GYVENTI

yra Dan Stubbergaard, architektų biurą Kopenhagoje įkūręs ir valdantis 17 metų.

Autorė: Aura Mykolaitytė

Nuotraukos: Rasmus Hjortshoj

Vizualizacijos: COBE

Dviračius minantys kopenhagiečiai lengviau atsikvepia prie šiaurinio Nordhauno uosto – čia vienintelė vieta su horizontu Danijos sostinės centre. Į vandens platybes galima paleisti žvilgsnį ir pajusti laisvę. Bent kelioms minutėms, kol suplanuotas maršrutas grąžina atgal į tankiai apstatytų gatvių tinklą.

D. Stubbergaard pakrantėje, kitaip nei daugelis, savo dviračiu rieda priešinga kryptimi – toliau į uosto archipelagą. Eresundo sąsiaurio krante, seno pramoninio sandėlio pastate, yra jo darbovietė – COBE biuras. Jį su partneriais čia perkėlė 2018 metais. Jei lankysitės Kopenhagoje, jūs irgi galite čia užsukti –architektai biuro pastate atidarę viešą kavinę, kuri sutemus kartais virsta net ir naktiniu klubu.

Kartu su dabar jau 160 COBE dirbančių pastatų ir kraštovaizdžio architektų jaunatviškas 49 metų D. Stubbergaard mėgsta socialinį gyvenimą. Tad ir savo gimtąją Kopenhagą nori matyti dar labiau adaptuotą žmonėms – jis įsitikinęs, kad miesto erdvės turi ištraukti kiekvieną iš namų, paskatinti sofą pakeisti į suoliuką aikštėje ar sėdėti patogius laiptus šalia pastato. Dan siekis – paversti miestą urban living room. Jo požiūris ir estetinis pojūtis įtinka užsakovams – COBE laimi konkursą po konkurso, jau yra įgyvendinę apie 200 projektų.

COBE vykdo projektus ir Danijoje, ir Kanadoje, JAV, Paryžiuje, ir kituose miestuose. Tačiau širdį, panašu, laiko prie namų – pažvelgus į 3,6 kvadratinio kilometro Kopenhagos Nordhauno išklotinę, atrodo, kad čia vyksta COBE architektūrinė uzurpacija – gerąja prasme. Nuo tada, kai prieš 15 metų COBE kartu su „Sleth“ ir „Polyform“ laimėjo šio rajono bendrojo plano konkursą, čia jie pastatė ir vysto 9 projektus. XIX amžiaus uosto perplanavimas – didžiausias iki šiol Skandinavijos urbanistinis projektas.

„Neramu, – prisipažino Dan vienai televizijai prieš keletą metų. – Gal bus visai miręs tas rajonas. Gali planuoti tik iki tam tikro masto. Gali projektuoti. Bet susidūręs su fizine vieta nežinai, kaip iš tikrųjų pavyks.“

Nenuostabu, kai architektas taip jaudinasi dėl projektų Kopenhagoje – savame krašte pranašu būti sunkiausia. Danui svarbu įtikti gimtajam miestui, kuriame užaugo ir subrendo kaip asmenybė.

Būsimas architektas vaikystėje gyveno atšiaurioje saloje, socialiai diversiškoje kaimynystėje, kurioje vyravo įvairi architektūros tipologija. „Pažinojau visus blogiukus iš prasto rajono, bet ir leisdavau laiką su išlepintais vaikais iš vilų su baseinais“, – pasakojo Dan tarptautiniame „Architects. Not Architecture“ projekte. Dabar jis dėkingas už daugiakultūrę patirtį, kurią pritaiko biure. Dar dėkingas lego kaladėlėms. O gal ir broliui, kuris būdamas vyresnis 9 metais nenorėjo su juo mažiuku leisti laiko. „Visada norėjau su juo žaisti, o jis – ne. Todėl žaidžiau vienas, su lego. Lavinau kūrybiškumą“, – pasakoja Dan.

