Raseiniai - Žemaičių aikštės Raseiniuose atnaujinimas

STRUCTUM „IŠMANUSIS MIESTAS X“

ARCHITEKTŪRA IR TECHNOLOGIJOS

ŽEMAIČIO

AIKŠTĖS ATNAUJINIMAS

Aiškinamasis raštas

Vilnius, 2024

SUMMARY

Concept. The main goal of the project is to create an attractive, representative synthesis of public spaces and modern architecture, to give the square a recognizable character that emphasizes its social and cultural function. The square is designed by evaluating the existing visual connections, pedestrian and car flows, located in the territory, and historical objects bordering it. Thus, the main idea when creating the Žemaitis Square project was to discover essential historical aspects and apply them in the solutions of the square. It was also extremely important to create a new square solution, unlike the nearby and recently renovated Defenders of Independence Square. Key aspects: multifunctionality; partial construction; preservation of trees.

Square space. The space of the square is transformed minimally, since there are many mature trees and the Žemaitis monument in the square. The building of the tourism information center is being designed - its location is chosen taking into account the visual protection sub-zone of the cultural heritage object of the Raseiniai general plan. A place for a flag stand is planned, so the square can be used for commemorations of important historical dates. The area around the monument is left open, emphasizing the most important accent of the square, but at the same time this place can be used as a concert venue and in winter as an ice skating rink. The square is zoned - ie. i.e. different functional spaces are created. Pedestrian flows have a great influence, so they are reformed. A place for events and an island for activities are planned in the square. In the place where Press Street used to be, a stone pavement is planned, as if returning the street to its historical place. Car parking will be left in the same place where it is currently - at Dominikonų Street. Thus, the space of the square consists of: Tourism information center with a place for outdoor exhibitions; Open space near the monument - place for concerts, commemorations, ice rink, etc.; Kindergarten location.

Visual communication. The territory is cleared of low-value vegetation, preserving only valuable trees. This protects the square from noise, hall and wind. The sub-zone of visual protection of the cultural heritage object of the Raseiniai general plan is taken into account - in this place, a place is proposed for a Christmas town, where mobile temporary structures - trading houses would be installed.

Tourist information center. A special building is being designed, which does not fall within the sub-zone of visual protection of the cultural heritage object. Its location is planned on the site of the buildings that once stood on the square. The following facilities are planned in the building: the main hall, where residents and guests of the city will be able to find out the information they need, as well as a conference hall, where exhibitions, educational classes, etc. can also be held. In the building, an office together with a kitchenette for employees and a sanitary unit adapted for people with disabilities are also being designed. An observation deck has been designed on the roof of the tourist information center, which overlooks the square in question. A space for representative exhibitions is also planned for the building. The volume of the building is close to the building that once stood on the square - a one-story building with a pitched roof. It is planned to install a bicycle rental point with bicycle parking spaces next to the pavilion. All solutions are adapted for people with disabilities.

Lighting. Lighting has a special place in the project. Because the square is densely covered with old mature trees, it looks dark and receives little natural light. In this case, it is suggested to trim the tree branches, to give them a more modest shape. The lighting is formed in the pavement, and several higher lamps are also planned. Lighting – LED; intelligent lighting is provided, which illuminates the trajectory of moving objects more intensively, and places where there is no movement are dimmed. Spaces have also been created where a "green" energy station will be installed, using solar energy, it will be possible to use wireless Internet, charge a mobile phone, listen to music or inflate a bicycle tire.

Basic technical solutions. The project proposals envisage dismantling the existing hard monotonous surfaces in poor condition, small architectural elements and other objects that are unattractive to the eye. Trees in good condition and important objects (monument) in the square are preserved. Hard surfaces are expected on the square - concrete pavers and tiles. New elements of small architecture are foreseen - i.e. i.e. new benches, bike racks, trash cans, gazebos. The square is greened with new plants - flower beds and gardens are being installed. New wooden terraces are being installed.

ĮVADAS

Teritorija ir esama situacija. Raseinių miestas – istorinė Žemaitijos sostinė, šiemet minintis 770 metų jubiliejų. Pagrindinis miesto akcentas – Žemaičio aikštė, kurioje 1934 metais buvo pastatytas Vinco Grybo kurtas nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“, o šalia vis dar gyvuojantis prezidento Antano Smetonos sodintas ąžuolas. Aikštė po II pasaulinio karo prarado savo veidą, proporcijas. Raseiniai per II pasaulinį karą buvo visiškai sugriauti. Liko tik pavieniai sveiki pastatai, kurie stovi iki šiol. Pasikeitė ir pats gatvių tinklas, todėl aikštės erdvė išsiplėtė iki dabartinės Vytauto Didžiojo gatvės (sugriauto kvartalo sąskaita). Dėl šios priežasties manoma, kad po žeme yra išlikę buvusio užstatymo fragmentų, kuriuos būtų galima restauruoti ir eksponuoti. Teritorija patenka į Raseinių miesto centro detalųjį planą, todėl jai galioja ir bendrasis miesto planas, kuris šiuo metu yra keičiamas. Teritorija yra priskiriama kultūros paveldo objektams, apima 9404,05 m2.

