Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.
@StatybairArchitektura
@statybairarchitektura
Statyba ir architektūra
numeryje skaitykite:
2 istorinė transformacija
Žaliasis ES kursas – raktas į klimatui neutralią ir tvarią Europos Sąjungą
16 Europos žaliojo kurso pasiekimai ir galimybės ateičiai
21 Lietuvos statybų sektorius ES neutralumo klimatui strategijos kontekste
26 teisė ir reglamentai Žalioji Lietuva: kur mes esame ir link kur judame
40 statyba
Statyba iš medienos ir kitų organinių medžiagų: vizija ir iššūkiai
58 renovacija
Renovacijos banga Lietuvoje įsibėgėja per lėtai
74 urbanistika
Lietuvos miestų plėtros perspektyvos: kaip pažaboti beatodairišką urbanistinę drieką ir formuoti patrauklią, į žmogų orientuotą aplinką
92 Autonominis Inovacijų ir verslo centras – švarios energijos ir technologinių inovacijų kelrodis Europai
108 architektūra
Architektas Žaliajame kurse: vaidmenys keičiasi
130 interjeras
Kintantis ir prie pokyčių prisitaikantis interjeras –būtinybė tvarioje statybų pramonėje
Redaktorės žodis
Būk tas pokytis, kurį norėtum matyti pasaulyje!
Žaliasis kursas, tvarumo tendencijos – tai nėra tik nauji madingi žodžiai ar skambios frazės. Esame ant naujos realybės slenksčio, kuomet skubiai reikia pokyčių – laukti nebegalime. Tai ypač liečia statybų sektorių – statybų pramonę ir procesus – kaip vieną taršiausių ir todėl darančių reikšmingą įtaką klimato kaitai. Geroji žinia yra ta, kad prie tvarumo galime prisidėti kiekvienas.
Žaliasis kursas – tai ne ribojimai. Tai ambicijos ir naujos galimybės. Priekyje dar ilgas kelias ir laukia nemažai iššūkių. Juos ir aptarsime šiame leidinyje.
ES ŽALIASIS KURSAS:
istorinė transformacija
• Europos žaliasis kursas – Paryžiaus susitarimo pagrindu – ambicingiausias Europos Komisijos tikslas, kuriuo siekiama, kad iki 2050 m. Europos Sąjunga, viena didžiausių pasaulio ekonomikų, taptų klimatui neutrali.
• 2016 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ratifikavo 146 Jungtinių Tautų šalys, tarp jų ir Lietuva. Tai dvidešimties metų tarptautinių derybų rezultatas.
• Vyriausybės susitarė kas 5 metus teikti ataskaitas apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir kitų klimato kaitos mažinimo priemonių įgyvendinimą, kad pagal mokslininkų išvadas būtų keliami dar didesni tikslai ir pakartotinai įvertinamas užsibrėžtų tikslų ambicingumas.
• 2020 m. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą Žaliąjį kursą.
• Kaip ir Paryžiaus susitarimas, Žaliasis kursas grįstas principu iš apačios į viršų, t. y. leidžia nustatyti savanoriškus ir nacionaliniu lygiu pagrįstus tikslus. Konkretūs klimato tikslai yra politiškai skatinami, o ne teisiškai privalomi. Pagal tarptautinę teisę yra nustatyti tik procesai, reglamentuojantys šių tikslų ataskaitų teikimą ir peržiūrą.
ES Tvaraus finansavimo klasifikavimo sistema (taksonomija)
SA el. žurnalas „Tvarumas“ (2024 m.)
Rekomendacijos statybų pramonei
EUROPOS ŽALIASIS KURSAS –raktas į klimatui neutralią
ir tvarią Europos Sąjungą
Europos žaliasis kursas – ambicingas 30 metų veiksmų planas, skirtas pereiti prie energijos iš atsinaujinančių išteklių, žiedinės ekonomikos, biologinės įvairovės apsaugos ir taršos sustabdymo. Kai 2019 m. gruodį jį pristatė Ursula von der Leyen, vos prieš kelias dienas tapusi Europos Komisijos pirmininke, Europos žaliasis kursas atrodė kaip didžiausia ir ambicingiausia integruota reformų, investicijų ir mokslinių tyrimų programa, kurią kada nors sugalvojo Europos Sąjunga.
Aušra NYMAN
Žaliojo kurso (angl. Green deal) tikslai
Pagrindinis Europos žaliojo kurso tikslas – iki 2050 m. tapti neutralia klimatui arba subalansuoti išmetamųjų teršalų santykį: Europos ekonomika nebeturi į atmosferą išmesti nė vienos tonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taigi turės kompensuoti kiekvieną išmetamą kiekį ekvivalentišku kiekiu biomasės ar kitų sistemų, sugeriančių taršą.
Taip pat Žaliuoju kursu siekiama paversti ES sąžininga ir klestinčia visuomene, turinčia modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje 2050 m. nebus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kurioje ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo.
Europos žaliasis kursas nubrėžė aiškią ateities perspektyvą – trys pagrindiniai jo tikslai yra iki 2050 m. pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir nuošalyje nepalikti nė vieno žmogaus, nė vienos vietovės.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kartu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen 2024 m. kovo mėn. išvyko į Farerų salas, kur aplankė ir nacionalinę įmonę, auginančią jūros dumblius, sugeriančius anglies dvideginio išlakas ir švelninančius klimato kaitą.
Kitaip tariant, Žaliuoju kursu siekiama plėtoti specifinę žiedinę ekonomiką, atkurti biologinę įvairovę ir kovoti su klimato kaita visoje Europoje, taikant teisinių priemonių (mokesčių) ir paskatų rinkinį (įvairius paramos mechanizmus, ypač susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis), suvaldyti neigiamą poveikį piliečių sveikatai ir gerovei turinčius, su aplinka susijusius veiksnius ir rizikas, mažinant visuomenės pažeidžiamumą
dėl klimato kaitos, didinant gerovę – pasiekus, kad planetos galimybės nebūtų viršytos.
Tarpinis tikslas – iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Teisės aktų pakete „Fit for 55“ išsamiai apibrėžti veiksmai, kurių reikia norint pasiekti 2030 m. tikslą.
Žaliojo kurso atsiradimo priežastys ir motyvai
XXI amžiaus Europos postūmis imtis veiksmų ir Žaliojo kurso koncepcijos – ne krizė, kuri jau įvyko, o dabarties ir ateities krizė, kurios reikia išvengti: visuotinis atšilimas, kurį sukelia žmogaus veikla. Vieninga Europa nori ne tik padėti kovoti su klimato kaita, bet ir vadovauti kovai bei paversti ją galimybe ekonomikos augimui ir naujam geopolitiniam centrui.
Priežastys, paskatinusios sukurti šį planą, susijusios su aplinkosaugos problemomis, tokiomis kaip klimato kaita, biologinės įvairovės, ozono sluoksnio nykimas, vandens tarša, psichologinę įtampą sukelianti miestų aplinka, atliekų gamyba ir kt.
SU KLIMATO KAITA SUSIJUSIOS
ES PROBLEMOS 2019 m.
• Europa yra atsakinga už beveik trečdalį pasaulyje išmetamų dujų, ardančių mūsų planetos ozono sluoksnį.
• Daugiau nei 50 proc. viso ekosistemų ploto Europoje kyla grėsmės dėl valdymo problemų.
• Europos Sąjungoje dėl gaisrų, dažnai sukeltų socialinių ir ekonominių veiksnių, kasmet sudega vidutiniškai 700 000 hektarų miškų, todėl šie nyksta.
• Prognozuojama, kad, nesiimant jokių priemonių, iki 2030 m. anglies dioksido lygis padvigubės, o vasaros sezono metu temperatūra Europoje pakils 2–3 °C.
Medinių konstrukcijų verslo centras „Viared“ Švedijoje.
Europos žaliojo kurso pranašumai
Nors pirmiausia Žaliuoju kursu siekiama klimato tikslų ir sustabdyti visuotinį atšilimą, jo įgyvendinimas žada daug naudos Europos teritorijai, jos ekonomikai ir piliečiams:
• švaresnis oras, vanduo ir dirvožemis dėl sumažėjusios aplinkos taršos;
• didesnis aprūpinimas maistu tiek kalbant apie jo kokybę, tiek visavertiškumą, tiek išteklių prieinamumą visiems (plane taip pat numatyta dalis paramos Europos žemės ūkio gamintojams);
• daugiau pritaikytų kokybiškam gyvenimui miestų dėl viešojo transporto plėtros ir neteršiančių mobilumo formų;
• priklausomybės nuo iškastinio kuro ir dėl to kylančios geopolitinės įtampos pabaiga;
• galiausiai ir tai yra lemiamas dalykas – ekonomikos augimas, darbo vietos ir geresnės ateities kartos perspektyvos, jei Europa sugebės pirmauti žaliųjų technologijų srityje.
Saulės parkas ant vandens Deselyje, Belgija.
Anna Sigge nuotr.
ŽALIOJO KURSO PRIORITETAI, DARANTYS ĮTAKĄ IR STATYBŲ SEKTORIUI
ŠVARI ENERGIJA
2021 m. energijos gamybą ir vartojimą ES sudarė daugiau nei 75 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Todėl norint pasiekti ES 2030 m. klimato tikslus ir ilgalaikę strategiją iki 2050 m., sėkmingas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių negali būti įgyvendintas taikant vadinamąjį iš viršaus į apačią metodą ir turi gauti platų pritarimą visais visuomenės lygmenimis.
ŽIEDINĖ EKONOMIKA
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos leis mažiau naudoti gamtos išteklių ir sukurs tvarų augimą bei naujų užimtumo galimybių. Žiedinė ekonomika suteikia galimybę pasiekti ES 2050 m. klimato neutralumo tikslą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Savivaldos ir vietos mažųjų bei vidutinių įmonių dalyvavimas gali reikšmingai padidinti žiedinės ekonomikos plėtrą ir būti naudingas piliečiams ir visoje Europoje, ir vietos ekonomikai.
EFEKTYVI RENOVACIJA
Reaguodama į tai, kad 85 proc. Europos pastatų fondo pastatyti iki 2001 m. ir įprastai yra energiškai neefektyvūs, 2020 m. ES paskelbė Renovacijos bangos strategiją ir veiksmų planą. Pabrėžiama, kad šiuose energiškai neefektyviuose pastatuose ES gyvena ir dirba daugiau nei 220 mln. žmonių, todėl piliečių dalyvavimas šiame procese yra būtinas.
KLIMATO STABILIZAVIMAS
ES klimato ambicijų didinimas 2030 ir 2050 m. Neutralumo klimatui tikslas yra Europos žaliojo kurso esmė ir tampa visos Europos šalių, miestų ir bendruomenių siekiu. Akivaizdu, kad jis gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei visi visuomenės atstovai, įskaitant įmones ir asmenis, atliks savo vaidmenį užtikrinant teigiamą transformaciją, apimančią visus ekonomikos ir mūsų kasdienio gyvenimo sektorius.
NULINĖ TARŠA
Nulinės taršos siekis – sukurti aplinką be toksiškų medžiagų.
Tarša kenkia mūsų sveikatai bei aplinkai ir yra didžiausia daugelio psichinių ir fizinių ligų bei priešlaikinių mirčių priežastis, ypač tarp vaikų ir tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių ir pagyvenusių žmonių. Todėl ES veiksmų planas „Siek nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ siekia sumažinti neigiamą poveikį sveikatai, plastiko atliekas, cheminių pesticidų naudojimą ir daug daugiau. Norint paskatinti šį procesą, būtinas ES piliečių įsitraukimas.
Sėkmingas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių negali būti pasiektas taikant vadinamąjį iš viršaus į apačią metodą ir turi gauti platų pritarimą visais visuomenės lygmenimis.
Atliekų deginimo elektrinė Kopenhagoje, Danijoje.
Statybų sektorius intensyviai naudoja neatsinaujinančius išteklius ir turi daug galimybių pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. Žinant, kad Europos pastatai suvartoja 40 proc. visos žemyno energijos, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas energiškai efektyviems statybos metodams – pastatų atsparumo klimatui, taip pat skaitmeninimo didinimui ir pastatų energinio naudingumo taisyklių bei reikalavimų vykdymui. Siekiama trigubai padidinti energiškai neefektyvių pastatų renovacijos tempą: ES Komisija, rengdama Žaliąjį kursą, apskaičiavo, kad, palyginti su 2018 m., kasmet renovuojamų pastatų skaičius turėtų padidėti nuo 0,4 iki mažiausiai 1,2 procento.
Efektyvi renovacija – skatinant visuomenės įsitraukimą
Kad būtų paskatinti nauji renovacijos procesai, didinant gyventojų ir pastatų naudotojų gebėjimus tapti aktyviais tausojančios energetikos piliečiais, buvo įkurta SHARED GREEN DEAL eksperimentinė žinių platforma. Sukurti keturi informacinių priemonių tinklai, skirti energetiniam nepritekliui miestuose, kaimo vietovėse, mokyklose ir pagyvenusių žmonių globos namuose mažinti. Bus dalijamasi žiniomis visoms svarbiausioms renovacija suinteresuotoms šalims: profesionalams, gyventojams ar pastatų naudotojams.
2023 m. pradžioje iš 29 pretendentų pasirinkti keturi vietiniai partneriai, kurie kartu su SHARED GREEN DEAL dirbs efektyvios renovacijos srityje. Tarp partnerių – ir Vilnius su programa „Atnaujinkime miestą“ bei kiti ES miestai ir vietovės: „Habitat for Humanity Magyarország Foundation“, Nogrado apskritis (Vengrija), Mėjo apygardos taryba, Luisburgo vietovė, įskaitant Klero ir Iništurko salą (Airija) bei ECODES Saragosoje (Ispanija).
Atsinaujinančių energijos išteklių konkurencingumas ir jų panaudojimo galimybės
Pasaulinės klimato ir energetikos tendencijos atspindi akivaizdžius pokyčius energijos gamybos ir vartojimo srityje. Geoterminė energija ir biomasę deginant pagaminta energija pasaulyje vidutiniškai išlieka brangesnės už pigiausią iškastiniu kuru kūrenamą variantą, tačiau jos užtikrina saugų energijos išteklių tiekimą ir kai kuriais atvejais gali būti labai konkurencingos. Daugelyje pasaulio šalių atsinaujinančių energijos išteklių technologijos, mažėjant saulės ir vėjo energijos technologijų kainai, taps dar patrauklesnės.
Todėl Klimato kaitos programos lėšomis skiriant dotacijas, 2021–2030 m. skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose.
Didžiausias medinis miestelis, suprojektuotas Stokholme.
„Henning and Larsen“ architktų studijos vizualizacija.
Koperniko mokslo centras Varšuvoje. Finansuotas iš ES fondų (architektai „RAR-2Laboratorium Architektury Gilner & Kubec“).
Naujasis europinis bauhauzas
„New European Bauhaus“ – meninis judėjimas, inicijuotas Europos Komisijos, tiksliau pačios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen. Judėjimo tikslas – įgyvendinti Europos žaliąjį kursą per kultūrą, integruojant estetiką, tvarumą ir įtrauktį.
Naujasis europinis bauhauzas (NEB) – tarpdisciplininis judėjimas, kuriuo siekiama iš naujo išreikšti esmines istorinio bauhauzo judėjimo ambicijas, sukurtas vokiečių architekto Walterio Gropiuso ir apimančias šiuolaikines kūrybos sritis: meną, amatus, dizainą, architektūrą ir urbanistiką.
Remdamasi pagrindiniais pirmojo bauhauzo judėjimo principais, NEB iniciatyva siekia būti daugiapakopė: „nuo globalios iki vietinės, dalyvaujamosios ir tarpdisciplininės“. Inicijuojant bendro projektavimo procesą, į atvirus pokalbius buvo įtraukta tūkstančių piliečių, specialistų ir organizacijų visoje ES ir už jos ribų, nuomonė ir patirtis. Iš šio kolektyvinio mąstymo atsirandančios trys sąvokos, pabrėžtos siekiant apibūdinti NEB judėjimo esmę, yra „tvarumas“ (įskaitant klimato tikslus, žiedinę ekonomiką, nulinę
taršą ir biologinę įvairovę), „estetika“ (stilistinė kokybė ir funkcionalumas) ir „įtrauktis“ (įskaitant pirmiausia įvairovę, užtikrinant prieinamumą ir įperkamumą). Keturios teminės kryptys, pasirinktos vadovautis NEB įgyvendinimu ateinančiais metais: „Atkurti ryšį su gamta“, „Priklausymo jausmo (sąsajų su bendruomene ar pan.) atgavimas“, „Pirmenybės teikimas vietoms ir žmonėms, kuriems to labiausiai reikia“ ir „Ilgalaikio vystymosi skatinimas, gyvavimo ciklo mąstymo svarba pramoninėje ekosistemoje“. Trys tarpusavyje susijusių transformacijų lygiai, kurių tikimasi iš iniciatyvos, yra „pokyčiai mus supančiose vietose“, „aplinkos pokyčiai, įgalinantys inovacijas“ ir „naujų reikšmių sklaidos pokyčiai“.
Skatinant naujojo europinio bauhauzo projektus kiekvienais metais Europos Komisija skelbia apie „New European Bauhaus“ apdovanojimus, skirtus įvertinti įkvepiančius įgyvendinimo pavyzdžius, atitinkančius NEB principus. Pirmoji apdovanojimų ceremonija įvyko 2021 m. rugsėjo 16 d. Briuselyje, kur buvo apdovanoti net 20 inovatyvių projektų.
Proginis apšvietimas ant antikinio Agoros pastato liekanų Atėnuose (Agora - antikos piliečių susirinkimo vieta).
Investicijų planas
Pirmojoje 2019 m. ES Komisijos analizėje apskaičiuota, kad per metus reikia 260 mlrd. Eur naujų investicijų, t. y. apie 1,8 proc. 2018 m. Europos BVP.
2020 m. sausio mėn. Europos Komisija pristatė Europos žaliojo kurso investicijų planą – finansinę Žaliojo kurso dalį, pagal kurią ateinantį dešimtmetį numatoma mažiausiai vienas trilijonas eurų investicijų į tvarumą, dalinai iš įprasto ES biudžeto, dalinai iš kitų finansinių priemonių, tokių kaip „InvestEU“, ir dalinai iš privačių šaltinių.
Į programą taip pat įtrauktas 100 mlrd. eurų fondas, vadinamas Teisingo pereinamojo laikotarpio mechanizmu, skirtas remti Europos regionams, kuriuose poveikis bus didžiausias pereinant prie energetikos, pavyzdžiui, anglies gavybos ir perdirbimo sritys Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kitose Rytų Europos šalyse. Taip pat Socialinio klimato fondas, iš dalies finansuojamas per ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skirs finansavimą valstybėms narėms – pažeidžiamoms grupėms remti, kartu investuojant ir į energijos vartojimo efektyvumą, pastatų atnaujinimą ir netaršų šildymą.
Papildomos Žaliojo kurso palaikymo strategijos
Nuo pat pristatymo Žaliojo kurso kelias susidūrė su iššūkiais, sukeltais pirmiausia COVID-19 pandemijos, o vėliau ir Rusijos invazijos į Ukrainą.
2020 m. Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES vadovai susitarė dėl atkūrimo plano, kuriuo siekiama trumpuoju laikotarpiu atgaivinti Europos ekonomiką po COVID sukelto sulėtėjimo: NextGenerationEU – 806,9 mlrd. Eur finansinė priemonė, skirta iki 2025 m. įgyvendinti „tvarų, tolygų, visa apimantį ir teisingą atsigavimą“. Šiame plane didelė investicijų dalis skiriama švariai energijai, pramonės tvarumui, naujam mobilumui ir pastatų pertvarkymui. Naujos kartos fondai daugeliui šalių tampa įrankiu efektyviau plėtoti Žaliąjį kursą. Plano programą kuria Europos Komisija, siekdama išvengti ekonomikos krizės, dėl kurios gali būti atidėti klimato reguliavimo tikslai.
2022 metais Europos Sąjunga į karo Ukrainoje sukeltą energetikos rinkos krizę sureagavo REPowerEU planu, kuriuo iš dalies perkalibruojamas Žaliasis kursas. Viena vertus, ES ėmėsi veiksmų, kad artimiausiu metu būtų rasti alternatyvūs dujų, naftos ir anglies tiekimo būdai. Kita vertus, kartu buvo paspartinti atsinaujinančios energijos tikslai. REPowerEU, dėl kurios Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė esminį politinį susitarimą 2022 m. gruodžio mėn., nustato kartelę, kad iki 2030 m. energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalis būtų 45, o ne 40 proc., kaip numatyta pagal programą „Fit for 55“.
Nuo 2024 m. gruodžio 21 d. įsigalioja Europos Sąjungos žaliųjų obligacijų reglamentas, leidžiantis įmonėms, regioninėms ar vietos valdžios institucijoms ir kt. viešiems subjektams išleisti „Europos žaliąsias obligacijas“ (arba „EuGB“), norint kapitalo rinkose pritraukti lėšų žaliosioms investicijoms, atitinkančioms griežtus tvarumo reikalavimus. Visos lėšos, gautos iš obligacijų, išleistų pagal Europos žaliųjų obligacijų standartą, turi būti investuojamos į veiklą, atitinkančią tvarios veiklos ES taksonomiją – ES tvaraus finansavimo klasifikavimo sistemą, kurioje nustatyti ekonominės veiklos, suderintos su siekiu iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir platesniais aplinkosaugos tikslais, kriterijai.
2022 metais priimtas „REPowerEU“ planas, kuriuo iš esmės perkalibruojamas Žaliasis kursas. Instaliacijos autoriai – André Polak, Lucien De Vestel, Jean Gilson, Jean Polak.
Bogdan Hoyaux nuotr.
Artimiausios perspektyvos
2021 m. ES priėmė pirmąjį ES Klimato įstatymą, kuriame įtvirtinti Europos tikslai iki 2050 m. tapti neutralia klimatui, taip pat iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 55 proc., palyginti su 1990 m., o 2024 m. vasario mėn. ES komisija rekomendavo papildomą tarpinį tikslą – iki 2040 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc., palyginti su 1990-aisiais.
Nors išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažėja ir yra vilčių, kad pagrindinį Žaliojo kurso tikslą pasiekti pavyks, ES Komisijos vertinimu, dabartinė pažanga siekiant ES klimato neutralumo tikslo atrodo nepakankama. Labiausiai reikia imtis veiksmų tose srityse, kuriose vis dar yra poreikis gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį (pavyzdžiui, pastatai, transportas), kur pažanga per lėta (pavyzdžiui, žemės ūkis) arba kuriose pastaraisiais metais pastebima blogėjanti tendencija, pavyzdžiui, anglies dvideginio absorbentų didinimas (žemės naudojimas, žemės paskirties keitimas ir miškininkystė).
ES padarė didelę pažangą, įgyvendindama prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Tačiau pažanga įvairiose srityse nevienoda. Vertinimai nacionaliniu lygmeniu rodo, kad valstybės narės turi imtis daug daugiau veiksmų, kad prisitaikytų prie klimato kaitos, pavyzdžiui, dėl valdymo, finansavimo, rizikos įvertinimo, gamtos tausojimu pagrįstų sprendimų. Taip pat stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo, siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį pažeidžiamumą dėl didėjančios su klimato kaita susijusios rizikos. Remdamasi įvertinimu, 2023 m. gruodį ES Komisija paskelbė rekomendacijas valstybėms narėms pagal Europos klimato įstatymą.
Kelias iki 2050 m. vis dar ilgas ir tikriausiai vis dar laukia sudėtingos derybos ir kurso pataisymai. Tačiau šiuo metu Europos žaliasis kursas – ambicingiausias ir išsamiausias veiksmų planas siekiant tvarios ekonomikos, ir vykdomas labai sėkmingai.
Pelgulinna gimnazija Taline, Estija. Užuomazgos mediniam mokyklos pastatui atsirado jau architektūros konkurso renginyje. Buvo siekiama įkurti mokyklą, kuri specializuotųsi aplinkosauginio švietimo srityje, o pastatas turėjo iliustruoti aplinką tausojančios statybos galimybes. Projekto autoriai – „Architekt Must“.
„Bosco Verticale“ (vertikalus miškas) viename iš centrinių Milano rajonų Italijoje, – dviejų gyvenamųjų dangoraižių kompleksas. Išskirtinis jų bruožas –fasaduose yra daugiau nei devyniasdešimt augalų rūšių, įskaitant aukštus krūmus ir medžius. Tai ambicingas didmiesčių miškų atsodinimo projektas, kuriuo siekiama didinti augalų ir gyvūnų rūšių biologinę įvairovę, taikant vertikalų želdinimą, mažinant miestų plėtimąsi ir prisidedant prie mikroklimato švelninimo.
„Bosco Verticale“ sulaukė pripažinimo architektų bendruomenėje ir pelnė daugybę apdovanojimų. Be „International Highrise“ apdovanojimo 2014 m., Aukštųjų pastatų ir miesto buveinių taryba jį pripažino „gražiausiu ir novatoriškiausiu dangoraižiu pasaulyje“ 2015 m. ir vienu iš „penkiasdešimties ikoniškiausių dangoraižių pasaulyje“ –2019 m. Architektai – „Boeri Studio“ (Stefano Boeri, Gianandrea Barreca ir Giovanni La Varra).
Tonu Tunnel nuotr.
Europos žaliojo kurso PASIEKIMAI IR GALIMYBĖS ATEIČIAI
XXI a. Europos postūmis imtis veiksmų ir Žaliojo kurso koncepcijos yra dabarties ir ateities krizė, kurios reikia išvengti: tai visuotinis atšilimas, kurį sukelia žmogaus veikla. Vieninga Europa nori ne tik padėti kovoti su klimato kaita, bet ir vadovauti procesui, paversti tai galimybe ekonomikos augimui ir naujam geopolitiniam centrui.
Į redakcijos klausimus atsako Europos Komisijos atstovas spaudai klimato politikos ir energetikos klausimais Timas McPhie.
Kokie statybos sektoriaus pasiekimai mažinant CO2 emisiją nuo 2020 iki 2024 metų? Kokios priemonės motyvavo labiausiai?
Remiantis Europos aplinkos agentūros (European Environment Agency) duomenimis, analizuojančiais situaciją tik iki 2022-ųjų, 2019–2022 m. iškastinio kuro naudojimo pastatuose tiesioginės emisijos (sudarančios 13 proc. visų išmetamųjų teršalų) sumažėjo maždaug 11 procentų. Netiesioginės emisijos, susijusios su energijos (elektros ir šilumos) naudojimu pastatuose, sumažėjo maždaug 4 proc. Statybines medžiagas tiekiančių pramonės sektorių emisijos per tą laikotarpį sumažėjo atitinkamai 7 proc. – cemento ir 13 proc. – plieno atveju.
Siekdama dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir padidinti pastatų energinį naudingumą, ES sukūrė teisinę sistemą, kuri apima peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo (ES/2024/1275) ir atnaujintą Energijos vartojimo efektyvumo (ES/2023/1791) direktyvas. Abi šios direktyvos skatina politiką, kuri padės iki 2050 m. pasiekti labai efektyvių ir dekarbonizuotų pastatų fondą bei sukurs stabilią aplinką investiciniams sprendimams, leis vartotojams ir įmonėms priimti labiau pagrįstus sprendimus taupyti energiją ir lėšas.
Taip pat naujoji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System) ir persvarstytas Pastangų pasidalijimo reglamentas (Effort Sharing Regulation) bus svarbūs tolesnio pastatų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo varikliai.
Parengė Aušra NYMAN
Be šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių eksploatuojant pastatą, taip pat yra CO2, įkūnytas statybinėje medžiagoje. ES ŠESD apskaitos sistemoje šie išmetimai priskiriami pramonės šakoms, gaminančioms medžiagas, o ne pastatams, kuriuose jos naudojamos.
Siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį, persvarstytoje Pastatų energinio naudingumo direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės iki 2027 m. paskelbtų veiksmų planą, kuriame būtų išsamiai aprašytos visų naujų pastatų bendrojo kaupiamojo gyvavimo ciklo pasaulinio atšilimo potencialo (angl. total cumulative life-cycle Global Warming Potential; GWP) ribinės vertės ir nuo 2030 m nustatyti tikslai naujiems pastatams jų teritorijose. Be to, pagal preliminariai sutartą peržiūrėti Statybos produktų reglamentą statybos produktams privaloma pateikti informaciją apie klimato pėdsaką, todėl projektuotojai ir užsakovai gali priimti pagrįstus sprendimus.
„Papildomas iššūkis pereinant prie žaliojo statybų sektoriaus yra šeimininkiškumo pojūčio trūkumas. Bendruomenės turi dalyvauti kuriant jų urbanizuotai aplinkai pritaikytus sprendimus. Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva akcentuoja šį požiūrį, užtikrindama, kad sprendimai atspindėtų specifines skirtingų bendruomenių tapatybes.
Timas McPhie, Europos Komisijos atstovas spaudai klimato politikos ir energetikos klausimais.
Kokie didžiausi iššūkiai dar laukia artimiausiu metu ir kokie svarbūs pokyčiai numatomi pereinant prie statybos iš organinių ar vietinių medžiagų; taikant žiedinės ekonomikos ir pakartotinio naudojimo (angl. adaptive reuse) principus; spartinant renovacijos bangos tempą?
2023 m. Komisija paskelbė Pereinamojo laikotarpio statybų sektoriui kelią (Transition Pathway for Construction). Vadovaujantis ES pramonės strategija, pereinamojo laikotarpio keliu nustatomos dvi ES statybų pramonės ekosistemos – žaliosios ir skaitmeninės, perėjimo sąlygos. Dokumente nagrinėjami šeši pagrindiniai iššūkiai: konkurencingumas, įgūdžiai ir talentai, palankios politikos sistema, moksliniai tyrimai ir inovacijos, finansavimas ir sukurta aplinka.
Papildomas iššūkis pereinant prie žaliojo statybų sektoriaus yra šeimininkiškumo pojūčio trūkumas. Neturėdamos šeimininko (nuosavybės) požiūrio, bendruomenės yra mažiau linkusios įsitraukti į pertvarkos procesą ir jį palaikyti, todėl sprendimai gali būti ne tokie veiksmingi ir stokojantys ilgalaikio įsipareigojimo. Bendruomenės turi dalyvauti kuriant jų urbanizuotai aplinkai pritaikytus sprendimus. Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyva akcentuoja šį požiūrį, užtikrindama, kad sprendimai atspindėtų specifines skirtingų bendruomenių tapatybes. Šis dalyvavimo procesas skatina stipresnę atsakomybę tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmenimis, socialinį teisingumą ir sąžiningumą, sukuria aplinką, kurioje kiekvienas jaustųsi atstovaujamas ir vertinamas. NEB bendruomenė – solidi, įvairi ir aktyvi, turinti daugiau nei 1500 narių, –yra ne tik pilietinio įsitraukimo, bet ir demokratinių vertybių
stiprinimo vietoje priemonė, leidžianti piliečiams aktyviai kurti savo bendruomenių ateitį ir dalyvauti siekiant tikslų.
Be to, norint įveikti sektoriaus iššūkius, būtinas nuolatinis dialogas. Praėjusiais metais Komisija inicijavo keletą Švaraus pereinamojo (Clean Transition) laikotarpio dialogų, siekdama su Europos pramone ir socialiniais partneriais aptarti, kaip sustiprinti ir remti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, prisidedant prie kintančio požiūrio į statybų pramonę.
2024 m. balandžio 9 d. vyko dialogas dėl statybos sektoriaus, o Komisija toliau bendradarbiaus su pramonės atstovais ir socialiniais partneriais per Švaraus pereinamojo laikotarpio dialogus.
Kokios dar yra didžiausios statybų sektoriaus spragos šiuo metu?
Europos pramoninių ekosistemų stebėtojas (The European Monitor of Industrial Ecosystems; EMI) yra viena pagrindinių priemonių, kurias Europos Komisija naudoja stebėdama ir vertindama tendencijas, susijusias su žaliosios ir skaitmeninės perėjimo pramonės ekosistemomis įgyvendinimu. EMI 2023 m. statybos ataskaita pateikia ir analizuoja duomenis apie šios pramonės ekosistemos pažangą, atsižvelgiant į jos ekologišką ir skaitmeninį perėjimą keliais aspektais. Tai apima pramonės našumą, poveikį aplinkai, technologijų kūrimą ir perėjimą, veiklos pradžios tendencijas, investicijas ir finansavimą bei įgūdžius.
2023 m. Europos Komisijos paskelbtame Pereinamojo laikotarpio statybų kelyje pateikiamos rekomendacijos dėl veiksmų, kad statybų pramonė taptų ekologiškesnė ir skaitmeninė bei pagerintų jos atsparumą. Rekomenduojami veiksmai būtų vykdomi ES lygmeniu – valstybių narių arba pramonės šakų.
Minint 20 metų įstojimo į ES sukaktį, pristatomi ir ES finansuojami projektai, kurie buvo naudingi Lenkijos žmonėms. Varšuvos metro linijos pratęsimas.
Janek Skarzynski nuotr.
Pagrindinės finansinės Europos žaliojo kurso direktyvų vykdymo priemonės ir sankcijos jų nevykdant, liečiančios statybų sektorių?
Pastatų energetinė renovacija laikui bėgant atsiperka, nes sutaupoma už energiją. Tačiau šiuo metu yra įvairių kliūčių, kurios gali atgrasyti namų savininkus nuo energetinės renovacijos, todėl namų savininkai ir nuomininkai sulaukia didelių sąskaitų už energiją ir yra pažeidžiamesni padidėjus energijos kainoms. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gyvena energiškai neefektyviuose pastatuose ir dažnai turi mažiau lėšų energinio naudingumo gerinimui finansuoti.
Taigi, persvarstyta ES pastatų energinio naudingumo direktyva užtikrins, kad pažeidžiamiems namų ūkiams būtų teikiama didesnė parama ir didesnis dėmesys būtų skiriamas pastatams, kurių renovacija yra ekonomiškiausia, ir taip bus sutaupoma daugiausia. Energiškai neefektyvus pastatas gali sunaudoti iki 10–15 kartų daugiau energijos nei nulinės emisijos pastatas.
Nacionaliniai pastatų renovacijos planai (National Building Renovation Plans) turi sudaryti sąlygas panaudoti pakankamai nacionalinio lygmens finansavimo ir padėti pritraukti didelio masto privačias investicijas. Valstybės narės privalo vykdyti nacionalinę politiką ir priemones, suteikiančias galių apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius, mažinti energijos nepriteklių ir užtikrinti būsto įperkamumą, taip pat pagal neseniai paskelbtas Komisijos rekomendacijas energijos nepritekliaus problemai spręsti.
Apskaičiuota, kad iš ES finansavimo 2023–2030 m. bus skirta daugiau nei 100 mlrd. eurų renovacijai remti, todėl Komisija taip pat padeda sutelkti daugiau lėšų, reikalingų išankstinėms investicijų išlaidoms padengti. ES finansavimas gaunamas iš kelių šaltinių, įskaitant Sanglaudos politikos fondus, „InvestEU“, Europos investicijų banko paskolas, LIFE švarios energijos pereinamojo laikotarpio programą, Europos Horizonto 2025–2027 m. Strateginį planą, įskaitant partnerystę „Pastatyta žmonėms“, priemonę ELENA, Modernizacijos fondą bei Atkūrimo ir atsparumo fondą –visų pirma dėl stiprių pavyzdinių iniciatyvų „Renovuoti“ ir specialių su „REPowerEU“ susijusių skyrių nacionaliniuose atkūrimo ir atsparumo planuose. Labai svarbu, kad pagal Europos žaliąjį kursą įsteigtas naujas Socialinio klimato fondas 2026–2032 m., kuriame bus sutelkta 86,7 mlrd. eurų pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms remti, o energetikos renovacija bus viena iš dviejų pagrindinių struktūrinių priemonių sričių (kartu su transportu). Siekdama efektyviai derinti viešąjį ir privatųjį finansavimą, Komisija taip pat užtikrino palankesnę valstybės pagalbos
sistemą visoje ES taikomų minimalių energinio naudingumo standartų, visų pirma Bendrojo išimčių reglamento (General Block Exemptions Regulation), poreikiams.
Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra taip pat turėtų padėti sutelkti finansinių institucijų paramą. Pagal šią direktyvą Komisija įpareigoja parengti išsamią portfelio sistemą, skirtą finansų įstaigoms savanoriškai naudoti, kad padidėtų paskolų pastatų renovacijai apimtis.
Supaprastinta ir reguliuojama finansų įstaigų prieiga prie EPC duomenų taip pat turėtų palengvinti renovacijos finansavimą per privačias finansų institucijas.
Be to, unikalia ES finansavimo priemone – NEB – siekiama atgaivinti rajonus, kuriant tvarumą ir įtrauktį. Jos tikslas – sukurti apykaitinę ir regeneruojančią aplinką, sujungti ekologišką perėjimą su vietos demokratija ir ištirti naujoviškus verslo finansavimo modelius. Priemonė, sukurta strateginiame plane „Europa 2025–2027“, apima visą sprendimų, skirtų rajonams, įgyvendinimo ciklą, sujungiant du komponentus: mokslinių tyrimų ir inovacijų dalį, finansuojamą maždaug 120 mln. Eur pagal įvairias ES programas.
