Kretingos raj. sav. - Kretingos kamerinių renginių erdvė

LINK KRETINGOS

SAVIVALDYBĖS PASTATO REKONSTRUKCIJA

Padėtis Lietuvoje 06

Padėties schema 07

Želdinių ir želdynų schema 08

Želdinių ir želdynų schema 09

Reljefo schema 11

Kretingos miesto istorija 12-13

Vystymosi istorijos schemos 14

Miesto istorijos schema 15

Infrastruktūra 16

Susisiekimas 17

01 02 URBANISTINĖ ANALIZĖ

Socialiniai ir kultūriniai objektai 18-19

Sklypų struktūra 20-21

Miesto erdvės 22

Kompozicinės ir vizualinės ašis 23

Išvados 24-25

ARCHITEKTŪRINė ANALIZĖ

Kitos situacijos 28

Esama situacija 29

Aikštės istorinės nuotraukos 30

Aikštės praeities schema 31

Aikštės aplinka 32-33

Privalumai ir trukumai 34

Išvados 35

STUDIJA

Rėmėjai 62-65

Pastato bendri rodikliai 66

Project summary 67

Papildoma informacija

Architektūrinė idėja 52-53

Urbanistinė idėja 54

Sklypo sutvarkymo idėja 55

Erdvinė-planinė struktūra 56

Vidaus ir išorės sprendimai 57

Pastato tvarumas 58

Pastato konstrukcijos 59

URBANISTINĖ ANALIZĖ

KLAIPĖDOS APSKRITIS

KLAIPĖDA

ŠIAULIAI

KAUNAS

PANEVEŽYS

KRENTINGOS M SAVIVALDYBė

ALYTUS

VANDENS

GELEŽINKELIO BEGIŲ

VILNIUS

Kretinga tai miestas kuris randasi vakarų Lietuvos teritorijoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje. Miestas yra atitolęs 15 km į rytus nuo Palangos ir 30 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Tai vienas iš seniausių ir labiausiai istoriškai turtingų miestų Lietuvos pajūryje. Šis miestas, esantis Pajūrio teritorijoje, turi gilias šaknis, siekiančias net XI amžiaus.

Vienas iš labiausiai pastebimų miesto bruožų yra jo geografinė padėtis. Nors Kretinga nėra pajūrio tiesioginėje pakrantėje, ji yra strategiškai įsikūrusi netoli Baltijos jūros, kurios vandenys siekia vos kelis kilometrus į vakarus. Tai suteikdavo miestui visais laikais unikalų pranašumą, pritraukiantį turistus, verslo investicijas ir karinė svarbą.

Kretingos miestą padalina į dvi dalis 3 dalykai, tai upė Akmena kuri vingiuoja per miestą iš šiaurės į pietus, geležinkelio bėgiai ir magistralinis kelias A11 (Šiauliai - Palanga).

Mūsų analizuojama teritorija randasi Savanorių g. 29A, prie magistralinio kelio A11, vidurinėje miesto teritorijoje. Kretingos rajono savivaldybės pastatas randasi daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje, pritaikytoje gyvenimui (netoli pastato yra darželis, sporto klubas, dvi parduotuvės ir kt.) Teritorija yra nutolusi nuo miesto centrinės dalies apie 2km.

PADĖTIES SCHEMA

MIESTO VYSTYMOSI LAIKOTARPIAI

- Miesto centras

- Urbanizuota teritorija

- Miesto periferija

- Miesto riba RIBOS

- Istorinio centro teritorija

KITI ŽYMĖJIMAI

- Geležinkelis

- Kretingos r. sav. admin., Kretingos seniūnija 1 2 3 4

- Kretingos rajono savivaldybės administracija

- Kretingos r. sav. admin., vaiko teisių apsaugos tarnyba

- Kretingos r. sav. admin., civilinės metrikacijos skyrius

ŽELDyNŲ SCHEMA

kretingos naujosios kapinės

jono k. chodkevičiaus skveras ir rotušė

paupio tilto parkas ir žydų senosios kapinės šeimos

Kretinga išsiskiria kaip išties žalias miestas, įkvepiantis gyventojus bei lankytojus savo gausiais parkais, skverais ir želdynais. Šie želdynai ne tik praturtina miesto vaizdą, bet ir svarbiausiai - teikia žmonėms vietų poilsiui ir pramogoms bei skatina sveiką gyvenseną. Miesto želdynai išsisklaidę visame Kretingos mieste ir sudaro žalias juostas, kurios užtikrina, kad kiekvienas gyventojas turėtų lengvą prieigą prie gamtos.

Tačiau, nepaisant didžiulio želdynų kiekio mieste, pastebimas vienas iš pagrindinių miesto trūkumų - Akmenos upės žalioji juosta. Ši gamtinė erdvė, jei būtų tinkamai prižiūrima ir išnaudojama, galėtų tapti jungiamuoju elementu, sujungiančiu miesto želdynus į vientisą sistemą ir sustiprinančiu miesto tapatumą. Siekiant pasinaudoti gamtinių išteklių teikiamomis galimybėmis, būtų prasminga imtis veiksmų šios žaliosios juostos atkūrimui ir priežiūrai. Tai ne tik suteiktų miestui papildomos žalumos ir estetinio patrauklumo, bet ir padėtų sukurti darnią ir vientisą miesto želdynų sistemą, kurioje gyventojai galėtų mėgautis gamtos grožiu ir pasirūpinti savo sveikata bei gerove.

Ribos

- Istorinio centro teritorija

- Miesto riba želdynai

-Želdynai

-Miesto želdynai: parkai, skverai, kapinės

- Valstybinės reikšmės miškai

- Potenciali žalioji jungtis

Kretingos dvaro parkas

Kretingos senosios kapinės

jauryklos parkas

pastauninko parkas

slėnis

Kretingoje yra daug želdynų, bet jie neretai tampa neprižiūrimomis teritorijomis. Miesto centre pastebimas Akmenos upės slėnis parodo poreikį geriau prižiūrėti ir tvarkyti miesto želdynus, kad jie taptų funkcionaliomis miesto erdvėmis.

IR ŽELDyNŲ SCHEMA

želdynai

-Sutvarkyti želdynai

-Apleisti želdynai

Kretingos dvaro parkas

Kretingos senosios kapinės

pastauninko parkas

šeimos slėnis

jono k. chodkevičiaus skveras ir rotušė

Kretinga yra miestas, įsikūręs prie Akmenos upės, todėl miesto reljefas yra gana įvairus. Miestas išsidėstęs tiek ant viršutinės terasos, kurioje yra miesto centras su senosiomis gatvėmis ir istoriniais pastatais, tiek žemiau, upės slėnyje, kur daugiausia randami gyvenamieji kvartalai. Svarbi ypatybė yra daugybė Akmenos upės intakų, kurie teka per miesto teritoriją. Šie intakai dažnai yra užtvenkti ir naudojami kaip parkų tvenkiniai arba žaliosios zonos, kurios praturtina miesto aplinką ir suteikia malonų poilsį Kretingos gyventojams.

Ribos

- Istorinio centro teritorija

- Miesto riba

topografija

-Viršutinė terasa

-Upės slėnis

- Šlaitas

- Vandens telkiniai

Kretingos 1,2,3 tvenkiniai

Kretingos vienuolyno tvenkinys

viršutinė terasa

viršutinė terasa

slėnis

AKmena

KRETINGA

Kazimieras Būga ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas – tai kret- šaknis ir -inga priesaga (būdinga kuršių žemėms). Šaknis kret- gali būti siejama su žodžiu kretėti – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę. Liaudies etimologija pasakoja, kad kratyti mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis. Kitas lietuvių kalbininkas Antanas Salys, remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be g raidės (Cretyn, Creten, Kretine ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo Kretenė, kuri kilusi nuo asmenvardžio Kretas ar Kreta. Dar vieną vardo aiškinimą pateikia legenda, kuri byloja, kad Kretingą įkūręs gotų karalius Armonas, atkeliavęs IV a. nuo Skandinavijos ir pastatęs čia pilį. Jis buvo kilęs iš Grutingų giminės[5] – miesto vardas būtent ir galėjęs susidaryti iš šios giminės vardo. 1609 m. LDK etmonas ir Žemaitijos seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius miesteliui suteikdamas Magdeburgo teisę jį pavadino savo garbei, tačiau pavadinimas Karolštatas (vok. Karolstadt – „Karolio miestas“) neprigijo.

PRADŽIA

Kretinga (Cretyn) pirmąkart paminėta Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip svarbi kuršių gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m.

1253

1874 m. Kretingą nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, kuris čia įkūrė savo šeimos rezidenciją.

1874

Vien dėl to, kad Kretinga įkurta labai palankioje vietoje, ji okupacijos laiku tapo Rusijos ir Prūsijos prekybos punktu. Tai buvo sąlyga miesteliui visiškai neišnykti. Kokybiniu požiūriu Kretinga progresavo – statomi mūriniai namai, vėliau įrengti net trys vandens malūnai, alaus ir vyno daryklos, pastatyta liuteronų kirchė ir sinagoga. 1875 metais vietoj Rotušės pastato iškilo stačiatikių cerkvė.

Pradedant XVI amžiumi istoriniuose šaltiniuose minimas Kretingos kaimas ir dvaras. Pastarasis buvo teritorijos centras, iš kurio valdytojai kontroliuodavo kaimo sodybas, rinkdavo iš valstiečių mokesčius. Nuo 1572 metų Kretingos kaimas kartu su visais valstiečiais pateko privačion nuosavybėn – juos įsigijo grafas Jonas Jeronimas Chodkevičius

1263

Po Durbės mūšio 1260 m. Kretingos pilis sukilo prieš Livonijos ordiną. 1263 m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė Klaipėdos pilies komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams). Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.

XVII amžiuje Kretingos dvaras priklausė grafui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Jis dešiniajame Akmenos krante pastatė pirmąją medinę katalikų bažnyčią. Be to, iš Varšuvos seimo parūpino Kretingos kaimui prekių sankrovos teises, kurių laikantis visos prekės turėjo būti sandėliuojamos, perkamos Kretingoje. Žinoma, naudos dėl to turtėjo tiek miestelis, tiek gyventojai, bei pilnėjo valstybės iždas.

Verslininko Mendelovičiaus (anksčiau – Levio) namas prie turgavietės, kurio antrajame aukšte apie 1933–1938 m. veikė Kretingos miesto savivaldybė. Fot. Alfonsas Survila. Apie 1930 m.

1875

KAROLŠTATAS

Pradėjus dvarą valdyti grafui Karoliui Chodkevičiui, šalia Kretingos kaimo pradėtas statyti naujas miestas Karolštatas (Kretinga). Jo herbe pavaizduota Šventoji Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Pradžioje pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, vienuolynas, galiausiai pats miestas, kuris 1609 metais sausio 23 dieną gavo Magdeburgo savivaldos teises. 1609

Švedų grafiko Jörano Nordbergo ir vokiečių raižytojo Jono Hasso, 1745–1752 m. sukurta ir Hamburge išleista graviūra, kurioje įamžintas 1704 m. įvykęs susirėmimas tarp Švedijos ir Rusijos–Lietuvos kariuomenių prie Plungės. Graviūroje gan detaliai pavaizduotas magdeburginis miestas su mūrine vienbokšte bažnyčia, turgaus aikšte ir joje stovinčia rotuše.

1745-1752

1610-1917

Žemaičių seniūno ir Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu. 1672 m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla (1836 m. pertvarkyta į valdinę).

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti 1941 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Pryšmančių dvare įkurtame gete.

1941

1934-1940

1930 m. skulptoriaus Roberto Antinio sukurta skulptūra. Sovietinės okupacijos metais paminklas buvo nugriautas, tačiau 1990 m. vėl atstatytas.

