medžiagos. Apžvelgiame kelias iš jų.

Polimerbetonio fasadas, kuris ventiliuojasi Polimerinis betonas yra vienas iš naujausių technologinių išradimų. Šios statybinės medžiagos ypatybė yra ta, kad ji susideda iš įvairių polimerų priedų. Tipiški tokio betono komponentai yra stirenas, poliamido dervos, vinilchloridas, įvairūs lateksai ir kitos medžiagos. Polimerinis betonas yra atsparus drėgmei ir gerai kvėpuoja.

Tokį besiventiliuojantį fasadą panaudojo „SR Arquitectos“ studija Dos Hermanaso mieste Ispanijoje – architektai polimero betonu padengė daugiau nei 1 900 kvadratinių metrų La Alquería turgaus pastato. Šis turgus – tai maitinimo ir kulinarijos įstaiga, siūlanti įvairių gurmaniškų patiekalų ir produktų, įsikūrusi inovatyvios architektūros keturių aukštų pastate. Polimerinio fasado savybės leido įgyvendinti kūrybinį sprendimą –sukurti perforuotą, ažūrinę fasado dangą. Ji suteikia fasadui estetinę išvaizdą, kartu padidina šviesos ir gryno oro patekimą į pastato vidų.

Šviesą generuojantis cementas

Dr. José Carlosas Rubio Ávalosas sukūrė cementą, kuris gali sugerti šviesą ir imti pats švytėti. Dabar, kai statybų pramonė vystosi energijos taupymo kryptimi, cemento, veikiančio kaip „elektros lemputė“, sukūrimas tapo tikra revoliucija. Šio betono gaminimui naudojami titano ir sulfido milteliai sumaišomi su dervomis. Cheminei reakcijai įvykti nereikia aukštos temperatūros, Toks šviesą generuojantis cementas gali būti plačiai naudojamas: vonios kambariuose, baseinuose, pastatų fasadų ir kelių bei automobilių stovėjimo aikštelių statybai. Tai taip pat galėtų būti naudojamas kelio ženklų gamybai dėl šviesą skleidžiančių savybių. Teigiama, kad šviesą skleidžiančio cemento eksploatavimo laikas yra daugiau nei 100 metų, o jo sudedamąsias dalis galima lengvai perdirbti.

Savaime užgyjantis betonas

Dar viena naujovė, apie kurią prieš keliolika metų būtume pasakę, kad tai utopija, – lankstusis betonas. Tai medžiaga, kurios pagrindinė savybė – plastiškumas. Lanksčiojo betono konstrukcijoms būdingas didelis atsparumas smūgiams bei ciklinėms apkrovoms, todėl viena pagrindinių šios medžiagos pritaikymo sričių yra deformacinių pjūvių įrengimas pastatuose ir transporto statiniuose (tiltuose bei viadukuose). Lanksčiojo betono gamybai naudojamas 8–12 mm ilgio ir 40 µm skersmens polimerinis plaušas. Kiekvienas plaušelis padengtas nanometrinio storio danga, kuri, atsiradus konstrukcijose plyšių, leidžia plaušui nenutrūkus praslysti betono atžvilgiu. Dėl to lanksčiojo betono konstrukcijos geba deformuotis išsaugodamos vientisumą ir išvengti suirimo. Tokie plyšiai savaime „užgyja“ dėl nesureagavusių betono dalelių hidratacijos.

Orą valantys fasadai

NASA įmonė „PURETi“, bendradarbiaudama su „Neolith“, sukūrė fotokatalitinį fasadą, kuris „suvalgo“ teršalus ir aplink save išvalo orą. Naudodama skystą titano dioksidą ir pasitelkdama jo natūralią reakciją į ultravioletinius spindulius ši medžiaga gali pašalinti laisvuosius radikalus ir kitus teršalus iš paviršių. Todėl šie fasadai sugeba ilgiau išlikti švarūs ir kartu smarkiai pagerinti aplinkinio oro kokybę. Tai suteikia papildomą naudą pastato savininkams, nes leidžia sutaupyti lėšų pastato priežiūrai, sumažinti energijos sąnaudas ir stiprių chemikalų naudojimą.

Formų atminties medžiagos

Atsiranda tokios inovatyvios medžiagos kaip formų atminties polimerai („Shape Memory Polymer“), kuriuos sukūrė Barselonos Pažangios architektūros instituto mokslininkai. Iš šios medžiagos pastatyti pastatai galės keisti savo formą – nuo karščio išsiplėsti, lankstytis ar sukiotis, taip pat sugrįžti į savo pradinę formą. Pastatas galės transformuotis elektros laidais kaitinant konkrečius susikirtimo taškus. Temperatūrai perkopus 62 °C, medžiaga suminkštės ir ją bus galima traukti arba stumti, žiūrint, ko tuo metu reikės. Atvėsusi medžiaga išlaikys naująją formą ir nebejudės. Iš tokios medžiagos pastatytus pastatus bus galima keisti pagal poreikius – išplėsti, jeigu reikia daugiau erdvės, ar sumažinti.

Ši technologija pirmą kartą pritaikyta gyvenamajai vietai 570 Broome gatvėje Manhatane, 54 butų gyvenamajame name. Paskaičiuota, kad šis fasadas per metus išvalo tiek oro, kiek tai padarytų 500 medžių, o išvalytų teršalų kiekis toks, kokį išskirtų 2 000 automobilių.

Pirmasis Danielio Libeskindo gyvenamojo daugiabučio projektas Berlyne taip pat valo orą. „Safyras“ yra apklijuotas 3 600 geometrinių akmens masės plytelių, padengtų titano dioksido sluoksniu, kuris, veikiamas saulės UV spindulių, skaido nešvarumus.