Prie meilės architektūrai stipriai prisidėjo ir Dan senelis. Anūką jis pasiimdavo aplankyti prosenelių amžinojo poilsio vietos. Kartu užsukdavo į šalia kapinių stovinčią Grundtvigo bažnyčią – ypatingą ekspresionistinį

Danijos moderno pastatą, po Pirmojo pasaulinio karo sukurtą architekto

Peder Vilhelm Jensen-Klint. „Tos bažnyčios erdvės tarsi įaugo į mano kūną“, – sako architektas. Senelio darbovietė, kuri rengdavo kolektyvo vaikams Kalėdų žiburėlius, taip pat buvo neeilinė architektūros prasme: 1965–1978 metų laikotarpiu statytas

Danijos nacionalinio banko pastatas

– vienas puikiausių architekto Arne Jacobsen kūrinių.

Tačiau Dan prisipažįsta, kad pradėjęs studijuoti architektūrą Danijos karališkosios dailės akademijoje pirmus metus buvo sutrikęs. „Truputį nusivyliau sužinojęs, kas architektūra yra iš tiesų. Galvojau, kursime pastatus. O kalbėjome apie abstrakčius dalykus man nesuprantamais akademiniais žodžiais“, – sako Dan.

Tai, kokia galia pateko jam į rankas, kad nuo šiol galės formuoti erdves ir jomis daryti poveikį žmonių kasdienybei, studentas Dan suprato pradėjęs skaityti knygas. Labiausiai jį įkvėpė „Experiencing architecture“, parašyta Steen Eiler Rasmussen.

O.M.A., Rem Koolhas ir Bruce Mau, „S,

M, L, Xl“. Jan Gehl, „Life Between Buildings“ – apie tai, kas suklijuoja miestus. Taip pat „Farmax Excursions on Density“, išleista olandų MVRDV architektų.

Pas pastaruosius Danas įsiprašė į praktiką, susižavėjęs jų miestų tankinimo principais. „Olandai visai kitaip žiūri į architektūrą. Jie pragmatiškus dalykus sprendžia“, – sako Dan, kuriam, atrodo, pavyko sujungti praktišką ir meninį požiūrį architektūroje.

Po metų praktikos MVRDV, grįžęs į Kopenhagą, jis padirbo JDS studijoje su Bjarke Ingels, dabar valdančiu pasaulinio garso BIG (Bjarke Ingels Group). Išmoko architektūrinio naratyvo, unikalumo, bet ilgainiui JDS požiūris pasirodė per radikalus. Kai buvęs bosas Julien De Smedt pasiūlė konkursui per naktį suprojektuoti gyvenamuosius namus, kurie savo forma atkartotų miesto pavadinimo VEJLE raides, Dan netrukus po to išėjo atostogų. Per jas su draugais įkūrė COBE.

Dan sako, kad jį kaip architektą suformavo trys dalykai: smalsumas mokytis, sunkus darbas ir gebėjimas priimti pokyčius. Jis toliau laikosi šių principų. Tik dabar jau daug dėmesio skiria ir kitų edukacijai. Jis yra dėstytojas ir tarybos narys savo Alma Mater, vizituojantis profesorius Vašingtono universitete Sietle, skaito pranešimus tarptautiniuose renginiuose. „Jei norime, kad architektūra išgyventų kaip profesija, turime išplėsti komunikaciją, įtraukti žmones, rodyti, kas yra bloga ir gera architektūra“, – mano Dan.

Vienas jo svarbiausių mokinių – mažametis sūnus. Norėdamas įkvėpti meilę architektūrai, jis taip pat jį nusiveda į Grundtvigo bažnyčią, kurioje lankėsi su seneliu. Dan sau yra taip pat išsikėlęs ambicingą tikslą kurti tokius pastatus, kurie peržengtų savo laiką. Ar jam tai pavyks, parodys ateities kartų jausmai COBE projektuotiems pastatams.

Nordhauno uostas ribos automobilių eismą

Šiaurės uosto transformacija įgyvendina istorinę Kopenhagos strategiją, pagal kurią miestas po truputį plečiamas į aplinkinę jūrą.

COBE, „Sleth“ ir „Polyform“, kartu kuriantiems Nordhauno architektūrinį dizainą, vienas iš svarbiausių iššūkių – projektuoti pagal šiandienos poreikius ir reikalavimus, kartu bandant numatyti ir spręsti pagrindinius aplinkosaugos iššūkius, lemsiančius mūsų ateitį.

