Klaipėdos miesto sav. – Klaipėdos Žaliakelis

KLAIPĖDOS

ŽALIAKELIS

–ŽMOGAUS IR BIČIŲ TAKAS

Studentė: Kristina Sajauskienė

Darbo vadovė: lekt. Vaida Vaitkutė Eidimtienė

Aiškinamasis raštas

4.

5.

4.1.

4.2.

4.3.

4.4.

4.6.

5.1.

5.2.

5.3.

6.1.2.

6.2.

6.3.

6.4. Dangų

ĮVADAS

1. Į

VADAS

Miesto sąvoka ir viešųjų miesto erdvių samprata yra gyvybiškai svarbi tema nagrinėjant bet kokio miesto, įskaitant Klaipėdos Žaliakelio trasos atnaujinimo projektą, urbanistinę plėtrą Šių koncepcijų supratimas leidžia geriau suprasti, kaip miestai gali tapti funkcionalesni, įtraukiantys ir tvarūs.

Kaip teigia sociologijos profesorius N. Brenner (2019). miestas yra ne tik geografinė erdvė, bet ir socialinių, ekonominių bei kultūrinių sąveikų centras ir turi būti suvokiamas kaip dinamiškas organizmas, kuris nuolat keičiasi ir prisitaiko prie naujų iššūkių, įskaitant demografinius pokyčius ir technologinę evoliuciją [4].

Profesorius L. Mabon (2019) pabrėžia bendruomenių dalyvavimo svarbą, nurodydamas, kad miestų plėtros projektai turėtų būti vykdomi kartu su aktyviu vietos gyventojų įsitraukimu. Toks požiūris ne tik užtikrina, kad projektai atitiktų gyventojų poreikius, bet ir stiprina vietos bendruomenės ryšius [10]. Šiuo atžvilgiu Žaliakelio trasos ir jos aplinkos atnaujinimo projektas ne tik modernizuoja infrastruktūrą, bet ir suteikia galimybę peržiūrėti ir pagerinti viešųjų erdvių vaidmenį miesto gyvenime, skatina bendruomeniškumą, tvarumą ir inovacijas.

2. Darbo uždaviniai

Klaipėda –Lietuvos uostamiestis turintis dideles rekreacines zonas. Gamtinė įvairovė daro miestą patrauklų tiek gyvenimui, tiek poilsiui. Miestas turi įsirengęs keletą dviračių maršrutų, kuriais naudojasi miesto gyventojai ir jo svečiai. Važiuojant įrengtais dviračių takais galima aplankyti pietinę, šiaurinę, centrinę miesto dalis ir taip pat pasivažinėti pajūriu. Vienas tokių maršrutų – Žaliakelio magistralinis pėsčiųjų ir dviračių takas, vingiuojantis per miesto žaliuosius plotus, pro mokyklas ir parkus.

Darbo tikslas: Parengti Klaipėdos Žaliakelio dviračių tako ir jo aplinkos atnaujinimo projekto pasiūlymą.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su žaliųjų miesto erdvių planavimo principais.

2. Padaryti teisinės bazės ir galiojančių reglamentų analizę.

3. Išanalizuoti esamą situaciją.

4. Atlikti gyventojų ir miesto savivaldybės poreikių analizę.

5. Sukurti Žaliakelio dviračių tako ir jo aplinkos atnaujinimo koncepciją.

6. Paruošti projekto brėžinius ir vizualizacijas.

3. Išmanaus miesto principai

Išmanus miestas (angl. „smart city“) yra miestas, kuris naudoja įvairias technologijas ir duomenų analizę siekdamas efektyviau valdyti savo infrastruktūrą, paslaugas, taip pagerindamas jos gyventojų gyvenimo kokybę ir padidindamas miesto tvarumą. Pagrindiniai išmanaus miesto principai:

1. Inovacijų ir technologijų naudojimas.

2. Duomenų valdymas ir analizė.

3. Piliečių dalyvavimas miesto valdyme bei sprendimų priėmime.

4. Saugumo ir privatumo skatinimas ir užtikrinimas.

5. Tvarumo skatinimas.

Planuojant Klaipėdos Žaliakelio teritoriją buvo atsižvelgta į pagrindinius tvaraus miesto dizaino principus.

Dėmesys skiriamas dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai gerinti, bendruomenės socialinei įtraukčiai skatinti bei jos aktyviam dalyvavimui sprendimų priėmime. Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas harmoningai sąveikai tarp urbanistinės plėtros ir gamtos, kai projektuojamos naujos žaliosios zonos atsižvelgiant į jau esamą gamtinį karkasą. Apsvarstyti sprendiniai ir pasirinkti augalai, kurie gerintų rūšių biologinę įvairovę. Intensyvus apželdinimas ir minimaliai naudojamos kietosios dangos mažins šios teritorijos „karščio bangas“ bei anglies dvideginio kiekį.

Vienas iš tvaraus miesto dizaino principų yra kokybiškas miesto gyventojų gyvenimas ir gerovė. Taip pat į parko socialinę ir gamtinę aplinką planuojamos įtraukti ir nestandartiniai sprendimai, kurie parko lankytojus pakviestų bendrai veiklai ar kokybiškam poilsiui.

3 1. pav. Žaliųjų erdvių teikiama nauda miesto žmogui

ANALIZĖ

4. Esamos situacijos bei duotybiŲ ANALIZĖ

4.1.Teritorija mieste

Klaipėdos Žaliakelio teritorija užima 736,423 m2. plotą ir yra išsidėsčiusi tarp Debreceno gatvės ir Jūrininkų prospekto (2.1. pav.).

4 1. pav. Projektuojamos teritorijos padėtis Klaipėdos miesto atžvilgiu https://structum.lt

2002-2004 m. Žaliakelio teritorijoje buvo nutiestas magistralinis pėsčiųjų ir dviračių takas. Tako ilgis siekia 2,7 km. Ši trasa yra tarptautinės dviračių turizmo trasų „EuroVelo®“ Nr.10 ir „EuroVelo®“ Nr. 13 dalis. Žaliakelio dviračių ir pėsčiųjų trasa yra dalis viso Klaipėdos miesto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo

4.2.PagrindinĖS GRETIMYBĖS

Visai šalia projektuojamos erdvės yra išsidėsčiusios 2 gimnazijos, 5 progimnazijos ir net 11 lopšelių-darželių bei 2 neformaliojo ugdymo įstaigos.

Pačioje projektuojamoje teritorijoje yra 7 švietimo įstaigos, 3 parkai, 9 sporto objektai bei 7 vandens telkiniai (2.2. pav.).

Naujausiais 2023 metų oficialios statistikos portalo duomenimis, Klaipėdoje gyvena apie 156000 gyventojų.

4 2. pav. Esamos situacijos schema

Pasak miesto savivaldybės, daugiau nei pusė šio miesto gyventojų gyvena daugiabučių kvartaluose šalia nagrinėjamos Žaliakelio teritorijos.

Šiuo metu projektuojamos teritorijos didžiausi traukos objektai yra parkai, kurių kiekvienas turi savo paskirtį, erdvės charakterį ir skirtingas funkcijas.

Draugystės parkas – žalioji miesto šerdis, jungianti keturis mikrorajonus. Jis buvo pradėtas kurti 1962 m. Parkas driekiasi XIV a. įsikūrusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorijoje. Šalia statoma Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia ir vienuolyno kompleksas (2.3. pav.). Šis parkas turintis tvenkinį bei žaliąjį karkasą pritraukia žmonės ieškančius ramaus poilsio ir bendravimo.

Reikjaviko arba dar kitaip vadinamas Žardininkų parkas yra patrauklus savo kraštovaizdžio elementais. Vakarinėje dalyje yra bevardis tvenkinys, šalia jo iškastas nedidelis tvenkinys, o rytinėje

dalyje – kalva pavadinimu Ievos Simonaitytės kalnas. Jo viduriu vingiuoja magistralinis nagrinėjamas dviračių ir pėsčiųjų takas (2.4. pav.). I. Simonaitytės kalno pavadinimas kilo nuo šalia esančio gatvės pavadinimo. Ši kalva buvo suformuota kasant tvenkinį. Žmonės noriai naudojasi ir mėgaujasi žaliąja erdve šalia savo namų.

Sąjūdžio parkas buvo įkurtas 2008 m. Jo įkūrimo data siejama su Lietuvos Persitvarkymo

Sąjūdžio 20-osiomis metinėmis. Tai 8,3 ha plotas, kuriame buvo suprojektuoti pėsčiųjų ir dviračių takai, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynai, įrengta apie 1000 m2 riedlenčių ir BMX dviračių trasa, įrengtas amfiteatras su aikštele renginiams, iškasti tvenkiniai (2.5. pav.). Tai vieta žmonėms, ieškantiems aktyvaus poilsio.