„Middelgrunden“ – vėjo jėgainių parkas Eresundo sąsiauryje, 3,5 km už Kopenhagos, Danijoje. 2000 m., kai buvo pastatytas, tai buvo didžiausias toks parkas atviroje jūroje, su 20 turbinų, kasmet pagaminantis iki 85 000 MWh energijos. Po 20 eksploatavimo metų vėjo jėgainių parkas buvo atnaujintas, eksploatavimo laiką prasitęsiant dar 20 metų.
Kokios ryškiausios iniciatyvos, formuojant nekilnojamojo turto vystytojų ir visuomenės nuomonę apie tvarumą statybose? Kaip siekiama užkirsti kelią žaliajam plovimui?
NEB ir yra ES politikos ir finansavimo iniciatyva, skatinanti tvarius, įtraukius ir estetiškus sprendimus, skirtus urbanizuotai aplinkai ir gyvenimo būdui pakeisti Žaliojo kurso periodu.
2024 m. liepos 29 d. Europos Komisija priėmė Naujojo europinio bauhauzo investicijų gaires – priemonę, iliustruojančią, kaip viešosios ir privačios investicijos gali integruoti tvarumo, įtraukties ir estetikos vertybes, kurias propaguoja NEB, kad pakeistų Europos urbanistinę aplinką ir investicijų į nekilnojamąjį turtą pajėgumus. Ši patikima priemonė sukurta bendradarbiaujant Europos Komisijai ir JASPERS partnerystei – konsultavimo programai, kurią finansuoja EK ir Europos investicijų bankas.
Naujosios europinio bauhauzo investicijų gairės – priemonė, turinti geriausią praktiką ir kokybės garantijas, skatinanti nekilnojamojo turto investuotojus imtis NEB projektų, suteikiančių šias
vertybes ir aukštos kokybės patirtį. Jame aptariami didesnio masto projektai, kurie galėtų padėti NEB įtraukti į didelę viešąją investicijų veiklą ir komercinio nekilnojamojo turto pramonę.
Be to, tikimasi, kad gairės palengvins investicijų, taip pat ir nekilnojamojo turto, pritraukimą į miesto ir kaimo regionus, įskaitant atokias ar apleistas vietoves, taip suteikdamos ekonominių galimybių ir skatindamos vietos bendruomenių integracinį augimą ir darnų teritorinį vystymąsi.
NEB investavimo gairės gali padėti investuotojams į nekilnojamąjį turtą suprasti kokybinę naudą ir sumažinti išlaidas, padedant jiems įgyvendinti projektus, kurie būtų ilgalaikiai ir neapsiribotų vien finansiniais sumetimais.
Integruodama estetiką, tvarumą ir įtrauktį, NEB prideda unikalią investicinių projektų kokybę, todėl jie yra patrauklūs investuotojams, ieškantiems projektų, įsipareigojusių aplinkos ir klimato tvarumui bei socialinei atsakomybei.
Joshua Andrew Gross nuotr.
LIETUVOS STATYBŲ SEKTORIUS ES neutralumo klimatui strategijos kontekste
Statybų sektorius – vienas taršiausių ES, kiekvienoje narėje į atmosferą išmetama 5–12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šiame sektoriuje susidaro apie 35 proc. visų ES atliekų. 2022 m. statybų sektoriuje dėl tiesiogiai sunaudoto iškastinio kuro į atmosferą išmesta 57 tūkst. tonų CO2 ekvivalento.
Parengė Aušra NYMAN
Statybų sektoriui priskirtinos ir tam tikrų statybinių medžiagų gamybos emisijos. Pavyzdžiui, cemento gamyba –viena svarbiausių šio sektoriaus veiklų – 2022 m. sukėlė apie 1,1 mln. tonų CO2 ekvivalento emisijų. Kitos statybinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, taip pat prisidėjo prie išmetimų – jos gamybos procese į atmosferą pateko apie 59 tūkst. tonų CO2 ekvivalento.
Komentuoja Asta Rokickienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė.
Kokie numatomi Lietuvos statybos sektoriaus pokyčiai, mažinant CO2 emisiją? Kokios priemonės labiausiai juos skatina?
Šventinis apšvietimas Vilniuje 20-ies metų įstojimo į Europos Sąjungą sukakčiai paminėti.
Mūsų šalies Vyriausybė priėmė Aplinkos ministerijos parengtą nutarimą, įpareigojantį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant visuomeninės paskirties pastatus naudoti 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų. Naudojant medienos gaminius vietoj betono, statybų sektoriuje per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50–75 proc. mažiau CO2. Tai atskleidė ir Aplinkos ministerijos parengta studija apie atliktus tyrimus dėl CO2 išmetamo kiekio statybose naudojant betoną, plieną ir medieną bei medinių pastatų statybų teisinį reglamentavimą ES ir Lietuvoje. Tiek kaimyninėse šalyse, tiek visoje Europoje jau ne vienus metus pastebima aiški tendencija – kiek įmanoma daugiau darbų perkelti iš statybų aikštelių į gamyklas, kur paruošiamos visos reikiamos konstrukcijos ir dalys, kurios statybvietėje tik surenkamos ir pritvirtinamos. Tvari daugiabučių namų modernizavimo technologija, įgyvendinant skydinės renovacijos projektus, perorientuos statybos, inžinerijos, pramonės sektorius Europos žaliojo kurso kryptimi ir optimizuos, paspartins renovaciją bei pagerins atnaujintų daugiabučių pastatų kokybę.
S.Žiūros nuotr.
Asta Rokickienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė.
Keliami ambicingi tikslai mažinti naujų žaliavų gavybą, didinti ekonomikos žiediškumą ir kuo daugiau atliekų, tarp jų ir statybinių, perdirbti bei naudoti iš jų pagamintus standartus atitinkančius produktus.
Kokie didžiausi iššūkiai dar laukia artimiausiu metu?
Vienas pagrindinių uždavinių yra perėjimas prie statybos iš organinių medžiagų, reikalaujantis ne tik technologinių naujovių, bet ir esminio požiūrio keitimo sektoriuje.
Didžiausias iššūkis Lietuvoje šiuo metu yra žiedinės ekonomikos ir pakartotinio naudojimo principų perėmimas bei visiškas perėjimas prie bioekonominių grandinių, pagrįstų gamyba iš organinių medžiagų, skatinimu. Šios grandinės prasideda nuo tvarios miškininkystės, vėliau grandinėje ypatingas dėmesys skiriamas efektyviam žaliavų panaudojimui, siekiant minimizuoti atliekų susidarymą ir užtikrinti, kad antrinės žaliavos ar atliekos lengvai grįžtų į pirmuosius gamybos etapus. Statybinės atliekos sudaro trečdalį visų ES atliekų, didžioji jų dalis gali būti perdirbama, todėl keliami
ambicingi tikslai mažinti naujų žaliavų gavybą, didinti ekonomikos žiediškumą ir kuo daugiau atliekų, tarp jų ir statybinių, perdirbti bei naudoti iš jų pagamintus standartus atitinkančius produktus. Norėdama, kad statybose būtų naudojama daugiau iš perdirbtų atliekų pagamintų statybinių produktų, Aplinkos ministerija inicijavo Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus, įsigaliosiančius 2024 m. lapkričio 1 dieną. Nauja tvarka paskatins tinkamai rūšiuoti ir perdirbti daugiau statybinių atliekų, mažės pirminių išteklių naudojimas statybos sektoriuje.
Taip pat labai svarbūs kvalifikacijos klausimai, inovacijų ir tyrimų plėtra, gamybos ir statybos sektorių poveikis aplinkai – ypač atsižvelgiant į išskiriamo energijos kiekio ir CO2 emisijų mažinimą bei efektyvų išteklių naudojimą.
Pagrindinės finansinės Žaliojo kurso direktyvų vykdymo priemonės ir sankcijos jų nevykdant, liečiančios statybų sektorių?
Dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos 2010/31/ES pažeidimo Lietuvai pradėta ES teisės pažeidimo procedūra, dabar vyksta pirmoji stadija, nes laiku nebuvo pateikta trečioji sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio ataskaita. Lietuva pripažino klaidą ir įsipareigojo pateikti reikiamą ataskaitą iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Taip pat pateiktas prašymas nutraukti pažeidimo procedūrą, nes ataskaita jau parengta.
Kitų ES teisės pažeidimo procedūrų, susijusių su statybų sektoriumi, Lietuvoje šiuo metu nėra.
Kaip formuojama nekilnojamojo turto vystytojų ir visuomenės nuomonė apie tvarumą statybose ir kaip siekiama užkirsti kelią žaliajam plovimui?
Siekiant užkirsti kelią žaliajam smegenų plovimui, Lietuvoje yra įgyvendinami Europos Sąjungos kontrolės mechanizmai, tokie kaip ES taksonomijos reglamentas. Ši klasifikavimo sistema padeda aiškiai identifikuoti tvarias ir aplinkai draugiškas ekonomines veiklas, skatindama įmones ir investuotojus prisidėti prie klimatui palankių sprendimų. Be to, svarbi yra ir Ekologiškumo teiginių direktyva, kurios tikslas – kovoti su ekologiniu manipuliavimu ir klaidinančiais ekologiškumo teiginiais ES rinkoje. Direktyva siūlo nustatyti bendrą sistemą teiginiams pagrįsti, siekiant užtikrinti, kad vartotojų pasirinkimai būtų tikrai palankūs aplinkai ir skatintų sąžiningą konkurenciją.
Robert Noreiko, Unsplash nuotr.
Kaip prie ateities miestų prisidės IŠMANIEJI PASTATAI?
Intensyvėjant urbanizacijai, vis aktualesnė tampa išmaniųjų miestų idėja. Tačiau tokių miestų nebus be išmaniųjų pastatų, kurie išteklius naudoja tvariau. Įvairių šaltinių duomenimis, su pastatais galima susieti apie 39 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido. Todėl nekilnojamojo turto sektoriaus dekarbonizavimas ir įtraukimas į žiedinę ekonomiką tampa labai svarbiu kovos su klimato kaita įrankiu.
Iš minėtų dujų išlakų net 28 proc. yra susiję su pastatų eksploatavimu. Pastatams šildyti, vėsinti, apšviesti ir kitiems poreikiams reikia daug energijos. Nemaža jos dalis vis dar gaunama deginant iškastinį kurą. Nors atsinaujinančiosios energijos dalis didėja, to nepakanka. Svarbu ir tai, kaip taupiai ji naudojama. Čia ateities miestams padės išmanieji pastatai.
„JUNG Vilnius“ direktoriaus Raimundo Skurdenio teigimu, išmaniosios pastatų valdymo sistemos, priklausomai nuo aplinkybių ir technologinių sprendimų, leidžia sumažinti energijos suvartojimą net iki 40 procentų:
„Nemažai energijos švaistoma veltui vien dėl to, kad naudojame apšvietimą, šildymą, elektros prietaisus tada, kai jų mums
nereikia ar kai pamirštame juos išjungti. Taip mes nesąmoningai kenkiame ne tik aplinkai, bet ir eikvojame finansus. Išmaniųjų namų sistemos, tokios kaip JUNG KNX ar JUNG HOME, padeda sumaniai valdyti pastatų funkcijas ir efektyviau naudoti energiją.
Puikus pavyzdys – „JUNG Vilnius“ biuras, pretenduojantis į išmaniausio pastato Lietuvoje statusą. Ant stogo įrengta orų stebėjimo stotelė siunčia signalus į KNX sistemą, kuri automatiškai reguliuoja apšvietimo intensyvumą patalpose ir jų temperatūrą. Vasarą pastatą nuo perkaitimo saugo automatiškai valdomos žaliuzės, taip sumažinant oro kondicionavimo poreikį. Pastatas dinamiškai reaguoja į aplinką ir automatiškai koreguoja įvairius parametrus, taupydamas energiją ir mažindamas išlakas“, – teigia R. Skurdenis.
Įmonės archyvo nuotr.
„
Nemažai energijos
švaistoma veltui vien dėl to, kad naudojame apšvietimą, šildymą, elektros prietaisus tada, kai jų mums nereikia ar kai pamirštame juos išjungti.
„JUNG Vilnius“ direktorius R. Skurdenis
Prisidėti gali net ir jungiklis
Likę 11 proc. anglies išlakų priskiriamos statybinėms medžiagoms ir statybos darbams. Todėl svarbu, kad net ir tokia maža interjero detalė kaip jungiklis būtų pagaminta tvariai ir iš perdirbamų medžiagų.
„JUNG asortimente yra „Cradle to Cradle“ bronzinį sertifikatą turinčių produktų – jie apima LS 990, AS 500, A 550, A FLOW ir A CREATION serijas. Sertifikatas liudija, kad šie gaminiai atitinka griežtus tvarumo kriterijus, yra pagaminti naudojant atsinaujinančiąją energiją ir per visą savo gyvavimo ciklą nedaro neigiamo poveikio žmonėms ir aplinkai. Dar vienas tvarus pasirinkimas – mūsų A VIVA serijos stiklo rėmeliai, kurie yra ilgaamžiai ir gali būti perdirbami. Tokie produktai lengviau įtraukiami į žiedinės ekonomikos ciklą“, –papildo R. Skurdenis.
Sujungiant išmaniųjų pastatų valdymo technologijas ir naudojant tvarias statybos bei apdailos medžiagas, galima sukurti draugiškesnius ateities miestus, kurie mažiau kenkia aplinkai ir atitinka žiedinės ekonomikos principus. www.jung.lt
ES ŽALIASIS KURSAS:
• 2021 m. priimta Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkė.
• Statinio gyvavimo ciklo modeliavimo metodika (nuo 2029 m.) leis vertinti pastato įtaką aplinkai CO2 išlakų ir suvartotos energijos prasme.
• Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės –pakartotinai leis naudoti antrines medžiagas, užuot vežus į sąvartyną.
• Įstatymų bazė aukštesnių reikalavimų nei A++ pastatams dar nenumato - BREEAM, LEED sertifikavimas neprivalomas, tačiau tai yra kokybės ženklas, siekiant rinkos pripažinimo.
Daugiau apie statybų teisę skaitykite SA.lt portalo rubirkoje TEISĖ
Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė
ŽALIOJI LIETUVA:
kur mes esame ir link kur judame
Justina GRAINĖ
2020 m. patvirtinta Europos Sąjungos
Žaliojo kurso strategija po truputį įgauna
pavidalą ir nacionalinėse valstybėse.
Bendrijos iškeltų tikslų šalys siekia visos
kartu, kiekviena tam pritaikydama savo
teisės aktus. Jau ir šiandien Lietuvos
įstatymų bazėje įgyvendinta daug pokyčių, kurie atsirado siekiant Žaliojo kurso krypties.
Tad koks tas Lietuvos žaliasis kursas?
Virginija Vingrienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė.
Siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso nuostatas, Lietuvoje 2021 m. birželio 30 d. priimta Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurioje numatyti strateginiai tikslai ir uždaviniai ilgalaikėje perspektyvoje pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m., siekiama atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050-ųjų norima pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui.
Pramonės sektoriui čia numatyta daug ambicingų tikslų ir uždavinių, tarp kurių svarbiausi statybos sektoriui yra šie:
• iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne mažiau kaip 19 proc., palyginti su 2005 m.;
• diegti inovatyvias, efektyviau energiją vartojančias technologijas, plėtojant konkurencingą žiedinę ekonomiką ir biomasės žaliavų naudojimu grįstą bioekonomiką (kol kas tam numatytos finansinės paskatos atliekų rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrai, antrinių žaliavų panaudojimui gamyboje skatinti);
• pasiekti, kad iki 2024 m. visi visuomeninės paskirties pastatai būtų statomi ne mažiau kaip iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, aktyviau naudojant antrines žaliavas ir mažinant statybinių atliekų susidarymą;
• iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.
Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gaires. „Nepaisant politinių ir socialinių pokyčių, šalies progresas pereinant prie žiedinės ekonomikos yra vienas lėčiausių ES. Pagal antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksą Lietuva užima 20 vietą tarp ES valstybių narių 2021 m. (2020 m. – 21 vietą) ir pasižymi didesniu kaip vidutiniu ES imlumu ištekliams“, – rašoma šiose gairėse.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Virginija Vingrienė sako, kad žiedinėje statyboje krypstama link gyvavimo ciklo modeliavimo. Žiedinė bioekonomika veda į neariminių technologijų ir ekologinių ūkių plėtrą. O atliekų sektorius – į kokybišką visų rūšių atliekų išrūšiavimą, perdirbimo infrastruktūros plėtrą, gamintojų įpareigojimą apmokėti už atliekų sutvarkymą tekstilės, baldų, žaislų, higienos prekių ir kituose sektoriuose, antrinių žaliavų sistemos sukūrimą.
„Įgyvendinant plėtros programos „Skatinti atliekų prevenciją“ aplinkos apsaugos ir klimato kaitos pažangos priemones, suplanuota plėsti pakartotinio daiktų naudojimo ir dalijimosi platformas, skiriant finansavimą smulkiems ir labai smulkiems verslams. Taip pat šiai plėtros programai skirtas finansavimas sprendimų paieškai dalintis nepanaudotomis įsigytomis medžiagomis (pavyzdžiui, statybinėmis) jų prekybos vietose, dalijimosi ekonomikos analizei parengti bei įvertinti galimybėms daugkartinių pakuočių naudojimo plėtrai“, – sako V. Vingrienė.
Aplinkos ministerijos nuotr.
Žaliosios Lietuvos ateitis – tvaresni miestai
2023 m. parengtos ir patvirtintos Tvarių miestų gairės ir jų įgyvendinimo rekomendacijos, kurios metodiškai prisideda prie Žaliojo kurso, padėdamos Lietuvos miestams taikyti tvarius sprendinius planuojant savo teritorijas. „Tai įrankis, kuriuo siekiama sukurti, matuoti ir stebėti miestų plėtrą tvarumo linkme. Rengiant šias gaires, nustatyti skirtingi Lietuvos miestų tipai, jų problematika, taip sudaromos sąlygos Lietuvos miestus skirstyti pagal tam tikras charakteristikas ir ypatybes: miesto dydį, populiaciją, geografiją, specializaciją ir kt.“, – teigia Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas Artūras Sakalauskas.
O nuo 2029 m. bus taikoma Statinio gyvavimo ciklo modeliavimo metodika, ji leis modeliuoti įvairių taikomų sprendinių ir produktų įtaką aplinkai, pavyzdžiui, CO2 išlakas, suvartotos energijos, vandens kiekį ir kt. rodiklius. Ministerija tikisi, kad priėmus šių rodiklių galimas normas bus kartu mažinama statinių įtaka aplinkai (mažinant CO2, energijos suvartojimą ir pan.).
Kas yra tvaru ekonomikai?
Svarbiausias tikslas statybų sektoriuje yra medienos ir organinių medžiagų naudojimas. Tiksliau, nuo 2024 m. lapkričio įsigaliojo nuostata, jog iš valstybės ir ES lėšų finansuojami viešieji pastatai būtų statomi naudojant 50 proc. medienos ir organinių medžiagų.
Nepriklausomas tvarumo ir surenkamosios medinės statybos ekspertas Paulius Milčius įsitikinęs – Lietuva neįveiks tvarumo iššūkių pasaulyje viena, o vien medinių konstrukcijų taikymas viešuosiuose pastatuose visų sektoriaus problemų neišspręs. „Viena vertus, statybos stringa, ypač – gyvenamojo būsto. Taip pat stringa statybų paslaugų eksportas. Kalbant apie tvariąją statybą, Lietuvai nepalankiai ima persiskirstyti eksporto lyderiai. Pastaruosius metus būdavome antri pagal surenkamųjų namų eksportą, o dabar nukritome į trečią vietą, nes mus pralenkė Lenkija, o gal tuoj pralenks ir Latvija. Jeigu tokias konstrukcijas pradės eksportuoti Švedija, bus dar liūdniau. Koks to rezultatas? Įmonės atleidžia darbuotojus, krinta sumokamų mokesčių dalis, specialistai išvyksta dirbti į užsienį. Besikaupiantis potencialas iššvaistomas. Ar tai yra tvaru ekonomikai?“
Plačiau apie šį reglamentą skaitykite 40 p. straipsnyje „Statyba iš medienos ir kitų organinių medžiagų: vizija ir iššūkiai“
Lietuvos žaliasis kursas atsirado ir dabartinės Vyriausybės programoje. Kaip nurodo Aplinkos ministerija, siekiant įgyvendinti programą, 2023 m. gegužės 9 d. buvo priimtas akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo susiaurinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis, taip pat nuosekliai didinami gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomi akcizų tarifai. Nustatyti akcizai šildymui skirtoms durpėms ir jie nuosekliai didinami. Durpės yra labai taršus iškastinės kilmės kuras, kurio CO2 taršos faktorius prilygsta akmens anglių CO2 taršos faktoriui.
Nuo 2025 m. į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus planuojama įtraukti CO2 dedamąją. Toks sprendimas ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių (benzinas, žibalas, gazoliai, naftos dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), akmens anglys, koksas, lignitas, durpės). CO2 tarifai taip pat nuosekliai didinami.
„Asmeninio archyvo nuotr.
Visi ieško būdų, kaip pagaminti vieną ar kitą statybų elementą arba konstrukciją sunaudojant kuo mažiau iškastinio kuro ar taršios energijos.
Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Kova su šiltnamio efektu
Tarp itin svarbių Europos žaliojo kurso tikslų – kova su šiltnamio efektu. Europos klimato teisės aktu Bendrijos narės įsipareigojo grynąjį ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990-ųjų lygiu.
• Statybų poveikis klimatui. Pagal nacionalinę ŠESD apskaitą, 2022 m. dėl statybų sektoriuje tiesiogiai sunaudoto iškastinės kilmės kuro į atmosferą pateko 57 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu. Statybų sektorius, sukurdamas 14 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, išskiria 8 proc. metinių ŠESD išlakų ir beveik 11 proc. atliekų srauto.
• Tarši gamyba. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Jolanta Merkelienė sako, kad prie statybos sektoriaus tikslinga būtų priskirti ir tam tikrų produktų gamybą, pavyzdžiui, vienos svarbiausių statybinių medžiagų – cemento, kurio gamybos procese 2022 m. į atmosferą buvo išmesta apie 1,1 mln. tonų CO2 ekvivalentu. ŠESD išmetamos ir kitų statybų sektoriui svarbių produktų gamybos procese, pavyzdžiui, mineralinės vatos (59 tūkst. t. CO2 ekvivalentu) ir pan. gaminių gamyboje.
• Transporto dalis. „Be to, statybų sektorius yra atsakingas ir už nemažą kiekį ŠESD, išmetamą kelių transporto sektoriaus (pavyzdžiui, degalų naudojimas sunkiasvoriuose ir lengvuosiuose automobiliuose), tačiau nacionalinėje statistikoje neįmanoma atskirti, kiek degalų sunaudota statybos ar kitų sektorių (bendras 2022 m. Lietuvos kelių transporto išmestas ŠESD buvo 5,9 mln. t CO2 ekvivalentu)“, – sako J. Merkelienė.
Statybos sektoriaus atstovai siekia pokyčių
Didėja susidomėjimas tvaresne statyba. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako pastebintis, kad ne tik valdžios, bet ir sektoriaus atstovų požiūris į statybas keičiasi: „Statybininkai pradėjo suvokti, kad tarša yra netoleruotina, ir privalome savo gamybą bei procesus organizuoti taip, kad būtume konkurencingi. Pastebiu, kad net įvairiuose seminaruose apie tvarumą ar CO2 išlakų mažinimą anksčiau būdavo labai nedaug vadovų, o dabar klausytojų auditorija labai išsiplėtusi. Tai rodo norą ir žinių poreikį. Išklausę kursus, internetinius seminarus, gamybininkai žinias pritaiko ir praktikoje. Jau šiandien statybos aikštelėje matyti, kad darbininkai tinkamai apsirūpinę, rūšiuojamos atliekos, pavarčius projektų katalogus ir statybos žurnalus, matyti, kad daromi tinkami įrašai, yra medžiagų sertifikatai, reikšmingai pagerėjo kontrolės kokybė. Pokyčiai tikrai vyksta.“
Gaminti tvariau ne taip naudinga. Pasak statybininkų atstovo, šiandien visas sektorius stengiasi ieškoti būdų, kaip gaminti žaliau. Visgi, eksperto teigimu, tokios sektoriaus pastangos ne visuomet yra naudingos pačiam verslui: „Visi ieško būdų, kaip pagaminti vieną ar kitą statybų elementą arba konstrukciją sunaudojant kuo mažiau iškastinio kuro ar taršios energijos. Turime daug įmonių, kurios labai skaičiuoja. Bet viešuosiuose pirkimuose turėtų būtų keliami atitinkami konkursiniai reikalavimai. Pavyzdžiui, kad plienas būtų pagamintas naudojant žaliąją energiją. Kitaip tokios įmonės pastangos nueina perniek, nes viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos principas. Tokia įmonė konkursą visada pralaimės. Tada koks prioritetas: žalioji statyba ar mažiausia kaina, net kai naudojamos pigios, netvarios medžiagos?“
Jolanta Merkelienė, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja.
Statybininkų atstovas džiaugiasi, jog valdžios institucijos siekia, kad statybų sektorius labiau atlieptų Žaliojo kurso tikslus: „Aplinkos ministerija deda daug pastangų, bet procesas nėra greitas. Viena yra išleisti įstatymus, o perorganizuoti gamybos procesus nėra labai paprasta.
Pavyzdžiui, galbūt gamybininkams reikia subsidijų, ES fondų paramos. Štai „Akmenės cementui“ ar kokiems fasadų gamintojams tai padėtų susitvarkyti savo energetinį ūkį ir išmetamų dujų išlakų kiekis būtų mažesnis. Tai brangios investicijos, kurios greitai neatsiperka. Jeigu įmonė tai įgyvendino savo jėgomis, dažnai savikainoje tai yra didelė dedamoji. Gavus subsidiją, ne taip brangsta galutinis produktas. Problemų nemažai, bet po truputį tikrai žengiame į civilizuotą gamybą ir žalesnę statybą.“
Žalieji pirkimai prisitaikė prie sektoriaus poreikių
Dar neseniai skambėjo nemažai kritikos žaliesiems pirkimams. Paklaustas, ar situacija pasikeitė, D. Gedvilas sako, kad Aplinkos ministerija išgirdo kritiką ir šiandien pirkimų sistema yra daug palankesnė: „Su ministerija diskutavome, buvo pakoreguoti teisės aktai. Dabar nurodyta, kad be projekto rangovai negali būti vertinami, jog jie yra žali. Pirmiausia turi būti projektas, o tik tada galima vertinti, ar rangovas pastatą statys pagal žaliuosius principus. Anksčiau buvo reikalaujama įrodyti, kad rangovas stato pagal žaliąsias technologijas. Bet be projekto buvo neįmanoma to padaryti.
Žinoma, kyla ir sertifikavimo iššūkių. Įmonės sertifikuodamos medžiagas taip pat turėtų daryti atitinkamas žymas dėl CO2 išlakų, tai ekspertams, techniniams prižiūrėtojams palengvintų darbą.
Tad namų darbų dar tikrai visiems yra.“
Pokyčiai tvarkant statybines atliekas
Skaičiuojama, kad statybinės atliekos sudaro trečdalį visų ES atliekų, didžioji jų dalis gali būti perdirbama. Perdirbant statybines inertines atliekas, pavyzdžiui, pastatų griovimo metu susidariusias betono, plytų, čerpių atliekas, ir gautus produktus panaudojant statyboje, eikvojama mažiau pirminių išteklių, mažiau atliekų šalinama sąvartynuose.
„Skaičiuojama, kad statybinės atliekos sudaro trečdalį visų Europos Sąjungos atliekų, didžioji jų dalis gali būti perdirbama.
• Daugiau atliekų rūšiavimo. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. pakeistos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, kurios nustato aiškesnius reikalavimus statybinių atliekų perdirbimui į statybos produktus. Pakeitimai įsigaliojo lapkričio 1 dieną. Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresniojo patarėjo A. Sakalausko teigimu, nauja tvarka paskatins tinkamai rūšiuoti ir perdirbti daugiau statybinių atliekų, mažės pirminių išteklių naudojimas statybos sektoriuje, o šią veiklą vykdančių įmonių kontrolė taps skaidresnė ir aiškesnė, kils mažiau ginčų vertinant ūkio subjektų tvarkomas statybines atliekas bei sumažės teisminių procesų.
• Naudosime dar kartą. Parengtas Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašas. Planuojama, kad jis įsigalios iki 2024 m. pabaigos. „Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas pakartotinai naudoti tinkamas medžiagas ar daiktus sugrąžinti į rinką ne tik per atliekų tvarkytojus, kad tai paskatins ir kitus ūkio subjektus ieškoti galimybių prikelti juos antram gyvenimui. Pavyzdžiui, griaunant susidaręs neužterštas gruntas, nebenauji langai, durys, kurie gali būti naudojami dar kartą be papildomo apdirbimo, bus priskiriami ne atliekoms, o šalutiniams produktams“, – sako A. Sakalauskas.
Pasak D. Gedvilo, pokyčiai jau veikia ir praktikoje: „Neseniai
Aplinkos ministerija išleido naują teisės aktą, kad atliekos statybvietėje nebūtų laikomos šiukšlėmis, o būtų pripažįstamos kaip
žaliavos ir jas būtų galima antrą kartą panaudoti statybos procese ir gamyboje. Tačiau susiduriame su sertifikavimo arba tokių
žaliavų kokybės patikra, nes yra reikalavimas, kad, gaminant naujas statybines konstrukcijas, visi žaliavų komponentai turi būti sertifikuoti. Kaip vertinti tas medžiagas, kurios statybvietėje perdirbamos ir panaudojamos antriniame statybos procese? Kaip tokioms medžiagoms išrašyti sertifikatą? Klausimų dar yra, bet jau galima plačiau naudoti antrines žaliavas, užuot vežus visas atliekas į sąvartyną.
Veikia ir statybinių atliekų rūšiavimo reglamentai, apibrėžiantys, kaip turi būti rūšiuojama, kaip atliekama kontrolė. Daug investuota ir į personalo mokymą. Tad procesas vyksta. Jis nėra greitas, bet Aplinkos ministerija deda dideles pastangas.“
„A++ pastatų tvarumas yra platesnė sąvoka, be energetinių pastato savybių, apimanti ir aplinkosauginę, socialinę, ekonominę sritis.
A++ standartas – nebe galutinis tikslas
Žaliojo kurso link Lietuva suka ne tik teisiniu, bet ir praktiniu keliu. Pastebimai kinta pramonės pastatų tvarumo lygis. Ir nors įstatymų bazė aukštesnių reikalavimų nei A++ pastatams dar nenumato, praktikoje tai jau juntama.
Didieji pramonės ir gamybos pastatai papildomai sertifikuojami įvairiais tvarumo sertifikatais, tarp kurių BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method), LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design).
A++ pastatų tvarumas yra platesnė sąvoka, be energetinių pastato sąvybių apimanti ir šias sritis:
• aplinkosauginę – CO2 išlakas, išteklių suvartojimo kiekį;
• socialinę – darbuotojų ar gyventojų gerovės indeksas, insoliacija, triukšmo valdymas, oro kokybė;
• ekonominę – statybos racionalumas, sprendinių ekonomiškumas.
„Nors toks sertifikavimas neprivalomas, tačiau, siekiant nacionalinės bei tarptautinės rinkos pripažinimo, jis yra kokybės ženklas, tapatinamas su tvarumu. Teisiniu požiūriu visos minėtos savybės yra reglamentuotos – tiek higieniniai reikalavimai, tiek esminiai pastato reikalavimai, tiek šiuo metu kuriama Statinio gyvavimo ciklo modeliavimo informacinė sistema, leisianti vertinti pastato įtaką aplinkai CO2 išlakų ir suvartotos energijos prasme“, – sako Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas A. Sakalauskas.
Verslo centras „Girteka Park“ yra pelnęs tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM įvertinimą „Excellent“.
„Galio Group“ nuotr.
REFORMŲ
IŠŠŪKIAI LIETUVOJE IR REKOMENDACIJOS
2023 m. balandį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)* pristatė studijos „Poveikio klimatui neutralumas iki 2050 m. – reformų Lietuvoje galimybės“ 24 politines rekomendacijas, kokį kelią ir priemones turėtų pasirinkti Lietuva, įgyvendindama dekarbonizacijos tikslus, kaip tai paveiks mūsų šalį ir kokių galimybių Lietuvai suteikia klimatui neutralus ekonomikos modelis.
Rengiant studiją įvertinta Lietuvos klimato kaitos politika ir jos įgyvendinimas. Konstatuota, kad Lietuvos ekonomikos augimas sėkmingai atsietas nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo.
Vis dėlto išmetamo ŠESD kiekio intensyvumas Lietuvoje išlieka didesnis nei ES vidurkis. Lietuvoje ŠESD intensyvumo indeksas 2017 m. skyrėsi nuo ES rezultato beveik 14 proc. punktų, o 2020 m. skirtumas išaugo iki 23,4 proc. punktų. Šalies ŠESD mažinimo tikslams pasiekti EBPO ekspertai pabrėžia ambicingos tarpsektorinės klimato kaitos politikos įgyvendinimo būtinybę, aplinkosaugos mokesčių didinimą ir iškastinio kuro subsidijų atsisakymą.
Pasak ekspertų, Lietuvos ekonomikos dekarbonizavimas pareikalaus ilgalaikių priemonių. Pirmenybė turi būti teikiama didėjančiam transporto sektoriaus ŠESD mažinimui, o senas ir neefektyvus automobilių parkas, augantis krovinių gabenimas keliais ir miestų plėtra reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas yra dar vienas iššūkis, nes nepakankamas energetiškai efektyvių pastatų fondas neigiamai veikia didelę pažangą, padarytą mažinant šildymo ŠESD kiekį naudojant biomasę ir atliekas. Pramonės sektoriuje istoriškai žemos iškastinio kuro kainos stabdė greitesnį perėjimą prie atsinaujinančios energijos, nors dabartinė geopolitinė situacija ir energetikos kainų krizė keičia paskatas.
Studijoje nurodoma, kad Lietuvai iki 2050 m. norint tapti klimatui neutralia valstybe vien tik anglies dioksido kainodaros nepakanka. Būtina inovatyvių technologijų plėtra, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Tikslinė parama būtina siekiant skatinti technologijų diegimą ir inovacijas.
*Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra forumas, kuriame vyriausybių pareigūnai aptaria ir analizuoja politikos poveikį ir struktūrą ir kaip tai pagerins pasaulio piliečių socialinę bei ekonominę gerovę.
Darbui vadovauja sekretoriatas, kurį sudaro ekonomikos ir politikos analitikai, kompetentingi visais ekonomikos aspektais.
Žiedinės ekonomikos schema. Šaltinis – „Ellen Mac Arthur foundation“.
2024 m. pradžioje statybos leidimas išduotas „Jasinskio 2“ verslo centrui, kuris bus statomas laikantis ne tik A++ energinės klasės reikalavimų, bet ir tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM, taip pat bus siekiama gauti BREEAM „Excellent“ (liet. puikus) įvertinimą, „SP architektų grupės“ vizualizacija.
ŽALIOSIOS SĄLYGOS nuomos sutartyse: MADA AR BŪTINYBĖ?
Olga Siomina, „Triniti Jurex“ asocijuotoji partnerė, advokatė bei Nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė.
Nors teisės aktai dar nenumato žaliųjų sąlygų prievolės sutartyse, praktikoje pastebima, kad šios sąlygos įtraukiamos į įvairias sutartis. Pavyzdžiui, būsto nuomos ar pastato statybos finansavimo. Tad ką svarbu žinoti apie šias sutartis ir jų sąlygas?
Biuro „Triniti Jurex“ asocijuotoji partnerė, advokatė bei Nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė
Olga Siomina dalijasi savo įžvalgomis.
O. Siominos specializacija – nekilnojamasis turtas, atsinaujinančios energijos infrastruktūra ir ESG, ypatingą dėmesį advokatė skiria žaliųjų sutarčių rengimui bei įgyvendinimui.
ESG (aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena; angl. Environmental, Social, Governance) – trijų esminių tvarumo principų derinys, vis dažniau tampantis komercinių nuomos sutarčių dalimi. Žaliųjų sąlygų poreikis auga kartu su įmonių įsipareigojimais ir Europos žaliojo kurso tikslais prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Kas yra žalioji nuoma?
Žalioji nuoma (angl. green lease) – nuomos sutartis, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nuomojamos patalpos būtų naudojamos laikantis tvarumo principų. Tiek nuomininkas, tiek nuomotojas įsipareigoja tausoti gamtinius išteklius, mažinti energijos suvartojimą ir dujų išlakas.
Žaliosios sąlygos nuomos sutartyse: ką reikia žinoti?
Paprastai žaliosios sąlygos nuomos sutartyse skirstomos į toliau išvardytas pagrindines grupes.
1. Deklaratyvios nuostatos: sąlygos, kurios nėra teisiškai privalomos, bet rodo šalių įsipareigojimą siekti tvarumo tikslų, pavyzdžiui, mažinti dujų išlakas.
2. Įpareigojančios, bet nesankcionuojamos nuostatos: tokios sąlygos nustato konkrečius įsipareigojimus, tačiau nesuteikia sankcijų už jų nevykdymą. Pavyzdžiui, nuomininkas gali būti įpareigotas teikti energijos suvartojimo ataskaitas.
