Statyba ir architektūra | 2024 VASARA by SA.lt (Statyba ir architektūra)

ARCHITEKTŪROS IR ŽMOGAUS SANTYKIS

REDAKTORĖS

Nenutrūkstamo ciklo grandis: architektas pastatui, pastatas miestui, miestas žmogui, na, o architektas – irgi to miesto žmogus. Tarpusavio sinergija yra ir turėtų būti visais gyvenimo aspektais, vienas esminių – mūsų gyvenamoji aplinka, kintanti su laiku, o kartu ir su jos gyventojais. Toks ir yra mūsų siekis – kompleksiškai tirti architektūros poveikį ir

tai, kaip ji mus transformuoja. Taip, žmogus keičiasi, jo užrašų knygutėje pieštos eskizų idėjos vėliau yra įgyvendinamos, žmogus kuria pastatus, miestus, architektūrą. Tačiau kūrybos siekis yra sužadinti žmogaus pojūčius, sulaukti jo atsako, reakcijos. Tai tiesioginiai mainai – tarp kūrinio ir kūrėjo, tarp architektūros ir žmogaus.

Vasaros sezono žurnalo tema: architektūros ir žmogaus santykis

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Tel. +370 610 39 64, El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Julija Novikova

Direktorė Mintarė Palevičiūtė

Portalo SA.lt redaktorė Deimantė Bagdanavičienė

Tekstų autoriai: Aušra Nyman, Rolandas Kažimėkas, Justina Grainė, Julija Novikova, Elena Paleckytė ir Gabrielė Rinkevičiūtė

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskė

Reklamos vadovė Liuda Michalkevičienė, tel. +370 610 39 642

ŽODIS

Kartu keičiamės ir mes patys. Mūsų, kaip sociumo, pareiga yra kurti tokias sąlygas, kuriomis žmonės galėtų vystytis teigiama linkme ir patys norėtų toliau tęsti pozityvaus pokyčio tėkmę. Jeigu žmogus nesugeba keistis, jis jau stovi vietoje ir nustoja vystytis, nustoja gyventi: „Vienintelė gyvenimo konstanta –nuolatinis pokytis“ (Antikos laikų filosofas Heraklitas).

Vystomės mes, mūsų miestai, kuriama aplinka, architektūros stiliai ir priemonės – analizuojame istoriją ir kuriame jos naują kryptį. Tai ką, keliaujame per žmogiškąsias miesto erdves?

žurnalo redaktorė Julija

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.

ISSN 2538-8797

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

viršelis SA.lt dizainas

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

Žurnalo

Architektūra, kurianti santykį su žmonėmis Ar žmonės, kuriantys architektūrą?

Justina Grainė Naujausios architektūros kryptys ir tendencijos: kokios ateities estetikos link judame?

Parametrinė architektūra –neišnaudotas ginklas profesionalo kišenėje?

Biofilinio dizaino proveržis –architektūra, grąžinanti žmogų į gamtą

Justina Grainė

Technologijų parkų ir miestų bendrystė –būtinas sėkmingo vystymosi veiksnys

80 Rolandas Kažimėkas

Draugiškas miestas: pramoninių kvartalų konversijai svarbiausia vizija ir strategija

98 Rolandas Kažimėkas

Ignas Lukauskas: „Su 2L komanda ieškosime unikalumo ir nesikartosime“

114 Elena Paleckytė ir Gabrielė Rinkevičiūtė

Suvaldant didelį interjerą –kad erdvė nepavogtų jaukumo

132 Justina Grainė

Rekonstruojant seną grindinį nueiti kone kryžiaus kelius

Pastaraisiais metais vis aktyviau diskutuojama, kaip išsaugoti istorinį paveldą, kartu pritaikant jį prie šiuolaikinės visuomenės poreikių. Daug dėmesio skiriama ne tik medžiagoms, technologijoms, bet ir rangovams, jų patirčiai, paslaugų kokybei.

Neseniai naujam gyvenimui prikelta nemažai dvarų, pilių, senųjų turgaviečių prieigų: keistos Raudonės pilies, Jurbarko dvaro, Vėžaičių dvaro parko, Turgaus aikštės Šilutėje dangos, gausių diskusijų objektais tapo ir pagrindinė Kauno senamiesčio arterija – Vilniaus gatvė, taip pat Senosios Zapyškio bažnyčios aikštė, Klaipėdos senamiesčio gatvės ir kt.

TARP DVIEJŲ UGNIŲ: IŠSAUGOTI

ISTORINĮ PAVELDĄ IR LEISTI PATOGIAI JUDĖTI ŽMONĖMS

Didžiausias pagal apimtį pastarųjų metų projektas – Vilniaus gatvės Kaune rekonstrukcija. I storiko Mindaugo Balkaus teigimu, Vilniaus gatvė tašytais akmenimis išgrįsta maždaug 1932 metais. Vėlesnė jos rekonstrukcija atlikta 1985-aisiais. Tikėtina, sovietmečiu pergrindžiant gatvę panaudota dalis akmenų iš tarpukario grindinio. Bet kuriuo atveju grindinys nebuvo geros būklės.

„Ąžuolyno“ parko rekonstrukcija

Inžinierius V. Mačiūnas leidinyje „Savivaldybė“ dar 1934 m. apie tuomečio grindinio kokybę rašė: „Jeigu akmens būtų buvę visai tinkamai pagaminti, ne bedarbių, o amatininkų akmentašių, tai gal ir būtų buvę apsistota prie šio būdo. Bet akmens buvo gan įvairiai pagaminti: aukštis svyravo iki 3–5 cm, akmens apačia nebuvo plokšti, bet dažnai ar tai apvali, ar kylio pavidalo. Tuo būdu akmens nevienodai nusėsdavo: vieni mažiau, kiti labiau.“

Raudonės dvaras

gideo.eu nuotr.

Vilniaus gatvę nusprendus rekonstruoti jau šį šimtmetį, ilgokai diskutuota, ką daryti su senuoju grindiniu. „Vyravo kelios nuomonės, buvo pasiūlyti keli sprendimai, pavyzdžiui, jį tik perkloti, išsaugant istorinį paveldą. Tačiau atsižvelgta į tai, kad jis vis tiek nebus lygus: tašytus akmenis sudėti lygiai nėra galimybių. Dėl to pasirinktas visoms šalims racionalus ir tinkamas variantas –akmenis išimti ir nupjauti jų paviršių“, – pasakojo prekės ženklo „Ponas Akmuo“ vadovas Mindaugas Verbickas.

Vietoj šonuose buvusių betoninių plytelių „Ponas Akmuo“ tiekė pjaustytas granitines plokštes degintu paviršiumi. Jos dera su senamiesčio aplinka, yra lygios, tinka važiuoti vaikų vežimėliais, dviračiais, judėti neįgaliesiems.

AKMUO – TOKS, KOKIO REIKIA: GALI BŪTI IR DIRBTINAI SENDINTAS

Pastaraisiais metais atlikta ir nemažai Klaipėdos senamiesčio gatvių rekonstrukcijų: ten vietoj lauko riedulių taip pat įrengta tašytų akmenų danga. „Kai kuriose gatvėse išlaikytas storio ekvivalentas –

įrengiama 15 cm storio danga. Rekonstruotomis Klaipėdos senamiesčio gatvėmis nuolatos važinėja automobiliai, tad danga turi išlaikyti krūvį“, –sakė „Pono Akmens“ atstovas.

Jis pasakoja, kad jeigu paveldosaugininkai nusprendžia, jog senąjį grindinį reikia išsaugoti 100 proc., jis tiesiog išardomas, sutvarkomi pagrindai, grindinys maksimaliai gražiai perklojamas.

Tiesa, tašymas – istorinis pavadinimas: anksčiau akmenis tašydavo kaltais, dabar jie iš didesnio bloko iki reikiamo dydžio suskaldomi mechaniniais presais. Jeigu riedulius nusprendžiama keisti tašytais akmenimis, tada pagal specialų užsakymą jie gaminami iš užsienio šalių granito, dažniausiai ukrainietiško arba lenkiško.

Bet kuriuo atveju kraštinės nėra idealiai lygios. „Kartais tam, kad akmuo iškart galėtų būti kažkiek lygesnis, akmenys dar apgludinami, pasendinami. Tašytas akmuo dedamas į specialią mašiną ir yra sukamas didžiuliame būgne. Vienas į kitą besidaužydami, akmenų aštrūs kampai nusigludina, kad paklojus iškart būtų lygesni. Paklojus atrodo, kad akmuo jau buvo eksploatuotas, yra apsitrynęs. Juk ir seni grindiniai yra slidūs, natūraliai nusipoliravę“, – pažymi M. Verbickas.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros Kaune prieigos.

PRIEŠ REKONSTRUKCIJĄ – DAŽNAI UŽSITĘSIANTYS ARCHEOLOGINIAI KASINĖJIMAI

Pasak M. Verbicko, daug žaizdų istoriniuose objektuose paliko sovietmetis. Dvarai, pilys šiuo laikotarpiu dažnai turėjo visai kitą funkciją – ne reprezentacinę, turistinę, o būdavo pritaikomi kolūkio reikmėms, tapdavo mokyklomis, sandėliais. Niekas nekreipė dėmesio į paveldosaugą, ar parinktas sprendimas dera , ar ne, – tiesiog naudodavo turimas pigiausias medžiagas.

Dabar, atkuriant pagrindinę pastatų funkciją, stengiamasi pašalinti visas paliktas spragas. Istoriniai objektai tvarkomi vis skrupulingiau, aplinka pritaikoma prie tikrosios paskirties, atsižvelgiama į tai, kad reikia naudoti autentiškas medžiagas, tinkančias tam laikotarpiui, kada statiniai ir iškilo. Taigi, visai neseniai buvo atkurtas ir Raudonės pilies Jurbarko r. istorinis elementas: jos kieme įrengta nauja granito trinkelių danga.

Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas pasakoja, kad dalis pilies teritorijos iki tol buvo grįsta akmenimis, kita danga žvyro. Anot seniūno, laikytis principo „kas kam šovė į galvą“ šiuo metu negalima. „Savo žodį tarė ir paminklosaugininkai, nutarę, kokios turėtų būti trinkelės. Derinimas užtruko tikrai ilgai“, – teigė pašnekovas. Raudonės pilies teritorijoje visą vasarą dirbo maždaug 30-ies archeologų komanda.

„Archeologai rankomis 30 cm perimetru apkasė kelių tūkstančių kvadratinių metrų teritoriją, viskas buvo iškasta, nusijota, rasta apie 2000 eksponatų – įvairių buities daiktų. Įspūdingiausius, vertingiausius radinius dabar eksponuojame Raudonės pilyje“, – pasakojo Č. Meškauskas.

Panašiai tiek eksponatų – odos, keramikos dirbinių, monetų ir kt. – surasta ir rekonstruojant Vilniaus gatvę.

„Nuo projekto pradžios iki visiško užbaigimo prireikė maždaug 5-erių metų“, – bendrą projekto trukmę priminė Raudonės seniūnas.

KODĖL LAUKO RIEDULIAI RESTAURUOJANT, ATKURIANT ISTORINIUS GRINDINIUS ĮPRASTAI NEBENAUDOJAMI?

Kodėl restauracijai šiandien nenaudojami paprasti lauko akmenys? „Esame tyrinėję ir lauko riedulius, vertinę galimybes iš jų gaminti trinkeles, kaip jie tašomi, kokie jų fizikiniai parametrai. Vis dėlto tai nėra vienalytė medžiaga. Riedulys nelygus rieduliui, net ir du vizualiai panašūs akmenys gali būti skirtingai susiformavę. Palyginimui, granitas suteikia tam tikrų garantijų dėl medžiagos homogeniškumo, vienodumo, kitaip tariant, užtikrinami tam tikri parametrai, ypač kai dangų apkrovos yra visai kitokios“, – apie granito pranašumus ir ypatumus pasakojo M. Verbickas.

Kaip pasakoja Č. Meškauskas, Raudonėje parengus dvaro prieigų tvarkymo projektą, taip pat priimtas sprendimas naudoti granito trinkeles: pilkas, skaldytas, 10 x 10 cm dydžio, šiurkščiu paviršiumi. Granitinės trinkelės labiau dera su pilimi nei, pavyzdžiui, betoniniai elementai.

Gal tokių matmenų akmens gaminiai ir nebūdingi istorinėms epochoms, bet tai bent kiek autentiškesnis ir panašesnis į naudotą tais laikais akmenį sprendimas.

VYRAUJANTI GATVIŲ DANGA IKI

XIX–XX A. PR. – LAUKO RIEDULIAI, O GRINDINIO MADAS DIKTAVO DIDMIESČIAI

Lietuva nebuvo pati turtingiausia valstybė Europoje, neturime granito išteklių. Be to, anksčiau nebuvo ir technologijų, leidžiančių išgauti granito blokus iš karjerų. Taigi, pasak istoriko M. Balkaus, pats pigiausias ir greičiausias sprendimas – ilgą laiką Lietuvoje visi grindiniai buvo įrengiami iš lauko riedulių: akmenys dėti tiesiai į grindinį. Siekiant sutaupyti, paprasti akmenys dažnai būdavo atvežami iš tų miesto gatvių, kurios tuomet būdavo rekonstruojamos ir pergrindžiamos nauja danga. Tad paprastų akmenų grindinių reikšmė imant konkrečiai Laikinosios sostinės pavyzdį dvejopa: vienose gatvėse jie laikyti atgyvena, o kitose tapdavo infrastruktūros pagerinimo priemone.

Siekiant, kad grindinys būtų lygesnis, labiau pritaikytas pėstiesiems ir vežimams, akmenis žmonės tašydavo, kad bent kažkuri viena kraštinė būtų lygesnė. Ta kraštinė buvo orientuojama į viršų, taip išlyginant visą dangos paviršių.

ponasakmuo.lt

M. Balkus mini, kad pirmieji tašyto akmens grindiniai išgrįsti būtent didžiuosiuose šalies miestuose. Apskritai Kauno gatvės lauko akmenimis pradėtos grįsti 1887 m., o miestui gavus Laikinosios sostinės statusą, akmeninis grindinys jau nugulė pagrindinėse senamiesčio ir naujamiesčio gatvėse.

XX a. įsibėgėjus, plentai, kuriuose judėjimas buvo intensyvesnis, grįsti makadamu – kelio danga iš kelių sluoksnių trupintos, mechaniškai sutankintos skaldos. Tarpukariu, eismui vis intensyvėjant, tapo aktualu, kad keliai būtų kuo lygesni, o transportui pravažiavus kiltų kuo mažesnis dulkių debesis, todėl ieškota inovatyvesnių sprendimų.

Apskritai buvo pastebima tendencija, jog kuo didesnis, turtingesnis miestas, tuo tvarkingesnius ir geresnės kokybės grindinius jis turėjo. Galima teigti, kad tendencijos iki šiol išliko panašios.

Architektūra

Ar kas galėtų trumpai atsakyti, kas yra architektūra? Gilindamiesi turbūt panirtume į filosofinius apmąstymus, nes vieno atsakymo išties nėra. Architektūra apima tiek žmogų, tiek istoriją, beribę kūrybą ir griežtas taisykles. O galbūt ko nors nežino ir patys architektai?

Šiose temose dalijamės žiniomis, mokomės vieni iš kitų ir analizuojame tendencijas, kalbamės su inžinieriais, sociologais, dizaineriais ir pačiais architektais apie

• sociologijos svarbą architektūroje;

• istorinę analizę, darančią įtaką naujoms tendencijoms;

• parametrinę architektūrą;

• biofilinį dizainą.

ARCHITEKTŪRA,

KURIANTI SANTYKĮ

SU ŽMONĖMIS

AR ŽMONĖS,

KURIANTYS

ARCHITEKTŪRĄ?

Justina GRAINĖ

Turbūt esate pastebėję, kad kai kuriose miesto erdvėse jaučiamės lengviau, labiau atsipalaidavę, o kitose tarsi įsitempę, nervingi.

Kai kurie miestai taip pat apibūdinami kaip sunkūs, slegiantys, o kiti tartum mezgantys santykį su žmonėmis. Taip yra ne šiaip sau.

Architektūra nėra tik formos, medžiagos ir linijos. Kiekvienas architektūrinis sprendimas mieste ir netgi erdvės išpildymas interjere kuria vienokį arba kitokį santykį su žmonėmis, formuoja jų įpročius ir netgi veikia savijautą.

Sociologijos, antropologijos įtaka architektūrai ir urbanistikai labai ryški, todėl sėkmingi projektai šiandien yra pirmiausia tie, kuriuose didelis dėmesys skiriamas patiems žmonėms, kaip architektūros vartotojams. Apie tai mokslininkai kalba jau ilgą laiką, įvairūs tyrimai rodo, kaip vienokios ar kitokios erdvės, architektūriniai sprendimai veikia žmones.

„Žmonės dažnai nesusimąsto apie erdvę ir negali kalbėti apie ją, diskursyviai reflektuoti erdvės sandaros ir to, kaip ji juos veikia. Tačiau sociologinės, antropologinės erdvės sampratos apibrėžimas skiriasi nuo geometrinės erdvės sampratos.

D. Čiupailaitė-Višnevska

Erdvė nėra tuščias plotas, kuris gali būti pripildomas daiktų, tai socioerdvinė santykių visuma“, –anksčiau savo straipsnyje „Sociologinės, antropologinės perspektyvos į interjerą. Poreikis dizaino edukacijoje“ yra rašiusi architektūros ir miesto sociologė Dalia Čiupailaitė-Višnevska, tyrinėjanti sociologinę ir antropologinę architektūros, interjero pusę, kurioje svarbiausia ašimi tampa žmonės, jiems ir skirti architekto ar interjero specialisto sprendimai. Tai rodo netgi skirtingu laikotarpiu kuriamos architektūros skirtuma – keičiantis žmonių gyvenimui kinta ir pastatai.

Asmeninio

ARCHITEKTŪROS SUNKUMAS

IR LENGVUMAS

Taigi šiandien architektui tenka svarbus vaidmuo – nepakanka išmanyti tik geometriją ar fiziką, psichologijos, sociologijos žinios tampa neatsiejama architekto, galvojančio apie kokybę, darbo dalimi. Todėl, pasak VU Filosofijos fakultete, sociologijos katedroje dirbančios D. Čiupailaitės-Višnevskos, architektai nėra autonomiška profesija. „Architektūra yra ir sunki ir lengva medija.

Sunki, nes apibrėžia, įkūnija, paskirsto, susieja, patalpina mus erdvėje. Lengva, nes siūlo pasakojimą, patyrimą, įvaizdį. Visa tai – socialiniai, psichologiniai, antropologiniai dalykai. Riba yra socialinis faktas. O architektūra prasideda nuo ribos brėžimo erdvėje. Ribos struktūruoja santykius:

fiziškai, vizualiai, simboliškai, brėžia hierarchijas, sąveikas, galios santykius, komunikaciją, įtvirtina socialinius vaidmenis. Pastatai prasideda nuo ribos, žmonių santykiai taip pat“, – žurnalui „Statyba ir architektūra“ sakė specialistė.

Taigi sociologai ir architektai santykius ėmė megzti dar nuo XX a. vidurio. Sociologai darė tyrimus, rašė veikalus ir konsultavo architektus. Šiandien ne tokiu dideliu masteliu, tačiau taip pat įgyvendinami bendri projektai. Pavyzdžiui, darželių, mokyklų, bibliotekų projektuose įtraukiami naudotojų tyrimai.

D. Čiupailaitės-Višnevskos teigimu, architektai iš esmės visada užsiima socialine inžinerija. Konstruoja socialinių sąlygų prielaidas. Kartais rezultatas yra labai geras, o kartais kaip lapės nuotaika knygoje „Laimė yra lapė“ – ne toks puikus.

architektūra

Kaip žmonės jaučiasi viešosiose erdvėse? Skaitykite naujausiame

„Statyba ir architektūra“ leidinyje apie viešąsias erdves

D. Čiupailaitė-Višnevska: kaip kuriamas atviras miestas

Bernardinų sode fontanas tarsi atskirtas nuo vaikų

Kūdrų parko Vilniuje natūralumą žmonės išnaudoja įvairiai

D. Čiupailaitės-Višnevskos nuotr.

VIENOS MIESTAS KAIP GERASIS PAVYZDYS

Kuriant pastatus, naujas erdves miestuose, šiandien daugiausia kalbame apie lėtesnį eismą, tvaresnius, žalesnius sprendimus. Tačiau ar čia nepasimeta žmogiškasis mastelis ir tai, kaip architektūra prisideda prie žmonių gyvenimo gerovės, patogesnio, funkcionalesnio gyvenimo?

Įvairūs tyrimai ir netgi strategijos, skirtos architektūrai pagal žmonių poreikius, kuriami jau seniai. D. Čiupailaitė-Višnevska kaip pavyzdį pateikia Vienos miesto lyčių aspekto integravimo (angl. gender mainstreaming) strategiją: „Dar 1995 m. savivaldybės užsakymu pradėta tyrinėti, kaip kurti miestą, palankų moterims ir mergaitėms. O šiuo metu ši strategija apima visus planavimo ir įgyvendinimo etapus, siūlančius, kaip kurti miestą, palankų daugeliui visuomenės grupių. Kituose miestuose skiriamas dėmesys naudotojų patirčiai projektuojant bibliotekas, darželius, mokyklas, muziejus. Taigi yra daug pavyzdžių, kai žmonių patyrimas taip pat svarbus kaip ir aplinkosauginiai, ekologiniai tikslai.“

Kalbėdama apie Lietuvą, specialistė neslepia, kad turime visas galimybes šioje srityje padaryti daugiau: „Norėtųsi pamatyti daugiau pavyzdžių, kuriuose niuansuotai apgalvojamos visos galimos naudotojų grupės, jų kompleksiniai poreikiai ir pasiūlomas architektūrinis sprendimas, leidžiantis geriausiu, sutartu būdu išpildyti tuos poreikius, o taip atviras kaitai.“

Žmonės – socialinės būtybės, jos skirtingos, priklauso įvairioms grupėms, kitaip gyvena. Taigi žmonių pojūtis erdvėje ir su architektūra labai individualus ir tai yra didžiulis iššūkis architektams bei urbanistams.

Skonio reikalas. Tai, kaip erdvės veikia žmones, priklauso ne tik nuo architektūros. Architektai

gali išgirti pastatą, kuriuo 99 procentai visuomenės baisėsis, bet 1 procentui jis atrodys nuostabus. „Galime kalbėti apie skirtingus skonio standartus, nulemtus priklausymo tam tikrai kultūrinei terpei. Vieniems gražu ir nuotaiką kelia rožinis namas, kitiems (prisipažinsiu, kad čia turiu omenyje architektus, nors ir truputi juokauju) – tik rūdys, betonas ir pilka spalva (na, balta ir juoda ir iš bėdos tamsiai ruda taip pat tinka), pavyzdžiui, Bernardinų sodas atstumia kai kuriuos ankstesnius jo lankytojus. Pasak vieno parkų lankytojo*, tai „fėjų parkelis su nykštukais“, kuriame jam „ne vieta“, –sako D. Čiupailaitė-Višnevska.

Skirtingos patirtys. Net pati atrodytų negražiausia aplinka, pavyzdžiui, aptriušęs daugiabutis, bus mielas ten gyvenantiems ar kadaise gyvenusiems žmonėms. Tai, kur užaugome, mūsų erdvinės patirtys, mūsų patyrimai, mūsų priklausymas socialinėms grupėms – visa susideda į kompleksinį darinį priežasčių, kodėl vieniems žmonėms patinka vienokie, o kitiems kitokie pastatai. Vieni žmonės svajoja gyventi priemiesčio namelyje, kur aplinkui visi namukai vienodi ir visi vienodai pjauna žolę, o kitiems tai siaubas.

Priklausymas grupei. Erdvės diktuoja ir tam tikrą jausmą. Skirtingose erdvėse žmonėms gali būti nejauku, malonu, džiugu, jauku, baisu, svetima, šalta, šilta. Tačiau tai gali nulemti ne tik pati architektūra, bet ir žmonių priklausymas tam tikrai grupei. „Pavyzdžiui, moterims požeminės perėjos dažnai gana baugios, ypač kai jomis vaikšto mažai žmonių, yra prastas apšvietimas. Tačiau jos retai gąsdina vyrus. Pratęsiant apie erdvių lytiškumą, tam tikra estetika taip pat gali žymėti, simbolizuoti lytis ir atitinkamai versti jaustis nejaukiai. Tokį simbolizavimą galima išplėsti ir plačiau į kitus aspektus.

*Informacija iš interviu, įgyvendinto DČV dėstyto sociologinių kokybinių tyrimų metodologijos kurso metu. Interviu atliko Edvinas Valikonis.

KOKIA ARCHITEKTŪRA KELIA GERUS

JAUSMUS?

Įvairūs tyrinėtojai skirtingai kalba apie tai, kaip architektūra formuoja estetinį malonumą. Tačiau čia išskiriamos kelios dedamosios: istorinis aspektas; netikėtumo veiksnys; įvairovė; jusliškumo įgalinimas; natūralios medžiagos; formos ir tūriai.

„Fenomenologai ieško universalių jausmą keliančių patirčių. Ir randa tam tikrų bendrumų. Pavyzdžiui, arka, kupolas, erdvės kismas iš uždaros į atvirą, vingiuojantis takas, vanduo ir kt. – elementai, kurie sukelia patyrimo malonumą.

Galima ieškoti tam tikrų formų, spalvų ar medžiagų, bet iš tiesų tas geras jausmas, tas malonumas kyla iš kitur. Iš įgalinimo, galimybės būti savimi toje erdvėje, iš galimybės kurti, žaisti, patirti. Todėl, jei būtų išvardyti idealios architektūros elementai ir sudėti į vieną struktūrą, jie dar negarantuotų gero rezultato (nors būtina susitarti, kas iš viso yra geras rezultatas)“, – sako miesto sociologė.

Užduotis architektams – atliepti visų žmonių poreikius.

Sociologinės grupės. Žmonės yra labai įvairiapusiai ir turi kompleksinių poreikių. 2 metų vaikas, močiutė, moteris, stumianti vežimėlį, žmogus su negalia, paauglys, paauglė – visi toje pačioje erdvėje jausis skirtingai. Kiekvienam iš mūsų socialiai priskiriami vaidmenys, kuriuos architektūros ir urbanistikos siūlomoje aplinkoje turime išpildyti.

Socialiniai reiškiniai. Kitu lygmeniu reikšmingas klausimas, kokius ryšius architektūra leidžia, kokius siūlo, kokius riboja. Architektūra gali siūlyti erdves nepalankias arba puikias vienokiems ar kitokiems modeliams.

Skirtingi tikslai. Kuriant pastatus, architektams kyla užduotis sukurti ne šiaip objektą, jis turi būti socioerdvinis. Nes to paties pastato naudotojai turi jame labai skirtingų tikslų ir praktikų. Jos taip pat keičiasi laike tiek labai trumpu masteliu –bėgant dienai ar net valandai, tiek istoriškai.

D. Čiupailaitė-Višnevska kaip pavyzdį pateikia

VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, kurio pastatas traukia akį, tačiau,

pasak specialistės, jame nepritaikytos garsą slopinančios priemonės: „Todėl susikerta tylių veiklų, individualaus mokymosi, grupinių užsiėmimų ir laisvalaikio funkcijos. Skirtingi naudotojai trukdo vieni kitiems, bet negali nei atsitraukti, nei kontroliuoti vieni kitų, kad susikurtų visas veiklas palaikanti kultūra, nes architektūra tam nepalanki. Lankytojai girdi vieni kitus, taip pat kaip visą pastatą: garsų lifto kursavimą, žingsnius, traukomas kėdes, net užuodžia, nes kavinės kvapas sklinda pro patalpas. Ir kartu vieni kitus menkai mato.

