaimynystės atmosferą. Pasitelkę parametrinį dizainą, architektai ryžosi spręsti ir šalies piliečių laisvių apribojimų problemas: suprojektuotame pastate numatytos bendros viešosios erdvės vyrams ir moterims, o tai iki šiol nėra įprasta Irane.
Uhano (Wuhan) operos meno centras, suprojektuotas remiantis kinų kaimo pastatų tipologija, ragina atsigręžti į tvarius visuomeninės paskirties pastatus. „PES-Architects“ ir „The Architectural Design & Research Institute of Zhejiang University“ sukūrė atskirų tūrių pastatą, kurį ne skiria, o jungia
lankstus plyšys. Šiaurinis pastato fasadas labiau urbanistinis ir tinkamas naudoti kaip įėjimas į renginius, o pietinis fasadas integruotas į aplinką prie ežero, kad suformuotų renginių aikštę pakrantėje. Fasadas iš keramikos lazdelių ir stiklo plytelių suteikia dramatišką efektą. Tarp išorinių plokščių integruota LED
baterijų matrica apšvies pastatą vakarais, taip pat bus galimybė ant išorinių pastato sienų projektuoti meno instaliacijas, reklamas. Numatyta tvari pastato statyba, visapusiškai panaudojant atsinaujinančių išteklių – upės vandens ir saulės –energiją. Konstrukcijos bus iš perdirbto metalo ir medžio.
Tarp WAFX nugalėtojų yra ir dar vienas parametrinės architektūros projektas – „Quay Park“ stadionas Oklande. Šis projektas, kuriame dera maorių kultūros identitetas, ekologija, energijos taupymas, neutralumas CO2 atžvilgiu, pažangios kraštovaizdžio ir infrastuktūros strategijos, pretenduoja į Naujosios Zelandijos architektūrinį etaloną. Architektų studijos HKS suprojektuotam stadionui išrinkta apleista, tačiau strategiškai patogi 15 ha teritorija netoli centrinio Oklando verslo centro rajono. Pastato vizualikos ašimi architektai pasirinko stogą: jis kyla ir leidžiasi tarsi kelias į viršukalnes. Sluoksniuotos horizontalios pastato konstrukcijos pabrėžia jo ryšį su žeme ir jūra, o vertikalios jungtys suteikia galimybę pažvelgti į aplinką iš skirtingo aukščio. Stadione vyks ne tik profesionaliojo sporto, bet ir svarbūs valstybiniai, atminimo reginiai.
NAUDA IR ĮTAKA
Parametrinė architektūra padeda kurti unikalų pastatų identitetą, ateities projektavimo ir statybos pramonės viziją. Nenuostabu, kad tarp Pasaulio architektūros festivalio WAFX finalininkų vis daugiau parametrinės architektūros kūrinių.
Parametrinio projektavimo technologijos leidžia sukurti sudėtingų, tačiau lanksčių, labiau žmonėms pritaikytų geometrinių formų pastatų dizainą. Ne tik suteikia laisvę eksperimentuoti ieškant tinkamiausios pastato išraiškos, atveria naujų kūrybos galimybių, bet ir supaprastina projektavimo procesą, sutaupo laiko ir pastangų. Greitas konceptualizavimas padeda architektams išbandyti ir tobulinti idėjas ankstyvosiomis projektavimo stadijomis, todėl nebeužtrunkama optimizuojant sprendimus.
Parametrinis dizainas yra vertingas kuriant pastatų konstrukcijas ir fasadus, reaguojančius į aplinkos sąlygų pokyčius. Iš anksto numatomi tokių veiksnių kaip saulės šviesos, vėjo ar temperatūros įtaka pastatams. Kartojant ir analizuojant įvairius projektavimo sprendinius, sukuriami pastato elementai, kurie padeda optimizuoti energijos sąnaudas ir kitas pastato eksploatavimo išlaidas, tuo pat metu suteikiant pastato gyventojams maksimalų komfortą. Taip architektai gali kurti projektus, atitinkančius ekologiškos statybos praktikos principus, ir prisidėti prie CO2 pėdsako mažinimo. Be to, parametrinio projektavimo duomenis galima paversti tiksliomis gamybos procesų instrukcijomis, tokiomis kaip CNC frezavimas arba 3D spausdinimas. Parametrinio dizaino technologijos efektyviai supaprastina kūrybinį procesą nuo pat projektavimo pradžios iki statybos medžiagų parinkimo ir gamybos etapų planavimo, jomis galima kurti sudėtingus ir konkrečiam pastatui pritaikytus architektūrinius elementus. Tai lemia efektyvesnius statybos procesus. WAFX finalininkų sąrašas puikiai iliustruoja, kad parametrinis projektavimas gali būti sėkmingai taikomas ne tik projektuojant paskirus pastatus, bet ir planuojant miestų plėtrą. Pasitelkus jį analizuojamas ir optimizuojamas gatvių, pastatų, kelių ir atvirų erdvių išdėstymas. Tai leidžia kurti tokią modernaus miesto aplinką, kuri skatintų inovatyvius, tvarius architektūrinius sprendimus ir atitiktų bendruomenės poreikius.
TVIRČIAUSIOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS
Parametrinė architektūra skatina ir net įpareigoja kūrybingai naudoti įvairias statybines medžiagas: metalą, stiklą, betoną, medieną ir jų kompozicijas. Pavyzdžiui, betonas su stiklo pluoštu (angl. Glass Fiber reinforced Concrete, GFRC) yra ypač atsparus lenkimui, tempimui ir
gniuždymui, tad iš tokio betono galima kurti tradiciniam betonui nebūdingų formų konstrukcijas, net ir itin plonas. GFRC betonas buvo naudojamas statant Los Andželo šiuolaikinį meno muziejų „The Broad“ (tarpdisciplininė dizaino studija „Diller Scofidio + Renfro“) ir Kataro nacionalinį muziejų. Šio architektą prancūzą Jeaną Nouvelį,
beje, įkvėpė dykumos rožėmis vadinamų kristalų dariniai. Muziejaus fasadą sudaro 539 vienas kitą dengiantys ir kertantys trisdešimties skirtingų dydžių GFRC betono diskai. Sudėtinga pastato išorės geometrija tęsiama ir muziejaus viduje. Stiklo pluoštu armuoto betono smėlio spalva pastato viduje ir išorėje yra vienodos.
Gerai žinomo ir daugybę apdovanojimų pelniusio Azerbaidžano sostinės Baku Heidaro Alijevo kultūros centro pastato unikalų bangavimą jo kūrėjai architektei Zahai Hadid pavyko išgauti naudojant plieninį dalimis pagamintą karkasą. Jis buvo surinktas vietoje, kiekviena sekcija kruopščiai sukalibruota, kad atitiktų suprojektuotą konstrukciją. Legendinė architektė, parametrinės architektūros virtuozė, sukūrė labai sudėtingą, dinamišką, įspūdingą ir patikimą pastato struktūrą.
634 m Tokijo ažūrinį TV bokštą „Skytree“ (studija „Nikken Sekkei“) laiko plieninės konstrukcijos, jo architektūra grįsta paprasta koncepcija: plona smailė užima minimaliai erdvės ir sumažina vėjo pasipriešinimą. Miuncheno (Vokietija) renginių centrą „BMW Welt“ studija „Coop
Himmelb(l)au“ suprojektavo kaip išskirtinę dvigubo kūgio konstrukciją iš plieninio karkaso ir lenkto stiklo fasado. Škotijos dizaino muziejui „V&A Dundee“ (architektas Kengo Kuma) buvo panaudota dar viena tvirta ir patikima statybinė medžiaga –2500 lieto akmens plokščių, atkartojančių dvi apverstas piramides. Net paprastos keraminės plytos gali būti kūrybingai panaudotos sudėtingiems parametriniams projektams kurti. Tai įrodė „Sienna Apartment“ kūrėjai „Sameep Padora & Associates“ Indijoje. Siekiant palaikyti tinkamą temperatūrą patalpose, buvo pasirinktas atitinkamas, nuo saulės saugantis, mūrinis fasadas: kad galutinis rezultatas atrodytų kaip banguojančios plytų užuolaidos, mūrininkams buvo sukurti mediniai šablonai, pagal
kuriuos jie formavo fasado raštą.
Mediena – dar viena svarbi medžiaga parametrinės architektūros idėjoms įgyvendinti. Štai Štutgarto universiteto Kompiuterinio projektavimo ir konstravimo instituto kūrėjai, projektuodami BUGA medienos paviljoną, visiškai automatizavo konstrukcijų kūrimą: paviljonui 376 unikalius medienos plokščių segmentus su 17 tūkst. skirtingų jungčių surinko robotai.
Kuriant plonų, lengvų, neįprastų, bet tvirtų formų parametrinės architektūros pastatus, vis dažniau pasitelkiamos hibridinės konstrukcijos. Derinant skirtingas medžiagas ir komponentus, kuriamos saugios konstrukcinių karkasų sistemos ir, be kita ko, trumpinami montavimo terminai, mažinami kaštai, didinamas statybų tvarumas.
pramoninės grindys
INAXTILE – JAPONIŠKŲ PLYTELIŲ PASAULIS
Plati INAX prekės ženklo plytelių kolekcija siūlo tradicinius, klasikinius dizainus, kuriuose išnaudojami autentiški japonų stiliai, taip pat modernias, stilingas plyteles. Kiekviena mūsų plytelė yra sukurta kruopščiai ir dėmesingai detalėms, remiantis plytelių technologija, kurią nuolat kūrėme ir tobuliname nuo 1924 metų. Šis japoniškų plytelių prekės ženklas siūlo rafinuotą techniką ir nepriekaištingą kokybę bei padeda klientams sukurti aukštos kokybės erdves, kurios skamba jas matančių žmonių širdyse.
INAXTILE plytelės sukuria gilų ir tylų dizainą
Atstovas Lietuvoje
UAB „Argilla“ www.argilla.lt
Eigulių g. 2, Vilnius Gluosnių sk. 6b, Klaipėda
RIO GRANDE - natūralaus akmens plytelių kolekcija, sukurta vėdinamų fasadų apdailai. Skeltas plytelių reljefas, persidengiančių plytelių raštas primena daugiametę istoriją ir iki šiol vertinamą gontų ar medžio skiedrų apdailą. Tokia fasado apdaila tuo pat metu atrodo ir itin tvirta, ir lengva bei grakšti. Iš anksto paruoštos skylutės plytelėms tvirtinti lemia greitą, itin paprastą apdailos įrengimą. Skirtingos akmens rūšys ir plytelių formatas leidžia sukurti išskirtinius fasadus!
Ruukki® LowCarbonapie 70% mažesnis
CO2 pėdsakas
Stengdamiesi sulėtinti klimato kaitą, asortimentą papildėme tvariais Ruukki® LowCarbon produktais. Tai aukštos kokybės statybos produktai, pagaminti iš 100% perdirbto SSAB Zero™ plieno su ekologiška GreenCoat polimerine danga ir įvairiuose gamybos bei logistikos etapuose naudojant atsinaujinančių šaltinių energiją.
www.ruukki.lt/design-profile
Ruukki Design Tokyo fasadų apdailos profilis. Nuo šiol galite rinktis ir tvarią Ruukki® LowCarbon versiją su 70% mažesniu CO2 pėdsaku.
VMG TECHNICS R&D PARK: TARSI NUSILEIDĘS IŠ ATEITIES
Inžinerinių robotizacijos, automatizacijos, dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo ir gamybos padaliniai. Kompetencijų centras, kuriame plėtojama mokslinėeksperimentinė veikla. Muziejus, edukacinės erdvės ir įtraukiantys renginiai... Prie Klaipėdos tarsi nežemiškas objektas iš ateities išdygęs elipsės formos VMG Technics R&D park garsina ne tik VMG grupę, bet ir Lietuvą – kaip ryškų tašką globaliame pramonės inovacijų žemėlapyje.
„Pramonės inovacijų plėtra – viena iš penkių strateginių VMG grupės krypčių. O „VMG Technics R&D park“ –vienas iliustratyviausių pavyzdžių, kaip į aukštą pridėtinę vertę orientuota verslo strategija sukuria idealias sąlygas darniai sąveikauti technologijoms ir žmogiškiesiems ištekliams, taip didinant sektoriaus efektyvumą ir konkurencingumą. Tokio ambicingo pro-
jekto poreikis atėjo apčiuopus nišą: pagal unikalius poreikius kuriamų pramonės technologijų gamyba regione nevyko, o VMG grupės viduje tokia veikla jau kurį laiką buvo plėtojama, tik ji buvo skirta vidinėms kompanijos įmonėms aptarnauti“, – sako „VMG Technics“ direktorius Mantas Leknius, paklaustas, kodėl būtent Klaipėdos regione iškilo toks objektas.
VMG grupė, siekdama rinkoje sustiprinti savo lyderystę kaip viena pažangiausių ir inovatyviausių pramonės kompanijų šiame regione, 2019 m. priėmė strateginį sprendimą kurti pramonės inovacijų parką ties uostamiesčio vartais, Klaipėdos aerouosto erdvėje. Pirmiausia dėl patogios vietos logistikai, aukšto žmogiškųjų išteklių potencialo ir galingos
OBJEKTAS: mokslinių tyrimų ir vystymo centras „VMG Technics R&D park“, Sendvario sen., Dirvupiai, Pramonės g. 14, Klaipėdos rajonas, Klaipėda
UŽSAKOVAS: „Vakarų medienos grupė“ (VMG)
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Kalvasta statyba“
ARCHITEKTAI: UAB „Arches“, architektai Edgaras Neniškis, Arūnas Liola, Rolandas Liola, Artūras Mažeika, Toma Bačiulytė, Karolina Masalskaitė, Rūsna Vaineikytė, Akvilė Brazauskaitė; „Neoforma“ (sklypo planas), architektai Lauras Ruseckas, Rita Girgždytė
inžinerinės infrastruktūros, pramonės ir komercinės paskirties objektams pradėtos įrengti jau 2017 m. „VMG Technics R&D park“ –didžiausias Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkas. Jis kryptingai orientuotas į pramonės technologinį proveržį ir Lietuvos inžinerinės pramonės stiprinimą. „Tai pirmasis ir vienintelis toks Baltijos šalyse objek-
tas, kuriame po vienu stogu sutelktas didžiulis pramonės inovacijų inžinerinis potencialas, tiek mūsų šalies, tiek užsienio pramonės įmonėms atveriantis naujų technologinių sprendimų kūrimo, vystymo bei adaptavimo galimybių. Tai svarbus momentas pagrindiniams šalies BVP kūrėjams ir eksportuotojams“, –pabrėžia M. Leknius.
Strateginiai pranašumai ir nauda šaliai
Šiuo metu parke veikia inžinerinių robotizacijos, automatizacijos, dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo ir gamybos padaliniai. Čia taip pat gaminamos, apdirbamos bei dažomos štampuotos detalės, kuriamos įvairios sudėtingos metalo konstrukcijos.
Itin svarbus vaidmuo pramonės inovacijų parke skirtas laboratorijai –kompetencijų centrui, suformuotam renkant patirtį iš viso pasaulio, mezgant ryšius su tokiais pasaulinio masto pramonės pionieriais kaip „ABB Siemens“, „Beckhoff“ ir iš jų mokantis. Čia bus plėtojama mokslinė-eksperimentinė veikla, jau įsigyta speciali bandymų, testavimo, duomenų rinkimo ir analizės įranga. „Tai nėra ir nebus užrakinta devyniais užraktais. Kuriamos atviros tiriamosios-mokslinės erdvės, kuriomis galės naudotis pramonės pažanga suinteresuotos įmonės, Lietuvoje ir užsienyje veikiantys technologijų universitetai. Su pastaraisiais, kaip ir su inžinerinės pakraipos modulius siūlančiomis bendrojo lavinimo ir profesinėmis mokyklomis, jau pradėti bendri projektai“, – teigia „VMG Technics“ vadovas.
Tačiau didžiausias, pasak jo, konkurencinis inovacijų parko pranašumas – 250 aukščiausios kompetencijos inžinierių, mokymų vadovų. Jiems sukurtos visos sąlygos atskleisti savo profesinį potencialą ir nepertraukiamai tobulėti dirbtinio intelekto, robotizacijos, automatizacijos bei kitose šiuolaikinei pramonei aktualiose srityse.
„Ties uostamiesčio vartais sukurta inžinerinė technologinė ekosistema ryškiai pažymi Lietuvą globaliame
pramonės inovacijų žemėlapyje. Australijos, JAV, Skandinavijos valstybių, Japonijos – naujajame inovacijų parke bus patenkinti bet kurios pasaulio šalies pramonės kompanijų technologijų plėtros poreikiai, nuo idėjos iki sprendimo ir aukščiausio lygio aptarnavimo. Čia bus kuriama didelė pridėtinė vertė ateities pramonei, nes be automatizacijos sprendinių šiuolaikinėje rinkoje konkurencingi produktai nebeįmanomi. Jau dabar ,,VMG Technics“ kuria technologinius sprendimus pasaulio pramonės gigantams, įgyvendina bendrus pilotinius projektus“, – sako M. Leknius.
Dėmesys ekologijai, tvarumui ir žaliesiems sprendiniams
„VMG Technics R&D park“ komanda savo kūrybinį ir profesinį potencialą sutelkusi į vis pažangesnių technologijų kūrimą pramonės milžinėms. Tokie sprendimai reiškia efektyvesnį išteklių naudojimą, mažesnį poveikį aplinkai, didesnį dėmesį kokybei. Paminėtina, kad gamyboje naudojamos žaliavos yra papildomai tikrinamos dėl jų kilmės, metalo konstrukcijų gamyboje pirmenybė teikiama perdirbtam metalui. Gamyklos poreikiams naudojama tik atsinaujinančių išteklių energija.
Tvarios plėtros principų, be abejo, laikytasi ir įgyvendinant paties pra-
monės inovacijų parko projektą –siekta kuo labiau sumažinti kraštovaizdžio taršą ir bet kokį neigiamą poveikį aplinkai.
Teritorija apsodinta medžiais ir kitais želdiniais, tvarkant aplinką didelis dėmesys skirtas žaliajai infrastruktūrai. Įdiegtos pažangiausios nuotekų tvarkymo, mažiausią įmanomą poveikį aplinkai darančios šildymo ir vėsinimo technologijos. Visą statybų, infrastruktūros kūrimo ir gerbūvio darbų procesą prižiūrėjo ir valdė generalinis rangovas UAB „Kalvasta Statyba“.
