IŠ KO PAŽINSI TVARŲ PASTATĄ

BE ABEJO – IŠ TVARIŲ SPRENDIMŲ. TAI, KAD JIE YRA TIKRAI ĮGYVENDINTI, GARANTUOJA TVARUMO SERTIFIKATAS.

Jei statytojas pastatui sugebėjo gauti tvarumo sertifikatą, o dar BREEAM ar LEED ir – aukščiausio įvertinimo, tai girdėsime apie tai visur, kur apie pastatą bus rašoma ar kalbama.

Sertifikato nusipelno ne kiekvienas pastatas – tad jo suteikimas kelia statinio prestižą. Be abejonės, sertifikatas pirmiausia pasitarnauja rinkodarai, nekilnojamojo turto nuomininkams ar pirkėjams pritraukti. Išties, apžvelgdami rinkos tendencijas, NT specialistai nuosekliai pateikia vis daugiau įrodymų, kad populiariais sertifikatais įvertinami pastatai padidina grąžos normas investuotojams ir užtikrina aukštesnes pardavimo vertes vystytojams bei savininkams.

Taip pat sertifikatas reikšmingas tarptautinio susišnekėjimo prasme – tai tarsi tarptautiniu mastu prižįstamas kokybės ženklas. Pavyzdžiui, jei kuri nors tarptautinė bendrovė norės išsinuomoti biurą pastate su BREEAM, LEED ar kitu sertifikatu, ji bus tikra, kad pastato kokybė – analogiška, kaip biuro pastato su tokiu pačiu įvertinimu bet kurioje kitoje šalyje.

Žinoma, sertifikatų yra daugiau nei BREEAM ar LEED. Bet kuriuo iš jų patvirtinama, kad pastatas prisideda aplinkos tausojimo, efektyvaus energijos naudojimo ir į atmosferą išmetamo CO2 mažinimo. Skiriasi tik lygis, kokiu mastu tvarūs sprendimai pastate įgyvendinti.

Pastatai pagal bet kurią pastatų tvarumo vertinimo sistemą vertinami savanoriškai. Tačiau, vykdant žaliąjį kursą, tvarius sprendimus tampa privaloma įgyvendinti viešiesiems pastatams. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo 2021 metų galioja Aplinkos ministerijos įsakymas viešuosius pastatus statyti taip, kad jie atitiktų kurios nors pasirinktos pastatų tvarumo vertinimo sistemos kriterijus.

Apskritai, sertifikuotų pastatų skaičius pasaulyje sparčiai auga. Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaita teigia, kad žaliųjų pastatų sertifikatų skaičius nuo 2020 m. padidėjo net 19 procentų.

Sertifikatų įvairovė Pasaulyje sukurtos 74 tvarumo vertinimo sistemos, tiek tarptautinės, tiek vietinės. Ir bent 184 šalyse yra pastatų, kurie pagal šias sistemas yra sertifikuoti. Sertifikavimo sistemos pasirinkimas priklauso nuo to, kokį pastatą stato NT vystytojas ir kiek tvarių sprendimų jis pasiryžęs įgyvendinti.

Žinomiausi pasaulyje ir plačiausiai taikomi tvarių pastatų vertinimo standartai: Didžiojoje Britanijoje 1990 metais sukurtas BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) ir JAV 2000 metais atsiradęs LEED (Leadership in Energy and Environmental Design).

Šiais sertifikatais vertinami dažniausiai investiciniai, gana didelės apimties projektai. Skelbiama, kad pagal seniausią iš visų BREEAM vertinimo sistemą sertifikuota daugiau nei pusė milijono pastatų. Dešimtmečiu trumpiau taikomo LEED populiarumas mažesnis – juo sertifikuota daugiau nei 100 tūkstančių pastatų.

Dauguma šalių turi savo nacionalines pastatų tvarumo vertinimo sistemas, pavyzdžiui, LPTVS – Lietuvoje, Miljöbyggnad – Švedijoje, HPI – Airijoje, DGNB – Vokietijoje, BEAM – Honkonge, Green Star – Australijoje. Dažniausiai nacionalinės pastatų sertifikavimo sistemos yra lankstesnės, paprastesnės, labiau adaptuotos konkrečios šalies poreikiams, o vertinimą atlieka vietiniai ekspertai, išmanantys nacionalinius statybos reglamentus ir specifiką.

Dauguma atvejų nacionalinės sistemos naudojamos įvertinti viešosios paskirties infrastruktūros projektus, tokius kaip mokyklos, ligoninės, bei gyvenamosios paskirties pastatus.

Panašūs, bet metodikos skiriasi

Iš esmės kiekviena tvarumo vertinimo sistema siekia to paties – įvertinti 3 pastato poveikio aplinkai aspektus: aplinkosauginį, ekonominį, socialinį. Vertinama, kiek pastatas yra tausojantis žmonių sveikatą, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energiškai efektyvius, racionaliai vartoja gamtos išteklius visuose savo gyvavimo ciklo etapuose ir daro mažą poveikį aplinkai: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos.

