Vietinių statybinių medžiagų panaudojimas Lietuvoje

Tekstas –TVida KUZMICKAITĖ

Pastaruoju metu pasaulyje vis didesnės paklausos sulaukia natūralios vietinės medžiagos (šiaudai, pluoštinės kanapės, bambukas), kuriamos bioinovacijos, kurios panaudojamos statybinių medžiagų gamyboje. Kokia situacija vyrauja Lietuvoje ir kokie projektai vystomi?

„Pavėsinė“ buvo pastatyta autentiškos tradicinės sodybos komplekse, gamtos apsuptyje.

N. Tukaj. nuotr.

Atsakymo, kaip pritaikyti atsinaujinančius išteklius statybinių medžiagų gamybai, jau daugelį metų ieško „Vilnius Tech“ mokslininkai. Universiteto tyrėjai yra sukūrę daugiau nei 30 statybos produktų iš vietinių atsinaujinančių išteklių, tačiau stebima praktika, kad statytojai vis dar pasyviai žvelgia į šias medžiagas. „Nors pasaulyje statybinės medžiagos iš atsinaujinančių išteklių užima apie 2 proc. visų statybinių medžiagų, Lietuvoje tas procentas daug mažesnis“, – pasakoja „Vilnius Tech“ Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.

Nors pasaulyje statybinės medžiagos iš atsinaujinančių išteklių užima apie 2 proc. visų statybinių medžiagų, Lietuvoje tas procentas daug mažesnis.

Specialistas pabrėžia, kad vietinių medžiagų panaudojimas negarantuoja mažesnių kaštų pastato statybai, kuriamos naujos medžiagos turi būti sertifikuojamos ir reglamentuojamos, o šie procesai ilgai užtrunka.

Nepaisant kliūčių, anot tyrėjo, net nekyla klausimų, kad vietiniai atsinaujinantys ištekliai bus intensyviai naudojami statybinių medžiagų gamybai ir anglies junginių konservavimui, tik kyla klausimas – kada? Be to, statybinių medžiagų vartotojai po truputį bręsta ir jiems tampa aktualu, kad statyboms būtų naudojamos aplinkai ir žmogaus sveikatai nekenksmingos medžiagos.

Daug žadančios vietinės žaliavos

Doc. dr. S. Vėjelio teigimu, žemės ūkis – viena perspektyviausių šakų vystant statybinių medžiagų gamybą iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Gamybai gali būti naudojami kultūrinių žemės ūkio augalų apdorojimo ir perdirbimo produktai – šiaudai ir pelai, specialiai auginamų kultūrinių ir nekultūrinių augalų stiebai, aliejinių augalų sėklos bei gyvūnų vilna. „Iš kultūrinių augalų šiaudų dažniausiai daromi ryšuliai arba rulonai, iš kurių gaminamos skydinės konstrukcijos arba atskiri termoizoliaciniai elementai pastato atitvarams apšiltinti. Kartais specialiai paruošti šiaudai naudojami pastatų stogams uždengti ir šilumos izoliacijai. Yra daugybė faktų, kad pastatų konstrukcijose teisingai įmontuoti šiaudų elementai gali tarnauti daugiau nei 100 metų“, – sako mokslininkas.

1. Lietuviškų pramoninių kanapių spalių termoizoliacinė konstrukcinė plokštė. 2. Medienos pjuvenų su biopoliuretano putomis termoizoliacinė plokštė. 3. Medienos žievės su biopoliuretano klijais termoizoliacinė konstrukcinė plokštė. 4. Medienos pjuvenų su biopoliuretano klijais termoizoliacinė plokštė. 5. Medienos žievės su biopoliuretano klijais konstrukcinė plokštė.

„Vilnius Tech“ Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos nuotr.

Specialistas akcentuoja, kad iš nekultūrinių augalų – nendrių ir švendrų – stiebų ryšulių gaminama stogų danga apsaugai nuo kritulių ir šilumos izoliacijai bei sienų apšiltinimo sistemos. Lietuvoje dėl įvairių priežasčių didesnio populiarumo šie augalai nesulaukė.

