Structum rugsėjis 2017 by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2017 I NR. 9

„Gamta ne

mėgsta nesaikingu mo.“ Hipokratas

WWW.STRUCTUM.LT

www.mex.lt

ARCHITEKTŪRA

Suomiška kokybė Tikrų namų jausmui

RAITININKŲ SODAS Vilnius

ČIURLIONIO 3 Vilnius

PILIAMIESTIS Kaunas

ARCHITEKTŪRA

Vilniuje Kaune

ŠILO NAMAI Kaunas

LAMILUX LAMILUX GAMINIAI GAMINIAI

LAMILUX ŠVIESLANGIŲ SISTEMOS Pagaminta Vokietijoje

KUPOLINIS ŠVIESLANGIS F100 KUPOLINIS F100 KUPOLINIS ŠVIESLANGIS F100

ŠVIESOS TAKELIS B ŠVIESOS TAKELIS ŠVIESOS TAKELIS BB

ŠVIESOS TAKELIS S ŠVIESOS TAKELIS TAKELIS SS ŠVIESOS

D M ŠALINIMO LIUKAI DŪMŲ ŠALINIMOLIUKAI LIUKAS D M ŠALINIMO

STIKLINKONSTRUKCIJOS KONSTRUKCIJA PR PR60 60 STIKLO STIKLIN KONSTRUKCIJA PR60

KUPOLINIS ŠVIESLANGIS KUPOLINIS ŠVIESLANGIS SU STIKLO PAKETU SU STIKLO PAKETU

APVALUS KUPOLINIS ŠVIESLANGIS APVALUS F100KUPOLINIS SU STIKLO ŠVIESLANGIS PAKETU F100 SU STIKLO PAKETU

DVIGUBASDŪMŲ D M ŠALINIMO DVIGUBAS ŠALINIMOLIUKAS LIUKAS DVIGUBAS D M ŠALINIMO LIUKAS

www.lamilux.de

WWW.LAMILUX.COM

ARCHITEKTŪRA

Termomedienos lentos terasoms, fasadams, grindims

Stiklo tvorelės ir LED apšvietimas

Terasų montavimo pjedestalai

TERASOS IR FASADAI

ILGALAIKIAI IR PROFESIONALŪS SPRENDIMAI

UAB „Serfas“ Technikos g. 7C, LT-51209 Kaunas tel.: +370 696 94 538 www.serfas.lt; statybos@serfas.lt

I Žurnalas platinamas nemokamai 2017 m. Nr.9

'09

Dangus nebe mėlynas, o laukai jau ne žali. Ten, kur stūksojo didingi ąžuolai ir tyvuliavo veidrodiniai ežerai, kur gūdžiose giriose gaudė vėjas, dabar tvyro vilties netekusi tuštuma. Nerami, nedraugiška, vos vos besilaikanti už drebančio smilgos kotelio, dvejojančio savo egzistencijos tvirtybe. Užsimerkti? Ignoruoti? Jau nepadės. Ir niekas neklausys, kai kažkas šauks: „Palauk, dar yra laiko...“ Nes jo nebebus. Skils pamatai, lieti ant egoistinių vertybių. Grius sienos, statytos įsitikinus, kad esame neliečiami. Gamtos teismas nebus gailestingas. Sekundės nenumaldomai tiksi, spartėjančios minutės neša į ateitį tarsi kuo greičiau norėdamos parodyti mums klaidas, kurias dar galbūt galime sušvelninti, kad vieną dieną nenubustume pasmerkti sulaužytame pasaulyje. Prisiimti atsakomybę ar nusisukti baimės kupinomis akimis? Gana svarstyti. Iš gamtos pasiėmėme tiek daug! Dabar mūsų laikas duoti kažką mainais. Žmonija nebegali leisti sau gyventi neetiškai, akloje arogancijoje.

08.......Alisa Amsterdame: Eklektiška interjero dizaino pasaka

16.......Ar vis dar gyvename nelygybės amžiuje? 22.......„REHAU“ Lietuvoje: 20 metų patirties ir technologinių inovacijų

24.......„HANSGROHE”: estetikos ir funkcijos darna 26.......Populiarėjanti tendencija Lietuvoje - patalpos skirtos vynui

30.......Hidroizoliacijos sistemų sprendimai 31.......Universaliems klientams – didelis paslaugų spektras 32 Jokių stereotipų! Naujos kartos PVC langų ir durų sistema

36.......Prekių ženklas KIWA žengia į Lietuvą 38.......„Išmanusis miestas“ tęsia savo istoriją! 48.......VGTU Mokslo ir administracijos centras – geriausia realizacija Lietuvoje

54.......Verslo centras B66 – projektuotas, vykdant statybos darbus

62.......Naujame verslo centre – unikalūs „Idėjų parko“ sprendimai

64.......Ateities architektūros statiniai – geokupolai 70.......Ypatingos kupolinės konstrukcijos verslui 72.......Unikalūs sprendimai ir medžiagos biurų ir logistikos centre M2

74.......Geoterminis ir kiti šildymo būdai. VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Prielaidos rinktis

78.......Geoterminis šildymas – komfortiškas ir ekologiškas 80.......Kinas mieste ir už jo ribų 86.......Novatoriškos kėdžių sistemos ne tik salių erdvėms 90.......Mažatriukšmė kelio danga jau atlaikė pirmuosius bandymus

94.......Kokybe ir inovacijomis grįstas kelias

ISSN 2335-2108 I LEI Ė AS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I

IREK RĖ Ignė Dutova, info@structum.lt I VYR. A Airida Dagienė, airida@structum.lt I EKS AU RIAI Stasys Liaukevičius, Airida Dagienė, Agnietė Vilkišienė, Giedrė Linden, Jūratė Pilibaitienė, Kristina Stankevičiūtė, Vytautė Kazanavičiūtė, Mindaugas Skomantas, Irena Dirgėlienė, Laura Kešytė I NU RAUK AU RIAI Žygimantas Gudelis, Martynas Slapšys, Alma Pater, „Idėjų Parkas“, ,, © shutterstock.com I REKLAM S SK RIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt I I AINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt I A MINIS RA I S VA VĖ Aurelija Ruželienė, administracija@structum.lt I KAL S S ILIUS IR K REK RA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras, www.kkc.lt V R INANSININKĖ Ona Afuvape I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo RE AK RĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I V R RE AK RĖS AVA U

griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2017 I © STRUCTUM, 2017 I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite Redakcija atsiprašo už klaidą spausdintame leidinyje Nr. 8, 58 psl. įvardijant „Danske Bank“ globalių paslaugų centro projektuotoją.

straipsnyje įvardytas asmuo yra UAB „Archinova“ subrangovas.

DATA: Lapkričio 30 diena LAIKAS: 10val. VIETA: „Multikino" kino teatras, PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

KONFERENCIJA

INTERJERO TRANSFORMACIJOS 2018

TENDENCIJOS. STILIUS. INOVACIJOS.

Moderniame pasaulyje labai daug laiko praleidžiame įvairiose patalpose – biuruose, viešbučiuose, restoranuose, kituose viešosios paskirties pastatuose. Erdvių, kuriose gyvename, dirbame ir leidžiame laisvalaikį interjeras lemia ne tik žmonių savijautą, tarpusavio santykius, bet ir sprendimus bei pasirinkimus. Sumaniai užpildytos erdvės, žmogaus poilsiui ir darbui pritaikyti baldai, sveikatą tausojantys patalpų įrengimo sprendimai prisideda prie darnaus interjero kūrimo. Tam yra labai svarbios ir medžiagos, naudojamos įrengiant pastatų vidų – joms keliami tokie patys šiuolaikinio žmogaus reikalavimai: madinga, funkcionalu, patvaru.

DALYVAVIMAS KONFERENCIJOJE NEMOKAMAS, VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS Registruotis į konferenciją galite internetiniame puslapyje www.structum.lt ar telefonu mob.: +370 68587886, +370 52080335 el. paštu: konferencijos@structum.lt

WWW.STRUCTUM.LT

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

ALISA AMS ER AME EKLEKTIŠKA INTERJERO DIZAINO PASAKA MINDAUGAS SKOMANTAS

Yra vietų, kur menas tampa gyvenimu, o gyvenimas – menu. Viena iš tokių stebuklingų vietų – prieš keletą metų Amsterdame atidarytas išskirtinis penkių žvaigždučių viešbutis „Andaz Amsterdam Prinsengracht“, turintis 122 kambarius ir 5 apartamentus. Viešbutis įkurtas buvusiame bibliotekos pastate, kurį olandų dizaineris Marcelis Wandersas transformavo į fantastinį sapnų pasaulį. Po „Andaz Amsterdam“ stogu jaučiami Nyderlandų aukso amžiaus – ekonominio ir kultūrinio pakilimo laikotarpio XVII–XVIII a. – prabanga ir meninis kūrybingumas. Įspūdinga gyvenimo aplinka viešbutyje sukurta olandų tradicinio dizaino citatų ir modernių interjero sprendimų sinteze bei originalių meno kūrinių inkliuzais visose viešbučio erdvėse. Čia istorija ir šiandiena, sena ir nauja susipina į magišką naratyvą. Sapno įspūdį sustiprina unikali šiuolaikinio vaizdinio meno instaliacija, susidedanti iš 50 ekranų, kaskart nustebinančių lankytoją.

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Nuo atidarymo 2012 m. „Andaz Amsterdam“ pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų, o 2014 m. įtakingiausio prabangaus keliavimo stiliaus interneto puslapio „Jetsetter.com“ buvo išrinktas geriausio dizaino nominacijos nugalėtoju. „Andaz Amsterdam“ priklauso „Hyatt International“ viešbučių grupei, turinčiai daugiau nei 700 viešbučių visame pasaulyje. „Andaz“ – naujausias jų prekių ženklas, kurio vizija ir tikslas yra gyvas viešbučio patyrimas bei glaudus ryšis su vietine kultūra. Neatsitiktinai šiam tikslui įgyvendinti buvo pakviestas vienas žymiausių Olandijos interjero dizainerių M. Wandersas. Nuo 2014 m. jis vadovauja 40 asmenų tarpdisciplininei komandai, kuriančiai įvairius projektus. M. Wanderso grupės misija – atgaivinti romantišką ir humanistinį dizainą, atiduodantį duoklę praeities palikimui ir gerbiantį įvairių kultūrų skirtumus. Jų kuriamas estetikos diskursas yra asmeniškas ir įkvėptas postpostmodernistinės eros, kurią pats dizaineris vadina „šiuolaikiniu humanizmo Renesansu“. Toks dizainas grąžina žmogiškąjį faktorių į technokratinį pasaulį. M. Wandersas nepaklūsta dizaino dogmoms ir kuria romantišką siurrealistinę visatą, kurioje industrializmo šaltumas pakeičiamas poezija, fantazija ir istorijos romantika. Dizainerio darbai provokuoja ir įtraukia, visada nustebina ir pakelia nuotaiką. Visapusiškai apgalvotas Marselio dizainas „Andaz Ams-

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

terdam“ puoselėja olandišką paveldą keliais būdais. Detalės įkvėptos Aukso amžiaus meninio palikimo, garsiojo Delfto mėlynai balto fajanso raštų, istorinių žemėlapių ir navigacijos įrankių, primenančių apie kelionių ir atradimų laikus, – visa tai atsispindi interjero dekore. Viešbučio pastate 1977–2007 m. veikė viešoji biblioteka, tad dizaineris siekė perteikti vietos istorijos žavesį ir svarbą. Viešbučio svečiai gali rasti ir pavartyti autentiškas antikvarines knygas iš Amsterdamo ir apie Amsterdamą. O dekons-

truotos senųjų knygų iliustracijos tapo įkvėpimo šaltiniu kuriant tapetus ir kitus grafinius interjero elementus. Viešbučio vestibiulis pasitinka unikaliais kilimais, kuriuose pavaizduotas pasaulio žemėlapis bei įspūdinga instaliacija, sudaryta iš žvaigždynų ir planetų. Po didžiuliu stoglangiu pakabinti objektai ir šviestuvai primena lankytojams apie senovinį astronomijos mokslą bei navigaciją pagal žvaigždes. Tiesiai po šia kompozicija pakabinti ekstravagantiškų proporcijų varpų formos šviestuvai su prabangiais sietynais viduje apšviečia eilę registratūros stalų. Erdvę dar labiau paįvairina olandiškų ornamentų ir įdomybių ekspozicija, išdėliota knygų lentynose, tapetų piešiniai, kuriais pasakojama Amsterdamo architektūrinė istorija, bei simboliais pateiktas pakilimas iš pragaro į dangų. Viešbutyje yra 122 svečių kambariai, kurių kiekvieną puošia vienetiniai tapetai. Kambarių interjere įgyvendinta idėja, iliustruojanti Amsterdamo, kaip „kultūrų katilo“, įvaizdį. Sapno nuotaiką kuria sujungtos skirtingos figūros, pavyzdžiui, žuvis ir šaukštas čia gali būti susiūti dygsniais, pasiskolintais iš miesto herbo. Žaismingą gyvenamąją aplinką puošia dinamiškų formų ir netikėtų spalvų baldai bei interjero detalės. Kiekviena detalė suteikia svečiams pojūtį, tarsi jie dienos pabaigoje grįžtų namo. Pagal užsakymą pagaminti baldai, tekstilė, kilimai ir tapetai – viskas pasakoja po atskirą istoriją. Pasak M. Wanderso: „Aš visada stengiuosi kurti unikalius daiktus su skirtingais charakteriais. Aš net rankomis ištapiau kiekvieną prausyklę savo stiliumi. Jos visos skirtingos! Šis viešbutis yra mano dovana Amsterdamui.“

ARCHITEKTŪRA

Ryškios tulpės formos kėdės, originalaus, šiuolaikiško dizaino detalės, žadą atimanti observatorija – tai dar keletas „Andaz“ skiriamųjų ženklų. Viešbutyje galima rasti ir „Mėlynojo šaukšto“ restoraną, kokteilių barą, sporto salę, SPA kompleksą, biblioteką ir konferencijų sales. Į meniškus viešbučio interjero žaidimus įsitraukęs lankytojas gali patekti ir į slaptą tulpių sodą su šachmatiniais grindiniais ir pasakų herojų skulptūromis. Viešbutis yra erdvė, nuo kurios prasideda lankytojų pažintis su vietos kultūra, o miesto gyventojai turi progą pademonstruoti savo paveldą bei svetingumą. Rafinuotas ir dinamiškas „Andaz Amsterdam“ puikiai perteikia kūrybingą ir laisvą miesto bei miestiečių dvasią. Įsikūrusio pačiame Amsterdamo centre, tarp dviejų didžiausių Princesės ir Imperatorių kanalų, viešbučio širdis plaka tokiu pačiu ritmu kaip ir miestas. Amsterdamas yra demokratiško požiūrio sostinė, čia daug laisvės bei tolerancijos, o jo gyventojai geba derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus. Tad ir pagrindinė „Andaz Amsterdam“ interjero idėja yra priešybių suderinimas, dviejų tarpusavyje nesusijusių elementų jungimas, sukuriant naują logišką visumą. Neabejotinai viešnagė šiame viešbutyje prilygsta eklektiško dizaino ir meno nuotykiui stebuklų šalyje. 

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

AR VIS DAR GYVENAME

NELYGYBĖS AMŽIUJE? VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Šiuolaikinė visuomenė, kuri bene kasdien pateikia modernumo bei inovacijos pavyzdžių, kartais nustebina ir vyraujančia kultūrinių, politinių, etinių bei ekonominių lyčių vertinimo aspektų stagnacija. Rodos, seniai turėjome peržengti ribą, brėžiančią liniją tarp profesionalių moterų ir profesionalų vyrų. Vis dėlto realybė yra kitokia – architektės moterys uždirba mažiau. Kas skatina šio nelygybės dėsnio klestėjimą ir kokią įtaką jis daro ateities kartoms? Moterų integracija į „vyriškąjį galios pasaulį“ visuomet buvo kontraversijomis grįsta zona, apibrėžta politinėmis, kultūrinėmis, religinėmis ir kitomis nuostatomis, formuojančiomis ideologiją, teigiančią, kad „silpnoji lytis“ nesugeba ir neturėtų užimti aukštų, vadovaujamų pozicijų. Tačiau net ir ankstesniais laikais, iki XXI a., tokios moterys kaip Sophia Hayden Bennett, Marion Mahony Griffin, Eileen Gray, Charlotte Perriand siekė pakeisti požiūrį į moteris architektes ir priversti visuomenę, o ypač vyrus, žvelgti į jas kaip į talentingas profesionales. Bauginanti šiandienos statistika Tačiau, nepaisant ankstesnių pastangų, dabar vyraujančios tendencijos vis dar stebina akivaizdžiu etikos ir tolerancijos trūkumu. Nelygybės klausimas šiandien yra aktualus kaip niekada anksčiau. Modernioje visuomenėje, kurioje nuolatos akcentuojama, kad gyvename demokratiniame, lygių teisių amžiuje, lygiateisiškumo vis dėlto trūksta. Vyriškojo ir moteriškojo pradų separa-

„1000 muziejų“ pastatas. Architektė Zaha Hadid

ARCHITEKTŪRA

cija akivaizdi, o šią atskirtį puikiai įrodo tai, kad moterų ir vyrų darbo vertinimas yra „įkainojamas“ skirtingai ir labai dažnai neracionaliai. Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų surašymo biuras „Census Bureau“ prieš kelerius metus atliko tyrimą, kurio metu pateikė duomenis, įrodančius, kad Amerikoje 2014 m. architektės moterys, dirbdamos visą darbo dieną, uždirbo 78,8 % to, ką uždirba jų kolegos vyrai. Pernai leidinių „The Architects’ Journal“ ir „The Architectural Review“ atliktas tyrimas, pavadinimu „Women in Architecture“ (liet. „Moterys architektūroje“), pateikė šokiruojančius duomenis – Jungtinėje Karalystėje moterų architekčių metinis darbo užmokestis gali būti net iki 55 tūkst. svarų (maždaug 65,212 tūkst. eurų) mažesnis nei vyrų. Nerimą kelia ir kiti faktoriai, tokie kaip diskriminacija ir priekabiavimas. Dauguma moterų pripažįsta patyrusios nemalonų bei žeminantį elgesį. Be to, anot tyrimo analizės, dauguma moterų architekčių neturi galimybės tęsti karjeros po to, kai susilaukia vaikų. Pasak statistikos, viena iš penkių apklaustųjų (iš viso apklausoje dalyvavo 1 152 moterys) „silpnajai lyčiai“ nerekomenduotų siekti karjeros architektūros industrijoje. Architektės visame pasaulyje Nelygybę patvirtinanti darbo užmokesčio statistika ir vyraujančios diskriminacinės tendencijos bloškia statybų industriją keliolika dešimtmečių atgal, kai prieš praside-

dant feministiniams judėjimams ir aktyviems protestams buvo padaryti pirmieji žingsniai link lygybės. Tačiau kodėl taip yra? Juk moterys architektės ne kartą įrodė, kad, pasirinkusios šį kelią, savo darbą jos sugeba padaryti taip pat gerai, o kartais netgi sumaniau nei vyrai. Manantieji, kad moterys architektės nesugeba dirbti taip gerai kaip vyrai, turėtų prisiminti Irako ir Didžiosios Britanijos architektę Zahą Hadid (1950–2016), kuri įspūdingais statiniais sugebėjo ir sužavėti, ir šokiruoti visą pasaulį. Z. Hadid darbų sąraše: Tarptautiniai parodų rūmai Berlyne, Vokietijoje, Operos rūmai Guangdžou, Kinijoje, Riversaido muziejus Glazge, Didžiojoje Britanijoje, Vandens sporto centras Londono olimpinėms žaidynėms Didžiojoje Britanijoje, „Vieno tūkstančio muziejaus“ gyvenamasis dangoraižis Majamyje, JAV, tapęs paskutiniu architektės projektu, bei kiti unikalūs darbai. Beje, ji yra pirmoji moteris architektė, pelniusi Pritzkerio architektūros premiją. Kalbant apie autoritetingas šios industrijos asmenybes, svarbu paminėti amerikiečių architektę Denise Scott Brown, kuri ne tik kūrė įspūdingų muziejų, universitetų bei dangoraižių statybos bei renovacijų projektus, bet ir nebijojo prabilti apie moterų diskriminaciją statybų pramonėje. Jos straipsnis, pasirodęs 1989 m., „Kambarys viršuje? Seksizmas ir žvaigždžių sistema architektūroje“ (angl. „Room at the Top? Sexism and the Star System in Architecture“) sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir atkreipė dėmesį į industriją griaunančias problemas. Bene vienas didžiausių britų architektės Amandos Levete nuopelnų – Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone, de-

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Architektė: Elena Nijolė Bučiūtė. Nuotr.: Alma Pater

ARCHITEKTŪRA

„Riverside“ muziejus. Architektė: Zaha Hadid

„Heydar Aliyev“ centras. Architektė: Zaha Hadid

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

„SELFRIDGES“ pastatas. Architektė: Amanda Levete

ARCHITEKTŪRA

Sietlo meno muziejus. Architektė: Denise Scott Brown

dikuoto dekoratyviajai dailei ir dizainui, renovacija. Kūrėja taip pat prisidėjo prie futuristinio „Selfridges“ pastato Londone bei Meno, architektūros ir technologijų muziejaus Lisabonoje, Portugalijoje, tobulinimo projektų. Japonų architektė Kazuyo Sejima taip pat yra viena garsiausių architekčių pasaulyje, kurios darbų sąraše – pastatai Japonijoje, Nyderlanduose, Amerikoje, o 2018 m. gimtosios architektės šalies gyventojus stebins K. Sejimos suprojektuotas veidrodinis traukinys, kuris, kaip teigiama, susilies su gamtovaizdžiu. Visos šios talentingos moterys yra tik keli pavyzdžiai, įrodantys, kad „silpnoji lytis“ architektūros industrijoje yra tokia pat stipri kaip vyriškojo prado populiacija.

nikos universiteto Architektūros fakulteto bakalaurė Radvilė Samackaitė savo baigiamajam darbui pasirinko suprojektuoti vaikų ligoninę Santariškėse. Rezultatai nustebino ir sužavėjo. Akivaizdu, kad lyčių skirstymas yra ydingas statybų pramonei, dėl neracionalių visuomenės stereotipų prarandančiai puikius specialistus. Todėl švietimo įstaigų pozicija, gerinant esamą situaciją, ypač svarbi. Pradžia turėtų būti daroma keičiant visuomenės bei studentų, pasirinkusių šią specialybę, požiūrį, nes moteris architektė nėra nei stebuklas, nei anomalija. Situacija turi keistis visame pasaulyje, kitaip būsime priversti išgyventi modernius tamsiuosius amžius, kuriuose nebus vietos nei savirealizacijai, nei pagarbai. 

Architektės Lietuvoje Eleną Nijolę Bučiūtę (1930–2010), ko gero, galima vadinti žymiausia Lietuvos architekte, kuri per savo veiklos metus sugebėjo suprojektuoti daugiau nei 50 pastatų, taip pat Ukmergės ir Rokiškio gyvenamuosius mikrorajonus. Architektės projektavimo ir rekonstravimo darbų sąraše – Operos ir baleto teatro rūmai, Žemėtvarkos projektavimo instituto rūmai ir kiti garsūs Lietuvos statiniai. Architektūrinį Lietuvos veidą plėtė ir kitos talentingos architektės. Pavyzdžiui, Birutė Kasparavičienė (1926–1976) projektavo Vingio, Tauro ir Kalnų parkus, taip pat daugumą Vilniaus rajonų, Gražina Kirdeikienė restauravo ne vieną Lietuvos pilį. Vis dėlto Lietuvos architektų, kūrusių Lietuvą prieš nepriklausomybę ir po jos, sąrašas įrodo, kad architektūros industrijoje pas mus dominuoja vyrai. Ir ši situacija kol kas menkai keičiasi.

Londono „Aquatics“ centras. Architektė: Zaha Hadid

Švietimo įstaigų veikla ir industrijos perspektyvos Merginų ir moterų, norinčių restauruoti ir projektuoti, – netrūksta. Pavyzdžiui, pernai Vilniaus Gedimino tech-

H II TT EE KK TT Ū Ū RR AA AA RR CC H

RE AU LIE UV E 20 METŲ PATIRTIES IR TECHNOLOGINIŲ INOVACIJŲ Vokietijos įmonė „Rehau“, kurios specializacija – polimerinių medžiagų perdirbimas, yra lyderė trijose pagrindinėse veiklos sferose: statybų, automobilių ir įvairių buities gaminių pramonės. Siūlydama inovacijas ir didindama kompetenciją, bendrovė nuolat auga. Pasauliniu mastu pripažinta naujoviškų idėjų kūrėja dabar turi 170 atstovybių visame pasaulyje. „Rehau“ Lietuvoje šiemet mini prasmingą virsmą – 20 metų veiklos jubiliejų. AIRIDA DAGIENĖ

Verslo receptas – novatoriškumas „Rehau“ tiekia daugiau nei 40 tūkst. pavadinimų gaminių ir sudedamųjų dalių lėktuvų, automobilių, baldų, medicinos prietaisų gamintojams. Taip pat ji yra viena didžiausių, seniausių bei žinomiausių plastikinių langų sistemų gamintojų Europoje. Bendrovę, dabar turinčią net 19 tūkst. darbuotojų, tik su dviem padėjėjais ir viena darbo mašina, skirta polimerinėms medžiagoms perdirbti, 1948 m. įkūrė vokietis Helmutas Wagneris. Briaunų ir vandens žarnų gamyba didėjo, tad įmonė sparčiai vystėsi, gamindama tūkstančius įvairiausios paskirties gaminių ir sistemų. „Vienas pirmųjų didžiųjų gamyklos projektų 1951 m. tapo automobilių „VW Käfer“ laikymosi dirželių ir slenksčių automobiliams gamyba gamykloje Foichtvangene, – pasakoja UAB „Rehau“ atstovybės Lietuvoje vadovas Remigijus Barauskas. – Šiandien tai yra didžiausia REHAU gamykla Vokietijoje. Tik sudėtingos techninės dalys ir sistemos, kuriose slypi daug pačių atrastos ir išvystytos praktinės patirties, padėjo „Rehau“ tapti didele įmone.“ Pirmiausia bendrovė įsitvirtino Vokietijoje ir gretimose Vakarų Europos šalyse. Vėliau sėkmingai plėtė savo veiklą Europoje ir steigė atstovybes Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Pastarąjį dešimtmetį įmonių grupė labai išsiplėtė Rytų Europoje. Penkiuose kontinentuose įsikūrusi

„Rehau“ stengiasi būti kuo arčiau kliento. Nuo pat įmonės veiklos pradžios visai jos istorijai būdingas išskirtinis dėmesys inovacijoms ir socialinei atsakomybei, jos veikla kreipiama į ateities temas: energijos taupymą, savaime atsinaujinančios energijos šaltinius, mobilumą. Dabar įmonės veikla ir valdymu rūpinasi du įkūrėjo sūnūs: Jobstas Wagneris ir dr. Veitas Wagneris. Vakarietiškos idėjos Lietuvoje Vienintelis „Rehau“ biuras Lietuvoje įkurtas prieš 20 metų. „Visa pasaulinės bendrovės veikla labai įvairi, – pasakoja UAB „Rehau“ vadovas R. Barauskas. – Ji aprėpia ir pramonei gaminamus langų profilius, plastikinius vamzdžius, tiek antžeminei, tiek požeminei inžinerijai reikalingus gaminius, nuotekų surinkimo šachtas, specialius geoterminio šildymo įrenginius, taip pat sodo, medicinos ir hidraulinei pramonei reikalingas žarnas, įvairias tarpines (automobiliams, dušams, vonioms) ir dar daugiau įvairios produkcijos, kurios galima rasti beveik visur: statybos, buities, pramonės, gamybos sferose. „Rehau“ Lietuvoje koncentruojasi ir yra stipriai pažengusi keliose pardavimų srityse: langų ir fasadų sistemų, bei produkcijos, skirtos baldų pramonei.“

ARCHITEKTŪRA

Nuo pat veiklos pradžios „Rehau“ tikslas – aukščiausios kokybės ilgalaikiai produktai, todėl įmonė nedvejodama investuoja į kokybišką įrangą ir medžiagas, darbuotojų tobulinimą, partnerių mokymus. „Investicijos gamybos versle yra didelės, bet taupyti šioje srityje negalima, – įsitikinęs R. Barauskas. – Nuo to ir nuo gamybos medžiagų, technologijų priklauso produkcijos techninės charakteristikos. Per daug metų išplėtėme savo galimybių ribas, todėl mūsų klientų ratas labai įvairus (nuo bendradarbiavimo su viena didžiausių pasaulyje baldų gamintoja IKEA iki skirtingo masto Lietuvos įmonių). Pavyzdžiui, neseniai jų ir darbuotojų patogumui įdiegta nauja sandėlio valdymo sistema „SAP Warehouse Management“, kuria naudojantis galima efektyviau valdyti tūkstančius langų ir baldų srities prekių. Manau, rinkoje išsiskiria-

me savo požiūriu į kokybišką produktą ir stiprią prekių ženklo filosofiją, profesionalių ir ilgalaikių darbuotojų komanda. Rinkos svyravimai ne tik nesukelia noro prastinti „Rehau“ produktų kokybės, greičiau tai būna paskata skrupulingai išsiaiškinti, kokioje srityje tokiu laikotarpiu juos galima pritaikyti.“ Prieš 20 metų įsteigta bendrovės atstovybė Lietuvoje šiandien yra viena rinkos lyderių. Įmonės vadovas tuo didžiuojasi, bet, anot R. Barausko, ant sėkmės laurų nesiruošia užmigti.  UAB „Rehau“, Laisvės pr. 121, LT-06120 Vilnius I Tel.: +370 5 246 1400, +370 5 246 1402 el. paštas vilnius@rehau.com www.rehau.com.

