VDU Kuršėnai - Aiškinamasis raštas by STRUCTUM

IŠMANUSIS MIESTAS II VDU komandos projektas / kompleksinis plėtros pasiūlymas

KURŠĖNAMS – NUŽIESTAS MIESTAS

Kaunas, 2016

TURINYS

ĮVADAS............................................................................................................................................................ 4 I.

Tiriamoji dalis ......................................................................................................................................... 5 I.1 Literatūros bei kitų informacijos šaltinių analizė .................................................................................. 5 I.2 Pasirinktos teritorijos esamos situacijos vertinimas ............................................................................. 7 I.3 Teritorijos situacija šiandien................................................................................................................ 11 I.4 Pasirinktos Kuršėnų miesto kvartalo plėtros prieigos: metodai, analogų analizė............................... 13 I.5 Tyrimo metodai/ rezultatai /priemonių identifikavimas ir parinkimas ............................................... 17

II.

PRAKTINĖ DALIS .................................................................................................................................... 19 II.1 Projekto NUŽIESTAS MIESTAS vizija ir koncepcija .............................................................................. 19 II.2 Projekto NUŽIESTAS MIESTAS funkcinė programa ............................................................................. 20 II.3 Projekto detalizavimas ....................................................................................................................... 23 II.4 Miesto identitetas (miesto ženklas) ................................................................................................... 27 II.5 Kalendorius / Laikrodis ....................................................................................................................... 30 II.6 Išmanieji sprendimai .......................................................................................................................... 37 II.7 Naudojami produktai ......................................................................................................................... 41 II.8 Kovų / varnėnų problema parke ir jos sprendimo galimybės ............................................................ 42 II.9 Planavimo pasekmių vertinimas ........................................................................................................ 44 II.10 Projekto sąmata ............................................................................................................................... 47

IŠVADOS ....................................................................................................................................................... 50 LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................................ 52 PRIEDAI......................................................................................................................................................... 54

Aukštosios mokyklos pavadinimas: Vytauto Didžiojo universitetas

Komandos nariai, studijų kryptis: Raminta Miškinė / VDU Kūrybinės industrijos Miglė Dumbliauskaitė / VDU Naujųjų medijų menas Lina Pranaitytė / VDU Naujųjų medijų menas Urtė Pakers /VDU Naujųjų medijų menas Eglė Januškienė / architektė /VDU Teisė Vika Pranaitytė /architektė-konsultantė

Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų: Doc. dr. Jūratė Tutlytė, Menotyros katedros vedėja, Menų fakultetas, Vytauto Didžiojo universitetas

Konkursui pasirinkta užduotis: Rekreacinės teritorijos apimančios Kuršėnų m. L. Ivinskio aikštę, Kuršėnų dvaro sodybą ir Ventos upės viešąsias erdves sutvarkymas ir pritaikymus bendruomenės ir verslo poreikiams.

ĮVADAS Komanda, vizija ir motyvacija. Vytauto Didžiojo universitetas dalyvavimą architektūriniame “Išmanaus miesto II” konkurse jau antrą kartą priima kaip didelį iššūkį, nes kaip humanitarinių mokslų pakraipos artes liberales pagrindu veikiantis universitetas architektūros specialistų neruošia. Komandą motyvuoja urbanistinės ir visuomenės aktyvistės Jane Jacobs idėja, kad architektūra yra tik viena iš daugybės miesto sudedamųjų dalių. Anot autorės, svarbiausia mieste yra žmonės ir jų socialinė interakcija. Ši idėja lemia teorines bei moralines VDU komandos prieigas prie miesto ir jo dalių modeliavimo. VDU komanda yra įsitikinusi, jog ne vien materialios ar ekonominės, bet taip pat ir kitos pridėtinės, simbolinės vertės bei prasmės yra lygiai tiek pat svarbios šiuolaikinėje miestokūroje. Darbo problematika. Kuršėnų miestas yra itin perspektyvus, tačiau nepilnu pajėgumu funkcionuojantis miestas: stebima apleistų teritorijų bei žalių, neorganizuotų plotų gausa, lankytinų objektų, skatinančių socialinę interakciją stoka, nepakankamas esamų objektų patrauklumas. Iš čia kyla poreikis apsvarstyti galimą vietos integraciją bei pateikti siūlymus galimiems problemų sprendimams, siekiant paremti patrauklų Kuršėnų miesto įvaizdį, jo simbolinį kapitalą bei paskatinti vietos bei atvykstantį turizmą. Darbo tikslas. Pateikti Kuršėnų dvaro sodybos ir aplinkinių erdvių Kuršėnų mieste plėtros galimybių pasiūlymą, remiantis integruotomis miestų plėtros teorinėmis prieigomis, sociologiniais kokybinio bei kiekybinio tyrimų rezultatais, aplinkos ir teritorijos analizės duomenimis, atsižvelgiant į vietos kūrybinį potencialą ir vietinės bendruomenės požiūrį į miesto infrastruktūrą, socialinę bei kultūrinę padėtį. Darbo uždaviniai. 1. Aptarti naujausias post-industrinių bei darnaus miestų plėtros paradigmas ir suformuoti teorines prieigas galimai Kuršėnų miesto dalies plėtrai. 2. Atlikti Kuršėnų miesto vertinimą socialiniu, architektūriniu, aplinkosauginiu ir technologiniu požiūriais. 3. Atlikti Kuršėnų miesto sociologinę viešosios nuomonės analizę - kiekybinį tyrimą. 4. Išanalizuoti pasirinktų analogų ir sistemų pavyzdžius. 5. Pateikti programinius pasiūlymus ir sprendinius modeliuojamai Kuršėnų miesto daliai. 6. Atlikti architektūrinės programos ir planuojamo komplekso bei jo objekto detalizavimą, pagrindimą, kuriamas pridėtines vertes. 4

TIRIAMOJI DALIS

I.1 Literatūros bei kitų informacijos šaltinių analizė

Šiandien, kalbant apie tolimesnius miestų planavimo veiksmus, vis didesnis dėmesys krypsta į darnaus vystymosi principus, tarp ekonominių, ekologinių bei socialinių problemų, kaip lygią pastarosioms išskiriant kūrybines industrijas. “Tvarumo” idėjos ir darnaus vystymosi sąvokų įsiliejimas į miestų vystymąsi, privertė miestų planavime pakeisti daugelį iki šiol taikytų principų, tai iš esmės pakeitė mąstymą apie šiuolaikinių miestų ir regionų atgaivinimą, perstatymą ir reformavimą. "Tvarumas" šiandien yra laikomas “užbaigto” miesto alternatyva. Iki 2002 m. Darnaus vystymosi dokumentuose dominavo ekonominio, socialinio ir ekologinio tvarumo principai, tačiau, vėliau buvo išsiaiškinta, jog kultūrinis sektorius taip pat itin stipriai prisideda prie darnaus miestų ir visuomenės vystymosi procesų. Reikėtų pabrėžti, jog tvarumas nėra vien tik ekologija ir aplinka, bet taip pat lokalumas bei gebėjimas sukurti palankias sąlygas žinių migracijai iš kartos į kartą. Be to, reikia suvokti, kad skurdas yra ne tik materialinių sąlygų išdava, bet taip pat, įskaitant ir kultūrą, pajėgumų ir galimybių stoka. Kritinė masė tarptautinės bendruomenės yra įsitikinusi, jog integruojant kultūrą į darnų miestų vystymąsi, daugelį problemų būtų galima išspręsti efektyviau ir tvariau. Įvairūs KI sektoriaus ekspertai išpopuliarino kūrybinio miesto idėją daugelyje šalių. Charles Landry, Jane Jacobs, Lewis Mumfordas, Richardas Florida ir daugelis kitų garsių naujosios kūrybinės ekonomikos, urbanistinio atsinaujinimo ir KI konsultantų skatina miestų planuotojus mąstyti ir veikti kūrybiškai. Kūrybiškumas suvokiamas ne kaip talentingųjų bruožas, o kaip kiekvienam prieinama ir išugdoma savybė. Dažnai sakoma, kad postindustrinėje visuomenėje miesto ekonomiką kelia ne tiek gamybos procesai, kiek intelektualinis, kultūrinis vietos kapitalas. Planuojant miestus, šiandien, išskirtinis dėmesys krypsta į visus darnaus vystymosi komponentus, jų tarpusavio konfliktų visumą, o tai tik pagrindžia Jane Jacobs idėjas ir teorijas, jog miestų planavimui šiandien turi būti pasitelkiamos įvairių sričių specialistų pajėgos, kurios apjungtų visus – socialinį, ekonominį, ekologinį ir kultūrinį aspektus, nes darnus vystymasis yra tiesiogiai susijęs su kultūra, kuri tiesiogiai reaguodama į vietos aplinkybes, gali sukurti socialinį dialogą, pakelti vietos ekonomiką ir tuo pačiu atspindėti bendruomenės vertybes. 5

Teritorijų planavimo teisinės bazės ir nagrinėjamai teritorijai galiojantys reglamentai - rengiant projektą, vadovautasi šiais pagrindiniais teisės aktais, reglamentais, teritorijų planavimo dokumentais: - LR Saugomų teritorijų įstatymas; - LR Statybos įstatymas; - LR Teritorijų planavimo įstatymas; - STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“; - STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“; - Kuršėnų miesto bendrasis planas; Šiaulių rajono savivaldybės bendrasis planas; - Kuršėnų dvaro sodybos specialusis planas; - Sporto komplekso statybos detalusis planas.

I.2 Pasirinktos teritorijos esamos situacijos vertinimas Teritorijos pristatymas. Apskritis: Šiaulių apskritis. Savivaldybė: Šiaulių rajono savivaldybė. Seniūnija: Kuršėnų miesto seniūnija. Kuršėnai yra didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Miestas įsikūręs abipus Ventos, prie kelio A11 Šiauliai–Palanga. Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga. Kuršėnuose yra net dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius). Lietuvoje situacija, kai miestas turi dvi geležinkelio stotis pasitaiko retai, todėl, galima teigti, kad Kuršėnai šiuo požiūriu unikalūs. Miesto plotas: 11,920 kv. km. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka, paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui. Galima teigti, kad Kuršėnų mieste netrūksta lankytinų vietų, švietimo įstaigų ir būtiniausių traukos centrų.

Kuršėnų m. geografinė padėtis

Šiaulių r. savivaldybės seniūnijos

Kuršėnų istorija 1581 m. minimas Kuršėnų valsčius, dvaras ir miestelis su bažnyčia. Kuršėnai jau vadinti miestu. Miestelio akcentas buvo bažnyčia su turgaus aikšte, jurizdika, karčema, kalve, mokykla. Vėliau suformuota miesto tipo gyvenvietė, kurios centru tapo turgaus aikštė. 1838 m. Kuršėnuose buvo tik 33 mediniai namai, 2 karčemos ir medinė bažnyčia. Miestelis pradėjo augti XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje – 1873 m. nutiesus geležinkelį. Naujieji Kuršėnai statėsi taikydamiesi prie Ventos vingių, kūrimosi stadijoje susiformavusių gatvių, aikštės, pagrindinių pastatų padėties išsidėstymo.

Kuršėnų dvaro teritorijos pristatymas Vienas svarbiausių kuršėnų objektų - Kuršėnų dvaras įkurtas XIX a. I pusėje, rūmų tipas – medinis. Dvaro istorija glaudžiai susijusi su bajorų Gruževskių gimine. Tai buvo vienintelis Lietuvoje leninis dvaras, 7

kurio nuosavybės forma ir valdų dydis nuo 1564 m. iki 1922 m. žemės reformos išliko beveik nepakitęs. Geriausiai išsilaikė senieji dvaro rūmai. Rūmai buvo gerai prižiūrimi ir remontuojami.1 Dabar dvaras priklauso Etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui. Šiuo metu dvaro būklė kritinė, pastatui skubiai reikalingas remontas. Prie dvaro užsodintas parkas – pakrantės reljefas ir miškas, tapęs parko pagrindu, suteikia jam landšaftinių bruožų. Ventos upė su krantais, tvenkiniai, dvaro sodyba sudaro bendrą visumą. Parko takai formuoti taip pat lanksčiai, derinant juos prie esamo reljefo. Alėjos ir takai nekerta atvirų erdvių per vidurį, be eina želdinių grupių pakraščiais. Tai suteikia laisvumo, natūralumo įspūdį. Dvaro gyvavimo laikais parkas buvo izoliuotas nuo platesnio lankytojų rato, buvo aptvertas medine tvora. Senasis Gruževskio parkas – daugelio kuršėniškių pastangų dėka išsaugotas ir išpuoselėtas. Šiame parke, buvusiame dvaro pastate, įkurtas Kuršėnų amatų centras. Kuršėnai – „tai miestas, darniai susigyvenantis su gamta, prisiglaudęs prie Daugėlių pušyno, senojo ir naujojo Kuršėnų parko, išraižytas kelių ir įrėmintas dviejų geležinkelių. Iš paukščio skrydžio gali pamatyti tik miesto grožį. Tačiau kai nori sužinoti, kaip gyvena žmonės, turi būti kartu su jais, turi kalbėtis, žvelgti jiems į akis, suprasti jų džiaugsmus ir rūpesčius, stengtis jiems padėti.“ (Vytautas Gedmontas, seniūnas). „O žeme auksine, o žeme molėta, per amžius žemaičio glausta ir mylėta...“ (V. Reimeris). Kuršėnų apylinkių molis lėmė, kad čia nuo seno vystėsi ir klestėjo puodininkystė, formavosi puodžių dinastijos. Čia taip pat buvo gaminamos plytos, kitos statybinės medžiagos. Kuršėnai – neoficiali Lietuvos puodžių sostinė.

Vertybės  planavimo sprendiniai – plano struktūros, tūrinės erdvinės kompozicijos fragmentai, kuriuos formuoja išlikę dvaro sodybos statiniai;  žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas;  artimiausios supančios aplinkos kraštovaizdžio autentiškumas – kultūrinis kraštovaizdis Ventos upės apžvalgos taškai, atsiveriančios perspektyvos;  faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes – vienintelis Lietuvoje

Gasparavičienė S. Šiaulių rajono Kuršėnų dvaras. Istorinė apžvalga. 1994 m. (UAB “Paminklų restauravimo institutas”);

prieiga per internetą: http://www.heritage.lt/restauravimas/numatomi/kursenu_dvaro_rumai.htm

leninis dvaras, kurio nuosavybės forma ir valdų dydis nuo 1564 m. iki 1922 m. išliko beveik nepakitę. Nuo 1631 m. iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Gruževskių giminei;  dvaro sodyba dalinai išsaugojo planinę – architektūrinę struktūrą;  dvaro sodyba įvardyta kaip pagrindinis Kuršėnų miesto kultūros paveldo objektas. Jos teritorija laikoma viena iš būsimų viešų erdvių branduolių ir patenka į miesto centrinę zoną;  Ventos upė – neatskiriama Kuršėnų dalis. Kuršėnai – miestas prie upės;  dvaro sodybos teritoriją sudaro dvaro kompozicinis centras – reprezentacinė zona; ūkinė – gamybinė zona ir ūkinė – gyvenamoji zona;  Kuršėnų dvaro sodybos parke vyrauja peizažinio tipo parkams būdingi bruožai: natūralus nelygus reljefas; plastiškų formų vandens telkiniai; natūraliai augantys plastiškų formų želdynai; laisva erdvių kaita. Parkas suformuotas praretinus natūralaus miško želdinius, kuris XIX a. pertvarkytas šiauriniame pakraštyje iškasus tvenkinį, parko viduryje suformavus 70 m skersmens pievą su veja, apsodinta medžių eile ir apjuosta įvažiavimo alėjos kilpa;  parke auga tiek vietiniai, tiek introdukuoti medžiai ir krūmai (vyrauja paprastasis klevas, mažalapė liepa, paprastasis uosis, beržai, kalninė guoba, introdukuota – didžialapė ir grakščioji liepos, paprastasis bukas, paprastasis kaštanas, sibirinis ir europinis maumedžiai);  parko keliai formuoti lanksčiai, derinant prie esamo reljefo. Alėjos ir takai nekerta atvirų erdvių, o tiesiasi jas formuojančių medynų ar didesnių želdinių grupių pakraščiais;  puoselėjamos vietos tradicijos – puodininkystė, tradiciniai amatai.

Planuojamos teritorijos situacijos įvertinimas. Planuojama teritorija yra apsupta visuomeninės paskirties teritorijomis, patenka į miesto centro zoną. Pro dalį teritorijos praeina Regioninio rekreacinio vystymo žiedas. Ventos upės pakrantės yra numatytos pėsčiųjų/ dviračių srautams. Teritorija yra pagrindinė žalioji erdvė Kuršėnų mieste, su miesto dominante – bažnyčia, sudaranti kompozicinę miesto ašį. Ventos gatvė yra viena iš pagrindinių gatvių, iš kurių patenkama į Kuršėnų miestą, todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl plauojama teritorija turėtų tapti reprezentacine – pristatanti miestą svečiams. Dalies nagrinėjamos teritorijos pagal bendrąjį planą žemės paskirtis – rekreacinės paskirties želdynų; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; trumpalaikio poilsio statinių statybos; bendrojo naudojimo vandens telkiniai; urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių.

