Neringa - Spa centras Nidoje

STRUCTUM KONKURSAS.

Išmanusis miestas X

EMOCINĖ ARCHITEKTŪRA: SPA CENTRAS NIDOJE

EMOTIONAL ARCHITECTURE: SPA IN NIDA

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Teritorija prie centrinio Nidos paplūdimio

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS V KURSO STUDENTĖ AGNĖ KVIETKAUSKYTĖ

DARBO VADOVAS: PROF. AUDRIUS AMBRASAS

Vilnius, 2024

Summary

Today's world is full of chaos. The pace of life is accelerating, making it increasingly difficult to experience peace, relaxation and inner harmony. From everyday, domestic issues, one moves to existential questions - what is the meaning of life, how to experience happiness or upliftment. Human emotions are the essence of life and existence. Emotions accompany us in all our actions - when we hear, see and touch, we are overwhelmed by feelings that shape our subsequent experiences. The influence of architecture on human emotions is immense - we live in an environment that is shaped by spaces built by man. Spaces can be both uplifting and depressing - the line is very thin. Architecture itself is not a human emotion, but it creates our experiences, through which we can understand being in this world. Each person creates his or her own story through life experiences. We remember a chair in our grandmother's dining room, or a schoolyard and the linden trees next to it - and we are overwhelmed with emotion. Spaces tell the story of our lives, they tell the story that has gone before us.

Human emotions are the conduit through which we experience the world. The space we live in records experiences that accompany us throughout our lives, shaping us as individuals. Architecture plays a huge role in that experience, in creating emotions. Materials, colours, sounds, light determine our experiences, give us positive or negative feelings. Architecture, merging with the emotional experience, enables people to feel a transcendent state. The most profound experiences are those of silence and tranquillity, conveyed by the synthesis of architecture and nature. In an environment of silence, one perceives time and oneself in a different way, and such an experience is harmonising and empowering. What kind of environment stimulates the most positive emotions? Surrounded by nature. No artificial environment can replace the feeling of walking barefoot on grass covered with morning dew, of hearing the wind rustling the leaves in the cold November air.

Architecture not only gives us the experience of living in this world, affects all our senses, but also enables us to dream. The union of nature and architecture in the form of volumes is also intended to shape the SPA centre in Nida. Today's bustling world is exhausting, so the isolation in nature and the possibility to feel one's own self through architecture is extremely important. Through architecture, people can perceive space, time and existence, and emotions are an integral part of this experience.

Nida is unique not only for its distinctive atmosphere, but also for the peace and tranquillity of its nature and architecture. Silence in Nida is the value that the locals want to convey to visitors - less noise and rush, more inward focus. These are the principles on which the SPA centre in Nida is designed. Nature harmonises the human senses, where people rest and regain their strength. The aim of the

architecture is to arouse human emotions and to enhance the experience of the fusion of man and nature. The impressive natural location, the distinctive architecture and the history lay the foundations for the identity of the SPA centre - a touch of silence through the prism of nature and architecture.

The SPA centre in Nida is focused on feeling emotions through experiences that act as a wellness tool - the sounds of the sea and the trees, the smell of the forest and the grass, the coolness of the sand, the power of water ritual. All these elements are revealed in as pure a form as possible, and the architecture serves as a backdrop to the interaction of all these experiences. The aim is to create a pause and a silence that allows you to focus and regain your health on all levels - physical, emotional and spiritual. Silence acts as an infinite emptiness that best awakens mental and sensory perception. SPA centre is characterised by moderation, contextuality, purity and simplicity, which encapsulates the values of silence, peace, harmony and focus. The architectural expression of the SPA seeks harmony and balance between nature, man and architecture.

The experiential essence of the SPA in Nida is perceived beyond the architectural boundariesthe primary goal is to experience the human self through the prism of the balance between architecture and nature. Architecture is not only perceived in terms of volume or its expression, but also in terms of atmosphere and sensations that create a lasting experience.

2.3.9

3.3.1

3.4.3

3.4.4

3.4.13

1. ĮVADAS

Temos problematika ir aktualumas

Šiandieninis pasaulis kupinas chaoso. Gyvenimo tempas vis spartėja, todėl patirti ramybę, atsipalaidavimą ir vidinę harmoniją darosi vis sunkiau. Nuo kasdieninių, buities klausimų žmogus pereina prie egzistencinių klausimų – kokia gyvenimo prasmė, kaip patirti laimę ar pakylėjimą. Žmogaus emocijos yra jo gyvenimo ir egzitencijos esmė. Visuose mūsų atliekamuose veiksmuose mus lydi emocijos – kai girdime, matome, liečiame mus apima jausmai, formuojantys tolimesnes patirtis. Architektūros įtaka žmogaus emocijoms yra be galo didelė – mes gyvename aplinkoje, kuri suformuota iš erdvių, pastatytų žmogaus. Erdvės gali ne tik pakylėti, bet ir prislėgti – riba yra itin plona. Pati architektūra nėra žmogaus emocijos, tačiau ji kuria mūsų patirtis, per ją mes galime suvokti būtį šiame pasaulyje. Kiekvienas žmogus kuria savo istoriją per gyvenimo patirtis. Mes prisimename kėdę močiutės valgomajame, ar mokyklos kiemą ir šalia jos augančias liepas – ir mus užplūsta emocijos. Erdvės pasakoja mūsų gyvenimo istoriją, jos pasakoja istoriją, kuri jau buvo prieš mus.

Tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai

Tyrimo obejektas yra architektūros, kaip emocijų šaltinio, įtaka šiandieninėje visuomenėje. Tiriama medžiagiškumo, šviesos, garso, spalvų ir tylos įtaka architektūroje – kokiu būdu tai veikia suvokėją. Architektūra, kaip reiškinys, analizuojama fenomenologijos ir architektūros psichologijos požiūriu, gilinamasi į gydančių erdvių aspektus. Darbo tikslas yra nustatyti, kokia erdvė yra palankiausia žmogaus sveikatai tiek fiziniame, tiek emociniame, tiek dvasiniame lygmenyse, o analizės metu įgytas žinias pritaikyti projektuojamame SPA centre.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti emocinės architektūros formavimosi pagrindus, sampratą ir sudedamąsias dalis;

2. Ištirti teritorijos prie centrinio Nidos paplūdimio ypatumus, raidą, identifikuoti vertingąsias ir saugotinas savybes – jas plėtoti projektuojamoje teritorijoje.

3. Atlikti tyrimą, meninį eksperimentą, kurių dėka būtų ieškomi meniniai tūrių formavimo principai.

4. Remiantis analizės ir tyrimų metu surinkta informacija, parengti SPA centro projektą.

Darbo metodika ir uždaviniai

Emocinės architektūros aspektai analizuojami literatūroje, taip pat atliekant apklausą, meninį

eksperimentą su šviesa. Tolimesnė darbo metodika vystoma eskizų ir maketavimo būdu – ieškoma architektūrinės formos ir išraiškos, kuri geriausiai iliustruotų gautas teorines ir praktines žinias.

2. TIRIAMOJI DALIS

2.1 Analitinė dalis

2.1.1 Emocinė architektūra

Emocinė architektūra – tai didingas poetinės vaizduotės aktas, kuriame dalyvauja naudotojo kūnas ir protas. Patirti pastatytą formą reiškia ne tik jos erdves, formą ir paviršius, bet ir įsiklausyti į jai būdingus dialogus. Kai naudotojas įžengia į erdvę, erdvė taip pat įžengia į naudotoją. Patirtis iš esmės yra objekto ir subjekto mainai ir susiliejimas (Malhotra, 2022).

Architektas P. Zumthoras teigia, kad pastato kuriamą atmosferą suvokiame per savo emocinį jautrumą – tai neįtikėtinai greitai veikianti suvokimo forma, kurios mums, žmonėms, akivaizdžiai reikia, kad išgyventume. Ne kiekvienoje situacijoje turime laiko apsispręsti, ar mums kas nors patinka, ar ne. Kažkas mūsų viduje mums iš karto pasako labai daug (Zumthor, 2006).

Nuo atvirų erdvių, tokių kaip parkai, gatvės, aikštės, skverai, paradų aikštelės, iki gyvenamųjų namų, komercinių, institucinių, paminklinių ar visuomeninių statinių, pastatyta aplinka didžiuojasi tuo, kad atspindi žmonių įsitikinimus, vertybes, sėkmes ir nuopuolius, patirtį, įvykius, ekonominę padėtį, todėl architektūra ir dizainas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis (Malhotra, 2022) Galima daryti prielaidą, kad visi mus supantys objektai mums sukelia vienokias ir kitokias emocijas, nes dauguma objektų turi simbolinę reikšmę, mena tam tikrą patirtį.

Yra du lygmenys, kuriais architektūra sąveikauja ir stiprina naudotojų patirtį. Vienas iš jų yra pažinimo lygmuo, kai naudotojas dalyvauja apdorodamas ir vertindamas suvokiamą informaciją, o kitas – emocinis lygmuo, kuris dažnai suprantamas kaip adaptacinės reakcijos į suvokiamą informaciją (Malhotra, 2022). Pagrindiniai elementai, lemiantys žmogaus emocijas į erdvėje esančius objektus, yra vanduo, šviesa, spalva, forma, medžiagiškumas, garsas. Šie elementai skatina žiūrovą įsitraukti į juos supančią erdvę, ją patirti ir pajusti. Architektūra skatina ne tik patirti emocijas, bet ir užmegzti ryšį su žiūrovu, atrasti savotišką dialogą.

Erdvės ir laiko patirtyje suvokimas formuojasi sklandžiai integruojant iš pradžių atskirtus duomenis apie vidinius ir išorinius, socialinius ir nesocialinius dirgiklius. Būtent tokių dirgiklių interpretavimas, apibrėžiantis hierarchijas ir asociacijas, sudaro koordinuoto ir tinkamo atsako į sudėtingus multisensorinius duomenis (Ahlquist, Ketcheson & Colombi, 2017).

Kiekvienas žmogus tam tikroje aplinkoje įgauna tik jam vienam suvokiamą patirtį: ji gali būti teigiama arba neigiama, tačiau ji bet kokiu atveju bus. Kaip teigia S. Robinsonas ir J. Pallasmaa: „Žmonės yra kūniškos būtybės, kurios tvarko erdves ir fizines struktūras, pritaikytas jų kūnams. Gyvename nuolat sąveikaudami su fizine ir kultūrine aplinka. Mūsų sukurtos struktūros yra laisvai pritaikytos mūsų atliekamoms funkcijoms. Kai kurios iš šių funkcijų yra būtinos mūsų išlikimui ir klestėjimui, pavyzdžiui, dirbti, valgyti, turėti pastogę, žaisti ir miegoti. Tačiau mes taip pat tvarkome aplinką, kad padidintume savo gyvenimo prasmę ir atvertume galimybes pagilinti ir praturtinti patirtį“ (Robinson & Pallasmaa, 2015).

2.1.1.1 Emocinės architektūros atsiradimas ir sąvoka

„Emocinės architektūros“ terminas priskiriamas meksikiečių architektui Luisui Barraganui (Luis Barragán) ir skulptoriui bei dailininkui Mathiasui Goéritzui (Mathias Goéritz), 1954 m. kartu paskelbusiems iškalbingai suformuluotą manifestą, kuris siekė sukurti dvasiškai pakylėjančius pastatus, kurie būtų tarsi priešprieša kiek steriliam modernistiniam požiūriui (Suri, 2017). Mathiaso Goéritzo kūryboje spalvos, šviesa ir šešėliai buvo naudojami su impresionistinio tapytojo bravūra ir subtilumu, skatinant lankytojus medituoti ir susimąstyti (Suri, 2017)

Kaip teigia architektas J. Pallasmaa: „Įvairius architektūros objektus galima išskirti pagal tai, kokį pojūčių modalumą jie linkę pabrėžti. Greta vyraujančios architektūros, kurią suvokiame akimis, egzistuoja raumenų ir odos haptinė architektūra. Yra architektūra, kuri taip pat pripažįsta klausos, uoslės ir skonio sritis“ (Pallasmaa, 2005). Franko Lloydo Wrighto ir Alvaro Aalto architektūra pagrįsta visišku įkūnytos žmogaus būsenos ir daugybės žmogaus pasąmonėje slypinčių instinktų reakcijų pripažinimu.

Šiuolaikinėje architektūroje jutiminių patirčių gausa išryškėja Glenno Murcutto, Steveno Hollo ir Peterio Zumthoro darbuose (Pallasmaa, 2005).

Architektas J. Pallasmaa nuodugniai tiria Alvaro Aalto kūrybą, kokius pojūčius ji sukelia vartotojui.

Architektas mano, kad: „Aalto architektūra remiasi ne akies architektūrai būdingu kartezišku idealizmu, o jutiminiu realizmu. Jo pastatai nėra pagrįsti viena dominuojančia koncepcija ar geštaltu; veikiau jie yra pojūčių aglomeracijos. Kartais jie net atrodo gremėzdiški ir neišbaigti kaip brėžiniai, tačiau jie sumanyti tam, kad būtų vertinami realiai susidūrus su fizine ir erdvine aplinka, gyvenamojo pasaulio „kūnu“, o ne kaip idealizuotos vizijos konstrukcijos“ (Pallasmaa, 2005).

2.1.1.2

Fenomenologija

Fenomenologija yra šiuolaikinės filosofijos kryptis, tyrinėjanti pagrindines patirties struktūras – kaip suvokiamos ir išreiškiamos reikšmės bei reikšmių visumos. Fenomenologijos pradininkas yra E. Husserlis, kuris plėtojo sąmonės intencionalumo, t. y. nukreiptumo į pasaulį, idėją. Fenomenų lauko analizė atskleidžia, kaip sąmonė kuria savitai patiriamus dalykus. Bet kokį patiriamą dalyką fenomenologai aprašo kaip tam tikro sąmonės akto (juslinio suvokimo, prisiminimo, numatymo, vaizduotės, sprendimo, geismo, privalėjimo) atitikmenį (Sverdiolas, Visuotinė lietuvių enciklopedija). Galima išskirti estetiką kaip filosofijos atšaką, kuri yra svarbi norint paaiškinti estetinių reiškinių esmę ir reikšmę, kuri yra svarbi architektūros suvokimui. Kaip teigia S. Geniušas: „Kadangi grožis yra esminė estetinių reiškinių savybė, estetiką reikia suprasti kaip teoriją, siekiančią apibrėžti grožio prigimtį ir reikšmę. Pasak Sezemano, toks apibrėžimas įmanomas tik remiantis tiesiogine patirtimi. Metodologiniu požiūriu estetikos teorija turi būti kuriama ne remiantis dedukcinėmis ar indukcinėmis samprotavimo formomis, o (eidetinės) intuicijos pagridu“ (Geniušas, 2022). Labai svarbu paminėti ne tik estetikos suvokimą, tačiau ir kokiu aspektu galime laikyti emocinį estetikos suvokimą. S. Geniušas teigia, kad: „ <…> faktas, jog estetiniai reiškiniai pirmiausia paveikia mus kokiu nors emociškai neutraliu būdu ir tik vėlaiu sukelia mumyse emocinį atsaką. Estetiniai objektai būna emociškai įkrauti nuo pat pradžių. Objekto, nepaveikiančio mūsų emocijų, negalime laikyti estetiniu objektu“ (Geniušas, 2022).

2.1.1.3 Architektūros psichologija

Architektūros psichologija dar vadinama aplinkos psichologija. Aplinkos psichologija yra tarpdisciplininė sritis, kurioje daugiausia dėmesio skiriama individų ir juos supančios aplinkos sąveikai. Šioje srityje aplinkos sąvoka apibrėžiama plačiai, apimant gamtinę aplinką, socialinę aplinką, pastatytą aplinką, mokymosi aplinką ir informacinę aplinką (Chinurkar, 2023). Kaip teigia licencijuotas klinikinis psichologas ir licencijuotas architektas Dr. Morganas Viljamsas: „Daugelis žmonių yra linkę nepakankamai įvertinti fizinės aplinkos indėlį į jų bendrą pasitenkinimo gyvenimu lygį. Taip pat yra tendencija psichologinius procesus aiškinti tik asmenybės ir polinkio veiksniais, ignoruojant aplinkos ir situacinius veiksnius. Vis dėlto dabartinė mokslinė literatūra patvirtina, kad fizinė aplinka gali daryti didžiulį poveikį žmogaus mintims, emocijoms ir elgesiui“ (Chinurkar, 2023).

Architektūra yra taikomasis menas ir jos paskirtis pasitarnauti žmogui – tam, kad ją suvoktų ir naudotųsi. Psichologija yra žmogaus patirties ir elgesio tyrimas, o viena iš jos šakų yra aplinkos

psichologija, kuri sieja aplinką su žmogaus patirtimi ir elgesiu. Šiandien aplinką pirmiausia kuria ir įtaką jai daro žmonės, o joje savo ruožtu dominuoja architektūra. Architektūros psichologija apibrėžiama kaip mokslas apie žmogaus patirtį ir elgesį sukurtoje aplinkoje (Abel, 2021). Tačiau šioje vietoje kyla klausimas, kokiu būdu psichologija gali pasitarnauti savo žiniomis apie žmogaus prigimtį, elgseną ir mastyseną architektūros srityje? Savo pozicijomis architektūra ir psichologija skiriasi, nes psichologija nekuria architektūros, tačiau padeda ją suvokti, nes yra paremta mokslinėmis žiniomis apie žmogaus prigimtį. Kaip teigia A. Abel: „Architektūros psichologija gali išryškinti svarbius suprojektuotos aplinkos aspektus ir įtaką žmogaus patirčiai ir elgesiui, gali padėti suprasti žmogaus suprojektuotos aplinkos tarpusavio ryšį kitiems žmonėms. Taigi ji ieško stebimo poveikio paaiškinimų, formuluoja juos hipotezių, teorijų, aiškinamųjų modelių pavidalu ir pateikia juos diskusijai“ (Abel, 2021). Architektūros psichologija įgauna tarpininko vaidmenį tarp kūrėjo ir gavėjo – kokia architektūra yra reikalinga žmogui, tam, kad jis galėtų kuo labiau mėgautis erdve, kad galėtų tinkamai funkcionuoti jam sukurtoje erdvėje. Architektūros psichologijos tikslas yra ne tik skatinti suvokti kokia erdvė teikia jos vartotojui didžiausią komfortą, prailgina gyvenimo trukmę, bet ir kuria emociškai palankią aplinką žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai.

Aplinka gali daryti įtaką mūsų mąstymui, veiksmams, skatinti motyvaciją, mūsų pasirengimą veikti ar sustiprinti mūsų darbingumą ir susikaupimą. Jei jaučiamės nepatogiai kokioje nors aplinkoje, tai gali lemti streso, nerimo ar diskomforto jausmą, mažinti savarankiškumą, kognityvinį silpnumą ir nepakankamą dėmesį aplinkai. Taigi aplinka, kurioje mes leidžiame savo laiką turi didžiulį poveikį mūsų gyvenimo kokybei (Chinurkar, 2023).

1 pav. Asmeninio archyvo nuotrauka, koridorius Melko vienuolyne, Austrijoje

Architektūra gali kelti baimės, geros savijautos jausmą arba sukelti norą palikti erdvę, jei joje jaučiamės nepageidaujami ar nepatogiai. Vietos, kuriose žmonės jaučiasi saugūs ir pasitikintys savimi, yra ideali aplinka. Tai erdvės, kuriose jie jaučiasi patogiai, kurias jie atpažysta, yra įtraukios (Chinurkar, 2023). Žmogaus smalsumas erdvėje gali būti sužadinamas medžiagiškumu, šviesa, formomis ir detalėmis (žr. 1 pav.).