Teritorijos problematika. Žemaičio aikštė – Raseinių miesto centras, miesto vizitinė kortelė. Aplink įsikūrusios valstybinės įstaigos, bankas, parduotuvės, kavinės, parduotuvės. Aikštėje vyksta valstybinių švenčių minėjimai, kultūros renginiai, mugės. Mėgstama susitikimų vieta. Iš čia dažniausiai pažintį su miestu pradeda miesto svečiai, todėl veiksmas ir judėjimas čia vyksta nuolat. Tačiau didžiausia problema, kad visa aikštės infrastruktūra jau yra susidėvėjusi ir morališkai pasenusi. Matomas aikštės vaizdas nebeatrodo reprezentatyvus ir modernus

Teritorijos lūkesčiai. Siekiama, kad būtų atnaujinta visa aikštės danga ir joje esantys želdynai bei suprojektuota nauja infrastruktūra: suoliukai, apšvietimas, mažoji architektūra. Būtina sukurti naują reprezentacinę aikštės išvaizdą, kurioje būtų galima rengti valstybinių švenčių minėjimus, puoštų centrinę miesto dalį, atrodytų solidžiai ir atspindėtų seną Raseinių miesto istoriją. Norima, kad šalia buvusio užstatymo būtų suprojektuotas paviljonas, skirtas Raseinių turizmo ir informacijos centrui. Šis paviljonas galėtų būti įkomponuojamas aikštėje kartu su istorijos ekspozicija, pagal galimybes eksponuojant buvusio užstatymo fragmentus (jei jų bus rasta). Paviljonas neturėtų užgožti centrinės miesto aikštės, tačiau kartu būti patogus turistams, turėti visą reikiamą infrastruktūrą: nuo darbo vietų iki sanitarinių mazgų. Būtina netoli aikštės numatyti ir vietą (-as) turistiniams autobusams sustoti. Tai turėtų tapti vieta, kur atvykę svečiai iš karto galėtų gauti visą reikiamą informaciją apie Raseinių rajoną ir lengvai pasklisti į dažniausiai lankytinas šio krašto vietas.

Darbo tikslas Projektu siekiama suprojektuoti ergonomišką, šiuolaikišką ir patrauklią erdvę gyventojams ir miesto svečiams laisvalaikio ir renginių metu.

Darbo uždaviniai:

– Atnaujinti aikštės išvaizdą, suprojektuoti naują infrastruktūrą;

Suprojektuoti Raseinių turizmo ir informacijos centro paviljoną;

Numatyti ir vietą (-as) turistiniams autobusams sustoti.

Darbo sudėtis Konkursinį darbą sudaro:

– Analitinė – tiriamoji dalis (esamos būklės urbanistinė, architektūrinė ir istorinė analizės, vertingųjų aikštės savybių nustatymas, analogų studiją);

– Projektinė dalis (aplinkos sutvarkymo sprendiniai).

Darbo metodika. Darbas prasideda nuo urbanistinės situacijos analizės. Nagrinėjamas ryšys su supančia aplinka, atliekama sklypo funkcinė analizė, siūlomos plėtros galimybės.

1. URBANISTINĖ – ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ

1.1. ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Užstatymo tipai, aikštės vieta. Planuojama teritorija patenka į kultūros paveldo objektų žemės sklypų zoną. Teritorija iš šiaurės – rytų ribojasi su savivaldybės administracijos sklypu. Nagrinėjamas sklypas priskiriamas prie konservacinės paskirties žemės. Taip pat teritorija priskiriama prie vidinių ekologinio stabilizavimo arealų.

1 pav. Ištrauka iš Raseinių bendrojo plano. Pagrindinis brėžinys

2 pav. Ištrauka iš Raseinių bendrojo plano. Socialinė infrastruktūra

Konservacinės paskirties žemė

Kultūros paveldo objektų teritorijos

Kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos pozonis

Teritorijos, tinkamos kultūriniams renginiams ir šventėms rengti

Teritorija tinkama kultūriniams ir masiniams renginiams rengti

Teritorija tinkama koncertams, lauko spektakliams rengti

3 pav. Ištrauka iš Raseinių bendrojo plano

Vidiniai ekologinio stabilizavimo arealai

Intensyviai antropogenizuotos gamtinio karkaso dalys, kuriose prioritetas telkiamas esamos želdynų sistemos gerinimui ir vystymui

4 pav. Ištrauka iš Raseinių bendrojo plano. Teritorijos vizualizacija

Pasiekiamumas ir ryšiai Vietovė yra patogiai pasiekiama transportu – ribojasi su Vytauto Didžiojo ir Maironio gatvėmis. Nagrinėjama teritorija yra Raseinių miesto centre, šalia yra nemažai socialinės infrastruktūros objektų – savivaldybės administracijos pastatas, senasis pašto pastatas, Raseinių bankas. Netoli nagrinėjamos aikštės yra tokia religinės paskirties objektai: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Dominikonų vienuolynas, Švenčiausiosios Trejybės cerkvė. Taip pat mieste yra nemažai parkų ir viešųjų erdvių – Nepriklausomybės gynėjų aikštė, Maironio parkas (Raseinių miesto parkas), Rasupio parkas. Kaip gyventojų ir miesto svečių traukos objektais galima įvardinti Magdės šulinį, skulptūrą „Žemaitis“ (stovi nagrinėjamoje aikštėje), Smetonos ąžuolą Žemaičio aikštėje, atminimo lentą koronavirusui, Rasupio fontaną, paminklą Laisvės kovų dalyviams.

Funkcinė paskirtis ir ryšys su gretimu užstatymu, kultūros paveldo vertybe. Šalia nagrinėjamo sklypo yra užstatyti sklypai, kuriuose projektuojami daugiausia gyvenamieji pastatai, taip pat šalia yra komercinės ir visuomeninės paskirties sklypų. Statybos teritorijoje yra nekilnojamų kultūros vertybių (NKV) – paminklas „Žemaitis“ (kodas 4973).

Unikalus objekto kodas

Pilnas pavadinimas

Adresas

Įregistravimo registre data

Statusas

5 pav. Ryšys su saugomomis teritorijomis

4973

Paminklas "Žemaitis"

Raseinių rajono sav., Raseinių miesto sen., Raseinių m.

1993-01-14

Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo yra Nacionalinis

Rūšis

Teritorijos

Vertybė pagal sandarą

Nekilnojamas

KVR objektas: 4383.00 kv. M

Vizualinės apsaugos pozonis: 1306.50 kv. m

Pavienis objektas

Seni kodai

Kodas registre iki 2005.04.19: D2 Nr. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše: DR881

Autorius Vincas Grybas

Amžius 1933 - 1934 m.

