Kovas 2025 by STRUCTUM

ĮRENKITE ATEITIES FASADUS ŠIANDIEN

Pramonė generuoja 39% visos anglies dvideginio emisijos. Todėl, mūsų tikslas iki 2025 m. perpus sumažinti išmetamų teršalų kiekį naudojant lengvai perdirbamus, aukštos kokybės aliuminio langus, duris ir fasadus su EPD sertifikatais. Pristatydami rytojaus produktus, nes galime sumažinti emisijas parinkdami tiekimo grandinę, pakavimą, transportą ir gamybos vietas.

Mums svarbu kurti geresnę ateitį, o dirbdami kartu mes galime padaryti didesnį skirtumą.

ATEITIES STATYBA

Daugiau: www.wicona.lt

Kuriame baldus, kurie paryškina ir formuoja erdves.

Medis, plienas, kompozitai yra mūsų duona kasdieninė. Tačiau mielai ragaujame ir neskanautų kepinių.

Naujų formatų ir tradicinių technikų jungimas – tai nuolat stebinantis ir neatsibostantis dizaino eksperimentas.

SHAUN KILLA: ARCHITEKTŪRA –TAI ATEITIS

APDOVANOTI PROJEKTO ATEITIES BIURAS 2024 GERIAUSIEJI

VILNIUJE ĮVYKO KONKURSO

IŠMANUSIS MIESTAS 11

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

IŠMANUSIS MIESTAS 11

STRUCTUM STENDAS PARODOJE RESTA KVIES DISKUTUOTI APIE BENDRUOMENĖS SVARBĄ

KADA NAMUOSE IR SIENOS PADEDA

REKREACIJA SAVAME KIEME

BIURAS TARP DEBESŲ: INOVATYVAUS KOMFORTO OAZĖ 104

NARBUTAS BIURAS VILNIUJE: DIRBTI, KURTI IR ĮKVĖPTI 110

ALGIRDO 3: UNIKALI KOMFORTO GEOMETRIJA

116

ŽYGIMANTŲ12: MODERNUS GŪSIS KULTŪROS PAVELDO ZONOJE

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę. Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info

VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Neda Žvybienė neda@structum.lt

TEMŲ AUTORĖS Violeta Bartaškaitė Laura Latour

Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas

STRUCTUM.LT REDAKTORĖ Agata Stupakova

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock, Freepick

VIRŠELYJE PANAUDOTOS Freepick iliustracijos

122

GYVENTI SOSTINĖJE TARSI KURORTE

126

UGNIS PAKLŪSTA APDAIRIEMS

134

ATVERSTA KNYGA UGNĖS KARVELIS GIMNAZIJOJE

140

IŠSKIRTINĖS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PERSPEKTYVOS KAUNO KLINIKOSE

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ VADOVĖ Laura Jakavičienė

Naujausias dušo profilis TECEdrainway

Šis išskirtinės elegancijos sprendinys – tarsi stilingas štrichas interjere, dušo zonoje, užbrėžtas ties grindų riba, prie pat sienos. Ten, kur susitinka grindų ir sienos apdaila.

SHAUN KILLA:

ARCHITEKTŪRA –TAI ATEITIS

Jis perbraižo ateities miestų horizontus drąsiais, tvariais ir vizionieriškais projektais. Jo Dubajuje įkurta architektūros studija „Killa Design“ ne tik stebina estetine išraiška – ji provokuoja peržengdama nusistovėjusias architektūros ribas. Shaunas Killa su savo komanda nė dešimtmečio neužtrukę tapo viena įtakingiausių architektūros studijų pasaulyje.

Bahreino pasaulio prekybos centras –pirmasis dangoraižis su integruotomis vėjo turbinomis. Dubajaus ateities muziejus – architektūrinė skulptūra, pasakojanti apie rytojų. „Ateities biuras“ (Office of the Future) – pirmasis pasaulyje pastatas vien iš spausdintų detalių. „Killa Design“, griauna įprastas normas, kad įrodytų, jog tvarumas ir aukšto lygio dizainas gali eiti išvien.

Už savo darbus Shaunas Killa pelnė prestižiškiausius architektūros apdovanojimus ir ne kartą buvo pripažintas įtakingiausiu architektu Artimuosiuose Rytuose. Tačiau jam svarbiausia ne titulai, o poveikis –miestams, žmonėms, ateičiai. Jo studijoje, kurioje dirba daugiau kaip

Akvilė Lesauskaitė-Hu

120 architektų, skatinamas atviras kūrybinis dialogas, pats Killa įkvepia jaunąją kartą nebijoti keisti taisyklių. Architekto filosofija paprasta: architektūra turi būti ne tik graži, bet ir prasminga. O kai pastatai gali mažinti taršą, keisti miesto dinamiką ir tapti ateities simboliais – tai jau nebe vien tik architektūra. Taip keičiamas visuomenės status quo „Buriavimas visada buvo mano įkvėpimo šaltinis, – per išskirtinį interviu STRUCTUM sako Shaunas Killa. – Atvirų vandenų jausmas, laisvė, gamtos jėgų valdymas, nuolatinis prisitaikymas prie besikeičiančių sąlygų – visa tai turi tiesioginį ryšį su architektūroje reikalinga intuicija ir pusiausvyra.“

Kas svarbiausia architektui

Svarbiausia, kad kiekvienas pastatas būtų harmoningai susietas su savo aplinka. Tai galima pastebėti tiek naujausiame „Jumeirah Marsa Al Arab“ projekte, kurio dizainą įkvėpė jachtų elegancija, tiek „Ateities muziejuje“, kurio architektūrinė precizika ir parametrinė forma tapo inžinerinio meistriškumo simboliu.

„Mūsų darbai sąmoningai įvairūs, nes architektūra niekada neturėtų būti vienoda – ji turi atitikti savo vietos ir paskirties poreikius“, – pabrėžia „Killa Design“ įkūrėjas. Toks požiūris leidžia kurti ne tik vizualiai įspūdingus, bet ir funkcionalius, kontekstui jautrius pastatus, tampančius neatsiejama savo aplinkos dalimi.

„Nebepakanka, kad pastatai tik mažintų poveikį aplinkai – jie turi aktyviai prisidėti prie ekosistemų atkūrimo, biologinės įvairovės stiprinimo ir energijos generavimo, – teigia architektas. Technologijos leidžia optimizuoti medžiagas ir mažinti atliekas, tačiau architektūros esmė nesikeičia: – Geras dizainas visada kuriamas galvojant apie žmones –kaip erdvės formuoja jų patirtis, kokių emocijų sukelia ir kaip įkvepia.“

Dubajus sparčiai juda išmaniojo miesto link, tad „Killa Design“ taip pat siekia kurti išmanias, efektyvias ir tvarias erdves. „Ateities muziejus“ buvo vienas iš sudėtingiausių „Killa Design“ projektų dėl unikalios pastato formos ir techninio sudėtingumo. „Vienas pagrindinių iššūkių buvo įtraukti kaligrafinius langus į parametriniu būdu optimizuotą žiedinę formą vengiant struktūrinių mazgų per langus – tai užtruko metus, – prisimena Shaunas Killa. - Įgyvendinant šį projektą reikėjo koordinuoti daugiau kaip 1000 unikalių struktūrinių mazgų ir jų pagrindinių jungčių, užtikrinti suderinamumą su antrinėmis atraminėmis konstrukcijomis ir MEP sistemomis. Didžiausias iššūkis buvo montuoti unikalias 1024 GRP ir nerūdijančiojo plieno fasado plokštes naudojant aviacijos programinę įrangą, CNC robotų technologijas ir pažangias formavimo sistemas, kurių gamybos procesas susidėjo net iš 16 etapų.“

Kokios perspektyvos?

Ateities architektūra, sako Shaunas Killa, bus tvarumo, inovacijų ir žmogaus patirties dermė, siekianti ne tik estetikos, bet ir ilgalaikio teigiamo poveikio pasauliui.

Paklaustas, ar yra dar kūrybos siekiamybė, apie kurią svajoja, jis atsako: „Svajonių projektas būtų itin prabangi ekologiška safario lodžija. Taip pat vilioja galimybė kurti pakrantės projektus, kuriuose harmoningai derėtų poilsis, jachtų prieplaukų elegancija ir biofilija.“ Kitas įkvepiantis iššūkis – superjachta. Tačiau ypatingiausia būtų sukurti monumentą JAE – struktūrą, įkūnijančią septynių emyratų vienybę. „Tai būtų ne tik šalies simbolis, bet ir laikui nepavaldus praeities, dabarties ir ateities įprasminimas, kuris paliktų pėdsaką ateities kartoms.“ Kalbėdamas apie ateities kartas, Shaunas Killa nešykšti patarimų ateities architektams. „Architektūra yra

atsakomybė ir aistra, – sako jis, pabrėždamas, kad jaunoji karta turi galią kurti tvaresnę ateitį. – Geros architektūros pagrindas – tvarumo supratimas, energiją taupančių sprendimų taikymas ir protingas išteklių naudojimas. Tai ne tik energijos vartojimo mažinimas, bet ir aplinkos gerinimas. Iššūkių visada bus, tačiau geriausi architektai perbrėžia ribas ir kuria prasmę turinčią architektūrą. Likite ištikimi savo vizijai, ir jūsų darbai formuos ateitį.“

Štai „Killa Design“ septynetukas.

Ateities muziejus

Unikali, lenkta Ateities muziejaus Dubajuje (2022) nerūdijančiojo plieno fasado struktūra, išraižyta arabiška kaligrafija, – ne tik estetiškai išraiškingas elementas, bet ir gili simbolizmo idėja. Kaligrafijos raštai, sukurti pagal Dubajaus valdovo Jo Didenybės šeicho Mohammedo citatas, buvo preciziškai sumodeliuoti 3D būdu ir integruoti į pastato išorę, paverčiant jį gyvu meno kūriniu. Šis fasadas ne tik išsiskiria savo technologiniu sudėtingumu, bet ir perteikia pagrindinę muziejaus idėją – ateitis nėra statiška, ją nuolat kuria tie, kurie drįsta ieškoti nežinomybės.

Muziejaus architektūrinė koncepcija grįsta trimis pagrindiniais elementais: žaliuoju kalnu, futuristiniu pastatu ir centrinėje dalyje esančia tuštuma. Žaliasis kalnas – tai dirbtinai suformuotas, augalija dengtas reljefas, tokio tipo želdinimo sprendiniai, ypač vertikalioje plokštumoje, Dubajuje yra neįprasti. Viršutinis pastato tūris, padengtas blizgiu nerūdijančiuoju plienu, įkūnija žmoniją – jos kūrybinę dvasią, technologinį progresą ir meninį polėkį. Ryškios, drąsios formos ir įspūdingas mastelis pabrėžia žmogaus gebėjimą kurti harmoniją su aplinka. Tačiau labiausiai intriguojantis architektūrinis elementas yra centrinė tuštuma – elipsinė išpjova, inovacijų metafora. Ši architektūrinė spraga simbolizuoja dar neužrašytą ateitį – erdvę, į kurią žmonija gali žvelgti ir kurią gali užpildyti naujais atradimais bei idėjomis.

Pastatas, kurio plotas siekia 17 tūkst. kv. m, o aukštis – 78 m, buvo projektuojamas pasitelkiant pažangiausius BIM (Building Information Modeling) metodus, užtikrinant visišką skaitmeninę integraciją nuo projektavimo pradžios iki statybų proceso pabaigos. Parametrinis

dizainas optimizuoja natūralų apšvietimą ir pavėsio zonas, pasyvi saulės architektūra mažina energijos suvartojimą, o integruotos atsinaujinančių išteklių energijos sistemos užtikrina dalinę pastato energinę nepriklausomybę.

Ateities muziejuje yra šeši parodų aukštai, kuriuose pristatomos pažangiausios technologijos bei inovacijos, ir administracinis aukštas. Trijų aukštų podiume įrengta 420 vietų auditorija, restoranai, kavinės, mažmeninės prekybos erdvės ir techninės patalpos, užtikrinančios sklandų muziejaus veikimą.

Jumeirah Marsa Al Arab

Dubajaus urbanistiniame audinyje iškilęs „Jumeirah Marsa Al Arab“ (2025) – tai ne vien penkių žvaigždučių viešbutis, bet ir architektūrinis eksperimentas, kuriame inovatyvus dizainas susilieja su inžinerine precizika.

Įsikūręs ant dirbtinai suformuoto pusiasalio, šis 408 kambarių kompleksas buvo įkvėptas jūrinių formų dinamikos, architektams subtiliai reflektuojant šiuolaikinių jachtų siluetą. Ši dizaino logika ne tik kuria elegantišką pastato estetiką, bet ir atliepia funkcinius bei klimato regu-

liavimo aspektus. Pastato fasadų konfigūracija formuoja natūralų saulės šviesos filtrą – horizontalios ir vertikalios architektūrinės briaunos kartu su erdviomis terasomis ne tik vizualiai suskaido tūrį, bet ir mažina tiesioginę saulės spindulių apkrovą. Taip optimizuojamas energijos vartojimas. Komplekso centrinėje dalyje esantis keturių aukštų vertikalus perėjimas yra ne tik architektūrinė ašis, bet ir funkcinis elementas, skatinantis natūralią oro cirkuliaciją bei šviesos sklaidą interjeruose. Viešbučio tūris sąmoningai

„pastumtas“ panaudojant sklypo topografiją. Toks sprendimas suformuoja natūralius vizualinius erdvės kanalus, maksimaliai atveriančius Dubajaus panoramą ir Arabijos įlankos mariną. Žemyninėje pastato dalyje sukurtos viešosios erdvės – gastronomijos, SPA ir poilsio zonos, o jūros pusėje išdėstytos devynios privačios svečių vilos, brėžiant aiškią ribą tarp viešosios ir privačios viešbučio dalių. Viršutiniai aukštai skirti keturiems išskirtiniams penthauzams, kurių kiekvienas – aukščiausio lygio privati rezidencija su individualiais baseinais, panoraminėmis terasomis ir neprilygstamu vaizdu į Dubajaus horizontą.

Įsikūręs tarp didingų 400 metrų aukščio uolų ir skaidrių Akabos įlankos vandenų, Lėjos (Leyja ) sveikatingumo kurortas (2024) perrašo tradicinio svetingumo sampratą ir iš naujo apibrėžia tvarią prabangą XXI amžiuje.

Lėjos kurortas, iškilęs vienoje labiausiai mitologijos ir istorijos persmelktų Saudo Arabijos vietovių, neatsiejamas nuo savo natūralios aplinkos – siauras slėnis, nusidriekęs nuo Akabos įlankos gilyn į dykumą, susiformavo tūkstantmečius veikiamas vėjo ir vandens jėgų. Ši natūrali geologinė struktūra tapo esmine ašimi formuojant architektūrinį sprendimą, kuriame susipina kraštovaizdis ir statiniai. Projektas išlaiko natūralų slėnio reljefą, o statiniai prisitaiko prie jau esamų gamtinių formų. 95 proc. teritorijos išsaugoma kaip gamtos rezervatas, užtikrinant minimalų statybų pėdsaką.

Trys skirtingos koncepcijos slėnio viduje kuria unikalius potyrius. Reflektuojantis „Killa Design“ suprojektuoto sveikatingumo centro fasadas susilieja su aplinka, atspindėdamas dramatiškas uolas ir užtikrindamas natūralų kraštovaizdžio tęstinumą. Iš minimalistinės architektūros stogo baseinų atsiveria nuostabi panorama, užtikrinamas sklandus perėjimas išinterjero į gamtą. Butikinio viešbučio 120 elegantiškų kambarių, išbarstytų po tris objektus, užtikrina privatumą ir jaukų, intymų poilsį. Lėjos sveikatingumo centro projektas plėtotas pagal „Saudi Vision 2030“ ir NEOM ilgalaikę strategijas, kurių tikslas – ne tik kurti pasaulinio lygio turizmo infrastruktūrą, bet ir užtikrinti minimalų poveikį gamtinei ekosistemai. Kurorte pasyvūs vėsinimo metodai ir optimaliai suprojektuotos pastatų tūrinės struktūros sumažina poreikį mechaniniams vėdinimo sprendimams, o integruotos tvarios vandens perdirbimo sistemos leidžia efektyviai naudoti išteklius prisitaikant prie sausringo klimato sąlygų.

Shebara

Šebaros (Shebara) kurortas (2024)

įsikūręs Raudonosios jūros pakrantėje, negyvenamoje saloje, kurią iš žemyno galima pasiekti tik 45 minučių kelione laivu. Šis nuošalus rojaus kampelis apsuptas vienos iš švariausių jūrinių ekosistemų pasaulyje – čia veši tankūs tropinių mangrovių miškai, plyti balto smėlio kopos, koralais nusėtose jūros gelmėse klesti jūrų gyvūnija.

Kurdami šį projektą, architektai susidūrė su unikalia užduotimi: kaip išlaikyti ir puoselėti šį trapų ir nepaliestą gamtos kampelį, tuo pat metu sukuriant neprilygstamą prabangą, kuri pritrauktų keliautojų iš viso

pasaulio ir padėtų Saudo Arabijai tapti pirmaujančia jūrinio ekoturizmo šalimi.

Visi 73 viešbučio numeriai yra pakelti virš koralinių rifų. Juos laiko minimalistinės atramos, sumažinančios poveikį žemei iki vos kelių kvadratinių metrų. Tokiu būdu sukuriama unikali patirtis – svečiai tarsi sklendžia virš jūros paviršiaus, stebėdami povandeninį gyvenimą tiesiai iš savo privačių apartamentų.

Visiškai nuo tinklų atjungtas kurortas veikia naudodamas centrinę saulės elektrinę, o gėlas vanduo išgaunamas iš saulės energija varomos druskos šalinimo stoties. Atliekos taip pat perdirbamos vietoje, taip mažinamas poreikis kursuoti iš salos ir į ją.

„Killa Design“ mėgstami naudoti veidrodinio nerūdijančiojo plieno fasadai čia atspindi dangų, jūrą ir aplinkinius peizažus, tai tarsi subtili simbiozė su gamta. Taip pastatai beveik ištirpsta gamtinėje aplinkoje ir tuo pat metu užtikrinamas energinis efektyvumas, nes veidrodinis paviršius atspindi beveik visą saulės šilumos kiekį. Interjerai čia vėlgi įkvėpti prabangių jachtų dizaino – erdvūs numeriai su panoraminiais vaizdais į jūrą, natūralių medžiagų apdaila ir sklandūs perėjimai iš vidaus į lauko erdves ir atvirkščiai. Be to, kiekviename numeryje yra privatus denis, poilsio zona ir begalybės baseinas (infinity pool), susiliejantis su neaprėpiama vandenyno panorama.

SRG bokštas

SRG bokštas (šiuo metu statomas) – tai 111 aukštų, 560 prabangių gyvenamųjų butų dangoraižis, kuriame bus įrengtas kurortinio stiliaus baseinas, ištaiginga fojė su kavine, daugiafunkcės erdvės ir komercinės patalpos. Šis „LEED-Platinum“ sertifikuotas pastatas nustato naują standartą ateities dangoraižiams: jame integruotos dvi vėjo turbinos (pasiekiančios 500 kW energijos gamybos pajėgumą) su apžvalgos platforma, iš kurios atsiveria vaizdas į ikoniškus Dubajaus projektus – nuo „Burj Khalifa“ ir Dubajaus operos iki Arabijos įlankos. Visi sprendimai buvo kuriami bendradarbiaujant architektams, konstrukcijų ir fasadų inžinieriams, vėjo srautų ekspertams ir tvarumo specialistams. Bokšto pietrytinėje ir pietvakarinėje fasadų dalyse kiekviename aukšte įrengti efektyvūs fotovoltiniai saulės moduliai.

Kiti išskirtiniai architektūriniai elementai –stiklo pluoštu sustiprinto betono (GRC) diagrama ir trys dangaus sodai, kurie ne tik sukuria žaliąsias bendruomenines erdves pastato viduje, bet ir padeda mažinti vėjo apkrovas fasadui. Megadiagrido struktūra suteikia pastatui išskirtinį architektūrinį identitetą, taip pat efektyviai paskirsto šonines vėjo apkrovas, lėtina oro srautą aplink pastatą ir mažina neigiamą slėgį už jo. Toks konstrukcinis sprendimas leidžia sumažinti pastato svorį ir pamatų apkrovą iki 22 proc., o tiesioginę saulės spinduliuotę fasade – iki 30 proc., palyginti su įprastu stiklo fasadu. Be to, saulės fotovoltiniai moduliai, įrengti kiekviename aukšte stiklo juostose, dar labiau didina pastato energinį efektyvumą, paversdami pastatą pažangiausiu ir tvariausiu gyvenamuoju dangoraižiu Dubajuje.

Bahreino pasaulio prekybos centras

Siekiant atgaivinti 1980-ųjų vidurio komercinį kompleksą Manamos pakrantėje, buvo inicijuota Bahreino pasaulio prekybos centro (2003 – 2008) statyba. Išanalizavę esamo prekybos centro kontekstą ir pratęsę jo pagrindines ašis, architektai sukūrė struktūrą, leidžiančią integruoti du komercinius bokštus ant podiumo, kuriame įrengti esami ir nauji prekybos centrai, restoranai, viešbučiai bei automobilių stovėjimo aikštelės. Vietos analizės metu buvo pastebėta nuolatinė šiaurės vakarų krypties pakrantės vėjo srovė. Siekiant išnaudoti šį gamtos išteklių, tarp dviejų bokštų buvo suprojektuoti trys aerodinaminiai tiltai, kiekviename iš jų įrengta po 29 m skersmens vėjo turbiną –tai pirmasis toks sprendinys pasaulyje. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip standartinis komercinio centro projektas, virto novatorišku pasaulio architektūros pasiekimu. 240 m aukščio bokštuose –net 50 tūkst. kv. m biurų erdvės, nusidriekusios per 41 aukštą. 42-ajame aukšte įrengta apžvalgos terasa. Bokštai stovi ant didelio podiumo, apimančio didžiąją dalį originalaus prekybos centro. Šis buvo išplėstas ir pertvarkytas į itin aukštos klasės prekybos erdvę, kurioje pasauliniai mados ir prabangos prekių ženklai pristatomi kompaktiškose, tačiau elegantiškose parduotuvėse, išlaikančiose tradicinės arabiškos turgavietės – souko jaukumą ir atmosferą.

Ateities biuras

Gineso rekordų knygos tituluotas pirmuoju pastatu, visiškai išspausdintu 3D būdu, šis 325 kv. m „Ateities biuras“ (2016) šiuo metu yra laikina Dubajaus ateities fondo būstinė, taip pat parodų erdvė ir inovacijų inkubatorius. Tai taip pat pirmasis pasaulyje visiškai eksploatuojamas pastatas, kurio konstrukcija buvo „išspausdinta“ iš betono, pasitelkus priedinę gamybos technologiją. Ši struktūra buvo sukurta naudojant didžiulį 3D spausdintuvą, jo aukštis siekė 6 m, ilgis – 36 m, o

plotis – 12 m. Vos 17 dienų trukusį spausdinimo procesą įgyvendino automatizuota robotinė ranka, o konstrukcija buvo sumontuota vietoje vos per dvi dienas. O štai vėlesni darbai – inžinerinių sistemų įdiegimas, kraštovaizdžio tvarkymas ir interjero įrengimas – truko apie tris mėnesius.

Dėl šio novatoriško statybos metodo darbo sąnaudos buvo sumažintos daugiau kaip 50 proc., palyginti su įprastais panašaus dydžio pastatais, o statybų metu susidarančių atliekų kiekis buvo minimalus. Tokiu būdu buvo suma-

žintas bendras projekto poveikis aplinkai.

Pastato dizainas sukurtas taip, kad pagerintų energijos vartojimo efektyvumą itin karšto klimato sąlygomis, kai temperatūra dažnai viršija 45 °C. Tam užtikrinti panaudotos 80 cm storio izoliacinės plokštės. Projektas orientuotas taip, kad maksimaliai naudotų natūralią šviesą dienos metu,drauge maloniai vėsindamas vidaus erdvės. Šis tikslas buvo pasiektas specialiai suprojektavus išsikišančius karnizus, apsaugančius stiklo fasadus nuo tiesioginių saulės spindulių.

DI LABORATORIJA:

naujo NT segmento pradžia

Dirbtinis intelektas (DI) vis aktyviau įtraukiamas į verslą, mokslą ir technologijas, todėl, suprantama, didėja ir jo mokslinių tyrimų poreikis. Būtent toms įmonėms, kurios plėtoja DI pritaikymo įvairiose srityse galimybes ir skirta šių metų pradžioje Šanchajuje atidaryta pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto laboratorija. Šio projekto autoriai teigia davę pradžią naujam nekilnojamojo turto (NT) segmentui ir pranašauja jam didelę sėkmę.

Laboratorijos projekto iniciatorė – Pasaulio laureatų asociacija (The World Laureates Association, WLA). Įsteigta 2017 m., ji nenuilstamai siekia skatinti mokslo pažangą ir orientuoti mokslo plėtrą remdamasi savo narių patirtimi. DI laboratorijos projekto užsakovė „Parkland Group“ atkreipė dėmesį, kad dauguma DI įmonių šiuo metu plėtoja veiklą bendrose įvairių sričių erdvėse, o tai trukdo DI profesionalams bendradarbiauti ir diegti inovacijas. Šanchajuje, pasauliniame mokslo tyrimų ir plėtros rajone „Lingang New Area“, pastatyta 47 tūkst. kv. m ploto Pasaulio laureatų asociacijos DI laboratorija (World Laureates Association (WLA) Artificial Intelligence Lab) – tai visapusė DI ekosistema po vienu stogu. DI laboratorijos projektą bendromis pastangomis įgyvendino didelė komanda, pirmiausia architektūros įmonė „PLP Architecture“, „Arup“ (konstrukcijos), Šanchajaus architektūros projektavimo ir tyrimų institutas „Arcplus“, „Ballistic Architecture Machine“ (BAM), „Hassell“ (interjeras), ECADI ir HDA (apšvietimas), „Beidouxing“ (kraštovaizdis), UAP (meno instaliacijos).

Už tvarumą ir ekologiškumą projektas įvertintas trimis Kinijos „Žaliosiomis žvaigždėmis“ (Green Star), „Net Zero Building“, „LEED Gold“ ir „WELL Platinum“ sertifikatais.

Apgalvotos erdvės

Projektavimo komanda pirmiausia atliko išsamius būsimų DI laboratorijų erdvinių reikalavimų tyrimus, tarp jų tipologijos, mastelio ir funkcinių komponentų. Taip buvo sukurta itin lanksti kompleksinė erdvė, galinti reaguoti į sparčiai kintančius pramonės poreikius.

Laboratorijos pastato architektūrinės idėjos pagrindas – svarbiausias kompiuterio komponentas centrinis procesorius (CPU). Podiume, suprojektuotame kaip kompiuterio pagrindinė plokštė, yra superlaboratorija, specializuotos laboratorijos ir duomenų centras. Superlaboratorija –tai trijų aukštų erdvė be kolonų. Joje galima atlikti bet kokio pobūdžio fizinius modeliavimus ir generuoti bei kaupti didžiuosius duomenis. Specializuotos laboratorijos – lanksčios erdvės įvairiems technologiniams sprendimams. Vietoje įrengus duomenų centrus, sutrumpintas

duomenų perdavimo laikas, o tai dirbtinio intelekto tyrimams yra lygiai taip pat svarbu kaip ir padidintas saugumas.

Bendrosios laboratorijos išdėstytos keturiuose viršutiniuose dėžės formos daugiaaukščio pastato aukštuose. Aplink centrinį atrijų pakopomis suformuotos uždaros arba pusiau uždaros viešosios erdvės –mokslinių tyrimų klasteriai. Po visus aukštus išbarstyti tilteliai ir terasos pagyvina atrijų ir paverčia jį aktyvaus bendradarbiavimo bei apsikeitimo nuomonėmis vieta.

„PLP Architecture“ teigimu, pirmoji pasaulyje DI laboratorija suvienija žmogaus išradingumą ir neribotas dirbtinio intelekto galimybes. Čia mokslininkams sudarytos sąlygos atlikti novatoriškus mokslinius tyrimus pasitelkus adaptyvią aplinką, pažangiausią infrastruktūrą ir sklandų duomenų srautą. Taip kuriamas naujas žmogaus santykis su

technologijomis ir trinamos ribos tarp žmogaus ir mašinos.

Pažangiausios inžinerinės sistemos

Įgyvendinant pasaulinio lygio ateities

DI laboratorijos idėją, sukurta patogi, išmani ir sveika aplinka, integruotos žaliosios energijos gamybos ir taupymo sistemos, laikytasi mažos ir klimatui neutralios CO2 emisijos strategijos.

Išskirtinis tinklelio formos fasadas su dideliais stiklo elementais ir metalinėmis plokštėmis atveria natūraliai šviesai kelią į erdves, kurioms jos reikia. Ant stogo sumontuotos permatomo ir nepermatomo stiklo fotovoltinės plokštės ne tik gamina elektros energiją, bet ir puošia pastatą, kartu suteikdamos reikiamą šešėlį.

Viduje mokslininkų kūrybingumą ir produktyvumą skatina specialus apšvietimas, o ant stogo atpalaiduoja ir naujų jėgų suteikia sodas.

Uždrausto vaisiaus alegorija

Generuodama pirmosios pasaulyje dirbtinio intelekto laboratorijos sodų idėją, projektavimo įmonė „Ballistic Architecture Machine“ (BAM) susitelkė į visų sodų archetipą – rojų. Ant laboratorijos stogo įrengtas sodas – tai šiuolaikinė Edeno alegorija, įspėjanti apie paradoksalią žinių prigimtį: išminties pažadą ir perdėtos sėkmės pavojų.

Pamokomą istoriją apie žinių siekimą stogo sode įkūnija „Mąstymo kilpos“ takas. Jis veda mokslininkus tarp duomenų serverių per išskydusį dykumos peizažą su jukomis bei kaktusais į Edeno oazės sodo kambarį, kur vešlioje atogrąžų vaismedžių paūksmėje stovi dvi kėdės „Edenic Adirondack“. Žmogaus žinių ir biblinio mito alegorija skatina DI tyrėjus leistis į meditaciją.

Kontrastinga stogo sodo dialektika diktuoja toną visam laboratorijos daugiapakopiam kraštovaizdžiui,

atspindinčiam intelekto hierarchiją – nuo duomenų ir informacijos iki žinių ir išminties. Visuose laboratorijos komplekso lygiuose esantys sodai – tarsi žinių ir jų ribų perspektyvos, jie kviečia tyrėjus apsvarstyti etinius aspektus siekiant naujovių.

Pirmojo lygio sodai – žalios, neapdorotos informacijos ir žmogaus sukurtų analitinių struktūrų susidūrimo vizualizacija. Čia informaciją apie mikroklimatui jautrų kraštovaizdį atspindi vėjo srautų modeliavimas pagal istorinius vietovės duomenis. Fizinį pavidalą nematomai gamtos jėgai suteikia kinetinės instaliacijos – vėjo gaudyklės (Wind Wand). Ant vienos iš jų pagrindo užrašyti Konfucijaus žodžiai: „Tas, kuris mokosi nemąstydamas, yra aklas, o tas, kuris mąsto nesimokydamas, – dykūnas“. Taip ši instaliacija tampa ne vien prietaisu vėjo krypčiai nustatyti: ji kvestionuoja grynai analitinio mąstymo privalumus ir skatina tyrėjus derinti ana-

lizę su smalsumu, praktiškumu bei intuicija.

Trečiojo aukšto priešingose pusėse BAM suprojektavo du sodus, sujungtus vyšnių taku, kuris įkūnija į išorę orientuoto bendradarbiavimo ir į vidų nukreiptų apmąstymų samplaiką. Vienas sodas – aliumininiu stogeliu apgaubtas viešasis forumas –yra žmonių bendravimo erdvė, kurioje idėjos ir išvados gimsta per dialogą. Šioje erdvėje esanti meno instaliacija „Mėlynasis kambarys“ su ventiliacinėmis angomis simbolizuoja pagarbą DI pradininkams. O greta esantis mąstymo – Dzen sodas kviečia leistis į introspekciją.

Nuo neapdorotų duomenų ir žmogaus susikurtų mąstymo rėmų susidūrimo žemės lygyje per bendradarbiavimo ir kontempliacijos vienatvėje sąveiką viduriniame lygyje iki alegorinės oazės ant stogo: visi sodai skatina tyrėjus kopti minčių hierarchijos laiptais, kol pasieks etines savo darbo ribas.

Projektavo žmonės, ne dirbtinis intelektas

Kuriant DI laboratorijos sodus, kilo esminis klausimas: ar į projektavimo procesą įtraukti dirbtinio intelekto priemones. Pasak BAM dizaino koncepcijos vadovo Wango Zixiano, buvo sąmoningai nuspręsta nenaudoti tokių įrankių kaip „ChatGPT“ ar „Midjourney“, nes dizainas turėjo pabrėžti taktilinę patirtį ir emocinį rezonansą, o ne algoritminį efektyvumą. Antra vertus, tai nereiškia, kad architektai visiškai atsisakė technologijų – jie naudojo skaičiavimus ir

skaitmeninį modeliavimą, tačiau tai darė remdamiesi blokais, nesivadovavo scenarijais ar parametriniais projektavimo modeliais.

„Tikimės, kad mūsų sodai ne tik ramins mokslininkus ir stimuliuos jų intelektą, bus palanki novatoriškiems moksliniams tyrimams aplinka, bet ir skatins tyrinėti stiprų žmonijos potraukį į žinias“, – sako Danas Gassas, vienas iš BAM įkūrėjų.

Kinijoje, kur sodai suvokiami kaip kultūros terpė, BAM sukurtas kraštovaizdžio dizainas, tradiciškai balansuodamas tarp natūralizmo ir

abstrakcijos, kelia aktualius klausimus ir kviečia apmąstyti besikeičiančius žmonijos, technologijų ir aplinkos santykius per pasakojimą, kuris yra tiek pat aktualus, kiek ir svarbus. Daug prestižinių apdovanojimų pelniusi BAM yra įgyvendinusi daugiau kaip 150 miesto kraštovaizdžio projektų – nuo kietųjų komunalinių atliekų tvarkybos ir klimato sprendimų iki kultūros ekonomikos, viešųjų erdvių ir žaliosios infrastruktūros. Tačiau kad ir ko imtųsi, ji visada vadovaujasi žmogaus ir biosferos santykį apibrėžiančia mantra: „Gamta yra idėja.“

TVARUMO MOZAIKA

25 proc. grindų dangos sudaro ekologiškos ir novatoriškos augalinės kilmės grindys.

50 proc. grindinio (2460 kv. m) yra laidus vandeniui.

Kraštovaizdžio drenažo sistemos sulaiko 100 proc. lietaus vandens, jis vėliau panaudojamas augalams laistyti.

