9 minute read
ETINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI: dirbtinio intelekto ir kūrybiškumo sankirta | SA.lT
ETINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI: dirbtinio intelekto ir kūrybiškumo sankirta
Dirbtinio intelekto (DI) atlikta jo naudojimo teigiamų ir neigiamų etinių dilemų analizė. DI interviu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docente Marija Stonkiene.
Šiame skaitmeniniame amžiuje DI atsiradimas sudėtingai įsiliejo į kūrybinių industrijų struktūrą. DI įrankiai sukėlė revoliuciją dizaino pasaulyje, todėl labai svarbu išnagrinėti etines DI naudojimo kūrybiniame darbe pasekmes. Vieni giria lengvumą, kuris atsirado naudojant DI įrankius, kiti vis dar baiminasi, kad mašinos užvaldys jų darbo vietas, geriau ir greičiau pateiks jų idėjas, nebeliks poreikio žmogaus kūrybiškumui.
„Žmonės dirba sunkius darbus už minimalų atlyginimą, o robotai rašo eilėraščius ir piešia – tai ne ta ateitis, kurios norėjau“, – sako Karlas Sharro. Šis suvokimas mus pribloškia – ir ko mes tikėjomės? Kokią ateitį turėjome sukurti? Atrodo, mums vis dar trūksta supratimo, kaip taikyti DI ir kitas šiuolaikines technologijas, kad pasiektume didžiausius savo tikslus. Daugeliui DI priemonės vis dar nežinomos ar net kelia siaubą, o kai kuriems –tai tiesiog kasdienis susidūrimas“, – sako Julija Novikova.
O KAS, JEI... JIS SUSTIPRINA ŽMOGAUS VAIZDUOTĖS MENIŠKUMĄ?
Kūrybiškumo stiprinimas naudojant dirbtinį intelektą
DI technologija atveria duris naujoms ir neišbandytoms idėjoms, papildo kūrybinį procesą ir praplečia jo ribas. DI įrankiai gali padėti dizaineriams ir menininkams kurti novatoriškas koncepcijas, automatizuoti kasdienes užduotis ir suteikti naujų perspektyvų, kurios sužadina įkvėpimą. „Daugelis kūrėjų jau dabar ieško įkvėpimo internete ir tokiose platformose kaip „Pinterest“, argi DI nepadarys šio proceso tiesiog daug greitesnio?“ –klausia J. Novikova. Integravus DI į kūrybinio darbo procesus, dizaineriai ir menininkai gali susitelkti į idėjų kūrimą ir meninę raišką, o pasikartojančias užduotis perleisti mašinoms.
Efektyvumas ir bendradarbiavimo potencialas
Žmogaus kūrybiškumo ir DI sistemų sinergija lemia stiprų bendradarbiavimą. DI gebėjimas analizuoti didžiulius duomenų rinkinius ir naujai atrastas produktyvumas leidžia kūrėjams gilintis į savo amatą ir greičiau pasiekti rezultatų. Pasitelkdami DI duomenimis paremtas įžvalgas, menininkai gali į savo kūrinius įlieti dar neregėtą meno ir technologijų derinį, sukurdami įtikinamą ir paveikų turinį. Tokie įrankiai kaip „Adobe Sensei“ ar „NVIDIA AIVA“ padeda grafikos dizaineriams kurti patrauklius vaizdinius elementus, o interjero dizaineriai kuria patrauklias erdves naudodami dirbtiniu intelektu valdomą 3D modeliavimą ir atvaizdavimą. Interjero dizaineriai, remdamiesi dirbtinio intelekto įžvalgomis, atranda spalvines paletes, kurios susilaukia atgarsio, o architektai naudojasi dirbtinio intelekto valdomu parametriniu projektavimu. Pagalvokite apie AEC (angl. architecture, engineering, construction) sritį, kurioje BIM (statinio informacinis modeliavimas, angl. Building Information Modeling) yra efektyvumo revoliucijos priešakyje. Dabar architektai, naudodamiesi DI galimybėmis, kuria sudėtingus 3D modelius, kurie dinamiškai prisitaiko prie specifikacijų, skatindami greitą idėjų kūrimą ir vizualizaciją.