2003 metais Kretingos gyventojai šventė miesto 750ies metų jubiliejų.

1795 metais buvo įvykdytas trečiasis Žečpospolitos padalijimas. Po jo Lietuva atiteko Rusijos imperijai. Karolštato (Kretingos) miestas neteko savivaldos teisių ir tapo Rusijos provinciniu miesteliu. Nuo to laiko nebeminimas Karolštato pavadinimas, lieka tik Kretingos vardas

1778

Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių.

1 GAISRAS

1795

LAIKOJUOSTA

Leistas žurnalas

„Pranciškonų pasaulis“

MIESTO VYSTYMOSI SCHEMos

XVI Amžiaus viddurys

XVIi Amžiaus pradžia xviii amžiaus vidury - xip radžia

Xix amžiaus pabaiga - Xx vidurys

DABARTIS

1. Kretingos miesto istorinė dalis

2. Kretingos kapinynas

3. Miškų urėdijos pastatų kompleksas

4. Kretingos dvaro sodyba

6. Kretingos senojo miesto vieta

7. Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus, kapinių tvoros, vartų kompleksas

8. Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksas

Miesto centrinėje dalyje, istorinėje miesto atsiradimo vietoje, yra daugiausia kultūros paveldo apsaugos teritorijų. Centre taip pat randasi ir didžiausiais kiekis istorinių pastatų. Mūsų analizuojama teritorija patenka į XIX a. pab. - XX a. vid. Sovietinių laikų vystymosi teritorija, dėl ko aplink yra tik to laikotarpio statybos pastatai ir jokių istoriškai svarbių objektų ar teritorijų. Išanalizavus miesto raidos istorija, galima pamatyti kaip keitėsi Kretingos miestas. Kretingos miestas dėl savo padėties visais laikotarpiais buvo ir yra vienas svarbiausių miestų Lietuvoje.

MIESTO VYSTYMOSI LAIKOTARPIAI

XVI a. vid.

XVII a. pradž.

XVIII a. vid. - XIXa. pradž

XIX a. pab. - XX a. vid.

XX a. pab. - XXI a. pradž.

- Miesto riba RIBOS

- Istorinio centro teritorija

KRETINGOS GELEŽINKELIO ISTORIJA

- 1892m. Klaipėda - Kretinga

- 1914-1918m. Bajorai – Priekulė (Latvija)

- 1924–1932 m. Kretinga – Kužiai

- Kretingos dvaras KITI ŽYMĖJIMAI

- Kretingos rotušė pastatas

- Kretingos savyvaldybės administracijos pastatas

- Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Bažnyčia

- Kretingos žydų turgus

- Istorinys Kretingos miesto kėlias (Gargždai - Palanga)

MIESTO ISTORIJOS SCHEMA

INFRASTRUKTUROS SCHEMA

Kretingos miestas tūri gan gerai išvystyta infrastruktūra. Tūri tiesiogini susisiekimą su tokiais miestais kaip: Klaipėda, Palanga, Plungė, Gargždai ir kt. Mieste taip pat yra geležinkelio stotis, kuri veikia nuo 1915m. ir autobusų stotis. Šie du objektai prisidėjo prie miesto išgyvenimo skirtingais okupacijos metais.

Prie mūsų analizuojamos teritorijos randasi A11 magistralinis kelias. Mieste yra gan gerai išvystyta pėsčiųjų ir viešojo transporto sistema. Beveik visur iki artimiausios stotelės yra nedaugiau kaip 300-400m. Su dviračių takais mieste yra prastesnė situacija. Dviračiais galima važinėti tik centrinėmis miesto gatvėmis.

A11/ PALANGA - ŠIAULIAI

GARGŽDAI

Gatvių kategorijos

- A kategorija

- B kategorija

- C kategorija

- D kategorija

Ribos

- Istorinio centro teritorija

- Miesto riba

SUSISIEKIMAS

XVII a. pradž.

XVIII a. vid. - XIXa. pradž

- Didelio intensyvumo viešojo transporto maršrutai

- Mažo intensyvumo viešojo transporto maršrutai

- Dviračių takai

- Autobusų stotelės į dvį kryptis

- Autobusų stotelės į vieną kryptis

SUSISIEKIMO SCHEMA

socialiniai ir kultūriniai objektai

Kretingos miesto centras išsiskiria didele kultūrinių, komercinių ir religinių objektų koncentracija. Įvairių kultūrinių institucijų, komercinių įmonių ir religinių pastatų gausa sukuria judrią ir įdomią miesto centrinę erdvę.

Socialiniai objektai

-Komerciniai

-Kultūriniai

- Religiniai

- Švietimo

- Pasiekiamumo spindulys 250m

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia

KREtingos sporto centras

kretingos biblioteka

KRetingos žiemos sodas ir dvaras

Kretingos kultūros centras

STRYKTŪROS SCHEMA

Analizuojamoje miesto teritorijoje pagrinde dominuoja laisvo ir sodybinio užstatymo tipo sklypai. Miesto centrinėje dalyje daugiausia yra perimetrinio ir laisvo tipo užstatymo sklypų.

Miesto atžvilgių aiškiai yra matomos teritorijos kurios buvo vystomos sovietiniais laikais, tai miesto šiaurinė, šiaurės rytų, ir pietinė dalis. Vakarų dalyje galime pastebėti kaip laisvo užstatymo sklypai susimaišė su sodybinio tipo sklypais (daugiabučiai buvo statomi tarp vienbučių, ten kur buvo laisvo ploto).

Miesto centrinėje vakarų dalyje atsiranda vienas sklypas, kuris sugriauna perimetrinį užstatymą, t.y. sklypas su Maximos pastatų.

Mūsų analizuojamas sklypas, kuriame randasi Kretingos savivaldybės administracijos pagrindinis pastatas, randasi daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje, prie magistralinio kelio A11 (Šiauliai - Palanga) .

- Laisvas užstatymas MORFOTIPAI TERITORIJOS

- Sodibinis užstatymas

- Perimetrinis užstatymas

- Miesto aikštės ir parko vieta

- Analizuojama teritorija KITI ŽYMĖJIMAI

- Sklypų ribos

STRYKTŪROS SCHEMA

GYVENAMOJI

ERDVIŲ SCHEMA

Kretingos miesto viešosios erdvės dominuoja centrinėje dalyje, kitose miesto vietose, viešosios erdvės formavimas yra labai fragmentiškas ir padrikas. Šiuo aspektu labai atsiskiria miesto centras ir kitos dalys.

Viešos erdvės

-Žalios viešos erdvės

URBANIZUOTOS ERDVĖS

-Suformuotos

- Dalinai suformuotos

- Nesuformuotos

Kretingos miesto kompozicinės ir vizualinės ašys aiškiausiai pasireiškia jo centre, kur susitelkę pagrindiniai istoriniai pastatai, aikštės ir kitos svarbios miesto erdvės. Šie elementai formuoja miesto identitetą ir yra jo vizitinė kortelė, pritraukianti gyventojus bei lankytojus.

VIZUAL. IR KOMP. AšIŲ SCHEMA

-Centrinių viešųjų erdvių sistema

-Dominantės

- Vizualinės ašys

- Dominančių apžvalgos vietos

- Kompoziciniai centrai

Kompozicija

URBANISTINĖS ANALIZĖS IŠVADOS

Kretingos miesto urbanistinė analizė atskleidė keletą svarbių aspektų, kurie turėtų būti įvertinti norint tobulinti miesto infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę. Ryškus miesto centras yra esminis veiksnys, nes jis ne tik yra prekybos, administracijos ir kultūros centras, bet taip pat pritraukia gyventojus ir lankytojus dėl savo patrauklių erdvių. Centrinės vietovės gyvybingumas priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo efektyvaus susisiekimo tinklo. Nors Kretingos susisiekimo sistema yra pakankamai išplėtota, reikia tobulinti viešojo transporto pasiekiamumą visame mieste. Kultūriniai objektai ir rekreacinės erdvės sudaro svarbią miesto dalį, kuri pritraukia turistus ir skatina vietinius gyventojus aktyviai dalyvauti miesto gyvenime.

Dabartinė savivaldybės pastato lokacija yra netinkama, jei siekiama efektyviau organizuoti miesto erdves. Perkėlimas į miesto centrą galėtų pagerinti administracijos prieinamumą gyventojams ir padidinti miesto centro patrauklumą. Norint pasiekti miesto tobulėjimo tikslus, reikalingos investicijos į infrastruktūrą ir paslaugas.

Taigi, urbanistinė analizė parodo, kad Kretinga turi didelį potencialą tobulėti ir tapti dar patrauklesniu miestu. Savivaldybės administracijos grąžinimas į centrą gali būti tik vienas iš žingsnių siekiant šio tikslo, tačiau svarbu kurti vientisą ir darnią miesto aplinką, remiantis miesto stiprybėmis ir sprendžiant esamas problemas.

KOMPOZICIJA

-Dominantės

- Vizualinės ašys

- Kompoziciniai centrai

URBANIZUOTOS ERDVĖS

-Suformuotos

- Dalinai suformuotos

- Nesuformuotos

KITI ŽYMĖJIMAI

- Autobusų stotelės į dvį kryptis

- A kategorija

- B kategorija

- C kategorija - D kategorija

Miesto

Daugiabučių GYVENAMųjų pastatų teritorija

Centro teritorija

Gatvių kategorijos

Ribos

- Istorinio centro teritorija

-

riba

02 03 01

ARCHITEKTŪRINĖ ANALIZĖ

KITOS SITUACIJOS

plungė

Schemose aiškiai matoma, kad daugumoje Lietuvos miestų savivaldybių administracijos pastatai yra strategiškai įsikūrę arčiau centrinės miesto aikštės. Ši padėtis sukuria palankias sąlygas gyventojams ir verslams lengvai pasiekti savivaldybės paslaugas ir dalyvauti viešuose renginiuose ar susirinkimuose. Turėdamos savo administracijos pastatą šalia centrinės aikštės, savivaldybės taip pat įneša svarbų indėlį į miesto centrą, prisidedantį prie jo gyvybingumo ir kultūrinės veiklos.

ukmergė

Be to, ši padėtis palengvina bendravimą tarp gyventojų ir vietos valdžios atstovų, nes jie yra lengvai pasiekiami ir prieinami. Tai taip pat ši padėtis skatina aktyvų miesto gyvenimą, nes centrinė aikštė tampa ir administraciniu, ir socialiniu bei kultūriniu centru, kuris suteikia galimybę gyventojams aktyviai dalyvauti miesto gyvenime. Taigi, šalia centrinės aikštės įsikūrusi savivaldybės administracija ne tik patogiai pasiekiama, bet ir aktyviai prisideda prie miesto vystymosi ir bendruomenės gyvenimo kokybės gerinimo.

telšiai

tauragė

druskininkai

Aikštės Šiaurės išklotinė (iki 1945m.)

Aikštės Šiaurės išklotinė (iki 1945m.)

Aikštės Šiaurės išklotinė (iki 1945m.)

Aikštės Šiaurės išklotinė (iki 1945m.)

PRAEITIES SITUACIJA

Aikštės rytų išklotinė (1910m.)

Aikštės rytų išklotinė (1930m.)

PAMINKLAI

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas

Lietuvos Respublikos nepriklausomybės dešimtmečio proga visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo statomi paminklai. Toks paminklas buvo pastatytas ir Kretingoje. Jis stovėjo ta proga Viešąja pavadintoje, iki 1928 m. buvusioje Turgaus (nuo 1990 m. – Rotušės) aikštėje, nugriautos stačiatikių cerkvės (iki XIX a. vid. – rotušės) vietoje. Paminklo steigėjas – Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos skyrius.