Įveisti 210 kv. m ploto lietaus sodai, įrengti 60 kv. m biologinis tvenkinys ir 216 kub. m vandens saugykla.

Atsižvelgiant į rekultivuotą dirvožemį ir atsparumą vėjams, parinkti atitinkami medžiai: kininis lajus (Triadica sebifera), juodasis beržas (Betula nigra) ir tikrasis dervamedis (Liquidambar styracifolia).

Iš žolių dominuoja korėjinis lendrūnas (Calamgrostis brachytricha), o iš krūmų – blizgusis sausmedis (Lonicera nitida).

Stogo sodo augalai – nereiklūs priežiūrai ir vandeniui: jukos, agavos ir įvairių rūšių kaktusai.

Išsamiau žr. bam.earth

STATYBŲ IR ARCHITEKTŪROS

INOVACIJOS:

KAIP NELIKTI

Ozo g. 18, Vilnius

Technologijų inovacijos sparčiai vystosi ir atveria vis daugiau galimybių NT sektoriui. Visa evoliucija ne tik skatina tobulėti, efektyviau naudoti resursus ir taupyti, tačiau skatina ir kūrybingumą. Neišsemiamos technologijų naudos prasideda kiekvieno iš mūsų kasdienybėje ir baigiasi miestų globalių problemų sprendiniuose. Pastatai tampa ne tik vartotojais, bet ir gamintojais. Novatoriški sprendimai gelbsti sprendžiant sudėtingas, kartais net kritines situacijas ir užtikrina preciziškumą pasitelkus dirbtinį intelektą sukurti įspūdingiausius objektus ar kuriant išmaniuosius miestus. Realizuojant projektu procesus naujausios technologijos padeda labiau atliepti žmogaus poreikius, taupyti laiką ir išteklius.

Ar gali technologijos būti tvarios? Kokie sėkmingiausi projektai įgyvendinti Lietuvoje ir pasaulyje?

Visa tai sužinosime jau balandžio 3 dieną STRUCTUM konferencijoje „Statybų ir architektūros inovacijos: kaip nelikti technologijų užnugaryje“.

Mónica Juvera ir Boris Bežan

Architektūros studijos BAX įkūrėjai ir vyriausieji architektai

PRANEŠIMO TEMA Spaces in-between: architektūrinė dermė su aplinka

Aleksandras Gvildys

ARHINOVA vadovas, architektas

PRANEŠIMO TEMA

Architektūrinio projektavimo procesas kaip nuolatinė inovacijų paieška

Olga Kapitonova

LORELUX eksporto vadovė

PRANEŠIMO TEMA Tvarūs „Lorelux“ šviestuvaikaip perdirbamos medžiagos kuria miesto apšvietimo ateitį.

Dr. Rima Balanaškienė, ACONITUM savininkė ir generalinė direktorė ir Dalius Ilginis, dizaineris, inovacijų tyrėjas, plėtros projektų vadovas

PRANEŠIMO TEMA

Statybų sektorių keičianti inovacija –WAYNERR namai ir biurai

Artūras Kriukovas

JUNG VILNIUS Techninio skyriaus vadovas

PRANEŠIMO TEMA Išmanieji namai: mitai ir faktai

Jarosław Gibas

ARTECHNIKA Pardavimų vadovas

Rytų Lenkijai ir Baltijos šalims

PRANEŠIMO TEMA Kaip šiuolaikinės technologijos užtikrina mūsų saugumą?

Prof. Edgaras Neniškis ARCHES studijos partneris, architektas

PRANEŠIMO TEMA

Miesto tapatumą atspindinti architektūra

Simona Skardžiuvienė

DOLETA atstovė

PRANEŠIMO TEMA

Inovatyvūs langai: tarp ateities vizijos ir dabarties technologijų

Jelena Čepulėnienė, UAB STATYBOS PROJEKTŲ EKSPERTIZĖS CENTRAS konstrukcijų dalies ekspertizės vadovė

PRANEŠIMO TEMA

Kas brangiau: statybų kokybės kontrolė ar klaidų taisymas?

APDOVANOTI PROJEKTO ATEITIES BIURAS 2024 GERIAUSIEJI

Kovo 6 d. vakarą Vilniaus verslo centre GREEN HALL įvyko žurnalo STRUCTUM konkurso ATEITIES BIURAS 2024 apdovanojimų ceremonija. Ja buvo pagerbti konkurso komisijos, partnerių ir structum.lt skaitytojų akimis geriausiųjų biurų projektų autoriai.

Agatos Stupakovos tekstas Kristinos Petrikonytės nuotr.

Konkurso ATEITIES BIURAS dalyviai – interjero dizaineriai ir architektai nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. vasario etapais demonstravo savo išmanių, patogių ir įvairių žmonių poreikius atitinkančių biurų vizijas. Jų darbus vertino profesionalų komisija: studijos „AIAI architects“ įkūrėja architektė Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, studijos „2L Architects & Engineer“ kūrybos vadovas architektas Ignas Lukauskas, tarptautinės NT paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas, įmonės „Zaha Hadid architects“ direktorius architektas Ludovico Lombardi, studijos „Archispektras“ kūrybos vadovas architektas Ignas Kalinauskas ir Lietuvos dizaino asociacijos valdybos pirmininkas, Tarptautinės dizaino tarybos narys Algirdas Orantas. Į pirmą kartą organizuoto konkurso finalo šventę verslo centre GREEN HALL 2 Vilniaus širdyje prie Neries vingio atvyko daug žinomų šalies architektų, interjero dizainerių, įmonių atstovų ir, be abejo, konkurso dalyviai. Vakaro svečiai mielai pozavo prie renginio fotosienelės ir maloniai tarpusavyje bendravo skambant nuostabiojo STRUCTUM renginių vedėjo Giedriaus Leškevičiaus atliekamoms dainoms. Neilgai trukus jis atidarė konkurso apdovanojimų ceremoniją.

Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė STRUCTUM direktorė ir šio konkurso sumanytoja Ignė Dutova. Ji be galo džiaugėsi, kad tiek architektai, tiek dizaineriai aktyviai dalyvauja konkursuose ir dalijasi savo nuostabiais, inovatyviais, jau pamėgtais ir dar niekur nematytais kūrybiniais sprendimais.

Ant scenos vienas po kito kviečiami konkurso partnerių atstovai teikė prizus juos labiausiai sužavėjusių projektų autoriams.

ISKU atstovė Algė Paužienė apdovanojo Karoliną Vaitaitytę ir Eveliną Čivilytę.

„JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis prizą įteikė Eglei Kairelei. TORK marketingo vadybininkė Veronika Jaselionis apdovanojo Dovilę Mackevičiūtę, Ievą Mankauskę ir Kariną Petkevič.

Projektų vadovės Skaistės Pranaitės atstovaujamos įmonės BIOSYNCORA simpatijas pelnė dvi komandos: Ivanas ir Eglė Tereškovičiai, taip pat Snieguolė Neverauskienė ir Saulius Vaitkūnas. Įmonės AUBRĖTĖ kūrybos vadovas Ričardas Bertašius įteikė prizus net trijų projektų autoriams: Eglei Kairelei, Vilijai Sėjūnei, Karolinai Vaitaitytei ir Evelinai Čivilytei.

Kai konkurso rėmėjų prizai buvo išdalyti, į sceną savo projektų pristatyti žengė penkių komisijos išrinktų geriausiųjų projektų autoriai: Ivanas ir Eglė Tereškovičiai, Vilija Sėjūnė, Karolina Vaitaitytė, Meda Pudzinskaitė, Evelina Stankevič.

Portalo structum.lt skaitytojų simpatijų prizą pelnė daugiausia balsų per balsavimą portale surinkusios interjero dizainerės Karolina Vaitaitytė ir Evelina Čivilytė.

Apdovanojimų ceremonija pasiekė kulminaciją – STRUCTUM vadovė

Ignė Dutova paskelbė garbios komisijos išrinktus konkurso nugalėtojus.

Trečiąją vietą pelnė studentė Evelina Stankevič.

Antroji vieta skirta interjero dizainerei Vilijai Sėjūnei.

Pirmosios vietos laimėtojos – interjero dizainerės Karolina Vaitaitytė ir Evelina Čivilytė.

Konkurso darbus galima peržiūrėti structum.lt rubrikoje „Konkursai“, skiltyje ATEITIES BIURAS 2024.

Apdovanojimo ceremonijai pasibaigus renginio svečiai neskubėjo

skirstytis: smagiai šnekučiavosi, aptarė projekto dalyvių darbus, pritariamai lingavo ir niūniavo klausydamiesi Giedriaus Leškevičiaus atliekamų dainų bei vakaro didžėjaus leidžiamos muzikos, mielai vaišinosi gardžiais užkandžiais, už kuriuos dėkojame įmonei „Gastro guru“.

SUKURKITE ateities namo viziją, PAMATYKITE savo projektą žurnale ir LAIMĖKITE rėmėjų įsteigtų prizų!

KONKURSO TRUKMĖ: 2024 m. vasaris – 2025 m. liepa

Daugiau informacijos tel. +370 611 17 962; projektai@structum.lt

ŠIMTAMETĖ ISTORIJA PRIKELTA TĘSINIUI

Įsikūręs pačioje UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio širdyje, viešbutis PACAI puikiai atkartoja vietos XVII a. baroko didybę ir papildo ją šiuolaikišku požiūriu. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje didingumu garsėjęs pastatas buvo prikeltas aistringų vietos architektų ir dizainerių komandos pastangų dėka. Puošnus barokinis dvaras išgyveno pakylėtus LDK laikus, Rusijos carų valdžią, Napoleono įėjimą į Vilnių ir sovietmetį iki jam atgimstant. Turtingi istoriniai elementai yra meistriškai sumaišyti su šiuolaikiniu dizainu, kad būtų parodyti švelnūs, gilūs tonai ir elegantiškos medžiagos, paryškinančios klasikinį konstrukcijos stilių. 5+ žvaigždučių viešbutyje yra 104 kambariai ir apartamentai, jaukus restoranas ir baras bei World SPA Awards kelis metus iš eilės išrinktas geriausiu viešbučio SPA. Čia svečiai susipažįsta su pastato istorija, žavisi architektūriniais ir interjero dizaino sprendimais, mėgaujasi meno ar sveikos gyvensenos renginiais, ragauja lietuviškais ingredientais praturtintus pasaulio virtuvės skonius. SPA kviečia pasinerti įsensorinę kelionę aplink Lietuvą per penkis kūno pojūčius. Visos dienos istorijos nugula baltuose viešbučio PACAI karališko dydžio lovų pataluose, kad rytojus kiltų su nauja energija judėti ir kurti.

Tarptautiniuose Surface Magazine Travel Awards apdovanotas viešbutis PACAI miesto svečiams pristato turtingą Lietuvos praeitį per šiuolaikišką dizainą.

VILNIUJE ĮVYKO KONKURSO IŠMANUSIS MIESTAS 11 KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Vilniuje, Lietuvos architektų sąjungos būstinėje, dvi dienas vyko nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 11“ kūrybinės dirbtuvės. Jų dalyvių pasveikinti atvyko aplinkos ministro patarėja Ramunė Baniulienė ir kultūros ministro patarėja Kotryna Žukauskaitė. Dirbtuvių metu projekte dalyvaujančios savivaldybės, partneriai ir dalyviai aptarė rūpimus klausimus, dalijosi patirtimi bei patarimais, drauge formuodami naujas pažangių Lietuvos miestų vizijas.

Savivaldybės atstovai dalyvius supažindino su projektui pateiktų teritorijų specifika, atsakė į klausimus ir išsakė savo lūkesčius. Partneriai supažindino su savo atstovaujamais produktais, paslaugomis ir inovatyviais sprendimais bei jų integracijos į projektą galimybėmis.

„Išmanusis miestas“ – jau vienuoliktus metus sėkmingai vykstantis ir analogų Lietuvoje neturintis projektas, sutelkiantis inovatyvaus verslo, valdžios institucijų ir savivaldybių atstovus bei pačius kūrybingiausius jaunuosius architektūros talentus ir profesionalus drauge formuoti Lietuvos įvaizdį bei ateitį, kurti darnius miestus su juose esančiais išmaniais pastatais ir sprendimais. Projekto misija – identifikuoti problemines viešąsias erdves Lietuvos savivaldybėse ir prisidėti sprendžiant opias socialines problemas jose bei skatinti jaunų talentingų specialistų integraciją į darbo rinką.

Šiais metais projekte dalyvauja 10 savivaldybių: Alytaus rajono, Anykščių rajono, Jonavos rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Neringos, Šilutės rajono, Skuodo rajono, Telšių rajono ir Trakų rajono.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos, susisiekimo, vidaus reikalų ir kultūros ministerijos, taip

pat Lietuvos architektų rūmai ir Lietuvos architektų sąjunga.

Dalyvius pasveikino į renginį atvykusi aplinkos ministro patarėja Ramunė Baniulienė. „Šiandien esame susirinkę čia, nes mums visiems rūpi miestų kokybė. Miestas turi tarnauti visiems, tačiau pokyčiai įmanomi tik kryptingai dirbant kartu. Ši „Išmaniojo miesto“ iniciatyva – ypač svarbi, ji sutelkia urbanistikos, kraštovaizdžio architektūros, statybos ir architektūros, dizaino ir sociologijos, psichologijos ir inžinerijos bei kitų sričių specialistus siekti vieno bendro tikslo“, – susirinkusiems kūrėjams kalbėjo ministro patarėja.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėja Kotryna Žukauskaitė taip pat pat sveikino susirinkusiuosius. „Architektūra yra tarsi sakralinė forma, kuri mena praeitį ir tuo pat metu kuria naujas legendas, ženklina visuomenės progresą ir tampa jo atspindžiu“, – sakė K. Žukauskaitė.

Skirtingomis dienomis dalyvavo skirtingoms savivaldybėms kuriančios komandos ir savivaldybių atstovai.

Šių metų projekto „Išmanusis miestas 11“ draugai: UAB BETONO MOZAIKA, UAB ARTECHNIKA, UAB BAREMA RYTAI, UAB YIT LIETUVA, UAB LUCIDUS TECHNO, UAB SCHOMBURG BALTIC, UAB TIKKURILA, UAB HYDRO BUILDING SYSTEMS LITHUANIA (WICONA), UAB BIPA, CORIAN® DESIGN COMMERCIAL SPECIFICATION POLAND & BALTIC STATES, NORDEC, MB STABILUS BALTIC, PANASONIC HEATING & COOLING SOLUTIONS, UAB DEXTERA, ETEX GROUP, UAB ACORIS, MB WOODON

ANYKŠČIŲ TURGAVIETĖ VĖL BUS GYVYBINGA BENDRUOMENĖS

ERDVĖ

KONKURSO DALYVĖ: Kamilė Šiupšinskaitė

KATEGORIJA: studentai

PROJEKTAS: „Anykščių turgavietė“

DARBO VADOVAS: prof. Sigitas Kuncevičius

Kamilė Šiupšinskaitė, vadovaujama xxxxxxxxxxxxxxx, pristato projektą Anykščių turgavietei atgaivinti. Kadaise buvusi ne tik prekybos, bet ir kultūros bei socialinio gyvenimo centru, šiandien ši erdvė apleista. Tačiau jos potencialas kurti gyvybingą bendruomenės erdvę vis dar išlieka. Istoriškai turgavietės buvo miestų širdis – vieta, kur žmonės susitikdavo, keisdavosi ne tik prekėmis, bet ir idėjomis, dalydavosi naujienomis, dalyvaudavo šventėse. Tačiau šiandien, klestint prekybos centrams ir skaitmeninei komercijai, tradicinės turgavietės prarado savo svarbą, o kartu su jomis išblėso ir autentiška bendruomenės dvasia. Projekto tikslas – sukurti modernią, funkcionalią ir estetiškai patrauklią erdvę, kur prekyba derėtų su kultūra ir socialiniu gyvenimu.

Atnaujintoje Anykščių turgavietėje būtų pritaikytos šiuolaikinės architektūrinės idėjos, kartu išlaikant tradicinės turgaus koncepcijos esmę. Numatyta prekybos erdvių, vietos gamintojų maisto turgus ir renginių aikštė, kurioje vyktų kultūriniai susitikimai, koncertai ar edukaciniai renginiai. Žaliosios poilsio zonos, modernūs pėsčiųjų takai ir patogus susisiekimas padėtų užtikrinti, kad ši vieta bus patraukli ir patogi ne tik prekybininkams, bet ir miestiečiams bei turistams.

Anykščių miesto identitetas neatsiejamas nuo kultūros ir gamtos paveldo, todėl siekiama sukurti erdvę, kuri skatintų bendruomeniškumą ir harmoningai įsilietų į miesto audinį. Ateities miestus Kamilė įsivaizduoja kaip erdves, kur darniai sugyvena technologijos, gamta ir žmogus, užtikrinama saugi, patraukli ir harmoninga aplinka visiems.

KONKURSO DALYVIS:

Monika Litvinaitė

KATEGORIJA: studentai

PROJEKTAS:

„Apžvalgos bokštas –žvilgsnis į Jonavą iš aukštai“

DARBO VADOVAS: prof. Sigitas Kuncevičius

Į JONAVOS SLĖNĮ ŽVELGSIME IŠ AUKŠTAI

Monika Litvinaitė pasirinko suteikti naują raišką Joninių slėniui Jonavoje. Vadovaujama profesoriaus S. Kuncevičiaus, ji siekia sukurti inovatyvų ir tvarų apžvalgos bokštą, kuris ne tik atvertų įspūdingą miesto panoramą, bet ir leistų lankytojams unikaliu būdu pajusti lietaus fenomeną.

Joninių slėnis – aktyvaus laisvalaikio gamtoje vieta. Tvenkinį supanti miškinga aplinka ir jau esanti infrastruktūra suteikia puikią galimybę kurti architektūrą, kuri natūraliai įsilietų į kraštovaizdį ir džiugintų lankytojus naujais potyriais. Projektuojamas apžvalgos bokštas taps ne tik miesto simboliu, bet ir gamtos reiškinius atspindinčiu objektu – čia lietaus vanduo bus surenkamas ir natūraliomis vandens „išgraužomis“ grąžinamas į tvenkinį sukuriant audiovizualinį efektą.

Šiai inovacijai nereikės papildomų energijos išteklių – unikalią galimybę patirti lietaus lašų ritmą, garsą ir judėjimą lankytojams suteiks bokšto konstrukcija, sukurta panaudoti natūralius meteorologinius procesus. Tokia tvarumo idėja atspindi šiuolaikinius urbanistinius principus, skatinančius darnų žmogaus ir gamtos santykį. Monikos vizijoje ateities miestas –tai gyva, žalia ir natūrali aplinka, kur architektūra ne tik išsiskiria dizainu, bet ir harmoningai papildo natūralią ekosistemą. Jos projektas – tai bandymas sukurti miestui naują traukos centrą, kuris skatintų turizmą, bendruomeniškumą ir aplinkosaugos iniciatyvas. Apžvalgos bokštas Jonavoje taps ne tik inžineriniu, bet ir emociniu potyriu – vieta, kur žmogus galės iš naujo atrasti lietaus grožį ir ryšį su gamta.

PROJEKTO DALYVĖS:

Meda Pudzinskaitė ir Kamilė Gudaitytė, komanda MEKA

KATEGORIJA: studentai

PROJEKTAS: „Antano Žmuidzinavičiaus memorialinis namas“

DARBO VADOVĖS: Asta Kazlauskienė ir Rasa Mazūrienė

ALYTAUS RAJONE ATGIMS KULTŪRINIS OBJEKTAS

Komanda MEKA – Meda Pudzinskaitė ir Kamilė Gudaitytė, vadovaujamos VIKO dėstytojų A. Kazlauskienės ir R. Mazūrienės, siekia atgaivinti ir modernizuoti A. Žmuidzinavičiaus tėviškės sodybos gyvenamąjį namą-muziejų Alytaus rajone.

„Memorialinis namas – ne tik kultūrinis objektas. Tai praeities ir dabarties jungtis, leidžianti visuomenei geriau pažinti Žmuidzinavičiaus kūrybą, idėjas ir indėlį į Lietuvos meną“, – mano jaunosios kūrėjos, puoselėjančios išsaugoti menininko palikimą ir suteikti šiai istorinei vietai modernaus gyvybingumo.

Muziejaus modernizavimo projekto autorių vizijoje – interaktyvios technologijos, skaitmeninės ekspozicijos ir edukacinės erdvės, kuriose lankytojai galėtų ne tik pasyviai stebėti eksponatus, bet ir aktyviai dalyvauti kūrybiniame procese. Numatyta ir daugiau naujovių: geresnis apšvietimas,

patogios poilsio zonos, pritaikytos ir vaikams, ir suaugusiesiems, patalpos kūrybinėms dirbtuvėms ir edukacinėms programoms rengti. Šiuo projektu siekiama sukurti modernią ir įtraukią aplinką, kurioje istorija susilietų su dabartimi, o menas būtų prieinamas visiems. Autorių nuomone, kultūros objektai turi būti dinamiški ir gyvi, skatinantys žmones domėtis menine raiška ir įtraukiantys bendruomenę į kūrybos procesą.

„Ateities miestus įsivaizduojame išmanius, ekologiškus ir orientuotus į žmonių poreikius. Pažangios technologijos leis efektyviau valdyti infrastruktūrą, užtikrinti tvarų energijos naudojimą ir skatins darnią miestų plėtrą. Žaliosios erdvės, inovatyvūs sprendimai ir kultūros objektų integracija į kasdienį gyvenimą padės sukurti miestus, kuriuose gera ne tik gyventi, bet ir kurti ateities kartas įkvepiančią aplinką“, – dalijasi savo ateities miestų vizija jaunosios kūrėjos.

KONKURSO DALYVIS:

Rimgaudas Prašmutas

KATEGORIJA: studentai

PROJEKTAS:

Telšių rytinės pakrantės sutvarkymas

DARBO VADOVAS: prof. Gintaras Čaikauskas

RYTINĖJE TELŠIŲ EŽERO PAKRANTĖJE – NAUJOS TRAUKOS ZONOS

Rimgaudas Prašmutas, vadovaujamas profesoriaus G. Čaikausko, ėmėsi ambicingo projekto – sutvarkyti rytinę Telšių ežero pakrantę. Ši teritorija, atverianti daug tiek poilsio, tiek aktyvaus laisvalaikio galimybių, turi didžiulį potencialą tapti viena patraukliausių vietų miestiečiams ir turistams. Sutvarkyta pakrantė ne tik sustiprintų Telšių, kaip patrauklios turistinės vietovės, įvaizdį, bet ir prisidėtų prie bendruomenės gyvenimo kokybės gerinimo.

Projekte numatoma nutiesti patogius pėsčiųjų ir dviračių takus, susietus su kitomis miesto erdvėmis, įrengti poilsio zonų, sporto aikštelių, vaikų žaidimų erdvių, modernų SPA ir aktyvumo centrą. Tai skatintų žmones rūpintis savo sveikata ir aktyviai leisti laiką gamtos apsuptyje.

Miestai tampa patrauklūs ne tik dėl išplėtotos infrastruktūros, bet ir dėl galimybių gyventojams mėgautis laisvalaikiu artimoje ir patogiai pasiekiamoje aplinkoje. Rytinę Telšių pakrantę projekto autorius įsivaizduoja kaip miesto bei gamtos sintezę, daugiafunkcę erdvę, subalansuotą poilsiui, sportui, kultūros renginiams ir bendruomenės susibūrimams. Ateities miestai, R. Prašmuto manymu, bus orientuoti į tvarumą ir žmogaus gerovę – daugiau žaliųjų erdvių, patogesni dviračių takai, viešosios erdvės, skatinančios bendruomenę sąveikauti ir sveikatintis. Telšių pakrantės projektas – tai žingsnis į miestą, kuriame gamta tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, žmonės gali lengvai rasti vietą pailsėti ir aktyviai leisti laisvalaikį.

KONKURSO DALYVIS: Artūras Butkus, Karolina Kavoliūtė, Lukas Pernaravičius, komanda „ALK Braižas“

KATEGORIJA: studentai

PROJEKTAS: „Bernardinų kalva“

DARBO VADOVAS: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas

TRAKUOSE ATGAIVINAMA ISTORINĖ KALVA

Komanda „ALK Braižas“ – studentai Artūras Butkus, Karolina Kavoliūtė ir Lukas Pernaravičius, – vadovaujami docento dr. A. Gabrėno, pasirinko projektą Bernardinų kalvai Trakuose įveiklinti. Kadaise čia klestėjo istorinis vienuolynas, tačiau šiandien iš jo likusios tik kelios aptrupėjusios kolonos. Komanda siekia atsižvelgdama į šiuolaikines architektūrines tendencijas atgaivinti šią istorinę vietą ir atkurti jos ryšį su miesto kultūriniu paveldu. Trakai garsėja savo istorija, tačiau šiandien pagrindinis traukos objektas yra Trakų pilis. Projektu siekiama išplėsti miesto urbanistinę struktūrą, sukurti naują traukos centrą, kuris skatintų žmonių srautų pasiskirstymą, pagyvintų miesto aplinką ir padėtų atgaivinti

pamirštą istoriją. Projekto vizijoje susipina istorija ir modernumas. Tai ne tik nauja kultūros ir poilsio zona – tai erdvė, burianti vietos bendruomenę, stiprinanti socialinius ryšius ir suteikianti miestui daugiau gyvybingumo. Architektūriniai sprendimai orientuoti į žmogų ir jo poreikius, užtikrinama, kad vieta būtų patogi ir jauki tiek gyventojams, tiek miesto svečiams.

Komandos narių įsitikinimu, ateities miestai turi derinti modernias technologijas su istoriniu kontekstu, kartu išlaikydami miesto tapatybę ir puoselėdami ekologines bei tvarumo vertybes. Šis projektas –tai bandymas sukurti naują miesto simbolį, kuriame susijungtų praeitis, dabartis ir ateitis.

KONKURSO DALYVIS:

Kornelija Matutytė, Liepa Tauginaitė, Adriana Meilūnaitė

KATEGORIJA: studentai

PROJEKTAS: „Rusnės mokyklos teritorijos konversija į poilsio kompleksą“

DARBO VADOVAS: prof. Gintaras Čaikauskas

RUSNĖJE – UNIKALUS PROJEKTAS ŠILUTĖS KRAŠTUI PROPAGUOTI

Kornelija Matutytė, Liepa Tauginaitė ir Adriana Meilūnaitė, vadovaujamos profesoriaus G. Čaikausko, ėmėsi įdomaus projekto – Šilutės rajono Rusnės mokyklos teritoriją konvertuoti į poilsio kompleksą. Šioje teritorijoje daug nenaudojamų ir šiuolaikinių kokybės standartų neatitinkančių erdvių, tačiau ji turi didelį potencialą tapti gyvybinga traukos vieta tiek vietos gyventojams, tiek miestelio svečiams.

Rusnė – unikalus Lietuvos kampelis, garsėjantis savo gamta, vandens telkiniais ir ramia atmosfera, tačiau jam trūksta turizmo centro, kuris padėtų pritraukti lankytojų ir paskatintų vietos bendruomenės ekonominį aktyvumą. Projekto tikslas – atnaujinti ir įveiklinti šią teritoriją išsaugant kuo daugiau esamų struktūrų ir taip mažinant poveikį aplinkai bei išlaikant vietos identitetą. Naujai suformuotos erdvės taps ne tik poil-

sio, bet ir bendruomenės susibūrimų vieta, skatinančia kultūrinį gyvenimą, turizmą ir socialinius ryšius.

Atnaujintas kompleksas jungs įvairias funkcijas: ramybės zonas, aktyvaus poilsio erdves, gamtos pažinimo ir edukacinius elementus. Siekiama sukurti tvarų architektūrinį sprendinį, kuris ne tik įsilietų į Rusnės kraštovaizdį, bet ir suteiktų vietovei naują, ilgalaikę vertę.

Miestas, projekto autorės nuomone, yra nuolat kintantis organizmas, kurio gyvybingumas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie naujų poreikių ir tendencijų. Apleistos ir nenaudojamos erdvės stabdo miesto plėtrą, tačiau pasitelkus kūrybiškumą galima jas transformuoti į šiuolaikinius centrus, skirtus vietos bendruomenei ir svečiams. Ateities miestai – tai erdvės, kuriose sujungus istoriją, gamtą ir inovacijas sukuriamas darnus, tvarus ir jaukus gyvenimas visiems.

YPATINGOJE KLAIPĖDOS VIETOJE –ATSARGI IR PAGARBI GAMTAI PLĖTRA

KONKURSO DALYVIAI:

Saulius Mikštas ir Ernestas Prusaitis, UAB „Forma“

KATEGORIJA: profesionalai

PROJEKTAS:

„Apžvalgos ir alpinizmo bokštas Melnragėje“

Architektai Saulius Mikštas ir Ernestas Prusaitis nagrinėja Klaipėdos Melnragės teritorijos plėtros galimybes ir savo projektu siekia suderinti jautrią pajūrio gamtą su žmogaus veikloms pritaikyta infrastruktūra, kartu išlaikydami gamtos ir urbanistinių sprendimų pusiausvyrą.

„Pajūrio teritorijų Lietuvoje turime nedaug, todėl svarbu ieškoti sprendimų, kurie ne tik papildytų, bet ir gerbtų esamą kraštovaizdį“, – pabrėžia architektai ir šį projektą traktuoja ne kaip radikalų pokytį, o kaip galimybę organiškai įsilieti į esamą aplinką išsaugant natūralų gamtinį charakterį. Sprendiniuose nevengiama laikinumo įspūdžio, siekiama, kad architektūra būtų kuo mažiau invazyvi, prisitaikytų prie besikeičiančios aplinkos ir išlaikytų pajūrio identitetą.

Inovatyvių elementų numatoma lokaliuose sprendimuose – siekiama ne masinio pertvarkymo, o subtilios

integracijos į aplinką. Projekto autorių tikslas – sukurti funkcionalią ir kartu jautrią gamtai erdvę, kuri būtų patogi miesto gyventojams ir svečiams, tačiau neprarastų natūralaus pajūrio charakterio.

„Miestai tampa patrauklūs, kai juose sėkmingai derinama dinamiška raida ir istorinis bei gamtinis paveldas. Klaipėdos Melnragė – ypatinga vieta, čia susikerta gamta ir urbanistika, todėl būtina itin atsargi plėtra atsižvelgiant į vietos identitetą ir natūralios aplinkos išsaugojimą“, –pabrėžia UAB „Forma“ tandemas.

Ateities miestai, architektų nuomone, vis sparčiau keisis, tačiau svarbiausia bus gebėjimas šiuos pokyčius suderinti su istorija, kultūriniu paveldu ir gamtinėmis vertybėmis. Tvarumas, prisitaikanti architektūra ir pagarbos gamtai principai bus pagrindiniai miesto formavimo elementai, leidžiantys užtikrinti darnią ateities urbanistiką.

Adamo Letcho nuotr. Šaltinis v2com

REKREACIJA SAVAME KIEME

Kiemas – namų ir lauko, civilizacijos ir gamtos sąsaja. Vieta, skirta atsipalaiduoti, leisti laiką su šeima bei draugais. Tačiau kol jis virsta svajonių kampeliu, tenka išspręsti nemažai galvosūkių.

Šiais laikais lauko erdvės elementų medžiagų ir dizaino pasiūla didžiulė. Todėl rinkdamiesi nepamirškime, kad medžiagos, iš kurių bus įrengta terasa, pastatyta pavėsinė ar pergolė, yra tokios pat svarbios kaip ir dydis bei forma.

Violeta Bartaškaitė

Medinės dailylentės, betonas ir natūralus akmuo: toks buvo architektūros studijos ARRCC sprendimas Keiptaune (PAR) projektuojant vilos „Winelands Villa“ lauko pramogų zoną, iš kurios atsiveria kalnų vaizdai

PORCELIANAS AR BETONAS?

Pagamintos iš molio, smėlio ir kitų natūralių medžiagų mišinio, suspausto aukštu slėgiu ir išdegto itin aukštoje temperatūroje, porceliano plytelės yra itin patvarios – atlaiko lietų, karštį, ugnies kaitrą ir šaltį. Jos gali būti įvairių raštų, glazūruotos ir neglazūruotos. Pastarųjų danga yra neslidi. Lauko porceliano plyteles galima kloti ant bet kokio paviršiaus (pavyzdžiui, vejos, žvyro, smėlio), joms sutvirtinti nereikia nei skiedinio, nei klijų ir jos gali atlaikyti iki 1000 kilogramų apkrovą, todėl tinka net intensyvaus judėjimo zonoms.

Trūkumai? Palyginti didelė kaina ir nelaidumas vandeniui. Jeigu plytelės paklotos itin standžiai, mūsų klimato sąlygomis drenažas būtinas, kitaip nepavyks išvengti balų.

Šiuolaikinės betono trinkelės gali būti kuo įvairiausios, net atkartoti natūralaus akmens išvaizdą ir tekstūrą. Vandeniui laidžios betono trinkelės mažina kiemo užtvindymo riziką. Kai kuriomis sistemomis galima rinkti lietaus vandenį ir vėliau jį panaudoti kiemo augalams laistyti. Betono trinkeles galima perdirbti.

Trūkumai? Betono trinkelės yra griežtų geometrinių formų, todėl suteikia mažiau laisvės formuojant raštus. Be to, ilgainiui jos gali išblukti arba susibraižyti, jeigu yra paklotos ant netinkamo paviršiaus – ir išsiklaipyti, todėl labai svarbu įrengti tvirtą pagrindą ir užtikrinti tinkamą drenažą.

LIETAS AR RELJEFINIS BETONAS?

Naudojant liejamą betoną galima suformuoti bet kokios formos ir dydžio lauko erdvę, svarbu tik paruošti reikiamą karkasą. Betoną galima ir dažyti, tik reikia turėti omenyje, kad maždaug kas dvejus metus reikės jį perdažyti iš naujo. Jei norisi įdomesnės tekstūros, liejinį galima papildyti stiklo šukėmis.

Trūkumai? Lietas betonas laikui bėgant sutrūkinėja, todėl maždaug kas 2–3 metus jį tenka atnaujinti. Be to, jis tikrai ne pats geriausias sprendimas, jei terasa įrengiama virš kanalizacijos ar elektros kabelių, nes jeigu prireiktų remonto, betoną tektų laužti.

Reljefiniam (su įspaustais raštais) betonui galima suteikti kone kiekvieną spalvą, imituoti akmens, medienos ar plytų tekstūrą arba netgi išmarginti jį piešiniais, pavyzdžiui, gyvūnų pėdsakais ar geometriniais raštais. Reljefinis paviršius suformuojamas į liejamą betoną spaudžiant lanksčius poliuretano įspaudus. Tokia danga yra atspari vandeniui ir neslidi. Ji taip pat neblunka, nes spalvos gaminamos iš neorganinių pigmentų, atsparių saulės spinduliams. Dėmės šalinamos kietų šerių šepečiu, o laką reikėtų atnaujinti kas 2–3 metus. Tokios terasos dangos įrengimą reikėtų patikėti profesionalams, kitaip gali kilti problemų dėl drenažo.

