Structum 2015 balandis web compressed by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis – mūsų tikslas. – Blezas Paskalis

W W W. E S T R U C T U M . LT

2015 I balandis

NAUJOS FRANKE KERAMIKINĖS PLAUTUVĖS www.franke-ks.lt

Žurnalas

ISS N 2335-2116 Leidėjas UAB „Structum projektai“ Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius Tel. +370 5 208 0335 Mob. +370 620 55 199

Redakcijos ŽODIS

Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Jurga Grigienė El. p. jurga@estructum.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Geibūnienė Žurnalistė Irena Dirgėlienė Tekstų autoriai: Giedrė Balčiūtė Asta Geibūnienė Jurga Grigienė Irena Dirgėlienė Rūta Stalionytė Eugenija Gimbutienė Nuotraukų autoriai: Edwardas Hendricksas Indrė Sunklodienė Eliza Šubert Giedrė Balčiūtė Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. +370 611 10 125 El. p. audrone@estructum.lt Vyr. finansininkė Janina Tunkevič Administratorė Monika Stasiukonytė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė Parengimas spaudai UAB „Structum projektai“ Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „Structum projektai“, 2015 © „Structum“, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

2015 I balandis

Jūsų rankose – išskirtinis, dvigubai storesnis, padidinto tiražo „Structum“ numeris. Jame – ilgai lauktas konkurso „Išmanusis miestas“ finalinių darbų pristatymas. Aštuonios studentų komandos iš VGTU, KTU, VDU ir VTDK, pritaikydamos savo žinias, fantazijas ir išmaniąsias technologijas devynis mėnesius planavo naujų individualių gyvenamųjų namų rajonus, kūrė miestų traukos vietas, mąstė, kaip galima panaudoti neeksploatuojamus objektus ir pan. penkių didžiųjų Lietuvos savivaldybių integruotosiose teritorijose. Pripažinkime, šiandien tiek statybų sektoriuje, tiek rinkoje galima rasti sprendimų, kurie prieš keletą metų dar atrodė tarsi tolimos ateities projektas. Šiandien verslas neapsieina ir be mokslo pagalbos – kasmet statybos sektoriuje atsiranda naujų ar patobulintų statybinių medžiagų ir konstrukcinių sprendimų. Tiesa, vieni jų lengvai ir per trumpą laiką randa kelią į statybos aikštelę, o kiti taip ir lieka tik mokslinėse laboratorijose. „Structum“ žurnalas ir toliau nusiteikęs skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir valdžios. 

Turinys Architektūra 10

Svetingumo dizaino meistriškumas 20 „Žvėryno simfonija“ – galimybė rinktis istorinį palikimą ir šiuolaikiškumą 24 nuotykių kūryba, kai laimi visi 26 Dinamiškos gamtos ir šilto namų jaukumo harmonija 32 Interjeras, kurį kuriame sau 38 Išmanioji šviesa 39 konkursas. INOVATYVUS VONIOS KAMBARYS 44 „Villeroy & Boch“ pasaulinėje parodoje ISH – nuo kasdienio funkcionalumo iki preciziško šedevro 46 Švari ir higieniška namų aplinka. Ką reikia žinoti? 50 Arabiškas svetingumas, virtuvės šedevrai ir išskirtinis interjeras 52 IŠMANUSIS MIESTAS. darbų pristatymas

Statyba 86

Inovatyvios statybinės medžiagos ir konstrukcijos Lietuvoje – nebe mados reikalas 91 Profesionalų putplasčio pjovimo įrankiai 92 Grindys, ant kurių saugu ir šilta 94 Stogams – kokybiškos, ilgalaikės plieninės dangos 96 mokslas verslui. Stiklo atliekų panaudojimas gaminant betoną 98 Apželdintieji stogai 102 Paprastai apie statybos pramonei svarbius dalykus – BIM 105 Projekto kokybė priklauso nuo jo procesų 108 Architektūrinio BIM projektavimo sistema interaktyviame mieste 110 pažintis. UAB „Bautopas“ produkcija liudija šiuolaikiškumą ir patvarumą 114 „Reynaers“ gaminiuose dera estetika ir patogumas 116 „Dressta“ – naujos kartos statybinė technika 120 Šilti namai – mainais už palėpę 122 Pirmasis nuo pradžių iki galo BIM technologijų lydėtas projektas Lietuvoje – prekybos slėnis „NØRDIKA“ 124 „NEMETSCHEK Allplan“: realiai įgyvendinta BIM metodika 126 Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams

Inžinerija 128 134 138 134 140 143

Pažangiosios pastatų inžinerinės sistemos Efektyvi elektros gamybos valdymo sistema Tinkamas vėdinimas – sveikata, komfortas, produktyvumas Efektyvi elektros gamybos valdymo sistema SANISTAL – išskirtinės prekės, paslaugos ir servisas „GILĖS INŽINERIJA“ PRISTATO „CENTROMETAL“ PATIKIMA ŠILDYMO TECHNIKA 144 Kodėl privalo būti sumontuota centrinė dulkių siurbimo sistema? 147 Sprendimai švariai aplinkai 148 UAB „Liregus“ sukūrė elektrikui patogų gaminį 150 AB „Panevėžio statybos trestas“ užbaigė Tauragės nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo kompleksą

Infrastruktūra 152

25 nepriklausomybės metai keliuose: pamiršti svarbiausi darbai 156 Lietuvos geležinkelių atnaujinimas ir modernizavimas 159 GALINGI, SAUGŪS IR PATIKIMI

ARcHITEKTūRA

SVetINguMo dIZaINo MeIStrIškuMaS

100 metų senumo išsaugotame ir pritaikytame istoriniame ansamblyje įkurto „Macalister Mansion“ viešbučio (Penangas, Malaizija) dizainas buvo kuriamas sujungiant įvairius stilius: vietinio butiko tipą su intymia aura ir šiuolaikinį dizainą, dėmesį detalėms. dizainas varijuoja nuo meninių išraiškų iki uniformų, nuo prekių ženklo kūrimo ir interjero dizaino bei viso to, kas telpa tarp šių dalykų. Šio viešbučio paveldui priskiriamos erdvės buvo kruopščiai pritaikytos, o pagrindiniai elementai išlaikyti ir įpinti į šiuolaikinį dizainą, pabrėžiant tinkamą pusiausvyrą tarp praeities nostalgijos ir ateities aktualumo vizijos.

ARCHITEKTŪRA

JURGA GRIGIENĖ

ARCHITEKTŪRA

Tarptautinis įvertinimas Iki šiol „Macalister Mansion“ viešbutis yra laimėjęs šešis aukso ar aukščiausius tarptautinius apdovanojimus ir paskelbtas finalininku dar septyniuose. Prestižiškiausias iš jų – „Geriausias prabangus viešbutis“, kuris Niujorke įteiktas per „Oskarams“ prilyginamus Auksinio rakto apdovanojimus už meistriškumą svetingumo dizaine. Šis viešbučio projektas taip pat yra laimėjęs „Geriausio mažojo viešbučio“ nominacijoje Tarptautiniuose viešbučių apdovanojimuose Jungtinėje Karalystėje, „Geriausio prabangaus viešbučio dizaino“ vardą Svetingumo dizaino baldų prabangos projektų Azijoje apdovanojimuose 2013 m. ir „Geriausio viešbučio“ vardą Moderniųjų dekoracijų apdovanojimuose Kinijoje. 2013 m. „Macalister Mansion“ viešbutis taip pat buvo įtrauktas į žurnalo „Condé Nast Traveler“ sudaromą pasaulio geriausių naujų viešbučių „karštąjį sąrašą“.

Projektavimo procesas „Macalister Mansion“ viešbutį projektavusi ir kūrusi kaip į tam tikrą gyvenimo būdą orientuotą „rezidenciją“, turinčią penkias maitinimo zonas ir aštuonis viešbučio kambarius, „Ministry of Design“ (Singapūre) turėjo vientisą, bendrą viziją. Viešbučiui „Macalister Mansion“ pavadinimas suteiktas siekiant pagerbti Penango britų gubernatorių pulkininką Normaną Macalisterį. Specialiai užsakytuose meno kūriniuose ant grindų ir įvairiose rūmų erdvėse galima rasti daugybę nuorodų į šią istorinę asmenybę. Vadovaujant „Ministry of Design“ direktoriui Colinui Seah, viešbučio dizainas buvo kuriamas sujungiant įvairius stilius. Kai į Coliną pirmą kartą kreipėsi jo klientas Dato’ Seanas su pasiūlymu, kuris pagyvintų Penango viešbučių ir maitinimo įstaigų vaizdą, buvo greitai sutarta, kad naujasis projektas atstatytuose kolonijiniuose rūmuose bus pagrįstas holistine vizija, su penkiomis mai-

Viešbučiui „Macalister Mansion“ pavadinimas suteiktas siekiant pagerbti Penango britų gubernatorių pulkininką Normaną Macalisterį. Specialiai užsakytuose meno kūriniuose ant grindų ir įvairiose rūmų erdvėse galima rasti daugybę nuorodų į šią istorinę asmenybę.

ARCHITEKTŪRA Pagrindinis projektuotojas

Įmonės ,,Ministry of Design“ atstovai: Colinas Seah, Kevinas Leongas, Angie Ng, Charissa Ho, Ronas Simas, Anita Shewchuk, Tulsi Groveris, Aliza Suarez, Joshua Chongas, Joanne Pang, Joyce Low

Nuotraukų autorius

Edwardas Hendricksas

Savininkas

,,The Macalister Berhad“

Adresas

228 Jalan Macalister, 10400 Džordžtaunas, Pulau Pinangas, Malaizija

Bendras plotas

1 700 m2

Sklypo plotas

4 700 m2

Viešbučio interneto svetainė

http://www.macalistermansion.com

Statybų trukmė

12 mėn.

Atidarymas

2012 m. lapkričio mėn.

→

ARCHITEKTŪRA

tinimo zonomis ir aštuoniais viešbučio kambariais – taip suformuotas vientisas prekių ženklas su išskirtine pozicija. Projektavimo procesas truko aštuonis mėnesius, po to – 12 mėn. vyko statybos, kurių metu surengta daugybė susitikimų ir diskutuota apie svarbius infrastruktūros darbus, reikalingus kolonijiniams rūmams atstatyti. Pavyzdžiui, reikėjo būtinai išsaugoti ir sutvirtinti autentiškas kolonas, laiptus ir arkas, nugrandyti tinką nuo originalių plytinių sienų ir jų atbrailų, suremontuoti ir padaryti garsui nelaidžius originalius langus, idant būtų užtikrintas šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis svetingumas. Buvo suprojektuota renginių aikštelė, kurioje galima organizuoti didelio masto šventes. Greta jos įrengtas mozaikinis plaukimo baseinas, viename jo gale išdygo ir baseino baras, prie kurio galima tiesiog priplaukti. Viešbučio svečiai taip pat mėgaujasi sporto, kompiuterių sale ir biblioteka. Visas projektavimo procesas prasidėjo nuo nuotaikos kūrimo – didžiausią dėmesį skiriant svečių savijautai ir pabrėžiant stulbinamą pojūtį atvykus. Nemenka erdvė prieš istorinius rūmus buvo padalyta į ilgą paradinį privažiavimo keliuką, automobilių stovėjimo aikštelę, veją, baseiną ir baseino barą bei lauko staliukų zoną. Žiūrint nuo pagrindinio kelio (Macalister Road), „Macalister Mansion“ viešbučio logotipas tarsi plaukia virš žalios gyvatvorės ir autentiškų kaltinės geležies vartų, o elegantiški rūmai matomi tolumoje. Įvažiavus į gyvatvorių apsuptą keliuką, svečius pasitinka didžiulis 2,5 m aukščio Normano Macalisterio fraktalinis biustas. Į registratūros zoną

einama pro restauruotas įmantriai puoštas dvivėres duris po turkio spalvos festonų ornamentais puošta stogine. Visų viešbučio dalių nuotaika labiausiai jaučiama registratūroje, kuri sujungta su 3 maitinimo zonomis (restoranu, viskio ir cigarų baru „The Den“ ir Bagano baru) ir 8 viešbučio kambariais viršuje. Į svetainę yra atskiras išsiskiriantis įėjimas pastato pietvakarinėje pusėje, o takas ją jungia su baseinu prie vejos ir baseino baru. Įdomi baseino detalė – zona, kur galima ilsėtis sėdint iki juosmens vandenyje, o kita baseino dalis skirta plaukioti. Baseino poilsio zona yra prie baseino baro, joje – 2 žemai įrengtos balto tinklo sofos. Balta patranka ir daugybė patrankos sviedinių – šmaikšti aliuzija į legendą, sklandančią apie Normano Macalisterio valdymo laikus: neva jis šaudydavo aukso monetomis į mišką ir taip vietinius salos gyventojus skatino padėti iškirsti medžius miškingoje pakrantės dalyje. Aukštos gyvatvorės supa baseiną ir keliuką, o gluosniai teikia šešėlį staliukų po atviru dangumi zonai prie įėjimo į svetainę. Pagrindinis įėjimas Pagrindinis įėjimo akcentas – autentiškos įmantraus dizaino pastato durys, pro kurias įžengus matyti spindintis varinis registratūros stalas ir Mansooro Ramli videomeno kūriniai – vizualiai pavergiantis koliažas su abstrakčiais Penango vaizdais, lydimas elektroninės indi muzikos garsų. Meno kūrinių parinkimą bendrai kuravo Colinas ir Seanas, o visą kolekciją sudaro Malaizijos, Singapūro ir Indonezijos menininkų darbai, specialiai užsakyti, kad atspindėtų Macalisterio temą ir vietines Penango pokolonijines sąlygas.

ARCHITEKTŪRA

Interjere prie įėjimo pastebimos pastangos išsaugoti kultūrinį paveldą, t. y. demonstruojamos atidengtos autentiškos mūrinės sienos, išsaugoti karnizai. Minėtos autentiškos mūrinės sienos registratūros zonoje taip pat taps laikina vietos menininkų darbų ekspozicija. Dizainerių komanda esamus laiptus perdarė ir apsupo juos pasagos formos siena už registratūros stalo – taip registratūra išlaikyta vizualiniu centru, kur dėmesys pirmiausia atkreipiamas į videomeno kūrinį ir registratūros stalą. Sustiprinta laiptų, vedančių į aštuonis kambarius viršuje, konstrukcija. Colinas su savo komanda kuravo ir viešbučio personalo uniformų meninę išraišką. Restoranas ir valgiaraščiai Restoranas viešbutyje laikomas oficialia maitinimo erdve. Ši patalpa – iš esmės perdarytas kiemas, dengiamas nuolatinės markizės, – dieną spindi apšviesta švelnia šviesa, prasiskverbiančia pro baltą markizės audinį. Baltos ir mėlynos kėdės drauge su patalpos centre esančiais pasaką primenančiais pastelinių spalvų gyvūnais ir baltu medžiu suteikia erdvei keistos užgaidos nuotaiką. Pagrindinę restorano salę papildo mažesnė salytė, 2 privatūs valgomieji, šaldytuvas su siūlomu pasirinkti vynu ir baras. Iš restorano atsiveria vaizdas į vidinį natūralia šviesa apšviestą kiemelį, kuris yra tarsi pagrindinės restorano salės tąsa. Colinas su savo komanda sukūrė ir prekių ženklo plėtinių (angl. sub brand) logotipus bei valgiaraščių apipavidalinimą „Macalister Mansion“ viešbučio restoranams ir barams.

→

ARCHITEKT的RA

Svetainė Viešbučio svetainė, kurios langai papuošti originaliomis meistriškomis grotelėmis, o išorinė siena apklijuota dekoratyvinėmis raudonomis ir baltomis plytelėmis, puikiai tinka svečių priėmimams ir nenumatytiems pietums. Prie nuostabių langų grotelių gražiai dera kabančiuose vazonuose žaliuojantys augalai ir žaismingai nuo lubų nuleisti šviestuvai. Klientai maloniai kviečiami prisėsti prie keturiems–aštuoniems žmonėms skirtų staliukų ant žavingų įvairiaspalvių kėdžių ir sofų iš įvairių audinių. Šalia svetainės esančioje gretimoje patalpoje, kuri gali būti naudojama ir privatiems pietums rengti, yra ir raudono veltinio biliardo stalas. Svetainėje gausu meno kūrinių: pirmiausia galima paminėti ironiškas dvimates baldų arba daiktų iliustracijas ant sienų greta realių trimačių tose iliustracijose pavaizduotų baldų ir daiktų.

ARCHITEKTŪRA

Bagano baras „Macalister Mansion“ viešbučio Bagano baras – tai labai garsus istorinis Bagano baras, atkurtas vos prieš keletą metų. Įspūdingos įstrižais raudonais ir juodais raštais išmargintos grindys puikiai dera prie vieno dar gražesnio tiek istorinio, tiek architektūrinio rūmų bruožo – puošnios į dvi dalis Bagano barą skiriančios arkų galerijos. Lankytojus žavi dviem nuostabiomis kolonomis paženklinti jaukūs kampeliai erkeriuose. Kitas labai svarbus erdvinis bruožas – dinamiškas variu plakiruotas baras ir virš jo esanti bei jį apšviečianti skulptūra. Bagano baras turi ir sceną gyvos muzikos pasirodymams bei dvi daugiau ar mažiau privačias vietas intymesniems pasisėdėjimams. Virš židinio lentynos kartu su senovinėmis knygomis ir daiktais puikuojasi buvusių kolonijų valdytojų biustai ir portretai.

→

ARCHITEKTŪRA

Išskirtiniai kambariai Visi aštuoni „Macalister Mansion“ viešbučio kambariai kruopščiai įrengti, išskirtiniai ir dideli. Nors ir skiriasi savo dydžiu (nuo 45 iki 60 m2), visi kambariai skendi žėrinčioje šviesoje, 3,5 m aukščio lubomis, medienos masyvo grindimis, raminamai veikiančiomis baltai pilkomis sienomis, sienų paneliais ir užuolaidomis. Kiekviename kambaryje yra išskirtinių baldų, kilimų ir meno kūrinių, kurie buvo parinkti atsižvelgiant į kambario dydį, išdėstymą ir apšvietimą. Į kiekvieną kambarį palydi ant durų kabantis pagal ypatingą užsakymą pagamintas akrilo veidrodis. Šie veidrodžiai – tarsi šviesos diodų (LED) ekranas, valdomas iš kambario vidaus ir gebantis rodyti ir kambario numerį, ir tokius ženklus kaip ,,Netrukdyti“ arba ,,Sutvarkyti kambarį“. Kambariuose kruopščiai puoselėjami ir saugomi įvairūs originalūs elementai, pavyzdžiui, cinkuoti į apžvalgos bokštą vedantys spiraliniai laiptai, balkonas su vaizdu į baseiną ir mediniai statramsčiai. Mediniai statramsčiai ne tik išryškina medinę pastato struktūrą, bet ir gražiai kontrastuoja su baltu lubų skliautu. Vonios kambariuose gausu nuo lubų nuleistų veidrodžių. Šalia prie sienos nepritvirtintų kriauklių stovi pagal specialų užsakymą pagamintos medinės lentynos. 

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

„Žvėryno simfonija“ – galimybė rinktis istorinį palikimą ir šiuolaikiškumą EUGENIJA GIMBUTIENĖ

Prabangaus nekilnojamojo turto agentūra „Baltic Sotheby’s International Realty“ džiaugiasi, kad pagaliau po krizės pirkėjams galima pasiūlyti prestižiniame Vilniaus rajone naujai PLĖTOJAMŲ aukščiausios klasės apartamentų. Išskirtinė vieta, išskirtinė architektūra ir aukščiausios klasės medžiagos garantuos kokybę būsimiems gyventojams. „Žvėryno simfonija“ – tai seno ir naujo amžiaus sintezė, suliejanti autentišką architektūrinį palikimą ir modernų šiuolaikišką stilių. Žvėryne esančio 21 a sklypo kompleksą sudaro trys A klasės pastatai ir unikalus istorinis namas. „Žvėryno simfoniją“ projektavo architektas Audrius Ambrasas, kuris sutiko pasidalinti mintimis.

ARCHITEKTŪRA

Jums teko į vieną erdvę sutalpinti seną palikimą ir šiuolaikišką stilių. Pradėčiau nuo to, kad Žvėrynas išsiskiria savotiška struktūra su taisyklingu gatvių tinklu, bet chaotišku tarsi pabyrėjusiu užstatymu. Gatvių išklotinėse siekiama išlaikyti istoriškai susiklosčiusį užstatymo charakterį. AUDRIUS AMBRASAS, architektas

Komplekso išskirtinumas architekto žvilgsniu

Kiekvienas projektas – iššūkis, lemiantis architektūrinio rezultato išskirtinumą? Šis projektas buvo nemenkas iššūkis, padiktuotas Žvėryno su visais jo sentimentais ir realybe. Tai išskirtinė vieta – šalia miesto centro, priešais cerkvę – tokia tikra Žvėryno terpė. Dar išskirčiau tai, kad būtent šio komplekso vaizdas lemia pirmąjį įspūdį nuo Gedimino prospekto įvažiuojant į Žvėryną. Mūsų tikslas ir noras buvo sukurti geresnę, jaukesnę, turtingesnę ir įdomesnę aplinką, kompleksiškai sutvarkyti gana nemažą Žvėryno dalį, integruoti į bendrą struktūrą išlikusį1900 m. statytą namą. Pasisekė rasti balansą tarp investuotojų lūkesčių turėti kuo daugiau parduodamo ploto ir patrauklios išvaizdos, nes neretai ta riba būna peržengiama.

Formuojamas silueto transformavimasis nuo griežtai perimetrinio (A. Mickevičiaus g. 7 gyvenamasis namas su 4 aukštų ugniasiene) iki sodybinio užstatymo Vytauto gatvėje. Šios gatvės išklotinėje išlaikomas mažaaukštis užstatymo charakteris. Naujieji pastatai savo tūriu, dydžiu ir masteliu įsikomponuoja į erdvę ir tarsi toje aplinkoje ištirpsta. Taisyklingas naujųjų pastatų išdėstymas, griežtai geometriškas fasado plokštumų skaidymas iš plytų, kurios spalviškai derinamos su šalia esančio pastato ugniasiene, stiklo ir kitos architektūrinės detalės žymi jų šiuolaikiškumą. Kartu tai leidžia išsiskirti 1900 m. laikmečio ženklui – likusiam namui. Mūsų tikslas buvo jį įkomponuoti į bendrą kvartalą. Jis yra dalis visos tos erdvės. Išlikusio ir naujųjų pastatų dermėje atsiranda daugiasluoksniškumas. Nesistengėme eiti imitacijos keliu, taikytis prie aplinkos ją imituodami. Norėjosi švaresnės, griežtesnės architektūros. Manau, kad ji labiau išryškina senosios architektūros privalumus ir bruožus.

→

ARCHITEKTŪRA

Kokius privalumus išvardintumėte nutarusiesiems čia rinktis gyventi ar kurtis komercinėse patalpose? Kokybę kūrėme logiškais, racionaliais ir kartu įdomiais sprendimais, rūpestingai pritaikytais konkrečiam vartotojui. Tai A energinio efektyvumo klasės kompleksas su atitinkama sienų, langų šilumine varža, priverstiniu vėdinimu, kuris išvalo iš oro miesto taršą. Labai lanksti funkcinė schema – gali būti ir mažesni butai, yra galimybė juos sujungti į didesnius. Jaukus kiemas – tarsi vidinė kvartalo erdvė. Privalumas – ir atsiveriantys vaizdai į miestą. Manau, kad pasirinkusiesiems čia gyventi bus patogu ir komfortiška.

Išlikusi istorinio pastato vertė

Dabartinė Vytauto gatvė – viena seniausių gatvių Žvėryne, susiformavusi kaip kelias nuo Saltoniškių į pietinę Žvėryno dalį. Iki Pirmojo pasaulinio karo ši gatvė vadinta Marijos alėja, pastačius cerkvę – Znamenskaja, o tarpukaryje gavo Vytauto vardą. Išlikęs namas, pažymėtas Vytauto 16, yra Žvėryno urbanistinei struktūrai būdingas elementas, išsaugojęs autentišką architektūrinę XIX a. pab.–XX a. pr. priemiesčio pastatų stilistiką. Manoma, kad jis pastatytas XIX a. pabaigoje. Archyviniuose dokumentuose randama, kad 1901 m. pastato savininku nurodomas Vasilijus Burchanovskis, kuris buvo Rusijos kariuomenės kapitonas. Sklypą jis įsigijo 1896 metais. Deja, nepavyko rasti šio pirkimo dokumento ir jo namo projekto. 1906 m. V. Burchanovskis pardavė sklypą kolegijos patarėjui Aleksandrui Rutkovskiui. Iš namų mokesčių knygos paaiškėja, kad jį iki nacionalizacijos valdė Rutkovskių šeima. Jie ne tik patys gyveno, bet ir dalį patalpų nuomojo. Autentiškas pastatas su rūsiu ir mansarda yra 401 kv. m ploto. Namo išorė dekoruota: puošni cokolinė dalis ir plytų ornamentais puošti tarpulangiai. Pastatas bus visiškai renovuotas: naujai pakeistas stogas, langai, perdangos tarp aukštų, visa fasado renovacija, išsaugant kultūros

paveldo objekto vertingąsias ypatybes. Bus įrengtas rūsys, apšvietimui formuojant stačiakampius langus su prieduobėmis. Rūsio langų angos – stačiakampės, tinkamai atspindi naudojamų statybos laikotarpių ir formos tarpusavio priklausomybę ir reikšmę, nekeičiant statinio meninio vaizdo. Šiauriniame kiemo fasade projektuojami lauko laiptai, skirti nusileisti į rūsį. Cokolio apdaila – dažytas arba apdailinis betonas derinant prie šiuolaikiško stiliaus naujųjų pastatų. Palėpėje įrengiamos gyvenamosios patalpos, į kurias bus galima patekti suprojektuotais vidiniais laiptais. Stoglangiai įrengiami pagal esamų autentiškų stoglangių pavyzdį. Viduje bus išsaugoti lubų dekoro elementai – traukų palubėje tipas, išlikusios rozetės, gipso elementai – arba atkuriama pagal autentiškus pavyzdžius. Bus restauruota koklinė kampinė krosnis. Dalyje patalpų yra išlikusios ąžuolinio skydinio parketo grindys. Kitos bus derinamos pagal skydinio parketo arba lentų analogus. 

ARCHITEKTŪRA

ASTA GEIBŪNIENĖ

Šalia Vilniaus Pilaitės mikrorajono pastatytas gyvenamasis namas su žaliu stogu – vila „Smėlio 69“. Pastatas išsiskiria veržlia architektūra ir netradiciniais sprendimais, nuo sklypo atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus miestą ir televizijos bokštą. Namo projektas sukurtas optimaliai panaudojus pasaulio šalių orientaciją, saulės energiją, gražius panoraminius vaizdus ir pietinį kalvos šlaitą. Bendras plotas 280 kv. m Aukštų skaičius 2 Kambarių skaičius 5 Plotas be garažo 245 kv. m Garažo plotas 35 kv. m Terasos plotas 40 kv. m

ARcHITEKTūRA

dINaMIškoS gaMtoS Ir šILto NaMų jaukuMo harMoNIja 27

ARCHITEKT的RA

Papasakokite, kuo ypatingas šis projektas. Miesto vila „Smėlio 69“ suprojektuota remiantis inovatyvaus namo projektavimo principais. Optimaliai suderinti pažangiausi planiniai, tūriniai, funkciniai ir techniniai namo sprendiniai sukuria išskirtinę namo kokybę ir vertę. Namas maksimaliai išnaudoja teigiamus aplinkos veiksnius ir eliminuoja neigiamus. Vila kalvos šlaite įkomponuota taip, kad dauguma langų atsivertų į pietus, dalis – į vakarus ir rytus. Šiaurinėje pusėje nėra nė vieno lango, tik įėjimo durys. Virš pietinėje pusėje esančių langų suformuotos žaliuzės vasarą apsaugo namą nuo perkaitimo. Šiaurinėje pusėje namas yra tarsi kalvos dalis – žalias stogas sujungtas su ant žemės augančia žole – šis sprendimas padeda apsaugoti namą nuo šaltų šiaurės vėjų. Planinė vilos „Smėlio 69“ struktūra sukurta be koridorių ir uždaros laiptinės. Nors žiūrint į fasadą matomi tik du aukštai, namo viduje yra penki aukščio lygiai. Pirmajame lygyje yra du kambariai ir vonia. Antrajame – erdvi svetainės zona su židiniu ir vitrininiu stumdomuoju langu į terasą. Trečiajame lygyje (šiaurinėje namo pusėje) yra įėjimas į namą, techninės patalpos, virtuvė ir valgomasis. Ketvirtasis lygis – privati šeimininkų zona, kurioje yra miegamasis su stoglangiu virš lovos, vonia ir drabužinė. Penktajame lygyje suprojektuotas virš svetainės pakibęs balkonas – jame yra darbo ir poilsio zona su darbo stalu, biblioteka ir pianinu. Visi lygiai sujungiami laiptais pagrindinėje erdvėje. Ar pirma kilo paties namo idėja, ar ji išsirutuliojo išsirinkus sklypą? Namo architektūra neatsiejama nuo sklypo. Neįmanoma sukurti namo projekto ir jo visiškai nepakoregavus pastatyti bet kuriame sklype. Kuriant miesto vilą „Smėlio 69“ buvo atlikta sklypo verčių analizė ir projektuojama atsižvelgiant į ją. Namo tūrio ir fasadų dizainas sukurtas kelionės po Europą metu. Po įdomios pažintinės dienos Frankfurte atsisėdau į automobilį daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir laukdamas ateinančios šeimos savo eskizų knygoje nubraižiau namo planą. Labai lengva kurti, kai mintys laisvos ir pilnos naujų vaizdinių. Žinoma, grįžus iš kelionės, reikėjo atlikti detalųjį darbą, kuriant techninį ir darbo projektą. Architektūros ir visos inžinerinės namo dalys buvo projektuojamos apie tris mėnesius. Projektui įgyvendinti suburta perspektyviausių konstruktorių ir inžinierių komanda, sukūrusi išties įdomių, funkcionalių ir inovatyvių sprendimų.

ARCHITEKTŪRA

Vilos „Smėlio 69“ projektą sukūrė architektas Marijus Surdokas su „GetHouse.Lt“ architektų komanda. Namo projektui pristatyti pirmą kartą Lietuvoje buvo sukurtas interaktyvus internetinis pasivaikščiojimas aplink namą ir papildytosios realybės maketas, kurį kiekvienas gali atsisiųsti į išmanųjį telefoną ir turėti virtualų namą ant savo stalo. Marijus Surdokas, architektas

Kurti pastatų projektus mane įkvepia kelionės ir šeima. Kiekviename name stengiuosi surasti harmoniją tarp dinamiškos nuolat besikeičiančios gamtos, kuri mus skatina judėti pirmyn, ir statiško šilto namų jaukumo, kurio mums taip reikia sugrįžus po sunkios darbo dienos. Daugelio mano kuriamų namų idėjos gimsta lankantis gražiausiose pasaulio vietose: slidinėjant kalnuose, plaukiant jūra, vaikštant po tūkstančių metų griuvėsius ar fotografuojant nuostabų Aliaskos kraštovaizdį. Kaip ir kiekvienas „GetHouse.Lt“ projektuotojas, aš savo vizijas kokybiškai pritaikau Lietuvos klimato sąlygoms, kultūriniam subtilumui ir būsimo namo šeimininko poreikiams bei gyvenimo stiliui.

→

ARCHITEKTŪRA

Projektuodami individualius namus konkretiems užsakovams pirmiausia bandome suprasti žmogų, jo poreikius ir gyvenimo stilių. Tik pažinę užsakovą, bet jo nesuvaržę, galime sukurti tai, kas gražu, inovatyvu ir 100 % atitinka jo lūkesčius. Ar sutapo jūsų ir užsakovo idėjos? Turbūt viena iš priežasčių, kodėl šis projektas toks sėkmingas, yra ta, kad jis buvo kuriamas žemės sklype, neturinčiame savininko (tai buvo parduodamas objektas), todėl galėjome realizuoti tai, ką norėjome. Sukūrus projektą buvo parduodamas žemės sklypas su projektu ir statybos leidimu. Paskelbę pardavimą sulaukėme milžiniško įvairiausių žmonių, tarp jų – žinomų verslininkų, pramogų ir sporto žvaigždžių, susidomėjimo. Skelbimas pasiekė pardavimo svetainių lankomumo rekordą. Žemės sklypas su projektu buvo greitai ir pelningai parduotas. Taigi nors

projektuojant nebuvo konkretaus užsakovo, galiu sakyti, kad architekto ir potencialių užsakovų (taip galime pavadinti visus susidomėjusiuosius miesto vila „Smėlio 69“) mintys ir idėjos sutapo. Tiesa, kurdami šį namą norėjome įgyvendinti visiškai kitokį požiūrį į namo sampratą Lietuvoje ir labai bijojome, kad mūsų kuriamas objektas bus neįdomus visuomenei. Projektuodami individualius namus konkretiems užsakovams pirmiausia bandome suprasti žmogų, jo poreikius ir gyvenimo stilių. Tik pažinę užsakovą, bet jo nesuvaržę, galime sukurti tai, kas gražu, inovatyvu ir 100 % atitinka jo lūkesčius.

ARCHITEKTŪRA

Kiek dėmesio skyrėte medžiagoms? Miesto vila „Smėlio 69“ yra lyg kalvos ir gamtos dalis. Namo medžiagos tarsi paimtos iš gamtos: fasadų sienų apdailai naudojamas dekoratyvinis akmuo, fasadų žaliuzės medinės, stogas ir šiaurinė siena apželdinti žole, langai mediniai, o dideli stiklai yra supančios aplinkos atspindys. Name suprojektuoti inovatyvūs inžineriniai sprendiniai. Kokie? Gelžbetoninėje aukštų perdangoje ir stogo denginyje sumontuoti vėdinimo vamzdžiai – į patalpas tiekiamas oras papildomai sušyla nuo perdangoje sukauptos šilumos (pirmiausia oras sušildomas rekuperatoriuje, panaudojant ištraukiamo oro šilumą). Namo viduje sukurta šilumos akumuliacinė šildymo sistema – šiluma akumuliuojama laikančiosiose konstrukcijose. Naudojami geoterminiai gręžiniai.  Ačiū už pokalbį.

ARcHITEKTūRA

INterjeraS, kurį kurIaMe Sau ASTA GEIBūnIEnė

APLInKA nAMUOSE ATSPInDI TEn GyVEnAnčIO ŽMOGAUS ASMEnyBę, GyVEnIMO fILOSOfIJą, TAD VIEn PAŽVELGę Į InTERJERą GALIME SPRęSTI, KAS TEn GyVEnA, Ką MėGSTA, KUO UŽSIIMA IR PAn. DURIS Į ASMEnInę ERDVę PRAVERKIME KARTU SU InTERJERO DIzAInERėMIS InDRE SUnKLODIEnE IR ELIzA ŠUBERT.

ARCHITEKTŪRA I. Sunklodienės nuotr.

ARCHITEKTŪRA

I. Sunklodienės nuotr.

ARCHITEKTŪRA

Šaltos naujovės ir ištrintos ribos „Individualių būstų interjero tendencijos ir mados, kaip ir bet kokios kitos srities, juda ir keičiasi šviesos greičiu, – pastebi vyresnioji studijos „EMPRO“ dizainerė Eliza Šubert. – Dažniausiai kryptį nurodo parodų ir forumų siūlomi sprendimai. Kuriant interjerą tenka atsižvelgti į įvairių sričių specifikas. Tad ne visuomet gali siekti vien estetikos ir grožio. Neretai naujoviški sprendimai lemia mažą formų ir medžiagų pasirinkimą. Deja, tai ne visuomet tinka mūsų būstams.“ Bet panašu, kad patinka klientams, nes, pasak interjero dizainerės-architektės Indrės Sunklodienės, medžiagos po truputį netenka savo apibrėžtų panaudojimo sferų – dabar nieko nestebina parketlentės ant lubų, sienų, taip pat vis dažniau ryžtamasi drąsiems sprendimams, tokiems kaip paliekamos atviros betono perdangos, kolonos, grindys. „Per pastaruosius keletą metų mes labai gerai įsisavinome „šaltąsias“ apdailos medžiagas, – pritaria ir E. Šubert. – Betonas, akmens masė, metalas. Daugybė būstų dabar atrodo net asketiškai, nors klasikinės formos ir Provansas mūsų tautai niekuomet ir nebuvo artimi.“

Visuomet sakau, kad gali eksperimentuoti, būti drąsus. Bet jei norisi ryškumo, turi iš tikrųjų tai jausti. Čia negali vadovautis mada. Čia gimsta namai. – Eliza Šubert

Kita naujovė – grįžtanti vintažo mada, kuri ištrina ribas tarp privačių ir visuomeninių interjerų, – kavinės, barai tampa panašūs į jaukias namų svetaines, o namuose neretai atsiranda industriniams interjerams būdingų elementų. Tačiau mes sunkiai suvokiame ir priimame Europos siūlomas tendencijas, nes neretai sprendimai būna labai drąsūs. Pavyzdžiui, italai grįžta prie savo šaknų ir siūlo vaikystės prisiminimuose įstrigusias šešiakampes apdailos plyteles, o mūsų tautiečiams tokia apdaila kelia neigiamas emocijas ir vis dar primena sovietmetį. Pasak E. Šubert, išlieka jaunimo labai mėgstamas skandinaviškas stilius, nes ši stilistika pasąmoningai mums yra artimiausia. „Bet tokios jau tos tendencijos – laikinumas ir nepastovumas. Svarbiausia – išlikti savimi ir suvokti, kad mūsų namai – tai mes patys“, – teigia dizainerė. Šiek tiek žemės, miško ir dangaus Gal asketiški betoniniai lietuvaičių namai bent jau pagyvinti ryškesnėmis spalvomis? „Deja, – nuvilia E. Šubert. – Vyraujančios spalvos besąlygiškai yra pastelinės. Jų turbūt net globalinis atšilimas nepakeis. Gal kaltas lietingas mūsų šalies oras, gal permanentinė psichologinė būsena. Visuomet norisi „kuo šviesiau“. Savo klientų akyse pastebiu neapsakomą baimę tamsesniems ar sodresniems atspalviams. Tai lengva paaiškinti. Neseniai turėjau apsispręsti dėl vieno projekto pastato fasado spalvos. Paletė plati, atspalviai sudėlioti plotais ir sumaišyti nuo šviesiausio iki tamsiausio. Pirmą kartą žvilgtelėjusi, iš karto pamačiau, kad yra viena vienintelė tinkama spalva. Kadangi turėjau šiek tiek laiko, leidau sau pafantazuoti. Kuo toliau žiūrėjau į atspalvius, tuo labiau tapo aišku, kad Lietuvos atspalviai yra žemės, miško ir niūraus dangaus. O štai šalia jų – ryškūs koralų, Pietų šalių saulės ir dykumos atspalviai. O dar dešiniau – balkšvi ir mėlyni Graikijos salų tonai. Bet mūsų kraštovaizdžiui vis vien tiks tik ta vienintelė šviesi gelsvai pilka spalva.“ Ir I. Sunklodienė sutinka, kad natūralios, žemiškos spalvos pas mus visuo-

→

ARCHITEKTŪRA

E. Šubert nuotr.

met išlieka populiarios ir madingos, iš išskirtinių spalvų ji pamini ryškiai žalią ir mėlynos bei geltonos spalvų derinius. Nors, pasak E. Šubert, nėra blogai, kad renkamės prislopintą ramumą ir šviesą, tačiau pasidžiaugia, kad ir tarp mūsų atsiranda sukilėlių. Jai teko rengti ir visiškai netipinį interjero projektą. Užsakovai pageidavo kuo ryškesnių įvairių atspalvių. Avietinė, žalia, turkio ir citrusinių atspalviai. „Neslėpsiu, man tai buvo lyg atgaiva mintims, –

sako ji. – Nors teko atsisakyti vaizdų už lango ir papildomai uždengti juos šviesai laidžiu, bet vaizdo neperteikiančiu audiniu. Aplinka buvo absoliučiai nepalanki – mažas miestelis, aplink vien pilki daugiabučiai namai. O viduje – pietietiškos nuotaikos! Visuomet sakau, kad gali eksperimentuoti, būti drąsus. Bet jei norisi ryškumo, turi iš tikrųjų tai jausti. Čia negali vadovautis mada. Čia gimsta namai.“

E. Šubert nuotr.

ARCHITEKTŪRA

Kur slepiasi buitis? Pasak I. Sunklodienės, buities ir santechnikos prietaisai interjere atsiskleidžia ar pasislepia, atsižvelgiant į interjero koncepciją. „Buitinė technika visuomet liks tuo dalyku, kurio techninės ypatybės yra svarbesnės už išvaizdą, – sako E. Šubert. – Jei virtuvėje negaminama, nėra reikalo įrengti daugiafunkcę orkaitę matomiausioje vietoje. Yra gamintojų, siūlančių minimalius daugiafunkcius prietaisus, atliekančius mažiausiai dvi skirtingas funkcijas. Taip esame integravę mikrobangų krosnelę, orkaitę, indaplovę – viskas viename. Santechnikos įrangos variantų taip pat daug. Yra ir kitų būdų – jei netinka buitinio prietaiso vaizdas, slepiame jį balde.“ Tačiau dizainerė pastebi, jog yra nemažai gamintojų, kurie siūlo tokią buitinę techniką, kuri tiesiog sukurta būti dėmesio centre. Čia kiekvienas objektas išskirtinis ir dėl savo spalvos, formos, medžiagiškumo. Tokių objektų pasirinkimą lemia interjero stilistika.

I. Sunklodienės nuotr.

Naujovėmis Lietuvoje būtų galima vadinti galimybę rinktis santechnikos ar buities prietaisus iš spalvų paletės, taip pat naujas yra šildymo kopėtėlių atgimimas – dabar jos tampa ne tik vieta rankšluosčiams džiauti, bet ir visaverte dizaino dalimi, dekoro elementu. 

ARCHITEKTŪRA

Išmanioji šviesa

Pasak pašnekovo, šiuolaikinės išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos leidžia kontroliuoti šias abi šviesos rūšis – ir natūralią, ir dirbtinę. Vienu atveju dirbtinis apšvietimas gali papildyti natūralią šviesą. Kitu – šviesos valdymo sistemos architektui tampa įrankiu, suteikiančiu galimybių kurti įvairius šviesos žaismo derinius, scenarijus, o taip kontroliuojamas apšvietimas pakelia jį į daug aukštesnį lygį ir atveria naujų galimybių modeliuoti erdvę. Juk tik dėl tam tikro architektų panaudoto, suplanuoto apšvietimo patalpas dažnai matome net ne tokias, kokios jos yra, o tokias, kokios jos buvo sukurtos pasitelkus apšvietimą. Tinkamai parinktas apšvietimas, ypač jei jis dar ir suderintas su, tarkime, sienų spalvomis, erdvę gali mažinti ir plėsti, tam tikrus kampus namuose parinkus šviesą galima paslėpti arba, priešingai, išryškinti ir t. t. „Architektai šviesą naudoja labai įvairiai. Apšvietimas gali būti bendrasis arba paslėptas, šviesa gali būti naudojama kaip akcentas ar net dekoracija, – sako A. Kleiza. – Namuose įdiegę išmaniąsias šviesos valdymo sistemas galime keisti šviesos paskirtį ir kurti skirtingas nuotaikas. Pavyzdžiui, jei norime vakarinio apšvietimo scenarijaus, bendrasis apšvietimas turėtų būti pritemdomas, paliekama ar paryškinama šviesa ant stalo ir keli pasirinkti akcentai kambaryje. Visai kitoks apšvietimo scenarijus pageidautinas ryte, vos pabudus, kai norisi daugiau šviesos, – tuomet įjungiama daugiau bendrojo apšvietimo arba, atsižvelgiant į oro sąlygas, į patalpas įleidžiama natūralios dienos šviesos. Taigi, turėdami vienoje patalpoje tuos pačius šviestuvus, galime modeliuoti labai daug skirtingų nuotaikų, šviesos panaudojimo situacijų.“

ASTA GEIBŪNIENĖ

Šviesa lydi žmogų visą jo gyvenimą, o apšvietimo kokybė ne mažiau svarbi nei oro ar vandens. Dar senovės romėnai suvokė šviesos vertę ir savo būstus įrengdavo taip, kad išsaugotų ir panaudotų jos privalumus. Šiuolaikinės išmaniosios apšvietimą valdyti leidžiančios technologijos mūsų būstuose suteikia dar daugiau galimybių puoselėti sveikatą ir kurti nuotaiką. Apie jas pasakoja įmonės „Šviesos studija“ vadovas Andrius Kleiza. „Apšvietimas yra labai svarbi mūsų gyvenamųjų būstų ir visuomeninių pastatų architektūros dalis. Ir net kalbant apie dirbtinį apšvietimą natūralaus apšvietimo svarbos pamiršti negalima, – sako Andrius Kleiza. – Juk žmogus geriausiai jaučiasi esant natūraliam apšvietimui, tad ir dirbtinę šviesą reikia kurti taip, kad ji būtų kuo artimesnė natūraliai saulės šviesai.“

Su automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo ir techninės priežiūros centru „Jung Vilnius“ bendradarbiaujantis A. Kleiza atkreipia dėmesį ne tik į patalpų vidaus apšvietimą, bet ir į lauko bei vidaus apšvietimo sąsajas: „Dažniausiai vakare įjungus šviesą viduje langai tampa veidrodžiais, lauko nebematome, ir namie pasidaro nebejauku. O įsidiegus „Jung“ apšvietimo valdymo sistemas šviesa labai gražiai iš kambario pereina į lauką – susidaro bendros visumos įspūdis.“ Šviesos valdymo sistemos leidžia improvizuoti ir šviesos spalva, kuri gali būti kintanti arba išlikti ta pati. Šviesa gali būti ir mokomojo pobūdžio, pavyzdžiui, mokyti taupyti, kuomet pasikeitusi šviesos spalva galėtų būti signalu apie įjungtą ypač didelį elektros prietaisų skaičių. Šviesa – tai ir saugumas, mat automatizuotomis apšvietimo valdymo sistemomis galima imituoti veiklą namuose net ir tada, kai šeimininkų nėra namuose. O į judesius reaguojantis apšvietimas tamsiu paros metu gali apsaugoti ir nuo nelaimingo žingsnio. „Išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos daugiausia populiarėja nuosavuose namuose, – pastebi „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. – Jos ypač naudingos tada, kai yra daug veikiančių ir tarpusavyje sąveikaujančių sistemų, kurios turi dirbti darniai ir efektyviai. „Jung“ valdymo sistemos ir valdikliai palengvina visos pastatų automatikos programavimą, valdymą ir priežiūrą. Namuose neatsiras nei per daug valdymo pultelių, nei mygtukų. Viskas valdoma per vieną sistemą, o kartą suprogramavus – automatiškai, tad gyventojai gali tiesiog mėgautis išmaniojo apšvietimo teikiamais privalumais be papildomų pastangų.“ 

KO N KU RSA S

rėmėjai

INFORMACINIS rėmėjaS

INOVATYVUS VONIOS KAMBARYS 39

A RK cOHnIKT UE R K TS A ū SR A

InOVATyVUS VOnIOS KAMBARyS rėMėjAI

INFOrMACINIS rėMėjAS

VoNIoS koNkurSo daLyVIų darbaI, II etapaS. Sulaukiame vis daugiau konkursinių darbų. Publikuojame keletą geriausių. Primename, kad varžomasi dviejose kategorijose: studentų ir profesionalų. Studentai pateikia vizualizacijas ir savo darbuose pasirinktus konkrečius gaminius. Profesionalai turi galimybę arba siųsti jau įgyvendintų darbų nuotraukas, arba kurti vizualizacijas. Dalyvių darbus vertins autoritetinga komisija: rimas Adomaitis, architektas, „rA studija“; Darius regelskis, architektas, VDA Architektūros ir Interjero dizaino katedrų lektorius; Greta Motiejūnienė, „Dalius & Greta Design“; ir jurga Grigienė, žurnalo „Structum“ vyr. redaktorė. --IŠSAMESnę InfORMAcIJą APIE KOnKURSą GALIMA RASTI InTERnETO SVETAInėJE WWW.ESTRUcTUM.LT. ŽURnALAS „STRUcTUM“ VISIEMS KOnKURSO DALyVIAMS nUOŠIRDŽIAI LInKI KUO GERIAUSIOS KLOTIES.

