VĖJO KOPA
Daugiafunkcis jūros terapijos centras Nidoje
PAVADINIMAS: VĖJOKOPA
OBJEKTAS: DaugiafunkcisjūrosterapijoscentrasNidoje
STADIJA: Priešprojektiniai pasiūlymai (PPP)
KONKURSAS: STRUCTUM„Išmanusismiestas10“
Kūrybinė grupė:
Autoriai, architektai:
KATEGORIJA: profesionalai
SAVIVALDYBĖ: Neringossavivaldybė
METAI: 2024
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
BENDRIEJI PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ DUOMENYS
Projekto pavadinimas: VĖJO KOPA
Projekto paskirtis: Daugiafunkcis jūros terapijos centras Nidoje
PAGRINDINIAI RODIKLIAI
1. Jūros terapijos centras
Pastato bendrasis plotas: 1611,48 m2
Sklypo plotas: 13601 m2
Užstatymo plotas: 1847 m2
Užstatymo tankis: 14%
Užstatymo intensyvumas: 0,12
Energinio naudingumo klasė: A++
Pastato aukštis: 8,80 m ir 11,00 m akcentai (1 a. su mansarda)
Želdynai: >50%
2. Kultūros paskirties pastatas
Pastato bendrasis plotas: 2087,97 m2
Sklypo plotas: 15224 m2
Užstatymo plotas: 2945 m2
Užstatymo tankis: 19%
Užstatymo intensyvumas: 0,14
Energinio naudingumo klasė: A++
Pastato aukštis: 5,7 m; 9,00 m ir 11,00 m akcentai (1 a. su mansarda)
Želdynai: >55%
ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
Teritorija ir esama situacija
Planuojama teritorija yra vakarinėje Nidos gyvenvietės dalyje, šalia centrinio Nidos paplūdimio. Apima laisvą valstybinę žemę ties pastatais, adresu Nidos-Smiltynės pl. 9, Neringa, miškų ūkio paskirties, rekreacinių miškų naudojimo būdo žemės sklypą. Planuojama teritorija rytuose ribojasi su krašto keliu 167 Smiltynė-Nida (Nidos-Smiltynės pl.), šiaurėje – su D kat. G. D. Kuverto gatve, vakaruose ir pietuose – su pėsčiųjų ir dviračių takais. Iš visų pusių teritoriją supa miškų ūkio paskirties žemės sklypai, pietvakarinėje pusėje yra kitos paskirties komercinės paskirties objektų žemės sklypas.
Pietvakarinė planuojamos teritorijos dalis užstatyta. Laisvoje valstybinėje žemėje stovi nebaigti statyti pastatai: 1 aukšto maitinimo paskirties pastatas – valgykla (bendras plotas – 1890,95 m2 ; užstatytas plotas – 2493 m2 ) bei 1 aukšto paslaugų paskirties pastatas – viešasis tualetas. Šiaurės rytinėje planuojamos teritorijos dalyje yra esama automobilių stovėjimo aikštelė.
Esamas pastatas
Planuojamos teritorijos vakarinėje pusėje yra esamas pastatas (Nidos – Smiltynės pl. 9), kuris buvo suprojektuotas prieš 25-30 metų kaip visuomeninio maitinimo objektas (projekto autorė architektė Nijolė Piekautienė). Nors pastato užstatymo plotas ir nėra mažas, šis kompleksas, susidedantis iš atskirų „segmentų“, jautriai įsiterpęs į gamtinę aplinką, nesudaro vientiso masyvaus tūrio, užstatymui panaudojamos erdvės tarp esamų želdinių. Vieno aukšto su šlaitiniais stogais pastato architektūrinis sprendimas parinktas toks, kuris leidžia atskirais „segmentais“ multiplikuoti pastato struktūrą priklausomai nuo poreikio. Tai yra vienas iš privalumų, kuris gali tapti naujo užstatymo formavimo jūros terapijos centrui principu. Siekiant erdvinio estetinio vientisumo, esamo miško teritorijoje siūloma jūros terapijos centro kompleksą projektuoti panašiu principu, skaidant pastato kompleksą į „segmentus“.
Problematika
Patogioje Nidos gyvenvietės vietoje – Nidos pajūrio rekreacinėje zonoje, rekreacinio miško apsuptyje, nesukurtas patrauklias sveikatinimo paslaugas galintis teikti Jūros terapijos su papildančiu sporto aikštynų kompleksinis centras.
Teritorijos lūkesčiai
Šiai teritorijai įveiklinti reikalinga numatyti visas galimas ir leidžiamas veiklas, išnaudojant teritorijos gamtinį potencialą, siekiant sumažinti kurorto sezoniškumą, išplečiant paslaugų įvairovę.
Nagrinėjamos teritorijos ribos
Esamas pastatas fot. Norbert Tukaj
TEISINĖS BAZĖS IR GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ ANALIZĖ
Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas
Vadovaujantis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (toliau – BP) Nidos urbanistinės struktūros ir reglamentų dalimi, planuojama teritorija priskiriama specializuotų rekreacinių teritorijų sklypams (R3), urbanizuojamoms rekreacinėms teritorijoms (R 3.2). Dalis planuojamos teritorijos priskiriama rekreacinių miškų sklypams (M 2), intensyvaus naudojimo miško parkams (M 2.2). Planuojama teritorija tvarkoma vadovaujantis reglamentinei zonai Nr. 34 (Jūros terapijos centras) nustatytais
reikalavimais. Teritorijoje numatoma įrengti Jūros terapijos centrą, sporto aikštyną / renginių vietą bei automobilių stovėjimo aikštelę.
Nustatyti reikalavimai:
Nr. 34 (Jūros terapijos centras)
Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto.
Kraštovaizdžio tvarkymo zonos: urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2).
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė.
Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): reglamentinės zonos „A“ dalies naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo pobūdis - sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos; naudojimo pobūdžio turinys: terapijos procedūros, panaudojant jūros klimato ir vandens procedūrų poveikį; reglamentinės zonos „B“ dalies naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; naudojimo pobūdis: trumpalaikio poilsio statinių statyba, naudojimo pobūdžio turinys: sportinių žaidimų aikštelės ir fiziniam lavinimui skirta įranga.
Tvarkymo priemonės: teritorijos dalyje „A“ – jūros terapijos centro nauja statyba; teritorijos dalyje „B“ – sporto aikštyno ir fizinei kultūrai skirtos infrastruktūros po atviru dangumi nauja statyba.
Draudžiama: gyvenamųjų, komercinių ir kitų pastatų, nesusietų su jūros terapijos funkcijomis, statyba.
Užstatymo tankumas: teritorijos dalyje „A“ – iki 20%, teritorijos dalyje „B“ – iki 1% šių dalių ploto.
Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.
Užstatymo aukštis: iki 9 m, išskyrus akcentus, susijusius su technologiniais ar architektūriniais estetiniais akcentais.
Kiti reikalavimai: siekiant nustatyti Jūros terapijos centro funkcijas ir fizinius parametrus būtina parengti ir suderinti objekto statybos galimybių studiją; vadovaujantis galimybių studijos išvadomis, turi būti rengiamas architektūrinis – urbanistinis konkursas geriausiam architektūriniam pasiūlymui parinkti; architektūrinio – urbanistinio konkurso medžiagos pagrindu turi būti parengta ir patvirtinta tvarkymo zonos detaliojo plano koncepcija, skirta teritorijos užstatymo programos bei architektūrinio – erdvinio teritorijos tvarkymo principinėms nuostatoms įtvirtinti.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas
Planuojama teritorija yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teritorijoje gamtos ir kultūros paveldo objektų nėra. Planuojama teritorija nepatenka į „Natura 2000“ teritorijas. Teritorijos plotas – apie 10 ha.
Vietos pasirinkimo problematika (iš nac. parko tvarkymo plano):
A. 20 proc. užstatymo tankis
B. 1 proc. užstatymo tankis
B zonoje - galimi tik sporto aikštynai, kurie trukdo SPA Aktyvus / Ramus poilsis
NRu1 – Nidoje pajūrio užkopėje prie centrinio tako numatyta teritorija, kurioje numatomas statyti savitas jūros terapijos centras, neteikiantis apgyvendinimo ir nakvynės paslaugų.
Pastatai gali būti skirtingo aukštingumo, didžiausias jų aukštis – iki 9 metrų (jūros terapijos centrui būtini technologiniai ar estetiniai akcentai gali būti ne aukštesni kaip 11 metrų).
PROJEKTO TIKSLAS
Projektu siekiama sukurti išmanaus ir patrauklaus gyventi Nidos miesto koncepciją – parengti išsamius ir motyvuotus Daugiafunkcio jūros terapijos centro projektinius pasiūlymus.
Poreikių išpildymas
Savivaldybei svarbios perspektyvios teritorijos pritaikymas šiandienos ir ateities poreikiams
Išmanumas
Pritaikant atsinaujinančios energetikos technologijas, išmaniąsias technologijas, bei inovatyvius architektūrinius sprendinius siekiama pagerinti miesto aplinką, gyventojams skirtas paslaugas
Darnumas
Kompleksinis miestams svarbių teritorijų atnaujinimas vadovaujantis darniosios plėtros principais ir nusistovėjusia gerąja praktika
Tarpdiscipliniškumas
Skirtingų disciplinų kompetencijų suderinimas ieškant visapusiškai motyvuotų, integruotų ir realistiškų pasiūlymų.
Ekonominės aplinkos gerinimas ir užimtumo didinimas
Realizuotas projektas gerintų pajamų generavimą. Tuo pačiu padėtų spręsti socialines problemas.
DARBO METODIKA, LITERATŪROS ANALIZĖ
Darbo metodika ir literatūros analizė buvo atlikta naudojant įvairius šaltinius ir metodus.
Literatūrosanalizė buvo atlikta remiantis Marijos Drėmaitės, Viltės Migonytės, Martyno
Mankaus ir Vasilijaus Safronovo knyga “Neringa. Architektūros gidas”. Ši knyga suteikė gilų supratimą apie Neringos architektūrą ir jos istorinį kontekstą.
Analizė buvo atlikta per susitikimus su Neringos savivaldybės atstovais, kurie suteikė vertingos informacijos apie vietos poreikius, teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus.
Buvo atlikta poreikiųanalizė, siekiant išsiaiškinti, kokios paslaugos ir infrastruktūra yra reikalingos Neringos gyventojams ir lankytojams.
Esamopastatovertingųjųsavybiųanalizė buvo atlikta siekiant nustatyti, kokie esamo pastato elementai yra vertingi ir turėtų būti išlaikyti naujame projekte.
Pastatoperstatymoekonominionaudingumoanalizė buvo atlikta siekiant nustatyti, ar pastato perstatymas yra ekonomiškai naudingas sprendimas.
Buvo atlikta poilsiokompleksųanalogųstudija, siekiant išsiaiškinti, kaip kitose vietose yra sprendžiami panašūs uždaviniai.
Vilųužstatymotipoanalizė ir žvejųkaimųužstatymoanalizė buvo atliktos siekiant geriau suprasti vietos architektūros ypatumus.
Neringos simbolizmo ir istoriniokontekstoanalizė buvo atlikti siekiant užtikrinti, kad naujas projektas būtų harmoningai integruotas į esamą aplinką ir atspindėtų Neringos kultūros ir istorijos ypatumus.
Visi šie metodai ir šaltiniai buvo naudojami siekiant sukurti išsamų ir motyvuotą projektą, kuris atitiktų vietos poreikius ir būtų darnus su esama aplinka.
PROJEKTO ERDVINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA
Architektūrinė idėja: Užpustytas žvejų kaimas su unikalia stogų geometrija, pagrįsta vėtrungės simbolika
Talasoterapijos (Jūros terapijos) centro projekto erdvinė ir architektūrinė idėja yra įkvėpta užpustytožvejųkaimo, kuris atgaivinamas per unikalių stogųgeometrijosinterpretaciją, pagrįstą istorinės vėtrungėssimbolika, kuriose užkoduoti 6Neringoskaimųsimbolikos motyvai.
SIMBOLISTINIAI ELEMENTAI:
Užpustytasžvejųkaimas: Idėjoje taip pat išryškinamas užpustytų kaimų simbolizmas, kuris perteikiamas per jūros terapijos koncepciją ir tematiką. Tai leidžia atgaivinti istorinę vietovę, suteikiant jai naują gyvybę ir prasmę. Šis projektas interpretuoja istorinįužstatymą, suteikdamas jai naują funkcionalumą, atitinkantį šiuolaikinius poreikius ir lūkesčius. Taigi, ši erdvinė ir architektūrinė idėja ne tik atspindi praeities dvasią, bet ir orientuojasi į ateitį, siekdama darnaus ir prasmingo vystymosi.
Kopa. Jūros terapijos pastato idėją galima būtų apibūdinti kaip nuovėjoslenkančiąkopą, kuri galiausiai ”tarsi” užpūsto nedidelį žvejųkaimelįturinčiąmiestoaukšte ir parką (aliuzija į vieną iš kelių Neringos kaimų).