ARCHITEKTŪRA

„Metropol Classic“ kolekcija

„Metropol“ kolekcija

Auksinė „Metropol Classic“ kolekcija „Hansgrohe“ maišytuvų kolekcija pasipildė „Metropol Classic“ – bendradarbiaujant su „Phoenix Design“, sukurta aukščiausio lygio maišytuvų, skirtų privatiems ir viešbučių vonios kambariams, kolekcija. Išskirtinis šios kolekcijos elementas – auksiniai akcentai. Pagal specialų užsakymą gaminami ir maišytuvai ne mažiau elegantiškais gryno chromo paviršiais. Charakteringas kolekcijos bruožas – aiškios briaunos ir lenktos linijos, pereinančios į kvadratinį pagrindą. Auksiniai paviršiai išgauti padengiant chromą specialia PVD technologija ir yra nepaprastai atsparūs trinčiai bei įbrėžimams. Derinant prie „Metropol Classic“, sukurtos ir jau egzistuojančių dušo sistemų versijos, papuoštos auksiniais akcentais.

ANSGR E ES E IK S IR FUNKCIJOS DARNA Vokietijos kompanija „Hansgrohe“, žinoma dėl savo inovatyvių techninių sprendimų ir bendradarbiavimo su garsiausiais dizaineriais, 2017 m. Frankfurto ISH parodoje didžiausią dėmesį skyrė kartu su „Phoenix Design“ sukurtoms dušo kolekcijoms „Croma 280“, „Raindance E“, naujoms maišytuvų kolekcijoms „Metropol“ ir „Metropol Classic“ bei termostatų moduliams „RainSelect“. „Hansgrohe“ buvo pirmieji pasiūlę kilpos formos maišytuvo rankeną dar 9-ajame dešimtmetyje. „Metropol“ tęsia šią idėją, tačiau galima rinktis ir uždarą arba naujausio tipo – su specialia „Select“ kasete, leidžiančia įjungti ar išjungti vandens srovę mygtuko paspaudimu be jokių papildomų priemonių. „Raindance E“ – tarsi šokis lietuje Kvadratinė elegancija – švarios ir aiškios „Raindance E“ linijos papuošia bet kurį vonios kambarį. Montuojama sienoje ar ant specialaus stačiakampio vamzdžio kvadratinė

Universalusis „Metropol“ „Metropol“, sukurta taip pat kartu su „Phoenix Design“, yra didžiausia vonios maišytuvų kolekcija, siūlanti trijų tipų maišytuvų rankenas ir prie grindų tvirtinamą maišytuvą laisvai stovintiems praustuvams ar vonioms. Kolekciją iš kitų išskiria ryškus ir aiškus geometrinis dizainas – kvadratinio skerspjūvio pagrindas ir su maišytuvo snapeliu lygiagreti rankena – sukuria tikslumo ir harmonijos įspūdį. „Metropol“ nesunku parinkti bet kuriems poreikiams – siūlomi trys pagrindo aukščiai ir du snapelio ilgiai įvairiems praustuvams ir naudojimo įpročiams, vonios ir dušo maišytuvus galima pasirinkti tradicinio ar montuojamo į sieną dizaino.

„Raindance E“ kolekcija

ARCHITEKTŪRA

30×30 cm galva užlieja kūną tūkstančiais minkštų stambių lašų, o purkštukai centre išdėstyti mažesniais intervalais ir intensyviai prausia stipresne srove. Montuojant lubose numatyta dar didesnė – net 40×40 cm – dušo galva. Visi „Raindance E“ modeliai galimi ir su technologija „EcoSmart“, leidžiančia taupyti vandenį. Iki 60 cm pločio siekiantis termostatas, kuris gali būti naudojamas kaip lentynėlė, ir vertikalus vamzdis padengti specialiu stiklu. Beje, vamzdis gali būti dviejų ilgių – 150 cm versija puikiai tinka šeimoms, turinčioms vaikų, arba praustis sėdint. Minimalistinis „Raindance E“ elementų dizainas puikiai dera su kitomis „Hansgrohe“ maišytuvų kolekcijomis ir dušo produktais. „RainSelect“ kolekcija

Pasirink malonumą su „RainSelect“ Didėjančių dušo erdvių ir skirtingo stiliaus vandens sroves pasirinkti leidžiančių dušo galvų tendencija tęsiasi. „Hansgrohe RainSelect“ siūlo supaprastintą ir intuityvų vandens srovės pasirinkimą vienu mygtuko paspaudimu – visai kaip elektros jungikliai leidžia sukurti įvairius apšvietimo scenarijus patalpoje. Horizontalus komponavimas ir taurios medžiagos – metalas arba baltas ar juodas stiklas – pabrėžia minimalistinį prietaiso dizainą. Šalia mygtukų išdėstyti elegantiški vandens srovės stiprumo ir temperatūros reguliatoriai. Technologija „Hansgrohe Select“ yra grynai mechaninė ir veikia be elektros. Tame pačiame korpuse įrengta ir rankinio dušo jungtis bei laikiklis, o tai leidžia išvengti papildomo sienos gręžimo. Termostatų „RainSelect“ moduliai vizualiai estetiškai dera prie „Rainmaker Select“ ir kitų viršutinių dušo galvų.

„Croma“ “ kolekcija

Populiarusis „Croma“ ir naujo dydžio dušo galvos „Croma 280“ Vartotojų apklausos parodė, kad didelio skersmens viršutinės dušo galvos vis dar labai mėgstamos. „Croma“ – populiariausia ir itin įvairi „Hansgrohe“ dušo produktų kolekcija. Naujausia jos dalis – serija „Croma 280“ – pirmiausia įspūdį padaro savo matmenimis: dušo galva, kaip ir nusako pavadinimas, yra net 280 mm skersmens. Įdėmiau įvertinus, įspūdis neblėsta – pagaminta iš metalo, garantuojančio ilgalaikiškumą, „Croma 280“ stebina formų tikslumu ir švariomis linijomis. Duše vanduo maišomas su oru, todėl mažiau taškosi ir sukuria švelnesnį, malonesnį pojūtį. O pasirinkus variantą su technologija „EcoSmart“, vandens bus sunaudojama vos 9 litrai per minutę – tai net du kartus mažiau nei esant standartiniams modeliams.

„Unica Comfort“ “ kolekcija

Nauja ilgai laukta funkcija – „Unica Comfort“ Dušo vamzdį išrado „Hansgrohe“ įkūrėjas Hansas Grohe. Šiandien „Hansgrohe“ šį išradimą pristato iš naujo. Dabar jis naudojamas ne vien kaip rankinio dušo laikiklis, bet ir kaip tvirta rankena įsikibti, sertifikuota „TÜV Süd“. Saugumas vonioje, o ypač duše, kur grindys visuomet šlapios, yra kasdienis visų rūpestis. Todėl net keista, kaip iki šiol niekas nesugalvojo sujungti šių dviejų funkcijų. Šie 25 mm skersmens žalvariniai vamzdžiai atlaiko iki 2000 N, arba 200 kg, svorio apkrovą, todėl galima drąsiai įsitverti. Dar vienas netikėtas sprendimas – neslidžiu plastiku padengtas skersinis, itin naudingas, kai reikia pasirūpinti kojomis. Kompaktiška versija taip pat tinka ir vonioms, yra integruota šampūno lentynėlė. 

I AIN L ERIS SAN E NIK S RAM NĖ E Pagal naujausią Tarptautinio Dizaino Forumo (International Design Forum – iF) vertinimą, kompanija „Hansgrohe Group“ su prekiniais ženklais „AXOR“ ir „hansgrohe“, surinkusi 1040 taškų yra 6 pozicijoje iš 2000 į prestižinį „iF“ apdovanojimą pretenduojančių kompanijų visame pasaulyje ir lenkia net tokius žymius prekinius ženklus, kaip „Audi“, „BMW“ ar „Apple“. Tarp visų santechnikos gamintojų Hansgrohe yra lyderė.

ARCHITEKTŪRA

POPULIARĖJANTI TENDENCIJA LIETUVOJE – PATALPOS, SKIRTOS VYNUI GIEDRĖ LINDEN

Šimtamečiame mediniame name, stovinčiame Vilniaus Žvėryne, žvilgsnis užkliuvo už durelių grindyse. „Kas čia?“ – paklausiau, bakstelėjusi pirštu. Tarsi būtų laukęs šio mano klausimo, būsto šeimininkas patenkintas nusišypsojo: „Čia – mūsų vyno rūsys! Tai, kad butas turi rūsį, buvo viena priežasčių, kodėl nusprendėme čia apsigyventi“, – atvėręs duris į rūsį, kurio lentynose ilsėjosi iš įvairiausių pasaulio šalių ir įvairios brandos sulaukęs vynas, pasakojo žinomas Lietuvoje vyno ekspertas, pas kurį tądien svečiavausi.

ARCHITEKTŪRA

Ir pas mus prigyja vyno rūsiai Buvau ne kartą girdėjusi apie vyno rūsius ir mačiusi juos svetur, bet nė nenutuokiau, kad tokių galima aptikti ir Lietuvoje – šalyje, neturinčioje gilių vyno gamybos ir vartojimo tradicijų. Nors Lietuvoje daugėja vynu besidominčių ir apie jį gerai išmanančių žmonių, maniau, kad namuose jie vyną laiko arba šaldytuvuose, arba specialiose vyno spintose. Bet, pasirodo, ir pas mus vis labiau prigyja vyno rūsiai ir dažnas, įsigyjantis būstą ar ketinantis statytis namą, numato šiam gėrimui laikyti skirtas patalpas. Taigi rūsiai grįžta į madą, bet konservuotos daržovės ir uogienės juose vis dažniau užleidžia vietą vynui. Tad kaip įrengti vyno rūsį, kad jame laikomas vynas išsaugotų geriausias savo skonio ir aromato savybes? Tinkamos vietos parinkimas Nemanykite, kad vynui laikyti geras bet kuris rūsio kampas. Netinkamai parinkta vieta gali sugadinti net ir neatidarytą vyną! Kaip žurnalui „Feast“ sakė Jimas Duane’as, vyno gamintojas iš „Seavey“ vynuogyno Napos slėnyje, Kalifornijoje, vyną laikyti reikėtų tamsioje, vėsioje ir po

žeme esančioje vietoje, kur nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai. Istoriškai vyno rūsiai būdavo užkasami po vyninių vandens telkiniais, siekiant juose užtikrinti tinkamą drėgmę ir temperatūrą. Tačiau dabar dėl naujų technologijų ir modernios architektūros nauji vyno rūsiai, atitinkantys natūralias gamtos sąlygas, gali būti sukuriami bet kur: ant kalno viršūnės, buvusiame kariniame bunkeryje ar net viršutiniame daugiabučio namo aukšte esančiame bute! Bet svarbu, kad vyno rūsyje būtų tamsu. „Naudojantis rūsiu šviesą įjungti galima, bet visais kitais atvejais rūsyje turėtų būti tamsu. Tiesioginė šviesa sumenkina vyno, ypač baltojo, aromatingo, vertę“, – įspėjo J. Duane’as. Svarbu, kad durys į vyno rūsį visada liktų sandariai uždarytos. Drėgmė ir vėsa Daug kas didelę reikšmę skiria oro temperatūrai vyno rūsyje, tačiau, pasak J. Duane’o, ji nėra labai svarbi. Svarbu nebent tai, kad ji būtų pastovi. „Kylanti ir krentanti temperatūra vyno buteliuose esančias dujas verčia plėstis ir trauktis, taip išjudinamas butelio kamštis“, – paaiškino

ARCHITEKTŪRA

vyno gamintojas. J. Duane’o teigimu, idealu, jei temperatūra rūsyje yra 13–18 °C. Bet žurnalo „Wine Spectator“ vyresnysis redaktorius Jamesas Molesworthas yra už tai, kad temperatūra būtų stabili ir dar žemesnė – vos 10–13 laipsnių. Kaip tokią išlaikyti? Visų pirma tai lemia teisingai rūsiui parinkta vieta. Tinkama patalpos izoliacija bei gerai veikianti oro vėdinimo ir kondicionavimo sistema taip pat yra svarbios drėgmei ir optimaliai temperatūrai išlaikyti. Drėgmė rūsyje turėtų būti 55–75 %. Tai – labai svarbu ilgai brandinant vyną. „Ši drėgmė įsigeria į kamštį ir jį išplečia tarsi drėgną kempinę. Taip butelis sandariausiai užkemšamas. Sandarumas neleidžia per dideliam oro kiekiui patekti į butelį, todėl vynas nesugadinamas“, – paaiškino sertifikuotas someljė Yasharas Shayanas. Mažesnis nei 50 % oro drėgnumas išdžiovina kamščius. Taip prarandamas skystis. Kita vertus, didesnė nei 70 % drėgmė palanki daugintis pelėsiams, kurie sugadina vyno etiketes ir klijus. Tinkamą drėgmę rūsyje geriausiai padeda palaikyti kedras. Geriausia, jei grindys būtų cementinės, o pamatai ir rūsio lubos – gerai izoliuotos. Be temperatūros ir drėgmės, J. Moleswortho teigimu, svarbu ir tai, kad aplinka būtų rami, stabili ir be vibracijų.

Butelių laikymas Aišku, buteliai taip pat turi būti laikomi tinkamai. Vyno ekspertas iš „Wines 2020“ Bobas Golbaharas įspėjo, kad butelių statyti negalima. Juos reikia guldyti lentynose ant šono. „Vynas butelyje turi liestis su kamščiu, kitaip kamštis išdžius ir sutrupės, taip vynas taps negeriamas“, – paaiškino B. Golbaharas. Jeigu į vyną patenka kamščio trupinių, jį reikia perleisti per kavos filtrą. Bet, anot eksperto, tada jis būna suplakamas. Taip pat prarandamos nuosėdos, kurios sudaro vyno konsistenciją. Vyno išdėstymas Geras vyno kolekcionierius turi kasdien tinkamo vartoti vyno ir vyno, skirto tam tikroms progoms. Dėl to lengviau pasiekiamą rūsio vietą reikėtų skirti kasdieniams vynams, o atokesnę – brangesniems. Šią pamoką vyno ekspertas B. Golbaharas teigė išmokęs praktiškai: „Vieną antradienio vakarą grįžęs namo radau žmoną dėl nežinojimo ragaujančią brangų vyną ir gaminančią su juo maistą. Pamiršau šį butelį perkelti į išskirtinių vynų skyrių rūsyje.“

ARCHITEKTŪRA

kaimynai dar ilgai nesiliovė šeimininkų klausinėti, kada baigsis statybos. Vietiniai gyventojai sunkiai galėjo patikėti, kad dėžės formos betoninis pastatas be apdailos yra pabaigtas statinys. O kur dar vyno rūsiai, paslėpti nenaudojamuose kariniuose bunkeriuose ar iškilę virš žemės. Taigi aiškiai apibrėžtų taisyklių, kaip turėtų atrodyti vyninės ar vyno rūsiai, nebėra. Svarbesnės optimalios vyno laikymo sąlygos nei interjeras ar eksterjeras. Gali būti ir pastatytame name Vyno rūsį galima įrengti ne tik tebestatomame, bet ir jau pastatytame name, patalpos sienas ir lubas izoliavus akmens vata, įrengus specialius kondicionierius, kurie viduje palaikytų vienodą temperatūrą ir nesausintų oro. Pernelyg sausam rūsiui gali prireikti ir oro drėkintuvo, kuris užtikrintų tinkamą, bet ne per didelę drėgmę. Kaip minėta, vynui laikyti galima įrengti ir specialų kambarį name ar bute. Dar paprasčiau yra tiesiog įsigyti vyno spintą. Taip, ji atrodys ne taip efektingai, kaip vyno rūsys, bet padės patenkinti poreikį tinkamai saugoti vyną ten, kur įrengti atskirą patalpą per brangu ar nėra sąlygų.

Kokio dydžio reikia? Į tai kiekvienas turėtų atsakyti pats sau sąžiningai. Jeigu vyno kolekcija nebus didelė ir visas rūsys nebus užpildytas, didelės patalpos įrenginėti neverta. Pasak „Vyno klubo“ rūsių projektų vadovo Lino Starkaus, užtektų ir poros kvadratinių metrų. Antraip pinigai bus išmesti į balą, o dalis vyno suges. Didesnio – bent 10 m2 – rūsio gali prireikti linkusiesiems vyną kolekcionuoti. Ketinantiesiems vyno turėti daugiau, L. Starkus „Vyno žurnale“ priminė, kad į vieną kvadratinį lentynos metrą telpa apie 100 butelių. Bet vyno nevertėtų prisipirkti per daug. Jo rekomenduojama turėti tiek, kad spėtumėte išgerti, kol jis yra geras, nebent ketinate vyną pardavinėti. Kaip vyno rūsys turėtų atrodyti? Neretai vyno rūsiams suteikiamas klasikinio stiliaus interjeras, suformuojant skliautus, sienų apdailai naudojant sendintas plytas ir akmenis, o lentynas gaminant iš sendinto medžio. Tačiau dabar dažni ir modernaus stiliaus vyno rūsiai, kur buteliai guldomi ir į metalines ar net iš organinio stiklo pagamintas lentynas. Modernumas neaplenkia ir vyninių architektūros. Dabar vyninės ir vyno rūsiai nebūtinai yra tradicinės akmens ar medžio architektūros statiniai. Pavyzdžiui, plečiant vyninę pietvakarių Prancūzijoje, UNESCO saugomoje teritorijoje, iškilo modernus statinys ryškiai raudonais metalo ir veidrodiniais nerūdijančiojo plieno fasadais. Kitoje Prancūzijos dalyje buvo pastatyta vyninė, kurios fasadas buvo dengtas rūdijančiuoju plienu. Tuo metu architektų „Burkhard Architekten“ sukurtas vyninės Vokietijoje pastatas atrodė taip, kad jį pastačius

ARCHITEKTŪRA

I R I LIA I S SISTEMŲ SPRENDIMAI Pradėjus statybas, vienas pirmųjų iškylančių klausimų – kaip apsaugoti pamatus nuo drėgmės.Hidroizoliacijos išlaidos pamatams siekia tik kelis procentus nuo visos pamatų kainos, tačiau klaidos ar nekokybiškas darbas ateityje gali kainuoti daug daugiau, todėl vertėtų rinktis tinkamą apsaugą. AIRIDA DAGIENĖ Unikalios medžiagos Pamatai – tokia pastato dalis, kuri aktyviausiai sąveikauja su gruntu. Priimant sprendimą dėl jų hidroizoliacinės sistemos pasirinkimo, labai svarbu įvertinti tai, kad, pasirinkus patikimą kokybišką gaminį, ilgalaikes medžiagas, be priekaištų atlikus inžinerinius sprendimus, hidroizoliavimo darbus, tai apsaugos nuo problemų ir išlaidų ateityje. Betono apsaugai nuo vandens įsiskverbimo sukurta daugybė sistemų, įskaitant teptines dangas, hermetikus, membranas ir t. t. Vienas patikimiausių metodų betono apsaugai nuo vandens infiltracijos – statybinių medžiagų tiekėjo UAB „Altis LTD“, kuris specializuojasi hidroizoliacijos srityje, giluminė kristalinė hidroizoliacija „Vandex Super“. Medžiaga dėl vykstančios cheminės reakcijos betono porose ir kapiliaruose suformuoja kristalines struktūras, kurios visam laikui ir per visą tūrį padaro betoną nelaidų vandeniui. „Vandex Super“ puikiai veikia požeminėse konstrukcijose (automobilių statymo aikštelės, garažai, rūsiai, geriamojo vandens rezervuarai, liftų šachtos, plaukimo baseinai, gelžbetonio konstrukcijos ir t. t.), nes: jos poveikis ilgalaikis, kristalizacijos reakcija nuolat išlieka aktyvi ir atsinaujina esant kontaktui su vandeniu. Ji savaime sandarina betone atsirandančius mikrotrūkius, ją galima ir reikia dėti ant drėgno paviršiaus, kur kitų hidroizoliacinių dangų naudoti negalima. „Vandex Super“ naudojama tiek iš konstrukcijos išorės, tiek iš vidaus, nes apsaugo nuo vandens slėgio (iki 14 barų) tiek iš teigiamos, tiek iš neigiamos pusės. Statant naujus namus, kristalinė hidroizoliacija – vienas patikimiausių hidroizoliacijos metodų, o rekonstruojant, atsižvelgiant į situaciją, ji gali būti ir tiesiog vienintelis galimas hidroizoliacijos metodas. Ne mažiau patikimas, tačiau paprasčiau naudojamas pamatų hidroizoliavimo sprendimas – „Vandex BB75“. UAB „Altis LTD“ paviršinę hidroizoliaciją „Vandex BB75“ galima naudoti iš bet kurios hidrostatinio spaudimo pusės, apsaugai nuo vandens ir drėgmės tokiems paviršiams UAB „Altis LTD“, Europos pr. 81, LT-46333 Kaunas, tel. I

faks. +370 372 44 806 I

kaip betonas, mūras ir pan. „Vandex BB75“ turi labai geras pradinio sukibimo savybes, todėl ją tinka dengti ir ant horizontalių, ir ant vertikalių paviršių (pamatai, grindys, sienos ir kt.). Susiformavusi danga ilgalaikė, atspari šalčiui ir karščiui, bet išlieka laidi vandens garams. „Vandex BB75“ atlaiko 7 barų teigiamą ir neigiamą vandens slėgį. „Vandex BB75“, kaip ir „Vandex Super“, sertifikuota naudoti esant sąlyčiui su geriamuoju vandeniu, tad hidroizoliacija gali būti izoliuojami ir geriamojo vandens rezervuarai. Membranos – populiariausias hidroizoliavimo iš išorės metodas Viena seniausių naudojamų medžiagų pamatams izoliuoti – bitumas. Membranos iš šios medžiagos – populiariausias pamatų hidroizoliavimo iš išorės metodas. Tam galima naudoti tiek savaime lipnias, pavyzdžiui, UAB „Altis LTD“ membranas „Indextene“, tiek prilydomas bitumines membranas. Savaime lipnios hidroizoliacinės membranos „Indextene“ išskirtinumas iš analogiškų yra tas, kad apatinis jos sluoksnis – armuotas, o tai padidina membranos atsparumą ir matmenų stabilumą. HDPE didelio tankio plėvelė atlieka hidroizoliacijos paskirtį ir suteikia membranai mechaninį stiprį, o savaime lipnus sluoksnis garantuoja puikų sandarinimą net ir ant nelygių paviršių. Hidroizoliacinės sistemos svarba Tačiau pamatų hidroizoliavimas neapsiriboja vertikalių sienų sandarinimu. Reikia sandarinti visus galimus drėgmės laidumo kanalus, pavyzdžiui, betonavimo siūles, klojinių vamzdelius, grindis ir t. t. Šios jautrios vietos, netinkamai jas hidroizoliavus, gali pridaryti didelių hidroizoliacinių sunkiai išsprendžiamų problemų pastato eksploatavimo metu. UAB „Altis LTD“ parenka skirtingas hidroizoliacines medžiagas ir sistemas visoms hidroizoliavimo problemoms spręsti – ar tai būtų betono, mūro, ar siūlių sandarinimas. mob.: +370 605 72 855, +370 607 66 651 I

www.altis.lt I

el. paštas prekyba@altis.lt

ARCHITEKTŪRA

UNIVERSALIEMS KLIEN AMS DIDELIS PASLAUGŲ SPEKTRAS Novatoriška įmonė UAB „Daviska“ ir naujos kartos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ sujungė pajėgas, kad įrengtų aukštos kokybės saloną, tenkinantį net pačių įnoringiausių klientų poreikius.

Įmonės direktorius neneigia, kad projekto realizavimo metu teko priimti netradicinius sprendimus, įveikti daugybę iššūkių, tačiau tai tik dar labiau paskatino atkakliau siekti užsibrėžtų tikslų. Šiame salone įmonės specialistai klojo novatorišką iš sintetinių medžiagų gaminamą PVC dangą „Allura“. Nesudėtinga eksploatacija, atsparumas drėgmei, lengva priežiūra, ilgalaikiškumas – tai vienos pagrindinių savybių, kodėl „Telia“ salonui buvo pasirinkta būtent ši danga (dėl ypatingų ilgalaikiškumo savybių polivinilchlorido ir vinilo grindų dangos tinkamos kloti įvairiose patalpose, skirtingos paskirties objektuose – nuo rūsio iki oro uosto, taip pat PVC danga gali būti naudojama po žeme įrengiamų pamatų ar tunelių hidroizoliacijai).

Įmonės „Daviska“ direktorius Paulius Budavičius sako, kad greitai penkerių metų jubiliejų švęsianti įmonė jau spėjo užsitarnauti žinomų vardų pagarbą bei pasitikėjimą, ir tai puikiai įrodo komandos atliekami darbai – vien su UAB „Telia“ įmonė „Daviska“ bendradarbiauja jau beveik dvejus metus. Vienas bendrų projektų – prekybos centre „Akropolis“ įrengtas „Telia“ salonas.

Vis dėlto funkcionalios, kokybiškos grindų dangos klojimas nebuvo vienintelė UAB „Daviska“ užduotis. Įmonės profesionalai rūpinosi elektra, apdaila ir net iš vienos įėjimo zonos suprojektavo dvi. Viskas ne tik dėl puikaus estetinio išpildymo. Svarbiausia – vartotojų patogumas! Todėl, anot P. Budavičiaus, užsakovai itin kruopščiai ir atidžiai prižiūrėjo darbų vyksmą, reikalavo tik aukščiausios kokybės produktų ir paslaugų. Tiesa, UAB „Daviska“ direktorius primena, kad iššūkiu taip pat tapo laikas. Juk įmonė per metus įrengė daugiau nei 15 salonų. „Dirbame greitai, tačiau kokybiškai. Norime, kad mūsų klientai mumis didžiuotųsi“, – teigia P. Budavičius ir džiaugiasi, kad komanda yra motyvuota, dirba intensyviai, todėl per 2–3 savaites „gimsta“ naujas salonas. „Dirbame tiek, kiek reikia. Pasiilsime vėliau. O paslaugas teikiame tokias, kokių mūsų klientams reikia. Jeigu pageidaujama, net darbams paruošiame patalpas – iškraustome, išvežame baldus, arba, atlikę apdailos darbus, padedame įsikelti“, – sako P. Budavičius. Įmonė dirba visoje Lietuvoje ir taip pat bendradarbiauja su kitais objektais bei žinomais prekių ženklais, pavyzdžiui: „Drogas“, „Maxima“ ir kt.