Paminklas sudarytas iš šlifuoto rausvo granito, trijų dalių: laiptuoto postamento, pagrindinės dalies ir viršutinės. Forma primena obeliską. Apatinės dalies briaunos sklembtos, viršuje papuoštos stilizuotų varpų reljefu. Prie priekinės (vakarinės) dalies plokštumos pritvirtinti kalavijas, skydas su Vyčio kryžiumi, virš jų – varinė plokšė su įrašu: „Lietuvos / nepriklausomybės / dešimtmečiui paminėti / 1918–1928“, aukščiau – varinė Vyčio figūrėlė. Nugariniame fasade: viršuje – Gediminaičių stulpai, apačioje – plokštė su įrašu: „Sustok, praeinąs lietuvi, pagerbk kovojusius dėl Lietuvos laisvės, pagalvok, ar seki jų pavyzdžiu“. Į briaunas įkomponuoti bronziniai papuošimai.

Statybos truko beveik 3 metus. Jį konsekravo 1931 m. į Kretingą atvykęs kunigas pranciškonas Augustinas Dirvelė. Paminklas aikštėje stovėjo apie 20 metų, 1948 m. valdžios nurodymu nuverstas ir paskandintas Akmenoje(dingo po vienos nakties), liko tik postamentas, kuris išstovėjo iki aikštės tvarkymo darbų – XX a. 8-tojo dešimtmečio, kai buvo supjaustytas ir panaudotas antkapiniams paminklams.

1989 m. pr. valant Akmenos vagą buvo surastas apdaužytas obeliskas, trūko tik bronzinių papuošimų, Vyčio, Gediminaičių stulpų ir lentų su užrašais. Būklė labai prasta, kad restauruoti buvo nebeįmanoma. Jis iškeltas iš vandens ir perkeltas į Birutės g. 16 kiemo šiukšlyną, vėliau – į Kretingos muziejų. Kretingiškų rūpesčiu 1990 m. Rotušės a. p. dalyje pastatyta paminklo kopija, atidengta ir pašventinta vasario 16-tosios proga.

Paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono, Vilniaus vaivados ir Kretingos miesto, bažnyčios, vienuolyno įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus (1560–1621) paminklas yra Kretingos Rotušės a. šiaurinėje dalyje, skvere.

Paminklas atidengtas 2009 m. birželio 12 d., minint Kretingos savivaldos 400-ąsias metines. Apie 12 tonų sveriančio paminklo autorius – iš Kretingos kilęs architektas Adomas Skiezgelas. Pagrindinis paminklo akcentas – prasivėrusios durys, ant kurių puikuojasi paties J. K. Chodkevičiaus bareljefas. Skulptūrinė granito ir bronzos durų kompozicija įkūnija idėją – tarytum J. K. Chodkevičius iš amžių gilumos sugrįžęs žiūrėtų į savo darbus bei šiandieninę Kretingą.

1609 m. sausio 21 d. Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius Berzaunės pilyje pasirašo privilegija ir suteikia Karolštatu pavadintam Kretingos miestui Magdeburgo teisę ir nurodo, kad „su Dievo pagalba miestui įsikūrus, už bendrus miestiečių pinigus leidžiame miesto papuošimui pasistatyti rotušę, kurioje leidžiama turėti vieną varpą“. Rotušė buvo pagrindinė savivaldą turinčio miesto įstaiga. Joje vyko magistrato, t. y. miesto tarybos, ir teismo posėdžiai, dirbo vaitas, burmistras, raštininkas, į susirinkimus rinkosi miesto piliečiai, veikė prekių sandėliai, buvo saugomi matavimo sistemų etalonai. Antrajame aukšte veikė visuomeninės-administracinės patalpos. Čia buvo saugomi pagrindiniai magistrato juridiniai dokumentai: Saksų teisynas, kuriuo buvo grindžiama Magdeburgo teisė, Kretingos arba Karolštato magdeburgijos privilegija bei miesto nuostatai, vaito ir burmistro antspaudai, taip pat raštininko rašomos magdeburgijos knygos, kuriose buvo registruojami mieste sudaryti sandoriai ir sutartys, pateikti skundai ir ieškiniai, turto paveldėjimas, magistrato teismų nutarimai ir pan. Didžiąją dalį aukšto užėmė erdvi posėdžių salė. Joje kiekvienų metų sausio pirmąjį pirmadienį miesto piliečiai iš savo tarpo rinko magistrato narius – burmistrą, suolininkus, tarėjus ir raštininką, kurie iškilmingai rinkėjų akivaizdoje duodavo priesaiką. Šalia posėdžių salės buvusioje mažesnėje patalpoje veikė parapinė mokykla. Kaip ir nurodyta privilegijoje, rotušės bokšte kabėjo vario lydinio varpas, kurio naudojimą reglamentavo miesto nuostatai. Pagal juos skambinti varpu buvo leidžiama tik mušant valandas, kviečiant gyventojus į turgų, prekymečius, susirinkimus ir

teismą, pranešant apie bausmių vykdymą, gaisrą, nelaimingus įvykius, artėjantį priešą ar kitą pavojų. Antrojo aukšto patalpose tarp 1810 ir 1830 m. buvo įsikūrę laikini Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės maldos namai. Neremontuojamam pastatui pradėjus irti, 1845 m. jis buvo parduotas už 60 sidabro rublių ir nugriautas, o plytos panaudotos naujų mūrinių miesto namų statybai. 1854 metų miesto sklypų planas liudija, kad vietoje rotušės turgavietės centre buvo belikęs tvora apjuostas skverelis. Jame 1870 m. iškilo stačiatikių Šv. kunigaikščio Vladimiro cerkvė, 1925 m. susilaukusi rotušės likimo. Atgimimo pradžioje buvo atsiradusi viltis, kad aikštę vėl papuoš rotušė. Dėl to reprezentacinė miesto erdvė buvo pavadinta Rotušės aikšte, o rotušės vietoje 1992–1994 m. atlikti archeologiniai tyrinėjimai, suteikę nemažai informacijos apie užmarštin iškeliavusį didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus įkurto Karolštato arba Kretingos miesto savivaldos simbolį. Atkastų pastato rytinės dalies pamatų kertinio akmens skiedinyje archeologai aptiko 1621 m. kaldintą Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos pusantrokas. Žinias apie rotušės išorę papildė švedų grafiko Jörano Nordbergo ir vokiečių raižytojo Jono Hasso, 1745–1752 m. sukurta ir Hamburge išleista graviūra, kurioje įamžintas 1704 m. įvykęs susirėmimas tarp Švedijos ir Rusijos–Lietuvos kariuomenių prie Plungės. Graviūroje gan detaliai pavaizduotas magdeburginis miestas su mūrine vienbokšte bažnyčia, turgaus aikšte ir joje stovinčia rotuše.

PERIMETRINiS UŽSTATYMAS

Aplink visą teritorija yra susiformavęs istoriškai perimetrinis užstatymas

AIKŠTĖ

Miesto centrinėje dalyje atsiranda istorinė aikštė, kurioje kažkada vyko turgus ir stovėjo rotušė

PARKAS

Buvusio kvartalo vietoje, Sovietiniais laikai po 2 pasaulinio karo, buvo sukurtas parkas

Tarp parko ir aikštės atsiranda gan stipri jungtis

PARKINGAS

Pagrindinėje miesto aikštėje yra virš 200 automobilių stovėjimo vietų

MAXIMA

Miesto istorinės gatvės vizualinės ašies pagrindinis akcentas tampa “Maximos” parduotuvė

Rotušė

Žinomas buvusios rotušės vieta

PaMINKLAI

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas ir Paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui

Praeities užstatymas

Aiškiai suprantama kur yra aikštės ribos dėl perimetrinio užstatymo. Miesto centrinėje aikštėje atsiranda rotušės pastatas prie kurio vyksta turgus ir klesti prekyba.

Dabarties užstatymas

Dėl antro pasaulinio karo laikais sugriauto užstatymo ir prasto jos šiaurinės dalies sutvarkymo sovietų okupacijos metu, aikštės mastelis tampa labai didelis santykyje su žmogumi ir aplinka.

Siūlomas užstatymas

Aikštei ir vėl grąžinamas jos normalus dydis. Siūlomas užstatymas tarnautu kaip koridorius tarp parko ir aikštės teritorijų, sustiprintu jų ryši tarpusavyje ir paryškintu kiekvieno elemento svarba atskirai. Atsiranda galimybė atkurti gan svarbia miesto senamiesčiui vizualinę ašį perkeliant “Maximos“ pastatą.

ARChiTEKTŪROS ANALIZĖS IŠVADOS

03 04 02

ANALOGŲ STUDIJA

LAS HERBIERES SAVIVALDYBĖ

Naujasis Hôtel des Communes (Savivaldybių bendruomenės biuras) buvo pastatytas kaip Herbiers miesto rotušės, XIX a. vidurio rūmų, esančių viešame parke, priestatas. Šiuolaikinė naujojo pastato architektūra suteikia gyventojams nestandartinę, aukštos kokybės priemonę, kurioje suderintas kraštovaizdis, architektūros paveldas ir modernumas. Tai regiono teritorinės įtakos ir aukšto lygio vietos bendradarbiavimo išraiška. "Hôtel des Communes" yra skulptūrinės architektūros rūšis, priartėjanti prie "land art". Tai išmanus ir įspūdingas pastatas, kuris išnaudoja savo vietos privalumus - viešą parką, medžius ir dabartinę miesto rotušę - ir švelniai įsilieja į kraštovaizdį. Lankstus ir plastiškas, jis apglėbia esamus medžius, juos supa ir saugo. Jis kyla į dangų ir veržiasi į parką, atrasdamas savo vietą, bet nepažeisdamas vietos harmonijos. Jis lengvai ir grakščiai slysta, o jo išorė geriausiai naudojasi saulės spindulių trajektorija.

Pastato formos sumanumas slypi tame, kad ji padidina fasadą, taigi ir darbo erdves, o technines patalpas sumažina iki būtino minimumo. Biurai "Hôtel des Communes" sugrupuoti į kompaktiškus, efektyvius klasterius, kad būtų sukurta didesnė darbo sinergija. Pirmame aukšte įsikūrusios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos (civilinės metrikacijos įstaiga, santuokų rūmai ir kt.). Viršutiniuose aukštuose esančios erdvės suprojektuotos taip, kad būtų efektyvios ir lanksčios, remiantis modulinių biurų principu. Lenktos ir atvirkščiai lenktos cirkuliacijos jungia vieną erdvę su kita. Jos leidžia žmonėms vaikščioti po pastatą arba įeiti į esamą rotušę sklandžiai, su tęstinumo pojūčiu, tuo pat metu pasineriant į aplinkinio parko žalumą.

IŠVADOS ARBA TEKSTAS

Hôtel des Communes, Herbiers miesto rotušės priestatas, įeina į kraštovaizdį kaip skulptūrinė architektūra, panaši į "land art". Pastato forma didina fasadą, mažina technines patalpas ir skatina darbo sinergiją. Biurai sugrupuoti į kompaktiškus klasterius, o viršutiniuose aukštuose lankstūs ir efektyvūs erdvės sujungimai leidžia sklandžiai judėti ir mėgautis parko žaluma.

idėja planai

1 aukštas Sklypo planas

Rekonstruotam raudonam pastatui antrina šviesi, atvira ir skaidri plieno-stiklo konstrukcija. Naujasis skaidrus priestatas sukuria kontrastą esamam pastatui ir atskleidžia jam būdingą kompoziciją bei tipologinį unikalumą. Projekte taip pat išlaikytas ryšys ir savitas dialogas tarp Jojimo arklidės ir jos didesnio partnerio - esančio kitoje gatvės pusėje, kuris anksčiau buvo paverstas galerijos erdve. Kartu šie du istoriniai pastatai sudaro svarbią Zagrebo architektūrinio paveldo dalį.

