Kauno oro uostas - Kauno oro uosto peronas Baltic Wind

KAUNO ORO UOSTO PIETINĖ DALIS “BALTIC WIND” – BŪSIMAS PERONAS SU ORLAIVIŲ APTARNAVIMO IR KROVINIŲ VEIKLAI VYKDYTI REIKALINGA INFRASTRUKTŪRA

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Artur Vasilevski

Yana Ivanova

Natalija Iščiuk-Miknevičienė

ĮVADAS

Oro uostų vystymas šiomis dienomis yra vienas iš svarbiausių šalies tikslų tiek iš ekonominės, turistinės pusės, tiek ir gynybinės. Palyginus su kaimyninėmis šalimis mūsų oro transporto infrastruktūra yra išvystyta kiek mažiau, tačiau tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostai turi didelį potencialą plėstis ir tapti vienais iš pirmaujančių mūsų regione.

Kauno oro uosto tikslas yra tapti vienu iš didžiausių aplinkiniame regione orlaivių aptarnavimo (MRO) centrų. Taip pat centrinė Kauno lokacija šalyje, kaimynystė su LEZ zona ir geras susisiekimas tiek su aplinkiniais miestais, tiek žemės keliu su kitomis šalimis reiškia, jog šis oro uostas galėtų tapti ir pagrindiniu Lietuvos krovinių gabenimo centru.

PROJEKTO TIKSLAS

Mūsų darbo tikslas yra pateikti funkciškai ir ekonomiškai optimaliausią MRO (orlaivių aptarnavimo) ir krovinių centro vystymo variantą.

DARBO METODIKA

Projekto tikslui pasiekti buvo konsultuojamasi su Lietuvos oro uosto atstovu, buvo išgryninti Kauno oro uosto dabartiniai poreikiai, plėtros galimybės. Taip pat buvo išanalizuota dabartinė oro uosto situacija atsižvelgiant į aptarnaujamus orlaivius, jų srautus, jų aptarnavimui reikalingas funkcijas.

Buvo išanalizuota oro uostų projektavimo ir eksploatavimo literatūra, interneto informacijos šaltiniai, esamas detalusis planas.

ESAMA SITUACIJA: GAMTINĖ APLINKA

Kauno oro uosto aplinka - iš dalies urbanizuota; objekto šiaurės vakarų dalyje yra Karmėlavos miestelis, likusi oro uosto dalis yra apsupta laukų ir miškų, taip pat dalis teritorijos apaugusi medžiais ir krūmais.

Aplink nagrinėjamą teritoriją teka keli maži upeliai, netoliese yra ir Neries upė, Drąseikių karjeras. Pats oro uostas išsidėstęs tarp gamtinio ir urbanistinio karkaso, neatkerta kelių gyvūnijos judėjimui iš teritorijos į teritoriją.

ESAMA SITUACIJA: URBANISTINĖ APLINKA

Kauno oro uostas turi puikų susisiekimą su Kauno miestu, netoli jo yra jau puikiai išvystyta logistinių įmonių teritorija. Oro uosto rytuose yra geležinkelio kelias.

Prie pat oro uosto yra Karmėlavos miestelis su savo infrastruktūra, tiek miestelyje, tiek prie paties oro uosto yra Kauno miesto autobusų stotelės.

ESAMAS DETALUSIS PLANAS

Esama oro uosto plėtros zona sutampa su perspektyviniais pakilimo tako jungiamųjų takų kraštais (taxiways), tačiau yra dar galimybių ją plėsti bent iki apsauginių zonų ribų. Infrastruktūrai skirta detaliojo plano zona atitraukta nuo pakilimo tako per reglamentuojamus atstumus (182 m nuo pakilimo tako centro iki jungiamojo tako centro). Pramonei, sandėliavimui ir komercijai skirti sąlyginai nedideli plotai, jų išdėstymas turėtų būti tikslinamas.

Sklypo pietvakarių kampe numatytas patekimo į teritoriją/patikros punktas.

KONCEPCIJA

ORO UOSTO POREIKIAI

Pietinėje sklypo dalyje turi būti numatytas MRO ir krovinių peronas. Lėktuvai, aptarnaujami Kauno oro uoste yra C ir E klasių, todėl ir visi takai, peronai, bei angarai skirti jų stovėjimui ir priežiūrai turi būti tinkami būtent šių tipų lėktuvams.

