Gruodis 2024

ALAS

ŽURN

S

I

RSLU

M VE

GA ĖKMIN

T TUM.L

TRUC

.S WWW

2024

kais. a t s i nta nėra, ir i m a r ite p kur kelioką. k i e N , a e ten ite pėdson t i k i E palik ers o Em Wald h Ralp

ODIS

/ GRU

Projektavimas, tiekimas, montavimas ir servisas

info@balticmaster.lt

ARCHITEKTŪROS LINIJA, architektūros dalies projekto vadovas – architektas prof. Gintaras Čaikauskas, architektai Simonas Klezys, Simonas Čaikauskas.

Monos Avik („Architektūros linijos“ archyvo) nuotr.

STATYBA. MONOLITAS.

4

MARIUS MATEIKA: „KIEKVIENAS DARBAS MAN – IŠŠŪKIS IR GALIMYBĖ“

50

TURININGAS IR MODERNUS VILNIAUS BIBLIOBUSAS

90

LNK BIURAS: SUKURTAS ŠVYTĖTI

96

15 ĮSPŪDINGIAUSIŲ 2024 METŲ LIETUVOS OBJEKTŲ

56

134

2024 ŠVIESOS VALDOVAI

162

TOKIJO LYDERIS: PARK COURT JINGU KITASANDO THE TOWER

SVAJONIŲ MIESTAS YRA TAS, KURIAME RIMSTA NERVAI

168

DEGANTIEMS AISTRA PRAEIČIAI

186

PASAULYJE TOP 8

25

PROJEKTAS ATEITIES BIURAS 2024

40

IŠMANUSIS MIESTAS 11

46

70

2024 METŲ IŠRINKTIEJI: TALENTAI, KURIE KURIA TVARIĄ PLANETOS ATEITĮ

MODERNUS INTERJERAS 2025: DIZAINO IKONOS

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info.

VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Neda Žvybienė neda@structum.lt TEMŲ AUTORĖS Violeta Bartaškaitė Laura Latour Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas

FINANSININKAS Marijus Guoga

STRUCTUM.LT REDAKTORĖ Agata Stupakova NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock, Freepick VIRŠELYJE PANAUDOTOS Freepick iliustracijos

2024 / nr. 12 |

PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ VADOVĖ Laura Jakavičienė

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2024 © STRUCTUM, 2024

Žurnalas platinamas nemokamai

| ISSN 2335-2108

4

Asmeninio archyvo nuotr.

MARIUS MATEIKA: „KIEKVIENAS DARBAS MAN IŠŠŪKIS IR GALIMYBĖ“ „Kiekvienas projektas, kaip ir kiekvienas sutiktas žmogus, keičia tave patį. Tai ir yra įdomiausia architekto darbo dalis“, – sako studijos „MAMA architects“ įkūrėjas ir vadovas Marius Mateika. Įgijęs architekto išsilavinimą, jis dvidešimt metų dirbo nekilnojamojo turto (NT) srityje projektavimo dalies vadovu, kol vieną dieną architekto pašaukimas nugalėjo.

Neda Žvybienė Leono Garbačausko, Igno Maldžiūno, Rolando Halbe, Norberto Tukaj, Andriaus Stepankevičiaus („MAMA architects“ archyvo) nuotr.

„Visada norėjau būti architektu – “kas tavyje slypi, nenužudysi. Prieš metus manęs kaip architekto nebuvo, ir štai esu“, – juokiasi M. Mateika, kurio neseniai įkurtą studiją reprezentuojantys unikalūs darbai įvertinti Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet M. Mateikos ir Indrės Ankudavičienės sukurtas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) salės interjeras pateko tarp Pasaulio architektūros festivalio (World Architecture Festival, WAF) konkurso finalininkų.

Tai didelis įvertinimas ne tik kūrėjams, bet ir Lietuvai – anksčiau šio prestižinio konkurso laureatu yra tapęs vos vienas lietuvių architektų biuras.

5

KONFERENCIJA

„Nebuvau tikras, ar mūsų realizacija kas nors susidomės, gal kalta mano nesveika savikritika“, – svarsto M. Mateika ir priduria savo įgyvendintuose interjero projektuose esąs linkęs ieškoti minusų.

Matė architektas trūkumų ir LVSO salės interjere, tačiau tai nesutrukdė projektui pelnyti pripažinimo. WAF konkurse projektas vienintelis iš savo kategorijos buvo specialiai išskirtas kaip highly commended – pagirtinas.

Pasakodamas apie Singapūre vykusį WAF finalą, M. Mateika sako buvęs nustebintas teminių paviljonų ir pranešimų įvairovės. „Beje, tvarumo tema nebeįdomi nei žiūrovams, nei komisijai. Visi suklūsta išgirdę apie pastatų integralumą“, – apibendrina festivalio įspūdžius architektas. Visi festivalio laimėtojai jam pasirodė be galo tikintys savo kūriniais ir žinantys, ką daro.

Blogiausias žodis kūryboje – „tendencijos“ Pasak M. Mateikos, jo vadovaujama architektūros studija „MAMA architects“ kliaunasi asmeninės patirties suformuotais kūrybiniais kriterijais. „Mums nesvarbu tendencijos, kurios taip pat greitai praeina kaip ir įvairiausi atgimstantys ir vėl mirštantys interjero stiliai, pradedant art deco, vidurio amžiaus modernizmu (mid century modern), baigiant retro ar postmodernizmu“, – teigia architektas.

Jo nuomone, dėl ekonominės plėtros, greitos informacijos sklaidos užsakovai ir kūrėjai greičiau persisotina skirtingais stiliais. Visa interjero industrija perkaitusi. Jos bėgimą gali stabilizuoti tik architektūra, kuri vis dar evoliucionuoja – dėl technologijų, kurias pasitelkus kuriamos naujos eksterjero medžiagos ir sprendiniai, ir dėl konstrukcinių sprendimų, kurie anksčiau buvo neįmanomi. Be to, kuriant architektūrą atsižvelgiama į bendruomenę, paveldą, kontekstą, o interjeras neturi apribojimų ir gali būti visiškai egoistiškas sprendimas. Kad ir kaip keistai skambėtų, egoizmas ir laisvė interjerui tik trukdo evoliucionuoti, o apribojimai architektūrą skatina judėti į priekį. „Taigi mūsų siūlymas: panaudokime architektūrą interjerui arba 6

papildykime ją. Jei architektūra bloga, savo kūrybiniais interjero sprendimais galime jai oponuoti, įgyvendinti funkcinius sprendinius per emocijas. Taip mes dirbame „MAMA architects“ biure – visada įsiklausome į vartotojų poreikius ir pasirenkame vieną iš trijų minėtųjų punktų“, – atskleidžia savo pagrindinį kūrybos principą „MAMA architects“ vadovas.

Savas kelias – sėkmingiausias Pasak M. Mateikos, ankstesnis darbas verslo struktūrose išmokė atsakyti į paprastus klausimus – dėl ko ir kokiu tikslu tai daroma. Todėl kurdamas interjerus jis niekada nesiekia sukelti furoro, greičiau priešingai – ieško geriausio funkcinio sprendimo pasitelkdamas būtinas medžiagas. Madas ir tendencijas jis linkęs apeiti, nes tokiu būdu kuriamas unikalus architektūrinis objektas. „Aš nebijau rizikuoti, – sako architektas. – Esu įgyvendinęs projektų, kuriais nesididžiuoju, tačiau tai buvo mano eksperimentai, mano kelias.

Jeigu realizuosi tik saugius madingus interjerus, gali būti lydimas sėkmės, bet neįdomus. Aš taip manau. Prieš įkurdamas savo studiją niekada nedirbau jokioje projektavimo įmonėje. Mano kūrybinis darbas gali atrodyti keistas, tiesą sakant, nežinau, kaip jį atlieka kitos architektūros ir interjero įmonės.

Pats atradau savo kelią, tam tikra prasme esu savamokslis, kuris niekada neturėjo mentoriaus. Kartais kenčiu dėl to, nes dalykus, kuriuos galėtume studijoje daryti paprastai, atliekame versdamiesi per galvą.

Tačiau taip atrandu savitų niuansų.

Pavyzdžiui, stengiuosi mąstyti iš vartotojo perspektyvos. Universitete to nemoko. Būtų daug geriau, jei architektas į darbo rinką įsilietų suvokdamas šiandienių klientų poreikius, nes klientas labai dažnai nemoka papasakoti, ko jam reikia. Jis tikisi, kad architektas pasiūlys, ko jam reikia.

Manau, esu architektas, kuris žino, kaip tai padaryti. Esu išmokytas mąstyti per funkciją ir skirtingu kampu pamatyti tą patį daiktą.“ M. Mateika pripažįsta, kad prestižiniai interjero apdovanojimai jį įpareigojo. Be profesionalios komandos būtų sunku imtis kitų ambicingų

užsakymų. Šiuo metu jis kaip tik intensyviai ir atsakingai ją formuoja.

Ieško žmonių, kurie kaip ir jis pats galėtų „mirti dėl projekto“. „Mums kiekvienas žmogus yra svarbus, nes jis įneša naujų spalvų ir kitokį požiūrį, o tai labai reikšminga. Architektų studija turi veikti kaip laikrodis ir tuo pat metu čia turi būti daug laisvės tarpusavio diskusijoms, nes tik taip gimsta geri sprendimai“, – teigia M. Mateika.

KONFERENCIJA

Esmė yra detalės „Gyvenimas man yra nesibaigianti mokykla. Nežinau, kas turėtų nutikti, kad vieną dieną nutarčiau, jog jau galiu mokyti kitus. Pats vis dar mokausi ir nustembu, kiek galiu išmokti, kiek naujų dalykų laukia“, – teigia architektas. Pasak jo, kiekvienas darbas „MAMA architects“ komandai yra iššūkis ir galimybė.

Kartais sudėtingi ar neįdomūs iš pirmo žvilgsnio darbai priverčia

pasitempti. Užuot skundęsi, kad darbas per daug sudėtingas ar per daug primityvus, „MAMA architects“ ieško išeičių, nes apribojimų rezultatas gali būti labai kūrybingas. „Mums tikrai tai pasiteisina – kuo daugiau iššūkių, tuo geresnis rezultatas. Kai architekto kelias per lengvas, juo tiesiog monotoniškai nueinama.

Jeigu architektūra nuobodi, galima pasireikšti – yra daugybė galimybių oponuoti. Jeigu iššūkio nėra, patys jį

sugalvojame. Gera architektūra ar geras interjeras nuo blogo skiriasi labai nedaug – dėmesiu detalėms.

O tai reiškia architekto kovą ir dialogą dėl centimetrų su užsakovu, statytojais ir biudžetu. Labai tikiuosi, kad šios mūsų nuostatos gyvenime nepasikeis, kad nesustingsime ir išliksime alkstantys žinių ir naujų sprendimų“, – linki sau bei savo komandai M. Mateika ir pristato „MAMA architects“ darbų ketvertuką.

7

KONFERENCIJA

8

KONFERENCIJA

Garsų reinkarnacija: LVSO salės interjeras, Vilnius LSVO salė, lankytojams duris atvėrusi šį pavasarį, – vienintelė Lietuvoje koncertų salė, specialiai pritaikyta simfoninei muzikai. 1986 m. architekto Edmundo Stasiulio suprojektuotas postmodernistinis pastatas išsiskiria sudėtingomis geometrinėmis formomis.

Tačiau rekonstruojama LVSO salė architektams kėlė nemažai iššūkių ne tik dėl neįprastų formų, bet ir dėl riboto tūrio.

Naująjį jos interjerą M. Mateika kūrė kartu su Indre Ankudavičiene, o akustikos projektą rengė su Viktoro Meko vadovaujama „Akustika plius“ komanda. Rekonstrukcijos metu pakeista salės struktūra geometriškai tapo dar sudėtingesnė, tačiau svarbiausia – atitinka užsakovų reikalavimus ir atlieka pagrindinę savo funkciją. „Sudėtingame tūryje išgavome tobulą akustiką, kuri šiam pastatui yra pati svarbiausia. Išgryninome keturis pagrindinius akustinius elementus ir iš jų pradėjome lipdyti savo estetiką, – prisimena sudėtingą akustikos ir estetikos dermės procesą M. Mateika. – Pasitelkę vertikalų apšvietimą, sukūrėme savotišką kamufliažą estetiškai nepageidaujamiems elementams paslėpti. Šis projektas – puikus pavyzdys, kai architektūrai tenka oponuoti ne iš gero gyvenimo. Architektūra nėra bloga, tiesiog neturime pasirinkimo, jei norime įgyvendinti pagrindinę salės, kaip nepriekaištingos akustinės erdvės, funkciją.“

9

KONFERENCIJA

Įkvėpimo salės interjerui kūrėjai sėmėsi iš lietuvių etninių raštų motyvų ir senosios runų abėcėlės.

Taip gimė šiai erdvei tinkamų mastelio ir pokrypio akustiniai elementai – rombai, trikampiai ir smulkesnio dalinimo vertikalios detalės. Kiekvieno iš šių elementų akustinės funkcijos skirtingos. Jas komponuojant interjere daugybę kartų konsultuotasi su akustikais, atlikta begalės akustinių

10

bandymų ir virtualių testų. Interjero elementai ne kartą buvo keisti vietomis ir vėl testuojamas garsas – taip pamažu akustiškai ir estetiškai artėta norimo rezultato link. Salės interjere dominuoja juoda ir smėlio spalvos, ąžuolo lukštu dengti itin didelio tankio gipso skydai interpretuoja klasikinių koncertų salių interjerą.

LSVO salės interjeras 2023 m.

Lietuvoje vykusiuose „Auksinės

paletės“ apdovanojimuose pripažintas geriausiuoju visuomeniniu interjeru, o tarptautiniame 2024 m. dizaino konkurse „A’ Design Award & Competition“ interjero ir parodų erdvių kategorijoje yra įvertintas sidabru. Šis kūrinys, kaip jau minėta, šiemet buvo įvertintas ir WAF konkurse – pateko tarp finalininkų Visuomeninės paskirties pastatų kategorijoje.

KONFERENCIJA

11

KONFERENCIJA

Odė moliui: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras Rekonstruojant teatrą laikytasi reikalavimų, keliamų nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, nes reikėjo išsaugoti senojo išskirtinių architektūrinių bruožų pokarinio laikotarpio pastato tūrinę bei erdvinę kompoziciją ir vertingus elementus, kaip sudėtingas Kazimiero Simanonio sukurtas šviestuvas, kuris buvo restauruotas ir pagarbiai pakabintas į buvusią vietą. Kita svarbi užduotis – darniai sujungti senąjį pastatą su nauju priestatu, kuriame turėjo būti įrengta moderni žiūrovų salė ir kitos būtinos patalpos.

Daugiausia architektų ir dekoratorių pastangų, pasak M. Mateikos, pareikalavo naujosios žiūrovų salės interjero kūrimas. „Suvokėme save kaip aptarnaujantį personalą, kuris paruošia žiūrovus spektakliui.

Norėjome sukurti salėje dramos nuojautą – tarsi ore kybotų kirvis“, – apie unikalios išraiškos paieškas pasakoja M. Mateika.

Be dramatiškos nuotaikos, patalpos turėjo atspindėti Klaipėdos krašto identitetą ir atitikti akustinius reikalavimus. Tam tinkamiausias pasirodė lietuviško molio tinkas. „Molis nuostabus, jis gali būti aštrus, grubus, šiltas, plastiškas. Beje, dėl savo tankio tai labai patraukli akustinė medžiaga“, – po ilgų ieškojimų atrastos pagrindinės interjero medžiagos privalumus vardija architektas ir priduria, kad teatro interjerui panaudota iš viso apie 30 tonų molio.

Buvo sukurtas specialus interjero molio tinko receptas, kad būtų galima modeliuoti kuo didesnį, kuo mažiau trūkinėjantį ir skilinėjantį reljefą. Molio patvarumas ir ilgaamžiškumas buvo itin svarbūs, nes akustiniame kiaute reikėjo įmontuoti mobilius akustikos, apšvietimo ir vėdinimo liukus.

12

KONFERENCIJA

13

KONFERENCIJA

Visi teatro didžiosios salės molio kiauto raštai ir fojė zonų dekoravimas – skirtingame molio faktūrų gylyje įrėžtos bangos, vėjo šuorai, žolių pėdsakai ant smėlio, iš viso net 1200 kv. m, – yra menininko Manto Petravičiaus vadovaujamos komandos devynių mėnesių rankų darbas. „Mūsų sinergija su molio dekoratoriais buvo nuostabi. Labai greitai supratome, ko vieni iš kitų norime“, – džiaugiasi puikiu kūrybiniu dialogu M. Mateika ir nešykšti pagyrų savo komandai: pasak jo, jei tik jis ir kolegė Indrė Ankudavičienė būtų kūrę Klaipėdos teatro interjerą, šis būtų buvęs dar aštresnis, tačiau architektė Audronė Pakalniškytė suteikė holo erdvėms minkštumo ir plastikos. „Tai ryškiausias iš mūsų komandos darbų, kuriuose funkcija išreiškiama per emocijas, – apie muzikinio teatro interjerą sako „MAMA Architects“ vadovas. – Jei kitais metais šis mūsų interjeras pateks į WAF finalinį etapą, būtinai komisijai nuskraidinsiu molio faktūros fragmentą, nes fotografijos, patikėkit, neperteikia įspūdžio, kurį daro šis gamtos kūrinys.“

14

KONFERENCIJA

15

KONFERENCIJA

Reveransas senamiesčiui: „Baltisches Haus“ biuro interjeras „Bokšto skvere“, Vilnius LSVO salė, lankytojams duris atvėrusi šį pavasarį, – vienintelė Lietuvoje koncertų salė, specialiai pritaikyta simfoninei muzikai. 1986 m. architekto Edmundo Stasiulio suprojektuotas postmodernistinis pastatas išsiskiria sudėtingomis geometrinėmis formomis.

Tačiau rekonstruojama LVSO salė architektams kėlė nemažai iššūkių ne tik dėl neįprastų formų, bet ir dėl riboto tūrio.

Naująjį jos interjerą M. Mateika kūrė kartu su Indre Ankudavičiene, o akustikos projektą rengė su Viktoro Meko vadovaujama „Akustika plius“ komanda. Rekonstrukcijos metu pakeista salės struktūra geometriškai tapo dar sudėtingesnė, tačiau svarbiausia – atitinka užsakovų reikalavimus ir atlieka pagrindinę savo funkciją.

16

KONFERENCIJA

17

KONFERENCIJA

„Sudėtingame tūryje išgavome tobulą akustiką, kuri šiam pastatui yra pati svarbiausia. Išgryninome keturis pagrindinius akustinius elementus ir iš jų pradėjome lipdyti savo estetiką, – prisimena sudėtingą 18

akustikos ir estetikos dermės procesą M. Mateika. – Pasitelkę vertikalų apšvietimą, sukūrėme savotišką kamufliažą estetiškai nepageidaujamiems elementams paslėpti. Šis projektas – puikus pavyzdys, kai archi-

tektūrai tenka oponuoti ne iš gero gyvenimo. Architektūra nėra bloga, tiesiog neturime pasirinkimo, jei norime įgyvendinti pagrindinę salės, kaip nepriekaištingos akustinės erdvės, funkciją.“

KONFERENCIJA

19

KONFERENCIJA

Miesto elegancija: verslo centro „City“ interjeras, Vilnius Šiam interjerui buvo skirtas labai kuklus biudžetas, todėl interjero kūrėjams teko ieškoti įspūdingų, tačiau nebrangių sprendimų. Verslo centro „City“ suapvalinti fasadai inspiravo atitinkamus interjero šviesos

20

sprendinius. Sinergija kuriama netikėtose vietose. „Unikalius mūsų sprendimus sutiko įgyvendinti jauna perspektyvi „Energy green“ komanda. Tuo metu to negalėjo pasiūlyti niekas kitas apšvietimo rinkoje. Taip

interjere atsirado gigantiški plastiški sietynai, suteikiantys elementariai erdvei netikėto unikalumo ir solidumo įspūdį. Šis interjeras – puikus pavyzdys, kad estetiką galima sukurti ir neturint didelio biudžeto“, – sako M. Mateika.

KONFERENCIJA

21

KONFERENCIJA

22

KONFERENCIJA

23

Šviečiančios, akustinės, medžiaginės lubos ir sienos.

Susitikime sausio 6 – 31 dienomis STRUCTUM SHOWROOM, Raitininkų g. 4 Vilniuje!

Būtina išankstinė registracija el. p. showroom@structum.lt arba tel. +370 626 36 493

PROJEKTAS ATEITIES BIURAS 2024 Tikslingai suplanuotas ir įrengtas, biuras ne tik daro gerą pirmąjį įspūdį potencialiems klientams ir partneriams, bet ir padeda optimizuoti darbo procesą. Tai svarbi dinamiška aplinka, formuojanti įmonės kultūrą ir turinti didelės įtakos verslo sėkmei. Globalių tyrimų duomenimis, jei darbuotojai biure jaučiasi gerai, jų darbingumas padidėja net 56 proc.! Akivaizdu: biure turi būti svarbu kiekvieno darbuotojo savijauta, poreikiai ir sveikata. Žurnalas „Structum“, norėdamas paskatinti architektus ir dizainerius ieškoti naujų idealios darbo aplinkos sprendinių, o įvairių architektūros, inžinerijos, statybų pramonės sektoriaus atstovus – kurti bendradarbiavimo sinergiją, skelbia konkursą ATEITIES BIURAS!

KONKURSAS

nios kėdės „MyFlow Meeting Chair Height“, poilsio zonoje – staliukai „Soft Coffee Table“ ir patogūs foteliai „Big Hug Easy Chair“. Stilinga ir funkcionali virtuvės ir valgomojo erdvė sukurta stalais „Tutto Bar Stool“ ir „Scan Universal Table“ su kėdėmis „Tutto Chair with Loop Leg“.

KONKURSO DALYVĖ:

Karina Ivanova Karaite01@gmail.com

Ši interjero koncepcija įkūnija tokį ateities biurą, kur erdvė suprojektuota taip, kad atitiktų skirtingus darbo poreikius ir užtikrintų darbuotojų gerovę. Biuras harmoningai padalintas į atviras darbo zonas, privačius susitikimų kambarius bei poilsio erdves.

Partnerių produktai ISKU. Šio gamintojo baldai tapo neatsiejama biuro interjero dalimi, suteikė jam funkcionalumo ir estetinės harmonijos. Atviroje darbo zonoje bei mažose konferencijų salėse puikiai dera kėdės „Idea Meeting Conference Chair“ ir ergonomiški stalai „ISKU Style T El Electric Table“. Didžiajai konferencijų salei pasirinktos moder26

IMPEKA. Virtuvės ir valgomojo zonose šiltą ir jaukią atmosferą sukūrė plokščių „Egger W960 SM“ dekoras.

Aukštos kokybės, tvirtas ir ilgaamžis, jis puikiai tinka intensyviai naudojamose erdvėse, išlaiko šiuolaikišką ir elegantišką biuro įvaizdį.

JUNG. Šiuolaikiniame biuro interjere

ypač daug dėmesio skirta technologiniam funkcionalumui ir komfortui, todėl pasirinkti „Jung“ LS linijos jungikliai ir kištukiniai lizdai. Jie ne tik užtikrina patogų valdymą, bet ir padeda sukurti estetišką aplinką.

BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA.

Pasirinktas spausdintuvas „HP Color LaserJet Managed MFP E47528f“ užtikrina aukštos kokybės spaudą, ryškias spalvas ir didelį našumą, todėl ypač tinka intensyvios veiklos biure.

Multifunkcionalumas (spausdinimas, skenavimas, kopijavimas) padeda efektyviai atlikti užduotis, o ekonomiškas dažų naudojimas mažina išlaidas.

Modernus dizainas puikiai dera biuro interjere, o pažangios saugumo funkcijos apsaugo dokumentus.

KNAUF CEILING SOLUTIONS.

Pasirinktos lubų plokštės „Adagio Acoustic“ užtikrina puikų akustinį komfortą ir elegantišką aplinką. Jos efektyviai mažina triukšmą, gerina darbuotojų susikaupimą ir produktyvumą.

Modernus dizainas suteikia erdvėms lengvumo ir šviesos, o optimalus apšvietimo atspindėjimas dar labiau sustiprina biuro funkcionalumą.

AUBRĖTĖ. Estetiški ir praktiški šio partnerio medžiagų sprendimai atitinka modernios ir funkcionalios biuro aplinkos viziją. Sienų apdailai pasirinktas „NH33 Off White Cement“ kuria švaros, šviesos ir erdvės pojūtį.

Virtuvės zonai pasirinkta šviesaus kreminio atspalvio fasadų apdaila „RM13 Alabaster“.

BIOSYNCORA. Žaluma biure – ne tik estetinė detalė, bet ir svarbus darbuotojų gerovės bei kūrybiškumo elementas. Vertikalios „Biosyncora“ tiekiamų augalų sienos kiekvienoje biuro patalpoje gaivina erdvę ir harmoningai sujungia modernią architektūrą su natūraliais elementais. Integruoti augalai padalija darbo zonas ir sukuria jaukios asmeninės erdvės įspūdį. Koridorių grindyse pasodinti augalai suteikia interjerui gyvybės ir šilumos.

TORK. Biuro tualete pasirinktas baltos spalvos popierinių rankšluosčių dozatorius „Tork PeakServe® Continuous™“ ir baltos spalvos šiukšliadėžė „Tork

KONKURSAS

Bin“ – praktiški ir higieniški sprendimai.

Nuolatinį rankšluosčių tiekimą užtikrinantis „Tork PeakServe Continuous“ yra talpus, todėl jį papildyti reikia rečiau nei kitus dozatorius. Be to, jis yra kompaktiško dizaino, todėl taupo vietą ir dera prie šiuolaikiško interjero.

GROHE. Šio gamintojo produktai

išsiskiria aukščiausia kokybe ir modernumu. Virtuvei pasirinktas elegantiškas ir ergonomiškas maišytuvas „GROHE Eurosmart Cosmopolitan“, puikiai derantis prie biuro interjero. Sanitariniam mazgui pasirinkti maišytuvai „GROHE Lineare“, kuriantys modernumo ir prabangos įspūdį. Minimalistinio dizaino, išskirtinės kokybės ir patikimi GROHE gaminiai ne tik papildo estetiką, bet ir užtikrina ilgaamžiškumą bei funkcionalumą.

IDEAL STANDARD. Grindinis unita-

zas CONNECT | E039701 su patentuota technologija AquaBlade – puikus pasirinkimas biuro tualetui. AquaBlade užtikrina efektyvų vandens naudojimą ir nepriekaištingą švarą mažesnėmis sąnaudomis. Tai svarbu dideliuose biuruose, kur siekiama taupyti vandenį, mažinti ekologinį pėdsaką ir palaikyti tvarią veiklą.

27

KONKURSAS

KONKURSO DALYVĖ:

Vilija Sejūnė vilija.sejune@gmail.com info@prometra.lt

CONNECTIX – įmonė, kurianti socialinius tinklus ir kitas virtualaus bendravimo priemones, jungiančias žmones visame pasaulyje. Šį interjerą kūriau kaip itin personalizuotą, konceptualų projektą. Per architektūrinius ir dizaino sprendimus siekiau pabrėžti įmonės identitetą, veiklos kryptį ir įprasminti jos pavadinimą. Įmonės biuras įrengtas sostinės Markučių rajone, renovuotame industriniame pastate, todėl interjero sprendimuose siekta išsaugoti autentiškus urbanistinius elementus – monumentalias kolonas, monolitines betono konstrukcijas, masyvius 28

ventiliatorius: jie sklandžiai integruoti į modernią šiuolaikinę aplinką. Pastatas yra centrinėje miesto dalyje, antra vertus, jį supa natūrali gamta, pro langus matoma tekanti upė ir žaliuojantis miškas. Tad gamtos elementų – neapdirbtų riedulių, natūralių augalų, čiurlenančio upokšnio krioklį – norėjosi įsileisti ir į pastato interjerą. Beje, cirkuliuojantis vanduo biure atlieka ir papildomą funkciją – užtikrina poilsio erdvės oro drėkinimą ir palankesnį mikroklimatą darbuotojams. Spalviniams akcentams neatsitiktinai pasirinkta vaivorykštės spalvų paletė, matoma stiklo pertvarose ir oksiduoto, specialiu būdu apdirbto metalo lakštuose. Šis spalvų spektras simbolizuoja žmonių lygybę, priimant jų įvairovę, toleranciją ir pagarbą vienas kitam, – vertybes, kurios puoselėjamos šiame biure.

Partnerių produktai ISKU. Bendrojoje darbo erdvėje pasirinktos juodos spalvos IDEA kėdės – modernios, elegantiškos ir daugiafunkcės, skaidriais atlošais, užtikrinančiais oro cirkuliaciją ir komfortą. Konferencijų salėje – dizainerio Mikko Laakkoneno kurtos kėdės „Tutto“, kurias galima jungti eilėmis arba sukrauti vieną ant kitos, kai yra nenaudojamos.

KNAUF. Registratūros ir poilsio bei

laukiamojo zonose panaudota juodos spalvos modulinė lubų sistema „METAL Grille Cellio“. Šis ilgalaikis ir

patvarus atvirų kvadratėlių sprendinys tarplubinei erdvei uždengti suteikia prieigą prie apšvietimo, ventiliacijos elementų bei gaisrinių purkštukų ir kartu išlaiko vientisą vaizdą.

BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA.

Susitikimų erdvėse įdiegta profesionali garso ir vaizdo sistema, skirta sklandžiam bendradarbiavimui nuotolinių vaizdo ir garso pokalbių metu užtikrinti, – tai itin svarbu modernaus biuro aplinkoje. BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA diegia inovatyvius vaizdo ir garso, spausdinimo ir skaitmeninimo, švietimo, spaudos gamybos ir automatizacijos sprendimus.

BIOSYNCORA. Įspūdingas žaliuojantis medis bendroje darbo erdvėje sukuria jaukią aplinką, leidžia pasijusti lyg natūralioje gamtoje. Čiurlenančio upokšnio krioklys su specialiais vandens augalais poilsio zonoje padeda atsipalaiduoti per pertraukėles, mažina stresą ir įtampą.

AUBRĖTĖ. Stiklinėms pertvaroms panaudota lipnioji plėvelė „Aurora“, kurios atspalvis ir intensyvumas kinta priklausomai nuo stebėjimo kampo.

Tai suteikia dinamikos ir išskirtinumo biuro patalpoms.

JUNG. Biure įdiegta išmanioji biuro sistema, kurią naudojant taupomi energijos ištekliai ir užtikrinamas maksimalus komfortas darbuotojams. Sistema valdoma per „KNX Smart Panel 8“.

KONKURSAS

TORK. WC kabinose panaudoti itin talpūs juodos spalvos tualetinio popieriaus dozatoriai „Mini Jumbo“, padengti pirštų atspaudams atsparia danga. Muilo dozatoriai ir popierinių rankšluosčių laikikliai integruoti prie praustuvų už veidrodžio. Taip visos reikiamos funkcijos garantuojamos išlaikant minimalistinį vaizdą.

spalva užsakoma specialiai šiam projektui. Maksimalų komfortą minimaliomis vandens sąnaudomis prausiantis duše užtikrina dušo galvutė „GROHE Tempesta“ su vandens srauto ribotuvu „Eco Joy“, o lengvą priežiūrą – apsaugos nuo kalkių sistema „SpeedClean“.

Dangos spalva užsakoma specialiai šiam projektui.

GROHE. Filtruoto arba nefiltruoto

IDEAL STANDARD. Higienai tualeto

vandens pasirinkimą pagal poreikį garantuoja virtuvės maišytuvas „GROHE Blue Pure Minta“ su filtravimo sistema, atskirais vidiniais vandens kanalais ir atskira rankenėle filtruotam vandeniui. Bekontakčiai praustuvų maišytuvai „Eurosmart Cosmopolitan E“ užtikrina optimalią vandens temperatūrą ir taupų naudojimą.

Potinkinis dušo maišytuvas „Eurosmart Cosmopolitan E Special“ su termostatu bei infraraudonųjų spindulių elektronika suteikia galimybę dušą įjungti ir išjungti be prisilietimo. Maišytuvo

patalpoje užtikrinti pasirinktas vandenį taupantis potinkinis serijos „Prosys“ WC rėmas su „Altes“ WC mygtuku, valdomu bekontakčiu būdu.

IMPEKA. Virtuvės stalviršis „F186 ST9 Light Grey Chicago Cencrete“ – iš ilgaamžio drėgmei atsparaus kompaktinio laminato. Darbo stalų stalviršiams uždaruose kabinetuose, telefono ir vaizdo pokalbių kambariuose, taip pat recepcijos erdvėje ir tualeto pertvaroms naudotas dekoras „F222 ST76 Terra Tessina Ceramic“.

29

KONKURSAS

KONKURSO DALYVĖ:

studija „Interjero Harmonija“ info@interjeroharmonija.lt

Mūsų komanda siekė sukurti erdvę, kurioje būtų subalansuota natūralios, perdirbtos ir technologinės medžiagos, darbo ir poilsio zonos, funkcionalumas ir estetiškumas. Projektuojant ateities biurą jau nebepakanka tik patogiai sustatytų stalų ir kėdžių bei pažangiausio monitoriaus. Ateities biuras turi apimti kur kas daugiau – būti sufokusuotas į darbuotojų įvairiapusę gerovę, kuri savo ruožtu gerintų įmonės produktyvumą. Mes suprojektavome biurą, išdėstytą per tris aukštus, visus juos jungia išskirtinis sprendinys – žalioji vijoklių siena. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau darbuotojų mieliau renkasi hibridinį darbą, biuro erdvėse mažiau privačių kabinetų ir asmeninių darbo vietų.

Partnerių produktai ISKU. Šio gamintojo baldais užtikrinome biure ergonomiką ir išmanų dizainą. Pasirinkome modulinius minkštuosius baldus „Babe“, reguliuojamo aukščio stalus „Style T EL“, sėdimuosius baldus „Amphi“ ir kt. Tokiu būdu 30

buvo užtikrinta, kad darbo erdves bus galima lengvai transformuoti ir pritaikyti prie hibridinio darbo pobūdžio, bendradarbiavimo veiklų ir kintančių biuro poreikių.

IMPEKA. Šio gamintojo baldinės plokštės ilgaamžės, universalios ir estetiškos, todėl idealiai tinka biuro baldų ir sienų paviršiams dengti. Mes tam tikslui išrinkome medžio tekstūros plokštes H3730 ST10 iš kolekcijos „Egger“. Virtuvės stalviršiui tinkamiausia pasirodė marmuro tekstūros plokštė „Egger F800 ST9“.

AUBRĖTĖ. Šios įmonės siūlomi sprendiniai ir funkcionalūs, ir estetiški, todėl ypač lengvai pritaikomi ateities biure.

Rezervuojamojo pobūdžio kabine-

tuose integruota novatoriška plėvelė E-FILM, kuria galima privačią aplinką sukurti tada, kai to reikia, – nuotoliniu būdu įjungiant arba išjungiant stiklo permatomumą. Tai tobulas sprendimas, kai norima ir natūralios šviesos srauto, ir privatumo.

BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA. Ši įmonė siūlo sprendimus, kuriais asmenines darbo vietas galima paversti visaverčiais susitikimų kambariais.

BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA dar labiau išplėtė savo pagrindines darbo kryptis ir papildė bei sustiprino audiovizualinių sprendimų sritį. Profesionali garso ir vaizdo sistema, skirta sklandžiam bendradarbiavimui nuotolinių vaizdo ir garso pokalbių metu itin svarbi modernaus biuro aplinkoje.

KONKURSAS

KNAUF CEILING SOLUTIONS. Atviroje trečiojo aukšto multifunkcinėje zonoje pasirinktos mineralinės akustinės lubų plokštės „VARIOLINE Symetra (Alpha)“. Dėl lygaus laminuoto paviršiaus jos puikiai sugeria garsą, o būtent tai ir buvo labai svarbu šioje zonoje. Be to, šios plokštės yra išraiškingas modernaus dizaino elementas.

JUNG. Šio vokiečių gamintojo produktai tobulai tinka visuose projektuose, kuriuose siekiama modernumo, funkcionalumo, tvarumo ir, žinoma, ilgaamžio dizaino. Ateities biure įdiegta patogi išmanioji sistema KNX – daugiau kaip 500 gamintojų jungiantis standartas pastato šildymo, vėdinimo, vėsinimo, apšvietimo, signalizacijos sistemų ir net užuolaidų valdymui centralizuoti. Valdikliai JUNG F 50 KNX ne tik supaprastina pastato sistemų valdymą, bet ir mažina energijos sąnaudas, taip tausodami gamtą.