3. Teisiškai privalomos nuostatos: tai griežčiausios sąlygos, už kurių nevykdymą taikomos konkrečios sankcijos. Pavyzdžiui, nuomininkas, atlikdamas patalpų remontą, gali būti įpareigotas naudoti tik ekologiškas medžiagas.
Esant kitos nuomos sutarties šalies siūlymui įtraukti į sutartį tam tikras aplinkosaugos sąlygas, svarbu įvertinti ne tik savo gebėjimą užtikrinti šių sąlygų laikymąsi, bet ir jomis nustatomą atsakomybę: ar tokios sąlygos suformuluotos konkrečiai, ar nesuteikia kitai šaliai galimybės jomis piktnaudžiauti, siekiant vėliau apkaltinti kitą sutarties šalį nuomos sutarties pažeidimu ir (ar) inicijuoti sutarties nutraukimą.
„
Kas nansuos aplinkosaugos
iniciatyvas?
Sudarant nuomos sutartis ir įtraukiant žaliąsias sąlygas, svarbu aiškiai nustatyti, kas finansuos sutartyje numatytas aplinkosaugos iniciatyvas. Lietuvoje dažniausiai naudojamas komercinės nuomos standartas „Triple“ net numato, kad nuomininkas dengia su nuomojamu turtu susijusius tiesioginius (elektra, vanduo, šildymas), netiesioginius mokesčius (apsauga, administravimas, valymas), taip pat draudimo, nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius. Toks modelis dažnai reiškia, kad ekologiškai svarbios iniciatyvos, kaip energijos naudojimas tik iš atsinaujinančių šaltinių ar dviračių stovų įrengimas, bus finansuojamos nuomininko lėšomis. Siekiant išvengti ginčų, rekomenduojama į žaliosios nuomos sutartis įtraukti nuomotojo pareigą konsultuotis su nuomininku dėl aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo ir pateikti pagrindimą, kaip jos gali būti finansiškai naudingos abiem šalims.
Kita vertus, žaliosios sąlygos gali numatyti įsipareigojimus ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui, pavyzdžiui, įrengti elektromobilių įkrovimo vietas. Taip pat gali būti įtraukta nuomininko teisė inicijuoti naujų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą, o nuomotojas turėtų įsipareigoti tokias iniciatyvas apsvarstyti ir tinkamai įvertinti. Tokiu būdu užtikrinama abiejų šalių interesų pusiausvyra ir aplinkosaugos tikslų siekimas.
Ateities perspektyvos
„Atsižvelgiant į didėjančią tvarumo svarbą, žaliosios sąlygos nuomos sutartyse taps vis patrauklesnės tiek nuomotojams, tiek nuomininkams. Šių nuostatų įtraukimas padės pasiekti įmonių tvarumo tikslus, sumažinti išlaidas bei padidinti komercinių pastatų vertę.
Žaliosios sąlygos nuomos sutartyse – ne tik mada, bet ir būtinybė, atitinkanti šiuolaikinės verslo aplinkos reikalavimus. Tinkamai įgyvendinant šias sąlygas, galima ir prisidėti prie aplinkosaugos, ir sukurti ilgalaikę vertę abiem nuomos sutarties šalims“, – sako advokatų kontoros „Triniti Jurex“ asocijuotoji partnerė, advokatė bei Nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė O. Siomina.
Žaliosios sąlygos nuomos sutartyse –ne tik mada, bet ir būtinybė, atitinkanti šiuolaikinės verslo aplinkos reikalavimus. O. Siomina, „Triniti Jurex“ advokatė
www.trinitijurex.lt
ES
• CO2 absorbavimo dviratis jau išrastas: vienas jo ratas – tvarūs miškai, kitas – žiedinio naudojimo principu statomi mediniai miestai.
• Kurti naujus aukštą vertę turinčius produktus iš medienos, užuot eksportavus apvaliuosius rąstus.
• Inžinerinė mediena savo savybių dėka taps naujuoju „betonu“.
• Kiek naudosime medienos, o kiek organinių ar perdirbtų medžiagų statybose?
• Kuo daugiau darbų perkelti iš statybų aikštelių į gamyklas, kur paruošiamos visos reikiamos konstrukcijos ir dalys, statybvietėje tik surenkamos ir pritvirtinamos.
• Skydinė renovacija iš organinių medžiagų modulių padidins renovacijos tempą 3 kartus.
Statant visuomeninės paskirties pastatus bent pusė statybos produktų turės būti pagaminti iš atsinaujinančių gamtos išteklių
SA rubrika „Tvari statyba“
Plačiau apie inžinerinę medieną
STATYBA IŠ MEDIENOS IR KITŲ
Justina GRAINĖ
Vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso tikslų statybos sektoriui – tvaresnės statybos, naudojant daugiau medienos ir organinių medžiagų. Tai ne tik mediena viešuosiuose pastatuose, bet ir skydinės renovacijos banga. Tačiau sektoriaus atstovai įspėja – iki gero rezultato reikia padaryti dar daug namų darbų.
Medinis daugiaaukštis verslo centras Kauno rajone, Aleksote. Šiam statiniui buvo keliami itin aukšti kokybės reikalavimai –pastate įsikūrė šeimos klinika ir kitos medicinos bei grožio paslaugas teikiančios įmonės. Pastato vidui ir išorei naudotos ekologiškos ir ilgaamžės medžiagos – laikančiosioms konstrukcijoms pritaikytos medinės kolonos, santvaros, ant kurių sumontuotos medinės tarpaukštinių perdenginių ir stogo konstrukcijos. Anot vieno projekto kūrėjų, studijos „Archas“ architekto Manto Navalinsko, gamykloje surinktos konstrukcijos yra gerokai tikslesnės, deramai apsaugotos nuo atmosferos poveikio. Jas sumontuoti statybų aikštelėje trunka gerokai trumpiau. Šio verslo centro išorės sienos buvo surinktos tik per dvi savaites, o statyba nuo pamatų iki rakto bei atidavimo vertinti valstybinei komisijai užtruko vos devynis mėnesius.
Redakcijos
archyvo
nuotr.
Durys medinei statybai atvertos, tačiau pro jas žengti nesiryžtama
Skaičiuojama, kad statybų sektorius yra vienas taršiausių Europos Sąjungoje, kiekvienoje narėje į atmosferą išmetantis 5–12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jame susidaro apie 35 proc. visų ES atliekų.
Tad 2024 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas nutarimas, įpareigojantis statant visuomeninės paskirties pastatus naudoti 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų. Kaip teigiama ministerijos specialistų, naudojant medienos gaminius vietoj betono, statybų sektoriuje per visą pastato etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50–75 proc. mažiau CO
Taip pat pakeisti Gaisrinės saugos reikalavimai atvėrė galimybes statyti aukštesnius nei 5 aukštų visuomeninius pastatus, naudojant iš medienos ir organinių medžiagų pagamintus statybos produktus, medines konstrukcijas.
2024 m. Aplinkos ministerijos parengtoje „Medienos panaudojimo statybose“ studijoje aprašomos esminės medienos savybės, dėl kurių ji yra tinkamas pasirinkimas tvariai statybai.
ESMINĖS MEDIENOS SAVYBĖS, TINKAMOS TVARIAI STATYBAI
1. Natūrali, gausi ir atsinaujinanti. Mediena gaunama iš miškų, kurie yra atsinaujinantys ištekliai. Medienos sertifikavimo sistemos (pavyzdžiui, FSC®, PEFC) patvirtina atsakingą medienos gavybą.
2. Tausiai išteklius naudojanti gamyba. Mediena ir kitos organinės medžiagos gali būti vertinamos efektyviai išteklius naudojančios gamybos požiūriu.
3. Galima įsigyti vietoje. Mediena dažnai gaunama vietoje, ypač regionuose, kurie yra miškingesni, todėl sumažėja su transportavimu susijusios energijos sąnaudos.
4. Ilgaamžiškumas. Apdoroti arba inžineriniai medienos gaminiai gali būti ilgaamžiai, prilygstantys tradicinėms statybinėms medžiagoms arba jas pranokstantys.
5. Pakartotinai naudojama arba perdirbama. Medieną ir organines medžiagas galima lengvai išardyti ir panaudoti pakartotinai. Be to, pasibaigus jų gyvavimo ciklui, jas galima perdirbti į inžinerinius medienos gaminius.
6. Minimalus cheminių medžiagų išmetimas. Inžinerinės medienos gaminiai gali būti gaminami naudojant klijus ar apdailos medžiagas, kurios išskiria mažiau lakiųjų organinių junginių, palyginti su tam tikromis sintetinėmis medžiagomis, ir taip skatinama sveikesnė patalpų aplinka.
7. Atsparumas drėgmei. Tam tikros medienos rūšys, apdirbimo būdai ar inžineriniai medienos gaminiai pasižymi geru atsparumu drėgmei, todėl sumažėja biologinių teršalų augimo rizika.
Tiesa, paskatinti medinę statybą buvo numatyta dar prieš ketverius metus priimtoje šios Vyriausybės programoje. Joje rašoma: „2024 m. visi visuomeniniai pastatai bus statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, bus didinamas antrinių žaliavų naudojimas ir mažinamas statybinių atliekų susidarymas. Tobulinsime statybos proceso, pastatų ar infrastruktūros objektų skaitmeninio projektavimo procesų (BIM) teisinę bazę.“
Taigi išeitų, kad jau šiemet visi visuomeniniai pastatai turėjo būti statomi naudojant 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų. Tačiau atitinkamas nutarimas priimtas tik praėjus ketveriems metams nuo pažado ir turėtų įsigalioti 2024 m. pabaigoje. Pagal jį reikalavimas taikomas tik viešiesiems pastatams, statomiems iš valstybės ar ES lėšų.
Kokiems viešiesiems pastatams galios reikalavimas?
Nutarime nurodoma, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. atliekant naujos statybos visuomeninės paskirties pastatų projektavimo paslaugų viešuosius pirkimus, reikalavimas dėl medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų bus taikomas šiems ypatingųjų ir neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų pastatų objektams:
• administracinės paskirties: valstybės ir savivaldybių valdymo įstaigos, prokuratūros, teismai, kitų įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai, pašto, darbo biržų, informacijos centrai;
• transporto paskirties: oro uosto, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, muitinės, transporto bilietų pastatai;
• kultūros paskirties: teatrai, kino teatrai, kultūros namai, bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai;
• mokslo paskirties: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus
gamybines), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos;
• sporto paskirties: sporto salės, teniso kortai, baseinai, čiuožyklos, stadionai, maniežai.
Tai reiškia, kad planuojami statyti mokyklų pastatai, naujasis LRT būstinės pastatas bei kiti viešieji pastatai, finansuojami iš biudžeto ar ES lėšomis, turėtų būti statomi naudojant 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų.
Tačiau kol kas pati ministerija įvardija tik vieną tokį projektą.
„Vienas naujausių pavyzdžių – Valstybinių miškų urėdija Elektrėnų rajono savivaldybėje planuoja statyti administracinį pastatą ir lankytojų centrą su medinėmis sienų ir perdangų konstrukcijomis, mediniais langų rėmais, durimis ir grindimis. Statybos prasidės 2024-ųjų pabaigoje ir truks apie dvejus metus. Šis projektas bus pirmasis tokio masto medinės statybos pavyzdys Lietuvoje, o medienos naudojimas sudarys apie 50–55 proc. visų statybos produktų“, – sako ministerijos atstovai.
Verslas kol kas lenkia politikų pažadus
Nepriklausomas tvarumo ir surenkamosios medinės statybos ekspertas Paulius Milčius sako, kad kol valstybė tik žada, privatus verslas, kuriam nauji reikalavimai dar negalioja, jau pats rodo pavyzdį. Kai kurie prekybos tinklai Lietuvoje, pavyzdžiui, „Norfa“, LIDL, jau stato pastatus naudodami medines konstrukcijas, kyla nauji biurų pastatai Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. „Nereikia sakyti, kad verslas nepasiruošęs, nežino, nemokės. Praktika rodo priešingai“, – pabrėžia pašnekovas.
P. Milčius stebisi, kodėl politikai jau ketverius metus sprendžia, kaip suskaičiuoti, ar visuomeniniame pastate yra 50 proc. medienos: „Dabar kyla rimtas pavojus tuos pažadėtus 50 proc. skaičiuoti taip, kad realybėje tokio kiekio medienos pastate galėtų ir nebūti.“
Valstybinės miškų urėdijos pastato projektas, autoriai –„Isora x Lozuraityte Studio for Architecture “ ir „After Party“.
Projekto autorių vizualizacijos.
Norvegijos medinės statybos pasididžiavimas – net 85,4 m aukščio „Mjøstårnet“ dangoraižis.
Atsižvelgti į mokslinius tyrimus, o ne pasenusius vertinimus. P. Milčius kritikuoja mėginimus į skaičiavimo metodiką įtraukti pasenusius vertinimus dėl medienos degumo ir ilgaamžiškumo. Jis ragina atsižvelgti į mokslinius tyrimus, kuriuose buvo analizuojami šimtamečiai medinių konstrukcijų pastatai. Studijos konstatavo, kad medinės konstrukcijos šimtą metų ir daugiau išlaiko visas naudingąsias savybes. Tuo tarpu medinių konstrukcijų pranašumą gaisrinės saugos požiūriu pripažįsta ne tik mokslininkai, bet ir iš jų tiek privačius, tiek viešuosius pastatus statantys jų savininkai.
„Tai dvi atgyvenusios normos ir jas vis tiek siūloma įtraukti į naują reguliavimą, kuris skirtas inovacijoms kurti. Kažkas panašaus, kai, kuriant raketą, vadovaujamasi vežimo kūrimo principais. Kyla klausimas: ar taip norima apsidrausti, ar tyčia kuriamos nepalankios sąlygos?“ – svarsto P. Milčius.
Pasak tvarios statytos eksperto, mąstant logiškai, užduotis paprasta: „Jei iš tiesų mums rūpi kovoti su klimato kaita, turime naudoti ją tiriančių mokslininkų priimtus matavimo įrankius. CO2 ir visos šiltnamio dujos vertinamos kilogramais. Todėl mediena turėtų sudaryti pusę pastato svorio.“
Laimėtume keleriopai. „Dėl lengvesnės pastato antžeminės dalies reikėtų ir lengvesnių pamatų. Pramonė taupytų energiją ir laiką gamindama ir transportuodama statybos produktus. Neužtenka vien pradėti naudoti žaliąją energiją betono ar plieno gamybai. Reikia iš esmės mažinti pačios energijos sunaudojimą. O dėl lengvesnių medžiagų ir statybos aikštelėje darbai vyktų greičiau. Spartą būtų galima dar padidinti pritaikant surenkamąsias konstrukcijas ir dalį statybos darbų perkeliant į gamybą. Inovacijų taikymas didintų efektyvumą, sukuriamą vertę, spręstų darbuotojų stygiaus problemas“, – sako P. Milčius.
Jei iš tiesų mums rūpi kovoti su klimato kaita, turime naudoti ją tiriančių mokslininkų priimtus matavimo įrankius.
P. Milčius, nepriklausomas tvarumo ir surenkamosios medinės statybos ekspertas
Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas aukščiausių Europoje medinių pastatų – „HoHo“ viešbutis Vienoje, Austrijoje. Architektai – „Rüdiger Lainer + Partner“.
Anot eksperto, viena Lietuva klimato kaitos nesustabdys. Tačiau galime kurti pasaulinio lygio technologinius sprendimus, juos eksportuoti ir iš to uždirbti. „Turime ne apvaliuosius rąstus iš miško eksportuoti, kaip didžiąja dalimi yra dabar, bet kurti aukštą vertę ir tuo pačiu dar gauti papildomų išteklių tiems patiems miškams gausinti“, – teigia pašnekovas.
„Dabar dažnai samprotaujama, kad esą užtenka būti mažiau blogiems – mažinti dujų išlakas. Tačiau ir klimato kaitos situacija yra tokia rimta, jog vien „žaliojo persidažymo“ nebepakanka ir mokslininkai kuria CO2 absorbavimo mašinas. Bet juk šitas dviratis jau išrastas: vienas jo ratas – tvarūs miškai, kitas – žiedinio naudojimo principu statomi mediniai miestai“, – sako P. Milčius.
Redakcijos
archyvo
nuotr.
Pritaikoma žiedinei ekonomikai. Atsinaujinančios medžiagos šiandien naudojamos ir dėl žiedinės ekonomikos pritaikymo. Panaudotos žaliavos arba perdirbamos, arba keičiama jų paskirtis. „Žiediškumas gali būti pritaikomas arba minimalizuojant žalą, arba maksimizuojant naudą. Šiuo atveju medinė statyba maksimizuoja naudą, nes gali medžiui suteikti antrą gyvenimą.
Plačiai naudojamas kaskadiškumo principas, kai medžiagos tampa kito pastato dalimi ar kitu produktu. Pavyzdžiui, kai didelio pastato medinės konstrukcijos perkeliamos mažesniam objektui. Jeigu konstrukcijos nebegali būti naudojamos kaip laikančiosios, jos smulkinamos iki medžio drožlių ir vėl tampa produktu. Jeigu ne statybiniu produktu, tai bent jau baldu“, – pažymi P. Milčius.
„HoHo“ viešbutis Vienoje.
Medinė statyba pažers iššūkių visiems
• Pirmiausia pajus projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad pirmiausia su priimtais pokyčiais dėl visuomeninių pastatų statybos iš medienos susidurs projektuotojai. Jiems teks didžiausias iššūkis numatyti, kokios statinio konstrukcijos bus iš organinių medžiagų, kaip tai numato naujasis reglamentas. „Manau, tai bus nemažas iššūkis. Tie, kas dar netaiko BIM metodologijos, pajus tai dar labiau. BIM leidžia atlikti CO2 skaičiavimus, statinio energetinio tvarumo simuliaciją. Projekto ekspertai taip pat turės sugebėti apskaičiuoti, kiek statinio konstrukcijų sudaro medžiagos, pagamintos iš organinių žaliavų. O statybininkai privalo vadovautis projektu ir statyti tai, kas numatyta jame. Techninis prižiūrėtojas taip pat turėtų stebėti, ar statyboje naudojamos medžiagos atitinka teisės aktus, skirtus naujiems viešiesiems pastatams. Tai bus iššūkiai visiems“, – sako D. Gedvilas.
• Siūlo vertinti dujų išlakas. Asociacijos prezidento teigimu, iššūkių būtų mažiau, jeigu taptų aišku, kaip bus skaičiuojamos dujų išlakos ir pagal ką žaliavos bus priskiriamos arba ne prie organinių: „Dėl 50 proc. statybos iš organinių medžiagų rodiklio mes, Lietuvos statybininkų asociacija ir VŠĮ „Skaitmeninė statyba“, siūlome, kad konkurso dalyvis, teikdamas projektą, turėtų parodyti, kaip jis skaičiavo CO2 išlakas, kurias generuoja visi statybos etapai. Manau, turėtume skaičiuoti dujų išlakų normatyvą vienam kvadratiniam ar kubiniam statinio metrui ir pagal tai reikėtų patikslinti šį teisės aktą. Tai būtų pamatuojamas, realesnis rodiklis, kuris leistų lengviau įgyvendinti naują reglamentą ir atliepti ES direktyvų reikalavimus. Nes suskaičiuoti, kiek organinių medžiagų panaudota, nebūtų lengva.“
• Verslas pasiruošęs. D. Gedvilas sako, kad jau šiandien didžiosios statybų bendrovės turi savo projektavimo biurus ir yra pajėgios skaičiuoti CO2 išlakas, kiek jų generuos projektuojamas statinys ar jo elementai.
Vaikų darželis „Pelėdžiukas“ Pagiriuose, Vilniaus rajone. Darželio statybai panaudotos medinės konstrukcijos: medinių kolonų karkasas, medinių dvitėjų sijų perdangos. Sijos taip pat iš klijuotosios medienos, langai ir didžioji dalis durų – medinės. Medinė visuomeninės paskirties architektūra Lietuvoje nėra įprasta dėl itin griežtų gaisrinių reikalavimų,
tad įgyvendinant projektą buvo itin daug konsultuojamasi tiek su tikrinančiomis institucijomis, tiek su medžiagų tiekėjais.
„Jeigu cementas ar plienas buvo pagamintas naudojant
žaliąją energiją, tuomet jie prisideda prie CO2 išlakų rodiklių mažinimo.
Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas
Kurios medžiagos yra tvaresnės?
Nurodymas naudoti organines medžiagas nėra vienintelis būdas transformuoti statybas žalesne kryptimi. „Dalijantis patirtimi su Maltos specialistais, šios šalies inžinieriai stebėjosi, išgirdę, kad planuojame plačiai naudoti medines konstrukcijas. Nes jie daug dėmesio skiria medžių išsaugojimui. Todėl mūsų planas ir kitose šalyse gali kelti nuostabą“, – sako D. Gedvilas.
„Turi būti suderinta, kiek naudojame medienos, kiek kitų organinių medžiagų, nes šiuo metu ir cemento, plieno, stiklo gamintojai naudoja daug žaliosios energijos. Jie visi pereina į žalesnę gamybą, pirkdami žaliąją energiją, kad mažintų CO2 išlakas. Jeigu cementas ar plienas pagamintas naudojant žaliąją energiją, tuomet jie prisideda prie CO2 išlakų rodiklių mažinimo. Ar tuomet cementas arba plienas yra bloga medžiaga? Nemanau, nes ją gaminant ženkliai sumažintas dujų išlakų išmetimas.“
Todėl D. Gedvilas teigia, kad ateityje statybų sektorius plačiai galės naudoti visas medžiagas: „Jeigu tik jų gamybos ir pristatymo
procese nebus generuojama CO2 išlakų, tuomet visos tos medžiagos bus tinkamos. Todėl teisės aktai turėtų kalbėti ne apie medžiagas, o apie dujų išlakas.“
Siekiant naudoti daugiau organinių medžiagų statyboje, Lietuvoje skatinama skydinė renovacija. „Skydas yra modulinių konstrukcijų gaminys, ne mažiau kaip 15 proc. jo tūrio, įskaitant laikančiąsias konstrukcijas, bet neskaičiuojant apdailos, langų ir durų, turi sudaryti statybos produktai, pagaminti iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių (mediena, šiaudai, pluoštinės kanapės, aliejus). Tai leis ne tik padidinti pastato energinį naudingumą, bet ir pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimtį statybvietėje. Šiuo metu pastato atnaujinimo darbai objekte vidutiniškai užtrunka 9–15 mėnesių. Įdiegus modulinę technologiją renovacijos procesai pagreitėtų mažiausiai 3 kartus“, – nurodo Aplinkos ministerija.
„
Skydais bus renovuojami ne tik daugiabučiai
Išbandys Turto bankas. Šių metų pradžioje pranešta, kad Turto bankas taikys naują pastatų atnaujinimo būdą, padėsiantį greičiau pasiekti aukštesnį energinio naudingumo lygį. Skydinės arba vadinamosios modulinės renovacijos būdu Turto bankas planuoja atnaujinti pirmuosius du pastatus Kauno rajone ir Šilutėje.
Renovuos Utenoje ir Vilniuje. Taip pat šių metų gegužę jau buvo skirtas finansavimas rangos darbams pirmiesiems trims daugiabučiams Lietuvoje, kurie bus renovuojami taikant skydinę (modulinę) technologiją. Visi trys daugiabučiai namai, vienas Utenoje ir du Vilniuje, atrinkti viešu konkursu, siekiant įgyvendinti demonstracinius-bandomuosius skydinės renovacijos projektus ir pristatyti tokio namų modernizavimo būdo privalumus visuomenei.
Tikimasi, kad ši tvari daugiabučių namų modernizavimo technologija perorientuos statybos, inžinerijos, pramonės sektorius Europos žaliojo kurso kryptimi ir optimizuos, paspartins renovaciją bei pagerins atnaujintų daugiabučių pastatų kokybę. Tiek kaimyninėse šalyse, tiek visoje Europoje jau ne vienus metus pastebima aiški
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad įdiegus modulinę technologiją skydinės renovacijos procesai pagreitėtų mažiausiai 3 kartus.
Skydinė renovacija.
tendencija – kiek įmanoma daugiau darbų perkelti iš statybų aikštelių į gamyklas, kur paruošiamos visos reikiamos konstrukcijos ir dalys, kurios statybvietėje tik surenkamos ir pritvirtinamos.
Pasak Statybininkų asociacijos prezidento D. Gedvilo, pagrindinis skydinės renovacijos pranašumas – greitis. Visgi, kol kas tikėtis, kad skydai bus pradėti naudoti masiškai, jo nuomone, nereikėtų: „Problema susijusi su šių gaminių sertifikavimu. Nes gaisriniai reikalavimai, saugant viešąjį interesą, šiandien yra gana griežti. Skydinių konstrukcijų gamintojai, norėdami sertifikuoti savo gaminį ar visą sistemą su laikančiosiomis konstrukcijomis ir kitais komponentais, susiduria su nemažais iššūkiais dėl plokščių degumo. Metalo konstrukcijos paprastai nudažomos specialiais dažais, padidinančiais konstrukcijų atsparumą ugniai. Ką daryti su skydais iš medienos? Kaip sumažinti tokių konstrukcijų degumą? Kokie sprendiniai leistų sustiprinti šių konstrukcijų atsparumą ugniai?
Manau, gamintojams tai yra didžiulis iššūkis. Jeigu jie šį klausimą išspręs, esu tikras, kad skydai bus masiškai naudojami modernizacijos ir renovacijos procesuose. Tačiau kol kas esame stadijoje, kur reikia padaryti namų darbus ir sertifikuoti šias medžiagas.“
Medinio daugiabučio Lietuvai konkursas
Jau prieš 3 metus portalo ir žurnalo „Statyba ir architektūra“ redakcijos organizuotas medinio daugiabučio konkursas parodė architektų susidomėjimą pažangiais statybos metodais: jo dalyviams teko per palyginti trumpą laiką – tris mėnesius – išanalizuoti užsienio portaluose ir specialiai tam sukurtoje SA.lt portalo bibliotekoje skelbiamą informaciją, kad plačiau susipažintų su Lietuvoje dar tik ketinamais vystyti statybos būdais ir pritaikytų pagrindinius principus savo projektuose.
Konkurso „Medinio daugiabučio vizija Lietuvai“ nugalėtojų pristatymas
I VIETA. Projektas „Blukis“. Architektai: Vytautas Putna, Donatas Malinauskas, Lilija Putnienė. Inžinerius Mantas Švagždys. Gintarės Pociūtės vizualizacijos. Modulinis daugiabutis suprojektuotas remiantis gamykloje pagaminamų CLT (angl. cross laminated timber –skersai klijuotos medienos) medžio skydų sistema. Visos antžeminės konstrukcijos (kolonos, perdangos, išorės sienos, vidaus sienos, balkonai, lodžijos bei stogai) –medinės. CLT plokštės taip pat gali būti tiek konstrukcinis elementas, tiek atlikti ir apdailos funkciją (grindų, sienų, pertvarų, lubų).
II VIETA. Projektas be pavadinimo.
Architektai: Jonas Lideikis, Tomas Skripkiūnas. Siekdami nesumažinti viešos žaliosios erdvės miesto centre, autoriai siūlo ją perkelti ant pastato stogo, kur atsiveria panoraminiai vaizdai ir sukuriama patraukli bendro naudojimo erdvė. Daugiabučio konstrukcija projektuojama iš CLT plokščių ir klijuotosios medienos sijų. Šios medžiagos pasirinktos dėl konstrukcinio tvirtumo visomis kryptimis, greito montavimo ir tvarumo. Pastatas susidaro iš paprastai transportuojamų butų modulių ir perdangos sijų, kurios montuojamos vietoje.
III VIETA. Projektas be pavadinimo. Architektai: Duygu Hoşça, Hızır Gökhan Uyduran. Statinio projekto inžinieriai: Tadas Petraška, Arvydas Kublickas. Siekiant patenkinti gyventojų lūkesčius, sukurti septyni skirtingi moduliai – vienam žmogui ar šeimai. Jie gali būti vienaukščiai arba dviaukščiai: vieno aukšto puikiai tinkami žmonėms su negalia ar vyresniems, o dviaukščiai – jaunesniems gyventojams. Kiekvieno modulio efektyvumas apskaičiuotas ir įvertintas siekiant maksimalaus šiluminio komforto ir dienos šviesos patekimo.
TECEsystem –statybų partneris. Vandens inžinerijos sprendimai nuo A iki Z
Ką galime padaryti, kad į lietuvišką statybos aikštelę vis dažniau užsuktų naujausios
pasaulio tendencijos – ne tik kokybiškos medžiagos, bet ir ištobulinta vadyba bei tvari tiekimo grandinė, mažinanti kenksmingą poveikį aplinkai, stiprinanti įmonių konkurencingumą ir padedanti išvengti klaidų rizikos?
„
TECEsystem –ateities statybų standartas
R. Mikučionis, UAB „TECE Baltikum“ direktorius
„Siekdami tvarumo, bandome išsaugoti senkančius gamtos išteklius. Tačiau nuostabiausia, jog, eidami šiuo keliu, mes dar ir susitvarkome bendro darbo ir verslo procesus taip, kad lengviau pasiektume nusimatytus rezultatus. Kaip tik dėl tvarumo daromi sprendimai tampa dar geriau suprantami ir aktualesni“, – įsitikinęs vokiečių vandens inžinerinės įrangos kūrėjos ir gamintojos kompanijos TECE prekybos padalinio Baltijos šalyse direktorius Regimantas Mikučionis. Lietuvoje jau maždaug ketvirtį amžiaus atstovaujama bendrovė prieš gerus du dešimtmečius pradėjo tobulinti ypatingą produktą – TECEsystem. Šis sprendimas suteikia įmonei tvirtą pagrindą vadintis visaverte statybų partnere. Tai konkrečiai statybos vietai gamykloje individualiai gaminamos ir surenkamos sanitarinės sienelės ir šachtos, montuoti paruošti registrai, kuriuose yra visa reikalinga vandens inžinerinė įranga, garsą izoliuojančios ar nedegios medžiagos. Į statybos aikštelę jos atvežamos panašiai kaip tam tikri mazgai, tiekiami automobilių surinkimo konvejeriui. Skirtumas tik tas, kad nėra kiekvienai statybos situacijai tinkamų standartinių komplektų.
Ryškus tiekimo grandinės elementas
Tiekimo grandinėje TECEsystem yra didžiulis proveržis. Vokietijoje ši statybos praktika taikoma labai plačiai, nuo prabangių viešbučių iki gyvenamųjų namų kvartalų ar pastatų atnaujinimo projektų. Didžiausias galvos skausmas statybose, kaip žinia, yra tiekimo grandinė, kai dėl laiku nepristatytos tarpinės gali sustoti visas procesas. TECEsystem atvažiuoja į aikštelę tiesiai iš gamyklos kaip visas surinktas inžinerinis santechninės įrangos blokas, kurį belieka tik įstatyti į numatytą vietą. Atvažiuoja kada sutarta, jo nereikia sandėliuoti, tikrinti. Viskas apgalvota, sumontuojama saugiai, greitai, laikantis standartų, grafiko ir biudžeto.
Pirmą kartą Lietuvoje TECEsystem panaudota prieš ketverius metus viešbutyje „HILTON Garden inn“ Vilniuje. Į specialias metalines konstrukcijas buvo montuojami potinkiniai unitazų rėmai, kuriuos reikėjo tvirtinti ne prie galinės sienos, bet iš šonų. „Vieno rėmo montavimas, užuot atėmęs 2–3 val., teužtruko apie ketvirtį valandos. Per 2 savaites TECE gamykloje buvo pagamintos
specialiai šiam statybos objektui suprojektuotos cinkuoto plieno profilių konstrukcijos, skirtos 164 viešbučio vonios kambariams“, –pasakojo R. Mikučionis.
Skiria laiko planavimui
„TECE patirtis rodo, kad viena planavimo valanda sutaupo 10 darbo valandų statybos aikštelėje. TECEsystem nėra tik konkretus gaminys, – pabrėžė R. Mikučionis. – Greičiau tai statybos technologija. Ją naudoti nusprendęs statytojas gauna ne tik daiktą, bet ir visą įmonės praktinę patirtį, aukščiausio lygio specialistų komandą,
kuri dalyvauja vandens inžinerijos įrengimo procese nuo A iki Z, nuo planavimo iki atidavimo, rengia projektą, brėžinius, prižiūri darbus statybos vietoje, įskaitant net ir tokias detales kaip kelias iki statybvietės ir vieta surinktoms sienelėms ir šachtoms iškrauti. Mes realiai vykdome savo pažadą būti arti ir šūkį „close to you“. Tai yra statybų ateitis, reikšmingai prisidedanti prie socialinio, ekonominio ir aplinkos statybose tvarumo.“
Pasak TECE atstovų, TECEsystem renkasi pažangios statybos kompanijos ir investuotojai, vertinantys ne tik pradinę projekto kainą, bet ir nuostolių dėl nenumatytų aplinkybių, kurių statybose paprastai būna daugiau nei numatytų, kaštus.
TECEsystem pranašumai
• Surinkta gamykloje, laikantis numatyto projekto ir gamybos kokybės standartų.
• Tvari tiekimo grandinės dalis, dėl kurios nereikia jaudintis.
• Išvengiama darbų prastovų dėl medžiagų tiekimo sutrikimų.
• Išvengiama žmogiškų klaidų montuojant.
• Taupomi papildomi statybos kaštai dėl klaidų ir prastovų.
• Taupomas montavimo, t. y. statybų laikas, apie 30 proc.
• Išvengiama darbo nepatogiose, ankštose vietose statybų aikštelėje.
• Taupoma vieta, nes įrangos nereikia sandėliuoti.
• Trumpėja transportavimo kelias ir mažėja tarša, nes iš gamyklos vežama tiesiai į statybų aikštelę.
• Išvengiama aukštos kvalifikacijos meistrų stygiaus.
• Išvengiama streso statybų metu.
• Nėra rūpesčių dėl vandens inžinerijos kokybės atiduodant statinį vertinti.
• Aiškus projektas, biudžetas ir rezultatas.
KARTĄ INVESTAVĘ Į KOKYBIŠKUS LANGUS, jais
džiaugsitės
visą gyvenimą!
Žmones kamuoja begalė abejonių. Ar verta važinėtis prabangiu automobiliu? Vieni sakys, kad nėra kuo didžiuotis, kiti turės rimtų argumentų – tokį automobilį renkasi dėl saugumo. Ar verta leisti tūkstančius vardinei „Hermes“ rankinei? Taip, jei ji bus įvaizdžio dalis ir padės uždirbti daugiau ar bus perduodama iš kartos į kartą kaip investicija.
Kodėl turėčiau svajonių namui rinktis brangesnius aliuminio langus, o ne plastikinius ar medinius?
„Kartą investavę į kokybiškus aliuminio langus, jais džiaugsitės visą gyvenimą. Turėsite begalę privalumų: išskirtinį ir niekada nesenstantį vaizdą, daugiau komforto, erdvės, šviesos, ramybės, ilgesnį garantinį laikotarpį, mažiau priežiūros, nereikės reinvestuoti į langus kelis kartus.
Investicija į aliuminio langus nebus daug didesnė nei į kitokius, tačiau suteiks daug reikšmingesnės naudos ir atsipirks daugybę kartų. Tai tvari investicija, dėl kurios šiandien varžosi visas pasaulis“, – neginčijamus faktus žeria aliuminio langus, duris ir fasadus tiekiančios belgų kompanijos „Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis.
Gyvenimo kokybė, į kurią investuoti verta
Žmogaus gyvenimo kokybę ir poilsį lemia begalė veiksnių. Vienas jų – kokybiški aliuminio langai. Jie suteikia namui solidumo, prabangos, šeimininkams – komforto. Paprasti langai to nepadarys niekada, jie tik atliks savo funkciją. Vienas dažniausiai
pasitaikančių išskirtinumų tas, kad aliuminio langai (ir didelės vitrinos) visada turės žymiai siauresnius rėmus, o būtent tai ir padeda žmogui jaustis laisvai, pajusti erdvę, santykį su gamta, pastato išore.
„Kur gyvenime mes praleidžiame daugiausia laiko? Jei namai patogūs, pritaikyti jūsų poreikiams, norisi į juos grįžti, ilsėtis, dirbti, kurti, švęsti. Jaukiuose namuose jaučiamės lyg atostogaudami kasdien.
Aliuminio langai skirti žmonėms, norintiems gyvenime daugiau komforto ir laisvės. Visiškai kitokia gyvenimo kokybė, į kurią investuoti tiesiog verta. To nepajutę, sunkiai suprasime“, – sako „Reynaers Aluminium“ atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pagrindiniai faktai, kodėl verta investuoti
į aliuminio langus
1. Ilgaamžiškumas. Tai viena pagrindinių priežasčių. Aliuminio langai gaminami iš tvirto, atsparaus korozijai ir ilgaamžio
aliuminio, kuris nereikalauja ypatingos priežiūros. Lietus, saulės spinduliai, sniegas, drėgmė aliuminio langų nepaveikia. Langai tarnaus ilgą laiką ir reikalaus mažiausios priežiūros: tik kartą per porą metų juos sureguliuoti.
2. Energijos taupymas. Kokybiški aliuminio langai yra geri šilumos izoliatoriai, padedantys namuose mažiau prarasti šilumos ir šalčio. „Reynaers Aluminium“ langų sistemos atitinka ir viršija A+ ir A++ reikalavimus. Dėl geresnės šilumos izoliacijos, šildymo ar kondicionavimo sistemos veiks efektyviau ir taupiau. Garso izoliacinės savybės sumažina triukšmą iš gatvės ar kaimynų.
