VERSLO NOMINACIJOS IR PASIEKIMAI 2016

1

„Clarion“ viešbutis Helksinkyje

Geležinkelio tiltas per Vokės upę tarpstotyje Paneriai – Lentvaris

Įtempiami strypai statomame „Clarion“ viešbutyje

Įtempiamaisiais strypais stiprinamos tilto per Vokę atramos

ĮTEMPIAMŲJŲ AUKŠTO STIPRIO PLIENO STRYPŲ TECHNOLOGIJA – LIETUVOS IR UŽSIENIO PROJEKTUOSE

UAB „DELTA NOVA“ UŽUPIO G. 30, LT-01203 VILNIUS TEL. +370 5 272 53 08, FAKS. +370 5 272 10 62, MOB. +370 615 13669 info@deltanova.lt 2

TURINYS

ASMENYBĖS /////////////////////////////////////////// 4–15 • PROFESIJOS RITERĮ STASĮ PAKARKLĮ VILIOJA NESTANDARTINIAI SPRENDIMAI • „CENTRO KUBAS – NEKILNOJAMASIS TURTAS“. VERSLO SĖKMĘ LEMIANČIOS VERTYBĖS • KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRAS: DUODU, KAD DUOTUM • VADOVŲ KLUBAI JUNGIA BEVEIK 500 VERSLO LYDERIŲ • „ACONITUM” VADOVĖ R. BALANAŠKIENĖ VERSLE PASIKLIAUJA IR INTUICIJA • „INARSTA“. RESTRUKTŪRIZACIJĄ ATLAIKIUSI ĮMONĖ SUSIGRĄŽINA SAVO PASIEKIMUS STATYBA////////////////////////////////////////////// 16–25 • „YIT KAUSTA” METAI: NUO NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS IKI DEDIKACIJOS MAŽAAUKŠTEI STATYBAI • DELFINARIUMO REKONSTRUKCIJA -SĖKMINGAI ĮVEIKTAS „KORTO” IŠŠŪKIS • „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS” TEIGIAMŲ VERSLO POKYČIŲ SIEKIA NE DIDINDAMAS BIUDŽETĄ, O IEŠKODAMAS INŽINERINIŲ SPRENDIMŲ • „AVONA” DIDŽIUOJASI ĮGYVENDINUSI TIEK KARIŠKIAMS, TIEK VISUOMENEI SVARBŲ PROJEKTĄ • BENDROVĖ „VA STATYBA“ – STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIS 2015 • TRINITI. AUGANTIS NT SEKTORIUS VERČIA STIEBTIS IR TEISININKUS • „LITCON“. MODERNIOSE LSMU VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETO ERDVĖSE NETRADICINIAI STATYBOS SPRENDINIAI STATYBOS PRAMONĖ////////////////////////////////// 26–35 • „ARDENA“. TERMOŽALIUZĖS – IŠMANUS IR EFEKTYVUS ENERGIJOS TAUPYMO SPRENDIMAS • „SAKRET LIETUVA” PRODUKTUS TOBULINA, ĮSIKLAUSYDAMI Į KLIENTUS • „BETONIKA“. GRAFINIO BETONO PAVIRŠIAI KEIČIA POŽIŪRĮ Į GELŽBETONIO KONSTRUKCIJAS • „GRINDUVA“. Į PRIEKĮ VEDA IŠŠŪKIAI IR NAUJOS TECHNOLOGIJOS • „BALTIJOS MARMURAS“. LIETI PRODUKTAI INTERJERE. JŲ PANAUDOJIMĄ RIBOJA TIK FANTAZIJA INFRASTRUKTŪRA///////////////////////////////////// 36–39 • „KAUNO TILTAI“. PANEMUNĖS TILTAS. TEKO ATSISAKYTI PIRMINIO PROJEKTO IR IMTIS NESTANDARTINIŲ SPRENDIMŲ • „ALKESTA“. ALYTAUS PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TILTAS NETURI ANALOGŲ PROJEKTAVIMAS////////////////////////////////////// 40–41 • „ATAMIS“./KELIAS Į SĖKMĘ: NUOSEKLUS DARBAS, DARNI KVALIFIKUOTA KOMANDA IR ORIENTAVIMASIS Į KLIENTĄ INOVACIJOS/ ///////////////////////////////////////// 42–49 • „BALTLED“. PRAMONINIŲ ŠVIESTUVŲ SERIJA „FULMAR“ – DAR VIENAS INOVATYVUS PASIŪLYMAS • „ICC ENGINEERING“. SUVIRINTŲJŲ SUJUNGIMŲ DEFEKTŲ NUSTATYMO PROFESIONALAI • „KURANA“ ĮDIEGĖ UŽDARĄ ENERGIJOS TIEKIMO CIKLĄ – GAMYBĄ BE ATLIEKŲ • „DOJUS AGRO“. IŠMANŪS SPRENDIMAI – MAKSIMALUS NAŠUMAS SAVIVALDYBĖS//////////////////////////////////////// 50–56 • DRUSKININKŲ, MOLĖTŲ R., UTENOS R., ALYTAUS, RIETAVO TRANSPORTAS //////////////////////////////////////// 58–59 • „KAUTRA“. VISUS NUSTEBINUSI „PROFESIJOS RITERIO“ NOMINACIJA SUKŪRĖ NAUJĄ PROFESIONALO APIBRĖŽIMĄ • „IPUKIS“. SĖKMINGĄ VERSLO PLĖTRĄ LĖMĖ BENDRADARBIAVIMAS SU GARSIAUSIOMIS PASAULIO AUTOMOBILIŲ GAMINTOJOMIS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ////////////////////////////// 60–61 • SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ „ACHEMOJE“ : KAI VERSLAS ŽENGIA KOJA KOJON SU BENDRUOMENĖS POREIKIAIS BŪSTAS///////////////////////////////////////////////////63 • „EDMUNDO METALO GAMINIAI“. PAŠTO DĖŽUTĖ – BŪSTO VIZITINĖ KORTELĖ VIEŠIEJI PIRKIMAI/////////////////////////////////////////66 • CENTRINĖ PERKANČIOJI ORGANIZACIJA CPO LT ĮŽVELGIA GALIMYBES PAGELBĖTI NE TIK VIEŠAJAM SEKTORIUI, BET IR EILINIAM ŽMOGUI