Didelė klaida manyti, kad visi sertifikuoti pastatai yra vienodi, nes standartai, pagal kuriuos jie vertinti,

DAŽNIAUSI PASTATO TVARUMO SERTIFIKATŲ KRITERIJAI:

ENERGIJA

Pastato energinis efektyvumas

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas

INFRASTRUKTŪRA

Aplink pastatą išvystyti pėsčiųjų, dviračių takai

Automobilių eismo ribojimas

Viešojo susisiekimo infrastruktūra

Pėsčiomis pasiekiami parkai, skverai, vandens telkiniai

VANDENTVARKA

Mažas geriamojo vandens sunaudojimas

Lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas augalams laistyti, nuotekų tvarkymo sistemoms

MEDŽIAGOS

Vietinių arba perdirbtų medžiagų naudojimas

Pavojingų cheminių medžiagų vengimas

ATLIEKŲ TVARKYMAS IR TARŠA

Tvarus atliekų tvarkymas tiek statybos, tiek pastato eksploatacijos metu

Triukšmo taršos prevencija

SKLYPO EKOLOGIJA

Charakteringo sklypo reljefo išlaikymas, kai paliekama kuo daugiau nepaveikto ploto

Senų medžių, vandens telkinių išsaugojimas

Vietinės floros ir faunos apsauga statybų metu, išlaikant minimalų atstumą iki natūralių gamtos elementų – brandžių miškų, pelkių.

Pastato fasado stiklų sprendimai su apsauga, kad į juos neatsitrenktų paukščiai

AUGALIJA

Pastato sienų ar stogų apželdinimas

Natūrali želdinių priežiūra be pesticidų, sintetinių trąšų

Natūralus arba dirbtinis teritorijos apželdinimas, ypač vietinių rūšių augalais

Apželdintų teritorijų integravimas į miesto teritoriją, pritaikymas viešai naudoti

SVEIKATA IR GEROVĖ

Natūralus apšvietimas

Patalpų oro kokybė

Natūralus vėdinimas

Pastato sistemų valdymas

Akustinis komfortas

Vizualinis komfortas gyvenamojoje ir darbo vietoje gali būti visiškai skirtingi. Vienos sistemos yra griežtesnės, apima daugiau kriterijų, kitos – mažiau. Pavyzdžiui, 2014 metais atsiradęs ir populiarėjantis WELL vertina tik pastato erdvių poveikį žmonių sveikatai ir gerovei.

Taip pat skiriasi vertinimo metodikos – vieni sertifikatai skiria kokybės taškus, kaip BREEAM, kiti procentus, kaip LEED, kiti, kaip lietuviškoji LPTVS, – vertina žvaigždutėmis nuo vienos iki trijų. Sudėtingų vertinimo sistemų kategorijos skaidosi į daugybę faktorių, skiriasi juose surinktų taškų ar procentų svoriai bendrame vertinime.

Taip pat sertifikavimo procedūrą galima rinktis įvairią – vertinti tik projektą, tik pastatytą statinį ar visą proceso apimtį nuo projekto iki pastato eksploatacijos. Nuo to priklau- sys ir vertinimo kaina. Kaina taip pat gali priklausyti ir nuo pastato paskirties, gyvavimo stadijos – ar tai nauja statyba, ar jau eksploatuojamas pastatas. Taip pat nuo techninių parametrų, tokių kaip plotas, tūris, sudėtingumas, bei nuo siekiamo įvertinimo lygio.

Tiesa, tik kelios sertifikavimo sistemos išduoda sertifikatus visam gyvavimo laikotarpiui arba – iki kito atnaujinimo. Dažniausiai naujiems pastatams sertifikatai suteikiami

3–5 metų laikotarpiui. Vėliau pastato savininkas ir toliau komunikacijoje gali minėti, kad jis turi gavęs tvarumo sertifikatą konkrečiais metais, tačiau nebegali užtikrinti, kad pastatas atitinka šiandienius tvarumo reikalavimus. Pavyzdžiui, pastatytas 2008 metais pastatas gal ir pasižymėjo aukštais įvertini - mo balais, tačiau šiandien už tuos pačius sprendimus galbūt gautų jau tik vidutinius.

Lietuvoje daugiausia sertifikatų – verslo centrams

Lietuvoje šiuo metu yra 127 sertifikuoti pastatai, – tokius duomenis pateikia Lietuvos žaliųjų pastatų taryba (LŽPT). Akivaizdu, kad populiariausias tarp mūsų šalies statytojų – BREEAM standartas. Juo įvertinta 80 procentų sertifikuotų pastatų. 16 procentų pastatų yra suteiktas LEED sertifikatas ir 3 procentai pastatų įvertinti pagal pačios LŽPT sukurtą Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą LPTVS.

Lietuvoje tvarumo sertifikatus įgiję daugiausia biurų pastatai ir prekybos centrai. Tarp sertifikuotų yra kelios gamyklos, logistikos sandėliai, keli viešbučiai ir daugiabučiai.