PLYTOS

AR SUJUNGTOS

PLYTELĖS?

Plytos yra atsparios, tvirtos, puikiai atlaiko vėją, lietų, sniegą, ledą ir karštį. Nors jos gali būti vos kelių spalvų ir norimos spalvos dažais jų nepavyks padengti, išskirtinį įspūdį galima sukurti jas išdėstant įvairiais raštais. Reikėtų rinktis specialiai terasoms skirtas plytas, nes jos yra mažiau poringos, tačiau vanduo vis tiek prasisunkia per molį, todėl tokia danga visada bus sausa. Tinkamos terasoms ir perdirbtos plytos.

Trūkumai? Veikiamos temperatūros skirtumų ir apkrovos, plytos ilgainiui gali imti trupėti ar trūkinėti. Antra vertus, jas palyginti paprasta pakeisti. Reikia turėti omenyje ir tai, kad plytų danga dėl naudojamo skiedinio nebus idealiai lygi, todėl ant jos stovintys lauko baldai gali klibėti. Be to, plytos laikui bėgant nusėda.

Šiuolaikinė plytų alternatyva – tarpusavyje sujungtos plytelės. Jos gali būti gaminamos iš betono, kompozito, molio, net natūralių akmenukų, pritvirtintų prie pagrindo. Šių plytelių yra įvairių formų, spalvų ir raštų, todėl iš jų galima sukurti bet kokį norimą kiemo dizainą. Vienas didžiausių jų privalumų – jas ypač lengva montuoti. Sugadinus vieną plytelę, nesudėtinga pakeisti ją nauja. Tokioms plytelėms reikia mažai priežiūros. Trūkumas? Veikiamos oro sąlygų, jos gali išsiklaipyti.

NATŪRALUS AR DIRBTINIS AKMUO?

Natūralus akmuo – ne tik itin patvarus, bet ir prabangus. Antra vertus, jo savybės skiriasi priklausomai nuo rūšies. Granitas – nepaprastai atsparus ir natūraliai neslidus. Kalkakmenis blyškus ir lygus, tad tiks tradicinės estetikos mėgėjams. Prabangi kalkakmenio atmaina unikalios duobėtos tekstūros travertinas neslidus ir ypač populiarus šiltesnio klimato kraštuose, nes visada išlieka vėsus. Smiltainis žavi medaus atspalviais, tačiau yra minkštesnis nei granitas, gali susibraižyti ir labiau rekomenduotinas karštame saulėtame klimate. Tamsių nuotaikingų atspalvių skalūnas gerai atlaiko karštį, iš jo pagamintos trinkelės lauko erdvei suteikia gražią šiuolaikišką išvaizdą, tik reikia turėti omenyje, kad drėg-

nose vietose jis gali sluoksniuotis. Itin išpopuliarėjo nuosėdinių uolienų plokštės, dažniausiai jos pjaustomos 3–8 cm storio stačiakampiais arba kvadratais, tačiau pagal poreikį gali būti ir kitokių formų. Jei terasai pasirinktos plokštės yra bent 5 cm storio, jas galima kloti tiesiai ant žemės ar smėlio. Plonesnėms plokštėms reikės betono arba skiedinio pagrindo.

Trūkumai? Natūralus akmuo labai patvarus, tačiau sušlapęs gali tapti slidus, be to, dėl neglotnaus paviršiaus gali būti ne itin malonus basoms kojoms.

Šiuolaikinė alternatyva – dirbtinis akmuo. Anksčiau naudotas stalviršiams, dabar jis tampa terasų puošmena. Dirbtinis akmuo gaminamas iš

akmens, smėlio, cemento ir perdirbtų kitų akmens gaminių likučių mišinio. Tokia danga gali būti įvairių spalvų ir stilių, ji ekologiška ir labai patvari. Be to, dirbtinis akmuo neįkaista, vadinasi, juo malonu vaikščioti basomis net per didžiausius karščius. Tinkamai sumontuota dirbtinio akmens danga laiko apie 15 metų.

Rinkoje karaliaujantis italų gaminamas vienintelis pasaulyje aglomeruotas akmuo „Lapitec®“, natūrali mineralinė medžiaga, terasų dangų rinkoje įgijo naują varžovą – vokiečių gaminamą „Tanzite STONEDECK“. Šis medžio ar akmens išvaizdą atkartojantis dirbtinis akmuo neįkaista saulėje, yra neslidus ir atsparus temperatūros kaitai, įbrėžimams, dėmėms bei vandeniui.

NATŪRALI AR KOMPOZITINĖ MEDIENA?

Natūrali mediena – viena populiariausių terasų medžiagų. Rinktis tikrai yra iš ko. Braziliškasis riešutmedis (Ipe), braziliškasis tikmedis (Cumaru), afrikinis valtenis (Bilinga) yra aukščiausios klasės natūrali mediena, išskirtinės išvaizdos, ypač tvirta, atspari drėgmei ir kenkėjams, tinkama naudoti daug dešimtmečių. Akacijos mediena natūraliai atspari puvimui, miltligei ir vabzdžiams. Raudonmedis taip pat itin tvirtas ir atsparus puvimui, tačiau jį kasmet reikia sandarinti. Kedro medienoje gausu natūralių dervų, kurios gali reaguoti į vinis, o tada danga pakeis spalvą. Slėgiu apdorota mediena, paprastai pušies, ilgaamžiškesnė ir tinkamesnė lietingo klimato sąlygomis. Bambukas, nors teoriškai ir žolė, praktiškai priskiriamas medienai, – nebrangus, tvarus ir tvirtas. Iš aukštoje tempe-

ratūroje suspausto bambuko pagamintos lentos tvirtesnės nei daugelis kitų medžiagų ir gali būti eksploatuojamos iki 30 metų, yra natūraliai atsparios vabzdžiams ir puvimui, palyginti didelio atsparumo ugniai, minimaliai traukiasi ir plečiasi reaguodamos į temperatūros kaitą.

Trūkumai? Kietmedis ypač tvirtas, tačiau jį sunku gręžti, pjauti ir montuoti. Bambuko dangą būtina iš visų pusių gerai užsandarinti, kad būtų išvengta drėgmės žalos, ir kasmet vis iš naujo šią procedūrą kartoti. Bet kokią nedažytą medieną reikia reguliariai, kas metus ar dvejus, beicuoti, kad neįsimestų puvinys, o dažytą –kas dvejus penkerius metus šlifuoti ir iš naujo dažyti. Be to, mediena laikui bėgant linkusi deformuotis ir trūkinėti.

Kompozitinė mediena, gaminama iš medienos pluošto ir polimerų,

nelinkusi pūti ir deformuotis, yra atspari dėmėms, atlaiko ir kaitrią saulę, ir liūtį, o priežiūra – minimali. Kompozitinė mediena gali būti pačių įvairiausių spalvų ir raštų, tad iš jos galima sukurti itin sudėtingą dizainą. Nenuvils ji ir tvarumo entuziastų. Pavyzdžiui, 85 proc. „TimberTech“ ir net 95 proc. „Trex“ kompozitinės medienos sudėties – perdirbtos medžiagos. Aukštos kokybės kompozitinė mediena yra atspari pelėsiui ir gali būti eksploatuojama 25–50 metų. Sukurta net itin atšiaurioms oro sąlygoms pritaikyta kompozitinė mediena, kaip „Zuri“.

Trūkumai? Veikiama tiesioginių saulės spindulių, kompozitinė mediena gali kaisti ir blukti, be to, ji traukiasi ir plečiasi keičiantis temperatūrai. Tačiau ši danga nuolat tobulinama, todėl ir trūkumai tampa vis neaktualesni.

ŽVYRAS AR

MULČIAS?

Įvairaus grūdėtumo ir spalvų žvyras – nebrangi priemonė lauko erdvei nesunkiai sukurti. Tokia danga kartu yra ir puikus drenažas. Žvyro privalumu galima laikyti net tai, kad juo einantis neišvengiamai kelia garsą, o tai padeda susitprinti saugumo jausmą – niekas neprisėlins nepastebėtas.

Trūkumai? Žvyro daleles lengva pasklisti po visą kiemą, vadinasi, laikui bėgant jo dangą reikės vis papildyti.

Populiarėjanti alternatyva neformaliai terasai susikurti – žievės ar guminis mulčias, paprastai naudojamas kaip gėlynų priežiūros priemonė. Pirmasis neatrodys prašmatniai, tačiau juo padengta erdvė bus natūrali ir jauki. Šią dangą itin lengvai kloti, be to, ji neleis dygti piktžolėms.

Trūkumai? Žievės mulčią, kaip ir žvyrą, teks dažnai papildyti. Guminis mulčias išsilaikys ilgiau.

PAVĖSINĖS AR PERGOLĖS?

Populiariausios išlieka natūralios estetikos medinės pavėsinės. Reguliariai prižiūrimos, jos gali stovėti daugybę metų. Tokiems statiniams ypač tinka kedro, tikmedžio, slėgiu apdorota pušies mediena. Kedras minkštas ir lengvas, tačiau neįtikėtinai patvarus, dėl natūralių dervų atsparus puvimui ir vabzdžiams. Jis sunkiai sugeria drėgmę, todėl yra puikus pasirinkimas drėgname klimate. Tikmedis – tvirtas, ilgaamžis, itin atsparus vabzdžiams, tik jį reikia dažnai tepti aliejumi. Pastaruoju metu populiarėja ir pavėsinės iš bambuko.

Naudojamos ir kitos medžiagos, ne tik mediena. Pavyzdžiui, polikarbonatas, atsparus ultravioletiniams spinduliams ir drauge praleidžiantis natūralią šviesą. Žinoma, dėmesio sulaukia ir vinilas – atsparus, lengvai valomas, jis komplektuojamas drauge su kitomis medžiagomis.

Vienas iš didžiausių lengvo, stipraus aliuminio pavėsinių pranašumų – atsparumas rūdims ir korozijai. Skirtingai nuo medienos, tokių pavėsinių nereikia reguliariai sandarinti ar dažyti. Be to, aliuminio pavėsinės yra atsparios ugniai. Tiesa, joms trūksta medienos skleidžiamo jaukumo.

Plieno ir kaltinės geležies pavėsinės įspūdingos, tačiau brangesnės, sudėtingiau montuojamos ir lengvai pažeidžiamos korozijos, todėl turi būti itin prižiūrimos. Žodis „pergolė“ kilęs iš italų kalbos žodžio „pergola“, o šis – iš lotynų „pergula“, reiškiančio „priebutis, priestatas“. Tai yra lauko statinys, suteikiantis pavėsį ir pastogę. Pergolę sudaro vertikalūs stulpai, laikantys skersines sijas, ir atviras stogas. Šios pastaruoju metu itin išpopuliarėjusios pavėsinės ištakos siekia senovės Graikijos laikus. Pastatytos iš marmuro ar akmens ir apželdintos vijokliais ar vynuogėmis, jos buvo naudojamos pavėsingiems sodų takams sukurti. Renesanso laikais Italijoje

pergolės buvo gaminamos iš įmantriais raštais marginto medžio ir jungė pastatus.

Pergolės gali būti laisvai stovinčios arba pritvirtintos prie pastato, pavyzdžiui, namo ar sodo sienos. Tradiciniu plokščiu, dvišlaičiu ar arkiniu (išgaubtu) stogu, minimalistinės, iš metalo ir stiklo, jos suteikia dekoratyvumo ir funkcinio pranašumo lauko erdvėms.

Pergolės paprastai gaminamos iš slėgiu apdorotos medienos, vinilo, PVC ir aliuminio. Taip pat siūloma stiklo pluošto pergolių. Stiklo pluoštas patvarus ir lengvai prižiūrimas, tačiau brangesnis nei vinilas ir mediena. Svarbu paminėti, kad gaminama ir tokių pergolių stogo konstrukcijų, kurias galima reguliuoti priklausomai nuo saulės šviesos ir ventiliacijos poreikio.

KD ® VOKIŠKOS STOGINĖS garantuoja ilgalaikę kokybę!

Gaminame ir visoje Lietuvoje montuojame įvairias aukščiausios kokybės aliuminio profilio stogines, verandas, balkonų stogų dangą, pastoges, pavėsines, įrankių namelius ir žiemos sodus su individualiai parinktais stiklo ar polikarbonato sprendiniais. Mūsų patyrusios ir atsakingos komandos, kaip laikančiųjų komponentų iš plieno ir aliuminio gamintojo, kvalifikaciją patvirtina DIN EN 1090-3 sertifikatas.

Klientas turi būti šimtu procentų patenkintas, todėl teikiame visą paslaugų paketą: konsultuojame, tiksliai apskaičiavę pagal numatytus statinio matmenis, konstrukcijas suprojektuojame, pagaminame, atgabename į vietą ir sumontuojame. Nuo projekto pradžios iki pabaigos į visus klientui rūpimus projekto klausimus operatyviai atsako priskirtas atsakingas mūsų komandos narys.

Naudojame tik kruopščiai atrinktas aplinkai draugiškas medžiagas iš Vokietijos. Aliuminio konstrukcijas dažome itin efektyviu elektrostatiniu milteliniu būdu. Visi mūsų darbų etapai grįsti dėmesiu aplinkai ir orientuoti į tvarumą.

Individualūs užsakymai Nemokama konsultacija 3D vizualizacijos Papildomi sprendiniai, kaip sienelės ir markizės Garantija medžiagoms 10 metų!

K&D ÜBERDACHUNG oficialus partneris Lietuvoje Guobų g. 15, Dumpiai, Klaipėdos r.

Tel. +370 46 455 253

GENTAS HPL - patikimas fasado sistemos pasirinkimas, sertifikuotas ETA.

STRUCTUM stendas parodoje RESTA kvies diskutuoti apie bendruomenės svarbą

Vis daugiau visuomenės keliasi gyventi į miestus, šie vis tankėja, tačiau socialinė atskirtis, deja, tik didėja. Žmonės užsidaro savo butuose, dažnas nė nepažįsta savo kaimynų. Bendravimo stygiaus, glaudžių kaimynystės ryšių, bendruomeniškumo problema tampa vis opesnė, mūsų kasdienybę užvaldė automatika ir virtualybė. Kaip užkirsti kelią svetimėjimui ir kurti erdves, kurios skatintų bendruomeniškumą? Šiais metais STRUCTUM stende bus diskutuojama apie ateities miestą ir jo bendruomenę.

Ateities miestas, be abejo, bus išmanus, kimšte prikimštas pažangiausių technologijų, lengvinančių kasdienį gyvenimą. Tačiau ar technologijos padės mažinti svetimėjimą, kurti glaudesnius bendruomenės ryšius? O gal bendruomeniškumą stiprina ne technologijos? Gal bendruomenę glaudina tinkamai plėtojamos miesto visuomeninės erdvės – ne tik vizualiai patrauklios, bet ir technologiškai pritaikytos sklandžiam bei aktyviam gyventojų bendravimui?

Parkai, aikštės, kitos viešosios erdvės ir bendruomenės centrai gali tapti pagrindiniais taškais, kur žmonės galėtų burtis ir bendrauti. Tokios vietos turėtų būti patrau-

klios ir prieinamos visiems. Skatinti žmones leisti daugiau laiko lauke, susitikti su kitais gyventojais ir megzti ryšius. Kad ir kas tai būtų –suoliukai, vaikų (ir suaugusiųjų!)

žaidimų aikštelės, bendruomenės centrai, kuriuose organizuojami renginiai, užsiėmimai ar iniciatyvos, – jos turi kviesti gyventojus bendrauti ir dalyvauti.

Ateities miestas nebeįsivaizduojamas be pažangių technologijų, tačiau lygiai taip pat svarbu, kad žmonės leistų laiką drauge, megztų ryšius ir dalytųsi patirtimi. Taip gimsta bendruomenė. Taip stiprėja visuomenė. Galop taip išlieka civilizacijos.

Dabar matoma socialinė atskirtis kelia rimtų klausimų. Kaip mažinti atstumą tarp žmonių? Kaip užkirsti kelią svetimėjimui, išsaugoti bendruomeniškumo jausmą? Kaip skatinti žmones bendrauti, megzti tarpusavio ryšius ir kurti bendruomenes? Kad miestas nebūtų tik ta vieta, kur egzistuojame. Kad jis taptų vieta, kurioje gyvename visavertiškai.

Į šiuos ir kitus klausimus stengsimės atsakyti parodos RESTA metu vyksiančioje diskusijoje „Išmanusis miestas – ar jame yra vietos bendruomenei?“ balandžio 25 d. 11 val. STRUCTUM stende.

LANGAI, KURIŲ LAUKIA VISAS PASAULIS

Bendrovė „Doleta“, gaminanti medinius langus, kaustytus aliuminiu, žiemos sodų fasadus ir lauko duris, jau trisdešimt metų diktuoja medinių langų kokybės ir inovacijų standartus. Prienų rajone įrengtoje moderniausioje mūsų regione langų gamykloje gaminami langai keliauja ne tik į tokias šalis kaip Japonija – jie yra vertinami visuose žemynuose.

Kelią parodė architektas

„Nedaug kas žino, kad „Doletai“, vienai seniausių Lietuvos langų ir durų gamintojų, sėkmės kelią parodė vienas architektas, pataręs gamyklos įkūrėjui siekti pačios aukščiausios kokybės ir niekada neiti į kompromisą su ja“, – pasakoja Simona Skardžiuvienė, viena iš bendrovės vadovų.

Jos teigimu, kaip ir pačiais pirmaisiais „Doletos“ veiklos metais, taip ir dabar langų gamybos tendencijas diktuoja būtent kintantys klientų poreikiai – jie skatina ieškoti nestandartinių sprendimų, sekti ir diegti naujausias technologijas, pažangiausią gamybos įrangą, naudoti aukščiausios kokybės žaliavas.

„Architektai mums visada buvo, yra ir visada bus tie, kurie įkvepia ir skatina eiti į priekį. Būtent jų dėka Lietuvoje gimė tokie langų gaminiai kaip ovalūs, lenkto stiklo ar itin dideli mediniai vitrininiai langai“, – sako ji.

Per kelias dešimtis metų bendrovei pavyko suburti ne tik atkaklią ir drąsiai eksperimentuojančią, bet ir glaudžiai su architektais bei partneriais iš įvairių pasaulio šalių bendradarbiaujančią profesionalų komandą. Tad šiandien daugiau nei 20 tūkst. kv. m ploto dydžio modernioje gamykloje Jiezne įgyvendinami didelės apimties ir itin individualūs užsakymai iš visų šalių.

„Ilgaamžiškumas, funkcija, este-

tika ir pavyzdinės energinės savybės yra keturios pagrindinės mūsų veiklos sudedamosios dalys. Langai turi atverti pasaulį, bet turi taupyti ir energiją, todėl langų medžiagas, stiklo rūšis, varstymo tipus ir daugybę kitų langų technologinių sprendimų parenkame tik individualiai įvertinę kiekvieno konkretaus projekto poreikius ir sąlygas“, –pabrėžia S. Skardžiuvienė.

Puoselėja ištikimybę medienai

Prieš tris dešimtis metų pasirinkusi tik tvarių – medinių langų gamybą, „Doleta“ neklydo. Nuolat investuodama į pažangiausias technologijas, bendrovė viena pirmųjų regione prieš daugiau kaip dešimt metų pradėjo gaminti A++ klasės reikalavimus atitinkančius medinius langus. Likusi ištikima medienai, nesirinko lengviausio kelio – nuėjo kitu: nusprendė naudoti tik klijuotą pušies, ąžuolo, maumedžio, riešutmedžio, egzotiškųjų eukalipto, afrikinės tiamos (sipo), šorėjos ir tikme-

džio medieną. Dar vėliau rinką sudrebino langų gamyboje įdiegusi termomedienos sprendinius.

„Kiekviena mediena turi savitą raštą, yra ypač maloni liesti. Tokio jausmo nesuteiks nė viena kita langų gamyboje naudojama medžiaga. Maža to, medienos itin mažas šiluminio plėtimosi koeficientas, todėl iš jos pagaminti kokybiški langai stabilesni, o jų dizaino galimybės – neribotos“, –pagrindines medinių langų savybes

5,5 m

6 m

vardija viena iš bendrovės vadovų.

Tokie langai žiemą sulaiko šilumą viduje, o vasarą patalpose palaiko malonią vėsą, be to, jų mažos eksploatavimo išlaidos, reikia juos tik tinkamai prižiūrėti. Beje, visiškai neseniai tarptautinėje nepriklausomoje laboratorijoje buvo nustatyta, kad „Doletos“ aliuminiu kaustytų medinių langų gyvavimo ciklas yra ilgesnis nei 60 metų.

Drąsiai ieško netipinių sprendimų

„Doletos“ įkūrėjo Vytauto Silevičiaus pradėtą sėkmės istoriją jau kelerius metus tęsia prie bendrovės vairo stojusi jauniausia dukra Simona su vyru Mindaugu Skardžiumi. Jiedu ne tik užtikrina verslo tęstinumą, bet ir puoselėja santykius su svarbiausiais bendrovei žmonėmis – architektais ir įmonės darbuotojais.

„Ne paslaptis, kad gebame gaminti ne standartinius, o pagal individualius užsakymus kuriamus langus, tačiau be jų idėjų autorių – architektų ir kolektyvo, galinčio tas idėjas reali-

zuoti, – mes to nepadarytume. Tad kartais pajuokaujame, kad priklausome nuo architektų ne ką mažiau nei nuo kiekvieno mūsų darbuotojo, ir toliau vadovaujamės bendrovės įkūrėjo kredo: mes padedame įgyvendinti pačią sudėtingiausią architekto idėją“, – sako M. Skardžius. Jo žodžiais, bendrovės pagarbą architektams rodo daug metų organizuota individualių namų architektūros paroda, padėjusi architektams atskleisti savo talentą visuomenei, o dabar – puoselėjami santykiai ir kvietimas kartu ieškoti sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų, 6 x 6 m dydžio įėjimo durys, 2024 m. „Doletai“ padėjo pelnyti parodos RESTA konkurso „Įspūdingiausios RESTA ekspozicijos“ nugalėtojų laurus. Palaikydama glaudžius kūrybinius ryšius su architektais, bendrovė visiškai neseniai sugriovė dar vieną mitą –esą tik masyvūs mediniai langai gali būti šilti. Jai pavyko sukurti ypač plonų aliuminiu kaustytų medinių rėmų sistemą M10 SLIM, kurios rėmo skerspjūvis – vos 88 mm, o šiluminė

vertė Uw tokia pat kaip ir storesnių (standartinių) – 0,7 W/m² K. Šiandien „Doleta“ yra vienintelė pasaulyje tokio nestandartinio sprendinio kūrėja.

Investuoja į žinias

„Doletos“ kolektyvas nuolat gilinasi į medienos privalumus, todėl visi jos langai – inovatyvūs gaminiai, kur dera natūralios medžiagos ir technologijos. Vienas iš sėkmingo technologų ir dizainerių bendro darbo pavyzdžių – visuomeniniams pastatams skirtos nebrangios langų sistemos „Doleta Modern 10“.

„Ši sistema palyginti nebrangi, tačiau šiluminėmis savybėmis prilygsta pasyviesiems langams. Be to, puikiai izoliuoja triukšmą: uždarytų langų garso izoliacija – iki 46 dB“, –vardija sistemos pranašumus

M. Skardžius.

Bendrovė taip pat gamina ir specializuotus ugniai atsparius medinius langus, o jų išskirtinumą liudija priešgaisrinių medinių langų sertifikatas EI60, patvirtinantis, kad „Doletos“ priešgaisriniai mediniai langai atitinka EI60 atsparumo ugniai klasę. Tai reiškia, kad kilus gaisrui toks medinis langas net 60 minučių išliks stabilus ir sulaikys liepsną.

Lietuvių įmonė garsėja ir kaip viena geriausių neperšaunamų medinių langų su aukščiausios kokybės balistiniu stiklu, taip pat bronza ir auksu dengtų medinių langų gamintojų.

Atremia klimato kaitos iššūkius

„Kurdami langus galvojame apie ateitį. Klimato kaita diktuoja darbotvarkę ir mums. Juk vasaros vis karštėja, todėl klientams vis aktualiau, kad langai saugotų nuo UV spindulių, reguliuotų saulės šviesos intensyvumą bei šilumos kiekį, patenkantį iš lauko, ir taip taupytų elektros energiją. Įvertinę situaciją ir atsižvelgę į diskusijas su architektais, sukūrėme specialius ŠVOK išlaidas sumažinančius ir patogesnes gyvenimo bei darbo sąlygas sukuriančius daugiafunkcius stiklo paketų sprendinius – nuo selektyvinių stiklų iki elektrochrominės saulės kontrolės“, – sako M. Skardžius. Per trisdešimt metų „Doletos“ gamykloje sukurti mediniai langai –pats geriausias įrodymas, kad mediniai langai tikrai nėra archajiškas palikimas. Tai visame pasaulyje pripažįstami atsakingi dabarties sprendimai galvojant apie komfortišką ateitį.

ISTORIJOS IR

INOVACIJŲ DERMĖ: ALBRECHTO JUNGO VILOS ATGIMIMAS

Vakarų Vokietijoje, nedideliame Šalksmiūlės (vok. Schalksmühle) miestelyje, renovuota 1928 m. pastatyta vila, kurioje su šeima gyveno Albrechtas Jungas – žinomo Vokietijos elektrotechnikos prekių ženklo JUNG įkūrėjas. Be jo indėlio į elektrotechnikos istoriją šiuolaikiniai jungikliai, kištukiniai lizdai ir išmanieji namai atrodytų visiškai kitaip.

A. Jungo vila kartu yra ir ant tvirtų vertybių pagrindo pastatyto šeimos verslo istorijos liudytoja. Vilos istorija prasidėjo dar gerokai prieš jos statybas – 1912 m., kai A. Jungas paklojo pagrindą savo būsimai sėkmingai įmonei: užpatentavo tuo metu inovatyvų, naujo tipo šviesos jungiklį ir pradėjo masinę jo gamybą. Elektrifikacijos mastai didėjo milžinišku greičiu, tokių jungiklių reikėjo vis daugiau, todėl 1919 m. A. Jungas į gamybines patalpas pertvarkė seną mokyklą, prijungė ir šalia jos buvusių šiltnamių teritoriją. 1927–1928 m. Šalksmiūlėje buvo pastatytas ir pirmasis JUNG gamyklos pastatas. A. Jungas su šeima įsikūrė tais pačiais metais netoli naujosios gamyklos baigtoje statyti viloje. Šalksmiūlės gamykla iki pat šių dienų yra pagrindinė JUNG gamykla, joje toliau kuriami ir gaminami novatoriški sprendiniai elektros instaliacijai ir išmaniesiems namams. Šiandien prekių ženklas JUNG vienija daugiau kaip 1700 darbuotojų, 21 patronuojamąją įmonę ir 80 atstovybių įvairiose pasaulio šalyse. Įmonė yra viena iš pirmaujančių vidutinio dydžio elektrotechnikos pramonės įmonių Vokietijoje ir ją tebevaldo Jungų šeima. Šalksmiūlės vila, kurioje užaugo kelios Jungų šeimos kartos, per daugelį metų ne sykį buvo rekonstruota, keista ir pildyta, kol galiausiai prarado pirminę išvaizdą. 2015 m. Jungų šeima paliko savo rezidenciją, ir šios tolesnį likimą apgaubė nežinia.

ISTORINIS PASTATAS ATGIMĖ

2019 m. buvo priimtas sprendimas A. Jungo vilą atnaujinti ir išlaikyti ne tik kaip Jungų šeimos nuosavybę, bet ir kaip įmonės JUNG istorijos bei vertybių simbolį.

Tais pačiais metais buvo paskelbtas tarptautinis architektūros konkursas vilai modernizuoti ir jos paveldui išsaugoti. Konkurse dalyvavę Vokietijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Austrijos ir Liuksemburgo architektai pristatė iš viso 33 projektus. Konkursą laimėjo architektų biuras „Nehse & Gerstein Architekten BDA“, jų projektas vertinimo komisiją sužavėjo gerai apgalvotu praeities ir ateities balansu. Restauracija buvo baigta po penkerių metų, 2024 m. pavasarį. Vilą papildė naujas modernus priestatas. Šis kontrastingas pastatų ansamblis, harmoninga tradicijų ir ateities vizijos sąjunga, simbolizuoja esminę JUNG nuostata: tik puoselėjant istoriją galima kurti sėkmingą ateitį. Vila kartu su naujuoju priestatu dabar naudojama įvairiems įmonės poreikiams – kaip biuro patalpos, renginių ir gyvenamoji erdvė.

2025 m. A. Jungo vilos renovacijos projektas pelnė Vokietijos dizaino apdovanojimų („German Design Award“)

nugalėtojo titulą kategorijoje „Excellent Architecture“. Apdovanojimų komisijos nuomone, vilos projektas – labai sėkminga istorinio paveldo ir modernaus dizaino sąjunga, sukurianti išskirtinę, įkvepiančią atmosferą. Šis apdovanojimas – dar vienas įrodymas, kad architektūros kalba galima iš naujo aktualizuoti ir perteikti nesenstančias vertybes –nes nauja yra neįmanoma be tvirto praeities pagrindo.

SUDERINTI PAVELDĄ SU TECHNOLOGIJOMIS – MISIJA ĮMANOMA

Restauruojant ir modernizuojant vilą, buvo siekiama sukurti ne tik patrauklias modernios estetikos, bet ir funkcionalias erdves. Šiuo tikslu visoje viloje – ir senajame pastate, ir naujajame priestate – buvo integruota JUNG KNX išmaniųjų namų sistema, užtikrinanti pažangų mikroklimato, vėdinimo, apšvietimo, apsaugos ir langų užsklandų valdymą.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio ši vila visiškai neatrodo išmani, nes siekiant išlaikyti švarią ir neperkrautą interjero stilistiką išrinkti pažangūs išmaniųjų namų sistemos valdikliai. Čia ant sienų nepamatysite perteklinių jungiklių, mygtukų ir kištukinių lizdų – visas KNX sistemos funkcijas galima valdyti tiesiog vienu kompaktišku JUNG LS TOUCH valdikliu. Kiti šios vilos interjero dizaino sprendimai taip pat apima labai smulkias detales. Švarią ir minimalistinę estetiką padeda išlaikyti itin gludūs JUNG LS ZERO jungikliai ir į sieną įleidžiami kištukiniai lizdai, nė kiek neišsikišantys iš sienų paviršiaus. Be to, jungikliai ir kištukiniai lizdai visiškai susilieja su dominuojančiu koloritu – jų spalvos, išrinktos iš vieno ryškiausių XX a. amžiaus architektų Charleso Edouardo Jeanneret, žinomo slapyvardžiu Le Corbusier, sukurtos 63 spalvų paletės „Les Couleurs® Le Corbusier“, idealiai sutampa su sienų apdailos spalva.

Atnaujinta A. Jungo vila – daugiau nei įspūdingas architektūrinis projektas. Tai tarsi pareiškimas visuomenei, kad tradicijos ir inovacijos gali egzistuoti kartu. Tarsi JUNG įmonės įsipareigojimo ir savo pačios paveldui, ir pažangai iliustracija. Įmonei toliau kuriant elektrotechnikos sprendimų ateitį, jos turtinga istorija tampa kelrode žvaigžde, primenančia, kad inovacijoms reikia istorinės atminties. Būtent ją ir įkūnija ši modernizuota vila.

DEKORACIJŲ NUOMA

KONFERENCIJOMS VAKARĖLIAMS PRISTATYMAMS PARODOMS ASMENINĖMS ŠVENTĖMS

Nuo mažų akcentų iki

ambicingų interjero sprendinių

Lovos ir lovelės, spintelės, daiktadėžės, pufai, komfortiški guoliai auginiams – visa, ką kuria bei gamina kūrybingų dizainerių ir patyrusių baldų meistrų komanda AVALO, yra stilinga ir pritaikyta pagal individualius kliento poreikius. Netgi akustinės sienelės!

Gyvenamosioms ir HOREKA bei svetingumo erdvėms, biurams, mokykloms, darželiams, ligoninėms, sanatorijoms – AVALO pasiūlys išskirtinių sprendinių, tarp jų ir akustinių kambarių, bet kuriam objektui, kuriame svarbu

palaikyti tylą. Dizaineriai iš turimo didžiulio asortimento išrinks tinkamiausios sudėties bei spalvos audinį ir pagal kliento viziją bei poreikius sprendinį suprojektuos, o profesionalūs baldininkai iš aukščiausios kokybės medžiagų jį nepriekaištingai pagamins, kad ir kokia sudėtinga būtų jo forma.

Pasikliaukite AVALO atsakingu požiūriu į kiekvieną detalę ir mėgaukitės pagal Jus būtent Jums pagamintais puikios kokybės gaminiais!

KADA NAMUOSE

IR SIENOS PADEDA

Siena – tarsi drobė, kurioje kuriame erdvės vaizdą ir charakterį. Ji gali suteikti unikalumo kiekvienam interjerui ir, be jokios abejonės, turi įtakos mūsų savijautai. Tačiau šiuolaikinių sienos dangų yra tiek daug, kad tenka nemažai peržvelgti, įvertinti, išbandyti, kol pagaliau galima ištarti: „Būtent to ir reikėjo!“

Būstas be sienų – ne būstas, tad sienos nusipelno tokio pat dėmesio kaip ir grindys. Jos – vienas galingiausių namų estetinių elementų. Praėjo laikai, kai kalbėdavome tik apie madingas ir nemadingas sienų dažų spalvas ar įdomesnius tapetus. Šiuolaikinės sienų dangos – tai inovacijų kaleidoskopas. Marmuras, keramika, mikrocementas, medis, akmuo, porcelianinės plytelės, plytos, Venecijos tinkas, molio ir purvo gaminiai, plokštės, kamštmedis ir galybė tapetų – lipnūs, tekstiliniai, plaunamieji, vinilo, magnetiniai, skaitmeniniai, kvepiantys, šviečiantys, šilumai jautrūs, su ekologiškais dažais, skysti… Sąrašas išties įspūdingas, todėl ir klausimų kyla daugybė. Kaip išsirinkti?

Svarbiausias atrankos principas –sienos turi kurti atmosferą, tinkamą tiems, kurie tarp jų leis laiką. Tad pirmiausia būtina išsiaiškinti puoselėjamus lūkesčius, poreikius ir norus. Įvertinti patalpų funkciją ir interjero stilių. Intensyvaus veiksmo vietoms, pavyzdžiui, virtuvėms, vonios kambariams ir koridoriams, reikia patvarių ir lengvai valomų, o miegamiesiems ir svetainėms – gerai garsą ir šilumą izoliuojančių, aplinkai jaukumo suteikiančių medžiagų.

