Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio „GARSŲ ZONOS“ detalūs sprendiniai

Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio „GARSŲ ZONOS“ detalūs sprendiniai

20 pav. Garsų zonos detalizacijos schema

Garsų zona suskirstyta į tris erdves, pagal skirtingą psichoemocinį poveikį: geofonijos garsai (vėjo sukeltas lapų šlamėjimas, vėjo paviljono garsas, šalimais tekančio vandens čiurlenimo garsai, bei vaistinių augalų, turinčių sėklų ankštis sukeliami garsai), biofonijos (gyvų organizmų sukeliami garsai, tokių kaip paukščių čiulbėjimas, vabzdžių garsai), antrofonijos garsai (žmogaus sukeliami garsai) (žr. 20 pav.). Garsų erdvės projektuojamos apjungiant vaistinius augalus su sumedėjusiais augalais. Geofonijos garsų zonoje dominuotų lapuočiai medžiai ir krūmai, spygliuočiai su ilgais spygliais (Veimutinė pušis) bei smilginiai vaistiniai augalai su sėklų dėžutėmis (sėjamoji aviža, didysis debesylas, šlamutis ir kt.). Taip pat numatomi iš grindinio kylantys vandens fontanai, kurie skleis čiurlenimo garsus, bei bus puiki atrakcija vaikams (žr. 21, 22 pav.).

21 pav. Garsų zonos vizualizacija (Giofonijos garsai – vandens, vėjo, augalų garsai)

22 pav. Garsų zonos vizualizacija (Giofonijos garsai – vandens, vėjo, augalų garsai)

Biofonijos garsai susidarytų iš įvairių sumedėjusių medžių ir krūmų, bei vaistinių augalų, turinčių uogas, kurie pritrauktų paukščius (grauželinė gudobelė, trešnė, obelis,

šermukšnis, sausmedis, šeivamedis, paprastoji mėlynė, spanguolė, miškinė meškauogė, sėjamoji aviža ir kt.). (žr. 23 pav.).

23 pav. Garsų zonos vizualizacija (Biofonijos garsai – gyvų organizmų)

Antrofonijos garsų zonoje parenkami augalai, pritraukiantys didesnį lankytojų srautą, bei skatinantys užsibūti ilgiau, sezoniniai augalai, turintys vaisių ir uogų (vyšnia, riešutmedis, kriaušė, šilauogė, gervuogė, paprastoji žemuogė, paprastoji spanguolė ir kt.) Taip pat šioje zonoje numatoma vaikų žaidimų erdvė (žr. 24, 25 pav.).

24 pav. Garsų zonos vizualizacija (Antrofonijos zona – žmonių sukeliami garsai)

25 pav. Garsų zonos vizualizacija (Antrofonijos zona – žmonių sukeliami garsai)

Antrofonijos garsų zonoje tarp pušynų numatoma lauko estrada skirta renginiams –šventėms ar lauko kinui (žr. 26 pav.).

26 pav. Garsų zonos vizualizacija (lauko estrada renginiams)

Prie garsų zonos numatomas refleksoterapinis takas, iš skirtingų dangų, kuriuo būtų einama basomis, kadangi per padus stimuliuojasi skirtingų organų veikla ( Žr. 27 pav.). Sveikatingumo tako nauda: vaikščiojant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant padus, pėdose yra veikiamos nervų sistemos zonos, - iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą bei aktyvizuoja visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Toks natūralus masažas atpalaiduoja, šalina nuovargį, dirglumą, nemigą, gerina darbingumą, atmintį bei dėmesį, bei teigiamai veikia visą organizmą.

27 pav. Refleksoterapinio tako poveikis žmogaus organizmui

Refleksoterapinis takas stiprina kojų raumenis ir raiščius, gerėja laikysena ir pusiausvyra. Pastebėta, kad derinant vaikščiojimą basomis po įvairiai dirginančius paviršius su vandens procedūromis pėdoms, pagerėja kraujo apytaka, atsiranda daugiau energijos, pakyla nuotaika ir darbingumas. Kartu, tai labai veiksminga organizmo grūdinimo priemonė. Prisilietimas - medicinoje (paprastai analizuojamas psichologijos srityje) vadinamas „lytėjimu“, kuris patiriamas taktiliniu (lietimo) ir kinesteziniu (raumenų ir sąnarių judėjimu vykstant lytėjimo veiksmams) pojūčiais, sukeliamais dirginant lytėjimo receptorius, esančius odoje. Lytėjimo pojūčiai, kartu su kitais pojūčiais, vis dažniau panaudojami edukacinėje praktikoje. Lytėjimo pojūčius edukaciniame take galima patirti basomis išbandant skirtingus žemės paviršius, išmėginant natūralų medžio masažą (Kučinskienė ir kt., 2016 ).