ARCHITEKTÅªRA

Naujos kartos PVC ang ir ur sistema 32

ARCHITEKTŪRA

„Vieną popietę aš pastebėjau langus, ir nuo tada viskas pasikeitė, niekas nebebuvo kaip anksčiau...“ – vienoje savo knygų rašo autorė Anne Spollen. Taip jaučiasi ir tie, kurie turėjo galimybę bent kartą žvilgtelėti pro ypatingus naujos kartos GEALAN-KUBUS® langus, turinčius unikalių savybių, tokių kaip nematoma varčia, didelio ploto stiklai, daugiau šviesos, intensyvus erdvės pojūtis, tobulas dizainas, modernumas, inovatyvumas, A++ energinė klasė ir unikali spalvų technologija ACRYLCOLOR. Moderni langų sistema GEALAN-KUBUS® – tai lyg nauja, revoliucinė plastikinių langų ir durų konstrukcijų epocha, pradėta ilgametę darbo patirtį turinčios ir savo veiklos dvidešimtmetį pasitikusios Baltijos šalių plastikinių langų ir durų profilių sistemų lyderės bendrovės GEALAN BALTIC, kuri yra viena iš penkių vokiečių koncerno GEALAN gamyklų Europoje ir pagrindinė atstovybė Šiaurės regione, pelnytai vadinama inovacijų tiltu. Per jį į Šiaurės šalis atkeliavo ne viena pasaulinė inovacija, vėliau tapusi visos langų rinkos standartu. Šiuo metu ieškantiesiems kokybiškų pokyčių GEALAN pristato kelis dešimtmečius puoselėtą gaminį, keičiantį senąsias langų pasirinkimo tradicijas bei stereotipinius poreikius. Mažiau rėmų, daugiau laisvės Vienas didžiausių profilių sistemos GEALAN-KUBUS® pranašumų yra nematoma varčia bei nedidelis matomo rėmo plotas. Iki šiol plastikinių langų rėmai neretai būdavo „griozdiški“, o tai turėjo įtakos bendram langų dizainui ir netgi visam namo fasado estetiniam vaizdui, kuris, deja, dažnai netenkino nei architektų, nei užsakovų. Tačiau GEALAN padeda standartams keistis, nes išskirtinė inovacija keičia visą lango koncepciją. Dabar lango rėmas gali būti tradiciškai matomas, pusiau uždengtas arba beveik visiškai paslėptas namo fasado šiltinamajame sluoksnyje, paliekant tik matomą lango stiklą. Novatoriška sistema suteikia galimybę džiaugtis kokybiškais langais, pro kuriuos matomas vaizdas negadinamas įkyrių rėmų ar langų suskirstymų. Net jeigu rėmas ir lieka matomas, tai tik minimaliai – iki 100 mm pločio. Kartu su identiško 100 mm pločio statramsčiu susidaro elegantiška simetrija, o paslėpti vyriai, sutapdintosios varčios ir rėmo plokštumos iš vidaus bei stiklajuosčių nebuvimas suteikia langui unikalų dizainą, kur dominuoja modernių kontūrų simetrija. Unikalios stiklo paketo įklijavimo prie varčios visu perimetru technologijos GEALAN-STV® naudojimas leido atsisakyti stiklajuosčių, bet, svarbiausia, – stiklo standumas papildomai yra perkeliamas konstrukcijai, o tai leidžia gaminti didesnių matmenų langus. Kitaip tariant, garantuojami dideli stiklo plotai, minimalus rėmo plotis ir maksimalus šviesos į patalpą patekimas, taip pat užtikrinamas modernių architektūrinių sprendimo galimybių faktorius. Didesnis šviesos kiekis, patenkantis į patalpą pro didelius, skaidrius stiklus, sukuria atviros erdvės pojūtį ir, rodos, panaikina ribą tarp vidaus ir lauko.

rėmo plokštumos be jokių stiklajuosčių sujungimo griovelių ar matomų varstymo mechanizmų. Visa tai tiksliai atitinka šiuolaikinės architektūros tendencijas. Ypatingas rėmo projektavimas langams suteikia išskirtinį elegancijos pojūtį, sukuriamas preciziškos simetrijos įspūdis. Svarbu įvardyti ir tai, kad ypatinga rėmų geometrija yra ir itin praktiška. Langams GEALAN-KUBUS® būdingas ne tik funkcionalumas – jie ne tik užtikrina puikią garso izoliaciją, bet ir šilumos izoliaciją, atitinkančią aukščiausią A++ energinio efektyvumo klasę, kuri Lietuvoje – dar tik ateitis (remiantis pastatų klasifikacija pagal energinio naudingumo klases, nauji pastatai ar jų dalys nuo 2021 m. turi atitikti A++ reikalavimus). Be to, dėl išorinės ir vidinės konstrukcijos inovatyvius langus lengva prižiūrėti ir valyti. Dizainas dizainui Langas nėra tik praktinis, funkcinis elementas. Tai taip pat svarbus interjero aspektas. Būtent todėl langų sistema GEALAN-KUBUS® yra orientuota į novatorišką dizaino kūrimą ir suteikia neribotas galimybes architektams. Tiesa, galimybė pasirinkti rėmo plotį nėra vienintelė kūrybinių sprendimų laisvė. Unikali technologija ACRYLCOLOR, kai spalva gaunama gamybos metu suliejant dviejų žaliavų – spalvoto akrilo ir PVC – sluoksnius, ne tik suteikia galimybę išgauti įvairius langų rėmo atspalvius, bet ir užtikrina spalvos patvarumą, jos ilgalaikiškumą. Spalvotas ACRYLCOLOR paviršius nesibraižo, nešerpetoja, nesilupa, neblunka, ant jo mažiau renkasi dulkės ir purvas, jį lengva prižiūrėti. Daugiau jokių baltų langų – tegyvuoja spalvoti langai! GEALAN-KUBUS® – unikali sistema. Ją naudojantys architektai atras naujų galimybių ir sukurs nemažai išskirtinių projektų. Sistema GEALAN-KUBUS® apibrėžia naują plastikinių langų formų kalbą architektūroje ir, kaip teigė žymus prancūzų rašytojas Antoine’as de SaintExupéry: „Tobulybė pasiekiama ne tada, kai nėra ko pridėti, o tada, kai nėra ko atimti.“ Būtent tokia ir yra naujoji GEALAN-KUBUS® sistema. 

Minimalizmas, simetrija ir elegancija Sistemos GEALAN-KUBUS® unikalumą lemia vientisumo ir minimalizmo koncepcija – ištisa ir moderniai kampuota rėmo forma išorėje, viduje sutapdintosios varčios ir

PARTNERIAI

KONKURSAS

Tai, kaip ir kur gyvename, mūsų namų eksterjerai ir interjerai, taip pat namuose esantys daiktai gali daug pasakyti apie tai, kokie esame. Ir tikėtina, jog kuo labiau namų erdvė atliepia mūsų vidinį pasaulį, tuo geriau savuose namuose jaučiamės. Galbūt ir kiekvienas iš mūsų, patys to nesuprasdami, intuityviai kuriame savo namus, po truputį vis labiau atspindinčius mus pačius. Nors retas iš mūsų statome ar statysime sau skirtą namą, tačiau tikėtina, kad visi susikuriame kažkokią erdvę šiame pasaulyje, kuri atspindi mūsų vertybes. Namų interjerą – spalvas, baldus, paveikslus, įvairius daiktus pasirenkame sąmoningai galvodami apie jų funkcionalumą ar estetinę prasmę. Tačiau šalia gali slypėti ir kita, pasąmoninga jų prasmė, apie kurią nebūtinai pagalvojame, bet kuri leidžia mums jaustis namuose būtent taip, kaip juose jaučiamės. Tačiau kaip mes, kad ir intuityviai, žinome, kokie turėtų būti mūsų namai? Skubame Jums pranešti, kad STRUCTUM rengia naują projektą - „Namas - X. Projektas - inovacija”, kurio metu profesionaliausi Lietuvos architektai rengs konkursinius namo projektus.

Daugiau informacijos : www.structum.lt

“Namas X. Projektas – inovacija” dalyviams belieka pasitelkti su profesionalumu suderintą fantaziją ir praverti mums duris į invatyvių namo erdvių projektavimo pasaulį.

Daugiau informacijos : www.structum.lt

PARTNERIAI

KONKURSAS

Daugiau informacijos : www.structum.lt

“Namas X. Projektas – inovacija” dalyviams belieka pasitelkti su profesionalumu suderintą fantaziją ir praverti mums duris į invatyvių namo erdvių projektavimo pasaulį.

Daugiau informacijos : www.structum.lt

ARCHITEKTŪRA

Prekių ženklas KIWA engia ietu Į 20-uką pasaulyje lyderiaujančių įmonių, veikiančių bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo (TIC) srityje, patenkanti olandų kapitalo bendrovė KIWA 2015 m. įsigijo tarptautinę įmonių grupę „Inspecta Group“, kurios padalinys Lietuvoje veikia nuo 2010 metų. Nuo š. m. rugsėjo „Inspecta“ bus žinoma kaip „KIWA Inspecta“ ir teiks dar didesnio spektro paslaugas mūsų šalyje. LAURA KEŠYTĖ

rij

La ai

rin

k Ti as

m vi ka

ifi

Se ai

M s

a s ni im ni tav ch ul Te ons k

ARCHITEKTŪRA

Įsiliejimas į tarptautinę rinką

Išsiplės paslaugų spektras

1948 m. Nyderlanduose savo veiklą pradėjusios bendrovės KIWA tikslas buvo užtikrinti kokybiško vandens tiekimą vietiniams gyventojams. Įmonės taikomų metodų sėkmė lėmė greitą organizacijos įsiliejimą į tarptautinę rinką. KIWA dar labiau sustiprėjo prisijungus SHIELD grupės specialistams, dirbantiems pavojingų medžiagų vertinimo srityje. Tačiau didžiausi pokyčiai įvyko 2015 m., kai prie KIWA prisijungė TIC srities lyderė – „Inspecta“.

Lietuvoje veikianti „Inspecta“ priklauso tarptautinei įmonių grupei „Inspecta Group“, kuri turi padalinius aštuoniose Europos šalyse: Suomijoje, Švedijoje,Norvegijoje, Danijoje, Lenkijoje ir visose trijose Baltijos valstybėse.

Šiandien beveik 5 tūkst. KIWA specialistų teikia paslaugas net 50-yje pasaulio šalių. Kokių pokyčių, įmonėms susijungus, galime tikėtis Lietuvoje?

Įmonių grupės „Inspecta Group“ ištakos – Suomija, kur 1975 m. susikūrusi bendrovė išaugo į vieną didžiausių TIC įmonių Šiaurės Europoje. Būtent Skandinavijos šalyse „Inspecta“ yra laikoma įrenginių techninės būklės bei atitikties vertinimo (sertifikavimo) srities lydere. „Inspecta“ orientuojasi į sunkiąją pramonę – gamybą, produktus, energetiką. Na, o KIWA daugiau veikia produktų sertifikavimo srityje, pradedant maisto produktais ir baigiant medicinos įranga. Susijungus šioms dviem didelėms įmonėms į vieną, jų teikiamų paslaugų spektras išsiplės. Į mūsų bei kitas rinkas KIWA atneš tas paslaugas, kurių neturėjome iki šiol“, – pokyčius pristato įmonės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius. Saugumo garantas Tiesa, KIWA paslaugos mus pasiekė jau iki šiol, tačiau jos, kaip ir didžioji „Inspecta“ veiklos dalis, paprastam vartotojui dažniausiai lieka nepastebimos, nors dėl jų mūsų visuomenė kiekvieną dieną gali jaustis saugi. „Galime rasti Lietuvoje parduodamų produktų, kurie pažymėti KIWA ženklinimu, kas reiškia, kad produktas yra saugus ir patikrintas. Pavyzdžiui, maisto produktai, kurie mus pasiekia iš Italijos, Ispanijos, tarkime, apelsinai ir mandarinai, dar prieš eksportą yra tikrinami KIWA įmonių grupės. Mes juos vartojame žinodami, kad jie yra patikrinti, saugūs, užauginti pagal tam tikrus reikalavimus, juose nėra kenksmingų medžiagų, – pasakoja M. Andriuškevičius. – Kitas pavyzdys – liftas, kuriuo naudojamės kasdien, arba pramoninis katilas, kuris šildo mūsų patalpas, – visi šie įrenginiai turi įveikti griežtą patikrą, siekiant išvengti katastrofos. Net ir kuro įsipylimas būtų potencialiai pražūtinga veikla, jeigu kuro padavimo įrenginių sauga nebūtų užtikrinta. Todėl, kaip mes sakome, esame visur, bet esame nematomi“, – reziumuoja pašnekovas. Įmonės simbolis – bebras Įmonės KIWA prekių ženklą nuo rugsėjo 6 d. vis dažniau galėsime išvysti ir Lietuvoje. Jo logotipe – bebras, kuris simbolizuoja kruopštų ir nuoširdų darbą. Jau daugiau nei 70 metų veikiančią įmonę lydi moto: „Pasitikėjimas, kokybė ir progresas“. Tai vertybės, kuriomis vadovaujasi bendrovė visose veiklos srityse. 

Mėnulio g. 7, Vilnius I Tel. +370 5 203 1395 lithuania@inspecta.com

ARCHITEKTÅªRA

www.structum.lt

PROJEKTO PARTNERIAI

PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS

TĘSIA SAVO ISTORIJĄ!

IGNĖ DUTOVA, Projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja - UAB „Structum Projektai“ direktorė

Prieš ketverius metus žurnalo „Structum“ paskelbtas projektas „Išmanusis miestas“ sėkmingai vystomas toliau. Čia sujungia pajėgas viešasis ir privatus sektoriai, aukštųjų mokyklų ambicingas kuriantis jaunimas. Visi turi bendrą idėją gražinti Lietuvą ir siekia įgyvendinti savivaldybių planus atnaujinti miestų gyvenamąją aplinką, vadovaudamiesi pažangios ir darnios plėtros principais. Džiaugiamės ir sveikiname naujas savivaldybes prisijungus prie projekto „Išmanusis miestas IV“. Tikime, kad jas konkurso dalyviai nustebins išradingomis idėjomis, o perspektyviausi projektai bus pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimui. Pristatome savivaldybes, išdrįsusias ir norinčias keistis, taip pat žurnalo puslapiuose savo patirtį atskleidžia „Išmaniojo miesto II“ dalyvės. Projekte „Išmanusis miestas II“ dalyvavo ne tik keturių aukštųjų mokyklų (KTU, VGTU, VDA, VTDK) studentai, dėstytojai, konkurso partneriai, bet ir trys savivaldybės, kurių teritorijoms šiuo metu jau rengiami ar yra parengti techniniai projektai, tikrovėje vyksta idėjų įgyvendinimo darbai. Tai Kaišiadorių rajono (meras Vytenis Tomkus), Šiaulių rajono (meras Antanas Bezaras) ir Elektrėnų (meras Kęstutis Vaitukaitis) savivaldybės. Pažvelkime išsamiau, kas jose yra ar greitai bus atlikta, kokių patarimų, pasiūlymų jos turi projekto rengėjams, dalyviams, kaip ir ar greitai pasikeis jų miestai, su kokiais sunkumais jos susidūrė. Ar tikrai reikia to, ką rengia „Išmanusis miestas“?

KAIŠIADORYS

VYTENIS TOMKUS, Kaišiadorių r. sav. meras

KI AIS ME AIS RASI ĖS PASTATO REKONSTRUKCIJA („IŠMANIOJO MIESTO II“ DALYVIS)

Kaišiadorių rajono savivaldybė rekonstruoja ir keičia senojo kino teatro pastato paskirtį iš kultūros į administracinę. Patalpose planuojamas daugiafunkcis verslo ir jaunimo centras. Iš išorės šiltinamos sienos, keičiami langai, lauko durys. Iš vidaus patalpos perplanuojamos, bus pakeistos durys, dangos, įrengta nauja elektros instaliacija, nauji vandentiekio ir nuotekų vamzdynai. Pastatas suskirstytas į dvi zonas, jose įsikurs jaunimo centro patalpos ir administracinės erdvės. Kairėje pastato pusėje planuojamas dviejų aukštų stiklinių vitrinų priestatas, kuriame bus nedidelių renginių salė mokymams, pasitarimams, diskusijoms. Naujai projektuojamoje priestato

dalyje savivaldybė įrengs tris kabinetus startuolių įmonėms. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras V. Tomkus sakė, kad dalyvavimas projekte „Išmanusis miestas“ padovanojo idėjų, pasiūlymų, bet jis apgailestavo, kad konkurso metu nėra rengiamas techninis projektas, kurį būtų galima nusipirkti ir sutaupyti daug laiko. Kaišiadoryse viešuosius savivaldybės pirkimus laimėjusiai įmonei ir projektuotojams buvo pateikti visų komandų pasiūlymai. Išanalizavę juos ir panaudoję ne vieną idėją iš studentų darbų, jie pasiūlė keletą priešprojektinių variantų, iš kurių savivaldybė pasirinko vieną. „Šiuo metu techninio projekto rengimas artėja į pabaigą, artimiausiu metu turėtų būti užbaigtas, – pokyčius pristatė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras V. Tomkus. – Kitais metais prasidės pastato rekonstrukcija ir statybos.“ V. Tomkus įsitikinęs, kad atnaujintas statinys papuoš miestą, nes jis yra centre, prie pagrindinės gatvės. Anot mero, šiuo metu atliekami kompleksiniai miesto centro tvarkymo darbai: neseniai rekonstruota aikštė, miesto parkas, ateityje bus atnaujinta Gedimino gatvė. Jis tikisi, kad naujasis jaunimo ir verslo centras prisijungs prie atliekamų ir planuojamų savivaldybės darbų grupės, kurie kartu papuoš miesto veidą ir sudarys geras sąlygas dirbti, kurti, padės pritraukti didesnį lankytojų srautą, skatinti verslą, bus naudingas jaunimui, nes jam šiuo metu patalpų trūksta. „Vis dėlto jaunimas ir verslas yra mūsų varomoji jėga“, – šypsojosi V. Tomkus. Meras paaiškino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė turi smulkiojo verslo skatinimo fondą, kuriame numatyta pagalba pradedančiam verslui, darbo vietų kūrimo skatinimas – dėmesys nukreiptas į įmones, kurioms struktūriniai fondai ar bankai negali padėti. Fondo veikla bus derinama su pagalba startuoliams. „Projekte „Išmanusis miestas“ dalyvauti naudinga, įdomu, – savo patirtį atskleidė V. Tomkus. – Jo metu gavome idėjų, kurios pagelbėjo išgryninti tai, ko išties norime, pateikti reikalavimus projekto rengėjams. Linkime nesustoti ir toliau padėti gražinti mūsų miestus, įgyvendinti galbūt netradicines idėjas, atnaujinti pagyvenusią architektūrą, miestų erdves. Konkurso dalyviams – kūrėjams – palinkėsime tobulėti, ateityje pasiūlyti daugiau paslaugų (jau minėtą techninio projekto rengimą), taip pat svarbu jausti realų pagrindą ir realias įgyvendinimo galimybes, kad projektą reikėtų kuo mažiau koreguoti ir keisti.“

Š I A U L I Ų R., K U R Š Ė N A I

E NINI R EK RENGIMAS ARTĖJA Į PABAIGĄ („IŠMANIOJO MIESTO II“ DALYVIS)

ANTANAS BEZARAS, Šiaulių r. sav. meras

Šiaulių rajono savivaldybė dalyvavo projektuose „Išmanusis miestas II“ ir „Išmanusis miestas III“. Kol trečiojo projekto darbai dar tik ruošiami startui, antrajame jau vyksta dviejų teritorijų atnaujinimo darbai ir techninių projektų rengimas. Juos paruošus, bus vykdomi Kuršėnų miesto turgavietės atnaujinimo darbai, modernizuoti joje esantys pastatai, sutvarkyta aplinka, patogiai išdėstytos automobilių stovėjimo aikštelės, įrengtas naujas apšvietimas. Tvarkoma ir antroji teritorija – bendruomenės bei verslo poreikiams pritaikyta rekreacinė erdvė, apimanti Kuršėnų miesto L. Ivinskio aikštę, Kuršėnų dvaro sodybą ir Ventos upės viešąsias erdves. Netrukus čia įsikurs modernus pėsčiųjų ir dviračių tiltas, takai, poilsio erdvės su mažosios architektūros elementais, nusidrieks patrauklus sutvarkytas ir miestą reprezentuojantis kraštovaizdis. Šiaulių rajono meras A. Bezaras pasakojo, kad abiejų teritorijų techninių projektų rengimas artėja į pabaigą. Teritorijos prie Ventos upės – netrukus bus paruoštas įgyvendinti. Idėjos jam pritaikytos iš dviejų konkurse dalyvavusių projektų. A. Bezaras mano, kad „Išmaniojo miesto“ teritorijoms keisti įgyvendinimo darbai vyksta žymiai greičiau, nes, kaip ir kitos savivaldybės, prisijungusios prie projekto „Išmanusis miestas II“, Šiaulių rajonas dalyvavo 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje, skirtoje kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų viešąją infrastruktūrą.

Pasak Šiaulių rajono savivaldybės architektūros poskyrio vedėjos Vilijos Vaičekauskienės, miesto teritorija akivaizdžiai pasikeis, taps modernesnė, jos aplinka išgražės. Atnaujinus turgaus aikštę, ją sutvarkius, ji bus patogesnė, pritrauks smulkųjį verslą. „Taip pat pagerinsime ir infrastruktūrą – sutvarkysime gatves ir šaligatvius, – pasakojo V. Vaičekauskienė. – O rekreacinėje teritorijoje atnaujinta pakrantė ir jos modernus įvaizdis trauks važiuojančiųjų pro Kuršėnų miestą akį, be to, čia numatytos vietos jaunimo susirinkimams, miesto šventėms. Pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas leis saugiai keliauti iš vieno kranto į kitą miesto gyventojams ir svečiams.“ Sunkiausia, anot pašnekovės, buvo pristatyti projektą ir pokyčius bendruomenei, gauti jos palaikymą. Šiaulių rajono savivaldybės meras A. Bezaras projekto organizatoriams linkėjo gerų darbų, neužgesinamos ir plėtojamos „Išmaniojo miesto“ dvasios. Dalyvausiančioms savivaldybėms – nebijoti įsitraukti, gauti naudingų pasiūlymų, kaip gražinti miestų erdves. Šiaulių rajono architektūros poskyrio vedėja V. Vaičekauskienė sakė, kad, rengiant projektus patiems, rezultatas, be abejonės, taip pat gaunamas, bet dažniausiai įsispraudžiama į įstatymų rėmus. „Išmaniojo miesto“ projekto metu sulaukiama laisvesnių idėjų, kurios patiems gal niekada ir nekiltų, o tada jas galima pritaikyti prie reikalavimų, naujų minčių“, – įsitikinusi moteris.

ELEKTRĖNAI

KĘSTUTIS VAITUKAITIS, Elektrėnų meras

AR AI GAUNA AGREI ELEKTRĖNUOSE („IŠMANIOJO MIESTO II“ DALYVIS)

Elektrėnų savivaldybė vietoje neveikiančio Elektrėnų atrakcionų ir pramogų parko (buvusio „Vaikų pasaulio“) ruošiasi įkurdinti viešąją rekreacinę teritoriją ir kūrybinių industrijų centro pastatą. Sutvarkytoje teritorijoje bus išmontuoti senieji atrakciono parko įrenginiai, įrengti inžineriniai tinklai, tvarkomas kraštovaizdis ir želdynai, apšvietimas, suremontuotas įvažiavimas, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Atsiras lankytinų pramogų objektų, taip pat padidės teritorijos patrauklumas investicijoms ir verslo plėtrai. „Dalyvaudami projekte „Išmanusis miestas II“, turėjome galimybę į Elektrėnų mieste esančius objektus pažvelgti kitų žmonių akimis – jaunimo, akademinės bendruomenės, savo srities profesionalų: architektų, konstruktorių ir kt., – dalyvio patirtimi dalijosi Elektrėnų meras K. Vaitukaitis. – Gavome motyvacijos keistis, nebijoti permainų ir

taip prisidėti prie miesto plėtros. Kadangi buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijos konversijos darbus planuojame iš ES investicijų, jie jau įsibėgėjo – rengiama projektinė dokumentaciją, o pavasarį planuojame pradėti veiklas. Manau, kad tvarkoma teritorija šalia Elektrėnų marių yra miesto ašis, vietos gyventojų traukos centras, tad tikimės miesto bendruomenės ir svečių laisvalaikį sutelkti būtent šioje naujai kuriamoje erdvėje.“ Elektrėnų savivaldybės meras K. Vaitukaitis dalyviams linkėjo konkretumo, konstruktyvumo, kad vizijos būtų geriau matomos, jas būtų galima lengviau įgyvendinti. Projekto rengėjams – toliau tobulėti, o dalyvaujantiems šiame projekte naujokams ir būsimiems dalyviams – atrasti tokių vietų mieste, į kurias būtų pažvelgta kitomis akimis, įdomias idėjas paversti realybe, gauti patį geriausią pasiūlymą, kurį pavyktų įgyvendinti.

KĖDAINIAI

A GIMSIAN I IN VA VI GAMTOS OAZĖ Kėdainių r. sav. mero Sauliaus Grinkevičiaus mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“

Lygumų ir upių krašto – Kėdainių rajono – savivaldybė bei aktyvūs gyventojai susidomėjo projektu „Išmanusis miestas IV“, nes mano, kad tai puiki galimybė, padėsianti Lietuvos centre esančiam Kėdainių rajonui gerinti miesto infrastruktūrą, plėtoti turizmą. Projektui pasirinkta teritorija – gražusis Babėnų šilas. Babėnai – svarbi Kėdainių miesto dalis, stūksanti į šiaurę nuo miesto centro, išsidėsčiusi į šiaurę nuo geležinkelio stoties, prie 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys kelio, Nevėžio ir Dotnuvėlės tarpupyje. Į šią vietovę įeina nemažas miško masyvas, vandens telkinys, buvęs karjeras, kuris yra rekreacinės zonos dalis. Čia ne vienas kėdainie-

SAULIUS GRINKEVIČIUS, Kėdainių r. sav. meras

tis randa gamtos prieglobstį, gali pabėgti nuo triukšmo, atsipalaiduoti... Todėl norisi tokią vietą tausoti, puoselėti. Mes norime ir tikimės, kad jauni, kūrybingi žmonės, siekiantys tapti savo srities profesionalais, pasirinks Kėdainių teritoriją ir pateiks jaunatviškų, inovatyvių įžvalgų, netradicinių, įdomių pasiūlymų. Tuomet mūsų darbas būtų padaryti viską, kad jų projektas taptų realybe. Norime, kad Babėnų šilas taptų traukos objektu ne tik rajono gyventojams, bet ir turistams. Galbūt būtų galima įrengti poilsio zonas, pažintinius botanikos takelius, dviračių takus... Esame judri bendruomenė, todėl aktyvaus poilsio plėtojimas, skatinimas, ko gero, būtų geriausias sprendimas siekiant atgaivinti šią vietovę ir maksimaliai išnaudoti jos potencialą. Norėtume, kad nebūtų pamirštos ir naujosios technologijos. Juk tai – šiuolaikiško, išmanaus miesto projektas! Argi nebūtų įdomu, jeigu, keliaujant pažintiniu botanikos keliu, būtų įmanoma susipažinti su augalais pasitelkus išmaniąją programėlę telefone? Gamtos oazė, aktyvumas ir modernumas – tai esminiai aspektai, turintys atspindėti galutinį projekto rezultatą. Norime, kad mūsų Babėnų šilas įgautų koncepciją, taptų išskirtinis, kaustantis dėmesį, taip pat atliktų edukacinę funkciją. Ko palinkėčiau konkurso dalyviams? Žinoma, svarbiausių dalykų – kantrybės ir neišsenkančios fantazijos, juk netikėtos, netradicinės idėjos dažniausiai ir tampa unikaliomis. Standartinius sprendimus palikime praeičiai.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas – išskirtinio amžiaus ąžuolas Babėnuose. Nuotr. Hugo.arg.

LAZDIJAI

M ERNUS MEN IR AUTENTIKOS ATKŪRIMAS ARTŪRAS MARGELIS, Lazdijų r. sav. meras

Lazdijų rajono savivaldybė džiaugiasi, kad prisijungs prie projekto „Išmanusis miestas IV“, ir projektui siūlo Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją ir joje esančius pastatus. Tai didžiausia pagal mokinių skaičių Lazdijų rajono gimnazija, kurios teritorija užima beveik 6 ha. Čia yra didelis parkas, senas 1936 m. statytas pastatas. Tikimės, kad projekto metu visos šios erdvės bus modernizuotos ir pritaikytos tiek šiuolaikinius mokinių poreikius atitinkančiam formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesui, tiek jaunimo bei visos miesto bendruomenės saviraiškos ir laisvalaikio praleidimo poreikiams patenkinti. Turime viziją, kad senajame mokyklos pastate bus įkurtos meno erdvės. Jose bus ugdomi muzikos, dailės, technologijų gebėjimai, naujai atgims vidinis šios mokyklos kiemelis, kuriame galės pailsėti ir įkvėpimo pasisemti menų besimokantys moksleiviai. Mokyklos parkas – taip pat puiki vieta įkurti naujas erdves, kur tiek mokyklos bendruomenė, tiek miestelėnai galėtų turiningai leisti laiką, užsiimti naujomis veiklomis, bendrauti tarpusavyje ir

Lazdijų r. sav. mero Artūro Margelio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“

stiprinti bendruomeninius ryšius. Šis parkas labai senas, turi savo istoriją, taigi, tikimės, kad projekto „Išmanusis miestas IV“ metu ši lazdijiečių pamėgta, bet infrastruktūriškai dar neišplėtota vieta atgims naujai ir modernumas derės su autentiškumu. Lazdijų rajono savivaldybė savo krašto infrastruktūrai gerinti skiria ypatingą dėmesį. Tad tikimės, kad projektas „Išmanusis miestas IV“, pasitelkdamas miestų planavimą, infrastruktūros, statybų, inžinerinius ir architektūros sprendimus, sukurs naujo tipo viešąsias erdves, kurios prisidės prie miesto bendruomenių telkimo ir problemų sprendimo. Tai puiki investicija į emocinę ir socialinę gyventojų sveikatą ir patrauklaus, atsinaujinančio mūsų miesto vaizdo kūrimą. Šiame projekte žavi tai, kad, kuriant naują miesto veidą, aktyviai dalyvaus jauni žmonės. Ypač tai svarbu kalbant apie ugdymo įstaigų atnaujinimą. Juk būtent neseniai mokyklą baigę jaunuoliai žino, ko jiems labiausiai stigo besimokant, kokią mokyklą norėjo matyti jų bendraklasiai bei kiti mokyklos bendruomenės nariai. Konkurso dalyviams linkiu, kad, būdami jauni ir talentingi, pasitelkdami vyresniųjų sukauptą patirtį bei kūrybiškai pritaikę modernias ateities vizijas, realiai įgyvendintų savo idėjas – išmaniai atnaujintų Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją, kurioje saugiai, įdomiai, patraukliai ir turiningai leistų laiką mokytojai, mokiniai, jų tėveliai, kiti gimnazijos bendruomenės nariai, miesto gyventojai bei kiekvienas Lazdijų krašto žmogus.

PLUNGĖ

N RAS KEIS IS IRMAS ŽINGSNIS POKYČIŲ LINK Plungės r. sav. mero Audriaus Klišonio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“

AUDRIUS KLIŠONIS, Plungės r. sav. meras

Kokie pirmieji Plungės rajono savivaldybės įspūdžiai apie projektą „Išmanusis miestas IV“? Žinoma, geri. Džiaugiamės suteikta galimybe dalyvauti ir manome, kad turėjome prisijungti kur kas seniau. Esu tikras, kad nauji žmonės, jauni architektai ir jų „šviežios“ idėjos bei inovatyvūs pasiūlymai padarys teigiamą įtaką erdvėms, kurioms itin reikia naujumo, modernumo ir tiesiog kūrybiškų, gaivių minčių plūstelėjimo bei realizavimo. Visa Plungė turi daug gražių teritorijų, kurios išsiskiria savo kalvotumu, be to, aplink yra ir nemažai vandens telkinių, kuriuos stengiamės kaip nors išnaudoti. Vis dėlto projektui pasirinkome teritoriją, esančią miesto viduryje ir apimančią Palankės tvenkinį bei gretimus skverus, puikiai matomus ir pasiekiamus ne tik patiems plungiškiams, bet ir į rajoną atvykusiems turistams. Norime, kad ši erdvė atsivertų dar labiau, taptų traukos tašku. Esame įsitikinę, kad kūrybingiems savo srities specialistams mūsų siūloma teritorija gali tapti vieta, kurioje jie galės realizuoti visas idėjas ir pristatyti originalias, inovatyvias koncepcijas. Manau, kad tokie projektai skatina judėti į priekį, parodo, jog Lietuvoje nėra viskas blogai, kad galima pasiekti bet kokių užsibrėžtų tikslų, nesvarbu, kokie nepasiekiami jie iš pradžių atrodo. Lietuva yra puiki šalis, kurioje gyventi tikrai gali būti gera, tik turime išmokti didžiuotis tuo, ką turime, ir siekti, kad ateities kartos gyventų dar gražesnėje bei geresnėje valstybėje. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų norų – turime norėti keistis, tuomet pozityvūs pokyčiai atsispindės ir mūsų miestų pokyčiuose. Konkurso dalyviams linkiu, kad jų fantazija neturėtų ribų.