„VMG Technics“ vadovo M. Lekniaus teigimu, unikalūs pastato architektūriniai sprendimai nepadarė įtakos kraštovaizdžiui. Vykstantieji pro šalį gamyklos pastato gali ir nepastebėti, nes dėl architekto dr. Edgaro Neniškio vadovaujamos architektų komandos sukurto atspindžių žaismo elipsės formos gamykla tarsi sulieja su horizontu.
„Siekėme pastatyti šiuolaikinį, tvarų pramonės kompleksą, kuris skatintų tolesnę aukšto lygio teritorijos plėtrą. Tai yra tik pradžia, pirmasis žingsnis ties Klaipėdos vartais kuriant modernią ir plėtotojams bei investuotojams patrauklią infrastruktūrinę ekosistemą. Esame itin patenkinti Edgaro Neniškio vadovaujamos architektų komandos kūrybiniu polėkiu, jų dėka didžiuojamės unikaliu rezultatu. Edgaras – profesionalas, konceptualiai išvystantis architektūrinius sprendinius nuo idėjos, vizijos iki unikalaus kūrinio, žavinčio autentika ir detalėmis“, – giria projekto architektus M. Leknius.
Atvira ir humanizuota industrinė estetika
„VMG Technics“ norėjo išskirtinio pastato, kaip inovacijų ženklo, kuris atspindėtų tarptautinės investicinės „Vakarų medienos grupės“ vertybes ir siekį būti techninės pažangos priešakyje. Mūsų komandai atrodė, kad naujasis pastatas gali turėti asociacijų su ateities kosminiu laivu, nutūpusiu ant žemės, todėl jam rinkomės elipsės formą, sidabrinio aliuminio ir stiklo fasadus“, – apie pramonės inovacijų parko pastato idėjos gimimą pasakoja dr. E. Neniškis, „arches“ studijos partneris, architektas ir VGTU architektūros profesorius.
Pastatas yra prie pat greitkelio, važiuojantys pro šalį gali jį apžiūrėti iš visų pusių, tad „arches“ suprojek-
Sandros
tavo iš visų pusių tolygiai ir vienodai estetišką pastatą be nereikalingų detalių. Stengtasi parodyti technologinį architektūros grožį. Pavyzdžiui, krovos rampa tapo patraukliu išorės akcentu, neslepiamos ir pastate esančios gamybos patalpos – iš administracinės dalies ar svečių zonos galima stebėti jose vykstantį gamybos procesą. „Atvirumas ir industrinės estetikos humanizavimas mums, architektams, buvo labai įdomus“, – priduria E. Neniškis.
Kad pastatas išlaikytų elipsės formą, dalį fasado sudaro ažūrinė kolonada, ne tik išlaikanti sumanytą pastato formą, bet ir sauganti nuo vėjo. „VMG Technics“ ketina inovacijų parke įrengti muziejų, edukacines zonas, organizuoti renginius, tam ši pusiau atvira erdvė priešais pastatą itin tinkama. Į kolonų saugomą viešąją erdvę žvelgia administracinės pastato dalies langai. Darbuotojai gali pailsėti ir išskirtinėje lauko erdvėje, ir viduje: čia įrengtos poilsio zonos su virtuvėlėmis administracijos ir gamybos skyrių darbuotojams. Siekiant pastato vientisumo, eksterjere ir interjere naudota daug sidabrinės spalvos.
Viduje pastato suprojektuotos maksimaliai atviros erdvės su stiklinė-
mis pertvaromis ir šveisto aliuminio lubomis. Aplink pagrindinį atrijų kiekviename pastato aukšte įrengti balkonai, kurie žiemą taps darbuotojų poilsio zonomis. Atviri laiptai kviečia darbuotojus atsisakyti lifto. Dalis betoninių konstrukcijų paliktos atviros, kitur teigiamą patalpų mikroklimatą kuria molio tinko apdaila.
Būtiną inžinerinę pastato įrangą „arches“ komanda sumanė paversti estetiškais elementais. Sunkiausiai estetiškai suvaldomiems ventiliacijos įrenginiams skirtos specialios stogo angos. Orinio šildymo įrenginių sistema sumontuota taip, kad atrodytų tarsi besikartojantis kompozicinis elementas.
Pastato fasadams naudotos sidabrinės daugiasluoksnės vertikalios plokštės. Kiekvienas jų elipsės jungties apskaičiavimas kėlė iššūkių, tačiau sumanymą pavyko įgyvendinti. Dvylikos metrų aukščio ažūrinė kolonada pagaminta iš klijuoto medžio konstrukcijų ir demonstruoja VMG technologines galimybes.
„Ne tik pastatas, bet ir visas sklypas pasitelktas nusileidusio ant žemės ateities objekto idėjai, – sako architektas E. Neniškis. – Jeigu žiūrėtume į pastatą iš viršaus, aplink jį tarsi ratilai ar besiplečiančios kon-
centrinės elipsės suformuoti takai ir aplinkotvarkos elementai. Visa tai formuoja kompleksinį vaizdą.“
Konstrukcijos – iš planetą puoselėjančios bendrovės
Reikiamas 800 tonų metalo konstrukcijų beveik 18 tūkst. kv. m ploto „VMG Technics R & D Park“ pastatui pagamino tarptautinė bendrovė „Nordec“, jau keliasdešimt metų projektuojanti, gaminanti ir montuojanti metalo konstrukcijas sudėtingiems statybos projektams: vieno aukšto ir daugiaaukščiams pastatams, pramoniniams statiniams ir tiltams iš plieno. Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Čekijoje ir Lenkijoje veiklą plėtojančioje „Nordec“ iš viso dirba apie 600 žmonių. Gaminių kokybę ir efektyvius gamybos procesus užtikrina penki bendrovės gamybos padaliniai, kiekvienas iš jų specializuojasi tam tikrų rūšių plieno ir fasadų konstrukcijų gamyboje. Per daugybę intensyvios veiklos metų sukaupusi neįkainojamą profesinę patirtį, „Nordec“ gali įvairiais rakursais įvertinti įgyvendinamą projektą ir klientui visada pasiūlyti tinkamiausius, optimalius sprendinius.
Bendrovei suteikti svarbiausių valdymo ir vadybos sistemų sertifikatai liudija, kad ji visais projekto įgyvendinimo etapais užtikrina kokybę ir sveiką bei saugią darbo aplinką darbuotojams, rangovams ir lankytojams savo gamyklose, statybvietėse ir kitoje darbo aplinkoje. Be to, bendrovės gamybos padaliniai turi teisę naudoti CE ženklą – tai patvirtina gamybos kontrolės sertifikatai.
Svarbiausias „Nordec“ verslo tikslas ir iššūkis – visuose projektuose kuo labiau puoselėti tvarumą. Atsakinga įmonė siekia, kad jos produkcijos anglies dioksido pėdsakas iki 2035 m. taptų 50 proc. mažesnis, nei yra dabar.
Žinodama, kad iš esmės anglies dioksido pėdsaką lemia medžiagos, iš kurių gaminami produktai, ir vartojamos energijos gamybos proceso metu išmetami teršalai, bendrovė jau dabar vartoja tik 100 proc. sertifikuotą atsinaujinančių išteklių elektros energiją, diegia gamyboje sprendinius energijai taupyti ir nuolat ieško naujų medžiagų bei technologijų, užtikrinančių kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Kurdama mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius produktus, „Nordec“ tuo pat metu padeda ir savo klientams pasiekti anglies dioksido pėdsako mažinimo tikslus. Be to, jų pageidavimu gali atlikti konkretaus projekto konstrukcijų gyvavimo ciklo vertinimą (Life Cycle Assessment, LCA).
Anksčiau teikusi savo plieno produktų poveikio aplinkai deklaracijas (Environmental Product Declarations, EPD), šiais metais bendrovė pristatė kelių naujų produktų su mažesniu anglies dioksido pėdsaku EPD. Taip pat siūlo klientams produktų iš perdirbto plieno žaliavos, pagamintų savo gamyklose naudojant sertifikuotų atsinaujinančių išteklių elektros energiją. Bendrovė aktyviai ieško būdų, kaip sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visoje gamybos grandinėje – nuo žaliavų pasirinkimo iki gamybos, pristatymo ir sumontavimo.
Siekdama atitikti būsimus Europos Sąjungos tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimus, 2023 m. „Nordec“ sukūrė tvarumo ataskaitų teikimo struktūrą ir visapusės aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo kriterijų (Environmental, Social and
Governance, ESG) susijusių su pagrindiniais veiklos rodikliais, stebėsenos sistemą, įgalinančią imtis tikslingų veiklos tobulinimo veiksmų. Bendrovė puoselėja tikslą skatinti prie tvarumo politikos prisidėti ir savo tiekėjus bei subrangovus – pavyzdžiui, tiekėjams sudarė kontrolinius klausimus tiekiamų medžiagų tvarumui įvertinti.
Ateities pastato sienoms –inovatyvūs dažai
Viena didžiausių dažų ir tinkų gamintojų Baltijos šalyse TOPCOLOR su pasididžiavimu pristato unikalią produktų liniją, naudotą pramonės inovacijų parko patalpų apdailai. Pastate bus plėtojama itin intensyvi veikla, tad visiškai suprantama, kodėl užsakovai pasirinko išskirtinės kokybės XPERT serijos produktus: jie yra ilgaamžiai ir jais galima sukurti akį traukiančią estetiką.
TOPCOLOR bendradarbiauja su pažangiausiomis laboratorijomis, todėl gali kurti inovatyvius sprendimus, tokius kaip tinkas XPERT NANO SILICONE. Šio produkto, pasirinkto inovacijų parko lauko ir vidaus darbams, išskirtinė ypatybė –silikoninis rišiklis su nanopriedais. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad šis tinkas atsparus nešvarumams. Jis beveik nesugeria vandens iš lauko ir labai gerai praleidžia drėgmę iš vidaus.
Užteptas ant sienų, jis suformuoja dailią ir tolygią struktūrą, kuri net metams bėgant atrodo tobulai!
„XPERT Tixgrund“ gruntas – tikras superherojus vidaus ir išorės apdailos darbuose. Jo savybė gerai sutvirtinti bei suvienodinti paviršius ir pagerinti sukibimą su dažais –neįkainojama. Šiuo gruntu dengtas sienas puikiai išdažysite XPERT dažais“, – teigia TOPCOLOR komanda.
Pramonės inovacijų parke niekas nenori jaudintis dėl nešvarių dažytų sienų. Kaip tik dėl to ir pasirinkti TOPCOLOR matiniai dažai su vaško priedais XPERT MATRIX – tai, ko ir reikia modernioms patalpoms. Šiais dažais padengtas sienas galima intensyviai plauti, poliruoti ir visada grožėtis elegantiškais matiniais atspalviais, sustiprinančiais pastato erdvės daromą įspūdį.
Svarbus momentas: XPERT serijos produktai, kaip ir visi TOPCOLOR gaminiai, yra sukurti vandens pagrindu. Tai reiškia, kad jie beveik bekvapiai, draugiški gamtai ir žmogaus sveikatai. TOPCOLOR prioritetai – inovacijos, kokybė ir ekologiški ilgalaikiai sprendimai – jau 21 metus garantuoja sėkmę ir klientų pasitikėjimą. TOPCOLOR komanda, pasitelkusi nepriekaištingą kokybę, visada pasirengusi įgyvendinti klientų kūrybines vizijas!
Apsauga nuo saulės spindulių patikėta išmaniosioms roletų sistemoms
Pramonės inovacijų parko „VMG Technics R&D park“ pastatų langams uždengti pasirinkta roletų sistema „Absolute“, kurios gamintojos –olandų kompanijos COULISSE oficiali atstovė Lietuvoje yra įmonė DEXTERA.
„Absolute“ roletų sistema pasirodė tinkamiausia skirtingo dydžio langams, nes ji – tarsi dėlionė, šios sistemos nevienodų dydžių gaminius galima sujungti į dailią visumą“, –paaiškina tokį sprendimą įmonės DEXTERA komanda.
Siekiant estetikos, pasirinkta pilkos spalvos roletų sistema, kai kurių jos gaminių aukštis siekė iki 4 metrų. Didžiausių matmenų roletams pagaminti DEXTERA naudojo 65 mm skersmens roletų vamzdžius. Taip buvo užtikrinta, kad užkabinus audinį išlinkis nebus didesnis nei 2 mm. Naudotas „screen“ tipo (5 proc. atvirumo faktoriaus) roletų audinys.
Vertinant saulės spindulių kiekį įvairių sezonų metu, toks audinys yra bene geriausias pasirinkimas mūsų šalies gamybiniams pastatams. Pasirinktas dvigubo pynimo audinys iš pilkų ir juodų verpalų. Toks audinys ne tik padeda apsaugoti patalpas nuo saulės spindulių, bet ir užtikrina gerą matomumą iš patalpų į išorę.
Tarp greta sukabintų „Absolute“ roletų yra itin maži šviesos tarpai, roletai lengvai integruojami į nišas. Ateityje, pasikeitus kliento poreikiams, galima lengvai, nekeičiant tvirtinimo taškų ir gaminio matmenų, rankinio valdymo sistemas paversti valdomomis elektrine pavara, įdiegti saulės jutiklius ir visą patalpų apsaugą nuo saulės spindulių patikėti išmaniosioms sistemoms.
DEXTERA didžiuojasi galėdama įgyvendinti nestandartinius projektus. Gamybinėse patalpose įmonės komanda taip pat sumontavo išskirtinių matmenų segmentinius ir prieš-
gaisrinius vartus, jų plotis ir aukštis siekia 6 metrus. Pramoniniai vartai pagaminti ir pritaikyti dažnam naudojimui. Vartams pakelti integruota itin aukštos kokybės BENINCA vartų automatika.
DEXTERA visada užsakovams stengiasi pasiūlyti inovatyvius ir aukštos kokybės sprendimus. Išskirtinių gaminių pasiūla ir ypač profesionaliais sprendiniais garsėjanti įmonė kviečiama dalyvauti įvairiuose, net sudėtingiausiuose projektuose. Įgijusi klientų ir partnerių pasitikėjimą, ji yra rinkos lyderė jau beveik 28 metus.
Modernūs šviesos scenarijai
Didžiuliame išskirtinės architektūros „VMG Technics R&D Park“ pastate panaudota daugiau kaip 2700 šviestuvų, demonstruojančių aukščiausią bendrovės DILED kompetenciją ir gebėjimą įgyvendinti sudėtingus bei inovatyvius projektus.
Projektuojant gamybines patalpas buvo atlikti apšvietos skaičiavimai, kad būtų užtikrintas reikiamas apšvietos lygis, atsižvelgiant į technologinę įrangą ir gamybinės veiklos specifiką. Tokiu būdu buvo pasiektas optimalus šviesos pasiskirstymas, užtikrinantis darbo komfortą ir energijos vartojimo efektyvumą.
Gamybinėse patalpose buvo įdiegti itin aukšto efektyvumo šviestuvai, pagaminti pačios DILED. Šviestuvų serija URSUS išsiskiria optikų, galių ir montavimo tipų įvairove. Į šviestuvus integruoti DALI maitinimo šaltiniai, užtikrinantys sklandų apšvietimo valdymą.
„Įrengiant administracinių patalpų apšvietimą didžiausias iššūkis buvo rasti ne tik higienos normų (HN) reikalavimus atitinkantį ir vizualiai patrauklų sprendimą: šviestuvai taip pat turėjo būti lengvai montuojami ir paprastai prižiūrimi eksploatavimo metu. Šį iššūkį greitai įveikti leido didelis gamintojų pasirinkimas. Kartu su konstruktoriais buvo sukurti specialūs judesio jutiklių laikikliai, o bendradarbiaujant su gamintojais suprojektuoti specialūs tvirtinimo elementai“, –pasakoja projekto vadovas Darius Šeinauskas.
Lauko apšvietimo kolonoms
DILED išrinko šviestuvus su DMX apšvietimo valdikliais, suteikiančiais galimybę kurti įvairius šviesos scenarijus. Pavyzdžiui, galima apšviesti pastatą Lietuvos Respublikos vėliavos spalvomis ar kitais pasirinktais spalvų deriniais, taip sukuriant dinamišką ir estetiškai patrauklų vaizdą.
Visame inovacijų parko pastate, įskaitant gamybines patalpas, buvo
VMG
archyvo nuotr.
įdiegta DALI apšvietimo valdymo sistema, išsiskirianti patogumu, inovatyvumu ir komfortu. Ši sistema leidžia efektyviai valdyti apšvietimą, užtikrinant aukštą energijos vartojimo efektyvumą.
2016-aisiais įkurta DILED –jauna, veržli ir sparčiai auganti įmonė, besispecializuojanti apšvietimo projektavimo, šviestuvų gamybos bei pardavimo ir DALI apšvietimo valdymo sistemų diegimo srityse. Išskirtinė įmonės savybė – lankstumas. DILED nėra įsipareigojusi nė vienam gamintojui, todėl gali pasiūlyti tai, kas geriausiai tinka iš didžiulio daugiau nei 50 gamintojų asortimento.
DILED klientai – tai generaliniai rangovai, architektai, elektros instaliacijos įmonės ir investuotojai, vertinantys gebėjimą kurti kokybiškus, profesionalius ir naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus. DILED tikslas – užtikrinti kokybišką rezultatą, pasiekiamą kliaunantis kolegų profesionalumu, abipusiu pasitikėjimu ir klientui pritaikytais sprendimais.
Veikia išmaniausia šilumos ruošimo sistema
„Užsakovai pageidavo įrengti šilumos ruošimo sistemą, sujungtą su statinio išmaniojo valdymo sistema, suteikiančia galimybę realiu laiku stebėti ir atskirų statinio patalpų, ir viso pastato šilumos pajėgumus bei kontroliuoti karšto vandens ruošimo apkrovas. Pasikeitus projektiniams sprendimams, teko koreguoti užduotį, tačiau visi pageidavimai ir lūkesčiai, tikimės, buvo ne tik išpildyti, bet ir viršyti. Šilumos ruošimo sistema veikė be sutrikimų jau šaltuoju metų laiku, dar įrengiamame įšalusiame statinyje, nė nebaigus bendrastatybi-
nių darbų, vadinasi, įranga išlaikė maksimalų išbandymą. Tai ir yra geriausias įvertinimas“, – apie VMG pramonės inovacijų parke atliktus darbus pasakoja Darius Šauklys, įmonės „Gilės inžinerija“ vadovas.