Vertingųjų savybių pobūdis Dailės (lemiantis reikšmingumą svarbus)

Vertingosios savybės

7.1.1.1. tūrinė erdvinė kompozicija - keturkampio plano cokolis ir postamentas (susidedantis iš cokolinės dalies, pagrindinės dalies ir laiptuoto karnizo) su valstiečio - žemaičio skulptūra (h - 11 m; būklė gera, paminklas restauruotas 1957-1958 m., 2007 m.; TRP, FF Nr. 1-5; 2010 m.);

7.1.1.3. fasadų apdaila ir puošyba - apvalioji monumentali realistinės stilistikos skulptūra „Žemaitis“ (pavaizduotas einantis vyras - valstietis, žengiantis dinamišku žingsniu, viena ranka laikantis sutramdytą mešką, raiškus dešinės rankos mostas; būklė gera; FF 6-8; 2010 m.); postamento PR fasado bareljefas, vaizduojantis 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos (pavaizduotas kardu ir granatomis ginkluotas vyras, nutraukęs grandines, švyturys ir reljefinis įrašas „1923“ apačioje; būklė gera; FF 9; 2010 m.); postamento PV fasado reljefinis įrašas „AMŽIAIS/ BUDĖJAU/ IR VĖL/ NEPRIKLAUSOMYBĘ/ LAIMĖJAU/ 1918 - 1933“ (-; būklė gera; FF 10; 2010 m.); postamento ŠV fasado bareljefas, vaizduojantis Nepriklausomybės kovas (pavaizduotas vyras, kasantis šautuvą, virš jo pavaizduotas Vytis ir reljefinis įrašas „1918...“ apačioje; būklė gera; FF 11; 2010 m.); postamento ŠR fasado bareljefas, vaizduojantis Nepriklausomybės kovas dėl Vilniaus (pavaizduotas karys, kardu kertantis karūnuotą erelį, Vilniaus katedra ir Gedimino pilis, reljefinis įrašas „1920“ apačioje; būklė gera; FF 12; 2010 m.); tinko įspaudas „VINCAS GRYBAS/ SKULPTORIUS 1933 - 1934 M.“ postamento ŠR fasado apačioje (-; būklė gera; FF 13; 2010 m.);

7.1.1.4. konstrukcijos - betoninis pamatas su cokoliu, dirbtinio granito - betono, dekoruoto balto marmuro miltais ir grūdaispostamentas ir skulptūra (-; būklė netyrinėta; FF 1-8, 14; 2010 m.);

7.5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes - skulptūros autorius - žymus Lietuvos skulptorius monumentalistas, politinis ir visuomenės veikėjas Vincas Grybas (1890 - 1941).

Artimiausi saugomi objektai yra: Raseinių senojo pašto pastatas (kodas 2673), Raseinių bankas (kodas 37452), Raseinių miesto Rasupio upelio pralaida (kodas 44175), Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statinių kompleksas (kodas 37748), Alko šaltinis, vad. Magdės šuliniu (kodas 20912).

1.2. APLINKOS ANALIZĖ

Aikštės aplinkos fotofiksacija:

1.3. RASEINIŲ MIESTO ISTORIJA

Raseiniai – vienas seniausių Lietuvos miestų, esantis vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

1253 metais Lietuvos karalius Mindaugas savo raštuose pirmą kartą paminėjo Raseinius, Ariogalą, Betygalą. Yra daug padavimų apie Raseinių vietovardžio kilmę. Viename iš jų pasakojama, kad toje vietoje, kur šiandien stovi Raseinių miestas – istorinė Žemaičių sostinė, ant kalvos, po šimtamečiu ąžuolu, rusenusi šventoji ugnis. Todėl ši vieta buvo pavadinta Rusene, vėliau Raseine ir pagaliau Raseiniais. 1253 m Lietuvos karalius Mindaugas Livonijos ordinui dovanojo pusę Raseinių žemės, 1254 m kitą pusę – Lietuvos vyskupui Kristijonui. Nuo XIII a. pabaigos minimas Raseinių valsčius. 1322, 1352, 1357, 1371 metais Raseinius sunaikino Vokiečių ordinas XIV a. pab. – XV a. per. Raseiniai tapo vienu svarbiausių Žemaitijos administracinių centrų, jų žemės atstovai dalyvavo žemaičių delegacijose, buvo imami įkaitais. 1416–21 metais pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta viena pirmųjų Žemaitijoje parapijų. 1418 m Raseiniai buvo vienas žemaičių valstiečių sukilimo centrų. XV a. pabaigoje–1950 Raseinių apskrities centras. Nuo 1585 m. Raseiniai buvo nuolatine Žemaitijos seimelių posėdžių vieta, visos srities teismo įstaigų ir archyvo būstine, čia vykdavo bajorų suvažiavimai, kariuomenės pratybos ir pasirodymai. Raseiniai buvo politinis ekonominis centras, Žemaitijos sostinė. XVI a. miestas gavo Magdeburgo teisę. 1601 m. įkurta evangelikų reformatų bažnyčia. 1613 m. Raseiniai paminėti Amsterdame išleistame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje.

1642 metais Raseiniuose įsikūrė dominikonai, 1643 m. jų rūpesčiu leisti trys prekymečiai. Dominikonai 1663 m. pastatė mūrinę baroko stiliaus bažnyčią, 1682 m. – mūrinį vienuolyną. 16 a. antroje pusėje Raseinių valsčius buvo vienas didžiausių Žemaitijoje. XVI a. pabaigoje iš Kražių čia perkelti Žemaitijos teismai, seimeliai, Raseiniai faktiškai tapo Žemaitijos politine sostine. 1720 m. įkurtas karmelitų vienuolynas. 1766 m. bažnyčią (1786 – vienuolyną, 1787 metais – mokyklą) įkūrė pijorai. Per 1700–21 metais Šiaurės karą Raseiniai nukentėjo nuo bado ir maro – 1737 m. buvo tik 7 namai, sinagoga ir 132 tušti sklypai. 1789 m. jau buvo 154 dūmai. XVII-XVIII amžiuje Raseinių kraštas pergyveno vidaus karą, gaisrus, badą ir marą, švedų antplūdžius, nusinešusius daugybę gyvybių. 1792 m. paskutinis Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Ariogalai ir Raseiniams suteikė atnaujinamąsias privilegijas, patvirtindamas Magdeburgo teises ir herbus.