Tinkamai suprojektuotoje erdvėje žmogus gali jaustis saugus, jam būdingas bendruomeniškumo jausmas su kitais žmonėmis. Tokioje erdvėje žmogus gali laisvai judėti, jam suteikiama tinkama jutiminė stimuliacija Erdvės turėtų būti suprojektuotos taip, kad jos suteiktų žmonėms jaukią patirtį, kuri juos įkvėptų ir leistų jiems tiesiog pabūti šia akimirka (Chinurkar, 2023). Labai svarbu kurti erdves, kurios sužadintų ne vieną pojutį ar emociją, būtų įtraukios. Kaip teigia K. Chinurkaras: „Dauguma žmonių patirtį sieja su tuo, kaip jie jautėsi. Medžiagų tipas, šviesos kiekis, tai, ar erdvė yra atvira, ar uždara, ar yra kur atsisėsti, taip pat daro įvairų poveikį žmonių elgesiui. Pasąmoningai savo patirtį vertiname pagal tai, ką matome, užuodžiame, girdime, ragaujame ar liečiame. Remdamiesi šiais kriterijais formuluojame atsakymą, kad nustatytume, ar mums patiko patirtis, ar ne“ (Chinurkar, 2023). Galima daryti išvadą, kad mūsų būsenas ir patirtis lemia mus supanti aplinka, todėl architektūra vaidina itin svarbų vaidmenį šioje sistemoje. Visuminiam aplinkos formavinui turi būti skiriamas didžiulis dėmesys, tam, kad žmogaus patirtys būtų kuo pozytivesnės. Aplinka turi skatinti žmonių smalsumą, norą bendrauti vieniems su kitais, leisti laisvai orientuotis erdvėje, sužadinti aktyvumą ir teigiamas emocijas. Šiandieninis pasaulis kupinas

nerimo ir streso, todėl tinkamos aplinkos formavimas leidžia ne tik eliminuoti šiuos veiksnius, tačiau ir sukuria kitą gyvenimo kokybę žmogui (žr. 2 pav.). Ypač tai pabrėžtina apie šalis, kuriose didžioji dalis

laiko yra praleidžiama uždarose patalpose – jos turi didžiulį poveikį tinkamam psichologiniam, emociniam ir fiziniam žmogaus būviui.

2 pav. Asmeninio archyvo nuotrauka, sodas vienuolyne, Diurnšteine, Austrijoje

2.1.2 Medžiagos reikšmė architektūroje

Medžiagos yra viena pagrindinių architektūros sudedamųjų elementų, nes be jų architektūra būtų neįmanoma. Kaip teigia architektas P. Zumthoras: „Medžiagos reaguoja viena su kita ir turi savo spindesį, todėl medžiagos sudėtis sukuria kažką unikalaus. Medžiaga yra begalinė“ (Zumthor, 2006). Vienos medžiagos gali derėti tarpusavyje, kitos ne ir tai sukuria emocinį erdvės pajautimą žmogui. Taip, kaip gerai parinkta medžiaga gali sustiprinti visą architektūros vizualinį suvokimą, taip ji gali jį ir susilpninti. Kiekvienam tūriui rasti jam labiausiai tinkantį medžiagiškumą yra ne tik sunki užduotis, tačiau ir atsakomybė. Medžiagiškumo derinių paieškos ir tinkamiausių savybių atskleidimas matomas architekto P. Zumthoro darbuose. Medžiagos atskleidžia architektūros gylį, pabrėžia tūrius ir šviesos savybes. Medžiagas žmogus gali suvokti tiek vizualiai, tiek prisilietimais.

3 pav. Brolio Klauso lauko koplyčia Šiaurės Reine, Vokietijoje, architektas Peteris Zumthoras

P. Zumthoras taip pat kalba apie medžiagos panaudojimo svarbą: „Jausmas, kurį stengiuosi įdiegti medžiagoms, pranoksta visas kompozicijos taisykles, o jų apčiuopiamumas, kvapas ir akustinės savybės yra tik kalbos, kurią privalome naudoti, elementai. Prasmė atsiranda tada, kai man pavyksta išryškinti tam tikrų medžiagų specifines reikšmes mano pastatuose, reikšmes, kurios tik šiame viename pastate gali būti suvokiamos būtent taip (žr. 3 pav.)“ (Zumthor, 1998).

Architektas J. Pallasmaa mano, kad: „Šiandieninės standartinės konstrukcijos plokštumą sustiprina susilpnėjęs medžiagiškumo jausmas. Natūralios medžiagos – akmuo, plytos ir medis – leidžia mūsų žvilgsniui prasiskverbti pro jų paviršių ir leidžia įsitikinti materijos tikrumu. Natūralios medžiagos išreiškia savo amžių ir istoriją, taip pat savo kilmės ir žmogaus naudojimo istoriją. Visa materija egzistuoja laiko tėkmėje; nusidėvėjimo patina praturtina statybines medžiagas laiko patirtimi“ (Pallasmaa, 2005). Architektas įžvelgia ir ką nori perteikti dirbtinės medžiagos, jų panaudojimas architektūroje bei esmė: „Tačiau šiandieninės mašinų gaminamos medžiagos – stiklo lakštai be mastelio, emaliuoti metalai ir sintetiniai plastikai – yra linkusios pateikti akiai savo nepajudinamus paviršius,

neperteikdamos savo medžiaginės esmės ar amžiaus. Šio technologijų amžiaus pastatai paprastai sąmoningai siekia amžino tobulumo, juose nėra laiko dimensijos ar neišvengiamų ir psichologiškai reikšmingų senėjimo procesų. Ši nusidėvėjimo ir senėjimo pėdsakų baimė susijusi su mūsų mirties baime“ (Pallasmaa, 2005). Kyla klausimas, kokia architektūros užduotis žvelgiant į laiko sąvoką architektūroje? Į jį J. Pallasmaa atsako: „Mums reikia suvokti, kad esame įsišakniję laiko tęstinume, o žmogaus sukurtame pasaulyje architektūros užduotis yra palengvinti šią patirtį. Architektūra prijaukina beribę erdvę ir leidžia mums joje gyventi, tačiau ji taip pat turėtų prijaukinti begalinį laiką ir leisti mums gyventi laiko kontinuume“ (Pallasmaa, 2005).

2.1.3 Šviesos reikšmė architektūroje

Be šviesos nėra regėjimo, be jos nematome architekto, interjero dizainerio ir kitų, kurie prisidėjo prie gražaus pastato kūrimo, darbo. Pridėjus pakankamai šviesos, kad būtų galima matyti, galime matyti architektūros formas ir medžiagų spalvas, nors galbūt ir ne visai gerai. Tačiau pridėjus apgalvotai suprojektuotos šviesos, atsiskleidžia architektūros formų ir ritmų grožis, subtilios medžiagų spalvos ir tekstūros – šviesa aprėpia ir suvienija kitus erdvės elementus (Livingston, 2014)

Šviesa lemia mūsų architektūros suvokimą. Ji leidžia įvertinti įvairias erdvių savybes: dydį, geometrinę formą, tekstūrą ir spalvą, todėl tai bene didžiausią įtaką vietos atmosferai darantis elementas. Tinkamas apšvietimas sustiprina poetinį ir emocinį projekto poveikį, o natūralus apšvietimas visada vaidino labai svarbų vaidmenį architektūros istorijoje. Saulės šviesa priklauso nuo paros ciklo ir pasižymi nuolatine kaita (Verges, 2007).

Žymus japonų šviesos dizaineris Kaoru Mende teigia, kad: „Kurti šešėlius - tai kurti šviesą. Jokia erdvė neegzistuoja be šešėlių“ (Verges, 2007). Jie leidžia suvokti architektūros tūrį ir formą. Šešėlio kokybė yra tiesiogiai susijusi su jo šaltiniu. Kai šviesa yra tiesioginė ir intensyvi, šešėlis bus tamsus ir gerai apibrėžtas. Esant labiau išsklaidytai šviesai, šešėliai bus labiau neryškūs, švelnių pilkų tonų (Verges, 2007).

4 pav. Filmo „The tragedy of Macbeth“ scena, perteikianti šviesos ir šešėlio sąveikos poveikį erdvei

Vidaus ir lauko erdvės keičiasi atsižvelgiant į tai kaip bėga laikas ir keičiasi šešėliai dienos bėgyje – vienos erdvės išsiskleidžia pripildytos šviesa, kitos prigęsta užpildomos šešėliu. Jo pagalba gali būti kuriamos ne tik plokštumos, tačiau ir žaismingi ornamentai. Šviesos ir šešėlio žaismas gali skatinti išskirtinį erdvės patyrimą, priklausomai nuo to, kokiu būdu jis kuriamas – natūralia ar dirbtine šviesa, kokio dydžio erdvės ir angos jose naudojamos (žr. 4 pav.). Taigi šviesos ir šešėlio sintezė yra svarbus aspektas norint sužadinti emocijas architektūros patyrėjui.

5 pav. Asmeninio archyvo nuotrauka, ekspozicija Fotografiska muziejuje, Stokholme

Architektas P. Zumthoras savo knygoje „Atmosferos“ rašo: „Galvodamas apie dienos šviesą ir dirbtinę šviesą, turiu pripažinti, kad dienos šviesa, daiktų apšvietimas, mane taip jaudina, kad jaučiu jį beveik kaip dvasinę savybę. Kai ryte patekėjusi saulė, kuri man visada atrodo nuostabi, absoliučiai fantastiška, kaip ji kas rytą grįžta, ir apšviečia daiktus, man atrodo, kad ji ne visai priklauso šiam pasauliui“ (Zumthor, 2006). Šviesos svarba aktuali ne tik pastato tūriui, tačiau ir vidinėms erdvėms. Angų dydis, jų išdėstymas tūryje leidžia skirtingai pajusti vidines pastato erdves, kuria tam tikrą emocinę būseną, nuotaiką. Šviesa gali pabrėžti tūrį ar medžiagiškumą arba jį slopinti (žr. 5 pav.). Dažniausiai šviesos patekimą į pastatą įsivaizduojame langų pagalba, tačiau pastato stoge esančios ertmės gali sukurti nepakartojamas patirtis (žr. 6–7 pav.)

6–7 pav. Naujasis Šanchajaus teatras, Neri&Hu architektų studija

Šiuolaikinis žmogus daugiau nei 90 % savo gyvenimo laiko praleidžia pastatuose (Heschong, 2021). Kadangi šiandieninėje visuomenėje didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame pastatuose, labai svarbu, kaip tie pastatai suprojektuoti. Vidaus aplinka dabar yra mūsų (ne) natūrali buveinė. Pastatų formos, detalės ir funkcijos daro didžiulę įtaką mūsų fizinei sveikatai ir psichinei savijautai, jos lemia tai, kaip mes suvokiame mus supančią aplinką, daro įtaką mūsų socialiniams santykiams ir formuoja mūsų kultūrą (Heschong, 2021)

Šviesa gali būti kontroliuojama skirtingais būdais – pastato tūriais ir angomis, gamtinės erdvės suformavimu, o interjere – dirbtiniu apšvietimu. Šviesa ne tik leidžia žmogui pamatyti pasaulį, tačiau ir kuria itin stiprias emocijas. Ji gali slopinti, tačiau gali ir nuteikti veikti aktyviai. Tai itin stipriai susiję su tuo, kokia aplinka yra suformuota. Architektūra yra įgali žaisti šviesa, atskleidžiant geriausias jos savybes. Svarbu ne tik vieta, kurioje stovi pastatas, kiek saulėtų dienų per metus jai tenka, tačiau ir kokiais būdais šviesa patenka į pastatą. Šviesa gali patekti į pastatą per stogą, per langus arba atspindžių pagalba. Kiekvienas iš šių būdų kuria skirtingus pastato scenarijus ir nuotaiką tam, kas naudojasi tuo pastatu.

8–9 pav. Šviesa interjere, Jo van Huffeleno architektų studijos interjeras

Nuo lango angos vietos priklauso ne tik dienos šviesos patenkamas srautas į pastatą (žr. 8–9 pav.), bet ir vaizdas pro jį. Nedaug kitų architektūrinių elementų turi tokią aiškiai dvilypę, o kartais ir prieštaringą paskirtį. Vieta, kurioje norime, kad patalpa būtų labiausiai apšviesta dienos šviesos, gali visiškai skirtis nuo vietos, iš kurios norime žiūrėti į lauką (Heschong, 2021) Svarbus ne tik vaizdas pro langus, tačiau ir kokiu būdu mes į juos žiūrime – stovėdami, sėdėdami ar gulėdami. Kiekvienas aspektas gali tik dar labiau sustiprinti teigiamą, o kartais ir neigiamą žmogaus patirtį. Todėl gali kilti klausimas, kas tai yra geras vaizdas pro langą, kuris skatintų žiūrovą dar labiau mėgautis ne tik išorine, bet ir vidine pastato erdve. Architektė Lisa Heschong teigia, kad: „Geras vaizdas yra tas, į kurį žmonės labiausiai nori žiūrėti“ (Heschong, 2021). Šį aspektą galimą nagrinėti keliais lygmenimis. Pradėti galima nuo materialesnių vaizdų elementų, į kuriuos žmonės mėgsta žiūrėti, tokių kaip dangus, paukščiai, medžiai, žmonės, keliai, orientyrai, vanduo, o vėliau galima pereiti prie abstraktesnių savybių, tokių kaip dydis, atstumas, sudėtingumas, dviprasmiškumas, kaita ir svarbumas (Heschong, 2021)

10 pav. Vaizdas pro langą, Nicolo Schuybroeko architektų studijos kurtas interjeras

Žiūrėjimas pro langą į dangų, plaukiančius debesis ne tik emociškai pakylėja – tai gali būti ir įkvėpimo šaltiniu arba meditacijos priemone (žr. 10 pav.) Medžiai yra dar vienas elementas, kuriam

skiriama daug dėmesio, kai kalbame apie pakylėjančius vaizdus, matomus pro langą. Medžių vaizdas dažnai prilyginamas „gamtos vaizdui“ (Heschong, 2021).

Daugelyje vietų vaizdas pro langą gali suteikti daugiau komforto nei atšiauri realybė lauke. Lango stiklo atskirtis tarp mūsų ir lauko gali filtruoti nepageidaujamą šaltį, vėją, triukšmą, kvapus, žiedadulkes, vabzdžius, filtruoti daugybę sunkumų ir grėsmių mūsų komfortui, tačiau vis tiek palikti mums iliuziją, kad dalyvaujame lauke vykstančiame gyvenime. Tokiu būdu vaizdai į medžius ir gamtą gali padėti atskirti, kas priklauso laukui ir taip suteikti didesnį saugumo jausmą viduje (Heschong, 2021)

Vis gi vienas labiausiai gydančių ir emocinį pakylėjimą suteikiančių vaizdų yra vaizdas į vandenį. Vandens paviršiuje atsispindi dangus ir debesys, o šios nuolat besikeičiančios spalvos sustiprina mūsų suvokimą apie orą ir bėgantį laiką. Vandens paviršius yra ypač turtinga struktūra, kurioje susilieja keturios skirtingos ekologinės nišos: oras, vanduo, žemė ir dirvožemis (Heschong, 2021). Taigi žiūrėjimas į vandenį gali ne tik palankiai veikti aplinkos stebėtoją, tačiau ir paskatinti teigiamus emocinius išgyvenimus, nusiraminimą ir pilnatvę. Žiūrėjimas į vandenį suteikia meditacinę patirtį ir

atpalaiduoja. Ne vien vaizdas į vandenį, bet ir jo skelidžiamas garsas – jūros bangų ošimas, upelio čiurlenimas ar lietas lašų krapšnojimas į langą žmogui kuria emocijas.

2.1.4 Garso reikšmė architektūroje

Kiekviena erdvė turi savo garsą – namai pušyne, pripildyti vėjo ošimo ir medžių šakų šnaresio ar gatvės sankryžoje stovintis daugiabutis, kurio gyventojas jau pripratęs prie automobilių keliamo ūžesio. Garsas sustiprina tik tai erdvei būdingą savijutumą, papildo ją (žr. 11 pav.). Kiekviena vidaus erdvė taip pat turi savo išskirtinį garsą, kurį sukelia apdailos medžiagų panaudojimas. Taip pat ir pastato paskirtis pripildo pastatą savitais garsais – vienokius juos girdime mokykloje, kitokius ligoninėje, dar kitus biurų pastate Kaip teigia architektas P. Zumthoras: „Interjerai yra tarsi dideli instrumentai, surenkantys garsą, stiprinantys jį ir perduodantys kitur. Tai susiję su kiekvienai patalpai būdinga forma, joje esančių medžiagų paviršiais ir jų panaudojimo būdu“ (Zumthor, 2006).

Architektas J. Pallasmaa mano, kad: „Regėjimas izoliuoja, o garsas įtraukia, regėjimas yra kryptingas, o garsas - visakryptis. Aš žiūriu į objektą, o garsas mane pasiekia. Regėjimo pojūtis reiškia išoriškumą, o garsas sukuria vidinę patirtį“ (Pallasmaa, 2020)

11 pav. Asmeninio archyvo nuotrauka, botanikos parkas Palangoje

J. Pallasmaa teigia, kad: „Klausa struktūrizuoja ir artikuliuoja erdvę lygiai taip pat kaip ir regėjimas, tačiau mes paprastai nesuvokiame klausos reikšmės erdvinei patirčiai. Kai, pavyzdžiui, filme

išjungiamas garsas, scena praranda savo plastiškumą, prasmę ir gyvybės pojūtį. Tas, kuris naktį akimirkai pabudo nuo tolimo traukinio garso ir per miegus patyrė miesto erdvę su nesuskaičiuojama daugybe gyventojų, išsibarsčiusių po jo būstus, žino garso galią vaizduotei; naktinis traukinio švilpimas leidžia suvokti visą miegantį miestą. Kiekvienas, kurį sužavėjo vandens lašų garsas griuvėsių tamsoje, gali paliudyti nepaprastą ausies gebėjimą tamsos tuštumoje išraižyti garsą“ (Pallasmaa, 2020).

Kiekviena erdvė turi savitą garsą, nes yra užpildyta skirtingais objektais, kurie arba jį sugeria arba jį atmuša erdvėje. Kaip ir regėjimas, taip ir klausa, yra lygiai tokia pat svarbi emociniam erdvės suvokimui bei patirčiai. Garsai erdvėje gali būti malonūs ir suteikti pozityvius jausmus bei patirtis, lygiai taip pat jie gali dirginti lankytoją ir kurti neigiamą patirtį. Miško ar jūros ošimas veikia raminančiai, skatina meditacinį potyrį, kai tuo tarpu triukšmas girdimas mus supančioje erdvėje gali sukelti visiškai priešingus jausmus, skatintį nuovargį ir neigiamas emocijas.

J. Pallasmaa manko, kad: „Regėjimas yra vienišo stebėtojo pojūtis, o klausa sukuria ryšio ir solidarumo jausmą; mūsų žvilgsnis vienišas klaidžioja tamsioje katedros gelmėje, bet vargonų skambesys leidžia mums iš karto pajusti savo priklausomybę šiai erdvei. Vieniši žvelgiame į cirko įtampą, bet plojimai, nutilus įtampai, sujungia mus su minia. Bažnyčios varpų skambesys, aidintis miesto gatvėmis, leidžia mums suvokti savo pilietiškumą. Žingsnių aidas asfaltuotoje gatvėje turi emocinį krūvį, nes garsas, atsispindintis nuo aplinkinių sienų, leidžia mums tiesiogiai bendrauti su erdve; garsas matuoja erdvę ir leidžia suvokti jos mastą. Mes savo ausimis glostome erdvės ribas“ (Pallasmaa, 2005).

2.1.5 Tylos svarba architektūroje

Tyla ir erdvė – kokius jausmus tai suponuoja? Šiuolaikinėje visuomenėje tyla tapo vis rečiau patiriamu dalyku, nes gyvendami didmiesčiuose žmonės patirti tylą gali vis rečiau. Kaip teigia architektas J. Pallasmaa: „Visas didis menas sukelia tylos patirtį. Tyla arba menas nėra tik garso ir triukšmo nebuvimas, bet ir priminimas apie ontologinę ir nepriklausomą būseną, stebinčią, klausančią ir žinančią tylą, tylą, kuri pažadina protinį ir juslinį suvokimą. Puiki architektūra taip pat gali sukurti tylą ir sujungti mus su visatos ramybe“ (McCarter & Pallasmaa, 2012).

Japonijoje tylėjimo galia nusakoma vartojant sąvoką „haragei“ – geriausias bendravimas vyksta tada, kai apskritai yra nekalbama. Architektūra yra įgali sukelti mintis, prisiminimus ir emocijas. Tyla nusako pauzės patirtį, per ją atsiskleidžia mūsų pojūčiai ir suvokimas. Tyla dažnai suvokiama kaip tuštuma: didis niekas. Ji patiriama kaip garso priešingybė, materijos negatyvas, bet kai ji patenka į

architektūrinę erdvę – įgauna formą kaip pastatyta materija. Tyla apibūdinama kaip begalinė erdvė (Mishra, Shrivastava & Singh, 2017).

J. Pallasmaa mano, kad: „Pastatai yra laiko ir tylos talpyklos ir muziejai; jie saugo ir talpina laikmetį, kai buvo pastatyti. Egipto šventyklos leidžia mums bandyti suvokti faraonų epochos tylą.

