technologijos Sovietmečio daugiabučių stogų „ligos“ priežastys ir gydymo būdai

SOVIETMEČIO DAUGIABUČIŲ stogų „ligos“ priežastys ir gydymo būdai

Vien sostinėje suskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. sovietmečiu statytų daugiabučių namų.

Dalis jų modernizuoti, dalis laukia savo valandos, kai kurių specialistai siūlytų nė nebegaivinti, o tiesiog nugriauti. Vilniaus savivaldybė tokių planų turi. Ekspertų žodžiais, net ir atnaujinus daugiabučius kai kurios problemos gali likti, juolab jei ir toliau bus vadovaujamasi taisykle: kuo pigiau, bet kuo daugiau kvadratinių metrų.

Kristina BUIDOVAITĖ

Savivaldybės įmonės VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nuotr.

Įrengdavo greitai ir be didesnės atsakomybės

Technikos mokslų daktaras, mokslininkas, nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius patvirtina: kai kuriuose sovietmečiu statytuose daugiabučiuose yra rimtų, iki šiol neišspręstų problemų.

Stambiaplokščių daugiabučių namų stogai daugiausia – sutapdintieji. Iš pradžių ant tokių daugiabučių stogų būdavo įrengiamos išorinės, vėliau – vidinės lietaus surinkimo sistemos. Galiausiai pradėti statyti daugiabučiai su šiltomis pastogėmis.

Visi stogai prieš keliasdešimt metų įrengti remiantis SNiP (statybos kodeksai ir reglamentai) – tuomečiais reglamentais. Ritininę prilydomąją dangą įprastai klojo keturiais sluoksniais. Apačioje – pergaminas, viršutinis sluoksnis – ruberoidas. Ritininė danga klijuota ant cemento ir smėlio pagrindo. Remiantis tuometėmis normomis, toks stogas iki kapitalinio remonto galėjo būti eksploatuojamas dešimtmetį.

Anot mokslų daktaro, tuomečių stogų šilumos izoliacija buvusi prasta. Būdavo pilama šlako, keramzito, padrikos mineralinės vatos, dujų silikato. Vėliau stambiaplokščių daugiabučių stogams naudojo dujų silikatines plokštes, dar vadintas balastinėmis. Stogus įrengdavo greitai, jų fizinė būklė nebuvo bloga, didžiausia problema – trūko tinkamo vėdinimo. Tuo metu nebuvo įrengiami ventiliacijos kaminėliai. Garo izoliacijai naudotas sovietmečiu pagamintas ir nesandariai paklotas pergaminas. „Oro drėgnis iš patalpų patekdavo į stogo konstrukciją, šiltinimo sistemą, susidarydavo didesnis slėgis, ritininė danga, pakaitinus saulei, įkaisdavo iki 80 ir daugiau laipsnių, susidarydavo bangų ir pūslių, kur tarp jų kaupdavosi teršalai, susidarydavo ledas, kas ardydavo stogo dangą – stogai pamažu prakiurdavo.

Jungtys su vertikaliomis stogo konstrukcijomis būdavo įrengtos irgi nekokybiškai. Pro parapetų skardas vandens patekdavo į parapetus ir stogo šiltinimo sistemą“, – komentavo statinių ekspertas.

Ant stogo aptinkama įvairiausių teršalų, net paukščių išmatų. Stogams prakiurus, visi teršalai patekdavo į stogo vidų ir šiltinimo sistemą, kurios niekas nevalydavo ir nedžiovindavo. Pasitaiko, kad ir dabar statybininkai palieka, ką radę, tiesiog kiauras vietas su rimtai užteršta šilumos izoliacija užklijuoja nauja ritinine danga.

Renovuoja, tačiau tik dėl varnelės

„Startavus daugiabučių renovacijai, akcentavau, kad būtina patikrinti stogo būklę, šiltinimo sistemą, ne tik ritininės dangos būklę. Sudrėkusias ir sugadintas vietas būtina išvalyti ir pakeisti nauja medžiaga, neužkonservuoti teršalų. Siūliau tiesiog nuskusti seną dangą, apžiūrėti, kas blogai, išdžiovinti ir uždėti naują šiltinamosios medžiagos sluoksnį bei uždengti naują ritininę dangą“, – kalbėjo Č. Ignatavičius.

Išorinės vandens nutekėjimo sistemos elementai, tokie kaip stoglangiai ar lietvamzdžiai, iki kapitalinio remonto galėjo būti naudojami dešimtmetį. Lietuvoje rimtesnio remonto šios sistemos nemačiusios keliolika ar keliasdešimt metų, taigi, įprastas vaizdas, jog lašantis vanduo, sykiu ir teršalai, apgadina fasadus, susidaro varveklių ir pan.

