ATNAUJINTAS ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPU

PARYŽIUJE GAÎTÉ MONTPARNASSE PASTATAS

BUVO SUFORMUOTAS 1974 METAIS PAGAL

PRANCŪZŲ ARCHITEKTO PIERRE’O DUFAU

PROJEKTĄ. 2022 METAIS JĮ PERTVARKĘ

OLANDŲ ARCHITEKTAI MVRDV LAIKĖSI

ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPŲ –

PANAUDOJO SENOJO PASTATO DALIS.

Autorė: Giedrė Linden

Nuotraukos: Ossip van Duivenbode

Nuo žymaus juodojo Monparnaso bokšto vos kelios minutės kelio stovi Gaîté Montparnasse. Čia nuo 8-ojo dešimtmečio originaliai buvo įrengtas viešbutis, prekybos centras, biurų patalpos ir biblioteka. Turintis aiškias, vertikalias linijas, P. Dufau sukurtas pastatas per kelis dešimtmečius tapo miesto orientyru. Kartu jo grublėtos tekstūros betoninis cokolis – dėžutė su šviesą atspindinčiu stiklu ir raudonomis plieninėmis grotelėmis – įkūnijo epochos ydas: plačiais bulvarais apsuptame kvartale vyravo automobiliai, o pats pastatas, žvelgiant į jį iš gatvės, atrodė uždaras ir nesvetingas.

„Ši miesto dalis buvo tarsi aštuntojo dešimtmečio nostalgijos sala –dangoraižis be matomo įėjimo ir cokolio, kur galėjai pasiklysti tarp šaligatvių plytelių ir automobiliams skirtų bulvarų, – aiškino MVRDV įkūrėjas W. Maas.

Transformuojant 108 000 kv. m ploto pastatą siekta tvariai, iš naujo panaudoti kaip įmanoma daugiau buvusio cokolio struktūros, kartu smarkiai pakeisti pastato santykį su aplinka. Taip pat nuspręsta teritoriją sutankinti, pridedant pratęsimą su butais ir vaikų darželiu.

Pastato tūris suskaidytas žaismingu fasadu. Jame dinamiką kuria skirtingų spalvų apdaila, nišos ir iškyšos, geometriškai padrikas vitrininių langų įrėminimas.

Anot jo, projekto kūrimas prasidėjo nuo tyrimo, kaip suskaidyti kompleksą ir sukurti tvarų tankumą, pridedant naujų funkcijų, tokių kaip socialinis būstas, ir atskleidžiant tai, kas buvo paslėpta, tai yra požemyje buvusią biblioteką.

Transformuojant pastatą siekta tvariai iš naujo panaudoti kaip įmanoma daugiau buvusio cokolio struktūros, kartu smarkiai pakeičiant pastato santykį su aplinka. Taip pat nuspręsta teritoriją sutankinti, pridedant priestatą su butais ir vaikų darželiu.

W. Maas sugalvojo suskaidyti struktūrą, naudodamas toninio įstiklinimo schemą ir pridėdamas išorinių elementų, tokių kaip pakopos, nedideli balkonai ir iškyšos. Buvo nuspręsta panaudoti kuo daugiau esamo cokolio, o sumontuoti dideli langai praeiviams atvėrė vaizdą į viduje vykstančias veiklas.

Virš dviejų aukštų prekybos centro, užimančio didžiąją sklypo dalį, dabar yra pastatyti keli blokai, taip žymiai sutankinant teritoriją, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti šią miesto centro vietą.

Biurams, kurie anksčiau buvo išsidėstę per tris aukštus virš prekybos centro, dabar skirta daugiau vietos. Jie perkelti į septynių aukštų pastatą komplekso rytuose.

Sklypo centre, tarp viešbučio bokšto ir „Le Héron“ biurų bloko šiaurėje, įkomponuoti 62 socialiniai būstai ir vaikų darželis. Pridėtam būstų blokui buvo panaudota medinė konstrukcija, siekiant sumažinti naujos statybos paliekamą anglies dvideginio pėdsaką. O biblioteka, anksčiau buvusi po žeme, dabar užima dviejų aukštų erdvę šalia viešbučio „Pullman“, todėl ji yra geriau matoma ir prieinama.

Gaîté Montparnasse dizainas parodo, kad net ir dramatiškiausius pokyčius galima pasiekti, taikant tvarios ir žiedinės ekonomikos metodus.

Atrodo, tarsi naujasis dizainas visiškai nesusijęs su savo pirmtaku – net grindų plokštės formuojamos kitaip nei aštuntojo dešimtmečio dizaine, tačiau, kur įmanoma, ši betoninė konstrukcija kruopščiai panaudojama, senas grindų plokštes įtraukiant į naujus planus.

„Tokio didelio masto miesto kvartalo transformavimo procesas tampa vis tikslesnis, tačiau jis niekada nėra baigtinis, – komentavo W. Maas. – Žinoti, kurį betono gabalą pasilikti, o kurį išpjauti, kaip užimti, pertvarkyti, tada vėl užimti erdves, yra nuolatinė diskusija. Dabartinio pertvarkos proceso pabaiga, be abejo, yra šio miesto kvartalo istorinis įvykis, tačiau jis tęsis kaip „pasidaryk pats“ procesas nuolatinėje evoliucijoje. Šis puikus projektas nebaigtas; tai turi tęstis.“

„Tokio didelio masto miesto kvartalo transformavimo procesas tampa vis tikslesniu, tačiau jis niekada nėra baigtinis, – komentavo W. Maasas. – Žinoti, kurį betono gabalą pasilikti, o kurį išpjauti, kaip užimti, pertvarkyti, tada vėl užimti erdves, yra nuolatinė diskusija. Dabartinio pertvarkos proceso pabaiga, be abejo, yra šio miesto kvartalo istorinis įvykis, tačiau jis tęsis kaip „pasidaryk pats“ procesas nuolatinėje evoliucijoje. Šis puikus projektas nebaigtas; tai turi tęstis“.

Pridėtam būstų blokui buvo panaudota medinė konstrukcija, siekiant sumažinti naujos statybos paliekamą anglies dvideginio pėdsaką.