STUDEnTų DARBAI LauryNaS bukėNaS

aprašymas ir pasirinkimai. Mėlyni akcentai mėlyname danguje. Vonios kambarys yra viršutiniame dangoraižio aukšte. Pro langą matomas mėlynas dangus, todėl ir interjere kaip akcentas, susitapatinimas su dangumi naudojama mėlyna spalva. Sienoms pasirinktos „cheramiche Brennero“ plytelės „Onde Bronze“ iš „Eldoris“ kolekcijos – 2015 m. „The Book“ katalogo, o grindims – „natucer“ juodos plytelės „Mare nostrum niza“ iš „creation“ katalogo. Interjerui parinkti „Hansgrohe“ gaminiai: dušo komplektas su termostatu „Raindance Select S 300“ ir ant grindų montuojamas vonios maišytuvas „Metris“. Taip pat „Villeroy & Boch“ kolekcijos „Architectura“ kriauklės, „Subway“ unitazas, centre puikuojasi „Aveo“ vonia.

VytautaS gaIVeLIS

A RK cOHnIKT UE R K TS A ū SR A

aprašymas ir pasirinkimai. Vonios interjeras įkvėptas pavasarėjančios ir bundančios gamtos. Šviesi ir švari balta spalva išryškina pagrindinę kambario ašį – medinę medžio konstrukciją, kurioje įmontuotas dušas ir pakabinta lentyna praustuvui. Kūrybiškas veidrodis „Lizdas“ ir aptakios, kiaušinį primenančios formos vonia „Aveo“ iš „Villeroy & Boch“ sustiprina paukščio namų viziją. Medinės dekoro detalės ir aksesuarai suteikia natūralumo, o sumontuotas atitinkamas apšvietimas šias detales išryškina, padarydamas patalpą šiltesnę ir jaukesnę. pasirinkimai. „Villeroy & Boch“: vonia „Aveo“; unitazas „Subway“ (modelis 660410). „Hansgrohe“: „Axor citterio“ maišytuvas praustuvui ir 3-jų srovių galvos dušas. „Eldoris“: plytelės „next White“ iš „Eldoris“ katalogo „The Book“.

SaNdra bareIkytė

aprašymas. „Shade of Grey“. Vonios kambario idėja – sukurti šiuolaikišką ir praktišką vonios kambarį. Koloritas – šviesus. Pasirinkta šiuolaikiška pilkų atspalvių gama. Vonios kambario stilius – modernus, būdingas kampuotumas. Detalėms būdingi linijiniai motyvai: rankšluosčiai, žaliuzės. Stiklinės sienelės dekoruotos unikaliu piešiniu. novatoriškas vonios kambario planas. Kambarys suskirstytas į dvi zonas. Viena zona skirta labiau poilsiui, nes galima grožėtis vaizdu pro langą. norint privatumo, nuleidžiamos žaliuzės. Praustuvai ir vandens maišytuvai įmontuoti į tamsaus ąžuolo medienos paviršių. Gali būti visas arba dalinis apšvietimas. pasirinkimai. „Hansgrohe“: maišytuvas praustuvui iš serijos „Metris“; „Axor citterio E“ ant grindų pastatomas termostatinis maišytuvas; „Axor Showercollection“ lentynėlė 24 x 12. „Villeroy & Boch“: „Architectura, surface – mounted washbasin angular“; „Squaro edge 12, bath freestanding“; „La belle, washdown wc“. „Eldoris“: „Brennero“ (www.brennero.com), („Eldoris-cat the book 42“), „Arna5SR Ayers Rock natural Spazz. Rett. fondo 50,5 x 50,5“; „Brennero“ (www.brennero.com), („Eldoris-cat the book 42“), „cOWH6L concrete White Lapp. Rett. fondo 60 x 60“.

greta MarcINkutė

aprašymas. Pirmųjų saulės spindulių įkvėptas vonios kambarys sukuria jausmą, lyg būtum prie upelio ir ruoštumeisi maudynėms. Turi pasirinkimą: atsigaivinti meldų apsuptoje dušo kabinoje arba nuo medinio lieptelio šokti į unikalios formos vonią ir lepintis vandens malonumais. Sukurti gamtos paveikslui panaudoti akmenys ir besistiebiantys iš žemės augalai. pasirinkimai. „Eldoris“: vonios plytelės „Bernina“ (2365RT7M; 75 x 75 cm). „Hansgrohe“: parinkti ‚PuraVida“ serijos maišytuvai. „Villeroy & Boch“: pakabinamasis unitazas „Aveo“; bidė „Aveo“; vonia „Aveo“; praustuvas „Aveo Generation“.

→

A RK cOHnIKT UE R K TS A ū SR A

PROfESIOnALų DARBAI

audroNė jocIeNė

aprašymas. Klientai pageidavo šiame vonios kambaryje turėti: vonią su vonios sienele (dušui), pakabinamuosius unitazą ir bidė, skalbimo mašiną ir džiovyklę su vieta drabužiams lankstyti, dvigubą praustuvą su pakabinamąja spintele ir spintele su stalčiais po praustuvu, dėžę nešvariems drabužiams (taip atsirado suoliukas su po juo esančia mobiliąja drabužių dėže) ir lentynas muzikiniam grotuvui. Parinktos praktiškos akmens masės blizgios sienų plytelės, dekorui panaudota akmens ir stiklo mozaika. Šioje patalpoje buvo pora statybinių konstrukcijų, kurias „maskuojant“ atsirado sienutė su lentynėlėmis-nišomis.

reNata Mockutė

aprašymas. Beveik 6 metrų aukščio erdvė, esanti buvusiame fabrike, Vilniaus loftų kvartale, virto namais jauniems veržliems gyventojams. naujam gyvenimui atgimusiame lofte susitinka erdvės polėkis, griežtų formų, tonų ir tekstūrų santūrus ryškumas. Vonios kambaryje prie šiltų ąžuolo ir tiko grindų tonų derinami šviesūs betono tekstūrų atspalviai ant sienų. Pagal specialų užsakymą išlietas praustuvas, individualūs apšvietimo sprendimai vonios kambarį paverčia išskirtiniu.

eVeLINa taMašauSkaItė

aprašymas. Inovatyvus mažas vonios kambarys. Didelį vonios kambarį suprojektuoti gana paprasta, tačiau norėta pritaikyti „Villeroy & Boch“, „Hansgrohe“ ir „Eldoris“ produkciją mažesniame nei 4 kv. m vonios kambaryje. Tai ypač aktualu gyvenantiesiems butuose. Tokie maži kambariai taip pat gali būti šiuolaikiški ir inovatyvūs. Baldai ir unitazas parinkti pakabinamieji, nes taip optiškai praplečiama erdvė. Balta plytelių spalva – kaip fonas, leidžiantis panaudoti ir ryškesnes medžio imitacijos plyteles ir raštus. Pasirinkus tokį sprendimą, galima džiaugtis nenuobodžiu vonios kambariu, kai aktyvūs elementai puikiai įkomponuojami baltoje erdvėje.

A RK cOHnIKT UE R K TS A ū SR A

agNė ŽabaItė

aprašymas. Modernios klasikos interjere – ir modernios klasikos stiliaus vonios kambarys. Padidintas dušas, prie spintelės rašto motyvo priderintas raštuotas klasikinio tipo šviestuvas. Vonios kambarys jaukių šiltų spalvų, žemės tonų.

VIrgINIja SabaLIauSkaItė Ir jokūbaS jurgeLIS

aprašymas. Tai šiuolaikiškas, modernus ir dinamiškas miestiečio būstas Vilniaus senamiestyje. Erdvė lakoniška, racionali, pagrįsta medžiagiškumu, raštais ir aiškiomis formomis.

Erdvei vizualiai praplėsti panaudoti du veidrodžiai: vienas didelis virš praustuvo, kitas – sienoje priešais praustuvą kaip juosta per visą patalpos aukštį, moderni detalė, kartu papuošianti ir sieną.

reNata Mockutė, jurgIta SauLytė Ir krIStINa puIdokaItė

aprašymas. naujos statybos buto patalpos sostinėje it balta drobulė leido suteikti jai savitą charakterį, kaip įrankius pasitelkiant geometrines formas, spalvas, natūralias tekstūras. Vidaus interjeras, pratęsdamas panoramų žaismą, perauga į sienų plokštumas, nuspalvindamas jas nusitęsiančiais geometriniais pasteliniais tonais. Vonios kambarys pratęsia bendrą interjero idėją, taip grindys ir sienos pasipuošia kontrastingomis geometrinėmis plytelėmis, panaikinančiomis vizualinę atskirtį tarp sienos ir grindų. Kitos sienos dekoruojamos niuansinėmis vienatonėmis plytelėmis. Sienų plokštumas puošia praustuvas su kabančiu baldu, geometrinių formų gyvatukas. Vonios kambario galinę sieną užbaigia spinta.

ARCHITEKTŪRA

„Villeroy & Boch“ pasaulinėje parodoje ISH – nuo kasdienio funkcionalumo iki preciziško šedevro Apsilankiusieji parodoje ISH, kuri vyko kovo 10–15 d. Frankfurte prie Maino (Vokietija), mintyse ir popieriaus lapuose, žinoma, šiais laikais dažniau kompiuterių ekranuose, dėlioja įspūdžius, kurių po šios parodos lankytojams tikrai netrūksta. Nemažai peno mintims pažėrė kompanija „Villeroy & Boch“, kurios stendas savo dydžiu tikrai stebina pirmąJĮ kartą apsilankius parodoje. Tačiau norint pristatyti pasauliui tiek naujienų mažesnėse erdvėse to tikrai nepavyktų padaryti. Vien tai, kad kompanija pristato kolekcijas ir produktus, kurie varijuoja nuo tobulo dizaino, prabangaus, laisvai pastatomo praustuvo „Octagon“ iki funkcionalios ir šiuolaikiškos kolekcijos „Venticello“, galime daryti išvadas, jog kompanija tikrai nepašykštėjo lankytojams naujienų. Džiugu, kad „Villeroy & Boch“ produktų gama tokia plati. Kolekcija „Venticello“ – funkcionali, neatsiejama nuo šiuolaikiško vonios kambario Suprojektuoti naują ar renovuoti seną vonios kambarį, kuris būtų ir estetiškai patrauklus, ir funkcionalus, architektams, interjero dizaineriams ar namų savininkams yra tikras iššūkis. Kiekvienas siekiame išsirinkti vonios kambariui naują įrangą – praustuvą, unitazą, vonią ar dušą, – kuri nepriekaištingai derėtų prie vonios kambario baldų, aksesuarų ir savo funkcionalumu kviestų pamiršti dienos rūpesčius ir atsipalaiduoti nepriekaištingai įrengtame vonios kambaryje. Vokiečių santechninės keramikos ir įrangos gamintojas „Villeroy & Boch“ savo klientams siūlo rinktis kolekcijos „Venticello“ produkciją, užtikrinančią vonios kambario visumos harmoniją, mėgaujantis stiliaus, sveikatingumo ir atpalaidavimo procedūromis. „Venticello“ vonios kambario kolekcijos dėmesio centre – forma ir dizainas, derinami su konstrukcijų lengvumu ir funkcionalumu. Kolekcijoje – elegantiški praustuvai nuo

50 cm iki 130 cm ilgio, briaunos aukštis – tik 18 mm, tačiau praktiškumą užtikrina 12 cm praustuvo dubuo ir du asimetriškų, plačių kraštų itin patogiai naudojami praustuvai. Kolekcijoje rasite subtilų ant baldo paviršiaus pastatomą praustuvą. Skoningai įrengti vonios kambarį padės specialiai stalviršiniams ir įmontuojamiesiems praustuvams pritaikytos spintelės, laisvai pastatomi baldai, kuriuos galėsite rinktis dviejų aukščių – 420 mm su vienu giliu stalčiumi ir 590 mm su dviem stalčiais. Plati spalvų gama, galima rinktis iš devynių spalvų – madinga tiek matinė, tiek blizgi pilka, kuri visada madinga, šių dviejų rūšių balta, šviesaus medžio ar prabangaus ąžuolo ir kitos. Estiškam vonios kambariui skirtuose balduose suprojektuoti stalčiai įvairaus aukščio ir dydžio vonioje naudojamiems daiktams laikyti. Pasirinkus šiems baldams rankenėles iš keturių spalvų – klasikinės chromo ar ypač dabar madingų mėlynos matinės, pilkos matinės ar baltos matinės – net ir menkiausios detalės bus sujungtos į bendrą visumą. Kolekcijoje pristatomi pakabinamasis ir du pastatomieji unitazai, iš kurių vienas, kaip ir pirmasis, montuojamas su potinkinio rėmo sistema, suapvalintomis ir plonomis briaunomis, tobulai dera prie praustuvų. Unitazai ekonomiški, su atvirojo apiplovimo kraštu – „DirectFlush®“ technologija, kuri drąsiai leidžia klijuoti kompanijos unitazams higienos čempiono etiketę, derantys ploni unitazo dangčiai. Taip pat galite rinktis pakabinamąją ar pastatomąją bidė.

ARCHITEKTŪRA

Precizikos šedevras „Octagon“ – išskirtinis dizaino akcentas naudojant aukščiausios kokybės keramiką „Villeroy & Boch“ sukūrė išskirtinį ir novatorišką aukščiausios kokybės produktą – kolonos formos baldą ir ant jo pastatomą praustuvą „Octagon“. Šis baldas su praustuvu dėl di- Kai Steffanas, dizaineris zaino ir gaminant panaudotų medžiagų suteikia išskirtinės prabangos. Tik pasitelkus inovatyvius gamybos procesus, t. y. naują patentuotą „Villeroy & Boch“ medžiagą „TitanCeram®“, dizaineriui Kai Steffanui pavyko išgauti tobulai tiesias linijas, tikslius kampus ir praustuvo vidų suformuoti aštuonkampės žvaigždės formos. Iš to ir kilo šio produkto pavadinimas. Galima drąsiai sakyti, kad ši praustuvo forma – tai tikslumo šedevras, kurio tikrai neišvystume gamintojams naudojant įprastas medžiagas. Šis praustuvas ir jo baldas yra nepakartojami vonios kambario interjero akcentai. Novatoriška „TitanCeram®“ medžiaga, kurios gamyboje atsispindi 265 m. kompanijos „Villeroy & Boch“ patirtis. Ši medžiaga suteikia galimybę gaminti ypač tikslių formų keramikos produktus, plonomis sienomis ir stulbinamai tiksliomis briaunomis, matinės baltos spalvos. Į praustuvą integruotas keramikos vožtuvas. Praustuvo kokybei tikrai nenusileidžiantis kolonos formos baldas. Atsižvelgiant į vonios kambario interjerą, jis gali būti aptrauktas oda, medžio lukštu ar akmens fanera. Šį baldą ir praustuvą jungia vario žiedas, kuris tarsi pabrėžia nepriekaištingai derančią visumą. 

ARCHITEKTŪRA

Švari ir higieniška namų aplinka. Ką reikia žinoti? Asta Geibūnienė

Statydamas savo namus, fantazijos ir pinigų nestokojantis šeimininkas dažnai pageidauja jame įkurdinti odinius baldus, pakloti išskirtines grindis, įstatyti milžiniškus langus, sukurti jaukių nišų, laiptų, įrengti įmantrų apšvietimą. Projektuojantysis architektas, interjero dizaineris ir laimingas būsimas naujakurys galų gale suderina projektą ir prasideda darbai. Viskas vyksta pagal planą? Svajonių namuose gyventi bus gera, sveika ir lengva? Stop! Kai ką svarbaus pamiršome! „Taip, pamiršome pagalvoti ir aptarti su specialistais, ar tai, kas gražu, bus praktiška ir kaip visą tą grožį prižiūrėsime, – sako UAB „Manjana“, jau 20 metų Lietuvos rinkoje sėkmingai dirbančios ir didžiausios tarp įmonių, prekiaujančių profesionalams skirtomis plovimo, valymo, dezinfekcijos ir higienos priemonėmis bei įranga, pardavimų projektų vadovas Žilvinas Sliesaravičius. – Juk, pavyzdžiui, marmurinis stalviršis bijos bet kokio spalvoto gėrimo ar net nukritusio citrinos griežinėlio, minkšto medžio grindys nebus atsparios drėgmei, porėtos plytelės virtuvėje noriai sugers riebalus, metaliniai paviršiai pakeis spalvą, o visokie kampai bus sunkiai prieinami net ir patogiausiai šluotai. Tad greitai gali tapti taip, kad ne namai mums tarnaus, o mes jiems. Beje, negalima pamiršti netgi vandens bei nuotekų sistemų.“ „Namuose bus gyvenama, įvairios zonos bus vienaip ar kitaip eksploatuojamos, – kolegai pritaria ir įmonės administracijos ir kokybės vadovė Inga Talačkienė. – Viskas nebebus taip, kaip atrodė žvelgiant į projekto paveiksliuką, todėl, atsirenkant naudojamas medžiagas, reikia nepamiršti ir praktiškų dalykų. O jei jau pasirinkote, įdėmiai paskaitykite gamintojo rekomendacijas. Į jas atsižvelgiant ir žinant paskirtį, kam bus skirtas tas gaminys, visada yra galimybių rinktis kitą, tinkamesnį. Taip pat pravartu pasidomėti, kaip tam tikrą paviršių apsaugoti iš anksto, padengiant specialiomis priemonėmis ar pan. Deja, į tokius dalykus dėmesys dažnai atkreipiamas per vėlai, tada, kai problemos pačios išlenda lauk.“ UAB „Manjana“ specialistai sako, kad dažnai jaučiasi lyg podukros vietoje, kai atėję klientai prašo pagalbos su-

kurtą grožį išsaugoti, arba kreipiasi tada, kai reikia jį gelbėti, spręsti bėdas. Tuomet, pasak I. Talačkienės, sunku būna abiem pusėms, nes vizualiai net patyrusiems specialistams nepaprasta nustatyti, kokia tai, pavyzdžiui, danga. Tenka studijuoti gamintojo specifikacijas, kad valymo ar priežiūros sprendimai ir produktai būtų teisingai parinkti. Pasak pašnekovų, kontaktas su švaros ir higienos specialistais turėtų įvykti anksčiau. UAB „Manjana“, turėdama ilgametę patirtį ir kvalifikuotus specialistus, siūlo ne tik novatoriškiausias valymo, higienos priemones ir kitas švaros prekes bei sistemas, bet ir gausų konsultacinių paslaugų spektrą – nuo higienos audito ir personalo mokymų iki patarimų, kaip pasirinkti geriausius sprendimus ir juos efektyviausiai panaudoti. O patiems namų šeimininkams pašnekovai rekomenduoja neeksperimentuoti su valymo priemonėmis, kad nenukentėtų brangi įranga ar paviršiai. Net ekologiškus produktus reikia rinktis atsargiai, ekologiškas – tai dar nereiškia, kad viskam tinkamas. Specialistai pataria atvykti į UAB „Manjana“ salonus, esančius Vilniuje, Kaune, ar biurą Klaipėdoje, kur patyrę darbuotojai parinks reikalingus produktus problemai išspręsti. Įmonės partneriai – šios srities pasauliniai lyderiai: „Diversey“, „Tork“, „Tecno Trolley System“, „System Cleaners“, „Vikan“, „Christeyns“, „3M“, „Tana“, „Vileda“, „Du Pont“, „Cambro“, „Brabantia“, „Rubbermaid“ ir kt. Susipažinti su UAB „Manjana“ specialistais naudinga ne tik individualių namų šeimininkams, bet ir kiekvienam užsakovui, įrengiančiam bet kurios paskirties pastatą, ar tai būtų gamybinės, prekybinės, paslaugų srities patalpos, viešbutis, medicinos įstaiga, biuras, gyvenamasis namas. 

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Arabiškas svetingumas, virtuvės šedevrai ir išskirtinis interjeras ASTA GEIBŪNIENĖ

Pagrindinėje Vilniaus arterijoje, Gedimino prospekte, balandžio 15 d. duris atvėrė įspūdingo interjero restoranas. Ilgą laiką nenaudojamose patalpose kažkada buvo vilniečių ir miesto svečių labai mėgta kavinė „Prie parlamento“. Dabar ši vieta vilioja arabiškais patiekalais, Rytų dvasia ir išskirtine aplinka. Kaip ir toje pasakoje apie Ali Baba ir keturiasdešimt plėšikų, restoranas SIM-SIM kiekvieną, atvėrusį paslaptingas duris, kviečia surasti savo lobį. Gal tai bus eklektiškų rytietiškų spalvų audiniai, išmarginę visus tris restorano aukštus, gal rankų darbo gobelenai, puošiantys dažytas sienas, gal iš moliūgų pagaminti šviestuvai, padengti stiklo inkrustacijomis, arabiškos duonos khubz, ant iešmo kepto ėriuko arba vištienos kepsnio shavarma aromatas, o gal stebuklinga aura, kuri ilgiau pabuvus keistai užburia ir panardina į tik Rytams būdingą ramybę.

UAB „Alarja“ direktorius Antoun Arja sukurti arabiško stiliaus restorano SIM-SIM patalpų dizainą paprašė UAB „Palmyra Baltic Group“ vadovo Muamar Dzhabur, kuris panašaus interjero restoranų jau įsteigė Ukrainoje. Antoun Arja Lietuvoje nusprendė įkurti vietą, kurioje tokių skirtingų temperamentų ir tradicijų žmonės rastų galimybę geriau vieni kitus pažinti, susidraugautų, bendrautų. Tikimasi, kad šiltos šalies tradicijos įneš į mūsų darganotą ir melancholišką aplinką daugiau energijos, kurią skatina ryškus interjeras, pozityvios nuotaikos,

Viso arabų šalims tipiško interjero sumanytojas yra pats Muamar Dzhabur, o jo užmojus įgyvendino mūsų lietuviška įmonė „Dilesta“ (vadovas Laimontas Navickas), siūlanti didelį paslaugų spektrą ir visus apdailos darbus atliekanti pagal užsakovo pageidavimus ir pateiktą projektą. Šios įmonės meistrai puošė lubas, piešė rytietiškus vaizdus ant sienų, rankomis gražino stalviršius, raižė aštuonkampes arabiškas žvaigždeles ant baro sienelės. Tik ryškiaspalvių audinių ir išskirtinių indų arbatos ar kavos ceremonijoms teko ieškoti svetur. Ne paslaptis, kad spalvų mes kažkodėl pripažįstame nedaug, o ir tos dulsvos, pastelinės. Todėl užėję į restoraną pamatysime visokių spalvų paletę. Įdomu tai, kad arabų šalyse spalvos nederinamos. „Jos visos mums yra gražios, – sako Muamar Dzhabur. – Ir kuo spalvų daugiau, tuo geriau. Mus, karšto kraujo pietiečius, toks spalvų gausumas netgi ramina, dera su mūsų temperamentu, pas mus net namuose kiekvienas kambarys nudažytas skirtinga spalva, tai jūs pamatysime ir mūsų restorane. Kai liūdna, nereikia sėdėti tamsoje, reikia ieškoti šviesos, spalvų. Juk žmogus pats pražysta kartu su žydinčiu pavasariu. Tad ir mes norime savo svečius džiuginti.“

Tačiau restorano šeimininkai neprimeta svečiams savo taisyklių. Juk legendomis apipintas rytietiškas svetingumas paremtas taisykle: aš jums tik patarnauju, restorane šeimininkas yra klientas. Todėl čia lanksčiai bus derinama ne tik muzika, tinkanti bet kuriam skoniui, bet ir meniu, kuriame, be tradicinių arabiškų patiekalų, bus siūloma ir europietiška virtuvė. Tokio interjero restoranas – kol kas vienintelis Baltijos šalyse, o paragauti tikros arabų šalių virtuvės šedevrų net pačiam Muamar Dzhabur Lietuvoje niekur nepavyko. Pats puikiai maistą ruošiantis pašnekovas gyrė lietuvišką mėsą, ypač paukštieną, kurią naudoja savo patiekalams, o štai miltų rytietiškiems saldumynams, prieskonių ir kitokių produktų atsiveža iš savo kraštų.

ARCHITEKTŪRA

stebint arabiškus šokius ar fakyro išmones, ir sveikos ramybės, patraukus vandens pypkės kaljano dūmo ar prisėdus intymiau ar dalykiškai pašnekėti atskirose restorane įrengtose kabinose.

Restorane jaunimas taip pat turės savo erdvę. Apatiniame aukšte bus galima smagiai pašokti. Restoranas SIM-SIM (Gedimino pr. 46, Vilnius) laukia svečių kasdien nuo 10 val. iki 24 val., dieną nuo 12 val. iki 14 val. siūlo verslo pietus, savaitgaliais nuo 21 val. iki 24 val. žada spalvingą rytietišką programą. Per tris aukštus įsikūrusiame restorane prie staliukų gali susėsti iki 150 žmonių. „Kviečiame jus patyrinėti arabų virtuvės paslapčių ir pasinerti į Artimųjų Rytų vaizdų, garsų ir pojūčių pasaulį, – sako svetingieji šeimininkai. – O mes džiaugsimės geriau pažinę jūsų kultūrą ir mentalitetą.“ 

pagrINdINIaI projekto rėMėjaI

DARBų PRISTATyMAS RUGSėJĮ PRASIDėJęS „STRUcTUM“ KOnKURSAS „IŠMAnUSIS MIESTAS“ JAU fInIŠUOJA! Aštuonios studentų komandos iš VGTU, KTU, VDU ir VTDK, pritaikydamos savo žinias, fantazijas ir išmaniąsias technologijas planavo naujų individualių gyvenamųjų namų rajonus, kūrė miestų traukos vietas, mąstė, kaip galima panaudoti neeksploatuojamus objektus ir pan. penkių didžiųjų Lietuvos savivaldybių integruotosiose teritorijose.

projekto partNerIaI

Dabar pristatome apibendrintas studentų darbų apžvalgas, o balandžio 23 d. 14 val. parodos „RESTA 2015“ („Litexpo“ parodų rūmai, Laisvės pr. 5, Vilnius) metu bus išrinkti ir apdovanoti laimėtojai. Juos pagal konkrečius nustatytus kriterijus išrinks kompetentinga profesionalų komisija. Visą balandį labiausiai jiems patinkantį miestą rinko ir už jį balsavo www.delﬁ.lt skaitytojai. Parodoje visi norintieji galės išsamiai susipažinti su trijų geriausiųjų projektais, o mes kitame žurnalo numeryje plačiau papasakosime apie renginį ir laimėjusios komandos „Išmanųjį miestą“. Daugiau informacijos apie konkursą „Išmanusis miestas“ – www.estructum.lt.  projekto INforMacINIaI partNerIaI

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIUS

Kodėl pasirinkta ši teritorija Žvėrynas – vienas iš prestižiškų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, išsiskiriantis savo padėtimi ir unikaliu gatvių tinklu. XIXa. pr. pradėjęs formuotis gatvių tinklas nutraukiamas, kai nutiesiama T. Narbuto gatvė, šiuo metu esanti viena pagrindinių miesto transporto arterijų. Šiaurinė Žvėryno dalis, atskirta nuo pietinės, vystosi chaotiškai: neproporcingi kvartalų dydžiai ir pastatų tūriai, trūksta viešųjų erdvių ir visuomeninės paskirties objektų, neišvystytas žaliųjų erdvių tinklas. Kadangi analizuojama teritorija patenka į miesto centro ribas, nerimą kelia neišspręstas aukštybinių pastatų komponavimas Neries slėnyje, nėra atsakymo, ar Neries senvagės teritorija turėtų būti apstatyta, ar palikta kaip rekreacinė zona, nėra architektūrinės transporto mazgų koncepcijos. Darbo (projekto) pratarmė VGTU Vilniaus grupės studentų darbo tikslas – įvertinus susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, parengti teritorijos rekonstrukcijos koncepciją. Atsižvelgiant į teritoriją supančią aplinką, gatvių tinklo ir apželdintų erdvių struktūrą spręsti esmines teritorijos struktūros pertvarkymo, pėsčiųjų srautų nukreipimo, gatvių tinklo rekonstravimo, visuomeninių urbanistinių bendrojo naudojimo erdvių ir jas supančių objektų formavimo problemas. Taip pat gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę aplinkosauginiu požiūriu, spręsti triukšmo mažinimo ir energinio efektyvumo klausimus.

Nagrinėjamas kvartalas Detalizuoti pasirinkta 4,55 ha ploto teritorija, ribojama Stumbrų, Pieninės, Sakalų, Sėlių, Erelių gatvių (1 pav.). Teritorija, ribojama T. Narbuto, Stumbrų ir Pieninės gatvės, perkertama naujai projektuojama gatve. Suformuojami du kvartalai. Pirmasis kvartalas skirtas prekybinės gyvenamosios paskirties objektams, antrasis – prekybinės, komercinės ir visuomeninės paskirties objektams (3, 4, 5 pav.).

1 pav. Nagrinėjamas kvartalas.

Komandos nariai, studijų kryptys

Architektūra, MA (specializacija – urbanistinių kompleksų architektūra): Martyna Grušauskaitė Architektūra, BA: Rimvydas Kalkys Miestų inžinerija, BA: Robertas Kontrimovičius, Eglė Kristutytė Aplinkos apsaugos inžinerija, BA: Erika Ulevičiūtė

Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų

VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė

Konkursui pasirinktas miestas

Vilnius

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija

Vakarinė tikslinės šiaurinės teritorijos dalis (2 pav.)

3 pav. koncepcija.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

2 pav. Teritorijos schema, analizuojama teritorija.

→ 4 pav. projektuojami pastatai.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Pagrindinė urbanistinės koncepcijos idėja – ašis, jungianti T. Narbuto gatvės atskirtas Žvėryno dalis. Pėsčiųjų takas, prasidedantis nuo Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčios Sėlių g. ir besitęsiantis per visą kvartalą iki naujai formuojamo ašies akcento – meno centro (galerijos) kalno papėdėje Ukmergės gatvėje. Atliekant rekonstrukcijos darbus nagrinėjamo miesto dalyje, pratęsiamos nutrauktos ir išnykusios gatvių trasos. Teritorija atgaivinama suprojektavus viešųjų erdvių sistemą: įrengiamas pėsčiųjų takas virš T. Narbuto gatvės, sujungiantis atskirtas Žvėryno dalis, suvienodinami kvartalų dydžiai, į kuriuos įsilieja žaliosios jungtys, įrengiami dviračių takai. Pieninės gatvėje planuojamas dar vienas teritorijos akcentas – aikštė. Aplink ją projektuojama daugiaaukščių pastatų linija.Žiūrint nuo svarbiausių Vilniaus miesto apžvalgos taškų, iškelti pastatų tūriai neardo žaliųjų Šeškinės kalvų masyvo ir yra Konstitucijos prospekto architektūrinės kalvos tąsa. Kvartalo vizualizacija (6 pav.) Projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas, sudarytas iš trijų dalių: apatinė pastato dalis – 5 aukštų stilobatas su požemine automobilių saugykla ir du skirtingo aukščio pastatai, skirti butams. Stilobato patalpos ir pirmieji daugiabučių namų aukštai skirti komercinei ir visuomeninei veiklai. Taip apsaugomas gyventojų privatumas. Projektuojamas visuomeninės paskirties objektas. Pastatas yra dviejų dalių: žemesniojoje (8 aukštų) įrengiamas teatras, meno galerija; aukštesniojoje (13 aukštų) – administracijos patalpos. Abi dalys sujungtos antrajame aukšte. Daugiabutis gyvenamasis namas ir visuomeninis pastatas konstruojami ant stilobato (4 aukštai), įrengiama požeminė automobilių saugykla. Stilobato viduje įrengtos prekybinei, komercinei veiklai

5 pav. nagrinėjamo kvartalo gatvės.

skirtos patalpos. Pastatas projektuojamas atsižvelgiant į „Breeam“ kriterijus. Analizuojamoje šiaurinės Žvėryno dalies teritorijoje esančioje Želvos gatvėje projektuojamas vienbutis gyvenamasis namas. 142 kv. m ploto 2 aukštų namas skirtas 4 asmenų šeimai. Pirmajame aukšte, 69 kv. m plote, projektuojamos bendrojo naudojimo patalpos: virtuvė, valgomasis, svetainė, antrajame aukšte, 72,98 kv. m plote, – miegamieji, vonios kambariai (tėvams ir vaikams) ir drabužinės. Išmaniosios technologijos, sprendimai kvartalui Kvartalui modernizuoti pasirinktos išmaniosios technologijos: viešojo transporto stotelės, kuriose įmontuoti interaktyvūs žemėlapiai. Jais galima sekti tikslią transporto priemonės buvimo vietą. Perėjose montuojami jutikliai su šviesos diodų (LED) apšvietimu, kurie, pajutę judantį objektą, pradeda šviesti ir mirksėti stipriau. Taip vairuotojai įspėjami apie pėsčiuosius, kertančius kelią. Taip pat avaringumui keliuose sumažinti įrengiami šviesoforai, kurie automatiškai įjungia raudoną šviesą, nustatę, jog transporto priemonė juda didesniu, nei leistina, greičiu. Automobilių statymo problemai spręsti projektuojami požeminiai garažai su liftais, skirtais transporto priemonei į jai skirtą vietą pastatyti. Gyventojai raginami dažniau rinktis dviratę transporto priemonę įrengiant keltuvą į kalną. Tokiu keltuvu gali naudotis ir tėvai, stumiantys vaikišką vežimėlį. Gyvenamųjų daugiabučių namų kiemuose ir šalia svarbių visuomeninių objektų montuojami požeminiai atliekų rūšiavimo konteineriai. Projektuojami žalieji stogai, surenkantys lietaus vandenį, saulės kolektoriai ant pastatų stogų ir fasadų.

Nagrinėjamas visuomeninis, komercinis arba pramoninis pastatas Stumbrų ir Stirnų gatvių sankirtoje projektuojamas visuomeninės paskirties objektas. Pastatas sudarytas iš dviejų dalių: žemesnioji – 8 aukštų, joje įrengiamas teatras, meno galerija (H); aukštesnioji – 13 aukštų, joje išdėstomos administracijos patalpos (G). Abi pastato dalys sujungtos antrajame aukšte. Kaip ir daugiabutis gyvenamasis namas, taip ir visuomeninis pastatas „auginamas“ ant stilobato (I) (4 aukštai), įrengiama požeminė automobilių saugykla. Stilobato viduje įrengtos patalpos skiriamos prekybinei, komercinei veiklai. Pastatas projektuojamas atsižvelgiant į „Breeam“ kriterijus ( 7 pav.). 7 pav. Visuomeninis pastatas.

Išmaniosios technologijos, sprendimai pastatui Statybose naudojami „Aeroc“ blokeliai, fasado plokštės pasirenkamos iš „Fibre Cement System“ katalogo, stogo danga – iš „Ruukki“. Pastate montuojamas grindinis šildymas („Uponor“), visos vėdinimo, kondicionavimo sistemos pasirenkamos iš „NIT“ siūlomo asortimento; „Rockwool“ akmens vata naudojama sienoms ir stogui šiltinti. Ant stogo montuojami saulės elementai, gaminami „Solet Technics“. Išmaniųjų namų valdymo sistemų įrengimu rūpinasi įmonė „Jung Vilnius“.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

6 pav. Kvartalo vizualizacija.

Pastato eksterjere ir interjere naudojami šviestuvai iš „Gaudrės“ katalogo. Pastatų patikra patikėta „Robert Bosch“, elektros valdymas ir su juo susijęs inventorius – iš įmonės „Schneider Electric“. 

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

I Š M A N U S I S M I E S TA S

ŠIAULIAI

Kodėl pasirinkta ši teritorija Atsižvelgus į šiandienines Šiaulių miesto aktualijas ir tai, kad Šiaulių savivaldybės tiksluose integruotojoje teritorijoje pabrėžiamas sąstingis miesto centre, konkursui pasirinkta Šiaulių miesto centrinės dalies teritorija, apimanti dalį Šiaulių miesto savivaldybės siūlomos integruotosios teritorijos ir papildomą zoną prie geležinkelio ruožo ir stoties. Toks teritorijos pasirinkimas grindžiamas tuo, kad vienas svarbiausių darbe nagrinėjamų aspektų – miesto centro (galima sakyti, senamiesčio, nors Šiauliai ir neturi tokios juridiškai įteisintos teritorijos, tačiau jo istorija mena kelis šimtmečius) ir stoties rajono pasiekiamumas, patekimo į miesto centrą reprezentatyvumas. Kitas aspektas – vidinių šios teritorijos išteklių panaudojimas. Pirmiausia miestas galėtų ir turėtų naudoti savo vidinius plėtros išteklius pagal kompleksinę IŠMANIOJO MIESTO VIZIJĄ, o tik paskui plėstis į išorę. Teritorijoje Prisikėlimo aikštė kartu su besiribojančiu Dramos teatro kvartalu išskiriama kaip pagrindinis mazgas, kuriam siūlomi inovatyvūs sprendiniai. Darbo pratarmė Pasirinktai teritorijai siekiama sukurti kompozicinę – erdvinę – koncepciją, pagal kurią ji būtų vystoma ateityje. Siekiama išspręsti urbanistines ir architektūrines problemas (kompozicines, vizualines ir socialines), kurti sveikos aplinkos koncepciją, siūlyti ekologiško ir energiškai efektyvaus pastato koncepciją, darnią susisiekimo sistemą, taikyti priemones, neutralizuojančias neigiamą antropogeninį poveikį. Nagrinėjami kvartalai Pasirenkami trys kvartalai, kuriuose projektuojami skirtingos tipologijos objektai – visuomeninis ir gyvenamieji, – kad teritorija būtų įsisavinama kompleksiškai. Visuomeninis objektas kuriamas viename iš „karštųjų“ taškų – regeneruojamame kvartale tarp Varpo, Vilniaus ir Tilžės gatvių kartu su Prisikėlimo aikšte, nes dabar šis 1 pav.

Komandos nariai, studijų kryptys

Architektūra, MA: Silvija Dambrauskaitė Architektūra, BA: Arvydas Skudra Architektūros inžinerija, BA: Paulius Navickas Miestų inžinerija, BA: Kotryna Juškaitytė, Aistė Knystautaitė Aplinkos apsaugos inžinerija, BA: Kornelija Vaitiekutė Pastatų energetika, BA: Gerda Berneckaitė

Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų

Architektė, VGTU Urbanistikos katedros docentė Dalia Dijokienė

Konkursui pasirinktas miestas

Šiauliai

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija

Šiaulių miesto centrinė dalis (1, 2 pav.)

I Š M A N U S I S M I E S TA S

klausimas itin aktualus – rengiamos architektūrinio Prisikėlimo aikštės konkurso sąlygos. Pasirinktame kvartale siūloma Dramos teatro rekonstrukcija, formuojanti Prisikėlimo aikštės išklotinę. Kitas „karštasis“ taškas – ruožas tarp Dubijos g. ir geležinkelio linijos, nes šios vietos potencialas nėra įsisavintas. Siūloma kvartalinio apstatymo vizija (visuomeninė, komercinė ir gyvenamoji funkcijos), viešųjų erdvių sistema ir daugiabučių namų kompleksas viename iš kvartalų. Pavyzdinis inovatyvių vienbučių namų kvartalas siūlomas Talkšos ežero prieigose. Teritorijoje pasirinkti trys kvartalai, kuriuose projektuojami skirtingos tipologijos objektai, sprendžiamos skirtingos problemos, tačiau taip ir kompleksiškai atnaujinama teritorija, t. y. miesto centrinė dalis. Gaunamas sinergijos efektas – aplinkinės teritorijos taip pat natūraliai atsinaujina (dėl padidėjusio žmonių srauto, kokybiškų viešųjų – urbanistinių – erdvių, naujų darbo vietų ir kt.). Geležinkelio ruožo teritorija ir Dramos teatro kvartalo rekonstrukcija siūloma vystyti tuo pat metu, nes šie mazgai darbe traktuojami kaip „karštieji“ taškai, reprezentuojantys miestą. Kvartalo vizualizacija (kartu su Prisikėlimo aikšte ir Šiaulių katedra, 3, 4 pav.) Pagrindinis kvartalas tarp Varpo, Vilniaus ir Tilžės gatvių kartu su Prisikėlimo aikšte yra vienas svarbiausių miesto centrinių mazgų, todėl jam galimybių studijoje skiriamas ypatingas dėmesys – siūloma vystymo koncepcija. Kvartalo problematika kompleksinė – nesuformuota Prisikėlimo aikštė ir reikalavimų bei miesto poreikių nebeatitinkantis Šiaulių dramos teatras. Koncepcijos tikslas – regeneruoti kvartalą užpildant tuščią sklypą pagal Prisikėlimo aikštės perimetrą ir taip suformuojant jos išklotinę, sukuriant naują Šiaulių dramos teatro kokybę. Taip pat siūloma naikinti priešais teatrą esančią kavinę, kuri išbalansuoja kurdonerinę (pranc. cour d’honneur – reprezentacinis kiemas) te-

→

2 pav.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

3 pav.

atro erdvę. Vidinę kvartalo dalį siūloma pritaikyti gyventojų poreikiams – sukurti vaikų žaidimų aikštelę, sutvarkyti augaliją, įrengti poilsio zoną. Kurdonerinėje Šiaulių dramos teatro erdvėje siūloma įrengti apšvietimą ir išmanųjį ekraną, kuriame būtų galima sužinoti apie teatre vykstančius spektaklius, Dramos teatro istoriją ir kt. informaciją. Taip pat svarbu identifikuoti miesto erdvinės struktūros dalis – Prisikėlimo aikštę, skverą su paminklu ir bažnyčios erdvę. Aikštės plokštumą siūloma pagilinti, sukurti amfiteatrą – aktyvią erdvę miesto gyventojams. Aikštės pasiekiamumą formuoti tiek žemės, tiek požeminiame lygyje – su šalia esančiais objektais ir katedra. Išmaniosios technologijos, sprendimai kvartalui Kvartale esančiai visuomeninio transporto laukimo vietai siūloma išmanioji laukimo stotelė – stoginė, kurioje būtų išmanusis reklaminis stendas, rodantis ne tik viešojo transporto maršrutus – jame žmonės galėtų susipažinti ir su Šiaulių dramos teatre vyksiančiais renginiais bei pastato istoriniais faktais (5 pav.). Kvartalui siūlomas apšvietimas, naudojantis saulės energiją. Po Prisikėlimo aikšte siūloma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę (naudojant mašinų liftus). Atliekoms tvarkyti – požeminiai konteineriai (Prisikėlimo aikštėje ir Šiaulių savivaldybės skvere). Kvartalo viduje siūlomi pusiau požeminiai konteineriai – taip kvartalo kiemas taptų tvarkingesnis. Prisikėlimo aikštėje (taip pat

4 pav.

savivaldybės skvere) galima įrengti išmaniuosius šviestuvus, kurie reguliuojami per atstumą prisitaiko prie esamos situacijos ir taip taupoma energija, – gali būti blankūs, skirtingų spalvų, užsidegti tik tada, kai reikia, reguliuoti pėsčiųjų srautus. Išsaugota energija gali būti panaudota kitoms funkcijoms – „Wi-Fi“ tinklui, išmaniosioms viešojo transporto stotelėms arba oro matavimo prietaisams.