Raseiniai buvo 1830–1831 metais sukilimo vienas centrų Lietuvoje. 1831 m. kovo mėn. Raseiniuose, anksčiausiai Lietuvoje, pakelta sukilimo vėliava. 1832 m. Rusijos imperijos valdžia uždarė karmelitų ir pijorų, 1886 m. – dominikonų vienuolynus, pastatyta cerkvė. 1837 metais mieste buvo 2 aikštės, 20 gatvių, 2 bažnyčios, 3 sinagogos, kalėjimas, 308 namai, 65 parduotuvės, 58 smuklės. 1841 m. iš Kražių atkelta gimnazija, įsteigta ligoninė. XIX a. viduryje Raseiniai – trečias (po Vilniaus ir Kauno) pagal didumą Lietuvos miestas. Čia veikė keletas malūnų, 1880 m. įsteigta spaustuvė, 1887 m. – muilo fabrikas. Per Rusijos 1905–1907 metais revoliuciją vyko mitingai ir demonstracijos.

Raseiniai smarkiai nukentėjo per I pasaulinį karą. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, 1918 m. lapkričio 13 d. susirinkę miesto gyventojai įkūrė savivaldą, pradėjo atstatyti karo nuniokotą kraštą. Raseinių apskrities miestai ir miesteliai augo, buvo statomos naujos bažnyčios ir mokyklos, pieninės, grindžiamos gatvės. 1932 metais Raseiniai gavo II eilės miesto teises. 1933 m. buvo 48 gatvės, 705 namai, 2 ligoninės, 3 vaistinės, kino teatras, 2 gariniai malūnai su lentpjūvėmis, po 2 odų, kailių, vaisvandenių ir saldainių įmones.

6 pav Dabartinė V. Kudirkos gatvė per I pasaulinį karą (1916 metų atvirukas)

1934 m. buvusioje Raseinių m. turgaus aikštėje atidengtas Nepriklausomybės paminklas (vėliau pavadintas „Žemaičiu“, simbolizuojantis žemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę (autorius V. Grybas)).

7 pav. Nepriklausomybės paminklo atidengimo iškilmės (1934 m.)

1938 m. pro miestą nutiestas Žemaičių plentas. XX a. 4 dešimtmetyje pastatytas paštas, valstybinio banko, gimnazijos rūmai, kalėjimas. Aktyviai veikė religinės, kultūros ir ekonominės organizacijos, ypač šauliai. Mieste dislokuoti Trečiojo pėstininkų pulko ir Antrojo artilerijos pulko daliniai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raseiniai, keletą kartų ėję iš rankų į rankas, buvo sudeginti ir sugriauti. Okupacijų metais kraštas skaudžiai nukentėjo, daug žmonių suimta, kalinta, nužudyta, ištremta. Per II pasaulinį karą 1944 08–10 vykusias SSRS–Vokietijos kariuomenių kautynes sunaikinta 90% miesto pastatų. Nors būta sunkumų, nepriteklių, miestas vėl pakilo: buvo statomi nauji pastatai, gausėjo gyventojų. Atgimimas tvirtai atėjo į Raseinius.

Nuo 1950 metų Raseiniai – rajono centras. Sovietų okupacijos metais miestas atstatytas, veikė gelžbetonio konstrukcijų, sviesto gamykla, kepykla, siuvimo fabrikas, Kauno meno gaminių įmonės tekstilės cechas. 1987 m. greta Raseinių atidaryta Kauno–Klaipėdos automobilių magistralė. 1988 metų spalio 29 d. prie Žemaičio paminklo iškelta tautinė vėliava. 1989 m. patvirtintas Raseinių herbas. 2003 m. miestas atšventė 750 metų jubiliejų.

Raseinių herbas Raseiniams Magdeburgo teisę ir herbą – „Lūšį“ 1792 metų kovo 20 dienos privilegija patvirtino Abiejų Tautų respublikos karalius Stanislovas Augustas. Lūšies herbas miesto antspauduose naudotas iki 1831 metų. Atkūrus Lietuvos valstybę, 1918–1940 metais, Raseinių burmistro antspaude bei miesto įstaigų iškabose vėl puikavosi lūšis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., Raseiniai vėl pradėjo naudoti senąjį herbą – lūšį, tačiau Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu dabartinis Raseinių miesto herbas patvirtintas tik 2002 m. balandžio 12 d.

