Kėdainių miesto sav. - Babėnų šilo koncepcija

BABĖNŲ ŠILO ATEITIES KONCEPCIJA

Darbą atliko:

Gvidas Nienius

Kipras Ambrazas

Throughout Lithuania, unique areas with potential for urban innovation can be found. Babėnai Forest, in the northern part of Kėdainiai city, is one such area. This large, high-quality forest, though not adapted to modern or future needs, is surrounded by diverse urban structures, making it an excellent site for an experimental project. A fully implemented forest area could diversify life for locals and attract new residents.

Nowadays, rapid technological progress creates new, seemingly utopian possibilities in various fields. Architecture and urbanism are among them. Rapidly advancing and becoming popular, virtual or augmented reality technology, as well as the accelerating cybernization of everyday life, increase the importance of natural structures in cities as a contrast to the increasing amount of time spent in virtual spaces, working on computers, communicating, or spending leisure time virtually. Therefore, the selected area will be adapted to augmented reality structures, also giving it meaning in terms of today’s needs.

The project aims to offer a vision for the development of the forest area—a strategy that realizes its full potential over the next couple of decades. The proposed functional zoning considers the possibilities of the areas surrounding Babėnai Forest in the future. Great attention is given to the augmented reality technologies and the innovative principles of their application, which are still being developed today. A vision is being created that would allow for targeted and consistent management of the forest already today, as well as preparing for the full-fledged existence of the area in the future.

The project aims to combine physical and virtual worlds, using technology to reinterpret physical spaces. This creates broader activity possibilities, balancing technology’s negative impacts with natural infrastructure to encourage recreational activities. Thus, Babėnai Forest is perfect for these ideas, blending natural structures with technological progress to drive city growth.

When designing a path interpreted with virtual and augmented reality, a completely straight axis is chosen, without creating additional obstacles or unnecessary turns. The path is elevated above ground level and formed from three segments of different widths, ensuring the distribution of flows; each segment of the path is designated for a different speed of movement and other interactive activities in VR and AR structures. Wherever possible, the paths are formed on the already existing but undeveloped path locations, aiming to cut as few existing trees as possible.

A gathering and event square is designed at the intersections of the main paths, creating the possibility for the common space to be conveniently reached from any part of the forest. The multifunctional square is formed in a 20-meter diameter circular shape, preserving valuable and mature trees on its perimeter. No single specific function is foreseen in space. Various events, community gatherings, performances, and art exhibitions could take place in the square. The possibility of integrating virtual structures is also envisaged, allowing residents in this space to see and interact with virtual or augmented reality structures within the limits of the square.

Sports hubs are planned in the forest, installing sports fields, open spaces for various sports activities—unrestricted movement. An 8-kilometer-long running track is installed throughout the forest, easily accessible from any part of the forest through the path system created. Both the sports fields and the paths related to sports infrastructure are designed to preserve as many natural forest elements as possible, such as trees or shrubs, aiming to maintain the existing forest terrain.

The project aims to create a forward-looking concept, seeking solutions that are not yet typical today but could improve and expand the understanding of quality of life. The rapid technological development of virtual reality is combined with natural infrastructure, creating new guidelines for the concept of a smart city. The aim is to consider not only the potential of Babėnai Forest but also the surrounding areas. The possibility of transforming residential and industrial areas is envisaged. A solution is proposed for the full activation of the forest area, relevant both today and in the future. Preparation for solutions, such as the virtual reality axis, could begin today, and when the necessary, inevitable level of technology is reached, it could become an exemplary project not only in Lithuania but also worldwide. Integrating unique, forward-looking, and seemingly utopian solutions in the urban development perspective of small Lithuanian towns would increase their popularity and attractiveness.