TVARUMAS

Šviesa yra labai svarbus darbo vietų organizavimo elementas. Esamos senojo pastato plytų sienos atsispindi stiklinėse tarnybinių kubų plytose arba permatomose teismo salių, kurias riboja stiklo plytos, membranose. Skaidrių medžiagų, stiklo pertvarų ir stiklo plytų sienų įdiegimas užtikrina natūralų apšvietimą ir erdvės skaidrumą. Mažosios arklidės stogą remia kaltos geležies sijos, kurios buvo išsaugotos ir restauruotos.

Planai

Senojo tvarto išplanavimas turėjo įtakos erdvės išdėstymo koncepcijai, nustatant ritmišką juostų išdėstymą, sujungtą su tuštumomis, kad darbo vietos būtų natūraliai apšviestos. Įterptos juostos atitinka senojo pastato struktūrinį tinklelį ir sukuria naujojo priestato erdvinį ir struktūrinį ritmą. Kompozicija "pilna" - "tuščia" kartu su skaidriu priestatu prisideda prie erdvės skaidrumo ir minėto atvirumo. IŠVADOS

Naujojo pastato skaidrus priestatas sukuria ryšį su rekonstruotu raudonu pastatu, atskleisdamas jo kompoziciją ir unikalumą. Išlaikytas dialogas tarp abiejų pastatų, kurie kartu sudaro svarbią Zagrebo architektūrinio paveldo dalį. Natūralus apšvietimas ir erdvinis skaidrumas yra išryškinti įvedant skaidrias medžiagas, stiklo pertvaras ir stiklo plytų sienas. Senojo pastato struktūrinis tinklelis įterptas į naujojo pastato erdvę, sukuriant ritmišką "pilna-tuščia" kompoziciją, kuri pabrėžia erdvės skaidrumą ir atvirumą.

Sklypo planas

HAGUE SAVIVALDYBĖ

Savivaldybės įstaiga taps svarbiu orientaciniu orientyru vietovės "mentaliniame žemėlapyje".

Savivaldybės įstaigos nepriklausomybę pabrėžia pastato viršutinės dalies orientacija kaip objekto, esančio kylančioje plokštumoje. Pastato projektas yra savarankiškos formos, tačiau savo spalvomis ir padėtimi dera prie esamų pastatų, o tai yra nauja šviesaus ir "modernaus" architektūros paveldo interpretacija. Kylančioje plokštumoje esančio aptarnavimo pastato centre yra informacinė aikštė, iš kurios atsiveria vaizdas į įvairias viešąsias funkcijas ir kolektyvinį biurų pastatą.

Planai

Šioje naujoje savivaldybės įstaigoje ryšį su išoriniu pasauliu ir pačios įstaigos viduje sustiprina trikampė pastato forma. Kadangi darbo vietos įrengtos atviro plano biure aplink atriumą, darbuotojai turi galimybę matyti vieni kitus ir kitus skyrius. Išskaidžius trikampio formos kampus, kiekvieno skyriaus zonoje įrengti specialūs taškai, iš kurių atsiveria vaizdas į išorę. Kiekviename aukšte yra koridorių žiedas, taip skatinant neformalų darbuotojų ir skirtingų skyrių bendravimą. Šiuose koridoriuose reguliariais tarpais įrengti laiptai, taigi sukurtos ir vertikalios jungtys.

Leyweg savivaldybės biuro konstrukcinėje koncepcijoje erdvumas, konstrukcija ir įrengimo technologija yra optimaliai suderinti tarpusavyje, o svarbiausi kriterijai yra tvarumas ir ekonominis racionalumas. Todėl, pavyzdžiui, visi ortakiai ir instaliacijos yra integruoti į grindis, kurios taip pat turi akustinę ir priešgaisrinę funkciją. Todėl nereikia kabančių lubų, ir bendras aukštų aukštis yra didesnis. Naudojant laikančiųjų išorinių sienų principą, biurų patalpos yra visiškai laisvai išdėstomos, todėl jas galima lanksčiai naudoti. Kruopščiai suderinus visus šiuos aspektus tarpusavyje, sukurtas verslus ir efektyvus biurų pastatas, kuriame naudojamos paprastos, "patikrintos" statybos technologijos.

IŠVADOs

Naujoji savivaldybės įstaiga tampa svarbiu vietovės orientyru, akcentuojant jos nepriklausomybę ir modernų požiūrį į architektūrą. Pastatas sukuria naują spalvų ir padėties derinį, harmoningą su esamais pastatais, pristatant šviesią ir modernią architektūros interpretaciją. Atriumo centre ir trikampio formos kamienas sustiprina ryšį su išoriniu pasauliu ir skatina darbuotojų bendravimą. Pastato konstrukcinė koncepcija optimaliai derina erdvumą, konstrukciją ir technologiją, su akcentu į tvarumą ir ekonominį racionalumą.

Geras valdymas ir dalyvaujamoji demokratija priklauso nuo skaidrumo abiem kryptimis. Jis reikalauja tinkamo politinio visuomenės problemų, poreikių ir norų suvokimo, taip pat visuomenės supratimo apie politinius procesus. Naujoji Talino rotušė šį abipusį skaidrumą užtikrins tiesiogine prasme. Įvairūs viešieji skyriai sudaro porėtą stogą virš viešųjų paslaugų turgavietės, leidžiantį ir dienos šviesai, ir vaizdui prasiskverbti į statinį. Valstybės tarnautojai nebus kažkokie nutolę administratoriai, priimantys sprendimus už storų sienų, bet savo kasdienį darbą matys iš visos turgaus aikštės per šviesos šulinius ir kiemelius.

universali erdvė

Dideli kiemai ir šviesos šuliniai leidžia gausiai skverbtis dienos šviesai į viršuje esančius biurus, o viešąjį interjerą apšviečia natūrali dienos šviesa. Administracinių funkcijų stogas suteikia įvairaus laipsnio apsaugą nuo stichijų. Žiemą šiltas interjeras bus pagrindinė viešoji erdvė, apsaugota nuo šalčio, rudenį ir pavasarį dosnios iškyšos padės apsisaugoti nuo lietaus ar pasislėpti nuo vėjo, o vasarą aikštelės ir pakopiniai šlaitai taps puikiomis vietomis neformaliems susibūrimams ir viešajam gyvenimui.

Planai

Specializuoti pastatai, pritaikyti konkretiems skyriams, buvo supaprastinti iki paprasčiausios formos. Kiekvieno komponento išdėstymas yra labai aiškus ir racionalus, užtikrinantis bendrą naudojimo patogumą ir maksimalų lankstumą. Kartu jie sudaro sudėtingą ir įvairialypį ansamblį. Tai ne pastatas, o kaimas - visuomeninis kaimas yra erdvių tinklas, sudarantis kur kas daugiau nei jo dalių suma.

IŠVADOS

Naujoji Talino rotušė buvo sukurta siekiant skaidrumo ir bendradarbiavimo su visuomene.

Jos architektūra ne tik suteikia pastatui modernų ir įdomų išvaizdą, bet ir skatina atvirumą ir sąveiką. Pastato dizainas leidžia daug dienos šviesos įeiti į vidų ir rodo politinės valios ir atvirumo reikšmę. Jame ne tik vykdoma administracija, bet ir sukuriama bendruomeninė aplinka, kurioje skatinamas viešasis gyvenimas ir diskusijos. Tai įkvepiančių pokyčių simbolis, kuris remia dalyvaujamąją demokratiją ir atviros visuomenės vertybes.

SAVIVALDYBĖ

NIUWEGEIN

Architektūrinis pastato akcentas - centrinis

šviesus atriumas, iš kurio per pastatą kyla skulptūriški laiptai, jungiantys daugybę įvairių

erdvių - iš tiesų tokių, kokių paprastai nėra miesto rotušėje. Pastate sujungus vietos biblioteką, gyventojų aptarnavimo centrą, kavinę, kultūros centrą ir komercines patalpas, rotušė susilieja su įvairiomis kasdienėmis veiklomis.

Taip pastate visą dieną verda gyvenimas ir stiprinamas ryšys su aplink pastatą esančiu komerciniu ir gyvenamuoju rajonu.

Penki pastato aukštai išsiskleidžia tarsi vėduoklė ir atsiveria į atriumą, kad pastato lankytojai ir darbuotojai galėtų vizualiai palaikyti ryšį su tuo, kas vyksta kituose aukštuose. 3XN daug dėmesio skiria maksimaliai išnaudoti dienos šviesos teikiamą naudą naudojant langus, įskaitant didžiulį langą su vaizdu 4 aukšte, pro kurį į pastatą patenka dienos šviesa. "Dienos šviesa prisideda prie geros darbo ir gyvenimo aplinkosji leidžia sekti dienos ritmą ir mėgautis mažais niuansais, kuriuos sukuria besikeičianti dienos šviesa", - aiškina Kim Herforth Nielsen.

tvarumas

Pastatas turi du fasadus. Vidinis - tradicinis betono ir stiklo fasadas, o išorinis stiklo ir perfuruoto plieno fasadas beveik apjuosia pastatą, tačiau jo visiškai neuždengia. Taip išvengiama tiesioginių saulės spindulių darbo vietų zonose, o tokioms erdvėms, kaip vestibiulis ir restoranas, suteikiama maksimaliai natūralios dienos šviesos ir nevaržomų miesto vaizdų. Mėlynos ir pilkos spalvos stiklo geometriniai raštai suteikia fasadui trimatę išraišką ir atspindi tiek pastato, tiek Nieuwegeino įvairovę.

Rotušės centriniame atriume yra šviesūs laiptai, jungiantys įvairias patalpas, kurios pritraukia gyvybę ir stiprina ryšį su miesto rajonais. Pastato aukštai atsiveria į atriumą, leisdami stebėti, kas vyksta aukščiau, o didžiulis langas suteikia gausią dienos šviesą. Pastato fasadai yra iš stiklo ir plieno, leidžiantys gauti maksimalų natūralų apšvietimą ir miesto vaizdus, tuo pačiu atspindintys miesto įvairovę.

idėja planai

idėja

Venlo regionas yra pirmasis pasaulyje, kuris visiškai įgyvendino "nuo lopšio iki lopšio" (angl. cradle-to-cradle, C2C) principus, ir ne tik užsibrėžė šį tikslą - visi gaminiai ir medžiagos visuose veiklos lygmenyse turi būti 100 % pakartotinai naudojami ir ekologiški gaminant, naudojant ir pakartotinai panaudojant - bet ir aktyviai pritraukia įmones ir verslininkus, turinčius tokių ambicijų. Todėl logiška, kad atsiradus naujų savivaldybės biurų poreikiui Venlo užsakė šį C2C projektą. Tvari ir skaidri miesto rotušė yra svarbus žingsnis Maaswaard rajono, esančio rytiniame Meusos upės krante, plėtros link

Planai

Pirmame aukšte esančioje atviroje ir neperkrautoje viešojoje salėje įrengti savivaldybės tarnybų stalai, o aukščiau esančiame bokšte esančiuose biurų aukštuose dėmesys sutelktas į sveiką darbo aplinką su įvairiomis individualiomis ir pritaikomomis darbo vietomis. Dienos šviesa į patalpas įleidžiama kuo giliau, taip sumažinant energijos suvartojimą. Konstrukcija yra atspari ateičiai; interjeras pastatytas nepriklausomai nuo laikančiosios konstrukcijos, todėl ateityje galima keisti funkciją. Mažesniu mastu yra vietos nenumatytiems pokyčiams tvarumo srityje, visos su pastatu susijusios sistemos gali būti pakeistos be didelių intervencijų.