4

https://klaipedaassutavim.lt/

https://klaipedaassutavim.lt/ https://klaipedaassutavim.lt/

3. pav. Draugystės parkas

4. pav. Reikjaviko parkas

5. pav. Sąjūdžio parkas

4.3.SITUACIJOS FOTO APŽVALGA

Pirmą kartą planuojamą teritorija buvo aplankyta 2023 metų lapkričio mėnesį, kai gamtinės sąlygos nepuošė situacijos ir atskleidė visus su sezoniškumu susijusius trūkumus. Tuo metu dviračių ir pėsčiųjų taku naudojosi tik pėstieji, daugiausiai mamos su mažais vaikais. Kitus kartus teritorija apžiūrėta jau pavasarį, kai bunda gamta ir parkai yra gausiau lankomi. Tai parodo žmonių poreikį naudotis žaliosiomis erdvėmis šalia savo namų.

Projektuojamoje Žaliakelio teritorijoje dominuoja atviros erdvės. Pirmo apsilankymo metu buvo pastebėta, jog magistralinis dviračių ir pėsčiųjų takas neatitinka visų žmonių poreikių. Takas nėra pritaikytas žmonėms su negalia, taip pat kai kuriose atkarpose trūksta aiškaus žymėjimo. Teritorijoje jaučiamas trūkumas mažosios architektūros elementų, dviračių aptarnavimo stotelių, vandens stotelių, šiukšliadėžių, estetinių poilsio vietų, patogių suoliukų bei įveiklintų erdvių. Dalis teritorijos yra semiama. Pastebėta, jog tose erdvėse kuriose yra vaikų -žaidimo aikštelės, treniruokliai, ir kiti įrenginiai žmonės noriai jais naudojasi.

4.6. pav. Fotografijų žiūrėjimo taškų schema

Pirmoje foto apžvalgos dalyje dėmesys skiriamas magistralinio dviračių ir pėsčiųjų tako analizei bei fiksuojama situacija ties Statybininkų prospektu, kur eismas yra intensyvus ir dviratininkams reikia kirsti 2 krypčių prospektą (4 7. pav.).

4 7. pav. Fotofiksacija nurodytuose taškuose

Antroje nuotraukų dalyje apžvelgiama teritorija nuo Debreceno gatvės iki Statybininkų prospekto (4 8. pav.). Tai viena žaliausių atkarpų planuojamoje teritorijoje, į kurią patenka Draugystės parkas.

4.8. pav. Fotofiksacija nurodytuose taškuose

Trečioje foto apžvalgos dalyje pateikiamos nuotraukos iš teritorijos nuo Statybininkų prospekto iki Smiltelės gatvės (4 9. pav.). Čia yra pamėgtas vietinių gyventojų

Reikjaviko parkas ir Žardininkų tvenkiniai. Pirmoje nuotraukoje fiksuojamas I. Simonaitytės kalnas, antroje – naujai iškastas Žardininkų tvenkinys, trečioje – išbetonuota poilsio aikštelė.

4.9.

Paskutinėje fotofiksacijos dalyje apžvelgiama teritorija nuo Smiltelės gatvės iki Jūrininkų prospekto (4 10. pav.). Nuotraukose – Sąjūdžio parkas iš skirtingų matymo vietų. Pirmoje nuotraukoje vaizdas fiksuotas į šiaurinę parko pusę, kur matyti apžvalgos aikštelė ir už jos esanti Šv. Juozapo darbininko bažnyčia.

4 10. pav. Fotofiksacija nurodytuose taškuose

Antra nuotrauka daryta nuo apžvalgos aikštelės ir žvilgsnis nukreiptas į pietinę parko pusę, kurioje išsidėstę tvenkinys, pėsčiųjų takai bei ramaus poilsio aikštelės.

pav. Fotofiksacija nurodytuose taškuose

4.4. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

Planuojama Žaliakelio teritorija driekiasi per tris kvartalus. Pirmojo kvartalo atkarpa yra

išsidėsčiusi nuo Debreceno gatvės iki Statybininkų prospekto. Antroji atkarpa driekiasi nuo Statybininkų prospekto iki Smiltelės gatvės. Trečioji atkarpa - nuo Smiltelės gatvės iki Jūrininkų prospekto. Su šia teritorija ribojasi ir ją kerta net 4 Klaipėdai svarbūs miesto keliai (4 11. pav).

4.11. pav. Žaliakelio teritorijos išorinių jungčių schema

Debreceno gatvėje, šalia parko yra miesto autobusų stotelė. Per visą Žaliakelį vingiuoja magistralinė dviračių ir pėsčiųjų trasą jungianti visus 3 kvartalus bei papildomas pėsčiųjų takų tinklas, leidžiantis patogiai susisiekti ir judėti po teritoriją.

Dviračių takas yra asfaltuotas dviejų krypčių takas, kurio bendras plotis yra 250 cm. Šalia esančio pėsčiųjų tako plotis yra 150 cm. Tako apvadų plotis 7,5 cm. Dviračių ir pėsčiųjų takai atskirti žymėjimo juosta arba žaliąja zona, kurios plotis 40 cm. Tai atitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. V-294 patvirtintas rekomendacijas pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimui ir įrengimui.

4.5. gamtinĖ APLINKA

Klaipėdos miesto želdinių inventorizacija buvo atlikta 2010-2013 metais. Šiuo metu nuo 2023 metų vidurio yra daroma nauja miesto želdinių inventorizacija.

Išnagrinėjus ankstesnių metų duomenis, žemiau pateikiamas medžių rūšių kiekis procentais (4.12. pav.) šalia dviračių ir pėsčiųjų tako bei apžvelgiama medžių rūšinė sudėtis atskiruose parkuose. Tai parodo vyraujančias augalų rūšis ir jų išsidėstymą per visus kvartalus.

4.12 pav. Medžių rūšių kiekis procentais (Duomenys paimti iš https://klaipeda.maps.arcgis.com/)

Draugystės parke auga vietiniai ir introdukuoti augalai. Vertingiausi medžiai: paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), raudonasis ąžuolas (Quercus rubra L.), paprastasis bukas (Fagus sylvatica L.), tuopa (Populus L.) , europinis maumedis (Larix decidua Mill.), paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.), švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia Ehrh.), uoginė obelis (Malus baccata L.), paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.), mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.). Taip pat čia auga lapuočiai krūmai : paprastasis lazdynas (Corylus avelanna L.), baltoji sedula (Cornus alba L.), juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) ir kiti.

Reikjaviko parko šiaurinėje dalyje auga patrauklus paprastųjų kaštonų (Aesculus hippocastanum L.), raudonųjų ąžuolų (Quercus rubra L.), didžialapių liepų (Tillia platyphyllos Scop.) bei paprastųjų uosių (Fraxinus Excelsior L.) želdynas. Pietinėje parko dalyje prie tvenkinio auga brandžių medžių: paprastųjų ąžuolų (Quercus robur L.), paprastųjų bukų (Fagus sylvatica L.), paprastųjų vinkšnų (Ulmus leavis L.), mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) grupės. Vertinga paprastųjų kaštonų (Aesculus hippocastanum L.) alėja.

Sąjūdžio parke jo įrengimo metu buvo pasodinta 276 rūšių augalų. Pagrindiniai lapuočiai medžiai: karpotasis beržas (Betula veruccosa Roth.), paprastasis skroblas (Carpinus betulus L.), raudonasis ąžuolas (Quercus rubra L.), grauželinė gudobelė (Cratageus laevigata Poir.), Zyboldo obelis (Malus Sieboldii Rehder ) ir kiti. Spygliuočiai medžiai buvo pasirinkti: europinis maumedis (Larix decidua Mill.), kanadinė cūga (Tsuga canadensis L.), paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.), paprastoji eglė (Picea abies L.), juodoji pušis (Pinus nigra J. Franz & F.X. Arnold.), kalninės žemaūgės ir aukštaūgės pušys (Pinus mugo Turra ) bei kiti. Taip pat buvo pasodinti šie lapuočiai krūmai: kalninis serbentas (Ribes alpinum L.), usūrinis ožekšnis (Eunymus macropterus L.), damerio kaulenis (Cotoneaster dammeri C.K. Schneid ), japoninė lanksva (Spirea japonica L.F.), karpytalapė stefanandra (Stephanandra incissa Siebold & Zucc.), skėstašakis sausmedis (Lonicera pileata Oliver.) ir kiti bei žoliniai augalai: purpurinis kemeras (Eupatorium purpureum (L.) E.E. Lamont.), plačialapis šaukštis (Petasites hibridus (L.) G.Gaertn, B.Mey&Scherb.), rausvoji vienadienė (hemerocallis fulva L.), sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica L.). Visoje Žaliakelio teritorijoje natūraliai pievose auga: baltasis dobilas (Trifolium repens L.), ganyklinė rasakila (Alchemilla monticola Opiz.), pavasarinis švitriešis (Ranunculus ficaria L.), paprastoji vištapienė (Gagea luteus (L.) Ker Gawl.), plačialapis gyslotis (Plantago major L.), kvapioji kraujažolė (Achillea odorata L.) bei paprastoji garšva (Aegopodium podagraria L.) (4.13. pav.)