VERSLO NOMINACIJOS IR PASIEKIMAI 2016 YRA LEIDINYS, KURIAME PATEIKIAMA INFORMACIJA APIE ĮMONES IR JŲ VADOVUS, PERNAI PELNIUSIUS APDOVANOJIMUS; APIE BENDROVIŲ PASIEKIMUS. TAI YRA ŽMONĖS, KURIŲ GEBĖJIMAI, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖS JAUSMAS KURIA PRIDĖTINĘ VERTĘ NE TIK VERSLUI, BET IR VALSTYBEI. DAUGELIS IŠ JŲ YRA VERSLO SAVAMOKSLIAI, KURIEMS TEKO KLUPTI IR KELTIS, VĖL KURTI IŠ NAUJO. JUOS VEDĖ NE TIK TIKSLI LAIKO PAJAUTA, BET IR TIKĖJIMAS SAVIMI, SAVO IDĖJOMIS, SAVO VERSLU. TAI YRA ĮVAIRIEMS PRAMONĖS SEKTORIAMS ATSTOVAUJANČIOS ĮMONĖS, SAVIVALDYBĖS, KURIŲ PASIEKIMAI STIPRINA LIETUVOS EKONOMIKĄ, KURIA KOKYBIŠKESNĮ GYVENIMĄ BENDRAPILIEČIAMS. GYVENAMIEJI, VIEŠIEJI, MOKSLO, KARINIAI OBJEKTAI ARBA INOVATYVIOS TECHNOLOGIJOS GYVENAMAJAI APLINKAI, VERSLUI, ĮSPŪDINGI INFRASTRUKTŪROS OBJEKTAI, KURIE TAPO IŠŠŪKIU IR PATIEMS JŲ KŪRĖJAMS. VISA TAI YRA ŽMOGAUS, VERSLO IR ŠALIES PASIEKIMAI, KURIE KURIA IŠMANIĄ LIETUVĄ.

TAI BUS KASMETINIS TRADICINIS LEIDINYS, PASIRODYSIANTIS KIEKVIENŲ METŲ PRADŽIOJE IR APŽVELGSIANTIS PRAĖJUSIŲ METŲ ĮMONIŲ APDOVANOJIMUS IR PASIEKIMUS.