3. Tvarumas. „Reynaers Aluminium“ rūpi tvarumas ir poveikis aplinkai. Ji investuoja į pažangiausias technologijas, nuolat tobulina gamybos procesus, kad padidintų produktų ilgaamžiškumą ir mažintų energijos naudojimą. Ši tarptautinė bendrovė pasiryžo iki 2030 m. sumažinti savo anglies pėdsaką net 46 procentais!
4. Estetika ir dizainas. Kokybiški aliuminio langai suteikia jūsų namams modernią ir patrauklią išvaizdą. Galima rinktis net kelių tipų skirtingo dizaino profilius, pritaikytus pagal pastato stilių. Tokie namai alsuoja prabanga, elegancija ir kokybe.
5. Funkcionalumas. Sulankstomos, stumdomos, paslėptos varčios, suploninti profiliai, struktūrinis stiklinimas, įvažiuojantys į sienos vidų, atidaromas kampas – visa tai suteikia daugiau funkcionalumo, patogiau išnaudojamas patalpų plotas.
6. Didesnė nekilnojamojo turto vertė. Kartą investavę į kokybiškus aliuminio langus, turėsite ilgesnį garantinį laikotarpį, reikės mažiau priežiūros, nereikės reinvestuoti į langus ar jų remontą pakartotinai.
7. Suteikiama 10 metų garantija „Reynaers Aluminium“ tiekiamoms sistemoms. Investicija į aliuminio langus gali atrodyti didesnė nei į kitokius, tačiau ji atsveria kainą daug reikšmingesniais privalumais. Ir po 20–30 metų džiaugsitės tokiais pat kokybiškais langais. Tai bus tvari investicija.
Tarptautinė kompanija „Reynaers Aluminium“ vis dažniau sulaukia įvertinimų ir pagyrimų, kad yra inovatorė, naujos tvarumo
krypties pasaulyje skleidėja. Lyderiaujanti bendrovė, keičianti mąstymą, pasaulį ir ateitį, tvarumo sprendimus priimanti iš esmės, o ne skambiais šūkiais.
Kaip paprasčiausia sumažinti CO2? Atsakymas – langų gamyboje naudoti aliuminio laužą. Tačiau mažai kas komunikuoja, kad pasaulyje šiuo metu perdirbamo aliuminio trūksta – poreikis patenkinamas tik apie 35 procentus. Tai reiškia, kad tik trečdalis naujų pastatų gali būti tvarūs. Kadangi tokio kiekio metalo laužo pasaulyje nėra, nei Azijoje, nei Afrikoje, nei Amerikoje, nei Europoje, siekiant tvarumo reikia imtis kitokių esminių pokyčių.
„Ir tai darome mes. Tai esminis lūžis, kurio viena pradininkių yra bendrovė „Reynaers Aluminium“. Mes jau kelerius metus fokusuojamės ne tik į metalo laužo gavybą, kurio trūksta, bet ir skyrėme ypatingą dėmesį ir investicijas į daug didesnę – net 65 proc. dalį, kaip sumažinti CO2. Vis daugiau aliuminio profilių gaminame naudodami energiją iš atsinaujinančių energetikos šaltinių, tad CO2 mažėja“, – pasakoja L. Kėvelaitis.
Dar vienas pasididžiavimas –3D virtualiosios realybės modeliavimo skyrius
Šis 3D virtualiosios realybės modeliavimo skyrius, interneto platybėse ar „Youtube“ platformoje randamas AVALON pavadinimu. Tai ne šiaip akiniai, pritaikyti filmams ar žaidimams. Tai unikali technologija, paimta iš automobilių pramonės, su daugybe projektorių, galingų kompiuterių, sujungtų tarpusavyje.
Užsakovai su įprastai atrodančiais akiniais mato savo būsimus namus – dar nesuprojektuotą pastatą, gali pasivaikščioti po jį virtualiai, pasižiūrėti pro langus, pro balkoną, gali pažvelgti į stogą, terasą ir įsitikinti, kad būtent jiems pasiūlyti architektų sprendimai geriausi. Atrodo, jog elementariausią detalę galima paliesti ranka. O jei projektas yra susietas su vieta žemės koordinačių sistemoje, galima pamatyti net realius šešėlius kylant ar leidžiantis saulei.
„Reynaers Aluminium“ ją naudoja jau daugiau nei 10 metų. Tai tvari kompanijos investicija, apsauganti nuo ateities klaidų, kur norėjote pataupyti. Tokia inovacija padeda išsigryninti galutinį rezultatą ir įsitikinti, kad architekto sprendimai buvo geriausi, taip pat ir šiuo įrankiu yra mažinamas CO2 pėdsakas, kaip ir daugybe kitų inovatyvių dalykų“, – sako „Reynaers Aluminium“ atstovybės Lietuvoje vadovas L. Kėvelaitis.
www.reynaers.lt
ES ŽALIASIS KURSAS:
renovacija
• Mažiau statykime naujų pastatų, renovuokime esamus!
• Kasmet didinkime renovuojamų pastatų skaičių – mažiausiai 1,2 procento.
• 2030 m. bent 15 proc. visų rangos darbų Lietuvoje turės būti susiję su pastatų rekonstrukcija.
• Taupykime maksimaliai: planuokime ne tik šiltinimo, bet ir vėdinimo, lietaus nuotekų sistemų atnaujinimą bei išmaniąsias šildymo sistemas.
• Kodėl gyventojai dar turi baimių dėl renovacijos?
Tarp Lietuvos žaliojo kurso tikslų – renovacijos banga. Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkėje prie Lietuvos stiprybių numatyta sukurta ir plėtojama pastatų modernizavimo ir renovacijos sistema didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant energetinį skurdą, nuosekliai pereinant prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos. Tačiau procesas kol kas netenkina ne tik valdžios institucijų, bet ir miestų vadovų bei gyventojų.
2023 m. Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas informacinis leidinys „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“. Leidinyje, kurį parengė MB „Bluma“, išanalizavus kvartalinės renovacijos projektų rodiklius, išmoktas pamokas ir gerąsias patirtis, identifikuoti svarbiausi kiekviename kvartalinės renovacijos etape iškylantys iššūkiai.
„Šiuo metu Lietuvoje
renovuojami 118 kvartalų, 3602 daugiabučiai namai ir 314 viešųjų pastatų.
• Netinkamos programos. Analizė atskleidė, kad šiuo metu kvartalų renovacijos programos dažniausiai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučiams atnaujinti. Daugeliu atvejų tai lėmė, kad programos buvo kopijuojamos, nededant didesnio indėlio į jų detalizavimą ir pritaikymą pagal individualaus kvartalo situaciją.
• Neaiški atranka. Nustatyta, kad trūksta kvartalų formavimo ir atrankos principų. Vertinant apklausoje pateiktus vidutinius kvartalų plotus savivaldybėse, matomi dideli jų skirtumai. Kai kurios savivaldybės, norėdamos gauti papildomą finansavimą daugiabučių renovacijai, kvartalu nustato visą miesto teritoriją.
• Nevienodi kriterijai. Savivaldybėse nėra bendro sutarimo, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomos kvartalų ribos ir koks turėtų būti vidutinis kvartalo dydis. Nėra numatytos metodikos, principų, kaip miestas galėtų būti skirstomas į kvartalus. Tai lemia, kad formuojant kvartalus dažnai nėra atsižvelgiama į smulkesnius konteksto niuansus, skirtingus gyventojų poreikius. Skirtingi kvartalų formavimo būdai taip pat gali apsunkinti urbanistinio formavimo gairių ar rekomendacijų rengimą, siekiant skatinti kompleksinį teritorijų atnaujinimą.
• Finansiniai barjerai. Vienas esminių nustatytų barjerų – nėra bendro finansavimo mechanizmo. Trūkstant stipraus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sutarimo ir finansinių priemonių derinimo, neįmanoma koncentruoti investicijų kompleksiniam ir kompaktiškam kvartalo teritorijos sutvarkymo rezultatui pasiekti.
VšĮ „Akmenės būstas“ direktorė Dalia Noraitė-Borusienė sako, kad kliūčių renovuojant kyla ir dėl gyventojų nepasitikėjimo sistema. „Dialogas su gyventojais yra itin svarbus, nes vis dar egzistuoja baimių, kad rangovai gali neužbaigti darbų, bankrutuoti ar atlikti darbus nekokybiškai. Dažnai tenka detaliai paaiškinti daugiabučių atnaujinimo procesą, pabrėžiant, kad gyventojai turi teisę ir pareigą pranešti apie bet kokias problemas dėl darbų kokybės. Rangovai šiuo metu supranta savo atsakomybę ir glaudžiai bendradarbiauja tiek su renovacijos administratoriumi, tiek su gyventojais. Vis dėlto dažnai tenka įkalbinėti gyventojus neatsisakyti svarbių darbų, pavyzdžiui, atnaujinti drenažo sistemą. Kadangi klimato kaita kelia naujų iššūkių, svarbu žiūrėti į ateitį ir planuoti ne tik šiltinimo, bet ir vėdinimo, lietaus nuotekų sistemų atnaujinimą bei diegti išmaniąsias šildymo sistemas, kad būtų maksimaliai taupoma energija“, – pažymi direktorė.
Pavyzdinė savivaldybės iniciatyva!
Koncepcijoje išsamiai išnagrinėti istoriniai planai, kurie atskleidė, kad arčiausiai Antano Baranausko aikštės Anykščiuose esantis daugiabučių kvartalas iškilo nugriovus medinius pastatus. Siekdami atliepti istoriją ir reaguodami į mažesnio mastelio aplinką, koncepcijos rengėjai „Office De Architectura“, architektas Andrius Ropolas pasiūlė netradicinį sprendimą – suskaidyti pastatus ir sukurti mažesnių blokuotų namų įvaizdį.
Anykščiuose planuojamas Lietuvoje dar nepraktikuotas daugiabučių atnaujinimas
Lietuvoje kasmet atnaujinami keli šimtai daugiabučių ir skaičiai, numatoma, tik augs, auga ir sparta. Tačiau didinant spartą, išlieka iššūkis – tipiniai daugiabučiai atnaujinami tipiniais sprendimais, paliekant nuošalyje esminį gyventojų gyvenimo kokybės pagerinimą. Siekdama įrodyti, kad įmanomi ir kitokie racionalūs daugiabučių atnaujinimo sprendimai, Anykščių rajono savivaldybė jau turi parengtą miesto centre esančių daugiabučių kvartalų atnaujinimo koncepciją, kurios rezultatai verčia permąstyti iki šiol šalyje ir Anykščių rajone rengtus ir įgyvendinamus modernizavimo projektus.
„Miesto centre yra pora daugiabučių kvartalų, kurie, iš dalies mūsų sėkmei, dar nebuvo atnaujinti. Todėl dabar turime galimybę pasiruošti ir įgyvendinti kompleksinius atnaujinimo sprendinius apimančias kvartalų viešąsias erdves, komercines erdves pirmuose pastatų aukštuose, pačių daugiabučių atnaujinimo kitokius
sprendinius“, – sako Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.
Koncepcijos rengėjų biuro „Office De Architectura“ vizijoje numatyta, kad dalis daugiabučių pastatų būtų atnaujinami vieną tipinį pastatą suskaidant į penkis–šešis mažesnius. Tokiu būdu kiekviena pastato laiptinė galėtų balsuoti ir pasirinkti jos gyventojams labiausiai patinkantį fasado atnaujinimo sprendimą. Viename pastate galėtų būti įstiklinti ir neįstiklinti balkonai, ventiliuojamo ir neventiliuojamo fasado sprendimai vienu metu.
„Koncepcijoje numatyti sprendiniai yra nauji, galbūt netikėti, tačiau racionalūs ir įgyvendinami. Po susitikimų su gyventojais ir šios koncepcijos išsamaus pristatymo, turime jau visų namų išsakytas teigiamas pozicijas dėl renovavimo ir kitų sprendimų, o po investicinių ir techninių projektų jau vyks įgyvendinimas“, – sako D. Gasiūnienė.
Kvartalinės renovacijos Anykščiuose koncepcijoje be dėmesio nelieka ir viešosios erdvės. Numatoma išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimo erdves, pasodinti naujų želdinių ir atnaujinti sporto infrastruktūrą. Įgyvendinus planuojamus pokyčius, kvartalas visiškai atsinaujintų pagal kompleksinės kvartalo transformacijos principus. „Office De Architectura“ projektas.
Savivaldybės negali pačios pasirinkti renovacijos rangovų
D. Noraitė-Borusienė primena, kad pati savivaldybė negali pasirinkti darbus atliekančio rangovo, kadangi pirkimai vykdomi pagal viešųjų pirkimų tvarką: „Renovacijos darbų (ir techninės priežiūros) rangovai ir vykdytojai parenkami vykdant viešuosius pirkimus per CPO LT sistemą, todėl mes negalime nuspręsti, kas turi atlikti darbus.
Visuomet pasiteisina gyventojų iniciatyvos, t. y. stebėti, klausti, pranešti tiek renovacijos administratoriui, tiek rangos darbų techninę priežiūrą vykdančiam techniniam prižiūrėtojui. Pastebėti defektai šalinami nedelsiant, o pasibaigus renovacijai galioja darbų garantijos laikotarpis, todėl negalima pamiršti daugiabučio priežiūros ir po renovacijos – stebėti, ar neatsirado defektų inžinerinėse sistemose, fasado dekoro medžiagose ir pan.“
Situacijai nesikeičiant, projektai stos
Apie tai, kad net ir pavienių daugiabučių renovacija kelia nemažai iššūkių, kalba ir savivaldybės. Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arčisauskas sako, kad didžiausios kliūtys įgyvendinti modernizaciją mieste kyla dėl biurokratijos vykstant derinimams tarp institucijų: „Yra tik vienas kreditorius, kainos indeksuojamos tik gavus rangovą, sudėtingi darbo procesai, dėl kurių nuo 24 iki 36 mėnesių užtrunkame, kol prasideda rangos darbų pirkimas. Per tuos kelerius metus įvyksta tiek pokyčių, kad dėl pasikeitusių teisės aktų vėl tenka grįžti į pradžią ir derinti investicinius projektus iš naujo. Taip menkinamas renovacijos procesas ir projektuotojų kompetencijos prieš gyventojus. Reikalaujama vykdyti pirkimus per centrinę pirkimo sistemą, bet čia negali dalyvauti visi statybininkai, kurie yra rinkoje. Jeigu iš tiesų reikalavimai ir finansavimas ateityje keisis, kaip planuojama, išbrangs projektų įgyvendinimas, todėl jie vis labiau stos.“ Šiuo metu Tauragės savivaldybėje planuojama modernizuoti 22 daugiabučius.
Kad kvartalinė renovacija nevyksta sklandžiai, sutinka ir Aplinkos ministerija. Šiuo metu, remiantis patvirtintu aprašu, Lietuvoje renovuojami 118 kvartalų, 3602 daugiabučiai namai ir 314 viešųjų pastatų.
„Labai svarbu, kad miesto atnaujinimas kvartalais būtų suvokiamas ne tik kaip pragmatiškas inžinerinis, statybinis, bet ir kaip daugiasluoksnis urbanistinis, architektūrinis procesas.
Laura Lukoševičienė, Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė
Kvartalas turi ne tik atsinaujinti, bet ir spręsti gyventojų problemas
„Vis dėlto dabartinis renovacijos mastas ir poveikis nėra pakankami. Tam, kad būtų įgyvendinti ambicingi energijos taupymo, miestų poveikio klimato kaitai mažinimo ir energetinės nepriklausomybės didinimo tikslai, būtina siekti kompleksinio pastatų sklypuose ir už jų ribų esančios kvartalo požeminės ir antžeminės infrastruktūros atnaujinimo.
Labai svarbu, kad miesto atnaujinimas kvartalais būtų suvokiamas ne tik kaip pragmatiškas inžinerinis, statybinis, bet ir kaip daugiasluoksnis urbanistinis, architektūrinis procesas, turintis potencialą įvairiapusiškai gerinti bendruomenių gyvenimo kokybę ir tarpusavio sąveiką, spręsti jų socioekonomines problemas bei prisidėti prie miestų ekosistemų stiprinimo.
Būtent tokią miestų vystymo viziją skatina ir Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva, kuri kviečia teritorijas atnaujinti ir jas kurti, remiantis daugialypio tvarumo, estetikos ir įtraukties vertybėmis“, –sako Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė.
1. Esama situacija. Nėra pakitimų, bute mažiau šviesos.
1. Esama situacija. Nėra pakitimų, bute mažiau šviesos.
2. Langas didinamas 45 cm. Po langu įrengiamas žemesnis radiatorius. Už lango įrengiamas 45 cm aukščio turėklas.
2. Langas didinamas 45 cm. Po langu įrengiamas žemesnis radiatorius. Už lango įrengiamas 45 cm aukščio turėklas.
3. Langas didinamas iki grindų. Radiatorius perkeliamas ant sienos. Įrengiamas turėklas.
3. Langas didinamas iki grindų. Radiatorius perkeliamas ant sienos. Įrengiamas turėklas.
Architektai siūlo gyventojams galimybę pakeisti butų vidaus kokybę pasididinant langus ir įsirengiant papildomus prancūziškus balkonus. „Office De Architectura“ projektas. Architektūrinės koncepcijos sukūrimas esamų daugiabučių Anykščių miesto centrinėje dalyje atnaujinimui (modernizavimui) 78
ILGALAIKĖ PASTATŲ RENOVACIJOS STRATEGIJA LIETUVOJE
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 31 d. pasitarimo sprendimu (protokolo Nr. 18) pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos viešieji ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui. Aplinkos ministerija 2022 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtino ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą. Pagal šį planą bus atnaujinami miestai ir miesteliai, įgyvendindama Europos naujojo bauhauzo (NEB) iniciatyva, sukuriama finansinė ir reguliacinė viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskata. Taip inicijuojama geriausia architektūrinių sprendimų ir aplinkos tvarkymo patirtis, užtikrinamas efektyvus konsultavimas, rengiant investicijų planus, sprendžiant jų įgyvendinimo klausimus bei projektų vykdytojų atsakomybė, suteikus jiems garantijas. 2030 m. bent 15 proc. visų rangos darbų bus susiję su pastatų rekonstrukcija.
„
2030 m. bent 15 proc. visų rangos darbų bus susiję su pastatų rekonstrukcija.
DAUGIABUČIŲ PASTATŲ ATNAUJINIMO POLITINĖS PRIEMONĖS IR GALIMYBĖS*
Lietuva ir toliau teiks prioritetą daugiabučiams pastatams atnaujinti, sieks mažinti vartotojų išlaidas už šildymą ir gerinti gyvenimo sąlygas daugiabučiuose.
Daugiabučių pastatų atnaujinimo programa 2021–2026 metais. Atnaujinus pastatą turėtų būti pasiekta B arba C klasė ir kasmet sutaupyta 40 proc. pastate suvartojamos energijos.
Pagal šią priemonę iki 2026 m. pabaigos turėtų būti renovuota apie 3267 daugiabučius ir sutaupyta 6,6 TWh energijos.
Daugiabučių pastatų atnaujinimas (modernizavimas) 2024–2030 m. Daugiabutis pastatas turės būti atnaujintas iki B klasės ir sutaupyta 40 proc. energijos. Iki 2030 m. pabaigos turėtų būti renovuota 7534 daugiabučiai, iš jų 860 daugiabučių planuojama atnaujinti (modernizuoti) naudojant gamykloje iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių pagamintus standartizuotus modulinių konstrukcijų gaminius (skydus). Planuojama, kad iki 2030 m. ši priemonė iš viso leis sutaupyti 5,27 TWh energijos.
Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programoje yra nustatyti tikslai iki 2030 m., susiję su valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimu. Centrinės valdžios pastatams ši priemonė įgyvendinama 2021–2028 m., savivaldybių pastatams – 2021–2024 metais. Planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 367 000 kv. m centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir apie 86 220 kv. m savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešieji pastatai po atnaujinimo turi pasiekti minimalią B arba C klasę. Kasmet bus sutaupoma apie 8 GWh energijos ir iš viso ši priemonė leis sutaupyti apie 0,44 TWh energijos. (2021–2028 m. – centrinės valdžios; 2021–2024 m. – savivaldybių.)
2024–2030 m. viešieji pastatai turės būti atnaujinti iki B klasės, iki 2030 m. bus atnaujinta apie 143 tūkst. kv. m centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir 363 780 kv. m savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Planuojama, kad iki 2030 m. bus sutaupyta 0,138 TWh energijos. (2024–2030 m.)
* Šaltinis: Galutinis atnaujintas Lietuvos Respublikos Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m.
ELEKTRĖNŲ ŽIBURYS
„Statyba ir architektūra“ redakcijos iniciatyva – skatinti ir populiarinti kvartalinės skydinės renovacijos bangą Lietuvoje 2022 metais. Į kvietimą tapti tvarių rekonstrukcijos idėjų konkurso partneriu atsiliepė Elektrėnų savivaldybė, siūlydama renovuoti Semeliškių gyvenvietę. Nors renovacijos projektai nėra itin mėgstami architektų dėl kūrybinės išraiškos stokos, tačiau I vietą konkurse laimėjęs architektų įmonės „Archas“ projektas „Verde“ akivaizdžiai parodo tvarios renovacijos galimybes, suteikiant jai daugiau išradingumo ir estetikos.
Daugiau apie konkursą „Žalioji banga“ skaitykite SA portale
NAUJOS KARTOS ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO STOTELĖS verslui ir namams
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2019 m. net 71,7 proc. viso transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio sudaro skystais degalais varomi automobiliai. Siekdami mažinti šį skaičių, vis daugiau verslų ir namų ūkių atsisako transporto priemonių su tradiciniais vidaus degimo varikliais ir pasirenka elektromobilius. Elektrotechnikos produktų ir techninių sprendimų įmonė „UTU“ palaiko šią atsakingą plėtrą ir plečia savo asortimentą. Bendrovė siūlo universalias, į ateitį orientuotas „EVBox“ ir „HAGER“ prekės ženklų elektromobilių įkrovimo stoteles namams, namų bendrijoms, įmonių automobilių aikštelėms ir viešosioms erdvėms.
Atitinka kiekvieno poreikius
Naujosios technologijos gali būti ne tik naudingos, bet ir sukelti nemenkų iššūkių. „UTU“ pristato elektromobilių įkrovimo stoteles, skirtas kiekvieno poreikiams, todėl jas montuoti, konfigūruoti ir paleisti labai paprasta. Dauguma įrenginių yra pajungti į „EVBox“ foninę sistemą, lengvai valdomi programėle per nuotolį, oveikimas keliuose mobiliojo ryšio operatorių tinkluose užtikrina geriausią įmanomą signalą. Įrangos atnaujinimas ir palaikymas atliekamas tinkle, tad iškilus bet kokiai programinei problemai ji gali būti išsprendžiama kaip įmanoma greičiau.
„HAGER“ „Witty one“ namų įkrovimo stoteles iš karto pamėgs tie, kurie nori ne tik naudoti švarią, iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagamintą elektros energiją, keliauti aplinkai draugiškais elektromobiliais, bet ir krauti juos ekologiškais įrenginiais. Šis modelis yra nedidelis, estetiškas, efektyvus, o jo pakuotė – 100 proc. perdirbama. Įkrovimo stoteles lengva sumontuoti be jokių instrukcijų. Jai valdyti užtenka tik telefono, turinčio „Android“ arba „iOS“ operacinę sistemą, ir „Bluetooth“ ryšio. Tad įkrovimo stotelių veikimo nesutrikdys net ir dingęs interneto ryšys.
Asortimente yra ir „EVBox“ „Troniq Modular“ universalių greitojo įkrovimo stotelių, kurių galia yra reguliuojama kas 30 kW ir
siekia 90–240 kW galią. Vienu metu galima įkrauti iki trijų elektromobilių. Taip pat jos pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms, todėl puikiai tiks tiek fiziniams asmenims, tiek socialiai atsakingam verslui.
Naujos kartos elektromobilių
įkrovimo stotelės verslui
„LIVIQO“ yra pritaikyta besikeičiantiems verslo poreikiams ir leidžia be didelių elektros tinklo plėtros investicijų pradėti bei didinti elektromobilių įkrovimo stotelių parką. Augant paklausai, įmonė gali lanksčiai plėsti savo pasiūlą ir išlaikyti mažas įrengimo išlaidas. Vienoje įkrovimo stočių grupėje gali būti iki 100 stotelių, tarp kurių energijos suvartojimą ir sklandų duomenų perdavimą optimizuoja dinaminis apkrovos valdymas. Dar daugiau patogumo suteikia tai, kad kilus techniniams klausimams „UTU“ konsultuoja verslus planuojant, įgyvendinant ir prižiūrint „LIVIQO“ įkrovimo stotelių projektus.
„LIVIQO“ atitinka aukščiausią kibernetinio saugumo standartą OCPP 2.0.1, o atskiras TPM (angl. Trusted Platform Module) lustas saugo jautrią informaciją ir apsaugo duomenis nuo neteisėtos prieigos. Naujos kartos elektromobilių įkrovimo stotelėje yra visos verslui svarbios funkcijos, tokios kaip didelės raiškos daugiakalbis ekranas, universalūs mokėjimai, per nuotolį išrašomos sąskaitos ir kt.
Įkrovimo stotelė turi IP55 ir IK10 sertifikatus, kurie užtikrina įrenginio atsparumą dulkėms, vandeniui ir smūgiams. Ji gali efektyviai veikti tiek uždaroje, tiek atviroje erdvėje, kur temperatūra svyruoja nuo -30 iki +50 °C. Taip pat naujos kartos įkrovimo stotelei buvo atlikti 80 000 valandų trukmės bandymai. Akredituotos laboratorijos, įskaitant „DEKRA“, suteikė „LIVIQO“ sertifikatą, kuris patvirtina jos patikimumą ir minimalių pastangų reikalaujančią priežiūrą. Vienas tokių diagnostikos sprendinių – įkrovimo stotelės apačioje esantis ventiliacinis griovelis. Veikiant dideliu
galingumu, be žmogaus įsikišimo jis pašalina perteklinę šilumą ir padeda įrenginiui neperkaisti.
Valstybės parama norintiems įsigyti elektromobilių įkrovimo stoteles pigiau
Kibernetinis saugumas yra svarbus tiek verslui, tiek fiziniams asmenims. Siekiantys pasinaudoti valstybės kompensacija elektromobilių įkrovimo stotelei įsigyti turėtų žinoti, kad tai galioja tik tiems įrenginiams, kurie turi duomenų prieigą su ne mažesniu kaip OCPP 1.6 komunikacijos protokolu. „UTU“ asortimente visos greitojo įkrovimo stotelės turi rinkoje pirmaujančią pažangią OCPP 2.0.1 versiją. Ji Lietuvoje dar nėra itin populiari, tačiau suteikia vartotojui daug daugiau funkcinių galimybių palyginti su standartiniu komunikacijos protokolu.
Išmanioji namų elektros ekosistema
Svarbu ne tik keisti naudojimo įpročius, bet ir atsakingai vartoti elektros energiją. Namų elektros instaliacija ir kištukiniai lizdai nepritaikyti elektromobiliams įkrauti, todėl tai gali užtrukti net 24 valandas, o laidai – susivilti. Todėl įsigijus elektra varomą automobilį rekomenduojama namuose įsirengti ir jo įkrovimo stotelę. Tai daug saugesnis ir iki 50 proc. greitesnis įkrovimo būdas.
Optimizuojant energijos paskirstymą namų elektros tinkle, ypač praverčia integruotas į stoteles „Dynamic Load Balancing“ srovės transformatorius, prijungiamas prie pastato elektros instaliacijos. Jis stebi ir reguliuoja energijos suvartojimą tarp įkrovimo stotelės ir kitų buitinių elektros prietaisų. Identifikavus didelį elektros suvartojimą, elektromobilio įkrovimo stotelė sumažina veikimo greitį ir taip užtikrina, kad nebūtų viršyta bendra elektros suvartojimo norma. Tai padeda išvengti elektros tiekimo nutraukimo ar net perkrovų, kurios didina įrenginių riziką sugesti.
Naudojant dinaminį apkrovų valdymą lengvai kuriama vientisa, efektyvi bei išmani elektros ekosistema ir namuose, ir komerciniuose objektuose. Jis į vieną elektros tiekimo grandinę sujungia visus pastate esančius elektrinius prietaisus, elektromobilio įkrovimo stotelę, saulės elektrinę ir tradicinius energijos šaltinius. Galima nustatyti prioritetus, kam pirmiausia turi būti skirta saulės plokščių pagaminta energija, o ją sunaudojus – iš tinklų gauti trūkstamą energiją. Tokiu būdu namų ūkis gali tapti ne tik tvaresnis, bet ir ekonomiškai efektyvesnis.
KEIČIAME EUROPOS MIESTŲ
ŠILDYMO BŪDĄ
Viso pasaulio didmiesčiai ieško sprendimų, kaip pagerinti centralizuoto šildymo sistemas atsisakant iškastinio kuro. Švedų gamintojas „Qvantum“ jau jį turi – tai šilumos siurblių sistema, leidžianti visiškai nenaudoti iškastinio kuro ir sumažinti elektros energijos suvartojimą iki 80 procentų. Tokia sistema jau diegiama Europos miestuose.
Panaudotas oras virsta
Buto šilumos
Sistema „vanduo–vanduo“
Sistema „oras–vanduo“
Bendro naudojimo geoterminis gręžinys
Fotovoltine saules
Šiluma ir elektra
Kaip tai veikia?
Penktos kartos centralizuotas šildymas – būdas pakeisti iškastinį kurą naudojančius įrenginius į itin efekty vias ir miesto aplinkoje CO2 neišskiriančias klimato kontrolės sistemas, kaip energijos šaltinį naudojant šilumos siurblius
1. ŽEMOS TEMPERATŪROS ŠILDYMO ŽIEDAS (KONTŪRAS)
Penktos kartos centralizuoto šildymo sistemos paprastai veikia 10–20 °C temperatūroje Šilumos siurblius galima naudoti ir šildymui, ir vėsinimui. Kai naudojami šildymui, jie grąžina vėsesnį vandenį, o panaudojus aušinimui grąžina šiltesnį.
Žema temperatūra taip pat sumažina didelių izoliuotų vamzdžių poreikį giliose tranšėjose, nes esant tokioms temperatūroms energijos nuostoliai yra maži.
2. MAŽO SKERSMENS VAMZDYNAI PASTATUOSE
Kontūras vedamas į kiekvieną prijungtą pastatą ir per jį. Kiekviename pastate kontūrai yra prijungti prie kiekvieno buto ar darbo erdvės
3. MAŽI ŠILUMOS SIURBLIAI BUTAMS
Kiekviename bute įrengiami nedideli 4–6 kW šilumos siurbliai, prijungti prie kontūro. Šilumos siurblys sumažina kontūro vandens temperatūrą, kai šildo radiatorius, arba šildo kontūro vandenį, kai naudojamas vėsinimui
4. IŠMETAMOS ŠILUMOS RINKIMAS
Šilumos perteklius dažnai susidaro vėdinant pastatus, požemines automobilių aikšteles ar garažus. Visa tai surenkama į bendrą sistemą ir naudojama norimai temperatūrai palaikyti
5. CENTRINIAI ŠILUMOS SIURBLIAI
Dideli centralizuotai įrengti šilumos siurbliai (iki 1,5 MW) renka energiją iš aplinkos oro, uždaro ciklo ir (arba) atviro kontūro gręžinių. Jie subalansuoja temperatūrą ir užtikrina, kad vanduo grandinėje visada išlaikytų reikiamą temperatūrą
6. ŠILUMOS ENERGIJOS SAUGYKL A
„Qvantum
7. ELEK TROS TIEKIMO ĮMONĖS MĖGSTA ŠILUMINĘ INERCIJĄ
Namui apšildyti reikia laiko Kad jis atvėstų, taip pat užtrunka. „Qvantum“ klientai gali tai panaudoti savo naudai bendraudami su energetikos įmonėmis Jie valdo visus savo grandinėje esančius šilumos siurblius, tad gali pasiūlyti elektros energijos įmonėms jos pasiimti, kai energijos poreikis yra mažas Savo ruožtu klientas gali sumažinti energijos sąnaudas iki 50 procentų.
8. VIENĄ SAULĖS PLOKŠTĘ PAVERSKITE PENKIOMIS
Naudodami „Qvantum “ šilumos siurblius žemos temperatūros sistemose, vartotojai paprastai gauna daugiau nei 5 kWh šilumos už kiekvieną 1 kWh elektros energijos
Bandomieji projektai jau įgy vendinami
Jungtinėje Karalystėje
„Qvantum “ siūlo sukurti vietinius žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, prie kurių galėtų prisijungti dešimtys ar net tūkstančiai pastatų. Tam pakaktų kiekviename bute esančio šilumos siurblio, kuris užtikrintų šildymą ir vėsinimą. Kiekvienas butas valdytų savo šilumos siurblį, tačiau visi jie sujungiami į bendrą sistemą. Toks metodas sutaupytų iki 80 proc. energijos nei tradicinis šildymas
„Qvantum “ koncepcija jau sulaukė didžiulio susidomėjimo Ji jau diegiama Europos miestuose: „Dolphin Square“ kvartale, verslo centre „One Waterloo“, naujojoje metro stotyje „Euston “ Londone, Birmingamo moterų ir vaikų ligoninėje
Išmanieji šilumos siurbliai išmaniosioms sistemoms
„Qvantum “ gaminius Lietuvai siūlo didžiausia specializuota įmonė Lietuvos ŠVOK rinkoje – NIT Jų siūlomi šilumos siurblių sprendimai vertinami Skandinavijoje ir visoje Europoje
» Paprasta priežiūra. Naudojant „Qvantum “ , nereikia ieškoti profesionalų, kurie prižiūrėtų įrangą, todėl tai puikūs gaminiai ne tik dideliems objektams, bet ir privatiems namams bei butams
» Tvarumas. Tai propano (R290) šilumos siurbliai – tvarus pasirinkimas Propanas yra natūralus šaltnešis, kurio GWP yra 3, kuris yra toks mažas, kad jis laikomas nereikšmingu
Šilumos energijai kaupti naudojami gręžiniai, prijungti prie centrinių šilumos siurblių. Tai reiškia, kad jie gali laikyti didelį šilumos ar šalčio kiekį. Žiemą, kai šilumos siurbliai naudoja žemėje esančią šilumą, žemė atšaldoma. Vasarą, kai šilumos siurbliai naudojami vėsinimui, išmetama šiluma sušildo žemę ww w.nit.lt
» Tinka kiekvienam. „Qvantum“ turi platų produktų asortimentą: nuo itin kompaktiškų šilumos siurblių mažiems butams iki itin galingų komercinių šilumos siurblių dideliems objektams.
“ tikslas – pasiūlyti šildymo sprendimą bet kokiems namams nenaudojant iškastinio kuro.
ES ŽALIASIS KURSAS:
urbanistika
• Siekti įvairovės, sukurti išskirtinius traukos taškus mieste.
• Išsaugoti daugiau istorinių pastatų ir struktūrų.
• Išnaudoti esamą infrastruktūrąskatinti apleistų teritorijų konversiją.
• Riboti stichišką mažaaukštę statybą priemiesčiuose be socialinės infrastruktūros ir želdinių.
• Projektuoti daugiau daugiamečių želdinių! Veja tik sugeria kritulius, bet nemažina temperatūros.
• Kai mieste 35 laipsniai, medžio pavėsyje – tik 25.
SA.lt portalo rubrika „Urbanistika“
SA el. žurnalas „Viešosios erdvės“
LIETUVOS MIESTŲ PLĖTROS PERSPEKTYVOS:
kaip pažaboti beatodairišką urbanistinę drieką ir formuoti patrauklią, į žmogų orientuotą aplinką
Lietuvoje miestų plėtra vyksta chaotiškai, procesas menkai prižiūrimas. Architektai urbanistai, geografai ksuoja, kad netenkame ne tik žemės, bet ir vertingos gamtinės aplinkos. Didžiausia žala vyksta dėl žemės prekybos verslo interesų. Ypač tai pastebima regionuose, kai autentišką urbanistinį vaizdą sugriauna miestelio prieigose naujai iškilęs pramoninis objektas ar kitas svetimkūnis. Tačiau ne tik naujos statybos kenkia vientisam urbanistiniam žemėlapiui. Įnirtingas aikščių
klojimas kietosiomis dangomis prisidengiant tvarkos loso ja naikina natūralias ekosistemas, o kartu ir gerovę gyventojams. Ką savivaldybės
gali padaryti, kad miestų plėtra būtų iš tiesų tvaresnė, palankesnė žmogui ir nenustekentų nei gamtos, nei esamos autentikos? Ekspertai pabrėžė stipresnį savivaldybių atsparumą verslų interesams, kokybišką, patogų
miestų užstatymą, individualios statybos priemiesčiuose ribojimą. Tarp darnios plėtros veiksmų – apleistų teritorijų konversija didmiesčiuose, nes tai suteikia naujų vietų gyventi ir keičia betoną į žaliąją dangą.