TAU R A G Ė

A KAKLUS SIEKIS A I „ŽALIAUSIA“ SAVIVALDYBE Tauragės r. sav. mero Sigito Mičiulio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Pietvakarinėje Lietuvos dalyje,Žemaitijos regione,netoli pasienio su Kaliningrado sritimi (buvusia Prūsija) įsikūręs Tauragės rajonas, kurio rajono savivaldybė džiaugiasi galimybe dalyvauti projekte „Išmanusis miestas IV“ ir mano, kad tai yra puiki proga miestui duoti kažką naujo. Džiaugiuosi darbščiais, talentingais žmonėmis, ypač savo jauna komanda. Esame linkę palaikyti inovatyvias idėjas, juk siekiame tapti ekologiškiausiu, žaliausiu kraštu, tad, jeigu realizuotume projektą „Išmanusis miestas IV“, būtų labai šaunu. Norime suteikti jaunimui, turinčiam daug inovatyvių idėjų, galimybę. Jauni žmonės dirba su neišsenkančia energija, į senus dalykus moka pažvelgti „šviežiai“, iš kitos perspektyvos, todėl tikimės, kad ir šio projekto metu paskutinio kurso VGTU studentai pristatys netradicinius, novatoriškus sprendimus, siekdami atnaujinti miesto erdves, kurioms būtent tokių sprendimų itin trūksta. Beje, konkursui skirta teritorija buvo pasirinkta dėl to, kad miesto plane yra numatyta rekreacijos tikslams. Tauragė turi daug įvairių žaliųjų technologijų. Bet transportas – didelė problema. Savivaldybė siekia plėtoti dviračių takus ir tikisi, kad studentai pasiūlys dviračių takų plėtros sprendimų. Turime išsikėlę sau tikslą tapti ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje, galbūt net Baltijos šalyse. Ir tikiu, kad mes savo tikslą pasieksime. Norime stipriai dirbti šia kryptimi, kad realizavę savo siekius galėtume labiau vystyti bendrąjį ir sveikatingumo turizmą, ekologinę žemdirbystę... Be to, ne tik grandioziniais planais, bet ir mažais darbais skleidžiame žinią apie etišką, „žalią“ gyvenimo būdą. Štai susirinkome trijų regionų merai kelionei į Rietavą... Važiavome elektromobiliu. Ar galite patikėti, kad kelionė į Rietavą mums nekainavo nė 2 eurų? O svarbiausia – kelionės metu mes neteršėme aplinkos. Juk ekonomiškas bei triukšmo nekeliantis elektromobilis yra ateities transportas. Tauragė pasisako ir už Paryžiaus konferencijos dėl klimato kaitos nutarimą. Mes, būdama maža savivaldybė, politiškai pritariame Paryžiaus konferencijos nutarčiai, pasirašytai 195 šalių lyderių, kurios siekiamybė – 27 % sumažinti elektros naudojimą, o 47 % – CO2 dujų išmetimą. Tikiuosi, kad ir studentai atkreips dėmesį į šį svarbų,

SIGITAS MIČIULIS, Tauragės r. sav. meras

aktualų reiškinį ir galbūt pasiūlys ekologiškų sprendimų. Pavyzdžiui, jau mano minėta transporto problema... Galbūt bus numatyta ekologiško transporto – dviračio – geresnė pritaikymo koncepcija, nes tikrai manau, kad, jeigu žmonėms būtų suteiktos sąlygos į darbą vykti dviračiais, jie taip ir darytų. Tai pagerintų transporto kamščių bei užterštumo problemas. Svarbu nepamiršti ir aktyvios veiklos. Galbūt jauni specialistai pamatys galimybę prie estrados įrengti vaikų žaidimų aikšteles. Yra viena numatyta teritorija, priklausanti Senamiesčio bendruomenei, gal pasikeis ir šios erdvės veidas, bus galimybė ateiti šeimoms su vaikais pasportuoti, tiks įvairioms amžiaus grupėms, pradedant jaunimu ir baigiant senjorais. Juk estrada apsupta kitų istorinio bei kultūrinio paveldo objektų – hipodromo, esančio greta upės, evangelikų maldos namų, stovinčių, kur kadaise buvo bažnyčia. O ko galėčiau palinkėti konkurso dalyviams, be būtinybės mąstyti inovatyviai ir bent šiek tiek „žaliai“? Svarbiausia – sėkmingai baigti mokslus. Linkiu jiems tapti puikiais inžinerijos specialistais Lietuvoje, visada turėti naujų, gerų idėjų, dvasinės stiprybės ir užsispyrimo sėkmingai įgyvendinti visus tikslus.

ARCHITEKTŪRA

Natūralių augalų sienos | Akustinės sienos Augalų paveikslai I Samanų sienos | Stabilizuoti medžiai

NATŪRALUS STABILIZUOTI AUGALAI www.gajadecor.lt

S TAT Y B A

VG U

M a ministra i os entras geriausia rea i a i a ietu o e AGNIETĖ VILKIŠIENĖ

EK AS VGTU Mokslo ir administracijos centras UŽSAK VAS Vilniaus Gedimino technikos universitetas GENERALINIS RANG VAS UAB „Avona“ R EK U AS a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma AR I EK AI Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, Viltė Jurgaitienė RANG VAI „Grohe“, „Interjero linija“, „Gaudrė“, „KG Constructions“ – pažangiausi ateities sprendimai šiandien

ŽYGIMANTO GUDELIO Nuotr.

S TAT Y B A

7 642 m2 ploto, 43,6 m aukščio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo ir administracijos centras vieną po kito renka prizus. Prieš metus apdovanojimuose „Archiforma“ objektas buvo pripažintas kaip „Geriausia 2015 metų realizacija Lietuvoje“. 2016 m. pastatas nominuotas prestižiniam apdovanojimui „EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award“. Architektų komanda atskleidžia, kad didžiausia problema įgyvendinant koncepciją buvo projektą lydintis lėšų trūkumas. Tačiau rezultatas įrodo, kad kūrybiškus sprendimus galima įgyvendinti net ir su ekonomišku biudžetu. Dominuojančio pastato įvaizdis Kaip pasakoja šio projekto koncepciją kūrę architektai Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė ir Viltė Jurgaitienė, VGTU Mokslo ir administracijos centro architektūrinis sprendimas paremtas siekiu sukurti dominuojančio centrinio pastato įvaizdį esamame VGTU studijų komplekso kontekste. Pastato tūris susideda iš trijų pagrindinių elementų: 1 000 vietų transformuojamos konferencinio tipo salės bei virš cokolinio aukšto stilobato įrengtų dviejų tarpusavio atžvilgiu prasuktų administracinės dalies korpusų. Išraiškingiausia ir konstrukcijų požiūriu sudėtingiausia pastato dalis – Lietuvoje didžiausia 15 m pločio bei 22 m aukščio arka, „įrėminanti“ pagrindinį konferencijų salės įėjimą. Objekto tūris – 37 545 m3, pastatas yra 11 aukštų. „Pastato ir aplinkos santykis glaudus: pats pastatas yra tiesiogiai sujungtas galerija su senaisiais VGTU korpusais, šalia stovi Saulėtekio slėnio Mokslo ir technologijų parko

administracijos pastatas, netoliese – gamtinis karkasas pušynas. Pagrindinis fasadas lygiagrečiai orientuotas į pagrindinę universitetinio miestelio arteriją – Saulėtekio taką ir būsimą Saulėtekio aikštę, kuri taps visas komplekso dalis organiškai jungiančia terpe bei pagrindinių įėjimų į centrinius pastatus vieta. Aikštę numatyta naudoti renginiams, o po ja bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė“, – sako architektai. Solidi architektūra Vis dėlto projektas buvo vystomas su ilgomis pertraukomis. Objektas pradėtas projektuoti dar 2005 metais. Prasidėjus statyboms, bankrutavo pirmasis rangovas ir 2007 m. pastato statybos sustojo. Naujasis rangovo konkursas įvyko tik 2012 metais. Didžiausia problema, įgyvendinant koncepciją, buvo projektą lydintis lėšų trūkumas. Ilgos darbo valandos, sunkios derybos ir įtikinėjimai padėjo sukurti patogią ir estetišką darbo aplinką, solidžią pastato architektūrą – tai, ką žmonės mato ir vertina, tai, kas kuria aplinką. „Dėl riboto finansavimo pastato statybos buvo suskirstytos į tris statybos etapus, vykdomus skirtingu laikotarpiu. Norint išlaikyti stilistinę vienovę, visų etapų metu teko dėti daug fizinių ir diplomatinių pastangų. Pavyzdžiui, dėl ilgo statybos laiko buvo sunku gauti kai kurių medžiagų, naudotų per pirmąjį statybos etapą, nes jos gamintojų buvo išimtos iš gamybos linijų. Vientiso pastato įrengimo sudalijimas į etapus ir lėšų šaltinius lemia papildomas tiek projektavimo, tiek projekto koordinavimo darbo sąnaudas. Džiaugiamės, kad neteko atsisakyti esminių projekto sprendinių“, – atvirauja ekspertai.

S TAT Y B A

Išskirtinis fasadas Anot architektų, VGTU Mokslo ir administracijos centro architektūrinė išraiška išsiskiria iš aplinkinių universiteto korpusų. Fasadų medžiagiškumas: stiklas, metalas, kompozicinės plokštės, paremtas siekiu sukurti techniškos, pažangios mokslo institucijos įvaizdį. Pastato eksterjero medžiagiškumas sukurtas nepamirštant vis

dar dominuojančio šiuolaikinės architektūros palydovo – stiklo fasadų, tačiau šį kartą jie harmonizuojami tekstūrinio stiklo neperšviečiamais tamsiai pilkais intarpais, sudarančiais netaisyklingus šachmatiškus ritmus. Taip pat fasaduose metalo profiliais aiškiai atskirti aukštai. Šis fasadų horizontalus ir vertikalus raštas pastatui suteikia žmogaus mastelį, padeda suvokti jo dydį. Tokiu principu apdailinti du pagrindiniai pastato korpusai. Pietinė viršutinio korpuso pusė nuo saulės apsaugota didesniu skaičiumi neperšviečiamų plokštumų bei ties liftais suformuotomis horizontaliomis fasado žaliuzėmis. Antra dominuojanti fasado medžiaga – metalas – cinko skardos apdaila, apgaubianti laiptines kairėje centrinio įėjimo pusėje. Šia medžiaga apdailinama ir konferencijų salė. Cinko skardos vertikalus raštas ties laiptinėmis ir šalia esantis horizontalus raštas ties konferencijų sale dar labiau išryškina šių dviejų pastato dalių geometriją: laiptinių aukštį ir konferencijų salės plotį. Įėjimų į pastatą aukštai paliekami skaidrių stiklo plokštumų. Senąjį VGTU korpusą ir naująjį pastatą jungianti galerija papuošta metalo apdaila ir stiklo su žaliuzėmis junginiu. Visi šie sprendimai, nepaisant to, kad pastatas projektuotas 2005 m., padėjo pasiekti B energinio efektyvumo klasę. Fasadų vitrinoms naudotos stiklo konstrukcijos, įstiklintos dviejų kamerų saulę kontroliuojančiais skaidraus selektyvinio stiklo paketais, termopaketais su rifliuotu stiklu bei termopaketais. „Pastato eksterjero apdailai parinkome vieną ilgalaikiškiausių ir tvariausių medžiagų – cinką, kuriam suteikiama net 80 metų garantija“, – sako statinio architektai.

S TAT Y B A

Šviesos dizainas nepriekaištingai architektūrai Svarbus vaidmuo, įgyvendinant išskirtinį VGTU centrinių rūmų projektą, atiteko bendrovei „Gaudrė“. Jau daugiau nei 26 metus rinkoje esanti įmonė projektuoja apšvietimą ir užtikrina šių sprendimų įgyvendinimą, tiekia šviestuvus. „VGTU projekto pradžioje mes bendradarbiavome su architektų Sigito Kuncevičiaus ir Loretos Kuncevičienės komanda. Pagrindinis mūsų, kaip šviesos dizaino įmonės, tikslas buvo architektūriškai įspūdingam objektui kartu su projekto autoriais sukurti ir pritaikyti tinkamus inžinerinius apšvietimo sprendimus“, – pasakoja bendrovės „Gaudrė“ vadovas Vladislavas Mickevičius. Kaip atkreipia dėmesį pašnekovas, kiekvienas projektas – unikalus, o VGTU centriniai rūmai – daugiau nei išskirtiniai. Įmonės „Gaudrė“ komanda pasitelkė žinias ir įgūdžius ne tik tam, kad įgyvendintų šiuolaikiškus apšvietimo sprendimus, bet ir tam, kad dizaino prasme apšvietimas sinchroniškai derėtų su architektūra. Norint pasiekti šiuos tikslus, buvo naudotos šviesos diodų (LED) apšvietimo ir įprastų tradicinės technologijos šviestuvų kombinacijos. LED šviestuvas nėra atsakymas į visus klausimus „LED apšvietimas – tai apšvietimo ateitis, bet tai nereiškia, kad LED šviestuvas yra vienintelis teisingas atsakymas į visus klausimus. Šiuolaikiniuose projektuose dominuoja LED šviestuvai ir vidutiniškai tai sudaro apie 70 % visų apšvietimų sprendimų. Kodėl ne daugiau? Kodėl tai ne visada geriausias sprendimas? Todėl, kad būtina lyginti investicijas, apšvietimo kokybę, atsiperkamumą. VGTU projektui pateikėme optimaliausią energijos sąnaudų ir investicijų santykį“, – pasakoja V. Mickevičius. Pašnekovas pasakoja, kad VGTU objektui buvo keliami daug didesni reikalavimai nei tik tai, kaip sudėlioti šviestuvus ar kiek liuksų bus pasiekta ant darbo stalo. Pakabinami tiesioginės ir atspindėtos šviesos šviestuvai kuria komfortišką ir kokybišką apšvietimą ne tik darbo vietoje,

bet ir bendrai erdvėje. Toks apšvietimo būdas vizualiai padidina erdvę. Pastato fasadas taip apšviečiamas iš vidaus, horizontalios lubų plokštumos apšviestos žaismingai ir „švariai“, todėl objektas atrodo „gyvas“ ir tamsiu paros metu. Kiekviena idėja turi savo sprendimą Puikūs šviesos dizaino sprendimai, kaip sako V. Mickevičius, ne kartą atsidūrė pavojuje dėl viešųjų pirkimų sistemos, kai prioritetas suteikiamas mažiausiai kainai arba pigiausiam gaminiui, kas dažnai padaro žalą architektūrinei idėjai. Todėl, dirbant su VGTU projektu, buvo daug pastangų dedama, kad būtų pasirinkti kokybiški apšvietimo sprendimai ir gaminiai. Tai, kad pavyko tai pasiekti, ypač svarbu bendrovei „Gaudrė“. „Įmonės tikslas – sukurti pridėtinę vertę klientui ir projektų autoriams architektams. Mums šviestuvas nėra tik daiktas. Tai – sistema. Žinios, taikomos projektuojant apšvietimą, gali padėti sutaupyti, įgyvendinti architekto ir interjero dizainerio viziją, pasiūlant tinkamus techninius sprendimus, o, jeigu reikia, ir sukuriant analogų neturinčius sprendimus, ir taip pasiekti puikų rezultatą. Tai pavyksta pasiekti ir plėtojant savo šviestuvų gamybos liniją „Vindo“, kai kuriami specialūs, projektui pritaikyti šviestuvai“, – atkreipia dėmesį į tai, ką dažnai pamirštame, bendrovės vadovas.

S TAT Y B A

Sprendimai visuomeniniams pastatams Pasak įmonės „Interjero linija“ direktorės, dirbant su visuomeninės paskirties objektais, būtina pasirinkti šiam sektoriui pritaikytas apdailos medžiagas. Sprendimai skirti privačiam sektoriui nepasiteisina dėl ekstremalaus dėvėjimo ir akivaizdžių skirtumų pagal kitus parametrus. Visuomeninių pastatų grindys turi atitikti slidumo, gaisrinės saugos, didelių apkrovų reikalavimus... Deja, rangovai neretai to neįvertina. Kaip sako pašnekovė, rangovai čia dažnai bando sutaupyti. „Neretai rangovai, norėdami sutaupyti keletą projekto sąmatos eilučių, siūlo pigesnius, bet gerokai prastesnius analogus, neatsižvelgdami į tai, ar gaminant grindų dangą nenaudojama kenksmingų medžiagų, ar bus išlaikytas ilgalaikis estetinis vaizdas. Naudojant prastos kokybės medžiagas, kyla rizika ir visada išlieka netikėtumo faktorius – kaip grindų danga atrodys pasibaigus garantiniam penkerių metų laikotarpiui. Užsienio partneriams kelia nuostabą situacija, kai architekto suprojektuotame objekte rangovai pradeda keisti interjero sprendimus, medžiagas. Tai kenkia užsakovui ir to neturėtų būti, – atvirauja D. Kizevičienė ir moteriškai šypsodamasi skuba užbėgti išankstiniams vertinimams už akių. – VGTU objekte tokių situacijų nebuvo, o darbas su rangovais vyko sklandžiai.“ „Interjero linija“ jau 17 metų dirba rinkoje kaip patikimiausias grindų, sienų dangų, kiliminių plytelių, akustinių, baldinių bei užuolaidinių medžiagų, skirtų visuomeniniam sektoriui, tiekėjas. Specifinės apdailos medžiagos ir nuolatinis įmonės bendradarbiavimas su architektais bei rangovais padeda išspręsti ypač opius techninius klausimus. Iki šiol rinkoje vyravo stereotipas, kad su įsigyta medžiaga užsakovas paliekamas vienas ir, jeigu iškyla problemų, jam tenka su jomis susidoroti pačiam. „Interjero linija“ laužo įsisenėjusius stereotipus ir visuomet konsultuoja užsakovus. „Mes didžiuojamės, kai užsakovai grįžta su naujais projektais, nes jie išbandė tai, kas geriausia, ir įsitikino, kad mes siūlome tai, kuo tikime patys“, – sako įmonės vadovė D. Kizevičienė. Estetikos ir ilgalaikiškumo sintezė – vinilinės grindys VGTU centrinių rūmų interjeras buvo projektuojamas atsižvelgiant į eksploatacinių savybių, estetikos ir ergonomiškumo aspektus. Šiuos kriterijus tobulai įkūnijo objekte pasirinktos vinilinės dizaino grindys „Amtico Signature“. Kaip sako bendrovės „Interjero linija“ vadovė Dainora Kizevičienė, šiam objektui pasirinktos vinilinės dizaino grindys LVT (angl. Luxury Vinyl Tile – prabangaus vinilo plytelės) yra aukščiausios kokybės vinilinės dangos rinkoje. Jos jau naudojamos tokiuose viešuosiuose pastatuose kaip Jėzuitų gimnazija Kaune, viešbutis „TonyResort“ Trakų r., „Ryanair“ biuras Karmėlavoje, viešbutis „Grand Baltic Dunes“ Palangoje ir kitur. „Aukščiausios kokybės vinilinės grindų dangos išlieka puikios net intensyviai ir ilgai jas naudojant. VGTU projektą plėtojęs architektų biuras jau turėjo patirties su vinilinėmis dizaino grindimis „Amtico“, todėl buvo pasirinktos grindys, kurioms gamintojas suteikia neįprastai ilgą 20 metų garantiją. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad grindis remontuoti ar keisti yra vienas brangiausių ir sudėtingiausių apdailos remonto darbų“, – pasakoja D. Kizevičienė.

S TAT Y B A

Inovatyvūs ir darniai prie aplinkos pritaikyti sprendimai Vandens maišytuvų komforto zona, galimybė taupyti vandenį, optimaliausio santykio tarp dizaino, ergonomikos, tvarumo bei biudžeto sprendimus rado ir įgyvendino bendrovė „Grohe“. Kaip sako įmonės pardavimų atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė, VGTU yra pažangi ir šiuolaikiška aukštojo mokslo įstaiga, ruošianti specialistus kurti pažangias technologijas. Todėl aplinka, kurioje būsimieji specialistai mokosi, taip pat turėtų tapti pažangių sprendimų pavyzdžiu. „Didžiausias iššūkis, įgyvendinant VGTU projektą, buvo biudžetas. „Grohe“ gaminių pasiūla viešiesiems pastatams yra ypač didelė, t. y. nuo paprastų maišytuvų praustuvų iki unikalaus dizaino jutiklinių ar net inovatyvių įrenginių, kurie turi integruotą mažą generatorių ir patys gamina elektrą, naudojamą maišytuvui „atidaryti“ ir „uždaryti“ vandenį. „Grohe“ gali pasiūlyti sprendimus, kurie sumažins vandens sunaudojimą net 10 kartų (nuo standartinių 12 l/min. iki 1,35 l/min.). Tad iš šios gausybės reikėjo parinkti idealiai tinkamus VGTU projektui maišytuvus praustuvams“, – atvirauja A. Stankevičienė.

Bendrovei „Grohe“ tokio pobūdžio objektai nėra naujiena. Šiuo metu kompanija plėtoja ir kitus panašius projektus Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, Dailės akademijoje. Kaip atkreipia dėmesį pašnekovė, viešųjų pastatų projektų užsakovų galimybės ribotos ir dažnai prasilenkia su norais. Todėl įmonė aktyviai dirba su studentais, kviečia juos prisijungti prie iniciatyvų. „Dirbame tam, kad žmogaus aplinka taptų saugesnė, patogesnė. Kaip kompanijos aktyvumą ir ekologiškus sprendimus įvertino JAV žurnalo „Fortune“ korespondentai, „Grohe“ – įmonė, keičianti pasaulį“, – pasakoja bendrovės atstovė. VGTU Mokslo ir administracijos centras – ypatingas objektas. Todėl jo statyba tapo iššūkiu tiek architektams, tiek įvairių sričių statytojams, medžiagų tiekėjams. Projekto santechnikos ir priešgaisrinių medžiagų tiekėjas – UAB „Krasas“, įmonė, kuri jau daugiau kaip 15 metų užsiima didmenine prekyba šildymo, vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinėmis sistemomis, medžiagomis įvairiais izoliacijos gaminiais, pagal užsakovo pateiktus paklausimus, sąmatas ar žiniaraščius. Moderniame pastate, be abejonės, darbuotis bus patogu, erdvu ir šiuolaikiška.

S ST TAAT TY YB BAA

UŽSAKOVAS: UAB „ YIT Kausta būstas“ GENERALINIS RANGOVAS: AB „YIT Kausta“ PROJEKTUOTOJAS: PV Vytautas Jaunušaitis, PDV Danguolė Akuockienė, konstrukcinės dalies PV Ramūnas Narbuntas ARCHITEKTAS: Vytautas Jaunušaitis BENDRAS PASTATO PLOTAS: 5356 kvadratinių metrų NUOMOJAMAS PLOTAS: 4930 kvadratinių metrų PASTATE DIRBS: 400 - 450 darbuotojų AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖ: antžeminė, 113 vietų

VERSL EN RAS B66 – pro ektuotas k ant stat os ar us AGNIETĖ VILKIŠIENĖ IR IRENA DIRGĖLIENĖ

Nuotr. Martynas Slapšys, „YIT Kausta“, „Idejų Parkas“

S TAT Y B A

Kaune, šalia bendrovės „YIT Kausta“ vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Šilo namai“, prekybos centrų MOLAS, LIDL bei Kauno technologijos universiteto, auga verslo centras B66. Generalinis rangovas – „YIT Kausta“ – neslepia, kad pastatą projektavusiam architektui Vytautui Janušaičiui teko išskirtinė užduotis. Juk objekto konstrukcinės dalies projektavimas vyko kartu su statybos darbais, nes tik išardžius konstrukcijas atsirado galimybė įvertinti realią situaciją ir projektuotojams pateikti matavimus, informaciją apie medžiagiškumus. O ir suvaldyti konstrukcinės dalies darbo rengimą iššūkis buvo ne iš lengvųjų, tačiau ne vienintelis… Rekonstrukcijos žavesys „YIT Kausta“ atstovai neslepia, kad rekonstrukcija turi savotiško žavesio. Tai nežinomybė, kai nežinai, ko tikėtis, norėdamas įvykdyti projektinius sumanymus. Neretai tik atvėręs konstrukciją gali ieškoti sprendimų. Žinoma, tai daro įtaką projekto sąmatos eilučių skaičiui ir darbų atlikimo terminams. „Verslo centras B66 buvo iššūkis. Privalėjome suvaldyti konstrukcinės dalies darbo projekto rengimą, greta vykdydami statybos darbus. Siekėme, kad nebūtų prastovų. Užtikrinome, kad medžiagos būtų tiekiamos laiku“, – pasakoja bendrovės „YIT Kausta“ atstovai. Pastato aukštis – 14,06 m, plotas – 5 340 m2. Verslo centrą sudaro du korpusai: A dalis (buvusi sporto bei bokso salė, SPA zona) ir B pastato dalis (buvę bendrabučiai). Dviejų tipų fasadas Verslo centro trečiajame aukšte įrengta monolitinė perdanga (jos plotas – apie 960 m2). „Darbus pradėjome sustiprindami esamų išorės sienų laikančiąsias konstrukcijas. Tam buvo įrengta 16 monolitinių kolonų antrame pastato aukšte. Jos sujungtos su jau esamomis kolonomis. Tada pradėti monolitinės perdangos su gelžbetonio sąramomis įrengimo darbai. Tik

konstrukcijai įgavus reikiamą projektinį stiprumą, buvo išpjauti antro aukšto langai“, – pasakoja specialistai ir priduria, kad daugiau netradicinių sprendimų prireikė atliekant fasado apdailą. Pasirinkta dviejų tipų fasado apdaila. Vadinamasis „šlapiasis“ fasadas, t. y. 180 mm putų polistirenas buvo armuojamas ir dengiamas struktūriniu tinku, ir vėdinamasis fasadas. Jis suformuotas naudojant gamintojo Swisspearl plokštes. Visi šie darbai buvo atlikti kokybiškai ir operatyviai dėl specialistų profesionalumo, medžiagų kokybės ir šimtu procentų užtikrinto darbų saugumo. Stogo ir fasado apdailos darbus atliko įmonė „Daistatus“, veiklą vykdanti remdamasi šūkiu: „Daistatus“ – visada saugiau!“ Statybos ir fasado apdailos darbams pastolius tiekė bendrovė „Baltijos pastoliai“. Jos direktorius Almantas Čygas sako, kad dėl ilgametės darbo patirties bei sugebėjimo dirbti inovatyviai „Baltijos pastoliai“ – greičiausias būdas įgyvendinti nestandartinį projektą.

S TAT Y B A

Modernios inžinerinės sistemos Objekto išdėstymas ir interjeras buvo projektuojami pagal nuomininkų pageidavimus. Pasak biurų centro B66 projekto vystytojų, teko nemažai derinti įvairius su įranga susijusius reikalavimus. Pavyzdžiui, prieš projektuojant pastato inžinerines sistemas, manyta, kad visos sistemos bus pritaikomos prie biurų tipo patalpos. Tik darbams įpusėjus paaiškėjo, kad teks B pastato dalyje įrengti Saulės medicinos šeimos centro patalpas. Šios paskirties patalpoms pagal higienos reikalavimus reikalingas atskiras vėdinimas (rekuperacinė sistema). Todėl sistemos įdiegimo darbai buvo atliekami net tada, kai pastato fasadas ir aplinka jau buvo įrengti, o kai kuriuose aukštuose darbavosi nuomininkai. Naujasis pastatas atitinka B energinio naudingumo klasę, yra modernus ir jaukus. Pastate įrengta dujinė katilinė, rekuperacinė vėdinimo sistema. Visuose nuomininkų aukštuose sumontuota trivamzdė vėsinimo sistema, kuri suteikia galimybę viename kabinete vėsinti orą, net jeigu kaimynai už sienos tuo pat metu šildo patalpą. Tai ypač patogu, kai viena pastato dalis įšyla natūraliai dėl saulės spindulių, o kita – atvėsta pavėsyje. Pastato patalpose sumontuota apsauginė signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros, tiek patalpų viduje, tiek išorėje sumontuota praėjimo kontrolės sistema, užtikrinanti, kad į pastato vidų pateks tik žmonės, turintys praėjimo kontrolės korteles.

