53 pav. Sklypo sutvarkymo planas M 1:2000. Sudaryta autoriaus

53 pav. Sklypo sutvarkymo planas M 1:2000. Sudaryta autoriaus.

54 pav. Sklypo sutvarkymo planas M 1:500. Sudaryta autoriaus.

55 pav. Projektuojamų lauko erdvių vizualizacija. Sudaryta autoriaus.

56 pav. Projektuojamų lauko erdvių vizualizacija. Sudaryta autoriaus.

48

4.3 Pastato formos paieškos

Pastato formos paieškos prasideda nuo gamtinio konteksto, reaguojant i esamą reljefą bei jį formuojant, kad monumentalios struktūros plastiškai įsilietų į gamtinį kontekstą. Kaip minėta ankščiau, pastato vidinė struktūra yra padūsuojama, tokia judėjimo išraiška atsispindi ir pastato išorinėje dalyje, sukuriant eksploatuojamą stogą – jį padūsuojant ir apželdinant, kaip yra atskleidžiama 75 ir 76 paveiksluose.

57 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 1. Sudaryta autoriaus.

58 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 2. Sudaryta autoriaus.

Dėl gamtinės aplinkos, kurioje jokie urbanistiniai objektai nesukuria tiesioginių barjerų laisvai judėti vėjo srautams, šie motyvai išnaudojami projektuojant trapecinių formų vėjo bokštus, kurie atliktų pagrindinę natūralios konvekcijos pastate sukūrimo funkciją.

Derinant pagrindinius kompozicinius bokštų elementus bei pandusų sistema grįstą apželdinamą eksploatuojamą stogą, sukuriama dinamiška ir vizualiai nuolatos kintama erdvė, papildanti ne tik pastato , bet ir bendrai viso sklypo infrastruktūrą, kaip kad yra vaizduojama schemoje Nr. 78. Greta pastato , kaip papildomas visos struktūros elementas ir architektūrinio komplekso dalis , projektuojamas apžvalgos bokštas, kurio forma mena panašumus su trapeciniais tūriais.

59 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 4. Sudaryta autoriaus.

60 pav. Statinio architektūrinės koncepcijos schema Nr. 3. Sudaryta autoriaus.

4.4 Bioklimatinių principų veikimas meninėje architektūros išraiškoje

Pagrindinės pastato meninės išraiškos elementai – trapeciniai bokštai, kurie kaip architektūrinės formos dizaino išraiška prisideda prie pastato vidaus oro gerinimo. Skirtingais

metų laikais pastato architektūriniai elementai padeda jam veikti skirtingai, tiesiogiai reaguojant į esamą lauko temperatūrą, dienos ir nakties metą ar metų laikų sezoniškumą.

Kaip rodoma 79 paveiksle, vasaros sezono metu pastatas nuolatos pasyviai vėdinamas, orą išleidžiant per trapecinių tūrių viršutinėse dalyse projektuojamas išmaniai termostatiniais įrenginiais valdomas ertmes, kurios pagal poreikį yra atidaromos arba uždaromos. Šviežias oras į pastatą nuolatos paduodamas per požeminius kanalus, į kuriuos patekdamas karštas oras atvėsta ir į pastatą yra įleidžiamas gaivesnis nei lauke, tokiu būdu sukuriant palankios ir pastovios temperatūros terpę ir mikroklimatą pastato lankytojams.

Itin karštomis ir saulėtomis dienomis saulės kaitinami bokštai savo viduje sukuria Venturi efektą, kurio pagalba oras iš pastato yra ištraukiamas greičiau, dėl fizikiniais dėsniais grįstų šilto oro kilimo į viršų ypatumų.

61 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema dienos metu vasaros sezonu. Sudaryta autoriaus.

62 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema nakties metu vasaros sezonu. Sudaryta autoriaus.

Tuo tarpu vasaros metu naktį, kaip rodoma 80 paveiksle, pastate išoriniai oro įleidimo kanalai uždaromi, tam, kad pastate nesusidarytų per žema temperatūra. ir oras nuolatos cirkuliuoja per bokštuose įrengtas ertmes, per kurias oras yra įleidžiamas ir išleidžiamas.

