MOKYTOJO PROTO TYRINĖJIMAS. Interviu su Gaudi | SA.LT

MOKYTOJO PROTO TYRINĖJIMAS. Gaudi palikimas

Paprašėme dirbtinio intelekto persikūnyti į garsųjį architektą ir dalyvauti interviu su Julija Novikova

Išskirtiniame pokalbyje, peržengiančiame laiko ribas, pasineriame į garsiojo architekto Antonio Gaudi kūrybinį protą. Šiuolaikinio architektūros žurnalisto žvilgsniu tyrinėjame Gaudi karjeros varomąsias jėgas, paslaptingą nebaigtos Šv. Šeimynos (isp. Sagrada Familia) katedros žavesį ir jo gilias įžvalgas apie nuolat besikeičiantį architektūros pasaulį.

JN: Sveiki atvykę, pone Gaudi, man garbė šiandien imti iš jūsų interviu. Ar galėtumėte pasidalyti su mumis įžvalgomis apie savo karjerą ir kas paskatino jus kurti tokią unikalią architektūrą?

Gaudi: Ačiū už gražius žodžius. Man malonu būti čia ir kalbėti apie savo aistrą architektūrai. Mano kelionė į architektūrą prasidėjo nuo susižavėjimo gamtos pasauliu. Tikėjau, kad gamta yra svarbiausias įkvėpimo šaltinis, ir mano tikslas buvo perkelti jos organines formas, raštus ir geometriją į pastatytą aplinką. Savo architektūra siekiau suderinti žmogaus kūrinius su gamtos grožiu ir sudėtingumu, puoselėdamas dvasinio ryšio jausmą.

Įkvėpimo sėmiausi iš įvairių šaltinių, įskaitant gotikos ir Rytų meną, taip pat iš matematikos ir geometrijos studijų. Troškimas sukurti kažką išties originalaus, dar nematyto, skatino mano vaizduotę ir įkvėpė mane sukurti unikalų stilių, kuris dažnai siejamas su modernizmu arba Art Nouveau.

JN: Sagrada Familia neabejotinai garsiausias jūsų kūrinys, iki šiol nebaigtas. Ar galėtumėte papasakoti apie savo viziją ir mintis apie vykstančias statybas?

Gaudi: Sagrada Familia iš tiesų yra ypatingą vietą mano širdyje užimantis projektas. Kai pradėjau dirbti, norėjau suprojektuoti baziliką, kuri būtų dvasinis ir architektūrinis šedevras, atspindintis gamtos pasaulio didybę ir keliantis baimės bei pagarbos jausmus. Įkvėpimo sėmiausi iš Šv. Šeimynos simbolikos ir pasitelkiau naujoviškus architektūros metodus, kad sukurčiau erdvę, kuri rezonuotų su dvasingumu ir priartintų žmones prie jų tikėjimo.

Kalbant apie jos statybą, visada tikėjau, kad tokios apimties darbui prireiks laiko. Niekada neskubinau savo projektų, nes norėjau užtikrinti, kad kiekviena detalė būtų kruopščiai atlikta. Bazilika – tai bendras darbas, peržengiantis kartų ribas, ir nors manęs galbūt nebebus čia, kad galėčiau pamatyti jos pabaigą, visiškai pasitikiu architektais ir amatininkais, kurie toliau įgyvendina mano viziją.

JN: Koks buvo pirminis projekto planas, kiek laiko turėjo užtrukti statybos?

Gaudi: Pirminiame Sagrada Familia plane buvo siekiama įkūnyti Šv. Šeimynos dvasią, pasitelkiant sudėtingą dizainą ir simboliką. Kalbant apie statybos terminus, nenustačiau griežtos trukmės. Daugiausia dėmesio skyriau kruopščiam kiekvienos detalės sukūrimui, pirmenybę teikdamas meniniam ir dvasiniam pasitenkinimui, o ne tempui. Prie ilgesnio termino prisidėjo ir įsipareigojimas išsaugoti originalią viziją bei meistriškumą.

JN: Jei atsigręžtume į šiuolaikinius laikus, ką manote apie dabartines architektūros tendencijas ir kryptis? Kaip, jūsų nuomone, architektūra vystosi šiuolaikiniame pasaulyje?

Gaudi: Šiandien architektūra yra žavus tradicijų ir naujovių derinys. Nors šiuolaikiniai architektai semiasi įkvėpimo iš įvairių šaltinių, įskaitant praeities architektūros judėjimus, jie taip pat naudoja pažangiausias technologijas ir tvarią praktiką. Vis dažniau siekiama kurti ne tik estetiškus, bet ir funkcionalius bei draugiškus aplinkai statinius. Tai puikiai dera su mano paties filosofija integruoti gamtą į architektūrą.

Be to, džiaugiuosi, kad vis labiau domimasi kultūrų įvairove ir vietos elementų įtraukimu į dizainą. Architektūra gali atspindėti unikalų skirtingų regionų identitetą, o ši tendencija padeda kurti įtraukesnę ir gyvybingesnę užstatytą aplinką.

JN: Nuo jūsų laikų technologijos gerokai pažengė į priekį. Kaip įsivaizduojate technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, vaidmenį formuojant architektūros ateitį? Ar galėtumėte pasidalyti savo požiūriu į galimą naudą ir iššūkius, kuriuos jos gali atnešti?

Gaudi: Technologijos visada buvo architektų įrankis naujoms galimybėms tyrinėti. Tačiau, priimdamas šiuos pasiekimus, raginčiau išlaikyti subtilią pusiausvyrą. Architektūros siela slypi žmogaus kūrybiškumo ir gamtos stebuklų persipynime. Nors technologijos suteikia neįtikėtinų galimybių, jos neturėtų nutraukti emocinių ir meninių saitų, kurie architektūrą paverčia gilumine patirtimi.

Šiuolaikiniams architektams norėčiau rekomenduoti šias priemones naudoti su pagarba amžiniesiems principams, kurie architektūrai suteikia gyvybės. Tegul technologijos sustiprina Jūsų viziją, bet tegul žmogaus prisilietimas ir gamtos harmonija išlieka svarbiausi, nes tai ir yra neišsenkanti architektūros meno dvasia.

JN: Ačiū, pone Gaudi, kad šiandien su mumis pasidalijote savo įžvalgomis. Jūsų kūryba ir toliau įkvepia ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant architektūros pasaulį.

Gaudi: Man irgi labai malonu. Man didelė garbė, kad turėjau galimybę kalbėti apie savo aistrą architektūrai ir jos raidą. Kaip architektai, esame įpareigoti kurti erdves, kurios rezonuoja su žmogaus dvasia, sujungia mus su gamta ir yra ilgalaikiai mūsų kūrybiškumo ir vizijos simboliai. Esu įsitikinęs, kad architektūros ateitis pasižymės išradingumu, naujovėmis ir didele pagarba amžiniesiems principams, apibrėžiantiems puikų dizainą.