Biblioteka stengiasi spręsti tokias problemas griežtindama ir peržiūrėdama taisykles, tačiau pati erdvės konfigūracija tas problemas ir kuria. Bibliotekininkai išnyksta pastate ir taip tarsi sukuria daugiau laisvės lankytojams, bet kartu tampa neasmeniški, sumenksta jų vaidmuo, pagalbos lankytojams galimybės. Taigi bibliotekai (kuri yra ne biblioteka, o Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, kurio atžvilgiu skirtingos suinteresuotos grupės įsivaizduoja skirtingus tikslus) sudėtinga rasti visų tikslų suderinimo būdą erdvėje, kuri užkoduoja galimus nesutarimus.

Fenomenologai ieško universalių jausmą keliančių patirčių. Ir randa tam tikrų bendrumų. Pavyzdžiui, arka, kupolas, erdvės kismas iš uždaros į atvirą, vingiuojantis takas, vanduo ir kt. – elementai, kurie sukelia patyrimo malonumą.

/ Arrchitektūros ir miesto sociologė Dalia Čiupailaitė-Višnevska /

KAI PAMATAI KELIA RŪPESTĮ:

hidroizoliacijos sprendimai

Statybų specialistai teigia, kad nuostolius nuo drėgmės poveikio pastato pamatams galima sulyginti su investicija į kokybišką hidroizoliaciją santykiu 97:3. Panašu, kad sprendimas vienareikšmiškai hidroizoliacijos naudai! Tačiau ką daryti, kai pamatai dar ir probleminiai – tarkim, skalaujami aukšto gruntinio vandens ar restauruojami istoriniai, siekiantys kelis šimtmečius? Į šiuos klausimus atsako UAB „SCHOMBURG Baltic“ specialistai.

„Du aukštai po žeme, – atkreipia dėmesį UAB „SCHOMBURG Baltic“ direktorius Gytis Jonas Vitkus, – tai kasdienybė visuose naujuose verslo pastatuose. Be to, dažnai nauji pastatai įterpiami tarp jau stovinčių, kur paprastai hidroizoliacijai įrengti susidaro sudėtingos priėjimo sąlygos.

Seni, restauruojami, istoriniai pastatai, kuriuose naujam gyvenimui prikeliamos apleistos ir ilgą laiką neeksploatuotos patalpos, yra dar vienas iššūkis įrengiant patikimą požeminės pastato dalies hidroizoliaciją.“

KAI IŠ GRUNTO PLŪSTA DRĖGMĖ

Kai gruntinio vandens lygis aukštas, paprastai siūloma rinktis tokią pamatų konstrukciją, kuriai grunto drėgmė darytų mažiausiai įtakos. Galima įrengti spraustinius, juostinius arba stulpinius pamatus. Bet hidroizoliuoti juos teks bet kuriuo atveju, ir čia bendrovės specialistai rekomenduoja naudoti laiko išbandytas ir daugybėje sėkmingai užbaigtų projektų patikrintas hidroizoliacines sistemas.

„Mūsų rekomendacija – dviguba hidroizoliacija, –pabrėžia G. J. Vitkus.

Pirmas žingsnis – gaminant pamatų betoną, reikiama proporcija turėtų būti įmaišoma kristalinė hidroizoliacija „BETOCRETE CP-360WP“. Betone susidaro kristalai, užkertantys kelią įsiskverbti vandeniui. Produkto efektyvumu jau turėjome progų įsitikinti ne vienose statybose, o prieš tai – KTU Statybos fakulteto laboratorijose bandymų metu.“

rankų darbas.

Kartais patogios prieigos prie pamato iš išorės nėra. Tokiu atveju tenka dirbti iš vidaus, ir labai dažnai tai – kruopštus

Antras žingsnis – betonavimo siūlių sandarinimo juosta „AQUAFIN CJ5“ – kristalais padengta plieninė 15 ar 20 cm pločio juosta, specialiais laikikliais tvirtinama tarp grindų ir sienos armatūros. „Silpnesnėje konstrukcijos vietoje, siūlėje tarp grindų ir sienos susidaręs kristalinis barjeras, –aiškina specialistas, – sukuria papildomą apsaugą nuo vandens prasiskverbimo.“

• Ši juosta nėra elastinga, tad toms vietoms, kur per pamatą praeina vamzdžiai ar nutraukiamas betonavimas, jis siūlo termoelastinę juostą „AQUAFIN CJ6“, nebijančią gruntinio vandens lygio kitimo ir atsparią išplovimui.

• Užtikrintam sprendimui – išorinę pamato pusę pagal poreikį patariama hidroizoliuoti elastingomis teptinėmis cementinėmis hidroizoliacijomis, „AQUAFIN-RB400“ ar bituminėmis, „COMBIDIC2K-Clasic“. Bet kuriuo atveju, esant aukštam gruntinio vandens lygiui, šalia pamato privaloma įrengti drenažo sistemą.

TURINT REIKALŲ SU ISTORIJA

Atskira tema – restauruojamų istorinių pastatų pamatai. Jie jau išstovėję dešimtmečius, pažeisti ne tik drėgmės, bet ir druskų ar aplinkos teršalų. Dažnai prie jų sunku prieiti, tenka tvarkyti rūsių sienas ne iš išorės, o iš vidaus. „Istoriniai pastatai saugomi paveldo, – pabrėžia UAB „SCHOMBURG Baltic“ vadovas, – todėl jų remontui reikalingos specialios medžiagos, atitinkančios WTA sertifikatus. Šiems darbams galime pasiūlyti visą produktų sistemą. Įvertinę pamatų būklę ir galimybes prieiti prie jų iš išorės ar vidaus, paprastai rekomenduojame specialius remontinius mišinius tipo „ASOCRET M30“ paviršiams lyginti, mineralinę elastingą hidroizoliaciją „AQUAFIN 2K/M-Plius“ horizontaliems ir vertikaliems paviršiams hidroizoliuoti, injektuojamą horizontalų barjerą įrengti siūlome gelio konsistencijos produktą „AQUAFIN i380“ arba skystį „AQUAFIN-F“.“

28 mėnesius trukusi Pacų rūmų Vilniuje restauracija –vienas sudėtingesnių projektų, kai istorinio paveldo pastatą reikia pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Atidengiant senovinius rūsius, buvo pasirūpinta ir jų hidroizoliacija.

Restauruotą, tvirtai ant tvarkingų ir sausų pamatų stovintį istorinį pastatą specialistai paprastai rekomenduoja iš fasado ir iš patalpų pusės apdoroti sisteminiais sanuojančiais tinkais „THERMOPAL“, pasižyminčiais galimybe savyje akumuliuoti didelį į istorines sienas įsigėrusių druskų kiekį, neišleidžiant jų į patalpas.

www.schomburgbaltic.eu

NAUJAUSIOS

ARCHITEKTŪROS

KRYPTYS IR

TENDENCIJOS:

KOKIOS ATEITIES ESTETIKOS LINK JUDAME?

Aušra Nyman

Praeities stilių kaita buvo kur kas retesnė ir stabilesnė nei moderniais laikais – ankstesnieji kito šimtmečiais, jei ne ilgiau, o šiais laikais nepakanka ir penkiasdešimties metų.

Ar greitai kintanti architektūra, jos stilistika ir estetika turi tokią pat išliekamąją vertę?

Apie tai kalbamės su Algimantu Mačiuliu, jauniausiu architektų dinastijos trečios kartos atstovu, VGTU (dabar „Vilnius Tech“) Architektūros fakulteto absolventu, pasirinkusiu mokslininko tyrėjo kelią. Neseniai Algimantas apsigynė disertaciją tema „Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės raiškos tendencijos“.

„Disertacijos tikslas buvo parodyti, kad Lietuva nebuvo sovietinės imperijos provincija, o labiau europinio identiteto sudėtine dalimi. Todėl ir šiuo metu mūsų tendencijos yra labiau pasaulietiškos, susijusios su globalia įtaka“, – sako A. Mačiulis.

Mona

Šiuo metu tik prasideda šiuolaikinės

architektūros raidos ir ieškojimų aptarimas bei sklaida, nes dabar architektūra turi būti ekonomiškai pagrįsta – jos koncepcija, tikslai, nuo to priklauso ir meninė išraiška.“

/ ARCHITEKTAS ALGIMANTAS MAČIULIS /

Kas turėjo didžiausią įtaką istorinių stilių formavimesi? Kaip atsiranda stilius, kaip jis gimsta?

Istoriniai stiliai daugiausia formavosi dėl konstrukcijų tobulėjimo. Jų pokyčiai padėjo suformuoti didesnes erdves ir skliautus. Baroko laikais dekoras nebuvo vien tik estetinis elementas, jis funkcionaliai dengdavo konstrukcijų sandūras, suniveliuodavo jų atvirumą. Modernizmas irgi taiko panašius principus – moderniais statybos elementais perdengti didesnes erdves, taip pat pro ištobulėjusias langų konstrukcijas įleisti į pastatus kuo daugiau šviesos.

Kokia ideologija būdinga šiuolaikiniams stiliams? Kas jiems daro įtaką?

Šiuolaikinius stilius labiausiai veikia pasikeitę principai ir tikslai, čia ypač svarbus ir architekto vaidmens pasikeitimas. Architektas jau nebėra tik formos kū-

rėjas, o sudėtinės komandos, sprendžiančios konkrečias problemas, reaguojančios į iššūkius, dalis. Jo užduotis – susisteminti galybę reglamentų ir, juos išlaikant, pasiekti užsibrėžtą tikslą. Jau beveik neliko ir konkretaus kūrėjo vardo ties projektu, nes už jo stovi įmonė – daugybė žmonių. Vargu ar kiekvienas jų atskirai turi savo braižą, veikiau tai įmonės filosofija, vertybės, prioritetai, sprendimų visuma, kaip padaryti daugiau mažesnėmis sąnaudomis. Tendencija – tvarus projektavimas ir plėtra, reaguojant į aplinką, klimato pokyčius ir kartu įvertinant projektui numatytus finansinius išteklius. Architektūra tampa socialiai atsakingesnė.

Istorijos įtaka architekto asmenybei: pokalbis su architektais

XX amžiuje buvo galima įžvelgti įvairių stilistinių bruožų – modernizmas, postmodernizmas (dekonstruktyvizmas, haitekas). Kai kurie šiuolaikiniai pastatai gana aiškiai stilistiškai išreikšti. Ar tai reiškia, kad ne vien konstrukcijos ar racionalumas lemia šiuolaikinę architektūrą?

Įprasta manyti, kad postmodernizmas yra arkos ar kitoks istorizmo atkartojimas, tarsi nostalgija praeities stiliams ir jų detalėms. Postmodernizmas yra viskas, kas vyko po modernizmo. Dekonstruktyvizmas ir haitekas yra postmodernizmo išraiška, vėlyvojo modernizmo atmaina. Modernizmas yra labiau apie technologijų išryškinimą, o postmodernizmas – apie pastato idėją. Haitekas iš esmės ironiškas, pašiepiantis perdėtai demonstruojamą technologinį progresą. Ryškus pavyzdys – Paryžiaus Pompidou centras, tapęs tarsi inžinerinės struktūros postmodernis -

tine ironija. Postmodernizmas mėgo pasišaipyti iš pastatų ar jų detalių, kurios būdavo perdėtai liaupsinamos.

Tačiau Vilniaus kelių policijos komisariatas Giraitės gatvėje turėjo išraišką ir estetiką, kuri darė jį vertingą – architektų bendruomenė ilgai priešinosi nugriovimui.

Kalbėdamas apie pasikeitusį architekto vaidmenį, turiu omeny pastarųjų dešimtmečių pokyčius. Giraitės gatvės policijos pastatą laikyčiau praeito amžiaus architektūros objektu. Tam laikmečiui būdingas formalesnis požiūris. Simboliai, užkoduoti tame pastate, yra architekto, kaip meistro, idėjos, būdingos meno kūriniui, todėl jis buvo vertingas. Pastatas turėjo nemažai bruožų, kurie šiais laikais būtų sunkiai pateisinami. Pavyzdžiui, būtų brangu statyti lenktą sieną be aiškios priežasties.

Georges Pompidou centras

Kiev.Victor nuotr.

Ar pastatas turėtų būti projektuojamas taip, kad galėtų būti išrenkamas pasibaigus jo gyvavimo laikui? Jeigu svarbiau palikti kuo mažesnį pėdsaką, jo išliekamoji vertė – sąlyginė.

Didesnė dalis to, kas sukurta žmogaus, prieštarauja gamtai. Jeigu stengiamės palikti kuo mažesnį pėdsaką gamtoje, tai nėra susiję su mūsų norais statyti pastatus su ypatinga išraiška. Perteklinis pastato įprasminimas nėra šiuolaikišką požiūrį atspindinti tendencija.

Ar išliekamąją vertę turi tik konkretus pastatas? Tai gali būti ir technologiniai, konstrukciniai išradimai, idėjos, sprendimai, kurie gali būti užkoduoti naujame statinyje. Planeta nėra beribė, mes negalime jos užstatyti vien tik artefaktais. Vertė yra tai, kas būdinga, pažangu, kas skatina

vystyti tausojančias tendencijas. Mano senelio (architekto, prof. Algimanto Mačiulio – red. pastaba) projektuotas Tauro ragas, kuris daug kam patiko ir kėlė nostalgiją, kurtas pagal pažangiausias to meto tendencijas. Pats autorius pripažįsta, kad pastaruoju metu jis buvo ne vietoje ir tokio pastato ten nebeturėtų likti. Nors ir tenka dėl to apgailestauti. Ateities kartoms teks atsakomybė apgalvoti, kaip elgtis su praeities artefaktais. Ko gero, nebūtina visko šalinti – visuomenei gali būti svarbu, kaip ir kokiais būdais buvo statomi pastatai, koks tuo metu vyravo urbanistinis audinys ar pan. Pastatas nėra vien siena ar plyta. Pastatai – vietoženkliai formavo ir ateities suvokimą. Kuris pastatas svarbesnis ar mažiau svarbus, yra diskusijų klausimas.

Alaus baras „Tauro Ragas“ 1974 m. (Architektai Algimantas Mačiulis ir Eugenijus Algimantas Gūzas)

Anksčiau architektai taip pat vadovavosi tendencijomis: matė pažangius objektus ir stengėsi pritaikyti analogiškas idėjas. Architekto vaidmuo dabar nebėra tik pastato kūrimas. Individualūs architektų sprendimai nebesiremia kokiais nors formaliais stiliais. Jie orientuoti į iškeltą užduotį ir su tuo susijusius sprendimus. Pastatai taip pat gali ir keistis integruojant interaktyvių, skaitmeninių technologijų, medijų – tai gali būti ir ekranai, ir statinio transformacijos jo viduje, nesusijusios su jokia formalia išraiška.

Ar išliekamąją vertę turi tik konkretus pastatas?

Tai gali būti ir technologiniai, konstrukciniai išradimai, idėjos, sprendimai, kurie gali būti užkoduoti naujame statinyje.

/ ARCHITEKTAS ALGIMANTAS MAČIULIS /

Nes priešingu atveju galime prarasti daugelį XX–XXI amžiaus pastatų?

Architekto A. Ambraso projektuotas „Swedbanko“ pastatas Vilniuje, Konstitucijos pr., yra „perskeltas“ per pusę, padalytas į dvi dalis įstiklinto atrijaus, nes toje vietoje į Žaliąjį tiltą vedė gatvelė. Ir pastatai tarsi nusilenkia istorinei atminčiai. Tai konceptualu, unikalu kalbant apie kontekstą ir atspindi kūrėjo pagarbą praeičiai. Ne vien tik formali išraiška. Nesakau, kad nesvarbūs yra netolimos praeities artefaktai. Jeigu jie tinkamoje vietoje, juos galima pritaikyti naujiems poreikiams rekonstruojant ar konvertuojant, tai gali būti tradicijų tęstinumas, antrinis pastato panaudojimas. Nes svarbu, kaip pastatuose buvo pritaikytos vietinės medžiagos, statybos būdai. Taip

globaliame pasaulyje bandome išlikti savimi. Architektai, projektavę prieš mus, buvo profesionalai, atsižvelgę į laikmečio aktualijas, rėmęsi pažangiausiais pavyzdžiais, ir tai svarbu. Šiuo metu mūsų suvokimas, kaip projektuoti, yra pasikeitęs. Tačiau su globaliu tvarumu gali atsitikti panašiai kaip su globaliu modernizmu, kai naujosios miestų dalys suvienodėjo, tapo monotoniškos. Mes nebenorime beveidės architektūros tiražavimo. Architektai, atsižvelgdami į globaliai keliamus reikalavimus, gali išsikelti ir savo asmeninį uždavinį – įvertinti vietos kontekstą bei tradicijas, esamas duotybes, sukuriant naratyvą, pridedantį pastatui papildomos vertės. Ar projektuosime taip kaip praeityje – ko gero, ne. Mūsų ateities produktų vertė bus kitokia.

Vis dažniau prabylama apie žmogiškąjį mastelį, prie žmogaus priartintą architektūrą. Ar tai galėtų būti viena naujausių tendencijų – pagal medžiagiškumą, pastato aukštingumą, jo tūrį? Sukurti jaukumą, būdingą senųjų Europos miestų istoriniams centrams, pamėgtiems ir vietinių gyventojų, ir turistų?

Kiekvienas žmogus mato mastelį skirtingai, remdamasis savo patirtimi. Vienokį mastelį turi Vilniaus senamiestis, kitokį – Paryžiaus ar Barselonos. Ir žmonės, užaugę tuose miestuose, jaučia jį kitaip. Istoriniai centrai patrauklūs tuo, kad juose yra daugiasluoksniškumas, įvairovė, kultūros prisotintos vietos, kurios formavosi daugelį šimtmečių. Nema-

nau, kad tik mažaaukščiai pastatai traukia lankytis tuose kvartaluose. Žmogiškasis mastelis svarbu, tačiau jis turėtų būti sprendžiamas urbanistinių teritorijų lygmeniu, o ne pavieniais pastatais. Taip pat svarbus kontekstas, urbanistinės plėtros ypatumai. Neįsivaizduočiau Niujorko be dangoraižių, jo centras taip pat yra patrauklus daugumai žmonių ypatinga, tik tam miestui būdinga vietos dvasia. Genius loci taip pat ne mažiau reikšminga.

Gal nujaučiate, kas ateina su nauja banga? Ar jau yra kokių sektinų pavyzdžių?

Sunku įsivaizduoti, kas bus net artimiausioje ateityje. Mano studijų laikais ir iki šiol dar vis kal-

1934 m.

Architektai Vytautas LandsbergisŽemkalnis 1934 m. 1937 metais pasaulinėje parodoje Paryžiuje „Pieno centras“ buvo įvertinta bronzos medaliu

1998 m. Vilniaus senamiestis

K. Stoškaus nuotr.

bama apie parametrinį projektavimą, kai kompiuteris parenka geriausią algoritmą. Gan dažnai šis projektavimo įrankis sukuria projektus, kuriuos vėliau yra per didelė našta įgyvendinti. Tarkim, nemažai dėmesio sulaukęs įspūdingas Zahos Hadid Gughenheimo muziejaus Vilniuje projektas, tačiau tokį statinį būtų sudėtinga pastatyti ir išlaikyti. Be abejo, muziejus sukurtų didelę pridėtinę vertę miestui, gal net perkeltų į kitą lygmenį ir pritrauktų daug turistų. Vis tik tokie pastatai nesusiję su kontekstu, tai yra dizaino objektai patys iš savęs. Jeigu miesto urbanistiniame peizaže ir galėtų atsirasti tokia architektūra – tarsi deimantas ant žiedo, tai nėra tendencija, kuri turėtų būti sektina gyvena-

miesiems ar verslo objektams projektuoti. Galima šį tikslą pasiekti ir įprastomis priemonėmis – organizuojant konkursus, padedančius išgryninti geriausius sprendimus. Nebūtinai kuo įmantriau ir tuo pačiu gerokai brangiau, o per užduoties, tikslo formulavimą – ko yra siekiama toje vietoje, kokie visuomenės lūkesčiai, galimybės įgyvendinti numatytą reprezentacinį objektą.

Istorinė architektūros perspektyva: pokalbis su architektūrologu Vaidu Petruliu

2007 m. Koncepcija Gugenheimo muziejui Vilniuje

ZHA vizualizacija

2009 m. Swedbank biuras, Ambraso architektų biuras

Nathan Willock nuotr.

„Wolf Group“ –30 metų gerinant statybų chemijos rinką

„Penosil“, „Olivé“ ir „Tempsi“ prekės ženklus valdanti įmonių grupė „Wolf Group“ šiemet švenčia 30 metų veiklos jubiliejų. Nuo 1994-ųjų veikianti įmonė šiandien yra pasaulinė poliuretano putų, sandariklių, klijų ir dangų ekspertė, siūlanti aukščiausio lygio sprendimus pramoniniams, profesionaliems ir namų vartotojams, taip pat privačių prekės ženklų klientams.

SIŪLOME MODERNIAUSIUS SPRENDIMUS

Lietuvoje „Wolf Group LT“ puikiai žinoma kaip „Penosil“ ir „Olivé“ prekės ženklų atstovė. Tai prekės ženklai, siūlantys aukščiausios kokybės silikonus, hermetikus, putas, klijus ir kitus gaminius tvarioms statyboms. Dar vienas įmonės prekės ženklas „Tempsi“ siūlo moderniausius fasado sprendimus tiek gamybiniams, tiek privatiems projektams.

2024 m. „Wolf Group“ žengė istorinį žingsnį –atidarė pirmąją poliuretano putų gamyklą Ispanijoje. Naujojoje gamykloje atsiveria galimybė paruošti daugiau kaip 70 putų derinių. Taip pat čia veikia tyrimų, plėtros ir inovacijų centras, vykdoma produktų vadyba ir techninės konsultacijos.

„Wolf Group“ gaminamus produktus renkasi profesionalūs meistrai, mėgėjai, pramonės sektoriaus atstovai, taip pat ir privatūs prekės ženklai. Visi siūlomi produktai sertifikuoti ir atitinka „We save energy“ įmonės politiką. Taip pat „Wolf Group“ renkasi tie, kas ieško patikimo jų prekės ženklo gamintojo, turinčio visas technologines galimybes ir patirtį. Tai ne tik gamyba, tai ir moksliniai tyrimai, žinios, kaip sukurti konkrečiam klimatui tinkantį produktą, automatizuoti gamybos procesus ir netgi pristatyti rinkai.

KAS NAUJO ŠIANDIEN? TENDENCIJAS DIKTUOJANTYS

SPRENDIMAI.

Sprendimai pramonei. Greitesnei, efektyvesnei ir ilgaamžei statybai „Penosil“ siūlo patikimus sandarinimo sprendimus. Drėgnų patalpų sandarinimas, durų montavimas, grindų ir sienų sujungimas naudojant profesionalius gaminius bus paprastesnis ir tarnaus daug metų. „Penosil“ siūlo industrinius sprendimus surenkamiesiems pastatams, langams ir durims, betoniniams elementams, ŠVOK sistemoms, saulės kolektoriams, izoliuotiems stiklo paketams. Rinkitės įvairiems atvejams sukurtus ir patikrintus sprendimus.

Naujiena rinkoje. Naujausias „Penosil“ gaminys – revoliucinės greito sukibimo klijuojamosios putos „Fast Foam Adhesive 888“ Su šiomis klijuojamosiomis putomis darbus atliksite du kartus greičiau, o išeiga didesnė net 20 procentų. Tiek viduje, tiek lauke vietoj klijų naudojamos putos užtikrins greitą ir patikimą sukibimą dirbant su įvairiomis šiltinimo medžiagomis: EPS, XPS, PIR, PUR, kieta vata, mediena, betonu, akmeniu, tinku ir kitomis.

Ačiū, kad renkatės „Wolf Group“ produktus jau 30 metų!

Pramoniniai sprendimai surenkamiems namams.

Pamatykite, kaip vyko pirmosios poliuretano putų gamyklos Ispanijoje statybos

Wolf Group Official

www.wolf-group.com

Kad viskas vyktų pačiu laiku –

NAUJI DAUGIAFUNKCIAI

LAIKRODINIAI JUNGIKLIAI

NAUJOS GALIMYBĖS

Didesnis funkcionalumas ir išgrynintas produktų asortimentas supaprastina tinkamo laikrodinio jungiklio pasirinkimą.

LAIKĄ TAUPANTIS

INSTALIAVIMAS

Galimybė iš anksto užprogramuoti laikrodinį jungiklį prieš jį sumontuojant suteikia maksimalų lankstumą planuojant asmeninį laiką.

SUPAPRASTINTA KONFIGŪRACIJA

Išplėstinės programos funkcijos leidžia sukurti individualų grafiką per kelias sekundes ir keisti laiko perjungimo sekas. Nauja programėlė veikia „iOS“ (nuo 8 versijos), „Android“ (nuo 5.1 versijos) ir „Windows“ (nuo 10 versijos).

SUDERINAMA SU ŠVIESOS

JUTIKLIAIS

Galimybė įjungti arba išjungti programas priklausomai nuo nustatytos apšviestumo reikšmės.

Pamatykite, kaip programuoti laikrodinį jungiklį, nustatyti tvarkaraštį bei perduoti instaliaciją vartotojui.

Laikrodinio jungiklio programavimas

TIKSLIOS VIETOS GEOGRAFINĖS

KOORDINATĖS

Geografinių koordinačių perkėlimas į laikrodinį jungiklį vos vienu prisilietimu išmaniajame įrenginyje. Tokiu būdu sistema gauna visą reikalingą informaciją astrorežimui nustatyti. Valstybinės švenčių dienos ir moksleivių atostogos taip pat yra perkeliamos į įrenginį ir automatiškai suteikiama galimybė įvesti išimtis.

DAUGIAU PROGRAMAVIMO LANKSTUMO

Laiko tvarkaraščių nustatymas laikrodinio jungiklio eksploatavimo vietoje arba iš anksto programėlėje paruoštų tvarkaraščių perkėlimas bet kuriuo metu per „Bluetooth“ sąsają. Programėlėje sukurti tvarkaraščiai yra ne tik lengvai perkeliami į laikrodinį jungiklį, bet ir patogiai koreguojami išmaniajame įrenginyje.

jungiklius ir naudodami kompiuterį,

konfigūruoti laikrodinius jungiklius bet ir naudodami kompiuterį, technines žinias ir dešimtmečius laikrodinius jungiklius su konfigūravimo per „Bluetooth“ sąsają šildymo valdymo.

Taikymo sritys:

žinias ir dešimtmečius laikrodinius jungiklius su per „Bluetooth“ sąsają šildymo valdymo.

koordinatės

Tikslios vietos geografinės koordinatės

www.utugroup.com/lt

Daugiau programavimo lankstumo

DUOMENŲ SAUGUMO UŽTIKRINIMAS

Duomenų saugumo užtikrinimas

Saugus duomenų, susijusių su naudojama konfigūravimo programa, talpinimas tiesiai į „Hager“ debesį. Pasitelkdami „myHager“ duomenis, galite dalytis su kolegomis arba klientais.

SAUGIAI KONTROLIUOJAMOS

DIDESNĖS PALEIDIMO PIKINĖS

SROVĖS

Saugiai kontroliuojamos didesnės paleidimo pikinės srovės

Kontaktai gali atlaikyti didesnes apkrovas, todėl užtikrinamas ilgesnis tarnavimo laikas.

EGN103

Taikymo sritys:

Skaitmeninis savaitinis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ funkcija, 1 kanalas.

jungiklį vos vienu sistema gauna

Valstybinės perkeliamos į išimtis.

koordinatės jungiklį vos vienu sistema gauna nustatyti. Valstybinės yra perkeliamos į įvesti išimtis.

paruoštų „Bluetooth“ sąsają. perkeliami išmaniajame

PATOGUS PROGRAMAVIMAS

Programinė įranga raiškiai pateikia informaciją terminale supaprastindama ir palengvindama laikrodinių jungiklių nustatymų keitimą.

konfigūravimo Pasitelkdami

užtikrinimas konfigūravimo Pasitelkdami kolegomis arba lankstumo jungiklio programėlėje paruoštų „Bluetooth“ sąsają. lengvai perkeliami išmaniajame

TAIKYMO SRITYS:

– valdant apšvietimą ir šildymą;

– komercinių patalpų vitrinoms apšviesti;

EGN103

– daugiabučių ir individualių namų lauko apšvietimui;

didesnės užtikrinamas

užtikrinamas

Skaitmeninis savaitinis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ funkcija, 1 kanalas.