Technologija reaguoja į vyraujantį vėją, tokiu būdu leisdama orui pasyviai patekti ir išeiti iš pastato. Vėjo srautų pagaunami išeinančio šilto oro srautai yra greičiau ištraukiami, o tiesioginis vėjo srautas į bokštą įnešą šviežią ir vėsų nakties orą.

Žiemos metu, panašiai kaip ir vasarą naktį pastatas nuolatos pasyviai vėdinamas per trapecinius bokštus, kaip demonstruojama 81 paveiksle. Priešvėjinės angos orą įleidžia, o į juos kylantis šiltas oras nuo pastato požeminio aukšto yra išleidžiamas per pavėjines angas.

Geotermininis gręžinys skirtas naudoti nuolatinę žemėje susikaupusią temperatūrą šildymo bei papildomo vėsinimo apkrovoms kompensuoti.

Gaisro atvėju bokštai veikia kaip dūmų išleidimo iš pastato mechanizmai. Kylantis dūmai yra sukoncentruojami būtent juose ir atidarant liukus išleidžiami.

63 pav. Vėsinimo ir vėdinimo schema žiemos metu. Sudaryta autoriaus.

64 pav. Lietaus surinkimo schema. Sudaryta autoriaus.

82 paveiksle matoma, kad visas lietaus vanduo nuo pastato šlaitinių stogų yra surenkamas į požeminius rezervuarus ir filtruotas panaudojamas pastato eksploataciniams poreikiams įgyvendinti, tokiems kaip tualeto vandens poreikiams patenkinti, augalų laistymui ar kitiems.

Visas surinkto vandens perteklius išleidžiama į greta esantį tvenkinį, o panaudotas filtruojamas ir tvarkomas sklypo teritorijoje.

4.5 Funkcija ir ryšiai

Turizmo centras projektuojamas atsižvelgiant į sklypą formuojančius teritorijoje esančius vizualinius ryšius, pagrindiniu fasadu atgręžiamas į dolomito karjerus bei Petrašiūnų tvenkinį, o pagrindinis įėjimas sukuriamas kaip tiesios ašies nuo pagrindinio privažiavimo tęsinys.

Turizmo centre projektuojamas didelis holas, kuris veikia kaip pagrindinė paskirstymo zona ir veda per visą pastatą vidinę struktūrą pandusų sistema per visus pusaukščius.

65 pav. -1 aukšto planas. Sudaryta autoriaus.

-1 aukšte, kaip yra matoma 83 paveiksle, projektuojamos visos techninės patalpos, ekspozicijų priėmimo, saugojimo bei paskirstymo patalpos, sunkiajam transportui privažiuoti skirta rampa virtuvės bei administracijos personalo persirengimo patalpos. Didelę dalį

požeminio aukšto sudaro daugiau nei 1000 m2 multifunkcinė, transformuojama ekspozicijų erdvė taip pat edukacinės salės, skirtos vaikų ir suaugusių užimtumui. Pagrindiniai šviesos srautai patenka nuo didelio atrijaus, kuris projektuojamas nuo nulinio aukšto bei trapecinius bokštus, kurių dalis projektuojama per visus aukštus, kad būtų pasiekimas požeminis aukštas, o pastate išlaikoma pasyvi ir nuolat vykdoma natūrali konvekcija.

Aukšte, kuris nuo nulinio lygio kyla iki +3.00 metrų, matomą 84 paveiksle, projektuojant pandusų sistemą sukuriamos išskirtinės ir skirtingą funkciją turinčios erdvės bei patalpos.

66 pav. 1 aukšto planas. Sudaryta autoriaus.

Įėjimas formuojamas +3.00 lygyje. Čia projektuojamos didžiosios konferencijų salės, administracinės patalpos, recepciją, holas bei sanmazgai. Žemesniame - +2.00 lygyje kuriama atvira restorano erdvė, baras bei virtuvės patalpos ir tarnybinė laiptinė. +1.00 lygyje projektuojama erdvi ir atvira ekspozicijų erdvė, skaitykla, edukacinė klasė. Toliau pandusai leidžiamasi iki +-0.00 lygio, kuriame yra dar vienas patekimas į pastatą ir tiesioginis ryšys su apžvalgos bokštu. Išėjus iš pastato per lauko erdvę tiesiai patenkama į bokštą arba projektuojamas lauko erdves.