5 pav.

Išmaniosios technologijos, sprendimai pastatui Visuomeniniam objektui siūlomi inovatyvūs šildymo, vėdinimo, gaisro pavojaus signalizacijos, išmaniojo pastato sistemos ir apšvietimo sprendimai (7 pav.). 

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Nagrinėjamas visuomeninis, komercinis arba pramoninis pastatas Galimybių studijoje pasirinkta nagrinėti visuomeninį pastatą – Šiaulių dramos teatrą. Šiaulių dramos teatras yra vienas svarbiausių kultūrinių objektų mieste, tačiau jame trūksta vestibiulinių erdvių lankytojams. Teatro darbuotojams ir aktoriams – repeticijų salių. Svarbiausias aspektas, kurį norima įgyvendinti, – sukurti naujos tipologijos objektą senojoje miesto dalyje, kuris veiktų aikštei, tačiau kartu ir senasis teatras neprarastų reikšmingumo. Regeneruojant kvartalą siekiama pasiūlyti miestui ir naujų požeminių plotų automobiliams, objekte planuojama apžvalgos aikštelė miesto gyventojams ir svečiams (6 pav. – pirmas rekonstruoto visuomeninio pastato aukštas).

6 pav.

7 pav.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KLAIPĖDA

Šiam darbui pasirinkta Klaipėdos miesto situacija. Detaliau gilinamasi į Danės upės išklotinę centrinėje miesto dalyje ir Kuršių marių prieigas Danės upės žiotyse – Memelio miesto teritoriją. Kodėl pasirinkta ši teritorija Teritorija pasirinkta todėl, kad tai yra viena pagrindinių linijinio miesto Klaipėdos horizontaliųjų ašių. Ji kerta konversines teritorijas, istorinį branduolį, naujamiestį ir įsilieja į Kuršių marias. Tai lyg miesto vartai, vizitinė kortelė – itin svarbus kompozicinis ruožas, kuris šiuo metu nėra visiškai susiformavęs ir kokybiškai integruotas į miesto audinį.

Darbo (projekto) pratarmė Miestas – tai amžinas kaitos šaltinis, gyvas organizmas, nuolat atsinaujinantis pagal meto tendencijas ir visuomenės poreikius. Turbūt didžiausias šiandienos Lietuvos miestų iššūkis – nustatyti plėtros modelį. Miestas turėtų turėti aiškią viziją, kokią žinutę apie save jis nori pasakyti, kokia kryptimi turėtų vystytis, kokias vertybes saugoti, o kur galimos ar net būtinos naujos struktūros integracijos. Šiuo darbu siekiama išnagrinėti Danės upės ir Kuršių marių plėtros bei sutvarkymo galimybes. Siekiama formuoti miesto veidą pasitelkus urbanistinę, architektūrinę išraišką ir išmaniųjų technologijų integraciją.

1 pav. Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija.

Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų

VGTU Miestų statybos katedros docentė, architektė Edita Šarkienė

Konkursui pasirinktas miestas

Klaipėda

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija

Danės upės ir Kuršių marių prieigos centrinėje Klaipėdos miesto dalyje (pradinė teritorija apie 100 ha) (1 pav.)

Nagrinėjamas kvartalas Memelio miestas (2 pav.) – tai buvęs žiemos uostas, istorinė miesto dalis, kuri ilgus metus priklausė uosto teritorijai ir buvo atskirta nuo miestiečių. Dabar ten esantys pramoniniai pastatai išsiskiria per dideliu masteliu, nedera prie konteksto, abejotina architektūrinė vertė vizualiai darko teritoriją, tvoros uždaro vaizdus ir stabdo laisvą judėjimą. Paradoksalu, tačiau Memelio miestas – viena iš nedaugelio vietų mieste, kur žmonės tiesiogiai galėtų ateiti prie Kuršių marių, o kokybiško priėjimo nėra. Iš Šiaurės rago keltu galima pasiekti Neringos miestą ir lankomiausius šalyje muziejus: Jūrų muziejų ir delfinariumą. Šiandien šios teritorijos potencialas neišnaudojamas, tad būtina stiprinti Memelio miesto erdvinę, kultūrinę, socialinę, ekonominę integraciją ir skatinti tvarios architektūros bei išmaniųjų technologijų panaudojimą projekte.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Komandos nariai, studijų kryptys

Architektūra, MA (specializacija – urbanistinių kompleksų architektūra): Laima Čijunskaitė Architektūra, BA: Jovita Laurukėnaitė Architektūros inžinerija, BA: Mantas Laukaitis Miestų inžinerija, BA: Kotryna Juškaitytė Aplinkos apsaugos inžinerija, BA: Martyna Pačekajūtė, Kristina Giraitytė Pastatų energetika, BA: Tomas Dauskurdas

2 pav. Esama situacija. 3 pav. Kvartalo vizija.

→

I Š M A N U S I S M I E S TA S

4 pav. Išmaniosios technologijos kvartale.

Kvartalo vizualizacija Memelio miesto urbanistinės koncepcijos pagrindas – integruoti kvartalą į esamą miesto situaciją, sukuriant naują, kokybišką daugiafunkcę teritoriją, skirtą dirbti, gyventi, leisti laisvalaikį, rengti šventes ir reprezentuoti miestą. Šalia esantys pagrindiniai istoriniai Klaipėdos miesto ak-

centai – pilis ir senamiestis – diktuoja mastelio, funkcijos ir semantinio įvaizdžio siluetus (3 pav.). Teritorijoje išskiriamos 3 funkcinės zonos, kurių dominuojančios funkcijos ir morfotipai skiriasi: gyvenamoji (ramesnė, kiemai uždari), kultūros (muzikos salė, biblioteka) ir

5 pav. Nagrinėjamas visuomeninis ir gyvenamasis pastatas kvartale.

I Š M A N U S I S M I E S TA S 6 pav. Nagrinėjamas visuomeninis ir gyvenamasis pastatas.

komercijos – biurų. Visų šių zonų pirmuosiuose aukštuose dominuoja komercinės paskirties patalpos (parduotuvės, kavinės, restoranai, aptarnavimo centrai). Jie pritraukia lankytojų srautus, suteikia gyvybės aplinkinėms erdvėms. Tokia kvartalo logika leidžia sukurti visą parą aktyvų gyvenimą ir žmonių judėjimą. Išmaniosios technologijos, sprendimai kvartalui Memelio miesto kvartale integruojama daug naujausių ir pažangiausių technologijų. Siūloma žaliojo stogo technologija apželdintiems stogams, išmanioji požeminė automobilių stovėjimo aikštelė (numerių nuskaitymo technologijos, „Parking Guidance“ sistema), antžeminėse aikštelėse diegiama „Green Parking“ technologija, siūloma automatizuota vakuuminė atliekų surinkimo sistema, lietaus vandens surinkimo talpyklos, leidžiančios vandenį panaudoti kelis kartus, tiltų stebėjimo sistemos, saugumo kameros, besiūlės dangos lauke, užtikrinančios saugų judėjimą kvartale, automatinio pažeidimų ir eismo įvykių fiksavimo sprendimai ir kt. Siekiama inotavyviais ir šiuolaikiškais sprendimais padaryti kvartalą maksimaliai patrauklų, švarų ir kokybišką. Schemoje (4 pav.) pateikiamas principinis siūlomų technologijų modelis. Pavyzdžiui, apšvietimas planuojamas visoje teritorijoje, ne tik toje vietoje, kuri parodyta schemoje, ir pan.

Nagrinėjamas visuomeninis, komercinis arba pramoninis pastatas Iš visų kvartale esančių pastatų detaliau nagrinėti pasirenkamas mišrios paskirties pastatas (5, 6 pav.). Tai keturių aukštų terasuotas tūris, pritaikytas ne tik gyvenimui, bet ir visuomeninei funkcijai. Pirmajame pastato aukšte – bendrojo naudojimo patalpos: biblioteka, kino salė, konferencijų salės, restoranas, kavinė, biurai ir kt. Kituose aukštuose – gyvenamosios paskirties patalpos: butai su bendrosiomis ir privačiosiomis terasomis, vaizdu į Kuršių marias ir pagrindinę kvartalo aikštę. Išmaniosios technologijos, sprendimai pastatui Visuomeniniame ir gyvenamajame pastate suplanuotos šildymo, vėdinimo sistemos. Pateikiami energiniai sprendimai, padedantys panaudoti atsinaujinančiuosius šaltinius: geoterminiai šilumos siurbliai, saulės moduliai, pasyvusis ir aktyvusis šešėliavimas, pakartotinis šalinamo oro panaudojimas, šilumos rekuperacija, tikslus šilumos reguliavimas. Pasiūlyti sprendimai pripažinti kaip inovatyvūs ir atitinka tvaraus pastato gyvavimo sampratą, padeda sumažinti suvartotos energijos kiekį, mažina aplinkos taršą, gerina gyvenimo kokybę. Šių sprendimų derinys didina nekilnojamojo turto pardavimo kainą, patalpos tampa patrauklesnės nuomininkams ir pirkėjams. 

Kauno technologijos universitetas

I Š M A n U S I S M I E S TA S

kauNaS

kodėL paSIrINkta šI terItorIja Kauno miestas įsikūręs itin geroje pramonei ir įvairiai infrastruktūrai palankioje vystyti strategiškoje vietovėje, dviejų upių santakoje. Per Kauną nutiesti keliai ir magistralės, sudarančios jungtį su stambiausiais Lietuvos miestais ir smulkesniais keliais, kaip stambios upės žiotys sukuria didžiausią transporto tėkmę per čia esančią kelių sankryžą. Pagrindiniai gamtiniai šio miesto aspektai, formuojantys kraštovaizdį, yra dvi didžiausios Lietuvos upės, jų santaka, supantys šlaitai ir slėniai. Pagrindinį miesto estetinį vaizdą sudaro kraštovaizdis ir urbanizuota teritorija, miesto centras. Sovietmečiu Kaunas buvo apstatytas daugybe pramoninės paskirties objektų ir tapo pramoniniu miestu. Subirėjus komunizmo idėjai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, laikui bėgant buvo apleidžiama vis daugiau teritorijų su jose esančiais objektais. Vadovaujantis bendruoju 2013–2023 m. Kauno miesto planu ir jame numatytais miesto planavimo aspektais buvo atlikta dokumentų ir eamos būklės analizė ir išsirinkta teritorija – Aukštutinės fredos dalis, Aleksotas prie Europos pr. (1 pav.).

darbo (projekto) pratarMė Šių mokslo metų pradžioje Kauno technologijos universitete pradėjo rinktis komandos, atstovausiančios savo universiteto vardui „Structum“ žurnalo „Išmanusis miestas“ konkurse. Komandą sudarė architektūros, pastatų energetinių sistemų, statybinių konstrukcijų ir statybos technologijų studentai. Komandos pavadinimas 4A gimė iš studentų vardų ir pavardžių pirmųjų balsių bei dažniausiai pasikartojančios raidės, skaičius 4 – tai skirtingos specialybės, sudarančios projekto grupę. Kilus „Miesto akies“ idėjai, išsikėlėme pagrindinius tikslus: suformuoti itin aukštos kokybės traukos tašką atgaivinant šią rajono dalį, suprojektuoti naują visuomeninį centrą su aplink esančiais gyvenamaisiais rajonais, atitinkančiais BRAEM keliamus reikalavimus. Pagrindiniai mūsų uždaviniai – remiantis pavyzdžiais sukurti naują išsiskiriantį miesto teritorinį objektą, kuris būtų matomas iš viršaus kaip Žaliakalnyje esantis gyvenamųjų rajonų žiedas, ne organiškai susiformavęs darinys.

1 paV. ESAMA TERITORIJOS SU GyVEnAMųJų OBJEKTų RIBOMIS ScHEMA.

Komandos nariai, studijų kryptys

ARCHITEKTŪRA: Antanas Pipiras, Aurimas Valujevičius, Titas Akelis PASTATŲ ENERGETINĖS SISTEMOS: Augustinas Lipskis STATYBINĖS KONSTRUKCIJOS: Tadas Kersnauskas STATYBOS TECHNOLOGIJOS: Živilė Pažėraitė

Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų

Doc. Gintaras Prikockis

Konkursui pasirinktas miestas

Kaunas

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija

Kauno m. pietrytinė dalis, Aukštutinė Freda, Aleksotas Nagrinėjamas kvartalas: Orientacinis plotas – apie 83 ha (1 pav.)

3 pav. Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėlių komplekso objektas.

Esamas nagrinėjamas kvartalas Kvartalo vieta – Aukštutinės Fredos dalis prie Europos pr., Aleksotas, Kaunas. Pasirinkta nagrinėti teritorija – Kauno aviacijos gamyklos aerodromas (2 pav.), valstybinis miškas su Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėlių kompleksu (3 pav.). Visos teritorijos plotas užima 83 hektarus. Didžioji teritorijos dalis yra ap-

leistas, neprižiūrimas plynas laukas, kurį galima paversti reprezentacine erdve su pagrindiniu traukos centru, rekreacinėmis ir gyvenamosiomis teritorijomis. Šioje apsibrėžtoje zonoje esantys pastatai itin prastos būklės, be jokio vizualinio patrauklumo, atviri, visiems prieinami ir pavojingi. Dauguma pėsčiųjų takų yra prasti, susidarę natūraliai, praminti einant tiesiogiai per apleistus pastatus

I Š M A N U S I S M I E S TA S

2 pav. Vienas iš Kauno aviacijos gamyklos aerodromo angarų.

→ 4 pav. Siūlomo visuomeninio pastato vizija su aplinka.

Išmaniosios technologijos, sprendimai kvartalui Viena iš išmaniųjų technologijų, taikomų kvartalui, yra pneumatinė šiukšlių surinkimo ir rūšiavimo sistema (AVAC) (5 pav.). Ši sistema, išvedžiojama po visu rengiamu kvartalu, padeda efektyviau rūšiuoti šiukšles. Du šiukšlių kaupimo rezervuarai įrengiami skirtingose „naujojo miesto“ zonose, kiek toliau nuo centro, kad užtikrintų efektyvesnę sistemą, į juos renkamos buitinės atliekos. Vėliau šiukšlės sukraunamos į konteinerius, kuriuos išveža tam skirtas transportas.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

5 pav. Pneumatinės šiukšlių surinkimo sistemos schema.

ar važiuojamosios gatvės pakraščiu. Detaliai išanalizavus teritoriją, jos funkcijas, susidariusią situaciją, įžvelgiama puikių teritorijos perspektyvų. Pritaikius naują idėją, restauravus paveldo objektus ir sukūrus naują infrastruktūrą su rekreacinėmis zonomis, projektuojamas kvartalas taptų puikia reprezentacine erdve ir nauju traukos tašku atgaivinant šią Aleksoto dalį. Siūlomo kvartalo vizija Projektuojamame kvartale sudaromas traukos taškas (4 pav.) – tai teritorijos viduryje esantis centras su rekreacine teritorija ir ją supančiu visuomeniniu pastatu. Naujoje gyventi pritaikytoje teritorijoje atsiranda transporto infrastruktūra. Sudaromi nauji keliai, pėsčiųjų takai su žaliosiomis alėjomis, dviračių takų ruožai, susiję su numatytaisiais bendrajame 2013–2023 m. Kauno plane. Sutvarkomas valstybinis miškas su slėniu ir paverčiamas žaliąja zona, kartu restauruojamas Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėlių kompleksas, kuris pritaikomas visuomenės interesams. Dalis pastarojo komplekso objektų paverčiami: vasaros kavine, muziejumi, norint išsaugoti atmintyje šioje vietoje esančius ir buvusius istorinius objektus, vasaros renginių objektais po atviru dangumi, nedidelių meno parodų ir dirbtuvių salėmis.

6 pav. IŠMANUSIS GATVĖS APŠVIETIMAS.

Įsigaliojus naujiems protokolams, reikalaujantiems taupyti energiją, naujajame kvartale įrengiami šviesos diodų (LED) šviestuvai (6 pav.), sudarantys glaudų tinklą. Jie kontroliuojami naudojant valdymo programinę įrangą iš rajono centre esančio visuomeninio pastato valdymo centro. Šviestuvuose įrengti judesio davikliai suteikia galimybę apšviesti vien tik parką, gatvę arba įjungti programinę įrangą ir leisti jai veikti pagal sudarytą algoritmą. Ši bandomoji apšvietimo sistema buvo įdiegta Belgijoje. Tokios sistemos energijos naudojimas ir sąnaudos, atsižvelgiant į naudojimo būdą, sumažėja iki 80 proc., palyginti su esamomis. Taip pat šią sistemą galima užprogramuoti, kad reaguotų į aplinkos apšvietimą naktį, kurį sudaro nuo mėnulio sklindanti šviesa. Visuomeninis pastatas Visuomeninio pastato forma sukurta pagal akies rainelę, bandant atrasti traukos tašką, kuris būtų atviras ir kartu susijęs su visuomeninio pastato sąvoka (7 pav.). Numatomame projektuoti pastate telpa naujos Aleksoto seniūnijos patalpos, moderni kelių aukštų biblioteka su knygynu ir sujungtomis Aleksoto viešosiomis bibliotekomis, verslo ir konferencijų centras, nemažas penkių aukštų viešbutis, kvartalo valdymo ir informacijos centras, sporto ir SPA kompleksas, prekybos centras su parduotuvių alėjomis per kelis aukštus, kino teatras su keliomis salėmis, kuriose telpa apie 300 žmonių, restoranais ir atviromis

Išmaniosios technologijos Pastate suprojektuota kolektorinė, grindinio šildymo, vėsinimo sistema „Uponor Tabs“ (8 pav.). Šildymo sistemos vamzdžiai išvedžiojami kiekvieno aukšto grindų dangoje. Atlikus hidraulinius skaičiavimus, parinkti tokie vamzdžių ir stovų skersmenys, kad jais nutekėtų projektinis vandens debitas ir būtų kuo mažesni slėgio nuostoliai. Kaip šilumos šaltinis pasirinkta hibridinė, geoterminė ir centralizuotų tinklų sistema. Po pastatu projektuojami 200 vertikalaus kontūro geoterminių gręžinių, atitolusių vienų nuo kitų per 5 metrus.

8 pav. kolektorinė, grindinio šildymo, vėsinimo sistema „Uponor Tabs“.

Dalis pastato stogo padengta vakuuminiais saulės kolektoriais, ruošiančiais karštą vandenį tai pastato daliai, kuriai jo reikia daugiausiai. Jeigu ji yra perteklinė, vanduo nukreipiamas kitoms ŠVOK sistemoms atskirose pastato dalyse. Numatomas šilumos išgavimas iš nuotekų – rajonas arti gamyklų, kurios pašalina daug gamybos procesų metu panaudoto sušildyto vandens. Panaudojus atitinkamas technologijas ir papildomas priemones ŠVOK sistemoms iš nuotekų galima išgauti energiją. Didžiąją dalį energijos pastatas gauna iš skirstomųjų elektros tinklų. Taip pat iš vakarinėje pusėje esančios magistralinės 100 kW elektros linijos, panaudojus transformatorines. Dalį energijos pastatas pagamina iš fotovoltinių modulių ant stogo ir į fasadą integruotų elementų, tai sudaro maždaug 15 proc. pastatui reikalingos energijos. Perteklinę elektros energiją piko metu pastatas perduoda į skirstomuosius tinklus. Pastate įrengiamas informacinių technologijų centras, kuriame reguliuojama viso rajono infrastruktūra. Apšvietimas, šiukšlių sistema, transportas ir kt. valdomi ir reguliuojami per vidaus sistemos valdymo skydelį „JUNG“ (9 pav.), „FIMA“ (10 pav.). 

I Š M A N U S I S M I E S TA S

terasomis, kuriose numatoma laisva erdvė vasaros kavinėms, įvairiems renginiams, apžvalgos aikštelėms.

9 pav. „JUNG“ sistemos valdymo skydelis.

10 pav. Apšvietimas, šiukšlių sistema, transportas valdomi ir reguliuojami per vidaus sistemos valdymo skydelį „FIMA“.

7 pav. Visuomeninis pastatas „Miesto akis“.

Kauno technologijos universitetas

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KLAIPĖDA

Klaipėdos miesto savivaldybė pasiūlė teritoriją, įsikūrusią gyvenamųjų daugiabučių ir vienbučių ar dvibučių namų ir pramoninėje zonoje. Teritorijoje gausu sovietmečio palikimo – daugiaaukščių pastatų, tačiau netrūksta ir gamtinės aplinkos: teritoriją kerta Danės upė, šalia įsikūręs Trinyčių parkas. Savivaldybė savo planuose iškelia žaliųjų erdvių plėtrą ir integraciją į miestą, senelių ir vaikų integraciją, tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio stiprinimą. Nagrinėjamoje teritorijoje planuojamas ir naujas tiltas per Danę (Bastionų), Danės upės krantų pertvarkymas ir pritaikymas miesto reikmėms, miesto skverų pritaikymas aktyviam poilsiui ir tikslinėms gyventojų grupėms. Sutvarkytas kvartalas ateityje gali tapti patrauklus savo padėtimi miesto atžvilgiu, jei pavyktų jį sutvarkyti ir integruoti į aplink vykstantį miesto gyvenimą, įtraukti miestiečius į aplinkos tvarkymą ir panaudojimą savo reikmėms, tokioms kaip laisvalaikis, turizmas, poilsis ir net gyvenamosios zonos vystymas. Tai padaryti neturėtų būti sunku dėl gero susisiekimo aplinkinėmis gatvėmis, šalia esančio miesto centro ir senamiesčio. Išvystytas kvartalas suteiktų

naudos gyventojams, darnios urbanistikos ir universalaus dizaino principai padėtų įtraukti gyventojus į miesto gyvenimą, stiprintų bendruomeniškumą ir atsakomybę. Pratarmė Bet kuriai teritorijai gyvybės suteikia joje gyvenantys žmonės, būtent todėl plečiant žaliąsias ir rekreacines zonas šalia siūloma įkurti gyvenamąjį rajoną, kurį sudarytų nedidelis daugiabučių namų kvartalas, gyvenamųjų dvibučių namų zona. Rajonas būtų atsakingas ne tik už kvartalo gyvybingumą, bet ir jo tvarką, paremtą saugios kaimynystės principu. Išmanusis miestas – tai pirmiausia išmanūs žmonės, besirūpinantys savo aplinka. Šalia projektuojamo viešbučio gyventojus taip pat galima įtraukti į bendruomeninę veiklą, sudarant sąlygas visiems susitikti ir bendrauti centrinėje kvartalo dalyje esančiame šeimos parke. Kvartalo vizijos vystymas kuriamas ir vadovaujantis „LEED for Neighborhood Development“ standartais. Protingas vietos pasirinkimas ir ryšiai. Skatina bendruomenes apsvarstyti vietos ir transporto alternatyvas bei saugoti jautrią pokyčiams aplinką. Rajono planavimas. Geras rajono, kuriame gausu pasivaikščiojimo ir dviračių takų, planavimas skatina bendruomenę būti gyvybingą ir energingą. Žalioji infrastruktūra ir pastatai. Skatina naudoti perdirbamas medžiagas ir esamus pamatus naujoms pastatų konstrukcijoms, ekonomiškai naudoti vandenį kvartalo infrastruktūroje. Esamos situacijos svarba. Skatina atkreipti didelį dėmesį į esamą kvartalo situaciją, kad pastatas derėtų prie konteksto. Pasirinktame kvartale planuojama sujungti gyvenamąją, poilsio ir visuomeninę erdves. Kvartale pastatai išdėstomi jo pakraščiuose, viduryje paliekant erdvės žaliajai susitikimų ir bendravimo zonai – parkui. Ši bendruomeninė erdvė turi ir antrą paskirtį – iš jos galima apžvelgti Danės upę ir kitą jos krantą. Kvartalo idėja – šeimos parkas, kuriame kartu gyvena ir ilsisi klaipėdiečių šeimos, į jų bendruomenę atvyksta miesto svečiai. Gyvenamosios zonos projektuojamos taip, kad žmonės turėtų visiškai uždarą erdvę šeimos gyvenimui, galėtų patekti ir bendrauti bendrame kieme, išeiti pasivaikščioti parke. Taip būtų sukurti trys lygiai tarp viešumo ir privatumo (3 pav.).

1 pav.

Architektūra ir urbanistika: Vaiva Vaitkevičiūtė, Kamilė Jakubauskaitė, Laurynas Bublys Pastatų energetinės sistemos: Nerijus Lesevičius Statybinės konstrukcijos: Laura Jarmalaitė Statybos technologijos: Ervinas Ratautas

Komandos (projekto) vadovas

Doc. Gitana Šukaitytė

Konkursui pasirinktas miestas

Klaipėda

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija

Senamiestis (1, 2 pav.)

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Komandos nariai, studijų kryptys

2 pav. esamos kvartalo būklės schema.

→ 3 pav. Siūloma kvartalo sutvarkymo schema.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Siūloma išmanioji technologija Miestas pirmiausia yra visų jame gyvenančių miestiečių namai. Todėl labai svarbu įtraukti juos į savo miesto valdymą. Nemažai gyventojų turi išmaniuosius telefonus, nesudėtingos išmaniųjų telefonų programėlės padeda jiems, pastebėjus problemą (neveikiantis šviesoforas, gatvės žibintas, didelė duobė gatvėje ar panašiai), pažymėti jos vietą įmonės „ArcGIS“ sukurtoje programėlėje (galima net nufotografuoti) ir informuoti tarnybą, kuri už tai atsakinga. Tai leidžia operatyviai reaguoti į problemą, be to, sutaupoma visų tarnybų laiko. Įmonė „Fima“ siūlo išmaniąsias miestų transporto sistemas. Reguliuojant sankryžas galima išspręsti gatvių laidumo ir spūsčių, miesto oro užterštumo problemas ir net sutaupyti degalų. Išmaniosios mašinų stovėjimo aikštelės informuotų apie kainas, mokėjimo galimybes, likusių laisvų vietų skaičių. Pasirinktame kvartale siūloma pritaikyti išmaniąsias pėsčiųjų perėjas, reguliuojamas šviesoforu ir pritaikytas neregiams. Kelio ir šaligatvio dangos būtų grublėtos ir ženklintų įėjimą bei išėjimą iš perėjos. Pagrindinė naudojama technologija būtų garsinis signalas, kuris veiktų kartu su žalios spalvos signalu ir informuotų pėsčiuosius apie žalią šviesą bei jos trukmę. Taip pat būtų pritaikomi specialūs pėsčiųjų mygtukai, kurie nuo įprastinių skiriasi tuo, kad juos paspaudus ne tik užsidega žalia šviesa, bet ir ant jų Brailio raštu akliesiems pateikiama papildoma informacija, pavyzdžiui, kiek eismo juostų reikės kirsti perėjoje. Šalia tokių pėsčiųjų mygtukų papildomai galėtų būti ir tik akliesiems skirtų mygtukų, kuriais būtų įjungiamas ilgesnės trukmės žalios spalvos signalas. Visuomeninis pastatas – šeimos parko viešbutis Šeimos parko viešbučio koncepcija – parkinės architektūros pastatas, kuris tarsi užtrauktukas susega parką su Klaipėdos senamiesčiu. Pastatas yra pusiau po žeme – vienoje pusėje iškilęs mažiau, kad neužgožtų Jono kalnelio vaizdo, tačiau nuo Jono kalnelio parko atvirkščiai – atsiveria jau du pastato aukštai (4 pav.) Viešbutis planuojamas gražioje vietoje, kurios savitumą būtina išsaugoti, į tai atsižvelgta kuriant su aplinka susiliejančią pastato architektūrą. Viešbučio aukštingumas nedidelis, tačiau gražių vaizdų aplink daug, būtent todėl per visą jo ilgį kuriamas pasivaikščiojimų takas, nuo kurio atsiveria vaizdai į Danės upę, parkus ir senamiestį (4 pav.). Pabrėžiant šeimos viešbučio koncepciją dauguma viešbučio kambarių – apartamentai su virtuve, atskiru išėjimu į lauką ir terasomis. Būtent šiomis priemonėmis kuriamas didesnis privatumas čia apsistojančioms šeimoms. Pastato tūris sudarytas iš dviejų dalių – gyvenamosios ir bendrosios aptarnavimo zonos. Jas atskiria pagrindinis vestibiulis, esantis pastato formos lūžyje. Bendrojoje zonoje įrengta kavinė, baseinas, nedidelis kino teatras, vaikų priežiūros kambarys ir pagalbinės patalpos. Vakarinėje pastato dalyje pro didelius langus atsiveria vaizdas į vidinį viešbučio kiemą ir Jono kalnelį. Rytinė viešbučio dalis atsisukusi į planuojamą šeimos parką, jo fasadai šioje dalyje atkartoja naujai planuojamos Bastionų gatvės formą. Universalaus dizaino idėja pastate – tai ne tik įėjimai, durų slenksčiai, visų teikiamų paslaugų pri-

taikymas neįgaliesiems, nuorodos Brailio raštu neregiams, bet ir prisitaikymas prie šeimos parko viešbučio idėjos. Čia patogu gyventi ir seneliams, ir tėvams su mažais vaikais. Iš kiekvieno aukšto galima patekti į lauką, tai dar labiau pabrėžia bebarjerio judėjimo principą. Viešbutyje įrengtos vietos dviračiams, vaikiškiems vežimėliams pasistatyti, tėvai čia gali apsistoti su mažais vaikais, jei reikia, galima juos palikti prižiūrėti specialiame vaikų kambaryje. Pritaikomos išmaniosios technologijos Naudojant automatiką viešbutyje būtų galima pasiekti didelių ekonominių efektų. Pirmiausia būtų galima įdiegti įmonės „Jung“ siūlomus daviklius koridoriuose ir pagalbinėse patalpose – ryškesnis apšvietimas tik tada, kai judesio daviklis užfiksuoja žmogų. Taip pat būtų galima įdiegti centralizuotą visų kambarių valdymo sistemą iš registratūros – jeigu sistema rodytų, kad kambarys tuščias, bet jame paliktos įjungtos šviesos, jas būtų galima tuoj pat išjungti. Kambariuose būtų diegiami specialūs mygtukai (kambarinės iškvietimo, prašymo netrukdyti) ir visa tai būtų matoma registratūroje. Be to, liktų įrašai apie veiklą – būtų galima matyti, kada atliktas iškvietimas ir kada atvyko personalas. Tai prisidėtų ir prie vidinės tvarkos. Jeigu būtų įdiegta ir pažangi svečių registravimo bei kambarių rezervavimo sistema, sujungus su pastato automatika būtų pasiektas dar didesnis funkcionalumas. Pavyzdžiui, viešbutis praranda itin daug energijos laikydamas paruoštus kambarius (juos šildydamas), nes sistema nežino, kada jų gali prireikti. Taip pat kambariuose būtų diegiama automatinė valdymo sistema – jei svečio nėra kambaryje, automatiškai išsijungia visos šviesos ir nenaudojami kištukiniai lizdai, sumažėja šildymo, šaldymo, vėdinimo galingumas. Nakčiai šildymas automatiškai sumažinamas keliais laipsniais. Galima įdiegti ir daugiau funkcijų, skirtų patogumui. Pavyzdžiui, rytinis žadinimas būtų ne skambant telefonui prie lovos, o palaipsniui įsijungiant šviesai ar televizoriui. Taip pat svečio telefonas gali būti kaip kambario raktas. Visuose pastatuose pritaikytos „Jung“ technologijos gali padėti sutaupyti iki 40 proc. energijos. Daugiabutis namas Pirminė idėja, kaip turėtų atrodyti daugiabutis namas, kilo iš įprastinių Klaipėdoje trikampių stogų. Kadangi pastatai yra senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje, jie negali būti aukšti. Autorių nuomone, optimalus aukštis šiuo atveju – 4 aukštai su stikline stogo terasa. Esminė šių trijų daugiabučių namų mintis – pritaikymas tiek didelėms, tiek mažoms šeimoms. Pirmasis aukštas skirtas bendrosioms erdvėms. Jame yra bendras vaikų žaidimų kambarys, senelių poilsio kambarys, nedidelis kino teatras ir komercinės, visuomeninės paskirties patalpa. Svarbiausia pirmojo aukšto idėja – šeimų laisvalaikis kartu. Antrasis ir trečiasis aukštai skirti nedidelėms šeimoms – iki keturių asmenų. Ketvirtajame aukšte butai gerokai didesni ir skirti didelėms šeimoms. Viršutinis aukštas – stiklinė stogo terasa. Nuo jos atsiveria vaizdai į Jono kalnelį, senamiestį arba Danės upę. Pietiniai daugiabučių namų stogai vietomis dengiami saulės kolektoriais. Balkonų stogai sujungiami, kad sudarytų stogelį dideliems langams. Taip žiemą saulė pateks į kambarius ir juos šildys, o vasarą kambariuose bus ne taip karšta (5 pav.).

Gyvenamieji dvibučiai namai, kotedžai Kuriant šiuos pastatus, pagrindinė idėja buvo suprojektuoti gyvenamuosius namus, kurių eksterjeras asocijuotųsi su pasirinkta Klaipėdos vietove. Šių pastatų stogai atkartoja nelygiai supustytą smėlį, kopas (6 pav.). Kuriant buvo pasiūlyti du variantai: pirmajame variante – 6 pastatai, kuriuose įrengta po 5 butus, kiekvienam butui priklauso kiemas. Antrajame variante buvo pasiūlyti 6 pastatai, kiekviename įrengta po du butus. Antruoju atveju pirmajame aukšte yra šeimai skirta terasa po stogu, kurioje, nepriklausomai nuo oro sąlygų, šeimos galėtų leisti laisvalaikį gryname ore. Antrajame aukšte įrengti gyvenamieji butai. Konkurso sąlygose nurodyta, kad turėtų būti siūlomi vienbučiai arba dvibučiai namai, bet buvo nuspręsta pasiūlyti ir kitą variantą, atsižvelgiant į vietos prabangumą ir racionalų ploto panaudojimą. Abu pasiūlymai turi universalaus dizaino elementų, pritaikyti neįgaliesiems. Esminis šių dviejų variantų skirtumas – sklypo apstatymas. Kadangi pastatai siūlomi statyti gana prabangioje vietoje – Klaipėdos senamiestyje, svarbu, kad sklypas būtų apstatytas tinkamai. Taigi pirmasis variantas būtų optimalesnis. Pritaikomos išmaniosios technologijos Ketinama pritaikyti įmonės „Jung“ siūlomas klimato ir šviesos valdymo sistemas, priklausančias nuo daviklių – buvimo patalpoje, apšvietimo, temperatūros ar laiko. Taip pat siūloma tokia klimato kontrolė, kuri veiktų, kai gyventojai namie, ir dirbtų ekonominiu režimu, kai namas tuščias. Prijungti prie vientisos valdymo sistemos galima ir signalizaciją, vaizdo kameras, laistymo sistemas, muzikos centrus. 

4 pav.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Pritaikomos išmaniosios technologijos Daugiabučiuose namuose išmaniosios technologijos paprastai pritaikomos bendrosiose patalpose, šiuo atveju – koridoriuose, laiptinėse, pirmojo aukšto bendruosiuose kambariuose ir požeminiame garaže. Čia būtų pritaikomi įmonės „Jung“ siūlomi judesio davikliai. Kadangi kiekvienas butas yra tartum individuali sistema, juose nebūtų galima iš karto diegti kokią nors sistemą – reikėtų leisti pasirinkti patiems gyventojams. Galbūt vienam tokia sistema bus reikalinga, o kitam visiškai ne. Gali būti ir taip, kad gyventojai norės skirtingų rūšių sistemų. Tam tereikėtų kiekviename bute išvedžioti standartinę instaliaciją, kuri Europoje vadinama KNX, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasirinkti kokią tik nori namų valdymo sistemą.

5 pav.

6 pav.

Kauno technologijos universitetas

I Š M A N U S I S M I E S TA S

PANEVĖŽYS

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija Panevėžys įsikūręs patogioje geografinėje padėtyje, čia susikerta svarbiausios Lietuvos ir europinės magistralės, driekiasi tarptautinės reikšmės geležinkelio koridorius. Panevėžys yra kompaktiškas miestas, nes didžioji miesto dalis tankiai apstatyta, o atstumai norint pasiekti svarbiausius objektus nedideli. Nevėžio upė yra pagrindinė gamtinė miesto ašis, formuojanti miesto estetinį vaizdą, įvaizdį. Tarpukariu Panevėžyje buvo įsteigta daug pramonės įmonių. Tačiau dabar, pramonei Panevėžyje praradus įtaką arba išsikėlus į miesto pakraščius, atsirado nemažai urbanistinių dykrų – teritorijų, atvirų konversijai. Viešosios zonos mieste netolygiai pasiskirsčiusios ar neišnaudojamos pagal paskirtį. Nevėžio upė formuoja Panevėžio miesto identitetą ir struktūrą, tačiau upės ir aplink ją esančių zonų potencialas šiuo metu nėra išnaudojamas – dauguma žaliųjų ir rekreacinių erdvių yra apleistos ir nepatrauklios nei gyventojams, nei miesto sve-

čiams. Vadovaujantis Panevėžio miesto integruotosios teritorijos vystymo 2014–2020 m. programoje numatytomis tikslinėmis teritorijomis bei planuojamomis tvarkymo priemonėmis buvo atlikti dokumentų ir esamos būklės tyrimai Panevėžio mieste, išskirta teritorija, kuri bus toliau nagrinėjama, – kvartalas šalia Skaistakalnio parko ir Nevėžio upės. Nagrinėjamas kvartalas. Kvartalo adresas – Biliūno g. 12, Panevėžys. Pasirinkta nagrinėti teritorija – buvusi 15,5 ha ploto pramoninė ir komercinė teritorija miesto centre. Tam tikru požiūriu tai yra urbanistinė dykra, kurią būtina pritaikyti naujoms funkcijoms išnaudojant esamą potencialą ir paversti viena iš reprezentacinių viešųjų miesto erdvių. 1 pav. Kvartalo esamos situacijos analizės schema su pastatų fotofiksacijomis (šaltinis: sudaryta studijos autorių).

Komandos nariai, studijų kryptys

Architektūra: Monika Bartkutė, Julius Blažys, Rūta Dalangauskė Pastatų energETinės sistemos: Kęstutis Kandrotas Statybinės konstrukcijos: Tadas Lisauskas Statybos technologija: Aurika Baltrušaitytė

Komandos (projekto) vadovas

KTU Architektūros ir urbanistikos katedros lektorė, architektė Laura Jankauskaitė-Jurevičienė

Konkursui pasirinktas miestas

Panevėžys

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija

Pramoninė teritorija Skaistakalnio parke šalia „Ekrano“ marių ir Nevėžio kilpos. Kvartalo adresas: J. Biliūno g. 12

yra visiškai uždara, nors ir yra netoli Panevėžio miesto centro, istorinio parko bei „Ekrano“ gamyklos tvenkinio, kurie gausiai lankomi miesto gyventojų.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Susipažinus su esama situacija (1 pav.) ir Panevėžio miesto plėtros galimybių studijomis, atlikus dokumentų analizę bei fotofiksacijas ir pasikalbėjus su kvartalo pastatų savininkais, galima teigti, jog kvartale telkiasi skirtingos paskirties ir funkcijų pastatai, labai skirtingo pobūdžio įmonės: nuo stiklo ir keramikos dirbtuvių iki autoservisų ir sandėlių, čia daug beverčių, apleistų pastatų, kurių savininkai neturi vieningos kvartalo vystymo vizijos, pastatai neturi jokios architektūrinės estetikos, transporto srautai ir mašinų stovėjimo erdvės kvartale išsidėstę chaotiškai, pakrantė, kur kvartalas ribojasi su upe, nesutvarkyta, pėsčiųjų takui palikta siaura linija palei kvartalą ribojančią betoninę tvorą, kuri trukdo sukurti ryšį su miestu, Nevėžio upe bei Skaistakalnio parku, kurio rekreacinės erdvės infrastruktūra ir pėsčiųjų bei dviratininkų srautų susisiekimo su kvartalu galimybės nėra iki galo išvystytos. Panevėžio miesto dviračių trasos ir pėsčiųjų takai nutiesti aplink pasirinktą kvartalą, palei Nevėžio upę, dėl to ši teritorija

Išnagrinėjus esamą situaciją, kvartalo funkcijas, ryšį su Panevėžio centru pastebima, kad nagrinėjama teritorija prastai integruojasi į bendrą Panevėžio miesto audinį. Tačiau kvartalas, pritaikius jį naujiems poreikiams, turi potencialo tapti patrauklia viešąja miesto erdve. Kvartalo koncepcija. Pagal patvirtintą Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 m. strateginį planą (patvirtintą savivaldybės tarybos 2013-10-13) vienas iš numatomų veiklos tikslų – paversti Panevėžio miestą kultūros traukos centru sudarant sąlygas miesto gyventojams dalyvauti kultūros ir meno veikloje, ugdant jų kūrybiškumą ir meninę raišką, didinti kultūros ir meno indėlį į miesto gyvybingumą, sudaryti tinkamas sąlygas profesionalaus meno kūrybai, įkurti ir vys-

→

2 pav. Kvartalo koncepcinė schema (šaltinis: sudaryta studijos autorių).

I Š M A N U S I S M I E S TA S

3 pav. Visuomeninio pastato – koncertų ir parodų centro – koncepcija ir vizualizacija.

4 pav. daugiabučio pastato vizualizacija.

tyti kūrybinių industrijų sektorių mieste. Panevėžio kultūros plėtros studijoje siūloma formuoti originalias viešąsias erdves ir savitą miesto vizualinį veidą, skatinti kultūrinį aktyvumą, kultūros institucijų ir meno kūrėjų iniciatyvas. Taip pat nurodoma, jog regionuose jaučiamas didelis vietos gyventojų pasyvumas lankant kultūrinius renginius ir įstaigas, skiriamas per mažas dėmesys vaikų ir jaunimo kultūrinės ir edukacinėms veiklos programoms vystyti.

mažiau degalų, o į aplinką išsiskirs mažiau CO2. Dėl to turėtų sumažėti sąskaitos už buitinių atliekų surinkimą. Gatvės bus apšviestos autonominiais šviestuvais su saulės fotovoltiniais elementais „Bisol SSL-30“. Tokio tipo apšvietimo sistemai nereikia papildomų investicijų elektros linijoms tiesti, nes energija gaunama iš saulės.

Tad atsižvelgiant į minėtus miesto veiklos tikslus, numatomą plėtrą, nagrinėjamo kvartalo pastatų savininkų norus ir esamų įmonių darbo specifiką (keramikos, stiklo dirbtuvės) siūloma vystyti kvartalo plėtros koncepciją – „Kultūros ir meno meką“. Šia idėja siekiama atgaivinti kvartalo ryšį su miesto centru, upe ir parku, suburti menininkus ir miestiečius, norinčius turiningai praleisti laiką. Kvartalą siūloma sudaryti iš keturių zonų (2 pav.): vienbučių gyvenamųjų namų kvartalo su įvairių rūšių meno studijomis. Gyvenimas + kūryba: kvartalo centras sudarytas iš keturių nedidelį vandens telkinį ir mažą parkelį supančių pastatų: bendruomenės centras (vakarinis pastatas sklype) su žalia terasa ant stogo, viešbutis (šiaurinis pastatas sklype), gyvenamasis daugiabutis pastatas su restoranu pirmajame aukšte (rytinis pastatas sklype) ir architektūros, dizaino, reklamos studijų pastatas (pietinis pastatas sklype). Centras + bendruomeniškumas + gyvenimas + kūryba: visuomeninio pastato teritorijos nagrinėjamo kvartalo vakarinėje dalyje – parodų, koncertų ir renginių vieta – elementas, jungiantis parką, miesto centrą su meno kvartalu. Viešoji erdvė + parodos + koncertai: žalioji zona – elementas, jungiantis visus tris prieš tai išvardytus pastatų kompleksus ir kuriantis ryšį su upe. Šioje zonoje būtų galima įrengti aktyvaus sporto aikštelių, vandens turizmo bazę ir kt. Išmaniosios technologijos, sprendimai kvartalui. Kvartale numatoma optimizuoti buitinių atliekų surinkimo sistemą. Kiekviename atliekų konteineryje bus įdiegti davikliai, kurie realiuoju laiku perduos duomenis apie konteinerių pripildymą sistemos operatoriui. Įdiegus šią sistemą, nebereikės važiuoti visu iš anksto nustatytu maršrutu, tik surinkti atliekas iš tų konteinerių, kurie yra pripildyti. Taip bus sumažintos atliekų surinkimo išlaidos, sunkvežimiai suvartos

Projektuojami pastatai Visuomeninis pastatas. Visuomeninio pastato idėją padiktavo kvartale jau esančios Antrojo pasaulinio karo slėptuvės, t. y. noras panaudoti jas visuomenės poreikiams, suteikiant naujų funkcijų. Visuomeninį pastatą sudaro trys tūriai, kuriuos slėptuvės jungia į vieną bendrą visumą (3 pav.). Pastato idėja – kirminiukas, lyg labirintas judantis horizontalia ir vertikalia kryptimis (kaip kirminas, išlendantis iš po žemių ir vėl grįžtantis atgal). Dviejuose iš trijų tūriuose numatomos koncertų, parodų ir viešųjų renginių erdvės. Šios erdvės organiškai įsilieja į aplinką – pastatas projektuojamas šalia parko, tad stengiamasi naujus tūrius korektiškai įterpti tarp esamų želdinių ir išnaudoti reljefą formuojant šiltuoju sezonu naudojamus lauko amfiteatrus. Greta slėptuvių esantis raudonų plytų namukas restauruojamas, jame planuojama įkurdinti pastato administraciją, bilietų kasą, informacijos centrą. Jis kartu su slėptuvėmis ir naujais tūriais sujungiamas taip, kad visas kompleksas būtų susietas į vieną visumą. Paskutinis, mažiausias, komplekso tūris – kavinė ir restoranas – projektuojamas virš šalia Nevėžio upės vingiuojančio pėsčiųjų tako ir tarsi žiūri į upę. Visuomeninis pastatas orientuotas taip, kad visais takais, vedančiais iš miesto centro per parką ir palei upę, būtų galima pasiekti čia įsikūrusią visuomeninę erdvę (įeiti ar bent apžiūrėti einant pro šalį). Pastato eksterjere, šalia amfiteatrų, projektuojami pandusai, kurie padeda lengviau patekti į pastatą. Viduje planuojama įrengti didesnius liftus, kad jais galėtų naudotis ir specialių poreikių turintys asmenys. Interjero sprendimai taip pat atitinka universaliojo dizaino standartus. Kaip termoizoliacinė sienų medžiaga pasirinkta „Rockwool Superrock“ (400 mm), stogui naudojama plieninė stogo danga „Rukki“. Kad projektuojamas pastatas būtų darnus su aplinka, ant stogo montuojami fotovoltiniai saulės moduliai „Solet technics“.