Didžioji pietinės oro uosto erdvės dalis turi būti skirta būtent orlaivių aptarnavimui, mažesnioji - krovinių gabenimui ir sandėliavimui. Taip pat turi būti numatytos kuro papildymo, administracinės zonos, joms reikalinga infrastruktūra (privažiavimai, parkingai).

ETAPIŠKUMAS IR NAUDOJIMO UNIVERSALUMAS

Taip pat vienas iš pagrindinių reikalavimų šiai teritorijai yra galimybė vystyti projektą etapais, kadangi projektuojamas plotas yra didžiulis, įrengti visko vienu metu tiesiog nebūtų galimybės.

Viena iš užduočių, kurią mūsų komanda iškėlė šiai teritorijai yra ne tik etapiškumas, bet ir galimybė turėti skirtingą teritorijos funkcionalumą, priklausomai nuo investuotojo - MRO angarai arba sandėliavimo ir logistikos zonos.

Iš viso numatyti tris peronai (etapai) su dviejų funkcionalumų pastatais, arba, jeigu yra poreikis vietoje dalies statinių gali būti numatyti papildomi peronai. Paruoštoje teritorijos schemoje yra pateikti tris galimi pastatų ir peronų išdėstymo variantai, gali būti pasirenkamas tik vienas iš jų, arba jie gali būti komplektuojami pagal vystytojų poreikius.

Apačioje esančioje schemoje parodytas teritorijos vystymo etapiškumas (šie etapai gali būti

FUNKCINIS ZONAVIMAS

Visa teritorija paskirstyta į skirtingos funkcijos zonas, šios zonos yra:

1. Angarai - teritorija skirta orlaivių priežiūros pastatams, kurią įsigys arba išsinomuos orlaivių priežiūros įmonės. Kiekvienam angarui skirta teritorija apie 9500 m², iš viso angarams planuojama skirti 20 erdvių (gali būti koreguojama priklausomai nuo peronų ir sandėliavimo pastatų poreikio);

2. MRO peronai - aikštelės, kuriose orlaiviai parkuojami laukti priežiūros, arba kuriose stovint jiems atliekamas minimalus remontas;

3. Sandėliavimo teritorija - planuojami sandėliavimo statiniai su jiems skirta infrastruktūra - darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelemis, krovininio transporto privažiavimais ir darbuotojų poilsio erdvėmis. Šiuo metu numatytos 4 zonos, skirtingo ploto, jis gali būti koreguojamas priklausomai nuo pirkėjo/nuomininko poreikių;

4. Krovininių lėktuvų peronai - numatomi prie sandėliavimo paskirties zonų, kad lėktuvai galėtų būti iškart pakraunami/iškraunami ir kroviniai nugabenti tiesiai į konkrečios įmonės sandėlį;

5. Orlaivių aptarnavimo transporto aikštelės - jose laikomas ir gali būti remontuojamas orlaivius aptarnaujantis transportas (krovinių ir bagažo transportas, elektros, oro padavimo ir kiti);

6. Administracinių statinių zonos - šiose zonose numatyti statiniai skirti oro uosto arba MRO dalies administravimui su poilsio zonomis, valgyklomis, sanitariniais mazgais skirtais darbuotojams;

7. Kuro zona - kuro atvežimas, kuro automobilių papildymas, jų stovėjimo aikštelė ir administravimas;

8. Ledo šalinimo (de-icing) zona - vietos, kuriose orlaiviai valomi nuo ledo, padengiami

Angarų vietos numatomos taip, kad į juos galėtų lengvai įvažiuoti lėktuvai iš perono. Peronai išdėstyti per vidurį MRO ir krovinių zonos lengvam patekimui tiek prie angarų, tiek prie sandėliavimo pastatų.

Sandėliavimo/logistikos zonos numatytos pietinėje teritorijos dalyje tam, kad atvažiuojantiems išsikrauti/pasikrauti vilkikams nereikėtų patekti į saugomą oro uosto teritoriją. Taip pat toks išdėstymas yra palankus tolimesnei logistikos įmonių plėtrai jau LEZ zonoje.