4.6 Fasadai

Pastato fasadų medžiagiškumui išreikšti naudojamos dolomito akmens plytos. Grafiškai fasadai vaizduojami 85 ir 86 paveiksluose. Taip pastato tūriai įgauna monumentalią išraišką, tačiau tokiu būdu išlaikomas reikalingas griežtumas greta gamtinių elementų, išskiriant pastatą iš žalios aplinkos konteksto. Dolomito fasadai naudojami taip pat tiesiogiai integruojant esamos aplinkos industrinį kontekstą.

Žvelgiant į apželdintus stogus dolomitiniai fasadai ir bokštai tarsi išaugančios akmeninės kalvos sukuria dinamišką ir patrauklią meninę išraišką.

67 pav. Fasdas tarp ašių S-A. Sudaryta autoriaus.

68 pav. Fasdas tarp ašių 1-6. Sudaryta autoriaus.

69 pav. Pastato vaizdas pietinės pusės. Sudaryta autoriaus

70 pav. Pastato vaizdas nuo stogo erdvės. Sudaryta autoriaus

4.7 Interjeras

Pagrindiniu centro interjero elementu kaip ir eksterjere tampa trapeciniai bokštai, kurių dalis per visus aukštus leidžiasi iki -1 aukšto. Pagrindine interjere naudojama medžiaga taip pat yra naudojamos dolomito plytos, kuriomis išryškinami bokštai bei betonas, kuris nekontrastuodamas derinamas greta dolomitinių fasadų, sukuriant vientisą interjero vaizdą, matomą 89 paveiksle.

71 pav. Interjero vaizdas. Sudaryta autoriaus

4.8 Konstrukcinis sprendimas

Projektuojamo pastato konstrukcinė sistema atsiskleidžoa pjūviu vaizduose, esančiuose 90, 91 bei 92 paveiksluose. Konstrukcinė sistema sudaryta iš monolitinio gelžbetonio perdangų, sienų, kolonų, sijų bei santvarų. Pamatai įrengiami iš gręžtinių gelžbetoninių polių, sujungtų rostverku. Laikančios kolonos apvalios – 500 mm diametro. Perdangų ir denginių storis parenkamas atsižvelgiant į perdengiamą tarpatramį. Didesniems tarpatramiams naudojamos sijos bei santvaros. Laikančių sienų storis 300 mm. Laiptų maršai taip pat gelžbetoniniai.

72 pav. A-A pjūvis. Sudaryta autoriaus

73 pav. B-B pjūvis. Sudaryta autoriaus

74 pav. C-C pjūvis. Sudaryta autoriaus

Sudedamoji konstrukcinė sistema detalizuotai matoma 93 paveiksle. Kamino išilginis pjūvyje demonstruojama ir santarvinė stogo konstrukcija. Taip pat detaliau matomos išmaniai reguliuojamos bokšto oro įleidimo ir išleidimo angos, skirtos natūralios konvekcijos pastate valdymui.

75 pav. Trapecinio bokšto pjūvis. Sudaryta autoriaus

4.9 Gaisrinė sauga ir evakuacija

Turistų centre kiekviename aukšte projektuojami evakuaciniai išėjimai į evakuacines laiptines su tiesioginiu išėjimu į lauką arba ant pastato stogo. Patalpų durys projektuojamos evakuacijos kryptimi. Evakuaciniuose keliuose esančios durys ir – priešgaisrinės. Laiptų maršų plotis ne mažesni nei 1200 mm, neįskaitant turėklų. Laipų nuolydis 1:2. Koridorių plotis ne siauresnis nei 1500 mm. Žmonių su negalia evakuacijai yra numatytos saugos salelės, esančios visuose pastato aukštuose (išskyrus tuose, kur evakuacija vyksta tiesiai į lauką). Saugos zona įrengiama taip, kad neblokuotų evakuacijos kelio ar durų varčios krypties.