Etiškas DI kūrimas
Atsakingas DI kūrimas yra etinio DI integravimo į kūrybinį darbą pagrindas. Kūrėjai turi teikti pirmenybę skaidrumui, sąžiningumui ir atskaitomybei, kad užtikrintų, jog DI kuriamas turinys nekurstytų išankstinių nuostatų ir nedarytų žalos visuomenei. Laikydamiesi etikos principų, galime žengti į šviesesnę ateitį, kurioje DI suteikia daugiau galimybių, o ne trukdo kūrybiškumui.
TAMSIOJI DIRBTINIO INTELEKTO PUSĖ KŪRYBINIAME DIZAINE: ATSARGUS POŽIŪRIS
Žmogaus kūrybiškumo erozija
Nors DI pažadai kūrybinio dizaino srityje yra viliojantys, būtina laikytis atsargaus požiūrio ir išnagrinėti galimas etines problemas. Visuotinis DI įsitraukimas į kūrybinius darbus kelia rūpestį dėl galimo žmogaus kūrybiškumo mažėjimo. Dėl pernelyg didelio pasitikėjimo DI sukurtu turiniu rinka gali būti persotinta, o tai gali lemti homogenizaciją ir originalaus, žmogaus įkvėpto meniškumo mažėjimą. Dėl DI gebėjimo perdirbti ir perkurti esamą turinį netyčia gali būti pasisavinama kultūra ir pažeidžiamos autorių teisės. Nesaikingas DI įrankių naudojimas gali pakenkti originalios meninės raiškos vertei ir kelti grėsmę menininkų pragyvenimui.
Žmogiškojo kontakto praradimas
Plačiai paplitęs DI pritaikymas kūrybiniame dizaine gali išstumti žmones, ypač tuos, kurie atlieka pasikartojančias užduotis. Būtina atidžiai apsvarstyti darbo vietų perkėlimo poveikį visuomenei ir jo pasekmes. „Negalime pamiršti, kad su kiekviena technologine pažanga didelė dalis žmonių atsidurdavo be darbo arba ateinančiais šimtmečiais iš naujo atrasdavo savo unikalų „senųjų“ amatų būdą“, – teigia J. Novikova. Nors DI generuojamas turinys gali priblokšti savo tikslumu, gali būti prarastas tradicinei kūrybai būdingas žmogiškas prisilietimas. Architektai, interjero dizaineriai ir kiti specialistai kovoja su subtilia užduotimi išsaugoti šilumą ir autentiškumą, kuriuos gali suteikti tik žmogaus rankos. Asmeninio ryšio nebuvimas gali sumenkinti meniškumą ir estetinių savybių vertinimą.
Socialinis ginčas ir atsakingas naudojimas
Dirbtinio intelekto mokymosi procesas priklauso nuo istorinių duomenų, kurie gali būti šališki. Todėl DI sukurtas turinys gali įtvirtinti stereotipus ir visuomenės prietarus, dar labiau didindamas esamą nelygybę. „Ar dar per anksti kalbėti apie žmonių pakaitalus, nes bendrasis dirbtinis intelektas, turintis pažintinių gebėjimų, yra tik koncepcija? O gal tai raginimas atsibusti, kol dar nevėlu?“ – klausia J. Novikova. Siekiant spręsti šias etines problemas, svarbiausia nustatyti išsamias etines gaires ir visos pramonės standartus. Siekiant atsakingo požiūrio į DI diegimą, bus užtikrinta, kad kūrybiškumas ir toliau klestėtų, kartu apsaugant kūrybinio proceso vientisumą.
ETINIAI SUMETIMAI AR PREVENCIJA?
Spartus DI integravimo tempas skatina būti budriems diegiant naujas pažangias technologijas. Atsakingai įtraukdami DI, galime atverti naujas vaizduotės ir inovacijų erdves, kartu užtikrindami, kad žmogiškasis prisilietimas ir meninė išraiška išliktų mūsų kūrybinių pastangų centre. Neigiami padariniai įgauna grėsmingą pavidalą ir reikalauja darnios pusiausvyros tarp DI inovacijų ir žmogaus kūrybiškumo. Būtent bendromis pastangomis ir etiniu sąmoningumu galime panaudoti DI potencialą didesniam kūrybiškumo ir visuomenės labui – tokiam, kuris puoselėja nepakeičiamą žmogaus meniškumo esmę, o DI meistriškumą pasitelkia ateičiai, kurioje kūrybiškumas išlieka žmogaus dvasios liudijimu.