– rakinimo sistemose visuomeniniuose pastatuose;

Skaitmeninis savaitinis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ funkcija, 1 kanalas.

EGN100

– automobilių stovėjimo aikštelėms apšviesti.

– valdant apšvietimą ir šildymą; – komercinių patalpų vitrinoms – daugiabučių ir individualių – rakinimo sistemose visuomeniniuose – automobilių stovėjimo aikštelėms

– valdant apšvietimą ir šildymą; – komercinių patalpų vitrinoms apšviesti; – daugiabučių ir individualių namų – rakinimo sistemose visuomeniniuose – automobilių stovėjimo aikštelėms

EGN100

Skaitmeninis savaitinis laikrodinis jungiklis, galima „Bluetooth“ funkcija, 1 kanalas.

EGN100

Taikymo sritys:

– valdant apšvietimą ir šildymą;

EGN200

EGN400

Skaitmeninis savaitinis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ funkcija, 1 kanalas.

– valdant apšvietimą ir šildymą;

– komercinių patalpų vitrinoms apšviesti;

– daugiabučių ir individualių namų lauko apšvietimui;

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 1 kanalas.

– daugiabučių ir individualių namų lauko apšvietimui;

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ sąsaja, 1 kanalas.

– rakinimo sistemose visuomeniniuose pastatuose;

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 2 kanalai.

– rakinimo sistemose visuomeniniuose pastatuose;

– automobilių stovėjimo aikštelėms apšviesti.

EGN200

EGN100

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 1 kanalas.

EGN200

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 1 kanalas.

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 2 kanalai.

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ sąsaja, 2 kanalai.

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 2 kanalai.

Skaitmeninis laikrodinis „Bluetooth“ 4 kanalai.

EGN400

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 2 kanalai.

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 4 kanalai.

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ sąsaja, 4 kanalai.

PARAMETRINĖ ARCHITEKTŪRA –

NEIŠNAUDOTAS

GINKLAS PROFESIONALO KIŠENĖJE?

Didžiausia mįslė ar visgi būtinybė architekto žinių portfelyje? Šiuolaikinis statybos ir architektūros pasaulis tikriausiai nežengtų toli, jei po ranka neturėtume naujausių technologijų. Visgi pasitaiko tokių, kurie žvelgia į modernią terminologiją (BIM, CAD, AI, parametrizmas ir kt.) tarsi į keiksmažodžius, nors iš tiesų tai yra įrankiai, kurių pagalba galime pasiekti išties greitų ir įspūdingų rezultatų.

Julija Novikova

Būtų tikslinga pabrėžti, kad „parametrinė architektūra“ dažniausiai asocijuojama su „parametriniu dizainu“, t.y. kalbama ne apie techninius parametrus, o pačios architektūros vizualinę išraišką, kuri pasižymi futuristiniu konceptualumu, organinėmis formomis ar paprasčiausiai nestandartiniu dizainu. Tuomet iš esmės parametrizmas nusako tam tikro algoritmo keičiamą standartą, pritaikomą architektūros (urbanistikos ar net interjero) projektuose.

KAIP „PRISIKINKYTI“ PARAMETRINĘ ARCHITEKTŪRĄ IR IŠNAUDOTI JOS

GALIMYBES?

Ženkime žingsnį į priekį ir išsiaiškinkime, kas tas parametrizmas, kaip jį pritaikyti darbe (o ar tai išvis reikalinga?) ir kaip kardinaliai tai keičia architekto profesiją. Neretai specialistai susiima už galvų, svarstydami, kad technologijos tarsi kerta kelią kūrybiškumui šioje meninėje profesijoje, tačiau ar iš tiesų taip ir yra? O gal įmanoma atrasti naudingą pusiausvyrą? Šias temas narpliosime kartu su Tomu Rimkumi ir Petru Vestartu, patyrusiais architektais iš Lietuvos ir Šveicarijos, kurie pasidalino savo studijų ir profesine patirtimi bei tuo, ką jiems suteikia darbas su parametrine architektūra.

Parametrinė architektūra: nuo terminologijos, istorijos iki įgyvendinimo

PETRAS VESTARTAS

Apsigynęs architektūros magistrą VDA, P. Vestartas įgavo profesinę patirtį didžiuosiuose architektūros studijų biuruose Lietuvoje bei semėsi praktikos Austrijoje. Visgi to nepakako - darbas pasirodė per daug monotoniškas, o žinių kurti „daugiau“ paprasčiausiai pritrūko. Profesinis kelias paskatino norą gilintis ir į kitas sferas: 1,5 metų dirbo tyrimų asistentu KADK universitete Danijoje, o vėliau gynėsi doktorantūros laipsnį EPFL universitete Šveicarijoje, kur jautėsi išmokęs daugiausia, nes architektą supa ne tik architektūros teorija, bet ir jos praktika, o kartu ir darbas su robotais, CNC (skaitmeninis kompiuterizavimas) ir realus tyrimų pritaikomumas. Šiuo metu Petras dirba post-doktorantūros tyrėju “Block Research Group” bendrovėje Šveicarijoje.

FORMA, TECHNOLOGIJA, O GAL PROCESAS?

Visų pirma, Petras narplioja jau apie 20 metų vyraujantį mitą, kad parametrizmo terminas siejamas vien su estetika ir formomis. Tai savo ruožtu dažnai sukelia dalinai neigiamą požiūrį, juk ne visi architektai kuria vadovaudamiesi Zaha Hadid kūrybiniu braižu, tad tarsi ir poreikio gilintis į parametrinę architektūrą kaip ir nėra, bet ar tai tiesa?

„Savo studentams aiškiname, kad parametrinė architektūra yra procesas, o ne rezultatas. Jeigu tam tikra šio proceso dalis kartojasi 3-4 kartus, jam galima sukurti tam tikrą programą ir ją automatizuoti. Tuomet architektas, atliekantis dizaino, planavimo darbus, gali skirti daugiau laiko kūrybai ir kitiems darbams. Vis dėlto, čia svarbu atkreipti dėmesį, kad estetika nėra tiesiogiai susijusi su automatizavimu, parametrizavimu, o kūrybinis mąstymas, idėjų generavimas ir eskizavimas yra svarbi architekto darbo dalis.“, – sako P. Vestartas. Statybų eigoje darbas turi būti automatizuotas dėl kelių priežasčių: išvengiama klaidų, o joms atsiradus – yra greitai ištaisomos; gerinama komunikacija ir vyksta sklandus darbo pasidalijimas tarp skirtingų sričių kolegų; besikartojanti architektūrinė kalba reikalauja metodologijos sistematizavimo; taupomas laikas, kuris lieka būtent kūrybiniams procesams.

Apie parametrinį programavimą gali daugiau sužinoti viešai prieinamame Petro puslapyje

Reikia atkreipti dėmesį, kad pačios tos programos tavęs nesuvaldytų ir neapribotų.

Čia ir atsiranda parametrizavimas – kaip kuriamas dizainas gali būti paverstas taisykle.

Parametrinės architektūros analizės ir programavimo taikymas meninėje praktikoje

ROGRAMAVIMAS PADEDA KŪRYBAI

Jeigu prametrinė architektūra konstatuojama kaip skaičiukai, kodukai ir technologinės subtilybės, natūraliai architektai gali suabejoti, ar toks procesas neužkerta kelio kūrybiškumui. P. Vestartas iškelia svarbų žmogiškojo faktoriaus aspektą, galintį perlipti kūrybinio kelio ribą: „Už šių parametrų visada bus tam tikras specialistas, analizuojantis projektą ir pritaikantis jam atitinkamus kodus. Visgi atsiranda tingumo ir laiko spaudimo problematika, kuomet specialistai, ypač „kepantys“ projektus vieną po kito, gali pradėti naudoti tą patį kodą ir parametrus. Tai sukelia pasikartojančio rezultato fenomeną. Kitas aspektas – verslumas: architektas, įgyvendinęs sėkmingą projektą, dėl kurio sulaukia nemažo dėmesio ir pripažinimo, pakliūna į savo paties estetinio braižo pinkles, t.y.

pradeda kurti tos pačios stilistikos objektus tam, kad jo architektūra taptų jo asmeniniu „parašu“. Ar tai galima pavadinti prasta praktika? Nebūtinai, tačiau tai tikrai susiaurina originalių idėjų paieškas.“

P. Vestartas yra įsitikinęs, kad nereikėtų parametrizmo sieti su estetika: „Kūrybos ir technologijų pritaikymo filosofinį klausimą jau esam atsakę, todėl natūralu klausti, o koks sekantis žingsnis?

Tai skatina atsigręžti atgal į pirminį motyvą, kompozicijos formavimą ir kontekstą. Visi šie procesai turi būti įvaldyti palaipsniui, o norint „pakinkyti“ programavimą, reikia ne tik išmokti programą, bet ir elementariai suvokti kaip ji yra parašyta ir kaip ja manipuliuoti.

Parametrizmo įrankiai taip pat nėra visiškai nekalti, jie generuoja vienokias ar kitokias formas. Problema kyla, kai studentai per anksti juos paima

Asmeninio archyvo nuotr.

Medžio parametrizmas Lausanne katedroje, Šveicarijoje. Kūrėjų komanda: „Laboratory for Timber Construction“ IBOIS, EPFL (Yves Weinand, Petras Vestartas, Martin Nakad, Loïc Pelletier)

į savo rankas, nesuvokdami dar pačios architektūros pagrindų, taip patys save užblokuodami. Dažnai pastebiu parametrizmą studentų, dirbančių su programomis, projektuose, kurie nuo pat pirmos dienos, vietoj to, kad analizuotų su programų pagalba ir rankiniu būdu modeliuotų, kurtų struktūrinį modelį, kompoziciją, imasi techninių sprendimų. Svarbiausia, kad tie įrankiai tarnautų kaip edukacija, o studijuojant būtų iškelti tikslai, ko norima išmokti ir pasiekti per tam tikrą laiką. Reikia atkreipti dėmesį, kad pačios tos programos tavęs nesuvaldytų ir neapribotų. Čia ir atsiranda parametrizavimas – kaip kuriamas dizainas gali būti paverstas taisykle. Tuomet kuriama architektūros išraiška, kaip taisyklė, o jos neturint bandoma laisvai minkyti formas, kas veda prie atitinkamų sąlygų rezultatui.“

PARAMETRINĖ ARCHITEKTŪRA –

ĮRANKIS APJUNGIANTIS ARCHITEKTUS IR KONSTRUKTORIUS

Vyrauja nuomonė, kad architektas yra atskirtas nuo kitų specialybių, tačiau istoriškai architektas buvo tarsi visų galų meistras, kuriantis, skaičiuojantis ir įgyvendinantis įspūdingiausius pastatus, o kartu vyko glaudus komandinis darbas. Šiais laikais retai užtiksime architektus ir inžinierius, dirbančius po vienos studijos vardu. P. Vestarto manymu, čia glūdi viena didžiausių problemų: objektas vystomas atskirais etapais, o statybinio proceso architektas retai kada kontroliuoja. Taip atsiranda klaidos, pataisymai ir dizaino supaprastinimai, taip pat ir netvarūs, standartiniai sprendimai – rečiau kada architektas generuoja inovatyvias idėjas fundamentaliuose statybų procesuose.

Kartais atrodo, kad architektams paprasčiausiai trūksta elementarios praktikos, pavyzdžiui, kaip sudėti plytą ant plytos, kaip vyksta jungčių konstravimas, tektonika ir mastelio pajutimas, kuris ateina ne tik iš dizaino pusės, bet ir iš smulkiausių kompleksinių elementų – tai nėra vien tik formos, bet ir visas procesas, kurį būtina praeiti kiekvienam. Estetika yra svarbi, tačiau ji ateina iš įvairių šaltinių, todėl nereikėtų „užsidaryti“ tik dizaino srityje.“

„Tikslas yra susieti šias sritis, mokytis vieniems iš kitų. Asmeninėje praktikoje teko lankyti nemažai medžiagų ir modernių medienos dirbtuvių, tokiu būdu klausinėji, stebi ir mokaisi. O iš to supratimo vėliau atsiranda suvokimas, kokią vertę turi tradicijų puoselėjimas, tvarūs sprendimai, rankų darbo meistrystė. Šie įgūdžiai vėliau pritaikomi kuriant architektūros kodus bei projekto estetiką. Kartais atrodo, kad architektams paprasčiausiai trūksta elementarios praktikos, pavyzdžiui, kaip sudėti plytą ant plytos, kaip vyksta jungčių konstravimas, tektonika ir mastelio pajutimas, kuris ateina ne tik iš dizaino pusės, bet ir iš smulkiausių kompleksinių elementų – tai nėra vien tik formos, bet ir visas procesas, kurį būtina praeiti kiekvienam. Estetika yra svarbi, tačiau ji ateina iš įvairių šaltinių, todėl nereikėtų „užsidaryti“ tik dizaino srityje.“, – sako P. Vestartas

„Kalbant apie parametrizmą, tai yra programavimas, o užduodamas klausimas yra: kaip tokias žinias įgyti? Tai nėra papildomas kursas ar mokymai, o verčiau ilgalaikio bendradarbiavimo formavimas. Ir parametrinės architektūros, ir įvai-

riapusiškų specialistų yra Lietuvoje, tačiau daug kur pastebimas nusistovėjęs požiūris, kad viskas yra filtruojama per estetiką, o tai kas praktiška ir greita, išraiškos prasme yra supaprastinama. Architektai yra stiprūs, gebantys jautriai kurti, tačiau jiems trūksta įgyvendinimo ir technologinių žinių.“

PIRMAS ŽINGSNIS PRASIDEDA DAR STUDENTŲ AUDITORIJOSE

„Lietuvos universitetai paruošia tikrai stiprius specialistus, moko netradiciškai mąstyti, rengti projektus ir organizuoja tarptautines dirbtuves bei mokymus. Tuomet mūsų laboratorijoje studentai yra skatinami dirbti kartu tarpdiscipliniškai, tiek kartu su dėstytojais. Nebūtinai mokome vieno ar kito dalyko, tačiau stengiamės parodyti, kas egzistuoja rinkoje, įžiebti jų susidomėjimą vykdyti jau asmeninius tyrimus. Visa tai – praktiniai, laboratoriniai mokymai. Didžiausias pastebimas trūkumas universitetuose – esant nemažam technologinių įrankių finansavimui, tvarių procesų idėjoms, išlieka jungties, bendradarbystės tarp architektų

Projektas: „Annen Head office“

Vieta: Manternachas, Liuksemburgas

Architektai: „Valentiny HPV Architects“, Yves Winand

Konstruktoriai: „Bureau d’Etudes Weinand“

Mediniai elementai parametrinėje architektūroje Petrui atrodo itin potencialūs ir įdomūs. Visų pirma, tai yra tvari medžiaga, o taip pat yra įdomi, lanksti ir visapusiška, gali būti pritaikoma tiek paprastoms konstrukcijoms tradicinėje architektūroje, tiek pasitelkiant parametrizmą, kuriant įdomiausias formas ir geometrijas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Valentin Bianchi nuotr.

ir statybų, inžinerijos specialybių spraga. Jos yra itin atskirtos viena nuo kitos, tačiau jei studentas jaučia, kad nori įgyti įvairesnių žinių, tęsti studijas ir kitose kryptyse, dažnai koją pakiša esminių matematikos, fizikos, programavimo žinių stoka. Tad todėl skatinamas mokymasis, kuriant vieną po kito konceptualius projektus, o dėmesys fundamentalioms paskaitoms yra itin ribotas architekto studijų metu.“ , – apie studijas ir darbo patirtį laboratorijose pasakoja architektas.

Šiuo metu Šveicarijoje yra įgyvendinama valstybės finansuojama skaitmeninės gamybos programa, kurios tikslas – sujungti architektūrą su kompiuteriniais mokslais, inžinieriais, robotika (architektai mokosi dirbti robotikos srityje, robotikos specialistai mokosi inžinerijos, inžinieriai – architektūros). Finansavimas taip pat leidžia įgyvendinti didesnio mastelio projektus, išeiti už akademinių ribų bei kurti į įmones orientuotas ir inovatyvias, tvarias technologijas ir statybos, architektūros procesus. Iš viso yra skirta 12 metų įvairių projektų vystymui (angl. NCCR digital fabrication). Jie yra unikalūs, o darbas tarp skirtingų sričių studentų sudėtingas, tačiau iškart matoma, kad toks priėjimas plečia specialistų pasaulėžiūrą.

. Parametrizmas ir architektas: . parametrinė architektūra sujungia įvairių sričių specialistus; tai techninis įrankis, padedantis suvokti architektūros formavimą; žinant, kaip galima šiuos įrankius taikyti praktikoje, taupomas kūrybai skirtas laikas; ypač svarbus proceso suvokimas nuo plytų klojimo bei medžio pjaustymo iki eskizavimo ir tūrių formavimo; studentams privaloma lavinti kūrybinius ir rankų darbo, praktinius gabumus prieš leidžiantis į tolesnius technologijų pažinimo etapus; pirmas žingsnis įvaldant įrankius yra jau esamų projektų analizė, kaip įmanoma optimizuoti projektą; svarbu užduoti sau klausimą: ar architektas valdo įrankį, ar įrankis valdo architektą?

Sudomino parametrinė architektūra? Petro pagalba kurtas „Grasshopper 101“ susipažinimo gidas

Vieta: Briuselis, Belgija

Architektai: „Yves Weinand Architects“, „BEL Architects“, „CRIT Architects“, Petras Vestartas

Parametrinė architektūra apima ne tik algoritmų, sąlygų ir programų aspektus, bet ir įvairiausių elementų jungtis, kur Petras mato didelį potencialą, ypač dirbant su medžio elementais. Tai suteikia ir papildomos architektūros išraiškos.

Asmeninio archyvo nuotr.

TOMAS RIMKUS

Susidomėjimas parametrinės architektūros galimybėmis atsirado dar studijuojant VilniusTech universitete, kas ir paskatino „AEXN“ studijoje dirbantį architektą rinktis būtent tokią baigiamojo darbo kryptį – parametrizmo pritaikymą urbanistinėje aplinkoje. Nors šiai dienai parametrinė architektūra nėra labai plačiai pritaikoma kasdienybėje, tačiau T. Rimkui tai suteikė nemažą patirtį, gebėjimą kitu kampu pažvelgti į tam tikras užduotis ir atrasti, kaip parametrizmas gali padėti įveikiant ir smulkesnes užduotis.

GILESNĖ ELEMENTŲ IR APLINKOS

ANALIZĖ PER PARAMETRINĘ

ARCHITEKTŪRĄ

Neretai parametrinė architektūra atrodo kaip abstraktus dalykas, naudojamas dideliu masteliu, milžiniškuose projektuose, kuriant estetiką, kuri dažnai maišoma su paprasčiausiu futuristiniu dizainu. T. Rimkus teigia, kad parametrizmas, nors ir gali būti naudojamas itin plačiai, visgi yra labai tikslingas. Parametriniai algoritmai gali būti naudojami tiek objektų projektavime, tiek konkrečių užduočių formavime, pavyzdžiui, statinių komplekso organizavimas, aplinkos poveikio analizė ir panašiai.

„Baigiamojo darbo metu rinkausi nemažą Lazdynėlių rajono teritoriją ir analizavau jos aplinką per parametrinę prizmę. Pagrindinės užduotys

buvo garso, srauto intensyvumo ir dienos šviesos įvertinimas, kurie eigoje virto konkrečiais parametrais, padėjusiais formuoti užstatymo zonas. Prioritetu tapo naujos, kokybiškos architektūros ir aplinkos projektavimas, nesugadinant esamo konteksto. Tokiu pavyzdžiu tapo insoliacijos algoritmai, kuriais siekiau suteikti reikiamą apšvietimą naujoms struktūroms, neužgožiant ir nebloginant šviesos patekimo iki esamo užstatymo pastatų. Smulkinant mastelį buvo analizuojamas garso poveikis, triukšmas atskiruose statiniuose. Tokios užduotys suteikė pradinę bazę architektūrai, už kurios bet kuriuo atveju yra žmogus, architektas, užduotantis kriterijus, analizuojantis gaunamą rezultatą ir toliau jau modeliuojantis architektūrinę išraišką ir estetiką.“ , – pasakoja T. Rimkus.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Vilnius Outlet“ esančio „Apollo“ kino teatro interjero dizainui „AEXN“ komanda pasitelkė parametrinės architektūros įrankius.

Architektas kalba apie tai, kad parametrinė architektūra nėra galutinis rezultatas, t.y. dizaino ir vizualo, formavimas. Įmanoma deduktyviai interpretuoti, kokius veiksmus reikėtų užprogramuoti, kad gautum numatomą rezultatą, tačiau net ir norint pasiekti galutinį vizualą, vis tiek svarbu atkreipti dėmesį į kokybines užduotis, kurios kartu gali keisti patį rezultatą. Vertinama aplinka, geolokacija, sąlygos ir poreikiai, o praktinis pritaikymas įgyvendinamas tiek urbanistikoje, stambiuose kompleksuose, tiek privačių namų statyboje ar net analizuojat interjero dizaino elementus.

AIŠKI VEIKSMŲ HIERARCHIJA

Parametrizmas yra gana aiškus algoritmas, turintis savo „žaidimo taisykles“, o gavus užduoties re -

zultatą galima tęsti kūrybinius žingsnius. T. Rimkus pastebi, kad vis dėlto parametrizmas ir projektavimas apsiriboja tik architekto darbu ir kaip įprasta, pateikiant tam tikrą projektą, jis toliau perduodamas konstruktoriams. Galimas ir kitokių parametrų nagrinėjimas, pavyzdžiui, seisminio aktyvumo poveikis konstrukcijoms, tačiau tai jau ir yra vadinama konstruktyvo parametru. Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra toks: architektas užduoda parametrus, architektūrinius ir projektinius sprendimus, o techniniai klausimai yra sprendžiami kitų specialistų. Vis dėlto tai gali virsti užburtu ratu, kuomet konstruktoriai grąžina neįgyvendinamus pastatus, o architektai juos taiso ir toliau vykdomi mainai pirmyn atgal. Trumpai tariant, užduotys aiškios, tačiau akivaizdžiai trūksta betarpiško komandinio darbo.

T. Rimkaus baigiamojo magistro darbo koncepcija

AR KŪRYBA NETAMPA NYKSTANČIU

BRUOŽU?

Parametrizmas iš esmės praturtina ir praplečia architektūrą, tačiau reikia aiškiai suvokti, kada ir kaip jį taikyti. Taip pat svarbu nepakliūti į tingumo pinkles, kuomet šis įrankis išnaudojamas bereikalingai. Tokiu atveju dingsta ir laiko taupymo, ir kūrybiškumo aspektai.

„Parametrinė architektūra, manau, kaip tik ne žlugdo architekto, o atvirkščiai, suteikia daug naujų perspektyvų, žvelgiant į tas pačias architektūros užduotis. Kitas dalykas turbūt būtų DI paveikta architektūra, sparčiai generuojanti išplanavimus ir vizualus. Tačiau nei vienas, nei kitas nėra visiškai autonominis dalykas, už jų visada stovi žmogus, užduodantis tam tikras idėjas, sąlygas, parametrus, vertinantis rezultatų kokybę ir toliau

modeliuodamas galutinį projektą. Nemanau, kad kada nors pasieksime etapą, kuriame architekto vaidmuo būtų eliminuotas, o išnaudodami naujus įrankius, galime pasiekti tiek spartos, kokybės, tiek kurti įdomesnius dalykus.“, – mintimis dalinasi T. Rimkus.

Greitis (deja, ne kūryba) dažnai yra vienas esminių statybų proceso kintamųjų, todėl nuolat ieškomi būdai kaip įvairius etapus įgyvendinti kuo sparčiau. Iš dalies parametrinė architektūra padeda tą pasiekti, pavyzdžiui, sprendžiant techninius reikalavimus sklypui, esant konkrečioms sąlygoms, gaunamas rezultatas, kokio užstatymo, apželdinimo ploto, išdėstymo ir pan. reikia. Iš kitos pusės, tokio masto projektams tikėtina niekas nesiryžtų surašyti atskiro algoritmo, kuomet bus gauti tik pora rezultatų. Architekto manymu, optimaliausia

Architektų T. Rimkaus ir G. Kirdeikio VDA įgyvendintos parametrizmo dirbtuvės

yra atrinkti kokioms užduotims yra reikalinga parametrinė architektūra, kokie objektai ar projektavimo dalys gali būti optimizuotos ir standartizuotos. Tuomet skirtas laikas parengti algoritmui atsipirks įvairiose projektavimo stadijose.

ESAMOS RINKOS POREIKIS VEIKIA IR STUDENTŲ PASIRINKIMUS

Studentų pasirinkimus gana smarkiai diktuoja esamos rinkos poreikiai, o tai yra ir ekonominė situacija. Matyt, sunkiai rastume užsakovus, kurie duotų pilną kūrybinę laisvę be laiko ar finansavimo apribojimų. Be to, Lietuva dar nesusidūrė su tokio mastelio masinėmis problemomis ir objektais, kurie reikalautų kompleksiškesnio sprendimo. Dėl šių priežasčių tikėtina, kad nekyla itin didelis susidomėjimas parametrine architektūra studentų tarpe.

T. Rimkus pastebi, kad iš kitos pusės, projektuojant urbanistinėje aplinkoje, galime pasiekti kur kas produktyvesnių ir kokybiškesnių rezultatų, pasitelkiant parametrinę architektūrą: „Algoritmų generavimas kiekvienam individualiam atvejui neatneša rezultato iš karto, todėl daugeliui nusvyra rankos išvis to imtis. Vieni geriausių parametrinės architektūros specialistų Lietuvoje, pastebėję šalies tendencijas ir rinkos poreikius, nusprendė keliauti ieškoti projektų užsienyje.“

Šiai dienai akivaizdu, kad trūksta specialistų Lietuvoje, kol kas dar ir pačiam parametrizmui nėra pakankamai vietos išsireikšti. Vienas iš pirmųjų, pradėjusių kalbėti ir analizuoti šią temą, „AEXN“ studijos vadovas Tomas Grunskis, dėstantis Vilniaus Dailės akademijoje, pastebi nemažą technologijos potencialą, tačiau, atsižvelgiant į bendrą

architektų rinką, ji nėra tokia imli naujoms technologijoms.

„Geriausias būdas skatinti šią tendenciją – rodyti pavyzdžius. Tiek žmogus, tiek architektas, sekdamas realiu įgyvendinimu, yra skatinamas susidomėti parametrizmo galimybėmis. Realizavus gerą projektą Lietuvoje, jis tikrai pritrauktų nemažai dėmesio. Vis dėlto tam dar trūksta tiek poreikio, tiek finansavimo, o šalies mastelis nėra pakankamas, kad pritrauktų stambius investuotojus. Vyksta ir įvairūs konkursai tiek čia, tiek užsienyje, deja, jie dažniausiai ir baigiasi tik koncepcijų prizinėmis vietomis. Nors studentų tarpe, pavyzdžiui VDA, yra skelbiama ir parodoma, tačiau reikėtų imtis galbūt ne konkrečios studijų programos kūrimo, o tam tikro modulio, kuriame galėtų susipažinti su šia sritimi.“ , – dalinasi T. Rimkus.

NUO KO PRADĖTI PARAMETRINĘ

ARCHITEKTŪRĄ?

Populiariausia programa kurti parametrinę architektūrą šiuo metu yra „Grasshopper“ – tai yra „Rhino“ 3D modeliavimo programai kurtas plėtinys (angl. plug in). Anksčiau ji buvo nemokama, tačiau išaugus populiarumui, ji buvo perpirkta ir dabar ją galima naudoti praktiškai su bet kokia kita programa (BIM, CAD ir t.t.). Architektams, naudojantiems įprastas „AutoCAD“, „Revit“ ir kt. programas, galima lengvai perkelti įvairiausius duomenis, integravus „Grasshopper“. Tai suteikia galimybę ne tik modeliuoti tūrius, bet ir papildyti juos atitinkama informacija, sienų storiais, šilumos izoliacijos sluoksniais, taip neprarandama informacija, o galutinį rezultatą tereikia atitinkamai minimaliai koreguoti.