8 pav Senoji lūšis iš leidinio „Lietuvos heraldika“

9 pav Tado Daugirdo išleistas atvirukas

10 pav Šiuolaikinis herbas

Raseinių logotipas. Logotipas, kartu su šūkiu yra tarsi kvietimas ir kartu raginimas pažvelgti į Raseinių kraštą nauju žvilgsniu ir iš naujo jį atrasti, o iki šiol nesilankiusiems – jį aplankyti ir susipažinti iš arčiau. Naująjį Raseinių logotipą sudaro trys elementai: stilizuoti akiniai, auksinis žybsnis juose ir pakeltas antakis. Akinių forma – stilizuoti poeto akiniai – simbolizuoja krašto kultūrinį paveldą, čia gimusius ir užaugusius iškilius žmones. Žvilgsnis pro akinius – kultūrinis sąmoningas veiksmas, kvietimas šiandieninį Raseinių kraštą pamatyti pro kultūros prizmę. Žybsnis akinių stikle – atspindi sakralinį paveldą, kuris yra neatsiejama Raseinių krašto kultūros dalis. Žybsnio forma – tai ir kryžius, ir bažnyčios skliautas, žiūrint iš apačios, tai ir kryžkelė: tiesiogine prasme – Kryžkalnis, kur 2020 m. iškilo nacionalinės reikšmės objektas – Lietuvos partizanų memorialas, ir sakraline prasme – Raseinių rajone besidriekiančios Lietuvos piligriminės kelionės ir Jokūbo kelio dalis. Pakeltas antakis – nuostabos ženklas, taip tarsi pažadant, kad tai, ką pamatysite ir patirsite, jus maloniai nustebins. Kartu su ženklu sukomponuotas šūkis – „Pamatyk iš naujo“ – skelbia, kad Raseiniai turi gilią istoriją, tačiau taip pat yra modernus kraštas, kuris nuolatos atsinaujina, įgyvendina novatoriškas idėjas ir kviečia čia atrasti naujas galimybes.

Originalus logotipas

Auksinis logotipas Žalias logotipas

1.4. RASEINIŲ ARCHITEKTŪRA IR PAGRINDINIAI TRAUKOS OBJEKTAI MIESTE

1.4.1. Religinės paskirties pastatai

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Pirmoji bažnyčia Raseinių mieste pastatyta Vytauto

Didžiojo iniciatyva dar 1416 m. XVII a. Raseiniuose įsikūrė dominikonai ir pastatė naują medinę bažnyčią bei vienuolyną. Dabartinė bažnyčia barokinė, turinti renesanso bruožų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, trinavė. Baigta statyti 1783 m. Architektas – dominikonas L. Grincevičius. Perstatyta XIX amžiuje. Bažnyčioje – vertingi paveikslai, paveikslo Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu vertingas metalinis aptaisas (18–19 a.), trys 19 a. arnotai.

Dominikonų vienuolynas. Pradėtas mūryti 1760 m. ir baigtas 1778 m. Vienuolyno rūmai dideli, trijų korpusų, U raidės formos, dviejų aukštų. Vienuolynas turėjo 22 krosnimi šildomas celes. 1886 m. vienuolynas uždarytas. Nuo 1973 m. iki 2020 m. pagrindiniame vienuolyno pastate buvo įsikūręs nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Raseinių skyrius. Architektas – dominikonas L. Grincevičius.

11 pav. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

12 pav Dominikonų vienuolynas

Švenčiausiosios Trejybės cerkvė. Pastatyta 1870 metais miesto centre, buvusio pijorų vienuolyno vietoje, dabartiniame Maironio parke. Paskutinį kartą remontuota 1997 metais. Cerkvės bokštas pritaikytas lankymui, jame įrengta ne tik istorinė ekspozicija, bet ir apžvalgos aikštelė. Architektas – I. Dimitrijevas.

13 pav. Švenčiausiosios Trejybės cerkvė

1.4.2. Visuomeninės paskirties pastatai

Raseinių senasis paštas. Tarpukario statinys Raseinių mieste, kurį puošia žymaus skulptoriaus J. Zikaro bareljefai (1934), vaizduojantys pašto kelią ir paštininko darbo specifiką. Architektas – K. Dušauskas-Duž.

Raseinių bankas. Vienas iš nedaugelio miesto pastatų, atlaikiusių Antrąjį pasaulinį karą. Dviejų aukštų modernizmo architektūros bruožų banko rūmai pastatyti per vienerius metus, statyba baigta 1934 m. Pirmame aukšte buvo vykdomos bankinės operacijos, antrame įkurti gyvenamieji butai banko valdytojui, tarnaitei ir sargui. Architektas – M. Songaila.

1.4.3. Miesto aikštės, parkai, viešosios erdvės

Nepriklausomybės gynėjų aikštė. Jau XIX a. miesto planuose čia buvo pažymėti statiniai, gyveno žmonės, vyko prekyba. XX a. šioje vietoje įsikūrė Raseinių apskrities valdyba, veikė pirmasis Raseinių kino teatras. Tik prasidėjus II pasauliniam karui visi šie pastatai sudeginti. Sovietmečiu aikštė pradėta vadinti „Pergalės“ skveru. 1995 m. jai suteiktas „Nepriklausomybės gynėjų“ vardas. 2018 m. aikštė rekonstruota, o 2019 m. čia pastatyti paminklai 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarams –Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai.

Maironio parkas (Raseinių miesto parkas). 2012 m. miesto parkui suteiktas Maironio vardas. Parke pastatyta skulptūra, skirta Lietuvos poetui, kunigui, teologijos daktarui J. Mačiuliui-Maironiui (skulptorius T. Gutauskas). Maironio parke įrengtos krepšinio, vaikų žaidimų aikštelės, fontanas. 2015 m. atidengta skulptūra „Lūšis“ (skulptoriai Svajūnas Jurkus, Sergejus Plotnikovas, kalvis-dailininkas Gražvydas Černiauskas).

14 pav. Raseinių senasis paštas

15 pav. Raseinių bankas

16 pav. Nepriklausomybės gynėjų aikštė po rekonstrukcijos

Magdės šulinys atnaujintas 2018 metais. Legenda apie „Magdės šulinį“: čia kažkada lenkų bajoras pagrobė gražuolę Magdę ir norėjo ją vesti. Iš sielvarto merginos tėvas padarė dukters statulą, kuriai iš akių pabiro ašaros, taip atsirado šaltinis. Magdės šulinys - įrengtas ant Alko šaltinio Raseiniuose. Virš šaltinio įrengtas biuvetės tipo statinys, papuoštas ąžuoliniais drožiniais, iliustruojančiais vieną legendos apie Raseinių Magdę versiją.

Atminimo lenta koronavirusui. Šalia Raseinių ligoninės, šaligatvio grindinyje 2020 m. įrengta bronzinė atminimo lenta, skirta koronavirusui atminti. Šalia esančioje automobilių aikštelėje veikė mobilusis COVID-19 patikros punktas. Atminimo lentos autorius – E. Pauza.