Daugiabutis gyvenamasis namas. Daugiabučio pastato, projektuojamo kvartalo centre, idėja kilo iš draperijos – elemento, dažnai pasitaikančio vaizduojamajame mene. Pirminės pastato formos – tūrio specifika – pasiskolinta iš kaimyninių pastatų. Derinantis prie bendros kvartalo koncepcijos – kultūros ir meno mekos – sukurta forma „apdengiama“ draperija. Stilizuotos klostės sudaro pastato sienas, balkonų padus, stogelius ir kitus elementus. Didelė draperijos bangų dalis pastate įstiklinama, taip siekiama butuose užtikrinti natūralų apšvietimą. Didžiausia banga formuojama geriausiai nuo įvažiavimo į kvartalą matomoje pastato dalyje. Viduje, ties minėtąja banga, įrengiamos restorano patalpos. Tūrio pakitimai ketvirtajame aukšte sukuria terasas to aukšto butų gyventojams (4 pav.). Projektu norima atgaivinti kompleksą ir suteikti jam daugiau gyvenamosios funkcijos pastatų. Į teritoriją siekiama pritraukti gyventi menininkus, čia kurti savo dirbtuves ir studijas. Projektuojant pastatą atsižvelgta į universalaus dizaino principus: butų planavimas, interjero elementai, pastato prieigos ir angos pritaikytos įvairių poreikių turintiems žmonėms, laiptinėje įrengti liftai, kuriais gyventojai gali lengvai pasiekti savo butus. Gyventojų patogumui pirmajame pastato aukšte suprojektuotos patalpos specialiai pritaikytos dviračiams ar vežimėliams saugoti. Pastatas apšiltinamas „Rockwool Superrock“ 400 mm termoizoliacine medžiaga. Išorinėje termoizoliacinės medžiagos pusėje įrengiama vėjo izoliacija, nes tarp mineralinės vatos ir „Cembrit“ fasadinių plokščių numatomas 25 mm vėdinamas oro tarpas, kad konstrukcija vėdintųsi ir nesikauptų (pasišalintų) drėgmė. Vienbutis gyvenamasis namas. Prie J. Biliūno gatvės, atsižvelgiant į tai, kad šioje vietoje jau suformuoti nedideli sklypai, projektuojamas vienbučių gyvenamųjų namų su menininkų dirbtuvėmis kvartalas. Siūloma šiai kvartalo daliai suteikti gyvenamosios ir kūrybos zonos funkcijas. Šį kvartalą sudaro septyni gyvenamieji namai. Projektuojamas pastatas – gyvenamasis namas su fotografo dirbtuvėmis ir parodų sale. Kuriama aiški ir kompaktiška svarbiausių funkcinių blokų (gyvenamosios, darbo, ekspozicijų ir poilsio patalpos) struktūra bei artimi ryšiai tarp jų. Formuojami skirtingų aukščių, medžiagiškumo, spalvinio sprendimo

Išmaniosios technologijos, sprendimai pastatams Visuose projektuojamuose pastatuose planuojama įdiegti šias sistemas: šilumos susigrąžinimo iš nuotekų. Į miesto tinklus išleidžiamų nuotekų temperatūra – apie 15 laipsnių. Dalį šios šilumos galima susigrąžinti ir į nuotekų tinklus išleisti apie 5 laipsnių šilumos nuotekas. Taip sumažinamas karštam vandeniui ruošti reikalingas energijos kiekis. Todėl numatoma įrengti šilumos susigrąžinimo iš nuotekų sistemą. Remiantis Energysavers.gov atliktais skaičiavimais, sistema atsiperka per 2,5–7 m., atsižvelgiant į tai, kaip dažnai sistema veiks. Inžinerinių sistemų valdymo sistema. Pastato inžinerinių sistemų valdymas visiškai automatizuotas ir reguliuojamas „Jung“ įmonės „KNX“ sistema. Ši sistema valdo pastato šildymo ir vėdinimo, karšto vandens ruošimo sistemas, apšvietimą patalpose, langų užtamsinimo sistemą. Šią sistemą galima valdyti ir nuotoliniu būdu per išmaniuosius įrenginius. Hibridinės saulės energijos elektrinės. Pastatuose numatoma įrengti hibridines saulės energijos elektrines su fotovoltiniais saulės kolektoriais, kurios aprūpins pastatus elektros energija iš dalies arba visiškai. Šildymo sistemos. Vienbučiame name numatoma įrengti „Uponor“ grindinio šildymo sistemą su patalpų temperatūros valdymu, šilumos šaltinis – šilumos siurblys „žemė ir vanduo“ su vertikaliais „Uponor“ kolektoriais.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

5 pav. Vienbučio gyvenamojo pastato vizualizacija.

pastato tūriai, tačiau langų skaidymo atsikartojimas sienų apdailoje pastatą paverčia vientisu tūriu (5 pav.). Vieno aukšto pastato tūris skirtas darbo patalpoms, laukiamajam, darbuotojų poilsio zonai ir sanitariniams mazgams. Iš šios pastato dalies patenkama į trijų aukštų stiklinę pastato dalį, kurioje projektuojama ekspozicijų zona su rampomis aplink ir ekspozicijų sale viršuje. Šios pastato dalies viduryje, tarp rampų, projektuojama fotografo darbo zona, kuriai užtamsinti siūloma naudoti žaliuzes. Dviejų aukštų pastato dalis skirta gyvenamajai funkcijai. Pirmajame aukšte projektuojama svetainė, virtuvė ir sanitarinis mazgas. Antrajame – du miegamieji kambariai ir vonia. Tiek iš gyvenamosios zonos antrojo aukšto, tiek iš ekspozicijų zonos galima patekti į lauko terasą, esančią ant vieno aukšto tūrio. Pastatas pritaikomas universaliajam dizainui, todėl prie įėjimų projektuojami pandusai, o ne laipteliai, į ekspozicijų salę galima pakilti rampomis, numatomas sanitarinis mazgas, pritaikytas specialių poreikių turintiems lankytojams.

Daugiabučiame name numatoma įrengti „Uponor“ grindinio šildymo sistemą, kurios šilumos šaltinis – šilumos siurblys „oras ir vanduo“. Visuomeninis pastatas bus šildomas kombinuotąja oro ir radiatorinio šildymo sistema. Vienas iš šilumos šaltinių – „NIT“ įmonės siūlomas vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginys „DanX Comfort“ su šilumos siurbliu. Šis įrenginys galės ne tik vėdinti ir šildyti patalpas, bet ir vasarą jas vėsinti. Antrinis šilumos šaltinis – biodujų katilinė. Projekto apibendrinimas Pasirinktam nagrinėti kvartalui siūloma bendra teritorijos tvarkymo koncepcija – „Kultūros ir meno meka“ – tai visuomenei patrauklios viešosios erdvės ir jungties tarp miesto centro, Nevėžio upės bei Skaistakalnio parko sukūrimas. 

Vytauto Didžiojo universitetas

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KAUNAS

Kodėl pasirinkta ši teritorija Aleksoto rajonas oficialiai yra įtrauktas į patrauklių miesto rajonų sąrašą ir Kauno miesto integruotų teritorijų vystymo programą (Kauno miesto tarybos sprendimas Nr. T-373, 2014-06-26). Tai itin perspektyvi, tačiau ne visu pajėgumu funkcionuojanti teritorija: stebima apleistų kvartalų ir žaliųjų, neorganizuotų plotų gausa, lankytinų objektų, skatinančių socialinę interakciją, stoka, nepakankamas esamų objektų patrauklumas. Pasirinktas planuoti Fredoje, Aleksoto seniūnijai priklausančiame mikrorajone, esantis apleistas kvartalas, kuris ribojasi su Botanikos sodu. Šis teritorijos, nors ir nepatenkančios į Kauno miesto savivaldybės tvarkyti atrinktų Aleksoto rajono zonų sąrašą, pasirinkimas grindžiamas patogia lokacija, kurioje galima vystyti socialinę interakciją, stiprinti turistinių objektų (šiuo atveju – Botanikos sodo)

patrauklumą, sutvarkyti aplinkines zonas, ypač parkui skirtą teritoriją, saugotinų vietų (Kauno tvirtovės fortų įtvirtinimų) būklės tyrimų, apsaugos sprendimų bei pritaikymo turizmui galimybių studijos poreikiu. Darbo (projekto) pratarmė Projektu siekiama pateikti Kauno miesto Aleksoto rajono Fredos dalies plėtros galimybių pasiūlymą, remiantis integruotomis miestų plėtros teorinėmis prieigomis, aplinkos ir teritorijos analizės duomenimis, atsižvelgiant į sociologiniais kokybinių ir kiekybinių tyrimų metodais ištirtą vietos kūrybinį potencialą, vietinės bendruomenės požiūrį į rajono infrastruktūrą, socialinę ir kultūrinę padėtį. Savivaldybės iškeltos problemos ir jų galimi vis dar itin abstraktūs sprendimo būdai iš esmės sutampa su dauguma šiame projekte pateikiamų konkrečių sprendi-

1 pav. Teritorijos schema.

Komandos nariai, studijų kryptys

Kūrybinės industrijos, MA: Raminta Garbuzaitė, Ala Raguzina, Tomas Puida Aplinkotyra ir ekologija, BA: Dovilė Malinauskaitė, Ignas Šiugždinis Biologija, BA: Karolis Paškevičius Naujųjų medijų menas, BA: Simona Kačerauskaitė, Ignotas Bernatovič, Greta Vyšniauskaitė Multimedija ir interneto technologijos, BA: Augustina Lapkauskaitė, Ieva Ragelytė, Linas Bumbulis, Bernadeta Daukšaitė

Komandos (projekto) vadovas

VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja doc. dr. Jūratė Tutlytė

Konkursui pasirinktas miestas

Kaunas

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija

Aleksoto rajonas, Freda (1 pav.)

Nagrinėjamas kvartalas Pasirinkta teritorija (2 pav.) negausiai apstatyta, čia yra keli nenaudojami ar mažai naudojami pramoniniai pastatai. Didžiąją dalį teritorijos užima medžiai ir pievos. Iš

šios teritorijos gali būti tiesioginis priėjimas prie Botanikos sodo zonos. Pastebėta, kad Botanikos sodo apylinkės kelia itin didelį Aleksoto gyventojų susirūpinimą kraštovaizdžio klausimu.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

nių, pasinaudojant konstruktyviais moderniųjų technologijų taikymo vystant žaliąsias erdves principais. Jais remiantis būtų išsaugomas natūralusis gamtos paveldas ir išryškinama jo galimybė ekologiškai patenkinti įvairiausius šiuolaikinio žmogaus poreikius. Modeliuoti pasirinkta miesto dalis turi perspektyvą tapti integralia miesto plėtros dalimi, ypač sujungus su strateginiuose planuose numatytu Nemuno kairiojo kranto pertvarkymu į turizmo ir rekreacijos zoną, kurios tęstinumą užtikrintų ir numatomų dviračių bei pėsčiųjų takų sistema, sujungianti ir Botanikos sodo teritoriją bei jos prieigas.

Kvartalo vizualizacija Atsižvelgiant į Fredos apylinkių „žaliąjį“ įvaizdį ir tyrimų rezultatus, buvo nuspręsta projektiniame pasiūlyme remtis daugelį problemų aprėpiančia sprendimų idėja. Visame projekte siekiama atspindėti žaliąją koncepciją ne tik teoriniu, idėjiniu, bet ir vizualiniu požiūriu. Žvelgiant į bendrą pastatų kompleksą (3 pav.), nesunku pastebėti, jog pastarojo vizualinis sprendimas yra glaudžiai susijęs su augalų, lapų susipynimu, augimu, o tai nuosaikiai susilieja su bendra Botanikos sodo aplinka, jos nesugriaunant, nesunaikinant, su ja nekontrastuojant.

→ 2 pav. pasirinkta teritorija.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

3 pav. esama kvartalo situacija.

Nagrinėjami pastatai ir išmaniųjų technologijų sprendimai Nenaudojamų pramoninių pastatų (Sodininkų g. 2, Vaškų g. 1) teritorijoje planuojama pastatyti atvirą visuomenei, interaktyvų, daugiafunkcį ir tarpdisciplinį gamtos, meno, mokslo ir technologijų centrą kaip bendruomenės susibūrimo ir aktyvios veiklos vietą (4 pav.).

Čia būtų vykdoma mokslinė ir visuomenės edukacijos veiklos, skatinamas mokslinis turizmas, įvairių mokymo įstaigų įsitraukimas, prisidedant prie mokslo plėtros ir jo populiarinimo visuomenėje. Kvartalą išskiria „žaliosios“ išmaniosios technologijos – apželdinti stogai. Vienas pagrindinių privalumų, kurį turi 4 pav. kvartalo koncepcija ir vizualizacija.

prieš

1. Akvaponikos kompleksas (su vertikaliosiomis fermomis) planuojamas sukurti rekonstravus šiuo metu mūsų pasirinktame kvartale esančias infrastruktūras – tris pastatus ir seną kaminą. Tai moderni ir aplinkai nekenksminga sistema, simbiotiniu būdu sujungianti povandeninės faunos ir floros auginimą. Šis procesas būtų patrauklus tiek mokslo, tiek ekologiško maitinimo paslaugų atžvilgiais.

PO I Š M A N U S I S M I E S TA S

žalieji stogai, bet neturi kitų tipų (pavyzdžiui, balti, saulę atspindintys stogai), – ekologinis kompensavimas. Daugiausia jis pasireiškia gyvenamųjų buveinių gyvūnams bei augalams sudarymu ir miestų biologinės įvairovės didinimu, taip pat pateikia netradiciškai gyvybingą urbanistinės vietovės įvaizdį (5 pav.). Tam estetiniu požiūriu tarytum ryškinimo juostelė pasitelkiamas „Twilight“, „Petra systems“ apšvietimas ir akvaponikos bei hidro-

5 pav. Apželdintų stogų atvejo pavyzdys.

ponikos sistema, visą sveikatingumu trykštančią aplinką papildanti ekologiškais kvapais ir skoniais. Parke planuojamos interaktyvios meno instaliacijos, populiarinančios mokslą, skatinančios socialinę interakciją ir žmonių savimonę, pasivaikščioti skirti maršrutai, kuriuose būtų įdiegti išplėstinės realybės ar QR kodų sistemos išmanieji sprendimai (6 pav.). 6 pav. QR kodų sistema ir išplėstinė realybė.

2. Gamtos mokslų ir meno ekspozicijų centras „Auki“ – tai vieta, kurioje susijungs menas, mokslas ir naujausi Lietuvos bei viso pasaulio laimėjimai. Šis centras išsiskirs į ekologiją orientuotais inovatyviais eksperimentais, kurie bus nuolat eksponuojami. Tai galima praktikos vieta įvairias disciplinas studijuojantiems studentams ir kvalifikaciją norintiems kelti specialistams. 3. Ekologinės kultūros centro inkubatorius – vieta, pratęsianti prieš tai įvardyto centro galimybes lavinti verslininkystės įgūdžius, kai ką tik mokslus baigusiems specialistams aktualu pelningai realizuoti studijų metu įgytas žinias. 4. Restoranas – pagrindinė komplekso maitinimo įstaiga, kurioje produktų kainos būtų kur kas žemesnės dėl išteklių, kurių dauguma būtų ne transportuojama iš išorinių maisto pramonės taškų (dėl to anuliuojamos atitinkamos piniginės išlaidos), bet gaunama iš vietinio už keliasdešimties metrų esančio akvaponikos bei hidroponikos komplekso. Dėl šios priežasties maistas būtų ekologiškas, todėl itin kokybiškas. 5. Sporto kompleksas – pastatas, kuris būtų statomas vėliausiai. Jame vietiniai gyventojai ir svečiai galėtų aktyviai ir sveikai leisti laisvalaikį. 6. Parkas – poilsiui skirta komplekso dalis, kurioje pozityvią socialinę lankytojų interakciją stimuliuos kaskart keičiamos kūrybinės, vizualiai patrauklios instaliacijos ir nuolatinės etnologinės, ekologinės turgavietės. 7. Vaikų darželis „Žalias ne pipiras“ – atskira komplekso dalis, jungiama tos pačios proekologiškos koncepcijos. Tai pastatas su vaikams lengvai pasiekiama augalija dėl nuožulnaus perėjimo nuo žemės ant stogo konstrukcijos, primenančios kalvos formą. Ideologiniu požiūriu vaikai čia būtų skatinami saugoti ir puoselėti gamtos pasaulį. 

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIUS

Kodėl pasirinkta ši teritorija Pietinė tikslinė, kompleksinė plėtros teritorija pasirinkta dėl galimybės apžiūrėti bet kuriuo metu – vėlyvą rudenį ar žiemą, ryte ar vakare. Pasirinkome šią teritoriją kaip labiausiai pažįstamą, bet kartu labiausiai savitus charakterius išsaugojusių kvartalų rinkinį. Kvartalų skirtybių, beveik visuomet trūkumų, gausa ir paskatino rinktis pietinę tikslinę teritoriją. Darbo projekto pratarmė Projekte „Išmanusis miestas“ analizavome didžiausius pietinės kompleksinės teritorijos trūkumus urbanistiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu, tačiau labiausiai gilinomės į bene skurdžiausią, stigmatizuotą gyvenamąjį mikrorajoną – Naujininkus (2 pav.). Kompleksinis požiūris į šį kartais užribiu vadinamą mikrorajoną leido parinkti efektyvias, modernias ir išmanias priemones problemoms spręsti – laisvalaikio, pramogų ir prekybos centro kūrimą, kompleksinę modernizaciją, naujos gatvių infrastruktūros, išmaniąją sankryžą, bendruomenės mobiliosios programėlės kūrimą. Šios priemonės padėtų atgimti Naujininkų mikrorajonui kaip patraukliam, taupiam ir moderniam gyvenamajam kvartalui.

1 pav. Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija.

Nagrinėjamas kvartalas Kvartale išryškėjusios problemos: Socialinės: didelės būsto išlaikymo išlaidos, nusikalstamumas ir chuliganizmas, daugiabučių namų aplinka netvarkoma, neprižiūrima, per didelė žmonių, kuriems

2 pav. Esama Naujininkų mikrorajono situacija.

Komandos nariai, studijų kryptys

Statybos inžinerija: Justas Matačiūnas, Pavel Borkovski Statinių inžinerinės sistemos: Lukas Tamulionis, Vaidas Narkevičius Automobilių elektroninės sistemos: Zbignev Saikovski, Ignas Valbasas

Komandos (projekto) vadovas

Statybos fakulteto lektorė Jelena Jupatova

Konkursui pasirinktas miestas

Vilnius

Pasirinkta nagrinėti miesto teritorija

Pietinė tikslinė, kompleksinė plėtros teritorija (1 pav.)

I Š M A N U S I S M I E S TA S

reikalinga socialinė ir ekonominė integracija, koncentracija teritorijoje, bendruomeniškumo, socialinės atsakomybės trūkumas, kultūrinio traukos centro nebuvimas. Urbanistinės: prastos kokybės gyvenamasis plotas, nepakanka mažosios architektūros objektų kiemuose, nepakankamai išvystytos žaliosios zonos, moralinis mikrorajono pastatų architektūros nusidėvėjimas. Infrastruktūrinės: viešojo transporto neišnaudojimas siekiant išvystyti geresnį mikrorajono susisiekimą, automobilių statymo vietų trūkumas, dviračių takų infrastruktūros ir jų statymo trūkumas, fizinis pėsčiųjų takų susidėvėjimas ir trūkumas, neįgaliųjų poreikių netenkinimas, rekreacinių ir žaliųjų zonų trūkumas, nepakankamas gatvių laidumas. Finansinės: mikrorajone sukurta nepakankamai darbo vietų, nėra finansinių paslaugų vietų. Energinės: nepakankamas pastatų energinis efektyvumas, neišnaudojama atsinaujinančioji energetika. Aplinkosauginės: nėra saugos priemonių, mažinančių transporto sukeliamą triukšmą, oro užterštumas.

3 pav. Pasirinktos sankryžos transporto srauto detektorių išdėstymas. 4 pav. naujininkų mikrorajono vystymo priemonės.

→

I Š M A N U S I S M I E S TA S

5 pav. Kvartalo išvystymo vizualizacija.

Kvartalo vizualizacija Vystant Naujininkų kvartalą, t. y. reurbanizuojant esamą teritoriją, pirmiausia siūlome įrengti prekybos, pramogų ir laisvalaikio centrą „Cactus“ su bendruomenei skirtomis patalpomis gyventojų bendruomeniškumui skatinti. Vėliau rekomenduotume modernizuoti gyvenamuosius daugiabučius pastatus pagal jų tipinį projektą išlaikant vienodą fasadų apdailos stilistiką, inžinerinių sistemų tipą. Tai reikia padaryti, norint sistemiškai įvertinti modernizacijos poveikį aplinkai, vykdyti tyrimus, katalogizuoti ir rinkti bendrąją informaciją apie mikrorajono apstatymą, modernizacijos efektyvumą. Įgyvendinant kvartalinę modernizaciją didžiausias trūkumas būtų fizinės pastatų aplinkos nemodernizavimas kartu su pastatais. Todėl pagrindinė rekomendacija – skirti tiek pat dėmesio patogiam kvartalo aplinkos suplanavimui ir rekonstravimui, poilsio, sporto, vaikų žaidimų ir požeminių buitinių atliekų rūšiavimo aikštelių įrengimui. Modernizavus pastatus būtų pradėtas trečiasis etapas – išmaniųjų technologijų taikymas siekiant sukurti bendruomenės funkcijų stiprinimo platformą. Visos šios priemonės (3 pav.) padėtų pašalinti anksčiau minėtus mikrorajono trūkumus (4 pav.) Išmaniosios technologijos, sprendimai kvartalui Kvartalui projektuojame automatinio automobilių srauto reguliavimo sistemą, kuri būtų montuojama pagrindinėje labai judrioje S. Dariaus ir S. Girėno bei Šaltkalvių gatvių sankirtoje (5 pav.). Šioje sankryžoje planuojama įrengti vaizdo detektorius, šiuo metu plačiai taikomus Lietuvoje. Buitinių atliekų rūšiavimo konteinerių tvarkymo poreikio daviklių ir išmaniųjų atliekų rūšiavimo aikštelių įrengimas projektuojamas.

Bendruomenės išmanioji programėlė padėtų suvienyti bendruomenę net neišeinant iš namų. Ši sistema aprėptų visas rajono gyvenimo sritis, joje būtų galima informuoti apie bendruomenės susitikimus, karšto vandens atjungimą, sužinoti laisvas automobilių stovėjimo vietas ar netgi matyti savo kvartalo orų prognozę. Ši mūsų siūloma nauja sistema būtų lengvai naudojama neįgaliesiems, silpnai matantiesiems, senjorams ar vaikams. Nagrinėjamas visuomeninis pastatas Daugiafunkcio pramogų, laisvalaikio ir prekybos centro „Cactus“ pastatas (6 pav.) yra trijų antžeminių ir vieno požeminio aukšto, orientuotas į pietvakarių pusę. Pastato pietryčių ir šiaurės vakarų pusėje yra dviejų krypčių automobilių kelio juostos į požeminę visuomeninio pastato aikštelę. Pagrindiniai įėjimai į pastatą yra iš Tūkstantmečio gatvės ir požeminės stovėjimo aikštelės. Kiekvienas pastato aukštas padalytas į keletą funkcinių zonų: rūsys – automobilių stovėjimo aikštelės, sandėliavimo zonos, pirmasis aukštas – vestibiulis, tualetas, automobilių stovėjimo aikštelių, buitinių paslaugų, maisto prekių prekybos zonos, antrasis aukštas – sporto, laisvalaikio, sveikatingumo, prekybos vietų ir paslaugų zonos. Išmaniosios technologijos, sprendimai pastatui Saulės siena (7 pav.): bendrosioms modernizuojamo pastato patalpoms žiemą šildyti ant pietinės sienos montuojama saulės siena. Pietinėje išorinėje pastato sienoje, sugeriančioje daugiausiai saulės spindulių, montuojama tamsaus metalo danga.

I Š M A N U S I S M I E S TA S 6 pav. Daugiafunkcis pramogų, laisvalaikio ir prekybos centras „Cactus“.

Pastatui naudojamas gofruotas ir perforuotas (su tūkstančiais skylučių) aliuminis. Sušildytas oras (maždaug iki 30 laipsnių) per nedideles skylutes įtraukiamas į siaurus tarpus, esančius tarp pastato ir metalo sienos, ir nukreipiamas į vėdinimo sistemą. Gauta šiluma ortakiais paskirstoma į laiptinių šildymo sistemą.

Saulės elektrinė: pietinėje daugiabučio namo pusėje ant balkonų išorės projektuojamos saulės plokštės (po vieną saulės bateriją, 1,6 m2), kurios gamins elektros energiją bendrosioms pastato patalpoms. 28 elektros plokštės – 7 700 W. Mažiausiai elektros generuojama lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais, didžiausias elektros kiekis gaunamas vasarą. 

7 pav. Saulės siena ir saulės elektrinė ant balkonų vitrinų.

Inovatyvios statybinės medžiagos ir konstrukcijos Lietuvoje – nebe mados reikalas

Ernestas Ivanauskas, KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro (SMKTC) direktorius

Pritaikant mokslinius tyrimus ir gamybos technologijas nanolygmeniu, šiandien galima gauti stulbinamų rezultatų, išrandant naujas ar tobulinant jau esamas medžiagas ir konstrukcijas, sako KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro (SMKTC) direktorius Ernestas Ivanauskas.

Panaudoja ir gamybos atliekas Pasak akredituotam ir daugybę tyrimų atliekančiam Kauno technologijos universiteto (KTU) centrui vadovaujančio mokslininko, jau šiandien tiek statybų sektoriuje, tiek rinkoje galima rasti sprendimų, kurie prieš keletą metų dar atrodė tarsi tolimos ateities projektas. Kaip teigia E. Ivanauskas, šiandien verslas neapsieina be mokslo pagalbos – kasmet statybos sektoriuje atsiranda naujų ar patobulintų statybinių medžiagų ir konstrukcinių sprendimų. Tiesa, vieni jų lengvai ir per trumpą laiką randa kelią į statybos aikštelę, o kiti taip ir lieka tik mokslinėse laboratorijose. „Šiuo metu Lietuvos statybos pramonė atsigauna po ekonominės krizės. Dėl to į dangų kylant naujiems statiniams ir įsibėgėjant pastatų renovacijos procesui visiems aktualu panaudoti ne tik seniai visiems gerai žinomas šilumą izoliuojančias medžiagas, tokias kaip polistireninis putplastis ar mineralinė vata, bet ir tokias, kurios gaminamos iš atsinaujinančiųjų šaltinių ir įvairių gamybos atliekų“, – sako mokslininkas.

Vienos tokių – medienos ir kanapių pluošto plokštės stogams ar sienoms renovuoti, patobulintos akmens masės pluošto vertikaliai orientuotos plokštės požeminiams garažams ir nešildomoms patalpoms iš vidaus šiltinti, pūsto stiklo granulės, naudojamos aliuminio profiliuočiuose, kad būtų padidinta priešgaisrinė sauga.

„Kelių renovacijos ir įrengimo srityje sparčiai auga polimerais modifikuoto bitumo (PMB), išsiskiriančio daug geresniu tąsumu ir aukšta minkštėjimo temperatūra, panaudojimas. Dažų rinkoje jau pasirodė dažų, turinčių lotosų lapų paviršiaus ypatybių. Ant jais padengtų paviršių nesilaiko nei vanduo, nei dulkės“, – apie inovacijas pasakoja KTU SMKTC direktorius.

S TAT Y B A

Nauji šilumos saugotojai „Ekologiški kanapių blokeliai – alternatyvi statybinė medžiaga, pagaminta iš kanapių spalių ir rišamosios medžiagos. Ji gali pakeisti lengvojo betono blokelius, naudojamus pastatams statyti“, – apie dar mūsų protėvių statyboje naudotą medžiagą primena E. Ivanauskas. Jo teigimu, šilumą izoliuojančių medžiagų rinkoje pasirodė daug mažesnio storio (nuo 10 iki 30 mm) izoliacinių medžiagų „Actis“, kurios žiemą sulaiko šaltį, atspindi kambarių šilumą ir neleidžia jai prasiskverbti į lauką. Šios medžiagos atspindi saulės spindulius į išorę ir apsaugo mansardas nuo perkaitimo. Pavyzdžiui, šiuo metu rekomenduojama, o vėliau bus privaloma, visų renovuojamų ir naujai statomų mūrinių ir betoninių pastatų langus montuoti šilumos izoliaciniame sluoksnyje, kad būtų išvengta šalčio tiltelių ir atitinkama kuo aukštesnė pastatų energinio efektyvumo klasė A+ ar A++.

→

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus. Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAB „ŠILPUTA“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. Jis itin dažnai naudojamas šiltinant įvairius pamatus, perdangas, fasadus, grindis, stogus, terasas, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijas ir pan. UAB „ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje. Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAB „ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

UAB „ŠILPUTA“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r. Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt

www.silputa.lt 87

S TAT Y B A

Estetikos srityje judama natūralumo link Dėl naujų atsiradusių galimybių jau ir Lietuvoje vis labiau populiarėja tendencijos palikti atvirą, visiškai papildomai neapdorotą konstrukcijų paviršių ir taip gauti kuo natūralesnį bei estetiškai patrauklų vaizdą. Originalumo suteikia faktūriniai betono klojiniai, matricos, kurie suformuoja norimą paviršių – nuo meniškų vaizdų iki akmens ar medienos imitacijos. Pasak mokslininko, taip išlietos betoninės konstrukcijos papildomai nedažomos, neglaistomos ir netinkuojamos, nes kiekvieną šių atliktų darbų anksčiau ar vėliau reikės atnaujinti – juk tinkas ar glaistas dėl kitokių nei betono susitraukimo ir plėtimosi deformacijų suskilinėja, dažai blunka. „Nors Lietuvoje šioje srityje situacija pastebimai keičiasi, vis dar trūksta proveržio – inovatyvaus požiūrio į atvirą betono paviršių“, – neabejoja E. Ivanauskas. Naujovės ne visada brangesnės Pasak KTU mokslininko, klaidinga manyti, kad naujos kartos medžiagos visada yra brangesnės už jau gerai mums pažįstamas, tačiau naujomis technologijomis ir sprendimais dažniausiai pasiekiamas geresnis pritaikomumas, ilgalaikiškumas ir vizualinis patrauklumas taupant statybinių žaliavų išteklius. „Pavyzdžiui, pritaikius naujus mokslinius tyrimus ir gamybos technologijas nanolygmeniu naujų ar jau esamų statybinių medžiagų ypatybės tampa geresnės: mažesnis vandens įgėris, didesnis atsparumas šalčiui, geresnis vandens garų laidumas, didesnis atsparumas dilimui ar mažesnis šilumos laidumas, suteikiantis galimybę, panaudojus plonesnį šilumos izoliacijos sluoksnį, gauti tą pačią ar dar geresnę sienos ar stogo šiluminę varžą, – sako E. Ivanaus-

kas. – Labiausiai tikėtina, kad artimiausioje ateityje, kaip ir šiuo metu, dominuos lengvų konstrukcijų mada – aliuminio ir stiklo pluošto polimeriniai gaminiai, nes jie daug atsparesni įvairioms aplinkos poveikio korozijų rūšims ir aukštoms temperatūroms. Taip pat vis dažniau bus siūlomi savaime nusivalančio paviršiaus stiklo gaminiai. Manau, kad bus labai populiaru statyti pastatus iš ekologiškų statybinių medžiagų. Čia dominuos įvairūs blokeliai iš pluoštinių medžiagų, surištų įvairių rūšių rišikliais“. Darnioji statyba gali virsti tendencija E. Ivanauskas sako, kad darniąją statybą, mažai veikiančią aplinką ir žmogų, galbūt ir galima pavadinti tendencija. „Juk jei matome, kad tai veikia, ir dar teigiamai, tai tampa sektinu pavyzdžiu vis platesnėse statybos srityse. Taip sujungiama vis daugiau dalyvių, o vykstantis sinerginis procesas garantuoja tikrai optimalų rezultatą. Neabejotina, kad, kuriant darnią aplinką ir siekiant ekologiškai inovatyvios šalies įvaizdžio, svarbu kreipti dėmesį į klimato kaitos problemas, tokias kaip išmetamųjų teršalų ir dujų kiekis, energiškai efektyvių pastatų skaičiaus didinimas, ekologiškų transporto priemonių naudojimas ir viešojo transporto infrastruktūros plėtimas“, – tvirtina jis. KTU mokslininko teigimu, čia labai svarbią vietą užima ir atliekų perdirbimas (nuotekų dumblo antrinis panaudojimas cementinėse sistemose ar jo deginimas), biokuro katilinėse besikaupiančių medienos pelenų panaudojimas ir rūšiavimas. Tokios statybinės medžiagos kaip molis, akmuo ar smiltainis statybos srityje naudojamos jau labai seniai, o natūralus akmuo (marmuras, granitas, dolomitas) visada buvo populiarus interjero ir apdailos elementas.

Ieško, kuo pakeisti cementą Dar viena būsima medžiaga – cemento pakaitalas. Šioje srityje pasaulio mokslininkų atliktas įdirbis gan nemažas ir nuolatos ieškoma būdų, kuo ateityje būtų galima bent iš dalies pakeisti visiems žinomą pačią populiariausią rišamąją medžiagą. Jos pagaminama apie 2,5 mlrd. t. per metus, o, remiantis pasaulio išteklių instituto duomenimis, cemento gamyklos pasaulyje išmeta apie 4–5 proc.

visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. „Nemažai pasaulinių kompanijų šiuo metu siekia pritaikyti naujas gamybos technologijas cemento gamybos pramonėje, siekdamos sumažinti pastarosios sukeliamas anglies dvideginio (CO2) emisijas ir sukurti konkuruojančių produktų, kurių pagrindas – naujos medžiagos ir perdirbamos pramoninės atliekos“, – sako mokslininkas. Kaip to pavyzdys sukurtas anglies dioksidą sugeriantis cementas, padedantis spręsti taršos problemą, nes per jo gyvavimo ciklą medžiaga sugeria daugiau dujų, nei jų išskiriama gamybos metu. Nauja yra tai, kad cementas gaminamas ne iš kalcio karbonato (klinčių), o iš magnio silikatų. Būtent ši žaliava cemento gamybos metu neišskiria CO2, o kietėdama papildomai absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Taip cemento pramonė iš aplinkos teršėjo taptų anglies dvideginį mažinančia pramonės šaka. Dar geresnis mokslininkų pasiūlytas būdas – gaminti rišamąją medžiagą apskritai į aplinką neišskiriant CO2. Tai vadinamoji pelenų rišamoji medžiaga, cementas, gaminamas iš akmens anglies lakiųjų pelenų, juos surenkant specialiais filtrais. Įvykus cheminėms reakcijoms, susidarant kalcio aliuminio silikato hidratui C.A.S.H., gaunama itin tanki sukietėjusio gaminio struktūra, kuri yra tvirtesnė už gerai žinomą kalcio hidrosilikatų struktūrą C.S.H., naudojant įprastą cementą. Dar viena alternatyva įprastiniam cementui yra geopolimerų rišamųjų ypatybių panaudojimas gaminant cementą, juos naudojant kaip įprasto portlandcemenčio pakaitalą. Geopolimerinis cementas yra ekologiškesnis nei įprastas portlandcementis ne tik dėl to, kad jį ga-

S TAT Y B A

„Kalbant apie statybas, tiktų posakis: „Nauja – tai seniai pamiršta sena.“ Šiuo metu Europos Sąjungos parengtu naujuoju reglamentu ir kitais atnaujintais statybinės produkcijos bandymo standartais aprašomas ir reglamentuojamas antrinių žaliavų panaudojimas (įvairių atliekų perdirbimas, lakiųjų pelenų ir trupinto betono panaudojimas). Pabrėžiamas atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir natūralių ekologiškų medžiagų naudojimas“, – sako E. Ivanauskas. Lietuvoje atsirandanti šiaudinė statyba – vienetiniai reiškiniai, labiau tinkantys kultūriniams, paveldosaugos, kaimo turizmo sodybose esantiems statiniams atnaujinti ir naujiems statiniams statyti. Tai labiau gamtos prieglobstyje tinkamas ekologinis statybos variantas. „Tačiau, turint omenyje, kad naudojant šiaudus kaip antrinį produktą (atlieką) ir žinant, kad jų šiluminės ypatybės tikrai panašios į ekovatos, pastatomas ekologiškas būstas ir tvariai naudojami gamtos ištekliai, tai yra puiku. Kitaip tariant, tai kiekvieno pasirinkimo teisė, tačiau būtina perkamą produkciją įvertinti pagal šilumos izoliacinėms medžiagoms keliamus reikalavimus ir prisiminti, kad ne vėliau kaip nuo 2020 m. visi gyvenamieji pastatai pagal ES reikalavimus privalės būti nulinės energijos sunaudojimo klasės“, – primena jis.

→

minant į aplinką patenka mažiau CO2 dujų, bet ir todėl, kad gaminant gali būti naudojamos įvairios pramoninės atliekos, tokios kaip lakieji pelenai, kurių vien Europoje į aplinką patenka daugiau nei 40 mln. t. per metus. Nepaisant įvairių tyrimų, šiuo metu statybos rinkoje nėra kitos rišamosios medžiagos produkto, kuris visiškai galėtų pakeisti cementą ir būtų gaminamas masiniu gamybos būdu. Anot mokslininkų, planuojama, kad rinkoje toks naujas produktas, gaminamas masiniu būdu, turėtų pasirodyti maždaug 2018 metais. Armatūrą keičia polimerai Visiems labai gerai žinomas armatūrinis plienas kaip pagrindinė gelžbetoninių konstrukcijų armavimo medžiaga naudojama dešimtmečius, tačiau jo fizinės ir mechaninės ypatybės ypač korozijai agresyvioje ir elektromagnetinėje aplinkoje neužtikrina visų jai keliamų reikalavimų. Dėl šios priežasties gelžbetoninių konstrukcijų ilgalaikiškumas korozijai agresyvioje aplinkoje nėra didelis. „Vienas problemos sprendimų būdų – gelžbetoninėms konstrukcijoms armuoti reikėtų naudoti naujos kartos inovatyvias medžiagas ir technologijas, t. y. betonines konstrukcijas armuoti neplienine polimerine kompozicine armatūra, kuri yra ne tik didelio mechaninio atsparumo, bet ir atspari korozijai“, – sako E. Ivanauskas. Tokia unikali kompozicinė armatūra pagaminta iš stiklo arba bazalto pluošto kompozicinių medžiagų. Jos strypas sudarytas iš 10–16 mikronų stiklo pluošto skaidulų arba bazalto skaidulų, kurios surištos polimerais. Pluoštas sudaro medžia-

gą, kuri yra stipri ir standi išilgine kryptimi. Tai užtikrina maksimalų ilgalaikiškumą betone nuo 80 iki 100 metų. Kompozicinė armatūra yra atspari šarminėms betono terpėms, nelaidi šilumai ir elektrai, itin stipri tempiant, lengvai apdirbama, daug lengvesnė už armatūrinį plieną. Tokia armatūra yra ekologiška, nes neišskiria nuodingų ir toksiškų medžiagų. Kompozicinė polimerinė armatūra betoninėse konstrukcijose gali būti naudojama kaip strypinė armatūra, armatūros tinklai ir erdviniai armatūros karkasai. Dėl didelio stiprio tempiant ji gali būti naudojama armuojant betonines visuomeninių ir pramoninių pastatų (sveikos statybos namų, tyrimų centrų, medicininės paskirties pastatų) ir transporto statinių (geležinkelių bėgių pagrindų, požeminių garažų, aikštelių, statomų tiltų ir uostų, specializuotų požeminių darbų) konstrukcijas. Tokios konstrukcijos gali būti eksploatuojamos tiek įprastomis aplinkos sąlygomis, tiek veikiant agresyviai aplinkai. Dėl atitinkamų techninių ir ekonominių motyvų konstrukcijose armatūrą leidžiama maišyti – plieninę armatūrą su neplienine kompozicine polimerine armatūra. Betoninės konstrukcijos, armuotos kompozicine armatūra iš stiklo arba bazalto pluošto kompozicinių medžiagų, turi atitikti bendruosius statybos techninius reglamentus kaip ir gelžbetoninės konstrukcijos, armuotos armatūriniu plienu. „Polimerinės konstrukcijos dėl mažo svorio ir sąlyginai paprasto apdirbimo bei ilgalaikiškumo yra didelis ateities potencialas armuojant betoninius gaminius, todėl būtina nagrinėti tokių konstrukcijų skaičiavimą ir siekti platesnio jos panaudojimo galimybių“, – pabrėžia KTU mokslininkas. 

PROfESIOnALų PUTPLASčIO PJOVIMO ĮRAnKIAI putplasčio pjaustymas yra sunkus ir daug laiko užimantis darbas. putplastis trupa, kaupiasi statiniai krūviai, susidaro daug sunkiai pašalinamų šiukšlių. tinkamai suformuoti putplastį naudojant peilius, rankinius, grandininius ar diskinius pjūklus beveik neįmanoma. tam reikalingi pažangūs įrankiai.

raNkINėS StIroporo pjauStykLėS „Styrocutter“ – labai kompaktiškas, lengvas ir ergonomiškas įrankis įvairių rūšių putplasčiui pjauti, grioveliams, kanalams ar kiaurymėms formuoti. 250 W galia ir 16 pakopų termostatas užtikrina tinkamą bet kokios formos peilio temperatūrą. Gaminami elektriniai ir akumuliatoriniai. Įrankiai komplektuojami su įvairių formų ir ilgio kaitinamaisiais peiliais bei atramomis tiksliems pjūviams atlikti. „Styrocutter“ rankinė pjaustyklė jungiama į 220 V tinklą. Ja patogu pjaustyti dirbant stacionariai. Keičiant geležtes, pjaunamas 50–250 mm storio putplastis. „Styrocutter dc“ – unikali akumuliatorinė nešiojamoji putplasčio pjaustyklė. Dirbant mobiliai (pvz., ant pastolių) 36 V 10 Ah akumuliatoriaus pakanka visai darbo dienai. Dirbti galima net esant –15 oc šalčiui. Dar vienas privalumas – patogi ergonomiška kuprinė akumuliatoriui. Galingas akumuliatorius tinka ir stacionariems prietaisams maitinti. „akkustyrocutter“ naudoja 36 V 1,5 Ah akumuliatorius. Sveria tik 1,25 kg, todėl galima pjaustyti putplastį sunkiau prieinamose vietose. Komplektas pateikiamas su dviem ličio jonų greitai įkraunamais akumuliatoriais. StacIoNarIoS putpLaSčIo pjauStykLėS Tai rėminės konstrukcijos pjaustyklės su reguliuojamomis kreipiamosiomis, skirtomis tiksliai pjauti įvairių rūšių putplastį. Komplekte pateikiamos su transformatoriumi, bet gali būti maitinamos 36 V akumuliatoriumi. Pjaunant naudojama įtempta kaitrinė chromo ir nikelio viela, dengta variu. Atsižvelgdama į darbo intensyvumą ir kokybės reikalavimus, „pro bauteam“ gamina kelių serijų įrankius.

„eaSycutter II“. Kaina tik 350 Eur su PVM. „easycutter“ I ir II skirta neprofesionaliam naudojimui. Pjaustyklę galima naudoti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Šoninėse atramose įmontuoti guoliai, padedantys sklandžiai ir tolygiai pjaustyti putplastį. Padas padarytas iš laminuotos plokštės, ant jo pritaisytas srovės transformatorius. „alucutter proﬁ“ pjaustyklė sukurta meistrui. Ją lengva persinešti, tvirtinama prie pastolių. Turi įmontuotus ribotuvus, skirtus pakartotiniems tiksliems pjūviams. Pjaustyklės rėmas iš aliuminio lydinio, nedidelio svorio, bet stabilus ir atsparus korozijai. Galima jungti į 220 V tinklą arba dirbti su papildomai įsigyjama baterija.