4.10 Programa

PIRMO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA 1.1 TAMBŪRAS 31 M2 1.2 RECEPCIJA 63 M2 1.3 MOT. WC 21.50 M2 1.4 VYR. WC 20.80 M2

1.5 NEĮGALIŲJŲ WC 4.70 M2 1.6 KORIDORIUS 16.30 M2

1.7 ADMIN. VIRTUVĖS PATALPA 16.60 M2

1.8 KORIDORIUS 44.70 M2 1.9 ADMIN. KABINETAS 16.50 M2 1.10 ADMIN. KABINETAS 11.20 M2 1.11 ADMIN. KABINETAS 16.20 M2 1.12 APSAUGA 7.80 M2 1.13 LIFTO HOLAS 6.40 M2

1.14 KONF. SALĖS PAGALBINĖ PATALPA 7.50M2

1.15 RŪBINĖ 93.00 M2

1.16 LAIPTINĖ 21.00M2

1.17 KONFERENCIJŲ SALĖ

207.00 M2 1.18 HOLAS 160.00 M2

1.19 KONFERENCIJŲ SALĖ 438.00 M2 1.20 KONF. SALĖS PAGALBINĖ PATALPA 18.70 M2

1.21 LAIPTINĖ 21.00 M2

1.23 BARAS 25.00 M2

1.24 VIRTUVĖS SANDĖLIUKAS 5.00 M2

1.25 VIRTUVĖS SANDĖLIUKAS 7.50 M2

1.26 VIRTUVĖS SANDĖLIUKAS 7.00 M2

1.27 ŠVARIŲ INDŲ ERDVĖ 6.70 M2

1.28 INDŲ PLOVYKLA 6.80 M2

1.29 VIRTUVĖ 85.00 M2

1.30 KORIDORIUS 43.00 M2

1.31 EDUKACINĖ SALĖ 50.00 M2

1.32 SKAITYKLOS PAGALBINĖ PATALPA 14.00 M2

1.33 LAIPTINĖ 24.00 M2

1.34 SKAITYKLA 100.40M2

1.35 UŽDARAS SKAITYKLOS KABINETAS 40.50 M2

1.36 ATVIRA EKSPOZICIJŲ ERDVĖ 332.00 M2 1.37 LAIPTINĖ 18.00 M2

1.38 NEĮGALIŲJŲ WC 8.70 M2 1.39 MOT. WC 3.00 M2 1.40 VYR. WC 3.00 M2

1.41 KORIDORIUS 8.00 M2

VISO: 2308.50 M2

-1 AUKŠO PATALPŲ EKSPLIKACIJA 1.1 TECH. PRIVAŽIAVIMAS 309.00 M2

1.2 RAMPA 67.00 M2

1.3 VIRTUVĖS TECH. PATALPA 57.00 M2

1.4 KORIDORIUS 16.80 M2

1.5 RESTORANO MOTERŲ DARBUOTOJŲ

PERSIRENGIMO PATALPA 16.50 M2

1.6 DUŠAI 6.00 M2

1.7 WC 3.60 M2

1.8 RESTORANO VYTŲ DARBUOTOJŲ

PERSIRENGIMO PATALPA 12.80 M2

1.9 DUŠAI 4.20 M2

1.11 LAIPTINĖ 21.00 M2

1.12 TECH. PATALPA 96.00 M2 1.13 TECH. PATALPA 105.00 M2 1.14 TECH. PATALPA 74.00 M2 1.15 KORIDORIUS 140.00 M2

1.16 EKSPONATŲ PRIEMIMO/IŠSIUNTIMO PATALPA 84.00 M2 1.17 SANDĖLYS 74.00 M2

1.18 RESTORANO VIRTUVĖS SANDĖLYS 87.00 M2

1.19 NAUJŲ PARODŲ SAUGYKLA 79.00 M2 1.20 LAIPTINĖ 21.00 M2

1.21 ADMIN. MOT. DARBUOTOJŲ PERSIRENGIMO PATALPA 184.00 M2

1.22 ADMIN. DARBUOTOJŲ WC 3.10 M2 1.23 ADMIN. DARBUOTOJŲ DUŠAI 6.80 M2

1.24 ADMIN. VYR. DARBUOTOJŲ PERSIRENGIMO PATALPA 22.00 M2

1.25 ADMIN. DARBUOTOJŲ WC 3.10 M2 1.26 ADMIN. DARBUOTOJŲ DUŠAI 5.70 M2 1.27 TECH. PATALPA 51.20 M2 1.28 SKAITYKLOS ARCHYVAS 59.40 M2

