Klaipėdos miesto sav. - Kuršių marių krantas Smiltynėje

KURŠIŲ MARIŲ KRANTAS SMILTYNĖJE

ĮMONĖS PAVADINIMAS:

KOMANDOS PAVADINIMAS: QUINARY URBANA

NARIAI: SAULIUS MOTIEKA, LINA PANAVAITĖ

KATEGORIJA: PROFESIONALAI

SAVIVALDYBĖ: KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖ

TERITORIJA: KURŠIŲ MARIŲ KRANTAS SMILTYNĖJE

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PROJEKTO PARTNERIAI:

PAGRINDINIAI PARTNERIAI:

2.1.1

2.1.2 Vizualiniųryšiųirakcentųgalimybės irargumentacija

2.1.3 Urbanistinės struktūrosypatumai nustatyti galiojančiuose

2.1.4

2.1.6

2.1.7

2.2.1

morfologija irurbanistinio miestovaizdžio formavimas

apsauga irbendrojo charakteristika

2.3 Planuojamoje teritorijoje galiojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkymą reglamentuojantys

2.4

3.5

4.1

4.2

4.3

5.1

5.3

5.4

5.5

1 ĮVADAS

Darboobjektas:

KuršiųmariųkrantasSmiltynėje,

Darbotikslasiruždaviniai:

ĮvertinantirdetalizuojantKlaipėdosmiesto bendrojo plano sprendinius, kitų kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų, specialiųjų, detaliųjų planų sprendinius bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas nuostatas, įvertinti ar Smiltynė turi potencialą tapti kurortine vietove (teritorija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės2021m.gruodžio15d.nutarimoNr.1086 redakcija) Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkosapraše pateiktaiskriterijais.

Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose yra nurodytas tikslas dėl Smiltynės kurortinės vietovės statuso siekimo sutampa su Klaipėdos miesto ekonomine plėtros strategija iki 2030 metų ir atliepia 2024 metų „STRUCTUM. IŠMANUSIS MIESTAS“ nagrinėjamai teritorijai nurodytus programinius lūkesčius:

9 punktas: Teritorijos, kurioms privaloma parengti vietovės lygmensteritorijųplanavimo dokumentus

3 papunktis: Numatomai Smiltynės kurortinei vietovei, kur būtina suderinti saugomų teritorijų, poilsiavimo ir urbanistinės plėtros (modernizavimo faktorius, kai yra privaloma tam tikriems teritoriniams fragmentams suteikti įprastą kurortinės vietovės įvaizdį ir kokybę) interesai, kai paliečia gamtinio karkaso ir pajūrio juostos teritorijas. Minimali nagrinėjama teritorinė apimtis – 12.1 Naujosios Perkėlos; 12.2 Senosios Perkėlos; 12.3 Kopgalio; 12.4 Smiltynės Miško I; 12.5 Smiltynės Miško II; 12.6 Smiltynės Miško III Nagrinėjamus rajonus ir Pietinį molą. Rengiant teritorijos vietovės lygmens TPD, turi būti patikslintos BP sprendiniuose nurodytos „Vietovės plėtojamos siekiantkurortinės teritorijosstatuso“ribos.

Rengiant Smiltynės kurortinės vietovės lygmens teritorijųplanavimodokumentą,teritorijų,nurodytųkaip specializuotųkompleksųzonaribosturibūtitikslinamos atlikus:

- Saugomųteritorijųreikalavimųįvertinimą;

- Europinės svarbosbuveiniųteritorijųįvertinimą;

- Gamtinio karkaso teritorijųpotencialo vertinimą;

- Medynųinventorizaciją;

- Kitus,reikalingussugamtosišsaugojimususijusius tyrimus, kurie yra nurodomi specialiose planavimo sąlygose.

Numatomai Smiltynės kurortinei vietovei vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas turi būti rengiamas architektūrinio konkurso būdu, išrinktos urbanistinės idėjos, pateiktos teritorijos vystymo koncepcijoje, pagrindu.

Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkosaprašas

Tvarkos aprašo II skyriuje nurodyti Gyvenamajai vietovei, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, taikomi bendrieji reikalavimai:

• Gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, turi būti pažymėta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (II skyrius, 4 punktas)

Nuostata atitinka. LR BP 541 punktas. Skiriamas prioritetas, siekiant kurortinės teritorijos statuso, šioms gyvenamosioms vietovėms: Rusnė–Kintai, Barstyčiai ir Mosėdis, Giruliai, Smiltynė, Smalininkai, Molėtai, Švenčionėliai, Plateliai, Likėnai. Teritorijose, siekiančiose tapti kurortu ar kurortine teritorija skatinti sveikatinimo ir sanatorinio gydymo įstaigų, viešosios ir privačios turizmo infrastruktūros plėtrą, tirti ir pritaikyti vietinių žemės gelmių išteklių potencialą (sapropelis, terminismineralinisvanduo).

LRBPsprendinysyratinkamasirpalankus Smiltynėskurortinėsvietovėstiksloteisėtam siekiui.

• Gyvenamosiosvietovės,kuriaisiekiamakurortoar kurortinės teritorijos statuso, teritorijos ribos turi būti nustatytos Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatyta tvarka, pažymėtos savivaldybės lygmens bendrajame plane arba vietovės lygmens bendrajame plane (II skyrius, 5 punktas)

Nuostata atitinka. Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai. 9 punktas, 3 papunktis. Numatomai Smiltynėskurortinei vietovei >>>

Klaipėdosmiestobendrojoplano sprendinysyra tinkamasirpalankusSmiltynės kurortinėsvietovės tiksloteisėtam siekiui.

• Gyvenamojojevietovėje,kuriaisiekiamakurortoar kurortinėsteritorijosstatuso (IIskyrius,6punktas): 1. negali būti vykdoma veikla, kuriai reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas,

išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkosministro įsakymupatvirtintomistaisyklėmis;

Įvertinimas: Nurodytųveiklųnėra.

2. aplinkos oro užterštumo lygis negali viršyti ribinių verčių, tvirtinamų aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro. Rekomenduojama, kad aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2,5 lygis neviršytų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų aplinkos oro kokybėsrodiklių;

Įvertinimas: Pagal vykdomo monitoringo duomenis neviršija.

3. turi būti vykdomos prevencinės priemonės, kad kurorte ar kurortinėje teritorijoje nebūtų erkinio encefalito arba Laimo ligos endeminių židinių, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

Įvertinimas: Įgyvendinamatechninėmispriemonėmis.

4. akustinė aplinka ir elektromagnetinė tarša negali viršyti sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribiniųdydžių(verčių);

Įvertinimas: Pagal vykdomo monitoringo duomenis neviršija.

5. kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore negali viršyti leistinos sveikatos apsaugos ministro nustatytos ribinės vertės;

Įvertinimas: Pagal vykdomo monitoringo duomenis neviršija.

6. turi būti numatytos proporcingos, įvertinus planuojamą lankytojų srauto augimą, viešajai tvarkai užtikrinti skiriamos savivaldybės administracijos pajėgos ir vykdomos tikslinės nusikaltimų prevencijos priemonės, atsižvelgiant į kriminogeninės situacijos gyvenamojoje vietovėje, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijosstatuso, analizę;

Įvertinimas: Įgyvendinamatechninėmispriemonėmis.

7. turi būti įgyvendinami konkretūs viešųjų erdvių apsaugosarchitektūrossprendimai,įskaitantpėsčiųjųir transporto eismo srautųatskyrimą;

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

8. turi būti viešųjų erdvių saugumui užtikrinti taikomi technologijų sprendimai, taip pat savivaldybės administracijos užtikrinamas technologijų priemonėmis gaunamos informacijos apie teisės pažeidimus apdorojimas;

Įvertinimas: Įgyvendinamatechninėmispriemonėmis.

9. turi būti įgyvendinami alternatyvių transporto priemonių laikymo vietų sprendimai, įvertinus planuojamą lankytojųsrauto augimą;

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

10. turi būti įrengta pėsčiųjų ir dviračių sveikatingumo ir pažintinių takų sistema, kuria naudodamiesi kurorto ar kurortinės teritorijos gyventojai ir kurorto ar kurortinės teritorijos lankytojai galėtųpasiekti lankytinusobjektus,paplūdimius;

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

11. turi būti įrengti informaciniai stendai, ženklai, rodyklės, nuorodos, kiti informaciniai simboliai, skirti kurorto ar kurortinės teritorijos lankytojams informuoti apie turistiniusobjektus,jųlankymo galimybes;

Įvertinimas: Įgyvendinamatechninėmispriemonėmis.

12. turi būti kempingas ir (ar) turistinė stovyklavietė;

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

13. ne mažiau kaip 50 procentų kurorto ar kurortinės teritorijosploto turi užimti:

13.1. kitos paskirties žemės: rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos ir (ar) atskirųjų želdynų teritorijos žemės sklypai; Reguliuojama teritorijų planavimo dokumentais.

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

13.2. žemės ūkio paskirties žemės –rekreacinio naudojimo žemės sklypai; Reguliuojama teritorijų planavimo dokumentais.

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

13.3. miškų ūkio paskirties žemės: ekosistemų apsaugos miškų, rekreacinių miškų ir (ar) apsauginių miškų sklypai; Reguliuojama teritorijų planavimo dokumentais.

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

13.4. vandens ūkio paskirties žemė; Reguliuojama teritorijų planavimo dokumentais.

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

14.turi būti paplūdimys (-iai), atitinkantis (-ys) sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;

Įvertinimas: YraBaltijosjūrospakrantėje.

15.turi būti savivaldybės tarybos patvirtinti darnaus judumo mieste planas ir susisiekimo komunikacijų specialusis planas, kuriuose nurodoma planuojamos ar esamos viešojo transporto sąveikos su privačiu transportu aikštelės (angl. Park & Ride, Bike & Ride), viešųjų dviračių (angl. Bike sharing) paėmimo ir(arba) grąžinimostotys,dviračiųnuomos, remonto punktai,dviračiųstatymo galimybės irkita;

Įvertinimas: Parengtas Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros specialusis planas bei Klaipėdos miestodarnausjudumoplanas.

16.turi būti sukurta infrastruktūra, suteikianti galimybę naudotis teršalų į aplinkos orą neišmetančiomis individualiomis darnaus judumo priemonėmis (paspirtukais, dviračiais, riedžiais, elektrinėmis transporto priemonėmis ir kitomis, įskaitant priemones, pritaikytas žmonėms, turintiems negalią,vyresnio amžiausžmonėms);

Įvertinimas: Numatoma galimybė pateikiamuose konceptualiuosesprendiniuose.

17.visuomeninės paskirties pastatai ir aplinka turi būti pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus.

Įvertinimas: Įgyvendinamatechninėmispriemonėmis

Tvarkos aprašo IV skyriuje nurodyti Gyvenamajai vietovei, kuriai siekiama kurortinės teritorijos statuso, taikomi specialieji reikalavimai (IV skyrius, 8 punktas):

Gyvenamojoje vietovėje, kuri atitinka Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kuriai siekiama kurortinės teritorijosstatuso,turi būti:

1. aplinkkelis arba ženklais pažymėti valstybinės ar vietinės reikšmės keliai (gatvės), kad tranzitinio krovininio transporto priemonės ją aplenktų;

2. viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra ir visus metus teikiamos paslaugos:

2.1. ne mažiau kaip viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicininės

reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas;

2.2. klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas teikiančiosįstaigos;

2.3. nemažiaukaiptrysviešojomaitinimoįstaigos. Ne mažiau kaip 60 procentų visų viešojo maitinimo įstaigų turi būti sudaryta galimybė gauti tausojančiais gaminimo būdais pagamintus patiekalus (virtus vandenyje ar garuose,troškintus,gaminamuskonvekcinėje krosnelėje, kepamus įvyniojus į popierių ar foliją) ir patiekalus iš augalinės kilmės maisto produktų;

2.4. turizmo informacijos centras ar jo filialas;

2.5. ne mažiau kaip dvi įstaigos, teikiančios kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas ir (ar) organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius;

2.6. poilsiavietės, iš kurių bent trys turi būti pritaikytos žmonėms,turintiems negalią.

Aprašoturinysyratinkamas irpalankusSmiltynės kurortinėsvietovėstiksloteisėtamsiekiui.

Šio projekto formatas yra orientuotas į Smiltynės, kaipmiestosudėtinėsdaliesurbanistinęviziją,aukščiau nurodytais aspektais vertinant Smiltynę kaip visumą, atitinkančią kurortinės vietovės apibūdinimus.

Tai urbanistinių parametrų (planinių ir erdvinių galimybių) studijos etapas, kurio tikslas nėra konkrečių sprendinių įgyvendinimas, veiksmų plano parengimas arkonkrečiųekonominiųrodikliųrealizacija.Pateikiama vizija arba urbanistinė idėja, kurios principai bet kuriuo konkrečiu laiku, fragmentais ar atskiromis dalimis, galėtų būti įgyvendinami etapais, nepametant kompleksiškumo ir neužsikertant galimybės ateityje išsilaikyti pagrindinio kurortinės vietovės siekio.

2 ESAMOSBŪKLĖSĮVERTINIMAS

2.1 Urbanistinės struktūros vertinimas

Urbanistinėanalizėyraatliekamaatsižvelgiantį pagrindinius (bendruosius) urbanistinės analizės komponentinius aspektus arba vektorius, bet ne kriterijus, nes kriterijai privalo turėti apibūdinančias fizines išraiškas ir rodiklius arba konkrečius parametrus.

Kadangi, situacijos ir nagrinėjamos teritorijos skirtinguose miestuose ar net atskirose miesto dalyse būna skirtingos, tad šioje analizėje yra paliesti Klaipėdos miesto Smiltynės teritorinei apimčiai aktualūs aspektai viso miesto urbanistinėjesistematikoje.

Sklypai ir nuosavybės santykiai kol kas labai nuodugniai nenagrinėjami ir vertinama tik bendroji Smiltynės krantinės vizija. Tiesą sakant, tam, kad aiškiau suvokti egzistuojančią situaciją, yra parengta sklypų nuosavybės schema, kurioje yra nurodytos esamos savivaldybės ir privačios nuosavybės. Tačiau, šiame etape tai nėra esminis urbanistiniųparametrų formavimofaktorius.

2.1.1 Smiltynės teritorijos istorinis – kartografinis vertinimas

Smiltynės teritorijos istoriniame – kartografiniame vertinime pateikiami Smiltynės, kaip neatsiejamos Klaipėdos miesto struktūrinės dalies, svarba, ryšiai ir urbanistiniai, funkciniai bei architektūriniai kontaktai su miesto žemynine dalimi ir jų vystymasis (raida) per senųjų miesto planų retrospektyvinį palyginimą. Tikslinga identifikuoti buvusio užstatymo vietas ir principus. Taip pat kokiomis taisyklėmis vadovaujantis vyko statyba bei kokie vizualiniai ryšiai buvo su Klaipėdos miestu. Svarbu išsiaiškinti ir identifikuoti priežastis, kodėl, kas ir kokia fizine išraiška ar apimtimi nulėmė tamtikras urbanistines veiklasirjųpadarinius.

Šiame kontekste labai svarbi yra visos Smiltynės krantinės objektų ir veiklų hierarchija, atsiskleidžianti miesto istorinėje raidoje per tikras ir aktyvias istorines daiktinesžymesbeisąlygojančiusperiferiniusfaktorius.

Vertinant vizualinius kanalus ir tapatybės sąveikos ryšius miesto planuose, galima fiksuoti pakankamai daug tikrų, miesto tapatybę (abiejuose krantuose) įprasminančiųirnetgenetiškaiįsiaudusiųįmiestoaudinį fiksuotųveiksnių,urbanistiniųdarinių,objektų,ženklųir ryšių, kurie buvo svarbūs, tapatūs ir neatsiejami skirtinguose laikotarpiuose ir buvo ryškūs miesto urbanistinėje planinėje struktūroje.

Vertinimo svarbai ir reikšmei diagnozuoti yra pasirinkti 9 reikšmingi kartografiniai dokumentai, kuriuose išryškėja ir atsispindi svarbių krantinės sektorių raida ir jų reikšmingumas bendroje miesto

funkcinėjeirerdvinėjesistemojeirpasirinktasSmiltynės struktūrinių sektorių įvertinimas (vertingumas) 9 balų amplitudėje.

Tai yra fiziniai ir mentaliniai ženklai, kurie yra neatsiejami bendroje miesto, turinčio uostą, struktūrinėje visumoje ir privalo būti atskleidžiami, žymimiirvystomibendrojemiestoerdvinėjesistemojeir jo funkcinėse veiklose.

Kartografinėje analizėje yra panaudotos planų ištraukos ir fragmentai iš Kęstučio Demerecko albumo „Klaipėda senuose žemėlapiuose“,Klaipėda,2018.

XVII a. vidurys

2 1 pav. 1648-1650 m. žemėlapio iš Berlyno valstybinės bibliotekos fragmentas

XVII amžiuje uostas buvęs kitoje Kuršių kanalo pusėje, nes prie pilies dėl karinių gynybinių sumetimų laivams švartuotis ir užsiėminėti bet kokiais pašaliniais veiksmais,nesusijusiaissukaryba,buvo uždrausta.

Pagrindiniai funkciniai ir vizualiniai kanalai Senojo miesto ir Tvirtovės zonoje pagal susiklosčiusį gatvių tinklą, orientuoti Dangės upės kanalo kryptimi bei svarbiausių išorinių kelių tinklo trajektorijomis. Pagrindinių vertikalių dominančių trajektorija: Lietuvių bažnyčia – Pilies bokštas – Uostas. Kitas ryškus periferinis kanalas, pirmiausia ženklinantis Smiltynę, o tik už posūkio patį miestą ir tvirtovę – nuo pietrytinio trakto išrytprūsių.

Išvada. Ryškiausias ir svarbiausias krantinės sektorius buvo tarp dabartinio jachtklubo ir Senosios perkėlos prieplaukos, kame gali būti ieškoma tam tikrų

vertikalių akcentų „urbanistinėms siūlėms“ su miestu realizuoti.

XVIII a. riba

2 2 pav. Prūsijos žemėlapio, sudaryto 1796 m. Friedricho Leopoldo von Schoetterio fragmentas

Atsirandapapildomasirlabairyškusfaktorius –perkėla ir traktas išilgai Kuršių nerijos (raito pašto Memelis –Karaliaučiuskelias).

Taip pat, atsiranda laivų pertraukimo trasa, nes kas metaisbūdavosmėliuužnešamasirkisdavouostovartų farvateris, tad laivus kartais tekdavo pertraukti į jūrą sausuma. Taip pat pradedamos formuoti kietosios prieplaukos Kopgalyje.

Išvada. Sustiprėja pagrindiniai funkciniai ir vizualiniai kanalai Senojo miesto ir Tvirtovės zonoje. Atsiranda naujasvizualiniskanalasišbesivystančiopriemiesčiosu Kopgaliu. Tokiu būdu, pradeda atsirasti pagrindinės funkcinės struktūrinės siūlės tarp miesto ir Smiltynės, susijusios su išorine geografine ir urbanistine sistematika.

XIX a.pirma pusė

Žemyninėje dalyje link uosto vartų, kaip svarbus miesto urbanistinis struktūrinis elementas atsiranda Melnragėskaimas,pradedamasformuotipietinismolas Kopgalyje ir įgyvendinamos krantinių tvarkymo priemonės. Smiltynė įgyja vis didesnę reikšmę miesto sisteminėje,gynybinėje irūkinėje veikloje.

Išvada. Smiltynės krantas ir jo fiziniai parametrai nuolatos kito priklausomai nuo to, kokia buvo ekonominė situacija ir kokie buvo konkretūs poreikiai ir

reikalai. Tai nebuvo kaip nors saugomas ir konservatyvus objektas. Jis buvo gyvas ir dinamiškas. Vystėsi, formavosi, transformavosi pagal idėjinę ar politinęsituaciją.Taiyrapagrindinis,esminisirgenetinis miesto struktūros Smiltynės juostoje kodas, kurį būtina įsisąmonintiirnaudotikaipesminįscenarinįinstrumentą miestoporeikiųįgyvendinimui.

2 3 pav. 1834 m. naujais matavimais pagrįstas karinio Prūsijos žemėlapio fragmentas

XIX a.antra pusė

2 4 pav. 1860 m. Prūsijos žemėlapio, parengto barono von der Goltzo fragmentas

Miesto plano, gatvių tinklo, teritorijos markerių ir Smiltynės struktūrinėje sąsajoje atsiranda tarpinis raiškos ir sąveikos sektorius ruože tarp Kopgalio ir Dangės upės Bomelio Vitės priemiesčio. Dar neišvystytas iki dabartinio Smiltynės urbanistinio draustinio statusą aprėpiančių fizinių erdvinių parametrų, bet akivaizdžiai demonstruojantis krantinės urbanistinio vystymosi dinamiką.

Miesto piliai ir kitiems fortifikaciniams įrenginiams palaipsniuinetenkantstrateginėsreikšmėsirgynybinės prasmės, žemyninėje dalyje pradeda intensyviai vystytis uostas, formuotis krantinės. Tame tarpe ir buvusiųgynybiniųįrengimų sąskaita.

Išvada. Atsiranda vis daugiau ryšių ir „siūlių“ tarp Smiltynės krantinės objektų ir žemyninės dalies miesto struktūrinių tiek vizualinių, tiek ir funkcinių kanalų. Perkėlos į Smiltynę yra dvi: Dangės žiotyse civilinė ir karinė - BomelioVitėszonoje.

XIX a. antra pusė

2 5 pav. 1872 m. Vokietijos generalinio štabo žemėlapio fragmentas

Išvada. Kadangi žemėlapis skirtas karo ir gynybos reikmėms bei komunikacijoms, negalima tiksliai identifikuoti ir sutikslinti visųmiesto planinių struktūrinių ryšių. Tačiau, Smiltynėje atsiranda naujas svarbus objektas ir komunikacija su juo – Neringos gynybinis fortas.

XX a.pirma pusė

Jau nuo XIX amžiaus pabaigos Smiltynė pasipildė objektais ir jūros krante. Atsiranda maudyklės ir palaipsniui vystosi jų tobulinimo ir aptarnavimo

infrastruktūra. Įvertinant objektus ir bendrųjų vizualinių bei funkcinių ryšių tolimesnes trajektorijas, miesto struktūrinio tinklo ir vizualinių kalalų tęsiniuose sutankėja vidinės struktūrinės jungtys pačioje Smiltynėje. Tas labai aiškiai atsiskleidžia per kanalus, dar ne visiškai užgriozdintus uosto iranga ir infrastruktūros elementais. Taip pat, Smiltynė pasipildo naujomis svarbios miestui periferinėmis kryptimis ir jungtimistiek Kuršmarių,tiek irjūroskrantuose.

2 6 pav. 1939 m. Walterio Blodės Klaipėdos plano fragmentas

Išvada. Smiltynės krantinė pildosi naujais objektais, reikalingaistiekmiestui,tiekiruostui.Uostasatskiruose fragmentuose kol kas yra kaip vidinis miesto urbanistinis elementas ir dar yra kaip ir prienamas miestiečiams. Išlieka ir sustiprėja buvusieji svarbūs struktūriniai irvizualiniai ryšiai.

Klaipėdosmiesto genplanas1976-1977 m.

Sovietmečiu buvo kardinaliai transformuota miesto erdvinė struktūra. Praktiškai visas vakarinis miesto perimetras su uosto infrastruktūra ir jo vystymu palaipsniui ir nuosekliai atitveriamas nuo akvatorijos.

2 7 pav. Klaipėdos miesto genplano 1976-1977 m. fragmentas

Galutinai miestą nuo vandens atmūrijo 1973 metais Leningrado parengtu uosto šiaurinės dalies tecchniniu ekonominiu pagrindimu iki 2000 metų (8 pav.), kas ir buvo perkelta į miesto genplano sprendinius. Uostas, kaip vienas iš svarbiausių sssr Baltijos jūros prekybos atramos taškų būtent ir konkretizavo tą miesto atmūryjimą nuo vandens.

2 8 pav. Klaipėdos uosto genplano fragmentas

Nors ir išlaikomi susiklostę tiek Senosios miesto dalies, tiek ir Smiltynės vidinės struktūros atskiri egzistuojantys elementai, miestas žemyninėje dalyje praktiškai nebetenka prieigų prie vandans, Dingsta sisteminiai ryšiai tarp Smiltynės ir miesto žemyninės dalies.

Dėl vystomų miesto pietinių teritorijų ir Neringos svarbos respublikiniame kontekste, atsiranda nauja perkėla į Smiltynę. Smiltynės jūros pakrantę siūloma labiau urbanizuoti. Numatyta galimybė naujiems objektams,netirmolas ar prieplauka į jūrą.

Išvada.Tamtikruosemiestogatviųstruktūrosašyse dargalimaįžiūrėtigalimybesišsaugotimiestovizualinius ryšius ir kanalus su kitu krantu. Esminis ir, galbūt, teigiamas požymis yra tas, kad iš esmės nėra siūloma performatuotipačiosSmiltynėsirjoskrantinėserdvinės sąrangos, paliekant ją tokią užmigdytą ir kaip ir nelabai reikalingą miestui. Egzistuoja labiau utilitarus fizinis (susisiekimo) faktorius, o urbanistinės erdvinės charakteristikos nėra ryškinamos ak kaip nors pozicionuojamos kaip bendras miesto urbanistinis erdviniskompleksas.

2007m.Klaipėdosmiesto bendrasisplanas

2 9 pav. 2007 m. Klaipėdos miesto bendrojo plano fragmentas

Išvados:

• Išlieka uosto teritorijomis užmūrytas ir nuo vandens atskirtas miestas.

• Šiaurinėje dalyje sumažėja, bet iš principo išlieka daugelis hipotetinių (galimų) vizualinių ryšių ir kanalų su Smiltynės krantine žemyninėje miesto dalyje, kuriuos galima perskaityti kaip į teigiamas galimybes transformacijoms planinėje jūrų uosto struktūroje. Bet tiesioginiųryšiųirurbanistinių„siūlių“ nėra.

• IšliekatiepatystrysšiektiekaktyvūsSmiltynės krantinėssektoriai,norsobjektųatsiradimoirteritorinės plėtrosgalimybė yra sumažėjusi.