S TAT y B A

įmonė „elremta“ prekiauja Vokietijos kompanijos „pro bauteam“, kuri jau 10 m. specializuojasi gamindama įrankius šiltinimo medžiagoms pjauti, produktais. tai aukščiausios kokybės įrankiai, gerai žinomi ne tik europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. „pro bauteam“ gaminami putplasčio pjovimo įrankiai su kaitinimo elementu yra ir rankiniai, ir stacionarūs.

gaLIMI pjoVIMo būdaI

„pro bauteaM“ prIetaISaIS jūS: - dirbsite darbą pagal visus saugumo reikalavimus; - padidinsite darbo našumą iki 5 kartų, per trumpesnį laiką atliksite daugiau pjūvių; - padidinsite atliekamų darbų kokybę. Pjūviai bus tiesūs ir tikslūs; - išvengsite smulkių, sunkiai išvalomų šiukšlių; - sumažinsite darbo sąnaudas. Tai padės ne tik sutaupyti pinigų, bet ir padidinti jūsų konkurencingumą; - nesudarysite statinio krūvio, neišvengiamo pjaunant mechaniniais įrankiais. 

UAB „Elremta“ I neries kr. 16E, KAUnAS I Savanorių pr. 191, VILnIUS I Stoties g. 21, PLUnGė I Dubysos g. 6, KLAIPėDA

Grindys, ant kurių saugu ir šilta S TAT Y B A

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Darželiuose ar mokyklose vaikai dažnai laksto, šokinėja, slidinėja, griuvinėja, o pavargę ar žaisdami tiesiog prisėda arba net prigula ant grindų. Todėl labai svarbu, kad ten, kur vaikai praleidžia nemažai laiko, grindys ne tik gražiai ir žaismingai atrodytų, bet ir būtų šiltos, minkštos, neslidžios bei higieniškos. Kaip tik tokios yra liejamosios grindys „Sika ComfortFloor“. Šios linijos grindų dangos atitinka net ir ypatingus visuomeninės bei specialiosios paskirties objektams keliamus reikalavimus, todėl yra pamėgtos daugelyje Vakarų šalių – vien Europoje kasmet parduodami 4 mln. kv. metrų tokių grindų dangų. Šiltos, saugios ir neslidžios Kompanijos „Sika Baltic“ Lietuvos filialo vadovas Gintautas Matijoška pasakojo, kad iš pradžių šios grindų dangos buvo sukurtos sporto salėms. Jos šiek tiek primena PVC dangas, tačiau yra gaminamos iš poliuretano ir išsiskiria geresnėmis ypatybėmis: yra šiltos, neslidžios, lengvai klojamos ant bet kokio paviršiaus, besiūlės ir nesitraukiančios.

Kadangi tai – šilta danga, vaikai, net ir sėdėdami ar gulėdami ant tokių grindų, nesušals.

Dėl puikių ypatybių „Sika ComfortFloor“ grindys ilgainiui pradėtos naudoti ir vaikų darželiuose bei kitose mokymo ir ugdymo įstaigose.

Danga, kuri nesitraukia Ne mažiau svarbu, kad darželių ir mokyklų grindys, prie kurių vaikai dažnai liečiasi rankomis, išliktų švarios. „Sika ComfortFloor“ grindų sistema yra besiūlė. O kai nėra nei siūlių, nei sandūrų, nešvarumams tiesiog nėra kur kauptis.

Šios linijos grindys išsiskiria minkštumu, kurį galima dar labiau padidinti apačioje paklojus papildomą guminį minkštinamąjį 3–11 mm storio sluoksnį. Tai ypač aktualu ten, kur būtina užtikrinti didesnį saugumą, pavyzdžiui, vaikų žaidimo kambariuose.

Šios linijos grindų dangos idealiai tinka darželiams ir mokykloms dar ir todėl, kad poliuretanas nėra slidi medžiaga. Reikalui esant, pavyzdžiui, klojant grindis drėgnesnėse patalpose, slidumą galima dar labiau sumažinti, parinkus papildomą šiurkštinamąjį sluoksnį.

Be to, kadangi grindys itin tolygiai padengiamos, jas lengva prižiūrėti ir valyti.

papraSta deNgtI „Sika comfortfloor“ grindys dengiamos gana lengvai. Kadangi jos yra liejamos, galima lengvai suformuoti perėjimus iš vieno kambario į kitą be jokių pertrūkių. Pirmasis dangos sluoksnis, pagerinantis sukibimą, gali būti dengiamas tiesiai ant medžio, betono ar kitokio

„SIka coMfortfLoor“

„SIka coMfortfLoor pro“

Sistemos storis

Apie 2–3 mm

Apie 6–8 mm

atsparumo ugniai klasė

Bfl-s1

Slidumo klasė

R10

garso sumažinimas

2 dB

19 dB

atsparumas nutrynimui

805 mg

585 mg

šiluminė izoliacija

Gera

Labai gera

šildomosios grindys

Suderinama

„SIka coMfortfLoor“ grINdų prIVaLuMaI: -

sugeriančios garsą; atsparios smūgiams; patogios; ilgalaikiškos; neplyštančios; dekoratyvios; vientisos; žemos lakiųjų organinių junginių emisijos.

paviršiaus. Vėliau pilamas pagrindinis 1–2 mm storio sluoksnis. Galiausiai grindys padengiamos viršutiniu sluoksniu, kuris pagal poreikį gali būti arba perregimas matinis, arba spalvotas. Kadangi spalvų paletė labai plati, dizaineriams atsiveria beribės galimybės kurti. Siekiant pagerinti akustines grindų ypatybes, galima rinktis „Sika comfortfloor Pro“ grindų dangą su pamušalu – gumos kilimėliu, kuris sumažina žingsnių aidą ir horizontalųjį triukšmą. gaLI būtI Ir SIeNų apdaILa Dėl puikių ypatybių „Sika comfortfloor“ grindys neretai naudojamos ir kituose visuomeniniuose, komerciniuose ar net pramoniniuose objektuose. Jos puikiai tinka poilsio ir sveikatos priežiūros įstaigose, muziejuose, parduotuvėse, biuruose, sporto salėse, koridoriuose – ten, kur žmonės praleidžia nemažai laiko ir daug vaikšto.

S TAT y B A

Pagrindinis linoleumo trūkumas yra tas, kad jis ilgainiui pradeda trauktis. O liejamosios dangos, kurių pagrindą sudaro epoksidinis gruntas ir poliuretano savaime išsilyginančios dervos, turinčios žemą lakiųjų organinių medžiagų emisijos lygį, nesusitraukia ir jose neatsiranda plyšių. Tai yra labai patvarios ir ilgalaikiškos dangos, atsparios dėvėjimuisi ir smūgiams, galinčios išsilaikyti ilgiau nei 30 m., o užliejus naują sluoksnį jų amžius gali būti pratęstas dar 10–20 metų.

Ši danga gali būti klojama ne tik ant grindų. naudojant „SikaTack Panel“ sistemą dangas, užlietas ant specialių plokščių, galima klijuoti ir ant sienų. Kadangi siūlės užtaisomos specialiu hermetiku, o paskui viskas uždažoma pasirinkta spalva, siena atrodo kaip besiūlė. Tokia sienų apdaila labai pasiteisina žaidimų kambariuose, nes plokštės tvirtinamos ant 3 mm storio sluoksnio klijų, kurie atlieka ir savotišką amortizatoriaus funkciją. Be to, kadangi pati danga yra labai minkšta, net ir atsitrenkęs į sieną vaikas nerizikuoja labai susižeisti. „Sika comfortfloor“ grindų dangos kainuoja tiek pat, kiek ir bet kuri kita rinkoje esanti aukščiausios klasės sistema. Tačiau investicija atsiperka. Juk šios grindys atitinka svarbiausius kriterijus: jos yra ilgalaikiškos, patogios ir lengvai prižiūrimos. 

GInTAUTAS MATIJOŠKA I „SIKA BALTIc – LIETUVA“ VADOVAS TEL. +370 698 43 223 I EL. P. MATIJOSKA.GInTAUTAS@LT.SIKA.cOM I WWW.PROTEc.LT

S TAT y B A

Stogams – kokybiškos, ilgalaikės plieninės dangos

DIDŽIAUSI PLIEnInIų STOGO DAnGų PRIVALUMAI – LEnGVUMAS, SAnDARUMAS IR SPALVOS ILGALAIKIŠKUMAS. KOKyBIŠKOS IŠ SPEcIALAUS PLIEnO PAGAMInTOS DAnGOS EKSPLOATUOJAMOS 50 M., O TInKAMAI PRIŽIūRIMOS – DAR ILGIAU, TODėL PLIEnInėS STOGO DAnGOS ITIn SPARčIAI IŠPOPULIARėJO VISOJE EUROPOJE, yPAč SKAnDInAVIJOS ŠALySE. IŠ ŠIų ŠALIų IR yRA KILę GILIAUSIAS TRADIcIJAS IR AUKŠčIAUSIAS TEcHnOLOGIJAS IŠVySTę PLIEnInIų STOGO DAnGų GAMInTOJAI. Ilgametė plieninių stogų lyderė ir Lietuvoje, skandinavų kompanija „Ruukki“, kontroliuoja visą plieninės stogo dangos gamybos procesą: turi savo metalo liejyklų Suomijoje, gamindama naudoja pažangiausius, nesusidėvėjusius profiliavimo įrenginius, todėl gali pasiūlyti išskirtinę kokybę.

norintiesiems stogo dangą susimontuoti patiems siūlomas dar patogesnis sprendimas – Lietuvos rinkai dar 2010 m. pristatyta nedideliais lakštais parduodama plieninė stogo danga „Ruukki finnera“. Tokius lakštus įsigyti, transportuoti, sandėliuoti statybvietėje, užkelti ir sumontuoti ant stogo – daug paprasčiau.

tVIrta Ir LeNgVa Plieno lakštai yra tvirti, lengvi ir nesunkiai apdorojami, norint sumontuoti tokią dangą nereikia ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad stogas dengiamas itin sparčiai. Kiekvieno lakšto ilgis apskaičiuojamas ir gamykloje nupjaunamas pagal konkrečios stogo vietos, kur jis bus tvirtinamas, ilgį. Dengiant stogą plienine danga nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių – grebėstų konstrukcijos. Renovuojant stogą esamos konstrukcijos dažniausiai neprireikia keisti – pakanka tik įvertinti, ar išlaikyta stogo plokštumų geometrija, apžiūrėti ir pakeisti pažeistas medines dalis.

SpaLVoS Ir ILgaLaIkIškuMaS Kokybiškų plieno lakštų spalva ir estetinis vaizdas ilgalaikiški. Plieno lakštų ilgalaikiškumą lemia viršutinis sluoksnis – polimerinė danga. Pavyzdžiui, „Ruukki 30“ kokybės klasės dangoms suteikiama 30 m. techninių ir 10 m. estetinių ypatybių garantija, o aukščiausios, t. y. „Ruukki 50 Plus“, kokybės klasės dangoms – net 50 m. techninių ir 20 m. estetinių ypatybių garantija. Plieninių stogo dangų spalvų pasirinkimas labai didelis, tačiau populiaresnės natūralios, prie kraštovaizdžio labiau derančios spalvos.

Forma ir raštas Nuo stogo konstrukcijos nuolydžio priklauso profiliuočių rašto pasirinkimo galimybės. Čerpių imitacijos profiliuočiai, pavyzdžiui, „Monterrey“, „Decorrey“, „Finnera“, „Adamante“ ar naujoji „Armorium“, tinka visiems stogams, kurių nuolydžio laipsnis ne mažesnis nei 14. Stogams, kurių nuolydžio kampas mažesnis, galima rinktis trapecinius „T20“ ar „T45“ profiliuočius (nuo 9 laipsnių), o jei stogo nuolydis minimalus (nuo 7 laipsnių), reikėtų rinktis tik itin sandarius falcinius profiliuočius „Classic“. Maksimalus nuolydžio kampas plieninei stogo dangai neribojamas, neretai „T20“ ar „Classic“ profiliuočiai naudojami ir kaip sienų danga.

Žmonės neretai mano, kad metalinis stogas vasarą greitai įkaista, tačiau jei stogas yra apšiltintas ir tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai, tai irgi tik mitas. Ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra jokios galimybės įveikti storą apšiltinimo sluoksnį ir patekti į pastato vidų. Kokybės aritmetika Renkantis bet kurią stogo dangą, nereikėtų atsižvelgti vien tik į dangos kvadratinio metro kainą. Pirmiausia vertėtų sudaryti visą visų medžiagų ir darbų sąmatą. Suskaičiuoti reikia viską – pradedant medinei konstrukcijai reikalingų medžiagų ir darbų kaina, toliau – stogo danga ir jos dengimo darbų kaina, labai svarbu įvertinti ir įvairių priedų – lietvamzdžių, latakų, sniego užtvarų, įvairių tvirtinimo detalių ir kt. – kainas. Viską susumavus lengva įsitikinti, kad stogo dangos lakštų kaina sudaro gana nedidelę dalį stogo sąmatos, bet galutinė gera stogo išvaizda, ilgalaikiškumas ir garantijos pasirinkus kokybiškesnę plieninę dangą skiriasi akivaizdžiai. „Ruukki“, gamindama stogo dangas, naudoja savo gamybos specialios markės tvirtą plieną, iš abiejų pusių padengtą ne mažesniu nei 275 g/m2 cinko sluoksniu, parduodama stogo medžiagas išduoda kokybę patvirtinančią garantinę knygelę. Ieškantiesiems išskirtinio dizaino – šiemet dar dvi naujos dangos Kovo mėnesį pristatyta „Premium“ klasės stogo danga „Ruukki Armorium“, rinkoje išsiskirianti didžiausiu bangos aukščiu, bemat sulaukė besistatančių ar stogus renovuojančių namų savininkų, dizainerių bei architektų dėmesio.

Kuriant naująjį čerpinį profiliuotį „Armorium“, labiausiai atsižvelgta į prabangesnių namų savininkų pageidavimus: aukštos, išraiškingos, elegantiškų formų bangos stogui suteikia tvirtumo, solidumo įspūdį. Todėl „Armorium“ puikiai tinka įvairių architektūros stilių, didesnių individualių namų, dvarų, viešbučių, restoranų, laisvalaikio centrų ir kitiems didesnio ploto stogams. Siūloma galimybė rinktis net iš 9 solidumą pabrėžiančių, prie natūralaus kraštovaizdžio derančių aksominių matinių spalvų.

S TAT Y B A

Klaidingi mitai Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Specialistai vieningai sutaria, kad jei stogas ar palėpės perdanga bus tinkamai apšiltinta, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai šiltinant naudojamas bent 20–25 cm mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis, kuris puikiai izoliuoja ir garsą.

„Ruukki Armorium“ aukščiausios klasės stogo dangoms priskiriama ne vien dėl unikalaus dizaino, t. y. profiliuočio rašto ir spalvų, bet ir dėl ilgalaikiškumo garantijos. Naujosios dangos ilgalaikiškumą garantuoja aukščiausios „Ruukki® 50 Plus“ kokybės klasės matinė danga, ilgiausiai išlaikanti ryškią spalvą ir geriausiai apsauganti stogo dangą nuo mechaninio poveikio, korozijos bei UV spindulių. Šiai dangai suteikiama 50 m. techninių ir 20 m. estetinių ypatybių „Ruukki“ garantija. Naujosios stogo dangos jau galima įsigyti „Ruukki“ atstovų prekybos vietose ir „Ruukki Express“ stogų centruose. Beje, balandžio mėnesį „Ruukki“ pristatys rinkai ir dar vieną naują vidutinės – ekonominės – klasės stogo dangą, tad besistatantiesiems ar norintiesiems renovuoti stogą bus dar daugiau pasirinkimo galimybių. Priežiūra ir valymas „Ruukki“ plieninėms stogo dangoms beveik nereikia priežiūros – jos nepelija, nekerpėja ir nesamanoja. Ant jų ilgam neužsilaiko sniegas, smulkios medžių šakelės, spygliai. Tačiau jei šalia auga didelių medžių, patartina reguliariai išvalyti sąnašas iš lietaus latakų. 

Daugiau informacijos apie plienines stogo dangas, lietaus nuvedimo sistemas ir kitus stogo priedus rasite internete adresu www.ruukkistogas.lt, tel. (8 5) 232 2315 ar pas artimiausią „Ruukki“ partnerį.

mokslas verslui

S TAT Y B A

Stiklo atliekų panaudojimas gaminant betoną

Gintautas Skripkiūnas, VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius

Žaliosios technologijos vis labiau skverbiasi į gamybos įmones. Betono mišinių gamybos įmonės sunaudoja didelius kiekius smulkintų mineralinių medžiagų kaip betono užpildų. Vietoje gamtinių užpildų galima naudoti reikiamo smulkumo ir stiprumo birias medžiagas, kurių dalelių forma ir jų pasiskirstymas pagal dydį tinka betono mišiniams gaminti. Šiuo metu kaip užpildas betonui gaminti plačiai naudojamos susmulkintos betoninės ir gelžbetoninės konstrukcijos, keraminės ir silikatinės plytos, kurios gaunamos griaunant ir rekonstruojant pastatus. Dideli stiklo atliekų kiekiai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, susidaro dėl pastatų remonto, renovacijos darbų, pastatų griovimo ir gaminių iš stiklo gamybos. Stiklo atliekoms būdingas labai ilgas irimo periodas sąvartynuose, kuris, specialistų teigimu, siekia net 900 metų. Tai apsunkina stiklo atliekų utilizavimą. Stiklą galima panaudoti daug kartų jį perlydant, tačiau Lietuvoje sumažėjus stiklo gamybos apimtims šis atliekų perdirbimo būdas nėra naudojamas. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi betono mišinių gamybos įmonė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ kartu su partneriais UAB „Specialus autotransportas“ ir UAB „Glassbel“ inicijavo lakštinio stiklo atliekų, susidarančių gaminant stiklo gaminius, panaudojimo ruošiant betono mišinius tyrimus. Mokslinius tyrimus atlikę VGTU Statybinių medžiagų ir gaminių mokslo instituto darbuotojai sukūrė naują technologiją, leidžiančią iš lakš-

1 pav.

DŽIGITA NAGROCKIENĖ, VGTU Statybinių medžiagų katedros docentė

tinio stiklo atliekų gaminti betonui tinkamą smulkųjį užpildą, galintį pakeisti gamtinį smėlį. Pagal šią technologiją stiklo atliekos trupinamos žiauniniu trupintuvu, paskui sijojamos vibraciniu sijotuvu. Stambesnės nei 4 mm dalelės grąžinamos į trupintuvą, įvairios priemaišos (polimerinės plėvelės, popierius ir kitos) atskiriamos iš stiklo dalelių. Sutrupintos ir persijotos stiklo dalelės transporteriu ir elevatoriumi tiekiamos į betono mišinių ruošimo ceche esančią talpyklą. Kartu su kitais betono užpildais trupintas stiklas dozuojamas į betono maišyklę ir ruošiamas betono mišinys, kuris toliau transportuojamas automobilinėmis betonmaišėmis arba iš jo gaminami surenkamieji betono gaminiai kitame ceche. Laboratorinių tyrimų rezultatai rodo, kad naudojant žiauninį trupintuvą iš lakštinio (1 pav.) stiklo atliekų galima gauti gana geros formos trupinto stiklo daleles, artimas kubo formai (2 pav.). Trupinto stiklo dalelių stambumui reguliuoti galima keisti trupintuvo iškrovimo angos plotį. Trupinto lakštinio stiklo granuliometrinė sudėtis (dalelių pasiskirstymas pagal dydį) rodo, kad galima gauti panašią granuliometrinę sudėtį, kaip gamtinio smėlio (3 pav.). Didelę įtaką trupinto stiklo granuliometrijai turi stiklo lakštų storis. Iš storo lakštinio stiklo (10–12 mm storio) gaunamos panašaus į gamtinio smėlio dydžio dalelės, tačiau su didesniu smulkių dalelių (iki 250 µm) kiekiu. Tokių dalelių labai trūksta Lietuvos žvyro karjerų smėlyje, todėl storo trupinto stiklo dalelės gali pagerin-

ti betono mišinių technologines savybes, t. y. sumažinti vandens atsiskyrimą iš tokių mišinių ir jų sluoksniavimąsi. Trupinant ploną stiklą (6 mm storio) susidaro didelis kiekis stambių dalelių (didesnės nei 500 µm), o trupinant polimerine plėvele laminuotą stiklą gaunamos labai smulkios dalelės, paprastai iki 2 mm dydžio. Reguliuoti trupinto stiklo granuliometrinę sudėtį galima keičiant trupintuvo parametrus. Betono mišiniai su trupinto stiklo priedu vietoje gamtinio smėlio yra tokie pat rišlūs kaip ir mišiniai vien su gamtiniu smėliu. Dėl didesnio smulkiųjų dalelių (iki 250 µm) kiekio trupintame stikle tos pačios konsistencijos mišiniams gauti reikalingas didesnis vandens kiekis negu mišiniams vien su gamtiniu smėliu. Betono mišiniuose su trupinto stiklo priedu išlieka beveik tas pats įtraukto oro kiekis, kaip ir mišiniuose vien su gamtiniu smėliu.

2 pav.

Lakštinio stiklo cheminėje sudėtyje vyrauja kalcio oksidas (CaO) ir silicio dioksidas (SiO2). Smulkios amorfinio silicio dioksido dalelės, esančios trupintame stikle, veikia kaip aktyvus mineralinis priedas betone, dalyvaujantis cemento hidratacijos procesuose. Šiuo trupinto stiklo aktyvumu galima paaiškinti ir betono gniuždymo stiprumo didėjimą, didinant trupinto stiklo kiekį betono mišinyje. Tačiau, be anksčiau minėtų oksidų, lakštiniame stikle yra nemažai natrio oksido (Na2O), kuris gali sukelti šarminę betono koroziją. Šiuo metu atliekami betono su trupinto stiklo priedu šarminės korozijos tyrimai. Todėl betonines konstrukcijas su trupinto stiklo atliekų priedu galima eksploatuoti tik aplinkoje, kurioje nevyksta šarminė betono korozija. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad gaminant betoną, kuris eksploatuojamas aplinkoje, nesukeliančioje šarminės betono korozijos, jame galima pakeisti iki 25 proc. gamtinio smėlio trupinto lakštinio stiklo priedu. Taip gali būti utilizuojamos gamybos arba statybos ir rekonstrukcijos metu susidarančios lakštinio stiklo atliekos pagal sukurtą naują technologiją. 

S TAT Y B A

Sukietėjusio betono tankis mažai keičiasi, betono mišinyje didėjant smėlį pakeičiančio trupinto stiklo kiekiui. Sukietėjusio betono gniuždymo stiprumas tiek po 2, tiek po 7, tiek po 28 parų kietėjimo didėja, didinant gamtinį smėlį pakeičiančio trupinto stiklo kiekį iki 25 proc., esant tam pačiam vandens kiekiui betono mišinyje (4 pav.). Didžiausias betono gniuždymo stiprumo padidėjimo efektas gaunamas pakeitus 5 proc. gamtinio smėlio trupinto stiklo priedu. Šiuo atveju betono gniuždymo stiprumas po 7 ir 28 parų kietėjimo padidėja daugiau negu 5 MPa.

3 pav.

4 pav.

Apželdintieji stogai Stogas yra daugiau nei tik statinio dalis, apsauganti jo vidų nuo žalingo aplinkos poveikio. Išskirtinis stogas suteikia individualumo kiekvienam pastatui. Verta prisiminti nedažnai Lietuvoje taikomą apželdintųjų stogų technologiją.

S TAT Y B A

Apželdintasis stogas (kitaip – žaliasis stogas) – tai pastato stogas, visiškai ar iš dalies padengtas dirvožemio su augalija sluoksniu. Tokie stogai vis dažniau įrengiami ant įvairaus dydžio ir paskirties pastatų dėl daugybės ekologinių, ekonominių, socialinių pranašumų ir labai patrauklios išvaizdos. Apželdintųjų stogų idėja – suderinti kraštovaizdžio dizainą ir patikimą hidroizoliaciją. Apželdintųjų stogų privalumai Pailgina stogo amžių Augalų danga be papildomų investicijų apsaugo stogo dangą nuo perkaitimo ir UV spindulių, pailgina stogo hidroizoliacijos eksploatavimo laiką. Taupo energiją Dar vienas didžiulis privalumas – apželdintasis stogas mažina pastato patalpų temperatūrai palaikyti skirtos energijos sąnaudas (šaltuoju metų laiku energijos sąnaudas, skirtas šildyti, o karštuoju – vėsinti).

Intensyvusis stogo apželdinimas – tai toks apželdinimas, kai užveisiami augalai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Ant stogo rekomenduojama auginti iki 2–3 m teužaugančius medžius. Tinka įvairūs augalai: žolės, gėlės, vijokliai, rožės ir neaukšti krūmai. Taip apželdinus sukuriamas nepakartojamas poilsio kampelis. Ekstensyvusis apželdinimo būdas labiau tinka šlaitiniams stogams. Sodinami augalai, kuriems užtenka 3–10 cm žemės sluoksnio ir nereikia nuolatinės priežiūros. Tokiam apželdinimui parenkami ilgamečiai, šalčiui ir sausrai atsparūs augalai. Tinkamiausi – įvairių rūšių šilokai, perkūnropės ir kitų rūšių žolės. Pavyzdžiui, šilokų nereikia nei laistyti, nei pjauti, nei tręšti, todėl kasmet galima sutaupyti laiko ir pinigų. Ekstensyviai apželdinant stogus neįrengiamos laistymo sistemos, todėl čia netinka augalai, kuriems reikia drėgmės. Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai įrengtas ir apželdintas stogas ilgiau eksploatuojamas: dirvožemio ir augalijos sluoksnis apsaugo nuo temperatūros svyravimo, ultravioletinių spindulių, sumažina gaisrų plitimo pavojų. Prisiminkime, kad įsirengę apželdintąjį stogą prisidėsime prie ekologiškesnės planetos. Juk ją mes paliksime ateities kartoms. 

Apsaugo nuo triukšmo Žaliasis stogas sugeria garsą geriau, nei kieti paviršiai, nes augalai yra natūralūs garso izoliatoriai (sumažina net iki 40 dB aplinkos triukšmą). Valo ir grynina orą Augalija padeda filtruoti ir sulaikyti dulkes. Apželdintasis stogas taip pat mažina anglies dvideginio kiekį ore. Sulaiko lietaus vandenį Žalieji stogai sulaiko iki 50–90 proc. lietaus vandens. Didelę vandens dalį sugeria augalai, o dalis išgaruoja. Vandens sulaikymas naudingas vandens tvarkymui, nes mažiau apkraunamos kombinuotojo drenažo sistemos. Pagal paskirtį ir specifiką apželdintieji stogai skirstomi į du stogų apželdinimo būdus: intensyvųjį ir ekstensyvųjį. http://www.geransta.lt

S TAT Y B A

100

S TAT Y B A

101

S TAT Y B A

Paprastai apie statybos pramonei svarbius dalykus – BIM

DONATAS AKSOMITAS, INGA IBĖNIENĖ

www.aga-cad.lt

ŠIAME STRAIPSNYJE PATEIKIAMA INFORMACIJA AKTUALI VISIEMS: NT SAVININKAMS IR UŽSAKOVAMS, PROJEKTUOTOJAMS, SĄMATININKAMS, RANGOVAMS, STUDENTAMS, STATYBOS PRODUKTŲ GAMINTOJAMS IR NET VALDŽIOS ATSTOVAMS. Pastaraisiais metais BIM svarba labai išaugo visame pasaulyje. Tad kodėl žmonės vis dar klaidingai supranta, kas yra BIM? Kodėl dauguma mano, kad tai tik brangi programinė įranga? Galbūt dėl to, kad informacija apie BIM dažniausiai pateikiama sudėtingomis ir sunkiai suvokiamomis frazėmis. Taigi šį kartą apie BIM – paprastai ir aiškiai. Mes gyvename trimačiame pasaulyje, todėl daugelis puikiai supranta, kas yra 2D (x, y) ir 3D (x, y, z). Be to, mus supa daugybė virtualios realybės trimačių dalykų: 3D filmai, 3D televizoriai, 3D skeneriai, 3D spausdintuvai, 3D akiniai ir kt. 3D nėra naujiena ir statybos pramonei. Statinių 3D modelius jau kuria nemažai projektuotojų. Prie 3D modelio pridėjus laiką, kurį apibūdina grafikai ir tvarkaraščių duomenys, gaunama 4D dimensija. 5D dimensija – projekto sąmata, kurios duomenis pridėjus prie visos anksčiau minėtos projekto informacijos matomas visas projekto vaizdas. BIM procesams pritaiky-

102

ta programinė įranga sujungia visus duomenis į bendrą duomenų bazę ir leidžia matyti, kaip vienos dimensijos duomenys daro įtaką kitų dimensijų duomenims. Tačiau BIM nėra vien tik programinė įranga. Tad... Kas yra BIM? BIM yra angliškos frazės Building Information Modeling santrumpa, apibūdinanti terminą „statinio informacinis modeliavimas“. BIM yra statinio informacijos valdymo procesas, kurio metu kuriami ir valdomi įvairūs statinio duomenys visose projekto dalyse, visuose statinio gyvavimo cikluose: galimybių įvertinimo, projektavimo, statybos, eksploatacijos ir griovimo etapuose. Tik nuosekliai iš eilės laikantis šių etapų efektyviausiai panaudojama statinio informacija. Kad BIM projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, visi projekto dalyviai privalo bendradarbiauti. BIM technologijos leidžia visoms projekto šalims matyti, tikrinti, derinti

- nuoseklus sutartinis duomenų įvardijimas ir žymėjimas – tai padeda rasti ir stebėti duomenis per visą statinio gyvavimo ciklą ir užtikrina, kad visa su projektu susijusi veikla vyktų laikantis tos pačios darbo tvarkos. Tinkamas darbo procesas aprašytas BIM standartuose; - projekto informacijos saugojimo ir valdymo tvarka; - informacijos, kuri generuojama remiantis BIM modeliu (įskaitant statybos, eksploatavimo, priežiūros duomenis), pateikimo ar keitimosi ja tvarka. BIM modelis nėra tik statinio maketo skaitmeninis atitikmuo. BIM 3D modelyje yra ne tik grafinė, bet ir daug kitokios informacijos: projekto erdvinis sąryšis su aplinka, visi pastato architektūrinių, konstrukcinių ir inžinerinių sistemų sprendimai, elementų ir medžiagų kiekiai, jų kokybiniai parametrai, energiniai rodikliai ir t. t. Naudojant BIM sumažinama dokumentacijos ir atliekamų darbų apimtis, išvengiama klaidų. Virtualiame 3D modelyje lengva rasti elementų susikirtimus ar geometrines klaidas, kurias ištaisyti modelyje daug paprasčiau ir pigiau nei statybos aikštelėje. Kaip BIM veikia? BIM darbo principas visai paprastas. Įsivaizduokite vienos gelžbetoninės monolitinės kolonos gamybos eigą. BIM programine įranga sumodeliavus 3D koloną ir jos gamybos procesą, galima gauti detalius medžiagų (armatūros, betono, klojinių, apdailos) kiekius ir kitą reikalingą informaciją (lokaciją ir pan.). Šie duomenys toliau naudojami planuojant statybos darbų eigą, įrangos ir darbo jėgos poreikį, medžiagų užsakymus. Iš modelio ištraukus kolonos montavimo vietos duomenis galima tiksliai numatyti darbų vykdymo eiliškumą konkrečioje statybų aikštelės vietoje. Taigi BIM modelis padeda: - tiksliai įvertinti projekto išlaidas, prognozuoti statybos ir eksploatavimo sąnaudas; - valdyti pinigų srautus, planuoti statybos darbų eiliškumą (sudaryti darbų kalendorinius grafikus); - bendradarbiauti ir greitai keistis informacija, lengvai valdyti projekto pakeitimus. Ne brėžiniai, o informacija yra esminis dalykas, kurio reikia visoms su projektu susijusioms šalims. Projektuotojams reikia keistis informacija apie projekto pokyčius realiuoju laiku. Statybininkams reikalinga informacija, ką ir kaip daryti, kada ir kur pradėti ir užbaigti. Gaminių gamintojams taip pat reikia ne brėžinių, o informacijos, kada, kiek ir kokių gaminių reikia atvežti į statybos aikštelę. Visiems projekto dalyviams pagal jų poreikius reikalinga skirtinga įvairaus detalumo informacija. Kokia informacijos valdymo eiga? Projektuojant sukurtas 3D modelis, kuriame sukaupta daug įvairių duomenų,

naudojamas informacijai generuoti, tvarkyti ir perduoti. Kad statybos procesas vyktų sklandžiai ir kokybiškai, statybos aikštelę tam tikru metu reikia aprūpinti reikiama informacija. Tam paruošiamas techninis projektas, kurio organizacinėje dalyje pateikiami technologiniai aprašai – pastato montavimo instrukcijos, išdėliotos pagal laiką. Kiekvienam iš statybos proceso dalyvių paruošiama skirtinga informacija (tik tiek, kiek reikia) ir pagal statybos eiliškumą palaipsniui (tik tada, kada reikia) atiduodama informacijos gavėjams (tik tam, kam reikia). BIM modelio duomenis galima naudoti ir statinio kokybės kontrolei, techninei priežiūrai atlikti. Iš statybos aikštelės gautą informaciją suvedus atgal į 3D modelį ir pastebėjus nuokrypių galima atlikti įvairias statinio analizes ir įvertinti, kokią įtaką tie nuokrypiai daro statiniui, priimti reikiamus sprendimus. Suvedus informaciją apie įrenginių gamintojus, jų garantinę ir techninę priežiūrą, ateityje galima lengvai valdyti statinio įrangos būklę. Taip sutvarkytas 3D modelis naudojamas eksploatuojant statinį, laikui bėgant nuolat atnaujinama informacija apie tai, kas statinyje vyksta. Visas šis informacijos valdymo procesas ir yra statinio informacinis modeliavimas, t. y. BIM. Kodėl verta investuoti į BIM? Investavimas į BIM technologijas suteikia daug privalumų: geresnis projekto duomenų valdymas; įvairių duomenų šaltinių integracija į vieną centrinį failą; galimybė tiesiogiai pateikti projekto duomenis gamintojams; klaidų ir rizikos sumažinimas užsakovams, sąmatininkams ir kitiems projekto dalyviams. Iš esmės BIM tampa kasdiene statybų sektoriaus verslo dalimi.

S TAT Y B A

ir perduoti visą reikiamą projekto informaciją į vieną statinio modelį, saugomą sutartoje vietoje. Kad BIM procesas būtų vykdomas sklandžiai, būtini trys dalykai:

Pagrindiniai BIM privalumai: - vizualumas (3D modelio vaizdas), informatyvumas, skaidrumas, duomenų tikslumas ir kokybė; - greitis darant pakeitimus – atlikus bet kokią projekto korekciją, automatiškai atsinaujina visi BIM modelio duomenys (geometrija, kiekių skaičiavimai, grafikai ir pan.); - statybos darbų vykdymo eigos aiškumas – galima tiksliai suplanuoti visus įgyvendinimo darbų etapus ir reikiamas investicijas, atlikti montavimo ir gamybos darbų simuliacijas, gauti tikslius montavimo duomenis kiekvienam statybos aikštelės taškui; - statinio savininkui BIM modelis suteikia informacijos apie statinio ir įrangos būklę, energijos sąnaudas ir kitą statinio priežiūrai ir valdymui reikalingą informaciją. Reikėtų klausti ne to, ar verta, o kada verta investuoti į BIM. Perėjimas prie darbo BIM principais yra ne tik techninis, bet ir strateginį įmonės valdymą paliečiantis sprendimas. Planingai vykdomas lėšų ir laiko investavimas daugeliu atvejų yra geriau nei greitos investicijos per trumpą laiką, nes skubant galima padaryti klaidų tiek renkantis ir diegiant programinę įrangą, tiek standartizuojant procesus. Kitame straipsnyje pateiksime patarimų, kaip pasirinkti BIM procesams įgyvendinti tinkamą programinę ir techninę įrangą. 

Užsukite į AGA CAD stendą 2.03 ir sužinokite, kaip teisingai atlikti visus BIM etapus: I 3D modeliavimas I Statybos procesų organizavimas I 3D modelio panaudojimas vykdant statybą I I 3D modelio panaudojimas valdant NT. I

103

Projekto kokybė priklauso nuo jo procesų Pasak UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktoriaus Ernesto Beržanskio, dažnai nutinka taip, kad statinio projekto užsakovo lūkesčiai ir gautas rezultatas skiriasi. Užsakovas negauna to, ką norėjo gauti pačioje projekto pradžioje, jo netenkina rezultatas, patirtos išlaidos ir terminai. Vėliau jis susiduria su statinio eksploatacijos sąnaudų realybe, dažnai neatitinkančia projektinės deklaracijos. Kodėl taip atsitinka?

Geriausių sprendimų paieška. Kitas problemos pavyzdys – kai užsakovai tikisi iš projektuotojų, o kartais net įrašo į sutartį, kad jie projektuodami lygintų skirtingus sprendimus, variantus (tiesa, ne visuomet nustatomi lyginimo kriterijai arba siekiniai). Deja, versijos dažnai projektuojamos nekoordinuotai, epizodiškai ir sukelia daug problemų dėl jau priimtų ir net suprojektuotų kitų projekto dalių sprendimų. Galiau-

siai visiems tenka ne kartą perdaryti savo beveik užbaigtą projektą. Terminai spaudžia ir tokiomis aplinkybėmis, kur daug kas keičiasi, gali būti padaryta klaidų, mažėja tikimybė užbaigti techninį projektą. Projekto baigtumas. Bendraudami su statybos proceso dalyviais dažnai girdime statybininkų priekaištus dėl projekto kokybės, baigtumo, dėl to atsirandančių pakeitimų statybos metu, vėlavimo, augančių sąnaudų problemų. Ypač daug nesusipratimų dėl inžinerinių sistemų, nes techniniuose projektuose tai dažnai yra tik scheminiai sprendiniai, o darbo projekto etapo (kaip tai jau priimta konstrukcijų daliai) neretai ir nebūna. Įdomu tai, kad kilus ginčams nepavyksta išreikalauti tinkamos projekto kokybės, nes mūsų įstatyme tai neapibrėžta.

→

S TAT Y B A

Kodėl skiriasi lūkesčiai ir gautas rezultatas Dėl neadekvačių lūkesčių ir investicijų vertinimo? Iš dalies taip, bet problema ta, kad inicijuojant projektą, atliekant galimybių studijas ir pateikiant priešprojektinius siūlymus šie klausimai vertinami paviršutiniškai, užsakovas negauna išsamios projekto sąmatos ir statinio eksploatacijos išlaidų analizės. Pasak E. Beržanskio, tai, kad nėra aiškiai apibrėžta, kas turi būti daroma kiekviename projekto etape, kokie turi būti pasiekti tikslai ir patys etapai arba kaip mes juos interpretuojame, kelia daug problemų. Interpretuojama tada, kai kyla neaiškumų, ką norima pasakyti apie mūsų straipsnyje aprašytus projekto etapus.

105

Proceso etapai pagal „RIBA“ organizaciją.

S TAT Y B A

Akivaizdu, kad turime problemų dėl projekto etapų, jų apibrėžimų ir reikalavimų, taikomų projekto informacijos detalumui ir baigtumui. Manau, reikėtų pasižiūrėti ir taikyti pasaulinę praktiką. Geroji projekto proceso praktika Žiūrėdami į užsienyje apibrėžtus projekto etapus, procesus matome esminių skirtumų, palyginti su mūsų praktika Lietuvoje. Kad ir kokios būtų projekto organizavimo formos, ar projektavimu rūpinasi generalinis rangovas, ar jis parenkamas baigus projektuoti, išskiriami tokie pat etapai, procesai, kurie turi būti atlikti vykdant projektą. Pasaulyje yra keletas organizacijų, nagrinėjančių projekto procesus, gerąją praktiką. Tai CIC (Construction Industry Council) ir RIBA. Šių organizacijų projekto metodika iš esmės sutampa. Toliau pateiksime trumpus projekto etapų paaiškinimus iš RIBA dokumento. Etapų esmės paaiškinimas 0 etapas Projekto apibrėžimas. Nusprendžiama, ar verta vystyti projektą, koks tai bus projektas, ar yra galimybių, paruošiama pirminė projekto programa. 1 etapas Pasiruošimas projektui. Atliekama galimybių studija, sklypo analizė, nustatomi esminiai projekto tikslai, reikalavimai, įskaitant skirtingas sritis. Šiame etape nustatomos projektui reikalingos kompetencijos ir surenkama visa komanda. 2 etapas Koncepcijos projektas. Dirba integruota komanda, kurios kiekvienas narys sprendimus vertina savo požiūriu, nagrinėjami sprendimų variantai, vykdoma analizė, skaičiavimai. Kitaip tariant, šiame etape atsakoma į esminius klausimus, kas turi būti padaryta ir kodėl. Šį ir priešprojektinių pasiūlymų etapus sudėtinga lyginti tiek apimtimi, tiek kokybe.

106

3 etapas Projekto vystymas. Projektuotojai arba kita komanda imasi vykdyti jau priimtus pagrįstus sprendimus. Šis etapas gal labiau atitinka sąvoką „techninis darbo projektas“. Po šio etapo pasirenkami rangovai. 4 etapas Techninis (kitur dar vadinamas gamybos) projektas. Jau būna parinkti visų dalių rangovai, kurie kartu su projektuotojų komanda derina sprendimus. Šiame etape ruošiamas gana detalus gamybos, pirkimų, statybos darbų planas. 5 etapas Statybos. Vykdomas planas, atliekama projekto vykdymo kontrolė, jei būtina, projekto pakeitimai, ir renkama informacija, skirta pastato eksploatacijai. 6 etapas Perdavimas eksploatuoti. Perduodama visa informacija, paruošiami stebėjimo, priežiūros planai. Pasirašomos pastato administravimo sutartys. 7 etapas Eksploatacija. Vykdoma garantinė techninė priežiūra, stebėjimas, atliekami papildomi vertinimai pradėjus eksploatuoti statinį, atnaujinama detalioji informacija. Lyg ir panašu į mūsų procesą, tačiau kur svarbiausias ir rezultatus lemiantis skirtumas, palyginti su mūsų procesu? Tai kur kas kompleksiškesnis pasiruošimas, galimybių studija ir koncepcijos projektas, kur dirba ne vien architektai, bet ir visa projektuotojų bei kitų specialistų komanda. Todėl įgyvendinant koncepciją nustatomi pagrįsti, suskaičiuoti ir visoms šalims tinkami sprendimai, atsižvelgiant į funkcinius, aplinkosaugos, energetikos, statybos strategijos ir eksploatacijos išlaidų poreikius, tikslus. Manyčiau, turime aiškiai apibrėžti šį etapą ir Lietuvoje. Kitas esminis skirtumas – baigiamojoje projektavimo stadijoje visi rangovai papildo projektavimo komandą, dirba kartu ir siekia bendrai susiderinti, pasiruošti statyboms.

tybos įmonių organizacijomis, asociacijomis imsis pokyčių“, – mano E. Beržanskis. Jo vadovaujama įmonė, kaip BIM technologijų konsultantė, atlikdama projekto BIM vadovo, koordinatoriaus funkcijas, nuo pat pirmųjų projekto žingsnių padeda projekto komandai ne tik pažinti, bet ir taikyti, laikytis naujų metodikų konkrečiuose projektuose. Dėl anksčiau paminėtų metodikų dokumentų ir konsultacijų arba BIM metodikos, technologijų taikymo kreipkitės info@ibimsolutions.com. 

S TAT Y B A

Sprendimų kryptis Šiuolaikinės projektavimo ir statybos valdymo, o vėliau ir statinių priežiūros BIM (Building Infromation Modeling) metodikos ir technologijos sudaro išskirtines sąlygas užtikrinti bendradarbiavimą, informacijos integralumą tiek projektuojant, tiek pereinant iš vieno projekto etapo į kitą. Taikant BIM anksčiau aprašytas procesas tampa realesnis, realizuojamas, nes užtikrina, kad būtų geriau bendradarbiaujama integruotoje aplinkoje ir panaudojama informacija paskesniuose etapuose. Pavyzdžiui, „Tekla“ technologijų taikymas gerai iliustruoja detalumą skirtinguose etapuose ir tęstinumą. Jei kiekvienam projekto etapui, kiekvienai projekto daliai dar galėtume nusakyti informacijos detalumą, gautume tvarią sistemą, kur užsakovas ir vykdytojas vienodai supranta, kas, kada ir kaip detaliai turi būti padaryta. Gera praktika yra „Level Of Development Specification“ dokumentas, kuriame aprašomas informacijos ir grafikos detalumas kiekvienai projekto daliai, jis galėtų būti kaip pagalbinis nustatant reikalavimus projektavimui. „Ar įstatymų pokyčiai neišvengiami, jei norime užtikrinti projektų kokybę, o gal galima pateikti sprendimų siekiant patikslinti esamus įstatymus arba palikti laisvės reikalavimams sutartyse aprašyti? Labai tikiuosi, kad Lietuvos statybos įstatymus kuriantys žmonės supras, kad problemą reikia spręsti, ir bendradarbiaudami su projektavimo, sta-

Taip pat norime pakviesti pastatų savininkus, projektų užsakovus ir pastatų priežiūros įmones į konferenciją, skirtą turto eksploatacijos, priežiūros procesų valdymui, kuri vyks 2015 m. gegužės 14 d. Vilniuje. Daugiau informacijos apie konferenciją gausite parašę el. paštu info@ibimsolutions.com.

www.ibimsolutions.com

107

architektūrinio

bIM

S TAT y B A

projektavimo sistema interaktyviame mieste

KURIAnT InTERAKTyVų MIESTą nEATSIEJAMA PROcESO DALIS yRA PAŽAnGIAUSIų TEcHnOLOGIJų TAIKyMAS. PASTATų PROJEKTAVIMO IR STATyBOS ETAPE TURėTų BūTI TAIKOMOS BIM IR BEM TEcHnOLOGIJOS, KURIAS SIūLO KELETAS PROGRAMInėS ĮRAnGOS GAMInTOJų. BIM (angl. Building Information Modeling), arba „informacinis pastato modeliavimas“, suteikia statytojams galimybę turėti visą informaciją apie pastatą, jo kūrimo procesą ir projekto vykdymą statybos metu. Jeigu pastačius pastatą ir perdavus jį eksploatuoti jo administratoriui būtų duotas virtualus pastato modelis, tai būtų didelė pagalba ir galimybė progresyviai jį prižiūrėti, rinkti informaciją apie eksploataciją ir panaudoti sukauptus duomenis toliau administruojant. O tai jau interaktyvaus miesto kūrimo prielaida. Pavyzdžiui, administratorius galės tiksliai žinoti sienų, perdangų ar kitų konstrukcinių elementų duomenis kiekvienoje jį dominančioje zonoje ir perduoti informaciją remontą atliksiantiems rangovams. Be to, tiksliai nurodyti, kurioje vietoje yra probleminė situacija (pavyzdžiui, išdaužtas langas, neužsidarančios durys, ventiliavimo problemos ir pan.), operatyviai su pastabomis perduoti ją atsakingiems asmenims. Sunku būtų išvardyti visus įmanomus pritaikymo variantus, bet akivaizdu, kad informacijos turėjimas ir valdymas yra svarbiausias šių laikų veiksnys ir pažangos prielaida.

