Vietokūra pasitelkiant kūrybines, laikinąsias ir architektūrines intervencijas miesto erdvėse
Studentas: Lukas Sinica
Vadovas: prof. Marius Pranas Šaliamoras Vilniaus Dailės Akademija Vilnius, 2024
Teritorijos informacija ir projekto užduotis 86
Normatyviniai dokumentai, Neringos bendrasis planas 86
Esami statiniai87
Esama situacija 89
Projekto programa 90
Projekto vizija90
Projekto cirkuliacijos strategija 91
Pastato išdėstymas ir forma sklype 92
Architektūrinė išraiška 92
Gyvenamieji segmentai 92
SPA ir sveikatingumo centras 93
Jungiančios galerijos 94
Vidinė struktūra 95
Teritorijos ir sklypo sutvarkymo sprendiniai 97
Aptarnaujantis transportas ir techninė pastato lauko zona 98
Lankytojų privažiavimas 99
Parko zona100
Lankytojų automobilių stovėjimo aikštelė 100
Pasyvumas, inovatyvumas ir ekologiškumas 102
Apšvietimas ir pasyvus vėdinimas 102
Pasyvus žemės energijos šildymas ir vedinimas 102
Atsparumas klimatuis ir aplinkos veiksniams 103
Ekologiškumas 104
Konstrukcinis sprendimas 105
Naudojami remėjų produktai 106
Anotacija
Šiame darbe vietokūros samprata nagrinėjama architektūrinių, kūrybinių ir laikinų intervencijų miesto erdvių kontekste. Tyrimas gilinasi į sudėtingą ryšį tarp dizaino intervencijų irgyvybingos,įtraukiančiosmiestoaplinkoskūrimo.Tyrimassusidedaištrijųdalių.Pirmadalis padeda pamatus, pateikdama išsamią vietokūros apžvalgą, įskaitant istorinę raidą, pagrindinius principus ir šiuolaikinius iššūkius. Remiantis šia teorine sistema, tolesnė analizė nagrinėja įvairias strategijas ir metodus, taikomus miestų erdvių intervencijų iniciatyvoms. Antrame skyriuje dėmesys sutelkiamas į kūrybines, laikinąsias ir architektūrines intervencijas miesto erdvėse, remiantis atvejų ir pavyzdžių tyrimais. Derinant teorinę analizę ir praktines įžvalgas, skyriuje pabrėžiamas dizaino intervencijų transformacinis potencialas pertvarkant miesto kraštovaizdį ir skatinant socialinę sąveiką. Nuo pritaikomų pakartotinio naudojimo projektų iki viešųjų meno instaliacijų iki laikinų pop-up renginių – skyriuje nagrinėjamos įvairios intervencijos, kurios prisideda prie vietokūros proceso. Nustačius bendrus principus ir strategijas galima suformuoti vertinas įžvalgų apie kūrybiškumo ir naujovių vaidmenį miestų projekte.
Remiantis šia perspektyva, trečiame skyriuje pateikiama lokalizuota vietokūros pastangų analizė Lietuvos kontekste. Pokalbių su vietokūra susijusiais įvairių sričių specialistais (pridedama prie priedų) bei atvejų analizės metu skyriuje nagrinėjami unikalios galimybės ir iššūkiai, su kuriomis susiduria vietokūros iniciatyvos Lietuvoje. Pateikdamas sėkmingų intervencijų pavyzdžius, pavyzdžiui, apleistų miesto erdvių pavertimą gyvybingais kultūros centrais, skyrius parodo teigiamą bendruomenės įsitraukimo ir bendradarbiavimo formuojant pastatytą aplinką poveikį.
Visame tyrime pasikartojanti tema yra bendradarbiavimo ir bendruomenės įsitraukimo į vietokūrą iniciatyvas svarba bei vietos tapatybės stiprinimas. Į projektavimo procesą įtraukdami vietos gyventojus, suinteresuotąsias šalis ir kultūros institucijas, architektai ir planuotojai gali užtikrinti, kad intervencijos atitiktų šiose erdvėse gyvenančių žmonių poreikius ir siekius, bei išvengia gentrifikacijos procesų sparčiai tankėjančiuose šiuolaikiniuose miestuose.
Noriu pasinaudoti proga ir padėkoti visiems kalbintiems pašnekovams šio tyrimo metu už skirtą laiką ir pasidalinta patirtimi bei žiniomis:
Povilui Marozui, Guodai Bardauskaitei, Beatričei Umbrasaitei ir Eglei
Vitkutei. Taip pat Laurai Petruškei, darbo vadovui prof. Mariui Pranui
Šaliamorui bei hum. m. dr. Martynui Mankui.
Temos aktualumas ir naujumas
Nepaisant iššūkių ir kritikos, nukreiptos į vietokūrą, ši koncepcija tampa vis aktualesnė ir populiaresnė dėl kelių pagrindinių veiksnių. Pirma, vis labiau pripažįstama gerai suplanuotų ir įtraukiančių viešųjų erdvių svarba skatinant bendruomenės gerovę ir gyvenimo kokybę, todėl vietokūrą tapo miesto diskurso priešakyje. Pripažinimas, kad pastatyta aplinka daro didelę įtaką asmenų patirčiai ir sąveikai, padidino tyčinių vietokūros strategijų poreikį. Vietokūros dalyvavimo pobūdis atitinka šiuolaikinį įtraukimo ir bendruomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus akcentą. Miesto planavimo demokratizavimas, kai bendruomenės nariai aktyviai prisideda prie savo aplinkos formavimo, atliepia kylančius piliečių lūkesčius demokratinėje visuomenėje. Šis bendradarbiavimas ne tik padidina vietos autentiškumą, bet ir stiprina bendruomenės nuosavybės ir ryšio jausmą.
Vietokūra reaguoja į dinamišką miestų ir bendruomenių prigimtį, prisitaikydamas prie besivystančių socialinių, kultūrinių ir ekonominių kraštovaizdžių. Vietokūros lankstumas leidžia integruoti novatoriškus ir pritaikomus sprendimus, atitinkančius įvairius gyventojų poreikius ir pageidavimus. Šis reagavimas į pokyčius prisideda prie ilgalaikio vietokūros, kaip dinamiškos ir besivystančios miesto praktikos, aktualumo. Be to, matomos sėkmės istorijos apie gerai atliktas vietokūros intervencijas įvairiuose kontekstuose visame pasaulyje yra įtikinami teigiamo poveikio pavyzdžiai. Miestai ir regionai, kurie efektyviai atgaivino viešąsias erdves, skatino bendruomenių sąveiką ir išsaugojo vietos identitetą kurdami vietas, tapo įtakingais modeliais, įkvepiančiais kitus priimti ir įgyvendinti panašias strategijas.
Vietokūros, kaip strateginės miestų plėtros ir ekonomikos atgaivinimo priemonės, išpopuliarėjimas patraukia vis daugiau politikos formuotojų, kūrėjų ir investuotojų dėmesį. Suvokiant vietokūros potencialą didinti miesto vietovių geidžiamumą ir gyvumą, suinteresuotosios šalys vis dažniau integruoja vietokūros principus į savo planavimo ir plėtros strategijas. Vietokūros aktualumas yra augantis ir, nepaisant kritikos, vietokūros didėjantis populiarumas gali būti siejamas su vietokūros suderinimu su šiuolaikinėmismiesto vertybėmis, dalyvavimu, gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių, požiūriu kuriant gyvybingą ir į žmones orientuotą, atspariąmiestoaplinką,sėkmingųatvejų tyrimųpoveikiu ir strateginesvarbamiesto plėtrai.
Tyrimo objektas
A. Vietokūros procesai ir principai
B. Kūrybinės, laikinosios ir architektūrinės intervencijos miesto erdvėse
C. Poveikis bendruomenėms, miesto aplinkai ir vietos tapatybei
D. Lietuvos vietokūros atvejų analizė
Tikslas
Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra ištirti vietokūros vaidmenį per kūrybines, laikinąsias ir architektūrines intervencijas formuojant gyvybingas, įtraukias, vietos identitetą stiprinančias miesto erdves, atsižvelgiant tiek į pasaulio, tiek į Lietuvos kontekstą.
Uždaviniai
Išanalizuoti, aptarti, palyginti:
A. Vietokūros teorijų ir modelių analizė
B. Bendruomenės įsitraukimas ir poveikio vertinimas
C. Išanalizuoti kūrybinių, laikinųjų ir architektūrinių intervencijų vaidmenį ir reikšmę vietokūros procese.
D. Atvejų analizė
Problema
Yra žinių ir informacijos trūkumas, kaip kūrybinės, laikinosios ir architektūrinės miesto erdvių intervencijos gali prisidėti prie sėkmingo vietokūros ir miesto erdvių tobulinimo, siekiant skatinti klestinčias, įtraukias ir vietos identitetą stiprinančias miesto erdves.
Hipotezė
Kūrybinės,laikinosios ir architektūrinės intervencijos gali veiksmingai prisidėti priesėkmingos vietokūros, gerinant miestų identitetą, įtraukumą ir gyvybingumą. Ši hipotezė bus išnagrinėjama ir patikrinta per atvejų studiją
Mokslinio tyrimo metodai
A. analizuojamasis (šaltinių atranka, apžvalga ir studijavimas, analogų analizė);
B. metaanalitinis (kitų tyrėjų duomenų nagrinėjimas, apibendrinimas, sintezė);
C. lyginamasis (lyginimas su situacija ir atitinkamų sprendimo metodų parinkimas ir pritaikymas);
D. istorinis (istorinė tipologijų, tendencijų, idėjų raiška, tendencijų vystymosi dėsningumai);
E. paveldo tyrimai;
F. sisteminimas pagal požymius, tipologizacija, lyginamoji analizė.
Tiriamojo darbo struktūra
Darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai. Pirmame skyriuje pristatoma vietokūros samprata, jos istorija, apžvelgiama vietos tapatybės, „top-down“ ir „bootom-up“ principų samprata, vietokūros svarba miesto vystymui ir jos iššūkiai, išsamiai apžvelgiami pagrindiniai vietokūros principai. Antrame skyriuje analizuojamos kūrybinės, laikinosios ir architektūrinės intervencijos miesto erdvėse, išryškinant šių intervencijų apibrėžimus, principus, tipus, pagrindinius privalumus bei konkrečius atvejus. Trečiame skyriuje dėmesys sutelkiamas į vietokūros taikymą lietuviškame kontekste, įskaitant atvejų tyrimus ir interviu, siekiant ištirti vietos perspektyvas ir praktiką.
Literatūros šaltinių apžvalga
Analizuojant literatūra apima dvi pagrindines tyrimo kryptis: (a) vietokūros teorijų ir modelių analizę, bei (b) kūrybinių, laikinųjų ir architektūrinių intervencijų nagrinėjimą.
Norint giliau suprasti šiuolaikinę vietokūrą, būtina atsigręžti į istorines vietokūros šaknis. Šiame poskyryje nuodugniai nagrinėjamos vietokūros ištakos, didelę įtaką vietokūrai turėję judėjimai, įtakingos figūros.
Istoriškai vietokūra buvo neatsiejama įvairių kultūrų ir civilizacijų dalis. Nors „vietokūros“ termino ir koncepto pradžia fiksuojama nuo 1960-ųjų, pagrindinės sąvokos, susijusios su bendruomenių susibūrimo erdvių kūrimu ir siekiu pagerinti bendrą gyvenimo kokybę miestuose, buvo pasikartojančios temos istorijos metraščiuose (Blaas ir van der Ree, 2018 m.).1
Pavyzdžiui, senovės graikų agoros ir romėnų forumai buvo centrinės viešosios erdvės, kur piliečiai susibūrė ne tik dėl prekybos, bet ir dėl pilietinių diskusijų bei bendruomenės veiklos.ViduramžiųEuroposmiestuoseturgausaikštėsirkatedrųapylinkės buvožidiniotaškai, kurie ne tik palengvino ekonominius sandorius, bet ir suteikė erdves socialinei bei kultūrinei sąveikai. Tradiciniuose Japonijos miestuose sodų ir arbatinių dizainas buvo kruopščiai suprojektuotas, kad būtų sukurta rami aplinka, palanki kontempliacijai ir socialiniam įsitraukimui. Vietinės bendruomenės visame pasaulyje jau seniai praktikavo vietokūrą kurdamos bendruomenių susibūrimo vietas, struktūras ir iškilmingas erdves, atspindinčias gilų ryšį su natūralia aplinka. Kiekvienas iš šių istorinių pavyzdžių pabrėžia būdingą žmogaus tendenciją formuoti mūsų gyvenamas erdves taip, kad jos neapsiribotų vien utilitarinėmis funkcijomis.
Yra skaitoma, jog XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios judėjimas „City Beautiful Movement“ yra vienas iš pirmųjų judėjimų, palikusių ilgalaikį poveikį paskiau atsiradūsiamvietokūroskonceptui.2 Ideologiškaišis judėjimasganstipriaiskiriasinuošiųdienų vietokūros dizaino tikslų, kurie bus aptariami sekančiame poskyryje, kadangi šiam judėjimui yra būdingas didingas, neoklasikinis dizainas ir dėmesys monumentaliems viešiesiems pastatams bei parkams. Tačiau šio judėjimo dizaino objektai buvo įsivaizduojami kaip pagrindiniai komponentai, skatinantys pilietinės dorybės ir, svarbiau, bendruomenės tapatumo jausmą, kas yra dabartinės vietokūros koncepto vienas iš pagrindinių tikslų. Vienas ryškiausių „City Beautiful Movement“ pavyzdžių yra Vašingtono, D.C., JAV sostinės, projektavimas ir plėtra. Įžymūs miesto objektai atspindi judėjimo dėmesį į vizualiai įspūdingų ir kultūriškai reikšmingų erdvių kūrimą.
Modernizmas, kaip architektūros ir miestų planavimo judėjimas, turėjo didelę įtaką vietokūrai, ypač XX amžiaus viduryje. Modernistiniai principai atsirado kaip atsakas į greitos urbanizacijos ir industrializacijos iššūkius. Judėjimu buvo siekiama sukurti efektyvias ir funkcionalias miesto erdves, atspindinčias šiuolaikinius poreikius, modernizmo architektai ir urbanistai siekė atitrūkti nuo tradicinių formų ir priimti naujoviškus dizaino metodus.
1 „Promoting Sustainability through Architectural Interventions in European Cities. Sustainable Cities and Society“, Blaas R., & van der Ree D. (2018). p. 39, 761-770.
2 „Plan of Chicago“, Burnham D. H., & Bennett E. H. (1909).
Modernistinei vietokūrai buvo būdingas funkcionalizmas ir racionalus dizainas. Tokie architektai kaip Le Corbusier propagavo idėją, kad efektyvūs, standartizuoti projektai gali pagerinti miesto gyvenimo kokybę. Modernistinis miestų planavimas dažnai buvo susijęs su funkcijų (gyvenamų, komercinių, pramoninių) atskyrimu ir didelių, atvirų erdvių kūrimu. Tačiau nors modernizmas atnešė naujoviškus dizaino sprendimus, jis taip pat sulaukė nemažai kritikos dėl suvoktožmogiškojo masto trūkumo ir bendruomeniųsusvetimėjimo. Didelio masto intervencijų akcentavimas ir istorinio konteksto nepaisymas paskatino diskusijas apie modernizmo įtaką socialinei miestų struktūrai. 3
Tačiau pačią vietokūros pradžią daugelis skaito su novatoriška Jane Jacobs knyga „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“ (1961). Jane Jacobs (1916-2006 m.), amerikiečių ir kanadiečių kilmės žurnalistė, rašytoja, teoretikė ir aktyvistė, buvo aktyviai įsitraukusi į miesto ir urbanistinį aktyvizmą, priešinosi didelio masto miesto atnaujinimo projektams ir rėmė paprastų žmonių pastangas išsaugoti rajonus. Pabrėždama bendruomenės įsitraukimą, mišraus naudojimo rajonus ir gyvybingą gatvės gyvenimą, Jacobs ryškiu miesto planavimo diskusijų balsu. Jane Jacobs idėjos ir toliau daro įtaką miestų planavimui ir vietokūrai, suteikdamos pagrindą kurti tinkamesnius, žmogiško masto ir į bendruomenę orientuotus miestus. Jos darbai įkvėpė vėlesnes planuotojų, architektų ir bendruomenės aktyvistų kartas permąstyti ir iš naujo apibrėžti, kaip kuriamos ir patiriamos miesto erdvės. 4
Keletas pagrindinių J. Jacobs idėjų iš knygos „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“:
1. „Eyes on the Street“ konceptas: Jacobs pabrėžė „akys gatvėje“ koncepto svarbą, teigdama, kad gyvybinga miesto aplinka reikalauja įvairių naudojimo būdų ir įvairios veiklos, skatinančios žmones būti ir dalyvauti viešosiose erdvėse. Ši koncepcija pabrėžė pėstiesiems pritaikytų gatvių ir aktyvių, gerai naudojamų šaligatvių svarbą.
3 „Cities of Tomorrow: An Intellectual History of Urban Planning and Design in the Twentieth Century“, Hall P. (2002).
4 „The Death and Life of Great American Cities“, Jacobs J. (1961).
2. Mišrios paskirties plėtra: Jacobs pasisakė už mišraus naudojimo plėtrą, tvirtindama, kad apylinkėse turėtų būti įvairių pastatų tipų, naudojimo būdų ir gyventojų tankumo. Šiuo požiūriu buvo siekiama sukurti dinamišką miesto aplinką, kurioje žmonės gyvena, dirba ir bendrauja arti, ugdydami bendruomeniškumo jausmą.
3. Ekologiškas augimas: priešingai nei tuomet vyravo „iš viršaus į apačią“ (angl. top-down) planavimo strategijos, Jacobs įrodinėjo organinio augimo „iš apačios į viršų“ svarbą (angl. bottom-up). Ji tikėjo, kad sėkmingos miesto erdvės vystosi natūraliai, remiantis bendruomenės poreikiais ir veikla, pabrėžiant vietos gyventojų vaidmenį formuojant savo mikrorajonų charakterį, o ne nurodymus priimant aukštesniems valdžios lygiams arba centralizuotiems subjektams.
4. Bendruomenės įsitraukimas: Jacobs pabrėžė bendruomenės įsitraukimo ir dalyvavimo sprendimųpriėmimoprocesuose,susijusiuosesu miestų planavimu, svarbą. Ji tikėjo, kad įtraukus gyventojus į savo kvartalų formavimą, miesto erdvės būtų jautresnės ir tinkamesnės gyventi.
5. Įvairovės svarba: Jacobs pabrėžė įvairovės vertę ne tik demografinių, bet ir architektūriniųstilių,pastatųamžiųirpanaudojimopožiūriu.Jiteigė,kadįvairūs elementai prisideda prie miesto zonų atsparumo ir gyvybingumo, skatina vietos ir tapatumo jausmą.
6. Modernistinio planavimo kritika: Jacobs kritiškai vertino modernistinius planavimo principus, pagal kuriuos pirmenybė buvo teikiama didelio masto, izoliuotiems projektams ir superblokams. Ji tvirtino, kad tokie požiūriai sutrikdė sudėtingą socialinę bendruomenių struktūrą ir veda į sterilias, nepageidaujamas miesto erdves.
Darvienas žmogus, savo novatoriškais tyrimais ir publikacijomis reikšmingaiprisidėjęs prie vietokūros istorijos, yra William H. Whyte (1917–1999), amerikiečių urbanistas, rašytojas ir sociologas. Žymūs Whyte darbai, įskaitant „Socialinis mažų miesto erdvių gyvenimas“ (1980), gilinosi į viešųjų erdvių dinamiką bei žmonių elgesį šiose dinamikose. Labai susidomėjęs stebėti ir analizuoti žmonių sąveiką miesto aplinkoje, Whyte tyrimas suteikė vertingų įžvalgų apie viešųjų erdvių dizainą ir funkcionalumą. Jo darbuose pabrėžta svarba, kaip žmonės naudojasi ir suvokia viešąsias erdves, pasisakant už į vartotoją orientuotus dizaino principus. Atliekant kruopščius miestų aikščių irviešųjų erdviųtyrimus, Whyte'oindėlis padėjo pagrindą labiau į žmogų orientuotam požiūriui vietokūroje. Jo pastebėjimai ir rekomendacijos ir toliau daro įtaką miestų dizaineriams, architektams ir politikos formuotojams, sustiprindami įtraukiųjų, kviečiančių viešųjų erdvių, kurios patenkintų vartotojų poreikius ir pageidavimus, svarbą. 5
Aldo Rossi, žymus italų architektas ir urbanistikos teoretikas, paliko neišdildomą pėdsaką miesto projektavimo ir vietokūros diskurse savo svarbiu darbu „Miesto architektūra“ (1984). Šiame įtakingame tekste Rossi ne tik tyrinėja fizinius miesto formos aspektus, bet ir gilinasi į sudėtingą santykį tarp miesto erdvių ir gyvybingo bendruomeninio gyvenimo gobeleno. Pagrindinis Rossi indėlis yra jo tvirtinimas, kad miesto erdvės yra ne tik fizinės
5 „The Social Life of Small Urban Spaces“, Whyte W. (1980).
konstrukcijos, bet ir neatsiejami komponentai, formuojantys ir atspindintys kolektyvinę bendruomenės patirtį. Nagrinėdamas istorinę miestų evoliuciją, Rossi atskleidžia ilgalaikius modelius ir savybes, kurios pranoksta laiką. Ši perspektyva yra neįkainojama šiuolaikiniams vietokūrininkams, siekiantiems sukurti aplinką, atitinkančią jų gyventojų kultūrinius ir socialinius siekius. Rossi pabrėžiamas ilgalaikis miesto formų poveikis pabrėžia būtinybę atsižvelgti į istorinį vietokūros tęstinumą. Praeities architektūrinių tradicijų ir besikeičiančių šiuolaikinės visuomenės poreikių sąveika tampa esminiu aspektu formuojant miesto erdves, kurios yra įsišaknijusios istorijoje ir reaguojančios į šiuolaikinius iššūkius. Rossi darbai yra tiltas tarp istorinių miesto dizaino principų ir dinamiškų dabartinės vietokūros principų, padedantys pamatyti vietokūrą per architektūros evoliucijos konteksto rakursą. 6
Naujojo urbanizmo judėjimo atsiradimas XX amžiaus pabaigoje buvo tiesioginis atsakas į suvoktus modernizmomiesto planavimotrūkumus. Šisjudėjimas,vadovaujamas tokių šalininkų kaip Peter Calthorpe ir William Fulton, siekė kovoti su miestų plėtra ir pirmenybės teikimu automobiliams, o ne pėstiesiems pritaikytoms erdvėms. Teikdama pirmenybę bendruomenės įsitraukimui, vaikščiojimui ir mišriam naudojimui, „New Urbanism“ judėjimas prisidėjo prie vietokūros principų evoliucijos, pabrėždamas kaip svarbu kurti ne tik funkcines miesto erdves, bet ir socialiai praturtinančią aplinką.
CalthorpeirFultontvirtina,kadpagrindinis naujojourbanizmodėmesysbuvoskiriamas ne tik fiziniam dizainui, bet ir bendruomenės jausmo bei socialinės sąveikos skatinimui. Vėl pristatant tokias sąvokas kaip mišraus naudojimo zonavimas ir vaikščiojamos gatvės, judėjimas siekė sukurti aplinką, kuri skatintų žmones bendrauti su aplinka ir vieni su kitais. Pagrindiniai naujosios urbanistikos principai apėmė viešųjų erdvių, skatinančių bendruomeninę veiklą, skatinimą, grįžimą prie žmogaus masto architektūros ir tvarumo akcentavimą. Šis nukrypimas nuo izoliuojančių modernistinio planavimo aspektų buvo labai svarbus sprendžiant socialinę atskirtį, kuri tapo paplitusi daugelyje miestų. 7
Taktinis urbanizmas, judėjimas įgaunantis pagreitį XXI amžiuje, reprezentuoja paradigmos pokytį požiūryje į vietokūrą. Šiai šiuolaikinei iniciatyvai, kurią paaiškino Lydon ir Garcia, būdingas nebrangių, laikinų intervencijų, skirtų suaktyvinti nepakankamai išnaudojamasmiestoerdves,dėmesys.Šiosintervencijospaprastaivykstakaip„pasidarykpats“ projektai, kurie suteikia bendruomenėms galimybę susigrąžinti ir iš naujo įsivaizduoti savo aplinką. Lydon ir Garcia įžvalgos atskleidžia, kad taktinis urbanizmas veikia pagal principą, kad net kuklios strateginės intervencijos gali turėti didelės įtakos miesto zonų gyvybingumui ir funkcionalumui. 8 Be to, taktinis urbanizmas yra prisitaikantis atsakas į besikeičiančius miesto gyventojų poreikius ir norus. Šiuolaikiniame pasaulyje urbanizacija sparčiai keičia kraštovaizdį. „[...] Miestas yra beprotiškai sudėtingas darinys. Ten yra labai daug skirtingų interesų, skirtingų galios pozicijų, kurios tuos interesus gali įgyvendinti arba neįgyvendinti. Ir tas viešosios erdvės konfliktiškumas yra neatskiriama miesto dalis“ (Priedas 01). Kuomet miestas iš savęs yra itin kompleksiškas ir nuolat kintantis darinys, šis judėjimas palaiko lankstesnį ir labiau reaguojantį miesto plėtros modelį. Daugiau apie šį judėjimą 2.2 poskyryje.
6 „The Architecture of the City.“, Rossi A. (1984).
7 „The Regional City“, Calthorpe P. ir Fulton W. (2001).
8 „Tactical Urbanism: Short-term Action for Long-term Change“, Lydon M. ir Garcia A. (2015).
Apibendrinant galima pasakyti, kad vietokūros istorijos raida atskleidžia gilią požiūrio į miesto plėtrą ir bendruomenės kūrimą evoliuciją. Nuo pat ištakų senovinėse bendruomeninėse erdvėse iki šiuolaikinio įtraukaus projektavimo ir tvarios urbanistikos akcentavimo, vietokūros kryptis nuolat tarnavo kaip mechanizmas ugdant gyvybingas, įtraukias ir atsparias bendruomenes. Vietokūra tai kaip daugialypė strategija, peržengusi tik fizinį planavimą, giliai įsiliejančią į socialinę miesto erdvių struktūrą ir kultūrinį identitetą. Per istorijos objektyvą vietokūrą galime matyti kaip dinamišką dialogą tarp žmonių ir vietos – dialogą, kuris padeda formuoti kintančius bendruomenių poreikius, vertybes ir siekius.
Vietokūros apibrėžimas ir jos interpretavimo būdai
Vietokūra yra transformuojantis požiūris į miesto dizainą ir planavimą, kuriuo pabrėžiamas prasmingų, gyvybingų erdvių miestuose kūrimas, atspindintis bendruomenių, kurioms jie tarnauja, norus, poreikius ir tapatybę. Vietokūros esmė – iš naujo įsivaizduoti viešąsias erdves kaip kiekvienos bendruomenės širdį, kur ryšiai tarp žmonių ir vietų stiprinami dalyvaujant irkūrybiškai projektuojant. Šis dinamiškas irįtraukus procesas netikstiprinafizinę miesto aplinkos estetiką, bet ir skatina priklausymo jausmą, gerina socialinę sąveiką ir skatina ekonominį gyvybingumą. Išnaudodami vietos turtą, tradicijas ir potencialą, vietokūra stengiasi sukurti viešąsias erdves, kurios pagerintų žmonių sveikatą, laimę ir gerovę
Yra įvairių vietokūros interpretavimo būdu. Pagrindiniu lygmeniu vietokūra apima apgalvotą viešųjų erdvių projektavimą ir aktyvavimą, kad būtų patenkinti bendruomenės poreikiai ir norai. Šis procesas peržengia tradicines miesto planavimo ir architektūros ribas; šis konceptas apima sociologijos, psichologijos ir antropologijos sritis. Vietokūra pripažįsta, kad sėkminga viešoji erdvė yra ne tik estetiška, bet ir funkcionali, kviečianti ir atspindinti bendruomenės vertybes.
Vietokūra yra kompleksiškas konceptas ir norint jį interpretuoti reikia suvokti kokius aspektus šis konceptas apima. Vienas iš interpretavimo būdų apima vietos istorinio ir kultūrinio konteksto atpažinimą. Kiekvienas miestas, rajonas ar aikštė turi unikalią istoriją, kuri suformavo dabartinę jo tapatybę. Sėkmingas vietokūros interpretavimas apima panėrimą istorines vietos šaknis, kultūrinių niuansų supratimą ir pagarbą istoriniams pėdsakams erdvėje. Be to, vietokūra gali būti vertinamas per bendruomenės įsitraukimą ir dalyvavimą. Veiksmingas aiškinimas apima ne tik fizinių vietos aspektų supratimą, bet ir joje gyvenančių žmonių istorijų bei patirties suvokimą. Bendravimas su bendruomene, klausymasis jų pasakojimų ir įtraukimas į vietos kūrimo procesą užtikrina, kad sukurtos erdvės atitiktų autentiškus jas naudojančių žmonių poreikius ir siekius. 9
Tačiau svarbu pažymėti, kad vietokūros terminas kol kas dar neturi aiškaus apibrėžimo ir nėra įtrauktas ir pagrindiniuose anglų kalbos žodynuose, tai dar populiarėjantis konceptas Tai turi ir savų minusų, kadangi nesant tiksliai suformuotam šio koncepto apibrėžimui ir esant galimybei gana plačiai pritaikyti vietokūrą įvairiuose kontekstuose, kai kuriais atvejais tai gali tapti terminas pavyzdžiui palengvinantis pasiekti sutarimą tarp skirtingų interesų be konkretaus pagrindo. Apie tai bus dėstoma daugiau tolimesnėje šio poskyrio dalyje.
9 Project for Public Spaces. (n.d.). What is Placemaking?. https://www.pps.org/article/what-is-placemaking
Vietos tapatybė: miesto erdvių sielos kūrimas
Sudėtingame miesto plėtros audinyje vietos tapatybė iškyla kaip esminė gija, mezganti vietos savitą charakterį ir dvasią. Vietokūra ir vietos tapatumas yra iš esmės susiję ir tarpusavyje susiję, veikia simbiotiniu ryšiu, kuris formuoja miesto aplinkos esmę ir charakterį. Ši tapatybė atsiranda ne tik iš fizinių vietos savybių, bet ir iš joje vykstančių prisiminimų, išgyvenimų ir socialinių sąveikų. Šis vietinių vertybių ir pasakojimų įterpimo į miesto audinį procesas užtikrina, kad vietos būtų ne tik fiziškai skirtingos, bet ir emociškai rezonuojančios su tais, kurie jose gyvena ir bendrauja. Taigi vietokūra nėra vien tik erdvių transformavimas; tai yra vietos tapatybės puoselėjimas ir išreiškimas, užtikrinant, kad ji atspindėtų ir sustiprintų bendrą bendruomenės tapatybę.
Vietos yra ne tik fizinės koordinatės žemėlapyje, bet ir žmogaus patirtys, prisiminimai ir kultūrinė sąveika yra įspraustos į prasmę. Vietos tapatybė atsiranda iš individų ir juos supančios aplinkos sąveikos laikui bėgant. Ši koncepcija meta iššūkį įprastinei erdvės, kaip neutralaus fono, sampratai ir pabrėžia dinamišką žmonių ir jų aplinkos sąveiką. Tai fizinių ypatybių, kultūros paveldo ir bendruomenės patirties derinys, prisidedantis prie priklausymo ir prisirišimo jausmo. Garsus geografas Edward Relph, apie „vietos tapatumo“ sąvoką, pabrėždamas vietos unikalumo reikšmę, rašęs savo įtakingame darbe „Place and Placelessness“ (1976) akcentavo patyriminius ir kultūrinius vietos tapatybės aspektus, kurie pabrėžia, kad reikia labiau niuansuoto ir konkrečiam kontekstui būdingo požiūrio į sukurtos aplinkos formavimą. Vietos įgyja prasmę per jose esančių žmonių veiklą ir patirtį, formuojant bendrą kultūrinį tapatumą. 10 Tai rezonuoja su mintimi, kad vietos tampa kultūros simboliais, įkūnijančiais bendruomenės vertybes ir pasakojimus.
„Top-down“ ir „bottom-up“ miesto plėtros metodai
Kad geriau suprasti vietokūros principą, svarbu suprasti du aktualius vietokūros konceptui ir strateginius miesto plėtros metodus – „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ (angl. top-down approach ir bottom-up approach). Žiūrėti 1. lentelę.
Tradiciniame miestų planavime dažniausiai taikomas „iš viršaus į apačią“ metodas projektuojant viešąsias erdves be reikšmingo jas naudojančių bendruomenių indėlio, sprendimus ir nurodymus priima aukštesni valdžios lygiai arba centralizuotas subjektas. Šis požiūris gali lemti standartizuotus dizainus, kurie gali neatspindėti unikalių bendruomenės poreikių ir pobūdžio. „Kur yra labiausiai tobulėti, tai manau, kad viešasis sektorius turėtų dar labiau pastebėti ir remti vietokūros iniciatyvas. Ir skatinti eksperimentavimą, skatinti tokių [vietokūros] iniciatyvų pilotavimą. Būtent skirtingose kontekstuose, nuo kvartalų, miestų ir kitų. Realiai nuo kvartalų iki regionų galima taikyti. Tai žodžiu, tas valstybės sisteminis rėmimas, skatinimas yra labai svarbus.“ (Priedas 04).
Vietokūra, iš savo struktūros, dažnai inkorporuoja „iš apačios į viršų“ metodą. Jame pabrėžiamas bendruomenės įsitraukimas, dalyvavimas ir vietos žinių aktyvinimas, siekiant
10 „Place and Placelessness“, Relph E. (1976).
sukurti gyvybingas, į žmones orientuotas erdves, procesui dažniausiai vadovauja vietos gyventojai, bendruomenės organizacijos ar mažos įmonės. Sėkmingi vietokūros projektai dažnai apima planuotojų, dizainerių ir bendruomenės bendradarbiavimą, todėl plėtros procesas yra įtraukesnis ir jautresnis. Tačiau tai turi ir kitą monetos pusę: „[...] Tęstinumo nebuvimas. Vėlgi, tai yra tam tikras ir natūralus dalykas, nes kadangi yra eksperimentavimo, pilotavimo būtent šitoje srityje, tai vat labai dažnai sunku būna palaikyt tą tęstinumą ir kad jos greit neužsibaigtų ir turėtų ilgalaikį poveikį. Tai vėlgi, rizika kartais būna, kad suhaipinama ta vieta, bet ar pasibaigus resursam, ar motyvacijai, ar kažkam kitam, aplinkybėms pasikeitus, tiesiog nebebūna to tęstinumo ir nuviliami lūkesčiai.“ (Priedas 04).
Dažnai tinkamiausiu požiūriu veiksmingai ir šiuolaikiškai miestų plėtrai ir vietokūrai yra laikomas būtent subalansuotas požiūris, apjungiantis tiek „iš viršaus į apačią“, tiek „iš apačios į viršų“ strategijų elementus.
