Statyba ir architektūra | 2024 ŽIEMA

DEKONSTRUOKIME TVARUMĄ KARTU!

CONTECH S@TV:

Pastaruoju metu statybų industrijoje žodžiai tvarumas ar žaliasis kursas iš koncepcijų virsta konkrečiais sprendimais, pasiūlymais bei teisės aktais. Tačiau nėra taip paprasta atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų yra tvarumas ir kaip kiekvienas galime prisidėti, norėdamas kurti ir statyti tvariai.

„Statyba ir architektūra“ CONTECH 2024 m. tikslas – dekonstruoti tvarumo ir žaliojo kurso sąvokas bei reikalavimus ne tik rašant ir nagrinėjant įvairius reglamentus, bet ir sukuriant atskirą S@ TV tinklalaidžių kanalą šiai rubrikai kartu su kviestiniais specialistais tyrinėti.

S@TV laidose pristatysime geriausius rinkos pavyzdžius ir sprendimus, šviesime sektoriaus darbuotojus ir skatinsime domėjimąsi bei tobulėjimą tvarumo ir žaliojo kurso temoja, dekonstruojant kiekvieną sąvoką.

CONTECH rėmėjai ir partneriai:

KONFERENCIJA:

Visų metų veiklą, kaip jau įprasta, vainikuosime kasmetine CONTECH konferencija, kurioje besi keičiančios rinkos inovacijos ir naujienos atsidu ria vienoje vietoje. Būtent čia kviestiniai lektoriai ir svečiai dalinasi per metus sukaupta patirtimi ir naudingomis įžvalgomis, priimant ateities spren dimus.

Sužinokite apie CONTECH konferencijų istoriją čia:

2023 m. Konferencija

2022 m. Konferencija

PAPILDYTOSIOS REALYBĖS ŽAIDIMO KŪRIMAS:

Pirmą kartą Lietuvoje „Statyba ir architektūra“ kartu su partneriais RESTA parodai ruošia edukacinį, fotoorientacinį žaidimą, pasitelkiant papildytosios realybės funkcijas – RESTA GO.

Nuolat tobulėjame išvien su technologijomis, tad kartu su partneriais siekiame į mūsų industrijos lauką įtraukti ir jaunąją kartą, sukurdami papildytos realybės žaidimą. Jį nemokamai galės išbandyti visi RESTA parodos dalyviai. Žaidžiant bus galima ne tik geriau susipažinti su statybos, architektūros ir inžinerijos sektoriais, bet ir laimėti išskirtinių prizų.

REDAKTORĖS

Šį naująjį SA.lt kūrinį pristatome kaip dalį atsinaujinimo projekto. 2023 m. rudens pradžioje buvo pristatytas pirmasis pasaulyje su dirbtiniu intelektu kurtas žurnalas apie statybą ir architektūrą, kurį, lėkdami koja kojon su technologijų pažanga, leidome išimtinai skaitmeninį. Todėl nuo šiol visi SA.lt žurnalai bus prieinami tik elektroniniu formatu.

Tačiau tai reiškia platesnes dinaminio informacijos integravimo galimybes. Straipsnius papildome vaizdo įrašais, integruojame pagrindinį turinį praplečiančios informacijos šaltinius, atsisakome spaudos ir dėl tvarumo. Šio sezono žurnalas – pirmas žingsnis skaitmeninio formato tobulėjimo link!

Žiemos sezono žurnalo tema – tvarumas ir technologijos

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“

Tel. +370 610 39 642

El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Julija Novikova

Direktorė Mintarė Palevičiūtė

Portalo SA.lt redaktorė Deimantė Bagdanavičienė

Tekstų autoriai: Aušra Nyman, Rolandas Kažimėkas, Justina Grainė

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskė

Reklamos vadovė Liuda Michalkevičienė, tel. +370 610 39 642

ŽODIS

Ar teko susimąstyti, kiek kartų per pastarąjį mėnesį išgirdote žodį „tvarumas“? Jis lydi mus nuo maisto prekių lentynų iki drabužių parduotuvių, nuo darbo aplinkos iki statybų proceso. Kasdien ir kiekviename žingsnyje klijuojame tvarias etiketes, nors bendros reikšmės, kas po ja slepiasi, realiai neturime. Pernelyg dažnas sąvokos vartojimas gali sukelti nepalankią šios temos atmetimo reakciją. Na, o kai kurie statybų ir architektūros industrijos atstovai, maskuodami savo aplaidumą ir abejingumą, paprasčiausiai klausia: o tai kas išvis tas tvarumas?

Narpliodami tvarumo sąvokos šaknis, atradome jos daugiasluoksniškumą, kurį kiekvienas specialistas interpretuoja savarankiškai, atrinkdamas savo

nuožiūra svarbiausius elementus. Visgi turėtume pabrėžti, kad šio žodžio nereikia bijoti, vengti ar nurašyti kaip viešųjų ryšių priemonės. Tvarumas turėtų būti įgyvendinamas kiekvieno kasdienybėje, kaip ir projektavimo biure bei statybų aikštelėje. Tvaru yra ne tik sertifikatas ar skaičius, tai psichologinė gerovė, socialinė atsakomybė, taip pat ir aukščiausi energiniai standartai, aplinkos taršos mažinimas ir naujausių technologijų pritaikymas siekiant įgyvendinti visus šiuos tvarumo aspektus.

Siekdami geresnio rytojaus tiek žmogui, tiek jo kuriamai aplinkai, skatiname integruoti tvarumą kaip būtiną siekiamybę ir kiekvieno mūsų atsakomybę.

žurnalo redaktorė Julija

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.

© Statyba ir architektūra

ISSN 2538-8797

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

Žurnalo viršelio nuotrauka Freepik

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

46

80

Kas yra tvarumas?

10 Aušra

Greenwashing –ekologinio manipuliavimo priežastys ir pasekmės

28 Aušra Nyman

Statyba pagal žaliąjį kursą – ne šūkiai, o konkretūs veiksmai ir pasirinkimai

46 Rolandas Kažimėkas

Valstybinės žemės reforma, svarbūs Architektūros ir Statybos įstatymų pakeitimai – ar jie palengvins procesus?

62 Aušra Nyman

Sertifikavimo sistemos – tvarios statybos ateitis

10

28

62

100

Medienos renesanso aušra – ar Lietuvoje įvyks medinės statybos proveržis?

100 Justina Grainė

128

114

Medinė architektūra diktuoja naujas tvarumo tendencijas

114 Justina Grainė

Tvaresnę rytojaus architektūrą kuria šiandien

128 Justina Grainė

Vėjo elektrinių parkai: daug vilčių, bet nemažai ir kliūčių

142 Rolandas Kažimėkas

Drastiškas CO 2 išlakų mažinimas statybose –brangus, bet būtinas žingsnis

158 Rolandas Kažimėkas

142

Tvarumas

Nagrinėdami tvarumo sąvoką, privalome aiškiai įsivertinti ir atkreipti dėmesį į visus jo aspektus. Norėdami kurti geresnę ir tvaresnę architektūrą, turime atsižvelgti ir į kitą medalio pusę: kas slypi už vadinamųjų tvarių etikečių, apie ką nutyli industrijos gigantai ir kaip iš tiesų turėtume vertinti tvarumo daugiasluoksniškumą.

Toliau skaityk:

• Kaip tvarumas pasireiškia architektūroje

• Greenwashingo mitai ir tiesos

KAS YRA

Aušra NYMAN

Tai plati sąvoka, apimanti daugelį gyvenimo sričių. Nors iki šiol vyrauja nuomonė, kad tvarumas daugiausia susijęs su energine pastatų klase ir išteklių taupymu juos eksploatuojant.

Tarp architektų, inžinierių, verslininkų ir pirkėjų vyrauja kaip diena ir naktis besiskiriančios nuomonės, sukeliančios nemažą painiavą šioje tvaraus amžiaus aplinkoje. O kaip yra iš tikrųjų?

TVARUMAS?

SVARBŪS FAKTAI. TVARUMO SĄVOKA

Turime nuvilti manančius, kad tvarumo sąvoka – tik naujas madingas žodis, kuris netrukus bus pamirštas ir vėl grįšime prie nusistovėjusių kasdienių įpročių. Tvarumo s ąvoka, tokia, kokia ji suprantama šiandien, apibrėžta 1987 m. Jungtinių Tautų Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisijos paskelbtame pranešime „Mūsų bendra ateitis“

(angl. „Our Common Future“), kurioje suformuota tvaraus vystymosi vizija – harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos ir visuomenės tarpusavio santykių.

Tvarumas (angl. sustainability) – ilgalaikis procesas, siekiant ilgalaikio gerovės ir vystymosi lygio, kuris atitiktų dabarties kartos poreikius, nekenkiant ateities žmonėms.

Vykdant „Lelijos“ fabriko teritorijos ir pastatų konversiją išsaugota autentiška freska. Konversijos projekto autoriai – „DO architects“, „A2SM, Ambraso architektų biuras“, „Isora x Lozuraityte studio for architecture“ architektų komandos. Projekto vystytojas – „Tech zity“, įmonės vadovas – Darius Žakaitis

Projektavimo procesas turi būti integruotas, t. y. projektuojant turi būti įtrauktos visos galimos susijusios šalys: pastatų naudotojai, valdytojai, bendruomenės, įvairių asociacijų atstovai, įvairūs specialistai, galintys padėti numatyti ir išspręsti laiku tam tikras problemas, vystytojai, turintys panašios patirties, ir pan.

/ „Vilniaus vystymo kompanijos“ tvarumo vadovas VAIDAS MATULIONIS /

TVARUMO KOMPONENTAI IR PRIEŠINGYBĖS

Nors įprasta manyti, kad tvarumas apima tik aplinkosaugą, tačiau ji yra tvarumo dalis. Tvarumas apibrėžia ir socialinės lygybės užtikrinimą bei valdymo aspektus. Ekonominis vystymasis bei valdymo aspektai, socialinė plėtra ir aplinkos apsauga yra tarpusavyje susiję bei vienas kitą papildantys tvaraus vystymosi – prieš kelerius metus ES paskelbto Žaliojo kurso, arba Naujojo Bauhauzo, komponentai.

Tikslinga aiškiai įvardyti, kad tvarumas –tai ir atliekų rūšiavimas, žiedinė ekonomika, atsakingas vartojimas, išteklių tausojimas, kelionės dviračiu, švariai užaugintas maistas, ekologija, socialinė atsakomybė, atsinaujinanti energetika, švari aplinka, lygios teisės, antrinis panaudojimas, švari gamyba.

Tvarumo priešingybė – iškastinio kuro naudojimas, atliekų deginimas, didelės CO2 išlakos, upių tarša, darbuotojų išnaudojimas, tarši gamyba, ekologinis manipuliavimas (greenwashing), perteklinis vartojimas, diskriminacija, plastiko naudojimas.

TVARUMAS STATYBOSE PRASIDEDA NUO POŽIŪRIO IR PROJEKTO

Tvarumą, projektuojant ir statant naujus pastatus, apibrėžia įvairūs tarptautiniai sertifikatai ir

Jeigu sename ar istoriniame pastate galime sukurti naują pridėtinę vertę, tai nuo to pirmiausia ir reikėtų pradėti

Aušros Nyman nuotr.

produktų deklaracijos, nurodančios, kokią įtaką aplinkai turi produkto gamyba ir jo naudojimas. Tačiau ne mažiau svarbūs ir kiti tvarumo komponentai – socialiniai ir ekonominiai.

„Ne tik energetinis, bet ir socialinis bei ekonominis aspektai yra vertinami, pavyzdžiui, BREEAM sertifikavimo sistemoje“, – sako Vaidas Matulionis, „Vilniaus vystymo kompanijos“ tvarumo vadovas, ir patikslina, kokiu būdu tai nustatoma sertifikuojant.

SOCIALINIS TVARUMO ASPEKTAS –DAR PROJEKTAVIMO STADIJOJE

Projektavimo procesas turi būti integruotas, t. y. projektuojant turi būti įtrauktos visos galimos susijusios šalys: pastatų naudotojai, valdytojai, bendruomenės, įvairių asociacijų atstovai, įvairūs specialistai, galintys padėti numatyti ir išspręsti laiku tam tikras problemas, vystytojai, turintys panašios patirties, ir pan.

Rekonstruojamas paveldo objektas – Šv. Jokūbo komplekso Vilniuje dalis.

Projekto autoriai – „DO architects“, projekto vystytojas – „Lords LB Special Fund IV“

Aš tikiu tokia ateitimi, kur dėl kiekvieno centimetro kvestionuosime, ar tikrai reikia naujo?

Kur statydami naują, galvosime, kaip tai daryti kuo natūraliau.

/ architektė GILMA TEODORA GYLYTĖ , „DO architects" bendraįkūrėjė, partnerė /

EKONOMINIS ASPEKTAS

Yra daroma gyvavimo ciklo analizė (LCA) ir vertinamas inžinerinių sistemų ar statinio elementų atsiperkamumas, taip skatinant rinktis ekonomiškai naudingiausius sprendinius. Kai kurių sprendinių skatinama nediegti, jeigu yra įrodoma, jog sprendinys finansiškai neatsipirktų – pavyzdžiui, regeneracinių lifto pavarų (gaminama elektros energija liftui leidžiantis) įrengimas.

Deja, anot V. Matulionio, neretai pristatant ir viešinant nekilnojamojo turto objektus yra pateikiama tik dalinė informacija. „Viešai komunikuojama, kad siekiama gauti arba jau yra gautas pastatui BREEAM sertifikatas, nedetalizuojant pagal kokią BREEAM sertifikavimo schemą jis yra gautas. BREEAM sertifikavimas gali būti taikomas naujos statybos projektams, jau pastatytiems ir eksploatuojamiems pastatams, rekonstrukcijoms ir pan.“ – sako specialistas.

„Lelijos“ fabriko teritorijos ir pastatų konversijai pasitarnavo esamos gelžbetoninės pastatų konstrukcijos. Konversijos projekto autoriai – „DO architects“, „A2SM, Ambraso architektų biuras“, „Isora x Lozuraityte studio for architecture“ architektų komandos. Projekto vystytojas – „Tech zity“, įmonės vadovas – Darius Žakaitis

TVARUMAS MŪSŲ BŪSTUOSE

Vyriausybė pasirūpino, kad naujai statomi pastatai būtų ne mažesnės nei A++ klasės. Tačiau įsirengdami būstą naujame pastate ir patys turime būti atsakingi – jau šiandien privalome daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, atsisakydami perteklinio vartojimo. Gaminių, skirtų patalpoms įrengti, turėtų būti tik tiek, kiek būtina, atsisakant bereikalingų detalių ar dekoro, orientuojantis į kokybę ir ilgaamžiškumą, o ne į kiekybę.

Rekonstrukcija ir renovacija – taip pat tvarumo dalis. Architektai vieningi – jeigu sename pastate galime sukurti naują pridėtinę vertę, tai nuo to pirmiausia ir reikėtų pradėti. Panaudojus dar tinkamas konstrukcijas ar medžiagas, sutaupome statyboms ir transportavimui numatytas išlaidas. Mokslininkai įvertino, kad jeigu atnaujintume ir rekonstruotume senus pastatus, 100 metų nebereikėtų nieko statyti.

O jeigu statome, darykime tai atsakingai.

Architektė Gilma Teodora Gylytė:

„Ne dėl to, kad yra sertifikatai, žmogus norės toje aplinkoje gyventi ar dirbti. Tiesiog reikia įdėti daugiau žmogiškų pastangų“

Aušra NYMAN

Prabilus apie tvarumą, iki šiol pirmiausia buvo minimas energinis naudingumas, ekologiškos, natūralios medžiagos. Tvarumo sąvoka gerokai platesnė. Apie tai kalbamės su „DO architects“ studijos, vienos pirmųjų mūsų šalyje pradėjusių savo praktikoje taikyti tvarumo principus, bendraįkūrėje, partnere Gilma Teodora Gylyte ir jos kolege architekte Ieva Marija Malinauskaite.

Kokia yra sveika ir tvari aplinka?

GILMA TEODORA: Per 33 nepriklausomybės metus mes itin daug investavome į mus supančią aplinką per bazinį energinio naudingumo prioritetą, nekvestionuodami architektūrinės ir urbanistinės kokybės, jos kuriamo bendruomeniškumo, integralumo su miestu. Šiandien pamokas išmokome, ir jau gerokai daugiau žmonių ėmė kvestionuoti architektūrinę, erdvinę ir urbanistinę kokybę, patogų susisiekimą mišriomis priemonėmis, ėmė vertinti natūralias medžiagas ir jų antrinį pa-

naudojimą, apskritai pradėjo ieškoti jausmo aplinkoje. Gera kaina už kvadratą ir šildymą jau nebėra vienintelė siekiamybė.

Džiaugiuosi matydama daug keliaujančius, aktyviai tvarumu besidominčius vystytojus ir aplinka besidominčius žmones, architektus, institucijas, kurie pradėjo matyti vystomą sklypą kaip integralią miesto dalį. Ėmėme sąmoningai vieni apie kitus daug daugiau galvoti – pradedant nuo santykio su miestu ir miestiečiais, apie įvairų judėjimą, apie krūmus ir medžius, apie natūralias medžiagas ir

„Šv. Viktorijos bažnytėlė Lacijaus (Italija) regione pastatyta prieš 1000 metų iš dar prieš 1000 metų statytų pastatų. Tai yra tikrasis tvarumas, taip mes įprasminame ne tik save, bet ir prieš tai dirbusius žmones“. Gilma Teodora Gylytė

apie pastatų bei teritorijų konversijas. Kad visa tai ne tik dabar gerai būtų, bet ir kad nesugriautų esamo, pratęstų, kas yra vertinga, būtų tąsa ateičiai.

Apskritai, mąstydama apie tvarumą, vis galvoju – o jei mes šį žodį būtume pakeitę žodžiu tęstinumas. Būtent tęstinumą matau kaip nenutrūkstamą karta iš kartos, žmogaus iš žmogaus, medžiagos į medžiagą vis nesustojantį tobulinimo, gerinimo procesą. Nesenai atostogavau Lacijaus (Italija) regione ir grožėjausi kreiva šleiva Šv. Viktorijos bažnytėle, kuri pastatyta prieš 1000 metų iš dar prieš 1000 metų statytų pastatų. Tai yra tikrasis tvarumas, taip mes įprasminame ne tik save, bet ir prieš tai dirbusius žmones.

Sveika tvari aplinka – tai visų pirma natūralios medžiagos, netarši jų gamyba. Ar trūksta šiuo metu žinių ar kompetencijų architektams apie medinės ar kitų organinių medžiagų statybos principus?

GILMA TEODORA: Tokios medžiagos kaip akmuo, plyta, medis, metalas, smėlis, kalkės, sti-

klas yra natūralūs žemės ištekliai ar jų gaminiai, kurie lygiai taip pat yra ir natūraliai perdirbami, tobulinami ir naudojami toliau. Nuostabu, jei jie dar ir lokalūs. Žaviuosi mūsų užsakovu, jo vystoma „Lelijos“ fabriko teritorijos konversijos filosofija. Būsimajame TECH miestelyje bus ne tik konvertuota ir pratęsta teritorija ir įvairaus amžiaus pastatai, bet ir čia rastos medžiagos. Užsakovas su komanda iš esamų pastatų surinko medžiagų biblioteką, iš kurios miestelio nuomininkai galės įsirengti biurus. Tai tikras reiškinys, nes tokios medžiagos dažniausiai išmetamos su statybos laužu.

Aš tikiu tokia ateitimi, kur dėl kiekvieno centimetro kvestionuosime, ar tikrai reikia naujo? Kur statydami naują, galvosime, kaip tai daryti kuo natūraliau. Mediena – puiki statybinė medžiaga, kurią labai lengva naudoti iš naujo, tik teisinė bazė dar atsilieka, kad mediena galėtų tapti masiškai naudojama medžiaga. „Pelėdžiuko“ (vaikų darželio Vilniaus rajone – red.) konstruktyvas yra medinis, bet jį teko apkalti gipskartonio plokštėmis. Įsivaizduodami, kad po 20–30 metų bus daroma

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

rekonstrukcija, norėjome net raštelį parašyti, kad tuo metu dėl griežtų gaisrinės saugos reikalavimų mums nebuvo leidžiama medžio atidengti ir eksponuoti. Tai žinutė ateičiai, kai medžio konstrukcijos bus matomos interjere. Pavyzdžiui, Švedijoje labiausiai vertinamos grindys yra tos, kuriose įsispaudę takeliai, nes jie primena, kiek šeimos kartų čia gyveno ir jį mynė. Tai tikra. Už visus geriausius pasaulio sertifikatus tikrumas yra nesenstantis, nors ir netobulas.

Pasaulyje daug kalbama ne tik apie medinę statybą, bet ir apie dar tolesnės ateities organinę statybą, bandoma eksperimentuoti ir atrasti naujų biologinių medžiagų. Praėjusiais metais teko būti viename garsaus olandų architekto Winy Masso „Why Factory“ renginyje, kur buvo daroma išsami studija apie savaime užaugantį namą, namą grybą, micelinines apdailas ir kitas cheminių pavadinimų formuluotes. Tai toli, manau, dabar Lietuvai reikia išmokti vertinti natūralumą ir tikrumą.

Kokiu informacijos šaltiniu naudotumėtės, jeigu jau šiandien reikėtų projektuoti tvarų pastatą iš organinių medžiagų?

GILMA TEODORA: Prieš porą metų tarptautinėje „Forum Wood Buiding“ konferencijoje Rygoje teko pristatyti „Pelėdžiuką“, nes dar nėra Lietuvoje daug projektų su medinėmis konstrukcijomis. Sužinoję mūsų gaisrinius reikalavimus, kolegos buvo nustebinti, kaip apskritai pavyko tokį objektą

įgyvendinti. Nes tam reikia begalinio ne tik architektų, bet ir užsakovų, vystytojų ryžto ir kantrybės. Todėl būtina pratinti visuomenę prie natūralių medžiagų, kad savo namuose naudotų ne laminatą, o paprastą pušinę lentą, faneros plokštę, medžio masyvo elementą. Kad į mūsų aplinką grįžtų šiluma, natūralūs, šilti paviršiai. Vakarų Lietuvoje jau pastatyta didelių pajėgumų statybinių medienos komponentų gamykla, kurios 99 proc. produkcijos kol kas orientuota į Skandinavijos ir kitų šalių rinkas. Tačiau užmojis ir ambicijos yra. O sutvarkius STR reikalavimus, galėsime ne tik eksportuoti, bet ir naudotis Lietuvoje gaminama statybine mediena. Tai būtų lokalu ir tvaru.

Papasakokite plačiau apie sertifikatus ir pojūčius. Juk sertifikatai taip pat svarbūs naujai tvariai statybai?

GILMA TEODORA: Po kovido žmonės pradėjo labiau vertinti savo aplinkos kokybę, erdves, kuriose gali ne tik gyventi, bet ir išeiti pasivaikščioti, praplėsti savo namų erdvę. Iki šiol dirbę ir gyvenę pastatuose su daug stiklo, kur oras yra kondicionuojamas, rekuperuojamas ir pan., žmonės pradėjo mąstyti apie jaukumą: kokiose erdvėse norisi būti, bendrauti, kokios vietos suburia. Taip pradėjo kvestionuoti, kokiame jausme aš noriu būti. O natūralios medžiagos prie to jausmo labai prisideda. Tada iškyla ir sertifikatų klausimai – ne dėl to, kad jie yra, žmogus norės toje aplinkoje gyventi ar dirb -

Šv. Jokūbo pastatų kompleksas rekonstrukcijos metu. Projekto autoriai –„DO architects“, projekto vystytojas – „Lords LB Special Fund IV“

Emilijos Martinkevič

ti. Tiesiog reikia įdėti daugiau pastangų. Daugiau pagalvoti apie žmogų, natūralumą. Apie tikrumą. Ir čia yra įvykęs didžiulis pokytis.

Mes, ne tik architektai, bet ir vystytojai, esame atsakingi už tai, kokioje aplinkoje gyvename. Todėl kartais darau eksperimentą – paprašau vystytojų, kad parodytų nuotraukų iš miestų, nebūtinai Lietuvos, kuriuose pabuvus liko šilčiausi prisiminimai. Ir dažniausiai tai būna senamiesčiai. Diskutuojant, kas paliko gerą jausmą, – mastelis, natūralios medžiagos, – užduodame klausimą: o kodėl jūs taip nenorite projektuoti, kodėl nenorite vadovautis tais pačiais principais? Ir pirmą kartą yra

suvokiama, kad galima daryti kitaip. Ir tada įvyksta didžiausi pokyčiai ir gaunamas geriausias rezultatas. Neštampuoti kažkada pasiteisinusių sprendimų, o kvestionuoti. Ir matau tą didžiulį, milžinišką pokytį, įvykusį vystytojų mąstyme.

Socialinis aspektas – viena tvarumo dedamųjų. Ar svarbu naujai vystomus ar renovuojamus kvartalus paversti patraukliais kuo didesniam skaičiui miestiečių iš skirtingų socialinių sluoksnių?

GILMA TEODORA: Labai svarbu. Jeigu įvairovė sunyksta, tai statome getus. Teko Briuselyje

Šv. Jokūbo pastatų komplekso įgyvendinimas planuojamas 2024 m. pavasarį.

Projekto autoriai – „DO architects“, projekto vystytojas – „Lords LB Special Fund IV“

apžiūrėti kvartalą, kuriame buvo labai gražūs namai – su penthauzais, kiemeliais priešais įėjimus, tačiau jausmas būnant tame kvartale buvo labai blogas. Vėliau paaiškėjo, kad tai socialiniai būstai, kuriuose gyvena žmonės, gaunantys išmokas. Ir, matant aplink save tokius pačius, jiems nebelieka motyvacijos stengtis dirbti ir užsidirbti, kurti savo individualią aplinką. Nelieka to būdingo senamiesčiams persimaišymo, kuris įkvepia gyvybės. Tik jis taip pat turėtų būti jautrus, nes negali būti tarsi dirbtinai sukabinami labai skirtingi žmonės.

Vienoje gatvėje duoti pasirinkimą gyventi kuo įvairesniuose būstuose įmanoma ir naujuose rajo -

nuose ar kvartaluose. Įkvepiantis pavyzdys galėtų būti Juozapo Montvilos, ypač talentingo vystytojo, prieš daugiau nei 100 metų statyti pirmieji gyvenamieji kvartalai Vilniuje. Juose matome nedideles pilaites – namus ir vadinamuosius kotedžus su sodeliais priekyje, yra ir apartamentų pastatai. Taip suteikiamas pasirinkimas įvairių pajamų gyventojams, kurie vieni kitus praturtina ir yra vieni kitiems įdomūs savo skirtingumu. Tai yra svarbiau net už gražų fasadą, nes esmė ta, kas už jo gyvens.

J. Montvilos šimtamečiai gyvenamieji kvartalai Vilniuje

Šv. Jokūbo pastatų kompleksas rekonstrukcijos metu. Projekto autoriai – „DO architects“, projekto vystytojas – „Lords LB Special Fund IV“

IEVA MARIJA: Kvartaluose ar rajonuose labai svarbi įvairovė ne tik skirtingose socialinėse, bet ir skirtingo amžiaus grupėse. Jeigu statomas kvartalas priemiestyje ir visi žmonės įsikelia gyventi panašaus amžiaus, užsikoduoja tokios problemos kaip sovietmečiu – kvartalų gyventojai sensta vienu metu ir nebenori ar nebeturi išgalių iš esmės tvarkyti savo būstų ir jų aplinkos. O nauji žmonės nenori kraustytis į namus, kurie jau yra fiziškai nusidėvėję ir neatrodo patraukliai. Kai yra įvairovė, vieni namai paprastesni, kiti įmantresni, į kuriuos įsikelia skirtingo amžiaus gyventojai, po truputį vis kas nors atsinaujina. Atsiranda gražūs ryšiai tarp kartų,

vyresni nesijaučia vieniši, o jaunesni susiranda draugų ne tik tarp bendraamžių.