2021 m.Klaipėdosmiesto bendrasisplanas

2 10 pav. 2021 m. Klaipėdos miesto bendrojo plano fragmentas

Išvados:

- Per BP reglamentus siekiama kiek įmanoma atidaryti iki šiol uosto teritorijomis užmūrytą ir nuo vandens atskirtą miestą per jo struktūrinius elementus

ir gatvių ašis. Tas padaryta ir uosto teritorijoje, pasinaudojant vidinės inžinerinės infrastruktūros ir vidinių transporto ryšių koridoriais, neužstatyti zonų, kurios siejasi su gatvių kanalis. Tokiu būdu išlaikant bentvizualiniusryšiussuSmiltynės krantine.

- Iki maksimumo padidintos galimybės urbanizuojamoms teritorijoms, o taip pat ir galimybė atsirasti naujiems objektams, kas įgalintų miestą siekti savo ambicingo ir užsibrėžto tikslo, siekiant atgaivinti Smiltynę kaip oficialią Klaipėdos miesto kurortinę teritoriją ne tik orališkai, bet ir fiziškai pagrįstai –teritoriniaisvienetaisirkompozicinėmiskompleksųtūrio masiųgalimybėmis.

- Vietoje trijų aktyvių krantinės ruožų praplėstos galimybės iki penkių krantinės ruožų, apimant ir Ledų ragourbanistineserdvinesgalimybes.

- Iki maksimumo išplėstas urbanistinių ir architektūrinių galimybių spektras jūros krante, kas sudaro plataus spektro Smiltynės vidinių ryšių plėtrai ir tobulinimuipraktiškaivisaisįmanomaissveikatingumoir poilsio scenarijais. Žinoma, išskyrus Hageno gūbrio geomorfologinio draustinio teritoriją, kurioje negali būti nettualetų.Viskasužkrūmo.

- Labai įdomus ir gana reikšmingas urbanistine prasme toks netikėtas vizualinis ryšys tarp Vilhelmo kanalo šliuzo ir Ledų rago (Laivų kapinių įlanka), buvusio vokiečių/sovietų povandeninių laivų prieplaukos priešais Žvejybos uostą ir švyturį linijos tąsoje. Kaip kartografinė ir struktūrinė žymė abiejų kanalo krantų sąveikoje. Šiuo atveju tai galėtų būti pakankamai tinkamas motyvas ir argumentas „įobjektinti“ buvusią prieplauką ne vien per uosto vedlines, bet ir pastatant konkretų urbanistinį architektūrinį markerį irakcentą.

Ši vieta svarbi tuo, kad čia pagal galiojančio BP sprendinius yra atidaromi ryšiai su kitu krantu per kanalą Baltijos pr. ir Agluonos/Varnėnų struktūrinių kanalų ašyse. Tokiu būdu, potencialiai gali atsirasti dar viena dviguba „siūlė“, stiprinanti bendrąją miesto urbanistinę struktūrą su priešingu krantu jau įprasminantirkanaloakvatoriją.

2 11 pav. 1905 m. Smiltynės plano fragmentas

Darvienasįdomusdalykasyra1905metųSmiltynės planas (matoma tik šiaurinė ir centrinė dalys), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai yra matoma urbanizuotų erdviųstruktūra,liūdijanti,kadistorijosbėgyjeSmiltynės pakrantės vystėsi dinamiškai ir priklausomai nuo ekonominėspolitinėssituacijos.

Apibendrintosistorinėskartografinėsanalizėsišvados:

1) Nustatyti penki išskirtinės svarbos Smiltynės krantinės sektoriai, turintys ypatingą reikšmę bendroje miesto/uostourbanistinioaudinio struktūroje;

2) Identifikuotas miesto gatvių struktūros ašių tinklas, per kurį yra galimybės išsaugoti ir sustiprinti miesto vizualinius ryšius ir kanalus su kitu krantu Smiltynėje, sujungiant abu krantus į vientisą urbanistinį audinį;

3) Išanalizuotos galimybės urbanizuojamose teritorijose atsirasti naujiems objektams, kas įgalintų miestą siekti savo ambicingo ir užsibrėžto tikslo, siekiant atgaivinti Smiltynę kaip oficialią Klaipėdos miesto kurortinę teritoriją ne tik orališkai, bet ir fiziškai pagrįstai – teritoriniais vienetais ir kompozicinėmis kompleksųtūriomasiųgalimybėmis;

4) Išnagrinėtas ir įvertintas urbanistinių ir architektūrinių galimybių spektras jūros krante, kas sudaro papildomas galimybes Smiltynės vidinių ryšių plėtraiirtobulinimui;

5) Atrastas urbanistine prasme reikšmingas ir kol kas neištransliuotas urbanistinis mazgas Ledų rage (Laivų kapinių įlanka) per vizualinį ryšį tarp Vilhelmo kanalo šliuzo ir Švyturio bei Baltijos prospekto struktūrinioirvizualiniokanaloašyje.

2.1.2 Vizualinių ryšių ir akcentų galimybės ir argumentacija

Aspekto principas. Kaip veikia miestovaizdiniai principai miesto struktūros vizualinių kanalų sistemoje.

Kaip kontekstualiai tam tikros tūrio masės ir akcentai komponuojasi išklotinėse, siluetuose, kur galima argumentuotaisudėtiakcentus.

Įvertinant analizės specifiką, šis bendrasis urbanistinėsanalizėsaspektaspraktiškaiyraatskleistas 1. ISTORINĖS KARTOGRAFINĖS ANALIZĖS aspekto kompleksiniame įvertinime

2.1.3 Urbanistinės struktūros ypatumai nustatyti galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose

Aspekto principas. Analizuojamos miesto BP leistinosįvairiųreglamentųžirklės,juossusisiaurinantir apsibrėžiant iki konkrečios vietos tinkamų parametrų, nesBPiryratoksdokumentas,kurdarnėraabsoliutaus tikslumo, o tik numatomos galimybės kažką nagrinėti ir detalizuoti.

Vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu patvirtintuKlaipėdosmiestosavivaldybėstarybos2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ (TPD numeris registre T00086840) planuojama teritorija tiesiogiai lokalizuojasi ir apima: 12.1 Naujosios Perkėlos; 12.2 Senosios Perkėlos ir 12.3 Kopgalio nagrinėjamus rajonus. Gretimybės yra: 12.4 Smiltynės miškoI;12.5SmiltynėsmiškoIIir12.6Smiltynėsmiško III nagrinėjamus rajonus Bendrajame plane nustatyti reglamentai gali būti taikomi tiek, kiek neprieštarauja KNNP Tvarkymo planui ir kitiems valstybės lygmens TPD.

• 12.1Naujosiosperkėlosnagrinėjamas rajonas

12. 1 NaujosiosPerkėlosnagrinėjamame rajone yra numatytos šios funkcinės zonos: specializuotų kompleksų zona, miesto dalies centro zona, paslaugų zona, rekreacinių miškų zona bei inžinerinės infrastruktūroskoridoriųzona.

2 12 pav. Vizualinio ryšio tarp Vilhelmo kanalo šliuzo ir Ledų rago ir švyturio schema

Specializuotųkompleksųzonoje galimišieteritorijos naudojimo tipai: specializuotų kompleksų teritorija, socialinės infrastruktūros teritorija. Galimi žemės naudojimo būdai: visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, rekreacinės teritorijos,bendronaudojimo(miestų,miesteliųirkaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjųželdynų teritorijos

Didžiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemėspaviršiaus – 12 m.

Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI) – 0,4.

Didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas – 100 m2.

Automobilių statymo būdas – antžeminis / požeminis automobiliųstatymas.

Teritorijosplėtojimo būdas – naujaplėtra.

Teritorija patenka į prioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atliktikompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11).

• Kurortinių vietovių teritorijose mažinti objektamsnormuojamųautomobiliųparkavimo vietų skaičių, trūkstamas vietas kompensuojant bendramiestiniuose parkinguose(15)

Miesto dalies centro zonoje galimi šie teritorijos naudojimo tipai: paslaugų teritorija, socialinės infrastruktūros teritorija. Galimi žemės naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriųteritorijos,atskirųjų želdynųteritorijos.

Didžiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemėspaviršiaus – 12 m.

Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI) – 0,4.

Didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas – 100 m2.

Automobilių statymo būdas – antžeminis / požeminis automobiliųstatymas.

Teritorijosplėtojimo būdas – naujaplėtra.

Teritorija patenka į prioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atliktikompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

• Kurortinių vietovių teritorijose mažinti objektamsnormuojamųautomobiliųparkavimo vietų skaičių, trūkstamas vietas kompensuojant bendramiestiniuose parkinguose(15)

Paslaugų zonoje galimas paslaugų teritorijos naudojimo tipas. Galimi žemės naudojimo būdai:

2 13 pav. Nagrinėjamos Smiltynės teritorijos schema miesto BP sprendinių kontekste

komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklųkoridoriųteritorijos,atskirųjųželdynųteritorijos.

Didžiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemėspaviršiaus – 16 m.

Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI) – 0,4.

Didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas – 100 m2.

Automobilių statymo būdas – antžeminis / požeminis automobiliųstatymas.

Teritorijosplėtojimo būdas – naujaplėtra.

Teritorija patenka į prioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atliktikompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

• Kurortinių vietovių teritorijose mažinti objektamsnormuojamųautomobiliųparkavimo vietų skaičių, trūkstamas vietas kompensuojant bendramiestiniuose parkinguose (15)

Rekreacinių miškų zonoje galimas miškų iš miškingos teritorijos naudojimo tipas. Galimi žemės naudojimo būdas - rekreaciniųmiškųsklypai.

Teritorija patenka į neprioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Inžinerinės infrastruktūros koridorių zonoje galimas inžinerinės infrastruktūros koridorių teritorijos naudojimo tipas. Galimas žemės naudojimo būdassusisiekimo irinžineriniųtinklųkoridoriųteritorijos

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atliktikompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

• 12.2SenosiosPerkėlosnagrinėjamas rajonas

12.2 Senosios Perkėlos nagrinėjamame rajone yra numatytos šios funkcinės zonos: miesto dalies centro zona, intensyviai naudojamų želdynų zona, rekreacinių miškų zona bei inžinerinės infrastruktūros koridorių zona.

Miesto dalies centro zonoje galimi šie teritorijos naudojimo tipai: mišri centro teritorija, mišri gyvenamoji teritorija,paslaugų teritorija, socialinės infrastruktūros teritorija. Galimi žemės naudojimo būdai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, kultūros paveldo objektųžemėssklypai

Didžiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemėspaviršiaus – 16 m.

Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI) – 0,6

Didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas – 100 m2.

Automobilių statymo būdas – antžeminis / požeminis automobiliųstatymas.

Teritorijos plėtojimo būdas – modernizavimas / nauja plėtra.

Teritorija patenka į prioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atliktikompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• ĮvertintiirvadovautisLRnekilnojamojokultūros paveldoapsaugosįstatymu,Saugomųteritorijų įstatymu, kultūros vertybių registru, parengtais specialiaisiais paveldosaugos ir tvarkymo planais (2)

• Įvertinti vandenviečių apsaugos juostų reikalavimus (3)

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

• Kurortinių vietovių teritorijose mažinti objektamsnormuojamųautomobiliųparkavimo vietų skaičių, trūkstamas vietas kompensuojant bendramiestiniuose parkinguose(15)

Intensyviai naudojamų želdynų zonoje galimi šie teritorijos naudojimo tipai: bendro naudojimo erdvių želdynų teritorija, aikštė. Galimi žemės naudojimo būdai: bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kultūros paveldo objektų žemės sklypai.

Teritorija patenka į prioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Rekreacinių miškų zonoje galimas miškų iš miškingos teritorijos naudojimo tipas. Galimi žemės naudojimo būdai: rekreacinių miškų sklypai, kultūros paveldo objektųžemėssklypai.

Teritorija patenka į neprioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• ĮvertintiirvadovautisLRnekilnojamojokultūros paveldoapsaugosįstatymu,Saugomųteritorijų įstatymu, kultūros vertybių registru, parengtais specialiaisiais paveldosaugos ir tvarkymo planais (2).

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

Inžinerinės infrastruktūros koridorių zonoje galimas inžinerinės infrastruktūros koridorių teritorijos naudojimo tipas. Galimas žemės naudojimo būdai: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kultūrospaveldo objektųžemėssklypai.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atliktikompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• 12.3Kopgalio nagrinėjamasrajonas

12.3 Kopgalio nagrinėjamamerajoneyranumatytos šios funkcinės zonos: specializuotų kompleksų zona, miesto dalies centro zona, rekreacinių miškų zona, inžinerinės infrastruktūros zona, inžinerinės infrastruktūros koridorių zona, vandenų zona bei ekstensyviai naudojamųželdynųzona (paplūdimys).

Specializuotųkompleksųzonoje galimišieteritorijos naudojimo tipai: specializuotų kompleksų teritorija, socialinės infrastruktūros teritorija. Galimi žemės naudojimo būdai: visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, rekreacinės teritorijos,bendronaudojimo(miestų,miesteliųirkaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, kultūros paveldo objektų žemėssklypai.

Didžiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemėspaviršiaus – 17 m.

Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI) – 0,4.

Didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas – 100 m2.

Automobilių statymo būdas – antžeminis / požeminis automobiliųstatymas.

Teritorijosplėtojimo būdas – modernizavimas

Teritorija patenka į prioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atliktikompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• ĮvertintiirvadovautisLRnekilnojamojokultūros paveldoapsaugosįstatymu,Saugomųteritorijų įstatymu, kultūros vertybių registru, parengtais specialiaisiais paveldosaugos ir tvarkymo planais (2).

• Įvertinti vandenviečių apsaugos juostų reikalavimus (3)

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

• Kurortinių vietovių teritorijose mažinti objektamsnormuojamųautomobiliųparkavimo vietų skaičių, trūkstamas vietas kompensuojant bendramiestiniuose parkinguose(15)

Rekreacinių miškų zonoje galimas miškų iš miškingos teritorijos naudojimo tipas. Galimi žemės naudojimo būdai: rekreacinių miškų sklypai, kultūros paveldo objektųžemėssklypai.

Teritorija patenka į neprioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• ĮvertintiirvadovautisLRnekilnojamojokultūros paveldoapsaugosįstatymu,Saugomųteritorijų įstatymu, kultūros vertybių registru, parengtais specialiaisiais paveldosaugos ir tvarkymo planais (2).

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

Inžinerinės infrastruktūros zonoje galimas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo tipas. Galimi žemės naudojimo būdai: susisiekimo ir inžineriniųkomunikacijųaptarnavimoobjektųteritorijos, susisiekimo irinžineriniųtinklųkoridoriųteritorijos

Didžiausias leistinas pastatų aukštis, metrais nuo žemėspaviršiaus – 8 m.

Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI) – 0,4.

MARIŲ KRANTAS SMILTYNĖJE

Teritorijosplėtojimo būdas – modernizavimas

Teritorija patenka į prioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atliktikompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• Įvertinti vandenviečių apsaugos juostų reikalavimus (3)

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

Vandenų zonoje galimas vandenų teritorijos naudojimo tipas. Galimi žemėsnaudojimo būdai:ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai, rekreaciniai vandens telkiniai, kultūros paveldo objektų žemės sklypai.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

Ekstensyviai naudojamų želdynų zonoje galimi šie teritorijos naudojimo tipai: bendro naudojimo erdvių želdynų teritorija. Galimi žemės naudojimo būdai: bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybiųbendro naudojimo) teritorijos, susisiekimo irinžineriniųtinklųkoridoriųteritorijos

Teritorijosplėtojimo būdas – modernizavimas

Teritorija patenka į prioritetines Klaipėdos miesto plėtrosteritorijas.

Specialūs reikalavimai nagrinėjamam rajonui –funkcinei zonai:

• Atlikti kompleksinįteritorinįinžinerinįparuošimą nuo galimo teritorijosužtvinimo (1)

• Įvertinti pajūrio juostosreikalavimus (11)

Atskirų ir įdentifikuotų teritorijos urbanistinių fragmentų svarba ir išskirtinumas, atsižvelgiangt į miesto BP nustatytus apžvalgos taškus, yra vienas išsvarbiausiųšiosmiestodaliesidentitetoatkūrimo irįtvirtinimofaktorių.

Tekstinis reglamentas VII. Siekiant pastoviai vykdyti aukštybinių pastatų ir miesto silueto formavimo monitoringą, BP sprendiniuose nurodyti privalomi viešieji apžvalgos taškai (apžvalgosvietos),iš kurių turi būti vertinamos galimos vizualinės pasekmės projektuojamiems miesto Nagrinėjamiems rajonams ir juose numatomiems konkretiems kompleksams ar pastatams.

Vykdomas aukštybinių pastatų ir miesto silueto formavimo monitoringas per fiksuotų apžvalgos vietų instrumentarijų: 5 apžvalgos vietos (Hageno kalva –aukštuminė ir 4 vietos Smiltynės krantinėje pagal aukštybinių pastatų SP) ir šeštoji vieša panoraminės apžvalgos vieta - iš planuojamo atstatyti Pilies bokšto apžvalgosaikštelės (15pav.).

Atsižvelgiant į tai, yra įmanoma BP nurodytuose apžvalgos vietose numatyti galimybę apžvalgos statiniams, įrenginiams ir vertikaliems akcentams virš 16 m aukščio, numatant ir interpretuojant juos kaip kompozicinius elementus kontekstualios tūrinės erdvinės kompozicijos formavime. Kaip pavyzdį imant apžvalgosbokštąKopgalyje.

Būtina pabrėžti tai, kad vizualinių kanalų ir ryšių vertybė ir esmė yra tame, kad juose privalo būti ne vienpusis, o abipisis ryšys. Tik tokiu būdų vizualinis kanalas, kaip urbanistinio audinio formavimo priemonė yra stiprus, kontekstualus ir pilnavertiškai kompetetingas urbanistinio identiteto argumentacijos scenarijuje.

Pagrindinismorfologiniotipažoprincipasirišskirtinis Klaipėdos miesto urbanistinio identiteto bruožas, kurio neturi kiti miestai –vizualiniskanalasnegalibūtisiauras iružspaustas.Privalomastamtikrasvizualinissektorius tiek planinėje, tiek erdvinėje sistematikoje. Urbanistinių mazgų aukštuminiai akcentai nebūdingi kvartalų 2 14 Aukštybinių pastatų ir miesto silueto formavimo monitoringo fiksuotų apžvalgos vietų schema

smaigaliuose. Jie paprastai yra atitraukti giliau nuo pagrindinės vizualinio kanalo formantės – gatvės išklotinės plokštumos.

Išvada. BP reglamentai ir jų kontekstualus vertinimas Smiltynės krantinei suteikia pakankamai daugurbanistinėslaisvėsirargumentųsiekiantesminio politinio tikslo – kurortinės vietovės susigrąžinimui su visais įmanomais rekreaciniais scenarijais, tačiau nustatytų reglamentų parametruose. Kas kategoriškai anuliuojabetkokiashipertrofuotasvizijasarfantastinius lūkesčius su 6 aukštų miesto vilomis ar Antalijos viešbučiųirSPAkompleksųanalogais.

2.1.4 Užstatymo morfologija ir urbanistinio miestovaizdžio formavimas

Aspekto principas. Kokie lemiantys veiksniai ateina iš urbanistinio audinio urbanistinės struktūros. Kvartalas,kvartalai,kokiejųypatumai arblogybės.

Kokią urbanistinę aplinką papildo, formuoja ar performuoja projektuojami kompleksai, statiniai, sklypai, kvartalai, teritorijos. Miestovaizdžio daugiaplaniškumo kūrimas, kompoziciniai principai, istoriniųakcentųišsaugojimas irišryškinimas.

Tyrimo metu yra nustatytas dėsningumas, kaip ir kokiais fragmentais Smiltynės krantinės išklotinėje prasiveržia žaliosios zonos, ir kurias dera saugoti kaip išskirtinį identiteto bruožą. Identifikuota, kokiu žingsniu formuojasi „sukapotos“ užstatymo išklotinės charakteris.

Taip pat yra nustatytos galimų ir potencialių dominančių vietos išklotinėje – kryptys, kurios nuveda į objektus jūros pakrantėje ir gali būti akcentuojamos urbanistinėmis architektūrinėmis priemonėmis (23 pav.).

Kitas reikšmingas faktorius Smiltynės krantinės išklotinės formavimo principams, ateinantis iš miesto BP sprendinių, yra reglamentuotas 50% želdynų faktorius. Tai reiškia, kad ištisinis užstatymo frontas ir nenutrūkstanti užstatymo išklotinė yra neįmanoma ne tik planinėje struktūroje, bet ir frontalinėje išraiškoje –išklotinėse.

Vienas iš svarbiausių ir privalomų morfologinių atributų yra užstatymo aukštis, kurio pagrindu turi būti formuojama krantinės išklotinė ir užstatymo siluetas, kurioesminisprincipasyrapaaiškintasirapibūdintas22 ir 23 pav.

Užstatymo aukščio principinės nuostatos pagal Kurhauzo, kaip išskirtinės to meto architektūrinės ir urbanistikosprincipoSmiltynėsaplinkojefenomeną(24 pav.)

Stogas ir pastato fasado masė niekaip neviršija užnugariniožaliojomasyvofronto,viršujepaliekantbent 1/6viso jo apibendrinto aukščio.

Kurhauzasyrapavykęsirvisokeriopaikontekstualus architektūrine ir urbanistine prasme. Jis, kaip optimaliausia pagal tūrinę apimtį matrica, galėtų būti klonuojamas (pritaikomas) kaip kartotinis fizinis elementas(sekcija)įvairioseSmiltynėsarchitektūrinėse kompozicijose.

Atskiruose teritoriniuose funkciniuose fragmentuose, pav. Ledų rago ar Perkėlos,jos gali būti jungiamosį stambesniustūriniusvienetus.

Pagal Kurhauzo erdvinę planinę kompoziciją yra realus pagrindas ir galima nagrinėti pastatų principinę tūrinę erdvinę specifiką.

2 16 pav. 50 % želdynų faktoriaus Klaipėdos miesto BP sprendiniuose schema

Nežiūrint į galimą potvynio horizontą, kuris pagal mažos tikimybės (0,1 %) potvynio rizikos sniego tirpsmoprognozesneviršytųkrantinėsbetoninioviršaus altitudės, teritorijose prevenciškai galėtų būti formuojami stilobatai, kaip identiteto raiškos priemonė. Nuo ten prasideda patalpos, panašiai kaipirKurhauze. Apačioje, mažoji architektūra, gelžkeliukas, tematinės aikštelės iraltankos.

Labai svarbus jachtklubo komplekso su visa marina ir jos baseinais faktorius urbanistinėje planinėje struktūroje, kur šiuo metu nutrūksta krantinės išklotinė tiekfunkciniu,tiekirvizualiniupožiūriu.Otaippat,labai svarbus ir krantinės funkcinis ir architektūrinis įveiksminimas tarpe tarp Naujosios perkėlos ir

jachtklubo. Miesto BP tam tikslui yra numatytos įvairių funkciniųscenarijųgalimybės:

Išvados:

- Smiltynės krantinės išklotinė negali būti užstatyta frontaliai ir totaliai. Nustatytuose sektoriuose turiprasiveržtižalumybės,kuriosidentifikuojaSmiltynės urbanistinės struktūros ir įvaizdžio išskirtinį identitetą. Teritorijose, kuriose nurodytas želdynų kiekis ≥ 50 %, tie 50 % negali būti realizuojami sklypų gilumoje link želdynų masyvo. Užstatymo linija turi būti perforuota arba planuojamo užstatymo liniją rekomenduotina laužyti, tam tikrose atkarpose atitraukiant į sklypų gilumą

2 17 pav. Horizontalios dedamosios užstatymo fronto formavimo principinė schema

2 18 pav. Principinė lokalinio susisiekimo krantinės trajektorijoje (jachtklubo apėjimo) funkcinė schema su svarbiais urbanistiniais mazgais vizualiniuose kanaluose

- Nustatytose galimų ir potencialių akcentų vietose architektūrinėmis priemonėmis gali būti fragmentiškai padidintas markerių aukštis (bokšteliai, kaminėliai, stiebai, vėtrungės, ar kt.) aukščiau BP reglamentuose nurodytųmaksimaliųaukščių.

- Labai svarbus jachtklubo su visa marina faktorius urbanistinėje struktūroje, kur šiuo metu nutrūksta krantinės išklotinė tiek funkciniu, tiek ir vizualiniu požiūriu.Otaippatirkrantinėsnormalusįveiksminimas tarpetarpNaujosiosperkėlosirjachtklubo.

- Kurhauzas yra pavykęs ir visokeriopai kontekstualus architektūrine ir urbanistine prasme. Jis, kaip optimaliausia pagal tūrinę apimtį matrica, galėtų būti klonuojamas (pritaikomas) kaip kartotinis fizinis elementas įvairiose Smiltynės architektūrinėse kompozicijose.

2.1.5 Žemės naudojimas

• Žemėssklypųžemės naudojimobūdai

Planuojama teritorija apima Klaipėdos miesto bendrajame plane apibrėžtus 12.1 Naujosios Perkėlos; 12.2 Senosios Perkėlos ir 12.3 Kopgalio nagrinėjamus rajonus

Teritorijoje vyrauja ekosistemų apsaugos miškų sklypai, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių teritorijų bei komercinės paskirties objektų teritorijų paskirčiųsklypai.

Kai kurių schemoje matomų sklypų (nagrinėjamos teritorijos ribose) paskirčių teisinis statusas nėra adekvatus „Žemės naudojimo būdų turinio apraše“, įsigaliojusiame nuo 2014-01-01, esantiems žemės sklypų naudojimo būdams (pobūdžių nuo 2014-01-01 nebeliko). Nurodyta informacija parodo tikrąjį sklypų paskirties ar,būdo,pobūdžio teisinį įvardijimą.

Planuojamos teritorijos plotas apie 141 Ha. Didžiausią dalį planuojamos teritorijos užima ekosistemųapsaugosmiškųsklypai– 51,19%, laisvos valstybinės žemės fondo teritorijos – 27,45 % bei visuomeninės paskirties teritorijos / rekreacinės

teritorijos užima 9,39 % visos planuojamos teritorijos ploto.

Įregistruotų sklypų žemės naudojimo būdai, plotai ir procentai pateikiami 2.1lentelėje.

2 1 lentelė. Žemės naudojimo balansas

Eil Nr.