„Gilės inžinerija“ tiekė ir montavo vienus iš patikimiausių rinkoje dujinių kondensacinių katilų – „Buderus Logamax plius GB272“ su kaskadinio ir lokalaus valdymo sistemomis. Karštam vandeniui gaminti pasirinkti „Buderus“ tūriniai karšto vandens greitaeigiai šildytuvai. Be to, buvo įdiegta „Buderus“ automatika 5313, suteikianti galimybę šildymo ir karšto vandens sistemą valdyti išmaniai, per pastato valdymo sistemą naudojant „Modbus“ sąsają. Tai užtikrina standartinis kontaktas, įvestis 0–10 V, atsako pranešimai 0–10 V ir bendras bepotencinis gedimo signalas, leidžiantis prižiūrėti katilus nuotoliu. Vokiška šildymo technika „Buderus“ yra moderni, subtilaus dizaino, lengvai montuojama ir nesudėtingai prižiūrima.
„Vykstant pamaininiam darbui inovacijų miestelyje, būna piko valandos, kai karšto vandens suvartojama kelis kartus daugiau nei kitu paros metu. Kaupti didelį kiekį karšto vandens laukiant piko yra brangu, todėl buvo parinktas šiek tiek brangesnis, tačiau eksploatavimo požiūriu ženkliai pigesnis
sprendimas: suprojektuotos atskiros buitinio karšto vandens zonos su autonominiu ruošimu be akumuliacinės talpos, įrengiant lokalias „Buderus“ dujines katilines atskiroms patalpoms. Tokiu būdu buvo išvengta ilgų cirkuliacinių trasų ir didelio tūrio vandens talpyklų šilumos nuostolių, išlaikytas maksimalus vandens šilumos komfortas“, – projekto iššūkiais dalijasi Darius Šauklys.
„Gilės inžinerija“ – lanksti, didelę darbo patirtį sukaupusi inžinerinė įmonė. Savo klientams ji gali pateikti šiuolaikiškų ir netipinių šildymo gamybos ir šildymo sistemų sprendimų, kurie taupytų investicijas ir mažintų eksploatavimo kaštus. „Gilės inžinerija“ tiesiogiai dirba su žymiausiais įrangos gamintojais. Dažniausiai sprendimus derina su gamintojų inžineriniais skyriais, todėl gali pasiūlyti šilumos ruošimo galimybes nuo 5 iki 1,5 MW galios: šildant oru arba hidraulinėmis šilumos perdavimo sistemomis, ruošiant šilumą dujomis, skystuoju kuru arba atsinaujinančių išteklių energija – medienos granulėmis ir skiedromis, geotermine ar aerotermine ruoša. Įmonė taip pat gamina kilnojamojo tipo šilumos ruošimo modulius, konteinerines katilines, konteinerinius ir piltuvinius kuro sandėlius, kuro perdavimo ir transportavimo komponentus.
Gilės inžinerijos archyvo nuotr.
„Buderus Logamax plius GB272“
Energijos vartojimo efektyvumas stebimas ir analizuojamas modernia įranga VMG pramonės inovacijų parke pageidauta įdiegti skaitmenizuotą elektros paskirstymo tinklą, kuris leistų įmonei užtikrinti energinį efektyvumą. Versle tai yra esminis veiksnys siekiant sumažinti energijos išlaidas, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, padidinti įmonės konkurencingumą ir dar labiau sustiprinti jos, kaip atsakingos verslo atstovės, reputaciją.
Bendrovės „Voltas“ inžinierių komanda įgyvendino užsakovo keliamus reikalavimus ir inovacijų parke įdiegė „Schneider Electric“ elektros paskirstymo stebėsenos programinę įrangą „EcoStruxure Power Monitoring Expert“, taip pat energijos analizės įrankį „EcoStruxure Power Advisor“. Viena pagrindinių šios įrangos funkcijų – iš energijos ir galios stebėjimo sistemų sukauptų
duomenų nustatyti energijos tinklo problemas, pavyzdžiui, nematuojamas apkrovas, energijos balanso pažeidimus, didelius kiekius dažnai pasikartojančių aliarmų. Pasitelkus „Power Advisor“ analitiką surinktiems duomenims vertinti nuolat gerinama ir elektros tinklo kokybė. „Volto“ komandos teigimu, pastaruoju metu prie Lietuvos elektros tinklo prijungiama vis daugiau elektros energija valdomų apkrovų, todėl didėja elektros tinklo tarša. Įmonės susiduria su elektros tinklo perkrovomis, neplanuotais elektros išjungimais, padarančiais nemažai nuostolių. Tačiau naudojant įprastas energijos stebėjimo sistemas sunku aptikti elektros tinklo problemas, pavyzdžiui, harmonikas, galios faktorius ar įtampos svyravimus. „Schneider Electric“ sukurtas „Power Advisor“ įrankis, įdiegtas VMG inovacijų parke, įmonės elektros tinklo monitoringo duomenis paverčia naudinga informacija: duomenų analize
su rekomendacijomis, kaip spręsti nustatytas elektros tinklo problemas. Tai yra inovatyvi sistema, elektros tinklo smegenys, pakeičiantys žmogų, kuris dėl pramonės šakose didėjančio skaitmeninių įrenginių kiekio jau nebesugeba apdoroti duomenų ir įvairių pranešimų.
UAB „ Voltas“ kartu su „Schneider Electric Lietuva“ įsitikinę, kad įdiegti modernūs skaitmeniniai įrankiai užtikrins VMG inovacijų parko darbuotojų saugumą, sklandų verslo tęstinumą ir efektyvumą.
VMG pramonės inovacijų parke taip pat sumontuotas naujausios kartos keleivinis liftas „Schindler 3000“ su įranga, veikimo metu galinčia pagaminti dalį lifto suvartojamos elektros energijos.
OBJEKTAS: Panevėžio autobusų stotis su požemine automobilių stovėjimo aikštele, Savanorių a. 9
Rolandas Palekas, Dalia Uogintė, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Karolina Burbaitė, Ugnė Morkūnaitė
KADASTRINIAI MATAVIMAI: UAB „Geodezinių matavimų projektai“
STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYTOJAS: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius Alvydas Kerbelis
PANEVĖŽIO MIESTO CENTRE –DIDELĖS PERMAINOS
Praėjus devyneriems metams, pagaliau baigta naujoji Panevėžio autobusų stotis. Moderni, patogi ir keleiviams, ir darbuotojams, su miela žaliąja zona, ji į gera pakeis miesto įvaizdį ir suteiks tvarkos kasdieniam panevėžiečių judėjimui.
Romo Bagono nuotraukos
„Naujoji autobusų stotis sustiprino Panevėžio miesto centrinės dalies įvaizdį ir pagerino vietos erdvines ir funkcines sąlygas, – sako Augustas Makrickas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo architekto pavaduotojas. – Pastate yra visą parą veikiantis keleivių laukiamasis, įrengta 88 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Tikimasi, kad sėkmingai suprojektuotas naujasis stoties pastatas taps traukos objektu ir skatins tvarų judumą, didins prieinamumą, sumažins eismo spūstis mieste.“
Pasak A. Makricko, ilgainiui neatpažįstamai pasikeis visa Savanorių aikštės aplinka. Ankstesnė autobusų aikštelė, neremontuota nuo 1980 m., kai pirmąkart buvo padengta asfaltu, virs žaliąja zona, skirta ramiai pasivaikščioti, pailsėti, prisėdus ant suoliukų pasigrožėti pieva, gėlėmis ir medžiais. Čia bus įrengtas modernus apšvietimas, numatyta vietų ir meniniams objektams.
Visa stoties projekto vertė – daugiau kaip 8 mln. eurų.
Dar tarpukariu iškilusį senąjį autobusų stoties pastatą, dabartinę išvaizdą, A. Makricko teigimu, įgijusį apie 1961 m. ir nuo tol beveik neremontuotą, nutarta išsaugoti. Jis bus rekonstruotas, tačiau architektūra nebus pakeista. Čia ketinama įkurdinti dvi viešąsias įstaigas: į pirmąjį aukštą iš Laisvės aikštės bus perkelta Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, antrąjį – „Panevėžio keleivinis transportas“. Dalį patalpų numatyta pritaikyti miesto bendruomenės reikmėms.
REIKĖJO
ĮVESTI
TVARKĄ CHAOTIŠKOJE ERDVĖJE
„Apsisprendusi, kad autobusų stotis nebus iškeliama į užmiestį, Panevėžio miesto savivaldybė norėjo ne tik sutvarkyto ir patogaus naujo stoties pastato. Jis turėjo tapti reprezentatyviais miesto vartais ir priemiestiniais autobusais atvykstantiems, ir tarpmiestiniais reisais užsukantiems
žmonėms. Taip pat buvo išsakyti techniniai lūkesčiai: naujos stoties dydis, autobusų skaičius, stoties kategorija, – apie projektą pasakoja „Paleko architektų studijos“ partnerė architektė Dalia Uogintė. – Kai beveik prieš 9 metus su komanda atvykome į vietą, stoties aplinka, esanti praktiškai miesto senamiestyje, prie pat centrinės miesto aikštės, pritrenkė „tyrų“ charakteriu: atviros, nesuformuotos ir pilnut pilnutėlės automobilių erdvės driekėsi nuo ilgo sovietinio daugiabučio J. Basanavičiaus gatvėje iki pat Laisvės aikštės. Tai labai smarkiai skyrėsi nuo greta prasidedančio senamiesčio erdvių. Kita vertus, teritorija nebuvo tuščia – daug žmonių judėjo tarp stoties, turgaus ir miesto centro, nardė tarp stovinčių ir važiuojančių lengvųjų automobilių, autobusų. O štai erdvėje pasimetęs Savanorių skverelis buvo beveik tuščias. Norėjosi šiame chaose įvesti tvarką, stipriau įtraukti šią vietą į miesto gyvenimą, patogiai pritaikyti ją žmonėms ir priderinti prie miesto mastelio.“
Prieškariu čia buvusi istorinė aikštė sovietmečiu buvo padalyta pusiau, šiaurinė pusė buvo atiduota autobusų stočiai, o pietinėje, už autobusų parkavimo aikštelės, suformuotas ir apželdintas skverelis. Tačiau šitaip jis liko iš visų pusių apsuptas asfalto ir automobilių, visiškai atkirstas nuo miesto gyvenimo. Architektai nusprendė autobusų stotį sukeisti vietomis su skveru, tiksliau, bent jau konceptualiai grąžinti prieškarines jo ribas ir perkelti į jį stotį.
Keleivių peronas suprojektuotas skvero centre – pakeitus stoties funkcinę struktūrą ir laukimo salę su kasomis įkurdinus keleivių perono pradžioje, jis tapo patogiai pasiekiamas iš gretimo parkelio. Autobusų aikštelė paslinkta link įvažiavimo iš Basanavičiaus gatvės, taip sutrumpinant autobusų judėjimo kelius vidinėmis kvartalo gatvėmis ir atskiriant juos nuo pėsčiųjų. Šiems bus atiduotos skvero rytines ir vakarines ribas žyminčios gatvelės, kuriomis anksčiau važinėjo sunkusis transportas. Naują visuomeninę funkciją įgijęs senasis stoties pastatas ir gretimi komercinės paskirties pastatai tapo šiaurine parkelio riba.
Naujasis autobusų stoties pastatas buvo kuriamas kaip parko paviljonas, todėl jame yra sprendinių, nebūdingų įprastiems pastatams. Visos erdvės išdėstytos po išraiškingos formos betono monolito stogine – pastate
nėra tradicinės stogo dangos. Kone visos pastato laikančiosios konstrukcijos – metalinės kolonos yra lauke, ne pastato viduje. Kolonose paslėpti lietvamzdžiai. Laikui bėgant stoginė apaugs vijokliais, kilsiančiais kolonomis nuo žemės, todėl aplink pastatą įrengta laistymo sistema.
Kiek neįprasti gali pasirodyti interjero sprendiniai. Siekdama pabrėžti visų keleiviams skirtų erdvių tęstinumą, architektų komanda vidinę laukimo salę suprojektavo su lauko suolais ir lauko trinkelių grindiniu.
„Stoties projektas visiškai atsiskleis, kai bus įrengtas parkelis senosios stoties teritorijoje. Jis buvo suprojektuotas atskirai ir laukia, kol visos stoties funkcijos bus perkeltos į naująjį pastatą“, – sako architektė D. Uogintė.
PASTATO MATAVIMAI ATLIKTI
MODERNIA LAZERINIO
SKENAVIMO SISTEMA
Rangovui baigus statybos darbus, bendrovė „Geodezinių matavimų projektai“ atliko pastato tiksliuosius matavimus, parengė inžinerinių tinklų planus, nustatė naujų nekilnojamojo turto objektų ir žemės sklypo kadastro duomenis. Šie darbai bet kokios rūšies statybos atveju atliekami norint užpildyti statybos baigimo dokumentaciją ir objektus įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atlikus matavimus, nustatomi faktiniai nekilnojamojo objekto kadastro duomenys – statinio bendrieji rodikliai, pagal standartizuotus kainynus apskaičiuojama objekto vertė, baigtumo dydis procentais.
„Panevėžio autobusų stoties pastato stilistikai pabrėžti pasirinkta moderni, kelių skirtingo posvyrio plokštumų stogo konstrukcija, tad tipiniais matavimo prietaisais stogo ir lubų plokštumas išmatuoti būtų buvę sudėtinga. Mūsų įmonė šiai užduočiai įgyvendinti panaudojo neseniai įsigytą modernią 3D lazerinio skenavimo sistemą „Trimble X7“. Ši sistema leido sukurti realų statinio 3D modelį ir naudojant programinę įrangą išmatuoti aktualius dydžius, – pasakoja Kristina Urbonė, bendrovės „Geodezinių matavimų projektai“ direktorė. –Šiame objekte taip pat buvo suplanuotos kompaktiškos ir visoms visuomenės grupėms pritaikytos kietosios dangos, suprojektuoti želdynai, tad darbus atlikusiam mūsų darbuotojui teko nemažai įdėti darbo nustatant ir aprašant visų sudedamųjų dalių, kurių tokiame nedideliame žemės sklype pakankamai daug, kadastro duomenis.“
Bendrovės direktorės žodžiais, jos vadovaujama komanda nebijo iššūkių. Dalydamasi tarpusavyje sukaupta patirtimi, ji drąsiai imasi sudėtingų, netipinių projektų ir taip tik tvirtina savo žinias. „Patirtis mūsų srityje yra labai svarbi, nes kiekvieną objektą reikia įvertinti daugeliu aspektų, išmanyti ne tik savo srities, bet ir kitų profesijų asmenų, dirbančių projekte, veiklos specifiką. Tik visų statybos dalyvių atviras bendradarbiavimas užtikrina projekto sėkmę ir jo įgyvendinimą laiku“, – teigia K. Urbonė.
LUBOS – ĮKVEPIANTIS
NESTANDARTINIS SPRENDINYS
Naujosios Panevėžio autobusų stoties lubas pagal architektų ir užsakovų pateiktus reikalavimus suprojektavo ir pagamino įmonė „Materials.lt“, mielai įgyvendinanti net sudėtingiausius nestandartinius užsakymus.
Pasak įmonės vadovo Aliaus Pažėros, nestandartinis buvo ir šis užsakymas Panevėžyje: pagal pastato projektą plokštės turėjo būti natūralaus betono, tam tikrų matmenų, maksimaliai lengvos ir su minimaliomis siūlėmis. Nematomo tvirtinimo būdu buvo numatyta įrengti iš viso apie 260 kv. m tokių lubų.
„Iššūkių kėlė svoris, taip pat ne horizontali plokštuma, o laužytos formos ir tik viena galima montavimo kryptis. Visa tai pavyko įgyvendinti parinkus optimalų karkaso variantą, detaliai apskaičiuotą ir tiksliai atitinkantį lubų projektą“, – pasakoja įmonės vadovas. Jo teigimu, „Materials“ fibrobetono plokštės – tai tvarus ir amžinas sprendimas tiek luboms, tiek fasadui.
„Iš mūsų architektai ir klientai gauna ne tik reikiamą produktą –mes kartu teikiame ir visas inžinerines paslaugas, atliekame projektavimo ir montavimo darbus. Galime suprojektuoti ir pagaminti nestandartinių matmenų elementus, unikalias 3D formas, įvairių faktūrų ir spalvų paviršius. Kiekvienas klien-
tas, architektas ar dizaineris mūsų asortimente ras tinkamą sprendimą arba mes jį sukursime, kad patenkintume lūkesčius“, – sako A. Pažėra, „Materials.lt“ vadovas, ir priduria: įmonės darbuotojai sukaupę didelį inžinerinių žinių bagažą, tad kuo sudėtingesnė užduotis – tuo jiems patrauklesnis iššūkis.
HIDROIZOLIACIJOS SPRENDINIAI
VISADA PRIKLAUSO NUO SĄLYGŲ Naujosios Panevėžio autobusų stoties hidroizoliacijos sprendinius pasiūlė, medžiagas jiems įgyvendinti tiekė ir rūpimais klausimais hidroizoliacijos montuotojus konsultavo statybos inžinerijos profesionalų komanda – UAB „Mosas“.
Rūsio grindų gruntui sutankinti panaudotas triašis geotinklas TENSAR TX 160. „Jis naudojamas, kai norima projekte nurodytus sutankinimo rodiklius pasiekti naudojant plonesnį grunto sluoksnį arba esant aukštam gruntiniam vandeniui. Triašis geotinklas padeda pasiekti gerokai aukštesnius sutankinimo rodiklius nei nenaudojant tinklo arba naudojant senos kartos dviašį geotinklą“, – paaiškina sprendimą Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas.