Kiekviena idėja turi savo išpildymo būdą Svarbus vaidmuo B66 projekte vystymo metu atiteko bendrovei „Gitoma“. Įmonė tiekia išskirtinius šviesos diodų (LED) šviestuvus. Kaip sako bendrovės vadovas Tomas Jukna, dirbant su projektu B66 reikėjo ne tik priimti, bet kartais net ir sukurti unikalius sprendimus, norint įgyvendinti architektų viziją. LED apšvietimas suteikė galimybę užtikrinti mažesnį elektros energijos suvartojimą, taip pat išnaudoti visas technologijų galimybes. Pirmo aukšto hole tarp plytelių ir sienos paliktame kelių milimetrų plyšyje buvo įmontuotas apšvietimas. Taip sukurta degančios sienos imitacija. Su senesnio modelio šviestuvais to pasiekti nebūtų įmanoma, o pasitelkus LED technologijas sumanymas buvo įgyvendintas ir įspūdingas rezultatas pranoko lūkesčius. Vis dėlto biurų pastatas B66 kėlė daugiau iššūkių. „Nors su LED apšvietimu galima padaryti praktiškai bet ką, bet galimybių ribos visada yra. Mums sudėtingiausia užduotis buvo aikštės apšvietimas vos su trimis apšvietimo atramomis. Gana unikali situacija, kurią išspręsti tiek dizaino prasme, tiek šviesos išpildymo prasme padėjo virtualaus modelio šviestuvai. Taigi įrodėme, kad galima ir su mažu šviestuvu apšviesti nemažą erdvę“, – atskleidžia įmonės vadovas. Kaip pasakoja T. Jukna, B66 tik patvirtino, kad tai, kas šiandien ryte atrodo svajonė, rytoj arba net tos pačios dienos vakare taps realybe. LED apšvietimų rinkoje technologijos keičiasi žaibiškai. Per pusę metų inovacijos gali pasenti, o sprendimai kardinaliai pasikeisti. Todėl senesni gaminiai greitai atpinga. „Kai kurie prekybininkai pamiršta lanksčią kainų politiką ir sukuria mitą apie neįkandamus gaminius. Todėl mes nuolat peržiūrime kainas ir laužome stereotipus. Nuolat stebime naujoves ir tai padeda klientui gauti moderniausias technologijas prieinamomis kainomis“, – maloniai pasakoja T. Jukna.

www.led-shop.lt

S TAT Y B A

Žiediniai šviestuvai – puikus sprendimas UAB „Luksaros sprendimai“ specializuojasi apšvietimo srityje. Bendrovė turi ilgametę patirtį projektuojant ir įgyvendinant įvairius apšvietimo projektus visoje Lietuvoje. „Bendradarbiavimas su klientais ir teikiamų paslaugų kokybė – tai vertybės, kuriomis vadovaujasi mūsų įmonė“, – sako UAB „Luksaros sprendimai“ direktorius Aurimas Palukaitis ir įvardija, kad itin džiaugiasi bendradarbiavimu su bendrove „YIT Kausta“ ir teigia, kad šiomis vertybėmis rėmėsi ir prisidėdama prie objekto B66 realizavimo. Įmonei sėkmingą darbą ir plėtrą užtikrina ilgametė darbuotojų patirtis, bendradarbiavimas su tarptautinėmis šviestuvų gamybos įmonėmis, gebėjimas įsiklausyti į klientų poreikius bei galimybės jiems pateikti didelį šviestuvų asortimentą. Bendrovės šūkis: „Apšviesk savo pasaulį!“. Nemažą dalį šviestuvų, kuriais prekiauja įmonė, galite pamatyti internetinėje parduotuvėje „Gerasviesa.lt“. Projektas, kuriuo inovatyvi įmonė ypač didžiuojasi – verslo centras Kaune, K. Baršausko gatvėje. Šiam projektui būdingi išskirtiniai apšvietimo sprendimai, pasiekti maksimaliai įsitraukiant ir iki smulkmenų apgalvojant sprendimus kartu su architektais ir projektuotojais. „Išsikėlėme tikslą – apšvietimo sprendimais padėti sukurti netradicinį verslo centro interjerą, kad užsukusiam žmogui norėtųsi pakelti galvą į šviesą – į viršų. Žiedinio tipo šviestuvais virš darbo stalų patenkinti ne tik mes, bet ir užsakovai“, – sako A. Palukaitis.

S TAT Y B A

Šilumos, garso izoliacijai ir komfortui – PVC danga Verslo centre B66 buvo pasirinkta PVC (polivinilchlorido) grindų danga. Šis sprendimas pastate užtikrino nepriekaištingą garso, šilumos izoliaciją bei komfortą. Be tokių komponentų greičiausiai būtų neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės statybos ir interjero sprendimų. Grindų dangą objekte įrengė jau milžinišką patirtį sukaupusi ir daug metų šiame sektoriuje dirbanti bendrovė „Vaineta ir partneriai“. Kompanijos darbuotojai atliko PVC grindų dangos, LVT (angl. luxury vinyl titel – prabangių vinilinių plytelių) klasės lentelių ir kiliminių plytelių klijavimo darbus. Pažangiausi sprendimai Verslo centre B66 patiesta PVC grindų danga. Tai 2,5 mm storio danga, turinti 0,55 mm dėvimą sluoksnį. Šiai dangai būdingas atsparumas vandeniui, ji lengvai praleidžia šilumą, yra tvirta, neslidi ir lengvai valoma. Be to, danga slopina garsą nuo 9 iki 20 dB, todėl rekomenduojama komercinės paskirties pastatuose. Gamintojai dažnai skelbia, kad jokia kita gamybos technologija šiame sektoriuje taip greitai netobulėja, kaip PVC grindys. Moderniausios technologijos leidžia perdirbti PVC lenteles šimtu procentu. Taip pat pritaikyti jų raštus ir spalvas jaukiems privačių namų interjerams. Tačiau tai ne viskas… Specialistai PVC grindų dangą įsimylėjo ir dėl to, kad šiai grindų dangai nereikia pakloto, ją ypač lengva įrengti. Jau seniai ne paslaptis, kad dangos ilgalaikiškumas ir techni-

niai parametrai dažnai priklauso nuo tinkamo įrengimo. „Plėtojant B66 projektą, pavyko išvengti sudėtingų situacijų, iššūkių ar kitų keblumų. Tai įrodo, kokią įtaką darbų kokybei daro santykiai su rangovais. Bendrovės „YIT Kausta“ profesionalumas leido atlikti darbus netrukdomai, operatyviai gauti reikiamą pagalbą ir informaciją“, – džiaugiasi įmonės „Vaineta ir partneriai“ statybų vadovas Algirdas Tolišius. Svarbiausia organizuotumas A. Tolišius pasakoja, kad, prisidedant prie tokių objektų, kaip verslo centras B66, realizavimo, daugiausia dėmesio tenka skirti ne tik tinkamų medžiagų atrankai bei paieškai, bet ir jų tiekimo grandinei, įrengimo darbų kokybei, darbų organizavimui, o svarbiausia ir sudėtingiausia užduotis – suderinti darbus su kitais subrangovais. Vis dėlto nepaisant darbų krūvio, „Vaineta ir partneriai“ susidorojo su visomis. „Didžiuojamės, kad per daug darbo šioje srityje metų užsitarnavome gerą vardą, užsakovų rekomendacijas dėl kokybiškai atliktų darbų. Mūsų konkurencinis pranašumas – kokybė. Manau, kad biurų centre B66 tai buvo pats svarbiausias subrangovų atrankos kriterijus“, – atvirauja A. Tolišius. Netradiciniai interjero sprendimai Prie vidaus įrengimo daug prisidėjo inovatyvi ir kūrybinga įmonė „Idėjų parkas“. UAB „Idėjų parkas“ turi daugiau nei 20 metų technologiškai pažangios gamybos patirtį gaminant nestandartinius baldus. Įmonės teikiamos paslaugos apima baldų projektavimą, gamybą, pristatymą bei montavimą. Siūlomi kokybiški sprendimai ir pagalba įrengiant parduotuves, biurus, viešbučius bei kitas viešąsias erdves. (Daugiau informacijos 62-63 psl.)

S TAT Y B A

biavimu su „YIT Kausta“, patikėjusia mums tiekti duris UAB Šeimos klinika, darbu“, – sako bendrovės direktorius Ridas Bložė. ENTRANSA dirba su įvairiais objektais, kuriems keliami gerokai aukštesni reikalavimai, reikia sudėtingesnių sertifikuotų gaminių. Vienas naujausių sulaukusių aukštų įvertinimų bendrovės projektų – durų įrengimas UAB Šeimos klinika pastate. Atlikdama durų įrengimo darbus bendrovė įvykdė visus medicininio pastato įėjimams keliamus – akustinius, priešgaisrinius, apsaugos nuo dūmų – reikalavimus. „Dirbame kokybiškai, naudojame tik patikimų gamintojų, tokių kaip „Teckentrup“, „Westag & Getalit“, duris. Šeimos klinikoje įrengėme HPL laminatu padengtas, atsparias įbrėžimams duris. Šios durys ypatingos tuo, kad ir jų staktos yra padengtos HPL laminatu. Toks laminatas įprastai naudojamas virtuviniams stalviršiams gaminti – tai yra labai atspari, ilgalaikė ir higieniškos dangos medžiaga. Lietuvoje dar retai siūlomos durys, kurių ne tik varčia, bet ir sieną gaubianti stakta būtų visiškai padengta šiuo laminatu“, – pasakoja R. Bložė. UAB Šeimos klinika pastate įrengtos durys, kurių viduje įmontuotas švino lakštas. Šios durys nepraleidžia rentgeno spindulių. Visos durys atitinka akustinius, priešgaisrinius ir apsaugos nuo dūmų reikalavimus.

ENTRANSA už kokybiškas, patvarias ir reikalavimus atitinkančias duris UAB „ENTRANSA“ užsiima įėjimo sprendimais. Bendrovė specializuojasi įvairių durų, pavyzdžiui: karuselinių, plieninių, medinių, aliumininių, srityje. Taip pat užsiima priešgaisrinių, segmentinių ar greituminių vartų tiekimu ir montavimu. Dažniausiai dirba, kai prireikia įrengti duris ir vartus dideliuose visuomeninės paskirties pastatuose: viešbučiuose, biuruose, parduotuvėse, medicinos įstaigose. „Jau ne pirmi metai glaudžiai ir sėkmingai bendradarbiaujame su stambiosiomis Lietuvos statybos bendrovėmis. Labai džiaugėmės profesionaliu bendradar-

S TAT Y B A

UAB „Betono mozaika“ svarbus kiekvienas klientas Inovatyvi ir moderni betoninių trinkelių, grindinio bei mažosios architektūros elementų gamintoja UAB „Betono mozaika“ taip pat prisidėjo prie novatoriško B66 objekto realizavimo. Prisidėdama prie šio verslo centro įgyvendinimo įmonė naudojo naujausią inovatyvią vokišką trinkelių gaminimo techniką „Masa“. Šie įrenginiai leidžia lengvai prisitaikyti prie kliento poreikių, pasiūlyti įvairaus dizaino ir techninių savybių asortimentą. Kaip ir dirbant su visais objektais, realizuojant B66 buvo atrinktos tinkamiausios medžiagos, konsultuojamasi su inžinieriais bei architektais. Įmonė taip pat rūpinosi aplinkosauginiais aspektais ir bendradarbiavimo su bendrovės „YIT Kausta“ metu siekė užtikrinti abejoms kompanijoms svarbią – aplinkai draugišką veiklą. „Graži ir skoningai sutvarkyta aplinka svarbi kiekvienam objektui, ar tai būtų verslo centras, ar namo kiemas.

Mūsų įmonės gaminamos trinkelės ne tik kuria puikų estetinį vaizdą, bet ir yra patvarios, kokybiškos, atitinka visus aukščiausius Europos Sąjungos keliamus standartus“, – sako įmonės rinkodaros vadybininkas Vytenis Utaras. Išskirtinis bendrovės įrengtas objektas Kaune, šalia Nemuno slėnio ir Panemunės šilo, esančiame „Šilo namų“ gyvenamajame kvartale. Važiuojamoji dalis išklota juodos spalvos 8 cm storio trinkelėmis, pritaikytomis transporto generuojamoms apkrovoms. Šaligatviams tiesti panaudotos taip pat juodos spalvos trinkelės, tačiau jau plonesnės – 6 cm storio. „Lietuvoje pradėtos gaminti juodos trinkelės buvo sutiktos puikiai – jos vis populiarėja. Šiame projekte naudotos trinkelės – laiko patikrinti, patvarūs grindinio elementai, džiuginsiantys akį ilgus metus“, – teigia bendrovės Kauno regiono pardavimų vadovas Egidijus Ivanauskas.

S TAT Y B A

„KAUNAS TAMPA VIENU DIDŽIAUSIŲ PASLAUGŲ CENTRŲ LIETUVOS ŽEMĖLAPYJE, TAIGI ŠIAME MIESTE GALIMA TIKĖTIS DAR DAUGIAU TARPTAUTINIŲ KOMPANIJŲ IR AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS REIKALAUJANČIŲ DARBO VIETŲ. TAI, BE ABEJO, LEMIA IR ŠIUOLAIKIŠKŲ BIURŲ POREIKĮ. B66 VERSLO CENTRAS PASTATYTAS TINKAMU LAIKU IR ITIN PATRAUKLIOJE MIESTO VIETOJE, DĖL TO NETRUKO SULAUKTI PAŽANGIŲ IR SPARČIAI AUGANČIŲ ĮMONIŲ SUSIDOMĖJIMO“, – SAKO B66 VERSLO CENTRĄ PASTAČIUSIOS ĮMONĖS „YIT KAUSTA“ VADOVAS KĘSTUTIS VANAGAS.

S TAT Y B A

NAUJAME VERSLO CENTRE – UNIKALŪS „IDĖJŲ PARKO“ SPRENDIMAI Daugiau nei 20 metų darbo patirtį baldų gamybos srityje turinti įmonė „Idėjų parkas“ ir vėl sugebėjo nustebinti – po pirminio projekto, remdamasi architekto vizija, profesionalų komanda įgyvendino baldų projektavimo, gamybos, montavimo ir pritaikymo realioje erdvėje darbus naujajame verslo centre „B66“, esančiame K. Baršausko gatvėje, Kaune. Inovatyvios autentikos ir atkaklios precizijos derinys

Projekto rezultatas nustebino inovatyvumu, elegancija ir subtiliu žaismingumu, sukuriančiu kūrybiškai produktyvią bei jaukią aplinką. „Mūsų įmonė bene vienintelė Lietuvoje gali pati ir suprojektuoti, ir pagaminti baldus. Dirbančių specialistų dėka galime pasiūlyti tinkamą sprendimą užsakovui, remdamiesi išsakytais lūkesčiais ir savo sukaupta patirtimi. Kai dirba specialistai, keliantys aukštus reikalavimus gaminio kokybei ir naudojantys tik kokybiškas medžiagas, pasitikėjimas atsiranda savaime, o gautas rezultatas pranoksta lūkesčius“, – teigia įmonės direktorius Dainius Tamuliūnas.

Realizuodama projektą naujajame verslo centre „B66“, UAB „Idėjų parkas“ atsižvelgė į šiuolaikinius ergonomiškai darbo vietai keliamus reikalavimus. Biuro patalpose įrengta per 80 darbo vietų (reguliuojamo aukščio ir standartiniai stalai, akustinės pertvaros atskiroms darbo vietoms, papildomos lentynėlės bei stalčių spintelės). Taip pat įrengti šeši erdvūs, skirtingo dizaino vadovų kabinetai, trys skirtingų departamentų priėmimo zonos (recepcijos). Projektuojant ir gaminant baldus šiuolaikiškam, aukštos kokybės biurui išskirtinis dėmesys skirtas kokybiškam darbuotojų poilsiui. Pagamintos (arba įrengtos) tylos zonos, atitvertos akustinėmis sienelėmis, „pokalbių sofos“, kuriose naudojant specialias medžiagas izoliuojamas garsas, taip erdvei suteikiant privatumo. Darbuotojams įrengtos ir patogios netradicinės valgomojo zonos bei virtuvėlių patalpos. Svarbu paminėti ir vieną įdomiausių šio objekto kūrinių – architekto ir „Idėjų parko“ darbo vaisių – studentų akademijos zoną, įrengtą naudojant erdvines arkines konstrukcijas, dalijančias erdvę į atskiras zonas. Konstrukcijose panaudoti ir netradiciniai šviesos diodų (LED) apšvietimo elementai. Įmonės „Idėjų parkas“ komanda unikalią patalpų atmosferą kūrė ne tik įrengdama įvairias sumaniai išdėstytas pertvaras ir pasirinkdama nenuobodžias apšvietimo detales, bet ir naudodama kokybiškas medžiagas (MDP, LMDP, MDF, HPL, stiklas, medis, fanera, veltinis, plastikas, nerūdijantysis plienas) bei HI-MACS®. Būtent iš šios natūralaus akrilo medžiagos buvo gaminami baldai.

S TAT Y B A

„Ši ilgalaikė natūralių mineralų ir akrilo polimerų mišinio apdailos medžiaga yra dažnai naudojama įvairiems baldams gaminti. Lietuvoje kol kas ji sunkokai skinasi kelią ir daugiau naudojama praustuvams, vonios kambario įrangai, stalviršiams gaminti. Tačiau tai nepakeičiamas produktas įrengiant viešąsias gausiai lankomas erdves. Visame pasaulyje natūralus akrilo akmuo HI-MACS® pasirenkamas įrengiant patalpas oro uostų terminaluose, parduotuvėse, administracinėse patalpose, sveikatos priežiūros įstaigose, bankuose, viešbučiuose, restoranuose bei įvairiose kitose viešosiose erdvėse – taip užtikrinant kokybę ir ilgaamžiškumą. Tai tvirtas, atsparus ir netoksiškas produktas“, – sako D. Tamuliūnas ir įvardija, kad pasirinkdami nestandartinius baldus iš natūralaus akrilo akmens HI-MACS® užsakovai gali tikėtis patikimo, tvirto ir kokybiško gaminio, kurį lengva prižiūrėti, nes valymas yra itin paprastas ir greitas. Užsienio klientai šią medžiagą neretai renkasi ir dėl to, kad HI-MACS® medžiagiškumas neriboja dizaino galimybių – baldus lengva formuoti ir pritaikyti originaliai aplinkai pagal kliento poreikius bei norus, išgauti netradicines formas, spalvų gamą. Pirminės vizijos ir rezultato sąjunga Kuriant tokių biurų patalpas svarbus ne tik dizaino aspektas, bet ir galutinio rezultato numatymas. Įmonės „Idėjų parkas“ specialistai pabrėžia, kad kasdienio darbo erdvė turi būti patogi ir pritaikyta individualiems darbuotojų poreikiams, kad tiek darbas, tiek poilsis motyvuotų siekti vis geresnių rezultatų. Baldai, kuriais kasdien naudosis daug įmonės darbuotojų, privalo atitikti aukštus šiuolaikinės komfortiškos darbo aplinkos standartus. Užtikrinti darbo produktyvumą biure itin svarbu. Anot D. Tamuliūno, biurų objektai yra daugialypiai: čia – dirbama, valgoma, diskutuojama, poilsiaujama. Todėl objektas paprastai suskaidomas į atskiras zonas – erdves, kurioms keliami skirtingi reikalavimai. Tačiau, labai svarbi bendra koncepcija – stiliaus išlaikymas, reikia išvengti eklektiškumo, „turgaus“ įspūdžio. „Norime padėkoti užsakovui – UAB „Teltonika“ Kauno skyriaus vadovui Giedriui Kukauskui. Užsakovas pats buvo puikiai pasiruošęs – žinojo savo tikslus, aiškiai išsakė lūkesčius“, – pasakoja įmonės direktorius ir sako, kad labai dažnai klientams užduoda paprastą klausimą „kodėl“, kad jie patys suprastų savo poreikius. Puikiai išanalizuoti poreikiai padeda pasiūlyti ir įdomesnių, ergonomiškesnių ir modernesnių sprendimų.

stalai su akustinėmis pertvaromis užtikrina ergonomišką bei malonią darbo aplinką tiek vienvietėse darbo zonose, kurios skirtos po vieną dirbantiems verslininkams, tiek didesnėse erdvėse, kuriose dirba didesnės žmonių grupės. „Vienas naujausių mūsų realizuotų projektų Lietuvoje – trys pasaulinio tinklo „Heinemann Duty Free“ parduotuvės ir darbuotojų biuras Kauno oro uoste. Šio objekto vertinimo „Labai gerai“ sulaukėme iš paties savininko lūpų atidarymo iškilmių metu. Įdomesnis projektas – „Transrifus“ biuras, kur vyrauja aštrios formos, kampai, spalvų kontrastai. Dar nesenas ir labai nestandartinis projektas yra ir Vilniaus senamiestyje įsikūręs viešbutis „Artagonist“, kuriame sklandžiai susiliejo modernios formos ir senoji architektūra. Dauguma baldų yra tikrai netradiciniai, lengvų metalo konstrukcijų, taip pat panaudotas ir akrilo akmuo“, – pasakoja įmonės direktorius ir sako, kad kol kas pagrindinė klientų bazė yra užsienyje (Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kt.), tačiau neabejoja, kad netradicinių sprendimų ir aukštos darbo kokybės vis dažniau norės ir Lietuvos užsakovai. Akivaizdu, kad kūrybinga ir iššūkius mėgstanti komanda ieško kuo daugiau būdų realizuoti savo sumanymus, tačiau įmonės išskirtinumas slypi ne tik aukštuose darbo kokybės standartuose. Gamybos proceso gerinimas – taip pat prioritetas. „Nuolat tobulinamas pats gamybos procesas, operacijos, atnaujinami įrenginiai. Siekdami dar geresnių rezultatų, pasitelkėme inovatyvią techniką (lazerį metalo lakštams ir vamzdžiams pjauti) ir įrengėme plokščių operacijų centrus, kurie leido ne tik gerokai padidinti darbo našumą, bet ir sutrumpinti gamybos terminus. Šiais metais įmonė planuoja investicijas į metalo cecho atnaujinimą ir modernizavimą. Tai ne tik didelis pranašumas, palyginti su kitais gamintojais Lietuvoje, bet ir naujos galimybės pasiūlyti paslaugą partneriams ir pagausinti užsakovų ratą“, – pasiekimais ir ateities planais didžiuojasi įmonės direktorius Dainius Tamuliūnas.

Užsienio patirtis ir lietuviška praktika Įrengti UAB „Teltonika“ biurą verslo centre „B66“ „Idėjų parko“ komanda buvo pasirinkta, nes gali pasiūlyti ne tik kokybiškus gaminius, bet ir pagalbą tiek projekto pradžioje – kuriant patį baldą, jo dizainą, tiek pabaigoje – jau atliekant baldų montavimo darbus. Tai išskiria įmonę iš kitų gamintojų. „Idėjų parko“ specializacija – baldų gamyba biurams, parduotuvėms, viešbučiams ir restoranams. Tačiau tai ne vienintelis ypatingas projektas, kurį realizavo „Idėjų parkas“. Įmonė bendradarbiauja ir su bendradarbystės biurus siūlančia kompanija „Happspace“. Čia įrengtos modernios darbo vietos, pagaminti šiuolaikiški, inovatyvūs

S TAT Y B A

Ateities architektūros statiniai geokupo ai Tobuliausia architektūrinė forma kupolas, kurią verta išnaudoti ir pritaikyti mūsų reikmėms, išsiskiria unikaliu stabilumu ir energijos vartojimo efektyvumu. Naudojama nuo seniausių laikų, gamtos įkvėpta statybinė konstrukcija, didėjant susirūpinimui planetos ateitimi, vėl grįžta į verslo rinką dėl savo ypatingų savybių: logiškos, racionalios konstrukcijos ir jaukios aplinkos. Ar išties geodeziniai kupolų statiniai – didesnis energijos efektyvumo taupymas, mažesnės vėdinimo bei šildymo išlaidos ir išlaidos statybai?

S TAT Y B A

seniai naujam gyvenimui vienos kompanijos specialistų ir architektų Danielio Reiserio bei Johno Warreno prikeltas modernus B. Fullerio projektas gyvenamojo būsto prototipas „Musės akis“ (angl. The Fly’s Eye). Statinys tarsi apibendrina sinerginės geometrinės konstrukcinių sistemų ir šiuolaikinio būsto temą: energiškai efektyvus, naudojantis vėją ir saulės šviesą, architektūriškai išraiškingas, išsiskiriantis stabilumu, tvirtumu. „Musės akis“ sveria ne daugiau nei automobilis ir turėjo būti gyvenamasis namas. Lengvai pastebimi Nėra tikslaus skaičiaus, kiek geodezinių kupolų egzistuoja pasaulyje, tačiau didieji, kad ir kokį miestą puoštų, lengvai pastebimi. Didžiausias šiuo metu stovintis geodezinis kupolinis pastatas stūkso Japonijoje. Beisbolo stadione Fukuokos mieste telpa daugiau nei 30 tūkst. žiūrovų, be to, jis turi unikalią stogo sistemą. Užtrunka tik 20 min., kol plieninio rėmo titano plokščių stogas atsiveria ir žiūrovai išvysta miesto padangę. Tarp žymiųjų geokupolinių statinių – ir Monrealio Biosfera Kanadoje (arch. B. Fulleris), taip pat Takomos sporto ir pramogų arena Vašingtone, (arch. „McGranahan Messenger“) bei utopi-

Įžvelgė konstrukcijos stabilumą ir ekonomiškumą Geodezinės kupolinės konstrukcijos tėvu galime laikyti vokiečių inžinierių Carlą Zeissą. Pirmasis toks statinys, pradėjęs naujo tipažo erą, suprojektuotas po Pirmojo pasaulinio karo vokiečių inžinieriaus Waltherio Bauersfeldo (C. Zeisso kompanija) kaip planetariumo projektas. Jo skersmuo siekė net 25 metrus. Apytiksliai po 20 metų vienas įdomiausių XX a. išradėjų amerikiečių architektas Buckminsteris Fulleris nebuvo pirmasis patentavęs kupolo konstrukciją, bet ją išpopuliarino. Po Antrojo pasaulinio karo tokius statinius jis matė kaip ekonomišką ir efektyvų būdą spręsti būsto trūkumo klausimą. 1960 m. architektas pasiūlė utopinę idėją – eksperimentinį miestą, kurį iš dalies dengia kupolas. Dėmesys turėjo būti skiriamas atviroms erdvėms, parkams, ūkiams, užterštumui mažinti – mašinos paliekamos miesto pakraštyje, o žmonės transportuojami į miesto centrą unikalia automatizuota greitkelių sistema specialiais automobiliais. Tačiau biudžeto problemos šį projektą sužlugdė. Ne taip

S TAT Y B A

nis rytojaus miestas – visiška sfera EPCOT („Walt Disney“ inžinierių grupė), futuristinis botanikos sodas Edeno projektas Kornvalyje, Jungtinėje Karalystėje, (arch. Nicholasas Grimshaw) ir kt. Daugiafunkcis tobulos formos pritaikymas Kodėl praėjus tiek laiko vėl aptinkame vis daugiau informacijos apie geodezines kupolines konstrukcijas ir jų pritaikymą? Kupolines konstrukcijas projektuojantys specialistai teigia, kad, išsivysčius technologijoms, atsirado ir daugybė teigiamų pokyčių, kurie leidžia inžinieriams ir architektams kurti išskirtinį grožį – kupolinius namus, pritaikytus ne tik gyventi, bet ir užsiimti verslu. Šiandienos ekonomikos ir aplinkosaugos kontekste kupolai mėgaujasi populiarumu, kokio dar nebuvo nuo pat jų klestėjimo laikų. Šią vieną seniausių žmogui žinomų konstrukcijų renkasi viešbučių, restoranų tinklai, koncertų, parodų salių architektai. Jie taip pat teigia, kad posakis, jog kupolo konstrukcija leidžia taupiai ir efektyviai naudoti statybines medžiagas, dažnu atveju teisingas, bet priklauso nuo to, iš kokios medžiagos bus gaminamas sta-

tinys. Vis dėlto kupolai tikrai sveria mažiau ir gali atlaikyti didesnę apkrovą, lyginant juos su bet kuriomis kitomis statybinėmis konstrukcijomis. Statinys taupus. Kadangi kupolo formos statinio vidaus tūris yra maždaug 30 % mažesnis nei bet kurios kitos formos pastatų, tokiai patalpai apšiltinti ar vėsinti sunaudojama maždaug 30 % mažiau energijos. Tokio paties dydžio ir erdvės pastatas vien tik dėl savo kubo formos konstrukcijos sunaudoja net iki 30 % daugiau energijos patalpoms šildyti ar vėsinti! Kupoliniai pastatai statomi iš įvairiausių medžiagų. Atsižvelgiant į dydį ir pritaikymą, laikančiosios konstrukcijos karkasas gali būti plieninis (cinkuotas, dažytas, nerūdijantis), medinis (impregnuotas, dažytas), stiklo pluošto ar aliuminio profilių ir t. t. Sukonstravus laikančiąją pastato dalį, trikampės plokštumos dengiamos įvairiausio tipo medžiagomis – nuo betoninių plokščių iki PVC tentų, polikarbonato, stiklo arba stiklo paketo, bituminės dangos, skardos ir t. t., kurios parenkamos atsižvelgiant į pastato paskirtį. Nors, atrodo, kad lengvas ir greitai surenkamas kupolo formos statinys lyg ir turėtų būti nepatvarus, iš tiesų jis

JŪSŲ PROJEKTĄ ĮGY VENDINSIME MES

ŽALIUZĖS | APSAUGA NUO SAULĖS | ŽALIUZINIAI VARTAI | LANGAI | DURYS | FASADAI | TECHNINĖ PRIEŽIŪRA yra net tvirtesnis ir saugesnis nei įprastų konstrukcijų namai. Kupolo projektas pagrįstas geodezinės geometrijos principais, todėl jam nereikia jokių vidinių kolonų ar įtempimo lynų. Geodeziniai kupoliniai namai – tai sferiniai arba iš dalies sferiniai kevalo arba tinklelio struktūros pastatai, kurių lengvai surenkama konstrukcija susideda iš trikampių, gulinčių ant sferos tinklo. Dažniausiai tokio pastato projektas pradedamas nuo briaunainio, turinčio pasirinktą pagal pastato dydį lygiasienių trikampių kiekį. Norint padidinti tokį pastatą, tereikia dalinti kiekvieną jį sudarantį trikampį į mažesnius lygiasienius trikampius, kol gaunama norimo dydžio struktūra. Geodeziniai kupolai puikiai atlaiko įvairių apkrovų vėją, sniegą ir kitas gamtos stichijas. Pradėjus pūsti stipriam vėjui, įprasti gyvenamieji namai patenka į didelės turbulencijos, sukuriančios žemą slėgį, zoną. Dėl to stogas gali būti nuplėštas nuo pastato, taip sukeliant ypač daug nuostolių. Na, o kupolams būdinga tvirta aerodinaminė konstrukcija, atspari daugumai gamtos katastrofų. Kupolas nesugrius dėl per didelės sijoms tenkančios apkrovos, pasitaikančios tradiciniuose pastatuose. Visa kupolo formos konstrukcija – tarsi viena sija. Tokia konstrukcija yra drauge ir dengiančioji, ir laikančioji pastatą. Jei kupolo formos statinys pažeidžiamas, jis nevirsta, likusi konstrukcijos dalis tvirtai laikosi. Tai viena priežasčių, kodėl juos renkasi seisminių zonų šalys. Laikinų kupolo formos paviljonų ar palapinių kupolo konstrukcija tvirtinama prie grunto arba paviršiaus inkarais ar svoriais. Stacionarūs kupolai tvirtinami prie betono pamatų arba kitų konstrukcijų. Geodeziniai kupolai ne tik gali puikiai atitikti šiuolaikinius standartus, bet ir turėti visus įmanomus patogumus. Toks daugiafunkcis statinys neturi paskirties apribojimų – tai gali būti ir prabangus viešbutis ar mažutis biuras, kavinės paviljonas ant jūros kranto ar sporto stadionas, kuriame telpa minia žmonių, sodo šiltnamis ar pasaulinio žinomumo botanikos sodas, vienaukštis arba daugiaaukštis gyvenamasis namas, kaimo turizmo statinys ar futuristinis sprendimas didelio miesto verslo objektui. 