108

Viena iš BIM technologijos pradininkių yra kompanija GRAPHISOfT, kurios programine įranga „ArchicAD“ jau daugiau kaip 30 metų džiaugiasi architektai visame pasaulyje. Kadangi „ArchicAD“ sieja visų projektavimo disciplinų duomenis ir gali būti naudojama kaip programa, kurioje kaupiama visa informacija apie pastatą, ji gali būti naudojama ne tik projektavimo ir statybų etape, bet ir per visą pastato eksploatavimo, tai yra gyvavimo, laikotarpį – nuo pradžios iki pabaigos. Akivaizdu, kad BIM technologija yra neišvengiama stambių pastatų projektų ateitis, tačiau ar tai aktualu įgyvendinant mažų pastatų, tokių kaip individualūs namai, projektus? O kodėl gi ne? Ar nebūtų gerai individualaus būsto savininkui tiksliai žinoti, kur ir kaip išvedžioti elektros laidai, vandentiekio ar kanalizacijos sistemos, kaip išspręsti kiti jo būsto techniniai klausimai? Užsakovų reikalavimas architektams ir kitų disciplinų specialistams pateikti visą informaciją elektroniniu formatu prieš statybų pradžią apsaugotų ir juos (kaip ir didžiuosius statytojus) nuo projektavimo klaidų ir finansinių

nuostolių. Kaip žinoma, be paklausos sunku sukurti pasiūlą, todėl užsakovų spaudimas architektams ir kitų disciplinų specialistams duotų postūmį pažangai. „ArchicAD“ yra tarp lyderiaujančių architektūrinio BIM projektavimo programinių įrangų. Ši sistema visiškai atitinka tarptautinio Ifc 2x3 standarto (angl. Model View deﬁnitions) reikalavimus, keliamus „buildingSMART“ ir kitų organizacijų (sąrašą žr. www.graphisoft.com/archicad/ archicad-18/openbim/). Be to, „ArchicAD“ puikiai sąveikauja su inžinierių ir konsultantų programine įranga per Bcf (angl. BIM Collaboration format) formatą. Dėl Ifc ir Bcf formato palaikymo „ArchicAD“ programoje sukaupti duomenys gali būti naudojami kitų BIM programų, skirtų informaciniam modeliui patikrinti, klaidoms išvengti, konstruktyvui, inžineriniams tinklams projektuoti ir kt.

Architektai, naudodami BEM technologijas, gali simuliuoti pastato energinius procesus jau projektuodami. Tai ypač aktualu kuriant energiškai pasyvius ar net nulinio energinio poreikio pastatus. „ArchicAD“ programoje sukaupti duomenys gali būti lengvai eksportuojami į specializuotas kitų pasaulinių gamintojų sukurtas energinių skaičiavimų programas ir lokaliai parengtas bei aprobuotas energinio atitikimo įvertinimo programas. Į „ArchicAD“ integruotas „Energy Evaluation“ įrankis arba papildomai įdiegiamas priedas „Ecodesigner Star“ padės lengvai įvertinti energijos poreikį, esant įvairiems pastato dizaino ar aplinkos scenarijams. „ArchicAD“ technologiniai sprendimai komandiniam darbui – TEAMWORK, „BIM Server“ ir BIM cLOUD – suteikia galimybę komandos nariams dirbti su dideliais projektais realiuoju laiku tiek per vietinį tinklą, tiek ir nuotoliniu būdu, keistis duomenimis ne tik su savo komandos nariais, bet ir su partneriais, dalyvaujančiais bendrai kuriant BIM modelį. „BIM Server“ panaudota „Delta Server™“ technologija garantuoja sklandų komandinį darbą. GRAPHISOfT kompanija buvo pirmoji, 2009 metais pristačiusi rinkai tokio tipo technologiją. TEAMWORK ir „BIM Server“ sprendimai yra standartiniame „ArchicAD“ programinės įrangos pakete, norint juos naudoti nereikia papildomų investicijų nei į programinę įrangą, nei į kompiuterius-serverius. Šiais laikais, kai išmanieji mobilieji įrenginiai – telefonai, planšetiniai, nešiojamieji kompiuteriai – yra kasdieniai darbo įrankiai, reikalingos ir technologijos, leidžiančios naudotis mobilumo teikiamu patogumu statybų aikštelėse ne tik architektams ir rangovams, bet ir jų klientams. Itin populiari programėlė, skirta 3D ir 2D virtualiam informacijos peržiūrėjimui mobiliuosiuose įrenginiuose, yra GRAPHISOfT BIMx. norėdami pamatyti modelį trimačiu formatu bet kuriame išmaniajame

telefone ar kitame įrenginyje, galite atsisiųsti nemokamą BIMx programėlę iš Apple App Store arba Google Play. Įsigijus mokamą BIMx Hyper Model licenciją, galima peržiūrėti ne tik 3D, bet ir 2D informaciją – pastato planus, pjūvius, konstrukcijų detalių brėžinius, pateikti pastabas, žymėti ir realiuoju laiku „pjaustyti“ modelį, siekiant išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, kylančius planuojant ir koordinuojant darbų eigą. BIMx technologija – puiki alternatyva pluoštams brėžinių popieriuje. Ji padeda operatyviai valdyti ir keistis informacija, ko ypač reikia šiuolaikiniam darbo ritmui ir aukštiems efektyvumo reikalavimams pasiekti. 

S TAT y B A

BEM yra energinio modelio „Building Energy Model“ santrumpa, arba „pastato energinis modelis“. Tai pastato informacinis modelis, papildytas informacija apie energijos poreikį, reikalingą pastato eksploatacijai.

www.designsolutions.lt

109

pažintis

UAB „Bautopas“ produkcija liudija šiuolaikiškumą ir patvarumą

S TAT Y B A

Gyvenamasis namas „Skarnu apartamentai“ Rygoje. Arch. M. Jaunromans.

IRENA DIRGĖLIENĖ

Statybų tendencija ploninti apdailos sluoksnį kelia naujų iššūkių. Apie tai, kaip juos nugalėti, kalbamės su pakabinamąją gembinę sistemą projektuojančios ir gaminančios UAB „Bautopas“ direktoriumi Jurij Oganian. Nuo seniausių laikų iki šių dienų plytos yra viena mėgstamiausių statybinių medžiagų Lietuvoje. Tuo galime įsitikinti vaikščiodami tiek Vilniaus senamiestyje, tiek naujuose kvartaluose. Pasak J. Oganian, plytinė siena yra įvairiapusiškai gera: ji puikiai laiko apkrovą, gerai izoliuoja šilumą ir garsą, o plytiniai fasadai dar ir išskirtinai gražūs. Tačiau, kad ir kokios patvarios būtų storos plytinės sienos, jos jau lieka praeityje. Šiuolaikinės atitvarinės sienos konstrukcijos yra kelių sluoksnių, o plytos mūrijamos tik iš išorės. Šio sluoksnio plotis – 85–120 milimetrų. Toks fasadas gali stovėti ant pamato, tačiau gali būti pakabintas ir ant laikančiųjų sienos konstrukcijų – būtent todėl pakabinamieji plytiniai fasadai atveria daugiau galimybių. Neatremti ant pamatų jie neslopina architekto vaizduotės ir leidžia realizuoti drąsiausius architektūrinius sprendimus. Pirmajame pastatų aukšte montuojami vitrininiai langai, už kurių įsikuria parduotuvės, biurai ar kitokias paslaugas teikiančios įmonės, o plytinė apdaila prasideda tik nuo antrojo ar netgi trečiojo aukšto. Tokie projektai ypač paklausūs didžiuosiuose miestuose. Aiškindamas sistemos veikimo principą, J. Oganian nurodė, jog рrie laikančiosios gelžbetoninės konstrukcijos

110

vienos plytos atstumu tvirtinamos gembinės pakabos. Plytos gali būti dedamos įvairiai: prireikus pirmoji arba keletas plytų eilių gali būti pakabintos žemiau gembės. Ant gembės klojama antroji plytų eilė, o į skiedinį virš pirmosios plytų eilės dedama armatūra. Kitos dvi mūro eilės taip pat tvirtinamos armatūra. Ant gembių suformuojamas armatūra sutvirtintas sluoksnis, kuris naudojamas kaip pagrindas aukščiau klojamam mūrui. Pasiekus antrąjį aukštą, mūras pertraukiamas, montuojama gembių eilė ir toliau dedamas armatūra sutvirtintas sluoksnis bei aukščiau esantis mūras. UAB „Bautopas“ jau 15 m. projektuoja ir gamina įvairias BAUT® prekių ženklo detales pakabinamiesiems plytiniams fasadams. Pirmiausia tai yra įvairiausių formų nerūdijančiojo plieno gembinės pakabos. „Labiausiai didžiuojamės jungtimis iš cinkuotos ir nerūdijančiojo plieno vielos. Naudojant jas kartu su armatūra, galima padaryti bet kokio architektūrinio sprendimo sąramą iki 2 metrų. Platesnės nei 2 m sąramos taip pat surenkamos naudojant jungtis ir armatūrą, tačiau papildomai reikalingos gembinės pakabos, kurių kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į susidariusią apkrovą. Didelė jungčių įvai-

rovė suteikia galimybę atlikti įvairiausius architektūrinius sprendimus, o mažesne kaina BAUT® išsiskiria iš pasaulinių analogiškų sistemų“, – teigia įmonės vadovas. Besidomintieji pakabinamaisiais fasadais gali susidaryti nuomonę, kad BAUT® sistema skirta tik daugiaaukščiams ar masyviems statiniams, tačiau taip nėra. Sistemą sudaro įvairūs aksesuarai: mūro ryšiai, ventiliacinės dėžutės ir kita. Jie sėkmingai naudojami ir statant individualius objektus. Paklaustas, kokie svarbiausi bendrovės įgyvendinti projektai per pastaruosius metus, J. Oganian sako norintis išskirti architekto Donaldo Trainausko projektuotą UAB „Hoptrans“ administracinį pastatą Kaune, architektų nikitos Javeino ir Georgijaus Snežkino projektuotą Boriso Eifmano šokių akademijos pastatą Sankt Peterburge (Rusija), gyvenamąjį namą „Skarnu apartamentai“ Rygos (Latvija) senamiestyje (аrch. Martinš Jaunromans).

„HOPTRAnS“ ADMInISTRAcInIS PASTATAS KAUnE. Arch. D. Trainauskas.

„Ateityje mūsų laukia dar ne vienas iššūkis. Statybų tendencija ploninti apdailos sluoksnį neaplenkė ir plytinės apdailos. Vis dažniau projektuose matoma apdaila iš siaurų 50–60 mm pločio plytų. Ieškodami sprendimų tokiai apdailai, bendradarbiaujame su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra“, – sako J. Oganian. 

S TAT y B A

Visuose minėtuose objektuose naudojama BAUT® sistema leido įgyvendinti architektūrinius sumanymus. Šios sistemos dėka tamsiame klinkerio mūre didelės langų angos išryškina Kaune esančio pastato architektūros geometriškumą ir lakoniškumą. Sankt Peterburge šviesiomis plytomis buvo mūrytos ne tik išorinės sienos, bet ir nemaža dalis interjero sienų. Gyvenamojo namo Rygos senamiestyje fasado įgyvendinimas buvo itin sudėtingas. Pagal architekto sumanymą dideli fasado fragmentai yra pasvirę į pastato vidų. Konstruktorė Eglė Saukevičienė paruošė fasado pakabinimo ant gembinių pakabų projektą, kuris visiškai atitiko architekto lūkesčius. BORISO EIfMAnO ŠOKIų AKADEMIJA SAnKT PETERBURGE. Arch. n. Javeinas ir G. Snežkinas.

111

113

S TAT Y B A

„Reynaers“ gaminiuose dera estetika ir patogumas Giedrė Balčiūtė

Pastatų fasadai seniai nebėra vien skydas, atskiriantis išorę nuo vidaus. Šiuolaikinės fasadų sistemos, išsiskiriančios puikiomis šilumos, garso, vandens izoliacijos ir kitomis ypatybėmis, ne tik leidžia patalpose esantiems žmonėms jaustis patogiai, bet ir padeda įgyvendinti drąsiausius architektų sumanymus.

S TAT Y B A

Būtent tokius aliuminio ir stiklo fasadus gamina vienas pagrindinių Europos aliuminio profiliuočių sprendinių tiekėjų belgų kompanija „Reynaers Aluminium NV“. Ši bendrovė nuolat tobulina savo gaminius ir siūlo net reikliausių klientų poreikius atitinkančias fasadų, durų ir langų sistemas. Pažangiausi įmonės sprendimai buvo pritaikyti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pernai Vilniuje statant naująjį „Møller Auto Savanoriai“ („Volkswagen“) centrą buvo panaudota „Reynaers“ aliuminio ir stiklo fasadinė sistema „CW 50-HI“, kurios aliuminio profiliuočiai buvo pritaikyti išlaikyti milžiniško svorio stiklus. Neriboja architektų vaizduotės „CW 50“ sistema išsiskiria puikia šilumos izoliacija ir netrukdo dienos šviesai prasiskverbti į vidų. Ji gali būti įvairaus dizaino, todėl galima parinkti labiausiai pastato išorei ir vidui derantį sprendimą bei įgyvendinti sudėtingiausius techninius reikalavimus. Ši sistema buvo kelis kartus tobulinta. Pirmąkart buvo padidintas profiliuočių asortimentas. Todėl dabar ši fasadinė sistema gali būti naudojama statant paties įvairiausio dizaino pastatus, profiliuočius jungiant vienus su kitais skirtingais persidengiančiais lygiais, kurių kiekvienas išsiskiria puikia vėjo ir vandens izoliacija. Stiklų padalijimo ir sujungimo galimybės dabar yra beribės, todėl architektai, projektuodami fasadus, turi visišką kūrybos laisvę.

114

Dar labiau patobulinus „CW 50“ fasadinę sistemą atsirado galimybių ją taikyti net ir ten, kur naudojami itin sunkūs stiklai arba reikia trigubo stiklo paketo. „Reynaers“ aliuminio profiliuočiai gali išlaikyti net ir 700 kg stiklo apkrovas, o stiklo storis gali siekti iki 62 milimetrų. Ir visa tai jau standartiniai sprendimai. Visada galimi nestandartiniai sprendimai, tačiau juos reikia įvertinti ir suskaičiuoti atskirai. Pavyzdžiui, kuriant Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą Vilniuje, Saulėtekio al. 9, buvo naudojami net 950 kg svorio stiklo paketai. Paprasčiau montuoti Į „CW 50“ galima integruoti įvairių atidarymo elementų, kurie yra nematomi. Tai gali būti langai su vyriais viršuje (THW), lygiagrečiai atveriami ir išstumiami langai (POW), dvigubo varstymo langai su iš lauko pusės nematomomis varčiomis (HV-TUTI) ar plokštieji stoglangiai (FRV), kurių stiklo plokštuma beveik sutampa su įstiklinto stogo plokštuma (paprastai stikliniai stoglangiai yra šiek tiek atsikišę nuo stogo). Dar viena „Reynaers“ naujovė – „CW 50-TT“ (vieno profiliuočio sistema „Transom-Transom“) fasadas, kurį galima sukonstruoti neatliekant sudėtingų veiksmų ir montuojant vieną profiliuotį, skirtą tiek vertikaliajam, tiek horizontaliajam naudojimui. Pasirinkus „CW 50-TT“ galima atlikti daugiau gamybinių ir surinkimo operacijų langų gamyklose, todėl stiklinį fasadą galima įrengti dar sparčiau ir pigiau, o jo izoliacinės ypatybės išlieka tokios pat, kaip ir standartinių „CW 50“ ir „CW 50-HI“ sistemų. Taip pat „CW 50-TT“

Neliko ribų tarp lauko ir vidaus Naujausi išorinių stumdomųjų sistemų „CP 130“ ir „CP 155“ atnaujinimai atitinka reikliausių statybų užsakovų poreikius ir padeda suformuoti beveik nepastebimus perėjimus tarp pastato vidaus ir išorės, o stumdomąsias sienas galime padaryti iš, atrodytų, bekraščio stiklo. Taip išgaunamas maksimalus skaidrumas ir tarsi nutrinamos ribos tarp pastato vidaus ir lauko. Naujomis sistemomis sukuriamas didesnis vidaus erdvės pojūtis, o į patalpas patenka daugiau dienos šviesos. Kompanija „Reynaers“ patobulino ir bėgelių sistemą. Dėl inovatyvių tvirtinimo sprendimų išoriniai rėmai gali turėti nuo dviejų iki aštuonių bėgių, todėl galima suprojektuoti ir labai dideles durų angas. Dėl specialių jungčių išoriniai rėmai gali būti ištęsti net iki septynių metrų ilgio, o pritaikius ir išmanų kampų formavimo sprendimą galima suteikti dar daugiau atvirumo ir sustiprinti beribiškumo pojūtį – įrengiant duris pastato kampe, galima pritaikyti sprendimą be kampinio profiliuočio, t. y. atidarius duris lieka švarus įėjimas. Galima įrengti be slenksčių „CP 130“ ir „CP 155“ sistemos nedarko interjero dizaino. Dėl modulinio įtarpio sprendimo galima sumontuoti iki aštuonių slankiųjų varčių, kurios reikalui esant būtų nustumtos į sienoje padarytą angą ir neužimtų vietos interjere. Taip galima sukurti visiškai atvirą erdvę, kurioje nesimatytų elementų, išduodančių, kad paprastai čia būna stiklas.

Kadangi stumdomosios sistemos vis dažniau naudojamos daugiabučiuose namuose, „Reynaers“, sukūrė dar vieną „CP 130“ sistemos papildinį, skirtą ypatingesniems atvejams, pavyzdžiui, aukštuminiams ar pakrančių zonose statomiems pastatams. Panaudojus naujus elementus, nelaidumas vandeniui pagerėjo iki 750 Pa, o atsparumas vėjui – iki 1 600 Pa. Toks sprendimas taip pat gali būti naudojamas su pakeliamosiomis ir stumdomosiomis bei su stumdomosiomis sistemomis. „CP 155“ stumdomoji sistema išsiskiria dar geresniais rodikliais, be to, ją paprasta naudoti. Su tokia profiliuočių sistema galima naudoti itin didelių matmenų – iki 3 m aukščio ir iki 400 kg svorio – stiklus, o tai architektams suteikia didelę projektavimo laisvę. Dėl pagerintos izoliacijos (angl. High Insulation) „CP 155“ sistemos šilumos varža yra vos 1,07 W/m²K, o su stiklo paketu ji gali sumažėti iki 1,0 W/m²K. Nelaidumas vandeniui gali siekti net iki 900 Pa. Todėl „CP 155-HI“ sistemą, turinčią „Minergie“ sertifikatą, galima naudoti ir pasyviuosiuose namuose. Ilgalaikiška ir saugi Visų tipų „CP 155“ sistemos stumdomosioms durims naudojami ilgalaikiški nerūdijančiojo plieno ratukai ir bėgeliai. Dėl jų patogiau atstumti duris, o bėgeliai laikui bėgant nesudyla.

Siekiant, kad nustūmus duris į angą erdvė atrodytų dar estetiškiau, išorinį profiliuotį galima nudažyti tokia pat spalva, kaip ir sienos, arba uždengti jį ta pačia sienos danga. Toks įtarpio sprendimas gali būti taikomas pakeliamosioms ir stumdomosioms ar stumdomosioms dviejų, trijų ir netgi iki aštuonių bėgių sistemoms.

Pasirinkus pakeliamąją ir stumdomąją sistemą, durys, prieš pastumiant jas bėgeliu, šiek tiek pakeliamos, o uždarant nuleidžiamos ir taip įtvirtinamos. Tai padeda dar labiau pagerinti izoliacines ypatybes ir užtikrinti didesnį patalpų saugumą, o sandarinimo tarpikliai nedilinami stumdant duris – taip itin pailginamas durų eksploatavimo laikas. Abi sistemos (stumdomoji bei pakeliamoji ir stumdomoji) yra visiškai nelaidžios vėjui ir vandeniui, hermetiškai užsandarintos.

Sistemos gali būti sumontuotos ir be jokių slenksčių, todėl grindys atrodys vientisos. Atsižvelgiant į apdailą, galima parinkti skirtingų aukščių bėgelius, o, norint išgauti dar lygesnį ir estetiškesnį grindų vaizdą, profiliuočiai gali baigtis ten, kur sustoja judėjimo elementas. Į šį beslenkstį variantą taip pat įmontuota slenkstinė drenažo sistema vandeniui pašalinti, kuri yra nematoma ir paslėpta profiliuočio viduje.

UAB „Reynaers Vilnius“ direktorius Linas Kėvelaitis teigia, kad įmonė pasiryžusi ir toliau tyrinėti naujoviškų aliuminio sprendimų galimybes: „Šios dvi sistemos – „CP 130“ ir „CP 155“ – atitinka visus aukščiausius medžiagų kokybės, šilumos ir funkcionalumo reikalavimus, be to, jų dizainas ir konfigūracija kuriami pagal klientų pageidavimus. Tai padeda sukurti išskirtinį estetinį vaizdą.

Tinka ir pasyviesiems namams Dėl patobulintų konstrukcijos ypatybių, pagerintos izoliacinės varžos ir galimybių naudoti storesnį stiklą (iki 42 mm storio, iki 300 kg svorio ir iki 2,7 m aukščio) „CP 130“ sistema atitinka griežčiausius šiuolaikinės statybos reikalavimus.

Patobulinus sistemas „Reynaers“ dar labiau įsitvirtino kaip itin patikimas partneris, galintis tiekti darnius technologinius sprendimus ir patenkinti drąsiausius architektūros iššūkius. Netrukus ketinama pateikti daugiau naujų sistemų, kurios atitiks itin reiklius pasyviųjų namų 2020 m. reikalavimus.“ 

S TAT Y B A

sistema yra suderinama su visomis kitomis „CW50“ grupės sistemomis, standartiniai sprendiniai atlaiko 700 kg svorius.

115

S TAT y B A

oﬁcialus „dressta“ kompanijos atstovas baltijos šalyse yra uab „baltijos statybinė technika“.

„Dressta“ – naujos kartos statybinė technika GIEDRė BALčIūTė

HOWARDAS DALE’AS, kompanijos „Dressta“ viceprezidentas

KOMPAnIJA „DRESSTA“, GAMInAnTI STATyBų TEcHnIKą, GALInčIą PATEnKInTI nET IR ITIn SPEcIfInIUS POREIKIUS, JAU PASIRUOŠUSI GREITAI nUSTEBInTI SAVO KLIEnTUS. „DRESSTA“ PASAULInIų PARDAVIMų VIcEPREzIDEnTAS HOWARDAS DALE’AS ŽADA, KAD JAU KITąMET Jų PRODUKTAI nEATPAŽĮSTAMAI PASIKEIS. TAI BUS nAUJOS KARTOS STATyBInė TEcHnIKA, APVERSIAnTI AUKŠTyn KOJOMIS POŽIūRĮ Į BULDOzERIUS.

produktaI pLatINaMI 60 šaLIų „Dressta“ istorija prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai 1938 m. Lenkijoje, Staliovos Volios mieste, buvo įsteigtas jos pirmtakas – metalurgijos ir mašinų fabrikas „Southern Plant“, daugiausia gaminęs karinę techniką.

116

Per kone 80 m. įmonė pakeitė ne tik pavadinimą, savininkus, bet ir gamybos sritį. Dabar tai gerai pasaulyje žinoma statybinės technikos gamintoja. Visa technika gaminama Staliovoje Volioje, kur dirba itin patyrę inžinieriai.

Šiuo metu „Dressta“ turi penkias produktų linijas: vikšrinius buldozerius, vamzdžių klotuvus, ratinius krautuvus, juostinių transporterių keistuvus ir ekskavatorius kroviklius. Jos gaminami produktai platinami šešiuose žemynuose, šešiasdešimtyje šalių, taip pat Lietuvoje. Patenkina specifinius poreikius „Dressta“ vengia dažnai rinkoje populiaraus požiūrio gaminti standartinius modelius, tinkančius visiems. Juk naudotojai geriausiai įvertina technikos naudą dirbdami specialiai jiems pritaikytomis mašinomis. Todėl, užuot orientavęsi vien į masinę gamybą, „Dressta“ inžinieriai siekia savo mašinose įdiegti tai, kas pagerintų net ir ekstremaliausiomis sąlygomis jomis dirbančių žmonių darbą. „Norime parodyti klientams, kad jie mumis gali pasitikėti, kad „Dressta“ produktai jiems padės sėkmingai dirbti net ir tokioje aplinkoje, kurioje reikia daug iššūkių. Mes siekiame padėti galutiniams naudotojams pasiekti didžiausią įmanomą produktyvumą, nes sugebame įvertinti konkrečius jų poreikius, nesvarbu, ar technika turės veikti ekstremaliame karštyje, ar arktiniame šaltyje. Mes gaminame puikių ypatybių, patvarias mašinas su gausybe individualiems poreikiams pritaikytų sprendimų“, – žurnalui „Structum“ teigė kompanijos „Dressta“ viceprezidentas H. Dale’as. S TAT Y B A

Kompanijoje įdiegta vadinamoji specialių ypatybių užsakymų sistema. Pagal ją didžiulę patirtį turintys kompanijos inžinieriai stengiasi kuo tiksliau išsiaiškinti klientų poreikius ir į gaminamas mašinas įdiegti specialiai jiems būtinus patobulinimus. Taip sukuriamos mašinos, pritaikytos bet kokiam darbui, nesvarbu, ar tai būtų sąvartynų tvarkymas, kelių statyba, naftos vamzdžių klojimas, itin sudėtinga kasyba, darbas ypatingomis oro sąlygomis arba naudojant karštą šlaką. Mašinas stengiamasi pagaminti ir sukomplektuoti taip, kad jos padėtų įveikti net ir didžiausius iššūkius. Klientai užsakyta technika aprūpinami per gerai sukurtą pasaulinį tiekėjų tinklą. Iš viso kompanija dirba su 74 tiekėjais, kurie platina jos produktus įvairiose pasaulio šalyse. Be to, „Dressta“ turi modernią, veiksmingą septynių dalių techninės priežiūros organizaciją, kurios servisų centrai, esantys visame pasaulyje, padeda spręsti visus galimus techninius nesklandumus ir problemas. Daug investuoja į naujoves Nors kompanija veikia ne vienerius metus, ji sparčiai modernėja ir be paliovos tobulina savo produktus. „Dressta“ nemažai investuoja į tyrimus ir plėtrą, stengiasi, kad naudotojui būtų kuo patogiau, – nuo detalizuoto pardavimo proceso iki mašinų atvežimo į vietą ir parengimo naudoti. „Dressta“ nuolat tobulina savo gaminius ir pateikia rinkai naujienų. Viena jų – vikšrinis buldozeris „TD-14R“, kuris tu-

→

117

rėtų pakeisti ankstesnį modelį „TD-14М“. Naujajame modelyje buvo modifikuota LGP (Low Ground Pressure) versija. Kompanija patobulino ir vikšrinį buldozerį „TD-15R“, kurio galia – 201 AG. Šios mašinos buldozerio rėmas platesnis, kad būtų galima pritaikyti 6 krypčių (angl. 6-way) tipo peilius. Taip pat „Dressta“ pristatė vikšrinį buldozerį „TD-20R“, kurio galingumas – 248 AG, ir vikšrinį buldozerį „TD-25R“. Kuria naujos kartos buldozerius H. Dale’as žadėjo, kad jau kitąmet „Dressta“ nustebins pasaulinę rinką naujos kartos buldozeriais. „Jeigu pažiūrėtume į vikšrinių buldozerių raidą, per 30 m. jų dizainas visiškai nepasikeitė. Tiek mažos, tiek didelės mašinos atrodo absoliučiai taip pat, kaip ir anksčiau. Pasikeitė tik jų varikliai ir atsirado elektronikos. Mes ketiname rinkai pristatyti tai, kas iš esmės pakeis buldozerių rinką, bet daugiau kalbėti apie ateities planus kol kas nenorėčiau“, – sakė H. Dale’as.

S TAT Y B A

Šiuo metu kompanija kuria naujos kartos „TD-9R“ hidrostatinius vikšrinius buldozerius, kurie bus pristatyti jau kitąmet. Tai pasaulinis projektas, prie kurio jau ne vienerius metus dirba inžinierių iš keleto šalių komanda. Kompaktiškas, puikių charakteristikų TD9 vikšrinis buldozeris bus pirmasis iš trijų naujų pasaulinių modelių.

118

Naujasis buldozeris, daugiausia skirtas Šiaurės Amerikos ir Kanados rinkoms, jau buvo išbandytas patyrusių operatorių ir sulaukė itin palankių vertinimų. Atspindime tradicinę rinką Svarbiausi regionai, į kuriuos šiuo metu labiausiai orientuojasi „Dressta“, yra Afrika, Brazilija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Olandija, Lenkija, Singapūras, Rusija ir JAV. Baltijos šalys yra nedidelė, bet kompanijai svarbi rinka. „Baltijos šalys reprezentuoja labai tradicinę „Dressta“ prekių ženklo rinką. Šių šalių ekonomikos sparčiai auga ir jau visiškai perėmė tradicines Vakarų šalių vertybes, nors jos mums nėra didžiulė rinka. Bet tikiu, kad pritaikę savo nišinį požiūrį tiekti produktus, skirtus specifiniams klientų poreikiams patenkinti, galbūt ateityje čia išvystysime gana sėkmingą pardavimą. Baltijos šalyse esame labiausiai suinteresuoti parduoti buldozerius ir galbūt ratinius krautuvus“, – teigė H. Dale’as. Gera kaina ir kokybė Oficialus „Dressta“ kompanijos atstovas Baltijos šalyse yra UAB „Baltijos statybinė technika“. Šios bendrovės direktorius Aleksandras Sapožnikovas mano, kad „Dressta“ gaminama statybinė technika atspindi gerą kainos ir kokybės santykį. Kartą įsigiję šios įmonės gaminių, klientai pageidauja jų vėl. 

Šilti namai – mainais už palėpę

S TAT Y B A

Asta Geibūnienė

Vilniaus Antakalnio mikrorajone 1959 m. pastatyto keturaukščio namo gyventojams apšiltinti sienas, pakeisti stogą, radiatorius, vandentiekio vamzdyną, pertvarkyti šildymo sistemą, įvesti individualią šilumos apskaitą, perdažyti laiptinę nieko nekainavo. Kaip pavyko įgyvendinti tokį, dar mums visai naują, renovacijos modelį, pasakoja projektą rengusios UAB „Šiltas namas“ architektas Arūnas Lapinskas. Ilgai ieškojusi sprendimų, kaip gelbėti savo daugiabutį namą, kuris nors ir neįtrauktas į renovuojamų pastatų sąrašą, bet remontas jam akivaizdžiai reikalingas, savininkų bendrija pasiūlė potencialiems rangovams atlikti pastato kapitalinį remontą mainais į neeksploatuojamą palėpę. „Rangovai atsirado, ir šio daugiabučio namo savininkų bendrija, mano žiniomis, tapo pirmoji Lietuvoje, pritaikiusi šį iki tol analogų neturėjusį pastato atnaujinimo modelį, – sako pats pirmą kartą tokiam projektui vadovavęs architektas A. Lapinskas. – Gyventojams buvo pakeisti susidėvėję mediniai langai, atnaujintos inžinerinės sistemos, apšiltinti fasadai, įstiklinti balkonai, įrengta nauja stogo konstrukcija. Rangovas palėpėje įrengė šešis naujus trijų, dviejų ir vieno kambario butus, kurie visi parduoti, taip jis susigrąžino į kapitalinį remontą investuotas lėšas. Kaip matome, pastato kapitalinis remontas gyventojams, neskaičiuojant rangovui perleidžiamos neeksploatuojamos palėpės, daugiau nieko nekainavo. Visi rangos ir projektavimo darbai gulė ant kitų pečių. Tai visiškai priešingas modelis, palyginti su mums įprastomis būsto atnaujinimo programomis“. Įgyvendinus visus projektavimo užduotyje numatytus darbus, remiantis pastatų energinio naudingumo sertifikatų registro išrašu, dabar pastato energinio naudingumo klasė yra B (prieš remonto darbus buvo ~ D). A. Lapinskas sako dar negirdėjęs, kad kur nors kitur Lietuvoje būtų taikomas panašus finansinis daugiabučio namo modernizavimo modelis, o UAB „Šiltas namas“ –

120

pirmoji įmonė, įgyvendinusi visus tokio projekto projektavimo darbus. „Būti pirmiems – ne tik garbė, bet ir nauja patirtis, – darbo procesą prisimena architektas. – Įrengiant naujus butus palėpėje nebuvo galima didinti pastato aukštingumo, be to, atsiradus naujiems turto vienetams, prireikė papildomų automobilių stovėjimo vietų, kurių įrengimas – viena didžiausių problemų Vilniaus miesto gyvenamuosiuose kvartaluose. Šiuo atveju gelbėjo tai, kad prie namo yra ganėtinai erdvi aikštelė, tačiau, patiems gyventojams pasiūlius ją pusmetriu paplatinti, leidimas nebuvo gautas, nes kiekvienas centimetras už aikštelės yra valstybės nuosavybė, todėl prieš ką nors keičiant reikia atlikti papildomus žemės sklypo suformavimo darbus. Pašnekovas sutinka, kad tokį pat ar panašų pastato atnaujinimo būdą Lietuvoje galima pritaikyti ir plačiau, tačiau pataria atkreipti dėmesį į kelis svarbius niuansus. Pasak jo, rangovas, kuris skirs lėšų remontui, be abejo, tikėsis pelningai ir skubiai parduoti naujai įrengtus butus, todėl svarbus vaidmuo čia tenka remontuojamo pastato vietai. Ji turėtų būti patraukli potencialiems nekilnojamojo turto pirkėjams. Be to, reikalingas betarpiškas gyventojų bendradarbiavimas projektuojant. „Kaip ir kitose gyvenimo srityse, komandinis darbas nugali daugumą kliūčių. Atnaujintas Antakalnio g. 43 daugiabutis namas Vilniuje – geras šio teiginio pavyzdys“, – įsitikinęs UAB „Šiltas namas“, teikiančios kompleksinių inžinerinių sprendimų paslaugas, architektas A. Lapinskas. 

S TAT Y B A

Pirmasis nuo pradžių iki galo BIM technologijų lydėtas projektas Lietuvoje – prekybos slėnis NØRDIKA vilniuje, Vikingų gatvėje, šalia prekybos centro „IKEA“, kyla šiuolaikiškas kone pusšimčio parduotuvių prekybos slėnis „NØRDIKA“. 2016 m. bus baigtas statyti 40 tūkst. kv. m ploto užimsiantis prekybos centras traukia ne tik verslininkų ir būsimų pirkėjų, bet ir statybos specialistų akį. „NØRDIKA“ – pirmasis Lietuvoje nuo pat pradžių pasaulio statybų sektoriui jau puikiai žinomomis BIM (angl. Building Information Modeling) technologijomis projektuotas ir jomis naudojantis statomas pastatas. Projektą vykdyti pasiryžusių įmonių „Descon“, „Unitectus“ ir „YIT Kausta“ atstovai džiaugėsi, kad pavyko atlikti kone pavyzdingą darbą, ir pabrėžė, kad tam didžiausią įtaką turėjo darbo su BIM įrankiais privalumas.

122

Pirmasis BIM pavyzdys Užsienyje plačiai žinomas, naudojamas ir vertinamas skaitmeninis pastato modeliavimas, dar vadinamas BIM, po truputį skinasi kelią ir Lietuvoje. Pirmasis nuo A iki Z BIM technologijomis projektuotas ir jomis naudojantis sėkmingai įgyvendinamas projektas – prekybos slėnis NØRDIKA.

išvengsime ne tik papildomų ardymų ir taisymo darbų, bet ir papildomų išlaidų“, – dėstė „Descon“ vadovas.

40 tūkst. kv. m ploto prekybos centro projekto įgyvendinimo naudojantis naujausiomis statybų technologijomis ėmėsi statybinių konstrukcijų įmonė „Descon“, architektų biuras „Unitectus“ ir statybos generalinis rangovas AB „YIT Kausta“.

Visapusė BIM nauda BIM technologijos ne tik bendrą statybų procesą paverčia efektyvesniu ir spartesniu, bet ir palengvina atskirų jo dalyvių darbą. „Unitectus“ architektas Povilas Čepaitis vienu didžiausių darbo naudojant BIM privalumų architektams įvardijo lengvesnį darbų koordinavimą. „Architektas yra tas asmuo, kuris kuruoja visą projektavimo procesą. Jis gauna informaciją iš visų inžinierių ir projektuotojų, dirbančių su skirtingais pastato elementais. Architekto užduotis – sudėlioti visa tai į vieną darnią ir tvarią visumą. Viskas turi ne tik atitikti reikalavimus, bet ir būti gražios architektūrinės išraiškos. Taigi vienas svarbiausių BIM privalumų architektui – koordinavimo tarp skirtingų projekto dalių ir procesų palengvinimas“, – teigė architektas.

Abi prekybos centro NØRDIKA projektą rengusios įmonės – ne naujokės BIM projektavimo srityje. „Descon“ nemenką darbo su BIM patirtį sukaupė rengdama konstrukcijų projektus Skandinavijoje, o „Unitectus“ šiuos darbo principus jau keletą metų taikė dirbdama Lietuvos rinkoje. „Raktas į sėkmę – darbas būtent su BIM technologijomis“, – neabejojo „Descon“ vadovas M. Dagys, pabrėždamas, kad, įgyvendinant šį projektą, sėkmingai vyko ne tik projektavimo etapas, bet ir statybos. Sutaupyta daug brangaus laiko NØRDIKA prekybos centro konstrukcijų darbo projektą įmonė „Descon“ atliko naudodama „Open BIM“ programą „TEKLA Structure“. „Šiuo įrankiu visą reikiamą informaciją – medžiagų kiekius, specifikacijas, ypatybes, darbų pobūdį – galėjome užšifruoti ir saugoti vienoje visiems statybų dalyviams prieinamoje vietoje“, – apie darbo pobūdį pasakojo M. Dagys. Projektuotojas teigė, kad dirbant BIM bendravimas tarp statytojų, projektuotojų, architektų ir kitų statybos procesų dalyvių yra kitoks. „Tokio dydžio pastato detalųjį projektą parengėme nė karto nesusitikę su architektais. Sutaupyta marios laiko ir derinant projektą. Jis, pasitelkiant BIM technologijas ir kompiuterį, vyko realiuoju laiku. Visą mūsų darbą užsakovas stebėjo savo kompiuteryje. Vos atlikus projekto korekcijas, jis kompiuteryje akimirksniu tai pamatydavo ir galėdavo pareikšti savo nuomonę. Taigi sutaupėme daug brangaus laiko ir išvengėme ilgų posėdžių, o projekto interaktyvus valdymas ir koordinacija tapo paprastesni ir efektyvesni“, – pasakojo specialistas. M. Dagys atkreipė dėmesį, kad dirbant BIM modeliavimo programa TEKLA smarkiai sumažėja klaidų tikimybė, o statybų sektoriuje tai yra itin svarbu. „Modeliuodami šiuo įrankiu išvengiame klaidų ir neatitikimų. Jeigu kartais jų ir atsirastų, BIM technologijos padės jas pastebėti anksčiau, dar joms nenukeliavus į statybos aikštelę. Taip

Pasak P. Čepaičio, BIM palengvina ir medžiagų kiekio skaičiavimą, kur neretai būdavo suklystama. „BIM technologijos, jei tinkamai naudojiesi visais modeliais, šią problemą eliminuoja. Dirbant BIM įrankiais (parametrine projektavimo sistema), medžiagų kiekiai visiškai atitinka projektinius sprendinius. Kompiuteryje brėžiant liniją, ji automatiškai tampa siena su architekto nustatytais parametrais. Prireikus sieną trumpinti arba ilginti, duomenys medžiagų kiekių lentelėse pasikeičia automatiškai.“

S TAT Y B A

2014 m. projektuoti pradėtas prekybos centras NØRDIKA statomas dviem etapais. Pirmąjį 18 tūkst. kv. m ploto užimantį prekybos centro pasažą planuojama atidaryti jau 2015 m. rugsėjo mėnesį. Antrosios 22 tūkst. kv. m dalies įgyvendinimas turėtų užtrukti iki 2016 metų. Ją atverti klientams ketinama kitų metų II ketvirtį. Planuojama, kad investicijos į šį projektą sieks beveik 50 mln. eurų (172,6 mln. Lt).

Modeliuotojas pabrėžė, kad darbo naudojant BIM naudą įvertino ir gamintojai. Anot M. Dagio, jie tikino pirmą kartą šalyje matantys tokio aukšto lygio pastatą, kurį sudaro daugiau nei 1 tūkst. t. metalo, o neatitikimų ir klaidų nėra.

Ne vieną BIM technologijų privalumą įžvelgė ir AB „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas. „Dirbdami BIM turime galimybę stebėti ir kontroliuoti projektavimo eigą, teikti savo pastabas ir pasiūlymus projektuotojams. Informacijos mainai tarp skirtingų dalių projektuotojų ir rangovų tapo kur kas greitesni ir efektyvesni. Visi derinimai tarp atskirų projekto dalių buvo atlikti projektuojant, o ne statybos aikštelėje. Svarbu ir tai, kad numatyti medžiagų kiekius, sprendinių sudėtingumo lygį ir apskaičiuoti projekto įgyvendinimo kainą galėjome jau tada, kai darbo projektas dar nebuvo baigtas. Tai suteikia galimybę ankstyvoje projekto stadijoje sudaryti medžiagų ir įrangos tiekimo grandinę. Visa statybos metu BIM modelyje sukaupta informacija bus naudinga ir garantiniu laikotarpiu. Turint pastato konstrukcijų trimatį (3D) modelį lengviau projektuoti ir inžinerines sistemas. Projektuojant įprastu dvimačiu (2D) būdu, kyla įvairių nesklandumų. BIM padeda jų išvengti, nes visos pastato dalys matomos vienoje sistemoje. Programa leidžia kone vaikščioti po pastatą, matyti kiekvieną dalelę ir varžtelį. Darbas naudojant BIM padarė itin gerą įspūdį – sutaupyta daug laiko, o darbai vyksta produktyviau, paprasčiau ir sklandžiau“, – dėsto S. Aglinskas. 

123

„NEMETSCHEK Allplan“: realiai įgyvendinta BIM metodika S TAT Y B A

Šiandien statybų sektoriuje visi kalba apie BIM, BIM modelius ir BIM atitinkančią programinę įrangą. Kas yra BIM reikalavimus atitinkanti programinė įranga? Kas yra BIM? Kaip praktiškai įgyvendinti BIM projektą? Kaip „NEMETSCHEK Allplan“ leidžia dirbti BIM principais? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip „OpenBIM“ projektavimo platforma „NEMETSCHEK Allplan“ praktiškai užtikrina BIM metodikos realizavimą, ką reikia numatyti prieš pradedant BIM modelio kūrimą, kokios priemonės padeda tai atlikti. Kas yra BIM ir BIM reikalavimus atitinkanti programinė įranga?

Santrumpa BIM reiškia „statinio informacijos modeliavimą“ (angl. Building Information Modeling). BIM apibūdina centralizuotą statinio duomenų modelio kūrimo procesą ir metodiką. Šį modelį sudaro visi duomenys, charakteristinės vertės ir atributai, susiję su statinio planavimu, projektavimu, statyba ir priežiūra.

NEMETSCHEK produktų gama apima visą statinio gyvavimo ciklą nuo projektavimo iki statybos ir eksploatacijos bei visas pagrindines statinio projekto disciplinas: architektūrą, konstrukcijų detalizavimą ir analizę, gamybos, statybos, išlaidų ir turto valdymą.