Įregistruotų sklypų žemės naudojimo būdas Plotas, ha Plotas, %

1. Visuomeninės paskirties teritorijos 2,78 1,97

2. Visuomeninės paskirties teritorijos / Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos

3. Visuomeninės paskirties teritorijos / Rekreacinės teritorijos

4. Komercinės paskirties objektų teritorijos

5. Kultūros paveldo objektų žemės sklypai 0,05

6. Teritorijos krašto apsaugos tikslams 0,56 0,40

7. Rekreacinės teritorijos

8. Bendro naudojimo teritorijos 0,17

9. Ekosistemų apsaugos miškų sklypai 72,20

10. Inžinerinės infrastruktūros teritorijos 0,78

11. Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos 0,06 0,04

12. Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos

13. Kitos paskirties žemė (žemės naudojimo būdas nenustatytas) 0,13 0,09

14 Laisvos valstybinės žemės fondo teritorijos

Išvada: esamų sklypų žemėnauda nepakankama įgyvendinti reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui tvarkos apraše nurodytiems reikalavimams. Reikalingi sklypai asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas, kempingoįrengimui,poilsiaviečiųįrengimuiirkt.

2 19 pav. Žemės naudojimas

• Žemėssklypųnuosavybė

Teritorijos vystymo galimybių įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su žemės sklypų nuosavybės teise ir panaudos galimybe.

2 2 pav. Žemės sklypai planuojamoje teritorijoje pagal nuosavybės teisę

Eil

Nr. Nuosavybės teisė Plotas, ha Plotas, %

1. Lietuvos Respublika (valstybinės žemės patikėjimo teise žemė perduota valdyti savivaldybei, valstybinėms institucijoms)

2. Lietuvos Respublika / Fiziniai asmenys 0,82 0,58

3. Lietuvos Respublika / Juridiniai asmenys 5,72 4,06

Eil Nr. Nuosavybės teisė Plotas, ha Plotas, %

4. Laisvos valstybinės žemės fondo teritorijos

38,73 27,45

Viso: 141,05 100

Planuojamoje Smiltynės teritorijos atkarpoje 67,78 % visos teritorijos ploto užima Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausanti žemė. Valstybinė žemė miestuose valstybinės žemės patikėjimo teise yra perduota vadyti savivaldybėms. Joms patikėta teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos, panaudos sandorius, priimti administracinius sprendimus, susijusius su patikėjimo teisės įgyvendinimu. Laisvos valstybinės žemės fondo teritorijos užima 27,45 %. Tik 4,64 % planuojamos teritorijos ploto nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bendrai su fiziniais ar juridiniais asmenimis.

2 20 pav. Žemės sklypų nuosavybė

Išvada: Žemės sklypai pagal nuosavybės teisę faktiškai nesudaro kliūčių Smiltynės kaip kurortinės teritorijosplėtojimui.

2.1.6 Teritorijos užstatymo rodikliai

• Užstatymotankis

Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomopagališoriniųsienųarkitųatitvarųprojekciją įžemėspaviršių,santykissu žemėssklypoplotu.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas.

Planuojamoje teritorijoje esančių sklypų užstatymo tankis maksimaliai siekia 19 %.

Vyraujantisužstatymo tankisyra tik 5-8 %.

• Užstatymointensyvumas

Užstatymointensyvumas – visųpastatųantžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemėssklypoplotu.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas.

Užstatymo intensyvumas sklypuose Smiltynės pakrantės teritorijoje itinmažas – 0,1, kai kur 0,2.

Vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu galimas užstatymo intensyvumas yra 0,4, kai kuriuose ruožuose 0,6 (jachtklubo bei teritorijose aplink Senąją perkėlą.

• Užstatymoaukštis

Užstatymo aukštis – savivaldybės lygmens bendrojo plano (rengiamo miesto teritorijai) ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos (jos dalies) vyraujantis pastatų aukštis.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas.

Vyraujantis pastatų užstatymo aukštis 6-8 metrai. Aukščiausias pastatas Smiltynės pakrantėje yra Smiltynės kurhauzas – 12 m.

Užstatymo aukštis nustatytas vadovaujantis lazerinio vietovės skenavimo iš orlaiviu metodu – LIDAR (Light Detection and Ranging). Skenavimo tikslumas – (+-) 15 cm. Pastatų su šlaitiniais stogais aukštis nustatomas imant stogo aukščio vidurkį.

Vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu skirtinguose pakrantės ruožuose galimas iki 12 m ir 16 m aukštis pastatų statybai. Kopgalio ruože numatytas užstatymo aukštisiki 17m.

• Aukštybiniai statiniai irtechnologiniaiįrenginiai

Smiltynės teritorijoje aukštybinių pastatų nėra ir jų statyba nenumatoma Klaipėdos miesto bendrajame plane.

Smiltynėje yra keli apie 30miraukštesni inžineriniai statiniai- laivųeismotarnybosradiolokacinėskontrolės bokštas,vedlinės bokštasirkt.

• Užstatymo tipas

Užstatymo tipas – vietovės lygmens bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinėkategorija,apimantiteritorijaibūdingąir(ar) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrųvisumą.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas. PlanuojamojeSmiltynėsteritorijojegalimaišskirtitris užstatymo tipus – atskirai stovinčių pastatų, miesto vilų bei laisvo planavimo.

Atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) –užstatymas atskirai (laisvai) bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais(rotušė irpanašiai)

2 21 pav. Atskirai stovintis pastatas smiltynėje – Smiltynės kurhauzas

“Miesto vilų” užstatymas. Šiam užstatymo tipui būdingi didesnio tūrio (iki 4 – 5 aukštų), dažniausia kvadratui artimo plano pastatai, statomi atitraukti nuo bent trijų sklypo ribų. Taip paprastai užstatomi prabangesni gyvenamieji, ambasadų, rezidencijų rajonai, kur siekiama suformuoti mažiau intensyvų, gausiai apželdintąužstatymą.

2 22 pav. Miesto vilų užstatymas Smiltynėje

MARIŲ KRANTAS SMILTYNĖJE

Laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas,kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui,erdvių.

2 23 pav. Smiltynės jachtklubas išplėtotas laivo planavimo užstatymo principu

2.1.7 Viešosioserdvės irželdynai

Aspekto principas. Labai svarbi ir kompleksinė bendros urbanistinės struktūros dalis visame

kontekste, nesismulkinant ir nenagrinėjant pavienių želdinių.. Tai ta pati ar panaši, turinti įvairių erdvinių parametrų erdves formuojanti masė kaip ir architektūrinė.

Išvada.

Kadangi analizė atliekama BP nurodytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kol kas tikslus želdynų tyrimas nėra strategiškai aktualus. Svarbu atkreipti dėmesį į miesto BP nurodytus teritorinius fragmentus: „Teritorijos, kuriose želdynų kiekis ≥ 50 %“. Tačiau, bendrojoje urbanistinėje koncepcijoje šis reikalavimas ir yra suprantamas konceptualiai ir principingai, bei turės būti sutikslintas atskirų kompleksų ar pastatų projektuose detalizuojant konceptualiussprendinius.

2 24 pav. Užstatymo rodikliai

2.2 NEKILNOJAMASIS KULTŪROS PAVELDAS

Aspekto principas. Projektuojamų objektų darna su greta esančiais nekilnojamojo kultūros paveldo objektais ar teritorijomis. Projektuojamo santykio su paveldo aplinka pagrindimas, tvarių (tvirtų, pastovių) urbanistinių sprendinių paveldo atžvilgių kūrimas. Gerosiosirblogosiossavybės,kuriasgalimapanaudoti arbakuriosmusžudo.

Kultūros paveldo objektai, jų vietos ir jų kontekstualumas papildo ir teikia impulsą (atsižvelgiant į aplinkybes ir argumentaciją kodėl, kaip ir kuriuo tikslu atsirado ir nebuvo sunaikintas) ieškoti ir atrasti naujas papildomas siūles miesto urbanistinio audinio sąryšiui su Smiltyne. Jautriausia vieta - Smiltynės gyvenvietė (u.k. 21809), kuri yra pačiame reikšmingiausiame sektoriuje miesto struktūrinėje sistematikoje tiek kartografinės medžiagos retrospektyviniu požiūriu, tiek ir pagal realius urbanistinį audinį formuojančius faktorius, priemones ir atributus.

ĮKlaipėdosmiestoteritorijąpatenkantiKuršiųnerijos dalis,Smiltynė,kurinuoXXa.formavosikaiprekreacinė teritorija su pasivaikščiojimo takais, prekybiniais paviljonais, poilsio aikštelėmis su suolais ir altanomis aukštesnėse vietose, ketvirtajame dešimtmetyje pastatytomis naujomis vandens sporto bazėmis. Smiltynė - yra UNESCO Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo objekto – Kuršių nerijos teritorijoje, Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis.

2.2.1 Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir bendrojo charakteristika

Kultūros paveldo objektais laikomi pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y.

žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Žin., 2004, Nr. 153-5571).

Kultūros paveldo objektų, vietovių teritorijose ir apsaugos zonose veikla reglamentuojama nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir dokumentais bei nekilnojamojokultūrospaveldoapsaugosspecialiaisiais planais.Visųobjektų,įrašytųįKultūrosvertybiųregistrą, teritorijoms ir jų apsaugos zonoms yra taikomi LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatyti reikalavimai. Konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai. Visos neveikiančios kapinės tvarkomos pagal Kapinių tvarkymo taisykles. Kultūros paveldo objektų apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos teritorijų specialiaisiais ir detaliaisiais planais bei objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, individualiais apsaugos reglamentais.

2.3 Planuojamoje teritorijoje galiojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkymą reglamentuojantysdokumentai

Vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu smiltynės gyvenvietei turi būti parengtas specialusis paveldosaugos planas.

Taip pat bendrojo plano sprendiniuose nurodyta, kad Smiltynės gyvenvietei (u.k. 21809) yra rengiamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas, 2

tvarkymo planas. Vadovaujantis NKPAĮ 22 str., šiuo specialiuojuplanunustatyti paveldosaugosreikalavimai taps privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai,be kitųįstatymuose nustatytųreikalavimų, taip pat bus taikomi žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams,jųintensyvumui.

2.4 Nekilnojamosioskultūrospaveldo vertybės

Į planuojamą teritoriją patenka šios nekilnojamo kultūrospaveldo vertybėspagal sandarą:

Vietovės:

• Smiltynės gyvenvietė (unikalus kodas 21809)

Kompleksai:

• Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, kompleksas (unikalus kodas 24609)

Kompleksąsudaro:

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso, rašytojo Jono Žiliaus (Žilinsko)Jonilos kapas (unikalus kodas 10739

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso tolimojo plaukiojimo kapitono Liudviko Stulpino kapas (unikalus kodas 12140)

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso senosios kapinės (unikalus kodas 24610)

Pavieniaiobjektai:

• Neringos fortas, vad. Kopgalio (kodas 10738);

• Vila Hubertus (kodas 15809);

• Vila (kodas 15857);

• Smiltynės kurhauzas (kodas 20894);

• Pastatas (kodas 21147);

• Vila (unikalus kodas 22125);

• Vila (kodas 22126);

• Kopgalio kranto senovės sutvirtinimai (kodas 41623)

2 26 pav. Ištrauka iš Smiltynės gyvenvietės (21809,U14) apibrėžtų teritorijos ribų plano. Ribos , plano struktūra, kultūros paveldo objektai ir kt.

Smiltynės gyvenvietė

Unikalus objekto kodas 21809

Pilnas pavadinimas Smiltynės gyvenvietė

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m.

Įregistravimo registre data 1995 m. lapkričio 14 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo

lygmuo Regioninis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 129556.00 m2

Vertybė pagal sandarą Vietovė

Amžius

XIX a. II p.-XX a. I p., su XX a. II p. intarpais

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą retas), istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), kraštovaizdžio, urbanistinis (lemiantis reikšmingumą retas), želdynų (lemiantis reikšmingumą svarbus)

Smiltynės gyvenvietės vertingosiossavybės:

• planinės struktūros tipas - linijinis (rašytiniuose šaltiniuose Smiltynės vietovė minima nuo XVI a., tačiau linijinė plano struktūra susiformavo tik XIX a. II p.; -; TRP; BR Nr. 1; IKONOGR Nr. 4-9; 2014 m.);

• planinės struktūros tinklas - linijinė plano struktūra su Smiltynės g., kur užstatymą lemia Kuršių mariosišR pusės irapželdintateritorija išV pusės (-; -; TRP; BR Nr. 1; IKONOGR Nr. 4-9; 2014 m.);

• keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai,takai,jųtipai,trasos,dangos - Smiltynės g. trasa nuo vilos, Smiltynės g. Nr. 6 iki naujosios perkėlos teritorijos (dalis gatvės platinta, rekonstruota, iš esmės nekeičiant trasos krypties; apibrėžtoje teritorijosdalyje;TRP;IKONOGRNr.4-9,11,13,15;FF Nr. 2, 5, 8, 11, 14; 2014 m.); takas palei marių krantą nuo naujosios perkėlos iki teritorijos P ribos (dalis tako platinta, rekonstruota, iš esmės nekeičiant trasos krypties; apibrėžtoje teritorijos dalyje; TRP; IKONOGR Nr. 5-9, 11, 13, 15, 20; FF Nr. 25, 27, 36; 2014 m.);

• vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vietos - senosios perkėlos vieta teritorijos centrinėje dalyje (naujoji perkėla apibrėžtoje nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Smiltynės gyvenvietės teritorijoje įrengta XX a. 8 deš.; būklė patenkinama; TRP 5 lapas; IKONOGR Nr. 6-8, 11; FF Nr. 24; 2014 m.); lauko kavinės vieta teritorijos centrinėje dalyje (lauko kavinė nugriauta XX a. I p.; -; TRP 4 lapas; IKONOGR Nr. 5-7, 10, 11, 18; 2014 m.);

• gamtiniai elementai - reljefas: Pamario palvė R pusėje, šlaitas V pusėje su supustyta vad. „Smuklės“ kopa centrinėje teritorijos dalyje (-; -; TRP; IKONOGR Nr.1-3,6-9,11-16;FFNr.2,5,7,8,10-12,14,15,1822, 24, 25, 27, 30, 32, 36; 2014 m.); marių, ribojančių teritorijąišRpusėskrantolinija(-;-;TRP;IKONOGRNr. 1-9, 11-15; FF Nr. 2, 14, 25, 36; 2014 m.); želdiniai: apželdinimas juodalksnių, beržų, paprastųjų ir kalninių pušų grupėmis, pavieniais medžiais, jo pobūdis (Smiltynė pradėta apželdinti XIX a. pab.; -; FF Nr. 2, 4, 5, 7, 8, 10, 11, 13-15, 18, 22, 24, 25, 27, 28, 30, 32, 36; 2014 m.);

• tūrinės erdvinės struktūros sandara - vienalytė struktūros sandara, sudaryta iš miesto vilų užstatymo paleiSmiltynėsg.,sudominuojančiuKurhauzuPdalyje, vad.„Smuklės“kopacentrinėjedalyjeirgausaussklypų apželdinimo (iš dalies pakitusi; -; TRP; IKONOGR Nr. 11-19; FF Nr. 3-13, 16, 17, 23, 25, 26, 28-35; 2014 m.);

• užstatymo tipai - miesto vilų vyraujantis XIX a. II p. - XX a. I p., su XX a. II p. intarpais užstatymas 1-2 a. su pastogėmis pastatais (aukštis iki karnizo 2,5 m7,0 m, aukštis iki kraigo 4,5 m - 9,5 m; TRP 7 lapas; IKONOGR Nr. 12-15, 18, 19; FF Nr. 3-13, 16, 17, 23, 28-35; 2014 m.); atskirai stovintis XX a. pr. 2 a. su

pastoge kurhauzo pastatas (-; -; TRP 7 lapas; IKONOGR Nr. 11, 17; FF Nr. 25, 26; 2014 m.);

• viešos-atviroserdvės - takaspaleimariųkrantą nuo naujosios perkėlos iki teritorijos P ribos su dalimi V šlaito(-;-;TRP7;IKONOGR Nr.5-8,11,13,15,20;FF Nr. 25, 27, 30, 32, 36; 2014 m.);

• panoramos - panorama nuo Kuršių marių kairiojo kranto, formuojama vilų užstatymo, Smiltynės kurhauzo ir želdinių (panoramą formuoja ne tik apibrėžtoje gyvenvietės teritorijos dalyje esantys želdiniai, bet ir želdiniai už jos ribų; -; TRP; IKONOGR Nr. 10; FF Nr. 1; 2014 m.);

• perspektyvos - Smiltynės g. perspektyva Nr. 1 ŠV-PRkryptiminuoteritorijosŠribos,tiesvilaSmiltynės g.Nr.6(žr.priedąNr.7; -; TRP 4 lapas; FF Nr. 2; 2014 m.); Smiltynės tako perspektyva Nr. 2 PR-ŠV kryptimi nuo teritorijos P ribos (žr. priedą Nr. 7; -; TRP 5 lapas; FF Nr. 36; 2014 m.);

• dominantės - Smiltynės kurhauzas (-; -; TRP 5 lapas; FF Nr. 1, 25, 26; 2014 m.);

• užstatymobruožai - vyraujančiamXIXa.pabXX a. II p. miesto vilų užstatymui būdinga miesto vilos valdos struktūra su pagrindiniu 1-2 a. gyvenamuoju namu, atitrauktu nuo sklypo ribos ar suformuojant užstatymą sklypo gilumoje; vilos - kompaktinio tūrio, stačiakampio ar kvadrato formos plano, su medinėmis, vertikaliai apkaltomis dailylentėmis, mūrinėmis su fachverko konstrukcija sienomis, dvišlaičiais, pusiau valminiais ar čiukuriniais stogais, dengtais čerpėmis, raudonų molio plytų mūro dūmtraukiais, arkiniais ar stačiakampiais su apvadaislangais, būdingais gausiais tūriniais elementais - įstiklintomis ar atviromis verandomis, tūriniais stoglangiais, bokšteliais, balkonais, dekoruotos mediniais pjaustinėtais elementais(XXa.IIp.,XXIa.pr.daliesvilųmoliočerpių stogų danga pakeista į asbocemetinius ar profiliuotos skardos lakštus; -; IKONOGR Nr. 11-15, 17-19; FF Nr. 3,6,9,12,13,16,17,23,26,29,31,33,35;2014m.);

• Artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės - patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją (-; -; TRP; 2019 m.);

• Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes - rašytiniuose šaltiniuose Smiltynės vietovė minima nuo XVI a. ir vadinama tik karčema arba Sandberg (Smėlio kalnas). 1540-1541 m. Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše minimas Smiltynės karčemininkas,1589m.nurodoma, jog čia gyvena du žvejai ir šeši žemės darbininkai. Nuo XVIIa.vid.iki1833m.SmiltynėpriklausėKuršiųNerijos pašto kelio sistemai ir funkcionavo kaip tarpinė stotis (Rygos - Karaliaučiaus pašto kelias). XIX a. Smiltynės stotisbuvosmėliuužpustytadukartus.1836m.pradėti šiaurinės nerijos dalies apželdinimo darbai, kurie paskatino Smiltynės vietovės urbanistinės struktūros

vystymąsi. 1837 m. senoji smuklė, stovėjusi dabartinio kurhauzovietoje,buvoperstatytakoposviršūnėje(vad. „Smėliokarčemos“kalnas).1862m.Smiltynėscentrinę dalį nusiperka Klaipėdos miestas, o 1897 m. jau visa

Smiltynė priskirta Klaipėdai. 1865 m. ties Smiltyne pastatyta 107 m. ilgio krantinė. 1870 m. Smiltynėje pastatytas girininkijos gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais.XXa.pr.Smiltynėtampavasarviete.1900m. tarp Klaipėdos ir Smiltynės įrengta keleivinė perkėla, 1901-1907 m. pastatytas Kurhauzas, 1905-1907 m. pietinėje ir šiaurinėje dalyse susiformuoja dvi vilų kolonijos.XXa.3deš.pab.buvopastatyta10-15Kuršių Nerijos kraštui būdingos architektūros vilų. Vilas jungė pamariopromenadasuvasaroskavinėmis.XXa.4deš. Smiltynėje pradėtas plėtoti vandens sportas: atidaryta buriavimo mokykla, pastatyta vandens sporto bazė su jachtų angarais. Antrojo pasaulinio karo metais Smiltynės gamtovaizdis smarkiai nukentėjo nuo kariuomenės judėjimo per Klaipėdos apgultį 1944-45 m., 1945 m. - nuo pavasarį kilusio gaisro, vokiečių paliktų minų sproginėjimo. 1946 m. Kuršių Nerija pateko į draudžiamą pasienio teritoriją, reguliarus susisiekimas keltu su ja atnaujintas 1948 m. Sovietmečiu nugriauta senoji Smiltynės karčema, dalis vilųsunyko,kitoseįrengtibūstai.1961m.Smiltynėbuvo prijungta prie Neringos miesto, 1962 m. - grąžinta Klaipėdai. Šiuo metu Smiltynė patenka į Kuršių Nerijos nacionalį parką. 2000 m. Kuršių Nerija įtraukta į UNESCOPasaulio paveldosąrašą.

Smiltynės gyvenvietės apibrėžtų teritorijos ribų plano Tūrinės-erdvinės struktūros sandaros ir kt. brėžinyje kaip vertingas dalykas nurodyta Smiltynės gatvės perspektyva.

Kaip vienintelė dominantė Smiltynės gyvenvietėje yra nurodytassmiltynėskurhauzas.

2 27 pav. Smiltynės kurhauzas

2 28 pav. Ištrauka iš Smiltynės gyvenvietės (21809,U14) apibrėžtų teritorijos ribų plano. Tūrinės-erdvinės struktūros sandara ir kt.

Smiltynės gyvenvietėje visi pastatai išskyrus

Smiltynės kurhauzą yra priskiriami miesto vilų užstatymo tipui. Smiltynės kurhauzui yra nustatytas atskirai stovinčiųpastatųužstatymo tipas.

Į šiaurę nuo Senosios Perkėlos esanti teritorija nurodyta kaip pakitusios, nesusiformavusios urbanistinės struktūros.

2 29 pav. Ištrauka iš Smiltynės gyvenvietės (21809,U14) apibrėžtų teritorijos ribų plano. Užstatymo tipų schema

KLAIPĖDOS SENŲJŲ KAPINIŲ, VAD. KOPGALIO KAPINĖMIS,KOMPLEKSAS

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, kompleksas

Unikalus objekto kodas 24609

Pilnas pavadinimas Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, kompleksas

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g.

Įregistravimo

registre data

1998 m. gruodžio 30 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Nacionalinis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 469.00 m2

Vertybė pagal sandarą Kompleksas

Kompleksą sudaro 1. Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso senosios kapinės (24610);

2. Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso tolimojo plaukiojimo kapitono

Liudviko Stulpino kapas (12140);

3. Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso, rašytojo Jono Žiliaus (Žilinsko)Jonilos kapas (10739);

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: dailės (lemiantis reikšmingumą tipiškas), istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus)

Vertingosiossavybės:

• žemės ir jos paviršiaus elementaireljefas (nedidelė pakiluma; teritorijoje auga keli pavieniai lapuočiai medžiai; TRP 1; IKONOGR Nr. 1-3; FF Nr. 1; 2012 m.)

Kompleksą sudaro:

- KLAIPĖDOS SENŲJŲ KAPINIŲ, VAD. KOPGALIO KAPINĖMIS, KOMPLEKSO, RAŠYTOJO JONO ŽILIAUS (ŽILINSKO) -JONILOS KAPAS

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso, rašytojo Jono Žiliaus (Žilinsko) -Jonilos kapas

Unikalus objekto kodas 10739

Pilnas pavadinimas

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso, rašytojo Jono Žiliaus (Žilinsko) -

Jonilos kapas

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g.

Įregistravimo registre data 1993 m. vasario 4 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Nacionalinis

Rūšis

Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 469.00 m2

Vertybė pagal sandarą Į kompleksą įeinantis

Priklauso kompleksui

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, kompleksas

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus)

Vertingosiossavybės:

• žemės ir jos paviršiaus elementaiJono Žiliaus (Žilinsko)-Jonilos palaikai (-; -; TRP 3; FF Nr. 26-29; 2012 m.);

• Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes - palaidotas rašytojas, kunigas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas,1894-1898m.SusivienijimolietuviųAmerikoje prezidentas,1896-1899m.šioSusivienijimomėnraščio "Tėvynė" steigėjas ir redaktorius, Amerikos lietuvių katalikų apšvietos draugijos „Motinėlė“ vienas steigėjų (1900),lietuviųskyriausPasaulinėjeparodojeParyžiuje rengimo komiteto pirmininkas (1900), Lietuvių mokslo draugijos bendradarbis, Lietuvių vykdomojo komiteto Vašingtone generalinis sekretorius (1918), 1917-1919 m. Lietuvių tautos tarybos (JAV) narys, JAV lietuvių delegacijos narys Paryžiaus taikos konferencijoje (1919), Lietuvos žemės banko vienas organizatorių, nuo 1922-02-01 iki 1923-01 Lietuvos Respublikos atstovas Klaipėdos krašte, nuo 1925-11-08 iki 192607-29 Klaipėdos krašto gubernatorius, Jonas Žilius (Žilinskas)-Jonila (1870-1932), prisidėjęs prie Klaipėdos krašto sukilimo (1923) organizavimo, parašęs eilėraščių, poemų, dramų, apsakymų, literatūrinių padavimų, publicistikos ir istorinių apybraižų,išvertęsAdomoMickevičiauskūrinių.

- KLAIPĖDOS SENŲJŲ KAPINIŲ, VAD. KOPGALIO KAPINĖMIS, KOMPLEKSO TOLIMOJO PLAUKIOJIMO KAPITONO LIUDVIKO STULPINOKAPAS

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso tolimojo plaukiojimo kapitono Liudviko Stulpino kapas

Unikalus objekto kodas 12140

Pilnas pavadinimas Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso tolimojo plaukiojimo kapitono Liudviko Stulpino kapas

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. Įregistravimo registre data

1993 m. kovo 25 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Nacionalinis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas

469.00 m2

Vertybė pagal sandarą Į kompleksą įeinantis

Priklauso kompleksui

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, kompleksas

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus)

Vertingosiossavybės:

• žemės ir jos paviršiaus elementaiLiudviko Stulpino palaikai (-; -; TRP 2; FF Nr. 19-25; 2012 m.);

• Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes - palaidotas laivo „Lithuania“ (1909), laivo „Birma“ (1911), 19131918m.laivo„Russia“kapitonas,LietuvosRespublikos konsulas Liepojoje (1918), 1923-1933 m. pirmasis Klaipėdosuostoviršininkasiruostokapitonas,vienasiš "Lietuvos jūrininkų sąjungos" steigėjų, šios sąjungos garbės pirmininkas (1923) Liudvikas Stulpinas (18711934), apdovanotas Vokietijos Goldene Krone III laipsnio ordinu (1910), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1929). 1912 m. balandžio mėn. Liudviko Stulpino vadovaujamas laivas „Birma“ dalyvavo gelbėjantskęstantį laivą „Titaniką“.

