VIEŠŲJŲ PASTATŲ LAUKIA 60 MILIJONŲ, MODULIŲ EKSPERIMENTAS IR TAUPESNIS PROJEKTŲ VALDYMAS

Lina SVALDENIENĖ

Dauguma viešųjų pastatų energinės klasės atžvilgiu yra visiškai neišskirtiniai bendrame

Lietuvos pastatų fone: didžioji dalis tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų pastatų

Lietuvoje priskiriami D ar žemesnei energinei klasei, nurodo Ilgalaikės renovacijos strategijoje pateikiami duomenys. Ženklaus statistinio pokyčio valstybės ir savivaldybių pastatų modernizacija nepadarys, bet šią nedidukę dalį šalies pastatų svarbu atnaujinti siekiant rodyti teigiamą renovacijos pavyzdį.

Iš viso negyvenamųjų pastatų Lietuvoje yra beveik 91 tūkst, ir tai sudaro 14 proc. viso pastatų fondo. Viešieji, t.y. valstybei ir savivaldybėms, priklausantys pastatai, sudaro menkučius 3 proc. visų šalies pastatų. Daugiau kaip trys tūkstančiai jų – pramonės statiniai. Kiti valstybei ir savivaldybėms priklausantys negyvenamieji pastatai sudaro ketvirtadalį visų administracinių, mokslo, prekybos, gydymo, kultūros, apgyvendinimo, paslaugų ir kitokios paskirties pastatų šalyje.

Planai centrinės valdžios pastatams

Šie 16,5 tūkst. viešųjų pastatų yra tikrai nedidelė, tačiau vertybiniu požiūriu svarbi pastatų fondo dalis. Valstybė ir savivaldybės, propaguodamos renovaciją šiuo energetinės krizės laikotarpiu, turėtų rodyti pavyzdį atnaujindamos joms priklausančius statinius.

Renovuojant viešuosius pastatus, tam tikrų rodiklių siekiama jau pasitvirtinusiais metodais. Vytautas Vrubliauskas, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius SA.lt pasakojo, jog ekonomiškai efektyviausia modernizuojant pastatus pasiekti ne žemesnę nei B energetinę klasę. Ten, kur ekonomiškai tai apsimoka, papildomai diegiami atsinaujinančios energijos sprendimai.

„Mūsų administruojamo Modernizavimo fondo lėšomis finansuojamos centrinės valdžios pastatų priemonės įgyvendinimui šiuo metu numatyta 40 mln. eurų investicijų. Jų tikslas atnaujinti iki 115 tūkst. m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto, juose pasiekiant ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Taip pat keliamas tikslas sutaupyti ne mažiau kaip 30 proc. pirminės energijos. Tai leistų sumažinti metinį pirminės energijos suvartojimą iki 7,6 GWh“, – užsibrėžtus rodiklius vardijo APVA vadovas.

Kvietimas teikti paraišką pagal priemonę, skirtą centrinės valdžios pastatų modernizavimui, vyks iki birželio 1d. Paraiškas teikti gali biudžetinės įstaigos, Turto bankas ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė, bet teisės aktai nesuteikia joms teisės imti paskolų.

Savivaldybių pastatams perpus mažiau fondo lėšų

Modernizavimo fondo lėšomis finansuojamai savivaldybių pastatų priemonei skirta perpus mažiau lėšų –20 mln. Eur. Priemone siekiama paskatinti savivaldybes renovuoti pastatus gavus paskolą iš Savivaldybių pastatų fondo. Viena iš esminių savivaldybės keliamų sąlygų taip pat yra pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Kvietimas pagal Modernizavimo fondo priemonę, skirtą savivaldybių pastatų modernizavimui, baigėsi tik gruodžio 31 d., tad dalis paraiškų dar vertinama. Šie du kvietimai APVA – pirmoji patirtis administruojant finansavimo šaltinius, skirtus viešųjų pastatų modernizavimui. Iki šiol šias funkcijas atliko Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

Modernizuojant pastatus siekiama B energetinės klasės

Centrinės valdžios pastatams numatyta 40 mln. eurų

2022-aisiais didžiausią VIPA portfelio dalį sudarė pastatų renovacijos projektai. Praėjusiais metais stipriai augo rangos darbų kainos, todėl reikėjo ieškoti sprendimų, kurie padėtų sėkmingai užbaigti projektus. 2022-aisiais darbai buvo užbaigti 29-iuose VIPA finansuotuose viešųjų pastatų atnaujinimo projektuose. Kone daugiausiai viešumo sulaukė modernizuotas LR Vadovybės apsaugos tarnybos administracinis pastatas, kuris po atnaujinimo pasiekė A+ efektyvumo klasę.