Modernumą pabrėžia ir minimalistiniame interjere dera metalinės plokštės, stiklo plytelės arba dažai. Tradiciškai jaukią aplinką kuria mediena, molio tinkas, tapetai ar sienų dangos iš audinio. Viduržemio jūros regiono estetiką mėgėjams tiks Venecijos tinkas, avangardo ir

Violeta Bartaškaitė

pramoninės dvasios – mikrocementas. Dera atsižvelgti ir į sienų dangos patvarumą. Labai patvarios medžiagos yra akmuo, plytos ir metalas. Renkantis medžiagas svarbu įvertinti, ir kiek priežiūros joms reikės. Pavyzdžiui, plyteles ir vinilo tapetus prižiūrėti lengva, o sienų dangoms iš audinio ir natūralaus akmens lukšto būtina reguliari kruopšti priežiūra.

Sienų dangos variantų tokia gausybė, kad šįkart aptarsime vos dalelę iš jų.

Daugiau nei tapetai

Kinijoje ryžių popierius sienoms puošti imtas naudoti jau 200 metų prieš Kristų. Europoje mada prabangos rūmų erdvėms suteikti rankomis tapytu popieriumi išplito Renesanso epochoje. Ilgainiui sudėtingais raštais išmarginti tapetai tapo esminiu namų dekoro komponentu.

Kurį laiką laikyti atgyvena, išradus skaitmeninę spaudą jie grįžo su trenksmu. Dabar tapetai atveria galybę kūrybinės raiškos galimybių, jais dailinamos ne tik sienos, bet ir

lubos, baldai, durys ir kiti interjero elementai.

Šiuolaikinių tapetų įvairovė stulbina. Skaitmeniniai, kvepiantys, šviečiantys, trimačiai, keičiantys spalvas nuo šilumos, su skylėmis (kad būtų matyti senos sienų dangos fragmentai), su OLED, su natūraliais dažais, kompostuojami – rinktis tikrai yra iš ko.

Vieni iš naujesnių – neaustiniai tapetai iš natūralių ir sintetinių pluoštų, kaip celiuliozė, poliesteris ir kt. Neaustinė medžiaga – iš esmės cheminiu, mechaniniu, terminiu būdu sujungtas pluoštų tinklas. Tokie tapetai labai patvarūs, nelengvai plyšta ir nesiglamžo, juos nesudėtinga klijuoti ir nuplėšti.

Sparčiai populiarėja ir viniliniai tapetai. Jie gali būti matiniai ir blizgūs, imituoti tokias tekstūras kaip audinys ar oda. Skiriamos trys kategorijos. Gryno vinilo tapetai plaunami, atsparūs įbrėžimams, blizgesni. Vinilu arba polivinilchloridu (PVC) dengto popieriaus tapetai patvaresni, lengviau valomi ir nuplėšiami nei įprasti popieriniai ir neaustiniai tapetai, todėl yra

gera alternatyva nemėgstantiems gryno vinilo tekstūros ar kvapo. Vinilu dengto audinio tapetų trūkumas – juos lengviau pažeidžia drėgmė. Visi viniliniai tapetai, deja, mažiau lipnūs nei įprasti ir nesukimba su šiurkščiais paviršiais. Viešbučiuose, bankuose, restoranuose populiarūs tekstiliniai tapetai. Jie ne tik puikiai atrodo, bet ir užtikrina šilumos bei garso izoliaciją. Jų pagrindas – popierius arba akrilas, dengtas natūralaus ar sintetinio audinio sluoksniu. Natūralios tekstilės tapetai palyginti teplūs, juos reikia kruopščiai prižiūrėti. Sintetinės tekstilės tapetai gali imituoti natūralios tekstilės išvaizdą ir pojūtį, jie lengvai prižiūrimi, atsparesni nusidėvėjimui, drėgmei ir ugniai, neteplūs ir hipoalerginiai.

Natūralumo ir unikalumo entuziastams patiks iš natūralių medžiagų, kaip džiutas, kanapės, jūržolės, bambukas ir sizalinė agava, rankomis pagaminti tapetai. Kiekvieno tokių tapetų rulono spalva gali subtiliai skirtis, tačiau ir ši ypatybė, ir

siūlės laikoma natūralių medžiagų žavesio dalimi. Tokie tapetai paprastai yra storesni nei dauguma kitų tipų tapetų, todėl jiems klijuoti reikia profesionalaus apdailininko paslaugų ir tam tikros rūšies klijų. Šie tapetai netinka intensyvaus veiksmo ir drėgnose patalpose.

Ypatingą įspūdį galima sukurti ir plytų, akmens, metalo, betono ar aksomo tekstūrą imituojančiais tapetais, taip pat natūralų medienos grožį atskleidžiančiais faneros tapetais.

Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo tapetai su stiklo karoliukais, suteikiantys žavesio ir prabangos valgomojo, miegamojo, svetainės erdvėms. Vis naujomis tapetų idėjomis stebina britų bendrovė Fromental. Jos meistrų rankomis dažyti ir siuvinėti šilko tapetai – tikri meno kūriniai. Ypač žavi bendradarbiavimo su prabangių stiklo dirbinių įmone „Lalique“ rezultatas – stipriais magnetais prie tapetų pritvirtinti trimačiai stiklo paukščiai ir gėlės.

Įdomiais eksperimentais garsėja ir austrų įmonė Organoid®, kurianti ekologiškus tapetus iš šieno, levandų, rugiagėlių, rožių žiedų, vilnos, beržo lapų bei tošies ir kitų visiškai natūralių medžiagų. Naudojant patentuotą technologiją išsaugoma natūralių medžiagų

Oganoid archyvo

Paminėtina ir Italijos įmonė Wall&decò, sukūrusi vandeniui atsparius tapetus „WET System“ ir fasadams bei išorinėms sienoms skirtus tapetus „OUT System“. Tapetų „WET System“ storis – vos 1,5 mm, jie plaunami, atsparūs plovikliams, smūgiams bei įbrėžimams ir atitinka ES bei JAV galiojančius atsparumo ugniai reikalavimus. Novatoriškų lauko tapetų „OUT System“ storis – vos 1 mm, jie atsparūs lietui, saulei bei oro taršai ir gali būti klijuoti ant betono ir tinko.

Rulonais tarsi tapetai parduodamas ir naujasis amerikiečių dizaino medžiagų įmonės FENIX® gaminys X-KIN® – visiškai matinė, neįtikėtinai švelni liesti, atspari dėmėms ir ultravioletiniams spinduliams, lanksti sienų danga originaliai interjero perspektyvai sukurti. Naujovių mėgėjai teigiamai vertina ir kitą lanksčią sienų dangą – „Biobased Xorel-Strie“, kurią iš biologinio polietileno ir polipropileno sukūrė amerikiečių bendrovė „Carnegie Fabrics“.

Betonas ir metalas

Net gyvenamuosiuose būstuose vis dažniau pageidaujama pramoninės dvasios. Ji paprastai sukuriama šlifuotu betonu. Populiarėja ir mikrocementas. Tai viena iš universaliausių dangų, tinkamų kone kiekvienam paviršiui. Mikrocemento danga labai atspari ir vandeniui, ir ugniai, nebijo tiesioginių saulės spindulių poveikio ir gali būti blizgi, satininė bei matinė.

„Path boiserie“ dvimačiai grafiniai raštai susipina ir kuria sudėtingą tikslumo ir judesio dialogą. Naujausias „StorageMilano“ kūrinys – tarsi hipnotizuojati kelionė labirintais. Kiekvienas modulis preciziškai išpjautas lazeriu ir gali būti laisvai jungiamas su kitais. Metalinį paviršių meistriškai pagamino „Materica“

Metalinės sienų dangos – dar vienas šiuolaikiškas sprendinys norint erdvei suteikti pramoninės dvasios. Iš nerūdijančiojo plieno, aliuminio ar vario pagaminti paviršiai gali būti ir glotnūs, ir su sudėtingais raštais. Nerūdijančiojo plieno plokštės paprastai naudojamos virtuvėse, vonios kambariuose ir komercinėse patalpose. Metalo skardos plokštes galima išmarginti

sudėtingais raštais ir suteikti kambariui senovinės dvasios. Šiltos, sodrios spalvos vario lakštai, laikui bėgant pasidengiantys natūralia patina, sukuria unikalų prabangos įspūdį. Be to, metalu patalpas galima optiškai padidinti ir pašviesinti. Tai labai patvari medžiaga, lengvai valoma, paprastai prižiūrima, atlaikanti drėgmę ir temperatūros pokyčius.

Courtesy of Materica nuotr., v2com

„Path boiserie“ dinaminė geometrija. Metalą gamino „Materica“

Serenos Confalonieri kolekciją „Medina“ įkvėpė paslaptingos Maroko medinos. Buazerija rankomis priklijuotomis smeigėmis primena Maroko turgų. Metalas, kurį meistriškai pigmentavo „Materica“, imituoja emalį

KOLAGENINĖS PLOKŠTĖS WAYNERR® –

būdas sukurti sveikus namus ir biurus

Vidaus apdailos plokštės WAYNERR® sukurtos pirmiausia galvojant apie žmonių sveikatos tausojimą ir draugiškus aplinkai namus. Nuo pat gamybos proceso pradžios WAYNERR® yra viena ekologiškiausių sienų ir lubų dangų pasaulio rinkoje.

Novatoriškų kolageninių apdailos plokščių WAYNERR® gamybą pradėjo startuolis, įkurtas greta žinomos augalinius vaistus ir biomedicininius preparatus gaminančios bendrovės „Aconitum“. Pandemijos laikotarpiu bendrovė gamino žmogaus sveikatai nekenksmingas kolagenines veido kaukes, sugeriančias virusus. Pasibaigus pandemijai, kaukių gamybos technologija buvo tobulinama toliau.

„Su mokslininkų grupe atliekamų eksperimentų metu išsiaiškinome, kad kaukių gamybos technologiją papildžius tam tikromis organinėmis medžiagomis galima gauti puikią namų apdailos medžiagą, kuri ne tik sugeria bei „užrakina“ 99 proc. virusų, bet ir išsiskiria puikiomis akustinėmis, termoizoliacinėmis bei natūralaus kondicionavimo savybėmis“, – apie atrastus kolageninių plokščių WAYNERR® privalumus pasakoja „Aconitum“ savininkė ir vadovė dr. Rima Balanaškienė. Pirmosios nedideliame ceche pagamintos plokštės buvo išbandytos R. Balanaškienės buto interjere. Dabar, prabėgus trejiems metams nuo ištobulintos technologijos patentavimo, apie WAYNERR® plokščių sprendinius žinoma daugiau kaip 30 pasaulio šalių.

Tvari gamyba

WAYNERR® plokščių gamybos technologija yra grįsta ilgamečiais moksliniais tyrimais, sertifikuotais tarptautinėse laboratorijose. Kolageninės plokštės pagamintos iš 100 proc. natūralių, tvarių medžiagų. Ši ilgaamžė ugniai atspari sienų ir lubų apdaila gali būti daug kartų perdirbama.

Anglies pėdsakas lygus nuliui

Plokščių gamyba nereikalauja didelių energijos sąnaudų ir neteršia aplinkos – tai liudija pasiekta neigiama CO2 emisija. WAYNERR® produktai – alternatyva sintetika (mikroplastiku) užterštai namų ir biurų apdailai, galinčiai sukelti žmonėms sveikatos problemų. Kolageninės plokštės WAYNERR® visiškai nekenksmingos ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams bei kūdikiams, todėl labai tinka vaikų darželiams ir mokykloms.

Geresnis mikroklimatas

Porėta kolageninės plokštės struktūra palaiko tinkamą drėgmę patalpose, taip prisidėdama prie patalpų termoreguliacijos ir sveikesnės aplinkos. Sumontuotos ant namų ar biuro kabineto lubų ir sienų, plokštės WAYNERR® veikia kaip natūralus kondicionierius, todėl vėdinimo sistemą galima įjungti 4–5 valandomis vėliau. Vadinasi, suvartojama mažiau elektros energijos.

Akustinis komfortas

Ieškant geriausio gaminio varianto, mokslininkams pavyko surišti birų smėlį. Išgauta lengva WAYNERR® plokštė, kurią gali sudaryti net 80 proc. smėlio, puikiai izoliuoja ir sugeria garsą. Akustiniai tyrimai patvirtino, kad tokio tipo plokštės efektyviai slopina išorės garsus ir tinka butams, biurams netoli judrių triukšmingų miesto zonų, triukšmingų kaimynų ar garsios muzikos mėgėjų.

„Aconitum“ savininkė ir vadovė dr. Rima Balanaškienė

Išskirtinis dizainas ir natūralūs kvapai

Plokštės WAYNERR® gaminamos apie 1–2 cm storio priklausomai nuo reljefo. Jos gali būti įvairių tekstūrų, spalvų ir apdailos, kad atitiktų specifinius dizaino sumanymus. Interjero kūrėjams tai puiki galimybė išreikšti savo idėjas – organiniais dažais ant plokštės galima atspausdinti bet kokį paveikslą ar raštą.

WAYNERR® siūlo ir ypatingą sprendinį kavinėms bei viešbučiams – jų skiriamuoju ženklu galinčias tapti kvapiąsias plokštes. Prisodrintos ilgai išliekančių organinių kvapų, nuo skirtingų kavos rūšių aromatų iki žydinčių augalų natų, plokštės tampa ne tik vizualiai išskirtiniu, bet ir kvapniai įsimintinu dekoro elementu.

BIURAS TARP DEBESŲ: INOVATYVAUS KOMFORTO OAZĖ

Prestižinėje sostinės vietoje, paskutiniame paslaugų ir verslo centro „Vilniaus vartai“ aukšte, ką tik įrengto Biuro tarp debesų darbuotojai bei svečiai mėgaujasi nuostabia miesto panorama ir baltai pavydėtinu komfortu. Čia kiekviena detalė liudija dėmesį žmogui ir estetikai, tvarūs sprendiniai derinami su inovatyviomis idėjomis ir pažangiausiomis technologijomis.

Donato Žvirblio nuotr.

„Vilniaus vartai“ – savotiškas sostinės fintech ir hi-tech centras, kuriame po vienu stogu susitelkė inovatyviausios bendrovės“, – sako UAB „Vilniaus vartai“ generalinė direktorė Agnė Petrauskienė.

Generalinės direktorės teigimu, strateginėje Vilniaus centro vietoje greta LR Seimo esantis A klasės prestižinis paslaugų ir verslo centras itin patrauklus biurų nuomai: jis lengvai pasiekiamas iš visų miesto pusių, aplink jį ir po juo yra antžeminių ir požeminių parkavimo aikštelių, o jo patalpos kokybiškai įrengtos, įdiegti pažangūs autonominiai inžineriniai sprendimai.

OBJEKTAS: „Biuras tarp debesų“

Gynėjų g. 14 Vilniuje

UŽSAKOVAS: UAB „Vilniaus vartai“

INTERJERO ARCHITEKTAI: „AIAI architects“ – Aistė Gudelienė, Žygimantas Gudelis

Mišrios paskirties pastatų kompleksą sudaro 15-os aukštų biurų, 18-os aukštų biurų-apartamentų ir 9-ių aukštų butų korpusai. Viso komplekso pirmuosiuose aukštuose įrengtos komercinės, prekybinės ar viešojo maitinimo patalpos.

700 kv. m ploto „Biuras tarp debesų“ išskirtinis ir dėl vietos, ir dėl interjero dizaino. Jis yra paskutiniame, aštuonioliktame, dangoraižio aukšte, todėl pro jo langus atsiveria visa Vilniaus panorama. Moderni darbo aplinka pritaikyta skirtingo stiliaus darbui, įrengti konferencijų ir pokalbių kambariai, bendrosios ir transformuojamos erdvės, poilsio zona, terasos. Erdvė suplanuota ergonomiškai, išmaniai valdomas apšvietimas, temperatūra ir akustika. Agnė Petrauskienė pastebi, kad šių laikų nuomininkui itin svarbu ergonomika, galimybė biurą pritaikyti prie besikeičiančių poreikių, techninis modernumas, natūrali šviesa ir įdomus, įkvepiantis interjeras. Visus šiuos kriterijus, skatinančius darbo našumą, atitinkantis „Biuras tarp debesų“ pelnytai vadinamas reprezentatyviu biuru.

Generalinės direktorės teigimu, „Vilniaus vartai“ stengiasi pritaikyti pastaraisiais metais išryškėjusias naujas biurų patalpų estetikos ir planavimo tendencijas. Darbdaviai daug dėmesio skiria darbuotojų komfortui ir produktyvumui, todėl pasirūpinama socialinėmis zonomis ir laisvalaikio erdvėmis. Į biurus integruojama nemažai natūralių medžiagų, pavyzdžiui, medienos, augalais pabrėžiamas ryšys su gamta. Jaukumas biuruose kuriamas pasitelkus spalvų ir medžiagų įvairovę.

Interjeras turi būti

įkvepiamai šviesus

„Kuriame išskirtinius ir funkcionalius sprendimus, kurie padeda verslui augti, o gyvenimui – tapti įdomesniam ir patogesniam. Sujungiame kūrybiškumą su praktika, siekiame kiekvieną idėją paversti sėkmės istorija“, – prisistato „Biurą tarp debesų“ kūręs „AIAI architects“ tandemas –interjero architektai Aistė ir Žygimantas Gudeliai.

„Biuras tarp debesų“, pasak architektų, – tai šviesios erdvės ir ramybės dermė. Pakilęs virš miesto šur-

mulio, jis atveria išskirtinį panoraminį miesto vaizdą, dažnai skendintį rūke ar apklotą debesų. „Sykį čia apsilankėme artėjant audrai ir labai nustebome pamatę, kaip staiga viskas aptemo. Taip ir kilo idėja, kad nesvarbu, kas vyktų išorėje, – interjeras visada turi būti įkvepiamai šviesus, palaikyti saugumo ir sutelktumo jausmą“, – prisimena architektai.

Interjere vyraujančios šviesios spalvos ir natūralios medžiagos sukuria lengvumo ir erdvės pojūtį. Funkcionalus baldų išdėstymas užtikrina ergonomišką judėjimą, o modernios technologijos leidžia apšvietimą ir patalpų temperatūrą pritaikyti prie darbuotojų poreikių. Aukšto lygio estetika derinama su jaunatvišku veržlumu, kiekvienas dizaino elementas ne tik yra vizualiai patrauklus, bet ir skatina kūrybiškumą, didina darbo efektyvumą.

Biure gausu augalų, jie taip pat prisideda prie geresnės darbuotojų savijautos, sukuria jaukesnę atmosferą ir gerina oro kokybę. „Augalai ne tik estetiški. Jie malšina stresą, didina produktyvumą“, – teigia kūrėjai. Pasak jų, užsakovas norėjo modernaus, funkcionalaus ir tvarumo prin-

cipus atitinkančio biuro. Be abejo, kaip ir kiekvieno komercinio objekto atveju, svarbu buvo ir kuo efektyviau panaudoti esamą plotą. Daug dėmesio skirta ergonomikai, erdvė turėjo būti patogi ir individualiam, ir komandiniam darbui. Taip pat reikėjo integruoti pažangias technologijas įvairiems darbo aplinkos elementams lengvai valdyti. Prioritetas buvo teikiamas kokybiškoms ilgaamžėms medžiagoms.

„Tai ir buvo vienas didžiausių iššūkių – sukurti erdvę, kurioje derėtų aukšto lygio estetika, funkcionalumas, inovatyvios technologijos ir tuo pat metu būtų išlaikyta lengva bei dėmesio neblaškanti atmosfera. Taip pat svarbu buvo užtikrinti, kad biuras išliktų patogus, pritaikomas prie skirtingo stiliaus darbo“, – pasakoja architektai.

Projektas įgyvendintas maždaug per pusantrų metų. Įrengimo tempai priklausė nuo daugelio veiksnių, tarp jų medžiagų pasirinkimo ir technologijų diegimo.

„Tai išties harmoninga, šiuolaikiška ir įkvepianti darbo aplinka“, – kartu su užsakovu džiaugiasi pasiektu rezultatu „AIAI architects“ tandemas.

Pakylėtą erdvę kuria

apšvietimo ir baldų sintezė

Biuro apšvietimo sprendiniais rūpinosi bendrovė DILED, o DISTYLE

PROJEKTAI gamino didžiąją dalį baldų. „Abi bendrovės priklauso vienai įmonių grupei. Didelės apimties projekte tai labai palengvino komunikaciją – su užsakovu ir architektais bendravo šalia sėdintys kolegos, vienas atsakingas už apšvietimą, kitas –už baldų gamybą, tad kilusius klausimus derinome ir sprendėme prie pietų stalo ar belaukdami kavos“, –apie sėkmingai įgyvendintą projektą pasakoja įmonių DILED ir DISTYLE

PROJEKTAI vadovas bei savininkas Danas Azikejev.

Netipiniai baldų sprendiniai

Įmonės DISTYLE PROJEKTAI pagamintų biuro baldų išskirtinumas –natūrali medžio apdaila. Palyginti su laminuotomis plokštėmis (LMDP), ji yra brangesnė ir jautresnė dėvėjimuisi, tačiau daro stiprų vizualinį efektą. „Biure nemažai lenktos formos baldų, kuriuos nėra lengva pagaminti naudojant natūralią medžio apdailą. Tikrasis iššūkis laukė gaminant arkos formos baldų išlenkimus. Standartinis baldinės plokštės aukštis apie 2,5 metro, o baldų gamybai rei-

kėjo 4 metrų ištisinės plokštės. Sprendimo ieškojome glaudžiai bendradarbiaudami su architektais ir užsakovu –arkos buvo suformuotos jungiant plokštes ir kruopščiai paslepiant sujungimus“, – prisimena išbandymus D. Azikejev.

Vadovo kabinetui pagaminti baldai su išvažiuojančiu baru. Į visus biuro baldus įkomponuota žalumos. Daug

dėmesio skirta reprezentatyviems tvirtiems priimamojo baldams ir jų spalviniams sprendiniams. Tai, kas bent menkiausiu tonu neatitiko spalvinės biuro gamos, teko keisti. Pavyzdžiui, buvo perdažyti metaliniai biuro staliukai, nes paaiškėjo, kad jų spalva, nors ir artima, skaido jau sukurtą spalvinį biuro vientisumą.

DISTYLE PROJEKTAI įgyvendino ir

nestandartinę biuro sienelių idėją: jos ne tik suskirsto darbo erdves, bet ir atlieka praktinę funkciją – atstoja pasitarimams skirtą lentą. „Architektai pageidavo, kad biuro sienelės būtų tarsi pakibusios ore, tačiau tuo pat metu tvirtos, darbuotojai galėtų į jas atsiremti. Mūsų komanda papildomai sutvirtino jų karkasą, kad jos būtų stabilios ir vizualiai grakščios“, – pasakoja apie originalų interjero sprendimą D. Azikejev.

Pagal specialų užsakymą pagaminti ir skambučių kabinetų baldai. DISTYLE PROJEKTAI juos subtiliai integravo į jiems skirtą erdvę, kad formos ir detalės neužgožtų pagrindinių biuro akcentų. Rezultatu džiaugėsi ir architektai, ir užsakovas.

mentus, tam tikrose biuro vietose reikėjo itin siauro srauto apšvietimo. D. Azikejev pastebėjimu, moderniame interjere įsivyrauja apvalių šviestuvų tendencijos. Didelio skersmens apskriti DILED šviestuvai naudoti Vilniaus oro uosto naujajame terminale, panaši estetika pasitelkta ir erdviame „Biure tarp debesų“: jo priimamajame pasitinka didžiulis šviestuvas, primenantis kylančią saulę. Įmonės vadovo teigimu, didelių matmenų, kone 10 metrų skersmens, šviestuvų gamyba nebėra iššūkis, šiuolaikinės technologinės galimybės leidžia įgyvendinti tokius įspūdingus dizaino sumanymus. DILED tiektų šviestuvų valdymu rūpinosi kitas tiekėjas, todėl DILED

naudingiausią apšvietimo sprendimą, atitinkantį konkrečių patalpų higienos normas, pasiūlo apšvietimo valdymo sprendimą, nuolat konsultuoja klientą ar elektrikus visais rūpimais montavimo, valdymo ar kitais apšvietimo klausimais. „Visuose projektuose, kuriuose atliekame apšvietimo skaičiavimus, įsipareigojame po šviestuvų sumontavimo nustačius nepakankamą apšvietą trūkstamą apšvietimą sumontuoti savo lėšomis. Prisiimdami tokią riziką parodome, kad dirbame skaidriai ir tiksliai. Klientas visada gauna tai, ką suprojektuojame“, – DILED įmonės išskirtinumą įvardija D. Azikejev.

„Biurui tarp debesų“ DILED tiekė tik šviestuvus, be jų valdymo spren-

Šviesa suformuota

harmonija ir ramybė

Įmonė DILED „Biurui tarp debesų“ pagamino įvairios paskirties bei skirtingų dydžių įleidžiamų ir pakabinamų šviestuvų, kurių spalvų perteikimo indeksas aukštesnis nei standartinis – CRI 90. Didelis dėmesys buvo skiriamas biuro begalinio vientisumo įspūdžiui pabrėžti. Dėl to kai kurie įleidžiami šviestuvai nudažyti specifine balta spalva pagal biuro lubų spalvą. Biuro erdvėms atskleisti ir paryškinti pasitelkti skirtingi šviestuvų šviesos sklaidos kampai. Pavyzdžiui, norint paryškinti interjero ele-

turėjo užtikrinti, kad kiekviena LED juosta ar šviestuvas atitiktų DALI valdymo standarto specifikacijas. Prieš šviestuvų gamybą ir jų tiekimą DILED apšvietos skaičiavimo padalinys atliko apšvietimo skaičiavimus, jie DILED projektuose yra neatsiejama sutarties dalis. Apšvietos matavimai buvo atlikti ir įgyvendinus projektą –patikrinta, ar teorija atitinka realybę. Matavimai dar kartą patvirtino DILED komandos profesionalumą. DILED apšvietos skaičiavimo padalinyje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai visiems be išimties DILED projektams parenka ekonomiškai

dinių, tačiau maždaug į 70 proc. apšvietimo projektų, kuriuos pastaruoju metu įgyvendina DILED, yra įtrauktas ir apšvietimo valdymas. Paklausą lemia sumažėjusios programavimo darbų kainos ir tvarumo tendencijos – klientai pageidauja autonominio apšvietimo. Atsižvelgdama į klientų pageidavimus, DILED pradėjo plėsti savo Apšvietimo valdymo ir išmaniųjų namų skyrių. Kiekvienas užėjusysis į DILED interneto puslapį gali rasti apšvietimo valdymo kainos skaičiuoklę, kuri išsklaidys mitą, kad išmanus apšvietimo valdymas yra brangus pasirinkimas.

Interjero dermei ir

vientisumui svarbios detalės

Visose „Biuro tarp debesų“ patalpose sumontuoti pasaulinės rinkos lyderio – vokiečių gamintojo JUNG populiariosios serijos LS 990 kištukiniai lizdai ir jungikliai. Ši Bauhauzo dizaino mokyklos stilistikos įkvėpta serija jau daugiau kaip 50 metų nepraranda patrauklumo tarp interjero kūrėjų. Viena iš tokios sėkmės priežasčių – universalumas: klasikiniai šios serijos gaminiai siaurais rėmeliais puikiai dera bet kurioje aplinkoje, todėl mielai pasirenkami net architektūriniu ir techniniu požiūriu sudėtingoms idėjoms įgyvendinti. Daugiaviečiai (iki 5 jungčių) rėmeliai ant sienos gali būti montuojami ir vertikaliai, ir horizontaliai, jiems tinka visi LS kolekcijos dangteliai.

„Mes visada renkamės tik JUNG produkciją“, – pabrėžia „AIAI architects“ interjero architektė A. Gudelienė. Jos teigimu, tokį sprendimą lemia puikus visų JUNG gaminių dizaino, kainos ir kokybės santykis.

„JUNG serijos LS 990 gaminių dizainas tvarkingas, lakoniškas, minimalistinis. Imponuoja ir spalvų pasiūla – vien baltos yra keli variantai: matinė, blizgi, kreminio atspalvio ir visiškai balta“, – vardija pasirinktų preciziškumu garsėjančios vokiečių įmonės gaminių pranašumus A. Gudelienė.

Daugumoje „Biuro tarp debesų“ erdvių sumontuoti balti, o virtuvėje –juodi matiniai JUNG serijos LS 990 kištukiniai lizdai ir jungikliai. Tačiau gamintojas jau gali pasiūlyti ne tik tradicinių spalvų produkcijos.

Populiariausias JUNG modelis LS 990 tapo spalvingos jungiklių serijos „Les Couleurs® Le Corbusier“ pagrindu, todėl dabar interjero kūrėjams atsivėrė naujų galimybių originaliems kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Naująją seriją sudaro net 63 „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletės spalvų gaminiai! Išskirtinė vieno iškiliausių XX a. architektų Le Corbusier sukurtos

spalvų sistemos ypatybė – kiekviena iš 63 spalvų yra lengvai suderinama su bet kuria kita šios sistemos spalva. Pabrėžtina, kad visi serijos „Les Couleurs® Le Corbusier“ gaminiai dažomi rankiniu būdu, todėl jų matinis paviršius ypač malonus akiai. Ne mažiau svarbu, kad JUNG savo gaminiams renkasi tvarias medžiagas. Viena iš jų – duroplastas. Palyginti su termoplastu, duroplasto gamybos metu į atmosferą išmetama mažiau CO2, mažiau suvartojama energijos ir vandens. Be to, duroplastas gali būti perdirbtas, nei jį perdirbant, nei utilizuojant nesusidaro toksinių medžiagų, o irimo metu – mikroplastiko.

Standartiniai baldai individualizuoti pagal poreikius ir viziją

Darbo vietų stalus ir kėdes, virtuvės stalus-salas ir lauko terasos baldus „Biurui tarp debesų“ tiekė „NARBUTAS Lietuva“. „Visi projekto baldai parinkti iš „NARBUTAS Lietuva“ atstovaujamų gamintojų standartinio asortimento, tačiau individualizuoti pagal kliento poreikius, architektų viziją ir erdvės specifiką. Naudotos nestandartinės medžiagos, taikyti specifiniai matmenys, atliktos kitos modifikacijos, užtikrinančios sklandų baldų integravimą į interjerą ir maksimaliai atitinkančios funkcinius reikalavimus“, – pasakoja Donatas Girinskis, „NARBUTAS Lietuva“ pardavimų grupės vadovas. Iš visų tiektų baldų jis pirmiausia pamini kolekcijos NARBUTAS MOTION darbo stalus ir specialiai modifikuotą vadovo stalą „MOTION Executive“ – elektra reguliuojamo aukščio modernaus solidumo ir apgalvoto funkcionalumo stalų sistemas, pritaikomas prie dinamiškos darbo aplinkos. Bendrai virtuvės erdvei pasirinkti „NARBUTAS NOVA WOOD Multipurpose“ stalai-salos su unikalios tekstūros uosio masyvo kojomis. Darbo vietoms ir vadovo kabinetui pasirinkti ergonomiški gamintojo „Interstuhl“ modeliai –derančios darbo kėdės EVERY ir išskirtinio dizaino kolekcijos SILVER kėdės. Lauko terasą papuošė kolekcija PEDRALI TRIBECA baldai –modernaus dizaino kėdės ir stalai, atsparūs lauko sąlygoms.

„Šio projekto išskirtinumas – aiški vizija ir iki smulkiausių detalių deran-

tys architektūriniai sprendiniai. Nestandartinės medžiagos, spalvos ir konstrukciniai ypatumai padėjo išlaikyti erdvės vientisumą, funkcionalumą ir estetinį balansą. Atvira, nuosekli komunikacija leido efektyviai suderinti lūkesčius ir užtikrinti puikų rezultatą. Akivaizdu – tinkamai pritaikyti net ir standartiniai baldai gali prisidėti prie architektūrinio sumanymo įgyvendinimo“, – sako D. Girinskis.

Baldinės plokštės – išskirtinio

dizaino pagrindas

Bendrovės „NARBUTAS Lietuva“ gaminiams medžiagas tiekė daugiau kaip 60 metų gyvuojanti austrų šeimos įmonė EGGER, prekiaujanti aukštos kokybės baldinėmis plokštėmis ir stalviršiais. Klientams Lietuvoje ji siūlo didelį spektrą baldų ir interjero dizaino srities paslaugų.

Modernios darbo aplinkos idėją reprezentuojantys projekto „Biuro tarp debesų“ stalai pagaminti iš kokybiškos perlų pilkos spalvos „U763 Pearl Grey“ EGGER baldinės plokštės, savo neutralia spalva praplečiančios interjero medžiagų dermės galimybes ir suteikiančios universalumo. Puikiai prie kitų šviesių baldų tekstūrų derantys pilki stalviršiai padeda sukurti vientisos biuro interjero erdvės efektą, o plokštė „ST9 Smoothtouch Matt“ kuria natūraliai matinį įspūdį.

Vadovų stalams pasirinkta „H3157 Vicenza Oak“ – elegantiška natūralios linijinės tekstūros, ąžuolo rašto EGGER plokštė. Subtilus spalvų žaismas ir šiek tiek pilkas komponentas suteikia dekorui itin šiuolaikišką išvaizdą, kuri puikiai pabrėžia kokybę, komfortą ir harmoniją interjere. Natūralumo įspūdį sustiprina stalų plokštės tekstūra „ST12 Omnipore Matt“.

Didžiausias EGGER siūlomų baldinių plokščių pranašumas – kokybė ir ilga eksploatavimo trukmė. Be to, identiško dekoro gali būti skirtingos medžiagos: LMDP, ABS briaunos ir kt. Dėl didesnio atsparumo naudojamas aukšto slėgio laminatas CPL/ HPL, itin patvarus ir atsparus įbrėžimams. EGGER plokštės gali būti kuo įvairiausios apdailos, dėl šių unikalių galimybių baldų gamintojai klientams gali pasiūlyti pačius geriausius sprendimus (pavyzdžiui, jei baldams reikia didesnio atsparumo, LMDP keisti į MDP, dengtą CPL), nedarydami kompromisų medžiagų kokybei ar projekto įgyvendinimo terminams.

Dar daugiau komforto

suteikia išmanusis valdymas

Išmaniųjų namų ekspertai „Būsto automatika“ šiuolaikiškame „Biure tarp debesų“ suprojektavo ir integravo apšvietimo, saulės kontrolės, šildymo ir vėdinimo valdymo sistemas. Taip pat įrengė ambientinę audiosistemą bendrosiose erdvėse.

Biure integruota automatizuota apšvietimo sistema, valdoma judesio detektorių. Pirmam darbuotojui atėjus į biurą, šviesa automatiškai užsidega keliose bendrųjų patalpų vietose. Kol kabinetai tušti ir bendrosiose erdvėse niekas nevaikšto, patalpos apšviečiamos minimaliai. Darbo vietose darbuotojai apšvietimą gali valdyti pagal poreikius: tiek leisti jam veikti automatiškai, tiek reguliuoti jį individualiai – valdymo ekranuose.