Visoje Lietuvoje galima aptikti unikalių teritorijų, turinčių potencialo urbanistinėms inovacijoms. Babėnų šilas, esantis Kėdainių miesto šiaurinėje dalyje yra viena iš jų. Didžiulė, kokybiško, bet nei šių dienų, nei ateities žmonių poreikiams nepritaikyta miško teritorija, apsupta įvairių, skirtingos funkcijos ir mastelio urbanistinių darinių tampa puikia vieta eksperimentiniam projektui - vizijai, galinčiai tapti pavyzdine ateityje. Visapusiškai įveiklinta šilo teritorija galėtų tapti puikia vieta paįvairinti gyvenimą ne tik vietiniams, bet ir pritraukti naujų gyventojų.

Šiais laikais itin spartus technologinis progresas kuria naujas, iš pirmo žvilgsnio utopines galimybes įvairiose srityse. Architektūra ir urbanistika viena jų. Sparčiai tobulėjanti ir populiarėjanti virtualios ar papildytos realybės technologija, bei spartėjanti kasdienio gyvenimo kibernizacija didina gamtinių struktūrų miestuose svarbą, kaip kontrastą vis daugiau praleidžiamo laiko virtualiose erdvėse, dirbant kompiuteriu, bendraujant ar leidžiant laisvą laiką virtualiai. Taigi pasirinktą teritoriją bus siekiama pritaikyti papildytos realybės struktūrai, taip pat įprasminant ją atsižvelgiant į šių dienų poreikius.

Projektu siekiama pasiūlyti šilo teritorijos formavimo viziją - strategiją pilną potencialą išvystančią poros dešimtmečių bėgyje. Siūlomas funkcinis zonavimas atsižvelgiant į teritorijų supančių Babėnų šilą galimybes ateityje. Didelis dėmesys kreipiamas į jau minėtas papildytos realybės technologijas ir inovatyvius šiomis dienomis dar tik vystomus jų pritaikymo principus. Kuriama vizija, kuri leistų imtis kryptingo ir nuoseklaus šilo tvarkymo jau šiomis dienomis, taip pat pasiruošiant pilnaverčiam teritorijos gyvavimui ateityje.

Analizuojama ir projektuojama teritorija - Babėnų šilas išsidėsčiusi beveik pačiame Lietuvos centre yra vieno iš seniausių Lietuvos miesto Kėdainių dalimi. Teritoriją supa puiki susisiekimo infrastruktūra. Geras pasiekiamumas visais pagrindiniais keliais, ribojasi su geležinkeliu. Pats miestas savo plotu laikomas vidutinio dydžio, kas yra puikus rodiklis, kuriant ir vystant išmanųjį miestą. Tokios apimties mieste turinčiame visus pagrindinius urbanistinės, susisiekimo ir gamtinės infrastruktūros elementus galima ieškoti unikalių ateityje miesto augimą skatinančių inovatyvių sprendimų. Babėnų šilo teritorija esanti šiaurinėje miesto dalyje yra supama mažiau urbanizuotomis, bet didelį potencialą plėstis ir transformuotis turinčiomis teritorijomis.

projektuojama teritorija

vandens telkinys upė

miško masyvas

GAMTINĖ INFRASTRUKTŪRA

Šilas sudarytas iš įvairių medžių rūšių, kaip pušys ąžuolai, beržai ir eglės. Teritoriją supa ir daugiau gamtinės infrastruktūros elementų, kaip Nevėžio upė rytuose ar kitos miškingos teritorijos vakaruose. Šiaurinėje šilo dalyje esantis Babėnų karjeras praplečia gamtinių elementų sąrašą. Tokio lygio ir įvairovės gamtinė teritorija tampa itin svarbia dalimi, kuriant kokybišką išmanųjį miestą.

SUTARTINIAI

projektuojama teritorija

pastatai

gyvenamųjų pastatų teritorijos

pramonės objektų teritorijos

visuomeninės paskirties teritorijos

žemės ūkio paskirties teritorijos

URBANISTINĖ INFRASTRUKTŪRA

Projektuojama teritorija apsupta įvairių, skiritngos funkcijos ir mastelio urbanistinių darinių. Arčiausiai miško ribos sodų - gyvenamieji kvartalai, galintys transformuotis į šių dienų ar ateities architektūrines ir urbanistines aktualijas atitinkantį būstą. Visuomeninės paskirties objektai pietinėje dalyje, bei kelios pramoninės objektų teritorijos aplink, kurią pilną urbanistinę įvairovę, kuriai išvystytas ir patogiai eksplotuojams šilas tampa dideliu privalumu.