TVARUMAS

Įspūdingiausias pastato elementas - žaliasis fasadas, kurio plotas 200 m² šiuo metu yra didžiausias pasaulyje; daugiau nei 100 skirtingų augalų rūšių fasade prisideda prie biologinės

įvairovės ir švaresnės aplinkos. Šalia esantis provincijos kelias yra didelis taršos šaltinis, fasadas iš oro filtruoja 30 % NOx ir SO3 bei kompensuoja 3000 m² ploto greitkelio sukeliamas kietąsias daleles. Viršutiniuose aukštuose esančiame šiltnamyje surenkama šiluma užtikrina pastato šildymą. Kartu su žaliuoju fasadu, saulės kaminu ir šilumos kaupimu dirvožemyje jis veikia kaip natūralus oro kondicionierius, cirkuliacija ir klimato kontrolė. Venlo regionas yra pirmasis pasaulyje, kuris įgyvendino "nuo lopšio iki lopšio" principus. Tai atsispindi naujajame savivaldybės biurų pastate Maaswaard rajone. Čia dėmesys sutelktas į tvarumą ir sveiką darbo aplinką. Įspūdingas elementas yra didžiausias pasaulyje žaliasis fasadas, prisidedantis prie biologinės įvairovės ir aplinkos švaros. Šiltnamyje surenkama šiluma naudojama pastato šildymui, veikdama kaip natūralus oro kondicionierius.

RHOON ROTUŠĖ

Apvalus pastatas yra kompaktiškas, viskas yra arti. Pastatas yra daugiašonis, t. y. neturi priekinės ar galinės pusės. Jis atviras ir skaidrus visomis kryptimis, o skaidrumas yra tai, ką savivaldybė, kaip organizacija, nori spinduliuoti. Ir galiausiai, vieta itin tinkama apvaliam pastatui, nes jis matomas iš visų pusių.

Energijos taupymas prasideda nuo pastato formos, nes energija, kurios jums nereikia, yra pati tvariausia energijos rūšis. Dėl apvalios formos pastatas turi kompaktišką išorinį korpusą, o tai reiškia, kad jo paviršiaus plotas beveik nesušyla. Pietinėje pastato pusėje yra stoginės ir išsikišę karnizai, kurie apsaugo nuo šiltos vasaros saulės ir kartu yra pakankamai aukšti, kad praleistų žemą žiemos saulę. Tai reiškia, kad vasarą pastatą reikia mažiau vėsinti, o žiemąmažiau šildyti. Be to, visą stogą dengia saulės kolektoriai, todėl pastatas yra visiškai energetiškai neutralus.

Planai

Praėję pro pagrindinį įėjimą atsidursite atviroje erdvėje, kurioje stovi darbo stalai. Iš čia atsiveria gražus vaizdas į tarybos posėdžių salę, kurios grindys yra vienu metru žemesnės. Pro medinius stendus galite nusileisti į tą lygį. Aplink tarybos posėdžių salę išdėstytos valstybės tarnautojų darbo vietos, taip pat mero ir tarybos narių darbo vietos. Pati tarybos posėdžių salė yra sujungta su sporto ir (arba) darbuotojų kavine ir yra tame pačiame lygyje. Iš čia galima dalyvauti užsiėmimuose anksčiau įrengtoje sporto salėje. Sporto salės tribūnos taip pat yra tame pačiame lygyje, vadinasi, galite lengvai pereiti pirmyn ir atgal ir užkąsti tuo metu, kai vyksta renginiai.

IŠVADOS

Pastatas yra kompaktiškas ir apvalus, neturintis aiškios priekinės ar galinės pusės. Tai suteikia jam atvirumo ir skaidrumo jausmą, kurį siekia perteikti savivaldybė. Įeinant į pastatą, pirmiausia pasitinkama atvira erdvė su darbo stalais, o iš čia atsiveria vaizdas į tarybos posėdžių salę, kuri yra šiek tiek žemiau. Aplink tarybos salę yra valstybės tarnautojų darbo vietos, o pats tarybos posėdžių kambarys yra sujungtas su sporto arba darbuotojų kavinės erdve, kur galima stebėti sporto varžybas. Pastato energijos taupymas prasideda nuo jo formos, kuri leidžia optimaliai naudoti saulės energiją, taip padidinant pastato energetinį efektyvumą.

Sklypo planas

idėja

Savivaldybės pastatas yra pietinėje centrinio parko dalyje. Žiūrint iš išorės, biuro ir administracinis pastatas atrodo tarsi paviljonas viešajame parke. Prieštaravimas tarp privatumo ir viešai matomos darbo aplinkos vietos išspręstas dvigubu fasadu. Viena vertus, archajiška dengta arka, iškalta lakoniškame trikampiame tūryje, suteikia pastatui administracinį išskirtinumą vietos urbanistiniame kontekste, bet kartu veikia ir kaip vieša pastogė parke bei užtikrina vidaus erdvių apsaugą nuo saulės.

TVARUMAS

Viso medinio pastato CLT plokščių išorinis sluoksnis atidengiamas interjere, o jo charakterį išryškina šlifuoti plokščių paviršiai. Visos ŠVOK sistemos paslėptos po pakeliamomis grindimis ir už antrojo aukšto sienų, paliekant atidengtas gražias CLT lubas. Savivaldybės pastatas atitinka A klasės energinio naudingumo ženklo reikalavimus. Pirmenybė medienai, kaip tvariai medžiagai, paliekančiai nedidelį anglies dioksido pėdsaką viešojoje architektūroje, buvo bendros architekto, inžinierių ir interjero architekto pastangos, kurių rezultatas - sumanūs sprendimai tiek bendroje koncepcijoje, tiek smulkesnėse detalėse.

Planai

Vidinė kompaktiško pastato logika taip pat pagrįsta sluoksniais. Išoriniame trikampio formos pastato perimetre įrengta vietinių gyventojų registratūra ir atviro plano viešosios darbo zonos, apjuosiančios kvadratinį pastato branduolį. Kontrastingame uždarame tūryje dviejuose aukštuose telpa tarybos posėdžių salė, mažesnės posėdžių salės ir kitos kasdienį darbą palaikančios funkcijos. Veikla paremtos erdvės interjero architektūra yra lakoniška, o standartines baltas sienas keičia tolygus medinių konstrukcijų tonas.

Savivaldybės pastatas yra pastatytas centrinėje miesto parko dalyje ir vizualiai primena viešą paviljoną. Pastato fasadas yra dvigubas, kuris puikiai subalansuoja privatumą ir viešumą: iš išorės matomos viešosios paslaugos, o viduje pastatas yra suskirstytas į administracinius ir posėdžių skyrius. Ypatingą pastato bruožą suteikia medinis sluoksnis, kuriame ne tik integruojamos tvarios sistemos, bet ir suteikia pastatui išskirtinį ir estetiškai pritrenkiantį dizainą. Šis pastatas yra puikus pavyzdys, kaip tvarumas gali būti įtrauktas į architektūrinį projektą, neprarandant unikalumo ir funkcionalumo.

Sklypo planas

Aiškiai apibrėžto branduolio ir lenkto apvalkalo Noaino miesto rotušės planas aiškiai iliustruoja koncepcinį požiūrį į šį pastatą. Kaip pažymi projektuotojai, šia rotuše siekiama pakeisti sąveiką su aplinka, pripažįstant didėjančius iššūkius, kurių mūsų visuomenė nebegali paneigti. Pastato vieta atskleidžia dviejų kraštovaizdžių konfliktą: iš vienos pusės - miesto audinys ir sunki ir apleista aikštė, iš kitosnatūrali aplinka, nukreipta į pietų kryptimi augantį parką.

Naujojoje Noaino miesto rotušėje įrengtos pasyvios ir aktyvios energijos taupymo sistemos. Abi sistemos buvo kuriamos nuo pat ankstyvųjų projektavimo etapų, todėl galutinį pastato rezultatą aiškiai lemia jų buvimas. Projektui suteiktas energijos vartojimo reitingas, kuris užtikrina 60 proc. energijos sutaupymą. Biurų pastate apšvietimas paprastai suvartoja daugiau energijos. Siekiant kuo labiau sumažinti jo poveikį, pastatas buvo statomas taip, kad visose jo patalpose būtų kuo daugiau saulės šviesos.

Planai

Projektas sumanytas kaip sluoksnių junginys. Pastato centre yra tuščia erdvė, kurią dengia stoglangis, skleidžiantis šiaurinę šviesą į visas judėjimo erdves. Palei šią tuštumą pagrindiniai laiptai jungia skirtingus lygius. Aplink ją esantis koridorius leidžia patekti į biurus ir posėdžių sales. Šios erdvės atskirtos pertvaromis, nesiekiančiomis lubų, todėl centrinė saulės šviesa patenka ir į privačias erdves.

IŠVADOS

Noaino miesto rotušės planas aiškiai iliustruoja koncepcinį požiūrį į tvarumą ir aplinkos sąveiką. Pastato vieta atskleidžia miesto ir natūralios aplinkos konfliktą, o projektas sumanytas kaip sluoksnių junginys, su centrine tuščia erdve, skleidžiančia šiaurinę šviesą į visus judėjimo takus. Šalia esantis koridorius ir pertvaros leidžia patekti į biurus ir posėdžių sales, kurioms taip pat prasiskverbia saulės šviesa. Rotušėje įrengtos pasyvios ir aktyvios energijos taupymo sistemos, kurios buvo įtrauktos į projektą nuo pat pradžių, garantuojant 60 proc. energijos taupymą. Pastatas taip pat optimizuotas saulės šviesos naudojimui, siekiant sumažinti apšvietimo energijos sąnaudas. Tai atspindi įsipareigojimą tvarumui ir aplinkai draugiškai veikiančiam pastatui.

Pasiūlymas dėl originalios Tondero rotušės išplėtimo grindžiamas istorinės rotušės - klasikinio viešųjų įstaigų pastato su koridoriais ir kabinetais, registratūra ir centrine priėmimo sale - ir priestato, kuriame atsiranda kažkas naujo - atviri ir skaidrūs viešieji namai, sugretinimu. Priestatas paklūsta esamai rotušei, tačiau vis tiek turi savitą išraiškątai stiklinis pastatas, pasitinkantis lauką ir neformaliai pakviečiantis. Pasiūlymo koncepcijatai dialogas tarp originalaus pastato brutalumo ir sunkumo bei naujojo pastato lengvumo ir subtilumo. Projektu kuriami ne du konkuruojantys pastatai, o dvi visumos dalys, kurios veikia kartu ir papildo viena kitą.

Planai

Priešingai nei originalioje rotušėje, kuri buvo padalyti į koridorius ir kabinetus, viduje pastatas yra atviro plano, o stalai ir susitikimų erdvės iš dalies atskirtos lentynomis. Kaip interjero ir eksterjero erdves sieja vizualinis skaidrumas, o susitikimų erdves - judėjimo sklandumas, taip ir du rotušės aukštus jungia šviesa ir akustika, kurią užtikrina atviras dvigubo aukštingumo praėjimas palei kiemo perimetrą.

Naujasis pastatas stovi tarp svarbių istorinių miesto pastatų ir pelkės kraštovaizdžio. Istorinio miesto atmosfera į rotušę perkeliama naudojant raudonas plytas kaip naujojo kiemo ir pirmojo pastato aukšto paviršiaus medžiagą. Pelkių kraštovaizdį žymi lenkta naujojo pastato stiklo fasado forma, kuri pabrėžia kraštovaizdį ir netoliese esančios upės vingius.