GILMA TEODORA: Visų pirma žmonės turi norėti taip gyventi. Tuomet viskas susiklostys natūraliai, kaip senuose Europos miestuose. Jeigu bus stengiamasi išpildyti kokias nors kvotas ir tai bus daroma dirbtinai, sumanymas greičiausiai nepavyks. Mažieji Europos miesteliai yra puikus pavyzdys, kaip išlieka gyvybinga jų bendruomenė. Labai norėtųsi, kad ir mūsų kvartaluose būtų tokių vietų, kur matytume šachmatais lošiančius senukus arba elegantiškas močiutes, lėtai gurkšnojančias kavą. Tokiam kvartalui būtų galima drąsiai suteikti aukščiausią balą ir sakyti, kad jis yra pavykęs.

Pro kokybiškus langus žvelgiame į tvaresnę ateitį

Šiandien vis daugiau dėmesio gamintojai skiria tvaresnei gamybai, stengdamiesi pasiūlyti klientams dar kokybiškesnius ir aplinką tausojančius gaminius. „Rehau“ langų gamyboje jau ne vienus metus taikomi žiedinės ekonomikos principai, kurie užtikrina, kad tai būtų ne tik langai, bet langai kartoms.

Klimato kaitos iššūkiai – kiekvieno mūsų rūpestis ir atsakomybė. „Rehau“ pažadas – nuolat didinti plastikinių langų perdirbimą ir užtikrinti, kad langai, tausojant išteklius, tarnautų kuo ilgiau.

KOKIE TURI BŪTI KOKYBIŠKI LANGAI?

Prie tvaresnių sprendimų gali prisidėti kiekvienas. Paprastas pavyzdys – kokybiški langai, gaminami pagal žiedinės ekonomikos principus. „Rehau“ tris dešimtmečius taiko žiedinės ekonomikos principus, leidusius padaryti langų profilių ciklą vis platesnį.

Tvarūs gamybos procesų sprendimai. „Rehau“ gamyklos turi nepriklausomą „VinylPlus“ gaminių sertifikatą.

Profiliai iš perdirbtų medžiagų. Daugiau nei 40 proc. „Rehau“ profilių jau yra nuo 40 iki 75 proc. perdirbtos medžiagos.

Atsakingas požiūris į perdirbimą. „Rehau“ veikloje langų žaliavos perdirbamos visos atskirai, net ir PVC dalys, kurios perdirbamos į aukštos kokybės granuliatą. Taip sutaupoma iki 88 proc. emisijų.

Atliekų surinkimas. Aplinkos tausojimas prasideda ne nuo naujų langų, o nuo senų išmontavimo. Partnerių tinklas užtikrina, kad seni langai sistemiškai ir apimant visas teritorijas būtų išmontuojami, o atliekos surenkamos.

Medžiagų perdirbimas atliekamas įmonės pastatytose perdirbimo gamyklose, kur iš viso jau perdirbta 70 000 tonų PVC, o tai atitinka maždaug septynių Eifelio bokštų svorį

KAIP ATPAŽINTI TVARESNIUS GAMINIUS?

Tausojant gamtą ir taikant žiedinės ekonomikos principus pagaminti langai yra specialiai žymimi. „EcoPuls“ – išskirtinis kokybės ženklas, patvirtinantis, kad langai ir jų sistemos pagaminti ypač tvariai – naudojant reciklatus. „EcoPuls“ profiliai pritaikomi tiek privačiuose, tiek komerciniuose projektuose, kuriuose didžiulis dėmesys skiriamas planetos apsaugai.

Iki 2020 m. „Rehau“ jau investavo daugiau nei 65 milijonus eurų į perdirbimo įrangą ir į tvaresnių, labiau išteklius taupančių langų profilių sistemų gamybą. Naudojant perdirbtas žaliavas langų profilių pagrindui, kasmet pavyksta sutaupyti iki 97 000 tonų CO2

Tvarumas – ne naujiena ar privilegija, o pasaulėžiūra, pagal kurią priimamame savo kasdienius sprendimus, kuriame namus ir švaresnę ateitį.

REHAU EcoPuls – tvarių langų profilių gamybos procesas

Estetiškas

natūralaus akmens

praktiškumas Visagino alėjoje

Miesto viešųjų erdvių kokybė apima ne tik vizualų patrauklumą. Ji taip pat turi atitikti poreikius, infrastruktūros elementai turi būti saugūs. Centrinė miesto dalis yra daugiau nei svečių bei vietos gyventojų traukos objektas. Funkcionali erdvė skatina investicijas ir miestiečių verslumą, tampa bendruomenės ir kultūros tradicijų puoselėjimo dalimi. Vystant vidinę plėtrą Visagine, rekonstruota Sedulinos alėjos atkarpa tarp Parko ir Visagino gatvių panaudojant portugališką granitą, tiekiamą įmonių grupei „Milsa“ priklausančio prekės ženklo „Ponas Akmuo“.

Šiuo projektu Visagino savivaldybės administracija siekė atnaujinti prastos būklės centrinėje miesto dalyje esančią alėją sukuriant estetišką ir patogią aplinką jos naudotojams, taip pat ir žmonėms su negalia. Darbus per 12 mėnesių atliko

AB „Panevėžio statybos trestas“.

Bene reikšmingiausia šiame projekte – natūralaus akmens gaminių tiekimas. Jie plukdyti konteineriais iš Portugalijos ir į Visaginą pristatyti vilkikais. Pasak UAB „Milsa“ vykdomojo direktoriaus Mindaugo Verbicko, pagal medžiagų kiekį įmonei „Ponas Akmuo“ tai buvo pats didžiausias projektas.

Granito tiekimas prasidėjo 2022 metais. „Tuo metu buvo nemažai iššūkių, nulemtų dėl karo trūkinėjančių logistikos grandinių bei sumažėjusių natūralaus akmens gaminių tiekimo galimybių. Be

to, alternatyvas ribojo ir projekto specifikacijoje numatyti spalvos bei fizikiniai parametrai“, – pažymi M. Verbickas. „Portugališkas granitas išpildė lūkesčius. Labai svarbu, kad visi gaminiai buvo vienodo atspalvio“, – pabrėžia Rokas Mulevičius, AB „Panevėžio statybos trestas“ komercijos direktorius.

Alėjoje panaudota per 10 000 kvadratinių metrų įvairaus dydžio grindinio plokščių ir po 2 kilometrus laiptų pakopų bei bortelių. Didelių matmenų (50 x 50 x 200 centimetrų) to pačio akmens luitai alėjoje atlieka suoliukų funkciją, o jo plokštėmis atnaujintas fontanas atrodo išties įspūdingai.

Portugalai automatizuotomis bei robotizuotomis akmens apdirbimo technologijomis žaliavą galėjo tinkamai paruošti (supjauti tam tikro dydžio ir formos plokštėmis, apdirbti įvairiais paviršiais). Tikslūs matmenys yra viena svarbiausių charakteristikų dirbant su akmens gaminiais. Pasak R. Mulevičiaus, tai sutaupė darbo išteklių ir užtikrino vizualinę kokybę.

NATŪRALUS AKMUO – TVARUS IR PATVARUS

Sedulinos alėjoje buvo svarbu atkurti poreikius atitinkančią ir estetišką aplinką. Alėja intensyviai naudojama – ta danga kasdien vaikšto žmonės, todėl svarbus ir saugumas. „Granito gaminių pritaikymas yra toliaregiškas ir ilgaamžis sprendimas. Be to, tai patrauklu vizualiai“, – sako Mindaugas.

Natūralaus akmens gaminių naudojimas viešosiose erdvėse įkūnija harmoniją su gamta ir architektūra bei istoriniais laikmečio akcentais. Ši medžiaga yra atspari atmosferiniam bei mechaniniam poveikiui ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Buvo atlikti ir gaminių atsparumo šalčiui bandymai.

Mindaugas žavisi partnerių iš Portugalijos gamybiniais pajėgumais bei kultūra ir vertina „Ponas Akmuo“ partnerystę su AB „Panevėžio statybos trestas“ tokio lygio projekte. Rokas priduria, kad tai yra glaudaus bendradarbiavimo ir įmonės „Ponas Akmuo“ požiūrio rezultatas.

Didelių matmenų plokštėmis atnaujintas fontanas atrodo išties įspūdingai

Daugiau apie Sedulinos alėjos atkarpą galite pažiūrėti čia

GREENWASHING

EKOLOGINIO MANIPULIAVIMO PRIEŽASTYS

IR PASEKMĖS

Aušra NYMAN

Kodėl dažnai esame skeptiški žodžiui „tvarumas“?

Kalbant apie tvarumą, negalima nepaminėti greenwashingo (pažodžiui – žaliojo plovimo) reiškinio.

Greenwashingas vyksta, kai organizacija išleidžia daugiau laiko ir pinigų reklamuodama save kaip ekologišką, nei iš tikrųjų sumažindama savo poveikį aplinkai. Tai apgaulingas rinkodaros triukas, kurį naudoja įmonės, perdėtai akcentuodamos savo aplinką tausojančius veiksmus. Juo siekiama suklaidinti vartotojus, kurie mieliau perka prekes ir paslaugas iš ekologiškų prekės ženklų.

Norėdama pasirodyti žalia, įmonė deklaruoja sauganti aplinką, kai iš tikrųjų nė neketina to daryti.

TERMINO GREENWASHING KILMĖ

Kartu su aplinkosaugos tendencijomis ir palankiu požiūriu į jas atsirado visiška jų priešybė. Pirmą kartą terminas greenwashing paminėtas 1986 m. aplinkosaugininko Jay‘aus Westerveldo sukurtoje ironiškoje kritinėje esė, įkvėptoje judėjimo, kviečiančio išsaugoti rankšluosčius viešbučiuose. Tuo metu dauguma vartotojų naujienas daugiausia gaudavo iš televizijos, radijo ir spausdintinės žiniasklaidos, todėl negalėjo patikrinti faktų taip, kaip galėtų šiandien. Siekdamas prisistatyti kaip tausojantis gamtą, viešbučių tinklas egzotiškose Indonezijos salose prašydavo pasiimti rankšluostį su savimi, motyvuodamas noru apsaugoti aplinką naudojant mažiau skalbinių. Kartu viešbučių tinklas plėtėsi į aplinkines gamtines vietoves, jas be gailesčio urbanizuodamas.

GREENWASHING KENKIA PREKĖS ŽENKLO REPUTACIJAI

Per pastaruosius 20 metų informacija tapo greitai pasiekiama internetu ir per socialinius tinklus. Pasauliui vis aktyviau perimant ekologiškesnę praktiką, korporacijos vis daugiau bylinėjasi dėl klaidinančių aplinkosaugos teiginių. Greenwashingas pasikeitė, bet vis dar egzistuoja.

Nesunku suprasti, kodėl rinkodaros specialis-

tai tai tik patvirtina: tarptautinės JAV įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Aliance for Sustainability“ duomenimis, pagal „GreenPrint“ 2021 m. verslo tvarumo indeksą 64 proc. X kartos vartotojų išleistų daugiau produktui, jei jis būtų pagamintas tvaraus prekės ženklo, o tarp Z kartos atstovų, gimusių apie 2000-uosius, šis skaičius išauga net iki 75 procentų.

Laimei, vartotojai labai palaiko prekės ženklus, kuriais pasitiki. Niekas labiau nesugriauna pasitikėjimo verslu nei vartotojai, supratę, kad meluojama apie tai, kas jiems labai rūpi. Net ir įtakingas prekės ženklas nuo to neapsaugotas.

„Didžioji dalis Z kartos atstovų Lietuvoje taip pat apleidžia tuos gamintojus, kurie buvo atskleisti vykdą greenwashingą, ir jų produkcijos nebeperka, nepaisant to, ar gamintojas buvo pažeidęs aplinkosauginį, ar socialinį tvarumo aspektą. Tačiau socialiai atsakingi vartotojai susiduria su kita problema – norėdami įsitikinti, jog jie tikrai neperka iš reputaciją praradusių gamintojų, turi įdėti pastangų, kad nustatytų, ar jų produkcija nėra pervadinta. Tokių atveju daugėja, ir tai tik dar labiau patvirtina, kad toks gamintojas tikrai nėra tvaraus verslo atstovas“, – sako Vaidas Matulionis, Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus vystymo kompanijos tvarumo vadovas.

GREENWASHINGAS ARCHITEKTŪROJE.

TURIME LAIKYTIS

KRITIŠKOS POZICIJOS

Architektas Julius Lapinskas prieš porą metų SA.lt publikuotame interviu kalbėjo apie ekologinio manipuliavimo problemą architektūroje: „Juk visi esame matę vizualizacijų, kuriose pastatų balkonai pilni augalų, sienomis slenka vijokliai, stogai nusėti daugybės saulės kolektorių ir tai vadinama neva tvariu pastatu. Čia yra kelios problemos. Pirma, ta augalų idėja ant fasado gana retai būna įgyvendinama, o jei ir yra, retai atrodo taip įspūdingai ir žaliai, saulės kolektorių ar vėjo elektrinių dažnai įgyvendintuose sprendiniuose nebelieka. Antra, tie keli augalai tikrai neturi tokios didelės įtakos kaip patys statybų procesai, jie tikrai neeliminuos statybų metu padarytos žalos. Todėl reikia žiūrėti plačiau ir giliau, stengtis, kad pats statybų procesas, pastato eksploatavimas būtų tvarūs.“

„Estetika, ekonomiškumas ir tvarumas – tai yra naujos architektūros formulė“, – teigė architektas. Per porą metų mažai kas pasikeitė. Kaip dar galime aptikti žaliąjį plovimą architektūroje?

NEAPSIRIBOTI VIEN ŽALIAISIAIS STOGAIS AR FOTOVOLTINIAIS SAULĖS ELEMENTAIS ANT STOGO

Tendenciją pasikliauti vien žaliaisiais stogais arba saulės baterijomis, kad būtų parodytas pastato ar jo plėtros tvarumas, galima susieti su ekologinio manipuliavimo strategija architektūroje. Nors žalieji stogai ir saulės baterijos turi daug privalumų, ypač miesto aplinkoje, vien jie negarantuoja, kad statybos projektas atitiks tvarumo standartus. Tai ypač akivaizdu, kai neatsižvelgiama į kitus svarbius veiksnius, tokius kaip energijos vartojimo efektyvumas ir aplinkai kenksmingų medžiagų bei statybos sistemų pasirinkimas.

IŠNAGRINĖTI DOKUMENTUS NE TIK APIE MEDŽIAGĄ, BET IR APIE GAMINTOJO PRAKTIKĄ IR DARBO PROCESUS

Kitas aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra nepagrįsti teiginiai arba tokie žodžiai kaip, pavyzdžiui, „eko“, susiję su tam tikromis medžiagomis, nepateikiant išsamios informacijos. Gamintojas gali pristatyti gaminį kaip nekenksmingą aplinkai, pavyzdžiui, nurodydamas, kad naudojamos perdirbtos medžiagos, tačiau neatskleidžia kitų kenksmingų medžiagų ar aplinkai žalingo gamybos proceso. Būtina atidžiai išnagrinėti papildomus dokumentus ir informaciją apie medžiagą, taip pat gamintojo praktiką ir darbo procesus.

Julius Lapinskas: „Problema kyla, kai tik sudaromas tvarumo įspūdis.“

ATPAŽINTI APGAULINGĄ TVARIOS

MIESTO PLĖTROS IDĖJĄ

Kita apgaulinga taktika – tvarios miesto plėtros idėjos propagavimas vystant „žaliąjį“ ar „ekologinį“ nekilnojamąjį turtą. Daugeliu atvejų augimas ir naujų miesto rajonų kūrimasis lemia miškų naikinimą ir žalą ištisoms ekosistemoms. Neretai naujose statybose vartojami klaidinantys aplinkosaugos teiginiai. Jie gali parduoti projektą kaip siūlantį didesnį ryšį su gamta, pavyzdžiui, įgyvendinant

kraštovaizdžio objektus ar konkrečius elementus, tokius kaip apželdinti stogai, kartu ironiškai vadinant tai tvariu vystymusi.

ATIDŽIAU VERTINTI SERTIFIKATUS

Dažna strategija, susijusi su klaidinančiais teiginiais apie anglies dvideginio mažinimą, yra sertifikatai. Kai kuriuos sertifikatus įmonės ir projektai gali įgyti net neįgyvendindami esminės tvarios praktikos, netaikydami technologijų. Dažnai šiuo -

se sertifikatuose pirmenybė teikiama tam tikriems aplinkos veiksniams ar perspektyvoms, neatsižvelgiant į esminius vietos statybos konteksto elementus, pavyzdžiui, socialinius ir ekonominius aspektus. Tokiais sertifikatais galima sukurti tvarumo įspūdį, nors faktinis aplinkosauginis veiksmingumas išlieka ribotas.

„EPD (angl. environmental product declaration) sertifikatu yra deklaruojama, kiek energijos buvo suvartota gaminant tam tikrą produktą per visą

ciklą, t. y. kokia yra jo CO2 emisija. Šiuo sertifikatu ir nesiekiama apimti socialinių ir ekonominių aspektų, tikslas tik įvardyti poveikį aplinkai, tiksliau, susidarančią CO2 emisiją. Pavyzdžiui, galima lyginti kelis šiuo sertifikatu įvertintus gaminius ir taip pasirinkti mažiau taršų. Taip pat, atliekant pastato gyvavimo ciklo analizę (angl. life cycle assessment; LCA) ir panaudojus daugiau tokių sertifikuotų produktų ar medžiagų, gaunami tikslesni CO2 emisijos skaičiavimai“, – sako V. Matulionis.

LAIKYTIS KRITIŠKOS POZICIJOS

Čia kai kurie skaitytojai gali susimąstyti apie sertifikatų svarbą kovojant su netikrais tvariais projektais. Taip, sertifikatai yra labai svarbūs. Jie skatina architektus bei vystytojus laikytis kokybės ir tvarumo standartų, vertinti naujas technologijas ir gaminius. Tačiau mes taip pat turime laikytis kritiškos pozicijos, nes, architektūros ir urbanistikos bakalauro ir magistro studijų profesoriaus, tyrinėtojo, knygų ir straipsnių autoriaus Fabiano Sobreiros (UNICEUB; Centro Universitário de Brasília) teigimu, vienas žinomiausių pasaulyje LEED sertifikatas šios srities profesionalams kelia abejonių dėl mažai skiriamo dėmesio pačiam projektui ir vietinio kontekstualumo nebuvimo.

LABIAU ATSIŽVELGTI Į SOCIALINIUS

IR EKONOMINIUS VEIKSNIUS

Kalbant apie LEED sertifikatą, galima pastebėti, kad jo kriterijai susiję tik su vienu tvarumo aspektu – aplinka, bet nepaisoma kitų, kuriais grindžiama koncepcija, pavyzdžiui, socialinių ir ekonomi-

nių. Todėl, kad būtų visapusiškesnės (koks ir pats terminas „tvarumas“), siūloma kurti arba tobulinti sertifikavimo sistemas, kurios veiksmingiau atsižvelgtų į projektavimo sprendimų nulemtą architektūrinę kokybę, skiriant dėmesio ne tik medžiagoms, technologijoms ir priedams, bet ir apimant kultūrinius, socialinius ir ekonominius klausimus, kaip papildomus vertinimo kriterijus. Taip siekiama išvengti tarptautinių modelių ir technologijų tiražavimo (reprodukavimo) bei atpažinti architektūrinius sprendimus, kurie iš prigimties yra tvarūs ir susiję su kontekstu, į kurį įterpiami.

Apibendrinant, kova su klimato krize reikalauja specialistų, įmonių ir vyriausybių, įskaitant architektus ir jų projektus, atsidavimo ir veiksmų. Labai svarbu išlikti budriems nustatant ir atskleidžiant apgaulingas anglies dvideginio mažinimo strategijas, kurios architektūroje pasireiškia kaip ekologinio manipuliavimo taktika. Tuo pat metu turime palaikyti skaidrią praktiką ir įgyvendinti tvarias priemones, atidžiai atsižvelgdami į kontekstą, siekdami darnesnės ir mažiau žalingos ateities.

Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus vystymo kompanijos tvarumo vadovas V. Matulionis

SPECIALISTO KOMENTARAS

„Planuojama, kad Vilniaus vystymo kompanija iki šių metų pabaigos baigs rengti pirmąjį nekilnojamojo turto tvarumo standartą, sukurtą pagal gerąją pasaulio praktiką, pagal įgytą įvairių sričių kolegų ilgametę patirtį ir išmoktas pamokas. Šiuo tvarumo standartu bus siekiama į Vilniaus miesto vystomus nekilnojamojo turto projektus įtraukti visus tvarumo aspektus: ir aplinkosauginius, ir socialinius, ir ekonominius“, – sako V. Matulionis, Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus vystymo kompanijos tvarumo vadovas.

„Europoje ir pasaulyje jau vyrauja naujos tendencijos. Viena jų ta, kad sveikata yra naujasis tvarumas (angl. Wellness is the new sustainability). Nebepakanka LEED ar BREEAM sertifikatų, kurie daugiau kalba apie poveikį aplinkai. Prie šių sertifikatų dar prijungiami pastatų naudotojų sveikatą, gerovę ir patirtį gerinantys sprendiniai, pavyzdžiui, WELL sertifikavimo sistema. Šios sertifikavimo sistemos kriterijai paremti medicininiu supančios aplinkos poveikiu žmogui, siekiant užtikrinti gerą oro, vandens, šviesos, šiluminio komforto, akustikos kokybę, užtikrinant pastate ir aplink jį galimybes judėti, numatant pastato atvirumo bendruomenėms sprendinius, žmogui nekenksmingų statybinių medžiagų ar valymo priemonių naudojimą, netgi užtikrinant pastato naudotojų psichologinę gerovę ir tinkamas sąlygas sveikai mitybai. Da-

lis šių sveikatos ir gerovės vertinamų kriterijų netgi persidengia su BREEAM sertifikavimo sistemos, kurioje socialinis ir ekonominis aspektai yra vertinami, kriterijais“, – teigia V. Matulionis. Tvarų projektą galima išvystyti ir be sertifikavimo, tačiau tam reikia daug žinių ir kompetencijų, kad pagal geriausią pasaulinę praktiką ir turimą patirtį susidėliotum teisingą projektavimo procesą ir nusistatytum projektui aktualius sprendinius (tokiu atveju nebūtų tik trečiosios šalies patvirtinimo įdiegties tvariems projekto sprendiniams). „Tą mes su Vilniaus vystymo kompanija ir sieksime padaryti – parengti vidinį tvarumo standartą, sukurtą pagal gerąją pasaulio praktiką, pagal įgytą įvairių sričių kolegų ilgametę patirtį bei išmoktas pamokas, įtraukdami visus tvarumo aspektus: ir aplinkosauginius, ir socialinius, ir ekonominius“, – sako vadovas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Technologinės atributikos kontrastas ir tikro tvarumo paieškos bus vertinami vis labiau, nes termino reikšmė tampa vis platesnė ir sudėtingesnė. Svarbus šios krypties pasikeitimo pavyzdys yra 2022 m. Pritzkerio (architektūros Nobelio premijos atitikmuo) prizas, suteiktas architektui Diébédo Francis Kéré. Kūrėjas išgarsėjo būtent tuo, kad pristatė projektavimo metu vykusį bendradarbiavimo procesą, įtraukiantį bendruomenę, novatoriškai naudojant medžiagas ir tradicinius amatininkystės metodus, kurie orientuoti į aplinkos komfortą ir erdvės kokybę. Kitaip tariant, jo darbuose dera etinis įsipareigojimas, estetinė kokybė ir aplinkosaugos efektyvumas, nuoširdžiai apmąstant šiuos tris pagrindinius tvarumo sampratos ramsčius.

„Kere Architecture” studijos darbai

Daniel Schwartz nuotr.

Kinan Deeb for Kere Architecture nuotr.

2021 m. Pritzkerio laureatai Anne Lacaton ir Philippe Vassalas apdovanoti už indėlį į šiuolaikinį bendruomeniškumą atspindinčią, pakitusią tvarios architektūros sampratą. „Gera architektūra yra atvira – atvira gyvenimui, atvira kiekvienam jaustis laisvai, kur kiekvienas gali daryti tai, ką turi daryti. Ji neturėtų būti demonstratyvi ar įspūdinga, bet labiau atpažįstama, naudinga ir estetiška, kad tyliai palaikyti gyvenimą, kuris vyks joje“, – sako Anne Lacaton.

„Lacaton & Vassal” studijos darbai

Anne Lacaton ir Philippe Vassal nuotr.

Stilingas gyvenamasis namas Suomijoje, sukurtas pritaikant surenkamąsias konstrukcijas, kurios vėliau gali būti išardytos ir vėl surinktos

Išmontuojami pastatai –nauja statybų realybė

Prieš kelerius metus „Peikko“ išsikėlė tikslą –įgyvendinti „Žiedinio pastato“ projektą, ir šiandien tai jau pasiekta. Neseniai Suomijoje, Lahti mieste, buvo baigtas gyvenamojo namo projektas, sukur-

Statybos sektorius yra atsakingas už beveik trečdalį atliekų, todėl vis daugiau įmonių savo veikloje taiko žiedinės ekonomikos principus ir ieško sprendimų, kaip sumažinti daromą poveikį aplinkai. Tai ne tik mažina taršą, bet ir keičia požiūrį į statybų rinką. tas pagal žiedinės ekonomikos principus, kurio svarbiausi uždaviniai – pakartotinis konstrukcinių elementų panaudojimas ir aplinką teršiančių medžiagų kiekio mažinimas.

„Peikko

nuotr. Pastatas, kurį galima perkelti. Pastato konstrukcijoms pritaikytas „Peikko“ siūlomas naujausias sprendimas – išmontuojamos jungtys. Pastato konstrukcijos ne virinamos, o jungiamos varžtinėmis jungtimis, kurios gali būti naudojamos ne vieną kartą. Tai reiškia, kad šis pastatas gali būti vėl išmontuotas ir perkeltas į kitą vietą, naudojant tas pačias jungtis.

Pakartotinis panaudojimas. Ne tik išmontuojamos jungtys, bet ir dauguma šio pastato konstrukcijų, tarp kurių sijos, langai, kolonos, kiaurymėtosios perdangos plokštės, gali būti surenkamos pakartotinai.

Išmontuojama kolona su varžtinėmis jungtimis

DELTABEAM® Green kompozitinės sijos

Konstrukcijos pagamintos iš perdirbtų medžiagų. Gyvenamojo namo statyboje taip pat naudotos ir tvaresnės konstrukcijos. Pavyzdžiui, „DELTABEAM® Green“ kompozitinės sijos pagamintos naudojant 90 proc. perdirbto plieno.

Mažesnės emisijos. Kuriant šį gyvenamąjį pastatą, 50 proc. sumažintas išmetamo anglies dioksido kiekis. Taigi, tokius rezultatus galima pasiekti statant kiekvieną gyvenamąjį namą.

Daugiau erdvės. Įgyvendinant projektą Suomijoje pirmą kartą panaudotos liaunesnės nei įprastos „ATLANT® Strong“ ugniai atsparios kompozitinės kolonos, kurios palieka daugiau erdvės patalpoje ir leidžia patekti daugiau saulės šviesos.

Daugiau vaizdo. Pastate naudojami itin skaidrūs, balti, mažai geležies turintys stiklai su apsauga nuo saulės, kad patalpos būtų apsaugotos nuo perkaitimo. Stiklo konstrukcijos suprojektuotos taip, kad nesimatytų profilių, tačiau svarbiausia, kad stiklus ir jų rėmus galima išardyti ir naudoti pakartotinai arba perdirbti ir panaudoti kitiems gaminiams.

Šis naujas, vienbutis gyvenamasis pastatas –ne tik „Peikko“ pažado įgyvendinimas, bet ir realus pavyzdys, diktuojantis naujas tendencijas, jog kiekvienos statybos gali būti tvaresnės.

