tvarieji pastatai
AR LIETUVOJE TIKĖTINAS atsinaujinančių vietinių statybinių medžiagų PANAUDOJIMO PROVERŽIS? Vida KUZMICKAITĖ
Pastaruoju metu pasaulyje vis didesnės paklausos sulaukia natūralios vietinės medžiagos (šiaudai, pluoštinės kanapės, bambukas), kuriamos bioinovacijos, kurios panaudojamos statybinių medžiagų gamyboje. Kokia situacija vyrauja Lietuvoje ir kokie projektai vystomi? Atsakymo, kaip pritaikyti atsinaujinančius išteklius statybinių medžiagų gamybai, jau daugelį metų ieško „Vilnius Tech“ mokslininkai. Universiteto tyrėjai yra sukūrę daugiau nei 30 statybos produktų iš vietinių atsinaujinančių išteklių, tačiau stebima praktika, kad statytojai vis dar pasyviai žvelgia į šias medžiagas. „Nors pasaulyje statybinės medžiagos iš atsinaujinančių išteklių užima apie 2 proc. visų statybinių medžiagų, Lietuvoje tas procentas daug mažesnis“, – pasakoja 26 2021 lapkritis–gruodis
„Vilnius Tech“ Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis. Specialistas pabrėžia, kad vietinių medžiagų panaudojimas negarantuoja mažesnių kaštų pastato statybai, kuriamos naujos medžiagos turi būti sertifikuojamos ir reglamentuojamos, o šie procesai ilgai užtrunka. Nepaisant kliūčių, anot tyrėjo, net nekyla klausimų, kad vietiniai atsinaujinantys ištekliai bus intensyviai naudojami statybinių medžiagų gamybai ir anglies junginių konservavimui, tik kyla klausimas – kada? Be to, statybinių medžiagų vartotojai po truputį bręsta ir jiems tampa aktualu, kad statyboms būtų naudojamos aplinkai ir žmogaus sveikatai nekenksmingos medžiagos.
„Pavėsinė“ buvo pastatyta autentiškos tradicinės sodybos komplekse, gamtos apsuptyje.