Savivaldybių teritorijų plėtros problemos
Savivaldybėse teritorijų planavimu daugiausia rūpinasi savivaldybių architektai arba konkurso keliu parinkti planų rengėjai, bet galutinis žodis vis tik priklauso savivaldybių vadovams. Veikiami interesų, kai kada pataikaudami verslams, jie neretai išsireikalauja išplėsti užstatomų teritorijų plotą. Tų sprendimų nereguliuoja nei Seimas, nei Vyriausybė, nei Aplinkos ministerija, tad viskas paliekama savivaldybių administracijų sąžinei. „Savivaldybės turi pasirengusios bendruosius planus, kuriuose bendrai nauja urbanistinė plėtra viršija esamas užstatytas teritorijas 2 ar 3 kartus, nepaisant gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tik kai kurios savivaldybės šią plėtrą pastaraisiais metais susimažino. Tai priklauso nuo savivaldybės vadovų, atskirų specialistų, jų požiūrio, ar jie supranta neigiamas nereguliuojamos plėtros pasekmes, ar siekia darnios plėtros. Bendros valstybinės politikos, kaip turėtume racionaliai planuoti ir tausoti savo teritorijas, nėra“, – pažymi architektas dr. Evaldas Ramanauskas, pabrėždamas, kad institucijos, atsakingos už racionalų valstybės teritorijos naudojimą ir darnų tvarkymą, nevykdo savo funkcijų.
Kartu tai formavo atsainią miestų prieigų plėtrą. Architekto urbanisto Vytauto Buinevičiaus nuomone, chaotišką plėtrą, prasidėjusią ankstyvaisiais nepriklausomybės metais, paveikė nacionalinė ir savivaldos politika, gyventojų įpročiai ir vertybės.
„Didieji miestai rengė ambicingus plėtros planus nenutuokdami apie būsimos emigracijos mastą, t. y. naiviai planavo populiacijos augimą, nenujausdami demografinės krizės. Taip pat miestų gyventojai, dažnai dar tik pirmos kartos miestiečiai, ilgėjosi žemės, kita vertus, idealizavo amerikietišką gyvenimo būdą, transliuojamą per televiziją, kur matė miestą, greitkeliu sujungtą su priemiesčių gyvenvietėmis bei dideliais prekybos centrais.
„
Didieji miestai rengė ambicingus plėtros planus nenutuokdami apie būsimos emigracijos mastą, t. y. naiviai planavo populiacijos augimą, nenujausdami demografinės krizės. Taip pat miestų gyventojai, dažnai dar tik pirmos kartos miestiečiai, ilgėjosi žemės, kita vertus, idealizavo amerikietišką gyvenimo būdą, transliuojamą per televiziją, kur matė miestą, greitkeliu sujungtą su priemiesčių gyvenvietėmis bei dideliais prekybos centrais.
Architektas urbanistas Vytautas Buinevičius
Praėjus 30 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės pradeda suprasti vadinamojo švytuoklinio eismo, kai nuolat važiuojama iš namų rajone į darbą, užsiėmimus miesto centre, priklausomybės nuo automobilių, problemas, Gyventojų pajamų mokesčio nutekėjimą į aplinkines savivaldybes, menką rinkėjų aprūpinimą viešuoju transportu, mokyklomis ir darželiais, finansinius poreikius infrastruktūrai ir asfaltui“, – didžiųjų savivaldybių neišspręstus sunkumus vardija urbanistas. Jis siūlo senas miestų problemas spręsti jungiant miestus ir rajonus. „Juk de facto vieno organizmo skirtingi organai neturėtų tarpusavyje konkuruoti. Tam reikia suvokimo ir tvirtos politinės valios Seime ir Vyriausybėje, o tai būtų labai didelis pokytis“, – mano V. Buinevičius.
„Shutterstock“ nuotr.
Regionų urbanistinę autentiką naikina verslo godumas
Didelių problemų patiria ne tik Lietuvos didmiesčių savivaldybės. Regionai turi savų iššūkių. Bendruosiuose planuose dažnai prie miestų, miestelių svarbiausių prieigų numatomos naujos komercinės, pramonės zonos, dėl ko reprezentacinėse, vaizdingose nedidelių miestų, gyvenviečių vietose atsiranda naujų, masyvių objektų. Viena vertus, sukuriama daugiau darbo vietų, plėtojama infrastruktūra, bet neišvengiamai nukenčia kultūrinė ekosistema ir autentika.
„Konfliktas atsiranda, kai stambūs objektai iškyla mažų miestelių prieigose, gerai apžvelgiamose jų panoramose. Pavyzdžiui, Rumšiškės, kurios garsėja Lietuvos liaudies buities muziejumi, galėjo turėti savitą ir patrauklią miestelio išklotinę nuo magistralės pusės, tačiau, čia pastačius didelio tūrio sandėlį, susiformavo tipinė pramoninių teritorijų aplinka – miestelio prieigų vaizdas tapo sugadintas.
„Vystytojai dažnai siekia jiems patogiausiose vietose pastatyti sau naudingą objektą, nepaisydami aplinkinio konteksto. O savivaldybės siekia pritraukti kuo daugiau investicijų, todėl dažnai nusileidžia vystytojų norams, nepaisydamos, kad reikšmingai sumenks kraštovaizdis ar sunyks vertinga gamtinė aplinka.
Architektas dr. Evaldas Ramanauskas
Kretingoje istorinė grafų Tiškevičių dvaro sodyba atkuriama nugriaunant sovietmečiu iškilusius pastatus.
Medinių skydinių konstrukcijų poilsiavietės namai išlaiko senąsias Neringos regiono medinės statybos tradicijas ir darniai įsilieja į aplinką. Sėkmingai įgyvendintas „PrefabLT“ narių medinės statybos objektas –„Nidos namų“ poilsinė pastatyta itin greitai, saugant aplinką ir poilsiautojų ramybę.
Miesteliai, išsaugoję savo prieigas ir centrus neapstatytus, jau savaime yra geri pavyzdžiai. Gali būti išskirtas Rietavas, turintis įspūdingą bažnyčią. Buvo kilęs noras jo prieigose statyti didelius objektus, bet savivaldybės vadovus pavyko įtikinti, kad reikia saugoti esamą išskirtinumą.
Galima paminėti ir dvarų sodybų tvarkymą, pavyzdžiui, Kretingoje istorinė grafų Tiškevičių dvaro sodyba atkuriama nugriaunant sovietmečiu iškilusius pastatus. Gelgaudiškyje (Šakių r. sav.), Paežeriuose (Vilkaviškio r. sav.) irgi pavyzdingai tvarkomasi: išperkami dvarų sodyboms priklausę pastatai, puoselėjama aplinka“, –sėkmingus pavyzdžius vardija KTU Architektūros ir statybos institute dirbantis architektas dr. E. Ramanauskas.
Kad būtų išsaugota autentika, svarbu parengti bendruosius planus, kurių sprendiniai užtikrintų, jog nauji objektai nesunaikintų vertingos gamtinės aplinkos, nenustelbtų miestų ir miestelių panoramos, siluetų, būtų išsaugoti kiti erdvinės struktūros savitumo elementai. „Tačiau tokie tikslai ne visada įgyvendinami, –problemą formuluoja dr. E. Ramanauskas. – Vystytojai dažnai siekia jiems patogiausiose vietose pastatyti sau naudingą objektą, nepaisydami aplinkinio konteksto. O savivaldybės siekia pritraukti kuo daugiau investicijų, todėl dažnai nusileidžia vystytojų norams, nepaisydamos, kad reikšmingai sumenks kraštovaizdis ar sunyks vertinga gamtinė aplinka. Miestų, miestelių ir kaimų savitumą išsaugoti būtina, todėl linkiu savivaldybėms daugiau supratimo ir užsispyrimo, taip pat palaikymo iš aukštesnių institucijų.“
2022 metais dr. E. Ramanauskas su kolega dr. L. Dringeliu, remdamiesi ES direktyvomis, ragino kuo labiau mažinti žemės užėmimą, o ne vėliau kaip iki 2050-ųjų iš viso nebedidinti bendro statiniais ir infrastruktūra užimamo žemės ploto. Pagal statistiką gyventojų šalyje mažėja, o užstatytų teritorijų gausėja. Tai reiškia, kad, siekdami darnios miestų plėtros, turėtume sudaryti sąlygas pirmiausia išnaudoti esamą turimą infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, ypač aktualu išnaudoti šalies regionus, kur gyventojų labai sumažėję. Svarbu, kad žmonės ne tik plūstų į didžiuosius miestus, bet ir viliotųsi gyventi regionuose. Tačiau ne viskas taip paprasta. „Regionai turi infrastruktūros bazę, bet gyventojai dažnai juos palieka, todėl svarbu skatinti gyventojus pasilikti, tam būtina sudaryti sąlygas. Žinoma, didmiesčių plėtra toliau tęsis, nes turi didžiausią potencialą, bet jie neturėtų plėstis taip ekstensyviai.
Mažaaukščio užstatymo kvartalai be želdynų, be socialinės infrastruktūros aplimpa miestus – jie stokoja modernaus gyvenimo kokybės. Norėtųsi, kad didmiesčiai vis tik didesnę dalį teritorijų rezervuotų daugiabučiams su želdynais ir vaikų ugdymo įstaigomis. Tik tokiu būdu ten galėtų atsirasti kompaktiškos struktūros, kurios atitiktų didmiesčio pobūdį, funkcijas, įskaitant viešąjį transportą, reikiamą inžinerinį ir socialinį aprūpinimą.
Šiuo metu dominuoja sklypų prekybos verslas, skatinantis individualią statybą, maksimaliai išnaudojant visas sklypams skaidomas teritorijas be viešųjų erdvių, be ryšių su gamtine aplinka ir kt. Tai ypač pastebima pajūryje. Viso to pasekmė – išeikvotos teritorijos, kurios galėtų būti visai kitaip suplanuotos ir daug kokybiškiau užstatytos“, – situaciją apibendrina architektas.
Ateities miestai gali būti darnesni, o gyvenimas juose – kokybiškesnis, jei planavimas bus holistiškai orientuotas į gerovę ir patogumą.
Daugiabučių namų kvartalo performavimo pavyzdys integruojant žaliosios infrastruktūros elementus. (Žalumo indeksas: apžvalga, 2021; Gintarės Kapočiūtės, Igno Kazlausko, Gaudrės Znutaitės iliustr.)
„2022 metais dr. E. Ramanauskas su kolega dr. L. Dringeliu, remdamiesi ES direktyvomis, ragino kuo labiau mažinti žemės užėmimą, o ne vėliau kaip iki 2050-ųjų iš viso nebedidinti bendro statiniais ir infrastruktūra užimamo žemės ploto. Pagal statistiką gyventojų šalyje mažėja, o užstatytų teritorijų gausėja. Tai reiškia, kad, siekdami darnios miestų plėtros, turėtume sudaryti sąlygas pirmiausia išnaudoti esamą infrastruktūrą.
Architektas dr. Evaldas Ramanauskas.
Kas geriau miestui: kvartalų ar pavienės konversijos?
Apleistų teritorijų sugrąžinimas į miesto gyvenimą – vienas galingų sprendimų, leidžiančių kokybiškai ir pagal šiuolaikinius poreikius išnaudoti plotus. Konversijų nauda akivaizdi: mažėja neefektyvių plotų, gerinamas susisiekimas, teritorijos tampa patrauklesnės, nyksta atskirtis. Visgi kokių sunkumų ar grėsmių laukiama pasirinkus tokį kelią?
Studijos „2XJ“ architektas ir partneris, urbanistas V. Buinevičius įvardija kelias rizikas: teisinės ir biurokratinės kliūtys, susijusios su netvarkingai padalintais sklypais, ekologinė tarša.
„Sovietmečiu įvairūs teršalai būdavo išpilami tiesiog gamyklų teritorijose. Kai kurių gamyklų pastatuose, kurie vykdė karinės pramonės veiklą, aptinkama gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų. Taip pat susiduriama su rimtomis teisinėmis ir biurokratinėmis kliūtimis. Lietuvoje yra labai daug atvejų, kai, privatizuojant gamybinį kompleksą, turtas būdavo parduodamas tiesiog kvadratiniais metrais, pagal pirkėjo poreikį, nenustatant servitutų, neparengus susitarimų dėl bendrojo naudojimo infrastruktūros. Taip ateičiai paliktos bręstančios konfliktinės situacijos“, – paaiškina architektas urbanistas.
Būtent dėl teisinių bendrasavininkystės apribojimų plėtotojai labiau linkę imtis ištisų kvartalų konversijos, tačiau specialistas perspėja apie pavojus. „Konvertuojami kvartalai įprastai būna vidutinės kokybės, neišsiskiriančio charakterio, atsikartoja urbanistinės struktūros, kiekybė tampa prioritetu prieš kokybę“, – mano architektas ir pabrėžia, kad tokiais projektais buvo sunaikinta ar neperimta labai daug savitumo – tiek Lietuvoje, tiek Europoje ar apskritai Vakaruose.
V. Buinevičius pažymi, kad pavieniai konversijos objektai kokybės atžvilgiu gali būti sėkmingesni. „Neretai jie gali būti jautresni aplinkai, įdomesni architektūriškai. Yra didesnė galimybė išsaugoti daugiau istorinių pastatų ir struktūrų, sukurti įvairesnes aplinkas, išskirtinius traukos taškus mieste, nes mažesni vystytojai lankstesni, gali labiau rizikuoti, gali atsirasti nišos ir socialinėms iniciatyvoms. Dideli kvartalai, jei kuriami saugant autentiškumą, irgi gali būti sėkmingi“, – įsitikinęs „2XJ“ architektas ir partneris. Paveldo, gamtinio karkaso išsaugojimas – tvarūs sprendimai, kuriems reikia ir valios, ir kompetencijų.
„Tech Zity Lilium“ projektu rūpinasi kelios architektų studijos: „A2SM Architects“, „DO Architects“ ir „Audrius Ambrasas Architects“.
„Lelijos“ fabriko teritorija prieš konversiją. „Čia įsikurs „Tech Zity Lilium“ bendradarbystės bei renginių erdvės ir biurai.
„ Apleistų teritorijų sugrąžinimas į miesto gyvenimą – vienas galingų sprendimų, leidžiančių kokybiškai ir pagal šiuolaikinius poreikius išnaudoti plotus.
Architektas urbanistas Vytautas Buinevičius.
„A2SM Architects“ vizualizacija
Konvertuojamo „Lelijos“ fabriko teritorijoje – betono žalinimas
Apleistų teritorijų konversijos, sugrąžinimas į miesto gyvenimą, laikoma reikšminga miesto plėtra, pasižyminčia darnumu. Tokie projektai atitinka Žaliojo kurso įsipareigojimus – ne statyti naujus, o renovuoti, atnaujinti esamus pastatus. Atnaujintuose pastatuose efektyviau vartojama energija ir ištekliai, žymiai pagerinama gyvenančių ir dirbančių žmonių gyvenimo kokybė. Vilniaus miesto ribose jau įvykę ir nemažai plėtojama konversijos projektų. „Vilniaus transformacijos“ puslapyje kaip didžiausią potencialą turintys paminėti Vilkpėdės, Verkių, Šnipiškių, Šiaurės miestelio ir stoties rajonai. Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė atskleidė, kad vien Vilkpėdėje konvertavus visą numatytą teritoriją galėtų apsigyventi 20 tūkst. žmonių. Daug galimybių ir kituose sostinės rajonuose. „Žirmūnų pramoninėse teritorijose jau dabar aktyviai vyksta konversijos. Uždarius Žirmūnų autobusų parką planuojame paruošti urbanistinę koncepciją, kad tikslingai konvertuotume teritoriją. Tai būtų pirmas pavyzdys, kaip pati savivaldybė, o ne verslas siektų konversijos“, – planus atskleidžia vyriausioji miesto architektė.
„Tech Zity Lilium“ projekto vizualizacija.
Sostinės stoties apylinkėse, „Connect II“ teritorijoje, aktyviai siekiama plataus masto pokyčių – pramonės verslų išsikraustymo iš Panerių gatvės apylinkių. „Skelbdami teritorijų planavimo konkursus atkreipiame dėmesį, kad čia norime miesto veiklų, o ne pramonės. Panerių gatvėje, „Lelijos“ fabriko teritorijoje, vyksta vienas nuostabiausių šių dienų konversijos projektų Vilniuje. Tai tikras pavyzdys, kaip galime keistis. Ten susiduriama su žalinimo principų iššūkiais betonu užpiltose teritorijose. Tokių erdvių keitimas miesto zonose yra daug geriau nei naujų žaliųjų erdvių kūrimas kur nors už miesto“, –įsitikinusi L. Kairienė.
„
Erdvių keitimas miesto zonose yra daug geriau nei naujų žaliųjų erdvių kūrimas kur nors už miesto.
Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė
Vilniaus m. savivaldybės/S. Žiūros nuotr.
Vilniaus m. savivaldybė didžiausią potencialą išskiria šiuose mikrorajonuose: Vilkpėdėje, Verkiuose, Šnipiškėse, Šiaurės miestelyje, stoties rajone.
Vien Vilkpėdėje konvertavus visą numatytą teritoriją galėtų apsigyventi 20 tūkst. žmonių. Žirmūnų pramoninėse teritorijose jau dabar aktyviai vyksta konversijos.
Žalumo indeksas – kokybiškam gyvenimui žalesniame mieste
Kad mieste būtų gera ir patogu, būtų skatinama megzti ir palaikyti ryšius, jis turi būti žalias. Tai ne tik mada, bet ir būtinybė, užtikrinanti visavertį miesto funkcionavimą. Europos miestai domisi ir diegia Žalumo indeksą, kurio tikslas – išsaugoti brandžius medžius, vandens telkinius, įrengti ekologiškai efektyvias vandeniui laidžias dangas, plėsti vietinės kilmės rūšių augalais apželdintos teritorijos plotą ir pan. Žalumo indeksą Lietuvoje pirmoji išbandys Vilniaus m. savivaldybė.
„Daugėjant gyventojų, siekdami patenkinti augantį būstų skaičių, galiausiai – pasiekti 1 mln. gyventojų, norime išsiaiškinti, kuriose miesto dalyse sumažinti kietosios dangos ir didinti žaliuosius plotus, ir atlikti tai tvariai. Tai nuolatinis uždavinys, kuriam telkiame įvairius įrankius. Vienas jų – Žalumo indeksas“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė. Vilniui adaptuota Šiaurės Europos šalių patirtis ir ja remiantis sukurtas Žalumo indeksas bus pradėtas testuoti su pačios savivaldybės įgyvendinamais visuomeniniais objektais.
Žalumo indeksas kol kas lieka vienos savivaldybės interesu, nors privatiems verslams bus pasiūlyta prisijungti. „Žinome plėtotojų, kurie palaiko šią koncepciją. Tai ne tik hipsterių noras padaryti viską žalią. Mes norime atliepti didelius pokyčius: klimato kaitą, kokybišką gyvenimą žalesniame mieste“, – sako architektė.
Geografo doc. dr. Ričardo Skorupsko nuomone, kitas šalies savivaldybes paskatinti nuosekliai taikyti Žalumo indeksą galėtų pačių administracijų ambicija būti kitokioms ir visuomenės susidomėjimas. „Didieji miestai atrodo labiau nusiteikę rinktis Žalumo indekso gaires. Kaunas žengia pirmuosius žingsnius, Vilnius daro didelę pažangą. Tačiau didesnė dalis rajonų savivaldybių nuoširdžiai nesuvokia su klimato kaita susijusių problemų masto ir pobūdžio. Pagrindinė to priežastis – miesto savivaldybėse už želdynus, miesto ekologinę būklę atsakingiems skyriams trūksta ambicijų. Tačiau reikia ir visuomenės susidomėjimo, paskatų, kad politikai įgyvendintų, ko gyventojai nori“, – teigia geografas ir priduria, kad jau buvo bandymų patobulinti teisinę bazę (Įsakymas dėl Želdynų normų), pagal kurią urbanizuotose teritorijose, apskaičiuojant priklausomų želdynų normas, būtų taikomi šiek tiek supaprastinti ir praktiškesni Žalumo indekse taikomi skirtingų žemės dangų įverčio koeficientai, bet įsikišo verslas.
„Prieš 1,5 metų, svarstant Želdynų įstatymą, siūlyta adaptuoti Vilniaus miesto savivaldybės Žalumo indeksą, kad jis būtų paprastesnis, suprantamesnis, nedviprasmiškas, bet asociacijos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, siekė, kad to neįvyktų. Dažnai net ir smulkūs pokyčiai gana sunkiai priimami, nes priverčia keisti požiūrį, mąstymą, infrastruktūrą, įmonėms – veiklos ar gamybos ypatumus ir pan.“, – atkreipia dėmesį Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. R. Skorupskas.
Žalia žalia, kur dairais?
Didmiesčiai atrodo labiau suinteresuoti išlaikyti arba padidinti žaliuosius plotus nei regionai. Nors atsipūsti jie tikrai neturėtų, ar tuo labiau mažinti žaliųjų erdvių. Dėl klimato kaitos žaliosios infrastruktūros integravimas į urbanizuotas teritorijas yra gyvybiškai svarbus.
„Regionų savivaldybėms beveik visada atrodo, kad jos turi daugiau gamtinės aplinkos (gamtinio karkaso) nei didmiesčiai, todėl dažnai neapdairiai imasi išbetonuoti centrinį miesto parką, o ne puoselėti jo žalumą. „Trinkeliavimas“, aikščių išgrindimas plytelėmis sukuria sterilią aplinką, kurioje gyvosios gamtos komponentai (medžiai, krūmai, žoliniai augalai) be nuolatinės ir intensyvios priežiūros paprasčiausiai neišgyvena. Kai kada viešosios erdvės suprojektuojamos taip, tarsi lyg tyčia būtų norima pakenkti augalų gyvastingumui. Visa administracinė sistema ir teisė verčia tiek viešąsias, tiek privačias erdves atrodyti tvarkingai. Tai kyla iš
visuotinės tvarkos suvokimo psichologijos, kuri labai dažnai nesutampa su gamtos tvarka, kuri mūsų galvose gali atrodyti kaip chaosas“, – situaciją vertina geografas.
Žaliųjų plotų mažėjimas grasina ne tik skurdesne ekosistema, bet ir besikeičiančia gyventojų elgsena. „Mieste, kuriame trūksta žalumos, temperatūra gali siekti 35 laipsnius, priemiestyje bus 30, o medžio pavėsyje jau tik 25 laipsniai. Medis gyvybiškai būtinas mieste, kuriame norime, kad vasarą gyventų žmonės. Priešingu atveju visi bėgs prie ežerų, kiek įmanoma ilgiau temps užmiestyje ir grįš tik darbams, mokslo metams prasidėjus“, – paaiškina specialistas ir pataria, kad, rengiant viešųjų erdvių, infrastruktūros projektus, visuose etapuose lygiavertiškai dalyvautų apželdinimo specialistas. Miesto žalumo išsaugojimas ir puoselėjimas – vienas kertinių darnaus ateities miesto kriterijų. O tai reikia suderinti su kompaktišku urbanizuotų teritorijų formavimu.
Pokyčiai vyksta! Šiuo metu Svencelėje vystomas
„Vėjo miestelis“ sujungs gyvenamąją, poilsio ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą. Projektą vystanti SBA grupės įmonė „Urban Wind“ į jį planuoja investuoti virš 70 mln. eurų. Planuojama, kad šis projektas sukurs apie 100–150 naujų darbo vietų.
„Vėjo miestelis“ siūlys ne tik gyvenamąsias vietas, bet ir visą šalia išplėtotą infrastuktūrą – parkus, sporto aikštynus, bendradarbystės erdves ir kt. Planuojama, kad čia iškils ir viešbutis su SPA centru.
Tokios gyvenvietės atsiradimas skatina gyventojų migraciją į regioną, o tai, žinoma, padeda spręsti demografines problemas, pritraukia naujų talentų“, –Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras.
Vystomas projektas siūlo ne tik gražius gyvenamuosius namus, bet ir kitą būtiną infrastruktūrą, pavyzdžiui, parduotuves, bendradarbystės erdves, kaitavimo mokyklas ar net darželius ir mokyklas vaikams.
SBA grupės archyvo nuotr.
Baumilės/Plungės r. savivaldybės architektūros skyriaus nuotr.
„
Didieji
miestai atrodo labiau nusiteikę rinktis Žalumo indekso gaires. Kaunas žengia pirmuosius žingsnius, Vilnius daro didelę pažangą. Tačiau didesnė dalis rajonų savivaldybių nuoširdžiai nesuvokia su klimato kaita susijusių problemų masto ir pobūdžio.
Geografas doc. dr. Ričardas Skorupskas
Dėl klimato kaitos žaliosios infrastruktūros integravimas į urbanizuotas teritorijas yra gyvybiškai svarbus. Plungės mieste įgyvendinto gamtinio karkaso būklės gerinimo projekto rezultatai. Vienas žaliosios infrastruktūros objektų – vandens surinkimo įlomė.
Kad tankumo rodiklis nebūtų svarbesnis už kokybę
Darni miestų plėtra – ne tik apleistų teritorijų konversijos, kai kuriais atvejais – plėtros pažabojimas siekiant mažinti užstatymą. Pastebima, kad šalyse, kur taikomi apribojimai, teritorijos naudojamos daug efektyviau, racionaliau ir taupiau. Architektas urbanistas V. Buinevičius pritartų tokiai politikai, tik, jo pastebėjimu, Lietuvoje įprasti kiti standartai.
„Politika, skatinanti didesnį užstatymo intensyvumą ir tankumą bei tam tikrą koncentruotumą regionuose, teoriškai būtų naudinga Lietuvai, kur esame pripratę gyventi „plačiai“, nesuvokdami to visokeriopos kainos. Sakau „teoriškai“, nes svarbu, kad tankumo rodiklis nebūtų svarbesnis už kokybę.
Manau, kad vienas geriausių šių laikų Europos išradimų pasauliniu lygiu – gebėjimas sukurti kokybišką, patogų ir privatumą
gerbiantį sąlyginai tankų miestų užstatymą, diegiant įvairius architektūros ir urbanistinio planavimo modelius. Mums tereikia pažiūrėti į Daniją, Švediją, Nyderlandus ir pritaikyti sprendimus pagal savo specifiką, drąsiau eksperimentuoti su gyvenamųjų pastatų tipologija, labiau atpalaiduoti statybos teisinį reglamentavimą“, –siūlo architektas urbanistas V. Buinevičius. Architektas akcentuoja, kad planuojant miestus svarbiau reguliuoti kokybę, o tam reikia daugiau kompetentingų specialistų savivaldose, kurie, pasak architekto, galėtų gilintis į turinį, o ne tik į biurokratinius reikalavimus.
Tad kokiuose ateities miestuose gyvensime – kompaktiškuose, bet vis dar žaliuose, ar užbetonuotomis viešosiomis zonomis, prikaitusiuose, pačių išderinta urbanistine autentika? Tiek regionai, tiek didmiesčiai turi savų iššūkių, kuriuos reikia spręsti metodiškai. Tačiau svarbiausia, kad tie veiksmai nesugriautų anksčiau atliktų gerų sprendimų, kurie tarnauja gyventojams ir yra palankūs ekosistemoms.
L.
Naujos kartos šilumos siurbliai –
gera investicija, saugus ir kokybiškas mikroklimatas
Siekdami išvaduoti vartotojus nuo iškastinio kuro priklausomybės, šilumos siurblių gamintojai vis efektyviau pritaiko
įrangą šiaurės šalių klimatui ir didina jos efektyvumą. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai gali veikti kaip šilumos siurbliai
žiemą ir kaip kondicionieriai vasarą, jie gali tiekti šilumą ne tik į šildymo sistemą, bet ir į vandens šildytuvą. Jis gali būti integruotas į šilumos siurblį arba akumuliacinę talpyklą. Yra dar gausybė įvairių komplektavimo ir jungimo variantų. Šilumos siurblių technologijos tobulėja, mažėja siurblių suvartojamos elektros energijos kiekis ir daugėja funkcijų.
Pagrindinis šilumos šaltinis –šilumos siurblys „oras–vanduo“ MADE FOR SCANDINAVIA
Naujos kartos šilumos siurbliai „oras–vanduo“ gali aprūpinti pastatą šiluma per visą šildymo sezoną, t. y. jie gali būti pagrindiniai šilumos šaltiniai. Jų naudingo veikimo koeficientas – 4,54–5,00. Šildymo būdas gali būti radiatorinis arba grindinis. Šiems šilumos siurbliams instaliuoti nereikia nei brangaus giluminio gręžinio gręžti, nei kolektoriaus vamzdynų kloti. O jei yra galimybė, „oras–vanduo“ siurblį galima sujungti su jau esama dujinio, kietojo kuro, elektrine ar granuline šildymo sistema, saulės kolektoriais ir akumuliacine talpykla – ji garantuoja didelę šildymo sąnaudų ekonomiją.
„Mitsubishi Electric“ siūlo ypač kompaktiškas „Ecodan“ talpyklas, kurios montuojamos būsto viduje ir jungiamos su išoriniais „oras–vanduo“ šilumos siurblio blokais. Tokia sistema skirta radiatoriams ar grindims šildyti vandeniu ir ruošti karštą vandenį buities reikmėms. Sistema valdoma įdiegtu valdikliu. „Mitsubishi Electric“, prisitaikydama prie vis atnaujinamų reikalavimų namų klasėms, pristato mažesnio galingumo „oras–vanduo“ šilumos siurblius su R32 šaltnešiu, todėl yra draugiškesni aplinkai, pasižymi puikiomis darbinėmis savybėmis, jų dar mažesnės energijos sąnaudos, nei buvo iki šiol. Lauko blokai būna 4 kW, 6 kW, 8 kW, 10 kW, 12 kW arba 14 kW galingumo, patobulinto dizaino ir komplektuojami su „Ecodan“. „Ecodan“ talpykla gali būti su integruotu 200 l ar 300 l boileriu arba be jo, kad galėtumėte įsirengti pageidaujamos talpos būtent Jūsų šeimos poreikius atitinkantį vandens šildytuvą. „Ecodan“ talpyklose gamykliškai įdiegti praktiški visi reikalingi visavertės šildymo sistemos komponentai, tad galima drąsiai sakyti, kad visa Jūsų katilinė telpa viename kompaktiškame šaldytuvo išvaizdos įrenginyje. Skirtingai nuo daugelio kitų sistemų, „Ecodan“ talpykloje šildymas ir karšto vandens ruošimas yra sinchronizuoti automatiniai procesai. Sistema automatiškai prisitaiko prie lauko ir nustatytos vidaus temperatūros ir veikia maksimaliai efektyviai minimaliomis sąnaudomis.
Įmonės archyvo nuotr.
„Oras–oras“ patogūs ir ekonomiški pastatytuose namuose
Patalpose paprastai praleidžiame apie du trečdalius viso paros laiko, taigi itin svarbu, kad oras, kuriuo kvėpuojame, čia būtų ne tik pakankamai šiltas, bet ir grynas, švarus. Paprasčiausias ir ekonomiškiausias sprendimas patalpoms šildyti, naudojant lauko ore esančią energiją, – „oras–oras“ šilumos siurbliai. Tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius. Šilumos siurbliai „oras–oras“ gali būti diegiami bet kokio ploto ar plano namuose. Juos itin paprasta sumontuoti tiek naujos statybos, tiek senesniuose būstuose (individualiuose namuose ar butuose). Dėl komforto ir nedidelių sąnaudų tai idealus sprendimas papildyti jau esamą vandeninę šildymo sistemą.
„Mitsubishi Electric“ pasididžiavimas – MSZ-RW-VG-SC MADE FOR SCANDINAVIA serijos „oras–oras“ šilumos siurblys (kondicionierius). Dėl savo išskirtinio dizaino, įdiegtų naujų technologijų ir aukštų darbo parametrų jis neabejotinai yra vienas iš lyderių rinkoje.
Vienas iš pagrindinių privalumų – padidinta įrenginio galia, o tai reiškia, kad šilumos siurblys gali apšildyti didesnį plotą, lyginant su kitais panašios galios įrenginiais rinkoje. Būtent į šilumos siurblio galią (ypač žemose aplinkos temperatūrose) ir SCOP reikšmę reikėtų atkreipti dėmesį renkantis šilumos siurblį savo būstui šildyti, siekiant užtikrinti komfortišką temperatūrą ir energijos taupymą bet kokiu oru mūsų sąlygomis. Įrenginiuose yra aukščiausios kokybės filtrų sistema „Plasma Quad“, kuri sulaiko nuo 94 iki 99 proc. pelėsių sporų, alergenų, bakterijų, dulkių, virusų, kitų smulkiųjų dalelių. „Plasma Quad“ filtrų sistema kartu su dezodoruojančiu filtru sukuria geresnę patalpų aplinką visai šeimai.
Laiku keičiami
„Mitsubishi Electric“ rekuperacijos filtrai –tai kokybiško ir šviežio oro garantija.
Rekuperacija – sveikas patalpų mikroklimatas
Nepakankamas patalpų vėdinimas gali sukelti nemažai problemų pastato viduje. Tai pagrindinė priežastis, būstuose (ypač naujuose ar renovuotuose) sukelianti „sergančio namo“ sindromą. Slogus oras, lydimas per didelio ar per mažo drėgmės lygio, sudaro puikias sąlygas plisti įvairioms bakterijoms, pelėsiams ar puviniui, mažina žmonių darbingumą, sukelia įvairius sveikatos negalavimus, kenkia ir pačiam pastatui.
„Mitsubishi Electric“ gamintojo „Lossnay“ serijos ortakiniai vėdinimo įrenginiai LGH-RVX atitinka aukščiausius reikalavimus, keliamus rekuperacinėms sistemoms. Dėl patentuoto „Lossnay“ plokštelinio šilumokaičio ne tik užtikrinamas efektyvus vienalaikis šviežio oro tiekimas ir slogaus oro šalinimas, bet ir į patalpas sugrąžinama šilumos / vėsos energija ir sureguliuojamas drėgmės lygis.
Mini rekuperacinė sistema
jau įrengtoms patalpoms
www.eko2siluma.lt
Rekuperacinės sistemos yra itin reikalingos patalpose, kuriose nepakankama ventiliacija – tokių namų padaugėjo, kai imta daugiau dėmesio skirti šiltinimui, ir patalpos tapo itin sandarios. Bet tradicinė ventiliacija ar paprasčiausias patalpų vėdinimas yra susiję su šilumos nuostoliais.
„Mitsubishi Electric“ pasiūlė sprendimą, kaip pripildyti patalpas šviežio oro ir sykiu jų neatšaldyti. Mini rekuperacinė sistema Vl-50SR-E/VL-100U5-E leidžia sušildyti įeinantį iš lauko orą naudojant iš patalpų išeinančio oro šilumą. Toks itin kompaktiškas sieninis mini rekuperatorius leidžia sutaupyti apie 80 proc. energijos.
Sieninis rekuperatorius atlieka tas pačias funkcijas kaip ir ortakinis rekuperatorius, bet jį įrengti yra daug pigiau ir paprasčiau, be to, jį paprasta įdiegti jau įrengtose patalpose. Jis tinka butuose, nuosavuose namuose, biuruose, konferencijų salėse ir kitur, kur prasta ventiliacija. Toks rekuperatorius ne tik gerai ventiliuoja, bet ir tyliai veikia, yra labai našus, lengvai ir paprastai montuojamas ant sienos, jam nereikia brangios ortakių sistemos.
Biologiniai valymo
įrenginiai „BioTornado“ –efektyvus būdas valyti nuotekas
Nuotekų valymo iššūkiai
Prieš kelerius metus Lietuva, raginama Europos Sąjungos, užsimojo plėsti centralizuotus nuotekų surinkimo tinklus ir prie jų prijungti visus namų ūkius. Šis uždavinys iškeltas siekiant maksimaliai surinkti užterštą vandenį ir efektyviai jį išvalyti. Tačiau kilni, aplinkosaugai svarbi idėja buvo sunkiai įgyvendinama, nes neįvertintas vienas labai svarbus veiksnys.
„Mūsų šalyje labai daug mažų nuo centrinės valymo sistemos nutolusių gyvenviečių ir pavienių namų. Toks centralizuotas nuotekų valymo tinklų plėtimas neracionalus ir labai brangus. Tad gyventojai buvo palikti su šia problema tvarkytis patys. Matydami tai, 2020 metais sukūrėme ir sertifikavome vienintelį aštuonių kamerų biologinį nuotekų valymo įrenginį „BioTornado“. Jis tapo tikru perversmu nuotekų valymo rinkoje“, – apie reikšmingą pasiekimą pasakoja UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika.
Ne visi nuotekų valymo įrenginiai, ypač importuojami, atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktų reikalavimus. Parduodant nuotekų valymo įrenginius pirkėjui turėtų būti perduodami du dokumentai: techninis pasas ir eksploatacinių savybių deklaracija. Nors abu šie dokumentai yra privalomi, neretai pirkėjas gauna tik techninį pasą, kuris nepatvirtina įrenginio efektyvumo arba jame būna pateikta minimali informacija.
