Kontio SmartLog™

Masyvi Med Io Konstrukcija Iuolaikinei Architekt Rai

Arktinė pušis – kokybiška, ekologiška medžiaga

Mažesnis CO2 kiekis statybos procese

Jokių deformacijų – medinės pastato konstrukcijos išlaiko formą

Neribotos projektavimo galimybės

Daugiau dizaino galimybių – derinama su stiklu, betonu, metalu

Suomių gamintojo atstovai Lietuvoje –

Malonesnis gyvenimas arčiau gamtos

Ekologiški namai, vasarnamiai ir vilos iš aukščiausios kokybės suomiško klijuoto tašo

Vakarų pasaulyje sparčiai populiarėjanti japoniška tradicinė medienos apdeginimo technologija yaki sugi į Lietuvą atkeliavo neseniai, tačiau jau pelnė pripažinimą.

„Ugnis gali sudeginti medį, bet gali jį ir užgrūdinti. Atvira liepsna apdeginta mediena įgyja savybių, dėl kurių ji tampa atsparesnė aplinkos sąlygoms“, – sako Aleksandras Samuchov, Darksidewood degintą medieną gaminančios įmonės vadovas.

Šalia Vilniaus įsikūrusioje Darksidewood gamykloje dirba Lietuvoje ilgiausios patirties turintys yaki sugi meistrai, jau septintus metus atidžiai puoselėjantys šią tvarią medienos apdirbimo technologiją. Pasak Aleksandro, degintą medieną mūsų šalyje žmonės pamėgo, nes tai idealus sprendimas natūraliam fasadui – jo beveik nereikia prižiūrėti, o puiki išvaizda džiugina ilgus metus. Taip pat populiarios degintos medienos terasos, tvoros, o interjere degintas medis puikiai įsilieja kaip unikalaus dizaino elementas.

„Žmonės baiminasi įprastų medinių fasadų, kai pravažiuodami pro tokius pastatus pamato, kaip jie prastai atrodo – su atsilupusiais dažais, apšiurę. Taip atsitinka, kai medinis fasadas neprižiūrimas – ne kiekvienas nori tam skirti pinigų ir laiko. Su degintos medienos fasadu tokių problemų išvengsite“, –tvirtina Aleksandras.

Pasak jo, deginta mediena išlieka atspari bet kokioms oro sąlygoms, drėgmei, pelėsiams, kenkėjams, UV spinduliams ir netgi gaisrui. „Medis sudarytas daugiausia iš celiuliozės, kuri būtent reaguoja į aplinką: išsiplečia nuo drėgmės, nuo sausros traukiasi, tada atšoka dažai ar lakas, į medį patenka bakterijos, grybelis, jis ima pūti. Kai medis deginamas, beveik visas celiuliozės sluoksnis nudega, nebėra kam pūti. Taip pat deginant padidėja medienos pH, kas yra nepalanku grybeliui. Nors apdegintas paviršius atrodo minkštas ir porėtas, pažiūrėję pro mikroskopą pamatytume gana tvarkingą struktūrą, todėl deginta mediena gerai išsilaiko lauko sąlygomis. Ugnis medienos paviršiuje sukuria visiškai natūralų apsauginį sluoksnį. Įdomu, kad kilus gaisrui tas sluoksnis dar ir sunkiai dega“, – komentuoja Aleksandras. Jis priduria, kad prie degintos medienos gaminių kokybės prisideda ir pačios medienos pasirinkimas – naudojama šiaurietiška mediena, kuri dėl didesnio tankio yra ilgaamžiškesnė ir atsparesnė.

Pati atspariausia – senąsias tradicijas menanti deginta mediena, kai po apdeginimo paviršius taip ir paliekamas – suanglėjęs. Taip apdorota mediena nesitepa, nekeičia spalvos ir tarnauja net iki 50—80 metų. Modernesnė degintos medienos variacija – deginta šukuota mediena, kuri, kaip pastebi Darksidewood vadovas, Lietuvoje yra netgi populiaresnė. Šiuo atveju apdorojimo procesas kiek ilgesnis – suanglėjęs medienos sluoksnis nušukuojamas ir gaminio paviršius padengiamas alyva. Alyva apsaugo medieną nuo aplinkos poveikio ir atskleidžia natūralų medžio grožį – išryškina subtilų rievių raštą. Deginta šukuota mediena išsiskiria elegancija, jos paviršius šilko švelnumo, dėl alyvos išgaunami įvairūs atspalviai.

Aleksandras įžvelgia, kad vis daugėja klientų, kurie degintą medieną renkasi ne vien dėl jos grožio ar fizinių savybių, bet ir dėl gilesnių, sunkiai apčiuopiamų dalykų, kuriais pasižymi degintos medienos gaminiai: ugnies ir medžio sąveikoje atskleistos gamtos galios ir darnos, autentiškumo, tradicijų, meistro rankos prisilietimo. Tokiems žmonėms ne mažiau negu funkcionalumas yra svarbu, kad gaminys tarsi neštų tvarumo žinutę, namuose spinduliuotų harmoniją.