SKLYPO PLANAS:

SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI:

1. MRO angarai

2. Sandėliavimo pastatai

3. Administraciniai/patikros pastatai

4. Kuro pildymo zona

INFRASTRUKTŪRA IR JUNGTIS SU ESAMU ORO UOSTU

Projektuojamos papildomos jungtys su esamu nusileidimo/pakilimo taku, taip pat naudojama jau esama jungtis pietuose. Numatomos tris papildomos jungtys su kilimo taku, dvejose iš jų projektuojamos de-icing zonos; šie papildomi keliai gali būti įrengiami atskirai vėlesniais etapais pagal oro uosto poreikius.

Orlaivių keliai (taxiways) numatomi taip, kad teritorijoje būtų kuo mažiau aklinų vietų ir lėktuvai galėtų kuo daugiau važiuoti savo eiga, o ne būti tempiami specialaus transporto. Numatomas orlaivių judėjimas ratu kiekviename etape.

Prie angarų taip pat reikalingas aptarnaujančiojo transporto privažiavimas, ypač jeigu reikia pristatyti orlaivių dalis, todėl teritorijoje numatyti 4 keliai tiesioginiam patekimui prie MRO angarų be orlaivių kelių (taxiways) kirtimo. Ties kiekvienu iš šių patekimo kelių turės būti įrengta transporto patikrinimo zona. Aptarnaujančio transporto keliai parodyti schemoje žemiau.

KURO PRISTATYMO ZONA

Kuro pristatymas numatytas pietvakariniame projektuojamos zonos kampe. Kurą vežantys į kolonėlę automobiliai nevažiuoja į saugomą oro uosto teritoriją. Prie kuro zonos numatytas jai skirtas administracinis korpusas, prie kurio yra stovėjimo vietos kuro vežėjams.

Uždaroje oro uosto teritorijoje numatyta atskira kuro kolonėlė vidiniams kuro automobiliams papildyti. Tokį sprendimą numatome tam, kad nereikėtų dažno papildomo apsaugos postų teritorijoje kirtimo, tokiu būdu galimas mažesnis kelias iki aptarnaujamų orlaivių, taupomas laikas. Prie vidinės kuro pilstymo kolonėlės numatyta kuro automobilių stovėjimo aikštelė.

Taip pat šioje vietoje yra galimybė įrengti požeminius arba antžeminius kuro laikymo konteinerius.

Kuro zonos schema:

Sutartiniai žymėjimai:

1 Kuro zonos administracija

2 Kuro priėmimas (atvežimas) į oro uosto teritoriją

3 Kuro automobilių papildymas orlaivių aptarnavimui

4 Kuro automobilių stovėjimo aikštelė

5 Kuro talpų zona

6. Vandens talpa gesinimui

ADMINISTRACINIŲ IR LOGISTINIŲ PASTATŲ ZONOS

Teritorijos pietuose ties įvažiavimo keliais numatomos 3 administracinių pastatų zonos prie pagrindinių patekimų į teritoriją. Šiose zonose numatomos automobilių stovėjimo aikštelės darbuotojams bei administraciniai statiniai su darbuotojų poilsio, persirengimo ir valgymo patalpomis (bufetas, valgykla arba kt.). Taip pat šiuose statiniuose bus vykdoma darbuotojų patikra prieš patenkant į uždarą oro uosto teritoriją.

Sandėliavimo paskirties pastatai išdėstomi prie pietinės sklypo ribos; ties ja projektuojamas kelias per visą numatomą teritorijos ilgį. Tai leis krovininiam ir sandėlių darbuotojų transportui lengvai privažiuoti prie pastatų stovėjimo ir iškrovimo/pakrovimo vietų. Logistikos pastatai išdėstyti taip, kad juose galima būtų lengvai įrengti atskiras muito ir registravimo patalpas uždaroje Kauno oro uosto dalyje vidinei krovinių patikrai, o dalis sandėlio būtų sujungta su neapsaugota teritorija.

Administracinės zonos schema:

Sutartiniai žymėjimai:

1 Administracinis pastatas

2 Automobilių įvažiuojančių į teritoriją patikros punktas

3 Darbuotojų stovėjimo aikštelė

STATINIŲ MEDŽIAGIŠKUMAS, TVARUMO SPRENDINIAI

Administracinės paskirties statiniams planuojama naudoti ventiliuojamą fasadą, panelės turėtų natūralaus akmens ir medžio faktūrą. Natūralios medžio apdailos nenumatoma įrenginėti dėl galimų gaisro pavojų oro uoste.