Medinių skydų eksperimentas

jau netrukus

Anksčiau Aplinkos ministerija skelbė, kad ketina suplanuoti pilotinių kvartalinės kompleksinės renovacijos projektų ir renovuoti keturis pavyzdinius viešuosius pastatus keliose vietovėse. Pasak V.Vrubliausko, šiandien ministerija dar rengia projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuriame bus numatyti tiek pilotinių projektų atrankos kriterijai, tiek sąlygos jų įgyvendinimui bei rezultatams.

Įdomu tai, kad šiuose bandomuosiuose projektuose bus išbandyti skydinės / modulinės renovacijos principai, kai skydams naudojamos organinės medžiagos.

„Įgyvendinus pilotinės organinės renovacijos projektus planuojama renovuoti 4 daugiabučius ir 4 viešosios paskirties pastatus. Viešosios paskirties pastatai šiuo metu dar nėra atrinkti. Jų atranka bus pradėta vykdyti, kai bus patvirtintas finansavimo sąlygų aprašas“, – pasakojo Agentūros direktorius.

Gilyn į skaitmeną

Be minėtų planų, Ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje taip pat numatoma skaitmeninti su pastatų atnaujinimu susijusius procesus. V. Vrubliauskas atkreipia dėmesį, kad Modernizavimo fondo priemonių paraiškos ir visi su projektais susiję dokumentai teikiami elektroniniu būdu: administruojant paramos teikimą nesivelia nė vienas popierius.

Per informacinę sistemą teikiami kvietimai leidžia efektyviau planuoti tiek projektų, tiek lėšų išmokėjimo apimtis, paprasčiau administruoti teikiamą valstybės paramą, centralizuotai stebėti projektų įgyvendinimą, greičiau atsiskaityti su projektų vykdytojais.

„Įgyvendinant patį projektą ar statybos procese popierinių dokumentų vis dar pasitaiko. Tai priklauso nuo savivaldybių ar centrinės valdžios atstovų, kurie vykdo projektus, galimybių. Visgi įgyvendinant viešosios paskirties pastatų projektus tokios didelės problemos su popieriniais dokumentais, kaip įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo projektus, nėra“, – pastebi APVA vadovas.

Agentūra, kaip paramą administruojanti institucija, siekia, kad skaitmeninant pastatų atnaujinimo procesus, būtų ne vien tik atsisakoma popierinių dokumentų, bet ir projektus valdyti būtų paprasčiau. Integravus informacines sistemas, nebereiktų pateikinėti papildomų dokumentų ir informacijos. Taip būtų sutaupoma laiko įvairiose projekto įgyvendinimo stadijose bei mažėtų administracinės naštos.

RUBRIKOS RĖMĖJAI:

Produktai, priskirti Klijavimas kategorijai, užtikrina greitą, tvirtą ir ilgaamžį klijavimą. Penosil klijai naudojami įvairiems statybos darbams viduje ir lauke: nuo paprasto veidrodžio ar grindjuosčių klijavimo iki statybinių blokų ar izoliacinių plokščių klijavimo. Penosil klijų asortimente galite rasti inovatyvių gaminių įvairiose pakuotėse.

Akriliniai klijai

• Stiprus pirminis sukibimas ir patikimas klijavimas.

• Praktiškai bekvapiai.

• Gerai sukimba su dauguma statybinių medžiagų.

• Vidaus darbams.

Klijuojančios putos

• Izoliacinių, šiltinimo, apdailos plokščių klijavimui atliekant tvirtinimo darbus tiek lauke, tiek viduje.

• Stiprus sukibimas su įvairiom statybinėmis medžiagomis.

• Paprastesnis, greitesnis, tylesnis, švaresnis ir pigesnis sprendimas, palyginti su tradiciniais klijų skiediniais.

Hibridiniai klijai

• Stiprus pirminis sukibimas ir patikimas klijavimas.

• Sukimba ir su drėgnais paviršiais.

• Nesukelia metalų korozijos.

• Vidaus ir lauko darbams.

Kaučiukiniai klijai

• Sintetinio kaučiuko pagrindo klijai.

• Greitas pirminis sukibimas ir patikimas klijavimas.

• Puikiai sukimba su porėtais ir neporėtais paviršiais.

• Vidaus ir lauko darbams.

PRAMONINĖ LENGVŲJŲ KONSTRUKCIJŲ STATYBA

PLOKŠTIEJI STOGAI

SAULĖS ENERGIJA

VĖDINAMI FASADAI

PRAMONINĖ

LANGŲ IR FASADŲ TECHNOLOGIJA

SUJUNGTI VISI

PANAUDOJIMO BŪDAI

IŠORINĖS SUDĖTINĖS

ŠILUMINĖS

IZOLIACIJOS SISTEMOS

TVIRTINIMO TECHNOLOGIJA

MEDINIŲ STATINIŲ STATYBA