1.29 LAIPTINĖ 21.20 M2

1.30 MOT. WC 9.20 M2

1.31 VYR. WC 20.00 M2

1.32 NEĮGALIŲJŲ WC 8.10 M2 1.33 EDUKACINIS KABINETAS 48.90 M2

1.34 LAIPTINĖ 25.00 M2

1.35 EDUKACINIŲ VEIKLŲ VAIKAMS KABINETAS 61.00 M2 1.36 EDUKACINIŲ PASKAITŲ SALĖ 34.00 M2 1.37 INVENTORIAUS PATALPA 20.00 M2

1.38 KEIČIAMŲ EKSPOZICIJŲ ERDVĖ 1138.20 M2 1.39 KORIDORIUS 68.00 M2

VISO: 2976.20 M2

1. Išanalizavus bioklimatinės architektūros veikimo principus ir išsigryninus, kaip svarbiausią elementą – natūralios konvekcijos procesą, kuris yra sukeliamas pasirinkus atitinkamus architektūrinius pastato kompozicinius elementus, tokius kaip saulės ar vėjo bokštai, dvigubas fasadas ir kita, buvo suprojektuotas industrinio turizmo centras. Pagrindine viso pastato kompozicine ir menine išraiška tampa trapeciniai tūriai – bokštai, kurie kartu su pagalbinėmis geoterminio gręžinio ir išoriniais oro į pastatą įleidimo kanalais pilnai geba vėdinti ir vėsinti pastatą, sukuriant jame nuolatos ir pasyviai cirkuliuojantį gryno oro srautą. Tokiu būdu pastate nuolatos yra palaikomas tinkamas mikroklimatas.

2. Taip pat projektuojant pastatą buvo atsižvelgta į aplinkį gamtinį kontekstą, monumentalius pastato tūrius suprojektuojant įsiliejančius į esamą ir projektuojamą reljefą. Pastato vidinė bei išorinė kompozicija matomai padūsuojama, o stogas projektuojamas eksploatuojamas ir papildant esamą gamtinį kontekstą – apželdinamas.

3. Visa vidinė pastato funkcinė sistema leidžiantis ar kylant aukštais kinta, o interjere atsiskleidžiantys dolomito apdaila dekoruoti bokštai suteikia papildomos vizualinės raiškos bendrai pastato architektūriniai išraiškai, kuri matoma tiek pastato viduje, tiek ir išorėje.

4. Pastato fasadai dengiami dolomito plytomis. Dolomito fasadai naudojami tiesiogiai integruojant esamos aplinkos industrinį kontekstą į pastato architektūrinę ir meninę išraišką.

5. Atsižvelgiant į esamos situacijos analizę, kurioje buvo atskleisti teritoriniai trūkumai, sklype bei jo gretimybėse projektuojamas ne tik industrinio turizmo centras, tačiau taip pat numatomas ir pagrindinis apžvalgos bokštas, kurio architektūrinė išraiška tarsi trapecinių bokštų atkartojimas. Visoje analizuojamojoje teritorijoje – aplink Petrašiūnų tvenkinį numatomas turistinis takas, kurio gretose projektuojamos papildomos poilsio vietos su pavėsinėmis, apžvalgos bokšteliais bei tiltu, kuris driekiasi greta dolomito karjero.

7. Projektuojamas visuomeninis objektas yra traukos taškas, pabrėžiantis teritorijos svarbą ir tai, kad ji nėra įveiklinta, tačiau turinti itin didelį potencialą.

6. NAUDOJAMŲ REMĖJŲ PRODUKTŲ APRAŠYMAS

Betono mozaika, ROMEX

Lauko takams numatomos Grande didelių matmenų plokštės, natūralaus akmens Silver tekstūros iš Betono mozaika. Plokščius matmenys yra 240x60x80 mm. Siūlėms surišti numatomas ROMPOX – D1 dvikomponentis epoksidinės dervos pagrindo grindinio siūlių rišiklis iš ROMEX, kad danga būtų sustiprinta ir ilgaamžė.

