BETONAS ARCHITEKTŪROJE: KAIP SPRĘSIME APIE JO KOKYBĘ?

Pavir Iaus Vizualinis Vertinimas

2022 m. sausio–vasario numeryje rašėme apie tam tikras betono kaip architektūros priemonės naudojimo specifikas – įprastinių ir lygių paviršių su specialiais reikalavimais leistinus nuokrypius, kurie pateikti Lietuvos standarte (LST 2015:2020 „Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“). Įduba, gumbas, griovelis, rumbas ir pakopinis nevientisumas yra priskiriami prie paviršiaus charakteristikų, kurias galima pamatuoti tam skirtomis priemonėmis ir įvertinti nuokrypį. Šį kartą norime pakalbėti apie vizualinę betono vertinimo specifiką, kuri yra nepamatuojama.

Kai paviršius apibūdinamas vizualiai vertinant struktūrą, tekstūrą ar spalvų variaciją, kalbama apie paviršiaus charakteristikas, kurių negalima pamatuoti pagal standarte paviršiaus kategorijai ar nuokrypiams keliamus reikalavimus. Prie nepamatuojamų paviršiaus charakteristikų yra priskiriamos šios ypatybės.

1. Paviršiaus struktūra

Ji apibūdinama dviem būdais: lytėjimu ir apžiūrint. Vertindami lytėjimu ir pirštais braukdami per paviršių, patiriame tam tikrą pojūtį, atpažįstame lygumą, grublėtumą, šiurkštumą ar tam tikrą raštą. Apžiūrėdami gaminį iš arti (1–2 m atstumu), matome paviršių: lygų, grublėtą, banguotą ar raštuotą.

3. Spalvų varijavimas

Tai betono atspalvių skirtumai tame pačiame arba keliuose gaminiuose. Vizualinio vertinimo metu į gaminių paviršius žiūrima iš didesnio atstumo, kad būtų galima palyginti atskirų elementų spalvą.

Vizualinio vertinimo metu į gaminio paviršiaus struktūrą žiūrima iš didesnio nei 20 m atstumo. Tekstūra keičiasi priklausomai nuo atstumo stebint, meteorologinių oro sąlygų: saulėtą dieną ji matoma vienaip, apsiniaukusią – kitaip, lietui lyjant vaizdas gali dar labiau kisti.

Taip pat galimi matomi paviršiaus vizualiniai pokyčiai, pasireiškiantys eksploatuojant. Gaminio, kuris pagamintas iš įprastinio ar spalvoto betono, paviršiaus tekstūros ir struktūros pokyčiams įtakos gali turėti ir vėlesniuoju eksploatavimo periodu pasireiškiantys veiksniai, neturintys įtakos gaminių ilgaamžiškumui ir nelaikomi neatitiktimi.

4. Karbonatinės apnašos gaminio paviršiuje

Betono gaminių paviršiuje išsiskyrusios kalcio karbonato baltos apnašos, kurios susidaro reaguojant perteklinėms kalkėms su anglies dioksidu.

5. Plyšiai, kurių plotis neviršija standarto EN 1992-1-1, 7.1N lentelėje pateiktų reikalavimų

Plyšiai dėl cheminio susitraukimo gaminyje dažniausiai atsiranda virš armavimo. Pasireiškus plyšiams dėl plastinio susitraukimo, gaminio paviršiuje susidaro neprognozuojamų plyšių. Atsiradus plyšiams dėl džiūstamojo susitraukimo per visą gaminio skerspjūvį, jie laikui bėgant didėja.

6. Armatūros vaizdo atsikartojimas gaminio paviršiuje Akivaizdi armatūros padėtis matoma suformuoto gaminio paviršiuje, paprastai kaip tamsesnės linijos.

Galimi ir kiti matomi paviršiaus vizualiniai defektai, pasireiškiantys surenkamųjų gaminių gamybos metu, kurie nelaikomi neatitiktimi.

7. „Užpildų skaidrumas“ gaminio paviršiuje

Gaminio paviršiuje matomas margas šviesesnių ir tamsesnių plotų (dėmių), kurie pagal savo formą ir dydį atkartoja stambiųjų užpildų atvaizdą, vaizdas.

8. „Cementinio pieno“ dėmės, kurios pasireiškia dėl formos nesandarumų, kai vandens ir smulkiųjų betono sudedamųjų dalelių mišinys pratekėdamas pro plyšius formose palieka gaminio briaunose matomas dėmes arba nelygų grublėtą paviršių.

9. Formos faneros sluoksnių įspaudas betono paviršiuje Faneros sluoksniams liečiantis su betonu gaminio paviršiuje susiformuoja faneros sluoksnių įspaudas, kuris dažniausiai nėra matomas eksploatacijos metu.

10.

Tai dviejų formos lakštų sandūros vieta, besiliečianti su betonu, gaminio paviršiuje suformuojanti sandūros žymę.

Vizualinio vertinimo metu nustatyti gaminio paviršiaus, kuris matomas per eksploataciją, defektai yra priskiriami prie nereikšmingų, neturinčių įtakos gaminio laikomajai galiai ir ilgaamžiškumui. Įprastiniuose gaminio paviršiuose, kuriems nėra keliami specialūs reikalavimai ir kuriuos galima glaistyti, remontuojant nereikšmingus paviršiaus defektus, spalvai nėra taikomi apribojimai. Tokiuose paviršiuose taip pat gali pasitaikyti ir atspaudų žymių nuo formos sandūros. Tačiau specialiuose paviršiuose, kuriems keliamas bent vienas iš reikalavimų, susijusių su spalva, tekstūra ir struktūra, remontuojant nereikšmingus paviršiaus defektus, tiek glaisto, tiek remontinio mišinio spalva turi būti suderinta su klientu. Tikėtina, kad nauja gaminio spalva nebus identiška originaliajai. Tokiuose paviršiuose atspaudų žymės nuo formos sandūrų taip pat turi būti suderintos su klientu.

Siekiant suderinti kliento lūkesčius su gamintojo galimybėmis ir išvengti tam tikrų nesusipratimų reikėtų remtis etaloninių pavyzdžių (angl. „mockup“) gamyba, kuri taikoma gaminiams su specialiaisiais paviršiais. Tokie pavyzdžiai parodo gamintojo galimybes paruošti tokį produktą, kuris atitiktų kliento lūkesčius, susijusius su gaminio tekstūra, struktūra ir (arba) spalvų varijavimu.

Literat Ra

LST 2015:2020 Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai. https://www.lsd.lt/