Biure ypač kontroliuojama ŠVOK sistema. Tyrimais įrodyta, kad per didelė CO2 koncentracija patalpose skatina mieguistumą, mažina produktyvumą, todėl kabinetuose nuolat matuojama oro kokybė ir atsižvelgiant į CO2 rodmenis reguliuojamas vėdinimas. Šiame padangių biure stikliniais fasadais nuo saulės spindulių saugo elektrinės žaliuzės, o jos kelią seka zonomis valdomos vėdinimo ir šildymo sistemos. Jei patalpos labiau prikaista, šildymas išsijungia arba sumažėja, poreikiui esant, intensyviau veikia vėdinimo sistema. Saulei nusisukus, vėdinimas išsijungia, žaliuzės pakeičia kampą, o šildymas grįžta į anksčiau nustatytą temperatūrą. Didelis sistemos privalumas tas, kad net neapdairiai palikti įjungti kondicionieriai naktį nustoja veikti, o rytą vėl pripildo biurą gaivios vėsos. Įmonės „Būsto automatika“ vadovo Aliaus Paulionkos teigimu, apšvietimo

automatikos sistema DALI jau tapo biurų standartu, tačiau platesnis funkcionalumas, visų pastato sistemų susiejimas – vis dar retenybė. Pasitaiko atvejų, kai nepagalvojus apie bendrą sistemą tam tikra įranga ar funkcijos dubliuojamos.

„Būsto automatikos“ komanda visas projektines dalis mato kaip visumą ir visada siekiame, kad darbo erdvė būtų komfortiška ir tvari“, –sako A. Paulionka.

Estetiką ir modernumą papildo medinės žaliuzės

Medinės žaliuzės – elegantiškas ir funkcionalus sprendimas, suteikiantis galimybę biure lengvai reguliuoti natūralią šviesą ir sukurti komfortišką darbo aplinką. Ypač patogu, kai šis procesas valdomas nuotoliniu būdu – automatinis valdymas užtikrina sklandų ir tylų lamelių pasukimą pagal besikeičiantį apšviestumą. Taip optimizuojamas apšvietimas,

išvengiama akinimo saulėtą dieną ir sumažinamos elektros energijos sąnaudos. Ypač verta automatizuoti didelio formato žaliuzes – ne tik dėl patogumo, bet ir dėl naudos: tokiu būdu žaliuzės keliamos ir nuleidžiamos tolygiai, todėl išvengiama mechaninių pažeidimų ir gerokai prailginama eksploatavimo trukmė. Be išmaniojo valdymo privalumų, medinės žaliuzės suteikia biurui jaukumo ir prabangos.

Prekių ženklą DOMUS LUMINA valdančios UAB „Domus Decora Group“ komanda „Biure tarp debesų“ sumontavo premium klasės medines žaliuzes „Timberlux® “. Pagamintos iš bambuko, jos lengvai integruojamos į bet kokį stiliaus interjerą ir padeda sukurti subalansuotą atmosferą. Itin plonos unikalaus rašto bambuko žaliuzių juostelės kiekvienai erdvei suteikia subtilumo ir rafinuotumo. Lengvai į interjerą integruojamomis bambuko žaliuzėmis galima ne tik reguliuoti šviesą ir sukurti patogią darbo aplinką, bet ir pagerinti patalpos akustiką, sumažinti aidėjimą. Be to, bambukas yra atsakingai auginama ir greitai atsinaujinanti žaliava, todėl šios žaliuzės – kartu ir tvarus pasirinkimas.

„Biure tarp debesų“ sumontuoti ir roletai – itin tvirtos konstrukcijos, puikiai parinkto pilko refleksinio audinio, derančio prie visos interjero estetikos. DOMUS LUMINA komanda džiaugiasi galėjusi prisidėti prie šio biuro vizijos įgyvendinimo ir kartu kurti patogias, ergonomiškas bei estetiškas darbo erdves, kuriose dera funkcionalumas ir įspūdinga vizualika.

Dirbtiniai augalai pripildo erdvę gaivos

Įspūdingais dirbtinės žalumos sprendiniais prie „Biuro tarp debesų“ išskirtinio interjero prisidėjo

MB „Svajonių vejos“, dirbtinės žalumos sferoje besispecializuojanti jau dvyliktus metus. „Tiekiame dirbtines vejas nesportinės paskirties projektams – privačių namų, viešojo kraštovaizdžio, vaikų žaidimų, mokyklų ir darželių aikštelių. Taip pat įgyvendiname dirbtinių augalų sumanymus –integruojame į interjerą vertikaliuosius sodus, vijoklius, dekoruojame erdves, tiesiame jose dirbtines vejas. Pradėję nuo dirbtinių gėlių, dabar galime pasiūlyti ir įvairių dirbtinių samanų“, – apie įmonės veiklą pasakoja jos vadovė Ulrika Rutkauskienė.

„Biure tarp debesų“ panaudota ypač daug dirbtinės produkcijos: dirbtiniai alyvmedžiai, įvairūs dirbtiniai augalai darbo erdvėse ir virtuvėlėje, WC patalpose, dirbtinių augalų sienelės. „Pakabinome net dirbtinius vertikaliuosius sodus ir į juos įkomponavome logotipą. Tai irgi dirbtinių augalų privalumas – juos galima apipavidalinti pagal kliento pageidavimą, netgi iškabas juose tvirtinti. Vienas pagrindinių šio biuro akcentų, kabantys sodai registratūroje, – taip pat mūsų sprendinys“, – vardija U. Rutkauskienė.

Šiuolaikiniai dirbtiniai augalai, pasak MB „Svajonių vejos“ vadovės, atrodo kaip tikri, atskirti galima tik

palietus, todėl vis tiek daro didelį teigiamą poveikį mūsų savijautai ir psichikai būtent dėl žalios spalvos. Dirbtiniai augalai ilgaamžiai ir palyginti atsparūs dulkėjimui, pakanka periodiškai, kas kelis mėnesius, nupurkšti specialiomis priemonėmis, kad nubėgtų nešvarumai. Daugelis natūralių augalų neištveria tiesioginių saulės spindulių, o dirbtiniams augalams karštis ir saulė nė motais, jau yra gaminių ir su UV apsauga, t. y. atsparių blukimui. „Žinoma, plastikas nėra taip tvaru kaip gyvas augalas, tačiau šiuolaikiniai dirbtiniai augalai yra perdirbami“, – pabrėžia U. Rutkauskienė. MB „Svajonių vejos“ šiam projektui

tiekė premium kategorijos dirbtinius augalus, atsparius ugniai. „Viskas šiame neeiliniame projekte yra geriausia, ką galima rasti rinkoje“, –sako vadovė.

Įmonė bendradarbiauja su didžiausiais Europos, ne Kinijos, didmenininkais, tikrai patikimais aukštos kokybės augalų tiekėjais, todėl gali pasiūlyti labai įvairų ir itin kokybišką asortimentą. Derinant skirtingų tiekėjų gaminius galima įgyvendinti net specifiškiausius sumanymus. Be to, iš Europos augalai atkeliauja greičiau, ir tai turi įtakos projektų įgyvendinimo terminams, paprastinamas darbo procesas – jei kas netinka arba ko papildomai prireikia, galima greitai pakeisti ar gauti. „Pateikę produktus, mes įsipareigojame teikti ir aptarnavimą. Niekada kliento nepaliekame bėdoje – atvažiuojame pakviesti ir po kelerių metų, pataisome, ką reikia. Mes branginame bendradarbiavimą ir taip pelnome klientų pasitikėjimą bei rekomendacijas“, – akcentuoja U. Rutkauskienė.

„Biurui tarp debesų“ augalai taip pat atrinkti iš kelių tiekėjų – visi pagal architektų ir klientų pageidavimus, jie kone identiški architektų vizualizacijoms. „Nedažnai architektai vizualizacijose taip aiškiai parodo, kaip mato augalus, dėl to stengėmės atitikti reikalavimus ir, regis, pataikėme, nes keitimų, taisymų nebuvo, viskas visiems – ir klientui, ir pastato valdytojui, ir architektams – tiko. Klientas buvo itin reiklus, todėl labai su kolegomis džiaugiamės kokybės egzaminą išlaikę“, – didžiuojasi savo komanda MB „Svajonių vejos“ vadovė.

Gyvi augalai – ne tik grožis, bet ir geresnis mikroklimatas

„Biurą tarp debesų“ gyvais augalais papuošė entuziastinga komanda

„Plant care lab“, teikianti biurų želdinimo ir visapusiškas augalų priežiūros paslaugas. Įmonė rengia želdinimo projektus taikydama tvarių sprendimų technologijas, parenka ir pristato tinkamus augalus iš patikimų Nyderlandų augintojų asortimento, atlieka visus sodinimo bei želdinių įrengimo darbus. „Plant Care Lab“ klientų vertinama už įsiklausymą, kokybiškai ir laiku, su begaline pagarba ir atsidavimu įgyvendinamus racionalius ir ilgalaikius sprendimus. Pernai pelnėme „Stipriausi Lietuvoje 2024“ sertifikatą“, – didžiuojasi savo komanda įmonės vadovė Joana Kodytė.

„Biurui tarp debesų“ įmonė išrinko pagal augimo sąlygas tinkamus augalus, juos pasodino į specialiai šiam interjerui pagamintus vazonus ir dabar teikia jų priežiūros paslaugas.

„Augalai „Biure tarp debesų“ atlieka keletą itin svarbių funkcijų: padeda sukurti estetišką, jaukią ir produktyvią darbo erdvę, užtikrina gerą mikroklimatą ir gaivią aplinką, atskiria darbo zonas nuo kitų erdvių, sukuria daugiau privatumo ir jaukumo darbo vietoje. Malonų įspūdį daro ir dideli augalai bendrosiose biuro erdvėse, posėdžių kambariuose“, – sako J. Kodytė.

„Biuro tarp debesų“ darbo zonos atskirtos sansevjeromis (Sansevieria), aspidistromis (Aspidistra), aglaonemomis (Aglaonema), monsteromis

(Monstera deliciosa), didžiosiomis strelicijomis (Strelitzia Nicolai), klusijomis (Clusia rosea). Posėdžių sales ir bendrąsias erdves puošia įspūdingi Afrikos fikusai (Ficus Cyathistipula), lyralapiai fikusai (Ficus Lyrata), švelniosios kariotos (Caryota Mitis), šefleros (Schefflera).

„Išskirtinė šio projekto ypatybė –begalinis visų įsitraukimas į užduotį ir puikus komandinis darbas. Tai ir nulėmė nuostabų rezultatą – dar vieną labai žalią biurą“, – džiaugiasi „Plant Care Lab“ vadovė.

NARBUTAS biuras Vilniuje: dirbti, kurti ir įkvėpti

Naujasis NARBUTAS Vilniaus biuras verslo namuose ,,Meraki“ – kartu ir gyva ekspozicijų erdvė (showroom). Čia pristatomas didžiulis standartinių NARBUTAS gaminių asortimentas ir demonstruojami įspūdingi nestandartiniai sprendiniai – baldai nišose, spintos, kavos stotelės, virtuvės baldai, sienų uždangos, lubų dekoras ir kt.

„Kiekvieną savaitę sulaukiame svečių –klientų, architektų ir dizainerių iš įvairių pasaulio šalių. Todėl buvo itin svarbu biure realiose kasdienėse situacijose pademonstruoti NARBUTAS baldų funkcionalumą, jų pritaikomumą skirtingai darbo aplinkai“, – sako Gabrielė Vaitonytė-Galdikienė, „NARBUTAS International“ rinkodaros vadovė.

NARBUTAS Vilniaus biuras į patalpas verslo namuose „Meraki“ persikėlė šių metų išvakarėse. Naujojoje 2863 kv. m ploto erdvėje per keturis pastato aukštus dirba apie 350 žmonių.

„Vienas iš strateginių NARBUTAS tikslų – tvarumas, todėl mums imponavo „Meraki“ turimas BREEAM sertifikatas, liudijantis, kad statinys suprojektuotas ir pastatytas vadovaujantis aukščiausio lygio tarptautiniais tvarumo ir energinio naudingumo reika-

lavimais. Teigiamam sprendimui dėl šių verslo namų įtakos turėjo ir žaliosios energijos naudojimas, taip pat siūlomos 27 elektromobilių įkrovimo vietos – didžiąją dalį mūsų valdomo automobilių parko sudaro elektromobiliai“, – „Meraki“ pasirinkimo motyvus vardija G. Vaitonytė-Galdikienė.

Daug investuota į

darbuotojų gerovę

Biuro koncepcijos ašimi pasirinktas hibridinis darbo modelis, todėl buvo svarbu erdves pritaikyti prie skirtingo darbo pobūdžio.

„Esame tarptautinė biuro baldus kurianti, biurų tendencijas atliepianti ir jas diktuojanti įmonė, todėl ir savo darbuotojams siekiame sukurti kuo kokybiškesnes sąlygas dirbti ir ilsėtis“, – pabrėžia G. Vaitonytė-Galdikienė.

Biure sukurta patogi ir ergonomiška darbo aplinka. Visos darbo vietos aprūpintos reguliuojamo aukščio stalais ir ergonomiškomis kėdėmis, užtikrinančiomis komfortą ir taisyklingą laikyseną. Visose erdvėse gausu natūralios šviesos ir augalų, parinktos teigiamai emocinę būseną ir produktyvumą veikiančios interjero spalvos, daug dėmesio skirta akustikai.

Donato Vaičiulio (NARBUTAS archyvo) nuotr.

OBJEKTAS: „NARBUTAS International“ Vilniaus biuras, Eitminų g. 3

UŽSAKOVAS: UAB „NARBUTAS International“

GENERALINIS RANGOVAS: „Invus“

INTERJERO ARCHITEKTAI: „AIAI architects“ –architektai Aistė Gudelienė, Žygimantas Gudelis, Rusnė Griškutė

DIZAINERIAI (BALDINĖ DALIS): „NARBUTAS Lietuva“ – dizainerės Elzė Trinkūnaitė, Neringa Dervinytė

Ekspozicijos funkcija ir tvarumas

Visas biuras tuo pat metu atlieka ir gyvos ekspozicijos vaidmenį (Showroom funkciją).

„Baldų sprendiniai biure atspindi mix & match (liet. „maišyk ir derink“) koncepciją – įvairūs baldai derinami tarpusavyje pagal estetiką, funkcionalumą ir ergonomiką. Biuro erdvės

sukurtos taip, kad kombinuojant baldų kolekcijas, spalvas ir medžiagas būtų galima pademonstruoti, kaip gaminiai pritaikomi prie skirtingų darbo stilių ir aplinkos poreikių. Taip biuras tampa patogia darbo erdve ir įkvepia architektus bei interjero dizainerius“, – paaiškina biuro-ekspozicijos reikšmę G. Vaitonytė-Galdikienė.

Pasak NARBUTAS rinkodaros vadovės, tai kartu yra ir tvarumo ekspozicija – interjere plačiai naudojamos perdirbtos medžiagos. Sienų skydams ir lubų dekorui pasirinktas PET veltinis, pagamintas iš perdirbtų plastikinių butelių, o baldų apmušalams – ilgaamžės, lengvai prižiūrimos medžiagos, mažinančios resursų naudojimą.

Veiklos kryptys

„NARBUTAS International“ – tarptautinė biuro baldų įmonė, turinti gamyklą Ukmergėje, 96 proc. savo produkcijos eksportuoja į 60 šalių, daugiausia Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir JAV. Pasaulyje veikia 12 įmonės salonų, naujausi – Londone, Diuseldorfe, Miunchene ir Varšuvoje. Artimiausiu metu numatoma atidaryti 13-ąjį ekspozicinį saloną Vašingtone.

Lietuvoje prekių ženklui NARBUTAS atstovauja įmonė „NARBUTAS Lietuva“. Būtent ši komanda koordinavo naujojo biuro projektą, veikdama kaip užsakovo ir architektų tarpininkė.

Galimybių reginys

„NARBUTAS Lietuva“ komanda buvo atsakinga ne tik už baldų parinkimą, bet ir už sklandų jų montavimą bei įvairių techninių aspektų koordinavimą – nuo santechnikos ir apšvietimo iki augalų integracijos“, – sako „NARBUTAS Lietuva“ pardavimų grupės vadovas Donatas Girinskis. Įgyvendindami biuro-ekspozicijos koncepciją, dizaineriai pritaikė naujausių ir populiariausių baldų kolekcijas. Darbo vietose – ergonomiški stalai iš kolekcijų ACTIVE, B-ACTIVE ir MOTION, taip pat kėdės WIND, SURF ir D-CHAIR. Pasitarimų zonose pasirinkti PARTHOS stalai su

akustine funkcija. Poilsio erdvėse –minkštasuoliai SANDIE ir SOFT ROCK, taip pat kavos staliukai ZOOZOO. Atviro plano biuras suskirstytas lentynomis COMBUS, o privatumo suteikia akustinės būdelės SONUS ir SILENT ROOM. Visose erdvėse naudojami ACOUSTIC ARTWORK elementai, gerinantys akustiką ir pabrėžiantys interjero stilių.

„Didžiąją dalį baldų sudaro standartinių NARBUTAS kolekcijų gaminiai, tačiau kai kurie iš jų yra modifikuoti – pagaminti nestandartinių matmenų ar iš netipinių medžiagų, kad užtikrintų harmoningą integraciją į erdvę. Ypač pritaikyti ACOUSTIC ARTWORK gaminiai –specialiai projektuotos ir gamintos PET veltinio šviestuvų konstrukcijos, unikalių formų ir raštų akustiniai lubų uždengimai bei pertvaros“, – pasakoja D. Girinskis.

Kaip visiškai nestandartinius sprendinius jis išskiria visuose keturiuose aukštuose įrengtus „kavos taškus“ ir didelę virtuvės zoną, suprojektuotą taip, kad joje tuo pat metu patogiai tilptų didžioji dalis darbuotojų.

„Visi biure esantys baldų sprendimai – tik iš didžiulio NARBUTAS asortimento, sukurto taip, kad būtų galima įrengti biurą nuo A iki Ž. Didžiausias pranašumas renkantis baldus iš vieno gamintojo – nuosekli kokybė ir vientisa stilistika, leidžianti

sukurti darnią, funkcionalią ir estetišką erdvę“, – pabrėžia D. Girinskis. Pasak jo, nuo pirmųjų pokalbių apie sprendimą keisti biuro vietą iki visiško įsikraustymo praėjo vos septyni mėnesiai – per tokį nestandartinį terminą sukurti ir įgyvendinti beveik 3000 kv. m biuro projektą yra ženklus pasiekimas.

Be galo laisvas kūrybinis procesas

„Projektuodami interjerą vien iš NARBUTAS produkcijos, ne tik įsigilinome į jos asortimentą, bet ir papildėme savo kūrybines galimybes.

Standartines kolekcijas individualizavome keisdami dydžius ir medžiagas, spalvų derinius. NARBUTAS lengvai įgyvendino ir nestandartinius sprendimus, todėl kūrybiniame procese jautėmės be galo laisvi“, – pasakoja naujojo NARBUTAS biuro interjero kūrėjai „AIAI architects“.

Rinkdami biuro spalvas, jie įkvėpimo sėmėsi iš naujosios NARBUTAS audinių ir medžiagų kolekcijos.

„Tyrinėjome spalvų keliamą emocinį poveikį. Kiekvienam aukštui parinkome dominuojančių spalvų paletę su šiltais, žemiškais tonais, kūrėme jaukią ir ramią atmosferą, tvarią darbo

aplinką. Taip pat siekėme spalvomis išryškinti kiekvieno NARBUTAS produkto savybes ir galimybes“, – sako interjero architektai.

Interjere dominuoja samanų žalumo ir terakotos tonai. Kiekviename aukšte žaidžiama su šios paletės ir papildančio kolorito santykiu. Spalvų scenarijai kurti pasitelkus baldus – jie tapo ir vizualiniu fonu, ir „skambančiomis“ akcentinėmis dėmėmis. Gausiai naudotas PET veltinis – tiek dėl akustinių savybių, tiek dėl estetinių ir plastinių galimybių.

„Mūsų komandos misija buvo sukurti lanksčias darbo erdves, atitin-

kančias skirtingų skyrių poreikius: atviro plano ir tylos zonas, kintamas darbo vietas, – kad darbuotojai galėtų rinktis, kaip ir kur dirbti“, – įvardija pagrindinį užsakovų reikalavimą architektai.

Siekiant stiprinti komandinius ryšius, buvo sukurtos bendradarbiavimo erdvės su įvairaus tipo susitikimų patalpomis, įkvepiančios idėjų generavimo ir neformalios poilsio zonos, skatinančios kurti ir bendrauti.

„NARBUTAS – viena sėkmingiausių ir pasaulyje žinomiausių Lietuvos įmonių, todėl projektuoti jos biurą buvo didelė garbė ir atsakomybė. Šis

projektas ypatingas ne tik dėl apimties, bet ir dėl įgyvendinimo trukmės.

Nuo idėjos pateikimo iki visiško įrengimo užtrukome apie pusmetį. Džiaugiamės, kad su NARBUTAS komanda projekto eiga buvo malonus ir sklandus procesas“, – sako biuro interjero kūrėjai „AIAI architects“.

Biuras įrengtas preciziškai ir šiuolaikiškai

Generalinė ranga, funkcionalumą ir estetiką užtikrinantys patalpų apdaila bei įrengimas pagal įmonės poreikius NARBUTAS Vilniaus biure buvo patikėti UAB „Invus“, jau antrą dešimtmetį teikiančiai kuo įvairiausios paskirties patalpų visiško įrengimo ir apdailos paslaugas. Visada aukštą kokybę ir estetiką užtikrinančių profesionalų komandą subūrusi įmonė garsėja ir kaip patikimas generalinis rangovas, garantuojantis sklandų darbų procesą ir kokybiškus rezultatus.

„Invus“ yra sertifikuota pagal ISO 14001:2015 standartą, o tai liudija įmonės įsipareigojimą saugoti aplinką ir prisidėti prie tvarios plėtros. „Didžiuojamės savo motyvuota ir kvalifikuota komanda, kuri nuolat to-

bulina įgūdžius, siekia naujų žinių. Būtent tokių darbuotojų dėka „Invus“ daugelį panašaus pobūdžio įmonių pranoksta teikiamų paslaugų spektru, aukštais kokybės standartais ir tvarumo principais“, – sako

NARBUTAS biuro įrengimo procesui vadovavęs „Invus“ statybos darbų vadovas Edgaras Kačinskas. Pasak jo, NARBUTAS biuro projektas išskirtinis dėl inovacijų gausos ir netipinių dizaino sprendimų. Itin

aukštos kokybės gaminiais garsėjantis užsakovas tokius pat kokybės standartus taikė ir savo biuro įrengimui bei apdailai: viskas turėjo būti atlikta preciziškai ir šiuolaikiškai, naudojant ekologiškas medžiagas ir taikant aplinkai draugiškus sprendimus. Į interjerą integruota daug modernių ir inovatyvių sprendinių, sukurta šiuolaikiška darbo aplinka, užtikrinanti darbuotojams komfortą ir skatinanti jų kūrybiškumą bei produktyvumą.

NARBUTAS, savo gamybos procesuose taikantis skaitmenizavimą ir optimizavimą, iškėlė reikalavimą pažangius technologinius sprendimus taikyti ir įrengiant biurą.

„Mūsų įmonė gali atlikti esamų procesų analizę, identifikuoti trūkumus ir įdiegti tobulinimo priemones resursams efektyviai naudoti. Tai turėjo didelės įtakos projektuojant ir įrengiant biuro inžinerines sistemas, –pabrėžia E. Kačinskas ir priduria: –Įrengti aukštus NARBUTAS kokybės ir tvarumo standartus atitinkančias inžinerines sistemas jau veikiančiame pastate buvo sudėtinga ir kartu įdomiausia užduotis.“

Elegantiškai suvaldyta

saulės šviesa

Prie komfortiškos NARBUTAS Vilniaus biuro aplinkos prisidėjo ir įmonė DEXTERA. Darbo erdvių ir recepcijos zonos langus dengia jos, kaip oficialios atstovės, tiekta olandų gamintojo „Coulisse“ roletų sistema „Absolute“. Ši sistema –tarsi individuali dėlionė: galima manipuliuoti gaminių dydžiais ir išlaikyti vientisą dizainą.

Užsakovas pasirinko elegantišką modernų įvaizdį biurui suteikiantį klasikinės pilkos spalvos (Soft Grey) screen tipo audinį, kurio šviesos pralaidumas yra 1 proc. Tokio tipo audinys puikiai sulaiko net intensyviausius saulės spindulius ir užtikrina patalpose darbingą mikrokli-

matą, padeda išvengti atspindžių kompiuterių ekranuose. Vertinant pagal saulės spindulių kiekį ir jos slinkimą horizontu vasaros metu, tokio tipo audinys yra bene geriausias pasirinkimas biurų pastatams mūsų geografinėje zonoje.

Vienas iš roletų sistemos „Absolute“ privalumų – maži šviesos tarpai tarp greta sukabintų roletų. Be to, ji gali būti lengvai integruota į nišą. Pasikeitus užsakovo poreikiams, šias rankinio valdymo tipo sistemas galima lengvai, nekeičiant tvirtinimo taškų ir gaminio matmenų, paversti elektrine pavara valdomomis sistemomis, įdiegti saulės jutiklius ir visą patalpų apsaugą nuo saulės spindulių patikėti išmaniosioms sistemoms.

DEXTERA, jau beveik 30 metų neužleidžianti rinkos lyderės pozicijų, garsėja gebėjimu atitikti kiekvieno kliento individualius lūkesčius ir kiekvieno projekto konkrečius poreikius, suderinti funkcionalumą ir estetiką. Įmonė visada stengiasi pasiūlyti tik itin aukštos kokybės, inovatyvius sprendimus, todėl pelno vis naujų užsakovų pasitikėjimą ir įgyja vis daugiau nuolatinių klientų bei partnerių. Profesionalumas ir patikimumas – dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių įmonę DEXTERA savo projektams įgyvendinti renkasi didžiosios šalies įmonės.

ALGIRDO 3: UNIKALI

ĮSPŪDINGA ARCHITEKTŪRA.

PRABANGIOS IR NATŪRALIOS

INTERJERO BEI EKSTERJERO

MEDŽIAGOS. PRIVATUS KIEMAS – TARSI

MINIATIŪRINIS PARKAS. IR NATŪRALIOS

ŠVIESOS GAUSA. ĮSIKŪRUSIEJI

SOSTINĖS NAUJAMIESTYJE

IŠKILUSIAME ALGIRDO 3 MĖGAUSIS

IŠSKIRTINIU KOMFORTU IR NEPAPRASTAIS POTYRIAIS.

Norberto Tukaj nuotr.

OBJEKTAS: gyvenamosios paskirties pastatas Algirdo g. 3 Vilniuje

PLĖTOTOJAS: UAB „Realco“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Realco“

ARCHITEKTAI: „arches“ – dr. Edgaras Neniškis, Andrius Uogintas, Eglė Daunoraitė, Arūnas Liola, Rolandas Liola, Žilvinas Urbas, Enrika Geštautaitė

STATYBOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS

VYKDYTOJAS: UAB „Konstrukcijos ir technologijos“, Egidijus Milkintas

KOMFORTO GEOMETRIJA

„Ties Senamiesčio ir Naujamiesčio riba esantis sklypas – išskirtinė vieta, todėl „Algirdo 3“ matėme kaip namus, kuriuose žmogus galės gyventi gamtos apsuptyje ir vos per kelias minutes pėsčiomis pasiekti miesto centrą“, –sako projektą plėtojančios „Realco“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.

Viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros bendrovių Lietuvoje „Realco“ jau beveik 20 metų įgyvendina gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, išsiskiriančius aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams. Toks yra ir naujasis bendrovės projektas „Algirdo 3“.

„Tai visavertis gyvenimas miesto centre – žmonės „Algirdo 3“ jausis saugūs ir mėgausis privatumu, tuo pat metu nenutoldami nuo miesto šurmulio. Maksimaliai į aplinką integruotuose pastatuose yra kelių tipų būstai: „miesto namai“, penthauzai ir miesto butai. Įrengtas erdvus uždaras vidinis kiemas“, – vardija naujojo projekto pranašumus K. Grubliauskaitė-Svitojė.

„Algirdo 3“ išsiskiria ir dideliais, iki 140 kv. m, butais. Visuose yra privačios terasos arba balkonai dideliais (iki 12 kv. m ploto) aukščiausios klasės aliuminio rėmų langais. Kai kuriuose butuose lubos siekia net 5,5 m. Projekte naudotos tik išskirtinės kokybės medžiagos. Fasadų ir vidaus apdailoje vyrauja natūralus akmuo – rožinis smiltainis, terasose ir balkonuose – ypatingu būdu apdorota mediena, derinama su stogo želdynais.

Medžiais ir kitais želdiniais, beje, bus apželdinta ne tik dalis stogų, bet ir uždaras vidinis kiemas – iš viso net apie 38 proc. visos projekto teritorijos. Vidinis kiemas suskirstytas funkcinėmis zonomis: yra vaikų žaidimų aikštelė, ramybės ir poilsio, sporto erdvės. Kiemo takai iškloti granitu. Arčiausiai gatvės esančio korpuso pirmajame aukšte įrengtos šešios 49–80 kv. m ploto komercinės patalpos.

Teritorijoje įrengta 115 vietų požeminė automobilių saugykla su išma-

niąja apšvietimo sistema ir elektromobilių įkrovimo stotelėmis, bendra dviračių saugykla.

Projektą, kuriame pritaikyti ir įdiegti net aštuonių sričių – nuo gyventojų sveikatos palaikymo iki būsto atsparumo skirtingais aspektais ir paliekamo taršos pėdsako –inovatyvūs, aplinką tausojantys ir į žmonių gerovę orientuoti techniniai sprendimai, planuojama sertifikuoti pagal BREEAM standartą naudojamų pastatų (in-use) kategorijoje.

„Džiaugiamės, kad mums pavyko išlaikyti architektūrinę idėją ir sukurti projektą, išsiskiriantį ne tik estetika, bet ir funkcionalumu bei ilgaamžiškumu, ypatinga ir unikalia atmosfera“, – sako K. Grubliauskaitė-Svitojė.

Viskas yra svarbu ir viskas lemia galutinį rezultatą

„Kurdami pastato koncepciją pasitelkėme ne tik haiku architektūros principus (minimaliomis priemonėmis atrasti unikalų žmogaus ir aplinkos santykį), bet ir žvelgėme kompleksiškai – įvertinome urbanistinį kontekstą, miesto gyventojų prioritetus. Naujamiestyje labai aiškūs

užstatymo prioritetai: gatvės zona ir vidinio kiemo erdvė. Stengėmės maksimaliai išsaugoti didelį vidaus kiemą – palikti jį kaip kokybišką aplinką, kurioje gyventojas, parėjęs iš miesto, pasijustų grįžęs į saugų savo pasaulį. Norėjome kuo lakoniškiau, santūriomis priemonėmis išreikšti daugiau – užpildyti erdvę elementais, turinčiais savo istoriją“, –pasakoja „arches“ architektas prof. Edgaras Neniškis, vienas iš projekto „Algirdo 3“ bendraautorių. Pasak architekto, net fasadų spalva nėra atsitiktinė. Naujamiestyje pirmieji namai iškilo XIX a. antrojoje pusėje – kaip tik tuo metu, kai įvyko proveržis pasaulinėje chemijos pramonėje: žmonės išmoko išgauti spalvas dirbtiniu būdu. Spalvoti tapo ne tik drabužiai, bet ir namai – pavyzdžiui, Naujamiestyje vyravo rožinio atspalvio tinkas. Norėdami priminti šios teritorijos architektūros ištakas, architektai pasiūlė fasadams naudoti rausvą smiltainį. „Spalvos pasakojimas – irgi haiku tema“, – sako E. Neniškis. Labai svarbi ir kita sudedamoji idėjos dalis – 3D fasadas, kuriantis gilu-

minę gatvės ir vidaus erdvę, kurioje žmogus gali rinktis: nori lauke bendrauti – išeina į kiemą, nori privatumo – būna įgilintame balkone ar terasoje (priklausomai nuo būsto tipo). Net jei butas iš gatvės pusės, balkone išvengiama pašalinių žvilgsnių.

„Kad gyventojų neslėgtų penkiaaukštės sienos, jų tūrį iš kiemo pusės suskaidėme: stovėdamas prie namo labai aiškiai matai dviejų aukštų struktūrą, o trečias aukštas įtrauktas, suformuota perimetrinė terasa. Ketvirtas ir penktas aukštai pakelti, tarsi levituoja ore. Pirmuose dviejuose aukštuose panaudojome kolonadas. Tokia metabolistine superstruktūra ir paslėpėme balkonus bei terasas iš gatvės pusės“, – pasakoja architektas.

Vidiniai fasadai – taip pat išskirtinis sprendinys. Palyginti plonos akmens plokštelės buvo ne klijuojamos, o tvirtinamos mechaniniu būdu. Dėl to buvo pagaminta speciali ventiliuojamo fasado sistema. „Tokių ambicingų geometrinių charakteristikų projektui reikėjo ir investicijų, ir visų specialistų komandinio darbo“, –pabrėžia E. Neniškis.

Savaip interpretuotas ir Naujamiesčiui būdingas šlaitinių stogų sprendinys: dalį pastato dengia stiklinis šlaitinis stogas. „Mums buvo svarbu mintį išreikšti nestandartiškai, kaip tuose haiku, – stogas šlaitinis, tačiau stiklinis, pro jį plūstanti šviesa paverčia palėpę šviesiausia, didžiausia erdve“, – sako kūrėjas. Kitos stogo dalys plokščios ir apželdintos. Taip ne tik taupoma energija, bet ir mažinama apkrova miesto lietaus nuotekų sistemai.

„Norėjome reabilituoti gyvenimo kokybę miesto centrinėje dalyje –kad ne tik Turniškėse, bet ir miesto širdyje galima gerti arbatą savo privačioje žalioje erdvėje, – apie sprendimą projektuoti kelių tipų būstus kalba architektas. – Gyventojai gali rinktis: turėti miesto namus su terasa, kiemeliu ir parkeliu ar gyventi aukštai ir mėgautis panorama, natūralios šviesos gausa.“ Pasirinkimo galimybe (vieša – privatu) grįstas ir kiemo kraštovaizdis.

Architektai pasirinko net išskirtinį kiemo dangos sprendinį – formuoti netolygius dangos ir žaliosios zonos perėjimus, sukurti įspūdį, kad grindinys tarsi „pabėga“ į žolę. Šiam sumanymui įgyvendinti reikėjo papildomai sutvirtinti dangos kraštus, o pačią

dangą suformuoti ant tinkamo pagrindo. Tam puikiai tiko įmonės „Betono mozaika“ siūlomas produktas – drenuojamasis pagrindas „TrassBed“. Beje, itin funkcionalios ir išskirtinės požeminės automobilių saugyklos dangai panaudoti „Betono mozaikos“ gaminiai „Dito“. Visuose butuose įrengta išmanioji vėdinimo sistema, grindinis šildymas, langų sistemos su itin efektyviais stiklo paketais ir gera saulės kontrole. „Haiku architektūros principai mums buvo labai patrauklūs. Taip pat įvertinome labai daug aspektų – klimato, urbanistikos, istorijos, legendų, tradicijų, vyraujančių krypčių, funkcijų, logikos, technologijų... Viskas yra svarbu ir viskas lemia galutinį rezultatą“, – apibendrina E. Neniškis.