Naujasis Nordhaunas yra sumanytas kaip miesto archipelagas arba tankus rajonas ant vandens. Rajonas formuojamas taip, kad į daug mažų salų bus sunku įvažiuoti automobiliu, lengva – pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.

The Silo apartamentai –grūdų talpyklose

Pro COBE biuro langą matyti „The Silo“ –ypatingas, apdovanojimų pelnęs statinys, baigtas 2017 metais. Buvusio siloso bokšto betoninis kūnas apvilktas rūbu –jam uždėti plieniniai šarvai, sudaryti iš atskirų modulių.

Prieš tai saugojusios grūdus, betoninės struktūros tapo apartamentais, parduotais už didžiausią kainą Kopenhagoje. Kartu čia veikia restoranas ir meno galerija.

„Kas vienam žmogui šiukšlė, kitam – lobis“, – pajuokavo Dan vienoje kalboje, pristatydamas šį ypatingą projektą.

Kartu „The Silo“ tapo tarsi simboliu vertybės, kurios tvirtai įsikibę laikosi COBE architektai. Jei yra kokybė egzistuojančioje struktūroje, seną statinį reikia išsaugoti ir transformuoti naujam gyvenimui.

KOGE Šiaurės stotis kviečia į viešąjį transportą

2019 metais baigta statyti šiaurinė stotis yra viso Kopenhagos regiono eismo mazgas, jungiantis greituosius traukinius, vietinius traukinius ir judriausią Danijos greitkelį. Projektą sudaro 225 m ilgio pėsčiųjų tiltas, traukinių stotis ir "parkuok ir važiuok" aikštelė. Iš šiaurinės tilto pusės atsiveria nuostabi 180 laipsnių panorama į kraštovaizdį ir eismo linijas. Tilto vidus, apkaltas medinėmis lentjuostėmis, yra šilta ir jauki erdvė, o išorė – grubesnės išraiškos, ją dengiančios aliuminio plokštės dera su aplinkine infrastruktūra. Virš greitkelio pakibęs pėsčiųjų tiltas vizualiai kviečia rinktis alternatyvų variantą kelionei į darbą – stotyje pastatyti automobilį ir važiuoti traukiniu.

Nørreport stoties prieigos grąžintos pėstiesiems

Nørreport traukinių stotis Kopenhagoje kasdien sulaukia daugiau kaip 250 000 keleivių. Nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio triukšminga stotis virto didžiule ir chaotiška sankryža miesto viduryje. Labiausiai ją sujaukė dviračiai, kurie okupavo šaligatvius, nepalikdami vietos praeiviams. COBE šioje teritorijoje ištyrė žmonių judėjimo trajektorijas ir naują stotį su prieigomis suprojektavo patogesnę žmonėms naudoti. 2015 metais atidaryta stotis prieigose gali saugoti apie 2,5 tūkst. dviračių. Tvarkingas jų rakinimas suvaldytas ant dangos pažymėjus statymo plotą. Stovai turi integruotus saulės modulius – per dieną įsikrauna elektra, o vakare ima šviesti, padėdami žmogui greičiau rasti savo transporto priemonę. Prie viso to – suprojektuoti aptakių formų įėjimai į metro, sklandžiai paskirstantys keleivių srautus.

Israels Plads aikštė – tarsi miesto kilimas

Šalia Nørreport traukinių stoties įsikūrusi istorinė turgaus aikštė – Kopenhagos širdis. Tačiau nuo 1950 metų ilgainiui buvo apstatyta automobiliais. 2014 metais įgyvendinto COBE projekto idėja -čia patiesti miesto kilimą, kuriame pažymėtos vietos įvairioms sportinėms veikloms. Šį aikštė taip pat yra dviejų vietinių mokyklų kiemas darbo dienomis.

Ragnarock Roskildėje –su selfie efektu

Metaliniai spygliai ant odinių striukių, metaliniai dėklai muzikiniams instrumentams, auksinės būgnų lėkštės – roko stilius turi daug bling bling efekto. Tai tapo pagrindine idėja roko muziejaus pastatui Roskildėje, kur vyksta didžiausi muzikiniai festivaliai Danijoje.