„Peikko“ įgyvendinto bandomojo projekto vaizdo įraše matyti, kaip surinktos pastato konstrukcijos yra lengvai išmontuojamos ir surenkamos vėl

Pamatykite iš arčiau, kaip įgyvendintas naujausias išardomų konstrukcijų projektas gyvenamajame pastate

Ekspertai –apie baseinų įrengimo iššūkius

Nėra taip jau lengva įsirengti net ir nedidelį baseiną nuosavame sklype, ką jau kalbėti apie prabangius SPA salonus ar ištaigingus penthauzus ant pastato stogo. „Baseinai su plytelių apdaila – mūsų pagrindinė veiklos sritis, – sako UAB „SCHOMBURG Baltic“ vadovas Gytis Jonas Vitkus, – todėl tie iššūkiai mums gerai pažįstami.“

TIKSLI BASEINO FORMA

Visi sportiniai baseinai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus ir būti sertifikuoti pagal Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) standartą. Kartais atsitinka taip, kad iki atitikties sertifikato baseinui pritrūksta 30–50 mm gylio arba, priešingai, betoninį pamatą tenka lyginti vos 1 mm sluoksnio storiu. „Be galo svarbu užtikrinti gerą sluoksnių tarpusavio sukibimą, – pabrėžia sprendimą G. J. Vitkus, – ir naudoti patikimas, aukščiausios kokybės medžiagas.“ Juk baseinas, pripildžius jį vandens, tarsi išsipučia nuo jo svorio, tad gelžbetonio konstrukcijose atsiranda mikroįtrūkimų rizika.

VISIŠKA BASEINO HIDROIZOLIACIJA

Baseiną reikia ne tik apsaugoti nuo išorinės drėgmės, bet ir užtikrinti, kad vanduo nesisunktų išorėn – o tai reiškia kruopščią, nuoseklią ir temperatūros svyravimams atsparią hidroizoliaciją. UAB „SCHOMBURG Baltic“ vadovas rekomenduoja naudoti elastingą dviejų komponentų hidroizoliaciją „AQUAFIN 2K/M-Plius“ ar „AQUAFIN-RS300“ kartu su sandarinimo manžetais ir juostomis. „Tačiau hidroizoliacinis sluoksnis, – pabrėžia G. J. Vitkus, – pati atsakingiausia darbo dalis. Užvis geriausia ją patikėti profesionalams, naudojantiems išbandytą, tarpusavy idealiai derančią ir tvarią produktų sistemą.“

MINERALIZUOTAM VANDENIUI –HIDROIZOLIACIJA EPOKSIDINIŲ DERVŲ PAGRINDU

Gydyklų, sanatorijų baseinuose dažnai naudojamas mineralinis arba smarkiai druskų prisotintas vanduo. Tokiai agresyvesnei baseino vandens sudėčiai rekomenduojama pasirinkti epoksidinių dervų pagrindu sukurtų produktų sistemą. „Tai ASODUR sistemos produktai, – pasakoja G. J. Vitkus. – Pilnai sukietėjusios šios sistemos dervos tampa atsparios dilimui, vandeniui, šarmams, druskoms ir net tepalams ar kurui.“ Ilgas, renovacijų nereikalaujantis hidroizoliacinių ASODUR produktų gyvavimo laikas gali pagerinti ir bendrą pastato tvarumą.

PRIVALOMAS HIDROIZOLIACIJOS IŠBANDYMAS

Užbaigus izoliavimo darbus, būtina įsitikinti, kad hidroizoliacijos sluoksnis yra vientisas, kokybiškas ir nelaidus. Taigi reikia pripildyti baseiną vandens ir palaukti mažiausiai 14 dienų. Aptikus nesklandumų, visas vanduo išleidžiamas, trūkumai pašalinami ir bandoma iš naujo. „Tai užgaišina visą darbų eigą, – primena hidroizoliacinių medžiagų specialistas. – Todėl geriausias sprendimas– visus įrengimo darbus atlikti iškart kuo kruopščiau ir geriau, naudojant moderniausias technologijas, skirtas ateities statyboms. Tokiu atveju hidroizoliacijos išbandymai neužtruks mėnesių.“

ELASTINGI BASEINŲ PLYTELIŲ KLIJAI

Baseino vanduo ir išorinio pasaulio nepalanki drėgmė: kiekvienas jų turi likti savo vietose

Druskininkų SPA: grakščios lenktos baseino linijos, apdailintos smulkiomis plytelėmis

Išleidus vandenį iš baseino, parenkami apdailos plytelėms skirti klijai bei siūlių tarp plytelių glaistai. Įrengiant SPA, baseinus ir pirtis, itin svarbu apdailos plytelių matmenys. Dabartinės dizaino tendencijos linkusios juos didinti, tad joms reikalingi specialūs klijai.

„Daugumoje objektų naudojame elastingus S1 klasės plytelių klijus MONOFLEX, – pasakoja ekspertas. – Jais galima klijuoti stiklo, keramines plyteles ir kitą keramikos apdailą. Jie labai atsparūs dėvėjimuisi ir ilgai išlaiko savo savybes.“ O plytelių tarpams užglaistyti tinka epoksidinis dviejų komponentų smulkiagrūdis plytelių glaistas „Cristallfuge EPOX“, pasižymintis puikiomis neįgeriamumo savybėmis. Sukietėjęs jis tampa atsparus gniuždymui, cheminiam poveikiui, plovimo priemonėms, jūros vandeniui ir druskai.

UAB „SCHOMBURG Baltic“

Veiverių g. 139, Kaunas

Tel. +370 698 25 309

El. p. gytis@schomburgbaltic.eu

Baseino liejimo metu siūlė tarp pagrindo ir sienos sandarinama plienine juosta „AQUAFIN CJ5“

Contech

Žaliojo kurso įsipareigojimai meta vis didesnį šešėlį ant statybų ir architektūros industrijos atstovų. Įsipareigojimai iki 2050ųjų užtikrinti poveikio klimatui neutralumą kvėpuoja į nugarą. Ir nors atrodytų, kad laiko dar turime nemažai, vis dėlto privalome veikti jau šiandien. Turėdami aiškų veiksmų planą, galime drąsiai ir tikslingai žengti Europos žaliojo kurso įgyvendinimo link.

Tara Wucjik nuotr.

STATYBA PAGAL

ŽALIĄJĮ KURSĄ –

NE ŠŪKIAI, O KONKRETŪS

VEIKSMAI IR PASIRINKIMAI

Rolandas KAŽIMĖKAS

Žalioji, arba tvarioji, statyba – mažesnį neigiamą poveikį aplinkai turinčių ir funkcionalių pastatų projektavimas ir statyba. Tai reiškia, kad aplinką tausojantys sprendimai, kurių vis dažniau reikalauja investuotojai ir pastatų naudotojai, pasirenkami visais etapais: projektavimo, statybos ir eksploatavimo, kad daugiausia dėmesio skiriama ne tik ekonominiams klausimams, bet ir atsižvelgiama į pastato poveikį aplinkai ir jo naudotojams. Taigi, sujungiami ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai aspektai.

TVARUMO SUPRATIMAS STATYBOJE

Projektuodamas architektas turi apgalvoti tiek kūrinio įvaizdį, tiek funkcionalumą, ir ne tik artimiausiu metu, bet ir po 5, 10, 30 metų. Rinka ir griežtėjančios taisyklės verčia keisti požiūrį į projektavimo procesą ir jau ankstyvajame etape atsižvelgti į tvarios ir energiškai efektyvios statybos reikalavimus.

Nors dažnai tvarumas statyboje laikomas abstrakčia sąvoka, iš tikrųjų jis reiškia konkrečius veiksmus ir pasirinkimus, kurie turi įtakos mūsų aplinkai ir bendruomenei. Tvarumą sudaro trys svarbiausi aspektai: aplinkosauginis, socialinis ir ekonominis. Kiekvienas jų turi ne tik teorinį, bet ir praktinį pritaikymą statybose.

Tvarumo paieškos nuo valstybinių bendradarbystės erdvių Suomijoje iki antrinio statybinių medžiagų panaudojimo Belgijoje

„UPCycle“ (arch. studija „Gensler“) pastato interjeras

„Austin“ centrinė biblioteka Teksase, JAV. Architektūros studija „Lake Flato architects“

Aplinkosaugos aspektas. Aplinkosauga svarbi dėl klimato kaitos ir senkančių gamtinių išteklių. Tad reikia naudoti medžiagas ir technologijas, kurių neigiamas poveikis aplinkai yra kuo mažesnis. Energiškai efektyvūs pastatai su atsinaujinančiais šaltiniais gerokai sumažina CO2 išlakas ir energijos suvartojimą. Renkantis tokius sprendimus kaip žalieji stogai ar vandentvarkos sistemos, prisidedama prie biologinės įvairovės palaikymo, atsakingo vandens išteklių naudojimo.

„ETSY“ biuro būstinė Niujorke, JAV. Architektūros studija „Gensler“

Socialinis aspektas. Socialinis tvariosios statybos aspektas – draugiškų žmonėms ir teigiamą poveikį vietos bendruomenėms turinčių erdvių kūrimas. Pastatai projektuojami užtikrinant sveikas ir saugias gyvenimo bei darbo sąlygas (natūrali šviesa, galimybė naudotis žaliosiomis erdvėmis, efektyvus kenksmingų medžiagų pašalinimas), atsižvelgiant į poveikį vietos bendruomenei bei ekonomikai, į planavimo ir įgyvendinimo procesus įtraukiant ir bendruomenę.

Ekonominis aspektas. Ekonominis tvariųjų pastatų statybos aspektas susijęs su ilgalaike nauda. Nors pradinės tvariosios statybos investicijos gali būti didesnės, labiau vertinama ilgalaikė nauda, susijusi su mažesnėmis energijos sąnaudomis, priežiūros išlaidomis ir geresne gyventojų sveikata bei gerove. Augant ekologiniam sąmoningumui, tvarieji pastatai įgauna vis didesnę vertę, tampa patrauklesni pirkėjams ir nuomininkams.

Apibendrinant galima teigti, kad tvarioji statyba yra atsakas į globalius šių laikų iššūkius. Atsižvelgdama į kiekvieną minėtą aspektą, statybų pramonė turi unikalią galimybę formuoti geresnį ir tvaresnį piliečių gyvenimą.

INŽINERINĖS INOVACIJOS ŽALIAJAI STATYBAI

Kuriant funkcionalias ir estetiškai patrauklias, ekologiškos bei efektyviai vartojančias energiją erdves, svarbiausias vaidmuo tenka technologijų plėtrai. Štai keletas svarbiausių technologijų, prisidedančių prie statybos sektoriaus tvarumo.

Geriausia tvaraus pastatų projektavimo ir statybos praktika

Augmenijos sluoksniu padengtas stogas užtikrina geresnę izoliaciją, atlieka estetinę funkciją

„The Six“ daugiabutis Los Andželo mieste, JAV. Architektūros studija „Brooks + Scarpa Architects“

Saulės elektrinės. Fotovoltinės plokštės montuojamos ne tik ant stogų, bet ir fasaduose ar kaip atskiri įrenginiai ant žemės. Technologijos trūkumas – priklausomybė nuo aplinkos sąlygų ir būtinybė tinkamai orientuoti plokštes saulės atžvilgiu. Nors mūsų regione dažnai nepakanka saulės šviesos, kad būtų visiškai patenkinti pastatų elektros energijos poreikiai, saulės elektrinės sumažina pastatų elektros energijos tiekimo iš tinklo poreikius, o kartu ir oro taršą.

Žalieji stogai. Augmenijos sluoksniu padengtas stogas užtikrina geresnę izoliaciją (tiek šiluminę, tiek akustinę), atlieka estetinę funkciją. Žalieji stogai gali surinkti lietaus vandenį specialiuose rezervuaruose, kurį vėliau galima panaudoti laistymui ir kitoms reikmėms. Juos galima paversti modernia poilsio erdve. Nors tokie sprendimai

reikalauja sudėtingesnės stogo konstrukcijos ir reguliarios priežiūros, jie tampa vis populiaresni, ypač tankiai užstatytose miestų teritorijose.

Vandens valdymo technologijos. Lietaus ir panaudoto vandens surinkimo sistemos tampa neatsiejama žaliųjų pastatų sudedamąja dalimi, ypač vietovėse, kuriose vandens ištekliai riboti. Vandens surinkimo sistemos reikalauja papildomos įrangos ir infrastruktūros, o tai didina investicijas, tačiau ilgainiui vandentvarkos technologijos leidžia sutaupyti lėšų ir tvariau naudoti vandens išteklius.

Energijos valdymas ir pastatų automatizavimas. Energijos suvartojimas stebimas realiuoju laiku, o pastato sistemos automatiškai reguliuojamos pagal esamus poreikius.

Išmani apšvietimo sistema reguliuoja šviesos intensyvumą atsižvelgdama į natūralų patalpos apšvietimą, o ŠVOK sistemos parenka režimus, atsižvelgdamos į žmonių skaičių patalpoje. Investicijos didesnės, tačiau pažangios energijos valdymo sistemos eksploatacijos metu padeda sutaupyti daug lėšų ir gerokai pagerina gyventojų komfortą.

Pasyvumo didinimo strategijos. Tai metodai, kuriais pastato vidaus mikroklimatui reguliuoti naudojami natūralūs energijos šaltiniai (tinkama pastato orientacija į saulę, natūralaus vėdinimo pritaikymas). Šios strategijos leidžia maksimaliai išnaudoti saulės šilumą žiemą, o vasarą natūraliai sumažinti temperatūrą. Tačiau tam reikia kruopščiai išanalizuoti vietą, klimatą ir teritorijos ypatumus.

Tara Wucjik nuotr.

Mažai taršios medžiagos. Tai medžiagos, kurios mažai arba visai neišskiria lakiųjų organinių junginių ir kitų kenksmingų medžiagų. Jų naudojimas prisideda prie sveikesnės aplinkos. Tokios medžiagos gali būti brangesnės, tačiau augantis supratimas apie būtinybę rūpintis sveikata ir aplinka vis labiau skatina rinktis šį variantą.

Geoterminis šildymas. Gilesniuose žemės sluoksniuose sukauptos šilumos naudojimas šildymui – efektyviausias variantas. Sprendimo trūkumas – didesnė pradinė investicija, tačiau ilgalaikė tokios sistemos nauda, susijusi su mažesnėmis sąskaitomis ir ekologiniu efektyvumu, daro ją patraukliu pasirinkimu.

Medinė statyba. Medinės konstrukcijos užtikrina natūralią izoliaciją ir estetiką. Daugeliui žmonių tokių statinių estetika ir aplinkosauginiai pranašumai nusveria bet kokius iššūkius.

Vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu, didelio efektyvumo langai ir kt. sprendimai. Šie sprendimai – jau įprasti, tad komentuoti nereikia.

ATEITIES TECHNOLOGIJOS

TVARIUOSE PASTATUOSE

Technologijos, kadaise laikytos futuristinėmis, tampa vis prieinamesnės. Dalis šių technologijų vis dar kūrimo ar bandymų stadijose, tačiau kuriant tvarųjį pastatą visada verta į jas atsižvelgti.

3D spausdinimas. Nors 3D spausdinimo plėtra statyboje nėra tokia sparti, kaip norėtųsi, tačiau ji atveria beveik neribotas projektavimo ir idėjų įgyvendinimo galimybes, leidžia kurti sudėtingų formų konstrukcijas, kurias būtų sunku įgyvendinti tradiciniais metodais.

Savaime atsinaujinančios medžiagos. Medžiagos, kurios pačios atsinaujina, panaikina įtrūkimus ar pažeidimus, nėra fantazija. Technologijos vis dar tobulinamos universitetų laboratorijose, išmaniųjų medžiagų kūrimas labai brangus, bet jų rinkoje jau yra.

Dinaminiai fasadai. Prie kintančių aplinkos sąlygų prisitaikantys fasadai didina pastato energinį naudingumą ir patrauklumą. Skaidrumą keičiantys langai, judantys fasado elementai suteikia pastatui išskirtinumo.

Dirbtinis intelektas. Pastatų valdymo sistemos tampa vis sudėtingesnės, tad duomenis analizuojantys, realiuoju laiku sistemas reguliuojantys dirbtinio intelekto sprendimai idealiai tenkina gyventojų poreikius, prisitaiko prie esamų sąlygų ir žmonių elgesio.

„Ford

TOP 10 tvariausių JAV pastatų

Foundation“ socialinio teisingumo centras Niujorke, JAV. Architektai – „Gensler“

TEIGIAMI EKOLOGIŠKOS STATYBOS

ASPEKTAI VISUOMENEI

Žalioji statyba duoda daug naudos visuomenei ir jos poveikis bendruomenėms yra ilgalaikis.

Apsilankykime 10 tvarios statybos namų: įvairūs ekologiški tvarios architektūros projektai – nuo „Passivhaus“ iki „Earthships“

Bendruomenės integracija. Kuriant erdves, skatinančias socialinę sąveiką ir įvairių gyventojų grupių integraciją, stiprinami socialiniai ryšiai, žmonės mieliau dalinasi ištekliais, rūpinasi vienas kito aplinka.

Sveikata. Šiuolaikinės technologijos ir mažai taršios medžiagos gerina patalpų oro kokybę, mažina su oro tarša susijusių ligų riziką. Patrauklūs architektūriniai sprendimai teigiamai veikia gyventojų savijautą, mažina nerimo riziką.

Saugumas. Tvarios statybos principus atitinkantys pastatai dažnai yra atsparesni ekstremalioms oro sąlygoms, be to, prisideda prie saugesnių viešųjų erdvių kūrimo.

Informuotumas. Tvariosios statybos objektai padeda bendruomenei suvokti žaliųjų sprendimų naudą, formuoja ateities kartų aplinkosauginį sąmoningumą.

ŽALIŲJŲ PASTATŲ EKONOMINĖ NAUDA

Vis dažniau pripažįstama, jog investicijos į tvarias technologijas ir praktiką duoda didelę ekonominę naudą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Pirma – energijos taupymas. Gerokai mažesni energijos poreikiai ir sąskaitos už energiją, mažesnės nekilnojamojo turto priežiūros išlaidos.

Antra – padidėjusi nekilnojamojo turto vertė. Rinka vis labiau vertina tvariąją statybą, laikydama ją patrauklia ir prestižine.

Nors ekologiška statyba gali pareikalauti didesnių pradinių investicijų, ilgalaikės ekonominės naudos negalima ignoruoti. Investicijos į ekologiškas technologijas ir praktiką svarbios ne tik aplinkosaugos požiūriu, bet ir apčiuopiama finansine nauda ilguoju laikotarpiu.

Lukas Rekevičius: pastato funkcionalumas ir tvarumas turėtų būti elementari praktika

„Ford Foundation“ socialinio teisingumo centras Niujorke, JAV. Architektai – „Gensler“

REGLAMENTAI, SERTIFIKATAI IR KT.

Yra nemažai reglamentų ir pramonės standartų, kuriais siekiama skatinti tvaresnę statybos praktiką. 2010 m. ES parlamente priimta Europos pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) reikalauja, kad valstybės narės įvestų pastatų energinio naudingumo sertifikatus ir nustatytų minimalius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus naujiems ir renovuojamiems pastatams.

Svarbus vaidmuo formuojant ekologiškų pastatų praktiką tenka pastatų sertifikavimo sistemoms BREEAM, DGNB, LEED ir WELL, apimančioms tokius aspektus kaip valdymas, gyventojų sveikata ir gerovė, energija, transportas, vanduo, medžiagos, atliekos, ekologija ir tarša.

Vis daugiau vystytojų, priimdami sprendimus, atkreipia dėmesį į šiuos kriterijus.

Tvarioji statyba – svarbi šiuolaikinio pasaulio tendencija. Besikeičiantis klimatas, didėjantys bendruomenių reikalavimai ir atsakomybė ateities kartoms reikalauja atitinkamų sprendimų. Tvarioji statyba –atsakas į pasaulinius aplinkosaugos iššūkius, saugių, sveikų ir gerovę užtikrinančių erdvių kūrimas. Tai ne tik technologijų ar reglamentavimo, bet ir požiūrio kaitos klausimas – priimti pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgiant į ateitį.

Garrett Rowland nuotr.

Energiją taupantys sandarinimo sprendimai

Kokybiškas pastatų sandarinimas yra geriausias sprendimas šilumos praradimams pastate mažinti. Įvairių projektų, net ir tvarių, sandarumo reikalavimus įgyvendinti padės „Penosil“ sandarinimo medžiagos, skirtos tiek profesionalams, tiek naudoti namuose. Šis prekės ženklas, įsipareigojęs gerinti žmonių gyvenimo kokybę, siūlo saugius, energiją taupančius ir aplinkai nekenksmingus statybos sprendimus.

Prekės ženklas „Penosil“ priklauso kompanijai „Wolf Group“. Jos misija ir šūkis – „We save Energy“. Tai reiškia, kad rinkdamiesi „Penosil“ produktus mes, gamintojai ir vartotojai, taupome visų energiją. Nes, naudojant kokybiškus gaminius, įgyvendinami tvarūs, energiją taupantys sprendimai. Tinkamai pasirinktos medžiagos ir teisingai atlikti sandarinimo darbai padės prarasti mažiau šilumos šildymo laikotarpiu bei sumažins šildymo išlaidas.

„PENOSIL“ SIŪLO EFEKTYVIUS SANDARINIMO SPRENDIMUS

Langų sandarinimo sprendimai ventiliuojamam, tinkuotam, mediniam, betono ir gelžbetoninių elementų fasadui

Langų sandarinimo sprendimai renovacijos metu

Stiklinio ir betoninio fasado siūlių sandarinimo sprendimai

Sanitarinių patalpų sandarinimo sprendimai

ETIC fasado šiltinimo sprendimas

Sužinokite, kokias priemones

„Penosil“ rekomenduoja

„Penosil“ sandarinimo medžiagos taupo Jūsų laiką. Neeikvokite energijos eksperimentams –visi sprendimai ir brėžiniai PDF ir DWG formatais pateikiami „Penosil“ interneto svetainėje, taip pat juos galima rasti „ProdLib“ kataloge. Brėžinius patogiai įsikelsite į savo projektą. Atlikdami darbus pagal profesionalius patarimus, rezultatą pasieksite iš pirmo karto.

SANDARINIMO DARBAI SU ŽALIOSIOS ENERGIJOS GALIA

Sandarinimui pasirinkdami „Penosil“ produkciją, renkatės tvaresnius sprendimus. Dauguma „Penosil“ produktų turi „EC1 plus“ sertifikatus. Tai reiškia, kad eksploatacijos metu produktai išskiria ypač mažai lakiųjų organinių junginių. Taip pat „Penosil“ produktai gaminami naudojant 100 proc. žaliąją elektros energiją. Rinkdamiesi „Penosil“ ne tik taupote patalpų šilumą, bet ir tausojate gamtą.

Kaip naudotis brėžiniais iš „ProdLib“ katalogo?

Tvarumas + estetika –

dušo sistema „ALU+“

Kasdien naudojama vonios kambario dušo sistema dažnu atveju yra gerai matomas, pagrindinis vonios kambario elementas. Atsakingiems vartotojams, norintiems pasirinkti kokybišką, funkcionalią, elegantišką dušo sistemą ir kartu prisidėti prie planetos išteklių taupymo, kyla klausimų: ar neprastėja gaminių išvaizda, pagrindiniais kriterijais pasirinkus tvarumą? Pasirodo, yra gaminių, kuriuose šios savybės suderintos ir puikiai viena kitą papildo. Tai – naujoji maišytuvų ir dušo sistemų kolekcija „ALU+“, pagaminta iš perdirbamo aliuminio.

SPALVINĖS TENDENCIJOS SKATINA TVARUMĄ

Architektas Aidas Brazda (studija „YCL“) įsitikinęs, kad šiandieninėje pasirinkimo gausoje estetika tikrai ne paskutinėje vietoje. „Mums patinka, kai kokybiškas gaminys turi bent kelis spalvinius sprendimus. Nes projektai yra skirtingi. Vieno koncepcija reikalauja tamsesnio atspalvio, kitam reikia įprasto, higieniško chromo“, – teigia architektas.

Šiuolaikiškame interjere emocijai pasiekti pasitelkiamos spalvos, tad ir naujos dušo sistemos gaminamos skirtingų spalvų. „Spalvų atsiradimas vonios interjeruose yra tendencija, kuri skatina aliuminio produktų gamybą, nes jiems lengvai ir be didelės taršos galima suteikti spalvas. Kiti metalai nepasižymi palankiomis savybėmis spalvų atžvilgiu“, – sako vonios įrangos gamintojo „Ideal Standard“ atstovas Baltijos šalims Ignas Jankauskas.

ILGAAMŽIŠKUMAS – ĮVERTINAMI IR ATEITIES VARTOTOJŲ LŪKESČIAI

Kuriant ir gaminant tvarius produktus kaip „ALU+“, ilgas gyvavimo terminas yra vienas svarbiausių kriterijų. Kuo ilgiau gaminys išliks vartotojo vonios kambaryje, tuo mažesnis bus jo taršos pėdsakas. Estetikos supratimas keičiasi kartu su vyraujančiomis madomis, tačiau žymių dizainerių sukurti gaminiai, tarsi meno kūriniai, tampa nepavaldūs laikui. Naujosios dušo sistemų kolekcijos „ALU+“ kūrėjas yra žinomas italų dizaineris Roberto Palomba. „Produkto kūrimo stadijoje yra įvertinamos ateities tendencijos ir dabartiniai varMatinė juoda spalva – naujosios kolekcijos akcentas. Ieškantiems naujų emocijų sukurtos natūralaus šlifuoto aliuminio ir rožinio aliuminio spalvos dušo sistemos.

totojų lūkesčiai. Pavyzdžiui, daug žmonių skundžiasi vietos trūkumu duše priemonėms pasidėti, todėl „ALU+“ gaminamas su integruotomis ir reguliuojamomis lentynėlėmis“, – atkreipia dėmesį I. Jankauskas.

FUNKCIONALUMAS

Architektas A. Barzda tvirtina, kad jo pasirinkimą, šalia estetinių dušo sistemos savybių, labiausiai lemia funkcionalumas. „Tai kaip durų rankena. Jeigu ji bus nepatogi ir neergonomiška, kasdieniniame gyvenime galiausiai pavargsi nuo estetikos, nes norėsi funkcijos“, – sako architektas.

Praėjusių metų rudenį „Ideal Standard“ pristatytos modernios dušo sistemos su integruotu srovės perjungimu. Lengvu mygtuko paspaudimu lietaus dušo galva pavirs stipria masažuojančia vandens srove ar atpalaiduojančia dulksna. „ALU+“ produktai sukurti vandeniui taupyti, tačiau be jokių kompromisų juos naudojant. Labai svarbu, kad vandens srovė būtų pakankamai stipri ir lengvai pašalintų muilą ar šampūną. Kuriant naujos kartos lietaus dušo galvas numatyta atpalaiduojanti lietaus dušo srovė, o vieno valdiklio pasukimu ši srovė persijungia į koncentruotą plaunančią srovę. Taip, net naudojant mažą vandens kiekį, išsiplauti putas iš plaukų yra malonumas“, – patikslina I. Jankauskas.

GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ TAUPYMAS

„Susidūrėm su klientais, kurie klausė, ar įmanoma taupyti naudojant tam tikrus įrenginius. Pasirodo, taip, yra gamintojų, modelių, kurie dozuoja vandens srovę, išpilamo vandens kiekį ir pan. Ir ilgainiui tai padeda sutaupyti. Todėl manau, kad inovatyvūs ir taupūs sprendimai yra svarbūs, aišku, neaukojant funkcionalumo“, – sako A. Barzda.