Fasadų sprendinys –išskirtinis Baltijos šalyse „Algirdo 3“ fasadai, iš viso apie 4200 kv. m, apšiltinti ir apdailinti panaudojant EJOT vėdinamųjų fasadų atraminės konstrukcijos sistemą CROSSFIX®. Šiai sudėtingai užduočiai įvykdyti prireikė daug visų su šiuo procesu susijusių specialistų pastangų.

Architektai, siekdami pastatą darniai integruoti į aplinką, pasirinko

natūralaus akmens apdailą. Akmens plokštes, kurių vienas kvadratinis metras svėrė apie 50 kg, buvo nuspręsta ne klijuoti, o montuoti –taip, kad nebūtų matyti tvirtinimo detalių. Dėl didelio apdailos svorio buvo sutankintas sistemos karkasas, padidėjo skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per karkaso konstrukciją. Lietuvoje galioja aukšti reikalavimai pastatų energinėms klasėms, todėl teko sistemos storį padidinti iki 35 cm. Tokius specifinius reikalavimus galėjo įgyvendinti EJOT. Kol projektas buvo galutinai patvirtintas, EJOT specialistai daug kartų lankėsi objekte – atliko varžtų ištraukimo bandymus iš keturių skirtingų pagrindų, sprendė kitus techninius klausimus, ant pastato fasado instaliavo demonstracinį stendą su natūralia apdaila.

Projektuojant energiškai efektyvius pastatus, prioritetas teikiamas tinkamam apšiltinimui ir sandarinimui. Jei pasirenkama vėdinamųjų fasadų technologija, skaičiuojant energinį naudingumą ir vertinant galimus šilumos nuostolius problema tampa tvirtinimo elementai iš aliuminio. Kokybiškų tvirtinimo elementų bendrovė EJOT siūlo efektyvesnę sistemą. Jos vėdinamųjų

fasadų atraminės konstrukcijos sistema CROSSFIX® – pirmoji po vėdinamųjų fasadų apdailine medžiaga montuojama konstrukcija, pagaminta tik iš nerūdijančiojo plieno. Palyginti su aliuminio konstrukcija, CROSSFIX® ženkliai sumažina šilumos nuostolius. Tai viena iš pagrindinių ypatybių, dėl kurių ši sistema sertifikuota naudoti pasyviems namams.

Kad būtų išvengta šalčio tiltelių susidarymo, EJOT specialistai pataria montuojant konstrukcijas po fasado danga rinktis kuo mažesnės šiluminio laidumo koeficiento vertės medžiagas. Aliuminio šilumos laidumo koeficiento vertė – nuo 160 iki 220 W/m K, o štai nerūdijančiojo plieno – tik apie 13 W/m K. Taigi, naudojant nerūdijantįjį plieną tokio pat storio plieninės konsolės šilumos laidumo koeficiento U vertė bus geresnė nei aliuminio konsolės.

Naudojant EJOT sistemą CROSSFIX® nebereikia rinktis, kokią konsolę naudoti – vertikalaus ar horizontalaus tvirtinimo. Nesvarbu ir koks yra tvirtinimas – fiksuotas ar su praslydimu. Pasirinkus CROSSFIX®,

visa sistema tampa lankstesnė, mažiau laiko sugaištama montavimo darbams. Taip pat galima didesnė statinė apkrova, konstrukcija atsparesnė gaisro atveju.

Sistemos kokybę EJOT užtikrina

tiekdama visus sistemos komponentus ir konsultuodama montuotojus.

„Algirdo 3“ parodo, kaip svarbu, ypač įgyvendinant didelio masto projektus, kvalifikuotos inžinerinės paslaugos. EJOT profesionalai gali pateikti statikos ir U vertės skaičiavimus, sudaryti montavimo planus, detalizuoti projektą. Būtent tokio bendradarbiavimo ir siekia išskirtinių, sudėtingų objektų plėtotojai.

Reikėjo prisitaikyti prie akmens

Architektų suprojektuotą fasado sprendinį su EJOT vėdinamųjų fasadų atraminės konstrukcijos sistema CROSSFIX® įgyvendino įmonės „Juozapaitis ir ko“ komanda, 24 metus sėkmingai plėtojanti veiklą statybos sektoriuje. Įmonė atlieka tinkuojamųjų ir ventiliuojamųjų fasadų įrengimo, požeminių automobilių saugyklų lubų ir sienų šilumos izoliacijos bei apdailos darbus. Gali užtikrinti kokybišką įvairiausios paskirties pastatų vidaus apdailą, įgyvendina pastatų renovacijos projektus. „Juozapaitis ir ko“ – atestuota įmonė, jai suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, statybos rangovu, kai statiniai yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.

„Didžioji mūsų komandos dalis įmonėje dirba daugiau kaip 10 metų, todėl susidoroja su kebliomis situacijomis ir sunkiomis užduotimis“, – sako

įmonės vadovas Rimgaudas Juozaitis. Pasak jo, būta iššūkių ir šiame projekte. Fasado apdailai naudotas tvirtas akmuo – iš Azijos atgabentas rožinis smiltainis. Jis labai malonios tekstūros, tačiau kartu ir labai sunkus, todėl buvo pasirinktas sudėtingas jo montavimo būdas. Pasitelkusi partnerių pagalbą ir žinias, įmonė „Juozapaitis ir ko“ sėkmingai šią užduotį atliko.

„Pastatas yra nedideliame Naujamiesčio plote, tad buvo sudėtingiau į objektą pristatyti medžiagas, trūko ir vietos joms laikyti, vis dėlto bendromis mūsų, užsakovo, generalinio rangovo bei architektų pastangomis ir ši kliūtis buvo įveikta“, – džiaugiasi R. Juozapaitis.

Įmonė „Juozapaitis ir ko“ projekte „Algirdo 3“ atliko ir fasado šiltinimo darbus.

Netipiniai net vartai ir durys

„Siekėme švarių, maksimaliai technologiškai išplėtotų sprendinių, todėl net butų durys yra viena iš rinkos naujovių. Jos nestandartinės – be slenksčių, tame pačiame lygyje kaip ir laiptinės, numatyti tik mechaniškai nuleidžiami slenksčiai. Durys visiškai lygios iš abiejų pusių – paslėpti ne tik jų vyriai, bet ir pritraukimo mechanizmai. Gamintojai sugebėjo rasti sprendimą, kaip pritraukiklį integruoti į duris ir tuo pat metu išsaugoti aukštą durų akustinę kokybę“, – giria šio sprendinio kūrėjus architektas E. Neniškis.

Išskirtinio modernaus dizaino medines butų įėjimo duris „EI₂30-C5 S₂₀₀“, pagamintas „Schörghuber Spezialtüren KG“ gamykloje, tiekė ir montavo gamintojui mūsų šalyje oficialiai atstovaujančios įmonės „Hörmann Baltic“ profesionalų komanda.

Durys „EI₂30-C5 S₂₀₀“ yra atsparios ugniai ir nepraleidžia dūmų, taip pat

puikiai izoliuoja garsą (Rw = 42 dB) ir atlaiko net milijoną varstymo ciklų. Į visas duris integruotas dvigubas nuleidžiamas slenkstis, tad nėra rizikos užkliūti, paprasta įvažiuoti vežimėliu, be to, nesikaupia nešvarumai. Durys nudažytos spalva „U12233 SD Metallic Black“, kuri keičia atspalvį priklausomai nuo apšvietimo. Durų vyriai ir durų pritraukiklis, kaip minėta, yra paslėpti, o stakta ir varčia sudaro vieną liniją. Visos durys gali būti varstomos ir iš vienos, ir iš kitos pusės, todėl nekyla keblumų dėl žmonių srauto judėjimo, atsiveria daugiau dizaino galimybių.

„Hörmann Baltic“ profesionalams patikėtas ir kitas aukščiausios kokybės sprendinys – požeminės automobilių saugyklos segmentiniai vartai. Jiems pasirinkti lengvai GSM moduliu ir „Bluetooth“ ryšiu valdomi vartai SPU 42, atlaikantys iki 100 000 ciklų.

Kad būtų išlaikytas vientisas patalpų vaizdas, vartų bėgeliai nudažyti prie bendro kolorito derančia spalva.

Kokybė turi būti visur

Modernią vaikų žaidimų aikštelę vidiniame kieme įrengė DAROM.LT (UAB „Naujieji ženklai“) kvalifikuoti meistrai. Aukščiausios kokybės įranga KOMPAN sukurta vaikams saugi erdvė, skatinanti kūrybiškumą ir judėjimą. Ilgaamžiai, įvairiam poveikiui atsparūs ir inovatyvūs įrenginiai garantuoja patogumą visai bendruomenei.

Tinkamą visų statinio statybos darbų technologinį atlikimą ir kokybę užtikrino UAB „Konstrukcijos ir technologijos“.

ŽYGIMANTŲ 12: MODERNUS GŪSIS KULTŪROS PAVELDO ZONOJE

OBJEKTAS: naujos statybos daugiabutis gyvenamasis namas Žygimantų g. 12A Vilniuje

UŽSAKOVAS: UAB „Žygimantų 12“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Naresta“

STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: „Žygimantų 12“

ARCHITEKTAI: UAB „Architektūros kūrybinė grupė“(ARK) – projekto vadovas architektas

Remigijus Bimba

BENDRŲJŲ VIDAUS ERDVIŲ INTERJERO ARCHITEKTAI: „HEIMA architects“

Sostinės Žygimantų gatvėje iškilęs naujas modernus gyvenamasis pastatas „Žygimantų 12“ keis šios miesto dalies architektūros sampratą, kaustys praeivių akis fasado žaisme ir lepins savo gyventojus aukščiausios klasės komfortu.

Domė vizualizacijos

„Žygimantų 12“ yra teritorijoje, istoriškai priklausiusioje Radvilų jurisdikai. Čia jau nuo XIV a. kūrėsi kilminga diduomenė, pirkliai ir amatininkai. XIX a. antrojoje pusėje, nutiesus dabartinę Žygimantų gatvę, susidarė prielaidų ištisiniam Neries pakrantės užstatymui“, – projekto vietos istorinę svarbą pabrėžia Egidijus Sys, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Domė“ marketingo vadovas. NT plėtros bendrovė „Domė“ – tai šių metų kovą pavadinimą pakeitusi ir plėtros strategiją atnaujinusi „ReExellence“, daug metų rinkoje žinoma kaip vidutinės ir aukštos klasės projektų plėtotoja. „Mūsų klientai ieško nekilnojamojo turto, kuris atitiktų aukščiausius jų lūkesčius. Jie vertina vietą, komfortą, kokybę, ilgaamžiškumą, novatoriškumą ir inovacijas, o svarbiausia – tai turi būti ilgavertis produktas“, – sako E. Sys. Neseniai „Domė“ įgyvendino projektą Žvėryne ir netrukus paskelbs apie naują projektą kitoje išskirtinėje Vilniaus vietoje. Tuo pat metu ji toliau plėtoja „Žygimantų 12“.

MODERNAUS KOMFORTO IR ISTORIJOS DERMĖ

„Žygimantų 12“ išskirtinis pirmiausia dėl vietos – šiame rajone įgyvendinamas vos vienas kitas projektas. Bendrovė ne metus užtruko, kol pagaliau jai buvo suteiktas leidimas įgyvendinti čia savo verslo idėją. Kairiajame Neries krante prie gatvės iškilęs „Architektūros kūrybinės grupės“ (AKG) projektuotas gyvenamosios paskirties kompleksas – penkių aukštų, A+ energinės klasės. Jame suprojektuoti 54 apartamentai ypač aukštomis, net 4,2 m, lubomis, su balkonais arba privačiomis terasomis. Apartamentų plotas – nuo 39 iki 250 kv. m, tačiau numatyta galimybė erdvę praplėsti nors ir iki 400 kv. m, per vieną ar net kelis aukštus. Į visas pasaulio šalis žvelgiantys didžiuliai langai pripildo erdves natūralios šviesos ir atveria nuostabius vaizdus: Gedimino pilis, raudoni Senamiesčio čerpių stogai, raminanti Neries tėkmė ir ateities peizažas dešiniajame upės krante – stiklo akimis žybčiojantis didingas sostinės verslo kvartalas.

Kvapą gniaužiantys vaizdai – anaiptol ne vieninteliai naujojo komplekso pranašumai. Jis yra greta atnaujintos krantinės, su pėsčiųjų ir dviračių takais, aktyvaus laisvalaikio ir sporto zonomis, suoleliais atsisėsti ir pasvajoti. Iš „Žygimantų 12“ ranka pasiekiami Gedimino prospektas, visada šurmuliuojantis Senamiestis, arkikatedra bazilika, Valdovų rūmai, geriausi miesto restoranai, meno galerijos, muziejai, teatrai, koncertų salės.

Likę namuose, gyventojai taip pat nenuobodžiaus: jiems įrengta privačių vidinių kiemelių ir saugomas uždaras bendras vidinis kiemas – „Paslapčių sodas“. Projekto plėtotojai atsisakė tradicinių sprendinių – vaikų žaidimų aikštelių, sporto zonų margumyno. Su kraštovaizdžio kūrėjais atlikus šios vietovės botaninius tyrimus, kiemas apželdintas jai būdingais augalais, tarp jų vinguriuoja takeliai, sukurta privačių zonų. Išeinančius iš namų ir į juos grįžtančius pasitiks įspūdingi holai ir laiptinės, jų interjerą projektavo studija „HEIMA architects“. Gyventojų labui skirtas ir netikėtas statybų atradimas – autentiški skliautiniai XIV–XV a. vyno rūsiai. Konsultuojantis su vyno ekspertais įrengiamose patalpose ketinama tęsti vyno istoriją. Aplink rūsius įrengta požeminė automobilių saugykla –taip pat vienetinis sprendinys šiame rajone.

„Žygimantų 12“ naudojamos tik itin kokybiškos statybinės medžiagos. Komplekso fasado apdaila vėtras, liūtis, pūgas ir vasaros karščio bangas atlaikys daugiau nei 50 metų ir kartu su inovatyviais langais patikimai slopins greta esančios gatvės triukšmą. Pastato vėdinamasis fasadas neleis veistis pelėsiui, mažins šilumos nuostolius žiemą, saugos nuo perkaitinimo vasarą ir kartu su pažangiausiomis

ŠVOK sistemomis, kitais moderniais inžineriniais sprendiniais kiekvieną akimirką užtikrins komfortą, taupys elektros energiją, tausos pastato konstrukcijas. Ekologija ir tvarumas – „Domė“ prioritetai. Tai atspindi ir „Žygimantų 12“. Jo statybos metu taikomas vadinamasis ZERO

WASTE principas – nulis arba kuo mažiau atliekų, siekiama iki minimumo sumažinti

CO2 pėdsaką. Šiame projekte ir bendrosiose erdvėse, ir požeminėje automobilių saugykloje naudojamos tik natūralios apdailos medžiagos: laiptų pakopos – iš akmens masės, sienų elementai – iš medienos, durų rankenos – žalvarinės ir t. t. Jokio plastiko! Išskirtinės net butų durų spynos – į kiemą, laiptines, butus, požeminę automobilių saugyklą bus patenkama be raktų, kortelių ar žetonų, tiesiog paspaudus programėlės mygtuką telefone.

„Žygimantų 12“ gyventojams bus teikiama dar viena išskirtinė paslauga – įvairiais kasdieniais rutininiais klausimais jiems padės konsjeržas.

ARCHITEKTŪROS IDĖJAS TEKO KOREGUOTI

AKG suprojektuotas pastatas papildė Žygimantų gatvę netikėtu siluetu. Santūriu elegantišku dekoru, įspūdinga durų, įėjimų ir langų ritmika, skirtingų spalvų ir tekstūrų korpusais jis demonstruoja reprezentatyvios architektūros charakterį.

„Paryžiaus, Vienos senamiesčiuose apstu pavyzdžių, kaip praėjusių šimtmečių pastatai gali atgimti architektūra, orientuota net ne į šį, o į XXII amžių. Deja, mūsų atsakingos valstybinės institucijos į naujoves reaguoja nepalankiai. Architektų bendruomenėje vyrauja principas: „Atsargiai, tik neišsišokime.“ Todėl ir išskirtinių projektų – vos vienas kitas. Mes taip pat buvome priversti koreguoti pirminę idėją. Pastatas tapo žemesnis, nei buvo numatyta mūsų vizijoje. Teko prisitaikyti prie Vilniaus senamiesčio architektūros, todėl suprojektavome frontoną, būdingą pastatams šalia Aušros vartų, Pylimo gatvėje, – neslėpdamas kartėlio dėl institucijų požiūrio pasakoja įmonės AKG bei „Žygimantų 12“ projekto vadovas architektas Remigijus Bimba ir tuoj pat pasidžiaugia, kad vis dėlto pavyko kai ką išsikovoti: –Visi aplinkiniai namai Žygimantų gatvėje yra dvišlaičiais stogais, o naujojo pastato stogas – vienšlaitis. Iš gatvės pusės matoma tik visiškai tiesi siena – frontonas, stogo nuolydis eina į kiemo pusę.“

Naujojo pastato apdaila taip pat netradicinė. Pasak architekto, iki XVIII a. kairiojoje Neries krantinėje vyravo mažaaukštė medinė statyba. Cariniais laikais, XVIII a. antrojoje pusėje – XIX a., pradėjo formuotis perimetrinis užstatymas su dabar jau

stovinčiais pastatais, kur dominavo tinko apdaila. Architektai pasirinko sendinto vario rudos spalvos metalo ir dviejų spalvų, tamsios antracito ir tradicinės pilkos, betono apdailą. Naudotos čekų gamybos reljefinio fibrobetono su mikropluoštu plokštės. Jose įspausti raštai saulėje sukuria šešėlių žaismą. Vilniaus senamiesčiui nebūdingi ir įrėminti langai, vartai, įėjimas į kiemą.

„Domė“ norėjo ko nors naujo, kuo ekstravagantiškesnio, šviežesnio, novatoriškesnio. Viduje tokių sprendimų bus. Pavyzdžiui, inovatyvi automobilių saugykla. Ji ne šiaip aikštelė –tai apgalvota erdvė su interjeru. Atsakingai jai rinkome sienų apdailą, suprojektavome ankstesnio pastato griuvėsių fragmentų ekspoziciją. Vyno rūsiai taip pat bus eksponuojami. Automobilių saugykla – parodinės vertės, čia bus įdomu pasivaikščioti“, – sako R. Bimba.

ĮRĖMINTAS

MODERNIOS

ESTETIKOS NATŪRALUMAS

Projektui „Žygimantų 12“ pasirinkti aliuminiu kaustyti mediniai langai. Juos pagamino UAB „Sumeda“, nuo 1997 m. besispecializuojanti aukštos kokybės langų, atitinkančių šiuolaikinius energinio efektyvumo ir estetikos reikalavimus, gamybos srityje. Įmonė tiekia savo gaminius tiek individualiems projektams, tiek verslo sektoriui ne tik Lietuvoje – jos produkcija pasiekia ir Skandinavijos šalių bei Vakarų Europos rinkas. UAB „Sumeda“ projektui „Žygi-

mantų 12“ pagaminti aliuminiu kaustyti mediniai langai užtikrina aukščiausią A++ energinio naudingumo klasę ir suteikia pastatui elegantišką išvaizdą. Tai idealus sprendimas siekiant suderinti natūralumą, modernią estetiką ir ilgalaikį atsparumą aplinkos poveikiui.

Šių langų rėmai pagaminti iš klijuotos medienos. Tvirta ir stabili, ji užtikrina net ir didelio aukščio langų konstrukcijų ilgaamžiškumą. Išorinis aliuminio sluoksnis veikia kaip papildoma apsauga nuo aplinkos veiksnių (pavyzdžiui, temperatūros svyravimų, drėgmės) ir kartu suteikia langams modernią išvaizdą.

Pagrindiniame pastato fasade sumontuoti akustiniai aliuminiu kaustyti mediniai langai, užtikrinantys gerą garso izoliaciją (44 dB), todėl gyvenamosiose erdvėse net ir šalia judrios miesto gatvės bus galima mėgautis ramybe. Šie langai ne tik prisideda prie komforto, bet ir puikiai dera su pastato fasadu, išlaiko vientisą išskirtinį dizainą.

UAB „Sumeda“ sukūrė ir inovatyvų sprendinį mansardiniams aukštams – pagamino langus, pereinančius į stoglangius ir atveriančius nuostabų senamiesčio vaizdą, užtikrinančius natūralų apšvietimą ir erdvės pojūtį. Įmonės specialistai, remdamiesi įgyta įgyvendintų sprendinių patirtimi, stoglangių gamybai pritaikė klijuotos medienos ir aliuminio fasadinių sistemų elementus, sujungę juos su aliuminiu kaustytais mediniais langais.

STOGO SPRENDINIAI –AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS „Žygimantų 12“ įdiegti ir suomių tarptautinės bendrovės „Ruukki“ sprendiniai. Plieninių stogų, fasadų ir atitvaroms skirtų medžiagų gamintoja daugiau kaip 60 metų plėtoja veiklą Skandinavijos šalyse ir šiemet švenčia veiklos 30-metį Lietuvoje. Didžiausi jos pranašumai, palyginti su kitais šios srities gamintojais, – ji užtikrina visą plieninių stogų ar fasado medžiagų gamybos grandinę: nuo plieno liejyklų iki produkcijos pristatymo į statybvietę, todėl gali pasiūlyti patikimesnes, ilgo termino garantijas.

Naujajam gyvenamosios paskirties kompleksui pasirinkta aukščiausios kokybės klasės „Ruukki 50 Plus“ matinė stogo danga „Ruukki Classic C“, taip pat lietaus nuvedimo sistema ir stogo saugos elementų komplektas –apsauginės tvorelės su integruotomis sniego užtvaromis.

„Ruukki“ gamina kelių kokybės klasių stogų dangas. Kuo kokybės klasė aukštesnė, tuo danga atsparesnė atmosferos poveikiui, įbrėžimams, blukimui, tuo geresnės jos estetinės savybės, ilgesnė eksploatavimo trukmė. Atitinkamai ilgėja ir garantijos terminas. Aukščiausios, „Ruukki 50

Plus“, kokybės klasės dangai suteikiama net 50 metų techninių ir 25 metų estetinių ypatybių garantija. Pasirinkus tokią dangą, sąmata padidėja vos keliais procentais, o eksploatavimo trukmė ir investicijos vertė kone padvigubėja. „Ruukki 50 Plus“ kokybės stogo dangos atitinka pačias aukščiausias 2022 m. sugriežtinto standarto EN 10169:2022 kategorijas: RC5+ atsparumo korozijai ir Ruv5 atsparumo UV spinduliuotei. Kiekvienas stogo dangos „Ruukki Classic C“ lakštas gamykloje gaminamas pagal tikslius stogo matmenis. Maksimalus galimas ilgis – 12 metrų, tad dažniausiai lakšto pakanka šlaitui per visą ilgį uždengti, click užraktais sujungiami tik lakštų kraštai. Dėl minimalaus lakštų jungimo vietų skaičiaus ir lygaus paviršiaus ši stogo danga puikiai tinka ir minimaliems nuolydžiams nuo 7 laipsnių. Būtent toks ir yra „Žygimantų 12“ stogo nuolydis –7 laipsniai. Paminėtina, kad šiame išskirtiniame projekte architektai stilingai suderino dviejų spalvų lakštus: šviesiai pilkus RR21 ir tamsiai pilkus RR23.

Specialiais polimerais apsaugota lygi, matinė minimalistinio dizaino stogo danga „Ruukki Classic C“ ne tik vizualiai patraukli – ji labai atspari

mechaniniams pažeidimams ir atmosferos poveikiui: purvas į ją neįsigeria, o apnašas nuplauna lietus. Ant tokios dangos nesiveisia pelėsis, neauga nei samanos, nei kerpės. „Ruukki Classic C“ tvirtinama nerūdijančiojo plieno sraigtais, kurie uždengiami kiekvienu kitu lakštu, todėl nematyti jokių tvirtinimo elementų, nėra taškų, kuriuose galėtų kauptis apnašos. Dėl minėtųjų priežasčių ši stogo danga vis dažniau pasirenkama ir kaip fasadų apdaila.

„Žygimantų 12“ yra daugybė skirtingų ilgių stogo plokštumų su stoglangiais, todėl buvo pasiūlytas kompaktiškesnis, tačiau ne mažiau funkcionalus ir visišką apsaugos funkciją užtikrinantis stogo saugos elementų sprendinys „du viename“ – stogo tvorelės su integruotomis sniego užtvaromis.

Įvertinus stogų plokštumų plotus, lietaus vanduo bus surenkamas didžiąja tradicine apskrita 150/100 mm „Ruukki“ lietaus sistema iš draugiškų aplinkai medžiagų: karštojo cinkavimo būdu padengto itin tvirto 0,60 mm storio specialios markės plieno, apsaugoto polimeru „GreenCoat RWS“, ypač atspariu UV spinduliams, rūgštims, apnašoms bei mechaniniam poveikiui.

SAUGIOS IR PATIKIMOS

ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO

STOTELĖS

Modernios architektūros A+ energinės klasės gyvenamųjų namų projektui pasirinktos „Elinta Charge“ elektromobilių įkrovimo stotelės „HomeBox Lite“.

„Džiaugiamės, kad tokio išskirtinio projekto plėtotojai pasitiki būtent mumis – lietuvių elektromobilių (EV) įkrovimo stotelių gamintoju.

Didžiuojamės, jog mūsų stotelės ne tik padės įgyvendinti tvarius sprendimus, bet ir harmoningai derės su modernia pastatų architektūra bei dizainu. Visas įkrovimo stoteles ir jų programinę įrangą sukūrė mūsų įmonės specialistai. „Elinta Charge“ įkroviklių patikimumą užtikrina aukščiausios kokybės komponentai iš geriausių Europos gamintojų, kaip „Siemens“, „Mennekes“ ir „Phoenix Contact“, – pabrėžia produktų vadovas Dominykas Bertulis, pristatydamas esminius „Elinta Charge“ privalumus ir kokybės pranašumus. „Elinta Charge“ elektromobilių įkrovimo stotelės patvarios, kokybiškos ir estetiškos, jų korpusai minimalistinio dizaino, elegantiški, pagaminti iš per-

dirbto anoduoto aliuminio, todėl ypač ilgaamžiai. Norėdamas sumažinti kaštus, dažnas įkrovimo įrenginių gamintojas atsisako daugybės papildomų funkcijų, tik ne „Elinta Charge“. Ir būtent šie rinkoje technologiškai pažangia įranga garsėjančios įmonės technologiniai sprendimai užtikrina vartotojams patogesnį bei saugesnį kasdienį automobilio įkrovimą. Pranašumu laikytina ir tai, kad daugiau kaip į 45 šalis savo produkciją eksportuojančios „Elinta Charge“ valdymo sistema ir serveriai yra Europos Sąjungos valstybėse: šitaip duomenys patikimai saugomi nuo kibernetinių grėsmių. Komplekse „Žygimantų 12“ bus įrengtos „Elinta Charge“ elektromobilių įkrovimo stotelės su pažangia galios balansavimo funkcija. Šis technologinis sprendimas realiuoju laiku reguliuoja elektromobilio įkrovimo galią pagal viso pastato elektros energijos suvartojimą, taip saugodamas elektros tinklą nuo perkrovos ir mažindamas energijos sąnaudas.

Pavyzdžiui, jei tuo pat metu veikia skalbyklė ir oro kondicionierius, įjungus elektromobilio įkrovimo stotelę be galios balansavimo funkcijos, elektros tinklas gali lengvai persi-

krauti, tada įsijungs saugos priemonės ir sukels didelių nepatogumų vartotojui. Įkrovimo stotelė su galios balansavimo technologija automatiškai sumažina elektromobiliui tiekiamą galią ir taip užtikrina sklandų buitinių prietaisų veikimą. Kai skalbimo ciklas baigiasi ir elektros energijos suvartojimas sumažėja, stotelė tai automatiškai identifikuoja ir padidina elektromobilio įkrovimo greitį.

Savo klientams įmonė siūlo patogią mobiliąją programėlę „Elinta Charge Home“ ir „Cloud“ sprendinį, suteikiantį galimybę lengvai valdyti elektromobilio įkrovimo stotelę tiesiai iš telefono – pavyzdžiui, vienu spustelėjimu pradėti ar sustabdyti įkrovimą, nustatyti automatinio įkrovimo laiką ir maksimalią galią.

Ne mažiau svarbi ir įrangos priežiūra. „Elinta Charge“ komanda – tai ne tik patyrę produkto kūrimo specialistai, bet ir profesionalūs techninės priežiūros inžinieriai. Jie klientams užtikrina ir garantinę techninę priežiūrą, ir nuolatinę įrangos priežiūrą garantiniam laikotarpiui pasibaigus. Pigesnių įkrovimo stotelių tiekėjai tokios ilgalaikės paslaugos dažniausiai pasiūlyti negali.

ŠALTUOJU SEZONU KOMFORTĄ

UŽTIKRINS SISTEMOS NUO

APLEDĖJIMO

Prie „Žygimantų 12“ gyventojų komforto ženkliai prisidėjo įmonė „Comfort Heat“, 30 metų kurianti bei gaminanti elektrinio šildymo sistemas įvairiausios paskirties objektams ir savo produkciją eksportuojanti kone į dvi dešimtis šalių.

Projektui „Žygimantų 12“ įmonė tiekė daug sprendinių iš savo standartinio apsaugos nuo apledėjimo asortimento. Šios nematomos inžinerinės sistemos užtikrins saugų ir patogų kasdienį pastato funkcionavimą. Vandentiekio ir nuotekų vamzdynų apsaugos sistema su 720 m ilgio savireguliaciniu šildymo kabeliu „ComfortTrace 17“ žiemos metu saugos pastato vamzdynus nuo užšalimo nešildomose patalpose, vamzdynų techniniuose kanaluose. Pastato stogo sniego ir ledo tirpinimo sistema su 180 m ilgio savireguliaciniu šildymo kabeliu „RoofHeat

18/36“ neleis apledėti pastato stogo kraštui, latakams bei lietvamzdžiams ir susidaryti varvekliams, sniego sankaupoms, prasiveržti drėgmei į pastato konstrukcijas. Taip pat užkirs kelią sniego tirpsmo sukeliamai erozijai, užtikrins stogo lietaus nuvedimo sistemų bei fasadų apdailos ilgaamžiškumą.

Sniegui kauptis neleis bei tirpstančio vandens nuvedimo sistemą nuo apledėjimo saugos ir gretimų pastatų stogų sandūroje įrengta stogo krašto šildymo sistema, sudaryta iš šešių ant stogo krašto sumontuotų 300 W/m² galios lauko šildymo kilimėlių CFTAV-300.

Įvažiavimo juostą į požeminę automobilių saugyklą nuo apledėjimo saugos 330 m ilgio ir 30 W/m² galios šildymo kabeliai CTACV-30, sumontuoti po plytelių danga.

Visos minėtosios „Comfort Heat“ sistemos yra visiškai automatinės, valdomos termostatų su temperatūros bei drėgmės jutikliais, ir jų veikimas

gali būti palaikomas saulės energija. Savireguliaciniai šildymo kabeliai įsijungia tik kilus apledėjimo rizikai –iškritus sniegui ar nukritus temperatūrai, todėl taupoma elektros energija.

Šios sistemos saugos pastatą nuo druskų poveikio, barstomo smėlio sankaupų ir dulkių, užtikrins komforto pojūtį, pastato dangų ir fasadų švarą bei ilgaamžiškumą. Iki nulio sumažins traumų riziką dėl krintančių varveklių.

Naujos kartos „Comfort Heat“ šildymo kabeliams naudojama aukštos kokybės fluoropolimero laidininkų izoliacija, todėl jie ploni, lankstūs, lengvai montuojami ir yra tinkami eksploatuoti dešimtmečius be jokios priežiūros per visą tą laikotarpį. Termostatai automatiškai atjungia sistemą pasibaigus sezonui ir įjungia jutikliams suveikus kito sezono pradžioje.

GYVENTI SOSTINĖJE TARSI KURORTE

OBJEKTAS: „Ežero takais by CITUS“, Sidaronių g. 37 Vilniuje

UŽSAKOVAS: UAB „Victory Development Venture“

STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: UAB „Citus Construction“

ARCHITEKTAI: UAB „Projektavimo sprendimai“ – architektai

Karolis Sankauskas, Kristina Martinaitytė, Gytis Paknys, Monika Audickaitė, Karolis Palaima, Aurimas Žilius

Atitrūkti nuo darbų ir rūpesčių gamtoje neišėjus iš kiemo. Pasportuoti, pasivaikščioti ar tiesiog atsisėdus pasvajoti greta esančiame miškelyje. Maloniai patinginiauti privačiame paplūdimyje vos keli žingsniai nuo namų. Tokiu komfortu bus mėgaujamasi gyvenant naujajame sostinės kvartale Ežero takais by CITUS, kuris projektuotas siekiant suderinti premium lygio architektūrinius, techninius, socializacinius sprendinius ir vidurinei klasei patrauklias kainas.

„Vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės prospekto įrėminta miesto dalis tampa jaukia, kokybiška ir patogia skandinaviško stiliaus gyvenimą mūsų sostinėje užtikrinančia vieta. Čia kyla vis nauji kvartalai, planuojama ir tolesnė

plėtra – dar apie 1100 būstų. Tikėtina, kad šioje vietoje esančio nekilnojamojo turto vertė tik augs“, –prognozuoja Neda Orlakaitė, CITUS jaunesnioji plėtros vadovė. Patogumas, jauki gamta, perspektyva –tokie, pasak jos, yra ryškiausi naujojo projekto „Ežero takais by CITUS“ privalumai. Iš šio Justiniškių kvartalo, statomo prie pat didžiausio Buivydiškių tvenkinio, Vakariniu aplinkkeliu galima patogiai pasiekti bet kurią

miesto vietą ar pasprukti į užmiestį savaitgalį. Ranka pasiekiama ir šurmuliuojanti Pilaitė su visais reikiamais patogumais: mokyklomis, darželiais, medicinos ir kitų paslaugų įstaigomis, prekybos, laisvalaikio, pramogų vietomis.