Kuršėnų m. pasirinktos teritorijos schema 1, 2

Kuršėnų m. pasirinktos teritorijos schema 3

Planuojama teritorija yra vertinga paveldosauginiu požiūriu – šiuo metu joje yra trys kultūros paveldo saugotini pastatai. Dalis teritorijos patenka į autentiškos paskirties saugojimo režimo zoną ir tausojamojo naudojimo saugojimo režimo zoną. Šiaurinėje Ventos upės krantinėje stovi Paminklas partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

I.3 Teritorijos situacija šiandien

Pagrindinis Kuršėnų dvaro pastatas, kuriame įsikūręs Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, šiandien yra kritinės būklės. Pagrindiniam pastatui skubiai reikalingas remontas. Vertingos medinės architektūros detalės veikiamos stichijų ir laiko nyksta. Tokiu būdu pasirinkta teritorija tampa problemiška ir netenka dalies patrauklumo lankytojams.

Kuršėnų (Gruževskių) dvaras

Kuršėnų (Gruževskių) davro teritorija / parkas 11

Kuršėnų parko teritoriją neseniai imtasi tvarkyti, nutiesiant takus, gerinant infrastruktūrą, apšvietimą, įrengiant suoliukus ir šiukšliadėžes. Tačiau projekto įgyvendinimas išryškino tam tikrus iššūkius ir problemius parko bei dvaro teritorijos pritaikymo bendruomenei aspektus. Parke trūksta traukos taškų tiek šeimoms su mažais vaikais, tiek mėgstantiems užsiimti aktyviomis pramogomis, tiek jaunimui.

Ventos upė Kuršėnuose

Ventos upė, tekanti per Kuršėnų miestą potencialiai galėtų tapti vienu iš patraukliausių ir įdomiausių objektų tiek vietiniams gyventojams, tiek Kuršėnų lankytojams. Šiuo metu upės priegos sutvarkytos tik dalinai, o su vandens pramogomis susijusios infrastruktūros kūrimas kol kas tik planuojamas. Ventos upė riboja ir kerta pasirinktą dvaro ir jį supančio parko teritoriją, suteikdama papildomą vertę ir rekreacinės bazės kūrimo galimybę.

I.4 Pasirinktos Kuršėnų miesto kvartalo plėtros prieigos: metodai, analogų analizė

Projekte pasirinkus tvarkyti Kuršėnų rekreacinę teritoriją, apimančią Kuršėnų m. L. Ivinskio aikštę, Kuršėnų dvaro sodybą ir Ventos upės viešąsias erdves VDU komandos projekto koncepciniu pagrindu tapo šiandien pasaulyje vis labiau populiarėjantis gyvos „Vietos kūrimo“ (ang. Placemaking) praktikos. Placemaking‘o būdu, profesionalių architektų, menininkų ir kitų aktyvistų komandos, pasitelkdamos vietos bendruomenes sukuria gyvus architektūrinius elementus, kurie interaktyviai įsipina į vietos infrastruktūrą paskatindami miesto kultūrinę, socialinę, dažnai ir ekonominę veiklas. Šio miestokūros modelio epicentre atsiranda tvarkomoje teritorijoje gyvenantis, dirbantis, veikiantis žmogus bei jo poreikiai, todėl prieš įgyvendinant tokias iniciatyvas, pirmiausia turi būti atliekami siocio-kultūriniai vietos gyventojų nuomonės kokybiniai, kiekybiniai bei vietos stebėjimo tyrimai. Arcitektūriniai sprendimai, kuriuos siūlo placemaking‘o komandos - tai mobilūs urbanistiniai audiniai, kurie įvairių kultūrinių modelių dėka įgauna fizinį, kultūrinį, socialinį identitetus. Šis miestokūros modelis nereikalauja didelių resursų, tačiau sukuria aiškiai pastebimas pridėtines vertes miestui bei konkrečiai tvarkomai teritorijai.

„Skėčių dangaus“ projektas „Skėčių dangaus“ projektas prasidėjo dar

2011-aisiais, kaip Águeda mieste (Portugalijoje)

vykstančio įžymaus menų festivalio dalis. Kiekvienais metais keletas siaurų centrinių miesto gatvių yra uždengiamos šimtais pakabintų spalvotų skėčių taip suteikant praeiviams pavėsį nuo karštos vasaros saulės. Taip, nepaisant per karščius apimančio tingulio sukuriama gyva erdvė, kurioje norisi būti ir veikti. Skėčiai kabinami ant speciliai ištemptų kabelių, todėl šis sprendimas ne tik įdomus, estetiškas ir netikėtas, bet ir gana ekonomiškas. Nuo projekto pradžios šios instaliacijos atkuriamos kiekvienais metais. Šio projekto kūrėjai perkėlė savo idėją ir į kitus miestus, pavyzdžiui Lisaboną, kurioje vietoje skėčių buvo kabinami balionai. Tokie projektai nuspalvina kasdienybę ir pritraukia lankytojų iš aplinkui. Turint omenyje Kuršėnų dvaro parke esančią paukščių gausos problemą, kurią vienu ar kitokiu būdu reikia spręsti, siūlome galvoti apie menines instaliacijas ir objektus, kurie turėtų „stogelį“. T.y. žmonės galėtų užeiti į vidų ar pasislėpti ir jaustis ten saugūs nuo lietaus/paukščių ar kitų natūralių aplinkos pokyčių. Skėčių dangaus projektas – puikus pavyzdys kaip apsisaugoma nuo sticijų ir yra aktualus kalbant apie Kuršėnų dvaro sodybos teritoriją ir parką. 13

„Skėčių dangaus projektas“ Portugalija, 2011 / “The Umbrella Sky Project” Portugal, 2011

Sinsinačio (Cincinnati) gatvės maisto festivalis Wallnut Hills gyvenvietė Sinsinatyje patiria ne lengviausius laikus – nedarbas didelis, o gyventojų mažėja. Todėl nuspręsta susikoncentruoti į itin kokybiškų vietų kūrimą. Viena iš tokių iniciatyvų buvo gatvės maisto festivalis, pradėtas rengti konkretaus rajono atgaivinimo tikslu, parodant, kad į šią bendruomenę verslininkams verta investuoti lėšas. Be puikaus maisto, festivalis siūlo nemokamą įėjimą, gyvą muziką, alaus pasirinkimą, daug žalios erdvės, vietų atsisėsti, įvairias veiklas vaikams, vietas pasistatyti dviračiams ir dar daugiau. Verslininkai, remiantys festivalį finansiškai, gauna teisę reklamuotis ir pasisakyti viešai. Festivalis pritraukia daugiau negu 3000 žmonių, todėl verslininkai noriai jį remia, tokiu būdu sulaukdami potencialių klientų. Pasaulyje paplitę gatvės maisto festivaliai pamažu plinta ir Lietuvoje (Vilnius street food festival). Šiuos renginius sąlyginai nesudėtinga organizuoti, nes jų metu prekiaujama tiesiai iš maisto furgonėlių, kurie gali atvažiuot į reikiamą vietą (paprastai ir sąlyginai nebrangu). Šis festivalio pasiūlymas būtų siejamas su Kuršėnuose jau įsitvirtinusia greito „gatvės maisto“ – kebabinės, cepelinai, ekologiškas 14

maistas ir kt. aikštele Kairiajame Ventos upės krašte, plečiant teritoriją upės link. Dalis festivalio galėtų vykti dvaro parke, dalis – kitoje upės pusėje, kursuotų plaustas, gabenantis norinčius persikelti iš vienos pusės į kitą. Koncertai, renginiai vaikams ir visiems galėtų būti sudedamoji festivalio dalis.

Sinsinačio maisto festivalis “Taste of Cincinnati”

Dėžių parko (BOXPARK) projektas Įkurtas Londono Shoreditch kaimynystėje, Boxpark yra jūrinių konteinerių kompleksas, pritaikytas vietinių pop-up parudotuvių ir įstaigų reikmėms. Erdvė buvo atidaryta 2011 metais. Šiandien čia veikia daugiau negu 40 parduotuvių (kavinės, restoranai, drabužių parduotuvės, galerijos ir taip toliau), kurių erdvės gali būti lengvai transformuojamos ir kitiems tikslams. BOXPARK‘e taip pat vyksta parodos ir dirbtuvės ir kassavatinis koncertas. Šio projekto tikslas buvo patikrinti vietos komercinį potencialą tuo pačiu metu didinant publikos susidomėjimą ir prisirišimą prie pačios vietos. Tačiau projektas sulaukė tokios sėkmės, kad jį buvo nuspręsta tęsti bent iki 2019-ųjų, viliantis, kad ilgainiui jis pasiliks ir visam laikui. Kuršėnų dvaro teritorijoje reikia apgalvoti lengvai transformuojamų, nuo stichijų saugančių erdvių ar konstrukcijų atsiradimą. Vasarą reikalinga scena su patalpa, kurioje būtų galima laikyti kėdes, 15

parduotuvėlės, lauko kavinės ar kioskeliai žmonėms pardavinėti savo kūrybos suvenyrus. Reikalinga vieta prisėsti, pasislėpti nuo lietaus. Reikia apgalvoti galimybę įrengti menines instaliacijas, galimybę rodyti filmus ar spektalius. Rudenį ir pavsarį galima rengti parko gražinimo šventes ir taip toliau. Todėl derinant visų pasiūlytų variantų elementus ir atradus įdomesnius, neeilinius sprendimus, būtų galima Kuršėnuose sukurti visoms amžiaus grupėms patrauklų, verslui draugišką bei aktyvų traukos centrą.

Dėžių parkas Londone / “Boxpark” London

I.5 Tyrimo metodai/ rezultatai /priemonių identifikavimas ir parinkimas

Siekiant išsiaiškinti tiriamos Kuršėnų miesto dalies, t.y. rekreacinės Kuršėnų dvaro sodybos bei Lauryno Ivinskio aikštės, bendruomenės požiūrį į analizuojamos bei tvarkomos vietos infrastruktūrą, viešųjų erdvių socialinį ir kultūrinį lygį, kaip empirinis kiekybinio tyrimo instrumentas atliekama anketinė apklausa. Kiekybinio tyrimo anketa skirta Kuršėnų miesto gyventojams, anketą sudaro 47 klausimai (Priedas Nr. 1). Apklausa atliekama internetinėje erdvėje, pasitelkiant google docs priemonę anketa suskaitmeninta bei išplatinta Kuršėnų bendruomenės internetinėse prieigose (miesto tinklapyje www.kursenai.lt;

http://kursenai.lt/2016/04/12/kvieciame-uzpildyti-apklausa-apie-viesasias-erdves-

kursenuose/;https://docs.google.com/forms/d/1LDjWgD0tNnWk20mLw3dHiZlutAU42_nGKjLhlRfSpQs/vi ewform?c=0&w=1 bei socialinėje paskyroje facebook). Anketa internetinėje erdvėje aktyvi nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki tų pačių metų balandžio 30 d. Tyrimo populiacija – internetines prieigas turintys Kuršėnų miesto gyventojai. Pagal pasirinktas internetines prieigas bei jų auditorijų skaičių, numatyta kiekybinio tyrimo imtis – 213 respondentų. Kadangi internetinėje erdvėje sunkiau sukontroliuoti žmonių sąžiningumą pildant anketas, numatoma sulaukti respondentų, kurie iki galo neužpildys anketų. Tyrimo dalyviams raštiškai garantuotas anonimiškumas. Apibendrinant visus iš anketavimo gautus duomenis, galima daryti tokias išvadas: daugumos dabartinių Kuršėnų miesto gyventojų (daugiau nei pusės ten gyvenančių daugiau kaip 10 metų bei šiame mieste gimusių) pasirinkimą gyventi sąlygojo šeima; didžiajai daliai apklaustųjų patinka gyventi Kuršėnų mieste ir tam įtakos turi patogi geografinė padėtis, tvarkinga gyvenamoji aplinka bei miesto gyventojai; Kuršėniškiai save apibūdina kaip labai prisirišusius prie savo gyvenamosios vietovės bei uždarus ir susirūpinusius savais reikalais žmones, o tam įtakos galimai turi stiprus šeimyninis Kuršėnų miesto gyventojų pagrindas; dauguma respondentų įsitikinę, kad miestas yra technologiškai nepažangus, nykus, netolerantiškas ir nesaugus, tačiau Kuršėnų mieste yra labai patrauklus kraštovaizdis ir miesto istorija; rezultatai parodo, kad Kuršėnų mieste respondentams didžiausias jų gyvenvietės trūkumas yra viešosios erdvės, apleistų pastatų gausa bei infrastruktūra; Kuršėnų dvaro sodyboje gyventojai lankosi retai, dažniausiai renginių ir minėjimų metu, tačiau šią erdvę respondentai įvardina kaip vieną potencialiausių turizmo ir įvairioms bendruomeninėms veikloms galimų vietų; Pagrindinis viešųjų erdvių trūkumas – prastai išvystyta infrastruktūra; Sprendžiaunt iš tyrimo rezultatų siūlomos kultūrinės veiklos lygis respondentams atrodo pusėtinas, kuršėniškiai retai lankosi miesto renginiuose, o to pagrindinės 17

priežastys yra mažas renginių pasirinkimas, šiuolaikinio, profesionalaus meno stoka bei prastas renginių viešinimas; Anot apklaustųjų, Kuršėnuose turėtų vykti daugiau į jaunimą bei vidutinio amžiaus žmones orientuotų renginių; Respondentai pritaria, jog miestas galėtų būti pritaikytas turizmui ir įvardina šias vietas – Kuršėnų (Gruževskių) dvaro sodyba ir parkas, Ventos upės prieigos bei Daugėlių pušynas; Tyrimas parodė, jog gyventojai žino savo miesto istorines vertybes bei įvardina tas, kurios galėtų būti labiau išnaudojamos miesto kultūriniam identitetui sukurti – puodininkystė, Venta, Kalendorių muziejus ir kt.; Anot didžiosios dalies apklaustųjų, už įvardintų trūkumų neutralizavimą labiausiai būti turėtų atsakinga pati bendruomenė ir tik tuomet miesto valdžia, kas leidžia spręsti, jog gyventojai jaučia atsakomybę už savo vietos kokybę bei įvaizdžio kūrimą; Dauguma gyventojų pritaria pasaulinėms bendruomeninės miestokūros praktikoms, kuriose bendruomenės ir profesionalūs menininkai patys kuriasi viešąsias erdves, anot respondentų, tokių iniciatyvų dėka viešosios erdvės tampa artimesnės vietos bendruomenei, sukuriamas unikalus miesto identitetas, o bendruomenės tampa aktyvesnės bei sąmoningesnės. Gyventojai pažymi šias bendruomeninėms iniciatyvos tinkamas Kuršėnų miesto erdves – Kuršėnų (Gruževskių) dvaro sodyba ir parkas, Ventos pakrantės, Daugėlių pušynas, Senasis kino teatras ir kt.

II.

PRAKTINĖ DALIS

II.1 Projekto NUŽIESTAS MIESTAS vizija ir koncepcija

Projekto pavadinimas yra pasiskolintas iš Vytauto Kirkučio eilėraščio apie Kuršėnų miestą ”Nužiestas miestas”. Šis pavadinimas NUŽIESTAS MIESTAS puikiai įprasmina pagrindinę VDU komandos projekto koncepcinę idėją – skatinti Kuršėnų miesto kultūrinio identiteto plėtrą įvairiose miesto viešosiose erdvėse bei sukurti terpę bendruomenės kūrybiniam potencialui reikštis. Į šį pavadinimą telpa tiek miesto kultūrinis paveldas, vertybės tiek ir įvairių veiklų programa, kuriama vietos bendruomenių pagalba. Projektu skatinamas socialinis dialogas, nuolatinės mokslo inovacijos, žmogaus smalsumas ir tobulėjimas. Puodininkystė, o taip pat ir Lauryno Ivinskio kalendoriai projekte yra pabrėžiami simboliškai – meninėmis instaliacijomis bei įvairiais mobiliais inkliuzais tvarkomose viešosiose erdvėse. Bendra funkcionalių viešųjų erdvių komplekso vizija – labiau veiklios, organiškos architektūrinės erdvės formavimas kaip mokslas ir menas kartu, kaip nuosaiki urbanizacija, kuri veiklomis paskatina vietos ir urbanistinio statinio funkcionalumą, savotiškai kompensuojant tai, kas užstatoma. Siūloma plėtojamo kvartalo funkcinė programa padės skatinti vietos turizmą, prikels ir pateiks naujas miesto kultūrinio identiteto prasmes, o miestas taps puikiu traukos centru visų amžiaus grupių gyventojams bei įvairaus verslo plėtrai. Šiandien plėtrai pasirinktos Kuršėnų miesto dalys yra nefunkcionalios: čia yra Kuršėnų dvaro sodyba, teka Ventos upė, yra tiltas ir kelios salelės. Didžiąją dalį teritorijos užima nesutvarkyti medžiai bei pievos, nors miestas yra visai šalia, čia nėra gyvos jungties tarp miesto ir Kuršėnų dvaro sodybos. Didelis privalumas, kad šioje teritorijoje teka Ventos upė, tačiau infrastruktūra, skatinantį interaktyvią veiklą šalia upės šiandien yra menkai išvystyta. Projektuojant kvartalą būtina atsižvelgti į Ventos upės potencialą tapti jungtimi, o ne atskirties objektu. Teritorija turi potencialo ne tik turizmo, bet taip pat ir tolimesniam aplinkinių šio kvartalo teritorijų vystymui. Atsižvelgiant į Kuršėnų miesto „puodininkystės sostinės“ bei „kalendorinį“ įvaizdį, o taip pat remiantis tyrimų rezultatais, buvo nuspręsta projektiniame pasiūlyme pasiremti daugelį problemų aprėpiančia sprendimų idėja. Visame projekte siekiama sukurti funkcionalius ir praktiškus traukos centrus ne tik teoriniu, idėjiniu bet taip pat ir vizualiniu požiūriu. Žvelgiant į bendrą kompleksą, nesunku 19

pastebėti, jog pastarojo vizualinis sprendimas yra šiltas bei artimas žmogui – didžioji dalis siūlomų viešų objektų yra mediniai, o tai nuosaikiai integruojasi į bendrą Kuršėnų dvaro sodybos aplinką, jos nesugriaunant, nesunaikinant, su ja nekontrastuojant. Atsižvelgiant į tai buvo stengiamasi kompleksą organiškai įvesti į aplinką, neužgožiant erdvių dideliais statinių tūriais.