4.13 pav. Teritorijoje augantys vietiniai augalai

4.6. klimatinĖs sĄlygos

Klaipėdos regionas Lietuvoje išsiskiria savo klimatinėmis sąlygomis, nes miestas yra įsikūręs šalia Baltijos jūros. Klaipėda priklauso 6 klimatinei zonai Taip pat čia vyrauja stipriausi vėjai.

Teritorijos charakteris visoje planuojamoje teritorijoje yra gan tolygi plokštuma su keliomis 10 ir 14 m aukščio kalvomis bei 1,5–2,5 m gylio tvenkiniais. Didžioji dalis teritorijos ploto yra 7 metrai virš jūros lygio. Aukščiausia vieta – I. Simonaitytės kalnas (4.9. pav.) kurio aukščiausia altitudė yra 21,03 m virš jūros lygio. Sąjūdžio parko apžvalgos aikštelės aukštis – 17,45 m virš jūros lygio

KONCEPCIJA

5. PROJEKTO KONCEPCIJA

5.1.idĖ jŲ generavimas ir išsikelti tikslai

Kuriant Žaliakelio trasos ir jos aplinkos atnaujinimo projekto koncepciją bei siekiant struktūrizuoti procesą buvo pasirinkti ir įgyvendinti šie pagrindiniai etapai: teritorijos problematikos išgryninimas, idėjų generavimas ir tikslų išsikėlimas (5.1. pav.).

5.1.pav. Projekto koncepcijos kūrimo etapų schema

Susitikimo su Klaipėdos savivaldybės atstovais metu buvo aptarti pagrindiniai teritorijos planavimo lūkesčiai, galimybės Į procesą taip pat buvo įtraukti ir miesto gyventojai, surengiant kūrybines dirbtuves. Į jas buvo pakviesti atstovai iš Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro, Klaipėdos miesto jaunimo organizacijos, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Klaipėdos Viltis“ bei su šia teritorija besiribojančių seniūnijų atstovai.

Susitikimų metu išgrynintos pagrindinės problemos:

• Tako plotis atitinka dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimo teisės aktus ir rekomendacijas, tačiau ne visose atkarpose yra aiškus žymėjimas. Tai ypač aktualu šiomis dienomis, kai vis daugiau žmonių naudojasi dviračiais, paspirtukais ir kitomis lėto susisiekimo priemonėmis. Pėsčiųjų takas nėra pritaikytas žmonėms su negalia. Ne visose tako atkarpose yra apšvietimas tamsios paros metu.

• Trūksta ramaus ir aktyvaus poilsio vietų.

• Trūksta veiklos erdvių mokiniams. Ši teritorija yra apsupta švietimo įstaigų, o ir pačioje teritorijoje yra net dvi gimnazijos, viena mokykla, viena progimnazija bei menų mokykla

• Trūksta šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelės Draugystės parko teritorijoje.

• Teritorijoje nuo Statybininkų prospekto iki Jūrininkų prospekto trūksta medžių ir kitų augalų. Ši teritorija karštą vasaros dieną yra kaitinama saulės, tad žmonėms trūksta pavėsio.

Pagrindinė šio projekto kryptis glaudus ir harmoningas žmogaus ryšys su gamta. Buvo nuspręsta atsižvelgti į balansą tarp šių zonų: gamtinės, ramaus poilsio, aktyvaus poilsio ir edukacinėspažintinės. Pagrindiniai vertinimo kriterijai buvo efektyvumas, įgyvendinamumas ir inovatyvumas. Susidėliojus prioritetus buvo išsikelti tikslai:

1. Pasiūlyti dviračių ir pėsčiųjų tako atnaujinimo sprendimus: apšvietimo zonas, tako žymėjimą, dviračių įkrovimo ir aptarnavimo stoteles, vandens stoteles, suoliukus ir šiukšliadėžes. Būtina atsižvelgti į tako pritaikymą žmonėms su negalia.

2. Pateikti pasiūlymus ir suprojektuoti vietas naujoms poilsio zonoms įrengti. Buvo išskirtos šios zonos: velobaro ir vaikų žaidimo zona, ramaus poilsio zona šalia vandens, WiFi zonos, pikniko erdvė, miesto paplūdimio vieta, teniso ir padelio aikštelės, lauko jogos aikštelė bei lauko treniruoklių erdvės.

3. Suplanuoti projekte lauko klases mokiniams, taip pat graffiti sienelę.

4. Suplanuoti šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelę.

5. Pateikti pasiūlymą gamtinio karkaso papildymui, kurį sudarytų medynai, krūmynai, natūralistiniu principu suprojektuoti želdiniai. Taip pat suprojektuoti žydinčių kvapiųjų augalų pojūčių sodelius bei pavasarį žydinčių medžių parkelius.

Structum žurnalo kūrybinių dirbtuvių metu Vilniuje, buvo susipažinta su Išmanaus miesto partneriais bei jų produktais ir teikiamomis paslaugomis. Aptartos pasiūlymo įgyvendinimo galimybės.

Galutinis koncepcijos pasiūlymas buvo pristatytas Klaipėdos ir savivaldybės žmonėms. Dar kartą aplankyta visa Žaliakelio projektuojama teritorija ir padaryti galutiniai sprendimai.

5.2. Projekto idĖ ja

Žaliakelio teritorijos atnaujinimo idėja jau savo pavadinime neša stiprią žinią visiems. Žalias kelias. Žalia simbolizuoja gamtą, atgimimą, klestėjimą ir ramybę, o kelias – nuolatinį judėjimą ir pažinimą. Tai gali būti fizinė kelionė iš vieno taško į kitą arba simbolinė kelionė įgyti patirties, išminties ir išmokti bendrystės. Šis projektas skirtas žmonių, gyvūnų ir augalų harmoningai bičiulystei kurtis ir didėti. Tai tęsinys jau pradėtų kurti erdvių ir jų apjungimas. Viena iš pagrindinių idėjų šalia žmonėms skirto tako sukurti ir bičių taką. Bitė (Apis) yra pasirinkta kaip simbolis saugomos gamtos, nes daugelyje pasaulio šalių jau juntamas bičių mažėjimas ir tai yra didelė problema ir grėsmė visam pasauliui. Šių vabzdžių išsaugojimas šiomis dienomis yra aktuali tema ir daugelis šalių lyderių skatina atkreipti į tai dėmesį, imtis priemonių bei sukurti jų išsaugojimui kuo palankesnes sąlygas. Žaliakelis yra didelė teritorija, kurioje gali sugyventi žmonės ir bitės tinkamai parinkus augalus bei jų vietas. Ir nors projekto idėjoje akcentuojamos bitės, augalai, kurie pritraukia bites yra naudingi ir kitoms gyvūnų rūšims bei vabzdžių populiacijai. Augindami tokius augalus, kurie teikia gausų nektarą ir žiedadulkes, turime galimybę mėgautis ne tik bitėmis, bet ir drugiais (Lepidoptera), taip pat skatiname biologinę įvairovę ir prisidedame prie smulkiosios faunos, vabzdžių, paukščių, mažų žvėrelių populiacijų gerovės.

Projektuojama teritorija atsinaujina, įgauna naujų spalvų bei susiformuoja įvairios ekologiniu, urbanistiniu, socialiniu požiūriu svarbios naujos sistemos.

Šiame žaliajame miesto koridoriuje formuojamos žmogaus veiklos erdvės apsuptos žalumos. Esami želdynai papildomi naujais. Vidinė teritorijos struktūra formuojama pasitelkiant medžių bei krūmų grupes. Siūlomos erdvės yra pritaikytos bendravimui, aktyviam ir ramiam poilsiui, edukacijai. Jos yra skirtos visų amžių ir grupių žmonėms. Visas funkcijas teritorijos viduje jungia pagrindinis dviračių ir pėsčiųjų takas bei šalia esanti takų sistema.