Požeminės automobilių aikštelės perdangai – eksploatuojamam stogui, arba autobusų aikštelei, pasirinkta hidroizoliacija SWELLTITE – aktyvinto bentonitinio molio sistema su HDPE membrana, kuri iškart nepraleidžia vandens. „Šis bentonitinio molio gaminys, palyginti su „Voltex®“, kita mūsų tiekiama aukščiausios kokybės bentonitinio molio sistema, yra mažesnio svorio, todėl jį daug lengviau prijungti prie vertikalių paviršių, pavyzdžiui, kolonų, sienų. Aktyvintas 1,5 mm bentonitinio molio sluoksnis išbrinksta iki 0,5 cm ir daugiau. SWELLTITE –savaime užsigydantis gaminys, naudojamas ant lygių paviršių: eksploatuojamų stogų, terasų, požeminių sienų ir kt. Jį galima kloti net žiemos metu ar ant drėgno betono, nelaukus, kol šis visiškai išdžius“, – vardija V. Tamošaitis
SWELLTITE
TENSAR TX160
ir pasidžiaugia, kad projektuotojai ir rangovas įvertino šiuos SWELLTITE pranašumus.
Hidroizoliacija SWELLTITE buvo įrengiama vasarą, tad darbai vyko sklandžiai. Iššūkiu tapo pati eksploatuojamo stogo detalė. Autobusų ratų sukuriama didelė taškinė apkrova perduodama į apatinius sluoksnius, tokiu būdu būtų sutrikdytas vandens nutekėjimas. Šios rizikos išvengta ant hidroizoliacijos paklojus 1400 kPa gniuždomojo stiprio drenažinius lakštus GRILTEX DREN 12 SP PLUS su geotekstile. „Per geotekstilę vanduo papuola į drenažinį lakštą, o tada pagal nuolydį nuteka į įlają arba nuo stogo. Taip suvaldoma galima žemės dangos deformacija ir vandens užtvenkimas drenažiniame lakšte“, – paaiškina V. Tamošaitis.
Stoties pastato stogas buvo padengtas tepama skaidria elastinga hidroizoliacija TECMA PAINT I-T. Įmonės „Mosas“ projektų vadovo teigimu, tai vienas didžiausių Lietuvoje objektų, padengtų skaidria hidroizoliacija. Ši hidroizoliacija dažniausiai naudojama eksploatuojamiems stogams ir terasoms dengti. Būdama labai elastinga, ji, užuot nutrūkusi, suvaldo mikrotrūkius ties jais pailgėdama, dėl to traukiantis betonui vis tiek lieka vientisa.
„Šiuo atveju stogo „sumuštinis“ buvo labai netipinis, nes perdanga buvo šiltinama ne iš viršaus, kaip dažniausiai šiltinami stogai, o iš apačios. Taigi, betonas liko viršuje, o šiltinimo medžiaga – apačioje, pastato viduje. Tokį netipinį stogą reikėjo apsaugoti nuo vandens poveikio ir dar išlaikyti pagal architektūrinę idėją reikiamą betono spalvą“, – pasakoja apie netipinę užduotį V. Tamošaitis.
Jo teigimu, skaidri ir elastinga TECMA PAINT I-T ypač praverčia, kai atlikus remontą staiga paaiškėja, kad kai kuriose vietose sunkiasi vanduo. Tokiu atveju nereikia visko ardyti ir pradėti remonto iš naujo: pakanka tiesiog padengti vandens veikiamą plotą šia hidroizoliacija. Ji tinkama visokiems paviršiams, nuo brangių klinkerio plytų, akmens, glazūruotų ar neglazūruotų plytelių iki skardinių stogų.
„Šia permatoma hidroizoliacija dengti terasą, balkoną ar eksploatuojamą stogą yra pigiau, nei viską ardyti ir perdaryti“, – pabrėžia V. Tamošaitis ir priduria, kad ji, be kita ko, yra atspari UV spinduliams ir ilgaamžė.
TECMA PAINT I-T Moso archyvo (viršuje) nuotr.
GERBŪVIO DARBAI –
PROFESIONALŲ RANKOSE
„Užsakovams buvo svarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku“, –apie esminius projekto reikalavimus kalba bendrovės „Trinkdeda“ direktorius Virginijus Pilotas ir skaičiuoja, kad visas jo vadovaujamos bendrovės darbuotojų Panevėžio autobusų stotyje atliktų darbų plotas – apie 3700 kv. m.
Autobusų stoties pastato fasadai yra skaidraus stiklo, tad vizualinis vidaus erdvių ir trinkelėmis iškloto lauko perono ryšys turėjo būti vientisas ir ritmingas. Stoties perone įmonės komanda pėsčiųjų takus ir keleivių įlaipinimo aikšteles išklojo šviesiomis, o keleivinio transporto išvažiavimo, įvažiavimo ir stovėjimo vietas – tamsesnėmis trinkelėmis. Pasirūpinta betoniniais borteliais šaligatviams ir vejai, sumontuoti lietaus
vandens trapai, atkurta šalia esančių gatvių šaligatvių danga.
„Atlikome visus darbus, susijusius su teritorijos gerbūviu“, – apibendrina darbų gausą patrauklioje, šiuolaikiškoje autobusų stotyje „Trinkdedos“ vadovas.
Daugiausia kantrybės, kruopštaus komandos darbo ir skaičiavimų, pasak jo, pareikalavo keleivių įlaipinimo aikštelių įrengimas. Jau pradėjus gerbūvio darbus projektas buvo pakoreguotas ir darbai sulėtėjo, nes vietomis trinkeles teko perkloti.
Tačiau komanda neprarado optimizmo – atliko darbus laiku ir džiaugiasi galėjusi prisidėti prie patrauklaus Panevėžio miesto susisiekimo infrastruktūros objekto statybos.
„Mūsų įmonė ne pirmą kartą dirba Panevėžyje, esame žinomi dėl kokybiško darbo ir patrauklios jo kainos. Šiame objekte mūsų komanda įgijo
ne tik naujos patirties, bet ir naujų profesinių žinių. Smagu, kad atliktais darbais prisidėjome prie Panevėžio, kaip strateginio logistikos centro, pozicijos stiprinimo“, – sako V. Pilotas.
Šešerius metus gyvuojanti bendrovė „Trinkdeda“ užsiima ne tik trinkelių klojimu: ji klientams gali pasiūlyti daugybę gerbūvio darbų, įrengti veją, sumontuoti lietaus kanalizaciją, suformuoti laiptus, atlikti lauko betonavimo ir pagrindų įrengimo darbus.
Žemės ir lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus Panevėžio autobusų stotyje atliko įmonė „Dujotiekio statyba“.
TRINKDEDA
REKONSTRUKCIJA –INVESTICIJA Į DARBO NAŠUMĄ
Renovavus AB ORLEN Lietuva pagrindinį administracinį pastatą Mažeikių rajone, dabar darbo susitikimai vyksta reprezentatyviose konferencijų salėse, o darbuotojai pertraukėles leidžia sporto ir laisvalaikio zonoje. Modernesnės, estetiškesnės ir patogesnės erdvės skatina šiltesnį kolegų bendravimą ir glaudesnį bendradarbiavimą, taip didėja ir darbo efektyvumas.
„Administracinis pastatas pastatytas maždaug prieš keturis dešimtmečius, tad rekonstrukcija buvo būtina siekiant sukurti darbo aplinką, užtikrinančią aukštą komandos darbo kokybę, saugą, sveikatą ir motyvuo-
jančias darbo sąlygas. Ketvirtą dešimtį bebaigiančiam pastatui taip pat labai trūko reprezentatyvumo“, –sako AB „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Marek Pawel Golębiewski.
OBJEKTAS: AB „ORLEN Lietuva“ administracinio pastato Nr.1 rekonstrukcijos darbai, Mažeikių g. 75, Juodeikių k., Mažeikių r.
UŽSAKOVAS: AB „ORLEN Lietuva“
GENERALINIS RANGOVAS: AB PST
ARCHITEKTAI: „PST Projektai“, projekto vadovė architektė Viktorija Morozaitė
Iki rekonstrukcijos administracinis pastatas buvo priskiriamas žemesnei nei B energinio efektyvumo klasei, po rekonstrukcijos jis sertifikuotas kaip A klasės pastatas. Centrinė bendrovės būstinė buvo iš esmės
Evaldo Lasio („ORLEN Lietuva“ archyvo) nuotr.
atnaujinta ir dabar, pasak generalinio direktoriaus, tai šiuolaikiškas, efektyvus, saugus ir darbuotojams patogus statinys.
Rekonstrukcijos metu moderniomis pakeistos bendrosios pastato inžinerinės sistemos, sumontuotos kondicionavimo, rekuperacinė sistemos, taip pat pakeisti langai, stogo danga, fasadas, sumontuotas liftas, kurio iki tol nebuvo. Po pastatu įrengta moderni, labai saugi ir visiškai automatizuota priešgaisrinė gesinimo sistema ir gaisriniai čiaupai.
Atnaujintas ir pastato interjeras, kabinetų išdėstymas, pastatyta naujų pertvarų. Taip sudarytos visos sąlygos sklandžiam darbuotojų darbui, jie organizuoja susitikimus reprezentatyviose konferencijų salėse, pertraukėles leidžia sporto ir laisvalaikio zonoje. Be to, dabar administraciniame pastate galima deramai priimti svečius, turinčius specialiųjų poreikių.
„Daug dėmesio skyrėme statybinių medžiagų tvarumui ir anglies dvideginio pėdsakui. Tačiau pagrindiniu prioritetu laikėme ilgalaikį pastato energinį efektyvumą ir ženklų CO2 emisijos mažinimą viso pastato eksploatavimo ciklo metu. Džiaugiamės su visa komanda dirbdami A klasės efektyviame biure“, – sako „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius M. P. Golębiewski.
Pagrindiniai sprendiniai
„ORLEN Lietuva“ administracinio pastato kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos projektą buvo patikėta įgyvendinti „PST Projektai“ architektų komandai.
„Apšiltinto pastato fasado apdailai panaudotos aliuminio kompozito plokštės, jomis sukurtas horizontalus fasado raštas. Sumontuotos naujos lauko palangės. Sutvarkytos ir išvalytos ant stogo esančios ventiliacijos kanalų angos. Vandeniui nubėgti avarinių situacijų atveju prie fasado sumontuoti nauji lietvamzdžiai. Atlikti parapeto, vėdinimo kanalų skardinimo darbai. Pastato cokolio antžeminės dalies apdailai naudotas granitinis tinkas“, –vardija projekto architektūrinės dalies vadovė Viktorija Morozaitė. Pastato patalpos perplanuotos pagal poreikius, suprojektuotas liftas, atlikta nauja grindų, sienų ir lubų
apdaila. Uždari kabinetai virto erdvėmis su atitvaromis ir stiklinėmis pertvaromis vietoj kabinetų sienų. Sumontuotos naujos priešgaisrinės mūrinės pertvaros. Įrengti papildomi laiptai ir pandusas su turėklais, skirtas žmonėms su negalia patogiai patekti į pastatą iš lauko.
„Pirmojo aukšto hole rikiuojasi dvi eilės kolonų, jos pratęsia vidaus erdvę į lauką per pagrindinį įėjimą (kolonos laiko ir pagrindinio įėjimo stogą). Šiai vidaus patalpų kompozicinei ašiai pasiskolinus pastato išorės medžiagas ir jų spalvas, sukurtas holo akcentas ir simbiozė su išore“, –pasakoja apie perplanuotą holą jo projekto autorė V. Morozaitė.
Pagrindinė holo zona – priimamasis. Čia yra informacinės lentelės, interaktyvus monitorius, aplinkai jaukumo suteikia augalai. Laukiamojo dalyje jauki aplinka kuriama minkštais baldais su staliukais. Stiklo vitrina su durimis pagrindinį reprezentacinį holą skiria nuo zonos, skirtos poilsiui ar kavos gėrimui. Šiai zonai taip pat pritaikyti baldai ir įranga.
Antrinant kolonų ritmui, holo grindims pasirinktos šviesiai pilkos akmens masės plytelės su tamsių plytelių juostomis, sumontuotos baltos surenkamos lubos. Sienų apdailoje dominuoja dramblio kaulo spalva, dalis plokštumų akcentuojamos tokiomis pat kaip pastato fasado aliuminio kompozito plokštėmis.
Suvaldytas karštis, plūstantis pro langus
„Renovuojamo pastato šiluminės langų savybės buvo nepakankamos, todėl ir buvo pasirinkta amerikiečių kompanijos MADICO® stiklų plėvelė. Ja uždengta 312 kv. m ploto vitrininių langų“, – sako bendrovės AŠA direktorė Živilė Vaitkūnienė. AŠA jau beveik 30 metų dirba su amerikiečių kompanija MADICO®, plėvelių gamyboje taikančia pažangiausius inžinerinius sprendimus. Amerikietiškos stiklų plėvelės sukurtos kruopščiai išanalizavus stiklo, kaip UV spindulių ir šilumos IR spindulių laidininko, savybes. Šios plėvelės, pagamintos iš ilgaamžio plastiko – poliesterio sluoksnių derinio su įvairiais metalais, gali būti daugybės kompozicijų, darančių skirtingą poveikį stiklo optinėms ir mechaninėms savybėms.
„ORLEN Lietuva“ pastate, kurio dalis vitrininių langų žvelgia į pietus, pasirinkta išorinė veidrodinė sidabro spalvos plėvelė „Reflective Silver 35 Exterior“. Ji užtikrina efektyvią apsaugą nuo saulės, sumažindama ŠVOK sistemų suvartojamos energijos sąnaudas, ir tuo pat metu suteikia langams lengvą veidrodinį atspindį, sukuriantį patalpose privatumo įspūdį.
„Plėvelė „Reflective Silver 35 Exterior“ ne procentais, o net trimis kartais sumažina karštį, plūstantį pro stiklą. Joje yra metalo, todėl pro ja padengtus langus plūstanti saulės šviesa mažiau akina, tačiau patalpos
pernelyg nepritemdomos“, – išskirtines plėvelės savybes akcentuoja
AŠA vadovė Ž. Vaitkūnienė.
Tiesa, užsakovas svarstė, kurio tipo plėvelę stiklams rinktis. Iš pradžių jis linko prie ramesnės pusiau veidrodinės plėvelės, tačiau ji ne tokia efektyvi, todėl nebūtų atitikusi pagrindinio reikalavimo – maksimaliai sumažinti karštį biuro patalpose.
Dėl didelių objekto saugos reikalavimų projekte netrūko iššūkių, susijusių su organizaciniais ir darbo reikalavimais. Ne mažiau svarbu buvo numatyti tinkamą orą plėvelei klijuoti. Stiklų plėveles klijuojanti komanda nuolat palaikė ryšį su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos
budėtoju sinoptiku ir sekė visai savaitei numatomas oro prognozes.
„Kuo arčiau jūros, tuo plėvelės klijavimo darbai sudėtingesni dėl vėjo, ypač pavasarį ir atkeliaujant rudeniui, kai keičiasi oras, – sako Ž. Vaitkūnienė. – Ankstyvą pavasarį klijuoti plėvelės negalėjome, nes šalto oro srautas iš jūros pajuda į šiltesnį žemyną (rudenį šis procesas atvirkštinis), keldamas į orą smėlio dulkes. Tokios sąlygos mums netinka, kaip ir lietus ar šaltis.“
Vis dėlto birželį AŠA komanda sulaukė palankaus vėjo bei tinkamos oro temperatūros ir per dvi savaites sėkmingai įgyvendino projektą.
„Džiaugiamės, kad stiklų plėvelė tiko prie pastato fasado ir darbuotojai pajuto didesnį komfortą biure“, –sako AŠA vadovė. Jos pastebėjimais, į stiklo plėvelę užsakovai kartais žvelgia nepasitikėdami, tačiau ji šilumą sulaiko 300–500 proc. geriau nei langai be plėvelės! Plėvele padengus langus, nereikia pirkti naujo galingesnio oro kondicionieriaus ar keisti šildymo ir vėdinimo struktūros, fasado medžiagų.
„AŠA yra Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos narė. Puikiai suprantame, kad šylant klimatui Lietuvoje turi daugėti energiškai efektyvių, pasyvių pastatų. Savo įmonės veikla tai ir stengiamės akcentuoti.“
SAMOGITIA: KARINIS MIESTELIS SU PRIDĖTINE VERTE
Šią vasarą Šiauliuose duris atvėręs „Samogitia“ karinis miestelis –trečiasis tokio pobūdžio infrastruktūros objektas Lietuvos kariuomenėje nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Čia ne tik sudarytos puikios sąlygos kariams atlikti tarnybą, bet ir bus sukurta naujų darbo vietų civiliams, suteikta galimybių vietos verslams. Taip ne tik stiprinama Lietuvos kariuomenė, bet ir kuriama pridėtinė vertė visuomenei.
Margirio bataliono archyvo nuotr.
OBJEKTAS: „Samogitia“ karinis miestelis, Pakruojo g. 51, Šiauliai
STATYTOJAS IR VALDYTOJAS: UAB „Samogitia miestelis“
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Gilesta“
STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: UAB „Gilesta“
ARCHITEKTAI: UAB „Unitectus“, projektinio pasiūlymo parengimo vadovas Povilas Čepaitis, architektė Edita Radėnaitė, techninio projekto vadovai (įvairiu laikotarpiu) Tauras Paulauskas, Aurimas Kliučininkas, Gintautas Navickas, Daiva Šeikytė, architektai Jolanta Baltrūnaitė, Oksana Vasilevskaja, Evaldas Jaruševičius, Tomas Tankelevičius
Karinės infrastruktūros plėtra neatsiejama nuo Lietuvos kariuomenės kovinės galios ir šalies saugumo didinimo. Kaip ir du anksčiau šiemet iškilę kariniai miesteliai Rokantiškėse ir Pajūryje, „Samogitia“ buvo kuriamas „plyno lauko“ principu – projektuojant ir statant visą bataliono dydžio vienetui reikiamą infrastruktūrą, pritaikytą prie šiuolaikinės kariuomenės poreikių. Pagrindinis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) tikslas – užtikrinti naują kariuomenės kokybę ne tik įsigyjant modernios ginkluotės, bet ir sudarant tarnybos atlikimo vietoje tinkamas sąlygas gyventi bei treniruotis kariams, kad jie būtų motyvuoti, aktyvūs ir atsparūs. Visuose trijuose naujuosiuose miesteliuose gali dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų. Šie trys karinės infrastruktūros objektai – pirmieji krašto apsaugos sistemos projektai, įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. KAM teigimu, į karinės infrastruktūros plėtrą įtraukti lietuvių įmones yra ekonomiškai naudinga visai Lietuvai, nes daugiau kaip 62 proc. krašto apsaugos sistemai skiriamo finansavimo lieka Lietuvos ekonomikoje, be to, dalis lėšų grįžta į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių pavidalu. Lėšos naujiesiems kariniams miesteliams pastatyti ir išlaikyti bus išdėliotos per ilgą laikotarpį, taip palengvinant finansinę naštą krašto apsaugos biudžetui.