Projektas grindžiamas dialogu tarp originalaus pastato ir naujojo stiklinio priestato, kuris įtraukia naująją konceptą - atvirus ir skaidrius viešuosius namus. Naujasis pastatas subtiliai subalansuoja istorinio brutalumo ir sunkumo elementus su lengvumu ir skaidrumu. Jis integruojamas į miesto kraštovaizdį naudojant raudonas plytas ir lenktą stiklo fasadą, kuris atspindi aplinkos ypatumus. Viduje pastatas yra atviro plano, su erdvėmis suskaidytomis lentynomis ir pabrėžiamas vizualinis skaidrumas. Sklandus judėjimas ir šviesos naudojimas jungia naują ir seną pastatą, sukurdami harmoningą aplinką.

IŠVADOS

ANALOGŲ STUDIJOS IŠVADOS

VYSTYMO TIPAS

Pasiūlymai

PLOTAS (PRIEŠ IR

Valgykla, erdvės

PAPILDOMŲ FUNKCIJŲ?

KOKIOJE ERDVĖJE

MEDŽIAGIŠKUMAS

Sukuriamas ryšis erdvės. užtikrinamas natūralus apšvietimas.

užtikrina lankstų išplanavimą kuria privatumą ir integruoja pastatą i erdvę. Bendros darbo erdvės. Neišskiriamas daug funkcijų. erdvės

integruojamas į esamą parką.

biblioteką, kavinė, kultūros centras, viešos erdvės

Komercinė/

Centrinė Aikštė/

Komercinė teritorija

mūras

natūralus apšvietimas. erdvės natūralaus apšvietimo kiekis

Integruojama viešoji erdvė. Jungiama gamtinė teritorijos. Ypač išplanavimas kuria lanksčias darbo urbanizuotą

1. Moderniuose biuruose galima pastebėti atviroms darbo erdvėms teikiamą prioritetą. Netik atsisakoma koridorių-kabinetų plano, bet erdvinė jungtis formuojama ir tarp aukštų

2. Analoguose pastebimas didelis dėmesio skyrimas natūraliam pastato apšvietimui, pabrėžiant jo svarbą tvariam pastatui. Naudojami atriumai ir vidiniai kiemai, taip pat užtikrinama apsauga nuo karštos vasaros saulės.

3. Siekiant didinti objektų gyvybingumą ir integraciją į miesto gyvenimą, neretai integruojamos ir kitos kasdien gyventojų naudojamos funkcijos, tokios kaip: kultūrinė, komercija, maitinimas ar vieša erdvė

4. Tiek rekonstrukcijos, tiek naujos statybos projektuose pastebimas didelis stiklo naudojimas. Konstrukcijoms naudojamas metalas arba betonas, bet projektai labiau akcentuojantys pastato tvarumą neretai naudoja medines konstrukcijas.

5. Objektai projektuojami gamtinėse arba ribinėse tarp miesto ir gamtos teritorijose dažniausiai pabrėžia prisitaikymą prie esamų gamtinių objektų ar jų formų. Dažnai tai tampa koncepcijos dalimi.

04 05 03

architektūrinė dalis

Projekto VIZIJA

Projekto pavadinimas ”LINK” yra dviprasmiškas. Link simbolizuoja tolimesnę tvarios, modernios ir savo vertybes puoselėjančios Kretingos vystymo kryptį. Projektas įgauna naujos vizijos ir pirmo žingsnio jos link reikšmę. Taip pat “LINK” (angl. jungtis) reiškia ir dviejų pusių suderinimą. Šiuo atveju pastatas tampa jungtimi tarp istorijos vertybių ir šiandienos poreikių, tarp centrinės aikštės ir šalia jos esančio parko, tarp savivaldybės administracijos darbuotojų ir Kretingos gyventojų. Kretingos miesto savivaldybės administracijos perkėlimas iš dabartinės periferinės vietos į miesto centrą yra esminis projekto siūlymas, siekiantis sustiprinti savivaldybės dalyvavimą miesto gyvenime. Šis sprendimas leis geriau aptarnauti gyventojus, užtikrinti efektyvesnį miesto valdymą ir sustiprins ryšius su miesto bendruomene bei lankytojais.

Vienas pagrindinių projekto tikslų yra padidinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir skatinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą miesto valdyme. Naujas savivaldybės pastatas, įsikūręs miesto centre, taps lengviau pasiekiamas miesto gyventojams, skatins bendruomenės įsitraukimą ir pagerins viešųjų paslaugų kokybę. Projekto vizija yra grindžiama Kretingos miesto tapatybės stiprinimu ir bendruomenės poreikių tenkinimu. Perkeliant savivaldybės administraciją į miesto centrą, sukuriama dinamiška ir gyvybinga miesto erdvė, kurioje žmonės gali burtis, bendrauti ir dalyvauti miesto gyvenime. Tai skatins pilietinį aktyvumą, stiprins bendruomenės ryšius ir padės kurti patrauklią bei tvarią miesto aplinką

visiems gyventojams ir lankytojams.

Taip pat grąžinus savivaldybės administraciją į centrinę miesto dalį, būtų atkurtas istorinis centrinės aikštės užstatymas ir sukurtas vientisas architektūrinis ansamblis, kuris atspindėtų miesto vertybes ir identitetą. Tokiu būdu būtų sujungtos miesto tradicijos su šiuolaikiniais poreikiais bei projektas padėtų integruoti šiuolaikinius architektūrinius sprendimus, sukuriant harmoniją tarp tradicinių miesto bruožų ir modernios infrastruktūros. Atkūrus pirminius aikštės matmenis, būtų pagerintas miesto estetinis vaizdas ir sukurta patraukli bei funkcionali viešoji erdvė.

Savivaldybės administracijos pastato perkėlimas į miesto centrą yra svarbus žingsnis siekiant sukurti modernų ir tvarų administracinį centrą. Šis sprendimas leistų efektyviai panaudoti turimus išteklius ir užtikrinti teisingą kryptį ilgalaikiam modernaus miesto vystymuisi, o pastatas taptų ne tik administraciniu centru, bet ir simboline miesto vertybių išraiška, jungiančia miesto istoriją su šiuolaikiniais poreikiais.

Savivaldybės administracijos pastato projektas yra neatsiejama Kretingos miesto vystymosi dalis. Siekiant sukurti tvarų ir modernų miestą, kuris puoselėtų savo istoriją ir kultūrą, svarbu pradėti nuo tvirto pirmojo žingsnio. Šio projekto vizija yra suteikti Kretingos miestui administracinį centrą, kuris taptų stipresnės, labiau susietos ir tvarios bendruomenės centru, atitinkančiu šiuolaikinius poreikius ir iššūkius.

UŽSTATYMO IŠSKAIDYMAS IR PRITAIKYMAS

Pastato architektūrinė idėja grindžiama senamiesčio mastelio ir istorinės architektūros integracija, siekiant sukurti objektą, kuris harmoningai įsilietų į Kretingos miesto kontekstą. Pagrindinis principas yra suskaidyti pastatą į mažesnius tūrius, atspindinčius kadaise čia buvusį užstatymą. Šie tūriai yra modeliuojami taip, kad atkartotų senamiesčio karnizų ir kraigų linijas, sukuriant dinamišką ir autentišką siluetą. Dabar esančio paminklo J. K. Chodkevičiui vietoje sukurimas praėjimas jungiantis parką su aikšte. Šios jungties vietoje iškyla laikrodžio bokštas, menantis ir respektuojantis kadaise centre stovėjusią rotušę. Tūrių modeliavimas, atsižvelgiant į senamiesčio istoriją ir architektūrinius elementus, leidžia pastatui natūraliai įsilieti į aplinką, išlaikant istorinę vertę ir vizualinį ryšį su miesto praeitimi. Tai sukuria architektūrinę dermę ir stiprina miesto identitetą. Projektuojamą pastatą integruojant į šalia esantį

parką, kai kurie tūriai yra pasukami ir ištempiami, sustiprinant jungtį tarp urbanistinės ir gamtinės aplinkos. Pastatas tarsi susineria su parku ir papildomais tūriais tampa neatsiejama jo dalimi. Šis architektūrinis sprendimas ne tik užtikrina harmoningą pastato integraciją į miesto ir parko kontekstą, bet ir prisideda prie erdvės funkcionalumo. Pastato tūrių skaidymas į mažesnius segmentus padeda sumažinti mastelį ir sukurti žmogiškesnę, senamiesčiui artimą aplinką, kuri skatina bendravimą ir socialinę sąveiką. Pastato architektūrinė koncepcija remiasi pusiausvyra tarp istorijos ir modernumo, miesto ir gamtos. Tai leidžia sukurti savivaldybės administracijos pastatą, kuris ne tik atspindi miesto istorinę praeitį, bet ir įsitraukia į gyventojų kasdienį gyvenimą. Pastatas tampa ne tik funkcionaliu administraciniu centru, bet ir vizualine miesto vertybių išraiška, kuri jungia praeitį su dabartimi ir ateitimi.

architektūrinė idėja

BUVES UŽSTATYMAS

KRETiNGOS PASTATŲ MASTELIS

NAUJA UŽSTATYMo LINIJA

URBANISTINĖ

Urbanistinė idėja šiame projekte glaudžiai remiasi istoriniais miesto bruožais ir urbanistine tradicija, kurie svarbūs kiekvieno miesto tapatybei ir charakteriui formuoti. Pagrindinis pastato urbanistinis principas yra perimetrinio centrinės aikštės užstatymo atkūrimas, siekiant sukurti harmoningą ir tinkamo mastelio erdvę, atitinkančią miesto poreikius.

Projektuojamas pastatas, stovėsiantis dabartinėje istorinėje vietovėje, turi galimybę atgaivinti senąją miesto struktūrą ir atkurti centrinės miesto aikštės vaidmenį. Perimetrinis užstatymas šioje vietoje buvo svarbus miesto planavimo elementas, kuris prisidėjo prie miesto centro gyvybingumo ir identiteto formavimo. Todėl pastato perimetrinis užstatymas čia ne tik atkuria praeities bruožus, bet ir atveria naujas galimybes aktyviai centrinei aikštei.

Savivaldybės administracijos urbanistinė koncepcija remiasi abipusiu miesto ir gamtos ryšiu, atsižvelgiant į abiejų pusių galimybes ir iššūkius. Kadangi objektas projektuojamas tarp aikštės ir parko svarbu ne tik sukurti funkcionalią ir estetiškai patrauklią architektūrinę struktūrą, bet ir užtikrinti tęstinumą bei integralumą su esama aplinka. Norint išsaugoti ne tik gyventojams įprastą ryšį tarp aikštės ir parko, bet ir paminklą J. K. Chodkevičiui, tūryje atveriamas koridorius jungiantis centrines miesto erdves. Norint prisitaikyti prie abiejų objektas tampa dvipusiu tūriu. Viena pusė formuoja aikštės perimetrą, o kita betarpiškai įsilieja tarp parko medžių. Tūrio dvilypiškumas leidžia prisitaikyti tiek prie aikštės, tiek parko poreikių bei vertybių.

Projekto urbanistiniai sprendiniai leidžia kurti ne tik modernų ir tvarų miesto centrą, bet ir atspindėti vietos unikalumą ir charakter. Integracija su aplinka ir istorija suteikia galimybę sukurti turiningą ir įdomią miesto erdvę, atitinkančią tiek praeities, tiek dabarties poreikius.