1. Lietuviško pramoninių kanapių pavasarinio pluošto termoizoliacinė plokštė. 2. Lietuviško pramoninių kanapių rudeninio pluošto termoizoliacinė plokštė. 3. Vilnos siūlų perdirbimo atliekų termoizoliacinė plokštė. 4. Lietuviškos avių vilnos termoizoliacinė plokštė.

„Vilnius Tech“ Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos nuotr.

Taip pat kaip vietinė ir ekologiška žaliava dažnai yra naudojamas molis, kurio Lietuvoje yra itin daug. Doc. dr. S. Vėjelis pabrėžia, kad, norint molį tinkamai panaudoti, reikia gana tiksliai žinoti jo sudėtį: „Ne visas molis yra tinkamas, nes gali turėti žalingų priemaišų. Molis pasižymi trūkinėjimu džiūstant, todėl reikia įdėti tam tikrų priedų. Be to, molis išsiskiria dideliu tankiu, todėl su juo paruoštos konstrukcijos ne tik yra sunkios, bet ir ilgai džiūsta. Didelis molio tankis konstrukcijoje padidina šilumos perdavimą. Kita vertus, didelis molio tankis turi ir privalumų. Iš jo įrengtos masyvios konstrukcijos (geriausia vidinės pertvaros) veikia kaip šilumos (šalčio) akumuliatorius. Žiemą patalpos dėl akumuliacinių savybių ne taip greit atvėsta, o vasarą – ne taip greitai perkaista. Molis yra viena pagrindinių žaliavų ekologiško tinko gamyboje, tik reikia naudoti tinkamos sudėties molį ir priedus.“

Pavėsinė su nendriniu stogu

Statinio architektūros ašis – nendrinis stogas ir medinės konstrukcijos. Architektai siekė suprojektuoti maksimaliai atviras erdves, kuriose netrūktų natūralios šviesos.

N. Tukaj. nuotr.

Architektūros studijos „HEIMA“ partneris architektas Povilas Žakauskas įsitikinęs, kad šiuo metu rinkoje dominuoja standartinės statybų medžiagos, kurios yra patogios ir patrauklios savo kaina, o vietinės statybinės medžiagos tebėra lyg egzotika. „Vietinės žaliavos ar atsinaujinančios medžiagos šiandien brangios, be to, kol kas nėra tiek žaliavų. Pavyzdžiui, jeigu nendrinių ar šiaudinių stogų paklausa išaugtų, Lietuvoje nepavyktų užauginti daug žaliavų“, – teigia architektas.

Visgi jis pažymi, kad pamažu paklausa auga ir architektai sulaukia pasiūlymų projektuoti pastatus iš vietinių statybinių medžiagų.

Studijos „HEIMA“ komanda suprojektavo nendriniu stogu ir medinėmis konstrukcijomis išsiskiriantį statinį „Pavėsinė“. Sodybos kompleksui priklausanti pavėsinė tapo autentiško komplekso su šiaudiniais stogais architektūros tęsiniu. Architektai siekė sukurti maksimaliai atvirą erdvę gamtos apsuptyje. „Pastato konstrukcija ir architektūra yra vientisa. Šioje pavėsinėje mes išryškinome pačią konstrukciją ant keturių atramų, tokiu būdu išspręsdami vibracijos ir svyravimo klausimus. Suveriami langai yra visiškai sutraukiami, visas statinys paverčiamas atvira erdve“, – sako P. Žakauskas.

Architektas pasakoja, kad įrengtas nendrinis stogas yra ilgaamžis, jo storis siekia apie 30 centimetrų. Toks stogas kartais reikalauja daugiau priežiūros, ilgainiui jį gali tekti atnaujinti „nuimant“ kelis centimetrus šiaudų. Tačiau stogo eksploatavimo sąlygos priklauso nuo vietovės, kurioje stovi statinys. „Manau, didžiausias nendrinio stogo privalumas yra suteikiama emocija. Toks stogas suteikia jaukumo ir padeda moderniems pastatams pritapti gamtoje, įsilieti į tradicinių sodybų kompleksus“, – apibendrina architektas.

Namas iš šiaudinių skydų ir molio

Architektai siekė suprojektuoti maksimaliai atviras erdves, kuriose netrūktų natūralios šviesos.

