52 pav. Pastato vaizdas iš paukščio skrydžio. Sudaryta autoriaus

4.1 Projektuojamo objekto vizija

Architektūra nėra tiesiogiai susijusi su sąvoka boklimatas, tačiau pastaraisiais metais ši sąvoka girdima vis dažniau, kuri architektūroje tiesiogiai siejama su tvarumu ir polinkiu prisitaikyti prie esamos aplinkos bei jos klimatinių sąlygų. Savo darbe analizuodama bioklimatinius ypatumus architektūrai atradau ryšį tarp natūralaus vėdinimo bei vėsinimo pastate ir tiesioginę architektūrinę pastatų elementų ar bendros formos kompozicijos, kuri pritaikoma tam, kad pastatas galėtų savaime natūraliai veikti vedamas abiejų ankščiau minėtų elementų be papildomų pilnai šias funkcijas atliekančių inžinerinių elektroninių ar kitų aplinką ar pastato vizualinę dalį teršiančių dalių. Darbe siekta ir ieškota kaip būtų galima moderniai integruoti pietų regionuose plačiai naudojamus „badhir“ arba kitaip vėjo ir saulės bokštus, kurie sava eiga veikiami išorinių gamtinių veiksnių, tokių kaip saulė ir vėjas vėsina ir vėdina pastatą. Taigi projekte kuriamas skirtingų lygių ir pandusų vidinės bei išorinės struktūros objektas, kurio pagrindinė architektūrinė kompozicinė dalis – trapeciniai tūriai, kurie veikia kaip tradiciniai vėjo bokštai, sukuriantys natūralios konvekcijos procesus. Šie elementai ryškiai išsiskiria pastato fasaduose. Trapeciniai tūriai pastatui suteikia inovatyvumo, netikėtai modernios ir išskirtinės kompozicinės ir meninės išraiškos, kuri matoma paveiksle Nr. 70.

52 pav. Pastato vaizdas iš paukščio skrydžio. Sudaryta autoriaus.

Atskiri bokšteliai projektuojami skirtingoms patalpoms, kad visos pastato dalys būtų vienodai veikiamos vėsinimo ir vėdinimo ypatumų – natūralios konvekcijos ir patalpų viduje būtų nuolatos sukuriamas palankus mikroklimatas. Skirtingi jų dydžiai biloja apie skirtingą vidinių patalpų dydį, kas papildomai sukuria tiesioginį vidinių ir išorinių erdvių ryšį.

4.2 Sklypo plano sprendiniai

Pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į sklypą projektuojamas Šiaurės Vakarų pusėje nuo pagrindinės gatvės. Šioje pusėje numatomas pagrindinis lankytojų srautas, kuris judės ne tik į pastato vidų, tačiau galės pradėti kelionę per žaliuosius eksploatuojamus stogus, kuriais lipant pasiekiama Šiaurės Rytų pusė, kurioje projektuojamas pagrindinis apžvalgos bokštas ir alėja iki pakrantės bei Petrašiūnų tvenkinio paplūdimio. Kaip minėta ankščiau, dėl potencialą turinčios teritorijos, projekte siektą integruoti ne tik gretutines pastato gretimybėse esančias erdves, tačiau ir didesnę teritoriją, apimant tvenkinių pakrantes ir dolomito karjero pakraščius. Tokiu principu pilnai integruojant sklypo ir aplinkinę teritoriją, sukuriant patrauklų turistinį centrą su skirtingomis rekreacinėmis erdvėmis, kaip yra matoma 71 ir 72 paveiksluose. Greta pastato projektuojami sporto aikštynai su krepšinio aikštele, futbolo stadionu bei tinklinio aikštelėmis. Tvarkomos artimiausios pakrantės. Rytinėje dalyje paliekamas viešas paplūdimys, o šalia terasa, takai ir kitos viešos erdvės. Pietinėje dalyje projektuojamos pavėsinės, lieptai maudyklai ar galimybei vasaros metu laikyti ir turizmo reikmėms naudoti valčių, baidarių bei irklenčių nuomos punktą. Aplink visą pietinį tvenkinį kuriama rato sistema – pažintis takas, kuriame projektuojami papildomi apžvalgos bokšteliai, pavėsinės, tvarkomos tvenkinio pakrantės prieigos, vaizduojamos 73 ir 74 paveiksluose. Greta dolomito karjero palei ežero pakrantę projektuojamas apžvalgos takui priklausantis tiltas su papildomomis apžvalgos aikštelėmis lankytojams. Taigi rato principo sistema lankytojai galėtų aplankyti visą teritoriją, kuriose projektuojami skirtingi objektai ir erdvės sukuria vis kitokį, nuolatos kintamą ir patrauklų aplinkos bei jos erdvių vaizdą centro lankytojams.