TVARIŲ IR TECHNOLOGIŠKAI PAŽANGIŲ ATEITIES MIESTŲ LINK: POKYČIAI IR IŠŠŪKIAI

MINTIMIS DALINASI „IŠMANUSIS MIESTAS“

Asta Rokickienė

Architektė, Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė

Miestai ženkliai keičiasi didindami dėmesį aplinkos apsaugai, tvarumui ir miesto gyventojų gerovei. Taip pat pastebima tendencija mažinti automobilių skaičių miesto gatvėse, skatinant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą, kas yra labai pagirtina. Skirtumai tarp miestų ir regionų neatsiejamai susiję su skirtingu gyventojų skaičiaus pokyčiu juose, didmiesčiuose su gyventojų didėjimu ir socialinės bei inžinerinės infrastruktūros trūkumu, o regionuose su gyventojų mažėjimu ir perteklinės infrastruktūros nepanaudojimu ir priežiūra, paslaugų prieinamumo stoka, ekonomine situacija ir kt. Svarbiausi iššūkiai, kuriant tvarų ir technologiškai pažangų miestą, yra užtikrinti tvarius energijos ir išteklių naudojimo būdus, įtraukti miesto gyventojus į tvaraus miesto kūrimą ir įgyvendinti socialiai atsakingas priemones, kad visi miesto gyventojai galėtų dalyvauti miesto gyvenime ir pasinaudoti miesto paslaugomis. Kiti iššūkiai yra susiję su transportu, miesto planavimu, maitinimu, atliekų tvarkymu, vandens ir oro kokybe bei klimato kaita ir jos padariniais.

Laurynas Paškevičius

UAB „Scenos techninis servisas“ (StS) vadovas, 20 metų patirtis inžinerijos srityje

Išmaniojo miesto sėkmė, taigi ir pati sąvoka, tiesiogiai koreliuoja su nauda bei atsiveriančiomis galimybėmis: ką gauna ir gali patys duoti miesto gyventojai, svečiai bei esami ar potencialūs investuotojai ir kaip šis miestas pagal kuriamas sąlygas evoliucionuos toliau. Darnus miestas yra neatsiejamas nuo aktyvumo, lankstumo, universalumo ir integralumo – visa tai įgalina įvairių sričių planavimas ir projektavimas, tinkamai parinktos technologijos ir inžineriniai sprendimai.

Gianluca Racana

„Zaha

Aplinkos tvarumas ir socialinė įtrauktis yra neabejotinai pagrindiniai mūsų laikų iššūkiai. Aš tvirtai tikiu, kad architektūra gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant socialiai ir aplinkosaugos požiūriu tvarius miestus. Daugiau nei pusę pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose, ir šis skaičius nuolat didėja. Dabar miestai yra daug įvairesni ir turi aprūpinti daugybę skirtingų kultūrų, patirties ir įtakos turinčių žmonių. Tvarus ir darnus miestas yra toks, kuris tenkina tiek dabartinių, tiek ateities kartų poreikius, atsižvelgiant į jų ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir kultūrinius poreikius.

Dovilė Ivanauskienė

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ projektų vadovė, kraštovaizdžio architektė

Pokovidiniu laikotarpiu miesto gyventojai aktyviai socializuojasi viešosiose miesto erdvėse, suvokia, aktualizuoja ir tausoja atrastą gamtiškumą urbanizuotame miesto audinyje. Ši tendencija aktyviausiai pasireiškia šiltuoju sezonu. Žmonės juda ne tik automobiliais, bet ir pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais ir pan. Iš to kyla klausimas – ar miesto erdvės, kuriose gyvena ir juda žmogus, yra saugios ir sveikos? Kuo kiekvienas iš mūsų gali prisidėti gerinant esamą situaciją, vizualizuojant iššūkius, kurie galimai mūsų laukia netolimoje ateityje? Intensyvus miesto želdinimas, CO2 mažinimas siekiant neutralaus CO2 lygio, automobilių greičio mažinimas, liūčių vandens suvaldymo sprendimai ir kitos priemonės efektyviai gerina ekologinę ir ekonominę situaciją mieste. Šia kryptimi ir turėsime eiti klimato kaitos akistatoje, kuri daro smūginę bei ilgalaikę įtaką miesto gyventojo sveikatai, gyvenimo kokybei ir žmogų supančiai gamtai.