Tikimasi, kad naujasis Šiaulių karinis miestelis, kuriame sudarytos geros tarnybos sąlygos kariams ir didelės kovinės technikos priežiūros galimybės, sukels teigiamų investicinių pokyčių mieste ir jo apylinkėse –bus kuriamos naujos darbo vietos, intensyvės ekonomikos plėtra.
STRATEGINIS PROJEKTAS
ĮGYVENDINTAS LAIKANTIS
GRIEŽTOS ATRANKOS
Projektuojant karinį miestelį Šiauliuose vadovautasi įprastomis civilinėmis Lietuvoje galiojančiomis statybinėmis normomis ir teisės aktais. Taip pat laikytasi nacionalinių teisės aktų, kurie nustato tam tikrus specifinius reikalavimus karinei infrastruktūrai. KAM atstovų teigimu, esant sudėtingai infrastruktūrai ar specifiniams klausimams NATO turi ir plečia bendrą reglamentavimą, taikomą visoms narėms. Jis apima ir
statybos sritį, tačiau į tai dažniausiai būna atsižvelgiama jau planavimo metu, kai rengiamos užduotys projektuotojams.
Kariniai miesteliai – strateginis KAM projektas, todėl vyko kruopšti įmonių jam įgyvendinti atranka. Buvo vertinami plėtotojo (pirkimo dalyvio) viešasis teisinis statusas (negalimi teistumai už sukčiavimą, kyšininkavimą, melagingos finansinės, patikimumo informacijos teikimą ir t.t.), profesinė veikla (negalimi nusižengimai pagal kompetenciją, neturi kilti abejonių dėl jos ir sąžiningumo), finansinės galimybės (projektui įgyvendinti reikia didelės pradinės privataus kapitalo investicijos) ir pajėgumai. Įvertinus visus aspektus, Šiaulių karinio miestelio statybų partnerystės sutartis buvo sudaryta su bendrovei „Eika“ priklausančiomis įmonėmis „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“. Ji pasirašyta 15 metų laikotarpiui: iš jų pustrečių metų skirta projektavimui ir statybai, o likęs 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai, gerbūviui prižiūrėti, atnaujinti ir aptarnauti.
KARINIO MIESTELIO PLĖTRA –
NAUJOVĖ PATYRUSIEMS
STATYBOS RINKOS ŽAIDĖJAMS Šiaulių karinis miestelis – pirmasis įmonių grupės „Eika“ viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) projektas, tad pradėjus jį įgyvendinti kilo daug klausimų: kaip tinkamai atliepti valdžios subjekto poreikius, reikalavimus ir kiek partnerystė yra bendrystė. Visus iššūkius pavyko sėkmingai įveikti pasitelkus patirtį, įgytą plėtojant civilinę infrastruktūrą, ir konsultuojantis su KAM.
„Eikos“ Infrastruktūros departamento vadovo Artūro Klangausko teigimu, jiems teko nelengva užduotis – 7,8 ha plote per palyginti trumpą laikotarpį pastatyti ir įrengti administracines, specialiosios ir techninės paskirčių patalpas: kareivines, valgyklą, štabą, medicinos punktą, sporto erdves, sandėlius, garažus, degalinę, plovyklą, pastogę technikai. Taip pat įrengtos rikiuotės ir technikos aikštės, automobilių aikštelės su elektromobilių įkrovimo stotelėmis ir vietomis žmonių su negalia automobiliams.
„Laimėję konkursą ir pradėję įgyvendinti projektą, susidūrėme su hiperinfliacija, didėjančiomis banko palūkanomis, dėl karo Ukrainoje paki-
lusiomis kainomis. Tačiau mums pavyko suvaldyti rizikas. Džiaugiamės dialogu su Krašto apsaugos ministerija, tai padėjo susitarti su rangovais, finansuotojais ir suteikė galimybę įgyvendinti projektą laiku“, – sako A. Klangauskas.
Jo teigimu, plėtodama karinės infrastruktūros projektą, „Eikos“ grupė įgijo neįkainojamos patirties. Tos žinios paklojo bendradarbiavimo su valdžios subjektais pamatus ir neabejotinai padės kituose panašiuose projektuose, leis efektyviau juos valdyti.
VISI STATINIAI DARNIAI ĮSILIEJA Į KRAŠTOVAIZDĮ
„Projektuodami miestelį atsižvelgėme net į tai, kad kariuomenės ir valstybinių švenčių proga į jį gali atvykti nemažai svečių: pagrindinė dalinio aikštė, sporto kompleksas, valgykla ir medicinos punktas yra pritaikyti ne tik kariams ir darbuotojams, bet ir svečiams“, – sako Šiaulių karinį miestelį projektavusios architektų įmonės „Unitectus“ komandos vadovas Tauras Paulauskas. Pastatų patalpos suformuotos racionaliai – pagal karinio dalinio funkcinius naudojimo ir saugumo režimus. Visos erdvės patogiai pasiekiamos skirtingiems naudotojams, sudarytos sąlygos nesudėtingai ir saugiai jas eksploatuoti. Užtikrinamas naudojamų konstrukcijų įrengimo ir statybinių apdailos medžiagų ilgaamžiškumas.
Visi pastatai ir statiniai išdėstyti trijose funkcinėse zonose: gyvenamojoje, pagalbinėje ir technikos parko. Sutvarkyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra. „Unitectus“ architektų komandos nuomone, pastatų aukštingumas, gabaritai, medžiagiškumas, santūrus koloritas darniai įsilieja į formuojamą pramoninės teritorijos kraštovaizdį. Rytinėje sklypo dalyje numatytas erdvesnis vienaaukščių pastatų komponavimas sumažina vizualinį kontrastą su dar neužstatyta teritorija ir individualių gyvenamųjų namų masyvu Tilžės g. kryptimi. Planuojant teritoriją buvo remiamasi keliais pagrindiniais principais, užtikrinančiais patogų karinio miestelio funkcionavimą: aiškus orientavimasis teritorijoje, sklandi laiką taupanti logistika, racionalus ir funkcionalus judėjimas zonose bei tarp jų, reprezentatyvus įvaizdis.
IŠŠŪKIŲ BUVO DAUG, BET VISUS PAVYKO ĮVEIKTI
„Partnerystė reiškia nuoširdų gilinimąsi ir atsidavimą geriausių sprendimų paieškai – tai yra esminė mūsų veiklos vertybė dirbant su potencialiais ir esamais užsakovais. Manau, būtent ši įmonės darbo filosofija nulėmė, kad buvome pasirinkti istorinės itin svarbaus objekto statybos generaliniu rangovu. Į konkursą atėjome su kruopščiai parengtu pasiūlymu, įsigilinę į mažiausias detales.
Negana to, darbe naudojame daug duomenų, turime įsidiegę skaitmeninius įrankius, padedančius analizuoti informaciją, ir būtent dėl to galime užsakovams pateikti efektyvesnius sprendimus. Šiame projekte taip pat pasiūlėme nemažai kaštų optimizavimo galimybių, manau, tai prisidėjo, kad buvo pasirinkta mūsų įmonė“, –sako Romas Paliulis, generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ direktorius. Jo vadovaujama įmonė buvo atsakinga už Šiaulių karinio miestelio pastatų statybą ir jų įrengimą, buvo pagrindinė viso projekto statybų valdytoja.
Užsakovas bendrovei „Gilesta“ pateikė informaciją apie pastatų paskirtį, numatė didžiausius karių judėjimo srautus patalpose, todėl pagrindine užduotimi tapo užtikrinti ne tik sprendinių ilgaamžiškumą, bet ir konkrečių erdvių funkcionalumą pagal poreikius.
Miestelio statybos buvo baigtos praėjus metams ir trims mėnesiams nuo sutarties pasirašymo dienos. Tokio dydžio pastatų kompleksui tai itin trumpas laikotarpis. „Turėjome viską planuoti itin detaliai, kone minučių tikslumu, numatyti galimas rizikas. Kartais piko metu statybų aikštelėje dirbdavo per 300 žmonių! Įgyvendinant projektą dalis sprendinių buvo keičiami, juos iš naujo derinome su užsakovu. Svarbu suprasti, kad šis projektas – unikalus. Lietuvoje modernių karinių miestelių statybos patirties nėra, o poreikiai ir reikalavimai pastatų funkcijoms – itin aukšti. Tai išties buvo iššūkis, bet mes jį sėkmingai įveikėme“, –didžiuojasi R. Paliulis.
„Gilestos“ veiklos prioritetas – tvarumas, tad ir kariniam miesteliui statyti buvo pasirinktos gamtą tausojančios medžiagos, daug dėmesio
skirta statybų aikštelės darbams, taupant vandenį, elektros energiją, degalus medžiagoms transportuoti. Siekiant optimizuoti pastatų elektros energijos sąnaudas, užtikrinti, kad pastatų kompleksas būtų maksimaliai energiškai efektyvus, įdiegtos moderniausios vėdinimo ir šildymo sistemos, taip pat vieningo valdymo sistema, suteikianti galimybę kontroliuoti energijos vartojimą, šilumos srautus, temperatūrą, kitus parametrus.
Generalinio rangovo paslaugas teikiančiai įmonei „Gilesta“ visada svarbu užtikrinti geriausią patirtį ir rezultatus. „Niekada neteikiame pasiūlymo įvertinę tik pirminę dokumentaciją. Ieškome silpnų projekto vietų, analizuojame, siūlome inovatyvesnius arba, priešingai, laiko patikrintus sprendimus. Savo veikloje naudojame inovatyvius skaitmeninius įrankius, dėl to galime operatyviai ir nestabdydami statybos proceso identifikuoti projekto klaidas realiu laiku ir skubiai ieškoti būdų joms išspręsti. Be to, maksimaliai efektyviai panaudojame žmogiškuosius resursus“, – įmonės privalumus vardija R. Paliulis.
ĮVEIKTI DIDŽIULĖS APIMTIES
STATYBŲ DARBAI
Sparčiai auganti statybų sektoriaus įmonė „Montoja“ viena iš pirmųjų pradėjo dirbti kariniame miestelyje ir viena iš paskutinių darbus jame baigė.
Daugiau nei per metus profesionalų komanda pastatė medicinos korpusą, sporto salę, kontrolės postą ir juose įrengė vidaus inžinerinius tinklus. Taip pat kai kuriuose karinio miestelio pastatuose, tarp jų valgykloje, remonto dirbtuvėse, garaže, sumontavo 13 tūkst. kv. m daugiasluoksnių plokščių, išbetonavo 3100 kv. m grindų, sumontavo 130 t metalo konstrukcijų, atliko apdailos darbų. Miestelyje nėra nė vieno pastato, prie kurio statybų nebūtų prisidėjusi „Montoja“. Didžiausios apimties darbas – kareivinių pastate buvo sumontuota 9600 kv. m gelžbetonio konstrukcijų. M. Butkaus teigimu, kareivinių korpusas tapo iššūkiu – jis buvo pastatytas per 4,5 mėnesio nuo pamatų įrengimo. „Mūsų komanda dirbo dviem pamainomis. Buvo svarbu ne tik spartus darbas, bet ir jo kokybė, darbų sauga. Užsakovas darbu patenkintas, „Montojos“ komanda taip pat džiaugiasi galėjusi prisidėti prie išskirtinio Lietuvoje objekto statybų“, – tvirtina M. Butkus. Įmonė „Montoja“ gyvuoja septynerius metus. Veiklą pradėjusi nuo statybos projektų valdymo, šiandien daugiau kaip 20 žmonių komanda specializuojasi statybinių konstrukcijų montavimo srityje, tačiau gali teikti ir visas kitas su statybų sektoriumi susijusias paslaugas. „Kiekvieną dieną aplankau statybos objektus, kuriuose dirba mūsų ko-
manda. Patinka dalyvauti projektų procese ir matyti, kad darbai atliekami kruopščiai ir kokybiškai. „Montojai“ nėra neįvykdomų darbų. Visas užduotis atliekame nepriekaištingai, nes jaučiame didelę atsakomybę klientams“, – įmonės išskirtinumą pabrėžia jos vadovas M. Butkus.
KOKYBIŠKĄ STATYBĄ UŽTIKRINO PATIRTIS
Beveik 30 metų patirtį statybos projektuose skaičiuojanti įmonė „Įžvalga“ kariniame miestelyje nuveikė daugybę darbų. Sandėlio ir remonto dirbtuvių pastatuose atliko metalo konstrukcijų ir gelžbetoninių konstrukcijų montavimo bei mūro darbus. Mūro darbai buvo atlikti ir sporto komplekso pastate, o valgykloje sumontuotos metalo konstrukcijos ir surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos.
„Privalėjome statybos darbus atlikti kokybiškai ir laikytis sutartyje nurodytų terminų. Sukaupę daug patirties vykdydami generalinio rangovo statybos darbus ir nuolat tvirtindami profesionalias žinias šioje sferoje, užduotis atliekame greitai ir be priekaištų, taip įgydami užsakovų pasitikėjimą“, – apie sklandų darbą kariniame miestelyje pasakoja įmonės „Įžvalga” vadovas Linas Bičkus. Šiuo metu per ilgą savo gyvavimo laikotarpį klientams daug ir įvairių statybos sprendimų pateikusioje įmonėje dirba beveik 50 kvalifikuotų specialistų. Kolektyvas sukomplektuotas taip, kad galėtų atlikti bet kokios apimties ir sudėtingumo darbus, valdyti statybos projektus.
„Mūsų aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir toliau nuolat mokosi, todėl geba kruopščiai planuoti, organizuoti, kontroliuoti išteklius, kad pasiektų tikslus ir viršytų lūkesčius nepriklausomai nuo projekto dydžio“, – profesionalia įmonės komanda didžiuojasi L. Bičkus. Viena iš stipriausių įmonės veiklos sričių – pramoninė statyba, apimanti įvairios paskirties pastatus: gamybos įmones, biurus, sandėliavimo patalpas ir sveikatos priežiūros įstaigas. Didelį dėmesį įmonė skiria kiekvieno projekto struktūriniam vientisumui, taip pat sudėtingoms jo dalims, būtinoms užtikrinti pastato funkcionalumą. Bendradarbiaujama su klientais, pastato savininkais ir architektais, kad projektai būtų įgyvendinti sėkmingai, mažesnėmis sąnaudomis ir kokybiškomis medžiagomis.
ALIUMINIO GAMINIAI – KOKYBĖS IR SAUGOS STANDARTAS
Bendrovė „Bodesos langai“ kariniam miesteliui pagamino ir jame sumontavo per 70 aliuminio gaminių, kurių visas plotas sudaro apie 256 kv. m. Didžioji dalis sumontuotų gaminių –specifinius saugumo ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkančios durys ir vitrinos.
„Kiekvienas pastatas buvo paruoštas matavimams ir montavimo darbams skirtingu laiku, tad teko atidžiai planuoti gamybos ir darbo terminus. Padedant generaliniam rangovui „Gilesta“ pavyko sklandžiai atlikti visas užduotis“, – apie darbų eigą pasakoja bendrovės „Bodesos langai“ direktorė Vaida Steponavičiūtė.
Šiauliuose įsikūrusi langų ir aliuminio fasadų konstrukcijų gamybos bendrovė „Bodesos langai“ daugiau kaip 20 metų auga ir tobulėja, nuolat atnaujina gamybos įrenginius ir didina jos apimtis. „Bodesos langai“ gali pasiūlyti didelį gaminių asortimentą – nuo plastikinių ir aliumininių langų, lauko durų iki stiklo ir stumdomųjų sistemų pagal kiekvieno kliento norus. Gaminių, kuriems taikomi priešgaisrinės saugos reikalavimai, kokybė patvirtinama sertifikatais.
Įgytas SPSC kvalifikacijos atestatas „Bodesos langams“ suteikia teisę dirbti ypatingo statinio statybos rangovu. „Naudojame aukštos kokybės gaminius, atitinkančius visus aliuminio profilių tiekėjų deklaruojamus reikalavimus. Siūlome įvairių spalvų profilių pasirinkimą iš RAL paletės, taip pat medžio imitacijas ir profilius, apdorotus skirtingais anodavimo būdais. Teikiame paslaugas ne tik dideliems objektams, kaip Šiaulių karinis miestelis, bet ir mažesnės apimties projektams. Be to, mūsų
paslaugos paklausios tarp daugiabučių namų renovacijos projektų įgyvendintojų. Profesionali „Bodesos langų“ komanda stengiasi įgyvendinti kiekvieno kliento viziją ir auga kartu su naujais architektūriniais sprendimais“, – apibendrina įmonės sėkmės formulę V. Steponavičiūtė.
ILGAAMŽĖ IR TVARI GRINDŲ
DANGA
„Kariniam miesteliui reikėjo ilgaamžės grindų dangos, kuri būtų atspari trinčiai, lengvai prižiūrima ir nepretenzingo dizaino. Mes sukaupę ilgametę grindų dangų pardavimo ir klojimo patirtį, esame šios srities ekspertai, tad pasiūlėme laiko patikrintą, kokybišką gamintojo FORBO grindų dangą ETERNAL“, – pasakoja bendrovės „Decorum projektai“ direktorė Indiana Grigienė.
Dėl subalansuotos konstrukcijos ir tvirto pagrindo ETERNAL grindų
danga užtikrina patį mažiausią įmanomą įspaudą. Gamybos metu grindų dangos pagrindui naudojamos tvarios medžiagos. Lengvai valoma ETERNAL užtikrina reikiamą higieną ir sukuria palankesnę aplinką dirbti, gyventi ir bendrauti.
„ETERNAL dangą esame kloję daugelyje pastatų – lazerių gamintojų patalpose, daugybėje mokyklų ir administracinių objektų, todėl galiu garantuoti: ji bus ilgai eksploatuojama ir nepraras pirminio vaizdo“, – priduria I. Grigienė, sukaupusi daugiau kaip 20 metų darbo su grindų dangomis patirties.