Vandens taupymas ir efektyvumas yra pagrindinės sritys, kuriose vystosi dušo sistemos. Šiuolaikinė „Ideal Standard“ dušo sistema su didele lietaus galva naudoja tik 12 l/min vandens ir sukuria malonią, bet tvirtą srovę. Dar prieš 5 metus tokio pat dydžio lietaus dušo galva naudodavo apie 20 l/ min vandens, o plovimo efektyvumas būdavo toks

Dizaineris

Roberto Palomba

sprendžia daiktų duše laikymo problemą, skoningai į „Alu+“ dušo sistemą integruodamas lentynėles.

pat ar prastesnis nei dabartinių vandenį taupančių sprendimų. Termostatiniai dušo maišytuvai ir dušo sistemos, svarbūs energijos ir vandens tausojimo elementai automatiškai palaikant pasirinktą vandens temperatūrą ir apsaugant vartotoją nuo nudegimų, taip pat dominuoja „ALU+“ kolekcijoje.

TVARUMAS VISUOSE GAMYBOS PROCESUOSE

„ALU+“ kolekcijos produktų gamyboje naudojamas perdirbtas aliuminis, kuris gamybos procesuose yra vienas tvariausių metalų. Aliuminio perdirbimui ir gamybai sunaudojama daug mažiau energijos, išsiskiria daug mažiau CO2 išlakų nei kituose metalų pramonės sektoriuose. Net pačiuose pirmuose gyvavimo ciklo etapuose „ALU+“ produktai palaiko tvarumo idėjas ir skatina perdirbimo pramonę. Gyvavimo ciklo pabaigoje „ALU+“ dušo sistemos taps kitais produktais su mažomis energijos sąnaudomis, nes pagamintos iš 100 proc. perdirbimui tinkamo aliuminio.

„Kai šnekame apie tvarumą, labai svarbu skaidrumas. Tikros ir patikrintos informacijos pateikimas yra kritiškai svarbus priimant sprendimus. Nuo 2023 m. visi „Ideal Standard“ produktai turi energinio naudingumo deklaracijas. Vartotojas gali pamatyti, kiek energijos sunaudojama produkto gamyboje, ir pagal tai atlikti tvarų pasirinkimą. „Ideal Standard“ – vienas iš lyderiaujančių gamintojų tvarumo aspektu, todėl gamyboje yra naudojama didelė dalis žaliosios energetikos, atsisakoma plastikinių pakuočių, naudojamos tvarios žaliavos, tokios kaip aliuminis“, – sako I. Jankauskas.

Teisė

STR ir kiti statybų įstatymai visada guli projektuotojui po ranka, tačiau gebėjimas greitai išnarplioti nuolat vykstančius teisinius pokyčius yra sudėtingas įgūdis, dažnai atimantis nemažai brangaus darbo laiko. Todėl apžvelgėme svarbiausias teisines statybų ir architektūros naujienas.

VALSTYBINĖS ŽEMĖS

REFORMA, SVARBŪS ARCHITEKTŪROS IR

STATYBOS ĮSTATYMŲ

PAKEITIMAI –

AR JIE PALENGVINS PROCESUS?

Per pastarąjį pusmetį šalies vyriausybė kaip iš gausybės rago žėrė statybų sektoriui svarbius įstatymų pakeitimus, tikindama, kad šie pokyčiai skatins klimatui ir aplinkai palankesnes statybas, ilgaamžių žiedinės ekonomikos produktų gamybos ir paslaugų kūrimą, gerins architektūros kokybę, padės lengviau įveikti biurokratines kliūtis. Ar įstatymų pakeitimai tikrai palengvins procesus taip, kaip ir buvo sumanyta juos ruošiant?

Didysis

pokytis Architektūros įstatyme. Konkursuose –ekonominio naudingumo kriterijus vietoj mažiausios kainos ir procentas monumentaliajam menui

NUO 2024 M.

GEGUŽĖS 1 D.

Projektuose, darbuose ar tarpušventyje paskendusią architektų bendruomenę sujudino kalėdinė staigmena – gruodžio pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimo priimti Architektūros įstatymo 13 straipsnio pakeitimai. Lietuvos architektų sąjungos ir visų architektų pastangomis susitarta pataisyti Architektūros įstatymą: konkursuose viską lems ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo kriterijus, o 1 proc. bus skiriamas monumentaliajam menui. Pataisos įsigalios šių metų gegužės 1 dieną.

KĄ APIE TAI MANO ARCHITEKTAI?

Architektas, ankstesnės kadencijos Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius savo „Facebook“ paskyroje dalijosi įžvalgomis su kolegomis: „Esmė, kad viešieji subjektai (valstybė ir savivaldybės) turės pirkti ne pigiausią projektą, o ekonomiškai naudingiausią – tais atvejais, kur konkursai yra privalomi visiems (verslui taip pat).“

Architekto nuomone, tai yra labai didelis pokytis: „Visų pirma, nes tikimės, kad architektai bus ne -

Architektūros įstatymo pakeitimas

Tikimės, kad architektai bus nebespaudžiami daryti greitai ir pigiai.

/ Architektas LUKAS

REKEVIČIUS /

bespaudžiami daryti greitai ir pigiai, o galės dirbti kokybiškai. Atsiranda didžiulė erdvė visuomenei reikalauti iš architektų kokybiškos architektūros, o architektams – galimybė už tam sugaištą laiką gauti orų atlyginimą. Antra, labai smarkiai daugės architektūrinių konkursų, nes dabar svarbiose vietose konkursus privalės rengti ne tik verslas. Ekonominį naudingumą turės taikyti ir valstybė. O architektūros kokybė yra vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų. Kaina vis dar bus svarbi, tačiau nebus lemiamas veiksnys.“

RIZIKOS IR NUOGĄSTAVIMAI

L. Rekevičius komentuoja ir numatytą 1 proc. sąmatos, skiriamą monumentaliesiems meno kūriniams būsimuose projektuose (skulptūroms, vitražams, freskoms), jeigu statoma valstybės lėšomis ir konkursuose dalyvaujančiuose projektuose. „Tai didžiulė paspirtis monumentaliojo meno kūrėjams. Ar yra rizikų? Žinoma. Tuoj turėsime dešimtis UAB „Statybiniai meno projektai“, kurie taikysis į tą procentą valstybinių statybos pinigų su nebūtinai labai kokybišku menu“, – sako architektas.

Didysis Statybos įstatymo ir 12 lydinčiųjų

įstatymų pakeitimų paketas

NUO 2024 M.

SAUSIO 1 D.

Pritarta Statybos įstatymo pakeitimams, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminas trumpės pusmečiu, mažės jų skaičius. Vietoj trijų esamų projektavimo etapų liks du – projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto. Statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos, taip bus išvengta besidubliuojančių tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose. Bendra pakete esančių įstatymų įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 diena. Su statybą leidžiančiais dokumentais susiję pasikeitimai įsigalios 2024 m. lapkričio 1 dieną.

Statybos įstatymo pakeitimas

Priimti pokyčiai apima 2–3 mėn. trumpėjantį projektavimo procesą, 1–2 mėn. trumpės projekto ekspertizių terminai, nes jos bus atliekamos vieną kartą – atliekant techninio darbo projekto

ekspertizę. Šis pokytis turėtų supaprastinti ir paspartinti statybos procesus, sumažinti perteklinį reguliavimą, padidinti skaidrumą, kartu išsaugant ir gerinant aplinkos kokybę.

DARBŲ APIMTIS GALI NETIKĖTAI PADIDĖTI

L. Rekevičius dvejoja, ar pakeitimai tikrai palengvins projektuotojų darbą, jeigu statybos techniniais reglamentais (STR) nebus pašalintos tam tikros rizikos: „Statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas po projektinių pasiūlymų (koncepcinio projekto). Žinoma, tų projektinių pasiūlymų apimtis kažkiek neišvengiamai didės (jei dabar yra 20 proc. viso projektavimo proceso, tikėtina, bus koks 40 proc.). Susitaikoma su projektinių pasiūlymų apimties didėjimu mainais už tai, kad po jų patvirtinimo ir statybą leidžiančio dokumento pagal juos išdavimo toliau procese nedalyvautų nei valstybės, nei savivaldos institucijos. Svarbu užtikrinti, kad taip ir nutiktų. Esmė – dabar bus rengiami STR, įgyvendinantys įstatymo pakeitimus. Dabar visų institucijų pritarimą turime maždaug

po 65 proc. projekto apimties įgyvendinimo (projektinis pasiūlymas + techninis darbo projektas). Pagal naują sistemą (sąlyginai): projektinis pasiūlymas – 40 proc. projekto apimties, techninis darbo projektas – 60 procentų. Didžioji rizika ta, kad kelios institucijos nesutinka iš patikrinimo trauktis po projektinio pasiūlymo stadijos ir ketina tikrinti techninio darbo projekto pabaigoje. Tai reiškia, kad visų institucijų pritarimą pagal naują sistemą galėsime gauti tik įvykdę 100 proc. projekto apimties. Jei kokia institucija persigalvos pačioje pabaigoje (o taip yra buvę), tai perdaryti ar koreguoti reikės visą 100 proc. projekto.“

PANAŠIOS RIZIKOS IR SVARSTYMO SU VISUOMENE BEI REALIOS STATYBŲ PRADŽIOS ETAPUOSE

„Šios rizikos išsprendžiamos STR, kurių dar nėra, – teigia architektas. – Jie bus rengiami dabar, iki įstatymo įsigaliojimo lapkričio 1-ąją. Todėl visai projektuotojų profesinei bendruomenei laikas labai įdėmiai sekti rengiamų teisės aktų projektus ir per savo atstovus LAS, LAR, LSIS, LPIA ir kitose asociacijose siūlyti tokias STR formuluotes, kurios realiai palengvintų procesus taip, kaip ir buvo sumanyta rašant įstatymo pakeitimus.“

Statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos, taip bus išvengta besidubliuojančių tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose.

Uždegta žalia šviesa statyboms iš medienos ir kitų organinių medžiagų

NUO 2024 M. LAPKRIČIO 1 D.

Svarbi žinia, kuriai buvo ilgai ruošiamasi: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų.

Tvarių statybinių išteklių link

Vyriausybė žengė žingsnį, tikėkimės, prisijungs ir privačių objektų vystytojai bei architektai, kurie iki šiol buvo skeptiški dėl griežtų priešgaisrinės saugos reikalavimų, apsunkinančių medinių konstrukcijų pastatų projekto derinimo procesus.

DAR NE DANGORAIŽIAI, BET...

Nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. įsigaliojo Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų pakeitimai, atveriantys galimybes statyti didesnius nei 5 aukštai visuomeninius pastatus, naudojant iš medienos ir organinių medžiagų pagamintus statybos produktus.

NUO 2023 M. RUGSĖJO 23 D.

Daugiau medžio ir kitų organinių medžiagų galima bus naudoti statant administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo (išskyrus vaikų darželius ir lopšelius), sporto, religinės paskirties pastatus, kurių aukščiausio aukšto altitudė neviršija 26,5 m (iki 9 aukštų).

Šiems pastatams turi būti numatyti papildomi gaisrinės saugos reikalavimai, susiję su evakuacijos keliais ir gaisro gesinimo sistemomis.

Gaisrinės saugos pokyčiai

Esminė Vyriausybės reforma – Nacionalinės žemės tarnybos

ir valstybinės žemės pertvarka

SAVIVALDYBĖMS 2024 M. VASARIO

1 D. BUS PERDUOTA PER 112 TŪKST. HA VALSTYBINĖS ŽEMĖS

Savivaldybės taps 55 tūkst. valstybinės žemės sklypų ir daugiau nei 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės patikėtinėmis. „Nuo šiol savivaldybių gyventojai taps savo gyvenamosios vietos šeimininkais ir galės kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Visgi Nacionalinė žemės tarnyba nėra panaikinama, savivaldybėms perduota ne visa valstybinė žemė, o NŽT, kaip ir anksčiau, bus valstybinės žemės patikėtine.

SAVO „FACEBOOK“ PASKYROJE MINISTRAS DALIJASI ŠIŲ POKYČIŲ

PRIVALUMAIS

Savivaldybių gyventojai ir administracijos architektai gauna esminius įrankius savo planams įgyvendinti. Nuo sausio 1 d. savivaldybės (nebe Nacionalinė žemės tarnyba) savarankiškai nuomos,

suteiks panaudai valstybinę žemę, sudarys servitutus, išduos sutikimus ir derinimus. Kitaip tariant, savivaldybei nebereikės atsiklausti tarnybos, ar daugiabučio kieme galima įrengti automobilių statymo aikštelę.

Mažėja tarpbiurokratinio susirašinėjimo. Gaunant statybos leidimą mieste savivaldybė pati automatiškai pritaria dėl sutikimų, susijusių su valstybine žeme. Ligi šiol reikėdavo iki 7 atskirų sutikimų iš Nacionalinės žemės tarnybos. Dažnas statybos leidimas buvo ginčijamas dėl tarnybos sutikimo trūkumų.

Mažės apleistų griuvėsių. Nuo sausio 1 d. leidžiama sudaryti žemės nuomos sutartis prie apleistų, nebaigtų pastatų bei pastatų, neatitinkančių žemės naudojimo paskirties. Tai išjudins tūkstančius merdėjančių miestų centrų objektų, kurie ligi šiol negalėdami išsinuomoti sklypų negalėdavo ir rekonstruotis.

Nuo šiol savivaldybių gyventojai taps savo gyvenamosios vietos šeimininkais ir galės kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius.

/ aplinkos ministras SIMONAS GENTVILAS /

NUO 2024 M. SAUSIO 1 D.

MINISTRO PATEIKIAMA INFORMACIJA APIE NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PERTVARKĄ

„Pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos struktūra – 154 darbuotojai perėjo dirbti į visas Lietuvos savivaldybes, dar 80 – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.“ Tikėkimės, pastaroji institucija bus pajėgi užtikrinti procesų skaidrumą. „Svarbu, kad perimtų ne tik teises, bet ir atsakomybę“, – įsitikinęs vienas iš komentatorių.

„Taip, su įgyvendinimu bus visko, – teigia ministras. – Ypač metų pradžioje. Tačiau šis pokytis jau pavasarį parodys savo dešimtmečius lauktus privalumus.“

Taip pat patenkantys į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus arba į valstybinius miškus, kurie sudaro miško masyvus ir yra įsiterpę ar ribojasi su Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomais žemės sklypais.

PASKELBTI MINIMALŪS REIKALAVIMAI SLĖPTUVĖMS IR

PRIEDANGOMS

Aplinkos ministerija parengė statybos techninio reglamento (STR) „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ projektą, kuriame nustatomi minimalūs projektavimo ir įrengimo reikalavimai slėptuvėms, kolektyvinės apsaugos statiniams ir priedangoms.

Valstybinės žemės reforma

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas numato prievolę visuose naujai statomuose visuomenės poreikiams skirtuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiuose, suprojektuoti ir įrengti priedangas.

NUO 2024 M. SAUSIO 1 D.

Siūloma, kad priedanga būtų projektuojama ir įrengiama ne mažesniam nei 40 proc. nuolatos tame pastate būnančių gyventojų skaičiui, priedangos maksimalus plotas yra neribojamas. Slėptuvėse būtų privaloma įrengti šildymo ir vėdinimo inžinerines sistemas. Jose turėtų būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo iš dviejų nepriklausomų elektros tiekimo šaltinių ir stacionarus interneto ryšys. Tai pabrangins statybas, o vėliau greičiausiai ir pastato eksploatacijos kaštus, tačiau, tikėtina, padidins jame gyvenančių ar dirbančių žmonių saugumą ir kartu nekilnojamojo turto objekto vertę.

Naujas reglamentas priedangoms

Prisijaukinkime inovacijas:

išmaniosios spynos jūsų kasdienybei palengvinti

Namų saugumas visiems yra prioritetas, todėl nesinori nešiotis raktų kišenėje, kad nepamestumėme. Visgi, raktai pasimeta kažkur rankinėje, automobilyje ir tenka nervingai kapstytis po daiktus jų beieškant. O jei tai maži vaikai, kurie visuomet ką nors pameta?

Modernus sprendimas, padėsiantis pamiršti šiuos rūpesčius, yra automatinės užraktų sistemos. Nuo šiol galima atrakinti duris jums patogiu pačių pasirinktu būdu: piršto antspaudu, nuotoliniu valdymo pulteliu ar išmaniuoju telefonu. Ir daugiau jokių pamestų raktų!

IŠMANIOSIOS SPYNOS: AR SAUGU

IR KOKIE GALIMI PASIRINKIMO VARIANTAI?

Svarstydami, ar verta rinktis automatines spynas, daugelis pirmiausia nori išsiaiškinti galimus optimalius pasirinkimo variantus. Taip pat didelė dalis žmonių vis dar su įtarumu žvelgia į naujausias technologijas. Tad pateikiame atsakymus į abu klausimus.

Tarptautinė kompanija „Reynaers Aluminium“, tiekianti aliuminio langų, durų ir fasadų sistemas, rekomenduoja rinktis iš dviejų automatinių spynų sistemų – „Autotronic“ ir „Multitronic“. Kuo jos skiriasi?

Naujoji penkių taškų „Autotronic 836“ serijos spyna su „DuoSecure“ technologija yra optimalus sprendimas kiekvienam. Šios automatinės spynos atitinka RC2 atsparumo įsilaužimui lygį – bandy-

mo metu durys atlaiko ne mažiau nei 3 min. nepatyrusio vagies ataką.

Siekiant turėti dar daugiau saugumo ir funkcionalumo, galima rinktis „Multitronic 881“ septynių taškų spynas, atitinkančias RC3 saugumo lygį. Šios spynos atlaiko ne mažiau 5 min. ir jau įgudusio vagies ataką. Tai papildomas laikas atvykti apsaugai ar kaimynui pastebėti nusikaltimą. Abi minėtos automatinių spynų sistemos turi savų pranašumų, tad specialistas padės pasirinkti užraktus ir kitas į komplektą įeinančias detales pagal individualius poreikius ar konkretaus pastato reikalavimus.

Kalbant apie išmaniąsias technologijas, daugeliui ima kilti klausimas dėl saugumo ir patikimumo: ar inovacijos tikrai stiprina saugumą? Į šį klausimą

tvirtai atsako tarptautinės kompanijos „Reynaers Aluminium“ technikos vadovas Lietuvoje Airidas Liaukevičius.

„Inovacijos saugumą padidina iki maksimumo. Pavyzdžiui, per namų automatizavimo sistemą galima susieti kameras, durų ar garažo vartų užraktus ir vienu išmaniojo telefono mygtuko paspaudimu užrakinti arba atrakinti namus aktyvuojant stebėjimo kameras ar judesio daviklius. Tad nerimauti tikrai nėra priežasties.

Įsivaizduokime, uždarome duris, jos automatiškai užsirakina, tuo pat metu įsijungia signalizacija bei kamerų saugos pranešimai. Jums nebereikia nieko papildomai daryti – tas jausmas, kad namų turtas apsaugotas, yra neaprėpiamas. Galite susikoncentruoti į savo gyvenimą“, – papildo A. Liaukevičius.

UŽRAKTO VALDYMO BŪDAI IR KĄ

DARYTI NETIKĖTOSE SITUACIJOSE

Ką daryti, jeigu kurjeris pristatė prekes, o jūs dar duše? Tiesiog balsu atrakinkite duris ar kiemo vartus per išmaniųjų namų asistentą ar laikrodį.

Tuo ir nuostabūs „Reynaers Aluminium“ siūlomi automatinių užraktų sprendimai, jog yra daugiau spynų atrakinimo būdų.

Antras variantas – patekite į namus priliesdami pirštų antspaudų skaitytuvą, trečias būdas –įveskite savo pačių sugalvotą kodą į klaviatūrą.

Pastarasis variantas puikiai tinka vidinėms kiemo durims ar vartams, kai dirbate lauke ar esate su pirštinėmis.

„Reynaers Aluminium“ technikos vadovas pažymi, jog išmaniąsias spynas galima atrakinti ir nuotoliniu būdu – telefonu. Tai ypač patogu, kai, netikėtai atvykus svečiams, užtrukote darbe ar miesto spūstyje.

Tačiau tuomet vartotojams kyla klausimas: ar vagys, pasisavinę telefoną, gali tuo pasinaudoti ir patekti į namus? A. Liaukevičius paaiškina: „Prarastas telefonas ne tas pats kas pamestas raktas: įprastai telefonai yra apsaugoti pirštų antspaudais ar kodais, o išmaniosios programėlės, leidžiančios atrakinti išmaniąsias spynas, yra papildomai apsaugotos slaptažodžiais ar pirštų antspaudais, tad net ir blogiausių kėslų vedini žmonės negalės pasinaudoti jūsų įrenginiu, siekdami jums pakenkti.“

VIENI PRIVALUMAI, JOKIŲ TRŪKUMŲ?

Apibendrinant reikėtų išskirti išmaniųjų namų privalumus ir trūkumus. Manome, jog tai padės pirkėjams susidėlioti pliusus ir minusus, taip pat lengviau apsispręsti, ar verta šias inovacijas įdiegti savo namuose.

A. Liaukevičiaus teigimu, pagrindinis privalumas tas, jog išmaniosios technologijos, veikdamos bendroje sistemoje, palengvina žmogaus kasdienybę, sukuria poilsiui palankesnę erdvę.

Išėjus į svečius pas kaimynus ar vaikams pabodus ten būti, nebereikia rūpintis jų parvedimu namo, nes jie atsirakins duris savo mažais pirštukais.

Grįžus namo nebereikia galvoti apie raktus – patekti vidun galima vieno piršto prisilietimu ar tiesiog nusišypsojus į veido atpažinimo ekraną. Vos tik įžengus į namus pasitinka iš anksto suprogramuoti scenarijai: įsijungia patalpų apšvietimas su mėgstama muzika ir pradedama ruošti kava.

Visgi A. Liaukevičius pabrėžia, jog, įvykus gedimams, dažnu atveju be kvalifikuoto specialisto

sunkiai pavyksta išspręsti problemą. Tačiau įprastai tai išsprendžiama prisijungus nuotoliu, tad jaudintis, jog specialisto teks laukti prie užrakintų durų, nereikėtų.

O visiems nerimaujantiems dėl dirbtinio intelekto spartaus veržimosi į mūsų gyvenimą A. Liaukevičius atsako: „Ateitis yra mūsų rankose, laikai keičiasi – turime keistis ir mes. Tačiau prisitaikydami prie naujausių technologijų privalome suprasti, kad negalime prarasti kontrolės. Mes turime valdyti technologijas, o ne jos mus. Tik tada būsime saugūs ir galutiniai sprendimai priklausys nuo mūsų.“

Architektūra

Kas nusako gerą architektūrą? Tai koncepcija, idėja ar jos išpildymas?

O galbūt tai visi kūrybiniai ir techniniai elementai, kartu vingiuojantys pastato gyvavimo laikotarpiu? Be abejo, nepamirštant ir integralių tvarumo komponentų.

Vedami bendros kūrybinės idėjos ir kokybiško jos įgyvendinimo aplinkos ir žmogaus gerovės kontekste, galime tikėtis puikių architektūrinių rezultatų. Tokiai realizacijai padeda bendra sistema, sujungianti įvairių sričių specialistus bei leidžianti įvertinti architektūros užmojų vaisius. Pastatų sertifikavimas iki šiol gali priminti painų (o kai kurių laikoma ir bereikalingą) labirintą. Nors panašu, kad būtent jis leidžia tvariau žvelgti į architektūros poreikius ir statybos reikalavimus.

SERTIFIKAVIMO SISTEMOS –TVARIOS STATYBOS ATEITIS

Rolandas KAŽIMĖKAS

Keliant klausimą, kodėl vieni pastatai yra ekologiškesni už kitus, pravartu apžvelgti pastatų sertifikavimo sistemas, kurios suteikia galimybę įvertinti ir palyginti pastatų tvarumą. Iki sertifikavimo sistemų sukūrimo toks vertinimas praktiškai neegzistavo. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad sertifikavimo rezultatai leidžia lyginti tik ta pačia sistema sertifikuotus pastatus.

PASTATO PRANAŠUMO ĮRODYMAS

Sertifikuojant pastatą, jo tvarumas vertinamas labai kruopščiai, todėl tokie statiniai paprastai būna pranašesni už nesertifikuotus, ypač vertinant tris pagrindines tvarumo kryptis: aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę.

Statybų rinkos žalieji sertifikatai labai skiriasi savo apimtimi, struktūra ir turiniu. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje yra daugiau kaip 600 žaliųjų sertifikatų gaminiams ir pastatams. Nors žaliųjų sertifikatų skaičius gali stulbinti, tačiau dažniausiai naudojami penki pagrindiniai – LEED, BREEAM, DGNB, HQE, WELL. Tačiau ir jie labai skirtingai vertina tvarumo aspektus. Tą gerai galite pamatyti toliau esančiame paveikslėlyje.

PASTATŲ SERTIFIKATŲ RŪŠYS

Yra daug pastatų sertifikavimo rūšių, pavyzdžiui, „Passivehouse“ (Vokietija), „EU GreenBuilding“ (ES), LEED (JAV), BREEAM (Didžioji Britanija), DGNB (Vokietija), HQE (Prancūzija). „Passivehouse“ ir „EU GreenBuilding“ sertifikatais vertinamas tik pastato energinis naudingumas.

Skirtingų žaliųjų sertifikatų kriterijų reikšmė: aplinkosauginiai kriterijai; visuomeniniai kriterijai; ekonominiai kriterijai.

Kas yra LEED?

LEED yra JAV daug kriterijų vertinanti sertifikavimo sistema, kurią 1998 m. sukūrė JAV žaliosios statybos taryba (US GBC), o pavadinimas LEED kilęs iš „Leadership in Energy and Environmental Design“ (liet. Lyderystė energijos ir aplinkos dizaino srityse). Sertifikatas pasaulyje plačiai paplitęs – taikomas 165 šalyse kaip tarptautinė geroji tvarumo praktika. LEED sistema labai gerai pritaikyta patiems įvairiausiems pastatams, nes skirtingų paskirčių, dydžių pastatai vertinami atskirose grupėse.

Pagrindinės grupės yra šios:

Nauja statyba

Esami pastatai

Interjeras, vidaus įranga

Eksploatacija ir techninė priežiūra

Teritorijos, kvartalai, erdvės

Gyvenamieji pastatai

Mažmeninės prekybos pastatai

Miestų plėtra

Mokyklos

Sveikatos priežiūros įstaigos

LEED sistema pastato projektavimą ir statybą vertina pagal 8 kategorijas, atspindinčias įvairius pastato eksploatacinių savybių aspektus, susijusius su sąnaudomis, poveikiu žmogui ir aplinkai. Šios kategorijos skirstomos į tvarumo tikslus (angl. Credits) ir būtinus reikalavimus (angl. Prerequisites). Taigi kiekvienas sertifikuotas pastatas visų pirma turi atitikti būtinus reikalavimus, o tik paskui siekti tvarumo aukštumų.

Įvykdžius kiekvieno tvarumo tikslo reikalavimą gaunami taškai, o jų suma lemia gauto sertifikato lygį (už būtinų reikalavimų įvykdymą taškai nesuteikiami). Po sertifikavimo proceso projektui suteikiami LEED sertifikato lygiai:

Sertifikuotas – nuo 40 iki 49 taškų; Sidabrinis – nuo 50 iki 59 taškų; Auksinis – nuo 60 iki 79 taškų; Platininis – 80 ir daugiau taškų.

LEED sistemoje yra 8 vertinimo kategorijos:

Vieta ir susisiekimas

Vietovės tvarumas

Efektyvus vandens naudojimas

Energija ir atmosfera

Medžiagos ir ištekliai

Patalpų aplinkos kokybė

Inovacijos (papildoma kategorija)

Regioniniai prioritetai (papildoma kategorija)

LEED standarte, kitaip nei BREEAM, bet kurioje kategorijoje pelnytas taškas yra vienodos reikšmės, nes kategorijos turi vienodas vertes. Naujos statybos LEED sertifikatai galioja visą pastato gyvavimo ciklą, o esančių pastatų sertifikatus (LEED EBOM) reikia atnaujinti kas 5 metus.