Leidėjas VšĮ „Propagandos ministerija“, propagandosministerija@gmail.com Leidinio redaktorė Genė Drungilienė, +370 640 20 132 Maketavo UAB „ART SET” Spaudė UAB „Greita spauda“, Geležinio Vilko g. 2, LT-03150, Vilnius Tekstai ir nuotraukos VšĮ „Propagandos ministerija“ ir įmonių, jeigu nenurodyta kitaip Viršelio nuotrauka Fotolia.com 3

PROFESIJOS RITERĮ STASĮ PAKARKLĮ

VILIOJA NESTANDARTINIAI SPRENDIMAI STASYS PAKARKLIS, JO VARDU PAVADINTOS INDIVIDUALIOS ĮMONĖS SAVININKAS IR LIETUVOS STATYBOS INDUSTRIJOS ASOCIACIJOS PREZIDIUMO NARYS, PERNAI PELNĖ „PROFESIJOS RITERIO“ APDOVANOJIMĄ. SĖKMINGĄ ŠEIMOS VERSLĄ PLĖTOJANTIS ŠIAULIETIS SAVE VADINA TIESIOG GELŽBETONININKU.

4 //ASMENYBĖS///////////

PROFESIJOS RITERIS

Individualios įmonės savininkas, Lietuvos statybos industrijos asociacijos prezidiumo narys Stasys Pakarklis

Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas paskelbė atitinkamus teisės aktus, leidžiančius kooperatyvų veiklą. Tai buvo laikas, kai paklausa buvo labai didelė, o pasiūla – itin maža. S. Pakarklis pamatė daug galimybių ir 1987 m. įsteigė kooperatyvą – ėmėsi lengvųjų automobilių aptarnavimo. Dieną atidirbęs valstybinėje Šiaulių gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje Nr. 1, kur ėjo gamybinio skyriaus viršininko pareigas, vakare dirbo savo kooperatyve – trise iki vidurnakčio remontuodavo automobilius.

Verslas plėtėsi labai greitai. Šiauliuose buvo įkurtas kooperatyvas „Gelžbetonis“, kurio vadovu buvo išrinktas S. Pakarklis. Tai buvo pirmasis toks kooperatyvas Lietuvoje. Iš tuometinės valstybinės Šiaulių gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Nr. 1 kooperatyvas išsinuomojo 8 ha teritoriją su visomis gamybinėmis priemonėmis ir mechanizmais. Darbo našumą S. Pakarklis sugebėjo padidinti daugiau negu du kartus, PAMATĖ GALIMYBES UŽDIRBTI lyginant su tuo, kuris buvo pasiektas valstybės PINIGŲ IR JOMIS PASINAUDOJO valdomoje įmonėje. Kooperatyvas sėkmingai Į verslo pasaulį S. Pakarklis įžengė iš karto po to, gamino perdangos plokštes, šiluminių trasų kai tuometinis „pertvarkų architektas“ ir Sovietų elementus, sąramas, kolonas, sijas, pamatų

Užsak. Nr.17/5

Inžinierius-technologas Stasys Pakarklis yra įgijęs statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos specialybę. Jis šioje srityje dirba nuo pat tuometinio Kauno politechnikos instituto baigimo, nuo 1980 metų. S. Pakarklis per 29 laisvos rinkos metus išgyveno vadinamuosius amerikietiškus kalnelius, kuriais kilo į svaiginančias aukštumas ir krito į skaudžias bedugnes (kaltinimai, teismai), bet 1999 m. jis įsteigė gamybos bei statybos firmą. Įmonė dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kelių, gatvių statybos, rekonstrukcijos ir remonto projektus. Į verslą įsitraukus S. Pakarklio vaikams, netrukus buvo sukurta ir uždaroji akcinė bendrovė „Sausta“. „Man reikėjo atstatyti viską, ką praradau, o praradau daug, – sako S. Pakarklis. – Kol kiti veržėsi į rinką, tvirtino verslo pozicijas, pirko technologijas, aš bylinėjausi teismuose. Prarastas pozicijas reikėjo atstatyti.“

blokus ir kt. gaminius. Verslas vyko puikiai, buvo uždirbami geri pinigai. Kooperatyvas ne tik gamino ir pardavinėjo gelžbetoninius gaminius, bet ir statė gyvenamuosius namus, produkciją keitė į automobilius, televizorius ir kitas vartojimo prekes, kurių tuomet labai trūko.

1992 m. vyko privatizacija, ir kooperatyvas „Gelžbetonis“ tapo AB „Gelžbetonis“. Tačiau 1992–1993 m. įmonė pateko į griūvančios Sovietų Sąjungos infliacijos sūkurį – Ukrainoje „Gelžbetonis“ ir kitos S. Pakarklio įmonės prarado visus pinigus.