5.3. Projektuojamos teritorijos zonavimas

Teritorijos funkcinis zonavimas ir erdvių sistema kuriama išanalizavus ir įvertinus esamą situaciją, jos gamtines sąlygas, esamus funkcinius ryšius, gyventojų poreikius bei lūkesčius. Pagrindinė problema yra atviros, didelės, neįveiklintos zonos, kurios galėtų tapti žmonių ir smulkiosios faunos mėgstamomis erdvėmis. Šiuo metu didelėje Žaliakelio teritorijoje dominuoja atviri ir nuolatos šienaujami vejų plotai, kurie nėra palankūs žmogaus kokybiškam aktyviam ir ramiam poilsiui bei biologinei įvairovei didėti. Žaliakelio teritorija nusidriekusi per tris kvartalus ir kiekvienas iš jų turi savitą charakterį, todėl projektavimo metu visa erdvė suskaidoma į keletą mažesnių erdvių ir sujungiama į tikslines zonas(5.2. pav.).

Projektuojant funkcines zonas buvo atsižvelgta į esamus statinius, reljefą, privažiavimo galimybes, kraštovaizdį, takus bei gretimybes.

Prioritetas yra skiriamas gyventojų aplinkos sąlygų gerinimui. Kuriamos papildomos veiklos zonos, atsižvelgiant į jau susiformavusius žmonių įpročius. Palei daugiabučius, gatves, tvenkinius, formuojamas papildomas gamtinis karkasas.

Išskiriamos šios pagrindinės zonos: visuomeninės paskirties statinių, gamtinės, edukacinės bei ramaus ir aktyvaus poilsio (3.2. pav.).

Visas erdves teritorijos viduje jungia patogi takų sistema, pritaikyta pėstiesiems ir dviratininkams.

5.2.pav. Žaliakelio teritorijos funkcinio zonavimo schema

Funkcinis zonavimas yra architektūrinis principas, kuriuo remiantis sudaromas teritorijos planas.

5.4. teritorijos planas

Teikiant Žaliakelio teritorijos atnaujinimo pasiūlymą buvo siekiama gyventojams sukurti erdvę, kuri skatintų sveiką, socialiai aktyvų ir turiningą gyvenimo būdą, todėl papildomai buvo suplanuota 21 nauja veiklos zona, 6 dekoratyvinių augalų parkeliai, 2 lauko klasės ir pojūčių sodeliai, retai šienaujamos pievos ir gamtinį karkasą papildantys augalai

5.3.pav. Projektinių sprendinių schema nuo Debreceno g iki Statybininkų pr.

5.4.pav. Projektinių sprendinių schema nuo Statybininkų per iki Jūrininkų pr.

DETALIZUOJAMI SPRENDINIAI

6. Žaliakelio trasos ir jos aplinkos atnaujinimo pasiŪlymai

Siekiant suderinti žmogaus ir gamtos darnią bendrystę buvo pasirinktos pagrindinės kryptys: žalioji strategija, socialinio aktyvumo skatinimo ir aktyvaus laisvalaikio skatinimo strategijos. Suplanuota 21 nauja veiklos zona, 6 dekoratyvinių augalų parkeliai, 2 lauko klasės ir pojūčių sodeliai, retai šienaujamos pievos ir gamtinį karkasą papildantys augalai.

6.1. Žalioji strategija

Žalioji strategija apželdinime yra požiūris į jo praktikas ir apima įvairias veiklas, kurios prisideda prie gamtos apsaugos, biologinės įvairovės didinimo ir aplinkai palankios erdvės kūrimo.

6.1. pav. Teritorijos gamtinio karkaso schema

Gausiais papildomais želdinių masyvais kuriamas žaliasis koridorius ir bičių takas skirtas žmonėms ir smulkiajai faunai (6.1. pav.).

Pagrindinės kryptys: natūraliai augančių, vietinių augalų parinkimas, cheminių medžiagų vengimas, dirvožemio saugojimas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Žalioji strategija apželdinime siekia suderinti žmogaus poreikius ir gamtos apsaugą.

6.1.1. Gamtinis apželdinimas

Gamtinis apželdinimas – tai apželdinimo sprendimai, kurie tinka tiek mažoms, tiek didelėms erdvėms. Pagrindiniai principai yra vietinių augalų pasirinkimas ir želdynų projektavimas, remiantis natūraliais augalų grupavimo principais. Toks apželdinimo būdas skatina išsaugoti mūsų šalies savitumą, jos kultūrinį identitetą, taip pat leidžia sutaupyti lėšų ir resursų ilgalaikėje perspektyvoje.

Planuojant Žaliakelio teritorijos atnaujinimo pasiūlymus buvo pasirinkta esamą gamtinį karkasą papildyti vietiniais augalais, būdingais Lietuvos pamario kraštui bei suprojektuoti retai šienaujamos pievos zonas. Siekiant išlaikyti pagrindinę idėją – suformuoti bičių taką, visi augalai parenkami pagal agronomijos mokslų daktaro A. Amšiejaus rekomendacijas ir suskirstyti į 3 pagrindines grupes pagal žydėjimo ir medunešio laiką: pavasarinį (nuo blindžių iki šaltekšnių žydėjimo), didįjį (po sodų žydėjimo nuo birželio vidurio iki liepų žydėjimo pabaigos) ir rudeninį (nuo rugpjūčio iki spalio mėn.). Kiekvienoje medingųjų augalų giraitėje rekomenduojama suformuoti ir krūmų gojelius. Augalų sąrašas pateikiamas priede Nr.1.

Sąjūdžio parko prieigose nuo lopšelių-darželių iki apžvalginės aikštelės rekomenduojama papildyti vidinę erdvių struktūrą sodinant medžių grupes. Tokie gojeliai suteiks ne tik šešėlį parko lankytojams, padidins parko estetinį vaizdą, bet ir padarys patrauklesnes erdves šalia gyvenantiems žmonėms. Rekomenduojami šie augalai: juodalksnis (Alnus glutinosa L.), paprastoji eglė (Picea abies L.), karpotasis beržas (Betula pendula Roth.), švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia L.), paprastasis klevas (Acer platanoides L.) ir sidabrinis klevas (Acer Saccharinum L.), trapusis gluosnis ’Bulatta’ (Salix fragilis ‘Bulatta’) bei miškinė obelis (Malus sylvestris L.). Šie medžiai suteiks parko prieigoms spalvų pavasarį ir rudenį. Taip pat rekomenduojama įtraukti puskrūmių ir krūmų grupes: paprastųjų alyvų (Syringa vulgaris L.), auksuotojo serbento (Ribes aureum Pursh.), baltosios sedulos (Cornus alba L.) bei jazminų (Philadelphus L.).

Kadangi didžioji dalis teritorijos sudaro natūralios gamtos įspūdį, tai buvo atsisakyta formalaus gėlyno. Vietoj jo yra siūloma poilsio vietas, dviračių ir pėsčiųjų takų

sankryžas papuošti žemaūgiais krūmais, tokiais kaip: paprastoji eglė ‘Nidiformis’ (Picea abies ‘Nidiformis’), baltoji sedula ‘Elegantissima’ (Cornus alba ‘Elegantissima’ L.),

pilkoji lanksva ‘Grefsheim’ (Spirea cinerea ‚Grefsheim‘ Zabel.), japoninė lansva ‘Golden flame’ (Spiraea japonica ‘Golden flame’ S. x Bumalda.) bei krūminė sidabražolė ‘Lovely pink’ (Potentilla fruticosa ‘Lovely pink’ L.). Visi šie augalai yra lengvai prižiūrimi ir tai leistų sumažinti priežiūros kaštus.

Prie Sąjūdžio parko tvenkinio siūloma suformuoti baltojo gluosnio (Salix alba L.) kompozicijas, o tvenkinį papildyti geltonuoju vilkdalgiu (Iris pseudacorus L.).Šalia Žardininkų tvenkinio rekomenduojama suformuoti puskrūmių ir krūmų grupes. Šis sprendimas buvo padarytas siekiant suteikti kitoje tvenkinio pusėje planuojamai poilsio zonai daugiau privatumo bei sudaryti palankią vietą paukščiams bei smulkiajai faunai gyventi. Už krūmų gojelių link daugiabučių kvartalo siūloma nenaudojamą erdvę paversti natūralia, retai šienaujama, pieva. Projektuojami augalai: paprastasis lazdynas (Corylus avelanna L.), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.), purpurinis karklas ‘Gracilis’ (Salix purpurea ‘Gracilis’ L.), blindė (Salix caprea L.) bei kalninis serbentas (Ribes alpinum L.).