Pjūvis: simboliškai reprezentuoja kultūriniųsluoksniųatidengimą arba žvilgsnį į praeitį, kultūrą, tradicijas ir istoriją, todėl naujasis pastatas yra urbanistiškai ir kultūriškai susijęs su praeitimi ir palikimu. Stiklo plokštuma, kuri aukščiausiame taške iškyla iki 11m, reprezentuoja pjūvį per Jūrą, o jos viršutinė dalis – bangos keterą. Kai tuo tarpu pagrindinio statinio fasadai ir jų apdaila reprezentuoja pjūvį per Žemę.
Žemė. Šoninių fasadų apdaila pasirinkta kad atspindėtų kultūrinius sluoksnius arba pjūvį per žemę. 10 smulkių statinių - tūrių, reprezentuoja senovinį žvejų kaimo užstatymą su miesto centru, turgausaikšteirparku,skveru. Vietoj miesto parkelio, lieka vidinis kiemelis, kuriame yra pasodinamas arba išsaugomas vertingas sklypo medis, pavyzdžiui ąžuolas. Jis išsaugomas arba pasodinamas naujai ir simbolizuoja pagarbą praeičiai ir tradicijoms, bei tampa savotišku miško terapijos kiemeliu ir papildomu šviesos šaltiniu. Nameliai kita vertus, neria į šiuolaikines gydomąsias funkcijas, tačiau jų urbanistinis išdėstymas respektabiliai simbolizuoja ne tik istorinį Nidos miestelio centrą, bet ir jie orientuoti tuo pačiu kampu, kaip ir istorinio Nidos centro nameliai. Šie simbolistiniai motyvai reprezentuoja tiek žmonių, tiek ir architektūros ryšį ir sugebėjimą prisitaikytiprienaujųlaikų . Iššūkiais pasirinkta slenkanti Nidos kopagūbrio kopa.
Šiuose nameliuose yra sukuriamos įvairios sveikatinimo funkcijos, tokios kaip druskos, krioklių, pirčių ar šalto/karšto vandens terapija, purvo/sapropelio terapija.
Vėtrungė. Funkcijos stogai yra paremtivėtrungėssimbolika, kuri yra unikali šiame unikaliame ir išskirtiniame Lietuvos regione. Senasis šioje teritorijoje esantis pastatas, sukuriantis 10 ant 10 metrų modulį, tampa esminiu elementu, formuojančiu naują žvejų kaimo užstatymą. Šis užstatymas apima vidinę aikštę (kiemelį), kuri yra apsaugota nuo vėjo ir suteikia jaukią privačią vidinę erdvę.
Krioklio ir tekančio vandens simbolikoje atsispindi jungtis tarp dabarties ir praeities. Šiuolaikinė architektūra, jungianti dabartį ir praeitį.
Gintaras ir gintaro simbolika Lietuvoje, ypač pajūryje ir Kuršių nerijoje buvo susijęs su jūra ir Baltijos auksu iš jūros. Jis tarsi aukso gija jungia tradicijas, praeitį, kultūrą, istoriją, archeologiją, tautinį ir kultūrinį identitetą. Todėl gintaro simbolika buvo pasitelkta oranžinei geltona koridorių praėjimų spalva, siekiant sujungti atskirus Jūros terapijos statinius. Įėjimo į pastatą elementai buvo pasirinkti iš skirtingų spalvų geltono stiklo, kuris turėti priminti vitražą.
Modulis: Tiek Jūros terapijos, tiek ir Kultūros paskirties statiniams būdingas modulinis išplanavimas ir statinių išdėstymas. Toks statinių išdėstymas ir jungtys tarp jų, leidžia lengviau derinti funkcijas, mažintiarbadidinti jas pagalporeikį, nedarant gigantiško mastelio projekto.
Tradicinių medinių fasadų spalviniai pavyzdžiai (Tikkurila iliustracija) Gintaras
Druska ir druskos molekulė buvo pasirinkta kaip įkvėpimo šaltinis, kadangi jūra ir jūros terapinės procedūros yra susijusios su druska, sūriu vandeniu, haloterapija ir kitoms procedūroms, todėl prisidėjo prie išplanavimo struktūriškumo.
Kultūrospaskirtiespastatoidėja:
Nijolės Piekautienės projektuota vasaros valgyklą yra siūloma perstatyti, atkuriant ir naujai pritaikant vertingąsias pastato savybes, tokias kaip susmulkintas tūris, stogai ir stogų dinamika. Tradicinių medžiagų panaudojimas, net gi šiaudiniai sodai. Statinio modulį 10m x 10m kontūrą yra siūloma išsaugoti , pritaikant jam funkcijas ir išplečiant arba sumažinant jas pagal poreikį.
Postmodernistinės architektūros pėdsakai ir paveldas.
Didelė dalis statinių Nidoje statyti 7-8 dešimtmečio lietuvių architektų, tad nors dauguma jų statyti sovietiniu laikotarpiu, dažnai šio laikotarpio architektūra yra nuvertinama, traktuojant kaip menkavertę, nors ji buvo kurta ir projektuota lietuvių architektų. Tačiau postmodernistinės architektūros įtakos buvo ir Neringos statinių architektūroje, kas suformavo Nidos urbanistinį ir architektūrinį mastelį bei tam tikrą unikalų stilių, artimą Klaipėdai. Šio stiliaus bruožų atrandama ir esamame Nijolės Piekautienės statinyje, kuris, nepaisant savo mastelio ir didelio užstatymo ploto, jautriai įsilieja į gamtinę aplinką.
Pagrindinė statinio idėja kultūros paskirties statinio buvo "pasiskolinti” postmodernistinės architektūros vertingąsias savybes ir jas išreikšti per nauja, pasitelkiant šiuolaikines medžiagas, sprendinius ir mastelį. Šio statinio dydis, gabaritai ir mastelis šiuo metu yra maksimalūs leidžiami, tačiau tiek jo tūris, tiek elementai gali būti mažinami ir keičiami pagal tuos pačius principus kaip ir Jūros Terapijos statinio. Statinio mastelį suvaldyti padeda aktyvūs fasadai, dengti dažytos medienos ir aliuminio lamelėmis, kurie ištirpdina ribas bei dideles plokštumas ir padeda optiškai “ištirpdyti” fasadus suliejant juos į aktyvią miško aplinką.
PROJEKTO FUNKCINĖ IDĖJA
Jūros terapijos centro pastato funkcinė idėja
Jūros terapijos centras yra sveikatinimo ir atsipalaidavimo oazė. Šis centras yra sukurtas kaip kompaktiškas, daugiafunkcis objektas, kuris suteikia lankytojams galimybę rinktis iš įvairių sveikatinimo ir atsipalaidavimo paslaugų. Tai yra vieta, kur žmonės gali atsipalaiduoti, atkurti savo jėgas ir pagerinti savo sveikatą. Centro pagrindinis tikslas yra pasiūlyti kompleksinį,holistinįpožiūrįįsveikatąirgerovę, panaudojant jūros, gamtos ir tradicinių medicinos metodų sinergijas. Tai yra vieta, kur žmonės gali rasti ramybę, atsipalaiduoti ir pagerinti savo sveikatą.