II.2 Projekto NUŽIESTAS MIESTAS funkcinė programa

1- Ivinskio aikštė – reprezentacinių miesto renginių vieta; 2- Infocentro – turgaus kompleksas ir žalioji jungtis – tiltas. Info centras nukreipia judėjimo ašį iš J. Basanavičiaus g. per Ivinskio ašį link upės. Čia išdėstytas info centro pastatas su kavine, toliau pereinantis į smulkių prekybos paviljonų zoną ir krantinės erdvę, iš kurios žaliuoju tiltu pėsčiųjų ir dviratininkų srautai perkeliami į kitą krantą. Tiltas tampa pagrindine ašimi tarp Lauryno Ivinskio aikštės ir dvaro teritorijos. Tokiu būdu gyventojai saugiau ir ramiau (nesidubliuojant su automobilių srautais) persikelia iš vienos upės pusės į kitą – pats tiltas taip pat tampa patraukliu miesto objektu ir taip skatinamas ir didesnis gyventojų srautas. 3- Salų jungtis - Kuršėnų miesto vartai. Tai pagrindinė patekimo į miestą vietą, kurioje atsiveria krantų, salos ir miesto silueto panoramos. Tai reprezentuojanti miestą erdvė – žalioje, augmenijos pilnoje saloje įrengiamas puodininkystės parkas (kaip miesto identitetą kurianti erdvė), kuri galėtų būti įvairioms edukacinėms programoms, menininkų ir tautodailininkų plenerams bei kitiems užsiėmimams. 4- Amatų kiemas. Kuršėnai garsėja tautodailininkų, menininkų bei amatininkų gausa. Pastebėjus, jog Kuršėnuose gyvenantys kūrėjai neturi erdvių, kuriose būtų galima profesionaliai, estetiškai ir svarbiausia – viešai demonstruoti bei parduoti savo kūrybą, dvaro sandėlio pastato nevertingoje zonoje siūloma įrengti amatų inkubatorių. Amatų inkubatoriuje įvairūs menininkai turėtų savo erdves, kuriose įsirengtų dirbtuves, parduotuvėles ar edukaciniams užsiėmimams skirtas erdves. Inkubatoriuje veiktų kelios ekspozicinės erdvės, jose būtų eksponuojami geriausi kūrėjų darbai, šiuolaikinio meno instaliacijos, vyktų filmų peržiūros ir kt. meninės veiklos. 5- Kalendorius / laikrodis – išmani architektūrinė / meninė instaliacija, sukurta atsižvelgiant į kultūrinį vietos identitetą centrinėje parko dalyje (turizmui ir vietos identitetui paskatinti). Tai viena iš svarbiausių dalių visame projekte – atraktyvi meninė instaliacija, savo kalendoriaus / laikrodžio funkcija 20

pabrėžianti miesto savitumą, sujungiant senąsias tradicijas, miesto vertybes ir naująsias technologijas. Savo edukacine bei rekreacine funkcijomis instaliacija pritrauks jaunas šeimas, vaikus, sudomins jaunimą bei taps traukos objektu turistams. 6 – Parkas - ramybės zona – šeimos, vyresnio amžiaus žmonių zona, vaikų erdvė. 7- Ventos senvagės kraštovaizdžio apžvalgos ratas – teritorija planuojama minimaliai, išsaugant vertingą gamtinę aplinką nepaliestą ir suteikiant galimybę gyventojams susipažinti su ja. 8- Prieplauka - amfiteatras – tai tarpinė vandens turizmo maršruto stotelė kartu su amfiteatru. Prieplaukoje įrengiama kavinė ir mini infocentras. Jos terasa gali būti panaudojama kaip scena amfiteatro renginiams. Tai kamerinė / koncertinė erdvė Ventos krantinėje šalia tilto. Amfiteatro strateginė vieta – patraukli, vaizdinga bei erdvi, pritaikyta nedideliems kameriniams reginiams. 9-10-11- Pramogų parkas. Didelėje erdvėje, esančioje už Kuršėnų dvaro sodybos, miestiečių dar vadinamoje „Pramogų parku“ siūloma įrengti keletą skirtingų zonų. Miesto šventėms ir koncertams skirtą slėnį – didesnį, daugiau žiūrovų talpinantį amfiteatrą, skirtą didesniems miesto renginiams, koncertams (10 zona), sporto zoną (11) su tinklinio ir kt. sporto aikštelėm, dažasvydžio zonas, kartingų ar keturračių trąsas, vandens sporto erdvės. Čia taip pat įsikurtų pirmasis vandens turizmo maršruto punktas – prieplauka su aptarnaujančiu bloku (vandens transporto nuoma), kavine ir mini infocentru. 9 zona paliekama kaip atvira idėjoms pieva, skirta bendruomenės iniciatyvoms ir saviraiškoms. 12- Jaunimo zona prie Ventos užtvankos – tai sportinė / rekreacinė erdvė jaunimui. Šioje vietoje kuriama infrastruktūra, kurios dėka erdvė tampa pritaikoma sporto ir kultūros veiklai įvairiu metų laiku – tiek žiemą (kalnas čiuožinėjimui su rogutėmis, čiuožykla pačiūžomis) tiek vasarą (riedlenčių trasos, amfiteatras, suoliukai, laužavietės ir kt. ). Šiuo metu prie Ventos upės verslininkai formuoja natūralią „amfiteatro“ tipo erdvę, todėl čia galėtų vykti įvairūs jaunimui skirti renginiai bei koncertai, lauko kino teatras. Krantinėje numatomas trečiasis vandens turizmo maršruto taškas – prieplauka su terasa bei kavine ir mini infocentru. Kavinėje ant vandens savo veiklą galėtų plėtoti šalia šios teritorijos esančio restorano savininkai. 13 – siūloma jaunimo zonos jungtis su visuomenine erdve – biblioteka. 14 – siūloma vieta požeminiam ir antžeminiam automobilių parkingui. Dviračių takai Ventos upės pakrantėse taptų jungiamąja viso siūlomo komplekso bei lankytinų 21

Kuršėnų miesto erdvių dalimi. Pasitelkiant išmaniuosius QR kodų sprendimus dviračių takas taps gyvu virtualiu turu po miestą. Tas pačias technologijas bus galima pasitelkti sukuriant orientacinius Kuršėnų miesto žygius/žaidimus, kurie pritrauks miesto jaunimą, paskatins domėjimąsi miesto istorinėmis, geografinėmis ir kt. vertybėmis.

II.3 Projekto detalizavimas Detalizuojama teritorija, apimanti 1-2-7-8 zonas. Šios zonos atlieka svarbiausią – jungiamą funkciją tarp dviejų Ventos krantų ir užprogramuoja krantinių įsisavinimą ir naudojimąsi. Ant ašies, statmenos J. Basanavičiaus gatvei “suneriamos” atraktyvios funkcijos, kurios leidžia žmonių srautui nuo miesto centro tęsti

judėjimą

kitą

krantą

atrasti

rekreacijai

siūlomas

veiklas.

Krantinių atgaivinimas ir įsisavinimas galėtų būti vykdomas etapiškai, pradedant nuo šios ašies sukūrimo.

Pirmoji erdvė “užnerta” ant ašies – IVINSKIO AIKŠTĖ. Tai reprezentacinė miesto aikštė, skirta oficialiems renginiams. Ji atliktų ir “perėjimo” iš miesto pagrindinės judėjimo erdvės – J. Basanavičiaus gatvės į žaliasias pakrantes funkciją. Ivinskio aikštei šiuo metu parengtas rekonstrukcijos projektas ir yra pradėti darbai, todėl jai neruošiame koncepcijos. Antroji erdvė – INFO CENTRO - TURGAUS KOMPLEKSAS. Jis išdėstytas prie vienos svarbiausių Kuršėnų gatvių – Pavenčio g. ir nueina gylyn į krantinę. Tai pagrindinis miesto gyventojus ir svečius aptarnaujantis info centras su skaitykla, kavine, turizmo paslaugomis (dviračių nuoma ir pan.). Pastato tūris išsidėstęs 24

lygiagrečiai Pavenčio g. ir uždaro Ivinskio aikštės perimetrą. Tūryje esantis prakirtimas - terasa - leidžia žmonių srautui iš Ivinskio aikštės natūraliai tekėti link paupio. Trauka stiprinama šalia info centro įkurtu turgaus kompleksu su smulkios prekybos paviljonais, kartu su info centru sudarančiais vientisą ansamblį.

Trečioji erdvė – PĖSČIŲJŲ TILTAS - VENTOS KRANTŲ ŽALIOJI JUNGTIS . Tai svarbiausia funkciškai dalis – judėjimo ašis nutęsiama link paupio ir žmonių srautas (pėstieji, dviratininkai) žaliuoju tiltu perkeliamas tiesiai į kitą krantą. Taip sujungiami du miesto krantai, įsisavinamos upės krantinės, kurios prisodrintos įvairiausių funkcijų ir veiklų. Tilto architektūra humaniška ir natūraliai išauganti - įauganti į reljefą. Persikėlus, takas išsiskirsto į skirtingas traukas - toliau keliaujama kito kranto krantine link prieplaukos ar kitų zonų, einama link dvaro parko ir amatų kiemo, ar apžvelgiamas natūralus Ventos upės senvagių kraštovaizdis keliaujant apžvalgos ratu.

Ketvirtoji erdvė – PRIEPLAUKOS - AMFITEATRO KOMPLEKSAS. 25

Tai antroji tarpinė Ventos prieplauka. Ji įrengiama ties persikėlimu į kitą Ventos krantą. Pirmoji (kartu su vandens transporto nuoma įkuriama sporto zonoje). Šalia įrengiamas kamerinis amfiteatras – smulkesniems kameriniams renginiams, ar rekreacijai. Prieplauka turi kavinę ir mini info centrą. Terasa gali būti išnaudojama pagal reikiamą funkciją - kaip kavinės terasa, esant renginiui - kaip amfiteatro scena.

II.4 Miesto identitetas (miesto ženklas) Siekiant vystyti atsinaujančio Kuršėnų miesto turizmą bei komunikaciją su visuomene vertėtų atsižvelgti į didžiųjų Lietuvos miestų praktikas – Vilniaus bei Kauno miestų ženklus, kuomet įvedamas papildomas vizualinis miesto ženklas komunikacijos ir marketingo tikslais. Tokia praktika Kuršėnų miestui suteiktų ne tik naują modernų veidą, bet ir padėtų save pristatyti visuomenei kaip šiuolaikišką bei atsinaujinusį miestą, kuriame plėtojamas turizmas, kultūra bei aktyvus poilsis.

Kuršėnų miesto ženklas – spalvos ir geometrinis simbolis (kreivė) panaudoti atsižvelgiant į miesto geografinę padėtį (prie upės),

propaguojama aktyvų poilsį bei turizmą, senuosius Kuršėnų miesto

simbolius – puodininkystės raštą, miesto herbe vaizduojamą mėlyną, kuri simbolizuoja vandenį bei dangų.

Siūlomo atsinaujinusio Kuršėnų miesto ženklo panaudojimo etapai ir nauda: -

Ženklas naudojamas reklaminėje kampanijoje pristatyti atsinaujinusį miestą.

Pagal naujas miesto ženklo vizualines gaires (brandbook), siūloma kurti sistemą, kurią sudarytų internetinis puslapis bei programėlė (app), kuriuose talpinama turizmui ir reakreacijai skirta medžiaga (pvz.: audio gidai, lankytinų vietų žemėlapis), aktyviam poilsiui skirtos funkcijos ( dviračių, baidarių maršrutai). Programėlės pagalba, atvykę turistai, galėtų ne tik susidaryti 28

maršrutą pagal savo poreikius, tačiau taip pat galėtų sekti savo aktyvų poilsį – matyti savo nuvažiuotą, nubėgtą ar nuplauktą distanciją bei laiką, šių rezultatų vidurkį pagal pasirinktą distanciją. Programėlėje, puslapyje taip pat patartina įdiegti nuotraukų filtravimo funkciją pagal žymas (hashtags) bei vietos (location) filtravimą soc. tinkluose, jog pasirinkus maršruto žemėlapyje tam tikrą vietą, sistema atrinktų visas nuotraukas, susijusias su gauta užklausa.

Miesto ženklo naudojimas atsinaujinusio Kuršėnų miesto reprezentacinėje medžiagoje.

Sukurtas vizualinis identitetas bei plėtojami išmaniųjų technologijų sprendimai papildys architektūriškai atsinaujinusį Kuršėnų miestą ir padės pritraukti daugiau turistų, skatins propaguoti aktyvų poilsį. Pagal gaunamus aktyvumo duomenis, galima spręsti, kurie objektai reikalauja didesnio dėmesio (atnaujinimo ar plėtros).

II.5 Kalendorius / Laikrodis Lokacija: pasiūlymas parko teritorijai (centrinėje dalyje) - schemoje Nr. 1 vieta pažymėta raudona spalva.

Schema Nr. 1 Siūlomas objektas: kalendorius / laikrodis Kuršėnų herbe užkoduotas simbolis (mėlynas laukas su auksinėmis žvaigždėmis – simbolizuoja kalendorininką Lauryną Ivinskį). Siekiant išlaikyti miesto pamatinį savivaizdį - pasirenkama kalendoriaus forma, kuri formuojama ir adaptuojama atsižvelgiant į šiandieninį poreikį / kontekstą. Kalendoriaus forma kaip laiko tarpų skaičiavimo sistema, pagrįsta matomų dangaus kūnų periodišku judėjimu, todėl

laiko suvokimo simboliškumui ir neapčiuopiamumui suteikiamas

funkcionalumas. Būtent laiko cikliškumas ir jau esamos situacijos išplanavimas - rato figūra nulėmė formą ir jos modeliavimo principą. Funkcionalumas: Kalendorius sudaromas stebint trijų elementų - dangaus šviesulių – Saulės, Mėnulio – ir Žemės judėjimą. Jų tarpusavio priklausomybė diktuoja siūlomo parko centrinės dalies sutvarkymo funkcijas: - šviesiu paros metu - Saulės laikrodis; - tamsiu paros metu - Mėnulio kalendorius. 30

Be šių pagrindinių užduočių, teritorija modeliuojama taip, kad atliktų ir šias būtinas miesto formavimo funkcijas: - edukacinę; - rekreacinę. Išnagrinėjus miesto teritorijų prieinamumą įvairioms amžiaus grupėms ir jau esamą situaciją pagal poreikį pagrindinė amžiaus grupė, kuriai skirtas siūlomas kalendoriaus / laikrodžio sprendimas vaikai, jaunimas, šeimos. Šioje zonoje svarbus taikomas elementas - edukacijos principas veikiantis žaidimo forma. Kadangi kalendoriaus sistema paremta baltų kultūros simbolika, todėl pagrindinis edukacinis momentas siejasi su senovės baltų papročiais (simbolika, Dievai), etnografinėmis šventėmis ir astronomijos mokslu (žvaigždynai, zodiako ženklai). Šis elementų tarpusavio ryšys pateikia kompleksišką edukacinį modelį, pristatomą žaidimo forma.

Schema Nr. 2 iš viršaus pateikia centrinę parko dalį - apskritimą kaip stalo žaidimo lentą, kurioje skirtingos figūros, takeliai, sėdėjimo / žaidimų vietos užkoduoja senovinius baltiškus simbolius, žvaigždynus, šventes.

Schema Nr. 2 centrinės parko dalies - kalendoriaus / laikrodžio išdėstymas 31

Zoniškumas

Kalendoriaus išdėstymas ir jį sudarantys objektai paremti baltų kultūros simbolika, pagal kurią sudaromos Mėnulio / Saulės kalendorių sistemos. Visa teritorija suskirstyta į keturias pagrindines zonas (apskritimo formos žymėjimas).

