Structum 2015 rugpjutis by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2015 I rugpjūtis

Išmintas takas neveda į naujas ganyklas – Indira Gandhi

W W W. E S T R U C T U M . LT

naujos italų gamintojo „marazzi“ 20 mm storio akmens masės plytelės padeda sukurti nepaprastai gražias lauko erdves, neatsižvelgiant į technines detales. šios akmens masės plytelės nepakinta per daugybę metų, jas lengva kloti ir prižiūrėti. 20 mm storio plytelės lengvai projektuojamos ir naudojamos įvairiose vietose. jų galima įsigyti uaB „iris“ salonuose. 20 MM StORIO PLYtELES LEn gVA KLOtI: ant žolės, smėlio, žvyro ar skaldos, taip pat naudojant klijus. LEngVA KLOtI IR nUIMtI 60 x 60 cm plytelė sveria tik 17,5 kg. atsparumas ŠaLčiui 20 mm storio plytelės atsparios šalčiui. dėl puikių neslydimo savybių jos atitinka įvairius architektūrinius poreikius. atsparumas dėmėms 20 mm storio plytelės yra atsparios dėmėms. jos nepavaldžios laiko pokyčiams, lengvai klojamos ir gali būti įvairiai naudojamos.

pLyteLių kLojimas ant ŽVyro

pLyteLių kLojimas ant ŽoLės

Be klijų kloti plyteles ant žvyro yra praktiškas ir universalus sprendimas, suteikiantis šiuolaikišką stilių terasoms, takams, pėsčiųjų takeliams, kiemams ir poilsio zonoms.

Be klijų klojant plyteles ant žolės, galima projektuoti takelius ir zonas, jungiančias kraštovaizdį su įvairiais architektūros kūriniais. toks klojimo būdas yra idealus ne tik sodams, takeliams formuoti prie namų ir gyvenamųjų kompleksų, bet ir didelėms privačioms bei viešosioms laisvalaikio erdvėms, taip pat parkams.

PRAnAšUMAI: -

greitas klojimas; lengvas klojimas ir nuėmimas; nereikia profesionalių plytelių klojėjų; efektyvus lietaus vandens drenažas per atviras jungtis tarp plytelių; - besiūlės erdvės sukūrimas, nes nereikia tarpų tarp plytelių.

PRAnAšUMAI: -

greitas klojimas; lengvas klojimas ir nuėmimas; nereikia profesionalių plytelių klojėjų; atsparumas pelėsiams ir chemikalams.

pLyteLių kLojimas ant smėLio Be klijų kloti plyteles ant smėlio yra idealus pasirinkimas, norint sukurti takus ir pėsčiųjų takelius paplūdimiuose. plytelės gali būti lengvai išimamos ir perdedamos į naujas vietas skirtingais sezonais. šviesios plytelių spalvos rekomenduojamos paplūdimiams, nes jos mažiau įkaista nuo saulės nei tamsios plytelės. PRAnAšUMAI: -

greitas klojimas; lengvas klojimas ir nuėmimas; nereikia profesionalių plytelių klojėjų; atsparumas druskai ir oro pokyčiams; atsparumas slydimui.

pLyteLių kLojimas, naudojant kLijus tradicinis plytelių klijavimas ant betono yra idealus lauko sąlygomis vietovėse, kur važinėja automobiliai, pavyzdžiui, įvažiavimas į garažą, automobilių stovėjimo aikštelės ir kiemai. PRAnAšUMAI: - atsparumas dinamiškai ir nuolatinei apkrovai; - galimybė naudoti to paties dizaino plyteles pėsčiųjų ir važiuojamosiose zonose; - tinka tiek gyvenamosiose, tiek viešosiose vietose, prekybos centruose.

Šias itaLų gamintojo „maraZZi“pLyteLes gaLima įsigyti „iris“ saLonuose: ViLniuje: švitrigailos g. 33; savanorių pr. 176; verkių g. 44 i KAUnE: savanorių pr. 288 kLaipėdoje: nemuno g. 13 i šIAULIUOSE: tilžės g. 9c i paneVėŽyje: klaipėdos g. 63 i aLytuje: naujoji g. 50B

www.iris.lt www.iris.lt/e-parduotuve

Redakcijos ŽODIS

2015 I rugpjūtis

Vasaros vėjai nesugebėjo išpūsti statybininkų iš darbo aikštelių, nesutrikdė nei su statybų sritimi susijusių įstatymų sergėtojų budrumo, nei mūsų žurnalo kolektyvo entuziazmo. Šį rugpjūtį „Structum“ sukvietė specialistus į konferenciją apie pramoninių pastatų dabartį ir perspektyvas. Jums pateikiame trumpą reportažą, ekspertų pasiūlymus ir kviečiame ateityje tiesiogiai pasiklausyti kitų informatyvių mūsų konferencijų pranešimų. Didieji pokyčiai statybų sektoriuje – tai nuo 2015 m. liepos 1 d. pradėtas taikyti atvirkštinio PVM mokėjimo principas. Įstatymo pataisas žurnalo puslapiuose išsamiai komentuoja teisininkai, į jas jau reaguoja ir statybų generaliniai rangovai, nes tai tiesiogiai susiję su jų veikla. Naujų statybų mastą galima nustatyti pasidairius aplink ir įvertinus aktyviai dirbančios statybinės technikos skaičių. Ar kada Vilniuje matėte tiek kranų? Vos spėdami juos skaičiuoti, pristatome vis naujus objektus: kartu su jauna vilniečių šeima dairomės po jų būstą „Naujojoje Rivjeroje“, vaikštinėjame po rekonstruotų Palangos gintaro muziejaus rūmų sales, kalbamės su specialistais apie pastatų techninę priežiūrą. Tik štai ar inovacijų vėjai neišpūs popierinių brėžinių iš projektuotojų kabinetų ir statybviečių, pakeisdami juos planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, trimačiais vaizdais ar net filmais? Tai dar parodys ateitis. Ją, beje, kuriame kartu.  ASTA GEIBŪNIENĖ

Žurnalas

ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 0335 Mob. +370 620 55 199 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Asta Geibūnienė El. p. asta@estructum.lt Žurnalistė Giedrė Balčiūtė Tekstų autoriai: Dr. Vladimir Popov Dr. Arūnas Urbšys Giedrė Balčiūtė Vilius Benušis Irena Dirgėlienė Asta Geibūnienė Jurga Grigienė Eglė Miškinytė Žaneta Overlingienė Nuotraukų autoriai: Neringa Galinytė Jonathanas Friedmanas Raimondas Urbakavičius Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. tel. +370 610 04 066 El. p. audrone@estructum.lt Vyr. finansininkė Janina Tunkevič Administratorė Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė Parengimas spaudai UAB „Structum projektai“ Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „Structum projektai“, 2015 © „Structum“, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

Turinys Architektūra 6 14 20 24 26

Įrėmintas dangus Tikras meno kūrinys popierinis ar virtualus modelis. Kur link krypsta svarstyklės? Brėžinius iš statybų aikštelių išpučia technologijų vėjas Lenktų linijų karalienė

Statyba 30

naujas „structum“ projektas. Svajonių namai – kokie jie?

36 40

Palangos Tiškevičių rūmai suspindo buvusia didybe

„structum“ konferencija. Pramoninių pastatų ateitis. Į ką ir kodėl verta investuoti?

5 4 46

8 4 50

Bendrosios filtravimo sistemos užtikrina švarų orą darbe Technikos priežiūros tarnyba: nuo sertifikavimo iki laboratorinių tyrimų Efektyvūs hidraulinių sistemų valdymo sprendimai

SKAITMENINĖ GAMYBA IR SKAITMENINĖ STATYBA: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

55 56 60 62 65

Ar pramoniniai pastatai Lietuvoje saugūs? Statybos darbų ir atsiskaitymo vėlavimas: ar įmanoma to išvengti? Statybos pagal aplinką tausojančius standartus Kodėl būsto renovacija ne visada užtikrina šiltą žiemą? nelaikančių sienų konstrukcijos

Inžinerija 66

teisinė konsultacija. Kaip statybų sektorių paveiks atvirkštinis PVM?

69 72

Situacija: jei užsakovas – ne PVM mokėtojas Šiuolaikiniai statybų sprendimai moderniai mąstantiems žmonėms

Infrastruktūra 76

Išmanieji keliai: utopija ar realybė?

architektūra

įrėmintas dAngUS jurga grigienė

praBangus „Butiko“ tipo viešButis „sala ayutthaya“ Įkurtas tiesiai priešais pačią vaizdingiausią senosios tailando sostinės vietovę, ties kuria driekiasi chao phraya upė. pro apartamentų langus atsiveria 1315 m. statytos šventyklos „phutthai saWan“ vaizdas. architektai pasiskolino sumažintos šventyklos kertės idėją ir pagal atitinkamą mastelĮ sukūrė Įvairių viešBučio oBjektų apipavidalinimą. PLOtAS: 3 500 m2 VIEtA: ayutthaya, tailandas įkūrimo metai: 2014 m. rugpjūtis arCHitektūra: „onion“, siriyot chaiamnuay ir arisara chaktranon interjero diZainas: „onion“, siriyot chaiamnuay ir arisara chaktranon tEKStAS: m. l. chittawadi chitrabongs nUOtRAUKOS: Wison tungthunya

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

„Phutthai Sawan“ šventyklą 1353 m. pastatė pirmasis Ajutajos karalystės monarchas. Ši šventykla – tai labiausiai akį traukiantis viešbučio „Sala Ayutthaya“ restorano bei į pakrantę žvelgiančių apartamentų vaizdas. Greta pagrindinio viešbučio įėjimo auga gvianinis sviedmis (medis, vadinamas „patrankos medžiu“, nes jo vaisiai primena patrankos sviedinį). Įėjimas – tai vienvėrės geležinės durys, įstatytos ilgame mūriniame fasade ir vedančios į priimamąjį žemomis medinėmis lubomis bei dviejų salių meno galeriją. Svarbiausias šios erdvės akcentas – senovinės medinės durys, kurių rėmus kūrė architektų ir dizainerių komanda „Onion“. Durys įstatytos tarp perregimų veidrodžių, jos atsiveria į lauko kiemelį, apjuostą įvairių geometrinių formų mūrinėmis sienomis. Šios sienos tarytum įrėmina visą dangaus vaizdą. Unikalu tai, kad dėl šios formų įvairovės susidaro nuolat kintantys šešėliai. Apie vienuoliktą valandą ryto iš abiejų pusių krintantys šešėliai susiduria ant žemės. Skirtingu dienos metu jie keičia visą erdvės atmosferą. Čau Prajos upės ir „Phutthai Sawan“ šventyklos panoraminio vaizdo nematyti iš mūro sienomis aptverto kiemelio: jį galime išvysti tik eidami palei „Sala Ayutthaya“ restoraną upės prieplaukos link. Šioje vietoje matome kitokį viešbučio veidą – su baltomis frontoninių namų sienomis, laiptuotų prieplaukų išsidėstymu ir palei krantinę plytinčiomis terasomis. Viešbutį sudaro dvylika privačių rezidencijų, įkurtų tam tikro ploto L formos žemės sklypuose, viso statinio dėmesio centru paliekant lauko erdves. Šiose erdvėse atsiskleidžia vietinių plytų mūro amatininkų meistriškumas, išryškėjantis greta baltų sienų paprastumo bei tvarkingumo. Taip pat matyti kasmečio potvynio problemos sprendimas, įkvėptas „Chand Baori“ laiptuoto šulinio, esančio Radžastane, Indijoje.

→

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Viešbučio „Sala Ayutthaya“ laiptuotos prieplaukos sukurtos taip, kad atlaikytų potvynius. Jos veda mus žemyn nuo vienos platformos prie kitos, kol atsiduriame ties upės lygiu. Šalia pagrindinės prieplaukos pasodinti keturi raudonžiedžiai medžiai, vadinami jik, siekiant pabrėžti lauko baro vietovę. Išilgai siaurėjančios upės krantinės „Onion“ pasodino visą eilę atogrąžų medžių brugmansijų (vadinamų „krading-nangfa“, pažodinis vertimas – „angelo var- →

ARCHITEKT的RA ARCHITEKT的RA

Šioje vietoje matome kitokį viešbučio veidą – su baltomis frontoninių namų sienomis, laiptuotų prieplaukų išsidėstymu ir palei krantinę plytinčiomis terasomis.

pelio medis“). Kai pražys jų varpelio formos žiedai, o šakos nukars žemyn upės link, jie sukurs ilgą kvapių medžių tunelį. Viešbutis „Sala Ayutthaya“ bėgant laikui taps dar išraiškingesnis. Laiptų modelį taip pat galima traktuoti kaip tam tikrą Ajutajos architektūros elementą. Architektai pasiskolino sumažintos „Phutthai Sawan“ šventyklos kertės idėją ir pagal tam tikrą mastelį sukūrė įvairių viešbučio objektų apipavidalinimą: vidinių ir lauko sienų, vertikalių ir horizontalių plokštumų, baldų bei pagalvių užvalkalų. Toks pasikartojimas pabrėžia architektų dėmesį į tai, ką reiškia šiuolaikinis Tailandas – tiek funkcine, tiek estetine prasme.

→

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Daug dėmesio skirta statybų detalėms ir interjero dizainui. Varpo formos granito šviestuvai – pagrindinis „Sala Ayutthaya“ restorano akcentas. Jie pagal užsakymą pagaminti vietinėje gamykloje. Šviestuvų laikiklių modelis atkartoja elektros paskirstymo sistemą, tačiau visas dizainas atrodo dinamiškas dėl tikslaus svorio vietų parinkimo, o tai keičia elektros kabelių modelį iš tiesaus į zigzaginį. Virš apartamentuose esančių medinių lovų išgraviruotas šuoliuojantis tigras, tailandiečių įsitikinimu, reiškia stiprybę. Dalis tailandietiško ornamento, vadinamo luk-mahuad, pritaikyta vonios kambarių kriauklės spintelėms ir lovoms dekoruoti. Viešbutis „Sala Ayutthaya“ – akivaizdus įrodymas, kad jį kūrę architektai didžiulį dėmesį skiria formai ir originaliems, individualiems sprendimams. „Sala Ayutthaya“ svečių privatumą saugo specifinis erdvių išdėstymas. Architektai nusprendė, kad vienpusis koridorius nėra toks svarbus kaip daugybė laiptų, vedančių klientus tiesiai į jų miegamuosius. Visi miegamieji skirtingi. Net trys kambariai turi tiesioginį priėjimą prie laiptinio baltojo marmuro plaukimo baseino. Pats jaukiausias – mažesnysis miegamasis, turintis privačią terasą ir paslepiamą tachtą vaikams. Erdvesniame kambaryje neatsiveria vaizdas į upę, tačiau jo išilginė siena žvelgia į išilginę baseino pusę. Viršutiniame aukšte, kambaryje virš galerijos, atsiveria mūrinių sienų vaizdas iš viršaus. Pereinamasis kambarys siūlo baseino ir kiemelio sodo panoramą. Šios originalios kiekvieno kambario ypatybės ir paverčia viešbutį „Sala Ayutthaya“ išskirtine vieta, kurioje svečiai nori apsilankyti dar kartą. 

ARCHITEKTŪRA „VILLEROY & BOCH“ salonas Vilniuje: J. Basanavičiaus g. 8/1, Klaipėdoje: Lietuvininkų a. 5 Tel. (8 5) 231 2581 info@homestyle.lt www.homestyle.lt

architektūra

tIKRAS MEnO kūrinys

jurga grigienė

Baras „raval“ – tai XXi a. ispanų „art nouveau“ dizaino interpretacija. kūrėjų komanda Įgyvendino dizaino koncepciją, kuri nuniokotą komercinę patalpą toronto mažosios italijos rajone pavertė jausminga architektūrine skulptūra.

ARCHITEKT的RA ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

užsakovai: Grantas van Gamerenas, Mike’as Websteris ir Robinas Goodfellow Vieta: Torontas, Kanada Architektai: „Partisans“ Komanda: Alexanderis Josephsonas, Pooya Baktashas, Jonathanas Friedmanas, Ivanas Vasylivas, Arielis Cooke’as Rangovas: Grantas van Gamerenas Medžio produktų gamintojas ir montuotojas: „MCM Inc.“ Metalo produktai: „MCM Inc.“ ŠVIESTUVŲ tiekėjas: „TPL Lighting“ Projekto vadyba: „Partisans“ Nuotraukos: Jonathanas Friedmanas, „Partisans“

Aplinkoje, kurioje yra tik stovimos vietos, banguoti paviršiai klientams leidžia pasijusti patogiai.

komandai teko dirbti su dizaino koncepcija, kuri leistų nuniokotą komercinę patalpą mažojoje italijoje paversti jausminga architektūrine skulptūra. atsargiai atkirsta nuo to, kas atrodė kaip nepažeistos mėbijaus juostos iš vingiuoto raudonmedžio. interjero dizainas yra išskirtinai kūniškas. aplinkoje, kurioje yra tik stovimos vietos, banguoti paviršiai klientams leidžia pasijusti patogiai, įsitaisyti jaukiuose užkampiuose ir virsti medžio dirbinių planas iš viršaus



architektūra

Baras „raval“ supažindina torontą su pinčų baru – tapų baru, šiaurės ispanijos gastronomijos ir socialinės kultūros šerdimi. tokio baro idėja kilo įžymiam kanados virtuvės šefui grantui van gamerenui ir talentingiems barmenams mike’ui Websteriui bei robinui goodfellow. po baro „isabel“ sėkmės g. van gamerenas išsirinko „partisans“, kad realybe paverstų ambicingą kitos vietos viziją: sukurti meno kūrinį – erdvę, kuri taptų ilgalaikiu toronto traukos centru. „darbas su „partisans“ komanda buvo įkvepiantis, – sako g. van gamerenas. – nuo pradinio koncepcijos planavimo iki galutinių konstrukcijos etapų jie skatino mus įsivaizduoti daugiau, negu atrodė įmanoma. ir, mūsų vizijai augant, jų atsidavimas bei sąžiningumas siekiant įgyvendinti kiekvieną menkiausią detalę viršijo visus mūsų lūkesčius.“

→

 pagrindinis Įėjimas  Baras  paslaugų erdvė  Įėjimas Į vestiBiulĮ  virtuvė  skalBykla





Baro planas







ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Praeiviai gali pasigrožėti meistrišku dizainu – rankų darbo metalo pinučiais.

Dalis architektų „Partisans“ išskirtinumo yra jų dizainerių technologijų alkis ir lankstumas. „Baras „Raval“ suteikė galimybę panaudoti pažangius skaitmeninius metodus, kad dar kartą interpretuotume – ne atkurtume – klasikinį „art nouveau“ įvaizdį XXI amžiuje“, – sako vienas iš „Partisans“ įkūrėjų Alexanderis Josephsonas. Komanda išvystė nepaprastai smulkmenišką skaitmeninį erdvės modelį, kad išnagrinėtų detales prieš jų gamybą ir jas būtų galima sujungti su jau egzistuojančiomis pastato medžiagomis minimaliomis invazinėmis priemonėmis. Siekdama, kad būtų įmanoma atlikti „Partisans“ numatytas naujas įrankių trajektorijas, komanda dirbo tiesiogiai bendradarbiaudama su gamintoju „MCM Inc.“ Įmonė „MCM Inc.“ panaudojo „Mastercam“, kad pritaikytų programinės įrangos kodą, leidžiantį išdrožti apie 9 km ilgio drožinių 75 medžio plokštėse.

ARCHITEKTŪRA

dalimi. Išgryninta baro „Raval“ kokybė skatina žmones bendrauti ir juos suartina, o siūlomi ispaniškų pinčų atitikmenys taip pat gražiai atsispindi veidrodžiuose. Iš tiesų veidrodžiai tiesiogiai atiduoda pagarbą tatuiruotiems trijų savininkų kūnams.

Kai „Raval“ Torontui pristatė naują kulinarijos kryptį, virtuvės šefas turėjo dar vieną tikslą – kilstelėti kokteilių gamybą iki kulinarijos meno aukštumų. Baro kūrėjai gavo naują iššūkį – iš naujo įvertinti funkcinius klasikinio baro aspektus ir įgyvendinti stulbinamą viziją paversti jį pasirodymų bei interaktyvios veiklos scena. Komanda taip pat glaudžiai dirbo su inžinieriais, kad bare būtų sukurta puiki akustika ir veiktų specialiai pagaminta garso sistema. Rezultatas – nuostabus. Tie, kas išdrįso čia praskaidrinti savo kasdienybę, apsilankymą šiame bare apibūdina kaip netikėtą išvyką iš Toronto ir įžengimą į visiškai kitą pasaulį. Praeiviai taip pat gali pasigrožėti meistrišku dizainu – rankų darbo metalo pinučiais, sukurtais taip, kad uždengtų priekinius ir šoninius langus. Šie ornamentai, kaip ir G. van Gamereno apetitą žadinančios pinčos, vilioja išbandyti tai, kas laukia viduje. 

ARCHITEKTŪRA

popierinis ar virtualus modelis.

Kur link krypsta svarstyklės? Asta Geibūnienė

Pats svarbiausias architekto darbas – kruopščiai iki smulkiausių detalių sukurti projektą. O statybininkas turi be klaidų įgyvendinti visa tai, kas pavaizduota popieriuje. Tačiau gal vaizduojame jau ne popieriuje? Kokiais įrankiais kuriami projektai? Kaip šiuolaikines projektavimo technologijas vertina patys architektai? „Naudojame naujausią ir pasaulyje jau spėjusią išpopuliarėti statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) programą „Autodesk Revit“, – sako architektas Gintaras Čaikauskas. Jo kolega, šio modeliavimo programos specialistas architektas Vytenis Raugala priduria, kad didžiausias programos pranašumas – medžiagų kiekių, elementų, panaudotų projekte, skaičiavimas, dokumentavimas, automatinis specifikacijų ruošimas, tai, kad nebereikia rankiniu būdu braižyti pjūvių ir fasadų, skaičiuoti medžiagų. Dirbant su dideliais objektais toks langų, durų ir kitų elementų skaičiavimas, naudojantis CAD programomis, užimdavo labai daug laiko. Pakeitus langą fasade, reikėdavo nepamiršti rankiniu būdu jį padidinti langų eksplikacijos lentelėje, dabar tai automatiškai padaro statinio informacinio modeliavimo programa. Taip išvengiama klaidų. „Žinoma, statinio informacinio modeliavimo programoms naudojami galingi kompiuteriai, reikia paruošti jomis mokančius naudotis kvalifikuotus specialistus. Norint įvaldyti programą, reikia ir specialių žinių, ir bent kelerių metų praktinės patirties. Netgi dirbant dešimt metų su ta pačia statinio informacinio modeliavimo programa vis dar reikia mokytis, nes jos kūrėjai nuolat atnaujina, gerina programos funkcijas. Programos tobulinamos išklausant interneto forumuose išsakytas vartotojų, profesionalių architektų nuomones“, – tvirtina V. Raugala. Nors BIM programos leidžia sukurti trimatį (3D) modelį, iš kurio gaunama visa techniniam arba darbo projektui parengti reikalinga medžiaga, G. Čaikauskas sutinka, kad spausdinti brėžiniai dar ilgai bus naudojami, nes jų reikalaujama gaunant statybos leidimus, jie naudojami statybose. Alternatyva brėžiniams –

planšetiniai kompiuteriai. „Į juos galima būtų įsirašyti daug trimačių rinkmenų ir brėžinių, ten galima didinti ar mažinti vaizdą, žymėti pakeitimus, klausimus. Pavyzdžiui, statybininkas galėtų el. paštu nusiųsti projektuotojui savo klausimus, prie laiško pridėti statybos vietoje planšete padarytas nuotraukas. Arba atvirkščiai: architektas galėtų tiesiai į planšetę siųsti naujausius nurodymus ir pakeitimus, pateikti juos netgi trimačiu formatu. Tokį vaizdą būtų galima pasukioti, pridėti pastabų“, – naujas galimybes vardija architektas.

Norint įvaldyti programą, reikia ir specialių žinių, ir bent kelerių metų praktinės patirties. Netgi dirbant dešimt metų su ta pačia statinio informacinio modeliavimo programa vis dar reikia mokytis, nes jos kūrėjai nuolat atnaujina, gerina programos funkcijas.