Pagrindinės funkcijos yra:
• Recepcija ir administracija: čia lankytojai gali užsiregistruoti, gauti informaciją apie paslaugas, organizuoti apsilankymus ir gauti konsultacijas.
• Maitinimo ir poilsio zona: ši zona yra skirta lankytojų atsipalaidavimui ir maitinimui. Čia yra kavinė-baras, kur lankytojai ir JTC klientai gali atsipalaiduoti ir mėgautis sveiku maistu, kokteiliais ar gėrimais.
• Vandensprocedūros: ši zona yra skirta įvairioms vandens procedūroms, tokioms kaip baseinas, purvo procedūrų zonos, įvairios pirtys (lietuviškos, suomiškos, turkiškos), lietaus ir krioklių terapija.
• Sveikatos ir atsipalaidavimo paslaugos: ši zona yra skirta įvairioms sveikatos ir atsipalaidavimo paslaugoms, tokioms kaip masažai, jogos ir meditacijos patalpos, druskų kambariai.
• Techninėsiraptarnavimozonos: ši zona yra skirta techninėms ir aptarnavimo funkcijoms, tokioms kaip virtuvėlė, apsaugos patalpa, techninė patalpa.
• Higieninėspatalpos: ši zona yra skirta higienos reikalavimams užtikrinti, tokiems kaip persirengimo kambariai, dušai, WC.
Centras naudoja jūros,gamtosirtradiciniųmedicinosmetodųsinergijas. Tai reiškia, kad jis derina įvairius sveikatinimo metodus ir terapijas, kurie kartu veikia efektyviau nei atskirai.
Jūrosterapija yra vienas iš pagrindinių centro veiklų. Jos apima įvairias procedūras, kurios naudoja jūros vandenį, druską, dumblą ir kitus natūralius jūros produktus. Šios procedūros gali padėti pagerinti odos būklę, sumažinti stresą, pagerinti kraujotaką ir turi daug kitų sveikatos naudos.
Gamtos terapija taip pat yra svarbi centro dalis. Tai apima įvairias veiklas ir procedūras atvirame ore, tokias kaip meditacija, jogos pamokos ar net tiesioginis kontaktas su gamta. Šios veiklos gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką, skatinti fizinę sveikatą ir gerinti bendrą gerovę.
Galiausiai, centras taip pat naudoja tradicinius medicinos metodus, tokius kaip masažai, pirtys, purvo terapija ir kt. Šie metodai yra žinomi dėl savo gebėjimo atpalaiduoti kūną, sumažinti skausmą, pagerinti kraujotaką ir turi daug kitų sveikatos naudos.
Visi šie metodai yra derinami taip, kad suteiktų lankytojams visapusišką ir holistinį sveikatinimo ir atsipalaidavimo patirtį. Tai reiškia, kad kiekvienas lankytojas gali rasti sau tinkamiausią kombinaciją, atsižvelgiant į jų asmeninius sveikatos tikslus ir poreikius. Taigi, Jūros terapijos centro pagrindinis tikslas yra ne tik teikti paslaugas, bet ir skatinti sveiką gyvenimo būdą, kuris apima kūno, proto ir dvasios harmoniją.
6
5
2
1
13
14
Kultūros paskirties pastato funkcinė idėja
Kultūros paskirties pastatas yra integruojamas į bendrą infrastruktūrą, kuri apims ir greta planuojamą Jūros terapijos centrą. Kultūros pastato funkcinės zonos apima viešojo maitinimo, administracines ir pagalbines patalpas, taip pat didžiulę daugiafunkcinę erdvę. Ši erdvė gali būti pritaikoma įvairiems renginiams, parodoms, koncertams ar kitoms kultūrinėms veikloms, papildančioms Jūros terapijos centro siūlomą programą.
Arti esantis Jūros terapijos centras suteiks galimybę lankytojams ne tik mėgautis kultūrine programa, bet ir atsipalaiduoti, atgauti jėgas bei pagerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą. Šių dviejų objektų simbiozė sudarys unikalią ir patrauklią pasiūlą, galinčią pritraukti įvairių interesų turinčius lankytojus, norinčius susieti kultūrinę, sveikatinimo ir rekreacijos patirtis.
Kultūros paskirties pastato patalpų eksplikacija
1.01 Baras 258.36 m²
1.02 Baro pagalbinė patalpa 16.30 m²
1.03 WC 4.64 m²
1.04 WC mot. 8.89 m²
1.05 WC vyr. 9.38 m²
2.01 Pasitikimų erdvė 169.86 m²
2.02 Apsauga 5.31 m²
2.03 Pagalbinė patalpa 5.31 m²
2.04 Rūbinė 19.29 m²
2.05 Baro pagalbinė 5.03 m²
3.01 Restorano pirmoji erdvė 192.35 m²
3.02 Restorano antroji erdvė 75.11 m²
3.03 Virtuvės technologija 183.02 m²
3.04 Virtuvės holas 21.07 m²
3.05 ŽN WC 6.05 m²
3.06 Pagalbinė patalpa 20.03 m²
3.08 Holas 9.55 m²
3.09 WC mot. 16.09 m²
3.10 Mamos ir vaiko k. 4.86 m²
3.13 WC vyr. 14.35 m²
3.15 Holas 20.54 m²
3.16 Holas 126.45 m²
3.17 ŽN WC 4.48 m²
3.18 Mamos ir vaiko k. 3.46 m²
3.19 Techninė pat. 3.18 m²
3.20 WC mot. 19.40 m²
3.21 WC vyr. 22.26 m²
3.22 Rampa 19.87 m²
3.23 VIP LOUNGE 232.86 m²
3.24 Techninės patalpos 99.18 m²
4.01 Daugiafunkcė erdvė 463.78 m²
4.02 Pagalbinė patalpa 27.67 m²
Viso: 2087.97 m
Perstatoma buvusi vasaros valgykla, ją interpretuojant ir išsaugant užstatymo kontūrą ir kitus vertingus bruožus Kultūros paskirties pastato pagrindinė vizualizacija
Perstatoma buvusi vasaros valgykla, ją interpretuojant ir išsaugant užstatymo kontūrą ir kitus vertingus bruožus
Kultūros
Sklypo funkcinė idėja
Pagrindinis šio komplekso akcentas yra Jūros terapijos centras (1), kuris tampa pagrindiniu traukos objektu. Šis centras siūlys įvairias sveikatinimo, rekreacijos ir atsipalaidavimo paslaugas, panaudojant terapines jūros ir gamtos galias.