- KLAIPĖDOS SENŲJŲ KAPINIŲ, VAD. KOPGALIO KAPINĖMIS, KOMPLEKSO SENOSIOS KAPINĖS

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso senosios kapinės

Unikalus objekto kodas 12140

Pilnas pavadinimas Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, komplekso senosios kapinės

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. Įregistravimo registre data

1998 m. gruodžio 30 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto

reikšmingumo

lygmuo Nacionalinis

Rūšis Nekilnojamasis

Vertybė pagal sandarą Į kompleksą įeinantis

Priklauso kompleksui

Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, kompleksas

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus)

Vertingosiossavybės:

• įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formoskapines juosianti metalinė ažūrinė tvora su dvivėriais vartais ŠR pusėje (-; būklė gera; TRP 4; FF Nr. 4-10; 2012m.);kapiniųPV dalyje antkapinė metalinė ažūrinė tvorelė(-;neišlikovienvėriaivarteliaitvorelėsŠRpusėje, įrašų nėra; TRP 5; FF Nr. 11-12; 2012 m.); kapinių PV dalyje antkapinė metalinė ažūrinė tvorelė su ovalo formos metaline memorialine lentele ir joje išlietu iškilių raidžių įrašu vokiečių kalba: "H. MÜHLENBERG / geb. KROLL.geb.d.6†Mai1815./gest.28†Marz.1884." (-; neišliko vienvėriai varteliai tvorelės ŠR pusėje; TRP 6; FF Nr. 13-15; 2012 m.); kapinių P dalyje antkapinis šlifuoto rausvo akmens paminklas su iškaltu įgilintų raidžių įrašu vokiečių kalba: "Lehrer / Kail Keil / 14. 4. 1848./†8.2.1917."(-;įrašas sunkiai įskaitomas;TRP 7; FF Nr. 16-18; 2012 m.);

• žemės ir jos paviršiaus elementaiKopgalio, Smiltynės, Klaipėdos gyventojų palaikai (palaikai, kurie neišvardinti kapinių kompleksinėse dalyse, nuo 1901 m. Kopgalis ir Smiltynė tapo Klaipėdosmiesto dalimi; -; -; 2012 m.)

2 30 pav. Klaipėdos senųjų kapinių, vad. Kopgalio kapinėmis, kompleksas

NERINGOS FORTAS, VAD. KOPGALIO

Neringos fortas, vad. Kopgalio

Unikalus objekto

kodas 10738

Pilnas pavadinimas Neringos fortas, vad. Kopgalio

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. 3

Įregistravimo

registre data

1996 m. birželio 24 d.

Statusas Valstybės saugomas

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 85000.00 m2

Vertybė pagal sandarą Pavienis objektas

2 31 pav. Neringos fortas, vad. Kopgalio

VILA HUBERTUS

Vila Hubertus

Unikalus objekto kodas 15809

Pilnas pavadinimas Vila Hubertus

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. 11

Įregistravimo registre data

1996 m. lapkričio 18 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Regioninis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 1627.00 m2

Vertybė pagal sandarą Pavienis objektas

Amžius jugendo stiliaus vilos, statytos XX a. pradžioje, restauruotos 1985 m.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantisreikšmingumą retas)

Vertingosiossavybės:

• aukštingumas - vienas aukštas su ertikiu ir mansarda (-; -; FF 1, 2, 3, 8; 2018 m.)

• tūris - netaisyklingo stačiakampio plano vieno aukšto su ertikiu ir mansarda pastatas su trikampiais frontonais iš trijų pusių, dengtas laužytais šlaitiniais stogais (pastatas plane apie 9 x 9,5 metrų; prie pastato pietų fasado buvo pristatyta veranda, nugriauta 1947 metais; TRP 1, 2, P-1, P-2, FF 1, 2, 8, 11, 12; 2018 m.); stogo forma - laužytas dvišlaitis stogas (-; -; FF 1, 2, 3, 4, 11, 12; 2018 m.); stogo dangos medžiaga ar jos tipas - molio čerpių dangos tipas (-; -; FF 1, 2, 8, 11, 12; 2018 m.); kiti stogo elementai - mūrinių dūmtraukių tipas, medžiagiškumas (2 dūmtraukiai; dūmtraukiai mūryti iš raudonų molio plytų;P-2, FF 1, 2, 8, 12; 2018 m.)

• kapitalinės sienos - autentiškos išorinės fachverko konstrukcijos sienos (medinės fachverko konstrukcijos sienos su raudonų molio plytų užpildupirmameaukšteirtinkuotųplytųužpilduertikyje ir mansardinės dalies frontonuose; -; P-2, FF 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 12; 2018 m.); sienų angos - stačiakampės pastato langų ir durų angos, įrengtos fachverko konstrukcijoje (-; -; P-2, FF 2, 3, 8, 9, 11, 13; 2018 m.)

• fasadų architektūrinis sprendimasfasadų architektūrinė stilistika (jugendo stiliaus fachverkovila,kuriosarchitektūrojederinamostiesiosir lenktos fachverko konstrukcijos, vilos frontonai papuošti „arkliukais“,lėkiais; -; FF 2, 3, 8, 11, 16; 2018 m.); fasadų architektūros tūrinės detalės - pietų fasado frontonas, dekoruotas arkliukais, lėkiu, skydu su drožinėtais ir pjaustytais mediniais elementais (-; -; FF 1, 2, 3, 4, 5, 7; 2018 m.); šiaurės fasado frontonas, dekoruotas arkliukais, lėkiu, skydu su drožinėtais ir pjaustytais mediniais elementais (-; -; FF 6, 11; 2018 m.); vakarų fasado frontonas, dekoruotas arkliukais, lėkiu, skydu su drožinėtais ir pjaustytais mediniais elementais(-;-;FF12,13,14,15,16;2018m.);fasadų apdaila - pirmo aukšto rievėtų raudonų molio plytų fachverko konstrukcijų užpildas ir jo tipas (-; -; FF 2, 6, 7, 9, 10; 2018 m.); ertikio ir mansardinio aukšto frontonų fachverko konstrukcijų tinkuoto mūro užpildas ir jo tipas (-; -; FF 2, 3, 8, 9, 11, 12; 2018 m.); fasadų puošyba - rytų fasado sijos tarp pirmo aukšto ir ertikio dekoras šešiakampėmis medinėmis rozetėmis (rozetės puošiasijosirstatramsčiųsandūras; -; FF 2, 8, 9; 2018 m.)

• konstrukcijos - išorinių sienų medinės tiesiosirlenktosfachverkokonstrukcijos,formuojančios pastato stilistiką (-; -; FF 3, 8, 11, 12; 2018 m.); priegegnesirfrontonųmediniusskyduslaikantysspyriai (-; -; FF 2, 6, 7, 13, 14, 15; 2018 m.); balkoną pietų fasade laikančios medinės gembės su spyriais (-; balkonas pakeistas restauruojant pastatą; P-2, FF1, 2, 4;2018m.);funkcinė įranga - mediniai vidaus laiptai (-; -; P-2, FF 17, 18; 2018 m.); stalių ir kitų medžiagų gaminiai - medinių langų tipas, varstymo ir skaidymo būdas(-;langai pakeisti restauruojantpastatą;FF 2, 8,

13; 2018 m.); medinių durų tipas (-; durys pakeistos restauruojant pastatą; P-2, FF 2, 3, 13; 2018 m.); pastogės pakalimo medinėmis lentomis tipas (-; pakalimas keistas restauruojant pastatą; FF 6, 7; 2018 m.);konstrukcijųdekoras - mediniųfachverkoelementų profilis (mediniai fachverko konstrukcijų elementai nusklembtomis briaunomis; -; FF 5, 6, 7, 9, 10; 2018 m.); drožinėtos medinės priegegnės ir jas laikančios gembės (-; keičiant susidėvėjusius medinius konstrukcijų elementus, privaloma atkurti dekorą pagal išlikusius pavyzdžius; FF 6, 7, 14; 2018 m.); tekinti mediniai skydo dekoro elementai ir jų tipas (-; keičiant susidėvėjusius medinius konstrukcijų elementus, privalomaatkurtidekorąpagališlikusiuspavyzdžius;FF 4,5, 7;2018 m.);drožinėtų mediniųsijųgalai irjųtipas (-; keičiant susidėvėjusius medinius konstrukcijų elementus, privaloma atkurti dekorą pagal išlikusius pavyzdžius;FF 2,4,6,7,11,12,14;2018m.)

• buvusių statinių vietos - buvusios verandos prie pietų fasado vieta (-; veranda nugriauta apie 1947 metus; TRP 2, FF 1, 2; 2018 m.)

• Artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės - patenka į Smiltynės gyvenvietės teritoriją u.k. 21809 (-; -; TRP; 2018 m.)

• Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius - Vilų kompleksas į šiaurę nuo „Smėlio karčemos“ kalno pradėtas statyti po 1897-ųjų metų, t.y. po to, kai iš apskrities valdybosmiestasnusipirko tamtikslui žemės sklypą. Vila „Hubertus“, dab. Smiltynės g. 11, statyta XX a. pradžioje. 1985 m. pastatas buvo restauruotas ir pritaikytasnaujai paskirčiai.

VILA

Vila

Unikalus objekto kodas 15857

Pilnas pavadinimas Vila

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. 20 Įregistravimo

registre data 1996 m. lapkričio 18 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Regioninis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 1340.00 m2

Vertybė pagal sandarą Pavienis objektas

Amžius pastatytos 1910 m., 1975 m. vakarinėje dalyje pristatytas priestatas, 2005 m. remontuota pagal architektės V. Paulionienės projektą, pakeista stogo danga, langai, durys

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); istorinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas)

Vertingosiossavybės:

• aukštis ir / ar aukštingumas - viena pastato dalis 1 a. kita - 2 a., su ertikiu ir mansarda (-; -; IKONOGR Nr. 2, 3, BR Nr. 1-3, FF Nr. 1-12; 2020 m.);

• tūrinė erdvinė kompozicija, tūrisnetaisyklingo stačiakampio plano su trikampiais frontonaisištrijųpusiųirbokšteliuRfasade(-;V fasade priestatas pastatytas 1975 m.; TRP, IKONOGR Nr.2, BR Nr.2,3,FF Nr.2-4,7-10.1,22,28;2020m.);stogo forma - dvišlaitė (-; -; IKONOGR Nr. 2, 3, FF Nr. 3, 10, 12,13,28;2020m.);bokštelis- šešiakampėspiramidės formos (-; -; IKONOGR Nr. 2, BR Nr. 3, FF Nr. 3-5, 21, 28; 2020 m.); dangos medžiaga - keraminių čerpių tipas; bokštelio stogo danga - plokščios keraminės čerpės(-;stogodangapakeista,būklėgera;IKONOGR Nr.2,3,FFNr.16,19-21;2020m.);kitistogoelementai - keraminių plytų mūro tinkuoti su stogeliu dūmtraukiai (2dūmtraukiai;būklėpatenkinama;IKONOGRNr.2,3, FF Nr. 2, 13, 19; 2020 m.); tūriniai stoglangiai (-; -; IKONOGR Nr. 2, 3, FF Nr. 9, 8; 2020 m.);

• kapitalinės sienos - kapitalinių sienų tinklas (-; -; BR Nr. 1-3, FF Nr. 1-10; 2020 m.); sienų angos - I a. segmentinių sąramų langų angos (langai sutampa su fasado plokštuma; būklė gera; IKONOGR Nr.2,3,FFNr.7-9,12,27;2020m.);ertikioirbokštelio stačiakampės langų angos (-; -; IKONOGR Nr. 2, 3, FF Nr. 4-6, 11, 27-30; 2020 m.);

• fasadų architektūrinis sprendimasfasadų architektūrinio sprendimo visuma (-; -;

2 32 pav. Vila Hubertus

IKONOGR Nr. 2, 3, FF Nr. 1-13; 2020 m.); fasadų architektūros tūrinės detalės - Š fasado balkonas (-; -; FFNr.9,13-16;2020m.);R fasado2a.daugiabriaunis bokštelis(-;-;FFNr.3,5,28;2020m.);Rfasadebuvęs įėjimas su profiliuota atrama (-; užmūryta durų anga iš prieangio į pastatą; FF Nr. 6, 9, 26; 2020 m.); fasadų apdaila ir puošyba - fasadų tinko tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 4, 31, 32; 2020 m.); dekoruotos lieto metalo balkono konsolės ir aptvėrimas (-; būklė gera; FF Nr. 14, 17, 18, 22; 2020 m.); dekoruoti mediniai spyriai (-; -; FF Nr. 13, 16, 21, 22, 29; 2020 m.); mūrinės tinkuotos palangės (-; -; FF Nr. 9, 25, 31; 2020 m.); bokštelio kerčių medinis dekoras (-; būklė patenkinama; FF Nr. 3, 6, 28, 30; 2020 m.); medinis profiliuotas tarpaukštinis bokštelio karnizas (-; -; FF Nr. 30; 2020 m.); profiliuotas, puoštas dantukais karnizas bokštelio viršuje(-; -; FF Nr. 5, 6, 21; 2020 m.); • konstrukcijos - pamatas su cokoliu (netyrinėta; -; FF Nr. 9, 12; 2020 m.); I a. plytų mūro sienos (-; -; FF Nr. 22, 32; 2020 m.); ertikio ir mansardinio aukšto išorinių sienų medinės tiesios ir lenktos fachverko konstrukcijos (-; -; IKONOGR Nr. 2, 3, FF Nr. 3, 12, 16; 2020 m.); medinė gegninė stogo konstrukcija (-; -; FF Nr. 17, 18; 2020 m.); stalių ir kitų medžiagųgaminiai - langųmediniųrėmųkonstrukcijųir jų sudalinimo tipas (-; dalis langų pakeisti į plastikiniais rėmais langus; IKONOGR Nr. 2, FF Nr. 2-9, 31; 2020 m.); buvusių langinių metaliniai tvirtinimo mechanizmai (-; -;FFNr.31,32;2020m.);metalinė bokšteliosmailė (-; -; IKONOGR Nr. 3, FF Nr. 2, 19, 24; 2020 m.); konstrukcijų dekoras - profiliuoti gegnių galai (-; -; FF Nr.17.1,18,21;2020m.);dekoruotifachverkomedinių konstrukcijų galai (-; -; FF Nr. 23, 29; 2020 m.); dekoruoti sijųgalai (-; -; FF Nr. 17.1, 23, 29; 2020 m.).

• Artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės - patenka į Smiltynės gyvenvietės u.k. 21809 teritoriją (-; -; TRP; 2020 m.).

2 33 pav. Vila

SMILTYNĖS KURHAUZAS

2 34 pav. Smiltynės Kurhauzas

Smiltynės kurhauzas

Unikalus objekto kodas 20894

Pilnas pavadinimas Smiltynės kurhauzas

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. 17

Įregistravimo registre data 1996 m. lapkričio 18 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Regioninis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 13398.00 m2

Vertybė pagal sandarą Pavienis objektas

Stilius Vyrauja šveicariškų vilų stilius su Jugendo elementais

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantisreikšmingumą svarbus)

Vertingosiossavybės: aukštis ir aukštingumas - 2 a. su mansarda (-; -; AP 13; IKONOGR 1-3; FF Nr. 2, 3, 22; 2014 m.);

• tūrinė erdvinė kompozicija, tūrisstačiakampio plano su mediniu priestatu Š pusėje ir mūriniupriestatuV fasade(medinispriestataspadidintas

ir mūrinis pristatytas 1979 m.; -; Brėžinys 1-4; FF Nr. 6, 7, 11, 22, 23; 2014 m.); stogo forma - sudėtingos konfigūracijos šlaitinė valminė (-; -; Brėžinys 1-4; FF Nr. 2, 5, 6, 23; 2014 m.); medinio priestato vienšlaitė (-; -; Brėžinys 3; FF Nr. 7, 22; 2014 m.); dangos medžiagamolio čerpių tipas(-; būklė bloga; FF Nr. 6, 16, 23; 2014 m.); medinio priestato cinko skardos tipas (-; būklė patenkinama; Brėžinys 1; FF Nr. 12; 2014 m.); kiti stogo elementai- fechverkinėskonstrukcijosbokštelisRfasado centrinėjedalyje(-;-;IKONOGR 1;FF Nr.2,22,23;2014 m.); tūriniai stoglangiai R, V pusėse (-; būklė patenkinama; brėžinys 1, 4; FF Nr. 3-5, 23; 2014 m.); mūrinio priestato kaminas (-; -; Brėžinys 2, 3; FF Nr. 6, 16; 2014 m.); smailės (-; būklė gera; FF Nr. 16, 22, 23; 2014 m.) vėliavos laikiklis (-; -; Brėžinys 1; IKONOGR 1; FF Nr. 22, 23; 2014 m.);

• kapitalinės sienos - kapitalinių sienų tinklas (-; -; Brėžinys 1-4; 2014 m.); sienų angos, nišosstačiakampėslangų,durųangos(-;-;FF Nr.5,6,22,23; 2014 m.);

• fasadų architektūros tūrinės detalėsR fasado kraštuose rizalitai, V fasado centre rizalitas (-;;Brėžinys1,4;FF Nr.2,5,22;2014m.);terasiniailauko laiptai(pakitę;būklėpatenkinama;IKONOGR1,2;FFNr. 2,22;2014m.);balkonųkonstrukcijostipasiraptvėrimo medžiagiškumas (pakitę; būklė bloga; FF Nr. 2, 13, 22, 23; 2014 m.); fasadų apdaila ir puošyba - 2 a. R, P, Š fasadų fechverkinių konstrukcijų tipas (pakitę; būklė bloga; Brėžinys 1-3; IKONOGR 1; FF Nr. 2, 7, 22, 23; 2014 m.); pagrindinio pastato ir V priestato tinko tipas (-; -; FF Nr. 4-6; 2014 m.); medinio priestato dekoro elementai(dalinaiišlikę; -;Brėžinys1;FFNr.14,15;2014 m.); medinio priestato lentų vertikalus apkalimas (dalinai išlikęs; -; FF Nr. 14, 15; 2014 m.);

• konstrukcijos - pamatas su tinkuotu cokoliu(netyrinėta; -;Brėžinys1-4; FF Nr. 5-9; 2014 m.); sienos plytų mūro (-; -; FF Nr. 4-6; 2014 m.); priestato medinis karkasas irjo tvirtinimo būdas (mediniai kaiščiai; -; FF Nr. 7, 14; 2014 m.); profiluotų galų gegninės konstrukcijostipas(-;-;FFNr.13,15;2014m.);funkcinė įranga - pagrindiniai vidaus laiptai su kaltiniu turėklu ir tekintu porankiu (-; -; FF Nr. 17, 18; 2014 m.); sukti medinai laiptai su profiluotu porankiu į 2 a., mansardą ir rūsį (-; -; FF Nr. 19, 20; 2014 m.); stalių ir kitų medžiagų gaminiai - medinių durų, langų ir jų skaidymo tipas (-; -; IKONOGR 1; FF Nr. 5, 23; 2014 m.);

• patalpų architektūros detalėscentrinėsdalieskoridoriųarkos(-;-;FFNr.21;2014m.); mediniųgrindųtipas(-; -; FF Nr. 21; 2014 m.);

• Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius - XX a. pr. Klaipėdos pirkliai šalia senojo kelto prieplaukos, ant kopos, istorinėje senosios Smiltynės smuklės vietoje, pastatė kurhauzą. Smiltynės kurhauzas buvo moderniausiastometoviešbutispajūryjesu60kambarių,

restoranu ir lauko kavine. Buvo elektra, karštas vanduo, telefonas. Kurhauzas turėjo savo prieplauką, kuria naudojosi keleiviniai-kruiziniai garlaiviai. 1920 m., prancūzų valdymo metu, kurhauze atidaryti lošimo namai, kurie 1923 m., dėl visuomenės protestų, buvo uždaryti. Prieškaryje kurhauzas garsėjo kultūriniais renginiais. Per karą 1944 m. kurhauze buvo apsistoję pabėgėliai, pokaryje apgyvendintos klaipėdiečių šeimos. 1980 m., baigus rekonstrukciją, kurhauze įsikūrė ,,Klaipėdos" viešbučio filialas su kavine ,,Smiltynė". Kurhauzo papėdėje pastatyta AlgirdoBoso skulptūra.

PASTATAS

2 35 pav. Pastatas

Pastatas

Unikalus objekto kodas

20894

Pilnas pavadinimas Pastatas

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. 13

Įregistravimo

registre data

1996 m. lapkričio 18 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Regioninis

Rūšis

Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 2747.00 m2

Vertybė pagal sandarą Pavienis objektas

Stilius XIX a. pab. racionalistinis stilius (MATERIALISTIL Vok.)

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantisreikšmingumą svarbus)

Vertingosiossavybės:

• tūrinė erdvinė kompozicija, tūriskompaktiškas, stačiakampio plano 1 aukšto su palėpe, pusrūsiu ir mezoninu Š fasade (-; būklė gera; FF Nr. 25, 30; 2013 m.); stogo forma - dvišlaitė pusiau valminė

(-; -;FFNr.2,6,30;2013m.);dangosmedžiagaarjos tipas - čerpių tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 3, 4; 2013 m.); kiti stogo elementai - raudonų plytų mūro dūmtraukiai (3 dūmtraukiai; -; Fasadų brėžiniai; FF Nr. 3, 8, 13; FF Nr. 2013 m.); kraigo užbaigimo metaliniai dekoratyviniai elementai (iš buvusiu trijų išlikę du V ir R pusėje;būklė bloga;FF Nr.2,6-8, 13; 2013 m.);

• kapitalinėssienos - kapitaliniųsienųtinklas(-;;AP1,2,3;2013m.);sienųangos - langųirdurųangos su segmentinėmis sąramomis (R pusėje viena anga užmūryta; -; FF Nr. 2-4, 10, 14; 2013 m.);

• fasadų architektūros tūrinės detalės - rizalitas P fasade (-; būklė gera; FF Nr. 4; 2013 m.); fasadų apdaila ir puošyba - grublėto tinko tarpų tarp raudonų plytų mūro juostų tipas (-; -; FF Nr. 2-5; 11; 2013 m.); raudonų plytų palangės (-; būklė gera; FF Nr. 10, 19, 29; 2013 m.); raudonų plytų langų apvadai (-; -; FF Nr. 10-12, 19, 29; 2013 m.);

• konstrukcijos - pamatas su tašyto akmens mūrocokoliuirraudonųplytųeilevirš(-;-;FF Nr.2,18; 2013m.);sienos raudonųplytųmūro (-;būklė gera;FF Nr.3-5;2013m.);medinėsprofiliuotasigalaisgegninės konstrukcijos tipas (-; -; FF Nr. 9, 19, 25; 2013 m.); medinės sijinės perdangos tipas (rūsio gelžbetoninės skliautuotos perdangos; -; -; 2013 m.); funkcinė įranga - plytų mūro laiptai į rūsį (-; -; FF Nr. 27; 2013 m.); mediniųlaiptųsutekintomisbaliustromisirporankiaisiš pirmo aukšto į palėpę tipas (-; -; FF Nr. 26, 28; 2013 m.); stalių ir kitų medžiagų gaminiai - medinių durų, langųirjųskaidymo bei puošybostipas(-;būklė bloga; FF Nr. 10, 16, 20, 24, 29; 2013 m.); langų apkaustai (; -; FF Nr. 23, 24, 32, 33; 2013 m.);

• Faktai apie svarbius įvykius - tai buvęs kopų prižiūrėtojo(girininkijos)namas.Po1836m.vyriausybė įpareigojomiestepirkliusapželdintišiaurinįnerijosgalą. Tuo tikslubuvo įkurtagirininkija.

2 36 pav. Vila

Vila

Unikalus objekto kodas 22125

Pilnas pavadinimas Vila

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. 10

Įregistravimo registre data 1996 m. lapkričio 18 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Regioninis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 710.00 m2

Vertybė pagal sandarą Pavienis objektas

Amžius statytas XIX a. paskutiniame dešimtmetyje, kapitalinis remontas 1982 m.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantisreikšmingumą svarbus).

Vertingosiossavybės:

• aukštis - apie9metrainuožemėsikikraigo,du aukštaisupastoge(-;-;P-3, FF 1,2,8, 9,10;2018m.)

• tūris - dviejų aukštų su pastoge taisyklingo stačiakampio planopastatas suįstiklintaveranda antro aukštorytųfasade(pastatasplaneapie11,5x8metrų; -; TRP 1, P-1, P-2, P-3, FF 1, 8, 10; 2018 m.); stogo forma - keturšlaitis valminis stogas (-; -; P-3, FF 1, 10; 2018 m.); stogo dangos medžiaga ar jos tipas - molio čerpiųdangostipas(-; -; FF 2, 8, 9, 10; 2018 m.)

• kapitalinėssienos - autentiškosfasadųišorinės sienos (pirmo aukšto sienos raudonų molio plytų, tinkuotos iš išorės, antro aukšto sienos fachverko konstrukcijos, su tinkuoto mūro užpildu; kapitalinis remontometupakeistavidausplaninėstruktūra;P-2,P3; FF 2, 7, 8, 10; 2018 m.); sienų angos - pastato ŠR kampo pirmame aukšteįrengto įėjimoarkinės angos(2 angos; -; P-2, P-3, FF 2, 3, 7; 2018 m.)