TORK. Šis higienos prekių gamintojas siūlo didelį lengvai pritaikomo dizaino produktų asortimentą, tad išsirinkti reikiamą sprendimą projektui ypač lengva. Ateities biurui pritaikyti paprastai priderinami nerūdijančiojo plieno gaminiai. Muilo, tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių dozatoriai ir šiukšliadėžės ne tik estetiškai atrodo, bet ir yra funkcionalūs, užtikrina aukštą higienos lygį biuro aplinkoje.

GROHE. Pažangios technologijos, tvarumas ir aukšta kokybė – šios savybės būdingos visiems GROHE gaminiams, todėl išsirinkti tinkamus buvo ypač lengva. Visuose sanitariniuose mazguose integruoti išmanieji klozetai „GROHE Sensia Pro“ su nepriekaištingą higieną užtikrinančia bidė (arba apsiplovimo) funkcija. Prie jų priderinti minimalistinio dizaino nuleidimo mygtukai „Skate Cosmopolitan“. Taip pat pasirinkti vandenį taupantys ir intuityviai valdomi maišytuvai „Eurosmart Hybrid“.

IDEAL STANDARD. Ši santechnika papuošė ateities biuro virtuvę ir sanitarinius mazgus. Virtuvėje naudojamas

aukštas maišytuvas „Gusto“ patogiu ištraukiamu čiaupeliu, kurį galima sukioti 360° kampu, padės kiekvieną dieną biure palaikyti tobulą švarą.

Dailiai modernų minimalistinį kiekvieno biuro sanitarinio mazgo dizainą papildo praustuvės „Stada“.

BIOSYNCORA. Augalija šiame ateities biure – svarbiausias akcentas. Pagrindinė kompozicija – vijoklių siena, besitęsianti per tris biuro aukštus, tačiau įmonės „Biosyncora“ asortimentas padėjo įgyvendinti ir kitus interjero bei eksterjero sprendinius. Svarbu pabrėžti, kad „Biosyncora“ tiekia tik patikimų augintojų želdinius.

31

KONKURSAS

Partnerių produktai ISKU. Pasirinkti komfortišką darbą

KONKURSO DALYVĖ:

Greta Daukševič gretadauksevic@gmail.com

Projektas „Metalvox“ siekia sukurti modernią, dinamišką ir įtraukiančią bendradarbystės erdvę, kuri ne tik atitiktų šiuolaikinius darbo aplinkos standartus, bet ir įkvėptų bendruomeniškumą bei kūrybiškumą. Erdvinė koncepcija apima pramoninės estetikos principus, kurie sujungia funkcionalumą ir estetiką, kartu išlaikant tvarumo ir ilgaamžiškumo vertybes. „Metalvox“ įdiegti inovatyvūs sprendimai, suteikiantys naudotojams galimybę patirti darbo komfortą, lankstumą ir įkvėpimą. „Metalvox“ erdvė – tai ne tik bendradarbystės vieta, bet ir šiuolaikinio miesto gyvenimo būdo atspindys.

Rėmėjų produktai padeda įgyvendinti šią viziją, suteikiant projektui kokybę, tvarumą ir ilgalaikį patrauklumą.

32

užtikrinantys elektra valdomi reguliuojamo aukščio darbo stalai „ISKU Easy“ ir darbo kėdės „Still S1AS 28“, taip pat akustinės pertvaros „Mode“, sukuriančios lanksčią, ergonomišką ir produktyvią darbo aplinką. Nuo biuro šurmulio atriboja ir sofa „MyFlow Open Office Meeting“ aukštais šonais bei nugarėle, o dviem žmonėms skirtose telefono pokalbių būdelėse „Framery Q“ galima ne tik susikaupti, bet ir išsaugoti privatumą svarbių skambučių atvejais.

Konferencijų salėje pasirinktos kėdės „Led“. Talpios spintos TENDO – idealus pasirinkimas atvirojo tipo biurams: jomis galima perskirti erdves ar darbo vietas, jų lentynos netgi gali būti naudojamos kaip darbo mini staleliai.

IMPEKA. Konferencijų salei vienti-

sumo įspūdį suteikia stalui pasirinktas IMPEKA siūlomas „Egger“ dekoras „F765 ST20 Brushed Silvergrey“.

KNAUF CEILING SOLUTIONS.

Akustinį komfortą užtikrina plokštės „Mineral Sonic Element“. Lygaus laminuoto audinio paviršius puikiai sugeria garsą ir suteikia neribotų dizaino galimybių. Šios plokštės yra puikus pasirinkimas bet kuriai erdvei, kur svarbu suderinti vizualiką ir akustiką. Pramoninio stiliaus estetika akcentuojama „Knauf Ceiling Solutions“ perforuoto metalo tinklo lubomis.

AUBRĖTĖ. Per kompiuterių ekranus

lengvai gali būti atskleista konfidenciali informacija. Svarbius duomenis nuo smalsių akių privačių susitikimų metu telefono būdelėse veiksmingai saugos novatoriška lipnioji plėvelė „Data Jammer“ ant kompiuterių ekranų.

BIOSYNCORA. Augalai kontrastuoja su griežtu betonu bei metalu ir subalansuoja aplinką suteikdami erdvei gyvybingumo.

BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA.

Sklandų bendravimą užtikrins susitikimų kambariuose įdiegta BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJOS siūloma profesionali garso ir vaizdo sistema. Be inovatyvių vaizdo ir garso priemonių, BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA gali rekomenduoti spausdinimo ir skaitmeninimo, švietimo, spaudos gamybos ir automatizacijos sprendinių, palengvinančių darbą kiekviename į ateitį orientuotame biure.

JUNG. Išmanioji sistema JUNG KNX suteikia biurams svarbių privalumų: užtikrina patogumą, saugumą ir ekonomiškumą. Ši sistema sujungia ateities technologijas biure. Pasitelkus KNX projekte centralizuojamas ir kartu individualizuojamas apšvietimo valdymas. Visoms projekto erdvėms pasirinkti „KNX push-buttons F 10“ dviejų jungiklių perjungikliai su rodyklių simboliais.

KONKURSAS

TORK. Šis prekių ženklas padės užti-

krinti švarą ir higieną visame biure.

Dizaino linijos „Elevation“ skystojo muilo dozatorius „Tork Mini“ tinka bet kuriai vietai. Popierinių rankšluosčių ritinių dozatorius „Tork Matic®“ tiesiog nepakeičiamas intensyviai lankomose higienos patalpose – jis yra lengvai prižiūrimas ir dozuoja po vieną lapelį, todėl mažina popieriaus vartojimą. Paprastai prižiūrima 50 litrų „Tork“ šiukšliadėžė su įvairiomis montavimo galimybėmis biuro erdvėje dera taip pat puikiai kaip ir dailus „Tork“ dozatorių stovas.

GROHE. Intensyvaus naudojimo

zonoms būtiną patikimumą ir funkcionalumą užtikrina „Grohe Eurosmart“ nerūdijančiojo plieno maišytuvas plautuvei „Eurosmart Single-lever sink mixer 1/2“.

IDEAL STANDARD. Iš patvarios

„Diamatec®“ keramikos medžiagos pagaminti „Ideal Standard“ lengvo dizaino praustuvai „Linda-X“ subtiliais suapvalintais kraštais puikiai atitinka šiuolaikinio gyvenimo poreikius ir suteikia sanitarinių mazgų erdvei įspūdingo elegantiškumo.

Prie interjero stilistikos prisideda ir kokybę atspindintis modernaus dizaino sieninis klozeto dubuo RimLS+ su bidė funkcija.

33

KONKURSAS

KONKURSO DALYVĖ:

Eglė Kairelė STUDIJA: „Tadaima interjerai“

egle@tadaima.lt

Partnerių produktai ISKU. Dvivietė sofa „Babe Modular“

Ateities biurai atspindi lankstumo, tvarumo ir žmonių gerovės principus.

Juose integruotas hibridinis darbo modelis, skirtingų kartų poreikiai ir technologijos, skatinančios kūrybiškumą ir dalinimąsi žiniomis. Biofilinis dizainas, natūralios medžiagos ir energinis efektyvumas užtikrina tvarią aplinką, o įtraukus dizainas atitinka įvairaus būdo darbuotojų poreikius.

Tai vietos, kur susijungia technologijos, inovacijos bei žmogaus poreikiai ir kuria darnią darbo ateitį.

34

lengvai pritaikoma erdvėje skirtingiems poreikiams, o jos minimalistinis stilius kuria jaukią atmosferą. Fotelis „Big Hug“ medinėmis kojelėmis ne tik komfortiškas, bet ir kuria vizualinį šilumos pojūtį, puikiai tinka atsipalaidavimo ar pokalbių zonoms.

Kampinė sofa „Monkey“ išsiskiria erdvumu ir elegancija, idealiai tinka didesniems susitikimams ar neformaliam bendravimui.

IMPEKA. „Egger Feelwood“ produkci-

ja – tai unikalus dizainas ir funkcionalumas, įkvėptas natūralios medienos grožio.

Naudodami „Vincenza Oak H3157 ST12“ pasitarimų būdelėms, darbo stalams bei knygų lentynoms, sustiprinome modernumo ir kartu natūralumo pojūtį. Jaukiai ir stilingai erdvei sukurti pasirinkome šilto, sodraus atspalvio „Brown Castella Oak H1386 ST40“ valgomojo stalams.

JUNG. Sistema JUNG KNX – tai

pažangus ir integruotas šiuolaikinio dizaino biuro valdymas, užtikrinantis efektyvumą ir patogumą. Tokie valdikliai kaip „LS Touch“ leidžia centralizuotai valdyti apšvietimą, pritaikyti temperatūrą, vėdinimą ir žaliuzes prie skirtingų darbo scenarijų. Sistema padeda optimizuoti energijos naudojimą, kurti komfortišką darbo aplinką ir įgyvendinti tvarumo tikslus.

BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA.

Šios įmonės produkcija buvo pasirinkta dėl išskirtinės kokybės ir pritaikomumo moderniems biuro konferenciniams kambariams. Jos siūlomi aukštos kokybės vaizdo ir garso sprendimai lengvai suderinami su populiariomis vaizdo konferencijų platformomis (pavyzdžiui, „Microsoft Teams“, „Zoom“), yra elegantiško dizaino ir intuityviai valdomi.

KONKURSAS

darbuotojų savijautą interjere naudojome gyvus augalus iš „Biosyncora“. Jie buvo sodinami į vazonus, kruopščiai priderintus prie interjero, taip pat buvo apželdintos lauko erdvės, sukurtas harmoningas vidaus ir išorės ryšys. Šie sprendimai padeda gerinti oro kokybę, mažinti stresą ir didinti produktyvumą.

Tai tvarus ir elegantiškas pasirinkimas šiuolaikiniam biurui, kuriame vertinama gamtos svarba.

TORK. Dėl praktiškumo, higienos

užtikrinimo ir tvarumo pasirinktas „Tork Xpress® Multifold Mini“. Jis yra kompaktiško dydžio, užtikrina optimalų vietos panaudojimą, todėl puikiai tinka mažesnėms erdvėms. Funkcionalus, kokybiškas ir estetiškas, jis idealus šiuolaikiniams biurams ir projektams, kur svarbu tiek darbuotojų patogumas, tiek atsakingas požiūris į aplinką.

GROHE. Tualetas „Grohe Sensia Pro“

ir virtuvės maišytuvas „Grohe Blue“ su gazuoto vandens sistema puikiai atitinka ateities biuro viziją. „Grohe Sensia Pro“ pasižymi pažangiomis higienos ir komforto funkcijomis, o virtuvės maišytuvas „Grohe Blue“ su gazuoto vandens sistema siūlo praktišką ir ekologišką sprendimą mažinti plastiko atliekas ir užtikrinti šviežio vandens prieinamumą.

KNAUF CEILING SOLUTIONS.

ELEGANZA – tai modernus vientisas akustinis sprendimas, suteikiantis aukščiausios kokybės A klasės garso sugertį. Ši sistema idealiai tinka biurams, kuriuose svarbu sumažinti triukšmo lygį ir pagerinti akustinį komfortą, taip skatinant produktyvumą ir užtikrinant darbuotojų gerovę. Elegantiškas, lygus paviršius harmoningai dera su šiuolaikiniu dizainu ir užtikrina estetinį vientisumą.

AUBRĖTĖ. Plėvelė „Solar Screen DATA

JAMMER“ puikiai atitinka ateities biurų, kur technologijos atlieka vis didesnį vaidmenį, o natūralios šviesos svarba išlieka esminė, poreikius. Šis produktas užtikrina informacijos privatumą, apsaugodamas ekranų turinį nuo pašalinių žvilgsnių, ir kartu leidžia išlaikyti ryšį su natūralia šviesa.

BIOSYNCORA. Norėdami suteikti biuro erdvėms natūralumo ir gerinti

IDEAL STANDARD. Praustuvas „Lin-

da-X“ ir „Design“ sifonas G1 1/4 pasirinkti laikantis „Tadaima“ interjero studijos principų, kurie derina funkcionalumą ir estetiką. Minimalistinės praustuvo „Linda-X“ formos atitinka mūsų į žmogų orientuotą požiūrį, užtikrina patogumą ir vizualinę harmoniją. Švarių linijų sifonas „Design G1 1/4“ papildo interjero estetiką, puikiai atspindėdamas inovatyvaus dizaino ir praktiškumo pusiausvyrą, kuri yra svarbi kuriant įkvepiančias, naudotojui draugiškas biuro erdves.

35

KONKURSAS

sofa „Babe“; minkštasuoliai „Amphi“; kavos staliukas „Solt“; kėdė „Tutto“.

Darbo zonoms pasirinkti ergonomiški, universalūs baldai: konferencijų stalas „My Flow black“; universalios kėdės „My Flow“, kėdės „Tuoli“, darbo kėdės „Idea“.

IMPEKA. Patikimiems gamintojams

KONKURSO DALYVĖ:

Anastasija Belšova anabel.interiordesign@gmail.com

atstovaujančios įmonės asortimentas itin gausus. Biuro baldams gaminti pasirinktos LMDP plokštės iš 2024 m. „Egger“ kolekcijos – H3003 ST19, U636 ST9, U115 ST9, U599 ST9, F800 ST9. Jos subtiliai įsilieja į interjero spalvinę gamą, iš jų pagaminti baldai estetiškai atrodo ir yra patvarūs.

JUNG. Visoms patalpoms pasirinkti šio

Ateities biuras „Įkvėpimo namai“ – tai vieta, kur susipina estetika, funkcija ir modernumas, kur kiekvienas pajus įkvėpimą svajoti, kurti, pasiekti ir susidraugaus su gamta, išmoks saugoti ir mylėti aplinką, kurioje gyvena. Prisidėti prie tvarios ateities kūrimo padeda pasirinkti partnerių produktai.

Partnerių produktai ISKU. Poilsio zonoms naudojami patogūs patrauklaus dizaino baldai: foteliai „Solt“, „Big hug“, „Inkoo“; modulinė 36

vokiečių gamintojo aukščiausios kokybės produktai. Biuro interjere puikiai dera JUNG serijos LS 990 kištukiniai lizdai ir jungikliai, pagaminti tausojant gamtą ir ilgaamžiai. Juos galima rinktis įvairių spalvų iš gausios „Les Couleurs Le Corbusier“ paletės. Siekiant palengvinti pastato eksploatavimą, pasirinkta JUNG išmanioji sistema KNX, kuria centralizuotai ir lengvai valdomas pastato apšvietimas, šildymas, užuolaidos ir pan. Naudojamas išmanusis JUNG LS TOUCH valdiklis, apimantis iki 32 KNX funkcijų vienam įrenginiui.

BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA. Patyrusi ir žinomiems gamintojams atstovaujanti įmonė gali pasigirti didele produkcijos baze. Siekiant integruoti modernius sprendimus ir sklandžiai atlikti darbo užduotis, biuro pasitarimų kambariuose suprojektuoti interaktyvūs ekranai ir kokybiški garso spren-

dimai. Mokymų erdvėje panaudotas projektorius ir išmanusis ekranas. Pasirinkta įranga ne tik pagelbės nuotolinių konferencijų metu, bet ir savo stilinga, elegantiška išvaizda papuoš interjerą.

KNAUF CEILING SOLUTIONS.

Bendroms erdvėms pasirinktos mineralinės lubų plokštės AMF THERMATEX puikiai sugeria garsą, yra atsparios ugniai ir gerai praleidžia orą. Darbo zonoms naudojamos perforuotos akustinės gipskartonio plokštės „Cleaneo SK 8/12/50 R“, jose yra nuvandeninto ceolito, padedančio valyti orą.

AUBRĖTĖ. Biuro patalpoms naudojama kolekcijos „Coverstyl“ betono imitacijos plėvelė „NH54 Grey Cement“ ir tekstilinė sienų danga NE21. Siekiant sukurti dekoratyvumo akcentą, sienai prie įėjimo į biurą pasirinkta medžio imitacijos danga „NH15 Smokey Green“. Registratūros baldui išskirtinumo suteikia stalviršiui panaudota plėvelė „NH10 Terazzo Mixed Blue“.

BIOSYNCORA. Biure gausiai naudojami šios Europoje su aukščiausios kokybės augalais ir priežiūros produktais siejams įmonės tiekiami augalai ir jų kompozicijos, siekiama kuo labiau priartinti žmogų prie gamtos. Kompozicijoms naudojami augalai: monsteros, strelicijos, paparčiai, zamiokulkai, aglaonemos, dracenos, skindapai, Benjamino fikusai ir t. t.

TORK. Biuro higienos standartai užtikrinami dizaino linijos „Elevation“ juodos spalvos dozatoriais – funk-

KONKURSAS

cionaliais ir lengvai prižiūrimais. 5l šiukšliadėžės su automatiškai nusileidžiančiu dangčiu puikiai tinka mažose kabinose. Higienai užtikrinti naudojamas „Tork“ odos priežiūros priemonių dozatorius su „Intuition“ jutikliu.

Popierinių rankšluosčių ir popieriaus ritinių dozatoriai užtik-rina mažesnį popieriaus sunaudojimą.

GROHE. Plačiai žinomo prekių ženklo gaminiai – tai kokybės, technologijų, dizaino ir tvarumo dermė. Higienos patalpoms naudojami vandenį taupantys juodos spalvos GROHE dizaino linijos „Cubeo“ maišytuvai. Gražiai virtuvės interjere pritampa ir serijos „Essence“ juodos spalvos virtuvės maišytuvas, apsaugotas nuo atgalinio srauto, su integruotu temperatūros ribotuvu.

IDEAL STANDARD. Šio gamintojo

gaminiai – tai našumo ir dizaino dermė, jie universalūs, kokybiški ir tvarūs. Higieninėms patalpoms pasirinktos lengvo dizaino serijos „Ipalyss“ plautuvės, sanitariniuose mazguose – vandenį taupantys rėmai „Prosys WC“ ir serijos „Conect“ pakabinami WC puodai su AquaBlade funkcija, juodos spalvos nuleidimo klavišas „Oleas™ M2“ su dvigubu praplovimu.

37

KONKURSAS

KONKURSO DALYVĖ:

Aurelija Šileikaitė STUDIJA: Wakai

info@wakai.lt

„Ateities biuras“ – tai tvarumą atspindinti seno pastato restauracijos projektas, kuriame dera istorija ir modernumas. Projekto tikslas – sukurti funkcionalias, jaukias ir aplinkai draugiškas erdves, kurios skatintų produktyvumą ir užtikrintų gerovę.

Partnerių produktai ISKU. Poilsio zonoje ergonomišku dizainu ir ryškia raudona spalva energijos ir jaukumo suteikia kėdės „Big Hug Easy Chair“. Darbo vietose ergonomiką ir sveiką sėdėseną užtikrina kėdės „Step+ F27“, o reguliuojamo aukščio darbo stalai „ISKU Style T EL Electric table“ leidžia dirbti ir sėdint, ir stovint. Prie darbo stalų priderintos kolekcijos „My Flow“ spintelės. Konferencijų salėje solidžią atmosferą kuria patogios ir universalios minimalistinio dizaino kėdės „Duo Lounge Chair“.

IMPEKA. Virtuvės fasadams pasirink-

tas dekoras „Egger H1312 ST10“ ir „Compact HPL U7081 ST76“. „Egger H1312 ST10“ natūrali medžio tekstūra suteikia šilumos ir dera prie minimalistinio interjero. Danga atspari nusidėvėjimui, lengvai prižiūrima ir tvari, idealiai tinkama intensyviai naudojamoms erdvėms. Salos stalviršiui pasirinktas aukšto slėgio laminatas „Compact HPL U7081 ST76“, atsparus drėgmei,

38

smūgiams ir dėvėjimuisi. Subtili pilkšva spalva dera su medžio atspalviais, suteikia modernumo ir praktiškumo, atitinkančio biuro standartus.

HP EcoSmart mažina energijos suvartojimą. Spausdintuvas yra universalus – juo galima spausdinti, kopijuoti, skenuoti ir siųsti dokumentus faksu.

JUNG. Pasirinkti funkcionalūs ir

KNAUF CEILING SOLUTIONS.

®

modernūs JUNG SCHUKO kištukiniai lizdai su USB jungtimis „Type-C“, kurios suteikia galimybę tiesiogiai įkrauti įrenginius, be jokių papildomų adapterių. Tai itin patogu šiuolaikinėje darbo aplinkoje, kur naudojami įvairūs mobilieji įrenginiai. Lizdai yra aukštos kokybės ir ilgaamžiai.

BIZNIO MAŠINŲ KOMPANIJA.

Projektui pasirinktas spausdintuvas „HP Color LaserJet Managed MFP E47528f“ puikiai atitinka biuro poreikius: užtikrina greitą spausdinimą, profesionalią spalvų kokybę ir mažesnes eksploatavimo išlaidas, nes naudojamos optimizuotos dažų kasetės, be to, jame įdiegta technologija

Dėl ekologiškumo pasirinktos lubos AMF HERADESIGN, pagamintos iš natūralių ir atsinaujinančių medžiagų, tokių kaip medžio plaušas ir mineralai.

Be to, šios lubos yra puikių akustinių savybių, mažina darbo aplinkai svarbų triukšmo lygį patalpose. Jos taip pat patvarios, o jų paviršius – lengvai prižiūrimas.

AUBRĖTĖ. Langams pasirinktos

pažangios plėvelės, pritaikomos pagal specifinius poreikius. Jos efektyviai saugo patalpas nuo infraraudonųjų bei ultravioletinių spindulių ir taip reguliuoja temperatūrą: vasarą mažina šilumos patekimą, o žiemą – šilumos nuostolius. Dėl to taupoma energija:

KONKURSAS

vasarą mažiau naudojama kondicionavimo sistema, o žiemą sumažėja šildymo poreikis. Pasirinktos bespalvės plėvelės suteikia lankstumo interjero estetikai ir saugo nuo kaitros ir UV spindulių. ECLIPSE plėvelės tamsėja pagal saulės intensyvumą, automatiškai prisitaiko prie apšvietimo sąlygų ir užtikrina maksimalų komfortą.

BIOSYNCORA. Praustuvų zonoje pasirinkti kabantys augalai, tokie kaip Epipremnum (auksinė gebenė), filodendras, Chlorophytum comosum (voratinklinė gėlė), Scindapsus pictus (sidabrinis skindapas), – jie valo orą, reguliuoja drėgmę ir sukuria jaukią atmosferą. Naktį augalus apšviečia speciali fitolempa, skatinanti jų augimą. Biuro erdvėje taip pat įkomponuotas medis Ficus lyrata (lyralapis fikusas) – jis ne tik valo orą, bet ir savo įspūdingais lapais papildo interjerą, suteikia jam gyvybingumo.

TORK. Virtuvėje pasirinktas popie-

rinių rankšluosčių dozatorius „Tork PeakServe Continuous “ ir bekontaktis „Tork“ muilo dozatorius su jutikliu „Intuition“ (S4) – higieniškas ir užtikrinantis optimalų muilo naudojimą.

Tualetinio popieriaus dozatorius „Tork SmartOne® Twin Mini“ su dviem ritinėliais ir dozavimu po vieną lapelį sumažina popieriaus sąnaudas iki 40 proc., o modernus „Tork Elevation“ dizainas užtikrina praktiškumą ir palieka puikų įspūdį lankytojams.

®

™

GROHE. Dėl pažangių vandens tau-

pymo technologijų biuro WC patalpoms pasirinktas išmanusis „GROHE Sensia Pro“. Papildomai įrengtas nuleidimo mygtukas „GROHE Tectron Surf 37 337 001 Chrome“ su infraraudonųjų spindulių jutikliais užtikrina

bekontaktį ir higienišką naudojimą. Virtuvėje dėl funkcionalumo ir tvarumo pasirinktas maišytuvas „GROHE Blue Home“ su filtravimo sistema. Šiuo inovatyviu sprendiniu tiesiai iš maišytuvo gaunamas atvėsintas filtruotas vanduo, tiek negazuotas, tiek švelniai ar stipriai gazuotas.

IDEAL STANDARD. Biuro dušui pasirinktas minimalistinio dizaino potinkinis praustuvo maišytuvas „IDEAL STANDARD Joy“ – efektyvus ir ilgaamžis. Pasirinkta dušo sistema ALU+ yra pagaminta iš lengvo perdirbamo aliuminio, tvaraus ir mažinančio gamybos poveikį aplinkai. Išskirtinėje biuro praustuvo zonoje dera automatiškai vandens srautą ir muilo dozavimą valdantis IDEAL STANDARD maišytuvas INTELLIMIX su jutikliu.

®

39

Stabilus Baltic

KAUNE – UNIVERSALAUS DIZAINO PRINCIPAIS GRĮSTA INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

KONKURSO DALYVIAI:

Aušvilė Ščerbavičiūtė, Emilija Sviderskytė, Arijanas Makaliūnas, Aina Bijanskaitė, Gustė Avižaitė, Rugilė Neverauskaitė, Vytautas Gusas, komanda „Žali projektai“ KATEGORIJA: studentai PROJEKTAS:

Kauno senamiesčio infrastruktūros plėtra DARBO VADOVAS:

Karolis Grušas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studentų komandą „Žali projektai“ dalyvauti konkurse „Išmanusis miestas 11“ įkvėpė Kauno modernizmo architektūros šedevrai ir gyvybinga Nemuno bei Neries santakos istorija. „Pasirinkome Neries krantinę, nes mus sudomino urbanizuotos intensyvaus eismo teritorijos santykis su natūralia upės vaga. Tikimės taip patobulinti teritoriją, kad atsiskleistų tikrasis jos grožis, ji taptų vieta pailsėti nuo senamiesčio ūžesio. Mūsų manymu, dėl Pilies žiedo dalies tai galėtų būti ir daugiau klausimų kelianti teritorija, tačiau pažvelgėme į tai kaip į galimybę įgyti patirties konsultuodamiesi su tos srities specialistais.

Dabar toje teritorijoje girdėti gatvės triukšmas, o mes bandysime sukurti aplinką, kur būtų galima ateiti pailsėti.

To sieksime ne statydami sienas, blokuojančias garsą, o formuodami žalumą, kuria garsėja Kaunas“, – pristato savo viziją „Žali projektai“.

Pasak komandos, Kauno geografinė padėtis yra ypatinga – miestas plyti tarp dviejų upių, o projektui pasirinktoje teritorijoje šie miesto veidą formuojantys bruožai, regis, idealiai susipina. Panerio erdvė – tai stiprus aktyvaus miesto ir gamtinių teritorijų sintezės potencialas. Miestiečiams ši teritorija lengvai pasiekiama viena iš judriausių Kauno transporto arterijų – Jonavos gatve ir Petro Vileišio tiltu.

Upė, kurioje seniai nebeplėtojama

žmogaus veikla, dabar miestiečiams gali teikti rekreacinę naudą. „Pasirinktoje teritorijoje matome universalaus dizaino principais grįstą infrastruktūros plėtrą. Ji apimtų susisiekimo sistemą, susietą su vandens, apšvietimo ir želdynų elementais“, – pristato savo viziją „Žali projektai“.

Pasak komandos, patogumą sudaro daug aspektų: gerai suplanuoti keliai, pėsčiųjų ir dviračių takai, sklandžiai veikiantis viešasis transportas, nedidelis atstumas nuo paslaugų įmonių ir įvairių įstaigų. Tačiau bene svarbiausia miesto dalis, kuri neretai lieka pamiršta, – tai sėkmingos urbanizuotų teritorijų ir gamtinių objektų jungtys. Žaliosios erdvės „minkština“ urbanistinį audinį, jos draugiškos aplinkai ir jaukios tiek gyventojams, tiek svečiams. „Žaliosiose erdvėse bendrauti, ilsėtis, sportuoti ir žaisti su augintiniais renkasi visų amžiaus grupių žmonės, jos gali tapti švietimo, meno, bendruomenės židiniu. Semdamiesi įkvėpimo iš inovatyvių Europos projektų ir derindami visų komandos narių idėjas, siekiame panaudoti jau esamas kraštovaizdžio vertybes ir paversti paupį patogia ir patrauklia miesto dalimi“, – dalijasi idėjomis „Žali projektai“. Jų nuomone, visos Kauno erdvės turi būti patogiai ir saugiai pasiekiamos, jaukios ir gyvybingos.

Ateities miestas turi būti nuosekliai planuojamas, o visi sprendimai – ekologiškai pagrįsti, atsparūs galimiems klimato kaitos padariniams.

41

Kamilės Trimbel nuotr.

NERINGOS SĖKMĖS RAKTAS – ĮGALINTAS UNIKALUMAS

KONKURSO DALYVIS:

Arūnas Andrašiūnas KATEGORIJA:

profesionalai PROJEKTAS:

sezoniškumo mažinimas Neringoje

Neringa – unikalus Lietuvos kampelis, į jį plūsta ramybės ir gamtos harmonijos ištroškusieji iš viso pasaulio. Konkurso „Išmanusis miestas 11“ dalyvis Arūnas Andrašiūnas savo projektu siekia išsaugoti šį natūralų 42

perlą, kartu pasiūlydamas tvarių sprendimų, kaip padaryti šią vietovę dar patrauklesnę ir gyvybingesnę. „Manau, Neringai nereikia nei didelių atnaujinimų, nei drastiškų pokyčių. Šis kraštas vertinamas toks, koks yra, svarbiausia – užuot jį keitus, panaudoti jo unikalumą“, – teigia A. Andrašiūnas. Jo nuomone, šią vietovę galima padaryti dar patrauklesnę išlaikant tradicijų, gamtos ir modernaus gyvenimo poreikių pusiausvyrą.

A. Andrašiūnas siūlo koncentruotis į tai, kas jau yra Neringos stiprybė: gamtą, unikalią infrastruktūrą ir žmonių poreikį judėti. „Nesiūlau statyti ko nors pompastiško, kas taptų pasaulio bamba. Toks požiūris sunaikintų tai, dėl ko žmonės čia važiuoja. Aš siūlau sujungti jau egzistuojančius elementus ir suteikti jiems daugiau galimybių“, – dalijasi idėjomis konkurso dalyvis.

A. Andrašiūno teigimu, Neringos išskirtinumas – jos sukeliamas jausmas: čia kiekvienas gali pasijusti laukiamas. „Svarbiausia, kad atvykę

žmonės žinotų, jog čia visada yra ką veikti, kur apsistoti ir pasimėgauti maistu be streso“, – sako architektas ir pabrėžia, kad Neringos raida labai priklauso nuo bendruomenės, verslo ir savivaldos sprendimų. Jo nuomone, miestas jau dabar balansuoja tarp dviejų kraštutinumų – tapti privačia zona ar masinio turizmo vietove.

Architektas siūlo vietoje didelių prekybos centrų įrengti mažas krautuvėles, o turizmo infrastruktūrą pritaikyti ne tik vasarai, bet ir kitiems sezonams. Jo vizijoje Neringa gyva ir įvairialypė visais metų laikais. Čia puoselėjamas autentiškumas, antra vertus, miestas pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams. „Norėčiau, kad Neringoje išliktų vieta, kurioje ramybė sujungta su patogumu. Kad žmonės čia jaustųsi laukiami ištisus metus, kad būtų užtikrintos ir infrastruktūros, ir paslaugų galimybės, neprarandant unikalaus gamtos ir kultūros derinio“, – apibendrina A. Andrašiūnas.

TELŠIUOSE APSILANKYTI KVIES NAUJA PATRAUKLI VIETA

KONKURSO DALYVĖS:

Aistė Simonavičiūtė ir Austė Bernotaitė KATEGORIJA: studentai PROJEKTAS:

Telšių vakarinės Masčio ežero pakrantės įveiklinimas DARBO VADOVĖ:

Jurga Vitkuvienė

KTU studentės Aistė Simonavičiūtė ir Austė Bernotaitė kilusios iš Žemaitijos krašto, todėl nieko keista, kad konkursui „Išmanusis miestas 11“ jos pasirinko Telšių Masčio ežero rytinės pakrantės atgaivinimo projektą. „Sutvarkyta Masčio pakrantė jau tapo svarbia miesto traukos vieta, tačiau rytinei daliai trūksta ryšio su jau esama infrastruktūra“, – teigia kūrybinis duetas.

Konkurso dalyvės siekia pratęsti kraštovaizdžio istoriją sujungdamos esamą pakrantės taką su rytine dalimi. Jų vizijoje – pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsiavietės ir funkciniai ryšiai su aplinkinėmis gatvėmis.

Taip ši erdvė taptų kur kas lengviau ir patogiau pasiekiama, vadinasi, ir daug patrauklesnė tiek vietos gyventojams, tiek turistams. Be to, svarstoma, kaip pritraukti čia žvejų ir vandens sporto entuziastų, todėl projektuojamas patogus privažia-

vimas prie vandens automobiliais, valčių nuleidimo zonos.

Konkurso dalyvių nuomone, miestą patrauklų daro harmoningai plėtojama infrastruktūra, apgalvotas išplanavimas ir jauki aplinka. Patogios ir estetiškos erdvės traukia žmones, skatina juos nuolat į jas sugrįžti.

Būsimosios architektės ateities miestą įsivaizduoja išmanų, tvarų ir žalią. „Tokie miestai bus orientuoti į patogumą, juose bus gerai išplėtotos susisiekimo ir klimato kaitos mažinimo priemonių sistemos, dominuos autonominis transportas, atsinaujinančių išteklių energija, o gamtos ekosistemos bus integruotos į urbanistinį audinį“, – dalijasi savo vizija A. Simonavičiūtė ir A. Bernotaitė.

43

KONKURSO DALYVĖ:

Mylana Titovska ir Mariia Korolova, kūrybinis duetas „M&M“ KATEGORIJA: studentai PROJEKTAS:

dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės sodybos gyvenamojo namo-muziejaus Alytaus rajono sav., Miroslavo sen., Balkūnų k. reprezentacija DARBO VADOVĖ:

Kūrybinis duetas „M&M“, Lietuvoje studijuojančios ukrainietės Mylana Titovska ir Mariia Korolova, savo idėjų konkursui „Išmanusis miestas 11“ centru pasirinkusios A. Žmuidzinavičiaus tėviškės sodybą Alytaus rajone, puoselėja tikslą ne tik pagerinti pastato būklę, bet ir padidinti šios vietos patrauklumą tiek vietos gyventojams, tiek svečiams. „M&M“ dueto teigimu, dėl savo istorinio ir kultūrinio konteksto memorialiniai namai yra ypatingi architektūriniai objektai. „Esame iš Ukrainos, todėl memorialinių namų atgaivinimas mums toks pat svarbus kaip ir lietuviams. Tokios vietos sukuria galimybę stiprinti kultūrinį dialogą ir edukaciją“, – sako konkurso dalyvės.

M. Titovskos ir M. Korolovos nuomone, naujų potyrių memorialinio

namo lankytojams galima suteikti įrengus interaktyvias ekspozicijas, atkūrus baro teatrą, rengiant meno dirbtuves ir stiprinant edukacines programas. Jų vizijoje yra ir naujų poilsio zonų, modernizuota navigacija, teritorija pritaikyta žmonėms su negalia. Įtraukta ir ekologinių sprendimų, kurie prisidėtų prie tvarumo ir harmoningos projekto integracijos į vietos kraštovaizdį. „M&M“ dueto įsitikinimu, ateities miestas turi būti funkcionalus, tvarus ir draugiškas gamtai. Svarbu kurti žaliąją architektūrą, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir diegti energiją tausojančias technologijas. Šie sprendimai mažintų urbanizuotos teritorijos poveikį aplinkai, užtikrintų, kad ji būtų švaresnė ir palankesnė sveikatai.

Artūro Lavrėnovo nuotr., alytusinfo.lt

Laura JankauskaitėJurevičienė

IŠSKIRTINIO NAMO ALYTAUS RAJONE ATGIMIMAS

44

JONAVOJE IŠKILS MODERNIUS TVARUMO STANDARTUS ATITINKANTIS OBJEKTAS KONKURSO DALYVIAI:

Tautvydas Zykevičius ir Marija Gaidukevičiūtė, kūrybinis duetas NESU STUDIJA KATEGORIJA: profesionalai PROJEKTAS:

Jonavos apžvalgos bokštas

Architektus Tautvydą Zykevičių ir Mariją Gaidukevičiūtę, kūrybinį duetą NESU STUDIJA, sužavėjo Jonavos apžvalgos bokšto idėja. Dalyvaudami konkurse „Išmanusis miestas 11“ jie tikisi sukurti funkcionalų ir estetiškai patrauklų Jonavos simbolį, kuris

sustiprintų miesto įvaizdį ir taptų vietos gyventojų bei miesto svečių traukos centru.