„Continental Automotive Lithuania“ gamyklai Kaune suteiktą LEED aukso sertifikatą.

LEED

„Bullitt“ centras, Sietlas, JAV

„Bullitt“ centras Sietle – novatoriškas tvarios architektūros pavyzdys. Tai vienas ekologiškiausių komercinių pastatų pasaulyje, o jo įsipareigojimą siekti tvarumo įrodo daugybė energijos vartojimą patvirtinančių sertifikatų. Šis novatoriškas pastatas gavo „LEED Platinum“ ir „Living Building Challenge“ sertifikatus, liudijančius apie jo išskirtinį veiksmingumą aplinkosaugos srityje. Pastate įdiegta įspūdinga lietaus vandens surinkimo sistema, kompostavimo tualetai ir moderniausios saulės baterijos, kurios patenkina visus pastato energijos poreikius.

Detaliau apie LEED

Kas yra BREEAM?

BREEAM – Didžiosios Britanijos daug kriterijų vertinanti sertifikavimo sistema, sukurta statybos mokslo centro BRE (Building Research Establishment) Pavadinimas kilęs iš žodžių „Building Research Establishmet Environemntal Assessment Method“. Tai seniausia ir labiausiai paplitusi žaliųjų pastatų sertifikavimo sistema, sukurta dar 1990 metais.

Pastato projektavimas ir statyba vertinama pagal periodiškai atnaujinamas BREEAM schemas, kurių kategorijos atspindi įvairius pastato eksploatacinių savybių aspektus.

Šios kategorijos suskirstytos į vertinimo kriterijus. Už kiekvieno kriterijaus reikalavimų įvykdymą gaunami taškai, kurie dauginami iš kiekvienai kategorijai priskirto reikšmės koeficiento. Taip gau-

namas bendras surinktų taškų procentas, kuris ir nulemia suteikto sertifikavimo lygį. Suteikiami šie BREEAM sertifikato lygiai:

Nesuteiktas: mažiau nei 30 proc.

Patenkinamas: daugiau kaip 30 proc.

Geras – daugiau kaip 45 proc.

Labai geras – daugiau kaip 55 proc.

Puikus – daugiau kaip 70 proc.

Išskirtinis – daugiau kaip 85 proc.

BREEAM vertinimo sistema irgi nustato minimalius reikalavimus įvairiems sertifikavimo lygiams, tad sertifikavimo siekiantis projektas turi surinkti tam tikrus balus pagal nurodytus kriterijus.

Detaliau apie BREEAM

BREEAM

BREEAM tarptautinėje naujos statybos (biurų pastatų) schemoje yra šios vertinimo kategorijos:

Valdymas – taškų skaičius 22 balai, reikšmės koeficientas 0,12.

Sveikata ir gerovė – taškų skaičius 10 balų, reikšmės koeficientas 0,15.

Energija – taškų skaičius 30 balų, reikšmės koeficientas 0,19.

Transportas – taškų skaičius 9 balai, reikšmės koeficientas 0,08.

Vanduo – taškų skaičius 9 balai, reikšmės koeficientas 0,06.

Medžiagos – taškų skaičius 12 balų, reikšmės koeficientas 0,125.

Atliekos – taškų skaičius 7 balai, reikšmės koeficientas 0,075.

Žemės naudojimas ir ekologija – taškų skaičius 10 balų, reikšmės koeficientas 0,1.

Tarša – taškų skaičius 13 balų, reikšmės koeficientas 0,1,

Inovacijos – taškų skaičius 10 balų, reikšmės koeficientas 0,1.

„The Crystal“, Londonas, Jungtinė Karalystė

Londone esantis „The Crystal“ – puikus tvarumo pavyzdys, rodantis, kad miestas aktyviai pritaiko ekologiškas iniciatyvas. „Crystal“ turi „BREEAM Outstanding“ sertifikatą, atspindintį jo išskirtinį energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį dizainą. Šiame garsiame statinyje naudojamos pažangios, energiją taupančios technologijos, pavyzdžiui, geoterminiai šilumos siurbliai ir saulės baterijos. Pastatas tarnauja ir kaip parodų erdvė, kurioje lankytojai mokomi apie tvarią miestų plėtrą. Šis pastatas yra žaliosios architektūros švyturys pačioje Londono širdyje.

BREEAM „Excellent“ įvertinimas suteiktas SBA grupės „Capitalica“ biurų kompleksui „Verde“

Kas yra DGNB?

Vokietijos tvarių pastatų sertifikatas DGNB įsteigtas 2007 m., o pirmieji pastatai Vokietijoje jį gavo 2009-aisiais. Sertifikatą sukūrė Vokietijos tvariųjų pastatų asociacija (DGNB).

DGNB sertifikatas kurtas Vokietijai, siekiant užpildyti esamų sertifikavimo sistemų spragas ir įvesti papildomus kokybės kriterijus, kurie labiau atitiktų Vokietijos standartus ir taisykles. Dabar tai tarptautinė, plačiai paplitusi sertifikavimo sistema. Ji remiasi pastato gyvavimo ciklu, joje atsižvelgiama į ekologinius, ekonominius ir socialinius bei kultūrinius aspektus – tris svarbiausius žaliosios statybos ramsčius. Taip pat svarbus vaidmuo tenka naudojamoms statybų technologijoms ir procesams, pastato vietai. Atsižvelgiama į regiono ypatumus ir parinktas statybines medžiagas.

DGNB sertifikatų lygiai:

Bronzinis: 35 proc. ir daugiau

Sidabrinis: 50 proc. ir daugiau

Auksinis: 65 proc. ir daugiau

Platininis: 80 proc. ir daugiau

Vertinimo kategorijos ir jų reikšmė:

Ekologija – 22,5 proc.

Ekonomika – 22,5 proc.

Socialiniai ir funkciniai aspektai – 22 proc.

Technologijos – 15 proc.

Procesai – 12,5 proc.

Vieta – 5 proc.

Priklausomai nuo pastato tipo, į vertinimą įtraukiama iki 40 tvarumo kriterijų, kuriuos nuolat tobulina nepriklausomų ekspertų grupės. Sertifikatas skirtas visų tipų esamiems ir naujiems pastatams: nuo komercinių daugiaaukščių pastatų iki individualių namų ir infrastruktūros objektų, tokių kaip tuneliai ir tiltai.

DGNB

„Kö-Bogen II“ Diuseldorfas, Vokietija

Šiame „DGNB Platinum“ sertifikatu įvertintame pastate demonstruojamos pažangiausios energiją taupančios technologijos, jis taip pat turi ekologiškas stogo dangas. Pažymėtini ir kiti tvarūs elementai: efektyvios šildymo ir vėsinimo sistemos, žalieji stogai ir lietaus surinkimo sistema, kuri surinktą vandenį panaudoja tualetuose.

(Ne)trumpai apie DGNB

Kas yra HQE?

HQE (pranc. Haute Qualité Environnementale) sertifikatas, kurį prižiūri aplinkos kokybe besirūpinanti asociacija, kartu su LEED ir BREEAM tai yra vienas plačiausiai pasaulyje taikomų sertifikatų.

Kriterijai, kuriuos turi atitikti pastatas, kad gautų HQE sertifikatą, apima visą procesą – nuo sklypo analizės, projektavimo ir statybos darbų iki pastato eksploatacijos. Vertinama naudojamų medžiagų kokybė ir ilgaamžiškumas, tvarus energijos ir vandens valdymas, akustinis komfortas ir vizualinis aspektas.

14 HQE sertifikavimo kriterijų suskirstyti į keturias grupes:

Energija

Aplinka

Sveikata

Komfortas

Pagal HQE standartą kiekvienoje iš keturių kategorijų galima suteikti ne daugiau kaip 4 žvaigždutes, kurios vėliau sudedamos ir taip gaunamas galutinis objekto įvertinimas:

„Pass“ – atitinka HQE sertifikavimo reikalavimus;

„Good“ – nuo 1 iki 4 žvaigždučių;

„Very Good“ – nuo 5 iki 8 žvaigždučių;

„Excelent“ – nuo 9 iki 11 žvaigždučių;

„Excepctional“ – nuo 12 iki 16 žvaigždučių.

DGNB nuotr.

Kas yra WELL?

JAV pastatų standartas WELL išsiskiria tuo, kad jame akcentuojamos žmonių sveikatą tausojančios ar net gerinančios pastato savybės, patogumas. Visa tai atitinka idėją, kad kiekvienas nusipelno geresnio ir sveikesnio gyvenimo. Sertifikatas skatina kurti gerai apgalvotas erdves pastatuose, projektuojant remtis naujausiais moksliniais sveikatos ir gerovės tyrimais. Sertifikate, be kita ko, pateikiamos tokios kategorijos kaip mityba, akustika, judėjimas, komfortas, bendruomenė ir kt. Pasta-

tas vertinamas kaip visuma, daranti įtaką gyventojų savijautai, pojūčiams, kūno ir dvasios būklei bei žmonių tarpusavio santykiams.

Keturi WELL sertifikatų lygiai yra šie:

Sertifikuotas

Sidabrinis

Auksinis

Platininis.

WELL

„Delos“ būstinė, Niujorkas, JAV

„Delos“ būstinė Niujorke – į sveikatingumą orientuoto tvaraus dizaino pavyzdys. Šis pažangiausias pastatas gavo „LEED Platinum“ ir „WELL Building Standard“ sertifikatus, pabrėžiančius jo įsipareigojimą rūpintis tiek aplinkos, tiek žmonių sveikata. Energijos vartojimo efektyvumas yra vienas pagrindinių siekių: tai efektyvios ŠVOK sistemos, taupus LED apšvietimas, pažangios vandens taupymo technologijos. „Delos“ būstinė yra geras biuro pavyzdys, kai pirmenybė teikiama ne tik darbuotojų gerovei, bet ir kartu mažinamas pastato poveikis aplinkai.

„FITWEL“ SERTIFIKATAS

Kaip ir WELL, JAV sukurtas pastatų standartas „FitWel“ vertina pastato gyventojų ir šalia įsikūrusios bendruomenės sveikatą ir gerovę. Tačiau „FitWel“ pastatų sertifikavimui nekelia išankstinių sąlygų. „FitWel“ sertifikatu gali būti vertinami įvairių tipų pastatai ir erdvės. Vertinant daug dėmesio skiriama pastato vietai, lauko erdvėms, įėjimams, laiptinėms, vidaus aplinkai, darbo vietoms, bendroms erdvėms, vandens tiekimui, kavinėms ir valgymui skirtoms patalpoms, prekybos automatams ir kt. „FitWel“ sertifikavimo sistema sukurta išanalizavus apie 7000 sveikesnės gyvensenos mokslinių tyrimų.

„GREEN GLOBES“

„Green Globes“ yra JAV ir Kanadoje naudojama pastatų vertinimo sistema. Ji sudaryta taip, kad būtų galima atlikti ir savarankišką vertinimą. Tam skirtas klausimynas, kurio tikslas – padėti vystytojui atlikti reikiamus pakeitimus, kad jis galėtų gauti „Green Globes“ sertifikatą. Kaip ir „FitWel“, taip ir „Green Globes“ sertifikavimui nekelia išankstinių sąlygų. Sertifikuojami naujos statybos ir esami pastatai. Ši sertifikavimo sistema daugiausia dėmesio skiria energijos ir vandens naudojimui, atliekų tvarkymui, oro taršai, vidaus aplinkai ir aplinkos tvarkymui.

BCA, BEAM PLUS ir kt.

BCA (angl. Building and Construction Authority) sertifikatas „Green Mark Scheme“ – programa, vertinanti pastatų tvarumą Singapūre. Joje daugiausia dėmesio skiriama inovacijoms, išmaniam valdymui, siekiams suburti bendruomenę. Penki pagrindiniai „Green Mark Scheme“ kriterijai yra šie: energijos ir vandens vartojimo efektyvumas, aplinkosauga, patalpų aplinkos kokybė ir inovatyvumas.

BEAM PLUS sertifikatas – Honkonge pripažinta sertifikavimo programa. Ji pastatus vertina pagal penkis kriterijus: statybvietę, medžiagų, vandens ir energijos naudojimą, patalpų aplinkos kokybę ir inovacijas. BEAM PLUS sertifikavimo programos tikslas – šviesti bendruomenę apie tvarumą ir tva-

rią praktiką, be to, ketinama BEAM PLUS programą išplėsti už Honkongo ribų.

CASBEE (angl. Comprehensive Assessment System for Built Environment Efficiency), arba Visapusiška pastatų energinio aplinkos efektyvumo vertinimo sistema, pradėta naudoti 2015 m. ir gali būti taikoma tiek naujai statomiems, tiek esamiems pastatams visoje Japonijoje. Nuo 2005 m. gauti CASBEE sertifikatą tapo privaloma 24 Japonijos savivaldybėse. Šioje programoje daugiausia dėmesio skiriama energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui bei vietos ir patalpų aplinkai.

GORD yra pirmoji Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos žaliųjų pastatų sertifikavimo programa, pradėjusi veikti 2007 metais.

KOKIA SERTIFIKATŲ ATEITIS?

Sertifikatų atsiradimas statybų rinkoje buvo tarsi šūvis į dešimtuką. Nesvarbu, ar planuojame investuoti Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, Australijoje ar Dubajuje, „BREEAM Excellent“ įvertinimą gavęs pastatas visame pasaulyje pasižymės panašiu aplinkosaugos efektyvumu. Būtent sertifikuotų pastatų savybių panašumas ir nulėmė populiariausių sertifikatų tarptautinę sėkmę. Deja, didėjant sertifikatų ir juos išduodančių institucijų skaičiui bei daugėjant įvairiems skirtingiems reikalavimams, stiprėja pavojus, kad sertifikavimo procese atsiras daug chaoso, o pats sertifikatas neteks dabartinio prestižo.

Artimiausi metai parodys, kaip rinka prisitaikys prie augančio susidomėjimo gauti šių rūšių dokumentus ir didėjančios konkurencijos dėl jų. Daug vilčių dedama į namų ir kvartalų sertifikavimą, kuris gali lemti ne tik tolesnį ekologinių sprendimų populiarėjimą, bet ir jų kaip standarto įvedimą naujoje statyboje.

Matoma tendencija, kad sertifikavimo vaidmuo didės ne tik pramoninėje ar biurų, bet ir gyvenamųjų namų statyboje, nes stiprėja žmonių sąmoningumas bei noras dalyvauti mus supančio pasaulio ekologiniuose pokyčiuose. Pastatams keliami reikalavimai nebėra susiję tik su naudojamomis medžiagomis. Labai svarbus tampa jų poveikis aplinkai. Jei sertifikavimo kūrėjai atitiks šiuos reikalavimus, sertifikavimas taps pasauliniu standartu.

SA.lt nagrinėja tvarumo standartus ir pastatų sertifikavimą gyvenamojo NT sektoriuje

A++ klasės pastato langai: vienas produktas –daug privalumų

Nuo 2021 m. visų naujai statomų pastatų energinė klasė turi būti ne žemesnė nei A++. Šiluma ir sandarumas yra pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos vertinamas statinio energinis naudingumas. Tokiam pastatui renkantis langus, svarbiausia atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo koeficientų (U) vertę.

KĄ PRISIMINTI, STATANT A++ KLASĖS PASTATĄ?

Rekomenduojama atidžiai vertinti lango profilio storį, stiklo paketo konstrukciją, lango tarpinių kiekį ir jų kokybę. Tinkami langai ir profesionalus jų montavimas bei sandarinimas nevers rūpintis didelėmis šildymo sąskaitomis vėsiuoju metų laiku.

Šilumos laidumo koeficiento Uw vertė yra sąlygojama atskirų lango elementų vertėmis. Uw (w = langas) – tai šilumos perdavimas per visą langą, Ug (g = stiklas) – šilumos perdavimas per lango stiklą, Uf (f = rėmas) – šilumos perdavimas per lango rėmą.

KĄ SIŪLO „SOUDAL“?

„Soudatherm SFI 600P“ – tai poliuretaninis klijuojantis hermetikas specialiuose aukšto slėgio balionuose, tarpui tarp stiklo paketo briaunos ir varčios rėmo užpildyti. Tinkamas medžio, PVC ir aliuminio profiliams.

Reguliuojamu pistoletu hermetikas naudojamas greitai ir efektyviai. Ši priemonė taupo laiką –darbas vyksta daugiau kaip 30 % greičiau, nei naudojant tradicinius sandariklius. „Soudatherm SFI 600P“ pagerina mechaninį lango rėmo stabilumą ir neapkrauna papildomu svoriu.

IŠSKIRTINĖS SAVYBĖS

Pagerina langų sandarumą ir garso izoliaciją

Mažas šilumos laidumas: 0,036 W/m.K Pagerina mechaninį stabilumą Greitai kietėja

Kontroliuojamas plėtimosi greitis

Suderinamas su visų tipų langų rėmų medžiagomis: aliuminiu, PVC ir medžiu bei IGU hermetikais

Lengvai pjaunamas

Nėra degiųjų medžiagų

Apie „Soudatherm SFI 600P“ naudojimą daugiau sužinokite šiame vaizdo įraše:

Soudatherm SFI 600P – How To Use

„Ceresit“ tvarumo strategija prisideda prie saugios ir tvarios

mūsų ateities

Statybų pramonė atsakinga už beveik 40 proc. išmetamo CO2 kiekio, tad, siekiant tvarios ateities, šiam sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo. Statybų pramonės lyderiai turi atsakingai formuoti savo strategiją, siekti aukštų tvarumo tikslų. Lyderystė tvarumo srityje yra viena pagrindinių visame pasaulyje dirbančio „Henkel“ koncerno ir jam priklausančio gamintojo „Ceresit“ vertybių. Trys pagrindiniai tvarumo iššūkiai, kuriuos įgyvendina „Ceresit“: kuo mažesnė įtaka pasaulinei klimato kaitai, plastiko atliekų mažinimas ir vargingai gyvenančių žmonių sąlygų gerinimas.

PIRMASIS STRATEGINIS TIKSLAS –CO2 IŠLAKŲ MAŽINIMAS

„Ceresit“ siekia būti naujų sprendimų vizionieriumi, nuolat ir atsakingai formuoti savo gamybą, kad tvarumas apimtų visą įmonės veiklą, kad juo būtų grindžiami ateinančių 20 metų tikslai: kuo mažesnėmis sąnaudomis patrigubinti bendrovės produktyvumą, įvertinant, kad gamtos ištekliams mažėjant jų paklausa didėja. „Ceresit“ nuolat optimizuoja technologinių procesų energijos ir vandens suvartojimą, mažina žaliavų atliekų kiekį, kartu mažėja ir viso gamybos ciklo CO2 išlakos.

Svarbiausi koncerno „Henkel“ ir gamintojo „Ceresit“ CO2 mažinimo tikslai yra šie: iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu gamintoju; sumažinti žaliavų gavybos ir gamybos CO2 pėdsaką; remti ir skatinti mažinti eksploatuojant pastatus išmetamo CO2 kiekį ir taupyti energiją.

„Ceresit“ išorinės fasadų šilumos izoliacijos sistemos suteikia galimybę pastato naudotojams taupyti energijos išteklius ir aktyviai prisidėti prie aplinkos apsaugos.

„Ceresit“ jau 33 proc. sumažino Vidurio ir Rytų Europos šalyse įsikūrusių savo gamyklų CO2 išlakas, o šiuo metu pertvarko veikiančią gamyklą taip, kad ji taptų neutrali anglies dioksido atžvil-

giu. Pertvarka per ateinančius 10 metų leis 4900 tonų sumažinti CO2 išlakas, be to, gamykla tieks atsinaujinančių šaltinių elektros energiją.

Platus „Ceresit“ fasadų izoliacijos asortimentas skirtas išorinėms termoizoliacinėms kompozitinėms sistemoms ETICS, aukštos kokybės sisteminis sprendimas WINTEQ, apimantis sandarinimo folijas, putas, klijus, siūlių užpildus ir kt., reikšmingai sumažina pastato energijos sąnaudas, užtikrina komfortišką temperatūrą namo viduje, padidina jo vertę ir saugo aplinką. ETICS ir WINTEQ fasado termoizoliaciniai gaminiai leido klientams Vidurio ir Rytų Europos šalyse sumažinti CO2 išlakas apie 5,85 mln. tonų per metus. Be to, iki 40–50 proc. buvo sumažintas pastatų energijos suvartojimas, kartu ir eksploatacijos išlaidos.

Vėsiojo stogo sprendimai leido šiltesnių kraštų gyventojams sumažinti vėsinimo poreikius, nes vėsusis stogas atspindi 87 proc. daugiau saulės šviesos ir sugeria mažiau šilumos nei standartinis stogas.

SVARBUS STRATEGINIS TIKSLAS –ATLIEKŲ MAŽINIMAS

Atliekų mažinimo srityje „Henkel“ siekia šių pagrindinių tikslų:

užtikrinti, kad pakuotės būtų perdirbamos arba pakartotinai naudojamos;

didinti perdirbamo plastiko dalį pakuotėse;

mažinti bendrą atliekų kiekį bendrovės gamyklose.

„Ceresit ETICS“ – tvaresniam sprendimui

Vykdydama atliekų mažinimo programą „Ceresit“ sukūrė „ECO bucket“ – revoliucinę CE 40 produktų pakuotę, pagamintą iš 50 proc. perdirbto plastiko, homogeninės medžiagos, užtikrinančios 100 proc. pakuotės perdirbamumą. Plonesnės pakuotės sienelės leido sumažinti jai reikalingų žaliavų kiekį ir pačios pakuotės svorį. Šią pakuotę galima naudoti pakartotinai.

Nuo 2010 m. „Henkel“ priklausančiose Vidurio ir Rytų Europos gamyklose, gaminančiose „Ceresit“ produkciją, pavyko net 73 proc. sumažinti atliekų kiekį.

SAUGIŲ NAMŲ STRATEGIJA

Koncerno „Henkel“ strategija „Saugūs namai“ kelia tris tikslus:

suteikti saugų būstą šeimoms, kurioms jo reikia; kurti gaminius, į aplinką išmetančius labai mažai teršalų;

sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį.

Programa „Sveiki atvykę į namus“ („Welcome Home“) „Ceresit“ remia pagalbos reikalaujančias šeimas atnaujindama, statydama namus, mokyklas ir ištisus kvartalus. Pirmasis projektas „Welcome Home“ įgyvendintas 2016 metais. Nuo to laiko ši veikla labai išsiplėtė:

įgyvendintas 21 projektas 13-oje šalių; projektuose dalyvavo daugiau nei 450 „Henkel“ darbuotojų; keli tūkstančiai šeimų visame pasaulyje džiaugiasi geresniais būstais, kuriuos pakeitė „Henkel“ renovacijos ir statybos darbai.

„Ceresit“ aktyviai nustato ir keičia gaminiuose esančias kenksmingas medžiagas. „Ceresit“ gaminiams suteiktas EC 1 sertifikatas rodo, kad šie gaminiai neturi neigiamo poveikio patalpų oro kokybei – vienam pagrindinių namų saugumo aspektų.

Kaip suvaldyti statybas

neišsipurvinus batų ir sutaupyti laiko bei pinigų?

Statybų pramonės naujovė – paslauga „Sitewalk“ – padeda efektyviai stebėti ir valdyti statybas neišeinant iš biuro. Šią paslaugą viena pirmųjų šalyje pradėjo naudoti pirmaujanti integruotų statybos projektų konsultavimo įmonių grupė „Be Live“. Ji ypač pasiteisino neseniai baigtoje statyti „Esco Lifesciences“ gamykloje Kauno LEZ.

KAIP VEIKIA „SITEWALK“?

Pastato statybos progresas periodiškai fiksuojamas pasitelkus 360° kamerą, o visi dalyviai jas gali stebėti virtualiai. Galima lengvai patikrinti, ar darbai nenukrypsta nuo projekto, ir operatyviai reaguoti užbėgant už akių nesklandumams. „Sitewalk“ aplinkoje statybų dalyviams lengva bendrauti, išvengiant sugedusio telefono efekto ir painios komunikacijos elektroniniais laiškais.

Pasak „Be Live“ BIM/VDC koordinatoriaus Liudo Galdiko, techniškai „Sitewalk“ veikia taip: statybos objektas periodiškai filmuojamas 360° vaizdo kameromis, vėliau vaizdo duomenys sukeliami į debesiją, apdorojami, sujungiami ir sukoordinuojami tarpusavyje. Jau po kelių valandų nuo apsilankymo objekte visi turintys leidimus, prisijungę per naršyklę, gali virtualiai pasivaikščioti po statybas, palikti komentarus ar kelti klausimus.

KOKIĄ NAUDĄ TEIKIA STATYBŲ STEBĖJIMO PROCESAS?

Tai, kad ši paslauga yra patogi užsakovui, nes tarnauja kaip virtualus langas į statybas, yra tik ledkalnio viršūnė. Didžiausia „Sitewalk“ vertė –žinojimas, kas vyksta objekte, ir statybos dalyvių bendradarbiavimas nuotoliu, matant konkretų

statybų vaizdą prieš akis. Taip lengviau sprendžiami diskusiniai klausimai, užtikrinamas duomenų prieinamumas ir, žinoma, elementari kokybės kontrolė.

Kompiuteryje, planšetėje ar telefone iki smulkmenų galima apžiūrėti visas pastato detales, pavyzdžiui, kylančias pertvaras, vedžiojamas komunikacijas, įrengiamus mazgus.

Vienu pelės spragtelėjimu paprasta lyginti vaizdą su 3D BIM modeliu.

Komandos gali bendrauti realiu laiku.

Prireikus galima atsukti virtualų laiko ratą atgal ir taip atsekti darbų eiliškumą.

Taip „Sitewalk“ padeda efektyviau dirbti projektuotojams, architektams, generaliniam ir kitiems rangovams, BIM koordinatoriui, tvarumo sertifikavimo vadovui bei visiems kitiems statybų dalyviams.

Pasak „Be Live“ plėtros vadovo Šarūno Survilos, populiarėjantis išmanus EPCM (Emgineering Procurement Construction management) statybų valdymo modelis, dar vadinamas „nuo idėjos iki rakto“ jau neįsivaizduojamas be „Sitewalk“. „EPCM renkasi reikliausi, statantys sudėtingesnius pastatus užsakovai. Natūralu, kad jie kelia aukštus darbo efektyvumo ir pastatų tvarumo reikalavimus, o „Sitewalk“ padeda juos pasiekti“, – sako Šarūnas Survila.

Statybos

darbų rezultato palyginimas su 3D BIM skaitmeniniu projektu

„Sitewalk“ programoje

TAUPOME DARBO LAIKĄ, IŠLAIDAS IR

TAUSOJAME APLINKĄ

„Sitewalk“ yra bendrinis paslaugos pavadinimas, o ją įgyvendinti gali padėti techninių priemonių ir kelių populiaresnių programų visuma, tarp kurių „Be Live“ naudojama „Dalux“.

„Skenuoti pastatą nėra paprastas kelių valandų pasivaikščiojimas. Kokybiškai užfiksuoti vaizdą reikia šiokių tokių įgūdžių ir specialios techninės įrangos. Posūkius reikia įveikti lėčiau, nesimėtyti į šonus, elgtis natūraliai ir žvelgti į aplinką paprastai“, – patirtimi dalijasi L. Galdikas.

L. Galdiko manymu, nors didžiausia „Sitewalk“ vertė yra statybų valdymo efektyvumas ir sutaupytos darbo valandos, ji padeda pasiekti gerų rezultatų ir kitose srityse. Siekiant tapti klimatui neutralia įmone, svarbu skaičiuoti kelionėms sutaupytus degalus ir į orą neišmestą CO2. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis statybos projektų yra tarptautiniai, taip taupomas ir skrydžių lėktuvu laikas, mažinamas poveikis klimatui.