Rinkoje yra siūlomos ir kitos modeliavimo erdvės, tačiau jos labiau skirtos aplinkos modeliavimui ir analizei, pavyzdžiui, „Space Syntax“. Tokiose programose yra užduodami aplinkos parametrai ir kuriama realios teritorijos simuliacija. Be to, yra ir kitokių, konkretiems parametrams kaip geolokacijai, konstruktyvui ir pan., analizuoti skirtų programų.

Geriausias būdas skatinti šią tendenciją –rodyti pavyzdžius.

Tiek žmogus, tiek architektas, sekdamas

realiu įgyvendinimu, yra skatinamas susidomėti parametrizmo

galimybėmis. Realizavus

gerą projektą Lietuvoje, jis tikrai pritrauktų nemažai dėmesio.

. Parametrizmas ir architektas: .

gebėjimas analizuoti situaciją, aplinką, parinkti įvairiausias sąlygas ir parametrus ženkliai pagerina galutinį rezultatą; parametrinė architektūra, žinant kur ir kaip ją taikyti, ženkliai sutaupo projektavimo laiką; parametrinė architektūra skirstoma į dvi pagrindines kategorijas: parametrų taikymas ieškant galutinės išraiškos ir parametrų taikymas sprendžiant konkrečią problematiką; vyrauja atskirtis tarp konstruktorių ir architektų, nors kiekvienas specialistas turi aiškias užduotis, darbas kartu padėtų sklandžiau jas išspręsti; geriausias būdas populiarinti parametrinę architektūrą yra rodyti realius įgyvendintus pavyzdžius; Lietuvoje trūksta tiek mastelio, tiek finansavimo prasme kokybiškų parametrinės architektūros projektų įgyvendinimui.

Atraminės vėdinamųjų fasadų konstrukcijos diktuoja

naujas tendencijas

Vėdinamųjų fasadų rinkoje pristatyta naujovė, leidžianti sumažinti šilumos nuostolius ir sukurti tvaresnius sprendimus fasadams.

EJOT pristatyta naujoji „CROSSFIX“ atraminės vėdinamųjų fasadų konstrukcijos sistema siūlo naują požiūrį į statybas.

Draugiškesnė gamtai, atsparesnė gaisrui ir statinėms apkrovoms sistema iš vienų rankų – tai, ką šiandien rinkai siūlo EJOT. Naudojant „CROSSFIX“ padidėja visos sistemos apdailos panaudojimo lankstumas, montuoti tampa lengviau.

Vaizdo įraše pamatyk, kaip galima universaliai pritaikyti „CROXXFIX“.

EJOT CROSSFIX® Facade System

Grynumas. Visa naujos kartos „CROSSFIX“ konsolė pagaminta iš 100 proc. nerūdijančiojo plieno.

Universalumas. Naujoji sistema gali būti pritaikyta įvairiuose projektuose. Tai universalus sprendimas, kuris tiks visada. Konstrukcija tinkama montuoti vertikaliai arba horizontaliai, nesvarbu, ar tvirtinimas fiksuotas, ar su praslydimu.

Saugumas. Nerūdijančiojo plieno sistema sukurta pagal FEM analizę ir leidžia tolygiai paskirstyti apkrovą.

Tvarumas. Naujos kartos sistema tvirtinama po vėdinamuoju fasadu. Nerūdijantysis plienas – daug efektyvesnis sprendimas nei aliuminis.

Todėl pasirinkus „CROSSFIX“ sumažėja šilumos nuostoliai.

Paprastumas. EJOT tiekia visus sistemos komponentus bet kuriam naudojimo atvejui ir suteikia visą reikiamą informaciją. Montavimas dirbant su šia sistema tampa daug paprastesnis.

Atsparumas. Nerūdijančiojo plieno lydymosi temperatūra – 1450 °C, o aliuminio – 660 °C. Todėl „CROSSFIX“ yra daug atsparesnė gaisrui nei kiti variantai rinkoje iki šiol. Konsolė turi ETA sertifikatą.

www.ejot.lt

PATVIRTINTA KOKYBĖ

EJOT siūloma vėdinamųjų fasadų sistema „CROSSFIX – tvarus ir šiuolaikiškas sprendimas. Ji sertifikuota kaip tinkamas sprendimas naudoti pasyviuosiuose namuose.

Nerūdijančiojo plieno šilumos laidumo koeficiento vertė yra maždaug 13 W/mK, o aliuminio svyruoja nuo 160 iki 220 W/mK. Dėl to naudojant nerūdijantįjį plieną to paties storio plieninės detalės šilumos laidumo koeficiento U vertė bus geresnė nei aliuminio detalės.

EJOT – kokybė sujungia!

ORIGINALŪS FASADŲ PAVIRŠIAI IŠ „CAPAROL“

Naujoms statyboms keliami energinio naudingumo reikalavimai apriboja fasado dangų pasirinkimą? Tai mitas! Ir apšiltintas fasadas gali būti originalus – betono, medžio, natūralaus akmens, mūro optika, įvairiausios faktūros, priedai, leidžiantys fasadui žėrėti. Reikia tik idėjos, drąsos ir kūrybingo meistro.

Iš dekoratyvinio tinko galima sukurti beveik viską, pavyzdžiui, norimos spalvos medienos imitaciją. Nepalietus ranka, sunku ir atskirti, kad čia ne medinės lentos, o tinkas ant fasado šiltinimo sistemos. Pasitelkus „Travertin“ dekoratyvinę techniką, sukuriama itališko stiliaus akmens blokų optika. Šis apdailos būdas itin praverčia šiltinant namus senamiesčiuose, kai reikia išlaikyti pradinį pastato vaizdą. Betono optika irgi yra labai paklausus sprendimas, kurį nesudėtinga sukurti iš įprasto statybinio mišinio „ArmaReno 700“.

„Lietuvoje tradiciškai dekoras suprantamas kaip 2 mm „samanėlė“, tačiau tai yra tik pastarojo laikotarpio mados tendencija. Dekoratyvinį tinką galima išvagoti, suformuoti faktūrą voleliu ar glaistykle, jei tik norisi, fasadui ar jo daliai galima suteikti net krokodilo odos optiką, tam reikės tik specialaus volelio“, – sakė „Caparol“ techninis vadovas Edvardas Labakojis.

NAUJA TENDENCIJA EUROPOJE –ŽĖRINTYS FASADAI

Žvaigždžių dulkės, veidrodiniai atspindžiai ir briliantų spindesys – taip, tai irgi dekoratyvinės technikos fasadams, suteikiančios originalumo ir išskirtinės prabangos vaizdą. „Kai mes, lietuviai,

Kaip kuriamas paviršius „Brillant“ technika.

Caparol fasado apdaila su Brillant deimantų efektu

„Brillant“ technika išgirstame žodį „spindesys“, dažnai atsitraukiame. Skubu nuraminti, šios technikos yra labai subtilios. Naktį ar apniukusią dieną, žėrėjimo net nepastebėsi. O puikią saulėtą dieną namas grįžtant tarsi mirkteli. Spindesys kas kartą vis kitoks, priklausomai nuo ant fasado krintančių saulės spindulių, šviesos intensyvumo ir žiūrėjimo kampo. Lietuvoje turime įgyvendinę keletą projektų, kur ant juodo fasado uždėtos „Brillant“ dalelės. Ši technika suteikia gyvybės ir, aišku, atkreipia dėmesį“, – pažymėjo E. Labakojis.

„Mirror“ technika

Original Meldorfer plytelės.

MŪRO OPTIKA –„ORIGINAL MELDORFER“

Plonosios apdailos plytelės „Original Meldorfer“ atveria neribotų dizaino galimybių mūro optikai. Galima užsisakyti faktiškai bet kokio atspalvio ir šiurkštumo plyteles. Mineralinėms plytelėms spalvą suteikia neblunkantys organiniai pigmentai. Išskirtinai ilgos, kvadratinės, daugiakampės ar apvalintais kampais – rankomis gaminamoms plytelėms galima suteikti bet kokią formą.

„Original Meldorfer“ plytelės taip pat yra išsigelbėjimas, kai fasadas jau užarmuotas dekoratyvinio tinko dangai, o užsakovas persigalvojo ir nori klinkerio apdailos. Vaizdas ir fasado apsauga bus identiška, o fasado perarmuoti nereikės“, – patirtimi dalijosi „Caparol“ techninis vadovas.

MEDŽIAGŲ SUDERINAMUMAS

Pagrindinė taisyklė, kurios reikia laikytis atliekant šiltinto fasado apdailą, – medžiagos turi būti sertifikuotos šiltinimo sistemai. „Sistema turi būti iš vieno gamintojo rankų, tai užtikrina ir energinį sistemos efektyvumą, ir fasado ilgaamžiškumą. „Caparol“ fasadų šiltinimo sistemos yra sertifikuotos su įvairiomis galutinėmis dangomis, tad apipavidalinant fasadą architektas turi daug laisvės rinktis medžiagas ir atitinkamas dekoratyvines technikas“, – sakė „Caparol“ techninis vadovas.

Dekoratyvinės fasadų apdailos technikos:

1. Medienos optika 1;

2. Krokodilo odos optika;

3. Betono optika;

4. Medienos optika 2.

DAR KELETAS PATARIMŲ

Anot specialisto, labai svarbu laikytis techninių dengimo instrukcijų, išlaikyti reikiamas prastovas, laikytis temperatūros režimo. Kai pasirenkama įmantresnė dekoratyvinė technika, ji turi būti atliekama vienu braižu, geriausia, kai dirba tas pats meistras visame plote. Taip pat labai svarbu objekte padengti bandomąjį plotą, įvertinti spalvą, faktūrą, jei reikia, pakoreguoti apdailos sprendimą. Formuojant faktūrą, pastoliai turi būti tokiu atstumu, kad būtų patogu dirbti, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pastolių sandūrų vietas, kad ten medžiaga būtų padengta ir formuojama tolygiai.

„Stardust“ technika

Kokį namo fasadą rinktis: nekrentantį į akis, įsimintiną ar imituojantį medį?

Fasadas – matomiausia, pirmiausia į akiratį pakliūvanti namo dalis. Nesvarbu, kokia gausi augmenija sklype ar šalia jo, namas ir jo fasadas yra centrinė figūra. Sužinokite, kaip skirtingų spalvų, dengimo tipų ar tekstūrų fasado plokštelės ir dailylentės gali tarsi sumažinti namą, sulieti jį su aplinka ar atskleisti šeimininkų charakterį.

PLUOŠTINIO CEMENTO

FASADO PLOKŠTELĖS –ATSPARIOS IR PATVARIOS

„Cedral“ fasadų plokštelės būna lygaus arba struktūrinio paviršiaus. Pastarosios ypač tinka atkartojant regionų tradicijas arba formuojant modernią architektūrą. Lygaus paviršiaus fasadų plokšteles prižiūrėti paprasta. Jos tinka skirtingiems architektūriniams sprendimams. Tiesa, tas pačias plokšteles galite naudoti ir stogui. Panaudoję vieną medžiagą, sukursite vientisą, tarytum plaukiantį namo vaizdą. Žinoma, galite vizualiai perkirsti stogą ir netgi rinkdamiesi tą pačią tekstūrą derinti skirtingas spalvas – kontrastingas arba giminingas. Modernios architektūros namui įprasti minimalistiniai prigesinti fasadai. Jei jus traukia ši estetika, galite įsivaizduoti, kaip žaviai atrodys namas, kurio ir stogas, ir fasadas dengtas tomis pačiomis plokštelėmis.

Renovuojamiems namams „Cedral“ klientai linkę imtis ryškesnių sprendimų. Tą gali suteikti charakteringas dengimas, pavyzdžiui, dvigubas arba smailiabriaunis. Ar žinojote, kad spalvos ir dengimo raštai gali vizualiai koreguoti namo tūrį? Norėdami tarsi sumažinti namą, rinkitės prie aplinkos ar kitų kvartalo namų derančią spalvą.

Sudėtingiausia dalis, susijusi su fasadu, yra iš plataus asortimento išsirinkti „Cedral“ plokšteles. Pats montavimas paprastas – pakaks plokštelių karpymo įrankio ir plaktuko. Kiekviena plokštelė tvirtinama atskirai, todėl danga atspari audroms ir gūsingam vėjui. Jeigu naudojate didžiausių matmenų plokšteles (80 x 40), vienam kvadratiniam metrui uždengti pakaks 7,4 vienetų. Jums nereikės jokių papildomų medžiagų. Plokštelėmis taip pat galima projektuoti tik nedideles detales, pavyzdžiui, frontonus, mansardas ar kaminus.

FASADO DAILYLENČIŲ TEIKIAMA

KŪRYBINĖ LAISVĖ

Namo fasadas visada matomas. Šis namo drabužis gali susilieti su aplinka arba atvirkščiai –išsiskirti. Individualų vaizdą kurkite laužydami įprastas normas, pavyzdžiui, „Cedral“ fasado dailylentes montuokite vertikaliai. Galite žengti dar toliau. Pavyzdžiui, palikite tarpus tarp vertikaliai montuojamų dailylenčių. Toks namas atrodys išraiškingai, griežtai. Tamsius elementus, matomus name, išryškins šviesios spalvos dailylentės, sumontuotos vertikaliai.

Ryškioms asmenybėms rekomenduojamos plytų raudonos, dangaus mėlynumo, arbatos žalios ir kitos gaivios spalvos, dar daugiau žaismo galite pasiekti vertikaliai montuodami derančių kelių spalvų dailylentes.

Fasadas gali būti išskirtinis arba nuosaikus – įsiklausykite į savo poreikius, įvertinkite namo architektūrą, kontekstą ir imkitės kūrybinių sprendimų.

Išbandyk „Cedral” papildytosios realybės programėlę – susikurk savo fasado vaizdą!

„Cedral Visualiser“ programėlėje („iOS“ vartotojams, „Android“ vartotojams) pamatysite, kaip jūsų fasadas atrodytų suderinus stilingas spalvas. Žinoma, „Cedral“ dailylentes galite montuoti ir horizontaliai, tai pasitarnaus siekiant sukurti medinio fasado įspūdį. „Cedral“ dailylentės puikiai imituoja medieną, bet nereikalauja didelės priežiūros. Dailylentės padengtos gamykliniais dažais, tad papildomai dažyti jų nereikės. Dailylentės sudėtis (cementas, smėlis ir celiuliozės pluoštas) užtikrins visas puikias savybes nepaisant bėgančio laiko, oro sąlygų. Jas tereikia retkarčiais nuplauti vandeniu ar plovikliu.

Medį imituojantys fasadai tradiciškai montuojami namams šalia miško, kur daug žalumos, priemiesčiuose, prie vandens telkinių. Tada jie atrodo lyg įsilieję į kraštovaizdį. Medinis fasadas puikiai atsiskleis ir miesto aplinkoje, jei sklypas gausiai apželdintas.

„CEDRAL“ PLOKŠTELIŲ

PRIVALUMAI:

atsparios atmosferos poveikiui, šalčiui, korozijai; nedegios; lengvos; paprasta montuoti; tinka vėdinamiems fasadams.

„CEDRAL“ DAILYLENČIŲ PRIVALUMAI: atsparios ugniai, izoliuoja garsą; plačios montavimo galimybės; galimybė rinktis medžio imitaciją; nepūva, nesitraukia ir nesiplečia; išlieka išvaizdžios ilgą laiką.

www.cedral.lt

BIOFILINIO DIZAINO PROVERŽIS

–ARCHITEKTŪRA,

GRĄŽINANTI ŽMOGŲ Į GAMTĄ

Justina GRAINĖ

Biofilinio dizaino sąvoka Lietuvoje ir pasaulyje skamba jau ne vieną dešimtmetį, bet ypač dabar tam skiriamas ypatingas dėmesys. Jeigu kažkada biofiliniai elementai biuruose ar moderniuose komerciniuose projektuose atrodė kaip išskirtinis dalykas, šiandien tokį dizainą vis drąsiau žmonės pritaiko net gyvenamosiose erdvėse. Nauji verslo centrai, komerciniai pastatai jau nebeįsivaizduojami be apželdintų

stogų, augalų oazių pastato viduje ir netgi medžių. Tačiau kaip teisingai tai įgyvendinti?

Biofilinio dizaino taikymas paskatino žmonės atsigręžti į gamtą, įsileisti ją į savo namus ir darbo erdves. Būtent apie tai ir yra sąvoka „biofilija“, kurią pirmasis pasauliui pasiūlė psichologas Ericas Frommanas. Jis laikėsi pozicijos, kad žmogaus genetika yra susijusi su gamta ir ne veltui sakoma, kad gamta – mūsų namai. Maždaug XX a. devintame dešimtmetyje biofilinio dizaino idėją labai išpopuliarino Edwardas O. Wilsonas. Vis plačiau pradėta kalbėti, kad gamta yra neatsiejama žmogaus dalis, todėl ji mus taip veikia.

Biurų pastate Vietname – natūraliso šviesos ir vertikalaus apželdinimo panaudojimas

Trieu Chien nuotr.

APIE KĄ KALBA BIOFILINIS DIZAINAS?

Tvarumas. Šiandien biofilinis dizainas nėra tik teorija, tai plačiai praktikoje taikomi principai, kurie padeda ne tik kurti žmogui natūraliai patrauklesnes erdves ir pastatus, bet ir saugoti aplinką. Daugybė biofilinio dizaino elementų prisideda prie tvaresnių sprendimų, CO2 išlakų mažinimo ir atsinaujinančių išteklių kūrimo.

Gera savijauta. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus savijautą gerina laikas, praleistas gamtoje. Todėl biofilinis dizainas svarbus kuriant ergonomiškus namus, viešuosius pastatus, ugdymo įstaigas.

Žmogaus ir gamtos ryšys. Dažnai sakoma, kad gyvename technologijų amžiuje, o kartu su modernizacijos procesais žmogus kėlėsi iš gamtos į miestą, kuriame žaliųjų erdvių taip pat mažėjo. Todėl biofilinis dizainas skatina įsileisti daugiau gamtos į savo kasdienybę, darbo erdvę ir gyventi turint aplinkoje kuo daugiau natūralios gamtos elementų.

Gamtos saugojimas. Biofilinio dizaino teorija kartu skatina puoselėti vietinę gamtą ir vietovės, kurioje esame, augalus ir gyvūnus. Taigi biofilija yra ne tik apželdinimas, bet ir bičių aviliai ant pastatų stogų, prieskonių ir daržovių auginimas miestų erdvėse.

Socialinė lygybė. Tarp vienu svarbiausių kriterijų, kuriuos turi atitikti biofilinis dizainas, yra ir tai, jog jis turi sukurti socialinę lygybę, kad įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonės atpažintų gamtos elementus ir galėtų jausti jų naudą.

Biofilinis dizainas architektūroje – ne tik žalieji augalai ir medžiai. Šiandien tai ir lytėjimas, gėlių aromatas, paukščių čiulbėjimas, medžių šlamėjimas ir dar daugiau. Gamtos pojūtis kuriamas pritaikant daug skirtingų elementų ir sprendimų.

Natūrali šviesa. Tą pasiekti padeda vitrininiai langai, atvertos stogo erdvės.

Bendrosios erdvės. Jose lengva judėti, jaučiamės mažiau suvaržyti. Kuo daugiau bendrų erdvių, tuo labiau gerėja socialinės sąlygos, vystosi tvari bendruomenės aplinka.

Vandens elementai. Tai gali būti fontanai, srovenantys vandens šaltinėliai, dirbtinai suformuoti upeliai, akvariumai.

Medienos elementai. Mediena biofiliniame dizaine naudojama tiek baldų gamybai, tiek kaip statybos ir apdailos medžiaga.

Natūralios medžiagos. Akmuo, metalas ir kitos natūralios medžiagos padeda jaustis arčiau gamtos.

Skirtingi grindų aukščiai. Tokie sprendimai, taikomi projektuojant Montessori mokyklas, skatina kūrybiškumą ir padeda vengti monotonijos, kuria skirtingą erdvių dinamiką vienoje patalpoje.

Vizualinis ryšys su gamta. Taikomi architektūriniai sprendimai padeda priartinti interjero erdves prie gamtos ir lauko erdvių.

Vertikalūs augalų elementai. Kone vizitine biofilinio dizaino kortele tapę elementai, kurie šiandien vis dar labai plačiai naudojami tiek interjeruose, tiek pastatų fasaduose.

Triukšmą izoliuojantys elementai. Apsauga nuo triukšmo padeda susikaupti ir apsaugo nuo streso bei triukšmo taršos.

Figūrinis, kreivalinijinis dizainas. Tokie elementai atkartoja natūralias gamtoje sutinkamas linijas.

Paprasti patarimai, kaip biofilinį dizainą kiekvienas gali pritaikyti savo namų interjere

Taktilinio ryšio su gamta elementai. Augalai, kuriuos galima liesti, padeda sukurti artimą ryšį su gamta ir atsipalaiduoti.

Kauno ąžuolyno biblioteka kuria skaitytojų ryšį su gamta

Vieta: Kaunas, Lietuva

Metai: 1987

Rekonstrukcijos metai: 2023

Pastato modernizacijos architektai:

Raimundas Labutis, Ramūnas Grubinskas,

Laura Amankavičiūtė

Plotas: 13 795,64 kv. m

Nuotrauka: Norbert Tukaj

Apžiūrėkite iš arčiau, kaip atrodo ši išskirtinė biblioteka

Praėjusių metų pabaigoje duris po atnaujinimo atvėrusi ąžuolyne įsikūrusi Kauno apskrities viešoji biblioteka šiandien laikoma viena moderniausių, o gal ir pačia moderniausia biblioteka Europoje. Čia plačiai pritaikytos ir biofilinio dizaino idėjos.

Bibliotekoje įrengtas nedidelis parkelis su gyvais medžiais ir augalais, taip įgyvendinant tiesioginio ryšio su gamta kriterijų. Tam, kad skaitytojai pajustų dar stipresnį ryšį su aplinka, viduje pasirinkti natūralūs atspalviai, apdailai naudoti medžio elementai. Bibliotekos patalpose užtikrinta natūrali šviesa. Biofiliniam dizainui būdingas ryšio su gamta principas įgyvendintas įrengus per keturis aukštus besitęsiančią vitriną, per kurią kiekviename aukšte esantys skaitytojai mato ąžuolyną.

Individualus namas kokybiškam gyvenimui Lenkijoje

Vieta: Čenstakava, Lenkija

Architektai: Klaudia Korzonek-Kowalska, „LIBRA Architekci“

Projektavimo metai: 2021

Plotas: 470 kv. m.

Nuotraukos: libraarchitekci.pl

Kaimyninėje Lenkijoje prieš kelerius metus suprojektuotas individualus biofilinis pastatas, skirtas naudoti kaip vasarnamis. Tai projektas keturių asmenų šeimai, gyvenančiai dideliame mieste. Šiame name taikomi biofilinio dizaino principai, todėl, norint sukurti jaukią, atpalaiduojančią vietą, naudotos tik natūralios spalvos, primenančios smėlį, vandenį, uolas, orą, augmeniją.

Gyvenimas stebint gamtą. Artimam ryšiui su aplinkine gamta sukurti sumontuoti vitrininiai langai nuo grindų iki lubų, per kuriuos matyti besikeičiantys metų laikai. Visą pastatą juosia medinė terasa, o vienoje jos dalyje palikta ir iš vidaus matyti čia auganti pušis. Lauko fasadui pasirinktas akmuo. Mažaaukštė statyba leido pastatui dar labiau įsilieti į aplinką.

Privatus biofilinio dizaino vasarnamis Lenkijoje

Biofilinio dizaino principai individualiems namams

Vieta: Kožinjampara, Indija

Plotas: 102 kv. m.

Architektai: „Earthscape Studio“

Metai: 2023

Nuotraukos: Syam Sreesylam

Per pasaulį vilnijant biofilinio dizaino bangai, ši tendencija vis dažniau pastebima ir tarp privačių projektų. Nors ši praktika kiek įprastesnė šilto klimato šalyse, tam tikras idėjas, kaip integraciją į reljefą, tūrio formavimą, galima pritaikyti bet kurio regiono projektams. Štai Indijoje architektūros studijos „Earthscape Studio“ kurtuose namuose gamta įleista į žmogaus gyvenamąsias erdves.

Pastato formą padiktavo reljefas. Išskirtinis projektas gimė žmonėms įsigijus sklypą su mišku ir daugybe kokosų, mangų, muskatų riešutų medžių. Savininkai jų kirsti nenorėjo, todėl architektai čia sukūrė gyvenamąją vietą, pritaikytą prie natūralios aplinkos. Namo forma sukurta pagal medžių padėtį interpretuojant būgno formą. Tarp dviejų tokių skliautų suformuotas kiemas su nedideliu vandens telkiniu, o sklypas išliko skirtingų aukščių. Įrengti vitrininiai langai užtikrina, kad į patalpas patektų dienos šviesa. Namuose panaudota daugybė perdirbtų medžiagų, tokių kaip molinės plytos, karkaso atramos, medžiagos stogo dangai. Baldams ir durims panaudotos medienos atliekos iš vietinės kilmės medžių.

Indijoje sukurtas privataus namo projektas, ištrynęs ribą tarp namų ir gamtos

„Valgomi fasadai“, pagyvinę didmiesčio biurą

Vieta: Hošiminas, Vietnamas

Plotas: 1386 kv. m.

Metai: 2022

Architektai: „VTN Architects“

Nuotraukos: Hiroyuki Oki

Kuriant naują biurų pastatą Vietname siekta atliepti žalios spalvos trūkumą šiuolaikinio žmogaus gyvenime ir sukurti pasipriešinimą didėjančiai oro taršai. Naujas pastatas turėjo išsiskirti iš tų, kurie kuriami miestuose, praradusiuose ryšį su gamta, siekta sugrąžinti miestui žaliąsias erdves.

Namų ūkininkavimas mieste. Pastatui pasirinktas vertikalus apželdinimas, vienas dažniausiai pritaikomų biofilinio dizaino principų. Visame fasade panaudota daugybė vazonų su vietiniais augalais. Visi vazonai yra mobilūs, tad gali būti keičiami vietomis, atnaujinami. Daugiausia juose sodinami valgomi augalai: daržovės, prieskoniai, žolelės ir netgi vaismedžiai. Taip visame pastate sukuriamas sveikas mikroklimatas, nes augalai filtruoja tiesioginius saulės spindulius ir valo orą, o kartu užtikrina vėsinimą. Visi augalai laistomi surinktu lietaus vandeniu. Pastato konstrukcija – iš betono ir plieninių atramų. Skaičiuojama, kad, pritaikius tokius sprendimus, kasmet čia surenkama daugiau kaip viena tona derliaus.

Ūkininkavimo mieste biuras Vietname

Daugiaaukštis „Ascent“ nuvainikavo medinį Norvegijos dangoraižį

Vieta: Viskonsinas, JAV

Architektai: „Korb +

Associates Architects“

Metai: 2022

Plotas: 14 500 kv. m.

Nuotrauka: „dezeen"

25 aukštų daugiaaukštis „Ascent“ iš medinių konstrukcijų JAV

2022 m. baigtas statyti 86,6 m aukščio daugiaaukštis Viskonsine atėmė aukščiausio medinio pastato titulą, kuriuo iki tol džiaugėsi 85,4 m aukščio dangoraižis „Mjøstårnet“ Norvegijoje.

Biofilinio dizaino filosofija. Čia didžiausias dėmesys skirtas natūralioms medžiagoms. Statybose betonas naudotas tik pastato pagrindui, o visa likusi konstrukcija sukurta iš CLT (kryžminės laminuotos medienos) ir klijuotosios medienos. Medis, kaip biofilinio dizaino išraiška, pasak projektuotojų, pritaikytas visur, kur įmanoma.