Geriausia, kai tvarkoma hidroizoliacija arba šiltinant, sykiu sutvarkyti nuolydžius į įlają, kad po lietaus nesikauptų vanduo.

Užterštumas pavojingas dar ir tuo, kad sušlapusi šiltinamoji medžiaga tampa laidi šilumai, todėl ji iššvaistoma.

Ekspertas prisiminė atliktą ekspertizę daugiabutyje su pastoge, kurio paskutiniame aukšte buvo klojama šiltinamoji medžiaga, ant viršaus dedama briaunota gelžbetoninė plokštė, o ant šių – ritininė danga. Ta pastogė žema, prie karnizų jos aukštis apie 40 cm, ties kraigu – 1,20 metro.

Tos pastogės tampa paukščių išmatų „sandėliais“, nepaisydami to, kai kurie projektuotojai tesiūlo dėti naują šiltinamosios medžiagos sluoksnį ir kloti naują ritininę dangą, teršalus paliekant. O reikėtų elgtis principingiau: numontuoti gelžbetonines plokštes, pakeisti stogo konstrukcijas ir dangą.

Modernizuojant pastatus, kartais ant plokščiojo stogo uždeda šlaitinį stogą, jį užsandarina, todėl nelieka pastogės vėdinimo, ši pradeda pelyti, o tai kelia rimtą pavojų ne tik pastatui, bet ir žmonių sveikatai.

Po nepriklausomybės plokštieji stogai liko. Jiems šiltinti naudota mineralinė vata ir polistireninis putplastis.

Ruošdami tokius stogus, neįrengdavo cemento ir smėlio pagrindo, ritininę dangą tiesiog tvirtindavo ant mineralinės vatos sluoksnio, pataupydavo ir ventiliacijos kaminėliams.

Po nepriklausomybės plokštieji stogai liko. Ruošdami tokius stogus, neįrengdavo cemento ir smėlio pagrindo, ritininę dangą tiesiog tvirtindavo ant mineralinės vatos sluoksnio, pataupydavo ir ventiliacijos kaminėliams. Sovietmečiu statytų daugiabučių stogų bėdos – šiluminės ir hidroizoliacinės savybės.

Kelioms problemoms – vienas sprendimas

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dėstytoja, mokslininkė Jurgita Černeckienė išskyrė kelias sovietmečiu statytų daugiabučių stogų bėdas. Viena – šiluminės savybės, antroji – hidroizoliacinės savybės.

Šiluminė izoliacija pagerinama stogą šiltinant, mat prilydomoji bituminė stogo danga bėgant laikui vietomis suskilinėjusi, nuolat tvirtinant antenas pasidengusi pūslėmis. Dėl vaikščiojimo ant stogo gali būti pažeistas hidroizoliacijos vientisumas. Šiltinant stogą paprastai uždedama nauja hidroizoliacinė danga ir problema išsprendžiama. Įlajų sandarumo problema įprastai sprendžiama lokaliai, sandarinant konkrečias vietas, tačiau, pašnekovės žodžiais, stogą tik sulopyti nėra tinkamiausias sprendimas.

Geriausia, kai tvarkoma hidroizoliacija arba šiltinant, sykiu sutvarkyti nuolydžius į įlają, kad po lietaus nesikauptų vanduo. „Medžiagos paseno, jos nėra amžinos, bituminė danga nėra atspari atmosferos poveikiui kaip betonas. Aukšta temperatūra, ultravioletinių spindulių poveikis, natūralus susidėvėjimas – viskas veikia dangą. Bėgant laikui medžiagos kokybė gerėjo, anksčiau naudotų savybės nebuvo tokios geros. Perdangoms šiltinti naudotas perlitas. Dabar yra medžiagų su geresnėmis šiluminėmis savybėmis, geriau užtikrinančių konstrukcijos sandarumą“, – sakė J. Černeckienė.

„Sandarus stogas“ archyvo nuotr.

renovacija

UAB „Sandarus stogas“ yra viena perspektyviausių įmonių Lietuvos rinkoje, kurios sritis – plokščiųjų stogų šiltinimas ir hidroizoliacijos įrengimas, dengiant stogus bituminėmis ir PVC dangomis. Veiklos sąrašą taip pat papildo tokie darbai kaip daugiabučių stogų renovacijos, pamatų hidroizoliavimo ir terasų rekonstravimo bei įrengimo darbai. Įmonės struktūrą sudaro tiktai kvalifikuoti ir ilgaamžę, ne mažesnę kaip 15–20 m. praktiką turintys darbuotojai. Darbai atliekami kruopščiai, laikantis technologijos ir gamintojų rekomendacijų. Daugiausia yra bendradarbiaujama su patikimais dangų gamintojais, tokiais kaip „Protan“ (Suomija) ir „Bauder“ (Vokietija). Sukaupta įmonės ir asmeninė patirtis, stabili ir nesikeičianti komanda leidžia mums įgyvendinti pačias drąsiausias idėjas bei sukurti kokybišką produktą, turinti didžiausią ekonominę vertę. Visada ieškome racionaliausių sprendimų, kurie leistų pasiekti optimalius techninius, eksploatacinius ir finansinius rodiklius.