„Visiems jau įprastą trimatį modelį naudojame įvairiems pristatymams, – sako architektas G. Čaikauskas. – Užsakovui siunčiame nedidelės apimties rinkmeną. Ją atsidaręs jis pats kompiuterinio žaidimo principu, spausdamas rodykles klaviatūroje ir sukiodamas objektą pelyte, gali „pasivaikščioti“ po pastatą. Kad viskas veiktų, užsakovui tereikia keliais klaviatūros klavišų paspaudimais įrašyti peržiūros programėlę į savo kompiuterį. Rengdami vaizdinį pristatymą, naudojame specialias programas animuotiems vaizdo filmukams sukurti. Tokiuose vaizdo filmukuose vaizdai yra dinamiški – vaikšto žmonės, važinėja automobiliai, dangumi plaukia debesys, vėjas siūbuoja medžius. Kurdami tokį filmą tampame tarsi režisieriais, nes reikia numatyti kiekvieno žmogaus judėjimo trajektoriją, rankų pakėlimą, vaizdų, kadrų seką, muzikinį takelį ir pan. Kita įdomybė: mums dirbant užsienyje, trimatis modelis buvo spausdinamas trimačiu „Reprap“ spausdintuvu. Lietuvoje dar

kol kas neteko girdėti, kad kas nors biure naudotų tokį spausdintuvą, nors jų kaina šiuo metu nėra didelė: apie 300–550 eurų. Tokio spausdintuvo veikimo principas paprastas: plastiko vamzdelis kaitinamas iki lydymosi temperatūros, ir iš spausdintuvo galvutės ant erdvėje braižomo objekto teka skysta plastiko srovelė. Plastikas sustingsta ir sudaro kietą norimos formos objektą. Šiuo būdu per dieną galima pagaminti daug eskizinių modeliukų, priimti kūrybinius sprendimus arba užsakovui vaizdžiai pailiustruoti kūrinio formą.“

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Sudėtingos geometrijos arba biomorfinėms formoms projektuoti kalbinti architektai naudoja kompiuterinę programą „Rhinoceros“. Ši programa, veikdama su „Grasshhoper“ algoritminio modeliavimo papildiniu, leidžia programuoti sudėtingas parametrines struktūras. Norimo objekto forma, matmenys, atskirų elementų tarpusavio sąveika modelyje reguliuojama, keičiant iš anksto kūrėjo įvestus parametrus. Pasak G. Čaikausko, vienas didžiausių tokio darbo pranašumų – modelio detalių paruošimas gamybai. Programa leidžia išskaidyti objektą sudarančias dalis ir sukurti jų išklotines, jos automatiškai sunumeruojamos. Tokias detales jungdami vieną su kita netgi nekvalifikuoti darbininkai gali pastatyti sudėtingos geometrijos struktūras.

Kitų kalbintų architektų požiūris į technologines naujoves nebuvo toks entuziastingas ir teigiamas. Architektas Algirdas Umbrasas kalbėjo lakoniškai. Pasak jo, brėžiniai yra skirti realizacijai, o ne pristatymui, todėl jie niekada nepraras reikšmės, juolab tai yra ir dokumentas. Architektui visiškai pakanka tokių programinių įrankių kaip „ArchiCAD“ ir „Autodesk Revit“. O klaidos architektūroje, A. Umbraso įsitikinimu, kyla tik dėl architektinio suvokimo ir mąstymo stokos. „Programos yra tik įrankiai, tokie kaip skriestuvas, braižybos liniuotė su viengubu arba dvigubu skersiniu viename gale – reišina, trintukas. Visos kompiuteriu padarytos trimatės vizualizacijos yra tik iliuzija. Jos niekados neparodo realaus būsimo vaizdo ir erdvės, – sako architektas. – Be to, naujos programos yra brangios, dirbti su jomis nėra sudėtinga, tačiau jos negarantuoja architektūrinės sėkmės.“ Architektas Mindaugas Staniūnas pasiūlė skirti du dalykus: naujas technologijas, kurios domina klientus, ir technologijas, kurios įdomios architektams profesine prasme. „Kliento susidomėjimą rodo ne tik deklaruotas

UAB „Architektūros linija“ projektuotojų vizualizacija.

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

noras gauti iš projektuotojų daugiau, bet ir noras sumokėti už gautą „daugiau“. Manau, kad tokiu atveju naujų technologijų Lietuvoje dar reikės palaukti. Matyt, kad ir ilgai. Iš asmeninio smalsumo prieš šešerius metus įsigijau programą „Autodesk Revit“ ir pradėjau su ja dirbti. Įsitikinau, kad ji labai gera ir daug kur man gelbėja. Ja paprasta naudotis. Bet ar tai svarbu klientui?.. Čia, matyt, prisiminsiu Andrių Užkalnį ir jo straipsnį apie Palangą. Jis labai gerai reziumavo, kad negali aukščiau bambos iššokti, t. y. kurorto valdžia tokia pat paprasta, kaip ir lankytojai, todėl ir norėti kažko daugiau jie nemoka. Manau, analogija su projektavimu būtų taikli. Pagalvokite, koks yra statistinis lietuvis užsakovas? Jei norite vaizdžiau, nuvažiuokite į Klevinę, Bendorėlius, Lindiniškes ar sodų bendrijas. Nieko geriau nepasakyčiau ir apie biurus, prekybos centrus ar naujus daugiabučius. Suabsoliutinti nesu linkęs ir matau gerų pavyzdžių, tačiau gera architektūra nematuojama programomis ar

trimačiais vaizdais. Juk programos tik padeda, o jei nėra kam padėti...“ Architekto Virginijaus Gerdvilio nuomone, BIM saulė jau leidžiasi. „Tai tėra instrumentas, skirtas kaupti duomenims apie pastatą. Tai nėra kūrybai skirtas įrankis. Nauji įskiepiai programose, simuliacijos, begalė viena į kitą panašių programų, trimačiai, keturmačiai ar penkiamačiai vaizdiniai – tai tik gražūs pavadinimai. Jie svarbūs tik tada, kai ne trukdo, o padeda kurti“, – mano V. Gerdvilis. Šįkart baigsime retoriniu klausimu, kurį uždavė architektas M. Staniūnas. „Kiek jūsų, mielieji skaitytojai, kaip galutiniai klientai pasiryžtų sumokėti daugiau už papildomą projektavimą statinio informacinio modeliavimo programomis? Pašaržuosiu ir leisiu sau spėti, kad absoliuti dauguma pasirinks pigesnį variantą ir visaip kaip bandys save įtikinti, kad bus gerai ir taip.“ 

UAB „Architektūros linija“ projektuotojų vizualizacijos.

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Brėžinius iš statybų aikštelių išpučia technologijų vėjas Asta Geibūnienė

www.designsolutions.lt

Savo darbe naudodami skaitmeninius projektavimo instrumentus, architektai gali būsimo statinio savininkams pademonstruoti trijų matmenų erdvinį namo išorės ar vidaus vaizdą. Dabar nauji architektūros projektai sukuriami tiesiog virtualioje realybėje. Kompiuterinės programos skirtos padėti architektui ir užsakovui susikalbėti, teisingai suvokti idėjas. Mintimis, kaip šis dialogas vyksta, dalijasi UAB „Design Solutions“ programinės įrangos „ArchiCAD“ techninis konsultantas, architektas Romas Viešchnickas. Vizualizacija ir virtualus projektavimas Dažniausiai užsakovų ir architektų dialoguose naudojami trimačiai perspektyviniai vaizdai, sutrumpintai vadinami 3D. „Trimatė vizualizacija yra tik grafinė tūrio išraiška ir daugiau nieko, todėl, manau, kad vizualizaciją ir virtualų projektavimą reiktų iš esmės atskirti, – sako R. Viešchnickas. – Tai visiškai netapatūs dalykai. Vizualizacijoje pateiktas modelis nebūtinai turi būti virtualaus pastato modelis, tai tiesiog tokia išraiška pavaizduotas tūris, o virtualus pastatas sudarytas iš realybėje egzistuojančių konstrukcinių ir

apdailos elementų. Pateikus tokį pastato modelį, klientas suvoks ir supančią aplinką, ir formas, ir spalvas, ir apimtis. Jūs turite ne tik informaciją modelyje, bet galite leisti žmogui ir pasivaikščioti po pastatą. Jei imsime trimatį modelį tik kaip modelį, nesivadovaudami virtualaus projektavimo principais, aišku, jis naudingas tik tiek, kiek reikalinga vizualizacija, bet jeigu taikome statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) technologiją, nauda yra vienareikšmė, nes turime modelį, iš kurio galima kurti visą pastato įgyvendinimo procesą.

„aišku, maketavimas ir eskizavimas ranka niekur nedingsta, bet manau, kad iš trimačio projektavimo galimybių „archicad“ šiuo metu yra pasaulinėje rinkoje vienas populiariausių įrankių, palengvinančių projektavimo darbus, leidžiančių kurti virtualią statybą, modeliuoti pastatą iš realybėje egzistuojančių, o ne fiktyvių ir sunkiai įgyvendinamų tūrinių elementų. tai ir sienos, ir perdangos, ir langai, ir kt.“, – įsitikinęs pašnekovas. programos galimybės labai didelės: kurti brėžinius, skaičiuoti, tvarkyti medžiagų apskaitą, vėliau naudojant tą virtualų pastatą, aišku, jau pasitelkus papildomų priemonių, galima organizuoti statybos darbus, numatyti darbų laiką. pavyzdžiui, skandinavai labai plačiai naudoja šią technologiją, pas juos visas mechanizmas taip suderintas, kad netgi tam tikra reikalinga statybinė medžiaga ar konstrukcinis elementas atvažiuoja tam tikru metu, būtent tada, kai reikia jį montuoti. Be to, projektuojant elektroniniu būdu, išvengiama labai daug bereikalingų procesų. taigi kuo tikslesnis trimatis modelis, tuo efektyviau galite jį panaudoti. „tikslumas vienareikšmiškai priklauso nuo paties vartotojo, ar tai būtų architektų komanda, ar kitokie specialistai, viskas priklauso nuo žmogaus profesionalumo, tikslumo ir netgi, sakyčiau, smulkmeniškumo, – įsitikinęs architektas r. viešchnickas. – labai didelį vaidmenį atlieka bendra statybų ir projektavimo patirtis bei patirtis dirbti su tokia programine įranga. pati programa modeliavimo atžvilgiu leidžia beveik viską. jeigu vaizduotės nestokoji, sumodeliuosi. Be abejo, žinių reikia, juk reikia žinoti, kodėl pastatas stovi.“ naujausi pakeitimai matomi eLektroninėje erdVėje dabar galima tą virtualų pastatą visada turėti po ranka. „archicad“ programoje kaip informacijos elementas įdiegta funkcija „Bimx“ leidžia žmogui, net neturinčiam specifinės projektavimo programos, planšetiniame kompiuteryje arba išmaniajame telefone pamatyti, kaip atrodys pastatas. „dabar pasaulinė praktika tokia, kad spausdintų brėžinių stengiamasi visai atsisakyti, nes statybose tai nėra patogu, be to, virtualus pastatas, pateiktas elektronine forma, visada atspindi naujausias projekto korekcijas. statybininkas, naudodamasis šia galimybe, visada turi paskutinės minutės sprendinius. technologija „Bimx“ leidžia be programinės įrangos „archicad“ peržiūrėti modelius, matyti pjūvius, išklotines, medžiagų specifikacijas ir pan. tikėtina, kad ir kitos Bim tipo programinės įrangos turi panašias technologijas, tačiau bendrovė „graphisoft“ viena pirmųjų pradėjo tai naudoti“, – teigia bendrovės „design solutions“ atstovas.

architektūra

modeLis iŠ reaLybėje egZistuojančių statybinių eLementų vengrijos bendrovė „graphisoft“ 1984 m. pristatė analogų neturintį architektūrinio projektavimo produktą „archicad“. pasak r. viešchnicko, nors technologinių naujovių jau kurį laiką atsiranda mažai, tobulinamos tos, kurios jau sukurtos. pavyzdžiui, virtualaus pastato Bim technologija tobulinama iš esmės, nuolat kryptingai atnaujinama ir programa „archicad“.

LegaLi programinė įranga – garantijos ir gaLimybės tai gal dabar mūsų statybų aikštelėse vaikšto specialistai ir planšetiniuose kompiuteriuose analizuoja virtualius pastato modelius? „aš pats tikrai visa tai naudoju, nes esu ne tik „archicad“ techninis konsultantas, bet ir projektuotojas. statybose popierinių brėžinių nesinešioju jau porą metų, – tikina r. viešchnickas. – manau, kad dalis statybininkų taip pat tuo jau naudojasi, o kolegos architektai – tik vienetai. tai mano pastaba: bėda ta, kad lietuvoje ne tik tarp architektų išlikęs toks konservatyvus požiūris, kurį skatina galutinis vartotojas, t. y. statybininkas, nes jam įsiūlyti naują technologiją labai sunku, kartais turi būti dar ir psichologas. mano nuomone, dar veikia ir kultūriniai aspektai, sovietmečio palikimas, kai visi buvo linkę darbo įrankius gauti nemokamai, o tas „nemokamai“ dažniausiai yra pigiausias variantas. nors architektų, projektuotojų darbo užmokestis lietuvoje yra gana mažas, įsigyti programinę įrangą dažnas sau galėtų leisti, bet ne kiekvienas į tai žvelgia kaip į būtinybę. tai irgi kultūros stoka, kai atsisiųsti nelegalią programą, pasirodo, yra kur kas lengviau. ir tas požiūris dar gana tvirtas. nors naujoji specialistų karta, naujai besikuriančios projektavimo įmonės, nauji vartotojai, man atrodo, stengiasi dirbti legaliai. Be to, atsižvelgiant į objektų apimtis, atlikus kelis projektus, ta programinė įranga iš esmės atsiperka. juk už įsigytą įrankį papildomai mokėti nereikia. mano manymu, kiekvienas save gerbiantis kūrėjas renkasi legalų būdą pirkti. aišku, tai yra sąžinės reikalas.“ verta nepamiršti, kad vartotojas, programą įsigijęs legaliai, gauna jos techninę priežiūrą, programinės įrangos atnaujinimus, jei kyla problemų, sulaukia techninės pagalbos. o, naudodamiesi nelegaliomis priemonėmis, galite tikėtis ekonominės policijos dėmesio, be to, šiais laikais yra visos galimybės susekti nelegalius vartotojus. programinė įranga „archicad“ išsiskiria intuityviu valdymu. praktika rodo, kad po 50 valandų individualaus mokymosi statistinis vartotojas jau gali dirbti su šia programine įranga. siekdami išlaikyti šią programinės įrangos „archicad“ savybę, bendrovės „graphisoft“ kūrėjai stengiasi kuo labiau supaprastinti programinės įrangos vartotojo aplinką, kad vartotojas, netgi pirmą kartą pasileidęs programą, galėtų su ja dirbti praktiškai. 

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Lenktų linijų karalienė

Asta Geibūnienė

Jausmas, struktūra ir linija Z. Hadid gimė 1950 m. Bagdade. Ji augo visiškai kitokiame Irake nei dabar. Bagdadas jos jaunystėje buvo liberalus, pasaulietiškas, besivadovaujantis Vakarų plėtros pavyzdžiu su greitai augančia ekonomika. Z. Hadid gimė politiko šeimoje, kuri buvo labai svarbi to meto Irake. Jos tėvas buvo politikas, ekonomistas, pramonininkas ir Irako progresinės demokratinės partijos įkūrėjas. Stebėdama tėvo veiklumą, mergina nematė nė menkiausios priežasties, kodėl ir ji negali būti lygiai tokia pat ambicinga. Nuo studijų laikų, prabėgusių Architektūros asociacijos architektūros mokykloje Londone, architektė buvo nuolat užsiėmusi, siekdama pakeisti mūsų erdvės suvokimą ne tik fizine, bet ir socialine bei kultūrine prasme. Z. Hadid projektai apibūdinami kaip dinamiški, išsiskiriantys banguojančiomis formomis ir kristalizuotais sluoksniais. Visa tai susideda į naująjį baroką – jausmingą, gyvybingą ir žavingą architektūros rūšį, kuri tarsi šaukia: „Aš esu Hadid!“ Architektūros ekspertai pabrėžia, kad Z. Hadid savo kūriniams suteikia jai pačiai būdingo moteriško jausmingumo. Jos asmeninis stilius – plaukai, balsas, drabužiai – turi savitą ryšį su jos projektuotais pastatais: nuo Vitros geležinkelio stoties Veilyje prie Reino (Vokietija) iki Rosenthalio šiuolaikinio meno centro Sinsinatyje (JAV) ar vieno naujesnių darbų – Heidaro Alijevo kultūros centro Baku, Azerbaidžane. „Jausmingumas, lengvumas, skulptūrinė jos darbų kokybė rezonuoja su žiūrovo jausmais ir protu iškart, kai tik pamatai bet kurį architektės projektuotą pastatą“, – žurnalui „Time“ yra sakiusi dizainerė Donna Karan. Z. Hadid projektai XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose pažymėti gilaus architektės suvokimo apie tai, kas yra XX a. pradžios avangardas ir architektūra. Siekdama išvystyti ir vėl prikelti rusų konstruktyvizmo bei italų futurizmo tyrimus, architektė išryškino savo utopinius idealus. Šiuo metu Z. Hadid studijos architektai kuria išskirtinius projektus, tinkančius įvairiausiai veiklai. Jų sukurti pastatai niekuomet nebūna nuobodūs ar kasdieniški – tai lyg fundamentalus kitaip atrodančio pasaulio pristatymas. Kartu su stipriu koncepcijų ir istorinio konteksto suvokimu gamtos formos tampa kitu pasikartojančiu architektės įkvėpimo šaltiniu. Ji atkreipia dėmesį

į fizinius kontekstus ir gamtovaizdžius, taip sukuria sluoksniuotas struktūras ir galingas judančias linijas, ieško galimų modelių ir konstrukcijų sąsajų. Z. Hadid architektai anksti pradėjo naudotis skaitmeninėmis braižymo programomis. Tai leido studijai keisti tradicinius architektų darbo būdus. Bendradarbiaudama su vyresniuoju biuro partneriu Patriku Schumacheriu, Z. Hadid skrupulingai tyrė parametrinio dizaino galimybes, kurios leistų architektūros koncepcijai ir konstrukcijai tapti neregimoms lyg energijos ir materijos srovėms.

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Architektų elito pasaulyje, kuriame dominuoja kolegos vyrai, Zaha Hadid užima išties garbingą vietą. Ji – neabejotinai garsiausia pasaulio architektė. Z. Hadid projektuoti pastatai jau tapo legendiniai dėl savo originalumo, savito stiliaus ir moteriško jausmingumo.

→

Nors kelias pripažinimo link nebuvo lengvas, lenktų linijų karalienė ledi Z. Hadid dabar yra viena paklausiausių pasaulio architekčių, kurios vilnijantys balti statiniai puošia miestus nuo Abu Dabio iki Baku. Savo ranką ji išbandė projektuodama tiek miestų horizontus, tiek futuristinę avalynę, raitytus papuošalus ir akį rėžiančias jachtas, tapo paveikslus, kuria žinomų prekių ženklų, tokių kaip „Swarovski“ ar „DuPont“, dizainą.

„Riverside“ transporto muziejus, Glazgas, DIDŽIOJI BRITANIJA, 2011 M.

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Architektūra, kuriai nepribrendome? Z. Hadid – stipraus ir kategoriško charakterio moteris. Jos būdas, vienų vadinamas palaiminimu, kitų – prakeikimu, karjeros pradžioje jai kliudė. Ji išgarsėjo ne statiniais, o projektais, kurie taip ir likdavo tik brėžiniai. Vienas jos neįgyvendintų projektų yra ir Vilniaus Guggenheimo muziejus. Z. Hadid projektavo muziejų, derantį su pėsčiųjų tiltu, – baltą didelį pastatą su keistai išdėliotais stačiakampiais langeliais. Pastato struktūra primena katerį ar didelę jachtą, prisišvartavusią Neries krantinėje ir atnešusią gyventojams pasaulinio lygio meno kolekcijas su intelektualiu turiniu, praplečiančiu pasaulėžiūrą. Pagal numatytus grafikus 2011 m. Guggenheimo muziejus turėjo iškilti prie Baltojo tilto Vilniaus centre, tačiau data atidėta iki 2013 metų. Vėliau muziejaus idėjos atsisakyta visiškai. 2020 m. Tokijuje (Japonija) vyksiančių olimpinių žaidynių stadiono dizainą taip pat kūrė Z. Hadid. Pagal jos idėją stadionas turėjo būti panašus į dviratininko šalmą. „Zaha

Heidaro Alijevo kultūros centras, Baku, Azerbaidžanas, 2012 m.

Hadid Architects“, kaip įprasta, pasiūlė išraiškingą futuristinės architektūros statinį. Ikoniškos bei takios stadiono formos čia išreiškia sportui būdingą dinamiką, o techniška stilistika reprezentuoja Japonijos technologinę pažangą. Nors šis projektas laimėjo konkursą, tačiau sulaukė daug kritikos dėl brangumo, didingumo ir netikimo vietai, kurioje stovėjo neseniai nugriautas 1964 m. olimpinių žaidynių stadionas. O šiemet, vieną liepos penktadienį, Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe paskelbė apie stabdomas 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių stadiono statybas dėl per daug išaugusių išlaidų. Sustabdžius jau pradėtus darbus, japonai viską darys nuo nulio. Tai ne pirmas kartas, kai Z. Hadid užmojai pasirodo per platūs net olimpinių žaidynių organizatoriams. 2012 m. Londono olimpiadai ji buvo suprojektavusi milžinišką vandens sporto centrą, sudarytą iš dviejų atskirų pastatų, banguojančių olimpinio miestelio pakraščiuose tarsi dvi rajos. Vis dėlto biudžetas neleido fantazijai įsismaginti ir projektas buvo sumažintas perpus.

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA Tilto paviljonas, SARAGOSA, ISPANIJA, 2008 M.

Kitas pagarsėjęs Z. Hadid projektas – Kataro stadionas „Al-Wakrah“, skirtas 2022 m. futbolo pasaulio pirmenybėms. Lenktos statinio linijos daug kam pasirodė panašios į moters lyties organus, nors pati architektė tvirtina, kad putnūs pastato „skvernai“, prasiskiriantys virš ovalios centrinės angos, įkvėpti tradicinių vietinių valtelių burių. Prieštaringų vertinimų sulaukė ir Parodų, mados ir dizaino renginių centras, prieš kelerius metus atidarytas Seule. Anot kai kurių kritikų, tai tikra architektūros pornografija. Tvirtinama, kad šiame pastate lankytojams nuo pasvirusių sienų net įskausta galva. Ledi Hadid Nors kelias pripažinimo link nebuvo lengvas, lenktų linijų karalienė ledi Z. Hadid dabar yra viena paklausiausių pasaulio architekčių, kurios vilnijantys balti statiniai puošia miestus nuo Abu Dabio iki Baku. Savo ranką ji išbandė projektuodama tiek miestų horizontus, tiek futuristinę avalynę, raitytus papuošalus ir akį rėžiančias jachtas, tapo paveikslus, kuria žinomų prekių ženklų, tokių kaip „Swarovski“ ar „DuPont“, dizainą. Nemažą laiko dalį moteris skiria akademinei veiklai, į jos paskaitas visame pasaulyje susirenka pilnos auditorijos. Kritikai Z. Hadid vadina pačia perspektyviausia artimiausio dešimtmečio architekte. Jos veikla neabejotinai yra įvertinta: be prestižiškiausio Pritzkerio prizo (2004 m.), dažnai vadinamo Nobelio prizu architektūroje, ir RIBA Stirlingo prizų (2010, 2011 m.) už „Maxxi“ meno centrą Romoje ir Evelyn Grace akademiją Londone, Z. Hadid yra gavusi daugybę apdovanojimų už urbanistinius miestų planus bei pastatų projektus Kinijoje, Malaizijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, tarp jų ir Japonijos meno asociacijos „Praemium Imperiale“ prizą už architektūrą (2009 m.). 2012 m. ji buvo apdovanota Didžiosios Britanijos imperijos 3-iojo laipsnio ordinu ir dabar yra tituluojama ledi Hadid. 

naUjaS „STRUCTUM“ PRojekTaS

sVajonių namai –

s tat y B a

KOKIE jie?