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI

projektuojama teritorija

geležinkelis

pagrindiniai keliai

antraeiliai keliai

aerodromo keliai

SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA

pėsčiųjų takai šilo zonoje Gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra, geras susisiekimas tarp šilo ir pagrindinės miesto zonos, yra poreikis akcentinei ašiai. Šilas ribojasi su viena iš aktyvesnių M. Daukšsos gatvių. Teritorijos vakaruose - geležinkelio bėgiai. Kelių tinklas gyvenamųjų kvartalų aplink šilą teritorijose tvarkingas. Visa šilo teritorija kertama dvejomis ašimis pritaikytomis automobiliams. Yra esamas pėsčiųjų takų tinklas.

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI

projektuojama teritorija

šilo sklypų ribos

izohipsės

ŠILO SKLYPAI / RELJEFAS

Teritorijos reljefas lygus, neformuojantis vietų apžvalgos taškams ar dauboms. Visa šilo zona suskaidyta į keturis sklypus . Jie dalinami šilą kertančių trasnporto ašių. Dalinimas sklypais leidžia formuoti skirtingus funkcinius scenarijus kiekvienam sklypui - zonai.

Parko Bibilioteca degli Alberi projektas Italijoje, Milane įgyvendintas 2009 metais. Pasirinktas analogas yra kur kas mažesnis nei Babėnų šilas, tačiau jame galima įžvelgti aiškų takų tinklą su skirtingą charakterį turinčiais mazgais. Kiekviena takų tinklo skaidoma gardelė taip pat gali turėti skirtingas funkcijas.

QR kodas vedantis į projektą Meta(Fizinis)Vilnius, analizuojantį virtualios ir papildytos realybės pritaikymą fizinėse Vilniaus erdvėse.

Įtraukiančios technologijos leidžia pajusti naujus pojūčius sujungiant fizinį ir skaitmeninį pasaulius. Papildyta realybė (PR) ir virtualioji realybė (VR) yra du pagrindiniai įtraukiančių technologijų tipai. Papildyta realybė sujungia kompiuterio teikiamą informaciją su realia vartotojo aplinka, o virtuali realybė naudoja kompiuterio sugeneruotą informaciją, kuriant visiškai skirtingą pasaulį. VR skirstoma į tris kategorijas: neįtraukianti VR, stimuliuoja tik dalį vartotojo pojūčių, todėl vartotojas gali suprasti fizinę aplinką esančią už virtualiosios realybės ribų, pusiau įtraukianti VR išnaudoja daugiau žmogaus pojūčių, pavyzdžiui skrydžio simuliacija leidžianti pilotams išmokti skristi skirtingais orlaiviais, imituojant skirtingą patirtį skrydžio metu ir paskutinė, pilnai įtraukianti VR stimuliuoja visus vartotojo pojūčius, tokiu atveju vartotojas visiškai atsiriboja nuo jį supančios fizinės aplinkos (An introduction to immersive technologies, 2021).