18 pav. Raseinių Magdės šulinys

19 pav. Atminimo lenta koronavirusui

Rasupio parkas. Parkas yra pačioje miesto širdyje, šalia Raseinių bažnyčios ir Domininkonų vienuolyno. Naujai suformuoti želdiniai, gėlynai, vaikų žaidimų aikštelės miesto gyventojus ir svečius kviečia ne tik poilsiui ar aktyviam laisvalaikiui, bet ir edukacinei veiklai. Čia įrengta vadinamoji „botanikos klasė“. Suformuotos ir sutvarkytos žaidimų aikštelių zonos, tvenkinio pakrantės su valčių prieplaukomis, saloje pastatyta rotonda, į kurią nutiestas lieptas. Įrengta „Skate“ zona, kuri pritaikyta važinėtis su BMX dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ir riedučiais. Laisvalaikio parką projektavo MB „A2X2“, įrengė – UAB „Namo rūbas“.

17 pav. Maironio parkas

20 pav. Rasupio parkas

Skulptūra, nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ Paminklas pastatytas 1933–1934 m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius Vincas Grybas Skulptūra simbolizuoja lietuvių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę – pavaizduotas stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn Cementas, padengtas baltu marmuru. Postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, menantys Nepriklausomybės kovų metus ir Klaipėdos krašto grąžinimą Lietuvai

Smetonos ąžuolas Žemaičio aikštėje. 1934 m. birželio 24 d. atidengiant Nepriklausomybės paminklą „Žemaitį“ Raseiniuose viešėjo prezidentas Antanas Smetona. Paminklo atidengimo iškilmių metu prezidentas pasodino ąžuoliuką, kuris jau užaugo ir iki šiol stūkso šalia „Žemaičio“. Tais pačiais metais minint prezidento 60 metų jubiliejų, dabartinė Žemaičio aikštė buvo pavadinta Antano Smetonos aikšte ir šį pavadinimą turėjo iki okupacijos.

21 pav Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ 22 pav. Paminklas „Žemaitis“ ir Smetonos ąžuolas Žemaičio aikštėje

Rasupio fontanas. Raseinių miesto vietovardžio kilmė siejama su Rasupio upeliu, kuris per miestą vinguriavo ištisus šimtmečius. Prie jo kūrėsi pagrindinės pramonės įmonės (lentpjūvė, odadirbių manufaktūros, miesto elektrinė), dominikonų vienuolynas ir kt. Užtvenkus Rasupį suformuoti trys tvenkiniai, o 1972–1974 m. upelis miesto teritorijoje kanalizuotas. Šiandien Rasupį galima išvysti tik nukeliavus už miesto, į Stonų laukus. Fontanas, jungiantis Vilniaus g. ir Raseinių autobusų stotį, yra Rasupio tėkmės rekonstrukcija, atkartojanti čia pat esančią senąją upelio vagą. Iš žemės gelmių trykštanti vandens srovė primena miesto gyventojams ir svečiams miesto istoriją. Tamsiuoju paros metu fontaną puošia metų laikus simbolizuojančios vaizdinės projekcijos bei šviesos instaliacijos.

Paminklas Laisvės kovų dalyviams. Netoli paminklo sovietiniais metais buvo NKVD būstinė, vietinių vadinama „stribynu“, būtent šioje vietoje buvo kankinami partizanai ir ryšininkai, niekinami jų kūnai. Pasitaikė atvejų, kai čia pat ir užkasami. Koplytstulpis atidengtas 2006 m., minint Pilietinio pasipriešinimo dieną. Paminklą puošia Z. Liekio metalo raižiniai. Paminklo autorius – architektas A. Daunora.

24 pav Paminklas Laisvės kovų dalyviams

23 pav Rasupio fontanas

Raseinių hipodromas Vienintelė vieta Lietuvoje, kur vyksta lygiosios žirgų lenktynės. Raseinių hipodromas – vienintelis Baltijos šalyse, atitinkantis tarptautinių organizacijų diktuojamas sąlygas rengti žirgų lenktynes, hipodromas atitinka griežtus reikalavimus, numatytus dėl žirgų ir žokėjų saugumo.

Kiti objektai: paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, psichikos sveikatos centras, gimnazija, pradinė, pagrindinė, specialioji, meno, technologijos ir verslo mokyklos, kultūros centras, 2 lopšeliai-darželiai, biblioteka, kalėjimo statinių kompleksas (1928 m., dabar jame Raseinių krašto istorijos muziejus), 4 mokyklų muziejai, 2 meno galerijos, turizmo ir verslo informacijos centras „Atrask Raseinius“. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

1.4.4. Istorinė aikštės retrospektyva

1934 metų aeronuotraukoje matosi, kad aikštė buvo mažesnė, joje stovėjo keli nedideli pastatai, o per ją ėjo dar viena gatvelė.

Nuotrauka Jono Burneikos, 1934 m. gegužės 17 d. Raseinių krašto istorijos muziejus.

Ištrauka iš 1934 m. Raseinių miesto plano.

Toliau pateikiamos istorinės nuotraukos, kuriose atsispindi skirtingas aikštės išplanavimas. Dar 1915 metais čia buvo Turgaus aikštė, matomas akmeninis grindinys. 1939 metų nuotraukose jau matosi aikštėje esantys medžiai, o 1960 metais joje daug augmenijos.

Turgaus aikštė Raseiniuose. 1915 m.

Turgaus aikštėje Raseiniuose. 1915 m.

Turgaus aikštė Raseiniuose, 1915-1918 m.

Miesto aikštė, apie 1925-1930 m.

Tautos šventė miesto aikštėje. 1928 m. gegužės 15 d.

Raseiniai. Vinco Grybo paminklo Žemaitis atidengimas 1934 m.