Kitoje Žardininkų tvenkinio pusėje rekomenduojami sodinti šie medžiai: paprastoji eglė (Picea abies L.), karpotasis beržas (Betula pendula Roth.), švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia L.), paprastasis klevas (Acer platanoides L.) ir sidabrinis klevas (Acer Saccharinum L.), kurie suteiks parko prieigoms spalvų skirtingais metų laikais bei reikiamą privatumą planuojamam miesto paplūdimiui. Šalia tako siūloma sodinti grupes paprastųjų alyvų (Syringa L.), baltosios sedulos (Cornus alba L.) bei jazminų (Philadelphus L.).

Apsaugant teritoriją nuo Statybininkų prospekto taršos ir triukšmo, prie jo prieigų abipus kelio rekomenduojama sodinti dideles želdynų grupes, kurias sudarytų mažalapės liepos (Tilia cordata L.), didžialapės liepos (Tilia Platyphyllos Scop.) bei grakčiosios liepos (Tilia euchlora K.). Jų pomedžius papildyti gausiomis krūmų, tokių kaip: paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.), paprastasis putinas “Roseum” (Virburnus opulus ‘Roseum’ L.), baltoji sedula (Cornus alba L.) grupėmis.

Projektuojant dviračių aptarnavimo stotelę bei WiFi zonas siūloma šią tuščią erdvę papuošti trapiojo gluosnio ‘Bulatta’ (Salix Fragilis ‘Bulatta’ L.) bei paprasto ąžuolo (Quercus robur L.) medžių grupėmis. Tai dideli, plačių lajų medžiai, kurie suteiks erdvei išskirtinį vaizdą, o žmonėms malonų poilsį karštą vasaros dieną. Dviračių aptarnavimo bei poilsio aikštelę „įrėminti“ pilkosios lanksvos ‘Grefsheim’ (Spiraea cinerea ‘Grefsheim Zabel.), baltosios sedulos ‘Elegantissima’ (Cornus alba ‘Elegantissima’ L.), japoninės lansvos ‘Anthony Waterer’ (Spiraea japonica ‘Anthony Waterer’ S. x Bumalda.) bei krūminės sidabražolės ‘Lovely pink’ (Potentilla fruticosa ‘Lovely pink’) kompozicijomis.

Vietinių gyventojų pamėgto ir žvejybai naudojamo šalia Draugystės parko esančio tvenkinio prieigos yra pakankamai atviros, tad siūloma šią erdvę papildyti drebulės (Populus tremula L.), karpotuojo beržo (Betula pendula Roth.), paprastosios vinkšnos (Ulmus laevis Pall.) ir baltojo gluosnio ‘Tristis’ (Salix alba ‘Tristis’ L.) grupėmis. Pomedžius apželdinti šiais krūmais ir puskrūmiais: paprastasis lazdynas (Corilus avelanna L.), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.), purpurinis karklas ‘Gracilis’ (Salix purpurea ‘Gracilis’ L.), blindė (Salix caprea L.) bei kalninis serbentas (Ribes alpinum L.).

Draugystės parke projektuojamų lauko klasių erdvių išorinei erdvės struktūrai suformuoti pasirenkamos karpotojo beržo (Betula pendula Roth.), baltojo gluosnio ‘Tristis’ (Salix alba ‘Tristis’ L.), miškinės obels (Malus sylvestris L.) ir miškinės kriaušės (Pyrus pyraster L.) kompozicijos.

Visoje teritorijoje yra planuojamos retai šienaujamos, natūralios pievos plotai. Natūralios pievos yra labai svarbus elementas tvaraus miesto koncepcijoje ir turi daugialypį poveikį, įskaitant: aplinkos kokybės gerinimą, bioįvairovės skatinimą, estetinį poveikį, klimato poveikio mažinimą bei psichologinį poveikį

Šiose suprojektuotose vietose siūloma išlaikyti vietinius žolinius augalus ir natūralias pievas formuoti įterpiant atrinktų augalų sėklų mišinį, kuris yra orientuotas į žydinčius ir daug nektaro bei žiedadulkių turinčius augalus.

Natūraliai augančių ir retai šienaujamų pievų prieigose rekomenduojama įrengti vaikų poilsio vietas (6.2. pav.), kur jie galėtų stebėti natūralų mūsų krašto buveinių grožį, mokytis apie jų saugojimą, stebėti vabzdžius ir kitą smulkiąją fauną. Rekomenduojama įrengti natūralius vabzdžių viešbučius (6.3.pav.), ežiukų slėptuves, inkilus šikšnosparniams bei geltonąją plytelę (6.4. pav.), kuri kviestų vaikus ją pakelti ir pamatyti po ja įsikūrusius sliekus (Lumbricidae L.), vėdarėlius (Oniscus asellus L.) ar akmenlindes.(Lithobius forticatus L.).

6.2. pav. https://www.pinterest.com/ 6.3. pav https://www.medeinos.lt/ 6.4. pav. https://pievoj.lt/

6.1.2. DekoratyviniŲ medžiŲ parkeliai ir LAuko klasiŲ pojŪČIŲ sodeliai

Siekiant suderinti natūralios gamtos ir žmogaus poreikius buvo suprojektuoti dekoratyvinių, pavasarį žydinčių, medžių parkeliai. Pasirinktos atviros, gerai matomos ir gausiai lankomos Žaliakelio vidinės erdvės, kurios netrikdytų teritorijoje gyvenančių gyvūnų ramybės. Siekiant išlaikyti visos teritorijos vientisumą, parkeliai suprojektuoti šalia magistralinio dviračių ir pėsčiųjų tako ir išdėstyti tolygiai visoje teritorijoje. Jų paskirtis yra suteikti aplinkai estetikos, kai visi gyventojai pasiilgę gamtos ir šilumos sugrįžta į parkus. Tokias traukos vietas noriai ir gausiai lanko visų amžiaus grupių žmonės, todėl medžiai sodinami paliekant atviras vietas pasivaikščiojimui, ramiam draugų pokalbiui ar asmenukių pasidarymui. Draugystės parko teritorijoje žydinčius parkelius „atstovauja“ lauko klasių 2 pojūčių erdvės. . Žemiau pateikiamas projektuojamų sumedėjusių augalų sąrašas:

6.5. pav. Dekoratyvinių parkelių augalai

Dekoratyvinėms pavasarį žydinčioms erdvėms buvo pasirinktos 6 erdvės ir iš viso suprojektuoti 133 arai. Pasirinktos 3 skirtingų dekoratyvinių veislių obelys. Jos naudingos bitėms pavasarį, o rudenį –migruojantiems ir liekantiems žiemoti paukščiams.

6.6. pav. Velobaro ir dekoratyvinio parkelio iliustratyvus vaizdas

Planuojant lauko klases, šalia buvo suprojektuoti pojūčių sodeliai. Kadangi tiek vidinėje Žaliakelio teritorijoje, tiek šalia jos yra 5 švietimo įstaigos, buvo suprojektuotos 2 lauko klasės skirtingose vietose: veiklos zona Nr. 2 ir Nr. 10. Lauko pamokos vaikams suteikia galimybę pažinti gamtą, ją pajausti, pasimėgauti bei išmokti saugoti. Vaikai mokyklose būna aktyvūs, o dažnai ir įsitempę, susirūpinę. Pojūčių sodelis, kurį sudaro žydintys ir kvepiantys augalai leis vaikams atsipalaiduoti, nurimti ir suteiks džiaugsmo. Šie sodeliai tai ir galimybė naudotis patrauklia poilsio zona pertraukų metu vienam ar su klasės draugais. Projektuojant erdves buvo pasirinkta jomis aktyvinti šiuos pojūčius: regėjimo (estetinė aplinka, spalvos), uoslės (kvepiantys augalai), lytėjimo (skirtingos tekstūros, natūralios gamtos medžiagos). Augalų zonose yra suprojektuoti nuošalesni poilsio kampeliai. Pojūčių sodelio vidinei struktūrai suformuoti ir visos Žaliakelio erdvės vientisumui palaikyti buvo pasirinkti jau ankstesnėse zonose projektuoti sumedėję augalai: šermukšniai, dekoratyvinės obelys, paprastosios alyvos, jazminai bei lanksvos.

Gėlės ir žoliniai augalai atsirinktos pagal jų augimo sąlygas, spalvas, žydėjimo laiką bei kvapų intensyvumą. Pirmiausia buvo atrinkti augalai, kurie natūraliai auga Lietuvoje ir šiame regione. Tai plukės, žiognagės, snapučiai, rasakilos. Taip pat didelis dėmesys buvo skirtas pagrindinei – bičių tako temai. Augalai parinkti gausiai žydintys, kvepiantys, kurie pritraukia bites, drugelius ir kitus vabzdžius

Lauko klasės bendras gėlynų plotas yra 147 m2. Iš viso gėlyne suplanuota pasodinti 1176 vnt. augalų

Projektuojant gėlynų zonas, augalai buvo pasirinkti šiuo principu: 15 % ploto skirta augalams, kurie sukuria želdinio struktūrą, 35 % skirta sezoninės tematikos augalams, 50 % dengiančiojo sluoksnio augalams.