1 zona: žalioji zona (augmenija / botanika) Skirstoma į 12 mėnesių (punktyrinis žymėjimas), kurie turi būdingus tam laikotarpiui augalus. Kiekvienas mėnuo tarsi gyvas organizmas, prisitaikęs prie gamtos ritmo, visus metus pagal sezoniškumą ir jam būdingą botaninį augimą keičiasi ir formuoja visą pirmosios zonos apželdinimą. Edukacinis momentas - prie kiekvieno mėnesio pateikiama informacija apie tam laikui būdingus augalus. Mėnesių pavadinimai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, buvo susiję su gamtos reiškiniais, metų darbais, šventėmis, augmenija, gyvūnija, todėl mėnesių pavadinimai turi ir etnografinį pavadinimą (Pvz.: pateikiami keli mėnesių pavadinimai):

SAUSIS - Vilkų mėnuo, Ragas VASARIS - Kovinis, Ragutis KOVAS - Morčius, Balandų BALANDIS - Žiedų, Velykų GEGUŽĖ - Sėtinis, Žiedžius, Sėmenis BIRŽELIS - Sėjinis, Jaunius, Biržis LIEPA - Liepinis, Plūkis RUGPJŪTIS - Dėgėsis, Šilius RUGSĖJIS - Vėsulinis, Rudeninis, Sėjos SPALIS - Visagalis, Spalinis LAPKRITIS - Vėlius, Lapkrėstis GRUODIS - Sausinis, Vilkinis 32

2 zona: žaidimų salelės

Keturi suformuoti puslankiai žymi keturis metų laikus. Juose pateikiama informacija siejama su kalendorinėmis šventėmis ir jose esamais papročiais.

Lietuvių baltiškos kalendorinės šventės:

I.25 - Pusiaužiemis II.2 - Perkūno diena II.5 - Gabijos šventė II.28 - Užgavėnės III.20-21 - Pavasario lygė III-IV - Velykos IV.24-30 - Jorė V.13 - Mildos šventė VI.23 - Rasos švntė, Kupolinės VI.29 - Perkūno diena VII.15 - Žalgirio mūšio diena VIII.15 - Žemynos šventė, Žolinė IX.21 - Rudens lygė, Perkūno diena IX.22 - Baltų vienybės diena X.21 - Krivio diena XI.1 - Ilgės XI.2 - Vėlinės XII.21 - Saulėgrįža XII.24 - Kūčios, Šeimos šventė XII.25 - Kalėdos, Praamžiaus diena

Puslankio formos salelės atstoja ir jungiamąją takelių funkciją - kurių pagalba galima pateikti į skirtingų aukštingumų žaidimų saleles. Svarbus akcentas kreipiamas į takelių grindinį, kuriame lentelės išsiima ir susideda nauji baltų kultūros ženklai (spalvotos lentelės, primenančios žaidimo lentos ėjimų imitaciją)

3 zona: rekreacinė / poilsio zona

Zona tarp aktyviosios - žaidimų salelių ir centrinės dalies - atlieka rekreacinę / poilsio funkciją. Tai sėdimosios vietos, kuriose šeimoms patogu tuo pačiu metu stebėti ne tik savo žaidžiančius vaikus, bet ir grožėtis centrine dalimi - pagrindine kalendoriaus ašimi - Mėnulio kalendoriumi / Saulės laikrodžiu. 4 zona: centrinė dalies instaliacija – kalendorius / laikrodis 34

Centrinė parko dalis pagal paros metą keičia savo funkciją: Šviesiu paros metu - dieną - Saulės laikrodis; Tamsiu paros metu - naktį - Mėnulio kalendorius (baltų kalendorius paremtas Mėnulio ciklu).

Saulės kalendorius formuojamas pačiame centre talpinant objektą, kurio šešėlis, atsirandantis nuo Saulės dengia tam tikrą dalį žemės, rodydamas valandas (žymėjimas pateikiamas ant grindinio). Mėnulio kalendorius formuojamas centrinėje dalyje sukuriant šviesos objektų srautą ir rato formos išdėstymą. Tai 12 eilių / sluoksnių (12 mėnesių) išdėstomi šviečiantys objektai, reaguojantys ir keičiantys savo apšvietimo intensyvumą pieklausomai nuo Mėnulio padėties.

Schema Nr. 3 - šviečiančių objektų (LED ) išdėstymas (kiekvienas esantis apskritimas žymi šviesos šaltinį)

Sprendimas remiasi baltų 32 metų ciklo sistema: 32m. sistema yra 8 – nyčio arba oktavos 4 – to laipsnio kartotinis (8x4=32). Protėvių žyniai pastebėjo, kad Tikučio žvaigždynas į Erdvę skleidžia (pulsuoja) 32 tikų dažnio pulsacijas (kompleksinės energijos srautą). Grįžulo Ratai ir Valdmiera tas pulsacijas atspindi, tarsi Mėnulis – Saulės šviesos srautą. Jie Žemės atžvilgiu juda (sistuoja) aukštyn – žemyn ir laiko tėkmėje sukuria 32 tik. dažnio E- bangas. Projekcijoje į atitinkamą plokštumą Žemės paviršiuje, tarsi, piešia sinusoidę. 35

Tikas tai vienetas, atitinkantis E - bangos ilgį laiko tarpsnyje. Tai bendras laiko ir atstumo mato vienetas. Laike 1 tk. = 1 sekundai (dabar – sekundė). Kapa sekundų (60) = 1 minuta (dabar – minutė). Kapa (60) minutų = adyna (dabar – 1 valanda). Atstumo atžvilgiu 1tk. = 2,5 mm (SI sistemoje) arba 4tk. = 1cm. Giedrą naktį, įsižiūrėję į kurią nors žvaigždę, pamatysime, kad ji mirksi (pulsuoja) savo dažniu. Geriau įsižiūrėję, pastebėsime, kad ji mirksi 2 spalvom, kurios keičia viena – kitą. Tai Aido – Atbalsio vyksmas. Jis Erdvėje pasireiškia atspindžio efektu nuo kitų daiktų. Šviesų reagavimas ir interaktyvumas apsprendžiamas pasitelkiant išmanaus apšvietimo pasiūlymą - žr. II.5 Išmanieji sprendimai. Technologiškai naudojama ta pati interaktyvi apšvietimo sistema ,,LEDMICON”, kuriai sugeneruojamas naujas programinis modelis / kodas, reaguojantis į Mėnulio padėtį. Esama Mėnulio fazė, laikas išryškinamas skirtingu šviesų intensyvumu. Centrinės dalies (šviesos objektų) vizualizacija:

II.6 Išmanieji sprendimai Išmaniosios gatvių ir kelių apšvietimo valdymo sistemos sudaro sąlygas taupyti elektros energiją, neprarandant apšvietimo kokybės. Šios sistemos įgalina sumažinti elektros energijos sąnaudas iki 30% net ir naudojant esamus šviestuvus su HPS ar MH lempomis. Naudojant šviestuvus su LED technologija, vidutiniškai sutaupoma iki 50% elektros energijos. Remiantis Alytaus raj. pvz. Kuršėnuose siūloma įrengti firmos „Mikromex“ sukurta išmaniąją gatvių apšvietimo sistemą „LEDMICON“. Ši sistema apima elektroninį monitoringą ir valdymą bei diodų šviesos efektyvumą, kartu dar aktyviai naudojant elektros energijos taupymą. Jis pagrįstas apšvietimo intensyvumo sumažinimu tuo metu, kai gatvėje nėra eismo dalyvių. Jeigu eismo dalyviai pasirodo kurioje nors kelio atkarpoje, sistema padidina apšvietimo intensyvumą tik tam tikroje kelio dalyje prieš eismo dalyvį (automobilį, dviratininką ar pėsčiąjį) ir už jo, kai apšvietimas yra reikalingas, ir išjungia arba žymiai sumažina apšvietimo intensyvumą, kai eismo dalyvis nutolsta ir standartinis gatvės apšvietimas tampa nereikalingas įjungiamas tik tas šviestuvų kiekis, kurio reikia, kad eismo dalyvis tinkamai matytų kelią. Jei neartėja kitas eismo dalyvis, apšvietimo sistema pereina į budėjimo režimą, Prieš kiekvieną gatve judančią transporto priemonę atsiranda „šviesos banga“, kuri kartu su transporto priemone juda tolyn. Laikas, kurio reikia lempoms paeiliui užsidegti, apskaičiuotas pagal didžiausią toje vietoje leistiną greitį. Kitai transporto priemonei įvažiavus į dar apšviestą gatvės ruožą greičiau nei pasibaigė numatytas apšvietimo laikas, toliau kelyje esančios lempos neužgęsta ir laukia kitos atvažiuojančios transporto priemonės. Magistraliniame dviejų juostų kelyje kiekvienoje iš kelio krypčių apšvietimo sistema veikia individualiai. Dvipusio eismo vienos juostos kelyje „LEDMICON“ sistema analizuoja eismą abiem kryptimis ir atsižvelgia į prasilenkiančių automobilių vietą ir laiką. Kelio atkarpos apšvietimo ilgis prieš transporto priemonę ar žmogų priklauso visų pirma nuo eismo dalyvio greičio. Kelio atkarpos apšvietimo ilgis yra priderintas prie maksimalaus leistino greičio tam tikroje vietoje. Šviestuvai įjungiami ir išjungiami švelniai, taip sukuriant sklandumo įspūdį. Sistemoje galima išskirti tris valdymo lygius: 1. Dispečerinė su nuotoline priežiūra ir galimybe keisti tinklo konfigūraciją. 2. Elektros spintos su moduliais LIS-UNI, PLC lon Works ir Expander. 3. Ant stulpų montuojami moduliai OLC-230DALI/MD valdo LED lempas ir priima taip pat ant stulpų sumontuotų eismo jutiklių signalus. Komunikacija tarp dispečerinės ir elektros spintų vyksta GPRS 37

arba Ethernet (kabelinis arba šviesolaidinis) tinklais, LED lempos ir ant stulpų esanti įranga maitinama 230 VAC įtampos srove. Kai nustatytoje atkarpoje sistema neužfiksuoja eismo, apšvietimo intensyvumas maksimaliai sumažinamas. Jei kuris nors jutiklis aptinka eismo dalyvį, apšvietimo intensyvumas padidinamas iki normos.

Privalumai naudojant „LEDMICON“ apšvietimo sistemas:  • Kompiuterio ekrane realiu laiku matyti šviestuvo būklę bei darbinius parametrus.  • Įjungti/išjungti kiekvieną šviestuvą individualiai.  • Pritemdyti arba paryškinti gatvių šviestuvų (individualiai arba grupėmis) šviesą rankiniu bei automatiniu būdu (suprogramavus grafiką pagal dienos–nakties–vakaro–ryto-švenčių–valandas).  • Automatiškai įjungti /išjungti/pritemdyti šviestuvus pagal aplinkos sąlygas. • Siųsti remontininkus į konkrečią vietą su aiškia užduotimi tik kai to reikia iš tikrųjų – tai leidžia sutaupyti iki 50% aptarnavimo kaštų, išvengiant taip vadinamo „patruliavimo“  • Reguliuoti apšvietimą magistralėse pagal oro sąlygas (lietus, rūkas) ir automobilių srauto dydį.  • Automatiškai gauti aliarminius pranešimus apie gedimus arba šviestuvų darbinių parametrų nukrypimus nuo normos.

Interaktyvi ekskursijų sistema. Pastatų komplekso teritorijoje planuojama įdiegti interaktyvią ekskursijų sistemą. Prie svarbių, įdomių objektų yra pastatoma lentelė su QR kodu, kurį nuskaičius pateikiama platesnė informacija apie objektą (QR kodo naudojimas objektų aprašymams pasiekti).

QR kodo naudojimas objektų aprašymams pasiekti

Tokios sistemos įdiegimas itin pigus – reikalingas lapukų atspausdinimas ir informacijos turinio kūrimas. Tam, kad šia sistema galėtų naudotis lankytojai, nenaudojantys mobilaus interneto, teritorijoje bus sukurta belaidžio interneto prieiga. Prieigą galima įdiegti D-Link AP-3690 prieigos tašką (D-Link AP3690 prieigos taškas) (kaina – 1000 €) įrengiant teritorijos centre. Papildomai reikalingas UTP kabelis prieigos taško maitinimui.

D-Link AP-3690 prieigos taškas 39

Be to, didinant teritorijos patrauklumą, galima sukurti komplekso teritorijai aplikaciją mobiliesiems įrenginiams, leidžiančią ekrane matyti tam tikrus išplėstinės realybės (angl. augmented reality) technologijos būdu pateikiamus vaizdus. Pavyzdyje Išplėstinė realybė matomas šios technologijos pavyzdys – nukreipus telefoną į pievą, ekrane parodomi joje augantys augalai, jų pavadinimai, galima perskaityti aprašymą. Tokį principą galima įgyvendinti ne tik pateikiant informaciją apie objektus, bet ir kaip navigacinę priemonę teritorijoje, interaktyviai nukreipiančią prie įdomių objektų.

Išplėstinė realybė

II.7 Naudojami produktai Siūlomi sprendimai pastatų įrengimui – šildymui ir elektros gamybai naudoti saulės energiją. UAB Solet Technics įmonės Fotoviltinis vandens šildymas su lietuviškais SOLET fotovoltiniais moduliais, o vandens tiekimas vykdomas Fotoviltinių siurblių pagalba. Pastatų apšvietimui siūloma BISOL sistema, kuri naudoja saulės energiją. Taip pat visur įrengiami Lietuvių įmonės UAB „Precizika-MET SC“ sukurti saulės įkrovikliai, kurie skirti telefonų, navigacijų ir kitų smulkių elektronikos prietaisų akumuliatorių įkrovimui naudojant saulės energiją. Pastatų valdymui diegiama UAB „JUNG VILNIUS“ KNX technologija, kuri suteikia galimybę sujungti apšvietimo,

šildymo,

oro

kondicionavimo,

daugialypės

terpės

saugos

kt.

įrangą

centralizuotą valdymo sistemą ir patogiai ją valdyti. Projektuojamuose pastatuose įrengiamos AB „Sapa Building Systems“ aliuminio profilio sistemų langai, fasadai, kurie pastatams suteikia lengvumo įspūdį.

II.8 Kovų / varnėnų problema parke ir jos sprendimo galimybės Viena ryškiausių ir daugiausia nemalonaus triukšmo bei nešvarumų kelianti problema parke, kurią identifikavo tyrėjai, akcentavo apklaustieji ir ypač ekspertai – tai kovų ir varnėnų gausa. Prieš keletą metų, pasikeitus įstatymams, ir uždraudus jų šaudymą (LR Aplinkos ministro įsakymas, 2004 m. gegužės 6 d. Nr. D1-255, Vilnius), jų populiacija parke smarkiai pagausėjo, o bendruomenė iki šiol neranda efektyvaus būdo, kaip su tuo tvarkytis. Sprendimo priėmimas ir vykdymas dėl galimų paukščių “sutvarkymo” yra nevienareikšmis keliais aspektais. Nes problema yra sudėtinė ir joje užkoduotas tam tikras konfliktas dėl skirtingų pozicijų suderinimo – parko panaudojimo, pritaikymo žmogaus veiklai, iš vienos pusės ir gamtosauginio, paukščių išsaugojimo, iš kitos: Parkas ir žmonės. Kovai / varnėnai kelia nemalonų triukšmą ir teršia parką, menkindami jo patrauklumą ir tinkamumą rekreacinėms veikloms. Žmonės išreiškia nepasitenkinimą. Paukščiai ir gamtosauga. Remiantis ornitologų duomenimis – kovai yra vienas iš labiausiai nykstančių paukščių Lietuvoje. Per 20 metų šių paukščių gausa sumažėjo maždaug perpus. Gamtosaugininkai būtų linkę šią rūšį įtraukti net į Raudonąją knygą. Aplinkos ministerija kol kas šio klausimo nesvarsto2. Tradicijos ir vertybės. “Kovas visuomet buvo žmogaus palydovas, net ir Viduramžiais Europoje įsikurdavęs miestuose ar atskirose dvarų sodybose, pilių satelitinėse gyvenvietėse. Todėl natūralu, kad ir dabar beveik visuomet glaudžiasi prie žmogaus, jo kaimynystėje augančiuose aukštuose medžiuose, kur peri įvairaus dydžio kolonijomis, rečiau pavieniuose lizduose.”3 Turime paradoksalią situaciją – “kovui labai reikia žmogaus (tiek dėl perėjimo, tiek maitinimosi sąlygų), o žmogui kovas dažnai atrodo nepageidaujamas triukšmadarys ir aplinkos teršėjas. Net neįvertinant jo svarbos ne tik pačiam žmogui, bet ir visai ekosistemai. Dažniausiai matoma tai, kas nepatinka – gyvenviečių parkuose, skveruose, kapinėse ar klebonijose kovų lizdais tankiai nusėti medžiai. Nepatinka jų keliamas triukšmas, nors mašinų keliamas triukšmas miestuose jiems netrukdo. Taigi, nors kovai turi nedaug natūralių priešų, žmogus tampa didžiausia jų nelaime, tam tikra prasme juos priviliodamas tinkama aplinka (ne tik veisimuisi tinkamais želdiniais, bet ir netvarkingais šiukšlių konteineriais, kur kovai apsčiai randa maisto), o vėliau