Projekte numatyti du esminiai teritorijos pakeitimai, skirti sukurti harmoningą ir funkcionalią erdvę Kretingos miesto centre. Pirmasis pakeitimas apima automobilių stovėjimo aikštelės centrinėje miesto aikštėje panaikinimą. Planuojama dalį stovėjimo vietų perkelti į požeminę saugyklą po naujai projektuojamu pastatu. Šis sprendimas leis atlaisvinti daugiau erdvės pėstiesiems ir bendruomenės veikloms, taip išsaugant miesto centro estetinį ir funkcionalų pobūdį. Antrasis pakeitimas susijęs su esamo komercinio pastato pakeitimu mažesnio mastelio užstatymu, kuris formuos istorinės gatvės pratesimą iki Akmenos upės. Tai padės išlaikyti miesto istorinio ir urbanistinio tęstinumo principus, sukuriant patrauklesnę ir draugiškesnę aplinką miestiečiams. Centrinė aikštė projektuojama kaip visiškai atvira ir funkcionali erdvė, skirta dideliems žmonių susibūrimams ir įvairiems renginiams. Planuojama simboliškai pažymėti aikštėje buvusią rotušę, pasitelkiant specialias dangas, kas sustiprins istorinį miesto identitetą ir sukurs įdomų vizualinį elementą miesto centre.

Patekimas į projektuojamą sklypą bus užtikrintas iš Rotušės a. gatvės ties projektuojamu pastatu, taip užtikrinant sklandų ir patogų patekimą į teri toriją bei prisidedant prie natūralaus žmonių srau to valdymo. Numatoma atstatyti Vytauto gatvės atkarpą iki Akmenės gatvės, pritaikant ją pėsčiųjų judėjimui. Esama parko takų struktūra išsaugoma ir papildoma naujais takais bei erdvėmis, kurie pagerins parko funkcionalumą ir prieinamumą.

Pažymint buvusio kvartalo užstatymą, parko vi etoje bus formuojami įvairių želdinių plotai, taip padedant išlaikyti istorinio miesto audinio atspin dį šiuolaikiniame kontekste. Parko centre pro jektuojama vaikų žaidimo aikštelė, kuri skatins vietos gyvybingumą ir bendruomenės susibūrim us. Ši erdvė taps svarbia socialine vieta, kurioje galės rinktis šeimos ir vaikai, taip pat prisidės prie bendro parko patrauklumo ir funkcionalumo.

Šie teritorijos ir sklypo tvarkymo sprendi mai padės sukurti istoriškai ir funkciškai turtingą miesto erdvę, kuri atitiks šiuolaikinius gyventojų poreikius ir prisidės prie miesto gyvybingumo ir bendruomenės stiprinimo.

Projektuojamas pastatas yra trijų aukštų: du antžeminiai aukštai ir požeminė automobilių saugykla. Požeminėje saugykloje suplanuotos 49 automobilių stovėjimo vietos, iš jų 3 pritaikytos neįgaliesiems ir 9 skirtos elektromobilių įkrovimui. Be to, saugyklapritaikyta naudojimui kaip slėptuvė, kuri kito etapo metu būtų detalizuojama atsižvelgiant į užsakovo poreikius ir reikalavimus. Iš požeminės saugyklos į pastato vestibiulį galima patekti liftu arba laiptais, užtikrinant patogų ir greitą judėjimą.

Pirmame aukšte yra numatyti vestibiulis, dalis darbo vietų, techninės ir komercinės patalpos bei dienos ir informacijos centras. Vestibiulis yra pagrindinė įėjimo zona, skirta svečiams ir darbuotojams, sukurta taip, kad būtų jauki ir funkcionali, užtikrinant sklandų srautą į kitas pastato erdves. Dienos ir informacijos centras yra svarbus pastato elementas, siekiantis skatinti bendruomeniškumą ir įvairių gyventojų grupių bendravimą. Šis centras atviras visiems miesto gyventojams ir lankytojams, suteikiantis informacijos apie miesto administracijos veiklą, paslaugas ir renginius. Dienos centre taip pat numatomi įvairūs seminarai, mokymai ir kultūriniai renginiai, kurie skatina socialinį aktyvumą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų bendruomenės narių. Pastato multifunkciškumas taip pat mažina atskirtį tarp miesto gyventojų ir savivaldybės administracijos. Skatinamas bendradarbiavimas ir gyventojų įsitraukimas į veiklą.

Administracinių patalpų išplanavimas grindžiamas dviem pagrindinėmis idėjomis: universaliu dizainus ir atviru planu. Kiekvienam padalinto pastato tūriui priskiriama vis didesnė grindų altitudė, todėl erdvinė struktūra, pamažu, bet nuolat kylanti rampomis, užtikrina patogų darbuotojų ir lankytojų susisiekimą, o zigzago forma sukuria dinamišką judėjimą, atspindintį senamiesčiui būdingas trumpas perspektyvas, skatinančias toliau tyrinėti pastatą. 120 Atvirų darbo vietų suprojektuotos geriausią natūralų apšvietimą turinčiose pastato vietose, taip užtikrinant maksimalų darbo komfortą ir efektyvumą. Šios erdvės skatina bendradarbiavimą ir komunikaciją tarp darbuotojų, išvengiant niūrių koridorių ir izoliuojančių kabinetų tipo plano. Tarp atvirų darbo zonų integruotos ir atviros poilsio erdvės suteikia galimybę atsipalaiduoti šiek tiek atsitraukus nuo darbastalio ir padidina bendrą darbo vietos patrauklumą. Pastate taip pat numatyti atskiri įvairių dydžių darbo kambariai, skirti komandiniam darbui.

Pastato erdvinė- planinė struktūra remiasi šiuolaikiškais ir tvariais principais. Istoriškai jautrus pastato tūris viduje įgauna modernią ir universalią plano formą, pritaikytą tiek darbuotojams, tiek miesto gyventojams ir lankytojams.

Eksterjere naudojamos medžiagos ne tik atitinka šiuolaikinius tvarumo standartus, bet ir subtiliai integruojasi į senamiesčio kontekstą, nebandant jo imituoti. Fasaduose naudojamos tvarios ir ilgaamžės medžiagos, tokios kaip medžio kompozito lamelės, valcuota nerūdijančio plieno skarda ir vitrinos su „switch film“ technologija. Mediena ir nerūdijančio plieno skarda sudaro pa-

tikimą ir laiko patikrintą derinį, užtikrinantį fasado atsparumą aplinkos poveikiui ir ilgaamžiškumą. Šiuolaikiniai fasado sprendimai, nors ir modernūs, subtiliai prisiderina prie senamiesčio aplinkos, taip sukuriant kontekstualiai jautrų ir estetiškai patrauklų architektūrinį sprendimą.

Interjere taip pat daug dėmesio skiriama tiek estetikos, tiek funkcionalumo dermei, siekiant

sukurti patrauklią ir ergonomišką darbo aplinką. Vidaus apdailoje naudojamos natūralios ir šiltos medžiagos, tokios kaip mediena ir poliruotas betonas, kurios suteikia patalpoms jaukumo ir šilumos pojūtį. Švelnūs ir natūralūs spalvų tonai, kartu su minimalistine medžiagų palete, kuria ne blaškančią, bet ir ne slegiančią darbo aplinką.

Bendrai, pastato medžiagiškumas yra

parinktas siekiant suderinti modernumą su kontekstualumu, užtikrinti pastato ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Šiuolaikiniai sprendimai tiek eksterjere, tiek interjere sukuria modernų, estetiškai patrauklų ir praktišką pastatą, kuris ne tik efektyviai tarnauja savo paskirčiai, bet ir praturtina miesto architektūrinį vaizdą.

PASTATO TVARUMAS

Svarbiausias tvarumo sprendinys šiame projekte yra pastato socialinis ir kultūrinis tvarumas. Skatinamas pastato multifunkcinis ir patogus naudojimas, siekiant sukurti objektą, kuris bus naudojamas ilgai ir intensyviai. Tai apima ne tik patogias darbo ir viešąsias erdves, bet ir kultūrinio bei socialinio gyvenimo skatinimą. Taip pat užtikrinamos lygios judėjimo galimybės visiems gyventojams, mažinant atskirtį bendruomenėje. Pastate judėjimas numatomas įrengtais pandusais ir liftais, kurie užtikrina patogų judėjimą visiems, įskaitant žmones su negalia, senjorus ir tėvus su vaikų vežimėliais.

Projekte numatyta ir daug tradicinių bei tiesioginių tvarumo sprendimų, kurie prisideda prie aplinkosaugos ir energijos taupymo. Elektromobilių įkrovimo stotelės skatina ekologiškesnį transportą, o 64 vietų dviračių saugykla skatina naudotis dviračiais, mažinant oro taršą. Sklypo sutvarkymo sprendiniuose numatomi vietinei florai skirti plotai, didinantys teritorijos vietinės gamtos įvairovę. Lietaus vandens surinkimo sistema leidžia efektyviai naudoti vandenį, sumažinant jo suvartojimą. „Switchfilm“ sluoksnis vitrinose leidžia reguliuoti šviesos ir šilumos patekimą į pastatą, taip sumažinant šildymo ir vėsinimo kaštus. Pastato orientacija rytai-vakarai suteikia didelį pietų kryptimi nukreipto stogo plotą, kuris yra idealiai tinkamas saulės modulių įrengimui. Saulės energijos panaudojimas prisideda prie pastato energijos poreikių patenkinimo, sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinant anglies dioksido išmetimą.

Apibendrinant, pastato tvarumo sprendiniai neapsiriboja tik aplinkosauga, bet ir apima socialinį bei kultūrinį tvarumą. Multifunkcinis pastato naudojimas, lygios judėjimo galimybės visiems, įvairūs aplinkosaugos sprendimai ir saulės energijos panaudojimas sudaro visapusiškai tvarų projektą, kuris prisidės prie ilgalaikio miesto vystymosi ir bendruomenės gerovės.

Pastato konstrukciniam sprendimui pasirinkta CLT (kryžminio sluoksniavimo medienos) konstrukcija, kuri savo tvirtumu prilygsta ir net pranoksta gelžbetonį. CLT yra vis labiau populiarėjanti konstrukcijų technologija, leidžianti statyti tvirtas, bet lanksčias konstrukcijas su dideliais tarpatramiais. Ši technologija suteikia galimybę projektuoti erdvius, atvirus interjerus, kurie prisideda prie funkcionalios ir estetiškos darbo aplinkos kūrimo.

Naudojama mediena yra tvari ir atsinaujinanti medžiaga, padedanti mažinti anglies dioksido išmetimus ir prisidedanti prie aplinkosaugos. CLT konstrukcija leidžia projektuoti lengvesnius pastatus, sumažinant konstrukcijų svorį ir apkrovas. Tai yra ypač naudinga, kai reikia sukurti atviras erdves, kurios skatina bendradarbiavimą ir komunikaciją tarp darbuotojų.

Pastato CLT karkasas remiasi ant gelžbetoninių rūsio sienų, užtikrinant stabilumą ir ilgaamžiškumą. Gelžbetoninės rūsio sienos suteikia tvirtą pagrindą visam pastatui, tuo pačiu užtikrinant, kad pastatas bus atsparus įvairioms apkrovoms ir poveikiams. Šis konstrukcinis sprendimas leidžia sukurti pastatą, kuris ne tik atitinka šiuolaikinius tvarumo ir funkcionalumo reikalavimus, bet ir suteikia galimybę lanksčiai planuoti vidaus erdves pagal besikeičiančius poreikius.

CLT konstrukcija taip pat prisideda prie greitesnio ir efektyvesnio statybos proceso. Kryžminio sluoksniavimo medienos plokštės gaminamos iš anksto ir montuojamos vietoje, kas leidžia sumažinti statybos laiką ir darbo sąnaudas. Be to, medienos konstrukcijos suteikia pastatui natūralią šilumos izoliaciją, padedant sumažinti energijos suvartojimą šildymui ir vėsinimui.