NIKAluS PrOJeKtAS. Pasitelkę į pagalbą būrį specialistų, kartu su jauna vilniečių šeima einame koja kojon aprašydami jų išsirinkto 3 kambarių buto pirkimą dar nuo „popieriaus“, namo statybą ir būsto įsirengimą. Jūsų laukia daug vertingų patarimų ir praktiškų idėjų, kurias galėsite panaudoti savo namams.

uŽsakoVas ir projekto Vystytojas: uaB „yit kausta būstas“ gEnERALInIS RAngOVAS: aB „yit kausta“ projektuotojas ir arCHitektas: uaB „unitectus“ StAtYbOS VAdOVAS: egidijus skomantas projekto VadoVas: jonas kličius AdRESAS: vilnius, sporto g. statybų pradŽia: 2015 m. statybų pabaiga: 2016 m. ii ketvirtis namų skaičius: 3 butų skaičius: 82 butų pLotas: 34–94 m2 automobiLių stoVėjimo Vietos: 82 požeminėje aikštelėje, 6 antžeminėje

s tat y B a

→

Giedrė Balčiūtė

Kiekvienas turime viziją, kaip turėtų atrodyti mūsų svajonių namai: kokio ploto būsto norėtume, kokie kambariai ir patogumai jame turėtų atsirasti. Svarbu netgi tai, kokius vaizdus matysime pro langą arba su kokia tvarka ir kaimynais susidursime išėję į kiemą. Tad ko paprastai nori būsto pirkėjai ir ar visada jų norai teisingi? Apie tai kalbamės su vaizdingoje Vilniaus vietoje, dešiniajame Neries krante, nekilnojamojo turto projektą „Naujoji Rivjera“ vystančios bendrovės „YIT Kausta“ generaliniu direktoriumi Kęstučiu Vanagu bei vieno iš butų interjero projektuotoja – bendrovės „Adelonas“ direktore Lolita Mikalauskiene.

S TAT Y B A

Domisi ir energine klase Nors gyvenamojo būsto projektas „Naujoji Rivjera“ yra tik įsibėgėjęs, o statybų pabaiga planuojama kitąmet, jau parduota apie 40 proc. butų. Populiariausi yra 2 ir 3 kambarių butai. Jų nupirkta po 14. Taip pat nupirkti keturi 4 kambarių butai. Trys klientai pirko ir po du 2 bei 3 kambarių butus, ketindami juos sujungti. Tai rodo visuomenės poreikį įsigyti ir didesnius butus, esančius išskirtinėse miesto vietose. AB „YIT Kausta“ atstovų teigimu, greičiausiai buvo išpirkti butai, kurių langai žvelgs į pietus ir į vakarus, taip pat tie, pro kurių langus atsivers gražiausi vaizdai. „Žmonėms labai svarbu, kuria pasaulio kryptimi bus orientuoti jų buto langai. Dauguma mūsų klientų pageidauja butų su langais į pietus ar vakarus, rečiau – į rytus. Butų su langais šiaurinėje pusėje vengiama. Vis dėlto žmonėms svarbu, kad buto langai būtų keliose skirtingose pusėse, ne vienoje“, – atkreipia dėmesį K. Vanagas. Pašnekovas džiaugiasi, kad butus perkantys žmonės vis labiau gilinasi ir į tai, kaip ir iš ko bus pastatytas jų namas, kokios inžinerinės sistemos jame bus įrengtos. Pavyzdžiui, kokie bus langai, vėdinimo sistema, namo konstruktyvas ir pan. Kad atsakytų į visus rūpimus klausimus, AB „YIT Kausta“ prie sutarties prideda išsamų pastato aprašymą. Planuojama, kad „Naujosios Rivjeros“ namai atitiks B energinę klasę, tačiau pagal šildymo išlaidas jie gali pasiekti ir A klasei keliamus reikalavimus. Naujajame namų komplekse bus įrengta kolektorinė šildymo sistema. Kiekvienas radiatorius bus reguliuojamas termostatiniais ventiliais, įrengtais prie šildymo prietaisų. Pamiršta praktiškumą Labai daug dėmesio pirkėjai kreipia ir į buto planą. K. Vanagas sako, kad klientai pageidauja kuo praktiškiau išnaudoti būsto plotą. Pageidaujama, kad mažesnio nau-

dingumo patalpos neužimtų didelių erdvių. Klientams nepatinka dideli butų prieškambariai. Kur kas svarbiau yra erdvesnė svetainė ir virtuvė, kur verda didžioji dalis gyvenimo. Pirkdami būstą žmonės jau įsivaizduoja, kaip jų svajonių namai turėtų atrodyti, ir į projektuotojus kreipiasi turėdami savo pabraižytą planelį. Jame būna nurodyta, kaip reikia paskirstyti erdves, kur kokie baldai turėtų stovėti, kur bus apšviestos erdvės. Tačiau projektuotojai neretai susiduria su situacija, kai klientų norai nedera su praktiškumu. „Visi nori didelių erdvių ir aukščio pojūčio, bet sunkiai suvokia, kas ir kur tilps, kiek tam tikriems baldams reikia vietos, kad būtų galima prasilenkti, lengvai atidaryti spintų ar spintelių duris ir be vargo būtų galima šeimininkauti virtuvėje. Žmonės beveik visada būna pamiršę, kad elektros prietaisams reikės srovės. Tai prisimena nebent pagalvoję, kad reikės įjungti indaplovę arba dulkių siurblį. Klientai dažniau galvoja apie grožį, bet pamiršta, kad bute reikės ir gyventi. Mūsų tikslas – ne atimti gražią svajonę, bet paversti ją realybe, suderinti klientų norus su finansinėmis ir turimos erdvės galimybėmis“, – paaiškina L. Mikalauskienė. Sintezė tarp sena ir nauja Ieškodami optimalių sprendimų, bendrovės „Adelonas“ projektuotojai nusprendė kiek pakoreguoti pirminį buto planą. „Norėtume pakeisti tualeto ir vonios išdėstymą, palikti vietos mažam sandėliukui, bet neatimti erdvės iš vonios. Pakeitus įėjimo į vonią ir tualetą vietas, padidės koridorius ir susidarys įspūdis, kad užeiname į didžiulę erdvę. Taip pat norėtume atsisakyti gipso pertvaros tarp svetainės ir virtuvės – tai vėl vizualiai didintų erdvę. Panaikinę kampus, planuojame sukurti bendros, vientisos erdvės pojūtį, nesuskaidyti jos į mažas dalis“, – apie planuojamus plano pakeitimus kalba L. Mikalauskienė. Projektuotojai naujame bute ketina parinkti kuo natūralesnes ir patvaresnes apdailos medžiagas. Pirmenybę teiks šviesioms spalvoms, interjerą pagyvins mažomis, ryškiomis detalėmis. Įrengto buto interjere vyraus moderni klasika, bus siekiama sintezės tarp sena ir nauja. Juk tai atsispindės ir išorėje: nors žmonės gyvens naujame pastate, pro langus atsivers nuostabūs vaizdai į Vilniaus senamiestį.

→

S TAT Y B A

Atskira darbo erdvė Anot L. Mikalauskienės, jaunų žmonių nebegąsdina, jei pagrindinis poilsio kambarys yra pereinamasis, iš jo veda durys į miegamuosius. Būsimiems butų šeimininkams kur kas svarbiau, kad jų namuose atsirastų atskiros poilsio ir darbo zonos. Mažesnės ar didesnės darbo erdvės pageidauja visi, net ir tie, kurie nedirba namie. Juk naršyti internete patogiau sėdint net ir prie nedidelio darbo stalo. Paprastai prie darbo vietos įrengiamos ne tik knygų lentynos, vieta dokumentams laikyti, bet ir nedidelis seifas.

S TAT Y B A

Požiūris į virtuvę skiriasi AB „YIT Kausta“ atstovai pastebėjo tendenciją, kad vis daugiau klientų svetainės ir virtuvės zonas pageidauja atskirti slankiosiomis durimis ar stiklo konstrukcija. Tačiau tie, kuriems patinka gaminti, paprastai nori didelės virtuvės, sujungtos su svetaine. Tokioje virtuvėje spintelės paprastai įrengiamos prie vienos sienos, o viduryje pastatoma maisto gaminimo sala su kaitlente ir kepsnine. Aplink tokią salą dažnai susiburia visa šeima ar bičiuliai, tad niekas nepaliekamas gaminti vienas. „Patarčiau netaupyti ir geram gartraukiui – nesvarbu, virtuvė uždara ar atvira. Dabar yra itin kokybiškų gartraukių, surenkančių ne tik kvapus, bet ir riebalus“, – teigia L. Mikalauskienė.

Norintiesiems virtuvę vizualiai atskirti nuo svetainės pašnekovė pataria įrengti mobilias pertvaras arba projektuoti virtuves, panašias į barą. Tokios virtuvės dera prie svetainės ir nesuskaido erdvės.

Stebėti žvaigždes Miegamuosiuose žmonės paprastai nori ramių žemės spalvų ir, jei tik įmanoma, natūralių apdailos medžiagų. Neretai pageidaujama ne tik kad lovos būtų patogios, plačios, bet ir su paminkštintu lovūgaliu, kad į jį būtų galima atsiremti vakare skaitant knygą. Televizorius miegamajame vis dar tebėra populiarus prietaisas. Neretas pageidavimas – stoglangis, ypač miegamajame, juk Lietuvoje šviesos nebūna per daug. Ir nesvarbu, kad per lietų į stoglangį barbena lašai. Anot L. Mikalauskienės, tikriems romantikams tai nėra trūkumas. Jie netgi tyčia prašo lovas statyti taip, kad naktį galėtų matyti žvaigždes. Parenka didesnes lovas Jeigu yra vaikų arba jie planuojami, pageidaujama atskiros vietos ir jų miegui bei žaidimams. Vaikų kambarį klientai paprastai prašo suprojektuoti taip, kad vaikai jame jaustųsi gerai bent penkerius ateinančius metus. Todėl UAB „Adelonas“ projektuotojai vaikams suprojektuoja platesnes lovas už tas, kuriomis prekiaujama baldų salonuose. „Vaikų miegamuosiuose numatome ir vietas žaidimams. Spintas projektuojame paprastas, patogias, su daug ištraukiamų patogių stalčių, kad vaikas galėtų pats susidėti savo daiktus ir žaislus. Taip pat labai svarbi yra vaiko darbo vieta: stalas ir kėdė. Renkantis juos siūlau atkreipti dėmesį į ergonomiškumą. Manau, kad rašomojo stalo kėdė yra dar vienas pirkinys, kur nereikėtų taupyti“, – sako L. Mikalauskienė.

Vonioje svajonės apie SPA Intensyvėjant gyvenimui, vis dažniau žmonės nori patirti nors mažyčių SPA malonumų ir namie, todėl pageidauja didesnių vonios kambarių, kuriuose, jeigu yra galimybė, tilptų masažinės vonios ir būtų atskirai įrengtos dušo kabinos su nedidele kompaktiška sauna šalia. Didelio ploto butų šeimininkai pageidauja ir dviejų sanitarinių mazgų ar bent jau dar vieno atskiro tualeto svečiams. „Idealu, jei vonioje yra ir langelis. Visų pirma, tai praktiška, nes nerasoja veidrodžiai, nesikaupia drėgmė. Nepamirškime ir romantikos: langas vonioje su žvake ant palangės suteikia malonesnį poilsį po įtemptos darbo dienos“, – paaiškina L. Mikalauskienė. Ir židinys, ir akvariumas Nepaisydami nepastovių Lietuvos orų, visi žmonės nori būsto nors su mažyčiu balkonėliu, kuriame tilptų bent dvi kėdės su mažu staleliu ir gėlių vazonas. Dar didesnis pranašumas – didelė terasa, kur būtų galima įsirengti poilsio erdvę.

Didėjantį romantikos poreikį rodo ir tai, kad lietuviai vis dažniau projektuotojų prašo įrengti židinius. Židinių atsiranda ne tik svetainėse, bet ir miegamuosiuose, net vonioje! „Kur nėra galimybės įrengti įprastą židinį, siūlome naudoti biožidinį. Jame taip pat dega gyva ugnis, tik naudojamos ne malkos, o specialus skystis. Biožidinys įrengiamas paprasčiau. Vienintelis jam keliamas reikalavimas – vėdinamos patalpos“, – paaiškina pašnekovė.

Svarbi ir galimybė patogiai pastatyti automobilį. Paprastai naujai pastatytuose būstuose numatoma ir požeminių, ir antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių. Ne išimtis ir projektas „Naujoji Rivjera“. Čia suprojektuotos 82 vietos automobiliams požeminėje aikštelėje ir dar šešios šalia namų.

Dar vienas dažnas pageidavimas – akvariumas. Tačiau projektuotojai klientus visada įspėja, kad šiam grožiui reikės ir nemažai priežiūros. Todėl, pasitarę su specialistais, idėjos turėti akvariumą neatsisako tik tie, kurie tikrai pasiryžę užsiimti jo priežiūra arba mokėti už tai specialistams.

Rūpi net kaimynai Žmonėms, perkantiems naują būstą, rūpi ne tik tai, kas bus jų buto viduje, bet ir kaip bus sutvarkyta aplinka, užtikrintas saugumas ir netgi kokie kaimynai gyvens šalia.

Sandėliukai – ne atgyvena AB „YIT Kausta“ vadovo teigimu, žmonėms labai svarbu, kad name būtų sandėliukai. Projekto „Naujoji Rivjera“ namuose sandėliukai bus įrengti požeminiuose aukštuose, šalia vietų automobiliams statyti arba atskiroje sandėliukų zonoje. Apie tamsųjį kambarį būsimieji gyventojai, ypač jaunesni, neturintys didesnės gyvenimo patirties, dažnai pamiršta. „Paprastai mes jiems apie tai primename ir daug įkalbinėti turėti tamsųjį kambarį nereikia – jeigu tik surandame jam vietą, būtinai įrengiame. Žmonės dažnai pageidauja ir integruotų drabužinių. Puiku, jeigu jas įmanoma įrengti miegamojo zonoje. Dar geriau, jeigu jas galima padaryti dideles ir net su lyginimo stalu“, – sako L. Mikalauskienė.

S TAT Y B A

„Žinoma, vis dar matome liūdną vaizdą, kai gražios įstiklintos terasos paverčiamos sandėliukais nereikalingiems daiktams kaupti. Bet tokia tendencija po truputį nyksta“, – džiaugiasi L. Mikalauskienė.

Turintieji vaikų visada pageidauja ir žaidimų aikštelių šalia. Tačiau jų neturintieji mano kitaip – jie kaip tik nenori, kad vaikai krykštautų po langais. Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, „Naujosios Rivjeros“ kvartalo teritorija bus aptverta ir uždara, o kad klientams būtų jauku, kieme atsiras atskirų poilsio zonų ir saugi žaidimų aikštelė vaikams. AB „YIT Kausta“, baigdama kiekvieną projektą, įkuria ir draugišką, vieningai veikiančią bendriją, naujakuriams organizuoja kaimynų dienas, kino vakarus. Stipri bendrija – didelė vertybė, kuomet norisi gyventi gražesnėje aplinkoje. „Visada malonu matyti, kad mūsų projektai – gerose rankose“, – patvirtina Kęstutis Vanagas.  projekto partneriai:

S TAT Y B A STATY

Palangos Tiškevičių rūmai suspindo buvusia didybe

Giedrė Balčiūtė

Vasaros vakarais Palangos parkas, supantis Tiškevičių rūmus, atgimsta. Čia galima sutikti entuziastų, apsirengusių lygiai taip pat, kaip žmonės vilkėdavo prieš šimtmetį. Senoji dvasia sugrįžo ir į grafų Tiškevičių rūmus, kuriuose veikia ir Gintaro muziejus.

Per amžius ne kartą niokoti, pakeitę ne vieną šeimininką ir netgi paskirtį, jie vėl susigrąžino buvusią didybę ir prabangą, kuria galima pasigrožėti po kapitalinio remonto. Jį atliko didelę paveldosauginių objektų atstatymo, restauravimo ir rekonstravimo patirtį turinti statybų bendrovė „Irdaiva“.

Rūmai nukentėjo nuo karų Per abu pasaulinius karus rūmai gerokai nukentėjo. Jau po Pirmojo pasaulinio karo atstačius nukentėjusius rūmus, juose nebeliko anksčiau buvusios prabangos. Kaip žurnalistei I. Laužikaitei pasakojo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, artėjant frontui valdžia grafams įsakė išsivežti tai, kas vertingiausia. Į giminės rūmus Vilniuje išvežti baldai, paveikslai, gobelenai, servizai po karo į Palangą nebegrįžo. Kaip matyti iš išlikusių nuotraukų, po karo rūmų interjeras buvo kur kas kuklesnis.

S TAT Y B A STATY

Projektavo garsus architektas Palangos rūmai XIX a. pabaigoje iškilo per porą metų. Grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių užsakymu tuomet madingo neorenesansinio stiliaus rūmus 1895 m. suprojektavo vienas žinomiausių ano meto vokiečių architektų Franzas Heinrichas Schwechtenas. Tai liudija Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve rasti brėžiniai, kuriuose matyti, kad architektas numatė net menkiausią prabangaus interjero detalę.

Jau anuomet rūmai stebino savo modernumu: kambariuose buvo įrengtas centrinis šildymas, voniose – kanalizacija, šiltas ir šaltas vanduo, virtuvę su indaujos patalpa ir svetaine jungė liftas maistui vežioti.

Kaip rašo žurnalo „Legendos“ žurnalistė Irma Laužikaitė, rūmų cokoliniame aukšte architektas suplanavo ūkines patalpas: skalbyklą, maisto saugyklą, virtuvę ir gyvenamuosius kambarius tarnams. Pirmame aukšte buvo įrengtas salonas, kurio interjere atsispindėjo populiarus rokoko stilius, dieninis kambarys ir didžiulis valgomasis, buduaras, šeimininkų miegamasis ir vaikų kambariai. Greta – vonios kambarys ir tualetai. Antrame aukšte, į kurį vedė tarnybiniai ir paradiniai laiptai su šiek tiek atsispindėjusia klasicistine puošyba, buvo net keturiolika kambarių vaikams ir svečiams, vonios kambariai, taip pat biblioteka, iš kurios buvo galima išeiti į terasą-skaityklą. Dar po dešimtmečio prie rūmų pristatyta ir koplyčia.

Antrojo pasaulinio karo metais rūmuose įsikūrė vokiečių kariuomenės štabas, vėliau jie atiteko sovietų armijai. Pastatą niokojo ir patys palangiškiai, išgrobstę viską, kas buvo likę vertinga. Teigiama, kad pokariu rūmų sargas viename kambarių net laikė gyvulius! Užsakovas: Lietuvos dailės muziejus Generalinis rangovas: UAB „Irdaiva“ Statybos vadovas: Ramūnas Tumonis Projekto vadovĖ: Gražina Kirdeikienė Statybų pradžia: 2012 m. Statybų pabaiga: 2015 m. balandis Kapitalinei rekonstrukcijai skirta: 3,23 mln. eurų

→

techniniame projekte. Pavyzdžiui, neleista keisti dalies grindų plytelių – jas buvo galima tik atnaujinti. Bendrovės „Irdaiva“ darbuotojai sustiprino ir apšiltino stogą, pakeitė dalį jo konstrukcijų. Stogo danga pakeista prabangia varine, įrengta lietaus nutekėjimo sistema ne tik rūmuose, bet ir nuo koplyčios. Restauruotas rūmų fasadas, įrengtos naujos lauko durys. Naujai įrengta ir didžioji dalis vidaus durų, kai kurios jų restauruotos.

Būklė buvo apgailėtina Iki šių dienų rūmai išliko tik dėl sumanymo čia įrengti Dailininkų kūrybos namus. Nuo 1963 m. juose oficialiai įkurtas Palangos gintaro muziejus. Nuo to laiko jie iš esmės nebuvo remontuoti. Tik prieš kelerius metus atliktas kosmetinis rūmų remontas ir kai kurie būtini tvarkymo darbai: pakeisti langai, atnaujinta ekspozicinė įranga, prieš įėjimą į muziejų išlietos vazos.

S TAT Y B A

Tad kokios būklės rūmus rado UAB „Irdaiva“ specialistai, kuriems buvo patikėta kapitalinė pastato rekonstrukcija? „Pastato būklė darbų pradžioje buvo patenkinama. Tačiau kai kuriose stogo, fasado vietose ar rūsyje ji buvo itin bloga: įtrūkęs, drėgmės ar druskų pažeistas tinkas, sienose matyti plyšių, pažeistos stogo medinės konstrukcijos, vietomis stogo danga praleido kritulius ir pan. Natūralu, kad tokios apimties objekte atliekant darbus kilo ir įvairių nenumatytų problemų, kurios buvo greitai sprendžiamos nestabdant darbų“, – prisimena UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys. Anot pašnekovo, rūmų rekonstrukcijai, restauravimui, šio proceso metu naudotoms medžiagoms ir patiems darbams kelti aukšti reikalavimai, suformuluoti dar

Atkūrė istorinį interjerą UAB „Irdaiva“ darbuotojai pastate atliko konstruktyvo stiprinimo, vidaus apdailos darbus, paklojo naują grindų dangą – meninį ąžuolinį parketą, kuris yra toks, koks buvo kadaise, pagal projektą atliko restauracijos darbus, pakeitė inžinerines komunikacijas. Neatpažįstamai perdarytas ir rūsys. Jame įrengta moderni konferencijų salė, tualetai, drabužinė, kabinetai darbuotojams. Po rekonstrukcijos išsiplėtė vidinės erdvės. Pirmame pastato aukšte įrengta nauja aristokratų rūmų menių ekspozicija. Čia, remiantis itin išsamiais originaliais Palangos rūmų projektų techniniais brėžiniais ir piešiniais, rastais Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve, buvo naujai atkurtas istorinis interjeras. Dabar Palangos rūmų lankytojai gali sužinoti, kaip atrodė kadaise čia gyvenusių grafų Tiškevičių namai. Jiems atverta renginių salė, raudonasis, mėlynasis, mažasis ir didysis salonai, grafienės ir jaunojo grafo kabinetai. Antrame aukšte vėl atidarytas Gintaro muziejus, kuriame galima pamatyti apie 6 tūkst. eksponatų, atspindinčių gintaro istoriją Žemės evoliucijos bei kultūros istorijos kontekste. Čia yra ir savo įspūdingu dydžiu, formomis, atspaudais, spalviniais niuansais unikalių gintaro gabalų, archeologinių ir šiuolaikinių gintaro dirbinių bei jų kopijų, viena didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pasaulyje gintaro inkliuzų kolekcijų.

Kambariuose – puošnūs židiniai Rekonstruotuose rūmuose stovi du dailūs ketaus židiniai – tokie patys, kokiuose ugnis ruseno dar tada, kai čia gyveno grafų Tiškevičių šeima. Viename kambaryje židinys buvo išlikęs – jį reikėjo tik restauruoti, o kitą teko atkurti iš naujo. Tai padaryti UAB „Irdaiva“patikėjo bendrovei „KKL engineering“, kuri patiekė vario gaminius židiniui. „KKL engineering“ meistrai yra pagaminę ne vieną meno kūrinį iš metalo, iškeliavusį į privačias kolekcijas svetur.

Atkurtam židiniui prireikė nemažai metalo. Vien rėmui sunaudota 44 kg ketaus, vidaus grotelėms ir stulpeliams prireikė dar apie 20 kg ketaus. Dar apie 47 kg svėrė vidinė konstrukcija su grotelėmis ir pelenų stalčiumi, pagaminta iš juodinto plieno, o apvadams, arkai ir gaubtui panaudotas varis svėrė 52 kilogramus. 

Neišlikusio Gintaro muziejaus židinio išvaizdą, groteles ir vidų architektai atkūrė pagal surastus senus brėžinius ir istorines Tiškevičių rūmų nuotraukas. „KKL engineering“ direktorius Mindaugas Mozūras prisiminė, kad sudėtingiausia buvo atkurti puošniuosius židinio rėmo raštus. Šio darbo ėmėsi dailininkas. Atkurti rėmą ir jį dabinusius vario apvadus labai padėjo tai, kad šios detalės buvo labai panašios į išlikusio židinio, stovinčio kitoje patalpoje.