Praėjusiais metais architektai rengė apžvalgos bokšto projektą Šakiuose. Šis procesas paskatino juos giliau pasinerti į bokštų projektavimą. „Mums įdomu kurti vertikalius ikoninius tūrius, galinčius tapti naujais miestų simboliais“, – sako konkurso dalyviai. Jų manymu, tokie statiniai daro didelę įtaką miesto įvaizdžiui, nes yra lengvai pastebimi ir traukia žmonių dėmesį.

NESU STUDIJA ypač daug dėmesio skiria tvariems sprendimams.

Jonavos apžvalgos bokštas bus kuriamas iš medinių konstrukcijų, atitinkančius modernius tvarumo standartus. Be to, architektai planuoja įgyvendinti universalaus dizaino principus, kad bokštas būtų prieinamas visiems nepriklausomai nuo jų fizinių galimybių. „Mūsų vizija – ne tik gražus statinys, bet ir multifunkcinė erdvė, patraukli ne tik lankytojams, bet ir verslui“, – atskleidžia savo projekto idėją kū-

rybinis duetas. Architektai siekia, kad bokštas suteiktų naują impulsą miesto gyvenimui, būtų vieta ir renginiams, ir kasdieniams susitikimams.

T. Zykevičiaus ir M. Gaidukevičiūtės nuomone, miesto patrauklumą kuria įtrauki aplinka, gerai išplėtota infrastruktūra, renginių gausa ir įvairių socialinių grupių poreikių atliepimas. „Kai žmonės gali laisvalaikį leisti bendrose miesto erdvėse, natūraliai atsiranda bendruomeniškumo jausmas, kuris miestą daro gyvybingą ir patrauklų gyventi“, – teigia kūrybinis duetas.

Kalbėdami apie ateities miestą, architektai pabrėžia tvarios transporto sistemos, kurioje darniai veikia elektromobiliai, dviračiai ir viešasis transportas, svarbą. Jie taip pat tiki, kad sėkminga miesto plėtra priklauso nuo skaidrios savivaldos ir aktyvaus gyventojų įsitraukimo. „Savivalda turėtų veikti kaip patariamasis organas, o miestiečiai turėtų turėti galimybę patys inicijuoti pokyčius ir sprendimus savo mieste“, – pabrėžia NESU STUDIJA. 45

KONFERENCIJA

46

KONFERENCIJA

MODERNUS INTERJERAS 2025: DIZAINO IKONOS Tapęs kūrybinio meistriškumo simboliu, nepavaldus laikui ir tendencijoms, ikoniškas dizainas peržengia estetikos ribas ir keičia mūsų pasaulėžiūrą bei gyvenseną. Jo idėjos, suvokiamos skirtingoms kartoms ir nepaisant kultūrinių skirtumų, įkvepia naujiems kūrybiniams projektams. Pastatas, baldas, logotipas ar net paprastas kasdienis daiktas – kad ir koks objektas tai būtų, jo forma, funkcija ir idėja nenuneigiamai daro įtaką visuomenei. Būtent apie tokį dizainą buvo kalbama gruodžio 5 d. vykusioje „Structum“ konferencijoje „Modernus interjeras 2025: dizaino ikonos“.

Raimundas Skurdenis

Agata Stupakova Evelinos Šiukšterytės nuotr.

Pirmasis į paskutinės šiais metais „Structum“ konferencijos dalyvius kreipėsi Marius Dirgėla, Lietuvos architektų sąjungos projektų direktorius, šio renginio vedėjas. Pasveikinęs visus susirinkusiuosius, jis pakvietė į sceną pirmąjį pranešėją. „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis pasirinko temą apie drąsą įJUNGti spalvas. Jis apžvelgė, kaip žmogus įprasmino ir naudojo spalvas nuo senovės iki šių laikų, ir paaiškino, kodėl tai yra svarbu.

Taip pat buvo pristatyta architekto Le Corbusier sukurta spalvų paletė, tapusi parankine spalvų derinimo priemone architektams. „Mes taip pat turime savo spalvų paletę, kurioje yra net 63 spalvos. Jas naudojant sunku nepastebėti estetikos ir nepajusti kokybės”, – sakė R. Skurdenis.

Antrasis pranešėjas, „AkzoNobel Baltics“ generalinis direktorius Ramūnas Urbonas, taip pat kalbėjo apie spalvas.

Savo pranešimą „Spalvų ikonos. „Sadolin“ 2025 metų spalva“ R. Urbonas pradėjo nuo trum-

pos spalvų istorijos, taip pat aptarė šiemet populiariausius Lietuvoje vidaus dažų atspalvius.

Pranešėjas juokavo, kad lietuviai labai mėgsta pastovumą, nes statistikoje dominuojančios spalvos nelabai pasikeitė nuo 2022 metų. Pranešimo pabaigoje R. Urbonas konferencijos dalyviams pristatė „AkzoNobel“ 2025 m. spalvą „True Joy™“.

Ramūnas Urbonas

Marius Dirgėla

47

KONFERENCIJA

Nerijus Bakštys

Saulius Milinauskis

Vytautas Misiūnas

Trečiasis pranešėjas, UAB „Techpra“ įmonės savininkas Saulius Milinauskis, konferencijos dalyvius perkėlė į miegamojo erdves.

Pasirinkęs temą „Išmanus miegamasis – poilsio ir dizaino harmonija“, jis pristatė „Bed&Sleep“ naujienas ir įvairias jų funkcijas bei privalumus. „Galvūgalio ar kojūgalio pakėlimas, optimali poilsio pozicija, masažo funkcija – tai ne tik komfortas, bet ir sveikatinimas“, – pabrėžė pranešėjas, pridūręs, kad technologijos pritaikomos ne tik lovoje, bet ir kituose svarbiuose miegamojo elementuose. Paklaustas, ar čiužinys yra interjero dalis, S. Milinauskis atsakė, kad rinkdamiesi čiužinį deriname dizainą su komfortu, ir taip mūsų miego erdvė tampa funkcionalia, ergonomiška atsipalaidavimo zona.

Nerijus Bakštys, LAUFEN pardavimų direktorius Baltijos šalims, kalbėjo apie tai, kaip įprastą prausimosi rutiną paversti ypatinga patirtimi.

Pabrėžęs, kad vienas pagrindinių LAUFEN kompanijos DNR kodų yra dizainas, jis pristatė ikoniškiausius įmonės sukurtus produktus. „Kad galėtume kurti ikoniškus dizainus, reikia glaudaus ryšio su kūrėjais. Todėl stengiamės dalyvauti Venecijos architektūros bienalėje, „Art Basel“ simpoziume ir kituose svarbiuose renginiuose“, – sakė N. Bakštys.

48

Lorenzo Mattozzi

Penktasis į auditoriją kreipėsi įmonės ATOLVITA židinių ekspertas Vytautas Misiūnas. „Tolvi“ yra hobis, tapęs verslu. Dabar židiniai įprasti ne tik namuose, bet ir visuomeninėse erdvėse. Tikriausiai pastebėjote – jei restorane yra židinys, staliukas prie jo visada bus užimtas“, – juokavo pranešėjas, kalbėdamas apie A++ klasės namų židinius.

Pabrėžęs, kad šiuolaikinis klientas nori tvarumo ir ekologijos, jis prista-

tė ypač populiarėjančius vandens garų ir LED židinius, šie sulaukė didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo. Šeštoji konferencijos pranešėja – įmonės TADAIMA įkūrėja interjero dizainerė Eglė Kairelė. Jos pranešimo tema – „Biure kaip namuose: kultūrinių pokyčių įtaka dizainui“. Pranešėja žiūrovams pristatė kelis savo projektus. Vienas iš jų – biuras pilyje. „Vienas tikslų kuriant šį interjerą

KONFERENCIJA

Marius Mateika

Eglė Kairelė

Daniele Daminelli

buvo suburti darbuotojus ir prisitaikyti prie jų poreikių, rasti komandų bendrumą“, – pasakojo E. Kairelė. Jos teigimu, šiuo metu įrengiant biurus svarbu atkreipti dėmesį į tvarius pasirinkimus, psichologinę darbuotojų gerovę, jų kūrybiškumo, produktyvumo skatinimą, komfortą ir jaukumą. „Biuro interjeras daro įtaką darbuotojų fizinei ir emocinei sveikatai, todėl ypač svarbu ergonomiški baldai, natūralūs elementai, universalios ir patogios erdvės, taip pat tokios bendrosios zonos, kur darbuotojai jaustųsi kaip namuose“, – pranešimo pabaigoje sakė TADAIMA įkūrėja.

Vienas laukiamiausių šios STRUCTUM konferencijos pranešėjų – Marius Mateika, „MAMA architects“ įkūrėjas ir architektas, pasirinko kalbėti apie architektūros ir interjero santykį. Architektas pasakojo, kad interjeras gali architektūrą tik naudoti, nieko nekeisti, taip pat gali ją papildyti, gali jai oponuoti, įkūnyti ją per funkciją ir emociją. „Panaudojam, papildom, oponuojam. Mes renkamės vieną iš punktų ir visada pridedame funkciją. Be to,

kam slėpti tai, kas yra gražu? Reikia naudotis architektūra ir netrukdyti jai būti“, – sakė M. Mateika.

Paskutinis į sceną žengė italų dizaino įmonės STUDIO 2046 įkūrėjas ir kūrybos direktorius Daniele Daminelli. Pasirinkęs istorijos ir ateities ryšio temą, jis su vertėjo pagalba pristatė tris projektus: viešbutį, savo studiją ir dar neįgyvendintą interjerą. „Kurdami viešbutį norėjome pabrėžti sienas, todėl padengėme jas audiniais, pasakojančiais Venecijos istoriją, kuri man ypač svarbi, – kalbėjo D. Daminelli. – Savo studijoje norėjome menininkų kūrinių, todėl jų čia tikrai daug. Pasirinkto menininko dirbinius derinome su savo gamintais elementais, taip kurdami itin kūrybišką erdvę. Studijoje visi šviestuvai gaminti mūsų ir būtent šiam projektui.“ Trečiasis D. Daminelli pristatytas projektas kitąmet bus įgyvendintas apleistame XV a. pastate Sicilijoje. Kūrėjas pabrėžė, kad ir jam, ir visai STUDIO 2046 komandai čia buvo svarbu išlaikyti autentišką architektūrą ir jos sąlygojamus pojūčius.

49

TURININGAS IR MODERNUS VILNIAUS BIBLIOBUSAS Pristatytas šiemet per Vilniaus knygų mugę, nuo balandžio mėnesio penkis sostinės rajonus paeiliui kasdien lanko išskirtinis bibliobusas. Į šią mobiliąją biblioteką jau užsuko daugiau kaip 12 tūkst. miesto gyventojų, ji kvietė pramogauti, dalyvauti edukacinėse programose per kultūrinius festivalius ir miesto šventes. Filmų peržiūros, knygų klubai, skaitmeninio raštingumo, robotikos užsiėmimai – įvairioms amžiaus grupėms skirta veikla siekiama burti miestiečių bendruomenes ir skatinti visuomeniškumą.

Beno Šileikos nuotr.

„Mobilioji biblioteka (bibliobusas) yra skirta padidinti viešosios bibliotekos paslaugų prieinamumą Pavilnio, Dvarčionių, Trakų Vokės, Salininkų ir Antavilių gyventojams, kurių gyvenamosiose vietovėse nėra bibliotekos padalinių.

Bibliobusas kiekvieną dieną nuo antradienio iki šeštadienio stovi vis kitame rajone ir dirba visą dieną, nuo 10 iki 19 val. Tai vienetinis projektas – kituose, didesniuose, rajonuose veikia viešosios bibliotekos padaliniai su gausesniais

50

OBJEKTAS: Vilniaus m. mobilioji biblioteka UŽSAKOVAS: Vilniaus miesto savivaldybė GENERALINIS RANGOVAS: MB „Autokonvert“ INTERJERO ARCHITEKTĖS: Aurelija SlapikaitėJurkonė, Akiko Tutlys, Miglė Šalnaitė, vizualizacijas kūrė Vilija Viliūtė EKSTERJERO DIZAINAS: Artiom Brančel-A.Bran

51

knygų fondais“, – paaiškina projekto paskirtį ir esmę Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas.

Mobiliosios bibliotekos knygų fondą sudaro daugiau kaip 1000 vaikams ir suaugusiesiems skirtų grožinės ir ne grožinės literatūros knygų lietuvių ir užsienio kalbomis, taip pat siūloma galvosūkių ir stalo žaidimų.

Funkcionaliai suplanuotoje mobiliosios bibliotekos erdvėje yra dvi kompiuterizuotos darbo vietos, trys sėdimos vietos skaityti arba dirbti savo kompiuteriu ir penkios laisvai pasirenkamos vietos ant minkštasuolių, taip pat nedidelė virtuvėlė ir tualetas, įrengta šildymo ir vėdinimo sistema, jaukus apšvietimas. Bibliobuse veikia nemokamas belaidis internetas, teikiamos kopijavimo, spausdinimo, skenavimo paslaugos.

Renginių metu galima naudoti interaktyvų ekraną, užtemdyti langus kino peržiūroms, patogiai įsitaisyti ant pagalvėlių. Turintiesiems judėjimo sunkumų patekimą į bibliobusą lengvina keltuvas. Šiltuoju metų laiku mobiliosios bibliotekos lankytojai, užuot buvę viduje, gali įsitaisyti ant lauko baldų šalia bibliobuso.

52

„Moderni ir šiuolaikiška mobilioji biblioteka atitinka visus šiuolaikinio žmogaus poreikius naudojantis bibliotekos paslaugomis. Nenuostabu, kad iš gyventojų sulaukime teigiamų atsiliepimų, jie noriai lankosi bibliobuse“, – sako G. Grubinskas.

NUOSTABU, KIEK GALI TILPTI MAŽUTĖJE ERDVĖJE „Kurdami šį projektą dėmesį sutelkėme į buvimą čia ir dabar, minkštumą, namų jausmą, šiltą apšvietimą.

Tokį objektą projektavome pirmą kartą, tad ieškojome įkvėpimo tyrinėdami pasaulyje esančius analogus, nes Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, tokių nelabai ir rasi. Vilniaus miesto bibliobuso erdvė labai maža, vos 28 kv. m, tačiau joje telpa iki 15 žmonių. Be abejo, interjero ašis – knygos ir funkcionalumas. To pageidavo užsakovas“, – pasakoja apie išskirtinį projektą viena iš jo kūrėjų – interjero architektė ir dizainerė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė.

Erdvė labai kompaktiška, tačiau joje pavyko suderinti daug išskirtinių sprendinių: stoglangius, elektra valdomas žaliuzes, saulės baterijas, paslepiamus baldus ir paslėptą apšvietimą, suprojektuotas pasviras

lentynas, labai mažą, tačiau funkcionalią virtuvėlę, mažutę WC patalpą, šildymo ir vėdinimo sistemą, elektrinį keltuvą ir netgi vietą darbuotojui.

Didžiausias iššūkis, pasak A. Slapikaitės-Jurkonės, buvo sutalpinti knygas ir įrengti dvi vietas lankytojams dirbti kompiuteriu, taip pat darbo vietą bibliotekos darbuotojui, pritaikyti įėjimo zoną žmonėms su negalia.

Teko pasukti galvą ir projektuojant daiktadėžes lauko baldams, ieškant vietos vandeniui, generatoriui, visai papildomai (nematomai) įrangai sutalpinti. Be abejo, reikėjo ir kruopščiai atrinkti visas medžiagas, suderinti jas tarpusavyje. „Norėjome bibliobuse sukurti jaukią tarsi namuose aplinką, todėl apdailai panaudojome nemažai medžio“, – sako interjero architektė ir dizainerė. Bibliobuso viduje sumontuota kokybiška garso sistema ir ekranas renginiams, o fasade – ištraukiamos markizės. A. Slapikaitė-Jurkonė džiaugiasi idėja šiltuoju sezonu kviesti į renginius šalia bibliobuso sustačius sulankstomus stalus ir kėdes.

Išskirtinis bibliobuso projektas pristatytas šių metų „Auksinės paletės“ konkurse.

MODERNŪS IR PRAKTIŠKI BALDAI „Bibliobuso baldai turėjo būti atsparūs intensyviam naudojimui, lengvai prižiūrimi ir pritaikyti nuolatiniam judėjimui, be to, aukštos kokybės ir derantys prie viso dizaino vizijos“, – mobiliajai bibliotekai keliamus reikalavimus prisimena įmonės „Protingi baldai“ vadovas Robertas Volodko. Individualaus dizaino baldų kūrimo, projektavimo ir gamybos srityje besispecializuojanti įmonė nepabūgo imtis nestandartinio užsakymo – suprojektavo, pagamino ir sumontavo visus baldus keliaujančiai bibliotekai.

Nors baldų dizainas buvo sukurtas remiantis pateiktomis vizualizacijomis, „Protingų baldų“ komandai reikėjo nemažai papildomų sprendimų, susijusių su konstrukcijų pritaikymu transporto priemonei. Bibliobuso baldai pagaminti iš tuopos medžio faneros, vertinamos dėl lengvumo (ši savybė itin svarbi dėl griežtai ribojamo transporto priemonės svorio), atsparumo ir lankstumo. Fanera buvo beicuojama ir lakuojama siekiant suteikti estetinį vientisumą ir papildomą apsaugą baldų paviršiams. Vienas sudėtingiausių etapų, anot R. Volodko, buvo baldų ir apdailos įrengimas sunkvežimio krovininiame skyriuje, kuris važiuojant juda.

Reikėjo įdiegti patikimus užraktus, mechanizmus ir sistemas, kurios neleistų baldams judėti ir pažeisti transporto priemonės vidaus. Be to, baldai turėjo užtikrinti lengvą prieigą prie integruotų įrenginių, tokių kaip apšvietimo sistemos ir kiti inžineriniai sprendiniai. Viso projekto metu buvo panaudota per 160 kv. m medžiagų, skirtų baldams ir jų apdailai.

„Dalyvavimas bibliobuso projekte mums yra ne tik profesinis pasiekimas, bet ir indėlis į skirtingų bendruomenių švietimą. Nuolat ieškome būdų, kaip įmonės žiniomis ir kūrybiškumu prisidėti prie visuomenei naudingų iniciatyvų, – svarbiausią projekto akcentą įvardija R. Volodko. – Kūrybinės idėjos ir aukščiausi meistriškumo standartai buvo pritaikyti nestandartiniams bibliobuso sprendiniams. Džiaugiamės, kad galėjome būti šio projekto dalimi.“

paviršių nedaug vietos turinčioje bibliotekos virtuvėlėje. Kitaip nei daugelis vandens šildytuvų, kurie paprastai gaminami iš nerūdijančiojo plieno ar vario, „GROHE Red“ vandens šildytuvai tiekia vandenį be jokio metalo prieskonio. Vanduo yra filtruojamas penkiomis pakopomis, jų metu iš vandens pašalinamos smulkiausios priemaišos, tačiau išsaugomi sveikatai naudingi svarbūs mineralai. Filtras ne tik garantuoja gerą vandens skonį, bet ir atlieka kitą svarbią funkciją: sulaikydamas kalkių nuosėdas, užtikrina puikų šildytuvo veikimą ir ilgą eksploatavimo trukmę.

Nepriekaištingos izoliacijos „GROHE Red“ titano šildytuvo temperatūrai palaikyti reikia minimalaus energijos kiekio. Palyginti su energijos kiekiu, kurio reikia vandeniui elektriniame virdulyje arba puode užvirinti, „GROHE Red“ taupo brangią energiją. Be abejo, svarbu ir minimalistinis „GROHE Red“ dizainas, kuris puikiai papildo mobiliosios bibliotekos interjerą.

VERDANTIS VANDUO ARBATAI – TIESIAI IŠ MAIŠYTUVO Bibliobuse sumontuotas vandens čiaupas „GROHE Red“, kuris, be įprastinio šilto bei šalto vandens maišymo, turi papildomą verdančio vandens funkciją. Šis sprendinys, sukurtas mažoms erdvėms ir žmonėms, norintiems gyventi tvariau, puikiai tiko mobiliajai bibliotekai. Puodelį arbatos prieš pasinerdamas į knygų pasaulį gali saugiai pasiruošti bet kokio amžiaus skaitytojas, nes iš maišytuvo-virdulio netykšta jokie purslai: „GROHE Red“ yra patentuotas aeratorius, užtikrinantis tolygų verdančio vandens tekėjimą be purslų. O atitraukus ranką nuo mygtuko išjungimo funkcija akimirksniu sustabdo vandens srovę. „GROHE Red“ sistema ne tik akimirksniu užvirina vandenį, bet ir taupo vietą bei energiją. Po „GROHE Red“ maišytuvu integruotas energiją taupantis šildytuvas iš ypač korozijai ir kalkių nuosėdų kaupimuisi atsparaus titano yra vos 21 cm skersmens, todėl puikiai telpa po plautuve ir atlaisvina reikalingą darbastalio 53

JAUKUMO SUTEIKIA UŽUOLAIDOS Namų jausmą bibliobuse patikėta sukurti ne vienus metus įvairių patalpų jaukumu besirūpinančiai įmonei „Užuolaidėlė“. Jos įkūrėja Silvija Abromaitytė sako, kad netradicinės bibliotekos, vežančios žmonėms skaitymo džiaugsmą, projektui negailėta nei laiko, nei jėgų. „Tokie darbai veda į priekį, nes pirmiausia tai yra pagalba kitiems žmonėms. Be to, toks nuotaikingas ir ryškus projektas yra mūsų profesinės veiklos atgaiva“, – priduria užuolaidų ir audinių studijos savininkė. „Užuolaidėlės“ komanda prie projekto prisijungė jam įsibėgėjus ir pradėjo nuo svarbiausios užduoties – erdvės išsaugojimo sprendinių. Kad užuolaidėlės bibliobuse

54

atrodytų jaukiai ir elegantiškai priglustų prie lango, panaudoti į baldus įleidžiami užuolaidų bėgeliai. „Tokie bėgeliai naudojami siekiant modernesnio ar minimalistinio sprendimo užuolaidoms pakabinti. Skirtingai nuo išorinių bėgelių, kuriems reikia papildomų vieno ar net trijų centimetrų, pasiūlėme vietą taupančius įleidžiamus bėgelius. Jie buvo numatyti dar projektavimo stadijoje“, – prisimena darbų pradžią S. Abromaitytė.

Iš kelių užuolaidų audinių pavyzdžių išrinktas labiausiai architektės sukurtą vizualizaciją atitinkantis, puikiai triukšmą sugeriantis ir akustiką pagerinantis tankus, storas, malonus liesti ir paprastai prižiūrimas audinys su lengvu švelniu pūkeliu. Akcentu tapo ryškus geometri-

nis audinio raštas – jo kvadratų žaismė primena išdidintą drobės audimo raštą, atrodo natūraliai ir puikiai dera su knygų lentynų faneruote bei kilimu. Šilta kontrastinga spalvų gama sukuria mobiliojoje bibliotekoje namų aplinkos pojūtį.

Kol bibliobusas rieda, užuolaidos nesiplaiksto, nes jas laiko specialios juostos. Be to, iš kraštų užuolaidas prilaikančios juostos sukuria gražų estetišką vaizdą, kai į bibliobusą reikia įleisti daugiau šviesos.

Projekto prioritetas – unikalaus kėbulo gamyba Bibliobusą sukūrė komercinio transporto projektavimo, įrengimo ir gamybos įmonė AUTOKONVERT, atliekanti sudėtingus konversijos projektus su daugybe unikalių individualių sprendimų.

Mobiliajai bibliotekai buvo panaudota IVECO važiuoklė. Bibliobusui sukurtas individualus rėmas ir kėbulas su gerai izoliuotomis sienomis, grindimis bei stogu. Specialus porėmis po kėbulu sumontuotas su daugybe daiktadėžių ir erdvių papildomai įrangai. Lankytojai į biblioteką ant ratų patenka pro automatines duris, o neįgaliuosius su vežimėliais kelia galingas keltuvas. Reikiamą šviesos kiekį į bibliobusą įleidžia dideli langai ir stoglangiai dvigubais tamsintais stiklais, su elektra valdomais stoginiais roletais ir didelės elektra valdomos markizės.

Visus išvardintus darbus atlikusios įmonės AUTOKONVERT vadovas Andrius Petrošius sako, kad vienas iš iššūkių komandai buvo įdiegti modernią elektros tiekimo sistemą, kuri būtų draugiška aplinkai ir garantuotų ramią aplinką bibliotekoje. Bibliobusui reikiama elektros energija kaupiama didelės talpos ličio baterijose, kurios įkraunamos arba iš saulės modulių, arba iš transporto priemonės generatoriaus važiuojant, o prireikus – ir iš papildomos 220 V išorinės jungties.

Jei trūksta galios, yra paruoštas nau-

doti benzininis 7 kW elektros generatorius. Šiuolaikinė monitoringo sistema padeda sekti bibliobuso energijos suvartojimą ir kaupti duomenis.

Mobiliojoje bibliotekoje sumontuotas išorinis ir vidinis LED apšvietimas su trimis pritemdomomis zonomis. Geriausią mikroklimatą darbuotojams ir lankytojams garantuoja AUTOKONVERT komandos įrengta šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema. Sumontuotos švaraus ir naudoto vandens sistemos su lygio indikacija bei apsauga nuo užšalimo, tualeto kabina. Bibliobuse įrengta ir nedidelė virtuvėlė su momentiniu vandens šildytuvu, šaldytuvu ir mikrobangų krosnele. Tarp daugiau kaip 1000 knygų telpa du interaktyvūs ekranai, yra dvi vietos darbui kompiuteriu ir aštuonios vietos ant minkštasuolių. Sukomplektuota garso sistema, vaizdo projektorius ir kita pramoginė įranga.

Pagalvota ir apie vasaros mėnesius, kai prie bibliobuso gali būti įrengta skaitymo zona lauke. AUTOKONVERT komanda sumontavo daiktadėžes, kuriose laikomi lauko baldai, ir nuo autobuso stogo išsiskleidžiančias markizes, kurios suteiks šešėlį karštą vasaros dieną.

A. Petrošiaus teigimu, bibliobusas – vienas iš daugelio netipinių įmonės projektų. „Esame pagaminę daug mažesnių mobiliųjų bibliotekų įvairiuose Lietuvos regionuose,

įrengę komercinį transportą žemės ūkio bendrovėms, elektros ir dujų skirstymo operatoriams, – prisimena kitus unikalius projektus AUTOKONVERT vadovas. – Sprendžiame visus komercinio transporto iššūkius.

Mūsų tikslas – paversti kliento automobilius efektyviu darbo instrumentu: suprojektuojame, sukomplektuojame ir įrengiame profesionalius mobilius sprendinius bet kurios pramonės šakos įmonėms.

Pavyzdžiui, specializuotus automobilius telekomunikacijų bendrovėms, mobiliojo serviso tarnyboms, pritaikome transportą neįgaliesiems, gaminame kėbulus ant važiuoklių kroviniams transportuoti arba individualiai paskirčiai, įrengiame mobiliąsias laboratorijas ir dirbtuves.“

56

PARK COURT JINGU KITASANDO THE TOWER Pagal „Hoshino Architects“ v2com pateiktą informaciją parengė Rosita Rastauskienė

Kawasumi-Kobayashi Kenji Photograph Office („Mitsui Fudosan Residential“ archyvo) nuotr. Architektai Hoshino Architects, apšvietimo dizaineriai Izumi Okayasu Lighting Design Office. Šaltinis v2com

TOKIJO LYDERIS:

Pačiame Japonijos sostinės centre, tarp trijų žaliausių miesto erdvių – Meidži Džingu (Meiji Jingu) šventyklos, ją supančių sodų ir Šindžiuku nacionalinio sodo (Shinjuku Gyoen National Garden), – iškilęs 27 antžeminių aukštų „Park Court Jingu Kitasando The Tower“ reprezentuoja miesto vizionierių idėją sukurti labai funkcionalų ir kartu biologinę įvairovę puoselėjantį rajoną.

Tokijo Šibujos (Shibuya-ku) seniūnija, kurioje stovi „Park Court Jingu Kitasando The Tower“, yra strateginėje vietoje – iš čia lengvai pasiekiamos svarbios metro, pagrindinės miesto susisiekimo priemonės, arterijos. Šiame rajone siekiama funkcionalumą – intensyvų pėsčiųjų ir kelių eismą – derinti su vešliomis žaliomis erdvėmis, kuriose laisvu skrydžiu mėgautųsi paukščiai ir drugeliai. Tokį tikslą puoselėjo ir „Park Court Jingu Kitasando The Tower“ užsakovas „Mitsui Fudosan Residential“, pakvietęs projektą sukurti ir įgyvendinti „Hiroaki Hoshino Architects“. Šios įmonės įkūrėjas ir vadovas Hiroaki Hoshino, Londone, Dubajuje bei Tokijuje atlikęs architektūrinio projektavimo praktiką ir įgijęs architekto diplomus Jungtinėje Karalystėje bei Japonijoje, anksčiau buvo britų bendrovės „Hopkins Architects“ biuro Londone komandos nariu, o dabar

prižiūri jos projektus Japonijoje kaip projektų direktorius. 2012 m. Tokijuje įkurta „Hoshino Architects“ įgyvendina gyvenamųjų namų, viešbučių, kurorto paslaugų bei mažmeninės prekybos paskirties pastatų ir biurų projektus Japonijoje, Taivane, Singapūre, kitose Azijos šalyse.

Projektuodami „Park Court Jingu Kitasando The Tower“, „Hoshino Architects“ pasinaudojo visais kalvotos vietovės pranašumais, kad sukomponuotų įvairių želdinių, takų, vandens telkinių ir kitų elementų erdvę, transformuojančią kraštovaizdį ir sukuriančią kaskart naują fasado įspūdį pro šalį skubančiam praeiviui. „Hoshino Architects“ projektavimo meistriškumas buvo įvertintas pasauliniu mastu: „Park Court Jingu Kitasando The Tower“ pelnė „Architecture MasterPrize 2024“ apdovanojimą aukštybinių pastatų kategorijoje.

57

LIZDO KONCEPCIJA 27 antžeminių ir vieno požeminio aukšto, daugiau kaip 55,6 tūkst. kv. m ploto „Park Court Jingu Kitasando The Tower“ – tai organiško gyvybingumo ir įvairiapusių unikalios vietos ryšių sintezė.

Pastatas stovi ilgo šaligatvio ir sankryžos sankirtoje, todėl „Hoshino 58

Architects“ projektavo vietos bendruomenei atvirą kraštovaizdį. Pastato sklype galima vaikštinėti, užsiimti įvairia laisvalaikio veikla ir tuo pat metu būti tikram dėl privatumo, nes jį saugo žalia siena, švelniai sujungianti privačias ir viešąsias ribas.

Pridėtinės vertės dinamiškame mieste pastatui suteikia unikalus tarsi

paukščio lizdas iš subtilių minkštų lenktų linijų supintas fasadas, kurį papildo taisyklingų linijų rytinė dalis, kintanti priklausomai nuo žiūrėjimo kampo. Banguotą dizainą pastato viršuje akcentuoja tinkamai išdėstytas apšvietimas, saulei nusileidus užliejantis fasadą žalia šviesa, o naktį sukuriantis trimatį vaizdą.

59

60

Lizdo dizaino koncepcija perkelta ir į interjerą.

Taip užtikrinamas ryšys su pastato eksterjeru.

Pagrindiniame hole sienų ir grindų pynimais sukurta graži skulptūriška trimatė erdvė – dinamiškas per tris aukštus kylantis atrijus su skliautuotomis lubomis ir ilga siena nuo pat įėjimo. Pastato šerdis – bendroji erdvė su nuostabiu sietynu ir drąsiais laiptais, įstrižai vedančiais į požemį.

Interjere daugiausia naudojama mediena – taip siekta sukurti atmosferą tarsi medžio viduje.

61

62

63

64

65

APLINKOSAUGOS ASPEKTAI Projektas įgyvendintas puoselėjant natūralią aplinką, miesto fauną ir jos įvairovę. Įvairių rūšių medžiais, kitais želdiniais siekta sujungti miesto žaliąją infrastruktūrą, išplėsti paukščių ir kitos gyvūnijos buveinių spektrą, padidinti biologinę įvairovę šioje teritorijoje.

Ant stogo įrengtos saulės baterijos, jos energija aprūpina pagrindinius dangoraižio įrenginius, tarp jų liftus ir bendrųjų erdvių apšvietimo sistemą. Tai ne tik yra tvaru, bet ir suteikia daugiau saugumo stichinių nelaimių ar avarinių situacijų atvejais.

66

67

Graph Iconic.

A class of its own.

www.OfficeSpace.lt

Bringing together timeless elegance and unwavering confidence www.wilkhahn.com

2024 METŲ IŠRINKTIEJI TALENTAI, KURIE KURIA TVARIĄ PLANETOS ATEITĮ

Šio „Structum“ numerio „Asmenybės“ rubrikos herojus – architektas Marius Mateika, po poros dešimtmečių pagaliau paklusęs savo pašaukimui ir neilgtrukus tapęs prestižinio pasaulinio architektūros konkurso „World Architecture Festival" (WAF) šių metų finalininku, – vos antrasis iš lietuvių kolegų, iki šiol pelnęs tokį įvertinimą. Apšvietimo dizaino apdovanojimuose šiemet laurus nuskynė dar dvi lietuvių komandos. Kas jie – sužinosite toliau versdami mūsų numerį.

Dabar apžvelkime, kas labiausiai imponavo „Architecture MasterPrice 2024" (AMP) ir „Architecture Hunter Awards 2024“ (AHA) komisijoms.

AMP pagerbti vizionieriški projektai Jau devintą kartą surengtame AMP konkurse varžėsi išskirtiniai projektai iš viso pasaulio, jų autoriai – ir žinomi kūrėjai, ir kylantys talentai. Apdovanoti įvairių kategorijų projektai, tačiau kiekvienas jų daro didelę įtaką šiuolaikinės architektūros trajektorijai ir formuoja jos, kaip pramonės šakos, ateitį. Šiais metais itin

70

garsus Metų architektūros projekto titulas buvo suteiktas meistriškos istorijos muziejaus transformacijos į dinamišką ir modernų universitetą projektui.

Mes atrinkome vos saujelę projektų, visi nugalėtojai skelbiami architectureprize.com.

AHA laurai – už funkcionalumą ir aplinkosaugą San Paule Brazilijoje vykusių AHA apdovanojimų komisija taip pat rinko išskirtinius architektūros, interjero dizaino, kraštovaizdžio architektūros projektus. Šių metų apdovanojimuose triumfavo projektai, pabrėžiantys vizionieriško darbo poveikį užstatytai aplinkai.

AHA siekia pagerbti projektus, kurie išsiskiria ne tik estetine verte, bet ir unikaliu funkciniu bei aplinkosauginiu indėliu.

Nugalėtojų – kelios dešimtys, visų jų darbus galima įvertinti architecturehunter.com.

Mūsų tikslas – tik sužadinti norą užsukti į minėtųjų pasaulinių apdovanojimų svetaines.

Pagal v2com AMO ir AHA pateiktą informaciją parengė Rosita Rastauskienė

KIEKVIENŲ METŲ PABAIGOJE PER PASAULĮ NUŠNIOKŠČIA ARCHITEKTŪROS IR DIZAINO APDOVANOJIMŲ LIŪTIS. DŽIUGU, KAD KOMISIJOS NESKUBA APDOVANOTI VIS TŲ PAČIŲ – ATRANDA NAUJŲ TALENTŲ. DAR DŽIUGIAU, KAD TARP TŲ NAUJŲ TALENTŲ YRA IR KŪRĖJŲ IŠ LIETUVOS.

ARCHITECTURE MASTERPRIZE 2024

METŲ ARCHITEKTŪROS PROJEKTAS Johnso Hopkinso universiteto Bloombergo centras, interjero architektai „Rockwell Group“, eksterjero architektai „Ennead Architects“, projektuotojai „SmithGroup“

Baltischeshaus nuotr.

Rockwell Group archyvo nuotr.

Baltischeshaus nuotr.

71

METŲ ŽALIOSIOS ARCHITEKTŪROS PROJEKTAS Hokaido (Japonija) regiono įrenginių valdymo centras, kurio tikslas – kurti negyvenamųjų medinių konstrukcijų prototipus subarktinio klimato sąlygoms, architektai „Takenaka Corporation“, vadovas architektas Junas Kakita

72

73

Takenaka Corporation archyvo nuotr.

74

METŲ GERIAUSIASIS IŠ GERIAUSIŲJŲ

NOARQ archyvo nuotr.