Išteklių taupymas. Pastato apatinėje dalyje –komercinės patalpos, o viršutiniuose 19 aukštų – gyvenamieji apartamentai, kur nuo grindų iki lubų vitrininiai langai įrengti tam, kad pastate būtų kuo daugiau natūralios šviesos. Skaičiuojama, kad pasirinkta statybų technika sutrumpino projekto įgyvendinimą bent trimis ar net keturiais mėnesiais, o panaudoti tvaresni sprendimai leido sutaupyti tiek CO2, kiek jo per metus į aplinką išmeta 2400 automobilių.

Biofilinio dizaino koncepcijos viešbutis

Londone

Biofilinio dizaino filosofiją puoselėjančio tinklo „1 Hotels“ viešbutis Londone

Vieta: Londonas, Didžioji Britanija

Architektai: „Allford Hall Monaghan Morris“ ir „Studio Moren“

Interjero dizainas: „G.A Group“ ir „SH

Hotels & Resorts“

Metai: 2023

Nuotrauka: Milo Brown

Tarptautinis viešbučių tinklas „1 Hotels“ pirmenybę teikia biofilinio dizaino principams, kad galėtų savo svečiams pasiūlyti aukščiausios klasės sveikatingumo viešnagę. Kaip ir visi tinklo viešbučiai, taip ir naujasis, neseniai Londone atidarytas

„1 Hotel Mayfair“, siekia ištrinti ribas tarp pastato ir jo aplinkos. Viešbutis atitinka BREEAM standartus, nors duris atvėrė sename „Holiday Inn“ pastate.

Augalų gausa ir žaliosios erdvės. Pastatas atnaujintas taip, kad atsivertų vaizdas į šalimais esantį parką su medžiais ir žalia veja. Aplink pastatą iš viso auga apie 200 šioms vietovėms būdingų augalų rūšių arba per 1300 vienetų augalų, krūmų ir medžių. Kiekviename numeryje ieškota, kaip suteikti svečiams galimybę labiau pajusti gamtą: vienur buvimu lauke galima mėgautis erdvioje terasoje, kitur ant langų sumontuoti veidrodžiai, kad kambariuose būtų kuo daugiau natūralios šviesos. Medžiagomis pabrėžtas konteksto išskirtinumas. Pastato fasado sienos apželdintos vertikaliomis augalų juostomis, o viešbučio vestibiulyje – įspūdingas sietynas iš samanų. Registratūros stalui panaudotas 200 metų ąžuolo kelmas iš Sasekso, o šalia ir vietinių amatininkų sukurta akmeninė siena.

Naujausios tendencijos rodo, kad biofilinis dizainas vis plačiau taikomas ne tik pastatams, bet ir viešosioms erdvėms.

KAIP KEISIS BIOFILINIS DIZAINAS? NAUJAUSIOS TENDENCIJOS

Akivaizdu, biofilinio dizaino elementų architektūroje matysime vis dažniau. Tiek naujausi, tiek dar tik planuojami projektai rodo, kokios biofilinio dizaino tendencijos bus populiarios artimiausiu metu. Ir tai nebus tik atskiri elementai – vis daugiau projektų siekia perteikti biofilinio dizaino filosofiją ne atskiruose sprendimuose, o bendroje projekto koncepcijoje.

Biologinė įvairovė. Vis dažniau matysime, kaip skatinama biologinė įvairovė, projektuose atkreipiant dėmesį į vietinius augalus ir gyvūnus.

Mažiau ribų. Lauko ir išorės erdvės kuriamos taip, tarsi persipintų ir susilietų, tarsi išnyktų ribos tarp pastatų. Taip kuriamas dar glaudesnis žmogaus ryšys su gamta ir skatinama daugiau laiko praleisti gryname ore.

Technologijos. Biofilinis dizainas tampa vis modernesnis, integruojamos pažangiausios technologijos, o tai atspindi naujųjų technologijų ir gamtos sintezę bei pusiausvyrą.

Ne tik pastatams. Naujausios tendencijos rodo, kad biofilinis dizainas vis plačiau taikomas ne tik pastatams, bet ir viešosioms erdvėms. Štai Australijoje jau beveik prieš dešimtmetį startavo programa, skatinanti pritaikyti biofilinio dizaino filosofiją apželdinant gatves, taip kovojant su miesto tarša ir kuriant miestiečiams geresnės savijautos perspektyvas. Tam tikra šios tendencijos išraiška ne vienerius metus stebima ir Vilniuje, čia kasmet kuriasi vis daugiau viešųjų miesto daržų, o pernai prie Centrinės universalinės parduotuvės buvo sukurtas gėlynas-daržas, kuriuo bandoma parodyti, kad mieste žaliąsias vietas galima panaudoti daug efektyviau nei tik vejai įrengti.

Vienas populiariausių biofilinio dizaino elementų – stogų apželdinimas

Nyderlanduose veikiančios mokyklos „De Verwondering“ mokiniai mokosi pažindami gamtą

Apželdintų stogų sprendimai:

kaip plokščiąjį stogą paversti

žaliuojančia namų zona

Plokščiasis stogas – ne tik gamykloms ar pramoniniams pastatams. Jis pastebimas daugelyje šiuolaikinių modernių privačių namų. Toks sprendimas nėra tik apsauga nuo kritulių, jis gali prisidėti ir kartu išryškinti architektūrinius sprendimus. Vis dažniau toks stogas yra apželdinamas, suformuojami darželiai, gėlynai, įkuriamos terasos ar net sporto, kino salės.

Žalieji stogai – kviečianti, jauki erdvė. Kokie yra plokščiojo stogo pranašumai ir kaip paversti jį žaliuojančia erdve, pristato Ramūnas Pajarskas, „BMI Lietuva“ pardavimų vadovas. Įmonė daugiau nei 20 metų siūlo „Icopal“ prekės ženklo stogo sprendimus.

Kokios baimės ar mitai sklando apie plokščiąjį stogą?

Didžiausios baimės, susijusios su plokščiuoju stogu ir jo mažu nuolydžiu, yra vandens nutekėjimas ir užlietos patalpos. Tačiau pritaikius kokybiš-

Įmonės archyvo nuotr.

kas hidroizoliacijos ir termoizoliacijos medžiagas, pasirinkus kvalifikuotus specialistus, šie būgštavimai netenka pagrindo.

Pagrindinė stogo funkcija yra apsaugoti pastato vidų nuo atmosferos ir aplinkos veiksnių poveikio. Stogą būtina įsirengti iškart kokybiškai, nes remontas reikalauja laiko ir finansinių išteklių. Jei vos po 10 metų tenka atlikti remonto ar net keitimo darbus, deja, planavimas buvo prastas. Plokščiasis stogas yra ilgaamžis, jei įrengtas tinkamai.

Kokie plokščiojo stogo pranašumai?

Renkantis stogą labai svarbus funkcionalumas. Pastaruosius 5 metus labai keičiasi tokių stogų samprata. Tankėjant miestams, žmonės vis labiau išnaudoja plokščiojo stogo erdvę įrengdami ant stogo terasas, poilsio zonas su želdiniais, sporto erdves ar tiesiog gėlių darželius, augina daržoves, uogas. Plokščiasis stogas sukuria papildomą erdvę, kuri išplečia namo galimybes.

„Žmonės vis labiau išnaudoja

plokščiojo stogo erdvę įrengdami ant stogo terasas, poilsio zonas su želdiniais, sporto erdves ar tiesiog gėlių darželius, augina daržoves, uogas.“

Be to, modernios architektūros pastatams su dideliais vitrininiais langais, terasomis plokščiasis stogas itin tinka, jis išryškina kitus projektavimo sprendimus. Tai subtilus ir skoningas variantas vertinantiems minimalizmą. Be to, net ir viršutiniuose aukštuose esantys kambariai yra vienodo aukščio ir nereikia spręsti rebusų, kaip geriau išnaudoti erdvę. Daliai vartotojų svarbus ekonominis aspektas. Plokščiojo stogo įrengimas ir priežiūra atsieina pigiau nei šlaitinio. Taip pat montavimo darbai atliekami greičiau.

Kokias tendencijas matote, ar lietuviai atranda plokščiojo stogo pranašumus?

Kaip minėjau, pastaruosius 5 metus pastebimi du svarbūs pokyčiai: stipriai pasikeitusi nuomonė apie plokščiąjį stogą ir išaugęs privačių namų savininkų susidomėjimas stogų apželdinimu. Anksčiau manyta, kad tai niekam nereikalinga, neefektyvi erdvė, kad stogas reikalingas tik apsisaugoti nuo įkaitimo ir drėgmės. Dabar, ypač didmiesčiuose, norima išnaudoti erdves kuo sumaniau. Mažesniuose miestuose stogus ypač linkę apželdinti privačių namų savininkai, įsikūrę arčiau miško. Toks projektas tiesiog sulieja architektūrą su gamtos kontekstu. O daugiabučių namų savininkai net įkuria sporto ar kino sales. Ant plokščiojo stogo taip pat puikiai tinka saulės kolektoriai. Panaudojimo galimybės – labai plačios.

Minėjote, kad plokščiąjį stogą galima išnaudoti kaip terasą ar poilsio erdvę. Ar tiesa, kad ir mūsų lietuviškame klimate galima įkurti ant stogo vešinčią žalumą?

Žaliajam stogui naudojami augalai atsparūs ir nelepūs. Tokie projektai jau puošia ne vieną dešimtį privačių ir komercinių objektų Lietuvoje. Tokie sprendimai yra įrodę savo patikimumą ir atsparumą.

Nenuostabu, kad tokių žaliųjų stogų daugėja, nes yra daug privalumų. Vienas didžiausių – švaresnis oras ir didesnė drėgmė. Žaliasis stogas sušvelnina miesto klimatą, padidina drėgmę ir suteikia gryno oro bei deguonies. Kvėpuosite švariau, nes žaliasis sluoksnis sugeria iki 20 proc. dulkių ir kenksmingų dalelių iš oro, o tai reiškia ir geresnį miegą, ir didesnį produktyvumą. Be to, džiaugsitės papildoma augmenija sklype.

Apželdintas stogas turi ir kitų apčiuopiamų naudų, pavyzdžiui, mažina triukšmą lyginant su skarda, kuri nelabai izoliuoja kritulius. Be to, žaliasis sluoksnis sulaiko ir sunaudoja apie 50 proc. lietaus vandens, todėl jūsų kiemas nemirks.

Reikėtų įsisąmoninti ir tai, kad apželdintas plokščiasis stogas yra tvarus ir ilgaamžis. Augalų sluoksnis apsaugo nuo aplinkos veiksnių kitas stogo medžiagas ir pratęsia stogo eksploatavimo laiką.

Pasidalykite, kokių įdomių žaliųjų stogų projektų pavyko įgyvendinti su „Icopal“ produktais?

Vienas įsimintiniausių projektų – Kauno „Žalgirio“ arenos vandens sporto centro stogas, kuris visas apželdintas. Ant stogo sulydyti du „Icopal“ hidroizoliacijos sluoksniai: pirmasis „Icopal Polbit Baza“ , antrasis – itin patvari bituminė danga „Icopal Graviflex“ , atspari augalų šaknų įaugimui. Ant 2022 metais atidaryto baseino stogo pasodintos 5 pušys ir 8 gluosniai. Tai yra didžiausias Baltijos regione apželdintas stogas, beveik 9500 kv. m.

Taip pat vienas didesnių įgyvendintų projektų –„Business Garden Vilnius“ automobilių stovėjimo aikštelės stogo apželdinimas. Verslo centro darbuotojai ir svečiai gali gėrėtis apželdinimo teikiama nauda. Prieš kelerius metus baigtame Vadovybės apsaugos tarnybos pastate, sostinės Naujamiesčio rajone, taip pat apželdintas stogas, įrengta terasa.

PLOKŠČIOJO STOGO PRANAŠUMAI

Įrengimas ir priežiūra dažnai būna pigesnė nei šlaitinio

Prisideda prie švaresnio oro ir didina drėgmę

Mažina triukšmą

Efektyviai išnaudoja erdvę

Apželdintas stogas yra tvarus ir ilgaamžis

www.bmigroup.com

VASARA –stogų atnaujinimo sezonas

Stogas yra pažeidžiamiausia pastato dalis. Jam tenka nuolat atlaikyti aplinkos poveikį, lietų, kritulius, lapus ar spyglius. Ir nors iš apačios to nematome, tačiau stogo danga keičia spalvą, gali keistis jos patvarumas. Vasara – puikus laikas stogo atnaujinimo darbams. Tinkamai atnaujintas stogas ne tik atrodys kaip naujas, bet ir tarnaus daug ilgiau.

Ar žinojote, kad netgi labai senus stogus galima atnaujinti ir nereikės jų keisti nauja danga? Tokį sprendimą siūlo „Tikkurila“, pristačiusi naujus gaminius stogo dangoms atnaujinti. Neseniai jie buvo pasirinkti atnaujinant beveik 100 metų stogą. Pasirinkus specialiai tam skirtą vandeninę stogų dangą „Isonit 20“, atnaujinus stogas atrodė kaip ką tik uždengtas. Toks sprendimas yra geriausia alternatyva stogo keitimui, kai konstrukcija dar geros būklės.

KAIP TEISINGAI ATNAUJINTI STOGO

DANGĄ?

Pasiruošimas. Pirmiausia tinkamai pasiruoškite stogo atnaujinimo darbams. Kruopščiai uždenkite šalia esančius paviršius, kad neužterštumėte kanalizacijos, gruntinių vandenų, dirvožemio.

Pasirinkimas. Naujosios „Isonit 20“ stogų dangos gali būti skirtingų spalvų. Pasirinkite Jūsų stogo dangai tinkamiausią spalvą, tačiau nepamirškite prieš dengdami gaminį išbandyti.

Valymas. Prieš dengiant stogą nauja danga, reikia tinkamai nuvalyti jo paviršių. Tam geriausia naudoti aukšto slėgio plautuvą. Taip pat „Tikkurila“ sukūrė specialiai šiam darbui tinkamą aktyvų ploviklį „Iso A-Clean“, kurio nereikia nuplauti. Užpurkštas jis veikia dar 3–4 dienas, kurioms praėjus, galima dengti stogą nauja vandenine danga.

Dengimas. Su vandenine stogo danga „Isonit 20“ dengimas atliekamas dviem etapais. Pradėkite nuo stogo viršaus. Pirmu etapu danga skiedžiama su vandeniu ir dengiamas stogo paviršius.

Po 2–4 valandų galima dengti antrą sluoksnį, naudokite priemonę neskiesdami jos vandeniu.

KADA GERIAUSIA ATNAUJINTI STOGO DANGĄ?

Nepamirškite, kad stogo darbams reikia pasirinkti geriausią laiką ir temperatūrą. Specialistai pataria, kad atnaujinti stogą geriausia debesuotą dieną, kai yra sausa ir be vėjo. Geriausia, jeigu santykinis oro drėgnis neviršija 85 proc., o lauko temperatūra yra nuo 8 iki 30 laipsnių šilumos. Taigi, lietuviška vasara – puikus laikas stogo atnaujinimo darbams.

Žiūrėk, kaip teisingai įgyvendinti visus stogo atnaujinimo etapus:

Kaip atnaujinti betoninę arba mineralinę stogo dangą

Atrask savo namų stogui tinkamiausią spalvą iš „Isonit 20“ spalvų paletės.

Kaip atnaujinti betoninę arba mineralinę stogo dangą

Sužinok smulkiau, kokia yra šios dangos išeiga ir kokias papildomas priemones naudoti tikkurila.lt

Kaip atnaujinti betoninę arba mineralinę stogo dangą

Ilgaamžis šlaitinio ir plokščiojo stogo sandarinimas: sistema, kuri išpildys visus poreikius

„Soudatherm Roof“ – aukštos kokybės sistema naujam ir remontuojamam stogui sandarinti ir šiltinti. „Soudal“ tiekiamą sistemą sudaro klijai, hermetikai, putos, sandarinimo juostos įvairių dangų šlaitiniams ir plokštiems stogams (nuo skardos iki čerpių). Tegul montavimas būna ilgaamžis, o remontas – efektyvus.

PLOKŠČIOJO STOGO SANDARINIMAS

Plokščiojo stogo priežiūra atrodo paprastesnė, palyginti su šlaitiniu, bet netinkamai sumontavus plokščiojo stogo dangą gali tekti susidurti su rimtomis problemomis. Net mažiausias neatitikimas ar tarpas gali sugadinti kitas konstrukcijas. Tinkamai užsandarintas plokščiasis stogas palaiko gerą mikroklimatą patalpose ir optimalias šildymo sąnaudas. „Soudatherm Roof“ sistema pranašesnė už rinkoje esančius šaltuoju arba karštuoju būdu klijuojančius bitumo klijus. „Soudatherm Roof“,

palyginti su bituminiais klijais, greičiau kietėja, šios linijos produktus lengva gabenti ir laikyti ant stogo. „Soudatherm Roof“ taip pat užtikrina mažesnę konstrukcijos klijų masės apkrovą.

Izoliuokite ir apšiltinkite plokščiąjį stogą nepriklausomai nuo pastato paskirties – pramoninės ar individualios statybos. „Soudatherm Roof“ sistema, sukurta profesionalams, yra ekonomiška ir efektyvi.

SANDARINIMO SPRENDIMAI

ŠLAITINIAM STOGUI

Tinkamai suprojektuotas, sumontuotas ir izoliuotas šlaitinis stogas – šiltas ir ilgaamžis. Šiltinimas – reikšminga stogo įrengimo dalis. Visgi ertmių užpildymas ne tik sulaiko šilumą, bet ir garsą, todėl gerina tiek akustines, tiek šilumines savybes. „Soudal“ tiekia purškiamąsias uždarų porų putas „Soudafoam Maxtwo“ ir „Soudafoam SPF“, kurios efektyviai ir visam laikui užpildo net sunkiausiai pasiekiamas ertmes, jungtis ir tarpus. Tai įmanoma naudojant specialios paskirties pistoletą.

Pasirinkus netinkamas sandarinimo medžiagas ir sprendimus, estetiška danga džiugins trumpai. Stogo dangų tiekėjai ir gamintojai vienbalsiai pasisako už sistemingą visos stogo konstrukcijos izoliavimą ir kvalifikuotą montavimą. „Soudal“ asortimente rasite bene viską, ko reikės, šlaitinio stogo konstrukcijos dalims užfiksuoti: klijus įvairioms stogo dangoms tvirtinti ir sandarinti, garo izoliacinių plėvelių klijus, izoliacines ir lipniąsias juostas įvairioms statybinėms medžiagoms.

Stogo dangų tiekėjai ir gamintojai vienbalsiai pasisako už sistemingą visos stogo konstrukcijos izoliavimą ir kvalifikuotą montavimą.

Soudal Product

Talks: Soudatherm Roof

Ne bėda, jei kuriate ne naujus namus, o tenka skubiai per pliaupiantį lietų gelbėti prakiurusį stogą. „Soudal Aquafix“ hermetikas iš stogui skirtos linijos puikiai sukimba su statybiniais pagrindais, net ir esant drėgmei. Išdžiūvęs hermetikas išlieka minkštas ir plastiškas.

„Soudal“ tiekia komplektą gaminių, skirtų šlaitinio stogo konstrukcijoms izoliuoti, atitinkamai pagal pasirinktą stogo dangą (tiek keraminėms, tiek betoninėms čerpėms, bituminei stogo dangai).

www.soudal.lt

Urbanistika

Nuo ko prasideda miestai?

Nuo ribų, pastatų, erdvių, o gal nuo pačių jį transformuojančių žmonių?

Miestų raida – ilgas ir sudėtingas procesas, dar sudėtingiau nukreipti ir keisti jį tinkama linkme.

Vis dėlto, bėgant laikui, tam tikros miesto dalys praranda savo pagrindinę paskirtį, atsiranda žmonių kitokių poreikių, kuriems reikalingos naujos erdvės, tarsi naujas miesto veidas. Vienos aktualiausių miesto transformacijų vyksta būtent per nebenaudojamų ir naujų teritorijų kūrimo prizmę, skaitykite:

• Technologijų parkų kūrimas;

• Pramoninių teritorijų konversijos.

TECHNOLOGIJŲ PARKŲ IR

BŪTINAS SĖKMINGO

VYSTYMOSI VEIKSNYS

Rolandas Kažimėkas

Dinamiškas pasaulio ekonomikos vystymasis ir globalizacija skatina šalis ir regionus pasitelkiant inovacijas ieškoti konkurencinių pranašumų. Ieškoma įvairių formų, galinčių daryti įtaką naujų technologijų kūrimo ir jų komercializavimo procesui, įsiliejančių į socialinį ir ekonominį miesto ar regiono gyvenimą. Ryškiausias šio reiškinio elementas –visame pasaulyje besikuriantys technologijų parkai, įvardijami kaip viena pažangiausių ir regioninės plėtros aktyvinimo formų. Technologijų parkai sėkmingai didina tiek šalies, tiek miesto konkurencingumą. Tačiau ne visi projektai yra sėkmingi.

Honkongo mols nuotr.

GLAUDUS BENDRADARBIAVIMAS –KELIAS Į SĖKMĘ

Technologijų parkai nėra nauja idėja – pirmasis įkurtas dar 1948-aisiais. Daugiau nei septyniasdešimties metų istorija atskleidžia didelę jų įvairovę, kurią nulemia įvairių vietinių išteklių specifika, verslumo lygis, politinė ir ekonominė padėtis tiek pasaulyje, tiek konkrečiame regione, įkūrimo laikotarpis, veiklos trukmė ir kt. Istorija rodo, kad technologijų parkų kūrimą lydėjo daugybė nesusipratimų: ne kartą tokia idėja pritaikyta tik tam, kad būtų galima gauti viešųjų lėšų miesto ar regiono infrastruktūrai gerinti.

Technologijų parkai taip pat nėra stebuklingas vaistas, gydantis socialinius ir ekonominius regiono sunkumus. Sėkmė priklauso nuo intelektinių išteklių, verslumo, galinčio idėjas paversti komerciškai sėkmingomis įmonėmis, nuo to, koks verslo bendruomenės pasitikėjimo, bendradarbiavimo

lygis. Parko projekto sėkmę lemia ne modernūs pastatai, didelė, patraukli teritorija, o dinamiška naujų, novatoriškų įmonių, kuriančių tvarias, gerai apmokamas darbo vietas, plėtra. Nėra vieno universalaus parko modelio, tačiau technologijų parkas visada yra miesto (regiono) dalis, todėl sėkmingai jo veiklai reikia glaudaus įvairių institucinių partnerių bendradarbiavimo: nuo vietos ir regionų valdžios iki verslo bendruomenės.

PASAULINIO TINKLO DALIS

Technologijų parkai paprastai turi gana glaudų erdvinį santykį su miestu: vienais atvejais jie kurti miesto pakraštyje ar net už jo ribų, kitais įsiliejo į miesto centrinės dalies audinį. Bėgant laikui keitėsi ir technologijų parkų, kaip modernybę kuriančios erdvės, vaidmuo – jie tapo ryškia globalizacijos proceso dalimi, šio proceso ir pasaulinių pokyčių išraiška, pasireiškianti ir tuo, kad jų veikla

Brno technologinis parkas

Inovatyvias vietoves apibūdina tokie veiksniai kaip galimybė naudotis technologine praktine patirtimi; ryšių su vietos pramonės įmonėmis palaikymas; rinkos artumas ir kvalifikuotų darbuotojų buvimas.

daro nemažą įtaką vietos, regiono ir šalies ekonomikai. Tačiau įsitraukę į pasaulinį tinklą, jie išlieka vietos konteksto dalimi, nepraranda savo svarbos miestui ar regionui, kuriame yra įsikūrę.

SĄVEIKA – VIENAS SVARBIAUSIŲ VEIKSNIŲ

Miestų studijų srities autoritetai P. Hallas, M. Castellsas, D. Maillat, R. Camagni ir kt. savo analizėse pabrėžė, kad įmonės, įskaitant ir technologijų parkus, nėra nepriklausomos ar izoliuotos nuo aplinkos, kurioje veikia, įmonės yra jos produktas.

Pripažįstama didelė miesto ir regiono svarba formuojant naujas pramonines ir technologines miestų erdves kaip atsvarą deindustrializacijos procesams. M. Castellsas, apibūdindamas šiuolaikinę inovacijų aplinką, pabrėžė nuolatinę sąveikos svarbą, t. y. daug ką lemia gebėjimas kurti sinergiją, atsirandančią aplinkoje esančių elementų sąveikos. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad technologijų parkai yra lanksčios, specializuotos ir save reguliuojančios vietinės sistemos, į kurių veiklą įsitraukia ir įvairiausios miesto (regiono) institucijos.

Belgrado technologinis ir mokslo parkas

NEATSIEJAMAS NUO ĮVAIZDŽIO

Vienas iš uždavinių – suteikti tinkamas patalpas įmonėms augti. Todėl technologijų parkai dažnai siūlo daugiafunkcę struktūrą: biurus, konferencijų sales, bendradarbystės erdves, kongresų ir parodų, gamybines ir sandėliavimo patalpas. Parkai taip pat kuria draugišką aplinką juose veikiančių įmonių darbuotojams: čia įrengiamos gyvenamosios vietos, vaikų darželiai, mokymosi erdvės vaikams ir jaunimui, restoranai, medicinos centrai, kultūrinės erdvės ir žaliosios zonos. Taip technologijų parkas virsta autonomiškai veikiančia miesto dalimi, savotišku miestu mieste. Žinoma, tai gana idealus modelis – siekiamybė.

Tam tikros miesto erdvės suaktyvinimas įkuriant joje technologijų parką yra susijęs su gerokai išaugusiu jos konkurencingumu, kurį lemia elementų patrauklumas. Šiame kontekste kuriamas

technologijų parkas gali būti siejamas su patrauklaus miesto įvaizdžio kūrimu, jo tapatybės paryškinimu. Kuo įdomesnė technologijų parko architektūra, kuo labiau įkvepianti jo erdvė ir paslaugų įvairovė, tuo didesnis jo patrauklumas. Tinkamai sutvarkyti, stiprų architektūrinį charakterį turintys pastatai tampa puikia, atsiperkančia ir pelną nešančia investicija, pritraukiančia tiek įmones, tiek darbuotojus. Siekiant šio tikslo, stengiamasi parkus taip eksponuoti mieste, kad jie turėtų ir simbolinę, ir kompozicinę reikšmę.

TECHNOLOGIJŲ PARKO POVEIKIS

MIESTO ERDVINEI STRUKTŪRAI

Technologijų parkų poveikis priklauso nuo urbanistinių ir architektūrinių sprendimų lygio. Dėl šios priežasties projektuoti parką, jo pastatus, kurti aplinką kviečiami geriausi architektai, už-

Belgrado tech. parko nuotr.

tikrinantys aukštą solidžių, estetinių ir funkcinių sprendimų kokybę.

Vertinant technologijų parko poveikį miesto erdvinei struktūrai, dėmesį patraukia šių centrų ir miesto tarpusavio sąveikos įvairovė. Tokie parkai gali būti naudinga priemonė siekiant atgaivinti, papildyti ir plėtoti naujas miesto struktūras, miesto audinį, pagerinti susisiekimo (ypač viešojo transporto) galimybes.

TECHNOLOGIJŲ PARKO POVEIKIS MIESTO ERDVINEI STRUKTŪRAI

Fizinis: miesto erdvinis vystymasis, dykviečių plėtra, tam tikrų teritorijų atgaivinimas, miesto erdvės fragmento atkūrimas.

Kompozicinis: įvažiavimo į miestą akcentas, vartai, svarbus miesto taškas.

Struktūrinis: transporto tinklo plėtra, tam tikrų miesto teritorijų sutvarkymas, integravimas.

Rinkodaros: didesnis investuotojų susidomėjimas miesto pasiūlymais, geros ir patrauklios darbo, biurų erdvės.

Socialinis: naujos viešosios erdvės, bendrystės skatinimas, naujų ryšių užmezgimas.

Ekonominis: naujų ekonominės veiklos židinių (centrų) kūrimas, įmonių koncentracija, tolesnis investicijų skatinimas, aukštųjų technologijų įmonių skaičiaus mieste augimas ir plėtra, verslumo skatinimas.

