JAUKAUS VASARNAMIO POJŪTIS

Interjero autoriai: Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Karolina Raževičiūtė, studija „YCL“

Būsto plotas: 98 kv. m

Nuotraukos: Leonas Garbačauskas

Projektuojant mansardinio būsto interjerą, dažniausiai pasitaiko perplanavimo niuansų – ne visada statytojo pasiūlyti sprendimai būna optimalūs ir atitinkantys užsakovo programą. Tokiame bute neretai jau būna įrengtos perdangos ir išvedžiota šildymo sistema. Tenka atsižvelgti ir erdvės aukštį. „Ne vien žemas aukštis yra problema – jeigu, tarkim, 10 kv. m kambarys patenka aukščiausią mansardinio buto aukštį, jis tampa nejaukus, tarsi šulinys. Kiekvienas scenarijus unikalus“, – įsitikinęs architektas Aidas Barzda.

Apgalvoti apšvietimo galimybes

Pasak architekto, ne mažiau svarbus ir mansardinės erdvės apšvietimas. „Puikiausias sprendimas, kai joje yra bent vienas langas, pro kurį galima pažvelgti horizontą. Stoglangis apšviečia patalpą, tačiau žiūrėjimas tik į dangų anksčiau ar vėliau ima slėgti. O jeigu nepavyksta turėti lygiavertės natūralios šviesos visose erdvėse, tada būtina gerai apgalvoti dirbtinio apšvietimo scenarijus: vieną – stiprų, kitą – švelnų, kuriantį nuotaiką, kad atitiktų tolygų šviesos pasiskirstymą ir dieną, ir vakarą, – pataria architektas ir priduria: – Apšvietimas per atspindžius, tai yra sieninis apšvietimas, kol kas mūsų nenuvylė. Jis praplečia erdvę, nesukuria slėgimo jausmo, išsklaido šlaito aukščio skirtumus. Bet tam turi būti patogi vieta, patogus šlaitas, kad atitiktų ir funkciją, ir tos šviesos paskirtį.“

Tinkamai išnaudoti esamą plotą

Didžiausias iššūkis – kur patogiai įrengti laiptinę. Ji, architekto įsitikinimu, ir yra tas kertinis mansardinio buto aspektas. Vietos užima nemažai, o jeigu butas nedidelis, atima daug naudingojo ploto. Nedideliame mansardiniame bute dažnai gelbsti ir šlaitinio stogo žemutinė dalis. „Visada stengiamės išnaudoti šlaito pranašumus bent jau sandėliavimui. Praėjimui erdvės neužtenka, jeigu tai žemiau nei 1,6 m, bet spintoms ir sandėliavimui tai puikios vietos“, – sako A. Barzda.

„Nepaisant planavimo nepatogumų, šlaitas suteikia būsto erdvei įdomių formų, todėl mansardiniai būstai visada atrodo šiek tiek išskirtinesni nei standartiniai.

Tai jų stiprioji pusė ir tai yra labai svarbu“, – pažymi architektas.

Trūkumus paversti pranašumais

Šis 98 kv. m butas Vilniaus Paupio rajone, padalytas du aukštus, buvo gana erdvus, tačiau dėl apatinio aukšto lubose esančių inžinerinių įrenginių jo erdvė prarado savo aukštį. Visgi palėpės šlaitai abiejose buto pusėse padidina erdvę svetainei ir miegamajam pirmame aukšte, taip kompensuodami aukščio pojūtį. Pirmame aukšte yra gyvenamoji erdvė su virtuve, valgomojo zona, svetainė ir pagrindinis miegamasis su persirengimo ir vonios kambariais. Antrame aukšte įrengti du miegamieji ir vonios kambarys.

„YCL“ architektų komanda nutarė suteikti būstui jaukumo ir vasarnamio pojūčio, sukurdama jame tolygią ir vientisą medžio kompoziciją, sujungiančią ne tik sienas ir baldus, bet ir medinę laiptų struktūrą per abu aukštus. Didesnį erdvės pojūtį suteikia ir saikingi apdailos sprendimai. Baltame fone, tarsi neliestoje drobėje, išsiskiria tik viena medžiaga – mediena. Gaivia žaluma ją papildo augalai, tarpstantys natūralios šviesos nestokojančioje svetainėje.

Apvalus langas antrame aukšte atsirado šeimininkui pageidaujant didesnio privatumo – pradiniame, vystytojų suplanuotame projekte tai turėjo būti miegamasis, atviras svetainės pusę. Pertvara atskyrus antro aukšto miegamąjį nuo pagrindinės erdvės, apvalus langas sukūrė įdomią detalę bendram buto įvaizdžiui. Dar viena elegantiška viršutinio aukšto detalė – konsolinė lova miegamajame, liečianti grindis tik ten, kur yra mediena, ir pakibusi virš plytelių.

Pertvara atskyrus antro aukšto miegamąjį nuo pagrindinės erdvės, apvalus langas sukūrė įdomią detalę bendram buto įvaizdžiui.