Įtraukiančios technologijos jau ir šiomis dienomis daro įtaką architektūros praktikai visuose projekto gyvavimo ciklo etapuose, tiek kaip vizualizavimo priemonė, tiek kaip analizės ir testavimo įrankis. Visgi šis poveikis, kaip ir daugelio kitų technologijų nedaro jokios tiesioginės įtakos pastato ar miesto struktūrai. Gilinantis į PR ir VR potencialą galima įžvelgti naujas, šiai dienai utopinių struktūrų kūrimo galimybes ateityje. Žvelgiant į ateitį, sekantis virtualios realybės lygis bus žmonių įgūdžių ir pojūčių tobulinimas per patirtį ir sąveiką (Carmigniani, Furht, 2011), o dizainerių pareiga taps apsvarstyti galimybes šias technologijas kryptingai integruoti į naujas pastatų ir miesto struktūrų sistemas. Pasinerimo ir interaktyvumo strategijų diegimas miesto mąstu leis gyventojų kasdienį gyvenimą papildyti naujais potyriais ir erdvės suvokimo principais, papildant fizines struktūras virtualiais elementais. Ateityje, dirbtinė realybė bus pasirengusi prasiveržti pro ausinių, telefono ar kompiuterio ekrano plokštumą ir įsilieti į mus supantį fizinį pasaulį. Tai turės didelį poveikį įvairioms sritims, kaip mokslo, sveikatos, bendravimo ir tam kaip žmonės apskritai supranta juos supantį pasaulį. Šis skirtingai patiriamų pasaulių susiliejimas žada sukurti ateitį, kurioje fizinis ir virtualūs pasauliai persidengia ir papildo vienas kitą. Šiems spėjimams tapus realybe atsivertų naujos projektavimo galimybės amžinai pakeisiančios erdvės prigimtį ir atveriančios visiškai anaują projektavimo discipliną (Schipper, Holmes, 2021).

Erdvės suvokimas iš esmės yra žmogaus viduje apdorojamas pojūtis (Malnar, Vodvarka, 2004). Remiantis šia mintimi, galima teigti, kad pokyčiai, kaip žmonės patiria tam tikrus pojūčius, taip pat turės įtakos tam, kaip žmonės interpretuoja erdvę. Būsimi architektūriniai ir urbanistiniai projektai taip pat bus glaudžiai susiję su žmonių jaučiamais pojūčiais, tačiau kitaip nei mes esame įpratę šiandien. Utopiniuose vaizdiniuose, bandančiuose nuspėti ateities architektūrinę raišką, matomi ateities pastatų projektai – švarūs metaliniai balti pastatai, stikliniai fasadai su ekstremaliais išlinkimais ir konstrukcijomis, gali taip ir nebūti suprojektuoti. Scenarijus, kuomet papildytos realybės technologijos dėka pastatų fasado išvaizdą galima keisti savo nuožiūra, o galbūt fiziniams pastatų projektams visai nereikia egzistuoti (Galieh, 2019). Šiai dienai tokie scenarijai yra sunkiai suvokiami, bet atsižvelgiant į aptartą technologinį progresą – tikėtini. To pasekoje vertėtų ieškoti sprendimų, kuriant naujas ar tobulinant esamas miesto struktūras, galinčių pasitarnauti ir tokio tipo ateities scenarijams.

IDĖJA, FIZINĖS IR VIRTUALIOS ERDVĖS

Pasikliaunant ankščiau aptartomis šių jau apsireiškusių technologijų galimybėmis, siekiama ruoštis šio potencialo įgyvendinimui, kuriant eksperimentinius, taisykles diktuojančius projektus. Siekiama apjungti fizinį ir virtualų pasaulius tarpusavyje. Fizinės erdvės naujai įprasminamos ar papildomos virtualios realybės pagalba, suteikiant joms naujas funkcijas ir šiai dienai dar sunkiai suvokiamas struktūras. Koncepcijoje fizinė erdvė yra glaudžiai susijusi su virtualia - judant esamoje fizinėje aplinkoje, technologijų pagalba lankytojas išgyvena virtualias struktūras. Technologijos atveria platesnes veiklų galimybes, fizinės kliūtis tampa kur kas mažiau neaktualios.

Nepamirštamas ir neigiamas technologijų poveikis žmonių sveikatai ir fizinei būklei, to pasekoje didelis dėmesys skiriamas gamtinei infrastruktūrai, skatinama rekreacinė funkcija, taip pat veiklos leidžiančios judėti, daugiau laiko leisti gamtoje. Kitaip tariant, gamta atsveria technologines ydas. Būtent todėl Babėnų šilo teritorija yra puiki aplinka šių idėjų vystymui. Aiški, natūrali gamtinė struktūra apjungiama su technologinio progreso produktais tampa inovatyvaus, tobulėjančio miesto ašimi skatinančia jo augimą.