Originalus technologinio parko teritorijos planavimas, įdomių architektūrinių formų naudojimas, žaliųjų zonų išplėtimas sukuria didelę estetinę vertę. Tokie parkai tampa žmonių susitikimų ir bendravimo bei naujų bendruomenių kūrimo vietomis, nors iš esmės, juose yra sutelktos darbo vietos.

TRYS SVARBŪS PROCESAI

Technologijų parko patrauklios erdvės kūrimo mechanizmą sudaro keli svarbūs procesai: kraštovaizdžio formavimas, urbanistinis planavimas,

architektūrinis užstatymo pobūdis. Žinoma, labai daug priklauso nuo teritorijos. Didelę kultūrinę ir istorinę vertę turinčiose teritorijose šiuolaikinė struktūra dažnai integruojama į jau esamą objektą, taigi istorinis objektas restauruojamas ir modernizuojamas. Poindustrinėse ir atvirose teritorijose pastebimas siekis esamą aplinką pertvarkyti taip, kad būtų sukurta nauja didelės gamtinės įvairovės ir patrauklaus kraštovaizdžio vertės erdvė. Transformavus esamą aplinką, sukuriamas aukštos kokybės kraštovaizdis, siūlantis ne tik vietą poilsiui, bet ir stiprius estetinius bei emocinius pojūčius.

ATEITIES PLANAI LIETUVOJE ŽADA DAUG POKYČIŲ –DAUGIAU ŠIA TEMA SA.LT:

Kaune, 30 ha ploto Europos prospekte, numatyta plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentines veiklas, vykdyti prototipų gamybą

Bendrovės „VMG Technics“

Klaipėdos oro uosto teritorijoje vystomas inovacijų parkas

2025 metais sostinėje 14-kos hektarų teritorijoje įsikurs

„Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas

VCIIP Technologijų vystymo centras – labai svarbi Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko ekosistemos dalis.

KAS ĮVYKO PASAULIO

„Startup Terrace“– unikali ekosistema verslui mieste

„Startup Terrace“ Taipėjuje šiuo metu yra didžiausias tarptautinis startuolių centras Taivane. Centras įsikūrė renovuotuose Pasaulio studentų universiados, vykusios 2017 m., sportininkų kaimelio pastatuose ir vienija daugiau nei 140 startuolių. Taivano vyriausybės įkurtame tarptautiniame technologijų startuolių parke „Startup Terrace“ įrengti biurai, gyvenamosios patalpos, posėdžių, konferencijų, sporto salės ir kitos erdvės. Vienoje vietoje suburti ne tik startuoliai, bet ir tarptautiniai mentoriai, finansų ir teisės konsultantai.

Infrastruktūros ištekliai. „Startup Terrace“ yra netoli tarptautinio Taivano oro uosto, gana judrioje vietoje, be to, aplink parką kelių kilometrų spinduliu įsikūrusios aukštųjų technologijų pramonės įmonės bei verslo parkai. Stipri ekosistema suteikia galimybę „Startup Terrace“ nariams užmegzti ryšius su vietos ištekliais (transportas, prekyba, administracija), gamintojais (pramonės, mokslo ir verslo parkais).

„Startup Terrace“ patalpos suprojektuotos taip, kad visi galėtų jaustis dirbantys vienoje erdvėje, kur susilieja vidus ir laukas. Pagal poreikius patalpas galima transformuoti į didesnes ar mažesnes. Daugumos bendrovių veikla susijusi su dirbtiniu intelektu ir daiktų internetu.

TECHNOLOGIJŲ PARKUOSE?

„TechGate“ – naujojo rajono vartai

Technologijų parko „TechGate“ erdvinė sąranga paryškina naujojo miesto rajono reikšmingumą, komunikuoja tam tikras simbolines vertybes. „TechGate“ yra ryškiausias verslo centro „Donau City“ elementas, įsikūręs dviejų pėsčiųjų gatvių sankirtoje. Pirmoji jų, einanti po parku, veda nuo metro stoties į Dunojaus krantinę. Antroji jungia aikštę-terasą, iš kurios atsiveria vaizdas į Vienos senamiestį ir gyvenamuosius kompleksus „Donau City“ ir „Donaupark“. Technologijų parkas įsikūręs dviejuose pastatuose. Pirmasis – horizontalus, tarsi vartai, po kuriais eina pagrindinė kompleksą kertanti pėsčiųjų magistralė. Kitas – „TechGate“ dangoraižis, kurio aukštis apie 90 m. Jis kartu su priešais esančiu biurų pastatu „Andromeda Tower“ (apie 100 m) sudaro stiprią viso kvartalo dominantę, dar labiau pabrėžiančią simbolinių vartų pobūdį.

„TechGate“ nuotr.

Urbanistinė integracija. Technologijų parko kompleksas susietas su kitais kvartalo pastatais, taip sukuriant vientisą modernios urbanistinės struktūros kompleksą. Tokia parko integracija su kitais Vienos objektais rodo, kad technologijų parkas nesiekia išsiskirti kaip savarankiškas vienetas, veikiau integruojasi kartu su kitais pastatais bei viešosiomis erdvėmis. Šis technologijų parkas tapo simboliniais vartais ir jungtimi, perėjimu tarp istorinio ir modernaus miesto, parodantis inovacijomis ir pažangiomis technologijomis grįstą būsimą Vienos kryptį. Vietos identitetas atsispindi išskirtinėje architektūroje – kompozicinių principų taikymas, siekiant išryškinti svarbų erdvinės struktūros elementą, didina „TechGate“ parko prestižą ir patrauklumą.

Krokuvos technologijų parkas

Krokuvos technologijų parkas yra vienas pažangiausių mokslo ir technologijų parkų Lenkijoje, veikiantis nuo 1997 m. ir siūlantis visapuses verslo plėtros paslaugas vieno langelio principu.

Ekonomikos variklis. Kartu su verslininkais, mokslo įstaigomis ir regioninės valdžios institucijomis Krokuvos technologijų parkas siekia plėtoti ir skatinti Mažosios Lenkijos ekosistemą ir ekonomiką, pasinaudodamas palankiomis Lenkijos investicinės zonos sąlygomis. Siekiant komercia-

lizuoti mokslo tyrimų darbus ir pateikti rinkai inovatyvius sprendimus, glaudžiai bendradarbiaujama su mokslo įstaigomis.

Parke yra biuro ir bendradarbystės patalpos, teikiamos mentorystės ir konsultavimo paslaugos, yra galimybė naudotis specializuota investuotojų įranga, veikia duomenų centras, kelios laboratorijos, filmų kūrimo studija ir gyvoji laboratorija –platforma, skirta prototipams, produktams ir paslaugoms išbandyti realiomis sąlygomis, siekiant patikrinti koncepcijas.

Krokuvos technologijų parko nuotr.

„Ruta-N“ – technologiniu parku virtęs pramoninis

kvartalas

2009 m. įkurta inovacijų agentūra „Ruta-N“ turėjo tikslą pramoninį Kolumbijos Medelino miesto kvartalą paversti technologijų parku. Iš pradžių buvo numatyta, kad „Hewlett-Packard“ investuos į „Ruta-N“ ir išliks ilgalaikiu partneriu, nuolat įsikūrusiu viename iš trijų pastatų, tačiau 2015-aisiais dėl finansinių sunkumų bendrovė nutraukė susitarimą su Medelino miestu. Vis tik technologijų parkas „Ruta-N“ per šešerius metus sugebėjo pritraukti 210 įmonių iš 30 šalių, kurios sukūrė daugiau kaip 2800 darbo vietų. Šis parkas konkuruoja su kitais didžiaisiais Centrinės ir Pietų Amerikos miestais tokiomis programomis kaip „Start-Up Chile“, „500 Startups Mexico“, „Start-Up Brasil“.

Tvarumo iniciatyvos. „Ruta-N“ suprojektuotas kaip ekologiškas ir tvarus kompleksas, kurio statybai panaudotos perdirbtos statybinės medžiagos. Pastate įrengti biurai, konferencijų erdvės, restoranai ir terasa ant stogo. Projekte daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui, yra kelios erdvės, kuriose verslininkai gali dalytis idėjomis ir kurti bendrus projektus. Tai pirmasis viešasis pastatas Kolumbijoje, gavęs LEED aukso kategorijos sertifikatą. „Ruta-N“ užima 4,5 ha teritoriją, parko infrastruktūra specialiai sukurta nacionalinėms ir tarptautinėms pažangiųjų, aukštųjų technologijų sektoriaus įmonėms įkurdinti.

Oksfordo mokslo parkas planuoja plėtrą

Vienas pirmaujančių Europoje Oksfordo mokslo parkas praėjusių metų lapkritį paskelbė apie plėtros planus. Bus statomas naujas laboratorijų ir biurų pastatas, šešių naujų pastatų statybų pabaiga numatyta 2025 m. pradžioje. Parke jau dabar dirba 3350 žmonių ir veikia daugiau kaip 70 įmonių – nuo nedidelių startuolių iki stambių tarptautinių bendrovių.

Ekonominė nauda. Oksfordo mokslo parką valdantis Oksfordo Magdalenos koledžas turi bendrą ilgalaikę viziją, todėl daugiausia dėmesio skiria tokiai parko plėtrai, kad būtų re -

miamas ambicingas naujų ir esamų mokslo ir technologijų pasiekimų naudotojų iš Jungtinės Karalystės ir užsienio augimas. 1991 m. įkurtas parkas yra svarbi šio regiono dalis ir šiuo metu užima apie 30 ha teritoriją. Čia gausu natūralių augalų, įvairių specialiai suformuotų ir tarpusavyje derančių kraštovaizdžio formų: du ežerai, medžių alėjos, daugybė pasivaikščiojimo takų ir poilsio zonų. Teritorijoje daug patogumų: kavinių, barų, vaikų darželių, veikia posėdžių salių nuoma. Taip pat lengva pasiekti netoliese esančius prekybos centrus, sporto kompleksus ir viešbučius.

Utrechto mokslo parkas – didžiausias

Nyderlanduose

Tai didžiausias toks parkas šalyje. Utrechto regionas du kartus iš eilės pripažintas konkurencingiausiu Europos regionu, o „UtrechtInc“ pripažintas vienu iš 10 geriausių inkubatorių Europoje. Šiuo metu Utrechto technologijų parke įsikūrusios 108 verslo įmonės, yra 2500 vietų studentams apgyvendinti. Visas parkas įsikūręs 322 ha ploto teritorijoje.

Socialinis konkurencingumas. Utrechto mokslo parkas siūlo platformą, padedančią dalytis žiniomis, organizuoti socialines diskusijas, glaudžiai bendradarbiauti su vyriausybe, įmonėmis, žiniasklaida ir visuomeninėmis organizacijomis. Utrechto mokslo parko fondas stengiasi kurti tokias darbo vietas, kurios glaudžiai atspindėtų pagrindines Utrechto regiono sritis. Ši strategija padeda įtraukti didelę dalį Utrechto regiono ir Nyderlandų gyventojų.

VISUOMENĖS VYSTYMOSI

VARIKLIS

Sparčiai besivystančioje pasaulio ekonomikoje technologijų parkai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant pramonę. Jie gali tapti ekonomikos augimo katalizatoriais, kurie skatina technologinę pažangą, pritraukia investicijas ir ugdo talentus. Sujungus mokslo, pramonės ir valdžios institucijas, technologijų parkai taip pat didina pramonės konkurencingumą. Be to, parkų sutelkimo efektas skatina pramonės klasterių kūrimąsi.

Technologijų parkai tampa visuomenės vystymosi varikliu, galinčiu pagerinti gyvenimo kokybę.

Jie prisideda prie šalies ekonomikos augimo ir plėtros. UNESCO duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 400 didelių technologijų parkų, dauguma jų Europoje. Šiandien statomi parkai skiriasi nuo XX a. priimto modelio, kai žemė buvo išnuomojama tik technologijų bendrovėms. Statant šiuolaikinius parkus dėmesys sutelkiamas į vietos kūrimo principus, kūrybiškumą skatinančią aplinką ir erdves.

Utrechto mokslo parko nuotr.

Pluoštinio cemento stogo plokštelės: ilgaamžis sprendimas,

kurį lengva įgyvendinti

Stogo dangų pasirinkimas rinkoje – platus, o šlaitiniams stogams skirta pasiūla – dar didesnė. Viena jų – stogo plokštelės iš pluoštinio cemento. Tai lengva, nesudėtinga montuoti ir ilgaamžė stogo danga. Gausus „Cedral“ stogo plokštelių pasirinkimas leidžia sukurti skirtingus namo stogo scenarijus. Nesvarbu, kokią architektūros kryptį ar įvaizdį kuriate, – rasite, kas tiks jums. Kokie šios dangos pranašumai?

„Cedral“ plokštelių būna įvairių dydžių, spalvų ir tekstūrų, todėl jos labai universalios. Jos gerai dera su dekoratyviniu tinku, klinkeriu. Be to, tas pačias plokšteles galima naudoti tiek fasadui, tiek stogui. Taip sukuriamas ypač nuoseklus vaizdas. Jos puiki alternatyva natūraliam skalūnui. Išvaizda „Cedral“ plokštelės nenusileidžia šiai dangai, bet gerokai sutaupysite, nes brangi ne tik skalūno danga, bet ir jos montavimas. Be to, skalūnas priskiriamas prie vienų sunkiausių stogo dangų ir nebūtinai tiks renovuojamiems namams. „Cedral“ stogo plokštelės išsklaidys baimes, kad stogas

gali neatlaikyti dangos svorio. Gamintojas apgalvojo viską: plokštelės lengvos ir turi daugiau tvirtinimo elementų viename kvadratiniame metre nei bet kuri kita stogo danga. Tad nei vėjas, nei audros jums nebaisūs.

„Cedral“ stogo plokštelės yra atsparios, estetiškos išvaizdos. Asortimente rasite tiek moderniems, tiek renovuojamiems pastatams puikiai tinkančių dangų, o skirtingi dengimai suteiks papildomos architektūros estetikos.

Įmonės archyvo nuotr.

„Cedral“ pluoštinio cemento stogo plokštelės yra populiarus pasirinkimas. Viena vertus, jos universalios išvaizdos, kita vertus, labai ekonomiškas sprendimas. Kvadratiniam metrui uždengti šiomis plokštelėmis pakanka 7 vienetų. Rinkitės iš lygaus arba tekstūrinio dizaino apdailos.

Dideliam namui geriausiai tinka didelės stogo plokštelės, taip jis atrodys harmoningesnis. Šis būdas dėl savo formos tinkamiausias didelio tūrio pastatams. Išskirtinę išvaizdą objektui suteiks didelės 40 x 44 cm dydžio. Jos taip pat itin greitai montuojamos, išvaizda preciziška, nes persidengiančių plokštelių tvirtinimo elementai yra nematomi.

Moderniems pastatams „Cedral“ rekomenduoja būtent nuo 20 iki 60 cm ilgio plokšteles. Jos ant stogo montuojamos vadinamuoju bėgančiu raštu, be persidengimų iš šono.

Belgijoje įkurta „Etex“ įmonių grupė, kuriai priklauso „Cedral“ prekės ženklas, įkvėpimo semiasi iš vokiškos architektūros. Asortimente „Cedral“ turi vokiško dengimo ir vokiško suapvalintais kampais dengimo plokšteles. Jos tiks įmantriam stogui ir nesudarys problemų dengiant mansardą ar kaminą. Vokiškas dengimas pasižymi universalumu – derės tiek ant renovuojamo, tiek ant naujo statinio.

Ne ką mažiau svarbus aspektas svarstant apie stogo dangą – eksploatavimo laikas. Šios pluoštinio cemento stogo dangos išvaizda per laiką keisis tolygiai, o pagrindinis atspalvis išliks. Kiti neabejotini pranašumai tinkamai sumontavus šią dangą – nelaidumas vandeniui ir atsparumas šalčiui. Sandarus stogas – šilti ir saugūs namai.

„CEDRAL“ STOGO PRIVALUMAI: skirtingi montavimo būdai patikimas tvirtinimas lengvas montavimas nedegios, atsparios šalčiui

DRAUGIŠKAS MIESTAS:

KONVERSIJAI

SVARBIAUSIA

VIZIJA IR STRATEGIJA

Rolandas Kažimėkas

Keičiasi visuomenės, miestai, keičiasi ir jų senos pramoninės teritorijos. Vienur jos tampa puikiais modernios architektūrinės konversijos pavyzdžiais, kitur taip ir lieka apleistomis ir apgriautomis teritorijomis. Gamyklų ir kitų pramoninių sandėlių renovacija ir konversija atgaivina, atkuria įvairias, atrodė, jau beviltiškas, nepatrauklias ar net atgrasias didžiųjų miestų teritorijas. Pakeičiamos jų erdvės, paskirtis, suteikiamas antras gyvenimas.

Kaip galima tinkamai rekonstruoti pramoninę teritoriją, pritaikyti ją naujai paskirčiai, kad ji atgimtų iš naujo?

CENTRO DALIMI TAPĘS PAKRAŠTYS

REPREZENTUOJA PRAEITĮ

Didžiausią potencialą miesto vidinių teritorijų plėtrai turi pramoninės zonos. Istoriškai panašios pramoninės teritorijos kurtos miestų pakraščiuose, tačiau bet kurio miesto plėtra yra susijusi su jos ploto didėjimu. Taigi anksčiau buvusios miestų pakraščiuose, pramoninės teritorijos dažnai atsiduria centrinėse esamo užstatymo dalyse ir tampa ekologine ir urbanistine miesto piktžaizde: užima prestižines teritorijas, didelius, nemažą vertę turinčius žemės plotus, bet yra apleistos, nenaudojamos. Vienas svarbiausių miesto aplinkos vystymo aspektų yra kompleksinis tokių teritorijų regeneravimas, taip galima labai efektyviai panaudoti dabartinį gamybinį, inžinerinį, mokslinį ir kitą statybų sektoriaus potencialą.

Senoms gamykloms ir kitos paskirties pramoniniams pastatams būdingas paprastumas: dominuoja stačiakampio formos, plytos, betonas, dideli tūriai. Tai suprantama, nes kalbame apie tam tikro funkcinio pobūdžio pastatus, statytus konkrečiai paskirčiai. Nepaisant to, jie vis tiek reprezentuoja praeities epochą ir dažnai gali būti panaudoti bei išsaugoti.

PILKOJI ZONA AR DAUGIAFUNKCĖ ERDVĖ?

Didelių tūrių gamyklos, sandėliai ir kiti objektai vertinami kaip gana lankstaus pritaikomumo objektai, kur siūloma įrengti biurus, gyvenamąsias erdves, komercines patalpas, pramogų centrus.

Kai kuriuose didmiesčiuose senieji pramoniniai rajonai tampa tarsi tarpine grandimi tarp miesto centro ir miegamųjų rajonų. Pertvarkius tokį pramoninį rajoną į daugiafunkcę erdvę sumažėja miesto gyventojų emocinis ir psichologinis poreikis lankytis vien tik miesto centre, nes tai iki šio buvo vienintelė vieta, kur jie galėjo rasti daugybę veiklos rūšių ir pramogų, galinčių išpildyti jų kultūrinius poreikius.

Nors šalių ir miestų patirtis labai skirtinga, tačiau yra vienas bendras bruožas: kur kas racionaliau ne griauti senus pramoninius objektus, o rekonstruoti. Miestai vystosi labai paprastai: kažkada aplink istorinį centrą kūrėsi pramoninės zonos; vėliau miestas plėtėsi, pramoninę zoną apjuosė gyvenamieji kvartalai; senojoje vietoje pramonei tapo ankšta, ji išsikėlė į miesto pakraščius; miestas ir toliau plėtėsi ir už pramoninės zonos vėl atsirado gyvenamieji kvartalai.

Taigi pasaka be galo. Bet kodėl neverta griauti senų pramoninių teritorijų, o geriau jas rekonstruoti? Viena priežasčių: nugriovus teritorija paprastai užstatoma gyvenamaisiais namais, o rekonstravus ji tampa ne pilka nuobodžia zona, o daugiafunkce erdve – miestu mieste su savo gyventojais, verslo įmonėmis, pramogų bei komerciniais centrais ir, kas labai svarbu, su savo įvaizdžiu, emocine išraiška.

Nepaisant to, jie vis tiek reprezentuoja praeities epochą ir dažnai gali būti panaudoti bei išsaugoti.

GALIMI

ĮVAIRIAUSI KONVERSIJOS

VARIANTAI

Labai dažnai svarstoma pramoninių pastatų pertvarkymo į gyvenamuosius galimybė, nes tokia konversija išsprendžia tiek senųjų, dažniausiai istorinių, o kartais net ir architektūrinę vertę turinčių pastatų likimą, tiek būsto trūkumo rinkoje problemą. Paprastai, jei kažkur yra viena apleista gamykla, po rekonstrukcijos ji virsta biurų pastatu arba gyvenamuoju namu, bet kai yra didelė apleista pramoninė teritorija, ji gali būti transformuojama į labai plačią funkcinę paskirtį turinčią erdvę.

Kadangi neretai tokios teritorijos yra arti miestų centrų, dažnai patraukliose miesto vietose,

aiškiai matomi pramoninių pastatų atgaivinimo pranašumai: pastatų istorinio ir architektūrinio paveldo apsauga; apleistų miestų teritorijų regeneracija; minimalus neigiamas poveikis aplinkai ir teigiamas, susijęs su medžiagų ir energijos ištekliais.

Pramoninių pastatų konversija turi apimti statinio erdvinių ir funkcinių charakteristikų atkūrimą, pakeitimą ar papildymą, kartu išsaugant istorines, kultūrines ir architektūrines vertybes. Tačiau siekiant šio tikslo tenka rasti atsakymus į šiuos klausimus: kokie pramoniniai pastatai yra tinkami alternatyviam naudojimui?

kokias intervencijas būtina atlikti, kad būtų užtikrinta tinkama pastatų kokybė, jų funkcionalumas?

koks turėtų būti intervencijos intensyvumas ir architektūrinė išraiška?

Be to, labai svarbi ir pati strategija, t. y. kuo virs apleista buvusi pramoninė erdvė. Galimybių yra nemažai – buvusių pramoninių teritorijų konversijos tipai gali apimti perėjimą nuo pramonės į pramonę; pramonės į mokslinius tyrimus; pramonės į verslą ar paslaugas; pramonės į turizmą; pramonės į gyvenamąjį būstą; pramonės į įvairios paskirties objektų simbiozę.

IŠLAIKYTI IR PABRĖŽTI ESAMAS

ISTORINES STRUKTŪRAS

Sėkmingos pramoninių pastatų konversijos pavyzdžių analizė jau leidžia apibrėžti kriterijus, kurie laikomi esminiais sėkmingam tokių statinių paskirties keitimo procesui. Pramoninio paveldo atgaivinimas ir konversija gali būti platesnio masto pokyčių iniciatorius, sukuriantis sąlygas visos teritorijos pažangai; paveikti gyventojų ir bendrovių susidomėjimą apleistomis miestų teritorijomis ir taip nulemti jų atgimimą, kartu gerbiant paveldo šaknis ir tradicijas. Todėl konversijos procesas neturėtų apsiriboti tik pastato paskirties pakeitimu. Jis turėtų išlaikyti ir net pabrėžti esamas istorines struktūras ir kultū-

rinį foną, kuriame objektas sukurtas. Net jei objekte yra kažkokio technologinio laužo, anksčiau naudotų mašinų ar įrenginių, pageidautina šiuos elementus išsaugoti ir įtraukti į naujai projektuojamą erdvę. Toks požiūris yra tvarumo ir pagarbos paveldui išraiška.

Apleistų pramoninių objektų konversija veiksminga tik tuo atveju, jei atsižvelgiama į visus šio tipo pastatų ypatumus, efektyvi tik tada, kai gauta transformacija atitinka potencialių naudotojų pageidavimus ir poreikius. Todėl būtina apibrėžti kriterijus, turinčius įtakos transformuojamos erdvės kokybei (kiekvienai tikslinei grupei svarbūs kriterijai yra patalpų tipas, jų dydis ir erdvinis bei funkcinis išdėstymas).

Įgyvendinant konversijas, labai svarbu, kad pramoniniai objektai turėtų tam tikrų architektūrinių savybių. Turbūt sunku įsivaizduoti, kaip po daugelio metų bus konvertuojamos dabar pastatytos gamyklos, milžiniški logistikos įmonių sandėliai. Atrodo, jie bus nugriauti, o jų vietoje bus pastatyti nauji pastatai, bet tikėtina, kad apie dabartinius apleistus pramoninius rajonus lygiai taip pat buvo mąstoma ir tais laikais, kai jie buvo tik statomi.

BE VIZIJOS NEBUS SĖKMINGOS

KONVERSIJOS

Nors labai gerų pramoninių teritorijų konversijos pavyzdžių, rodančių ir socialinę, ir aplinkosauginę naudą, pasaulyje netrūksta, šis procesas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi. Iššūkių labai daug, dažnai gerokai pigiau viską griauti ir teritoriją apstatyti vienodais gyvenamaisiais namais, gali kilti tokių problemų kaip užterštas dirvožemis, sunkumų pritraukiant investuotojus ar bendradar-

biaujant su skirtingus interesus turinčiomis šalimis, galų gale yra statybos normos ir reikalavimai, kurių laikytis būtina, o tai labai padidina konversijos išlaidas. Nors miestų urbanistinėje struktūroje esančios senosios pramonės teritorijos turi didelį plėtros potencialą, neretai turi ir svarbių istorinių ir kultūrinių vertybių, daugeliu atvejų jos yra ir ekologinė dėmė.

Struktūriniai pramonės pokyčiai lemia, kad poindustrinių teritorijų skaičius didėja. Įprasta praktika tokia, kad šios teritorijos yra padalijamos ir parduodamos atskiriems privatiems subjektams. Paprastai toks sprendimas nesusijęs su ateities vizija ar unikalia teritorijos regeneravimo koncepcija. Todėl svarbiausias klausimas – strategija, numatanti, kaip galima apleistą pramoninę teritoriją atkurti taip, kad ji užtikrintų būsimą ekonominę gerovę, pritrauktų investicijų, inovacijų, taptų nauju gyventojų traukos objektu.

Ar pramoninė konversija –realybė ar utopija, rodo pavyzdžiai: jų yra labai sėkmingų, bet yra ir tokių teritorijų, kuriose niekas nevyksta arba jose įsikūrusios dešimtys gamybos įmonių darbuojasi nepatraukliame urbanistiniame chaose.

Battersea Power Station

Londonas

Architektai: „WilkinsonEyre“

Metai: 2022

Nuotraukos: Peter Landers, Jason Hawkes, „Hufton+Crow“, John Sturrock, „Backdrop Productions“

Naujų ir atkurtų elementų dizainas puikiai dera su žymaus architekto Gileso Gilberto Scotto gerai atpažįstamu šedevru, o kaminai ir turbinų salės išliko dominuojančiais pastato elementais.

Architektai siekia išlaikyti elektrinės vizualinį dramatizmą ir tai pavyko pasiekti išlaikant viso pastato aukščio erdves, įrengiant didžiulį centrinį atrijų, išlaikant buvusias turbinų sales, kurios dabar tapo mažmeninės prekybos galerijomis.

Istorinis kontekstas. Šioje elektrinėje atliekant architektūrinę intervenciją paisyta istorinio vientisumo, tačiau kartu buvo kuriamos naujos renginių, parduotuvių, restoranų ir kavinių, biurų patalpų erdvės. „Battersea“ elektrinė, kurią 1930 m. suprojektavo garsus Jungtinės Karalystės architektas seras Gilesas Gilbertas Scottas, 1983-iaisiais buvo uždaryta. Ši elektrinė pasauliui geriausiai žinoma dėl to, kad 1977 m. jos atvaizdas puošė kultinės grupės „Pink Floyd“ albumo „Animals“ viršelį.