M. Mozūras pasakojo, kad neišlikęs židinys turėjo būti pagamintas per keturias savaites. Tiesa, iš pradžių buvo pagaminti jo formų modeliai. Stulpeliai ir grotelės buvo atkurti pagal autentiškus brėžinius. Raštas buvo atspaustas nuo išlikusio židinio rėmo. Kad gaminys būtų kuo autentiškesnis, buvo atspaustas ir nuskenuotas lazeriu šį židinį puošęs Tiškevičių šeimos Lelivos herbas. Atspaustas formas skulptorius išliejo iš gipso. Naudojant šias gipsines formas, vėliau jos buvo išlietos iš ketaus.

→

Modernios inžinerijos sistemos Rekonstruotuose rūmuose įrengti modernūs sanitariniai mazgai, pritaikyti tiek lankytojų, tiek muziejaus darbuotojų poreikiams. Be to, pastate naujai įrengta moderni šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema, atnaujintas vandentiekis bei nuotekų sistema, įdiegtos šiuolaikinės elektroninių ryšių, įgarsinimo, apsaugos, signalizacijos, vaizdo stebėjimo ir priešgaisrinė sistemos. Pagalvota apie neįgaliuosius Atsinaujinusiais Palangos rūmais ir Gintaro muziejaus eksponatais gali grožėtis ir neįgalūs žmonės. Jiems ne tik įrengti specialūs įėjimai, lauko liftas neįgaliesiems. Viduje įrengtas ir pagrindinis liftas bei muziejaus darbuotojų reikmėms skirtas kėdžių keltuvas. Žmonėms su negalia pritaikyti ir sanitariniai mazgai, įrengtos specialios vietos neįgaliųjų automobiliams statyti.

S TAT Y B A

Ne mažesnis iššūkis laukė formuojant varinį židinio gaubtą. Tai buvo atliekama senoviniu būdu: plaktuku iškalant sferos formą ir suformuojant sudėtingą voratinklio tipo raštą. Vėliau gaubtas buvo patinuojamas ir dirbtinai sendinamas. Laimė, vienas iš įmonės meistrų jau anksčiau yra daręs panašių elementų, tad su užduotimi susidorojo kuo puikiausiai.

Atkurtas židinys. Darbus (vario patinavimas, židinio surinkimas ir montavimas) atliko Vidmantas Mozūras.

Per rekonstrukciją sutvarkyta ir aplinka aplink Gintaro muziejų: naujai paklota trinkelių danga, sutvarkyta baliustrada ir lauko laiptai. Nebe pirmas istorinis objektas Anot V. Lopinio, kiekvieno kultūros paveldui priskirto objekto sutvarkymas, ypač kai reikia ne tik restauruoti istorinius pastatus, bet ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams: pradedant stogo danga bei konstrukcijomis ir baigiant elektroniniais ryšiais, yra ypatingas. Ne išimtis ir Palangos rūmai. „Šis projektas mūsų įmonei nėra pirmasis prisilietimas prie kultūros paveldo vertybių restauravimo ar atstatymo. Esme dirbę tokiuose objektuose kaip Užutrakio dvaro sodyba, Burbiškio dvaro rūmai, Vytauto Kasiulo muziejus, Tytuvėnų bažnyčia ir pan.“, – vardija pašnekovas. 

„STRUCTUM“ konferencija

Pramoninių pastatų ateitis. Į ką ir kodėl verta investuoti? Asta Geibūnienė

S TAT Y B A

Pastaruoju metu išryškėjo du aktualiausi pramoninių pastatų būklės klausimai. Pirma: taisyklinga jau pastatytų pramoninių pastatų eksploatacija. Antra: pramoninių pastatų rekonstrukciniai procesai, kuriuos diktuoja realybė. Realybė štai tokia: aktyviai veikiančiam pramoniniam objektui, net jei jis ir pastatytas neseniai, greitai prireikia atnaujinimo. O tai, kas jau ir taip sena, neišvengiamai turi būti keičiama moderniu dalyku. Kaipgi tai protingai padaryti, jei verslas linkęs viską skaičiuoti? Verslininkui reikia, kad pastatai būtų pastatyti kokybiškai, greitai ir mažomis sąnaudomis. Tai gali užtikrinti tik pažangios šiuolaikinės statybų technologijos ir racionalus projektavimas. Pramoniniai pastatai turi būti projektuojami, statomi ir eksploatuojami taip, kad atitiktų jiems taikomus reglamentuojančius normatyvinius dokumentus, norminius aktus, taisykles ar rekomendacijas. Jos apima daugybę sričių. Tai ir statyba, ir aplinkosauga, ir higiena, ir sveikata, ir šilumos išsaugojimas, ir gaisrinė sauga. Akivaizdu, kad reikalavimų daug. Rugpjūčio viduryje vykusioje konferencijoje išgirdome ne vieną pasiūlymą, kaip juos įgyvendinti. Energinis auditas tapo privalomas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius Gintaras Vilda konferencijoje kalbėjo apie energinį efektyvumą ir tai, su kokiais šios srities dalykais susidurs pramonės įmonės. Jis priminė, kad Energijos vartojimo efektyvumo (EVE) direktyva 2012/27/ES yra nustačiusi privalomus tikslus Lietuvai. Pagal direktyvos nuostatas, valstybės narės patvirtino orientacinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus 2020 m. Direktyva taip pat nustatomos teisiškai privalomos taisyklės galutiniams

PARTNERIAI

vartotojams ir energijos tiekėjams. Lietuvos patvirtintieji tikslai numato, kad kasmet reikia atnaujinti 3 % valstybei priklausančių pastatų ploto, iki 2020 m. reikia sutaupyti 11,674 TWh galutinės energijos, o didelės įmonės iki 2015 m. gruodžio 5 d. turi atlikti energijos vartojimo auditą. G. Vilda pabrėžė, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva vėluoja šiuos tikslus įgyvendinti. Taip yra dėl to, kad Lietuvos pramonės įmonių, siekiančių didinti energijos vartojimo efektyvumą ir norinčių investuoti į įrangą bei tinkamų technologinių sprendimų pritaikymą gamybos procesuose, prieiga prie finansinių šaltinių yra ribota. LR Vyriausybė šiuo metu ieško būdų, kaip palengvinti pramonės įmonių naštą, atsirandančią įgyvendinant EVE direktyvos reikalavimus. LR ūkio ministerijoje konstruojamos ES paramos priemonės, kurios būtų įgyvendinamos finansinės inžinerijos arba negrąžinamų subsidijų forma. Pranešėjas pabrėžė, kad įmonėms, kurios įsigis energiškai efektyvesnių įrenginių, bus kompensuojama dalis paskolų palūkanų arba (ir) suteikiamos subsidijos. Taip pagal Europos Sąjungos fondų priemonę „Auditas pramonei LT“ pramonės įmonės skatinamos investuoti į energijos vartojimo auditą, padėsiantį nustatyti įmonėje vartojamos energijos intensyvumą bei energijos vartojimo mažinimo galimybes, taip pat parinkti atitinkamas

Konferencijos radijas

Stasys Malinauskas, UAB „Sanistal“ HVAC grupės vadovas, „Atsinaujinančios energetikos panaudojimas pramonėje“

Tomas Larssonas, UAB „Mastermann“ Europos regiono vadovas, „HTC Sweden“. „Pramoninės grindys: svarba, pagrindinės problemos, sprendimai“

Paulius Dedelė, UAB „Studija PS“ architektas ir direktorius. „BREEAM pastato poveikio aplinkai vertinimo įtaka statomos UAB „August ir ko“ gamyklos architektūrai“

Šarūnas Skuodis, VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro Gruntų fizinių ir mechaninių savybių laboratorijos vedėjas. „Gruntų mechaninių savybių vertinimas projektuojant pagrindus ir pamatus“

Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius. „Energinis efektyvumas: kas laukia pramonės įmonių?“

S TAT Y B A

Darius Klevečka, UAB „Aeroc“, projektų ir pardavimų vadovas. „Akytojo betono sienų plokštės – gamybinių pastatų sienų ir ugniasienių statybai“

priemones energijos vartojimo efektyvumui didinti. Parama įmonėms bus teikiama ir pagal priemones: Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT, RES pramonei LT +, Kogeneracija pramonei LT+. Sujungus šių valstybės priemonių ir ES paramos teikiamas investicijomis į energinį efektyvumą didinančių priemonių įsigijimą, mažės įmonių veiklos sąnaudos ir didės jų konkurencingumas pasaulio rinkose. Tikimasi, kad šios priemonės leis dar labiau padidinti įmonių, eksportuojančių savo produkciją, skaičių. Atsinaujinančioji energetika pramonėje Apie naująsias Europos Sąjungos ErP (angl. Energy-Related Products Directive) direktyvos, apibrėžiančios tvaraus projektavimo reikalavimus energiją vartojantiems gaminiams, nuostatas, įsigaliosiančias jau nuo 2015 m. rugsėjo 26 d., išsamiai papasakojo UAB „Sanistal“ šildymo produktų grupės vadovas Lietuvoje Stasys Malinauskas.

Pagal naujus reikalavimus nebebus galima naudoti neefektyvių nekondensacinių šildymo sistemų. O norint protingai žvelgti į ateitį kondensacines šildymo sistemas jau dabar reikėtų derinti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip saulės šildymo sistema. → Neringos Galinytės nuotraukos

Vyriausybė ieško būdų, kaip palengvinti pramonės įmonių, grąžinančių finansų įstaigoms paskolas ar vykdančių finansinės nuomos (lizingo) sutarties nustatytus įsipareigojimus, finansinę naštą, taip didinant pramonės įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant energijos vartojimo intensyvumą. Naujieji reikalavimai nustato, kad nebebus galima naudoti neefektyvių nekondensacinių šildymo sistemų. O norint protingai žvelgti į ateitį, kondensacines šildymo sistemas jau dabar reikėtų derinti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip saulės šildymo sistema. Pranešėjas įvardijo ir pagrindines veikiančių pramoninių pastatų problemas: perteklinė šiluma, drėgmė, teršalai, dūmai ir kt. Tai – šalutiniai gamybos padariniai, kuriais dažnai atsikratoma prarandant daug brangios energijos. S. Malinauskas pateikė ir kelis praktinius pavyzdžius, kaip įmanoma to išvengti, panaudojant vėdinimo sistemas, šilumos siurblius ir saulės energijos sistemas. Sprendimai grindims ir sienoms Betonas nuo seno yra nepakeičiama pramoninių grindų gamybos medžiaga, tačiau betono funkcinės ar estetinės savybės ne visada tenkina užsakovus. Betono

šlifavimo specialistai „HTC“ konferencijoje pristatė alternatyvų sprendimą – poliruotas betono grindis „HTC SuperfloorTM“. Pristatymą konferencijoje perskaitęs „HTC Sweden“ atstovas Tomas Larssonas tikino, kad natūralios betono grindys – puikus ir pasiteisinęs sprendimas, tačiau susiduriama ir su kai kuriomis tokių grindų eksploatacijos problemomis. Švedų bendrovė „HTC“, dar 1996 m. patobulinusi betoninių grindų poliravimo sistemą, siūlo pilką ir purviną betoną paversti spindinčiomis, unikalaus piešinio, ypač lengvai valomomis, patvariomis ir ekologiškomis grindimis, tinkamomis tiek gyvenamosioms, tiek viešosioms ir pramoninėms patalpoms. UAB „Aeroc“ projektų ir pardavimų vadovas Darius Klevečka pristatė pranešimą tema „Akytojo betono sienų

plokštės – gamybinių pastatų sienų ir ugniasienių statybai“. „Aeroc“ sienų plokštės priskiriamos armuotiesiems gaminiams, iš kurių statomos nelaikančiosios išorinių ir vidinių sienų konstrukcijos, jos labai atsparios ugniai, nesunkios, lengvai montuojamos, turi labai gerus energinio efektyvumo rodiklius. Aplinką tausojančiais sprendiniais išsiskiriantis gamybinis pastatas Konferencijoje buvo aptarti ir jau atlikti darbai. UAB „Studija PS“ architektas ir direktorius Paulius Dedelė pasidalijo mintimis, kokia yra BREEAM pastato poveikio aplinkai vertinimo įtaka statomos UAB „August ir ko“ nuotekų valymo įrenginių gamyklos architektūrai. Šis projektas iš kitų Lietuvoje statomų gamybinių pastatų išsiskiria unikaliais, aplinką tausojančiais sprendiniais. Jame atliktas BREEAM pastato ir sklypo vertinimas; pastatas šildomas atsinaujinančia geotermine energija – šilumos siurbliais; jis suprojektuotas naudojant ypač sandarias „Ruukki“ daugiasluoksnes plokštes; šio pastato energinio naudingumo klasė – A+; sumontuota moderni inžinerinių sistemų valdymo sistema: solenoidiniai vožtuvai, nuotėkio aptikimo sistema, šviesos ir būvio jutikliai, numatytas antrinis lietaus vandens panaudojimas, suprojektuota elektromobilio įkrovimo vieta (naudojanti tik atsinaujinančią energiją); numatytas atliekų rūšiavimas; projektuota statinio informacinio modeliavimo (BIM) programa, leidžiančia sukurti trimatį statinio modelį.

Tinkamas gruntas VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro Gruntų fizinių ir mechaninių savybių laboratorijos vedėjas Šarūnas Skuodis konferencijos klausytojams išsamiai išaiškino, kaip reikia įvertinti gruntų mechanines savybes prieš projektuojant pastato pagrindus ir pamatus, kokia teisingo vertinimo reikšmė ir kokie galimi klaidų padariniai. Pranešėjas pabrėžė projektuotojų ir geologų bendro darbo svarbą. 

S TAT Y B A

Bendrosios filtravimo sistemos užtikrina švarų orą darbe

Užduotis Visos Lietuvoje, Europos Sąjungos narėje, veiklą vykdančios bendrovės privalo užtikrinti, kad suvirinimo dūmų koncentracija ore neviršytų leistinos 5 mg/m3 ribos. Prieš įrengiant suvirinimo dūmų ištraukimo sistemas, kietųjų dalelių koncentracijos lygis inžinerinės pramonės bendrovės „Arginta Engineering“ cechuose būdavo apie 5–7 mg/m3. Atsižvelgdama į tai, kad ateityje šie reikalavimai bus dar griežtesni, o kai kuriose ES šalyse jie jau yra sugriežtinti, 2012 m. bendrovė užsibrėžė ambicingą tikslą – kietųjų dalelių koncentracija neturi viršyti 3,5 mg/m3. Sprendimas Inžinerinį sprendimą – ištraukimo sistemas suprojektavo profesionalių įrankių ir įrangos tinklas „Stokker“. Kaip papasakojo „Stokker“ Vilniaus regiono vadovas Darius Utka, ištraukimo sistemos buvo reikalingos dviejuose cechuose. „Arginta Engineering“ pageidavo, kad šį ambicingą siekį padėtų įgyvendinti mūsų siūlomi pasaulinės rinkos lyderio dūmų bei dulkių ištraukimo ir filtravimo srityse – Keli faktai apie sistemą Bendrosios vėdinimo ir filtravimo sistemos „Push-Pull“:

    

dvi lygiagrečios „Push-Pull“ sistemos; du filtravimo įrenginiai MDB-16, „MultiDust Bank“; du ventiliatoriai SIF-1500; du sistemų valdymo skydeliai (angl. SCP); dydis (dalis didesniojo cecho) – 42 x 18 m.

Sistemos „Diluter“:

    

trys filtravimo įrenginiai „Diluter“; trys ventiliatoriai SIF; trys sistemų valdymo skydeliai; cecho dydis – 45 x 18 m; įrengimo data – 2013 m.

„Plymovent“ gaminiai, – sakė jis. – Kiekvienas cechas buvo išanalizuotas atskirai, siekiant užtikrinti optimalų dūmų ištraukimą, t. y. pasiekti pageidaujamą rezultatą. Abiejuose cechuose reikėjo lankstaus sprendimo, nes juose gaminami stambūs metalo dirbiniai ir vykdomi įvairūs procesai: suvirinimas, pjaustymas, mašininis apdirbimas ir šlifavimas. „Stokker“ sumontavo bendrąsias vėdinimo ir filtravimo sistemas, kurios buvo specialiai suprojektuotos taip, kad koncentracija neviršytų nustatytų ribų. Viename ceche buvo įrengtos trys sistemos „Diluter“, o kitame – dvi lygiagrečios sistemos „Push-Pull“. „Stokker“ vietoje įrengė sistemas ir įvykdė visus iškeltus reikalavimus.“

S TAT Y B A STATY

Gamyboje atliekama daug procesų, kurių metu vien asmens saugos priemonių darbuotojams apsaugoti nebepakanka. pramonės įmonės turi investuoti į pažangias sistemas, kad užtikrintų švarią, sveiką ir saugią darbo aplinką.

Atsiliepimas „Oro srautų cirkuliacija mūsų suvirinimo cechuose yra gana sudėtinga. Reikėjo specialiai mūsų poreikiams pritaikytos ir kruopščiai konfigūruotos sistemos. Kadangi turėjome nemalonios patirties su kitu garsiu dūmų ištraukimo sistemų gamintoju, šį kartą kreipėmės į „Stokker“, kuris sumontavo „Plymovent“ sistemas, nes gamintojas, kurio sistemą buvome užsakę anksčiau, tiesiog nesugebėjo išpildyti mūsų reikalavimų: kietųjų dalelių koncentracijos ore nepavyko sumažinti iki nustatytos ribos. Taigi iš pradžių gana skeptiškai laukėme ir „Plymovent“ rezultatų. Buvome maloniai nustebinti, kai atlikę bandymus sužinojome, jog kietųjų dalelių koncentracija ore didesniajame ceche sumažėjo iki 1,8 mg/m3, o mažesniajame iki 2,7 mg/m3. Tai tikrai neviršija Lietuvos įstatymų numatytos 5 mg/m3 ribos! – teigė „Arginta Engineering“ vadovas Gintautas Kvietkauskas. – Oras dabar ceche švarus.“ 

Paskirtis:

    

rankinis suvirinimas; šlifavimas; pjaustymas lazeriu; dengimas; mašininis apdirbimas.

www.stokker.lt www.plymovent.com

S TAT Y B A STATY

Technikos priežiūros tarnyba: nuo sertifikavimo iki laboratorinių tyrimų

Giedrė Balčiūtė

Įvairiuose pramonės objektuose – naftos perdirbimo ir chemijos, energetikos, jūrų uosto, statybos, transporto ir kitose įmonėse – yra nemažai potencialiai pavojingų įrenginių, kuriuos netinkamai naudojant gresia pavojus aplinkai, žmonių sveikatai ir net gyvybei. Tokių įrenginių techninę būklę tikrina Technikos priežiūros tarnyba, kurios laboratorijoje atliekami įvairūs bandymai. Tikrino ir dujų terminalą Potencialiai pavojingi įrenginiai Lietuvoje prižiūrimi jau daugiau kaip 80 metų. Seniau jų priežiūra rūpinosi buvusi Technikos inspekcija, įsteigta dar 1924 metais. Dabar šį darbą tęsia Technikos priežiūros tarnyba (toliau – tarnyba), kurioje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai ekspertai ne tik tikrina techninę būklę, bet ir užsiima specialiųjų statybos darbų technine priežiūra. Tarnybos specialistai specialiųjų statybos darbų techninę priežiūrą atliko ne viename valstybinės svarbos objekte, tarp jų Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale, dujotiekyje Klaipėda–Jurbarkas, daugelio miestų katilinėse. Tarnybos specialistai nuolat gilina žinias stažuotėse įvairiose Europos Sąjungos šalyse ir gali atlikti ypatingų statinių, pavyzdžiui, įvairių pramonės objektų, katilinių, specialiųjų statybos darbų techninę priežiūrą.

Atlieka net ardomuosius bandymus Tarnyba turi ir naujausia įranga aprūpintą bandymų ir tyrimų laboratoriją. Joje galima atlikti ne tik neardomuosius, bet ir ardomuosius metalinių konstrukcijų bei metalo ir suvirintų bei lituotų jungčių bandymus. Nors neardomieji (radiografiniai, ultragarsiniai, magnetinių dalelių, skverbiklių) bandymai atliekami ir kitose laboratorijose, ardomieji (tempimo, lenkimo, smūginio tąsumo) bandymai vykdomi tik tarnybos laboratorijoje. Joje atliekami ir metalinių konstrukcijų bei metalo ir suvirintų bei lituotų jungčių kietumo bandymai, makroskopiniai ir mikroskopiniai tyrimai, apžiūrimoji kontrolė, matuojamas metalo storis bei optinės emisijos analize nustatoma metalų elementinė sudėtis.

galimybė bandymų ir tyrimų laboratorijoje atlikti išsamius tyrimus ne kartą padėjo laiku pastebėti rimtus trūkumus ir išsiaiškinti galimas jų priežastis. pavyzdžiui, pasitaikė, kad tiesiai prie laikančiųjų plieninių konstrukcijų tvirtinant stogo dangą buvo pažeisti metaliniai profiliai. laiku neaptikus šio pažeidimo, per įbrėžius pradėtų kauptis vanduo, kuris žiemą užšaldamas neigiamai paveiktų plieninę konstrukciją.

broko prieŽastys pasidomėjus, kokių trūkumų, padarytų statant pramoninės paskirties objektus, dažniausiai pastebi techniniai prižiūrėtojai, n. mikalauskas pirmiausia pamini neišsamiai parengtus techninius ir darbo projektus. „nepakankamai išsamiai parengus projektus, statybos darbai vykdomi, kaip išeina. Būna, kad projekte nurodoma vienaip, o statoma kitaip, paskui pagal tai bandoma paruošti dokumentus. todėl vėliau kyla įvairiausių problemų“, – teigia pašnekovas.

sertifikuoja suVirinimo proCesus ir pLienines konstrukCijas siekiant užtikrinti statybų kokybę, ne mažiau svarbūs įvairūs procesai bei statybos produktai. remiantis statybos techniniame reglamente nurodytais techniniais reikalavimais, įmonės, projektuojančios ir atliekančios plieninių ir aliumininių konstrukcijų darbus, privalo turėti atitinkamus sertifikatus. tačiau, technikos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojo nerijaus mikalausko teigimu, dauguma lietuvos įmonių tų privalomų sertifikatų, įrodančių, kad jų plieninės konstrukcijos projektuojamos bei gaminamos pagal atitinkamus europos sąjungos standartus, neturi. o juk tai palengvintų šių darbų kontrolę, nes sertifikuota įmonė privalo laikytis papildomų įsipareigojimų, keliamų suvirinimo darbams bei juos atliekančiam personalui. tarnyba, atsižvelgdama į klientų poreikius, išplėtė veiklos sritį ir nuo 2014 m. atlieka statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą, vadovaudamasi europos parlamento ir tarybos reglamentu (es) nr. 305/2011 ir standartu lst en 1090-1:2009+a1:2011. statybinių metalų produktų eksploatacinių savybių pastovumas vertinamas pagal sistemą 2+ (gamyklos gamybos kontrolės sertifikavimas).

n. mikalauskas mano, kad kur kas mažiau problemų kiltų, jeigu visi statybos rangovai atsakingai žiūrėtų į savo darbą. atsakingų rangovų tikrai yra, bet kai kuriuos reikia labai kontroliuoti. neretai statant objektus parenkamos ir nekokybiškos medžiagos, pavyzdžiui, naudojamas netinkamos klasės betonas – vietoj vandeniui atsparaus dirbama su vandeniui neatspariu. kad nebūtų broko, svarbus ir techninio prižiūrėtojo atsakingumas bei gebėjimas išreikalauti, kad objektas būtų pastatytas kokybiškai, net jeigu užsakovas spaudžia darbus padaryti greičiau. žinoma, rangovams svarbu įsisąmoninti, kad techninis prižiūrėtojas yra ne prievaizdas, ieškantis trūkumų, o žmogus, kurio tikslas – patarti ir padėti darbus atlikti kuo kokybiškiau.

s tat y B a

technikos priežiūros tarnybos direktorius algirdas mizaras pabrėžia, kad statybos darbai kartais vykdomi apskritai nesilaikant techninio ar darbo projekto: „statybininkai neretai nori padaryti greitai, todėl dirba ne tik pagal projektą, bet ir iš inercijos, pagal senąją tvarką – taip, kaip mokėjo ir vykdė darbus nuo seno. Bet tam ir yra techninis prižiūrėtojas, kad jis prižiūrėtų, ar darbai atitinka šiuolaikinius europos reikalavimus, kad jų būtų laikomasi ir objektas būtų pastatytas tvarkingas, geras bei tinkamas naudoti.“

kokybė tik gerėja nors lietuvoje vis pasigirsta kalbų apie prastą statybos darbų kokybę, technikos priežiūros tarnybos direktorius nelinkęs jos nuvertinti. „lietuvoje tikrai nėra blogiau negu visame pasaulyje. visose šalyse visko nutinka: ir kranai nuvirsta, ir statiniai griūva, dėl to žūsta žmonės. manau, kad visi statybininkai iš dalies stengiasi padaryti gerą produktą. dalyvaudami valstybinėse komisijose matome, kad statybų kokybė tik gerėja. žinoma, pasitaiko ir neapskaičiuotų ar iki galo neišspręstų projektinių dalykų, kurie išryškėja per ilgesnį laiką, bet toks yra gyvenimas“, – sako a. mizaras. 

tarnyba taip pat sertifikuoja suvirinimo procesus, vadovaudamasi tarptautiniu standartu lst en iso 3834. statybos ar gamybos įmonei sertifikavus suvirinimo procesus pagal minėtą standartą, smarkiai pagerėja atliekamų suvirinimo darbų kokybė.