Metodas Apibrėžimas Įgyvendinimas Kontrolė Pavyzdžiai
„Iš viršaus į apačią“ (angl. top-down)
„Iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up)
Taikant metodą „iš viršaus į apačią“, sprendimus ir nurodymus priima aukštesni valdžios lygiai arba centralizuotas subjektas, pvz., vyriausybinės agentūros, institucijos ar didelės korporacijos.
„Iš apačios į viršų“ metodas apima bendruomenės skatinamas iniciatyvas, kai sprendimai ir veiksmai kyla iš paprastų žmonių, kuriems dažnai vadovauja vietos gyventojai, bendruomenės organizacijos ar mažos įmonės.
Planai ir nuostatos kryptys formuluojamos makro-lygmeniu, o vėliau įgyvendinamos vietos arba bendruomenės lygmeniu.
Procesas yra hierarchinis, sprendimai eina iš viršaus į apačią.
Iniciatyvos atsiranda organiškai, remiantis vietos bendruomenės poreikiais ir siekiais.
Sprendimų priėmimas yra decentralizuotas, daugiau dėmesio skiriama vietos pažinimui ir dalyvavimui.
Centrinė sprendimus priimanti institucija turi daug galios ir autoriteto sprendimų priiminėjame.
Pabrėžiamas vienodumas ir iš anksto nustatyto plano laikymasis.
Kontrolė paskirstoma tarp bendruomenės narių ir jaučiamas įgalinimas, nes vietos gyventojai aktyviai dalyvauja formuojant savo aplinką.
Tradicinis miestų planavimas, kai miesto valdininkai arba miesto dizaineriai sudaro miesto bendrąjį planą, o vėliau įgyvendinamas įvairiose apylinkėse, yra klasikinis iš viršaus į apačią metodo pavyzdys.
Bendruomenės vadovaujami projektai, kaimynystės asociacijos ir paprastų žmonių judėjimai, kurių tikslas – tobulinti konkrečias sritis arba spręsti vietos problemas, yra „iš apačios į viršų“ metodo pavyzdys.
Dar vienas pavyzdys –dalyvaujamasis biudžetas, kai gyventojai turi tiesioginį žodį skiriant dalį
savivaldybės biudžeto.
1. lentelė – „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ miestų plėtros metodų tiriamasis palyginimas
Vietokūros svarba miesto vystymui
Vietokūrataposvarbiamiestoplėtroskoncepcija,pabrėžiančiaviešųjųerdviųpavertimą gyvybingomis bendruomenės vietomis. Vietokūros esmė slypi gebėjime skatinti stiprų vietos jausmą tarp miesto gyventojų, stiprinant jų ryšį su aplinka. Anot „Project for Public Spaces“ (PPS), vietos kūrimas yra daugialypis požiūris į viešųjų erdvių planavimą, projektavimą ir valdymą, kuris išnaudoja vietos bendruomenės turtą, įkvėpimą ir potencialą (Project for Public Spaces, n.d.).9 Šis požiūris ne tik pagerina estetinį miesto patrauklumą, bet ir prisideda prie socialinio bei ekonominio miestų gyvybingumo. Teikiant pirmenybę į žmogų orientuotam dizainui, vietokūra palengvina aplinką, kuri yra labiau prieinama, patrauklesnė ir palankesnė bendruomenės gyvenimui.
Vietokūros svarba apima ne tik vizualiai patrauklių erdvių kūrimą; ji atlieka lemiamą vaidmenį skatinant bendruomenės įsitraukimąirsocialinęsanglaudą.Gehl (2010)pabrėžia, kad geros miesto erdvės skatina gyventojų sąveiką, taip stiprinant socialinius tinklus ir priklausymo jausmą. Šis socialinis vietokūros aspektas yra gyvybiškai svarbus bendrai miesto gyventojų sveikatai ir gerovei. Ji siūlo kultūrinės raiškos ir bendruomenės veiklos platformą, todėl miestai tampa įtraukesni ir atsparesni. Vietokūros iniciatyvos dažnai apima dalyvaujamojo projektavimo procesus, užtikrinančius, kad viešųjų erdvių transformacija atspindėtų bendruomenės poreikius ir norus, taip demokratizuojama miesto plėtra ir suteikiama galių piliečiams.11
Miesto žemės institutas pabrėžia, kad vietokūra prisideda prie ekonomikos augimo, nes sukuria vietas, kurios pritraukia lankytojus ir gyventojus ir skatina vietos ekonomiką. Be to, gerai suplanuotos viešosios erdvės gali padidinti nekilnojamojo turto vertę, todėl miestams ir privačioms suinteresuotosioms šalims bus suteikta apčiuopiama investicijų grąža. Vykdydami strateginę vietą miestai gali panaudoti viešąsias erdves kaip turtą, skatinantį ekonominį vystymąsi ir gerinantį savo gyventojų gyvenimo kokybę. 12
11 „Cities for People“, Gehl J. (2010).
12 „Placemaking and the Future of Cities“, Urban Land Institute. (2010). https://uli.org/reports/placemaking-andthe-future-of-cities/
Aplinkos tvarumas yra dar vienas svarbus vietokūros aspektas. Integruojant žaliąsias erdves ir tvaraus dizaino praktiką, vietokūra gali prisidėti prie miesto teritorijų aplinkosaugos. Žaliosios erdvės ne tik teikia estetinę ir rekreacinę naudą, bet ir siūlo ekologiškas paslaugas, pavyzdžiui, gerina oro kokybę ir mažina miesto šilumos salų poveikį. Be to, vietokūros projektai, kuriuose pirmenybė teikiama pėstiesiems ir dviračiams pritaikytam dizainui, sumažina priklausomybę nuo automobilių ir skatina švaresnes transporto rūšis. Tokiu būdu šie procesai atitinka platesnius tvarios miestų plėtros tikslus, užtikrinant, kad miestai būtų ne tik tinkami gyventi ir gyvybingi, bet ir atsparūs aplinkosaugos iššūkiams. 13
Vietokūros iššūkiai ir kritika: naršymas sudėtingoje miesto realybėje
Nesenai išleistoje publikacijoje Reinier de Graaf atvirai kritikavo „vietokūros“ terminą dėl jo plataus vartojamo, tačiau dviprasmiškos reikšmės miestų planavimo ir plėtros diskusijose. Tai nėra vienintelis žmogus, kritikuojantis šį konceptą, vietokūros terminas kol kas dar neturi aiškaus apibrėžimo ir nėra įtrauktas pagrindiniuose anglų kalbos žodynuose. Bendruomenei orientuotas požiūris į viešosios erdvės dizainą, galima būtų matyti, jog platus vietokūros pritaikymas įvairiuose kontekstuose tapo madingu žodžiu, palengvinančiu sutarimą tarp skirtingų interesų be konkretaus pagrindo. Reinier de Graaf‘ui pritarė ir tyrimo kalbinta pašnekovė Egle Vitkutė, viena iš vietokura.lt iniciatorių: „Viena iš grėsmių ir iššūkių yra tai, kad ši vietokūros sąvoka, arba tas įtraukus vietų vystymas, neretai tiesiog sąvoka naudojama siekiant tam tikro palankumo, galbūt tam tikrų socialinių grupių. Tačiau tai nebūna, būtent žiūrint de fakto, tokie labai iš tiesų įtraukus procesai, kur labiau galbūt. Toks gal manipuliavimas galbūt tiek pačia vietokūros sąvoka, galbūt netgi labiau įtraukumo – viena iš rizikų ir grėsmių.“ (Priedas 04).
Vietokūra, nors ir gana šviežias bei transformuojantis požiūris į miesto plėtrą, turi savų iššūkiu. Gyvybingų, į žmones orientuotų erdvių kūrimo efektyvumas susiduria su kliūtimis, kurios kyla dėl įvairaus miesto sudėtingumo. Galima išskirti šiuos pagrindinius iššūkius su kuriais yra susiduriama vietokūros pasaulyje:
1. Ekonominės plėtros ir bendruomenės poreikių subalansavimas: Vienas iš pagrindinių vietokūros iššūkių yra rasti pusiausvyrą tarp ekonominės plėtros poreikių ir įvairių bendruomenės poreikių. Įtampa tarp pelno siekiančios plėtros ir įtraukiančių, socialiai reaguojančių erdvių kūrimo yra pasikartojanti tema. Siekiant ekonomikos augimo, kyla pavojus, kad bus nepaisoma socialinių ir kultūrinių dimensijų, itin svarbių tvariai vietokūrai (Carr ir kt., 1992).14 „Kai kuriais atvejais vietokūra gali prisidėti prie vietos gentrifikacijos. Kiek pavyzdžiui esame analizavę bent jau užsienyje, tai pradeda kai kuriais atvejais kilti vertės tos vietos nekilnojimo turto, viskas ten gražu, kūrybiška, ir taip toliau. Ir tada tie vietos
13 „Biophilic Cities: Integrating Nature into Urban Design and Planning“, Beatley, T. (2011).
14 „Public Space", Carr S., Francis M., Rivlin L. G. & Stone A. M. (1992).
gyventojai, kurie galbūt ir įsitraukė į tą vietos vystymą, turi išsikelti, nes nebe įperka būsto, arba parduoda.“, dalinosi Eglė V.
2. Įtraukimas ir teisingumas: Įtraukties ir teisingumo užtikrinimas skiriant vietą yra sudėtinga užduotis. Seno (1999) darbe „Plėtra kaip laisvė“ pabrėžiama socialinės nelygybės problemos sprendimo svarba.15 Vietokūros iniciatyvos turi būti nukreiptos į gentrifikacijos, perkėlimo ir nevienodos prieigos prie išteklių problemas, siekiant sukurti erdves, kurios patenkintų įvairius visų bendruomenės narių poreikius.
3. Veiksmingas bendruomenės įtraukimas: Nors bendruomenės įsitraukimas yra pagrindinis vietokūros principas, veiksmingai įtraukti įvairias suinteresuotąsias šalis gali būti sudėtinga. Reed darbas „Dalyvavimo veiksmų tyrime“ pabrėžia įtraukiųjų ir prasmingų įtraukimo procesų poreikį. Apatijos įveikimas, marginalizuotų grupių atstovavimo užtikrinimas ir tikro bendradarbiavimo skatinimas yra nuolatiniai iššūkiai vietokūros praktikoje.16 Tai taip pat pritaikoma ir kuomet vietokūros atvejis pradeda pritraukinėti žmones iš kitų miestų ir kraštų, dalinasi Guoda (Priedas 02): „[...] Ir tas atvežtinis, bent jau mūsų atveju, kažkoks tai turinys, ar stilius, ar kažkas - kad jis neužgožtų, nenustelbtų tosvietinėsauros,arkažkokiųįpročiųirliktųtosvietinėsautentikos“. VDA doktorantasPovilas pabrėžė jautrumo kontekstui ir vietos bendruomenei svarbą: „Yra labai sunku atstovauti kažkokią bendruomenę. Kartais tas, kas yra miestui charakterį labai stirpiai kurianti erdvė, gali būti labai prieštaringa vietos bendruomenei.“ (Priedas 01).
4. Reguliavimo ir institucijų kliūtys:
Vietokūra dažnai susiduria su kliūtimis, įterptomisį esamas reguliavimo sistemas ir institucines struktūras. Zonavimo taisyklės, biurokratiniai procesai ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo trūkumas gali trukdyti įgyvendinti novatoriškus vietokūros sumanymus. Norint pašalinti šias kliūtis, reikia iš naujo įvertinti miesto valdymo modelius ir įsipareigoti taikyti lanksčius, prisitaikančius planavimo metodus. „Kitas dalykas kur galima būtų tobulėti - įstatyminė bazė. Dažnai susiduriama su finansų stygiumi tokioje terpėje. <...> Bet gana mažai yra būdų kaip generuoti pajamas galėtų kaip bendruomenės. Ir daugelis vietokūrininkų susiduria su tuo. Nes dažniausiai tai yra viešosios įstaigos, tada kelis metus darai, kokius 4-5 metus, galiausiai perdegi ir tada meti tai tiesiog. Tai vat vietokura.lt tinklas kuriamas iš dalies, kad galima būtų atrasti vat ir finansų vietininkams, gyvenimo paįvairinimui, ir geresnio gyvenimo palaikymui.“ (Priedas 02).
5. Sėkmės ir poveikio įvertinimas:
15 „Development as Freedom“, Sen A. (1999).
16 „Participatory Action Research for Environmental Management.", Reed M. G. (2007). p. 12(3), 258-277.
Vietokūros iniciatyvų sėkmės ir poveikio įvertinimas yra sudėtingas darbas. Tradicinė metrika gali nepastebėti įvairiapusių vietokūros rezultatų, įskaitant socialinę sanglaudą, gerovę ir kultūrinį praturtėjimą. Norint parodyti holistinę vietokūros naudą, būtina sukurti išsamias vertinimo sistemas, kurios neapsiriboja ekonominiais rodikliais.08
6. Prisitaikymas prie besikeičiančios miesto dinamikos: Miesto aplinka yra dinamiška, nuolat kintanti dėl ekonominių, socialinių ir technologinių pokyčių. Vietų kūrimo strategijos turi prisitaikyti prie kintančios miesto dinamikos, kad išliktų aktualios ir veiksmingos. Sasseno (2001) darbas „Globaliame mieste“ pabrėžia, kaip svarbu suprasti pasaulines jėgas, formuojančias miestus, ir įtraukti prisitaikančias strategijas į vietos kūrimo sistemas.17
Apibendrinant galima pasakyti, kad vietokūra grumiasi su iššūkių mozaika, būdinga sudėtingai miesto tikrovės struktūrai. Spręsti ekonominį spaudimą, skatinti įtraukties, naršyti reguliuojamojeaplinkoje, užtikrinti tvarumąirprisitaikyti priedinamiškųmiesto pokyčių reikia niuansuoto ir daugialypio požiūrio. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikia bendradarbiavimo pastangų, novatoriško mąstymo ir įsipareigojimo kurti miesto erdves, kurios tikrai tarnautų įvairiems jų bendruomenių poreikiams
17 „The Global City: New York, London, Tokyo“, Sassen, S. (2001).
1.3 Vietokūros principai, tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės
Bekaupiant medžiagą ir išsamiai susipažįstant su vietokūra susijusiais įvairiais literatūros, mokslinių raštų ir kitais šaltiniais galima sukomplektuoti principų ir tikslų rinkinį, kuriais būtų įvardijami visi pagrindiniai vietokūros bruožai ir siekiamybės. Šiais principais besivadovaujant kuriamos ir įgyvendinamos architektūrinės bei kitos miesto erdvių intervencijos užtikrins efektyvų vietokūros tikslų įgyvendinimą, ir padės viešąsias erdves paversti gyvybinga,įtraukiairprasmingaaplinka. Toksvietokūros pagrindiniųprincipų paketas yra sukomplektuojamas šiame poskyryje. Poskyrio pabaigoje jie yra apibendrintai suvedami į vietokūros principų bei tikslų lentelę, kur tuo pačiu yra ir išskiriama efektyviausios jų įgyvendinimo priemonės praktikoje.
Kultūrinio identiteto išsaugojimas ir raiška
Vietos kultūrinio identiteto išsaugojimas ir raiška yra esminis vietokūros veiksnys. Tai apima kultūrinių simbolių, paveldo ir istorinių nuorodų įtraukimą į viešųjų erdvių architektūrinius ir kitus dizaino elementus, sukuriant turtingą gobeleną, atspindintį ir dar labiau įprasminantį lokalios bendruomenės tapatybę. 18
Kultūros išsaugojimo ir išraiškos tikslo įgyvendinimas vietokūroje apima niuansuotą požiūrį, kuris sklandžiai integruoja kultūros elementus į viešųjų erdvių architektūrinius ir dizaino aspektus. Keletas priemonių ir strategijų prisideda prie sėkmingo šio tikslo įgyvendinimo:
1. Kultūros auditas ir vertinimai: Kultūros auditų ir vertinimų atlikimas yra esminis žingsnis siekiant suprasti unikalų vietos kultūrinį tapatumą. Tai apima bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, istorikais ir kultūros ekspertais, siekiant nustatyti reikšmingus kultūros simbolius, tradicijas ir istorinius pasakojimus.
2. Bendruomenės seminarai ir dalyvavimas: labai svarbu aktyviai įtraukti vietos bendruomenę į vietos kūrimo procesą. Bendruomenės seminarai suteikia galimybę gyventojams dalytis įžvalgomis, istorijomis ir kultūriniais niuansais, kurie turėtų atsispindėti projekte. Šis dalyvavimo metodas užtikrina, kad bendruomenės balsas būtų išgirstas ir įtrauktas.
3. Architektūros elementai ir medžiagos: architektūrinių elementų ir medžiagų pasirinkimas gali atlikti pagrindinį vaidmenį išreiškiant kultūrinį tapatumą. Tradicinių architektūros stilių, vietinių medžiagų ir simbolinių motyvų įtraukimas į pastatus ir struktūras padeda įterpti kultūrinį turtingumą į fizinę aplinką.
4. Kultūros paveldo interpretacija: interpretacinių elementų, perteikiančių vietos istorinę ir kultūrinę reikšmę, įgyvendinimas didina visuomenės supratimą. Ženklai, lentos ar interaktyvūs ekranai gali būti strategiškai išdėstyti, siekiant šviesti lankytojus ir gyventojus apie kultūros paveldą, įterptą į aplinką.
18 „Why are the design and development of public spaces significant for cities?“ , Madanipour A. (1999). p. 26(6), 879-891.
5. Meno instaliacijos ir viešasis menas: meno instaliacijų ir viešųjų meno kūrinių integravimas į miesto audinį yra galingas kultūrinės raiškos įrankis. Sieniniai paveikslai,skulptūrosirkitameninėraiškatampaapčiuopiamabendruomenėskultūros paveldo reprezentacija, ugdančia pasididžiavimo ir tapatybės jausmą.
6. Renginiai ir festivaliai: Kultūros renginių ir festivalių rengimas viešose erdvėse sukuria dinamiškas kultūros raiškos galimybes. Šventės, kuriose demonstruojama tradicinė muzika, šokis, maistas ir papročiai, sukuria gyvybingą atmosferą, stiprinančią vietos kultūrinį tapatumą.
7. Pritaikomas paveldo vietovių pakartotinis naudojimas: paveldo vietovių išsaugojimas ir pritaikymas šiuolaikiniam naudojimui yra dar viena veiksminga strategija. Prisitaikantis pakartotinis naudojimas užtikrina, kad istorinės struktūros išliktų neatsiejamos nuo miesto struktūros, tenkinant šiuolaikinius poreikius, išsaugant vietovės kultūrinę reikšmę.
8. Bendradarbiavimas su vietos menininkais ir amatininkais: įtraukus vietos menininkus ir amatininkus į projektavimo ir įgyvendinimo procesą, autentiškos kultūros raiškos išryškėja. Bendromis pastangomis užtikrinama, kad kultūros elementai būtų pateikiami tiksliai ir autentiškai.19
Bendruomenės įtraukimas ir socialinė sąveika
Daugelis įvairių sričių specialistų sutinka, kad bendruomenės įtraukumas yra vienas iš pagrindinių vietokūros principų. Tai taip pat atsispindėjo ir šiame darbe atliktuose interviu su įvairių sričių specialistais, kur pašnekovai buvo kalbinami su vietokūra susijusiomis temomis. Tai apima tiek projektavimo procesąir stiprųbendruomenės įtraukimąį šį procesą, tiek pačių projektuojamų erdvių galutinį rezultatą, kuomet erdvė suplanuojama skatinanti bendruomenės narius burtis, dalytis patirtimi ir kurti socialinius ryšius. Galiausiai šio principo sėkmė matuojama ne tik fizine erdvės transformacija, bet ir jos puoselėjamų socialinių ryšių gyliu bei bendruomenės įtraukties lygiu pačiame projektavimo procese. Tikslas skatinti bendruomenės įsitraukimą ir socialinę sąveiką vietokūroje yra pagrįstas idėja sukurti gyvybingas ir įtraukias viešąsias erdves, kurios peržengtų savo fiziškumą. Peržengti tradicinį viešųjų erdvių kaip tik fizinių objektų supratimą ir paversti jas dinamiškais centrais, kuriuose žmonės natūraliai sustiprina ryšį ir bendrauja, yra vienas iš vietokūros principų.8
1. Tai apima vietos gyventojų įtraukimą į sprendimų priėmimo procesą, jų indėlio vertinimą ir unikalios bendruomenės kultūrinės dinamikos pripažinimą. Tokiu būdu vietos kūrimas tampa bendradarbiavimo pastangomis, užtikrinančiomis, kad intervencijos atitiktų bendruomenės poreikius ir siekius.
2. Tai apima kruopštų erdvės išplanavimo, patogumų ir erdvės programavimo svarstymą. Pavyzdžiui, pokalbius palengvinančių sėdimų vietų įtraukimas,
19 „Introduction: Aspects of Change. In Aspects of Change“, Glass R. (1964). p. 3-22.
bendruomeninių meno instaliacijų integravimas arba reguliarių renginių, skirtų įvairiems interesams, organizavimas gali labai prisidėti prie bendruomenės jausmo.
Įtraukiantis ir prieinamas dizainas
Vietokūra palaiko idėją, kad viešosios erdvės turi būti svetingos ir prieinamos visiems, peržengdamos demografinius skirtumus. Įtraukiančio ir prieinamo dizaino tikslas yra pagrįstas įsitikinimu, kad miesto aplinka turi patenkinti įvairius žmonių poreikius, neatsižvelgiant į amžių, gebėjimus ar kilmę. Šio principo įgyvendinimas apima universalaus projektavimo praktikos taikymą, pagal kurį pirmenybė teikiama erdvių, skirtų platų vartotojų spektrą, kūrimui. Pavyzdžiui, rampos ir liftai užtikrina lengvą prieigą žmonėms, turintiems judėjimo problemų, lytėjimo takai ir ženklai pagerina regėjimo negalią turinčių asmenų navigaciją, suoliukai ir sėdimų vietų išdėstymas yra strategiškai patogioje vietoje, kad kiekvienam būtų galima pailsėti ir sukurti įtraukią atmosferą. Be fizinės infrastruktūros, įtraukus dizainas apima erdvės strategiškas ateities programas ir veiklas. Renginiai ir iniciatyvos turėtų būti kuruojami atsižvelgiant į įvairovę, užtikrinant, kad bendruomenė jaustųsi atstovaujama ir įtraukta. Bendruomenės grįžtamasis ryšys tampa esminiais projektavimo proceso komponentas, siekiant visapusiškai patenkinti konkrečius poreikius. Įgyvendinimas apima holistinį požiūrį, kuriame atsižvelgiama ne tik į fizines struktūras, bet ir į įvairius žmonių, kurie gyvens ir naudos šiose erdvėse, poreikius, pageidavimus ir siekius.20
Estetinė ir funkcinė harmonija
Estetinės ir funkcinės harmonijos principas pabrėžia, kaip svarbu pasiekti subtilią pusiausvyrą tarp architektūrinių intervencijų vizualinio patrauklumo ir jų praktinio naudingumo. Vietokūroje svarbu ne tik sukurti vizualiai patrauklias struktūras, bet ir užtikrinti, kad šios struktūros būtų sklandžiai integruotos į kasdienį bendruomenės, kuriai jos tarnauja, gyvenimą. Norint pasiekti šią pusiausvyrą, reikia giliai suprasti konkrečius bendruomenės poreikius ir dinamiką. Šio principo įgyvendinimas apima bendras architektų, miestų planuotojų ir vietos bendruomenės pastangas. Tam reikalingas holistinis požiūris, kai dizainas yra ne tik atskiras elementas, bet ir neatsiejama miesto audinio dalis. Jei šnekėti apie viešąsias erdves, žaliųjų erdvių, viešo meno ir interaktyvių elementų integravimas į dizainą užtikrina, kad estetika tarnaus ne tik vizualiai patraukliems tikslams. Arba kaip pavyzdys, viešojoje aikštėje gali būti meninės instaliacijos, kurios puikiai tinka ir sėdimoms vietoms, derinant grožį su naudingumu.
Estetinės ir funkcinės harmonijos siekis vietokūroje pabrėžia, kad grožio nereikėtų paaukoti dėl naudingumo, ir atvirkščiai. Sėkmingas įgyvendinimas apima apgalvotą
20 „Urban Design: Street and Square“, Moughtin C. & Cuesta R. A. (2003).
bendruomenės poreikių įvertinimą, sklandų integravimąsi į miesto aplinką ir įsipareigojimą kurti erdves, kurios būtų ir vizualiai patrauklios, ir funkcionaliai efektyvios. 21
Aplinkos tvarumas
Šiandieniniame pasaulyje, kur aplinkosaugos klausimai yra pasaulinių diskusijų priešakyje, tvarumo integravimas vietokūroje tampa daugiau nei dizaino pasirinkimas – tai tampa atsakomybe. Erdvių, kurios sumažina ekologinį pėdsaką, naudoja atsinaujinančius išteklius ir teikia pirmenybę aplinkos priežiūrai, kūrimas atspindi įsipareigojimą kurti atsparias ir ekologiškai sąmoningas bendruomenes. Vietokūros kontekstas yra ne išimtis, aplinkos tvarumo principas yra labai svarbus sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, susijusius su klimato kaita ir urbanizacija. Tikslas – sukurti viešąsias erdves, kurios ne tik atitiktų tiesioginius bendruomenės poreikius, bet ir prisidėtų prie ilgalaikės planetos sveikatos.
Aplinkos tvarumo įgyvendinimas vietokūroje apima žaliosios infrastruktūros, pvz., miesto parkų ir žaliųjų stogų, integravimą į dizainą. Šie elementai ne tik didina estetinį viešųjų erdvių patrauklumą, bet ir prisideda prie biologinės įvairovės bei gerina oro kokybę. Be to, energiją taupančių technologijų, atsinaujinančių energijos šaltinių ir tvarių statybinių medžiagų naudojimas atitinka tikslą sumažinti architektūrinių intervencijų poveikį aplinkai. 22
Galiausiai aplinkos tvarumo įgyvendinimas kuriant vietas atitinka platesnį pasaulio strateginį planą, ar bent jau Europos kontekste - Europos Sąjunga siekia, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui būtų neutralus, t. y. tapti neutralizuoto ŠESD poveikio ekonomika. Tad tai yra į ateitį orientuotas požiūris, kuriuo pripažįstamas miesto dizaino, aplinkos sveikatos ir bendros gyvenimo kokybės bendruomenėse ryšys.23
Gyvenimo kokybės gerinimas
Gyvenimo kokybės gerinimo principas vietokūroje pabrėžia esminį viešųjų erdvių vaidmenį skatinant holistinęgerovę.Dabartiniais laikais, paženklintomis sparčios urbanizacijos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo keliamų iššūkių, miesto gyventojų sveikatai ir laimei teikti pirmenybę yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Tikslas – sukurti viešąsias erdves, kurios neapsiriboja vien funkcionalumu, aktyviai prisidedant prie bendruomenės fizinės ir psichinės sveikatos. Įgyvendinimas apima apgalvotus dizaino svarstymus, skatinančius fizinį aktyvumą, prieigą prie gamtos ir erdves poilsiui. Įtraukus tokias funkcijas kaip pėsčiųjų takai, žaluma ir sėdimos vietos, ne tik patenkinami neatidėliotini gyventojų poilsio poreikiai, bet ir skatinamas psichikos atjauninimas bei streso mažinimas.
Atsižvelgiant į šiuolaikinius iššūkius, pavyzdžiui, didėjantį miestų tankumą ir greito gyvenimo tempo poreikius, viešosios erdvės, gerinančios gyvenimo kokybę, tampa esminėmis. Šioserdvėssuteikiasocialiniobendravimo,poilsioiratokvėpionuomiestošurmuliogalimybes.
21 „Good City Form“, Lynch K. (1981).
22 „Urbanism in the Age of Climate Change“, Calthorpe P. (2010).
23 https://climate-pact.europa.eu/about/priority-topics_lt
Kuriant aplinką, kurioje pirmenybė teikiama asmenų ir bendruomenių gerovei, vietokūra tampa galinga priemone kuriant sveikesnes, laimingesnes ir atsparesnes miesto visuomenes. Šis požiūris atitinka dabartinius visuomenės siekius, kad gyvenimas būtų subalansuotas ir visavertis didžiąją gyvenimo dalį praleidžiant miesto urbanistinėse struktūrose 24
Ekonominis gyvybingumas
Ekonominio gyvybingumo principas vietokūroje atspindi strateginį požiūrį į miestų plėtrą, ypač aktualų dabartinėje pasaulio ekonomikos aplinkoje. Šiais laikais miestai yra ne tik gyvenamieji centrai, bet ir ekonomikos varikliai, kuriems klestėti reikia dinamiškų, pritaikomų erdvių. Tikslas – sukurti viešąsias erdves, kurios būtų ekonomikos augimo katalizatoriai, pritraukiant verslą, turistus ir kultūrinę veiklą. Strategiškai suplanavus zonas, kuriose yra mažmeninės prekybos, komercijos irkultūrosįmonių derinys, vietokūros taikymastaip pat, prie visų savo pagrindinių tikslų, gali tapti ir vietos ekonominio gyvybingumo varomąja jėga. Įgyvendinimas apima zonavimo reglamentus, skatinančius įvairų verslą, suteikiantį infrastruktūrą vietinėms rinkoms ir renginiams palaikyti bei puoselėti aplinką, kuri pritraukia tiek gyventojus, tiek lankytojus.
Šiandieniniame kontekste, kai miestai vis labiau konkuruoja dėl investicijų ir talentų, ekonominis gyvybingumas per vietokūrą yra svarbus aspektas Šis požiūris ypač aktualus miestams ieškant novatoriškų sprendimų, kaip atsigauti ir klestėti pasaulinių ekonominių iššūkių akivaizdoje. 25
Sauga ir saugumas
Saugumas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių. Tai puikiai iliustruoja A. H. Maslow poreikių hierarchijos koncepcija - daugiapakopė asmenybės poreikių struktūra, kur skirtingi asmenybės poreikiai yra sudėti hierarchiškai ir pirmiausia turi būti patenkinti baziniai poreikiai, kad asmuo galėtų patenkinti aukštesnius poreikius. Šioje hierarchijoje saugumo poreikis yra vienas iš pačių pagrindinių, žemiau esantys yra tik fiziologiniai poreikiai.
Kadangi vietokūra yra ir apie viešųjų erdvių formavimą, be išimties tai yra ir vienas iš vietokūros principų – kurti saugią aplinką, kuri skatina visų naudotojų gerovės jausmą. Tikslas – suprojektuoti viešąsias erdves, kurios ne tik atrodytų estetiškai, bet ir teiktų pirmenybę jose gyvenančių žmonių patogumui ir saugumui. Įgyvendinimas apima apgalvotas apšvietimo schemas, aiškias matomumo linijas ir strategiškai išdėstytas funkcijas, kurios atgraso nuo asocialaus elgesio.
Šiandieniniame kontekste, kai miestų teritorijos yra įvairios ir dinamiškos, saugumo užtikrinimas prisideda prie bendro viešųjų erdvių patrauklumo. Kruopščiai apgalvojus dizainą ir integruojant technologijas, vietokūroje siekiama užtikrinti ne tik fizinį saugumą, bet ir
24 „Happy City: Transforming Our Lives Through Urban Design. Farrar, Straus and Giroux“, Montgomery C. (2013).
25 „Cities and the Creative Class“, Florida R. (2005).
psichologinį saugumo jausmą, skatinant bendruomenės narius dalyvauti ir mėgautis šiomis erdvėmis be baimės. Šis principas stipriai atsiliepia miestams tobulėjant, kad atitiktų gyventojų ir lankytojų saugumo lūkesčius.
Lankstumas ir pritaikomumas
Viešosios erdvės lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti yra svarbus vietokūros paradigmos principas, pripažįstantis miesto erdvių dinamiškumą ir įvairią jose vykdomą veiklą. Tikslas –sukurti aplinką, kuri viršytų išskirtinius tikslus ir atitiktų laikui bėgant besikeičiančius bendruomenių poreikius. Žiūrint ilgoje laiko perspektyvoje siekti šio tikslo yra itin svarbu, nes mūsų, kaip bendruomenės, poreikiai nuolat keičiasi. Tai yra labai jaučiama per pastaruosius dešimtmečius, kuomet išmaniosios technologijos sparčiai vystosi, atsiranda naujos technologijos pakeičiančios senas, kartu koreguojančios mūsų kasdieninio gyvenimo įpročius ir laiko leidimo būdus bei tendencijas Tad lankstumo svarba vietokūroje, architektūrinėse intervencijose negali būti pervertinta.
Keičiantis visuomenės poreikiams, prisitaikančios erdvės tampa priemone skatinant įtrauktį ir užtikrinant aktualumą. Pavyzdžiui, viešoji aikštė, skirta ūkininkų turgeliui savaitgaliais, galėtų lengvai pavirsti kultūrinių renginių ar pasirodymų po atviru dangumi vieta vakarais. Įgyvendinimas apima apgalvotą zonavimą, modulinį dizainą ir daugiafunkcę infrastruktūrą, leidžiančią sklandžiai pereiti tarp įvairių naudojimo būdų. Technologijų pritaikymas dar labiau padidina erdvių pritaikomumą, o išmanioji infrastruktūra leidžia reguliuoti realiuoju laiku, atsižvelgiant į naudojimo įpročius ir bendruomenės atsiliepimus. Šis požiūris ne tik suderinamas su tvaraus vystymosi principais, bet ir sprendžia didėjančią erdvių, kuriose galima vykdyti įvairią veiklą, paklausą. Iš esmės lankstumas ir prisitaikymas vietokūroje prisideda prie miesto aplinkos atsparumo, užtikrinant, kad ji išliktų gyvybinga ir reaguotų į nuolat kintančius gyventojų poreikius.26
Tapatybė ir prisirišimas prie vietos
Vietokūros srityje išskirtinio tapatumo ugdymas ir prisirišimo prie vietos skatinimas iškyla kaip vienas pagrindinių, tačiau ir vienas iš kompleksiškiausių tikslų. Šis tikslas yra skirtas sukurti apčiuopiamą bendruomenės narių unikalumo ir priklausymo jausmą, taip skatinant tvirtą ryšį tarp asmenų ir juos supančios aplinkos.
Šio principo tikslas yra ne tik sukurti fizines struktūras, bet ir suteikti joms prasmės, derinant su bendruomenės kultūriniu, istoriniu ir socialiniu kontekstu. Architektūrinės ypatybės atlieka pagrindinį vaidmenį šiame siekyje, veikiant kaip vizualiai ir simboliškai reprezentuojantys kolektyvinį tapatumą. Pavyzdžiui, vietinės istorijos, kultūros paveldo ar net
26 „How to Study Public Life“, Gehl J. & Svarre B. (2013).
gamtos paminklų įkvėptų elementų integravimas į architektūrą padeda įtvirtinti vietą jos kontekste, taip sukeliant gyventojų pasididžiavimo ir nuosavybės jausmą.10
Įgyvendinimas apima kruopštų bendruomenės vertybių ir pasakojimų įvertinimą. Bendradarbiavimo procesai, įtraukiantys gyventojus į dizaino sprendimus, labai prisideda prie bendros tapatybės sukūrimo. Be architektūros, viešasis menas, kraštovaizdžio kūrimas ir net medžiagų pasirinkimas tampa kanalais, leidžiančiais išreikšti unikalų vietos charakterį. Šis tyčinis projektavimo metodas rezonuoja su miesto teoretikų, tokių kaip Kevin Lynch, darbais, kurie pabrėžė įskaitomumo ir tapatumo reikšmę kuriant prasmingas miesto erdves.