„Halo“ - greitojo geležinkelio stoties „Morphosis Intermodal“ projektas Porte (Portugalija), architektai NOARQ, AM2‚ „Arenas & Asociados Engineering“, vadovai Nunesas Oliveira, Alexandre’as Mouriño, Miguelis Sacristánas

75

NAPUR ARCHITECT archyvo nuotr.

METŲ GERIAUSIASIS IŠ GERIAUSIŲJŲ Naujasis Budapešto etnografijos muziejus, architektai NAPUR ARCHITECT, vadovas Marcelis Ferenczas, dizaino kūrėjai NAPUR ARCHITECT, EXON200, „Garten Studio“, HVArC

76

77

NAPUR ARCHITECT

78

METŲ INTERJERO DIZAINO PROJEKTAS

NAPUR ARCHITECT archyvo nuotr.

„Nobu“ terasos renovacijos projektas Meksike, interjero architektai „Cuaik CDS“ vadovas Santiago Cuaikas, dizaineriai Valeria Zamora, Ezequielis Grande, Alberto Páezas

79

ARCHITECTURE HUNTER AWARDS 2024 METŲ BIURŲ ARCHITEKTŪROS PROJEKTAS Naujoji pagrindinė BEEAH būstinė Šardžos dykumoje (JAE), architektai „Zaha Hadid Architects“

80

81

Hufton+Crow nuotr.

METŲ MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS PROJEKTAS

Studio IKSHA nuotr.

Statinys „The Infinite Rise“, demonstruojantis kompaktiškų erdvių potencialą daryti didelį architektūrinį poveikį, „Earthscape Studio“

82

METŲ REZIDENCIJŲ IR GYVENAMŲJŲ NAMŲ ARCHITEKTŪROS PROJEKTAS

Fernando Guerra nuotr.

„Casa Baro“ Brazilijoje, natūraliu akmeniu ir lengvuoju betonu sujungiantis kraštovaizdį, architektas Passarelli Arquitetos

83

84

Maíra Acayaba nuotr.

METŲ APARTAMENTŲ INTERJERO DIZAINO PROJEKTAS „Terrace Apartment“ San Paule Brazilijoje, „Estudio Guto Requena“

85

Rekreacijos projektas RAMIA Tulume Meksikoje, „Taller Alvarado Teles“, architektas João Teles

86

N/A, Taller Alvarado Teles vizualizacija

METŲ NEPASTATYTŲ PASTATŲ ARCHITEKTŪROS PROJEKTAS

87

„Atalus“ – architektūros ir gamtos simbiozė Technologiškai tvirtos ir estetiškos Atalus sienutės – ypač funkcionalūs, inovatyvūs ir tvarūs šlaitų tvirtinimo sprendiniai. Kiekvienas Atalus elementas – tai galimybė sukurti gyvą, kvėpuojančią erdvę, kurioje yra vietos ir augalams.

Atalus 18 – puikus sprendimas norintiems sukurti jaukią aplinką be didelių investicijų. Vos 18 kg blokais galima sutvirtinti šlaitus iki 2 m aukščio.

Atalus 50 galima sutvirtinti iki 4 metrų aukščio šlaitus. Konstrukcija formuojama iš 48 kg blokų ir kiekviename kvadratiniame metre telpa apie 150 litrų grunto, kuriame tarpsta augalai. Kartu su geotekstile tokie šlaito sutvirtinimai atlaiko didžiules transporto apkrovas.

Atalus 120 elementais, sveriančiais 120 kg, galima sutvirtinti net 26 m aukščio šlaitus, jie ypač tinkami infrastruktūros objektų, kaip kelių ir geležinkelių, aukštumoms.

Apkrova, tinkama pėsčiųjų eismui Viršutinis dirvožemio sluoksnis

Kompaktiškas techninis pylimas

0°

MES SUTVIRTINSIME JŪSŲ ŠLAITĄ IR PADĖSIME SUKURTI ĮKVEPIANČIĄ APLINKĄ!

Dėl Atalus įsigijimo ir įrengimo kreipkitės į pardavimų Baltijos šalyse vadovą Rolandą Karecką, rolandas@atalus.lt tel.+370 600 77 447. Šlaitų tvirtinimo ir sudėtingų hidrotechnnių bei geotechninių statinių projektavimo klausimais padės MB Kordonas, info@kordonas.lt, tel.+370 650 60 915.

LNK biuras: sukurtas švytėti 90

2025-AISIAIS LNK TELEVIZIJA ŠVĘS 30-METĮ. ŠIĄ GRAŽIĄ SUKAKTĮ TELEVIZIJOS DARBUOTOJAI SUTIKS KOMFORTIŠKAME IR MODERNIAME NAUJAME BIURE, PABRĖŽIANČIAME VIENOS DIDŽIAUSIŲ MŪSŲ ŠALYJE ŽINIASKLAIDOS

Beno Šileikos („Aform“ archyvo) nuotr.

GRUPIŲ IDENTITETĄ.

OBJEKTAS: LNK biuras, verslo centras U219, Ukmergės g. 219, Vilnius UŽSAKOVAS: LNK („Laisvas ir nepriklausomas kanalas“) GENERALINIS RANGOVAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST)

INTERJERO ARCHITEKTĖ: Aurelija SlapikaitėJurkonė, studija „Aform“ INTERJERO DIZAINERĖS: Aurelija Slapikaitė-

Jurkonė ir Vilija Viliūtė, asistentė Kristina Šilauskytė; projektą valdė Ieva Bagdzevičiūtė, „Town Projects“

Per 30 metų LNK televizija („Laisvas ir nepriklausomas kanalas“) ir keitėsi, ir plėtėsi. Dabar tai viena didžiausių ir žiūrimiausių TV grupių Lietuvoje, ji vienija TV kanalus LNK, BTV, TV1, INFO TV, 2TV, taip pat naujienų ir pramogų portalą lnk.lt, tad natūraliai kilo poreikis ieškoti patalpų naujam biurui.

Paieškos buvo trumpos – visais aspektais tinkamas pasirodė modernus verslo centras U219. Jis yra televizijos kaimynystėje, jame įdiegtos modernios inžinerinės sistemos, suteikiama galimybė įsirengti patalpas pagal savo poreikius, be to, ir nuomos kaina palanki.

Naujojo biuro vizija, be abejo, buvo susieta su LNK atspindinčiais akcentais: didžiojo grupės kanalo prekių ženklo raudona spalva, visus LNK TV grupės kanalus transliuojančiais ekranais biuro priimamajame ir pan. Biuro patalpos įrengtos pagal naujausius visiems biurams taikomus standartus – patalpos juk skirtos daugybei už ekrano televizijoje dirbančių žmonių: administracijai, pardavimų ir finansų skyriams.

Labai daug dėmesio skirta darbuotojų gerovei: darbo vietos įrengtos pagal naujausius ergonominius reikalavimus ir poreikius, yra dvi virtuvėlės, erdvi, spalvinga ir šviesi poilsio erdvė.

Ryškiai minimalistinė interjero idėja „Projektuojant LNK biuro interjerą pirmiausia reikėjo išsigryninti viziją.

91

Užsakovas pageidavo, kad recepcijos, laisvalaikio, visos akcentinės erdvės būtų aktyvios, ryškios, kokios ir buvo kadaise sumanytos. Lengvai interjere atpažįstama ir LNK raudona spalva“, – sako interjero architektė ir dizainerė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė.

Pasak jos, LNK naujojo biuro interjeras modernus ir minimalistinis. Nėra jokių perteklinių detalių, visame interjere dominuoja beveik trisdešimtmetį televiziją lydinti raudona spalva. „Susitikusi su užsakovais pirmiausia paklausiau, ar tikrai jiems raudona ne per stipri, ar neatsibodo. Išgirdau atsakymą: „Ne, mes su ja jau beveik

92

30 metų gyvename“, – prisimena A. Slapikaitė-Jurkonė ir pabrėžia, kad šiandien LNK – tai penkių kanalų ir žinių bei pramogų portalo grupė, todėl svarstyta, kaip juos darniai atspindėti interjere.

Buvo nuspręsta dėmesį traukiančius akcentus sutelkti klientų pasitikimo, poilsio ir susitikimų zonose, o darbo vietose išlaikyti lakonišką ramybę. „Taigi, legendinės raudonos spalvos yra registratūroje, susitikimų ir skambučių kambariuose, virtuvėlėse, laisvalaikio erdvėse: kilime, specialiai LNK biurui sukurtuose minkštuosiuose balduose, susitikimų ir skambu-

čių kambarių kėdėse, šešių TV ekranų rėmuose. Netgi raudonos spalvos šviestuvų ilgai ieškoję radome“, – pasakoja interjero architektė ir dizainerė.

Visiškai priešingai, pasak jos, suprojektuotos darbo zonos. Kabinetai suskirstyti pagal tikslias darbo grupes – po dvi, keturias, šešias ar dešimt darbo vietų vienoje patalpoje priklausomai nuo komandos narių skaičiaus, tačiau kiekvienoje erdvėje palikta vietos ir augalams. „Augalais galima sukurti patrauklią aplinką, jie valo orą, gerina mikroklimatą, be to, sugeria garsą“, – sako A. Slapikaitė-Jurkonė. Paklausta

apie išskirtinius sprendinius ir medžiagas, ji pirmiausia pamini lenktas ovalias metalines baldų kojas, tokios pat formos minkštuosius baldus, spintas iš raudono perforuoto metalo. „Norėjome išlenktos recepcijos, todėl vienintelė tinkama jai medžiaga buvo metalas.

Recepcija tarsi iškyla iš ovalo formos kiliminės dangos. Teko prisiminti ovalų ir apskritimų skaičiavimų formules, kurias naudojau, ko gero, tik mokykloje“, – šypsosi A. Slapikaitė-Jurkonė.

Nelengva užduotis pasirodė rasti ir raudoną kilimą – teko peržiūrėti gal dešimties gamintojų asortimentą, kol buvo aptiktas reikiamas atspalvis. Tarp

93

iššūkių interjero architektė ir dizainerė mini užduotį biure įkurdinti skirtingas administracines grupes (eterio planavimo, programų skyrių ir kt.), pritaikyti darbo vietas pagal žmonių pomėgius (pavyzdžiui, vienam reikia daugiau šviesos, kitas nori matyti kaimyną).

Raudoni baldai – gerų emocijų akcentas „Esame nestandartinių baldų gamykla, todėl išskirtinio dizaino raudonų baldų gamyba mums buvo gerų emocijų užtaisas ir dar viena proga patikrinti savo galimybes“, – prisimena LNK kanalų grupės biuro įrengimą Adriana Višnevska-Polujanska, daugiau kaip 20 metų veiklą plėtojančios vienos didžiausių mūsų šalyje nestandartinių baldų gamintojų REJBEN vadovė. Įmonės komandos pastangomis naująjį LNK biurą puošia skylutėmis perforuotų durų spintos, energingos raudonos spalvos pasitarimų erdvės stalai, minkštieji baldai. Raudonai įrėminti ir šeši TV ekranai, pasitinkantys į biurą ateinančius darbuotojus ir svečius.

A. Višnevskos-Polujanskos teigimu, klientai labai retai užsako raudonų baldų, todėl teko per visus tiekėjus

94

ieškoti labiausiai interjero architektės A. Slapikaitės-Jurkonės viziją atitinkančio atspalvio. Be REJBEN, dalį raudonų akcentų bei baldų gamino kitos ir įmonės, tačiau visų projekto dalyvių gaminių raudona spalva turėjo būti vienoda. Pasak pašnekovės, baldų atspalvį darbuotojų komanda atsirinko pagal raudono kilimo toną. Dabar biuras atrodo išties įspūdingai. Įėjęs žmogus mato tiesiog skaisčią raudoną spalvą, tačiau už jos slypi daugybė skirtingų medžiagų ir tekstūrų – medžio plokščių, medienos, metalo, audinių. „REJBEN komandai, nepaisant trumpų įgyvendinimo terminų, šis projektas labai patiko, nes darbai buvo sustyguoti, pateikti tikslūs gaminių brėžiniai, aiški komunikacija su užsakovu. Pridėkime dar LNK darbuotojų nuostabą ir šypsenas, pamačius naują gyvą biurą“, – sėkmingai įgyvendintu užsakymu džiaugiasi vadovė A. Višnevska-Polujanska ir priduria, kad REJBEN gaminiai šiame projekte yra puikus kokybės ir kainos santykio pavyzdys.

Pasitelkusi ilgametę patirtį, galingus įrenginius ir naujausias IT technologijas, įmonė užtikrina itin aukštą produkcijos kokybę. REJBEN gali-

mybės didelės – gamybos sektorių sudaro pjovimo, formatinio pjovimo, laminavimo, frezavimo, gręžimo, surinkimo, montavimo ir dažymo, stumdomųjų durų sistemų ir minkštųjų baldų gamybos, stiklo ir aliuminio durelių gamybos padaliniai.

Vizijos esmė – visiška dermė „Dauguma LNK biurui mūsų tiektų baldų yra standartiniai prekių ženklo NARBUTAS ir įmonės „NARBUTAS Lietuva“ užsienio partnerių gaminiai.

Tačiau pasirinktos nestandartinės spalvos ir medžiagos. Be to, pagal architektės viziją „NARBUTAS Lietuva“ dizainerė sukūrė nestandartinį recepcijos baldą ir daiktų laikymo sprendinius. Sklandžiai įsilieję į interjerą, jie džiugina biuro darbuotojus funkcionalumu“, – sako šį projektą įgyvendinusi Alisa Jankauskienė, „NARBUTAS Lietuva“ projektų vadovė.

Patogiam ir ergonomiškam darbui LNK biure pasirinkti kokybiški prekių ženklo NARBUTAS minimalistinio dizaino darbo stalai B-ACTIVE ir vadovo stalas MOTION EXECUTIVE. Prie jų priderintos „Interstuhl“ darbo kėdės EVERY. Pasitarimų ir bendrosiose erdvėse puikiai dera išskirtinio dizaino kolekcijos PARTHOS stalai ir kavos staliukai su PET veltinio baze.

Geriausią kainos ir kokybės santykį užtikrina ir iš prekių ženklo NARBUTAS asortimento atsirinkti patogūs bei ilgaamžiai foteliukai ir konferencinės kėdės.

Pagal architektės viziją darbo erdvėse pasirinktos šviesios medžiagos, kuriančios jaukios ir tvarkingos aplinkos pojūtį.

Bendrųjų ir pasitarimų erdvių baldų stalviršiai, PET veltinis, kanceliarinių spintelių briaunos ir konferencinių kėdžių bei fotelių gobelenas yra LNK prekių ženklo raudonos spalvos. „NARBUTAS Lietuva“ didžiuojasi savo profesionalia komanda ir gaminiais, kuriais galima įgyvendinti net pačias ambicingiausias idėjas. Parinkę standartiniams prekių ženklo NARBUTAS produktams nestandartines dangas ir medžiagiškumą, pasiekėme išties įspūdingą rezultatą išlaikydami aukščiausią baldų kokybę ir funkcionalumą. Džiugu, kad šiame projekte mūsų dizainerė padėjo įgyvendinti architektės viziją ne tik kurdama nestandartinių baldų brėžinius, bet ir pritaikydama standartinius baldus pagal projekto poreikius“, – sako A. Jankauskienė.

95

15

ĮSPŪDINGIAUSIŲ 2024 METŲ LIETUVOS OBJEKTŲ

Nuo svajonių apartamentų pajūryje iki pirmojo per šimtą metų naujo psichiatrijos ligoninės komplekso. 2024-aisiais įgyvendinta tiek daug įdomių, inovatyvių ir šaliai svarbių statybos projektų, kad geriausiuosius išrinkome tik po ilgų diskusijų ir svarstymų.

PASTATAS SU EKSTREMALIŲ REALIJŲ SIMBOLIU Strateginėje sostinės vietoje, netoli Vakarinio aplinkkelio, kuriuo patogu susisiekti tiek su visais sostinės mikrorajonais, tiek su kitais miestais, iškilęs SKY OFFICE – modernus, pažangiomis technologijomis apginkluotas verslo centras su nepaprastų pojūčių keliančia pramoga: visiškai stikliniu balkonėliu, iš kurio atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.

Monos Avik („Architektūros linijos“ archyvo) nuotr.

SKY OFFICE:

GENERALINIS RANGOVAS

OBJEKTAS: Administracinis pastatas SKY OFFICE, Spaudos g. 7, Vilnius OBJEKTO PLOTAS: 8822 m² antžeminė dalis, 12 369m² – visas plotas su požemine automobilių stovėjimo aikštele OBJEKTO PLĖTOTOJA: „YIT Lietuva“ PASTATO ARCHITEKTAI: ARCHITEKTŪROS LINIJA, architektūros dalies projekto vadovas – architektas prof. Gintaras Čaikauskas, architektai Simonas Klezys, Simonas Čaikauskas

98

YIT Lietuva archyvo nuotr.

Iš SKY OFFICE vos per 15–20 minučių galima nuvykti į Vilniaus centrą ar oro uostą, autobusų stotį. Prie pastato yra požeminė ir antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės.

Vidiniame pastato kieme po stogu įrengta vaizdo kameromis stebima ir korteline sistema rakinama dviračių ir paspirtukų saugykla. Ji įrengta ne šiaip sau: šalia SKY OFFICE driekiasi dviračių, paspirtukų, pėsčiųjų takai, jungiantys jį su miesto širdimi, Pilaitės, Karoliniškių ir Viršuliškių rajonais. Apie 150 metrų nuo SKY OFFICE yra autobusų stotelė, kurioje stoja greitieji autobusai.

Projekto plėtotoja „YIT Lietuva“ siekė, kad visose biurų patalpose būtų daug natūralios šviesos, pro langus atsivertų išskirtinė panorama. Unikalūs architektūriniai sprendiniai suteikia galimybę kiekvieną pastato aukštą lengvai skaidyti pritaikant jį įvairaus dydžio nuomininkams. Beje, jiems nėra diktuojama interjero idėja – jie patys renkasi, kokio dizaino patalpose nori įsikurti. Tačiau „YIT Lietuva“, kaip ir visuose kituose savo plėtojamuose projektuose, visada pasirengusi bendradarbiauti ir įrengti patalpas pagal nuomininkų poreikius.

Naujajame A+ energinės klasės verslo centre projekte daug dėmesio skirta tvarumui: įrengti greitaeigiai liftai su energijos taupymo funkcija, išmaniosios ŠVOK sistemos su rekuperacija ir drėkinimu, energiją taupantys LED šviestuvai. Taip pat energijos sąnaudas mažinanti saulės elektrinė, dvi greitojo elektromobilių įkrovimo stotelės, taupi automatinė augalų laistymo sistema.

Statinio projektas įvertintas „BREEM International New Construction“ sertifikatu „Excellent“ lygiu, pastatas – „BREEM International New Construction“ sertifikatu.

Svarbiausi architektūriniai sprendiniai „Reikėjo sukurti objektą, kuris, būdamas pakankamai racionalus, ekonomiškas, atitinkantis realiai numatytas verslo investicijas, turėtų įsimenančią, paveikią meninę raišką, atspindin-

čią šiuolaikines architektūros tendencijas“, – vardija užsakovo užduotis SKY OFFICE projektavusios studijos „Architektūros linija“ architektas prof. Gintaras Čaikauskas, naujojo verslo centro architektūros dalies projekto vadovas.

Pastato viršuje suformuota iš dalies atvira terasa, prieinama visiems verslo centro lankytojams. Šios terasos akcentas – visiškai stiklinis balkonėlis, pirmas ir kol kas vienintelis mūsų šalies sostinėje. „Aukštybėse kabančio stiklinio balkonėlio sprendimas buvo iššūkis, bet jis tapo savotišku ekstremalių šiuolaikinio gyvenimo realijų ir emocijų simboliu, pastato „razina“, – teigia architektas ir atkreipia dėmesį į kitą ypatingą architektūrinį sprendinį – aukštybinio pastato kompoziciją, pabrėžtą vertikaliais elementais: – Elementai išdėstyti intuityviai, ne vadovaujantis geometrine logika, o panaudojant kintamą ritmiką, pabrėžtą perspektyvos dėsniais. Tokiu būdu, žvelgiant iš žmogaus akių lygio perspektyvų, sukur-

tas ir pabrėžtas vizualus pastato aukščio padidinimo efektas.“ Pasak G. Čaikausko, visuose naujuosiuose „Architektūros linijos“ projektuose neišvengiamai koduojama tvarumo koncepcija, ji atsispindi ir SKY OFFICE. Tiek stiklinėje, tiek šiaurinėje, aklinoje, dalyse suformuoti elementiniai fasadai, pastato karkasui panaudotos surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos, vertinta pastato vieta mieste, susisiekimas, maitinimo įstaigos, verslo centro pasiekiamumas pėsčiomis ir dviračiais, pastato šiltinimo sistemos, inžinerinės sistemos, vidaus darbo aplinka, apšviestumas ir pan.

Prie SKY OFFICE sprendinių įgyvendinimo prisidėjo daug įmonių, tarp jų ir UAB „Lavalis“. Patyrę bendrovės meistrai atliko apdailą dalies verslo centro nuomininkų patalpose.

SKY OFFICE, kaip ir visi kiti tokio pobūdžio „YIT Lietuva“ projektai, plėtojamas pagal „15 minučių miesto“ koncepciją. „Structum“ inf.

99

FLOW:

TVARI TĖKMĖ ANAPUS UŽDANGOS

Modernus išskirtinės architektūros verslo centras FLOW Vilniaus širdyje sukurtas vadovaujantis tvarumo principais ir galvojant apie jame dirbsiančių žmonių komfortą bei poilsį.

100

VISAS OBJEKTO PLOTAS: 15 000 m² UŽSAKOVAS: UAB „Verslo investicijos“ VALDYTOJAS: UAB „Eika Development“

ARCHITEKTAI: „Architektūros kūrybinė grupė“, architektūrinės dalies projekto vadovas Remigijus Bimba architektai Raimondas Gudauskas, Giedrė Barzdžiukaitė INTERJERO ARCHITEKTĖS: studija „Nomo“, Laura Janavičiūtė, Toma Bačiulytė

viso Vilniaus panorama. Šiltuoju sezonu galima prisėsti kieme didžiuliame apželdintame amfiteatre. Pirmajame verslo centro aukšte veikia kavinė, dienos restoranas. Visa projekto vertė – apie 42,5 mln. eurų.

PASTATAS – TARSI PRASKLEISTA TEATRO UŽDANGA „Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pastatas turi derėti prie Vilniaus dešiniojo kranto urbanistinės kalvos, todėl buvo sukurtas laiptų įspūdis, būdingas šiai aukštuminei urbanistinei kalvai. Dėl laiptavimo kilo ir mintis vieną pastato korpusą trupučiuką stumtelėti – suformuoti tarsi praskleistą teatro uždangą. Tas pakrypęs korpusas simbolizuoja įėjimą į užkulisius – didžiulį reprezentacinį holą“, – trumpai pastato architektūrinį sumanymą paaiškina architektų įmonės „Architektūros kūrybinė grupė“ vadovas Remigijus Bimba, vadovavęs ir FLOW architektūrinės dalies projektui.

Užsakovas norėjo, kad pastatas būtų vientisas ir skulptūriškas, tačiau kartu siekė taupyti energines pastato sąnaudas, todėl buvo atsisakyta minties visuose pastato aukštuose projektuoti langus nuo lubų iki grindų. Dėl tos pačios priežasties buvo atmesta ir tamsintų langų idėja.

Pasirinktas fasadas su palangėmis.

Apšiltinus metro aukščio palanges sutaupoma daugiau šilumos nei per

stiklą. Be to, vasarą palangės sudaro barjerą saulės spinduliams, todėl reikia mažiau patalpas vėsinti, o žiemą, priešingai, izoliuoja šilumą viduje, tad patalpas reikia mažiau šildyti. „Architektūra nukenčia, tačiau vidaus inžineriniai sprendiniai laimi“, – daro išvadą R. Bimba.

Darbai statybvietėje prasidėjo nuo sklype buvusio gelžbetoninių konstrukcijų statinio griovimo ir gelžbetoninių polių ardymo. Šią užduotį atliko UAB „Volmira“. Įmonė specialia griovimo darbams skirta technika ir įranga atskyrė metalo konstrukcijas, sutrupino betoną ir gautą skaldą panaudojo keliams. Taip pat iki beveik 11 m pagilino sklype jau buvusią ankstesnio („užšaldyto“) objekto pamatų duobę ir išvežė beveik 11 tūkst. kub. m žemės grunto, o tada po kasimo ir vėlesnio sienų betonavimo likusias ertmes pasluoks-

NT vystytojo EIKA nuotr.

FLOW buvo kuriamas pagal „BREEAM Outstanding New Construction“ sertifikato reikalavimus 100 proc. prisitaikant prie jau sukurtos infrastruktūros. Projektavimo stadijoje atlikta labai daug dinaminių energijos poreikių modeliavimų, kad būtų išrinkta efektyviausia pastato energinių poreikių valdymo sistema.

Ypač daug dėmesio skirta pastato apšvietimui, stengtasi maksimaliai sumažinti išorinę šviesos taršą. Pastatas išskirtinis ir dėl ergonomiškumo: jis yra taisyklingo stačiakampio formos, visos pagrindinės tamsios erdvės, sanitariniai mazgai, salytės, liftai, laiptinės sukoncentruoti centrinėje dalyje, o visos geriausios vietos ir visi vaizdai į visas miesto puses atiduoti nuomininkams. „BREEAM Outstanding New Construction“ sertifikavimas nulėmė ir statybinių medžiagų parinkimą.

Kur tik buvo galimybė, naudotos perdirbtos arba iš dalies perdirbtos medžiagos.

Visos pastato inžinerinės sistemos sukurtos taip, kad keičiantis nuomininkams patalpas būtų galima pritaikyti be didelių griovimo ar remonto sąnaudų.

Siekta subalansuoti FLOW dirbančių žmonių darbą ir poilsį, todėl čia yra druskų kambarys, masažo kabinetas, ant stogo įrengta apie 450 kv. m terasa, iš kurios atsiveria

OBJEKTAS: verslo centras FLOW, Lvivo g. 21A, Vilnius

a,

niui užpylė smėlingu gruntu ir sutankino, tam buvo atgabenta beveik 1000 kub. m reikiamo grunto.

Užsakovas, pasak R. Bimbos, kieme norėjo daug žalios poilsio erdvės. Ją pavyko sukurti pritaikius amfiteatro principą. Be to, po amfiteatru atsirado vietos paprastai pastato šonuose statomiems dideliems inžineriniams įrenginiams – dyzeliniams generatoriams, transformatorinėms ir t. t.

Išskirtinių sprendinių apstu ir pastato viduje. Pavyzdžiui, reprezentacinis holas suprojektuotas per du

aukštus, o antresolėje įrengti druskų kambarys ir masažo kabinetas, pirmajame aukšte yra kavinė, keli sulčių ir užkandžių barai.

Visi kiti aukštai – administraciniai, suprojektuoti taip, kad kiekviename būtų galima įrengti 1–4 biurus.

FLOW įdiegta pastato valdymo sistema (BIM) su autonominiu vėdinimo ir kondicionavimo reguliavimu. Šią galimybę suteikia atskiros inžinerinės sistemos. R. Bimbos teigimu, tokiu atveju nereikia didelių ventiliacinių kamerų, daugybės inžinerinių įrengi-

nių. „Vis dėlto taupant plotą dalį būtinų įrenginių teko sukelti ant stogo ir pridengti į fasadą panašiu dažytu stiklu“, – sako architektas ir pamini dar vieną novatorišką sprendinį, suteikiantį didelių, bet lengvų patalpų transformavimo galimybę, – vientisą lubų segmentą, sukurtą su interjero architektūros studija „Nomo“: visuose aukštuose sumontuotas vienodas modulinių pakabinamų lubų salas, kurias galima integruoti į įvairaus dydžio patalpas. Kartu su interjero architektėmis buvo išrinkti ir vienodi langų roletai.

Naujojo verslo centro interjero autorėms – studijos „Nomo“ įkūrėjoms interjero architektėms Laurai Janavičiūtei ir Tomai Bačiulytei FLOW interjero idėjos atspirties tašku tapo pats anglų kalbos žodis flow, reiškiantis tėkmę, organišką vyksmą. Svarbus holo akcentas – įspūdingo dydžio meninė šviesos instaliacija, tėkmės alegorija.

Interjero architektės pirmenybę teikė ilgaamžėms tradicinėms medžiagoms – akmeniui, medžiui. Norėdamos pabrėžti pastato šiuolaikiškumą, panaudojo ypač daug metalo. Didžiulei pirmojo aukšto erdvei išrinktos achromatinio paviršiaus akmens plytelės išryškina ne tik šviesos instaliacijos sieną, bet ir tėkmės temą tęsiančius medžių ir kitų augalų salynus, baldus.

Prie reprezentatyvaus interjero įrengimo ženkliai prisidėjo ir BIOSYNCORA – architektūros, kraštovaizdžio ir interjero dizaino įmonė, kurianti erdves, organiškai derančias su žmogaus būtimi. Pagal naujojo verslo centro pastato idėją ir interjero architekčių viziją buvo sukurtos išskirtinės augalų kompozicijos, pavertusios FLOW holo erdves žalia oaze, kur žmonėms malonu susitikti pokalbio, atsipūsti prie kavos puodelio.

BIOSYNCORA džiaugiasi užsakovo suteiktu pasitikėjimu ir teigia, kad FLOW žaliosios erdvės – pavyzdys ateities projektams.

„Structum“ inf.

SAPIEGŲ RŪMAI ATGAUNA SAVO DIDYBĘ

LDK didikų Sapiegų rezidencija, reikšmingas XVII a. architektūros, dailės ir istorijos paminklas, atgyja.

Lankytojams duris jau atvėrė parodų ir renginių salės, tačiau Šiuolaikinis meno centras (ŠMC), Sapiegų rūmų valdytojas, puoselėja dar didesnių tikslų.

102

OBJEKTAS: Sapiegų rūmai, Sapiegų g. 13, Vilnius PROJEKTAS: „Sapiegų rūmų aktualizavimas“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0012, bendrai finansuojamas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.4.1.-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ lėšomis UŽSAKOVAS: Šiuolaikinis meno centras GENERALINIS RANGOVAS: „Ekstra statyba“

A

p r a a L N

V 2 V

Manto Judrio („Neakivaizdinio Vilniaus“ archyvo) nuotr.

ARCHITEKTAI: „Projektavimo ir restauravimo institutas“, projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovė Gražina Kirdeikienė, tyrimų ir restauravimo darbų autorius Evaldas Purlys, architektūrinės dalies autorė Saulutė Domanskienė, tvarkybos darbų projekto autorės architektės Gražina Kirdeikienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, projekto koordinatorė ir darbo projekto vadovė Marija Nemunienė

VĮ „Lietuvos paminklai“, architektė restauratorė Giedrė Filipavičienė, 2013 m. tvarkybos darbų projekto autorė ir vadovė, architektė Daina Vanagaitė-Garbanovienė, architektas restauratorius E. Purlys

Rūmų antrajame aukšte yra keletas konservuotų labai vertingų didesnių ir mažesnių freskų fragmentų, tačiau lėšos skirtos tik šiaurinės galerijos rytinės ir vakarinės sienų tapybos restauravimo darbų programai. Nėra ir visos išlikusios rūmų polichromijos „žemėlapio“, pagal kurį būtų galima planuoti tolesnius darbus.

Tad pirmiausia planuojama atlikti nuoseklius išlikusios sienų tapybos tyrimus, kad būtų galima įvertinti būtinų darbų visumą, o tada etapais juos įgyvendinti. Vien tyrimams ir konservavimo-restauravimo darbų programoms parengti, G. Žemaitytės teigimu, gali prireikti mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų.

Pasak Sapiegų rūmų vadovės, taip pat ieškoma lėšų parengtai šiaurinės galerijos antrojo aukšto arkinių langų angokraščių lipdybos restauravimo ir konservavimo darbų programai. Reikia finansavimo ir Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros studentų po tinku aptiktiems XIX a. dekoruotiems pirmojo aukšto skliautams atidengti. Taip pat ieškoma milijoninių lėšų rytinio ir šiaurinio fasadų tvarkybos programai.

G. Žemaitytė pamini ir kuklesnio biudžeto, bet ne mažiau vertingą projektą – rūsyje užkon-

servuotos ikisapieginių laikų plytų degimo krosnies pristatymą visuomenei. Tam reikėtų mažiausiai 20 tūkst. eurų. „Gali būti, kad naujesnių laikų užmūrijimai tebeslepia prabangaus lipdybos dekoro fragmentų, tad mums prieš akis dar ir rūmų dekoro detektyvas“, – mano Sapiegų rūmų vadovė.

Pasak jos, savo eilės ir dėmesio laukia ir šalia rūmų stovinti arklidė, taip pat itin sena ir šiuo metu labai prastos būklės rūmų teritoriją juosianti tvora, kurioje yra išlikusių net gotikinio mūro fragmentų. Šios restauravimo pastangos, G. Žemaitytės žodžiais, tarsi ilga kelionė, kuriai įveikti pradedamas burti partnerių ir bendraminčių ratas. „Bendradarbiaudami su akademiniu, verslo ir nevyriausybiniu sektoriumi ieškosime būdų, kaip išsaugoti ir pristatyti šituos turtus visuomenei. Norime taikyti inovatyvius, šiuolaikinio konservavimo teoriją ir praktikas atitinkančius būdus, tapti svarbia vieta Europos restauravimo ir konservavimo darbų žemėlapyje“, – sako Sapiegų rūmų vadovė.

„Structum“ inf.

Giedrės Stabingytės nuotr.

Sapiegų rūmų vadovybė siekia, kad jie būtų atviri visoms bendruomenėms, tad čia vyks ne tik parodos, bet ir įvairi edukacinė veikla. Nuo pat rūmų atidarymo planuojama reguliariai, kartą per mėnesį, rengti ekskursijas su vertimu į gestų kalbą, yra parengta pastato istorijos ekskursija neregiams. „Sapiegų rūmų aktualizavimo“ investicinis projektas buvo pradėtas 2018 m. rugpjūtį. Šio projekto vadovės Ingos Žilionytės teigimu, iš viso projektui buvo skirta beveik 12 mln. eurų, daugiausia buvo išleista statybai, rekonstravimui, remontui ir tokiems darbams kaip projektavimas, tyrimai, ekspertizė, archeologija ir techninė priežiūra. Už daugiau kaip 1,2 mln. eurų įsigyta baldų ir įrangos Sapiegų rūmams toliau aktualizuoti.

Antra vertus, baigėsi etapas, bet ne darbai. „Interjero freskų, išlikusių sienų polichrominės tapybos fragmentų, taip pat puošnios stiuko lipdybos fragmentų grožio atskleidimo darbai dar tik pradėti“, – pabrėžia Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė.

VIEŠNAGĖ:

MENO, PRABANGOS IR GAMTOS SINERGIJA PALANGOS ŠIRDYJE

Prabangių apartamentų projektui pasirinkti apleisti buvę Seimo poilsio namai, kuriuos poilsio apartamentų „Viešnagė“ projekto plėtotoja „Hanika“, priklausanti NT plėtros įmonių grupei LUMONT, įsigijo 2018 m. „Objektą perėmėme su tam tikrais įsipareigojimais visuomenei. Didžiausias iš jų – išsaugoti sklype esančius šimtus medžių“, – sako bendrovei „Hanika“ vadovaujanti Eglė Gorelienė.

Architektūrinė projekto dalis buvo patikėta architektui Donatui Rakauskui.

104

„Mūsų nuomone, D. Rakauskas geriausiai jaučia Palangą. Šiame objekte tarp plėtotojo ir architekto turėjo būti šimtaprocentis abipusis pasitikėjimas. Mes architektui suteikėme visišką laisvę “, – pabrėžia E. Gorelienė.

Dabar neatpažįstamai pasikeitusi teritorija sklandžiai įsilieja į Palangos senamiesčio peizažą ir traukia žvilgsnius žalumoje skendinčiais naujais moderniais mažaaukščiais pastatais. „Viešnagę“, į kurią investuota apie

OBJEKTAS: poilsio apartamentai „Viešnagė“, J. Simpsono g. 21, Palanga OBJEKTO PLĖTOTOJA: UAB „Lumont“ ARCHITEKTAS: Donatas Rakauskas

17 mln. eurų, kaip ir visus kitus savo įgyvendintus projektus, po statybų prižiūri ir administruoja plėtotoja „Hanika“.

Pirmiausia – medžiai „Projektuojant „Viešnagės“ kompleksą reikėjo išsaugoti medžius, todėl pastatų architektūrinės idėjos paieškas pradėjau nuo apsauginio penkių metrų spindulio žymėjimo aplink kiekvieną medį. Ieškojau lanksčios pastato formos, kuri tarsi įsirangytų tarp medžių, išsaugotų kuo daugiau gamtos ir joje derėtų. Norėjau, kad patenkinti būtų ir užsakovas, ir miesto gyventojai“, – pasakoja architektas D. Rakauskas. „Viešnagę“ jis projektavo atsižvelgdamas į miškininkystės specialistų, geologų, kitų ekspertų rekomendacijas.