Didžiausias darbų kariniame miestelyje iššūkis „Decorum projektams“ buvo palyginti trumpi užduočių atlikimo terminai: apie 10 tūkst. kv. m dangos reikėjo pakloti vos per du mėnesius. Tačiau mobilizavus visas įmonės profesionalių montuotojų pajėgas, darbai atlikti laiku ir kokybiškai.
„Mūsų veiklos srityje šiandien didžiausias iššūkis – profesionalūs meistrai. Grindis įrengti – sunkus darbas, jam reikia išskirtinio kruopštumo ir atsakomybės. Didžiuojamės savo meistrais ir visa komanda, kuri prisidėjo prie ypatingos svarbos objekto Lietuvoje. Esame dėkingi generaliniam rangovui „Gilesta“, kuris padėjo laiku išspręsti iškilusias problemas“, – džiaugiasi I. Grigienė ir priduria, kad „Decorum projektai“ siūlo itin didelį sienų apdailos ir ypač modernių grindų dangų pasirinkimą, nuo specializuotų vinilinių ir kiliminių dangų iki priedų dangoms įrengti.
LANGAI APSAUGOTI NUO SAULĖS IR ĮSILAUŽIMŲ
Patalpas apsaugoti nuo saulės spindulių ir užtikrinti optimalų mikroklimatą bei estetinius sprendimus patikėta bendrovei „Ardena“. Siekdama geriausio kokybės ir kainos santykio, įmonė šiam projektui pasiūlė minimalistinio stiliaus roletus ir apsaugines žaliuzes.
Projekto užduotis buvo apsaugoti didelį langų skaičių nuo saulės spindulių, užtikrinant ne tik funkcionalumą, bet ir estetišką vaizdą. „Ardena“ sugebėjo rasti sprendimus, ne tik atitinkančius aukštus kokybės standartus, bet ir neviršijančius numatyto biudžeto.
Šiuolaikiškoje gamykloje „Ardena“ pagamino šviesių spalvų roletus, neįkaistančius nuo saulės, mažinančius patalpų perkaitimo riziką ir sukuriančius šviesos bei erdvės pojūtį patalpose. Šie roletai yra ilgaamžiai, lengvai prižiūrimi ir patogūs naudoti. Be to, mažina elektros energijos sąnaudas patalpoms kondicionuoti, sukuria patalpose kokybišką mikroklimatą, taigi investicija į šias saulės
kontrolės sistemas laikui bėgant atsiperka. Produktus gaminant Lietuvoje užtikrinama trumpiausia tiekimo grandinė, efektyvumas ir aukšta kokybė.
Be roletų, šiam projektui „Ardena“ tiekė ir apsaugines žaliuzes, suteikiančias papildomą apsaugą tam tikroms erdvėms. Tvirtos konstrukcijos, atsparios smūgiams ar mėginimams sugadinti, patikimai saugo nuo įsilaužimo, taip pat mažina triukšmo lygį, jomis galima reguliuoti šviesos ir oro srautus patalpose.
„Ardena“ ne tik gamina aukštos kokybės produktus, bet ir juos montuoja bei prižiūri. Kiekvienas projektas yra unikalus, todėl būtina užtikrinti, kad pasirinkti sprendiniai būtų pritaikyti konkretiems kliento poreikiams. Šiame projekte dirbo tik „Ardenos“ meistrai, jie patys montavo roletų sistemas – pritaikė prie langų matmenų ir formos. Kiekvienas montavimo etapas buvo kruopščiai planuojamas ir kontroliuojamas, siekiant, kad galutinis rezultatas ne tik atitiktų, bet ir viršytų kliento lūkesčius.
SALEI JAUKUMO SUTEIKS
UŽUOLAIDOS
Šiaulių karinio miestelio sporto salėje įrengtos užuolaidos su elektra valdomais mechanizmais. „Turėjome įsigilinti į užsakovo poreikius, ilgai derinome smulkiausias detales, kad įgyvendintume geriausiai poreikius atitinkančius sprendimus. Užuolaidos turėjo būti ne tik funkcionalios, bet ir estetiškos, tarsi įsiliejančios į erdvę, padarančios ją jaukesnę“, – apie projektą pasakoja Neringa Korolkova, užuolaidų salono CELESTINA vadovė.
Užuolaidoms išrinkti audiniai atitinka aukščiausius kokybės, akustikos, nedegumo, šviesos laidumo reikalavimus, keliamus atsakingiems Europos gamintojams. Pasirinktos užuolaidų mechanizmų technologijos – naujausios ir moderniausios, todėl užuolaidos lengvai, tyliai ir sklandžiai valdomos nuotoliniu būdu.
„Užduočių atlikimo laikas buvo tiksliai sustyguotas, todėl darbus turėjome derinti su kitų sričių komandomis, taip pat dirbančiomis šiame objekte, – apie iššūkius pasakoja N. Korolkova. – Nestandartiniai gaminių matmenys ar techniniai reikalavimai nebuvo pats didžiausias išbandymas – mums dažnai tenka įgyvendinti netipinius, sudėtingus užsakymus. Didžiausias iššūkis dirbant šiame valstybinės svarbos objekte buvo didelė atsakomybė.“
Užuolaidų salonas CELESTINA, įkurtas prieš 27 metus, yra dekoravęs nemažai didelių objektų Lietuvoje. Jo projektai išsiskiria ypatinga stiliaus, dizaino ir interjero naujovių visuma. Įmonė palaiko glaudžius tiesioginius ryšius su Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių audinių gamintojais, todėl gali pasiūlyti modernių ir klasikinių raštų audinių, nedegių ir šviesos nepraleidžiančių audinių viešbučiams, kavinėms ir restoranams, specializuotų akustinių audinių – įvairioms viešosioms patalpoms, salėms. Ir, kaip rodo įgyvendintas projektas Šiaulių kariniame miestelyje, netgi krašto apsaugos sistemos objektams.
„Mūsų įmonės komandai visada labai svarbu klientams pateikti kūrybingus ir kokybiškus sprendinius“, –pabrėžia N. Korolkova, užuolaidų salono CELESTINA vadovė.
PROFESIONALI VIRTUVĖS
ĮRANGA TAUPO VANDENĮ IR
ELEKTROS ENERGIJĄ
„Baltic Master“ – pripažintas ir atpažįstamas partneris daugeliui
Lietuvos ir užsienio įmonių, dirbančių prekybos, gamybos, pramonės, restoranų verslo srityse, kariniam miesteliui pristatė ir sumontavo virtuvės technologinę įrangą.
„Užsakovas pateikė konkrečius reikalavimus profesionaliai virtuvės įrangai, o mūsų komanda turėjo rasti geriausius sprendimus. Įranga turėjo idealiai atitikti technines specifikacijas, nurodytas energines klases ir Europos Sąjungos nustatytas direktyvas, – apie projektą pasakoja „Baltic Master“ komercijos vadovas Arvydas Urbanovičius. – Kariniam miesteliui pasiūlėme gerai žinomą ir laiko patikrintą įrangą. Mūsų atstovaujami prekių ženklai, tarp jų ir RATIONAL, savo technologiniais sprendimais ir veiksmais kuria pridėtinę vertę ir mažina energijos sąnaudas. Visa plovimo įranga, sukurta pagal griežčiausius standartus, užtikrina aukščiausią sanitarijos lygį ir mažina energijos, vandens bei cheminių medžiagų sąnaudas. Darbą lengvina ir našumą didina į vieną liniją sujungta ir sinchronizuota įranga.“
„Baltic Master“ komanda neslepia, kad didelės apimties projektas tapo iššūkiu. Tačiau pasitelkiant ilgametę patirtį, įgytą įgyvendinant įvairaus dydžio projektus, turint patikimus partnerius ir tiekėjus pavyko įrangos gamybą ir montavimo darbus susiplanuoti pagal nustatytus terminus. Visi reikalavimai buvo įvykdyti, technologinė įranga paleista dirbti.
„Baltic Master“, pasak komercijos vadovo, yra daugiau kaip 30 metų įvairiapusę veiklą plėtojanti įmonė, galinti pasiūlyti ne tik profesionalią virtuvės įrangą, bet ir pramoninio šaldymo, klimatizacijos-kondiciona-
vimo ir net nestandartinių baldų sprendinius. Įmonė, siekdama klientams užtikrinti aukščiausią kokybę, kiekvienoje srityje yra atsirinkusi patikimus ir žinomus pasaulinio lygio gamintojus bei partnerius.
SPORTO ĮRANGA – PAGAL SPECIALŲ UŽSAKYMĄ
Bendrovė „Euroatletas“ kariniam miesteliui tiekė pačių suprojektuotą ir pagamintą lauko bei vidaus sporto įrangą, skirtą krepšinio, lauko teniso, lauko tinklinio, paplūdimio tinklinio ir badmintono aikštelėms. Specialiai kariniam miesteliui „Euroatletas“ suprojektavo ir pagamino manekenus ir bokso maišų laikiklius, gimnastikos kompleksą, nuo korozijos apsaugotas tribūnas su UV spinduliams atspariomis kėdėmis, kurių atsparumas ugniai patvirtintas sertifikatu, lauko apsauginius tinklus. Vidaus sporto įranga, skirta krepšiniui, tinkliniui, tenisui ir futbolui, šve-
diškos sienelės, įvairaus dydžio svarmenys, žiūrovų tribūnos – taip pat „Euroatleto“ komandos darbo rezultatas. Karinio miestelio sporto salės sienas įmonė apsaugojo sumontavusi apsauginius tinklus.
„Dalis sporto įrangos yra unikali, ji skirta specialiai šiam miesteliui, – apie išskirtinį ir sėkmingai atliktą užsakymą pasakoja Aurimas Skabickas, bendrovės „Euroatletas“ direktorius. – Baigdami montavimo darbus išgirdome papildomų pageidavimų – sporto salės kolonas ir sienas padengti paminkštintomis apsaugomis. Tai buvo rimtas iššūkis, nes turėjome apsaugas suprojektuoti, užtikrinti skubų reikiamų medžiagų pristatymą, pagaminti apsaugas ir jas sumontuoti. Išvardintus darbus atlikome per stebėtinai trumpą trijų savaičių laikotarpį – kokybiškai, laiku ir sutarta kaina.“
Įvairiose srityse besispecializuojantis „Euroatletas“ tokių išskirtinių projektų kaip šis atvejais gali pasiūlyti didelį projektuojamų ir standartinių gaminių asortimentą. Kariniam miesteliui iš viso suprojektuotos, pagamintos, sumontuotos ar pateiktos 25 skirtingos sporto įrangos sistemos ir prekės.
Sporto įrangos gamyba – viena iš esminių „Euroatleto“ veiklos krypčių, jai skiriamas ypatingas dėmesys. Įmonė taip pat atstovauja daugeliui sporto įrangos gamintojų ir gali pasiūlyti įvairių sporto prekių – nuo kamuolio iki profesionalių treniruoklių. Įrangą galima įsigyti įmonės fizinėse parduotuvėse arba internetu.
PAVYZDINIAI AUTOMOBILIŲ
PLOVYKLOS SPRENDIMAI
Karinio miestelio automobilių plovykloje tuo pat metu galima nuplauti iki 30 transporto priemonių per 12 valandų. Uždaroje plovyklos dalyje galima plauti iškart du lengvuosius automobilius arba vieną sunkiasvorę transporto priemonę. Pagal galimybes derintas uždaros plovyklos naudojimas visus metus, o atvirą plovyklos dalį galima naudoti šiltuoju metų laiku, kai lauko temperatūra pakyla aukščiau 0 °C. Plovyklą įrengusios UAB „Manta CWS“ direktorės Renatos Vaitiekienės žodžiais, važiuojant bekele, dalyvaujant įvairiose pratybose, transporto priemonėms tenka daugiau purvo ir dulkių nei keliaujant įprastomis kelių dangomis. Tad ir pašalinti didesnius purvo kiekius nuo automobilių įprastose bekontaktėse automobilių plovimo vietose tampa iššūkiu. Karinio miestelio transporto priemonių plovimas organizuojamas dviem etapais: išorinėje plovykloje nuplaunamas didžiausias purvo kiekis, o vėliau plovimo procesas tęsiamas uždaroje plovykloje iki pageidaujamo efekto. Siekiant sudaryti sąlygas patogesniam plovimui, sumontuotos vandens žarnų ritės, stacionarūs palypėjimai aukštesnėms autotransporto priemonėms plauti.
Vienas iš projekto išskirtinumų –sumontuotas automobilių dugno plovimo įrenginys. Kai automobiliams plauti naudojami standartiniai aukšto slėgio įrenginiai, vandens suvartojama 12–15 l/min. O šiuo
atveju autotransporto priemonės dugnas gali būti plaunamas iki 500 l/min pajėgumu. Kad toks didelis kiekis vandens būtų tiekiamas reguliariai, automobiliams plauti naudojamas regeneruotas vanduo, kuriam akumuliuoti įrengti vandens nusodinimo baseinai ir papildomos 2,5 kub. m buferinės talpyklos techninėje patalpoje. Plovimo proceso metu naudojamas vanduo yra sukaupiamas, išvalomas ir panaudojamas kitiems plovimo procesams.
„Plovykla sėkmingai dirba ir, mūsų žiniomis, vertinama kaip pavyzdinis sprendimas specializuotiems projektams įgyvendinti“, – sako R. Vaitiekienė, kurios vadovaujama UAB „Manta CWS“ kuria, gamina, tobulina ir prižiūri aukščiausios kokybės automobilių ir kitų transporto priemonių plovimo sistemas individualiems investuotojams ir tinklams.
SUNKIAJAI TECHNIKAI REIKIA TVIRTŲ KONSTRUKCIJŲ
Lietuvoje gerai žinoma ilgametė įmonė „Kauno kranai“ karinio miestelio remonto dirbtuvių, valgyklos ir sandėlio pastatams gamino metalo konstrukcijas. Remonto dirbtuvėms įmonė pagamino ir sumontavo 16 t keliamosios galios „Stahl CraneSystems“ tiltinį kraną. Jau minėtose dirbtuvėse ir plovyklos pastate suprojektuotos ir įrengtos grotos, atlaikančios sunkiąją techniką. Pasirūpinta ir kitais kariniam miesteliui būtinais įrenginiais – suprojektuotos, pagamintos ir sumontuotos sunkiosios technikos plovimo pakylos–rampos ir
kėlimo skersinės (traversos) su talėmis, skirtoms palapinėms džiovinti. Ne mažiau atsakinga užduotis buvo purvo rezervuaro paslankaus stogo projektavimas, gamyba ir montavimas. Tačiau didžiausiu projekto iššūkiu „Kauno kranų“ generalinis direktorius Andrius Lukševičius įvardija tiltinio krano montavimą per jau įrengtą stogo denginį. Šiam darbui buvo panaudoti du 150 t keliamosios galios automobiliniai kranai. Solidžių profesinių žinių ir atidumo taip pat pareikalavo sunkiosios technikos plovimo pakylos–rampos projektavimas ir skaičiavimai. Buvo itin svarbu, kad pakyla atlaikytų sunkiosios technikos važiavimo metu atsirandančias dinamines apkrovas ir grubaus technikos apiplovimo metu susidarančias statines apkrovas. Visi „Kauno kranų“ komandos darbai atlikti kokybiškai ir laiku. Sėkmingam projekto įgyvendinimui nemažai įtakos turėjo milžiniška, nuo pat įkūrimo 1963-iaisiais kaupiama įmonės patirtis, derinama su nuolat atnaujinamomis žiniomis ir technikos inovacijomis. Šiandien „Kauno kranai“ yra viena iš didžiausių mechanizacijos įmonių Baltijos regione, čia dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
„Kauno kranai“ gamina įvairias metalines konstrukcijas, skirtingos keliamosios galios tiltinius, gembinius, ožinius kranus ir kitą kėlimo įrangą, atlieka šios technikos remontą ir patikras, nuomoja automobilinius ir bokštinius kranus Baltijos ir Skandinavijos regione. Atstovauja pasaulyje vertinamai vokiečių kranų gamintojai „STAHL CraneSystem“ Baltijos šalyse.
STRATEGINIAME OBJEKTE –MODERNIAUSIOS SAUGUMO
SISTEMOS
Didžiausios Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėjos „Atea“ saugumo sprendimų grupė parengė techninius bei darbo projektus ir pagal juos vykdė bei prižiūrėjo elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizacijos, elektroninių ryšių, apsaugos ir gaisro aptikimo sistemų diegimo darbus. Buvo sumontuotas išmanusis teritorijos apšvietimas, leidžiantis taupyti energiją mažinant apšvietimo intensyvumą kiekvieno scenarijaus atveju. Atlikta objekto apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų instaliacija. Teritorijos zonose įdiegta garso pranešimų įranga, susieta su evakuacijos sistemomis. Vartotojams įrengti rezervinio maitinimo šaltiniai.
Pagrindinis iššūkis, anot „Atea“ komandos, – didelės darbų apimtys per labai trumpą laikotarpį. Teko
pasitelkti turimų partnerių resursus ir taikyti pamaininio darbo būdą. Šio projekto įgyvendinimo metu „Atea“ saugumo sprendimų grupės komandai reikėjo suvaldyti sudėtingus darbo procesus ir koordinuoti veiksmus su daugybe komandų, dirbusių statybvietėje ir už jos ribų. Kartais vien tik „Atea“ brigadose tuo pat metu dirbo arti šimto darbuotojų, jiems reikėjo pateikti darbo užduotis ir reikiamas medžiagas, kruopščiai koordinuoti jų darbą, kad būtų efektyviai panaudojami turimi resursai. „Atea“ saugumo sprendimų grupė – tai apie penkiasdešimt aukštos klasės saugumo sistemų specialistų, darančių tik tą, ką gerai išmano. Komandą sudaro projektų vadovai, projektuotojai, inžinieriai, darbų vadovai, logistikos specialistai ir montuotojai. Per pastaruosius kelerius metus komandos jėgomis buvo įrengta per šimtą kilometrų elektroninių perimetro apsaugos sistemų, didžiųjų Lietuvos miestų vaizdo ste-
bėjimo sistemos, rekonstruotos ir naujai įrengtos Lietuvos strateginių objektų apsaugos sistemų infrastruktūros. „Atea“ nuolat dirba strateginiuose šalies objektuose, projektuoja moderniausias saugumo užtikrinimo sistemas ir jas diegia. Siekiant išlaikyti aukštą profesionalumo lygį, įmonėje nuolat investuojama į specialistų kvalifikacijos palaikymą bei kėlimą, ir tai laikoma vienu iš įmonės veiklos prioritetų. Kasmet dešimtys „Atea“ saugumo sprendimų grupės darbuotojų vyksta pas partnerius ir gamintojus užsienyje gilinti savo žinių, tobulinti profesinių įgūdžių. Projektų vadovai nuolat lankosi svarbiausiose tarptautinėse saugumo, karinės technikos ir aviacinio saugumo parodose, o inžinieriai kasmet sertifikuojami dirbti su moderniausia technika. Dėl to „Atea“ lengvai ir paprastai sprendžia sudėtingiausias technines užduotis dideliuose infrastruktūros objektuose.