Be to, skatinant prisirišimą prie vietos reikia sukurti erdves, tenkinančias emocinius bendruomenės poreikius. Tai gali būti nuo jaukių kampelių, skatinančių socialinę sąveiką, sukūrimo iki bendruomenės organizuojamų renginių palengvinimo. Vietokūrininkai dažnai semiasi įkvėpimo iš aplinkos psichologijos, pripažindami, kokį didelį poveikį gerai suplanuotos ir kultūriškai rezonansinės erdvės gali turėti asmenų gerovei ir pasitenkinimui. 27
Iš esmės tapatumo ir prisirišimo prie vietos principas yra niuansuota fizinės formos, kultūrinio konteksto ir bendruomenės įsitraukimo sąveika. Jis peržengia paviršutinišką struktūrų estetiką, gilinasi į bendros prasmės ir emocinio rezonanso sritį, išlaikantis naratyvą siejantį individus su supančia aplinka.
Lentelė:
Šie principai gali būti laikomi kaip šiuolaikinės vietokūros pagrindas, kartu jie gali būti pritaikomi ir prie gyvybingų, tinkamų gyventi ir tvarių miestų kūrimo. Tolesnėje šio poskyrio dalyje pateikiama šių pagrindinių principų suvestinė lentelė, kurioje kiekvienam vietokūros principui yra įvardijimas to principo tikslas ir atitinkamai to principo įgyvendinimas. Taip galime susidaryti visapusišką pagrindą suprasti įvairiapusį vietokūros pobūdį, jos tikslus ir pritaikomumą įvairialypėms situacijoms.
Vietokūros principas
1. Kultūros išsaugojimas ir jos raiška
2. Bendruomenės įtraukimas ir socialinė sąveika
Principo tikslas Įgyvendinimas
Išsaugoti ir išreikšti vietos kultūrinį identitetą per architektūrinius ir dizaino elementus
Ugdyti bendruomeniškumo jausmą, skatinant socialinę sąveiką ir bendruomenės įsitraukimą į viešąsias erdves
27 „The Image of the City“, Lynch K. (1960).
Kuriant viešąsias erdves įtraukti kultūros simbolius, paveldą ir istorines nuorodas
Įtraukti bendruomenes į projektavimo procesus; projektuoti viešąsias erdves, kurios palengvintų susibūrimus, renginius ir
3. Įtraukiantis ir prieinamas dizainas
4. Estetinė ir funkcinė harmonija
Užtikrinti, kad viešosios erdvės būtų prieinamos visiems, nepaisant amžiaus, gebėjimų ar kilmės
Pasiekti pusiausvyrą tarp estetinio patrauklumo ir funkcinio efektyvumo
5.Aplinkos tvarumas
6. Gyvenimo kokybės gerinimas
7. Ekonominis gyvybingumas
8. Saugumas ir apsauga
9. Lankstumas ir pritaikomumas
10. Tapatybė ir prisirišimas prie vietos
veiklą, skatindamos priklausymo vietai jausmą
Laikytis universalių dizaino principų, kad sukurti aplinką, kuri atitiktų įvairius vartotojų poreikius
Integruoti estetiškai patrauklias architektūrines intervencijas, kurios taip pat tarnauja praktiniams tikslams ir funkcijai
Propaguoti aplinkai atsakingą dizainą ir tvarią praktiką kuriant vietas Į architektūrines intervencijas įtraukti žaliąją infrastruktūrą, energiją taupančius sprendimus ir tvarias medžiagas
Prisidėti prie bendros miesto gyventojų gerovės ir gyvenimo kokybės
Skatinti ekonominę veiklą ir prisidėti prie vietos ekonomikos per gerai suplanuotas viešąsias erdves
Užtikrinti saugumą viešose erdvėse, taip užtikrinant asmenų saugumą
Sukurti erdves, kurios galėtų prisitaikyti prie kintančių poreikių bei būti multifunkcinės, pritaikomos įvairioms veikloms
Sukurti unikalų vietos tapatumą ir skatinti gyventojų prisirišimo jausmą
2. lentelė - pagrindinių principų suvestinė tiriamoji lentelė
Projektuoti viešąsias erdves, kurios palaiko fizinę ir psichinę sveikatą, poilsį ir atsipalaidavimą
Kurti aplinką, kuri pritrauktų verslą, turizmą ir kultūrinę veiklą
Projektuoti erdves su aiškiai suvokiamomis zonomis, tinkamu apšvietimu ir saugumo jausmą skatinančiomis savybėmis
Projektuoti lanksčias erdves, kuriose būtų galima organizuoti įvairius renginius ir funkcijas, kad erdve būtų galima naudotis įvairiapusiškai
Įtraukti išskirtines architektūros savybes, kurios prisideda prie bendruomenės tapatybės ir charakterio
II skyrius: Kūrybinės, laikinosios ir architektūrinės miesto erdvių intervencijos vietokūroje
Visos vietokūros erdvinės intervencijos miesto erdvėse, apie kurias bus rašoma šiame skyriuje, turi bendrą bruožą kuris yra svarbi vietokūros dalis – bendruomenės įtraukumo ir vietos tapatybės stiprinimas. Pasirenkamos nagrinėti būtent šios miesto erdvių intervencijų kryptys, tačiau jos nėra vienintelės. Dar svarbu paminėti, kad terminai skirtinguose šaltiniuose gali skirtis, atsižvelgiant į regionines ar disciplinines nuostatas bei interpretavimo metodus.
2.1 Kūrybinių intervencijų miesto erdvėse vaidmuo
Kas tai
Kūrybinės intervencijos į miesto erdves apima įvairias menines išraiškas, strategiškai išdėstytas miesto audinyje. Šios intervencijos yra sąmoningi kūrybiškumo veiksmai, skirti pertvarkyti ir pagyvinti viešąsias erdves. Nuo freskų ir skulptūrų iki interaktyvių instaliacijų ir bendruomenės skatinamų projektų – kūrybinės intervencijos yra dinamiški miesto aplinką siejantys elementai. Iš esmės šios intervencijos yra nukrypimas nuo įprasto miesto dizaino, įvedant elementus, kurie peržengia funkcinius aspektus. Tai yra sąmoningos pastangos į miestovaizdį įlieti meninę, kultūrinę ar socialinę prasmę. Strategiškai išdėstant meną, šios intervencijos siekia sukelti emocinius atsakymus, greitą apmąstymą arba perteikti konkrečias žinutes. Kūrybinės intervencijos dažnai meta iššūkį tradicinėms miesto erdvių riboms, sukurdamos galimybes bendruomenei įsitraukti ir sąveikauti. Nesvarbu, ar jas inicijavo vietos menininkai,bendruomenės ar miesto valdžia, šios intervencijos prisideda prievizualinio miesto identiteto. Miestas tampa kultūrinės raiškos drobe.
Šios intervencijos gali būti įvairių formų, prisitaikant prie unikalaus kiekvieno miesto konteksto pobūdžio ir poreikių. Laikinos instaliacijos, gatvės menas, vieši pasirodymai ir kiti naujoviški metodai patenka į kūrybinių intervencijų skėtį. Jų buvimas miesto erdvėse yra tyčinis, siekiant sutrikdyti įprastą suvokimą ir skatinti gilesnį ryšį tarp asmenų ir juos supančios aplinkos. Iš esmės kūrybinės intervencijos į miesto erdves yra tyčiniai meninės raiškos aktai, strategiškai integruoti į miesto kraštovaizdį. Jie yra nukrypimas nuo tradicinio miesto planavimo, pridedant fizinei aplinkai kultūrinės ir socialinės reikšmės sluoksnius, taip prisidedant prie bendro miesto turtingumo ir gyvybingumo.28
28 „The Creative City: A Toolkit for Urban Innovators“, Landry C (2000)
Kūrybinių intervencijų tipai
Iš tiesų galima priskirti gana daug kūrybinių intervencijų tipų. Pagal šį miesto erdvių
kūrybinių intervencijų apibrėžimą bei esančią medžiagą internete galima išskirti šiuos pagrindinius kūrybinių intervencijų tipus:
1. Viešojo meno instaliacijos:
o Skulptūros
o Freskos
o Gatvės menas
o Statulos
2. Interaktyvios instaliacijos:
o Skaitmeniniai interaktyvūs ekranai
o Projekcijų kartografavimas
o Šviesos instaliacijos
3. Gatvės baldai ir kūrybinės sėdimosios zonos:
o Meniški suolai
o Sūpuoklės
o Išskirtinio dizaino lauko baldai
4. Bendruomenės sodai:
o Bendros sodo erdvės
o Vertikalūs sodai
o Meniškos sodų zonos
5. Gatvės pasirodymai ir meniniai renginiai:
o Lauko koncertai
o Gatvės teatras
o Performanso menas
6. Kūrybinis apšvietimas:
o Meninės apšvietimo instaliacijos
o Šviesos festivaliai
o Apšviesti takai
7. Viešos meno dirbtuvės ir bendradarbiavimo projektai:
o Bendruomenės meno projektai
o Dailės dirbtuvės
o Kolaboracijų freskos
8. Teminės dekoracijos ir sezoninės transformacijos:
o Sezoninės dekoracijos
o Teminės instaliacijos (pvz., šventinės dekoracijos)
9. Bendruomenės įtraukimo iniciatyvos:
o Bendruomenės meno projektai
o Dalyvaujamojo planavimo sesijos
o Atsiliepimų sienos ir interaktyvios apklausos
Šiomis kūrybinėmis intervencijomis siekiama pakeisti viešąsias erdves, padaryti jas patrauklesnes, gyvybingesnes ir atspindinčias vietos bendruomenės tapatybę bei siekius
Teikiama nauda miesto erdvėms
Kūrybinės intervencijos miesto erdvėse siūlo daugybę galimų privalumų, apimančių kultūrinius, socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos aspektus. Šios intervencijos – nuo viešųjų meno instaliacijų iki bendruomenės skatinamų projektų – vaidina transformuojantį vaidmenį formuojant miestų tapatybę ir gerovę.
Vienas iš pagrindinių kūrybinių intervencijų pranašumų yra miesto estetinės aplinkos sustiprinimas. Kūrybinės intervencijos, tokios kaip freskos ir skulptūros, suteikia vizualinio patrauklumo įprastoms erdvėms ir prisideda prie bendro miesto kraštovaizdžio grožio. Be vizualinės srities, šios intervencijos tampa stipriomis kultūrinės raiškos platformomis. Bendruomenės naudoja viešąjį meną, kad parodytų savo tapatybę, tradicijas ir pasakojimus, skatindamos gyventojų pasididžiavimo ir ryšio jausmą.
Kūrybinių intervencijų poveikis apima socialinę dinamiką, skatinant bendruomenės įsitraukimą ir sąveiką. Kurdamas susibūrimo erdves ir skatindamas dalytis kultūrine patirtimi, viešasis menas prisideda prie priklausymo jausmo ir socialinės sanglaudos ugdymo. Tai, savo ruožtu, gali turėti teigiamos įtakos bendrai miesto gyventojų gyvenimo kokybei, nes tyrimai rodo ryšį tarp meno poveikio ir pagerėjusios psichinės gerovės.
Ekonominiu požiūriu kūrybinės intervencijos gali būti augimo katalizatorius. Jie pritraukia lankytojus, remia vietos verslą ir netgi gali paversti rajonus kultūros centrais, pritraukiančiais turizmą ir prisidedančiais prie miesto ekonominio gyvybingumo. Dinamiškas šių intervencijų pobūdis taip pat atitinka inovacijų ir prisitaikančios urbanistikos principus, todėl miestai gali vystytis atsižvelgiant į kintančius poreikius.
Atvejų analizė
„Anoniminis sūpynių fondas“
Nuo2013m. Vilniujeatsirado virš20naujų sūpynių, tame tarpe ir žinomose lokacijose, tokiose kaip Reformatų skveras, Neries krantinė, Baltasis tiltas ir daugelis kitų. Jos buvo padovanotos miestui „Anoniminio sūpynių fondo“, kuris save apibūdino kaip projektą su idėjine, savanoriška, pozityvia, socialine, urbanistine ir kultūrine misija. Šis fondas per kelis pirmuosius veiklos metus išplėtė savo iniciatyvą į daugiau nei pusę šimto vietų visoje Lietuvoje, įskaitant tiek didžiuosius miestus, tiek mažesnius miestelius. Sūpynės, iškabintos įvairiose viešose vietose –nuo poilsio zonų iki žaidimų aikštelių – atgaivino mažiau lankomas, infrastruktūros ir dėmesio stokojančias vietas. Fondas ragino visuomenę kūrybiškai rinkti vietas sūpynėms, leidžiant žmonėms aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie miesto erdvių gyvinimo. Ši veikla, nepaisant jos neilgalaikiškumo ir paprastumo, suteikė džiaugsmo vietos bendruomenėms ir
pav. 3 „Šviečiančios supynės“ po Baltuoju tiltu
pav. 4 Supynės ant Neries krantinės skulptūros „Krantinės arka“
praeiviams. 2015 m. to paties fondo įrengtos šviečiančios sūpynės po Baltuoju tiltu buvo viena iš „Kultūros naktis“ renginio Vilniuje lokacijų.
„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“
Vasaros laikotarpiu organizuojamos keliaujančios architektūros dirbtuvės yra inicijuotos su tikslu įtraukti vaikus ir jaunimą į savo aplinkos formavimo procesą, taip pat skatinti aktyvų bendruomenės dalyvavimą. Veikla orientuota į Lietuvos regionų mažuosius miestelius ir įtraukia ten gyvenančius jaunuolius bei vaikus, kurie kuria objektus savo gyvenamosios vietos viešosioms erdvėms. Projekto įgyvendinimui pasirenkami miesteliai tampa svarbiais vietos partneriais, pasirašant bendradarbiavimo sutartis, kurios leidžia organizuoti dirbtuves ir užtikrina glaudų bendradarbiavimą tarp įvairių organizacijų, skatinant ilgalaikę sektorių sąveiką. Projektą nuo 2013 m. organizuoja viešoji įstaiga “Architektūros fondas”. Kasmet projekto veiklose sudalyvauja 70 savanorių, projektas jau apėmė 50 miestelių, o dirbtuvių metu buvo įgyvendinti 52 unikalūs projektai, papuošę miestelių viešąsias erdves.
„Idėjų Lysvė“
Projektas „Idėjų lysvė“, 2023 m. gavęs „Lietuvos galia“ nominaciją „Žaliosios Lietuvos“ kategorijoje, veikia kaip bendruomeninis miesto daržas. Šia iniciatyva yra siekiama skatinti vietos gyventojus jungtis į aktyvią, draugišką ir kūrybingą bendruomenę, taip įsitraukiant į bendruomenes įtraukimą į vietokūros ir ekologiškos, darnios kaimynystės plėtojimo veiklas bei aplinkos reaktyvaciją. Projekto pradžiaužfiksuota2019m. rugsėjo mėnesį, šalia „Beepart“ bendruomenės ir kultūros centro, kuris tapopraktiniu išteklių bazės centru.„Beepart“netik teikia saugojimo paslaugas daržo įrankiams, bet ir suteikia prieigą prie elektros bei sanitarinių patalpų. Projekte dalyvaujantys asmenys kviečiami kūrybiškai prisidėti prie erdvės formavimo, įgyvendinant „iš apačios į viršų“ (bottom up) ir „pasidaryk pats“ (DIY) principus, kurdami baldus, lysves, sodindami ir prižiūrėdami miesto daržą.
pav. 5 Viena iš keliaujančių architektūros dirbtuvių instaliacijų
pav. 6 Viena iš keliaujančių architektūros dirbtuvių instaliacijų
pav. 7 „Idėjų Lysvės“ bendruomenės miesto daržas Pilaitėje, Vilniuje
pav. 8,9 Projekto iniciatorės Laura Petruškė ir Beatričė Umbrasaitė
Kas tai
Laikinosios intervencijos - yra dalyvaujamasis miesto planavimo metodas, apimantis mažo mastelio intervencijas, kurios yra laikinos, kuriomis siekiama pagerinti viešųjų erdvių funkcionalumą ir patirtį. Šias miesto erdvių intervencijas galima priskirti prie taktinio urbanizmo kategorijas.8 Jai būdinga vietinė kilmė, greitas įgyvendinimas ir nebrangios strategijos. Taktiniai urbanistikos projektai dažnai yra bendruomenės skatinami ir siekia nedelsiant padaryti teigiamų pokyčių miesto aplinkoje. 2015 m. M. Lydon ir A. Garcia išleista knyga „Tactical Urbanism: Short-term Action for Long-term Change“ yra daugelio ekspertų ir įvairių sričių specialistų pripažįstama, kaip pagrindinis šios srities tekstas, kuriame išsamiai nagrinėjami taktinio urbanizmo principai, strategijos ir atvejų tyrimai.
Pobūdis ir tikslas
Taktinis urbanizmas yra strateginis požiūris, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas nepakankamai išnaudotų ar apleistų miesto erdvių aktyvavimui ir atgaivinimui, taip skatinant atnaujintą vietos jausmą ir didinant bendrą miesto patirtį. Šis metodas yra giliai įsišaknijęs į bendruomenės įgalinimą, panaudojant taktinio urbanizmo dalyvaujamąjį pobūdį, siekiant paskatinti bendruomenes aktyviai dalyvauti formuojant savo artimiausią aplinką. Tai yra vertinga platforma piliečiams išreikšti savo poreikius ir pageidavimus miesto erdvėje, taip skatinant stipresnį ryšį tarp asmenų ir jų aplinkos.
Be to, taktinis urbanizmas yra naujoviška didesnių miestų planavimo idėjų bandymų vieta. Įgyvendinant nedidelio masto laikinąsias intervencijas, tai leidžia miestams ištirti galimybes ir įvertinti galimų nuolatinių pokyčių priėmimą visuomenėje, o tai suteikia neįkainojamų įžvalgų būsimai miesto plėtrai. Šis požiūris palaiko laipsniškus pokyčius, lanksčiai prisitaikant prie besikeičiančių bendruomenės poreikių ir siekių. Šiomis priemonėmis taktinėurbanistikanetiksprendžiatiesioginius miesto iššūkius,betirsudaropagrindątvariems, ilgalaikiams miesto gyvenimo struktūros patobulinimams. 8
Teikiama nauda miesto erdvėms
Taktinis urbanizmas iškyla kaip masinis reiškinys, dažnai inicijuojamas bendruomenės narių, vietos grupių, menininkų ar aktyvistų, o ne iš formalių miestų planavimo procesų. Šis požiūris įkūnija dalyvaujamąją ir demokratinę miesto erdvių kūrimo metodiką, pabrėžiant inkliuziškumą ir tiesioginį jose gyvenančių asmenų dalyvavimą. Po taktinio urbanizmo gaubtu vykdomi projektai pasižymi nebrangiu pobūdžiu ir santykinai minimaliais resursų poreikiais, leidžiančiaisgreitaiveiktinereikalaujantdideliofinansavimoarįveiktisudėtingasbiurokratines kliūtis.
Taktinio urbanizmo esmė slypi greitame jos įgyvendinime, siekiant nedelsiant, teigiamai pakeisti miesto aplinką. Šis miesto erdvių intervencijos metodas yra svarbus ne tik praktiniam koncepcijų išbandymui, bet ir bendruomenės įsitraukimo bei paramos skatinimui. Šis metodas iš esmės yra eksperimentinis, skatinantis bandymų ir klaidų kultūrą, kai laikinos ir pritaikomos intervencijos yra patvaresnių sprendimų pirmtakai. Tokie projektai apima daugybę
intervencijų – nuo pop-up parkų ir gatvės meno iki vietininkų sodininkystės ir laikinų dviračių takų – kiekvienas atspindi naujovišką ir kūrybingą dvasią, kuri skatina taktinį urbanizmą. Svarbiausias taktinio urbanizmo aspektas yra gilus bendruomenės įsitraukimas. Gyventojai ir vietos suinteresuotosios šalys kviečiamos aktyviai dalyvauti kuriant, vykdant ir vertinant projektus, taip ugdant kolektyvinį nuosavybės jausmą ir glaudesnį ryšį su savo miesto aplinka. Skirtingai nuotradicinių, griežtesnių miestų planavimometodikų, taktinės urbanistikos projektai pasižymi neformaliu ir grįžtamu pobūdžiu. Šis lankstumas leidžia patobulinti arba pakeisti intervencijas, remiantis bendruomenės atsiliepimais arba besikeičiančiais poreikiais, parodydamas unikalų taktinės urbanistikos gebėjimą prisitaikyti ir reaguoti į dinamišką miesto plėtros kontekstą. Per šį objektyvą taktinė urbanistika veikia ne tik kaip tiesioginio miesto tobulinimo kanalas,bet ir kaip atspindinti praktika, nuolatvystanti dialogąsubendruomenėmis, kurioms ji tarnauja.
Laikinųjų intervencijų tipai
Taktiniui urbanizmui įvairūs šaltiniai priskiria skirtingus jo tipus, bet dominuojantys pagrindiniai tipai yra šie:
1. Iššokantys parkai (angl. pop-up parks):
• Laikinieji parkai, žaliosios erdvės arba sezoniniai sodai, sukuriami nepakankamai išnaudojamose vietose, dažnai naudojant paprastas medžiagas, tokias kaip paletės, augalai ir sėdimos vietos.`
2. Mažosios parko erdvės (angl. parklets):
• Mažos,laikinossėdimosvietosarbaminiparkai,sukurtipertvarkantgatvėsautomobilių stovėjimo vietas arba mažose urbanizuotose zonose, paprastai sukuriamos iš pritaikytų ar improvizuotų lauko baldų, augalų, kartais meno instaliacijų. Jie suteikia papildomos viešosios erdvės pėstiesiems bei žaismingumo aplinkai.
3. Laikinos gatvės freskos ir meno instaliacijos:
• Laikinas gatvės menas, freskos ar instaliacijos, pakeičiančios miesto paviršius ir suteikiančios viešosioms erdvėms estetinės vertės.
• Laikinas gatvių uždarymas eismui, siekiant sukurti saugias erdves vaikams žaisti, ugdyti bendruomeniškumo jausmą ir skatinti fizinį aktyvumą.
4. Vietininkų sodininkystė (angl. Guerrilla Gardening):
• Nesankcionuotas apleistos ar neįveiklintos žemės įdirbimas, paverčiant ją gyvybingais bendruomenės sodais. Tai dažnai apima gėlių, daržovių ar kitų žalumynų sodinimą, nemažai tokių pavyzdžių galima rasti Lietuvoje sovietinių daugiabučių kiemuose, kur vietiniai gyventojai imasi iniciatyvos pagyvinti aplinką.
5. Laikinas gatvių uždarymas:
• Laikinaiuždaromosgatvėsdėl pėsčiųjų, laikinųjų turgų,gatvėsmaistofestivalių,gatvės mugių ar bendruomenės renginių. Tai leidžia žmonėms patirti miesto erdves be transporto priemonių eismo.
6. Dviračių takai ir dviračių infrastruktūra:
• Laikinų dviračių takų ar dviračiams palankios infrastruktūros sukūrimas, siekiant skatinti važiavimą dviračiu ir pagerinti dviratininkų saugumą.
7. Viešų sėdimų vietų ir baldų įrengimas:
• Laikinų suolų, kėdžių ar kitų sėdimų vietų pastatymas viešose erdvėse, kad būtų skatinamas bendruomenės bendravimas ir atsipalaidavimas.
8. Lauko bibliotekos:
• Laikinas knygų lentynų ar skaitymo erdvių įrengimas viešose vietose, skatinantis bendruomenės įsitraukimą ir raštingumą.
9. Taktinės mažmeninės prekybos vietos:
• Pop-up parduotuvės, turgūs, kurie suaktyvina tuščias vitrinas arba laisvas erdves, prisidedant prie vietos ekonominės veiklos.
10. Sankryžų atnaujinimas:
• Sankryžų dažymas arba kūrybiškas pertvarkymas siekiant padidinti saugumą, matomumą ir bendruomenės tapatybę.
11. Vietokūros renginiai:
• Organizuoti bendruomenės renginius, pasirodymus ar dirbtuves, kurios įtraukia gyventojus į viešųjų erdvių formavimo ir aktyvinimo procesą.
12. Gatvės baldų perdirbimas:
• Esamų gatvių baldų, tokių kaip suoliukai ar autobusų stotelės, panaudojimas arba perdirbimas, siekiant pagerinti jų funkcionalumą ir estetiką.
13. Bendruomenės sodai laisvose sklypuose:
• Laisvų sklypų pavertimas laikinais bendruomenės sodais, bendruomeniškumo jausmo puoselėjimas ir žaliųjų erdvių suteikimas.
Taktinio urbanizmo taktiškumas
Nustatant tinkamas vietas taktiniam urbanizmui taikyti, labai svarbus holistinis ir kontekstui jautrus požiūris. Norint nustatyti intervencijos sritis, reikia gerai suprasti miesto struktūrą, bendruomenės poreikius ir galimą poveikį pastatytai aplinkai. Tokie mokslininkai kaip Lydonas ir Garcia (2015) pabrėžia taktinio urbanizmo, kaip dalyvavimo įrankio, įgalinančio bendruomenes aktyviai dalyvauti pertvarkant savo artimiausią aplinką, svarbą.38 Šis požiūris pabrėžia, kaip svarbu pasirinkti tokias vietas, kurios atitinka bendruomenės siekius ir prisideda prie labiau įtraukiančios miesto patirties.
Miestų planuotojai ir mokslininkai pasisako už žemėlapių sudarymo įrankius, bendruomenės apklausas irerdvinęanalizę,kadbūtų galimanustatyti nepakankamaiišnaudotas arba apleistas erdves Šios analizės padeda atskleisti taktiniųintervencijų galimybes,kurios gali suaktyvinti erdves. Renkantis vietas reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip pėsčiųjų eismas, matomumas ir esama socialinė vietovės dinamika Nustačius erdves, kuriose gali būti didelis bendruomenės įsitraukimas, padidėja sėkmingų taktinių urbanistikos intervencijų tikimybė. Be to,atsižvelgiantįvietoves,kuriosetrūkstapatogumųarbakuriosyraapleistos,galimasumažinti miesto nelygybę ir prisidėti prie bendro miesto viešosios erdvės gerinimo Taktinio urbanizmo reikšmė slypi jos gebėjime katalizuoti tiesioginius teigiamus pokyčius miesto aplinkoje. Pasirinkę strategines vietas, miesto specialistai ir bendruomenės gali panaudoti šį metodą, kad išbandytų idėjas, skatintų bendruomenės sanglaudą ir sukurtų gyvybingas, į žmones orientuotas vietas.
Taktinis urbanizmas ir vietos tapatybė
Taktinis urbanizmas iškyla kaip stiprus katalizatorius stiprinant vietos identitetą ir unikalumą miesto kraštovaizdyje. Lydon ir Garcia (2015) pabrėžia transformacinį taktinių intervencijų potencialą formuojant miesto erdvių charakterį. Kad tai pasiekti yra svarbu atsižvelgti ir įsivertinti į konkrečius gyventojų poreikius,
siekius ir kultūrinius niuansus. Šis dalyvavimo metodas leidžia bendruomenėms susigrąžinti savo viešąsias erdves, įtraukiant į jas vietiškai svarbius elementus, kurie rezonuoja su kolektyvine žmonių atmintimi ir vertybėmis, taip stiprinant ir vietos identitetą bei tapatybę. 29 Strateginės intervencijos, tokios kaip gatvės meno instaliacijos, pop-up turgūs ar kūrybiškai suplanuotos viešosios vietos, tampa simboline vietos tapatybės išraiška. Šios intervencijos yra ne tik laikinos fizinės apraiškos, bet ir simboliniai gestai, prisidedantys prie pasakojimų ir prisiminimų, susijusių su konkrečia vieta. Jie ugdo priklausymo jausmą, nes gyventojai stebi pažįstamų erdvių virsmą dinamiška ir kultūriškai rezonuojančią aplinka.
Atvejų analizė
Svarbųvaidmenįpropaguojanttaktinįurbanizmąatliko„StreetPlans“miestųplanavimo ir projektavimo įmonė iš Amerikos. Įmonę įkūrė Mike Lydon ir Anthony Garcia, kurie yra žymūs šios srities veikėjai ir, kaip jau anksčiau šiame poskyryje buvo užsiminta, jie yra autoriai knygos „Tactical Urbanism: Short-term Action for Long-term Change“, kuri daugelio vertinama, kaip vienas iš pagrindinių šios srities tekstų. Ši įmonė turi daugybę įgyvendintų taktinio urbanizmo projektų Amerikoje ir už jos ribų.
„Rue Vendome Plaza“, Majamis, Jungtinės Amerikos Valstijos
Vienas iš šios įmonės projektų – „Rue Vendome Plaza“. 2017 m. Majamio miestas pasamdė „Street Plans“, kad sukurtų ir įgyvendintų automobilių stovėjimo aikštelės pertvarkos projektą. Bendrajame plane buvo pateikta vizija, kaip laikinai pakeisti automobilių stovėjimo aikštelę į aikštę (1-2 metams), kuri ilgainiui bus įgyvendinta visam laikui. Vienam iš konversijos darbų – aikštės perdažymui pagal numatytą dizainą, buvo įtraukta vietinė bendruomenė. Nuo pat aikštės įrengimo ji buvo naudojama ūkininkų turgeliams ir mažesniems kaimynystės renginiams.
pav. 10 „Rue Vendome Plaza“ , Majamis, Amerika.
Po metų aikštė gavo naują gyvenimą, kai vietinė kūrybinės rinkodaros ir renginių grupė surengė pirmąjį „aktyvavimą“. Erdvės aktyvinimo metu buvo rodoma gyva muzika, parduodamas šviežias maistas ir gėrimai, didelio mastelio žaidimai kaip žmogaus mastelio šachmatai ir meno stendai. Šis renginys buvo pirmasis iš programų serijos, kuri ir toliau skatins visuomenės paramą nuolatinei buvusios automobilių stovėjimo aikštelės pertvarkai.
Coxe Avenue tarpinis dizaino projektas, Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos
29 „Life Between Buildings: Using Public Space“, Gehl, J. (2011).
„Street Plans“ pasamdė dviračių klubas, kad įgyvendintų taktinio urbanizmo projektą
Ašvilio centre, Niujorke Pastangos buvo pradėtos 2018 m. surengus viešą seminarą, kuriame bendruomenės nariai dalyvavo peržiūrint projektavimo kriterijus. Po pirmojo seminaro buvo nustatytos pagrindinės suinteresuotosios šalys ir galimi projekto partneriai. Atrinkti partneriai sudarė projekto patariamąjį komitetą, kuriame dalyvavo partneriai iš Ašvilio miesto ir kiti vietinės bendruomenės nariai.
gatvės freska
Buvo sukurtos šešios naujas pėsčiųjų perėjos, automobilių stovėjimo aikštelės, daugiafunkcis takas bei 500 m2 freska, dviračių dėžės ir nauji greičio sulėtinimo įspėjamieji ženklai. Projekto trukmė vieneri metai. Projekto tikslas – informuoti ir nuteikti vietinę bendruomenę apie būsimus šios teritorijos pertvarkymo pokyčius.
pav. 12 „Plaza 98“ gatvės transformacija
„Plaza 98“, Majamis, Jungtinės Amerikos Valstijos 2017 m. „Street Plans“ pagal „Miami-Dade Transportation Quick Build“ programą vietinės kaimynystės gatvę Majamio krantų kaime transformavo į pėstiesiems draugišką aikštę „Plaza 98“ Pastangos pertvarkyti erdvę buvo atliktos bendradarbiaujant su Majamio nekilnojamojo turto agentūra, „Greater Miami Shores“ prekybos rūmais ir Majamio krantų centro patariamuoju komitetu. Prieš pradedant kurti naują bendruomenės susibūrimo erdvę, buvo atlikta Majamio pakrantės miesto centro urbanistinė analizė, kuri apėmė architektūrinį dizainą, gatvių kraštovaizdį ir rekomendacijas dėl parkavimo bei aplinkinių gatvių naudojamo. Komanda įrengė naują asfalto freską, kad apibrėžtų naują viešąją erdvę periodiniam programavimui ir veiklai įvairaus amžiaus gyventojams. Erdvės transformacijos metu „Street Plans“ treniravo ir prižiūrėjo savanorius gatvėje esančios asfalto freskos sukurtam dizainui nupiešti Transformuotoje aikštėje reguliariai vyksta įvairūs bendruomenės renginiai su gyva muzika ir pramogomis Nors ir šios aikštės sprendimas buvo numatytas kaip laikinas, aikštė yra vis dar aktyviai naudojama vietinės bendruomenės.
2.3 Vietokūros architektūrinės intervencijos miesto erdvėse
Kas tai
Vietokūra, niuansuota ir dinamiška koncepcija, randa savo esmę miesto dizaino, architektūros, sociologijos ir bendruomenės plėtros kryžkelėje. Tai apima sąmoningą fizinių erdvių miestuose orkestravimą – užduotį, kurią įvaldė miesto dizaineriai, kurie ieško subtilios estetikos ir funkcionalumo pusiausvyros. Architektūrinės intervencijos, dar vienas esminis aspektas, suteikia vietoms charakterio ir tapatybės, formuoja pačią miesto kraštovaizdžio struktūrą. Tuo pačiu metu vietokūra gilinasi į sudėtingą socialinę dinamiką ir sąveiką, kuri vyksta bendruomenėse, pabrėžiant įtrauktį ir bendruomenės vystymąsi, siekiant užtikrinti, kad susidariusios erdvės rezonuotų su asmenimis, kurie gyvena ir prisideda prie jų. Architektūra neabejotinai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų ugdant ir stiprinant vietos vietos identitetą, nes ji yra apčiuopiamas bendruomenės paveldo, kultūros ir siekių atspindys. Kruopščiai apsvarstant įvairius architektūrinius metodus, pastatyta aplinka gali labai prisidėti prie vietos unikalumo stiprinimo.
Architektūrinių intervencijų vietokūroje koncepcija yra daugialypis siekis, dėl kurio būtina aiškiai apibrėžti ir suprasti jos taikymo sritį. Architektūrines intervencijas galima apibrėžti taip: architektūrinės intervencijos, kaip vietokūros komponentas, reiškia apgalvotus projektavimo veiksmus, kuriais siekiama pakeisti, atgaivinti arba sustiprinti fizines ir erdvines miesto aplinkos savybes.30 Šios intervencijos gali apimti platų pokyčių spektrą, pradedant naujų struktūrų kūrimu ir baigiant esamų struktūrų perkėlimu ar pagerinimu. Architektūrinės intervencijos vadovaujasi tikslu gerinti viešųjų erdvių kokybę, funkcionalumą ir estetinį patrauklumą.