Kiekvienas pastatas turi savo atpažįstamą tylą, ir kuo didesnis pastatas, tuo gilesnė ir prasmingesnė jo tyla“ (McCarter & Pallasmaa, 2012). Tačiau šiandieninėje visuomenėje architektūra vis dažniau įgauna foninio reiškinio sąvoką, vis dažniau atlieka vaidmenį, kai yra skirta tik tam tikriems veiksmams atlikti.

Tokioje architektūroje mažai tylos ar gylio. Ji skirta emociškai apstulbinti žmogų, tačiau nesuteikia prasmės ar gilesnių patirčių, veikia paviršutiniškai. J. Pallasmaa teigia, kad: „Architektūros galia slypi jos tyliame, bet nuolatiniame buvime mūsų kasdieniame gyvenime. Šis nuolatinis buvimas sukuria nepastebimą išankstinį visos mūsų egzistencinės patirties supratimo pagrindą“ (McCarter & Pallasmaa, 2012).

Mūsų kultūra šiandieninėje visuomenėje kupina greičio ir triukšmo, todėl architektūros užduotis – saugoti tylą, kurti būsenas, kurios padėtų žmogui atsiriboti nuo kasdienybės, patirti ramybę ir gyvenimo visapusiškumą. Tam gali pasitarnauti apgalvotas pastato tūris, saikingas detalių naudojimas, tinkamas apšvietimas ir medžiagiškumas. Tylioje ir neblaškančioje erdvėje žmogus atgauna jėgas, tokioje erdvėje kyla jo gyvenimo kokybė.

J. Pallasmaa rašo, kad: „Svarbiausia architektūros kuriama garsinė patirtis yra ramybė. Architektūra pristato statybos dramą, nutildytą į materiją, erdvę ir šviesą. Galiausiai architektūra yra suakmenėjusios tylos menas. Kai nutrūksta statybos darbų šurmulys ir nutyla darbininkų šūksniai, pastatas tampa kantriai laukiančios tylos muziejumi (žr. 12 pav.)“ (Pallasmaa, 2005)

12 pav. Šventojo Benedikto vienuolynas Olandijoje, architektas ir vienuolis Domas Hansas van der Laanas

2.1. 6 Spalvų poveikis žmogui ir jo aplinkai

Sunku būtų nesutikti, kad spalvos daro didžiulį poveikį mūsų emocijoms – vienaip jaučiamės tamsių ir šaltų spalvų kupinoje aplinkoje ir visiškai kitaip, kai erdvė yra šviesi, šiltų tonų. Dr. Maria Rickers-Ovsiankina atliktuose tyrimuose nurodoma, kad žmonės, kurie renkasi šiltas spalvas yra imlūs ir atviri išoriniam pasauliui, turi glaudų ryšį ir suvokimą apie jį. Tuo tarpu žmonės, kurie renkasi šaltas spalvas turi atsiskyrėlišką požiūrį į išorinį pasaulį, jiems sunku prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir laisvai reikšti savo mintis. Emociškai jie yra šalti ir santūrūs (Birren, 2016). F. Birren teigia, kad: „Žmonės geriausiai suvokia raudonos spalvos ir jai artimų atspalvių šilumą, kuri skatina aktyvumą, energingumą, pagyvina nuotaiką. Mėlyna, violetinė ir žalia spalvos vėsina ir skatina nusiraminimą arba pasyvumą Šviesios spalvos turi žmonių aktyvumą sukeliančių savybių, kai tuo tarpu tamsios spalvos slopina. Be šilumos ar vėsos, šviesumo ar tamsos, tikslus atspalvio ar tono pasirinkimas yra gana diskutuotinas dalykas, o jo galia sukelti malonumą ar nepasitenkinimą gali priklausyti nuo individualių polinkių“ (žr. 13–14 pav.) (Birren, 2016).

13-14 pav Asmeninio archyvo nuotrauka, ekspozicijos Milano baldų parodoje

Ryškios ir „grynos“ spalvos yra sunkesnės ir gali labiau varginti. F. Biren savo knygoje apie spalvų poveikį žmonių gyvenime rašo: „Dr. Robertas R. Rossas iš Stanfordo universiteto stengėsi sujungti spalvas su dramatišku intensyvumu ir emocijomis. Pilka, mėlyna ir violetinė spalvos geriausiai siejasi su tragedija, o raudona, oranžinė ir geltona – su komedija. Williamas A. Wellmannas iš Kalifornijos taip pat sukūrė „teatrinę“ paletę, kurioje raudona atspindi energingumą, geltona – šilumą ir džiaugsmą, žalia – gausą ir sveikatą, mėlyna dvasingumą ir mąstymą, ruda – melancholiją, pilka –senatvę, balta – sąmoningumą, o juoda – niūrumą“ (Birren, 2016). Galima daryti prielaidą, kad spalvos turi didžiulį poveikį žmogaus emocijoms, perteikia tam tikras nuotaikas, sustiprina pozytivius arba negatyvius jausmus. Ir nors negalima daryti bendrų išvadų visiems žmonėms, nes kiekvienas žmogus pasižymi tik jam būdingomis emocijomis ir charakteriu, tačiau spalvų poveikis yra juntamas daugumai žmonių. Spalvos erdvėje gali sukelti smalsumą, atsipalaidavimą arba atvirkščiai – erzulį, pyktį, todėl tinkamas jų parinkimas erdvėje yra būtinas norint suformuoti teigiamą emocinę aplinką ir patirtį. Ne vien spalvos, tačiau ir meno kūrynių pripildytos erdvės ir jų pajutimas, kuria emocijas. Kaip teigia J. Pallasmaa: „Atrodo, kad tapyba ir skulptūra taip pat praranda savo jausmingumą; šiuolaikiniai meno kūriniai, užuot kvietę į juslinį artumą, neretai signalizuoja apie juslinio smalsumo ir malonumo atstūmimą. Šie meno kūriniai kreipiasi į intelektą ir konceptualizavimo gebėjimus, užuot kreipęsi į

pojūčius ir nediferencijuotas įkūnytas reakcijas. Nuolatinis nesusijusių vaizdų bombardavimas lemia tik laipsnišką vaizdų ir emocinio turinio ištuštėjimą. Vaizdai paverčiami nesibaigiančiomis prekėmis, gaminamomis nuoboduliui atitolinti, o žmonės savo ruožtu tampa prekėmis, nesaikingai vartodami save, nedrįsdami ar net neturėdami galimybės susidurti su savo egzistencine tikrove“ (Pallasmaa, 2005).

2.1.7 Gydančios erdvės

Pagrindinis architektūros tikslas – formuoti erdves, kurios skatintų žmonių gerovę. Gerovė, projektuojant erdves, gali būti apibūdinama, kai yra atsižvelgiama į įgimtus, kultūrinius ir specifinius žmogaus poreikius, kuriuos įgyvendinus sukuriama optimaliausia aplinka konkrečiam asmeniui (Caan, 2011). Žmones gyventi skatina išlikimo instinktas, tačiau gerovės užtikrinimas skatina žmonių produktyvumą ir pasitenkinimą gyvenimu visuomenėje. Ši optimali būklė pakylėja žmogaus elgesį, įkvepia veikti ir tapti geresniais. Kai žmonės patiria gerovę, juos apima orumo ir pasididžiavimo savo sukurta aplinka, jausmas. Kuriama erdvė turi kelti pasitikėjimo ir pagarbos jausmą ja besinaudojančiam asmeniui. Sėkmingas dizainas remiasi ne tik meniniais elementais, bet ir veiksniais, kurie padeda apibrėžti individo vietą pasaulyje (Caan, 2011). Tačiau ne visada erdvės yra kuriamos taip, kad skatintų gerovės siekį. Tik estetikos siekimas ar grožio kūrimas, iškeliant tai aukščiau už žmogaus gerovę, sukuria nepalankią aplinką ja besinaudojantiems.

Gerovės matas projektuojant erdves gali būti matuojamas pagal tai, kiek laimės jis teikia žmogui. Žmogus negali būti laimingas nuolatos ne tik todėl, kad tai yra neįmanoma, bet ir todėl, kad laimė patiriama priešingai nei mūsų emocijos: pastatytas pasaulis turi atkartoti gyvenimo kontrastus, nesvarbu, ar jis tai daro vidinių ar išorinių pojūčių sąskaita, tarsi lygintume šviesą ir tamsą ar tylą ir triukšmą (Caan, 2011).

Mūsų gyvenamoji aplinka yra sudėtinga, ją sudaro daug materialių ir nefizinių sudedamųjų dalių, pradedant būstu, kuriame gyvename, baigiant gatve ir kaimynyste, miestu ir regionu už mūsų artimiausios aplinkos ribų (Lawrence, 2017). Gydanti ir emociškai palanki aplinka turi aprėpti ne tik svarbiausius aspektus formuojant erdvę – šviesa, spalva, tūris, tekstūros, garsas, tačiau ir kurti tokią aplinką, kuri skatintų pakylėjimą ir kūrybiškumą, ramybę ir pasitenkinimą gyvenimu. Gerovę skatinančios erdvės pasižymi asmeniui reikalingu privatumu, reikiamu komforto lygiu ir saugumu. Kaip teigia R.J. Lawrence: „Gerovė yra ginčytina sąvoka, dėl kurios nėra bendro sutarimo ir kuri yra grindžiama socialinėmis ir kultūrinėmis reprezentacijomis. Gerovė laikoma teigiama, evoliucine ir daugialype būsena, kurią sudaro objektyvūs ir subjektyvūs komponentai ir matavimai. Svarbu atsižvelgti į tarpusavyje susijusias sveikatos ir gerovės dimensijas: kultūrinę, ekonominę, psichologinę, fizinę ir

socialinę. Kiekvienai iš šių dimensijų teigiamą įtaką galėtų daryti pastatų ir viešųjų erdvių projektavimas ir naudojimas“ (Lawrence, 2017).

Kaip teigia architektas B. Channonas: „Nuo senovės graikų „pastatų meistrų“ laikų esame apsėsti to, kaip žmonės patiria pastatus, ir ne veltui: jie daro didžiulę įtaką mūsų savijautai. Šis susidomėjimas

žmogaus patyrimu buvo akivaizdus XX a. pradžios architektų, tokių kaip Le Korbiuzjė, kuris 1923 m. išleistoje knygoje „Architektūros link“ rašė: „Bet staiga jūs paliečiate mano širdį, jūs darote man gera. Aš esu laimingas ir sakau: „Tai gražu“ (Channon, 2018). Architektas aprašo natūralios šviesos, dirbtinio apšvietimo, komforto, gamtos, estetikos, medžiagiškumo ir kitų aspektų svarbą, norint suformuoti gerovę

žmogaus aplinkoje. B. Channonas mano, kad: „Mūsų laimė, kaip ir dauguma emocijų, gali būti subjektyvi ir greitai kintanti. Todėl laimės kūrimas skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus“ (Channon, 2018).

Vis gi tinkamas natūralios šviesos kiekis patalpoje, garsas, kurį girdime joje, patogumas, gamta, estetika, kuri kelia smalsumą ir džiaugsmą, lengvai suvokiamos erdvės ir tinkamas jų mastelis bei namų jausmo sukūrimas gali lemti teigiamas emocijas, skatinti žmogų atsipalaiduoti ir patirti pilnatvės jausmą, skatinti kūrybiškumą. Emocijos sukuria tam tikrus išgyvenimus ir patirtis, todėl tinkamos aplinkos suformavimas yra būtinas veiksnys, norint, kad jos būtų kuo pozityvesnės.

2.1.8 Analitinės dalies išvados

Žmogaus emocijos yra laidininkas, per kurį mes patiriame pasaulį. Erdvė, kurioje gyvename, mums įrašo patirtis, lydinčias mus visą gyvenimą, formuoja žmogų kaip asmenybę. Architektūros vaidmuo toje patirtyje, kuriant emocijas, yra itin didžiulis. Medžiagos, spalvos, garsai, šviesa nulemia mūsų išgyvenimus, suteikia pozityvius arba negatyvius jausmus. Architektūra, susiliejanti su emocine patirtimi, įgalina žmogų pajusti transcendentinę būseną. Giliausias patirtis suteikia tyla ir ramybė, kurią perduoda architektūros ir gamtos sintezė. Tylos kupinoje aplinkoje žmogus kitaip suvokia laiką ir save, tokia patirtis harmonizuoja ir pripildo jėgų. Kokia aplinka skatina pozityviausias emocijas? Gamtos apsuptis. Jokia dirbtinė aplinka nėra įgali pakeisti jausmo, kai basomis vaikščiojame ant žolės, pasidengusios rytine rasa, kai girdime vėjo šnarenamus lapus šaltą lapkritį.

J. Pallasmaa mano, kad: „Galutinė bet kokio pastato prasmė yra už architektūros ribų; ji nukreipia mūsų sąmonę atgal į pasaulį ir į mūsų pačių savęs ir būties pojūtį. Reikšminga architektūra leidžia mums patirti save kaip visavertes įkūnytas ir dvasines būtybes. Iš tikrųjų tai yra didžioji viso prasmingo meno funkcija“ (Pallasmaa, 2005). Architektūra ne tik suteikia gyvenimo šiame pasaulyje patirtį, veikia visus mūsų pojūčius, bet ir įgalina mus svajoti. Gamtos ir architektūros sąjunga perteikiamais tūriais norima formuoti ir SPA centrą Nidoje. Šurmulio gausus šiandieninis pasaulis vargina žmogų, tad atskirtis gamtoje ir galimybė pajusti savastį architektūros pagalba yra be galo svarbi. Pasitelkęs architektūrą

žmogus gali suvokti erdvę, laiką ir būtį, o emocijos yra sudedamoji šio patyrimo dalis

2.2 Analogų analizė

2.2.1 Terminių vandenų SPA (angl. Therme Vals)

Architektas: Peteris Zumthoras

Vieta: Valsas, Šveicarija

Metai: 1996

SPA centras įsiliejęs kalno šlaite tarsi urvas ar karjeras. Projektuojant erdves norėtasi atskleisti pirties ritualo galią ir malonumą. Lankytojas skatinamas patirti erdves tarsi labirintą, per vaizdo, prisilietimo, garso jusles.

Socialiniai aspektai

Savo išdėstymu SPA centras kviečia lankytoją pačiam atrasti jo erdves – viena patalpa veda į kitą, šviesos ir šešėlių žaismo persipynimas pabrėžia patalpų tūrius. Lankytojas kviečiamas ne tik atsipalaiduoti ir pajusti vandens ir pirties ritualo teikiamą malonumą, tačiau ir sužadinti

savo smalsumą – kas gi laukia už dar vieno patalpos kampo?

Pirties ir atsipalaidavimo jos metu nauda žinoma jau nuo senovės civilizacijų laikų. Būtent tokios atmosferos suformavimas

– kai juntamas tik šaltas akmuo, vanduo, garai, buvo vienas iš pagrindinių architekto tiklsų projektuojant pastatą.

Urbanistiniai aspektai

SPA centras įsikūręs viešbučio komplekso apsuptyje, darniai įsilieja į kalno šlaitą. Tiesioginio įėjimo į

SPA erdves nematyti – iš viešbučio pusės matomas tik žole apželdintas pastato stogas. Iš visų pusių

15 pav. The Therme Vals fasadas

kompleksą juosia gamta – Alpių kalnų slėniai ir viršukalnės. Dar neįžengus į pastato vidų galima grožėtis gamtos peizažais.

Pastatas stengiasi įsilieti, o ne išsiskirti jau esančioje gamtinėje

aplinkoje. Tai tarsi pauzės sukūrimas, kai išlaikoma pagarba aplinkiniam kontekstui – žvelgiant iš

skirtingų vietų pastato galima ir nepamatyti.

Objekto funkcinis sprendimas

Erdvės yra suskurtos taip, kad lankytojas smalsumo vedamas tyrinėtų jas pats. Į vonias lankytojas

lipa laipteliais, kurie tarsi įveda į ritualo apeigas. Du skirtingi baseinai – vidaus ir lauko leidžia pajusti

skirtingas patirtis ne tik tempartūros prasme, bet ir vizualine. Viduje

lankytojai stebi šviesos ir šešėlio

žaismą angų, sukurtų betoninėje

perdangoje, pagalba. Lauko baseinas

lankytojus žavi Alpių kalnų ir slėnių peizažais.

pav. Sklypo planas

17 pav. SPA centro lauko baseinas

Pirmajame SPA centro aukšte išsidėstę baiseinai ir vonių erdvės, antrajame – masažo ir terapiniai kambariai, techninės patalpos.

16

Objekto meninis sprendimas

Visa pastato struktūra sužadina lankytojo

emocinius pojūčius – per vandens galią, šviesos

galią, medžiagiškumą ir vaizdinius. Lankytojai

tarsi perkeliami laiku atgal, kai Romos imperijos

laikais buvo mėgaujamasi pirčių ritualais. Angos lubose įsileidžia šviesą į tamsias vidaus patalpas.

Toks vidinių tūrių atskleidimas perteikia kitą

erdvės suvokimą, kai galima pajusti tik erdvę, šviesą ir vandenį.

Objekto materialinė struktūra

Naudojamos tik dvi apdailos medžiagos –vietinės Valserio karjerų kvarcito plokštės ir

betonas. Medžiagiškumas tarsi atkartoja lauke

matomus kalnynus ne tik spalva ir faktūra, tačiau ir savo vėsuma, kuri susilieja su skirtingos

tempertaūros vandeniu.

Išvados

Dėlionę pirmenanti struktūra leidžia pajusti

pastato tūrių dichotomiją – kai perdangoje

esančių ertmių ir iš jų patenkiančios šviesos

pagalba tūriai atrodo lengvesni nei iš tikro yra.

Medžiagiškumo, šviesos, garso ir struktūros

pagalba žmogus pajunta emocinį pakylėjimą ir

meditacinę būseną.

18 pav. Pirmas SPA centro aukštas

19 pav. Skersinis SPA centro pjūvis

20 pav. Išilginis SPA centro pjūvis

21 pav. Interjero erdvės, vidaus baseinas

2.2.2 Atsitraukimo SPA centras (angl. The Retreat at Blue Lagoon)

Architektas: BASALT architektų studija

Vieta: Grindavikas, Islandija

Metai: 2018

SPA centras skirtas supažindinti lankytojus su senąja Islandijos maudymosi kultūra. Komplekso erdvės sukurtos taip, kad lankytojas galėtų praplėsti savo suvokimą apie gamtos, architektūros ir viso emocinio patyrimo esmę.

Socialiniai aspektai

SPA centras leidžia lankytojams patirti atsipalaidavimą, ramybę ir gamtos apsuptį. Geoterminiai vandenys teikia didžiulę naudą žmogaus fizinei sveikatai, o atsiskyrimas ir vandens procedūros gamtoje leidžia atstatyti emocinę ir fizinę sveikatą. Žmogaus susitelkimas į save leidžia kitaip patirti išskirtinę gamtą, suteikia meditacinę būseną.

Atsitraukimo centro paskirtis ne socialiai bendrauti, tačiau susitelkti į save, tokiu būdu atgaunant dvasinę ramybę ir stiprinant fizinę sveikatą. Projektu siekiama balanso tarp žmogaus, architektūros ir gamtos.

22 pav. SPA centro lauko erdvės

23 pav. SPA centro lauko erdvės

Urbanistiniai aspektai

SPA centras įsikūręs 755 metų senumo lavos sraute, esančiame pačioje Reikjano, UNESCO pasaulinio geoparko širdyje, Islandijos pietvakariuose, netoli sostinės.

Objekto funkcinis sprendimas

Centras išsidėstęs pagal natūraliai gamtinėje aplinkoje susiformavusius lavos plyšius. Projektuojat pastatą buvo derinamasi prie jų, todėl centras tiesiogiai atkratoja jų formą. Visą kompleksą sudaro viešbutis, du restoranai, SPA centras su vidaus ir lauko erdvėmis, geoterminio vandens lauko vonios. Viso centro paskirtis – geoterminių vandenų nauda žmogaus sveikatai, tačiau tuo pat metu visas pastatas apsirūpina energija taip pat iš geoterminio vandens, yra tvarus. Pagarbą žemei rodo ir

į Mėlynąją lagūną supančius lavos laukus

nutiesti pasivaikščiojimo takai. Takais SPA centro svečiai gali vaikščioti ir tokiu būdu, šimtmečius skaičiuojančiai aplinkai, nedaryti žalos.