Sandėliavimo pastatams ir angarams numatomas metalo karkasas su “sandwich” panelėmis, prioritetas turi būti teikiamas apdailai sukurtai iš perdirbtų medžiagų ir kuri gali būti perdirbta vėl.

Norint, kad pastatai naudotų kuo mažiau energijos būtini protingi statinių automatizavimo sprendiniai. Taip pat planuojama įrengti ant stogų kiek įmanoma daugiau saulės elementų.

Oro uosto tvarumui padidinti geriausias sprendimas būtų numatyti požeminius kuro ir elektros padavimo tinklus - tokiu atveju ženkliai sumažėtų aptarnaujančiojo transporto skaičius, būtų naudojama mažiau kuro, sumažėtų kietųjų dalelių išmetimas į orą.

VIZUALIZACIJOS

RĖMĖJAI

UAB “BETONO MOZAIKA”

Takams prie administracinių pastatų numatoma trinkelių “Plaza 4x2” danga

UAB “BIPA”

Lauko poilsio aikštelėms ir rūkymo zonoms prie administracinių, sandėliavimo paskirties pastatų numatomi Bipa siūlomi lauko baldų gaminiai

UAB “ARTECHNIKA”

Teritorijos stebėjimui, administraciniams ir sandėliavimo paskirties pastatams bus naudojama ARTechnika siūloma vaizdo stebėjimo ir apsaugos įranga. Taip pat visiems teritorijoje numatomiems pastatams gali būti naudojamos įmonės gaisro perspėjimo sistemos

UAB “BY & N”

Visam teritorijos ir pastatų apšvietimui planuojame rinktis iš plataus siūlomo šios įmonės katalogo

UAB “ENEFIT”

Pastatų aprūpinimui elektros energija įrengiami saulės elementai ant statinių stogų

UAB “SCHNEIDER ELECTRIC LIETUVA”

Pastatams naudojamos įmonės siūlomas automatizavimo sistemos. Taip pat prie administracinių pastatų numatomos elektromobilių įkrovimo stotelės

UAB “HYDRO BUILDING SYSTEMS LITHUANIA”

Administracinių pastatų vitrinoms, langams ir durims siūlomi naudoti “WICONA” gaminiai

“DUPONT DE NEMOURS INTERNATIONAL SARL”

Administracinių pastatų fasadams naudojamos “CORIAN” eksterjero plokštės

UAB “TIKKURILA”

Pastatų vidaus patalpų apdailai siūlomi naudoti Tikkurila dažai ir glaistai

UAB “SCHOMBURG BALTIC”

Sandėliavimo paskirties pastatams siūlome naudoti “INDUFLOOR-IB” epoksidinių grindų sistemą.

UAB “PANASONIC”

Administracinių pastatų vandens ir patalpų šildymui siūlome naudoti “Aquarea commercial” sistemą.

UAB “BAREMA RYTAI”

Oro paėmimo ir išmetimo šachtoms teritorijoje siūlome naudoti “Barema Rytai” ventiliacines groteles.

ŠALTINIAI

1. Aerodrom Design Manual (2007), ICAO

2. Apron Planning and Design Guidebooks (2013), National Academies

3. Certification Specifications(CS and Guidance Material (GM) for Aerodrome Design (2021), European Aviation Safety Agency

4. Standing and Storage of Ground Servicing Equipment and Unit Load Devices(2023), Aeroport Operating Standart

5. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS AVIACIJOS ĮSTATYMAS

6. Oro uostų projektavimas, saugumas ir ekologija (2008), Julius Christauskas, Kęstutis Skerys

PROJECT SUMMARY IN ENGLISH

INTRODUCTION

The development of airports nowadays is one of the country's most important goals both economically and from a tourism perspective, as well as in terms of defense. Compared to neighboring countries, our air transport infrastructure is somewhat less developed, but both Vilnius and Kaunas airports have great potential for expansion and becoming leading facilities in our region.

The goal of Kaunas Airport is to become one of the largest aircraft maintenance (MRO) centers in the surrounding region. Additionally, its central location in Lithuania, proximity to the FEZ zone, and good transportation connections both to neighboring cities and by land to other countries mean that this airport could also become a primary freight hub for Lithuania.

PROJECT OBJECTIVE

Our aim is to present the most functional and economically optimal development option for the MRO (aircraft maintenance) and cargo center.

