NEMUNO UPĖS KRANTINĖS PROJEKTAS

Druskininkuose Atitinka Xxi Am Iaus Poilsiautojo L Kes Ius

KOMANDĄ SUDARO: Patricija Markevičiūtė, Ignas Arlauskas, Rytas Rutkauskas, Emilis Sergūnas, Brigita Mitkutė, Sandra Pušinskaitė ir Kamilė Kevėnaitė

KATEGORIJA: studentai

DARBO VADOVAS: Nerijus Stanionis

TERITORIJA: Nemuno upės krandinės pritaikymas ir plėtra, Druskininkai

Centrinėje Druskininkų kurorto dalyje, prie Nemuno upės ir Kurorto gatvės, šiuolaikiškų projektinių pasiūlymų laukia 2 ha krantinės teritorija. Joje norima įgyvendinti visas galimas ir leidžiamas veiklas, kurios sujungtų kurorto centrinėje dalyje esančią Nemuno krantinės bendro naudojimo teritoriją su pačia Nemuno upe. Realizuoti savo kūrybines idėjas ir profesines mintis su šiuo projektu nusprendė Vilniaus dailės akademijos trečiojo kurso architektūros studentai Brigita Mitkutė, Sandra Pušinskaitė, Patricija Markevičiūtė, Ignas Arlauskas, Rytas Rutkauskas, Emilis Sergūnas ir Kamilė Kevėnaitė kartu su komandos vadovu Nerijumi Stanioniu.

„Druskininkai yra svarbus Lietuvos kurortas ir stiprus traukos taškas, todėl norisi, kad jis atitiktų XXI amžiaus poilsiautojo lūkesčius“, – sako architektų komanda. Jiems Nemuno upės krantinė pasirodė įdomi ir itin perspektyvi šio miesto plėtroje.

Šiuo metu laivyba Nemuno upe Druskininkuose yra ribota dėl nepakankamų vandens kelio parametrų, tačiau atlikus upės gilinimo darbus bei sutvarkius krantinių infrastruktūrą čia būtų galima išplėsti vandens kelio galimybes ir padidinti teikiamų paslaugų apimtis. Visą krantinę miesto savivaldybė ketina pritaikyti turizmui ir pramoginei laivybai, atitinkamai sukurdama pakrantėje visą reikiamą inf- rastruktūrą.

Šiandien iš 1,5 km projektuojamai teritorijai priklausančios krantinės apie 450 metrų sudaro betonuota krantinė, o beveik visoje likusioje kranto dalyje – miško plotai. Ši teritorija esamoje situacijoje nejungia dviejų pagrindinių teritorijos dalių: dešiniosios Nemuno krantinės ir pačios Nemuno upės į vieną bendrą atitinkamai funkcijai skirtą teritoriją, šios minėtos dalys egzistuoja kiekviena atskirai neturėdamos bendros funkcijos. B. Mitkutė, S. Pušinskaitė, P. Markevičiūtė, I. Arlauskas, R. Rutkauskas, E. Sergūnas ir K. Kevėnaitė teigia, kad Lietuvos miestuose iki šiol itin trūksta kompleksinio požiūrio planuojant tiek privačias, tiek viešąsias erdves, taip pat trūksta tvarumo vizijos. Tai jie sieks pakeisti savo kuriamu projektu.

„Matome, kad miestuose trūksta nuodugnaus urbanistinio planavimo, bendro kvartalų vaizdo, miestų centrai pernelyg tankinami. Šiuo projektu norime detaliau susipažinti su Lietuvos miestų planavimo problematika ir pasiūlyti galimų sprendimo būdų. Taip pat bus įdomu pasisemti patirties iš kitų šiame projekte dalyvaujančių kolegų, ugdyti patirtį dirbant nemažoje grupėje, įgauti urbanistinio planavimo praktikos“, – sako projekto dalyviai.