PP BALTIC

Betoniniam privažiavimo keliui – tarnybiniam įvažiavimui sutvirtinti, kuriuo važinės sunkusis transportas, panaudotas armatūros tinklas su polipropeleno fibra Crackstop Ultra iš PP BALTIC. Medžiaga yra ilgaamžė, kadangi yra atspari aplinkos veiksniams, o tai itin svarbu, kadangi didžioji dalis privažiavimo bus įrengta po atviru dangumi.

Automobilių aikštelei, projektuojamas pailgų betoninių juostų, besikaitaliojančių su sustiprintos vejos juostomis, sprendinys. Čia liekamiems betono gaminiams sustiprinti itin tiks jau minėti Polipropeno fibra, todėl numatoma ją panaudoti visai stovėjimo aikštelei įrengti.

VELUX

Pagrindiniai pastato kompoziciniai ir meniniai elementai – trapeciniai bokštai, kurie naudojami natūraliai konvekcijai sukurti, o taip pat ir gaisro atveju į juos būtų surenkami ir per juos išleidžiami dūmų, todėl šiam sprendimui taip pat reikalingi išmanūs sprendiniai, tam yra pasirenkami VELUX dūmų šalinimo sistemos.

Projektuojamą pastatą siekiama paversti kiek įmanoma labiau išmaniu ir save aprūpini bei kontroliuoti galinčiu pastatu, todėl siekiama surasti kiek galima daugiau išmanių priemonių, kurios galėtų objektą aptarnauti.

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos

Priešgaisrinei patalpų apsaugai yra siūloma adresuojamoji analoginė 2000-osios serijos sistema (gamintojas UTC Fire & Security). Į sistemą galima jungti tiek šilumos, tiek optinius dūmų detektorius, rankinius gaisro pavojaus mygtukus, o tai pat papildomus įėjimų/išėjimų modulius bei gesinimo sistemos valdymo įrangą, leidžiančią be pagrindinės sistemos funkcijos – registruoti ir paskelbti gaisro pavojaus signalą – įrengti pastatų ventiliacijos, priešgaisrinių durų ir kitos pastato automatikos valdymą gaisro atveju. Kadangi aukštuminiuose pastatuose gaisro metu labai aktuali evakuacijos problema, naudojant laisvai programuojamą logiką, galima sudaryti evakuacijos kelių paskelbimo, gaisrinių durų blokavimo algoritmus, priklausančius nuo gaisro kilimo vietos, tuo būdų valdant evakuacijos metu atsirandančius žmonių srautus ir sumažinant iki minimumo galimas spūstis ir panikos kilimą. Tai įmanoma dėl ypač lanksčios ir beveik neribotų galimų logikos, įdiegtos šios serijos pultuose.

Vaizdo stebėjimo ir valdymo sistemos

Objektų vaizdo stebėjimo sistema siūloma to paties gamintojo, kaip ir apsaugos signalizacijos – įeigos kontrolės sistemos bei gaisro signalizacijos, t.y. UTC Fire & Security, kas užtikrins sistemos vientisumą ir vaizdo stebėjimo sistemos aparatinės įrangos suderinamumą protokoliniame lygmenyje su išvardintomis saugos sistemomis bei įgalins panaudoti vieningą integruojančią valdymo ir vizualizacijos programinę įrangą Alliance. Taip būtų renkamasi ir to paties atstovo ryšio duomenų perdavimo sprendiniams.

SELTEKA

Selteka LED apšvietimo produkcija pasirenkama vidaus patalpų apšvietimui. Industrinio turizmo centre bus numatyta daug ekspozicinių salių bei skaityklos erdvės, tad yra būtinas

tinkamas apšvietimas, kuris uždarose patalpose sukurtų žmonėms draugiškas darbo ir poilsio sąlygas, pagerindama ne tik žmogaus darbingumą, bet ir fizinę jo savijautą.

TECHNONICOL

Projektuojamo objekto stogas yra pilnai eksploatuojamas, tad tam reikalingos atitinkamai patikimos medžiagos jo įrengimui, tam buvo pasirinkta apželdintų stogų sistema TN ROOF BRM CONCRETE GREEN. Šis gaminys turi dvisluoksnę prilydomąją bituminę dangą. Šiltinamajam sluoksniui numatytas ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), daug tvirtesnis už paprastą, o tai reiškia – galintis be jokių nesklandumų išlaikyti jam nuo grunto, augalų bei aktyvaus naudojimo tenkantį padidintą krūvį.