„Kompaktiškas santūrios estetikos architektūros projektas „Ežero takais by CITUS“ – tai miesto patogumo, gamtos ramybės ir kokybiškų sprendinių harmonija. Patogi infrastruktūra, apgalvotas kraštovaizdis, funkcionalus apželdintas kiemas, bendruomenės erdvės, sporto salės, poilsio zonos su smiginiu, projektoriumi ir stalo žaidimais bei vaikų žaidimų kambariais kiekviename name, galop vos už poros šimtų metrų –privatus paplūdimys su liepteliu, persirengimo kabina, suoliukais ir gultais, vandens dviračiu. Stengiamės, kad kiekvienas naujojo kvartalo gyventojas, kad ir kokio amžiaus jis būtų, džiaugtųsi kiekviena čia praleidžiama akimirka“, – sako CITUS jaunesnioji plėtros vadovė N. Orlakaitė ir priduria, kad saugumo jausmą stiprins aptverta ir vaizdo kameromis stebima teritorija.

Dviejų A++ energinės klasės pastatų projektas su premium lygio sprendiniais orientuotas į vidurinę klasę. Butai parduodami su daline apdaila, tačiau CITUS interjero dizainerių komanda su apdailos partneriais visada padės naujakuriams įsirengti savo svajonių namus.

Daugiaaukščiai namai – vaizdai, o mažaaukščiai – gamta „Ežero takais by CITUS“ projektavo devynioliktus darbo patirties metus skaičiuojanti architektūros įmonė „Projektavimo sprendimai“.

„Mažaaukščiai gyvenamieji namai turėjo sklandžiai įsilieti į gamtą netoli tvenkinių“, – pagrindinį užsakovų reikalavimą įvardija įmonės generalinis direktorius Karolis Sankauskas. Tačiau projekto kūrėjai, jo teigimu, siekė išlaikyti ne tik ryšį su gamta, bet ir vientisą architektūrinį charakterį su gretimu individualių namų kvartalu, kurio architektūros projektą, beje, patys anksčiau ir parengė.

K. Sankausko nuomone, viena iš sudėtingesnių projekto užduočių buvo prisitaikyti prie sklypo reljefo ypatumų. Pamažu iš pietų į šiaurę žemėjanti teritorija projektuota trimis lygiais. Pirmasis daugiabutis yra aukščiausioje sklypo dalyje, arčiau gatvės. Vidinis kiemelis tarp namų

suformuotas terasomis, kad šlaitas natūraliai pereitų į žemiausią lygį, kuriame pastatytas antrasis daugiabutis. Toks architektų ir projektuotojų sprendimas leido pasinaudojant natūraliu reljefu sukurti patogią estetišką gyvenimo aplinką, derančią su gretimų sklypų kraštovaizdžiu. „Vanduo, medžiai ir žaluma aplinkui padiktavo sprendimą daugiabučių fasadams rinktis gamtos spalvas ir natūralias medžiagas – klinkerio plyteles bei fibrocemento plokštes, kurių linijinė tekstūra pabrėžia pluoštinio cemento natūralumą. Vis kitu kampu apšviesti namų fasadai įgyja dinamišką išvaizdą, o keičiamu apšvietimu sukuriamas vis kitas fasadų atspalvis. Visuose kvartalo butuose yra arba stiklo ir aliuminio balkonai, arba terasos. Tai buvo apgalvota“, – pabrėžia K. Sankauskas. Jo žodžiais, „Ežero takais by CITUS“ įsigyjama ne tik tam tikras skaičius kvadratinių metrų buto ploto, bet ir dalelė gamtos. „Šiuo atžvilgiu mažaaukščiai gyvenamieji namai išskirtiniai. Daugiaaukščiai gyvenamieji namai siūlo vaizdus, o mažaaukščiai – gamtą“, – sako K. Sankauskas.

Šilti ir šiuolaikiški glaudžios bendruomenės langai

Jaukiam mažaaukštės statybos daugiabučių namų kvartalui prie Buivydiškių tvenkinio Vilniuje pasirinkti išskirtiniai įmonės MEGRAME® plastikiniai langai S 9000. Iš viso pagaminti ir sumontuoti 223 inovatyvūs, ilgaamžiai, lengvai prižiūrimi ir gerokai butų šilumos išlaidas sumažinantys langai, jų bendras plotas – beveik 1000 kv. m. Aukščiausius plastikiniams langams keliamus reikalavimus atitin-

kantiems šiltiems naujausios kartos A++ energinio naudingumo klasės langams MEGRAME® naudojo kokybišką gerai žinomo langų profilių gamintojo GEALAN trigubo sandarinimo profilių sistemą S 9000. Išskirtinis GEALAN profilių sistemos S 9000 bruožas – net 26 mm į rėmą įgilintas stiklo paketas, kuris kartu su papildoma sandarinimo tarpine pagerina lango konstrukcijos energinį efektyvumą. Sumontuotų langų šilumos laidumo koeficiento Uw vertė itin maža – 0,77 W/m² K, nes trys profilių tarpinės užtikrina nepriekaištingą sandarumą, o 2 mm uždaros formos rėmo armuotė visai lango konstrukcijai suteikia ypač didelį stabilumą ir tvirtumą. Pasyviojo namo kriterijus atitinkančius langų šilumos izoliacijos rodiklius garantuoja ir 48 mm storio trijų stiklų paketai su dviem selektyviniais stiklais bei papildomais termorėmeliais. Šie plastikiniai langai užtikrina ir puikią garso izoliaciją – skaičiuojama, kad jie triukšmą sumažins iki 35 dB. Langų varstymo mechanizmui pasirinkti ilgalaikį, patogų ir saugų langų naudojimą garantuojantys patvarūs vokiečių gamintojo „Gretsch-Unitas Group“ (G-U) apkaustai iš nerūdijančiojo plieno, dengto cinku ir aliuminiu. Siekiant akcentuoti gamtos apglėbto kvartalo žemiškumą, naudoti spalvoti GEALAN sistemos S 9000 profiliai. Jų išorinės pusės spalva –antracito pilka RAL 7016, pabrėžianti kontrastingą fasadų ir balkonų linijų žaismą. Vidiniai langų rėmai balti, kad būsimi gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių patys kurti spalvingus interjero sprendinius.

Statybos trukmę sutrumpino inovatyvios sienų konstrukcijos

Projektui „Ežero takais by CITUS“ pasirinktas netradicinis konstrukcinis sprendinys – „Huvud“ surenkamosios medžio ir betono sienos, pasižyminčios tvarumu ir konstrukciniu patikimumu. Jas pagamino „Huvud group“, o sumontavo UAB „Darbštūs vyrai“ – statybinė organizacija, jau antrą dešimtmetį teikianti generalinės rangos ir pastato konstruktyvo montavimo paslaugas.

„Huvud“ sienų sistema pritaikoma tiek laikančiosioms, tiek nelaikančiosioms konstrukcijoms“, – pabrėžia Marius Janulionis, UAB „Darbštūs vyrai“ projektų vadovas, ir trumpai pristato šią technologiją.

„Huvud“ sienų segmentai gaminami automatizuotu būdu iš liktinių klojinių blokelių. Taip užtikrinamas ypač greitas gamybos procesas ir,

palyginti su tradicinių silikatinių blokelių gamyba, minimalios gamybos atliekos (vos 1 proc.). Taip pat eliminuojama žmogaus klaidų tikimybė ir net keliasdešimt kartų sumažinama CO2 emisija. Iš pagamintų segmentų dar gamykloje sukomplektuojamos sienos ir pristatomos į statybvietę. Montavimas atliekamas kranu ir specializuotais įrankiais. Sumontavus sienas vyksta armavimo darbai, juos baigus sienos užpildomos smulkiagrūdžiu S4 slankumo klasės betonu, kurio nereikia papildomai vibruoti. Procesas greitas, taupus ir švarus –išvengiama statybinių atliekų, reikia perpus mažiau darbo jėgos, optimizuojami kaštai.

Didelis „Huvud“ pranašumas – naudojamos natūralios, perdirbamos medžiagos, pasižyminčios gera šilumos ir garso izoliacija. „Huvud N20“ 200 mm storio siena atitinka C

garso klasės reikalavimus.

„Ežero takais by CITUS“ užsakovas priėmė sprendimą visam pastatui taikyti „Huvud“ gaminių sienų sistemą. Tai leido iš esmės paspartinti darbus: sienos buvo sumontuotos ne per penkis mėnesius, kaip planuota, o per tris su puse. Pasitelkusi du kranus, 12 žmonių brigada per tą laiką sumontavo 1209 kv. m „Huvud“ sienų rūsyje ir 4418 kv. m antžeminėje dalyje.

UAB „Darbštūs vyrai“ komanda projekte montavo ne tik „Huvud“ sienas, bet ir kitus elementus, kaip perdangos plokštės, balkonai, laiptakiai (maršai), – visą konstruktyvą, išskyrus pamatus.

HUVUD sienos – protingas pasirinkimas ateities pastatams: greita, tvaru ir efektyvu

HUVUD medžio ir betono sienų segmentai gaminami gamykloje, todėl užtikrinama maksimali kokybės kontrolė, tiksli geometrija ir vienodumas. Į statybvietę jie atkeliauja jau paruošti montuoti, todėl ne tik ženkliai sumažinamas darbo jėgos poreikis bei pagreitinami statybos procesai, bet ir išvengiama statybinių atliekų bei montavimo klaidų. Pasirinkę šį inovatyvų išskirtinių techninių savybių sprendimą, investuojate į tvarų ir komfortišką gyvenimą. Tai užtikrina ne tik aukštą energinį efektyvumą, bet ir ilgalaikę pastato vertę.

25 % greitesnis rezultatas nei tradicinėje statyboje; iki 50 % mažesnis darbo jėgos poreikis statybvietėje; 100 % perdirbama žaliava;

1 % atliekų gamybos metu, o statybvietėje jų visiškai išvengiama;

95 % automatizuota gamyba; puiki šilumos ir garso izoliacija; su 200 mm storio tarpbutine siena pasiekiama

C akustinė garso klasė; didelis atsparumas ugniai: 180 REI, degumo klasė A2-s1, d0; atsparumas šalčiui ir šildymui: 55 ciklai;

ženkliai sumažina CO2 pėdsaką, o tai labai svarbu siekiant pastato tvarumą liudijančių LEED, BREEAM sertifikatų.

HUVUD sienos gali būti naudojamos tiek laikančiosioms, tiek nelaikančiosioms konstrukcijoms. Jos tinka gyvenamiesiems namams, komercinės, pramoninės ir viešosios paskirties pastatams.

paklūsta apdairiems

Ankstesniais laikais kilus gaisrui žmonės iš pastatų daugeliu atvejų saugiai pasišalinti galėdavo maždaug per 20 minučių. Kuo daugiau statomuose namuose buvo naudojama greičiau ir karščiau degančių sintetinių medžiagų, tuo labiau trumpėjo saugios evakuacijos laikas. Todėl šiandien lemiamas vaidmuo tenka tinkamai priešgaisrinei apsaugai. O kas nutinka, jeigu tokios apsaugos nėra, rodo ir skausmingi pastarųjų metų įvykiai Lietuvos miestuose.

Pasaulinę priešgaisrinių apsaugos priemonių rinką papildo vis nauji gaminiai. Tai lemia ir stiprėjantys saugos reglamentai, ir technologijų naujovės. Paprastų dūmų jutiklių era baigėsi, dabar situaciją valdo daiktų internetas, aplinką tausojančios slopinimo technologijos, dronai ir dirbtinis intelektas. Naujoji gaisrų prevencija apima pažangių gaisro aptikimo technologijų sistemą, išmaniuosius gesinimo metodus, nuotolinio stebėjimo bei valdymo sistemas, tačiau prasideda būtent nuo gaisrą slopinančių pastato konstrukcijų – pasyviosios gaisro slopinimo sistemos. Pažangi aktyvioji gaisro slopinimo sistema analizuoja aplinkos veiksnius, kad aptiktų galimą gaisro pavojų, o pasyvioji, kaip priešgaisrinės ir priešdūminės durys, ugniasienės ir kitos ugniai atsparios sistemos, taip pat inovatyvios priešgaisrinio sandarinimo priemonės, neleidžia ugniai išplisti, kol nustatytas gaisro židinys bus likviduotas.

APTIKIMO SISTEMŲ ELEMENTAI

Dūmų jutikliai. Dūmų ir šilumos jutikliai – pagrindiniai pirmųjų priešgaisrinės signalizacijos sistemų elementai. Deja, iš pradžių jie veikė ne taip, kaip norėta, – ir be reikalo keldavo aliarmą, ir nesuveikdavo tikro pavojaus metu. Lūžis įvyko, kai prieš 50 metų NASA ir „Honeywell Corpo-

ration“ pristatė bendro darbo rezultatą – pirmąjį pasaulyje reguliuojamo jautrumo dūmų detektorių, suteikiantį galimybę išvengti klaidingų pavojaus signalų. Nuo tol dūmų jutiklių technologijos nuolat tobulinamos.

Tradiciniai „taškinio tipo“ (spottype) jutikliai pasyviai aptinka dūmus ar karštį artimiausioje aplinkoje. Oro mėginių ėmimo dūmų jutikliais galima nustatyti, ar nesklinda dūmai pro įvairias angas, vamzdynus. Tokie jutikliai, fiksuojantys dūmus net tada, kai šie dar yra plika akimi nematomi, ypač tinka erdvėms aukštomis lubomis ir kitose patalpose, kur tradiciniai jutikliai neveiksmingi.

Jutikliai gali būti fotoelektriniai, jonizaciniai ir optiniai.

Fotoelektrinių jutiklių veikimas grįstas elektromagnetine spinduliuote ir šviesos srautu (spinduliu), jie dūmus aptinka pagal grįžtamojo signalo pokyčius. Yra trijų tipų fotoelektriniai jutikliai: spinduliniai, retrorefleksiniai (šviesą atspindintys) ir difuziniai.

Spinduliniai fotoelektriniai jutikliai –puikus sprendimas didelės atviros erdvės pastatams, pavyzdžiui, sandėliams, prekybos centrams, bibliotekoms ir mokyklų salėms. Didelėse patalpose naudoti taškinius įrenginius pernelyg brangu, nes jų reikėtų labai daug. Be to, tokios patalpos paprastai

būna aukštomis lubomis, o tradiciniai dūmų jutikliai veiksmingi tik ne didesniame kaip 10 metrų aukštyje. Spindulinių jutiklių aprėptis – iki 40 metrų. Šviesos sklaidos metodu veikiantys fotoelektriniai dūmų jutikliai paprastai montuojami ortakiuose, kad aptikus dūmus būtų galima išjungti visus ventiliatorius ir taip neleisti dūmams pasklisti po pastatą.

Išmaniuosiuose fotoelektriniuose dūmų jutikliuose sumontuota unikali optinė kamera atskiria dūmus pagal įvairius degimo šaltinius. Ji prijungta prie pastato Wi-Fi tinklo ir aptikusi dūmų ne tik skleidžia garsinį pavojaus signalą, bet ir siunčia pranešimus apie tikslią galimo gaisro židinio vietą į išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ar kitus susietus išmaniuosius įrenginius. Kai kuriuose pažangiuose modeliuose kartu sumontuoti ir šilumos bei drėgmės jutikliai, kad būtų sumažinta klaidingų pavojaus signalų tikimybė. Pagrindiniai tokių jutiklių trūkumai – priklausomybė nuo Wi-Fi ryšio kokybės ir pavojus dėl duomenų saugumo.

Lazeriniai fotoelektriniai jutikliai į dūmus reaguoja kone 100 kartų jautriau nei standartiniai fotoelektriniai jutikliai ir netgi skiria maisto gaminimo dūmus nuo degimo proceso dalelių, t. y. yra tokie pat efektyvūs ar

net geresni nei tradicinės oro mėginių ėmimo sistemos, be to, gali tiksliai nustatyti gaisro židinio vietą. Fotoelektrinių dūmų jutiklių priežiūra nėra pigi, tačiau daugelis būtent jiems teikia pirmenybę, nes juose nėra radioaktyviųjų medžiagų. Jonizaciniuose dūmų jutikliuose yra radioizotopų, kaip americis-241. Tarp dviejų elektra įkrautų plokščių esanti radioaktyvioji medžiaga jonizuoja orą, kuriuo teka elektros srovė. Dūmams patekus į kamerą, jonų sąveika sutrinka, srovė sumažėja ir įsijungia signalizacija. Šio tipo dūmų jutikliai greičiau reaguoja nei fotoelektriniai, tačiau kai kuriose šalyse juos uždrausta naudoti dėl galimos radioaktyvios spinduliuotės. Šio metodo šalininkų tikinimu, toks americio-241 kiekis, koks naudojamas standartiniame jonizaciniame dūmų jutiklyje, nekelia pavojaus sveikatai, be to, kiekvienos tokių jutiklių partijos gamybos pabaigoje atliekama griežta radiacinės saugos analizė. Vis dėlto viena problema tikrai yra –ką daryti su nebeeksploatuotinais tokiais jutikliais.

Žurnalas „Fire“ paskelbė apie vieną naujausių išradimų – dviejų bangų ilgio dūmų detektorių, galintį pagal šviesos sklaidą ir išnykimą be papildomų sudėtingų skaičiavimų patiki-

mai atskirti tikrą gaisro pavojų nuo įprastų klaidingų signalų. Jutikliai kuriami ir pasitelkus dirbtinius neuroninius tinklus (Artificial neural networks, ANN).

Kiti jutikliai. Šilumos jutikliai reaguoja į staigų temperatūros padidėjimą, kuris gali būti susijęs su gaisru. Šilumos jutiklių yra įvairių tipų, pavyzdžiui, vieni iš jų užprogramuoti įspėti, kai temperatūra pasiekia iš anksto nustatytą lygį. Deja, gaisras gali išplisti ir prieš suveikiant detektoriui. Šilumos jutikliai, jau daugelį metų naudojami kaip patikima ir svarbi gaisro aptikimo sistemų dalis, vis dėlto turėtų būti derinami su kitomis technologijomis.

Liepsnos jutikliai gali aptikti gaisro liepsną net, tarkim, įprastame restorano virtuvės chaose. Jie gali būti infraraudonųjų arba ultravioletinių spindulių ir kombinuotieji.

Sukurta jutiklių, kurie reaguoja į dūmus, karštį ir anglies monoksidą (smalkes). Dar kiti jutikliai atskiria, kokio pobūdžio zonoje yra gaisro židinys – ypač degioje aplinkoje ar ten, kur liepsna įsiplieks palengva.

Dujų aptikimo jutikliai įjungia pavojaus signalą, kai normą viršija kenksmingų dujų, pavyzdžiui, anglies monoksido, kiekis. Kaip ir dūmų jutikliai,

jie gali būti išmanūs ir užprogramuoti išjungti ŠVOK sistemas, kad būtų išvengta toksiškų dūmų plitimo. Yra jutiklių, kurie aptinka ir dūmus, ir dujas. Visi jutikliai gali būti laidiniai arba belaidžiai. Belaidžiai išmanieji dūmų jutikliai greitai ir paprastai sumontuojami – juos tik reikia pritvirtinti ir Wi-Fi ryšiu sujungti su centriniu pastato valdymo pultu. Be to, jie gali siųsti balso pranešimus ir įspėjimus į susietus išmaniuosius telefonus, kitus pažangius įrenginius. Tokie jutikliai paprastai yra palaikomi baterijomis, kurias reikia reguliariai keisti, o sklandų veikimą užtikrina nepertraukiamas Wi-Fi ryšys. Jeigu šis dėl kokios nors priežasties vis dėlto nutrūksta, priešgaisrinės signalizacijos sistema gali nesuveikti. Tačiau ši problema sprendžiama tokiomis technologijomis kaip „Zigbee“ ir „Z-wave“.

Vaizdo kameros. Skaitmeninės vaizdo kameros be perstojo stebi nustatytą plotą, kad aptiktų dūmus dar tada, kai liepsna nėra matoma. Daugumoje šiandien rinkoje siūlomų vaizdo stebėjimo sistemų naudojamas centrinio procesoriaus tipo išdėstymas – t. y. į tinklą sujungtos standartinės skaitmeninės vaizdo kameros be perstojo, kelis kartus per sekundę, siunčia vaizdus į kompiuterį, kuriame įdiegta vaizdo analizės programinė įranga, o ši iškart tiria, ar juose nėra gaisro požymių. Jei tokių aptinkama, siunčiamas aliarmo signalas priešgaisrinės signalizacijos sistemai. Paprastai tokia įranga montuojama didelio ploto patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 5 metrai,

arba tose vietose, kur saugomas didelės vertės turtas.

Priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Naudojant įprastas priešgaisrinės signalizacijos sistemas, pastatas padalijamas į zonas ir kiekvienai iš jų suformuojama atskira grandinė, prijungta prie valdymo pulto. Kai kurioje nors zonoje suveikia jutiklis, valdymo pulte fiksuojama, kad pavojus yra šioje zonoje ir įjungiamas atitinkamas aliarmas. Tokios sistemos palyginti nebrangios, todėl naudojamos daugelyje pastatų. Adresinės priešgaisrinės signalizacijos sistemos užtikrina tikslesnį gaisro aptikimą. Kiekvienam sistemos įrenginiui suteikiamas unikalus adresas, todėl valdymo pulte matoma tiksli gaisro židinio vieta. Tokiu būdu reaguojama greitai ir tikslingai. Dėl lengvo įrengimo ir didelio pritaikomumo sparčiai populiarėja belaidės priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Šiuo atveju jutikliai su centriniu valdymo pultu susiejami Wi-Fi ryšiu. Šis būdas nepamainomas ten, kur sudėtinga išvedžioti laidus. Hibridinės priešgaisrinės signalizacijos sistemos – geriausių įprastų ir adresinių sistemų savybių junginys. Lengvai montuojamos ir palyginti nebrangios, jos tinka įvairių tipų ir dydžių pastatuose.

Evakuacijos balsu sistemos avarinių situacijų metu žmonėms pateikia aiškias instrukcijas. Kartodamos iš anksto suprogramuotus arba tiesioginius balso pranešimus, šios sistemos ramiai ir organizuotai nukreipia žmones į saugią vietą. Tai ypač pravartu

dideliuose pastatuose, komerciniuose ir gamybiniuose objektuose arba triukšmingoje aplinkoje, kur vien garsinio pavojaus signalo gali nepakakti.

SLOPINIMO METODAI

Gaisro slopinimo sistemos yra dviejų tipų – aktyvioji ir pasyvioji.

Pasyvioji apsauga – tai priešgaisrinės ir priešdūminės durys, ugniasienės ir kitos konstrukcijos, mažinančios ugnies plitimą. Šios priemonės suteikia laiko evakuotis pastate esantiems žmonėms ir reaguoti greitosios pagalbos tarnyboms.

Aktyvioji gaisro slopinimo sistema skirta gaisrui sulėtinti arba numalšinti automatiškai arba su žmogaus įsikišimu.

Automatinės gaisro slopinimo sistemos, nustačiusios dūmus, karštį, kitus gaisro požymius, tuoj pat reaguoja be žmogaus įsikišimo: įjungia garsinį pavojaus signalą, siunčia pranešimus ugniagesių tarnybai, į centrinį pastato valdymo punktą ir įjungia gesinimo sistemą, kad likviduotų gaisro židinį liepsnai dar neišplitus. Pažangias automatines gaisro slopinimo sistemas, be šilumos, dūmų arba liepsnos jutiklių, paprastai sudaro tokie komponentai kaip valdymo skydeliai, slopinimo priemonės ir purkštukai. Jos gali gaisrą slopinti vandeniu, dujomis, vandens rūku, putomis, milteliais ir kt.

Naujausia iš šiandienėje rinkoje esančių gaisro gesinimo sistemų –„Vortex Fire Suppression“. Jos pagrindas – homogeniškai naudojami vandens rūkas ir azotas. Vandens lašeliai aušina liepsną, o azotas sumažina deguonies kiekį iki 14 proc. Taip sukuriama aplinka, kurioje negali vykti degimo procesas, tačiau palaikoma žmogaus gyvybė. „Vortex“ yra ekologiška, visiškai saugi aplinkai bei žmonėms ir veiksminga bet kokiomis sąlygomis, ne tik ypač sandariose patalpose, todėl gali būti naudojama energetikos, automobilių pramonės objektuose, duomenų centruose, kalnakasybos įrenginiuose, muziejuose, bibliotekose ir kt.

Paminėtinos ir kitos naujovės, kaip gaisro gesinimo kamuolys, kuris užfiksavus gaisrą sprogsta ir išskiria netoksišką gesinimo medžiagą.

Arba automatinės priešgaisrinės užuolaidos, kurios nusileidžia, kai patalpose tampa per karšta, ir sustabdo gaisro plitimą.

Freepik nuotr.

Paprastesnėms aktyviosioms gaisro gesinimo sistemoms reikia žmogaus įsikišimo – jis turi įjungti gaisro signalizaciją, naudoti gesintuvą. Tačiau ir čia matyti pažanga. Gesintuvai pildomi medžiagomis, saugiomis naudoti aplinkoje, kurioje laikoma jautri įranga, pavyzdžiui, duomenų centruose ar laboratorijose. Jais be nepageidaujamų padarinių galima malšinti A, B ir C klasės gaisrus. Aerozolinė gaisro gesinimo technologija patraukli dėl savo kompaktiško dizaino ir efektyvumo. Tokių gesintuvų išskiriama smulkių dalelių migla greitai nuslopina liepsną. Dėl kompaktiško dydžio jie tinka įvairioms reikmėms. Gaisro slopinimo sistemų dalys – ir priešgaisrinės signalizacijos, avarinis apšvietimas, evakuacijos krypties (išėjimo) ženklai. Tobulinamos evakuacijos nurodymų balsu sistemos, integruojamos masinių pranešimų sistemos ir tiksliniai įspėjimai. Šiuolaikiniai įrenginių multimodaliniai įspėjimai aprėpia vaizdinius signalus (kaip blyksintys žibintai), garsiniai signalai (sirenos ar balsas) ir tekstinius pranešimus (LED ekrane), taip pat ženklus, kurie

tinkamai perduoda reikiamą informaciją skirtingų jutimo galimybių asmenims įvairiomis aplinkos sąlygomis.

IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS

Tobulėjant technologijoms, priešgaisrinės apsaugos pramonė siūlo vis naujų įrankių ir metodų. Pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) analizuojami jutiklių bei kitų informacijos šaltinių duomenys padeda ne tik nustatyti galimą gaisro riziką, bet ir užbėgti už akių įrangos gedimams, optimizuoti gaisrų prevenciją. Jis seka priešgaisrinės sistemos veikimo duomenis, generuoja ataskaitas apie visas problemas ar priežiūros poreikius ir mokosi iš savo klaidų, todėl jo valdomos sistemos laikui bėgant tobulėja, tampa vis tikslesnės ir vis greičiau reaguoja.

Be abejo, pažanga neįsivaizduojama be automatinės priešgaisrinės sistemos integravimo į pastato valdymo sistemą (BMS). Ši integracija leidžia akimirksniu imtis veiksmų – uždaryti

priešgaisrines duris, išjungti ŠVOK sistemą, įjungti avarinį apšvietimą, siųsti atsakingiems asmenims ir tarnyboms įspėjamąsias žinutes el. paštu, SMS ar telefono skambučiu.

Išmaniosios nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos suteikia galimybę net nesant vietoje per išmaniuosius įrenginius stebėti situaciją realiuoju laiku ir prireikus valdyti ją nuotoliniu būdu.

Prie gaisro prevencijos gyvenamosiose patalpose ženkliai prisideda daiktų internetas, suteikęs galimybę visus namuose esančius išmaniuosius įrenginius valdyti iš vieno centrinio įrenginio, dažnai išmaniojo telefono ar kompiuterio, ne tik būnant vietoje, bet ir nuotoliniu būdu.

Visos šios pažangios technologijos didina gaisro prevencijos galimybes, o tokie išradimai kaip nuotoliniu būdu valdomi dronai, aprūpinti sistemomis ugniai slopinti, pasitelkiami gaisrams gesinti sunkiai pasiekiamose ir ypač pavojingose vietose – ne tik miškuose, bet ir daugiaaukščiuose pastatuose, taip pat ten, kur yra sprogimo pavojus.

ĮKVEPIANTIS PAVYZDYS VISIEMS REGIONAMS

Prieš kelis mėnesius

Marijampolėje atidarytas modernus konsultacijų ir mokymų bendrovės SDG („Saugaus darbo garantas“) biuras ne tik aukštai kilstelėjo kokybės bei estetikos kartelę būsimiems tokios paskirties statiniams Suvalkijos sostinėje, bet ir reikšmingai sustiprino šiuolaikinės regionų architektūros įvaizdį.

„Šis biuras – tai ne tik modernus darbinės veiklos centras, bet ir didelė investicija į regiono augimą, – teigia SDG įmonių grupės prezidentas Eduardas Jasas. – Pastatas simbolizuoja ne tik mūsų įmonės plėtrą, bet ir mūsų indėlį į regiono modernėjimą.“

„Keletą metų puoselėjome naujojo biuro idėją. Darbo aplinka mums yra labai svarbi, norime būti pavyzdžiu įmonėms, kurias konsultuojame“, –sako Birutė Brusokienė, SDG Marijampolės skyriaus direktorė.

Prieš 23 metus pradėjusi veiklą Kaune, dabar bendrovė SDG turi biurus vienuolikoje Lietuvos miestų ir yra viena stipriausių mūsų šalyje konsultacijų įmonių, besispecializuojančių darbuotojų saugos ir profesinės sveikatos, gaisrinės ir civilinės saugos, aplinkosaugos, teisinių klausimų, vadybos sistemų kūrimo ir diegimo, inžinerinių paslaugų srityse.

„Mūsų sėkmės priežastis – tai gebėjimas teikti kompleksines paslaugas, nuo konsultacijų iki mokymų, ir užtikrinti aukščiausius saugos bei kokybės standartus“, – SDG pranašumus pabrėžia B. Brusokienė.

Ankstesnės patalpos nebeatitiko įmonės kultūros ir darbo sąlygų, todėl buvo nuspręsta statyti naują – ženkliai patogesnį ir ergonomiškesnį biurą. Net vieta jam buvo išrinkta ypatinga –SDG įmonių grupės savininkų Rūtos ir

Eduardo Jasų sprendimu, pastatas iškilo teritorijoje, suformuotoje iš Rūtos Jasienės gimtųjų namų ir dviejų gretimų sklypų.

ORIGINALŪS ŠIUOLAIKIŠKI

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI „Naujajam SDG Marijampolės skyriaus biurui buvo pasirinktas gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame dominuoja vieno aukšto namai. Projektuodami siekėme pastatą sklandžiai integruoti į esamą urbanistinį audinį. Pastatą sudaro trys laužytos formos tūriai, sujungti žemesniais stačiakampiais tūriais. Taip semantiškai įprasminamos šioje teritorijoje buvusių trijų posesijų linijos ir čia stovėjusių namų vietos“, –pastato architektūrinę idėją pristato

architektūros studijos „L&G projektai“ architektas Gintautas Vieversys, drauge su architekte Gina Vieversyte projektavęs naująjį biurą.

Pastato konstruktyvas, pasak G. Vieversio, ganėtinai sudėtingas ir brangus. Konstruktoriui, generaliniam rangovui ir montuotojams teko iš metalinių konstrukcijų ir betono sukurti skirtingų krypčių stogo lūžių geometriją, tačiau jie šį nemenką iššūkį sėkmingai įveikė. Ir sutapdintiems, ir šlaitiniams stogams pasirinkta PVC danga. Fasado apdaila – itin patvarios akmens masės plytelės. Trijų tūrių jungtys aptaisytos aliuminio kompozito plokštėmis.

Naują kokybę kvartale kuria ir šviesi pastato spalva.

„Siekėme, kad interjere atsispindėtų

Roberto Levicko nuotr.

biuro išorė, todėl atsisakėme sijų. Norėjome, kad per skaidrias vidaus pertvaras būtų juntamas pastato gylis. Atviriems konstrukciniams sprendiniams viduje įgyvendinti buvo pasitelktos monolito plokštės, metalinės konstrukcijos. Sienos sumūrytos iš keramzitbetonio blokelių (FIBO) ir nudažytos, grindys – poliruotas betonas. Stengėmės palikti kuo daugiau natūralių, nenuglaistytų paviršių, – apie vidaus erdves pasakoja G. Vieversys. – Tvarumo idėjas pastate įprasmina vidaus kiemelis su jame pasodintu ąžuolu.“ Pasak architekto, buvo svarbu pastato išorės ir didelių vidinių erdvių nesugadinti netinkamais šviestuvais. Pastato išorės apšvietimas paryškina piliastrų stygų ritmą, o horizontalūs

vidaus šviestuvai pabrėžia stogo nuolydžio kampą. Būtent dėl to patalpose šviestuvai nemontuoti į lubas.

Ypač apgalvota ir pastato vėdinimo bei vėsinimo sistema. Pastovi komfortiška temperatūra užtikrinta net toje pastato dalyje, kuri didelėmis stiklo plokštumomis žvelgia į miesto pusę. „Šioje dalyje vyksta mokymai, todėl buvo itin svarbu, kad patalpų neprikaitintų saulė“, – sako architektas.

Naujajame pastate pakako vietos ne tik biuro, konsultacijų ir mokymų erdvėms, ūkinėms patalpoms, bet ir parduotuvei su sandėliu: erdviose patalpose šiuolaikiškai įsikūrė UAB „SDG kodas“, prekiaujanti darbo drabužiais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

G. Vieversio nuomone, svarbu nesutelkti kokybiškos architektūros tik dideliuose miestuose, reikia kelti ir regioninės architektūros lygį.

IŠSKIRTINĖS DARBO SĄLYGOS –IŠSKIRTINIAI IR REZULTATAI

„Nuo pat biuro projekto pradžios kolektyvas mielai įsitraukė į diskusijas apie darbo erdves, reikiamus biuro baldus“, – džiaugiasi darbuotojų aktyvumu B. Brusokienė.

Atsižvelgus į konsultacinio darbo aspektus, naujajame SDG biure pasirinkta kabinetinė sistema. Priimamajame ir poilsio erdvėje namų atmosferą kuria į baldus integruoti augalai. Lengvumo pojūtį suteikiančios šviesios patalpos aukštomis lubomis, įdiegtos išmaniosios sistemos, ergonomiški baldai užtikrina produktyvią kasdienę veiklą. Prie komfortiškų darbo bei klientų aptarnavimo sąlygų, be abejo, prisideda ir prie pastato įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė su nemokamomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis.

„Naujasis biuras visiškai atitinka mūsų augančio skyriaus poreikius. Tai rodo ir kolektyvo pasiekimai. Įvertinus 2024 m. darbo rezultatus, Marijampolės skyrius pripažintas geriausiu SDG skyriumi“, – didžiuojasi savo komanda B. Brusokienė.

www.sdg.lt

NĖRA SPRENDIMO, TINKAMO VISIEMS STOGAMS

SKIRTINGI PASTATŲ TIPAI, FORMOS, UŽSAKOVO GALIMYBĖS IR POREIKIAI – SKIRTINGI IR SPRENDINIAI.