Ilgaamžiams stogams –

tik kokybiškos medžiagos ir profesionalus darbas

Stogus kone du dešimtmečius dengiančios bendrovės „Arinstata“ užsakovams nebereikia įrodinėti savo galimybių. Per visą veiklos laiką įmonės specialistams teko darbuotis dengiant sudėtingiausius daugiašlaičius stogus, dirbti paveldo, komerciniuose, gamybos objektuose ar daugiabučiuose, taip pat atlikti sudėtingiausius skardinimo darbus. „Arinstatos“ direktorius Leonas Rinkevičius patvirtino – jo vadovaujamai profesionalų komandai bene dažniausiai tenka darbuotis paveldo objektuose, ten, kur darbas itin atsakingas, ir jo imasi ne kiekvienas. Mat paveldo objektų būklė įprastai būna labai prasta, tad pakeisti čerpių dangos nebepakanka, tenka keisti visą konstrukciją. Dažnai užsakovai kreipiasi ir su planais palėpes paversti gyvenamosiomis patalpomis, todėl šimtamečius stogus tenka tvarkyti remiantis naujai parengtais projektais.

Renovuojant daugiabučius, stogų būklė taip pat tampa iššūkiu specialistams, juk ji rimtesnio remonto nesulaukia keliasdešimt metų. Daugiabučių stogai įprastai šiltinami ir dengiami nauja rulonine danga – bitumine prilydomąja arba PVC, kuri yra kokybiška, didelio mechaninio stiprumo ir atsparumo, itin sunkiai praduriama ar pažeidžiama. Ant jos leidžiama vaikščioti vasarą ir žiemą, esant teigiamai ar neigiamai temperatūrai, nesibaiminant, kad pažeidus dangą namą užpils vanduo.

Objekte bendrovės „Arinstata“ specialistai ne tik atlieka jiems patikėtus darbus, bet ir pasirūpina viskuo – ir šiltinimo medžiagomis, ir kokybiškomis stogo dangomis. Ne vieną dešimtmetį rinkoje besidarbuojantys specialistai puikiai žino – už mažą kainą kokybės nepasieksi, todėl jiems nebereikia jaudintis, kad užsakovui įsigijus prastų medžiagų iš jų bus reikalaujama nepriekaištingos darbų kokybės.

Pašnekovas primena – jei stogas uždengtas nekokybiškai, darbus tenka perdaryti, sugadinamos itin brangios medžiagos, todėl, L. Rinkevičiaus žodžiais, šiuos darbus geriausia patikėti profesionalams. Būtent jie išmano darbų eiliškumą ir technologinius niuansus, taigi stogas bus tinkamai izoliuotas, o pastatas sandarus.

Nors plokštieji stogai, ilgą laiką laikyti senos statybos daugiabučių arba visuomeninių pastatų atributu, naujų individualių namų ar kotedžų gyventojai noriai renkasi būtent tokius stogus, taip pat ir komercinių objektų savininkai.

Vienas įsimintiniausių objektų, kuriame teko dirbti „Arinstatos“ komandai, yra sveikatingumo ir sporto kompleksas Birštone „Vytautas Mineral SPA“. Vienas didžiausių bendrovei patikėtų iššūkių šiame projekte – skardinėmis čerpelėmis uždengtas kupolas, stogai uždengti PVC danga, apskardinti parapetai, langų angokraščiai, palangės, piliastrai ir daugybė kitų apskardinimų.

Įsiminė ir Senamiesčio šlaitiniai stogai, uždengti skarda, keraminėmis čerpėmis, tūriniai langai, tvorelės.

Įmonėje dirba patyrę skardininkai, nuosavame ceche galintys pagaminti įmantriausių lankstinių.

www.arinstata.lt

moduliniai pastatai

„Modulinė architektūra tiesia kelią į greitą, savarankišką, originalų ir tvarų ateities gyvenimo būdą.“

Šioje rubrikoje pristatomi projektų pavyzdžiai, kaip atrodo ir kaip veikia modulinių namų sistema, suprojektuota taip, kad ją būtų galima pastatyti įvairiomis konfigūracijomis, atsižvelgiant į vietovės unikalias savybes, reljefą, orientaciją ir gyventojo poreikius. Pateikti pavyzdžiai įrodo, kad modulinė surenkamoji architektūra visai neturi būti nuobodi.

Įdomu? Pirmyn!