Projektuojant augalus, buvo nuspręsta gėles ir žolinius augalus sodinti 8 vnt./m2. Toks augalų sodinimo tankis leidžia augalams greičiau adaptuotis bei sudaryti natūralų barjerą nuo žalingų organizmų. Gėlynai greičiau sukuria estetinį ir ryškų vaizdą bei palieka mažiau vietos piktžolėms augti, ilgalaikėje perspektyvoje sukuria tvaresnį ir mažiau priežiūros reikalaujantį želdinį.

Projektuojamos medžių ir gėlių kompozicijos leis skirtingais metų laikais pastebėti augalų rūšių ir veislių išskirtinumą.

6.6. pav. Lauko klasės ir pojūčių sodelio iliustratyvus vaizdas

6.2. Socialinio aktyvumo skatinimo strategija

Socialinio aktyvumo skatinimo strategija yra veiklų, kurios žmones skatina bendrauti, burtis į bendruomenes, organizavimas. Šios veiklos gali būti: organizuojami renginiai, bendros visuomeninės akcijos, talkos, rekreacijos ir laisvalaikio praleidimo erdvių kūrimas, sveikatingumo programų organizavimas.

Projektuojant Žaliakelio teritoriją didelis dėmesys buvo skiriamas žmonių kokybiškam ramiam poilsiui gamtoje. Visoje teritorijoje buvo suplanuota 11 ramaus poilsio vietų Žaliakelio teritorija turi didelį potencialą kokybiškam poilsiui gamtoje ir tuo pačių trūkumą įrengtų rekreacinių zonų, todėl čia buvo suprojektuotos: 3 poilsio zonos šalia vandens, miesto paplūdimys, vieta žvejybai, lauko stalo žaidimų erdvės, pikniko zona, WiFi zonos bei mobilus velobaras ir poilsio aikštelė.

Žaliakelis yra „turtingas“ savo tvenkiniais. Jie yra natūrali vandens reguliavimo sistema, kuri suteikia gyvenimą vandens gyvūnams, augalams ir kitoms organizmų rūšims bei padeda išlaikyti geresnį klimatą, tuo pačiu yra estetiški bei suteikia atsipalaidavimo vietas miesto žmonėms.

Pirmoji ramaus poilsio zona Nr. 3 yra planuojama Draugystės parke, kur projektuojamos poilsio vietos šalia vandens. Šalia piečiausiai esančio tvenkinio veiklos zonoje Nr.7 planuojamos 4 medinės poilsio aikštelės.

Visoje teritorijoje yra susijungiantys tvenkiniai, prie kurių planuojami stacionarūs vienguliai ir dviguliai mediniai gultai (iš viso 14 vnt.) (6.7. pav.). Pikniko zonai Nr. 4 pasirinkta nuošalesnė, toliau nuo medžių, tvenkinių ir daugiabučių namų vieta. Joje planuojami 8 apvalūs su stacionariomis sėdimomis vietomis mediniai stalai (6.8. pav.) bei 5 stacionarios metalinės grilinės-kepsninės (6.9. pav.).

6.7.pav. https://www.pinterest.com 6.8.pav. https://www.pinterest.com 6.9.pav. https://www.pinterest.com

Antroji prie vandens planuojama zona Nr. 17 yra suprojektuota prie Žardininkų parke naujai iškasto tvenkinio. Projektuojamos medinės prieigos ir poilsio vietos prie vandens ir gultai (6.11. pav.).

Kasant tvenkinį šalia yra suformuota kalvelė, kuri leidžia įrengti integruotas betonines ir medines platformas (6.10. pav. ir 6.12. pav.).

6.10. pav. https://www.pinterest.com 6.11. pav. https://www.pinterest.com 6.12. pav. https://www.pinterest.com

Krantus ir prieigas prie vandens, rekomenduojama apželdinti pakrančių ir drėgnesnę dirvą mėgstančiais augalais.

6.13. pav. Prieigų prie vandens Žardininkų parke iliustratyvus vaizdas

Prie senojo Žardininkų tvenkinio medžių apsuptoje ir nuošalioje vietoje buvo suprojektuota smėlio pakrantė Nr. 18.

Tai nuošali vieta saulės vonioms, ramiam poilsiui su vaikais. Projektuojamoje erdvėje rekomenduojama įrengti vaikams basakojų taką (6.14. pav.) bei seklioje vandens pakrantėje atitvertas žaidimo zonas (6.15. pav.).

Šioje vietoje numatomos įrengti persirengimo kabinos, suoliukai bei papildomos šiukšliadėžės.

6.14 pav. https://www.pinterest.com 6.15. pav. https://www.pinterest.com

WiFi zonos Nr. 12 ir Nr. 21 numatytos poilsio zonoje šalia dviračių aptarnavimo aikštelės (6.16 pav.) ir šalia velobaro Nr. 13.

6.16. pav. https://www.pinterest.com 6.17. pav. https://www.pinterest.com 6.18. pav. https://www.pinterest.com

Siūloma įrengti patogias poilsio, pakrovimo stoteles su saulės baterijomis (6.17. pav.). Šalia velobaro planuojama įrengti papildoma vaikų žaidimo aikštelė Nr. 14 (6.18. pav.).

Šalia „Vėtrungės“ gimnazijos suprojektuoti esančių medžių pomedžiuose mediniai vingiuoti suoliukai – veiklos zona Nr 6. Tai leis moksleiviams turėti papildomą poilsio aikštelę medžių paunksmėje.

Projektuojant erdves buvo nepamiršti ir žvejai, kurie savo pomėgiui renkasi tvenkinį šalia E. Balsio menų gimnazijos. Rekomenduojama padaryti patogias betonines (6.19. pav.) ir medines prieigas Nr. 11 (6 20. pav.) prie vandens iš abiejų tvenkinio pusių.

6.19. pav. https://www.pinterest.com 6 20. pav. https://www.pinterest.com

Mėgstantiems stalo žaidimus žmonėms buvo suprojektuoti 3 lauko žaidimų staliukai (6.23. pav.) bei 2 stalo teniso stalai (6.21. pav.) Nr. 8.

Kūrybingiems ir norintiems save išreikšti vaikams siūloma įrengti graffiti sienelę Nr. 19 Sąjūdžio parke (6.22. pav.). Ši vieta pasirinkta, nes toje vietoje pastebėti grafiiti piešiniai ant buvusios bažnyčios mūrinio priestato.

6.21.pav. https://www.pinterest.com 6.22.pav. https://www.pinterest.com 6 23 pav. https://www.pinterest.com

6.3.Aktyvaus laisvalaikio skatinimo strategija

Aktyvaus laisvalaikio skatinimo strategija yra veiklų zonų viešosiose erdvėse įrengimas, kad žmonės turėtų galimybę fiziškai aktyviai dalyvauti sveikatai naudingose veiklose ir renginiuose. Tai apima sporto programas, renginius, laisvalaikio centrų įkūrimą, visuomenės švietimą apie sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą, kūrybišką viešųjų erdvių planavimą.

Žaliakelio planuojamoje teritorijoje suprojektuotos papildomos sporto-žaidimų aikštelės, mobilių treniruoklių zonos bei šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelės. Žaliakelio teritorijoje yra įrengta 10 sporto objektų: 2 krepšinio aikštelės, 3 daugiafunkcinės sporto salės, 3 stadionai su papildomomis sporto aikštelėmis, 1 lauko sporto salė bei riedlenčių ir BMX dviračių trasa. Dauguma sporto objektų yra įrengta mokyklų teritorijose. Daugiausiai sporto ir vaikų žaidimo aikštelių yra įrengta Sąjūdžio parko teritorijoje.

Po visos Žaliakelio teritorijos analizės buvo nuspręsta suprojektuoti papildomas 3 padelio aikšteles Nr. 20 Sąjūdžio parke šalia esančio stadiono, laipiojimo aikšteles Nr. 9 bei papildomą žaidimų aikštelę vaikams Nr. 5 su judančiomis platformomis ir įrengimais, kurie skatina fizinį ir pusiausvyros lavinimą. Žardininkų parko teritorijoje siūloma suprojektuoti vaikų žaidimų aikštelę Nr. 14 bei jogos aikštelę Nr.16. Per visą teritoriją rekomenduojama įrengti kelias mobilių treniruoklių vietas.