Prasidėjus statyboms su želdynų ekspertų rekomendacijomis dėl medžių kamienų, šaknų ir lajų apsaugos bei priežiūros buvo supažindinti ir rangovai. Bendromis pastangomis teritorijoje išsaugoti ne tik visi jau buvę medžiai ir želdiniai, netgi tie, kurie nepateko į saugotinų kategoriją, bet ir pasodinta 30 atvežtų šešių metrų aukščio pušų.

Visuose apartamentuose įrengti balkonai arba terasos taip pat

Lumont archyvo nuotr.

Legendinį Lietuvos pajūrio kurortą puošiantys poilsio apartamentai „Viešnagė“ Jameso Simpsono gatvėje jau tapo pavyzdžiu ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio architektūros projektų kūrėjams.

apželdinti: į betoninius vazonus susodintos gebenės, pušys augdamos susilies su kiemo gamta ir taps natūralia jos dalimi. Sėkmingą želdynų augimą užtikrina moderni laistymo sistema. „Plėtojant projektą mūsų norai didėjo ir apželdinimo sąmata išaugo kone dvigubai – iki 700 tūkst. eurų“, – sako E. Gorelienė.

Siekiant išsaugoti kuo daugiau žalumos, projekte buvo visiškai atsisakyta antžeminių automobilių statymo vietų ir priimtas sudėtingas bei brangus sprendimas vietoj senojo poilsinės pastato įrengti dviejų aukštų požeminę automobilių saugyklą – pirmąją tokią regione.

Ypatingi architektūriniai sprendiniai Pastatai, pasak architekto D. Rakausko, išsiskiria ypatinga geometrija – juose nėra nė vieno stataus kampo. Viskas yra penkiakampio kampų dalys. Pakibusios virš žemės

ir įsipynusios tarp projekte augančių pušų, „Viešnagės“ pastatų korpusus jungia stiklinės galerijos, vienos iš jų ilgis net 23 metrai. 39 apartamentų svetainės – penkiakampės, su langais iš trijų pusių. Apartamentų planai šiek tiek kartojasi, tačiau kiekvienas butas – individualus. Siekiant sukurti sinergiją su pastatus supančiomis šimtametėmis pušimis, visos projekte panaudotos medžiagos yra ilgaamžės, natūralios ir ekologiškos.

Pastatų fasadų apdailai pasirinktos danų gamintojo rankų darbo degto molio plytos atkartoja ne tik pušyno gamtos diktuojamas spalvas, bet ir tekstūrą ir laikui bėgant suteiks projektui dar solidesnį vaizdą. Pastatų fasadams taip pat panaudota išskirtinių savybių patinuota žalvario skarda, kurią galima išvysti ant daugelio garsių pasaulio objektų fasadų.

Atskiroms eksterjero detalėms pasirinktas sendintas metalas kortenas.

Sudėtingiausia visų pastatų konstrukcija – ypač dideli, net iki

44 kv. m, balkonai. Jiems panaudotas iki aštuonių kartų už įprastą betoną tvirtesnis, ilgaamžiškesnis ir lengvai formuojamas betonas, angliškai vadinamas ultra high performance concrete, lietuviškas termino atitikmuo, pasak E.Gorelienės, dar nė nesugalvotas. Laiptinėse ir bendrosiose erdvėse unikalumas kuriamas ypač stipriu ir patvariu kalkakmeniu, susiformavusiu juros periodu.

Projektuojant inžinerines sistemas, galvota apie efektyvius atsinaujinančių išteklių energijos sprendinius.

Pastatuose įrengtos keturios geoterminės katilinės, per pastatų konstrukcijų betono masę kiekvieną apartamentą aprūpinančios šiluma ir vėsa.

Betoninės butų lubos užtikrina pasyvų vėsinimą, aktyvus kondicionavimas yra tik pagalbinis elementas.

Kiekvienoje patalpoje įrengti temperatūros ir drėgmės jutikliai, kiekviename apartamente atskirai sumontuoti drėgmės sugėrikliai. Apartamentuose taip pat sumontuota beortakinė vėdinimo sistema.

Visos „Viešnagėje“ įdiegtos technologijos – nuo durų užraktų iki itin pažangios termiškai aktyvuotų paviršių (TAP) sistemos patalpoms šildyti ir vėsinti – yra išskirtinės ir tvarios. „Viešnagė“ – meno kūrinys gyvenimui. Tokiu šūkiu „Hanika“ pristato savo naująjį projektą, ir pagrįstai. „Viešnagės“ įėjimus puošia garsaus Danijos dizainerio, iliustratoriaus Madso Bergo reprodukcijos, o vartus pagal M.Bergo specialiai sukurtą iliustraciją nukalė kalvis Linas Leščiauskas. Jo darbas yra ir penkiakampes pastatų formas atkartojantys laiptų turėklai. Spalvingi vitražų intarpai suteikia žaismingumo bendrosioms pastatų erdvėms.

Dėl išskirtinių architektūrinių sprendinių ir ypač didelio dėmesio unikalios gamtos puoselėjimui „Viešnagė“ nuo 2022 m. pelno prestižinių prizų Lietuvoje, o 2023 m. buvo pripažinta ir viena iš nugalėtojų tarptautiniame architektūros konkurse „The Architecture MasterPrize“. „Structum“ inf.

105

LIDL LOGISTIKOS CENTR

OBJEKTAS: „Lidl“ logistikos centras, Jogėliškių g. 1, Vilnius UŽSAKOVAS: „Lidl Lietuva“ GEN. RANGOVAS: „Conres“ ARCHITEKTAI: „Unitectus“, architektai Ignas Jurkšaitis, Orinta Atkočiūnaitė, Jolanta Baltrūnaitė, Augustė Vaznytė, Evaldas Januševičius, Tumas Mazūras, konstruktorius Tomas Gužas

GENERALINIS RANGOVAS

106

Didėjant „Lidl“ parduotuvių skaičiui Lietuvoje, naujasis logistikos centras užtikrina tinkamą jų aprūpinimą prekėmis. Kartu tai reiškia teigiamą poveikį šalies ekonomikai bei šimtus naujų darbo vietų.

Dydžiu devynioms futbolo aikštėms prilygstančiame naujajame logistikos centre visiems darbuotojams įrengtos modernios darbo patalpos, yra patogi valgomoji zona, taip pat poilsio zonos tiek viduje, tiek lauke, tinklinio aikštelė. „Lidl Lietuva“ Centrinės tarnybos vadovo Mariaus Kybarto teigimu, šis projektas išskirtinis pirmiausia dėl savo dydžio. Vien sandėliavimo paskirties pastatas yra daugiau kaip 64 tūkst. kv. m ploto, o teritorijoje pastatyti dar trys atskiri pastatai, tad visos teritorijos plotas – beveik 14 ha.

Netipinis ir pastato aukštis – beveik 20 metrų. Dėl projekto dydžio ir trumpo statybos laikotarpio per darbų piką statybvietėje dirbo 400 –500 žmonių. Į projektą investuota daugiau kaip 100 mln. eurų.

DĖMESYS TECHNOLOGIJOMS IR TERMINAMS Naujasis logistikos centras išsiskiria savo moderniais bei tvariais įrangos sprendiniais, užtikrinančiais dar efektyvesnę tinklo veiklą.

Vienas iš tokių sprendinių – šaldymo patalpose įrengti aplinkai draugiški šaltnešiai. Jų šaldymo metu išskiriama šilumos energija naudojama kitoms patalpoms šildyti. Taip pat įrengtas išmanusis lauko ir vidaus LED apšvietimas.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Naujas „Lidl“ logistikos centras Vilniaus pakraštyje – jau trečiasis Baltijos šalyse, tačiau visada bus minimas kaip pirmasis, kurio visas projektas nuo vizijos iki atidarymo juostos perkirpimo įgyvendintas naudojant 3D modelį.

RAS: TECHNOLOGIJŲ TRIUMFAS Remiantis naujausiais „Lidl“ reikalavimais, logistikos centre įdiegti moderniausi sprendiniai palaikomos temperatūros produktų kokybei išlaikyti. Įrengti šliuzai (buferinės patalpos) užtikrina nepertraukiamą šalčio grandinę pristatomiems produktams – šie tiesiai iš transporto priemonės patenka į kontroliuojamos temperatūros tarpinę patalpą, o iš jos – į sandėliavimo zoną. „Užsakovas turi labai aiškų know how, specifinius reikalavimus tam tikrų rūšių statybos darbams, žino, kokių sprendinių reikia, kad sandėlis galėtų sklandžiai dirbti. Dažnai šie reikalavimai griežtesni negu numatytieji mūsų statybos techniniuose reglamentuose, tad improvizacijai vietos čia buvo nedaug, prioritetų logika paprasta: laikomės užsakovo reikalavimų. Jeigu nacionaliniai reikalavimai, pavyzdžiui, gaisrinės saugos, griežtesni – laikomės nacionalinių“, – sako Tumas Mazūras, vienas iš naujojo logistikos centro projekto architektūrinę dalį rengusių architektūros įmonės „Unitectus“ architektų.

Kaip tik dėl to naujajame „Lidl“ logistikos centre pasirinkti „Promat“ sprendimai, išsiskiriantys pažangumu bei kokybe ir įtvirtinantys lyderystę gaisrinės saugos srityje.

Didžiausiam projektui Lietuvoje „Promat“ pristatė inovatyvius dūmų šalinimo kanalus iš kalcio silikato plokščių „Promatect-L500“. Šie kanalai, kurių atsparumas ugniai yra EI 60, užtikrina vientisą konstrukciją

ir stabilumą, jie atsparūs drėgmei, lengvi, itin ploni ir lygaus paviršiaus, išlaikančio aukštą estetinį lygį. Visi „Promat“ gaminiai atitinka griežčiausius aplinkosaugos standartus, prisideda prie šiuolaikinės žaliosios statybos tikslų ir liudija „Promat“ gebėjimą kurti inovatyvius produktus ir įgyvendinti ambicingus projektus.

Pasak architekto T. Mazūro, statant naująjį logistikos centrą svarbiausia buvo technologijos, inovatyvūs sprendimai. Antra vertus, ne mažiau dėmesio buvo kreipiama ir į terminus.

Būtent dėl ne kiekvienam gamintojui įveikiamų terminų ir užsakymo apimčių naujajame „Lidl“ logistikos centre itin svarbi užduotis buvo patikėta UAB „Betono centras“: įmonė pagal griežtą grafiką tiekė didžiulį kiekį prekinio betono net daugiau kaip 64 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo patalpų grindims įrengti.

TVARUMO REIKŠMĖ IR 3D MODELIS

Tvarumas ir energijos taupymas – prioritetiniai visų projekto sprendimų principai, nes logistikos centras nuo pat pradžių buvo ruošiamas sertifikuoti pagal tarptautinį „Edge“ standartą, rodantį, kad įmonė savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais tvarumo standartais. Ypač daug dėmesio buvo skiriama pastato sandarumui, tinkamam ilginių šilumos tiltelių projektavimui, pastato atitvarų U vertėms (šiluminiam laidu-

mui). Sklype suprojektuota beveik 50 elektromobilių įkrovimo vietų.

Ant pastato stogo numatyta įrengti saulės jėgainę, planuojama, kad ji padengs 25 proc. logistikos centro elektros energijos sąnaudų.

Užsakovas didelį dėmesį skyrė ir sklypo apželdinimui. Išsaugoti keli teritorijoje augę brandūs medžiai ir pasodinta šimtai naujų medžių, gyvatvorės sodinukų, tūkstančiai krūmų ir daugiamečių žolinių augalų. Numatyta apželdinti ir apie 400 kv. m stogo. Ūgtelėję augalai neabejotinai pagyvins pramoninį peizažą.

Pabrėžtina, kad šis logistikos centras yra pirmasis per „Lidl Lietuva“ istoriją statybos projektas, kurio projektavimas visiškai įgyvendintas 3D aplinkoje. Tai reiškia, kad ne tik konstrukcijos, architektūra, bet ir visos inžinerinės sistemos suprojektuotos virtualioje erdvėje. Projektuojant šiuo metodu lengva pastebėti skirtingų sistemų kolizijas, dėl to sumažėja statybos kaštai, sutrumpėja ypač svarbi statybos trukmė. „Užsakovas projekto rengimo procese aktyviai dalyvavo nuo pradžios iki pabaigos. 3D modeliu intensyviai naudojosi tiek techninės priežiūros specialistai, tiek generalinis rangovas. Manau, 3D modelis toks pat naudingas ir eksploatavimo metu“, – sako T. Mazūras.

„Structum“ inf.

107

KLAIPĖDOJE IŠKILO MENO BANGA Didelis įvykis visiems Lietuvos meno aistruoliams – po ilgos rekonstrukcijos atidarytas uostamiesčio Valstybinis muzikinis teatras, nusimetęs blankų sovietmečio apdarą, tapo moderniausiai įrengtu muzikiniu teatru mūsų šalyje ir siekia tokio pat titulo kūrybos srityje.

OBJEKTAS: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija, Danės g. 19 UŽSAKOVAS: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro administracija GENERALINIS RANGOVAS: „UAB „Infes“ PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖS DALIES VADOVAS: „Studio GA“,

Wolfgangas Gollwitzeris

ARCHITEKTAI: UAB „Inžinerinė mintis“, architektai Nomeda Karolina Petniūnienė, Eimantas Pranevičius; „Studio GA“, architektai Mitsuhisa Matsunaga, Goda Visockaitė; MB „Urbanistinė architektūra“, architektai Laimonas Bogušas, Tomas Medzelas (dalies darbo projekto rengėjai, BIM koordinatoriai) INTERJERO ARCHITEKTAI: „MAMA architects“, interjero architektai Marius Mateika, Indrė Ankudavičienė, Audronė Pakalniškytė AKUSTIKA: UAB „Akustika plius“, Viktoras Mekas, Gintarė Privedienė STATINIO STATYBOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR VALDYMAS: UAB

„Statybų inžinerinės paslaugos“, FIDIC inžinierius Jonas Cilcius

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rekonstrukcijos projektas buvo parengtas dar 2015 metais, tačiau statybos prasidėjo tik beveik prieš šešerius metus. Pasak teatro vadovybės, tie statybų metai buvo ėjimas per kliūtis. Pandemija, karas Ukrainoje, ekonomikos nuosmukis, infliacija... Daugybė išorės veiksnių, tarp jų ir aukšti gruntiniai vandenys teatro teritorijoje, darė įtaką ir brangino projektą.

108

Vienos iš KVMT projektavusios UAB „Inžinerinė mintis“ architektų Nomedos Karolinos Petniūnienės teigimu, 1963 m. architekto Algimanto Mikėno suprojektuotas senasis KVMT pastatas neturėjo nieko bendra su Klaipėdos krašto istorija, tačiau tai vienas ryškiausių Lietuvos architektūros ankstyvojo modernizmo pavyzdžių, todėl buvo priimtas sprendimas sujungti dvi alternatyvas:

išsaugoti išskirtinių architektūrinių bruožų pokarinio laikotarpio pastato tipinę tūrinę ir erdvinę kompoziciją, ryškų funkcionalizmą, spalvinę gamą ir statyti naują priestatą su modernia žiūrovų sale bei jai funkcionuoti būtinomis patalpomis Danės gatvėje.

Naujojo eksterjero sprendiniai atspindi Klaipėdos architektūros identitetą – naudotos raudono molio plytos, čerpės. Analogiškai

Emilio Šimkaus (KVMT archyvo) nuotr.

PROJEKTUOTOJAI: UAB „Inžinerinė mintis“, vadovas Tomas Burokas, statinio projekto vadovo padėjėjas Mindaugas Rauckis

derintos ir naujosios pastato dalies apdailos medžiagos – tinkas, fibrocementinės plokštės.

Muzikinio teatro projekte, suprantama, itin didelis dėmesys skirtas akustikai. Kad skirtingo žanro kūriniai skambėtų nepriekaištingai, prireikė atitinkamų sprendimų. „Didžioji salė sukurta sudėtingos 3D formos, su specialiais laiptais, sienų, lubų išgaubimais. Jai pagamintas unikalios formos akustinis kiautas, specialių medžiagų kėdės.

Orkestro ložė kilojama, joje gali būti įrengtos ir žiūrovų vietos“, – vardija akustinius sprendinius KVMT statinio projekto vadovas Tomas Burokas, UAB „Inžinerinė mintis“ direktorius.

12 m gylio rūsyje per du aukštus įrengtos repeticijų patalpos, vienintelės tokios Lietuvoje. Čia ant sienų ir lubų sumontuoti valdomi skirtingų formų akustiniai skydai, kuriais galima moduliuoti garsą. Už skydų yra draperijos, jas užtraukiant ir atitraukiant reguliuojama aidėjimo trukmė. Grindys specialiai izoliuotos, kad nepersiduotų vibracijos. Šoninėse patalpose numatyti sprendiniai vėdinimo sistemose, kad garsas nesklistų iš vienos patalpos į kitą, – sumontuoti specialūs akustiniai vožtuvai. Didžiojoje salėje įrengti elektra valdomi liukai, salės akustinis kiautas – keičiant jų padėtį taip pat galima daryti poveikį aidėjimo trukmei. Pasak teatro atstovų, galbūt atskiri sprendiniai kur nors egzistuoja, tačiau tokio akustinio kiauto nėra. Projektuotojams, inžinieriams ir rangovui tą sprendinį reikėjo tiesiog sukurti. Yra teatre ir puikios akustikos įrašų studija su moderniausia technika. „Mes sukūrėme ne interjerą, o INSTRUMENTĄ daugiasluoksniam muzikos skambesiui – visiškai naują, vienintelį tokį pasaulyje. Niekas niekada tokio instrumento nebuvo daręs –

mes tiesiog ėmėme ir darėme. Ir neturėjome privilegijos suklysti“, – sako KVMT interjero architektas Marius Mateika, drauge su su kolegėmis Indre Ankudavičiene ir Audrone Pakalniškyte kūręs kone visus teatro interjero sprendinius, akustikos klausimais pasitelkdami Gintarę Privedienę iš „Akustikos plius“.

Didžiosios salės akustikai užtikrinti M. Mateika pasirinko unikalų sprendimą, atliepiantį Klaipėdos krašto identitetą, – panaudojo molį, dekoruotą bangų motyvais. „Bangų motyvas, beje, yra ir KVMT logotipe, bangos „ritasi“ per visą naująjį pastatą, nes norėta pabrėžti, kad teatras yra mieste prie jūros.

Sąsajos su logotipo bangomis ir jūra juntamos visame pastate, bangos ar kopos leitmotyvą galima įžvelgti ir fasado formose, „banguoja“ net teatro lauko laiptai su terasa“, – apie architektūrinį bangos leitmotyvą pasakoja N. K. Petniūnienė.

Paminėtina, kad KVMT atsisakyta teatrui privalomos švieslentės virš scenos, vietoj jos yra ekranai žiūrovų kėdžių atkaltėse – taip kiekvienas gali pasirinkti libreto kalbą. KVMT – ir vienintelis šalyje teatras, visiškai pritaikytas žmonėms netgi su regos nega-

lia: specialūs jutikliai suteikia galimybę orientuotis teatro erdvėje be palydovo, reikia tik telefone įsidiegti programėlę. Ši įranga atsisiųsta iš Amerikos, Lietuvoje tokios dar nėra.

Pastatas suprojektuotas kaip B energinės klasės, tačiau pagal sandarumo testus atitinka A. Visos pastato inžinerinės sistemos, visos technologijos, valdymo, ŠVOK sistemos naujoviškos. Apšvietimas – LED, tad taupoma energija. Bendrosiose erdvėse įrengti judesio jutikliai, kad niekur be reikalo nedegtų šviesa, šviestuvai valdomi KNX sistema.

Naudojami galingi varikliai scenos formoms pakelti ir šviesos tiltams valdyti, tačiau įsigijus naujos kartos įrangą, taip pat tris labai pažangius lazerinius projektorius tam suvartojama mažiau elektros energijos. Jutikliai yra net unitazų vandens nuleidimo sistemose ir muilo dozatoriuose. Beveik 9000 kv. m pastate viską taupyti būtina.

109

MAMA Architects nuotr.

Kauno Nemuno saloje įgyvendinta dar viena dešimtmetį brandinta ambicinga idėja: šių metų pabaigoje duris čia atvėrė Mokslo ir inovacijų sklaidos centras labai asociatyviu pavadinimu „Mokslo sala“.

110

„Projektas visada buvo planuotas Nemuno saloje. Iš dalies dėl to kilo idėja Mokslo ir inovacijų sklaidos centrą (MISC) pavadinti „Mokslo sala“. Vieta buvo ir viena iš svarbių priežasčių, dėl kurių MISC projektą nuspręsta įgyvendinti Kaune. Matydami rezultatą galime teigti, kad konkursą laimėjusiai australų architektų bendrovei „SMAR Architecture Studio PTY LTD“ kartu su lietuvių „Architektų biuru G. Natkevičius ir partneriai“ pavyko sukurti išskirtinį objektą.

Tokios apimties ir kompleksiškumo projektui įgyvendinti buvo svarbu išrinkti didelių pajėgumų patyrusį rangovą. Ši atsakomybė buvo patikėta UAB „Autokausta“, – sako Aistė Lukaševičiūtė, Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

Visa projekto vertė – 37,7 mln. Didžioji investicijų dalis teko pastato statyboms, 5,3 mln. eurų skirta nuolatinei ekspozici-

jai sukurti ir įrengti, 1,9 mln. eurų – virtualių projekcijų planetariumo įrangai įsigyti.

A. Lukaševičiūtės teigimu, „Mokslo sala“ – pirmasis tokio masto mokslo populiarinimo centras Lietuvoje, todėl jį kuriant kiekviename etape nuo pat architektų konkurso buvo būtinos tarptautinės konsultacijos. Šią atsakomybę iki pat planetariumo įrengimo prisiėmė Jungtinės Karalystės įmonė „Malcolm Reading Consultant“.

Pirmieji kartai ir kiti iššūkiai Daugiausia iššūkių sukėlė būtent pirmieji kartai – projekte yra net keletas sprendinių, kurių niekada niekam Lietuvoje nėra tekę anksčiau įgyvendinti, todėl prireikė daug planavimo, pasirengimo ir laiko jiems realizuoti.

Vieni sudėtingiausių ir netikėčiausių pastato sprendinių susiję su pagrindiniu pastato įėjimu: teko spręsti nepaprastą

Manto Zinkevičiaus (Kauno m. savivaldybės archyvo) nuotr.

MOKSLO SALA: VIETA, IŠ KURIOS SKRENDAMA Į KOSMOSĄ

OBJEKTAS: Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, Nemuno sala, Kaunas PLOTAS: 11,5 tūkst. kv. metrų UŽSAKOVAS: Kauno miesto savivaldybė GENERALINIS RANGOVAS:

„Autokausta“

ARCHITEKTAI: UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“, architektai Dominykas Kalmatavičius, Gintautas Natkevičius; „Smar Architecture studio PTY LTD“

Andriaus Aleksandravičiaus („Mokslo salos“ archyvo) nuotr.

STATINIO STATYBOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: MB 2 PASSIBUS ANTEIRE

konstrukcinį galvosūkį – kaip įrengti daugiau nei 20 metrų skersmens apskritus amfiteatrinius laiptus, apsuptus lenktomis stiklo vitrinomis, o virš jų vos ant vienos sijos „pakabinti“ milžinišką diską.

Disko konstrukcijos įrengimą kaip didžiausią iššūkį įvardija ir „Mokslo salos“ generalinio rangovo – bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas. „Disko ir jį laikančių metalinių perdangos sijų svoris – apie

1000 tonų. Šią konstrukciją pagaminome, nudažėme ir sumontavome objekte patys. Prie didesnių iššūkių priskirtume ir kupolo formos planetariumo betonavimą“, – sako direktorius.

Tarptautinės plieninių ir kompozitinių konstrukcijų bei gelžbetonio jungčių gamybos įmonės „Peikko“ atstovų nuomone, vienas įdomiausių iššūkių šiame projekte buvo architektų idėja sukurti itin liaunas ir kartu tvirtas kolonas. Tam panaudota beveik 100 ATLANT® kompozitinių kolonų, kurių skersmuo – vos 273 mm, o aukštis siekia beveik 8 metrus. Baltos spalvos kolonos suteikia ekspozicijų erdvei lengvumo ir yra subtilus, bet esminis dizaino akcentas. Nemenkų logistikos ir montavimo iššūkių dėl savo masyvumo sukėlė ir sudėtinga kompozitinio kesono konstrukcija su HEM 1000 sijų profiliais. Kad konstrukcija būtų saugiai sumontuota, buvo pasitelktas net 500 tonų keliamosios galios kranas – tai buvo įspūdingas reginys, ne kasdien matomas statybų aikštelėje. Projektuojant DELTABEAM® kompozitines sijas buvo atsižvelgta į sudėtingą perdangos konstrukciją – 534 m sijų leido sukurti atviras erdves, kurios muziejui suteiks galimybę prisitaikyti prie nuolatinės ir keičiamos ekspozicijos. „Mokslo saloje“ vidaus ir lauko elektros tinklų montavimo darbus atliko, taip pat pagal patalpų paskirtį, apšviestumo reikalavimus ir architektų sumanymą parinkusi skirtingo

dizaino šviestuvus sumontavo, visos instaliacinės įrangos tiekimu rūpinosi UAB „Vatas“ – profesionalų komanda, kuri visada stengiasi jau nuo pat kiekvieno objekto projekto rengimo pradžios bendradarbiauti su projektuotojais, kad būtų optimaliai sprendžiami kylantys techniniai klausimai.

Edukaciniai miesto lūkesčiai „Kurdami „Mokslo salą“ pirmiausia puoselėjome tikslą padėti žmonėms suprasti technologinius ir socialinius pokyčius, skatinti visus, ypač vaikus ir jaunimą, domėtis mokslu ir technologijomis, vis plačiau aprėpiančiomis įvairias gyvenimo sritis – nuo ugdymo ir darbo rinkos iki kasdienių įpročių. Visus „Mokslo salos“ lankytojus siekiame įtraukti į „išradėjo“ žaidimą, suteikti patirtimi grįsto pažinimo galimybių. Skatiname prie kiekvieno eksponato kelti klausimų ir atrasti, kodėl taip yra, kaip šis klausimas yra sprendžiamas dabar ir kaip mokslas galėtų padėti šioje srityje“, – apibūdina nuolatinės ekspozicijos pagrindinį principą Kauno vicemeras A. Palionis. „Mokslo salos“ lankytojai taip pat turi galimybę pasinerti į kosmoso keliones ir dalyvauti interaktyviose pamokose moderniausiame Lietuvoje 8K vizualinės raiškos planetariume su 11 m skersmens kupolu.

111

OBJEKTAS: Vilniaus TV bokšto antrasis rekonstrukcijos etapas, Karoliniškės, Vilnius UŽSAKOVAS: Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Infes“ ARCHITEKTAI: UAB „Plazma“, architektas Rytis Mikulionis

UPĖ, MIESTAS, DEBESYS IR TOLIAI Vilniaus TV bokšte įveikta antrojo rekonstrukcijos etapo pirmoji dalis: atidaryti prašmatnūs apartamentai, konferencijų salė ir bistro baras labai simboliniais – žvilgsnio trajektoriją čia apibūdinančiais pavadinimais. Nekantraujame sužinoti, kaip bus pavadinta naujoji apžvalgos aikštelė stiklinėmis grindimis 160 m aukštyje.

Dano Ruginio („Telecentro“ archyvo) nuotraukos

112

Antrasis bokšto rekonstrukcijos etapas padalytas į dvi dalis. Per pirmąją dalį 67 aukšte įrengtas ir atidarytas baras „Toliai“, 68 aukšte – apartamentai ir konferencijų salė „Debesys“, 69 aukšte – suremontuotos techninės patalpos. Iš viso atnaujinta daugiau kaip 700 kv. m vidinių erdvių. Antrojoje rekonstrukcijos dalyje bus rekonstruotas restoranas „Paukščių takas“ 66 aukšte ir 65 aukštas – dar beveik 900 kv. m vidinių erdvių. Taigi, per antrąjį rekonstrukcijos etapą bus rekonstruota iš viso apie 1600 kv. m patalpų. Jau planuojami ir tolesni rekonstrukcijos etapai – TV bokšto pirmųjų aukštų ir bokšto aplinkos tvarkymo darbai.

Bistro baras „Toliai“ TV bokšto viršutinėje taurėje, 67 aukšte, lankytojams atvertas balandį. Šiame aukšte taip pat įrengta ekrano zona privatiems renginiams ir edukacinėms programoms. Prie palangių sijų (struktūrinių žiedų) galima prisėsti taip pat patogiai kaip ir prie baro. Priešais barą įrengti laiptai, jais bus galima nusileisti į restoraną „Paukščių takas“, tačiau kol jame vyksta darbai, laiptai yra uždengti.

67 aukšte taip pat veikia 2023-iaisiais atverta lauko terasa, čia galima išbandyti

aukščio pramogą – pasivaikščioti TV bokšto taurės atbraila. Visas 67 aukštas yra atviro plano struktūros, palikta erdvės judėti aplink bokšto kamieną.

68 aukšte, be konferencijų salės „Debesys“, įrengti du dviviečiai apartamentai – „Upė“ ir „Miestas“.

67 ir 68 aukštai lankytojams atverti pirmą kartą per visą TV bokšto istoriją.

Anksčiau čia buvo techninės paskirties patalpos, tačiau jos jau kurį laiką stovėjo tuščios, po fasado remonto darbų nebebuvo nė pertvarų. Dabar abiejų aukštų patalpų planas pakeistas kardinaliai. Įveiktas ir dar vienas iššūkis – atnaujintos visos TV bokšto inžinerinės sistemos.

Neseniai pradėjo veikti modernizuotas liftas, pritaikytas naudoti gaisro atveju. Šiais metais planuojama pradėti ir antro lifto naujinimo darbus. Šiuo metu rekonstrukcijos darbai sutelkti į restoraną „Paukščių takas“ 66 aukšte. Be vidaus darbų, bus renovuota ir aikštelė po taure 160 m aukštyje. Jos grindys bus stiklinės!

113

Vaizdingoje Vilniaus senamiesčio vietoje, Aguonų g. 22, atidarytas Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakultetas.

Daugiau kaip dešimtmetį brandintas projektas – nauja miesto puošmena, išsiskirianti moderniais tvariais sprendiniais, liudijanti istoriją ir džiuginanti išskirtine sostinės panorama, atsiveriančia iš viršutinių aukštų.

GENERALINIS RANGOVAS

114

„2008 m. viešoji įstaiga „Universitas Studiorum Polona Vilnensis“ Balstogės universiteto filialui padovanojo 14 arų ploto sklypą su pastatu. Universiteto senatas nutarė pastatą pakeisti iš pagrindų – jo vietoje pastatyti naują, modernų, – pasakoja fakulteto statybos istoriją Danielis Jezulewiczius, Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakulteto techninių darbų vyresnysis specialistas. – Senasis pastatas buvo avarinės būklės, tačiau norėjome išsaugoti kuo daugiau jo istorijos, todėl naujajame pastate dabar dera kultūros paveldas (hipokausto krosnis), senomis plytomis dekoruota laiptinė ir modernūs sprendiniai: šviesios auditorijos, jaukūs dėstytojų kabinetai, administracinės patalpos, didelis dekanatas, kavinukė. Taip pat yra patogi požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, o iš viršutinių aukštų atsiveria nuostabi panorama.“ „Naujos modernios Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakulteto senamiestyje paženklintos XVII a. Vilniaus infrastruktūros atradimais ir panora-

miniais vaizdais į miesto istorinį centrą“, – tęsia D. Jezulewicziaus pasakojimą „Vilniaus architektūros studijos“ architektas Egidijus Petroška, kartu su partneriais prie Balstogės universiteto padalinio projekto dirbęs nuo 2009 m. ir įgyvendinęs jau trečiąją jo konversiją.

Pirminių projektinių pasiūlymų etapu, pasak architekto, daug keblumų kėlė neproporcingai dideli norminiai reikalavimai automobiliams statyti. Ankstesnės sklype stovėjusio senojo pastato pertvarkymo idėjos nebuvo įgyvendintos dėl 2008 m. ekonomikos krizės ir Lenkijos Respublikos investicinių planų apverktinos būklės pastatą pritaikant prie nūdienos poreikių. „Per 15 darbo metų keitėsi architektų komandos, tačiau bendradarbiavimas su kolegomis vyko sklandžiai iki projekto pabaigos“, – sako architektas Egidijus Petroška, kantriai su komanda tobulinęs ir galiausiai įgyvendinęs universitetui tinkamiausią pastato konversijos projektą.

Netikėtos istorijos versmės

2009-aisiais Balstogės universiteto filialo sklype atlikus geologinius tyri-

Laimono Ciūnio nuotraukos

NAUJAS MOKSLO ŽIDINYS SOSTINĖJE: MODERNIŲ SPRENDINIŲ IR ISTORIJOS SINERGIJA

OBJEKTAS: Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakultetas (projektavimas ir statyba kartu įrengiant ir sutvarkant teritoriją, techninę infrastruktūrą, automobilių stovėjimo aikšteles), Aguonų g. 22, Vilnius UŽSAKOVAS: Balstogės universitetas (Lenkija) GENERALINIS RANGOVAS:

UAB „Mosta“

ARCHITEKTAI: „Vilniaus architektūros studija“, architektai Egidijus Petroška, Artūras Asauskas, Vytautas Silevičius, Irmantas Gudaitis

mus buvo nustatyta, kad 1938 m. pastatytas senasis namas stovi ant piltinės kalvelės. Kadaise name gyveno gausi lenkų šeima, vėliau čia buvo įrengta spirito varykla, o po Antrojo pasaulinio karo veikė mechanikos dirbtuvės. Pasak E. Petroškos, ekspertai patvirtino, kad namą galima griauti, jis neturi architektūrinės vertės – nei ypatingų dekoravimo ele-

mentų, nei išskirtinės erdvinės struktūros. Taip ir buvo padaryta.

Tačiau atliekant paskutinius prieš statybas archeologinius žvalgomuosius tyrimus pažiro netikėtumai.

Nukasus sklypo piltinį gruntą, buvo aptikta XVII a. vidurio gatvių sankryža. Tai visam Vilniaus senamiesčiui reikšmingas atradimas, jis užpildė viso aplinkinio rajono planinės struktūros informacijos spragas. Taip pat buvo atkasta statinių liekanų ir smuklės pastato fragmentų. Pats reikšmingiausias radinys – hipokausto krosnis sugriuvusio namo cokoliniame aukšte. Šie fragmentai dabar demonstruojami naujajame universitete.

Iš naujosios mokslo įstaigos patalpų pirmiausia paminėtina didžioji salė, kurią galima transformuoti į vaizdo peržiūrų erdvę. Pirmajame aukšte taip pat įrengti dekano ir prodekanų

kabinetai, stiklinės pertvaros jungia dėstytojų kambarius, o už langų besidriekianti senų tujų linija formuoja žaliuojančią užuolaidą.

Antrajame aukšte suprojektuoti kabinetai, trečiajame aukšte – biblioteka su pridengtu iš dalies balkonu. Iš mansardinio universiteto pastato aukšto atsiveria įspūdingiausi Vilniaus vaizdai – Gedimino pilies bokštas, Trijų Kryžių kalnas, maldos namų stogai.

Patyrusi suvirintojų ir montuotojų įmonė MB „Metalbaut“ pagal visuomeninės paskirties patalpoms keliamus saugumo reikalavimus pagamino ir sumontavo ritmingus atviros laiptinės turėklus ir saugius stiklinius turėklus lauko terasoje pastato viršuje, santūrios geometrijos laiptų turėklus pietinėje pastato pusėje ir vidiniame kieme ties panduso kraštu, taip pat universitetą juosiančią grakščią rombų ornamentais puoštą metalinę tvorą, panašios minimalistinės stilistikos fragmentus ties įėjimais į universitetą, 2D tinklu apsiūtą sandėliavimo zonos juodojo metalo karkasą. Visi šie nesudėtingų metalinių konstrukcijų iš juodojo ir nerūdijančiojo plieno gamyba bei montavimu užsiimančios įmonės sprendiniai puikiai dera prie universiteto architektūrinio konteksto. „Nesistengėme atkartoti senovės, bet prisitaikėme ir panaudojome tvarias medžiagas“, – apibendrina architektas E. Petroška. Jo teigimu, visos statybinės medžiagos, panaudotos pastate, gali būti perdirbtos. A++ energinės klasės pastato reikmėms vartojama perkama žalioji energija.