N. Tukaj nuotr.

Studijos „AV-archilab“ partnerė architektė Viktorija Puodžiūtė, rengusi šiuo metu Lietuvoje statomo gyvenamojo namo iš šiaudinių skydų ir molio projektą, teigia, kad idėją statyti iš šiaudų pasiūlė užsakovas. „Mus ši mintis įkvėpė, nors ir teko daug ką pergalvoti. Pradėjome gilintis į šiaudinių namų statybą, konsultuotis su tokių skydų gamintojais. Projekte atsirado ir papildomų natūralių detalių: medinių dailylenčių fasadų ir stogo bei šiaudinių nendrių fasado ir dalies stogo apdaila. Siekėme sujungti modernumą su natūralumu – daug idėjų sėmėmės iš olandų, nes nemažai lietuvių nendrininkų stogdengių dirba būtent ten.“ „Pagrindinės laikančiosios konstrukcijos yra šiaudinių skydų (medinė konstrukcija su presuotais šiaudais). Tai reiškia, kad sienos bus storos, palangės gilios, o pagrindine vidaus apdailos medžiaga taps molio tinkas. Kaip tai suderinome su moderniais sprendimais, šiuolaikišku interjeru ir eksterjeru? Ieškojome balanso, nes tiek tradicinės architektūros elementai, tiek tradicinės apdailos medžiagos gali atrodyti šiuolaikiškai, nekuriant pseudotradicinio įvaizdžio“, – akcentuoja architektė.

Vietinės žaliavos ar atsinaujinančios medžiagos šiandien brangios, be to, kol kas nėra tiek žaliavų. Pavyzdžiui, jeigu nendrinių ar šiaudinių stogų paklausa išaugtų, Lietuvoje nepavyktų užauginti daug žaliavų.

Iš fasado pusės šiaudiniai skydai dengiami medienos plaušų plokštėmis (MPP), nes fasadas ne tinkuojamas, o dengiamas nendrine danga arba medinėmis dailylentėmis. Iš vidinės pusės šiaudiniai skydai dengiami molio tinku, MPP ar orientuotų skiedrų plokštėmis (OSB), priklausomai nuo planuojamos vidaus apdailos.

V. Puodžiūtė išskiria, kad visas šiaudinio skydo sluoksnis yra šiltas, temperatūra sluoksnyje pasiskirsto labai tolygiai. Tokiuose pastatuose jungiamieji mazgai yra išskirtiniai, tad ir šalčio tiltai itin tolygūs. Taip pat šiaudiniai pastatai išsiskiria puikiu mikroklimatu, nes patalpose užtikrinama 40–50 proc. santykinė drėgmė.

Užsakovo užduotis architektams buvo suprojektuoti šiuolaikišką būstą: šiltą, komfortišką, modernų, su saulės moduliais, su vitrininiu langu į upės pusę, „Smart House“ sistema.

Statant namus iš šiaudinių skydų susiduriama su iššūkiais

Architektės teigimu, projektuojant pastatus iš šiaudinių skydų didžiausiu iššūkiu tampa pats projektavimo procesas, nes tokiems pastatams, ypač jei jie sudėtingesnių formų, reikia sugalvoti ir suprojektuoti visus mazgus – nėra tipinių, vadinamųjų kataloginių sprendinių. Tvarkingas projektavimo procesas užtrunka 2–3 kartus ilgiau nei įprastoje statyboje.

Kitas aspektas: skydiniai pastatai statomi gana greitai, tačiau prieš statant reikia suprojektuoti ir visą interjerą ar bent bazinius jo elementus (elektros lizdus, apšvietimą, inžinerines sistemas). „Statyba iš vietinių medžiagų nėra labai dažna, mažai konkurencinga, ką jau kalbėti apie bioinovacijas – rinkoje jų labai mažai, tad tai kol kas daugiausia eksperimentai. Galbūt ilgainiui, atsirandant vis daugiau specialistų, tokia statyba bus ir tvarus, ir nebrangus variantas. Be to, mano požiūriu, mūsų įstatymai inovacijoms yra nepakankamai lankstūs. Puikus pavyzdys, kaip ilgai kelią skinasi daugiaaukštė medinė statyba. Visgi turiu nuojautą, kad per porą dešimtmečių statybos pramonė keisis kardinaliai ir vietinių bei ekologinių medžiagų naudojimas bus esminė statybų sąlyga“, – svarsto V. Puodžiūtė.