S TAT Y B A STATY

Efektyvūs hidraulinių sistemų valdymo sprendimai Šildymo ir vėdinimo sistemų ekspertai pateikia šokiruojančius faktus: beveik pusė pastatų energijos naudojama neefektyviai. Pagrindinė priežastis – neefektyvi jų veikla. Yra daug būdų padidinti pastato efektyvumą, bet daugiausia galima sutaupyti patobulinant šildymo, vėdinimo ir oro vėsinimo sistemas. Optimizuojant pastato inžinerines sistemas, galima pagerinti komfortą patalpose, bendras energijos sąnaudas sumažinant 30 % ir daugiau. Patirtimi šioje srityje dalijasi bendrovės „IMI Hydronic Engineering“ direktorius Mindaugas Pasilauskas. Pašnekovo teigimu, norint, kad energijos kiekis tinkamai pasiskirstytų visose pastato dalyse, pirmiausia reikia labai tiksliai sureguliuoti hidraulinę sistemą. „IMI Hydronic Engineering“ hidraulinių sistemų valdymo sprendimai pritaikomi plačiai, t. y. visur, kur vyksta šildymo, šaldymo procesai. Įmonė siūlo itin didelį ir novatorišką hidraulinės

sistemos derinimo produktų asortimentą šildymo ir vėsinimo sistemoms bei itin gilias praktines žinias. Suprasdami, kaip visos sistemos dalys sąveikauja tarpusavyje ir lemia visos sistemos efektyvumą, „IMI Hydronic Engineering“ specialistai priėmė naujų sprendimų ir sukūrė grupę produktų, kuriais galima užtikrinti didžiausią energijos taupymą.

„Vienas būdų sutaupyti energiją yra tinkama temperatūra, – sako M. Pasilauskas. – Kai kalbame apie energijos efektyvumą, netgi nedideli patalpos temperatūros pokyčiai gali turėti didelę įtaką energijos sąnaudoms. Jeigu šildymo sistemoje temperatūra per aukšta bent 1 °C, energijos sunaudojimas gali padidėti nuo 6 iki 11 %. O jei vėsinimo sistemoje temperatūra mažesnė bent 1 ºC, energijos sunaudojimas gali padidėti nuo 12 iki 18 %. Įvairūs „IMI Hydronic Engineering“ termostatiniai reguliatoriai ir vožtuvai leidžia tiksliai palaikyti reikiamo lygio temperatūrą ir sumažinti energijos sąnaudas daugiau kaip 20 %.“

Siekiant užtikrinti tikslesnę temperatūros kontrolę šaldymo sandėlyje, kuriame brandinami sūriai, TA balansiniai vožtuvai buvo sumontuoti prancūzų bendrovės „Bongrain“ antrinėje įmonėje Vengrijoje. Pasak įmonės projektų vadovo Peterio Hoffmano, pieninė patyrė problemų, siekdama palaikyti tinkamą temperatūrą šaldymo sandėlyje, kuriame sūriai buvo brandinami 6–7 savaites. Pieninėje yra 25 šaldymo sandėliai, kiekvieno jų plotas yra 100 m2, o aukštis – 6 metrai. Anksčiau naudota rankiniu būdu valdoma šaldymo sistema, kurioje buvo naudojamas amoniakas. Dabar ją pakeitė automatinė sistema su aplinką tausojančiu šaldymo skysčiu. P. Hoffmanas teigia, kad ankstesnėje sistemoje temperatūra galėjo reikšmingai pakilti: „Ideali mūsų produktų laikymo temperatūra yra apie 5 °C. Ji neturi būti žemesnė ar aukštesnė daugiau nei vienu laipsniu. Anksčiau kai kuriuose šaldymo sandėliuose ji galėdavo pakilti net iki 16 °C! Jeigu temperatūros svyravimai labai dideli, sūris nesubręsta ir nepalaikoma tinkama jo kokybė. Bet šiuo metu dėl TA sistemos svyravimai neviršija ± 0,3 °C.“ Pati svarbiausia vyno gamybos dalis yra fermentacija. Per aukšta temperatūra – ir vynuogių misa tampa actu, per žema – ir procesas sustoja. Vienam didžiausių Vengrijos vyno gamintojų dėl to jau nebereikia rūpintis. Dabar bendrovėje „Varga“ įrengta nauja proceso kontrolės sistema su TA balansiniais vožtuvais, naudojama kartu su

stebėsenos sistema. Investicijos užtikrino visišką srauto ir temperatūros kontrolę fermentacijos procese: vynas tapo geresnio skonio ir aukštesnės kokybės, be to, atsirado naujų eksporto rinkų. Sumontavusi TA balansinius vožtuvus, alaus kokybę labai pagerino ir didžiausia Vengrijos alaus darykla. Budapešte įsikūrusios įmonės „Dreher“ techninis direktorius Gaboras Trafnekas pasakoja: „Naujoje proceso kontrolės sistemoje pasirinkome „IMI Hydronic Engineering“ siūlomus sprendimus, atlikome išsamius gamybos bandymus ir gavome labai gerus rezultatus. Pagerėjo alaus skonis ir grynumas, o kokybės problemos, kurių procese kildavo anksčiau, sumažėjo dėl geresnės srauto kontrolės, o tai lėmė tolygesnį aušinimą. Anksčiau „Dreher“ turėjo problemų dėl kintančios temperatūros įvairiuose rezervuarų skyriuose – nuo 3 °C šilumos dugne iki 0 °C viršuje. Taigi nebuvo įmanoma užtikrinti svarbiausios fermentacijos proceso dalies, būtent tos, kai reikėjo palaikyti tiksliai tokią pačią aušinimo temperatūrą visuose rezervuarų skyriuose, kad būtų gauta aukščiausia kokybė ir grynumas.“ 

S TAT Y B A STATY

Patvirtinti pranašumai „Dabar plačiai kalbama apie renovuojamų gyvenamųjų pastatų energinį efektyvumą, sistemų suderinimą juose ir pan., tačiau tokius optimizavimo procesus sėkmingai galima pritaikyti ir kitur. Tai įrodo užsienio pramonės įmonių, kuriose buvo įrengtos bendrovės „IMI Hydronic Engineering“ kontroliuojamos hidraulinės sistemos, pavyzdžiai“, – tvirtina „IMI Hydronic Engineering“ vadovas.

SKAITMENINĖ GAMYBA IR SKAITMENINĖ STATYBA: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI DR. VLADIMIR POPOV (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) DR. ARŪNAS URBŠYS (UAB „IN RE“)

S TAT Y B A

Skaitmeninės statybos sąvoka PAMAŽU ĮSIGALI Lietuvos statybų rinkoje. Ypač didelį efektą skaitmeniniai modeliai duoda ten, kur naudojimas yra susijęs su gamyba, nešančia pajamas, bet priklausančia nuo sąnaudų ir investicijų, kurias reikia efektyviai valdyti, siekiant atpiginti produkciją ar padidinti gamybos apimtis. Kalbant apie pramoninius ir energetinius objektus, atsiranda nauja sąvoka „skaitmeninė gamyba“ arba „skaitmeninė gamykla“ (angl. DIgital Plant). pRAMONINIŲ OBJEKTŲ projektavimo specifika Jau nebereikia įrodinėti, kad statinių informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modeling, BIM) ne tik leidžia tinkamai koordinuoti daugelio projektavimo disciplinų sąveiką ir atskirų projekto komandų bendradarbiavimą, bet ir padeda virtualiai suplanuoti statybos procesą, tinkamai organizuoti tiekimą, išvengti prastovų, montavimo klaidų, greičiau priduoti objektą. Skaitmeninis statinių modelis taip pat gali prisidėti prie efektyvesnės objekto eksploatacijos: organizuoti priežiūrą, planuoti remonto darbus, valdyti turtą. Tačiau pramonės įmonių automatizuoto projektavimo sistemos tebėra labai specifinė projektuoti ir valdyti skirtos programinės įrangos sritis. Projektuojant energetinį kompleksą ar gamyklą, keliamas daugialypis uždavinys – sukurti technologinių procesų ir materialiosios dalies (vamzdynų, įrenginių, valdymo ir maitinimo bei aprūpinimo sistemų, taip pat statybinių konstrukcijų ir pastatų) kompleksinį projektą, pagal kurį būtu galima ne tik sukomplektuoti reikiamus komponentus, organizuoti statybą, sumontuoti konstrukcijas ir įrangą, inžinerinio aprūpinimo sistemas bei pradėti gamybą, bet ir toliau vykdyti veikiančios įmonės valdymo ir technologinių procesų priežiūros, dokumentų archyvo centralizuoto saugojimo ir tvarkymo, eksploatacinių apžiūrų ir remonto, rekonstrukcijos ar modernizacijos, o prireikus ir likvidavimo ar išmontavimo darbus. kAI baigiasi skaitmeninė statyba ir prasideda skaitmeninė gamyba Skaitmeninės statybos metodai leidžia parinkti teisingus techninius sprendimus, siekiant optimalaus projekto rezultato, užtikrinti projekto ir statybos proceso

sąsajas, padidinti visų projekto dalyvių darbo našumą, efektyvų bendravimą. Šiuo aspektu skaitmeninės statybos ir skaitmeninės gamybos metodai bei principai turi daug bendrų bruožų. Skirtumai atsiranda dėl to, kad tradiciškai skaitmeninėje statyboje (BIM) buvo pabrėžiama trimačio (3D) grafinio modelio reikšmė, kuriuo naudojantis išleidžiama standartinė statybinio projekto dokumentacija: brėžiniai, žiniaraščiai ir techninės specifikacijos. Ir tik dabar informacinio duomenų modelio vertė pradedama suvokti plačiau. Skaitmeninėje gamykloje, atvirkščiai, pirmenybė visuomet buvo teikiama būtent informaciniam duomenų modeliui ir jo valdymui, pabrėžiant informacijos tęstinumą visose objekto gyvavimo ciklo stadijose, o grafinis modelis atlikdavo komponavimo ir koordinavimo vaidmenį projektuojant, kaip vaizdinė priemonė technologinei informacijai pateikti, atpažinti ir ieškoti naudojimo bei priežiūros fazėje (1 pav.).

1 PAV. TRIMATIS Gamyklos grafinis informacinis MODELis, karbamido cechas, AB „ACHEMA“.

Pramonės įmonių inžinerinės informacijos valdymo sistemos leidžia sujungti modelius, dokumentus ir technologinius procesus į visumą, kad eksploatuojant būtų galima efektyviau valdyti turtą ir jo priklausinius. Be to, trimatis gamyklos modelis gali būti susiejimas su realiojo laiko priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA), saugumo užtikrinimo (HSE), apskaitos bei išteklių valdymo (ERP), turto ir jo priklausinių valdymo (AM/FM) sistemomis (2 pav.).

2 PAV. Procesų ir įrangos diagrama, susieta su realIOJO laiko SCADA duomenimis.

Pavyzdžiui, integruotoje inžinerinės informacijos valdymo sistemoje vartotojas ieško siurblio Nr. P-1409. Jis gali rasti šį siurblį dvimatėse (2D) procesų ir įrangos (P&ID) diagramose, iš čia pereiti prie jo pozicijos atvaizdavimo trimačiame gamyklos modelyje, per dokumentų sąsajas atverti montažinius brėžinius ir kitą su įrenginiu susijusią techninę dokumentaciją, suplanuoti priežiūros grafike eilinę siurblio apžiūrą ir remontą. Žyma apie apžiūrą arba remontą bus užfiksuota P&ID diagramose, užpildyta apklausos lapuose ir atvaizduota sutartiniu ženklu trimačiame modelyje. Tai leidžia operatoriui kontroliuoti ir technologinį procesą, ir objekto fizinę būklę. Šios priemonės idealiai tinka eksploatuojančioms organizacijoms, nes peržiūrint galima pateikti užklausas ir gauti duomenų bazėje turimą informaciją apie kiekvieną objektą, tikrinti paleidimo ir derinimo, remonto, rekonstrukcijos, išmontavimo procesus. Modelio duomenys tampa prieinami visiems gamybos proceso dalyviams, todėl gerokai padidėja turimos informacijos vertė ir jos naudojimo efektyvumas (3 pav.).

Sumodeliuoti ar nuskenuoti? Idealu, jei statybos rangovas užako projektuotojams trimatį gamyklos projektą kartu su visa atributinės bei technologinės informacijos duomenų baze ir gali perduoti šią žinių bazę pramoninio objekto valdytojui naudoti. Tačiau praktiškai visi šiuo metu eksploatuojami pramoniniai ir energetiniai objektai buvo perduoti į gamybą prieš skaitmeninės statybos erą be jokios duomenų bazės, juolab be trimačių objekto modelių, turinčių reikiamas sąsajas. Projektinė ir išpildomoji dokumentacija dažniausiai buvo perduodama popieriniais brėžiniais, schemomis, aiškinamaisiais raštais ir techninėmis specifikacijomis. Idealiu atveju tokia dvimatė ir tekstinė dokumentacija galėjo būti gauta CAD failų ir skaitmeninių dokumentų pavidalu. Ar, norint diegti efektyvias pramoninių objektų eksploatavimo sistemas, reikia suprojektuoti objektą iš naujo, atkuriant trimatį modelį su susijusia informacija? Toks skaitmeninės gamyklos atkūrimo būdas galimas, tačiau jam gali prireikti daug laiko ir sąnaudų. Tai visai nėra būtina, nes, kaip minėta, trimatis modelis nėra esminė informacija, reikalinga efektyviai pramoninio objekto eksploatacijai. Technologinius elementus rasti ir peržiūrėti erdvėje galima ir naudojant šiuolaikines skenavimo technologijas. Gamyklos, katilinės, elektrinės ar kito energetinio komplekso erdvę galima inventorizuoti trimačio lazerinio skenavimo priemonėmis, gaunant taškų debesį, o popieriniuose brėžiniuose ir ataskaitose pateiktus duomenis atpažinti taikant jau seniai žinomas optinio ženklų atpažinimo (angl. Optical Character Recognition, OCR) priemones. CAD failų ir skaitmeninių dokumentų versijų turinys moderniose gamybos inžinerinės informacijos valdymo sistemose yra indeksuojamas automatiškai. Taigi pramoninio objekto informaciją galima santykinai nebrangiai ir per gana trumpą laiką skaitmeninti net iš esamos lauko situacijos ir popierinės dokumentacijos.

S TAT Y B A

Kaip skaitmeninė gamykla padeda efektyviau organizuoti gamybą Gamybinių įmonių ūkyje egzistuoja daugybė komponentų, nebūdingų įprastų civilinių pastatų ir statinių administravimui. Tai technologinio proceso objektai: įrenginiai, vamzdynai, automatikos ir elektros bei kiti inžineriniai tinklai, proceso komponentai.

→

3 pav. EKSPLOATACINIS PORTALAS, SUSIEJANTIS TRIMATĮ MODELĮ SU APSKAITOS IR IŠTEKLIŲ VALDYMO SISTEMOMIS.

4 pav.

S TAT Y B A

SKAITMENINĖs GAMYKLos MODELIS, SUSIEJANTIS TRIMAČIO skenavimo duomenis, automatizuoto schemų atpažinimo technologiją ir integruoto dokumentų valdymo principus.

Skenuota informacija automatiškai susiejama tarpusavyje pagal atpažintas žymes (angl. tag). Taip pasiekiama, kad duomenų bazėje registruotas kiekvienas technologinis elementas (siurblys, sklendė, talpykla, vamzdyno linija ir t. t.) įgytų sąsajas su gamintojo specifikacija, valdymo, bandymo ar saugumo procedūrų instrukcijomis, elemento simboliais brėžiniuose, schemose. Trimačiame taškų debesyje visi technologiniai elementai atpažįstami vizualiai ir vaizde įvedamas žymeklis su tuo pačiu elemento kodu, kurio jis yra registruotas duomenų bazėje (4 pav.). Taip užbaigiama spartaus skaitmeninės gamyklos sukūrimo grandinė ir toks virtualus pramoninis objektas yra paruoštas efektyviai eksploatuoti. informacinio modelio nauda kaupiasi per visą gamyklos gyvavimo ciklą Pasaulinė praktika rodo, kad skaitmeninis gamyklos modelis padeda sumažinti kapitalines statybos išlaidas, anksčiau priduoti objektą ir pradėti gamybą. Statybų in-

dustrijos instituto (Construction Industry Institute, JAV) tyrimų duomenimis, pramoninio objekto skaitmeninio modelio sudarymas leidžia apie 20 % sumažinti projektavimo išlaidas, iki 39 % padidinti statybos ir montavimo tempus ir 15 % efektyviau išnaudoti gamybos pajėgumą. Skaitmeninis projektavimas atspindi skaitmeninės statybos technologijų naudą – sumažinti kapitalines objekto statybos ar renovacijos, modernizacijos išlaidas. Spartesni statybos ir montavimo tempai leidžia greičiau pradėti gamybą pramoniniame komplekse, vadinasi, anksčiau patenkinti užsakovo poreikius, pradėti kurti pajamas ir paspartinti investicijų atsiperkamumą (5 pav.). Nors prognozuojamas efektyvumo padidinimas eksploatacijos metu yra santykinai mažesnis, nei galimas pasiekti projektuojant ar statant, būtent šis efektyvumo koeficientas duoda daugiausia naudos, nes objektas bus eksploatuojamas daug metų ir netgi dešimtmečių. Taip nauda auga ir nuolat atsikartoja, efektyvesnis energetinio ar gamybinio komplekso valdymas didina jo pelningumą, leidžia atpiginti produkcijos kainą ar didinti gamybos apimtis, žiūrint, kokie yra keliami tikslai. Skaitmeninės statybos ir skaitmeninės gamybos principai bei metodai yra panašūs, susišaukiantys. Galima sakyti, kad skaitmeninė statyba yra sudedamoji skaitmeninės gamybos dalis, bet skaitmeninėje gamyboje daugiausia dėmesio skiriama pramoninio objekto darniai eksploatacijai, spartesnei investicijų grąžai ir pelningumui didinti. ■

5 pav.

Skaitmeninio modelio reikšmė įvairiose Pramonės objekto gyvavimo ciklo stadijose.

KOMPIUTERINIO PROJEKTAVIMO SISTEMOS IR PASLAUGOS WWW.INRE.LT

S TAT Y B A

ARCHITEKTŪRA I KONSTRUKCIJOS I VANDENTIEKIS IR NUOTEKŲ ŠALINIMAS ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS I ELEKTROTECHNIKA GAISRINĖ SAUGA  1993 m. įsteigtas R. PILKAUSKO STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS.  2004 m. įmonė pertvarkyta į UAB ,,STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS”.  UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ – atestuota įmonė. Jai suteikta teisė atlikti statinio projektavimo darbus, techninę priežiūrą, teikti susijusias konsultacijas.  Statinių kategorijos: ypatingi statiniai.  Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; kiti statiniai. Atestatas Nr. 1727.  Projektavimo darbams atlikti taikomos moderniausios kompiuterinės projektavimo technologijos, padedančios spręsti inžinerinius uždavinius.

 Tarp atliktų darbų: daugiabutis Klaipėdos g. Panevėžyje, RIMI, MAXIMA Panevėžyje ir Elektrėnuose, IKI-ROŽYNAS Panevėžyje, IKI Vaivadų k. ir Rokiškyje, ADAX ir „Hjellegjerde Baltija“ gamyklos Panevėžyje, poilsio namai Palangoje, terminalas Šilagalio kaime Panevėžio r., grūdų elevatoriai Joniškyje, Pasvalyje, Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Šeduvoje.  Didžiausias suprojektuotas objektas UAB „Orion Global PET“ gamykla Klaipėdoje.  Galime pasiūlyti įvairius projektinius sprendimus gyvenamajame, pramoniniame ar žemės ūkio sektoriuje tiek stambioms bendrijoms, tiek individualiems klientams.  Teikiame plačiaformačio spalvoto skaitytuvo bei spausdintuvo paslaugas.