Šalia JTC įsikurs Kultūros paskirties pastatas (2), kuris papildys terapijos centro programą kultūrinėmis veiklomis, rengimais, parodomis. Taip kompleksas suteiks ne tik sveikatinimo, bet ir kultūrinę bei pažintinę patirtį lankytojams.
Kraštovaizdžio kompoziciją papildys Kopos parkas (3) - žalioji rekreacijos zona, kurioje lankytojams bus sudaryta galimybė pailsėti, pasivaikščioti, išbandyti aktyvų poilsį. Šioje erdvėje įrengta Vaikų žaidimų aikštelė (4) leis ir šeimoms su vaikais maloniai praleisti laiką.
Papildomos aktyvaus laisvalaikio galimybės siūlomos Teniso kortų (5) ir Padelio (6) zonose, kurios užtikrins įvairesnį laisvalaikio praleidimo būdą lankytojams.
Automobilių saugojimui numatytos P1 - JTC parkingas ir P2 - perspektyvinė miesto parkingo vieta, užtikrinanti patogią prieigą ir mobilumą komplekso lankytojams.
Taigi, sklypo funkcinė idėja sujungia sveikatinimo, kultūros, rekreacijos, sporto ir kitas paslaugas į vieną integruotą ir kompleksinį kurortinį kompleksą, galinantį pritraukti įvairaus profilio lankytojų.
Sklypo planas
1. Jūros terapijos centras
2. Kultūros paskirties pastatas
3. Kopos parkas
4. Vaikų žaidimų aikštelė
5. Teniso kortai
6. Padelis
P1. JTC parkingas
P2. Perspektyvinio miesto parkingo galima vieta
Teniso aikštynas yra stačiakampio formos, kurio ilgis yra 23,77 metrai, o plotis - 8,23 metrai vienam žaidėjui ir 10,97 metrų dviejų žaidėjų žaidimui. Aikštynas yra padalintas į dvi lygias dalis tinklu.
Padelio aikštynas yra mažesnis nei teniso aikštynas, jo matmenys yra 20 metrų ilgio ir 10 metrų pločio. Padelio aikštynas yra supamas stiklo arba metaliniu tinklu, kuris leidžia kamuoliukui atsispirti nuo sienų, panašiai kaip rankinio arba skvošo žaidimuose. Padelio aikštynas yra padalintas į dvi lygias dalis tinklu, kuris yra 0,88 metrų aukščio centre ir 0,92 metrų aukščio abiejose pusėse. Padelio aikštynai dažniausiai yra su sintetinės žolės danga.
Abu aikštynai yra skirti dinamiškiems ir strategiškiems žaidimams, kurie reikalauja greitų reakcijų, taktikos ir gero fizinio pasirengimo.
TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI
Automobilių patekimo ir stovėjimo organizavimas
• Automobilių patekimas iš G. D. Kuverto gatvės šiaurinėje dalyje leis atskirti automobilių ir pėsčiųjų srautus, užtikrinant saugų ir sklandų eismą.
• Dvi stovėjimo aikštelės - bendramiestinė ir specialiai skirta Jūros terapijos centro lankytojams - užtikrins pakankamai parkavimo vietų ir patogų privažiavimą prie pagrindinių objektų.
• Specialios automobilių stovėjimo vietos žmonėms su negalia bei išlaipinimo zonos šalia įėjimų užtikrins gerą prieinamumą.
• Ūkinės reikmės bus organizuotos per atskirą privažiavimą nuo Kultūros paskirties pastato, nesikertant su pagrindiniais lankytojų srautais.
Pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra
• Patekimas į kultūros pastatą iš esamų takų ir promenados užtikrins natūralų priėjimą, integruojant objektą į komplekso struktūrą.
• Išsaugotas ūkinis patekimas ir rampa šiaurinėje dalyje leis patenkinti ūkinius poreikius ir užtikrinti prieinamumą žmonėms su negalia.
• Sujungimas tarp pagrindinių pastatų takais ir su sporto aikštynais užtikrins vieningą prieigą prie komplekso infrastruktūros.
• Patogi ir saugi pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, įskaitant reprezentacinę promenados alėją, užtikrins kokybišką pėsčiųjų ir dviračių aplinką.
• Numatomos dviračių stovėjimo vietos
Viešasis transportas
• Autobusų sustojimo vieta komplekso prieigose leis atvykti ir viešuoju transportu, užtikrinant darnaus susisiekimo sprendimus.
DARNUMAS, TVARUMAS, IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS IR
INŽINERINĖS SISTEMOS
Žaliųjų (tvariųjų) sprendinių panaudojimas projekte:
• Žalieji stogai padeda mažinti pastatų šiluminį krūvį, sulaiko lietaus vandenį ir gerina vietos mikroklimatą.
• Ekologiškos fasado apdailos medžiagos, kaip natūralūs akmenys, medis ar žaliosios sienos, prisideda prie tvaraus dizaino.
• Šilumą taupantis šilumos siurblys yra efektyvus atsinaujinantis šilumos šaltinis, mažinantis energijos sąnaudas.
• Nutolusios saulės elektrinės gamina žaliąją elektrą be taršos.
• Žalioji elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, kaip vėjo ir saulės, yra tvarus pasirinkimas.
Darnus judumas ir jo skatinimas:
• Elektromobilių integracija, įskaitant įkrovimo infrastruktūrą, padeda mažinti transporto taršą.
• Viešojo transporto tinklas ir jo skatinimas mažina privačių automobilių naudojimą.
Saulės ir lietaus kontrolės sprendinys – dinaminė ištempiamo audinio pergola
• Žaidimų aikštelės ir laisvalaikio infrastruktūra, kaip sporto įranga, skatina sveiką gyvenseną.
• Dviračių takų tinklas ir kita infrastruktūra remia darnų judumą.
Išmaniosios pastato valdymo sistemos:
• Išmaniojo pastato sistema optimizuoja šildymą, vėdinimą, apšvietimą, vandens vartojimą, taip mažindama energijos sąnaudas.
• Energiją taupantys LED apšvietimo sprendimai užtikrina efektyvų elektros energijos naudojimą.
Gamtos elementų panaudojimas:
• Lietaus vandens antrinis panaudojimas, pvz. laistymui, mažina geriamojo vandens suvartojimą.
• Saulės kontrolė remiantis geolokacija ir žalieji ekranai sumažina poreikį dirbtiniam aušinimui. Pagrindinėje erdvėje šilumos poreikiai yra labai dideli.
• Vėjo srautų kontrolė per pastatų išdėstymą ir vidinių kiemų kūrimą pagerina natūralų vėdinimą.
• Įvairus apželdinimas, atitinkantis vietovės augalų rūšis, pagerina mikroklimatą ir padidina biologinę įvairovę.