Daugiau šviesos pro pakeliamas – nustumiamas sistemas heroal S 77 SL Pakeliama – nustumiama sistema heroal S 77 SL atitinka aukščiausius dizaino ir energijos sunaudojimo efektyvumo reikalavimus. Integruojamos staktos ir siaurų varčios profilių dėka sukuriama beveik nepastebima jungtis tarp pastato vidaus ir išorės. Jau projektuojant dėmesys krypsta į susidarančią erdvę, kuri gali būti pabrėžiama inovatyviu, pvz.: 90° atidaromo kampo, sprendimu. heroal S 77 SL puikiai dera ir naujos statybos, ir renovuojamuose klasikiniuose pastatuose. Daugiau informacijos rasite www.heroal.com

heroal – Johann Henkenjohann GmbH & Co. KG Österwieher Str. 80 33415 Verl (Germany) Tel +49 5246 507 - 0 Fax +49 5246 507 - 222

S TAT Y B A

A ING S KU LINĖS KONSTRUKCIJOS VERSLUI AIRIDA DAGIENĖ

Anot specialistų, didžiausias geodezinio kupolinio statinio pranašumas – forma. Kaip sako Olegas Knezys, kompanijos „VikingDome“, kurios specializacija – geodezinių kupolų bei unikalių, laisvų geometrinių formų konstrukcijų projektavimas, gamyba ir statyba, vadovas, pagrindinis klientų argumentas pasirinkti šią konstrukciją – galimybė gauti išskirtinį architektūrinį sprendimą. „Projektų vystytojai kreipiasi į mus, kaip didžiausią patirtį kupolų srityje turinčius specialistus Lietuvoje, kai neranda atsakymų naudodami tradicines technologijas“, – sako O. Knezys.

Kupolinių statinių rinka įgauna pagreitį Pasak „VikingDome“ vadovo O. Knezio, atsiradus modernioms technologijoms, geodezinių kupolų ir įvairių geometrinių statinių naudojimo galimybės išsiplėtė neribotai. Šios konstrukcijos populiarios ne tik statant šiuolaikiškus namus, bet ir rekreacijos srityje, t. y. įrengiant viešbučius, kavines, žiemos sodus, SPA, kaimo turizmui skirtus sveikatinimo namus ir t. t. Ne vien Lietuvoje požiūris į kupolines konstrukcijas gerėja, gamintojai išgyvena augimo stadiją: plečia veiklą šalies ir užsienio rinkose. Kaip pasakoja „VikingDome“ vadovas, šiuo metu nemažą dalį darbų įmonė eksportuoja ir už Lietuvos teritorijos ribų. Jų užsakovai iš įvairių šalių: Azerbaidžano, Kazachstano, Gruzijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos. Norėdami įsitvirtinti užsienio rinkose, kupolinių ir geometrinių konstrukcijų statinių gamintojai nuolat tobulėja, diegia pažangias, o, svarbiausia, – savo pačių sukurtas technologijas, ieško originalių sprendimų pagal savo ar užsakovo brėžinius iš įvairių medžiagų: metalo, medienos, PVC tento, stiklo, kompozito gaminių ir kt.

Birštono sveikatingumo ir poilsio komplekse pastatyti du kupolai Sveikatingumo ir poilsio komplekse „Vytautas Mineral SPA“, įsikūrusiame Birštone, bendrovei „VikingDome“ buvo suteikta galimybė ir garbė įgyvendinti du projektus: įrengti kupolinį stoglangį ir kupolinę perdangą (arch. A. Miniotaitė, V. Puodžiūtė, R. Gasionis, ypatingi statiniai). Kupolo formos stoglangio paskirtis – uždengti nuo aplinkos poveikio naujai rekonstruoto „Vytautas Mineral SPA“ apskrito vestibiulio erdvę, neblokuojant natūralaus apšvietimo ir dangaus vaizdo. Geodezinė forma leidžia paskirstyti apkrovas taip, kad laikančioji konstrukcija būtų kuo mažesnių gabaritų ir atrodytų lakoniškai. Kupolo skersmuo – 12,4 m, karkaso geometrinė forma – ikosaedras. Karkasas sudarytas iš T formos plieno profilių ir jungiamųjų mazgų (sistema T-STAR 50), dažytų baltai ir sujungtų varžtais. Konstrukcija dengta trikampio formos stiklo paketais ant aliuminio profilių. Kupolo centre sumontuotas elektrine pavara valdomas vėdinimo stogelis. Kupolinės perdangos projektas – baseino lubos, anot vadovo, įmonei išskirtinis tuo, kad pirmą kartą projektuo-

S TAT Y B A

ta ir statyta kupolo formos gelžbetoninė perdanga. Toks architektūrinis sprendimas leido suteikti žymiai didesnį erdvės pojūtį baseino patalpoje po perdanga. Ji suformuota iš kupolinio metalinio karkaso su „VikingDome“ autentiška sistema T-STAR 70, padengta plokštėmis ir užlieta betonu. Iš apačios kupolinė perdanga uždengta dailia įtempiama tentine medžiaga, sutvirtinta taškiniu būdu. Tentinėje medžiagoje įrengta 10 angų ortakiams. Kupolinės perdangos skersmuo – 16 metrų, aukštis – 5 metrai. Laisvų formų statiniai puošia Druskininkus „VikingDome“ prisidėjo ir prie vieno didžiausių ir naujausių Druskininkų turizmo traukos objektų įgyvendinimo – lynų keltuvo (arch. A. Taujanskas, ypatingas statinys). Jis kelia miesto svečius nuo vandens parko iki komplekso „Snow Arena“ per nuostabų Nemuno slėnį. Įrengta lynų keltuvo stotelė miesto pusėje kartu su kasa ir cilindro formos priestatu laiptine. Pagrindinis erdvinės konstrukcijos karkasas pastatytas iš klijuoto medžio sijų, kurios susilieja su aplink esančiais pušynais ir natūralia gamta. Išskirtinis sprendimas pritaikytas šiam projektui – pastato, priestatų stogo ir viršutinės dalies apdaila – PVC tentas ant pagalbinių skaidrių polikarbonatinių grebėstų. Skaidri danga neužgožia laikančiosios konstrukcijos grožio ir įsileidžia papildomos šviesos. Kupolinės estrados Azijos šeichui Pakistane įmonė įgyvendino vieną savo didžiausių renginių kupolų projektų. Šeicho dukters vestuvėms bendrovė „VikingDome“ pagamino du atskirų ketvirtadalio sferos formos estrados tipo kupolus, dengtus dailiu PVC tentu. Dėl išskirtinio estrados dydžio (30 m skersmens ir 15 m aukščio) reikėjo pritaikyti naują sprendimą, kad kupolai atlaikytų didžiules vėjo apkrovas. „Suprojektavome unikalią arkos formos greitai surenkamą santvarą, kuri tinkamai sutvirtina tokių gabaritų kupolines estradas“, – apie ypatingą statinį pasakoja O. Knezys. Pirmasis bekarkasis kupolas masinei gamybai „VikingDome“ pirmieji pasaulyje pristatė bekarkasį skaidrų kupolą „Aura Dome“, skirtą masinei gamybai. Tai visiškai naujas produktas kupolų rinkoje, kurio taip laukė geodezinių statinių entuziastai. „Jau nuo pat pradžių buvome pavergti šio kupolo dizaino idėjos ir manome, kad tai yra kupolinės architektūros siekiamybė ir ateitis – vientisumas, lengvumas ir formų natūralumas, – atskleidžia savo mintis O. Knezys. – Jis puikiai tinka sportuojantiesiems, mini biurui, kavinukei ar oranžerijai.“ Toks kupolas gali būti iki 12 m skersmens ir 100 m2 grindų ploto, visiškai skaidrus, blokuojantis šviesą, iš dalies ar visas spalvotas, papildomai komplektuojamas su kondicionieriumi, specialiomis apvaliomis grindimis ir atidaromais langais. Statinys harmoningai susilies su bet kokia aplinka ir ją papildys.

VikingDome I Eitminų g. 16-111, LT-12111 Vilnius, el. paštas info@vikingdome.com I www.vikingdome.com I mob. +370 670 03 131

S TAT Y B A

UNIKALŪS SPRENDIMAI IR MEDŽIAGOS BIURŲ IR LOGISTIKOS CENTRE M Statybos bendrovė „Naresta“ Kuprioniškėse, 7-ajame plento Vilnius–Minskas kilometre, stato originalų biurų ir logistikos pastatą M7. Užsakovas, statybinių plastikų ir medžiagų reklamos gamybai tiekėja UAB „Avisma“, jame planuoja įsikurti ateinančių metų sausio viduryje.

SSTTAATTYYBBAA

„Įnirtingas darbas ir glaudus bendradarbiavimas su didžiausiais plastikų gamintojais per pastaruosius penkerius metus lėmė spartų bendrovės „Avisma“ augimą. Kasmet besiplečiantis medžiagų ir paslaugų asortimentas privertė nuolatos ieškoti didesnių gamybos ir sandėliavimo plotų, teko ne vieną kartą keisti nuomojamas patalpas. Todėl buvo priimtas sprendimas kraustytis paskutinį kartą ir tik į savo patalpas. Taip gimė mintis pastatyti kitokį sandėliavimo su administracinėmis patalpomis pastatą, kurį pavadinome M7“, – teigia bendrovės „Avisma“ direktorius Maksimilian Dolženko. Logotipas M7 – ir adresas, ir architektūros detalė „Architektūrinio projekto pavadinimas – M7, nes „Avisma“ įsikurs 7-ajame plento Vilnius–Minskas kilometre. Stilizuotas logotipas M7 iškils per visus tris pastato fasado aukštus ir pirmą kartą Lietuvoje bus pagamintas iš ypač lengvo permatomo plastiko, kuris netrukdys šviesai patekti į patalpas. Šis pastato architektūrinis sprendimas – ir adreso užrašas, ir puošmena“, – pasakoja M. Dolženko. Reklamos medžiagų tiekėja, suradusi tinkamą 2 ha sklypą su statybos leidimu, nusprendė jame pastatyti išskirtinį pastatą, kuris skirtųsi nuo pastaruoju metu kylančių standartinių skardinių sandėlių „dėžučių“, o statyboms naudoti tik aukštos kokybės medžiagas ir įrangą. Pastato architektas – Eugenijus Gylys su komanda. „Juk statome sau, patys pastatą ir eksploatuosime, todėl siekiame kokybės, kad pastatas be rūpesčių galėtų būti naudojamas ilgai“, – sako M. Dolženko. „Avisma“ užims apie ketvirtadalį statomo pastato ploto, o kitas biurų ir sandėliavimo patalpas planuojama nuomoti panašia veikla užsiimančioms įmonėms, vertinančioms teikiamos paslaugos ir medžiagų kokybę bei pastato funkcionalumą. Patikimi statybininkai ir išskirtinės medžiagos „Paskelbtame pastato statybos konkurse dalyvavo ne viena stipri statybos bendrovė. UAB „Naresta“

laimėjo dėl teigiamų rekomendacijų, o ypač patiko komandos požiūris į darbą: terminų laikymasis, pasiūlyti statybiniai sprendimai, planuojama darbų eiga. Techninę statybų priežiūrą atliks viena Europos inžinerijos ir konsultacijų srities lyderių bendrovė „Sweco Lietuva“, – teigia M. Dolženko. Bendrovės „Naresta“ statomas 8 700 m2 pastatas bus A energinės klasės. Jame 2 300 m2 skirta biurams, o kitas plotas – sandėliams. Jis bus padalytas į penkias vienodo dydžio taisyklingos formos patalpas. Fasadui bus naudojamos daugiasluoksnės, energiškai efektyvios plokštės „Ruukki“ bei aliuminio konstrukcijų sistema „Sapa“, patalpas vėsins oro kondicionieriai „Daikin“, kurie naudoja atsinaujinančią energiją iš oro. Pastato langų stiklo paketai bus su saulės kontrolės funkcija, grindų apdaila biuruose – granitas ir akmens masės plytelės. Šalia pastato įrengiama elektromobilių įkrovimo stotelė. Prieš įvažiavimus į sandėlius bus sumontuotos automobilių ratų valymo sistemos – tai naujovė Lietuvoje, padedanti palaikyti švarą sandėliuojamose patalpose. Sienos – plastikas su sidabru Pastato stogelio konstrukcijose pirmą kartą Lietuvoje bus panaudotos pasaulyje garsios plastiko gamybos įmonės „Palram“, kuriai atstovauja „Avisma“, statybinis 6 mm plastikas – jo 1 m2 gali atlaikyti 480 kg svorį. Jam gamintojai suteikia net 25 metų garantiją. Pagalbinėse patalpose sienos bus dengiamos ypatingu plastiku su sidabro dalelėmis, kurios sunaikina bakterijas ir grybelį. Jų pranašumas – lengvas ir greitas montavimas, paprasta priežiūra. Tokia apdaila dėl higieninių savybių naudojama ligoninėse, operacinėse, vaistinėse. Bendrovės „Avisma“ vadovas džiaugiasi, kad prie spartaus šio pastato projektavimo ir greito darbų starto labai prisidėjo statybų bendrovė „Naresta“, pasidalydama savo ilgamete statybų patirtimi ir patarimais dėl pastato konstruktyvo, fasadų įrengimo bei medžiagų parinkimo. „Džiaugiuosi, kad laimėjome konkursą ir turime galimybę įgyvendinti šį išskirtinį projektą, kuriame vertinama kokybė, novatoriškumas bei siekis dirbti su geriausiais“, – sako Arūnas Šlenys, bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius. „Naresta“ iš kitų statybos įmonių išsiskiria tuo, kad, be statybos darbų, savo užsakovams pasiūlo ir papildomą pridėtinę vertę – novatoriškus ir kokybiškus sprendimus, įžvalgas prieš pradedant įgyvendinti projektą. Tai nekilnojamojo turto plėtotojams leidžia pigiau ir greičiau įgyvendinti projektą, pasiekti, kad būtų geresnės pastato funkcionalumo savybės, unikalios formos. „Dabar, be kitų inovatyvių projektų, įgyvendiname ir vieną ambicingiausių garsaus amerikiečių architekto Danielio Libeskindo užmojų – sostinės Pylimo gatvėje vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“ statome Modernaus meno centrą“, – pasakoja A. Šlenys. 

INŽINERIJA

G rie ai os rinktis STASYS LIAUKEVIČIUS

Naujos technologijos vis labiau skinasi kelią ne tik tradicinėje informacinių technologijų srityje ar, pavyzdžiui, automobilių pramonėje, bet ir gana inertiškoje, ilgalaikiais sprendimais pagrįstoje šildymo srityje. Ekonomijos ir ekologijos paieškos skatina inžinierius ir mokslininkus kurti vis naujus šildymo būdus, kurie gana greitai randa kelią į žmonių namus.

INŽINERIJA

Vienas iš vis dar naujoviškais laikomų šildymo būdų yra geoterminis šildymas, kurio esmė – šilumos paėmimas iš aplinkos (aprašomu atveju – iš grunto) šilumos siurbliu ir jos tiekimas patalpoms šildyti. Nepaisydami gana didelės pradinės investicijos į sistemos įrengimą, šį šildymo būdą renkasi vis daugiau namų statytojų. Ypač tose vietovėse, kur nėra galimybės įsirengti dujinį šildymą, o šildytis deginant malkas ar granules nėra nei noro, nei laiko. Kas gi lemia, kad žmonės linksta rinktis geoterminį šildymą? Pirmiausia, ko gero, jau minėtos priežastys. Dažniausiai alternatyvių šildymo būdų ieškoma ten, kur nėra galimybės įsirengti tradicinius. Tarkime, kur nors laukuose atsiėmę žemę statotės namą ir, ko gero, suprantate, kad dujų vamzdžio jums ten tikrai niekas niekada neatves. Šildytis elektra brangu, o kapoti malkas, kūrenti katilą, tampytis su granulių maišais taip pat nenorite, nes (tarkime) esate nuo 8 iki 17 val. mieste dirbantis žmogus, ir, kaip jau sakėme, neturite tam nei noro, nei laiko. Kartais (neduok Dieve) atsitinka taip, kad dar neturite ir sveikatos. Be viso to, jūsų žmona, užvaldyta laiko dvasios, dar ir pamišusi dėl ekologijos. Tad, ką jums daryti? Atsakymas – rasti šildymo būdą, kuriam nereikėtų vesti specialios infrastruktūros, kuriam nereikėtų skirti itin daug jūsų asmeninio laiko ir jėgų, be to, kuris būtų dar ir ekologiškas. Visus šiuos kriterijus atitinka geoterminis šildymas. Aišku, kažkas čia galėtų mėginti ginčytis, neva, koks jis ekologiškas, jei naudoja elektrą, kuri gaminama ne itin ekologišku būdu? O ir sistemoje cirkuliuojantis šilumnešis nėra labai ekologiškas. Tačiau, kadangi geoterminio šildymo atveju šiluma paimama iš gamtos, jis laikomas ekologišku šildymo būdu. Ko reikia ir ko ne Įrengiant „gruntas–vanduo“ tipo šilumos siurblį, jūsų sklype turi būti įrengtas šilumos surinkimo kolektorius. T. y. žemėje horizontaliai pakloti arba į vertikalų (gali būti ir į įstrižą) gręžinį įleisti vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja neužšąlantis skystis, surenkantis žemėje esančią šilumą. Kad jūsų pastatui užtektų iš žemės surenkamos šilumos, skaičiuojama, kad horizontalus kolektorius turėtų užimti apytikriai dvigubai didesnį plotą nei jūsų namo šildomas plotas. Tad, norėdami įsirengti horizontalų kolektorių, turite turėti pakankamo dydžio sklypą. Kolektorius jame įrengiamas 1–1,2 m gylyje (žemiau įšalo lygio). Palankiausias gruntas jam įrengti – vandeningas žvyras arba šlapias molis. Jei pakankamo ploto neturite, galima įrengti vertikalų kolektorių. Tokiu atveju gręžiami gręžiniai ir į juos įleidžiami U formos vamzdeliai, kuriuose cirkuliuoja 30 % propilenglikolis, surenkantis šilumą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad horizontalaus kolektoriaus įrengimo kaina gali būti apie 2–2,5 tūkst. eurų mažesnė už vertikalaus. Tačiau, be abejo, kiekvienas atvejis yra individualus. Gerokai pigiau ir paprasčiau įrengiami „oras–vanduo“ tipo šilumos siurbliai, tačiau jie nėra pajėgūs apšildyti

patalpų, kai lauke spengia šaltis. Įsirengę šio tipo šilumos siurblį, turėsite pasirūpinti ir kitu šilumos šaltiniu, kurį galėtumėte užkurti ar įjungti, kai lauke paspaudžia didesnis šaltis. Tačiau ir įsirengiant „gruntas–vanduo“ tipo geoterminį šildymą visuomet būtina prisiminti, kad jis veikia tik esant elektros energijai. Jai dingus, išsijungs ir jūsų šildymo sistema. Todėl būtina pasirūpinti alternatyviu elektros energijos šaltiniu (pavyzdžiui, generatoriumi) arba turėti alternatyvų šilumos šaltinį (pavyzdžiui, kietojo arba skystojo kuro katilą). Tik tokiu atveju galėsite būti tikri, kad žiemą, pradingus elektrai, savo namuose nesušalsite. Aišku, tiek generatorius, tiek nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS), tiek alternatyvus katilas – tai taip pat investicija, kurią būtina įvertinti renkantis šildymo būdą. „Už“ ir „prieš“ Geoterminis šildymas geras tuo, kad juo gaunama šiluma beveik nieko nekainuoja. Aišku, jei neskaičiuosime sistemos įrengimo bei priežiūros išlaidų. Kainuoja tik elektra, kuri reikalinga, kad sistema veiktų ir kad kompresoriumi padidinus šilumnešio slėgį pagamintų apie vieną ketvirtadalį į radiatorius paduodamos šilumos. Tai gana nedidelė kaina, žinant, kad likusius tris ketvirtadalius duos motulė gamta. Tačiau, jei į kilovatvalandės kainą įskaičiuosime ir sistemos įrengimo bei priežiūros išlaidas, tuomet šis šildymo būdas jau nebeatrodys toks pigus. Jei skaičiuosime, kad 10 kW galios geoterminio šildymo sistemos ir jos įrengimo apytikrė kaina yra apie 12–13 tūkst. eurų, tai, pridėjus priežiūros išlaidas ir išdalijus jas 10 metų, pirmuosius šešetą ar septynetą metų geoterminis šildymas gali atsieiti brangiau netgi už šildymą elektra. Sistema pradėtų atsipirkti tik jiems praėjus. Tačiau, jei jūs vertinate ne tik ekonominę naudą, bet ir savo laiką, jėgas, tylą, ekologiją arba esate naujų technologijų gerbėjas, tuomet ekonominis faktorius neturėtų jūsų stabdyti. Aišku, dar yra šilumos siurbliai, veikiantys pagal principus „oras–vanduo“ (kai šiluma paimama iš aplinkos oro) ir „vanduo–vanduo“ (kai šiluma paimama iš greta esančio vandens telkinio). Tačiau pirmasis yra šiek tiek labiau priklausomas nuo lauko oro sąlygų ir šimtu procentų neužtikrina šilumos poreikio (bent jau karštam vandeniui ruošti), o antrajam reikia, kad šalia būtų vandens telkinys. Jei šalia jūsų sklypo jo nėra, tai šio varianto rinktis negalėsite. „Oras–vanduo“ tipo šilumos siurbliai efektyviai veikia, kai lauko oro temperatūra yra apytikriai +7 °C. Tačiau, jei temperatūra nukrenta, pavyzdžiui, iki +2 °C arba apskritai iki neigiamos temperatūros, šio tipo šilumos siurblių galia ir efektyvumas mažėja. Tuo tarpu siurbliais „gruntas–vanduo“ galima užtikrinti tiek viso pastato šildymo, tiek karšto vandens ruošimo poreikį. Svarbu pasirinkti pakankamos galios įrangą. Pavyzdžiui, jau minėta 10 kW galios geoterminio šildymo sistema būtų pakankama vidutiniam 150–180 m2 dydžio namui. Toliau vardijant geoterminio šildymo pranašumus, reikia įvertinti ir tai, kad prie jo nereikia būti „prisirišus“ kaip

INŽINERIJA

mynų kiemuose. Iš tokių katilų ar krosnių išmetami dideli kiekiai anglies viendeginio (smalkių), suodžių ir įvairių angliavandenilių, kurių didelė dalis yra kancerogeninės, vėžį galinčios sukelti medžiagos. Kūrenant kietojo kuro katilus, juos reikia nuolat prižiūrėti, kad neužgestų, dažnai papildyti įkrovas – žmogus tampa „pririštas“ prie namo ir negali ilgesniam laikui atsitraukti nuo kūrenimo darbų. Be to, įvertinus kietojo kuro katilų naudingumo koeficientą, kuris yra tik apie 50–70 %, paaiškės, kad šildymas malkomis ne toks jau ir pigus. Žmonės, kurie teikia prioritetą patogumui, renkasi namus šildyti dujiniais katilais. Tai patogus, tačiau gana brangus šildymo būdas. Patogus jis tuo, kad vartotojui nereikia pačiam atlikti kūriko darbo, nereikia rūpintis malkų paruošimu ar sandėliavimu. Be to, pasirinkęs dujinį katilą, žmogus yra laisvas. Jis gali išvykti ir ilgesniam laikui, svarbu tik valdikliais nustatyti pageidaujamą kambario temperatūrą. Tačiau patogumas kainuoja. Esant dabartinei dujų kainai, šildymas dujiniu katilu yra gerokai brangesnis už šildymą malkomis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, įvertinus investicijas į įrangą ir išlaidas kurui, šildymas gamtinėmis dujomis išliks vienas pigiausių šildymo būdų.

prie malkomis kūrenamo katilo. Jūs galite išvykti į kalnus slidinėti ar pasiilginti vasarą prie Viduržemio jūros nebijodami, kad jūsų sistema užšals ir sutrūkinės. Jums nereikės kapoti, nešioti, sandėliuoti malkų ir mokėti už jas iš karto. Mokėsite tik pasibaigus mėnesiui ir tik už tiek elektros kilovatvalandžių, kiek sunaudojote. Jums negrės gaisro, sprogimo ar apsinuodijimo smalkėmis pavojus, nes sistemoje nevyksta jokių degimo procesų. Ir dar vienas rimtas pranašumas – namui nereikės kamino. Jam skirtus pinigus galėsite sutaupyti kitoms reikmėms. Šiais aspektais geoterminis šildymas yra panašus į centralizuotą šilumos tiekimą miestuose, kur yra didelis gyventojų tankumas ir nėra galimybių šildytis malkomis, dujomis ar kokiu nors skystuoju kuru. Jei ne geotermija, tai... Iki šių laikų pats pigiausias ir dėl to bene populiariausias šildymo būdas yra šildymas malkomis. Ypač, jei yra galimybė pigiau ar apskritai nemokamai (pavyzdžiui, iš savo miško) gauti malkų. Mūsų šalies gyventojai mano, kad šis patalpų šildymo būdas ir kainuoja tiek, kiek kainuoja malkos. Ir beveik niekada neskaičiuoja, kiek kainuoja malkų paruošimas, jų atvežimas, sandėliavimas ir kūrenimas. Lietuviui visa tai – ne išlaidos. Šis šildymo būdas yra geras ir priimtinas vietovėse, kur žmonės negyvena labai tankiai, t. y. kaimo vietovėse ar nedidelėse gyvenvietėse, kur nėra galimybių atvesti centralizuoto šilumos tiekimo ar dujų vamzdynų. Tačiau šis būdas nėra labai geras miesto teritorijoje dėl taršumo. Kuras sudega ne visiškai ir į aplinką išmetama gana daug kenksmingų teršalų, kurie draikosi čia pat kieme ar kai-

Tiesa, šildymas deginant gamtines dujas įmanomas tik ten, kur atvestas dujotiekis ir kur yra galimybė prie jo prisijungti. Tačiau jau atsiranda technologijų, kurios leidžia sumontuoti suskystintųjų naftos dujų sistemas prie individualių namų ir šildymui bei karštam vandeniui ruošti naudoti dujinius katilus. Tai – nepriklausomos dujų tiekimo sistemos, kuriose dujos tiekiamos iš balionų, dedamų į spintą, sumontuojamą šalia namo. Dujos iš šių balionų tiekiamos tiek į katilą, tiek ir į dujinę viryklę. Kai dujos balionuose baigiasi, specialiais GSM valdikliais išsiunčiama SMS žinutė namo savininkui ir dujas tiekiančiai įmonei, kurios darbuotojai atvyksta ir pakeičia išsekusius dujų balionus pilnais. Dujų spinta sumontuojama šalia namo, o ne jo viduje, tad, net ir atsiradus dujų nuotėkiui, į namą jos nepaklius. Tačiau specialus jutiklis dujų nuotėkį aptiks ir automatiškai sustabdys dujų tiekimo sistemos veikimą. Investicijos į tokią dujinio šildymo sistemą būtų panašios, kaip ir į bet kurią kitą šildymo sistemą, ir priklausytų nuo jūsų namo dydžio bei pageidaujamų šildymo įrenginių. Ši technologija gali būti puiki alternatyva gyvenantiesiems ten, kur nėra dujotiekių, tačiau norintiesiems turėti patogų šiuolaikišką šildymo būdą. Beveik toks pat patogus kaip dujinis šildymas yra šildymas granules deginančiais katilais. „Beveik toks pat patogus“ sakome dėl to, kad granulėmis kūrenamą katilą dažniausiai pakanka įkrauti vieną ar du kartus per savaitę ir likusį laiką galima mėgautis jo gaminama šiluma. Tačiau žodelis „beveik“ sakomas ne be reikalo. Įsirengę namuose granulinį katilą, būtinai turime pagalvoti ir apie vietą (patalpą) granulėms sandėliuoti. Juk dažniausiai nelekiame pirkti granulių po vieną maišelį, ypač jei užtikome „akciją“. Be to, granules jau reikia susinešioti ir į katilo bunkerį įkrauti savo rankomis. Taip pat tenka kartkartėmis išva-

INŽINERIJA

lyti ir pelenus. Tiesa, kitaip nei malkomis kūrenamame katile, granulėmis kūrenamuose katiluose pelenų susidaro nedaug. Taigi, žiūrint iš vartotojo patogumo pozicijų, granulėmis kūrenami katilai būtų kažkas tarp malkomis kūrenamų ir dujinių katilų. Granulinių katilų naudingumo koeficientas yra apie 80–90 %. Eksploatacijos kainos požiūriu, granulinis katilas yra komfortiškesnis nei įprastas kietojo kuro katilas, tačiau jam reikia didesnių pradinių investicijų, o kuras yra brangesnis. Kuro kainos požiūriu, granulėmis kūrenami katilai artimesni dujomis kūrenamiems katilams. Granulių kaina pastaruoju metu yra gana aukšta ir šildymo kaina deginant granules beveik prilygsta šildymo kainai deginant dujas. Bene patogiausias, tačiau ir brangiausias šildymo būdas yra šildymas elektra. Elektra – tai tokios rūšies energija, kurią gali naudoti daugybė šildymo įrenginių – elektriniai radiatoriai, įvairių tipų šildytuvai, šilumos siurbliai, infraraudonųjų spindulių ir joniniai šildytuvai ir t. t. Norint įsirengti elektrinius šildymo įrenginius, prasideda ištisa skaičiavimo ekvilibristika. Galimi labai įvairūs šildymo įrenginiai ir įvairūs jų įrengimo būdai. Vienas bendras dalykas, siejantis juos visus, – valdymo patogumas. Savininkui tereikia paspausti mygtuką ir šildymas

pradeda arba nustoja veikti. Be abejo, Lietuvoje šildymas įvairiais elektros įrenginiais kol kas yra labai brangus malonumas, nes, kaip skaičiuojama, 60 m2 ploto butui apšildyti (laikant apie 20 laipsnių patalpų oro temperatūrą) reikėtų mokėti apie 130–160 eurų per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kokia lauko oro temperatūra. Didesnio ploto individualaus namo apšildymas kainuotų dar daugiau. Mūsų šalyje tai – nemaži pinigai. Dar viena santykinai nauja šildymo idėja yra infraraudonųjų spindulių šildymas. Šios įrangos pardavėjai sako, kad įsirengti tokią šildymo sistemą gana pigu. Pasak jų, šildymo plokštės su įrengimu kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Taip pat, pasak jų, taupoma ir elektros energija, nes ši šildymo sistema šildo ne orą, o daiktų (baldų, sienų ir kt.) paviršius ir dėl to patys daiktai tampa šildytuvais. Tačiau, jei šis šildymo būdas taip veikia daiktus, tai jis neišvengiamai veikia ir žmones. Viešojoje erdvėje galima rasti informacijos, kad ilgiau pabuvus patalpoje, kurioje įdiegtas infraraudonųjų spindulių šildymas, imamas justi nuovargis, oda gali išsausėti, kilti kitų problemų. Galima pajusti, kad vienas jūsų šonas šyla, kitas – šąla. Specialistai pataria infraraudonųjų spindulių šildymo plokštes naudoti nebent kaip papildomą sistemą, kuria galima pakeisti malkinį, granulinį, geoterminį ar dujinį šildymą.