UAB „STATINIŲ PROJEKTAVIMO BIURAS“ J. Zikaro g. 41A, LT-35222 Panevėžys, tel. +370 45 508 259, el.p. biuras@erdves.lt, www.statiniuprojektavimas.eu

ar pramoniniai pastatai lietuvoje saugūs? trust & Quality www.inspecta.com funkcijų. dėl netinkamai atliktų suvirinimo darbų poliai gali prarasti reikiamas savybes ir neišlaikyti reikiamų apkrovų. svarbu, kad erdvinių karkasų metalas virinant nebūtų pradeginamas ir išlaikoma suvirinimo technologija, o dar geriau – vengti suvirinimo ir naudoti rišamuosius karkasus, tačiau juos statybininkams sunkiau montuoti“ – dėsto ekspertas. – naudojant metalinių konstrukcijų santvaras, būtina naudoti sertifikuotus ir keliamus kokybės reikalavimus atitinkančius gaminius. tačiau dažnai statyboms naudojamos nežinia kur pagamintos metalo santvaros ar kitos konstrukcijos, kurių kokybė yra abejotina ir todėl kyla pavojus, ką ir kaip statinys atlaikys. mes, kaip techniniai prižiūrėtojai, paprastai reikalaujame nekokybiškus gaminius pakeisti naujais.“

dažniausiai garsiai kalBama tik apie gyvenamosios ar komercinės paskirties statinių kokyBę. tačiau kokia yra esamų arBa teBestatomų pramoninės paskirties oBjektų Būklė? ar jų statyBos vyksta pagal nustatytus reglamentus ir ar jie yra saugūs? apie tai kalBėjomės su tarptautinės ekspertų Įmonės „inspecta“ statyBos techninės priežiūros grupės vadovu valdu kuckailiu.

sVarbi suVirinimo darbų kokybė

pašnekovas sako, kad statomų pastatų techninės būklės įvertinimas labai priklauso nuo jų konstruktyvo. jeigu statinio konstrukcijos monolitinės ir viskas yra teisingai apskaičiuota bei pastatyta, o eksploatuojamas pastatas tinkamai prižiūrimas, dažniausiai didelių problemų nekyla. tačiau, jeigu statinys statomas iš surenkamojo gelžbetonio, atsiranda daug virintinų jungčių. kilus abejonių dėl tokio mazgų sujungimo, siūlių suvirinimo kokybę reikia patikrinti išsamiau. „sovietmečiu buvo statoma daug surenkamojo gelžbetonio statinių. per tam tikrą laiką dalis jų metalinių konstrukcijų dėl blogos stogų dangos buvo paveikta korozijos, todėl šių pastatų būklė turi būti stebima. teko matyti ne vieną statinį, kurio ir pačios gelžbetonio konstrukcijos dėl šalčio ir šilumos ciklų yra suardytos, todėl taip pat kelia pavojų. taigi tokius statinius eksploatuojantys savininkai turi labai rimtai pasirūpinti visų saugumu“, – įspėja v. kuckailis. šiuolaikiniai pramoniniai statiniai statomi naudojant daugiau metalo konstrukcijų, pagamintų gamyklose arba cechuose, todėl galima lengviau kontroliuoti jų pagaminimo kokybę. gaminiai turi būti pateikti į statybvietę su atitinkamais gamybos patikros dokumentais. „čia labai svarbus projektuotojų gebėjimas parinkti tinkamus patikros kriterijus, o techninių prižiūrėtojų – visa tai profesionaliai patikrinti. dažnai pasitaiko, kad į statybvietę atgabenami armatūriniai tinklai ar erdvinai karkasai, kurių pagrindinis metalas yra perkaitintas arba net suplonėjusiu skerspjūviu. tokius gaminius tenka grąžinti gamintojams, nes jie neatlieka savo

įranga irgi Veikia pastatą

pasidomėjus, ar techniniams prižiūrėtojams svarbu, kokia technologinė įranga stovės pramoniniame pastate, pašnekovas sako, kad viskas priklauso nuo statinio. „mums svarbu, kaip bus apkraunamos statinio konstrukcijos. žiūrime, kad būtų nepažeisti normatyviniai reikalavimai. pasitaiko, kad suprojektuota įranga vėliau keičiama kita. dėl to gali pakisti vibracija, apkrovos, svoriai ir tai gali paveikti statinio konstrukcijas“, – paaiškina v. kuckailis. todėl statinių savininkai visada turėtų pasidaryti projektus, prieš darydami esminius įrangos pakeitimus.

s tat y B a

giedrė Balčiūtė

projektus tenka ir atmesti

vertinant pastatų kokybę techniniam prižiūrėtojui ne mažiau svarbu sutikrinti, ar projektas atitinka normatyvinius dokumentus, ar jie yra galiojantys ir tinkamai parinkti bei pritaikyti. „dažnai projekto techninėse specifikacijose būna prirašyta visiškai balastinės medžiagos, nereikalingos projektui įgyvendinti, o pateikti normatyviniai dokumentai nebegalioja, jais negalima vadovautis. projektuotojai dažnai nenurodo reikiamų medžiagų, jų savybių ir kriterijų, kuriais techninis prižiūrėtojas galėtų vadovautis“, – teigia v. kuckailis. nors projektuotojai dėl to pyksta, netinkamai parengtus projektus techniniai prižiūrėtojai atmeta arba palieka perdaryti. v. kuckailis tikina, kad techniniai prižiūrėtojai taip daro tikrai ne iš blogos valios: „Bent jau mano, kaip techninio prižiūrėtojo, pozicija yra išlikti objektyviam tiek užsakovo, tiek rangovo atžvilgiu, patarti jiems, kaip darbus atlikti tinkamiau, ir suvienijus visas jėgas pastatyti kokybišką statinį.“

esami pastatai keLia nerimą

paprašytas įvertinti bendrą jau pastatytų pastatų būklę, pašnekovas sako, kad tai padaryti sunku, nes statiniai pastatyti skirtingais laikotarpiais, naudojant skirtingas skaičiavimo schemas, medžiagas ir pan. „tačiau esamų pastatų būklę reikėtų vertinti ne formaliai, bet išsamiai. statiniai sensta, jų konstrukcijų kokybė kasmet blogėja. tenka matyti tikrai gerokai susidėvėjusių mazgų, konstrukcijų, elementų, o tai kelia nerimą. tokius statinius reikėtų arba kuo greičiau tinkamai sutvarkyti, kad jie nebekeltų grėsmės, arba nugriauti, gavus tam reikalingus dokumentus“, – mano specialistas. ■

s tat y B a

statyBos darBų ir atsiskaitymo vėlavimas: ar Įmanoma to išvengti? irena dirgėlienė

organizuojant viešuosius pirkimus lietuvoje Įsivyravo praktika, kad konkursus laimi viena Bendrovė, tačiau darBams atlikti samdomi suBrangovai, o šie savo ruožtu samdo dar kitus, todėl statyBos darBai vėluoja arBa nukenčia jų kokyBė. susiduriama ir su kita proBlema – perkančiosios organizacijos laiku neatsiskaito su statyBos Įmonėmis. apie Įvairias statyBos darBų ir atsiskaitymo už juos vėlavimo priežastis Bei galimus jų išvengimo Būdus kalBamės su Įvairių sričių specialistais. padėtį sunkina prastos kokybės projektai pasak lietuvos statybininkų asociacijos prezidento daliaus gedvilo, kokybiškai paruoštas projektas su darbo brėžiniais, gerai suplanuoti statybos procesai ir tiekimo grandinė, užtikrinta darbų priėmimo ir kontrolės sistema leistų statybas vykdyti greitai, o statybos proceso dalyviams netektų konﬂiktuoti. problema ta, kad projektai dažnai yra prastos kokybės. vadovaujantis

neapgalvotais sprendimais, skubama statyti, nors rekomenduojama pradžioje daugiau laiko skirti statybų organizavimo projektui parengti. nenorint gaišti laiko gilinantis į projektą, iš karto puolama į statybos darbus – tai klaida, kuri ne tik nuostolinga finansiškai, bet ir įtraukia proceso dalyvius į teisminius ginčus, lemia projektų stabdymą ir panašiai. taip nutiko statant nacionalinį stadioną.

VERtA RInKtIS PAtYRUSIUS ir sąŽiningus speCiaListus l. nalivaikienės nuomone, projektuotojas statytojui pirmiausia turėtų patarti, vienu ar dviem etapais racionaliau rengti statinio projektą. padėti priimti geriausią sprendimą gali tik kvalifikuotas, patyręs ir sąžiningas specialistas, prisiimantis projekto vadovo pareigas, todėl verta pasidomėti pasirinkto projekto vadovo atliktais darbais, išgirsti atsiliepimų apie jo projektų kokybę iš juos įgyvendinusių žmonių. informaciją apie specialistus, kuriems suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo pareigas, galima rasti statybos produkcijos sertifikavimo centro tinklalapyje www.spsc.lt. statinio projektinės dokumentaCijos reikaLaVimai norint laiku atlikti statybos darbus, svarbu tinkamai parengti projektinę dokumentaciją. statinio projektinės dokumentacijos reikalavimai išdėstyti statybos techniniame reglamente (str 1.05.06:2010) „statinio projektavimas“.

SVARbU dEtALIAI PAREngtI projektų sprendinius valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininkė laura nalivaikienė sako, kad inspekcija, pagal kompetenciją vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, tikrina jos teisėtumą. statybos darbų atlikimo terminai – rangovo ir užsakovo sutarties dalykas. vis dėlto valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai pastebi, kad dažnai statinių statybos eigą, jos baigimo procedūras sunkina laiku neparengta visa būtina projektinė dokumentacija. kliūtimi sklandžiai statybos eigai tampa ir nepakankamai detalūs projektų sprendiniai. neretai tai turi neigiamos įtakos darbų kokybei ir numatytiems statybos baigimo terminams. šių nesklandumų galima išvengti statytojui su projektuotoju išsamiai aptarus pagal teisės aktų reikalavimus privalomos projektinės dokumentacijos sudėtį, apimtį ir sprendinių detalumą.

s tat y B a

statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas yra techninis projektas. darbo projektas – antrasis etapas, techninio projekto tąsa, jo sprendinių detalizavimas. nustatyti atvejai, kada privaloma statinio projektą rengti dviem etapais, t. y. techninį projektą ir darbo projektą. tai statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektai, kai statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą, taikant viešųjų pirkimų įstatymą. techninis ir darbo projektai taip pat atskirai rengiami, kai to pageidauja pats statytojas. dviem etapais statinio projektas statytojo pageidavimu dažniausiai rengiamas ypatingųjų statinių statybos atveju, nes sudėtinga iškart detalizuoti visus sprendinius. šiuo atveju darbo projektas paprastai rengiamas dalimis statybos metu, o prireikus pagal jį pataisomas techninis projektas. šiais metais aplinkos ministro įsakymu pakeistame statybos techniniame reglamente „statinio projektavimas“ nustatyta išimtis, kai nereikia taisyti techninio projekto. tais atvejais, kai neesminių statinio projekto sprendinių pakeitimus darbo projekte atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, neprivaloma atitinkamai pakeisti techninio projekto, nebent to reikalautų statytojas. kitais atvejais gali būti iš karto rengiamas techninis darbo projektas, sujungiantis techninį ir darbo projektus. darbo projektas (kai vienu etapu neparengtas techninis darbo projektas) yra privalomas. pagal jį turi būti atliekami statybos darbai, jį būtina pateikti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos užbaigimo komisijai ar pridėti prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. statytojui nepateikus darbo projekto, statybos užbaigimo procedūros neatliekamos. pasirašant neypatingojo statinio (ypač 1 ir 2 butų gyvenamojo namo) projektavimo darbų rangos sutartį, l. nalivaikienė pataria nurodyti, kad turi būti parengtas techninis darbo projektas. žinoma, tam prireiks ne tik didesnių

→

D. Gedvilas: „Nenorint gaišti laiko gilinantis į projektą, iš karto puolama į statybos darbus – tai klaida, kuri ne tik nuostolinga finansiškai, bet ir įtraukia proceso dalyvius į teisminius ginčus, lemia projektų stabdymą ir panašiai.“

s tat y B a

projektuotojų darbo sąnaudų, bet ir papildomų statytojo išlaidų statinio projektavimo metu. vis dėlto šios investicijos pasiteisintų, nes statant nereikėtų gaišti laiko ir sukti galvos dėl vieno ar kito sprendinio įgyvendinimo, o statybos terminui baigiantis nustebti, kad trūksta projektinės dokumentacijos. vienu etapu parengus statinio projektą (techninį darbo projektą), galima užtikrinti statybą be trukdžių ir išvengti nenumatytų išlaidų, taisant pagal statybvietėje priimtus sprendimus netinkamai atliktų darbų trūkumus, o projektavimo dviem etapais atveju darbo projektą dažnai vėluojama pateikti. Beje, įgyvendinant ir vienu etapu parengtą techninį darbo projektą, būtina pasirūpinti, kad iki statybos užbaigimo procedūrų būtų užfiksuoti neesminiai nukrypimai nuo projekto sprendinių ir atitinkamai pataisytas projektas. „kliūtimi laiku atlikti statybos baigimo procedūras gali tapti ir nustatytų reikalavimų neatitinkantys statytojo pateikti dokumentai, statybos užbaigimo komisijos narių pastebėtos statinio neatitiktys šiems dokumentams ar statinio projekto sprendiniams. tokiu atveju komisijos darbas sustabdomas, kol bus pašalinti nustatyti trūkumai“, – sako l. nalivaikienė. siekiant iŠVengti VėLaVimo, daroma kLaidų nepriklausomas statybos srities teismo ekspertas tauras mičiuda sako, kad statybos darbų kokybė neretai nukenčia dėl to, kad vėluojama atlikti darbus. vėlavimo priežasčių būna įvairių, dažniausiai jos nepriklauso nuo vieno subrangovo. t. mičiuda pastebi, kad gana dažnai laiko pritrūksta tuomet, kai statybos objekte skirtingiems darbams rangovas pasamdo keletą subrangovų. vienam jų pavėlavus, visi kiti turi koreguoti savo spartą, kad spėtų atlikti darbus iki galutinio termino. darbų atlikimo greitis tiesiogiai veikia jų kokybę. skubant galima ne tik padaryti klaidų dėl žmogiškojo faktoriaus, bet ir nusižengti darbų technologijai, ypač kai vykdomi šlapieji statybos procesai, o medžiagos turi išdžiūti, sutvirtėti.

„jeigu atsiliekama nuo statybos darbų grafiko, rangovas visuomet ragins likusius subrangovus skubėti ir gal net žodžiu draugiškai pasiūlys nesilaikyti nereikšmingų ir pernelyg skrupulingų technologijos reikalavimų, kad išvengtų gresiančių sutartyje numatytų baudų. tokiais atvejais atsakomybė už atsirasiančius defektus visiškai teks subrangovui ir jau nebus svarbu, kad skubėta buvo dėl visai kito subrangovo pavėluotai perduotų darbų“, – sako t. mičiuda. VėLuoja ne tik darbai, bet ir atsiskaitymas uŽ juos susitikime su viešųjų pirkimų tarnybos specialistais lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas d. gedvilas sakė, kad perkančiosios organizacijos daugeliu atvejų atstovauja valstybei, todėl rengdamos pirkimų sutartis turėtų tiksliai laikytis įstatymų reikalavimų, nepiktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir užtikrinti sąžiningas sutarčių sąlygas, tuo rodydamos pavyzdį šalies verslui. asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį į ydingą praktiką, kai perkančiųjų organizacijų parengtose sutartyse nustatomi ilgesni nei 30 dienų mokėjimo už statybos darbus terminai. asociacijos narių nuomone, tokia praktika pažeidžia teisėtus statybos rangovų interesus. viešųjų pirkimų tarnyba, lietuvos statybininkų asociacija bei es paramą administruojančių institucijų atstovai susitarė glaudžiau bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos sutartyse su statybų darbų rangovais nepagrįstai neilgintų atsiskaitymo už atliktus rangos darbus terminų. viešųjų pirkimų tarnyba ragina perkančiąsias organizacijas pirkimo dokumentuose (pavyzdžiui, skelbime apie pirkimą, pirkimo sutarties projekte, jei jis rengiamas) nustatyti ne ilgesnius nei 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo su rangovais terminus nuo dienos, kai užsakovas gauna sąskaitą faktūrą ar lygiavertį dokumentą. viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja 60 kalendorinių dienų atsiskaitymo laikotarpį nustatyti tik išimtiniais atvejais, jei tokį atsiskaitymo terminą perkančioji organizacija gali objektyviai pagrįsti, atsižvelgiant į konkrečios pirkimo sutarties pobūdį ar ypatumus. „statybų sektoriuje yra daug sričių, kurias būtina tobulinti. viešųjų pirkimų tarnyba girdi statybų įmonių nusiskundimus dėl vėluojančių mokėjimų, dirbtinai į sutartis įtraukiamų ilgų atsiskaitymo terminų. dirbsime tiek su perkančiosiomis organizacijomis, tiek su rangovais, kad rastume bendrą būdą spręsti šią problemą“, – teigia viešųjų pirkimų tarnybos direktorė diana vilytė. pasak d. vilytės, viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama pirkimo sutarčių priežiūros funkciją, atidžiai stebės, ar perkančiosioms organizacijoms nustatyti atsiskaitymo su rangovais terminai atitinka mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. viešųjų pirkimų tarnyba taip pat analizuos, kokios perkančiosios organizacijos nusistatė ilgesnius atsiskaitymo su rangovais terminus, nei numato įstatymai. 

S TAT Y B A

Statybos pagal aplinką tausojančius standartus

S T A TSTATY YBA BA

Asta Geibūnienė

Darius Kvedaras, UAB „Baltic Engineers“ vadovas

Pastaraisiais metais įvairiose pasaulio šalyse ir Lietuvoje vis garsiau kalbama apie būtinybę saugoti gamtos išteklius, o naujos statybos vykdomos pagal tam tikrus tarptautinius reikalavimus. Apie BREEAM – tarptautinio pastatų poveikio aplinkai vertinimo ir sertifikavimo rodiklius bei plačiau apie šią sertifikavimo sistemą, kuri šiuo metu sparčiai skinasi kelią Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, aiškina UAB „Baltic Engineers“ vadovas Darius Kvedaras.

Kaip gaunamas BREEAM sertifikatas? Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama ekologijai, aplinkos tausojimo problemoms spręsti ir patogiai bei saugiai gyvenamajai aplinkai kurti. Pasaulyje didelio pripažinimo sulaukęs aplinkos ver-

„Žalgirio“ arena, siekianti gauti „BREEAM In-Use“ sertifikatą. RAIMONDO URBAKAVIČIAUS NUOTRAUKOS

tinimo metodas BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) yra puikus įrankis, leidžiantis vertinti pastatus pagal nustatytas kategorijas, tokias kaip energijos sunaudojimas, vandens sunaudojimas, sveikata ir gerovė, tarša, transportas, medžiagos, atliekos, žemės panaudojimas, ekologija, valdymas. Šios

Visas procesas susideda iš dviejų pagrindinių etapų: projektavimo ir etapo po statybų. Projektavimo etapas skirtas įvertinti naujo pastato, priestato arba stambios rekonstrukcijos projektui, o rezultatai pateikiami tarpiniame sertifikate. Etapas po statybų užtikrina, kad užbaigtas pastatas pastatytas taip, kaip buvo suplanuota. Kiekvieno etapo metu pastatas vertinamas, atsižvelgiant į minėtąsias pagrindines BREEAM kategorijas, ir rašomi balai. Surinkus tam tikrą balų skaičių, pateikiamas galutinis vertinimas: patenkinamas, geras, labai geras, puikus arba nuostabus. Sertifikatas suteikiamas tiems pastatams, kurie pripažįstami kaip geri, labai geri, puikūs ir nuostabūs. Koks šio sertifikavimo tikslas? BREEAM vertinimo metodu siekiama sulaužyti nusistovėjusį stereotipą, kad suprojektuoti ir pastatyti geros kokybės, tvarų pastatą kainuoja gerokai brangiau, nei laikantis įprastai nustatytų reikalavimų. Didesnės investicijos projektuojant ir statant pastatą pagal sertifikavimo sistemą gali gerokai sumažinti dideles išlaidas vėlesnėmis pastato eksploatavimo stadijomis. Didesnis efektyvumas ir kokybė, siejama su tvarumu, taip pat padeda padaryti tokius pastatus komerciškai sėkmingesnius. Jeigu pastatas yra sertifikuotas, aiškiai pasakoma, kad jis atitinka aukštesnius standartus, nei nustatyti įprasti reikalavimai rinkoje. Tai patraukia ne tik rimtų investuotojų, bet ir atsakingų bei aukštus kriterijus pastatui keliančių pirkėjų ar nuomininkų dėmesį. Ar reikia sertifikuoti pastatą pagal BREEAM aplinkos vertinimo metodą, priklauso nuo užsakovo keliamų kokybės, tvarumo, palankumo aplinkai ir kitų svarbių reikalavimų pastatui. Jei pasirenkamas ekonomiškas variantas, nekeliant pastatui didelių reikalavimų, taikyti šio metodo galbūt ir nereikėtų, tačiau, jei norima, kad pastatas būtų tvarus, nekenksmingas aplinkai, taupantis energijos ir

kitus išteklius, BREEAM metodo taikymas gali padėti pasiekti šį tikslą. UAB „Baltic Engineers“ yra atestuota BREEAM vertintoja Lietuvoje. Vis dėlto įmonės politika iš esmės orientuota į kokybiškų, aplinkai nekenksmingų ir tvarių pastatų projektavimą, jų valdymą, tad mūsų įvairių sričių specialistai nagrinėja, puikiai žino, kaip veikia BREEAM metodas, ir geba taikyti pagrindinius principus kasdienėje praktikoje. Tai mums padeda būti inovatyviems ir siekti kur kas aukštesnės kokybės. Minėtina ir tai, kad projektuodami pastatus taikome BIM (angl. Building Information Modeling) technologiją, kuri puikiai papildo BREEAM poveikio aplinkai vertinimo metodą. Taikant BREEAM metodą projektuojamam pastatui ir siekiant surinkti aukštą balų skaičių tam tikrose kategorijose, BIM modeliavimo technologija yra būtina, kad pastatą būtų lengviau modeliuoti. Ar tokia praktika Lietuvoje jau įsitvirtina? Prieš kelerius metus žodžių junginio Building Research Establishment Environmental Assessment Method trumpinys BREEAM dar buvo nelabai žinomas, tačiau dabar Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų aplinkinių valstybių, vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos tausojimui, keliami vis aukštesni reikalavimai naujiems pastatams, tad šis žodis tarp vystytojų tampa vis populiaresnis. Yra įmonių, kurios pradėjusios sertifikavimo darbus per visą pastato planavimo ir statybų procesą. Be to, pastebima tendencija, kad didesnės tarptautinės bendrovės, tokios kaip centrinės būstinės, bankai ir pan., kelia aukštus reikalavimus pastatams ar netgi nurodo konkrečiai, kokį lygį (gerą, labai gerą ar kt.) pagal sertifikavimo sistemą turi atitikti pastatas, kad jie sutiktų nuomotis ir jame įsikurti.

S TAT Y B A STATY

sertifikavimo sistemos tikslas – nustatyti aukštesnius kriterijus ir standartus, nei numatyta reglamentuose, mesti rinkai iššūkį teikti naujoviškus sprendimus, sumažinti pastatų poveikį aplinkai.

Žvelgiant pasauliniu mastu, galima pasakyti, kad kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, pastatų sertifikavimas pagal vienokį ar kitokį modelį vyksta jau ne vienus metus. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Islandijoje, įstatymuose nustatyta, kad nuo 2010 m. nauji visuomeniniai pastatai turi būti sertifikuoti pagal tam tikrą sistemą. Tarp jų figūruoja ir BREEAM sertifikavimo metodas. 

Kodėl būsto renovacija ne visada užtikrina šiltą žiemą?

S TAT Y B A STATY

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, 2014 m. Lietuvoje buvo atnaujinti 123 daugiabučiai, o 2015 m. pradžioje renovacijos darbai vyko daugiau nei 750 daugiabučių. Specialistų teigimu, šie skaičiai dar nereiškia, kad daugiau žmonių žiemą praleis šiltai ir patogiai – po nekokybiškų renovacijos darbų išlaidų gali ne sumažėti, o padaugėti. Vietoj sumažėjusių šildymo sąskaitų į pašto dėžutę gyventojams gali atkeliauti informacija apie papildomas išlaidas renovacijos trūkumams šalinti. Kodėl taip atsitinka ir į ką atkreipti dėmesį, susiruošus būsto renovacijai, pasakoja bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Renovacija atlikta – šilumos nėra „Įsisukęs pastatų renovacijos bumas veiklos davė ne tik renovaciją atliekančioms įmonėms, bet ir gyventojams. Teisingai pasirinkę ir suplanavę pastatui reikalingą renovaciją, jie džiaugiasi malonesniu namų mikroklimatu bei sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, – pasakoja A. Buska. – Deja, retkarčiais po renovacijos pasigirsta žmonių skundų, kad greta stovinčiame atnaujintame name kaimynas gyvena kur kas šilčiau arba gauna mažesnes šildymo sąskaitas.“ Anot jo, dažniausiai taip atsitinka dėl nepakankamo seno pastato būklės vertinimo, gyventojų neinformuotumo ir renovaciją atliekančios bendrovės neatsakingumo. „Visų namo konstrukcijų apšiltinimas leidžia maksimaliai sumažinti energijos sąnaudas, deja, atliekant pastato renovaciją, visuomet apšiltinamos išorinės atitvaros, tačiau, tikslingai ar ne, kartais pamirštama apie nešildomų rūsio lubų apšiltinimą, kurias taip pat reikėtų izoliuoti, pavyzdžiui, klijuojamosiomis akmens vatos plokštėmis. Rūsys, palėpė ar stogas yra probleminės namo vietos, kur pro tarpus ir jungtis į pastatą skverbiasi šaltis, todėl būtina pasirūpinti tinkamomis medžiagomis ir sprendimais, – dėmesį atkreipia A. Buska. – Tyrimai rodo, kad tik pavienių ar atskirų pastato elementų, pavyzdžiui, galinių namo sienų, šiltinimas neužtikrina aukšto šilumos sutaupymo lygio, todėl tokia renovacija būna neefektyvi.“ Anot jo, renovacijos sprendimą renkasi patys gyventojai, tačiau jie nėra tinkamai ir objektyviai informuojami apie jų namui galimus atnaujinimo priemonių paketus, pavyzdžiui, kad ir apie galimas skirtingas

(tinkuojamąsias ar vėdinamąsias) sienų konstrukcijas, jų pranašumus bei trūkumus. „Dažniausiai investicijų projekte pateikiami du variantai: paketas A ir paketas B su skirtingais sienų apdailos būdais, šiltinimo medžiagomis ir pan. Taigi, jei gyventojai neturi išsamios informacijos ir aiškių abiejų variantų pranašumų, dažniausiai renkasi pagal mažesnės kainos principą. Visi suprantame, kad dažnai pigiausias variantas nėra geriausias ar efektyviausias, – sako A. Buska. – Reikia nepamiršti, kad renovuotas namas bus eksploatuojamas dar ilgus metus, o investicijos į energijos efektyvumą didinančias priemones turi atsipirkti per trumpiausią laiką. Netinkamai pasirinktas ir nekompleksiškas renovacijos būdas, pigiausių medžiagų naudojimas ir nekokybiški statybos darbai gyventojus nuskriaudžia, nes konstrukcijos išleidžia dalį šilumos arba po kelerių metų reikia atlikti remontą. Visa namo renovacija kainuos daugiau, tačiau tik visų konstrukcijų sandarinimas užtikrins šiltą žiemą.“ Kaip išvengti pakartotinės renovacijos? Pagal galiojantį Statybos techninį reglamentą, renovuoto namo sienų ir stogo šilumos laidumas turi būti sumažintas 4–5 kartus, palyginti su sovietmečiu statytų namų varža. Papildomos neplanuotos investicijos, atsiradusios išryškėjus pirmiesiems renovacijos trūkumams, gali gerokai paploninti kišenę, todėl, anot specialisto, geriausia visą renovaciją daryti iškart, taip sutaupant ir laiko, ir finansinių išteklių. A. Buska pataria gyventojams atsakingai išsirinkti patikimą statybos įmonę bei nepriklausomą kompetentingą techninį prižiūrėtoją. Pateikiami ir keli praktiniai patarimai.