24 pav. Sklypo planas

25 pav. SPA centro lauko erdvės

26 - 27 pav. SPA centro interjeras

Objekto meninis sprendimas

SPA centras projektuotas taip, kad visiškai

integruotųsi į gamtinę aplinką ir taptų jos dalimi.

Visas dizainas puoselėja gamtos ir žmogaus

sukurtos aplinkos pusiausvyrą. SPA centro

lankytojai gali nuolat gėrėtis vulkaninės aplinkos vaizdais, todėl sąsaja tarp vidaus ir lauko nuolat

išlieka itin tampri.

Objekto materialinė struktūra

Pagrindinės medžiagos naudojamos SPA centre –

natūraliai susiformavusios lavos uolienos, betonas ir medis. Medžiagos tvarios, jomis stengiamsi

susilieti su vulkanine aplinka.

Išvados

SPA centro erdvių balansas tarp lauko ir vidaus, natūralių medžiagų panaudojimas leidžia pajusti

harmoniją, priartina prie išskirtinės galimybės patirti archaišką vonių ritualo naudą. Net tik

vanduo, kupinas gydomųjų elementų, bet ir architektūrinė aplinka, suformuota taip, kad lankytojas galėtų patirti ją per medžiagiškumą, šviesos ir šešėlio balansą, natūralios gamtos vaizdus.

planas

28pav. SPA centro aksonometrinis

29pav. SPA centro pjūvis

30 pav. SPA centro pjūvis

31 pav. SPA centro interjeras

2.2.3 Al Faya spa namai (angl. Al Faya Lodge & Spa).

Architektas: ANARCHITECT

Vieta: Šardža, Jungtiniai Arabų Emyratai

Metai: 2019

Kompleksas susideda iš dviejų vienaaukščių akmeninių 1960-ųjų pastatų, kuriuose anksčiau veikė

gydymo įstaiga ir maisto prekių parduotuvė. Pastatai buvo pertvarkyti į viešbutį ir restoraną, juos papildė ir trečiasis pastatas, kuriame įsikūrė SPA centras.

Socialiniai aspektai

Atliktos intervencijos tikslingai

kontrastuoja su originaliu esamų pastatų audiniu. CorTen plienas išryškina naujus papildomus sluoksnius, kurie buvo įterpti

siekiant pakeisti patalpų paskirtį ir išplėsti

jas, kad jose būtų galima vykdyti naujas

veiklas Tokiu principu stengiamasi

atkreipti dėmesį į tai, kas sena, ir į tai, kas nauja komplekse, naudojant kontrasto principą. Pastatų kompleksas lakoniškų formų tampa tarsi atsvara organiškų formų dykumos kalnams. Lankytojai gali

mėgautis gamtos peizažais, kuriuose vyrauja ramybė ir harmonija

32 pav. SPA centro eksterjeras

33 pav. Viešbučio eksterjeras

Urbanistiniai aspektai

SPA centras įsikūręs Alvaah kalno papėdėje, JAE priešistorinės dykumos kraštovaizdyje, netoli pirmojo JAE naftos siurblio. Visą kompleksą skiria kelias, vedantis prie istorinių naftos siurblių. Vienoje kelio pusėje išsidėstę viešbutis ir

SPA centras, kitoje kelio pusėje –restoranas.

Objekto funkcinis sprendimas

Viešbutyje 5 kambariai, recepcija, bendras valgomasis, biblioteka ir dvi stogo terasos.

Kiekvienas kambarys turi savo privačią terasą, o didžiausias kambarys turi ir savo atskirą stogo terasą. Restorano pastatas talpina bendras ir privačias zonas, taip pat dvi lauko terasas ir laužavietės zoną. Restoranas kaip ir viešbutis turi stogo terasą, nuo kurios galima grožėtis gamtos vaizdais. SPA centras sudarytas iš lauko baseino, druskos inhaliacijų kambario, gydomųjų žolelių kambario, dušų patalpos ir sulčių baro.

35 pav. SPA centro eksterjeras

34 pav. Sklypo planas

Objekto meninis sprendimas

Tūriai lakoniškos struktūros – veikia kaip atsvara gamtinei aplinkai. Pastatuose erdvės formuojamos iš uždaros į atvirą principu, kai tarsi ištrinama riba tarp lauko ir vidaus. Pastatų stogai išnaudojami lauko terasoms, o kiekviename viešbučio kambaryje suformuoti stoglangiai leidžia naktimis stebėti žvaigždėtą dangų.

Objekto materialinė struktūra

Medžiagų pasirinkimą lėmė komplekso kontekstas – norėtasi pabrėžti dykumos sausringą ir atšiaurų klimatą, spalvinę gamą. Tam pasitelkiamas CorTen plokščių panaudojimas.

Kadangi nakties metu oro tempetatūra itin stipriai nukrinta, naudojamos tokios medžiagos, kurios puikiai atlaiko temperatūros skirtumus – natūralus akmuo ir betonas.

Išvados

Komplekse išdėstyti skirtingų funkcijų tūriai

leidžia lankytojams judėti iš vienos zonos į kitą, taip atrandant didingus gamtinius peizažus.

Dykumos vaizdas ir žmogaus sukurtos lakoniškos erdvės leidžia pajusti aplinkos harmoniją, tylą ir laiko tėkmę.

36 pav. Viešbučio planas

37 pav. SPA centro planas

38 pav. Restorano planas

39 pav. Lauko baseinas SPA centre

2.2.4 Vigna Magdžorė SPA centras (angl. Vigna Maggiore).

Architektas: Orma architektų studija

Vieta: Olmetas, Prancūzija

Metai: 2019

Gamtinė aplinka tapo kertiniu aspektu projektuonat SPA centrą – sklypas yra ant kalvos šlaito, iš kurio atsiveria vaizdas į Viduržemio jūrą ir nedidelį Propriano miestelį, esantį kitoje Valinco įlankos pusėje.

Socialiniai aspektai

SPA centro teritorijoje anksčiau žemė buvo dirbama, auginami vynuogynai ir alyvmedžiai, todėl pats centro pavadinimas padiktuotas buvusios veiklos

– „Vigna Maggiore“ reiškia geriausią

vynuogyną. Ant kalvos įsikūrusiame SPA centre galima grožėtis kalvotais Korsikos peizažais, o žemiškų tonų oranžinis granitas, vietinė medžiaga, tapo medžiagiškumo pagrindu projektuojant visą kompleksą. Lankytojai skatinami patirti gamtos ramybės prieglobstį darniai gamtinėje aplinkoje įkomponuotoje

erdvėje, kurioje geriausia muzika – cikadų čirškimas. Balansas tarp gamtos ir architektūrinės aplinkos juntamas visoje

SPA centro aplinkoje.

40 pav. Lauko erdvės, baseinas

41 pav. Pastato eksterjeras

Urbanistiniai aspektai

Pastatas savo struktūra darniai įsilieja į

kraštovaizdį. Darnumas gamtinėje aplinkoje

tampa kertiniu aspektu, formuojant visą kompleksą. Korsikos salos gamtinės

duotybės veikia raminančiai, sustiprina

žmogaus ryšį su visa architektūra.

Objekto funkcinis sprendimas

Savo koncepcija pastatas nori interpretuoti

šiuolaikinį urvą – lakoniška ir vėsos kupina

erdvė tampa prieglobsčiu karštomis vasaros dienomis. Pastatas tarsi puslankiu juosia sklypą. Pagrindiniame bloke bendrosios

erdvės ir procedūrų kambariai. Centre lauko baseinas su bendrosiomis lauko zonomis.

Visą kompleksą juosia dešinėje sklypo

pusėje išsidėsčiusi promenada, iš kurios galima grožėtis vietine kalvų panorama.

Kadangi temperatūra vasaromis itin aukšta, šešėlio ir vėsumos formavimas tampa ne tik estetiniu, bet ir svarbiu funkciniu aspektu formuojant lauko erdves. Pastato langai suformuoti nuo žemės iki lubų, todėl gamtos apsuptis įsilieja į pastato vidų, tarsi natūralūs gamtos paveikslai.

42 pav. Sklypo planas

43 pav. Lauko baseinas

44 pav. Pastato pjūvis

45 pav. Pastato pjūvis

Objekto meninis sprendimas

Vietinių medžiagų panaudojimas, šešėlio ir

šviesos sintezė, vandens pajutimas tarp uolienų

įsikūrusioje aplinkoje leidžia lankytojui mėgautis ramybe ir salos gamta. SPA centro tūriai

lakoniški, tad pirmaeilis vaidmuo tenka gamtinei aplinkai.

Objekto materialinė struktūra

Iš pradžių centrą norėta formuoti iš vietinės

medžiagos – plūktos žemės, tačiau ji pasirodė netinkama SPA centrui, todėl, kaip papildoma medžiaga buvo sukurtas betonas (iš vietinių medžiagų). Betonas puikiai atitiko visas savybes, reikalingas SPA erdvėms. Kaip pagrindinė

medžiaga, naudojama SPA centre – vietinis granitas.

Išvados

Lankytojų emocijas veikia tinkamas tūrių suformavimas, kai galima pajusti vietines

medžiagos vos tik į jas pažvelgus. Ribos tarp vidaus ir lauko erdvių ištrynimas suteikia laisvės atmosferą, kai norima mėgautis vandens teikiamais malonumais karštomis vasaros dienomis. Vėsa ir karštis perteikiami ir medžiagiškumo pasirinkimu – pilkšvas betonas ir ochros spalvos granitas. Monumentalių formų

tūris įsilieja į kalvos šlaitą, tapdamas vėsos prieglobsčiu karštomis vasaros dienomis.

pav. Pirmo aukšto planas

47 pav. SPA centro interjeras

46

2.2.5 Santani sveikatingumo kurortas ir SPA (angl. Santani Wellness Resort and Spa).

Architektas: Thisara Thanapathy biuras

Vieta: Kandi, Šri Lanka

Metai: 2016

Sveikatingumo kurortas yra išsidėstęs didžiulėje kalvotoje vietovėje Kompleksas formuotas tokiu principu, kad tai – architektūrinis prieblobstis, svetimas šiuolaikiniam vartotojiško gyvenimo būdui. Pats projektas stengiasi tapti harmonizuojančia detale, o ne dominuoti gamtinėje aplinkoje.

Socialiniai aspektai

Sveikatingumo komplekso tūriai darniai įsilieja į kraštovaizdį. Gamta persipina su žmogaus suformuotais tūriais, tarsi pačios formos jungtų kraštovaizdį, o kraštovaizdis tuo pačiu jungtų jas. Toks santykis puikiai perteikia gamtos suformuotą dvasinę ramybę.

Architektūra leidžia patirti balansą, kai visas dėmesys nukreiptas į žmogų ir gamtą. Žvelgiant į kalvotą reljefą apima

transcendentinė būsena, kai aplinkui regimi laikui nepavaldūs gamtos peizažai. Būtent tokia aplinka yra vienas iš kriterijų, palankiai veikiančių žmogaus fizinę, emocinę ir dvasinę gerovę.

48 pav. Sveikatingumo kurorto gyvenamieji nameliai

49 pav. SPA centro eksterjeras

Urbanistiniai aspektai

Kompleksas integruotas sklype, Kandi regione, kur iš vienos komplekso pusės matomi ryžių laukai ir arbatžolių plantacijos, o iš kitos pusės – kalnai.

Pastatų grupė kuria stiprų vizualinį ryšį su gamtine aplinka.

Objekto funkcinis sprendimas

Sveikatingumo kurortas sudarytas iš 4 pagrindinių

pastatų: recepcijos paviljono; SPA centro su jogos zona ir baseinu; pagrindinio pastato, kurį sudaro restoranas ir laisvalaikio erdvės; 16-os vienviečių vilos tipo namelių. Visas kompleksas sklype išsidėstęs išilgai kalvos keteros. Nuo kompleso

centre esančio recepcijos pavilijono atsiveria gamtos vaizdai į abi kalvos puses. Aukščiausioje sklypo

vietoje suprojektuotas dviejų aukštų pastatas –bendra laisvalaikio zona ir restoranas. Uždarų ir atvirų tūrių žaismas leidžia lankytojams pajusti gamtos harmoniją. Ant plieninių konstrukcijų pastatyti privačių namelių tūriai kontrastuoja su gamta, bet tuo pačiu ir darniai įsilieja į aplinką.

Pastatai orientuoti sklype taip, kad būtų užtikrintas svečių privatumas ir galimybė mėgautis gamtos vaizdais, kurie veikia raminančiai.

50 pav. Sklypo planas

51 pav.Objektas iš paukščio skrydžio

52 pav.Restorano interjeras

Objekto meninis sprendimas

Lakoniški pastatų tūrinai darniai įkomponuojami kalvos šlaite. Gyvenamieji pastatai pakeliami nuo

žemės, kad į vidų nepatektų drėgmė ir nuo žemės

įšilęs oras, o iš viršaus patenkantis vėjas veiktų kaip natūrali ventiliacija. Tūrių monumentalumas tarnauja kaip fonas išskirtiniams gamtos peizažams.

Objekto materialinė struktūra

Pastatai formuojami iš betono, natūralaus akmens, plieno ir medienos. Takeliai dengiami akmens danga – ji taip pat atsikartoja ir pastatų fasaduose.

Darnių medžiagų panaudojimas tarsi tąsa komplekso įsiliejimui į aplinkinį kontekstą. Išvados

Pastatų struktūra leidžia lankytojui pajusti gamtos harmoniją – iš kiekvienos patalpos galima grožėtis gamtos peizažais. Tam pasitarnauja skirtingo mastelio angos pastatuose – vienokia patirtis ir emocijos skatinamos žvelgiant pro didžiules stiklo vitrinas restorano erdvėse ir visai kitos emocijos

užlieja plaukionat baseine, kai tik nedidelė anga sienoje leidžia mėgautis kalvotu horizontu.

53 pav. Baseinas SPA centre

54 pav.Pjūvis per SPA centro pastatą

55 pav. Pjūvis per gyvenamuosius namelius

56 pav.SPA centro interjeras

2.2.6 Analogų analizės išvados

Šiandieniniame pasaulyje, kuriame dominuoja vartotojiška kultūra, triukšmas ir nuolatinis stresas, rasti atokvėpio ir pusiausvyros susigrąžinimo vietą – itin sunku. Analizuoti SPA centrai išsiskyrė savo gamtine aplinka, minimalia intervencija į kraštovaizdį ir pastatų tūrių lakoniškumu. Stengiamasi, kad lankytojas pajustų gamtos ir architektūros harmoniją, kurioje žmogus yra stebėtojas, besimėgaunatis šios sintezės teikiamais malonumais. Analizuotuose pavyzdžiuose stengiamasi naudoti vietines statybines medžiagas, kad būtų galima kaip įmanoma geriau atskleisti vietos kontekstą. Taip pat didelė svarba teikiama vandens ritualui. Vandens gydomosios savybės žinomos jau nuo senovės laikų, tad gydomoji jo svarbu aktuali ir šiais laikais, galima net daryti išvadą, kad šiomis dienosmis ji itin aktuali. Kokiu būdu analizuotuose pavyzdžiuose perteikiamos architektūros lemiamos emocijos? Daug dėmesio skiriama šviesos ir šešėlio santykiui pastatuose ir natūralios medžiagos įtakai perteikiant tūrį. Patys pastatai tampa tarsi pauzė įstabiame kraštovaizdyje. Visuose analoguose norima įsilieti į kraštovaizdį, o ne jame dominuoti. Šiandien žmogus gyvena itin dinamiškame pasaulyje, kuriame nuolatinė informacijos kaita kelia didžiulį nuovargį. Ramios erdvės suformavimas, kai galima mėgautis tyla, susitelkti į save, tampa atsvara kasdieniniam chaosui. Architektūros įtaka tokios ramybės suformavimui turi itin didžiulę reikšmę, tą matome ir analizuotuose pavyzdžiuose. Riba, kai erdvės atskiriamos tarp interjero ir eksterjero, tampa itin plona, stengiamasi ją užpildyti gamtos peizažais. Skatinamas žmonių smalsumas, kai norima tyrinėti, pajusti ir mėgautis architektūrine erdve. Tokios architektūros suformavimas – minimalia intervencija į gamtinę aplinką – yra kertinis akmuo visuose analizuotuose pavyzdžiuose.

2.3 Vietos analizė

2.3.1 Vietos pasirinkimo motyvacija

Emocinė sveikata, ramybė ir gamta yra tos temos, kurios yra itin aktualios šiomis dienomis. Koks architektūros vaidmuo šioje gamtos ir ramybės sintezėje? Ji gali paskatinti patirti įvairiausias emocijas, lygiai taip pat, kaip ir gamta. Nida jau nuo vaikystės asociavosi su vieta, kurioje viskas atrodo kitaip –gamta, architektūra, tyla ir ramybė. Tarsi persikeltum į kitą dimensiją, kur būtis matuojama kitu matu, todėl Nidos, jos teritorijos prie centrinio paplūdimio, pušyne, pasirinkimas baigiamąjam darbui pasirodė geriausias. Gamtinė aplinka teikia didžiulę naudą žmogaus sveikatai, todėl sintezė tarp gamtos ir architektūros yra vienas iš pagrindinių baigiamojo darbo uždavinių.

2.3.2 Teritorijos padėtis

Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje, Neringos savivaldybės centras. Pasirinktas projekto sklypas yra vakarinėje Nidos gyvenvietės dalyje, šalia centrinio Nidos paplūdimio Projektuojama teritorija apima laisvą valstybinę žemę ties pastatais, adresu Nidos-Smiltynės pl. 9, miškų ūkio paskirties, rekreacinių miškų naudojimo būdo žemės sklypą. Projektuojama teritorija rytuose ribojasi su krašto keliu 167 Smiltynė-Nida (Nidos-Smiltynės pl.), šiaurėje – su D kat. G. D. Kuverto gatve, vakaruose ir pietuose – su pėsčiųjų ir dviračių takais. Iš visų pusių teritoriją supa miškų ūkio paskirties žemės sklypai, pietvakarinėje pusėje yra kitos paskirties komercinės paskirties objektų žemės sklypas. Projektuojama teritorija yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teritorijoje gamtos ir kultūros paveldo objektų nėra. Projektuojama teritorija nepatenka į „Natura 2000“ teritorijas.

57 pav. Nida šalies padėties kontekste 58 pav. Projektuojama teritorija gyvenvietės kontekste

2.3.3 Istorinė raida

Kada Kuršių nerijoje apsigyveno žmonės, nėra tiksliai žinoma, tačiau jau prieš 4000 metų čia buvo gyvenama. Prof. R. Rimantienė, tyrinėjusi senąją Nidos gyvenvietę, rado daugybę liudijimų, kad čia žvejojo, garino druską ir medžiojo virvelinės keramikos naudotojai – manoma baltų protėviai. Sprendžiant iš analogiškos gyvenvietės Šventojoje, šie žmonės buvo geri žvejai, turėjo savo luotus ir tinklus. Tokioms plaukimo priemonėms nereikėjo jokių uostų, tačiau ramus užutekis, apsaugotas nuo vėjų, buvo tikrai pageidaujamas. Vietovardis Nida paplitęs Senojoje Europoje, jis mena indoeuropiečių laikus.

59 pav. Vienas pirmųjų vaizdingų Klaipėdos apskrities žemėlapių datuojamas apie 1648 m.

Nidai, kaip ir kitoms Neringos gyvenvietėms ne kartą grėsė smėlio užpustymas, todėl ji kėlėsi vis į kitą vietą ir tokiu būdu traukėsi nuo smėlio kopų. Pirmoji Nida buvo įsikūrusi įlankoje prie Grobšto rago, kaimelis stovėjo šiaurinėje rago pusėje. Nuo grėsmingų pietų vėjų ir didelių bangų jį saugojo toli į marias nutįsęs Grobšto ragas, susiformavęs iš pustomų kopų. Iš vakarų ir šiaurės pusės saugojo žolynais ir krūmais apaugusios neaukštos kopos. Pajūriu tuo metu ėjo ištisa aukštų ir grėsmingų kopų virtinė. Ant pajūrio kopų kiekviena gyvenvietė turėjo savo jūrinį ženklą žvejams, o priešais Nidą tuo metu stovėjo aukšta kartis su kryžiumi viršuje.

1529 m. buvo gautas leidimas karčemai ir laisvai žvejybai jūroje bei Kuršių mariose. 1569 m. Nidoje gyveno 18 žmonių – smuklininkas ir 17 žvejų, todėl tuo metu Nidą buvo galima laikyti dideliu kaimu. Manoma, kad tuo metu Nidoje stovėjo ir medinė bažnyčia. 1670 m. žemėlapyje Nidos kaimas vaizduojamas išsidėstęs lygegrečiai Kuršių marių pakrantės, 6 namai išsidėstę abipus gatvės.