Pavyzdžiui, jei du komandos nariai dėl „Sitewalk“ sutaupo kassavaitinę kelionę vienu automobiliu iš Vilniaus į Alytuje statomą gamyklą ir atgal, per statybų pusmetį jau galime pasidžiaugti apčiuopiamu rezultatu. Tokiu atveju „Sitewalk“ paslauga leidžia per 26 savaites sutaupyti 5720 nuvažiuotų kilometrų bei 80 kelionėje praleistų darbuotojų valandų. Taip pat galėtume pasidžiaugti į orą neišmetę pusės tonos CO2.

„Pridėkime faktą, kad „Sitewalk“ paslaugos kaštai gali atsipirkti išvengus vienos rimtos statybų klaidos. Atsižvelkime, kad sutaupome žymią dalį ne vienos, o daugelio įmonių darbuotojų kelionių, galėsime įsivaizduoti potencialų „Sitewalk“ sutaupymo mastą ir dimensijas. Sutaupytų nervų aiškinantis, kas kaltas dėl vieno ar kito nuokrypio nuo projekto, net neskaičiuoju, nors svarbūs ir jie. Taip pat klausimas, ar per pūgą reiks važiuoti iki objekto, ir lipti ant daugiaaukščio pastato stogo, jau nebėra aktualus, nes vakar ten jau apsilankė kolega ir sukūrė „Sitewalk“, – apibendrina „Be Live“ plėtros vadovas Šarūnas Survila.

Medinė statyba

Per pastarąjį penkmetį pasaulyje, o kartu ir mūsų krašte, medinėje statyboje įvyko nemažai pokyčių. Tiek įstatymų pagrindui, tiek statybos technologijoms, integruojant medines konstrukcijas, skiriamas papildomas dėmesys. O ką jau kalbėti apie medienos estetines vertybes, atsigręžiant į šią medžiagą dėl jos natūralumo ir gamtos skleidžiamos šilumos, kurios yra taip pat skatinamos, kalbant apie visą tvarumo judėjimą.

Vis dėlto medinės statybos praktika pasaulyje yra žengtelėjusi porą žingsnių į priekį, kol Lietuva susiduria su šiokiomis tokiomis kliūtimis. Tačiau neabejojame, kad, sekdami pasaulio pavyzdžiu, per ateinantį penkmetį skirsime dar daugiau dėmesio medinei statybai ar architektūrai.

Toliau skaityk:

• Medinės statybos progresas

• Įspūdingų pastatų kuriamos medinės architektūros tendencijos

MEDIENOS RENESANSO AUŠRA –AR

LIETUVOJE

ĮVYKS MEDINĖS STATYBOS PROVERŽIS?

Justina GRAINĖ

Medinė statyba jau seniai nebe ateitis – tai dabarties požiūrio į tvarumą išraiška. Lietuva, remdamasi Šiaurės šalių patirtimi, vis daugiau dėmesio skiria tvariai statybai, kurioje vis daugiau vietos atsiranda natūralioms medžiagoms. Šiemet įžengėme į permainų metus, kai visuomeninių pastatų statyboje bus privaloma naudoti organines medžiagas. Kokių iššūkių tai atneš ir ar tai reiškia, kad ir Lietuvoje greitai pamatysime medinį dangoraižį ar daugiabutį?

2019 m. pristatyta Šiaurės šalių vizija iki 2030-ųjų kelia itin ambicingą tikslą – Šiaurės regionas taps tvariausiu ir labiausiai integruotu regionu pasaulyje. Tokią ateinančio dešimtmečio viziją mato Šiaurės šalių vadovai.

VIZIJAI ĮGYVENDINTI NUSTATYTOS ŠIOS TRYS

PRIORITETINĖS SRITYS.

Žalias regionas. Šiaurės šalys skatins žaliąją regiono transformaciją, siekdamos CO2 neutralumo, taip pat tvarios žiedinės ir bioekonomikos, didelį dėmesį teikdamos tyrimams dėl CO2 mažinimo statybų ir kituose sektoriuose, siekdamos išlaikyti kuo didesnę bioįvairovę regione, remdamos tvarią ir konkurencingą gamybą.

Konkurencingas regionas. Šiaurės šalys sieks žaliosios ekonomikos augimo, paremto žiniomis, inovacijomis, mobilumu ir skaitmenine integracija.

Socialiai darnus regionas. Šiaurės šalys sieks integracijos ir lygybės savo visuomenėse, kurias visas sieja bendros vertybės ir stiprūs kultūriniai ryšiai.

Vizijos įgyvendinimo ataskaita

ŠIŲ METŲ POKYČIAI

Didžiulį dėmesį tvaresnei statybai naudojant medieną teikia visa Europos Sąjunga, taigi ir Lietuva. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja naujas nutarimas, pagal kurį statant visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės lėšomis, bent pusė statybos medžiagų turės būti iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Iki to laiko Aplinkos ministerija dar turi paruošti tikslias gaires, kaip nuostata bus taikoma.

PAVADINO PROVERŽIU

Pristatydamas būsimas permainas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad tai medinės statybos proveržis Lietuvoje, reiškiantis, kad naujos mokyklos, koncertų salės ir kiti viešieji statiniai bus statomi iš dominuojančių medinių konstrukcijų. Pirmoji paukštė jau pakilusi – šiuo metu projektuojamas Valstybinių miškų urėdijos administracinis pastatas, kuris, skelbiama, taps medinės architektūros pavyzdžiu Lietuvoje.

Naujojo Valstybinių miškų urėdijos administracinio pastato projektas

Skaičiuojama, kad statybų poveikis klimatui siekia net 30–40 proc. nuo visų klimatui įtaką darančių veiksnių.

POKYČIAI – NEIŠVENGIAMI

Skaičiuojama, kad statybų poveikis klimatui siekia net 30–40 proc. nuo visų klimatui įtaką darančių veiksnių. Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų skyriaus vyresniojo patarėjo Artūro Sakalausko teigimu, tai postūmis kurti naujus verslo modelius, ekoinovacijas, siekti tvarių bei ilgaamžių žiedinės sistemos produktų iš atsinaujinančių medžiagų gamybos bei susijusių paslaugų kūrimo.

„Skatinimas naudoti daugiau organinių medžia-

gų statant visuomeninius pastatus numatytas Vyriausybės programoje ir yra susijęs su Europos žaliuoju kursu bei Žiedinės ekonomikos veiksmų planu, kuriais siekiama mažinti anglies pėdsaką bei taupyti gamtos išteklius. Naudojant daugiau organinių statybos medžiagų mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, kadangi tokie produktai tarsi užrakina savyje anglies dioksidą ir yra atsinaujinantys“, – žurnalui „Statyba ir architektūra“ sakė A. Sakalauskas.

Kultūros ir meno centras SARA Švedijoje

Pauliaus Milčiaus nuotr.

TAPOME „WOODPOP“ NARIAIS

Tvaresnė statyba tampa viso pasaulio siekiu. Dar vienas Lietuvos žingsnis to link – prisijungimas prie įkuriamos „WoodPoP“ platformos, vienijančios vyriausybių atstovus, mokslininkus, verslo ekspertus, įvairias nacionalines organizacijas. Platformos tikslas – su mediena susijusios politikos formavimas ir įgyvendinimas visoje Europoje ir už jos ribų. Į ką bus kreipiamas didžiausias dėmesys?

Daugiau apie medinės statybos naujoves Lietuvoje ir užsienyje sužinokite specialiame SA.lt parengtame medinės statybos žinyne

Reglamentų kūrimas ir suderinimas, medienos produktų standartizavimas.

Platesnis medienos naudojimas statyboje ir renovacijoje, sutelkiant dėmesį į gamykloje pagamintus skydus ir konstrukcijas.

Akcentuojamos inovacijos ir moksliniai tyrimai, susiję su naujų organinių statybos produktų kūrimu, integruojant Europos ir nacionalinius išteklius.

Medienos produktų populiarinimas, visuomenės sąmoningumo stiprinimas, informavimas.

Medinių daugiabučių kvartalas Švedijos Vekšė mieste

Pauliaus Milčiaus nuotr.

PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS

NAUJIENOS

Kartu su medinės statybos naujienomis Lietuvoje akys krypsta ir į pastatų priešgaisrinę saugą. Tad nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. įsigaliojo Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų pakeitimai, apie kuriuos galite perskaityti straipsnyje apie aktualiausius statybos įstatymų pokyčius, 70 psl.

Gaisrinės saugos projektų vadovė Irina Demidova-Buizinienė, paklausta, ar vis dar gajus mitas, esą mediniai pastatai yra degesni, sako, kad tai tik neteisingas stereotipas: „Dar neteko girdėti, kad gaisras pastate kilo dėl to, kad jis medinis. Gaisrų priežastys yra ne pastato konstrukcija, jos susietos su eksploatacija – netvarkinga elektros instaliacija, neatsargiu elgesiu.“

Pristatydama priešgaisrinės saugos naujoves [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0fd21952597f11ee8e3cc6ee348ebf6d?jfwid= -

5ducqaa1y], I. Demidova-Buizinienė pažymi, kad visuomeninės paskirties pastatus medinėmis konstrukcijomis projektuoti galima neribojant gaisro apkrovos, kai juose įrengiamos visos šios priemonės: visose pastato patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema kartu su A tipo GAS sistema (adresuojama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema); visuose pastato aukštų evakavimo(si) keliuose, kurie ribojasi ir veda į laiptinę, įrengiama mechaninė dūmų ir šilumos valdymo sistema;

Gaisrų priežastys yra ne pastato konstrukcija, jos susietos su eksploatacija – netvarkinga elektros instaliacija, neatsargiu elgesiu.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gaisrinės saugos projektų vadovė Irina DEMIDOVA-BUIZINIENĖ

evakuacijai pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 9 m, įrengiamos L1 tipo arba N tipo (neuždūmijamos) laiptinės, kitais atvejais įrengiamos N tipo (neuždūmijamos) laiptinės;

laiptinių laiptatakiams, aikštelėms, laiptų laikančiosioms dalims, vidinių sienų konstrukcijoms, laiptinių vidinėms sienoms, luboms ir grindims įrengti turi būti naudojami ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktai;

keliai privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė daugiau kaip 9 m, turi būti įrengiami ne mažiau kaip iš dviejų išilginių pastato pusių taip, kad ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis ir automobiliniais keltuvais galėtų patekti pro visus pastato langus ir avarinius išėjimus;

vandens kiekis gaisrui gesinti iš išorės turi būti numatytas 10 l/s didesnis, nei nustatytas Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėse.

ABEJOJA GALIMYBE ĮGYVENDINTI

„Žiūrint iš šalies atrodo, kad papildžius reikalavimus lyg ir sudarytos geresnės sąlygos medinių konstrukcijų pastatų projektavimui, bet drįsčiau sakyti, kad nieko panašaus neįvyko, nes išvardytos priemonės yra arba sunkiai, arba neįgyvendinamos“, – sako I. Demidova-Buizinienė.

Paklausta apie medinės statybos ateitį Lietuvoje, specialistė pabrėžia, kad proveržis neabejotinai įvyks, tik gal ne taip greitai, kaip norėtųsi. „Tikiu, kad kaip ir daugelis naujovių, kurios sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, medinių konstrukcijų pastatai įsitvirtins ir vis daugiau atsiras medinių pastatų. Bet mes labai sunkiai priimame naujoves. Tenka daug laiko skirti edukacijai ir stereotipų griovimui, todėl bijau, kad užtruksime daug ilgiau“, – teigia I. Demidova-Buizinienė.

Kultūros ir meno centras SARA Švedijoje

Medinis dangoraižis „Mjostarnet“, Voll Arkitekter

Pauliaus Milčiaus nuotr.

DVIRATIS JAU IŠRASTAS –TEREIKIA PERIMTI GERĄJĄ MEDINĖS STATYBOS PRAKTIKĄ

Reikalavimas dėl medienos naudojimo viešosios paskirties pastatuose įsigalios tik lapkritį. Tad lieka dar šiek tiek lauko atsakyti į itin svarbius klausimus dėl įgyvendinimo.

„VMG Group“ tvarios statybos ekspertas Paulius MILČIUS

Neaiškūs kriterijai. „VMG Group“ tvarios statybos ekspertas Paulius Milčius sako, kad tikroji situacija ir tai, ar tas medinės statybos proveržis įvyks, priklausys nuo tolesnių politinių sprendimų. Pavyzdžiui, kaip bus apibrėžtas 50 proc. rodiklis, kaip bus skaičiuojamas tikrasis pastato tvarumas.

Svarbu įvertinti svorį. „Čia svarbu ne tik medienos panaudojimas ar jos kiekis, bet ir kaip iš viso bus skaičiuojamas tas 50 proc. rodiklis.

Kiekvienam turi būti aišku, kas tai yra. Manau, turime vertinti ir pastato svorį. Lengvesnėms pastato konstrukcijoms pagaminti paprastai sunaudojama mažiau energijos, jas lengviau transportuoti ir montuoti, todėl jau vien dėl to medinė statyba yra draugiškesnė klimatui“, – sako P. Milčius.

Skaičiuokime ciklus. Pasak specialisto, taip pat svarbu vertinti visą pastato gyvavimo ciklą. Atitinkami reikalavimai jau taikomi kai kuriose

Trumpa istorija apie tai, kaip buvo kuriamas kultūros ir meno centras SARA Švedijoje

Asmeninio archyvo nuotr.

Europos šalyse, o artimiausiu metu turėtų būti įvesti ir visoje Europos Sąjungoje: „Paprastai tariant, kiekviena taip projektuojamo pastato statybinė medžiaga privalo turėti vadinamąjį poveikio aplinkai sertifikatą (EPD), kuriame įvertinamos ir anglies dvideginio emisijos jai pagaminti. Tačiau svarbu, kad jas skaičiuojant būtų atsižvelgta ir į tai, kiek anglies dvideginio jau yra sukaupta pačioje medžiagos žaliavoje, medienoje, ir kiek bus išsaugota pastate.“

Viešųjų pastatų statyba iš medienos gali duoti impulsą ir tai parodė Skandinavijos pavyzdys, kur jau daug metų taikomi tokie reikalavimai. Tokia viešųjų objektų statybos banga ir sukūrė prielaidas atsirasti tiek naujai medinės statybos specialistų kartai, tiek milžiniškai įvairiausių technologijų ir sprendimų bibliotekai. Anot P. Milčiaus, nereikia išradinėti dviračio – verčiau remkimės gerąja patirtimi, kurios kitose šalyse sukaupta tikrai daug. Tereikia mokėti ir norėti ja pasinaudoti.

Ar medinės statybos proveržis įvyks, priklausys nuo tolesnių politinių sprendimų.

Medinio „Mjostarnet“ dangoraižio statybų procesas

Xylotek

„Staticus“ kelia kartelę fasadų rinkoje: pristatytos dvi tvarios ir išmanios inovacijos

„Staticus“ – vienas didžiausių fasadų rangovų Šiaurės Europoje. Pasitelkdama pažangiausias technologijas ir turėdama sukaupusi daugiau nei du dešimtmečius patirties, bendrovė teikia visą spektrą fasadų projektavimo bei įrengimo paslaugų skirtingose Europos rinkose. „Staticus“ nuolat tobulina procesus ir investuoja į mokslinius tyrimus, kurie padeda siekti vieno iš pagrindinių įmonės tikslų – skatinti tvarumą fasadų pramonėje.

Šiuo metu įmonė vykdo mokslinių tyrimų ir plėtros projektą „Staticus Care“, skirtą tvariems ir veiksmingiems fasadų bei jų priežiūros sprendimams sukurti. Fasadų sistemose aliuminį pakeisdama mediena ir integruodama daiktų interneto (angl. Internet of Things) jutiklius, projekto komanda siekia prailginti fasado elementų gyvavimo ciklą ir net iki 75 proc. sumažinti fasado gamybos bei eksploatacijos metu paliekamą CO2 pėdsaką.

NAUJOS KARTOS TVARUS FASADAS

„Staticus“ jau dešimtmetį sėkmingai įgyvendina medienos komponentų turinčių fasadų projektus Skandinavijos šalyse. Šią patirtį įmonė panaudojo kurdama naujos kartos hibridinio elementinio fasado (angl. hybrid unitised façade arba HUF) sistemą, kuri gali sumažinti fasado išmetamos anglies pėdsaką.

Pagaminant vieną kilogramą aliuminio profilių, šiuo metu Europoje vidutiniškai į aplinką išmetama septyni kilogramai CO2. Naujoji hibridinė „Staticus“ sistema leidžia didžiąją dalį aliuminio profilių pakeisti klijuotąja mediena „Glulam“ – gaminiu, sudarytu iš drėgmei atspariais klijais suklijuotų medienos sluoksnių. Toks sprendimas generuoja reikšmingus rezultatus – palyginti su standartiniu aliuminio fasadu, HUF sprendimas išmetamos anglies kiekį produkto gamybos etape iš viso gali sumažinti nuo 45 iki 75 procentų.

HUF sistema turi ir daugiau pranašumų. Ląstelinė medienos struktūra užtikrina puikią, net 1700 kartų už aliuminio geresnę šilumos izoliaciją, todėl hibridiniai fasadai padeda taupyti energiją visą pastato eksploatavimo laikotarpį.

„Mediena netgi gerokai lenkia mūrą – 25 mm storio medienos plokštės šiluminė varža yra geresnė

nei 114 mm storio plytų sienos, – sako „Staticus“ projektų vadovas Algirdas Simuntis. – Būtent todėl mediena tampa vis konkurencingesniu sprendimu, siekiant įgyvendinti vis griežtesnius pastatų energinio naudingumo reikalavimus Europoje.“

Po sėkmingų fasadų sistemos bandymų VINCI technologijų centre Jungtinėje Karalystėje, „Staticus“ HUF sistema šiais metais pirmą kartą panaudota „Textiltorget“ biurų pastate Stokholme. Įmonės komanda tiki, kad tai tik pirmasis iš daugelio projektų, pasinaudosiančių tvaresnio fasado teikiamais pranašumais.

FASADŲ PRIEŽIŪRA NAUDOJANT DIRBTINĮ INTELEKTĄ

Bendrovė taip pat ieško būdų, kaip į fasadus integruoti daiktų interneto technologiją. Plėtojant

projektą „Staticus Care“, šiuo metu vykdomų daiktų interneto tyrimų tikslas – dirbtinio intelekto valdomas prognozuojamosios techninės priežiūros modelis.

Pasak A. Simunčio, taikant prognozuojamąją techninę priežiūrą, galima efektyviau rūpintis pastatais.

„Šiuo metu pastatų valdytojai apie techninės priežiūros poreikį sužino tik tada, kai problema jau yra iškilusi, todėl priežiūra dažnai kainuoja brangiau ir trunka ilgiau. Tačiau pasitelkę daiktų internetą, išmaniųjų fasado jutiklių informaciją naudojame sukurti skaitmeniniams dvyniams (angl. digital twins), padėsiantiems veiksmingiau prižiūrėti fasadus“, – sako projektų vadovas.

Pastato skaitmeninis dvynys jungia įvairių tipų informaciją, kurią teikia į fasadą integruoti jutikliai.

TVARŪS IR IŠMANŪS „STATICUS“ FASADAI

Aliuminio profilius keičia klijuota, drėgmei atspari mediena

Gamybos metu išmetamas CO2 kiekis mažinamas iki 75 proc.

Geresnis šiluminės varžos rezultatas

Dirbtiniu intelektu programuojami fasadų priežiūros darbai

„Staticus“

dirbtinio intelekto valdomas

prognozuojamosios techninės priežiūros prototipas

Justinos Sutkutės nuotr.

Algirdo Simunčio nuotr.

„Textiltorget“ biurų pastatas Stokholme, Švedijoje. Tai pirmasis „Staticus” projektas, kuriame naudojama moderni HUF sistema

Į „Staticus“ kuriamą modelį bus įtraukti tiesioginiai temperatūros, drėgmės ir kiti duomenys, kurie realiuoju laiku įspės pastato valdytojus apie įvairių rodiklių pokyčius. Tai padės visapusiškai stebėti fasado konstrukciją, numatyti galimus gedimus ir laiku imtis prevencinių veiksmų.

A. Simuntis pabrėžia, kad modelis ne tik padėtų mažinti priežiūros išlaidas, bet ir būtų naudingas aplinkai: „Geresnis rizikos valdymas prailgina fasado elementų gyvavimo ciklą, jie tampa patvaresni. Tai ne tik padeda investuotojams sutaupyti, bet ir mažina aplinkos taršą, kurią sukelia pastato dalių keitimas ar atnaujinimas.“

Plėtodama naujos kartos hibridinius fasadus

ir jų priežiūros metodus, „Staticus“ ir plečia savo paslaugų spektrą, ir kelia pastatų tvarumo kartelę. Ši veikla – dalis įmonės įsipareigojimo siekti maksimalios ir ilgalaikės vertės klientams, partneriams ir visuomenei.

staticus.com

MEDINĖ ARCHITEKTŪRA DIKTUOJA NAUJAS TVARUMO TENDENCIJAS

Justina GRAINĖ

Medinės statybos technologijos visame pasaulyje pritaikomos vis plačiau. Mediniai daugiabučiai ir net dangoraižiai kai kuriose šalyse jau tapo kasdienybe ir nieko nebestebina, tačiau Lietuvoje tokie projektai – vis dar naujovė. Pastaraisiais metais sulaukėme net keleto įspūdingų medinukų, kurie ir toliau kloja pamatus tvaresnės statybos progresui.

Medinės miesto architektūros muziejus supynė tradicijas ir techniką

Vieta: Polocko g. 52, Vilnius

Architektai: „Vilniaus planas“, architektai (Vincas Brezgys ir Rūta Astasevičiūtė)

Statybos metai: 1876

Atnaujinimo metai: 2022

Nuotraukos: Medinės miesto architektūros muziejus

Medinės statybos proveržiui palankiausios būtent Baltijos ir Šiaurės šalys, kur medienos ištekliai ypač gausūs. Be to, būtent čia medinė statyba – jokia naujiena. Priešingai, tiek mūsų krašte, tiek Skandinavijoje puoselėjamos senos medinės statybos tradicijos.

Vienu tokių pavyzdžių Lietuvoje galėtų būti laikomas Medinės miesto architektūros muziejus. Tai praeivių akį traukiantis medinis pastatas Vilniuje, Polocko gatvėje. Apie restauravimo procesus pasakojusi muziejaus vadovė Indrė Užuotaitė sakė, jog įgyvendinant projektą stengtasi išsaugoti kuo daugiau autentiškų elementų, pastatas taip pat turėjo būti pritaikytas gausiam lankymui – būti šiltas, saugus ir tinkamas žmonėms su judėjimo negalia.

„Atliekant tvarkybos darbus buvo restauruotos medinės konstrukcijos ir drožiniai, langai ir durys, atkurti neišlikę jų fragmentai, konservuotas ir vienoje iš patalpų restauruotas sienų tinkas ir dekoras, papjė mašė lubų rozetė, ekspozicijų patalpose išsaugotos autentiškos medinių lentų grindys“, – sakė muziejaus vadovė.

Medinė statyba turi senas lietuviškas tradicijas.

Medinės miesto architektūros muziejus

Medis – kontekstualumui puoselėti.

Alberto tiltas

Vieta: Žvėrynas, Vilnius

Architektai: „DO architects“ (Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Ignas Uogintas, Kasparas Žiliukas)

Ilgis: 110 m

Nuotraukos: „DO architects“ vizualizacija

2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė architektūrinės idėjos konkurse pirmąją vietą pelniusiems Alberto tilto projektiniams pasiūlymams, kuriuos pateikė „DO architects“ ir „INHUS Engineering“ kūrėjai. Medinis arkinis 13 m pločio tiltas pėstiesiems ir dviratininkams pagal projektą jungia du Neries krantus keturiose vietose.

Idėjos autoriai derino projektą prie Žvėryno architektūros, kurioje gausu medinių pastatų, tad ir naujam tiltui pasirinktos klijuotosios medienos konstrukcijos, sukuriančios įspūdingą tūrį ir užtikrinančios mažesnį poveikį aplinkai. Kaip nurodo patys idėjos autoriai, grynos konstrukcinės logikos forma išpildo kompleksiškus situacijos poreikius, kuria minimalistinę architektūrinę išraišką ir užtikrina ekonomišką realizaciją.

Starto laukianti medinio tilto pėstiesiems ir dviratininkams Vilniuje idėja

Medinė statyba –lankstesnė ir veržlesnė

„VMG Group“ tvarios statybos eksperto Pauliaus Milčiaus teigimu, visi, net ir individualūs pastatai tvarumo aspektu yra svarbūs, nes kiekvienas daro įtaką aplinkai, o kuo jų daugiau, tuos tas poveikis didesnis.

Vokietijoje jau šiuo metu apie 30 proc. vienbučių ir blokuotų gyvenamųjų namų yra statomi iš medinių surenkamųjų konstrukcijų.

Prancūzija, kuri jau prieš ketverius metus deklaravo tikslą 50 proc. viešųjų pastatų statyti iš medienos konstrukcijų, sparčiai kaupia medinių daugiabučių statybos patirtį.

Medinės konstrukcijos Skandinavijos šalių viešuosiuose pastatuose šiuo metu ryškiai dominuoja. Švedijoje jau 80–90 proc. individualių namų yra iš jų, o apskritai medienos statyba sudaro apie 30 procentų. Analogiška situacija ir Norvegijoje, panašiu keliu seka ir kitos Šiaurės valstybės.

Lietuvoje šiuo metu iš medinių konstrukcijų statome apie 5 proc. individualių namų, daugiausia remdamiesi parsivežta skandinaviška lengvo medienos karkaso statybos patirtimi.

„Viared Center“ Švedijoje

Medžio ir biofilinio dizaino sinergija.

Biurų centras „Viared Center“

Vieta: Burosas, Švedija

Architektai: „Wingårdhs“

Statytojas: „RO-Gruppen“

Metai: 2023

Plotas: 5000 kv. m

Nuotraukos: viaredcenter.se

2023 m. rudenį Švedijoje buvo pristatytas įspūdingas „RO-Gruppen“ kurtas biurų centras „Viared Center“ su pramogų ir laisvalaikio erdvėmis. Projektuotojai ir patys įsikėlė į medinį biurą. Anksčiau įmonės patalpos buvo pripažintos efektyviausiai energiją Švedijoje naudojančiu biuru, nes energijos suvartojimas čia siekė 19 kWh kvadratiniam metrui per metus.

RYŠKI MEDŽIO APDAILA IR GAMTOS

AKCENTAI

Architektai atskleidžia siekę sukurti ryškų, bet kartu užeiti traukiantį pastatą. Todėl pasirinktos šiltai rudos spalvos beicuotos pušies plokštės su matomais medienos raštais, taip suteikiant pastatui tiek mastelio, tiek šilumos. Ryškų pastato siluetą pabrėžia horizontalios medienos plokštės.

Šis centras pristatomas kaip lengvinantis darbuotojų kasdienybę ir atspindintis ateities siekius saugoti gamtą. Projekte taip pat pritaikytas biofilinis dizainas: pastato išorėje ir viduje, netgi ant lubų konstrukcijų panaudoti gyvų augalų elementai, suteikiantys pastatui daugiau gyvybės ir pabrėžiantys medienos elementų natūralumą.

Pasižvalgykite po įspūdingą

„Viared Center“ vidų

Netipinis medinis prekybos centras „SuperHub“

Vieta: Groningenas, Nyderlandai

Architektai: „De Zwarte Hond“

Metai: 2022

Plotas: 2090 kv. m

Nuotraukos: Ronald Tilleman

2022 m. pabaigoje baigtos modernaus ir išskirtinio dizaino prekybos centro „SuperHub“ statybos. Projektą kūrusi architektų „De Zwarte Hond“ komanda pasiūlė tvarumo ir patogaus gyvenimo dermės idėją. Tai išskirtinio dizaino skaidrus pastatas, kurio atraminėms konstrukcijoms panaudota kryžmai sluoksniuota mediena. Konstruktyvo kolonos ir sijos suteikia pastatui katedros įvaizdį. 9 m aukščio lubos užtikrina, kad pastate būtų šviesu. Pastatą juosia 5 m pločio stogo pratęsimas, kuris apsaugo nuo perteklinės saulės šviesos, o jo apatinėje dalyje pritaikyti mediniai skersiniai apsaugo nuo vėjo.