- Derinti renovacijos laiką

„Derėtų atidžiai peržiūrėti renovacijos sutartyje numatytus terminus, nes ne visi metų laikai tinka statybos darbams. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių nukėlus darbų pradžią ar numatytą pabaigą, dažnai nebeatsižvelgiama į oro sąlygas, todėl gali nukentėti sienų ar stogo šiltinimo sprendimų efektyvumas arba visai neįmanoma atlikti tam tikrų darbų“, – atkreipia dėmesį A. Buska.

Anot specialisto, net ir naudojant kokybiškas medžiagas, būtina nusimanyti, kaip jas naudoti. „Patikimos bendrovės dabar jau investuoja į savo specialistus, tačiau pasitaiko atvejų, kai statybos darbus atliekantys darbininkai nėra susipažinę su naujesniais technologiniais įrengimo ypatumais, neturi darbo patirties ar netgi sunkiai gaudosi statybų srityje. Net dėl kelių nekompetentingų darbuotojų galutinis rezultatas gali būti nekokybiškas: sienos gali įtrūkti, o pro netinkamai susandarintus plyšius iš patalpų skverbtis šiluma“, – sako A. Buska. - Netaupyti medžiagoms „Laimėję konkursą renovacijai atlikti, statybininkai neretai mėgsta pataupyti, ypač įsigydami statybines medžiagas. Dėl tokių sprendimų nukenčia darbų kokybė ir pastatų ilgalaikiškumas, o apie tokius planų pokyčius namo gyventojai dažnai net neinformuojami, – pabrėžia A. Buska. – Išorinėms sienoms sukurtos net visos šiltinimo sistemos, tinkančios ir naujai statomiems, ir renovuojamiems pastatams. Pasirinkus, pavyzdžiui, kompleksinį išorinių sienų šiltinimo sprendimą „ECOROCK FF“, kurio pagrindą sudaro akmens vatos izoliacinės plokštės, užtikrinama efektyvi šilumos izoliacija, šiltinimo sistemos ilgalaikiškumas, apšiltintų sienų laidumas orui ir kt.“

Visų namo konstrukcijų apšiltinimas leidžia maksimaliai sumažinti energijos sąnaudas, tačiau būtina pasirūpinti tinkamomis medžiagomis ir sprendimais.

S TAT Y B A STATY

- Domėtis renovacijos technologijomis

Besirengiant namo renovacijai svarbu pasidomėti, kokios medžiagos, technologijos ir sprendimai tinkamiausi konkrečiam būstui. Norinčiuosius pasikonsultuoti, rasti techniniu bei ekonominiu požiūriu optimalų sprendimą A. Buska kviečia kreiptis į UAB „ROCKWOOL“ specialistus arba statybinių prekių parduotuvių konsultantus. ■

S TAT Y B A

S TAT Y B A STATY

Teisinė konsultacija

Kaip statybų sektorių paveiks atvirkštinis PVM? Nuo 2015 m. liepos 1 d., įsigaliojus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio pakeitimui, PVM turi mokėti ne rangovas, o užsakovas. Tiek statybos darbų užsakovams, tiek rangovams ir jų buhalteriams kyla nemažai klausimų, į kuriuos atsako advokatų profesinės bendrijos „Viliušis ir Astromskis“ teisininkas Vilius Beniušis.

INŽINERIJA

Ko siekiama šia pataisa? Dar 2011 m. gruodžio 6 d. Europos Komisija priėmė komunikatą (COM (2011) 85) dėl PVM ateities. Jame išdėstyti pagrindiniai požymiai, būdingi naujajai PVM tvarkai, ir pirmenybiniai veiksmai, kurių reikia imtis, kad Europos Sąjungoje būtų sukurta paprastesnė, veiksmingesnė ir patikimesnė PVM surinkimo sistema. Europos Komisija pabrėžė, kad būtina užkirsti kelią didžiuliams nuostoliams, patiriamiems dėl nesurinkto PVM ir sukčiavimo. Apskaičiuota, kad nesurenkama (t. y. PVM nepriemoka) apie 12 % viso PVM, kuris turėtų būti surinktas. Sukčiavimas yra svarbus aspektas, rodantis PVM tvarkos spragą, tačiau ši spraga taip pat susidaro dėl klaidų, neapdairumo ir bankroto procedūrų. Dėl šių priežasčių Europos Komisija nusprendė, kad dėl didėjančio poreikio pažaboti PVM sukčiavimą būtina ieškoti geresnių būdų surinkti ir prižiūrėti PVM. Ne paslaptis, kad Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai statybos darbų užsakovas vėluoja sumokėti atliktų darbų kainą paslaugos teikėjui. Kadangi tokie atsiskaitymai vėluoja gana ilgai, paslaugų teikėjui nelikdavo nieko kita, kaip tik sumokėti PVM į valstybės biudžetą pačiam, dar negavus sutarto užmokesčio iš užsakovo. Tai neretai lemdavo paslaugų teikėjo nemokumą ar netgi bankrotą, nes šį mokestį paslaugų teikėjui tekdavo sumokėti skolintomis lėšomis. Tokia mokestinė našta dažnai buvo priežastis tokių teisės pažeidimų kaip mokesčių vengimas ir slėpimas bei kiti neteisėti veiksmai.

Atsižvelgiant į tai, pakeitimais siekiama mažinti PVM nesurinkimo riziką, mažinti fiktyvią veiklą statybų versle, išspręsti įmonių apyvartinių lėšų problemas, pagerinti paslaugos teikėjo finansinę padėtį, padaryti ją stabilesnę. Kadangi nuo šiol užsakovai bus PVM mokėtojai, privalantys valstybei sumokėti PVM, tikėtina, kad statybos darbų pirkėjai atsakingiau organizuos statybos darbus. Kartu turėtų būti išvengta situacijų, kai įmonių savininkai (užsakovai), norėdami išvengti įmonės įsipareigojimų, perleidžia jos turtą naujai įsteigtoms įmonėms, pirmosioms palikdami tik jos skolas. Priėmus pakeitimus, užsakovai liks įsipareigoję ir valstybei, todėl nauji pakeitimai statybų sektoriuje turėtų priversti darbų užsakovus jaustis atskaitingesnius.

PVM mokės tiek užsakovas, įsigyjantis darbus iš rangovo, tiek rangovas, įsigyjantis darbus iš subrangovo, tiek ir subrangovas, įsigyjantis darbus iš subsubrangovo, ir pan.

Pabrėžtina, kad dėl šių priežasčių, siekiant užtikrinti sklandų atvirkštinio PVM taikymą, svarbu, kad statybos dalyviai (užsakovai, rangovai) iš anksto, dar prieš sudarydami statybos rangos sutartį, išsiaiškintų klausimus, susijusius su galimu atvirkštinio PVM taikymu, t. y. ar jiems taikomas atvirkštinis PVM, kokiems darbams bus taikomas atvirkštinis PVM ir pan. Šiam tikslui atvirkštinio PVM sąlygos galėtų būtų aptariamos statybos rangos sutartyse ir viešųjų pirkimų sąlygose bei kitose sudaromose sutartyse dėl statybos darbų pirkimo ir pardavimo. Kada bus taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas? Norėdamas, kad būtų taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, paslaugų teikėjas turės atlikti PVM įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. PVM įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad paslaugų teikimu laikomi statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui).

UAB „Anvy“ – lanksti, atsakinga, į klientų poreikius orientuota įmonė. Ji pristato Vokietijos kompanijų „Essmann GmbH“ ir „STG Beikirch“ stoglangius, automatinius langų mechanizmus ir jų valdymo sistemas, skirtas įvairios paskirties pramoniniams ir administraciniams pastatams apšviesti, dūmams šalinti ir ventiliuoti.

Kadangi PVM įstatymo 7 straipsnyje nurodyta statybos darbų sąvoka nesiejama tik su statinio, kuris yra nekilnojamasis daiktas, statybos darbais, ši sąvoka yra platesnė, negu nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Todėl praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai paslaugoms, kurios PVM tikslais pagal PVM įstatymo 7 straipsnio nuostatas laikomos statybos darbais, nebus taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, pavyzdžiui, kai vykdomi statybos darbai tokio materialiojo turto, kuris nelaikomas nekilnojamuoju turtu.

- stoglangiai, - dūmų ir šilumos šalinimo sistemos, - šviesos takeliai, - įlajos, - automatiniai langų ir stoglangių mechanizmai, - išlipimo liukai.

Atvirkštinis PVM statybos darbams taikomas tik tuo atveju, jeigu juos užsako apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas. Taigi statybos darbų pirkėju (užsakovu) turi būti: 1) PVM mokėtoju įsiregistravęs juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis tik ekonominę veiklą (PVM apmokestinamą ar neapmokestinamą veiklą, tiek tokią ekonominę veiklą, kai pagal PVM įstatymo nuostatas prekių tiekimo (paslaugų teikimo) vieta nelaikoma Lietuva, nes persikelia į atitinkamą užsienio valstybę); 2) PVM mokėtoju įsiregistravęs juridinis asmuo, vykdantis ekonominę ir neekonominę veiklą (pavyzdžiui, veikiantis viešojo intereso tam tikroje srityje pagrindu ir nesiekiantis ekonominės naudos), kuri nėra PVM objektas. Tai gali būti asociacijos, viešosios įstaigos ir pan.

INŽINERIJA

Ar statybų sektoriuje nuo 2015 m. liepos 1 d. PVM mokės tik užsakovas? Atvirkštinis PVM apmokestinimas bus taikomas bet kuriam asmeniui, užsakiusiam statybos darbus (statybos darbų pirkėjui). Taigi PVM mokės tiek užsakovas, įsigyjantis darbus iš rangovo, tiek rangovas, įsigyjantis darbus iš subrangovo, tiek ir subrangovas, įsigyjantis darbus iš subsubrangovo, ir pan. Be to, atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas taikomas bet kuriam šių statybos darbų pirkėjui – apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, įsigyjančiam statybos darbus ne tik iš rangovo (subrangovo, subsubrangovo), bet ir iš bet kurio kito apmokestinamojo asmens PVM mokėtojo, savo vardu jam parduodančio (perparduodančio) statybos darbus. Tiesa, kai rangovas, subrangovas ar kitas statybos darbų vykdytojas (statybos paslaugų teikėjas, pardavėjas) iš atskirų apmokestinamųjų asmenų įsigyja tam tikras paslaugas, kurios iš esmės nėra statybos darbai (pavyzdžiui, geležinkelio šlaitų, aikštelių ir kiti apželdinimo darbai, statybos šiukšlių išvežimo paslaugos), pirminiame šių paslaugų teikimo etape atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas netaikomas. Tačiau, kai šios rangovo (subrangovo) arba kito statybos darbų pardavėjo iš trečiųjų asmenų įsigytos paslaugos kartu su užsakytais statybos darbais per-

→ UAB „Anvy“ Raudondvario pl. 157-303, LT-47171 Kaunas Tel. +370 373 62 654, faks. +370 37 20 0055 Mob.: +370 611 64 515, +370 698 82 650 El. paštas info@anvy.lt, http://www.anvy.lt

Dažnai paslaugų teikėjui tekdavo sumokėti PVM į valstybės biudžetą pačiam, dar negavus sutarto užmokesčio iš užsakovo. Tai neretai lemdavo paslaugų teikėjo nemokumą ar netgi bankrotą. duodami (perparduodami) užsakovui (pagal statybos darbų rangos ar kitą paslaugų teikimo sutartį) ir įtraukiami į jam atliekamų statybos darbų sąmatą, šiame etape atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas taikomas visiems užsakytiems statybos darbams kartu su minėtomis įsigytomis paslaugomis. Šiuo atveju nesvarbu, kad statybos darbų sąmatose tokių paslaugų vertė gali būti išskiriama atskirai.

INŽINERIJA

Kokiais atvejais atvirkštinis PVM apmokestinimas netaikomas? Atvirkštinis statybos darbų apmokestinimas PVM netaikomas, kai šių darbų pirkėjai (užsakovai) yra PVM mokėtojais įsiregistravę neapmokestinamieji asmenys, t. y. asmenys, nevykdantys jokios ekonominės veiklos, o PVM mokėtojais įsiregistravę tik dėl prekių įsigijimo iš kitų ES valstybių narių, pavyzdžiui, valstybės institucijos. Atvirkštinis statybos darbų apmokestinimas PVM taip pat netaikomas fiziniams asmenims (advokatams, notarams, individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims ir pan.), kurie ekonominės veiklos vykdymo tikslais yra įsiregistravę PVM mokėtojais, tačiau statybos darbus įsigyja (užsako) asmeniniais tikslais, veikdami kaip privatūs asmenys (pavyzdžiui, savo gyvenamojo namo statybai), t. y. jų sudaromi sandoriai dėl statybos darbų įsigijimo nėra susiję su vykdoma ekonomine veikla (žr. PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Kokia yra atvirkštinio PVM apmokestinimo specifika, kai statybos darbus atlieka arba juos užsako atlikti užsienio subjektas? Jeigu nekilnojamojo turto statybos darbų, kurių vieta pagal PVM įstatymo 13 straipsnio nuostatas laikoma šalies teritorija, užsakovas (pirkėjas) yra užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris nėra Lietuvoje įsiregistravęs PVM mokėtoju, jam netaikomas atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, nors jis ir būtų įsiregistravęs PVM mokėtoju savo įsikūrimo ar bet kurioje kitoje (išskyrus Lietuvą) valstybėje narėje.

Tuo atveju, kai statybos darbus, kurių teikimo vieta pagal PVM įstatymo 13 straipsnio nuostatas laikoma šalies teritorija, Lietuvos apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui atlieka užsienio apmokestinamasis asmuo, neįsiregistravęs Lietuvoje PVM mokėtoju, vadovaujantis PVM įstatymo 71 straipsnio nuostatomis, šiam asmeniui yra pirminė prievolė registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje (jam įsiregistravus Lietuvoje PVM mokėtoju, jo Lietuvos apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui atliekamiems (parduodamiems) statybos darbams būtų taikomos PVM įstatymo 96 straipsnio nuostatos dėl atvirkštinio PVM). Priešingu atveju šių paslaugų pirkėjas apmokestinamasis asmuo, vadovaudamasis PVM įstatymo 95 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atvirkštiniu būdu turėtų apskaičiuoti šių įsigytų statybos darbų pardavimo PVM. Į ką būtina atkreipti dėmesį išrašant sąskaitas faktūras? Kai pareiga už atliekamus statybos darbus išskaityti ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (užsakovui), statybos darbų vykdytojas (rangovas, subrangovas ir pan.) išrašytoje atliktų statybos darbų PVM sąskaitoje faktūroje, nuo atliktų statybos darbų apmokestinamosios vertės (kainos be PVM) taikydamas standartinį 21 % PVM tarifą, turi apskaičiuoti PVM sumą. Be to, vadovaudamasis PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatomis, be kitų privalomų rekvizitų, teikiamų paslaugų PVM sąskaitoje faktūroje privalo įrašyti nuorodą „Atvirkštinis apmokestinimas“. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad jeigu paslaugų teikėjas (rangovas, subrangovas ir pan.) PVM sąskaitoje faktūroje nenurodė, jog prievolė išskaityti tenka klientui, neįrašė nuorodos „Atvirkštinis apmokestinimas“, pirkėjas (užsakovas), neatsižvelgdamas į tai, kad paslaugų teikėjo išrašytoje jam atliktų statybos darbų PVM sąskaitoje faktūroje nėra atitinkamos nuorodos, pats turi išskaityti ir sumokėti į biudžetą apskaičiuotą šių statybos darbų PVM (paslaugų teikėjui už atliktus statybos darbus mokėdamas atlygį be apskaičiuotosios PVM sumos). Taigi statybos darbų pirkėjai (užsakovai), atsiskaitydami su paslaugų teikėjais už statybos darbus, kurių apskaičiuotą PVM patys turi išskaityti ir sumokėti į biudžetą, paslaugų teikėjui (rangovui, subrangovui ar subsubrangovui) sumoka atlygį be PVM, t. y. be sąskaitoje faktūroje nurodytos apskaičiuotosios PVM sumos. Kadangi atvirkštinis statybos darbų apmokestinimas PVM netaikomas fiziniams asmenims, kurie ekonominės veiklos vykdymo tikslais yra įsiregistravę PVM mokėtojais, tačiau statybos darbus įsigyja (užsako) asmeniniais tikslais, veikdami kaip privatūs asmenys, šie fiziniai asmenys, įsigydami statybos darbus, paslaugų teikėjui neturėtų nurodyti savo PVM mokėtojo kodo, kuris turėtų būti naudojamas tik ekonominei veiklai vykdyti. Priešingu atveju (jeigu šie fiziniai asmenys, įsigydami statybos darbus, paslaugų teikėjui nurodė savo PVM mokėtojo kodą) jiems atsiranda prievolė atvirkštiniu būdu apskaičiuoti įsigytų statybos darbų pardavimo PVM. 

Situacija: jei užsakovas – ne PVM mokėtojas Žaneta Overlingienė, UAB „Kortas“ generalinė direktorė, Eglė Miškinytė, buhalterė

UAB „Kortas“ yra generalinė statybų rangovė. Šiuo metu bendrovė sėkmingai stato, remontuoja ir rekonstruoja įvairios paskirties šiuolaikinius pastatus visoje Lietuvoje.

Nagrinėdami PVM įstatymo pakeitimą, įžvelgiame ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Teigiami pokyčiai, mūsų manymu, bus tokie, kad, perdavus PVM mokėjimo pareigą užsakovui, sumažės statybos įmonių finansinė našta ir nemokumo rizika. Dažnai pasitaiko, kad užsakovai vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus pagal sutarties sąlygas (nors nuo 2013 m. kovo 1 d. galioja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyti maksimalūs 30 dienų mokėjimo laikotarpiai komercinėse sutartyse), o pagal Lietuvos PVM įstatymą PVM mokestis turi būti sumokėtas iki kito mėnesio 25 dienos po PVM sąskaitos faktūros išrašymo, todėl, užsakovui vėluojant atsiskaityti, įmonė valstybei moka PVM iš savo apyvartinių lėšų, dar negavusi užsakovo apmokėjimo už atliktas paslaugas. Šiuo atveju statybos įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, nes lėšos skiriamos ne pačios įmonės veiklai, o PVM sumokėti. Taigi šis įstatymas turėtų išspręsti problemą ir palengvinti įmonės įsipareigojimų naštą. Deja, dabartinis atvirkštinio PVM įstatymo tekstas bei jo taikymas turi ir neigiamą pusę. Atvirkštinis PVM taikomas tik tada, kai užsakovas yra PVM mokėtojas,

taigi įvairioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms ir kitoms ekonominės veiklos nevykdančioms valstybės įstaigoms šie įstatymo pakeitimai negalioja. Pakeitimai nepalies ir tokių užsakovų, kurie vykdo ekonominę PVM neapmokestinamą veiklą. Šiuo atveju statybos įmonei atsiras prievolė sumokėti PVM ne tik už subrangovą, bet ir pačios įmonės pardavimo PVM, nes mokesčio mokėjimo prievolė užsakovui neatitenka. Be abejo, neigiamo aspekto nebūtų, jei užsakovai laiku vykdytų mokėjimus, bet šiuo metu realybė yra kitokia ir labai daug užsakovų (savivaldybių administracijos, mokyklos, darželiai, kitos biudžetinės įstaigos ir t. t.) vėluoja laiku vykdyti savo įsipareigojimus. Todėl statybos rangovui, samdančiam subrangovus (dažnai apie 40 % viso projekto vertės) ir turinčiam užsakovą, kuris yra ne PVM mokėtojas, bet vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus, mokestinė prievolė pagal naująjį PVM įstatymo pakeitimą padidėja beveik 80 %. Taip sukeliamas dar didesnis apyvartinių lėšų poreikis, nei buvo iki šio įstatymo įsigaliojimo.

INŽINERIJA INŽINERIJA

Prieš kalbant apie pasikeitusį PVM įstatymą, pirmiausia verta pasidžiaugti pačiu faktu, kad atkreiptas dėmesys į statybų verslo sektoriaus problemas ir imtasi rimtų įstatymo pakeitimų, siekiant palengvinti statybos įmonių įsipareigojimų naštą. Nors oficialiai skelbiama, kad PVM įstatymo pakeitimai atlikti siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį šio mokesčio surinkimą į valstybės biudžetą, bet realiai tokio įstatymo pakeitimas turėjo gerokai palengvinti visų statybos rangovų mokestinę naštą. Reikia paminėti ir Lietuvos statybininkų asociacijos pastangas bei indėlį į šio įstatymo pakeitimą ir kitas iniciatyvas, dėl kurių mūsų sektoriaus įmonių veikla taps efektyvesnė, skaidresnė ir inovatyvesnė.

Mes, kaip generaliniai rangovai, norėtume, kad būtų atsižvelgta į minėtą neigiamą PVM įstatymo aspektą ir dabartinis tekstas būtų pakoreguotas. Manome, kad susiklosčiusią situaciją būtų galima spręsti šiais būdais: 1) panaikinti įstatyme išlygą dėl ne PVM mokėtojų ir nustatyti įstatymo galiojimą visiems be išimties statybos darbų užsakovams; 2) numatyti, kad jei galutinis paslaugos gavėjas (konkretaus projekto užsakovas) yra ne PVM mokėtojas, atvirkštinis PVM įstatymas netaikomas ir visiems su šiuo projektu susijusiems asmenims, neatsižvelgiant, ar ryšys yra tiesioginis, ar ne. Kitaip tariant, pagal sąskaitas, išrašytas konkrečiam objektui, atvirkštinis PVM nebūtų taikomas nei rangovams, nei subrangovams, nei subsubrangovams, jei pagrindinis projekto užsakovas yra ne PVM mokėtojas.

→

KO MEN TARAS

Sprendimai – valstybės įgaliotų institucijų rankose Tam, kad atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas būtų taikomas, turi būti dvi sąlygos: užsakovas turi būti apmokestinamasis asmuo ir PVM mokėtojas. Todėl susiduriame su problema, kad atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas ne visuomet išspręs iki pakeitimų egzistavusią problemą, kai darbus atlikti užsakydavo viešasis sektorius. Taip yra todėl, kad PVM įstatymas expressis verbis nenumato išimčių viešojo sektoriaus atstovams, tačiau gana akivaizdu, kad daugumai biudžetinių įstaigų, valstybės įmonių bei viešųjų įstaigų atvirkštinio PVM mokėjimo įstatymas vis dėlto nebus taikomas, nes jos tiesiog nėra PVM mokėtojos.

INŽINERIJA

Kadangi viešojo sektoriaus atstovai paprastai nėra PVM mokėtojai, tai reikštų, kad atvirkštinis PVM mechanizmas jiems netaikomas, tačiau pabrėžtina, kad taip būna ne visuomet. Yra išimčių, kai, pavyzdžiui, savivaldybės yra PVM mokėtojos ir vykdo ekonominę veiklą. Tuomet kiekvienu konkrečiu atveju reiktų pasiklausti šių viešojo sektoriaus atstovų, ar jie yra PVM mokėtojai. Taigi neteisinga tvirtinti, kad viešojo sektoriaus atstovams, užsakantiems atlikti darbus, niekada nebus taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas.

Dėl UAB „Kortas“ pasiūlymo įstatyme panaikinti išlygą dėl ne PVM mokėtojų ir nustatyti įstatymo galiojimą visiems be išimties statybos darbų užsakovams reiktų pabrėžti, kad iš teisinės pusės gali atrodyti, jog susiduriame su Europos Sąjungos teisės problema, nes pastaroji specialias priemones, tokias kaip atvirkštinis PVM apmokestinimas, leidžia taikyti labiau išimtiniais atvejais, t. y. siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ar PVM slėpimui. Tai numato 2006 m. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendrosios sistemos 365 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių vengimui ar sukčiavimui. Dėl šios priežasties iš valstybės ir kitų institucijų vis pasigirsta, kad Europos Sąjungos teisė nenumato galimybės valstybėms narėms spręsti įmonių apyvartinių lėšų problemas.