Padelis yra populiarėjanti sporto šaka. Atsižvelgiant į veiklos populiarumą buvo suplanuota 3 vnt. 200 m2 dydžio, orientuotos šiaurės-pietų kryptimi padelio aikštelės.

Vis labiau populiarėjant sveikos gyvensenos būdui, jogos užsiėmimai tapo dažna praktika žmonių gyvenime. Jogos treniruotės tampa bendruomenės centru, kur žmonės turi

galimybę sutikti bendraminčių ir rasti palaikymą. Šiltuoju metų laiku dažnai treniruotės yra perkeliamos į lauko erdves. Tam nereikalingos specialios sąlygos. Tai turi būti nuošali, estetiška, netriukšminga, atvira, nedidelė erdvė, todėl lauko jogos aikštelė Nr. 16 buvo suplanuota Žardininkų parke šalia ramaus poilsio zonų.

Draugystės parkas vietinių žmonių yra vadinamas „Mamų ir senjorų“ parku, tačiau čia jaučiamas veiklų vaikams trūkumas. Todėl į projektą buvo įtraukta papildoma žaidimų aikštelė (6.24. pav.)šalia „Vėtrungės“ gimnazijos ir atskira laipiojimo aikštelė (6.25. pav ir 6.26. pav) bei suoliukai abipus pėsčiųjų tako šalia E. Balsio menų gimnazijos. Minimoje teritorijoje auga tuopų, juodalksnių medžių grupės ir šiuo metu yra vykdomas pomedžių valymas, todėl rekomenduojama įrenginėjant laipiojimo aikšteles atsižvelgti į medžių apsaugos reikalavimus bei projektuojant įrenginius dėmesį skirti medžių šaknų apsaugojimui nuo trypimo bei medžių kamienų apsaugai.

6.24. pav. https://www.pinterest.com 6.25. pav. https://www.pinterest.com 6.26. pav. https://www.pinterest.com

Visoje Žaliakelio teritorijoje dažnai yra sutinkami žmonės, vedžiojantys šunis. Šiuo metu joje yra įrengtos 2 šunų aikštelės. Viena jų yra Sąjūdžio parko gale šalia Jūrininkų prospekto, o kita prie I. Simonaitytės kalno. Atsižvelgiant į tai, buvo suprojektuota 14 arų dydžio šunų vedžiojimo ir dresiravimo aikštelė Nr. 1 (6.29. pav). Ji yra padalinta į 2 dalis skirtingo svorio kategorijos šunims. Aikštelėse rekomenduojama įrengti informacinius stedus, suoliukus, šiukšliadėžes, vandens kolonėles.

6.27. pav. https://www.pinterest.com 6.28. pav. https://www.pinterest.com 6.29. pav.

6.4. DangŲ atnaujinimo pasiŪlymas

Pėsčiųjų taką tose atkarpose, kur jis nėra atskirtas papildoma žaliąja zona nuo dviračių tako, rekomenduojama atnaujinti spalvota, tekstūrine, sužymėta danga (6 30 pav.), o pagrindinėse pėsčiųjų tako atkarpose įrengti akliesiems skirtas vadovavimo linijas. Rekomenduojama naudoti sertifikuotus fotoliuminesencinius dažus takų žymėjimui (6.31. pav.). Tokie žymėjimai užtikrina apie 10 val. žymėjimo matomumą tamsiu paros metu.

Papildomiems takams, lauko klasių erdvėms, rekomenduojamas stabilizuotas gruntas ir smulkios frakcijos granito atsijos.

Vaikų žaidimo aikštelėms, sporto ir treniruoklių aikštelėms siūloma naudoti joms skirtas dangas su paminkštinimu (6.32. pav.).

6.30. pav https://www.velvemst.lt 6.31. pav https://www.velvemst.lt 6.32. pav. https://www.atviraklaipeda.lt

Miesto paplūdimiui reikia naudoti smėlį, ištirtą aplinkos apsaugos agentūrų bei pripažintą tinkamu naudoti, techniniame projekto įrengimo etape konsultuotis su specialistais.

6.5.Mažoji architektŪra ir inžineriniai sprendimai

Visoje Žaliakelio teritorijoje siūloma išlaikyti vientisą mažosios architektūros stilių, medžiagiškumą ir spalvas, lauko žaidimų stalų, suoliukų, pikniko stalų betonines konstrukcijas derinant su termo mediena. Šie gaminiai yra atsparūs aplinkos poveikiui ir vandalizmui. Šiukšlių dėžių vietas rekomenduojama išdėstyti nišose prie pagrindinių takų. Įrenginiai ir aikštelės bei projektuojamos erdvės taip pat turi būti pritaikytos mobilumo ribotumą ar kitokią negalią turintiems žmonėms (6.33 pav., 6.34. pav., 6.35. pav.).

Suoliukai turi būti išdėstyti visoje teritorijoje šalia takų bei pritaikyti tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems (6.36. pav.).

6.33.pav. https://www.pinterest.com 6.34.pav. 6.35.pav. https://www.pinterest.com

Šiukšliadėžes rekomenduojama pakei sti į uždaras, kurios apsaugotų šiukšles nuo stiprių vėjų ir nuo parko paukščių (6.37. pav.).

6.36 pav. https://www.pinterest.com 6.37. pav. https://www.pinterest.com

Aptarnavimo, įkrovimo stotelėse, ramaus poilsio bei WiFi zonų aikštelėse rekomenduojama įrengti saulės energiją generuojančius įrenginius (4.39. pav.). Projektuojamoje teritorijoje siūlomi energiją taupantys LED šviestuvai, kurie leistų autonimiškai valdyti apšvietimo sistemą pagal esamas sąlygas (6.38. pav.). Pagrindinius ir labiausiai lankomus takus siūloma paįvairinti dekoratyviniais šviesos akcentais – trafaretų projektoriais, kurie leistų keisti spalvas ir tematiką, atsižvelgiant į sezoną ar miesto šventes (6.39. pav).

Siūlomi apšvietimo sprendiniai turi būti suderinti su gamtinėmis sąlygomis ir rekomenduojama apšviesti tik būtiniausias teritorijos zonas ir esamus takus.

6.38. pav. https://www.pinterest.com 6.39. pav. https://www.pinterest.com 6 40. pav. https://www.pinterest.com

Rekomenduojama vengti perteklinės šviesos taršos, kuri kenkia smulkiosios faunos gyvenimo sąlygoms.

PARTNERIAI

Projekto partneriai

Įgyvendinat Žaliakelio aplinkos atnaujinimo projektą rekomenduojami partneriai:

Vaizdo stebėjimo ir valdymo sistemos

Parko dangos. Modernūs ir tvarūs sprendimai.

Sprendimai išmaniam miestui, vaikų žaidimų aikštelės, mažosios architektūros elementai, aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia, sporto įrenginiai.

Įkrovimo stotelės.

Teritorijos apšvietimo modernūs ir tvarūs sprendimai.

Sporto aikštelės, sporto įrenginiai, dangos.

Lauko mobilių treniruoklių išmanūs įrenginiai ir sprendimai.

Lauko informaciniai stendai.

Deginta mediena ir jos gaminiai

Medienos apsauga

Aplinkos skanavimo paslaugos

PLANŠETAS/SANTRAUKA

SANTRAUKA

Žaliakelis yra Klaipėdos magistralinis dviračių takas ir jo aplinkos teritorija.

Darbo tikslas pateikti priešprojektinį pasiūlymą, kuris leistų integruoti urbanistikos ir ekologijos principus, kuriant modernią ir funkcionalią miesto infrastruktūrą, atitinkančią gyventojų poreikius bei prisidedančią prie darnaus miesto vystymosi.

Miesto ir viešųjų erdvių sąvokos šiuolaikinėje urbanistikoje yra glaudžiai susijusios su poreikiu sukurti daugiafunkcines, tvarias ir įtraukiančias gyvenamąsias aplinkas. Tuo pačiu, šios koncepcijos nuolat plečiasi ir keičiasi, atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias bei technologijų pažangą. Vienas iš įdomių miesto sąvokos plėtros aspektų yra miesto kaip ekosistemos traktavimas. Sociologijos profesorius R. Sennett (2020) akcentuoja, kad miestai, panašiai kaip natūralios ekosistemos, yra sudėtingos, savireguliuojančios sistemos, kurios gali būti optimizuotos siekiant skatinti biologinę įvairovę, ekologinį stabilumą ir gyventojų gerovę. Šis požiūris į miestą kaip į gyvą organizmą reikalauja integruoti žaliosios infrastruktūros sprendimus, kurie padeda miestui „kvėpuoti“ ir prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų [11].