METHODOLOGY

To achieve the project objective, consultations were held with a representative of Lithuanian airports, current needs and development opportunities of Kaunas Airport were clarified. The current situation of the airport was also analyzed, taking into account the aircraft served, their traffic, and the functions required for their servicing.

Literature on airport design and operation, internet sources, and existing detailed plans were analyzed as well.

CURRENT SITUATION: NATURAL ENVIRONMENT

The environment of Kaunas Airport is partially urbanized; the northwestern part of the area is occupied by the town of Karmėlava, while the rest of the airport area is surrounded by fields and forests, with some parts covered in trees and bushes.

Several small streams flow around the area under consideration, and nearby there are also the rivers Neris and the Drąseikiai quarry. The airport itself is situated between natural and urban frameworks, without disrupting the movement of wildlife from one area to another

CURRENT SITUATION: URBAN ENVIRONMENT

Kaunas Airport has excellent connectivity to the city of Kaunas, and nearby there is a well-developed area for logistics companies. To the east of the airport, there is a railway line. Adjacent to the airport is the town of Karmėlava with its infrastructure, and both in the town and near the airport, there are bus stops for Kaunas city buses.

CONCEPT

AIRPORT REQUIREMENTS

The majority of the southern airport area should be allocated specifically for aircraft servicing, while the smaller part is for cargo transportation and storage. Additionally, fuel replenishment, administrative zones, and the necessary infrastructure (access roads, parking lots) must be provided.

PHASES AND UNIVERSAL USE

One of the main requirements for this area is the possibility to develop the project in stages.

A total of three aprons (stages) with buildings serving two functions each are planned, or if there is a need, additional aprons can be provided instead of some buildings. Three possible layouts of buildings and aprons are presente, and only one of them can be chosen, or they can be assembled according to the developers' needs.

FUNCTIONAL ZONING

The entire area is divided into different functional zones, including:

Hangars - territory designated for aircraft maintenance buildings, which will be acquired or rented by aircraft maintenance companies. Each hangar will have an area of about 9500 m², with a total of 20 spaces planned for hangars (adjustable depending on the need for aprons and storage buildings).

MRO aprons - areas where aircraft are parked to await maintenance or where minimal repairs are carried out while parked.

Cargo area - planned warehouse buildings with the necessary infrastructure - employee parking lots, access roads for cargo transport, and employee rest areas. Currently, four zones of varying sizes are planned, which can be adjusted depending on the buyer/tenant's needs.

Cargo aircraft aprons - located near the cargo so that aircrafts can be loaded/unloaded immediately, and cargo can be transported directly to the company's warehouse.

MRO servicing vehicle parking areas - areas where vehicles servicing aircraft (cargo and baggage transport, electricity, air supply, etc.) are parked and serviced.

Administrative building zones - areas where buildings are designated for the administration of the airport or MRO section, including rest areas, dining facilities, and sanitary facilities for employees.

Fuel zone - for fuel delivery, refueling of vehicles, parking, and administration.

De-icing zone - areas where aircraft are cleaned of ice or covered in special fluids to prevent freezing during flight. These zones can be installed according to airport demand.

Hangar locations are planned so that aircraft can easily enter them from the apron. Aprons are laid out in the middle of the MRO and cargo zones for easy access to both hangars and storage buildings.

Storage/logistics zones are located in the southern part of the territory so that arriving trucks do not need to enter the secured airport area. This layout is also conducive to further development of logistics companies within the FEZ zone.

INFRASTRUCTURE AND CONNECTIONS TO EXISTING AIRPORT

Additional connections are planned with the existing runway Three additional connections are planned with the takeoff runway, two of which will have de-icing zones; these additional roads can be installed separately in later stages according to the airport's needs.

Taxiways are planned so that there are as few dead-end points as possible, and aircraft can move as much as possible on their own, without being towed by special vehicles. Aircraft movement in a loop is planned at each stage.

Access roads for servicing vehicles are also required near the hangars, especially if aircraft parts need to be delivered, so four roads for direct access to the MRO hangars without intersecting with aircraft taxiways are planned. Each of these access roads will have an inspection post.

Movement within and between the aprons for the transport and personnel overseeing the aircraft is planned from all sides of each apron and between the hangars. Movement is designed to minimize intersections with aircraft taxiways.