TERITORIJOS APSAUGAI –YPATINGAS DĖMESYS IR REIKALAVIMAI
Metalo apdirbimo įmonė „Alredis“ pasirūpino, kad karinį miestelį juostų patikima apsauginė tvora, įrengė įvažiavimo vartus su spygliuota viela ir pjaunančia koncertina, aptvėrė techninio parko ir sporto aikštyno zonas, įrengė tvorų vartus ir vartelius.
„Vadovaudamasi KAM reikalavimais, įmonė specialiai pagamino apie 600 stulpų miestelio teritoriją juosiančiai tvorai. Pagal užsakymą tiekėjai pagamino tvoros tinklą, atitinkantį KAM reikalavimus. Įmonės komandai šie darbai nebuvo nau-
jiena, nes anksčiau teko įrengti tokio tipo tvorą Vilniuje, Rokantiškių kariniame miestelyje. Vieninteliu iššūkiu tapo KAM keliami reikalavimai, nors ir neženkliai, tačiau kiekviename kariniame miestelyje kiek kitokie“, –apie sėkmingai įgyvendintą projektą pasakoja bendrovės „Alredis“ direktorius gamybai Mindaugas Barvainis. Metalo apdirbimo įmonės „Alredis“ sėkmingos veiklos esmė – patirties ir pažangiausių technologijų sintezė. Pagrindinė įmonės veikla –standartinių ir nestandartinių gaminių iš juodųjų metalų, aliuminio ir nerūdijančiojo plieno, konstrukcijų bei įrenginių projektavimas ir gaminimas statybos, pramonės, reklamos
įmonėms. „Alredyje“ dirba kvalifikuoti ir patyrę specialistai. Metalui apdirbti naudojamos CNC staklės. Teikiamos metalo pjaustymo, karpymo, lankstymo, gręžimo, virinimo, tekinimo, frezavimo, dažymo, metalo gaminių projektavimo, konsultavimo, montavimo ir transportavimo paslaugos. Klientų patogumui taikomas kompleksinis aptarnavimas nuo užsakymo priėmimo iki gaminių pristatymo į pageidaujamą vietą ir sumontavimo.
Projekto prioritetas – patikima mikroklimato įranga
Mikroklimato rinkos lyderio „Samsung“, savo kūrybinį potencialą sutelkusio į patalpų mikroklimato komfortą, inovacijas ir išskirtinius sprendimus rinkoje, komanda įgyvendino vieną iš svarbiausių Lietuvoje projektų, kuriuose prioritetas teikiamas įrangos patikimumui: kartu su projektuotojais, užsakovu ir įrangos montuotojais inovatyvias „Samsung“ technologijas įdiegė Šiaulių kariniame miestelyje.
Visuose karinio miestelio pastatuose sumontuota aukšto efektyvumo „Samsung DVM S2“ dvivamzdžio tipo vėsinimo sistema, užtikrinanti šviežio oro vėsinimą bei šildymą ir tiekianti vėsų orą per vidinius įrenginius. Taip pat suprojektuoti ir sumontuoti „Samsung WindFreeTM“ vidiniai įrenginiai, užtikrinantys komfortišką mikroklimatą visuose pastatuose. Iš viso sumontuoti 237 vidiniai „WindFreeTM“ kasetiniai ir sieniniai įrenginiai. „Samsung DVM S2“ yra atnaujinto tipo VRF sistema,
orientuota į kaštų taupymą, patikimumą ir komfortišką mikroklimatą. Norint, kad VRF sistema veiktų tikslingai ir patenkintų klientų poreikius, labai svarbu ją profesionaliai suprojektuoti, sumontuoti ir paleisti. Savo darbą išmanantys montuotojai visada užkirs kelią galimoms montavimo klaidoms“, – apie projekto specifiką pasakoja Kornelija Šiaulienė, „Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK produktų techninio skyriaus projektų vadovė ir vardija svarbiausius kariniame miestelyje sumontuotos „Samsung DVM S2“ pranašumus: puikus mikroklimatas patalpose, efektyvus veikimas, paprastas valdymas ir sistemos priežiūra. „Viso projekto įgyvendinimo metu prižiūrėjome montavimo procesą ir atlikome įrangos paleidimą kartu su įrangos montuotojais, taip užtikrindami, kad įranga galėtų veikti efektyviai ir patikimai“, – tęsia Darius Keina, „Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK produktų techninio aptarnavimo skyriaus vadovas.
Prekių ženklų konsultavimo įmonės „Interbrand“ duomenimis, „Samsung“ yra penktas pasaulyje prekių ženklas pagal sukuriamą vertę. Pastarųjų metų „Samsung“ naujovės „Samsung WindFreeTM“, apskrita 360 kasetė ir propaninis šilumos siurblys „Samsung EHS Mono R290“ skatina pasitempti kitus rinkos gamintojus. Dauguma NT plėtotojų ir montuotojų „Samsung“ vertina dėl Lietuvoje esančių ŠVOK specialistų, kurie pasiruošę padėti kiekvienoje projekto stadijoje.
Šiaulių kariniame miestelyje mikroklimato įrenginius parinko ir tiekė bendrovė „Telenoja“. Įrenginius sumontavo profesionalūs partneriai – bendrovės „Dairūnas ir kompanija“, „Folisita“, „Kondena“, „Revisma“ ir „Santechvita“. Kad būtų užtikrinta maksimali atliktų darbų kokybė, projekto įgyvendinimo metu pagalbą ir priežiūrą teikė įmonės „Telenoja“ ir „Samsung Electronics Baltics“ profesionalai.
BANGALORE STIEBSIS GĖLĖ IKI PAT DANGAUS
Indijos Karnatakos valstijos ministrų kabinetas šių metų rugpjūtį pritarė Bangaluru Sky Tower statybos valstijos sostinėje Bangalore projektui. Šis austrų architektų COOP HIMMELB(L)AU kūrinys – daugiau nei architektūrinis stebuklas: jis įkūnys miesto dinamiškumą, veržlumą, pagarbą gamtai ir bus aukščiausias dangoraižis Pietų Azijoje.
Pagal
Amą gniaužiantis Bangaloro orientyras
1968 m. austrų architekto Wolfo Dieterio Prixo įkurta architektų įmonė COOP HIMMELB(L)AU – vieni iš nedaugelio XX a. pabaigos–XXI a. pradžios avangardizmo srovės dekonstruktyvizmo atstovų, sėkmingai įgyvendinančių savo nežemiškus projektus: paradoksalius, kontrastingus, netikėtus, sukeliančius nepaprastų emocijų ir pribloškiančius progresyviais technologiniais, inžineriniais sprendiniais. Jų naujasis kūrinys „Bangaluru Sky Tower“ bus matomas iš tolo ir jau dabar yra tituluojamas XXI a. Bangaloro orientyru: jo aukštis bus maždaug 250 m ir daugiau nei trigubai lenks aukščiausią pasaulyje minaretą (73 m) viename garsiausių Indijos istorijos paminklų kompleksų Kutb Minare (Qutub Minar) Delyje. Ambicingu naujuoju projektu siekiama pritraukti į miestą turistų. Kad dangoraižis būtų lengvai pasiekiamas, planuojama iki jo nutiesti metro liniją.
Architektūros
stebukle susilieja tobulos gamtos struktūros ir dizaino inovacijos
COOP HIMMELB(L)AU
sudėtingų algoritmų įkvėpimo šaltinis – natūraliai augančios didingo bengalinio fikuso (lot. Ficus benghalensis), pasaulyje geriau žinomo kaip banjanas, šakos. Statinio viršuje suformuotas stulbinantis gėlės žiedas, simbolizuojantis gyvybingą miesto dvasią.
Pasak architektų, šis unikalus derinys įkūnija visus Bengaloro praeities pasiekimus ir yra tvirtas pareiškimas kurti dinamišką ateitį.
Kūrybiškumą vainikuoja apžvalgos ratas
Novatoriškos architektūrinės formos pastate sujungtus unikalius funkcinius, erdvinius ir vizualinius sprendinius, kuriuose susilieja technologijos, menas ir gamta, miesto praeitis, dabartis ir ateitis, vainikuoja pastato viršūnėje suprojektuotas apžvalgos ratas. Juo einantiems atsivers kvapą užimanti miesto panorama, susiejanti urbanistinį kraštovaizdį ir gamtos stichijas.
Jaudinantis virsmas gamtos dalimi
Pagal architektų įmonės COOP HIMMELB(L)AU kūrybinę viziją, „Bangaluru Sky Tower“ lankytojai, leidęsi į kelionę apžvalgos rato įkalne ir atkartodami bengališkojo fikuso augimą pamažu pakilę virš miesto šurmulio, pasijus tarsi gamtos glėbyje.
Atsispyrus nuo žemės patirti dangų
Statinio cokolyje suprojektuotos įvairių atrakcionų erdvės. Įėjus pasitiks šviesos sklidinas koridorius su parduotuvėmis ir nedidukais restoranais. Numatytos VIP zonos, parodų, komercinės erdvės. Dangaus aikštelės vestibiulyje pasiekę liftus, jungiančius su viršutiniais Bangaloro dangoraižio aukštais, lankytojai pasieks apžvalgos aikšteles, dalis jų suprojektuotos su stiklinėmis grindimis. Drąsiausiems bus pasiūlytas konsolinių amerikietiškųjų kalnelių atrakcionas.
Bendravimas per dinaminės šviesos
sklaidos sistemą
„Bangaluru Sky Tower“ taps naujuoju Bangaloro orientyru ne tik dėl to, kad bus miesto gyventojų ir svečių traukos epicentru: jam skirtas ir svarbaus komunikacijos elemento vaidmuo. Dinaminės šviesos sklaidos sistema kurs „gyvos architektūros“ efektą, atspindės ir vizualizuos miesto bei pasaulio aktualijas.
NAUJA OLIMPINIO KAIMELIO MISIJA
Laura Jakavičienė
Olimpinių žaidynių sukeltas šurmulys Paryžiuje netruks atlėgti, o naujasis olimpinis kaimelis gyvuos toliau – medinis ir inovatyvus, jis prikels naujam gyvenimui du Prancūzijos sostinės užmiesčio rajonus, sako vienas iš jo architektų – jau 20 metų su komanda aplinką tausojančius medinius pastatus kuriantis prancūzų architektūros studijos KOZ bendraįkūrėjis Nicolasas Zieselis .
Tvarios statybos galimybes, N. Zieselio teigimu, kartais riboja socialiniai ir ekonominiai aspektai, tačiau svarbu suvokti, kad dabar priimami sprendimai turės įtakos ateities kartų gyvenimo kokybei.
„Nėra taip paprasta apibrėžti, kas yra tvarumas ir kaip jis keičia mūsų požiūrį. Manau, tvarumo siekis jau net pakeitė architektūros ir urbanizmo suvokimą. Tvarumas – holistinė sritis, kuriai svarbu mūsų veiklos poveikis visų formų gyvybei Žemėje. Turime išskirtinę galimybę priimti sprendimus iš tikrųjų suvokdami, kokią įtaką jie gali turėti mūsų gyvenimams, mūsų aplinkai po dviejų trijų dešimtmečių“, – akcentuoja architektas interviu žurnalui „Structum“.
Pavasarį lankydamasis Vilniuje, jis, beje, nepraleido progos pasidairyti medine architektūra garsėjančiame Šnipiškių mikrorajone. „Padarė įspūdį aukštybinių pastatų kontrastas. Sužavėjo intensyvaus ir lėto gyvenimo ritmo balansas. Labai patiko, kad medinėse Šnipiškėse tarsi išnyksta viešosios ir privačios erdvių riba“, – dalijasi prisiminimais N. Zieselis, medinės architektūros projektais garsėjančios prancūzų įmonės bendrasavininkis.
„Mes, architektūros studijos KOZ bendraįkūrėjai, medį pasirinkome prieš 20 metų. Mus labai domino ir žavėjo tradicinė Šiaurės šalių, taip pat Japonijos architektūra, be to, abu su studijos partneriu vaikystėje gyvenome mediniuose namuose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žinoma, prisidėjo ir tai, kad betonas mūsų netenkina kaip medžiaga“, –pasakoja architektas, vienas iš šių
metų vasaros olimpinių žaidynių Paryžiuje sportininkų kaimelio projekto kūrėjų.
Medinis olimpinis kaimelis – tarsi „pusiau veganiškos salotos“
N. Zieselio žodžiais, nuo pat Paryžiaus olimpinio kaimelio architektūros konkurso paskelbimo buvo aišku, kad pastatai turi būti beveik
arba visiškai mediniai. Olimpinio kaimelio galimybių studijoje buvo nurodoma, kad trečdalis pastatų turi būti 12–13, o likę – 6–7 aukštų.
„Toks buvo tiek Paryžiaus miesto valdžios, tiek Prancūzijos nacionalinio olimpinio ir sporto komiteto reikalavimas. Dabar juokaujama, kad olimpinis kaimelis yra kaip pusiau veganiškos salotos su šiek tiek šoninės – iš esmės jis medinis, tačiau jame yra ir betono“, – juokiasi architektas. Visas olimpinis kaimelis buvo padalytas į keturias dalis, jų architektūros projektus kūrė skirtingi architektai, o statybas valdė skirtingi NT plėtotojai. Tačiau visi, N. Zieselio teigimu, norėjo, kad pastatai vienas prie kito derėtų, neatrodytų, tarsi čia būtų įvykęs skirtingų architektų ego sprogimas.
„Labai džiaugėmės galėję prisidėti prie vieno svarbiausių pasaulio renginių, tačiau iš pradžių buvo ir kiek baisu, nes turėjome tik penkerius metus visoms galimoms kliūtims įveikti. Antra vertus, tai buvo puiki mokykla: projektą įgyvendinant skirtingiems plėtotojams, architektams ir projektuotojams, dažniausiai būna daug skirtingų motyvų ir interesų, tačiau šįkart visi matėme viena kryptimi ir dirbome kaip tikra komanda“, – džiaugiasi N. Zieselis.
Sprendiniams lemiamą įtaką darė terminai
Pasak N. Zieselio, 3000 kambarių kaimelį reikėjo pastatyti per palyginti trumpą laikotarpį, tai ir lėmė sprendimą naudoti ne tik medines, bet ir betono konstrukcijas. Beveik visi žemesni nei 8 aukštų pastatai yra visiškai mediniai, o aukštesni – su mažo anglies dioksido pėdsako betono konstrukcijomis. Kitaip būtų buvę sudėtinga atitikti visus Prancūzijos vyriausybės reikalavimus, taikomus mediniams pastatams.
Architektūros studija KOZ taip pat naudojo mišrias struktūras: jų pastatų pamatai betoniniai, o visos išorinės pastato konstrukcijos, išskyrus vertikalias, – medinės. Dėl gaisrinės saugos reikalavimų naudotos betono plokštės ir pastato viduje, tačiau medinės sienų konstrukcijos neuždengtos gipso plokštėmis, paliktos matomos. Taip buvo sukurta visiškai medinio statinio iliuzija, o kartu ir jaukesnė atmosfera.
Pastatuose įrengta grindinė šildymo ir vėsinimo sistema. „Po grindimis nutiesti vamzdžiai, kuriais žiemą teka karštas, o vasarą – šaltas vanduo, todėl nereikia oro kondicionavimo sistemos. Tai buvo vienas iš olimpinio komiteto reikalavimų. Po olimpinių žaidynių vyks paralimpinės žaidynės, jų dalyviai gyvens tuose pačiuose pastatuose, tad šie jau iš anksto buvo pritaikyti žmonėms su negalia ir juos lydintiems asmenims“, – pasakoja apie projekto subtilybes N. Zieselis.
Architekto nuomone, žavus žaidynių prisiminimas bus architektų įmonės DREAM suprojektuotas didesnis nei 8 aukštų visas medinis biurų pastatas su krepšinio aikštele ant stogo. Antra vertus, visi olimpinio kaimelio pastatai nėra laikini, jie ir toliau bus naudojami.
„Olimpinis kaimelis suprojektuotas propaguoti aktyvų gyvenimo būdą, jis patogus žmonėms be automobilio. Po visų žaidynių kaimelis taps nauju Paryžiaus kvartalu, jungiančiu du iki šiol ne itin prižiūrėtus užmiesčio rajonus. Tad jam numatyta labai svarbi urbanistinė misija“, – mano N. Zieselis.
VincentBourdon,
PASAULYJE. EXPO 2025
2025-japan-pavilion.go.jp
Japonijos ratas
Japonijos paviljono architektūriniam projektui vadovauja Tokijo kompanija „Nikken Sekkei“. Paviljonas bus apskritos formos, sudarytas iš daugkartinio naudojimo kryžmai sluoksniuotos medienos lentjuosčių. Sferinės struktūros paviljonas, daugybės medinių lentų ratas, atspindės gyvenimo ciklą. Visa konstrukcija sukurta taip, kad po parodos lentas būtų lengva išardyti ir pakartotinai panaudoti pastatuose visoje Japonijoje.
Didžiosios Britanijos kubai
Studijos „Woo Architects“ suprojektuotas Jungtinės Karalystės paviljonas bus statomas laikantis žiedinės ekonomikos principų. Jį bus galima greitai pastatyti, lengvai išmontuoti ir po renginio perkelti į kitą vietą. Paviljoną apjuos 10 x 10 m struktūrinis tinklelis. Išsami informacija apie tai, kas bus eksponuojama paviljone, kol kas neatskleidžiama, tačiau konstrukcija bus sukurta taip, kad maksimaliai padidintų šiluminį efektyvumą ir sumažintų energijos sąnaudas. Numatytų statinių stogai kuriami pritaikant atsinaujinančių išteklių (saulės, vėjo) energijos technologijas.