Iš esmės kiekvieną šiuolaikinę CAD programą sąlyginai būtų galima vadinti tinkančia BIM modeliavimui. Tačiau „buildingSMART“ aljansas, vienijantis pirmaujančius AEC pramonės programinės įrangos gamintojus ir mokslo institucijas, ėmėsi standartizuoti BIM informacijos apsikeitimo metodus, formatus ir procesus bei atestuoti programinę įrangą, kad atitiktų pagrindinį atvirąjį BIM duomenų mainų formatą IFC. „NEMETSCHEK Allplan“ nuo pat aljanso veiklos pradžios aktyviai dalyvauja ir remia jo veiklą. Kompanija yra viena iš statinių informacinio modeliavimo programinės įrangos pradininkių. Naudojant „Allplan“ visada buvo galima kurti ir analizuoti trimačius modelius, o „Allplan 2008“ buvo pirmoji programos versija, nuo pagrindų sukurta BIM modeliams kurti. Šiandien „NEMETSCHEK Allplan“ visais atžvilgiais yra laikoma BIM atitinkančia programine įranga.

124

1 pav. Statinio gyvavimo ciklas – projektavimas, statyba, eksploatacija.

Modeliavimas BIM principais

Jei norite valdyti savo projektą pagal BIM modelį ir keistis duomenimis naudodamiesi IFC sąsaja, turite struktūrizuoti statinio duomenis tokiu principu, kuris atitinka IFC ir BIM specifikacijas. IFC yra atviras ir neutralus formatas, vadinasi, jis nepriklauso nuo jokios programos ir teikėjo. „buildingSMART“ ir IAI aljanso išvystytos ir apibrėžtos IFC specifikacijos tapo standartu. Jas sertifikuoja ISO, o registruoja ISO/ PAS 16739. Būdama aljanso narė NEMETSCHEK didelį dėmesį skiria IFC sąsajos tobulinimui ir plėtrai. Kaip faktinė atvira „OpenBIM“ platforma, „Allplan“ jau ilgą laiką palaiko IFC formatą ir daugybę kitų failų tipų.

Bendradarbiavimas BIM komandoje

Sukūrę modelį ir visiems objektams bei komponentams paskyrę reikalingą informaciją, duomenis iš „Allplan“ projekto partneriams ir kitiems projekto dalyviams, tokiems kaip užsakovas ar atitinkami valdžios organai, galite perduoti dviem skirtingais būdais: • eksportuoti modelį į IFC formatą naudodami atitinkamą sąsają arba • įkelti „Allplan“ modelį tiesiai į projekto integruotosios informacijos analizės priemonę „BIM+“.

Kiekvienam objektui, kurį sukuriate atitinkama „Allplan“ priemone, automatiškai priskiriamas reikalingas IFC objekto tipas („IFCObjectType“). „Allplan“ perduoda visus parametrus ir ypatybes, įskaitant sąveikas su gretimais komponentais. Nereikia nieko atskirai apibrėžti.

3 pav. Vizualizuokite ir bendrinkite statinio informaciją iš populiarių CAD, BIM priemonių su „BIM+ Explorer“. Be skirtingų statinio modelių ir (IFC) failų pateikimo, patikrinimo ir sujungimo, galite naudotis „BIM+ Explorer“ siekdami prie objektų pridėti papildomos informacijos ar komentarų. Tai yra esminė ypatybė, atspindinti vieną iš pagrindinių BIM filosofijos aspektų: be komunikacijos vykdyti projektus pagal BIM tiesiog neįmanoma.

S TAT Y B A

„Allplan“ duomenų struktūra ir jos gausios priemonės bei objektai pritaikomi architektų ir inžinierių poreikiams. Todėl „Allplan“ yra puiki priemonė, skirta BIM modeliui kurti, redaguoti, priežiūrai atlikti ir projektams pagal BIM koncepciją valdyti. Beveik visi elementai, kuriuos galima rasti „Allplan“ bibliotekoje, turi atitikmenis ir IFC bibliotekoje, pavyzdžiui, architektūriniai (siena, langas, kambarys ir t. t.), konstrukciniai (sija, pamatas ir t. t.), inžinerinės komunikacijos (vamzdynas, ventiliacija ir t. t.).

Apibendrinimai

2 pav. IFC objekto automatinis priskyrimas ir keitimas „Allplan“ programoje.

Dirbdami su „NEMETSCHEK Allplan“ ir naudodami atitinkamus įrankius statinio komponentams kurti, jūs automatiškai pildysite BIM modelio duomenis, todėl lengvai atliksite BIM reikalavimus atitinkantį projektą. Taip dirbdami galite visiškai išnaudoti privalumus, kurių suteikia didelis programos funkcionalumas, ir išvengti daug reikalaujančio duomenų pertvarkymo pagal BIM reikalavimus. Konsultacijas BIM modeliavimo klausimais teikia ir „NEMETSCHEK Allplan“ programą pristato įgaliotasis „NEMETSCHEK Allplan“ partneris Lietuvoje UAB „IN RE“. 

www.allplan.lt Įgaliotasis „NEMETSCHEK Allplan“ partneris Lietuvoje UAB „IN RE“ I Lukiškių g. 3, VI aukštas, LT-01108 Vilnius Tel. (8 5) 212 4660 I El. p. Office@inre.lt www.inre.lt I www.allplan.lt

125

Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams

S TAT y B A

nAUJOSIOS „KInGSPAn“ DIDELIO TARPATRAMIO DAUGIASLUOKSnėS DEnGInIO PLOKŠTėS „KS1000 X-DEK™“ LABAI PASPARTInS PLOKŠčIųJų STOGų ĮREnGIMO DARBUS VISų TIPų STATInIUOSE. ypač greItaS MoNtaVIMaS visiškai sumažinti žmogiškosios klaidos tikimybę. Šios naujose plokštėse „X-DEK™“ yra trys svarbūs elemenkonstrukcinės „nuo rėmo iki rėmo“ denginio plokštės tai: konstrukcinis plieninis pagrindas, ugniai atsparus užtikrina reikiamą konstrukcinį stiprumą ir standumą izoliacinis užpildas „IPn fIREsafe“ ir plieninė viršutinė bei šiluminę izoliaciją. Dėl plokščių specifikos nelieka danga. Montuojamos be jokių tarpinių atramų, bet tarpų tarp pakloto ir izoliacijos, užtikrinamas stogo sankokiu oru, taupant lėdarumas, ant jų galima kloti šas mechanizmams. bet kokią ritininę dangą. - GREITAS MOnTAVIMAS. Užpildas visiškai neį- GALIMA PERDEnGTI 6 M IR DIDESnIUS TARPATRAMIUS. Montuojant iš anksto pagageria vandens, o laikui - STOGO nUOLyDŽIO KAMPAS – nUO 0,50. mintą denginio sistemą, subėgant plokščių izoliamažėja paprastai naudojamų cinės ypatybės beveik sudedamųjų dalių kiekis, o kai nekinta. Šiomis plokškurių nebereikia – apšiltinimo tėmis galima dengsluoksnio, antikondensacinio ti iki 7 m ilgio tarpsluoksnio, tam tikrų tvirtinimo atramius, jos gali būti elementų. Plokštės „X-DEK™“ gaminamos iki 13,5 m turi visus reikiamus sertifiilgio, tad tinka visų tipų katus, yra lengvos (sveria iki plokštiems stogams, 25 kg/kv. m), nekenksmingos kurių nuolydis yra nuo sveikatai, atsparios pelėsiams, vieno procento. Gagrybams, parazitams, išsiskiria minio specifika leidžia didele šilumos izoliacija, atitinuždengti iki 1 000 kv. m ka gaisrinės saugos reikalavistogo ploto per dieną. mus. Plokščių labai geri atspaVisa tai ypač pagreitina rumo rodikliai, jas galima naudoti drėgnose patalpose plokščio stogo įrengimą – smarkiai sutrumpėja buvimo (pavyzdžiui, baseinuose).  statybvietėje laikas, leidžiantis paspartinti ir kitų statybos etapų darbus, taip sumažinamos statybų sąnaudos ir didinamas investuotojo pelnas. Sumontavus plokštes, gaunamas estetiškesnis vidinis paviršius, prie jo iš karto galima tvirtinti visas inžinerines sistemas. Vidinė plokštės pusės standartinė spalva yra RAL 9002. Gamykloje pagamintos plokštės yra be defektų, aukštos kokybės, su apšiltinimu. Tai leidžia

126

UAB „KINGSPAN“, nERIES KR. 16, KAUnAS TEL. + 370 37 45 18 83, EL. PAŠTAS InfO@KInGSPAn.LT, WWW.KInGSPAn.LT.

INŽINERIJA

Pažangiosios pastatų inžinerinės sistemos

128

Augantis energetinis, ekonominis ir aplinkosauginis susirūpinimas bei supratimas sutelkia dėmesį į pastatų sektorių, kuriame sunaudojama apie 40 proc. visos energijos, 25 proc. vandens, 30 proc. žaliavų, susidaro 25 proc. kietųjų atliekų ir 33 proc. šiltnamio dujų emisijų. Mažaenergių pastatų kūrimo procesas Atsižvelgiant į padidėjusį šios srities aktualumą ir energijos taupymo galimybes, iškilo mažaenergių (aukšto energinio efektyvumo, beveik nulinės energijos balanso, žaliųjų) pastatų projektavimo, statymo ir priežiūros klausimų. Žvelgiant globaliai tokių pastatų kūrimas ir sertifikavimas skirtingose pasaulio šalyse vertinamas taikant skirtingas sistemas (LEED – JAV ir kitose šalyse, BREEAM – Jungtinėje Karalystėje, CASBEE – Japonijoje, DGNB – Vokietijoje ir t. t.). Tačiau daugeliu atveju iškyla įvairių klausimų, pavyzdžiui, kokios energijos efektyvumo priemonės dažniausiai taikomos, ar inžinerinių technologijų ir sistemų gausa užtikrins mažesnį pastato energijos poreikį? Atsižvelgiant į pagrindinius pastato gyvavimo ciklo etapus, būtų galima išskirti jo sukūrimą, susidedantį iš projektavimo ir statybos, bei naudojimą. Pastato inžinerinių sistemų parinkimas turi didžiulę įtaką galutiniam sunaudojamos energijos kiekiui per visą statinio gyvavimo ciklą. Būtent naudojimo fazei priskiriama 80–85 proc. visos per pastato gyvavimo ciklą sunaudojamos energijos. Lietuvoje mažai energijos naudojantys pastatai turi atitikti reikalavimus, taikomus B, A ar A+ klasės pastatams. A++ energinio naudingumo klasės pastatai priskiriami kaip energijos beveik nenaudojantys. Pastaruosiuose didžiąją dalį turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija (STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“). Netrukus (po 2021 m. sausio 1 d.) Europos Sąjungoje ir Lietuvoje bus leidžiama statyti tik beveik energijos nenaudojančius pastatus. Mažaenergio pastato projektavimo etape didžiulis dėmesys skiriamas aukšto efektyvumo technologijoms, tam, kas susiję su griežtais pastato atitvarų konstrukcijų reikalavimais (šiluminė izoliacija, langai, architektūrinės ir šešėliavimo priemonės), efektyviomis apšvietimo (natūralus apšvietimas derinamas kartu su didelio efektyvumo sistemomis su valdymo galimybėmis), šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemomis, kartu taikant atsinauji-

INŽINERIJA

Dr. GIEDRĖ STRECKIENĖ, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pastatų energetikos katedra

→

129

Vystantis pastatų kūrimo priemonėms, tradicinis statybos procesas turi pereiti į integruotą viso pastato kūrimo procesą. nančiuosius energijos išteklius. Taip mažaenergiai pastatai sujungia du pagrindinius principus: nedidelis energijos poreikis ir energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Techniškai šie tikslai gali būti pasiekiami labiau integruojant įvairios paskirties inžinerines sistemas, jose naudojant išmaniai valdomas alternatyvias technologijas.

INŽINERIJA

Mažaenergiai pastatai iškelia naujų iššūkių kuriant (t. y. projektuojant ir statant), naudojant pastatą ir atliekant jo priežiūrą. Tokio tipo pastatuose pastebimos neįprastos energijos poreikių proporcijos, kartais ir tendencijos, keičiančios pastato kūrimo, jo naudojimo ir priežiūros pinigines išlaidas. Pavyzdžiui, šilumos poreikis šildyti patalpas mažėja, o mechaniniam vėdinimui santykinai išauga. O karšto vandens poreikis nepriklauso nuo pastato šiluminio izoliavimo, bet stipriai priklauso nuo asmenų skaičiaus ir jų elgsenos pastate. Tačiau, pasitelkus atsinaujinančiąsias energijos technologijas (saulės kolektorius), iškastinio kuro kiekis karštam vandeniui ruošti per metus gali būti sumažintas perpus. Visos pastato gyvavimo ciklo energijos, o kartu ir finansinės išlaidos gali būti sumažinamos didinant išlaidas, skirtas sprendimams parengti (modeliavimo, projektavimo).

130

Pastato integruotasis kūrimas Esminiai pastato integruotojo kūrimo etapai susideda iš projekto koncepcijos parengimo, techninio projekto parengimo, statybos vykdymo ir užbaigimo. Tokioje pastato kūrimo komandoje nuo pirmųjų pastato kūrimo etapų dalyvauja savininkas, architektai, inžinieriai, statytojai, rangovas, dizaineriai ir kt. Dėl procese dalyvaujančių dalyvių gausos neretai pastebima, kad sprendimai priimami susiskaldžius, vengiama inovacijų, juntamas konservatyvumas. Tačiau, vystantis pastatų kūrimo priemonėms, tradicinis statybos procesas turi pereiti į integruotą viso pastato kūrimo procesą. Tobulėjančios IT technologijos taip pat pasitelkiamos atliekant pastato informacinį modeliavimą, vadinamąją skaitmeninę statybą. Norint pasiekti, kad ištekliai eksploatuojant pastatą ir atliekant jo priežiūrą būtų naudojami efektyviai, priimant sprendimus tikslinga taikyti gyvavimo ciklo vertinimą. Pastato architektūrinė ir konstrukcinė struktūra integruojama su inžinerinėmis sistemomis. Šiuo atveju tik kompleksiniai sprendimai, kuriais vertinamas užsakovas, vartotojas (kartu jo elgsena), sklypo vietovė, pastato konstrukcinės ir architektūrinės ypatybės bei efektyvios inžinerinės sistemos, leidžia pasiekti užsibrėžtų energijos mažinimo, aplinkos tausojimo tikslų vietiniu ir globaliu mastu.

Ar gali būti vienas teisingas sprendinys? Konkretaus pastato energinis efektyvumo vertinimas gali susidėti iš daugybės komponentų: klimatas, pastato vietovė, jo dydis, geometrija, atitvarų charakteristikos, paskirtis, įrengtos inžinerinės sistemos, mikroklimato parametrai patalpose ir vartotojai su savo įpročiais. Todėl ne visais atvejais galima taikyti vienintelį požiūrį ar technologiją, kaip reikėtų spręsti technologinį uždavinį. Tik išsamiai išnagrinėjus situaciją pradiniame sprendinio priėmimo etape neatmetant technologijų įvairovės galima pasirinkti vieną iš labiausiai tinkamų sprendinių, pavyzdžiui, ar tai bus medienos granulių katilas, ar šilumos siurblys, ar ekonomiškai verta įrengti saulės kolektorius ir pan. Be to, technologijų gausa viename objekte nebūtinai gali padėti naudoti mažiau energijos. Taigi bet kokie technologiniai sprendimai turėtų būti apgalvotai pasirinkti įvertinant tiek pastato vietovę, tiek paties savininko bei pastato naudotojo ypatumus. Todėl nereikėtų iš anksto pasitikėti vienu standartiniu inžineriniu sprendimu, tinkančiu visais atvejais. Atsižvelgiant į atliktas aukšto energinio efektyvumo pastatų studijas įvairaus klimato šalyse, nustatyta, kad visose klimatinėse zonose plačiai naudojamos naktinio vėsinimo sistemos ir saulės elementų technologijos, skirtos elektrai gaminti. Vėsesnio klimato šalyse dažniausiai buvo taikomos tokios technologijos ir jų deriniai: natūralaus apšvietimo technologijos, gruntiniai šilumos siurbliai, saulės kolektoriai ir saulės elementai. Įdiegus skirtingų technologijų ir sistemų, gaunančių energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, tame pačiame pastate reikėtų sudaryti energinę grandinę, leidžiančią efektyviai išnaudoti energinį potencialą. Centralizuotos ar decentralizuotos sistemos? Tiek centralizuotos, tiek decentralizuotos sistemos turi privalumų ir trūkumų. Centralizuotos energijos gamybos sistemos paprastai leidžia naudoti pigesnį ir kartu prastesnį kurą (degiosios atliekos, biomasė, durpės, akmens anglis, mazutas ir pan.). Tokių sistemų priežiūros ir remonto išlaidos, tenkančios pagamintos energijos vienetui, paprastai mažesnės negu decentralizuotos energijos gamybos atveju. Krintant atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų kainoms, galima vis dažniau pastebėti šilumos siurblių, saulės kolektorių ir saulės elementų sistemų įrengimo pavyzdžių įvairaus tipo pastatuose (gyvenamuosiuose vienbučiuose ir daugiabučiuose, biurų pastatuose ir pan.). Tai leidžia formuotis decentralizuotai energijos gamybos tendencijai.

Saulės kolektoriai. Šie įrenginiai dažniausiai naudojami karštam vandeniui ruošti, baseinams ir patalpoms šildyti. Įrengtų saulės kolektorių sistemų daugiausiai galima pastebėti vienbučiuose pastatuose, tačiau montuojama ir daugiabučiuose pastatuose. Įrengus šias sistemas galima paruošti maždaug 50 proc. viso metinio vartotojo karšto vandens poreikio Lietuvos klimato sąlygomis. Atskirais atvejais pasitelkus saulės kolektorius galima gaminti vėsą adsorbciniuose įrenginiuose panaudojant atliekinę saulės kolektoriuose pagamintą šilumą. Tai būtų aktualu biuro ir viešosios paskirties pastatuose. Viena iš tokių bandomųjų sistemų įrengta VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje. Saulės elementai. Šių elektros generavimo įrenginių naudojimas gali būti nesudėtingas ir naudingas. Vartotojų mokėjimai už apšvietimo sistemose sunaudojamą energiją sėkmingai mažinami pasitelkus šviesos diodų (LED) lemputes ir integravus saulės elementus. Taip pat plintant išmaniesiems tinklams galimas elektros perdavimas į tinklą. Šilumos siurbliai. Ši technologija vis plačiau taikoma individualios statybos pastatuose, tačiau galima rasti ir modernizuojant daugiabučius pastatus. Atsižvelgiant į pasirenkamą šilumos šaltinį (orą, gruntą ar vandenį), šilumos siurbliai gali būti derinami su kitomis technologijomis arba veikti autonomiškai. Taip pat atsiranda kombinuotosios sistemos, pavyzdžiui, saulės kolektorių integruotasis veikimas su šilumos siurbliais.

Šiuolaikinių pastatų perspektyvoje pastaruoju metu vis dažniau girdima išmaniojo tinklo (angl. smart grid) sąvoka, apimanti elektros tinklą, efektyviai integruojantį visus vartotojus. Šiame tinkle taikant skaitmenines technologijas sumažinamas energijos naudojimas, pagerinamas elektros tiekimo patikimumas ir kokybė, o vartotojas tampa aktyviu rinkos dalyviu, galinčiu ir naudoti elektrą, ir ją gaminti. Taikant decentralizuotą elektros gamybą kartu su išmaniaisiais tinklais, galima sumažinti teritorinių tiekimo, paskirstymo linijų ilgį, išskirstoma tarša. Pavyzdžiui, vartotojas, įsirengęs saulės elementų ar vėjo jėgainę, pagamintą elektrą gali tiekti į tinklą, kai turi jos perteklių. Tačiau trūksta centralizuoto ir decentralizuoto elektros generavimo santykių formalizavimo. Pirmiausia reikia išspręsti problemą dėl mokesčio pasidalinimo už tinkle esančius ir būtinus galios rezervus tarp visų tuos tinklus valdančiųjų ir naudojančiųjų. Paprasčiau – jei esame prisijungę prie tinklo, tai ir nenaudodami jo tiekiamos energijos ar net ją tiekdami į tinklą turėtume už tą „tinklo narystę“ mokėti. Arba visiškai atsijungti, jei to daryti nesiruošiame. 

INŽINERIJA

Vėjo jėgainės. Kuriant šiuolaikinius standartus atitinkančius pastatus, galimas vėjo jėgainių integravimas. Nedidelės vėjo jėgainės sistemos įrengimas pirmiausia turi būti apgalvotas paties savininko, įvertinant galimą naudą, nepatogumus, esamas sklypo ir pastato aplinkos sąlygas.

131

132

INŽINERIJA

133

INŽINERIJA

Efektyvi elektros gamybos valdymo sistema

INŽINERIJA

Dar nedaug kas žino ir įsivaizduoja, kaip įsirengtą saulės elektrinę prijungti prie savo namo ar pastato vidinio tinklo taip, kad būtų galima išvengti maitinimo šaltinių dvejinimo. Dvigubi kištukiniai lizdai, kurių viename – elektra iš tinklų operatoriaus tinklo, o kitame – iš saulės elektrinės, ne tik nepatogu, bet ir nepraktiška, nes maksimaliai išnaudoti pasigaminamą elektrą tokiu atveju iš esmės yra „misija neįmanoma“.

134

Elektrinės integravimas į vartotojo elektros tinklą Remiantis vokiečių fiziko Gustavo Kirchhoffo atrastais ir suformuluotais elektros dėsniais, elektros imtuvai naudos arčiausiai esančių generatorių gaminamą elektros energiją. Kitaip tariant, vartotojo skydinėje pakabintas saulės energijos inverteris visuomet gamins šiek tiek didesnės įtampos elektros srovę, nei ji yra tinkle, tad baimintis, jog pagaminta elektra ištekės lauk, o elektros imtuvai tuo metu naudos tinklo operatoriaus tiekiamą energiją, tikrai neverta. Dar daugiau – jei užslinkus debesims saulės elektrinės gamyba sumažės ir elektros energijos pritrūks, imtuvai trūkstamą kiekį pasiims iš tinklo operatoriaus vartotojui to nė nepastebint. Elektros gamybos valdymas atsižvelgiant į vartojimą Elektrinių prijungimas prie savo vidinio tinklo Lietuvoje jau yra tapęs gan įprasta praktika. Remiantis LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu ir kitais poįstatiminiais aktais, norint įsirengti saulės elektrinę iki 10 kW savo poreikiams leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją apskritai nereikalingi, užtenka gauti iš operatoriaus prijungimo sąlygas, kuriose vienas iš reikalavimų – vartotojas privalo užtikrinti, kad jo pagaminama elektros energija nepateks į tinklą, net dovanai. Tokį reikalavimą dažnai turi įvykdyti ir ES finansavimą gavę ir didesnės galios saulės elektrines įrengiantys ūkio subjektai. Taigi be saulės modulių bei inverterių neretai būtina ir elektros gamybą, atsižvelgiant į elektros momentinį naudojimą, valdanti sistema.

„Šis sprendimas yra tinkamas AB LESTO ir jau veikia keliuose objektuose“, – tvirtina UAB „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas.

INŽINERIJA

Kokybiškas ir nebrangus sprendimas UAB „Solet Technics“ šiam uždaviniui pasitelkė nebrangią, bet patikimą vokiečių „SolarLog“ fotovoltinių elektrinių monitoringo sistemą. Ji suderinama su praktiškai visais žinomais inverterių gamintojais. Nors pagrindinė sistemos funkcija – gamybos duomenų surinkimas, pateikimas ir atvaizdavimas vartotojui draugiška forma internete, pasitelkus papildomą skaitiklį naudojamos energijos kiekiui apskaičiuoti, ne tik valdo inverterių darbą atsižvelgdama į naudojimą, bet ir leidžia vartotojui į ataskaitas integruoti naudojimo duomenis kartu su gamybos duomenimis. Paveikslėlye galima matyti, kaip faktiškai valdoma: rausva spalva pavaizduoti naudojimo duomenys, žalia – gamybos. 

Norinčiuosius daugiau sužinoti apie automatinę elektros gamybos valdymo sistemą nuo� širdžiai kviečiame aplankyti UAB „Solet Technics“ stendą „RESTA 2015“ parodoje arba kreiptis telefonu +370 5 236 3691, užsukti į tinklalapį http://www.solet.lt/technics arba atsiųsti už� klausą el. paštu info@soltech.lt.

135

TROX jau Lietuvoje Vėdinimo įrangos ir komponentų gamybos LYDERIS Vokietijoje ir, kaip specialistai tvirtina, visame pasaulyje. Išskirtinio dizaino ir aukštos kokybės produktai. Tai jie diktuoja vėdinimo madas…

Apsilankykite

www.trox.de. Čia rasite labai daug jums reikalingos informacijos.

Visapusiška pagalba projektuotojams, architektams ir montuotojams.

Vienintelis įgaliotasis TROX GmbH atstovas Lietuvoje.

NIT UAB Savanorių pr. 151 LT-03150 Vilnius, Lietuva Tel. 8 5 272 8552 El. p. trox@nit.lt www.nit.lt

tinkamas vėdinimas – sveikata, komfortas, produktyvumas KIEKVIEnAS MODERnUS PASTATAS TURI TURėTI TInKAMą VėDInIMO SISTEMą. TInKAMO ORO STyGIUS TURI DIDELę ĮTAKą ŽMOGAUS SAVIJAUTAI, DARBInGUMUI IR BEnDRAI GyVEnIMO KOKyBEI. ĮKVEPIAMAS ORAS TURI BūTI ŠVARUS, BE DULKIų IR ALERGEnų, PRISOTInTAS DEGUOnIES IR TInKAMOS DRėGMėS. VISUS ŠIUOS ASPEKTUS REIKIA TURėTI OMEnyJE REnKAnTIS VėDInIMO SISTEMą.

InŽInERIJA

SIEKIAnT UŽTIKRInTI nUOLATInę ORO KAITą, EfEKTyVų EnERGIJOS PAnAUDOJIMą IR BEnDRą KOMfORTą, REIKALInGA TInKAMA PATALPų VėDInIMO SISTEMA. pataLpų MIkrokLIMataS netinkama vėdinimo sistema smarkiai pažeidžia šiluminį patalpų komfortą. ne paslaptis, kad patalpas vėdinant natūraliu būdu – atidarant langus – patiriama didelių šilumos nuostolių, dažniausiai viršijančių net 50 procentų. O tai, be abejo, atsiliepia ir šildymui reikalingoms išlaidoms. Jei nėra vėdinimo sistemos, gali padidėti drėgmės kiekis patalpose ir susidaryti pelėsis. Dažnai pasitaiko, kad, siekiant sutaupyti, projektuojant ir

138

statant pastatą pasirenkamos prastesnės kokybės, pigesnės sistemos. Tačiau pirminis išlaidų sutaupymas atsilieps neigiamomis pasekmėmis pastato eksploatavimo metu, pavyzdžiui, dėl netinkamos oro kokybės darbuotojų produktyvumas smarkiai mažės, didės sergamumo rodiklis. Vėdinimo sistema turėtų būti programuojama ir užtikrinti greitą reakciją į šilumos ir drėgmės pokyčius patalpoje. kaIp VeIkIa VėdINIMo SISteMa? neatsakingai, bet kaip įrengta vėdinimo sistema niekada nesuteiks trokštamo rezultato. Siekiant maksimalaus komforto ir efektyvumo reikalingas tinkamas sistemos projektas ir geriausios sistemos pasirinkimas. Itin svarbu atsižvelgti į šiuos sistemos aspektus: oro apykaitos ir paskirstymo poreikio nustatymas, tiekiamo ir šalinamo oro zonų bei paėmimo ir išmetimo angų nustatymas, ortakių ir izoliacijos parinkimas, filtracijos lygio nustatymas, vėsinimo funkcijos galimybė.

Oras iš išorės patenka į ortakius, kuriais nukeliauja iki vėdinimo įrenginio ir ten pašildomas. Ortakiai gali būti įrengiami palėpėje, perdangoje, sienose ar palubėje. Vėdinimo įrenginys gali būti sumontuotas pagalbinėse patalpose. Oro tiekimo difuzoriai, skirstytuvai, grotelės gali būti įrengiamos lubose arba sienose. Oras patalpoje cirkuliuoja per durų apačioje esančias angas iki patalpų, kuriose sumontuoti ištraukimo vožtuvai. Oro ištraukimo ortakiai montuojami taip pat, kaip ir tiekimo ortakiai. Sušilęs oras teka ortakiais iki vėdinimo įrenginio, atiduoda šilumą ir galop išmetamas į lauką per išmetimo vamzdį. Triukšmo slopintuvai garantuoja, kad garsas iš įrenginio nebūtų girdimas gyvenamosiose patalpose. šVara Ir patIkIMuMaS Tylus gaivaus oro cirkuliavimas ortakiais yra vienas pagrindinių privalumų renkantis „Uponor“ vėdinimo sistemą. „Uponor“ gaminama plastikinė vėdinimo sistema atitinka griežtus standartus ir buvo sukurta bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais – Suomijos alergijos ir astmos asociacija. Plastikinė vėdinimo sistema gali būti naudojama tiek statant naujus pastatus, tiek renovuojant senus. „Uponor“ plastikinė vėdinimo sistema – tai garantuotas aukštas higienos lygis. Kokybė sertifikuota tarptautiniu lygiu. Ortakiai atsparūs tiek aukštai, tiek žemai temperatūrai, agresyviems skysčiams. Sistemoje nėra korozijos pažeidžiamų ar lūžtančių detalių, ji yra hermetiška, neišskiria kenksmingų dalelių į aplinką, nekaupia dulkių ir nešvarumų, todėl priežiūra minimali. Aukštas higienos lygis išlaikomas dar gamykloje: ortakiai tiekiami su aklėmis, jungtys atskirai supakuotos.

papraStaS MoNtaVIMaS „Uponor“ plastikinių ortakių vėdinimo sistema itin lengva, ją patogu transportuoti ir montuoti. nereikia specialios įrangos – ortakiai gali būti pjaunami rankiniu pjūklu. Pjovimo paviršius neaštrus, todėl nekyla grėsmė susižeisti. Dėl patentuotos jungimo technologijos plastikinė sistema sujungiama ne tik patikimai ir sandariai, be kniedžių ir tarpiklių, bet ir greitai (vidutiniškai 30 proc. greitesni montavimo darbai nei metalinių ortakių). „Uponor“ turi sprendimą ir nestandartinėms sistemos vietoms, kuriose reikalingas išskirtinis lankstumas. Kitas sprendimas – iš anksto izoliuoti vėdinimo vamzdžiai idealiai tinkami toms vietoms, kuriose kyla pavojus, jog susidarys kondensacija, todėl šiai problemai spręsti vamzdžiai tinkamai surenkami jau gamykloje.

Izoliacinė medžiaga iš pūsto polietileno (Pe-foam) – 15 mm storio, lengva ir atspari dulkėms. Ji sandariai pritvirtinta prie ortakių ir jungimo detalių.

InŽInERIJA

Ortakiai yra patentuotos antistatinės išorės konstrukcijos, atsparūs UV spinduliams. Dėl lygaus vidinio ortakių jungčių paviršiaus nesukeliamas papildomas triukšmas ir vibracijos.

Tokie vamzdynai tinkami ir vėsinant patalpas, be to, jie slopina triukšmą, todėl „Uponor“ vėdinimo sistema pastatuose nebus girdima. „Uponor“ supranta tinkamo patalpų vėdinimo svarbą, todėl kiekviena sistemos detalė visapusiškai apgalvota ir profesionaliai pagaminta. Klientai gali būti visiškai tikri, kad pasirinkdami „Uponor“ gauna puikų vėdinimo sprendimą. Be to, tai yra aplinką tausojanti sistema, kurios eksploatacija ekonomiška, energiškai efektyvi ir ilgalaikė. 

139

SANISTAL – išskirtinės prekės, paslaugos ir servisas RŪTA STALIONYTĖ

„SANISTAL“ yra Danijos kapitalo prekybos kompanija, kurios istorija prasideda nuo 1882 metų. Ji turi biurų ir sandėlių Vakarų bei Rytų Europoje. Lietuvoje UAB „Sanistal“ veikla vystoma keturiomis pagrindinėmis kryptimis: namų ir lauko inžinerinės sistemos, pramonės aprūpinimas ir vonios kambario dizaino salonai.

INŽINERIJA

Santechnikos produktai Daugiau nei prieš du dešimtmečius santechnikos produktų rinkoje pasirodęs „Santistal“ vardas šiandien santechnikos produktų ir paslaugų srityje yra kokybės ir profesionalumo ženklas. Įmonės santechnikos produktų grupės vadovė Baltijos šalims Gintarė Gegužinskaitė sako, kad pelnyti profesionalų vardą padėjo esminis bendrovės veiklos principas. „Sanistal“ tiekia tik kokybiškas, standartus atitinkančias, sertifikuotas prekes ir paslaugas, visada randa priimtiniausius ir geriausiai kiekvieno kliento poreikius atitinkančius vidaus, lauko santechnikos inžinerinius ar vonios kambario dizaino sprendimus.

140

„Mes vieni iš nedaugelio santechnikos produktų ir paslaugų rinkoje įgyvendiname kompleksinę vonios kambario koncepciją. Tai išskirtinis mūsų veiklos bruožas. Dauguma įmonių specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, tiekia tik vonios kambario įrangą arba grindų, sienų dangas. O mes klientams teikiame kompleksinę konsultaciją, profesionalią pagalbą, specialistų žinias ir patirtį įrengiant vonios kambarį „nuo... iki...“ Tai visas sprendimų kompleksas: vonios kambario santechnikos, apdailos, dizaino bei viso pastato vidinių ir lauko inžinerinių sistemų sprendimai. Sukuriame lauko inžinerinius tinklus, įrengiame vidaus kanalizacijos sistemas, prijungiame santechnikos

produktus. Siūlome visą vidinę vonios kambario apdailą, profesionalią įrangą ir aksesuarus: vėjelius rankoms džiovinti, plieno gaminius nuo vandalų, vonios kambario sensorinę ir neįgaliesiems pritaikytą įrangą.“

Kitos įmonės dažniausiai neveža metalų mažais kiekiais. Mes turime gerai išvystytą produkcijos tiekimo sistemą, tad suteikiame operatyvių ir kokybiškų sprendimų“, – pabrėžia A. Jampolskis.

Kiekvienam klientui „Sanistal“ specialistai padeda rasti individualiam projektui technologiškai tinkamiausias, specifinius kliento reikalavimus atitinkančias sienų ir grindų keramines plyteles: pritaikytas didelėms svorio ar vaikščiojimo apkrovoms, tinkamas naudoti specialiose patalpose (baseinuose, pirtyse) ir kt. Salonuose – gausus santechnikos prekių asortimentas, žinomiausių santechnikos įrangos gamintojų produktai: „Villeroy & Boch“, „Catalano“, „Laufen“, „Hansgrohe“, „Axor“, „Kaldewei“, „Geberit“, „Tece“. Sienų ir grindų dangų kolekcijos nuolatos atnaujinamos, nes „Sanistal“ partneriai – itališkų keraminių plytelių gamintojai, vieni iš rinkos lyderių – kasmet išleidžia po kelias naujas produkcijos serijas, tinkančias išrankiausiam skoniui: „Ceramica D’Imola“, „ABK ceramic“, „Cedir“, „Armonie Arte Casa“.

Savo klientams bendrovė siūlo didelį metalų, jų lydinių ir metalo produktų asortimentą: aliuminuotąjį nerūdijantįjį plieną, juodąjį metalą, įvairaus kietumo ir atsparumo varį, bronzą, titaną, egzotinius metalus ir jų lydinius. Pradėjusi veiklą nuo metalinių vamzdžių ir ilgų metalo profiliuočių, šiemet įmonė pradėjo tiekti lakštinį nerūdijantįjį, aliuminuotąjį ir juodąjį plieną, metalines sijas. Pasak A. Jampolskio, tai labai aktualu statybos ir gamybos pramonei.

Metalų grupė Bendrovės „Sanistal“ pavadinimą sudaro du danų kalbos žodžiai: „sani“ – higienos, grožio prekės ir „stal“ – plienas. Pasak „Sanistal“ metalų grupės vadovo Aisčio Jampolskio, įmonės lietuviškasis padalinys metalų rinkoje dirba dar tik kelerius metus, tačiau nors yra naujokai, Lietuvoje jau pelnė rinkos profesionalų vardą: „Didžioji dalis mūsų klientų – šalies pramonės gamyklos, metalo perdirbimo įmonės, net fiziniai klientai, kurie naudoja įvairiausius metalus gamybos srityje, kasdienėje veikloje. Tai ne tik įmonės, apdirbančios metalus, bet ir maisto, baldų, energetikos, aviacijos ir kt. pramonės atstovai. Turime gausų kokybiškų metalų ir metalų gaminių asortimentą, mūsų produkcija atitinka aukščiausius Europos standartus. Taip pat galime pasiūlyti JAV standartus atitinkančios produkcijos ir metalų.“ Išmani, išskirtinai kliento poreikiams pritaikyta „Sanistal“ logistika – kompanijos privalumas, ypač vertinamas klientų. Bendrovės metalų centrai išdėstyti visoje Lietuvoje: Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, tad pagal poreikį metalus galima greitai transportuoti į bet kurią šalies vietą. Taip pat kiekvieną savaitę metalo tiekėjai siunčia į Lietuvą krovinius iš didžiųjų metalo sandėlių Danijoje ir Latvijoje. „Dėl išvystytos įmonės logistikos galime operatyviai įgyvendinti reikliausių klientų reikalavimus, net jei konkretaus produkto reikia nedidelio kiekio.

Visus metalus „Sanistal“ tiekia tik Vakarų Europos partneriai, ES šalys, todėl visa įmonės produkcija yra sertifikuota ir atitinka aukščiausius standartus. A. Jampolskis ragina atkreipti dėmesį į Lietuvoje dažnai pramonininkų perkamą „pigų ir kokybišką“ nerūdijantįjį plieną iš Kinijos ar Rytų, kuris gali būti radioaktyvus: „Neseniai Vokietijoje buvo atlikti iš kiniško nerūdijančiojo plieno pagamintų maisto pramonės įrengimų radioaktyvumo matavimai. Tyrimai parodė, kad tas pigusis nerūdijantysis plienas yra radioaktyvus, tad radiacija iš įrengimų patenka į maisto produktus, kuriuos vartoja žmonės. Todėl vokiečiai nusprendė demontuoti iš kiniško metalo pagamintus gaminius ir naudoti tik sertifikuotus, ištirtus metalus. O Lietuvoje tokių tyrimų niekas neatlieka, todėl saugodami „Sanistal“ klientus parduodame metalus tik su sertifikatais, kuriuose nurodyta metalų sudėtis, cheminės ypatybės ir kt. Ateityje planuojame klientams teikti radioaktyvumo lygio patikrinimo paslaugą.“

INŽINERIJA

„Siūlome inžinerines paslaugas ir santechnikos produktus visiems klientams be išimties. Fiziniams klientams, jų privataus namo ar buto projektams galime pasiūlyti vonios kambario dizaino trimatį (3D) projektą „nuo... iki...“. Pramonės objektams, statybos įmonėms, dažnai reikalaujantiems specifinės įrangos ir produkcijos, rekomenduojame labiausiai poreikius atitinkančius produktus tinkamiausiomis kainomis. Turime ilgametę patirtį šioje rinkoje, tiekiame patikimų ir tik kokybiškų gamintojų, su kuriais dirbame tiesiogiai, prekes ir įrangą“, – vardija G. Gegužinskaitė.

„Vienas išskirtinių mūsų produktų, kuriuos siūlome savo klientams, – trinčiai atsparus lakštinis plienas. Jo pasiūla rinkoje – ribota. Šis plienas paklausus agrotechnikos, sunkiosios pramonės ir energetikos gamybos srityje, ten, kur paprastas metalas sparčiai dyla. Taip pat tiekiame mūsų klimato sąlygomis itin paklausų juodąjį plieną – „Corten“. Šis plienas yra pigesnis už įprastą nerūdijantįjį plieną, jis pasidengia rūdžių plėvele ir taip apsisaugo nuo korozijos, todėl puikiai tinka metaliniams fasadams.“

Įmonė kviečia rinktis ir iš plataus aliuminio produktų spektro: nuo įprastų vamzdžių ir lakštų iki aliuminio saldainių popierėlių, gėrimų pakuočių, kepimo folijos ir kt. produktų, naudojamų pramonėje ir buityje. „Sanistal“ savo klientams siūlo kompleksines paslaugas ir inžinerinius sprendimus. Tai įvairių metalų pjaustymo paslaugos: pagal individualius kliento poreikius pjaustomas lakštinis plienas, vamzdžiai, ruošiniai. Teikiame metalų žaliavos ir produkcijos pristatymo paslaugas. Jei reikia pagal situaciją, bendrovės darbuotojai netgi sukuria nestandartinių metalo gaminių ir sprendimų. „Savo paslaugas atliekame operatyviai ir kompleksiškai išsprendžiame klientų problemas, jiems nebereikia rūpintis dėl detalių. Tai – mūsų stiprybė ir išskirtinumas“, – sako bendrovės metalų grupės vadovas A. Jampolskis.

→

141

Pastatų klimato sistemos Kita „Sanistal“ vystoma sritis – prekyba pastatų klimato sistemomis ir jų įranga. Įmonė daugiau kaip 10 m. dirba diegiant pažangiausius sprendimus, skirtus pastatų šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemoms. Ši rinkos dalis nuolat keičiasi, ją reikia atnaujinti, todėl tik bendradarbiaujant su pažangiausiais Europos gamintojais klientams galime pasiūlyti sprendimų, kurie bus ne tik patikimi, bet vienu žingsniu priekyje, palyginti su tradicinėmis sistemomis. „Kalbant apie pastatų inžinerines sistemas, reikia išskirti, kad svarbiausia yra šių sistemų energijos sunaudojimo efektyvumas ir jų poveikis aplinkai. Apie tai daug kalbama ir rašoma, todėl noriu trumpai apžvelgti naują sritį, kuri sparčiai populiarėja Lietuvoje, – tai saulės šildymo sistemos“, – pasakoja „Sanistal“ šildymo produktų grupės vadovas Lietuvoje Stasys Malinauskas.

INŽINERIJA

Šiuo metu Europoje galiojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas skatina naujų pastatų savininkus šilumos poreikį iš dalies dengti iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Įsigaliojus įstatymui atsirado galimybė pradėti plačiai diegti atsinaujinančiąsias sistemas ne tik valstybiniu mastu, bet ir kasdienėje buityje. Vienas sprendimų, kuriuos įmonė pristatė jau anksčiau, bet šiandien jis tampa vis aktualesnis, – kombinuotosios šildymo sistemos, sujungiančios tradicinius ir atsinaujinančiuosius šilumos šaltinius (saulės, vandens, žemės energija) privačiuose namuose, komerciniuose pastatuose ir pramonės objektuose. Svarbu pažymėti, kad tokios sistemos jau nėra teoriniai modeliai ar maketai popieriuose, tai realūs veikiantys įrengimai mūsų ir jūsų namuose. „Noriu plačiau papasakoti apie saulės šildymo sistemas. Pirmiausia apžvelgsiu, ką reikia žinoti žmonėms, planuojantiems savo namuose „įdarbinti“ saulę ar kitas kombinuotąsias šildymo sistemas. Svarbiausia tai, kad saulė šviečia ne visada! Todėl būtinai reikalingas pagrindinis šilumos šaltinis, kuris šildytų jūsų namus, kai trūksta saulės energijos. Antra, saulė daugiausia energijos pagamina tada, kai jūs jos sunaudojate mažiausiai. Pavyzdžiui, įprastą darbo dieną 4–5 asmenų šeimoje, kai tėvai dirba, o vaikai būna mokykloje ar ikimokyklinėje ugdymo įstai-

goje, vidurdienį saulės spinduliavimas bus pats didžiausias, o energijos sunaudojimas name bus minimalus arba visai jos nenaudosite. Todėl efektyviam tokios sistemos darbui reikalingos karšto vandens talpyklos-bakai, kurie akumuliuos energiją ir ją sukaups tam laikui, kai jums jos reikės daugiausiai – vakare, po dienos darbų visiems einant į karštą vonią. Kad sistema veiktų gerai ir efektyviai, ją būtina parinkti konkrečiam namui, įvertinus geografinę padėtį, žmonių skaičių name, stogo tipą ir orientaciją“. Dėl šių priežasčių renkantis sistemas ir jas įrengiant „Sanistal“ rekomenduoja naudotis specialistų pagalba ir gamintojų patirtimi. Vienas iš siūlomų sprendimų privatiems namams – Vokietijos gamintojo „Wolf GmbH“ gaminių serija CSZ, kurioje dujinė kondensacinė technologija kombinuojama su saulės energijos panaudojimu. Įrodyta, kad naudojant atsinaujinančiąją energiją sutaupoma net iki 60 proc. išlaidų ruošiant karštą vandenį namuose, kurių naudingasis plotas iki 150 m². WOLF produktai ne kartą įvertinti prestižinio Vokietijos žurnalo „SHK Report“ ataskaitomis, kuriose pažymėti produktai, lyginti su kitais gamintojais, užėmė 1-ąją vietą. Kodėl „Sanistal“ rekomenduoja rinktis „WOLF“ produkciją? Pirmiausia todėl, kad tai pažangiausi bavarų inžinierių sprendimai šildymo, vandens ruošimo ir vėdinimo srityje. Jie yra visiškai baigti ir maksimaliai išnaudoja kombinuotųjų šildymo sistemų privalumus – kuo efektyviau panaudoti atsinaujinančiąją energiją. Antra, visi sistemų komponentai yra aukštos kokybės, visiškai tarpusavyje suderinti ir ne kartą išbandyti praktikoje. Visi produktai 100 proc. išbandomi gamykloje, todėl galite pasikliauti, kad jūsų šilumos šaltinis bus patikimai ir ilgai eksploatuojamas, o esant reikalui pagalbą suteiks WOLF servisas, dirbantis 365 dienas per metus. Kaip įrodymą įmonė „Sanistal“ WOLF produkcijai ir sistemoms suteikia 5 metų garantiją. Daugiau informacijos rasite www.sanistal.lt. 

www.sanistal.lt

142

„GILėS INŽINerIjA“

PrISTATO PATIKIMA šILDYMO TeCHNIKA peL-tec

aukštos kokybės granulinis katilas peL-tec IšSkIrtINIS, NeS: • degina granules, kurios neatitinka „DIn Plus“ ir En 14961-2 standartų, agrogranules, alyvuogių, trešnių ir vyšnių kauliukus, medžio drožles pagal standartą BG En G5/G10; • integruotas liambda zondas, skirtas ekologiškam deginimui; • yra automatinio šilumokaičio, katilo angų valymo funkcija, nuolat palaiko aukštą naudingumo koeficientą; • integruota dūmsiurbė su apsukų reguliavimo funkcija; • degiklis su automatinio prasivalymo funkcija; • apgalvotai sumontuotas specialus pūtiklis antriniam orui; • pagal oro sąlygas programuojamas degimas; • integruotas dūmų temperatūros jutiklis; • komplektą sudaro ir mažo rato siurblys bei valdymo vožtuvas su elektronine pavara; • pagrindinis katilo darbo režimo valdiklis – spalvotas sensorinis ekranas. NeSISkIrIa Nuo kItų: • degina granules pagal standartus „DIn Plus“ ir En 14961-2, klases A1 ir A2; • yra automatinio kuro uždegimo funkcija; • komplektuojamas su 400 ir 600 l kuro talpyklomis su kuro lygio davikliais; • valdo mažą šildymo kontūro ratą, turi galimybę valdyti daugiau nei vieną šildymo kontūrą; • lietuviškas meniu.