Ir E. Petroška, ir D. Jezulewiczius giria generalinį rangovą „Mosta“ už itin profesionalią projektavimo ir statybos procesų vadybą, didelį supratingumą siekiant išskirtinės išorės ir vidaus apdailos kokybės, lankstumą sprendžiant senamiesčio statybos iššūkius, pagalba įgyvendinant visas puoselėtas idėjas.

115

KAUNO URBAN HUB: VERSLAS, VAIZDAS IR KOMFORTAS

OBJEKTAS: daugiafunkcis prekybos, biurų ir sandėlių miestelis „Urban HUB“, Veterinarų g. 4, Biruliškės, Kauno r.

PROJEKTO PLĖTOTOJAS: SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovė „SBA Urban“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „YIT Lietuva“ ARCHITEKTAI: „PLH Architects“, Danija; architektūros studija HEIMA, architektas Tomas Vaičiulis

SBA grupės NT bendrovė „SBA Urban“ įgyvendina grandiozinį projektą Kauno prieigose: šalia magistralės Vilnius–Klaipėda smalsias akis jau traukia neįprastų formų ir spalvų daugiafunkcis komercijos miestelis – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

„SBA Urban“ prekybos ir verslo miestelis „Urban HUB“ Kaune per tris etapus verslui pasiūlys daugiau kaip 70 tūkst. kv. m modernių erdvių. Planuojama, kad čia įsikurs per 100 vietos ir tarptautinių įmonių. Investicijos į projektą sieks 100 mln. eurų“, – naujojo objekto reikšmę regiono ir šalies verslui trumpai apibūdina „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Verslo miestelis kuriamas pagal stock-office koncepciją – vienoje vietoje derinant prekybos, biuro ir sandėliavimo erdves. G. Muliuolio žodžiais, tai patogu ir efektyvu įvairiems verslams. „Miestelį kuriame taip, kad prie pagrindinio įvažiavimo būtų prekybos centras, kavinės, specializuotos parduotuvės, o aptarnavimo paslaugas verslui arba gyventojams teikiančios įmonės įsikurtų tolėliau“, – sako jis.

116

Projekto plėtotojai daug dėmesio skiria energijos taupymui: pastatų energinio naudingumo klasė A++, visi miestelyje įsikursiantys verslai savo poreikiams naudos žaliąją elektros energiją iš nutolusių elektrinių, o ateityje saulės jėgainės bus įrengtos ir ant verslo miestelio stogų. Projektas sieks „BREEAM New Construction Excellent“ sertifikato.

Kauno „Urban HUB“ – vienas didžiausių tokio tipo projektų Baltijos šalyse. Pirmasis jo statybos etapas jau baigtas, pradėtas antrasis.

Planuojama, kad jis vyks iki 2025 m. pabaigos. Trečiojo etapo pabaiga numatoma 2028 m.

BENDROS VERTYBĖS „Šis projektas mums yra vertybiškai artimas – esame už darnią miestų

plėtrą, tad didžiuojamės galėdami prisidėti prie Kauno ir jo modernios, tvarumo principus atitinkančios komercinės teritorijos plėtros, – sako miestelio „Urban HUB“ generalinio rangovo „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. – Su „SBA Urban“ mus sieja ilgametė partnerystė.

Esame pelnę užsakovo pasitikėjimą, tikimės, kad ir toliau pateisinsime jo lūkesčius – objekto statybos darbai vyks taip pat efektyviai kaip anksčiau.“ Užsakovo iškeltų išties ambicingų darbų apimties ir įgyvendinimo terminų tikslų „YIT Lietuva“ komanda siekia pasitelkusi šiuolaikines skaitmeninės statybos technologijas ir kompetencijas.

Per pirmąjį etapą buvo išplėtota infrastruktūra, reikalinga regiono bei

Urban HUB archyvo nuotr.

GENERALINIS RANGOVAS

kitų objekto statybos etapų poreikiams patenkinti, taip pat nuo A1 magistralės pusės pastatyti keturi projekto pastatai – iš viso 22 tūkst. kv. m. „YIT Lietuva“ rūpinasi ne tik pastato statyba, bet ir aplink esančios infrastruktūros tvarkymu. Įrengiami nauji keliai, įvažiavimai į daugiafunkcį

komercijos miestelį nuo A1 ir A6 kelio. „YIT Lietuva“ patikėta įgyvendinti ir antrąjį verslo miestelio statybos etapą. Per jį planuojama pastatyti dar keturis iš viso 28 tūkst. kv. m ploto pastatus. Jau statomas A++ energinio naudingumo klasės beveik 6000 kv. m ploto vieno aukšto prekybos paskirties pastatas su antre-

sole. Šalia bus įrengta antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Daugiafunkcio prekybos, biurų ir sandėlių miestelio architektūros koncepciją Kauno ir Vilniaus „Urban HUB“ projektams kūrė pasaulyje pripažinta Danijos architektūros įmonė „PLH Architects“. Jų sukurtas eksterjeras išskirtinis ne tik dėl parinktos medžiagos – profiliuotos skardos, bet ir dėl spalvų. Šio objekto projektą pagal „PLH Architects“ viziją parengė ir įgyvendina architektūros studija HEIMA. Pasak jos architekto Tomo Vaičiulio, lyginant su Lietuvoje jau įgyvendintais panašaus tipo projektais, nesunku pastebėti, kad Kauno „Urban HUB“ architektūrinė ir urbanistinė raiška yra „žmogui draugiško mastelio“ – nors įgyvendinti pirmojo statybos etapo pastatų sprendiniai didelių gabaritų, viešų erdvių struktūrą subalansuoja tarp pastatų esančiose ilgose alėjose suprojektuotos nišos. Pasitelkus išskirtinius fasado apdailos sprendinius, vizualiai skaidant palyginti ilgą pastatą į mažesnius tūrius, sukuriamas jaukaus miestelio, kuriame malonu apsipirkti ir leisti laisvalaikį, įvaizdis.

Vidaus planas taip pat apgalvotas – visos patalpos patogiai išdėstytos: per vieną pusę į parduotuves, prekybos sales eina lankytojai, iš kitos pusės privažiuoja prekes gabenantis transportas. Klientų ir logistikos darbuotojų judėjimo keliai nesusikerta. Patalpas pagal poreikį ir paskirtį galima nesudėtingai mažinti arba didinti.

Architekto teigimu, Kauno „Urban HUB“ projektuojamas ir statomas visada galvojant apie žmonių komfortą.

117

OBJEKTAS: daugiafunkcis prekybos, biurų ir sandėlių miestelis „Urban HUB“, Ožiarūčių g. 3, Avižieniai, Vilniaus r.

PLĖTOTOJAS: SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovė „SBA Urban“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „YIT Lietuva“

VILNIAUS URBAN HUB: ČIA DERA VERSLAS IR PRAMOGOS Liepos pabaigoje sostinėje, šalia Ukmergės gatvės, oficialiai atidarytas Kauno „Urban HUB“ jaunesnysis brolis – Vilniaus komercijos miestelis „Urban HUB“.

Jis kompaktiškesnis, ne tokios didelės skirtingų erdvių pasiūlos, tačiau ne mažiau išraiškingas, šiuolaikiškas ir komfortiškas. Pastatytas pagal tą pačią stock-office koncepciją – vienoje vietoje derinant prekybos, biuro ir sandėliavimo erdves.

GENERALINIS RANGOVAS

118

„Vilniaus „Urban HUB“– tai 22 tūkst. kv. m modernus komercijos miestelis Avižieniuose, Vilniaus rajone. Tikimės, projektas taps ryškia Ukmergės kryptimi besiformuojančios verslų bendruomenės dalimi.

Planuojame, kad čia įsikurs per 30 verslų, kuriems svarbu strateginė vieta ir išskirtinė architektūra“, – atidarymo proga sakė Giedrius Muliuolis, bendrovės „Urban HUB“ vadovas. „Urban HUB“ jau kuria naujas darbo vietas Vilniaus miesto ir rajono gyventojams, plėtoja rajonui svarbią infrastruktūrą. Naujajame verslo miestelyje buriasi įvairias paslaugas siūlantys verslai – nuo drabužių valymo iki įrankių nuomos. Čia jau atidarytas prekybos centras, bus maisto prekių parduotuvių, kavinių, viena didžiausių šalyje padelio arenų, vaikų žaidimo kambarys, ekstremalaus sporto parkas. Siekiama, kad „Urban HUB“ būtų patraukli vieta įsikurti verslui ir patogiai apsipirkti, leisti laiką gyventojams.

Vilniaus „Urban HUB“ kurtas kaip išskirtinis projektas – jo ryški architektūra matoma iš tolo, aplinkui išplėtota infrastruktūra. Daug dėmesio skirta energijos taupymui. Siekiama, kad A++ energinio naudingumo klasės pastatui būtų suteiktas „BREEAM

YIT Lietuva archyvo nuotr.

ARCHITEKTAI: „PLH Architects“, Danija; UAB „Projektų rengimo biuras“, projekto vadovas Ernestas Gegeckas, architektas Žilvinas Gedmintas

New Construction Excellent“ sertifikatas. Be to, čia įrengtomis greitojo įkrovimo elektromobilių stotelėmis gali naudotis visi.

SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovės „SBA Urban“ investicijos į Vilniaus „Urban HUB“ projektą siekia 30 mln. eurų. „Vilniaus „Urban HUB“ – antrasis HUB tinklo projektas, kurį įgyvendinome kartu su patyrusia „YIT Lietuva“ komanda“, – sako G. Muliuolis. ŠIUOLAIKINIAM PROJEKTUI SVARBU INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA „Įgyvendinome išties ambicingą projektą – šalia Vilniaus sukurta nauja, šiuolaikiška, tvari bei pažangaus verslo pokyčiams pritaikyta erdvė: čia iškilo A++ energinio naudingumo klasės vieno aukšto su antresole prekybos paskirties pastatas“, – didžiuojasi savo įmonei suteikta galimybe prisidėti prie inovatyvių, darnią miestų plėtrą skatinančių „SBA Urban“ projektų Kęstutis Vanagas, bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas.

Prie pastato įrengta antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje yra daugiau kaip 300 stovėjimo vietų, iš jų 14 skirta elektromobiliams. Įrengta ir 20 vietų dviračiams.

Projekto sprendiniai buvo sutelkti į tvarių medžiagų naudojimą ir tvaresnio gyvenimo būdo infrastruktūrą, žaliąsias erdves, dėl to „YIT Lietuva“ atliko ir aplink esančios infrastruktūros tvarkymą – šalia „Urban HUB“ buvo nutiesta beveik 0,3 km ilgio Ožiarūčių gatvės atkarpa.

Norėdama suvaldyti tokios apimties projektą, palengvinti darbo procesus, „YIT Lietuva“ pasitelkia skaitmeninės statybos įrankius ir sistemas – „iTWO“ ir „Dalux“. Naudojant šiuos įrankius ne tik efektyviau valdomas projektas, bet ir operatyviai reaguojama į jo pakeitimus. Šie įrankiai suteikia ir daug kitų pranašumų.

KŪRYBIŠKUMO IR PROFESIONALUMO SINERGIJA Danų architektūros įmonės „PHL Architects“ parengtą Vilniaus „Urban HUB“ koncepciją, bendradarbiaudama su Kauno „Urban HUB“ projektą įgyvendinančia lietuvių architektūros studija HEIMA, detalizavo viena patikimiausių projektavimo įmonių Lietuvoje „Projektų rengimo biuras“ (PRB). „Manome, kad subūrėme sklandžiai veikiančią profesionalų komandą ir išgryninome HUB tipo pastatų atpažįstamumo, funkcionalumo bei naudotojų poreikius atitinkančio lanks-

tumo principus“, – sako PRB projektų vadovas Ernestas Gegeckas. „Vilniaus „Urban HUB“ pastato fasadai atspindi suplanuotą pastato struktūrą: kiekvienas patalpų bloko savininkas ar nuomininkas turi jį identifikuojantį verslo bendrijos vienetą – jam pritaikytą erdvę. Iš čia, mano nuomone, ir kilo pavadinimo HUB semantinė idėja“, – architektūrinę komercijos miestelio idėją apibūdina PRB architektas Žilvinas Gedmintas.

Prie darbuotojų gerovės daugelyje „Urban HUB“ biurų reikšmingai prisidėjo modernių langų uždengimo sprendinių prekių ženklo DOMUS LUMINA komanda, sumontavusi screen roletus su 3 proc. pralaidumo audiniu. Šis puikus DOMUS LUMINA dizaino, funkcionalumo ir patogumo derinys idealiai tinka biurams, kuriuose siekiama ergonomiškumo ir efektyvaus šviesos valdymo.

Tokie roletai užtikrina optimalų natūralios šviesos kiekį, neleidžia patalpoms kaisti ir apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių, bet neužtamsina erdvės. Tai padeda išlaikyti komfortišką darbo aplinką ir mažina akių nuovargį dirbant prie ekranų.

119

AKSOMINĖS KOPOS NIDA:

PRABANGOS IR GAMTOS SINERGIJA Išskirtinis ir sklandžiai įsiliejantis į Nidos kraštovaizdį, prabangus ir paprastas bei elegantiškas – toks yra naujasis apartamentų kompleksas „Aksominės kopos Nida“ G. D. Kuverto gatvėje. „Sotheby’s International Realty®“ specialiajame leidinyje RESIDE įvardytas kaip vienas geidžiamiausių prabangaus nekilnojamojo turto objektų pasaulyje.

GENERALINIS RANGOVAS

OBJEKTAS: apartamentų kompleksas „Aksominės kopos Nida“,

G. D. Kuverto g. 17A, Neringa PROJEKTO PAVADINIMAS:

poilsio paskirties pastatų G. D. Kuverto g. 17, Nidos gyv., Neringoje, kapitalinis remontas PLĖTOTOJAS: investicinė bendrovė „DAO Family“ GENERALINIS RANGOVAS:

UAB „Gilesta“

ARCHITEKTAI: UAB DO ARCHITECTS, projekto vadovė architektė Andrė Baldišiūtė, architektai Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Algimantas Neniškis, Marija Steponavičiūtė, Gediminas Aismontas, Eglė Gelažauskaitė, Giedrė Darškutė, Džiugas Karalius, Kasparas Žiliukas, Vaiva Šimoliūnaitė, Vytenis Stasiūnas, Gabija Tomkevičiūtė, Solveiga Buoželytė PASTATO ARCHITEKTAS (1964 M.): R. Šilinskas PROJEKTO REKONSTRUKCIJA IR IŠPLĖTIMAS (1988 M.):

A. G. Gudaitis, R. Krištapavičius, R. Stasėnas

VIDAUS IR LAUKO BALDŲ BEI APŠVIETIMO SPRENDINIAI:

„Viktorija design“ ir „Culdo Studio“

120

Gabrieliaus Lenkšo („Aksominių kopų“ archyvo) nuotr.

„Aksominės kopos Nida“ – tai sovietinių laikų poilsio kompleksas „Auksinės kopos“ po kapitalinio remonto.

Pagal teritorijų planavimo dokumentus čia tik tokios rūšies statybos darbai buvo galimi, tačiau mes alternatyvų ir neieškojome. Tvarumas – viena iš mūsų bendrovės vertybių“, – sako Artūras Razgūnas, projektą plėtojančios Liuksemburgo ir Lietuvos investicinės bendrovės „Dao Family“ partneris.

Atliekant kapitalinį remontą kompleksas buvo padalytas į gyvenamąją (poilsio) dalį – privačius apartamentus ir viešąją infrastruktūrą (SPA centras, lobby baras, vidaus ir lauko baseinai, restoranas), kuria gali naudotis ir komplekso privačių apartamentų savininkai, ir Neringos poilsiautojai.

Renovacija atlikta išskirtinės kokybės medžiagomis, įdiegta daug inovatyvių sprendinių. Kompleksas šildomas ir vėsinamas geoterminiu būdu, visuose apartamentuose įrengtos rekuperacinės sistemos, baseinų vanduo valomas bechlorėmis sistemomis.

Nuo kitų apartamentų projektų „Aksominės kopos“ skiriasi pirmiausia koncepcija. Tai nėra tiesiog prabangūs apartamentai. Čia žmogus gauna viską: SPA su vidaus baseinu ir pirtimis, lauko baseiną, restoraną ir reprezentatyvų lobby barą, kuriame gali susitikti su draugais, padirbėti ar išgerti taurę vyno. Antra, vidutinis apartamentų dydis „Aksominėse kopose“ yra apie 90 kv. m, ir tai tikrai nėra įprasta pajūrio projektams. Kitaip tariant, didelė dalis apartamentų – didesni nei vyraujantieji rinkoje ir yra skirti gyventi patiems jų savininkams.

Be abejo, išskirtinė ir projekto architektūra, erdvių sprendiniai. „Aksominių kopų“ koncepcijos esmė – užtikrinti jų gyventojams gyvenimą be buitinių rūpesčių ir pasiūlyti, ką nuveikti Neringoje net žiemą. „Šis kompleksas į išskirtinį mūsų šalies kurortą pritraukė naujų žmonių, jie čia investavo į ilgalaikį turtą, tad, tikėtina, praleis jame nemažai

laiko. Tai skatins verslą teikti dar kokybiškesnes paslaugas – ne vien sezono metu, o ištisus metus. To čia labai trūko. „Aksominės kopos“ įdiegė naujus standartus ir iškėlė kartelę būsimų Nidos projektų plėtotojams. Viliuosi, jie, užuot statę „kvadratinius metrus“, galvos ir apie papildomus sprendimus“, – sako Robertas Karalius, „Baltic Sotheby’s International Realty“ atstovas.

„Auksinių kopų“ virsmas į „Aksomines“ 1964 m. pagal architekto Romualdo Šilinsko projektą ant Nidos kopagūbrio, pusiaukelėje tarp jūros ir marių, iškilusį poilsio kompleksą „Auksinės kopos“ 2017 m. prikelti naujam gyvenimui ėmėsi architektūros įmonė DO ARCHITECTS. Satybos darbai buvo pradėti 2019 m. pabaigoje. „Visi sprendimai buvo aptariami su projekto plėtotoju. „Projektas negimė per mėnesį, teisingo kelio kartu ieškojome gal dvejus metus. Galiausiai pasiūlėme esamo komplekso pagrindu sukurti naujos kokybės erdves, kurios alsuotų šiuolaikine dvasia, – nieko beveik negriaunant, tiesiog iš pagrindų remontuojant atsikratyti priplėkusio senų poilsio namų kvapo“, – sako „Aksominių kopų“ projekto architektūrinės dalies vadovė Andrė Baldišiūtė, DO ARCHITECTS vyriausioji architektė.

Didelis iššūkis, „Gilestos“ vadovo R. Paliulio akimis, buvo įgyvendinti užsakovo idėjas nekeičiant esamų konstrukcijų ir tuo pat metu atitikti itin aukštus kokybės, technologinius reikalavimus. Jiems įgyvendinti reikėjo daugybės kompetencijų, komandinio darbo ir netradicinių sprendimų. „Ar būtume ką nors geriau sukūrę, jei būtume viską išgriovę ir statę iš naujo? Ne. O dabar štai turime istoriją“, – sako architektė A. Baldišiūtė.

Komplekso eksterjero sprendiniai buvo derinami prie Nidos kraštovaizdžio, kuriam būdingos mansardinės vilos tamsiai raudonų čerpių šlaitiniais stogais. Fasadų plytos – neryš-

kių, tarsi vėjo nugairintų spalvų, visos medinės dalys irgi tarsi vėjo nušiūruotos arba kopų atspalvio.

Suteikiant pastatams savitumo buvo analizuojama kompleksą supanti aplinka.

Atliekant kapitalinį remontą teritorijoje saugotas kiekvienas medis, kuriant teritorijos apželdinimo projektą aplink pastatus pasirinktas ne urbanistinis, o pajūrio rekreacinis kraštovaizdis: Kuršių nerijai būdingi smilginiai augalai, žolės, smėlis.

Pasak architektės, norėjosi, kad apartamentų kompleksas turėtų visiškai kitokį kvapą negu urbanizuotos teritorijos viešbutis.

Pradėjus ardyti buvusių remontų „patobulinimus“, buvo aptikta daug netikėtų erdvių, atsirado galimybė suformuoti vidinių kiemelių, stoglangių ir pro juos įleidus į pastatų vidų šviesos sukurti geidžiamų apartamentų.

Vienas ypatingiausių sprendinių, A. Baldišiūtės nuomone, yra SPA centro erdvė: įžengęs į pagrindinį pastatą, žmogus pro stiklines sienas mato ne tik recepciją, lobby barą, SPA centrą su vidaus baseinu, bet ir vidinį kiemelį su lauko baseinu. „Plėtotojai galėjo tą erdvę suskaidyti į apartamentus, bet jie pamatė jos unikalų grožį ir nusprendė išsaugoti, – džiaugiasi užsakovo sprendimu architektė ir priduria: – Su užsakovu visą laiką gražiai žiūrėjome į tą pačią pusę. Visiškai naują komplekso kokybę pavyko išgauti dėl to, kad nebuvo taupoma renkantis medžiagas.“ A. Baldišiūtė neabejoja, kad tokios kokybės „Aksominių kopų“ pastatai metams bėgant tik gražės.

Prie estetiško ir ilgaamžio objekto sukūrimo viename unikaliausių Lietuvos pajūrio kraštovaizdžių prisidėjo ir UAB „Oderna“ komanda: ji atliko pastatų fasadų šiltinimo, armavimo ir klinkerio plytų klijavimo darbus, užtikrindama aukščiausius kokybės standartus.

121

PANEVĖŽIO CENTRE – DIDELĖS PERMAINOS

OBJEKTAS: Panevėžio autobusų stotis su požemine automobilių stovėjimo aikštele, Savanorių a. 9 UŽSAKOVAS: Panevėžio miesto savivaldybė GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Kriautė“ ARCHITEKTAI: „Paleko architektų studija“, architektai Rolandas Palekas, Dalia Uogintė, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Karolina Burbaitė, Ugnė Morkūnaitė

Praėjus devyneriems metams, pagaliau baigta naujoji Panevėžio autobusų stotis. Moderni, patogi ir keleiviams, ir darbuotojams, su miela žaliąja zona, ji į gera pakeis miesto įvaizdį ir suteiks tvarkos kasdieniam panevėžiečių judėjimui.

122

KADASTRINIAI MATAVIMAI: UAB „Geodezinių matavimų projektai“ STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYTOJAS: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius Alvydas Kerbelis

GENERALINIS RANGOVAS

Romo Bagono nuotraukos

„Naujoji autobusų stotis sustiprino Panevėžio miesto centrinės dalies įvaizdį ir pagerino vietos erdvines ir funkcines sąlygas, – sako Augustas Makrickas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo architekto pavaduotojas. – Pastate yra visą parą veikiantis keleivių laukiamasis, įrengta 88 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Tikimės, sėkmingai suprojektuotas naujasis stoties pastatas skatins tvarų judumą, didins prieinamumą, sumažins eismo spūstis mieste.“ Pasak A. Makricko, ilgainiui neatpažįstamai pasikeis visa Savanorių aikštės aplinka. Ankstesnė autobusų aikštelė, neremontuota nuo 1980 m., kai pirmąkart buvo padengta asfaltu, virs žaliąja zona, skirta ramiai pasivaikščioti, pailsėti, prisėdus ant suoliukų pasigrožėti pieva, gėlėmis ir medžiais. Čia bus įrengtas modernus apšvietimas, numatyta vietų ir meniniams objektams.

Visa stoties projekto vertė – daugiau kaip 8 mln. eurų.

Dar tarpukariu iškilusį senąjį autobusų stoties pastatą, dabartinę išvaizdą, A. Makricko teigimu, įgijusį apie 1961 m. ir nuo tol beveik neremontuotą, nutarta išsaugoti. Jis bus rekonstruotas, tačiau architektūra nebus pakeista. Čia ketinama įkurdinti dvi viešąsias įstaigas: į pirmąjį aukštą iš Laisvės aikštės bus perkelta Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, antrąjį – „Panevėžio keleivinis transportas“. Dalį patalpų numatyta pritaikyti miesto bendruomenės reikmėms.

REIKĖJO ĮVESTI TVARKĄ CHAOTIŠKOJE ERDVĖJE „Apsisprendusi, kad autobusų stotis nebus iškeliama į užmiestį, Panevėžio miesto savivaldybė norėjo ne tik sutvarkyto ir patogaus naujo stoties pastato. Jis turėjo tapti reprezentatyviais miesto vartais ir priemiestiniais autobusais atvykstantiems, ir tarpmiestiniais reisais užsukantiems žmonėms. Taip pat buvo išsakyti techniniai lūkesčiai: naujos stoties dydis, autobusų skaičius, stoties kategorija, – apie projektą pasakoja „Paleko architektų

studijos“ partnerė architektė Dalia Uogintė. – Kai beveik prieš 9 metus su komanda atvykome į vietą, stoties aplinka, esanti praktiškai miesto senamiestyje, prie pat centrinės miesto aikštės, pribloškė: atviros, nesuformuotos ir pilnut pilnutėlės automobilių erdvės driekėsi nuo ilgo sovietinio daugiabučio J. Basanavičiaus gatvėje iki pat Laisvės aikštės. Kita vertus, daug žmonių judėjo tarp stoties, turgaus ir miesto centro, nardė tarp stovinčių ir važiuojančių lengvųjų automobilių, autobusų. O štai erdvėje pasimetęs Savanorių skverelis buvo beveik tuščias. Norėjosi šiame chaose įvesti tvarką ir priderinti prie miesto mastelio.“ Prieškariu čia buvusi istorinė aikštė sovietmečiu buvo padalyta pusiau, šiaurinė pusė buvo atiduota autobusų stočiai, o pietinėje, už autobusų parkavimo aikštelės, suformuotas ir apželdintas skverelis. Tačiau šitaip jis liko iš visų pusių apsuptas asfalto ir automobilių, visiškai atkirstas nuo miesto gyvenimo. Architektai nusprendė autobusų stotį sukeisti vietomis su skveru, tiksliau, bent jau konceptualiai grąžinti prieškarines jo ribas ir perkelti į jį stotį.

Keleivių peronas suprojektuotas skvero centre – pakeitus stoties funkcinę struktūrą ir laukimo salę su kasomis įkurdinus keleivių perono pradžioje, jis tapo patogiai pasiekiamas iš gretimo parkelio. Autobusų aikštelė paslinkta link įvažiavimo iš Basanavičiaus gatvės, taip sutrumpinant autobusų judėjimo kelius vidinėmis kvartalo gatvėmis ir atskiriant juos nuo pėsčiųjų. Šiems bus atiduotos skvero rytines ir vakarines ribas žyminčios gatvelės, kuriomis anksčiau važinėjo sunkusis transportas. Naują visuomeninę funkciją įgijęs senasis stoties pastatas ir gretimi komercinės paskirties pastatai tapo šiaurine parkelio riba.

Naujasis autobusų stoties pastatas buvo kuriamas kaip parko paviljonas, todėl jame yra sprendinių, nebūdingų įprastiems pastatams. Visos erdvės išdėstytos po išraiškingos formos betono monolito stogine – pastate nėra tradicinės stogo dangos. Kone visos pastato laikančiosios konstrukcijos – metalinės kolonos yra lauke,

ne pastato viduje. Kolonose paslėpti lietvamzdžiai. Laikui bėgant stoginė apaugs vijokliais, kilsiančiais kolonomis nuo žemės, todėl aplink pastatą įrengta laistymo sistema.

Kiek neįprasti gali pasirodyti interjero sprendiniai. Siekdama pabrėžti visų keleiviams skirtų erdvių tęstinumą, architektų komanda vidinę laukimo salę suprojektavo su lauko suolais ir lauko trinkelių grindiniu.

Architektų idėją įrengti sudėtingos geometrijos lubas iš natūralaus betono plokščių, maksimaliai lengvų ir su minimaliomis siūlėmis, įgyvendino įmonė „Materials.lt“, parinkusi tvarų ir amžiną sprendimą tiek luboms, tiek fasadui – „Materials“ fibrobetono plokštes. Įmonės fasadų ir interjero specialistai pagal pateiktus reikalavimus suprojektavo, pagamino ir nematomo tvirtinimo būdu sumontavo iš viso apie 260 kv. m tokių lubų.

Keleivių komfortą tiek žiemą, tiek vasarą užtikrinančią šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemą naujojoje Panevėžio autobusų stotyje įrengė UAB „Asirinta“. „Stoties projektas visiškai atsiskleis, kai bus įrengtas parkelis senosios stoties teritorijoje. Jis buvo suprojektuotas atskirai ir laukia, kol visos stoties funkcijos bus perkeltos į naująjį pastatą“, – sako architektė D. Uogintė.

Panevėžio autobusų stoties projekto generalinis rangovas – UAB KRIAUTĖ, teikianti paslaugas pramoninės ir civilinės, mažaaukštės ir daugiaaukštės skydinių karkasinių namų statybos srityje, beveik keturis dešimtmečius plėtoja veiklą ne tik Lietuvoje, Skandinavijoje, bet ir visos ES erdvėje. Įmonės atstovų nuomone, ypatingiausias Panevėžio autobusų stoties projekto sprendinys – statinys apželdintu stogu, kur susiliejusios gamta ir architektūra sukuria mieste specifinę oazę. Tradiciniam pastatui būdingų bruožų neturintis autobusų stoties pastatas bus tarsi skulptūra parke.

123

NAUJASIS IŠVYKIMO TERMINALAS VILNIUJE:

SVARBUS AVIACIJOS ŽINGSNIS Į ATEITĮ Liko įdiegti bei patikrinti modernias sistemas, ir naujojo Išvykimo terminalo erdvės pakvips gardžia kava, atsivers parduotuvių, oro skrydžių bendrovių biurų durys. Jau kitų metų vasarį į pasaulį skrisime iš naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo. atnaujinus skaitmeninius LTOU kanalus, keleiviai galės dar lengviau planuoti keliones, susipažinti su oro uosto aplinka prieš atvykdami ir realiuoju laiku stebėti oro uostų užimtumą. Bus patogesnis susisiekimas viešuoju transportu. Automobilių aikštelėse tilps 23 proc. daugiau automobilių (beveik 5000). Bagažo pridavimo savitarnos sistema užtik-rins greitesnę ir sklandesnę kelionės pradžią.

Naudojant naujausios technologijos bagažo skenerius efektyvesnė ir greitesnė taps aviacinio saugumo patikra.

Interaktyvios nuorodos ir navigacijos priemonės padės lengviau orientuotis oro uostų patalpose. Nauji energinio efektyvumo sprendiniai ne tik sumažins CO2 emisiją, bet ir užtikrins keleiviams didesnį komfortą oro uosto patalpose, dėl to mažės ir kelionės metu patiriamas stresas.

OBJEKTAS: Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalas UŽSAKOVAS: Lietuvos oro uostai (LTOU) GENERALINIS RANGOVAS: „EIKOS statyba“ ARCHITEKTAI: UAB „Vilniaus architektūros studija“, architektai Artūras Asauskas, Vidas Jankauskas, Lijana Jančytė, Aušrinė Bredulytė, Ernesta Skukauskienė, Giedrė Kličienė ir kt.

124

Laimono Ciūnio nuotr.

„Oro uostų vaidmuo kritiškai svarbus sėkmingai Lietuvos plėtrai ir jos pagreičiui užtikrinti“, – pabrėžė Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus per žiniasklaidai surengtą konferenciją naujojo Išvykimo terminalo statybos darbų pabaigos proga oficialiai pristatydamas ir atnaujintą Lietuvos oro uostų veiklos strategiją iki 2028 metų.

Per ketverius artimiausius metus

Didelis žingsnis ambicingų tikslų link jau žengtas – šį rugsėjį baigti naujojo 14,4 tūkst. kv. m Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalo statybos darbai. Šiuo metu jame diegiamos technologijos ir nuodugniai testuojamos visos sistemos. Keleiviams terminalą planuojama atverti 2025 m. vasarį.

Pirmajame terminalo aukšte įrengta keleivių registracijos erdvė su bagažo savitarnos zona, čia bus kavinių, kitų komercinių zonų ir oro bendrovių biurai. Antrajame aukšte sukurta nauja saugumo patikros zona ir išvykimo bei atvykimo vartai Šengeno šalių keleiviams. Su senuoju keleivių terminalu naujasis terminalas sujungtas erdvia komfortiška galerija. Įrengtos ir dvi naujos galerijos keleiviams laipinti tiesiai į lėktuvus. A++ energinės klasės pastatui bus suteiktas „BREEAM Very Good“ lygio sertifikatas. Šį rugpjūtį baigta pertvarkyti ir transporto prieigas priešais Vilniaus oro uostą: atnaujinti inžineriniai tinklai, iš esmės pakeista visa danga, įrengtos stoginės keleiviams ir transportui. Eismo schema keleiviams tapo kur kas patogesnė bei paprastesnė.

Prie šių darbų prisidėjo ir lauko bei vidaus inžinerinių sistemų projektavimo ir statybos įmonė UAB „Alduva“. Jos komanda, suburta iš patyrusių aukštos kvalifikacijos specialistų, visada užtikrinančių geriausią darbų atlikimo kokybę, įrengė lauko šiluminę trasą.

IDĖJOS TIKSLAS – ŽADINTI KELIAUTOJO JAUSMĄ Naująjį Išvykimo terminalą projektavo UAB „Vilniaus architektūros studija“, jau 32 metus dalyvaujanti planuojant ir projektuojant įvairius sudėtingus investicinius projektus ir

ne kartą pelniusi architektūros konkursų apdovanojimų. „Naujasis Išvykimo terminalas suprojektuotas pagal užsakovo pateiktą užduotį įvertinus terminalo keleivių ir darbuotojų funkcinius ryšius, technologinius montuojamos naujos įrangos poreikius. Technologinių įrengimų užduotys keitėsi, tad teko prisitaikyti prie sukurtos pradinės koncepcijos. Vis dėlto mums pavyko išlaikyti apie 90 proc. savo sprendimų“, – pasakoja vienas iš terminalo komandos narių – projekto vadovas Artūras Asauskas.

Jo teigimu, svarbiausias užsakovo reikalavimas buvo lėšas naudoti taupiai. Dėl to akcentuoti tik pagrindinis įėjimas ir viešojo transporto perono fasadas. Jiems panaudotos brangesnės apdailos medžiagos: įstiklintos aliuminio konstrukcijos, keraminės ir aliuminio kompozito plokštės. Šoniniuose fasaduose sumontuoti tipiniai vertikalūs langai, pro juos krintanti šviesa apšviečia pagrindinį holą ir darbo patalpas.

Architektams norėjosi, kad viduje būtų kuo daugiau šviesos, todėl visame pastate įrengti švieslangiai.

Terminalo lauko aplinka labiau funkcinė, pritaikyta automobiliams statyti, keleiviams patogiai privežti prie senojo ir naujojo terminalų. Čia taip pat įrengtos keleivių laukiamosios ir poilsio zonos, rūkomieji. Nepažeidžiant tarptautinių oro uostų projektavimo rekomendacijų, laisvesnės zonos apželdinamos, išsaugoti ir jau esami vertingesni medžiai. „Interjero sprendiniams įgyvendinti pasirinkome įvairių atspalvių ir tekstūrų apdailines plokštes. Vengėme nereikalingų detalių, naudojome daugiau stiklinių, šviesai laidžių paviršių.

Tokiu būdu visos erdvės gerai apšviestos, jaukios ir nestabdo žvilgsnio į tolį. Vidaus erdvėse panaudota daug medžio apdailos, skirta dėmesio ir apželdinimo elementams, jų yra net balduose“, – pasakoja architektas A. Asauskas.

Visus gyvus augalus naujojo Išvykimo terminalo erdvėms tiekė, žaliąsias erdves su įspūdingais Ficus alii medžiais pagal aukštus kokybės reikalavimus suformavo, kad keliautojai galėtų atsipalaiduoti laukdami skrydžio jaukioje aplinkoje tarp augalų, architektūros, kraštovaizdžio ir interjero dizaino įmonė BIOSYNCORA. Jos komanda džiaugiasi galėjusi prisidėti savo įgūdžiais ir žiniomis prie šio nacionalinės reikšmės objekto.

Ryškus ir „Diled“ bei „DiStyle Projektų“ komandų indėlis į naująjį Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalą – jos įgyvendino inovatyvius apšvietimo ir baldų sprendimus, užtikrinančius komfortą ir modernią kelionių patirtį. „Didžiuojamės rezultatu, kuris atspindi mūsų dėmesį kokybei bei inovacijoms“, – pabrėžia komandų atstovai.

Terminalo pastate įdiegtos visos naujausios mikroklimato, apšvietimo ir valdymo technologijos. Ant viso pastato stogo įrengtos saulės elektrinė ir žaibosaugos sistema. Viduje įdiegtos naujausios bagažo patikros, rūšiavimo ir apsaugos, keleivių registracijos ir bagažo pridavimo savitarnos sistemos. Žaismės suteikia šiuolaikiniai įvairiausių dydžių informaciniai stendai, ekranai, fotosiena.