2http://www.delfi.lt/grynas/gamta/zmoniu-nekenciamus-paukscius-siulo-itraukti-i-raudonaja-knyga.d?id=67777622. 3http://www.birdlife.lt/ornitologai-kviecia-nepamirsti-pasirupinti-perinci

stengdamasis naikinti nepageidaujamus kaimynus.” Naikinti, saugoti, tvarkytis – kaip? Akivaizdu viena, kad su kovų / varnėnų problema parke reikia kažkaip tvarkytis ir ją spręsti. Parkas – ne vien gamtosauginis paminklas ar rezervuaras, todėl turi tenkinti taip pat ir žmogaus poreikius. Jei problemos nesprendžiame – negalime užtikrinti pirminėms užduoties – t.y. pritaikyti jo rekreacijos poreikiams. Naikinti, šaudyti į varninių paukščių lizdus draudžiama – tam prieštarauja įstatymai (LR Aplinkos ministro įsakymas, 2004 m. gegužės 6 d. Nr. D1-255, Vilnius), kategoriškai tam nepritaria ir gamtosauga bei ekologija susirūpinusi visuomenės dalis – aštriai reaguojama ir piktinamasi, kai/jei tai vyksta.4 Teisės požiūriu, ES Paukščių direktyva numato išimtis, kai paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu kitokios priemonės neduoda rezultatų arba yra neveiksmingos. Priemonių pasirinkimo problema. Vienas priimtiniausių sprendimų šioje situacijoje – priemonių, kurios padėtų „iškeldinti“ kovus iš nepageidaujamų miestų ar gyvenviečių vietų, nenaikinant paukščių veisimosi metu, taikymas. Tinkamų priemonių suradimas potencialiai turėtų neprieštarauti tiek elementariai gamtosauginei etikai, tiek tarptautiniams paukščių apsaugos teisės aktams. Ministerija pritaria savivaldybių veiksmams baidant kovų kolonijas iš tų vietų, kur jos kelia gyventojams nepatogumų ir mano, kad laikantis sąlygų ir priemonių dėl kovų reguliavimo, galima kolonijas perstumti į nuošalesnes vietas. Tačiau atsargumo priemonių dėl leidimų išdavimo imtasi dėl to, kad pastaraisiais metais buvo fiksuota keletas įvykių, kuomet kovų kolonijos buvo baidomos nesilaikant nustatytų sąlygų.5 Galimi sprendimo būdai – problemos subtilumas reikalauja profesionalaus priėjimo – pageidautina su specialistų priežiūra. Tiek specialistų pasisakymai spaudoje, tiek mūsų komandos atlikta ornitolog ekspertų apklausa parodė, kad problemos subtilumas reikalauja didelio meistriškumo ir įgūdžių situacijai suvaldyti ir išspręsti. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologo Sauliaus Rimbučio teigimu 6, yra du pagrindiniai kovų / varnėnų baidymo būdai: 

“atšaudymas” garsinėmis priemonėmis. Anot specialisto, tai pats efektyviausias būdas,

kurį tikslingiausia naudoti dar nespėjus kovams susukti lizdų – vadinasi tik šiems sugrįžtant ankstyvą pavasarį. Ši technika reikalauja tinkamo išmanymo – kokią priemonę pasirinkti – dujinę patranką ar petardas. Pastarosios yra gerokai aštresnės, todėl efektyvesnės, tačiau sukeliančios didesnių problemų ir 4http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-05-27-perinciu-kovu-naikinimas-lietuvoje-tesiasi/101667; http://www.delfi.lt/grynas/gamta/parskridusius-paukscius-pasitiko-kulkomis.d?id=64159634 5http://www.delfi.lt/grynas/gamta/zmoniu-nekenciamus-paukscius-siulo-itraukti-i-raudonaja-knyga.d?id=67777622 6 Interviu su Sauliumi Rumbučiu, Kaunas: T. Ivanausko muziejus, 2016.03.13.

sudėtingumų vietos bendruomenei. Tikslingas periodiškumas – tai daryti kasdien, kol bus pasiektas norimas rezultatas. 

Dėčių atšaldymas. Pastarasis yra labai populiarus būdas, taikomas Danijoje kovojant su

kormoranų kolonijomis. Tai sudėtingas būdas, kurį kokybiškiausiai galima atlikti su specialisto priežiūra. Svarbu numatyti vykdytinos operacijos dieną – tinka vėjuota-vėsi-lietinga diena. Baidymus vykdyti kas 68 val., tačiau periodiškumas priklauso nuo situacijos. Efektyviausia tuomet, kai vykdoma ankstyvą pavasarį paukščiams dar nespėjus susukti lizdų. Kadangi paukščiai yra gerai prisitaikantys prie menkesnių, silpnesnio stiprumo garsų, greitai prie jų pripranta – todėl bandymas problemą spręsti galimai išmaniomis priemonėmis, kaip antai pasinaudojant išmaniosiomis ultra garso programėlėmis, pageidautinų rezultatų gali vis dėlto ir neduoti. Naudojant abu išvardintus būdus, labai svarbu numatyti ir įvertinti galimas rizikas. Pagrindinis dalykas, kurį turėtų numatyti specialistai – tai galimas paukščių persikėlimo, persikraustymo vietas – gretimoje teritorijoje esančius nedidelius gojalius (miškų kovai nemėgsta). Nes išbaidžius kovus iš parko, jie gali persikelti į kitą nepageidaujamą vietą – pvz. senas kapinaites ar skverelį. Vis dėlto, šie būdai, jei veikiant išvien su vietos bendruomene – gali virsti ir tam tikra pramoga. Bet kokiu atveju, specialistams darbuojantis prie užduoties yra/būtų reikalinga vietos bendruomenės pagalba ir pajėgumai – dėl ilgo stebėjimo ir operacijos laiko. Besikeičiantys bendruomenės nariai galėtų užtikrinti jos įgyvendinimo nuoseklumą be didelių pastangų.

Rekomenduojamas priemonių įgyvendinimo planas: 

Darbas

bendruomene.

Kovų

varnėnų

problemos

parke

klausimo

aptarimas/suderinimas su visuomene (apklausos, pokalbiai, veiksmų plano suderinimas). 

Darbo vykdymui tinkamos specialisto parinkimas (ornitologas), tinkamo, humaniško

reguliavimo būdo pasirinkimas. 

Bendruomenės įtraukimas į reguliavimo procesą – savanorių kvietimas, bendruomenės

informavimas/perspėjimas dėl galimų nepatogumų. Nepatogumų pavertimas privalumai – galimybė šia tema organizuoti miesto šventę, susibūrimą, pasibuvimą.

II.9 Planavimo pasekmių vertinimas 44

Teritorijos vystymo

Planuojama veikla sudarys ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai, kadangi, išlaikant

darnai ir (ar)

miesto identitetą ir būdingą charakterį, bus gerinamas Kuršėnų įvaizdis.

planuojamai veiklos

Vykdant teritorijų plėtrą ir veiklą, teritorijos infrastruktūros vystymą,

sričiai

Kuršėnams atsiranda galimybė tapti lygiaverčiu partneriu su rekreaciją puoselėjančiais miestais. Formuojamas patrauklus Kuršėnų įvaizdis šalies tikslinėse erdvėse. Sukuriama moderni materialioji bazė ir patraukli aplinka. Sudaromos galimybės įkurti naujas erdves ir taip sudaryti ES standartus atitinkančias geras ir saugias poilsio sąlygas. Bus puoselėjamas Kuršėnų miestas, praturtinant jį želdiniais, aikštynais, sudaromos sąlygos sveikai gyvensenai.

Darnus planavimas ir Architektūra – unikalus menas ir kasdienio visuomenės gyvenimo fonas. visuomenė

Architektūros projektų įgyvendinimas – žmonių, jų bendruomenės buities ir estetinių poreikių tenkinimas, šiuolaikinių kultūrinių, socialinių, ekonominių verčių santykių kūrimas, jų istorinės raidos liudininkai7. Architektūra neatsiejama nuo visuomenės ir jos kultūros, todėl planuojant teritorijas būtina atsižvelgti į jos nuomonę – siekti darnaus planavimo, kuris skirtas „įvairiems, dažnai skirtingiems ar net konkuruojantiems visuomenės interesams suderinti8“. Atlikta gyventojų apklausa – pirmas žingsnis link darnaus Kuršėnų miesto suplanavimo.

Ekonominei aplinkai

Padidėtų investavimas į Kuršėnų miestelį. Padidėtų regiono ekonominė plėtra. Išmanieji sprendimai pastatuose leistų efektyviai ir be nuostolių eksploatuoti pastatus.

7 8

Bakšienė D. Socialistinis teisinis mąstymas architektūros srityje – istorija ar dabartis? Seminaras, 2016-04-19. Lastauskienė, G.; Bakšienė, D. Visuomenės interesų apsaugos problema teritorijų planavimo procese. Teisė, 2015, t. 96.

Socialinei aplinkai

Padidėtų visuomeninis teritorijos patrauklumas. Būtų patenkinami gyventojų poreikiai poilsiui. Pagerėtų gyvenimo sąlygos. Būtų puoselėjamas Kuršėnų miestas, užstatant jį poilsiui skirtais statiniais, parkais, aikštynais taip sudarant sąlygos sveikai gyvensenai. Vykstantis renginiai skatins žmonių bendravimą. Būtų sudaromos palankios galimybės gausinti ir skleisti tradicines žinias ir patirtį. Būtų puoselėjama Kuršėnų kultūra ir plėtojamas bendruomeniškumas, etnokultūros paveldas. Būtų sudaromos palankios sąlygos bendrosioms humanistinėms

vertybėms

skleistis,

tradicijoms

puoselėti,

skatinti

bendruomenės narių kultūrinę saviraišką. Būtų sukuriamos sąlygos pritaikyti aplinką asmenų, esančių socialinėje atskirtyje dėl judėjimo sutrikimų, integracijai. Sutvarkytoje teritorijoje vykstančios varžybos, renginiai gerins tarptautinius

tarpmiestinius

ryšius

santykius,

bus

stiprinami

bendruomeniniai ryšiai. Gamtinei aplinkai ir

Toliau bus tęsiamas kraštovaizdžio struktūros vientisumas. Išsaugomos

kraštovaizdžiui

vertingiausios gamtinės teritorijos, išvengiama jų sunaikinimo urbanizuojant. Gamtinio karkaso saugojimas ir subalansuotas naudojimas. Pasiekiama ilgalaikė gamtinės aplinkos darna.

II.10 Projekto sąmata

Planuojama projekto investicijų suma: 4.431.515,30 Eur (1 lentelė). Numatomos investicijos pateikiamos pirmajam projekto etapo įgyvendinimui – pagrindinės ašies į parką sukūrimui (pagal detalizuotas zonas).

1 lentelė. Planuojama projekto investicijų suma, Eur.

Eil. Nr. 1

Bendra

Išlaidos

suma, Eur

“Išmanusis miestas” naujos statybos darbai VISO:

4.431.515,30 4.431.515,30

2 lentelėje pateikiama planuojamos išlaidos naujos statybos darbams bei projektavimo išlaidos.

2 lentelė. “Išmaniojo miesto” naujos statybos darbų suma, Eur

Naujos statybos darbai “Išmanusis miestas”

4.079.726,30

Kiti inžineriniai statiniai

351.789,00 VISO: 4.431.515,30

Statinių naujos statybos kainos paskaičiuotos pagal “Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais” (pagal 2014 m. kovo mėn. statinių Statybos skaičiuojamąsias kainas). Projektavimo ir inžinerinių paslaugų kainos pateikiamos 3 lentelėje (šios išlaidos įeina į bendrą naujos statybos darbų kainą – 4.079.726,30 Eur.).

3 lentelė. Projektavimo ir inžinerinių paslaugų kaina, Eur.

Projektavimas ir inžinerinės paslaugos

5,0%

194.272,68

Projektavimas (72%)

72%

139.876,34

Techninė priežiūra (14%)

14%

27.198,16 47

Ekspertizė (7%)

13.599,09

Projekto vykdymo priežiūra (7%)

13.599,09

Projekto rengimo metu, projekto viešinimo, draudimo, administravimo ir kitos išlaidos nevertinamos.

Skaičiavimų detalizavimas: “Išmanusis miestas”

Skaičiavimai atliekami vadovaujantis “Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai” pagal 2014 m. kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamąsias kainas: 

Kai statinio paskirtis maitinimo, tūris 2501-5000 m3: 191,44 Eur/kub. m.

Įvertinus pataisos koeficientą: 191,44 Eur/kub. m. x 1,4 = 268,02 Eur/kub. m. 

Kai statinio paskirtis prekybos, tūris iki 500 m3: 253,13 Eur/kub. m.

Įvertinus pataisos koeficientą: 253,13 Eur/kub. m. x 1,4 = 354,82 Eur/kub. m. 

Kai statinio paskirtis hidrotechnikos (užtvankos gelžbetoninės ir betoninės konstrukcijos): 561,86 Eur/kub. m.



Kai statinio paskirtis kultūros, tūris iki 1000 m3: 235,46 Eur/kub.

Įvertinus pataisos koeficientą: 235,46 Eur/kub. m. x 1,4 = 329,64 Eur/kub. m. Statybos kaina perskaičiuojama ploto vienetui (k=4,0): 329,64 Eur/kub. m. x 4 = 1.318,58 Eur/kv. 

Kai statinio paskirtis automobilių kelių estakados (atramų aukštis, m iki 5): 839,90 Eur/kv. m.



Kai statinio paskirtis automobilių gelžbetoniniai tiltai (atramų aukštis, m iki 5): 999,19 Eur/kv. m.

“Išmaniojo miesto” statiniai: 

Info centras – 2.730 kub. m.;

2.730 kub. m. x 268,02 Eur/kub. m. = 731.694,60 Eur + 15 proc. rezervas = 841.448,79 Eur 

Prekybos paviljonai – 352 kub. m.;

352 kub. m. x 354,82 Eur/kub. m. = 124.896,64 Eur + 15 proc. rezervas = 143.631,14 Eur 

Prieplauka – 871 kub. m.;

871 kub. m. x 561,86 Eur/kub. m. = 489.380,06 Eur + 15 proc. rezervas = 562.787,07 Eur 

Amfiteatras – 478 m2; 48

478 kv. m. x 1.318,58 Eur/kv. m. = 630.281,24 Eur + 15 proc. rezervas = 724.823,43 Eur 

Apžvalgos ratas – 620 kv. m.;

620 kv. m. x 839,9 Eur/kv. m. = 520.118 Eur + 15 proc. rezervas = 598.135,70 Eur 

Tiltas – 883 kv. m.;

883 kv. m. x 999,19 Eur/kv. m. = 882.284,77 Eur + 15 proc. rezervas = 1.014.627,49 Eur

Projektavimas ir inžinerinės paslaugos 3.885.453,62 Eur x 5 % = 194.272,68 Eur; (Naujiems statiniams statyti: - 5 %, kai statinio skaičiuojamoji kaina daugiau kaip 1,45 mln. Eur.)

VISO (Išmaniojo miesto naujos statybos darbams): 4.079.726,30 Eur.

Kitų inžinerinių statinių įrengimas: 1. Grindiniams taikomas įkainis 76,46 Eur/kv. m. Grindinių plotas 3.669,01 kv. m. Investicijų poreikis 3.669,10 kv. m. x 76,46 Eur/kv. m. = 280.539,39 Eur 2. Želdiniams taikomas įkainis 11,49 Eur/kv. m. Želdynių plotas 6.201,01 kv. m. Investicijų poreikis 6.201,01 kv. m. x 11,49 Eur/kv. m. = 71.249,61 Eur

VISO (kitų inžinerinių statinių įrengimui): 351.789,00 Eur.

VISO: 4.431.515,30 Eur.