LANKSTUS POŽIŪRIS Į PREKYBOS

CENTRĄ

Ant pastato stogo įrengti saulės kolektoriai, taip pat bičių aviliai, sumontuos šiuolaikinės šildymo sistemos. Pastato konstrukcija suprojektuota taip, kad būtų atsparesnė žemės drebėjimams.

Šiandien tai yra prekybos centras, turgus ir pramogų vieta po vienu stogu. Tačiau pastatas suprojektuotas taip, kad ateityje jį būtų galima perplanuoti, pritaikyti naujus sprendimus, kurie atlieptų besikeičiančius bendruomenės poreikius, todėl sakoma, kad tai yra ateities bendruomenės centras.

Išskirtinio medinio dizaino prekybos centras „SuperHub“

Kaimynai estai seka medinių mokymo

įstaigų pavyzdžiu. Pelgulinos gimnazija

Vieta: Estija, Talinas

Architektai: „Arhitekt Must OÜ“

Metai: 2023

Plotas: 9390 kv. m

Nuotraukos: Tiit Veermae nuotr.

Mediniais pastatais pasigirti jau gali ir kitos Baltijos šalys. 2023-iaisiais Taline baigtas valstybinės Pelgulinos gimnazijos projektas, pripažintas geriausiu tų metų mediniu pastatu. 85 proc. visų pastato konstrukcijų yra iš klijuotosios sluoksniuotos medienos ir CLT. „Arhitekt Must OÜ“ projektuotame pastate iš viso panaudota 2800 kv. m medienos medžiagų.

Pernai šis pastatas pelnė pagrindinį prizą Estijos miškų ir medienos pramonės asociacijos organizuojamame konkurse „Geriausias medinis pastatas 2023“. Mediena panaudota ne tik pastato konstrukcijoms ir fasadui – mokyklos viduje taip pat susipina kelios skirtingos medinės apdailos technikos. Išskirtinę išvaizdą gimnazijai suteikia klijuotosios medienos grotelės fasade, kuriomis sukurti sluoksniai ir korėta pastato išvaizda. Tai optiškai sumažina pastatą ir natūraliai įterpia jį į aplinką.

Pasižvalgykite po įspūdingą medinį statinį Estijoje –Pelgulinos gimnaziją

Pelgulinos gimnazija Estijoje

Visas religijas priimančiai šventyklai pasirinktas medis

Vieta: Hampšyras, Anglija

Architektai: „James Gorst Architects“

Metai: 2023

Nuotraukos: Rory Gardiner

„James Gorst Architects“ komandai teko įdomi užduotis Anglijoje suprojektuoti šventyklų kompleksą, kuris taptų tvarumo, taikos ir atvirumo bendruomenei išraiška. Atnaujintą, visuomenei atvirą kompleksą sudaro šventykla, biblioteka, koplyčia, susirinkimų erdvė, vieša fojė ir nauja sutvarkyta teritorija, kurioje šventykla įsilieja į natūralią aplinką.

Pagrindinė šventyklos erdvė skirta visų religijų

tikintiesiems, kurie gali patekti iš skirtingų pusių, taip įprasminant posakį, kad čia laukiami žmonės iš visų pasaulio krypčių. Tai visiškai medinis pastatas molio grindimis. Skirtingos šventyklos erdvės sukurtos iš medinių karkasinių paviljonų, kuriuos jungia mediniai vienuolyno takai, vedantys per pasaulietines ir ritualines erdves, centrinį sodą, medinę fojė ir pagrindinę šventyklą vakarinėje komplekso dalyje.

Įspūdingas medinis šventyklų kompleksas Anglijoje įsilieja į aplinką

Kokia medinė architektūra mūsų laukia

rytoj?

Šiuo metu pasaulyje planuojama daugybė išskirtinių medinės architektūros projektų. Vienas jų – Australijoje greitai iškilsiantis ir aukščiausiu mediniu dangoraižiu pasaulyje turėsiantis tapti daugiaaukštis „C6“. Planuojama, kad jis bus net 191 m aukščio, 42 aukštų. Dangoraižis atims aukščiausio medinio statinio titulą iš kito, Sidnėjuje iš medinių konstrukcijų statomo „Atlassian“.

2025 m. Švedijoje turėtų būti baigtas gyvenamasis medinių daugiabučių kvartalas „Stockholm

Wood City“. Jau dabar sakoma, kad 2025-aisiais turėsiantis būti pradėtas „Atrium Ljungberg“ projektas bus daugiau nei medinis miestas – jis taps tvarių inovacijų ir rytojaus ne tik architektūrinės, bet ir urbanistinės vizijos įrodymu.

Visuose būsimuose projektuose matyti, kokios tendencijos mūsų laukia artimoje ateityje: vis mažiau betono, daugiau klijuotosios medienos, surenkamųjų konstrukcijų pagal individualius poreikius, taip pat daugiau pastatų, kurie gali visiškai

neišmesti CO2 išlakų. O svarbiausia, kad tvaresni pastatai bus dar patrauklesni, įsilies į aplinką ir atlieps bendruomenės poreikius.

Tuo tarpu Lietuvoje medinė statyba vis dar susiduria su rimtais iššūkiais. Pavyzdžiui, šį pavasarį Šilutės rajone turėjo būti baigtas medinis apžvalgos bokštas „Burė“, tačiau pernai vasarą Valstybinė

Apie Australijos planus ir pasiekimus medinėje statyboje daugiau sužinosite portale SA.lt

saugomų teritorijų tarnyba nutraukė projektą dėl lėšų stygiaus. Kol kas Lietuvoje sparčiau pavyksta įgyvendinti medinės architektūros atnaujinimo projektus. Štai 2021 m. po renovacijos duris atvėrė medinės architektūros perlu Lietuvoje vadintas XIX amžių menantis Kuršėnų dvaras. Tačiau daugelis naujų medinių projektų dar tik laukia savo eilės.

Kai kurie artimiausi medinės architektūros projektai jau pristatomi visuomenei

„Stockholm Wood City“

„Atrium Ljungberg“ vizualizacija., al.se

Asmenybė

Tvarumo tema ypač svarbi jaunam žmogui, kurio karta susiduria su kitokiais globaliais iššūkiais nei jų tėvai. Aplinkos saugojimas, tvari gyvensena atsispindi ne tik didelių statybos industrijos įmonių sprendimuose, bet ir kiekvieno specialisto kasdienybėje, nuo vartotojiško elgesio parduotuvėje iki darbo įpročių. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip kuriama tvari darbo aplinka, kuri taip pat leidžia ir kurti tvariai. Kas yra itin aktualu jaunam architektui, siekiančiam atskleisti savo kūrybinį polėkį tvarioje aplinkoje?

TVARESNĘ RYTOJAUS ARCHITEKTŪRĄ kuria šiandien

Justina GRAINĖ

Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriant tvariai architektūrai, jos įgyvendinimo misija tenka kūrėjams –architektams. Aplinkos tausojimas ir saugojimas tampa neatsiejamas nuo architektūros jau šiandien. Visgi rytojaus architektūra, jos tendencijos ir įgyvendinimas – jaunųjų kūrėjų rankose. Yra puikių pavyzdžių, kaip tvarumas tampa ne tik projekto reikalavimo dalimi, bet ir kyla iš pačių architektų pasaulėžiūros.

Jaunųjų architektų studija „After Party“ – tai Gabrielės Ubarevičiūtės ir Giedriaus Mamavičiaus duetas, jau pelnęs ir tarptautinį pripažinimą. Mokęsi „Vilnius Tech“, šie architektai stažavosi Romoje, dirbo Danijoje – COBE ir BIG – „Bajrke Ingels Group“ studijose. Taip pat jie turėjo galimybę dirbti Honkonge, vieno didžiausią įtaką XX–XXI a. architektūrai padariusių architekto Remo Koolhaaso biure „Office for Metropolitan Architecture“.

Kartu nuo studijų laikų dirbantys architektai 2020-aisiais po patirties užsienyje įkūrė savo studiją Lietuvoje, kurios pagrindine ašimi tapo tvaresnis požiūris į architektūrą, užkoduotas studijos pavadinime. „After Party“ reiškia ne tik įprotį baigti darbą vidurnaktį, bet ir daug svarbiau – manifestą sau patiems, primenantį apie atsakomybę pereiti iš nerūpestingo vakarėlio nuotaikos, į tvaresnę, aplinkai jautresnę ateitį.

„After Party“ – Gabrielė Ubarevičiūtė ir Giedrius Mamavičius Monikos Sed nuotr.

„After Party“ nuotr.

Tvarios architektūros sėkmė – tai turi būti ne tik architektūrine užduotimi, bet ir skleistis iš asmeninės pasaulėžiūros.

Nors Gabrielė su Giedriumi sako save laikantys dar jauna architektūros studija, jų darbai jau sulaukia pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2020 m. „After Party“ laimėjo Turku miesto urbanistinį konkursą, kuriame pasiūlė projektą, sprendžiantį postindustrinės, klimato veiksnių pažeidžiamos teritorijos reintegraciją į miesto audinį.

Būtent „After Party“ komanda su „Išora x Lozu-

raitytė studio for architecture“ pasiūlė ir geriausiu pripažintą Valstybinių miškų urėdijos administracinio pastato su lankytojų centru projektą, kuris turėtų tapti medinės statybos pavyzdžiu Lietuvoje. Projekto tikslas – sukurti precedentą valstybiniame sektoriuje, kuris įkvėptų privatų verslą investuoti į tvarią architektūrą, todėl yra labai svarbus Lietuvos architektūros kontekste.

„After Party“ nuotr.

„Namas ir upė“

Tvarios architektūros sėkmė – tai turi būti ne tik architektūrine užduotimi, bet ir skleistis iš asmeninės pasaulėžiūros. To pavyzdys – neseniai „After Party“ komandos įgyvendintas projektas „Namas ir Upė“. Architektai sukūrė tvaresnio gyvenamojo namo idėją Giedriaus mamai. Projekto esmė buvo įgalinti unikalias gamtines sklypo vertybes, sukurti gyvenamąją aplinką, glaudžiai susiliejančią su supančiu upės peizažu.

Paklaustas, kaip mamai pavyko prisijaukinti projektą, Giedrius pasakoja, kad apsigyvenusi čia mama tapo ramesnė, sąmoningesnė, net pradėjo naują tradiciją – didžiąją metų dalį kasryt maudytis upėje.

Visgi šiame projekte dėl gaisrinių reikalavimų,

siaurame sklype, greta kaimyninių namų, teko rinktis mineralines statybines medžiagas, kurioms šiuo metu vis dar nėra visiškai tvarių alternatyvų. „Šį trūkumą kompensavome pasiekdami tuomet dar nebūtinus A++ klasės standartus, o priešais namą sukūrėme hibridinę automobilių stoginę su saulės elektrine. Neretai Lietuvoje, o ir pasaulyje, vis dar galvojama, kad pastato statybos anglies pėdsaką galima kompensuoti vien tik apželdinus stogą, pasodinus ar išsaugojus porą medžių. Tai jokiu būdu nereiškia, kad nereikia puoselėti želdynų miestuose, nes jie ypač svarbūs mūsų aplinkai, tačiau, siekdami tvarumo, turėtume mąstyti gerokai plačiau“, – pasakoja Giedrius.

„After Party“

Kaip Jūs, kaip architektai, suprantate tvarumo sąvoką savo darbe ir gyvenime?

GIEDRIUS: Žodžiu „tvarumas“ šiuo metu tampa įprasta žongliruoti įvairiais rinkodaros tikslais, kartais pamirštant pačią jo prasmę, todėl matome didelę riziką, kad ši tema, kad ir kokia svarbi mums visiems, balansuoja ties įgrisimo riba. Iš principo, tvarus vystymasis reiškia tokį vystymąsi, kuris, atliepdamas šiandienos poreikius, nekompromituoja ateities kartų galimybių įgyvendinti savo reikmes. Atrodo, nesudėtinga, tačiau, remiantis istorija, žmonių civilizacija niekada nesivystė tvariai, dėl ko dar iki industrinės revoliucijos, dėl žmonių veiklos išnyko didelė dalis pasaulio floros ir faunos. Tiesiog populiacija niekada nebuvo tokia didelė ir tokia turtinga, kad darytų sparčią įtaką aplinkai.

Kaip teigia duomenis tyrinėjanti mokslininkė Hannah Ritchie, mes galime būti ne „paskutinioji karta“, o pirmoji – turinti išskirtinę galimybę pakeisti šią kryptį. Pagaliau atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos tapo tiek prieinamos, kad jų masinis naudojimas darys reikšmingą įtaką ateities vystymosi tvarumui.

Kaip savo darbe stengiatės pritaikyti tvarumo idėjas?

GABRIELĖ: Pirmiausia siekiame dekonstruoti problematiką. Statybų sektorius sudaro vieną trečiąją visų pasaulio emisijų. Be tiesioginių statybos industrijos išmetimų bei pastatų eksploatacijos neefektyvumo, net 11 proc. sudaro statybinių medžiagų gamyba – daugiausia betono, kuriam išgauti panaudojant iškastinį kurą deginamos klintys, ir plieno. Šių medžiagų pakeitimas tvario -

mis alternatyvomis (pavyzdžiui, klijuotosios medienos konstrukcijomis) yra vienas paprastesnių būdų prisitaikyti. Kitas šiek tiek kompleksiškesnis, nes kyla iš mūsų ekonomikos pamatinių principų – nuolatinio augimo ir su tuo susijusio vartojimo skatinimo. Ne išimtis ir pastatai, kurie dažnai nebūtinai statomi pragyventi amžius. Kad ir dažnai linksniuojami sovietiniai daugiabučių kvartalai, kurių galiojimo laikas jau seniai pasibaigęs, o kompleksinės renovacijos nelabai pavyksta. Deja, panašumų gyvenamojo būsto rinkoje yra ir dabar, kai natūralus vystytojų siekis didesnei ekonominei grąžai neskatina investuoti į kokybę daugiau, nei to reikalauja pirkėjas.

GIEDRIUS: Tačiau cituojant mokslininką, analitiką Vaclavą Smilą, nėra jokios priežasties, kodėl mes negalėtume sukurti automobilio, kuris tarnautų 35, o ne kaip įprasta 6–7 metus. Taip ir su architektūra. Turime efektyvinti sektorių, siekti pernaudoti jau esamus neefektyvius statinius, pritaikyti juos šiandienos poreikiams, o kurdami naują architektūrą kurti kokybę, kuri išliktų vertinga šimtmečius, pastatus, kurie būtų lankstūs prisitaikyti prie ateities pokyčių.

GABRIELĖ: Būtent šiais principais ir vadovaujamės savo kūryboje. Prieš projektuodami pirmiausia siekiame įsigilinti į konteksto vertybes, gerai apgalvoti planuojamą intervenciją ir tik tada siūlyti tas vertybes geriausiai įgalinantį sprendimą.

Vienas paskutinių pavyzdžių – mūsų pasiūlymas Anykščių A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio muziejaus projektui, kur, vengdami drastiškos intervencijos į jautrų gamtinį kontekstą, muziejui siūlėme alternatyvią vietą.

„After Party“ pasiūlymas Anykščių A. Baranausko ir A. Žukausko ­Vienuolio muziejaus konkurse

„After

Tvarumas ilgainiui taps neatsiejamas nuo grožio sampratos.

Kaip prisidedate prie tvarumo idėjos savo asmeniniame gyvenime?

GABRIELĖ: Vakarų žiniasklaidoje „doomeriais“ (angl. „pasmerktaisiais“) pramintai mūsų kartai būdingas nuolatinis kaltės jausmas keliauti lėktuvais, dalyvauti vartotojiškoje visuomenėje ar net turėti vaikų yra pažįstamas ir mums. Tačiau, nepaisant tų nuolatinių gąsdinančių naujienų, yra ir pozityvesnė pusė – vis prieinamesnės tvarumo inovacijos, prie kurių kūrimo bei naudojimo bandome prisidėti ir patys. O asmeniniame gyvenime tvarumas mums siejasi ir su sveikesniu gyvenimo būdu – judėjimu pėsčiomis, dviračiu, sveika augaline mityba, nepervartojimu. Visa tai ne tik naudinga žemei, bet ir prisideda prie mūsų pačių sveikatos.

Kokie iššūkiai kyla ieškant tvaresnių idėjų ar norint jas pritaikyti?

GIEDRIUS: Vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduriame, bent jau Lietuvoje, yra vis dar gana didelis visuomenės abejingumas, kylantis ir dėl išsamaus švietimo šia tema stokos. Kad būtų masiškai naudojamas, tvarumas turi tapti patrauklesniu, praktiškesniu pasirinkimu. Dabartinės galimybės gyventi tvariai yra labai plačios, tačiau daugeliu atvejų turi aukštesnę kainą, kai tuo tarpu taršą sukeliančios sritys neretai dar yra ir subsidijuojamos valstybės.

Netiesioginis to pavyzdys: vis intensyvėjantis automobilių eismas miestuose. Tai buvusių ilgalaikių miesto investicijų gerinant automobilių infrastruktūrą pasekmė, kai tuo tarpu pėsčiųjų, dviračių ir viešojo transporto infrastruktūra dar daugelyje vietų labai prastos būklės. O kainą sumokame mes visi: taršiu oru kvėpuodami mieste savo sveikata, savo mokesčiais išlaikydami tą išsidriekusią priemiesčių infrastruktūrą, dėl nepakankamo gyventojų tankio, negaudami visų gyvenimo mieste privalumų.

„After Party“ kurtas Turku miesto urbanistinį konkursą laimėjęs projektas

„After

Valstybinės miškų urėdijos būstinės projektas

Statyba

Nors kalbėdami apie statybą dažniausiai įsivaizduojame pastatus, infrastruktūros statinius, tačiau kur kas rečiau susimąstome apie energetikos srities statybas. Nors tai nėra estetika dvelkiantis procesas, visgi jis užima nemažą šalies žemės (ir vandens) plotą, daro įtaką kraštovaizdžiui ir tiesiogiai prisideda prie švaresnės energijos tiekimo ir naudojimo. Todėl vėjo elektrinių statybas galime priskirti prie tvariųjų procesų.

ELEKTRINIŲ PARKAI: DAUG VILČIŲ, BET NEMAŽAI IR KLIŪČIŲ

Rolandas KAŽIMĖKAS

2023-ieji Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektoriui buvo itin aktyvūs –pasiektas ne vienas vėjo elektrinių elektros gamybos rekordas, taip pat įvyko pirmojo vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje konkursas. Tačiau kai kurių ekspertų teigimu, nereikėtų pernelyg entuziastingai kalbėti vien tik apie jūros vėjo energijos parkų privalumus, neįvertinus realių technologijos sąnaudų. Vakarų Europos jūrinių vėjo elektrinių sektorius susiduria su didžiuliais sunkumais, kurie stabdo šių parkų plėtrą.

PARKO

SĄLYGOS

DALĮ

KODĖL PIRMOJO

JŪROS VĖJO

KONKURSO

ATBAIDĖ

DALYVIŲ, SKAITYKITE SA.LT

LŪŽIO TAŠKAS

Šiuo metu bendra vėjo elektrinių įrengtoji galia

Lietuvoje siekia apie 1,22 GW, iš jų 537 MW galios jėgainės veikia bandomuoju režimu. Nors 2022 m. įrengtoji galia buvo didesnė (apie 370 MW) nei 2023 m. (apie 280 MW), tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Edgaras Maladauskas teigia, kad Lietuvos vėjo energetikoje matome teigiamą poslinkį – gaminamos elektros energijos kiekis augo ne dalimis, o kartais. „2023-iaisiais pagaliau matėme lūžio tašką atsinaujinančios energetikos srityje, kuriam įdirbis duotas dar prieš 4–5 metus“, – pažymi E. Maladauskas.

Vėjo energetika Lietuvoje 2021 m.

1,356 TWh

Vėjo elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis

Vėjo elektrinėse pagamintos energijos pakaktų patenkinti poreikius:

671 MW Šalyje įrengtų vėjo elektrinių galia

000 individualių namų

11,46%

Tokią dalį galutinio elektros energijos suvartojimo sudarė vėjo elektrinėse pagaminta elektra

271 200 didelių namų

Šaltiniai: „Litgrid“ ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacija

Vėjo energetika Lietuvoje 2022 m.

1,513 TWh

946 MW Įrengtoji vėjo elektrinių galia

13,52%

Vėjo energetikos dalis kalbant apie galutinį suvartojimą

Vėjo elektrinėse pagamintos energijos pakaktų patenkinti poreikius:

Pagaminta elektros vėjo elektrinėse 1 260 083 butų

Šaltiniai: „Litgrid“ ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacija

333 mažų individualių namų

302 600 didelių individualių namų

REKORDINIAI 2023-IEJI

Kasmėnesinėse „Litgrid“ apžvalgose galima matyti iškalbingą vėjo energetikos augimą 2023 m.: nuo metų pradžios iki lapkričio pabaigos vėjo elektrinės pagamino vidutiniškai apie 41,5 proc. visos elektros energijos šalyje. 2023 m. spalį, kuris vėjo energetikos sektoriui buvo rekordinis (58 proc.), dėl itin vėjuotų orų elektrinės Lietuvoje pagamino net 369 GWh elektros energijos – beveik 2,5 karto daugiau nei 2022-ųjų spalį. Efektyvia vėjo elektrinių elektros energijos gamyba pasižymėjo ne tik 2023 m. spalis, bet ir pirmasis tų metų ketvirtis.

LEIDIMŲ SKAIČIUS NEMAŽĖJA

„Mūsų skaičiavimais, įgyvendinus visus šiuo metu vystomus vėjo parkų projektus, galėtume pasiekti 2,6 GW vėjo elektrinių galią. Tai turėtų itin teigiamą įtaką ne tik šalies gyventojams, bet ir ekonomikai – galėtume tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi, neminint to, kaip svarbu visam pasauliui pereiti prie žaliosios energetikos“, – sakė LVEA atstovas E. Maladauskas.

Vėjo energetikos vystytojų ambicijos taip pat nemažėja. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2023 m. vien iki lapkričio pabaigos buvo išduoti 39 leidimai plėtoti naujas vėjo elektrines, jų bendra įrengtoji galia viršytų 700 MW. 2022 m. išduota 40 leidimų vėjo elektrinėms, tiesa, jų įrengtoji galia viršytų 1,3 GW.

SVARBUS INDĖLIS – VĖJO PARKAI BALTIJOS JŪROJE

E. Maladausko teigimu, svarbų indėlį Lietuvos vėjo energetikos augimui lems jūriniai vėjo elektrinių parkai. Pirmąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje statys „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“. Apie 2030 m. planuojamas pastatyti 700 MW elektrinių parkas galėtų pagaminti apie 3 TWh elektros energijos per metus ir užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Sausį paskelbtas antrasis konkursas atrinkti vystytojui, kuris Baltijos jūroje plėtotų 700 MW galios jūrinį vėjo elektrinių parką. Konkurso dalyviai prašymus ir dokumentus VERT turi pateikti iki 2024 m. balandžio 14 dienos.

Antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko konkurso sąlygose numatyta, kad vystytojas galės siūlyti plėtoti parką tiek be valstybės paramos, tiek su ja. Europos Komisija yra patvirtinusi 193 mln. eurų galimos valstybės paramos schemą. Parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136 km2. Nuo kranto jis bus nutolęs apie 30 kilometrų.

„Siekiama, kad daugiau nei 90 proc. elektros energijos Lietuvoje būtų gaminama vien iš atsinaujinančių energijos išteklių jau 2030 metais. Potencialo turime, tereikia efektyviai ir laiku jį išnaudoti. Galime tapti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausoma šalimi bei įgyvendinti grandiozinius energetinės salos ir kitus projektus“, – sako E. Maladauskas.

Apie konferenciją „Pamatai vėjo jėgainėms jūroje“ skaitykite SA.lt

EUROPOS VĖJO ENERGETIKOS

Norint pasiekti sutartą ES tikslą, kad iki 2030 m. bent 42,5 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių, reikės smarkiai padidinti vėjo elektrinių įrengtąją galią: numatoma, kad ji ES išaugs nuo 204 GW 2022 m. iki daugiau kaip 500 GW 2030-aisiais. Tačiau vėjo energetikos augimas susijęs su įvairiais iššūkiais, tarp kurių nepakankama ir neapibrėžta paklausa, lėtas ir sudėtingas leidimų išdavimas, nepakankama prieiga prie žaliavų, didelė infliacija ir žaliavų kainos, nepalanki nacionalinių konkursų struktūra, padidėjęs tarptautinių konkurentų spaudimas ir su kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla susijusi rizika. Todėl Europos Komisija pristatė Europos vėjo energetikos veiksmų planą, kuriuo siekiama paremti pramonę ir ES klimato ir energetikos politiką.

VĖJO ELEKTRINIŲ ĮRENGIMAS ES:

DABARTIS IR ATEITIES SCENARIJAI

EUROPOS VĖJO ENERGETIKOS VEIKSMŲ PLANĄ SUDARO ŠEŠI PAGRINDINIAI PUNKTAI:

administracinių procedūrų spartinimas (akcentuojant skaitmeninimą); aukcionų modelių tobulinimas (įskaitant vertinimą ir geriausias technologijas); galimybė gauti finansavimą; sąžininga konkurencija tarptautinėse rinkose (nesąžiningos praktikos stebėjimas);

parama profesiniam mokymui; vėjo energetikos pramonės konkurencingumo išlaikymas.

Dar prieš paskelbiant planą, buvo siūlymų, kad Kinijos turbinų ir turbinų komponentų tiekėjams, kaip ir elektromobilių gamintojams, turėtų būti taikomos antidempingo procedūros.

DIDELI PROJEKTAI LIEKA BE VYSTYTOJŲ

Jūrinių vėjo elektrinių pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus. Augančios medžiagų sąnaudos, sparčiai kylančios palūkanų normos ir didelė infliacija privertė vystytojus atsisakyti

stambių projektų JAV ir Europoje – sutartys nutraukiamos, nes pigiau mokėti baudas nei statyti elektrines nepalankia kaina (jūroje vystomi projektai tapo daug brangesni, nei planuota projekto pradžioje).

Vėjo turbinų gamintojai Vakaruose susiduria problemomis, kurias paskatino COVID-19 pandemija, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Tuo tarpu Kinijos vėjo turbinų gamintojų padėtis tuo metu buvo kiek geresnė, nes kurį laiką infliacija šios šalies nepalietė. Tokia situacija ėmė kelti vis didesnį nerimą Vakaruose: baiminamasi, kad, užėmę dominuojančią padėtį saulės elektrinių gamybos srityje, kinai ims pirmauti ir vėjo energetikos sektoriuje. Vakarai pranašumą vėjo energetikos srityje vis dar išlaiko, bet ar ilgam?

Danijos energetikos įmonei „Ørsted“ dėl dviejų didelių projektų rytinėje JAV pakrantėje teko nurašyti 4 mlrd. JAV dolerių: akcijų rinka į tai sureagavo 25 proc. šios įmonės akcijų vertės kritimu. Jungtinės Karalystės įmonė „BP“ ir Norvegijos „Equinor“ taip pat patyrė didelių nuostolių, susijusių su JAV projektais.

„Ørsted“ atsisakė Norvegijoje vystomo projekto, o Švedijos „Vattenfall“ pasitraukė iš didelių in-

Baltijos jūra laikoma labai gera vieta vėjo jėgainėms statyti. Joje nėra ekstremalių meteorologinių reiškinių, ji gana sekli ir palyginti mažo druskingumo.

vesticijų Jungtinės Karalystės rinkoje. Japonijos bendrovės „Eneos Holdings“ ir „Shikoku Electric Power“ lapkritį pasitraukė iš jūrinių vėjo elektrinių projektų prie Taivano krantų.