125

Giedriaus Akelio nuotr.

PASTATAS, KURIO LAUKTA 100 METŲ Sostinės Antakalnio rajone, Vasaros gatvėje, kur nuo praėjusio šimtmečio trečiojo dešimtmečio veikia psichiatrijos ligoninė, iškilo įspūdingas, moderniausiomis technologijomis aprūpintas objektas – per visą Nepriklausomybės laikotarpį pirmasis Lietuvoje ne renovuotas, o visiškai naujas pastatas, skirtas būtent suaugusiųjų psichiatrijai. Jo kūrėjai puoselėjo ambicingą tikslą – šiuolaikiškais sprendiniais pakeisti pasenusį požiūrį į psichiatrijos ligonines. „Daugiau tokių korpusų Lietuvoje šiuo metu nėra. Senuose, nors ir renovuotuose, pastatuose net ir labai stengiantis nepavyks įdiegti tiek naujausių technologijų kaip naujame“, – pasakodamas apie baigiamą įrengti visai Lietuvai svarbų objektą, pabrėžia Martynas Marcinkevičius, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (VMPSC) direktorius, ir pamini keletą iš daugybės sprendinių: moderni šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistema, išmanusis apšvietimas, oro drėgmės kontrolė, daugialypė terpė (multimedija), unikali slaugių pagalbos iškvietimo sistema.

Visi sprendimai – dėl pacientų ir personalo gerovės Naujajame pastate bus sukoncentruota apie pusę VMPSC teikiamų paslaugų. Į jį perkeliami 60 lovų Ūmios psichiatrijos, 30 lovų Gerontopsichiatrijos, Priėmimo skyriai.

Bus čia ir naujasis Psichosocialinės reabilitacijos skyrius, kurio darbuotojai iki šiol neturėjo savo atskiros erdvės, jų kambariukai buvo išbarstyti po įvairius korpusus. Ūmios psichiatrijos ir Gerontopsichiatrijos skyriuose gydomi ypač jautrūs pacientai, tai, VMPSC direktoriaus M. Marcinkevičiaus teigimu, ir lėmė pastato unikalumą – jame itin daug įvairių technologinių sprendi126

nių susiję su padidintu pacientų, personalo ir lankytojų saugumu. Ir pastato, ir interjero architektai, pasak M. Marcinkevičiaus, kūrė ne tiesiog gražų objektą – jie visus sprendinius taikė prie žmonių su įvairiomis specifinėmis negaliomis. „Neįgaliuosius įprasta sieti tik su judėjimo negalia, tačiau negalių esama įvairių. Mes labai daug dėmesio skyrėme žmonėms su regos negalia ir tiesiog vyresniems žmonėms, kurių rega suprastėjusi ir dėl to jiems sunkiau orientuotis aplinkoje. Be to, daugelis Gerontopsichiatrijos skyriaus pacientų serga įvairių formų demencija. Nuo pat projekto pradžios, ypač patalpų įrengimo klausimais, aktyviai bendradarbiavome visa komanda – pastato ir interjero architektai, generalinis rangovas, mūsų personalas.

Dėl maksimalaus patalpų pritaikymo neįgaliesiems plačiąja prasme intensyviai konsultavomės su Vilniaus savivaldybėje dirbančiais ekspertais“, – pagrindinį naujojo korpuso projektavimo ir įrengimo principą įvardija M. Marcinkevičius.

Sprendimus diktavo gamta ir pastato paskirtis Nors psichiatrijos ligoninė šioje Antakalnio teritorijoje yra beveik šimtmetį, apie jos renovaciją prabilta tik Nepriklausomybės laikais. 2006–2014 m.

buvo atnaujinti visi penki kultūros paveldui nepriskirti korpusai. Naujo pastato architektūrinės koncepcijos idėją dar 2004 m. pasiūlė ir netgi vietą išrinko olandų architektai „de Jong Gortemaker Algra“. Olandų architektai įsivaizdavo du pastatus skirtingose vietose, tačiau vėliau, jau projektuojant, dėl tam tikrų priežasčių nuspręsta palikti vieną pastatą. Projektavimo užduotis, M. Marcinkevičiaus žodžiais, buvo suformuluota 2013 m., ir po metų buvo gautas statybos leidimas. Olandų idėją išrutuliojo ir naujojo pastato sprendinius suprojektavo UAB „Projektų rengimo centro“ (PRC) komanda su partneriais. Visi jie puoselėjo bendrą esminį kūrybinį tikslą – moderniais ir kokybiškais architektūriniais sprendimais paneigti nuostatą, kad psichiatrijos ligoninė yra niūri institucija. „Ši stigma dingsta, jei pacientas atsiduria ligoninėje, kuri ne baugina, o, priešingai, primena namus. Stengėmės sukurti tokią aplinką, kuri padėtų žmogui išlaikyti orumą, kai jam itin sunku“, – trumpai apibūdina kūrybinio proceso esmę projekto ar-

OBJEKTAS: gydymo paskirties naujos statybos pastatas Vasaros g. 5, Vilnius UŽSAKOVAS: VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras GENERALINIS RANGOVAS IR STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS:

UAB „Naresta“

ARCHITEKTAI: projekto architektūrinės dalies vadovė Lina Šantaraitė, architektai Justas Vaičius ir Paulius Armonas, UAB „Projektų rengimo centras“; architektas ir paveldosaugos specialistas Ramūnas Buitkus, „Senamiesčio projektai“ INTERJERO ARCHITEKTĖS:

Agnė Petkūnienė, Agnė Ruokienė ir Anastasija Bogomolnikova, architektūros studija „Laumės“ KADASTRINIAI MATAVIMAI:

UAB „KM Centras“

STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYTOJAS:

UAB „Ledasta“

chitektūrinės dalies vadovė – PRC architektė Lina Šantaraitė.

Abiejų korpusų fasadai ir stogai dengti pagal individualų užsakymą pagamintomis bronzos spalvos rombo formos anoduoto aliuminio skardos plokštelėmis. Siekdami optiškai palengvinti pastatą, architektai abiejų korpusų priekinėse dalyse per visus aukštus ir stogus suprojektavo laiptines su vitrininių langų apvedimu. Įstiklintos laiptinės suteikia masyviam pastatui grakštumo ir itin įspūdingai atrodo, kai įjungiamas naktinis pastato apšvietimas. Šiuos sprendinius, be kitų įmonių,

įgyvendinti padėjo ir UAB „Dimoretos statyba“ sėkmingai atlikusi terasos, bituminio stogo ir hidroizoliacijos įrengimo darbus. „Dėl netipinių projekto sprendinių ir dirbtinės perspektyvos, kurią suteikia pleišto forma, pastatas neužgožia gamtos, jis tarsi sumažėja paniręs tarp medžių“, – architektūriniu komandos laimėjimu džiaugiasi PRC architektas Justas Vaičius.

Mansardiniame pastato aukšte tarp daugelio administracinių patalpų išsiskiria gydytojų kabinetai su stoglangiais, besitęsiančiais per dalį fasado. Šis sprendimas suteikia kabinetams

daug šviesos ir atveria nuostabius parko medžių viršūnių vaizdus.

Pacientai naujojo pastato palatose gyvens po du. Kiekvienai porai palatų suprojektuotas atskiras sanitarinis mazgas. Visame pastate įrengtos išmaniosios įeigos kontrolės, vėdinimo ir šildymo sistemos. Pirmajame pastato aukšte yra du atskiri vidiniai kiemai pacientams, kai kurių palatų išėjimai suformuoti tiesiai į kiemelį.

Vienas iš kiemelių įrengtas fiziniams užsiėmimams – čia pacientai galės žaisti stalo tenisą, gatvės krepšinį.

REFINIS: GAMYKLA, SV UAB „Refinis“ akcininkai, daugiau kaip 15 metų dirbantys spalvotųjų ir tauriųjų metalų perdirbimo, taip pat metalų išgavimo iš panaudotų automobilių katalizatorių ir elektronikos laužo srityje, leidosi į naują sritį – pastatė katalizatorių perdirbimo gamyklą. Ji – viena iš nedaugelio Europoje.

UAB „Refinis“ archyvo nuotr.

128

SVARBI VISAI EUROPAI OBJEKTAS: Gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatas Pramonės g. 2, Lazdėnų k., Vievio sen., Elektrėnų sav.

UŽSAKOVAS: UAB „Refinis“ STATYBŲ VALDYTOJAS: UAB „Reverest Asset Management“ GENERALINIS RANGOVAS: CONRES ARCHITEKTAI: UAB „Bendrieji statybų projektai“, projekto

vadovas Arūnas Černauskas, architektūros dalies vadovė – architektė Laura Bagdžienė, sklypo plano dalies architektė – Irena Ardanavičiūtė KADASTRINIAI MATAVIMAI: UAB „Homo novus“ STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYTOJAS: UAB „Incorpus“

„Iki gamyklos statybų buvo vykdomos tik metalų surinkimo, pirminio apdorojimo, analizavimo ir rūšiavimo funkcijos, surinkta žaliava būdavo perduodama perdirbti į didžiausias pasaulio gamyklas. Tačiau ilgametė darbo patirtis ir didelis partnerių sąrašas paskatino akcininkus statyti gamyklą Lietuvoje ir integruoti į veiklą daugiau tauriųjų metalų perdirbimo grandinės dalių“, – pasakoja apie ryžtingą akcininkų sprendimą gamyklos „Refinis“ direktorius Šarūnas Būga.

Katalizatoriai rūšiuojami visose pasaulio šalyse, tačiau juos perdirbti gali tik kelios specializuotos Europos gamyklos, kurioms pastatyti reikėjo ne tik didelių investicijų, bet ir specializuotos įrangos, o svarbiausia – žinių. Tad gamyklos „Refinis“ veikla yra išskirtinė ir svarbi ne vien Lietuvai, bet ir Europai. „Platina, paladis ir rodis, platinos grupės metalai (PGM), pasižymintys unikaliomis cheminėmis, fizikinėmis ir katalitinėmis savybėmis, yra plačiai naudojami įvairiose pramonės srityse, ypač automobilių, chemijos ir elektronikos gamyboje. Deja, Europoje beveik nėra reikšmingų PGM išteklių. Dauguma pasaulinių PGM atsargų koncentruota Pietų Afrikoje (daugiau kaip 70 proc.), Rusijoje ir Zimbabvėje, todėl Europa stipriai priklausoma nuo importo, jautri tiekimo grandinės sutrikimams ir jaučia didelį užsienio prekybos deficitą“, – gamyklos „Refinis“ svarbą regionui pabrėžia Š. Būga.

Dėl PGM retumo ir plataus panaudojimo žiedinės ekonomikos principai yra labai svarbūs rinkos tiekimui ir stabilumui užtikrinti. „Johnson Matthey“, vienos didžiausių katalizatorių perdirbimo ir naujų katalizatorių gamybos įmonių, skaičiavimais, didelę dalį pasaulinės platinos, paladžio ir rodžio paklausos (20 proc. Pt, 30 proc. Pd ir 30 proc. Rh) patenkina antrinė perdirbimo rinka (žr. https://matthey.com/documents/161599/509428/PGM-Market-Report-24.pdf/4d557d3b47d1-d975-c4af-5df1c81000f0?t=1715228936090).

129

Siekdama didinti platinos grupės metalų perdirbimą iš antrinių žaliavų ir mažinti užsienio prekybos PGM deficitą, Europos Sąjunga finansuoja tokius projektus kaip PLATIRUS (žr. https://www.platirus.eu/).

UAB „Refinis“, Š. Būgos žodžiais, taip pat prisidės prie PGM deficito mažinimo EU. Paskaičiuota, kad vienoje tonoje iškastinės rūdos būna apie 5 g platinos grupės metalų, o vienoje tonoje automobilių katalizatorių jų gali būti daugiau nei 1 kg. Metalų perdirbimas iš antrinių žaliavų yra daug efektyvesnis ir draugiškesnis gamtai. Metalų perdirbimo įrangos gamintojų duomenimis, 1 kg platinos išgauti iš antrinių žaliavų suvartojama tik 13 proc. energijos, palyginti su tokio pat kiekio metalų išgavimu iš pirminės rūdos. Vadinasi, platinos išgavimo iš antrinių žaliavų proceso metu į aplinką išskiriama mažiau CO2. „Įvairiose gamyklos dokumentų rengimo stadijose (atliekant aplinkosauginius vertinimus bei projektuojant pastatą) reikėjo labai daug tikslios informacijos, ją gauti buvo itin sunku. Kurdami gamyklos procesų ir įrangos modeliavimus, atlikdami skaičiavimus, kuriais buvo siekiama labai tiksliai įvertinti, kokie procesai vyks gamykloje, daug dirbome su įvairiais konsultantais ir analitikais“, – apie gamyklos „Refinis“ projekto iššūkius pasakoja direktorius. Beje, buvo sunku rasti ir sklypą su tinkama infrastruktūra, todėl nemažą dalį infrastruktūros UAB „Refinis“ įsirengė pati. „Užsibrėžėme griežtus statybų ir projekto įgyvendinimo terminus, todėl džiaugiamės, kad daugumą darbų pavyko atlikti laiku. Prie to prisidėjo mūsų partneriai „Reverest Asset Management“, BSP, „Conres“ ir „Incorpus“, – sako Š. Būga. – Numatomas maksimalus gamykloje išgaunamas tauriųjų metalų kiekis – iki 17,5 tonos. Tačiau gamybą dar tik pradedame, sieksime tikslo etapais.

Minėtasis maksimalus kiekis yra kelerių ateinančių metų, per kuriuos bus įgyvendinti keli technologiniai plėtros etapai, siekiamybė. Jau dabar atlikome visus reikiamus pasiruošimo plėtrai darbus, lieka tik užsakyti papildomos įrangos.“ Vienas pagrindinių gamyklos „Refi-

130

nis“ įrenginių – elektros energija varoma plazmos krosnis, kurioje dėl labai aukštos medžiagų lydymo temperatūros yra neutralizuojamos bet kokios kenksmingos atliekos, o integruotos kelių lygių išmetamųjų dujų valymo sistemos užtikrina griežtus aplinkosauginius reikalavimus. Plazmos krosnies šilumos šaltinis yra generuojamas nenaudojant naftos produktų (be degimo), todėl yra draugiškiausias aplinkai. Be to, proceso šlakas dėl savo inertiškumo ir mažo išplovimo lygio turi didelį potencialą būti pakartotinai panaudotas kaip antrinis užpildas įvairiose statybų pramonės srityse. Š. Būgos teigimu, UAB „Refinis“ dirbo su kelių universitetų mokslininkais, kad rastų geriausius šio šlako antrinio panaudojimo būdus. Dėl savo ekologiško šilumos išskyrimo būdo ir proceso metu sukuriamo šlako panaudojimo galimybių minėtoji lydymo technologija yra laikoma minimaliai veikianti aplinką ir klasifikuojama kaip geriausia prieinama technologija (BAT).

Naudojant pažangią molekulinio atpažinimo technologiją krosnyje gautas lydinys bus chemiškai apdorojamas ir išgaunami trys taurieji metalai. „Lyginant su tradicinės chemijos metodais, tai yra pati selektyviausia ir tvariausia technologija,

šiuo metu naudojama tauriesiems metalams išgauti“, – paaiškina gamyklos „Refinis“ vadovas Š. Būga.

PASTATAS ATSPINDI VEIKLĄ Gamyklos „Refinis“ pastato vietą sklype padiktavo automagistralės apsaugos zona ir planuojamo plėtoti pastatų komplekso koncepcija.

Dabartinis gamyklos pastatas – tai pirmasis būsimo komplekso statinys, centrinė ašis, aplink kurią ateityje vidiniame kieme bus formuojami kiti statiniai. „Su užsakovu buvo sutarta siekti reprezentatyvios pagrindinio fasado išraiškos. Kūrybiniu postūmiu tapo pastate planuojama gamybinė veikla – tauriųjų metalų išgavimas iš katalizatorių. Mūsų komandai kilo mintis sukurti spindintį, metalizuotą fasadą, artimą tauriesiems metalams. Administracinio korpuso apdailai panaudotos tamsiai pilkos spalvos plieno kasetės ir sidabro spalvos kirstai temptas fasadinis tinklas. Antrinis, tinklu aptrauktas fasadas, išsprendė saulės kontrolės klausimą ir tapo užuomina į padidinto saugumo poreikį šiame pastate“, – apie išskirtinės gamyklos projektą pasakoja architektė Laura Bagdžienė.

Pailgą pastato koncepciją nuspręsta įrėminti dviem tamsiais

tūriais rytų bei vakarų pusėje ir suskaidyti vertikaliais akcentais – langais tamsiai pilkos spalvos profiliuose. Projektuojant nuolat galvota apie pastato visumą, vienodą svarbą teikiant tiek gamybiniams, tiek administraciniams tūriams. Architektūrinės koncepcijos įgyvendinimui didelę įtaką turėjo apšvietimas, metalizuotiems fasadams suteikęs švytėjimo, naujumo ir patrauklumo.

Pasak L. Bagdžienės, užsakovui buvo svarbi vidaus patalpų estetika, kokybė, praktiškumas, prieinamumas. Gamykla yra visiškai pritaikyta dirbti neįgaliesiems. Vidaus patalpų apdailai – sienoms ir grindims panaudotos skeltos struktūros akmens masės plytelės suteikė interjerui solidumo, natūralumo ir užtikrino praktinį aspektą. Panaudotos šiltų atspalvių baldų tekstū-

ros. Minkštumo patalpoms suteikė medžio plaušo lubos ir medinės horizontalios žaliuzės. „Sunkiąją pramonę per architektūrinę išraišką reikėjo paversti patrauklia ir reprezentuojančia, – „Bendrųjų statybų projektų“ komandos iššūkius prisimena L. Bagdžienė. – Gamyklos „Refinis“ veiklos specifika reikalauja padidinto dėmesio pastato konstrukcijų ir inžinerinių sprendinių apsaugai nuo korozijos, todėl gamybos paskirties patalpose naudotos medžiagos ir netradiciniai gaminiai padengti specialiomis dangomis, kurių korozijos klasė ne žemesnė kaip C4.“ Gamykloje „Refinis“ geodezinius, kadastrinius darbus ir statybos baigimo procedūras atliko ilgametę patirtį sukaupusi UAB „Homo Novus“, vadovaujama Gyčio Akstino.

131

TOKIAME OBJEKTE BŪTINAS ATITINKAMAS MIKROKLIMATAS Gamykloje „Refinis“ sumontuota SAMSUNG šildymo ir vėsinimo įranga DVM S2 – iš viso 425 kW vėsinimo galios. „Tai įprasta šildymo ir vėsinimo įranga, tik SAMSUNG specialistai ją suprojektavo būtent šiam pastatui“, – sako Rimvydas Breskis, „SAMSUNG Electronics Baltics“ šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) produktų technikos skyriaus vadovas.

Pasak R. Breskio, tokioms kaip „Refinis“ gamyklos patalpoms skirta sistema turi būti itin kruopščiai suprojektuota, kad būtų patenkinti visi galutinio vartotojo poreikiai šildant ir vėsinant pastatą. Gamybiniuose pastatuose daugiau dėmesio skiriama įrangos atsparumui, todėl labai svarbu įvertinti vidinių įrenginių vietas. Tai ir atlieka įrangą projektuojantys specialistai. „Gamybos patalpose dažnai pasirenkamas vėsinimas per vėdinimo įrenginius. Taip buvo ir šiuo atveju.

SAMSUNG specialistai šiame pastate lauko blokų veikimą suprojektavo taip, kad šie vėsintų ir šildytų tiekiamą šviežią orą į patalpas“, – pasakoja „SAMSUNG Electronics Baltics“ ŠVOK produktų technikos skyriaus vadovas.

132

UAB „Bendrieji statybų projektai“ archyvo nuotr.

Mikroklimatą patalpose užtikrina „SAMSUNG WindFree™“ vidiniai kasetiniai įrenginiai – unikali technologija, kuri tiekiamą vėsų orą paskirsto per tūkstančius mikroskylučių. WindFree technologija – patentuota SAMSUNG technologija, ją įdiegus palaikomas tobulas mikroklimatas visose patalpose.

Komerciniuose pastatuose yra techninių patalpų, kurias svarbu vėsinti ištisus metus, netgi kai lauke temperatūra nukrinta žemiau nulio. Yra tokių patalpų ir gamykloje „Refinis“. Jų mikroklimatu taip pat pasirūpino SAMSUNG. „Pagrindinis sistemos DVM S2 pranašumas – efektyvus veikimas. Komfortiškas vėsinimas kartu su WindFree™ vidiniais įrenginiais“, – pabrėžia R. Breskis. Ši sistema valdoma centralizuotai, per pastato valdymo sistemą. SAMSUNG specialistai kartu su pastato automatiką diegusia įmone atliko įrangos derinimą ir programavimą taip, kad ši veiktų efektyviai ir teiktų komfortą pastato vartotojams.

Kaip ir kiekviename projekte, svarbiausia buvo užtikrinti pastato projektuotojų, architektų, rangovų ir gamintojo sinergiją. „Norėdami išvengti įrangos projektavimo klaidų, SAMSUNG darbuotojai kiekviename objekte bendradarbiauja su jo projektą rengiančia įmone, kartu su rangovu atlieka įrangos paleidimo ir derinimo procesą, taip užtikrindami sklandų šildymo ir vėsinimo įrangos veikimą“, – pasakoja R. Breskis. „SAMSUNG – viena iš šildymo ir vėsinimo rinkos lyderių. Milžiniškos investicijos į inovacijas, valdymo sprendimus padeda patenkinti galutinio vartotojo poreikius. „SAMSUNG Electronics Baltics“ komanda – bene vienintelis oficialus šildymo ir vėsinimo įrangos gamintojas Baltijos šalyse, – atkreipia dėmesį Margarita Abraitė, „SAMSUNG Electronics Baltics“ ŠVOK produktų vadovė Baltijos šalims. – Komerciniams projektams SAMSUNG suteikia išskirtinę – net penkerių metų oficialią gamintojo garantiją. Ne išimtis ir šis projektas.“

133

ŠVIESOS VALDOVAI Šveicarijos mieste Bare jau aštuntą kartą paskelbti apšvietimo dizaino konkurso apdovanojimai.

Jais pagerbti kūrėjai, praplėtę apšvietimo dizaino ribas ir savo vizionieriškais darbais pakeitę erdves, sukėlę didelį emocinį poveikį.

LIT apšvietimo dizaino apdovanojimai (LIT Lighting Design Awards) – vieniems žinomiausių dizaino apdovanojimų „BLT Built Design Awards“ (BLT), „SIT Furniture Design Award” (SIT) ir „LIV Hospitality Design Awards” (LIV) gimininga programa. Ją valdo organizacija „3C Awards“, visame pasaulyje kuruojanti apšvietimo, baldų, interjero dizainą ir architektūrą, skatinanti įvairovę ir naujoves. Šiemet LIT konkurso dalyvius vertino 35 narių komisija, sudaryta iš pasaulyje pripažintų architektų, interjero dizainerių, mokslininkų ir žiniasklaidos atstovų. Iš viso konkursui buvo pateikta daugiau kaip 800 inovatyvių, kūrybiškų ir tvarių darbų iš 58 šalių.

Laureatų galerija Visą 2024 m. LIT Apšvietimo dizaino apdovanojimų laureatų sąrašą ir daugiau informacijos apie jų išskirtinius darbus galima rasti litawards.com/winners, mes kviečiame pasigrožėti tik išskirtiniausiais ir mums, kaip lietuviaams, džiugesį keliančiais projektais.

134

Pagal v2com ir litawards.com/winners pateiktą informaciją parengė Rosita Rastauskienė

2024

Aukščiausią apdovanojimą architektūrinio apšvietimo dizaino kategorijoje pelnė Zerlinos Hughes vadovaujama studija ZNA, sukūrusi parodos projektą „Gabrielle Chanel. Mados manifestas“ Viktorijos ir Alberto (V&A) muziejuje Londone. Konkurso komisijos nuomone, parodos apšvietimo dizainas atspindi laiką bei tekstūrą ir taip sustip-rina pasakojimą.

135

Thomas Adank nuotr. Šaltinis v2com

LUCENT nuotr. Šaltinis v2com

Pramogų apšvietimo dizaino kategorijoje apdovanotas Takahiro Matsuo (LUCENT), sukūręs „The Creation“ – visatos ištakas primenančią akinamą instaliaciją iš 20 tūkst. pakabinamų akrilinių sferų.

136

Vaidoto Darulio nuotr. Šaltinis v2com

Mums labai džiugu, kad tarp kylančių dizainerių laureatų – Vilniaus dailės akademijos studentė Vaida Atkočaitytė-Dalisanskienė. Jos modulinis iš tvarių medžiagų pagamintas šviestuvas MOOD, suteikiantis galimybę vartotojams kurti emocijas ir kasdienį ritmą atspindinčias šviesos kompozicijas, pelnė aukščiausią balą apšvietimo gaminių dizaino kategorijoje.

137

138

David Yang, Margo Majewska archyvo nuotr. Šaltinis v2com

Kylantys dizaineriai Davidas Yangas ir Margo Majewska iš Kalifornijos menų koledžo triumfavo apšvietimo dizaino kategorijoje su „Light in Motion“ – pietvakarių kanjonų įkvėpta galerijos instaliacija, kurioje susiliejantys dramatiški kontrastai ir aplinkos efektai įtraukia lankytojus į natūralistinį šviesos peizažą.

139

140

Mikael Benard nuotr. Šaltinis v2com

Tarp nugalėtojų – ir „C&A Design Group“ projektas „Cave Pool“. Šveicarijos Alpių viešbučio „Six Senses Crans Montana“ SPA zona, gobo projektoriais, pagal užsakymą pagamintais žibintais ir baseine sumontuotais šviestuvais sukūrus 11 600 medinių stalaktitų šviesos žaismą, primena švytintį urvą.

Yathish Yogish, Jinane Abi Khalil nuotr. Šaltinis v2com

Apdovanojimą pelnė ir pažangiausių apšvietimo sprendimų tiekėjos „Moonlight Architectural Squad“ (MASQ) modulinių šviestuvų sistema „Jupiter Bollard“, kurią sudaro trys lengvai keičiami moduliai. Jie lengvai nuimami ir reguliuojami, todėl be vargo pritaikomi keičiant kraštovaizdį.

141

Danijel Bartolic nuotr. Šaltinis v2com

„Skira Architectural Lighting“ Istrijos pusiasalyje Kroatijoje suprojektuotas tunelis „Ucka“ laimėjo apdovanojimą kategorijoje „Tiltai ir viešosios infrastruktūros apšvietimas“.

142

143

144

Andrea Pancino nuotr., litawards.com

Taip pat paminėtinas įmonės „Patrizia Volpato Srl“ dizainerio Giovannio Lucos Ferreri sukurta lengvo kaip šilkas stiklo kolekcija „Nebula“, įkvėpta visatos šviesos ir šešėlių žaismo, suteikiančio nepakartojamų vizualinių potyrių. Šie šviestuvai transformuoja ir pakylėja erdvę.

Expolight nuotr., litawards.com

Pripažinimo sulaukė dizainerio Mykolos Kablukos (studija „Kabluka Light & Digital Sculptures“) instaliacija Kyjive „Siela“ (The Soul), atspindinti Ukrainos žmonių kūrybinę energiją. Projektas demonstruotas per Kyjivo dizaino savaitę, jam pasirinktas lengvai atpažįstamas miesto simbolis – neogotikinė katedra.

145

Jason Varney nuotr. Šaltinis v2com

Barų ir restoranų apšvietimo srityje meistriškiausiu pripažintas „L'Observatoire International“ projektas „Coqodaq“ Niujorke. Tamsioje puošnioje restorano valgomojo erdvėje vyrauja secesijos elementai ir abstrakčios tradicinio korėjietiško dizaino interpretacijos, kurias papildo pagal užsakymą pagaminti baldai ir kruopščiai parinktas apšvietimas.

146

147

Lietuvos įmonė „Green Energy“ (dizaineris Šarūnas Noskaitis), atnaujindama atnaujinamo Kauno soboro apšvietimą, daugiausia dėmesio skiria šio architektūrinio paminklo grožiui pabrėžti. Tai pasiekiama paslepiant šviestuvus, akcentuojant tik pačią šviesą. Naująja išmaniąja apšvietimo sistema galima kurti dinamiškus apšvietimo scenarijus kartu užtikrinant efektyvų energijos vartojimą.

148

149

VideoMagija (Povilas Klimas, Asta Prikockiene, Renata Bagdoniene) nuotr., litawards.com

150

George Rahmatoulin nuotr. Šaltinis v2com

Kipro apšvietimo sprendimų įmonės „Archtube Ltd“ dizaineris Dakis Sevastidesas ir „Eraclis Papachristou Architects“ sostinės Nikosijos apylinkių kaimelyje kalno šlaite įgyvendino įspūdingą vyninės „Lambadistis Winery“ apšvietimo projektą. Ši drąsi ir įspūdinga koncepcija grįsta šviesos temperatūros ir tonų sinchronizacija su paviršių medžiagomis.

151

Marcus Ebener nuotr., litawards.com

„Licht Kunst Licht AG“ buvo apdovanota už darbą „Casals Forum – Music Quarter“ Kronberge – kultūrinio paveldo ir šiuolaikinių apšvietimo technikų derinį.

152

MW Eat („Masala Zone“ ir „Piccadilly Circus“ sutikimu) nuotr. Šaltinis v2com

Neliko nepastebėtas ir „dpa Lighting Consultants“ inovatyvus apšvietimas, transformavęs „Masala Zone“ Londono erdvėje „Piccadilly Circus“. Šiuo projektu norėta sukurti maharadžos rūmų įspūdį.

153

Dizainerio Dongningo Wango kartu su įmone „Ning Field Lighting Design Corp., Ltd.“ Džoušane Kinijoje sukurtas projektas „Zhoushan Ocean Cultural Center: A Beacon of Maritime Culture“ – sudėtingų jūros tekstūrų įkvėptas pastatų kompleksas. Apšvietimo dizainas, atspindėdamas vandenyno ritmą, čia sukuria šviesos ir šešėlių simfoniją, kerinčią mirgančiomis bangomis, šviesos potvyniais ir atoslūgiais.

154

155

Zhou Li nuotr. Šaltinis v2com

Bryson Gill, Michael O’Neill, Kadns studio nuotr. Šaltinis v2com

Sieninių šviestuvų kategorijoje nugalėjo studijos „Kadns“ dizainerių Echo Zhan ir Violos Yingqiu Huang sukurta šviestuvų kolekcija „Horizon“, įkvėpta ramaus saulėlydžio prie jūros.

Ming-Li Chang nuotr. Šaltinis v2com

Dizainerio Ming Li Chango sukurta stalinė lempa „Dai“ vaizduoja šokančią Pietų Kinijos Junano provincijos moterį, vadinamą dai. Šios sunkiai dirbančios moterys atpažįstamos iš pakreiptos šiaudinės skrybėlės.

156

Maerich nuotr. Šaltinis v2com

„Maerich“ (@maerich_official) sukūrė inovatyvius šviestuvus, kurie užtikrina tikslų šviesos nukreipimą ten, kur reikia. Taip optimaliai paskirstoma šviesa ir augalai auga sveiki bei vešlūs.

157

158

Henry Rose, Michael Mundy and Michael Kleinberg nuotr. Šaltinis v2com

„Within Light Studio“ dizainerių Maros Villegas, Weso Burdetto ir Andreso Trujillo sukurtas viešbučio „Moxy Williamsburg“ apšvietimo dizainas atspindi Bruklino ritmą ir pulsą. Kiekviena erdvė yra tikslingai apšviesta, kad išryškėtų architektūriniai elementai ir kartu būtų sukurta savita, kviečianti atmosfera.

159

160

Gavriil Papadiotis nuotr. Šaltinis v2com

Kultūros ir paveldo apšvietimo šedevras – „Eleftheria Deko & Associates Lighting Design“ idėja atgaivinti istoriją Poseidono šventykloje Sunijo (Sounion) kyšulyje.

Allen Lee Hughes nuotr.

Kaip ir kasmet, už viso gyvenimo pasiekimus „Lifetime Achievement Award“ apdovanotas apšvietimo dizaineris vizionierius. Šį prestižinį apdovanojimą pelnė Allenas Lee Hughesas – novatorius, per penkis dešimtmečius trukusią karjerą padaręs didelę įtaką teatro, operos ir šokio apšvietimo dizainui. Jo meistriškumas ir techninė patirtis nustatė auksinius standartus, įkvėpė kelias dizainerių kartas ir sustiprino šios srities reputaciją pasaulyje.

161

SVAJONIŲ MIESTAS YR KURIAME RIMSTA NERV

Freepik nuotr.

Laura Marija Čekanavičienė

162

„Tinkamai suformuotas kraštovaizdis gali veikti

žmogaus psichikos sveikatą“, – teigia žaliųjų erdvių įtaką žmogaus smegenims tirianti kraštovaizdžio architektė dr. Agnieszka Olszewska-Guizzo.

A. Olszewskos-Guizzo asmeninio archyvo nuotr.

A TAS, VAI

A. Olszewska-Guizzo savo moksliniuose tyrimuose susieja neuromokslą ir architektūrą. Pagrindinis mokslininkės tyrimų objektas – kraštovaizdžio elementai miesto erdvėse, nes, pasak jos, daugelis urbanistikos darinių, kaip pastatai, infrastruktūros tinklas, triukšmas, tarša, pernelyg didelis įvairiapusis stimuliavimas, neigiamai veikia mūsų psichiką. „Tokioje aplinkoje sveikatą sugadinti yra daug lengviau nei puoselėti, nes vos keletas elementų gali teikti jai naudos. Žaliosios erdvės – vienos iš jų“, – teigia A. Olszewska-Guizzo.

Jos atliktos metaanalizės atskleidžia, kaip miesto aplinka susijusi su psichikos sveikata. Pavyzdžiui, miestiečiams rizika susirgti psichikos ligomis (depresija, nerimu, įvairiomis priklausomybėmis) yra 40 proc. didesnė nei gyvenantiesiems neurbanizuotose teritorijose. „Jei kalbėtume apie urbanistinius sprendimus, manyčiau, tai yra vienintelė priemonė, įvairiapusiškai naudinga žmogaus sveikatai. Gamta, įterpta mieste, – labai perspektyvus erdvės dizaino elementas: tinkamai naudojamas, jis gali suteikti didžiulės naudos ir individui, ir visai bendruomenei“, – įsitikinusi A. Olszewska-Guizzo.

163

Šių metų lapkričio pradžioje mokslininkė savo tyrimų įžvalgas pristatė per vieną iš Architektūros fondo organizuojamo pokalbių ciklo „A pokalbiai“ susitikimų tema „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“. A. Olszewskos-Guizzo teigimu, pakanka vos septynių minučių, kad žmogaus smegenys užfiksuotų gamtos elementų poveikį, tad tinkamo siužeto kraštovaizdis urbanizuotoje teritorijoje psichikai gali daryti tokią pat teigiamą įtaką kaip ir natūrali gamta.

Tačiau norint sukurti psichikos sveikatai palankias erdves reikėtų atsižvelgti į tam tikrus aspektus.

Žaliosios erdvės veikia nepastebimai Nors pokyčių mūsų smegenyse galima užfiksuoti jau po septynių minučių buvimo gamtoje, mes patys greičiausiai nepajusime staigaus pagerėjimo ar pablogėjimo.

Gamta psichiką ir savijautą veikia labai švelniai – reikia šalia žaliųjų erdvių pagyventi kelias savaites ar net mėnesius, kad pastebėtume jų įtaką savijautai. Tačiau ir tuomet daugelis nesuvoktume, kodėl čia taip nutiko.

Pasak A. Olszewskos-Guizzo, gamtos elementai mieste stiprina ir bendruomeninius ryšius: „Gamta veikia raminamai, ji reguliuoja mūsų nuotaiką ir emocijas, suteikia atokvėpį nuo pernelyg didelio pažinimo, malšina stresą ir nuovargį. Įrodyta, kad žaliosios erdvės kuria prisiminimus ir stiprina prieraišumą prie konkrečios vietos, todėl žmonės labiau jaučiasi esą namuose. O prisirišę prie savo gyvenamosios aplinkos, jie atidžiau ja rūpinasi, stengiasi, kad ji būtų saugesnė, gražesnė ir apskritai geresnė.“ Kraštovaizdžio architektė atkreipia dėmesį, kad žaliųjų erdvių tipų ir gamtinių elementų yra labai daug, ir ne visi jie daro teigiamą įtaką smegenų veiklai. Būtent tai ir yra A. Olszewskos-Guizzo tyrimų laukas: ji aiškinasi, kurie kraštovaizdžio tipai ir komponentai teigiamai veikia žmogaus smegenis, kurie yra visiškai neutralūs, o kurie – netgi žalingi.

164

165

Freepik nuotr.