Dvi skirtingos, bet labai svarbios ir prie žmogaus tobulėjimo prisidedančios sritys - ašys apjungiamos į vieną, kuriant daugiau “erdvės” mąstymui, nusistovėjusių normų laužymui ir kokybiškesnio gyvenimo link vedančių sprendimų ieškojimui.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA,

Pagrindine tiek koncepcijos, tiek fizinės šilo struktūros ašimi tampa papildytos/virtualios realybės ašis. Nors virtuali realybė yra suvokiama, kaip beribė terpė, projekte ji yra konkrečiai įvietinama ir susiejama su konkrečia fizine erdve, ko pasekoje įgauna konceptualią abosliučiai tiesios linijos struktūrą. Papildytos ir virtualios realybės pagrindu įveiklinamas takas tampa aktyvios gamtinės infrastruktūros ir technologinio progreso galimybių sąveikos pavyzdžiu. Formuojamas nepertraukiamas takas mišku, prasidedantis nuo urbanizuotos Kėdainių miesto dalies, besitęsiantis per visą šilą iki Babėnų karjero.

URBANISTINĖ

Šilą supančios teritorijos gali būti puikiai pritaikomos transformacijai ateityje. Esantys sodų kvartalai gali būti transformuojami į vienbučių/dvibučių kvartalus, sutvarkant gatvių ir viešųjų erdvių struktūrą. Dabartinės pramoninės teritorijos keistis į ateities lūkesčius atspindinčius ekonominius - technologinius centrus. Siekiama visuomeninės infrastruktūros objektus glaudžiau susieti su miško struktūra.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA, FUNKCINIS ZONAVIMAS

Teritorija funkciškai skaidoma pagal esamą sklypų dalinimą, atsižvelgiama į aplinkines urbanizuotas teritorijas ir jų poreikius. Miško plotai esantys vakarinėje dalyje, atskirti dabartine M. Daukšos gatve priskiriami būsimų ekonominių/technologijų verslo centrų reikmėms, numatomos zonos leidžiančios gamtos išteklių ir aplinkos naudojimą moksliniams eksperimentams, gretinantiems technologijas su gamta, kuriamos zonos, takai pritaikytos minėtų teritorijų darbuotojams.

Pietinė šilo dalis pritaikoma socialinei/visuomeninei infrastruktūrai, kuriamos renginių erdvės, traukiančios gyventojų srautus iš miesto.

Šiaurinėje šilo dalyje besiribojančioje su Babėnų karjeru numatoma daugiau sporto - fizinio aktyvumo mazgų.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA, TAKŲ/JUDĖJIMO

Kuriamas takų tinklas, leidžiantis pilnai eksplotuoti šilą apjungiant jį su supančia esama ir ateityje besiplėsiančia urbanistine struktūra. Takai kertasi tarpusavyje ir su pagrindine papildytos realybės ašimi, kuriant galimybę nuolatiniam judėjimui, patogiai pasiekiant tiek individualų tikslą, tiek neplanuotam efektyviam pasivaikščiojimui.

URBANISTINĖ KONCEPCIJA, MAZGAI

Pagrindinėse srautų susikirtimo ir aktyviausių urbanistinių darinių vietosė, įrengiami funkciniai mazgai, atitinkantys numatytos teritorijos funkciją. Įrengiamos sporto aikštelės, bėgimo trąsos, erdvės ramiam poilsiui, susibūrimams, aktyvioms veikloms, erdvės minėtiems mokslo eksperimentams.

Projektuojant virtualia ir papildyta realybe įprasmintą taką pasirenkama visiškai tiesi ašis, nekuriant papildomų kliūčių ar bereikalingų posūkių. Takas yra pakeltas virš žemės lygio ir formuojamas iš trijų skirtingo pločio segmentų, taip užtikrinant srautų pasiskirtymą, kiekviename tako segmente numatomas skirtingas judėjimo greitis, bei kitokios interaktyvios veiklos VR ir PR struktūrose. Kiek įmanoma takai formuojami jau ant esamų, bet neišvystytų takų vietų, siekiama kirsti kuo mažiau esamų medžių.