Pobūdis ir tikslas
Reaktyvūs ir kontekstiniai projektavimo principai yra esminiai užtikrinant, kad naujos struktūros derėtų su jų kultūrine, istorine ir geografine aplinka. Svarbu kurti pastatus, kurie rezonuotų su esama aplinka, taip išsaugant architektūrinį tęstinumą ir gerbiant vietos tradicijas. Sėkmingų architektūros pavyzdžių ir išskirtinių architektūros elementų integravimas, kaip aptarė Lang (1987)31, įveda orientacines struktūras, kurios ne tik tampa vietos simboliais, bet ir tarnauja kaip vizualūs identifikatoriai, stiprinanti bendruomenės kolektyvinę atmintį ir pasididžiavimą.
Kultūrinių motyvų ir simbolių įtraukimas į architektūrinius projektus atspindi unikalų bendruomenės tapatumą ir paveldą, kaip pažymėjo Hillier ir Hanson (1984).32 Šis kultūrinis vaizdavimas kartu su adaptyviu istorinių struktūrų pakartotiniu panaudojimu parodo įsipareigojimą gerbti praeitį ir novatoriškai prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių.
30 „How to Turn a Place Around: A Handbook for Creating Successful Public Spaces“, Project for Public Spaces. (2000).
31 „Creating Architectural Theory: The Role of the Behavioral Sciences in Environmental Design“, Lang J. (1987).
32 „The Social Logic of Space“, Hillier B. & Hanson J. (1984).
Iš esmės architektūrinės intervencijos į vietokūrą yra daugiau nei vien fiziniai pokyčiai; jie susiję su miesto erdvių pervaizdavimu, kad išnaudotų jų, kaip socialinio gyvenimo ir kultūrinės raiškos centrų, potencialą.Dėl tarpdisciplininiobendradarbiavimo,sutelkiant dėmesį į prisitaikymą ir inovacijas bei taikant bendruomeninį požiūrį, šios intervencijos yra daugialypė miesto gyvenimo kokybės gerinimo strategija. Spręsdamos tiek apčiuopiamus, tiek nematerialius viešųjų erdvių aspektus, architektūrinės intervencijos atlieka svarbų vaidmenį vykstančiame gyvybingos, tvarios ir įtraukios miesto aplinkos kūrimo procese.
Atvejų analizė
Šiame poskyryje išsamiai nagrinėjami atvejų studijos, kuriose pateikiamos architektūrinės intervencijos. Šie tyrimai yra empiriniai pavyzdžiai, kaip architektūrinis dizainas prisideda prie viešųjų erdvių atgaivinimo ir naujo apibrėžimo. Nuo adaptyvių pakartotinio naudojimo strategijų iki novatoriškų struktūrų integravimo – pasirinktos atvejo studijos pabrėžia daugialypį architektūrinių intervencijų poveikį miesto kraštovaizdžiui.
„Superkilen“, Kopenhaga, Danija
„Superkilen“ (2012 m.) projektas yra miesto parkas Kopenhagos Nørrebro rajone, Danijoje, kurį suprojektavo Superflex menininkų grupė, bendradarbiaudama su BIG (Bjarke Ingels Group) architektais ir Topotek1 kraštovaizdžio architektais. Baigtas 2012 m., jis išsiskiria drąsiu dizainu ir miesto kultūrinės įvairovės įtraukimu. Parkas apima maždaug 30 000 m2 ir yra padalintas į tris pagrindines sritis: Raudonąją aikštę, Juodąją rinką ir Žaliąjį parką, kurių kiekviena siūlo skirtingą paskirtį ir atmosferą. „Superkilen“ yra vietokūros ir architektūrinių intervencijų pavyzdys, įkūnijantis transformuojančią dizaino galią miesto erdvėse. Ši teritorija, su daugiau nei
100 objektų iš daugiau nei 50 šalių, įskaitant suoliukus, lempas, žaidimų aikšteles ir iškabas, atspindi daugiakultūrinį vietinės Kopenhagos kaimynystės Nørrebro kultūrinę įvairovę ir jos foną. Projektu siekiama skatinti įvairios kilmės gyventojų integraciją ir sąveiką, paverčiant vietovę gyvybinga viešąja erdve, skatinančia aktyvų naudojimą ir kultūrinius mainus. Dizaino elementams pasitelkiamos tvarios medžiagos, sukurtos žaliosios erdvės įsilieja į bendrą miesto ekologinį tinklą. Savo novatorišku požiūriu į viešąją erdvę „Superkilen“ demonstruoja architektūrinių intervencijų potencialą kuriant įtraukias, patrauklias ir gyvybingas vietas, kurios yra bendruomenės ryšių ir kultūrinių mainų katalizatorius.
pav. 14 „Superkilen“ teritorija
„Metropol Parasol“ sugražina miesto erdvės reikšmingumą senajame Sevilijos kvartale, kurį kažkada užėmė apleista aikštė. Iš naujo įsivaizduodama ir atgaivindama šią sritį, intervencija įkvepia naujos gyvybės kaimynystėje ir sukuria gyvybingą socialinės sąveikos ir kultūrinių mainų centrą. Struktūros architektūrinis, banguotas, grybus primenantis dizainas ne tik suteikia šešėlį nuo intensyvios Ispanijos saulės, bet ir yra vietinių gyventojų ir turistų susibūrimo vieta. Struktūra apima daugybę tarpusavyje susijusių lygių, įskaitant archeologijos muziejų, paaukštintą pėsčiųjų taką, iš kurio atsiveria panoraminiai miesto vaizdai, ir turgų, kuriame pristatomi vietiniai produktai ir amatai.
pav. 18 „Metropol Parasol“ apžvalgos takas 30 metrų aukštyje
pav. 19 „The Tate Modern“ muziejus
„The Tate Modern“, Londonas, Anglija „Tate Modern“ - iš pradžių nenaudojamas elektrinės pastatas buvo paverstas įtakingu ir itin populiariu šiuolaikinio meno muzieju, kuriame eksponuojama įvairi šiuolaikinio ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekcija. Konversijos architektūrinė intervencija ne tik pakeitė apleistos pramonės struktūros paskirtį, bet ir iš naujo apibrėžė apylinkes, paskatindama miestų regeneraciją ir vietokūros pastangas pietiniame Temzės upės krante. Prie ikoninio teritorijos įvaizdžio prisideda ir 2000 m. atidarytas, šalia teritorijos nutiestas pesčiųjų tiltas „Millennium Bridge“ per Temzės upę.
Šveicarų architektai Herzog & de Meuron išlaikė pastato pramoninį pobūdį, išsaugodami pagrindines savybes, tokias kaip monumentali turbinų salė, ir įdiegė modernias intervencijas, tokias kaip išskirtinis perforuotas plytų mūro fasadas. Šis seno ir naujo derinys sukuria vizualiai įsimintiną sugretinimą, kuris suteikia muziejui patrauklumo ir prisideda prie jo, kaip kultūros orientyro, tapatumo. Pakeitus esamos struktūros paskirtį ir įkvepiant ją nauja gyvybe bei paskirtimi, muziejus tapo neatsiejama Londono kultūrinio audinio dalimi ir nuolatinės miesto evoliucijos bei atsinaujinimo simboliu Apie šį atvejį taip pat labai įdomiai pasisakė Povilas Marozas (Priedas 01). „[...] Ir jie galiausiai išsireikalavo, kad pusę bokšto uždaryti. Tai kitaip tariant, žinai, tai yra pavyzdys tas, kad atsirado kažkoks globalus fenomenas dėl ko žmonės tenai važiuoja, žinai, žiūri į tai, tai yra svarbi kultūriškai kaip viešoji erdvė, ta vieta kaip toksai miesto traukos elementas, kuris yra globalus žinai. Bet jisai ten vietiniam labai daug skausmo kelia.“.
3.1 Vietokūros taikymas: lietuviškas kontekstas
Kaip ir 1.1 poskyryje apie vietokūros istorijos raidą buvo įvardinta, jog vietokūros pradmenis galima užčiuopti, ar matyti vietokūros prinicipų taikymą dar prieš atsirandant vietokūros terminui, tai neapeina ir Lietuvos Temos susijusios su bendruomenių susibūrimo erdvių kūrimu ir siekiu pagerinti bendrą gyvenimo kokybę miestuose buvo vyraujančios bei aktualios dar prieš atsirandant lietuviškui terminui „vietokūra“.
Tačiau pats vietokūros terminas Lietuvoje atsirado palyginus visai nesenai. Kalbinta pašnekovė, vietokura.lt tinklo bendraįkūrėja, vyresnioji tyrėja įmonėje The Critical Eglė Vitkutė mato, kad pats vietokūros terminas Lietuvoje atsirado būtent su Eugenijaus Kaminskio ir Ievos Nagytės leidiniu „Kūrybiška vietokūra: praktinis gidas“ (2017 m.): „[...] Eugenijus Kaminskis, kuris buvo tas žmogus, kartu su kolege Ieva Nagyte, atvežė praktiškai tą vietokūros konceptą į Lietuvą. Kurk Lietuvą programai, jie surinko tą vietokūros gidą, kurį galėtų taikyti viešasis sektorius savo veikloje“
2016-ųjųmetų„Kurk Lietuvai“programosdalyviaiIevaNagytėirEugenijusKaminskis LR kultūros ministerijoje įgyvendino projektą pavadinimu „Kūrybiška vietokūra Lietuvoje: pritaikomumo analizė, strategija ir gidas“. Pirmiausia jie atliko kūrybiškos vietokūros sampratos ir gerųjų užsienio praktikų apžvalgą, vėliau išanalizavo, kaip kūrybiškos vietokūros principai koreliuoja su strateginiais dokumentais bei kultūros srities tyrimais Lietuvoje, ir galiausiai vykdė atvejo studijas ir kokybinius interviu su įvairiomis suinteresuotomis šalimis: kultūrinių / kūrybinių projektų vykdytojais ir vertintojais, urbanistais, bendruomenių ir savivaldos atstovais, LR kultūros ministerijos socialiniais partneriais ir įvairiomis kultūros organizacijomis. Viso tyrimo dalių rezultatas ir yra šis praktinis kūrybiškos vietokūros gidas.33 Šiamegideyraaprašoma patskūrybiškosvietokūrosterminas,projektinėmsveiklomssudarytas projekto plano šablonas, konteksto pažinimas, bendruomenės įtraukimas, partnerysčių užtikrinimas, projekto tęstinumo užtikrinimas, kūrybiškos vietokūros pavyzdžiai Lietuvoje bei užsienyje.
Ne per seniausiai atsirado ir vietokura.lt tinklapis, kuriame galima rasti įtrauktus Lietuvos vietokūrininkus, ar dar kitaip vadinamus vietininkais, ir Lietuvos vietokūros žemėlapį. Iniciatyva kurti šį tinklą atėjo iš trijų pagrindinių iniciatorių – mūsų kalbintos
Guodos Bardauskaitės bei Eglės Vitkutės, ir Jurgitos Ribinskaitės. „[...] Nu tai ir mes kažkaip tiesiog vis susiduriam, kad visai nemažai Lietuvoje yra tokių karštų taškų, žinai, vietokūros ir
33 „Kūrybiška vietokūra: praktinis gidas“, Nagytė I., Kaminskis E. (2017 m.), p. 90
pagalvojom, kad fainai butu tiems žmonėms nu pabendrauti tarpusavy, nes visi su tais pačiais klausimais, problemomis susiduria ir kažkaip labai faina vienas kitus palaikyti.“. „[...] Ir tuo metu prasidėjo net ir diskusija kuo tokios iniciatyvos ir veiklos čia yra svarbios, jos padeda įveiklinti įvairias apleistas vietas mieste. Ir būtent tuo laikotarpiu ir pradėjo asociacija kurtis žodžiu. Tokių erdvių, tokių iniciatyvų, vyko dialogas o tai kaip mes galim galbūt apsijungti, vienas kitiems padėti ir stiprinti žodžiu, tas veiklas. Nes buvo identifikuota, net ir tyrimų pagrindu, kad vis dėlto svarbu tai visai kultūrinei ekosistemai, ir ne tik, būtent tos vietokūrinės iniciatyvos. Tai vat, susikūrė ši asociacija [...]“ teigė kalbinta viena iš šio tinklo bendraįkurėjų - Eglė Vitkutė. Šiuo metu, pasak pašnekovių, reguliariai kas kažkiek laiko būna susijungiama nuotoliniais susitikimais arba gyvai, su tikslu apsikeisti patirtimis, idėjomis, ir įžvalgomis. Pašnekovės teigė, jog šis tinklas šiuo metu yra tiesiog kaip vietokūrininkų bendruomenė, tačiau ir neatmetė galimybės, jog vieną dieną šis tinklas galėtų konvertuotis ir į oficialią asociaciją ar juridinį vienetą Daugiau apie šį vietokura.lt besikuriantį tinklą ir jo tolimesnes galimas kryptis galima rasti pridėtuose pokalbiuose prie priedų.
3.2 Pokalbiai apie vietokūra – įžvalgos ir apibendrinimas
Buvo pakalbinti trys įvairių sričių specialistai, tačiau su vietokūra susiję žmonės, temomis, susijusiomis su šio tiriamojo rašto darbu: Povilas Marozas, VDA meno doktorantas, tiriamojo bei kūrybinio darbo tema "Vizualieji menai urbanizuotose erdvėse: reflektyvi vietokūra ir institucinis jos realizavimas"; Guoda Bardauskaitė, vietokura.lt tinklo, architektūros įmonės „Šilta Šiaurė“ bei kūrybininkų bendruomenės Švenčionėliuose „Miško Uostas“ bendraįkūrėja; Eglė Vitkutė, vietokura.lt tinklo bendraįkūrėja, vyresnioji tyrėja bei fasilitatorė įmonėje The Critical. Buvo paruoštas šešių klausimų sąrašas, kuris buvo užduodamas kiekvienam pašnekovui:
1. Ar galite pasidalinti, kaip suprantate vietokūrą? Kas Jums yra vietokūra?
2. Koks yra, Jūsų nuomone, architektūros ir architekto vaidmuo vietokūroje? Kokį indėlį ir kokią svarbą vietokūroje turi architektūra ir architektas?
3. Kaip manote, kokie yra vietokūros didžiausi kuriami privalumai bendruomenėms ir viešajai erdvei? Ar galėtumėte išskirti kokių nors grėsmių ar iššūkių, susijusių su vietokūra?
4. Kaip manote, kuriuo aspektu Lietuvoje yra labiausiai kur tobulėti vietokūros srityje? Ar galbūt bendrai viešųjų erdvių srityje?
5. Kokius galėtumėte išskirti Lietuvos vietokūrininkus? (Žmonės / komandos / organizacijos / projektai) Ar išskirtumėte kažką iš architektūros srities / viešųjų erdvių formuotojų?
6. Kokius galėtumėte išskirti sėkmingus Lietuvos vietokūros atvejus?
Buvo paruoštas šešių klausimų sąrašas, kuris buvo užduodamas kiekvienam pašnekovui.Užduodantskirtingiemspašnekovamsbeiskirtingųsričiųspecialistamstuospačius klausimus išryškėja požiūrių skirtumai bei panašumai. Kas visai įdomu, tai, kad nors ir visų pašnekovų veiklos yra kažkuriuo kampu susijusios su vietokūros tema, bet atsakymai į tuos pačius klausimus buvo gan skirtingi. Pokalbiai buvo laisvos formos, labiau kaip diskusija, tad šie šeši klausimai buvo kaip diskusijos pagrindas, tačiau diskusija neapsiribojo tik šitais klausimais ir su jais susijusiomis temomis.
Siekiant aiškiau pamatyti pašnekovų atsakymų skirtumus ir panašumus į pagrindinius šešis klausimus – atsakymai buvo apibendrintai surašyti į žemiau esančią klausimų / atsakymų suvestinę lentelę. Labiausiai vyravęs požiūris, kad vietokūros pagrindinės ir ryškiausios sudedamosios yra vietos identiteto stiprinimas bei vietos bendruomenės įtraukimas.
Visi pokalbiai su pašnekovais yra pridedami prie priedų sekcijos.
Kaip suprantate vietokūrą?
Povilas Marozas Vietokūra tai gan populistiškas ir galbūt vėlyvojo kapitalizmo išasmenuotas dalykas, apeliuojantis, kad yra kažkokia universaliformulė kurti ar vystyti vietą.Betmiestas yra labai sudėtingasdarinys ir kiekvienas vietos atvejis yra labai unikalus. Miesto erdvės vystymastailabiau kaipeksploracija.
Guoda Bardauskaitė
Vis mažiau per architektūrinę, labiau per kultūrinę,socialinę (kultūrinės ir socialinės iniciatyvos)pusę
Architektūrosir architekto vaidmuo vietokūroje?
Architektūros dizainas yra ypatingaisvarbus dalykas, geroje architektūrojeyra gerabūti, tačiau architektūra viešoje erdvėje yra labiau kaip aplinka,onekaip objektas.
Vietokūros didžiausi kuriami privalumai?
Labai priklauso kokiamemastelyje vertiniprivalumus ir iš kokios perspektyvosįtai žiūri. Vietos identitetą stiprinantys elementai turi didelę reikšmę viešojojeerdvėje.
Grėsmės ir iššūkiaisusijęsu vietokūra
Yra labai sunku atstovauti kažkokią bendruomenę. Kartaistas,kasyra miestui charakterį labai stirpiai kuriantierdvė,gali būti labai prieštaringavietos bendruomenei.
Išskiriami vietokūrininkai
Sigita Simona su komanda; Isora x Lozuraityte studio;kt.
Išskiriami vietokūros atvejai
Kuriu Vilnių ir šioje programoje esantys projektai; Kultūros kompleksas SODAS2123; kt.
KurLietuvos vietokūrai yra daugiausiai tobulėti?
Tobulėti yra visąlaikąkur; mes kaip visuomenė nuolat keičiamės, su mumiskartuir sėkmingos viešosios erdvės pasiekimo būdai; yra labai daug skirtingų būdų, kaip viešosios erdvės atvejai gali būti sėkmingi.
Architektūrakaip sekantisišpaskos dalykas, kaip vizijos materializacija. Fizinėkonversija – svarbi vietokūros sudedamoji
Vietos identiteto stiprinimas.
Padarytivietąper daug turistinę. Išlaikyti vietos autentiką, jei vietokūros atvejis pritraukia atvykelių.
Eglė Vitkutė Principas kuriuo yra vystomos vietos,kuometyra kūrybiškai įtraukiamos dvi skirtingos šalys –viešasisirprivatus sektorius. Vietinių bendruomenių vaidmuokertinis.
Vietokūra yra tiekapiefizinės, tiek ne fizinės, minkštosios aplinkos formavimą. Fizinėsusijusisu architektūra, urbanistika, tad architektas yra labai svarbus narys šioje ekosistemoje.
Pagrindiniai šie: konkrečios vietos aktualizavimas ir jos potencialo atskleidimas; vietos bendruomenių stiprinimas, socialinės sanglaudos didinimas, bendruomenių aktyvinimas, kultūros įvairovės skatinimas; vietokūra gali didinti veitos patraukluma bei naikinti su vieta susijusiasstigmas.
Neretaivietokūros bei įtraukumo sąvokos naudojamos siekianttamtikro palankumo; kai kuriais atvejais vietokūra gali prisidėtiprievietos gentrifikacijos; dažnai vietokūros iniciatyvos, dėl įvairių priežasčių, prarandapagreitįir nesukuria ilgalaikioefekto.
Iš architektų –Doarchitects. Iš kūrybinių vietokūrininkų: Arminas Vareika,Marius Lucka, Vytaras Radzevičius, AlexUrazov Do architects konvertuotos erdvės; Gyvas Pumpėnų malūnas ir bendruomenė; Spalvota erdvė Visagino jaunimui; Meninkų pramogos Antzavės gamtoje;irkt.
Iš architektų –Šilta Šiaurė; BAU/LAND; PUPA; architektūros fondas.
Iš asmenų –labai svarbus Eugenijaus Kaminskio vaidmuo, Kurk Lietuvai programoje sukūrė vietokūrosgidą, nuo ko Lietuvoje ir atsirado ši sąvoka.
Miško Uostas; vietokura.lt tinklas; Rezidencija ir renginiai Kintuose, tvariosstatybos iržiniųcentras Kintųkatilinėje; Kauno Šančių rajono bendruomenės rajono vizija; Vilniaus
Beepart bei Idėjų lysvė; Rykantųpaštas; Antazavėje ir Kamariškėse vykstančios veiklos.
Žmonėms iniciatyvos ir idėjų iškomunikavi mo; Įstatyminė bazė ir bendruomenių finansavimas; svajonė, kad visosmiestelių stotys pataptų gyvybingos erdvės.
Viešasis sektorius turėtų dar labiau pastebėti ir remti vietokūros inciatyvas, skatinti jų eksperimentav imą bei pilotavimą ir daryti tai drąsiau; sistemiškesnio įtraukausvietų vystymo; stipriau burtis vietokūros bendruomenė ms, tai iš dalies padeda besikuriantis vietkoura.lt tinklapis.
3.3 Vietokūros ir miesto erdvių intervencijų atvejai Lietuvoje
„SODAS 2123“ - Kultūros kompleksas Vilniuje
Kultūrinis projektas SODAS 2123, viena iš „Kuriu Vilnių“ iniciatyvų, veikia kaip Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) įgyvendinama ir vadovaujama platforma, grindžiama bendruomeniškumo ir autonomijos principais. Tai kelių pastatų ir teritorijos komplekso vieta, kur susitinka daugiau nei dvidešimt skirtingų disciplinų atstovų –kultūros kūrėjų ir mokslininkų, kurie savo veikloje nevengia eksperimentų, naujų formų ir atsako į šiuolaikines kultūrines, socialines, geopolitines bei aplinkosaugos problemas.
SODAS 2123 komplekse dirba įvairių kultūros sferų atstovai: čia veikia kultūros organizacijų biurai, menininkų, muzikantų ir kino kūrėjų studijos, taip pat įrengtos parodų, diskusijų bei renginių erdvės, dirbtuvės, kavinė ir atvira kiemo-sodo zona. Kiekvienas šio komplekso narys yra pasiryžęs bendradarbiauti, mokytis ir dalintis savo žiniomis bei įgūdžiais. Komplekso iniciatoriai – Danutė Gambickaitė, Kotryna Žukauskaitė, Lina Rukevičiūte, Vytautas Michelkevičius, Ona Lozuraitytė, Petras Išora. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Nordic Culture Point, Vilniaus savivaldybė.
„MIŠKO UOSTAS“ - Kūrybininkų bendruomenė Švenčionėliuose
Šiuo metu bendruomenę sudaro 50 asmenų, kurie Švenčionėliuose siekia įgyvendinti infrastruktūros projektus, skirtus komfortiškam bei moderniam gyvenimui, taip pat skatina jaunus specialistus ieškoti darnesnio gyvenimo būdo už miesto ribų. Dirbdami glaudžiai su Švenčionių rajono savivaldybe, ši bendruomenė kuria viziją transformuoti Švenčionėlius į miestą, kuriame klestėtų kūrybinės industrijos.
pav. 22 Švenčionėlių traukinių stotis
pav. 23 Traukinių infrastruktūros pastatų komplekso erdvė pritaikyta bendruomenės renginiams
Naujai atvykę gyventojai, dirbantys nuotoliniu būdu ir pasinaudojantys miestelio teikiamomis galimybėmis, sugeba sėkmingai suderinti vietinį gyvenimą su pasaulinėmis tendencijomis. Mažomiesto aplinkojejieatrandaramybę,sveikesnį gyvenimo būdą,tvirtesnius socialinius ryšius ir ekologiškesnę kasdienybę, atsisakant automobilių naudojimo. Taip pat mažėja nereikalingo vartojimo, o vietos gaminių naudojimas tampa prioritetas. Bendruomenė taip pat organizuoja kultūrinius renginius ir tarptautines meno rezidencijas, pvz., „Trainspotting“, ir aktyviai bendrauja su vietos jaunimu.
pav. 24„Miško Uosto“ bendradarbystės erdvė Švenčionėlių geležinkelio stoties pastate
pav. 25 Kūrybinis užsiėmimas „Lentpjūvės Respublikoje“
Dėka „Miško uosto“ narių, Švenčionėliuose atsirado naujų kūrybinių erdvių: architektūros studija „Šilta šiaurė“, bendradarbiavimo erdvė „Šiaurės stotis“, kavinė „Pieninė“, bistro „Mėta“ ir fotografijos studija „Bako ateljė“. Be to, lankytojus pasitinka jaukūs AirBnb apartamentai „Traukinių namai“, įsikūrusi Valdorfo pedagogikos darželio grupė „Aukso obelėlė“, kurią įkūrė jauni tėvai.
Bendruomenės iniciatyva, Švenčionėliuose plėtojamos įvairios kultūrinės veiklos. Elektroninės muzikos platforma „Symmetry“ fiksuoja menininkų pasirodymus netradicinėse vietose, „Miško galerija“ po atviru dangumi kviečia į meninės realybės parodas miške. „Lentpjūvės Respublikoje“ vyksta gyvos muzikos koncertai ir įvairūs kūrybiniai užsiėmimai. Be to, „Miško uosto“ veiklos įsikūrusios istorinėse geležinkelio pastatų erdvėse, taip pabrėžiant Švenčionėlių geležinkelio miestelio įvaizdį ir skatinant tvarų judumą.
Vienaiššioprojektoiniciatorių,GuodaBardauskaitė, šio darbo pokalbyje pasidalino įžvalga, jog visos Lietuvos geležinkelio stotys galėtų atsiverti bendruomenėms ir tokiu būdu iš dalies sukurti bendrą stočių-bendruomenės namų tinklą Lietuvoje: „[...] Mano svajonė būtų, kad va tokie dalykai kaip „Miško Uostas“, kad jie veiktų kiekvienam Lietuvos miestelyje ir stiprintų tą miestelio identitetą. Man atrodo, kad čia yra vienas iš tokių fainiausių dalykų ką gali daryti vietokūra – tai pastiprinti vietos identitetą ir prikviesti turizmą, kad irgi parodyti, kad čia yra kažkas tai įdomaus, suaktyvinti vietinę bendruomenę, plėsti vietinės bendruomenės kultūrinį akiratį.“ (Priedas 02).
pav. 26 Koncertas po atviru dangumi geležinkelio pastatų erdvėse
pav. 27 Guoda BardauskaitėVietokura.lt tinklo, architektūros įmonės „Šilta Šiaurė“ bei kūrybininkų bendruomenės Švenčionėliuose „Miško Uostas“ bendraįkūrėja
„KINTŲ
KATILINĖ“ - Tvarios statybos ir žinių centras Kintuose
Projekto siekis - atkurti ir suteikti naują gyvybę apleistam pramonės objektui – anksčiau Kintų mieste veikusiai katilinei. Pagrindinė idėja – objekto transformacija į aplinkai draugiškesnę erdvę, pasitelkiant atsinaujinančią energiją, gamtines statybų medžiagas, optimizuojant lietaus vandens bei atliekų tvarkymą ir remiantis tvarumo principais. Sukuriant bendradarbiavimo tiltus tarp vietos bendruomenės, energetikos ir statybų ekspertų bei menininkų, tikimasi pristatyti alternatyvų Kintų miesto ateities modelį, kuris taptų įkvėpimo šaltiniu visam regionui. Projektas numato senosios katilinės pertvarkymą į žinių centrą, skiriamą tvariai ekologinei statybai, pasinaudojant vietos kultūros bei gamtos ištekliais ir taikant pažangias statybų, inžinerijos bei energetikos praktikas.
Gamtos apsuptyje esantys Kintai žavi savo išskirtine geografine padėtimi prie Kuršių marių, apsuptas Kuršių Nerijos vakaruose, botaninio draustinio šiaurėje ir Nemuno žiotyse pietuose, kurie yra svarbus paukščių migracijos taškas. Nepaisant turtingo kultūros gyvenimo ir autentiškos gamtos, Kintų regioną iššūkius kelia siekiantys plėstis naftos verslai ir augantis turizmas, taip pat klimato kaitos poveikis.
Kultūros srityje Kintai žinomi kaip istorinės Mažosios Lietuvos dalis, išlaikę unikalią žvejų kaimo kultūrą ir tradicijas, tokius kaip laivų statyba, keramika ir tradiciniai amatai. Mieste veikia menininkų rezidencija „Kintai Arts“, bendruomenės kultūros projektas „Kultūros Skūnė“ ir Vydūno kultūros centras, pabrėžiantis Kintų kultūrinį ir istorinį palikimą.
pav. 28 Meno kūrinys ant Kintų katilinės kamino
pav. 29 Apleistos Kintų katilinės pastato vaizdas iš vidaus
Šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos bei Lietuvos Kultūros ministerijos
Vienas iš šio projekto iniciatorių – Eugenijus Kaminskis, „Kūrybiška vietokūra: praktinis gidas“ leidinio bendraautorius. Projektas vystomas etapas, vienas iš etapų – partnerių supažindinimas su UPSELL projekto tikslais, veikla ir numatomais rezultatais. UPSELL – tai novatoriškas, tvarus ir integralus požiūris į aktyvų senėjimą ir mokymąsi visą gyvenimą, prisidedantis prie vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo, švietimo, kultūros ir savirealizacijos galimybių kūrimo.
„KINTAI ARTS“ - rezidencija ir renginiai Kintuose
„Kintai Arts“ – tai Kintuose įsikūrusi menininkų rezidencija ir kultūrinės veiklos erdvė, veikianti nuo 2009 metų kaip organizacija, kuri nesiekia pelno ir yra aktyvi meno, rezidencijų, amatų bei švietimo srityse. Veikdamas kaip ir amatų centras, „Kintai Arts“ rengia edukacinius užsiėmimus ir dirbtuves, kurios skleidžia unikalias vietos tradicijas ir kultūrinį paveldą. „Kintai Arts“ kviečia lankytojus į Kintus, siūlydama ne tik apgyvendinimą, bet ir ekskursijas, kurios leidžia giliau pažinti šio krašto gamtą.
Organizacijos „Kintai Arts“ tikslas – išryškinti, plėtoti bei nagrinėti Pamario regiono kultūros ir gamtos paveldo ypatumus tiek materialiuoju, tiek nematerialiuoju aspektu, skatinti kūrybinį procesą, kritinį mąstymą ir idėjų keitimąsi tarp šiuolaikinio meno ir muzikos bendruomenių. Būdama tarptautinė meno rezidencija, „Kintai Arts“ siekia skatinti tarpdisciplininį meninį darbą, žinių bei idėjų apsikeitimą tarp meno ir mokslo, taip pat gamtos ir ekologijos, remiant bendruomenės ir visuomenei svarbias iniciatyvas.
„
MIESTO LABORATORIJA
“ - Bendruomenės edukacijos centras Vilniuje
„Miesto laboratorija“ yra ne pelno siekiantis bendruomenės edukacinis centras, veikiantis tvarumo ir ekologijos principais. Čia veikia bendruomenės kavinė, atviros paskaitų ir renginių erdvės, inovatyvūs ekologiniai sprendimai, hidroponinis sodas, mokomasis sodas, meno galerija bei lauko žaidimų zona vaikams.
pav. 32 „Miesto Laboratorijos“ bendruomenės kavinės erdvė
pav. 33 Kūrybinės dirbtuvės „Miesto Laboratorijos“ teritorijoje
Idėjinė „Miesto laboratorijos“ komanda susibūrė „Antakalnio darže“ – tai iki šiol gyvuojanti miesto daržininkystės iniciatyva Sapiegų parke, Antakalnyje. Čia susiformavo idėja apie bendruomenišką ir aplinkai atsakingą veiklą. Nuo pirmųjų renginių ir dirbtuvių vietos bendruomenei susikūrė konkretus planas sukurti vietą, kurioje gyvuotų tvarumo idėjos ir kūrybinės iniciatyvos. Dabar „Miesto laboratorija“ yra vieta, kuriojegyvuojabendruomeniškumas ir ekologija, sujungianti įvairias kultūros ir švietimo veiklas. Tai – socialinis verslas, kuris savo veiklą finansuoja iš kavinės pajamų, o pelną skiria bendruomenės ir aplinkosau gos projektams. Kiekvienas čia išleistas euras prisideda prie bendro tikslo – skleisti tvarumo sąmoningumą.
„Kuriu Vilnių“ projektai – menas netikėtose erdvėse
Miesto inicijuojamaprograma
„Kuriu Vilnių“- sėkmingas kūrybinių intervencijų pavyzdys, kuris vyksta jau ne vienerius metus, per kuriuos kasmet vis daugiau miesto erdvių papuošia įvairūs meno kūriniai ir renginiai. Įgyvendinta virš 30 skirtingų meno kūrinių ir renginių projektų, tarp jų tokie kaip Menų fabrikas Loftas „Open Gallery“, Sodas „2123”, „Ramybės stotelės“ ir kiti.
pav. 34 „Kuriu Vilnių“ projektai
Apibendrinant galima pasakyti, kad šis tiriamasis darbas įsigilino į sudėtingą vietokūros sritį, jos pagrindinius principus, ir pažiūrėjo į vietokūrą per architektūrinių, kūrybinių ir laikinųjų intervencijų miesto erdvėse lešį. Išsamiai išnagrinėjus istorinius kontekstus, teorinius pagrindus, praktinius pavyzdžius ir kryptingai analizuojant Lietuvos kontekstą, šis tyrimas atskleidėvietokūros iniciatyvų transformacinį potencialąformuojant miesto aplinkąirskatinant gyvybingas bei įtraukias bendruomenes.
Pirmame skyriuje pateikiamas pagrindinis supratimas apie vietokūrą, atsekamos jos istorinės šaknys, aptariami vietokūros apibrėžimai, jos teikiama nauda miestui, pagrindiniai principai, apžvelgiama pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama realiame pasaulyje Pagrįsdami tyrimą pagal šią teorinę sistemą, galėjome naršyti per vietokūros sudėtingumą ir suprasti jo reikšmę šiuolaikiniame miesto diskurse.
Antras skyrius nuodugniai išnagrinėjo įvairias architektūrines, kūrybines ir laikinąsias intervencijas, naudojamas miesto erdvėse tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Remdamiesi pavyzdžiais nuo žymių orientyrų iki paprastų iniciatyvų, nustatėme bendrus principus ir strategijas, kuriomis grindžiamos sėkmingos vietokūros intervencijos. Nuo adaptyvaus esamų struktūrų pakartotinio panaudojimo iki nepakankamai išnaudojamų erdvių suaktyvinimo taikant laikinus įrenginius, šios intervencijos parodė dizaino ir kūrybiškumo galią iš naujo įsivaizduojant miesto aplinką ir gerinant gyventojų gyvenimo kokybę. Remiantis šia perspektyva, trečiajame skyriuje pateikta lokalizuota vietokūros pastangų Lietuvos kontekste analizė. Interviu su įvairių sričių specialistais, tačiau viena ar kita prasme artimais lietuviškai vietokūrai, ir atvejų analizės metu sužinojome apie unikalias galimybes ir iššūkiais, su kuriomis susiduria vietokūros iniciatyvos Lietuvoje. Nagrinėdami sėkmingų vietokūros projektų pavyzdžius, pvz., apleistų miesto erdvių pavertimą gyvybingais kultūros centrais, iš pirmų lūpų pamatėme teigiamą bendruomenės įsitraukimo ir bendradarbiavimo formuojant pastatytą aplinką poveikį.