Mokslininkės teigimu, žaliųjų miesto erdvių elementų, naudingų mūsų smegenims ir apskritai psichikos gerovei, ne tiek jau ir daug. „Tačiau kai mes susiduriame su tais sveikatą puoselėjančiais elementais, jie gali sužadinti tam tikrą smegenų veiklą, ir vėlgi – mums nė nepastebint, – aiškina A. Olszewska-Guizzo. – Jie sukels žemo dažnio smegenų bangas, susijusias su atsipalaidavimo būsena ir sąmoningumo praktika. Jei esame prislėgti – suaktyvins smegenų veiklos modelį, vadinamą priekine alfa asimetrija. Taip gydomos depresijos apraiškos.“ Tai, pasak A. Olszewskos-Guizzo, yra tik dalis naudos – ta, kurią galima pagrįsti empiriniais įrodymais.

Tačiau gamtinių elementų poveikis žmogaus psichikai – kur kas didesnis ir svarbesnis, nei iki šiol yra pavykę išmatuoti, tik dar trūksta tvirtų įrodymų tam patvirtinti. Mokslininkė neabejoja, kad jau artimiausiu metu moksliniais tyrimais bus patvirtinta, kad tinkamas kraštovaizdis didina produktyvumą, mažina emocinio perdegimo tikimybę, stiprina veiklos prasmingumo jausmą, socialinius ryšius, gerina miego kokybę ir daro teigiamą įtaką daugeliu kitų aspektų.

Kontempliatyvaus kraštovaizdžio modelis Kraštovaizdžio architektė siūlo gamtinės aplinkos ir jos elementų vertę bei įtaką žmogaus smegenims ir psichikai vertinti taikant viešai prieinamą metodiką – kontempliatyvaus kraštovaizdžio modelį (angl.

Contemplative Landscape Model, CLM), kurį sudaro septyni pagrindiniai komponentai: kraštovaizdžio sluoksniai, reljefo forma, biologinė įvairovė, spalva ir šviesa, suderinamumas, archetipiniai elementai (pavyzdžiui, vandens telkiniai, takai, kirtavietės, kalvos, pavieniai seni medžiai, akmenys, miškai) ir ramybės bei tylos pobūdis. Taikant CLM nustatoma, kurie komponentai gali sukelti naudingą atsaką žmogaus smegenyse, turi jie gydomojo potencialo ar ne.

Būtent šią metodologiją pasirinkusi Singapūro nacionalinių parkų valdyba. Kad ir kokį projektą ji svarstytų, pagrindinis vertinimo kri-

166

terijus visada yra nauda vartotojų psichikos sveikatai. Pagal CLM gaires projektuojamas ir viešųjų terapinių sodų tinklas, aprėpiantis visą miestą. Kai kurie sodai jau veikia, artimiausiu metu bus įrengta dešimtys naujų. Nenuostabu, kad Singapūre A. Olszewska-Guizzo atliko dalį savo mokslinių tyrimų. „Aplinkos poveikis psichikos sveikatai – palyginti nauja tyrimų sritis, tad reikšmingų pavyzdžių nėra daug. Anksčiau šis aspektas buvo svarbus tik projektuojant sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos įstaigas – jų erdvės kurtos galvojant apie ligonių poreikius, patalpų funkcionalumą ir efektyvumą teikiant gydymo paslaugas“, – aiškina mokslininkė.

Pasak jos, didžiausią terapinį poveikį daro ilgo matymo lauko peizažai – natūrali, dinamiška augmenija, harmoninga įvairių gamtinių elementų kompozicija. Tokiuose kraštovaizdžiuose taip pat turėtų būti daug simbolinių, archetipinių elementų, kaip stovintis ar tekantis vanduo, gerai matomas dangaus skliautas (ar jo atspindys), proskynos, tam tikros geometrinės figūros. Kuo įvairesnė būtinų elementų sąveika kraštovaizdyje, tuo didesnis jo teigiamas poveikis žmogaus smegenims. „Prieš dešimt metų pradėjusi mokslinę veiklą maniau, kad CLM gali būti taikomas tik didelėms miesto žaliosioms erdvėms – parkams, sodams. Tačiau dabar kontempliatyvaus kraštovaizdžio principai taikomi ir mažesniu masteliu: gatvėse, gyvenamuosiuose rajonuose, mokslo įstaigų kiemuose.

Neseniai atlikome bandymus kaimo vietovėse – CLM puikiai veikia ir ten. Ilgametė praktika rodo, kad kontempliatyvaus kraštovaizdžio modelis tinkamas įvairiose aplinkose, netgi vidaus erdvėse“, – teigia A. Olszewska-Guizzo.

Požiūris į žaliąsias erdves kinta A. Olszewskos-Guizzo nuomone, šių dienų miestai pernelyg suvienodėję, juose per daug kasdieniškų, pilkų ir nuobodžių peizažų. Dažnai trūksta paprastų natūralių gamtinių elementų – medžių, vandens telkinių, net dangaus lopinėlio virš gal-

vos. Preciziškai sutvarkyti parkai, pasak architektės, nebūtini – pakaktų tiesiog tvarkingos aplinkos kaip mūsų kasdienės veiklos fono, pavyzdžiui, einant šaligatviu, žiūrint pro langą ar vairuojant. „Miesto peizažuose per daug chaoso – infrastruktūros ir reklamos elementai kuria netvarkos pojūtį. Taigi pirmiausia reikėtų sutvarkyti tą vizualinį ir erdvinį triukšmą, kuris slegia daugelį mūsų miestų.

Tai būtų puikūs pirmieji žingsniai į pokyčius“, – mano mokslininkė.

Jai džiugu, kad didėja susidomėjimas žmogaus savijautos ir aplinkos tarpusavio ryšiu, miesto planuotojai ir užsakovai vis labiau suinteresuoti kurti psichikos sveikatą tausojančias erdves: „Manyčiau, miestų planuotojai ir investuotojai pradeda suvokti, kaip tai svarbu. Miesto gyventojų išsakomi poreikiai, mokslinių tyrimų išvados, statistikos informacija apie psichikos sveikatos iššūkius miesto aplinkoje – svarūs argumentai, jie skatina priimant projektavimo ir planavimo sprendimus skirti vis daugiau dėmesio psichikos sveikatai.“ Kraštovaizdžio architektės manymu, būtų neatsakinga žmogaus gyvenamojoje aplinkoje ignoruoti jo gerovės ir psichikos sveikatos problemas. „Aš tvirtai tikiu, kad urbanistinio audinio planavimas galiausiai taps nebeatsiejamas nuo didelio dėmesio žmogaus sveikatos stiprinimo galimybėms. Juolab kad visiškai neseniai, per COVID-19 pandemiją, turėjome progą iš naujo įvertinti žmogaus ir jo gyvenamosios aplinkos santykio svarbą“, – sako A. Olszewska-Guizzo.

Pandemijos metu kraštovaizdžio architektė kartu su kolegomis atliko eksperimentą – lygino žmogaus smegenų reakcijas į miesto erdves prieš ribojimų mieste įvedimą ir juos įvedus. Rezultatai atskleidė, kad dėl taikytų ribojimų smegenys tapo kur kas pažeidžiamesnės – palyginti su tokio pat pobūdžio tyrimo, atlikto prieš pandemiją, rezultatais, miesto aplinkoje tvyranti įtampa sukėlė daugiau baimės, diskomforto ir streso. „Daugelis žmonių tuomet troško kontakto su gamta ir stengėsi leisti laiką lauke – tai atrodė galimybė

pabėgti nuo realybės. Antra vertus, daugeliu atvejų buvo uždrausta patekti į miesto parkus ir viešąsias erdves. Jau nekalbu apie tai, kad žmonės tiesiog bijojo išeiti iš savo namų. Net ir atsidūrus gamtoje kai kuriais atvejais žmonių patiriamas psichologinis diskomfortas buvo pernelyg didelis, kad žaliosios erdvės galėtų nedelsiant padėti. Negaliu atsakyti, kiek laiko truko šio periodo poveikis savijautai, tačiau mums tai tikrai kainavo daug sveikatos. Ši patirtis ilgam išliks mūsų kolektyvinėje atmintyje“, – neabejoja A. Olszewska-Guizzo.

Sveikatai palankus miestas

Paprašyta pateikti žmogaus psichologinę gerovę puoselėjančio miesto elementų pavyzdžių, kraštovaizdžio architektė pirmiausia atkreipia dėmesį į tas erdves, kuriose gyventojai kasdien praleidžia daugiausia laiko. Jos teigimu, stipriausią poveikį miestiečiai patiria

keliaudami kasdieniais maršrutais – į darbą ar mokslo įstaigą ir atgal, tad svarbu galvoti ne tik apie atskirus urbanistinius segmentus: reikia matyti urbanistinį audinį kaip vientisą darinį. „Siūlyčiau pradėti nuo vartotojo akių lygio, kitaip tariant, pamatyti kiekvieną erdvę jo akimis. Ką žmogus pastebės priartėjęs prie pastato? Ką jis matys pro savo biuro langą? Taip įvertinamas žmogaus judėjimas erdvėje, suvokiama, kaip elementai jungiasi tarpusavyje, taip pat užtikrinamas prasmingas vaizdas – žalumos lopinėlis, įspūdį darantis peizažas ar tiesiog dangaus lopinėlis, jeigu jau nėra kitų galimybių“, – vardija kraštovaizdžio architektė.

Taip pat svarbu, pasak mokslininkės, nepamiršti ir tų teritorijų, kuriose gyvena pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių žmonės. Tokioms bendruomenėms, ypač marginalizuotuose, vargingiausiuose rajonuose, labai naudingi net ir ne-

dideli gamtiniai elementai.

A. Olszewskos-Guizzo teigimu, pastatų, infrastruktūros ir kraštovaizdžio architektai, miestų planuotojai turi iš naujo įvertinti savo vaidmenį formuojant žmonių gerovę: dabar jų misija – būti „miesto erdvės gydytojais“, t. y. kurti erdves, darančias įtaką žmonių savijautai, ir taip prisidėti prie visapusės žmonių gerovės. „Labai džiaugiuosi matydama, kad vis daugiau miestų susitelkia į žaliųjų erdvių svarbą. Vis dėlto ne visada daugiau yra geriau. Žaliąsias erdves patarčiau kurti remiantis moksliniais įrodymais ir atsižvelgiant į poveikį gyventojų psichikos sveikatai ir gerovei. Tokios erdvės būtų daug vertingesnės ne tik aplinkosaugos, bet ir žmonių gyvenimo kokybės, kvartalų gyvenamosios aplinkos požiūriu“, – teigia kraštovaizdžio architektė ir pabrėžia, kad psichikos sveikatai palankias erdves galima sukurti ir nuosaikiomis investicijomis.

Pažadintas aplinkos jaukumas Darganotus ir tamsius žiemos vakarus tik lauko apšvietimas gali pakeisti neatpažįstamai.

VANDENS LAŠAI, pasitelkę 12 V įtampos apšvietimo sistemas, tamsoje skendinčias namų terasas, sodus, juos supančius takelius paverčia saugia, funkcionalia ir miela erdve, kuria galima džiaugtis ištisą parą.

VANDENS LAŠAI, derindami skirtingo ryškumo lauko šviestuvus, gali sukurti unikalų apšvietimą, išryškinantį pastato fasadą ar kitas aplinkos detales.

Diegiant 12 V apšvietimo sistemas nereikia kasti gilių tranšėjų. Toks apšvietimas, įjungtas nuo sutemos iki aušros, naudoja minimalų kiekį energijos.

12 V sistemos lauko apšvietimas yra funkcionalus, išmanus ir lengvai valdomas. Ši lauko apšvietimo sistema atspari nepalankioms gamtos sąlygoms, pavyzdžiui, drėgmei.

Modernūs LED šviestuvai šviečia ilgai ir ryškiai, o jų elektros sąnaudos itin mažos.

LED šviesos srautas gali būti įvairaus stiprumo, tiek kryptingas, tiek išsklaidytas.

Kai apšvietimas pabosta, 12 V sistemą galima lengvai transformuoti nesukeliant nė menkiausio pavojaus sveikatai.

VANDENS LAŠAI išklausys, patars, suprojektuos ir įgyvendins individualius poreikius atitinkančius lauko apšvietimo sprendinius.

Rašykite vandenslasai@gmail.com, 167 skambinkite +370 684 891 85

168

Alexo Flizo (NOA archyvo) nuotr. Šaltinis NOA Network

Pagal architektūros ir interjero agentūrų medžiagą parengė Rosita Rastauskienė

DEGANTIEMS AISTRA PRAEIČIAI Laiko mašina, deja, vis dar neišrasta, tačiau būdas keliauti laiku seniai egzistuoja – tokią galimybę mums visiems suteikia senų pastatų atgaivinimo entuziastai.

„Park Hotel Franceschi“: nauja elegancija Alpių kalnuose Kortina d'Ampeco (Cortina d'Ampezzo) kurorte Italijos Veneto regione, Beluno provincijoje, pagal architektūros ir interjero dizaino studijos NOA projektą renovuojamas istorinis viešbutis „Park Hotel Franceschi“ pamažu taps kiaurus metus veikiančia puikia vieta svajojantiems apie rafinuotą poilsį nuostabių Dolomitinių Alpių širdyje.

Pirmuosius svečius priėmęs 1922 m., „Park Hotel Franceschi“ su klasikiniam Alpių stiliui būdingais šoniniais bokšteliais ne kartą buvo plečiamas ir renovuojamas. Perėmusi jo valdymą naujoji savininkų karta ir vėl panoro permainų. Šįkart keliami itin ambicingi tikslai: viešbutis turi ištisus metus traukti svečius, kviesdamas mėgautis nauja Alpių elegancija.

Ambicingos koncepcijos kūryba buvo patikėta architektūros ir interjero studijai NOA – Alpių svetingumo dizaino lyderei, garsėjančiai unikaliais architektūriniais sprendimais, grįstais objektų istorija ir kontekstu. „Viešbučiui pateikėme holistinę viziją, aptarėme erdvinius iššūkius, stipriąsias savybes ir aspektus, kuriuos reikėtų stiprinti. Tada parengėme ilgalaikį planą, numatę didelį parką priešais viešbutį, išlaipinimo zonoje, paversti gyvybinga ansamblio širdimi. Iki šiol jis buvo užgožtas“, – pasakoja architektas Stefanas Rieris, NOA įkūrėjas.

169

NOA suskirstė darbą trimis etapais. Šių metų antrajame ketvirtyje baigtas pirmasis etapas – atnaujinta 770 kv. m pirmojo aukšto viešųjų erdvių. Praeitis ir ateitis, tradicijos ir naujovės, tipiškumas ir unikalumas – tarp tokių kraštutinumų balansavo NOA interjero dizaineriai jas pertvarkydami. Pirmiausia jie ėmėsi didelių gerai apšviestų erdvių, kurias sunkino daug medinių konstrukcijų ir lubų bei sienų bagetų, tekstilės gausa ir pasenusi spalvų paletė.

Antra vertus, čia netrūko unikalių praėjusio šimtmečio kūrinių su dailiomis inkrustacijomis – pavyzdžiui, spintų ir skrynių, Franceschi šeimos istorinių portretų. Buvo ir dvi įspūdingos keraminės krosnys. „Tokiose istorijos pilnose erdvėse kaip ši niekada nereikia pradėti nuo nulio – reikia tik įvesti tvarką ir padaryti vietos naujiems elementams. Todėl kurdami naują interjero koncepciją pirmiausia atrinkome įdomiausius baldus ir įtraukėme juos į savo projektą“, – pasakoja architektė Maddalena Gioseffi.

170

171

Per visą pirmąjį viešbučio aukštą suprojektuotas didelis daugiafunkcis vestibiulis – jam skirta misija ilgam įtvirtinti teigiamą įspūdį svečių prisiminimuose. Centrine pastato erdve išliko priėmimo zona, joje tebedominuoja istorinis stalas su integruotu pašto skyriumi, gaivumo įspūdis erdvėje sukurtas naujomis epoksidinės dervos grindimis. Iš priėmimo zonos svečiai gali lengvai pasiekti tiek barą su salonu, tiek savitarnos pusryčių patalpą, restoraną su trimis valgomaisiais ir virtuve. Visame projekte siekiama kurti išraiškingą senos, istorinės struktūros ir naujų interjero elementų dialogą. „Šis interjeras – tai kelionė per skirtingus laikus. Kontrastingi dviejų nuostabių keraminių krosnių atspalviai diktuoja spalvų paletės nuotaiką: elegantiški mėlyni ir pilki atspalviai, prie kurių priderintos audinių spalvos, suporuoti su geltonais atspalviais, sukuria vestibiulyje šiuolaikišką atpalaiduojamą atmosferą“, – teigia M. Gioseffi.

Už registratūros zonos dešinėje esančioje baro patalpoje aplink krosnį ir po įmantriomis skliautinėmis lubomis išdėstytos patogios sėdimosios vietos, o viena stalų eilė yra lygiagreti dideliems langams, pro kuriuos matyti viešbučiui mojančios viršukalnės. Gretimoje patalpoje išsaugotos tradicinės kaimiškos Alpių kėdės. Dideliame salone elegantiškomis kasetinėmis lubomis per didelius langus sukurtas vizualinis ryšys su viešbučio parku.

Kairysis pirmojo aukšto sparnas skirtas gastronominiams atradimams. Čia taip pat vyrauja tradicijų ir šiuolaikinio dizaino harmonija, pavyzdžiui, lengvas ir subtilus stiklinis koridorius, vedantis į bufeto zoną, gražiai kontrastuoja su skliautinių lubų materija. Pagal užsakymą pagaminti savitarnos patalpų baldai akmeniniais paviršiais ir suapvalintais kampais ne tik gerina erdvės estetiką, bet ir padeda suvaldyti svečių srautą. Restorane, kurio pagrindinis valgomasis yra L formos, įspūdis kuriamas baltų ir mėlynų kėdžių, kūgio formos ir plokščių cilindrinių šviestuvų kaitaliojimu. Stalai, sustatyti dviem priešpriešinėmis eilėmis, primena Paryžiaus promenados atmosferą.

Atskira intymi erdvė – vien iš medienos įrengtas kambarys. „Siekėme pabrėžti šios erdvės istorinį žavesį. Medinės „Pedrali“ kėdės, stalai ir juodi pakabinami vamzdiniai šviestuvai atspindi rafinuotą šiuolaikinį elementą, o ant sienų gerai matomas Franceschi šeimos genealoginis medis, kurio šaknys siekia 1289 m., – tai autentiška Kortina d'Ampeco istorijos dalis“, – pasakoja M. Gioseffi ir priduria, kad darbai tęsiami toliau, diegiamos funkcinės naujovės, įrengiamos naujos sveikatingumo erdvės, todėl net dažnai čia besilankantieji kaskart bus nustebinti vis kitų sprendinių.

172

173

„Masná 130“: beprotybė, virtusi bendruomenės traukos centru 2016 m. įsigiję dešimtmečius šeimininko laukusį daugiau kaip 500 metų senumo apleistą namą į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktame nedidelio Bohemijos (Čekija) miestelio Česky Krumlovo centre, Petra Hanáková ir Radekas Techlovský tikėjosi aptikti išskirtinių elementų, pavyzdžiui, pirmąsias grindis, ir atskleisti autentišką namo erdvės charakterį. Tačiau pamažu suvokė, kad rūpintis net nedideliu istoriniu namu beveik tolygu beprotybei.

Namas nebuvo prijungtas prie nuotekų sistemos, o jo pamatai buvo pažeisti potvynio, stogas – avarinės būklės, antra vertus, jo sijos istoriškai buvo daug vertingesnės, nei kam nors galėjo atrodyti. Taip pora palengva išsiaiškino, ką reikia renovuoti, išmoko įsiklausyti į namą ir įgijo keletą senųjų amatų įgūdžių.

174

175

BoysPlayNice (ORA archyvo) nuotr. Šaltinis LINKA

176

„Siekėme išsaugoti kuo daugiau istorinių elementų, bet kartu norėjome atnaujinti namą, kad jis atspindėtų šiuolaikinį gyvenimą, ir papildyti istorinį interjerą tuo, kas mums svarbu, – savo mėgstamais modernaus dizaino ir minimalistinio stiliaus fragmentais. Nenorėjome sukurti nei istorijos muziejaus interjero, nei dizaino salono – norėjome organiškai sujungti istorinį ir šiuolaikinį sluoksnius“, – pasakoja namo savininkai. Šiam projektui įgyvendinti jie pasirinko studiją „Original Regional Architecture“ (ORA), kuri laikosi tokios pat filosofijos ir požiūrio į istorinių objektų renovaciją.

Per pirmuosius dvejus metus buvo atnaujintas pirmasis aukštas. Iš pradžių ketinę jį išnuomoti kaip kavinę, savininkai, nors ir neturėdami tokio verslo patirties, galiausiai patys atidarė kavinę pavadinimu „Masná 130“.

Antrojo aukšto renovacija buvo atliekama jau iš anksto nusprendus, kad jis taip pat bus naudojamas verslo tikslams, – čia buvo numatyta įrengti kelis viešbučio kambarius. Tačiau savininkai panoro išsaugoti buvusį patalpų išdėstymą. „Name gyveno kelios kartos iki mūsų, mes irgi norėjome galiausiai jame apsigyventi“, – paaiškina savo sprendimą savininkų pora.

Pasak jų, „Masná“ koncepcija skirta „lėtiems“ miesto lankytojams. Kavinė jau tapo gyva susitikimų vieta. Siekdami stiprinti vietos bendruomenę, savininkai organizuoja gatvės kaimynystės šventes su gyva muzika, mezga bendradarbiavimo ryšius su netoliese esančiomis įmonėmis ir miesto organizacijomis. Antrasis aukštas iš esmės yra savininkų namai, kambariai tik retkarčiais išnuomojami svečiams, norintiems pasimėgauti praeities ir dabarties elementų derme. „Daug diskutuojame apie tvarumą ir pernelyg intensyvaus turizmo naštą miestui. Siekiame sveikos pusiausvyros“, – sako rizikuoti nepabūgusi pora, savo entuziazmu pakerėjusi ir architektus. „Mus iškart suintrigavo investuotojų požiūris ir sužavėjo namo atmosfera.

Mums pažįstamas tas jausmas – kai susižavi senu namu ir jame apsigyveni.

Tai kovų ir atradimų, prisitaikymo prie vietos kaprizų procesas. Seni namai dažnai skleidžia savo nuotaiką. Mūsų užduotis buvo atspindėti ir naujųjų savininkų gyvenseną, nes jie ketino čia apsistoti“, – prisimena ORA komanda ir pabrėžia siekusi išsaugoti bei atskleisti istorinę namo kilmę.

177

178

Bute dominuoja svetainė drožinėtomis medinėmis renesansinėmis lubomis. Kadaise šią patalpą dalijusi pertvara buvo nugriauta ir atkurta originali erdvė. Atidengtas originalus sodrios purpurinės spalvos sienų dažų sluoksnis. Lubų ir sienų medžio sijos taip pat yra tamsių, sodrių tonų. Tamsi erdvė tarsi apgaubia žmones ir sukuria artumo atmosferą.

Miegamajame, kuriame iš originalios sudėtingos tapybos ant lubų išliko tik fragmentas, ramybės atmosfera sukurta kremine spalva. Trečioji, bet ne mažiau svarbi patalpa – vonios kambarys, yra šviesiausia namo erdvė, jai išrinkti vėsūs tonai. „Svetainės atmosfera yra iškilminga, o vonios kambario – pakili“, – teigia ORA kūrėjai.

Jie sako į interjero dizainą žvelgę kaip į motyvų koliažą.

Baldai į istorinę erdvę buvo įterpiami kaip atskiri objektai, sukuriantys atstumą nuo istorinių elementų. Virtuvė – tarsi spinta, kurioje suslėpta viskas, ko reikia. Lova, sujungta su spinta, stovi kambario viduryje ir yra atsukta į šviesą bei originalią lubų tapybą. Gulintysis lovoje nukreipiamas tyrinėti paviršiaus detales. Be to, lova yra ne tik miego, bet ir skaitymo vieta, todėl šiam tikslui įtaisyti šviestuvai.

Dauguma baldų pagaminti pagal užsakymą iš tamsiai dažytos beržo faneros, žalvarinės kojelės atspindi aplinką, susilieja su ja ir taip pat palaiko erdvinį objektų atskyrimą. Virš stalo esantis šviestuvas sumontuotas ant kronšteino, kad istorinės lubos liktų nepaliestos. Ant stalo vaišėms paruošti dubenys, žalvarinėse lentynose eksponuojamos knygos – taip pat svarbūs interjero elementai.

179

„L'Île Mystérieuse“: duoklė Jules'iui Verne'ui Kanadoje gyvenantis aistringas Jules'io Verne'o talento gerbėjas per daugelį metų įvairiuose aukcionuose surinko daugiau kaip 300 su rašytojo gyvenimu bei kūryba susijusių eksponatų, todėl svajojo atidaryti muziejų, kuriame galėtų eksponuoti šią savo kolekciją.

Pagaliau La Malbė (La Malbaie) seniūnijoje Kvebeko provincijoje (Kanada) aptikęs tinkamą namą – XX a. pastatą, vadinamą „Mėlynuoju namu“, jis savo svajonę įgyvendino.

Maža to, prie muziejaus, kuriame savo aistra Jules'iui Verne'ui galėtų dalytis su vietos interesantais ir atvykstančiais turistais, jis dar pridėjo restoraną-viešbutį ir butiką. Visas šis kompleksas pavadintas „Île Mystérieuse“ (pranc. „Paslaptingoji sala“) – pagal garsųjį Jules'io Verne'o romaną, kuriame aprašoma tragiška garsiojo kapitono Nemo žūtis.

180

181

GoXplore („FOR. design planning“ archyvo) nuotr. Šaltinis v2com

182

183

„Île Mystérieuse“ architektūrinė dalis buvo patikėta architektūros įmonei SIMARD. Pagal jos projektą buvo visiškai atnaujinti įsigytojo pastato durys, langai ir stogas, išsaugoti ir atkurti iki pirminės būklės jo akmeninės sienos ir židiniai, prijungtas naujas stiklinis priestatas. „L'Île Mystérieuse“ magija rūpinosi Kanadoje ir tarptautiniu mastu gerai žinoma interjero dizaino įmonė „FOR. design planning“.

Mini muziejaus ir butiko lankytojus pasitinka didžiulė pagal užsakymą sukurta eksterjero freska, vaizduojanti jaudinančią kapitono Nemo žūtį Paslaptingoje saloje. Restorano įėjimas pribloškia milžinišku apšviestu salos žemėlapiu, o erkerio lange ir iliuminatoriuje pavaizduoti jūros motyvai ir jūros gyvūnija.

Viduje lankytojai pasineria į XIX a. cigarų salono atmosferą, čia kaip įdomybių kabinete eksponuojami pirmieji Jules'io Verne'o leidiniai, meno kūriniai ir laivų modeliai.

Ratano baldai, sienos su karnizais ir senas porceliano spintas primenančios vitrinų detalės dar labiau sustiprina to laikotarpio dvasios įspūdį.

Kelionė „Dvidešimt tūkstančių mylių po

184

vandeniu“ vyksta aplink didelį apskritą barą ir bronzos tinklelio laiptus, į kuriuos atsimuša šviestuvų skleidžiamas šviesos srautas. Šis vaizdas primena povandeninį laivą, panyrantį į vandenyno gelmes. Ant lubų blizgantys šviesos taškai atkuria Vandenio žvaigždyną – Jules'io Verne'o astrologinį ženklą. Perforuotas metalinis tinklas šalia bronzinės arkos, ženklinančios pompastišką įėjimą į restorano erdvę, atskiria viešąją ir valgomojo zonas.

Apskritų laiptų apačioje esantys vonios kambariai skendi bedugnės juodumoje.

Pagal užsakymą šiam projektui sukurtuose tapetuose vaizduojamos kaukolės, niūrios žuvys ir auksiniai koralai drumstame fone.

Nedidelis prožektorius nedrąsiai skleidžia šviesą nelyginant užklydusi mažutė žibintžuvė. Po dideliu veidrodiniu kupolu ties praustuvu lankytojai pasijunta tarsi stebimi pro didinamąjį stiklą arba teleskopą. „ L'Île Mystérieuse“ – tai ne tik istorija apie kolekcininko aistrą. Ir ne tik dedikacija rašytojui, sukūrusiam kapitoną Nemo. Tai ir pagarba muziejaus bendraįkūrėjo seneliui, tėvui ir broliams, kurie visi dirbo Šventojo Lauryno upe (Kanada) kursavusių laivų kapitonais.

185

PASAULYJE TOP 8 Violeta Bartaškaitė

Alisa grybienos šalyje Architektūros įmonė „Andre Kong studio“, naudodama vien iš grybienos pagamintas plytas, sukūrė organinį Niujorko botanikos sodo parodos paviljoną „Homegrown Wonderland“. Instaliacija skirta garsiai Lewiso Carrollo knygai „Alisa stebuklų šalyje“ ir atspindi sceną, kai Alisa suvalgo grybų ir pradeda sparčiai augti, kol tampa didesnė už Baltojo triušio namelį. Pasibaigus parodai, plytas planuojama kompostuoti, o mediena bus panaudota naujoms statyboms. Perforuotais stogo ir sienų raštais sukuriamas Alisos istoriją primenantis psichodelinis efektas ir suteikiama galimybė iš vidaus grožėtis sodo vaizdais. Drauge puoselėjama ir edukacinė intencija – supažindinti lankytojus su grybienos plytų privalumais.

Kitoks poilsio namelis

andrekong.com

Atradimų miestas

zaha-hadid.com

„Zaha Hadid Architects“ įgyvendins dar vieną ypatingą projektą – kartu su „JLand Group Sdn Bhd“ (JLG) kurs naują Malaizijos Džohoro (Johor) miesto rajoną „Atradimų miestas“ (Discovery City). Vizionieriškame žiedinės ekonomikos principais grįstame rajone išskirtiniai architektūriniai sprendiniai bus derinami su ekologiniu tvarumu, poveikio aplinkai mažinimu, išmaniųjų miesto technologijų diegimu ir susilies su regiono kraštovaizdžiu.

Numatoma taikyti pažangius projektavimo ir statybos metodus, naudoti vietos bei perdirbtas medžiagas ir ženkliai sumažinti energijos bei vandens sąnaudas pasitelkus atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir lietaus vandens surinkimą. „Atradimų miestas“ atitiks vietos ir tarptautinius aplinkosaugos standartus, jo valdytojai sieks LEED sertifikato.

news.mit.edu

Norvegijos žygeiviams įprasta trumpam stabtelėti nedidukuose apžvalgos nameliuose. Nors ir nepritaikyti nakvynei, jie labai populiarūs, nes iš jų dažniausiai atsiveria ypatingi vaizdai. Architektūros studijos „Aksent Arkitekter“ suprojektuotą akmeninį namelį stiklo fasadu Hovdenuteno kalne iš pirmo žvilgsnio net sunku pastebėti – taip natūraliai jis įsilieja į aplinką. Jo sienos atkartoja kalvotuose Norvegijos regionuose dažnų atraminių sienų formą, kuri, beje, neatsitiktinai yra aerodinaminė – mažina vėjo pasipriešinimą. Iš namelio galima mėgautis nuostabia Hovdeno panorama – saugoma laukinių šiaurinių elnių žiemos ganykla.

aksentark.no

Stebuklingos plytos Naudodami 3D spausdintuvą, mokslininkai iš lydyto stiklo pagamino į LEGO panašias kaladėles, tokias pat tvirtas kaip betonas. Jos gali būti naudojamos begalę kartų, tad, be abejonės, taps nepamainoma medžiaga žiedinėje statyboje. Idėjos autoriaus ir įgyvendintojo – Masačusetso technologijos instituto tyrėjo Michaelo Sterno teigimu, šis išradimas atvėrė architektūrai naujų galimybių. Plytos yra lenktos, todėl gali būti naudojamos statant išlenktus statinius. Išardžius pastatą, plytas galima perlydyti ir vėl naudoti. Beje, M. Sternas sukūrė ir ypatingąjį 3D spausdintuvą, kurio žaliava – perdirbtas lydytas stiklas.

186

Geriausiasis aukštybinis pastatas pasaulyje

oxman.com

Šį titulą architektų studijos WOHA sukurtam 23 aukštų viešbučiui „Pan Pacific Orchard“ Singapūro „Orchard Road“ rajone oficialiai suteikė ir ta proga apdovanojo Aukštybinių pastatų ir gyvenamosios miesto aplinkos taryba (Council on Tall Buildings and Urban Habitat). Šiais metais baigtas 350 apartamentų stačiakampio formos dangoraižis padalytas į šešių aukštų segmentus. Kiekviename iš jų „išpjauta“ didelė terasa vis kita tema: miško, paplūdimio, sodo ir debesų. Terasose suformuotos apsaugotos poilsio zonos svečiams, be to, taip vėdinamos viešbučio patalpos.

Terasų kampinės kolonos apželdintos įvairiais augalais.

woha.net

Išaušo žaliuojančių dangoraižių era Garsios dizainerės, inžinierės, mokslininkės ir menininkės Neri Oxman, buvusios, beje, Masačusetso technologijų Instituto profesorės, studija „Oxman“ sukūrė bet kokiam statiniui pritaikomą „ekologinę programą“, kurios tikslas – optimizuoti žaliąją architektūrą. Technologija pristatyta konceptualiu modeliu – dangoraižiu „Eden Tower“ su apsodintomis platformomis. Modelis netikėtas – tai daugybė vienas ant kito sukrautų skritulių, laikomų arba šerdies, arba stulpų. Kiekvieno lygio skrituliai vis kitokie: vieni yra atviri, kituose įrengtos uždaros stiklinės gyvenamosios erdvės. Vaizdai generuojami pasitelkus dirbtinį intelektą ir atlikus konkrečius skaičiavimus pagal būsimo statinio vietovės saulės šviesos, vėjo, užterštumo, drėgmės, dirvožemio ir kitų veiksnių rodiklius. Taip optimizuojama ekosistemų būklė ir suteikiama maksimali nauda miestui – nuo biologinės įvairovės didinimo iki oro taršos mažinimo.

Plieno tvirtumo grindys iš atliekų JAV mokslininkai drauge su studija „SHoP Architects“ sukūrė potencialią plieno ir betono, kaip statybinių medžiagų grindims, alternatyvą – perdirbamas 3D spausdintuvu išspausdintas plokštes iš polilato rūgšties ir kukurūzų atliekų bioplastiko, sumaišyto su medienos atliekų miltais. Kūrėjų teigimu, tokios plokštės ne tik ekologiškesnės, bet ir greičiau pagaminamos nei daugiaaukščiuose pastatuose įprastai naudojami tokios pat paskirties plieno ir betono elementai. Naujosios grindų plokštės yra ypatingos geometrinės formos, todėl apkrova paskirstoma į kraštus. Be to, laidų, vandentiekio ir ortakių kanalus galima suformuoti spausdinant plokštes, todėl taupomi pinigai ir laikas.

engineering.princeton.edu

umaine.edu

Kaulo įkvėptas betonas Prinstono universiteto mokslininkai-inžinieriai Reza Miuni ir Shashankas Gupta sukūrė naujo tipo betoną, penkiskart atsparesnį pažeidimams nei įprastas betonas. Naujojo gaminio supergalia slypi… skylutėse. Įkvėpimo šaltiniu išradėjams tapo tankus žmogaus šlaunikalnio išorinis sluoksnis, sudarytas iš osteonų. Šios kaulinės plokštelės, struktūriniai kaulo elementai, yra cilindro formos ir išsidėsčiusios tam tikra tvarka, todėl gali atlaikyti smūgius ir neįtrūkti. Sekdami šiuo modeliu, inžinieriai ir betone panaudojo tuščiavidurius vamzdelius, „sulaikančius“ įtrūkimus ir neleidžiančius jiems toliau plisti. Tai labai skiriasi nuo kitų betono sutvirtinimo metodų – pavyzdžiui, kai į mišinį pridedama tokių medžiagų kaip koks nors pluoštas ar plastikas. Naujasis betonas ne tik atlaiko nuolatinę žalą, bet ir tampa dėl to vis atsparesnis. Šis išradimas suteikia galimybę statyti saugesnius pastatus ir mažinti naujo betono poreikį. O tai gera žinia aplinkosaugai, nes būtent tradiciniam betonui gaminti naudojamas cementas išskiria į atmosferą 3 proc. visų pasaulyje susidarančių dujų, sukeliančių šiltnamio efektą.

187

Paprasti, inovatyvūs ir įdomūs sprendimai

w w w. i s o r t . e u

|

hello@isort.eu

|

+ 3 7 0 6 11 3 2 2 4 4

Virtualios realybės salė su sferinių projekcijų ir erdvinio garso sistema.

Planetariumas „Mokslo sala", Kaunas, 2024

30 metų trunkanti kelionė po ateities technologijų pasaulį

Neries krantinė 14, LT-48397, Kaunas +370 37 750505 info@audiotonas.lt www.audiotonas.lt