DETALIZUOJAMA TERITORIJA, SUSIBŪRIMŲ

Susibūrimų ir renginių aikštė projektuojama pagrindinių takų susikirtimo vietose, sukuriant galimybę, bendrą erdvę patogiai pasiekti iš betkurios šilo vietos. Multifunkcinė aikštė formuojama 20 metrų skermens, apskritimo formos, išsaugant vertingus ir brandesnius medžius esančius jos perimetre. Erdvėje nenumatoma viena konkreti funkcija. Aikštėje galėtų vykti įvairūs renginiai, bendruomenės susibūrimai, pasirodymai, meno parodos.

Taip pat aikštėje numatoma galimybė virtualios struktūros integracijai, kuomet gyventojai būdami šioje erdvėje, galėtų matyti ir sąveikauti su virtualios ar papildytos realybės struktūra įvietinta aikštės ribose.

Šile numatomi sporto mazgai, įrengiant sporto aikšteles, laisvas erdves įvairiems sporto užsiėmimams - nevaržomam judėjimui. VIsame šile įrengiamas 8 kilometrų ilgio bėgimo takas lengvai pasiekiamas iš betkurios šilo vietos per kuriamą takų sistemą. Tiek sporto aikštelės, tiek su sporto infrastruktūra susiję takai projektuojami išsaugaut kuo daugiau natūralių šilo elementų, kaip medžiai ar krūmynai, siekiama išlaikyti esamą šilo reljefą.

Numatoma 360 VISION TECHNOLOGY vaizdo stebėjimo įranga viešųjų erdvių stebėjimui.

Numatomi City design suolų modeliai įrengiant aikštes šile.

Numatoma pasitelkti Corian Exteriors technologijas įrengiant inovatyvią papildytos realybės ašį šile.

Sporto zonose projektuojami OMNIGYM multifunkciniai treniruokliai.

Virtualia bei papildyta realybe įprasmintame take projektuojamos “Scenos Techninio Serviso” garso ir apšvietimo sistemos.

Viešose erdvėse įrengiami lauko muzikos instrumentai.

Prieš projektavimą skenuojamas medžių masyvas, jų būklės ir esamos situacijos įvertinimui.

Kietųjų dangų įrengimui.

Įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės šilo prieigose, bei numatoma galimybė bendradarbiavimui ateityje, tiekiant energiją virtualios realybės ašiai.

Dalis takų įrengiami iš degintos medienos.

Sporto aikštelių dangai.

Apšvietimas šile.

Medinių gaminių apsaugai.

Projektu siekiama kurti toliaregišką koncepciją, ieškant šiai dienai dar nebūdingų sprendimų galinčių pagerinti ir praplėsti gyvenimo kokybės suvokimą. Spartus technologinis tobulėjimas apjungiamas su gamtine infrastruktūra, kuriant naujas gaires išmaniojo miesto sąvokai. Siekiama atsižvelgti ne tik į Babėnų šilo, bet ir į jį supančių teritorijų potencialą. Numatoma galimybė sodų, bei pramoninių teritorijų transformacijai. Šilo teritorijai numatoma sprendinių kryptis formuojanti pilną šilo įveiklinimą tiek šių dienų, tiek ateities aktualijoms. Pasiruošimas sprendiniams, kaip virtualios realybės ašis galėtų būti pradėta jau šiandien, o atitinkamoms technologijoms pasiekus reikiamą, neišvengiamą lygį, tapti pavyzdiniu projektu ne tik Lietuvo je, bet ir visame pasaulyje. Integruojant unikalius, toliaregiškus bei šiai dienai utopinius sprendi mus mažųjų Lietuvos miestų urbanistinės plėtros perspektyvoje, keltų jų populiarumą ir patrauk