Apibendrinus šias išvadas galima teigti, kad vietokūra yra ne tik techninis miesto dizaino pratimas, bet ir giliai žmogiška veikla kuriai reikia empatijos, kūrybiškumo ir įsipareigojimo bendruomenės gerovei. Miestams toliau vystantis ir XXI amžiuje susiduriant su naujais iššūkiais, vietokūros principai ir praktika išliks svarbūs ir vis aktualesni kuriant gyvenamą, tvarią ir atsparią miesto aplinką.
Šis tiriamasis darbas parodo transformacinį vietokūros potencialą per architektūrines, kūrybines ir laikinąsias intervencijas miesto erdvėse. Laikydamiesi įtraukumo, tvarumo ir kūrybiškumo, galime bendrai formuoti miestus, kurie būtų ne tik funkcionalūs ir estetiški, bet ir atspindėtų įvairius jų gyventojų poreikius bei siekius, stiprintų vietos tapatybė, o ne ją gentrifikuotų
Metodinės praktinės rekomendacijos
Miestas yra itin kompleksinis darinys, supintas iš įvairių socialinių, ekonominių, kultūrinių ir aplinkos veiksnių sąveikos, formuojantis dinamišką ir nuolat besikeičiantį jo charakterį. Kad pasiekti vietokūros iniciatyvose sėkmingą ir ilgaamžį rezultatą - reikia kompleksinio situacijos įvertinimo ir sprendimas turi būti kompleksinis, organiškai įsiliejantis į vietos situacija ir bendruomenę. Šios rekomendacijos suteikia sistemingą pagrindą vietokūros intervencijoms, kuriomis siekiama pagerinti miesto erdvių kokybę, gyvybingumą ir įtraukumą, konceptualizuoti, įgyvendinti ir įvertinti.
Rekomendacijų pritaikomumas
Šios išskiriamos rekomendacijos gali būti tinkamos ir panaudojamos miestų planuotojų, architektų, dizainerių, urbanistų, politikos formuotojų, savivaldų, bendruomenių organizatorių irkitųsuplanavimu,projektavimuirvaldymususijusiųsuinteresuotųšalių.Taippatbaigiamojo darbo praktinės dalies projekte bus vadovaujamasi šiose rekomendacijose išskirtomis gairėmis. Praktinis projektas bus paremtas išanalizuotomis vietokūros, kūrybinių, laikinųjų ir architektūrinių intervencijų, bei jų intersekcijos temomis, iš to atrastomis strategijomis ir mechanizmais, taip pat pasaulinių ir Lietuvos konteksto praktikų sėkmingais pavyzdžiais.
Vietokūra
1.3 poskyryje, kuriame buvo rašoma apie vietokūros pagrindinius principus, buvo paruošta suvestinė vietokūros principų, jų tikslų ir įgyvendinimo priemonių lentelė remiantis įvairiais šaltiniais. Šie principai vyravo ir apžvelgtuose bei analizuotuose realizuotuose vietokūros pavyzdžiuose pasaulio ir Lietuvos kontekste. Norint įgyvendinti vietokūros iniciatyvas reiktų laikytis šių išskirtų pagrindinių dešimties vietokūros principų.
pasitelkiant kūrybines, laikinąsias ir architektūrines intervencijas miesto erdvėse
1. Skatinkite kūrybinę raišką ir naujoves. Remkite ir skatinkite kūrybinę raišką ir naujoves vietokūros intervencijose, suteikdami galimybę menininkams, dizaineriams ir kitiems kūrybingiems specialistams prisidėti prie savo talentų ir idėjų. Pasinaudokite netradiciniais metodais ir eksperimentuokite, kad miesto erdves iš naujo įsivaizduotumėte dinamiškai ir patraukliai.
2. Pasinaudokite laikinųjų intervencijomis teigiamais poveikiais. Laikinos intervencijos gali būti kaip galingos priemonės, skirtos aktyvuoti nepakankamai išnaudojamas miesto erdves, išbandyti idėjas ir paskatinti teigiamus pokyčius.
Pabrėžkite dizaino lankstumo ir pritaikomumo svarbą, kad būtų galima pritaikyti laikinus įrenginius ir įvykius, kurie laikui bėgant gali vystytis.
3. Integruokite architektūrinį meistriškumą. Panaudokite architektūrinių intervencijų stiprybes į vietokūros iniciatyvose, kad pagerintumėte miesto erdvių estetinę kokybę, funkcionalumą ir tapatumą. Pabrėžkite apgalvoto dizaino, medžiagų parinkimo ir meistriškumo svarbą kuriant įsimintiną ir ilgalaikę miesto aplinką.
4. Įtraukite vietinę bendruomenę į sprendimų priėmimą. Skatinkite prasmingą bendruomenės įsitraukimą ir dalyvavimą planuojant, kuriant ir įgyvendinant vietokūros intervencijas. Įgalinkite gyventojus, suinteresuotąsias šalis ir vietos organizacijas prisidėti prie proceso savo įžvalgomis, pageidavimais ir patirtimi, užtikrindami, kad intervencijos atspindėtų bendruomenės poreikius ir siekius.
5. Švęskite kultūros paveldą ir tapatybę. Švęskite kultūros paveldą ir bendruomenės tapatybę įtraukdami vietos istorijos, tradicijų ir pasakojimo elementus, kultūrinius ir paveldo simbolius, istorines nuorodas. Saugokite ir išreikškite vietos kultūrinį identitetą per architektūrinius ir dizaino elementus. Sukurkite galimybes kultūriniams mainams, dialogui ir šventėms, pagerbiant unikalų vietos ir jos žmonių tapatumą.
6. Palengvinkiteaktyvųirpasyvųpoilsį.Suprojektuokitemiestoerdves,kad būtųgalima užsiimti įvairia pramogine veikla ir patirtimi, įskaitant aktyvias ir pasyvias įsitraukimo formas. Įrengti patogumus, tokius kaip parkai, žaidimų aikštelės, sporto įrenginiai ir laisvalaikio zonos, skatinančios fizinį aktyvumą, poilsį ir socialinį bendravimą įvairaus amžiaus ir gebėjimų žmonėms.
7. Priimkite įvairovę ir įtraukumą. Užtikrinkite, kad vietokūros intervencijos apimtų bendruomenės įvairovę ir teiktų pirmenybę įtraukimui kuriant ir programuojant. Skatinti įvairių kultūrų, perspektyvų ir tapatybių atstovavimą viešosiose erdvėse, kad būtų skatinamas priklausymo jausmas ir skatinama socialinė sanglauda.
8. Suteikite pirmenybę tvarumui ir atsparumui. pirmenybę teikite tvarumui ir atsparumui, integruojant žaliąją infrastruktūrą, atsinaujinančios energijos sistemas ir atsparias projektavimo strategijas. Apsvarstykite ilgalaikį intervencijų poveikį aplinkai ir socialinį poveikį ir stenkitės kuo labiau sumažinti anglies pėdsaką, kartu didindami miesto erdvių atsparumą klimato kaitai ir kitiems iššūkiams.
9. Užtikrinti prieinamumą ir teisingumą. Užtikrinti, kad vietos būtų prieinamos, teisingos ir įtraukiančios visiems bendruomenės nariams, nepaisant amžiaus, gebėjimų,
pajamųarkilmės.Pirmenybęteikiteuniversaliems dizainoprincipams, kadsukurtumėte visiems jaukią ir be kliūčių aplinką.
10. Stebėsenos,monitoringo irvertinimomechanizmų nustatymas. Sukurkitepatikimus stebėjimo ir vertinimo mechanizmus, skirtus laikui bėgant vykdomų intervencijų poveikį ir veiksmingumą. Rinkite duomenis apie naudojimo įpročius, vartotojų pasitenkinimą, ekonominius rodiklius ir kitus susijusius rodiklius, kad būtų galima priimti būsimus sprendimus ir užtikrinti proceso atskaitomybę ir efektyvumą
1. „Promoting Sustainability through Architectural Interventions in European Cities. Sustainable Cities and Society“, Blaas R., & van der Ree D. (2018). p. 39, 761-770.
2. „Plan of Chicago“, Burnham D. H., & Bennett E. H. (1909).
3. „Cities of Tomorrow:An Intellectual History of Urban Planning and Design in the Twentieth Century“, Hall P. (2002).
4. „The Death and Life of GreatAmerican Cities“, Jacobs J. (1961).
5. „The Social Life of Small Urban Spaces“, Whyte W. (1980).
6. „TheArchitecture of the City.“, RossiA. (1984).
7. „The Regional City“, Calthorpe P. ir Fulton W. (2001).
8. „Tactical Urbanism: Short-termAction for Long-term Change“, Lydon M. ir GarciaA. (2015).
9. Project for Public Spaces. (n.d.). What is Placemaking?. https://www.pps.org/article/what-is-placemaking
10. „Place and Placelessness“, Relph E. (1976).
11. „Cities for People“, Gehl J. (2010).
12. „Placemaking and the Future of Cities“, Urban Land Institute. (2010). https://uli.org/reports/placemakingand-the-future-of-cities/
13. „Biophilic Cities: Integrating Nature into Urban Design and Planning“, Beatley, T. (2011).
14. „Public Space", Carr S., Francis M., Rivlin L. G. & StoneA. M. (1992).
15. „Development as Freedom“, Sen A. (1999).
16. „ParticipatoryAction Research for Environmental Management.", Reed M. G. (2007). p. 12(3), 258-277.
17. „The Global City: New York, London, Tokyo“, Sassen, S. (2001).
18. „Why are the design and development of public spaces significant for cities?“, MadanipourA. (1999). p. 26(6), 879-891.
19. „Introduction:Aspects of Change. InAspects of Change“, Glass R. (1964). p. 3-22.
20. „Urban Design: Street and Square“, Moughtin C. & Cuesta R.A. (2003).
21. „Good City Form“, Lynch K. (1981).
22. „Urbanism in theAge of Climate Change“, Calthorpe P. (2010).
23. https://climate-pact.europa.eu/about/priority-topics_lt
24. „Happy City: Transforming Our Lives Through Urban Design. Farrar, Straus and Giroux“, Montgomery C. (2013).
25. „Cities and the Creative Class“, Florida R. (2005).
26. „How to Study Public Life“, Gehl J. & Svarre B. (2013).
27. „The Image of the City“, Lynch K. (1960).
28. „The Creative City:AToolkit for Urban Innovators“, Landry C. (2000).
29. „Life Between Buildings: Using Public Space“, Gehl, J. (2011).
30. „How to Turn a PlaceAround:AHandbook for Creating Successful Public Spaces“, Project for Public Spaces. (2000).
31. „CreatingArchitectural Theory: The Role of the Behavioral Sciences in Environmental Design“, Lang J. (1987).
32. „The Social Logic of Space“, Hillier B. & Hanson J. (1984).
33. „Kūrybiška vietokūra: praktinis gidas“, Nagytė I., Kaminskis E. (2017 m.), p. 90.
pav. 1. https://en.wikipedia.org/wiki/Placemaking#/media/File:Jane_Jacobs.jpg pav. 2. https://www.newyorker.com/magazine/2016/09/26/jane-jacobs-street-smarts pav. 3. https://vaikodiena.lt/renginys/vilniecius-dziugins-svieciancios-anonimines-supynes/ pav. 4. https://www.lrytas.lt/bustas/architektura/2019/12/02/news/vilnieciai-linksminasi-besisupdami-antvamzdzio 12772829
pav. 5. http://makerfairevilnius.com/keliaujancios-architekturos-dirbtuves-kaip-pasidaryti-povandenini-laivamedyje/
pav. 6. https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/keliaujancios-architekturos-dirbtuves-zibaluose-tiltas-i-visiskainauja-viesaja-erdve-miestelio-centre-72155900
pav. 7. https://www.lietuvosgalia.lt/iniciatyva/ideju-lysve/ pav. 8. https://exp.archfondas.lt/asmuo/beatrice-umbrasaite/ pav. 9. https://www.linkedin.com/in/laura-petru%C5%A1k%C4%97-b2a7a44a/?originalSubdomain=lt pav. 10. https://street-plans.com/rue-vendome-plaza-north-beach-fl/ pav. 11. https://street-plans.com/tactical-urbanism-projects/coxe-avenue-interim-design-projectasheville-nc/ pav. 12. https://street-plans.com/plaza-98-miami-fl/ pav. 13. https://en.wikipedia.org/wiki/Placemaking#/media/File:Incremental_Development_300_TP.jpg pav. 14. https://www.archdaily.com/286223/superkilen-topotek-1-big-architects-superflex pav. 15. https://www.cntraveler.com/activities/new-york/the-high-line-nyc pav. 16. https://www.thehighline.org/history/ pav. 17. - 18. https://accommodationinseville.com/things-to-do-in-seville/monuments/metropolparasol-and-the-antiquarium/
pav. 19. https://www.britannica.com/topic/Tate-galleries
pav. 20. https://www.facebook.com/photo/?fbid=573576221474028&set=a.497874295710888 pav. 21. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000131092/homo-cultus-is-balkono-sodas-2123didziausias-lietuvoje-kulturos-kompleksas
pav. 22. – 26. https://www.lietuvosgalia.lt/iniciatyva/bendruomene-misko-uostas/ pav. 27. https://www.ore.lt/2018/10/misko-uostas
pav. 28. - 29. https://qkilpos.net/ pav. 30. - 31. https://kintaiarts.lt/ pav. 32. – 33. https://miestolaboratorija.lt/ pav. 34. https://welovelithuania.com/sostine-papuos-dar-9-kuriu-vilniu-projektai-skelbiami-konkursolaimetojai/
Interviu su Povilu Marozu.
VDA meno doktorantas. Tiriamojo bei kūrybinio darbo tema "Vizualieji menai urbanizuotose erdvėse: reflektyvi vietokūra ir institucinis jos realizavimas".
2023-11-17, 12:00 val. Nuotolinis susitikimas
Laba diena, Povilai. Tikiuosi laikotės gerai. Galbūt iškart ir pradėkime su pirmuoju klausimu.
Ar galite pasidalinti, kaip suprantate vietokūrą? Kas Jums yra vietokūra?
Labas, Lukai. Na čia toks sudėtingas klausimas. Iš tikrųjų, man visų pirma nepatinka tas užvadinimas “vietokūra”. Dėl to, kad jis atrodo, kad lyg kažkas gali taip paimti ir sukurti, kaip sakyt, toje visoje apimtyje. Tai jo, yra tas toksai atskyrimas diskusijose kas yra vieta ir kas yra erdvė, ir mes kažkaip labai galvojam apie vietą, kad vieta yra kažkokio gal labiau unikalumo, kažkokio labiau aiškaus charakterioturintis darinys, kuristuri savosavastį ir tuo yrasėkmingas, ypač jeigu šnekam apie miestus. Vietokūra kaip ir apeliuoja, kad yra kažkokia sėkminga formulė tokią vietą sukurti, tai dabar yra klausimas ar yra? Nemanau, kad yra. Yra galbūt kažkokių galimybių galvot apie tai, tyrinėti tą patį, reiškia, nežinau, vietos fenomeną. Vieta irgi labai komplikuotas, net gal ne apibrėžimas - tema, kuria yra diskutuojama. Tai taip, yra dalykų kurie sėkmingiau veikia su kitais, kurie mažiau veikia, bet tai nėra viena praktika, kurią tu gali universaliai pritaikyti, man atrodo. Tai ta vietokūra, žinai… Čia dabar tas Reinier de Graaf, žinai, sako, nežinau ar matei, sako “I sincerely don’t understand what it [placemaking] is”, žinai, nors atsiranda kontekstuose, kur apie tai turi kalbėt. Tai aš, nu, labai panašiai galvoju, kadtaiyratokslabaiideologinėkoncepcija,kadyrakažkokiemechanizmaikaiptaiįgyvendinti. Ir jie labai yra susiję su ta mūsų bendra miesto vystymo “vystytojiška” prieiga.
“Vystytojiška”. Ši bendrinė prieiga prie miesto turbūt yra svarbus aspektas vietokūroje?
Jo, čia galima turbūt ir plačiau, ką mes vadiname vėlyvojo kapitalizmo, žinai, kaip čia, vienas iš tokių išasmenuotų dalykų kurie yra siekiami. Ir jis man atrodo gan populistiškas, populiarus terminas - placemaking. Bet, nu, aš nesakau, kad… Tai taip, tikrai yra sėkmingesnių prieigų, bet jos, nu žinai, kaip čia, jos priklauso nuo labai daug dalykų už planavimo ir už architektūros ribų - finansinių, socialinių ir visokių kitokių, kultūrinių ir taip toliau. Tai kažkaip tą įvardinti, kad yra, jo, kad gali tik truputėlį prisidėti prie geresnių rezultatų. Nu ir pavyzdžiui šnekant apie architektūrą, apie dizainą, apie viešą erdvę, tai aš lygia greta nenuneigiu, kad yra visiškai nesvarbu koks yra dizainas, kokia yra architektūra - taip, tai yra žiauriai svarbu. Ir yra tikrai
pavyzdžių, kur būtent iš tos kokybės, architektūrinio sprendimo tas vietas formuoja, nes tiesiog gera būt - traukia. Bet tada žinai, tada pradedi galvoti kiek prie to prisideda social media, ir prie to prisideda labai daug. Jeigu daug yra daroma selfių, žinai, tai tas natūraliai generuoja papildomus kiekius. Kam ta vieta, žinai, ar tai yra, žinai… Man atrodo, kad ta viešoji erdvė yra mus toks vienijantis dalykas, šiais laikais, viešoji erdvė yra toks, basic erdvėj - prekyba, žinai, mes ateinam kartu vartot. Realiai. Tai tada pradedam galvot, žinai, apie kitus, nu vat tokios bendro veikimo praktikos, kitus tokius vertybinius dalykus, kai.. Nu žinai, ta vieta netgi per tą prizmę yra. Tai vat, bet gal jau labai išsiplėčiau, gal tada keliaujam toliau.
Labai gerai – tai kaip tik tinka sekančiam klausimui. Koks yra, Jūsų nuomone, architektūros ir architekto vaidmuo vietokūroje? Kokį indėlį ir kokią svarbą vietokūroje turi architektūra ir architektas?
Tai, jo, aš kaip ir sakiau - tai tikrai turi. Nu ta prasme ir gal yra labai sunku išmatuot, žinai, ką tiksliai turi. Ir kokia ta architektūra yra sėkminga, kita nesėkminga ir taip toliau. Tai aišku yra tas patrauklumas. Žinai, man labai patiko čia toksai Jeff Kipnis, jisai sakydavo “Good architecture is like a soundtrack for me. It’s there, you don’t see it, but it makes all the atmosphere”. Man atrodo architektūra tą turi, viešojoje erdvėj mes architektūros kaip architektūros neskaitom. Jinai labiau tokia kaip aplinka yra, o ne objektas. Tai tikrai yra ir ką labaidaugarchitektūrairarchitektasatsinešaįtą,tamtikrąpraktiką,tamtikrusįrankius,kuriuos valdo - mastelis, dydžiai, atstumai, pločiai, visa kita, tai yra tai ką mes darom.
Kas, tarp kitko, dažnai yranustatomapagal bendrąjįardetalųjįplaną.Iryrastengiamasi maksimaliai, tų pačių vystytojų, išnaudoti tuos leidžiamus rodiklius?
Nu, čia jau kiti niuansai - na taip, bet siūlyčiau dar pabėgti nuo to ir šnekėti labiau vertybiniu / idealistiniu požiūriu, galbūt nepriimti dabartinės sistemos, kuri yra varžoma, bet galbūt įsivaizduoti koks yra geras tas požiūris. Na nes aišku, šiandien realybėje tas architektas tuos paskutinius 20% išpildo, jei daugiabutį planuoji, tai vystytojas gali tau net ir planą atnešti. Tai gal nueikim nuo to, Tai taip, architektūra yra labai svarbus momentas. Šiaip esu labai kritiškas architektūrai kaip žanrui, kuris žada išgelbėti pasaulį nuo visų jo blogų elementų, bet labai lygia greta ginu architektūros dizainą kaip ypatingai svarbų dalyką. Visiškai atstovauju tą mintį, kad geroj architektūroj yra gera būti, versus blogoj, tiesiog elementariai. Gal ir nėra žodžių kaip išasmenuoti kas būtent, na o gal pasišnekėję daugiau ir galėtume pasakyt, bet tikrai gerokai pagerina savijautą, norą būti kartu, nebūt kartu ir taip toliau. Tai tikrai tai yra didelis [faktorius], bet ne visiškai, yra kitų niuansų.
Supratau, ačiū. Tuomet galbūt pereikime prie sekančio klausimo: kaip manote, kokie yra vietokūros didžiausi kuriami privalumai bendruomenėms ir viešajai erdvei? Ar galėtumėte išskirti kokių nors grėsmių ar iššūkių, susijusių su vietokūra?
Matai, labai sunku yra atstovauti kažkokią bendruomenę, ar kažkokį miestą bendram mastelyje ir bandyti įsivertinti kokiuose ryšiuose visa tai veikia. Kartais tas, kas yra miestui charakterį labai stipriai kurianti erdvė, gali būti labai prieštaringa vietos bendruomenei.
Šiaip labai įdomus toksai galbūt precedentas yra Londone – Tate Modern visas vystymas. Tai toj vietoj pastatė nu ankstyvais 2000-aisiais, tai prieš 30 metų ten žinai tik narkotikų pirkt žinai.
Čia tas toksai industriškai atrodantis pastatas su pėsčiųjų tiltu šalia?
Jo. Tai buvo ta vieta, kuri žinai, kuri mieste buvo numirusi, žinai. Ir jinai tokia kaip gal miestų regeneracijos žinai... Nieks neplanavo, kad ji bus tokia sėkminga. Tai tas sutapo galbūt su kitų tokių muziejų atsiradimu. Žinai, ten Bilbao [muziejaus miestas, Ispanija]. ir taip toliau, toks fenomenas žinai. Kuomet nu įsigyveno projektas, kuris generavo tokį didelį kiekį žmonių, tokią didelę paklausą, paslaugų teikė kaip muziejus ir taip toliau, kad tapo tokia fenomenu. Tai tas paskatino aplinkui pradėt kurtis, na, tokį brangų nekilnojamą turtą ir visą kitą. Ir dabar tas vadinkim sąlyginiai nesenas yra konfliktas. Tai pastatė atseit tą Tate muziejaus išplėtimą. Ir kitoj pusėj stovi Rogers Stirk Harbour + Partners suprojektuoti pastatai, kurie yra tokie, kaip reiškia stikliniais visiškai fasadais, tokio neskaidyto stiklo, visiškai atsidarantys butai į tą muziejų. Ir ten tam muziejaus extension‘ui pastatyti tokį kaip bokštą, ant kurio užlipus gali eiti dairytis į miestą. Ir tada iškart padavė Tate‘ą tie žmonės, kurie tenai nusipirkę butus, kur tie butai nuo kokių 5 ten ar dar daugiau milijonų kaina dažnai prasideda, kad reiškia yra overlooking issue,kasnu,netgiAnglijojeyraapibrėžtažinai.Įstatymiškai, mesnelabaitoturim. Ir buvo toksai didelis žinai, pavyzdžiui, sero Tate‘o (toksai nu toks simbolinis muziejaus direktorius, toks svarbus žmogus net visoj anglų bendruomenėje) sako „Jeigu čia mūsų nebūtų, tai jūsų irgi čia nebūtų“. Tai, jeigu nebūtų Tate‘o, tai jūs čia šitų namų niekada nebūtumėt statę. Ir žinai, „How dare you?“. Kodėl jūs čia žinai, norite uždaryti.. Ir jie galiausiai išsireikalavo, kad pusę bokšto uždaryti. Tai kitaip tariant, žinai, tai yra pavyzdys tas, kad atsirado kažkoks globalus fenomenas dėl ko žmonės tenai važiuoja, žinai, žiūri į tai, tai yra svarbi kultūriškai kaip viešoji erdvė, ta vieta kaip toksai miesto traukos elementas, kuris yra globalus žinai. Bet jisai ten vietiniam labai daug skausmo kelia. Tai va tas atsakymas, žinai ko kokią naudą veda, tai priklauso, kokiam mastelyje žiūri ir iš kokios perspektyvos. Tai tokių istorijų yra labai daug kur.
Tai ar neša [vietokūra privalumų bendruomenėms]? Na šiaip mano gal tokia praktika matosi, kad žmonės dažniausiai būna labai prieš, o paskui pradeda patys identifikuoti save su tais dalykais [viešosios erdvės atnaujinimu]. Žmonės atpažįsta, kad yra kažkokie elementai jų artimoje aplinkoje, kurie kuria tą identitetą ir tie elementai dažniausiai būna kažkuo unikalūs. Tai pavyzdžiui, jei šnekam apie viešą meną, tai yra toks labai įdomus precedentas Lenkijoje, yra kur reiškia sovietinis paminklas, kurį žinai tiesiog norėjo labai ten anksti po nepriklausomybės nukelt, bet sakė[vietiniaigyventojai],kad „Sorry, jisai yra mūsų rajono labai svarbi dalis“, žinai. Ir jie ten išpaišė vietoj tų karių Hendrix‘ą [Jimi Hendrix] su gitarom ir taip toliau ir neleido reiškia jo nuimti. Ir jisai ten iki šiandien žinai, stovi ir nu vat irgi toksai reiškia tas. Bet jis atlieka tą darbą unikalaus elemento aplinkoj, kuris reiškia tos aplinkos gyventojams leidžia žinai save apibrėžti tai kaip savo identiteto dalį. Tai vat yra tokių žinai elementų, tai tie simboliniai miesto elementai yra irgi labai svarbūs, jie nėra tiesiog, žinai, dėl grožio, dėl dar kažko. Ir jie tos svarbos įgauna savo būties metu, žinai, gyvenimo metu.
Tikrai taip. Davėte gerų minčių, nes ko gero nebūna tokios kaip vienos monetos pusės su vietokūra, miesto erdvių intervencijom. Kaip sakote - kažkam galbūt sukursi tą vietos identitetą, o kitam tai bus gal nepasitenkinimas, kad čia, pavyzdžiui, vyksta pokyčiai.
Na taip. Čia žinai, labai bendra ir svarbi pastaba - miestas yra beprotiškai sudėtingas darinys. Ten yra labai daug skirtingų interesų, skirtingų galios pozicijų, kurios tuos interesus gali įgyvendinti arba neįgyvendinti. Ir tas viešosios erdvės konfliktiškumas yra neatskiriama jo [miesto] dalis. Jeigu nėra konfliktiškumo, tai tada nėra viešosios erdvės. Tai yra absoliučiai natūralu, ir, šnekant apie tą vietą, ji tame kontekste irgi visiškai veikia, ir čia turbūt yra visiškai esminis dalykas. Turiu labai daug kritikos tom miesto planavimo kūrybinėm, architektūrinėm praktikom ir ideologijom, kurios teigia, kad turi kažkokį receptą.
Yra tikrai, nu ta prasme, yra parašyta knygų, metodologijų mūsų, gal netgi visas žinai, vadinkime, visas edukacijos akademinis mechanizmas, nu ir turi tam tikras žaidimo taisykles, kurios, be abejo, į kažkokį tokio modelio kūrimą veda. Bet aš manau, kad miestas tiesiog negali to priimt. Nes žinai, priimam, įgyvendini, paskiau pamatai kas neveikia, keiti ir taip toliau. Ir man atrodo, kad čia tokio reiktų, iš vienos pusės, visą laiką labai savikritiškai vertint save. Man asmeniškai, aš į miesto erdvės tokį kūrimą labiau žiūriu kaip į exploration - tu turi kažkokios patirties, tu, taip, domiesi ir žinai kokie būdai veikia, kokie neveikia, bet lygia greta nesi užsidaręs, žinai. Galbūt tokio žinai kūrybinio smalsumo ir, norėčiau pasakyti, istorinės atsakomybės, bet gal ne istorinės atsakomybės, bet gal atsakomybės vertinant miestą kaip sudėtingą, labai daug skirtingų dalykų apimantį net ne objektą, nežinau – visumą, žinai. Ir jinai, ta visuma, yra istorinė žinai, socialinė, ekonominė, visa kita ir nu turi įvertinti tą.
Iš tiesų miestas yra itin kompleksiškas dalykas. Galbūt prie sekančio klausimėlio tada: Kokius galėtumėte išskirti Lietuvos vietokūrininkus (žmonės / komandos / organizacijos / projektai)? Ar išskirtumėte kažką iš architektūros srities / viešųjų erdvių formuotojų? Ir dar gal iškart galiu sekantį klausimą, nes jie kaip ir susiję bus: Ar galėtumėte išskirti sėkmingusLietuvosvietokūrosatvejus?Tainučiairyrakažkokieiniciatoriai,irkažkokie atvejai.
Jo, tai, nu gal aš, man tiesiog atrodo, kad yra žinai, kaip čia... Dėl tų žmonių žinai. Man atrodo, tie, kurie galvoja, kad kuria tas vietas ir save identifikuoja per tą – man kaip tik galbūt neatrodo, kad jie tą daro, žinai. Mes tokį turim galbūt dabar tokį naujosios urbanistikos gūsį, žinai, tokią prieigą prie miesto kitaip, kuri... Aš vertinu, ką ji daro. Esu taip pat labai kritiškas kam. Bet lygia greta turbūt apie vietokūrą nu turbūt daugiausiai iš urbanistų girdėjau, žinai, arba iš architektų,kuriesuurbanistikayrasusiję.Irdažniausiaijieneturi,kaipčia,galįgūdžiųnusileisti iš urbanistinio mastelio į kūrybinį dizaino mastelį žinai, kuris galėtų... Nu čia, jeigu šnekant per tą tokią prieigą žinai, vadinkim, jinai yra tiktai dalinė. Ir jie turi kitų įgūdžių. Žinai, gali suskaičiuot pavyzdžiui vietas kur galbūt galėtų skirti, identifikuoti kur yra geriau, kad tai atsitiktų ir visą kitą. Bet tas paskutinis žingsnis dizaino, man atrodo, jisai visą laiką toksai labai susijęs su praktika.
Žinai, urbanistai dažniausiai daro tas visas studijas, taip toliau, ten ir galiausiai žinai tas pereiti
į objektą, sukūrimą yra visą laiką tam per mažai laiko, per mažai pinigų ir taip toliau. Ir tam galiausiai yra per mažai skills‘ų, nes tam, kad gerai padarytum turi treniruotis ilgai ir daug, žinai.
Tai va, tai, bet aš čia taip truputėlį pasakiau, kad tie, kas labiausiai turbūt apie tai šneka, turbūt mano galva, čia tam lietuviškam kontekste, jiem gal mažiau sėkmingai išeina daryt. Bet aš nežinau, man Sigitos Simonos projektas.. Bet čia gal bendrai dar truputėlį – Sigita Simona nėra vienintelė autorė, bet tokia Fabijono svetainė, nežinau ar esi girdėjęs, Fabijoniškėse padaryta tokia viešoji erdvė, jinai tokia skulptūrinė yra. Bet įdomu, nes ten buvo ir toksai darbas su bendruomene, darbas - konfliktas, kas tik nori. Nors ir tokia gal meninė kraštovaizdinė projekcija iš šalies, žinai. Tai man atrodo, kad sugebėjo, tam tikra prasme, daug įdomiau prieiti, nenuneigiant, kad yra kažkoks kontekstas, kuris yra senas. Gal kažkaip kitaip turėjo veikt, ne sakant, kad mums čia reikia, žinai, perdaryt gatves pėsčiųjų, automobilius iškelt ir pristatyti ten kažkokių bėgimo takų, ar dar kažko. Daug tokių subtilesnių, kaip kažkokį tai inkliuzą, bet labai kokybišką. Estetiškai ir skulptūriškai, ir tokiais švelniais, bet svarbiais labai elementais, kurie padiktuoja tos erdvės panaudojimo galimybes. Ir va ten ir vyko tas dalykas, kad labai greitai žmonės, kurie priešinosi, labai greitai atėjo ginti tą projektą prieš kitus. Tai čia gal yra vienas iš tokių, kuriuos aš galbūt taip geriau, aš tiesą pasakius pats jame nebuvau, bet gerai Sigitą Simoną pažįstu ir ten tą komandą kuri dirbo.
Bet lygia greta šiaip galvoju, kad gal yra tokių programų, kurios galbūt daugiau turėjo tokių, kaip čia... Tai „Kuriu Vilnių“ pavyzdžiui. Nu yra ir kitų tenai tų projektų, bet man šitas galbūt labiausiai įstrigęs kaip toksai. Taip pat gal tas kur Petras su Ona padarė tuos sodus [Kultūros kompleksas SODAS2123], irgi susikūrė tokį labai specifinį, žinai. Tai ir gal nėra visiškai visiems atvira žinai, gal yra tokia gana koduota vieta, gal labai specifinei bendruomenei skirta, bet irgi jinai yra svarbi, kaip erdvė. Ir ten yra net ir kažkokia kūrybinė ideologija, kaip sakyt, yra įgyvendinta, mano galva. Ir jinai yra, besitransformuojanti, žmonės ją naudoja, žmonės ją claim‘ina kaip savo. Bet visi šitie žmonės, apie kuriuos aš šneku, iš tikrųjų veikia ne labiau kaip miesto planuotojai, žinai, ne kaip savivaldybės atstovai, ar dar kažkas, nors galbūt yra kažkas, kas juos įgalina iš tos pozicijos, bet jie daug labiau veikia, kaip kūrėjai, kurie turi ten kažkokį persiliejimą tiek su meno bendruomene ir taip toliau.
O galbūt labiau istorinių - nu nežinau, yra tiesiog vietų, kurios natūraliai veikia kaip kažkokie traukos centrai dėl savo pozicijos ir dar kažko. Buvo čia toks laikotarpis, nežinau kiek dabar čia taip yra, bet, pavyzdžiui, būdavo, automobilių stovėjimo aikštelės veikdavo kaip viešoji erdvė tam tikroje bendruomenėje. Būdavo, dabar jau gal nebėra, bet būdavo tas anksčiau prieš kokį 20 metų. Reiškia visi motociklininkai ir mašinistai su sportinėm mašinom rinkdavosi prie Saltoniškių žiedo, kur apačioje dabar ten degalinė, dabar jau naują namą pastatė. Buvo didelė aikštelė, ten visą laiką būdavo 50 transporto priemonių, susirinkę ten šneka. Na žinai ta
bendruomenė - mes jau gal nematom tokios kaip bendruomenės, žinai, ne projektuojam tų mašinistų, bet taiyrabendruomenė.Jinai turi tamtikrą,labai intymų iraiškų santykį su taerdve, kuri, nu, jinai architektūriškai yra niekinė, žinai. Architektūros vertybių visoj sistemoj yra ant paskutinio laipto parkingas. Bet tai irgi yra toks darinys, kur nu vat būtent tie žmonės ten savo gyvenime turi erdvės būti kartu, kaip ta bendruomenė. Tai tas irgi yra svarbu, žinai.