SUTAPDINTŲ IR ŠLAITINIŲ STOGŲ ĮRENGIMO PROFESIONALAI „DAISTATUS“, PER DU VEIKLOS DEŠIMTMEČIUS IŠBANDĘ DAUGYBĘ ĮVAIRIAUSIŲ MEDŽIAGŲ, DALIJASI NAUJAME IŠSKIRTINIAME PROJEKTE ĮGYTA PATIRTIMI IR ŠIUO METU PATIKIMIAUSIŲ MEDŽIAGŲ KETVERTUKU.

AXTER VAP IND: savalipė garo izoliacija ant profiliuoto pakloto. Patalpose susikaupusi drėgmė linkusi skverbtis į stogo konstrukcijas, todėl šiluminė izoliacija įdrėksta ir praranda dalį savo savybių. Vadinasi, svarbu, kad drėgmės iš patalpų į stogą patektų mažiau, nei to stogo konstrukcijos gali išgarinti. VAP IND vandens garų difuzijos koeficientas Sd yra net 1500 m – tai reiškia, kad ši danga užtikrina itin mažą garų skverbtį į stogo konstrukcijas iš patalpų. Be to, ji gerai sukimba su profiliuotu paklotu bei jungtimis ir gaisro metu netampa dar vienu liepsnos židiniu, nes jos aliuminio folija padengta plonu lipniu bituminės dangos sluoksniu.

RECTICEL Eurothane® Silver E FR: PIR šilumos izoliacija. PIR plokštės labai gerai izoliuoja šilumą (λ = 0,022). Ne mažiau svarbu, kad jos yra ir itin tvirtos (gniuždomasis stipris – 150 kPa). Naudojant šią šiltinimo medžiagą, be papildomų pagrindų ant stogo konstrukcijų galima įrengti saulės baterijas, kondicionierius ir kitus stogo elementus. PIR plokštės priklauso termokietėjančių medžiagų grupei, todėl kartą sukietėjusios neišsilydo ir nesideformuoja net aukštoje temperatūroje, yra beveik nedegios.

FATRAFOL 810/V: PVC membrana, balta arba pilka. Šios lengvos 1,5 mm, 1,8 mm arba 2 mm storio dangos vandens garų pralaidumo koeficientas yra aukštas (1,5 mm dangos Sd = 22,5 m),

todėl nereikia kaminėlių. Įrengus tinkamą garo izoliaciją, į stogo konstrukcijas pateks mažiau garų, nei danga galės išgarinti. Ši PVC danga atspari augalų šaknims ir išlieka lanksti net -25 °C temperatūroje. FATRAFOL 810/V RAL 9010 puikiai atspindi saulės šviesą (SRI = 108), todėl stogai mažiau įkaista, ilgėja jų eksploatavimo trukmė, mažiau reikia vėsinti patalpas. Gamintojas siūlo ir papildomų suderintų sprendinių stogams – skardinį falcą imituojančius PVC stogo elementus, stogo takų sistemas ir saulės baterijoms montuoti skirtus elementus FATRAFAST su aliuminio profiliu. FATRAFOL 810/V kokybę liudija daugybė sertifikatų, tarp jų FM APPROVED – sertifikavimo lyderio komercinio ir pramoninio turto nuostolių prevencijos srityje.

IZOBIT DUO: bituminė membrana su baltu arba pilku pabarstu. 5,2 mm viršutinio sluoksnio bituminė danga. DUO membranos su dviem skirtingomis polimerinio asfalto masėmis (virš tinkliuko ir po juo). Viršutinis dangos sluoksnis (virš tinkliuko) dėl dvigubos sintetinių ir natūralių kaučiukų modifikacijos yra itin patvarus ir priklausomai nuo pasirinkto gaminio gali išlikti lankstus -20 ar -25 °C temperatūroje. Apatinis dangos sluoksnis (po tinkliuku) lengviau išlydomas, todėl danga neperkaitinama įrengimo metu. Tai svarbu, nes perkaitinta danga praranda dalį savo funkcinių savybių, gali sutrumpėti jos eksploatavimo trukmė.

IŠSKIRTINIS

PROJEKTAS

MARIJAMPOLĖJE

„Daistatus“, oficialus šių aukščiausios kokybės stogo dangų gamintojų atstovas Lietuvoje, būtent jas ir naudojo 2024 m. įrengdamas naujojo SDG Marijampolės skyriaus biuro stogą pagal architektūros studijos „L&G projektai“ architektų Gintauto Vieversio ir Ginos Vieversytės projektą. Darbams vadovavo naujojo biuro statybos generalinis rangovas UAB „Kalstata“.

Stogą įrengti tik iš pirmo žvilgsnio paprasta. Atskirų plokštumų sprendiniai, sujungimai, kraigai, atotampų sandarinimas, šalto stogo latakai, prieglaudos, parapetai, nuolydžių sistemos ir panašūs mazgai – norint juos tinkamai įrengti, reikia ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir glaudaus bendradarbiavimo: konstruktorių, užsakovo ir stogų rangovo.

Viena iš priežasčių, kodėl tokiems sudėtingiems projektams pasirenkamas „Daistatus“, – įmonė universali, gali suprojektuoti, įrengti ir sutapdintus, ir šlaitinius stogus, kloti visų tipų dangas, taip pat atlikti apskardinimą savo ceche pagamintais elementais. Tai visada turi įtakos rezultatui: sklandžiau ir sparčiau vyksta darbai, užtikrinama reikiama kokybė. Samdant daugiau įmonių gaištamas laikas darbų tarpusavio koordinavimui.

„Daistatus“ 100 specialistų komanda dirba nuolat atnaujindama žinias ir puoselėdama bendradarbiavimą. Todėl jie ir yra stogų ekspertai. L&G projektų archyvo nuotr.

Atversta knyga Ugnės Karvelis gimnazijoje

Kauno rajono Akademijos miestelyje – svarbus akademinis įvykis: VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje atidarytas naujas priestatas, kurio forma – aliuzija į atverstą knygą. Priestate įrengtuose 16 kabinetų mokiniai pradėjo naują gimnazijos istorijos puslapį – žinių semiasi pagal XXI a. ugdymo standartus.

Ugnės Karvelis gimnazijos archyvo nuotr.

OBJEKTAS: VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis (I etapas, priestato statyba), Mokyklos g. 5, Akademijos mstl., Kauno r. sav.

UŽSAKOVAS: Kauno rajono savivaldybė

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Infes“

ARCHITEKTAI: UAB NEBRAU – architektai Vaidas Tamošiūnas, Edvinas Stašys; UAB „Maspro“ – Luknė Barčaitė, Gabrielė Šliurpaitė, Rūta PiečytėKinkevičienė, Ieva Žvirblė

„Kauno rajono savivaldybė – viena sparčiausiai augančių Lietuvoje, o jos plėtrą vis ryškiau ženklina investicijos į švietimo infrastruktūrą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – naujasis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos priestatas Akademijoje. Jis tapo svarbia „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, siekiančios visiems mokiniams užtikrinti kokybiškas ir šiuolaikiškas ugdymo sąlygas, dalimi. Savivaldybės indėlis į šį projektą rodo aiškų mūsų įsipareigojimą švietimo ateičiai. Kauno rajone šia kryptimi jau žengia ketu-

rios mokyklos. Tokiais projektais mes ne tik sprendžiame erdvės trūkumą, bet ir siekiame keisti patį ugdymo kokybės suvokimą. Naujasis priestatas demonstruoja, kaip turi atrodyti XXI a. ugdymo erdvės“, – sako Mantas Rikteris, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius.

„Akademijos miestelio VDU Ugnės Karvelis gimnazija yra viešoji įstaiga, turinti du dalininkus – Kauno rajono savivaldybę ir Vytauto Didžiojo universitetą. Tokia sąjunga sudaro sąlygas intensyvinti ugdymo procesą, įtraukti į jį universiteto dėstytojus, lektorius, mokslininkus. Savivaldybė investuoja į tokio ugdymo erdves –renovuoja esamas patalpas ir kuria naujas“, – sako Rolandas Kučiauskas, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius.

Vienoje iš patraukliausių gyventi Kauno regiono vietų esančioje gimnazijoje šiuo metu mokosi 1098 moksleiviai. Tarp gimnazijos prioritetų – be abejo, inovatyvus ugdymo procesas, STEAM koncepcijos taikymas visuose mokomuosiuose dalykuose. Tai dar labiau didina gimnazijos populiarumą.

Įvertinusi, kad moksleivių skaičius netruks pasiekti kritinę ribą ir ims stigti ugdymui skirtų erdvių, o tai darys įtaką ir mokslo rezultatams, Kauno rajono savivaldybė įtraukė gimnaziją į „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą. Architektūrinė idėja patikėta įmonei UAB NEBRAU ir jos autoriui architektui Vaidui Tamošiūnui. Techninio projekto autoriai UAB „Maspro“

Pirmasis etapas jau baigtas – iškilo naujas inovatyvios architektūros priestatas, jame įrengta 16 modernių mokomųjų kabinetų, kuriuose ypač daug dėmesio skirta natūraliai šviesai, įdiegtos pažangios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinančios komfortišką mikroklimatą. Visose patalpose įrengtas grindinis šildymas, mokomuosiuose kabinetuose langus dengia žaliuzės.

Kabinetai aprūpinti moderniais mokykliniais baldais. Sutvarkytas ir gimnazijos parkas, jame įrengta lauko klasė, pakeltosios lysvės, lauko muzikos instrumentų aikštelės, poilsio zona su suoleliais.

Gimnazijos teritorija yra saugiai aptverta, į ją galima patekti tik pro elektroninėmis kortelėmis valdomus vartus ir vartelius. Korteles turi tik gimnazijos mokiniai ir darbuotojai,

todėl pašaliniai asmenys be leidimo patekti negali. Taip garantuojamas mokyklos bendruomenės saugumas.

„Esame labai dėkingi Kauno rajono savivaldybei, kuri orientavosi ne į minimalias sąnaudas, o į kokybišką, šiuolaikišką ir moksleiviams bei mokytojams patogią aplinką, taip pat generaliniam rangovui UAB „Infes“, projektuotojams UAB „Maspro“ ir, žinoma, idėjos autoriui architektui Vaidui Tamošiūnui iš NEBRAU“, – vardija R. Kučiauskas.

Įgyvendinto projekto vertė –9,62 mln. eurų. Iš jų 6,76 mln. eurų skyrė Kauno rajono savivaldybė, kitos lėšos – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos.

Priestatas, sklidinas natūralios šviesos

„Architektų biuras NEBRAU sukūrė pastato rekonstravimo idėją ir prižiūrėjo statybos procesą, o techninį projektą parengė „Maspro“, – sako architektūrinės idėjos autorius architektas Vaidas Tamošiūnas, beje, kadaise pats mokęsis Ugnės Karvelis gimnazijoje, o dabar vedantis čia savo vaikus.

„Priestato statyba – tik pirmasis etapas. Antruoju etapu bus renovuojamas senasis gimnazijos pastatas, keičiami jo fasadai ir patalpų išdėstymas, trečiuoju – statomos naujos klasių patalpos ir nauja sporto salė“, – pasakoja architektas ir viliasi, kad sėkmingai pavyks baigti pradėtus darbus.

Architekto žodžiais, naujojo priestato idėja – „atversta knyga“. Viena pastato pusė – solidus betoninis fasadas, kita – stiklinė, skaidyta oranžinėmis lamelėmis, kurios primena knygos puslapius ir tekstą. „Tai aliuzija į mokslą ir žinias“, – teigia idėjos autorius V. Tamošiūnas. Priestato formai didelės įtakos turėjo ir susiformavęs pagrindinis takas į gimnaziją.

Pasirinkta 1700 kv. m ploto pastato forma padėjo išsaugoti maksimalų kiekį sklype augusių medžių, o perpus stiklinis fasadas atvėrė kelią į klases natūraliai šviesai. Be to, pro vitrininius langus, žvelgiančius į gimnazijos parką, galima stebėti, kaip visais metų laikais keičiasi gamta. Pirmuoju etapu buvo sutvarkytas ir pats parkas. „Kai aš mokiausi, tai buvo tiesiog miškelis. Dabar parkas išvalytas, įrengta daug edukacijos zonų, tarp medžių nutiesti takeliai. Jų išdėstymas atkartoja gimnazijos

absolvento sukurtą žvaigždyno brėžinį, suteikdamas parkui simbolinę prasmę. „Mokiniai galės smagiai leisti laiką parke ne tik per pertraukas – čia įrengta lauko klasė, vieša erdvė renginiams ir amfiteatras padarys mokymosi procesą dar įdomesnį“, – įsitikinęs V. Tamošiūnas.

Didžiausiu iššūkiu projektuojant priestatą architektas įvardija jo sujungimą su senuoju pastatu. Anot architekto, visi sprendimai priklausė nuo esamo pastato grindų lygių ir aukščių, todėl reikėjo kruopščiai apgalvoti inžinerinių sistemų išdėstymą. Galiausiai kiekvienas senosios mokyklos aukštas su naujuoju priestatu buvo sujungtas šviesiu stikliniu holu, užtikrinančiu vizualinį lengvumą ir patogų funkcionalumą.

„Naujojo priestato kabinetuose įrengtos akustinės lubos, aidą slopina ir koridoriuose esantys akustiniai elementai, taip pat PVC grindų danga. Kabinetuose apšvietimas standartinis, dviejų zonų valdymo, o koridoriuose įrengti jutikliai reguliuoja apšviestumą priklausomai nuo žmonių ir šviesos srauto“, – pasakoja apie patalpų inžinerinius sprendinius architektas.

Architektas pripažįsta, kad architektūroje spalvos jam itin svarbios. Neatsitiktinai fasado lamelėms jis pasirinko oranžinę – norėjosi žemiškesnių tonų, kurie derėtų su aplinka. Šiuo metu oranžiniai naujojo priestato akcentai kontrastuoja su senojo pastato mėlynos spalvos skardos apdaila. Tačiau ateityje, kai senasis pastatas bus renovuotas, jo fasadas įgis vientisą struktūrą, oranžinės ir pilkos spalvų deriniu harmoningai susijungs su naujuoju priestatu.

Betoninės apdailos sprendiniui – unikali patentuota fasadų sistema

„Kad būtų galima įgyvendinti išskirtinės betoninių plokščių fasadų apdailos sprendinį, reikėjo ypač tvirtų daugiasluoksnių plokščių su storu išoriniu metalo sluoksniu. Mūsų projekto poreikius atitinkančias daugiasluoksnes plokštes turėjo „Kingspan“. Be abejo, juos ir pasirinkome“, – pasakoja Ugnės Karvelis gimnazijos priestato statybas prižiūrėjęs architektas V. Tamošiūnas.

Naujojo priestato apdailos sprendiniui įgyvendinti naudota moderni

architektūrinė fasadų sistema „Kingspan Karrier BK QuadCore®“, kurios pagrindas – laikančiosios 170 mm daugiasluoksnės izoliacinės plokštės „Kingspan Karrier BK“ su užpildu „QuadCore®“. Prie šios sistemos, naudojant tam skirtas karkaso sistemas, galima montuoti įvairiausias pirmaujančių gamintojų išorines apdailas, pavyzdžiui, „Dri-Design“, ACM kasetes, keramines plyteles, kirstus tinklus ir t. t.

Sistema „Kingspan Karrier BK QuadCore®“ atstoja tradicinę pastato atitvarą ir / ar vėdinamąjį fasadą ir yra paprastai bei lengvai įrengiama. Palyginti su kitomis vėdinamų jų fasadų sistemomis, montavimo darbai baigiami per ženkliai trumpesnį laiką, šią sistemą galima montuoti beveik bet kokiomis oro sąlygomis.

„Kingspan Karrier BK QuadCore®“ yra universali, ją galima taikyti beveik visais atvejais, kai reikia lengvos daugiasluoksnių izoliacinių plokščių išorinės apdailos, – nepriklausomai nuo pastato paskirties ar formos.

„Kingspan Karrier BK QuadCore® “ galima montuoti ir vertikaliai, ir horizontaliai, ji labai gerai

izoliuoja šilumą ir garsą, yra itin atspari ugniai.

Tarptautinė airių bendrovė

„Kingspan Group“ – didžiausia aukštos kokybės izoliacinių plokščių sistemų gamintoja pasaulyje, nekvestionuojama šių gaminių rinkos lyderė. Ji kuria, tobulina ir siūlo novatoriškus, tvarius ir ilgaamžius architektūrinius fasadų sprendinius, atitinkančius įvairiausius architektų ir statybos ekspertų poreikius, kylančius įgyvendinant įvairių sričių architektūrinius projektus.

Visi „Kingspan“ siūlomi izoliaciniai užpildai – nuo A klasės mineralinės vatos iki pirmaujančios „QuadCore“ technologijos – atitinka visus reglamentavimo reikalavimus ir užtikrina greitesnę statybą mažesnėmis darbo sąnaudomis, palyginti su tradicinėmis surenkamosiomis sistemomis. Patentuota „Kingspan“ technologija „QuadCore“ – pažangių gamintojos sprendinių flagmanas. Ji garantuoja puikią pastatų statybos kokybę ir sandarumą, didelį šilumos izoliavimo efektyvumą per visą pastato eksploatavimo laikotarpį.

„Kingspan“ visada parenka tinkamiausią sprendimą, atitinkantį kliento lūkesčius bei poreikius, ir teikia profesionalias technines konsultaci-

jas, taip įgydama nepranokstamą pranašumą prieš savo konkurentus fasadų sistemų rinkoje.

Gimnazistams ir mokytojams –ergonomiški, patiki ir saugūs baldai

„Gimnazijai ypač buvo svarbus baldų funkcionalumas, erdvės turėjo būti pritaikomos skirtingoms veikloms ir

ugdymo metodikoms. Reikėjo vaikų amžių ir fiziologinius poreikius atitinkančių ergonomiškų baldų, saugių, stabilių, pagamintų iš patikimų ir sveikatai nekenksmingų medžiagų, –svarbiausius mokyklinių baldų atrankos kriterijus vardija Modestas Skierus, pagal gimnazijos reikalavimus baldus pagaminusios bendrovės EIGIDA direktorius. – Baldų spalvos,

formos ir medžiagiškumas turėjo papildyti architektūrinę viziją ir padėti sukurti jaukią, šviesią, mokymuisi palankią aplinką. Baldai turėjo ne tik atlikti funkciją, bet ir tapti interjero akcentu.“

Bendrovės EIGIDA gimnazijai sukurti ir pagaminti baldai pritaikyti dinamiškai besikeičiančioms mokomosioms erdvėms. Moduliniams suolams parinkti išskirtiniai voko formos stalviršiai. Tokie suolai lengvai konfigūruojami – nuo tradicinio išdėstymo iki darbo grupėmis. Baldų dizainas orientuotas į atvirumą ir bendradarbiavimą. Apvalintos suolų kraštinės suteikia vaikams saugumo, kuria draugišką aplinką.

Baldai pagaminti iš patvarių, ekologiškų medžiagų, atsparių intensyviam naudojimui. Jie yra skirtingų dydžių ir aukščių, pritaikyti pagal amžiaus grupes – nuo pradinių iki vyresniųjų klasių. Suolai lengvai perstumdomi, paprastai prižiūrimi, jų konstrukcija nesukelia keblumų valant patalpas.

Šiam projektui tiekti ir nestandartiniai sprendimai, skatinantys judėjimą, komfortą ir mokymosi motyvaciją. Pavyzdžiui, balansinės kėdės fizikos ir informatikos kabinetuose lavina vaikų laikyseną ir dėmesio koncentraciją, skatina aktyvų sėdėjimą.

Mokytojams pagaminti retai dar švietimo įstaigose naudojami regu-

liuojamo aukščio elektriniai stalai prisideda prie mokytojų darbo ergonomikos ir sveikatingumo: pamokas galima vesti komfortiškai ir sėdint, ir stovint.

Vienas pagrindinių šio projekto iššūkių, M. Skieraus teigimu, – suderinti baldų spalvas su jau esama mokyklos interjero apdailos spalvų gama. Kai kurios pradiniame etape pasirinktos spalvos nebeatitiko įgyvendintos vizijos, todėl kartu su mokyklos atstovais kelis kartus buvo peržiūrėti ir koreguoti medžiagų pavyzdžiai, atspalviai, paviršiai ir tekstūros. Šiam procesui reikėjo lankstumo ir kantrybės, tačiau bendradarbiaujant buvo rastas optimalus variantas, atitinkantis ir estetikos, ir funkcionalumo lūkesčius.

„Didžiausia mūsų stiprybė – lankstumas, – daugiau kaip 18 metų sėkmingai dirbančios įmonės EIGIDA išskirtinumą įvardija M. Skierus. – Kiekvienas projektas yra unikalus, todėl daug dėmesio skiriame individualiems sprendimams, prisitaikome prie užsakovo poreikių, projekto techninių reikalavimų ir dizaino idėjų. Dirbame glaudžiai bendradarbiaudami su architektais ir dizaineriais, siekdami kokybės, praktiškumo ir estetikos balanso. Mūsų tikslas –kad kiekvienas sprendinys ne tik funkcionuotų, bet ir natūraliai įsilietų į architektūrinę visumą.“

Šiuolaikinėje mokslo įstaigoje svarbiausia funkcionalumas

Ugnės Karvelis gimnazijos naujajame priestate pasirinkti išskirtine kokybe garsėjančio vokiečių gamintojo JUNG serijos AS 500 jungikliai ir kištukiniai lizdai.

„Todėl, kad jie kokybiški ir geri. Paprastai renkamės JUNG seriją LS 990, dėl savo klasikinio dizaino tinkamą visuose interjeruose, tačiau šįkart svarbiausia buvo funkcionalumo ir kainos santykis, taigi, pasirinkome AS 500“, – paaiškina pasirinkimą naujojo gimnazijos priestato architektas V. Tamošiūnas.

Gamintojas, kurdamas seriją AS 500, išlaikė visiems tokio tipo JUNG gaminiams būdingą universalaus dizaino principą: šios serijos jungikliai ir kištukiniai lizdai – grakščių, švelnių linijų, blizgūs, aptakiais plokštumų kampais, sukuriančiais savitą optinį efektą.

Visi rėmeliai ir dangteliai yra identiškų baltos arba dramblio kaulo spalvų, todėl lengvai suderinami ir įkomponuojami į modernius bei klasikinius interjerus, įvairiausias medžiagas bei tekstūras.

Gamintojas jaučia atsakomybę planetai ir visokeriopai stengiasi puoselėti aplinką, todėl ir šios serijos jungiklius bei kištukinius lizdus gamina daugiausia iš duroplasto –tvaraus plastiko, kurio gamybos metu suvartojama mažiau vandens ir į atmosferą išmetama mažiau anglies dvideginio nei gaminant termoplastą. Be to, duroplastą galima perdirbti, o utilizuojamas jis neišskiria toksinių medžiagų, suiręs nevirsta mikroplastiku.

Kaip ir visa JUNG produkcija, taip ir serijos AS 500 gaminiai yra nepriekaištingos kokybės ir atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus, keliamus pažangiausios elektros instaliacijos elementams. Jie nedužūs, IP 44 saugos klasės, kitaip tariant, apsaugoti nuo didesnių kaip 1 mm kietų objektų (dulkių) patekimo ir vandens purslų iš visų pusių, vadinasi, tinkami net drėgnoms patalpoms, ten, kur sienos aptaškomos vandeniu.

Ypač daug dėmesio JUNG skyrė serijos AS 500 gaminių funkcionalumui. Galima rinktis net iš penkių formų rėmelių – nuo vienviečių iki penkiaviečių. Visi jie gali būti montuojami ir vertikaliai, ir horizontaliai. Taip pat siūlomi jungiklio ir kištukinio lizdo derinys AS 500 BREAKPROOF,

jungiklis su dviem klavišais (būtent tokie pasirinkti ir Ugnės Karvelis gimnazijoje). Paminėtinas ir serijos AS 500 dizaino tipo „AS Universal“ automatinis jungiklis apšvietimui valdyti pagal judesį. Intensyvaus naudojimo patalpose itin pravartūs iš antibakterinio duroplasto pagaminti AS 500 jungikliai. Jie užtikrina veiksmingą barjerą nuo kenksmingų mikroorganizmų sklaidos: specialia technologija apdorota jungiklio medžiaga sėkmingai

stabdo bakterijų ir grybelių dauginimąsi neleisdama susikurti tam palankiai terpei. Visi iš duroplasto pagaminti serijos AS 500 produktai yra atsparūs įbrėžimams, todėl ilgai išlaiko estetišką išvaizdą, taip prisidėdami prie tvarkingo interjero įspūdžio.

IŠSKIRTINĖS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PERSPEKTYVOS KAUNO KLINIKOSE

Kauno klinikos įgyvendino savo svajonę: čia jau veikia pirmasis toks Baltijos šalyse Branduolinės medicinos tyrimų centras, neabejotinai atversiantis naujus horizontus kardiologinių, neurologinių, endokrininių, kitų ligų tyrimams ir suteiksiantis pagrįstų vilčių daugybei sunkių ligonių.

„Branduolinės medicinos tyrimų centro, tiksliau, būtent ciklotrono infrastruktūros poreikio Lietuvoje idėja gimė dar 2010 m. Tačiau projektas po ilgų diskusijų buvo patvirtintas tik 2019-aisiais. Tais pačiais metais jis pradėtas ir įgyvendinti“, – pasakoja prof. Donatas Vajauskas, Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro (BMTC) vadovas.

D. Vajausko žodžiais, yra kelios pagrindinės BMTC veiklos kryptys. Pirmoji – pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimams atlikti skirtų radioaktyviųjų vaistų gamyba. Šių vaistų galiojimo laikas trumpas, todėl labai svarbi antroji veiklos kryptis – PET tyrimų atlikimas pacientams, tiriamiems dėl onkologinių, kardiologinių, neurologinių, endokrininių ir kitų ligų. Trečioji veiklos kryptis – moksliniai tyrimai kuriant ir bandant naujus radioaktyviuosius vaistus PET tyrimams atlikti, taip pat šių vaistų panaudojimas kitoms mokslo reikmėms –įvairioms ligoms gydyti skirtų naujų ir inovatyvių vaistų efektyvumui įvertinti.

„Didelio diagnostinio tikslumo PET tyrimai dažnu atveju yra ir specifinis ligos tyrimas. Taigi, BMTC – tai ir medicinos mokslo mokomoji bazė, kuria gali naudotis šalies mokslo bendruomenė“, – pabrėžia prof. D. Vajauskas.

Jo teigimu, BMTC projektas yra unikalus, nes jis sukurtas integruojant kitų pažangių ciklotrono infrastruktūros centrų ir branduolinės medicinos padalinių

žinias bei geriausias praktikas, kurias iš jų surinko Kauno klinikų radiochemikai, medicinos fizikai, ciklotrono operatoriai, gydytojai radiologai. Šio projekto metu buvo siekiama į vientisą struktūrą sujungti visas ciklotrono infrastruktūros dalis: gamybinę (ciklotronas, gamybos ir kokybės laboratorijos), mokslinę ir klinikinę (ciklotrono infrastruktūroje pagamintų radioaktyviųjų vaistų panaudojimas PET tyrimams ciklotrono infrastruktūroje), taip pat ikiklininių tyrimų mokslinę dalį (ciklotrono infrastruktūroje pagamintų radioaktyviųjų vaistų panaudojimas smulkių gyvūnų PET tyrimams).

Siekiant užtikrinti nepertraukiamą veiklą, BMTC įdiegti plačiai naudojami kokybiški ir stabiliai veikiantys pasaulyje pripažintų gamintojų įrenginiai.

Projektuojant BMTC patalpas, dėmesys buvo sutelktas į proceso optimizavimą ir saugią bei patogią darbo aplinką, darbuotojų radiacinę saugą, higienines darbo sąlygas, tinkamą mikroklimatą (patalpų oro cirkuliaciją, temperatūrą, drėgmę), apšvietimą ir kt.

„Visas sudedamąsias dalis sujungti į vientisą struktūrą ir buvo svarbiausias architektūrinis uždavinys bei sprendinys. Būtent tokia struktūra užtikrina efektyviausią BMTC pagamintų radioaktyviųjų vaistų panaudojimą – patiriant mažiausiai praradimų dėl trumpo jų galiojimo laiko“, – apibendrina BMTC vadovas prof. D. Vajauskas.

Kauno klinikų archyvo nuotr.

OBJEKTAS: gydymo paskirties pastatas Eivenių g. 2 Kaune

UŽSAKOVAS: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos

GENERALINIS RANGOVAS: VA STATYBA

ARCHITEKTAI: UAB JAS – projekto vadovė architektė Jūratė Juozaitienė, architektai Jonas Juozaitis, Virginijus Juozaitis, Lukrecija Zgirskė

VISUS ARCHITEKTŪRINIUS

SPRENDINIUS DIKTAVO PASTATO PASKIRTIS

„Pastato forma ir dydis buvo apibrėžti užsakovo pateiktuose priešprojektiniuose pasiūlymuose, kuriuos vėliau reikėjo perdaryti pakartojus visas viešinimo procedūras, – prisimena pirmuosius žingsnius šiame projekte vienas iš jo architektūrinės dalies bendraautorių architektas Virginijus Juozaitis, architektūros įmonės JAS vadovas. –Pastato paskirtis labai specifinė, todėl jis privalėjo būti stačiakampio formos, kubo tūrio, kūrybiškumą galėjome demonstruoti tik fasade. Jis išsiskiria netipiniais langais, kitais dieną matomais sprendimais ir išryškėja netradiciniu apšvietimu naktį.“

Architektui džiugu, kad užsakovus, kontroliavusius ne tik projekto lėšas, bet ir pastato architektūrinius sprendimus, įtikino prof. Tomo Lapinsko, Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, argumentai patvirtinti šią futuristinę fasado idėją.

Pasak V. Juozaičio, interjerui dėmesio skirta minimaliai, nes užsakovai laikėsi nuostatos investuoti į gydymo technologijas, ne į erdvinius sprendimus.

Paklaustas apie iššūkius, architektas pirmiausia pamini ciklotroną. Tai pirmasis toks įrenginys Baltijos šalyse, todėl vietoje nebuvo konsultantų, teko kreiptis į švedų, lenkų specialistus. Konsultacijos užtrukdavo, būdavo prieštaravimų ir neatitikimų. Ciklotrono tiekėjo atstovas Lietuvoje kiekvienu klausimu taip pat konsultavosi su gamintoju.

„Reaktorių ir ypač jautrius, pažeidžiamus PET aparatus reikėjo statyti jau visiškai įrengtose patalpose. Nebuvo jokių galimybių jų įnešti pro duris, buvo galima tik įkelti specialiu kranu. Todėl suprojektavome nukeliamą stogą. Šis sprendinys pravers ir ateityje, kai bus nupirkta daugiau aparatų“, – pasakoja apie ypatingą iššūkį architektas ir nešykšti gerų žodžių generaliniam rangovui

VA STATYBA bei BMTC direktoriui prof. D. Vajauskui su šaunia fizikų komanda – be jos būtų buvę daug sudėtingiau įgyvendinti tokį išskirtinį projektą.

JAS – viena iš pirmųjų privačių architektūros įmonių Kaune. Pradėjusi nuo individualių namų projektų, vėliau projektavusi pirmuosius privačius viešbučius, prekybos centrus, gamybinius statinius, pastaruoju metu ji susitelkė į medicinos paskirties objektus. Pagal JAS projektus

jau pastatyta 12 privačių ir valstybinių gydymo įstaigų, šiuo metu projektuojama pora naujų.

„Po truputį įgijome pasitikėjimą, esame rekomenduojami, nes ne kiekvienas užsakovas nori eksperimentuoti ir rinktis pigiausią variantą“, – šypsosi V. Juozaitis.

YPATINGOS STATYBOS: VAISTŲ

GAMYBOS ĮRENGINIUI PARUOŠTAS BUNKERIS

„Branduolinės medicinos tyrimų centro statybos, mums, generalinės rangos įmonei, buvo išskirtinės – pirmiausia dėl ciklotrono bunkerio ir jo durų įrengimo“, – sako bendrovės VA STATYBA projektų vadovas Arminas Kazlauskas.

Profesionali VA STATYBOS komanda BMTC įrengė netipines patalpas, kurios storomis 1,8 m monolitinio gelžbetonio sienomis ir lubomis, specifinėmis durų komponuotėmis iš tiesų primena bunkerį. Šios konstrukcijos silpnina jonizuojančiąją spinduliuotę, sukuriamą ciklotrono veikimo metu.

A. Kazlausko žodžiais, vieni iš didžiausių projekto iššūkių generalinio rangovo komandai buvo derinti statybos darbus prie medicininės įrangos tiekimo ir pro kruopščiai suprojektuotą kamščio principo

Kauno klinikų archyvo nuotraukos

angą specialios patalpos-bunkerio lubose įkelti 20 tonų sveriantį ciklotroną. Bendrovės VA STATYBA projektų vadovo žiniomis, šis įrenginys yra vienas brangiausių, o kartu ir vienas reikšmingiausių Lietuvos sveikatos sistemos pirkinių.

„Dėl ciklotrono teko keisti projektinius ŠVOK sprendinius. Išbandymu tapo ir bunkerio durų integracija į storas gelžbetonines sienas. Lietuvoje šios sudėtingos konstrukcijos durys – pirmos ir vienintelės“, – pasakoja A. Kazlauskas ir priduria: BMTC bendrosios inžinerinės sistemos

buvo integruotos į Kauno klinikų inžinerinį tinklą, o statinio vėdinimo sistema – į bendrą klinikų BMS sistemą, kad specialistai matytų net menkiausius nukrypimus nuo normų eksploatavimo metu.

„Naujasis pastatas yra šalia Kauno klinikų saugomų statinių komplekso, todėl ypač daug dėmesio skirta jo eksterjero architektūrai. Dviejų aukštų centro fasadas išsiskiria netaisyklingos formos langais su tamsiais išsikišusiais kompozito apvadais ir LED apšvietimu aplink juos“, – papildo architekto V. Juozai-

čio pasakojimą generalinio rangovo projektų vadovas A. Kazlauskas.

Daugiau kaip septyniolika metų veiklą plėtojančiai įmonei VA STATYBA BMTC nebuvo pirmas sudėtingas projektas, todėl profesionali komanda, siekdama neatsilikti nuo numatytų terminų, pirmiausia stengėsi susidėlioti kuo detalesnį didelės apimties darbų planą. Kontroliuojant kiekvieną atliekamų darbų etapą, pritaikant naujas technologijas ir sprendinius, pastatytas aukščiausius reikalavimus atitinkantis statinys.

Bendrovė VA STATYBA džiaugiasi galėjusi prisidėti prie Lietuvos medicinai ir visiems šalies gyventojams reikšmingo įvykio – naujų tikslesnės ir ankstyvesnės ligų diagnostikos galimybių suteikiančio, sunkiomis ligomis sergančių žmonių gydymą palengvinančio centro statybų.