IŠVADOS Post-industrinių miestų plėtros paradigmų sugretinimas sukuria pagrindą galvoti apie aptartų idėjų integraciją projekte, kuriame apsijungtų - miestas, kaip išmanus fizinio, gamtinio, žmogiškojo ir socialinio kapitalo planavimas; miestas, kaip bendruomeninis koledžas, universitetas, skatinantis bendruomenių savarankiškumą ir savimonę bei miestas kaip kūrybinga erdvė, kuri stimuliuoja, inspiruoja žmones keistis idėjomis, yra atvira asmens fantazijai ir vaizduotei. Projekte atlikto sociologinio tyrimo dėka, identifikuotos Kuršėnų miesto gyventojus slegiančios problemos: Kuršėnų miesto gyventojai jaučiasi susvetimėję, jiems trūksta bendruomenę vienijančių veiklų. Ypatingas gyventojų dėmesys krypsta į viešąsias erdves, kurios jiems atrodo potencialios, tačiau šiuo metu menkai išvystytos. Apklausos dėka išryškėjo didelis gyventojų poreikis vystyti platesnę veiklą turizmo srityje. Kalbant apie lankomiausias bei didžiausio tvarkymo reikalaujančias teritorijas, respondentai pastebi Kuršėnų dvaro sodybos bei parko erdvę anot gyventojų tai yra svarbiausias ir patraukliausias turistinis objektas, tačiau teritorijos prieigos gyventojams yra nepatraukliausios. Miestokūros veiklas įtraukiant bendruomenę respondentai vertina teigiamai, o tokioms praktikoms siūlo pritaikyti jau minėtas Kuršėnų miesto viešąsias erdves. Atsižvelgiant į šias problemas, buvo padėtas projekto pamatas socialiniams, meniniams bei išmaniesiems sprendiniams: formuojamoje miesto dalyje numatomas čia esamų apleistų erdvių sutvarkymas ir mažosios architektūros objektai su atskiromis funkcinėmis programomis. Projekte numatoma ir plati veiklų įvairovė, meninių instaliacijų, kultūros erdvių bei sporto objektų kompleksai skatinantys betarpišką žmonių komunikaciją. Projekto pavadinimas NUŽIESTAS MIESTAS įprasmina pagrindinę VDU komandos projekto koncepcinę idėją – skatinti Kuršėnų miesto kultūrinio identiteto plėtrą įvairiose miesto viešosiose erdvėse bei sukurti terpę bendruomenės kūrybiniam potencialui reikštis. Vienas iš pagrindinių projekte siūlomų meninių traukos objektų – išmani ir interaktyvi meninė instaliacija KALENDORIUS / LAIKRODIS. Instaliacijoje susiduria mokslas, tradicijos ir šiuolaikinio žmogaus poreikiai. Instaliacija ne tik atraktyvi turizmui savo idėjiniu pagrindu, tačiau yra funkcionali žaidimų aikštelė bei edukacinė erdvė vaikams. Išskiriant išmaniųjų technologijų galimybes, pritaikant jas problemų mažinimui mieste siūloma 50

įrengti išmanaus apšvietimo sistemasgatvėse. Tai leidžia ne tik užtikrinti saugumą, bet ir ženkliai sumažinti apšvietimo

kaštus neprarandant

kokybės.

Siekiant

skatinti žmonių

susidomėjimą

technologijomis siūloma sukurti keletą informacinių sistemų, padėsiančių gyventojams lengviau įsitraukti ir pažinti Kuršėnų miestą, jo istoriją ir interaktyviai įtrauks į mieste vykdomą veiklą. Išmanūs ir inovatyvūs sprendimai skatina žmones ne tik domėtis naujovėmis, bet ir pažvelgti į visą pasaulį kitokiu kampu, tokiu būdu padėdami visuomenei tobulėti.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI IR MONOGRAFIJOS 1. Basiago, A. D., Economic, social, and environmental sustainability in development theory and urban planning practice. Chatsworth, USA; 2. Fominaya, Cristina F. Collective identity in social movements: central concepts and debates. University of Aberdeen, Sociology Compass 4/6 (2010); 3. Florida, R. Cities and the Creative Class. City & Community Vol. 2, Nr. 1, March 2003Hall, P. Great Planning Disasters. London, Weidenfield, 1980; 4. Florida, R. Who’s Your City? The Perseus Books Group, New York, 2008; 5. Florida.R. Kūrybinės klasės pakilimas. Kodėl miestai, kuriuose nėra homoseksualų ir roko grupių, pralaimi ekonominės plėtros varžybose. Interaktyvus*žiūrėta2014m. lapkričio 9d+ Prieiga per internetą: http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%C5%B3sti%20failus:/article/520/K%C5%ABrybin%C4%97s%20klas %C4%97s%20pakilimas.pdf; 6. Jacobs, J. The Death and Life of Great American Cities. The Division of Vintage Books, 1992; 7. Kahn, M. 1995 . The key concepts, issues and implications. Keynote paper given at the international sustainable development research conference. Sustainable development. Vol. 3, Issue 2,27–29 march. Manchester, UK, 1995; 8.

Landry, Ch. The Art of City Making. – London: Earthscan, 2006;

Landry, Ch. The Creative City. – London:Earthscan, 2005;

10. Landry, Ch. Civic Urbanity: Looking at the city afresh. Hangzhou International Congress, “Culture: Key to Sustainable Development”, 15-17 May 2013, Hangzhou, China. Interaktyvus *Žiūrėta 2015m. Vasario 3d.+ Prieiga

per

internetą:

http://www.unesco.org/new/fileadmin/MULTIMEDIA/HQ/CLT/images/Charles_Landry_Hangzhou_Congr ess.pdf; 11. Lietuvos respublikos aplinkos ministerija. Darbotvarkė 21:subalansuotos veiklos plėtrų programa. Rio deklaracija: apie aplinką ir plėtrą. Miškininkystės principai. Vilnius, 2011. Interaktyvus *Žiūrėta 2015m. Vasario 5d.+ Prieiga per internetą: http://www.am.lt/LSP/files/Agenda21.pdf; 12. Lnger, P. Sociology – Four Images of Organized Diversity.// Cities of the Mind: Images and Themes of the City in the Social Sciences. Ed. L. Rodurn and R. M. Hollister.- New York and Londod: Plentum Press, 1984; 52

13. Mehafey, M. The Power of Jane Jacobs' "Web Way of Thinking". December 15, 2011. Interaktyvus. *žiūrėta 2014m. gegužės 23d.+ Prieiga per internetą: http://www.planetizen.com/node/53128; 14. Mumford, L. What is a city? Architectural record, 1937; 15. Mumford, L.“THE SKY LINE "Mother Jacobs Home Remedies. The New Yorker, Dec. 1, 1962; 16. Salmanavičius, A.; Elin, Nan. Urbanistika padedanti įveikti baimę. Su urbaniste, miestų antropologe Nan Elin kalbasi Almantas Samalavičius. Kultūros barai, Vol.3, 2013; 17. Salmanavičius, A. Vartojantis ar kūrybingas miestas? Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2009; 18. United Nations (UN). Rio Declaration on Environment and Development 1992. 2015m.

Kovo

10d.]

Prieiga

Interaktyvus *Žiūrėta

per

internetą:

http://www.jus.uio.no/lm/environmental.development.rio.declaration.1992/portrait.a4.pdf; 19. United Nations Conference on Environment & Development Rio de Janerio, Brazil, 3 to 14 June 1992. Agenda

21.

Interaktyvus

*Žiūrėta

2015m.

Kovo

10d.+

Prieiga

per

internetą:

https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/Agenda21.pdf; 20. United Nations General Assembly Special Thematic Debate. Culture and Sustainable Development in the Post-2015 Development Agenda. United Nations Headquarters, New York, 5 May 2014. Interaktyvus *Žiūrėta

2015m.

Vasario

2d.+

Prieiga

per

internetą:

http://www.un.org/en/ga/president/68/pdf/culture_sd/Culture%20and%20SD%20Summary%20of%20Ke y%20Messages_FINAL%20rev.pdf; 21. UCLG Culture Summit. Culture and sustainable cities. Bilbao, 18-20 March 2015. Interaktyvus *Žiūrėta 2015m.

Vasario

2d.+

Prieiga

per

internetą:

http://www.uclg-

culturesummit2015.org/documents/cumbre_bilbao_eng.pdf;

METODINĖ LITERATŪRA 22. Kardelis, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002; 23. Luobkienė, I; Guščinskienė, J. et al. Sociologijos pagrindai. Kaunas, 1997.

PRIEDAI Priedas Nr. 1 Anketa Kuršėnų miesto gyventojų požiūrio į esamą viešųjų erdvių infrastruktūrinę, kultūrinę bei socialinę situaciją tyrimas. Poreikių analizė. Gerbiamieji ir Gerbiamosios, kviečiame Jus dalyvauti Kuršėnų miesto gyventojų poreikių tyrime, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti dabartinę miesto viešųjų erdvių situaciją. Tyrimo rezultatai padės išanalizuoti gyventojų poreikius, pagal kuriuos, Kuršėnų miesto savivaldybei bus pasiūlyti infrastruktūros gerinimo, kultūrinio lygio kėlimo ir kiti vidiniai bei išoriniai sprendimai. Tyrimą atlieka „Structum“ projektų konkurso „Išmanusis miestas II“ Vytauto Didžiojo Universiteto komanda. Anketa anoniminė! Vardo ir pavardės nurodyti nereikia. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik statistiškai apibendrinti. Prašome Jūsų būti dėmesingais ir nuoširdžiais tyrimo dalyviais. Nepraleiskite klausimų ir sekite anketos pildymo nurodymus skliausteliuose.

Kurioje Kuršėnų miesto seniūnaitijoje gyvenate? (apibraukite atsakymo numerį)

1. Centro 2. Gedimino 3. Gimnazijos 4. Keramikų 5. Pušyno 6. Daugėlių 7. Pavenčių 8. Stoties

Kiek laiko gyvenate Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį)

Mažiau nei 1 metai

1 – 5 metai

6 – 10 metų

Daugiau nei 10 metų

Visą gyvenimą

Kas lėmė Jūsų pasirinkimą apsigyventi Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Čia gimiau

Darbas

Šeima

Nekilnojamojo turto kainos

Kraštovaizdis

Infrastruktūra

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

Ar Jums patinka gyventi Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį)

Taip

Kodėl Jums patinka gyventi Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai) 1.

Patogus susisiekimas transportu ir geografinė padėtis

Tvarkinga gyvenamoji aplinka

Draugiška bendruomenė

Unikali miesto istorija

Pakankamas socialinės ir kultūrinės veiklos pasirinkimas

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

(Toliau atsakinėti nuo 6 klausimo)

Kodėl Jums nepatinka gyventi Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Nepatogus susisiekimas transportu ir geografinė padėtis

Netvarkinga gyvenamoji aplinka

Nedraugiška bendruomenė

Miestas neturi istorinio identiteto

Socialinės ir kultūrinės veiklos trūkumas

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

Koks Jūsų nuomone, pagrindinis Kuršėniškio skiriamasis bruožas? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Draugiškas

Atsakingas

Aktyvus

Aktyviai dalyvaujantis bendruomeninėje veikloje

Tolerantiškas

Netolerantiškas

Abejingas bendruomenės gyvenimui

Prisirišęs prie vietovės, jos istorijos ir kaimynystėje gyvenančių žmonių

Uždaras, susirūpinęs asmeniniais reikalais

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

Kaip Jūs apibūdintumėte Kuršėnų miestą? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Saugus

Tolerantiškas (svetingas, pakantus kitaip mąstantiems)

Draugiškas

Technologiškai pažangus

Talentingas/kūrybingas

Užterštas

Nykus/neįdomus

Netolerantiškas (uždaras ir konservatyvus?)

Nesaugus/pavojingas

10. Ekologiškas 11. Technologiškai nepažangus Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

Kuo, Jūsų manymu, Kuršėnų miestas yra patrauklus? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Kraštovaizdžiu

Infrastruktūra

Švietimo ir kultūros įstaigų gausa

Architektūra

Nekilnojamo turto kainomis

Vietos bendruomene

Kultūrine įvairove

Kuršėnų istorija

Viešosiomis erdvėmis

Kita (įrašykite) ..............................................................................................................................................................

10. Kas Jums Kuršėnuose atrodo svetima ir nepriimtina? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Nesutvarkytos viešosios erdvės

Nedraugiški gyventojai, kaimynai

Švietimo ir kultūros įstaigų trūkumas

Apleistų/nenaudojamų pastatų gausa

Neišvystyta infrastruktūra (nesutvarkyti keliai, šaligatviai ir kt.)

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

11. Ar Jūsų nuomone Kuršėnų mieste pakanka viešųjų erdvių / visuomenės susibūrimo vietų? (apibraukite atsakymo numerį)

1. Taip 2. Ne

12. Kokius viešųjų erdvių privalumus įžvelgiate Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai) 1.

Gausu viešųjų erdvių

Viešosios erdvės pilnai pritaikytos socialinei ir kultūrinei interakcijai

Gerai išvystyta infrastruktūra (takai, suoliukai, šiukšlių dėžės ir kt.)

Prižiūrimos ir patrauklios

Pritaikytos turizmui

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

13. Kokius viešųjų erdvių trūkumus įžvelgiate Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Viešųjų erdvių trūkumas

Nepritaikytos socialinei ir kultūrinei interakcijai

Prastai išvystyta infrastruktūra (takai, suoliukai, šiukšlių dėžės ir kt.)

Neprižiūrimos ir nepatrauklios

Nepritaikytos turizmui

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

14. Kokias viešąsias erdves Kuršėnuose lankote dažniausiai? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

1. Kuršėnų (Guževskių) dvaro sodybos teritorijoje ir parke 2. Lauryno Ivinskio aikštėje 3. Kuršėnų turgavietėje 4. Daugėlių miško parke Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

15. Jei 14 kl. pažymėjote (Kuršėnų (Guževskių) dvaro sodybos teritorijoje ir parke) ką ten dažniausiai veikiate? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai) 1. Ilsiuosi 2. Sportuoju 3. Leidžiu laisvalaikį su vaikais 4. Susitinku su kaimynais/draugais Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

16. Kaip dažnai lankotės Kuršėnų dvaro sodybos parko teritorijoje? (apibraukite atsakymo numerį)

Kasdien

Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį

Švenčių ir minėjimų metu

Nesilankau

17. Kokios priežastys lemia Jūsų lankymąsi Kuršėnų dvaro sodybos parko teritorijoje? (apibraukite atsakymo numerį)

Išvystyta parko infrastruktūra

Patrauklus kraštovaizdis

Strategiškai patogi vieta

Patrauklios prieigos prie Ventos upės

Renginių / užsiėmimų gausa

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

18. Kokios priežastys lemia Jūsų nesilankymą Kuršėnų dvaro sodybos parko teritorijoje? (apibraukite atsakymo numerį)

Neišvystyta parko infrastruktūra

Nepatrauklus kraštovaizdis

Strategiškai nepatogi vieta

Nesutvarkytos prieigos prie Ventos upės

Socialinės ir kultūrinės veiklos trūkumas

Paukščių keliamas triukšmas ir tarša

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

19. Jei į 14 kl. Atsakėte (Lauryno Ivinskio aikštėje) kokiu tikslu joje lankotės? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

1. Dirbu 2. Leidžiu laisvalaikį su vaikais 3. Dalyvauju renginiuose 4. Susitinku su kaimynais/draugais Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

20. Kaip dažnai lankotės Lauryno Ivinskio aikštėje? (apibraukite atsakymo numerį)

Kasdien

Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį

Švenčių ir minėjimų metu

Nesilankau

21. Kokios priežastys lemia Jūsų lankymąsi Lauryno Ivinskio aikštėje? (apibraukite atsakymo numerį)

Išvystyta aikštės infrastruktūra (suoleliai, kavinės, žaidimų aikštelės ir kt.)

Patrauklus aplinka

Strategiškai patogi vieta

Renginių / užsiėmimų gausa

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

22. Kokios priežastys lemia Jūsų nesilankymą Lauryno Ivinskio aikštėje? (apibraukite atsakymo numerį)

Neišvystyta aikštės infrastruktūra (suoleliai, kavinės, žaidimų aikštelės ir kt.)

Nepatraukli aplinka

Strategiškai nepatogi vieta

Renginių/užsiėmimų trūkumas

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

23. Ar esate buvę Kalendorių muziejuje Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį)

1. Taip 2. Ne

24. Jei į 23 kl. atsakėte TAIP esate ten buvęs daugiau nei vieną kartą? (apibraukite atsakymo numerį)

1. Taip 2. Ne

25. Kaip Jūs manote, kas turėtų būti atsakingas už Kuršėnų miesto gyvenimo kokybės gerinimą ir įvaizdžio kūrimą? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Šiaulių miesto valdžia

Kuršėnų miesto seniūnija

Kuršėnų gyventojai / bendruomenė

Iniciatyvus Kuršėnų jaunimas, menininkai, aktyvistai

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

26. Jūsų nuomone, koks svarbiausias yra istorinis Kuršėnų miesto paveldas kuriuo galite didžiuotis? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Įvairūs gyventojai (su skirtinga kultūra, tradicija ir papročiais)

Senųjų amatų puoselėjimas, puodininkystė, verslumas

Žemės ūkio tradicijos

Kuršėnų miesto materialusis paveldas (architektūros statiniai, gatvės, gamyklos)

Kuršėnų (Guževskių) dvaras

Bendruomenės vertybės (šeima, kaimynai, bendri papročiai)

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

27. Koks, Jūsų nuomone, Kuršėnų mieste siūlomų kultūros paslaugų lygis? (apibraukite atsakymo numerį)

Labai aukštas

Aukštas

Vidutiniškas

Žemas

Labai žemas

28. Kaip dažnai Jūs lankotės Kuršėnų mieste vykstančiuose renginiuose, parodose, teatruose, užsiėmimuose? (apibraukite atsakymo numerį)

Kelis kartus per savaitę

Kelis kartus per mėnesį

Kelis kartus per metus

Beveik nesilankau

Nesilankau (jei atsakėte nesilankau, toliau atsakinėti nuo 30 klausimo)

29. Kuriuose Kuršėnų mieste vykstančiuose renginiuose lankotės? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Mokyklų organizuojamuose renginiuose/užsiėmimuose (įvairūs būreliai, sporto treniruotės, koncertai, kt.)