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Pfammatter U., 2014. Building for a changing culture and climate: world atlaso f sustainable architecture. Berlin, DOM Publisher. 2. Passe U., Battaglia F., 2015. Designing spaces for natural ventilation, An architect‘s guide.

Pirmas leidimas, New Yourk, Routledge. 3. Institute for systems engineering and informatics, 1990. Workshop on passive cooling.

Brussels, Luxembourg, Office for Official Publications of the Europien Communities. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/316753488_Workshop_on_passive_cooling#fullT extFileContent>

4. Arakelyan H. S., 2018. Sick Building Sindrome. Prieiga per internetą: < https://www.researchgate.net/publication/329643360_Sick_Building_Syndrome> 5. Avalos J., Villarreal R., Cardenas V., Romero A. C., 2021. Bioclimatic architecture.

Prieiga per internetą: < https://www.shsconferences.org/articles/shsconf/pdf/2021/13/shsconf_etltc2021_03002.pdf> 6. Brager G. S., de Dear R., 2000. A standard for natural ventilation. American Society of

Heating, refrigerating and Air-Conditioning Engineers, Inc. Prieiga per internetą: <https://escholarship.org/uc/item/3f73w323> 7. Calautit J. K. S., Hughes B., Sofotasiou P., 2016. Design and optimisation of a novel passive cooling wind tower. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/306345989_Design_and_optimisation_of_a_novel _passive_cooling_wind_tower> 8. Dehghsni A. R., Soltani M., Raahemifar K., 2015. A new design of wind tower for passive ventilation in buildings to reduse energy consumption in wind region. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/267339581_A_new_design_of_wind_tower_for_p assive_ventilation_in_buildings_to_reduce_energy_consumption_in_windy_regions#fullText

FileContent>

9. Eichner M., Ivanova Z., 2019. Bioclimatic architecture as the main part of green building.

Prieiga per internetą: <https://www.e3sconferences.org/articles/e3sconf/pdf/2019/17/e3sconf_tpacee2019_05015.pdf> 10. Escombe A. R., 2007. Natural ventilation for the prevention of airborne contagion.

Prieiga per internetą: <https://journals.plos.org/plosmedicine/article?id=10.1371/journal.pmed.0040068>

11. Esfehankalateh A. T., Farrokhzad M., Esfehankalateh F. T., Soflaei F., 2021. Bioclimatic passive design strategies of traditional houses in cold climates regions. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/355097367_Bioclimatic_passive_design_strategies _of_traditional_houses_in_cold_climate_regions> 12. Fitzgerald S., Woods A., 2007. Mixing ventilation can reduce energy costs. Prieiga per internetą: <http://www.eprg.group.cam.ac.uk/wpcontent/uploads/2008/12/fitzgerald.pdf> 13. Heidari A., Sahebzadeh S., Dalvand Z., 2017. Natural ventilation in Vernacular architecture of Sistan, Iran; Clasification and CFD study of compoud rooms. Prieiga per internetą: <https://pdfs.semanticscholar.org/3726/b85de65975f45593947a9b804e1c82dba88e.pdf?_ga= 2.223252755.987472174.1638635221-2067098836.1635085539>

14. Hooff T., Blocken B., AAnen L., Bronsema B., 2011. A venturi – shaped roof for wind –induced natural ventilation of building: Wind tunnel and CFD evaluation of different design configurations. Prieiga per internetą: < http://bronconsult.org/wp-content/uploads/2013/10/Aventuri-shaped-roof-for-wind-induced-natural-ventilation-of-buildings.pdf> 15. Jarzabaska R. A., Pawlowski K., Niedostatkiewicz M., 2021. Improvement of the chimney effect in stack ventilation. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/355067318_Improvement_of_the_Chimney_Effec t_in_Stack_Ventilation#fullTextFileContent> 16. Lapithis P., 2018. Bioclimatic architecture and Cyprus. Cyprus, Pantheon Cultural

Association. Prieiga per internetą: <https://issuu.com/petroslapithis/docs/bioclimatic_architecture_and_cyprus> 17. Lomas K. J., 2007. Architectural design of an advenced naturally ventilated building form.