INŽINERIJA

GE ERMINIS IL MAS KOMFORTIŠKAS IR EKOLOGIŠKAS Geoterminis šildymas – tai šiuolaikiškas, patogus ir ilgalaikis būdas ne tik šildyti, bet ir vėsinti namus, tiekti karštą vandenį. Visa reikalinga energija gaunama iš gamtos. Šis būdas gali būti pritaikomas įvairios paskirties pastatuose: tiek privačiuose namuose, tiek naujos statybos bei renovuojamuose daugiabučiuose bei administracinės ir pramoninės paskirties pastatuose. UAB „Gelmita“ projektų vadovas Rolandas Mackonis dalijasi patarimais apie geoterminį šildymą.

Geoterminio šildymo pranašumai: Geoterminio šildymo sistema garantuoja ne tik šilumos tiekimą, bet ir patalpų vėsinimą bei karšto vandens tiekimą. Komfortas – nereikia kūrenti, valyti pelenų, kaminų, kasdien vaikščioti į katilinę. Patogus ir paprastas valdymas pulteliu ar telefonu. Ekologiškas ir saugus – nėra jokio degimo proceso, į aplinką nepatenka jokių teršalų. Plačiai pritaikomas įvairaus stiliaus pastatams, nepaisant paskirties ploto. Net ir didesnis pradinis indėlis nėra trūkumas. Nuo pat pirmos dienos vartotojas už energiją moka mažiau, nei naudodamas kitus šildymo šaltinius, todėl per 5–7 metus investicijos atsiperka.

projektinėje pastato stadijoje, galima sumažinti investicijas ir užtikrinti greitą pradinės investicijos „sugrąžimą“. Kaip užtikrinti, kad šis pasirinkimas būtų efektyvus? Geoterminių gręžinių sistemos techninis projektas turi būti rengiamas visiems geoterminiams gręžiniams, neatsižvelgiant į šildymo galią. Projektuojant geoterminių gręžinių sistemą, didesnę kaip 30 kW nominaliosios galios, būtina įrengti bandomąjį gręžinį, kuriame atliekami geofiziniai tyrimai sklypo geologinei sąrangai ir uolienų šiluminiam laidumui nustatyti. Atlikus tyrimus parenkamas racionalus geoterminių gręžinių skaičius, gylis ir išdėstymas. Labai svarbu, kad geoterminiai gręžiniai būtų įrengti teisingai, t. y. gręžskylė su joje sumontuotu šilumokaičiu užpildyta vandeniui mažai laidžiu skiediniu , kuris užtikrina vandeningų sluoksnių izoliavimą bei gerus šiluminės energijos mainus tarp žemės gelmių ir šilumokaičiu cirkuliuojančio nepavojingo aplinkai šilumnešio.

Nuo projektavimo iki realizavimo

Kitas svarbus aspektas – profesionaliai atlikti visi inžineriniai darbai: grindinio šildymo, šildomųjų ir vėsinamųjų kapiliarinių lubų, vėdinimo sistemos įrengimas.

Puiki šildymo sistema yra vienas iš idealaus namo elementų, todėl dar projektavimo metu svarbu, kad užsakovas numatytų, kokią šildymo technologiją pasirinkti geriausia. Vienas tokių sprendimų – geoterminis šildymas. Pasirinkus šį sprendimą ir viską teisingai suplanavus dar

Vis dėlto ne tik paruošimo darbai yra kritiškai svarbus procesas. Be tinkamai pasirinktos įrangos, teigiamo rezultato pasiekti neįmanoma. Įrangą būtina rinktis ypač atsakingai, preciziškai, atsižvelgiant į kiekvieno gamintojo ir platintojo siūlomus produktus bei sprendimus. Gaminys

INŽINERIJA

privalo turėti visus reikalaujamus europinius sertifikatus, tiekiamas profesionaliam gamintojui atstovaujančios įmonės, turinčios patikimą servisą. Itin svarbus ir įrenginio valdymas. Jis turėtų būti patogus ir sumanus apie galimus įrenginio sutrikimus turėtų būti informuojama nuotoliniu būdu. Šilumos siurblys gali atlikti ne tik šildymo, bet ir vėsinimo funkciją vasaros metu, tad reikėtų būtinai įvertinti ir tai. Renkantis įrangą, vertėtų įvertinti ir garantinius laikotarpius. Kartais vartotojai pervertina savo jėgas ir mano, kad gali savarankiškai nusipirkti šilumos siurblį, pasikviesti pažįstamą meistrą, kad jį sumontuotų, ir taip naudotis geoterminio šildymo pranašumais. Tačiau, sutrikus šilumos tiekimui, būtų neaišku, iš ko reikalauti atsakomybės – iš šilumos siurblio gamintojo ar montuotojo. Todėl įmonės „Gelmita“ projektų vadovas R. Mackonis pataria pasirinkti tinkamą rangovą, kad gautumėte visą paketą paslaugų iš vienų rankų – nuo projekto parengimo iki gręžinių, bei inžinerinių sistemų, katilinės įrengimo . Labai svarbu, kad įmonė turėtų visus reikiamus atestatus ir leidimus dirbti toje srityje, o darbus atliktų kvalifikuoti ir patyrę specialistai. Geoterminis šildymas administracinės ir pramoninės paskirties pastatuose Pramonės ir administracinės paskirties pastatuose projektavimo metu svarbu atlikti objekto energinį modeliavimą ir numatyti, kokie energijos kiekiai reikalingi šildant ir vėsinant, tada užsakovas gali lengvai įvertinti būsimas

įrengimo ir eksploatacines išlaidas. Administraciniuose pastatuose būna daug vitrininių langų, per kuriuos patenka daug šilumos iš saulės energijos, patalpos viduje natūraliai įkaista ir nuo ten dirbančių žmonių, ir nuo veikiančios įvairios technikos, todėl vėsinimo sistema tampa būtinybe. Dažnai tokius pastatus įsirengiančios bendrovės permoka, vietoje geoterminio šildymo pasirinkdamos alternatyvias šildymo sistemas ir dar papildomai įsirengdamos oro kondicionavimą. Juk pasirinkus geoterminį šildymą papildomos kondicionavimo sistemos nebereikia – inovatyvi sistema užtikrina, kad bus pasirūpinta ir pernelyg šylančiu, ir sparčiai vėstančiu patalpų oru. Svarbu pabrėžti, kad neretai pramoninės ir administracinės paskirties pastatai neturi daug laisvo žemės ploto, todėl gręžiniai gali būti įrengiami ir po pastatu. Tačiau tai svarbu numatyti tuo metu, kai pastatas tik projektuojamas. Aplinkoje esančios šilumos naudojimas patalpoms šildyti yra esminis modernaus ir ekologiško geoterminio šildymo veikimo principas, kurio naudą bei potencialą pripažįsta vis daugiau statybos projektus realizuojančių įmonių ir pavienių individualių namų gyventojų. Svarbu, kad visuomenė, siekdama gyventi kokybiškai ir tvariai, sugebėtų įvertinti tinkamo šildymo aktualumą ir pasirinktų tai, kas saugu, patikima ir ekonomiška.

Daugiabutis Vilniuje, kuriame įrengtas geoterminis šildymas.

INFRASTRUKTÅªRA

INFRASTRUKTŪRA

KINAS MIESTE IR UŽ JO RIBŲ

Kinas visada buvo miesto ženklas. Ir tada, kai naujasis brolių Lumière’ų išradimas sutraukdavo minias pasižiūrėti „judančių paveikslėlių“ (pats pirmasis filmas buvo atvažiuojančio garvežio vaizdinys – jį išvydę dauguma žiūrovų pašoko iš savo vietų ir puolė prie išėjimo, išsigandę, kad traukinys jų nepervažiuotų). DR. KRISTINA STANKEVIČIŪTĖ Vilniaus Gedimino technikos universitetas Kūrybinių industrijų fakultetas

Ir tada, kai keliaujantys komersantai rodydavo filmus apleistose pašiūrėse, daržinėse ir bet kur, kur buvo vietos kino projektoriui pasistatyti. Ir tada, kai kinui buvo pastatyti specialūs pastatai – pirmieji kino teatrai (Vilnius ir Kaunas buvo vieni pirmųjų pasaulio miestų, skyrusių tam atskiras nuolatines patalpas. Pirmasis toks pastatas Vilniuje duris atvėrė 1905 m. ir vadinosi – o taip! – „Iliuzija“). Ir tada, kai buvo kino aukso amžius, nes jis buvo populiariausia pramoga (tarpukario Vilniuje veikusius 12 kino teatrų kasmet aplankydavo daugiau kaip 2 mln. žiūrovų. Pokario metais miesto kino teatrų lankomumas buvo milžiniškas – amžininkai pasakoja apie grūstyse suplėšytus drabužius ir mėlynes ant šonų). Ir tada, kai kinui iššūkį metė televizija, o iliuzijų pasaulis tapo pavaldus asmeninėms žiūrovo užgaidoms, nes jį galima buvo įjungti ar išjungti pagal kiekvieno norą (kine juk taip negalima, tiesa?). Tačiau labiausiai miesto atributu kinas buvo tada, kai atsirado vidiakai, ir, norint pažiūrėti filmą, iš namų eiti nebereikėjo, užtekdavo išsinuomoti vaizdo kasetę (paprastai su tuo siaubingai juokingu sniaukrojančiu rusišku įgarsinimu, kuris pats savaime yra 9-ojo deš. kino legenda). Nes eiti į kiną visada buvo kažkas daugiau nei tiesiog ketinimas pasižiūrėti filmą (nors kino pradžioje filmo žiūrėjimas irgi buvo svarbus). Eiti į kiną nebuvo taip komplikuota, kaip eiti į teatrą – nereikėjo šventinių drabužių ar pasiimti batelių persiauti (mamos ir kitos vyresnio amžiaus ponios į teatrą visada nešdavosi gražesnį rankinuką ir maišelį su bateliais – stebėti spektaklį su žieminiais batais buvo nepagarba teatrui, o šventinio rankinuko ir celofaninio maišelio kombinacija greta išeiginės aprangos visiškai nestebino). Kine nebuvo pertraukų, kurių metu

reikėtų keistai kaip mokykloje vaikščioti ratu po vestibiulį, ir apskritai – kinas buvo žymiai paprastesnė bei greitesnė pramoga. Ir daug romantiškesnė. Nes į kiną eidavo visų pirma jaunimas, ir, kaip jau minėta, filmo žiūrėjimas buvo tikrai ne pirmoji priežastis, dėl kurios į jį būdavo einama. Ėjimas į kiną buvo nuotykis, ir jau vien dėl to labai romantiškas užsiėmimas. Tiesą sakant, dabar sunku net prisiminti, kodėl tai buvo nuotykis – gal kad tai vykdavo ne kasdien, gal kad eidavome su draugais ir pasirodydavome kitais amplua nei paprastai, gal romantiką kūrė kino salės tamsa ir didžiuliame ekrane stebimi svetimi gyvenimai... Kaip ten bebūtų, aišku tik viena: jei vaikinas kviesdavo „į kiną“, reiškė, kad tai – rimta... Ir dar – kinas visada buvo mieste. Net jei kino teatras buvo šalia namų, o miesto centras – visai į kitą pusę, išgyvenama patirtis būdavo panaši: tiek mieste, tiek kine jausdavaisi pabuvojęs centre, kartu su kitais patyręs kažkokią asmenybės transformaciją (aišku, žiūrint vidiakus, transformacijų irgi būdavo, bet tai – nesulyginami dalykai...). Net tada – visai neseniai – kai atsirado kokybiškas namų kinas, ir tada, kai jis tapo daugmaž įperkamas didžiajai publikos daliai, kinas išliko neatskiriama miesto gyvenimo dalimi, vienu ryškiausių jo atributų. Ir tik kai prekybos centrai decentralizavo miesto gyvenimą bei uzurpavo kino teatrus, o miestas virto vartojimo, o ne kultūros sinonimu, tapo akivaizdu, kad romantiškas miesto ir kino ryšys turi būti atnaujintas. Žvaigždėto dangaus romantika Suderinti vasaros nakties romantiką su kino filmų demonstravimu sugalvojo – sunku patikėti – praktiškieji vokiečiai. Pirmieji kino seansai po atviru dangumi įvyko

INFRASTRUKTÅªRA

INFRASTRUKTŪRA

apie 1916 m. Berlyne. Truputį vėliau tais pačiais metais lauko kinas pasirodė Australijoje – Brumo miestelio kino teatras „Sun Pictures“ įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausiai istorijoje veikiantis kino teatras po atviru dangumi. Nieko keista, kad ši vasariška pramoga paplito visame pasaulyje – jai reikia tik projektoriaus, ekrano ir įgarsinimo sistemos, o nenorintieji sėdėti ant žemės gali atsinešti savo kėdes. Komfortą dievinantys amerikiečiai ėjo dar toliau: 1933 m. Naujajame Džersyje pradėjo veikti pirmasis drive-in kinas, kuriame filmus buvo galima žiūrėti neišlipus iš automobilio. Naujoji mada išplito po visas Valstijas, o senų kadilakų minia priešais didžiulį kino ekraną tapo autentišku 7-ojo deš. Amerikos vaizdeliu. Ši mada atkeliavo ir į Europą. Pirmasis toks kino teatras atsirado Frankfurte, jis veikia ir šiandien. Paprastų lauko kino teatrų skaičius irgi nuolat augo – pavyzdžiui, Atėnuose 7-ajame deš. buvo daugiau nei 600 kino teatrų po atviru dangumi. Nors susižavėjimas lauko kinu niekada nebuvo dingęs iš kino pasaulio, naują gyvybę šiai vasaros tendencijai įkvėpė 9-ajame deš. atsiradę pripučiami ekranai. Lauko kino salės įrengimas tapo dar paprastesnis – tokia per kelias minutes galėjo virsti beveik bet kuri erdvė. Kino teatras miesto aikštėje Tai, kad kinas po žvaigždėmis yra miesto reginys, patvirtina ir gražiausių atvirų kino erdvių sąrašai, kurių viršūnėse – turtingą kultūros istoriją turintys miestai: Bolonija (Piazza Maggiore aikštėje vykstanti „Cineteca di Bologna“), Barselona (erdvė prie Montžuiko pilies Sala Montjuic), Paryžius (parke La Villette vykstantis „Cinéma en Plein Air“), Lokarnas (Didžiojoje miesto aikštėje Piazza Grande vykstantis filmų festivalis), Viena (Karlsplatz aikštės „Kinas po žvaigždėmis“), Bukareštas („Gradina cu Filme“ atviroje miesto sodo terasoje) ir daugybė kitų. Daugelyje šių vietų įėjimas nemokamas, o žiūrovai gauna paplūdimio kėdę ir pledą apsisaugoti nuo vakaro vėsos. Vietos prie vandens – taip pat populiarios. Čia reikėtų paminėti Amsterdamą, kur filmai demonstruojami jaukioje Stenen Hoofd krantinėje (filmų festivalis „Pluk de Nacht“) arba Roma, kur Tibro upės salelėje kasmet nuo birželio iki rugsėjo vyksta „Kino salos“ (L’Isola Del Cinema) festivalis. Na, o Londonas visko pertekusiems savo miestiečiams siūlo filmus žiūrėti ant stogo. Kino entuziastai gali rinktis net iš penkių skirtingų „Rooftop Film Club“ erdvių: „Bussey Building“, „The Roof East“, „Queen of Hoxton“, „Kensington Roof Gardens“ bei „Tobacco Dock“ (beje, klubas „Rooftop Film“ veikia ir JAV – jei vyksite į Niujorką ar Los Andželą, galite ten apsilankyti). Ši pramoga nėra nemokama, bet siūlo įvairių laikotarpių kinematografo programą – nuo „Pusryčių pas Tifani“ (1961) iki „Asai“ („Top Gun“, 1986) ar „Pradžia“ („Inception“, 2010). Kinas už miesto Dalis įspūdingiausiais tituluojamų kino teatrų įsikūrę ne mieste, o greta jo, ir žiūrovus vilioja savo išvaizda, lokaci-

ja ar originalia koncepcija. Kaip vieną įdomiausių galima minėti Graikijos Santorino saloje prie pat Kamarijo miestelio įsikūrusį „Cine Kamari“, veikiantį nuo 1987 metų. Nuostabi aplinka ir atmosfera, A klasės filmai bei pagarba architektūrinėms salos tradicijoms kuria unikalią erdvę, puikiai vertinamą tarptautinės bendruomenės. Bilietas kainuoja 8 eurus, o įstaiga suvokia savo svarbą vietos bendruomenei ir aktyviai prisideda prie jos gyvenimo (rengia koncertus, teatro renginius bei šventes). „Shooting Star RV Resort“ Denveryje, Kolorado valstijoje, leidžia patirti tikrąją amerikietiško kino po atviru dangumi dvasią. Čia kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį iškart po saulėlydžio į „kino salę“ išrieda klasikiniai 7-ojo deš. automobiliai, kuriuose įsitaiso tradicinio Holivudo kino entuziastai. Tokios „ložės“ nuomos kaina – 20 dolerių vakarui, bet galima atsinešti ir savo kėdę bei pledą. Savo automobiliais atvažiuoti į šį kino teatrą neleidžiama (nes tai nėra tikras drive-in, o ir šiuolaikiniai automobiliai visiškai nedera su klasikinio kino po žvaigždėmis idėja). Nuostabiausių kino teatrų po atviru dangumi sąrašuose galima rasti ir viešbučių ar restoranų, dažnai pasiekiamų tik juose viešintiems svečiams. Čia būtina paminėti „Soneva Kiri Cinema Paradiso“ Tailande, „Soneva Fushi“ Maldyvuose, „The Miami Beach Edition“ Majamyje bei prabangių SPA viešbučių tinklą „Six Senses“, įsikūrusį gražiausiose pasaulio vietose (atkreipkite dėmesį į Tailande ir Omane esančius „Six Senses“ lauko kino teatrus). Iš restoraninių lauko kino teatrų išsiskiria restoranas „Amante“ Ispanijos Ibisoje, kuriame vyksta filmų naktys. Aukštai ant uolų tarp žaliuojančios augalijos įsikūręs restoranas kino žiūrovams siūlo ne tik puikų maistą ir nuostabius vaizdus, bet ir žmogaus ūgio sėdmaišius, šiltus pledus, taurę puikaus putojančio cava ir neribotą kiekį spragėsių. Šis malonumas kainuoja 30 eurų, o dalyvavusieji teigia, kad jis to vertas. Lauko kino egzotika Tačiau yra ir tokių egzotiškų lauko kino teatrų, kurie prieinami visiems. Vienas įdomiausių – „Hot Tub Cinema London“, arba Karštų kubilų kino teatras. Jo formulė paprasta: puikūs filmai, nuostabios erdvės ir daugybė karšto vandens kubilų. Į kubilą telpa 6–7 žmonės, jį galima užsisakyti visą ar tik kelias vietas. Verslo idėja kilo po vieno gerai pavykusio asmeninio vakarėlio, ir štai jau aštuonerius metus filmų žiūrėjimu karštuose kubiluose gali džiaugtis daugybė londoniečių. Šiemet unikalaus kino teatro idėja pasiekė ir Niujorką bei Sidnėjų, taigi užsukite, jei būsite netoliese. Vienoje kino salėje telpa apie 30 kubilų, du ekranai bei aukščiausios kokybės garso sistema. Na, o Holivude veikiančio kino teatro po atviru dangumi „Cinespia“ koncepcija iš pažiūros gana makabriška. Ši kino erdvė įsikūrusi kapinėse „Forever“, kuriose ilsisi Holivudo kino legendos, todėl žiūrovai, nesutelpantys į jiems skirtą aikštę, dažnai turi įsitaisyti tiesiai tarp antkapių. Prasidėjęs kaip išskirtinė draugų grupės, mėgusios senąją Holivudo klasiką, pramoga, per 16 metų renginys tapo masiniu: savaitgalio naktimis kapinės „Forever“ virsta

INFRASTRUKTŪRA

milžiniška svetaine, kurioje filmus žiūri, pramogauja ir iškylauja 4 tūkst. žmonių minia. Filmai rodomi ant didžiulės baltos kapinėse esančio mauzoliejaus sienos – argi ne puikus būdas atiduoti pagarbą praeities kino legendoms? Šiame kino teatre taip pat siūloma originali pramoga – teminės fotobūdelės, įrengtos pagal rodomo filmo atmosferą. Vis dėlto reikia pripažinti, kad labiausiai kvapą gniaužiančius išgyvenimus siūlo kinas po atviru dangumi, kuris nėra įsikūręs mieste. Čia galima paminėti Ledo viešbučio kino salę Jukasjervio kaimelyje Švedijoje, 200 km už poliarinio rato (tačiau nepamirškime, kad Ledo viešbutis yra kasmet statomas iš naujo ir kino salė ten būna ne visada). Arba amfiteatrą „Red Rocks“ šalia Denverio miesto Kolorado valstijoje, JAV, (natūraliai susiformavusį uolinį amfiteatrą Raudonųjų Uolų parke, kuriame telpa daugiau nei 9500 žiūrovų). Šis geologinis reiškinys – vienintelis natūralios kilmės akustiškai tobulas amfiteatras pasaulyje. Na, o absoliučiai pirmą vietą egzotiškų kino teatrų sąraše be konkurencijos užima Plūduriuojantis kino teatras, kurį 2012 m. įgyvendino vokiečių architektas Ole Scheerenas kartu su Tailando „Yao Noi“ fondu. „Archipelago kinas“ buvo įkurtas Nai Pi Lae lagūnoje netoli Kudu salos Tailande. Natūralių vertikalių uolų suformuotoje įstabaus grožio įlankėlėje ant vandens buvo įrengtas mobilus ekranas su garso sistema, o žiūrovams pastatyta atskira plūduriuojanti platforma, įrengta ant perdirbtų vietinės žaliavos plaustų, ant kurių čiabuviai žvejai augina omarus. Surišus keletą tokių parengtų plaustų modulių, buvo pagaminta mobili plokštuma, ant kurios buvo sustatyti sėdmaišiai kino žiūrovams. Tokią platformą galima bet kada išardyti, o prireikus vėl surinkti, naudoti kitoms bendruomenės reikmėms – kaip žaidimų aikštelę ar renginių sceną. Žiūrovai, kuriems teko dalyvauti šio kino teatro seansuose, sunkiai galėjo nusakyti savo pojūčius: „stebuklinga, efemeriška“, „dvasinga, pirmykštė kinematografinė patirtis“, „neabejotinai viena nuostabiausių kino naktų“, „tarsi būčiau miręs ir patekęs į rojų“...

Lietuviškas lauko kinas Džiugu, kad lietuviškas kinas po atviru dangumi iš esmės neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir beveik nenusileidžia garsiausioms lauko kino salėms. Nuo 2010 m., kai buvo pradėti organizuoti pirmieji lauko kino seansai Lietuvoje, turime: Vilniuje kino centrą „Pasaka“, kiną ir miesto centre, ir prie pilies (nemokami kino seansai prie Kauno pilies), ir pilyje (šiemečiai „Kino po žvaigždėmis“ seansai Vilniuje vyksta Valdovų rūmų kieme), ir prie vandens („Krantinės kinas“ Kaune), ir keliaujantį kiną miesteliuose („Kino karavanas“). Galbūt dar neišbandėme filmo žiūrėjimo ant vandens, tačiau galime pasigirti, kad esame surengę tokį koncertą – turint valtį, jį buvo galima išgirsti 2016 m. Kaune, kur Lampėdžio ežero viduryje įrengtoje scenoje dainavo L. Adomaitis ir V. Bareikis. Lietuvoje turime ir patogius krėslus (ar labiau gultus) siūlančią lauko kino salę („Romuva“ Kaune), ir restoraną

su kino sale (taip bendradarbiauja kino teatras „Pasaka“ ir restoranas „La Boheme“ Vilniuje). Atvirose erdvėse demonstruojamus filmus galima stebėti nuo savo pledo ar sulankstomos kėdutės, einant į kiną Valdovų rūmuose galima neštis savo apklotą ar pirkti brangesnį bilietą su įskaičiuotu pledu ir patogiu sėdmaišiu. Daugumoje lauko kino erdvių galima įsigyti gėrimų ir užkandžių arba atsinešti savo (pavyzdžiui, dviejų patiekalų vakarienę penkiems asmenims – tikra istorija!). Įdomiausia tai, kad, nepaisant permainingų ir visiškai tokio pobūdžio veiklai nepalankių Lietuvos orų (didžiausią pavojų kelia lietus ir audros – šią vasarą nepavyko pamatyti net keleto filmų Valdovų rūmuose, nes seansai buvo atšaukti dėl audros arba liūties), žiūrovų „Kine po žvaigždėmis“ netrūksta. Tikriausiai dėl to, kad kinas po žvaigždėmis yra romantiškas ir vis dar neįprastas miesto reiškinys, leidžiantis mėgautis gamtos ir kultūros sinteze, supant komfortiškai atmosferai. Kinas išlieka svarbus miestų gyvenime: Vakaruose daug diskutuojama apie kino centrų įtaką bendruomenei formuoti miesto rajonuose. Lietuvoje taip pat vis dažniau kalbama apie tai, kad kino filmų demonstravimas padeda suburti bendruomenę. Štai Kauno „Romuvos“ kino centro direktorė sako, kad rengdami naktinius vasaros kino seansus romuviečiai įsitikino, jog šiuolaikiniam žmogui svarbus ne tik kokybiškas kino filmų turinys, bet ir išliekančios emocijos, vienos bendruomenės jausmas. Miestas yra bendruomenė. Kinas po žvaigždėmis mums primena, ką tai reiškia, o kartu leidžia išlįsti iš kasdienio savo kiauto ir svetima istorija atveria mums bendrabūvio, kaimynystės žavesį. Kaip sako „Cinespia“ įkūrėjas Johnas Wyattas: „Filmai namuose niekada nepakeis kino. Kinas pergyveno televizijos ir namų kino iššūkius, pergyvens ir parsisiunčiamų filmų erą. Niekas negali sutrukdyti žmonėms, norintiems kartu išgyventi puikią istoriją, stebimą ekrane.“ 

ARCHITEKTŪRA

N VA RI K S KĖ ŽI SIS EM S NE TIK SALIŲ ERDVĖMS Pasak UAB „Scenos techninis servisas“ (StS) direktoriaus Lauryno Paškevičiaus, ispanų įmonės „Figueras“, kurios specializacija – auditorinių, teatro, kino, konferencijų salių, laukiamojo kėdžių gamyba, atstovo mūsų šalyje, gaminiai išsiskiria technologiniais parametrais, dizaino novatoriškumu, o gamintojas yra parengęs 40 tūkst. projektų visame pasaulyje.