Tai jo. Gal dar centrinės miesto dalys, žinai, šiaip ten, tam tikros erdvės turi tokių elementų vadinkim. Nupavyzdžiui, priešais vyriausybęten esantis parkelis [VincoKudirkosaikštė] - ten skeiteriai sėdi, žmonės gėles pardavinėja, dar kažką ir tai nėra dėl tos erdvės architektūrinės kokybės, žinai. Ten Songaila ankstyvais du tūkstantaisiais, pastatė tenai tą skulptūrą, kuri žinai, kaip ten kiti sakė, „Panaši į Leniną“. Nu ta prasme labai tokia klasikinė prieiga žinai – aikštė, dude on the horse. Nu šitas be arklio, bet žinai, tas kažkaip neatbaidė savo vieta gal mieste, susisiekimu ir visais kitais dalykais. Tai čia vat būtent žaidžia tie kiti elementai - prekybos galimybės, pamyžt yra kur nueiti, ten McDonald‘as šalia - irgi yra infrastruktūra kuri labai turi daug prasmės, kuri gali net kompensuot tą geros architektūros stygių.
Hm, kai kur net na nėra poreikio toms architektūrinėm intervencijoms turėti gerai vietai. Va pavyzdžiui – kur yra geresnė infrastruktūra.
Nu taip taip. Nu ir kartais šiaip man smalsu pasižiūrėti, pasianalizuoti - nu vat kokie yra tie elementai. Ir gal net ta kartais architektūrinė intervencija, vat būtent tokiose situacijose, galbūt jai nereikia būti grand. Nu vat, pavyzdžiui, ilgas suolas žinai, kuris atrodo kaip baldas - jisai jau suponuoja, kad ten ant jo daugiau negu du žmonės sėdi. Atsiranda kažkokios dalybos. Ir jeigu jisai yra unikalus ir vienas – jisai traukia. Ir jeigu dar gerai stovi. Tai va yra tokie tokie elementai, ir tai yra elementai ateinantys iš architektūrinių žinių. Suvokimas tos erdvės ir gebėjimas ją analizuoti. Tai jo, na čia tavo paskutinis klausimas - kur tobulėti?
Taip - Kaip manote, kuriuo aspektu Lietuvoje yra labiausiai kur tobulėti vietokūros srityje? Ar galbūt bendrai viešųjų erdvių srityje?
Tai jeigu taip galvojant, aš labiau nenorėčiau ne apie vietas šnekėt, bet gal apie sėkmingas miesto viešąsias erdves. Ir čia tas aš sakau sėkmingas, jeigu mes įvardinam sėkmę, kaip daug žmonių vienoj vietoj, turi ką veikti ir jiem įdomu. Čia tai yra irgi dar labai svarbus niuansas. Tai aš manau, ta prasme tobulėti yra visą laiką kur. Nu ir esmė yra, kad mes visų pirma, kaip, visuomenė, visąlaik keičiamės. Žmonės labai keičiasi, technologija keičiasi. Žinai, prieš 30 metų tiesiog buvo nuobodu ir buvo daug daugiau nuobodžiavimo, nes niekas neturėjo telefonų, visi turėjo galbūt netgi galimybės daugiau vienas su kitu pasišnekėti. Mes šiandien esam vis visi sulindę į savo žinai technologijas ir mes net galim būt kartu tyliai su ausinėmis. Tai čia kaip metro, visi važiuoja kaip silkės žinai, lyg ir atrodo, visi susiglaudę, susistūmę, bet realiai nieks tam neprieštarauja ir negalvoja, kad tai yra kažkoks asmeninis veiksmas važiuoti metro, arba
troleibusu, for that matter. Bet tai nėra vieša erdvė, ar ne? Vieša erdvė kaip ir kažkokį dar tarpusavio santykį suponuoja. Tai aš manau, kad tą sėkmę pasiekti vienintelis atsakymas yra, kad nu yra labai daug skirtingų būdų kaip jinai gali būti sėkminga. Labai daug būdų ir vienintelį dalyką,kurįgaliu pasakyt, kadvisąlaikąreikiatobulėti,visąlaikąreikiagalvoti apietai,tyrinėti visokiais būdais ir žiūrėti su smalsumu, žinai. Vertinti ir neapsibrėžt, kad yra taisyklių kažkoks rinkinys, žinai. Būna ir taip, kad labai gera architektūra, bet nėra erdvės. Ta prasme, vat pavyzdžiui Paupys. Na aš apie Paupį, kaip apie labai gerą architektūrą, nešneku, kaip tik man atrodo, kad yra bloga architektūra.
Bet dabar jeigu taip pagalvotum apie tą tokią naują erdvę, kuri savo naujumu vien traukiajeigu ją ant miesto krašto perkeltum, taip kaip dabar ji atrodo - nieks ten neitų, žinai. Tiesiog. Ir yra tokių pavyzdžių. Londono vat Barbican kompleksas yra pastatytas, toks labai fainas modernizmo nuoseklus kompleksas, kuris Paryžiui yra pristatytas jau, žinai, už pirmo žiedo, o nu ten – getai, realiai.
Irjiebuvolabaiįdomūsarchitektūriškaiirtebėralabaiįdomūsarchitektūriškai.Bet,pavyzdžiui, jų niekas su teigiamom emocijom nevertina, Paryžiaus kontekste. Kuomet Londono centre toks esantis dalykas, yra tam tikra prasme įgyvendinta utopija žinai, labai puikiai veikia. Ir nu yra vat irgi, kaip ir dalykas, į kurį tu eini, nes yra smalsu pamatyti, tokį veikiantį dalyką. Bet jeigu jis būtų rajonai, jis irgi būtų kažkokią tai atskirtį leidžiantis, nes ten buvimas jame nėra jau.... Na šiais laikais mes dažnai gyvenam tokiam ultra solo society, dėl labai daug skirtingų priežasčių. Žinai ir man atrodo, čia šiaip labai įdomus dalykas, vat atsakymas į „Kur tobulėt?“ tai yra, man atrodo, truputėlį atsitraukti nuo to, kaip viskas yra dabar, ir pagalvoti, kokiomis priemonėmis mes galėtumėm labiau būt žinai, kaip bendruomenė, žinai. Ir kokia architektūros vieta šitoje diskusijoje. Ir nu aš čia taip pabaigsiu tau.
Šiaip labai buvo toks įdomus dalykas - Byung-Chul Han yra toks filosofas ir jis šnekėjo apie wordless society, kad mes nebeturim pasaulio, mes nebesame bendruomenė savo tokioj vadinkim patogioje vakarietiškoj būtyje. Bet nu kas mus telkia vėl kaip į bendruomenę, kaip į visuomenę, tai yra kažkokia tragedija. Ir aš tą labai pajutau kai prasidėjo karas Ukrainoje, žinai, kaip mes ten visi kapojomės, žinai, ten kokį nors nukelt paminklą, ar dar ką nors ir kaip kas turėtų būt, koks suoliukas kur nukeliavo ir visa tai persikėlė beprotiškai į visas žinai virtualias erdves ir taip toliau. Aš turėjau visokių patirčių ir man tada atrodė „Bet galbūt nebereikia savęs apkrauti klausimu viešosios erdvės?“. Nes nu gal viešoji erdvė yra ir feisbuko chat‘as, kur atitinka visus tuos mes esame grupė ir bendraujam. Bet ten nėra visiškai bendravimas ir nėra visiškai grupė. Neaišku, ar grupė yra ir ar tikri žmonės, ar botai.
Bet buvo labai įdomus niuansas, kada prasidėjo karas ir kada prasidėjo ten tie visi minėjimai, tai iš karto, tą pačią akimirką, visi išėjo į gatvę palaikyti. Ir vat atrodo, yra šiaip fainas toks škotas, gal vėliau rasiu pasidalinsiu. Jisai sako „Gal mes per daug norim iš tos viešosios
erdvės?“. Žinai, gal yrafainaturėti didelęviešąją erdvę,kuriojeyravėjuota,tenniekonevyksta, bet žinai, yra galbūt... Nu, pavyzdžiui, prie Seimo žinai yra ta erdvė, žinai. Ir jinai kažkaip ypatingai įgavo prasmę vat šitos tragedijos akivaizdoje žinai, kada visi tiesiog suėjo būt kartu ir buvo labai toks aiškus bendrumo jausmas, kaip šeima žinai, susibūrėm nors vienas kito nepažįstam, bet šiaip day to day esam strangers, žiūrim į mobillkę ir galvojam ką pirksim,žinai. Tai man atrodo šitas santykis yra labai įdomus mąstyti. Ir nu turbūt labai yra svarbi vertybinė projekcija, žinai, ko tu iš tos viešosios erdvės nori ir kokias funkcijas ji atlieka. Tai va.
Povilai, ačiū jums labai už jūsų skirtą laiką ir labai įdomias mintis. Iki, laimingai!
Ačiū Lukai. Sėkmės, iki!
Interviu su Guoda Bardauskaite. Vietokura.lt tinklo, architektūros įmonės Šilta Šiaurė bei kūrybininkų bendruomenės Švenčionėliuose Miško Uostas bendraįkūrėja. 2023-11-20, 15:00 val. Susitikimas nuotoliu.
Ar galite pasidalinti, kaip suprantate vietokūrą? Kas Jums yra vietokūra?
Mhm, man tai pačiai labai įdomu koks ir tavo yra rakursas šia tema, nes aš neturiu tokio vienareikšmiško atsakymo. Mes beje ieškom irgi su draugais dažnai diskutuojame apie tai, nes, pavyzdžiui, aš pirmą kartą kai išgirdau apie vietokūrą, placemaking, tai aš išgirdau savo magistro studijose. Švedijoj aš mokiausi Lund universitete, „Urban design“ vadinasi tokios studijos, tai čia jau prieš keliolika metų baigiau aš ten. Ir tenais buvo dažnai minima placemaking, bet ten grynai buvo minima urbanistiniame kontekste. Tai yra, kai yra kažkokia ten, sakykim, apleista ar neišnaudota vieta ir kaip architektūriniam priemonėm atkreipti į ją dėmesį, ten.. Nebrangiai pavyzdžiui, nudažyti parkavimo aikštelę raudonai ir tenais, nežinau, pastatyti suoliukų, ir, kad ten tuo metu žmonės atkreiptų dėmesį, kad čia yra faina vieta ir čia galim kažką daryt, kol neįeina kažkoks ten vystytojas, ar kažką, ir ten negimsta koks nors ten rimtesnis projektas. Nu toksai, kad suaktyvinti tarsi vietos energiją, galima taip sakyti.
Čia vos ne kaip toks laikinas sprendimas labiau?
Nu dažnai būdavo va tokiam būtent kontekste kalbama apie tai. Nu būtent apie konversijas, nu nes vietokūra, man atrodo, labai susijusi su konversija, tai - apie konversijas. Dažniausiai iš kažkokių ar tai pramoninių, apleistų, neišnaudotų, ar ten neteisingai išnaudotų, ne žmonėms išnaudotų erdvių konversijas į kažkokias ten žmogui draugiškesnes aplinkas. Tai aš pirmą kartą apie vietokūrą išgirdau tokiam kontekste, bet ilgainiui man kažkaip tas žodis įgavo daugiau prasmių. Ir, pavyzdžiui, dabar va tai, ką mes darom Švenčionėliuose, tai aš čia gyvenu jau 7-us metus ir mes tiesiog su draugais suradom random miestelį. Visi visą laiką klausia „Tai kodėl Švenčionėliai?“, tai mes sakome, „O kodėl ne?“. Nu, nes tai yra taip niekuo neišsiskiriantis miestelis, kad kito tokio dar reikėtų paieškot. Nu ir esmė, kad jeigu gali Švenčionėliuose, tai
gali bet kur, žinai. Tai mes susiradom šitą miestelį, ir mes čia pradėjom kažką tai daryt, bet tai nėra vien tik architektūrinės priemonės, nes nu yra įrenginiai, ir, žinai, tiesiog bendravimas su žmonėm, ir komunikacija, ir feisbukas, žinai. Tai labai, nu, daug tų sferų, bet tas rezultatas yra kaip ir panašus, nes, nu, žmonės pradėjo jau žinoti, kur Švenčionėliai yra Lietuvos žemėlapyje, žinai. Arba turėti galvoje kažkokių asociacijų su Švenčionėliais. Kas, prieš 7 metus, kai pasakai žmogui, kad tu gyveni Švenčionėliuose, tai nu, net jokia mintis niekam neateina į galvą. Tai yra tas pats, kas Šalčininkai, Širvintos, ta prasme susimala visi tie miestai į vieną krūvą ir niekas net nežino, kurioje žemėlapio vietoje ieškotų miestelio ir neateina į galvą jokia asociacija. Kaip, pavyzdžiui, jeigu pasakai Ignalina, tai iškart visiems ten žinai ežerai ir ten kažkas tai, o Švenčionėliai tai toks nu kur nesupranti apie ką. Tai galim sakyt, kad tai, kas įvyko vat čionais, Miško Uosto kontekste [Švenčionėlių geležinkelio stoties pastatas], Švenčionėliuose - irgi yra vietokūra, bet tada tai yra kažkur toliau nuo to žinai architektūrinio ir urbanistinio apibrėžimo. Ir mes vat čia veikdami kažkaip vis nuolat sutikdavome Lietuvoje žmonių, kurie kitose vietose panašius dalykus daro, kaip, pavyzdžiui, Vytaras Radzevičius ten Merkinei, paskui yra Kintuose didelis kultūrinis judėjimas, na ir taip toliau. Ir mes kažkaip, nu mes tą irgi tame kontekste vadinam vietokūrą, nors tie žmonės ten beveik niekas iš jų nėra gal architektai. Nors nu mūsų atveju branduolys bendruomenės yra architektų, visai nemažai šitam. Ir mes kažkaip įsivardinom, kad tai yra ne tik vietokūra, bet mes įvardinam kultūrinę vietokūra. Tai toks daugiau, kur eina kalba apie kažkokius kultūrinius, socialinius procesus, kur nėra tiek susieta su architektūra, nes tada atrodo, kad nu šiek tiek daugiau apima ir tada, aišku, gali apimti ir architektūrą, ten kažkokių tai pastatų, ar vienais atvejais dvarų, kitais atvejais va, kaip mūsų geležinkelio pastatų, kažkokie atnaujinimai ir panašiai.
Ar turite omenyje vietokura.lt puslapį?
Jo,taimesčiastartavomšitąpuslapį-iš trijųpusiųatėjoiniciatyvos.Taiyra JurgitaRibinskaitė, kuri yra įsigijusi Rykantuose pašto pastatą seną ir ten irgi, kuria ten tokį bendruomenės centrą. Ir toks Eugenijus Kaminskis, iš buvusios Xwhy agentūros, tai jie, man atrodo, kažkokios kitos įmonės vardu, bet ten irgi jisai vienas iš tų pagrindinių žmonių. Jie įsigijo Kintuose seną katilinę, kurią irgi ketina paverst koncertų sale ir ten panašiai. Nu tai ir mes kažkaip tiesiog vis susiduriam, kad visai nemažai Lietuvoje yra tokių karštų taškų, žinai, vietokūros ir pagalvojom, kad fainai butu tiems žmonėms nu pabendrauti tarpusavy, nes visi su tais pačiais klausimais, problemomis susiduria ir kažkaip labai faina vienas kitus palaikyti. Ir dar, kažkaip prasiplečiant šiek tiek apie tą kontekstą truputį vietokūros, va tos kultūrinės vietokūros, tai mes irgi turim ryšių. Viena iš to vietokūros tinklo, mūsų kūrėjų, yra praktikavusi dirbusi Italijoj, kur matė, kaip gimsta irgi toksai Nacionalinis vietokūros tinklas. Nes ilgainiui vat konvertuojant įvairias apleistas vietas, dvarus, kažkur tai periferijoj, tie taškai pradėjo veikti taip stipriai, kad jie užgožė ten tuos valstybinius kultūros centrus kažkokius ir jie sudarė savo asociaciją, pradėjo formuoti valstybės politiką ir taip toliau. Tai kažkaip vat mes galvojam, kad jeigu bus aktualu
irbus judesys tolimesnis,taibūtenttasLietuvos vietokūrostinklasirgi galiįkažkątokioišaugti. Ir galbūt net išaugti į Baltijos šalių vietokūros tinklą ir panašiai.
Labai įdomu.
Nu tai aš jau žinai išsiplėčiau, gal biškį išėjau iš klausimo ribų, bet kažkaip norėjosi pakomentuot man tą platesniam kontekste ir kad aš tą vietokūrą dabar vis mažiau suvokiu per architektūrinę prizmę, o labiau per žinai visą ten kultūrinę, socialinę - atrodo, kad labai daug dėmenų yra tai vietai susikurti, o architektūra vienas iš jų, kaip įrankis.
Jo, tai čia gerai taip laisvai šnekėti, nukrypti, nes paliečiame iškart į priekį ir kitus klausimus šiek tiek. O su tuo vietokura.lt dar prie to pačio. Kai šnekėjome, tai buvo kaip ir trys iniciatoriai ir tame tarpe jūs, ar Šilta Šiaurė, ar kito pastiprinimo?
Miško uostas, jo. Tai labiausiai aš ir taip pat kolega Šarūnas Savickas irgi. Jo tai mes vat turbūt, Eugenijus ir Jurgita pirmieji buvome, o dabar dar yra ir daugiau ten prisijungę. Nu, kaip ta prasme, mes visus dabar bandom padaryt tais aktyviais vartotojais, bet dar kol kas neradom būdo kaip kažkokį gyvybingą tą užkurti žinai. Nu kad visiems būtų ir naudinga, ir nenuobodu, ir kad visi paskirtų laiko. Tai mes kol kas online susitikimais, kas kelias savaites tą visą krutinam dalyką ir bandom suprast, koks formatas mums patiems yra aktualus. Ir kol kas tai nėra jokia oficiali organizacija. Mes tiesiog kol kas renkam kontaktus į vieną krūvą, į žemėlapį. Ir žiūrėsim, kas iš to gims, kol kas neturi šitas judėjimas, net kažkokio labai aiškiai išreikšto lyderio, nes kam tai tuo metu atrodys aktualu tas galbūt ir perims iniciatyvą, bet viliamės, kad galbūt kažkiekmetų perspektyvojetaigali irgi išversti į kažkokiąasociacijąaržinaitokį juridinį vienetą su kažkokiais aiškesniais tikslais.
Aha, tai dabar šiuo metu tenais tiesiog kas jus atranda, arba jūs ką atrandate, vat taip vat ir prisijungia prie to bendrojo tinklo. Viskas kol kas kaip ir tokioje pradinėje stadijoje?
Jo, mes dabar daugiausia tai kaip susiduriam, kažkaip vis tiek Lietuva kai labai nedidelė, tai labai žinai dažnai tuos žmonės, kurie vat panašius dalykus daro, kažkaip vis susiduri kažkur. Tai mes asmeniškai tiesiog kviečiam. Taip pat mes turim feisbuko uždarą grupę šitam tinklui. Nu, kad tiesiog būtų kažkokia platforma - paskelbt apie savo kažkokias tai iniciatyvas, renginius, pabendrauti tarpusavyje, bet kol kas jis dar nėra taip įsivažiavęs čia yra. Nežinau, gal apie metus mes čia dabar tą krutiname, tai čia pati pradžia tiktais. Mes dar patys sakau ne iki galo išsigryninome, nu kaip tai turėtų veikti, ar tai gali būt tiesiog duombazę, kuri padeda žmonėms mus surasti ir, pavyzdžiui, galim važiuot per Lietuvą žinai, žiūrint į tą vietokūros žemėlapį ir ieškoti kontaktų va būtent per tą žemėlapį, nes kažkokias, tikėtina, galima rasti nišinės labiau žinai, su kažkokiom asmeninėmis iniciatyvomis susijusias vietas. Ar galbūt jeigu žinai, jeigu išvirsim į kažkokią asociaciją, kurioje bus galimybė, žinai turėt kažkokių ir pajamų,
ar ten kažkas galės apsiimti energijomis organizuoti kažkokius forumus galbūt, metinius kažkokius susitikimus, nu tai tada būtų irgi fainai. Bet tiesiog kol kas žinai visi tie žmonės, kurie tuos dalykus daro, tai dažniausiai yra overloaded, nes čia dažniausiai yra kaip pusiau socialinė veikla ir taip po darbo ir tada žinai nėra kam paimt tos pagrindinės tokios iniciatyvos, reikia atrasti tą finansinį modelį tokiu atveju.
Taip, na iš žmonių iniciatyvos toks susibūrimas daugiausiai. Dar, jeigu šnekėjom, prie to pačio, kad po to jau nenubėgt, užsiminėt, paklausiu – o kaip sugalvojote pasirinkti Švenčionėlius savo vietai? Kad net negyvenote čia, šiaip galbūt iš kažkokio didmiesčio atvažiavotečia?Irkodėlvapavyzdžiui,būtentŠvenčionėliai,onekažkurkitur?Argalbūt čia matėte to potencialo atgaivinti tą vietą, kuomet kitur nematėte?
Aš tai kaip minėjau, kad tie Švenčionėliai yra labai panašūs į daugelį Lietuvos miestelių ir to potencialo vienokio ar kitokio tai tikrai daug kur galima rast. Imant iš tos kažkokios ten grožio pusės, estetikos, tai tikrai daug yra gražesnių miestelių ir su įdomesne istorija, ar senesne ir panašiai. O šiaip Švenčionėliai pasirinkti gana atsitiktinai ir visiškai ten vedant jausmo. Čia mano bičiulis tiesiog, Šarūnas Savickas, kuris ir yra va šitos bendruomenės kūrėjas. Jisai važiavo pro šalį traukiniu. Traukinys čia stabtelėjo, pastovėjo 10 minučių ir per tas 10 minučių jis apsisprendė, kad jis čia atsikraustys gyventi ir tais pačiais metais čia ir atsikraustė. O aš atsikėliau nepilniems metams, ir tada mes kartu kažkaip pradėjom čia daryt dalykus. Tai toks gana atsitiktinis pasirinkimas, o dėl ko būtent patraukė mūsų dėmesį Švenčionėliai, tai vienas iš tokių labai dėkingų dalykų yra būtent tas traukinys ir traukinio jungtis su Vilnium. Nes čia yra labai patogus nu pusantros valandos iš tikro šiaip mažiau valanda 20 arba valanda, priklausomai,kiektraukinysstoja,kelias,betturimseptynistraukiniusperdienąirtiesioggalim labai lengvai komunikuoti su sostine. O tuo pačiu mes esam vienoj gražiausių Lietuvos dalių. Tai yra čia yra apie pusvalandis kelio nuo Ignalinos, nuo Palūšės ten kokį 20 minučių, kur yra aplinkui daugybė ežerų, Labanoro giria, viena švariausių Lietuvos upių Žeimena ir taip toliau, tai viskas čia yra labai arti. Ir dar koksai dalykas – šiaip, kodėl verta mažam miestely kurtis ir kurti kažką? Man asmeniškai tai jis pareina iš mano background‘o, kaip minėjau, tai Sustainable urban design studijos, kur labai daug buvo apie tvarumą ir apie kažkokį tvaresnį gyvenimo būdą, ir tiesiog man yra visai svarbu, kad aš savo kasdienoje galiu visiškai nenaudoti automobilio. Čia miestelyje viskas pasiekiama pėsčiomis, viskas žiauriai arti, yra parduotuvės, vaikų darželiai, mokyklos - ta prasme, visa infrastruktūra, kuri jau sukurta. Ir man tai atrodo kur kas ekologiškiau kurti savo gyvenimą kažkokioj vietoj, kur tu turi viską tau paduotą, negu apsimesti kažkokia eko-bendruomene ir susirasti pačią gražiausią pievą, ar patį gražiausią mišką, ir ten tada jau statytis kažką tai vidury to žinai, gamtos. Tai mano čia toks suvokimas yra ekologijos, ir tuo labiau, kad tas tvarus transporto susisiekimas su sostine. Nu tai čia tokie gal lemiantys veiksniai kodėl va būtent Miško uostas yra Švenčionėliuose arba kodėl aš asmeniškai čia nusprendžiau kurtis.
Šiose apylinkėse tikrai gražu yra. Ir tas Švenčionėlių pastatas nuostabus. Tai galbūt tada
į sekanti klausimėlį iš karto šokime. Koks yra, Jūsų nuomone, architektūros ir architekto vaidmuo vietokūroje (čia šiek tiek jau palietėme)? Ir kokį indėlį, ar kokią svarbą vietokūroje turi architektūra, architektas? Čia galbūt galima pridėti – kada? Nes nu akivaizdu, kad ne visada net ir reikia tos architektūros, kad būtų ta vietokūra kažkokia.
Jo, šiaip tai čia labai įdomus dalykas , būtent ta kolegė, kuri irgi yra vietokūrininkų mūsų grupėje, palauk aš paminėsiu tau jos vardą, kad turėtum įraše. Žodžiu, kolegė, kuri turi patirties su vietokūros grupe Italijoje. Jinai darė mums prezentaciją. Eglė Vitkutė. Jinai irgi iš Critical agentūros, jinai vat stažavosi Italijoje, ir dirbo, ir tenais jinai susipažino su tuo italų vietokūros tinklu. Ir tenais buvo gana didelė studija atlikta apie tą visą tinklą Italijoj. Nu ten šalies mastukuo ten skiriasi pietuose, šiaurėje, su kokiom problemom susiduria ir taip toliau. Bet vienas iš klausimų buvo „kas dažniausiai būna tie iniciatoriai vietokūrininkai?“ Ir aš dabar mintinai neatsiminsiu, bet galbūt net ir rasiu paskui kažkur tai. Bet ten vienas buvo toksai faktorius, kad absoliuti didžioji dauguma būna moterys. Ir labai didelis procentas, būtent architektūros profesijos atstovų būna tie kūrėjai va tokių vietų. Ir man tai buvo... Ir dar ten amžiaus grupė buvo gal ten tipo tarp 30-40 metų, ar kažkas tokio. Aš dabar gerai neatsimenu, bet aš būtent perskaičiau ten gal 5 punktus ir supratau, kad aš 100 % atitinku tą tipiška vietokūrininką. Tai reiškia, kad tas žinai, kad architektai būtent imasi daryt, tai turbūt turi kažkokią irgi priežastį. Nors pati veiklavat šitavisa,kąmesčiadarom,irtas visas bendruomenės buvimas irtaiptoliau, jis ganėtinai yra toli nuo architektūros. Šiaip nu ta prasme yra ir architektūrinių dalykų, ką čia reikia padaryt, bet čia nežinau, gal viena dešimtoji žinai, to visko, ką mes čia darom kaip bendruomenė, jeigu taip kalbėt. Bet aš manau, kad architektai apskritai savo išsilavinime galbūt gauna tokį žinai supratimą apie tą transformaciją ir sugeba matyt geriau potencialą tam tikrų vietų. Nes tu kai žiūri į kažkokius griuvėsius ir sakai, „vau“, žinai, o ten normalūs žmonės žiūri ir sako, „tu ką čia, gi griuvėsiai“, žinai. Tai man atrodo, kad būtent miško uostas ir buvo labai didele dalim sėkmė tame, kad nu vat mūsų tam branduolį kūrėju mes dviese buvom architektės. Tai yra tas Šarūnas, mano minėtas, jisai pats ne architektas, bet jis toks neblogas svajoklis ir ten irgi vizualinių menų atstovas. Bet jo žmona buvo architektė ir aš architektė. Ir mes kažkaip susibendravom ir sudarėm tokią labai visai darnią komandą sakyčiau. Ir būtent mes dviese su Marijalabai gerai irgi pamatydavom tiesiog tąpotencialąpastatų. IrŠvenčionėliai būtentsusiję, tu turbūt žinai, su geležinkelio atsiradimu, visa miestelio istorija ir kad būtent tie įdomiausi gražiausipastataiyrabūtentgeležinkelioinfrastruktūros,taičiatiekstotis,tiekvandensbokštas, traukinių depas, yra toksai pastatas. Ir nu žodžiu, tokie vat istoriniai, tie visi raudonų plytų mums jau automatiškai yra gražūs, kad ir kokie ten apgriuvę žinai. Ir pirmas statinys, kuriame vat Šarūnas su Marija, kai nusprendė čia kraustytis, įsigijo butą, tai buvo toks statinys, nu, kaip loftas atrodydavo - aukštos lubos, arkiniai langai, raudonos plytos. Nu toks sakytum, kad iš architektūrinės pusės labai vau. Bet čia buvo paskutinis namas mieste, nes jis buvo prie pat bėgių, nes ten pusė būtų buvo negyvenami. Likusiose gyveno asocialai, stogas varvėjo, buvo visas aptrupėjęs, neapskardintas, neprižiūrėtas daug metų. Joks sveiko proto žmogus atrodo
nebūtų ten nusprendęs nusipirkti savo pirmojo šeimos būsto. Nors tas būstas ten kainavo tais laikais €2000, bet vis tiek tai atrodė visiškai beprotiškas sprendimas, nes tai buvo nu kaip skylė žinai. Bet man atrodo, būtent tas vat potencialo pamatymas, nes tada, kai tą butą pavyko jau suremontuoti,bent iki tiek,kadnudaužyti tinką,kad,matyt, naudotas,nes nebuvotuosebutuose žinai, tada net ir ten gyventojai to paties pastato pažiūrėjo, kad vau žinai čia gal visai neblogas tas pastatas. Ir ten dabar yra taip, kad.. Šiaip ten buvę tokie geležinkeliečių bendrabučiai tam pastate. Koridorinė sistema ir ten tokie labai butai tokie mažiukai, be tualetų, koridoriui vienas tūlikasžinaiirten,kaipirminėjau,kadtokieasocialaidaugiausiagyvendavo.Betmespradėjom pirkti tuos butus ir ten iš viso yra 13 butų, tai dabar 9 iš jų gyvena mūsų draugai. Nu ta prasme mes arba mūsų draugai, ir jeigu pirmą butą nupirko už ten €2000, tai dabar jie tenais yra apie bent jau €30000, nes jau ten, žinai, pasimirė kaimynė ir stovi eilė žmonių kas norėtų žinai tą butą perpirkti ir jau, žinai, kas daugiau pinigų pasiūlys. Tai aš sakau. Man atrodo, kad būtent tas architektūrinis išsilavinimas ir tas kitoks žvilgsnis padėjo šiuo atveju pamatyt tą potencialą, irlygiaitaippatirstotiespatalpose.Beje,ašdabaršiuometuiresustotiespatalpose,kurkažkaip čia ilgą laiką tokios gana apleistos patalpos buvo. Mes dabar esame įsikūrę visą 2 aukštą stoties paėmę, apie 130 kvadratų. Anksčiau čia dirbo viena tiktai stoties viršininkė ir viskas buvo nu labai irgi bjauriai žinai, ten su linoleumais, su plastikinėm lentelėm. Tai mes tiesiog viską išlupom ir perdarėm gražiau. Ir kažkaip dabar tai, pavyzdžiui, kai mes turim susitikimus su savivaldybės atstovais, mes juos kviečiamės į šitas patalpas. Jeigu žmonės atvyksta į šitas patalpas ir pamato kaip įmanoma padaryti, perdaryti, tada jie labiau patiki ir kitų, dar ne transformuotų, pastatų potencialą. Nes jeigu jie mato vien tik griuvėsius, tai jiems yra sunku. O architektas jis automatiškai mato, žinai, kaip jau bus ir tiktais dirba iki to rezultato. Tai vat man atrodo, kad gal ne tiek pačios architektūros čia vaidmuo svarbus, bet architekto išsilavinimo ir to gebėjimo įžvelgt potencialą.
Aha. Tai sutiktumėte, kad vat vietokūros tam įvykiui įvykti architektūra nėra būtinas elementas? Ar labiau bendrai fizinės aplinkos konversijos?
Aš tai architektūra matau kaip labiau gal sekantį iš paskos šį dalyką, nes architektūra man yra tokia fizinė materializacija nuo kažkokios vizijos, ar kažkokios idėjos, kuri jau turi sklandyti ore ir būti pakankamai stipri, kad galėtų materializuotis. Bet faktas, kad ta fizinė konversija jinai yra svarbi ir, mano manymu, reikalinga, kaip vienas iš dėmenų tai vietokūrai. Nu nes tai tikrai pastiprina labai idėją. Nes, pavyzdžiui, mūsų atveju, tai mes kai tik čia atsikraustėme ir pradėjom savivaldybei pasakot pristatinėt, kokia čia vizija, kaip Švenčionėliai galėtų transformuotis, mes parengiame visą ten kūrybinių industrijų miesto viziją, pridarėm vizualizacijų, žinai, nuėjom į savivaldybę, pristatėm Tarybai, kad nu davai, darom. Ir jie nu tipo „Fainai visai. Sėkmės vaikai, darykit.“. Bet jie nu taip žinai pažiūrėjo į mus kaip į tokius naivuolius. Bet kai jau ir savo namus įsirengėm visai gražiai, ir žinai vat įsikūrėm šitą būtent architektūros ofisą ir bendradarbystės erdvę, ir kai jie jau gali ateiti, pamatyti, pačiupinėti ir pažiūrėti, kad tikrai veikia, ir kad į tą pačią stotį važiuoja komandos iš Vilniaus traukiniu ir jinai
funkcionuoja, ir jinai uždirba dar pinigų.. Kur žinai, kai pasakai, kad co-working‘ą darai Švenčionėliuose, tai irgi, sako, žinai.. Bet nu kai jau tas ir funkcionuoja, ir yra estetiška, ir yra įmanoma,tai tadakažkaipžmonėms manatrodo paprastiems įkvepiadaugiautikėjimo. Tai man atrodo, kad ta fizinė konversija - jinai reikalinga tam, kad ir kiti žmonės pastebėtų, kad kažkas keičiasi, žinai.
Toks, kaip gali katalizatoriaus efektas būt, kur jau dar sekantiems kažkokiems pokyčiams, ar ne?
Taip.
Aišku. Tuomet gal sekantis klausimas: Kaip manote, kokie yra vietokūros didžiausi kuriami privalumai bendruomenėms ir viešajai erdvei? Ar galėtumėte išskirti kokių nors grėsmių ar iššūkių, susijusių su vietokūra?