Netradicinė tranformacija. Pirmą kartą visuomenei atvėrus restauruotas turbinų sales,

elektrinė tapo viena įdomiausių Londono mažmeninės prekybos vietų. Išsaugojus esamus istorinio pastato elementus, minėti tūriai išnaudojami labai racionaliai. Trimis galerijų lygiais išsidėsčiusios įvairios restoranų, parduotuvių ir renginių erdvės. Viena senovinio stiliaus elektrinės valdymo patalpa suplanuota kaip unikali renginių erdvė, o kitoje įsikūrė baras, kurio lankytojai galės prisiliesti prie originalių elektrinės prietaisų ciferblatų ir valdiklių.

Šešiuose viršutinės katilinės aukštuose įsikūrę biurai. Didžiausias nuomininkas yra „Apple“, užimantis daugiau nei 46 000 m² plotą šešiuose aukštuose. Didžiulis atrijus, esantis erdvės centre, kartu su kitais atrijais prie šiaurinio ir pietinio įėjimo, aprūpina vidaus erdves dienos šviesa ir kartu leidžia matyti virš elektrinės iškylančius kaminus. Kamino liftas – įstiklinta kabina, kelianti lankytojus į pastato šiaurės vakaruose esančio 50 m aukščio kamino viršų. Liftas, kuriame telpa iki 30 keleivių, iškils 109 m virš žemės, iš kur atsivers 360 laipsnių Londono panorama. Šis atrakcionas bus atviras visuomenei.

„Base4Work“

Bratislava

Architektų studija: „Studio Perspektiv“

Architektai: Ján Antal, Martin Stára, Barbora S. Babocká

Teritorija: 3900 m²

Metai: 2021

Nuotraukos: „BoysPlayNice“

Slovakijos sostinėje Bratislavoje liko vos keli pramoninę istoriją menantys pastatai, kuriuos pavyko pritaikyti prie dabartinių poreikių. Vienas jų – šiluminės elektrinės pastatas, kuris po trejus metus trukusios renovacijos atvertas visuomenei kaip modernus centras „Base4Work“. Bratislavos šiluminei elektrinei, kaip specifinei erdvei, naujos funkcijos ieškota gana ilgai. Vystytojo vizija buvo sukurti įkvepiančią ir įvairialypę darbo erdvę, kur galėtų įsikurti įvairiausios įmonės, o šiuo metu yra įrengta apie 450 darbo vietų.

Paveldo išsaugojimas. Siekta, kad išliktų matomi originalūs šiluminės elektrinės elementai ir šis paveldo statinys būtų kuo labiau išsaugotas. „Projektuodami šią erdvę suvokėme originalaus paminklo ir naujojo pastato kontekstą. Stengėmės papildyti erdvę ir susieti su naujų elementų geometrija bei užtikrinti, kad tiek naujos, tiek originalios dalys būtų aiškiai atpažįstamos“, – sakė architektai Jánas Antalas ir Barbora S. Babocká. Architektams net pavyko išlaikyti masyvius betoninius bunkerius, veikiant elektrinei naudotus kaip akmens anglies saugyklas, ir juose įkurdinti dalį

posėdžių salių. Ant stogo įrengta terasa su šalia esančiu baru.

Konversijos koncepcija. Pastato centrinė dalis – erdvė antrame aukšte, kur sujungtas vestibiulis, kavinė ir darbo vietos. Spalvų paletė grįsta pastato korpusui būdingais terakotos atspalviais, kuriuos papildo prislopinti gilūs mėlyni, žali ir anglies juodumo tonai. Lubos išlieka atviros, o grindys padengtos medžio lentomis arba didelėmis keraminėmis plytelėmis. Išliko daug originalių metalinių konstrukcijų. Katilinės ir turbinų salė viduje perstatyta sukuriant naują erdvę, tačiau viduje buvo panaudoti šiluminės elektrinės elementai, be to, interjere dominuoja betonas, daug aukštų erdvių.

Kiekviename aukšte yra atviros darbo vietos, atskiri kabinetai ir susitikimų kambariai, taip pat poilsio kambariai ir patraukli susitikimų, bendravimo zona, izoliuoti telefoninių pokalbių kambariai.

Atnaujintoje erdvėje įsikūrė šiuolaikinio meno galerija, renginių erdvė, restoranas, kavinės. Pastatas itin kontrastuoja su aplinkinių pastatų modernia architektūra ir tai jį daro dar žavesnį.

Cukraus fabrikas „Domino“ Bruklinas, Niujorkas

Architektai: „PAU - Practice for Architecture and Urbanism“

Metai: 2023

Nuotraukos: Max Touhey

Kaip ir Bruklino karinio jūrų laivyno laivų statykla bei „Industry City“, „Domino“ cukraus fabrikas virto visiškai nauja funkcine erdve. JAV pramonininko ir cukraus magnato Henry Havemeyerio pastatytas pramoninis objektas ilgą laiką dominavo tiek Bruklino panoramoje, tiek ekonomikoje.

Konvercija miesto centre. 2017 m. architektų ir urbanistų grupė „PAU“ pradėjo projektuoti šio cukraus fabriko pastato rekonstrukciją. Pagal pradinį planą pramoninis pastatas turėjo būti mišrios paskirties: biurų patalpos, būstui skirtos erdvės, prekybiniai ir visuomeniniai plotai. Rezultatas – moderniausia beveik 40 000 m² ploto darbo erdvė savotiškai žaviame urbanistiniame kontekste.

Užuot sprendę nesuderintų grindų aukščių ir skirtingų langų problemas, „PAU“ pasirinko kitą būdą: į esamą apvalkalą įkomponavo visiškai naują pastatą, o tarp naujojo ir senojo pastato paliko 3–3,6 m. tarpą. Atsitraukus nuo originalių sienų, buvo atrištos rankos, nereikėjo taikytis prie pastato ypatumų, keistų aukščių, langų išdėstymo. Pro daugybę istorinių langų atsiveria Manhatano vaizdai, kartu jie leidžia įvertinti išlikusią struktūrą. Per istorinio pastato langus į vidų patenka nemažai natūralios šviesos. Daug jos pateks ir pro virš istorinio statinio iškilusį naują stiklinį skliautą bei stačias stiklo sienas.

„Viessmann Invisible“ –estetika, didelis efektyvumas, daugiau laisvos erdvės

Kiekvienas gyvenamojo ploto kvadratinis metras yra vertingas, o kylant nekilnojamojo turto kainoms vertė tik auga. Daugelis individualių namų savininkų stengiasi taupyti erdvę, bet ne viskas priklauso nuo gerų norų.

Pavyzdžiui, pagalbinėje namo patalpoje sumontuoti šildymo, karšto vandens ruošimo, vėdinimo įrenginiai užima daug vietos, be to, visada matomi įvairiausi vamzdžiai, ortakiai ir kiti sistemų komponentai.

Kompaktiškų matmenų „Viessmann Invisible“ šildymo ir vėdinimo sistema – visiškai kitoks sprendimas: ji užima labai mažai vietos, yra visiškai ne -

matoma, paslėpta už dekoratyvinių plokščių ir gali būti montuojama ne tik pagalbinėje patalpoje, bet ir bet kurioje pasirinktoje vietoje.

PASLĖPTA Į AKIS NEKRINTANČIOJE

KONSTRUKCIJOJE

Modernią namo energetikos sistemą „Viessmann Invisible“ sudaro naujausios kartos šilumos siurblys oras–vanduo, karšto vandens kaupiklis, vėdinimo modulis su šilumos ir drėgmės atgavimu ir įvairūs sistemos darbui būtini komponentai (išsiplėtimo talpyklos, vamzdžiai ir kt.). Visa tokios sistemos įranga ir komponentai lieka nematomi, paslėpti už dekoratyvinėmis plokštėmis dengto karkaso, tad sistema išvaizda panaši į nedidelio gylio sieninę spintą. Kadangi sistemos konstrukcijos gylis yra tik 27,5 cm, ji nedaug išsikiša iš sienos. Be to, galimi įvairūs skirtingi modulių išdėstymo variantai (vienoje eilėje, kampu, atskirais blokais) leidžia optimaliai integruoti sistemą bet kurioje namo patalpoje – svetainėje, koridoriuje ar bet kur, kur jai yra vietos. Sistemos karkasas, kurio viduje sumontuoti įvairūs įrenginiai, gali būti uždengtas tokiomis plokštėmis, kokios tinkamiausios interjerui. Visi vamzdžiai, kabeliai, ortakiai ir kiti sistemai pajungti reikalingi elementai irgi lieka nematomi.

ESTETIŠKA, NAMO ERDVĘ TAUPANTI SISTEMA

„Viessmann Invisible“ idėjos esmė – sutaupyti kuo daugiau naudingos vietos patalpose ir paslėpti šilumos siurblį bei vėdinimo sistemą taip, kad visa įranga būtų ne tik nematoma, bet ir patraukli savo dizainu“, – sako „Viessmann“ prekybos atstovas Tomas Stasiulionis.

Kompaktiškumas buvo pasiektas įvairiais techniniais sprendimais: išskaidant vieną didelę karšto vandens pašildymo talpyklą į dvi; akumuliacinę talpyklą integruojant pačiame šilumos siurblyje; keičiant talpyklų geometriją labiau plokščiomis formomis.

Nesvarbu, ar „Viessmann Invisible“ paslėpta sienos nišoje, ar išdėstyta kampu, ar atskiri jos blokai išskirstyti skirtingose namo patalpose, sistemos moduliai užims daugiau kaip trečdaliu mažiau naudingos erdvės nei pasirenkant tradicinį variantą, kai šildymo, karšto vandens ruošimo, vėdinimo įrenginiai montuojami atskirai specialiai jiems skirtoje patalpoje.

LANKSTUS ERDVĖS PLANAVIMAS

SU „VIESSMANN INVISIBLE“

Kampinis modulių išdėstymas leidžia optimaliai išnaudoti erdvę mažose ir netaisyklingos formos patalpose. Išdėstymas vienoje eilėje ypač tinka ilgai sienai arba siaurai patalpai, koridoriui, tai leidžia maksimaliai išnaudoti skirtingų kambarių erdvę, sumontuoti sistemos blokus skirtingose vienos sienos pusėse. „Viessmann Invisible“ dirba

labai tyliai, skleisdama iki 40 dB garsą, ji ne tik nematoma, bet ir negirdima.

Iki 200 m² ploto individualiems namams ir kotedžams skirta šildymo ir vėdinimo sistema „Viessmann Invisible“ supaprastina namo su planavimo pasirinkimo ir patalpų projektavimo procesą. Itin svarbu, kad ši sistema labai lanksti, siūlo begalę montavimo galimybių, tad galima pasirinkti architektūriškai patraukliausią, mažiausiai vietos užimantį variantą.

Bendrovė „Viessmann“ gamina baltos matinės spalvos sistemos dangą, tačiau vartotojas gali pasirinkti bet kokią, derančią prie jo interjero, pavyzdžiui, tas pačias 16 m baldų plokštes, kuriomis dekoruoti kambario baldai.

Įrengimas yra labai patogus ir greitas, kadangi sistema montuojama karkase ir gerai žinomos visos įvadų vietos. Architektai gauna reikiamus duomenis, pajungimo schemas, numato vietas, kur turi būti atvesti įvairūs vamzdžiai, ortakiai, elektros instaliacija, tad vėliau belieka tik sumontuoti „Viessmann Invisible“ sistemą – nebereikia nei papildomų medžiagų, nei jungčių, nes viskas jau paruošta“, – teigia T. Stasiulionis.

EFEKTYVUS DARBAS, PATOGUS VALDYMAS

„Viessmann Invisible“ sistemoje montuojamo modernizuoto šilumos siurblio „Vitocal 222-SI“ išorinis blokas taip pat gerai atspindi naujausias tendencijas. „Balti ir masyvūs išoriniai šilumos siurblių blokai darko pastato vaizdą, todėl „Viessmann“ gamina juodos ir pilkos spalvų derinių, kompaktiškus išorinius blokus, derančius prie šiuolaikinių fasadų. Kad išorinis blokas mažiau gadintų vaizdą, apatinė dalis (kojelės, vamzdžiai) visiškai uždengti. Šis išorinis blokas yra vienas tyliausių tokio tipo blokų rinkoje“, – pabrėžia T. Stasiulionis.

Šilumos siurblys „Vitocal 222-SI“ pasižymi dideliu efektyvumu, jo efektyvumo koeficientas COP yra 5, jame sumontuota visiškai naujo tipo freoninė dalis. Visi įrenginiai (šilumos siurblys, vėdinimo sistema, saulės elektrinė, elektros energijos kaupiklis) jungiasi prie vienos bendros sistemos, o tai leidžia vienoje programoje stebėti ir valdyti visą namo energetiką. Patogus ne tik valdymas, bet ir priežiūra, nes namo savininkui nereikia kreiptis į skirtingų gamintojų atstovus – jis tiesiog bendrauja su viena įmone, kuri jam užtikrina visų namo energet inės sistemos įrenginių priežiūrą. Techninės priežiūros įmonė taip pat stebi įrenginių darbą, klaidas, gedimus ir gali operatyviai reaguoti. Pasak T. Stasiulionio, „Viessmann Invisible“ ir kitų „Viessmann“ įrenginių d arbą mato ir Vokietijoje įsikūręs gamintojas, tad jis gali pakonsultuoti, atlikti pakeitimus ar atnaujinimus, kad įrenginiai veiktų dar geriau ir efektyviau. www.viessmann.lt

Asmenybė

Ką reiškia būti architektu ir kūrybininku? O galbūt veikiau reikėtų užduoti klausimą, ko reikia sėkmingam architektūros studijos darbui?

„Vėliau, dirbant architektu

įmonėje, man pradėjo patikti kitas aspektas – darbas komandoje. Šiame etape profesija

įgavo kitą prasmę, atsirado architektūrinis dialogas. Dirbdamas komandoje galėjau mokytis iš kitų architektų arba priešingai – dalytis su kitais savo profesine patirtimi“, –sako naujas „2L Architects“ kūrybos vadovas Ignas Lukauskas.

Ignas Lukauskas:

„Su 2L komanda ieškosime unikalumo ir nesikartosime“

„2L Architects & Engineers“ jau daugiau nei dešimtmetį dirba pramonės ir visuomeninių pastatų rinkoje. Vis labiau augant komandos techninėms žinioms bei projektavimo patirčiai, nutarta dar labiau sustiprinti ir kūrybinę projektų pusę. Tam ieškota patyrusio ir talentingo profesionalo, kuris galėtų užtikrinti projektų kūrybinį vientisumą ir aukštą kokybę, padėtų paprastomis architektūrinėmis priemonėmis išgauti ypatingų rezultatų.

Šitaip „2L“ komanda pasipildė kūrybos vadovo pozicija, kurią užėmė menų daktaro laipsnį turintis architektas Ignas Lukauskas.

Elena Paleckytė ir Gabrielė Rinkevičiūtė

Prie komandos prisijungei eiti kūrybos vadovo pareigų. Ką tai reiškia tau?

Man tai reiškia naują gyvenimo etapą, kuris žymi mano asmeninį ir profesinį augimą. Anksčiau daugiau dirbau kaip individualus kūrėjas ir architektas. Žinoma, daugiausia komandoje, ta-

čiau nebuvau tas, kuris ją veda, prižiūri procesus ir padeda pasiekti norimą rezultatą. Iš esmės pasikeitė mano darbo pozicija, todėl man tai reiškia naujus iššūkius, galimybes ir tobulėjimą. Tai puiki proga tobulėti ne tik kaip profesionalui, bet ir kaip lyderiui, įgyti naujų vadovavimo įgūdžių bei prisidėti prie „2L“ komandos kūrybinio potencialo. Esu įsitikinęs, kad šis karjeros etapas sustiprins mane kaip asmenybę ir individualų kūrėją.

Šios pareigos nėra labai apibrėžtos. Kaip pats jas apibūdintum? Kokios yra Tavo veiklos ribos ir atsakomybės?

Prieš ateidamas dirbti į „2L“ ir pats savęs to klausiau. Ką daro kūrybos vadovas? Kaip atrodo jo darbas? Konkretaus atsakymo neturėjau. Prisimindavau architektūros įmonių kontekstą: dauguma savo architektūros studijas įkūrusių architektų yra jų kūrybos vadovai. Tačiau mano atveju buvo kitaip.

Dabar prisimenu, kaip į klausimus apie šias pareigas atsakydavau draugams. Priklausomai nuo žmogaus ir situacijos akcentuodavau vis kitus savo būsimų pareigų aspektus ir subtilybes. Dabar jau galiu išskirti kelias tokio darbo kryptis. Visų pirma, kūrybos vadovas – idėjų ir procesų katalizatorius, jis suaktyvina vidinius įmonės procesus, paskatina kolegas ir architektų komandas veikti, rodo kelią ir imasi iniciatyvos, kuri įkvepia kitus. Kita kryptis reprezentuoja „creative“ sąvoką. Kūrybiškai prieiti prie problematikos ir rasti visiems tinkamą estetinį ir funkcinį sprendimą. Kūrybos vadovas interpretuoja turimas architektūrines priemones ir finansines galimybes, pasiūlo architektūrinį sprendimą. Sudėtingiausia ir įdomiausia darbo dalis – minimaliomis priemonėmis ir finansinėmis galimybėmis sukurti estetišką sprendinį. Tikriausiai kiekvienas, turėdamas neribotų finansinių galimybių, galėtų nesunkiai sukurti ką nors gražaus, tačiau tokių situacijų būna retai. Trečioji kryptis – žmonės. Reikia pastebėti kiekvieno architekto unikalumą ir asmenines savybes, tai svarbu formuojant komandas ir priskiriant joms užduotis. Kūrybos vadovas tinkamai nukreipia ir aktyvina kiekvieno architekto potencialą.

Mano veiklos ribos apima visas projekto stadijas: ne tik projektinių pasiūlymų etapą, bet ir tech-

Goda Pazukaitė nuotr.

ninį, darbo projektą, projekto vykdymo priežiūrą.

Dažnai pasitaiko situacijų, kai kūrybiško problemos sprendimo tenka ieškoti ir statybų metu, kai keičiami architektūriniai sprendiniai.

Kokie pokyčiai laukia „2L“ komandos prie jos prisijungus kūrybos vadovui?

Atėjęs dirbi į „2L“ pastebėjau, kaip lengva dirbti su komanda, kai ją sudaro jauni ir entuziastingi, iniciatyvūs ir ambicingi architektai. Įmonės jaunatviškumas ir vidinė nuotaika pakeitė ir mane patį. Pradėjau daugiau tikėti savimi ir drąsiai siekti didelių tikslų, nes pasitikiu komanda. Vienas pagrindinių pokyčių susijęs su įmonės identitetu ir architektūri-

nio unikalumo paieškomis. Savo projektais norime parodyti, kad esame unikalūs – neturime vieno stiliaus ar architektūrinio braižo, o kuriame skirtingai, priklausomai nuo objekto funkcijos, vietos ir problematikos. Daugumą Lietuvos architektų įmonių galima atpažinti iš joms būdingos architektūrinės kalbos, architektūros mokyklos, kartojasi sprendiniai, elementai ir projektų–konkursų apipavidalinimas. Taip nutinka, kai architektų studijai vadovauja vienas vedantis architektas ir įmonės projektai stilistiškai suvienodėja nepriklausomai nuo jų funkcijos. Taip architektūra tampa dizainu, aiškiai matomas vadinamasis architektūrinis parašas. Su „2L“ komanda ieškosime unikalumo ir nesikartosime.

GYVENAMŲJŲ NAMŲ KVARTALAS „VILNELĖS SLĖNIS”

„UŽ DARNIĄ PLĖTRĄ 2021“ PRIPAŽINTAS

GERIAUSIU GVENAMUOJU PROJEKTU

LIETUVOJE

Architektai: Emilis Petkevičius, Ignas

Lukauskas, Egidijus Marcikonis

Vieta: Manufaktūrų g. 33, Vilnius, Lietuva

Statusas: Realizacija

Metai: 2020

Nuotrauka: Norbert Tukaj

Kokie architekto profesijos aspektai Tave labiausiai domina?

Studijuojant akademijoje, kuriant individualiai, architekto profesija sudomino kaip žmogaus aplinkos erdvinio formavimo mokslas ir menas. Aplinkos formavimas man tapo aktualiu architektūros aspektu – svarbus ne tik pastatas ar jo vidaus erdvės, bet ir aplinka, kurią jis formuoja. Architektūra kuria miesto erdves, žmonių judėjimo kryptis, nulemia jų gyvenimo kokybę.

Vėliau, dirbant architektu įmonėje, man pradėjo patikti kitas aspektas – darbas komandoje. Šiame etape profesija įgavo kitą prasmę, atsirado architektūrinis dialogas. Dirbdamas komandoje galė -

jau mokytis iš kitų architektų arba priešingai – dalytis su kitais savo profesine patirtimi.

Didžioji dalis architektų lieka praktikais – jie netęsia studijų teoriniu lygmeniu. Tu mokslus tęsei, įgijai menų daktaro laipsnį. Kodėl pasirinkai tokį kelią? Ar vien praktinio darbo neužteko? Po magistrantūros studijų dirbdamas architektu įmonėje supratau, kad apie šį darbą jau žinau viską. Galvojau, viskas – pasiekiau tai, ko norėjau, tapau architektu. Darbo principai kartojosi, keitėsi tik vieta ir užduotis. Man sekėsi, bet kas toliau?

Pradėjau ieškoti kažko kito, sudvejojau dėl savo profesijos, norėjau išmokti ką nors naujo, atrodė,

ADMINISTRACINĖS

PASKIRTIES PASTATAI

DARIAUS IR GIRĖNO G. 28A, VILNIUS

Autoriai: Ignas Lukauskas, Giedrė

Kličienė, Augustas Urbonas, Gabrielė

Gečaitė

Vieta: Dariaus ir Girėno g. 28a, Vilnius, Lietuva

Statusas: Projektas

Metai: 2024

Nuotrauka: 2L Architects vizualizacija

kad architektūra – išsemta tema. Dabar suprantu, kad tos paieškos buvo susijusios su asmenybės augimu. Nutariau mesti architektūrą ir persikvalifikuoti į grafinio dizaino specialybę, nes apie ją galvojau dar prieš stodamas į architektūrą. Pasidariau darbų aplanką ir pradėjau ieškotis darbo. Su maža patirtimi grafinio dizaino srityje ir architekto diplomu niekas nepanoro surizikuoti ir mane priimti.

Visgi sakyčiau, kad doktorantūros nesirinkau, tiesiog reikiamu metu atsirado tinkama galimybė ir reikiami žmonės parodė kelią. Mano buvęs dėstytojas ir bičiulis Romualdas Kučinskas papasakojo apie naują VDA meno doktorantūros programą. Patikino mane, kad Lietuvoje to dar nebuvo ir tai nauja studijų programa menininkams. Vienas

„bet“ – kol kas nebuvo patvirtinta architektūros krypties meno doktorantūros programa, tačiau patvirtintos dizaino ir dailės kryptys. Paskatintas dėstytojo, su viltimi po kurio laiko pereiti į architektūros krypties studijas, nutariau stoti į dizaino krypties meno doktorantūrą. Man pavyko, nors ir buvau architektas. Pabaigiau dizaino krypties meno doktorantūrą, nes architektūros krypties programa vis dar nebuvo patvirtinta. Po doktorantūros studijų mano kūryboje atsirado tarpdiscipliniškumo, kuris mane lydi iki šiol. Architektūrą pradėjau jungti su kitais menais, kūryboje pradėjau naudoti fotografiją, skulptūrą, muziką ir poeziją. Visada pasisakau už skirtingų sričių bendradarbiavimą ir jų metodų panaudojimą kuriant architektūrą.

Buvai ir vienas iš architektūros savaitgalio „Pastatai kalba“ organizatorių. Kokia tokių renginių prasmė, ko iš jų išmoksti?

„Pastatai kalba“ yra „Architektūros fondo“ projektas – atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Projektas, suteikiantis galimybę kiekvienam pažinti architektūrą, patirti ir suvokti mus supančios materialios aplinkos kokybės vertę. Renginio metu duris atveria pastatai, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei. Pagrindinis tikslas – edukacija, siekis ugdyti sąmoningą, kritišką, smalsų ir pilietišką architektūros vartotoją bei sukurti naujų galimybių visuomenei domėtis architektūra ir ją pažinti tiesiogiai ją patiriant. Šiame projekte dalyvavau kaip vienas iš organizatorių, buvau atsakin-

gas už ekskursijų turinį. Su komanda sprendėme tokias problemas kaip rėmėjų paieška, komunikacija socialinėje erdvėje, renginio apipavidalinimas ir turinys. Pernai „Pastatai kalba“ savaitgalis vyko mano gimtajame mieste Druskininkuose, todėl džiaugiuosi galėjęs prisidėti.

Šis projektas nėra vienintelis, kuriame teko dalyvauti. Prisidėjau ir prie projekto „Architektūros [vaikų] fondas“, tai buvo „Architektūros fondo“ iniciatyva, kūrusi ir įgyvendinusi architektūros edukacijos programas vaikams. Kartu su vaikais „žaidėme architektūrą“, ugdėme juos kaip būsimus užsakovus. Iš šios edukacinės iniciatyvos išsivystė projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“. Prisidėjau prie šio projekto gimimo, su komanda turėjome sugalvoti projekto tikslus, tai-

sykles, turinį ir apipavidalinimą – taip startavo dar vienas archedukacinis projektas.

Kokia tokių renginių prasmė arba kodėl architektams svarbu dalyvauti socialinėje veikloje? Aš tai vadinu architektūrine grąža, nors gerai pagalvojus nesijaučiu niekam skolingas, todėl kad esu architektas. Grąža reiškia grįžtamąjį ryšį, architekto profesijos santykį su visuomene ir aplinka, kurią jis kuria. Galima sakyti, tai leidžia suvokti savo profesinę tapatybę. Šią tarsi popamokinę architektų veiklą galima įvardinti ir kaip archaktyvizmą1. Architektūrinis aktyvizmas reiškiasi kaip tarpdalykinė veikla, nukreipta į visuomenę, kurios pobūdį nulemia objekto ir subjekto santykis. Svarbūs archaktyvizmo veiklos aspektai – vertybių deklaravimas ir įprasminimas, architektų ir vertybių santykis.

Šiandien projektuodami architektai turi spręsti daug svarbių klausimų, tarp kurių ir ekologinė krizė. Yra teigiančių, kad geriausia, ką

architektas gali padaryti, yra nestatyti nieko. Kokiais kitais būdais galime kurti labiau aplinką tausojančią architektūrą? Kaip Tu supranti žodį tvarus?

Manau, visada reikia pradėti nuo savęs. Svarbiausia individualus požiūris ir vertybės, o paskui galima pradėti keisti aplinką ir kitus. „2L“ įmonei ir darbuotojams svarbus aplinkosaugos aspektas, suprantame, kad savo profesiniais veiksmais galime daryti įtaką. Man asmeniškai patinka architektūros perkonstravimo arba dekonstravimo idėja. Turbūt per šį naratyvą geriausiai suprantu tvarumo aspektą. Savo esė „Architektūros dekonstravimas kaip pervartojimas“2 analizavau architektūros dekonstravimo ir transformavimo į kitos paskirties miesto objektus sampratą. Norėjau atkreipti dėmesį į architektūros kaip daikto panaudojimą kitiems miesto poreikiams, taip protingai kuriant naujos paskirties ir inovatyvaus dizaino aplinką. Tokiu architektūros perkonstravimu sukuriama ne tik aplinką tausojanti architektūra, bet ir

INTEGRA HOUSE

Autoriai: Lijana Jančytė, Džiugas

Kisielius, Ignas Laukauskas

Vieta: Ežero g. 16, Subartėnai, Lietuva

Statusas: Realizacija

Metai: 2015

Nuotrauka: Norbert Tukaj

išsaugomos socialinės kolektyvinės vietos reikšmės, urbanizuotos aplinkos tapatumas, kuriamas vietos išskirtinumas, stiprinamas ir palaikomas socialinės aplinkos istorinis identitetas.

Kokiomis priemonėmis „2L“ architektai kuria tvaresnius pastatus ir aplinką?

Kalbant apie tvaresnius pastatus ir aplinką, komanda planuoja parengti edukacinį leidinį, rekomendacijas projektui – „2L pastatų standartas“, kuriame išskirsime 12 tvaraus pastato principų.