Pasitraukimą lėmė trys priežastys. Pirmoji – infliacija. COVID-19 pandemija paralyžiavo tiekimo grandines, o paskui labai išaugo įrangos kainos ir darbo užmokestis, todėl jūrinių vėjo elektrinių projektai tapo daug brangesni, nei planuota. Antroji priežastis – projektų finansavimas esant aukštoms palūkanų normoms, kurios turėtų slopinti infliaciją, tačiau kartu didina kapitalo pritraukimo sąnaudas. Trečioji priežastis – nepakankama vyriausybių parama.

ILGAS RIZIKOS SĄRAŠAS

Brangi ne tik jūros vėjo parkų statyba, bet ir jų priežiūra. Didelį susirūpinimą kelia žala, padaroma vėjo elektrinių parkų kabeliams. Ji sudaro iki 30 proc. visų įvykių, tačiau išlaidos tam sudaro gerokai daugiau nei 50 proc. nuo visko, kiek iš-

leidžiama su vėjo elektrinių parkų susijusiai žalai atitaisyti. Kabeliams keisti reikia specializuotų padalinių, juos tiesiančio laivo nuoma per dieną kainuoja daugiau nei 200 000 eurų. O kabelio keitimas jūroje, kur gali kilti audra, užtrunka ir iki keliolikos dienų. Apskaičiuota, kad žala už vieną kabelį vidutiniškai sudaro 2,5 milijono. Kiti pavojai susiję su turbinomis ir jų pamatais.

Pirmosiose XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pastatytose vėjo elektrinėse naudotos iki 0,5 MW galios turbinos, o vėjo elektrinės bokštas buvo maždaug 35 m aukščio. Vėjo elektrinėse, kurios dabar bus statomos Baltijos jūroje (įvairiose šalyse), jau bus įrengtos daugiau kaip 15 MW galios turbinos, t. y. 30 kartų galingesnės, sumontuotos ant daugiau kaip 200 m aukščio bokštų.

Baltijos jūra laikoma labai gera vieta vėjo jėgainėms statyti. Joje nėra ekstremalių meteorologinių reiškinių, ji gana sekli ir palyginti mažo druskingumo.

Pirmajam jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 km2, par-

ko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai

37 km, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 kilometrų. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 m, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks nuo 35 iki 50, maksimalus jų aukštis apie 300–350 metrų. Konkretūs parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų.

Patikimi MAPEI sprendiniai vėjo elektrinių statybai

Montažiniai / varžtų inkaravimo, nuovargiui sertifikuoti specialūs betonai ir mišiniai

Betono paviršių hidroizoliacija ir apsauga

Betoną modifikuojantys priedai ir įmaišos

Skaitykite SA.lt: Lietuva konsultuojasi dėl Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo elektrinių poveikio aplinkai

Cementinis mišinys, specializuotas vėjo elektrinių statybai

www.mapei.lt

Bendrovė „SeaTwirl“ Šiaurės jūroje

įrengs plūduriuojančią vėjo elektrinę

Švedijos bendrovė „SeaTwirl“ daugiau nei prieš dešimtmetį užsibrėžė

tikslą išpopuliarinti kitokio tipo jūrinėms vėjo elektrinėms skirtą turbiną. Įmonė kuria vertikalią ašį turinčias plūduriuojančias vėjo jėgaines (VAWT). Ir tai jau ne tik eksperimentas – tokios konstrukcijos vėjo elektrinę užsakė bendrovė „Kontiki Wind“ – jūrinių vėjo elektrinių rangovės Norvegijos bendrovei „Havfram“ priklausanti įmonė.

Nenurodoma, kada konkrečiai viena pirmųjų „SeaTwirl“ turbinų pradės veikti Šiaurės jūroje, tačiau eksperimentiniai modeliai S1 jau dirba. Šis modelis yra 30 kW galios, tačiau bendrovė kuria ir gerokai didesnės 1 MW galios S2 modelį.

„SeaTwirl“ atstovų teigimu, bendrovės gaminamos VAWT turbinos yra pigesnės už tradicines jūrines vėjo turbinas (pigesnė ne tik gamyba, bet ir montavimas bei priežiūra). Tarp privalumų taip pat minimas jų atsparumas atšiaurioms sąlygoms, ypač stipriam vėjui. Be to, plūduriuojanti konstrukcija leidžia jų parkus įkurdinti ten, kur gylis didelis (tradicinių vėjo elektrinių parkai paprastai statomi iki 60 m gylyje), o tai reiškia, kad toliau nuo kranto, kur vėjai stipresni ir pastovesni.

Su VAWT siejamos didelės viltys, tai pabrėžia Oksfordo Brukso universiteto pateikta ataskaita. Joje įvertinta, kad plūduriuojančios turbinos gali tapti jūrinių vėjo elektrinių parkų ateitimi. Ekspertai teigia, kad jūrinių vėjo elektrinių parkai su ver-

tikaliomis turbinomis gali būti efektyvesni nei tie, kuriuose naudojamos tradicinės vėjo jėgainės, nes jos yra žemesnės, gali būti išdėstytos mažesniais atstumais nei įprastos turbinos. Tokios turbinos, panašiai kaip burlaiviai, turi kilį, kuris išlaiko turbiną vertikalioje padėtyje.

Vaizdo įrašas: SeaTwirl - Future of Floating Wind Turbines

S2 modelio galia turėtų siekti 1 MW

Pagamintos iš medžio, reikia surinkti, bet ne baldai –vėjo elektrinės

Švedijoje, netoli Geteborgo miesto, iškilo aukščiausia pasaulyje medinį bokštą turinti vėjo elektrinė. Švedijos bendrovės „Modvion“ teigimu, mediniai vėjo elektrinių bokštai yra šios srities ateitis.

Medinės vėjo elektrinės aukštis – 150 m, jos galia – 2 MW. 2023 m. pabaigoje pradėjusi veikti vėjo elektrinė energiją tiekia 400 namų.

MAŽESNIS CO2 PĖDSAKAS, BET DIDESNĖS SĄNAUDOS

Tačiau vieno didžiausių pasaulyje vėjo turbinų gamintojo „Siemens Gamesa“ tvaraus vystymo direktorius Maximilianas Schnipperingas teigia, kad didėjantis modulių skaičius reikš ilgiau trunkantį surinkimą ir didesnes sąnaudas. Tačiau jis neatmeta galimybės, kad medinės konstrukcijos gali papildyti plienines konstrukcijas.

„Modvion“ atstovai taip pat pabrėžia, kad, vietoj plieno naudojant medieną, vėjo elektrinių gamybos CO2 pėdsakas yra daug mažesnis. Vienos vėjo elektrinės bokšto konstrukcijai buvo panaudota apie 200 eglių.

Medinės lanko formos konstrukcijos „Modvion“ gamykloje

Netoli Geteborgo miesto surenkama aukščiausia pasaulyje vėjo jėgainė su mediniu bokštu

Kiti šios bendrovės iššūkiai – pastatyti dar aukštesnę, 200 m aukščio konstrukciją ir 2027 m. atidaryti gamyklą, kurioje per metus būtų pagaminama iki 100 medinių vėjo elektrinių bokštų.

„Šiuo metu visame pasaulyje per metus pastatoma 20 000 vėjo elektrinių. Mūsų siekis po 10 metų turėti tokius pajėgumus, kad 10 proc. statomų vėjo elektrinių bokštų būtų mediniai“, – sako „Modvion“ vadovas Otto Lundmanas.

Svarbu pažymėti, kad vienas iš „Modvion“ investuotojų yra Danijos atsinaujinančiosios energijos milžinė „Vestas“.

Raising Modvion‘s first wooden wind turbine tower

Ambicingi Kopenhagos planai –dar neregėtos galios vėjo turbinos Šiaurės jūroje

Sausumoje įrengti jėgaines labiausiai trukdo tinkamos vietos trūkumas ir gyventojų prieštaravimai. Netoli kranto jos irgi susiduria su vietos gyventojų pasipriešinimu, o vėjas paprastai būna ne toks stiprus, koks būna toliau nuo pakrantės.

Tačiau statant turbinas toliau nuo kranto, kur jūra yra gilesnė, kyla didelių infrastruktūros ir statybos problemų. Danija Šiaurės jūroje planuoja statyti energijos salą „VindØ“, kuri išspręs minėtas problemas.

NEĮTIKĖTINA TURBINOS GALIA

„Tikimės, kad vėjo turbinos saloje bus daug didesnės ir galingesnės nei dabar veikiančios ir galės būti įrengtos daug toliau nuo kranto“, – rašoma Danijos energetikos agentūros pranešime.

Kokio jos dydžio? Remiantis Danijos energetikos agentūros informacija, manoma, kad jūroje

bus statomos net 62 MW galios turbinos. Tai yra beveik šešis kartus daugiau nei šiuo metu jūroje eksploatuojamų 11 MW vėjo turbinų galia ir keturis kartus daugiau nei dabartiniai prototipai, kurių galia turėtų būti 15 MW.

Ar tai daug? Palyginkime: 2022 m. spalį, „E energijos“ grupė Tryškiuose, Telšių rajone, atidarė di-

džiausią vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse. Jame dirba 5,3 MW galios „Cypress“ vėjo jėgainės, o pastatyto parko bendra galia siekia 69,3 MW. Danai daro prielaidą, kad po keliolikos metų tokią galią turės viena turbina.

ENERGIJOS SALA – KITOKS POŽIŪRIS

Dirbtinę salą Šiaurės jūroje danai planuoja pastatyti iki 2033-iųjų. Pirmajame etape jos bendra galia turėtų būti apie 3 GW, o projekto pabaigoje, 2040 m., ji jau bus bent 10 GW. Kartu sunku nepastebėti, kaip sparčiai pagrindiniai gamintojai didina turbinų modelių pajėgumus. 2019 m. pabaigoje „Vestas“ pradėjo eksploatuoti 9,5 MW vėjo jėgaines, po dvejų metų „Siemens Gamesa“ jau pristatė 11 MW turbiną.

Danija ketina sukurti dvi energijos salas – vieną Šiaurės jūroje (dirbtinę), kitą Baltijos jūroje – natūralioje Bornholmo saloje. Pirmosios, sujungtos su jūros vėjo elektrinių parkais, planuojamas pajėgumas – 10 GW, antrosios – 2 GW.

Šiuo projektu danai siekia pakeisti požiūrį į jūros vėjo elektrinių parkų ir juos supančios infrastruktūros projektavimą. Dabartinė vėjo elektrinių schema gana paprasta – vėjo turbinos jūroje gamina elek-

tros energiją, kuri vėliau siunčiama į elektros tinklus sausumoje. Tai netrukus pasikeis – energijos sala taps energijos priėmimo ir perdavimo mazgu, kuris bus prijungtas prie Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių energetikos sistemų. Vėlesniuose etapuose dirbtinėje saloje bus pastatyti energijos kaupimo įrenginiai, taip pat įrenginiai, iš perteklinės energijos gaminantys žaliąjį kurą, t. y. vandenilį, be to, saloje įsikurs ir duomenų centrai.

Dirbtinė sala atsiras 80 km nuo Jutlandijos miesto Torsmindės pakrantės ir taps kelių jūros vėjo elektrinių parkų centru. Projektas apima dvi svarbias naujoves: turbinos bus didesnės už esamus įrenginius ir įrengtos toliau nuo kranto, nei bandyta anksčiau. Dirbtinė sala bus modulinė, turės galimybę būti išplečiama moduliais.

PAVYZDYS ĮKVEPIA

Danija ne vienintelė statys dirbtinę energijos salą – Šiaurės jūroje, prie Belgijos krantų, dirbtinę salą statys ir Belgija. Sala bus už 45 km nuo kranto, ją sups vėjo elektrinių parkai, kurių galia turėtų siekti 3,5 GW. Ši sala bus sujungta su Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Danijos energetikos sistemomis.

Denmark‘s $34BN Energy Islands Could Solve Europe‘s Power Problem

Energijos salos „VindØ“ vizualizacija Danijos energijos sala bus sujungta su kitomis Europos valstybėmis

Technologijos

Stipriai pažengusios technologijos kasdien paliečia mūsų gyvenimą telefonų ekranuose ir planšetėse. Tačiau tai procesas, kurį stebime diena iš dienos, o technologinis progresas ties tuo nesustoja, lygiagrečiai vystosi ir statybų sektoriuje. Būtini sprendimai mažinant CO2 išlakas vienoje taršiausių industrijų yra laikomi brangiais, sudėtingais, tačiau būtinais, norint užtikrinti tvarią aplinką.

Šiame straipsnyje sužinok:

• Kokių priemonių reikėtų imtis siekiant mažinti CO2 išlakas?

• Kokios naujos medžiagos atranda vietą statybų eksperimentuose?

• Apie CO2 sugeriančias konstrukcijas

DRASTIŠKAS CO 2 IŠLAKŲ MAŽINIMAS STATYBOSE –BRANGUS, BET BŪTINAS ŽINGSNIS

Nepaisant to, kad statyba pasaulio ekonomikai labai svarbi, vis dėlto tai sektorius, kuriame labai sunku siekti CO2 išlakų mažinimo tikslų. Statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai atsakingi už 37 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2, iš kurių 16 proc. tenka statybinių medžiagų gamybai. Apie 8 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų yra cemento gamyba. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, iki 2050 m. visame pasaulyje pastatų plotas padidės net 75 procentais. Didžioji dalis šio ploto teks besivystančios ekonomikos šalims. Kad suprastumėte, koks didelis yra šis mastas, pabandykite įsivaizduoti, kad iki 2050-ųjų kiekvieną savaitę bus užstatytas Paryžiaus dydžio plotas. Labai svarbu suprasti pokyčių būtinybę –tiek statybinių medžiagų, interjero gaminių gamintojams, tiek architektams, projektuotojams, investuotojams ir statytojams.

Rolandas KAŽIMĖKAS

Statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje išmetamo CO2 ir suvartojamos energijos kiekis pasiekė rekordinį lygį ir viršijo iki pandemijos buvusias aukščiausias vertes – 2021 m. statyba ir pastatų eksploatacija atsakinga už 37 proc. dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamo CO2 kiekio ir daugiau kaip 34 proc. energijos poreikio visame pasaulyje.

ANGLIES DIOKSIDO MAŽINIMO STRATEGIJOS

Keturios CO2 atmosferoje mažinimo strategijos remiasi dviem principais: arba surenkame CO2 iš atmosferos ir kažkur saugome, arba neleidžiame jam į atmosferą patekti.

Pirmoji strategija – anglies dvideginio surinkimas pačiuose CO2 šaltiniuose ir saugojimas.

Antroji – natūralių anglies dioksido absorbentų naudojimas – tai žalieji masyvai, vandens telkiniai, žalieji stogai ir fasadai, kaupiantys anglies dioksidą.

Ar reikia Lietuvoje žaliųjų terasų?

Nuoroda į vaizdo įrašą:

Trečioji – tiesioginis CO2 surinkimas iš oro (angl. direct air capture; DAC), tam pasitelkiant atitinkamus cheminius ir fizikinius procesus.

Išsamiau apie CO2 surinkimą iš oro žiūrėkite šiame filme:

Ketvirtoji – anglies dioksido kaupimas statybinėse medžiagose jų gamybos proceso metu.

Nors tokie novatoriški sprendimai yra daug žadantys, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, tačiau jie reikšmingai didina statybinių medžiagų gamybos ir pačių statybų kaštus. Todėl labai svarbu atsižvelgti į tokių priemonių įgyvendinamumo galimybes, sąnaudas ir net galimą šalutinį poveikį aplinkai.

DIDELIS DĖMESYS IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ ŠALINIMO IŠ ATMOSFEROS TECHNOLOGIJOMS

Svarstant CO2 išlakų mažinimo strategijas, daug dėmesio skiriama išmetamųjų teršalų šalinimo iš atmosferos technologijoms (angl. negative emission technology; NET) – naujoviškiems, moksliškai pagrįstiems metodams, galintiems pašalinti iš atmosferos anglies dioksidą ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Svarbus šių technologijų tikslas – pasiekti neigiamą rezultatą, sugeriant

daugiau anglies dioksido, nei jo patenka į atmosferą tam tikro technologinio proceso metu.

Anglies dioksido surinkimas būtų taikomas dideliuose CO2 išlakų šaltiniuose, pavyzdžiui, cemento gamyklose, biomase kūrenamose elektrinėse, metalų liejyklose, iš kur surinktas CO2 būtų transportuojamas į saugyklas. Tačiau tokių technologijų taikymas susijęs su įvairiais sunkumais: didelėmis investicijomis, nepakankamai išvystyta teisine baze, visuomenės baime.

Tačiau statybų sektoriuje CO2 kaupti galima

Statybinių medžiagų gamybos emisijos

Pastatų ir statybų CO 2 emisijos

naudojant medžiagas su įterptu anglies dioksidu arba projektuojant pastatus, kurie būtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentai. Taip pastatai aktyviai kovotų su klimato kaita.

Pastatų aplinkos anglies dioksido išmetimo mažinimas. Kaip strateginis įvairių veiksmų derinys galėtų paskatinti pereiti prie nulinės CO2 atžvilgiu užstatytos aplinkos.

„2018 Global Status Report“ duomenys

ŽALIOSIOS TECHNOLOGIJOS DIDINS KAINAS

CO2 surinkimas ir saugojimas yra aktyviai aptarinėjama klimato politikos strategija, tačiau tuo pat metu ji dėl sudėtingų technologijų, brangios infrastruktūros, didelių energijos poreikių yra rimtas finansinis iššūkis. Prognozuojama, kad CO2 surinkimas ir saugojimas cemento ir plieno gamybos produkcijos kainas gali padidinti nuo 20 iki 80 procentų.

Taigi, ieškant CO2 surinkimo ir saugojimo sprendimų, reikia atlikti išsamią sąnaudų analizę, kad aplinkosauginiai sprendimai būtų ekonomiškai

pagrįsti, tikrai neštų naudą. Be abejo, didelis vaidmuo teks politiniam aspektui, kad NET diegimui būtų sukurta palanki aplinka. Būtina skatinti statybų sektoriaus dalyvius domėtis CO2 išlakų mažinimo sprendimais ir jais vadovautis projektuojant ar parenkant medžiagas.

KĄ GALIMA PADARYTI JAU DABAR?

Žaliųjų stogų ir fasadų planavimas: žalieji fasadai ir stogai ne tik pagerina šilumos izoliaciją, bet ir fotosintezės būdu padeda kaupti anglies dioksidą.

Perdirbtų arba tvariai gaunamų medžiagų naudojimas: sumažina su naujų medžiagų gamyba susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, o jei naudojamos biomasės pagrindu pagamintos medžiagos, jose gali būti kaupiamas anglies dioksidas.

Anglies dioksido surinkimo technologijų diegimas pastatuose: pavyzdžiui, naudojant specialias oro filtravimo sistemas arba bioreaktorius, kuriuose CO2 sugeria dumbliai.

Pastato išmontavimo projektavimas: palengvina pastato išmontavimą pasibaigus eksploatavimo laikui, statybinį laužą galima efektyviau panaudoti pakartotinai, taip maksimaliai sumažinant pastato CO2 išlakas per visą eksploatacijos laikotarpį.

Darnus vystymasis statybos sektoriuje – kai prieš statydamas jau suprojektuoji, kaip griausi. KTU mokslininkės pastabas skaitykite SA.lt

PASTATAS – ANGLIES DIOKSIDO

SAUGYKLA

Galimybė tarsi užrakinti CO2 pastato konstrukcijoje yra daug žadantis klimato kaitos problemų sprendimo būdas. Tam tikrose statybinėse medžiagose gali būti sukauptas gana didelis anglies dioksido kiekis, pavyzdžiui, medienoje, bioanglies prisotintame betone, iš augalinės kilmės pagamintose izoliacinės medžiagose ir kt. Šios medžiagos ne tik atlieka savo pagrindines funkcijas, bet ir saugo jose užrakintą anglies dioksidą.

Apie bioanglį pastaruoju metu kalbama nemažai, nes su šia medžiaga eksperimentuojama ne tik statybose. „Vilnius Tech“ Aplinkos apsaugos instituto prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė kartu su kolegomis vykdo ilgalaikį bioanglies įterpimo į

dirvožemį tyrimą. „Jau daugiau kaip 10 m. dirbame bioanglies taikymo aplinkosaugos technologijų srityje. Bioanglis gaminama kaitinant organinę medžiagą riboto deguonies kiekio sąlygomis. Priklausomai nuo gamybos sąlygų ir žaliavos, bioanglies, kaip medžiagos struktūrinis stabilumas skaičiuojamas tūkstančiais metų, taip apribojant jos sudėtyje esančių anglies junginių transformaciją į CO2. Tai svarbus teigiamas poveikis mažinant klimato kaitą, vystant dekarbonizaciją“, – pasakoja „Vilnius Tech“ profesorė.

Šis trumpas komentaras labai gerai paaiškina patį principą: biomasė gana greitai suyra ir paskleidžia savyje sukauptą CO2 bei kitas dujas, bet kai ji paverčiama bioanglimi, CO2 savyje išlaiko tūkstančius metų.

Naujas „fermacell®“

statybų standartas: nuo šiol CO2 ne skleidžiamas, o kaupiamas

Siekdami tvarių statybų įsipareigojimų, „James Hardie Europe GmbH“ kartu su Statybos ir aplinkos institutu šiuo metu lyderiauja rinkoje, pristatę „fermacell®“ gipso plaušų plokštes, kurios savo struktūroje kaupia CO2 išlakas.

Gamybos proceso metu nelieka atliekų – likučiai yra perdirbami ir panaudojami iš naujo;

Ištestuotas gaminių ilgaamžiškumas – tvari ne tik gamyba, bet ir gaminio gyvavimo laikotarpis bei perdirbimas;

„fermacell®“ plokštės atitinka aukščiausius tvarumo sertifikavimo standartus.

„Fermacell®“ gipso plaušo plokštės yra universalios, t. y. tinkamos naudoti tiek sausoje statyboje, tiek kaip konstrukcinė plokštė medinėje statyboje. Čia dera dizaino lankstumas kartu su optimaliomis priešgaisrinėmis ir akustinėmis savybėmis bei atsparumu smūgiams.

Atstovas Lietuvoje

BIOANGLIS BETONE

Šveicarijos tyrimų instituto EMPA Betono ir asfalto laboratorijos vadovo Pietro Luro komanda tiria bioanglies integravimo į betoną technologiją. Bioanglis pirolizės būdu gaminama iš įvairių biomasės žaliavų: medienos, žemės ūkio atliekų produktų, tokių kaip ryžių lukštai, aliejinių palmių atliekų, šiaudų arba iš nuotekų dumblo.

Bioanglies įterpimo į betoną procesas nėra paprastas: „Bioanglis yra labai porėta, todėl sugeria ne tik daug vandens, bet ir brangių betono gamyboje naudojamų priemaišų“, – aiškina EMPA tyrėjas dr. Mateuszas Wyrzykowskis. Be to, ji nėra visiškai nekenksminga. Smulkios anglies dulkės kelia problemų ne tik kvėpavimo takams. Todėl Šveicarijos mokslininkai siūlo naudoti granulių pavidalo bioanglį.

KOMPENSUOJA VISĄ EMISIJĄ

EMPA mokslininkų komanda specialioje maišyklėje pagamino nedideles, iki 32 mm skersmens granules, kurios buvo panaudotos C20/25–C30/37 stiprumo klasių betonui gaminti. „Kai anglies granulių kiekis betone sudaro 20 proc. tūrio, pasiekiame nulinę grynąją emisiją“, – sako M. Wyrzykowskis. Tai reiškia, kad betone užrakintas anglies dioksido kiekis kompensuoja visą emisiją, susidariusią gaminant granules ir lengvąjį 1400–2000 kg/m³ tankio betoną. Gaminant įprastą 2000–2600 kg/m3 tankio betoną, kurio 20 proc. Statybų technologijos, skirtos CO2 saugojimui

EMPA nuotraukos

EMPA mokslininkai demonstruoja betoną su įterpta bioanglimi.

tūrio sudaro bioanglies granulės, betone sukauptas CO2 kiekis yra kiek mažesnis už gamybos emisijas, tačiau jei į betoną įmaišoma 45 proc. tūrio anglies granulių, bendras neigiamas išmetamųjų teršalų kiekis siekia 290 kg CO2/m³, t. y. betone užrakinta daugiau CO2, nei pateko atmosferą jo gamybos metu.

EMPA Betono ir asfalto laboratorijos vadovas P. Luro sako, kad jų tyrimai atkreipia dėmesį į pačią koncepciją – CO2 užrakinimo betone galimybę.

KITOKIA PLYTA

JAV mokslinių tyrimų ir gamybos bendrovė „Seratech“ irgi ieško būdų, kaip būtų galima mažinti statybų sektoriaus CO2. „Seratech“ mokslininkų sukurtas blokelis CO2 atžvilgiu yra beveik neutralus – gaminant tokius blokelius CO2 emisija yra labai maža ir susidaro vykstant cheminei reakcijai, kai blokelis kietėja. Mokslininkų teigimu, ši emisija nė iš tolo neprilygsta tai, kuri išskiriama tradiciniu būdu gaminant plytas. Tradicines plytas reikia

degti daugiau kaip 1200 C° temperatūroje, o naujovišką „Seratech“ blokelį tereikia pakaitinti 60 C° temperatūroje, tada dvi savaites palikti aplinkos temperatūroje, kad baigtų kietėti. Tai tapo įmanoma vietoj įprasto cemento panaudojus magnio karbonato rišamąją medžiagą, pagaminta taikant „Seratech“ patentuotą CO2 surinkimo, mineralizavimo ir panaudojimo (CCMU) procesą. Pasak „Seratech“ mokslininkų, net pramonės kaminuose išmetamas CO2 gali būti surenkamas ir nuolat saugomas pastatų sienose.

„Seratech“ bendradarbiauja su įvairiais gamintojais ir statybinių medžiagų ekspertais. Tolesni šio projekto žingsniai – blokelių prototipų bandymai. Jie padės bendrovei įvertinti blokelių savybes, palyginti juos su naudojamais statybose.

Paprastas paaiškinimas, kuo skiriasi įprastas blokelis nuo „Seratech“ blokelio

Bioanglies granulėse (juodi rutuliukai) CO2 užrakinamas tūkstantmečiams

Čia pateikti tik keli pavyzdžiai, bet jų yra gerokai daugiau. Gana plačiai šiuo metu tyrinėjamos karbonizacijos būdu gaunamos medžiagos, atitinkančios uždaro ciklo reikalavimus (bioanglis ir kt.), kurios įterpiamos į statybines medžiagas, taip jose užrakinant CO2 . Žinoma, nereikia tikėtis, kad kiekviena eksperimentuojanti bendrovė sėkmingai pradės masinę gamybą. Tačiau kuo daugiau eksperimentų, tuo optimalus sprendimas arčiau. O kad tokius eksperimentus remia stambūs statybinių medžiagų koncernai, rodo, jog netolimoje ateityje mūsų pastatai bus CO2 saugyklos.

VISKAS, KAS SVARBIAUSIA, KARTU SU SPECIALIZUOTAIS „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“

NAUJIENLAIŠKIAIS !

Kviečiame nemokamai prenumeruoti „Statyba ir architektūra“ naujienlaiškius, kuriuose rasite atrinktą aktualiausią informaciją. Trys skirtingi naujienlaiškiai – skirtingu metu. Užsiprenumeruokite jau dabar: pasirinkite jums aktualius naujienlaiškius ir spauskite ant nuorodos!

EL. ŽURNALŲ NAUJIENLAIŠKIS

Užsisakyti

ARCHITEKTŪROS NAUJIENLAIŠKIS

Užsisakyti

STATYBŲ NAUJIENLAIŠKIS

Užsisakyti