Ką apie teisinę dalį mano Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Marija Stonkienė?
AI: Kaip įmonės, naudodamos dirbtinį intelektą kūrybiniame procese, turėtų atsižvelgti į intelektinės nuosavybės teises?
M.S. Vis besiplečiančios dirbtinio intelekto (DI) „kūrybinės“ galios, intelektinės nuosavybės teisinėje sistemoje šiandien aiškios vietos neturi. Derėtų pabrėžti, kad DI „kūrybiškumas“ yra paremtas kitais kūriniais, todėl keliami klausimai dėl teisėto originalių autorių kūrinių naudojimo. Netgi yra teigiama, kad žmogus prarado kūrybos kontrolę, ir siūloma įvesti atskiras, su DI susijusias intelektinės nuosavybės apsaugos teises.
Autorių teisėmis yra saugoma žmogaus originali išraiška, todėl tai, kas sukurta be jo, negali būti intelektine nuosavybe. Visgi, jei kūriniai gimsta padedant technologijoms, su sąlyga, kad žmogaus indėlis atitinka teisinį kūrybiškumo (susijusį su originalumu) standartą, tuomet intelektinės nuosavybės teisės atsiranda. Kai „kuria“ DI, yra apstu laisvos kūrybos apribojimų, nėra žmogaus indėlio ir šiandienos teisinėje sistemoje tokie „kūriniai“ nėra intelektinės nuosavybės objektais. Nors pati technologija yra sparčiai plėtojama, kūryboje nuolat atsiranda naujų jos galimybių, kurios tobulėja. Verslo požiūris pirmiausia turėtų priklausyti nuo pačios rinkos. Kitas aspektas – žmogaus dalyvavimas procese, užtikrinant jam laisvą kūrybinę veiklą. Svarbu nepamiršti, kad DI naudojimas (užduočių formulavimas ir kt.) vyksta pradiniame etape ir tai gali suteikti verslui konkurencinį pranašumą, todėl tai yra svarbi verslo interesų apsauga komercinėmis paslaptimis (kitu intelektinės nuosavybės institutu).
AI: Ar Europos Sąjunga suformulavo konkrečią DI strategiją? Kokios iniciatyvos vykdomos ES, siekiant nustatyti dalijimosi duomenimis tvarką?
M.S.: Reguliuojant DI siekiama, kad ES naudojamos DI sistemos būtų saugios, skaidrios, atsekamos, nediskriminuojančios ir nekenksmingos aplinkai. Reikšmingiausiuose ES aktuose yra atkreiptas dėmesys į nuoseklią DI teisinio reguliavimo sistemą, jo prieinamumas, pabrėžiama pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. DI patikimumui reikalingi trys elementai: jis turėtų atitikti visus taikytinus įstatymus; atitikti etikos principus ir vertybes; būti patvarus tiek techniniu, tiek socialiniu požiūriu. Vasaros pradžioje buvo priimta Europos Parlamento derybinė pozicija dėl pateikto pasiūlymo nustatyti DI taisykles. Jei šis aktas taptų patvirtintas, tai būtų pirmosios pasaulyje DI reguliuojančios taisyklės.
DI akte numatoma, kad generatyvinės DI sistemos (pavyzdžiui, „ChatGPT“) turės atitikti skaidrumo reikalavimus, informuojant, kad turinį sukūrė DI, užtikrinant apsaugą nuo neteisėto turinio generavimo bei suteikiant viešą prieigą prie tokioms sistemoms mokyti naudojamų duomenų. Yra numatomos išimtys atvirojo turinio licencijomis platinamoms DI sistemoms. Viena iš reikšmingų sričių DI plėtojimui yra duomenų prieinamumo užtikrinimas: numatoma parengti Duomenų valdymo aktą, kuriuo bus didinamas pasitikėjimas duomenų tarpininkais ir stiprinami dalijimosi duomenimis mechanizmai ES. Visa tai leidžia pažymėti, kad ES strategija plėtojant DI yra sudedamoji kitos – ES skaitmeninės transformacijos strategijos dalis.