• Šiaurės vėjų apsauga dėka stogo sprendinių (atsūkimo nuo šiaurės) orientaciją ir natūralias priemones mažina šiluminius nuostolius.
Aprūpinimas energija:
• Atsinaujinančių energijos išteklių, kaip saulės, vėjo, panaudojimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro.
• Visos šios priemonės padeda užtikrinti, kad pastatas veiktų efektyviai, sunaudodamas minimalius išteklius ir kartu mažindamas neigiamą poveikį aplinkai.
KONSTRUKCIJŲ APRAŠYMAS
Jūros terapijos centras
Jūros terapijos centro pagrindinė erdvė yra gelžbetoninė konstrukcija, sutvirtinta įtempiamais lynais. Centrinėje pastato dalyje yra dvi standumo briaunos aplink viedinį kiemelį. Apatinėje statinio dalyje, lynų konstrukcija yra pritvirtinama prie gelžbetonio pado. Stogo danga apšiltinta pagal A++ statinių energetinius reikalavimus. Ant stogo dangos yra nedidelis sluoksnelis grunto su šilonų, perkūnropių, smiltyninių šepetukų bendrijomis, ir kitais sausrą ir smėlį megstančiai augalais. Ši konstrukcija užtikrina maksimalų pastato stabilumą ir atsparumą. Gelžbetoninės konstrukcijos pasirinkimas suteikia erdvei harmoniją ir estetinį vientisumą, nereikalauja papildomų kolonų. Šoninės sienos taip pat yra iš lietų monolitinių konstrukcijų. Mažesnių tūrių, konstrukcijos yra iš gelžbetonio. Apšiltintų EPS ir ant karkaso susuktų medinių dailylenčių, medinių tašų apdailos. Stogo konstrukcijos yra betoninės, apšiltintos EPS, ant kurio sumontuota dviguba hidroizoliacija. Ant dvigubos hidroizoliacijos numatomas medinis arba kombinuotas (metalas, plastikas, medis) karkasas ant kurio yra sumontuotos medinės lamelės ir tašeliai, atkartojantys stogo formą. Stogo konstruktyviniai sprendimai būtų tikslinima projekto statioje. Šis mišrus sprendimas leidžia derinti modernius ir klasikinius elementus, sukuriant įdomų architektūrinį ansamblio vaizdą. Šlaitiniai stogai ne tik papildo pastato estetinį vaizdą, bet ir užtikrina tinkamą vandens nutekėjimą bei apsaugo pastato konstrukcijas nuo atmosferos poveikio. Šlaitiniai stogai yra būtina salyga norint dinamiškai integruoti statinio architektūra į gamtinį ir urbanistinį kontekstą.
Kultūros paskirties pastatas
Kultūros paskirties pastato konstrukcija yra plieninė santvarinė sistema, kartu su medine klijuota konstrukcija. Ši konstrukcija suteikia reikiamą stabilumą ir leidžia išgauti sudėtingas, piramidines, keturšlaites formas, būdingas pastato architektūrai. Plieno karkasas tampa pagrindiniu pastato elementu, ant kurio montuojamos fasadinės apdailos detalės.
Fasadinę struktūrą sudaro struktūrinio stiklo sistema, papildyta dažyto aliuminio lamelėmis. Šis sprendimas ne tik užtikrina išskirtinį pastato įvaizdį, bet ir atitinka aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus (A++ klasė). Struktūrinis stiklas ir aliuminio lameles užtikrina puikias šilumines ir šviesos pralaidumo savybes, o kartu ir šiuolaikišką dizaino sprendimą.
STRUCTUM PARTNERIŲ INTEGRAVIMAS PROJEKTE
Projekto įgyvendinimo procese dalyvauja STRUCTUM pritraukti partneriai. Partneriai projekto dalyviams parengė inovatyvių ir numatomų taikyti darbo įrankių, produktų ir paslaugų pristatymus, informavo apie galimas taikyti šiuolaikines technologijas, inovatyvius projektų sprendinius bei pristatymo ir analizės metodus. Siekiant atskleisti „Išmaniojo miesto“ specifiką orientuojamasi į šiuo metu rinkoje atsirandančias prekes ir paslaugas, kurios siejamos su darniosios plėtros ir išmaniojo miesto principais (energetinių ir kitų resursų taupymas, automatinio informacijos rinkimo, apdorojimo, perdavimo, automatinio valdymo sistemos ir pan.).
Partneris Partnerio pavadinimas
ARTECHNIKA, UAB
BAREMA RYTAI, UAB
BAUMIT, UAB
BETONO MOZAIKA, UAB
BIPA, UAB
DUPONT DE NEMOURS
INTERNAIONAL SARL (CORIAN)
Partnerio siūlomo produkto, paslaugos ar darbo įrankio panaudojimo projekte aprašymas
Objekto tiek išorės, vidaug, tiek ir viešųjų erdvių apsaugai yra pasirinktos modernios vaizdo stebėjimo sistemos. 360 Vision. Eclipse stainless steel, užtikrinanti patvarumą ir ilgaamžiškumą visais metų laikais.
Ant pastatų, fasadų bei struktūrinio stiklinimo fasado elementų yra numatomos dažyto aliuminio apsauginės žaliuzės - lamelės PR – 120 INV, skirtos apsaugoti statinį nuo saulės ir perkaitimo. Aliuminio lamelės yra ilgaamžės ir praktiškos taip pat tarnaujančios kaip estetinis elementas. Lamelės taip būtų naudojamos kaip vizualinė ir praktine inžinerinių sistemų zonų, šilumos siurbių oro paėmimo/išmetimo apsauginės žaliuzės ir apsauginės tvorelės.
Statinio sienų ir cokolių šiltinimui, armavimui ir hidroizoliavimui ant g/b monolitinės konstrukcijos, būtų naudojamos tinkuojama sistema ant Eps plokščių ir Baumit Startrack tvirtinimo elementai, kartu su armavimo mišiniais ir produktais: Baumit ProContact, Baumit MultiPrimer ir kiti tvirtinimo pagal poreikį.
Aplikos sutvarkymo sprendiniams būtų naudojamos betoninės trinkelės žolės korys ECO 8 . Lauko dangos įrengimui aplink baseinus - Rompox Profi Deko skaldos surišimo produktas lauko darbams. ROMPOX® – D2000 siūlių surišėjas. ROMPOX® ‒ D7000 skystas biraus grindinio surišėjas lauko takeliams.