Kuo „Figueras“ produktai geresni už kitų gamintojų, kad UAB „Scenos techninis servisas“ tapo jų platintoju? Dirbame su geriausiais. Patys galime pasiūlyti didžiausią Lietuvoje įvairaus dydžio standartinių ir nestandartinių scenų pasirinkimą, esame ne vienos įsimintinos šventės, spektaklio, koncerto, skirto tiek mažoms, tiek tūkstantinėms minioms, rengimo ašis. Tad sukaupta patirtis leidžia rinktis ir novatoriškus sprendimus galintį pasiūlyti 85 metus rinkoje esantį, aukštus standartus ir kokybišką asortimentą turintį, lankstumu, greitai atliktu darbu ir profesionalumu išsiskiriantį partnerį. Kėdžių gamintojų yra tikrai ne vienas, bet galinčių pasiūlyti jas viso pasaulio rinkai – vos keturi. „Figueras“ specializacija – nuo vienetinių rankų darbo kėdžių, skirtų arabų šeichams, iki judančių ar fiksuotų šių gaminių, jų sistemų, kurios gali būti montuojamos auditorijose, universitetuose, klasėse, koncertų, kino salėse, gamyba. Įmonė taip pat turi atskirą grupę gaminių viešojo laukimo erdvėms: oro uostams, ligoninėms, autobusų stotims, prekybos centrams, bei kėdžių, skirtų vietoms, kuriose reikia, kad gaminiai būtų gerokai labiau atsparūs aplinkos poveikiui, t. y. arenoms, stadionams. Mūsų partnerio gaminiams būdingas patogumas, lankstumas, komfortas, ergonomika, jiems suteikiama nuo dvejų metų garantija minkštosioms dalims ir ketverių metų garantija struktūrinėms dalims. Norėtųsi pabrėžti techninius jų kėdžių bruožus. Vienas svarbiausių – bet kur atpažįstamas dizainas. Antras pranašumas – techninis aspektas. Sėdynės pagamintos iš ypač atsparių medžiagų,

nes paprastai įrengiamos intensyviai naudojamose vietose, todėl turi būti patvarios. Dauguma kėdžių gaminamos naudojant integruotos formos sistemą. Tai reiškia, kad sėdynės ir atlošai kuriami iš suformuotų poliuretano putų, kuriose yra vidinė metalinė struktūra su plokščiomis spyruoklėmis ir apmušalais, visiškai integruotais putose to paties proceso metu, kai jos gaminamos. Dėl šios sistemos kiekviena sėdynė gali būti kompaktiška, be siūlių ir dygsnių, kurie gali nutrūkti. Tai leidžia išlaikyti struktūrą, net bėgant metams. Vienas svarbiausių „Figueras“ sėdynių vidinių bruožų, dėl kurio jos yra ypač atsparios – sėdynę, atlošą ir šoninio skydelio bloką prilaikanti centrinė plieninio tiltelio atrama. Viešosiose erdvėse svarbus saugumas. Ar gamintojas sprendžia šį klausimą? Naudojant kėdes bendrosiose patalpose, siekiant išvengti pavojaus, be abejonės, turi būti atsižvelgta į saugą. Jos neturi jokių pavojaus atveju trukdančių elementų, montuojant griežtai laikomasi visų šalies, kurioje montuojama, saugos normų. Naudojamos gaisrui atsparios medžiagos ir į daugumą modelių, siekiant papildomo saugumo, galima integruoti TS ugnies barjerą. Visi „Figueras“ produktai atitinka tarptautinius gaisrinės saugos ir atsparumo ugniai reglamentus. Ar dirbama ir su akustikos specialistais? Įmonė bendradarbiauja su akustikos planuotojais. Naudojamos teatruose, auditorijose ir filharmonijose, scenos

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

menų centruose specialiai šiam segmentui sukurtos kėdės turi tenkinti akustikos reikalavimus. Su „Figueras“ projektais kartu dirba ir akustikos specialistai, kad būtų tenkinami erdvei keliami standartai. Įvairų akustinį efektyvumą specialistai gali išgauti naudodami parinktą tam tikrą naudojamų medžiagų, t. y. putų, apmušalų, medienos, plastiko, derinį. Specialiai apskaičiuojamos ir derinamos garso sugerties reikšmės, kad būtų pasiektas pageidaujamas rezultatas. Pavyzdžiui, putos gali būti storesnės arba plonesnės, daugiau arba mažiau akytos, sėdynėse ir atlošuose esantys medienos ir plastiko korpusai gali būti perforuoti mikroskylutėmis, kad sugertų stipriau arba silpniau. Pagaliau neseniai įmonė gavo papildomą ekologiško dizaino sertifikatą. Jis taikomas produktų dizainui, atsižvelgiant į aplinkosaugos aspektus, pavyzdžiui, gamybai naudojamų medžiagų tvarumą, ekologiškus gamybos procesus, netoksiškų medžiagų naudojimą. Ar automatinių (judamųjų) kėdžių sistemų valdiklius patogu naudoti? Taip. Mūsų atstovaujamos įmonės „Figueras“ judamosios sėdynių sistemos gali būti automatinės arba rankinės. Automatinės sistemos paremtos atskirų sėdynių eilių judėjimo sistema, valdoma srieginės pavaros variklio su loginiu valdikliu ir centriniu kompiuteriu, leidžiančiu konfigūruoti sėdynių eiles. Komunikacijos tarp kiekvienos vientisos sėdynės arba sėdynių eilės sistema naudoja technologiją „Wi-Fi“, leidžiančią valdyti sėdynių padėties nustatymo judesius be laidų. Sistemai nereikalingos jokios specifinės priežiūros operacijos, išskyrus kasmetes valdymo dėžės elektrinių komponentų saugos patikras. Sistemos išbandytos beveik visomis sąlygomis ir taikomos įvairios technologijos, kad galima būtų sukurti dar geresnes. Ar lengva sumontuoti eilę? Kokia montavimo trukmė? Sėdynes montuoti lengva, jei tai daro profesionalūs montuotojai. Pavyzdžiui, mūsų įmonės darbuotojai, kurie išklausė specialius mokymus gamintojo techninėje bazėje, išlaikė kvalifikacinius egzaminus bei gavo kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus. Taip pat, jei montavimo proceso metu laikomasi sudaryto plano, griežtų matavimų ir atstumų. Vidutinis montavimo laikas priklauso nuo sėdynių tipo ir plano sudėtingumo, tačiau kiekvienas montuotojas gali sumontuoti nuo 15 iki 25 kėdžių per dieną. Atsižvelgiant į kėdžių tipą ir vietos matmenis, montavimas gali užtrukti nuo vienos dienos iki vieno mėnesio. Ar yra specialių kėdžių, sukurtų riboto mobilumo žmonėms? Daugumą „Figueras“ modelių galima pritaikyti neįgaliesiems, kad tenkintų visus nustatytus įstatyminius reikalavimus. Sukurta valdoma elektroninė pasukimo sistema leis atidaryti porankį į šoną, kad būtų lengviau atsisėsti riboto mobilumo žmonėms. Ši sistema, kurią galima įtraukti į gamybą ir kuri nepaveikia kėdės estetikos, buvo sėkmingai sumontuota „Hamer Hall“ (Melburne), „TV Academy“ Los Andžele ir panašiuose projektuose. Esant poreikiui, galima sumontuoti lengvai išimamas sėdynes,

kad neįgaliųjų vežimėliai galėtų užimti bet kurią sėdynių vietą (paprastai sėdynių eilės pradžioje). Tai įprastas sprendimas daugumoje šalių. UAB „StS“, Aukštaičių g. 6, LT-11341 Vilnius, el. p.: mail@sts.lt, tel.: +370 5 275 2219, www.sts.lt

UAB „PLUNGĖS BALDAI“ Mažmeninė prekyba I Didmeninė prekyba I Baldų gamyba Minkštas kampas „OSKARAS“ – 649 € Ypatingas pasiūlymas: kaina išlieka tokia pati, renkantis net iš 300 skirtingų audinių! Pasiūlymas galioja iki 2017 m. lapkričio 30 d.

UAB „PLUNGĖS BALDAI“ I MINKŠTAS KAMPAS „OSKARAS“  649 € Nuolaidą gauti itin paprasta. Išsikirpkite, nufotografuokite arba išsispausdinkite nuolaidos kvitą. Pateikite apsipirkimo metu. Nuolaida galioja visame „Plungės baldų“ parduotuvių prekybos tinkle. Pasiūlymas galioja iki 2017 m. lapkričio 30 d. * Laisvės pr. 62, Vilnius, PC Audėjo baldų centras, II aukštas, pbvilnius@plungesbaldai.lt, tel. 8 677 58 707 * Dariaus ir Girėno g. 38C, Plungė (už pervažos į dešinę, „Plungės baldų“ teritorijoje), tel. 8 696 00 003, el. paštas parduotuve@plungesbaldai.lt Visas mūsų parduotuvių prekybos tinklas pateiktas svetainėje www.plungesbaldai.com El. paštas kestutis@plungesbaldai.lt, www.plungesbaldai.com, paskyra www.facebook.com/UAB-Plunges-baldai

INFRASTRUKTŪRA

M ke io anga au at aikė pirmuosius an mus Pagal visuomenės sveikatos normas, leistinas triukšmo lygis lauke negali viršyti 65 dB. Tačiau, kai kuriais duomenimis, prie didžiųjų magistralių ar geležinkelio gyvenantys žmonės patiria ir 90 dB triukšmą, panašus jis būna ir didmiesčiuose piko metu. Ir, nors ilgainiui prie tokio triukšmo, rodos, priprantama, jis gali pridaryti neatitaisomos žalos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplink gyvenančiai faunai, turėti neigiamų pasekmių ekonomikai. JŪRATĖ PILIBAITIENĖ

INFRASTRUKTÅªRA

INFRASTRUKTŪRA

poringumo, standumo, nusidėvėjimo bei paties mišinio, kuriuo kelias buvo patiestas. Triukšmą lemia ir padangų skaičius, matmenys, protektoriaus gylis ir forma, struktūra. Prie šių faktorių prisideda ir oro sąlygos (temperatūra, lietus, vėjas) bei vairavimo elgsena – tai, kokiu greičiu važiuojama, kaip greitis kinta ir kaip stabdoma. Išeitis – tiesti mažatriukšmes kelio dangas

Pasaulio sveikatos organizacija visuotinį triukšmą, įskaitant ir transporto sukeliamą, vertina kaip rimtą pavojų žmogaus sveikatai. Nuolat sklindantis triukšmas gali sukelti klausos aparato sutrikimų, sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, neigiamai paveikti nervų sistemą. Triukšmas sukelia nepageidaujamas pasekmes gyvenimo kokybei – žmogus tampa irzlus, sutrinka miegas, sumažėja darbo produktyvumas, mokymosi efektyvumas. Triukšmingose vietose sumažėja ir gyvūnų populiacija, nes jie paprasčiausiai migruoja ir gyventi pasirenka vietas arčiau natūralios gamtos. Galiausiai triukšmas neigiamai veikia ekonomiką – vietose, kur transporto eismas intensyvesnis, nuvertėja nekilnojamasis turtas, valstybė patiria socialinių ir ekonominių išlaidų. Europos Komisijos skaičiavimais, Europos Sąjungos socialinės ir ekonominės kelių bei geležinkelių eismo sukeliamo triukšmo išlaidos sudaro 40 mlrd. eurų per metus, iš kurių 90 % tenka lengviesiems automobiliams ir sunkiasvorėms transporto priemonėms. Prognozuojama, kad iki 2050 m. su triukšmu susijusios išlaidos pasieks 60 mlrd. eurų per metus. Triukšmo lygis priklauso nuo įvairių faktorių Važiuojanti motorinė transporto priemonė jau savaime kelia triukšmą, tačiau garso lygis priklauso ir nuo greičio. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto pateiktais duomenimis, važiuojant nedideliu greičiu, triukšmą kelia atskiros automobilio dalys (variklis, pavarų dėžė, dujų išmetimo vamzdis ir pan.), transporto priemonei išvysčius 40–120 km/val. greitį, dominuoja dėl padangos ir dangos sąlyčio susidarantis triukšmas, o važiuojant dar didesniu greičiu pagrindiniu triukšmo šaltiniu tampa automobilio aerodinamikos sukeliamas triukšmas. Triukšmo skirtumai priklauso ir nuo transporto priemonės rūšies – sunkusis transportas skleidžia iki 10 dB didesnį triukšmą nei lengvieji automobiliai. Kelių tyrimo instituto mokslininkų teigimu, automobilio triukšmo šaltinio priklausomybė nuo važiavimo greičio parodo, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti padangos ir kelio dangos sąlyčio metu susidarančiam triukšmui mažinti. Padangos ir dangos sąlyčio triukšmą lemia įvairių faktorių visuma. Jis gali susidaryti dėl pačios dangos paviršiaus tekstūros,

Siekiant mažinti triukšmą VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai siūlo efektyviau valdyti eismą, statyti triukšmo sienutes bei tunelius. Jie atkreipia dėmesį, kad tai būtų efektyvus būdas, tačiau susiduriama ir su kai kuriais barjerais. Visų pirma tokių priemonių įrengimas ir išlaikymas brangiai kainuoja, o kartais jų net neįmanoma įrengti dėl įvairių apribojimų. Bet yra ir netradicinių priemonių: mažatriukšmės padangos, aerodinamiškas automobilio kėbulas bei triukšmą mažinančios kelių dangos. VGTU Kelių tyrimo instituto specialistai nuo 2013 m. intensyviai atlieka mažatriukšmių asfalto dangų, pritaikytų Lietuvos sąlygoms, laboratorinius tyrimus. Poringojo asfalto mišiniai yra dažnai naudojami šiltesnio klimato šalyse, tačiau Lietuvoje šios dangos negali būti tiesiamos dėl jų jautrumo aplinkos temperatūros svyravimams ir, tikėtina, trumpo naudojimo laiko. Tuose regionuose, kur oro temperatūrų skirtumai didesni, dažniau taikomos mažatriukšmės optimizuotos paviršiaus tekstūros asfalto dangos. Tokių dangų sukūrimas paremtas tradicinių SMA ir AC mišinių optimizavimu padangos ir dangos sąlyčio triukšmui mažinti. Todėl, remdamiesi užsienio šalių patirtimi, mūsų specialistai laboratorijoje sukūrė keletą mažatriukšmių asfalto mišinių, pritaikytų Lietuvos klimato sąlygoms. Šie asfalto mišiniai išlaiko tradicinių mišinių funkcionalumą, tačiau dėl mažesnio asfalto mišinio didžiausios mineralinių medžiagų dalelės dydžio ir specialiai sumodeliuotos granuliometrinės sudėties jie išsiskiria optimizuota dangos paviršiaus tekstūra, kuri mažina padangos vibracijų susidarymą. Taip pat šiems mišiniams būdingas didesnis skaičius oro kiaurymių, sugeriančių kelio dangos paviršiumi sklindantį garsą, o lyjant lietui nuo paviršiaus greičiau nudrenuojamas vanduo. Atlikti lyginamieji laboratoriniai tyrimai davė teigiamų rezultatų, todėl nuspręsta įrengti bandomuosius ruožus su šiais mišiniais. Eksperimentinis ruožas pasiteisino 1,5 km ilgio bandomasis ruožas įrengtas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys. Šiame ruože per parą vidutiniškai važiuoja nuo 7 iki 10 tūkst. automobilių. Eismas šiame kelyje vyksta dviem kryptimis, o mažatriukšmė danga patiesta dešinėje automagistralės pusėje Panevėžio kryptimi. Triukšmą mažinančių asfalto mišinių bandomasis ruožas sudarytas iš devynių trumpesnių ruoželių, kurių viršutinis dangos sluoksnis įrengtas iš skirtingų asfalto mišinių, iš kurių trys – Lietuvos klimato sąlygoms pritaikyti asfalto mišiniai (TMOA 5, SMA 5 TM, SMA 8 TM). Skirtingų tipų dangos buvo patiestos tam, kad VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai galėtų atlikti ilgalaikius lyginamuosius tyrimus. Triukšmo matavimai šiame ruože atliekami kiekvienais metais pavasarį, du kartus – kai vidutinė oro temperatūra būna +5 ir +10–15 laipsnių. Prieš atliekant triukšmo matavimus, įrengtuose eksperimentiniuose ruožuose įvertinama dangos būklė, užfiksuojami pokyčiai ir pažeidimai. Pirmieji matavimai nuteikė optimistiškai – mūsų specialistų sukurti triukšmą mažinantys asfalto mišiniai, ypač SMA 5 TM ir SMA 8 TM, turi geresnių triukšmą mažinančių savybių nei tradiciniai asfalto mišiniai. Taip pat tikimasi, kad šie asfaltai galės būti naudojami ilgiau.

I N F R A S T R UISSN K T Ū 2424-578X RA

TAUSOKIME APLINKĄ!

Naujas požiūris į aplinką

www.aplinkosauga.eu 93

INFRASTRUKTŪRA

K K E IR IN VA I MIS GRĮSTAS KELIAS VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Daugiafunkcinė triukšmo užtvara „NOxer“

AB „Eurovia Lietuva“ jau daugiau nei 20 metų priklauso vienai didžiausių pasaulyje transporto infrastruktūros statybos ir miestų plėtros įmonių grupių „Eurovia“. Prancūzijos kapitalo įmonių grupė savo padalinius turi 15-oje Europos valstybių, o veiklą įgyvendina ne tik Europoje, Amerikoje, bet ir Azijoje. „Eurovia“ įmonių grupėje 2016 m. dirbo 38 tūkst. darbuotojų, o bendra apyvarta siekė 7,6 mlrd. eurų. Įmonės tikslų sąraše ypač svarbią vietą užima darbų sauga ir vykdomai veiklai taikomos inovacijos.

Kiekvienais metais personalo įgūdžiams tobulinti ir saugai darbe užtikrinti visuose „Eurovia“ padaliniuose skiriamas ypač didelis dėmesys. 2016 m. „Eurovia“ investavo 30 mln. eurų į darbuotojų mokymus ir skyrė 54 800 val. jiems įgyvendinti. Dalis grupės pelno naudojama moksliniams ir technologiniams tyrimams, siekiant didinti darbuotojų saugumą darbo vietose. Naujų technologijų sprendimams, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, įgyvendinti, eismo dalyvių saugumui didinti ir infrastruktūros ilgalaikiškumui bei tvarumui užtikrinti „Eurovia“ įmonių grupė skiria net 70 % savo išteklių. Vien Europoje įkurti du mokslinių tyrimų centrai – Prahoje ir Bordo – ieškantys sprendinių inovatyvioms idėjoms įgyvendinti.

„Jeigu nebūtų tradicijų ir inovacijų – nebūtų kokybės“, – teigia AB „Eurovia Lietuva“ integracinių ir vystymo projektų vadovas Zigmantas Perveneckas, įvardydamas, kad „Eurovia“ atliekamų darbų kokybė visuomet yra paremta aukšta darbo kultūra, patirtimi, atsakomybės jausmu ir inovatyvumu. Anot jo, „Eurovia Lietuva“ tikslas yra savo visais resursais ir žiniomis prisidėti prie kelių tinklo infrastruktūros plėtros. „Mūsų įmonės darbų kokybę lemia ne tik mūsų pačių įdirbis, bet ir tai, kad visuomet esame remiami savo patronuojančiosios kompanijos, kuri itin daug dėmesio ir lėšų skiria naujų sprendimų paieškoms“, – sako AB „Eurovia Lietuva“ direktorius Rytų regionui Audronius Šereika.

Lietuvoje veikiantis įmonių grupės padalinys iš esmės vykdo veiklą susisiekimo komunikacijų statybos ir tiesimo srityse. Įmonė taip pat gamina ir tiekia asfalto mišinius, bitumines emulsijas, polimerais miodifikuotus bitumus. Jos asfalto mišinių gamykla Mažojoje Riešėje – viena didžiausių asfalto mišinių gamyklų Vilniuje. 2009 m. sumontuotais naujais įrenginiais per valandą pagaminama iki 300 tonų asfalto mišinio. 2015 m. rudenį „Eurovia Lietuva“ atidarė modernią asfalto gamyklą Klaipėdoje ir įsitvirtino Vakarų Lietuvos rinkoje. Iš pradžių įmonė tiesė miesto gatves, užmiesčio kelius, o vėliau veiklą vykdyti pradėjo ir oro uostuose, geležinkeliuose, jūros uoste. Įmonė kartu su tarptautine patirtimi perėmė ir naujausias asfalto gamybos technologijas, kuriamas „Eurovia“ mokslinių tyrimų laboratorijose Prancūzijoje ir Čekijoje. Taiko technologinius sprendimus ir inovacijas, kurios iki šiol Lietuvoje dar nebuvo taikomos. Šiandien „Eurovia Lietuva“ – moderni, auganti, inovatyvi įmonė, kurioje dirba 274 darbuotojai.

Specialistai akcentuoja, kad pagrindiniai faktoriai, nulemiantys gero produkto ar statinio sukūrimą, yra patyrę specialistai, naudojama efektyvi, moderni (trijų matmenų valdymo) technika, garantuojanti puikius rezultatus, bei, žinoma, pasirinktos geriausios ir patvariausios medžiagos. A. Šereika taip pat primena, kad svarbios ne tik tradicijos, bet ir šiuolaikiškas požiūris. Įmonės pasiūlos sąraše – 55 inovatyvūs patentais apsaugoti statybos produktai, iš kurių penki efektyviai taikomi Lietuvos keliuose, t. y.: spalvotasis asfaltas „Viacolor“, triukšmą mažinantis asfaltas „Viaphone“, gerą rato sukibimą su danga užtikrinantis asfaltas „Rugovia TM“, dangų priežiūrai skirtas šlamo mišinys „Gripfibre“, atsikartojančių plyšių atsiradimo prevencinis asfalto sluoksnis „Viasaf“. „Eurovia Lietuva“ pirmoji šalyje pradėjo gaminti ir kloti spalvotąjį – raudoną, geltoną, oranžinį, žalią, mėlyną – asfalto mišinį „Viacolor“ (žymėjimas Lietuvoje – AC 8 VL). Būtent tokį

INFRASTRUKTŪRA

raudonos spalvos asfalto mišinį AB „Eurovia Lietuva“ specialiai naudojo dviračių takui Goštauto g., Vilniuje, nutiesti. Bendrovė spalvotąjį asfalto mišinį gamina įmonei priklausančiose asfaltbetonio gamyklose Vilniuje ir Klaipėdoje. Raudona mišinio spalva apima visą sluoksnio storį, tad taikant šią technologiją nereikia dažyti dangos, ypač, kad tai mūsų klimato sąlygomis tikrai neefektyvu ir dažnai gražiai atrodo trumpą laiką. Tokios spalvos danga vizualiai išsiskiria iš kitų dangų, skirtų pėstiesiems bei transportui, o tai palengvina eismo dalyvių suvokimą, kad ji yra skirta dviračių eismui. Išskirtinė spalva taip pat suteikia galimybę įrengti dviračių taką šalia gatvės. Raudonas asfaltas leidžia padidinti dviračių tako ir gatvės sankryžų saugumą. Be to, šios spalvos asfaltbetonio mišinys ne tik suteikia geresnį estetinį vaizdą, bet ir sukuria nepalyginamai didesnį važiavimo dviračiu komfortą nei lig šiol dviračių takams kloti naudotos raudonos trinkelės. Bendrovė „Eurovia Lietuva“ taip pat pirmoji Lietuvoje pagamino ir įrengė ypač ploną asfalto dangą ant Liubarto tilto Vilniaus mieste. Tradicinių viršutiniams sluoksniams skirtų asfalto mišinių storis yra 3,5 iki –4 cm, o plonų sluoksnių – 2,5iki –3,5 cm. Tačiau įmonės siūlomas asfalto mišinys „Rugovia UM“ gali būti klojamas net nuo 10 iki 20 mm storio. Ši asfalto danga išsiskiria ne tik plonumu, bet ir kitomis papildomomis savybėmis, kurių neturi kitų tipų asfaltai. Dangos sluoksnis, įrengtas iš šio asfalto mišinio, yra atsparus provėžų susidarymui, o tai pailgina kelių ir gatvių eksploatacijos laiką. Inovatyviai kelio dangai taip pat būdinga labai aktuali miesto gyventojams savybė. Ją naudojant sumažinamas eismo triukšmas, nes važiuodami automobiliai sukelia mažiau triukšmo. Svarbu ir tai, kad danga nėra slidi, todėl jos ir automobilių ratų sukibimas daug geresnis, lyginant su kitomis panašaus tipo dangomis. Naudojant tokią dangą mažinama nelaimingų atsitikimų kelyje rizika. „Eurovia Lietuva“, norėdama išlaikyti savo gerą vardą ir būti konkurencinga įmonė, prisideda prie Lietuvos kelių infrastruktūros gerinimo ir siekia užtikrinti, kad kiekvienas šalies pilietis galėtų džiaugtis kokybiškais, moderniais keliais. Žinoma, pasitaiko ir sunkumų. Pasak Z. Pervenecko, inovatyvių produktų integracija į Lietuvos rinką nėra lengva ne tik dėl inovacijoms nepalankios viešųjų pirkimų sistemos, bet ir dėl to, kad į naujoves yra žiūrima nepatikliai. „Tačiau rizika leidžia tobulėti“, – sako A. Šereika. Anot jo, iššūkiai būtini – naujos idėjos kelių sektoriuje skinasi kelią, gimsta novatoriškesni sprendimai, tradicinius asfalto mišinius keičia nauji mišiniai, keičiasi ir konstrukcijų ypatybės, asfalto storis, klojimo technologijos. Visa tai tam, kad keliai taptų ekonomiškesni, palankesni aplinkai, tvaresni. Triukšmo mažinimas taip pat yra vienas svarbiausių aspektų, siekiant garantuoti, kad vairuotojai važinės aplinkai ir žmogui palankiais keliais. Juk apie 20 % ES gyventojų yra nuolat veikiami triukšmo, viršijančio 65 dBA dienos metu ir apie 30 % viršijančio 55 dBA nakties metu. Triukšmo žala žmogaus sveikatai akivaizdi – blogėja klausa, prastėja psichinė būklė, triukšmas turi neigiamą įtaką centrinei nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemoms, prastina produktyvumą ir gyvenimo kokybę. Taip pat neigiami padariniai atsispindi ir daromoje žaloje gamtai bei nuvertėjusiam turtui.

ir yra tvarus, atsparus provėžoms, bei užtikrina gerą padangos sukibimą su danga. Taip pat, siekdama prisidėti prie draugiškųpalankių aplinkai kelių kūrimo, „Eurovia“ sukūrė inovatyvią „du viename“ sistemą, kuri ne tik mažina triukšmą iki -11 dbBA, bet ir mažina oro taršą -– šalina azoto oksidus. Todėl sukurta triukšmo užtvarų sistema „NOxer noise barriers“ yra viena inovatyviausių, kuriančių dvejopąigubą pridėtinę vertę. Specialistai sako, kad ir kiekvienas vairuotojas gali prisidėti prie triukšmo mažinimo, įsigydamas triukšmą sugeriančias „tyliąsias“ padangas. Z. Perveneckas teigia, kad „Eurovia Lietuva“ ne tik šiuo metu rūpinasi kelių kokybe ir siūlo daug inovatyvių produktų, sprendimų, bet ir yra pasiruošusi „išmaniųjų kelių erai“, kai į viešuosius kelius pajudės autonominiai automobiliai. Įmonės siūlomų produktų sąrašą jau dabar papildo aukščiausios kokybės horizontaliojo ir vertikaliojo ženklinimo sistemos, kol kas brangokos Lietuvos rinkai, bet ateityje tapsiančios svarbia autonominių automobilių judėjimo pagalbine priemone bei išmaniųjų kelių atributu. Senoji infrastruktūra keisis, todėl pokyčiai vyks ir moderniose kompanijose, sugebančiose ne tik diegti naujoves, bet ir jas kurti. Būtent tai ir daro „Eurovia“ įmonių grupė.

Klojama plonasluoksnė kelio danga

Spalvoto asfalto danga

„Eurovia Lietuva“ turi galimybių eliminuoti triukšmo faktorių keliuose, todėl gali pasiūlyti triukšmą mažinančius sprendimus, pavyzdžiui, poringąjį asfaltą „Drainovia“, ir, žinoma, triukšmą mažinantį asfaltą „Viaphone“, kuris ne tik efektyviai – nuo 4 iki 5 dBA – mažina transporto priemonių sukeliamą triukšmą, bet

INFRASTRUKTŪRA

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT- 47480 Kaunas, Lietuva Mob. +370 687 58 504 Tel. +370 (37) 491 016, El. paštas.: info@rmodul.lt

www.Rmodul.lt

PROJEKTO ARCHITEKTAI: MILDA NAUJALYTĖ, ARMINAS SADZEVIČIUS

www.mex.lt

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2017 I NR. 9

„Gamta ne

mėgsta nesaikingu mo.“ Hipokratas