AI: Kokie dabartiniai įstatymai reglamentuoja vadinamojo išmaniojo vaizdo klastojimo (angl. deepfake) turinio kūrimą ir platinimą, ypač ES? Kaip ši technologija paveikia asmens privatumo teises?
M.S. Ši technologija leidžia klastoti vaizdą, garsą, įvairius kitus duomenis. Tai formuoja vadinamąsias sintetines medijas, viešai skelbiančias turinį, kuris visiškai ar iš dalies sukurtas panaudojant DI. Prognozuojama, kad ateityje daugiau kaip 90 proc. viso internetinio turinio bus visiškai ar iš dalies suklastota (Schick, 2020). Atsiradus šiai technologijai, pradėtos kurti ir automatizuotos klastočių aptikimo sistemos, tačiau jau yra pripažįstama, kad jos nebepajėgia aptikti visų klastočių.
Manipuliavimas keičiant veidus, balsus, kitus vaizdų, garsų duomenis kelia nemažai klausimų įvairiose teisės srityse. Šios technologijos naudojimas susijęs tiek su asmens privatumo pažeidimais, tiek su grėsmėmis reputacijai. Tyrimai rodo (pavyzdžiui, Rousay, 2023; Mania, 2022), kad šiuo metu išmaniojo vaizdo klastojimo technologija dažniausiai naudojama nesankcionuotai pornografijai kurti. Akivaizdu, kad šios technologijos naudojimas gali kelti grėsmę ir privatiems, ir viešiesiems interesams.
ES lygiu tiesioginio teisinio reguliavimo kalbant apie išmanųjį vaizdo klastojimą nėra. Toks reguliavimas numatomas DI akte, kur pateikiamas technologijos apibrėžimas, įtvirtinamas reikalavimas, kad kūrėjas atskleistų informaciją apie manipuliaciją. Tačiau jei ši technologija taikoma naudojantis saviraiška, apimančia meno ir mokslo laisvę, ir jei yra užtikrinama trečiųjų šalių teisių ir laisvių apsauga, tokios prievolės asmuo neįgyja. Tenka pažymėti, kad išsakoma kritika DI aktui parodo ir planuojamo išmaniųjų klastočių reguliavimo trūkumus.
AI: Ar galėtumėte apibūdinti, kaip įsivaizduojate geriausią DI valdymo ateities scenarijų, kai teisinės sistemos veiksmingai skatina naujoves, etiką ir teisių apsaugą? Ir atvirkščiai, koks būtų blogiausias scenarijus, kai reguliavimas gali slopinti naujoves arba tinkamai nereaguoti į etines ir visuomenines problemas? Kaip politikos formuotojai gali laviruoti tarp šių kraštutinumų, kad surastų bendrą požiūrį?
M.S. Laikantis bendros nuostatos, kad technologijos apskritai nėra ir neturėtų būti draudžiamos, o jų naudojimas vertinamas ne prieš, o pasireiškiant jų naudojimo rezultatams, manau, kad toks reguliavimas neapriboja technologinės pažangos ir inovacijų. Aišku, mes susiduriame su savo, kaip asmenų, teisių ir laisvių, su visuomenės interesų pažeidimais, su technologijų naudojimo daroma žala, su problemomis nustatant ir šalinant pažeidimus.
Šiandien nematau geresnio DI ateities valdymo scenarijaus kaip atsakingo ir jautraus šios technologijos plėtojimo ir jos naudojimo teisinio bei etinio reguliavimo žmogaus teisių ir laisvių, suderintų su viešaisiais interesais, apsaugos linkme. Tai ir yra bandoma daryti, tradicinės teisinio reguliavimo logikos kontekste. Kiek jie užtikrins asmens ir visuomenės interesus atitinkančią DI technologijos plėtrą, šiandien sunku pasakyti. Politikos formuotojai bendro požiūrio paieškai ir turi pasitelkti ne tik sveiką protą, mokslines įžvalgas, prognozes, bet ir suinteresuotuosius, t. y. visus, kurie kuria DI sistemas, kurie jas naudoja, ir tuos, kurių duomenis bei kūrinius naudoja DI.