Kultūros centro veikloje

Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro veikloje

Kuršėnų bendruomenės renginiuose

Kuršėnų turgaus mugėse ir kt.

Kita (įrašykite) ..............................................................................................................................................................

(Toliau atsakinėti nuo 32 klausimo)

30. Kas lemia Jūsų pasirinkimą dalyvauti ar nedalyvauti Kuršėnų mieste vykstančiuose kultūriniuose renginiuose, parodose, užsiėmimuose? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Dalyvauju, nes Kuršėnų mieste, renginių pasirinkimas yra labai plataus spektro

Dalyvauju, nes noriu pažinti kažką naujo, atrasti

Dalyvauju, nes taip galiu užpildyti laisvą laiką

Dalyvauju, retai, nes Kuršėnuose vyksta nekokybiški renginiai

Dalyvauju retai, nes dirbu ir neturiu laiko dažnai vaikščioti po renginius

Dalyvauju retai, nes vaikų priežiūra užima didžiąją mano laisvo laiko dalį

31. Jei į 28 klausimą atsakėte NESILANKAU, kokios priežastys lemia Jūsų nesilankymą Kuršėnų mieste vykstančiuose renginiuose ? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Mažas renginių pasirinkimas

Didelės renginių kainos

Netinkamas renginių laikas

Dirbu ir visiškai neturiu laiko renginių lankymui

Vaikų priežiūra užima visą mano laisvą laiką

Nieko nežinau apie Kuršėnuose vykstančius renginius

Kita (įrašykite) ..............................................................................................................................................................

32. Kokių socialinių bei kultūrinių renginių Jūsų nuomone trūksta Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Turizmui pritaikytų pramogų

Socialinių, kultūrinių ar mokslinių renginių (akcijų, labdaringos veiklos)

Su vietos istorija ir tradicijomis susijusiu renginių

Bendruomeninių vietos kūrimo iniciatyvų

Interaktyvių (šviesos) instaliacijų viešosiose erdvėse

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

33. Kokiai amžiaus grupei skirtų renginių trūksta Kuršėnuose? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

1. Senyvo amžiaus žmonėms 2. Vidutinio amžiaus žmonėms 3. Jaunimui 4. Vaikams Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

34. Kokio pobūdžio kultūrinių renginių, Jūsų nuomone, reikėtų Kuršėnų miestui? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Įdomių ir įtraukiančių meno / dizaino objektų miesto erdvėse

Menininkų dirbtuvių, užsiėmimų su gyventojais

Bendruomenės renginių mieste

Jaunimo iniciatyvų mieste

Kino teatro

Meno festivalių įvairiose uždarose ir atvirose erdvėse

Kita (įrašykite) ..............................................................................................................................................................

35. Kokias vietas Kuršėnų mieste Jūs įvardintumėte kaip turistines ar galimas pritaikyti turizmui? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

1. Kuršėnų miesto centras 2. Ventos upės prieigos 3. Kuršėnų dvaro sodyba ir parkas 4. Kuršėnų paminklai 5. Daugėlių miško parkas 6. Kuršėnų turgus Kita (įvardinkite) ..........................................................................................................................................................

36. Kiek Jums svarbi Kuršėnų seniūnijos ir bendruomenės veikla? (apibraukite atsakymo numerį)

Labai svarbi

Svarbi

Šiek tiek svarbi

Nesvarbi

37. Pasaulyje dažnai profesionalūs architektai, menininkai ir kitų aktyvistai yra linkę bendradarbiauti su miestų bendruomenėmis, kartu kuriant aktyvias miesto viešąsias erdves. Kaip vertintumėte tokias iniciatyvas Kuršėnų mieste? (apibraukite atsakymo numerį)

Teigiamai

Neigiamai

Neturiu nuomonės

38. Jei į 37 klausimą atsakėte TEIGIAMAI, kodėl taip manote? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Tokiomis iniciatyvomis atsispindi bendruomenės poreikiai

Taip viešosios erdvės tampa artimesnės vietos bendruomenei

Taip sukuriamos unikalios, vietos bendruomenės identitetą atspindinčios erdvės

Tai skatina bendruomenės aktyvumą

Tai kuria teigiamą vietos įvaizdį

Tai skatina turizmą

Tai atkreipia valdžios dėmesį į miestą

Tai skatina naujų verslų atsiradimą

Kita (įvardinkite) ...........................................................................................................................................................

(Toliau atsakinėti nuo 40 klausimo)

39. Jei į 37 klausimą atsakėte NEIGIAMAI, kodėl taip manote? (apibraukite atsakymo numerį, galimi keli atsakymų variantai)

Tai nekokybiškas viešųjų erdvių tvarkymo pavyzdys

Tai neneša realios naudos miestui

Tai griauna rajono įvaizdį

Kita (įvardinkite) ...........................................................................................................................................................

40. Kokios, Jūsų nuomone, Kuršėnų miesto viešosios erdvės galėtų būti išnaudotos bendruomenėms vietos atgaivinimo iniciatyvoms, kūrybiniams projektams?

(Įvardinkite) .................................................................................................................................................... ....................................................................................................................................................................................................

KLAUSIMAI APIE JUS

41. Kokia Jūsų lytis? (apibraukite atsakymo numerį)

1. Vyras 2. Moteris

42. Kiek Jums metų? (apibraukite atsakymo numerį)

1. Nuo 10 iki 15 2. Nuo 16 iki 25 3. Nuo 26 iki 35 4. Nuo 36 iki 50 5. Nuo 51 iki 70 6. 70 ir daugiau

43. Kokia Jūsų dabartinė šeimyninė padėtis? (apibraukite atsakymo numerį)

Vedęs/Ištekėjusi

Nevedęs/Netekėjusi

Išsiskyręs/ Išsiskyrusi

Našlys/ Našlė

Kita (įrašykite) ...............................................................................................................................................................

44. Kiek asmenų yra Jūsų šeimoje?

Įrašykite ........................

45. Koks Jūsų išsilavinimas? (apibraukite atsakymo numerį)

Pradinis/nepilnas vidurinis

Vidurinis

Profesinė mokykla

Aukštesnioji mokykla/kolegija

Nebaigtas aukštasis

Aukštasis

Kitas išsilavinimas (įrašykite) .......................................................................................................................................

46. Kokia Jūsų pagrindinė dabartinė veikla? (apibraukite atsakymo numerį)

Valstybinės įmonės darbuotojas (-a)

Privačios įmonės savininkas (-ė)

Privačios įmonės darbuotojas (-a)

Namų šeimininkas (-ė)

Studentas (-ė)

Moksleivis (-ė)

Bedarbis (-ė)

Pensininkas (-ė)

Auginate vaikus

Kita veikla (jei norite, įrašykite) ...................................................................................................................................

47. Kiek pajamų vidutiniškai tenka vienam Jūsų šeimos nariui per mėnesį?

1. Iki 100 Eur. 2. Nuo 101 iki 200 Eur. 3. Nuo 201 iki 300 Eur. 4. Nuo 301 iki 600 Eur. 5. Nuo 601 iki 800 Eur. 6. 801 Eur. ir daugiau

Ačiū už Jūsų nuoširdžius atsakymus! SĖKMĖS! Parengė „Išmanusis miestas II“ konkurso Vytauto Didžiojo universiteto komanda. 2016. 03. 01

Priedas Nr.2 Sociologinio teritorijos tyrimo apibendrinimas

Remiantis Kuršėnų miesto gyventojų požiūrio į esamą viešųjų erdvių situaciją kiekybinio tyrimo anketos rezultatais, siekiama iliustruoti Kuršėnų miesto viešųjų erdvių portretą. Statistinei duomenų analizei buvo pasitelkta „Google Docs“ programa tyrime naudojama kaip pagalbinė priemonė anketinės 67

apklausos sklaidai bei rezultatų susisteminimui. Kuršėnų miestas yra suskirstytas į 8-ias seniūnaitijas, todėl tyrimo pradžioje siekta išsiaiškinti, kurios seniūnaitijos gyventojai į klausimus atsakinėjo aktyviausiai (žr. Diagrama Nr. 1. Kurioje Kuršėnų miesto seniūnaitijoje gyvenate?).

Toliau, buvo siekiama išsiaiškinti respondentų gyvenimo Kuršėnų

mieste laikotarpį. Daugiausiai, net 118, t.y. 55,4 % apklaustųjų pažymėjo, jog Kuršėnuose gyvena visą gyvenimą, daugiau nei 10 metų Kuršėnuose gyvena 72 atsakinėję asmenys, t.y. 33,8 % apklaustųjų, o mažiau nei 10 metų gyvena 23, t.y. 10,8% apklaustųjų). Pagrindine savo gyvenimo Kuršėnuose priežastimi respondentai įvardina tai, jog jie čia gimė 135, t.y. 63,4%, 92 apklaustieji 43,2% Kuršėnuose gyvena dėl šeimos ir tik 29 apklaustieji 13,6% Kuršėnuose gyvena dėl darbo. Remiantis šios anketos duomenimis pastebima, jog Kuršėnų bendruomenė yra sėsli, dauguma respondentų gyvena Kuršėnuose dėl šeimos arba dėl to, jog šiame mieste gimė. Siekiant išsiaiškinti respondentų teigiamą/neigiamą ryšį su vieta užduotas klausimas ar gyventojams patinka gyventi Kuršėnuose? (žr. Diagrama nr. 2. Ar Jums patinka gyventi Kuršėnuose?)

Diagrama nr. 1 Kiekybinio tyrimo 1 klausimo duomenų suvestinė.

Diagrama nr. 2 Kiekybinio tyrimo 4 klausimo duomenų suvestinė. Remiantis kiekybinio tyrimo duomenimis, gyventojų santykis/ryšys su vietove apibrėžiamas: „taip“ (156; 73,2 %), „ne“ (57; 26,8 %). Taigi, iš to galima daryti išvadą, kad dauguma respondentų yra patenkinti gyvenimu Kuršėnuose, dėl šių priežasčių: „patogus susisiekimas transportu ir geografinė padėtis“ (92; 60,9 %), „tvarkinga gyvenamoji aplinka“ (53; 31,5 %), „draugiška bendruomenė“ (32; 21,2 68

%), „unikali miesto istorija“ (14; 9,3 %), „pakankamas socialinės ir kultūrinės veiklos pasirinkimas“ (18; 11,9 %), „kita“ (26; 17,2 %).

Kadangi net 57 respondentai pažymėjo jog jiems nepatinka gyventi

Kuršėnuose, į klausimą „Kodėl Jums nepatinka gyventi Kuršėnuose?“ atsakinėjusieji pažymėjo šias priežastys: daugiausiai respondentų nepasitenkinimo sukelia „socialinės ir kultūrinės veiklos trūkumas“( 54; 77,1 %), taip pat „netvarkinga gyvenamoji aplinka“ (31; 44,3 %), po vienodą procentą pasidalino atsakymai „netvarkinga gyvenamoji aplinka“ ir „nedraugiška bendruomenė“ (17; 24,3 %), o mažiausiai gyventojams neigiamų emocijų Kuršėnuose kelia problemos dėl kultūrinio identiteto bei kitos priežastys, kurie susumavus siekia 22; 9 %. Remiantis šiais atsakymais, pastebima, kad didžiajai respondentų daliai (156 iš 213-os) patinka gyventi Kuršėnuose dėl rajono patogios geografinės padėties, draugiškos bendruomenės ir tvarkingos aplinkos. Pažymėjusieji, kad Kuršėnuose jiems gyventi nepatinka, tas pačias priežastis pažymėjo kaip neigiamas savybes mieste - socialinės ir kultūrinės veiklos trūkumas, netvarkinga gyvenamoji aplinka bei nedraugiška bendruomenė. Tolimesni atsakymai leidžia pastebėti, jog gyventojai jaučia didelį prieraišumą savo gyvenamąja vietai. Tai pastebima jau pirmuose anketos klausimų atsakymuose, kuomet respondentų buvo klausiama apie tai, kas paskatino juos apsigyventi Kuršėnų mieste, į klausimą dauguma respondentų atsakė Čia gimiau ir Šeima (227; 106,6%). Apibrėžiant kuršėniškio bruožą, daugiau nei pusė apklaustų Kuršėnų miesto gyventojų į klausimą „Koks, jūsų nuomone, pagrindinis Kuršėniškio skiriamasis bruožas?“ atsakė „uždaras, susirūpinęs savais reikalais“ (76; 35,7 %) taip pat, kad „prisirišęs prie vietovės, jos istorijos ir kaimynystėje gyvenančių žmonių“ (74; 34,7 %), šiek tiek mažiau apklaustųjų mano jog kuršėniškis yra „abejingas bendruomenės gyvenimui“ (55; 25,8 %), „Netolerantiškas“ (24; 11,3 %) ir kur kas mažesnė dalis apklaustųjų mano jog Kuršėnuose gyvenantys žmonės yra „Draugiškas“ (42; 19,7%), „Aktyvus“ (37; 17,4 %), „Tolerantiškas“ (13; 6,1 %). Iš atsakymų galima spręsti, jog gyventojai yra susvetimėję, menkai dalyvaujantys bendruomeninėje veikloje, taip pat neigiamai vertinantys neįprastas veiklas, žmones (netoletantiški). Nepaisant to, respondentai pažymi, jog kuršėniškiai yra prisirišę prie savo gyvenamosios vietos ir kaimynystėje esančių žmonių. Kuršėnų miestą didžioji dalis respondentų apibūdina kaip „Nykus ir neįdomus“ (111; 52,1 %), „Technologiškai nepažangus“ (174; 34,7 %) bei „Nesaugus ir pavojingas“ (57; 26,8 %). Kur kas mažesnė dalis teigia atvirkščiai „Talentingas, kūrybingas“ (58; 27,2 %), „Technologiškai pažangus“ (14; 6,6 %) bei „Saugus“ (26; 12,2 %). Į klausimą „Kuo, Jūsų manymu, Kuršėnų miestas yra patrauklus?“ didžioji respondentų dalis atsakė: „Kraštovaizdis“ (146; 68,5 %), kur kas mažiau patrauklus „Nekilnojamo turto kainomis“ (62; 29,1 %) bei „Kuršėnų istorija“ (57; 26,8 %). Respondentų nuomone 69

Kuršėnuose svetima ir nepriimtina atrodo – „Apleistų/nenaudojamų pastatų gausa“ (152; 71,4 %), „Neišvystyta infrastruktūra (nesutvarkyti keliai, šaligatviai, kt.)“ (128; 60,1 %) bei „Nesutvarkytomis viešosiomis erdvėmis“ (126; 59,2 %). Iš šių atsakymų galima spręsti, jog Kuršėnuose gyvena uždari, ne itin tolerantiški, bei prisirišę prie savo gyvenamosios aplinkos žmonės, tačiau, pastebima, jog respondentams didžiausias jų gyvenvietės trūkumas yra nesutvarkytos viešosios erdvės, apleistų pastatų gausa bei menkai išvystyta infrastruktūra. Siekiant įsigilinti į viešųjų erdvių situaciją Kuršėnų mieste, respondentams buvo užduoti klausimai apie pagrindinius Kuršėnų miesto viešųjų erdvių privalumus ir trūkumus. Klausime apie Kuršėnų miesto viešųjų erdvių privalumus respondentai pažymėjo šiuos „Gerai išvystyta infrastruktūra (takai, suoliukai, šiukšlių dėžės, kt.)“ (68; 31,9 %), „Prižiūrimos ir patrauklios“ (67; 31,5 %) bei „Viešosios erdvės pilnai pritaikytos bendravimui ir įvairiai veiklai“ (48; 22,5 %) privalumus. Klausime apie Kuršėnų miesto viešųjų erdvių trūkumus respondentai pažymėjo šiuos „Nepritaikytos turizmui“ (125; 58,7 %), „Prastai išvystyta infrastruktūra (takai, suoliukai, šiukšlių dėžės, kt.)“ (87; 40,8 %) bei „Viešosios erdvės nepritaikytos bendravimui ir įvairiai veiklai“ (87; 40,8 %) problemas. Taigi, respondentų atsakymuose galima įžvelgti dviprasmišką situaciją viešųjų erdvių Kuršėnuose atveju, tačiau akivaizdu, jog viešosios erdvės nėra arba yra menkai pritaikytos turizmui. Paprašius respondentų įvardinti viešąsias erdves Kuršėnuose, kuriose šie lankosi dažniausiai, šie pažymėjo „Daugėlių miško parke“ (140; 65,7 %), „Lauryno Ivinskio aikštėje“ (105; 49,3 %) ir „Kuršėnų (Gruževskių) dvaro sodybos teritorijoje“ (90; 42,3 %). Paklausus kokia veikla respondentai užsiima minėtose vietose atsakymai išsidėliojo taip: „Susitinku su kaimynais/draugais“ (46; 43,4 %); „Ilsiuosi“ (45; 42,5 %), šiek tiek mažiau respondentų pažymėjo jog „Leidžiu laisvalaikį su vaikais“ (26; 24,5 %). Galima daryti išvadą, jog daugumai respondentų viešosiose erdvėse yra svarbi socialinė veikla, kokybiškas poilsis bei galimybė leisti laisvalaikį su vaikais. Siekiant sužinoti pasirinktos tirti Kuršėnų Gruževskių dvaro sodybos parko teritorijos gyventojų lankomumą respondentams užduotas klausimas kaip dažnai gyventojai lankosi Kuršėnų dvaro sodybos parko teritorijoje? (žr. Diagrama nr. 3. Kaip dažnai lankotės Kuršėnų dvaro sodybos parko teritorijoje?)