Tai savotiškos gairės arba taisyklės, kurių laikantis galima pasiekti didesnį tvarumą projektuojant pastatą. Jau pradėjome kurti „2L standartą“, kurį pradžioje naudosime įmonės viduje, o patikrinę jo veiksmingumą pasidalinsime edukaciniais tikslais. Standartas bus taikomas visiems parengtiems įmonės projektams. Tikimės, kad „2L pastatų standartas“ taps svarbiu įrankiu ir kitiems projektuotojams. Įmonė dirba su užsakovais, kuriems svarbu statyti tvaresnius pastatus ir tokiu būdu

tausoti aplinką. Norėdami paskatinti užsakovus rinktis tvaresnius projektavimo būdus galvojame pasiūlyti priedą prie sutarties. „Žaliasis paketas“ –tai „2L“ priedas prie projekto, kuris apima BREEAM, LEED, inovatyvias technologijas, CO2 skaičiavimus, FOOTPRINT, tvarumo sprendimus pagal naują „2L standartą“. Architektūros fondo pokalbių ciklas: Tomas Grunskis „Archaktyvizmas. Socialumo vektoriai architektūroje“ Igno Lukausko doktorantūros darbas: Architektūros dekonstravimas kaip pervartojimas

Kaip namus paversti išmanesniais:

tam pakaks kelių minučių

Gyvenimas ne tik ekonomiškai, bet ir komfortiškai –tokie namai yra ne ateitis, o realybė, ir juos galima pradėti kurti nuo vieno išmaniojo jungiklio ar apšvietimo reguliatoriaus.

Pasak jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ produkto vadybininko Vaidoto Bijūno, išmanesnių namų sistema JUNG

HOME – galimybė padedant kvalifikuotam

elektrikui tiek senos statybos, tiek naujus namus nesunkiai transformuoti į išmanesnius –sistemai įdiegti reikia tik tradicinės elektros instaliacijos.

Įmonės archyvo

DAR PATOGESNIS NAUDOJIMAS

Išmanesnių namų sistema skirta namų apšvietimui, žaliuzėms, šildymo, saugumo sistemoms valdyti – tereikia įrangą sujungti į bendrą tinklą. „Su JUNG HOME į bendrą tinklą sujungtos namų funkcijos veikia išvien ir atveria neribotų galimybių, ypač tiems namų savininkams, kuriems aktualus tvariau eksploatuojamas būstas: jame galima stebėti pavienių įrenginių energijos suvartojimą ar sumažinti šildymo išlaidas“, – teigia V. Bijūnas. JUNG HOME produktų asortimentą papildė naujas įrenginys – JUNG HOME tinklų sietuvas, leidžiantis jau įdiegtą JUNG HOME išmanesnių namų sistemą susieti su daiktų internetu per „myJUNG“ debesiją. Kitaip tariant – prijungti ją prie interneto. Išmanesnių namų šeimininkai savo JUNG HOME sistemą nuo šiol gali valdyti dar patogiau ir paprasčiau – nuotoliu ar balso komandomis per virtualųjį asistentą, pavyzdžiui, „Google“ ar „Amazon Alexa“.

Sumažinti kambario temperatūrą, atitraukti užuolaidas, įjungti ar išjungti apšvietimą, o galbūt aktyvuoti ištisą išmaniųjų namų scenarijų – su sistema bendraujant balsu tą padaryti bus galima nė neatsikeliant nuo sofos.

Naudojant JUNG HOME tinklų sietuvą, sistemą taip pat galima susieti su „Samsung SmartThings“ –ši „Samsung“ programėlė išmaniųjų namų elementus – išmaniuosius šviestuvus, termostatus, išmaniuosius televizorius ir net robotus dulkių siurblius – sujungia į vientisą ekosistemą ir leidžia valdyti išmaniuoju telefonu, balsu ar išmaniuoju laikrodžiu.

PRITAIKYTI PRIE INDIVIDUALIŲ POREIKIŲ

Išmanieji namai, kuriuose įdiegta JUNG HOME sistema, turi daugybę pranašumų: tai ne tik patogumas, energijos vartojimo efektyvumas, technologinės naujovės ir mažesnis anglies pėdsakas. JUNG HOME suteikia galimybę valdyti ir automatizuoti įvairias namų funkcijas, pavyzdžiui, apšvietimą ir temperatūrą – vien tai namus paverčia gerokai patogesniais.

Be to, JUNG HOME lengva pritaikyti prie individualių poreikių, kuriant įvairius išmaniųjų namų scenarijus. Pavyzdžiui, šildymas ir apšvietimas įjungiami tik tada, jei patalpoje yra žmonių – tai padeda gerokai sumažinti energijos vartojimą. Optimizuodami energijos vartojimą išmaniaisiais termostatais ir apšvietimu, išmanieji namai ne tik prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų mažinimo, bet ir padeda gerokai sumažinti išlaidas komunaliniams mokesčiams.

Vienas svarbiausių JUNG HOME sistemos pranašumų yra montavimo paprastumas – nereikalinga speciali elektros instaliacija, užtenka pakeisti senus jungiklius ar termostatus į JUNG HOME analogus. Išmanesnius namus galima kurti palaipsniui – bet kuriame etape elektrikas gali pridėti daugiau JUNG HOME įrenginių, net ir montuodamas juos šalia įprastinės instaliacijos jungiklių.

VIS POPULIARĖJA

Išmanieji namai yra prieinami daugeliui ir gali būti sukurti be jokio streso. Įdiegus net ir vieną išmanųjį JUNG HOME kištukinį lizdą, iškart galima pajusti jo teikiamą patogumą – nuo šiol galite jį valdyti tiesiog telefonu, kad ir iš kito kambario.

Sujungiant vis daugiau JUNG HOME elementų, jie papildo vienas kitą, taip suteikdami vis daugiau komforto ir išplėsdami galimybių ribas. Pavyzdžiui, minėtas scenarijų kūrimas, šildymo, užuolaidų,

žaliuzių, kištukinių lizdų valdymas ir kt. – visam šiam orkestrui diriguoti pakaks tiesiog išmaniojo telefono. JUNG HOME leidžia į šį išmaniųjų namų ekosistemos kūrimo procesą įsitraukti pamažu, o sistemos teikiama nauda su kiekvienu nauju įrenginiu tik auga – tą patvirtins ir sumažėjusios sąskaitos už elektros energiją.

„Galima prognozuoti, jog išmanieji namai iš prabangos sektoriaus persikelia į masinę, kasdienę vartoseną ir tampa prieinami praktiškai kiekvienam, ypač rinkoje pasirodžius JUNG HOME sistemai, padedančiai kurti išmanesnius namus – tiek naujus, tiek senos statybos, juolab be technologijų nebeįsivaizduojame nei kasdienybės, nei savo gyvenimo namuose“, – sakė V. Bijūnas.

Svarbu ir tai, jog JUNG HOME komponentai yra tokie patys kokybiški ir stilingi kaip ir įprasti JUNG prietaisai: nuo įprasto balto jungiklio iki visų 63 „Les Couleurs Le Corbusier“ paletės spalvų, tad nepriekaištingai derės bet kuriame interjere.

Turinys buvo publikuotas portale lrytas.lt, jo autorystė priklauso JUNG ir lrytas.lt

Kolekcija „Solos“ –grynas minimalizmas vonios kambaryje

Minimalizmas – ne tik paprastų formų elegancija. Šiuolaikinės technologijos leidžia išgryninti techninius elementus taip, kad jie visiškai nebetrikdytų gaminio vientisumo: nebelieka matomų techninių jungčių ar jų detalių. Tiems, kas mėgsta tikslumą, švarias formas vonioje, vokiečių gamintojas „Ideal Standard“ pristato naują „Solos“ kolekciją.

Novatoriška „Solos“ koncepcija debiutavo 2022 metais Milane, tarptautinėje baldų ir namų įrangos parodoje „Salone del Mobile“. Ji yra aukščiausios kokybės „Atelier“ kolekcijų sudedamoji dalis, ištobulinto naujojo „Singular™“* metodo, kuriuo įmonė siekia pateikti apgalvotus, įkvepiančius įvairių kategorijų sprendimus, lengvai pritaikomus asmeniniam rezultatui, įsikūnijimas.

IŠGRYNINTAS DIZAINAS

Naujoji kolekcija reprezentuoja absoliutų dizaino grynumą ir tapo įmanoma sujungiant novatoriškas technologijas ir naujausias medžiagas bei

ilgametę įmonės patirtį keramikos ir maišytuvų gamyboje.

Unikalus integruoto maišytuvo ir praustuvo derinys yra naujoviškas ir vizualiai įspūdingas. Minimalistinis, tačiau jausmingas dizainas, atspindi paprastumo grožį, perteikia lengvumo ir nesenstančios elegancijos pojūtį. Grakščios, tiesios linijos ir itin ploni kraštai suteikia praustuvui išskirtinę nesvarumo išvaizdą, o visiškai integruota rafinuota maišytuvo detalė užbaigia vientisą, išgrynintą formą. Matomas tik grakštus snapelis ir valdymo rankenėlė, o pagrindinė technologija yra paslėpta po praustuvu, todėl šis derinys yra tikrai išskirtinis.

Kolekciją „Solos“ sudaro praustuvo ir integruoto maišytuvo kompozicija, taip pat modernios dušo sistemos, naujoviškas tualetas, derantys baldai ir aksesuarai.

* „Singular™“ – šiuolaikinis produktų pasirinkimo konceptas. „Ideal Standard“ nusprendė sukurti daug skirtingų vonios kambario interjerų, kuriuos galima apžiūrėti panašiai kaip „Pinterest“. Išsirinkus patinkanti interjerą, nereikia sukti galvos dėl jame esančių gaminių – jų specifikacija yra pateikiama. Visi „Singular™“ vonios produktai yra „Ideal Standard“. Tai klientui sutaupo daug laiko.

„Visus produktus jungia grynas minimalizmas ir dizaineris Roberto Palomba. Didžiausią nuostabą kelia pritaikytos technologijos: dušo sistemos valdomos mygtuko paspaudimu, lietaus dušo galvos turi tris funkcijas ir apšvietimą. Praustuvų maišytuvuose naudojamas tūrio jutiklis.“

Ignas JANKAUSKAS, „Ideal Standard“ plėtros direktorius Baltijos šalims

GAMINIO UNIKALUMAS, PAŽANGIOS

TECHNOLOGIJOS, NOVATORIŠKOS MEDŽIAGOS – ILGAMETĖS PATIRTIES REZULTATAS

Toks minimalistinis dizainas ir tikslumas yra įmanomas naudojant pažangias technologijas ir novatoriškas medžiagas. Praustuvas pagamintas iš „Diamatec®“ – unikalaus aliuminio oksido ir šamoto mišinio, leidžiančio sukurti išskirtinį dizainą, kartu pasižyminčio ir precedento neturinčiu tvirtumu bei ilgaamžiškumu. Čiaupo skylė išgręžta taip tiksliai, kad nebereikia dekoratyvinio dangtelio, kuris paprastai slepia nedidelius nelygumus ir užtikrina stabilumą. Grakščios detalės leidžia tiksliai valdyti temperatūrą ir srautą vienu paprastu elegantiškos valdymo rankenėlės pasukimu. Antrasis modelis su bekontakte technologija suteikia papildomų pritaikymo galimybių. Kontaktiniam modeliui panaudotas sekvencinis kartridžas, o bekontaktis valdomas tūrio jutikliu. Unikalių keraminės medžiagos savybių derinimas su naujoviškomis maišytuvų technologijomis ir „Ideal Standard“ gamybos meistriškumu leido įmonei peržengti apribojimus, kurie anksčiau laikyti neįveikiamais.

„Kolekcija pristatyta 2022 metų pavasarį, tačiau dėl naujų technologijų pritaikymo ji pradedama gaminti tik 2024-ųjų gegužės mėnesį. Prieš pereinant į gamybos stadiją reikėjo ištobulinti naujos kartos lietaus dušo galvas, – patikslina Ignas Jankauskas, „Ideal Standard“ plėtros direktorius Baltijos šalims. – Jose srovės gali būti perjungiamos nuotoliniu mygtuku. Tūrio jutiklis maišytuvuose naudojamas pirmą kartą. Tai tik svarbiausios šios kolekcijos inovacijos.“

BENDRA DIZAINO KONCEPCIJA –VISIEMS „SOLOS“ GAMINIAMS

Sukurtas Roberto Palombos, „Ideal Standard“ vyriausiojo dizainerio ir „Palomba Serafini Associati“ įkūrėjo, „Solos“ praustuvas gaminamas blizgios juodos arba baltos spalvos ir gali būti derinamas su plataus asortimento cilindro arba kvadrato formos integruotais maišytuvais – aukščiausios kokybės metalo spalvos ir modernios matinės apdailos, įskaitant chromą, šlifuotą auksą ar matinę pilką spalvą.

Kolekciją „Solos“ sudaro integruoto praustuvo ir maišytuvo kompozicija, taip pat modernio s dušo sistemo s, naujoviškas tualetas, derantys baldai ir aksesuarai – vadovaujantis ta pačia dizaino filosofija.

www.idealstandard.lt

Kalbėdamas apie produktą Roberto Palomba sakė: „Solos“ yra „Ideal Standard Singular™“* filosofijos įkūnijimas, demonstruojantis visišką gryno minimalistinio dizaino ir techninio tobulumo harmoniją. Sklandžiai sujungti eleganciją ir rafinuotumą, sukuriant lengvą praustuvą įmanoma dėl „Ideal Standard“ pirmaujančių keramikos ir maišytuvų gamybos patirties, todėl vonios kambarys atrodys ypač grakščiai“.

Interjeras

Dažnas, galvodamas apie interjerą, įsivaizduoja jaukų namų kampelį, unikalią biuro erdvę, įdomų kavinės dizainą, o galbūt patogų viešbučio kambarį. Tačiau tai tik sąlyginai nedidelė dalis, visai kas kita –didelio mastelio erdvės, kurias sudėtinga suvaldyti elementariausiomis interjero dizaino priemonėmis. Čia padeda architektūros ir jos aplinkos suvokimas, kuriamas įvaizdis ir jausena, kurią norime suteikti apsilankančiam žmogui. Kaip kurti milžiniškas erdves, bibliotekas, teatrus, prekybcentrius ir kitus objektus, kad jų erdvė neprarytų paties kūrėjo?

SUVALDANT

KAD ERDVĖ

NEPAVOGTŲ JAUKUMO

Justina GRAINĖ

Įžengę į didžiulius teatro pastatus, prekybos centrus ar renginiams skirtas arenas ne visuomet jaučiamės jaukiai.

Tačiau yra tokių didelių objektų, kur norisi būti, erdvė ne tik negąsdina, o atvirkščiai – leidžia atsipalaiduoti, įkvepia, motyvuoja.

Dideliuose objektuose dirbantiems architektams tenka ši užduotis – suvaldyti erdvę, plotą ir kartu sukurti ne tik stilingą, bet ir tokį interjerą, kuriame žmonės jaustųsi gerai.

Architektūros studijos „313 architects“ komanda yra sukūrusi ne vieną didžiulį, akį traukiantį objektą. Tai ir išskirtinio eksterjero dizaino prekybos centro „Lidl“ pastatas Vilniuje, Nemenčinės plente, tarsi įsiliejantis į čia augantį miškelį. Taip pat neseniai Vilniuje atidarytas prekybos parkas „Una“, Džiaugsmo gatvėje esantis prekybos centras „Rimi“, kurio pastatas iš rūdinto metalo plokščių visiškai neprimena šio tinklo parduotuvių.

MAŽIAU YRA DAUGIAU

Net ir didžiuliai, didelių erdvių pastatai turi įsilieti į aplinką ir ją papildyti. Jau minėtas „313 architects“ komandos projektuotas „Lidl“ tinklo prekybos centras – puikus to įrodymas. Architektų komanda įsitikinusi, kad didelių pastatų integravimas į aplinką yra ne tik architektūrinis iššūkis, bet ir etiškas imperatyvas tvarios urbanistinės plėtros kontekste. Tai pirmoji užduotis prieš žengiant vidun. Architektai atskleidžia, kokie sprendimai padeda sušvelninti užstatymo įtaką aplinkai: aplinką atitinkančio tūrio formavimo ir jo skaidymo principai; varumo technologijų taikymas; natūralių medžiagų naudojimas.

„Pastato tūrio formavimas yra esminis veiksnys, siekiant suderinti pastato sąveiką su aplinka. Mūsų supratimu, dideli pastatai gali įsilieti į gamtinę ar kitokią jautrią aplinką ne ką prasčiau nei maži. Šiuo atveju didžiausias dėmesys buvo skiriamas vietos kontekstui ir kraštovaizdžiui, rėmėmės principu „mažiau yra daugiau“, stengėmės kuo mažiau trikdyti gamtą ir kuo harmoningiau įsilieti į aplinką“, – sako architektas Edvard Romanovski.

Naujų iššūkių kyla dirbant didelių objektų viduje. Čia svarbu atrasti balansą tarp pastato funkcio -

nalumo, estetikos ir jo naudotojų lūkesčių. Kokios taisyklės padeda architektams nepasimesti projektuojant didžiules erdves?

Nuoseklumas. „Siekiame kurti interjerus, kurie būtų pritaikyti konkretiems vartotojams, atspindėtų jų individualius poreikius. Kaip ir kiekviename dideliame darbe pagrindinė taisyklė yra nuoseklumas. Projektavimas prasideda nuo stambiausių elementų, esminių proporcijų, paskui laipsniškai viską smulkinant ir leidžiantis į detales. Jei pradėsi dirbti nuo detalių, nieko gero nebus“, – sako „313 architects“ architektas Andrius Zanevičius.

Zonavimas. Nors intuityviai atrodytų, jog didelių objektų vidų reikia padalyti, kad žmonės jaustųsi jaukiau, pasak architektų komandos, kartais, suskaidžius erdvę zonomis, galima sukurti daugiau jaukumo. A. Zanevičius įsitikinęs –architektas turi projektuoti ne tik kur koks daiktas stovės, bet ir ką vienoje ar kitoje vietoje veiks žmonės. Tinkamai suplanavus plotą net ir didelės erdvės tampa jaukios be jokių dirbtinių skaidymo priemonių.

ŠIA TEMA DAUGIAU SUŽINOKITE PORTALE:

Prekybos centro „Lidl“ statybų diskusija

Prekybos centras „Una“ vertinamas dėl moderniausių, gamtai ir žmonėms palankių sprendimų

„313 architects“ komandos sukurtas išskirtinio eksterjero dizaino prekybos centro „Lidl“ pastatas Vilniuje

Konkursinis „313 architects“ komandos darbas – daugiafunkcis kompleksas Kaune

Norbert Tukaj nuotr.

DIDELĖSE INTERJERO ERDVĖSE

SVARBUS AKUSTINIS SPRENDIMAS

Architektas A. Zanevičius sako – net ir geriausią interjerą gali sugadinti bloga pastato akustika. Dideliuose objektuose tai tampa ypač aktualu. Todėl architektams labai svarbu tinkamai įvertinti akustinį komfortą ir taikyti tinkamus sprendimus, tokius kaip garso izoliacija, garso absorbcija ir erdvės akustinio dizaino elementų naudojimas, kad žmonės dideliame objekte nebūtų blaškomi netinkamai suvaldytų garsų.

Architektė, studijos „LUNAARCH“ įkūrėja Laima Čijunskaitė, kalbėdama apie akustikos suvaldymo svarbą dideliuose objektuose, pažymi,

kad nuo to priklauso žmonių savijauta. „Lietuvoje, ypač visuomeniniuose pastatuose, kur, deja, lemiamas vardiklis dažniausia būna pigiausia kaina, vis dar mažai kreipiamas dėmesys į akustinius sprendinius. O tai yra labai svarbu, ypač kai patalpose praleidžiame tiek daug laiko. Tad pradinė investicija į akustiką atsipirktų labai greitai: sumažinus aidą ir foninius garsus smegenys gautų mažiau papildomo apkrovimo, dėl to žmogus dirbtų kokybiškiau ir našiau, mažiau pavargtų ir, nepabijosiu pasakyti, taptų ramesnis ir sveikesnis. Tad triukšmo tarša šiais laikais yra tikrai nemaža problema, kuri turėtų būti sprendžiama sistemingai“, – sako architektė.

Stefano Boeri kurtas interjeras Šanghajaus vertybinių popierių prekybos pastatui

Triukšmo tarša šiais laikais yra tikrai nemaža problema, kuri turėtų būti sprendžiama sistemingai.

/ Architektė, studijos „LUNAARCH“ įkūrėja Laima Čijunskaitė /

KAIP UŽTIKRINTI GERĄJĄ INTERJERO ERDVĖS PATIRTĮ KIEKVIENAM?

Įprastai didžiuliuose objektuose, tokiuose kaip arenos, prekybos centrai, bibliotekos, viename pastate susitinka daug skirtingų naudotojų – įvairaus amžiaus, socialinių grupių atstovų. Kaip sukurti interjerą, kuris kiekvienam pasiūlytų gerą patirtį?

Universalus dizainas. Architektūros studijos „313 architects“ architektė Ernesta Skukauskienė sako, kad siekdami, kad interjeras būtų individualiai pritaikytas vartotojams, architektai stengiasi ne tik suprasti skirtingas auditorijas, bet ir kurti erdves, kurios yra lanksčios ir pritaikomos įvairioms reikmėms: „Taikydami universalaus dizaino

LVSO koncertų salė Vilniuje, „MAMA Architects“

Architektė L. Čijunskaitė sako, jog nėra taip, kad tam tikros spalvos labiau tinka kuriant interjerą didelėse erdvėse

koncepciją, siekiame sukurti interjerus, kurie būtų priimtini ir patogūs visiems, nepaisant individualių charakteristikų ar poreikių. Dažniausiai projektavimo klaidų padaroma, kai architektas nesupranta arba neteisingai supranta, kas toje erdvėje bus veikiama. Žmonėms būna nepatogu, kai erdvėje atsiranda papildomų neplanuotų ir netinkančių elementų. Šiuolaikinės technologijos leidžia įvairias erdves pritaikyti prie mūsų gyvenimo tempo ir poreikių. Savo projektuose dėmesį skiriame kokybei, estetikai, mobilumui, universalumui, nes tai privaloma šiuolaikinei mus supančiai aplinkai.“

Erdvės, orientuotos į naudotoją. Pasak architektės, studijos „LUNAARCH“ įkūrėjos L. Čijunskaitės, idealiai išpildyti visų naudotojų poreikių vie -

name pastate neįmanoma, tačiau tai galima atliepti kuo kokybiškiau galvojant apie tai, kaip pastate jausis skirtingi žmonės dar projektavimo metu: „Pavyzdžiui, vaikų erdvėse labai svarbūs minkšti paviršiai, kuo mažiau aštrių kampų, smagios detalės edukacijai ir žaidimams. Profesiniam tobulėjimui dažnai reikalinga tyla ir patogi aplinka, įkvepianti darbui, tačiau ne mažiau svarbus yra ir poilsio zonų formavimas, kur galima atsitraukti nuo užduočių, žmonėms su negalia reikalingas orientavimosi erdvėje specialus ženklinimas ir pan.“

DIDELIO INTERJERO ERDVĖJE SVARBU ŽMOGIŠKASIS MASTELIS

Nors atrodo, kad didelės erdvės suvaldomos sunkiau, L. Čijunskaitė sako, kad dirbant tokio -

Norbert Tukaj nuotr.

Ąžuolyno biblioteka

se vietose labai svarbu nepamesti žmogiškojo mastelio: „Turi b ū ti konstruojama intuityvi dinamika ir erdv ė s logika: svarb ū s nominali ų , jaukesni ų zonų inkliuzai bei orientyrai tam, kad susikurt ų erdv ė s hierarchija, o su ja ir skaitomumas. Tokiu b ū du didel ė erdv ė tampa suprantama ir priimtina.“

L. Čijunskaitė yra neseniai po rekonstrukcijos

skaitytojams duris atvėrusios Ąžuolyno bibliotekos Kaune interjero koncepcijos architektė. Šiame didžiuliame objekte dėmesys žmogiškajam masteliui buvo labai svarbus. „Šiame projekte buvo ypač svarbu išlaikyti erdvių vientisumą ir vizualinę švarą, o kurdama baldus ir akcentines detales pirmiausia stengiausi suvokti, kaip čia jausis bibliotekos lankytojai ir darbuotojai. Sąmoningai rinko -

Pasaulio praktika ir gamtos įliejimas Ąžuolyno bibliotekos rekonstrukcijoje

mės šviesų koloritą, svarbiausiems korpusiniams baldams naudojome tik natūralias medžiagas, nevengėme minkštų audinių ir tokių elementų kaip toršerai ar užuolaidos. Kiekvienas elementas pasirinktas taip, kad prisidėtų prie gaivaus ir jaukaus interjero įspūdžio.

KAIP SUKURTI IŠSKIRTINĮ INTERJERĄ?

Atsakydama į klausimą, architektė pabrėžia, kad vieno ir paprasto atsakymo, kaip sukurti išskirtinį

Kolorito pasirinkimas labiau priklauso ne nuo pastato dydžio, o nuo interjero koncepcijos ir pagrindinės žinutės, kurią norima perteikti.

/ Architektė, studijos „LUNAARCH“ įkūrėja Laima Čijunskaitė /

interjerą, nėra: „Bendras vaizdas priklauso nuo konteksto ir koncepcijos, taip pat nuo visos komandos profesionalumo, t. y. ne tik nuo tų, kurie idėjas kuria, bet ir nuo tų, kurie faktiškai tas jas įgyvendina – užsakovų, rangovų, statybininkų, pastato valdytojų. Jei visa komanda dirba kryptingai dėl bendro ir to paties tikslo, tikimybė sukurti išties išskirtinį ir kokybišką architektūrinį objektą yra itin didelė.“

Kolorito parinkimas didelėse ir mažose erdvėse. Kuriant interjerą, didžiulis dėmesys tenka spalvoms. Nuo jų priklauso ne tik tai, kaip jausitės erdvėje. Dažnai spalvomis naudojamasi norint optiškai padidinti ar pamažinti erdvę. Tačiau, architektės L. Čijunskaitės teigimu, tai nereiškia, kad tam tikros spalvos labiau tinka

kuriant interjerą didelėse erdvėse. „Esu mačiusi tobulai išpildytų ir tamsių, ir šviesių interjerų. Kolorito pasirinkimas labiau priklauso ne nuo pastato dydžio, o nuo interjero koncepcijos ir pagrindin ė s žinutė s, kuri ą norima perteikti. Spalvos, medžiagos, fakt ū ros, tekst ū ros – visa reikalinga tik tam, kad pad ė t ų atskleisti esmin į sumanym ą , perteikt ų nuotaiką , t. y. užsakovo ir (ar) kū rė jo id ė j ą

Gražaus kolorito interjeras pats savaime netaps geras, jei nebus suvaldyta erdvė: teisingai suprojektuotos proporcijos, šviesos žaismas, funkcionalumas. Todėl pirmiausia vertėtų orientuotis į pastato struktūrą ir esminę žinutę, tai yra dvi ašys, iš kurių ir išplaukia reikiama estetika, o ne atvirkščiai“, – sako architektė.

„Civic Architects“ studija suprojektavo viešosios bibliotekos interjerą buvusiame industriniame pastate

VISKAS, KAS SVARBIAUSIA, KARTU SU SPECIALIZUOTAIS

„STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ NAUJIENLAIŠKIAIS !

Kviečiame nemokamai prenumeruoti „Statyba ir architektūra“ naujienlaiškius, kuriuose rasite atrinktą aktualiausią informaciją.

Trys skirtingi naujienlaiškiai – skirtingu metu. Užsiprenumeruokite jau dabar: pasirinkite jums aktualius naujienlaiškius ir spauskite ant nuorodos!

EL. ŽURNALŲ NAUJIENLAIŠKIS

Užsisakyti

ARCHITEKTŪROS NAUJIENLAIŠKIS

Užsisakyti

STATYBŲ NAUJIENLAIŠKIS

Užsisakyti