Miesto augalija yra svarbi jo patrauklumo dalis. Žaliųjų erdvių planavimas bei tvarkymas yra labai įtakinga veikla, kurios kryptis priklauso nuo bendruomenės reikmių, interesų, gyvenimo būdo bei galimybių, taip pat nuo miesto planuojamų investicijų.

Darbe išsamiai išanalizuojama projektuojamos teritorijos esama situacija, vieta, klimatinės sąlygos, teritorijos dydis, joje įrengti takai, esami statiniai, gamtinis karkasas bei privažiavimo galimybės ir gretimybės. Taip pat aprašomi darbo metodai. Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų ir miesto gyventojų lūkesčius bei remiantis išanalizuotais literatūros šaltiniais ir vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais pasiūlomi projektiniai sprendiniai.

Siekiant suderinti žmogaus ir gamtos darnią bendrystę buvo pasirinktos pagrindinės kryptys: žalioji strategija, socialinio aktyvumo skatinimo ir aktyvaus laisvalaikio skatinimo strategijos bei papildomai suplanuota 21 nauja veiklos zona, 6 dekoratyvinių augalų parkeliai, 2 lauko klasės ir pojūčių sodeliai, retai šienaujamos pievos ir gamtinį karkasą papildantys augalai.

Viena iš pagrindinių idėjų šalia žmonėms skirto tako sukurti ir bičių taką. Projektuojama 35 rūšys sumedėjusių augalų bei 27 rūšys gėlių ir žolinių augalų.

Numatoma įrengti lauko klases, sporto, šunų dresavimo, vaikų žaidimų, laipiojimo bei jogos aikšteles, miesto paplūdimį, treniruoklius, prieigas prie vandens, bei mažosios architektūros elementus: suolus, gultus, grilines, lauko žaidimo stalus, grafitti sienelę, įkrovimo stoteles, šiukšlines bei šviestuvus.

SUMMARY

Žaliakelis is Klaipėda's main bicycle path and its surrounding area.

The aim of the work is to present a pre-project proposal that would allow the integration of the principles of urban planning and ecology, creating a modern and functional urban infrastructure that meets the needs of the population and contributes to the sustainable development of the city.

The concepts of city and public spaces in contemporary urban planning are closely related to the need to create multifunctional, sustainable and inclusive living environments. At the same time, these concepts are constantly expanding and changing, taking into account the latest scientific knowledge and technological progress. One of the interesting aspects of the development of the concept of the city is the treatment of the city as an ecosystem. Sociology professor R. Sennett (2020) emphasizes that cities, similar to natural ecosystems, are complex, self-regulating systems that can be optimized to promote biodiversity, ecological stability, and population well-being. This approach to the city as a living organism requires the integration of green infrastructure solutions that help the city "breathe" and adapt to changing environmental conditions [11]. Urban plants is an important part of its appeal. Planning and management of green spaces is a very influential activity, the direction of which depends on the community's needs, interests, lifestyle and opportunities, as well as on the city's planned investments.

The work analyzes in detail the current situation, location, climatic conditions, size of the territory, the trails, existing structures, natural framework, access possibilities and adjacencies of the projected area. Work methods are also described. Taking into account the expectations of Klaipėda city municipality representatives and city residents, and based on the analyzed literature sources and guided by the currently valid legal acts, project solutions are proposed.

In order to harmonize the harmonious coexistence of man and nature, the main directions were chosen: green strategy, strategies for promoting social activity and promoting active leisure time, and additionally planned 21 new activity areas, 6 decorative plant parks, 2 outdoor classrooms and sensory gardens, rarely mowed meadows and supplementing the natural framework plants.

One of the main ideas is to create a bee path next to the human path. 35 species of woody plants and 27 species of flowers and herbaceous plants are projected. It is planned to install outdoor classrooms, sports, dog training, children's games, climbing and yoga areas, a city beach, fitness equipment, access to the water, and small architectural elements: benches, sunbeds, grills, outdoor game tables, a graffiti wall, charging stations, garbage cans and light fixtures.

LITERATŪRA

LITERATŪRA

1. Akpınar, A. (2019). Green exercise: how are characteristics of urban green spaces associated with adolescents ’physical activity and health?. International journal of environmental research and public health, 16(21), 4281.

2. Amšiejus, A. Bičių metai. Vilnius:Alma littera, 2021.

3. Aram, F., García, E. H., Solgi, E., & Mansournia, S. (2019). Urban green space cooling effect in cities. Heliyon, 5(4).

4. Brenner, N. (2019). New urban spaces: Urban theory and the scale question. Oxford University Press.

5. Butkus, T. S. Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija. Vilnius: Kitos knygos, 2011.

6. Carmona, M. (2021). Public places urban spaces: The dimensions of urban design. Routledge.

7. Juškevičius, P. Miestų planavimas. Mokomoji knyga, Vilnius: Technika, 2003.

8. Jakovlevas-Mateckis, K. Miesto kraštovaizdžio architektūra. Želdiniai ir jų komponavimo principai. Vilnius: Technika, 2011.

9. Oudolf, P., Kingsbury, N. Planting. A new perspective. Portland: Timber Press, 2013.

10. Mabon, L., Kondo, K., Kanekiyo, H., Hayabuchi, Y., & Yamaguchi, A. (2019). Fukuoka: Adapting to climate change through urban green space and the built environment?. Cities, 93, 273-285.

11. Sennett, R. (2020). The public realm. In Being urban (pp. 35-58). Routledge.

Internetiniai šaltiniai:

1. Per Klaipėdą – dviračiu: kokias kliūtis reikia įveikti.[žiūrėta 2023 m. gruodžio 15 d.]. Prieiga per internetą:https://www.alfa.lt/straipsnis/50423667/per-klaipeda-dviraciu-kokias-kliutisreikia-iveikti/

2. Apie Klaipėdą. [žiūrėta 2024 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/meras/apie-klaipeda/217/

3. Draugystės parkas. [žiūrėta 2024 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www.uostas.info/miestas/pasimatymai/29-parkai/113-draugystes-parkas.html

4. Leiskite laisvalaikį Klaipėdos parkuose: gidas, padėsiantis išsirinkti. [žiūrėta 2024 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: https://klaipedaassutavim.lt/ naujienos /laisvalaikis/ laisvalaikisklaipedos-parkuose-gidas-padesiantis-issirinkti

5. Žemėlapiai: https://klaipeda.maps.Arcgis.com/.

6. Žemėlapiai: https://maps.planuojustatau.lt/

7. Žemėlapiai: https://www.regia.lt/map

8. Žemėlapiai: https://www. geoportal.lt/map/

PRIEDAI

PROJEKTUOJAMI AUGALAI

Pavasarinio medunešio augalai:

Blindė (Salix caprea L.)

Paprastoji vinkšna ( Ulmus laevis Pall.)

Juodalksnis (Alnus glutinosa L.)

Trapusis gluosnis ‘Bullata’ ( Salix fragilis ‘Bullata’ L.)

Baltasis gluosnis ‘Tristis’ (Salix alba ‘Tristis’ L.)

Paprastasis klevas (Acer platanoides L.)

Sidabrinis klevas (Acer saccharinum L.)

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.)

Drebulė (Populus tremula L.)

Švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia L.)

Karpotasis beržas (Betula pendula Roth.)

Miškinė obelis ( Malus sylvestris L., Mill.)

Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster L.)

Paprastasis lazdynas (Corylus avelanna L.)

Baltoji sedula ‘Elegantissima’ (Cornus alba ‘Elegantissima’L.)

Purpurinis karklas ‘Gracilis’ (Salix purpurea ‘Gracilis’ L.)

Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.)

Kalninis serbentas (Ribes alpinum L.)

Paprastasis putinas ‘Roseum’ ( Viburnus opulus ‘Roseum’ L.)

Darželinis jazminas (Philadephus coronarius L.)

Skėdstašakis sausmedis (Lonicera pileata Oliver.)

Pilkoji lanksva “Grefsheim’ (Spiraea cinerea ‘Grefsheim’ Zabel.)

Didžiojo medunešio augalai:

Mažalapė liepa (Tilia cordata L.)

Didžialapė liepa (Tilia platyphyllos Scop.)

Grakščioji liepa (Tilia euchlora K.)

Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.)

AČIŪ!

Dėkoju mane konsultavusiems specialistams:

• Darbo vadovei lekt. Vaidai Vaitkutei Eidimtienei

• Kraštovaizdžio architektei Giedrei Puzinauskienei

• Biologei Vilmai Gudynienei

• Dr., Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentui A. Amšiejui