Man atrodo, kad čia ta vietokūrą gal reikėtų apsibrėžti apie kokią vietokūrą kalbėt. Nes sakau, jeigu kalbėt apie kažkokią žinai tenais, nežinau, parkingo transformaciją į pėsčiųjų zoną - tai yra visiškai vienas dalykas, bet aš gal labiau norėčiau kalbėti apie savo kontekstą. Tai kur vietokūros objektu tampa visas miestelis. Jo, tai jeigu kalbant apie vietokūros objektą kaip visą miestelį, tai man atrodo, kad labai teigiami [kuriami privalumai]. Nu ta prasme, aš apskritai, mano svajonė būtų, kad va tokie dalykai kaip Miško uostas, kad jie veiktų kiekvienam Lietuvos miestelyje ir stiprintų tų miestelio identitetą. Man atrodo, kad čia yra vienas iš tokių fainiausių dalykų ką gali daryti ta vietokūra – tai pastiprinti vietos identitetą ir turizmą prikviesti žinai, kad irgi, kad parodyt, kad čia yra kažkas tai įdomaus, suaktyvinti vietinę bendruomenę, plėsti vietinės bendruomenės kultūrinį akiratį, ir - visokį kokį, nu žinai, ta prasme kažkokia įvairovę parodyt, duot alternatyvas kultūrai. Nes, pavyzdžiui, miesteliuose, jeigu veikia kultūros centrai, jie dažniausiai orientuojasi į žinai miestelėnų skonį ir pas mus ten, kai vyksta kokia nors miestelio šventė, tai ten žinai ausys linksta nuo tų žinai atlikėjų nu ten ta prasme surenkame žinai tai, ko kaimo žmonės klauso. Ir, jeigu mes norime kažkaip ugdyti, lavinti žinai publikos skonį, tai mes nu, jei ne pataikaujam, bet mes atsivežam tada grupes, ir iš užsienio kažkokias, ir duodam jiems alternatyvą ir galimybę pasižiūrėt pasaulio iš savo kiemo taip sakant.
Nu tai man atrodo, kad jo, tai, jeigu taip žiūrėt kaip į tokias kultūrines iniciatyvas kažkokias iniciatyvas, ir nu man atrodo, kad esminis dalykas, tai gal tiesiog - gyvybę įkvėpti tiems mirštantiems miesteliams Lietuvos miesteliams. Kas, man atrodo, žiauriai svarbu. Ir aš didžiulį potencialą matau tame, kad pernaudoti tą infrastruktūrą, kuri yra leidžiama žmonėms masiškai kraustantis į miestus. Nu, kad tiesiog atkreipti dėmesį, kad čia yra infrastruktūra, kurią mes galimenaudoti irkad galimakurti puikų gyvenimą,irlabai patogų, irtvaresnį negudidmiestyje, būdami vat mažuose miesteliuose. Dar vienas aspektas, kuris man atrodo irgi žiauriai svarbus,
ir kuris išryškėjo sulig karu, tai yra tas, kad.... [pradėjo trūkinėti internetas] ...tai man atrodo, kad vietokūra ir šalies atsparumui kažkokio pavojaus akivaizdoje gali turėti didžiulę reikšmę. O iš tokių grėsmių tai gal įvardinčiau porą. Tai vienas, tai galbūt padaryt pernelyg turistinį kažkokį tą miestelį. Tai mums Švenčionėliuose dar toli labai iki to žinai, čia toli gražu ne Druskininkai, ne Palanga, bet galbūt.. Daug kas klausia „o tai nebijot, kad čia pradės dabar masės čia važiuoti?“. Nu, bet mes nebijom, mes kol kas dar laukiam tų masių. Bet galim sakyt, kad tai yra vienas iš grėsmių, kad tada tas turizmas užgožtą vietinį identitetą ir kad jau nebe... Kad mums galbūt yra svarbiau, vis tik, tą vietoj gyvenimą turėti aktyvų ir fainą, o ne tiek, kad čia atvažiuotų būtinai žmonės. Ir kitas galbūt iš...
Galiu, jeigu galima, trumpai įsiterpti. Tai jūs tuomet, Guoda, išskirtumėt, kad ta vietokūra yra labiau vietos žmonėms? Ir net jeigu vieta kažkaip prikeliama labiau ir vat iš kitų vietų važiuotų žmonės apsižiūrėt, praleisti laiko, tai - šiek tiek kiti čia tipažai gaunasi?
Man atrodo, kad čia yra ir tas, ir tas. Aš gal čia komentuoju labiau kaip iš Miško uosto pusės. Kadangi mūsų bendruomenė - mes esam įsikūrę ir mūsų pirminis tikslas yrasusikurti gyvenimo sąlygassau, bet irtuo pačiu vienas iš tikslų yraparodytLietuvos masteliu,argalbūt net didesniu masteliu,kad tasgyvenimasmiestelyjeyrane tik įmanomas,bet irlabai fainas. Tai mūsų tikslas yra ir čia vietoj fainą susikurti aplinką, bet tuo pačiu ir kad apie mus sužinotų. Jo, tai toks dvigubas galima sakyti. Tik tais tiek, kad man atrodo kažkaip svarbu laikyti tą, kad nu nenueiti įvisiškąreklamą„Kaipčiafaina,kaipčiafaina“,betčiaapsidairaiir „blemba, aš čia užsimiršau jau viską“. Nu toks, kad nepamirštum to, kad tu čia gyveni ir kad tau pačiam čia visų pirma turi būt faina būti. Tai čia toks pirminis vis tiek turėtų išlikti bent jau mūsų bendruomenėje.
Ir kita iš tų grėsmių galbūt yra, tai mes vat dealinam su kuo irgi, kadangi mūsų Miško uosto bendruomenė yra atvykėlių išimtinai bendruomenė – mes turim 50 narių, iš kurių gal tik kokie, nežinau, 5 žmonės yra vietiniai švenčionėliškiai. Nu iš čia kilę ta prasme. O visi kiti yra atvykę iš Lietuvos, iš užsienio žodžiu. Tai, man atrodo, kad vietiniai galbūt truputį baiminasi tos atskirties. Mes, aišku, nu kažkaip stengiamės ir palaikyt tą ryšį su miesteliu, bet dažnai tas kultūrinis atotrūkis būna pakankamai didelis, kad labai sunku rasti tą bendrą kalbą. Ir su kažkuria visuomenės dalimi tu natūraliai randi tą bendrą kalbą, bet su kažkuria tu – nerandi, ir kažin ar kada nors rasi. Ir atsiranda tas kultūrinis kažkoks atotrūkis, ir galbūt šiek tiek baisu, kad tas atvežtinis, bent jau mūsų atveju, kažkoks tai turinys, ar stilius, ar kažkas - kad jis neužgožtų, nenustelbtų nu tos vietinės auros, ar kažkokių įpročių, ar.. Nu ta prasme, kad kažkaip, kad liktų tos autentikos. Galbūt, kad tai nebūtų vien kažkoks įvežtinis turinys. Tai, man atrodo, čia mums tiesiog reikia būti nuolat sąmoningiems apie tai, kad ne <...> kurti, bet mes bandytume ieškot kažkaip, kas mums atrodytų, kad svarbu pastiprinti. Nu tai vienas iš tų yra, ką mes esame apsibrėžę, tarkim, bendruomenės įstatuose, kad yra tie geležinkelių infrastruktūros pastatai, kurie charakterizuoja miestelį, bet jie daugelis labai apleisti ir net jie
yra, arba Lietuvos geležinkelių, arba privačių savininkų rankose. Ir, tarkim, kaip savivaldybė, net niekaip negali jų įveiklinti, ar ten stiprinti identiteto miestelio per tuos pastatus. Tai mes įvardinom šitą problemą ir, iš tikrųjų, mūsų vat šitos vizijos dėka, savivaldybė galiausiai įsigijo vienas iš tų pastatų, tai yra siaurųjų traukinių depą. Ir dabar vyksta intensyviai procesas, kad būtent jį paversti kūrybinių industrijų centru. Ir greičiausiai, kad alternatyvus kūrybinis va toks kultūrinis centras, šalia jau veikiančios kultūrkės - kultūros namų, bus vat būtent šitas geležinkelio buvusiųjų siaurųjų traukinių depo pastatas.
Labai įdomu. O, dar užsiminėt apie bendruomenės įstatus - čia Švenčionėlių yra toksai dalykas? Savivaldybės?
Tai Miško uosto. Tai Miško uostas yra juridiškai įsteigta kaip bendruomenė, ir mes turim savo tos bendruomenės įstatus.
Šit kaip, supratau. Dar kitas klausimas, čia irgi jau šiek tiek užsiminėte - Kokius galėtumėte išskirti Lietuvos vietokūrininkus? (Žmonės / komandos / organizacijos / projektai) Ar išskirtumėte kažką iš architektūros srities / viešųjų erdvių formuotojų?
Jo, tai visas vietokura.lt tinklas, o kas su architektūros sritimi labiausiai susiję ir ką nu taip išskirtinai norėčiau paminėti tai DO architects. Tai man atrodo, kad jie labai užsiima vietokūra. Kiek aš žinau, kad vienas iš partnerių Indrės Balčiūtės vyras tenai berods visais su nekilnojamu turtu ten įsitraukęs neblogai, verslininkas yra, ir galbūt tai jiems turi įtakos. Kad jie, pavyzdžiui, perkraustydami savo ofisą, dabar į Vilkpėdę visiškai tenais iš nieko daro kažkokį naują fancy rajoną. Lygiai taip pat, kaip prieš tai jie buvo savo ofise padarę Raugyklos gatvėje, kur irgi tai nebuvo ta tokia jau fancy vieta turėt ofisą. Bet, man atrodo, tas stoties rajonas atgimė irgi labai didele dalimi DO architects dėka. Tai, kad jie, kaip bendruomenė, ta prasme, jie labai sąmoningai aukoja savo pačių patogumą. Pavyzdžiui, Vilkpėdės atveju, kad jie iškėlė savo biurą tenais. Tai nu kaip darbuotojams, jiems tai nebuvo kažkoks ten labai naudingas tas sprendimas, dėl to, kad jiems ten važinėt tikrai ne taip patogu, ypatingai dviračiais į tą vietą, nėra aplinkui kur nusipirkt pavalgyt ir panašiai. Nu ir šalta ten tose patalpose, sudėtinga ten viską išlaikyti ir panašiai. Bet man atrodo, kad jie tiesiog turi savo galvose tolimesnę viziją ir tikisi, kad kažkiek metų perspektyvoj tenais viskas atsiras, ir kad tai yra tiesiog žiūrima kaip į didesnę kažkokią tolimesnės vizijos investiciją. Tai man atrodo iš architektų daugiausia vietokūros srityje daro DO architects.
Gerai, ačiū. Dar sekantis klausimas – Kokius galėtumėte išskirti sėkmingus Lietuvos vietokūros atvejus? Tai čia ir apie DO architects užsiminėte, ir taip pat vietokura.lt tinklapyje nemažai yra tų atveju, ar ne? Ar galbūt dar kažką pridėtumėte, ar čia tokie pagrindiniai?
Aha, nu tai vat jei kalbant iš to vietokura.lt tinklo, galbūt ką aš asmeniškai visai išskirčiau, nu tai čia yra ir Do architects, aišku. Bet, pavyzdžiui, yra Pumpėnai (Arminas Vareika). Tai tenais yra aktyvus, kilęs iš to miestelio ar kaimelio žmogus, kuris tenais užturbina visą tą vietą. Ir ten didžiulius festivalius organizuoja ir taip toliau, kur ten tas miestelis tikrai labai mažas, ir niekas ten nevyko, kol vat nesiėmė tos iniciatyvos Arminas, tai man čia toks labai atrodo sėkmingas. Ir jisai pernai laimėjo tenais prezidento tą Lietuvos galia apdovanojimą už tą net savo vietą.
Tada man vienas iš vietokūros labai fainų pavyzdžių, bet čia labai toli nuo architektūros, tai yra Aleksas iš Visagino, irgi čia puslapyje šalia Armino yra. Tai man jis yra žmogus - legenda, tiesiog man kažkaip atrodo visą laiką, kad jis Visagino erdvę laiko tiesiog, man Visaginas visad su Aleksu asocijuojasi. Nežinau, ar esi su juo susidūręs, bet žodžiu, jis toks laukiniškai atrodantis žmogus,visadabasas vaikšto. Irjisai turi įspūdingą5aukštųjaunimo centrąVisagino centre. Jam savivaldybė davė tą pastatą naudoti ir jis tenais pats padarė įspūdingą iš tikrųjų erdvę. Žodžiu, tiesiog širdis man atrodo to miestelio. Ir kad tenais Visagino visi keliautojai sustoja, ten gali pakristi panakvoti ten pas jį tam centre ir ten.... Nu toks tiesiog ir kultūrinis centras ir tokia kaip širdis miestelio, man atrodo, yra ta Alekso buveinė.
Tada Marių Lucką išskirčiau. Jis man toks kaip influencerių karalius yra, ir jis ten įkūręs daro menininkų pramogas įvairias Antazavėje, įkūrė Šviesių žmonių parkelį tenais, jį daug kas seka socialinėse medijose, daug jaunų žmonių, matomas yra. Ir vasaromis organizuoja visokias jaunimo stovyklas tenais. Tai atrodo, kad jis ir gan stipriai įtraukia tiesiog jaunimą, parodo pavyzdžiukaiptąvietągalimakurti,parodogamtosgrožį,irtiesiogplačiaiauditorijaitaiparodo socialinėse medijose.
Kaip manote, kuriuo aspektu Lietuvoje yra labiausiai kur tobulėti vietokūros srityje? Ar galbūt bendrai viešųjų erdvių srityje?
Labai svarbu yra, kad trūksta pilietiškumo. Svarbu, kad žmonės komunikuotų ir iškomunikuotų valdžiai, savivaldybėms savo poreikius. Švenčionėlių atveju labai sėkmingas atvejis šiuo klausimu – kreipėmės į Švenčionėlių savivaldybę ir tikrai labai šiltai priėmė, ir išklausė, klausia ką gali savivaldybė padaryti. Dabar, pavyzdžiui, yra idėja suaugusiųjų mokyklą daryti Švenčionėliuose.Tai kartusu savivaldybe važiavomeį Švediją,į Daniją, žiūrėti gerų pavyzdžių ir pasisemti idėjų. Jei ateini ne kaltinamu požiūriu „kaip čia niekas nelinkęs padėti man ir kaip čia viskas blogai“, o tokiu kad "darom kartu kažką", tai vat ir atrandi tada dalykų.
Kitas dalykas kur galima būtų tobulėti - įstatyminė bazė. Dažnai susiduriama su finansų stygiumi tokioje terpėje. Savivaldybė Švenčionėlių paremia šiek tiek, nors nėra labai turtinga. Bet gana mažai yra būdų kaip generuoti pajamas galėtų kaip bendruomenės. Ir daugelis vietokūrininkų susiduria su tuo. Nes dažniausiai tai yra viešosios įstaigos. Ir tada kelis metus darai, kokius 4-5 metus, galiausiai perdegi ir tada meti tai tiesiog. Tai vat vietokura.lt tinklas
kuriamas iš dalies, kad galima būtų atrasti vat ir finansų vietininkams, gyvenimo paįvairinimui, ir geresnio gyvenimo palaikymui. Ir resursų pritrūksta.
Dažniausiai vietokūra yra - bottom up. Retu atveju savivaldybės lygmeniu daroma. Man tai labiau siejasi su bendruomenės iniciatyva. Nes bendruomenės žino ką nori padaryti. O savivaldybės dažniausiai užsivertusios yra su administraciniais dalykais. Tai dar generuot ten idėjas jiems... Tai pvz. kai šiltašiaurėkūrybiniųindustrijų idėjąskelbė,tai meras pradėjo matyti jau kaip miestelio viziją kaip Kūrybinių industrijų.
Savivaldybės vis tiek dažniausiai vykdo gyventojų valią. Nes ir patys ten vat merai pvz. ar savivaldybių atstovai kalbės apie tai ką nori girdėti žmonės, kad juos vėl rinktų į savivaldybę. Taipvz.Švenčionėliųmerasperpraėjusiųmetųrinkimusdebatuose, kaijopaklausėkaipmatote Švenčionėlius, jų identitetą, jų ateitį, tai jis ir atsakė, kad mato kaip Kūrybinių industrijų miestelį. O vat šitą idėją tai tas Miško uostas ir Šilta Šiaurė būtent atnešė, tai va.
Kaip tai smagu girdėti, Guoda. Na tai jau daugiau nebelaikysiu jūsų, daug čia visko aptarėme. Ačiū jums labai už pokalbį, buvo labai įdomu, ačiū už puikius atsakymus. Iki!
Ačiū Lukai! Iki.
Interviu su Egle Vitkute. Vietokura.lt tinklo bendraįkūrėja, vyresnioji tyrėja įmonėje The Critical. 2023-12-08, 11:00 val.
Nuotolinis susitikimas
Egle, kadangi esate viena iš vietokura.lt tinklo bendraįkurėjų, tai turėjau tokia mintį, kad galbūt galėtume pradėti mūsų pokalbį ne nuo mūsų bazinių klausimų, kuriuos užduodu kiekvienam pašnekovui, bet galbūt nuo to vietokura.lt tinklapio ir jūsų patirtis Italijoje. Ar galite trumpai apie tai papasakoti?
Gerai. Tai galiu ir pradėt nuo Italijos, kaip aš atkeliavau į vietokūros tinklą. Tai žodžiu, gyvendama ir studijuodama, ir dirbdama Italijoje susidūriau su pirmosios vietokūros praktikomis, net nežinojau, kad jos taip vadinasi. Tuo metu tiesiog su keliomis draugėmis įkūrėme asociaciją Milane ir šitos asociacijos veiklos kontekste vykdėme įvairias būtent su vietokūra susijusias veiklas viename iš Milano kvartalų. Tai rinkome gyventojų istorijas, bandome aktyvinti bendruomeninius ryšius ir tokiu būdu ir kitais būdais šiek tiek formuoti tokį pozityvesnį vaizdą. Nes tame kvartale kur dirbome, jis toksai turėjo nekokią reputaciją, bet ir buvo situacija tenais šiek tiek sudėtinga sociakultūriškai ir panašiai. Tai kažkaip intuityviai pradėjome domėtis toms vietom, sutikom žmones, kurie turėjo tą bendrą interesą. Ir žodžiu. Ir tada paskui jau tuo metu, kai pradėjome vykdyti tas veiklas Milane, Italijoj pradėjo vis dažniau girdėtis tų atvejų įtraukaus vietos vystymo, kūrybinės veiklos.
Ir tuo metu prasidėjo net ir diskusija kuo tokios iniciatyvos ir veiklos čia yra svarbios, jos padeda įveiklinti įvairias apleistas vietas mieste. Ir būtent tuo laikotarpiu ir pradėjo asociacija kurtis žodžiu. Tokių erdvių, tokių iniciatyvų, vyko dialogas o tai kaip mes galim galbūt apsijungti, vienas kitiems padėti ir stiprinti žodžiu, tas veiklas. Nes buvo identifikuota, net ir tyrimų pagrindu, kad vis dėlto svarbu tai visai kultūrinei ekosistemai, ir ne tik, būtent tos vietokūrinės iniciatyvos. Tai vat, susikūrė ši asociacija, aš tą visą procesą tenai gyvendama liudijau.
Tai va, kai nusprendžiau grįžti iš Italijos pradėjau domėtis, kur čia būtų galima darbuotis Lietuvoj, susipažinausutikausu tuo metubūsimu darbdaviu Eugenijumi Kaminskiu,kuris buvo
tas žmogus, kartu su kolege Ieva Nagyte, atvežė praktiškai tą vietokūros konceptą į Lietuvą. Kurk Lietuvą programai, jie surinko tą vietokūros gidą, kurį galėtų taikyti viešasis sektorius savo veikloje. Tai va, ir supratau, kad aktuali tema ten ir Lietuvoje, ir tada pastebėjom, kad Lietuvoje gausėja tų tokių iniciatyvų, ir kilo poreikis todėl šnekėtis tarp būtent tų žmonių susiburti į tinklą. Tai dabar tame ir esame, esam tame etape, kai tie pašnekesiai tampa vis labiau struktūruoti. Ir labai džiaugiuosi, kadangi mačiau, kaip panaši asociacija steigėsi Italijoje, kūrė didžiulę pridėtinę vertę ir kiek jau yra jie tenai nuveikę. Tai matyti, kad Lietuvoj vyksta judėjimas šia kryptim tai džiugina, tas faktas.
O apie tas teigiamas visas praktikas - ką tai duoda, pavyzdžiui, Italijos atveju? Ką jūs pamatėte iš tų sėkmingų atvejų, jau kurie realizavosi?
Aha tai pastebėjome iš esmės, tenai net ir tokia sąvoka buvo - tokie kultūros centrai. Nes buvo pastebėta, kad apskritai kultūros lauke, tarkim, tos tradicinės kultūros formos turi ne tiek poveikiovietos vystymuisi darniam. Buvopastebėta,kadbūtentvietokūros principais kuriamos vietos atgaivinami pastatai ir juose vykstančios sociokultūrinės veiklos labai prisideda prie vietos vystymosi. Ir kadangi Italija vėlgi yra tokia šalis, kur yra daug provincijų, regionai, nemažai didžiųjų miestų. Pastebėta, kad būtent tokios iniciatyvos daro didelį poveikį vietai.
Ir net tyrimas buvo atliktas, yra informacija, kokia yra tie nauji kultūros centrai, tendencijos, bruožai, ir panašiai. Ir asociacija tuo pagrindu ir susikūrė. Dabar, kryptingai veikia, tai tiek atstovauti interesus tų kultūros centrų, ar tokiam politiniam lygmeny. Tiesiog jų būtent darbo rezultatas yra net tam tikri įstatymai, kurie pripažįsta jų teisę, tokį kultūros centrą. Ir savitarpio bendradarbiavimo visos iniciatyvos vyksta ir pagalba, ir keitimasis kompetencijom. Ir tas vat poveikis gerųjų praktikų yra keliose lygmenyse. Tai, aišku, skatina raiškos įvairovę, nes labai skirtingų metodų taikoma. Socialiniame lygmenyje, kadangi viskas vyksta įtraukiai ir panašiai, įtraukiant labai daug šalių ir toksai bottom up approach‘as, bet tuo pačiu įtraukiamos viešosios institucijos,betviskaslabiauyraapiebendruomenesirišbendruomenių.Tadaaplinkaipoveikis aišku, nes vienas iš pagrindinių temų yra neįveiklintų erdvių įveiklinimas.
Tai reiškia labai ryškiai matosi tiesiog apleistos erdvės įgauną prasmę bendruomenei ir tada prisideda prie to vietos vystymosi. Ir taip pat ekonominiame lygmeny, kadangi nemažai tų vietų yra tas social enterprises – socialinės įmonės, turinčios socialinę atsakomybę. Tai hibridiniai modeliai kurie kuria tą pridėtinę vertę vietoms.
Kas šiaip labiausiai inicijuodavo tuos kultūros centrus, čia eidavo iš viešojo sektoriaus ta iniciatyva steigti juos?
Ne, dažniausiai būdavo būtent asociacijos bendruomenės, viešosios įstaigos. Tačiau šitos iniciatyvos negalėdavo įsisukti, įgauti pagreitį be viešojo sektoriaus. Tai vienas iš esminių
principų yra bendradarbiavimas viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus. Italijos kontekste tai daugiausia būdavo iš NE viešojo sektoriaus, nes ten viešasis sektorius irgi turi savo iššūkių, problematikos. Ir kai kuriose vietose yra progresyvesnis mąstymas, tai galbūt labiau ten įsitraukęs,kitosevietosemažiau,betdažniausiaitaivisdėltobūdavoiniciatyvaišapačios.Nors, tarkim, kai kurios savivaldybės turi tą matymą jau dabar, kad būtent vietokūros principais irgi kuriama pridėtinė vertė. Pavyzdžiui, jie turi programas, kurios skatina tokių veiklų kūrimąsi. Pavyzdžiui, yra ten open call‘ai, finansavimas ir taip toliau. Tai reiškia, va ten iniciatyva atkeliauja labiau iš savivaldybių ir tada pasiekia galimybė toms iniciatyvoms kurtis.
O dar minėjote, čia su tuo klausimėlis, kad bendruomenių įtraukimas ten yra visai didelis dalykas ir, kad kultūros centruose būtent tas įtraukimas gaunasi kaip kažkokios tiesiog bendruomeniškos veiklos, ar tiesiog tokia vieta idėjų generacijai apie kažkokias kitas vietas, ar dar kažkaip?
Taiištieslabaiskirtingai, neslabai priklausonuovietosirnuokonteksto.Kaipminėjau,kadangi vienas dalykas yra – kaip panaudoti pastatą kultūros centrą, jo vizija.
Vienur yra idėjų generavimas, tarkim, vizijos vystymas tai vietai ir tada įgyvendinimas, bet labai skirtingai. Kitas variantas jau, tarkim, susiburia bendruomenė apie kažkokią konkrečią vietą, yra kažkoks interesas, įsitraukia asociacijos, ir tada po truputėlį įsitraukia kiti žmonės, kitos šalys. Ir pagal galimybes, skirtingais lygmenimis įsitraukia. Tai va – arba kai nuo pradžių būna vystoma vizija, arba kai įsitraukia žmonės procese. Tada gali būti netgi įvairiais lygmenimis, tarkim kažkokia iniciatyvą labiau išvystytą ir tik tam tikrame lygmenyje atsiveria bendruomenėm, nes susipranta, kad tai yra svarbu ir tada keičia irgi strateginę kryptį. Bet tai vyksta, taip, dirbtuvių, kūrybinių veiklų dažnai pagrindu. Būtent tas kūrybinis būtent metodų taikymas, jis yra labai svarbus, nes tiek padeda žodžiu megzti bendruomeninius ryšius juos stiprinti tiek tas vizijas išreikšti, padeda vietų tapatybei atskleisti.
Įdomu, ačiū. Taip apibendrinant galima būtų sakyti, kad vat tokios, kaip vietokūros asociacijos, įsteigimas turi daug įtakos, kad vat užsimegztų tokiose skirtingose vietelėse tokios iniciatyvos?
Taip, tai viskas dažniausiai startuoja nuo neformalių grupių. Tačiau tas steigimasis yra svarbus, kad paskui būtų galima atstovauti, gauti finansavimą ir panašiai. Mano patirties aspektu buvo svarbus tas iš neformalios grupės į formalią grupę persiversti.
Supratau. Galbūt galima dar šiek tiek peršokti ties vietokura.lt tinklapio. Būtų įdomu išgirsti, kaip matote ir suprantate šį tinklapį ir tinklą, jo tolimesnę kryptį ir kur tai galėtų vystytis?
Taip, pagrindiniai motyvai ir tikslai yra turbūt atrasti vieni kitus ir susipažinti. Būtent kalbant apie grupes, individualius asmenis ir kitus darinius, kuriems ta tema yra aktuali, svarbi. Šiuo metu manau tikslas ir tas brandos etapas yra toks, kad tikrai bandom atrasti vienas kitus ir suprasti kas vieniems kitiems yra svarbu, ir ką būtų galima daryti kartu. Neformalūs pokalbiai, pasidalinam visokia informacija, vieni kitus ir kviečia į renginius, kartu dalyvaujam ir taip toliau. Viskas organiškai vyksta, bet ne itin taip griežtai.
Aišku, ačiū. Galbūt galime tuomet pereiti prie bendrųjų klausimų - Kaip jūs suprantate vietokūra ir kas jums tai yra?
Tai vietokūra suprantu, kaip tam tikrą būdą, galbūt principą, kuriuo yra vystomos vietos. Tai vietos plačiąja prasme. Tai gali būti pastatas, viešoji erdvė, regionas, miestas - labai priklauso nuo konteksto. Vystomos vietos, kuomet yra įsitraukę ir įtraukiamos į procesą dvi skirtingos intereso šalys - iš viešojo sektoriaus, iš privataus sektoriaus, kur bendruomenių vaidmuo yra kertinis ir labai svarbus. Kur visos šalys bendradarbiauja tarpusavyje formuodami tą vietą, ar vietas bendrąja prasme. Ir kūrybinių principų taikymas irgi yra labai mums svarbus vertinimas. Jeigu taip šnekėt apie tą vat kūrybinę vietokūra, tą kūrybingumą suprastumėte per kažkokias menines iniciatyvas ir tą kažkokią kūrybinę įtrauktį bendruomenės. Taip tas kūrybiškumas. Nežinau kažkokia dirbtuves, ten tie vargšai kažkokie. Tiesiog o jau kai kada, pavyzdžiui, ims atrodyti mažiau kūrybišką tą vietą, kuriais atvejais per tešlą.
Vietą vystant kūrybiškai yra daug įtraukties būdų, bet, tarkim, tokie 2 skirtingi pavyzdžiai, tai vienas tiesiog tas tradicinis, tai tiesiog pasikvieti visą bendruomenę ir tiesiog kalbiesi, klausi kas patinka, nepatinka, kokias idėjas turi ir panašiai. O tarkim taikant kūrybinius metodus gali būti, įsivaizduokim, tarkim dirbtuvės kurių metu kuriamas kartu su bendruomenėm vietos žemėlapis. Tai kartu vyksta eksploracijos, vietos tyrinėjimai erdvės. Tai tiesiog menas ir kūryba, kaip būdas, principas, padeda atskleisti vietovės potencialą, kartu su bendruomene.
Tai gali būti ir bendras kūrybinis, pavyzdžiui, iniciatyvų kūrimas, ar ne? Tarkim, bendruomenė susiburia kurti, nežinau, spektaklį kažkokį apie vietos istoriją arba panašiai.
Aha, ir turbūt iš tokio tipo iniciatyvų tada gali geriau suprasti kas tos tikslios vietos identitetą labiausiai ir kuria?
Būtent, būtent. Nes gali tada ir iš vietos atkeliauti, ir į vietą tada.
Šit kaip. Kitas klausimas dar buvo - Jūsų nuomone, kokia yra architektūros ir architekto vaidmuo vietokūroje? Ir kokį indelį, ir kokią svarbą tai turi?
Tai vietokūra yra iš esmės apie ir fizinės, ir ne fizinės aplinkos, vietų formavimą. Tai yra visą laiką tokios 2 dimensijos. Tai reiškia fizinė, susijusi su architektūra, urbanistika, ir ta ne fizinė, tas soft‘as vadinamasis, kas yra vietos tapatybė, ryšiai vietos ir panašiai. Tai architektas yra vienas ir labai svarbus narys toje vietokūros ekosistemoje.
Vienas iš narių. Kurio įtraukimas yra labai svarbus, ypač formuojant tą fizinį aspektą erdvės. Ir kas yra labai svarbu - bendradarbiavimas, vietokūros iniciatyvose.
Labai svarbu, kad darant aktyvius architektūrinius sprendimus, kad architektai bendradarbiautų kitomis suinteresuotomis šalimis. Tai reiškia vietos bendruomenėmis, NVO, viešuoju sektoriumi.
Yra labai svarbus architektų bendradarbiavimas su tyrėjais, kad, tarkim, vystant vieną ar kitą vietą ir taikant vietokūros principus. Kad būtų identifikuoti, tarkim, vietos bendruomenė lūkesčiai, kad jie galėtų kokybiškai įsitraukti į vietos vystymo procesą ir panašiai.
Gerai,ačiū.Šiaipvisaiįdomu,galimabūtųmatytdarytitokiąišvadą,kadtiektamateriali, tiek ne materiali vietokūra gali būti kaip reiškiniai atskirai vienas nuo kito.
Taip. Bet – vis tiek turi būtinai būti vieta, apie kurią viskas vyktų. Bet dažniausiai kartu keliauja abu šie elementai, būtent sėkmingiausi atvejai turi juos abu. Nes jei yra tai tik nematerialu, tai tada sunku užtikrinti tą išliekamąją vertę, poveikį vietai.
Gerai, ačiū. Tuomet buvo dar sekantis klausimas: Kaip manote, kokie yra vietokūros didžiausi kuriami privalumai bendruomenėms ir viešajai erdvei? Ar galėtumėte išskirti kokių nors grėsmių ar iššūkių, susijusių su vietokūra?
Taip, galiu šiek tiek papunkčiui galbūt išvardinti tada. Tai žinoma, būtent vietos konkrečios aktualizavimas ir jos potencialo atskleidimas yra vienas iš tų pagrindinių dalykų, atskleidimas būtent per egzistuojančią vietos tapatybę, konkrečius vietos gyventojų poreikius ir lūkesčius. Tada aišku vietos bendruomenių stiprinimas, socialinės sanglaudos didinimas, bendruomenių aktyvinimas. Visa tai irgi gali duoti ir padėti. Kultūrinės įvairovės skatinimas, kadangi būtent taikomi įvairūs aktyvinimo ir įveiklinimo metodai, tai įvairovę skatinama tokios iniciatyvos. Na ir taip, iš esmės, labai priklauso, bet tokios iniciatyvos gali išties didinti vietos patrauklumą, naikinti kai kurias stigmas susijusias su viena ar kita vieta. Ir visa tai gali nukeliauti ir iki investicijų didinimo ir panašiai. Tai svarbus socialinis poveikis, kultūrinis labai svarbus, galbūt net ekonominis.
Ar matytumėt kažkokių grėsmių ir iššūkių susijusių su šiais procesais?
Viena iš grėsmių ir iššūkių yra tai, kad ši vietokūros sąvoka, arba tas įtraukus vietų vystymas, neretai tiesiog sąvoka naudojama siekiant tam tikro palankumo, galbūt tam tikrų socialinių grupių. Tačiau tai nebūna, būtent žiūrint de fakto, tokie labai iš tiesų įtraukus procesai, kur labiau galbūt. Toks gal manipuliavimas galbūt tiek pačia vietokūros sąvoka, galbūt netgi labiau įtraukumo – viena iš rizikų ir grėsmių. Kitas dalykas.
Kai kuriais atvejais vietokūra gali prisidėti prie vietos gentrifikacijos. Kiek pavyzdžiui esame analizavę bent jau užsienyje, tai pradeda kai kuriais atvejais kilti vertės tos vietos nekilnojimo turto, viskas ten gražu, kūrybiška, ir taip toliau. Ir tada tie vietos gyventojai, kurie galbūt ir įsitraukė į tą vietos vystymą, turi išsikelti, nes nebe įperka būsto, arba parduoda.
Kitas dalykas – tęstinumo nebuvimas. Vėlgi, tai yra tam tikras ir natūralus dalykas, nes kadangi eksperimentavimo pilotavimo būtent šitoje srityje, tai vat labai dažnai sunku būna palaikyt tą tęstinumą ir kad jos greit neužsibaigtų ir turėtų ilgalaikį poveikį. Tai vėlgi, rizika kartais būna, kad suhaipinama ta vieta, bet ar pasibaigus resursam, ar motyvacijai, ar kažkam kitam, aplinkybėms pasikeitus, tiesiog nebebūna to tęstinumo ir nuviliami lūkesčiai.
Kaip manote, kuriuo aspektu Lietuvoje yra labiausiai kur tobulėti vietokūros srityje? Ar galbūt bendrai viešųjų erdvių srityje?
Tas klausimas apie vietokūras yra toks platokas, bet galiu pabandyti apibendrinti. Kur yra labiausiai tobulėti, tai manau, kad viešasis sektorius turėtų dar labiau pastebėti ir remti vietokūros iniciatyvas. Ir skatinti eksperimentavimą, skatinti tokių iniciatyvų pilotavimą. Būtent skirtingose kontekstuose, nuo kvartalų, miestų ir kitų. Realiai nuo kvartalų iki regionų galima taikyti. Tai žodžiu, tas valstybės sisteminis rėmimas, skatinimas yra labai svarbus.