Lauko rekreacinėje zonoje numatoma panaudoti šie produktai: MALY suoliukų kolekciją. Gultams yra numatoma pasirinkti BOJON kolekciją. Rekreacinės lauko erdvėje yra numatoma panaudoti LENA P –TA staliukus su suoliukais. TOPSPIN stalo teniso staliukai rekreacinėje zonoje. RECHARGE pakrovimo įrenginiai rekreacinėje zonoje. GENOVA atliekų rušiavimo dėžės. BOLOGNA dviračių laikikliai ir stovai. Dviračių pompa (taisymo stovas) CISON CO, Lauko geriamojo vandens stovas FONTIS. Magic Nets Žaidimų įrenginiai vaikams.
CORIAN naudojami šie produktai stalviršių, wc zonų stalvirčių, recepcijos stalo stalviršių gamyboje. Būtų naudojami tokie produktai. Planuojame integruoti CORIAN® SOLID COLOUR spalvų produktus stalviršiams ir stalviršių apdailai.
Personalizuota įžvalga apie vartojimo modelius ir rekomendacijas dėl sąnaudų efektyvumo, naudojant dinaminę vartojimo duomenų vizualizaciją.
ENEFIT, UAB
ETERNIT BALTIC, UAB (EQUITONE)
GEOPARTNERIS, UAB
HYDRO BUILDING SYSTEMS
LITHUANIA, UAB (WICONA)
YAKIWOOD, UAB
OREX GROUP, UAB (OMNIGYM)
PANASONIC, UAB
PERCUSSION PLAY BALTICS, UAB
Atsinaujinančios energijos sprendimai, tokie kaip saulės ir vėjo energija, kurie gali padėti sumažinti pastatų energijos sąnaudas ir padidinti jų energinį naudingumą.
Išmaniojo pastato sistemą, kuri optimizuoja šildymą, vėdinimą, apšvietimą, vandens vartojimą, taip mažindama energijos sąnaudas. Planuojama integruoti Elinta CityCharge
V2 2 × 22kW
+100 km = 1-2 h
Vidaus apdaila apdailai viename iš Jūros terapijos pastato zonų būtų panaudotos Equitone LT60 ir LA 20 plokštės vidaus apdailai.
Topografinės nuotraukos parengimas, geodeziniai matavimai ir perstatomo esamo pastato 3D skenavimas.
Medžių masyvo 3D skenavimas.
Struktūrinis stiklinimas naudojamas pagrindiniame Jūros Terapijos pastato pastate, kuriame pasitelkėme WICTEC 50SG Struktūrinio stiklinimo sistemą. Durys į terasas WICSLIDE 160 ir WICSLIDE 65.
Deginto medžio paruošimas. Jų produktai galėtų būti naudojami estetinėms ir ilgaamžėms lauko konstrukcijoms mūsų projekte. Produktai Graphite ir Carbon ir Brown.
Lauko sporto įranga būtų montuojama rekreacinėje zonoje prie aktyvau poilsio zonos. Treniruokliai
PRITŪPIMŲ TRENIRUOKLIS OG10, HORIZONTALI BLOKO TRAUKA OG23, VERTIKALI BLOKO TRAUKA OG24, ŠTANGOS SPAUDIMAS OG30, SPAUDIMAS IŠ PRIEKIO KAMPU OG41, TRICEPSŲ
TRENIRUOKLIS OG80, KOJŲ SPAUDIMO TRENIRUOKLIS OG14
Šilumos siurblys Panasonic MXC serijos A2W kaskadas – 160 kW naudingos galios (pastovios galios išlaikymo galimybė iki – 20 C lauko temperatūros. Šilumos siurbliai apjungit į kaskadą.
Sprendinio lokacija: Jūros terapijos centro šiaurės vakariniame “namelyje - ažūriniame bokšte” būtų montuojama šilumos siurblių kaskada, kuriai yra numatomas laisvas oro pritekėjimas iš abiejų pusių.
Matmenys, mm (P, G, A): 6500 x 1400 x 1720, svoris 1500 kg.
Efektyvumo koeficientas: COP 4,52.
Energetinio efektyvumo klasė: A++
Lauko muzikos instrumentai, kurie gali būti įrengti JTC lauko erdvėse rekreaciniais ir muzikos terapiniais tikslais. Lauko rekreacinėje zonoje ir žaidimų aikštelėje numatomi šie prietaisai: Small
Babel Drum C Major Pentatonic - C4-C5, Calypso Chimes, Penta Post, Rainbow Chimes, SansaRimba, Bell Lyre, Tembos, Rainbow Trio
Ensemble
SCENOS TECHNINIS SERVISAS (StS), UAB
SCHNEIDER ELECTRIC, UAB
Jūros terapijos centro pastate yra planuojamos įvairios gydomosios procedūros (pvz. Haloterapija, Druskos kambariai, Turkiškos pirtys) ir juose numatoma intergruoti StS Apšvietimo ir Garso Sistemas. Konkrečių produktų sistemas tikslinti pagal gaminto rekomendacijas.
Išmaniojo pastato sprendimai KNX valdymo sistema. Energijos valdymui, apšvietimo kontrolės, HVAC kontrolės ir saugos sistemoms, pastatų automatikos ir valdymo paslaugos. Produktų panaudojimas: „Esmi“ adresiniai komponentai, skirti ELC serijai EN 54, Pastatų automatizavimo sistema „SpaceLogic KNX“, Sedna Design & Elements web,
SCHOMBURG BALTIC, UAB
Baseino hidroizoliacija: AQUAFIN CJ5 ar termoelastinę juostą AQUAFIN CJ6. Po baseinų betonavimo sekantis etapas baseinų geometrijos sutvarkymas. Jei lyginami dideli plotai ir lyginmo sluoksnios storis nuo 5 iki 40 mm naudojama mišinių sistema ASOCRET BIS-5/40, jei sluoksnis mažesnis ar reikia suformuoti dekoraryvinius elementus naudojama ASOCRET M30. Išlyginus baseinus atliekama jų hidroizoliacija, tam naudojama dviejų komponentų elastinga cementinė hidroizoliacija AQUAFIN 2K/M-Plius, Pirmiausia sandarinama baseino kampai ir visos įdėtinės detalės naudojant sandarinimo juostą ASO-Dichtband-2000 ir hidroizoliacją AQUAFIN 2K/MPlius vėliau ir visas baseino plotas.
Po 14 dienų atliekamas baseino testas jis užpildomas vandeniu. Vandens užpylimo greitis 5 cm per valandą. Vanduo laikomas dvi savaites. Tokiu pačiu greičiu išleidus vandenį ir baseinui pradžiuvus
klijuojamos plytelės.
Jei baseino indas išlietas daugiau kaip 6 mėnesiai plytelių klijai vieno komponento S1 elastingumo klasės tipo MONOFLEX, jei baseino indas iki 6 mėnesių naudojami klijai S2 elastingumo klasės tipo
UNIFIX S3.
