Fitoterapija – vaistinių augalų tyrimas ir panaudojimas Marijampolės miesto teritorijoje “Sveikatingumo sodai”

Gamtos garsus sudaro: • Geofonija – tai augalų ir vandens garsai, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ir šnarėjimas vėjyje, vandens čiurlenimas ir pan. Šie garsai atpalaiduoja, veikia kaip meditacija.

Geofonijos garsus skleidžia šie augalai: smailialapė lanksva, medlieva, šermukšnialapė lanksvūnė, sėklų dėžutes turintys augalai (aguona birulė), sėjamoji aviža, šlamutis, didysis debesylas, taip pat medžiai su plačia ar nusvirusia laja bei varpiniai augalai. (žr. 14 pav.);

14 pav. Geofonijos garsų pritaikymas 15 pav. Biofonijos garsų pritaikymas 16 pav. Antrofonijos garsų pritaikymas

• Biofonija – paukščių čiulbėjimas, vabzdžių, drugelių ir kitų gyvų organizmų kuriami garsai, kurie atpalaiduoja. Šioje zonoje gausu augalų, nokinančių uogas, pvz., putinai, grauželinė gudobelė, šermukšnis, šeivamedis, paprastasis amalas, šaltalankis, mėlynės, bruknės, žemuogės, miškinė meškauogė, sėjamoji aviža ir t. t., nes būtent jie pritraukia paukščius. Lakštingalos čiulbėjimas gali suteikti jėgų, žvalinti. Strazdų, startų, kikilių garsai – raminti širdies plakimą, skambios liepsnelių giesmės gali sumažinti galvos skausmą, padėti esant nemigai. (žr. 15 pav.) • Antrofonija – žmogaus kuriami garsai. Tam daugiausiai pasitelkiami lauko muzikos instrumentai, gongai, taip pat įvairūs varpeliai, būgnai, kriauklės ir pan. Instrumentais kuriami garsai padeda išlaisvinti emocijas, veikia tonizuojančiai. (žr. 16 pav.) Marijampolės miesto teritorijoje garso pritaikymo galimybės labai plačios. Todėl atsižvelgiant į garso tyrėjų metodus būtų sukuriama gamtos garsų zona, panaudojant garsus iš gamtos.

Fitoterapija – vaistinių augalų tyrimas ir panaudojimas Marijampolės miesto teritorijoje “Sveikatingumo sodai”

Daugelis mokslininkų teigia, kad skonis neatsiejamas nuo kvapo. Tačiau šis pojūtis teikia ne tik pažintinę funkciją, bet ir gali tiesiogiai veikti žmogaus sveikatą, pasitelkiant fitoterapiją. Fitoterapija [gr. phyton – augalas] – gydymas vaistiniais augalais. Kaip sakė žymus šveicarų mokslininkas Paracelsas, „visos pievos ir pievelės, visi kalnai ir kalvos yra viena didelė vaistinė.” Fitoterapija žinoma nuo seniausių laikų: Egipto papiruse rasta 900 vaistų, gaminamų iš vaistinių augalų, receptų.