Dar vienos pinklės, į kurias gali papulti pirkėjai, kai užsienio pardavėjas nepateikia tikslių nuotekų valymo įrenginio veikimo parametrų arba tyčia juos nurodo klaidingai. Tad labai dažnai nuotekos nėra išvalomos taip, kaip reikalauja ES ir LR teisės aktai, patiriama didelė žala gamtai ir žmogui: užteršti gruntiniai vandenys, atsiranda nemalonus kvapas, sklindantis iš valymo įrenginių. Pirkėjai, nusprendę pakeisti nuotekų valymo įrenginį į kokybiškesnį ir tvaresnį, nueina ilgą, daug finansų ir laiko reikalaujantį kelią. Visas šis procesas yra daug brangesnis, nes du kartus mokama už prekę ir jos įrengimą bei senosios įrangos išardymą ir utilizavimą. Galiausiai užtrunka nemažai laiko, kol vėl atkuriama namų lauko aplinka. Tad siekiant išvengti šių klaidų, verta atsakingai rinktis nuotekų valymo įrenginį tam, kad padėtumėte ne tik sau, bet ir pasirūpintumėte savo aplinka: valytumėte nuotekas pagal ES ir LR teisės aktų nustatytus reikalavimus, saugotumėte gamtos išteklius ir turėtumėte jaukią bei gražią erdvę aplink namus.
Inovatyvūs „BioTornado“ įrenginiai
„BioTornado“ – lietuviškos bendrovės „Biotechnologijos grupė“ Lietuvoje sukurtas, pagamintas ir akredituotoje laboratorijoje sertifikuotas vienintelis aštuonių kamerų pažangus biologinis nuotekų valymo įrenginys. Jo gamybai ir veikimui pasirinkti tvarūs sprendimai reikšmingai prisideda prie gyventojų namų lauko aplinkos puoselėjimo bei švaresnės gamtos išsaugojimo. „BioTornado“ pagamintas iš sandaraus ir chemijai atsparaus plastiko – polipropileno, todėl įrenginio konstrukcija ilgaamžė ir ypač tvirta. Įrenginio gamyboje 99 proc. susidariusių plastiko atliekų surenkama ir perdirbama antriniam naudojimui. Įdiegus efektyvią, modernią įrangą gamybos procese reikšmingai taupomi elektros energijos ištekliai.
„BioTornado“ nuotekas išvalo iki 98 proc. teršalų. Išvalytų nuotekų parametrai ne tik siekia, bet ir viršija ES ir LR nustatytas nuotekų tvarkymo normas. Išvalius nuotekas gautas vanduo gali būti saugiai panaudotas antrą kartą: augalams laistyti, unitazo vandeniui nuleisti, gatvėms plauti ir kitur, kur nereikalinga itin aukšta, geriamajam vandeniui prilygstanti kokybė. Tai ypač aktualu šalyse, kuriose yra labai mažai gėlo vandens. Išvalytas vanduo yra tokios aukštos kokybės, kad jei neplanuojama pakartotinai naudoti šio vandens, jį galima išleisti į gamtinę aplinką.
Efektyvus nuotekų valymas
Nors vieni svarbiausių parametrų, parodančių išvalyto vandens kokybę, yra bendro azoto ir fosforo likučių kiekis, bendrovės vadovas J. Mažeika išskiria dar kelis parametrus: „Mums labai svarbi švari gamta ir aplinka, kurioje žmonės gyvena, todėl atsakingai žiūrime ir vertiname savo įrenginių efektyvumą. Prie bendrų nuotekų valymo reikalavimų dar išskirčiau biocheminio deguonies suvartojimo (BDS5) ir skendinčiųjų medžiagų (SM) parametrus.“
Bendrąjį azotą (Nb) sudaro kelių azoto komponentų visuma, kuri negali viršyti 25 mg/l. Bendrojo fosforo (P) likutis valytose nuotekose gali svyruoti iki 5 mg/l. Jei į gamtą išleistame vandenyje abiejų junginių kiekis viršija normas, padaroma itin didelė žala aplinkai. Pavyzdžiui, gali pradėti labiau dumblėti ir želti vandens telkiniai. BDS5 turi neviršyti 35 mg/l. Tai yra vienas svarbiausių vandens užterštumo parametrų. Jis parodo, kiek reikia deguonies tam, kad nuotekose esantys mikroorganizmai per 5 dienas suskaidytų teršalus iki organinių medžiagų. Skendinčiosios medžiagos (SM) gali siekti iki 50 mg/l. Šis parametras parodo, kiek drumzlių gali ištekėti iš nuotekų valymo įrenginio. „BioTornado“ išvalytose nuotekose šis rodiklis yra itin mažas ir siekia tik 8,81 mg/l. Iškalbingi ir kiti išvalytų nuotekų rodikliai – tik 16,3 mg/l Nb (bendrojo azoto), 1,56 mg/l P (bendrojo fosforo), 8,41 mg/l BDS5 (biocheminio deguonies suvartojimo).
Profesionali įrenginio priežiūra
„BioTornado“ biologiniai nuotekų valymo įrenginiai turi CE ženklinimą, kuris nurodo, kad įranga atitinka ES nustatytas direktyvas ir reglamentus.
UAB „Biotechnologijos grupė“ atsakingai žiūri į „BioTornado“ įrangos priežiūrą. Įmonės darbuotojai reguliariai tikrina įrenginio kokybę ir teikia profesionalias jo priežiūros paslaugas: nusiurbia dumblo perteklių, išvalo ir sureguliuoja. Priežiūros darbai padeda išlaikyti aukštą ir tinkamą įrenginio efektyvumą bei ilgaamžiškumą, galintį siekti ne vieną dešimtmetį.
Serti katai ir apdovanojimai
„BioTornado“ biologiniai nuotekų valymo įrenginiai turi CE ženklinimą, kuris nurodo, kad įranga atitinka ES nustatytas direktyvas ir reglamentus. Taip pat inovatyvi valymo sistema atitinka EN 12566-3 reikalavimus. Juos patvirtino statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą atlikusi akredituota laboratorija – Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
www.biotornado.lt
2024/2025 Žaliasis kursas Europai ir Lietuvai. Ateities miestai
AUTONOMINIS INOVACIJŲ
IR VERSLO CENTRAS –švarios energijos ir technologinių inovacijų kelrodis Europai
Sandra SUTULIENĖ
Aukštųjų technologijų įmonių grupė „Global BOD Group“ 2024 metais atidarė penkių aukštų A++ Inovacijų ir verslo centrą. Nepaisant užklupusios COVID-19 pandemijos, statybinių medžiagų brangimo ir iššūkių, susijusių su pastato unikalumu, 29 mln. eurų kainavęs projektas įgyvendintas per 2,5 metų. Pastatas yra visiškai autonominis: nepriklauso nuo iškastinio kuro ir nėra prijungtas prie miesto šilumos tinklų. Jis pats pasigamina švarią šilumą, šaltį ir elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Objektas:
UAB Inovacijų ir verslo centro pastatas
Adresas: Mokslininkų g. 6, Verkiai, Vilnius
Užsakovas: UAB Inovacijų ir verslo centras
Generalinis rangovas: UAB Inovacijų ir verslo centras
Generalinis projektuotojas: „Be Live“ / UAB „Baltic Engineers“
Architektai: UAB „Milimetras“, architektai Tomas Rasiulis, Paulius Mirinavičius
Konstruktoriai: UAB „Inhus“
Bendras plotas: 33 036,58 kv. m
Pastato antžeminės dalies plotas: 32188,78 kv. m
Pastato požeminės dalies plotas: 847,80 kv. m
Projektavimo metai: 2019-2020 m.
Statybos metai: 2020-2023 m.
„Prieš dešimtmetį buvome pirmieji Europoje, sukūrę nulinės CO2 emisijos pramoninį pastatą, o visos investicijos į tvarią technologiją mums atsipirko per 4 metus.
Vidmantas Janulevičius, „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas
Elektros energiją gamina ištisus metus
Autonominis pastatas
„Idėja įkurti autonominį Inovacijų ir verslo centrą kilo natūraliai. Rėmėmės ankstesne patirtimi pirmame mūsų įmonių grupės pastate. Jame sukoncentruota didžioji aukštųjų technologijų įmonių grupės gamybos dalis. Prieš dešimtmetį buvome pirmieji Europoje, sukūrę nulinės CO2 emisijos pramoninį pastatą, o visos investicijos į tvarią technologiją mums atsipirko per 4 metus. Neliko abejonių, kad naujasis mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos centras iš viso nebus prijungtas prie miesto šilumos tinklų“, – projekto idėją pristato „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.
Po naujojo pastato stogu įsikūrė inovatyvios gamybos ir naujųjų startuolių atstovai. Erdvės puikiai pritaikytos medicinos, biotechnologijų, gynybos ir inžinerinės pramonės bei mikroelektronikos verslams. Vienoje vietoje galima ne tik gaminti, surinkti savo produkcijos prototipą, bet ir atlikti reikiamus tyrimus centralizuotoje laboratorijoje. Centre taip pat yra darbuotojų biurai ir demonstraciniai bei posėdžių kambariai svečiams priimti.
Projekto vystytojai laužo mitus dėl saulės pajėgumų Lietuvoje. Čia yra pakankamai saulės norint iš esmės sumažinti sąskaitas už energiją ir aprūpinti 33 000 kv. m pastatą elektra, gauta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Svarbiausias sėkmės veiksnys yra inovatyvios technologijos, leidžiančios iš saulės šviesos gaminti elektros energiją ištisus metus. Dėl šios priežasties ne tik ant pastato stogo, bet ir ant jo fasado įrengti modernūs, estetiški ir efektyvūs saulės moduliai. Jie saulės elektrinės galingumą padidino iki 850 kWh. Tai yra beveik 6 kartus daugiau nei pirmajame pastate, įrengtame 2013 metais.
Žinoma, kad didžiausias saulės energijos pikas Lietuvoje yra 13 valanda, tačiau pamirštama, jog žiemą ji nepakyla taip aukštai, kad ant stogo esanti saulės elektrinė veiktų efektyviai. Tačiau saulė gali šviesti tiesiai į pastato sienose integruotus saulės modulius, kurie šaltuoju metų laiku gamina daugiau elektros energijos už ant stogo esančią saulės elektrinę. Be to, nuo vertikalių saulės modulių nereikia valyti sniego, todėl jų priežiūra efektyvesnė. Dėl saulės energijos kaupimo sistemos Inovacijų ir verslo centras gali savarankiškai veikti be išorinio elektros energijos tiekimo visą vasarą.
PASTATO PROJEKTAVIMO IŠŠŪKIAI
Generalinis projektuotojas „Be Live“ su kvalifikuota komanda buvo atsakingas už visus projekto etapus: nuo idėjos iki rakto. Vienas pagrindinių užsakovo reikalavimų – 32 188,78 m² dydžio pastatas, visiškai energetiškai nepriklausomas. Nuspręsta šilumos energiją tiekti geoterminiu būdu, o elektros energiją pasigaminti iš saulės, įrengiant saulės elektrinę ant stogo. O pagamintos ir nesunaudotos energijos perteklių kaupti specialiuose kaupikliuose ir vėliau panaudoti. Šis sprendimas ne tik užtikrino energetinę nepriklausomybę, bet ir prisidėjo prie
tvarumo. Fasade integruoti saulės moduliai – dar retai Lietuvoje taikoma naujovė. Projektavimo procesas buvo sudėtingas dėl dar nežinomų būsimų nuomininkų poreikių. Pastatas skirtas aukštosioms technologijoms, kurioms reikalingos švarios patalpos ir specialios gamybos erdvės, o tai kėlė papildomų iššūkių.
Šis projektas išsiskiria inovatyviais sprendimais, tokiais kaip seklioji geotermija (įrengta daugiau nei 10,4 km gręžinių) ir debito reguliavimo talpykla, apsauganti tinklus nuo patvinimo.
„BOD Group“ projektas ypatingas savo
ambicijomis, inovatyvumu ir tvarumu, derinant modernią architektūrą, aukštąsias technologijas ir tvarius energetinius sprendimus, siekiant sukurti efektyvų, nepriklausomą pastatą, atitinkantį šiuolaikinius poreikius“, – sako įmonės „Be Live“ generalinis direktorius Darius Kvedaras.
NAUJOS KARTOS STOGO DANGA PADEDA SAULĖS ELEKTRINĖMS VEIKTI
EFEKTYVIAU IR MAŽINA PASTATO EKSPLOATACIJOS IŠLAIDAS
UAB „Moderni izoliacija“ Verslo ir inovacijų centro projekte panaudojo 9500 m2 baltos stogo dangos. Ji ne tik apsaugo pastatą nuo kaitros vasarą, bet ir padeda kontroliuoti saulės elektrinių darbinę aplinką.
Objekte pritaikyta vėsiojo stogo (angl. Cool Roof) technologija – tai naujos kartos stogas, padengtas visiškai balta, lakuota RENOLIT PVC danga. Dėl didžiausio saulės atspindžio indekso ji atspindi labai daug saulės šviesos ir dvigubai sumažina stogo temperatūrą. „Vasarą tamsus stogas gali įkaisti iki 80–90, o baltas –
tik apie 45 laipsnius. Taigi, stogas neperkaista, patalpų temperatūra nukrinta apie 5 laipsnius, reikia mažiau energijos vėsinimui, o tai reiškia ir mažesnes išlaidas elektros energijai“, – apie vieną svarbiausių vėsiojo stogo pranašumų kalba UAB „Moderni izoliacija“ direktorius Andrius Augūnas.
Saulės moduliams svarbi ir tinkama darbinė aplinka. Idealu, kai ji yra apie 25 laipsnius, o jai kylant saulės modulių veikimo efektyvumas mažėja. Naudojant dvipusius saulės elementus, maksimaliai atspindint saulės šviesą ir užtikrinus
temperatūrinį režimą, elektrinės našumas padidėja net iki 20 procentų.
Vėsusis stogas vis labiau atkreipia verslininkų dėmesį. Ateityje šis tvarus sprendimas bus pritaikytas atnaujinant daugelio komercinių pastatų stogus, taip tausojant gamtą ir mažinant eksploatacijos išlaidas.
Architektūrinės raiškos iššūkiai
Inovacijų ir verslo centro ventiliuojamasis fasadas yra funkcionalus, atitinka saugumo ir kokybės reikalavimus bei atrodo estetiškai. Tad iššūkių turėjo beveik visi projektą įgyvendinę darbuotojai: architektai, saulės elektrinės projektuotojai, montuotojai, fasado konstruktoriai ir kiti.
Visos pastato statyboje naudotos medžiagos parinktos atsižvelgiant į jų šilumos perdavimo koeficientą tam, kad pastatas atitiktų A++ klasę ir net viršytų jos reikalavimus, o centro eksploatacijai reikalingos išlaidos būtų kuo mažesnės. Taip pat buvo svarbu išlaikyti vientisą pastato vaizdą. Integravus saulės elementus, fasado linijos privalėjo būti vientisos – sutapti apdailos ir stiklinės sienų plokštės. Skirtingo storio aliuminio tvirtinimo detalės padėjo išlaikyti architektų sukurtą pastato estetiką.
Pastato autonomijai sustiprinti, be visų estetinių ir funkcinių savybių, apgalvotas ir saugumo aspektas. Centro rūsyje įrengta kokybiška slėptuvė – priedangos kategorijai priskirta erdvė. Joje veikia autonominis maitinimas, elektros ir vandens tiekimas, šildymas, vėsinimas ir vėdinimas. Slėptuvėje vienu metu gali būti 200 žmonių.
Inovatyvūs geotermijos sprendimai bus pristatyti tarptautiniame forume ir apdovanojimuose
Didelę reikšmę autonominiam pastato šildymui ir vėsinimui turi geotermija. Po Inovacijų ir verslo centru iš viso išgręžta 80 gręžinių, kurių kiekvieno gylis yra 130 metrų. Vasarą naujos kartos „Viessmann“ šilumos siurbliais patalpos yra vėsinamos, o sukurta šiluma saugoma gręžiniuose ir naudojama šildymui rudenį bei žiemą. Ši švari, tvari ir nulinę CO2 emisiją skatinanti technologija bus viena konkurencingiausių Europoje. Tad yra pateikta pastato paraiška „European heat pump association, Decarbindustry“ kategorijos organizuojamame forume ir apdovanojimuose, kuriuose įvertinami efektyviausi, išmaniausi ir tvariausi šilumos siurblių projektai.
DIDESNIAM NAŠUMUI – DVIPUSIAI SAULĖS MODULIAI
Siekiant maksimaliai padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ant Inovacijų ir
Verslo centro buvo įrengtos dvi saulės elektrinės. Ant stogo esančios saulės jėgainės našumą padėjo padidinti speciali saulės elektrinės tvirtinimo sistema, mažinanti šešėliavimą, dvipusiai saulės moduliai, speciali balta stogo danga, atspindinti dar daugiau saulės spindulių ir apsauganti saulės elektrinės dalis nuo perkaitimo. Tad elektros energija gaminama tiek saulei šviečiant tiesiogiai į viršutinę, tiek ir jos spinduliams atsispindint nuo pastato stogo į galinę modulio plokštumą.
Antroji saulės elektrinė integruota į pastato fasadą. „Tai pati didžiausia tokio tipo fasadinė saulės elektrinė Lietuvoje. Ji sumontuota iš visų fasado pusių, todėl pastatas generuoja elektros energiją visada, kai tik šviečia saulė“, – saulės elektrinės išskirtinumą pabrėžia „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas.
„SoliTek“ saulės moduliai pagaminti su POE plėvele, todėl jie yra ilgaamžiai ir atsparūs mechaniniam poveikiui: krušai, sniegui, vėjui ir net ugniai. Jų gamybai naudojama energija iš atsinaujinančių išteklių, dalis stiklo – iš perdirbtų medžiagų, o patys moduliai 99 proc. perdirbami. Už tvarumo pasiekimus „Solitek“
saulės moduliai, sumontuoti ant pastato stogo yra įvertinti auksiniu C2C sertifikato lygiu, o moduliai, skirti montuoti vietoje fasado, turi DIBt (The Deutsches Institut für Bautechnik) patvirtinimą. Tai reiškia, kad juos yra saugu montuoti net ir nesant stogo dangos, pavyzdžiui, vietoje stogo ar, kaip šiuo atveju, vietoje fasado.
„ Saulės elektrinė sumontuota iš visų fasado pusių, todėl pastatas generuoja elektros energiją visada, kai tik šviečia saulė.
Julius Sakalauskas, „SoliTek“ vadovas
UNIVERSALI, ANALOGŲ LIETUVOJE NETURINTI
SAULĖS MODULIŲ TVIRTINIMO SISTEMA
Neabejojama, kad saulės moduliai, integruoti į pastato fasadą, taps tikru perversmu naudojant atsinaujinančios energijos išteklius. Šiam unikaliam sprendimui įgyvendinti pritaikyti ne tik aukštos kokybės saulės moduliai, bet ir nestandartinės tvirtinimo sistemos. „Saulės elektrinių ant pastato sienų nėra daug, o joms tvirtinti standartiniai būdai, naudojami ant stogo, netinka. Tad pasirinkome aliuminio konstrukcijas, kurių ilgaamžiškumas ir geros fizinės savybės suteikia fasadui estetinį vaizdą ir leidžia architektams įgyvendinti išskirtines idėjas. Taip sukūrėme unikalią saulės modulių tvirtinimo sistemą, kuri ateityje galės būti pritaikoma bet kokiems fasadams, skirtingiems saulės modulių dydžiams bei
tipams, o montavimas ir transportavimas nekels rūpesčių“, – teigia UAB „Production Line“ generalinis direktorius Darius Armanavičius.
Eksperto teigimu, verslams nebepakanka ant stogo esančių saulės elektrinių pagamintos elektros energijos ir jie ieško papildomų alternatyvų. Jos labai ribotos ir dažnai estetiškai nepatrauklios.
Pasirinkęs UAB „Production Line“ sukurtą, analogų Lietuvoje neturinčią, Anglijos laboratorijoje testuotą ir sertifikuotą saulės modulių tvirtinimo sistemą, klientas gauna daugiau naudos: įdarbinamas pastato fasadas, neprarandama naudingo erdvių ploto, seniems pastatams kartu gali būti atlikta renovacija, o visiems darbams nereikia papildomų leidimų arba
kitų dokumentų. Tvirtinimo konstrukcija ištestuota ne tik su visa saulės elektrinės sistema, bet ir su atskirais moduliais. Todėl norint nuimti ir pakeisti vieną saulės modulį nereikia ardyti viso fasado.
Papildoma vertė produkcijai
Inovacijų ir verslo centras palieka minimalų CO2 pėdsaką. Šį pranašumą pajunta ir čia įsikūrę verslai. Sertifikuojant pagamintą produkciją (fizines prekes, programinę įrangą, paslaugas) atsižvelgiama ir vertinama gamybos technologija, patalpos ir jai naudojama elektros elektra, 100 proc. gaunama iš saulės energijos. Ši vertė suteikia papildomą kainos pranašumą viešuosiuose pirkimuose, vykstančiuose Europos Sąjungoje. Verslai gali ne tik brangiau parduoti savo produkciją, bet ir mažiau sumokėti taršos mokesčių. Tai reiškia, kad investuojant į tvarias gamybos technologijas ir patalpas bus uždirbama daugiau.
Tvarumo svarba – pritaikyti ir žiedinės ekonomikos principai
Įmonių grupės „Global BOD Group“ koncepcija pagrįsta atsakingu išteklių vartojimu. Pavyzdžiui, verslui vystyti statomi surenkamieji pastatai, kurie ateityje yra lengvai išardomi, o jų medžiagos panaudojamos antrą kartą. Kalbant apie „SoliTek“ produkciją, saulės moduliai yra visiškai perdirbami, o jų tarnavimo laikas siekia 50 metų ir daugiau. „Tvarumas ir žiedinė ekonomika mums nėra tuščias žodis. Savo veikloje nuolat ieškome būdų, kaip apsaugoti žmones ir gamtą nuo užterštumo, o priimami tinkami sprendimai verslui grįžta finansine išraiška. Šios investicijos yra prasmingos ir atsiperka. Tai supratome prieš 10 metų. Toliau einame švaresnio gyvenimo keliu ir nesiruošiame sustoti ateityje“, – verslo požiūrio į ekologiją svarbą pabrėžia valdybos pirmininkas V. Janulevičius.
EKOLOGIJOS STEBUKLAS SU WICONA LANGAIS
Vis dažniau ieškome būdų, kaip sumažinti savo ekologinį pėdsaką ir prisidėti prie tvaresnės ateities. Šiandien pristatome jums išties įspūdingo projekto aliuminio sistemas. Gaminiai ne tik atitinka aukščiausius energetikos efektyvumo standartus, bet ir yra iš perdirbtų medžiagų. Šio statinio fasade – inovatyvūs WICONA aliuminio langai ir fasado sistemos.
Svarbiu šio pastato energetikos efektyvumo elementu tampa WICONA aliuminio langai ir fasado sistemos. Šios sistemos pasižymi išskirtiniu sandarumu, kuris neleidžia šilumai išsisklaidyti ir sumažina šilumos nuostolius. Be to,WICONA aliuminio profiliai pagaminti iš Hydro CIRCAL 75R lydinio, t. y. ne mažiau kaip
75 proc. antrinių atliekų perdirbto aliuminio, o profilių termojungtis – iš perdirbto poliamido. Taigi šie langai yra ne tik energetiškai efektyvūs, bet ir pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Dar daugiau, pasibaigus gyvavimo ciklui, daugiau kaip 95 proc. panaudotų medžiagų gali būti perdirbtos iš naujo.
Šis pastatas – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip inovatyvios technologijos ir tvarūs sprendimai gali būti sėkmingai sujungti. WICONA aliuminio langai ir fasado sistemos yra puikus pasirinkimas tiems, kurie siekia ne tik stilingo ir funkcionalaus, bet ir ekologiško būsto. Iš viso WICONA profiliai padėjo sutaupyti 97,7 tonas CO2
Kodėl WICONA?
• Energetikos efektyvumas. Išskirtinis sandarumas užtikrina, kad šilumos bus prarasta minimaliai.
• Tausojama aplinka. Gaminiai yra iš perdirbtų medžiagų, o pasibaigus gyvavimo ciklui lengvai vėl perdirbami.
• Ilgaamžiškumas. Aukščiausios kokybės medžiagos užtikrina ilgą tarnavimą, reikia mažiau priežiūros.
• Dizainas. Platus spalvų ir formų pasirinkimas leidžia pritaikyti langus prie bet kokio interjero.
ALIUMINIO ŽIEDINĖ EKONOMIKA keičia statybų sektoriaus žaidimo taisykles
„Hydro“ – viena didžiausių aliuminio ir atsinaujinančios energetikos kompanijų pasaulyje.
Joje dirba 33 000 darbuotojų 140 vietose, 40 šalių. Prieš 115 metų pradėjusi vykdyti tvarumo pramonės plėtrą vandens, saulės, vėjo ir hidroenergetikos srityse, šiandien įmonė yra pasiruošusi dėl švarios ateities keisti urbanistinio pasaulio įpročius. Ypač didelis dėmesys skiriamas statybos industrijai, kurios tvarumo problemoms spręsti prieš beveik 80 metų buvo sukurtos vokiškos aliuminio sistemos „WICONA“.
Neribotas aliuminio panaudojimas
Pasaulyje aliuminio naudojimas yra labai didelis ir nuolat auga. 2021 metais jis siekė 86 mln. tonų, o 2030-aisiais prognozuojama, kad metalo poreikis pakils iki 119 mln. tonų. Net 25 proc. šio skaičiaus tenka statybos sektoriui. Todėl vienas unikaliausių ir reikšmingiausių taršos mažinimo sprendimų tampa „Hydro“ sukurta aliuminio žiedinė ekonomika, apimanti aliuminio ruošinį, gamybą ir perdirbimą.
Inovatyvus atsinaujinančių energijos šaltinių jungimas procesuose jau dabar leidžia gaminti tvarius ir 100 proc. perdirbamus aliuminio profilius. Nesvarbu, kiek kartų bus perdirbamas metalas, jis nepraras savo techninių savybių, o kokybe galės prilygti
pirminiam aliuminio ruošiniui. „WICONA“ holistiškai žiūri į statybos pramonę, todėl atsakingai renkasi partnerius. Šiandien „WICONA“ langai ir durys yra iki 95 proc. perdirbami, įskaitant visas sudėtines dalis, tokias kaip stiklas, sunkieji metalai, EPDM tarpinės. Greitai į rinką įmonė pristatys ir naujos kartos produktus, kurie bus 100 proc. perdirbami. Tai padėtų reikšmingai mažinti statybines atliekas, CO2 emisiją ir saugoti ribotus gamtos išteklius.
Įmonė Lietuvoje
Lietuvoje veikia dukterinė „Hydro“ įmonė UAB „Hydro Building Systems Lithuania“. Joje dirba aliuminio sistemų inžinieriai projektuotojai, tarpininkaujantys tarp architekto ir gamintojo. Įmonė
į rinką tiekia aliuminio profilius, pagamintus iš „Hydro CIRCAL 75R“ lydinio. Jo sudėtyje yra apie 80 proc. kruopščiai išrūšiuoto, susmulkinto ir iš senų langų, durų bei fasadų perdirbto aliuminio laužo. „WICONA“ aliuminio profilių CO2 tarša siekia 1,9 kg, kai Europoje suvartotų aliuminio profilių, įskaitant importą, emisijos yra 8,6 kg, o ES pagamintų aliuminio profilių – 6,8 kg. Įmonės asortimente yra ir gaminių iš „HYDRO CIRCAL 100R“ lydinio, kurio sudėtyje tik perdirbtas aliuminis, o CO2 tarša siekia tik 0,42 kg. Šis lydinys yra paklausus tarp užsakovų, keliančių itin aukštus tvarumo reikalavimus.
UAB „Hydro Building Systems Lithuania“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Staknevičius atkreipia dėmesį: „Kompanijos tikslas – maksimali dekarbonizacija. Tvarių, naujos kartos „WICONA“ aliuminio profilių gamyba ir eksploatacija palieka mažiausią CO2 emisijos pėdsaką atmosferoje. Tai puikiai iliustruoja „Business Stadium Central“ projektas Vilniuje. Apskaičiuota, kad fasadams vidutiniškai tieksime apie 50 t aliuminio profilių, kurie pagaminti iš ne mažiau kaip 82 proc. perdirbtų žaliavų. Palyginti su pasaulio vidurkiu, planuojama sutaupyti 742 t, lyginant su Europoje suvartojamu aliuminiu – 337 t CO2 emisijų.“
Kiekvienam pagal poreikį
UAB „Hydro Building Systems Lithuania“ Lietuvoje veikia daugiau nei 20 metų. Tvariais sprendimais įmonė prisidėjo prie įvairių projektų įgyvendinimo. Tai BOD Inovacijų verslo centras, „Yellow stone“ pastatas Vilniuje, „Sanitex“ administracinis pastatas Kau-ne, šiuo metu statomi biurų centrai „Hero“ ir „Vilbra“ Vilniuje.
Nors įmonė koncentruojasi į didelius ir specialių sprendimų reikalaujančius projektus, jos vadovas Baltijos šalims R. Staknevičius pabrėžia: „Mūsų tikslas yra keisti ne tik didelių verslo cen-trų ar kitos paskirties visuomeninių pastatų, bet ir pavienių fizinių asmenų požiūrį į ekologiją. Visi mūsų tiekiami aliuminio profiliai –vieni tvariausių rinkoje. Tai galime patvirtinti dinaminėmis aplinkosaugos deklaracijomis, turinčiomis konkrečiam pastatui pateik-tų konstrukcijų faktines CO2 emisijų vertes “
www.wicona.lt
„Panasonic“
naujausios kartos ORAS-VANDUO ŠILUMOS SIURBLIAI
Oras-vanduo šilumos siurbliai visame pasaulyje išpopuliarėjo pastaraisiais dešimtmečiais – didėjant namų energinio naudingumo reikalavimams ir mažėjant iškastinio kuro ištekliams. Šilumos siurblys gali būti montuojamas tiek senuose, tiek naujuose energetiškai efektyviuose namuose. Tam, kad šilumos siurblys veiktų efektyviai, turi būti pritaikyta pastato šildymo sistema, teisingai paskaičiuoti ir parinkti šildymo sistemos komponentai ir, idealiu atveju, apšiltintos išorinės pastato atitvaros. M ir L naujos kartos „Panasonic“ šilumos siurbliai efektyviai veikia tiek su grindinio, tiek su radiatorinio šildymo sistemomis.
Pirmasis „Panasonic“ oras-vanduo šilumos siurblys Japonijoje buvo pristatytas rinkai dar 1975 metais. Toliau ši technologija buvo nuolatos tobulinama ir dabar „Panasonic“ siūlo itin platų pažangių šilumos siurblių asortimentą, kuris yra vis atnaujinamas. Šiandien pristatome naujausios kartos „Aquarea“ L ir M serijos oras-vanduo šilumos siurblius, skirtus namams vėsinti ir šildyti bei karštam vandeniui ruošti net ekstremalių šalčių metu.
Šiandien viešojoje erdvėje dar pasigirsta nuomonių, kad šilumos siurbliai netinkami šalto klimato šalims, nes esant didesniems šalčiams jie neveikia. Tačiau tai tik mitas. Oras-vanduo šilumos siurbliai šaltame klimate veikia puikiai, jei tik yra tinkamai parinkti ir sumontuoti. Pavyzdžiui, šiaurės šalis Švedija yra antroje vietoje pagal namų ūkių, šildymui naudojančių šilumos siurblius, skaičių, o naujausios kartos „Panasonic Aquarea“ M serijos šilumos siurbliai su T-CAP technologija gali veikti lauke esant net -28 0C.
Įmonės archyvo nuotr.
„Naujausios kartos „Panasonic Aquarea“ L ir M serijos oras-vanduo šilumos siurbliai gaminami su pramonėje pirmaujančiu R290 natūraliu, ozono sluoksnio neardančiu šaltnešiu.
„Aquarea“ L ir M serijos šilumos siurblių lauko blokas yra antracito spalvos, jis puikiai dera su modernia architektūra bei pasižymi itin tyliu veikimu.
Oras-vanduo technologija yra galinga alternatyva tradiciniams iškastinio kuro šildymo būdams, kurie kenkia aplinkai. Skaičiuojama, kad net 79 proc. energijos, sunaudojamos Europos namų ūkiuose, išeikvojama šildant ir ruošiant buitinį karštą vandenį. „Panasonic Aquarea“ L ir M serijos šilumos siurbliai gali tiekti net +75 0C termofikatą tik naudojant kompresorių. Aukšta tiekiama vandens temperatūra, kuri pasiekiama nenaudojant papildomo elektrinio kaitinimo elemento, leidžia naudoti mažesnę vandens talpyklą, o jos sterilizacija gali būti atliekama naudojant tik šilumos siurblio pajėgumus. Todėl, palyginti su įprastais katilais ir elektriniais šildytuvais, itin efektyvi „Panasonic“ oras-vanduo šilumos siurblių technologija gali prisidėti prie reikšmingų pokyčių mažinant CO2 emisiją ir neigiamą poveikį aplinkai. Beveik prieš tris dešimtmečius „Panasonic“ perkėlė gamybą į Europą – tokiu būdu taip pat sumažinami didelių įrenginių transportavimo kaštai ir tausojama aplinka.
Naujausios kartos „Panasonic Aquarea“ L ir M serijos oras-vanduo šilumos siurbliai gaminami su pramonėje pirmaujančiu R290 natūraliu ir netoksišku, nulinio ODP (ozoną ardančio potencialo) ir labai mažo GWP (visuotinio atšilimo potencialo, angl. GWP - Global Warming Potential) šaltnešiu. Šio šaltnešio visuotinio atšilimo potencialo rodiklis siekia tik 3 ir žymiai lenkia dabartines ES normas. Tad pasirinkę šiuos įrenginius galės būti ramūs, kad ateityje jų šildymo sistema atitiks nuolat griežtėjančius reikalavimus, o būsto vertė nemažės.
Visi „Panasonic Aquarea“ L ir M serijos įrenginiai turi interneto adapterį ryšiui užmegzti per WI-FI ar LAN. Tad naudojantis „Aquarea Smart Cloud“ nemokama paslauga šilumos siurblį galima lengvai valdyti nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos bei naudotis nuotolinio serviso paslauga per „Aquarea Service Cloud“. „Panasonic“ specialistai pastebi, kad ne visada ŠVOK dalis yra planuojama pradinėje statinio projektavimo stadijoje. Planuojant statinį labai svarbu numatyti, kur stovės įrenginio išorinis ir vidinis blokai, – galbūt reikės suprojektuoti atskirą patalpą. Siekiant išvengti šilumos nuostolių pageidautina, kad atstumas tarp išorinio bloko ir namo vidaus būtų kuo mažesnis. Kad šilumos siurblys veiktų tyliai ir efektyviai, itin svarbu, kad įrenginiai būtų sumontuoti kokybiškai, todėl rekomenduojama šį darbą patikėti tik sertifikuotiems montuotojams, kurie turi teisę dirbti su šilumos siurblių sistemomis.
„Aquarea“ L ir M serijos šilumos siurbliai yra naujo dizaino: lauko blokas yra antracito spalvos, jis puikiai dera su modernia architektūra bei pasižymi itin tyliu veikimu. Viduje – naujo dizaino vidinis blokas su nauju valdikliu.
L karta turi dvi modifikacijas „All in One“ ir „Bi-bloc“, tai 3–9 kW galios, vienfaziai įrenginiai. „All in One“ – kompaktiškas vidinis įrenginys, turintis integruotą 185 l karšto vandens talpyklą ir puikiai įsiliejantis į šiuolaikinius interjerus. Ant „All in One“ viršaus galima montuoti „Panasonic“ vėdinimo įrenginį su rekuperatoriumi, tai leidžia taupyti vietą ir turėti visas inžinerines sistemas vienoje vietoje.
„Bi-bloc“ skirtas tik šildymui arba šildymui ir karšto vandens ruošimui, kai montuojama kartu su atskirai komplektuojama karšto vandens talpykla. Priklausomai nuo karšto vandens poreikio, gali būti parenkama vandens talpykla nuo 200 iki 500 l.
„Panasonic Aquarea“ L serijos šilumos siurblio „All in One“ vidaus blokas interjere.
„Aquarea“ M serijos 9–16 kW trifaziai oras-vanduo šilumos siurbliai su T-CAP technologija – naujausia „Panasonic“ oras-vanduo šilumos siurblių serija, pasižyminti ne tik tuo, kad gali veikti prie ypač žemų temperatūrų. Šios serijos siurbliai yra puikus sprendimas keičiant šildymo sistemą renovuojamuose pastatuose.
T-CAP – „Panasonic“ patentuota technologija, paremta dvigubu šaltnešio veikimo principu, pasižymi aukštu efektyvumu, užtikrina 100 proc. pastovią šildymo galią iki -15 0C, be elektrinio kaitinimo elemento pagalbos, bei efektyviai veikia iki -28 0C. Patentuota T-CAP technologija leidžia išlaikyti labai aukštą šilumos siurblių SCOP reikšmę, kuri siekia 5. Todėl tokius šilumos siurblius rekomenduojama rinktis tada, kai jie bus vieninteliai patalpų šildymo šaltiniai. Ypač aukštas šilumos siurblių efektyvumas užtikrina mažas patalpų šildymo sąnaudas, o į sistemą paduodamo šilumnešio temperatūra gali siekti net +75 0C laipsnių.
Šiemet Milano mieste, parodoje „Mostra Convengo Expocomfort“, buvo pristatytas naujausias M serijos „Big Aquarea T-CAP“ šilumos siurblys. Tai kompaktiškas, energiją taupantis sprendimas daugiabučių namų ar komercinių pastatų centrinio šildymo ir buitinio karšto vandens tiekimui. Šie siurbliai gaminami 20, 25 ir 30 kW galingumo, tačiau į vieną sistemą galima sujungti iki 10-ties tokių įrenginių, taip padidinant bendrą galią iki 300 kW. Naujieji įrenginiai yra vizualiai patrauklūs, funkcionalūs ir tylūs, sklandžiai dera su architektūrine ir aplinkos estetika.