Apibendrinant, CLT konstrukcijos naudojimas šiame projekte ne tik užtikrina pastato tvirtumą ir ilgaamžiškumą, bet ir prisideda prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Naudojant atsinaujinančią medieną, kuriant atviras ir lanksčias erdves bei efektyviai išnaudojant medžiagų savybes, sukuriamas modernus, patikimas ir aplinkai draugiškas pastatas.

PROJEKTO IŠVADOS

Projektu siekiama perkelti Kretingos miesto savivaldybės administracijos pastatą į miesto centrą, kad jis taptų ne tik administraciniu, bet ir kultūriniu bei socialiniu centru. Šis žingsnis leis glaudžiau integruoti savivaldybę į miesto gyvenimą, stiprins ryšį su bendruomene ir padės geriau aptarnauti gyventojus. Naujasis administracijos pastatas orientuojasi būtent į juos. Įvairiomis funkcijomis pripildytas pastatas skatina gyventojų įsitraukimą į objekto kasdienybę, erdvinėje struktūroje užtikrinamas patogus judėjimas pritaikytas visiems, o vidaus planas perima atviros ir bendrauti skatinančios erdvės vaidmenį. Pastatas projektuojamas pagal kadaise buvusio užstatymo perimetrą, pritaikant jį šiandienos poreikiams. Administracijos projektas remiasi istoriniu kontekstualumu, išlaikant senamiesčio architektūrinius bruožus ir integruojant šiuolaikinius sprendimus. Eksterjerui naudojamos tvarios ir ilgaamžės medžiagos, kurios prisiderina prie miesto aplinkos, o interjeras modernus, jaukus ir funkcionalus. Taip sukuriama harmonija tarp praeities ir dabarties, užtikrinant, kad pastatas atitiks tiek istorinį paveldą, tiek šiuolaikinius miesto poreikius.

PAPILDOMAS INFORMACIJA

RĖMĖJAI

• Saulės elektrinės

• Įkrovimo stotelės

• Durys

• Langai

• Fasado sistemos

• Apsaugos sprendimai

• Apsaugos nuo įsibrovimo sistemos

• Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos

• Patekimo kontrolės sistemos

• Vaizdo stebėjimo ir valdymo sistemos

• Statybos darbai

• Eco gaminiai - ECO 8

• Akva 10 - lauko vandens surinkimo sistema

• Rišamasis smėlis ir kita

• Ventilacinės grotelės

Gaminama medieną, paruoštą pagal unikalią, laiko patikrintą japonų medienos deginimo technologiją „Yakisugi“. Tai natūraliausias medienos paruošimo būdas, suteikiantis jai tiek apsauginę, tiek estetinę funkciją. Kretingos savivaldybės administracinio pastato projekte, tokio tipo mediena siūlome naudoti interjero bei terasų apdailai. Deginta mediena užtikrins ne tik išskirtinį estetinį vaizdą, bet ir tvarumą, draugiškumą aplinkai ir lankytojų sveikatai.

• Žemės sklypo kadastriniai (geodeziniai) planai

• Kontroliniai geodeziniai plana

• Skenavimas su 3D lazerine sistema LiDAR

• Topografiniai planai

• Požeminių tinklų ir komunikacijų geodeziniai planai

• Statinių, pastatų, inžinerinių tinklų kadastriniai planai

• Statinių pridavimas

• Stogo danga

• Statybines medžiagas

• Lauko ir vidaus apšvietimas

Percussion Play yra įmonė, kuri specializuojasi lauko muzikos instrumentų gamyboje. Jų gaminami produktai yra skirti įvairioms viešosioms erdvėms, tokioms kaip parkai, mokyklos, vaikų žaidimų aikštelės, sveikatos priežiūros įstaigos, poilsio zonos ir kitos viešos vietos. Šios įmonės gaminius naudojame muzikos aikštelėje, kuri yra vaikų žaidimų aikštelės dalis.

• Lauko treniruokliai

• Sporto aikštės įranga

Su šios įmonės pagalba buvo suprojektuota posėdžių salė ir kitos patalpos kuriose reikia garso įrangos. Taip pat įmone galėtu dalyvauti svarbesniuose savivaldybės administracijos renginiuose, įrenginėjant ir konsultuojant renginių rangovus.

• Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia

• Mažosios architektūros elementai

• Automobilių saugyklų elementai

• Multifunkcinės, interaktyvios vaikų žaidimų aikštelės

• Išmanieji miesto sprendimai

• Saugaus eismo sprendimai statybos metų ir vėliau

• Darbo vietų aprupinimas elektronikos produktais

• Darbo kambarių aprupinimas elektronikos produktais

• Poilsio patalpų aprupinimas elektronikos produktais

• Interjero sprendimai

• Priešgaisrinė sauga

• Avarinis apšvietimas

• Įėjimo kontrolė

• Pastatų valdymas

• Valdikliai, išplėtimo moduliai, serveriai ir vartotojo sąsajos

• Mišiniai paviršių lyginimui

• Hidroizoliacinės jungimo juostos

• Elastingi siūlių užpildai/gruntai

• Plytelių klijai

• Pagalbinės medžiagos

• Hidroizoliacinės medžiagos

• ir kita

PASTATO BENDRI RODiKLAI

Aikštės sklypo plotas - 1.204 ha (nėra statinių)

Rūsio patalpų eksplikacija

Žymėjimas

Parko sklypo plotas - 1.182 ha

Pavadinimas

0.01

Pastato bendras plotas - 3880 m2

Automobilių saugykla

Pastato antžeminis plotas - 2345 m2

0.02

Inž. įvadų patalpa

Inž. įvadų patalpa

Pastato požeminis plotas - 1535 m2

Inž. įvadų patalpa

Pag. patalpa

Pastato užstatymo plotas - 1625 m2

Užstatymo intensyvumas -

Užstatymo tankis - 14%

Aukštų skaičius - 2+rūsys

Aukštis - 16.55m

Pag. patalpa

Med. punktas

Koridorius

Plotas, m² 1 464,04 14,64 13,31 14,29 6,18 9,45 9,22 4,07

Pavadinimas

Vestibiulis

Pag. patalpa

San. mazgas

Pag. patalpa

San. mazgas

San. mazgas

Galerija

Darbo erdvės

Darbo kambarys

Darbo kambarys

Pag. patalpa

Pag. patalpa

Vestibiulis

Bendra veiklų erdvė

Užsėmimų kambarys

Užsėmimų kambarys

Užsėmimų kambarys

San. mazgas

San. mazgas

San. mazgas

Informacijos centras

Pag. patalpa

San. mazgas

Komercinė patalpa

Pag. patalpa

Pag. patalpa

San. mazgas

San. mazgas

San. mazgas

Komercinė patalpa

Pag. patalpa

San. mazgas

Komercinė patalpa

Pag. patalpa

San. mazgas

Komercinė patalpa

Pag. patalpos

San. mazgas

Plotas, m² 178,70 4,49 7,39 1,68 9,69 6,49 116,88 121,11 5,78 9,80 78,09 40,35 51,80 149,60 45,28 33,64 23,60 5,50 5,50 5,29 25,43 4,96 7,04 94,42 17,26 10,25 6,88 6,88 7,29 50,49 18,21 6,77 64,34 30,62 6,77 79,84 34,05 6,40 1 378,56 m²

Pavadinimas

Archyvas

Darbo erdvės

Darbo kambarys

Darbo kambarys

Darbo erdvės

Poilsio erdvė

Posėdžių salė

Kabinetas

Darbo kambarys

Kabinetas

Poilsio zona

San. mazgas

San. mazgas

San. mazgas

Darbo erdvės

Darbo erdvės

Darbo kambarys

Darbo kambarys

Darbo kambarys

Darbo erdvės

Darbo kambarys

Darbo kambarys

Rūsio patalpų eksplikacija

Pavadinimas

Automobilių saugykla

Inž. įvadų patalpa

Inž. įvadų patalpa

Inž. įvadų patalpa

Pag. patalpa Pag. patalpa

punktas Koridorius

Summary of the Kretinga Municipality Administration Building Project

The proposed relocation of the Kretinga Municipality Administration from its current peripheral location to the city center aims to enhance the integration of the administration into the daily life of the city. This move will not only improve service accessibility for residents but also reinforce the municipality’s connection with the community and visitors. The new building will serve as a dynamic civic space, promoting active public participation and fostering a sense of belonging among citizens.

Urban Planning Concept

The central urban planning idea is to recreate the historic perimeter block of the central square, restoring its original dimensions. The building stands on the edge of the square and acts as a seamless link between the city and the park. This approach honors the historical context while addressing modern needs, transforming the area into a multifunctional cultural and social hub.

Architectural Vision

Architecturally, the building is divided into volumes that reflect the scale of the old town, symbolizing the historical structures that once stood here. These volumes are designed to recreate the rhythm of the old town’s cornices and ridges,

with some oriented towards the park to blend the structure into the natural environment. The central volume in the space of the memorial statue is turned into a passage with a clock tower representing the Town hall that once stood in the central square. This configuration ensures a harmonious relationship between the built environment, history and nature, enhancing the urban fabric.

Site and Landscape Design

The project includes significant changes to the surrounding area. The current parking lot in the central square will be removed, with some parking spaces relocated to an underground garage beneath the building. This garage will accommodate 49 vehicles, including spaces for disabled users and electric vehicle charging stations. A new, smaller-scale commercial development will extend the historical street grid to Akmena street. The central square will be transformed into an open, functional space for large gatherings, with symbolic elements marking the location of the former town hall. Existing park pathways will be preserved and augmented with new paths and green areas, and a children’s playground will be added to encourage local vitality.

Spatial-Planning Solutions

The proposed building will be three stories high,

with two above-ground levels and an underground parking garage featuring 49 spaces, including spots for disabled users and electric vehicle charging. The garage can also function as a shelter, with details to be finalized later. The ground floor will include a lobby, workspaces, technical and commercial areas, and a day and information center. The design emphasizes accessibility with ramps and open-plan layouts, fostering collaboration and communication. Meeting rooms of various sizes will support different work needs, and the building will house 120 workspaces and a multipurpose conference room.

Structural and Material Solutions

The building will utilize CLT (cross-laminated timber) construction, known for its strength and flexibility, allowing for large spans and open spaces. This sustainable material choice supports environmental goals, offering a renewable alternative to traditional construction methods. The CLT structure will rest on reinforced concrete basement walls, ensuring stability and durability. Externally, the building will feature sustainable and long-lasting materials, such as wood composite lamellae, rolled stainless steel cladding, and switchable film glass panels. This combination not only ensures durability but also harmonizes with the historic environment without imitating it. Internally, a blend of natural materials like

wood and polished concrete, along with modern elements such as glass, will create a warm, inviting, and functional workspace.

Sustainability Features

The project emphasizes social and cultural sustainability by promoting multifunctional and accessible usage, aiming to create a long-lasting, widely utilized public asset. Equal access is a priority, with inclusive design features reducing community disparities. The building also incorporates several direct sustainable measures, including electric vehicle charging stations, a 64-space bicycle storage area, rainwater harvesting systems, and switchable film glass to optimize heating and cooling costs.Also the building’s east-west orientation provides an expansive south-facing roof, ideal for solar panels, further enhancing energy efficiency.

Conclusion

In summary, the Kretinga Municipality Administration Building project is designed to create a modern, sustainable, and socially inclusive civic space. By integrating innovative architectural solutions with respect for historical context, and incorporating advanced sustainable technologies, this project aims to foster a vibrant, engaged community and promote long-term urban development.

PROJECT SUMMARY