Agneta Ladek

Miestus galime vartoti sau patogiu laiku ir patogioje vietoje. Gyventojų poreikiai diktuoja išmaniųjų miestų, jų tvarumo bei darnaus vystymosi tendencijas. Urbanizacijos poveikis jaučiamas net ir regionuose, mažinantis atotrūkį patogiai vartoti / gyventi, ypač kai labai greitai buvome priversti prisitaikyti prie pokyčių, dirbti, mokytis, gyventi nuotoliu. Vieta kaip tokia ne tiek reikšminga, kiek kertiniu pasirinkimu tampa paslaugos, jų prieinamumas ir patogumas vartoti.

Donatas Baltrušaitis

MB „Bauland“ steigėjas, partneris, architektas ir urbanistas

Miestai visada keičiasi, tai natūralus nesustabdomas procesas, lygiai toks pats kaip ir gyventojų skaičiaus nuolatinis didėjimas miestuose ir atvirkščiai – proporcingas rodiklis – gyventojų skaičiaus regionuose mažėjimas. Kadangi žmonių miestuose didėja, jie tampa vis sudėtingesni ir su dar daugiau klimato krizę keliančių problemų bei reikalaujantys kompleksinio miestų planavimo priėjimo. Nebeužtenka žiūrėti, ką galima vystyti konkrečiame sklype, būtina žvelgti plačiau, sieti architektūrinius projektus su tvariu miestų vystymu atliepiant klimato krizės iššūkius.

Eglė Radvilė

Stambulo savivaldybės klimato kaitos ekspertė

Miestai nuo supratimo, kad yra vien pastatai ir infrastruktūra, pereina prie gyvenamųjų miestų supratimo. Prasideda diskusijos apie bendruomenių poreikius, ekologiškesnį susisiekimą savo gyvenamojoje teritorijoje, pradedame mąstyti apie paslaugų poreikį aplink namus, o ne mieste. Visuomenė tampa sąmoningesnė kultūros ir neformaliojo švietimo požiūriu. Mes lyg po truputį tampame žvelgiantys ne tik į kasdienybę, bet ir į ateities perspektyvas. Norime planuoti, prognozuoti ir keistis atsižvelgiant ne tik į savo poreikius, bet ir į bendruomenės bei miesto galimybes. Tikiu, kad mūsų miestas turės didžiąją perspektyvą 2040 metais ir siek jos tvariais ir tarptautiniais būdais.

Nepaisant to, kad Pažangaus miesto (Smart city) valdymo modelis gimė iš skaitmeninio miesto modelio (Digital city) ir esminis veikimo elementas yra technologijos, ateityje jis įgaus vis holistiškesnę, ne tik technologinę prasmę. Miestų gyventojai, kaip pagrindinė suinteresuotoji šalis, ateityje vis aktyviau įsitrauks į miesto plėtros procesus tapdami ne tik paslaugos gavėjais, bet ir partneriais, galinčiais prisidėti prie sprendimų.

Regionuose ir miestuose sprendžiamos problemos ženkliai skiriasi, tad uždaviniai formuojami atitinkamai: tankiai gyvenamuose miestuose aktualios transporto / kamščių, oro taršos problemos, o regionuose didžiausias klausimas yra darbo ekosistema ir integracija su didesniais miestais. Pažangaus miesto kontekste regionuose skaitmeninio raštingumo lygis žemesnis, tačiau fizinio įsitraukimo „visuomenės dalyvavimo“ procese galimybės yra didesnės.

Kęstutis Vanagas

Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius

Keletą pastarųjų dešimtmečių vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo, laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Šį modelį sparčiai keičia „15 minučių miesto“ koncepcija. Tokiame mieste gerai išvystyta paslaugų ir mobilumo infrastruktūra, aukštos kokybės būsto projektai ir puoselėjamos viešosios erdvės sudaro sąlygas patogesniam, įdomesniam bei sveikesniam gyvenimui. Kartu tai didina miesto tvarumą ir skatina jame aktyvesnius socialinius, ekonominius bei kultūrinius procesus.