Menininkams atiduotų senų sandėlių kvartale 2017 metais atidarytas „Ragnarock“ pastatas –su stipriu identitetu. Jis laimėjo Vokietijos „Design Award“ 2018 metais, o leidinys „National Geographics“ įtraukė į 11 geriausių pasaulio muziejų sąrašą.

Architektai neslepia, kad siekė ir selfie efekto – norėjo, kad atvykę žmonės fotografuotųsi šalia šio muziejaus, nuotraukas keltų į socialinių tinklų paskyras ir taip jį reklamuotų.

Red Cross –veiksmas ant laiptų ir po jais

Danijoje „Red Cross“ organizacija populiari – čia savanoriauja apie 30 tūkstančių žmonių. 2017 metais senas, 800 kv. m. pastatas buvo atnaujintas ir pritaikytas šiuolaikiniams organizacijos poreikiams. Ankštoje teritorijoje išmintingu plėtiniu tapo milžiniški laiptai, kurie prie pastato liečiasi tik mažame plote.

Laiptų viršus tapo tarsi urban sofa – vieta pasėdėti. Po laiptais įsikūrė erdvios patalpos didesniems savanorių susibūrimams.

Forfatterhuset vaikų darželis integravęs medžius

Dan Stubbergaard su komanda paskaičiavo, kad Danijos vaikai tik apie 20 procentų laiko aktyviai leidžia namie, 50 proc. laiko miega ir net 30 proc. dienos būna švietimo institucijose. Todėl, jų manymu, institucijos erdvės labai svarbios vaikų raidai ir turi skatinti jų kūrybiškumą. Vaikams netinka dideli mokyklų pastatai – tokie, kuriuos Lietuvoje vadindavome kombinatais. Jei COBE tenka kurti mokyklas ar darželius, jie juos suprojektuoja tarsi mažus kaimelius. Vaikams jaukiau ir įdomiau nardyti po skirtingas erdves. Vienas tokių pavyzdžių – „Forfatterhuset“ vaikų darželis, baigtas statyti Kopenhagoje 2014 metais.

„Forfatterhuset“ - vaikų darželis, įrengtas aplink didelius brandžius medžius, tapusius tarsi vazoniniais augalais terasoje. Sklypas padalytas į mažesnes ir intymesnes sodų zonas, gyvas žaidimų zonas, stogo terasas ir ramias nišas. Tuo pačiu pastatas darniai įlietas į ramų, žalią ir senais raudonų plytų pastatais pasižymintį De Gamles By rajoną. Pagavę įkvėpimą, COBE dar ir sukūrė šio pastato fasadus atkartojančių indų kolekciją.

Krøyers Plads – tarsi įmasažuoti į miesto audinį

Daugiau nei dešimtmetį „Krøyers Plads“ teritorija buvo architektūrinės ir politinės kovos laukas. Per daugelį metų vietos organizacijos ir politikai dėl įvairių priežasčių atmetė penkis architektūrinius pasiūlymus, kol galiausiai buvo patvirtintas „Cobe“ ir „Vilhelm Lauritzen Architects“ galutinis projektas šiai gražiai istorinei vietai Christianshavn uosto prieigose. Projektas pagrįstas itin demokratišku ir kontekstualiu požiūriu. 2016 metais iškilę pastatai – šiuolaikiniai, bet su stipria užuomina į senuosius istorinius pastatus, išsidėsčiusius aplink. Pagrindinio pastato stogas tarsi įlenktas, kad neužgožtų vaizdo į svarbų vietovės kraštovaizdžio simbolį – bokštą. Kaip sakė COBE įkūrėjas – pastatai čia taip natūraliai pritapo, tarsi būtų įmasažuoti į miesto audinį.

Adidas būstinės stogą inspiravo sportbačio tinklelis

Garsus prekės ženklas „Adidas“ norėjo, kad Vokietijoje įsikūrusioje būstinėje visi gerai jaustųsi ir komunikuotų tarpusavyje: darbuotojai, lankytojai ir čia dažnai apsilankančios šou pasaulio žvaigždės, reklamuojančios produkciją. 2019 iškilo pastatas, kurį COBE uždengė geometriniu stogu, kuris primena sportbačio viršaus tinklelį. Stogo kiaurymės praleidžia daug šviesos į patalpas, o jose – daug bendrų erdvių, skatinančių čia esančių žmonių interakciją.