Renkantis oras-vanduo šilumos siurblį reikėtų kreipti dėmesį į sezoninį įrenginio naudingumo koe cientą (SCOP), kurio skaičiavimo metodika reglamentuota Europos Sąjungos institucijų. Rinkdamiesi šilumos siurblį pagal SCOP matysime jo efektyvumo vidurkį ištisų metų laikotarpiu.
Ruošiantis įsirengti oras-vanduo šilumos siurblį, „Panasonic“ specialistai pataria nežiūrėti į tai, kokį siurblį įsirengė kaimynas panašaus dydžio name ar kokios galios siurbliui didžiausią paramą siūlo ENA, taip pat nereikėtų vadovautis ir mažiausios kainos kriterijumi. Tinkamiausią šilumos siurblį, įvertinęs Jūsų namo parametrus, geriausiai parinks šios srities specialistas. „Panasonic“ siūlo vieną plačiausių rinkoje oras-vanduo ir oras-oras šilumos siurblių bei oro kondicionierių asortimentą – čia galima rasti šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sprendimą praktiškai bet kokiam objektui.
aircon.panasonic.lt
GROHE BLUE HOME GAIVUS, TYRAS VANDUO
FILTRUOTAS IR ATVĖSINTAS NEGAZUOTAS, SILPNAI ARBA STIPRIAI GAZUOTAS
Maišytuvo spalvos pasirinkimai:
ES ŽALIASIS KURSAS:
architektūra
• Architektas nebėra tik formos kūrėjas. Jis – dalis sudėtinės komandos, sprendžiančios konkrečias problemas, reaguojančios į iššūkius.
• Siekiant išvengti beveidės architektūros tiražavimo, svarbu atsižvelgti į vietos kontekstą bei tradicijas, įvertinti esamas duotybes, sukuriant naratyvą, pridedantį pastatui papildomos vertės.
• Tvarus projektavimas ir plėtra, reaguojant į aplinką, klimato pokyčius bei projektui numatytus finansinius išteklius.
Architektų portfolio platforma – „Archbook“
Architektūros naujienos kasdien SA.lt rubrikoje „Architektūra“
Naujojo europinio bauhauzo investavimo gairės
Architektas Žaliajame kurse:
VAIDMENYS KEIČIASI
Aneta VAITKIENĖ
Statybų sektorius laikomas vienu didžiausių klimato kaitos sukėlėjų, tačiau Lietuva, kaip ir visa Europa, iki 2050 m. turėtų ir čia pasiekti nulinę CO₂ emisiją. Ar spėsime? Architektai mano, kad taip, ir priima Europos žaliąjį kursą kaip naujų, teigiamų pokyčių ženklą.
MIESTUI IR ŽMOGUI ATVIRA ARCHITEKTŪRA
Vilkaviškyje viešos ir privačios partnerystės būdu 2020 metais pastatyta moderni autobusų stotis. Už miestui ir žmogui atvirą architektūrą jos architektas G. Balčytis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Unikaliame sumanyme gamta ir architektūra susiliejo į viena, todėl stotis parodoje „Architektūra: Kaunas 2020“ pripažinta geriausiu 2020 metų visuomeniniu pastatu, pelnė pagrindinį METRO „Žvilgsnis į save 2019-2020“ apdovanojimą bei nominuotas prestižiškiausiai šiuolaikinės architektūros premijai Europoje - Mies van der Rohe architektūros 2022 prizui gauti.
112 2024/2025 Žaliasis kursas Europai ir Lietuvai. Ateities miestai
Norbert Tukaj nuotr.
„Architekto užduotis visų pirma, kad projektuojamas pastatas turėtų aiškią architektūrinę mintį, sukurta erdvė ir funkcija ateityje galėtų kisti, nekeičiant pagrindinių architektūrinių verčių. Gintaras Balčytis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas
Įtaka abiem kryptimis
„Panašiai kaip ir visa Europa“, – paklausta apie Lietuvos posūkį žaliąja kryptimi ir šio posūkio greitį, teigia 2017–2023 m. kadencijos Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė. Tačiau neužmiršta pridurti, kad tai lyg didelis laivas, kurį labai sunku greitai pasukti dėl jo didelės inercijos. „Tie pokyčiai gal ne tokie greiti ir ne tokie staigūs, kaip norėtume, bet jie tikrai vyksta, – neslepia optimizmo pašnekovė. – Kad ir teisės aktai dėl statybinių medžiagų naudojimo. Ir tegul tai daugiau politinis sprendimas, tačiau architektai, paprastai darantys įtaką visuomenės tendencijoms per savo projektus, gali paveikti žaliąją kryptį ir čia. Tą jie gali padaryti per savo atstovybes –Lietuvos architektų sąjungą ir Lietuvos architektų rūmus. Valdžios institucijos, priimančios politinius sprendimus, atsižvelgia į architektų atstovų žodžius.“
„Su Žaliuoju kursu ne iki galo viskas aišku, – neslepia dabartinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis. – Bėda ta, kad jo reikalavimai nėra tiksliai apibrėžti, tarsi palikti kiekvienam interpretuoti savo nuožiūra. Žaliasis kursas, mano galva, tai tiesiog bendrinė idėja. Ir architekto, kaip komandos nario, užduotis joje visų pirma yra architektūrinė, kad projektuojamas pastatas turėtų aiškią architektūrinę mintį, sukurta erdvė ir funkcija ateityje galėtų kisti, nekeičiant pagrindinių architektūrinių verčių. Savaime suprantama, kad jame būtų panaudota kuo daugiau atsinaujinančios energijos, kuo kokybiškesnės, ekologiškesnės, ilgiau gyvuojančios medžiagos. Ir tą darydamas, jis turi kuo labiau atsižvelgti į aplinką, kurioje stovės pastatas. Nes juk kokia tada prasmė iš visų tų A++, „Breeam“ ir kitų sertifikatų, jei statant buvo iškirsti visi vertingi medžiai ir sudarkyta istorinė aplinka? Pasodinus tris keturis naujus medelius padėtis nė kiek nepagerės.“
Norbert
Tukaj nuotr.
Komandos narys ar individualistas?
Architektas prof. Gintaras Čaikauskas abejoja, ar kūrybos sprendimai daugeliu atvejų gali būti priimami individualiai, remiantis tik vieno asmens nuomone. „Architektūra yra taikomasis menas, –primena architektas. – Galbūt, istorijos tėkmėje, kai dar nebuvo siauros specializacijos specialistų, architektas veikė kaip savotiškas orakulas ar žynys, išmanantis daugybę gyvenimo ir statybos paslapčių (ne veltui juos laidodavo šalia faraonų). Visi žavimės renesanso asmenybių universalumu, tačiau šių laikų civilizacijos raidos šuoliai ir nuolat evoliucionuojančios, labai sudėtingos technologijos kelia vis naujų iššūkių.“
Tad ir naujojoje architektūroje jis linkęs architektą matyti labiau kaip komandos narį. Tačiau... labai svarbų narį. „Architekto darbą šiais laikais galima palyginti su visos apimties simfoninio orkestro dirigento veikla, – mano G. Čaikauskas, – tik jo vadovaujamo kūrinio įgyvendinimas kainuoja dešimtis milijonų, reikalauja šimtų žmonių darbo pastangų. Todėl visada svarbu jausti, kokia yra kiekvienos projekto linijos kaina…“
Žinoma, daug kas priklauso nuo objekto dydžio. Jeigu architektas kuria, pavyzdžiui, individualų namą ar kokį smulkesnį projektą, jis gali savo meninius sumanymus perteikti vienas, bet vis tiek neišvengiamai kada nors bus reikalingos konstruktorių, inžinierių, kitų specialistų konsultacijos. Galų gale dažniausiai kiekvienas užsakovas turi savų įžvalgų ar pageidavimų, į kuriuos tenka atsižvelgti.
Architekto darbą šiais laikais galima palyginti su visos apimties simfoninio orkestro dirigento veikla, tik jo vadovaujamo kūrinio įgyvendinimas kainuoja dešimtis milijonų, reikalauja šimtų žmonių darbo pastangų.
Architektas prof. Gintaras Čaikauskas
Tačiau, profesoriaus manymu, didėjant projektams, individualizmo jame lieka vis mažiau. „Projektuojant didelės apimties objektus, kompleksus ar miestus, vieno asmens galimybės ir žinios niekaip negali aprėpti tokio masto problemų sprendimo, su kuriomis susiduriama projektavimo metu, – teigia G. Čaikauskas. – Dažniausiai dirba dešimtys pačių įvairiausių sričių specialistų. Nuolatos jų ratas plečiasi, gyvenimas padiktuoja vis naujus poreikius ir aplinkybes, tai reikia įvertinti ir atsižvelgti. O kur dar formalioji, vadybinė projektavimo darbo dalis, kuriai atlikti dažnai tenka pasitelkti net juristų pagalbą. Labai svarbūs ir politiniai klausimai, santykis su savivalda… Architektūra – valstybės prižiūrima ir reglamentuojama profesinės veiklos sritis.“
Vietinių tradicijų ir konteksto pojūtis. Konkurso būdu 2024 metų rugsėjo mėn. pasirinktas VŠĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) būstinės Vilniuje projektas „6 kiemai“.
LRT būstinė bus maksimaliai integruota tarp esamų medžių, kurie taps neatskiriama pastato dalimi, sukurdami betarpišką vidaus ir išorės erdvių simbiozę. Tęsiant Vilniaus istorinės architektūros tradicijas, komplekse formuojami jaukūs, apželdinti vidiniai kiemai.
Kiekvienam departamentui numatytos skirtingos rekreacinės erdvės. Darbuotojai iš aukščiausio pastato taško galės matyti urbanistiškai akcentuotą istorinį pastatą, naująjį LRT kompleksą, išsaugotą ir sureikšmintą viešąją erdvę – parką.
Projekto „6 kiemai“ autoriai: Gintaras Čaikauskas, Monika Stražinskaitė, Faustas Lasys, Agnė Mockevičiūtė-Čaikauskienė, Adelė Astrauskaitė, Simonas Čaikauskas („Architektūros linija“).
„Architektūros
Architektas ALGIMANTAS MAČIULIS (jaunesnysis), architektūros tyrėjas
VAIDMENYS DIDĖJA
IR JŲ
DAUGĖJA
Architektas jau nebėra tik formos kūrėjas, jis – sudėtinės komandos, sprendžiančios konkrečias problemas, reaguojančios į iššūkius, dalis. Jo užduotis – susisteminti galybę reglamentų ir, juos išlaikant, pasiekti užsibrėžtą tikslą. Jau beveik neliko ir konkretaus kūrėjo vardo ties projektu, nes už jo stovi įmonė, bendrovė – daugybė žmonių. Vargu ar kiekvienas jų atskirai turi savo braižą, veikiau tai yra įmonės filosofija, vertybės, prioritetai, sprendimų visuma, kaip padaryti daugiau mažesnėmis sąnaudomis. Tendencija – tvarus projektavimas ir plėtra, reaguojant į aplinką, klimato pokyčius ir kartu įvertinti projektui numatytus finansinius išteklius. Architektūra tampa socialiai atsakingesnė.
Anksčiau architektai taip pat vadovavosi tendencijomis – jie matė pažangius objektus ir stengėsi pritaikyti analogiškas idėjas. Architekto vaidmuo dabar nebėra
tik pastato kūrimas. Individualūs architektų sprendimai nebesiremia kokiais nors formaliais stiliais. Jie orientuoti į iškeltą užduotį ir su tuo susijusius sprendimus.
Architektai, kurie projektavo prieš mus, buvo profesionalai, atsižvelgę į laikmečio aktualijas, rėmęsi pažangiausiais pavyzdžiais, ir tai svarbu. Šiuo metu mūsų suvokimas, kaip projektuoti, pasikeitęs. Tačiau su globaliu tvarumu gali atsitikti panašiai kaip su globaliu modernizmu, kai naujosios miestų dalys suvienodėjo, tapo monotoniškos. Mes nebenorime beveidės architektūros tiražavimo. Architektai, atsižvelgdami į globaliai keliamus reikalavimus, gali išsikelti ir savo asmeninį uždavinį – atsižvelgti į vietos kontekstą bei tradicijas, įvertinti esamas duotybes, sukuriant naratyvą, pridedantį pastatui papildomos vertės. Ar projektuosime taip, kaip praeityje – ko gero, ne. Mūsų ateities produktų vertė bus kitokia.
Kotedžų ir daugiabučio gyvenamojo namo užstatymas Vilniuje, Kintų g., reaguojant į šalia dominuojančią sodybinio užstatymo tendenciją, urbanistiškai susmulkina tūrinę kompoziciją. Ši miesto dalis perspektyviniuose planuose saugotina kaip kultūros paveldas. „Architektūros linija“ projektas.
Naujai atgimęs šimtametis bauhauzas
Siekdama plėtoti gražias, tvarias ir įtraukias erdves, produktus ir gyvenseną, ES siūlo Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyvą. Šia iniciatyva propaguojama nauja tvarumo ir stiliaus derme grindžiama gyvensena, galinti paspartinti žaliąją pertvarką įvairiuose ekonomikos sektoriuose (pavyzdžiui, statybos, baldų, mados), mūsų visuomenėje ir kitose mūsų kasdienio gyvenimo srityse. Ja siekiama užtikrinti, kad visiems piliečiams būtų prieinamos žiedinės ekonomikos prekės, kurias gaminant į aplinką išskiriama mažiau anglies dioksido ir kurios padeda siekti gamtos atkūrimo ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.
„Menas turi padėti ugdyti visuomenę.“ Tokį ambicingą tikslą skelbė Bauhauzo mokykla, kurios idėjos prasidėjo dar Veimaro respublikos epochoje, 1919–1925 metais. Pagal Versalio taikos
sutartį visas kolonijas bei dalį teritorijos praradusi, reparacijas mokanti Vokietija buvo paskendusi depresijoje ir resentimente, o Bauhauzo mokyklos įkūrėjas Walteris Gropiusas svajojo apie tai, kad jo pasekėjų sukurtas taikomasis menas tarnautų „naujajam žmogui“. Modernizmo architektūrai priskiriamas bauhauzo stilius netrukus tapo įtakingas, nuo jo pradėjo skleistis naujos avangardinės meno kryptys. Bauhauzo mokykla buvo pirmoji, rengusi dailininkus ir dizainerius pramonei.
Sukėlęs perversmą ne tik architektūroje, bet ir visuomenės mąstyme, po šimtmečio šis bauhauzas vėl grįžta į mūsų gyvenimą –toks pats, bet visiškai kitoks.
Tad koks jis, tas Naujasis europinis bauhauzas, ir koks jo ryšys su Žaliuoju kursu?
„Architektūros linija“ vizualizacija.
Architektas
profesorius
GINTARAS ČAIKAUSKAS
SOCIALINIŲ KLAUSIMŲ ARCHITEKTŪRA
Architektas, žinoma, savo kūryboje gali ir privalo aktualizuoti, pabrėžti įvairius visuomenei svarbius socialinius klausimus, bet pagrindinis jo veiklos uždavinys yra ne tik nurodyti problemas, bet ir jas spręsti ar bent jau pasiūlyti tolesnius tos srities raidos kelius. Tai vienas esminių bet kokio projekto tikslų. Ne veltui jau nuo universiteto laikų studentams diegiamas supratimas, kaip pastebėti ir identifikuoti žmonėms rūpimus klausimus, mokėti juos išanalizuoti ir įtikinamai pagal savo profesinę kompetenciją perteikti sumanytus sprendimus visuomenei. Svarbus bendravimo, komunikacijos su ja elementas, grįžtamasis ryšys.
Šiuolaikinės neribotos demokratijos sąlygomis, kai bet kuris pilietis gali labai greitai ir viešai pareikšti savo nuomonę, pateikti pasiūlymus bet kokiam projektui, tai darosi gyvybiškai svarbu. Argumentuoti reikalavimai kartais gali paveikti galutinius rezultatus, lemti sprendinio likimą.
Žaliosios vertybės
„Naujasis europinis bauhauzas, – nusako R. Leitanaitė, – transliuoja kitas vertybes nei modernizmo architektūra. Jis kalba apie darną su gamta, atsigręžimą į žmogų kaip į individą, o ne kaip į sistemos sraigtelį. Taigi, negalima sakyti, kad bauhauzas atgaivinamas būtent toks, koks ir buvo. Visgi, senasis ir naujasis bauhauzas turi bendro – akcentuojamas tarpdiscipliniškumas. Naujojo europinio bauhauzo idėjose itin akcentuojamas visuomenės įsitraukimas, ko nebuvo jo pirmtake. Šis virsmas yra netikėtas ir galime pasidžiaugti, kad architektūra ir aplinkos formavimas atsidūrė Europos politikos lūpose, – to nebuvo ilgą laiką. Šioje programoje akcentuojama, kad kultūra yra jos stuburas. Sakoma, kad ir „Renovacijos bangos“ strategija, ir Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva visų pirma yra kultūriniai projektai. Šios programos yra glaudžiai susijusios su Žaliuoju kursu. Jos orientuotos į klimato kaitos
Savaime suprantama, architektūra nėra visagalė panacėja ar universalus problemų raktas, tai tik viena materialaus gyvenimo sferų, tačiau ji svarbi, neišvengiama. Mes negalime, staiga užsimanę, labai lengvai ir operatyviai pertvarkyti mus supančios antropogeninės aplinkos, dažnai turime prie jos prisitaikyti, joje gyventi ir dirbti. Taigi, architekto, kaip menininko, kūrėjo, vieno iš visuomenės gyvenimo būdą formuojančio asmens, sprendimų sumanytojo, įtaka sociumui, poveikis supančiai aplinkai ir toliau išlieka labai svarbus. Tai apima ne tik žmonių kasdienio gyvenimo, darbo, laisvalaikio praleidimo algoritmus, bet ir miestų plėtros, judėjimo srautų valdymo, santykio su gamtos ar istorinio palikimo aplinka formavimo temas. Visa tai turi būti ne tik realu, racionalu, ekonomiškai pagrįsta, bet ir estetiškai realizuota. Uždaviniai ir lūkesčiai šiais laikais projektuotojams keliami maksimalūs, o projektavimo procesai trunka ne vienus metus. Žmonėms, tiesiogiai nesusijusiems su šiais klausimais, dažnai tai atrodo sunkiai suvokiama ir paaiškinama.
ir jo poveikio mažinimą. Europa kviečia formuoti aplinką galvojant apie klimato kaitą, tačiau per kultūros prizmę. Niekada dar iki šiol nebuvo kalbama apie aplinkos formavimą, apie energinį naudingumą per kultūrą ir taip tarpdiscipliniškai bei holistiškai. Neišvengiamai architektai yra tarp pirmųjų gretų ir turi progą daryti tiesioginę įtaką politiniams sprendimams. Džiugina, kad aukščiausiuose Europos politikos valdymo sluoksniuose architektūra tapo sritimi, apie kurią kalbama ir kuriai planuojamas didžiausias proveržis.“
„Man Naujojo europinio bauhauzo idėja graži, – sako G. Balčytis. – Gražios jos trys vertybės – tvarumas, bendrystė ir estetika. Tiesa, su bendryste iškyla tam tikra problema: jei ne 90, tai bent 80 proc. Lietuvos architektų kuriamų projektų – daugiabučiai gyvenamieji namai, o iš tokių sudėtinga tikėtis daug socialumo. Kita vertus, naujajame bauhauze ir tokie pastatai turėtų būti kur kas labiau socialesni ir jungiantys, o ne išskiriantys žmones.“
Mokyklos Vilniuje, Santariškėse, M. Marcinkevičiaus g. konkursinis projektas, I vieta, 2023 metai.
Projekto autoriai: Gintaras Čaikauskas, Agnė Mockevičiūtė, Faustas Lasys, Monika Stražinskaitė, Simonas Čaikauskas („Architektūros linija“).
„Niekada dar iki šiol nebuvo kalbama apie aplinkos formavimą, apie energinį naudingumą per kultūrą taip tarpdiscipliniškai bei holistiškai.
2017–2023 m. kadencijos Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė
NAUDINGA INFORMACIJA ARCHITEKTAMS IR INVESTUOTOJAMS
GAIRĖS KŪRĖJŲ IDĖJOMS VIRSTI REALYBE –INVESTAVIMAS Į NAUJOJO EUROPINIO BAUHAUZO VERTYBES
2021 m. Europos Komisijos pradėtas projektas „Naujasis europinis bauhauzas“ (angl. „New European Bauhaus“) yra ES politikos ir finansavimo iniciatyva, kuria siekiama pertvarkyti urbanistinę aplinką ir sukurti holistiškai apgalvotus ir suprojektuotus pastatus, viešąsias erdves ir rajonus pereinant prie Europos žaliojo kurso. Ieškoma sprendimų, kurie būtų ne tik tvarūs, bet ir įtraukūs bei estetiški, kartu gerbiant vietų, tradicijų ir kultūrų įvairovę Europoje ir už jos ribų.
Sukurta aplinka, kaip pagrindinis ekonomikos sektorius, daro didelį poveikį ištekliams, aplinkai ir klimato kaitai. Dėl gyventojų skaičiaus augimo ir didėjančios urbanizacijos ji susiduria su didele naujai pastatyto ir renovuoto turto paklausa. Kartu tai daro įtaką asmens gerovei ir visuomenės funkcijoms. Naujasis europinis bauhauzas remiasi šiomis savybėmis ir poreikiais, siūlydamas naujoviškus sprendimus, kurie leistų urbanizuotai aplinkai tapti tvariai, įtraukiai ir estetiškai.
Praktinis vadovas – NEB investavimo gairės (angl. NEB investment guidelines), kaip pritaikyti pagrindines Naujojo europinio bauhauzo vertybes ir darbo principus urbanizuotos aplinkos projektuose, ypač pastatuose, viešosiose erdvėse ir miestų kvartaluose, 2024.07.29 pristatytas tinklalapyje, skirtame Europos žaliajam kursui.
Naujojo europinio bauhauzo investavimo gairės
Naujosios europinio bauhauzo investicijų gairės padeda investuotojams priimti geriau pagrįstus sprendimus, siūlydamos jiems apžvalgą, kaip ir kodėl NEB gali suteikti pridėtinės vertės jiems ir jų akcininkams bei suinteresuotosioms šalims.
Gaires sudaro du pagrindiniai komponentai, kuriais remiami du pagrindiniai tikslai.
Bendrieji patarimai turėtų padėti investuotojams, plėtotojams ir projektų savininkams geriau suprasti, kas yra NEB ir kaip jis konkrečiai siejasi su skirtingais investicijų ir projekto plėtros aspektais bei etapais. Tai parodys, kodėl suderinimas su NEB vertybėmis ir principais suteikia pridėtinės vertės investuotojams ir visuomenei, kaip NEB gali būti naudingas įvairių tipų projektams urbanizuotose teritorijose.
Konkrečios rekomendacijos turėtų padėti formuoti aukštos kokybės projektus, atitinkančius NEB vertybes ir principus. Rekomendacijose taip pat parodoma, kaip tokie veiksmai gali duoti tiesioginės naudos investuotojams, taip pat atkreipiamas dėmesys į iššūkius ir būdus juos sušvelninti.
Apimdamos NEB vertybes ir principus, gairės padeda investuotojams suprasti nefinansinę naudą ir sumažinti išlaidas, įgyvendinant projektus, kurie būtų ilgalaikiai ir neapsiribotų vien finansinės naudos sumetimais. Integruodama estetiką, tvarumą ir įtraukumą, NEB suteikia investiciniams projektams unikalios kokybės, todėl jie yra patrauklūs investuotojams, norintiems sukurti tvarius ir paveikius projektus.
GELŽBETONIS –
universali statybinė medžiaga, neužleidžianti lyderystės
Vilniuje veikiančios bendrovės UAB „Titanai“ specializacija – betonavimo darbai.
Statytojų susižavėjimas gelžbetoniu suprantamas: tai ilgaamžė, tvirta ir natūrali medžiaga, kuri statybose gali būti panaudota labai universaliai –nuo pamatų iki stogo dangos.
Ši statybinė medžiaga išsiskiria ilgaamžiškumu ir praktiškumu –objektai bent pusšimtį metų išlaiko pradinę išvaizdą be priežiūros. Todėl ieškoma būdų, kaip jos gamybos procesą paversti neutralesniu aplinkai ir pratęsti eksploataciją.
Gelžbetonį (betoną, sutvirtintą plienine armatūra) pradėta naudoti XIX a. viduryje Vakarų Europoje. Tada jis sukėlė revoliuciją statybos pramonėje, pagerindamas konstrukcijų kokybę ir prailgindamas jų ilgaamžiškumą. Lietuva neatsiliko nuo naujovių – dar XIX a. pabaigoje, konkrečiai Kauno VIII, IX, X fortams, Kauno Soboro kupolui naudotas gelžbetonis. Vėliau, tarpukariu, mūsų šalyje jis imtas naudoti plačiau.
Betono populiarumas nemažėja
Vilniuje veikiančios bendrovės UAB „Titanai“ specializacija –betonavimo darbai. „Betoną pasirinkome būtent dėl to, kad rinkoje pasigedome rangovų, kurie visapusiškai išmanytų, kaip dirbti su šia medžiaga. Daugelis manė, kad tai tik konstrukcinė medžiaga, bet iš tiesų betono panaudojimas labai platus. Patys sau išsikėlėme tikslą tai įrodyti ir per kelerius metus tapome stiprūs rinkoje. Esame ypač kompetentingi įgyvendindami tuos projektus, kur betonas yra galutinė apdaila, kur jis atlieka ir hidroizoliacinę, ir konstrukcinę funkciją“, – sako UAB „Titanai“ vadovas Edgaras Griškevičius.
Tiek seną betoną, tiek metalą galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai.
„Esame ypač kompetentingi įgyvendindami tuos projektus, kur betonas yra galutinė apdaila, kur jis atlieka ir hidroizoliacinę, ir konstrukcinę funkciją.
E. Griškevičius, UAB „Titanai“ vadovas
UAB „Titanai“ platus atliekamų darbų spektras įrodo betono universalumą.
• Poliasienių įrengimas (atraminių sienų vienpusis betonavimas).
• Vandens rezervuarų, techninių tunelių, kolektorių įrengimas.
• Vėjo jėgainių, atraminio pado įrengimas.
• Apdailinis betonavimas.
• Infrastruktūros objektų įrengimo darbai (atraminės sienos, viadukai, tuneliai, gyvūnų praginos).
• Visi kiti (ne)standartiniai betonavimo darbai.
Įmonės pasirinkimas neatsitiktinis – medžiaga vertinama kompetentingų architektų ir statytojų dėl savo savybių. „Sumanūs specialistai betoną labai vertina, nes bent 50 metų jis išliks tokios pačios išvaizdos ir kokybės be priežiūros. Džiaugiamės, kad betono populiarumas kyla augant požeminių stovėjimo aikštelių skaičiui ir gyliui naujai statomuose objektuose šalies didmiesčiuose. Taip pat vis dažniau betonas vertinamas kaip galutinis produktas –apdaila“, – pabrėžia UAB „Titanai“ vadovas.
Priklausomai nuo armavimo laipsnio ir naudojamos armavimo medžiagos tipo, gelžbetonį galima naudoti įvairiuose statybos procesuose – nuo plokščių, sienų, sijų ir kolonų iki pamatų ir karkasinių konstrukcijų. Ši statybinė medžiaga pasižymi dideliu gniuždymo stipriu, kuris, kartu su armatūros medžiagų atsparumu tempimui, daro betoną itin atsparų ir ilgaamžį. Profesionalų statybose naudojamas betonas nepalyginamas su namų sąlygomis pagamintais mišiniais iš cemento ir smėlio. „Privatūs gyventojai, neįsigilinę į šiuolaikinį betono gamybos procesą, betoną klaidingai vertina kaip smėlio ir cemento mišinį. Tokio produkto – smėlbetonio – klasė yra pati žemiausia. Jis po 5 metų ima skilinėti, trūkinėti, jis netinkamas pamatams, laikančiosioms konstrukcijoms. Šiuolaikinėse betono gamyklose maišomo betono stiprio klasė gali būti labai aukšta. Tokio produkto stipris 20–30 kartų pranoksta namuose sumaišyto betono. Namų sąlygomis labai sudėtinga pagaminti betoną, kurio stipris gniuždymui atitiktų laikančiųjų konstrukcijų reikalavimus“, – mitus sklaido E. Griškevičius.
Akivaizdūs betono pranašumai
Betonas vertinamas ne tik dėl tvirtumo. Objektai iš betono dėl didelės šiluminės masės gerai akumuliuoja šilumą, o tai leidžia sumažinti šildymo išlaidas. Akustinės savybės taip pat svarbios komfortiškam darbui ir gyvenimui – atitinkamo storio betono konstrukcija gerai izoliuoja garsą.
Gelžbetonis kaip medžiaga yra natūrali ir pagrindinės betono sudedamosios dalys (cementas, užpildai iš žvyro, smėlio, skaldos ir vanduo) dažnai išgaunami vietoje. Tai sumažina su transportavimu susijusį neigiamą poveikį aplinkai. Kita savybė dar aiškiau pabrėžia gelžbetonio tvarumą – tiek seną betoną, tiek metalą galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai.
Betonas kaip medžiaga kritikuojamas dėl didelio CO2 pėdsako išgaunant cementą. Būtent šios išskiriamos dujos sukelia visuotinį atšilimą. Aktyviai ieškoma būdų, kaip dar labiau prailginti betono atsparumą dėvėjimuisi. Šiuo metu į betono gamybą įtraukiamos gyvosios bakterijos, kurios leistų medžiagai savaime atsinaujinti. Šis metodas laikomas efektyviausiu, kadangi gali užpildyti didesnius nei 0,8 mm plyšius.
Ruošiant betono mišinį dalis stambaus užpildo yra pakeičiama bakterijomis impregnuotomis kapsulėmis (pūsto molio ar perlito). Siekiant prailginti bakterijų gyvybingumą, gamybos metu į kapsules įdedama bakterijų maistinės medžiagos – kalcio laktato. Būtent kalcio karbonato išsiskyrimas sudaro sąlygas užpildyti plyšius betone.
Kokia betono ir gelžbetonio ateitis? Tikėtina, šviesi, jei tik gamintojai toliau ieškos sprendimų, o specialistai taikys juos, kartu siekdami sumažinti taršą tiek gamybos procese, tiek pačiose statybose.
www.titanai.lt
IŠMANIŲJŲ NAMŲ TECHNOLOGIJOS –jau ir moderniuose butuose
Neapsiribodami vien A++ energine pastatų klase, pažangūs gyvenamojo būsto vystytojai siekia skatinti gyventojus aktyviau jungtis prie skaitmeninimo procesų ir siekti aukštesnės gyvenimo kokybės, kartu sutaupant kasdienių kaštų. Todėl, įgyvendinant projektą „Smart Lab“, jėgas suvienijo tvaraus būsto statybos ir skaitmeninių technologijų lyderiai.
Kuo skiriasi gyvenimas tvariuose, išmaniuosiuose namuose nuo įprasto?
Jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis pažymi, kad norinčių naudotis išmaniųjų namų technologijų pranašumais kasmet daugėja. „Prieš porą dešimtmečių tokių sistemų egzistavimas buvo tik filmuose matyta egzotika, tačiau šiandien tai virto savaime suprantamu dalyku žmonėms, siekiantiems patogaus, tvaraus, pinigus ir energiją taupančio būsto“, – sako „JUNG Vilnius“ vadovas.
„Turėjome galimybę prisidėti prie vienintelio šalyje EIKA „Smart Lab“ įrengto demonstracinio tvaraus buto, kuris kiekvienam į jį užsukusiam leidžia praktiškai įsitikinti, kaip galėtų atrodyti gyvenimas tvariuose, išmaniuosiuose namuose“, – sako šviesos studijos „Think Light“, įdiegusios išmaniojo namo sistemą šiame bute, direktorius Andrius Kleiza.
Raimundas Skurdenis, „JUNG Vilnius“ vadovas.
Pasak „Think Light“ vadovo A. Kleizos, išmaniųjų namų sistema ne tik atskirai reguliuoja įvairių prietaisų veiklą, bet ir leidžia kurti kombinuotos veiklos scenarijus, taip pat apdoroja ir analizuoja duomenis, keičia ir išplečia ar naikina funkcijas, todėl vartotojui belieka tik pasirinkti, ką ir kaip jis norėtų valdyti savo bute. „Išmaniųjų sistemų poreikis butuose auga dėl vis daugiau sistemų atsiradimo: praktiškai visur yra šaldymas, o gerai suderinti šildymą ir šaldymą jau reikia išmanumo, taip pat įrengiami vandens nuotėkio jutikliai, išmanioji sistema sujungiama su telefonspynėmis ir pan.“, –sako ekspertas.
EIKA „Smart Lab“ projekto vadovė Maija Nikitina tvirtina, kad šiuo projektu siekta parodyti žmonėms pasaulyje vyraujančias tendencijas, taip pat kodėl jų reikia ir kaip jos palengvina buitį bei padeda kasdien sutaupyti. „Toks modernus butas kartu yra ir erdvė, skatinanti keisti asmenines nuostatas bei propaguoti tvarų gyvenimo būdą“, – teigia projekto vadovė.
M. Nikitina patikslina, kad šiame „Smart Lab“ bute yra tik tiek elektros taškų ir šviestuvų, kiek reikia komfortiškam gyvenimui, atsisakyta kondicionieriaus – automatiškai reguliuojamos žaliuzės užtikrina, kad butas neprikaistų, o ventiliatorius su integruotais šviestuvais išjudina orą.
„Sistema leidžia naudotojams iš anksto nustatyti scenarijus skirtingam paros laikui ir taip dinamiškai, atsižvelgus į kontekstą, reguliuoti apšvietimą, temperatūrą ir net muziką.
www.thinklight.lt
Andrius Kleiza, šviesos studijos „Think Light“ direktorius.
„Toks modernus butas kartu yra ir erdvė, skatinanti keisti asmenines nuostatas bei propaguoti tvarų gyvenimo būdą.
Maija Nikitina, EIKA „Smart Lab“ projekto vadovė.
www.eika.lt
Daug daugiau funkcionalumo, komforto ir patogumo
A. Kleizos teigimu, šiame bute įmonės „Think Light“ profesionalai įdiegė JUNG KNX išmaniąją sistemą, apimančią begalę funkcionalumo. Bute sumontuotas žaliuzių, apšvietimo ir klimato valdymas atskiruose kambariuose, galima stebėti energetinius rodiklius. Sistema prijungta prie rekuperacijos, signalizacijos. „Todėl butas gali būti valdomas įvairiais scenarijais: tarkime, vakaro scenarijus, kai vieno mygtuko paspaudimu nuleidžiamos žaliuzės, nustatomas reikiamas apšvietimas, pakeičiama patalpos temperatūra“, – pranašumus vardija specialistas.
Sistema leidžia naudotojams iš anksto nustatyti scenarijus skirtingam paros laikui ir taip dinamiškai, atsižvelgus į kontekstą, reguliuoti apšvietimą, temperatūrą ir net muziką, kad būtų sukurta tobula atmosfera – tiek komforto, tiek emocine prasme. Tokie scenarijai taip pat padeda taupyti energiją. Pavyzdžiui, patalpos temperatūra pakeliama iki komfortiškos tik tada, kai joje yra žmonių.
Žymiai daugiau tvarumo
Kaip išmanioji sistema prisideda prie tvarių namų sukūrimo, galima stebėti savo mobiliajame telefone ar bute įrengtame liečiamame ekrane ir bet kuriuo momentu patikrinti, kokie ištekliai buvo sunaudoti ir, jeigu nutarsite, pradėti keisti kasdienės gyvensenos įpročius.
Tokių galimybių suteikia KNX sistema – atviras komercinių ir gyvenamųjų pastatų automatizavimo standartas, pripažįstamas visame pasaulyje. KNX sujungia apšvietimo, šildymo, vėdinimo, apsaugos ir kitas sistemas į vieną ekosistemą, kuri yra valdoma centralizuotai, sudarydama sąlygas šioms skirtingoms technologijoms bendrauti tarpusavyje per bendrą tinklą. Taip KNX sukuria universalią ir lengvai pritaikomą platformą, kuri leidžia kontroliuoti daugybę funkcijų, supaprastinant jų valdymą bei gerokai padidinant patalpų energinį naudingumą.
Įmonės „JUNG Vilnius“, tiekusios įrangą šio buto išmaniajai sistemai, direktorius R. Skurdenis tvirtina, kad, palyginti su įprastu, bute, kuriame įdiegta KNX sistema, vidutiniškai sutaupoma apie 30 proc. energinių išteklių. Pasak specialisto, šis skaičius yra kintantis, nes priklauso ir nuo gyvenimo būdo.