60 pav. 1670 m. Narūnavičiaus-Naronskio žemėlapyje Pirmoji Nida prie pat Grobšto rago, įlankoje, „apsaugota“aukštų kopų vitrinės.

XVII a. vid. dėl stiprių vėjų ir galimybės kaimo užpustymui Nidos gyventojai turėjo kraustytis į saugesnę vietą. Buvo pasirinkta netoliese, už pusės kilemetro, Tylos įlanka. Gyventojams teko išardyti savo namus, juos perplukdyti į kitą vietą ir tada vėl pastatyti. 1701 metais Antrojoje Nidoje gyveno 35 žmonės. Tačiau nepraėjus nė 50 metų kaimą užpustė pajūrio kopų smėlis. Į šiandieninę vietą iš Tylos įlankos Nida persikėlė 1732 m. Vieta žvejų buvo naudojama ir anksčiau – pernakvoti nespėjus gryžti namo. Kaimas įsikūrė kaip ir Pirmoji Nida – įlankoje už rago, šiaurinėje jo pusėje.

Kaimas naujojoje vietojo kūrėsi iš lėto Pirmosios šešios sodybos

įsikūrė prie pat marių. Pamario gatvėje stove seniausi Nidos pastatai. Trečiosios Nidos

suklestėjimui didelės reikšmės turėjo Kuvertų veikla. Šeimai priklausė vienintelė smuklė

kaime, be to tiek Kazimieras

Kuvertas, tiek jo palikuonys itin

rūpinosi Nidos apsuagojimui nuo smėlio. 1745 m. Nidoje buvo pastatyta mokykla, kurią lankė 14 berniukų ir 12 mergaičių. Nida tapo Kuršių nerijos gyvenviete su smukle, pašto stotimi, mokykla ir žvejų kaimu.

61 pav. 1880 m. graviūra „Naujosios Pilkopos užpustymas“ rodo, kad namai buvo išardomi ir dalimis plukdomi į kitą vietą. Persikraustymo darbuose plušėdavo visa šeima.

Kaimas iš lėto augo – 1775 m. Nidoje buvo 15 žvejų šeimų. Nida iš trijų pusių buvo apsupta smėlio kopų,

o į dvi dalis ją skyrė gatvė, kuri ėjo nuo pašto stoties iki kapinių 1800 m. sudarytame Nidos plane matoma, kad tarp centrinės gatvės ir marių stovi 18 pastatų, o tarp gatvės ir miško – 21 namas.

Senieji žvejai sklypus gavo prie marių, nes ten stovėjo jų laivai.

Kadangi vietos prie marių užteko ne visiems žvejams, like žvejai kūrėsi kitoje gatvės

pusėje, todėl susiformavo gatvinis kaimas. Gyvenamieji

namai stovėjo galu į marias, nes

sklypai buvo siauri. Ūkinius pastatus statė arba lygiagrečiai gyvenamajam namui arba sklypo vakariniame gale

62 pav. 1820 m. plane matyti, susiformavęs gyvenvietės centras ir gatvių tinklas išlikęs iki šių dienų.

Tačiau ir trečioji Nida neišvengė smėlio pustymų – nors ir su nuostoliais, nes teko perkelti dalį namų, vis dėlto išliko savo vietoje. Perkelti namai buvo pastatyti į šiaurę, kopų įlinkyje prie marių. 1828 m gyvenvietė labai greitai augo ir plėtėsi – gyveno jau 228 žmonės 1861 m. Nidoje stovėjo 46 gyvenamieji namai, todėl Nidą jau buvo galima laikyti didele gyvenviete. Sparčiai augti ir vystytis Nida pradėjo XIX a. pabaigoje. 1905 m. Nidoje gyveno 803 gyventojai. XIX a. pabaigoje į Nidą pradeda atvykti pirmieji poilsiautojai. Tuo metu pradeda statytis pirmieji viešbučiai ir vilos poilsiautojams. Prasideda Nidos, kaip kurorto era: 1915 metais Nidoje lankėsi 447 poilsiautojai, o po trijų metų – 2000. 1923m. Nida minima kaip ramus ir simpatingas miestelis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę didžiausias dėmesys buvo skiriamas Klaipėdai, todėl pirmieji nauji statiniai Nidoje pastatyti tik 1930 m. Buvo atstatytas G. Blodės viešbutis „Karalienė Luizė“ 1933 m. pastatytas naujas M. Sakučio viešbutis.

63 pav. Senasis XIX a. Gustavo Blodės viešbutis 64 pav. „Karalienės Luizės“viešbutis pastatytas 1912 m.

Kaip ir visą Lietuvą, taip ir Kuršių neriją, palietė Antrojo pasaulinio karo padariniai. Kuršių nerija ištuštėjo – vietiniai gyventojai bėgdami nuo karo paliko savo namus. Po karo Nida tapo pasienio ruožo gyvenviete, kuri buvo izoliuota nuo likusios Lietuvos dalies. 1945 metais atvyksta gyventojai iš Lietuvos ir iš visos Rusijos, o 1946 metais atstatoma sovietų valdžia ir įkuriamas valsčius. Sovietmečiu Nidoje veikė žvejų kolūkis, žuvies fabrikas, Nidos motorinė žvejų stotis. Tačiau pramoninės žvejybos ir žuvies apdirbimo apimtims įvykdyti trūko žmonių, todėl 1952 m. perkėlimo planas numatė perkelti į Kuršių marių zoną ir Baltijos pajūrį papildomai apie 150 tarybinių šeimų. Atvykusioms šeimoms buvo perduoti senųjų Nidos gyventojų namai.

65 pav. Pirmasis pokario statinys Nidoje –Žuvies fabrikas, pastatytas 1955 m.

66 pav. Nidos uostas be prieplaukos 1960 m.

Kultūrinis ir poilsinis gyvenimas Kuršių nerijoje atsikūrė pamažu. Suremontuotas „Karalienė Luizė“ viešbutis buvo pervadintas į poilsio namus „Jūratė“ ir pradėjo veikti 1956 m. To meto surašymo duomeninis Kuršių nerijoje buvo 1412 gyventojai (393 šeimos), iš kurių vietinių senųjų gyventojų tik 219. 1966 metais Neringos teritorija buvo paskelbta draustiniu su specialiu gamtos režimu, apribotas lankytojų skaičius, dar po metų patvirtintas kompleksinis Neringos sutvarkymo projektas. Vis gi šis

projektas nesustabdė statybų Neringoje – prasidėjo blokinių daugiabučių statyba Nidoje, Urbo kalno prieigose.

Pamažu Neringa tapo visasąjunginės reikšmės kurortu, todėl buvo skiriamos lėšos naujų poilsinių kompleksų statybai. 1979 m. Neringoje buvo priskaičiuojama 70 poilsio namų, iš kurių pusė jų – Nidoje.

Laikas bėgo, tačiau Nidos savitumas – ramybė, išskirtinė gamta ir atmosfera išliko. Šiandien Nida yra Neringos savivaldybės centras. Kurortas per metus sulaukia daug turistų, kurie pagrinde apsilanko vasaros metu. Pasibaigus vasarai kurortas ištuštėja, todėl sezoniškumo mažinimas yra vienas iš prioritetinių klausimų.

67 pav Restoranas „Neringa“1960 m.

68 pav. 1973 m. pradėti statyti nauji poilsio namai senojoje Nidos dalyje, prie pat marių kranto.

2.3.4 Tradicinė Kuršių nerijos architektūra

Kuršių marių architektūra išsiskirianti, savita, autochtoniška – pasakojanti ilgą Kuršių nerijos gyventojų istoriją ir menanti jų palikimą. Gyvenamieji namai išsiskiria savo statybos tradicijomis, puošyba bei išplanavimu iš kitų Lietuvos regionų. Architektūra archajiška, išlaikiusi seniausias baltiškąsias namų statybos ir pastatų išdėstymo sklype tradicijas, susiformavo ir keitėsi veikiant stichijai ir žvejų poreikiams: vėjų nešamos smiltys užpustydavo ištisus kaimus, todėl kartais reikėdavo namus ardyti ir perkelti į kitą vietą Visos gyvenvietės Kuršių nerijoje kūrėsi kiek galima arčiau vandens –marios buvo svarbiausia vieta, nes tai žvejo pragyvenimo šaltinis. Tinkamo gyvenimui ploto buvo nedaug, todėl sklypai maži ir siauri. Prie marių kranto įsikurdavo pirmieji gyventojai, vėliau atvykusiems prie marių vietos nebeužteko, todėl jie gaudavo antrą eilę nuo marių, susiformavo gatvinė gyvenviečių sistema. Kadangi žemė buvo brangi, namai statomi galu į marias – šonu palei marias statyti namą buvo

didžiulė prabanga – toks statymo būdas atsirado tada, kai iš žvejybos buvo pereinama prie kurortinio verslo.

69 pav. Nidos centrinės dalies plano fragmentas rodo, kad žvejams buvo suteikiami labai siauri sklypai, siekiantys marių krantą. Tai seniausia Nidos gyvenvietės dalis, čia apsigyveno pirmieji persikėlėliai iš užpustytos Antrosios Nidos.

70 pav Skruzdynė 1942 m. plane

Kadangi žvejai gyveno neturtingai, namų formos išliko paprastesnės. Seniausias gyvenamojo namo išplanavimas Kuršių nerijoje buvo labai paprastas – viduje dvi patalpos: priemenė ir stuba, kurioje kūrenama atvira ugnis. Namas būdavo be kamino, čiukuriniu nendrių stogu – dūmai kildavo į viršų ir džiovindavo žvejų tinklus.

71 pav. Seniausio gyvenamojo namo Nidoje planas

72 pav. Žvejo didžiojo (dviejų galų) gyvenamojo namo, Pamario g. 2 Nidoje, vidaus patalpų planas

Gyvenamieji namai žvejo sodyboje būdavo puošiami vėjalentėmis, žirgeliais, lėkiais ir išpjaustinėtais verandų apvadais. Net ir skurdžiausiai gyvenantys žvejai puošdavo savo namus medžio pjaustiniais. Namai pasižymėdavo aukštu stogu – tam, kad būtų aukšta pastogė tinklų džiovinimui,

statomi iš nutašytų keturkampių medinių tašų, sujungiami galuose specialiai ištašytu trikampės formos jungimo – rišimo elementu. Tokia konstrukcija leisdavo namus lengvai išrinkti ir esant būtinybei perkelti į kitą vietą. Statybinė mediena Kuršių nerijoje buvo labai brangi, tad neturtingų žvejų namai būdavo maži ir kuklūs. Vėliau, atsiradus daugiau pajamų, padidėjo ir namai, viduje padaugėjo patalpų. XIX a. pr. pradedami statyti dviejų galų dideli žvejų namai. Tokius namus statėsi didelės šeimos, kur vedę vaikai galėjo gyventi kitame namo gale. Tradicinę žvejo sodybą sudarė gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pukinė, rūsys ir rūkykla žuvims.

73 pav. 1911 m. knygose užfiksuotas didysis

žvejo namas Nidoje su archajiškais žirgeliais

ir aukštu gyvybės medžiu tarp jų.

74 pav. Skruzdynėje pirmieji (apie 1825 m.) trys

žvejų gyvenamieji namai pastatyti prie pat marių kranto, galu į marias. Marios šiuo atveju buvo vandens gatvė – laivų judėjimo vieta.

2.3.5 Užpustyti kaimai Kuršių nerijoje

Kuršių nerijoje yra du formavimosi laikotarpiai. Pirmasis jų prieš 5000–3000 metų, kai neriją suraižė senosios parabolinės kopos, jų papėdėje ir įsikūrė žvejai. XVII – XIX a. supustytos naujos kopos, kurios ir nulėmė kaimų užpustymus. Nuo XIV a. didėjo nuo jūros atnešamo smėlio kiekis. Per laisvus plotus pasiekęs parabolines kopas pirmiausia užnešė slėnius tarp jų. Susimaišęs naujasis smėlis su senuoji įgijo griaunamąją jėgą ir tapo grėsme kopų papėdėje įsikūrusiems žvejams. Žmonių veikla taip pat prisidėjo prie smėlio judėjimo – beatodairiškai kertami miškai, didinamas gyvulių ganyklų ir dirbamos žemės plotas. Pirmieji gyvenviečių užpustymai datuojami XVI a. pabaigoje. Intensyviausi užpustymai vyko nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, kai beveik visų kaimų gyventojai, gelbėdamiesi nuo smėlio,

turėjo ieškoti naujų vietų savo gyvenimui. Nebėra nei vieno iš keturių Naglių, nei dvejų Lotmiškių, Karvaičių, Gausutės, Prėdinės, Kuncų ir Naumiesčio kaimų. Persikeldavo visas kaimas su gyvuliais ir visu turtu marių įlankos link. Persikraustymamas talkindavo visa bendruomenė, nes gyvenimas tuo metu be kaimyno pagalbos buvo neįsivaizduojamas.

Namai būdavo statomi specialiu būdu, be vinių – suneriant lentas taip, kad pastatą būtų lengva išardyti ir vėl surinkti. Namai nebuvo sandarūs – smėlis prasibraudavo į patalpas pro plyšelius sienose ir užpildydavo vidaus patalpas. Valyti smėlį tekdavo ne vien namo viduje, tačiau ir kieme.

75 pav. Užpustytas smėliu namelis

Pervalkoje, 1923 m.

76 pav. Didysis žvejo gyvenamasis namas

Pervalkoje, galimai perkeltas iš pustomų

Naujųjų Naglių.

2.3.6 Nidos tradicinės architektūros fotofiksacijos

77- 86 pav. Tradicinė architektūra Nidoje, nuotraukos iš asmeninio archyvo

2.3.7 Gamtinė situacija

87 pav Gamtinės analizės schema

Analizuojamoje teritorijoje vyrauja intensyvaus ir ekstensyvaus naudojimo miškai ir smėlio kopos. Projektuojamas sklypas priskiriamas ilgalaikio ir trumpalaikio poilsio pastatų statybų teritorijai.

Teritorijoje vyrauja spygliuočiai – paprastosios bei kalninės pušys. Lapuočių vos keletas medelių –berželiai ir juodalksniai, alksnių krūmai.

2.3.8 Gamtinės aplinkos ir pastatų gretimoje aplinkoje fotofiksacijos

88 - 98 pav. Gamtinės aplinkos ir gretimų objektų fotofiksacijos projektuojamoje teritorijoje, nuotraukos asmeninio archyvo

2.3.9 Nidos gamtinės aplinkos fotofiksacijos

99 - 106 pav. Nidos gamtinės aplinkos fotofiksacijos, nuotraukos asmeninio archyvo

2.3.10 Mikroklimato analizė

Kuršių nerija ir Baltijos pakrantės lyguma – atskiras geografinis rajonas su savitomis geomorfologinėmis ir klimatinėmis sąlygomis. Stiprūs vėjai, pustymas, sausi ir greitai įkaistantys nederlingi dirvožemiai, druskingas vanduo, staigios ir dažnos oro permainos nulemia Kuršių nerijos augalijos išskirtinumą. Kuršių nerijoje klimatas jūrinis – ruduo šiltesnis ir ilgesnis nei likusioje Lietuvos dalyje, tačiau orai permainingi. Šilčiausias mėnuo rugpjūtis (vidutinė temperatūra 17°C), o šalčiausia sausio–vasario mėnesiais (-2,5°C). Kritulių per metus iškrenta 700–760 mm. Vyraujantys vėjai šiaurės vakarų ir pietvakarių, vidutinis vėjo greitis 4–5 m/s.

2.3.11 Reljefas

Kuršių nerijos reljefas sudėtingas, jame išsiskiria aiškios morfologinės struktūros Einant iš vakarų į rytus regimi reljefo ruožai, kuriuose susiformavusios skirtingos ekologinės sąlygos. Pajūryje –jūros paplūdimys ir prieškopės (apsauginis paplūdimio kopagūbris), marių link eina palvė, kupstynė, didysis kopagūbris, pamario palvė ir marių paplūdimys. Jūros paplūdimys yra 10–50 metrų pločio, prieškopės 4–12 metrų aukščio, apsauginės paplūdimio kopos 30–150 metrų pločio. Už prieškopių plytinti palvė yra kauburiuota arba plokščia lyguma, apaugusi žole, krūmais arba medžiais. Jų paskirtis apsauginė, daugelyje vietų jos buvo suskurtos žmonių, kad sulaikytų pustomą smėlį. Pagrindinis Kuršių nerijos reljefo elementas – didysis kopagūbris. Jis nutįsęs 80 kilomentrų nuo Smiltynės iki Šarkuvos, vidutinis aukštis apie 30 metrų. Aukščiausia kopa Kuršių nerijoje – Vecekrugo.

Projektuojama teritorija išsidėsčiusi pajūrio palvėje. Reljefas teritorijoje lygus – yra tik vienas peraukštėjimas šiaurinėje sklypo dalyje, prie pėsčiųjų tako. Teritorija apaugusi medžiais ir krūmais, dalyje jos plyti smėlio ruožas.

107 pav Reljefas analizuojamoje teritorijoje

108 pav. Reljefo pjūvis per analizuojamą teritoriją

2.3.12 Susisiekimas

109 pav Susisiekimo

analizės schema

Susisiekimo infrastruktūra tiek visame mieste, tiek analizuojamoje teritorijoje gerai išvystyta –patogus judėjimas ne tik automobiliu, bet ir dviračiais. Pėstieji gali naudotis pėsčiųjų takais, kurie gerai išvystyti, atnaujinti visoje Nidos gyvenvietėje. Atnaujinti ne tik pėstėsiems ir dviratininkams skirti takai, bet ir automobilių stovėjimo aikštelės.

2.3.13 Vietos analizės išvados

Išskirtinės gamtos ir architektūros sintezė Nidai suteikia tokią emocinę būseną, kuria gali pasigirti nedaugelis Lietuvos vietų. Lietuva išsiskiria savo gamta, tačiau Nidoje ji išties ypatinga – savitą istoriją menančios smėlio kopos liudija žmogaus ir gamtos sąveiką. Projektuojama teritorija išsiskiria savo padėtimi Nidos gyvenvietėje – sklypas pušyne prie jūros. Teritorija nuo gyvenvietės centro nutolusi, todėl ramybė joje juntama dar stipriau. Aplinkinių pastatų vos keletas – vasaros metu veikiančios kavinės – kitais sezonais teritorijoje nėra veiklą vykdančių pastatų. Susisiekimo infrastruktūra gera – teritoriją galima pasiekti tiek pėsčiomis ar dviračiu, tiek automobiliu. Sklypas lygus, pagrindinė augmenija –paprastosios ir kalninės pušys.

Nidos išskirtinumas ne vien savita atmosfera, tačiau ir ramybė bei tyla, kuria alsuoja gamta ir architektūra. Tyla Nidoje yra ta vertybė, kurią vietos gyventojai nori perteikti atvykusiems svečiams –mažiau triukšmo ir skubėjimo, daugiau susitelkimo į save. Būtent tokiais principais norima vadovautis ir projektuojant SPA centrą Nidoje. Gamta harmonizuoja žmogaus pojūčius, joje žmogus ilsisi ir atgauna jėgas. Architektūros tikslas yra sužadinti žmogaus emocijas ir sustiprinti žmogaus ir gamtos susiliejimo patirtį. Įstabi gamtinė padėtis, savita architektūra ir istorija patiesia pamatus SPA centro identitetui –tylos prisilietimas per gamtos ir architektūros prizmę.

3. PROJEKTINĖ DALIS

3.1 Ieškojimai

Pirminės projektuojamo objekto idėjos užgimė atlikus istorinę vietos analizę. Nida išsiskiria ne tik savo gamta ir atmosfera, tačiau ir tradicne architektūra. Vienas išraiškingiausių architektūrinių elementų –stogas. Jie būdavo puošiami žirgeliais, lėkiais, tačiau itin įdomi pati stogo funkcija. Istoriniuose šaltiniuose įamžinti šiaudiniai stogai be kaminų. Namo viduje buvo kūrenama atvira ugnis, o kildavę į viršų dūmai džiovindavo pastogėje iškabintus žvejų tinklus.