Prieiga per internetą: <https://www.judsonu.edu/uploadedFiles/__Judson_Public/Academics/Undergraduate/Archit ecture/Advanced%20Naturally%20Ventilated%20Architecture.pdf> 18. Mathur A., Rawat P., Purohit J. K., 2020. Passive cooling techniques in building: an overview. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/342466423_Passive_Cooling_Techniques_in_Buil dings_An_Overview> 19. Mishaal A. A., 2016. Passive cooling of a space by solar chimney. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/355081715_Passive_cooling_of_a_space_by_solar _chimney> 20. Moey L. K., Sing Y. H., Tail V. C., Go T. F., Sia Y. Y., 2021. Effect of opening size on wind – driven cross ventilation. Prieiga per internetą:

<https://www.researchgate.net/publication/354560999_Effect_of_Opening_Size_on_Wind-

Driven_Cross_Ventilation#fullTextFileContent> 21. Nguyen A. T., 2017. Bioclimatism in architecture: An evolutionary perspective. Internation journal of design & nature and ecodynamics: 16-29. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/312013336_Bioclimatism_in_architecture_An_ev olutionary_perspective> 22. Nunez A., Garcia A. M., 2021. Effect of the passive natural ventilation on the bioaerosol in a small room. Madrid, Spain. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/355221397_Effect_of_the_passive_natural_ventila tion_on_the_bioaerosol_in_a_small_room#fullTextFileContent> 23. Ohba M., Lun I., 2010. Overview of natural cross – ventilation studies and the latest simulation design tools used in building ventilation – related research. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/233002507_Overview_of_natural_crossventilation_studies_and_the_latest_simulation_design_tools_used_in_building_ventilationrelated_research#fullTextFileContent> 24. Painter B., Cook M., Lomas K. J., 2007. Enviromental performance of a naturally ventilated city centre library. Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/222838118_Environmental_performance_of_a_nat urally_ventilated_city_centre_library> 25. Sakhri N., Menni Y., Ameur H., Chamkha A. J., Kaid N., Bansafi M., Lorenzini G., Makinde

O. D., 2020. Investigation of the natural ventilation of wind catcher with different geometries in arid region houses. Journal of mechanical engineering and sciences. Prieiga per internetą: < https://www.semanticscholar.org/paper/Investigation-of-the-natural-ventilation-of-wind-in-

Sakhri-Menni/37db89b17596182de438124a4808bc68922ca539>

26. Stavridou A. D., 2015. Breathing architecture: conceptual architectural design based on the investigation into the natural ventilation of buildings. Prieiga per internetą: <https://reader.elsevier.com/reader/sd/pii/S209526351500014X?token=B6DE3B7CBD9D552 2493068C09E7C9017713AFECFAB8CE6300112017EE9106758C250FB73950FFC38A66A

15B84D5E7F28&originRegion=eu-west-1&originCreation=20211204193557> 27. Stouhi D., 2021. Back to basic: Natural ventilation and it‘s use in different context. Prieiga per internetą: < https://www.archdaily.com/963706/back-to-basics-natural-ventilation-and-itsuse-in-different-contexts>

28. Stouhi D., 2021. What is a Traditional Windcatcher? Prieiga per internetą: <https://www.archdaily.com/971216/what-is-a-traditional-windcatcher>

29. Thomas L., Baird G., 2006. Post – occupancy evaluation of passive downdraft evaporative cooling and air – conditioned buildings at Torrent Research Centre, Ahmedabad, India.

Prieiga per internetą: <https://www.archidev.org/IMG/pdf/Post_Occupancy_Evaluation_of_TRC_Paper_by_Thomas_Baird.pdf> 30. Valipour E., Oshrieh R., 2012. Survey of Traditional Wind Catcher of the Middle East.

Conference: International conference on sustainable design, engineering and construction.

Prieiga per internetą: <https://www.researchgate.net/publication/268467646_Survey_of_Traditional_Wind_Catcher s_of_the_Middle_East> 31. Walker A., 2016. Natural ventilation. National Renewable Energy Laboratory. Prieiga per internetą: < https://www.wbdg.org/resources/natural-ventilation?r=env_wall>