Patikimumas ir ilgaamžiškumas
KNX sistema, dar vadinama KNX protokolu, skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų, todėl yra ypač patikima. Nors KNX kiek brangesnė nei paprastesnės išmaniosios namų sistemos, bet dėl savo patikimumo ji geresnė investicija. Ją lengva atnaujinti, tad net ir po dešimtmečio veiks be jokių klaidų, jeigu sistemą įrengs sertifikuoti specialistai. Kadangi KNX sistemai reikalinga speciali elektros instaliacija, atlikti pakeitimus jau įrengtose patalpose gali būti sudėtinga. Todėl norintiems įsirengti išmaniųjų namų sistemą reikia gerai apgalvoti, kokių išmaniųjų funkcijų norėtumėte. Įvertinę poreikius ir pageidavimus, „Think Light“ specialistai sukurs individualų KNX projektą jūsų namams. Įdiegus sistemą, ji bus konfigūruojama ir kruopščiai išbandoma, kad būtų užtikrinta, jog visi komponentai sklandžiai veiktų kartu.
www.jung.lt
„AJ produktai“ –ateities verslo kodas yra
Palyginti jaunas, 49 metus Europos rinkoje veikiantis šeimos verslas stebina modernumu ir ryškiai išsiskiriančiu požiūriu į ekonominius, socialinius santykius bei vis garsiau skambančius žmonijos egzistencijos klausimus. Beje, apie tvarumą, kaip daugialypę koncepciją, pasaulyje imta kalbėti panašiu metu, kai buvo įkurta įmonė, –praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
Gera žinia ta, kad Lietuva yra gerokai arčiau šio pažangaus verslo ir jo kuriamų standartų nei tiesus atstumas nuo Vilniaus
TVARUMAS
Ergonomiškų darbo baldų gamintoja, švedų kompanija „AJ produktai“ galėtų būti pavyzdžiu daugeliui Lietuvos pramonės įmonių, kaip kurti ir saugoti žmogui palankią aplinką darbo vietoje ir kartu auginti verslą.
iki Halmstado, kur įsikūrusi jo centrinė būstinė, – 807 km. UAB „AJ produktai“, dukterinė įmonė, Lietuvoje skaičiuoja 20 veiklos metus, o prieš dvejus šio verslo dalimi tapo ir Kalvarijos minkštų baldų fabrikas.
Paskyrė tvarumo vadovą
„Esame įsitikinę, kad sistemingai dirbti siekiant tvarumo naudinga verslui. Todėl sukūrėme tvarumo vadovo pareigybę ir paskyrėme atsakingą žmogų“, – kasmetinės tvarumo ataskaitos apie praėjusių metų
darbus ir pasiekimus įžangoje pažymėjo Enockas Johansonas, 2022 m. generalinio direktoriaus pareigas perėmęs iš savo tėvo Anderso Johansono.
www.ajproduktai.lt
„
Tvarumo siekis verčia keistis, tobulėti.
Eglė Gasiūnienė, UAB „AJ produktai“ generalinė direktorė
Kuria verslą neskatindami vartojimo
Pasak padalinio Lietuvoje generalinės direktorės Eglės Gasiūnienės, vien tik žinojimas, kad yra labai aiškūs reikalavimai, dokumentai, kur privaloma fiksuoti informaciją, susijusią su tvarumu, ilgainiui pakeičia kiekvieno darbuotojo asmeninį požiūrį į daugelį dalykų. Tai, kas pradžioje gali pasirodyti pertekline biurokratija, įgauna prasmę. Sukurta sistema leidžia stebėti ir vertinti energijos suvartojimo, išmetamo CO2 ir atliekų, perdirbtų ir pakartotinai naudojamų gaminių bei medžiagų kiekio pokyčius, todėl visi su tvarumu susiję veiksmai tampa pamatuojami, paaiškėja ir jų nauda verslui.
Sukūrė Medžiagų portalą
Praėjusį pavasarį įmonėje įdiegtas Medžiagų portalas suteikia galimybę matyti kiekvieno gaminio gamybos istoriją. Taip galima sužinoti kiekvieno gaminio sudėtį, įsitikinti, ar jo gamyboje naudojamos medžiagos atitinka standartus, ar yra nekenksmingos, kiek panaudota perdirbtų medžiagų ir pan. Pavyzdžiui, pernai portale užregistruotos 236 medžiagos. Jei aptinkamos įmonės pagrindinių reikalavimų neatitinkančios medžiagos, tai signalas, jog jos turi būti pakeistos, nebenaudojamos gamybai. Siekiant geriau reguliuoti cheminių medžiagų kiekį ir žaliavų naudojimą, praėjusiais metais parengtos techninės specifikacijos, kurios padeda tiek kategorijų vadovams, tiek tiekėjams rinktis medžiagas, darančias mažesnį poveikį aplinkai. Įmonė deklaruoja siekį naudoti daugiau perdirbtų medžiagų.
Šiandienio Lietuvos verslo kontekste, kur vieni kitus bando perrėkti šūkiu „du už vieno kainą“, ramus švedų verslininkų raginimas neskubėti keisti sulūžusio stalo ar kėdės nauju aiškiai išsiskiria. Tačiau kad galėtų tai padaryti, kompanija atliko nemažai su tvarumu susijusių darbų. Ji nuosekliai plečia atsarginių dalių sandėlį. Pernai jis pasipildė 427 pavadinimų dalių, per pastaruosius trejus metus – per 700 ir jau perkopė 3000. Dauguma gaminių parduodama ne tik su surinkimo, bet ir išardymo instrukcijomis, kad prireikus būtų lengviau pakeisti komponentus. Suteikdamas 7 metų garantiją, gamintojas dar pateikia ir remonto instrukciją. Šiame vartotojiškame pasaulyje, žmonėms guodžiantis, jog gaminiai vos vos ištarnauja iki garantinio laikotarpio pabaigos, nostalgiškai prisimenant prieš daugybę metų įsigytą ir vis dar tebeveikiančią buitinę techniką ar šveicariškus laikrodžius, tai visiškai nauja tendencija, teikianti vilčių, kad pasaulis nesirita žemyn.
kokybiški. O žmonės investuoja į gerus daiktus. Atsarginės dalys turi savo kainą, todėl kai kalbame apie remontą, laimi visi: vartotojai, gamintojai, aplinka“, – aiškino E. Gasiūnienė.
Gairės ateičiai
„Ilgi garantijos metai – geriausias argumentas, kai sakome, jog gaminiai
Kompanijos padalinio Lietuvoje vadovė pažymėjo, jog metinė įmonės tvarumo ataskaita ir drausmina, ir parodo ateities kryptį. Ji yra ne tik apie tai, kas nuveikta dėl aplinkos. Vis daugiau kalbama apie darbuotojus, kaip jie pasikeitė, kaip jaučiasi, kaip įprasmina save darbe. „Dirbdami orientuojamės į klientus, norime jiems palengvinti darbo aplinką, padėti kurti sveikatai palankias darbo vietas, kad žmonės darbe jaustųsi laimingi. Tačiau visa tai galioja ne tik klientams, bet ir visiems mums, daugiau nei 1000-čiui „AJ produktai“ grupės darbuotojų. Turėtų būti pasiutusiai geras jausmas naudotis daiktu ir žinoti, kad jį gaminę žmonės darbe buvo gerbiami, vertinami, jais rūpinosi ir jie dėl to jautėsi laimingi. Ir tai irgi yra apie tvarumą, nes aplinką sudaro ne tik oras, iškasenos bei energijos ištekliai, bet ir žmonės“, – aiškino E. Gasiūnienė.
Naujoji „AJ produktai” kėdė HURRAY. Sėdynės ir atlošo užvalkalai keičiami.
Klasikinio dizaino filosofija apima klasikines medžiagas, neutralias spalvas ir meistrišką kokybę.
VONIOS KAMBARIO TENDENCIJOS:
sprendimai, prisidedantys prie tvaresnio gyvenimo būdo
Šiuolaikinis vonios kambarys keičiasi. Vis dažniau ieškoma, kaip net ir nedidelę švaros erdvę paversti mažu SPA, kur jauku ir galima reguliuoti apšvietimą, o santechnika ne tik suderinta tarpusavyje, bet ir patvari. Įvertindami, kad keisti santechniką – vienas sudėtingiausių ir brangiausių remonto darbų namuose, gyventojai ieško ilgalaikių, klasikinio dizaino sprendimų. Tai galime susieti su tvarumo idėjomis, kurios apima vis daugiau gyvenimo būdo aspektų.
Tvaru ne tik tai, kas pagaminta iš perdirbtų medžiagų ar įvertinta keliolika sertifikatų. Tvarus vonios santechnikos pasirinkimas – tai nesenstantis dizainas, neutralios spalvos ir ilgaamžės medžiagos. Jei norite vonios, kuri būtų nepavaldi laikui, ieškokite elegantiškų, neįnoringų sprendimų. Galite išsikelti tikslą sukurti erdvę, kuri tiek šiandien, tiek po 10 ar daugiau metų atrodytų patraukliai. Klasikinio dizaino filosofija apima ilgaamžes medžiagas, neutralias spalvas ir meistrišką kokybę.
Nesenstančiame vonios kambaryje dominuoja neutralios spalvos ir žemės atspalviai – balta, smėlio, pilka, anglies, taip pat metalų tonai. Ir neatsitiktinai: šios spalvos kuria ramią ir švarią nuotaiką, derančią prie rytinės ir vakarinės ruošos.
Klasikiniai sprendimai įprastai koja kojon eina su minimalizmu arba sumaniai integruota santechnika. Dušo kabinos – puikus pavyzdys, kaip taupoma vieta ir atiduodama duoklė funkcionalumui. Kai kurie gamintojai geba sujungti visus svarbius klasikinio dizaino aspektus: švarą, minimalistines spalvas, patvarias medžiagas ir kokybę, kuri tarnauja ilgai.
RADAWAY dušo kabinos – patvarūs dizainerių sukurti gaminiai. Juos galima užsisakyti ir individualių matmenų, kad kiekvienas jūsų vonios kambario centimetras būtų tinkamai išnaudotas. Per daugiau nei 20 veiklos metų RADAWAY susidūrė su šimtais dizaino sunkumų, kuriuos patirdavo klientai, įrengdami vonios kambarius. Ilgametė patirtis ir nuoseklus darbas padėjo rasti efektyvius ir individualiai pritaikomus sprendimus kiekvienam vonios kambariui.
Įmonės archyvo nuotr.
ESSENZA kolekcijos durų lankstai integruoti į stiklą.
Naujoji FURO SL kolekcija be viršutinio profilio stumdomomis durelėmis.
Dušo kabinų profilių spalvų pavyzdžiai.
Šiuolaikiniai sprendimai dušo kabinai
Dušas ne tik užima mažiau vietos nei vonia, bet ir yra gerokai funkcionalesnis bei praktiškesnis. Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių renkasi būtent minimalistines dušo kabinas. Viena populiariausių RADAWAY kolekcijų ESSENZA sujungia modernumą ir klasiką, o skirtingų spalvų profiliai (vario, žalvario, nikelio, aukso, juoda) leidžia sukurti asmenišką dizainą. Profilis tik dailiai įrėmina dušo kabiną, kad būtų sukurtas nepadalytos erdvės efektas. Kuo kambarys mažiau suskaidytas, tuo atrodo erdvesnis. Dušo kabiną galite montuoti ir be padėklo, kad grindys liktų vizualiai vientisos. RADAWAY dizaineriai, kurdami kolekciją ESSENZA, skyrė dėmesį lygiems paviršiams – vidinėje pusėje lankstus integravo į stiklą. Esant lygiam stiklo paviršiui, dušo kabiną lengviau prižiūrėti ir palaikyti švarą. Praktiškumą pratęsia akcentas ilgaamžiškumui – pakėlimo ir nuleidimo mechanizmas apsaugo horizontalias tarpines nuo greito dėvėjimosi, užtikrina tylų ir lengvą durų varstymą.
Siekiantiems dar grynesnio minimalizmo ir ilgaamžių sprendimų turėtų patikti kolekcija FURO. Jos išskirtinumas – durys stumdomosios, bet nėra viršutinio profilio. Tai vizualiai ypač lengva kabina, o jos eleganciją pabrėžia nauja išskirtinė „brushed copper“ spalva. Šioms dušo kabinoms naudojama itin mažai metalo, tad ir jų gamyba labiau tausoja gamtą. Visoms RADAWAY kabinoms naudojamas saugus grūdintasis stiklas, atitinkantis PN:EN 12150:1 standartus. Taip pat visi stiklai padengti ilgalaike apsauga nuo kalkių „EasyClean“, kad stiklo priežiūra būtų lengva.
Erdvę personalizuoja dušo padėklai, gaminami pagal individualų užsakymą
Higienišką estetiką galima pasiekti pasirinkus modernų dušo kabinos padėklą. RADAWAY kolekcijų KYNTOS ir TEOS akmens masės neslystantys dušo padėklai, gaminami pagal individualų užsakymą, leidžia personalizuoti jūsų erdvę. Meistrai atvyks į jūsų namus išmatuoti erdvės, kad tiksliai pagamintų ir vėliau sumontuotų dušo padėklą. Rinkitės iš keturių klasikinių spalvų – baltos, cemento, antracito ir juodos, kurias atrinko RADAWAY dizaineriai. Dar svarstote, kokie sprendimai tiktų jūsų vonios kambariui? Neskubėkite. Susikurkite virtualią patinkančių interjerų lentą („vision board“) ir suraskite, kas juos vienija. Spalva, minimalizmas, paviršiai? Tegul jūsų pasirinkimas būna apgalvotas ir tarnautų ilgai.
KYNTOS ir TEOS akmens masės neslystantys dušo padėklai, gaminami pagal individualų užsakymą, leidžia personalizuoti jūsų erdvę.
www.radaway.lt
ES ŽALIASIS KURSAS:
interjeras
• Tirpsta ribos tarp skirtingų funkcijų, erdvių, nes ir žmogus vis sparčiau keičiasi.
• Šiuolaikinė erdvė, kur kaupiame savo vertybes, tapo virtuali.
• Ankstyvajame projekto etape užkoduojami principai leis lengviau įgyvendinti pokyčius.
• Daugiafunkciškumas ir mobilumas ar ilgaamžiškumas?
• Išsaugomos vertingosios patalpų savybės, o nauji elementai kuriami neimituojant.
• Statybinės medžiagos kūrybiškai pernaudojamos kitoms funkcijoms.
• Jeigu įmanoma, numatomos ir galimos inžinerinių tinklų transformacijos.
Skaitykite el. žurnalą „Modernus vonios kambarys“
SA.lt portalo rubrika „Interjeras“
KINTANTIS IR PRIE POKYČIŲ
PRISITAIKANTIS INTERJERAS –
būtinybė tvarioje statybų pramonėje
Statybų pramonė yra viena taršiausių, tačiau interjeras šiuo požiūriu dažniausiai ne išimtis. Naujausi tyrimai rodo, kad baldai ir įranga sudaro apie 7–10 proc. anglies dvideginio pėdsako. Skaičiuodami vidutinį pastato gyvavimo laikotarpį, suvokiame, kad interjero tarša kaupiasi kaip nereikalingi daiktai garaže: jų gyvavimas yra trumpesnis nei paties statinio, o interjeras atnaujinamas kas 5–10 metų. Kiekvienas toks naujas projektas prisideda prie bendros taršos. Todėl vertėtų atsižvelgti ne tik į didesnių statybų keliamą taršą, bet ir į mažiausius aspektus, t. y. interjerą ir jo elementus.
Adaptyvaus dizaino sąvoka apima tiek vizualinę estetiką, tiek funkcinius sprendimus bei techninius konstruktyvo parametrus. Tai tarsi savotiškas palimpsestas, kai, tarsi išvalius interjero drobę, kuriamas naujas įvaizdis. Lankstumo ir prisitaikymo požiūriu galima tokį interjerą vertinti kaip tvarų, tačiau ar visuomet taip yra?
„Tvarus ir adaptyvus nėra sinonimai“, – sako studijos „INBLUM“ architektas Dmitrijus Kudinas. „Lankstus interjeras gali būti ir netvarus, taip kaip ir tvarus interjeras – neadaptyvus. Projektuojant vieną daugiafunkcį statinį, kaip ir interjerą, vietoj kelių, yra tvaru, kita vertus, toks projektas gali neatitikti visų funkcijų maksimalaus potencialo. Pavyzdžiui, muzikinės salės erdvės turi tam tikrus reikalavimus, o norint jas adaptuoti kitoms funkcijoms, projektas gali būti pilnas kompromisų. Svarbu įvertinti, ar tokia universali salė išties gali gerai funkcionuoti ilgalaikėje perspektyvoje, ar ji projektuojama tik dėl tendencijos būti lanksčiai“, – patikslina architektas.
„Nord security“ biuro interjeras, Projektas – „A2SM Architects“.
Viena priežasčių šiai tendencijai augti – ekonominė paskata. Studijos „A2SM“ architekto Viačeslavo Malenko teigimu, daugiausia yra įgyvendinamos biurų erdvių transformacijos. Priežastis paprasta – besikeičiant nuomininkams ar esant užsakovo poreikiui atsinaujinti, reikia viską keisti, o dažnai tai reiškia statybines intervencijas, patiriant didelių išlaidų. Siekdami sutaupyti, biurų savininkai ir nuomotojai linkę numatyti į priekį: kaip interjerą būtų galima lanksčiai atnaujinti ir prireikus pakeisti..
Norbert
Tukaj
nuotr.
Julija NOVIKOVA
INTERJERO LANKSTUMAS IR TRANSFORMACIJA: KODĖL IR KAIP TAI ĮGYVENDINAMA?
Pakartotinis panaudojimas, renovacija ir interjero elementų pritaikymas atnaujinant vidaus erdves akivaizdžiai prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo – taip mažinamos investicijos, fiziniai ir laiko ištekliai.
į užsakovo poreikius ir sukurti kokybišką projektą, kurio nebereikia iš esmės keisti. Aišku, kaip ir visa kita, interjeras turi savo cikliškumą, technologijos sparčiai vystosi, o ilgainiui viskas sensta, keičiasi. Jeigu nesikeiti kartu, jautiesi beviltiškai pasenusiame interjere.
Architektas Viačeslavas Malenko
Kaip adaptyviu interjeru investuojame į ateitį?
„Anksčiau užsakovai dažniau kreipdavosi turėdami aiškias ir griežtas užduotis, dabar, sparčiai vystantis technologijoms ir poreikiams, šių užduočių rėmai išblunka. Pastaruoju metu įmonės nebežino, kokia bus jų vidinė struktūra rytoj, o nuolatiniai projekto keitimai kenkia galutinei kokybei, planinei struktūrai, įrengimo laikas ilgėja ir investuojama daugiau. Todėl gavę naują užduotį, apsilankome esamuose įmonių biuruose, nuodugniai išnagrinėjame poreikius ir būsimus galimus scenarijus, – sako V. Malenko. – Jau ankstyvajame etape užkoduojame tam tikrus principus, kuriais ateityje galėtų vadovautis ir užsakovai, ir galimi nauji projektuotojai.
Juk tam tikrų pertvarų ar baldų transformacija yra kur kas paprastesnė nei, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų pokyčiai.“
Nors neseniai atgavome nepriklausomybę, daug ką kuriame naujai, tačiau pasaulyje jau garsėjame tuo, kad mūsų interjerai yra vieni geriausių, taikomos naujausios technologijos, naudojamos šiuolaikinės inžinerinės sistemos ir kokybiškos medžiagos. Pasak architekto, tai suponuoja klaidinančią nuostatą, kai į priekį planuojama trumpesniais etapais, o vystytojai yra linkę dažniau atsinaujinti.
Architektas Viačeslavas Malenko.
„A2SM“ nuotr.
Architekto V. Malenko minimi lankstaus interjero projektavimo aspektai
INŽINERIJA Atlikti statybinius pokyčius yra kur kas sudėtingiau nei transformuoti lankstų interjerą, todėl dar prieš techninį projektą svarbu turėti aiškią struktūrinę logiką.
PAKELIAMOSIOS GRINDYS. Pritaikius šią technologiją, paprasčiau įrengti elektros, santechnikos instaliaciją, o, esant poreikiui, ją pakeisti, nereikia ardyti laikančiosios grindų konstrukcijos ar dangos.
PERTVAROS. Naujausi sprendimai yra šiuolaikiškai ir funkcionaliai pritaikomi. Kontaktinėmis juostomis prie kiliminės dangos tvirtinamos pertvaros, pasižyminčios
apdailos pasirinkimo įvairove, galimybe lanksčiai konfigūruoti lentynų ir kitų elementų skaičių, aukštį ir pan.
APŠVIETIMAS. Šviestuvų mobilumas yra bene toks pat svarbus kaip ir pertvarų. Šviesomis galima kurti didesnės ar mažesnės erdvės įspūdį, skirstyti ją į įvairias zonas, pritaikyti prie individualių poreikių.
MOBILIOS DANGOS IR BALDAI. Surenkamosios
grindų ir lubų dangos, kurias galima lengvai pakeisti, esant poreikiui. Baldų sprendimai padeda lengvai transformuoti erdves į įvairius variantus.
Sapiegų „Tech Park“ transformacijos metu architektai siekė minimalistinio dizaino ir maksimalaus esamo pastato medžiagų pakartotinio panaudojimo naujajame interjere.
„A2SM“
Interjero tęstinumu kuriame tvarią aplinką
Lankstumo principas įgyja vis daugiau patrauklumo ir aktualumo tiek gyvenamosiose, tiek darbo erdvėse ar viešajame sektoriuje. Tirpsta ribos tarp skirtingų funkcijų, erdvių, o žmogus ir pats vis sparčiau keičiasi. Dažnu atveju jau įrengtus gyvenamuosius interjerus visiškai transformuoti ne visada yra galimybių ar poreikio. Tereikia įvertinti, kaip sumaniai adaptuoti interjerą, dedant sluoksnius ant viršaus.
Architekto Vadimo Babij, „DO Architects“ partnerio, prisidėjusio prie didelių pokyčių įvairiuose pasaulio biuruose, manymu, pasiteisinęs sprendimas biurui – pritaikyti specifinį planinį tinklą: „Tai struktūra, kurioje galima bet kokią erdvę, kambarį ar zoną performuoti į kitokias patalpas. Pavyzdžiui, formuojant pusiau atviras erdves, pertvaros statomos darbo zonų pakraštyje, o keičiantis poreikiams, galima visiškai jas izoliuoti arba atvirkščiai, atsiverti ir keisti konfigūraciją pagal suplanuotą tinklą.“
Kita tvarios interjero transformacijos galimybė – suvaldyti perteklinį plotą. „Įvairiuose viešosios paskirties pastatuose, siekiant įveiklinti daugiau įvairių funkcijų, buvo projektuojamos papildomos patalpos. Ilgainiui pastebėta, kad du trečdaliai patalpų išnaudojamos vos kelis kartus per metus ir ilgą laiką būna tuščios. Mes siūlome racionalų patalpų panaudojimą, daugiafunkciškumą, kai bendra didelė erdvė gali tarnauti tiek renginiams, susitikimams, konferencijoms, tiek būti skaidoma į mažesnes erdves“, – sako V. Babij.
„Lelijos fabrikas“ (arch. „A2SM Architects“, „DO Architects“ ir „Audrius Ambrasas Architects“). Seni, perpučiami langai yra keičiami, o mediena ir stiklas pernaudojami pertvaroms, baldams ir kt. Milžiniški vamzdžiai, ortakiai perdaryti į baldus, lauko suolus, kitus interjero elementus.
Architektas Vadim Babij.
„Medžiagų biblioteka“ nuotr.
Architektas V. Babij pabrėžia dvi
pagrindines lankstaus interjero kūrimo priežastis ir principus
ESAMO INTERJERO PERTVARKYMAS. Tokiu atveju siekiama ne griauti, o pridėti. Atsižvelgiama į esamos situacijos adaptyvumą ir tai, kokias vietas galima papildyti transformuojamais elementais. Taip pat atsižvelgiama, kad nauji elementai būtų lokalūs arba iš perdirbtų medžiagų.
INTERJERO FUNKCIJOS KEITIMAS. Keičiant pastato paskirtį, interjeras taip pat reikalauja ir statybinės intervencijos. Tai jau priskiriama prie rekonstrukcijos, tačiau būsimos erdvės kuriamos adaptyviai. Viskas, kas griaunama, iškasama, išimama, lieka pastato sklype, o statybinės medžiagos kūrybiškai pernaudojamos kitoms funkcijoms.
„Betono fabriko“ konversija, įgyvendinta studijos „DO Architects“, kur ir įsikūrė pačių architektų biuras, yra pavyzdys, kaip galima lanksčiai adaptuoti buvusį pastato interjerą, pritaikyti naujiems poreikiams ir toliau adaptyviai naudoti įvairioms funkcijoms. Šiuo metu patalpose ne tik darbuojasi architektų kolektyvas, bet ir organizuojami vakarėliai, susitikimai, taip pat erdvė išnuomojama įvairiems renginiams.
Interjero adaptyvumas priklauso nuo gerai užkoduoto plano, nes tik tvirtas pagrindas leidžia erdvei evoliucionuoti, o sprendinių tęstinumas užtikrina, kad kiekviena pokyčių banga bus harmoninga ir tikslinga.
Architektas Vadim Babij
Luko
Juso
MINIMALISTINIO
IR EKLEKTIŠKO INTERJERO PRIEŠPRIEŠA
Mažiau yra tvariau, ar tikrai? Įsivaizduojama, kad švarios, blyškios sienos, minimalistinis dekoras ir kuo mažiau visko – galimas raktas į tvarų (ir lengvai adaptuojamą) interjerą.
„Projektuodamas vieną pirmųjų interjerų, teigiau, kad minimalizmas labai tinka jaunimui, kuris neturi sukaupęs tiek istorijos, daiktų ir iš to paprastumo, lengvumo toks stilius tikrai prilimpa. Per 20 metų ši tendencija nelabai pasikeitė. Visgi dabar keičiasi pats požiūris, daiktai praranda savo vertę, nebėra poreikio kaupti, saugoti, o šiuolaikinė erdvė, kur kaupiame savo vertybes, tapo virtuali, –sako architektas D. Kudinas.
Lankstus ir minimalistinis interjeras – grėsmė kūrybiškumui?
Tvarus dizainas neapsiriboja tik vadinamųjų žaliųjų medžiagų naudojimu, jo įvaizdis orientuojasi į tai, kad ilgainiui interjeras bus pakeistas kita funkcija, kone siekiama universalaus bei unifikuoto interjero.
„Menas bendrąja prasme yra gana netvarus dalykas. Tai išeikvoti ištekliai, kurie neneša pamatuojamos naudos, tačiau visi pripažįsta, kad tai didelė socialinė, kultūrinė vertybė. Tvarumo reikalavimai ir bendras požiūris į architektūrą kaip į meną gali kelti nemažą konfliktą, ką dažnai matome socialinių tinklų erdvėse, kai piktinamasi dėl eilinės (tačiau itin tvarios) „dėžutės“ statybų. Ekonominė nauda ir tvarumas iš esmės labai koreliuoja, juk, naudodami mažiau medžiagų, energijos, išlošiame finansiškai. Ilgalaikėje perspektyvoje galime spekuliuoti, kad galbūt dabartinis laikotarpis bus vadinamas tvarumo epocha, o ateities kritikai diskutuos, kad šis projektas buvo tvarus savo laikmečiui, tačiau po 30-ies metų griaunamas, nes neatitinka to meto standartų“, –svarsto D. Kudinas.
XX a. vid. pastatas rekonstruotas ir pritaikytas naujiems poreikiams, šiuo metu „Tech Loft“ įsikūrė nemažai verslių komandų. Interjere išsaugotos autentiškos detalės ir elementai, atskleidžiantys istorinius sluoksnius ir parodantys, kad konversija gali ir turi būti įgyvendinama grindžiant tvarumo principais.
Norbert Tukaj nuotr.
Menas kaip minimalizmo išraiška
Kartais interjere minimalizmas gali būti neįgyvendinamas dėl vienoje erdvėje atsirandančių skirtingų funkcijų, kurias reikia suderinti ir išgryninti visus poreikius tenkinančius sprendinius. Kiek kitokia perspektyva pasidalija architektas V. Malenko. Pašnekovo manymu, menas, kuris dažniausiai atlieka pagrindinę dekoro funkciją, yra tvarus – jį galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą. „Minimalizmą galima kurti, kai visą interjero įvaizdį formuoja menas. Panašiai kaip meno galerijoje, kur pati erdvė yra šviesi, praktiškai tuščia ir dominuoja meno kūriniai, įveiksminamos ir kitos erdvės, tada pats interjeras, jo spalvos ir medžiagos, darniai kuriami per meno kūrinius.“
Maksimaliai tvarus – ilgaamžis interjeras
Kad nepasimestume tarp įvairių tendencijų, svarbu įvertinti, kokie yra vartotojo poreikiai, gyvenimo būdas, ką siūlo esama interjero situacija ir ką jai gali pasiūlyti architektas.
Galima teigti, kad tas pats baldas, pavyzdžiui, atnaujinta senovinė išraižyta medinė spinta, perduodama iš kartos į kartą, bus tvaresnė nei naujas, minimalistinis, „ekologiškas“ baldas. „Tvarumo tendencija skatina pritaikyti senus baldus antram, trečiam gyvenimui, todėl judame tikslingesniu keliu. Tą patį galime sakyti ir apie namus, pastatus, kuriuose žmonės dirba, ilgiau gyvena, renkasi renovuoti, neperka perteklinių interjero dekoro elementų“, –papildo D. Kudinas. Maksimalizmas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti perteklinis, tačiau jei interjeras tarnauja ilgesnį laiką, kuriamas geresnis mikroklimatas ir komfortas vartotojui, jis savaime tampa adaptyvus ir tvarus.
Šiai nuomonei antrina ir architektas V. Babij: „Reikėtų įvertinti, ar minimalistinis interjeras kuriamas dėl vizualinių ar tvarumo priežasčių. Minimalų papildomų medžiagų ir dekoro naudojimą, o senų interjero elementų pritaikymą antram gyvenimui galima būtų traktuoti kaip minimalistinį ir tvarų interjerą. Kita vertus, bet kokį stilių įmanoma kurti tvariai – dažnu atveju istorinių sluoksnių atskleidimas, eklektikos kūrimas iš po ranka turimų priemonių atskleidžia turiningesnį interjerą, o pats procesas tampa draugiškesnis aplinkai.“
Norbert Tukaj nuotr.
„TAKK“ architektų studijos interjero transformacija 50 kv. m. bute Barselonoje, Ispanijoje (2022 m.), sukėlė prieštaringų nuomonių, vieniems tai tvarumo revoliucija, kitiems – išdarkyta gyvenamoji erdvė. Architektai siekė minimaliomis finansinėmis išlaidomis sukurti tokį atnaujintą senojo buto interjerą, kuris atlieptų ekologinės krizės samoningumą. Pagrindinės projekto ašys buvo šios:
• Šiluminė erdvių analizė naujo plano konfiguracijai;
• Korpusinių baldų pakėlimas ant specialių kojelių-furnitūros, nereikalaujantis statybinių intervencijų inžinerinėms sistemoms atnaujinti;
• Medžiagų mažinimas, naudojant esamus ir vietinius išteklius;
• Sutvarkymas prieš paslėpimą, atsisakius apdailos ir tik sutvarkius esamus sluoksnius;
• Kūrybiškas požiūris į virtuvės ir vonios kambarius, kurie „atsikratė“ autonominės erdvės titulo;
• Iš anksto suplanuota statyba, reikiamus elementus paruošus dar gamykloje.
Architektūros studijos „TAKK“ buto modernizacija Barselonoje „10K House“.
Architekto D. Kudino komentaras
Manau, šis projektas yra tarsi architektų manifestas – panašu į konceptualios idėjos realizavimą, dėl ko kai kurie sprendimai kelia abejonių. Tačiau mintis išties gera – toks interjeras nurodo tam tikrą idėjinę kryptį. Kiek jis yra pats iš savęs tvarus, sunku pasakyti, tą parodys laikas, kaip jis bus realiai naudojamas, ar kažkas gyvens, galbūt ilgainiui tai taps įdomiu muziejumi, galerija, o gal bus parduotas ir naujakuriai jį remontuos iš esmės.
Studijos „INBLUM“ darbuose irgi siekiame tam tikrų panašumų, naudojame grynas, neapdorotas (angl. raw) medžiagas, atidengiame tam tikrus fragmentus. Skirtumas toks, kad mūsų projektai skirti konkrečioms funkcijoms, tuomet kai „10K House“ tvarumas konstatuojamas labiau konceptualiai.
Jose Hevia nuotr.
„Architektas Dmitrij Kudin.
Gyvenimas yra įvairus ir dėl to galime pasidžiaugti: gyvename sename name arba statome naują, nes dabar to reikia. O jeigu seni daiktai yra morališkai pasenę ir žmogus nori gyventi šiuolaikiškai, produktyviai ir kūrybiškai, kurti savo naujus namus, tai irgi yra savotiška išraiška. Tai mūsų progreso dalis, o interjero progresas yra nesustabdomas, tik klausimas, kaip jį įgyvendinti tvariai.
Architektas Dmitrij Kudin
Žvėryno XX a. medinės vilos kontekste rekonstruotas šalia stovintis pastatas (buvęs vilos aptarnaujančio personalo statinys), per beveik šimtmetį patyręs bent keletą transformacijų. Architektai „INBLUM“.
Norbert Tukaj nuotr.
Norbert Tukaj nuotr.
Po seno fabriko „Sparta“ konversijos pastatas virto „Cyber City“ verslumo centru. „A2SM“ komanda transformavo „Nord security“ biuro interjerą, kuriame matomos drąsiai meno kūriniais puoštos sienos ir adaptyvios darbo erdvės.
Pagrindiniai principai projektuojant tvarų ir lengvai atnaujinamą interjerą
Neefektyvus, pasenęs ar naujos funkcijos reikalaujantis interjeras – kokių veiksmų imtis ir kaip projektuoti, kad ateityje reikėtų kuo mažiau išteklių reikalaujančių intervencijų?
ILGAAMŽIŠKUMAS.
Nesivaikant naujausių tendencijų, projektuoti taip, kad interjero vizualinė išraiška (bent dalimi) būtų aktuali ir po 10 metų.
ATLIEKŲ MAŽINIMAS.
Numatyti, kokie esami interjero elementai, baldai ir medžiagos gali būti pakartotinai panaudojami, unikaliai pritaikyti juos visai kitokiai paskirčiai. Svarbu kūrybiškas požiūris ir techninės žinios, pritaikant objektus naujai.
MEDŽIAGŲ PASIRINKIMAS.
Medžiagų ilgaamžiškumas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo aplinkos poveikio, klimato taršos,
Norbert Tukaj nuotr.
medžiagų kokybės, įrengimo, fizinių pažeidimų – vienoms reikia atnaujinimo jau po 5, o kitos gali tarnauti ir 50 metų. Naujausios ir tvarios medžiagos gali tarnauti ilgiau nei paties interjero funkcinė paskirtis. Būtina atsižvelgti į kiekvienos medžiagos individualius parametrus. Vienas būdų įvertinti statybinę medžiagą – per EPD (angl. Environmental Product declaration), kuris leidžia pamatuoti gaminio poveikį per skirtingus jo gyvavimo ciklus: žaliavų išgavimą, gamybą, transportavimą, naudojimą ir sunaikinimą jam tapus atlieka.
ERDVINĖ KONFIGŪRACIJA IR MOBILUMAS.
Nuo funkcinės paskirties keitimo, kai bažnyčios
užleidžia erdvę gyvenamosioms patalpoms, gamyklos –bibliotekoms, iki esamų erdvių transformacijos. Įvairių mobilių baldų, lanksčių pertvarų ir kitų priemonių integracija.
PAVELDO IŠŠŪKIAI.
Istorinio paveldo problematika, kai nustatomi itin griežti reglamentai, kalbant apie vertingųjų interjero elementų vertinimą ir išsaugojimą. Tvariausias ir lanksčiausias sprendimas būtų vertingų aspektų, erdvės ypatumų įvertinimas ir išsaugojimas. Kontekstas šiuo atveju pasitarnauja tarsi erdvės tapatybės ir vizijos formavimas, kartu taupant išteklius ir neimituojant autentikos.
SERTIFIKUOJAMAS INTERJERAS
remiantis UGREEN kompanijos, užsiimančios tvarumo strategijomis, duomenimis
Visiems profesionalams yra gerai žinoma pastatų sertifikavimo sistema ir jos įvairovė. Kur kas rečiau tai taikoma gyvenamiesiems namams ir interjerams, tačiau, norint objektyviai įvertinti interjero projekto tvarumą, reikėtų atkreipti dėmesį į galimas priemones ir pasaulyje pripažintus standartus.
Pagrindiniai tvaraus interjero serti katai
LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design). Pasaulyje pripažintas vienas populiariausių sertifikatų žaliųjų pastatų statybai. Jame nustatyti standartai skatina medžiagų ir tam tikrų sprendimų, mažinančių anglies pėdsaką ir gerinančių energinį efektyvumą, naudojimą.
FSC (angl. Forest Stewardship Council).
Kiek kitu kampu prisidedantis sertifikavimo būdas, FSC sertifikuoja medieną ir medžio gaminius iš atsakingai tvarkomų miškų. Skatina medienos gaminių pasirinkimą iš tvariai tvarkomų miškų, saugant biologinę įvairovę.
GREENGUARD.
Šis sertifikatas užtikrina griežtai nustatytas įvairių medžiagų ir gaminių cheminių išlakų ribas. GREENGUARD sertifikuotų sprendimų naudojimas interjere užtikrina sveikesnį ir švaresnį mikroklimatą.
Fabrikas „Sparta“, tapęs „Cyber City“ verslumo centru.