Žemaičio paminklas Raseinių aikštėje, 1939 m.

Žemaičio paminklas Raseinių miesto aikštėje, šventinis renginys. 1939 m.

Žemaičio paminklas Raseinių aikštėje, pokaris

Žemaičio aikštė 1960 m. Fone matomi Vykdomojo komiteto rūmai. A. Ramanauskas nuotr.

Elektrėnų miesto centrinė aikštė

2. PROJEKTO SPRENDINIAI

2.1. ANALOGŲ ANALIZĖ

Projekto autoriai: UAB „Atamis“. Projekto rengimo metai / Statybos metai: 2016 m. / 2018 m. Teritorijos plotas: 1,70 ha

Raseikos parkas Raseiniuose

Projekto autoriai: UAB „Atamis“. Projekto rengimo metai / Statybos metai: 2016 m. / 2018 m. Teritorijos plotas: 5,04 ha

Dangų pavyzdžiai:

Mažosios architektūros pavyzdžiai:

Želdinimo pavyzdžiai:

2.2. PROJEKTO SPRENDINIAI

Analizuojant miesto struktūrą, pastebėta, kad Raseiniai turi kelis neįprastus bruožus: miestas turi dvi centrines aikštes, labai didelę centro teritoriją (centrinė dalis sudaro apie 12% miesto ploto). Analizuojama teritorija – seniau buvęs žydų prekybinis kvartalas, anksčiau čia buvo Turgaus aikštė.

25 pav. Situacijos analizė

Koncepcija. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti patrauklią, reprezentacinę viešųjų erdvių ir šiuolaikinės architektūros sintezę, suteikti aikštei atpažįstamą charakterį, pabrėžiantį visuomeninę, kultūrinę funkciją. Aikštė projektuojama įvertinant esamus vizualinius ryšius, pėsčiųjų ir automobilių srautus, teritorijoje esančius, ir su ja besiribojančius istorinius objektus.

Taigi, pagrindinė idėja, kuriant Žemaičio aikštės projektą buvo atrasti esminių istorinių aspektų ir juos pritaikyti aikštės sprendiniuose. Taip pat itin svarbu buvo sukurti naują aikštės sprendimą, nepanašų į šalia esančią ir neseniai atnaujintą Nepriklausomybės gynėjų aikštę.

Pagrindiniai aspektai:

– Multifunkciškumas;

– Dalinis užstatymas;

– Medžių išsaugojimas.

Aikštės erdvė. Aikštės erdvė performuojama minimaliai, kadangi aikštėje yra daug brandžių medžių bei Žemaičio paminklas. Projektuojamas turizmo informacijos centro pastatas – jo vieta parenkama atsižvelgiant

į Raseinių bendrojo plano Kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos pozonį. Numatoma vieta vėliavos stovui, todėl aikštė gali būti naudojama svarbių istorinių datų minėjimams.

Teritorija aplinka paminklą paliekama atvira, akcentuojant svarbiausią aikštės akcentą, tačiau kartu šią vietą galima naudoti kaip koncertų vietą, o žiemą – kaip čiuožyklą. Aikštė zonuojama – t. y. kuriamos skirtingos funkcinės erdvės. Didelę įtaką turi pėsčiųjų srautai, todėl jie yra performuojami. Aikštėje numatoma vieta renginiams bei kuriamos salelės veikloms. Vietoje, kur anksčiau buvo Spaudos gatvė – numatomas akmenų grindinys, taip tarsi grąžinant gatvei jos istorinę vietą. Automobilių parkavimas paliekamas toje pačioje vietoje, kurioje yra šiuo metu – prie Dominikonų gatvės.

Taigi, aikštės erdvę sudaro:

Turizmo informacijos centras su lauko ekspozicijoms skirta vieta;

Atvira erdvė prie paminklo – vieta koncertams, minėjimams, čiuožyklai ir pan.;

Darželio vieta.

Vizualiniai ryšiai Teritorija išvaloma nuo menkavertės augmenijos išsaugant tik vertingus medžius. Taip aikštė apsaugoma nuo triukšmo, salės ir vėjo. Atsižvelgiama į Raseinių bendrojo plano Kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos pozonį – šioje vietoje siūloma vieta Kalėdiniam miesteliui, kuriame būtų įrengiami mobilūs laikinieji statiniai – prekybiniai namukai.

Turizmo informacijos centras. Projektuojamas neypatingas pastatas, kuris nepatenka į Kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos pozonį. Jo vieta numatoma kadaise aikštėje buvusių statinių vietoje. Pastate numatomos tokios patalpos: pagrindinė salė, kurioje gyventojai ir miesto svečiai galės sužinoti jiems reikalingą informaciją, taip pat konferencijų salytė, kurioje taip pat galima rengti parodas, edukacines pamokas ir pan. Pastate taip pat projektuojamas kabinetas kartu su virtuvėle darbuotojams bei sanitarinis mazgas, pritaikytas žmonėms su negalia.

Ant turizmo informacijos centro stogo suprojektuota apžvalgos aikštelė nuo kurios atsiveria nagrinėjama aikštė. Taip pat prie pastato numatoma erdvė reprezentacinėms ekspozicijoms. Pastato tūris artimas kadaise aikštėje buvusiam užstatymui – pastatas vieno aukšto šlaitiniu stogu. Šalia paviljono numatoma įrengti dviračių nuomos punktą su dviračių stovėjimo vietomis. Visi sprendiniai pritaikyti žmonėms su negalia.