InŽInERIJA

ceNtropeLet

Granulėmis kūrenama krosnelė suteiks dar daugiau komforto, nes granulės yra švariai ir paprastai sandėliuojamas kuras, jomis nesudėtinga papildyti krosnelės kuro talpyklą. Krosnelės yra su integruotu šilumokaičiu, todėl tinka visam namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Šiuolaikinio dizaino krosnelėje įdiegta priverstinės oro cirkuliacijos sistema, todėl ji yra itin efektyvi. Pagaminta iš aukštakrosnių plieno, dengta karščiui atspariais dažais. Tokioms krosnelėms nereikia specialaus kamino, dūmai išmetami priverstiniu būdu. Krosnelėje integruotas valdymo termostatas, padedantis palaikyti norimą patalpos temperatūrą, įdiegta dienos ir savaitinio programavimo funkcija. nuotolinio valdymo pultu galima reguliuoti, programuoti dienos ir savaitės granulių degimo intensyvumą ir patalpos temperatūrą.

eko-ckS

Įgyvendiname iki 2 MW galingumo projektus. Katilai yra modulinės konstrukcijos – taip užtikrinamas greitas montavimas. Kompaktiškos, surenkamos ir „konteinerinės“ katilinės. Pakopinis degiklio valdymas – galingumo moduliacija. Automatinis degimo kameros ir šilumokaičio pneumatinis valymas. Galimybė automatiškai šalinti pelenus iš katilo į atskiras talpyklas. Vandens šildymo katilas EKO-cKS naudojamas siekiant šildyti: - didelius pastatus: ligonines, mokyklas, kitus visuomeninius pastatus; - viešbučius: patalpas, baseinus, sveikatingumo ir sporto centrus; - gyvenamuosius namus, rajonus, daugiabučių namų kvartalus; - medienos apdirbimo įmonėms, ūkininkams: stalių dirbtuves, baldų gamybos patalpas, fermas ir t. t. SU IŠSAMESnE InfORMAcIJA APIE PRODUKcIJą „cEnTROMETAL“ IR KITUS PRODUKTUS GALIMA SUSIPAŽInTI WWW.GILESInzInERIJA.cOM

143

KODėL PRIVALO BūTI SUMOnTUOTA cEnTRInė DULKIų SIURBIMO SISTEMA? InŽInERIJA

1. puikūs techniniai „disan“ siurblio parametrai už-

tikrina gerą siurbimo galią ir aukštą patalpų valymo efektyvumą. (Didelio paviršiaus filtro plotas su nupurtymo įranga, talpus dulkių rezervuaras su galimybe naudoti maišelius, cikloninis dulkių atskyrimo metodas, galingas variklis su našia oro turbina ir galimybė vienu metu dirbti 1–8 naudotojams, pasirinkus reikalingą siurblio modelį.)

2. Siurbiant

„disan“ siurbliu patalpoje, nesukeliama dulkių, nejuntamas erzinantis kvapas, paprastai sklindantis iš kilnojamojo dulkių siurblio variklio. (Iš valomų patalpų tik paimamas oras, reikalingas dulkėms pernešti, šalia tiesiog nėra išputimo funkcijos, siurblys sumontuotas toli, nuošalioje patalpoje, su siurbiant naudoto oro išmetimo funkcija.)

3. Naudojant

„disan“ siurblį iki 38 % sumažinamos patalpų valymo išlaidos ir ekonomiškai naudojami energijos ištekliai.

144

(nereikia gaišti laiko keičiant maišelius ar filtrus, dulkės neperkeliamos iš vietos į vietą, siurbimo galia visą laiką yra aukšta ir pastovi – taip užtikrinamas greitas ir efektyvus valymas.)

4. Sumontuotas „disan“ siurblys – efektyvi investicija, padidinanti pastatų vertę. (Ilgalaikė investicija, užtikrinanti, kad patalpų priežiūros išlaidos bus mažesnės, o įranga bus eksploatuojama ilgiau nei 15 metų.)

5. to reikalaujama pagal Str 2.02.02.2004 „Visuome-

ninės paskirties statiniai“. (Tam tikros paskirties statiniuose – bibliotekose, archyvuose ar kultūros objektuose – tai neišvengiama būtinybė, padedanti rūpintis darbuotojų ir klientų sveikata.) DAUGIAU InfORMAcIJOS: UAB „AIDORA“ METALO G. 23, VILnIUS TEL. (8 5) 239 5767 EL. P. InfO@AIDORA.LT WWW.AIDORA.LT.

StatyboS SektorIuI teIkIaMoS paSLaugoS:

- statytojų konsultavimas statybos procesų klausimais (valdymas); - statinio statybos techninė priežiūra; - statinio techninė priežiūra; - statinio techninės būklės įvertinimas; - statybos produktų, gaminių ir konstrukcijų sertifikavimas; - statybos produktų eksploatacinių ypatybių vertinimas ir tikrinimas.

atitikties vertinimas potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimas

 SertIfIkaVIMaS procesų sertifikavimas produktų sertifikavimas Vadybos sistemų sertifikavimas darbuotojų sertifikavimas

 techNINIS koNSuLtaVIMaS pramonės konsultavimo grupė Statybos techninės priežiūros grupė techninio vertinimo grupė darbuotojų saugos ir sveikatos (dSS) konsultavimo grupė

uab „INSpecta“ SertIfIkuojaMų StatyboS produktų SąrašaS

- pateiktas tinklalapyje www.inspecta.lt.

 baNdyMaI Magnetinė defektoskopija kapiliarinė defektoskopija ultragarsinė defektoskopija radiografija Vizualinė ir matavimo kontrolė

LaboratorIjoS paSLaugoS – SuVIrINtųjų juNgčIų Ir pagrINdINIo MetaLo VIdauS Ir IšorėS defektų NuStatyMaS NeardoMaISIaIS baNdyMų (Ndt) MetodaIS:

vizualinė ir matavimų kontrolė; radiografinė kontrolė; ultragarsinė defektoskopija; kapiliarinė defektoskopija; magnetinė defektoskopija.

InŽInERIJA

uab „INSpecta“ prIkLauSo tarptautINIų įMoNIų grupeI „INSpecta group“, kurI turI padaLINIų šVedIjoje, SuoMIjoje, NorVegIjoje, daNIjoje, eStIjoje, LatVIjoje Ir LIetuVoje. SkaNdINaVIjoS šaLySe „INSpecta group“ įMoNėS uŽIMa LyderIo poZIcIjaS įreNgINIų techNINėS būkLėS tIkrINIMo Ir atItIktIeS VertINIMo SrItySe. taIp pat „INSpecta“ teIkIa techNINIo koNSuLtaVIMo, MokyMo Ir LaboratorINIų baNdyMų paSLaugaS.

 tIkrINIMaI

 MokyMaI

TrUST & QUALITY

profesinio mokymo grupė kvalifikacijos tobulinimo grupė

145

146

INŽINERIJA

SPREnDIMAI ŠVARIAI APLInKAI UAB „Traidenis“ – tai talpyklų, nuotekų valymo įrenginių projektavimo, gamybos, montavimo ir techninės priežiūros pradininkai Lietuvoje (nuo 1996 m.). Gamybinė ir technologinė įmonė „Traidenis“ rinkoje išsiskiria iš stiklaplasčio pagamintais talpyklų tūriais. Pastaraisiais metais įmonėje dirbantys projektuotojai ir inžinieriai bene kasdien susiduria su nestandartinių gaminių užsakymais, kuriuos projektuojant tenka kaip reikiant pasukti galvą. Vieni tokių gaminių – skruberiai (biodujų valymo talpyklos), surenkamosios talpyklos, stogai ir kt. talpyklos, gaminamos pagal Danijos, Vokietijos įmonių užsakymus kruopščiai derinant brėžinius ir kitas gaminio detales.

Nuotekų VaLyMo įreNgINIaI - nV tipo mažo našumo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai individualiems namams. Suteikiama 15 metų garantija! - Moduliniai HnV tipo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai gyvenvietėms, kurių gyventojų ekvivalentas (GE) iki 10 000 - Pramoninių nuotekų valymo įrenginiai - nGP tipo naftos gaudyklės - naftos produktų surinkimo sistema geležinkeliuose - Smėliagaudės, riebalų gaudyklės - nS tipo nuotekų siurblinės

uab „traIdeNIS“ gaMINaMI buItINIų Nuotekų bIoLogINIo VaLyMo įreNgINIaI: - atitinka visus ES direktyvos 89/106/EEB reikalavimus ir standarto En 12566-3:2006+A1:2009 nuostatas; - aukštas išvalymo laipsnis; - minimalios eksploatavimo sąnaudos.

taLpykLoS Iš StIkLapLaSčIo - Vertikalios, horizontalios, požeminės, antžeminės, iki 200 m3 talpos - Vienasluoksnės, daugiasluoksnės talpyklos - chemiškai atsparios talpyklos - Kuro talpyklos - Geriamojo vandens talpyklos - Termoizoliacinės talpyklos - Surenkamosios iki 5 000 m3 talpyklos - Surenkamieji talpyklų stogai - Priešgaisriniai rezervuarai - Skruberiai

Alytuje įsikūrusios įmonės gaminiai ypač palankiai vertinami užsienio rinkose – tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Šiandien įmonės klientų galima rasti ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir Vokietijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Moldovoje bei kitose nVS šalyse. 2014 m. buvo eksportuota 56 proc. visos pagamintos produkcijos, didėjo eksportas į Daniją, Švediją, Vokietiją. Didžioji dalis produkcijos eksportuota į kaimyninę Lenkiją – 23 procentai. Šių metų UAB „Traidenis“ planuose – tolesnis apyvartos ir eksporto apimčių didinimas, nes ilgametė patirtis ir profesionalumas padeda rasti geriausius sprendimus vandenvalos ir inžinerijos srityse.

uŽdara recIrkuLIacINė ŽuVų augINIMo SISteMa terMokubILaI

UAB „TRAIDEnIS“ I PRAMOnėS G. 31B, ALyTUS I TEL. +370 315 78 263 EL. P. InfO@TRAIDEnIS.LT I WWW.TRAIDEnIS.cOM

InŽInERIJA

taLpykLoS Iš StIkLapLaSčIo: - pagamintos kryžminio vyniojimo būdu, stiprumo riba – 423 MPa, o tamprumo modulis – 14,3 GPa; - ilgalaikiškos, atsparios atmosferos poveikiui, korozijai ir kt.; - gamybos procesas pagrįstas moksliškai: talpyklų sienelių storio ir stiprumo ypatybių skaičiavimais, paskirties ir cheminio atsparumo įvertinimais ir kt.

147

UAB „Liregus“ sukūrė elektrikui patogų gaminį IRENA DIRGĖLIENĖ

Beveik dvejus metus UAB „Liregus“ buvo galvojama, kaip patobulinti savo gaminius ar sukurti naujų. Bendrovės komercijos vadovas Andrius Zabalevičius sako, kad patogus ir elektrikui palankus kištukinis lizdas su spyruokliniais kontaktais jau išvydo dienos šviesą ir pradeda užkariauti Lietuvos bei užsienio šalių rinkas.

INŽINERIJA

A. Zabalevičius pasakoja, kad dauguma šiuo metu gaminamų ir Lietuvos rinkoje parduodamų kištukinių lizdų (rozečių) yra su varžtiniais laidų prijungimo kontaktais. Žinoma, tokie gaminiai nėra blogi, tačiau juos montuodamas elektrikas sugaišta daugiau laiko. Siekdami sutaupyti elektrikų laiko ir palengvinti jų darbą, UAB „Liregus“ specialistai sukūrė naują įleistinio kištukinio lizdo su įžeminimu ir spyruokliniais greitai prijungiamais kontaktais modelį. Tokio tipo gaminys Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos gamintojų dar nebuvo pagamintas.

Anksčiau minėtas gaminys priklauso „Epsilon“ serijai. Yra baltos, smėlio, rudos, metalo, juodos ir šampano spalvų. Trys tipai: 1. kištukinis lizdas su įžeminimu; 2. kištukinis lizdas su apsaugos sklendėmis ir įžeminimu; 3. hermetinis kištukinis lizdas su įžeminimu ir dangteliu.

148

Montavimo privalumai

Keturios tvirtinimo ertmės. Sumontavus gaminį anksčiau jį būdavo sunku pritvirtinti prie MDP plokštės, stalo ar medinės sienos. Dabar metalinĖJE ATRAMOJE paliktos keturios ertmės, per kurias MECHaNIZMAS pritvirtinamas prie sienos. Greičiau priveržiami sraigtai, skirti spyriams prispausti. Iš pirmo žvilgsnio tai paprasti sraigtai, tačiau jIE greičiau priveržiami. Sriegis pats nukrinta į reikiamą vietą, stumia „lopetėlę“, kuri greičiau keliasi, kol spyris išsitraukia. Elektrikai turėtų įvertinti tai, kad toks sraigtų priveržimo būdas yra dvigubai greitesnis. Dvigubi aštrūs paspaudimo spyriai greitai įsirėžia į instaliacinę dėžutę, o esant reikalui atsileidžia, sugrįždami į pradinę padėtį. Senesnėje modifikacijoje buvO plokštelĖS, dabar jos pakeistos dviem atramomis, kurios ne tik stipriau, bet ir dvigubai greičiau įsirėžia į montavimo dėžutę. Dideliais laido atlaisvinimo mygtukais galima atlaisvinti laidą beveik nenaudojant jėgos. Gaminyje atlaisvinimo mygtukai gali būti įvairių dydžių, tačiau UAB „Liregus“ juos pasirinko didesnius. dirbant su jais mažiau pavargsta rankos. Lizdas įtvirtinamas montažinėje dėžutėje keturiais reguliuojamais tvirtinimo taškais. Anksčiau tvirtinimo taškai buvo tik du, naujajame gaminyje jie – keturi.

Saugumo privalumai

Unikali konstrukcija: atrama visiškai izoliuota nuo pagrindo ir kontaktų, todėl yra saugesnė montuotojui. Anksčiau netyčia laidu prisilietus prie atramos ar kokios nors metalinės detalės buvo tikimybė, kad montuotoją nupurtys elektros srovė, dabar tokios tikimybės nėra, nes pagrindas pagamintas iš plastiko, kuris izoliuoja. Lizdo spyriai saugiai paslėpti plastiko korpuse, todėl nėra tikimybės, kad jie sudraskys rankų odą. Seniau pasitaikydavo atvejų, kad montuojant aštrūs spyriai sužalodavo elektriko rankas. naujame kištukinio lizdo modelyje spyriai suleidžiami į korpusą ir juos laikant rankos yra apsaugotos nuo sužeidimų.

Užtikrinta, stipri ir saugi laido fiksacija kontakte: paspaudus spyruoklę ir ją įstačius į laidą, laidas stipriai prijungiamas prie kontaktinės dalies.

Konstrukciniai ypatumai

Patogus kelių gaminių susijungimas (susirakinant atramoms). Anksčiau, norint du kištukinius lizdus sudėti kartu, elektrikui tekdavo vargti, kol pagaudavo gaminių „centrą“. dabar pritaikyti specialūs užraktai, kurie surakina kelias atramas ir nebelieka tikimybės gaminių sumontuoti netinkamai.

INŽINERIJA

Pagrindo konstrukcija nukreipia laidą reikiama linkme, o mažai jėgos reikalaujantis kabelio įstūmimas – tikslus ir saugus. Anksčiau reikėdavo sugaišti daugiau laiko, kol laidas pateks į lizdą, dabar tai padaryti greičiau padeda specialūs nukreipikliai.

Stiprinimo briauna 1 mm storio plieno atramoje suteikia daugiau tvirtumo plokštumai. skarda išlenkta taip, kad atrama veržiant varžtais nesusilankstytų. Ant pagrindo palikta laido nužievinimo ilgio žymė (reikiamas nuvalyti ilgis iki 14 mm). Tai padeda elektrikams laidą įstatyti tinkamai: jei jis bus nuvalytas per trumpas, kontaktas su laidu bus nepakankamai tvirtas, jeigu per ilgas, išlįs ir neužsifiksuos. Visiškai nauju principu atsidarančios apsaugos sklendės. Gaminant kištukinius lizdus su sklendėmis į vidų įdedamos nedidelės užsklandos. Anksčiau gaminiuose sklendės judėdavo dėl gumytės, tuomet būdavo sunkiau į kištukinį lizdą įstumti šakutę, dabar pritaikytas naujas principas – sklendės ne keliasi, o pasisuka vertikaliai, todėl įkišant reikia mažiau jėgos.

149

AB „Panevėžio statybos trestas“ užbaigė Tauragės nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo kompleksą

INŽINERIJA

Asta Geibūnienė

Tauragės rajone pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai, kuriuose bus kompleksiškai tvarkomos nuotekos ir utilizuojamas visas Tauragės regiono dumblas. Visus šio objekto projektavimo darbus atliko projektavimo biuras „PST projektai“. Iš daugelio konkurse dalyvavusių įmonių AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo pasirinkta kaip patyrusi didelių ir sudėtingų objektų statytoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ – viena didžiausių ir seniausiai veikiančių statybos įmonių Lietuvoje, teikianti bendrųjų ir specializuotų statybos darbų, projektų valdymo bei projektavimo paslaugas, – ne naujokė, įgyvendinant specialios paskirties infrastruktūrinius projektus, kurie prisideda prie Lietuvos ekonominio augimo ir aplinkosaugos gerinimo. Tarp įmonės darbų – Biržų, Panevėžio, Tauragės, Palangos, Sovietsko (Rusija) miestų nuotekų valymo įrenginiai, Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginių dumblo aikštelės, Utenos ir

150

Panevėžio regionų atliekų tvarkymo sistemos, rekonstruoti Rokiškio nuotekų valymo įrengimai. Ir šįkart jau daugiau nei 55 metus gyvuojanti atsakinga įmonė džiaugiasi, galėdama prisidėti prie projekto, kuris leis sumažinti aplinkos taršą bei kurs švaresnę gyvenamąją aplinką Tauragės regione. Ypatingi statiniai ir pajėgumai Tauragės nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių projektavimo darbai prasidėjo 2012 m. gruodį, kai objektą statančios jungtinės pajėgos AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Arginta“ pasirašė sutartį su projekto „Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ užsakovu UAB „Tauragės vandenys“. Statybą leidžiantis dokumentas gautas 2013 m. spalio 21 d. Iki 2014 m. rugsėjo mėnesio buvo baigti visi statybos darbai, sumontuota technologinė įranga. 2015 m. kovo 25 d., atlikus įrengimų paleidimo ir derinimo darbus, statybos buvo baigtos.

Praplėstos technologinės galimybės Pasak Jono Gečo, Tauragės nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai galės apdoroti ne tik Tauragės miesto nuotekų valykloje susikaupiantį dumblą, bet ir visame regione susidarantį komunalinių nuotekų ir kai kurių maisto pramonės įmonių dumblą. Įrenginiuose bus apdorojamas Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių rajonų miestų ir gyvenviečių nuotekų valyklose susidaręs dumblas. „Modernizuoti dumblo apdorojimo įrenginiai sudaro palankias sąlygas Tauragės regione susidariusio dumblo nebekompostuoti sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose, – sako jis. – Naujai pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai sumontuoti greta esamų nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių. Dumblo apdorojimo technologija yra papildyta dumblo maišymo, skaidymo, pūdymo, džiovinimo, sausinimo ir sandėliavimo įrenginiais, efektyviomis biodujų valymo, kaupimo ir jų panaudojimo technologijos grandimis. Pradėjus veikti dumblo apdorojimo įrenginiams, išskirtas iš nutekamojo vandens nuotekų dumblas, jį šildant ir maišant, pūdomas dumblo pūdytuvuose. Vėliau nusausintas pūdytas dumblas granuliuojamas ir džiovinamas džiovykloje. Galiausiai džiovintas dumblas kaupiamas kaupykloje.“

Trejopa nauda Naujieji dumblo apdorojimo įrenginiai leidžia išgauti biodujas, kurios gali būti panaudotos energijai ir šilumai gaminti. Tai toliau panaudojama dumblui džiovinti ir savoms nuotekų valyklos reikmėms. Projektas atneš naudos ir žmonių gyvenimo kokybei. Dėl dumblui džiovinti naudojamų technologijų, kurios užtikrins džiovinimo metu išsiskyrusių dujų tvarkymą (apvalymą), į atmosferą nepateks pavojingų medžiagų, kurios gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. „Kadangi bus išspręsta problema dėl Tauragės regiono nuotekų valyklose susidarančio dumblo tvarkymo, pagerės aplinkos kokybė gyvenvietėse, kuriose veikia nuotekų valymo įrenginiai. Tinkamai tvarkant nuotekų dumblą, teigiamą poveikį pajus ne tik žmonės, bet ir aplinka. Įdiegus uždarą dumblo tvarkymo sistemą, apdorojant jį temperatūra ir sumažinus blogą kvapą, pagerės darbuotojų darbo sąlygos bei išnyks nemalonūs kvapai“, – įsitikinę šio ypatingo statinio užsakovai. Panašūs įrenginiai yra pastatyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Šilutėje. Dar bus statomi Utenoje ir Telšiuose. 

INŽINERIJA

Kaip paaiškino AB „Panevėžio statybos trestas“ projekto vadovas Egidijus Urbonas, pagrindiniai dumblo apdorojimo statiniai ir konstruktyvai priskiriami prie ypatingo statinio kategorijos. Pagrindinis statinys – 10,95 m aukščio pūdytuvų pastatas su dviem dumblo pūdytuvais. Visas šio pastato konstruktyvas yra iš armuoto gelžbetonio, apšiltinto iš išorės 37 cm akmens vata ir apsiūto profiliuotąja skarda. Pūdytuvų vidus padengtas specialia vokiečių gamintojų storasluoksne apsaugine medžiaga, pritaikyta agresyviai terpei, apsaugančia gelžbetonį ir suteikiančia jam ilgalaikiškumo. Kitas ypatingas statinys – dumblo sausinimo, džiovinimo ir energinio mazgo pastatas, kurio pamatai – vibrospraustiniai poliai, karkasas – gelžbetoninis, metalinis, sienos apsiūtos „Sendwich“ tipo paneliais. Pastatyta ir džiovinto dumblo kaupykla.

151

INFRASTRUKTŪRA

25 nepriklausomybės metai keliuose: pamiršti svarbiausi darbai

152

IRENA DIRGĖLIENĖ

Šiemet Lietuva, o kartu ir šalies kelių tinklas, atšventė 25-uosius nepriklausomybės metus. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas sako, kad daugelyje sričių pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima pokyčių į gera, tačiau šalies kelių tinklas taip ir liko podukros vietoje: svarbiausi kelių šakos projektai – pamiršti ir apleisti.

Keliui „Via Baltica“ – mirtininkų magistralės vardas „Lietuvos kelių tinklas per nepriklausomybės metus matė ir rekonstrukcijų, ir naujų šalies ekonomikai naudingų projektų, tačiau svarbiausi projektai arba sąmoningai užmirštami, arba tiesiog vilkinami prisidengiant lėšų stygiumi. Krizė, sako, baigėsi, o kelių šakos finansavimas į prieškrizinį lygį negrąžintas. Tai stabdo svarbių Lietuvai projektų plėtrą“, – teigia R. Gradauskas.

Sprendimai draugiškai ir saugiai aplinkai

Vienas svarbiausių šalies transporto objektų – magistralė „Via Baltica“ – jungia Pietų ir Šiaurės Europos šalis. Pasak R. Gradausko, „Via Baltica“ likimas vis dar gaubiamas nežinios. Tiek vairuotojai, tiek šalies transporto infrastruktūros strategijos kūrėjai suvokia jos reikšmę, tačiau darbų stygių vis dar bandoma užglaistyti pažadais.

Pasak jo, lenkai rimtai planuoja 2020 m. iki Lietuvos pasienio „atvažiuoti“ keturiomis eismo juostomis, o „Via Baltica“ atkarpoje Lietuvoje nuo 2003 m. nenutiestas nė vienas naujas kilometras. R. Gradauskas sako, kad Lietuvoje artimiausiu metu ketinama pradėti darbus magistralei priklausančio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože (nuo 17,34 iki 23,40 km), tačiau tiek, kiek yra padariusi Lenkija, mūsų šalyje bus padaryta ne anksčiau nei 2024 metais. Skęsta Šilutės estakados idėja Nuo nepriklausomybės atkūrimo ieškoma būdų, kaip gelbėti kone kiekvieną pavasarį skęstančius Rusnės gyventojus. Pasak R. Gradausko, prieš keletą dešimtmečių buvo nutarta, jog reikia statyti estakadą kelyje iš Šilutės į Rusnę, kad potvynių metu gyventojai galėtų susisiekti, tačiau šis projektas taip pat, atrodo, jau paskandintas valdžios stalčiuose. Pakelti kasmet apsemiamą kelio tarp Šilutės ir Rusnės atkarpą ant savotiško tilto – estakados – vis dar nėra pinigų. Preliminariais skaičiavimais, toks projektas galėtų kainuoti apie 8 mln. eurų. Ši suma šiek tiek mažesnė nei skirta Vilniuje, Goštauto gatvėje, pastatytam viadukui. Anot R. Gradausko, investicijos į estakados statybą per kelerius metus atsipirktų, nes žmonėms evakuoti nereikėtų naudoti keltų, amfibijų.

→

TEIKIAMOS PASLAUGOS - - - - - - - -

eismo reguliavimo sistemų įrengimas ir priežiūra; eismo stebėjimo sistemų diegimas ir priežiūra; horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas; saugaus eismo užtikrinimo sistemos; apšvietimo sistemos; miesto infrastruktūros sistemos (transporto statymo sistemos); projektavimas; projektų valdymo paslaugos.

Bendrovė „Eismo valdymo sistemos“, šiais metais švenčianti savo veiklos dešimtmetį, – tai nuolat tobulėjančių kvalifikuotų specialistų komanda, teikianti rinkai inovatyvius susisiekimo komunikacijų, miestų infrastruktūros inžinerinius sprendinius eismo organizavimo ir valdymo srityse. Bendrovė, nuolatinį dėmesį skirdama naujausių eismo valdymo ir duomenų apdorojimo technologijų panaudojimui, šiuolaikinių išmaniųjų eismo organizavimo ir valdymo sistemų miestuose diegimui, siūlo rinkai įvairių sprendinių, skirtų eismui organizuoti ir valdyti, – nuo kliento konsultavimo, sprendinių koncepcijos, produktų tiekimo iki eismo reguliavimo sistemų projektavimo, gamybos, statybos, diegimo ir jų priežiūros. Naujausias bendrovės įgyvendintas projektas, parengtas bendradarbiaujant su KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Technologijų katedra bei finansuotas Europos Sąjungos fondų lėšomis, – „Eismo intensyvumo ir sudėties Panevėžio miesto transporto koridoriuje tyrimai kaip pagrindas koordinuoto šviesoforinio valdymo sistemai įdiegti“. Mokslinio tyrimo metu atlikti eismo intensyvumo ir sudėties Panevėžio transporto koridoriuje tyrimai, panaudojant inovatyvų intelektinės transporto sistemos (ITS) sprendinį, skirtą eismo srautams mieste fiksuoti, atsisakius vizualaus stebėjimo metodo. Sudarytas ir vizualizuotas Panevėžio transporto koridoriaus eismo sistemos modelis. Parengta tyrimo ataskaita, kurioje pateikti duomenys apie transporto, dviračių, pėsčiųjų srautų intensyvumą koridoriuje, esamą šių srautų valdymo efektyvumą, generuojamą triukšmą ir taršą, pateikti sprendiniai, skirti koordinuoto šviesoforinio valdymo sistemai koridoriuje projektuoti ir diegti. Ji pagerina eismo saugumą, susisiekimą ir išsprendžia aplinkosaugos problemas. 

INFRASTRUKTŪRA

Kelyje „Via Baltica“ nuolat įvyksta kraupių avarijų, pražudančių nemažai eismo dalyvių, o tolimųjų reisų vairuotojai sako, kad atkarpa Suvalkijoje yra pavojingiausia Lietuvoje. Dažniausia eismo įvykių priežastis – vilkikų virtinės. „Čia kelias turėtų būti platinamas – tai neišvengiama. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje „Via Baltica“ Lenkijoje visiškai nebuvo plėtojama, o pastaraisiais metais kaimynai stipriai susigriebė. Pernai baigtas tiesti 35 km ilgio Augustavo aplinkkelis, kuriame pastatyta 40 tiltų konstrukcijų, 220 perlaidų po pagrindiniu ir šoniniais keliais. Daug laiko užtruko žemės kasimo ir betonavimo darbai, tačiau rangovas džiaugiasi, kad visus darbus pavyko padaryti per rekordiškai trumpą laiką – 21 mėnesį“, – pasakoja R. Gradauskas.

153

Apleisti labiausiai apkrauti krašto keliai Valstybinės reikšmės krašto keliai taip pat tampa milžiniška problema ne tik lengvųjų transporto priemonių vairuotojams, bet ir vežėjams. Šiuo metu problematiškiausi krašto keliai yra Kaunas–Prienai–Alytus ir Šiauliai–Telšiai. „Šiuose keliuose smarkiai auga transporto – tiek lengvųjų automobilių, tiek krovinius vežančių sunkvežimių – srautai. Kelių būklė nuolat blogėja, o apie rekonstrukciją taip pat tik kalbama arba geresniu atveju rengiami projektai, tačiau realių darbų šiais keliais važiuojantys gyventojai nesulaukia. Be to, kelias yra vos septynių metrų pločio, todėl prasilenkti automobiliams – sudėtinga. Tai neretai sukelia ir skaudžių avarijų“, – pastebi asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas. Į Uteną – per duobes Pastaruoju metu daug diskusijų keliantį sostinę su Utena jungiantį betonkelį juo dažniau važiuojantieji jau praminė „tarka“. „Nors sudarius viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę numatomam įgyvendinti projektui jau pritarė Vyriausybė, jis turėjo būti svarstomas Seime, tačiau svarstymas atidėliojamas. Pagal projektą planuojama rekonstruoti kelio Vilnius– Utena ruožą nuo 21,50 iki 93,65 km (bendras atkarpos ilgis – 72,15 km). Kelio rekonstrukcija su priežiūra 10 m. kainuotų apie 175 mln. eurų“, – sako R. Gradauskas.

Eismo saugumo situacija kelyje sudėtinga – dėl nelygios kelio dangos, o vasarą ir iškylančų betoninių blokų, kelyje neišvengiama skaudžių eismo įvykių. Pasak R. Gradausko, Utena yra ir tarpinė stotelė kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Senojo trakto Varšuva–Sankt Peterburgas dalis išlieka svarbi ir šiomis dienomis, nes nemaža dalis sunkvežimių, vežančių krovinius iš Vakarų į Rytus ir atvirkščiai, važiuoja būtent šiuo keliu. Nors dalis atkarpos kelyje Utena–Zarasai rekonstruojama, didesnėje kelio dalyje vis dar pilna „juodųjų dėmių“. Žvyro dangų – trečdalis Pastarąjį dešimtmetį panaudojus biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų žvyrkelių gerokai sumažėjo, tačiau, Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, jie vis dar sudaro trečdalį valstybinės reikšmės kelių tinklo. „Lietuvoje priimta žvyrkelius pagreideriuoti ir sakyti, kad kelias sutvarkytas. Tačiau tai reikia daryti ne du kartus per metus, bet bent jau kartą per mėnesį. O dėl tokio dažno greideriavimo kai kurie žvyrkeliai jau spėjo tapti vadinamaisiais „gruntkeliais“. Žvyrkelius reikia asfaltuoti. Turime 21 tūkst. valstybinės reikšmės kelių tinklą, kurį būtina nuolat prižiūrėti ir į jį investuoti. Kaimyninė Lenkija, būdama kur kas didesnė valstybė, turi tik 17 tūkst. kilometrų valstybinių kelių tinklą. Kiti keliai priklauso savivaldybėms. Tačiau ir magistralinių, ir savivaldybių kelių tinklo būklė kelia nuoširdų pavydą“, – teigia R. Gradauskas. 

156

I NF R A S T R U K T 的 R A

Lietuvos geležinkelių atnaujinimas ir modernizavimas Europos Sąjungos transporto politika, orientuota į tvaraus ir ekologiško transporto plėtrą, skatina efektyvią sąveiką tarp įvairių transporto rūšių. Šios politikos nuostatos palankios Lietuvos geležinkelių infrastruktūrai.

Geležinkelių infrastruktūros direkcija toliau nuosekliai vykdo Lietuvos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo politiką, t. y. tęsia pagrindinių ir intensyviausių 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linijų Šiaurės–Pietų (I A koridorius) ir Rytų–Vakarų (IX B ir D koridorius) krypčių Europos koridorių atnaujinimą, taip pat rekonstruojami 1435 mm vėžės pločio geležinkelio „Rail Baltica“ ruožai. Šiemet bus užbaigti reikšmingi projektai Kaip informavo V. Mikelionis, per 2014 m. iš viso buvo įgyvendinti, tęsiami ar pradėti 305 investiciniai projektai. 2014 m. baigta esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija; modernizuota jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai infrastruktūra; baigtas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros I etapas; rekonstruoti Rimkų stoties, Perkėlos kelynai, geležinkelio kelias Nr. 54, esamo geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Mockava (1435 mm vėžės pločio kelias); įrengtas Eismo valdymo centras; baigtas IX B koridoriaus jungties su Klaipėdos uostu–Klaipėdos geležinkelio mazgu plėtros III etapas ir kt. Taip pat už-

baigti dviejų analogų Lietuvoje neturinčių Vilniaus ir Kauno intermodalinių logistikos terminalų statybos darbai, kurie savo veiklą planuoja pradėti 2015 metais. Bendra šių projektų vertė – apie 56 mln. eurų. AB „Lietuvos geležinkeliai“, tęsdama 2007–2013 m. Europos Sąjungos programavimo periodo lėšomis iš dalies finansuojamus projektus 2015 m., kurie yra paskutiniai lėšų tinkamumo metai šio periodo projektams, planuoja užbaigti finalinius periodo projektus. Tai: projektavimo darbai linijos Vilnius–Kaunas keliui modernizuoti (greičiui iki 160 km/h); antrojo kelio statyba ruože Kūlupėnai–Kretinga; antrojo kelio statyba ruože Pavenčiai– Raudėnai; antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Duseikiai, IX B koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba. Pagrindinių linijų elektrifikavimas „Nors dar neturime pasirašę Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sutarčių, siekdami laiku įsisavinti jau prasidėjusio 2014–2020 m. Europos Sąjungos programavimo periodo lėšas, 2014 m. pradėjome įgyvendinti dviejų labai svarbių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų statybos darbus – IX koridoriaus elektrifikavimą (I etapas (Kena–Naujoji Vilnia) ir antrojo kelio statybą ruože Telšiai–Lieplaukė, – sako V. Mikelionis. – Pradėdami įgyvendinti projekto IX koridoriaus elektrifikavimo I etapą, kuriuo bus elektrifikuota geležinkelio linija nuo Baltarusijos sienos iki Naujosios Vilnios, kartu pradedame ir pagrindinių linijų elektrifikavimo programą: ilgalaikį ir investicijoms imlų procesą, tačiau garantuosiantį visiškai naujoviškas paslaugas tiek keleiviams, tiek krovinių vežėjams. Po 2020 m. planuojama, kad elektriniai traukiniai galės važiuoti nuo Baltarusijos iki Šiaulių. Taip pat jau pradėjome Vilniaus mazgo elektrifikavimo, ruožo Lietuvos valstybės siena su Baltarusija–Kena–Vilnius kelio rekonstrukcijos ir antrojo kelio statybos ruože Livintai–Gaižiūnai projektavimo darbus.“ Europos Komisija šiek tiek pakeitė naujojo periodo infrastruktūros atnaujinimo projektų finansavimo gaires. Kar-

I NF R A S T R U K T Ū R A

Ieškodama priemonių problemai dėl perkrautų automobilių kelių sumažinti ES atkreipė dėmesį į geležinkelius. Nuo pat XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios leidžiami teisės aktai, didinantys geležinkelio patrauklumą. Be teisinės padėties gerinimo, geležinkelio plėtrai skiriama ir nemažai lėšų. Pasak geležinkelių infrastruktūros direkcijos vyriausiojo inžinieriaus Valdo Mikelionio, pirmiausia buvo rekonstruoti kritiškiausios būklės ruožai, 2006 m. vokiečių bendrovė „DB International“ atliko studiją, kurioje buvo identifikuotos geležinkelio srautus ribojančios vietos ir parengtos rekomendacijos dėl tinklo plėtros. Ši studija retkarčiais peržiūrima, įvertinant atliktus darbus ir identifikuojant ateities projektus. Modernizuojant infrastruktūrą atliktas kelio konstrukcijos stiprinimas ir projektinių parametrų gerinimas, telekomunikacijų ir traukinių eismo valdymo sistemų modernizavimas padėjo gerokai padidinti maksimalų prekinių traukinių svorį, leistiną traukinių eismo greitį ir linijų laidumą.

→

157

tu su Sanglaudos (2014 m. lapkričio mėnesį parengta ir Transporto investicijų direkcijai pateikta projekto antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė paraiška ES finansavimui gauti) ir Europos regioninės plėtros fondais paraiškas geležinkelių infrastruktūros direkcija galės teikti ir Europos infrastruktūros tinklų plėtros priemonės finansavimui gauti. Jau 2014 m. gruodžio mėnesį Susisiekimo ministerijai pateiktos net 5 paraiškos Europos infrastruktūros tinklų plėtros fondui (angl. Cef).

InfRASTRUKTūRA

NaujoS SutartyS – NaujI darbaI Per 2015 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja sudaryti daugelį 2014–2020 m. periodo ES paramos rangos darbų sutarčių: ERTMS ir susijusių sistemų diegimas „Rail Baltica“ linijos ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas, IX koridoriaus elektrifikavimas; II etapas (Kaišiadorys–Radviliškis) (projektavimas); Šiauliai–Radviliškis atkarpos modernizacija ir elektrifikacija, I etapas; Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, II etapas; Pauosčio kelyno rekonstrukcija; antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai; antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Gimbogala–Linkaičiai; IX B koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Pušynas–Paneriai antrojo kelio statyba ir Kenos stoties rekonstrukcija. Pasak Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vyriausiojo inžinieriaus V. Mikelionio, planuojama, kad 2015 m. į geležinkelių infrastruktūros modernizavimą bus investuota apie 145 mln. eurų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūros plėtrai nuo 1996 m. jau yra panaudojusi per 1,330 mlrd. eurų, iš kurių 593,7 mln. eurų – įvairių ES fondų lėšos.

158

tęSIaMI „raIL baLtIca“ darbaI Kaip informavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto direkcijos vyriausioji inžinierė Jadvyga Burak, vykdanti „Rail Baltica“ statybos darbus ruože nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, jau atlikta apie 90 proc. visų numatytų darbų, kurių bendra sutartinė vertė yra 373 mln. eurų. Visus darbus numatoma atlikti iki 2015 m. pabaigos. Darbų metu bus rekonstruota, įrengta ir pastatyta: 18 tiltų ir 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Rangovai taip pat sutvarkys 6 geležinkelio stotis, 18 peronų, 61 kelyną. Šiuos darbus per dvejus metus atliks 1 tūkst. darbuotojų, kurie į pagalbą pasitelks maždaug 700 vienetų įvairiausios žemės dirbimo, statybos ir geležinkelio tiesimo technikos, įrengimų ir mechanizmų. Tęsiami ir „Rail Baltica“ geležinkelio projektavimo darbai. 2014 m. pradėti ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas, kuris europine vėže sujungs „Rail Baltica“ geležinkelį su Palemono intermodaliniu terminalu, rekonstrukcijos projektavimo darbai. Ši jungtis užtikrins patogų ir greitą krovinių, transportuojamų Pietų–Šiaurės ir Rytų–Vakarų kryptimis, aptarnavimą. Tais pačiais metais pradėtas rengti „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos pasienio specialusis planas ir poveikio aplinkai vertinimas. Tai reikšmingas žingsnis vykdant tolesnius „Rail Baltica“ projekto, sujungsiančio Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir, pasitelkus keltą, Suomiją, įgyvendinimo darbus. Visos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje – apie 333 km, iki 2015 m. gruodžio mėn. europinė vėžė Lietuvoje bus nutiesta iki Kauno ir sieks 120 kilometrų. 

GALInGI, SAUGūS IR PATIKIMI taIp apIbūdINaMI „atLaS“ geLeŽINkeLIų ekSkaVatorIaI 1965 m. ATLAS gamintojai pirmąkart užkėlė ekskavatorius ant bėgių. ATLAS geležinkelių ir kelių ekskavatoriai buvo gaminami optimaliai sujungiant žinomą ratinio ekskavatoriaus gamybos technologiją su naujausiomis išmaniosiomis technologijomis, siekiant juos naudoti ant bėgių geležinkelių srityje. Šis sprendimas garantavo aukščiausius rezultatus net ypač skirtingomis ir sudėtingomis geležinkelių darbo sąlygomis. atLaS 1604 Zw ir 1404Zw – tai pasaulyje lyderiaujantys geležinkelių ekskavatoriai, pamėgti ir pripažinti daugelio geležinkelių remonto ir statybos įmonių. Jie gaminami daugiau nei 50 metų. Ekskavatoriai pajėgūs atlikti daugelį darbų – nuo kasimo iki geležinkelio statybos ir atnaujinimo, remonto darbų. Tai vieni iš keleto gaminių pasaulyje, specialiai sukurtų ir pagamintų būtent geležinkelio darbams. Vienas išskirtinių techninių sprendimų – carSy (angl. Computer assisted rail contact pressure system) automa-

tinė-kompiuterinė geležinkelių ratukų apkrovos ir spaudimo į bėgius stebėjimo bei reguliavimo sistema – suteikia stabilumą dirbant ir važiuojant. Reikalinga apkrova automatiškai nustatoma, visuomet prižiūrima ir, esant reikalui, pakoreguojama atsižvelgiant į pasirinktą darbo režimą ir ekskavatoriaus antstato padėtį važiuoklės atžvilgiu. Kiekvienas ratukas atskirai nustatomas parinktam spaudimui ir pasikeitus situacijai automatiškai pakoreguojamas. Priekiniai ir galiniai geležinkelio ratukai gali būti atskirai nuleidžiami arba pakeliami. Tai suteikia galimybę lengvai nulipti nuo bėgių arba perlipti ant kitų. atLaS 1604 Zw ypatuMaI: - didelis stabilumas; - didelės panaudojimo galimybės; - saugumas; - automatinė savidiagnostika; - patikimumas ir dviguba apsauga; - greitas darbinis ciklas.

UAB „atLaS techNIka“ yRA OfIcIALUS VOKIETIJOS EKSKAVATORIų GAMyKLOS „atLaS MaSchINeN gMbh“ ATSTOVAS LIETUVOJE. UAB „atLaS techNIka“ PREKIAUJA „ATLAS“ MARKėS EKSKAVATORIAIS, fROnTALIAISIAIS KRAUTUVAIS, AUTOMOBILInIAIS KRAnAIS (MAnIPULIATORIAIS). ĮMOnė TIEKIA ATSARGInES DALIS IR ATLIEKA RATInIų, InDUSTRInIų, VIKŠRInIų, KELIų IR GELEŽInKELIų EKSKAVATORIų, AUTOMOBILInIų KRAnų TEcHnInę PRIEŽIūRą.

„ATLAS Maschinen GmbH“ atstovas UAB „Atlas technika“ I Meistrų g. 12, Vilnius I mob. +370 616 29 250 I el. p. dainius@atlastechnika.lt

www.atLaStechNIka.Lt

159