- 111 pav. Eskizai

Taip pat įdomus ir stogo elementas čiukuras, kuris tarnauja ne tik funkciškai (dūminėse pirkiose pro čiukurą iš namo pasišalindavo dūmai, vėliau pritaikytas pastogei vėdinti), tačiau ir estetine prasme –stogas įgauna kitą išraišką. Stogo forma tapo viena pirmųjų inspiracijos šaltinių ieškant tūrinės ir kompozicinės išraiškos SPA centro kompleksui.

112 – 114 pav. Eskizai

3.2 Meninis tyrimas

Tolimesni tūrių ir meninės išraiškos ieškojimai vyko per meninį tyrimo – eksperimentą. Meninį tyrimą būtų galima pavadinti „Šviesos Haiku“. Sumodeliuotuose tūriuose angų ir šviesos pagalba ieškoma kaip ploštumos ir angos reaguodamos su šviesa kuria šešėlio natiurmortus. Ieškoma ritmikos ir formų per šviesą ir šešėlius, o gautas formas vėliau būtų galima panaudoti ieškant architektūrinės išraiškos SPA centro komplekso pastatams. Gautų fotofiksacijų rezultatai apipavidalinami grafiškai –ieškoma elementariausios linijų formos, kuri perteiktų ritmą ir proporcijas, pastebėtas tūriuose.

115 – 118 pav. Meninio tyrimo fotofiksacijos

119 – 125 pav Meninio tyrimo fotofiksacijos

126 – 134 pav Apibendrinantys eskizai, atlikti po meninio tyrimo

Eksperimento metu užfiksuotose formose vyrauja linijų ekspresija ir ritmika bei tūrių lakoniškumas –tokių formų ir išraiškos bus siekiama ir formuojant SPA centro komplekso pastatų tūrius Rimtis, tyla, nusiraminimas, balansas – tokių pojūčių bus siekiama projektuojamoje aplinkoje.

Prieš pradedant projektuoti SPA centrą taip pat buvo atliktas tyrimas – apklausa, kurios metu buvo paprašyta apklausos dalyvių (30 apklaustųjų) nupiešti, kokias emocijas jiems sukelia 5 elementai, iš kurių susideda mūsų pasaulis – ugnis, vanduo, oras, žemė ir eteris. Kadangi būsimas objektas bus projektuojamas gamtinėje aplinkoje, norėjosi pastebėti, kokias emocijas šie elementai sukelia apklausos dalyviams, kokia forma jie galėtų šiuos elementus išreikšti per piešinius. Daugumoje paveikslėlių apklaustieji juos vaizdavo minkštų, banguotų, oganiškų formų. Organiškas formas norėjosi supinti su meninio tyrimo metu gautomis lakoniškomis formomomis ir ritmiškumu, kad jos taptų tarsi atsvara griežtumui. Organiškas formas buvo nuspręsta integruoti į kraštovaizdį – takelius, reljefo pabangavimus, smėlio zonas.

135 pav. Apkausos dalyvių piešiniai

3.3 Variantinis projektavimas

3.3.1

Pirmas variantas

136 pav. Eskizai

Pirminiai eskizai tapo ieškojimais, kaip išraišką susieti su funkcija. Norima nuo žemės pakilusio pastato, kuriame stogas pagrindinė išraiškos priemonė. Pastato sienos iš stiklo, ant jų pastatytas stogas iš medžio. Stiklo sienos suteikia lengvumo, atrodo, kad stogas tarsi būtų pakibęs ore. Pastatas atkeliamas nuo žemės ir statomas ant stambių kolonų. Kolonos veikia tarsi jungtys, šalia jų formuojami koridoriai. Pats judėjimas dinamiškas – lankytojas laipteliais turi pakilti į pastatą, tada kitoje pastato pusėje nusileisti, kad pereitų į kitą pastatą. Visa judėjimo schema vyksta tarsi žaidimo principu. Siekiama vaizdiniais sužadinti lankytojuų smalsumą. Tai taip pat ir nusileidimo į paplūdimį Nidoje principas, kurį norima atkartoti ir projektuojamuose pastatuose. Skaidrūs paviršiai kontrastuoja su nepermatomomis plokšumomis. Tai tarsi dar viena smalsumo sužadinimo priemonė – lankytojui gali kilti klausimas – o kas gi bus matoma už kito erdvės kampo.

137 pav. Situacijos planas variantiniame projektavime, 1 variantas

Pastatų išdėstymas sklype susideda iš trijų pagrindinių tūrių. Pirmas tūris skirtas bendrosioms erdvėms, recepcijai, gydytojų kabinetams. Antrasis tūris skirtas SPA centrui su vidaus baseinu. Trečiasis tūris –gyvenamosioms erdvėms. Aktyvaus laisvalaikio zona rytinėje sklypo dalyje. Bendras pastatų plotas –5620 m². Aukščiausias pastatas – 17,2 metrai virš žemės (gyvenamieji ir bendrosios paskirties pastatai). Žemiausi pastatai jungiamosios funkcijos (koridoriai) – 4 metrai virš žemės.

138 pav Pjūvis per pastatus variantiniame projektavime, 1 variantas

139 – 142 pav. Vizualizacijos, 1 variantas

Stoge ieškoma funkcijos, šviesos ir šešėlio sintezės. Planuojamos angos, per kurias į stogą, tarsi tunelio principu patektų natūrali šviesa. Tokiu būdu stogas siekia išraiškos ne tik išoriniame, bet ir vidiniame tūryje. Projektuojamoje teritorijoje gausu augmenijos – vyrauja paprastosios bei kalninės pušys, berželiai, juodalksniai. Vidiniuose pastatų tūriuose, kiemeliuose, paliekami sklype jau augantys medžiai. Tokiu būdu galima grožėtis medžių siluetais ne tik už pastatų, bet ir jų viduje.

– 144 pav Eskizai

Jungiamoji dalis tarp pastatų – SPA centro erdvės su kabančiu baseinu. Visa baseino erdvė yra stiklinė, joje jaučiamas pakilimo nuo žemės efektas. Matoma tiek žemės linija pažvelgus žemyn, tiek dangus, kai žiūrima į viršų pro stiklinį stogą – tokiu būdu norima dar labiau pabrėžti ir atskleisti išskirtines gamtines duotybes projektuojamoje teritorijoje. Tūris išsiskiria savo lakoniškumu – tai tarsi tiltas tarp dviejų likusių tūrių.

145 – 146 pav. Vizualizacijos, 1 variantas

143

147 – 151 pav. Maketai, 1 variantas

3.3.2

Antras variantas

Kaip ir pirmajai koncepcijai, taip ir antrajai inspiracija tapo tradicinės architektūros Nidoje interpretacija, gamtos ir architektūros sintezė. Pagrindinė išraiška – trikampio tūrio panaudojimas (dvišlaičio stogo forma, kuri randama tradicinėje Nidos architektūroje) tiek tradiciniu būdu, tiek ją apvertus aukštyn kojom. Įprastiniu būdu naudojama forma išsiskiria tuo, kad lyginant ją su tradiciniu namu, ji neturi sienų, yra tik stogo forma, kuri ir išreiškia visą tūrį. Panaudojus ją kitokiu būdu – apvertus aukštyn kojom, ji įgauna visai kitą išraišką. Tūris tarsi sukelia įtampą įsirėždamas į reljefą. Smailumas, kampai sukelia žiūrovo smalsumą – o kaip gi ta forma veikia erdves pastato viduje?

152 pav. Eskizas

Pastatų išdėstymas sklype primena kaimelio užstaty namai stovi atsukti galu į marias. Pirmas tūris skirtas bendrosioms erdvėms, recepcijai, gydytojų kabinetams. Antrasis tūris skirtas SPA centrui su vidaus lauko baseinas. Likę tūriai skirti gyvenamosioms erdvėms.

Bendras pastatų plotas 9 metrai virš žemės (SPA centro pastato dalis).

Giliausia pastato dalis Žemiausi pastatai gyvenamosios paskirties

153 pav Situacijos planas variantiniame projektavime, 2 variantas

Kadangi sklypas lygus, šioje koncepcijoje jis formuojamas, kad lakoniški tūriai įgautų kitokią išraišką, tarsi banguojančioje aplinkoje. Reljefo formavimas taip pat nori suteikti įspūdį, tarsi tūriai yra įsmigę jame – tokią išraišką galime matyti užpustytų Kuršių nerijos kaimų istorinėse nuotraukose.

154 - 156 pav Pjūviai per pastatus ir sklypą variantiniame projektavime, 2 variantas

157 pav. Vizualizacijos, 2 variantas

158 - 161 pav. Vizualizacijos, 2 variantas

162 pav. Maketas, 2 variantas

163 pav. Maketas, 2 variantas

164 pav. Maketas, 2 variantas

165 pav. Maketas, 2 variantas

166 pav. Maketas, 2 variantas

3.3.3 Variantų apibendrinimas

Nusiraminimas, tyla, ramybė, balansas ir vidinė harmonija – tokiais žodžiais būtų galima apibūdinti formuojamo SPA komplekso Nidoje siekiamas perteikti emocijas. Šiandieninis gyvenimas kupinas įtampos, nuolatinio skubėjimo, todėl noras atgauti jėgas ir dvasinę ramybę tampa itin aktualus. Atliktas eksperimentas ir tyrimas, vietos ir istorinė analizės nupiešė gairę, kuria buvo formuoti abu anksčiau aprašyti projektų variantai. Abiejuose variantuose siekiama tūrio lakoniškumo, kuris persipintų su eksperimentų metu atrastu ritmiškumu. Taip pat siekiama šviesos ir šešėlio dialogo, jo kuriamos nuotaikos žiūrovui. Abiejuose variantuose buvo naudojami plokštumos nepermatomumo ir skaidrumo principai – kai kurios erdvės atveriamos, kad pro jas matytųsi nuostabūs gamtos peizažai, kai kurios erdvės uždaromos, kad būtų galima susitelkti. Abu variantai interpertuoja istorinės analizės metu aprašytą stogo formą, tačiau ją perteikia skirtingai – pirmuoju atveju stogo forma mažiau suvokiama, labiau išsiskiria patatų tūriai ir jungtys, vidinės erdvės (kiemeliai). Antruoju atveju stogo forma veikia kaip pagrindinė architektūros išraiškos priemonė – vyksta žaidimas tarp apverstos stogo formos ir sutinkamos formuojant tradiciniu būdu.

Atliktos apklausos rezultatai taip pat matomi abiejuose variantuose – refljefo formavimas ir minkštų, organiškų formų įvedimas sklypo aplinkoje suteikia įspūdį, kad SPA centro lankytojas yra apsuptas artimos gamtinės aplinkos – smėlio kopų pajūryje. Peizažo pabangavimas atkartoja jausminį ir vizualinį smėlio kopų įspūdį, todėl lankytojui SPA centro aplinka teikia dar didesnį atsipalaidavimo ir ramybės jausmą. Galutiniame variante bus siekiama supinti visas atrastas forma ir jas sujungti į bendrą visumą.

167 pav Variantų apibendrinimo vizualinė scehma

3.4 Aiškinamasis

3.4.1 Idėja

Žmogus gyvena nuolat kintančioje ir įtemptoje aplinkoje, kurioje tiek dvasinės, tiek fizinės sveikatos ir ramybės paieškos tampa svarbia šiandienio gyvenimo dalimi. Žmogus ieško balanso tarp miesto šurmulio, savęs pažinimo ir galimybės atgauti jėgas. Pagrindinės išraiškos priemonės, ieškant architektūrinės kalbos SPA centro tūriams – formos subtilumas ir kitoniškumas. Siekiama ne tradicinės ir Nidoje sutinkamos architektūros atkartojamumo, tačiau jos interpretacijos, kuri visgi leistų žiūrovui suvokti, kad kompleksas yra būtent Nidoje ir šioje vietoje yra labiausiai tinkamas savo išraiška. Žaidimas trikampio forma tampa viena iš pagrindinių tūrio išraiškos paieškos elementų –apverstas tūris, kabantis tūris, praslinktas tūris – visos šios formos diktuoja kitokį stebėtojo suvokimą, leidžia judant erdvėje kaskart jas pamatyti iš skirtingų rakursų, sužadina stebėtojo vaizduotę. Balanso ir harmonijos su gamtine aplinka išlaikymas laikomas itin svarbiu aspektu formuojant tiek vidines, tiek lauko erdves. Norima, kad aplinka, o kartu architektūra, būtų juntama per puikiai žinomus, tačiau galbūt pamirštus pojūčius ir emocijas – medžių šnaresį pučiant vėjui, jūros ošimo garsus, žolės kvapą, vaikčiojant komplekso takeliais, smėlio vėsumą, kai į jį panyra pėdos. Gamtos perteikiamos emocijos veikia kaip meditacijos priemonė, kurią galime suvokti ne per rytų religijos prizmę, tačiau, kaip būtį ar esatį vienyje su gamta ir šia akimirka. Būtent tokios emocijos, kai galima pajusti šios akimirkos laikinumą ir tuo pačiu amžinybę, siekiama ieškant architektūrinės kalbos SPA centro komplekse. Harmonijos ir darnos su gamta perteikimas veikia kaip sveikatinimosi priemonė, užtikrina vidinį balansą Tūrių išraiška ir dinamika taip pat atkartoja žmogaus emocijas ir būsenas – nuo pakylėjimo ir džiaugsmo iki liūdesio ar melancholijos. Tai galima pajusti trikampės formos santykyje su aplinka. Skirtingi tūriai ir jų išraiška ieško sąsajų, bet kartu ir išskirtinumo – kiekvienas dėmuo prisideda prie komplekso identiteto. Architektūros ir gamtos sintezė veikia per formos nuosaikumą, bet kartu ir per įtampos taškus – suvokėjui tai dar viena emocijų sužadinimo priemonė, veikianti visai kitokiu principu, nei tradicinė architektūra.

168 pav Idėjos eskizas

3.4.2 Objekto architektūrinė koncepcija

Atlikus variantų apibendrinimą buvo nuspręsta toliau plėtoti antrą projekto variantą.

Architektūrinės išraiškos, tūrių formos ir kompozicijos buvo ieškoma eskizuose bei maketuose.

169 pav. Eskizai

170 pav Eskizinis maketas

171 pav. Eskizinis maketas, SPA centras ir restoranas

172 pav. Eskizinis maketas, bendras komplekso vaizdas

Pirminiuose maketuose SPA centras ir restoranas buvo formuojami kaip du atskiri tūriai, susikertantys pačiuose kraštuose. Tačiau tūriai išsiskyrė iš bendro komplekso savo neproporcingumu. Baseinas buvo formuojamas ant SPA centro stogo. Gyvenamieji kompleksai ir sporto centras buvo formuojami iš trijų tūrių.

173 pav Eskizinis maketas, gyvenamasis kompleksas

174 pav. Eskizinis maketas, bendras komplekso vaizdas

175 pav Eskizinis maketas, SPA centras ir restoranas

176 pav Antrasis eskizinio maketo variantas, bendras kompleso vaizdas

Antrąjame eskizinio maketo variante buvo nuspręsta pakeisti SPA centro ir restorano tūrius. Restorano tūriai įgavo tokią pačią išraišką kaip ir sporto kompleksas – susideda iš trijų apverstų trikampio formos tūrių. SPA centras, didžiausias pastatas visame komplekse, išsiskiria savo stogo masteliu, o vizualinį identitetą dar labiau sustiprina stiklo fasadai – jų dėka stogas atrodo tarsi pakibęs ore. Gyvenamieji kompleksai ir sporto centras liko nepakitę nuo pirmojo eskizinio maketo varianto.

177 – 178 pav Antrasis eskizinio maketo variantas, bendras komplekso vaizdas

179 pav. Antrasis eskizinio maketo variantas, gyvenamasis kompleksas

180 pav. Antrasis eskizinio maketo variantas, restoranas ir SPA centras

181 pav. Antrasis eskizinio maketo variantas, gyvenamieji kompleksai

3.4.3 Objekto integralumas esamoje situacijoje

Projektuojama teritorija yra šalia centrinio Nidos paplūdimio, ribojasi su krašto keliu SmiltynėNida (Nidos-Smiltynės pl.), šiaurėje – su G. D. Kuverto gatve. Teritorija yra nutolusi nuo centrinės Nidos dalies, todėl vizualinių ašių su gyvenviete neturi. Projektuojamos teritorijos plotas virš 8 ha, todėl SPA centro komplekas formuojamas iš atskirų tūrių – norima formuoti atskirus pastatus, kurie kuo jautriau

įsikomponuotų gamtinėje aplinkoje, neužgoždami esamų gamtinių duotybių. Pastatai grupuojami segmentais (išskyrus SPA centro pastatą) ir dėstomi vertikalia ašimi.

182 pav. Situacijos planas

3.4.4

Sklypo sutvarkymo sprendiniai

Projektuojamas sklypas gausus augmenijos ir smėlio, todėl šias duotybes stengiamasi išnaudoti ir jas integruoti kartu su pastatais. Pastatai sklype formuojami atskirais segmentais – norima, kad jie darniai įsikomponuotų aplinkoje jos neužgoždami. Pastatai dėstomi vertikalia ašimi, ją įformina medinės galerijos, susijungiančios centrinėje dalyje – amfiteatre. Amfiteatre grindinys dengiamas smėliu – taip norima suminkštinti aplinką ir leisti pajusti netoliese esančias kopas, paplūdimį. Centriniame amfiteatre taip pat įrengiama laužavietė, kuri leistų susiburti vakarais ir pasimėgauti laužo skleidžiama šiluma ir atmosfera.

Pagrindiniai patekimai į sklypą

veda iš šiaurinės ir pietinės pusės ir jungiasi su jau esančiais teritorijoje pėsčiųjų takais.

Įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę suprojektuotas šalia jau

esančios automobilių stovėjimo aikštelės, skirtos miesto gyventojams ir svečiams.

Visas sklypas sujungtas ne tik statiškais mediniais pėsčiųjų

takais – galerijomis, tačiau ir organiškų formų takeliais, kurie tarsi tinklas papildo statiškas jungtis, leidžia natūraliau judėti tarp pastatų. Kiekvienas pastatų kompleksas formuojamas su savo atskira poilsio vieta.

183 pav. Sklypo planas

Tokiu būdu SPA centro svečiai gali mėgautis dar didesne ramybe ir atsipalaidavimu. Gyvenamųjų kompleksų vidiniuose kiemeliuose įregiamos įgilintos poilsio zonos, kurių grindinys dengiamas smėliu.

Šiose poilsio oazėse taip pat paliekamos jau augančios pušys, kaip ir centriniame amfiteatre, vaikų žaidimo aikštelėje. Vaikų žaidimo aištelė taip pat, kaip ir amfiteatras ir gyvenamųjų pastatų poilsio zonos

– įgilinama, grindinio danga smėlis, kuris šiame plote yra susiformavęs natūraliai. Ramybės ir tylos įspūdį pabrėžia ir du dirbtiniai ežerėliai. Jų ištęsto stačiakampio forma sustiprina ilgo tako vizualą, veikia raminančiai. Ežerėliai sklype atlieka ir visumos sujungimo vaidmenį – tokiu būdu ilgas galerinis takas natūraliau integruojasi aplinkoje. Kitas svarbus elementas sklype – formuojamos kalvelės, atkartojančios smėlio kopų vizualą. Mintis jungti statiškus tūrius su organiškomis formomis kilo atlikus tyrimą (aprašyta 75 psl.). Tokiu būdu aplinka įgauna bangavimo ir organiškumo vizualą, primena užpustytų kaimų vaizdus, sutinkamus istorinėse Nidos nuotraukose.

Svarbus elementas SPA centro komplekso teritorijoje – lauko baseinas. Formuojant lauko baseino tūrį buvo atsižvelgta į patį SPA centro pastato tūrį – norima atkartoti pailgą stačiakampę formą, kuri susijungtų su aplinka. Lauko baseinas svarbus elementas kuriant emocinę architektūrą. Vandens ir aplinkinių garsų, medžiagiškumo ir gamtos apsupties susiliejimas dovanoja išskirtines patirtis, leidžia panirti ne tik į vandens ritualo teikiamą malonumą, bet ir į meditacinį būvį. Būtent tokios emocijos ir siekiama šiame komplekse.

184 pav. Medinių takelių – galerijų eskizai

3.4.5 Objekto programa

SPA centro komplekse pastatai grupuojami po tris, išskyrus SPA centrą. Šis pastatas išsiskiria savo masteliu – tokiu būdu norima pabrėžti jo svarbą, suteikti jam centrinio pastato vaidmenį, kuris apjungtų likusius pastatus. Pirmasis tūris, einant pro centrinį įėjimą iš pėsčiųjų tako pusės – restoranas. Antrasis tūris – pirmasis gyvenamasis kompleksas su vidiniu kiemeliu. Trečiasis tūris – SPA centras su lauko baseinu. Ketvirtasis tūris – antrasis gyvenamasis kompleksas su vidiniu kiemeliu. Penktasis tūris – sporto centras su šalia esančia vaikų žaidimo aikštele. Visus šiuso pastatus jungia takas – galerija, kurio centre įkomponuotas amfiteatras su laužaviete.