Apšvietimas. Apšvietimui projekte skiriama ypatinga vieta. Kadangi aikštė yra tankiai apaugusi senais brandžiais medžiais, todėl atrodo tamsi, gauna mažai natūralios šviesos. Šiuo atveju siūloma medžių šakas apkarpyti, suteikti jiems kuklesnę formą. Apšvietimas formuojamas grindinyje, taip pat numatomi keli aukštesni šviestuvai. Apšvietimas – LED; numatytas išmanusis apšvietimas, kuriuo intensyviau apšviečiama judančių objektų trajektorija, o vietos, kuriose nėra judėjimo – prigesintos. Taip pat sukurtos erdvės, kuriose bus įrengta „žaliosios“ energijos stotelė, pasitelkiant saulės energiją, sudaryta galimybė pasinaudoti belaidžiu internetu, pasikrauti mobilų telefoną pasiklausyti muzikos ar prisipūsti dviračio padangą.

Pagrindiniai techniniai sprendimai. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta demontuoti esamas prastos būklės kietas monotoniškas dangas, mažosios architektūros elementus bei kitus akiai nepatrauklius objektus. Aikštėje esantys geros būklės medžiai bei svarbūs objektai (paminklas) išsaugomi. Aikštėje numatomos kietos dangos – betono trinkelės ir plytelės. Numatomi nauji mažosios architektūros elementai – t. y. nauji suoliukai, dviračių stovai, šiukšliadėžės, pavėsinės. Aikštė želdinama naujais augalais – įrengiamos gėlinės, daržinės. Įrengiamos naujos medinės terasos.

2.3. PASIRINKTŲ REMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PROJEKTE SĄRAŠAS

Fasadų apdaila (Ugnimi grūdintas ir natūraliai išsaugotas medienos grožis fasadams, terasoms, tvoroms ir interjerams.).

Fasadų apdaila

Sienų įrengimo sprendiniai.

Aikštės dangų sprendiniai. Įranga žmonėms su negalia.

Fasadų vitrinų sprendiniai

Lauko suoliukų sprendiniai.

Betoninių gėlinių sprendiniai.

Dviračių stovų sprendiniai.

Šiukšliadėžių sprendiniai.

Grindų dangos sprendiniai.

Poilsio vietų įrengimas.

Lauko suoliukų, šiukšliadėžių, dviračių stovų ir gėlinių įrengimo sprendiniai.

Įkrovimo stotelės; Apšvietimo sprendiniai.

Įkrovimo stotelės; Apšvietimo sprendiniai.

EVlink Pro AC įkrovimo sprendimai ir įkrovimo stotelės elektrinėms transporto priemonėms; SpaceLogic KNX pastatų valdymo automatika ir sprendimai; ESMI Impresia aukštos kokybės išmanieji gaisro aptikimo gaminiai ir komponentai visiems poreikiams; Wiser elektros energijos mažinimo priemonė namams.

Saulės baterijų įrengimas.

Saulės elektrinių (baterijų) įrengimas ant šlaitinio stogo; Elektromobilių įkrovimo sprendiniai.

Paspirtukų ir dviračių įkrovimo stotelės.

Turizmo informacijos centro šildymo ir vėdinimo sprendimai

Garso sistema (Viešose erdvėse dažnai girdime sklindantį foninį garsą –grojamą muziką ar informacinius pranešimus. Šiuolaikinės foninio garso sistemos, jų signalo apdirbimo procesoriai leidžia sukurti lanksčias ir universalias sistemas, kurios gali transliuoti tą patį garso signalą į skirtingas pastato zonas skirtingu garsumu, transliuoti skirtingus garso signalus į pasirinktas zonas vienu metu. Taip pat šios sistemos gali būti montuojamos lauke – parkuose, prie fontanų ar prie informacinių centrų, atviruose sporto aikštynuose ir pan.).

Apšvietimo sistemos (Architektūrinio apšvietimo sistema skirta apšviesti miesto pastatus bei kitus svarbius objektus. Didelis spektras gaminių, skirtų apšviesti pastatų fasadus, zonas prie pastatų ar tiesiog atvirąsias viešąsias erdves leidžia, paruošus pasirinktam objektui skirtas apšvietimo programas, pagyvinti pačią objekto išvaizdą tamsiuoju paros metu, išryškinti pastato didingumą ir įdomiausias detales, suteikti žaismingumo objektą supančiai aplinkai.).

Viešųjų erdvių kėdės (Visuomeninio naudojimo erdvių įrengimui neretai naudojamos ir žiūrovų kėdės. Žiūrovų kėdžių sistemos gali būti įvairaus profilio ir paskirties. Visos žiūrovų kėdės turi būti ne tik patogios, bet ir sertifikuotos, atitikti aukščiausius nedegumo ir nusidėvėjimo standartus. Žiūrovų kėdes montuojant atvirame statinyje (stadione) – turi būti ypatingai patvarios. Itin funkcionalus sprendimas – automatizuotos žiūrovų kėdžių sistemos, kurios suteikia galimybę transformuoti salę iš sėdimos į stovimą. Siekiant arenai ar estradai suteikti kuo didesnį funkcionalumą galima naudoti judančias kėdžių sistemas, kurios leidžia padidinti patalpos plotą sumažinus sėdimų vietų skaičių, todėl priklausomai nuo renginio scenarijaus, gali būti naudojamos visos kėdės, arba jų dalis, arba visiškai sustumiamos ir nenaudojamos – taip padidinant patalpos laisvą plotą.).

Lauko scena (Atvirose vietose, kuriose nuolat vyksta renginiai, galima įrengti stacionarią lauko sceną. Taip pat galima pritaikyti konstrukcijas,

skirtas apšvietimo ir garso įrangos pakabinimui; įrengti scenos stogo sistemas.).

Žmonių srautų viešose vietose valdymo sprendimai, vaizdo stebėjimo įranga viešosioms erdvėms ir pastatams (UAB ARTechnika projektuotojams siūloma techninė įranga, skirta naudoti objekte rengiant įvairius technologinius saugos sprendimus, kurie padėtų prevenciškai saugoti žmonių sveikatą, gyvybę, asmeninį ir visuomeninį turtą bei įgalintų sukurti saugią ir komfortišką aplinką vietinėms bendruomenėms. ).

2.4. VIZUALIZACIJOS