• fasadų architektūrinis sprendimasmodernizmo architektūros pastato stilistika (-; -; FF 1, 10;2018m.);fasadųarchitektūrostūrinėsdetalės - rytų pusėje, antrame aukšte įrengta įstiklinta veranda, įkomponuota į pastato tūrį (rytų fasade virš 3-jų arkinių langų siena vertikaliai apkalta medinėmis lentomis; verandos įstiklinimas keistas kapitalinio remonto metu, tikėtina,kadprojektuojantstaliųgaminiusišlaikytasrytų fasado autentiškas vaizdas; P-2, P-3, FF 2, 3, 10, 12; 2018 m.); fasadų apdaila - pirmo aukšto lygaus tinko tipas (-; -; FF 2, 7, 8, 9, 10; 2018 m.); antro aukšto medinės fachverko konstrukcijos su tinkuoto mūro užpildu tipas (-; medinės fachverko konstrukcijos atviros;P-3,FF2,7,8,9,10;2018m.);fasadųpuošyba - lizenos rytų fasado pirmame aukšte (akcentuoja

VILA

MARIŲ KRANTAS SMILTYNĖJE

pastato kampus, pagrindinį įėjimą; -; TRP 1; P-2, FF 2, 3, 10; 2018 m.);

• staliųirkitųmedžiagųgaminiai - mediniųlangų ir durų tipas (-; -; FF 2, 8, 11; 2018 m.); verandos įstiklinimomediniaisarkiniaislangaistipas(-; galimai tik verandos priekinis, rytų pusės įstiklinimas atkartoja autentišką piešinį; P-2, P-3, FF 2, 3, 10, 12; 2018 m.); medinių pjaustytų vėjalenčių tipas (-; vėjalentės pakeistos kapitalinio remonto metu; FF 4, 5, 6; 2018 m.); pastogės pakalimo medinėmis lentomis tipas (-; pakalimas keistas kapitalinio remonto metu; FF 4, 5, 6; 2018 m.); drožinėtų medinių gegnių galų tipai (-; kampuose įrengtų 4-ių valminių gegnių drožyba skiriasi nuo kitųgegniųgalųdrožinių;FF 4,5,6;2018m.)

• Artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės - patenka į Smiltynės gyvenvietės teritoriją u.k.21809(-; -; TRP; 2018 m.)

• Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybėsistorijosasmenybes,įvykius - Vilųkompleksas į šiaurę nuo „Smėlio karčemos“ kalno pradėtas statyti po 1897-ųjų metų, t.y. po to, kai iš apskrities valdybos miestas nusipirko tam tikslui žemės sklypą. Pastatas Smiltynės g. 10, buvusi vila, statytas XIX a. pabaigoje. 1982 m. buvo atliktas pastato kapitalinis remontaspritaikymas naujai paskirčiai.

2 37 pav. Vila

Vila

Unikalus objekto kodas 22126

Pilnas pavadinimas Vila

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. 22

Įregistravimo registre data

1996 m. lapkričio 18 d.

Statusas Valstybės saugomas

Objekto reikšmingumo lygmuo Regioninis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 2356.00 m2

Vertybė pagal

sandarą Pavienis objektas

Amžius statytos XX a. I p., remontuotos XXI a. pr.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), istorinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas),

Vertingosiossavybės:

• aukštisir(ar)aukštingumas -1a.sumansarda (-;-;IKONOGRNr.2,BRNr.1,2,FFNr.1-7;2020m.);

• 7.1.1.2. tūrinė erdvinė kompozicija, tūriskompaktinio tūrio, stačiakampio plano su erkeriu R pusėjeirverandaPRpusėje (-; -; TRP 1, IKONOGR Nr. 2, BR Nr. 1, 2, FF Nr. 3-7; 2020 m.); stogo formadvišlaitė(-; -;FFNr.5,6;2020m.);dangosmedžiagaskardos tipas (-; -; IKONOGR Nr. 2, FF Nr. 2, 4, 7, 19; 2020 m.); kiti stogo elementai - plytų mūro dūmtraukiai (2 dūmtraukiai; dūmtraukiai apskardinti; FF Nr. 7, 19; 2020 m.);

• kapitalinėssienos - kapitaliniųsienųtinklas(-;; BR Nr. 1, 2, FF Nr. 1-7; 2020 m.); sienų angosstačiakampės durų, langų angos (-; Š fasade įrengta langoirdurųanga;IKONOGRNr.2,BRNr.2,FFNr.57, 17; 2020 m.); erkerio arkinės langų angos (-; -; IKONOGR Nr. 2, FF Nr. 8-10;2020m.);verandosdurų ir langų trikampės angos (-; -; FF Nr. 4, 12-14; 2020 m.);

• fasadų architektūrinis sprendimas - fasadų architektūriniosprendimovisuma(-;-;IKONOGR Nr.2, FF Nr. 1-7, 14; 2020 m.); fasadų architektūros tūrinės detalės - R fasado erkeris (-; -; FF Nr. 3, 8, 10; 2020 m.);medinėkarkasinėskonstrukcijosuždaraveranda(; būklė patenkinama; FF Nr. 3, 4, 12, 20; 2020 m.); fasadųapdailairpuošyba - fasadųapkalimomedinėmis lentomis horizontaliai ir vertikaliai tipas (-; būklė patenkinama; IKONOGR Nr. 2, FF Nr. 4, 7; 2020 m.); erkerįlaikančiosprofiliuotosmedinės konsolės(-;būklė gera; FF Nr. 8, 11; 2020 m.); erkerio ir frontonų medinės kryžmos su profiliuota smaile (-; -; FF Nr. 3-6, 8-10; 2020 m.);

• konstrukcijos - pamatas su keraminių plytų mūro cokoliu (netyrinėta; -; FF Nr. 3, 4, 14; 2020 m.); medinės karkasinės sienos (-; -; žr. 15. 3; 2020 m.); medinės stogo gegninės konstrukcijos tipas (-; dalis konstrukcijųpakeistatvarkantstogą;FFNr.13,15,20; 2020m.);funkcinėįranga -mediniailaiptaisuprofiliuotu mediniu porankiu ir mediniais profiliuotais turėklais (-; būklė gera; FF Nr. 21-26; 2020 m.); stalių ir kitų medžiagųgaminiai - langųmediniųrėmųkonstrukcijųir varčiųsudalijimotipas(-;langai pakeisti; IKONOGR Nr.

VILA

2, FF Nr. 6, 7, 12, ; 2020 m.); verandos langų medinių rėmųkonstrukcijosirjųsudalijimo tipas(-;būklė bloga; FF Nr. 4, 20; 2020 m.); erkerio langų medinių rėmų konstrukcijosirjųsudalijimotipas(-;būklėbloga;FFNr. 8-10; 2020 m.); dvivėrės medinės verandos durys ir jų tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 4, 18; 2020 m.); konstrukcijų dekoras - profiliuoti gegnių galai (-; -; FF Nr. 13, 15, 20; 2020 m.).

• Artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės - patenka į Smiltynės gyvenvietės u.k.21809 teritoriją (-; -; TRP; 2020 m.).

KOPGALIOKRANTOSENOVĖSSUTVIRTINIMAI

Kopgalio kranto senovės sutvirtinimai

Unikalus objekto kodas 41623

Pilnas pavadinimas Kopgalio kranto senovės sutvirtinimai

Adresas Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Įregistravimo registre data 2019 m. lapkričio 26 d.

Statusas Registrinis

Objekto reikšmingumo lygmuo Nacionalinis

Rūšis Nekilnojamasis

Teritorijos KVR objektas 1614.00 m2

Vertybė pagal sandarą Pavienis objektas

Amžius XVIII a. vid.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nurodytas vietovės vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą), povandeninis (lemiantis reikšmingumą svarbus)

Vertingosiossavybės:

• buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos - laivo liekanos (medinio laivo "L-12", statyto XVIII a. vid. ir panaudoto kranto sutvirtinimui, liekanos; 2003 m. fiksuoti 5 pušiniai špantai ir 7 ąžuolinės borto

apsiuvo lentos, didžioji laivo dalis užkrauta akmenimis; priedas 4, 5; 2019 m.);

• žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas (siauras, lygus pakrantės ruožas Kuršių nerijos šiauriniame gale; PR dalis 2003 m. statant Pasienio kontrolės posto slipą buvo užversta akmenimis; FF Nr. 1-5; TRP; 2019 m.);

• hidrotechniniai įrenginiai - kranto sutvirtinimo konstrukcija (sudaryta iš dviejų lygiagrečių polių eilių ir tarp jų esančių stačiu kampu sukirstų tašytų pušinių rąstų, sudariusių rentinius, kurie užversti akmenimis, konstrukcija7,8-8,4mpločio,tarpjoselementųyra0,31,5 m gylis, o šalia jos - 3-3,5 m gylis; išlikę tik vieno aukšto rentiniai, kurie anksčiau galėjo būti aukštesni, 2003 m. tyrimų metu fiksuoti 55 poliai, 7 rentiniai ir konstrukcijos tvirtinimui panaudoto laivo liekanos, PR konstrukcijos dalis 2003 m. statant Pasienio kontrolės posto slipą buvo užversta akmenimis; FF Nr. 2-4; priedas 4; 2019 m.);

• Artimiausios kultūros paveldo objekto teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosiossavybės - Kuršiųnerijosnacionalinioparko teritorija (-; -; TRP; 2019 m.).

Išvada: Atskiri KP objektai (išskyrus subjektus) neišsprendžiamų problemų nekelia, išskyrus Valstybės saugomąobjektąSmiltynės gyvenvietę.Josteritorinėje apimtyje nurodyta vengti kokių nors tūrinių erdvinių intervencijų, nors tam tikros teritorijos dalys nurodytos kaip pakitusios, nesusiformavusios urbanistinės struktūros.

2.5 GAMTINĖSTRUKTŪRA

Aspekto principas. Kur ir kokie geografinių veiksnių parametrai ar teiginiai galėtų atskleisti racionalių ir tikslingų ryšių, kanalų buvimą konceptualiame urbanistiniame modelyje, nes visa mūsų architektūra, nori/nenori,gulianttosgeografijos

2.5.1 Ekogeologinės sąlygos

Vadovaujantis „Geologinės informacijos naudojimo teritorijų planavime rekomendacijomis“ bei „Ūkinės veiklos teritorijų ekogeologinių sąlygų vertinimo rekomendacijomis“, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, numatant ar vykdant ūkinę veiklą, yra rekomenduojama įvertinti geologines sąlygas ir reikšmingusgeologiniusveiksnius,galinčiusdarytiįtaką ūkinei veiklai ir jos poveikiui žemės gelmių kokybei bei ištekliams. Planuojamos Smiltynės teritorijos ekogeologinės sąlygos nagrinėjamos remiantis Valstybinės geologijos informacinės sistemos (toliau GEOLIS) bei Žemėsgelmiųregistro duomenimis.

Ištraukoje iš „Ekogeologinių rekomendacijų žemėlapio“ (Valstybinė geologijos informacinė sistema(GEOLIS)) pateikiama paleoįrėžių teritorijų lokalizacija nagrinėjamoje teritorijoje

2 38 pav. Ištrauka iš ekogeologinių rekomendacijų žemėlapio (šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba).

Paleoįrėžiai patenka į planuojamą teritoriją jos šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje dalyse. Vadovaujantis „Ūkinėsveiklosteritorijųekogeologiniųsąlygųvertinimo rekomendacijomis“ paleoįrėžių teritorijose rekomenduojama įvertinti požeminio vandens dinamines sąlygas (vertikalios filtracijos kryptį, horizontalios filtracijos greitį, spūdinio vandens spūdžio aukštį irpan.).

Žemės gelmių registro duomenimis, viešajam vandens tiekimui Smiltynėje yra įrengtos dvi vandenvietės

2 3 lentelė. Duomenys apie nagrinėjamoje teritorijoje esančias vandenvietės

Nr.

Vandenvietė Adresas Eksploatuojamo geologinio sluoksnio indeksas Vandenvietės grupė Būklė Išteklių rūšis SAZ įsteigtas SAZ projektas Ištekliai

4062 Jūrų muziejaus (klaipėdos m. Klaipėdos apskr., Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. J3 II Naudojamas Gėlas vanduo Ne Taip Aprobuoti

5163

Smiltynės jachtklubo

Klaipėdos apskr., Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Smiltynės g. J3cl II Naudojamas

Gėlas vanduo Ne Taip Aprobuoti

Požeminio vandens vandenviečių apsaugai nuo užteršimo pavojingomis medžiagomis, vadovaujantis

LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, nustatomos požeminio vandens apsaugos zonos, kuriose nustatyti ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečiųpaimamą vandenį apribojimai.

Planuojama teritorija patenka į 3-iąją cheminės taršosapribojimo juostą.

2 39 pav. Požeminių vandenviečių apsaugos zonų juostos

2.5.2 Hidrografinis tinklas

Nagrinėjama smiltynės teritorija ribojasi su Klaipėdossąsiauriubei Baltijosjūra.

Klaipėdossąsiauris.Klaipėdossąsiaurioilgis10km, plotis 0,36–1,20 km (miesto ribose 0,4 iki 1,1 km), didžiausiasgylis15m.ŠiaurėjeKlaipėdossąsiaurioriba yra uosto vartai, pietuose – Kiaulės nugaros sala, kuri skaido sąsiaurį į dvi protakas: rytų ir vakarų. Dažnai KlaipėdossąsiaurispriskiriamasprieKuršiųmarių, nors jo morfologija ir hidrologinis režimas nuo marių skiriasi.

Malkų įlanka - Klaipėdos sąsiaurio užutekis, pasižymintis ypač intensyvia ūkine veikla krantuose. Didžioji dalis krantų perimetro intensyviai naudojama: krovos darbams, laivu remontui ir kt. Malkų įlankos vakarų krante, i šiaure nuo 144 krantinės yra Smeltės botaninis draustinis. Vandens apykaita su Klaipėdos sąsiauriu vyksta per siaurą protaką, o per Karaliaus Vilhelmo kanalą - su Minijos upe.

Klaipėdos sąsiauris – technologiškai pakeista akvatorija, kurios rytinėje dalyje yra pusiau uždari Klaipėdos jūrų uosto baseinai, krantinės ir pirsai, vakariniame krante – Kuršiųnerijoskrantinė.

Baltijos jūra. Klaipėdos miesto teritorijos vakarinė riba praeina Baltijos jūros pakrante - miestui tenka kelios Baltijos jūros pakrantės atkarpos – 7,5 km ilgio Smiltynėje ir 5 km ilgio šiaurės vakarinėje miesto teritorijos dalyje Giruliuose. Su Baltijos jūra ribojasi pajūrio juostos žemyninės ir Kuršių nerijos dalies paplūdimiai, kurie yra bene svarbiausias Klaipėdos miesto rekreacinisišteklius.Miesto padėtisprie Baltijos jūros yra pagrindinis veiksnys nulėmęs Klaipėdos, kaip

labiausiaiįšiauręnutolusioneužšąlančiorytinėsBaltijos jūrų uosto vystymąsi.

Paviršinio vandens telkinių atveju svarbus vaidmuo tenka pakrančių apsaugos zonoms ir juostoms, kurių paskirtissumažinti galimybę patekti į vandenstelkinius pavojingoms medžiagoms, apsaugoti krantus nuo erozijosirabrazijos,šlaitus–nuogriovųsusidarymo bei nuošliaužų, užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą ir palankias jų formavimosi sąlygas; saugoti vandens telkinių pakrančių natūralų kraštovaizdį bei jo estetines vertybes; sudaryti palankias sąlygas rekreacijai.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatomos vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (su vėlesniais pakeitimais).

Dalis planuojamos Smiltynės pakrantės patenka į užliejamasteritorijas.

Pagal prognozines Vidutinės tikimybės (1%) potvynio grėsmės užliejamas priektantės teritorijas Smiltynei kategoriškas potvynis negręsia, išskyrus Pietinį ragą (iki Smiltynės urbanistinio draustinio) Kopgalyje, kur tikimybė yra, tačiau nesuponuoja kategoriškai neigiamo sisteminio poveikio Smiltynės urbanistinės plėtrosgalimybėms.

Yra maža tikimybė - (0,1 %) potvynio grėsmės užliejamospriekrantėsteritorijos.

2 40 pav. Užliejamos teritorijos

Kadangi klimato kaitos neįmanoma sustabdyti,tai ši prielaida signalizuoja tam tikras grėsmes arba būtiną inžinerinį teritorijos paruošimą nuo galimo užliejimo. Pavojingos krantinės zonos ir teritorijos fragmentai apibendrintai yra pavaizduoti 2.38 pav., kas apima beveikvisąSmiltynę,išskyrusmažąjachtkluboteritorinį fragmentą. Tokiu būdu, reikia pripažinti, kad šiame pamario segmente egzistuoja reali sisteminė klimato kaitos pasekminė rizika.

Ekstremaliųsituacijųarbamažostikimybėspotvynis – 0,1% tikimybė, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartotivienąkartąpertūkstantįmetų.

Vidutinės tikimybės potvynis – 1% tikimybė, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikųpotvyniai galipasikartotivienąkartąper šimtąmetų.

Didelės tikimybės potvynis – 10% tikimybė, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikųpotvyniai galipasikartotivienąkartąper dešimtmetų.

Vienaip ar kitaip, būtina žinoti, įvertinti, numatyti ir pasiruošti galimoms pasekmėms kylant vandens horizontui. Tą galima pasiekti taikant inžinerinės technines teritorijos parengimo priemones:

1. Pakelti tereno horizontą iki sąlyginai saugaus aukščio– Abs.Alt.+3,0m,kasyrapakankamai brangu ir, ko gero, ekonomiškai sunkiai

pateisinama, kol iš tikro nepradės aukštėti vandens lygis;

2. Rekonstruojant krantinę reguliuoti viršutinės briaunos horizontą ne pagal hipotetines, bet pagal argumentuotasmokslines išvadas;

3. Numatyti alternatyvias aptarnavimo ir judėjimo trasas, kurios galėtų dubliuoti pagrindinę promenadą.

STR 2.03.03:2005 "Inžinerinės teritorijų apsaugos nuopatvenkimoiružtvinimoprojektavimas.Pagrindinės nuostatos" yra numatytos šios krantotvarkos priemonės:

• atitveriant teritoriją nuo upės, tvenkinio ar kito vandenstelkinio pusės;

• dirbtinai pakeliant teritorijos žemės paviršių iki neužtvindomųaltitudžių;

• sukaupiant (akumuliuojant), reguliuojant bei nuvedant paviršinius ir drenažo vandenis iš užtvindytų, laikinai užtvindomų, drėkinamų teritorijųbei žemaslėniųžemių.

2.5.3 Biotos ypatumai (miškai)

Miškai – neatsiejama miesto žaliųjų plotų sistemos grandis,atliekantirekreacinę,aplinkosauginęirestetinę funkcijas.

Į planuojamą teritoriją patenka II grupės specialiosios paskirties miškai, išskiriami A –Ekosistemųapsaugosmiškai ir B – rekreaciniai miškai.

A - Ekosistemų apsaugos miškai - tai kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų

dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas –išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;

B- Rekreaciniaimiškai - taiyramiškoparkai,miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

2 4 lentelė. Miškų priskyrimas miškų grupėms

Miškai Miškų grupė Miškų pogrupis Plotas

Planuojamoje teritorijoje augantys miškai II grupė II grupė. Specialiosios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai

Numatant veiklą planuojamoje teritorijoje bei įgyvendinant Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniusbūtinaįvertinti,kadvadovaujantisLRMiškų įstatymu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomisšiaisatvejais:

1. valstybei svarbiems projektamsįgyvendinti;

2. inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;

3. visuomeninėspaskirties,bendrojonaudojimoir atskirųjųželdynų teritorijomsformuoti;

4. naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;

5. teritorijose,skirtosevalstybėssienosapsaugos tikslams irkrašto apsaugostikslams;

6. atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;

61 Miško parkai 46,7 ha

62 Miesto miškai 8,00 ha

51 Draustinių miškai 16,6 ha Specialiosios paskirties miškai. Brekreaciniai miškai

Valstybinės reikšmės miškų plotai planuojamoje teritorijoje užima 70,75 ha.

7. buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, –nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai,paveldintyspagal įstatymą;

2 41 pav. Miškų grupės ir pogrūpiai

8. gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;

9. teisėtaipastatytopastatoarbapastatokartusu jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

2.5.4 Saugomos teritorijos

Pagal dabar galiojantį LR Saugomų teritorijų įstatymą Saugomos teritorijos yra sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomos teritorijos steigiamos siekiantišsaugotigamtosirkultūrospaveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Tuo būdu, saugomos teritorijos yra ypač svarbus kraštovaizdžio ekologinės struktūros formantas ir jos sudėtinė dalis.

Svarbiausios saugomos teritorijos, sudarančios pagrindines rėžimines zonas, užtikrinančias gamtinio kraštovaizdžio apsaugą,yragamtinės bei kompleksinio tipo ypač saugomos teritorijos, kurioms taikomas konservacinių (gamtos vertybių išsaugojimo) interesų prioritetas, t.y. valstybiniai gamtiniai rezervatai, biosferos rezervatai, valstybiniai ir savivaldybių draustiniai,valstybiniųparkaiirbiosferospoligonai.Šios svarbiausios saugomos teritorijos dar vadinamos ypač saugomomis.

Planuojama teritorija yra Kuršių nerijos Nacionalinio parko dalis. Tai žinomiausias ir vertingiausias kraštovaizdžio kompleksas, reprezentuojantis Lietuvos pajūrio regioną tarptautiniu mastu, yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kuris 2002 m. gruodžio 2 d. buvo įrašytasįUNESCOirIUCNglobojamąPasauliopaveldo sąrašą.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (toliaunacionalinis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, (Žin., 1991, Nr. 13-332) vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio

kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkytibeitausojamai naudoti.Kuršiųnerija,kuriosdalį Lietuvos Respublikos teritorijoje apima Kuršių nerijos nacionalinis parkas, o Rusijos Federacijos teritorijoje nacionalinisparkas,,Kuršskajakosa“2002m.gruodžio 2d.buvoįrašytaįUNESCOirIUCNglobojamąPasaulio paveldo sąrašą

Nacionalinio parko paskirtis (nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“): išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį,savitąKuršių nerijos augaliją, taip pat miškus su sengirės fragmentais,gyvūniją;išsaugotisavitąkultūrospaveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas

Pagal gamtos ir kultūros vertybių pobūdį, apsaugos formas ir rekreacinio bei gamybinio naudojimo galimybes nacionaliniame parke yra nustatytos konservacinės apsaugos (rezervatai, draustiniai), ekologinės apsaugos, rekreacinio prioriteto ir kitos paskirties prioriteto (komunalinė edukacinė) zonos, patvirtintos LR Seimo 2010 m.gruodžio 22d.nutarimu Nr. XI-1248 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 1537802).

Į Klaipėdos miesto ribas patenkančioje nacionalinio parko dalyje (935,13 ha arba 3,4% parko ploto) yra kelios svarbios konservacinio prioriteto zonos: Hageno gūbrio geomorfologinis, Smiltynės urbanistinis ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniai. Dalis Kuršių nerijosnacionalinioparkoteritorijųturipaukščių(PAST) irbuveinių (BAST) apsaugaisvarbiųteritorijųstatusą, o jūrinėje dalyje, į vakarus nuo Kuršių nerijos, tikslu išsaugoti seklios jūros priekrantės povandeninio kraštovaizdžio ekosistemas su Europos bendrijos svarbosbuveinėmisyraįsteigtasNeringostalasologinis draustinis. Kitos nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonos, patenkančios į Klaipėdos miesto teritorijos ribas yra: rekreacinio prioriteto zonos, ekologinio prioriteto zona Klaipėdos sąsiauriovandenyse.

Nacionalinio parko teritorija tvarkomos pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, patvirtintą LietuvosRespublikosVyriausybės2012m.birželio6d.

2 42 pav. Saugomos teritorijos, NATURA 2000 teritorijos

nutarimu Nr. 702 (Žin., 2012, Nr. 70-3592).

Nacionalinio parko tvarkymo plane yra nustatyta kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų reglamentų sistema, pritaikyta Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, atsižvelgiant į Kuršių nerijos unikalumą ir naudojimo savitumą. Šiuo metu yra rengiamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projektas.

Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai buvo parengti vadovaujantis šio specialiojo plano sprendiniais.

2.5.5 NATURA 2000

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, į planuojamą teritoriją patenka šiosNATURA 2000 teritorijos:

• Kuršiųnerijosnacionalinisparkas(paukščių apsaugai svarbios teritorijos).

Aptinkamos europinės svarbos saugomos rūšys paukščių apsaugai: Alka (Alca torda); Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris); Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla); Lygutė (Lullula arborea); Mažasis kiras (Larus minutus); Migruojantys paukščiai; Nuodėgulė (Melanitta fusca); Upinė žuvėdra (Sterna hirundo)

• Kuršių nerija (buveinių apsaugai svarbios teritorijos)

Aptinkamos Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugai: 2110

Užuomazginėspustomoskopos;2120Baltosioskopos; 2130 Pilkosios kopos; 2140 Kopų varnauogynai; 2170 Kopų gluosnynai; 2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos; 2190Drėgnostarpkopės; 2320Pajūriosmėlynų tyruliai; Didysis auksinukas; Pajūrinė linažolė; Perpelė

2.5.6 Gamtinis karkasas

Gamtinio karkaso teritorijų apsaugą, tvarkymą, naudojimą ir planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, atskirų saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų,jųzonų,kultūrospaveldoobjektųtipiniaiir(ar) individualūs apsaugos reglamentai, valstybinių parkų apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas ,,Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjųželdynųnormų(plotų)nustatymotvarkos aprašopatvirtinimo,kititeisėsaktaiirGamtiniokarkaso nuostatai.

KRANTAS SMILTYNĖJE

Gamtinio pobūdžio saugomas ir kitas ekologiškai svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio ekologinį stabilumą, į krašto tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungia gamtinis karkasas. Gamtinio karkaso paskirtis:

• sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtiniusryšiustarp saugomųteritorijų;

• sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti, sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalųmigracijai reikalingasteritorijas;

• saugoti natūralų kraštovaizdį ir rekreacinius išteklius;

• didinti miškingumą;

• optimizuoti ūkio šakųplėtrą.

Įgyvendinant ekologinio kompensavimo sistemos koncepciją. 2002 metais gamtinis karkasas įteisintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, o rengiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą lokalizuotas stambesniame mastelyje.

Vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu, nedidelė dalis planuojamos teritorijos patenka į tarptautinės svarbos geoekologinės takoskyros (T) bei nacionalinės svarbos migracijos koridorių (M) gamtinio karkaso teritoriją.

Geoekologinės takoskyros (geosistemų įeigų sritys „langai“) (T) – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą.