185 pav. Komplekso planas su paskirtimis

3.4.6

Funkciniai – planiniai sprendiniai

SPA centro pastato vidaus erdvės formuojamos skirstant jas į tris vertikalias dalis. Pirmoji dalis

skirta recepcijai, laukiamąjam ir gydytojų kabinetams. Antroji dalis – persirengimo kambariams, personalo patalpoms ir techninėms patalpoms. Trečioji dalis skirta baseino erdvei, pirčių komplesui ir poilsio zonai. Judėjimas SPA centre vyksta ilgais koridoriais, kurie primena ir sklype vykstantį judėjimą tarp pastatų. Poilsio zona lauke išsidėsčiusi lygiagrečiai su pastatu, šalia jos – laukio baseinas, kurio ilgis lygus pastato ilgiui. Tokio ilgio baseinu norima dar labiau susitiprinti emocinį erdvės pajutimą, suteikti jam išskirtinumo.

186 pav SPA centro planas

Į restorano pastatą veda takai, peraugantys į laiptus. Iš vienos pusės takas atsišakoja nuo pagrindinio sklypo tako – galerijos, iš kitos pusės – nuo pėsčiųjų tako vakarinėje sklypo pusėje. Pats pastatas susideda iš trijų tūrių, kurių kiekviename numatytos skirtingos funkcijos. Labiausiai šis pastatas išsiskirias savo forma, kuri primena aukštyn kojomis apverstą stogą, ar trikampį.

Svečiai pasitinkami recepcijos zonoje (pirmasis pastato tūris, A ašis), už kurios pagrindinė restorano salė. Šalia recepcijos esantys laiptai veda į terasą, esančią ant pastato stogo. Už pagrindinės salės esantis koridorius svečius nukreipia į aukštu žemiau suprojektuotus san.mazgus, bei ant stogo esančią terasą.

187 pav 1 aukšto restorano planas

Baro zona (antrasis tūris, B ašis) taip pat erdvi, paskirstanti svečius tiek prie baro, tiek prie staliukų. Trečiąjame tūryje (C ašis) suprojektuoti san.mazgai, laiptai, vedantys į aukštu žemiau esančias technines patalpas, personalui skirtos patalpos ir virtuvės patalpos su techninėmis patalpomis. Į pastatą patenkama ne tik laiptais (iš vienos ir iš kitos pastato pusės), bet ir liftu. Į ant stogo esančią terasą taip pat veda dveji laiptai, galima pasikelti liftu. Nors pastatas išsiskiria savo tūriu, jame užtikrinamos visos erdvės, būtinos pilnavertiškam pastato funkcionavimui, o pasvirusios pastato sienos tik dar labiau sustiprina išskirtinę atmosferą ir vaizdus, matomus pro langus.

Gyvenamąjį kompleksą sudaro trys pastatai, besiglaudžiantys savo stogais. Pastatai dviejų aukštų –pirmąjame aukšte suprojektuoti kambariai su terasomis, o antrąjame pastato aukšte suprojektuoti kambariai su balkonais. Kiekvieno pastato pirmąjame aukšte suprojektuota po 6 dviviečius kambarius ir vieną, skirtą apsistoti šeimai su keturiais asmenims.

188 pav. 1 aukšto gyvenamojo komplekso planas

Pirmo aukšto lauko erdvėse numatytos terasos ir bendra poilsio zona, kuri yra įgilinta į reljefą. Jos grindinys dengiamas smėliu, o centrinėje dalyje pavėsį suteikia čia augančios pušys. Tokiu būdu galima pasimėgauti gamta ir jos teikiama ramybe neišeinant už gyvenamojo komplekso ribų. Terasas dengia pastatų stogai, todėl visas komplekso tūris atrodo vientisas. Tarp susiglaudusių tūrių esančiose angose atsiveria tarsi įrėminti gamtos peizažai.

Antrąjame pastato aukšte suprojektuoti dviviečiai kambariai, išskyrus pirmąjį pastatą, kuriame numatytas ir keturvietis kambarys. Kiekvienas kambarys turi savo balkoną, kuris išsiskiria savo erdvumu.

189 pav 2 aukšto gyvenamojo komplekso planas

Gyvenamojo komplekso tūris iš kitų SPA centro komplekso pastatų išsiskiria savo lakoniškumu. To buvo siekiama norint išlaikyti balansą tarp pastatų grupių. Taip pat tai tarsi aliuzija į tradicinę Nidos architektūrą ir istoriją kuri pasižymėjo paprastumu, kuklumu. Stebėtojo emocija užtikrinama ne pastato architektūrine išraiška, bet erdvės pajutimu – per smėlio oazę tarp pastatų, kurios vėsa gaivina karštomis vasaros popietėmis ir vėjo supamas pušų šakas už lango. Kiekviename komplekso pastate siekiama lankytojo emocijas sužadinti ne tik vaizdinių, bet ir garso, kvapų bei haptikos pagalba.

SPA centro komplekse formuojami du gyvenamųjų pastatų kompleksai – jie vienodo išplanavimo.

190 pav 1 aukšto sporto centro patalpų planas

Sporto centro pastato tūris analogiškas restorano pastatui. Jį, kaip ir restoraną, sudaro trys tūriai, sujungti tarpusavyje.

Pirmasis tūris skirtas persirengimo kambariams ir jogos salei (ašis 1). Antrasis tūris skirtas pilateso salei, poilsio zonai, techninei patalpa ir san.mazgams (ašis 2). Trečiasis tūris (ašis 3) skirtas recepcijai ir treniruoklių salei. Pastatas, taip pat kaip ir restorano, turi du išėjimus į ant pastato stogo esančią lauko terasą.

Techninės patalpos, skirtos ventiliacijos, šildymo įrenginiams, numatytos žemiaus esančiame aukšte

(kaip ir restorano pastato atveju). Į pastatą patenkama iš abiejų pastato pusių esančiais laiptais arba liftu.

3.4.7 Fasadų sprendiniai

Pastatų fasadams architektūrinė išraiška ir ritmas pirmines užuomazgas įgavo šviesos ir šešėlio eksperimento metu. Vėliau šias formas perteikus eskizuose buvo juntamas linijų smulkumas ir asikartojamums, persipinantis su stambesnėmis plokštumomis. Stengiamasi pabrėžti pastatų tūrių lakoniškumą, todėl norima fasadų neapkrauti apdailos medžiagomis. Fasadai išreiškiami tik dviejų apdailos medžiagų pagalba – stiklo ir medienos. Viso komplekso koncepcijoje buvo ieškoma gamtos ir architektūros sintezės, todėl toks medžiagiškumo pasirinkimas tik dar labiau sustiprina gamtos ir architektūros darną.

191 pav Restorano pastato fasadas

192 pav SPA centro fasadas

193 pav. Pjūvis 1-1

194 pav Pjūvis 2-2

3.4.8 Interjero sprendiniai

Interjere laikomasi tos pačios architektūrinės išraiškos kaip ir eksterjere – visą pagrindą ir emociją kuria pastato tektonika. Pagrindinis dėmesys SPA centre krypsta į stogą ir matomą jo konstrukciją, kuri susipina su ritmiškai atsikartojančiomis kolonomis ir langais stoge. Vidinis stogo aukštis – 10 metrų, todėl erdvės pojūtis interjere, matomi gamtos vaizdai už lango kuria išskirtines patirtis. Erdvės pajutimas per garsą, vandens ritualą ir vaizdinius yra formuojamas visoje SPA cetro architektūroje, todėl vidinės erdvės siekia tai dar labiau sustiprinti – stengiamasi ištrinti ribą tarp vidaus ir lauko. Interjere dominuoja pastato konstrukcijos ir medžiagiškumo sintezė, grynumas, stengiamasi atsiriboti nuo nereikalingumo dekoracijų naudojimo.

195 pav. SPA centro vizualizacija, baseino interjeras

196 pav. SPA centro vizualizacija, recepcijos interjeras

Grynumo siekiama visose erdvėse – tiek SPA centre, tiek restorane ar gyvenamuosiusoe kompleksuose.

Apdailai naudojamas medis, akmuo, mikrocementas, molio tinkas. Dauguma formų yra gautos atlikus šviesos ir šešėlio eksperimentą – pavyzdžiui ažūro pertvara, kuri naudojama recepcijos ir laukiamojo zonose.

197–198 pav Eksperimento metu atliktos fotofiksacijos

199 pav SPA centro vizualizacija, laukiamojo interjeras

Vanduo, kaip architektūrinis elementas, naudojamas ne tik lauko, bet ir vidaus erdvėse – laukiamojo zonoje suformuotas negilus baseinas, kuris veikia raminamai, sukuria harmonijos ir balanso vizualą.

Visose erdvėse stengiamasi ieškoti paprastumo, tam, kad žmogus galėtų gilintis į save, atgauti jėgas, o visa supanti aplinka veiktų gydančiai, neblaškytų, o leistų nurimti ir susitelkti į save.

200 pav Restorano vizualizacija, pagrindinės salės interjeras

Restorano interjere išskirtinumą lemia pasvirusios sienos. Kaip ir SPA centro pastate, taip ir restorano, interjeras yra nulemtas pastato tektonikos. Matomos sijos susipina su langų angomis, sudarydamos ritmiškumą visoje erdvėje – jį papildo ir pro langos sklindanti šviesa. Apdailos medžiagos naudojamos tos pačios, kaip ir likusiuose komplekso pastatuose, kontekstualios, artimos gamtai. Baldai ir interjero detalės naudojamos minimalistinių formų.

3.4.9 Konstrukciniai sprendiniai

SPA centro pastato konstrukcinė sistema paprasta – masyvų SPA centro stogą laiko ant kolonų tinklo atremtos trikampės santvaros. Visa pastato konstrukcinė sistema veikia kaip pagrindinė architektūrinė pastato išraiška. Siekiant ritmiškumo, buvo atsižvelgta į langų išdėstymą stoge, taip pat santvarų atsikartojamumą.

201 pav. SPA centro konstrukcinė schema

202 pav Mazgas A

Restorano pastatą laiko plieninės dvitėjinio profilio sijos, galuose sujungtos metalo įtvirtinimu, kuris jungiasi į gelžbetonio pagrindą. Sijos viena su kita surišamos ir pastato viršuje.

203 pav. Restorano pastato konstrukcinė schema

204 pav Mazgas B

Pastate trys monolitinės perdangos, atremtos ant plieninių dvitėjinio profilio sijų (techninėms patalpoms skirto aukšto, pagrindinio aukšto ir terasos, esančios ant stogo).

3.4.10 Gaisrinė sauga

SPA centro komplekso saugos ir evakuacijos sprendiniai projektuojami pagal pagrindinius gaisrinės saugos reikalavimus. SPA centro pastatas vieno aukšto, sąlytyje su žeme, tad evakuaciniai takai numatomi per išėjimus (trys išėjimai). Restoranas ir sporto centras turi du išėjimus – kiekviename pastato gale po vieną. Gyvenamiejų kompleksų pirmas aukštas sąlietyje su žeme, kiekvienas kambarys turi tiesioginį išėjimą į lauką. Antrąjame aukšte evakuacijai numatyta viena laiptinė, nes tolimiausia vieta nuo išėjimo nutolusi mažiau nei 25 m.

3.4.11 Statinio prieinamumas. Žmonių su negalia poreikių tenkinimo sprendiniai

Kompleksas yra suprojektuotas taip, kad būtų patogiai naudojamas ir prieinamas žmonėms su negalia. Restorano ir sporto komplekso pastatuose įrengiami liftai. Praėjimai, durys ir san. mazgai projektuojami taip, kad atitiktų statinių prieinamumo reikalavimus ir tenkintų ŽN poreikius. Sklype suprojektuoti takeliai su kieta danga, todėl užtikrinamas judėjimas ir patekimas į visus komplekse esančius pastatus. Į amfiteatrus suprojektuotos nuovažos. Automobilių stovėjimo aikštelėse numatytos A tipo neįgaliųjų automobilių parkavimosi vietos.

3.4.12 Pagrindiniai techniniai rodikliai

• Sklypo plotas – 80 777 m²

• Užstatymo plotas – 8063 m²

• Užstatymo intensyvumas – 0,08

• Užstatymo tankis – 0,09

• Bendras pastatų plotas – 6966 m²

• Auščiausias pastas (taškas) – 18. 60 m (SPA centro pastatas)

3.4.13 Rėmėjų naudojamų produktų aprašymas

ARTECHNIKA. Pastato vidaus ir išorės saugumui užtikrinti naudojama „360 visiontechnology“ įranga.

Atsižvelgiant į tai, kad teritorija yra laisvai pasiekiama ir neaptverta, „Eclipse HD Stainless Steel“ kameros užtikrintų vandalizmo atvejų prevenciją.

BAREMA RYTAI. SPA centro kompleksas yra gamtos apsuptyje, todėl itin aktuali tampa apsauga nuo uodų. Gyvenamuosiuose kompleksuose apsauginiai tinkleliai nuo uodų montuojami ant langų ir balkonų durų.

BAUMIT. SPA centro vidaus sienos (gydytojų kabinetasi, pagalbinės patalpos) dengiamos „Baumit

Klima Perla“ mineraliniu, natūraliai baltos spalvos kalkiniu, smulkiu tinku. Šis tinkas pasižymi didele geba praleisti vandens garus ir dėl to sukuria gerą patalpos mikroklimatą

BETONO MOZAIKA Automobilių stovėjimo aikštelėje danga klojama „Prizma 8B“ trinkelėmis (važiuojamoji dalis), o transporto priemonėms laikyti pritaikytos zonos klojamos „Eco line“ gaminiu. Šis drenuojantis gaminys yra pritaikytas zonoms, kuriose planuojamos lengvojo transporto apkrovos, taip pat siekiama išlaikyti tvarumo ir funkcionalumo pusiausvyrą.

BOLLE MODULAR. Statybų metu naudojami buitiniai konteineriai „Bolle“. Buitinių konteinerių patalpose įrengtas visus elektros saugos reikalavimus atitinkantis elektros įvadas, automatinių saugiklių skydas, dienos šviesos šviestuvai, elektros rozetės.

BIPA. Teritorijoje gausu mažosios architektūros elementų, kuriems pasirinktas „BIPA “ gamintojas. Automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat numatyta vieta ir dviračiams laikyti, pasirinktas dviračių stovas „INV 112“. Švaros lauke palaikymui teritorijoje numatomos lauk o šiukšliadėžės „INV 205“.

LED LIFE. Vidaus patalpų apšvietimas numatomas „Led life “ gaminiais. G ydytojų kabinetuose, pagalbinėse patalpose naudojami virštinkiniai lubiniai šviestuvai, modelis „CDR –6048NW– 0“.

Evakuciniai ženklai “3W IP–IP44“ numatyti prie evakuacijai s kirtų išėjimų.

CORIAN. Sanitariniuose mazguose (tiek SPA centre, tiek gyvenamuosiuose kompleksuose, restorane ir sporto centre) plautuvės liejamos iš „Corian Quartz“ dirbtinio liejamo akmens. Pasirenkama „Neutral Cement“ spalva, kuri puikiai tinka prie bendro interjerų spalvinio kolorito. Gydytojų kabinetuose pasirenkama „Bianco Pur“ spalva.

ENEFIT. Automobilių stovėjimo aikš telėje numatyta vieta „Enefit Volt“ įkrovimo stotelei. Nida išsiskiria savo gamta, todėl žalia e nergija, kurią užtikrina „Enefit“, yr a neatsiejam a tvarumo dalis

GEOPARTNERIS. Žemės sklypo kada striniai, geodeziniai, topografiniai matavimai ir planų regimas ruošiamas įmonės „Geopartneris“ darbuotojų.

EQUITONE. Sporto centro vidinių pertvarų sienos dengiamos „EQUITONE“ apdailinėmis plokštėmis iš pluoštinio cemento. Pasirinkta spalva – TE00. Pasirinktos plokštės privalumai – nedegi, atspari daugeliui cheminių medžiagų, tvirta, nekenkia aplinkai, neišskiria kenksmingų medžiagų. Plokštės klijuojamos ant sienos pagal pasirinktą mastelį, todėl sukuriama ne tik atspari sienų apdaila, bet ir estetiškas vaizdas.

PERCUSSION PLAY. SPA centro teritorijoje įrengiami lauko mušamieji ir melodiniai/ perkusiniai instrumentai, pagaminti ir pritaikyti visoms amžiaus grupės žmonėms, taip pat žmonėms turintiems negalią. Pasirinkta „Hexad“ kolekcija – lauko muzikos instrumentai, pasižymintys plačiu ir įdomiu tembru ir aukščio diapazonu. Pasirinkti vamzdiniai varpai, šiuolaikinė varpų lyra, didelis Babelio būgnas ir mažas Babelio būgnas. Pasirinkti instrumentai puikiai integruojasi gamtinėje aplinkoje.

SCENOS TECHNINIS SERVISAS SPA centro pagrindinės baseinos patalpos apšvietimu ir akustika

projektuojama „Scenos Techninis Servisas“ darbuotojų. Kadangi patalpa išsiskiria savo aukščiu, tinkamas apšvietimas ir akustika yra būtina, norint užtikrinti kuo didesnį komforto lygį SPA centro lankytojams.

SCHNEIDER ELECTRIC Visa elektros instaliacija SPA centro komplekse numatyta „Schneider electric“ gaminiais. Programinė įranga, procesų valdymas ir sauga numatyta taip pat „Schneider electric“. Gaminiai pasižymi tvarumu ir pažangumu, o būtent tai ir yra aktualu šiuolaikinėje architektūroje.

SCHOMBURG. Baseino patalpoje naudojami „Shomburg“ gaminiai – hidroizoliacinės medžiagos, plytelių klijai. Produktai naudojami persirengimo kambariuose, dušuose ir sanitarinėse zonose, baseine, pirčių zonoje, techninėse patalpose. Baseino krašto detalės konstrukcija su aukštu vandens lygiu formuojama „Wiesbaden“ persipylimo kanalo tipo.

WICONA. Gyvenamųjų korpusų langams naudojami „WICLINE 95“ profiliai. Langų profiliams naudojama izoliuota trijų kamerų sistema su ETC Intelligence® šilumos izoliacija. SPA centro durims ir vitrinoms taip pat pasirinkti „Wicona“gaminiai. Vitrinoms naudojami „WICTEC 50SG DESIGN“ profiliai, durims – „WICTEC 75 EVO PANEL DOORS“

YAKIWOOD. SPA centro komplekse pagrindinė apdailos medžiaga – mediena. Kad ši apdailos medžiaga įgautų dar daugiau unikalumo pasirinkta ekologiška „Yakiwood“ deginta mediena. Fasadas iš degintos medienos ne tik atsparus aplinkos poveikiui, bet ir suteikia pastatui ypatingą estetišką ir natūralią išvaizdą. Deginta mediena naudojama ir terasų bei medinių takelių dangoms. Pasirinkta spalva – „Black“.

OMNIGYM. SPA centro kompleksas neatsiejamas nuo sveikatos puoselėjimo, kuris tiesiogiai susijęs su sportu. “ naujos kartos lauko treniruokliai įrengiami prie sporto centro pastato. Gamtos apsuptis tik dar labiau sustiprina teigiamą sporto naudą, ypač, kai sportuojama lauke.

PANASONIC. SPA centro komplekse įrengiamos „Panasonic“ šildymo ir vėsinimo sistemos. Lubose montuojami „nanoe™ X generatoriai „air-e“. Generatoriai dezodoruoja ir slopina tam tikras bakterijas, virusus, pelėsius, žiedadulkes ir alergenus, kad patalpų oro kokybė būdų geresnė – tai ypač svarbu sveikatingumo komplekse.

MAPEI. SP grindų dangos, sienų apdailai naudojami „Mapei“ gaminiai. Pasirinkta cementinė dekoratyvinė grindų ir sienų danga – „ULTRATOP LOFT“. Ši danga išsiskiria savo estetika, švariu dizainu, o būtent tokio vaizdo ir siekiama SPA centre

TIKURILA. Gyvenamųjų kompleksų sienos dažomos „Tikurola Harmony Care“ dažais. Tai mažiau

iškastinių medžiagų turintys visiškai matiniai vidaus dažai, sukuriantys švelnaus paviršiaus įspūdį. 30 proc. sudėtyje esančios bendrosios organinės anglies yra biologinės kilmės, t. y. 7 proc. visos gaminio sudėties yra biologinės kilmės.