Tada, manau, apskritai kalbant truputėlį apie viešąsias erdves - būtent įtraukus vietų vystymas yra tas pagrindinis principas, kurį kai kas jau taiko, bet tikrai dar ne sistemiškai. Kur vyktų kokybiškas įtraukias ir procesai, dirbtuvės, ir gyventojai gali išties prisidėti prie vietų vystymo, išreikšti savo poreikius, lūkesčius lenkia pasiūlyti idėją. Yra labai svarbu tai stiprinti, nes tokių iniciatyvų na dar nėra labai daug.
Tada toks bendras dalykas, tai drąsiau pilotuoti, eksperimentuoti, bandyti. Nes yra vietokūros natūroje tas eksperimentavimo principas, kur atsiranda tam tikri nežinau objektai, kurie irgi žodžiu, kelia tam tikrą interakciją ir panašiai. Tiesiog taip eksperimentuoti ir pilotuoti yra irgi labai svarbu, o ne mąstyti, kad galim pradėti iškart nuo didžiųjų projektų. Ir tada galbūt sunkiau užtikrinti tvarumą kažkokį tos programos.
Ir tas paskutinis aspektas yra jau tas dalykas, kas vyksta ten su vietokura.lt tinklu, tai tas būrimasis. Vienas iš kitų pažinimas, mokymasis, stiprinimas ir kūrimas to tokio kaip judėjimo,
kad ir koks jis būtų – diversifikuotas, skirtingi nariai ir taip toliau. Bet kuris galėtų padėti šiek tiek tokioms iniciatyvoms gyvuoti ir kurti tą pridėtinę vertę.
Supratau, ačiū. O kaip, jūsų nuomone, visa tai galėtų labiau įsitvirtinti Lietuvoje – ar čia jau reiktų kažkokių pokyčių valstybiniu lygmeniu, ar regionais, savivaldybėmis, dar kažkokiomis formomis?
Aišku, geriausia būtų, jei visais lygmenimis tai būtų girdimą ir pripažįstama.
Tai, tarkim, kultūros ministerija jau yra turėjus tokių iniciatyvų kurios remia tokias vietas ir labai, tarkim, atvirai žiūri. Kadangi kalbant apie tą kūrybišką vietokūrą - jau remia tas iniciatyvas.
Ir tai turėtų veikti ir valstybiniame lygmenyje, ir savivaldybėmis. Nes irgi labai svarbu lokalizuoti. Tai turėtų kažkaip keliauti kartu. Ir, aišku, vėlgi skirti į valdybas. Bet aišku, valstybinio masto matymą pasiekti yra sudėtinga. Bet jau tie procesai iš dalies vyksta.
Tikrai, čia buvo irgi kiti pašnekovai užsiminę, kaip, pavyzdžiui, yra nepastebimų tų vietininkų, ar vietokūrininkų, kurie savo kažkokioj vietelėje, rajone, ar kažkokiam miestelyje, mieste turi kažkokias veiklas ir tenais sėkmingai tą stiprina kažkokį vat vietos jausmą, bet nelabai apie juos kas sužino ir jie galbūt nesužino apie tokias vat galimybes, kad juos galėtų dar kažkas paremti, galima būtų plėstis. Tai čia galbūt net ir tas vietokura.lt tinklapis tinklas kažkada galėtų veikti toks kaip tarpininkas tokiose situacijose?
Toks ir yra tikslas, taip. Ir netgi dabar tinklo nariai esami labai daug yra iš regionų ir net mažiau iš didžiųjų miestų. Tą funkciją reiktų stiprinti, taip. Tai galėtų būti vieta kur vyksta tarpusavio mokymasis ir keitimasis informacija, kur bendros veiklos užsimezga ar galbūt būtų įgyvendinamos. Tai čia matyt galėtų būti tokia vizija, bet – besiformuojanti, vėlgi. Nieko kol kas nėra labai apibrėžto.
Taip, taip, suprantu. Ankstyva stadija. Tai kaip ir paskutinis klausimas galėtų būtiKokius galėtumėte išskirti Lietuvos vietokūrininkus? (Žmonės / komandos / organizacijos / projektai) Ar išskirtumėte kažką iš architektūros srities / viešųjų erdvių formuotojų?
Gerai, tai dabar galvoju, nes čia... Toks ilgas sąrašas.
Daug turite iš karto idėjų kas krenta į galvą?
Tai daug, daug. Ir galbūt pabandysiu labiau apibendrintai taip.
Kalbant apie architektus, tai tiesiog paminėsiu būtent architektus urbanistus su kuriais mums jau teko bendradarbiauti. Ir vystant kažkokias naujas iniciatyvas būtent susijusias su vietokūra, su kurioms turim daug gerų patirčių. Tai jūsų pažįstama Šilta Šiaurė iš Švenčionėlių, BAU/LAND taip pat architektų urbanistų firma, PUPA ir architektūros fondas galbūt būtų dabar galvoju būtų tokie pagrindiniai su kuriais bendradarbiavome šioje srityje pastaruoju metu.
Tada kalbant apie asmenis – sąrašas išties ilgas, na bet iškart paminėsiu, kad išties labai svarbus yra Eugenijaus Kaminskio vaidmuo, kurk Lietuvai programoje sukūrė vietokūros gidą ir nuo kurio atsirado ta sąvoka galų gale ir ministerijų programų įgyvendinimo priemonėse ir panašiai. Ir labai tai norėtųsi užakcentuoti.
Tada iš sėkmingų atvejų - pasidalinsiu kas bent jau man taip šiuo metu patraukė dėmesį ir intensyviau vykdo veiklas.
Tai aišku, Guoda su Miško Uostu. Jie neseniai pradėjo vykdyti veiklas, bet vėlgi labai daug motyvacijos turi ir daug širdies įdeda į visą tą procesą.
Tada žinoma, besikuriantis vietokura.lt tinklas. Vėlgi, tai galima matyti kaip didelį potencialą turintį dalyką.
Tada Kintuose vyksta daug irgi iniciatyvų žodžiu, kuriuose taikomi vietokūros principai. Ir Kintai Arts viešoji įstaiga daug irgi viską daro. Daug vyksta vietos tapatybės stiprinimo veiklų, įtraukiamos bendruomenės, pritraukiamas finansavimas. Ir tarkim Kintuose mes patys esam nemažai prisidėję prie bendrojo finansavimo pritraukimo. Ir patys išties esame įsigiję apleistą pastatą, buvusią katilinę Kintuose. Ir irgi patys esame atkeliavę labiau iš teorijos, bet jau niežti rankas ir daryti praktiškai, ką reiškia pavystyti vietą būtent taikant tuos principus ir įtraukiai
Dar vienas pavyzdys yra Šančių bendruomenė, pati bendruomenė rajono viziją išvystė, ir istorijąsurinko, irkultūrines veiklas vykdo.Tai labiauvienas iš tokiųišskirtinių atvejųLietuvos kontekste.
Tada Vilniuje, tai Beepart‘as ir Idėjų lysvė pilaitėje iš tokių pagrindinių. Bet nepasakyčiau, kad labai daug tų jų yra Vilniuje. Pasakyčiau, kad trūksta dar jų. Ypač mikrorajonuose.
Dar vienas įdomus atvejis, irgi vietokura.lt tinklo nariai - Rykantų paštas ir VšĮ Geri norai. Ten irgi iniciatyvos, kurias vysto ten irgi viskas susiję su vietos tapatybe, ypač su paštu ir geležinkeliu visos tos veiklos, kurios irgi yra nukreiptos į tikslą ir aktyvavimą to pašto, būtent vietos, bendruomenės reikmėms.
Na ir dar taip pat Antazavėje ir Kamariškėse būtent irgi vykstančios veiklos. Daro labai daug ir prisideda prie to vietos vystymo.
Jo, bet šiaip, kalbant apie šiuos sėkmingus pavyzdžius, tai džiaugiuosi, kad Vilniaus savivaldybė turi pareigybę, kuri yra apie įtraukumą. Tai čia irgi visiškai geroji praktika, visiškai naujas dalykas, irgi labai džiugina tas pokytis. Nes pavyzdžiui ką aš jau matydavau Italijoje, kad tai yra normali praktika turėti tokią pareigybę ir net skyrius, kurie tuo užsiima, tai va čia po truputėli irgi atsiranda tas vat poreikis bendruomenių iniciatorių, įtraukėjų ir panašiai. Tai va.
Gerai nu labai daug čia visokių pavyzdžių davėte.
Na jų yra begalės, čia pabandžiau kažkokius išskirti, kurie pastaruoju metu patraukė dėmesį.
Nu liuks, smagu, čia bus labai įdomus surašytas pokalbis manau. Tai ačiū, Egle darkart. Per bazinius klausimus praėjome. Tai gal tada nebegaišiu jūsų laiko daugiau, labai daug ir įdomių įžvalgų turėjote, ačiū dar kartą.
Nu ačiū ir tau, labai faina, kad ta tema gyvuoja ir toliau vystoma, super. Tikiuosi, kad bus naudinga.
Tikrai taip. Gerai, tai laimingai. Gero penktadienio!
Gerai, ačiū, viso!
Teritorijosinformacijairprojektoužduotis SPAirsveikatingumocentras“KOPASPA”. AdresasNidos-Smiltynėspl.9,Neringa.Teritorijosplotas~10ha.
ŠiaiteritorijaibuvoNeringossavivaldybėssuformuluotaužduotispageidaujamprojektui. Teritorijostikslas-sukurtiJūrosterapijossupapildančiusportoaikštynųkompleksinįcentrą.
Savivaldybėslūkesčiai:
● Numatyti visas galimas ir leidžiamas veiklas, išnaudojant teritorijos gamtinį potencialą,siekiantsumažintikurortosezoniškumą,išplėčiantpaslaugųįvairovę.
● Teritorijoje numatoma įrengti Jūros terapijos centrą, sporto aikštyną/ renginių vietą beiautomobiliųstovėjimoaikštelę.
● Siekiant erdvinio estetinio vientisumo, esamo miško teritorijoje siūloma jūros terapijos centro kompleksą projektuoti panašiu principu kaip esamos nebaigtos maitinimoįstaigospastatas-skaidantpastatokompleksąį„segmentus“.
Normatyviniaidokumentai,Neringosbendrasisplanas
Normatyviniaiirkitidokumentai,kuriaisvadovaujantisrengiamasprojektopasiūlymas:
● Neringossavivaldybėsbendruojuplanu
● KuršiųNerijosnacionalinioparkotvarkymoplanu
Neringos
E 6
B apgyvendinimas, viešas m R M
Televizijos bokštas 37I 0 - Jūros terapijos centras (
Bendrojoplanoišvadosplanuojamaiteritorijai:
● Dalis teritorijos priklauso rekreacinių miškų sklypams. Šiuose sklypuse statyba negalima.
● Tik nedidelėje teritorijos dalyje yra galima ilgalaikio poilsio pastatų statyba. Šioje teritorijojebusplanuojamasSPAirsveikatingumocentras.
● Dalis teritorijos, kuri iki dabar buvo retkarčiais naudojama kaip renginių vieta, yra priskiriama trumpalaikio poilsio pastatų statybai. Tinka rekreacinėms zonoms, aktyviamlaisvalaikiui,sportoaikštynams,renginiųerdvei.
Esamistatiniai
Nebaigtastatytivalgykla
Pietvakarinė planuojamos teritorijos dalyje stovi nebaigtas statyti 1 aukštomaitinimo paskirties pastatas – valgykla (bendras plotas – 1890,95 m2 ; užstatytas plotas – 2493 m2). Pastatą numatoma griauti dėl prastos pastato būklės, jis buvo nebaigtas statyti dar 1983 metaisirniekadpilnainebuvopastatytasirįveiklintas.
Esamostatiniofotofiksacijos
Esamaautomobiliųstovėjimoaikštelė
Šiaurės rytinėje planuojamos teritorijos dalyje yra esama, viešai naudojama automobilių stovėjimo aikštelė. Būna pildai užpildoma lankytojų atvykstančių į paplūdimį vasarossezonometu.
Esamaautomobiliųstovėjimoaikštelė
1 Pėsčiųjų tako kryptis link Nidos centro; 2 Pėsčiųjų tako kryptis į centrinį Nidos paplūdimį; 3 Neišvystyta paslaugų zona; 4. Pėsčiųjų takas pasibaigiantis akligatviu, atsiremiančiu į uždarą aptvertą viešbučio teritoriją; 5-6 Esamosautomobiliųparkavimoaikštelėspaleikelią
Šioje situacijos analizės schemoje akcentuojami svarbiausi planuojamai teritorijai komponentai. Palei pietinę teritorijos dalį eina pėsčiųjų takas (1-2). Tai yra vienas iš didžiausią srautą turinčių Nidos pėsčiųjų takų, vedantis į centrinį papludimį. Labiausiai tam turi įtakos, jog ši teritorija yra prie centrinio, antrojo (iš trijų) įvažiavimų į Nidą, ir tai yra artimiausia jūros paplūdimio zona nuo Nidos centro. Taip pat šalia teritorijos yra įrengta didelė automobilių parkavimo zona (6, 5). Paslaugų zona (3) turi didelį potencialą pietinėje planuojamos teritorijos dalyje. Mažesnis potencialas palei pėsčiųjųtakąvakarinėjeteritorijos pusėje, kadangi šis pėsčiųjų takas užsibaigia akligatviu, įsiremiančiu į viešbučio privačią teritoriją, ir bendrai šioje teritorijoje didžiausias traukos centras yra paplūdimys, link jo ir didžiausisrautai.
Projektoprograma
Detalios projekto programos Neringos savivaldybės nebuvo nurodyta, apart lūkesčių šiam projektui - numatyti visas galimas ir leidžiamas veiklas, išnaudojant teritorijos gamtinį potencialą, siekiant sumažinti kurorto sezoniškumą, išplėčiant paslaugų įvairovę; numatyti įrengtiterapijoscentrą,sportoaikštyną,renginiųvietąbeiautomobiliųstovėjimoaikštelę.
Tad projekto programa buvo sudaryta asmenine analize, analizuojantesamaspasiūlas panašios tipologijos objektų Nidoje, Kuršių nerijoje, Lietuvoje bei pasaulio analogais. Taip pat buvo remtasi 2014 m. atlikta Jūros terapijos centro Nidoje įkūrimo sektorinė studija. Paslaugų patalpų dydžiai buvo skaičiuojami pagal numatomą pikinį šiame komplekse apsistojusiųlankytojųskaičių+lankytojųapsistojusiųkitur.
Projekto teritorija, Nidos vakarinėje gyvenvietės dalyje, šalia centrinio Nidos paplūdimio, užima svarbią kultūrinę ir rekreacinę paskirtį. Nidos SPA ir sveikatingumo centras – modernus poilsio kompleksas, apjungiantis sveikatingumo paslaugas, premium klasės viešbučio kambarius maitinimo paslaugas, kultūrines viešąsias erdves, tampa traukos centru ne tik miesto gyventojams, bet ir jo svečiams. Išskirtinė Nidos SPA centro vieta pagrindinio pėsčiųjų tako, vedančio į centrinę paplūdimio zoną, zonoje turi daug potencialo praturtinti miesto kultūrinį ir socialinį gyvenimą, nes ši vieta yra ypatingai lankoma tiek vietiniųgyventojų,tiekturistų.
Kuriant SPA ir sveikatingumo centro projektą, labai svarbu suderinti rekreacines ir sveikatingumo veiklas su vietos kultūriniu bei istoriniu palikimu, taip pat išskirtiniu Nidos gamtos kraštovaizdžiu. Atsižvelgiant į tai, siūloma moderni ir tvari architektūra, kuri minimaliai paveiktų teritoriją ir galėtų organiškai integruotis į esamą aplinką. SPA centro pastatai bus projektuojami pagal bioklimatinės architektūros principus, siekiant sumažinti aplinkos taršą ir išlaikyti vietos ekologinį balansą. Tvariais ir inovatyviais sprendimais kuriamas integruotas objektas, užtikrinantis šios vietos vizualinį bei kultūrinį vientisumą, skatinsgyventojųirturistųsąmoningumąapieaplinkosišsaugojimosvarbą.
Sklypoplanozonųkonceptas
Projektocirkuliacijosstrategija
Projekto cirkuliacijos strategija užtikrina sklandų ir efektyvų lankytojų judėjimą tarp įvairių SPA centro zonų, tokių kaip registratūra, sveikatingumo erdvės, poilsio zonos ir viešbučio kambariai. Pagrindiniai srautai yra kruopščiai suplanuoti, siekiant išvengti spūsčių iružtikrintimaksimalųkomfortąvisiemslankytojams.
Projektocirkuliacijosschema
Pagrindinė pastato išdėstymo ir formos sklype idėjaįkvėptagamtosformųirprocesų, siekiant harmoningo ryšio tarp žmogaus ir aplinkos. KOPA SPA sveikatingumo centras suprojektuotas kaip organiškas kompleksas, integruotas į vietinį kraštovaizdį. Koncepcija remiasi jūros bangų ir smėlio kopų dinamiškumu, atspindinčiu natūralų pakrantės estetiką. Tačiau tai leidžiairorganiškaipritaikytipastatąprieesamųsaugotinųmedžių,taigalimabūtų dinamiškaiatliktipadariussklypomedžiųtaksaciją.
Taip pat toks sprendimas pasirinktas siekiant erdvinio estetinio vientisumo ir teritorijos atminties išlaikymo, planuojamo SPA centro išplanavimo struktūra iš dalies reflektuoja esamo teritorijoje statinio užstatymo tipą - tai kompleksas, susidedantisišatskirų „segmentų“, jautriai įsiterpęs į gamtinę aplinką, nesudaro vientiso masyvaus tūrio taip mažindamassavomasteliopojūtį,užstatymuipanaudojamoserdvėstarpesamųželdinių.
Gyvenamiejisegmentai
omomumopriesaugotinųmedžiųschema statymosegmentiškumas
Gyvenamieji segmentai, esantys SPA centro komplekse, yra įkvėpti tradicinioKuršių nerijos žvejo namo architektūros. Šie pastatai pasižymi paprastomis, tačiau elegantiškomis formomis, kurios harmoningai dera su aplinka. Medinės konstrukcijos, šviesios spalvos ir
būdingi stogai sukuria jaukią, autentišką atmosferą, primenančią vietos kultūrinį paveldą. Toks dizainas ne tik estetiškai malonus, bet ir funkcionalus, nes suteikia gyventojams komfortą ir privatumą. Gyvenamųjų segmentųišdėstymassukuriamažuskiemeliusirvidines erdves,kuriosnatūraliaiįsiliejaįbendrąkompleksostruktūrą.
Gyvenamųjų segmentų dizainas ir išdėstymas atitinka vietokūros principus, skatinančius kurti vietas, kurios yra patrauklios irfunkcionaliostiekvietosgyventojams,tiek lankytojams. Integruodami tradicinę architektūrą ir šiuolaikinius poreikius, šie gyvenamieji segmentai prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir skatina socialinę sąveiką. Erdvės yra suprojektuotos taip, kad skatintų aktyvų poilsį ir atsipalaidavimą, tuo pačiu metu išlaikant tvarumą ir ekologinę pusiausvyrą. Šis požiūris užtikrina, kad SPA centro kompleksas taps svarbiuvietosgyvenimoirkultūrosdalimi,kurkiekvienasgalijaustiskaipnamuose.
SPA ir sveikatingumo centras susideda iš žaismingo organiško architektūrinio ansamblio, kuriame dera natūralūs elementai ir modernusdizainas.Pastataiyraišdėstytitaip, kad sukurtų harmoningą ir natūralią aplinką, kuri skatina atsipalaidavimą ir sveikatingumą. Apželdinti stogaisuteikiapapildomąžaliąjąerdvęirpadedaintegruotipastatusįkraštovaizdį, tuo pačiu gerinant pastato energetinį efektyvumą. Mediniai fasadai sukuria šiltą, natūralią atmosferą, o vitrininiai fasadai leidžia mėgautis vaizdais ir užtikrinagausųnatūraliosšviesos srautą
Jungiančiosgalerijos
SPA ir sveikatingumo centrą bei gyvenamuosius segmentus jungia vitrininės galerijos. Tai duoda jausmą, lyg gyvenamieji segmentai yra komplekso atskira dalis, tačiau galerijinės jungtys leidžia patekti tiesiai į SPA centrą. Galerijų stiklas tamsintas dalinai reflektyvus su tamsiasrėmais,taipišišorėstarsiišnykstantisiratspindantissupančiągamtą.
T it ij i kl t k di i i
Pagrindinis patekimas į teritoriją yraišdviejųlankytojųpriimamojopusių.Pėstiejilankytojai į sveikatingumo centrą patenka išpietinėsteritorijosdalies,nuovienoišpagrindiniųpėsčiųjų
takų iki pležo. Šis takas paliekamas tik pėstiesiems. Lankytojams, atvažiuojantiems su mašina, numatoma galimybė privažiuoti nuo šiaurinės teritorijos dalies, per teritoriją numatomas automobilių / pėsčiųjų kelias nuo šiaurinės teritorijos dalies iki pat pagrindinės lankytojųpaskirstamosioserdvės.paleidimozonosšaliailankytojųpriimamojo.
Dalisyrasaugomųmiškozonųirneliečiama.
Pietinė ir pietvakarių teritorijos dalisyrapaleipėsčiųjųtakus,tadpaleišiądalįyranumatoma zona plačiajai visuomenei - restoranai, turistų info centras, kavinės, mažmeninės parduotuvėlės.
Šiaurėsrytinėjeteritorijosdalyjeyraparkingozona,tadbūtentčiairnumatomaparkingas.
Pietinė dalis numatoma užstatymu. Pagal BP - šiaurinė dalis paliekama aktyviam laisvalaikiui,rekreacijaibeirenginiams.
Aptarnaujantistransportasirtechninėpastatolaukozona
Aptarnaujamojo transporto privažiavimas yra numatomas iki techninės pastato dalies, vakarinėje pastato dalyje, palei šiaurinę - vakarinę teritorijos ribą, panaudojant esamą kelią. Ši, daugiausiai pėsčiųjų naudojama, trinkelėmis išklota atkarpa ir dabar yra retkarčiais panaudojamaaptarnaujančiamtransportui.
Taipalankipusėatparunajančiotransportoprivažiavimuines:
● Yrajauesamaskelias,irdabarkartaispanaudojamasaptarnaujančiotransporto esamom paslaugom, jį tik reiktų šiek tiek paplatinti dvipusiam eismui ir galimybeiautombiliamsprasilenkti.
● Naudojant esamą kelią iružteritorijosribųpaliekameteritorijąneteršiamąoro /garso/vaizdo,irpaliekamaSPAcentrolankytojamsirgamtai.
● Greičiausias kelias iki šios pastato dalies būtų per pagrindinį pėsčiųjų taką paleipietinęteritorijosdalį,tačiaujonesirenkamadėl
○ Reiktų vis tiek paplatinti, o ten nelabai būtų galimybių, kadangi prie patyraesamimedžiaiirtektųnemažaijųnukirsti
○ Ypač sezono metu šis takas kurorto lankytojų yra intensyviai naudojamas, tada būtų problematiška per šitąpačiąatkarpąnumatytiir aptarnaujančiotransportoprivažiavimą.
Šioje zonoje numatoma SPA centro atliekų konteinerių zona 10x10m, su numatytais 3 dideliais konteineriais (bendrosioms atliekoms, perdirbimui ir organinėms atliekoms) (11); lauko sandėliukas 5x5m (saugi, vertingiems įrankiams ir įrangai) (12); aptarnaujančiam transportui skirtų 10 standartinio dydžio parkaviečių, atsižvelgiant į būtiniausius personalo poreikius (13); 20 dviračių parkavimo vietų darbuotojams su pastoge (14); krovinių privežimoaikštelė15x10m(dokas)irkroviniųiškrovimozonašalia10x10mmanevravimuiir laikinam krovinių saugojimui, su priegos kontrolės patekimu tiesiai iš lauko į sandėlį, darbuotojųkoridorių,arbalaiptusįantrąaukštą.
Aptarnaujančiotransportozonosirjudėjimoschema
Lankytojųprivažiavimas
● Pagrindinis lankytojų privažiavimas yra numatomas nuo miesto centro bei plentoikiNidosatvažiavimopusės.
● Pagal BP Šiaurės rytinėje teritorijos dalyje yra parkingo zona, taip patjauyra esamas parkingas pležo lankytojams, tad būtent čia numatomas centro lankytojųirdarbuotojųautomobiliųparkavimoaikštelė.
● Kadangi nuo SPA centro ir centro automobilių parkavimo aikštelės yra virš 200 metrų atstumas bei gyvenamųjų segmentų zona, yra numatoma lankytojų
privežimo galimybė nuo šiaurinės sklypo dalies iki pat pagrindinės centro lankytojųpaskirstymoerdvės.
○ Tai gali privežti lankytojus ir tada arba patys lankytojai arba darbuotojasnuvežtimašinąpaliktiautomobiliųparkavimoaikštelėje
○ Šis kelias yra 6m pločio, tinkamas tiek dvipusiui lankytojų privežimo eismui,tiekpėstiesiemspatekimuiįSPAcentroparkozoną.
Papildomaspasiekiamumas
Lankytojai, apsistoję šiame SPA centre, turi galimybe pasiekti savo kambarius tiek per patį SPA centrą, tiek ateinant iš šiaurinės teritorijos dalies, tokiu atveju galima eiti tiesiai per galerijasjungiančiuskoridorius,neeinantikiSPAcentro.
Parkozona
Parko zona vidinėje teritorijos dalyje. Čia numatomi teniso kortai (1), pavesinės, miško daržas, sporto ir žaidimų aikštelės bei 1200 kv m renginių erdvė. Čia buvusią pievą, kur lieka likusios laisvos zonos, numatoma apželdinti stiprinant laukinį vietinį gamtinį želdiniais,kasteritorijojeleidžiastiprintivietosjausmąiridentitetą.
Lankytojųautomobiliųstovėjimoaikštelė
Naujai numatoma automobilių stovėjimo aikštelė šiaurės rytinėje teritorijos dalyje tamskirtojeNeringosbendrojoplanozonoje,šaliaesamosaut.stov aikštelės.Viso155vt.
Lankytojųautomobiliųstovėjimoaikštelė
● Pralaidūsgrindiniai:Naudokitepralaidžiasmedžiagas,tokiaskaippralaidus betonas,trinkelėsaržolėstrinkelės,kadlietausvanduogalėtųinfiltruotisįžemę,taip sumažinantpaviršinįvandensnutekėjimąirpapildantpožeminiovandensatsargas.
● Biosunkiosiosjuostosirlietaussodai:Integruokitejuos,kadnatūraliaitvarkytumėte irvalytumėtepaviršinįvandensnutekėjimą,sumažinantvietiniųkanalizacijossistemų apkrovąirgerinantvandenskokybę.
● Žaliosiosbuferinėszonos:Įtraukitežaliasjuostas,medžiusirkrūmusaplink stovėjimoaikštelę,kadsugertųCO2,suteiktųpavėsįirsumažintųmiestokarščiosalos efektą.
Energijosefektyvumas
● Saulėsbaterijos:Įrenkitesaulėsbaterijasantstogųviršstovėjimovietų,kad generuotumėteatsinaujinančiąenergiją,kurigalibūtinaudojamaapšvietimui, elektromobilių(EV)įkrovimostotelėmsarnetpagrindiniopastatoenergijai.
● LEDapšvietimas:NaudokiteenergijątaupančiasLEDlemputessujudesiodavikliais irlaikmačiais,kadsumažintumėteenergijossuvartojimą.
● EVįkrovimostotelės:Pateikitepakankamaielektromobiliųįkrovimotaškų,kad skatintumėteelektriniųautomobiliųnaudojimą.
Vartotojųkomfortasirsaugumas
● Saugumofunkcijos:Gerasapšvietimas,vaizdostebėjimokamerosirpagalbos skambučiostotelės,kadpadidintumėtevartotojųsaugumą.
Estetinėintegracija
● Kraštovaizdžiotvarkymas:Sukurkitestovėjimoaikštelętaip,kadjiharmoningai susilietųsuaplinka,perapgalvotąkraštovaizdžiotvarkymą,kurisderėtųprieNidos gamtosgrožio.
● Architektūrinisnuoseklumas:Užtikrinkite,kadstovėjimoaikštelėsdizainas estetiškaiderėtųsuSPAcentruirbendruprojektodizainostiliumi.
Apšvietimasirpasyvusvėdinimas
Natūralus apšvietimas veikia kartu su natūraliu vėdinimu. Maksimalus natūralus apšvietimas dienos metu pasiekiamas orientuojant SPA centro vitrinasįpietus,pietryčiusbei pietvakarius, o pagrindinės patalpos projektuojamospietvakariokryptimi.Papildomaišviesai suteikti patalpose numatytos didelės langų angos. Šios langų angos, dėl savo unikalios padėties, praleis daugiau dienos šviesos nei įprasti langai. Efektyvus natūralios šviesos srautas pagerins lankytojų komfortą ir gerą savijautą. Langų panaudojimas leis efektyviai sumažinti energijossuvartojimąreikalaujamądirbtiniamapšvietimuibeišildymui.Žiemą,kai saulė leidžiasi greičiau, bus galima maksimaliai išnaudoti ribotas saulės šviesos valandas, o atėjus vasarai, beveik nereikės naudoti dirbtinio apšvietimo ir prisidengti šalia esančiais medžiais.
Apšvietimoirpasyvausvėdinimoschema
Pasyvusžemėsenergijosšildymasirvedinimas
Natūralus vėdinimas užtikrinamas naudojant ventiliacines angas, šilumos stogus ar terminius kaminus pagrindinėse SPA ir kūrybinėse erdvėse, taip pat atskiruose kambariuose bei dirbtuvių zonose. Šiesprendimaiskatinanatūralųorosrautąpatalpose,kaišiltasoraskyla iš apatinių patalpos vietų į viršų ir pašalinamas per ventiliacines sistemas į lauką. Pasyvus 17
šildymas pasiekiamas naudojant žemės energiją, kai pastato konstrukcija ir izoliacija leidžia sukauptiirišlaikytišilumąšaltuojumetųlaiku,sumažinantenergijossąnaudas.
SPA centro ir viešbučio komplekso pastatai yra suprojektuoti taip, kad maksimaliai atsispirtų stipriam vėjui, lietui, krušai, žaibams ir kitoms stichinėms nelaimėms. Naudojant nedegias medžiagas, pastatai yra apsaugoti nuo gaisro plitimo, užtikrinant saugumą lankytojamsirdarbuotojams.
Pastato struktūra efektyviai mažina išorinio triukšmo poveikį, sukurdama ramias ir atpalaiduojančias erdves viešbučio svečiams. Viešbučio kambariai ir SPA erdvės yra apsaugotos nuo triukšmo ir aplinkos trikdžių, naudojant specialias izoliacines medžiagas ir dizaino sprendimus, tokius kaipintegruotikiemeliaiiržaliosioserdvės,kuriospadedasukurti jaukiąirramiąatmosferą.
Tokie architektūriniai sprendimai ne tik padeda sukurti komfortišką aplinką, bet ir skatina svečius atsipalaiduoti bei mėgautis SPA centro teikiamais malonumais. Aplinkos veiksnių kontrolė ir atsparumas klimatui prisideda prie bendro komplekso ekologiškumo ir ilgaamžiškumo,užtikrinantsvečiamssaugųirmalonųpoilsį.
Ekologiškumas
Apželdinti stogai grynina SPA centro ir viešbučio teritorijų orą, mažina triukšmo taršą, gerina lietaus vandens nuotėkį ir kokybę, taip prisidedant prie bendro ekologinio balanso. Karštomis vasaros dienomis žaliosios stogų dangos vėsina vidaus patalpas, mažina pastatų energijos sąnaudas šildymui ir oro kondicionavimui. Apželdinti stogai ne tik sugeria saulės spinduliuotę, bet ir minimaliai veikia aplinką, suteikiant natūralią buveinę vietos biologineiįvairovei.
Taip pat didžioji dalis SPA centro stogo bei centro lankytojų automobilių stovėjimo aikštelės pastogės bus padengtos saulės baterijomis, kurios ne tik aprūpins pastatą atsinaujinančia energija, bet ir sumažins energijos išlaidas bei ekologinį pėdsaką. Saulės baterijų generuojamaenergijabusnaudojamatiekpatalpųšildymui,vėdinimui,tiekirkitiems poreikiams, kaip apšvietimas ir vandens šildymas, taip kuriant energetiškai efektyvų bei aplinkaidraugiškąpastatą.
Konstrukcinissprendimas
Pamataiirpagrindinėsatramos:
● Betoninėplokštė:Pagrindiniaipamataibūtųbetonoplokštės,kuriosužtikrins stabilumąirilgaamžiškumą.Pamatųgylisirstorisbūtųnustatomaspagalvietovės gruntiniustyrimusirstatybosreikalavimus.
● Betoninėskolonos:Betoninėskolonosbūtųnaudojamospagrindiniamspastato atramostaškams,ypatingaiten,kurreikalingadidelėapkrova,pvz.,SPAbaseinųir kitųsunkiasvoriųelementųsrityse.
Sienosirperdangos:
● CLTplokštės(kintamoskryptiesklijuotomedžioplokštės):Šiosplokštėsbūtų naudojamossienomsirgrindims,kurreikalingastvirtumasirstabilumaskartusu lengvumuirekologiškumu.CLTplokštėspasižymipuikiomisizoliacinėmis savybėmisirsuteikiašilumoskomfortą.
● Išorinėssienos:IšorinėssienosbūtųsudarytosišCLTplokščiųsuišoriniuapdailos sluoksniu,kurisužtikrinsatsparumąoramsirestetinęišvaizdą.
Stogas:
● CLTplokščiųstogokonstrukcija:StogastaippatgalibūtikonstruojamasišCLT plokščių,kuriossuteikiadidelęlaikančiąjągebąirgalibūtinaudojamostiek plokštiems,tiekšlaitiniamsstogams.
● Šilumosizoliacija:Stogokonstrukcijojebūtųnumatytaefektyvišilumosizoliacija, siekiantužtikrintipastatoenerginįefektyvumą.
Vidauspertvaros:
● CLTplokštės:VidauspertvarosbūtųišCLTplokščių,kasleidžiagreitaiirlengvai montuotipatalpas,taippatsuteikiagerągarsoizoliaciją.
● Betoninėspertvaros:Kaikuriosvidinėspertvaros,pvz.,sanitariniuosemazguosear baseinųzonose,būtųišbetonodėldidesnioatsparumodrėgmeiirilgalaikiškumo.
Grindys:
● CLTplokštėssubetoninėmisdangomis:PagrindinėsgrindysbūtųišCLTplokščių, antkuriųbūtųpilamasplonasbetonosluoksnis,siekiantpagerintiakustiką,tvirtumąir atsparumądėvėjimuisi.
● Specialiosioszonos:SPAirbaseinozonosegrindysbūtųvisiškaibetoninėssu specialiadanga,atspariavandeniuiirslydimui.