160 šalių dalyvių, 28 mln. lankytojų ir unikali galimybė įsirėžti atmintin ilgam –tai „Expo 2025 Osaka“! Pristatome 16 įstabiausių šalių paviljonų projektų.
buchan.au
Australijos eukaliptai
Australijos studija „Buchan“ lenktą savo šalies paviljoną vadina „įvairaus Australijos kraštovaizdžio ir jos žmonių šilumos, energijos ir optimizmo išraiška“. Natūralus Australijos grožis interjere virsta drobe dalytis savo istorijomis ir kultūra, suteikdamas lankytojui galimybę leistis į svaiginančią ir jausmingą kelionę po Australiją, judant iš dienos į naktį, pasiklystant tarp tikrovės ir siurrealizmo. Paviljono forma taip pat ne atsitiktinė: tai eukalipto vaisiaus abstrakcija. Apskritai eukalipto įvaizdis čia naudojamas plačiai, būtent jo rūšių ir spalvų įvairovė simbolizuoja Australijos žmonių įvairovę ir atsparumą.
coldefy.fr
Prancūzijos kraštovaizdžiai
Prancūzijos paviljono kūrėjos – dvi architektų komandos: prancūzų „Coldefy & Associés“ ir italų „Carlo Ratti Associati“. Iš pagrindinio parodos įėjimo matoma kubo formos konstrukcija apims taką, prasidedantį žemės lygyje ir besibaigiantį sode ant stogo, čia bus atkuriami Prancūzijos kraštovaizdžiai – nuo kalnų iki pakrančių. Tam lankytojui reikės atlikti tris veiksmus: pakilti vingiuotais laiptais, peržengti į vidinę pastato erdvę ir galiausiai atrasti nuostabią gamtos karaliją terasoje. Sukurtas pagal žiedinės architektūros principą, paviljonas sklandžiai sujungia surenkamuosius ir natūralius elementus.
Kinijos simbolika
Sklandžiai sujungę bambuko elementus, kinų rašmenis ir antikvarines knygas į vieną darnų ansamblį, šios šalies paviljoną sukūrė Pekino olimpinio bokšto autoriai „China Architecture Design & Research Group“. Paviljonas ne tik reprezentuoja giliai įsišaknijusį Kinijos etosą, bet ir demonstruoja įsipareigojimą siekti šiuolaikinės tvarios miestų plėtros. Į statinio interjero dizainą integruoti ir užrašai ant bambukinių juostelių – būtent taip buvo rašoma senovės Kinijoje. Apskritai stengiamasi derinti istoriją ir naujoves, pagerbti praeitį ir pasitikti ateitį. Ekrano zonos seka atspindi civilizacijos raidą. Parodų salė – pripildyta natūralios šviesos ir atvira, be kolonų. Taip stiprinamas lankytojų ir natūralios aplinkos ryšys.
aproposarchitects.com
Čekijos krištolas
Norint sukurti ką nors ypatinga, nebūtina būti nei ypač turtinga, nei ypač didele šalimi. Tai geriausiai įrodo spiralinis Čekijos paviljonas. Jį kūrusios studijos „Apropos Architects“ teigimu, taip norėta ne tik paskatinti lankytojus judėti, bet ir visiems parodyti, kad čekai yra itin kūrybinga ir meniška tauta. Paviljonas tikslingai primena krištolinį sietyną – iš kryžmai sluoksniuotos medienos sukurtas karkasas, apvilktas izoliacinėmis stiklinėmis plokštėmis, primena garsiojo Čekijos Bohemijos stiklo gamybos istoriją. Dizaino koncepcija grįsta efektyviai surenkamų pasikartojančių segmentų principu. Kiekvienos stiklo plokštės išorinis paviršius meniškai apdorojamas, kad būtų sukurtas motyvas, įkvėptas įspūdingos bazalto uolos Panska Skala formų.
Kuveito sparnai
Didžiuliai išskleisti sparnai suformuoja didingą įėjimą į studijos LAVA sukurtą Kuveito paviljoną. Dėl savo indėlio į arabų kultūrą dažnai vadinamas kultūros ir tolerancijos švyturiu, Kuveitas prisistatys kaip vizionieriškas švyturys, apšviečiantis Persijos įlankos regioną. Paviljono viduje – keturios interaktyvių ekspozicijų salės. Kiekvienoje pasakojama, kaip šalis siekia tvarios savo žmonių ateities ir įvairiapusiškai puoselėja nacionalinę ekonomiką, skatina kryptingą jos plėtrą. Lankytojai kviečiami žaismingai pabendrauti ir pažvelgti į įvairialypę šalies kultūrą, ekonomiką, mokslą. Per įspūdingą kupolo projekciją pagrindinėje parodoje svečiai galės aktyviai formuoti ateitį savo norais ir rytojaus svajonėmis.
fosterandpartners.com
Saudo Arabijos kaimas
Garsios architektūros studijos „Foster + Partners“ įkvėpimo šaltiniu tapo tradicinis Saudo Arabijos Karalystės kaimas. Lankytojus kieme pasitiks ne tik gausybė augalų, bet ir garso bei vaizdo instaliacijos. Žaidžiant masteliu, šviesa, garsu ir tekstūra, bus ne tik žadinami įvairūs pojūčiai, bet ir kuriama unikali erdvinė patirtis, kviečianti leistis į Saudo Arabijos miestelių tyrinėjimą. Čia įvairiose erdvėse bus demonstruojami novatoriškiausi ir įdomiausi šalies pasiekimai, o vakarais vyks renginiai ir spektakliai. Paviljonas suprojektuotas naudojant skaičiuojamąją skysčių dinamiką – kad per vasaros karščius vėsintų vėjai iš vakarų, o pavasarį ir rudenį, balandžio ir spalio mėnesiais, paviljono prieškiemis veiktų kaip apsauga nuo atšiauresnių šiaurinių vėjų. Paviljonas pagamintas laikantis tvarumo metodikos.
Nyderlandų vanduo
Nyderlandų studijos „RAU Architects“ sukurtas itin novatoriškas paviljonas vaizduoja tekančią saulę, aptvertą vandens raibulius primenančiais fasadais. Tai švarios energijos simbolis, atspindintis vandens, kaip neribotos energijos šaltinio, potencialą pereinant prie atsinaujinančių išteklių energijos. Paviljono svečių laukia interaktyvi kelionė, pristatanti naujausias technologijas vandens galiai panaudoti. Idėjos esmė – atsinaujinančių vandens išteklių energija gali tapti prieinamesnė kiekvienam. Visi paviljono sprendiniai grįsti žiedinės architektūros koncepcija ir bus įgyvendinti naudojant tvarias medžiagas ir nulinės emisijos energijos šaltinius.
Bahreino burlaiviai
Paryžiuje studiją įkūrusi libaniečių kilmės architektė Lina Ghotmeh, kadaise itin sėkmingai prisidėjusi ir prie naujojo Estijos nacionalinio muziejaus projekto, kurdama Bahreino paviljoną įkvėpimo sėmėsi iš tradicinių Raudonosios jūros ir Indijos vandenyno regiono burlaivių, vadinamų dhow. Moderniai interpretuodama tūkstantmetes šių burlaivių statybos tradicijas, architektė įtaigiai atskleidė turtingą Bahreino meistrystę ir paveldą. Paviljonas sukurtas taip, kad po parodos būtų lengvai išardomas ir perdirbamas. Konstrukcijoje taip pat atsižvelgiama į jo padėtį jūros atžvilgiu – pritaikant senovinius vėsinimo būdus siekta sumažinti paviljono priklausomybę nuo mechaninių aušinimo įrenginių.
mcarchitects.it
Italijos oras
Kompanijos „Mario Cucinella Architects“ suprojektuotas paviljonas padalytas į tris erdves: „Teatrą“, „Idealų miestą“ ir „Itališką sodą“. Kūrėjai žada, kad lankytojai pasijus „kvėpuojantys Italijos oru“. Itališką dvasią nesunku atpažinti ir iš portikinio paviljono fasado, suformuoto iš aukštų kolonų, įrėminančių didelį atrijų. Multisensorinėje „Teatro“ dalyje bus pristatomas garsusis Italijos scenos paveldas. „Idealus miestas“ sukurtas kaip XV a. tapybos paveikslas, atspindintis teorinę Renesanso laikų idealaus miesto koncepciją. Tai bus žinių ir kūrybos erdvė su daugybe modernių seminarų. „Itališkas sodas“ ant paviljono stogo taps laisvalaikio ir pramogų vieta. Pasibaigus parodai, paviljonas turėtų tapti savitomis „Italijos dirbtuvėmis“ – geriausių Italijos praktikų, patentų, projektų, tvarių idėjų, socialinių sėkmių duomenų baze.
trahanarchitects.com
JAV kanjonas
Kanjoną primenančio JAV paviljono, kurį sukūrė Orleano studija „Trahan Architects“, centre, jungiančiame du pastato sparnus, virš lankytojų galvų pakibs puikiai apšviestas permatomas kubas, supamas LED ekranų. Viduje lankytojai galės visiškai pasinerti į Jungtinių Valstijų vaizdus ir patyrinėti kosmosą – ne tik Mėnulį, bet ir kitas galaktikas. Dvi viena į kitą kampu einančios kanjono sienos nukreips lankytojus į vidų. Pasak architektų, medinės aikštės grindys švelniai išlinks, primindamos japoniškus pėsčiųjų tiltus. Paviljonui statyti bus panaudotos išardytų Tokijo olimpinių žaidynių statinių konstrukcijų medžiagos ir įranga (plienas, tempiamasis audinys, ŠVOK sistema). Po parodos viskas vėl bus grąžinta saugoti, kad būtų galima panaudoti ateityje.
dpa.com.sg
Singapūro sfera
Žvynuoto raudono gaublio formos Singapūro paviljonas „Svajonių sfera“ taps namais daugybei šios šalies menininkų multimedijos instaliacijų, orientuotų į maistą, kultūrą ir meną. Idėjos autorės – Singapūro studijos „DP Architects“ teigimu, įkvėpimo šaltiniu jai tapo mažas raudonas taškas (priminsime, kad būtent Singapūre vyksta ir prestižiniai dizaino apdovanojimai „Red Dot Design Award“, yra ir muziejus tokiu pat pavadinimu). „Svajonių sfera“, kurią gaubia daugiau kaip 20 tūkst. svajonių diskų, pagamintų iš perdirbtų medžiagų, yra kolektyvinio siekio švyturys. Lankytojai jame bus pakviesti į multisensorinę kelionę po nuostabų begalinių galimybių pasaulį, kurį kuria svajonės ir ryžtas į gera keisti žmonių ir visos planetos gyvenimą.
manuelherz.com
Šveicarijos gamta
Pasak paviljoną kūrusios studijos „Manuel Herz Architects“, šis statinys bus tarsi „įkomponuotas į gamtą“. Juk šalis garsėja ne tik inovacijomis bei humanizmo tradicijomis, bet ir kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu. Paviljoną sudarys lengvos sferinės konstrukcijos, apsuptos augalų ir aptrauktos foliją primenančiu plastiku. Šia idėja siekiama parodyti, kaip gali sugyventi natūralus ir žmogaus sukurtas pasauliai. Po renginio danga bus panaudota kaip baldai, o modulinė plieninė konstrukcija bus perdirbta. Ekspozicijos erdvė išliks žemės lygyje, kad būtų išvengta vertikalios cirkuliacijos, liftų ar eskalatorių. Taip siekiama palikti mažiausią per visą Šveicarijos paviljonų istoriją anglies dvideginio pėdsaką.
kkaa.co.jp
Kataro laivas
Kurdama Kataro paviljoną, Japonijos architektūros studija „Kengo Kuma & Associates“ rėmėsi tradicine Kataro burlaivių gamyba ir japonų medienos apdirbimo tradicijomis. Paviljonas – įmantri medinė konstrukcija, kurią puošia baltas medžiaginis šydas, primenantis laivo burę. Paviljono priekyje bus įrengtas pėsčiųjų takas, kuriuo svečiai pateks į vidaus erdvę, o šalia paviljono drieksis seklūs vandens telkiniai. Centrinę konstrukciją apjuos takai, užtikrinantys išorinę oro cirkuliaciją. Iš dalies ją apsaugos antrinė konstrukcija, sudaryta iš didelių kolonų ir atviro stogo. Pro arkines angas bus galima matyti aplinkinės erdvės vaizdą. Viduje paviljonas supažindins lankytojus su istorine ir šiuolaikine Kataro pakrančių reikšme, taip pat akcentuos šalies pažangą.
amdlcircle.com
Skandinavijos natūralumas
Šiaurės šalių dvasią ir viziją Osakoje skleis kompanijos AMDL CIRCLE projektas. Jis sukurtas laikantis tvarumo ir žiedinės architektūros principų – pavyzdžiui, visos konstrukcijos suprojektuotos taip, kad jas būtų galima išardyti ir pakartotinai panaudoti. Paviljonu siekiama parodyti Šiaurės šalių žmonių pagarbą aplinkai ir ryšį su ja, kartu paliekant ganėtinai erdvės technologinėms naujovėms pristatyti. Tamsi išorinės dangos spalva išgaunama naudojant natūralius aliejus ir pigmentus – tradicinę skandinavų medinių paviršių apsaugos ir medžiagos naudojimo trukmės pailginimo techniką. Viduje paviljonas taps įspūdinga drobe, kurioje bus pristatomos Šiaurės šalių naujovės. Ant stogo bus įrengta svetingumo terasa, lankytojai čia galės pasigrožėti natūraliu Osakos kraštovaizdžiu ir sužinoti daugiau apie regioną.
Po ilgų vystymo, bandymų ir testavimo etapų, betono fasadų sistemų gamintoja KODERUS, sukūrė ilgaamžį, tvarų produktą – fasado apdailos termoizoliacinę plokštę KODERUS 2IN1. Pažangios technologijos užtikrina apdailos ir apšiltinimo efektyvumą vienu metu. Aukštos klasės faktūrinis betonas išsiskiria ir unikaliu stiliumi. Daugiau apie progresyvią fasado dangą pasakoja įmonės įkūrėjas
Edvard Račevskij.
Inovatyvios fasadų sistemos lenkia klientų svajones
Po ilgų vystymo, bandymų ir testavimo etapų betono fasadų sistemų gamintoja KODERUS sukūrė ilgaamžį, patvarų produktą – fasado apdailos termoizoliacinę plokštę KODERUS 2IN1. Pažangios technologijos tuo pat metu užtikrina ir apdailos, ir apšiltinimo efektyvumą. O aukštos klasės faktūrinis betonas išsiskiria patvarumu ir unikaliu stiliumi. Daugiau apie inovatyvią fasado dangą pasakoja įmonės įkūrėjas Edvard Račevskij.
Kaip kilo idėja sukurti naują gaminį? Juk rinkoje, atrodytų, fasado medžiagų pasiūla didžiulė?
Fasado apdailos medžiagos yra brangios, joms pagaminti ir sumontuoti reikia laiko ir nemažai darbo jėgos. Mąs-
tėme, kaip supaprastinti visą šią grandį, ir sukūrėme inovatyvų produktą, kuris estetiškai atrodo, yra itin lengvai montuojamas net neturint specialių įgūdžių ir nereikalauja daug priežiūros.
Iš ko yra sudaryta
KODERUS 2IN1 fasadų plokščių sistema ir kur ji gali būti naudojama?
Tai aukštos klasės tekstūruotas betonas, sulietas su apšiltinimo sluoksniu, pavyzdžiui, polistirolu ar kitomis šiltinimo medžiagomis be jokių priedų. Ši termoizoliacinė plokštė gali būti naudojama ir pastatų fasadams, ir vidaus elementams.
Ar tobulinote plokštes ir kuo jos yra išskirtinės?
Savo veiklą pradėjome 2017 metais. Studijavome problemas, susijusias su fasadų medžiagomis, ir į jas
atsižvelgdami tobulinome plokščių sistemą KODERUS 2IN. Plokštės išskirtinumas –ne tik puikios termoizoliacinės savybės ar greitesnis montavimas, bet ir betono sluoksnio raštai. Galime įgyvendinti pačią netikėčiausią kliento fantaziją ir skurti unikalaus dizaino pastatą.
Kokių plokščių tekstūrų ir spalvų gali tikėtis klientai?
Be 16 pagrindinių tekstūrų, kurias esame paruošę, galime sukurti bet kokį fasado raštą, net vaizdą, ir spalvą. Technologinės betono savybės mums leidžia būti lankstiems – sukurti individualų ornamentą, apie kurį klientas svajojo.
2021 metais KODERUS 2IN1 pelnė „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimą. Ką tai jums reiškia?
Sukūrėme pažangių sprendi-
mų produktą, kurį pripažino profesionalai, ir tai labai džiugina.
Kurie NT objektai, panaudoję KODERUS 2IN1 plokščių sistemą, jus labiausia džiugina?
Visi. Išskirčiau vieną iš naujausių – „B Kvadratu“, modernų daugiabučių kompleksą šalia Verkių regioninio parko Vilniuje. Norime sukurti vis gražesnių, modernesnių fasadų. Kartu su jais tobulėjame patys.
Pabūkime vizionieriais. Kaip manote, kokia KODERUS 2IN1 ateitis?
Būsime pripažinti net tik Lietuvoje, bet ir Europoje, nes klientams, ieškantiems efektyvių fasado apdailos ir šiltinimo sprendimų, padedame sutaupyti, statyti gražesnius pastatus kokybiškiau ir sparčiau.
VIA VIKA
yra modernaus verslo centro dalis Osle.
Architektai : Schmidt Hammer Lassen Architects
Pastato išvaizda keičiasi priklausomai nuo žiūrėjimo kampo, o forma prisitaiko prie miesto gatvių. VIA VIKA puikiai įsilieja į aplinką – vos peržengus duris atsiveria fiordas, miesto kultūra ir pulsuojanti miesto gyvenimas. Architektūra su žėrinčiu fasadu prisideda prie gyvybingo miesto, kuriame viename pastate įsikūrė restoranai ir biuro patalpos.
Projektas sukurtas naudojant WICTEC Modul air uždarų ertmių fasadą, atitinkantį šiuolaikines tvaraus stiklo fasado tendencijas, derinami išskirtinai aukšti fasadų techniniai parametrai ir mažas aptarnavimo poreikis, taupo laiką ir resursus.