Siekiant užtikrinti tinkamą gamtinio karkaso teritorijų planavimą, tvarkymą, naudojimą ir darnų vystymąsi, Klaipėdos miesto bendrajame plane atliktas lokalizuotų gamtinio karkaso teritorijų geoekologinio potencialo vertinimas. Planuojama teritorija patenka į patikimo (p)geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijas. Gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo ir apsaugos kryptis – 2 – palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas. Gamtiniokarkasoteritorijostvarkymotipas – b – esamo želdyno įrengimo lygio ir būklės gerinimas; c* - esamo želdyno įrengimo lygio ir būklės palaikymas; g – kranto irapsauginio kopagūbrio tvarkymas

* integruojami Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymoplanosprendiniai

Migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaitairaugalųbeigyvūnųrūšiųmigracija.

Siekiantužtikrintitinkamągamtiniokarkasoteritorijų planavimą, tvarkymą, naudojimą ir darnų vystymąsi, Klaipėdos miesto bendrajame plane atliktas lokalizuotų gamtinio karkaso teritorijų geoekologinio potencialo vertinimas. .Planuojamateritorijapatenkaįpatikimo(p) ir riboto (r) geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijas. Gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo ir apsaugos kryptis – 2 – palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas, bei 3 –grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.

Antroji (2) kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo kryptis yra lokalizuota riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso - mišrios naudmenų mozaikos santykinai natūraliose gamtinėse teritorijose, kuriose miško medynų ir kitų želdinių plotai kaitaliojaisi su pievų naudmenomis, taip pat didesnį antropogeninį krūvį patiriančiose migracijos koridorių atkarpose. Šias teritorijas atstovauja esami įvairaus apželdinimo lygio miško medynųbei kitųmiesto želdiniųplotai.

Tvarkant šias teritorijas prioritetas teikiamas esamų želdynų įrengimo lygio ir būklės gerinimo priemonių taikymui, naujų želdynų įrengimui. Rekomenduojamas esamos želdynų struktūros išlaikymas, atliekant einamosios priežiūros darbus, didinant želdinių kiekį, pirmenybę teikiant kiek įmanoma natūralesnei žolinei augmenijai ar medynams, Vyraujanti žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio paskirties žemė ir/ar kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos.

Trečioji (3) kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo kryptis taikoma silpno geoekologinio potencialo ir miesto aplinkoje sunkiai išvengiamos technogeninės veiklos pažeistose Klaipėdos miesto gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirtųteritorijųtarpevyraujamažaimiškoplotųirkitų želdinių turinčios, žoline augmenija apaugusios sukultūrintos teritorijos su pasitaikančiais urbanistiniais elementais.

Šiostvarkymokrypties(3)teritorijose,vadovaujantis Gamtiniokarkasonuostatų8punktoirk.treikalavimais, taikytini gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo tipai: a, d, e. Prioritetas teikiamas atskirųjų rekreacinės ar apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų įveisimui ir

darniam tvarkymui. Įgyvendinus tvarkymo priemones šių gamtinio karkaso teritorijų geoekologinis potencialas turėtų padidėti. Naujai įrengiami želdynai būtų Klaipėdos miesto žaliųjų plotų sistemos dalis. Gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo tipai d, e taikomi gamtinio karkaso ir jo sudėtyje numatomų želdynų sistemos dalių teritorijose, kuriose visų pirma reikia atlikti rekultivavimo ir natūralizavimo darbus (ūkinės veiklos transformuotos teritorijos, sureguliuotos upelių atkarpos ir pan.). Pagrindus poreikį ir ekologinę naudą taikytinas sureguliuotų upelių fragmentų renatūralizavimas, pažeistų žemių rekultivavimas ir natūralizavimas įveisiant želdinius, kraštovaizdžio estetinio potencialo gerinimas, horizontalios ir vertikaliossąskaidosdidinimas.

Visa planuojama teritorija patenka į gamtinio karkaso teritorijas.

2.6 Smiltynėsmiško parko koncepcija 2021 metais kūrybinių dirbtuvių pagrindu yra parengtaSmiltynės miško parko koncepcija.

Koncepcijoje išskirtinai nagrinėjama tik miško parko teritorija. Urbanizuota Smiltynės kranto dalis nenagrinėjama.

Koncepcijoje pateikiami Smiltynės miško parko maršrutai ir galimos intervencijos – objektai kiekvieno tako profiliuiišryškinti.

Šalia takų, yra siūloma įrengti atraktyvius apžvalgos taškus, numatyti pievą renginiams, įrengti sporto aikšteles, ekokempingą irkt.

Taip pat aprašomi mažosios architektūros objektai, pateikiami pavyzdžiai.

2 44 pav. Iliustracija iš miško parko koncepcijos

Išvada. Gamtinės struktūros (geografinio aspekto) tyrimas nenustato nieko konkretesnio ir papildomo,nei yranurodytamiestoBPreglamentuose.

2 43 pav. Gamtinis karkasas

2.7 SUSISIEKIMO SISTEMA

Aspekto principas. Tai yra pagalbinis instrumentas tos urbanistinės architektūrinės erdvių sistemos funkcionalumo užtikrinimui ir pagyvinimui gyvenimo kokybėsprasme.Labaisvarbusanalizėsaspektas,kiek ir kaip teikiamas sprendinys paveiks aplinkines teritorijasirbendrąjąmiestosusisiekimosistemą.

2.7.1 Gatvių/kelių tinklas, vandens transportas

Planuojamoje Smiltynės pakrantės teritorijoje gatvių tinklas ganėtinai chaotiškas. Teritorijoje yra kelios pagrindinės gatvės, kuriomis juda automobiliai bei viešasis transportas bei daug smulkių siaurų nekategorinių gatvelių skirtų privažiavimui prie sklypų. Taip pat specializuotoms transporto priemonėms galimas judėjimas krantinėmis.

Į planuojamos teritorijos ribas patenka rajoninioprivažiuojamojo kelio prie II – osios perkėlos Nr. 2254 nuo kelio Smiltynė – Nida atkarpa, taip pat krašto Nr. 167Smiltynė–NidaatkarpabeiD/Dskategorijosgatvė privažiavimui iki Kopgalio.

VienintelisgalimaspatekimasįSmiltynę– keltu. Šiuo metu yra veikiančios dvi keltų linijos (perkėlos) –Naujojoje perkėloje keliamos transporto priemonės, pėstieji ir dviratininkai, o Senojoje perkėloje keliami pėstieji bei dviratininkai.

Taip pat yra atskira prieplauka kuria naudojasi pasieniečiai beiJūrųmuziejausprieplauka.

Klaipėdos miesto bendrajame plane yra numatyta miesto vidaus vandenų trasa, bei papildomos prieplaukos, kuriose stotų vandens autobusas - ledų rage,Jachtklube (Smiltynėje).

2.7.2 Automobiliųstovėjimas irlaikymas

Smiltynės pakrantėje yra trys viešos (mokamos) automobilių stovėjimo aikštelės – prie Naujosios perkėlos, prie Senosios perkėlos ir prie Jūrų muziejaus (Kopgalio tvirtovės). Taip pat automobilių stovėjimo vietos yra įrengtos krantinėje nuo Senosios perkėlos iki Jūrųmuziejaus.

2.7.3 Viešojo transporto infrastruktūra

Smiltynėje veikia viešojo transporto autobusų maršrutas–Smiltynė– Nida. Autobusųsustojimovietos yra Naujojoje bei Senojoje perkėlose.

Vasarosmetutamatkarpoje nuo Senosiosperkėlos iki Jūrų muziejaus veikia alternatyvios transporto priemonės – pasivažinėjimas arkliais kinkytomis karietomis bei autotraukinukai. Taip pat autotraukinukas važiuoja iš Naujosios perkėlos į paplūdimį.

Vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu autobusų viešojo transporto maršrutą numatoma pratęsti iki Jūrųmuziejaus.

2 45 pav. Gatvių / kelių kategorijos, vandens transportas

2 46 pav. Arkliais kinkoma karieta kaip alternatyvi transporto priemonė Smiltynėje

2 47 pav. Autotraukinukas kaip alternatyvi transporto priemonė Smiltynėje

2.7.4 Pėsčiųjųirdviračių infrastruktūra

Planuojamoje teritorijoje yra itin geras pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros tinklas, tačiau kokybė jo ganėtinai prasta. Didžioji dalis tinklo atkarpų nesutvarkytos, priėjimai prie pavienių objektų itin prastos kokybės, neįrengtos krantinės nuo Naujosios perkėlos iki Jachtklubo (vasaros metu sunkiai praeinamosdėl augalijoskiekio)

Nuo Senosios perkėlos, Smiltynės pajūriu praeina „Eurovelo“trasa.

Klaipėdos miesto bendrajame plane bei Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiajame plane yra pažymėtos rekreacinės trasos (esamos, planuojamos,rekonstruojamos) Smiltynės teritorijoje.

Taip pat Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, planuojamoje Smiltynės teritorijoje yra numatytas dviračių saugyklos įrengimas šalia Jūsųmuziejaus.

Išvados:

Viešo intereso ir patogumo labui, esamos ir planuojamos pagrindinės dviračių rekreacinės trasos bei rekomenduojama nauja viešojo transporto (autobusų) trasa žymiai pagerins teritorijosprieinamumą ir patrauklumą. Taip pat, bendrajame kontekste miesto BP sprendiniuose yra dar vienas labai svarbus argumentas- numaytųprieplaukųbeimažųjųir

pramoginių laivų maršrutai sezoninei laivybai. Prieplaukų zonose ir yra tie svarbūs urbanistiniai mazgai, ir yra tos BP nurodytos miestopanoramųapžvalgosvietos.

Krašto kelias, kol kelių atkarpos nebus perimtosįmiestųgatviųtinklą,keliapapildomų problemų dėl apsaugos zonų parametrų ir derinimo procedūrų. Kita vertus, kelių buvimas turi tam tikrą teigiamą ir lemiamą prasmę atskirų sklypų ir teritorijų pasiekiamumui ar mišresniamfunkciniamįprasminimui.

2.8 SOCIALINĖINFRASTRUKTŪRA

Aspekto principas. Geresnės socialinės infrastruktūroskūrimas,papildymas,principinėskūrimo priemonės. Universalaus dizaino teritorinių ir statybinių priemonių diegimas, jų tvarumo garantijos. Duoda ne lemiamą,betlabaisvarbųveiksnį,tūrinįerdvinįaspektą irgalimybes.

Pagal Klaipėdos miesto BP sprendinius yra numatyta, kad Smiltynės teritorijoje gali gyventi iki 300 nuolatinių gyventojų, kuriems atskiri ir išskirtiniai socialiniai elementai ar įstaigos nėra numatytos. Gyventojai gyvena esamose sodybose, tame tarpe ir būstuose, esančiuose kultūrospaveldo sklypuose. Išvada.

Šiosmiestodaliessocialinisaspektassuvokiamasir deleguojamaslabiaunevietovės,ovisomiestoarnetir Valstybineisocialineiterpeiiratspindipagrindinęmiesto ambiciją - atgaivinti Smiltynę kaip oficialią Klaipėdos miesto kurortinę teritoriją, kuri būtų bent dalinai apgyvendinta nuolatinių gyventojų. Tuo labiau, kad tarpukariometaistaibuvoirkultūrosžidinysvisomiesto kultūrinėjeprogramoje.

Architektūros istorikas Jonas Tatoris, 1994 m., „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 m.“ rašė: „Tarpukario metais Smiltynės kurhauze veikė koncertų salė, o vienu metu (nuo 1920 m.iki 1928-30 m. – aut.past.) buvo ir patalpa azartiniams lošimams (ruletei); visuomenei protestuojant,ji buvouždaryta.

Kurhauzas buvo kartu ir sporto bazė: čia žiemą buvo galima išsinuomoti slides, o vasarą žaisti lauko tenisą

2.9 ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO IŠVADOS –TŪRINĖS ERDVINĖS KOMPOZICIJOS GALIMYBĖS

Aspekto principas. Ką diktuoja kontekstas ir kokias tūriomasesteoriškaibūtųgalimasukrautiplanuojamoje teritorijoje. Svarbiausia ne įrodyti kiek telpa, o įrodyti, kiektelpagerai.

Pagal analiziųišvadas iridentifikuotusmorfologinius principus galima teigti, kad pagrindinės Smiltynės krantinės užstatymo tūrinės erdvinės kompozicijos galimybės susiveda į aukščiau atliktų tyrimo aspektų suvestinę analitinę tekstinę ir grafinę išraišką (29pav.).

Apibendrintos urbanistinės analizės išvados:

1. Išanalizuotos galimybės urbanizuojamose teritorijose atsirasti naujiems objektams, kas įgalintų miestą siekti savo ambicingo ir užsibrėžto tikslo, siekiant atgaivinti Smiltynę kaip oficialią Klaipėdos miestokurortinęteritorijąnetikverbališkai,betirfiziškai pagrįstai – teritoriniais vienetais ir kompozicinėmis kompleksųtūrio masiųgalimybėmis;

2. Nustatyti penki išskirtinės svarbos Smiltynės krantinės sektoriai, turintys ypatingą reikšmę bendroje miesto/uosto urbanistinio audinio struktūroje;

3. Identifikuotas miesto gatvių struktūros ašių tinklas, per kurį yra galimybės išsaugoti ir sustiprinti miesto vizualinius ryšius ir kanalus su kitu krantu Smiltynėje, sujungiant abu krantus į vientisą urbanistinį audinį;

4. Išnagrinėtas ir įvertintas urbanistinių ir architektūrinių galimybių spektras jūros krante, kas sudaro papildomas galimybes Smiltynės vidinių ryšių plėtrai irtobulinimui;

5. Atrastas urbanistine prasme reikšmingas ir kol kas neįveiklintas urbanistinis mazgas Ledų rage (Laivų kapinių įlanka) per vizualinį ryšį tarp Vilhelmo kanalo šliuzo iršvyturio;

6. BP reglamentai ir jų kontekstualus vertinimas Smiltynės krantinei suteikia pakankamai daug urbanistinės laisvės ir argumentų siekiant esminio politinio tikslo – kurortinės vietovės susigražinimui su visais įmanomais rekreaciniais scenarijais, tačiau nustatytų reglamentų parametruose. Kas kategoriškai neleidžiasvajotiapiebetkokiashipertrofuotasvizijasar fantastinius lūkesčius su 6 aukštų miesto vilomis ar Antalijosviešbučiųar SPA kompleksųanalogais.

7. Pagal aukštybinių pastatų ir miesto silueto formavimo monitoringo fiksuotų apžvalgos vietų instrumentus nurodytuose apžvalgos vietose numatyti galimybę apžvalgos statiniams, įrenginiams ir vertikaliems akcentams virš 16 m aukščio, numatant ir

interpretuojant juos kaip kompozicinius elementus kontekstualios tūrinės erdvinės kompozicijos formavime.

8. Nustatytos galimų ir potencialių vietovės markerių (akcentų) vietos išklotinėje - kryptys, kurios nuveda į objektus jūros pakrantėje ir gali būti akcentuojamos išskirtinėmis urbanistinėmis architektūrinėmis priemonėmis. Akcentų vietose gali būti fragmentiškai padidintas dominančių aukštis (bokšteliai, kaminėliai, stiebai, vėtrungės, ar kt., kuriuosenegalėtųbūtiįrengiamospilnavertėspatalpos) aukščiau BP reglamentuose nurodytų maksimalių aukščių;

9. Valstybės saugomo objekto Smiltynės gyvenvietės teritorinėje apimtyje vengti kokių nors drastiškų arba nekontekstualių tūrinių erdvinių intervencijų;

10. Numatyti alternatyvias aptarnavimo ir judėjimo trasas, kurios galėtų dubliuoti pagrindinę promenadą dėl klimato kaitos pasekmėse galimo krantinės fragmentųpaskandinimo.

11. Nustatytas dėsningumas, kaip ir kokiais fragmentais Smiltynės krantinės išklotinėje prasiveržia žalieji intarpai ir kuriuos dera saugoti kaip išskirtinį identiteto bruožą. Identifikuota, kokiu žingsniu formuojasi „sukapotos“ krantinės užstatymo išklotinės charakteris.

12. Smiltynės krantinės išklotinė negali būti užstatyta frontaliai ir totaliai. Nustatytuose sektoriuose turi prasiveržti žalieji intarpai, kurios identifikuoja Smiltynės urbanistinės struktūros ir įvaizdžio išskirtinį identitetą.Teritorijose,kuriosenurodytasželdynųkiekis ≥ 50%, tie 50 % želdynų negali būti realizuojami sklypų gilumoje link miško masyvo. Užstatymo linija turi būti perforuota arba planuojamo užstatymo liniją rekomenduotina laužyti tam tikrose atkarpose atitraukiant į sklypų gilumą;

13. Labai svarbus jachtklubo su visa marina faktorius urbanistinėje struktūroje, kur šiuo metu nutrūksta krantinės išklotinė tiek funkciniu, tiek ir vizualiniu požiūriu. O taip pat ir krantinės normalus ir nenutrūkstamas įveiksminimas tarpe tarp Naujosios perkėlosirjachtklubo.

14. Viešo intereso ir patogumo labui, esamos ir planuojamos pagrindinės dviračių rekreacinės trasos bei rekomenduojama viešojo transporto (autobusų) trasa žymiai pagerins pasiekiamumą ir patrauklumą. Taip pat bendrajame kontekste yra dar vienas labai svarbus argumentas - numatytų prieplaukų bei mažųjų ir pramoginių laivų maršrutai sezoninei laivybai.

Prieplaukų zonose ir yra tos BP nurodytos miesto apžvalgosvietos.

Išvadinėje schemoje, sudėjus visų nagrinėtų aspektų pagrindines išvadines nuostatas su svarbiausiais ir esminiais atrastais bei įvardintais kriterijaisarteiginiais,tampaaiškusgalimasšiosmiesto

dalies funkcinis erdvinis scenarijus su visais iš to išplaukiančiais ir pagrįstais urbanistiniais erdviniais argumentais ir, toliau detalizuojant, principinėmis architektūrinėmis charakteristikomis su bendrinėmis tūrio masių fizinėmis apimtimis pagal išryškintas ir akcentuotasužstatymo tipologijas.

2 50 pav. Išvadinė urbanistinio vertinimo schema

3 KONCEPTUALŪSSPRENDINIAI

Miesto teritorijų svarbos, rekreacinių ir kurortinių galimybių aspektuose, urbanistinės analizės išvadas derėtų įvardinti ne „probleminių arealų“, o „urbanistinių galimybių“schema.

Atlikus kompleksinę analizę, pagal charakterį, urbanistinę svarbą ir erdvinę struktūrą Smiltynė savaime dalinasi į logiškus ir gana savarankiškus sektorius su skirtingais urbanistiniais scenarijais ir funkcine erdvine fragmentacija (30 pav.).

Nors bendrinėje kurortinės teritorijos apimtyje yra išvardinti visi miesto BP nurodyti Smiltynės Nagrinėjamieji rajonai, pagrindinės ir lemiamos urbanistinės apimtys yra krantinės išklotinėje, kas atsispindi ir savivaldybės išdėstytuose šio darbo programiniuose lūkesčiuose. Todėl likusieji: 12.4

Smiltynės Miško I; 12.5 Smiltynės Miško II; 12.6

Smiltynės Miško III Nagrinėjami rajonai yra traktuojami, kaip integralus fonas, neturintis lemiamo urbanistinio induktyvumo krantinės urbanizuotamruožui.

Nuosekliai vadovaujantis miesto BP sprendinių reglamentais siekiama kiek įmanoma atidaryti iki šiol uosto teritorijomis užmūrytą ir nuo vandens ir nuo Smiltynėsatskirtąmiestąperjostruktūriniuselementus ir vizualines ašis. Iki protingo maksimumo tikslinamos realios galimybės urbanizuojamų teritorijų fizinėms apimtims ir užstatymo morfologijai. O taip pat analizuojama galimybė atsirasti naujiems objektams, kas įgalintų miestą siekti savo ambicingo ir užsibrėžto tikslo- atgaivintiSmiltynękaipoficialiąKlaipėdosmiesto kurortinęteritorijąfiziškaipagrįstai,teritoriniaisvienetais irkompozicinėmiskompleksųtūrio masiųgalimybėmis.

Rekreacinių teritorijų poreikis ir reikiamas jų kiekis turi būti realizuojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kas neprieštarauja šiems pateikiamiems konceptualiems sprendiniams, kurie pagal urbanistines apimtis leidžia tikslinti ir konkretizuoti investicines galimybes.

Esminis savivaldybės „krantinės-promenados“ lūkestisyravertinamasargumentuotaiirkompleksiškai. Tai yra, traktuojamas, kaip bendra erdvinė linijinė urbanistinė architektūrinė kompozicija santykyje ir vizualiniuose ryšiuose su žemynine Klaipėdos miesto dalimi, o ne kaip koks nors atskirai paimtas lokalus apželdintas ir suoliukais apdėliotas susisiekimo infrastruktūros tiesinys, išdabintas skirtingais betoninių trinkeliųraštais.

Kiekvienas unikalus sektorius turėtų būti architektūriškai ir stilistiškai skirtingas, tame tarpe ir išraiškus skirtingos estetikos ir mažosios architektūros priemonėmis.

Konceptualiuose sprendiniuose yra vadovaujamasi priimta nuostata, kad esant labai prastai tiek fizinei, tiek techninei, tiek ir estetinei esamos krantinės būklei, priimtas radikalus sprendimas ir konceptualus pasiūlymas praplėsti ir įrengti krantinę technologiškai naujai su jai reikalingais komunikaciniais ir erdviniais parametrais, tinkamais maksimaliems „krantinėspromenados“ funkciniams rekreaciniams lūkesčiams pateisinti.

8. Kopgalio

7.Laivų

6.Senosiosperkėlos

5. Sunkaus paveldo

4. Jachtklubo

3.Dvasinės ramybės

2.Naujosiosperkėlos

1.Ledųrago

3 1 pav. Smiltynės teritoriniai funkciniai fragmentai

3.1 Ledųrago arba Laivųkapinių

Pagal miesto BP sprendinius - 12.1 Naujosios perkėlos Nagrinėjamas rajonas. Specializuotų kompleksų funkcinė zona. Galimi žemės naudojimo būdai: V (Visuomeninės paskirties teritorijos), K (Komercinės paskirties objektų teritorijos), R (Rekreacinėsteritorijos),B(Bendronaudojimo(miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos), I2 (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ir E (Atskirųjų želdynų teritorijos). Nustatyta užstatymo galimybė su50% želdynų.

Pastaba: Visoje Smiltynėje nustatytas 100 m² Didžiausias galimas vieno mažmeninės prekybos objekto bendras plotas, bet kurioje funkcinėje zonoje (3.2pav.).

3 2 pav. Klaipėdos miesto BP „Prekybos objektų sklaidos schemos“ fragmentas

Šiame sektoriuje galimas ir numatomas mišrus įvairių,tametarpeirrekreaciniųpaslaugųįveiklinimasir maksimalus jų scenarijus. Užtikrinama nenutrūkstama visos Smiltynės krantinės tąsa nuo perkėlos pietų kryptimi.Užstatymo h-12 m.

Galima kurortinė veikla. Jeigu Smiltynė įgautų kurortinės teritorijos statusą, šiame praktiškai vieninteliame teritoriniame Smiltynės ruože, išlaikant 50%želdynųreglamentą,galimadidesnėsurbanistinės architektūrinėstūriomasėskompleksųrealizacija:SPA, viešbučiai, sanatorijos, reabilitacijos centrai ir kitos kurortologinės paslaugos, visapusiškai įveiklintos vadinamosiosviešosioserdvėsirfunkcijos.Galiatsirasti turizmo centro filialas, o taip pat ir naujos trajektorijos pakeliui įkarinio paveldo objektus Nerijoje.

Natūraliai formuojasi dar vienos marinos galimybė Klaipėdai. Nelabai gerai, kad ne miesto pusėje, kaip ir senoji, bet ką padarysi... Yra keltai. Natūraliame rytiniamešlaitegalimalaivųsaugykla,kasšiuometuyra labai aktualu laivų saugojimui ne sezono metu. Dar viena marina (dvigubai talpesnė ir su visa įmanoma aptarnavimo infrastruktūra) galėtų būti kaip rimta

paraiška į Klaipėdos miesto, kaip papildomo buriavimo maršruto sukūrimą ir užtikrinimą ir uosto statuso pakylėjimą Baltijosjūrosregione.

Aptarnavimas iš vakariniu perimetru aukštutinėje reljefo altitudėje numatyto privažiavimo (esamo kelio trasoje), panaudojant esamą akligatvį iki vidurinės ir žemutinės terasų, pasiekiant jachtų baseiną, kurio krantinėje galimas jachtklubo aptarnaujantis transportas. Vidurinė ir žemutinė terasos aptarnaujamos sutapdinto arba nuraminto eismo juostomis arba zonomis. Numatyta vandens autobuso prieplauka. Šiauriniame krantinės ruože link Naujosios perkėlos automobilių eismas nenumatytas: dviračiai ir pėstieji.

Kempingas ir turistinė poilsiavietė vakariniame numatyto privažiavimo perimrtre, išnaudojant tuščias miško laukymes.

Tūrinėje erdvinėje struktūroje integraliai, šalia vakarinės aptarnavimo gatvės, gali būti įgyvendinami alternatyvių transporto priemonių laikymo, dalinimosi ir aptarnavimo vietųsprendimai.

Galimas objektųsąrašas:

1. sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas;

2. SPA;

3. įstaiga, teikianti kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas(žiūrovinė salė);

4. viešbutis;

5. jachtklubas;

6. kavinės, resroranai;

7. kempingas, turistinė stovyklavietė;

8. sporto aikštynai;

9. laisvalaikio irpoilsio aikštynai;

10. laivųsaugykla;

11. alternatyvių transporto priemonių laikymo, dalinimosi ir aptarnavimo punktas;

12. alternatyviųtransporto priemoniųlaikymas; 13. marina;

14. laivųkapiniai;

15. turizmo centro filialas

3.2 Naujosios Perkėlos

Labai aktyvi „urbanistinė siūlė“ su žemynine miesto dalimi (abipusiai struktūriniai vizualiniai ryšiai ir kanalai tarp Smiltynės ir miesto). Tame tarpe ir svarbus urbanistinis mazgas praktiškai visuose šiuo metu egzistuojančiuose vizualiniuose kanaluose.

Pagal miesto BP sprendinius - 12.1 Naujosios perkėlos Nagrinėjamas rajonas. Paslaugų funkcinė zona. Galimi žemės naudojimo būdai: K (Komercinės paskirties objektų teritorijos), V (Visuomeninės paskirties teritorijos), R (Rekreacinės teritorijos), B (Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos), I2 (Susisiekimo irinžineriniųtinklųkoridoriųteritorijos) irE (Atskirųjų želdynų teritorijos). Didžiojoje funkcinės zonosteritorijosdalyjenustatytaužstatymogalimybėsu 50%želdynų.