TIKKURILA, UAB
VELVE M.S.T., UAB (MAPEI)
UAB BY & N
Dažai vidaus ir lauko darbams. Išorės apdailos medienai naudojamos dažų serijos ULTRA CLASSIC, VINHA, PIKA-TEHO
Teniso ir žaidimų aikštelių danga su paminkštinimu MAPECOAT TNS COMFORT
Rekomenduojama numatyti pagrindą iš asfalto, o ne betono (ant betono irgi galima, tik atsiranda siūlės ir papildomai jį reikalinga hidroizoliuoti nuo galimai kylančios drėgmės).
Numatomi lauko šviestuvai, Šviestuvas fasadui F37, Šviestuvas įleidžiamas į grindinį-LL, Šviestuvas
įleidžiamas į grindinį IP66 3W-12W, numatomos LED apšvietimo sistemų ir šviestuvų parinkimo paslaugos
SANTRAUKA ANGLŲ KALBA / SUMMARY IN ENGLISH
Project Overview
The project, named VĖJO KOPA (DUNE OF WIND), is a multifunctional Thalassotherapy (Sea therapy) centre located in Nida, a coastal town on the Curonian Spit in Lithuania. The centre aims to provide various health and relaxation services using the therapeutic effects of the sea, nature, and traditional medicine methods.
Spatial and Architectural Idea
The spatial and architectural idea of the project is inspired by a buried fishing village. This concept is revived through the interpretation of a unique roof geometry, based on the symbolism of a historical wind vane (vėtrungė). The old building, creating a 10 by 10-meter module, becomes a key element, forming a new settlement of the fishing village. This settlement includes an inner square, which is protected from the wind and provides a safe space. The concept also highlights the symbolism of buried villages, which is conveyed through the concept of sea therapy. This allows for the revival of a historical location, giving it new life and meaning. The project not only recreates a historical environment but also provides it with new functionality, meeting modern needs and expectations. Thus, this spatial and architectural idea not only reflects the spirit of the past but also looks towards the future, aiming for sustainable and meaningful development.
Idea for the Cultural Purpose Building
The former summer canteen is being reconstructed, interpreting and preserving the building contour and other valuable features.
Existing Situation and Challenges
The project is situated in the western part of Nida, next to the central beach. The area is surrounded by recreational forests and has an unfinished building that was designed as a public catering facility 25-30 years ago. The project faces the challenges of adapting the existing building to the new function, integrating it with the natural environment, and complying with the legal and regulatory requirements of the Kuršių Nerija National Park.
Design and Architectural Idea
The project is inspired by the historical and cultural context of the submerged fishing village, which is revived through a unique roof geometry based on the vėtrungė (wind vane) symbol. The existing building, creating a 10 by 10-meter module, becomes the main element forming the new fishing village layout. This layout includes an inner square, which is protected from the wind and provides a safe space. The project respects the existing landscape and vegetation and uses natural materials and colors.
Functional Idea and Components
The project consists of two main buildings: the sea therapy center and the cultural center. The sea therapy center offers water procedures, massages, yoga, meditation, saunas, and other services that enhance the physical and mental well-being of the visitors. The cultural center provides a space for events, exhibitions, concerts, and other cultural activities that enrich the cultural and educational experience of the visitors.
The two buildings are connected by a green infrastructure, which includes a dune park, a children’s playground, a tennis court, and a padel court. The project also provides parking facilities and public transport access.
Sustainability and Smart Technologies
The project follows the principles of sustainability, using renewable energy sources, smart building management systems, green roofs, and natural materials. The project uses heat pumps, solar power plants, green electricity, rainwater reuse, solar control, wind flow control, and green landscaping to reduce the energy consumption, water consumption, and environmental impact of the buildings. The project also promotes sustainable mobility, providing parking spaces for electric vehicles, public transport access, bicycle infrastructure, and recreational green spaces.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Knygos
Neringa : architektūros gidas / [tekstų autoriai Marija Drėmaitė, Martynas Mankus, Viltė Migonytė-Petrulienė, Vasilijus Safronovas]
Krikštopaitis, J. K. (2008). Neringos Nacionalinis Parkas.
Buivydas, R. (2010). Neringa: Istorija ir Architektūra. Kontautas, A. (2012). Neringa: Gamta ir Žmogus.
Sliužinskas, R. (2015). Kuršių Nerija: Gamta, Istorija, Kultūra. Heschong, L. (2012). Sustainable Building Design: Principles and Practice. Blackburn, W. R. (2015). The Sustainability Handbook. Lund, H. (2014). Renewable Energy Systems: A Smart Energy Systems Approach to the Choice and Modeling of 100% Renewable Solutions. Jack, L., & Stollard, P. (2016). Sustainable Retrofitting of Commercial Buildings: Cool Climates.
Moksliniai straipsniai
Acta Historica Universitatis Klaipedensis. (2013). Neringa ir Kuršių Nerija: Istorinis-Etnokultūrinis Aspektas. Kultūros Paminklai. (2014). Kuršių Nerijos Architektūros Savitumas ir Paveldotvarka.
Renewable and Sustainable Energy Reviews. (2016). Towards Sustainable Built Environments: A Holistic Approach for Integrating Renewable Energy Technologies. Renewable and Sustainable Energy Reviews. (2017). Integrating Renewable Energy in Buildings: A Technology Review and Potential Benefits Assessment. Sustainability. (2018). Sustainable Building Technologies: Current State and Future Trends.
Internetiniai šaltiniai:
Lietuvos Gamtos Fondas (gamta.lt). Neringa Nacionalinis Parkas. Neringa.lt. Neringa: Istorija, Kultūra, Turizmas. Kultūros Paveldo Departamentas (kpd.lt). Kuršių Nerijos Kultūros Paveldas. Gamtos Paveldo Fondas (gpf.lt). Kuršių Nerijos Kraštovaizdis.
Sclar, E. D., Halasah, M., & Higgins, N. (2021). Sustainable Urban Transport.
UITP (International Association of Public Transport). The Future of Sustainable Urban Mobility. European Commission. Promoting Sustainable Mobility. Thompson, J. W., & Sorvig, K. (2008). Sustainable Landscape Construction: A Guide to Green Building Outdoors. Wirth, B., Pauleit, S., & Landa-Mata, A. (2019). Green Infrastructure for Landscape Planning. Calkins, M. (2011). Sustainable Landscape Management. Buettner, D. (2017). The Blue Zones of Happiness: Lessons From the World's Happiest People. Nichols, W. J. (2014). Blue Mind: The Surprising Science That Shows How Being Near, In, On, or Under Water Can Make You Happier, Healthier, and More Connected.
The International Journal of Thalassotherapy and Pelotherapy. Thalassotherapy: Seawater Therapy Benefits.