Diagrama Nr.3 Kiekybinio tyrimo 16 klausimo duomenų suvestinė.

Remiantis kiekybinio tyrimo metu atliktos anketinės apklausos duomenimis, dauguma apklaustųjų „Nesilanko“ (68; 31,9%) dvaro sodybos teritorijoje, „Švenčių ir minėjimų metu“ (51; 23,9%); „Kartą per mėnesį“ (46; 21,6%), o „Kartą per savaitę“ lankosi tik (39; 18,3%) apklaustųjų. Respondentų paklausus kokios priežastys lemia jų lankymąsi dvaro sodybos teritorijoje šie atsakė taip: „Patrauklios prieigos prie Ventos upės“ (68; 49,6%); „Patrauklus kraštovaizdis“ (64; 46,7%); „Strategiškai patogi vieta“ (56; 40,9%). Respondentų paklausus kokios priežastys lemia jų nesilankymą dvaro sodybos teritorijoje šie atsakė taip: „Socialinės ir kultūrinės veiklos trūkumas“ (45; 45%); „Paukščių keliamas triukšmas ir tarša“ (41; 41%); „Neišvystyta parko infrastruktūra“ (40; 40%); „Nesutvarkytos prieigos prie Ventos upės“ (36; 36%). Remiantis respondentų atsakymais galima daryti dviprasmiškas išvadas apie Kuršėnų dvaro sodybos teritorijos lankomumą. Teritorijoje apklaustieji arba nesilanko, arba lankosi švenčių bei minėjimų metu ir tik nedaugelis į parką ateina „Kasdien“ (9; 4.2%). Priežastys, dėl kurių kuršėniškiai lankosi dvaro sodybos teritorijoje yra tos pačios, dėl kurių kita dalis apklaustųjų nesilanko dvaro sodyboje t.y. patrauklios/nepatrauklios prieigos prie Ventos upės, kraštovaizdis bei strategiškai patogi/nepatogi vieta. Prie neigiamų šios teritorijos bruožų akcentuota paukščių gausa ir tarša bei socialinės veiklos trūkumas. Siekiant sužinoti pasirinktos tirti Lauryno Ivinskio aikštės gyventojų lankomumą respondentams užduotas klausimas kaip dažnai gyventojai lankosi L. Ivinskio aikštės teritorijoje? (žr. Diagrama nr. 4. Kaip dažnai lankotės Kuršėnų Lauryno Ivinskio aikštėje?)

Diagrama nr. 4 Kiekybinio tyrimo 20 klausimo duomenų suvestinė.

Pateiktoje diagramoje matyti, jog dauguma apklaustųjų L. Ivinskio aikštėje lankosi „Kartą per savaitę“ (58; 27,2%), „Kasdien“ (56; 26,3%), o „Švenčių ir minėjimų metu“ (53; 24,9%), šiek tiek mažiau apklaustųjų aikštėje lankosi rečiau „Kartą per mėnesį“ (27; 12,7%), o išvis aikštėje nesilanko „Nesilankau“ (38; 17,8%) apklaustieji. Respondentų paklausus kokios priežastys lemia jų lankymąsi L. Ivinskio aikštėje 71

šie atsakė taip: „Strategiškai patogi vieta“ (116; 74,4%); „Renginių ir užsiėmimų gausa“ (31; 19,9%) kur kas mažiau atsakė „Išvystyta infrastruktūra“ (15; 9,6%). Respondentų paklausus kokios priežastys lemia jų nesilankymą L. Ivinskio aikštėje atsakymai pasiskirstė taip: „Nepatraukli aplinka“ (34; 53,1%); „Neišvystyta aikštės infrastruktūra“ (27; 42,2%); „Renginių ir užsiėmimų trūkumas“ (25; 39,1%). Galima daryti išvadas, jog Lauryno Ivinskio aikštėje žmonės lankosi dažniau nei dvaro sodybos teritorijoje, nes aikštė yra strategiškai patogioje vietoje. Kontroversiška respondentų nuomonė dėl renginių ir užsiėmimų aikštėje patrauklumo, nes panašus skaičius žmonių pasisakė tiek iš teigiamos tiek ir iš neigiamos pusių. Laurynas Ivinskis, kurio vardu pavadinta pagrindinė Kuršėnų aikštė, yra Kalendorių muziejaus Kuršėnuose įkūrėjas. Siekiant sužinoti kokią reikšmę Kuršėnų gyventojams Kalendorių muziejus turi šiandien užduotas klausimas susijęs su muziejaus lankymu. (žr. Diagrama nr. 5. Ar esate buvęs (-usi) Kalendorių muziejuje Kuršėnuose?)

Diagrama nr. 5 Kiekybinio tyrimo 23 klausimo duomenų suvestinė.

Daugiau nei pusė respondentų teigė, jog Kuršėnų Kalendorių muziejuje nėra buvę (118; 55,4 %), tačiau nemaža dalis respondentų muziejuje yra buvę (95; 44,6 %). Sekančiu klausimu buvo siekiama sužinoti kiek respondentų iš tų kurie yra buvę Kalendorių muziejuje lankėsi ten ne vieną kartą. Iš 101 šiame klausime pasireiškusių respondentų 42 respondentai yra lankęsi muziejuje daugiau nei vieną kartą, tačiau didžioji dalis apklaustųjų (59) muziejuje lankėsi tik vieną kartą gyvenime. Nors muziejų lanko beveik pusė apklaustųjų, sekančio klausimo rezultatai aiškiai parodo, jog muziejus gyventojams nėra patrauklus kasdieniam lankymuisi, o daugelis į jį atvykstančių gyventojų muziejų lanko tik smalsumui numalšinti. Siekiant išsiaiškinti kas respondentų nuomone yra atsakingas už Kuršėnų miesto gyvenimo kokybės gerinimą ir įvaizdžio kūrimą, dauguma apklaustųjų nurodė „Kuršėnų miesto seniūniją“ (187; 87,8%), palyginti didelė respondentų dalis pažymėjo „Kuršėnų gyventojai / bendruomenė“ (143; 67,1%) bei „Iniciatyvus Kuršėnų jaunimas, menininkai, aktyvistai“ (121; 56,8%). Atsakymai parodo, jog gyventojai 72

atsakingai žvelgia į Kuršėnų miesto problemas, suvokdami savo indėlio į miestokūros procesus svarbą. Mažesnė respondentų dalis mano, kad atsakinga turėtų būti „Šiaulių rajono valdžia“ (57; 26,8 %) ir „Kita“ (21; 9,9 %). Sekančiu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti koks paveldas Kuršėnų miesto gyventojų nuomone yra svarbiausias, tapęs miesto identiteto simboliu. (žr. Diagrama nr. 5. Jūsų nuomone, koks svarbiausias yra istorinis Kuršėnų miesto paveldas kuriuo galite didžiuotis?)

Diagrama nr. 5 Kiekybinio tyrimo 26 klausimo duomenų suvestinė. Dauguma respondentų pažymėjo, jog miesto identiteto simbolis yra puodininkystė „Senųjų amatų puoselėjimas, puodininkystė“ (170; 79,8%). Ne tiek svarbus, bet taip pat vienas iš ryškių simbolių respondentų nuomone yra „Kuršėnų (Gruževskių) dvaras“ (120; 56,3%), o trečias pagal ryškumą respondentų teigimu yra „Kalendorių muziejus“ (80; 37,6%). Siekiant išsiaiškinti Kuršėnų miesto gyventojų požiūrį į miesto kultūrą, buvo užduotas klausimas, įvertinti Kuršėnų mieste siūlomų paslaugų lygį. Respondentų skaičius pasidalino taip: „Vidutiniškas“ (111; 52,1 %) ir „Žemas“ (65; 30,5 %). Atsakymą „Labai žemas“ pasirinko net 24 respondentai (24; 11,3 %) ir tik 13 respondentų atsakė, jog Kuršėnų mieste kultūrinės paslaugos yra „Aukšto“ lygio (13; 6,1%). „Labai aukšto“ lygio kultūrinės paslaugos, anot respondentų, Kuršėnų mieste nevyksta, šio atsakymo nepažymėjo nė vienas respondentas. Žvelgiant į gautus atsakymus galima spręsti, jog gyventojai nėra patenkinti kultūrinių paslaugų lygiu Kuršėnų mieste. Respondentų paklausus, kaip dažnai jie lankosi Kuršėnų mieste vykstančiuose kultūriniuose renginiuose, atsakymai proporcingai sutapo su ankstesnio klausimo atsakymais: „Kelis kartus per metus“ Kuršėnų miesto kultūriniuose renginiuose lankosi (110; 51,6%) respondentų, „Kelis kartus per mėnesį“ lankosi (48

; 22,5%) apklaustieji, „Beveik nesilankau“ (38; 17,8 %). Kuršėnų miesto kultūriniuose

renginiuose „Nesilanko“ (10; 4,7 %) apklaustųjų, o „Kelis kartus per savaitę“ į renginius nueina tik (7; 3,3 %) septyni respondentai. 73

Siekiant surasti priežastis, lemiančias žmonių lankymąsi/nesilankymą Kuršėnų mieste vykstančiuose renginiuose, respondentų buvo paprašyta pažymėti kas lemia jų pasirinkimą dalyvauti ar nedalyvauti Kuršėnų miesto renginiuose (žr. Diagrama nr. 6. Kas lemia Jūsų pasirinkimą dalyvauti ar nedalyvauti Kuršėnų mieste vykstančiuose kultūriniuose renginiuose, parodose, užsiėmimuose?)

Diagrama nr. 6 Kiekybinio tyrimo 30 klausimo duomenų suvestinė.

Didžiausia dalis apklaustųjų teigė retai dalyvaujantys Kuršėnų mieste vykstančiuose renginiuose, to priežastimi įvardiję nekokybiškus renginius (78; 36,6%). Po lygų respondentų atsakymų skaičių pasidalijo atsakymai „Dalyvauju, nes noriu pažinti kažką naujo, atrasti“ ir „Dalyvauju, nes taip galiu užpildyti laisvą laiką“ (43; 20,2 %). Mažesnė dalis apklaustųjų retą savo dalyvavimą Kuršėnų mieste vykstančiuose renginiuose argumentavo laiko stoka „Dalyvauju retai, nes dirbu ir neturiu laiko dažnai vaikščioti po renginius“ (31; 14,6 %) ar vaikų priežiūra „Dalyvauju retai, nes vaikų priežiūra užima didžiąją mano laiko dalį“ (14; 6,6 %) ir tik 4 apklaustieji teikė reguliariai dalyvaujantys Kuršėnų mieste vykstančiuose renginiuose, nes jų yra didelis pasirinkimas ir jie yra plataus spektro (4; 1,9 %). Respondentų, kurie į anksčiau iškeltą klausimą, apie lankymąsi/nesilankymą Kuršėnų mieste vykstančiuose renginiuose atsakė „Nesilankau“, buvo paklausta, kokios priežastys lemia jų nesilankymą. Pastebima, jog į šį klausimą atsakinėjo ir tie respondentai, kurie ankstesniuose klausimuose pasižymėjo kaip lankantys renginius vykstančius Kuršėnų mieste. Didžiausia atsakiusiųjų dalis (44; 71 %) respondentų nesilanko renginiuose dėl mažo pasirinkimo, šiek tiek mažesnė dalis respondentų nieko nežino apie mieste vykstančius renginius (11; 17,7 %). Galima daryti išvadas, jog Kuršėnų miesto gyventojai retai lankosi mieste vykstančiuose renginiuose ir tai lemia renginių įvairovės, kokybės ir informacijos apie juos trūkumas. Paklausti kokios kultūrinės veiklos (32 kl.) bei kokio pobūdžio renginių (34 kl.) gyventojams trūksta Kuršėnų mieste, išryškėjo „Turizmui pritaikytų pramogų“ (143; 67,1 %); „Interaktyvių meninių instaliacijų viešosiose erdvėse“ (113; 53,1 %); „Socialinių, kultūrinių ar mokslinių renginių (akcijų, labdaringos veiklos)“ (158; 39,9 %) trūkumas. Didelio respondentų dėmesio sulaukė atsakymai „Kino 74

teatro“ (156; 73,2 %); „Meno festivalių įvairiose uždarose ir atvirose erdvėse“ (111; 52,1 %); „Jaunimo iniciatyvų mieste“ (107; 50,2 %); „Įdomių ir įtraukiančių meno / dizaino objektų miesto erdvėse“ po (101; 47,4 %) bei „menininkų dirbtuvių, užsiėmimų su gyventojais“ (77; 36,2 %). Paklausti kokiai amžiaus grupei Kuršėnų mieste renginių trūksta labiausiai respondentų atsakymai išsidėstė taip: „Junimui“ (154; 72,3 %); „Vidutinio amžiaus žmonėms“ (149; 70 %); „Vaikms“ (79; 37,1 %) ir „Senyvo amžiaus žmonėms“ (58; 27,2 %). Pasatebima, jog gyventojai mieste pasigenda šiuolaikiškų meninių iniciatyvų ir veiklų, galinčių įtraukti jaunus ar vidutinio amžiaus žmones, profesionalaus meno – kino teatro, dizaino erdvių, meno festivalių. Siekiant išsiaiškinti gyventojams patrauklias ir galimai turistines Kuršėnų miesto viešąsias erdves, respondentų buvo prašoma pažymėti jų nuomone tam tinkamas vietas. (žr. Diagrama nr. 7. Kokias vietas Kuršėnų mieste Jūs įvardintumėte kaip turistines ar galimas pritaikyti turizmui?)

Diagrama nr. 7 Kiekybinio tyrimo 35 klausimo duomenų suvestinė.

Respondentų nuomone, Kuršėnų miestas turizmui galėtų labiau išnaudoti šias erdves: „Kuršėnų dvaro sodybą ir parką“ (158; 74,2 %); „Svarbi“ (151; 70,9 %) bei „Daugėlių miško parką“ (141; 66,2 %). Analizuojant Kuršėnų gyventojų požiūrį į vietos kultūrą bei ją skatinančias įstaigas, buvo užduotas klausimas, kiek respondentams svarbi Kuršėnų bendruomenės ir seniūnijos veikla. Respondentai pažymi, jog centro veikla jiems yra „Labai svarbi“ (76; 35,7 %), „Svarbi“ (86; 40,4 %), „Šiek tiek svarbi“ (45; 21,1 %), ir tik šešiems respondentams centro veikla yra „Nesvarbi“ (6; 2,8%). Galima daryti prielaidą, jog respondentai yra susipažinę, arba iš dalies dalyvauja bendruomenės bei domisi seniūnijos veiklomis. Atsižvelgiant į pasaulines miestokūros praktikas, kuriose bendruomenė, kartu su profesionalais menininkais, aktyvistais kuria gyvas miesto viešąsias respondentams užduotas klausimas kaip jei vertina (37 kl.) minėtąsias iniciatyvas ir kodėl (38 kl.). „Teigiamai“ tokias netradicines veiklas vertino (183; 85,9 %) respondentai, pasisakiusių prieš tokias iniciatyvas buvo „Neigiamai“ (24; 11,3 %), na o be nuomonės šiuo 75

klausimu buvo (6; 2,8%) respondentai. Respondentų nuomone minėtosios veiklos paskatina tokius veiksnius: „Taip viešoios erdvės tampa artimesnės vietos bendruomenei“ (127; 39,8 %); „Tai skatina bendruomenės aktyvumą“ (116; 63,7 %); „Tai kuria teigiamą vietos įvaizdį“ (114; 62,6 %); „Taip sukuriamos unikalios, vietos identitetą atspindinčios erdvės“ (102; 56 %). Pasisakiusieji prieš tokias iniciatyvas teigė jog „Tai neneša realios naudos miestui“ (8; 57,1 %); „Tai nekokybiškas viešųjų erdvių tvarkymo pavyzdys“ (4; 28,6 %) ir kt. Panašu, jog respondentai suvokia bendruomeninių iniciatyvų naudą ir reikšmę gyvenamąja vietai bei bendruomenės (viešosioms) erdvėms. Norint išsiaiškinti, kokias Kuršėnų miesto viešąsias erdves respondentai įsivaizduoja, kalbėdami apie bendruomeniškas iniciatyvas jose, respondentams buvo užduotas atviras klausimas, kuriame respondentai pažymėjo tokias svarbiausias vietas: „Ventos pakrantė“ (31; 34,1%); „Kuršėnų dvaro parkas“ (27; 29,7%); „Kino teatras“ (22; 24,2%); „Daugėlių pušynas“ (21; 23,1%) ir kt. (Žr. Diagrama nr.8)

Diagrama nr.8 Kiekybinio tyrimo 40 klausimo duomenų suvestinė.