Intensyvaus naudojimo Smiltynės teritorijos sektorius. Pagal urbanistinę analizę ir miesto BP sprendinius (nustatyti miesto apžvalgos ir užstatymo monitoringo taškai) galimi vertikalūs vietovės markeriai (bokšteliai ar vadinamieji „žibintai“) nežymiai viršijantys BPnurodytą16 maukštį.

Teritorijos įsisavinimas siejamas su plačiu paslaugų spektru, automobilių parkavimu, vandens autobuso prieplauka, viešuoju transportu išilgai visos Smiltynės krantinės irt.t.Pagrindinisturizmo centras.

Užtikrinamai ryšiai ir kompozicinės nuorodos į apžvalgosbokštąantHagenokalvos,otaippatirįkitus pajūrio objektus.

Kad pabrėžti urbanistinės tąsos intensiją ir architektūrinę remarka link Ledų rago sektoriaus siūloma atitinkamai rekonstruoti esamą perkėlos pastatą.

Leistinas planuojamo užstatymo aukštis -16 metrų. Leistinas, bet ne visoje funkcinėke zonoje maksimalus. Nėra jokios būtinybės ir nurodymo pasiekti maksimalią ribą.Atsižvelgiantįaplinkoskontekstąiratlikustinkamą urbanistinę analizę, gali pasirodyti, kad užstatymo aukštis gali variuoti ir pasiekti maksimumą tik labai išskirtiniuose fragmentuose.

Šiaurinėje funkcinės zonos dalyje gali atsirasti kaskadinės struktūros viešbučių kompleksas, prisitaikantpriereljefoirišlaikantlengvošlaitonuolydžio kampą.

Sudėtingas įvairių rūšių susisiekimo komunikacinis mazgas. Nors ir nėra numatytas miesto BP sprendiniuose, galėtų atsirasti ir Kompleksinių kelionių punktas (KKP), kuriame būtų įrengtos viešojo transporto, automobilių ir dviračių stovėjimo vietos su P+R aikštele, dviračių ir elektromobilių dalijimosi punktas. Pagal miesto BP transportinės dalies sprendinius: elektromobilių pakrovimas numatomas Klaipėdos miesto prieigose, perkėlų vietose, stočių aikštėse, kad keleiviui būtų sudarytos optimalios sąlygos pasinaudoti visomis galimomis miesto ir priemiesčio-užmiesčio transporto rūšimis. Kas labai tinka ir papildo Perkėlos teritorinio sektoriaus funkcinį scenarijų ir veiklos galimybes įsisavinant naujas technologijas.

Aptarnavimasirprivažiavimasišvakariniuperimetru praeinančios sutapdinto (su dviračių prioritetu) arba riboto eismo gatvės. Krantinėje automobilių eismas nenumatytas: dviračiai, pėsčiųjų srautai, traukinukas. Numatyta vandens autobuso prieplauka.

Galimas objektųsąrašas:

1. kompleksiniųkelioniųpunktas(KKP);

2. įstaiga, teikianti kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas (žiūrovinė salė);

3. administracija su paslaugomis;

4. viešbutis;

5. kavinės, restoranai;

6. pagrindinis turizmo centras su maitinimu, aptarnavimu ir paslaugomis;

7. apžvalgosbokštas;

8. poilsiavietė ar stovyklavietė;

9. laisvalaikio aikštynai

3.3 Dvasinės ramybės

Pagal miesto BP sprendinius - 12.1 Naujosios perkėlos Nagrinėjamas rajonas. Miesto dalies (rajonų) centrofunkcinėzona.Galimižemėsnaudojimobūdai:K (Komercinės paskirties objektų teritorijos), V (Visuomeninės paskirties teritorijos), B (Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos), I2 (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ir E (Atskirųjų želdynų teritorijos). BP nurodytuose teritoriniuose fragmentuose vyrauja užstatymo galimybė su 50% želdynų.

Pagal funkcinį veiklų scenarijų šis sektorius galėtų būti labiau orientuotas į Kuršių nerijos nacionalinio ir Hageno gūbrio geomorfologinio draustinio „parko vartus“ su visa priklausoma infrastruktūra, išlaikant bendrąją visos krantinės „alėjos“ bendrąją idėjinę sistematiką.Užstatymo h-12 m.

Užstatymo galimybę turinčiose zonose galimas reto užstatymo tankio ir mažo gabarito atskirai pabarstytas viešbutinių namelių arba poilsiaviečių ušstatymas tarp esamųželdynųirsezoninisaptarnavimas.

Numatytos sporto įrenginių aikštelės ir visokeriopos rekreacinės atgaivos tematiniai kompleksai po atviru dangumi.

Kaipžinia,miestoBPsprendiniuosepraktiškaivisoje Smiltynės krantinėje yra nurodyta, kad: „Privaloma medynųinventorizacija“.Kopasėkojebusgalimatiksliai nustatyti galimas statybos vietas ir jos tūrines apimtis. Kitaip nieko nebus.

Krantinės prieigose, natūraliame ir patogiame šlaite siūloma įrengti natūralius rytmetinius soliariumus su vandens baseinėliais, kilnojamais kavos aparatais, degtinės kioskaisirlengvo pavyzdžio merginomis.

Aptarnavimasirprivažiavimasišvakariniuperimetru praeinančios sutapdinto (su dviračių prioritetu) arba riboto eismo gatvės. Krantinės ruože automobilių eismas nenumatytas: dviračiai, pėsčiųjų kolonos, traukinukas.

Galimas objektųsąrašas:

1. viešbučiai,poilsiavietės;

2. sezoninės kavinės;

3. rekreaciniaiįrenginiai,baseinai,soliariumai;

4. sporto aikštynai;

5. laisvalaikio irpoilsio aikštynai

3 4 pav. Perkėlos ruožo planinės struktūros eskizas

3 5 pav. Dvasinės ramybės sektoriaus planinės struktūros eskizas

3.4 Jachtklubo

Labai aktyvi „urbanistinė siūlė“ su žemynine miesto dalimi (abipusiai struktūriniai vizualiniai ryšiai ir kanalai tarp smiltynės ir miesto). Tame tarpe ir svarbus urbanistinis mazgas abipusiuose vizualiniuose kanaluose.

Pagal miesto BP sprendinius - 12.2 Senosios perkėlos Nagrinėjamas rajonas. Miesto dalies (rajonų) centro funkcinė zona. Galimi žemės naudojimo būdai: G1 (Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes yra esamų gyventojų), G2 (Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos), K (Komercinės paskirties objektų teritorijos), V (Visuomeninės paskirties teritorijos), B (Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos), I2 (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), E (Atskirųjų želdynų teritorijos) ir C2 (Kultūros paveldo objektų žemėssklypai),kurisšiam sektoriui yra neaktualus.

Viešbučiųplėtrosgalimybė.Galima kurortinė veikla. Užstatymocharakteris–nedidelėstūriomasėsobjektų, didžiaja dalimi orientuotų statmenoje krantinei kryptyje, tūrinė erdvinė kompozicija.Užstatymo h-16 m.

Reali galimybė praplėsti laivų baseinus. Labai svarbu įveiksminti ir urbanistiškai architektūriškai adaptuoti nenutrūkstamo ir sklandaus jachtklubo komplekso apėjimo nuo krantinės prie miško visais judumo faktoriais.

Svarbu. Papildoma trajektorija arba nuoroda (kryptis) link pajūryje esančių objektų architektūrinėje erdvinėje kompozicijoje, kas pabrėžia ir stiprina vizualiniųryšiųsužemynine dalimi svarbąirurbanistinę prasmę.

Pagal urbanistinę analizę ir miesto BP sprendinius (nustatyti apžvalgos taškai) argumentuotai galimas vertikalusvietovės markeris.

3 6 pav. Jachtklubo sektoriaus planinės struktūros eskizas

MARIŲ KRANTAS SMILTYNĖJE

Vakariniu perimetru praeinantis krašto kelias (tame tarpe ir viešojo transporto maršrutas su numatyta stotele) sukuria papildomą komunikacinę galimybę ir sektoriaus patrauklumą ne tik miesto, bet ir regiono kontekste.

Kadangi, jachtklubo teritorinis fragmentas yra pakankamai ryškus viso miesto urbanistinėje struktūroje,pietinėjejodalyjeyranumatytosdidesnėsir platesnės viešosios erdvės, galinčios praplėsti veiklų scenarijų: įvairiospoilsio irsporto aikštelės, amfiteatras su vasaros estrada, integruoti į pačią krantinės struktūrą irt.t.

Galimas objektųsąrašas:

1. viešbutis, 2. poilsiavietė; 3. jachtklubas; 4. gyvenimas; 5. kavinės, resroranai; 6. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai;

7. informacijos centro filialas

3.5 Sunkaus paveldo

Pagal miesto BP sprendinius - 12.2 Senosios perkėlos Nagrinėjamas rajonas. Miesto dalies (rajonų) centro funkcinė zona. Galimi žemės naudojimo būdai: : G1 (Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes yra esamų gyventojų), G2 (Daugiabučių

gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos), K (Komercinės paskirties objektų teritorijos), V (Visuomeninės paskirties teritorijos), B (Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos), I2 (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), E (Atskirųjų želdynų teritorijos) ir C2 (Kultūros paveldo objektų žemėssklypai).

Gal, vertinant susiklosčiusį kontekstualumą, galima palikti to ubagiško ir visiems nostalgiško užstatymo trobeles, kaip sunkaus ir negailestingo gyvenimo tarpsnio ir nepritekliaus prisiminimą? Nors, BP sprendiniuose nustatytas galimas užstatymo aukštis iki 16 m ir Didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (UI) –0,6,kaskaipirteoriškaileidžiakitą scenarijų ir galimybę patankinti užstatymą sklypuose. Bet,yra kultūrospaveldo niuansai.

Galimas objektųsąrašas:

1. viešbutis,poilsiavietė;

2. kavinės, resroranai;

3. įstaigos, organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius;

4. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai

5. sporto aikštynai

3 7 pav. Sunkaus paveldo ruožo planinės struktūros eskizas

3.6 Senosiosperkėlos

Pagal miesto BP sprendinius - 12.2 Senosios perkėlos Nagrinėjamas rajonas. Miesto dalies (rajonų) centro funkcinė zona. Galimi žemės naudojimo būdai: G1 (Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes yra esamų gyventojų), G2 (Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos), K (Komercinės paskirties objektų teritorijos), V (Visuomeninės paskirties teritorijos), B (Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos), I2 (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), E (Atskirųjų želdynų teritorijos) ir C2 (Kultūros paveldo objektų žemės sklypai). Viename teritorijos segmente (kalva ties Senaja perkėla, kur numatytas apžvalgos ir miesto panoramųmonitoringotaškas)yranustatytaužstatymo galimybė su50%želdynų.

Nauja statyba galėtų būti konstruojama Kurhauzo kompoziciniu pavyzdžiu, kaip tai nurodyta užstatymo fronto formavimo principinėje schemoje (24 pav.). Tas galiotųtiek tūriniu,tiek irerdviniupožiūriu.

Patankinimas. Apgyvendinimas, smulki, lengva ir neįpareigojanti rekreacija.

Estetika galėtų būti tarpukario moderno stilistikoje, taip įprasminant realias to laikmečio pastangas Smiltynęsurištisumiestunetikrekreaciniaisryšiais,bet irurbanistinėmisjungtimis.

Galima kurortinė veikla. Užstatymo h-16 m. Egzistuoja tamtikri kultūros paveldo niuansai.

Numatytos papildomos trajektorijos arba nuorodos (kryptys) link pajūryje esančiųobjektų.

Į sektorių ateinantis krašto kelias (tame tarpe ir viešojo transporto maršruto galutinė stotelė) sukuria papildomą komunikacinę galimybę ir sektoriaus patrauklumą.

Numatyta vandens autobuso prieplauka.

Galimas objektųsąrašas:

1. sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas;

2. viešbutis,poilsiavietė;

3. kavinės, resroranai;

4. netaršiųdarnausjudumo priemoniųpunktas; 5. sporto aikštynai, tame tarpe ir profesionalaus sporto;

6. įstaigos, organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius;

7. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai;

8. apžvalgosbokštas;

9. informacijos centro filialas

3.7 Laivų

Pagal miesto BP sprendinius - 12.3 Kopgalio Nagrinėjamasrajonas.

Pietinėdalis - Miestodalies(rajonų)centro funkcinė zona. Galimi žemės naudojimo būdai: G1 (Vienbučių ir dvibučiųgyvenamųjųpastatųteritorijos,nesyraesamų gyventojų), G2 (Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos), K (Komercinės paskirties objektų teritorijos), V (Visuomeninės paskirties teritorijos), B (Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos),I2 (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), E (Atskirųjų želdynų teritorijos) ir C2 (Kultūros paveldo objektųžemėssklypai).

Šiaurinė dalis - Specializuotų kompleksų funkcinė zona. Galimi žemės naudojimo būdai: V (Visuomeninės paskirties teritorijos), K (Komercinės paskirties objektų teritorijos), R (Rekreacinės teritorijos), B (Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių

3 8 pav. Lengvo paveldo planinės struktūros eskizas

3 9 pav. Laivų ruožo planinės struktūros eskizas

bendro naudojimo) teritorijos), I2 (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), E (Atskirųjų želdynų teritorijos) ir C2 (Kultūros paveldo objektų žemės sklypai). Galimas menkas gyvenamosios statybos vystymas, nes miesto BP sprendiniuose yra numatyta galimybė gyventi iki 300 stabilių gyventojų, įskaičiuojantiresamus.

Esamas laivų muziejus išplečiamas pietų kryptimi apžėlusios teritorijos sąskaita. Laivai miške, kurio gale argumentuotai gali atsirasti uždaros laivų ar laivų istorijos ekspozicijos pastatas su vertikaliu teritorijos markeriu, įprasminančiu ryšį ir vizualinį kontaktą su būsimo Mėmelio miesto krantine, kaip urbanistinė siūlė su Klaipėdos žemynine dalimi. Nors ir įstrižam, bet artimoje perspektyvoje su dar labiau svarbia miesto centro struktūrine dalimi ir piliavietėje atsirasiančia atnaujinta miesto vertikalia dominante.

Tamtikralaivųekspozicijosdalisgalibūtidislokuota irpraplatintoje krantinėje.

Galimas objektųsąrašas:

1. įstaiga, teikianti kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas(laivųmuziejus);

2. laivųmuziejuspo atvirudangumi;

3. įstaigos, organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius(žvejo sodyba);

4. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai;

5. kavinės;

6. kapinės.

3.8 Kopgalio

Pagal miesto BP sprendinius - 12.3 Kopgalio Nagrinėjamas rajonas. Specializuotų kompleksų funkcinė zona. Galimi žemės naudojimo būdai: V (Visuomeninės paskirties teritorijos), K (Komercinės

3 10 pav. Kopgalio centrinės dalies erdvinė struktūra

paskirties objektų teritorijos), R (Rekreacinės teritorijos), B (Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos),I2 (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), E (Atskirųjų želdynų teritorijos) ir C2 (Kultūros paveldo objektųžemėssklypai).

Tikslinga papildomai zonuoti teritoriją, atskiriant kultūros paveldą (delfinariumą) ir patį Pietinį ragą, kur užstatymo h-8 m.Paslaugos,muziejai,mokslinė veikla. Užstatymo h-12. Išskirtinai h-13 m delfinariumui paaukštinti.

Specializuotų kompleksų zonoje miesto BP reglamentų lentelėje yra numatyta galimybė: Kuršių marių sektoriuje gali būti numatomi atskiri taškiniai objektai iki 18 m. aukščio, konkrečias vietas pagrindžiant ir detalizuojant BP sprendiniuose nurodytame vietovės lygmens TPD; Vadovaujantis šia nuostata, numatomas apžvalgos bokštas su galimybe pamatyti ir realiai suvokti iš niekur kitur nepajaučiamas urbanistines ir mesto identitetą atskleidžiančias savybes: santykis tarp jūros, Smiltynės, Kuršių marių kanalo ir miesto žemyninės dalies; Kuršių nerijos nacionalinio parko šiaurinės dalies apžvalga ir monitoringas, Kopgalio tvirtovės ir viso komplekso apžvalga,įvertinantirkultūrospaveldo kontekstualumą

Smiltynės urbanistinėje erdvinėje struktūroje. Egzistuoja tamtikri kultūros paveldo niuansai.

Svarbu. Šiame sektoriuje be pakankamai didelių neužstatytų erdvių, turi būti architektūriškai akcentuojama papildoma trajektorija arba nuoroda (kryptis) link pajūryje esančių objektų, kurie yra neatsiejami Pietinio rago ir Neringos šiaurinės dalies bendrosios erdvinės struktūros sudėtiniai elementai. Erdvinė struktūra turėtų būti formuojama iš skirtingų uždarų kurdonerinių, pusiau atvirų ir atvirųjų erdvinių struktūriniųelementųsekos,eksponuojantpagrindinius Tvirtovės irDelfinariumo atributus.

Priešais Delfinariumą ir Tvirtovę yra didelė aikštė –labai gera erdvė, tik netinkamai ir chaotiškai išnaudojama: autoparkavimui , autobusų ir arklių susitikimams, tranzitiniam transportui ir kt. Tuo tarpu, kai visa ši aikštė turi būti naudojama visai kitiems funkciniams ir veiklos scenarijų prioritetams. Tokiu būdu, pietinėje aikštės formantėje galėtų būti daugiaaukštė automobilių saugykla, apauginta visais įmanomaisaptarnavimo atributais.

Numatyta vandens autobuso prieplauka.

Rago galenumatytasžvejųlaivųnutempimas į jūrą.

Miesto BP sprendiniuose krantinėje yra numatyta viešojo transporto maršruto trasa iki Delfinariumo

3 11 pav. Kopgalio sektoriaus planinės struktūros eskizas

sukuriapapildomąkomunikacinęgalimybęirsektoriaus patrauklumą. Tikslingas sprendimas būtų įrengti miniatiūrinį geležinkelį, kuris galėtų nuvažiuoti iki pat pietiniomologalo,taipatstatantistorinęgelžinkelioliniją ir įgyjant unikalią galimybę apžiūrėti jūrą bei uosto veiklą.

Galimas objektųsąrašas:

1. įstaiga, teikianti kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas (Delfinariumas, Tvirtovės muziejus);

2. moksliniųtyrimųcentras;

3. įstaigos, organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius(Tvirtovės muziejus);

4. pagrindinė aikštė;

5. kompleksiniųkelioniųpunktas(KKP);

6. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai

7. viešbutis;

8. kavinės, resroranai;

9. apžvalgosbokštas;

10. valymo įrenginiai;

11. pasieniečiai;

12. G/b miesto BP sprendiniuose numatyta vandenvietė

13. turizmo centro filialas galibūti integruotas

3.9 Smiltynėsruožo konceptualių sprendiniųirjųturinio palyginamoji lentelė

Smiltynės ruožo konceptualių sprendinių ir jų turinio palyginamoji lentelė pagal Lietuvos RespublikosVyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1086redakcija)REIKALAVIMŲKURORTOIRKURORTINĖSTERITORIJOSSTATUSUISUTEIKTITVARKOSAPRAŠO punktus

Aprašo reikalavimo Nr. Aprašo reikalavimo turinys Esama būklė Konceptualūs sprendiniai

6.7. Turi būti įgyvendinami konkretūs viešųjų erdvių apsaugos architektūros sprendimai, įskaitant pėsčiųjų ir transporto eismo srautų atskyrimą;

6.9. Turi būti įgyvendinami alternatyvių transporto priemonių laikymo vietų sprendimai, įvertinus planuojamą lankytojų srauto augimą

6.10. Turi būti įrengta pėsčiųjų ir dviračių sveikatingumo ir pažintinių takų sistema

6.12. Turi būti kempingas ir (ar) turistinė stovyklavietė

6.13. ne mažiau kaip 50 procentų kurorto ar kurortinės teritorijos ploto turi užimti:

6.13.1. kitos paskirties žemės: rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos ir (ar) atskirųjų želdynų teritorijos žemės sklypai;

6.13.2. žemės ūkio paskirties

žemės – rekreacinio naudojimo žemės sklypai;

6.13.3. miškų ūkio paskirties

žemės: ekosistemų apsaugos miškų, rekreacinių miškų ir (ar) apsauginių miškų sklypai;

6.13.4. vandens ūkio paskirties

žemė

Egzistuoja dalinai Numatyta visoje Smiltynės teritorijoje tiek mišrių, tiek atskirtų eismo srautų sistema

Nėra

Ledų rago sektoriuje

Perkėlos sektoriuje

Kopgalio sektoriuje

Egzistuoja dalinai Numatyta rišli tiek maršrutinių, tiek rekreacinių dviračių ir pėsčiųjų trasų sistema

Nėra

Smiltynės plotas –apytiksliai – 801 Ha (visa Smiltynės teritorija)

Bendro naudojimo teritorijos – 0,17 Ha;

Ekosistemų apsaugos miškų sklypai – 652,19 Ha;

Inžinerinės infrastruktūros teritorijos – 0,78 Ha;

Kitos paskirties žemė –0,13 Ha;

Komercinės paskirties objektų teritorijos – 2,97 Ha;

Kultūros paveldo objektų žemės sklypai – 0,05 Ha;

Rekreacinės teritorijos –6,30 Ha;

Rekreacinės teritorijos / Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų

Ledų rago sektoriuje

Perkėlos sektoriuje

Teritorijų pasiskirstymas pagal konceptualius sprendinius turi būti realizuotas per TPD. Tačiau, esant minimalioms konceptualios urbanizacijos apimtims, tai mažai paveiks bendrąją susiklosčiusią žemės naudojimo struktūrą visos Smiltynės fizinėje teritorinėje apimtyje.

aptarnavimo teritorijos –0,05 Ha

Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos –0,06 Ha;

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – 10,95 Ha;

Teritorijos krašto apsaugos tikslams - 0,56 Ha;

Visuomeninės paskirties teritorijos – 2,85 Ha;

Visuomeninės paskirties teritorijos / Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos –0,82 Ha;

Visuomeninės paskirties teritorijos / Rekreacinės teritorijos – 13,24 Ha.

Smiltynė ribojasi su Baltijos jūra bei Klaipėdos sąsiauriu.

6.14. Turi būti paplūdimys (-iai) Yra Baltijos pajūryje

6.15. Turi būti savivaldybės tarybos patvirtinti darnaus judumo mieste planas ir susisiekimo komunikacijų specialusis planas

6.16. Turi būti sukurta infrastruktūra, suteikianti galimybę naudotis teršalų į aplinkos orą neišmetančiomis individualiomis darnaus judumo priemonėmis (paspirtukais, dviračiais, riedžiais, elektrinėmis transporto priemonėmis ir kitomis, įskaitant priemones, pritaikytas žmonėms, turintiems negalią, vyresnio amžiaus žmonėms)

8.1 Aplinkkelis arba ženklais pažymėti valstybinės ar vietinės reikšmės keliai (gatvės), kad tranzitinio krovininio transporto priemonės ją aplenktų

Stiprinamas naujomis veiklomis ir paslaugomis Baltijos pajūryje

Yra Galioja

Nepakankama

Sudarytos urbanistinės prielaidos pilnavertiškos struktūros kūrimui bent jau miesto Smiltynės teritorijoje

Iki Senosios perkėlos Smiltynės gatvės trasoje ateina krašto kelias su visu aptarnaujančiu ir visuomeniniu transportu

Išlaikomas BP sprendiniuose nutatytas kelių ir gatvių tinklas.

Papildomai numatyta aptarnavimo galimybė sutapdinto eismo trasomis

8.2.1. Ne mažiau kaip viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas

8.2.2. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos

Nėra

Jachtklubo sektoriuje; Sunkaus paveldo sektoriuje (Kurhauzas)

Ledų rago sektoriuje

Perkėlos sektoriuje

Senosios perkėlos sektoriuje

Ledų rago sektoriuje

Perkėlos sektoriuje (2 vnt.)

Dvasinės ramybės sektoriuje

Jachtklubo sektoriuje (2 vnt.)

Sunkaus paveldo sektoriuje (2 vnt.)

Senosios perkėlos sektoriuje

Kopgalio sektoriuje

8.2.3. Ne mažiau kaip trys viešojo maitinimo įstaigos

Sunkaus paveldo sektoriuje (Kurhauzas)

Senosios perkėlos sektoriuje

8.2.4. Turizmo informacijos centras ar jo filialas

8.2.5. ne mažiau kaip dvi įstaigos, teikiančios kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas ir (ar) organizuojančios edukacinius, pažintinius renginius

Perkėlos sektoriuje

Jachtklubo sektoriuje

Ledų rago sektoriuje

Perkėlos sektoriuje

Dvasinės ramybės sektoriuje

Jachtklubo sektoriuje

Senosios perkėlos sektoriuje

Laivų sektoriuje

Kopgalio sektoriuje (3 vnt.)

Ledų rago sektoriuje

Perkėlos sektoriuje

Jachtklubo sektoriuje

Senosios perkėlos sektoriuje

Kopgalio sektoriuje

Kopgalio sektoriuje (2 vnt.)

8.2.6. poilsiavietės, iš kurių bent trys turi

būti pritaikytos žmonėms, turintiems negalią

Nepakankamai

Ledų rago sektoriuje

Perkėlos sektoriuje

Jachtklubo sektoriuje

Sunkaus paveldo sektoriuje (2 vnt.)

Laivų sektoriuje (2 vnt.)

Kopgalio sektoriuje (3 vnt.)