VILIUS BENIUŠIS, advokatų profesinės bendrijos „Viliušis ir Astromskis“ teisininkas

Vis dėlto į tai neturėtų būti žiūrima siaurai. Reikėtų atsižvelgti į tos pačios direktyvos preambulę, numatančią, kad reikalingas toks apyvartos mokesčius reglamentuojančių teisės aktų suderinimas naudojant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą, kuris panaikins, kiek tai įmanoma, veiksnius, galinčius iškreipti konkurencijos sąlygas nacionaliniu arba Europos Bendrijos lygiu, t. y. kad nebūtų trukdoma laisvai judėti prekėms ir paslaugoms. Dėl šios priežasties ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2013/43/ES numato, kad, taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti mechanizmo taikymo sąlygas, įskaitant ribų nustatymą, tiekėjų ar teikėjų, kuriems šis mechanizmas gali būti taikomas, kategorijas ir dalinį šio mechanizmo taikymą kategorijose. Taigi viskas priklauso nuo valstybės įgaliotų institucijų pastangų ir noro įvesti tam tikrus pakeitimus taikant atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmą. Pabrėžtina ir tai, kad Europos Komisija pagal 395 straipsnį gautus prašymus išnagrinėja, siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdytos pagrindinės tokių prašymų patenkinimo sąlygos, t. y. ji nustato, ar dėl siūlomos specialios priemonės apmokestinimo tvarka taps paprastesnė apmokestinamiesiems asmenims ir (arba) mokesčių administratoriams, taip pat ar pasiūlymu užkertamas kelias tam tikrų rūšių mokesčių slėpimui ir vengimui. Šiuo atžvilgiu Europos Komisija visada laikosi riboto, atsargaus požiūrio, siekdama užtikrinti, kad leidžiančiomis nukrypti nuostatomis nebūtų trikdomas bendros PVM sistemos veikimas, kad jų taikymo sritis būtų ribota, jos būtų reikalingos ir proporcingos. Taigi, atsižvelgiant į poreikį šalyje tinkamai sureguliuoti atvirkštinį PVM mechanizmą, įvairūs pakeitimai yra galimi ir manytina, kad Europos Sąjungos teisė netrukdo teisingai sureguliuoti PVM, atsižvelgiant į individualią kiekvienos valstybės situaciją. 

INŽINERIJA

INŽINERIJA INŽINERIJA

Šiuolaikiniai statybų sprendimai moderniai mąstantiems žmonėms Šiais laikais žmogus savo namą supranta kaip gyvenimo tikslą ir vertybę. Ar namas ilgainiui virs žmogaus buitį palengvinančiu produktu, tokiu kaip automobilis, parodys ateitis, kurioje, kaip prognozuojama, gamykloje pagamintas modulinis namas taps įprasta realybe. Nors kol kas dauguma Lietuvos medinių, karkasinių ar skydinių modulinių namų gamintojų orientuojasi į eksportą, manoma, kad ateityje dėl greitos statybos, ekologiškumo ir visų komforto galimybių jų paklausa augs ir mūsų šalyje. Žaidžiame lego Moduliniai namai gaminami gamykloje iš specialių statybinių modulių. Ten pat sumontuojamos ir statinio sienos, grindys, lubos bei kitos detalės. Dar gamykloje statinys šiltinamas šiluminės izoliacijos medžiagomis, paruošiama fasado ir vidaus patalpų apdaila, įrengiama elektros instaliacija ir ventiliacija, nutiesiami vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, sutvarkoma santechnika,

šildymo sistema ir kitos reikalingos komunikacijos. Netgi įmontuojami virtuvės baldai, jeigu jie tokiame statinyje yra numatyti. Jau baigti šie produktai uždengiami ir gabenami į vietą, kurioje statybininkai juos sumontuoja. Baigtos namų dalys nuolatinėje namo vietoje surenkamos dideliais kranais. Šis procesas šiek tiek primena vaikus, žaidžiančius su lego kaladėlėmis: statybų procese

derinami įvairios komplektacijos moduliai, įgyvendinant drąsiausią užsakovo idėją iki gamybos pabaigos. Statinys sumontuojamas ir parengiamas naudoti, prijungiant statinį prie vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, taip pat elektros tinklo. Taigi jau pagamintam moduliui būtina tik vieta, kurioje jis stovės, pastato pamatai arba paruošti kitų statinių paviršiai, kur modulį galima pastatyti. Laikas – pinigai Pagrindiniai modulinių namų pranašumai yra gamybos laikas ir kokybės kontrolė, nes namas gaminamas gamykloje po stogu, kur išvengiama atmosferos poveikio ir galima kontroliuoti gamybos etapus, todėl šių namų konstrukcijos nesusiduria su tipinėmis statybų atidėjimo priežastimis, daugiausia susijusiomis su oro sąlygomis. Be to, viskas patikrinama gamykloje ir pasitelkus trečiosios šalies ekspertus, dar prieš gabenant namus į nuolatinę jų stovėjimo vietą. Į individualų modulinį namą galima keltis gyventi jau po dviejų mėnesių – tiek laiko užtenka, kad modulis būtų pagamintas, atvežtas į aikštelę ir sumontuotas, taip pat spėjama užbaigti apdailos darbus. Moduliniai namai pastatomi kur kas greičiau, nes namo konstrukcija planuojama detaliai, darbo brėžiniai yra tikslūs. Nors namą sklype vis tiek reikia surinkti, tai trunka kur kas trumpiau, nei statant namą

→

INŽINERIJA INŽINERIJA

Didelis modulinių namų pranašumas tas, kad prireikus namo modulius galima keisti. Jeigu moduliniame name gyvenančioje šeimoje padaugėjo atžalų, nebūtina svarstyti apie naujo, didesnio namo įsigijimą, paprasčiausiai galima vieną ar daugiau modulių pridėti papildomai. Arba, priešingai, galima pakeitus modulius sumažinti namo plotą.

aikštelėje, – apie 1–2 dienas. Tokie moduliniai namai atitinka visus sanitarinius ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Jie tinka visoms geografinėms ir klimato sąlygoms. Kalbant apie šildymą, moduliniai namai taupo energiją ir kartu tinka šiltoms oro sąlygoms. Atsižvelgiant į projektą, tokio namo energinė klasė gali būti ir B, ir A, ir A+. FAKTAI Moduliniai namai vertinami taip pat kaip ir statomi vietoje. Moduliniai namai gali būti pritaikyti savitiems poreikiams. Dauguma modulinių namų skiriasi stiliumi ir dydžiu. Modulinės konstrukcijos taip pat gali būti naudojamos komercinėms reikmėms, įskaitant ir biurų pastatus. Moduliniai namai yra stabilios konstrukcijos – tai yra tikras nekilnojamasis turtas. Moduliniai namai gali būti pastatyti ant tuščių erdvių ir rūsių. Moduliniai namai yra laikomi žaliosios statybos rūšimi. Moduliniai namai pastatomi greičiau negu statomi vietoje.

INŽINERIJA INŽINERIJA

Moduliniai namai gali būti pastatyti taip, kad visiškai atitiktų ir ateities kartų poreikius.

Modulinio namo kaina apskaičiuojama labai tiksliai. Bet kurio statinio kaina susideda iš medžiagų ir darbo. Į modulinio namo galutinę kainą įeina viskas: vidinė apdaila, šildymo ir vėdinimo sistema, santechnika, baldai, paties namo modulių atgabenimas į statybos vietą. Jei nevengiama mokėti mokesčių, perkamos kokybiškos medžiagos, o darbininkai neapgaudinėjami, modulinio namo kaina prilygsta kitos statybos kainai. Akivaizdu, kad kuo sudėtingesnio dizaino ir specifiškesnius reikalavimus taikant statomas namas, tuo didesnė jo kaina. Bet verta turėti omenyje, kad per du mėnesius įsikraustysite į jau visiškai įrengtus namus, sutaupysite daug brangaus laiko. Pastebėta, kad individualius modulinius namus Lietuvoje daugiausia renkasi jaunos šeimos. Šie žmonės ilgiau trunkančiai statybai neturi nei laiko, nei žinių, kurių reikia norint organizuoti visus darbus patiems.

Kitas didelis modulinių namų pranašumas tas, kad prireikus namo modulius galima keisti. Jeigu moduliniame name gyvenančioje šeimoje padaugėjo atžalų, nebūtina svarstyti apie naujo, didesnio namo įsigijimą, paprasčiausiai galima vieną ar daugiau modulių pridėti papildomai. Arba, priešingai, galima pakeitus modulius sumažinti namo plotą. Iš štai rezultatas – atnaujintas būstas, o dėl sumažėjusio namo ploto mažėja tiek komunalinės paslaugos, tiek viso namo išlaikymas.

Modulinių statinių įvairovė yra didžiulė: pradedant nuo nedidelių visuomeninių statinių, tokių kaip tualetai ar pagalbinės patalpos, iki plataus masto gamybinių patalpų ir daugiaaukščių pastatų. Populiarūs moduliniai statiniai yra nedideli mobilūs biurai, administraciniai ir buitiniai pastatai, bendrabučiai, kempingai, svečių namai, dušai ir sanitarinės patalpos, medicinos punktai, prekybos kioskai arba parduotuvės, sargų namukai, praėjimo punktai, erdvios gamybinės patalpos ir netgi daugiaaukščiai statiniai. Pastaraisiais metais nuolat populiarėja privatūs moduliniai namai, taip pat sodo namukai ir vasarnamiai. Be to, taip galima pastatyti ir vaikų darželį. Rinktis atsakingai Renkantis modulinį namą, užsakovui verta atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant pradinę kainą į tokius veiksnius kaip elektros instaliacija, santechnika, ventiliacijos sistema dažnai neatsižvelgiama, todėl galiausiai namas gali kainuoti iki 20 % daugiau, negu statybos įmonė sako iš pradžių. Patiems gali taip pat tekti įrengti vandens valymo įrangą, į namą įsivesti dujas ar įsirengti rūsį, o tai irgi padidina galutinę namo kainą. Moduliniai namai turi atitikti specifines taisykles, gaires ir statybos standartus, kuriuose nustatyti reikalavimai dažnai viršija taikomus tradiciniams namams. Kad ir kaip būtų, svarbu įvertinti kuo daugiau rinkoje esančių pasiūlymų. Ne visos įmonės, siūlančios modulinių namų statymo paslaugas, yra panašios. Galima rasti akivaizdžių kokybės, kainos ir paslaugų skirtumų. Tad, norint pirkti ar pasistatyti namus, būtina kruopščiai ištirti pasiūlą. Beje, moduliniai namai, nors ir surenkami, statomi vieną kartą, todėl perkelti į kitą vietą jų nepavyks. Statybos darbams suteikiama Lietuvos įstatymų numatyta garantija – iki dešimties metų. 

Moduliai –

nuo ekonominės iki liukso klasės

UAB „Ryterna Modul“ gaminami visiškai įrengti gyvenamieji moduliai, skirti kelių aukštų itin gerai įrengtiems gyvenamiesiems namams, bendrabučiams, vaikų darželiams ar administracinėms patalpoms statyti. Dėl naudojamų aukštos kokybės medžiagų šio tipo moduliai išsiskiria itin geru šilumos laidumo koeficientu, taip pat yra atsparūs ugniai gaisro atveju. Statant didelius statinius, šio tipo moduliai yra sujungiami. Norintiesiems paslėpti modulinę konstrukciją ir taip susilieti su aplinkiniais pastatais siūlome naudoti pakabinamąjį fasadą iš pasirinktų medžiagų. Toks sprendimas padeda užmaskuoti modulines konstrukcijas, todėl pastatas atrodo kaip įprastas statinys ar namas. Bendrovės „Ryterna Modul“ moduliai gaminami pagal kiekvieno kliento poreikius ir pageidavimus, atsižvelgiant į interjerą ir jį visiškai įrengiant, taip pat į techninius reikalavimus, tokius kaip šildymas, sienų storis, langų bei durų išdėstymas. Galite rinktis iš standartinių pasiūlymų, užsisakyti projektavimą ar nurodyti savo projektą. Kartu sukursime būstą pagal jūsų poreikius.

Mus rasite Vilniuje, Panerių g. 64 I Tel. +370 5 213 0303 I Mob. +370 698 40 738 I El. p. linas.m@rmodul.com Kaune, Agronomijos g. 45 I Tel. +370 37 49 10 16 I Mob. +370 687 58 504 I El. p. info@rmodul.lt Klaipėdoje, Kalotės k. I Tel. +370 46 38 55 07 I Mob. +370 682 56 018 I El. p. info@vakaru.ryterna.lt

INŽINERIJA

Apribojimų nėra Nors ir paplitusi klaidinga nuomonė, moduliniai namai nėra visi vienodi. Moduliniams namams netaikomi jokie dizaino apribojimai. Galima susikurti bet kokio stiliaus modulinį namą – nuo tradicinio kolonijinio namo iki Viduržemio jūros stiliaus namo. Pagal pageidavimą galima turėti namus su bet kokio stiliaus langais ar kitomis architektūrinėmis detalėmis. Moduliniams namams statyti gali būti pritaikyta šimtai specifinių ypatybių, įskaitant keramines grindis, tvirtus stalviršius, įvairių stilių spinteles ir skirtingų rūšių medieną, eksterjero apdailą, santechnikos įrangą ir t. t.

Išmanieji keliai: utopija ar realybė? Irena Dirgelienė

Nyderlandai – pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kurioje išbandyti išmanieji keliai. Naktimis tokie keliai šviečia esant minusinei temperatūrai, o ant asfalto matyti šviečiančios snaigės. Elektromobiliai turi atskiras eismo juostas, kuriomis važiuodami įsikrauna energijos. O kokia situacija Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse?

INFRASTRUKTŪRA

INŽINERIJA

Išmanieji keliai ne tik tausoja aplinką Išmaniaisiais vadinami modernūs keliai, tiesiami sujungiant pažangias technologijas statybos, informacinių sistemų ir automobilių gamybos srityse. Taip siekiama sukurti bendrą susisiekimo keliais sistemą, kuri pagerintų žmonių gyvenimo kokybę, padidintų saugumą keliuose ir užtikrintų mažesnę žalą gamtai. Kuriant išmaniuosius kelius, orientuojamasi į bendrą eismo informacijos ir aplinkos ryšio technologiją, leidžiančią bet kuriuo metu ir bet kurioje kelių tinklo vietoje apsikeisti reikiama informacija. Be to,

Išmanieji keliai Nyderlanduose Daano Roosegaarde’o idėja 2013 m. buvo pripažinta geriausia ateities koncepcija Nyderlanduose ir netruko sulaukti visuomenės dėmesio. Jo vadovaujama komanda, bendradarbiaudama su viena dažus gaminančia bendrove, sukūrė įkraunamuosius dažus, kurie dieną įsikrauna nuo saulės spindulių. Sukauptos energijos pakanka dešimčiai valandų tamsiuoju paros metu. Tokiais dažais ne tik perpiešiamos eismo juostos, bet ir ant asfalto atsiranda snaigių, kurios pradeda šviesti esant minusinei lauko temperatūrai ir taip įspėja apie slidžią kelio dangą. Pirmuosiuose keliuose šimtuose metrų naujoji kelio technologija įdiegta Brabanto provincijoje 2013 m. viduryje. Vėliau prie įmantrios sistemos padarytos atskiros eismo juostos elektromobiliams, kuriomis važiuodami jie įsikrauna, o kai kelyje nėra automobilių, galima išjungti visas šviesas. Visomis šiomis idėjomis domisi daugybė užsienio šalių, ypač Indija. Numatytos plėtros perspektyvos Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas sako, kad, kalbėdami apie išmaniuosius automobilius, esame priversti kalbėti ir apie išmaniuosius kelius, skirtus naujoviškiems

automobiliams. Pasak jo, eismo saugumu labiausiai rūpinamasi žiemą, kai vairavimo sąlygos tampa daug sudėtingesnės. Automatinės kelių oro sąlygų (KOS) informacinės stotelės stebi kelio dangos ir oro temperatūrą, matomumą, kritulius, vėjo greitį, nustato rasos tašką ir kitus svarbius parametrus. Būtent jų rodmenys padeda prognozuoti situaciją kelyje ir laiku ja pasirūpinti. 2011 m. Lietuvoje įsteigtas Eismo informacijos centras sukūrė programėlę išmaniesiems telefonams „Eismo informacija“, kurioje vairuotojai gali sužinoti apie eismo apribojimus keliuose, taisomus kelius ir numatomas oro sąlygas. Dar viena naujovė Lietuvos keliuose – sistema su patikros vartais, turinčiais įdiegtas stebėjimo kameras, lazerinius skaitytuvus, svėrimo ir transporto skaičiavimo jutiklius. Tai padės nustatyti pažeidėjus ir juos sudrausminti. V. Puodžiukui patikėta vadovauti Europos kelių direktorių konferencijos (angl. Conference of European Directors of Roads, CEDR) darbo grupei S7 „Europos kelių direktorių pozicija kelių klausimu“. Darbo grupė numatė Europos kelių transporto ir kelių tinklo plėtros perspektyvas 20 metų laikotarpiui ir iškėlė uždavinius nacionalinėms kelių administracijoms, įskaitant ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos. Pavyzdinis išmaniųjų kelių projektas Pietų Korėjoje jau įgyvendinamas pavyzdinis išmaniųjų kelių projektas – tiesiamas bandomasis ruožas, kurį planuojama baigti 2017 metais. Naujoje infrastruktūroje sujungiami saugumo, patogumo ir patikimumo aspektai. Šalia kelio įdiegti jutikliai fiksuoja oro sąlygų pokyčius – lietų, rūką, sniegą ar stiprų vėją – ir siunčia informaciją tiesiai

INFRASTRUKTŪRA

siekiama mažinti neigiamą poveikį aplinkai – plėtojamos aplinkai nekenkiančios kelių statybos ir tiesimo technologijos, naudojančios žaliąją energiją. Be naudos vairuotojams, išmanieji keliai tausoja aplinką. Tai puiki platforma atsinaujinantiems energijos šaltiniams panaudoti, pavyzdžiui, tuneliams apšviesti galima naudoti energiją, kaupiamą saulės baterijose ar vėjo jėgainėse.

→

vairuotojui į automobilį. Informaciją apie eismo trikdžius (spūstis ar avarijas) vairuotojui perduoda kelią stebintys įrenginiai. Jie nurodo, kurį kelią geriausia pasirinkti, kad būtų galima išvengti nesklandumų. Taip reguliuojamas automobilių srautas, nes sistemoje pokyčiai įvertinami realiuoju laiku ir išvengiama naujų spūsčių susidarymo avarijos aplenkimo vietoje. Be to, šie įrenginiai sudaro galimybę susimokėti kelių naudotojo mokestį nesustojant ir netgi nemažinant greičio – įvažiavus į tam tikrą kelio ruožą sistema pati automatiškai gali nuskaityti reikiamą mokestį. Pagrindinė išmaniųjų kelių funkcija – užtikrinti saugų eismą, todėl kelio pakraščiuose diegiami jutikliai. Šie jutikliai, reaguodami su specialia automobilyje esančia įranga, neleidžia jam išvažiuoti už eismo juostos ribų. Ši prevencinė priemonė labai praverčia vairuojant naktį, kai padidėja tikimybė užmigti prie vairo. Automobilyje esanti įranga, sąveikaudama su kelyje esančiais detektoriais ir radarais, perduodančiais informaciją į automobilį, gali reguliuoti transporto priemonės greitį ir netgi padėti aplenkti atsiradusias kliūtis ar lėtesnius automobilius. Modernios technologijos leidžia ne tik rinkti informaciją iš aplinkos, bet ir tirti automobilio darbo režimo rodiklius – stebėti važiavimo greitį, degalų sąnaudų efektyvumą ir anglies dvideginio išmetimą. Jeigu transporto priemonė viršija leistinas normas, ji stabdoma ir vairuotojas įspėjamas arba baudžiamas už pakartotinius pažeidimus.

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

Lietuvos keliai papildomi įvairiomis sistemomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Egidijus Skrodenis sako, kad šiuo metu mokslininkai pasaulyje diegia eksperimentinius išmaniuosius kelius, tokius kaip plastikinis asfaltas ar saulės baterijos. Lietuvoje labiau vyrauja įprasti keliai, papildyti įvairiomis sistemo-

mis, davikliais ir kitais priedais. Mūsų šalyje šia kryptimi daroma nemažai: diegiamos intelektinės transporto sistemos, padedančios vairuotojams geriau, saugiau ir greičiau pasiekti kelionės tikslą. Toks daviklis įrengtas Klaipėdos Jakų žiede, jis padeda vairuotojams susiorientuoti. Daviklis valdomas iš Eismo informacijos centro, įsikūrusio Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Atsižvelgiant į oro sąlygas, informuojama apie didinamą arba mažinamą greitį. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus inžinieriaus Pauliaus Bautrėno, Lietuvoje šiuo metu diegiama per 300 naujų eismo intensyvumo skaitiklių, veikiančių indukciniu ir radariniu principu bei leisiančių realiuoju laiku tiksliau įvertinti ir apskaičiuoti transporto srauto intensyvumą, aptikti susidarančias spūstis. Be to, įrengiami kintamos informacijos ženklai, skirti eismo saugai užtikrinti kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 100-ajame kilometre ir A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai septintajame kilometre. Atliekama ir kitų darbų: baigiama diegti viešojo transporto maršrutų informacinė sistema, teiksianti visų Lietuvos viešojo transporto rūšių – kelių, oro, vandens ir geležinkelių – kelionių informaciją, todėl kiekvienas galės suplanuoti savo kelionę nuo pradinio iki galutinio taško. Sistema leis ne tik tiksliai suplanuoti keliones, nuolat stebėti maršruto informaciją, bet ir matyti papildomų paslaugų ar pastabų apie galimus pokyčius. Be to, plečiama ir modernizuojama valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema, didėja eismo stebėjimo kamerų tinklas – papildomai bus įrengta dar 150 kamerų. P. Bautrėnas sako, kad dabar taikomos šios naujausios technologijos: mobilieji slidumo matuokliai, leidžiantys neinvaziniu būdu nustatyti kelio atkarpos dangos būklę (sausa, ledas, sniegas ir pan.), kelio dangos sukibimo ko-

eficientą ir vandens sluoksnio storį ant kelio dangos; taip pat kintamos informacijos greičio ribojimo ženklai Jakų žiede prie Klaipėdos. KOS stotelėse naudojami naujausi ir tiksliausi neinvaziniai kelio dangos būklės ir temperatūros nuotoliniai jutikliai. Naudojami patikimiausi optiniai esamų orų ar matomumo vidurkio ir ultragarsiai vėjo krypties bei greičio jutikliai. Ateityje planuojama įrengti svėrimą judant (angl. weight in motion, WIM), vidutinio greičio kontrolę, valstybinių numerių atpažinimo: techninės apžiūros patikros, ieškomų transporto priemonių nustatymo, greičio valdymo sistemą, naudojant kintamos informacijos ženklus kelio A1 atkarpoje Vilnius–Kaunas. Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos 107 automatinės KOS stotelės, iš jų duomenys renkami į valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą. KOS stotelėse sumontuoti jutikliai, matuojantys kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją: kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių stiprumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį ir kt. Sistemoje kaupiami ir vaizdo duomenys, renkami iš KOS stotelėse įrengtų ir papildomai pastatytų 300 vaizdo kamerų.

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

Apie valstybinės reikšmės keliuose susidarančias spūstis informacija renkama eismo intensyvumo skaitikliais. Šiuo metu jų yra 65, tačiau ateityje šis skaičius bus didesnis nei 300. Skaitikliai nustato kiekvienos transporto priemonės tipą, judėjimo greitį ir atsilikimą nuo priekyje esančios kitos transporto priemonės. Pagal šiuos parametrus apskaičiuojamas transporto srauto intensyvumas. 

Taip kaip

namuose

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT-47480, Kaunas Tel. +370 37 491016 Mob. tel. +370 687 58504 Paštas: info@rmodul.lt www.Rmodul.lt PROJEKTAS ĮGYVENDINTAS PAGAL VIEŠBUČIŲ TINKLO SCANDIC UŽSAKYMĄ.

ARCHITEKT的RA