3.4.13 Komplekso vizualizacijos

205 pav Komplekso eksterjero vizualizacija

206–207 pav. Komplekso eksterjero vizualizacijos

208–209 pav. Komplekso eksterjero vizualizacijos

210–211 pav Komplekso eksterjero vizualizacijos

212–213 pav Komplekso eksterjero vizualizacijos

214–215 pav. Komplekso eksterjero vizualizacijos

3.5 IŠVADOS

• Emocinė architektūra suvokiama ne tik objekto architektūrine išraiška, bet ir per pojūčius Garsas, medžiagiškumas, objekto haptinės savybės, aplinkiniai vaizdiniai kuria ypatingą atmosferą, leidžia suvokti objektus gilesniais lygmenimis. Šiandieniame pasaulyje kuriama vis daugiau dirbtinumo ir chaoso, todėl šiuo projektu siekiama atsisukti į pamatines vertybes.

• Balansas, harmonija ir susitelkimas atrandami tylos apsuptyje, todėl architektūros nuosaikumas, siekiamas visumos kontekste.

• SPA centro kompleksas orientuotas į emocijų pajutimą per patirtis, kurios veikia kaip sveikatinimosi priemonė – jūros ir medžių ošimo garsai, miško ir žolės kvapas, smėlio vėsuma, vandens ritualo galia. Visi šie elementai atskleidžiami kuo grynesne forma, o architektūra tarnauja kaip fonas visų patirčių sąveikoje.

• Siekiama pauzės ir tylos efekto, kuris leistų susitelkti ir atgauti sveikatą visais lygmenimis –fiziniu, emociniu ir dvasiniu. Tyla veikia kaip begalinė tuštuma, kuri geriausiai pažadina protinį ir juslinį suvokimą.

• SPA centro kompleksas pasižymi nuosaikumu, kontekstualumu, grynumu, paprastumu, kuris apima tylos, ramybės, harmonijos ir susitelkimo vertybes. SPA centro komplekso architektūrine išraiška siekiama harmonijos ir balanso tarp gamtos, žmogaus ir architektūros.

• SPA centro komplekso patirtinė esmė yra suvokiama už architektūros ribų – svarbiausias tikslas yra žmogaus savasties (būties) pajutimas per architektūros ir gamtos balanso prizmę. Architektūra yra suvokiama ne vien tūriu ar jo išraiška, bet atmosfera, pojūčiais, kurie sukuria ilgalaikę patirtį.

Literatūra:

1. Malhotra, A. (2022). Emotional architecture Prieiga per internetą: https://www.designingbuildings.co.uk/wiki/Emotional_architecture

2. Geniušas, S. (2022). Pramanų fenomenologija, apie estetiką, vaizduotę ir savimonę, Hubris

3. Zumthor, P (2006) Atmospheres: Architectural Environments. Surrounding Objects, Birkhäuser

4. Zumthor, P. (1998). Thinking Architecture, Birkhäuser

5. Suri, C. (2017). Inside the rise of emotional design Prieiga per internetą: https://www.architecturaldigest.com/story/emotional-design

6. Livingston, J. (2014). Designing with light. The art, science, and practice of architectural lighting design, Wiley.

7. Heschong, L. (2021). Visual Delight in Architecture. Daylight, Vision and View, Routledge

8. Verges, M. (2007). Light in architecture, Tectum Publishers

9. Sverdiolas, A. Fenomenologija. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/fenomenologija/

10. Pallasmaa, J., & Zambelli, M. (2020). Inseminations. Seeds for Architectural Thought, Wiley

11. Pallasmaa, J. (2005). The eyes of the skin. Architecture and the Sences, Wiley

12. Ahlquist, S., Ketcheson, L., & Colombi, C. (2017). Design for health. Sustainable Approaches to Therapeutic Architecture, Wiley

13. Abel, A. (2021). What is Architectural Psychology? Dimensions of Architectural Knowledge Prieiga per internetą: https://doi.org/10.14361/dak-2021-0126

14. Robinson, S., & Pallasmaa, J. (2015). Mind in architecture. Neuroscience, Embodiment, and the Future of Design, The MIT Press.

15. Birren, F. (2016). COLOR PSYCHOLOGY AND COLOR THERAPY:A FACTUAL STUDY OF THE INFLUENCEOF COLOR ON HUMAN LIFE, Pickle Partners Publishing

16. Chinurkar, K. (2023). Psychology of Architecture: It’s Surprisingly Interesting Impact on Human Behavior. Prieiga per internetą: https://thedesigngesture.com/psychology-of-architecture-and-itsimpact/

17. Caan, Sh. (2011). Rethinking Design and Interiors. Human Beings in the Built Environment, Laurence King Publishing.

18. Lawrence, R. J. (2017). Health and Well-being for Interior Architecture, Routledge.

19. Channon, B. (2018). Happy by Design. A Guide to Architecture and Mental Wellbeing, Riba Publishing.

20. McCarter, R., & Pallasmaa, J. (2012). Understanding Architecture, Phaidon.

21. Mishra, J., Shrivastava, V., & Singh, A. K. (2017). Silence of Architecture, International Journal on Emerging Technologies

22. Therme Vals, Vals, Graubünden, Switzerland. Prieiga per internetą: https://zumthor.bjorkan.no/project/therme/

23. The Therme Vals. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/13358/the-therme-vals

24. The Retreat at Blue Lagoon Iceland. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/985770/theretreat-at-blue-lagoon-iceland-basalt-architects?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

25. Al Faya Lodge & Spa. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/914546/al-faya-lodge-andspa-anarchitect?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

26. Vigna Maggiore. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/956386/vigna-maggiore-ormaarchitettura?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

27. Santani Wellness Resort and Spa. Prieiga per internetą: https://www.archdaily.com/906417/santaniwellness-resort-and-spa-thisara-thanapathyassociates?ad_source=search&ad_medium=projects_tab

28. Kuršių nerijos tradicinė architektūra. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/lt/apie-nacionaliniparka/kulturos-paveldas/savita-architektura/kursiu-nerijos-tradicine-architektura/

29. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/lt/

30. Kuršių nerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/kursiu-nerija/

Paveikslų sąrašas:

1 pav. Koridorius Melko vienuolyne, Austrijoje, asmeninio archyvo nuotrauka;

2 pav. Sodas vienuolyne, Diurnšteine, Austrijoje, asmeninio archyvo nuotrauka;

3 pav. Brolio Klauso lauko koplyčia, architektas Peteris Zumthoras, nuotrauka Hélène Binet;

4 pav. Filmo „The tragedy of Macbeth“ scena, perteikianti šviesos ir šešėlio sąveikos poveikį erdvei, nuotrauka Stefan Dechant;

5 pav. Ekspozicija Fotografiska muziejuje, Stokholme, asmeninio archyvo nuotrauka;

6 pav. Naujasis Šanchajaus teatras, Neri&Hu architektų studija, nuotrauka Pedro Pegenaute;

7 pav. Naujasis Šanchajaus teatras, Neri&Hu architektų studija, nuotrauka Pedro Pegenaute;

8 pav. Šviesa interjere, Jo van Huffeleno architektų studijos interjeras, nuotrauka;

9 pav. Šviesa interjere, Jo van Huffeleno architektų studijos interjeras, nuotrauka;

10 pav. Vaizdas pro langą, Nicolo Schuybroeko architektų studijos interjeras, nuotrauka Matthieu Salvaingo;

11 pav. Botanikos parkas Palangoje, asmeninio archyvo nuotrauka;

12 pav. Šventojo Benedikto vienuolynas Olandijoje, architektas ir vienuolis Dom Hans van der Laanas, nuotrauka Jeroeno Verrechto;

13 pav. Ekspozicijos Milano baldų parodoje, asmeninio archyvo nuotrauka;

14 pav. Ekspozicijos Milano baldų parodoje, asmeninio archyvo nuotrauka;

15 pav. The Therme Vals fasadas, architektas Peteris Zumthoras, Archdaily, nuotrauka Andrea Ceriani;

16 pav. The Therme Vals sklypo planas, thethermevals.blogspot;

17 pav. The Therme Vals SPA centro lauko baseinas su kraštovaizdžiu, Archdaily, nuotrauka Andrea Ceriani;

18 pav. The Therme Vals pirmas SPA centro aukštas, Architectural-review;

19 pav. The Therme Vals skersinis SPA centro pjūvis, Architectural-review;

20 pav. The Therme Vals išilginis SPA centro pjūvis, Architectural-review;

21 pav. The Therme Vals interjero erdvės, vidaus baseinas, Archello, nuotrauka Pedro Varela;

22 pav. Blue lagoon SPA centro lauko erdvės, Archdaily, nuotrauka Ragnaro Th Sigurðssono;

23 pav. Blue lagoon SPA centro lauko erdvės, Archdaily, nuotrauka Ari Maggo;

24 pav. Blue lagoon SPA centro sklypo planas, Archdaily;

25 pav. Blue lagoon SPA centro lauko erdvės, Archdaily, nuotrauka Ari Maggo;

26 pav. Blue lagoon SPA centro interjeras, Archdaily, nuotrauka Giorgio Possenti;

27 pav. Blue lagoon SPA centro interjeras, Archdaily, nuotrauka Giorgio Possenti;

28 pav. Blue lagoon SPA aksonometrinis planas, Archdaily;

29 pav. Blue lagoon SPA centro pjūvis, Archdaily;

30 pav. Blue lagoon SPA centro pjūvis, Archdaily;

31 pav. Blue lagoon SPA centro interjeras, Archdaily, nuotrauka Ari Magg;

32 pav. Al Faya SPA centro eksterjeras, Archdaily, nuotrauka Fernando Guerra;

33 pav. Al Faya viešbučio eksterjeras, Archdaily, nuotrauka Fernando Guerra;

34 pav. Al Faya SPA centro sklypo planas, Archdaily;

35 pav. Al Faya SPA centro eksterjeras, Archdaily, nuotrauka Fernando Guerra;

36 pav. Al Faya viešbučio planas, Archdaily;

37 pav. Al Faya SPA centro planas, Archdaily;

38 pav. Al Faya restorano planas, Archdaily;

39 pav. Al Faya SPA centro lauko baseinas, Archdaily, nuotrauka Fernando Guerra;

40 pav. Vigna Magdžorė SPA centro lauko erdvės, Archdaily, nuotrauka Julien Kerdraono;

41 pav. Vigna Magdžorė SPA centro eksterjeras, Archdaily, nuotrauka Julien Kerdraono;

42 pav. Vigna Magdžorė SPA centro sklypo planas, Archdaily;

43 pav. Vigna Magdžorė SPA centro lauko baseinas, Archdaily, nuotrauka Julien Kerdraono;

44 pav. Vigna Magdžorė SPA centro pastato pjūvis, Archdaily;

45 pav. Vigna Magdžorė SPA centro pastato pjūvis, Archdaily;

46 pav. Vigna Magdžorė SPA centro pirmo aukšto planas, Archdaily;

47 pav. Vigna Magdžorė SPA centro interjeras, Archdaily, nuotrauka Julieno Kerdraono;

48 pav. Santani sveikatingumo kurorto gyvenamieji nameliai ir kraštovaizdis, Archdaily, nuotrauka Mahesh Mendis;

49 pav. Santani sveikatingumo kurorto SPA centro eksterjeras, Archdaily, nuotrauka Mahesh Mendis;

50 pav. Santani sveikatingumo kurorto sklypo ploanas, Archdaily;

51 pav. Santani sveikatingumo kurortas iš paukščio skrydžio, Archdaily, nuotrauka Mahesh Mendis;

52 pav. Santani sveikatingumo kurorto restorano interjeras, Archdaily, nuotrauka Mahesh Mendis;

53 pav. Santani sveikatingumo kurorto interjeras, baseinas SPA centre, Archdaily, nuotrauka Mahesh Mendis;

54 pav. Santani sveikatingumo kurorto pjūvis per SPA centrą, Archdaily;

55 pav. Santani sveikatingumo kurorto pjūvis per gyvenamuosius namalius, Archdaily;

56 pav. Santani sveikatingumo kurorto interjeras, baseinas SPA centre, Archdaily, nuotrauka Mahesh Mendis;

57 pav. Nida šalies padėties kontekste, sudaryta autorės;

58 pav. Projektuojama teritorija gyvenvietės kontekste, sudaryta autorės;

59 pav. Vienas pirmųjų vaizdingų Klaipėdos apskrities žemėlapių datuojamas apie 1648 m. Žemėlapio kopija iš MLIM, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH

ITEKTURA192-427psl.pdf

60 pav. 1670 m. Narūnavičiaus-Naronskio žemėlapyje Pirmoji Nida prie pat Grobšto rago, įlankoje, „apsaugota“ aukštų kopų vitrines. Žemėlapio kopija iš MLIM, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH

ITEKTURA192-427psl.pdf

61 pav. 1880 m. graviūra „Naujosios Pilkopos užpustymas“ rodo, kad namai buvo išardomi ir dalimis plukdomi į kitą vietą. Persikraustymo darbuose plušėdavo visa šeima. Graviūra iš leidyklos „Libra Memelensis“ rinkinio. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH

ITEKTURA192-427psl.pdf

62 pav. 1820 m. plane matyti, susiformavęs gyvenvietės centras ir gatvių tinklas išlikęs iki šių dienų. Žemėlapių kopijos iš leidyklos archyvo. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH

ITEKTURA192-427psl.pdf

63 pav. Senasis XIX a. Gustavo Blodės viešbutis. Atviruko kopija iš Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH

ITEKTURA192-427psl.pdf

64 pav. „Karalienės Luizės“ viešbutis pastatytas 1912 m. Atviruko kopija iš Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH

ITEKTURA192-427psl.pdf

65 pav. Pirmasis pokario statinys Nidoje – Žuvies fabrikas, pastatytas 1955 m., nuotr. iš leidyklos rink. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH

ITEKTURA192-427psl.pdf

66 pav. Nidos uostas be prieplaukos 1960 m., J. Jodikaičio nuotrauka iš leidyklos rinkinio. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH ITEKTURA192-427psl.pdf

67 pav. Restoranas „Neringa“ 1960 m., J. Jodikaičio nuotrauka iš leidyklos rinkinio. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH

ITEKTURA192-427psl.pdf

68 pav. 1973 m. pradėti statyti nauji poilsio namai senojoje Nidos dalyje, prie pat marių kranto, K.Demerecko nuotr. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCH ITEKTURA192-427psl.pdf

69 pav. Nidos centrinės dalies plano fragmentas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHI

TEKTURA192-427psl.pdf

70 pav. Skruzdynė 1942 m. plane. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHI TEKTURA192-427psl.pdf

71 pav. Seniausio gyvenamojo namo Nidoje planas. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHI TEKTURA192-427psl.pdf

72 pav. Žvejo didžiojo (dviejų galų) gyvenamojo namo, Pamario g. 2 Nidoje, vidaus patalpų planas. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHI

TEKTURA192-427psl.pdf

73 pav. 1911 m. knygose užfiksuotas didysis žvejo namas Nidoje su archaiškais žirgeliais ir aukštu gyvybės medžiu tarp jų. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHI

TEKTURA192-427psl.pdf

74 pav. Skruzdynėje pirmieji (apie 1825 m.) trys žvejų gyvenamieji namai pastatyti prie pat marių kranto, galu į marias. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHI

TEKTURA192-427psl.pdf

75 pav. Užpustytas smėliu namelis Pervalkoje, 1923 m., nuotr. iš 1923 m. knygos J. Pronskaus „Lietuvos sachara“. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/I_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHIT

EKTURA1-191psl.pdf

76 pav. Didysis žvejo gyvenamasis namas Pervalkoje, galimai perkeltas iš pustomų Naujųjų Naglių Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieiga per internetą: https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/I_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHIT EKTURA1-191psl.pdf

77– 86 pav. Tradicinė architektūra Nidoje, nuotraukos iš asmeninio archyvo;

87 pav. Gamtinės analizės schema, sudaryta autorės;

88 –98 pav. Gamtinės aplinkos ir gretimų objektų fotofiksacijos projektuojamoje teritorijoje, nuotraukos asmeninio archyvo;

99 – 106 pav. Nidos gamtinės aplinkos fotofiksacijos, nuotraukos asmeninio archyvo;

107 pav. Reljefas analizuojamoje teritorijoje, sudaryta autorės;

108 pav. Reljefo pjūvis analizuojamoje teritorijoje, sudaryta autorės;

109 pav. Susisiekimo analizės schema, sudaryta autorės;

110 - 111 pav. Eskizai;

112 – 114 pav. Eskizai;

115 – 118 pav. Meninio tyrimo fotofiksacijos;

119 – 125 pav. Meninio tyrimo fotofiksacijos;

126 – 134 pav. Apibendrinantys eskizai, atlikti po meninio tyrimo;

135 pav. Apkausos dalyvių piešiniai;

136 pav. Eskizai;

137 pav. Situacijos planas variantiniame projektavime, 1 variantas;

138 pav. Pjūvis per pastatus variantiniame projektavime, 1 variantas;

139 – 142 pav. Vizualizacijos, 1 variantas;

143 – 144 pav. Eskizai;

145 – 146 pav. Vizualizacijos, 1 variantas;

147 – 151 pav. Maketai, 1 variantas;

152 pav. Eskizas;

153 pav. Situacijos planas variantiniame projektavime, 2 variantas;

154 - 156 pav. Pjūviai per pastatus ir sklypą variantiniame projektavime, 2 variantas;

157 pav. Vizualizacijos, 2 variantas;

158 - 161 pav. Vizualizacijos, 2 variantas;

162 pav. Maketas, 2 variantas;

163 pav. Maketas, 2 variantas;

164 pav. Maketas, 2 variantas;

165 pav. Maketas, 2 variantas;

166 pav. Maketas, 2 variantas;

167 pav. Variantų apibendrinimo vizualinė scehma;

168 pav. Idėjos eskizas;

169 pav. Eskizai;

170 pav.Eskizinis maketas;

171 pav. Eskizinis maketas, SPA centras ir restoranas;

172 pav. Eskizinis maketas, bendras komplekso vaizdas;

173 pav. Eskizinis maketas, gyvenamasis kompleksas;

174 pav. Eskizinis maketas, bendras komplekso vaizdas;

175 pav. Eskizinis maketas, SPA centras ir restoranas;

176 pav. Antrasis eskizinio maketo variantas, bendras kompleso vaizdas;

177 – 178 pav. Antrasis eskizinio maketo variantas, bendras komplekso vaizdas;

179 pav. Antrasis eskizinio maketo variantas, gyvenamasis kompleksas;

180 pav. Antrasis eskizinio maketo variantas, restoranas ir SPA centras;

181 pav. Antrasis eskizinio maketo variantas, gyvenamieji kompleksai;

182 pav. Situacijos planas;

183 pav. Sklypo planas;

184 pav. Medinių takelių – galerijų eskizai;

185 pav. Komplekso planas su paskirtimis;

186 pav. SPA centro planas;

187 pav. 1 aukšto restorano planas;

188 pav. 1 aukšto gyvenamojo komplekso planas;

189 pav. 2 aukšto gyvenamojo komplekso planas;

190 pav. 1 aukšto sporto centro patalpų planas;

191 pav. Restorano pastato fasadas;

192 pav. SPA centro fasadas;

193 pav. Pjūvis 1-1;

194 pav. Pjūvis 2-2;

195 pav. SPA centro vizualizacija, baseino interjeras;

196 pav. SPA centro vizualizacija, recepcijos interjeras;

197–198 pav. Ekspreimento metu atliktos fotofiksacijos;

199 pav. SPA centro vizualizacija, laukiamojo interjeras;

200 pav. Restorano vizualizacija, pagrindinės salės interjeras;

201 pav. SPA centro konstrukcinė schema;

202 pav. Stogo mazgas;

203 pav. Restorano pastato konstrukcinė schema;

204 pav. Restorano pastato konstrukcinis mazgas;

205 pav. Komplekso eksterjero vizualizacija;

206–207 pav. Komplekso eksterjero vizualizacijos;

208–209 pav. Komplekso eksterjero vizualizacijos;

210–211 pav. Komplekso eksterjero vizualizacijos;

212–213 pav. Komplekso eksterjero vizualizacijos;

214–215 pav. Komplekso eksterjero vizualizacijos