Neišvengiamai pritaikytos visuose sektoriuose: Ledų rago, Perkėlos, Dvasinės ramybės, Jachtklubo, Sunkaus paveldo, Senosios perkėlos, Laivų ir Kopgalio

MARIŲ KRANTAS SMILTYNĖJE

Atsižvelgiant į tai, kad šio konceptualaus projekto tiek pasirinkta tema, tiek ir jos specifika yra urbanistinė ir principinė, t. y., konceptualiuose sprendiniuose nei praktiškai, nei teoriškai nėra prieinama prie konkrečių pastatų, įrenginių ar medžiagų panaudojimo, todėl sunku pagrįsti ir įvertinti rekomenduojamą dokumentacijos sudėtį ir ją atspindinčiusvertinimo kriterijus:

• Projektuojamo pastato, pastatų, pastato dalies konstrukcijų, inžinerinių sistemų sprendinių aprašymai ir pagrindimas.Naudojamųišmaniųjųtechnologijųaprašymas;

• Projektuojamo pastato,pastatų,pastato dalies pagrindiniai rodikliai,energetiniai irkitiskaičiavimai;

• Žaliųjų(tvariųjų) sprendinių, atsinaujinančiųenergijosištekliųpanaudojimas;

• Objekto aprūpinimas energija, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, žaliųjų (tvariųjų) sprendinių panaudojimas;

• Projekto ekonominiai rodikliai, planuojamos preliminarios investicijos.

Šitųatributųprojekte nėra,nes šioje stadijojeirnagrinėjamoje apimtyje jųneįmanoma profesionaliaiidentifikuoti.

Reikia pabrėžti, kad architektūrinių, konstrukcinių, inžinerinių sprendinių inovatyvumas, techninis išpildymas; Energetinis efektyvumas (energetiniai rodikliai), atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas ir ekologiškumas; Išmaniųjų technologijųpanaudojimas yra labiauskirti pastatams, o ne urbanistinėms situacijoms.

O kompleksiškai vertinamame ir suprantamame „darniojo planavimo principų įgyvendinime“, pirmiausia būtent ir yra neišvengiamas ir būtinas šis konceptualiojo irintegralaus požiūrio formatas, be kurio lokalūs sprendiniai iš esmės negali būti vadinami nei darniais, nei kontekstualiais.

Šiuo atveju Smiltynės inžineriniam ir energetiniam aprūpinimui miesto BP sprendinių kontekste yra parengti, argumentuoti ir patvirtinti principiniai techniniai sprendimai, kuriuos ignoruoti būtų neprofesionalu ir neteisėta. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės taip pat neatmetamos. Jie yra galimi ir sveikintini kaip papildomas šaltinis ir bendrą energetinę apimtį, kol nebus suformuluota ir patvirtinta kita techninė politinė kryptis, sisteminė nuostataar sprendimas.

4 ANALOGŲSTUDIJA

4.1 Miniatiūriniaigeležinkeliai Didžiojoje Britanijoje

Cleethorpespakrantėslengvasisgeležinkelis

Cleethorpes pakrantėslengvasisgeležinkelis yra 15 colių (381 mm) minimalaus pločio geležinkelis, kuris aptarnauja poilsiautojus Klitorpe, Šiaurės Rytų

Linkolnšyre, Anglijoje. Jis veikia netoli Cleethorpes laisvalaikio centro ireina ikiBuck Beckžiočių.

4 1 pav. Cleethorpes pakrantės lengvasis geležinkelis

FerryMeadowsgeležinkelis

Ferrymeadowsgeležinkelisyraįkurtas Nene parke. Parkas buvo atidarytas ir geležinkelis veikia nuo 1978 metų. Miniatiūrinis tarukinukas išvyksta iš Ham Lane stoties, kurioje yra kavinė, dovanų parduotuvė ir nedidelė nuotykių žaidimų aikštelė ir keliauja po parką, kuratsiveria vaizdai įvandenstelkinius,miškus.

Geležinkelio bėgiai yra 10,1/4 pločio (labai populiarus miniatiūrinių geležinkelių vėžės plotis, nes užtikrina stabilųirpatogųvažiavimą keleiviams.)

2 pav.

4 3 pav. Nene parko schema

Romney,Hythe&Dymchurch geležinkelis

Romney, Hythe ir Dymchurch geležinkelis driekiasi 13,5 mylios nuo vaizdingo Cinque uosto miesto Hythe, per šeimai palankų pajūrio kaimą iki Dymchurch, link geležinkelio būstinės Naujajame Romnyje ir galiausiai pasiekia Nacionalinį Dungeness gamtos draustinį. Tai vienas populiariausių miniatiūrinių geležinkelių pasaulyje.

4 4 pav. Romney, Hythe & Dymchurch geležinkelis

Išvada. Miniatiūriniai geležinkeliai įrengiami vaizdingose vietovėse, draustiniuose kaip atrakcija ir patogus keliavimo būdas skirtingo amžiaus lankytojams. Taip pat tai yra puikus būdas gamtos objektų apžiūrai, be tiesioginės žmonių intervencijos. Tokio tipo miniatiūrinis truakinukas galėtų veikti Smiltynės pakrantėje – jungti pietinį molą su Naująja perkėla.

4.2 Namai miške (viešbučiai)

„TraktForest“viešbutis,Švedija,„Wingårdhs“.

„Trakt Forest“ viešbutis, Švedijoje - architektūros studija „Wingårdhs“ sukurti penki viešbučio apartamentai. Šiems apartamentams buvo panaudota vietoje užaugintamediena.

Į namelius patenkama per ilgas rampas, o dideli langai suteikia gyventojamspakylėtusvaizdusį mišką.

4

Ferry meadows geležinkelis

MARIŲ KRANTAS SMILTYNĖJE

Norėdami išsaugoti supančią aplinką, studija nameliusiškėlė antmetalinių polių.

4 5 pav.“Track forest“ viešbutis

4 6 pav. “Track forest“ viešbutis

Miškonamas šiaurėskalifornijoje

Pakabintas tarp medžių lajų ir Šiaurės Kalifornijos miško grindų, plūduriuoja "Miško namas" - namelių kompleksas, sujungtas mediniais takeliais, vingiuojančiaispermedžius.

4 7 pav. Miško namas Kalifornijoje

Miško namas, sudarytas iš keturių nepriklausomų pastatų, susideda iš trijų miegamųjų patalpų ir bendros svetainės-valgomojo erdvės. Konstrukcijos, daugiausia pagamintos iš medžio, puikiai įsilieja į aplinkinį

kraštovaizdį. Naktį apšviestas šviesus medinis interjeras suteikia šilumos – spalvų paletės ir temperatūros požiūriu. Puikūs langai ir veidrodinis bronzinisstiklo stogo dangosrėmas iratspindi aplinkinį kraštovaizdį. Ši dizaino detalė užtikrina, kad namas papildytų natūralų kraštovaizdį, keičiantis metų laikams virsdamasmišku.

Išvada. Smiltynėje tikslinga įrengti panašaus tipo nedidelių viešbučius, kurie įkomponuojami gamtinėje aplinkoje.

4.3 Krantinės

XaweryDunikowskibulvaras,Vroclavas,Lenkija Xawery Dunikowski bulvaras Vroclave yra bulvaras , esantis pietiniame Odros upės krante , jos miesto centre , atkarpoje nuo Piaskowy tilto iki Taikos tilto. Jis Vroclavo Naujamiesčio rajone. Nemaža šio bulvaro dalis yra ir Senamiesčio promenados atkarpa. Tai vaizdingas pėsčiųjų bulvaras. Viena pagrindinių jo vertybių kartu su Lenkijos kalva yra seniausios miesto dalies – Ostrów Tumski – panoramos vaizdas

Sutvirtinta visa bulvaro krantinė. Tai šlaitai , sutvirtinti akmenų grindiniu ir mūrinėmis sienomisatraminėmis sienelėmis. Bulvaro ilgis yra apie 800 m: Taikostiltasyra250,8kmnuoOderioupės,oPiaskowy tiltasyra 251,6km nuo Oderio upės

9

4 8 pav. Miško namas, Kalifornijoje

4

pav. Xawery Dunikowski bulvaras

4 10 pav. Xawery Dunikowski bulvaras

Daniaparkas,Malmėje,Švedija

Danijos parkas yra pakrantės parkas, esantis palei Öresundsąsiaurio,skiriančioŠvedijąirDaniją,pakraštį.

Parkas yra vienas iš pagrindinių buvusio Vakarų uosto, pramoninės zonos, esančios palei Malmės pakrantę, transformacijos bruožas. Tai viena ambicingiausių Švedijoje įvykusių apleistų teritorijų miesto transformacijųmiestoteritorijose.Anksčiaušiojevietoje buvo nederlingas sąvartynas; visi butai; pramoninė užteršto purvo dykuma.

Pagrindiniai parko bruožai yra vadinamieji skautai: trys pasvirusios betoninės plokštumos, kurios prasiskverbia pro grubų riedulį ir leidžia parko lankytojams pasiekti jūrą. 40 x 40 metrų plokščias stalas, vadinamas Bastionu, iškilęs apie 6 metrus virš jūros, palieka lankytoją visiškai neapsaugotą nuo stichijų, ar pučiantis atšiaurus vėjas, ar gražus saulėlydis. Be to, iš balkonų – trijų medinių dėžių –atsiveria vaizdas į plačią, šiek tiek įdubusią pievą, vadinamą Pievele.Šiąveiklossritį nuo jūrosvėjų saugo dviguba Sorbus medžių eilė ir žemesni, druskai atsparūskrūmai.

4 11 pav. Krantinės eskizas

Parke vandens pakraštyje vyksta įvairios socialinės veiklos. Parkas susideda iš įvairaus dydžio ir kokybės erdvių, skirtų įvairioms parko gyvenimo formoms. Erdvės svyruoja nuo pačių mažiausių skautų, kuriose telpa gal 10–15 žmonių, iki daugiafunkcinės vejos,

kurioje telpa keli tūkstančiai žmonių. Neretai čia vyksta vestuvės, vaikeliokrikštynos,madosfotografija.

4 12 pav. Krantinės Dania parke

4 13 pav. Krantinės Dania parke

Molospromenada,Limassolmieste,Kipre

Parkas yra Olimpijos pakrantės tęsinys priešais miesto centrą iki senojo uosto. 1972 m. su tuometiniu Limasolio meru buvo baigtas statyti būstas ir sukurta didžiulė erdvė, kurią visi matome šiandien. Tai vienas gražiausių parkų Viduržemio jūroje. Norint Molą paversti šia didele ir gražia aikšte, reikėjo padaryti priestatą.

4 14 pav. Molos promenada

Šio grandiozinio žingsnio tikslas buvo teigiamas poveikisvisamregionui,kurįatspindidaugybėlankytojų ištisusmetus.

Daugiafunkciame šiandien Molos parke yra šimtai medžių,šaligatvių,dviračiųtakų,laukotreniruokliųsalė, Kiprograikų,graikųirtarptautiniųmenininkųskulptūros.

Taip pat yra žaidimų aikštelių, fontanų ir kavinių. Privažiavimasyraprieinamasvisiemsiryraįrengta daug automobiliųstovėjimo aikštelių.

4 15 pav. Molos promenada

4 16 pav. Molos promenada

Išvada. Įvairaus tipo krantinių įrengimas Skirtingose Smiltynės pakrantės ruožuose suaktyvintų veiklas krantinėse,jospatrauklumą.

4.4 SPA, reabilitacijos centrai

„Haptic“kalnų namelisSognefjorden

Įkvėptas tradicinio norvegiško tuno, Sognefjordeno kalnų namelis yra sudarytas iš penkių pastatų, sutelktų aplink centrinę erdvę. Kiekvienas pastatas atlieka savo funkcijąiryraįrengtastaip,kadbūtųgalimažiūrėtiįtam tikrus vaizdus – nuo dramatiškos fiordo panoramos iki pavyzdinio aplinkinio kalnų kraštovaizdžiovaizdo.

Centrinė erdvė veikia kaip pagrindinis susibūrimo taškas ir apima kai kurias pagrindines kasdienes veiklas. Čia yra registratūra ir baras, iš kurių gerai apžvelgiama kiekviena gyvenamoji erdvė; holas,

valgomasis, pusryčių kambarys, viršutinė virtuvė, bibliotekairposėdžiųkambarys.

Apatiniame aukšte, iš kurio iš dalies atsiveria kraštovaizdis,yra papildomųpatogumų svečiams: SPA ir procedūrų kambariai, baseinas, sporto salė, kino teatras ir žaidimų kambarys. Apatinis aukštas taip pat įrengta virtuvė saugykla, vyno rūsys ir gamykla. Į šį aukštą galima patekti atskirai nuo slėnio grindų, tuo pačiu suteikiant prieigą prie miško takų, vedančių į namelius.

Su stulbinančia aplinka, kur miškas susitinka su fiordu, siūloma paprasta ir natūrali medžiagų paletė. Namelių pastatai, iš išorės ir iš vidaus apkalti mediena, suteikia kiekvienai erdvei būdingą šilumą ircharakterį.

Tai kruopščiai sukomponuotos šlaitinės formos su paprastomis, bet drąsiomis įstiklintomis angomis, iš kurių atsiveria vaizdas. Priešingai, apatinis aukštas suformuotas iš natūralaus akmens, suteikiant sunkų cokolį, ant kurio remiasi mediniai pastatai. Natūrali uoliena turi būti iš dalies atidengta, stačiai supjaustyta, kad būtų parodyta jos tekstūra, spalva ir natūralios detalės.Taipuikiaiišnaudojamabaseine,kuratvirauola susilieja su pastatyta akmenine siena, atskirta šviesia plyšiu.

4 17 pav. „Haptic“ kalnų namelis Sognefjorden

Botanique Hotel & Spa

Botanique Hotel & Spa - įsikūręs trijų turtingų upių slėnių santakoje, tarp vaizdingų kalvų ir nuostabių kalnagūbrių Mantiqueira kalnų širdyje, į pietryčius nuo Brazilijos.jūroslygis.

Komplekso dizainas buvo sukurtas remiantis idėja elegantiškai sujungti savininko regeneruotą medžio

kolekcijąsugražiaaplinka.Klientaspraleidodaugmetų gelbėdamas ir rinkdamas iš įvairių griovimo šaltinių gražius ir retus medžio elementus, tokius kaip sijos, kolonos ir parketas, su mintimi suteikti jiems naują gyvenimąpastatuose,sudarančiusšįprojektą.Daugiau nei 250 kubinių metrų senų medinių gabalų (kai kurie daugiau nei prieš 120 metų) buvo pakartotinai panaudoti grindims, durims ir konstrukciniams elementams, įrodant nuostabų medienos, kaip statybinės medžiagos,patvarumą.

Kompleksą sudaro pagrindinis pastatas, kuriame yra šeši kambariai, restoranas ir SPA centras. Vienuolika vilų, atskirtų nuo šio pastato, buvo suprojektuotos kaip sujungtų vaizdų serija, miegamieji, židiniai ir žavūs vonios kambariai, suteikiantys patirties tęstinumą.

Vilų koncepcijoje buvo siekiama maksimaliai išnaudoti kiekvienos individualios implantacijos privalumus, sukuriant skirtingus planus, bet tuo pačiu suteikiantjiems bendrą tapatybę.

Coudraie

Reabilitacijos centras - projektassudarytasišdviejų nepriklausomųpastatų:"LaCoudraie",kurisyralaikinas būstas, kuriame siūlomi mokymai jauniems

suaugusiems su negalia gyventi savarankiškai; ir „Les Hêtres“, kuriame yra šešios studijos ir bendruomenės erdvės, kuriose studentai gali mokytis ir išlaikyti savarankiškumą kasdieniame individualaus būsto gyvenime.

Projektu visų pirma buvo siekiama kuo labiau apsaugotisklypą,otaiypačkokybiškadėljojeesančios gamtos.Pasirinkusišsaugotižaliąsiasirmedžiųerdves, taip pat integruojant būsimą statybvietę, morfologijos buvosugrupuotossklypoviršuje,išdėstantjastaip,kad būtųiškertamasminimalus medžiųskaičius.

Programos pobūdis, jungiantis erdves, skatinančias savarankiškąpaaugliųgyvenimą,irerdves,kuriosetaip pat siekiama „sąveikos“, buvo sukurtas kiemas, bendras dviem pastatams Coudraie ir Les Hêtres. taip pat vėliau statomas pastatas. Ši nedidelė ir centrinė erdvė yra visų gyventojų susitikimų centras, nepažeidžiantkiekvienopastatyto kambario privatumo. Architektūrinės konstrukcijos natūraliai įsilieja į savivaldybės konstrukcijas – laiptai panašūs į gretimo konteksto, taip pat unikalūs geometriniai bruožai, kurie prilyginami kaimyniniams namams.

4 18 pav. Botanique Hotel & Spa

4 19 pav. Botanique Hotel & Spa

& Les Hêtres namai

4 20 pav. Coudraie & Les Hêtres namai

4 21 pav. Coudraie & Les Hêtres namai

5

PRODUKTŲPANAUDOJIMAS

ARTECHNIKA,UAB.ProjektopartnerioARTechnika UAB technologiniai saugos sprendimai, kurie padėtų prevenciškai saugoti žmonių sveikatą, gyvybę, asmeninį ir visuomeninį turtą: 1. Vaizdo stebėjimo įranga viešosioms erdvėms ir pastatams. 2. Žmonių srautų viešose vietose valdymo sprendimai. 3. Apsaugos nuo įsibrovimo į lauko teritorijas ir patalpas įranga.4.Pastatųapsaugosnuogaisroįranga.Galibūti panaudojami visame projektuojamame Smiltynės teritoriniame ruože kaip reali galimybė, bet ne šio projekto kontekste.

BY & N, UAB. Lauko apšvietimas sporto aikštėms, gatvėms, krantinėms, automobilių parkavimo aikštelėms. Aktualu: 1. Ledų rago, 2. Perkėlos, 4. Jachtklubo,6.Senosiosperkėlos,7.Laivųir8.Kopgalio sektoriuose.

BETONO MOZAIKA, UAB. Betoniniai bordiūrai naudojami gėlynams ir žaliosioms vejoms atskirti nuo šaligatvių, takų ir aikščių. Betoninės grindinio plokštės naudojamos šaligatviams, aikštėms, pėsčiųjų ir dviratininkų takams, statinių pasieniams grįsti. Jos gali būti taikomos kietųjų arba pusiau kietųjų dangų įrengimui praktiškai visoje planuojamoje teritorijoje, kur nėra toleruojama asfalto danga.

Surenkamos betoninės grindinio trinkelės ir papildomos detalės naudojamos: pėsčiųjų takams, transporto priemonių teritorijoms, teritorijoms apie pastatus, dviračių takams, automobilių aikštelėms, keliams. Galėtų būti pritaikytos sutapdintoms pėsčiųjų dviračių ir autotransporto dangoms alternatyviuose privažiavimuose, krantinės atskirų fragmentų

įrengimuose. Skylėtos – laivų saugojimo (1. Ledų rago, 7. Laivų sektoriuose), automobilių parkavimo zonose, kur nėra toleruojama asfalto danga. Gaminiai ir sistemos aktualios praktiškai visuose Smiltynės sektoriuose.

SCHOMBURG BALTIC, UAB. Hidroizoliacinės medžiagos galėtų būti panaudotos įrengiant lauko baseinus 3. Dvasinės ramybės ir 5. Sunkaus paveldo sektoriuose.

SCHNEIDER ELECTRIC, UAB. Įkrovimo stotelės elektrinėms transporto priemonėms aktualios 1. Ledų rago, 2. Perkėlos, 4. Jachtklubo, 6. Senosios perkėlos ir 8. Kopgalio sektoriuose.

HYDRO BUILDING SYSTEMS LIHUANIA, UAB (WICONA). Aliuminio fasadinės sistemos gali būti naudojamos labai išimtinais atvejais. Priklausomai nuo išskirtinių architektūrinių sprendimų, gali būti naudojamos1.Ledųrago ir2.Perkėlossektoriuose.

CORIAN® DESIGN COMMERCIAL SPECIFICATION POLAND & BALTIC STATES. Inovatvios ir dar mažai naudojamos Corian fasado plokštės matomai galėtų būti panaudotos naujos architektūros kontekstuose 1. Ledų rago, 2. Perkėlos, 4.Jachtklubo ir6.Senosios perkėlossektoriuose.

SCENOS TECHNINIS SERVISAS (StS), UAB Šiuolaikinėsfoniniogarsosistemos,montuojamoslauke – parkuose, prie fontanų ar prie informacinių centrų, atviruose sporto aikštynuose ir pan. Aktualu 1. Ledų rago, 4. Jachtklubo, 5. Sunkaus paveldo ir 6. Senosios perkėlos sektoriuose, kuriose yra numatytos lauko žiūrovinai įrenginiai ar jųgalimybės.

Architektūrinio apšvietimo sistema skirta apšviesti miesto pastatus bei kitus svarbius objektus gali būti naudojama praktiškai visame Smiltynės ruože.

Surenkamos pontoninės sistemos scenoms ar kt. žiūroviniams gali būti pritaikomos ir naudojamos įrenginiams baseinėliuose arba tiesiog prie krantinės išplečiant renginių erdves ir jų scenarijus 5. Sunkaus paveldo ir7.Laivųsektoriuose.

BAUMIT, UAB. Išorinių termoizoliacinių sistemų tiekėjas ir medžiagų gamintojas BAUMIT gali būti visuose Smiltynės sektoriuose, ko gero, išskyrus saugomose teritorijose. Nors ir tose teritorijose nesunkiai įmanoma parinkti tinkamas medžiagas.

BIPA, UAB. Vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai, neįgaliųjų treniruokliai. Aktualu: 1. Ledų rago, 2. Perkėlos, 3. Dvasinės ramybės, 4. Jachtklubo, 5. Sunkaus paveldo, 6. Senosios perkėlos, 7. Laivų sektoriuose. 8. Kopgalio sektoriuje. Ypač piliavietės apžvalgose takams irDelfinariumo prieigomsapšviesti.

Saulės moduliai, kuriais galima vaikščioti, apšvietimo sistemos su saulės moduliais parkuose, aikštėse, viešojo transporto stotelėse, gatvių ir takų apšvietimui, rekreacinėse teritorijose, pakrantėse, dviračių takų apšvietimui yra tinkami praktiškai visuose sektoriuose.

PERCUSSION PLAY BALTICS, UAB. Lauko muzikosinstrumentaigalibūtiintegruojami2.Perkėlos, 4. Jachtklubo, 5. Sunkaus paveldo, 7. Laivų sektoriuose.

MAPEI. Sporto aikštelių dangos aktualios 1. Ledų rago ir3.Dvasinės ramybės sektoriuose.

BOLLE MODULAR, UAB. WC ir konteinerinės dušo kabinos g/b atokesnėse vietose, dviračių ir pėsčiųjų trasų sankirtose, o ypač nacionalinio parko prieigose, nes pačioje parko teritorijoje jokie įrenginiai nėra numatyti.

ETERNIT BALTIC, UAB (EQUITONE). Daugiasluoksnės cementinės dailylentės ir stogų dangos, ilgaamžės medžiagos, savyje turinčios cemento ir kitų kietųjų medžiagų, gali būti panaudojamos praktiškai visuose Smiltynės sektoriuose.

BAREMARYTAI,UAB.Aliumininiaifasadodangteliai ir kt. fasadinės sistemos gali būti naudojamos labai išimtinaisatvejais.

ENEFIT, UAB. Saulės elektrinės. Įkrovimo stotelės. Aktualu: 1. Ledų rago, 2. Perkėlos, 4. Jachtklubo, 5. Sunkaus paveldo, 6. Senosios perkėlos, 7. Laivų ir 8. Kopgalio sektoriuose.

5.1 Ledųrago sektorius

Galimas objektųsąrašas:

1. sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas;

2. SPA;

3. įstaiga, teikianti kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas(žiūrovinė salė);

4. viešbutis;

5. jachtklubas;

6. kavinės, resroranai;

7. kempingas, turistinė stovyklavietė;

8. sporto aikštynai;

9. laisvalaikio irpoilsio aikštynai;

10. laivųsaugykla;

11. alternatyvių transporto priemonių laikymo, dalinimosi ir aptarnavimo punktas;

12. alternatyviųtransporto priemoniųlaikymas;

13. marina;

14. laivųkapiniai;

15. turizmo centro filialas

5.2 Perkėlossektorius

Galimas objektųsąrašas:

1. kompleksiniųkelioniųpunktas(KKP);

2. įstaiga, teikianti kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas(žiūrovinė salė);

3. administracija su paslaugomis;

4. viešbutis;

5. kavinės, resroranai;

6. pagrindinis turizmo centras su maitinimu, aptarnavimu ir paslaugomis;

7. apžvalgosbokštas;

8. poilsiavietė ar stovyklavietė;

9. laisvalaikio aikštynai

5.3 Dvasinės ramybės sektorius

Galimas objektųsąrašas:

1. viešbučiai,poilsiavietės;

2. sezoninės kavinės;

3. rekreaciniai įrenginiai,baseinai,soliariumai;

4. sporto aikštynai;

5. laisvalaikio irpoilsio aikštynai

5.4 Jachtklubo sektorius

Galimas objektųsąrašas:

1. viešbutis,

2. poilsiavietė; 3. jachtklubas;

4. gyvenimas;

5. kavinės, resroranai;

6. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai;

7. informacijos centro filialas

5.5 Sunkaus paveldo sektorius

Galimas objektųsąrašas:

1. viešbutis,poilsiavietė;

2. kavinės, resroranai;

3. įstaigos, organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius;

4. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai

5. sporto aikštynai

5.6 Senosiosperkėlossektorius

Galimas objektųsąrašas:

1. sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas;

2. viešbutis,poilsiavietė;

3. kavinės, resroranai;

4. netaršiųdarnausjudumo priemoniųpunktas;

5. sporto aikštynai, tame tarpe ir profesionalaus sporto;

6. įstaigos, organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius;

7. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai;

8. apžvalgosbokštas;

9. informacijos centro filialas

5.7 Laivųsektorius

Galimas objektųsąrašas:

1. įstaiga, teikianti kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas(laivųmuziejus);

2. laivųmuziejuspo atvirudangumi;

3. įstaigos, organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius(žvejo sodyba);

4. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai;

5. kavinės;

6. kapinės

5.8 Kopgalio sektorius

Galimas objektųsąrašas:

1. įstaiga, teikianti kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas (Delfinariumas, Tvirtovės muziejus);

2. moksliniųtyrimųcentras;

3. įstaigos, organizuojančios edukacinius, pažintiniusrenginius(Tvirtovės muziejus);

4. pagrindinė aikštė;

5. kompleksiniųkelioniųpunktas(KKP);

6. laisvalaikio ir poilsio aikštynai, sezoniniai žiūroviniaiįrenginiai

7. viešbutis;

8. kavinės, restoranai;

9. apžvalgosbokštas;

10. valymo įrenginiai;

11. pasieniečiai;

12. G/b miesto BP sprendiniuose numatyta vandenvietė

13. turizmo centro filialas galibūti integruotas