S. Pakarklis buvo atsakovas septyniose bylose, jį kaltino dėl prarastų pinigų, o advokatas tiesiog pasitraukė paskutinę dieną. Tačiau sukčiavimu kaltinamas verslininkas žinojo esąs nekaltas.

Jis kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą ir vienas pats apsigynė.

Bylos pasibaigė tik 1998 metais. Verslininkas visa išpardavė, po truputį grąžino skolas. Tik tuomet, įvertinęs savo galimybes ir patirtį, 1998 m. pradėjo iš naujo kurti verslą – iš tų likučių, kurie jam dar liko. Ir tai jau buvo tik jo ir žmonos Ramunės verslas. /////////ASMENYBĖS// 5

VERSLĄ SUKŪRĖ IŠ BUVUSIOJO LIKUČIŲ Šeimos verslo įmonės – individuali S. Pakarklio įmonė ir bendrovė „Sausta“ – tiesia kelius, gamina asfaltbetonio ir betono mišinius, betono gaminius, nuomoja specialią techniką, skirtą keliams įrengti.

Pagrindinė abiejų įmonių veikla yra susijusi su betonu: įvairių rūšių asfaltbetonio mišiniai ir betono mišiniai, įvairaus lygio (pagal slankumą, poveikį aplinkai, atsparumą šalčiui, nepralaidumą vandeniui ir t.t.) betonas. Visi gaminami mišiniai yra sertifikuoti ir atitinka visus kokybės reikalavimus, kurie yra griežtai kontroliuojami.

Kurį laiką pats vadovavęs abiem įmonėms, S. Pakarklis bendrovės „Sausta“ vairą perdavė savo sūnui, o dukra liko tėvo įmonėje. Pats S. Pakarklis yra savo vardo individualios įmonės savininkas. 60 metų Profesijos riteris, visą darbinę karjerą susijęs su gelžbetoniu, vaikams perduoda patirtį. „Savo šeimos verslą 1999 m. pradėjome nuo betono, bet vėliau veiklą išplėtėme – ėmėmės asfaltbetonio

Gamykloje. Presai ir trinkelės

S. Pakarklio individualiosios įmonės nuotraukos 6 //ASMENYBĖS///////////

ir kelių tiesimo, – pasakoja S. Pakarklis. – Įsigijome būtinos technikos. Ir nestovime vietoje – įsigijome naują modernią asfaltbetonio gamybos liniją, kurią planuojame paleisti pavasarį. Dabar vyksta statybos darbai.“ Neseniai šeimos verslas dar išsiplėtė – įsigijo 35 proc. panašia veikla besiverčiančios įmonės „Helanas“ akcijų. Šį pirkinį lėmė verslo logika – šeimos įmonė gamina asfaltbetonį ir tiekia „Helanui“, kuris tiesia kelius. Prieš dvejus metus S. Pakarklio įmonė įsigijo ir UAB „Elektromobiliai“ akcijų. Verslininkui visada rūpėjo ekologijos ir alternatyvios energijos galimybės. Ši įmonė diegia elektromobilių įkrovos stotelių tinklą. Trys greitos įkrovos ir mažesnio galingumo stotelės pastatytos Klaipėdoje; viena – Kryžkalnyje; jau statomos prie Telšių, kelyje Šiauliai-Palanga, Šiauliuose ir Kaune.

Visoje Lietuvoje veikia išmanioji administravimo sistema „AutoPildyk“: elektromobilių vairuotojai gali matyti telefone ar kompiuteryje visas Lietuvoje esančias įkrovos stoteles, atstumus iki jų, galimybę

krauti akumuliatorius ir kt. informaciją. „Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako S. Pakarklis.

KAUPIA KELIŲ TIESIMO PATIRTĮ IR AUGINA APYVARTAS Abi šeimos įmonės yra įsikūrusios Šiauliuose, 5,5 hektaro teritorijoje, kur yra gamybinės patalpos, biuras, būtinos verslui erdvės. Individualioje S. Pakarklio įmonėje dirba 55 darbuotojai, o bendrovėje „Sausta“ – 35. Įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, vykdo verslo bei privačių asmenų užsakymus.

Pasak S. Pakarklio, jie imasi tiek milijoninių užsakymų, tiek ir užsakymų, kurių vertė siekia vos tūkstantį eurų. Kadangi į kelių tiesimo rinką S. Pakarklio verslas atėjo tik 2013 m., šiuos užsakymus vykdo kaip subrangovai, dalyvauja jungtinės veiklos sutartyse, nes svarbu padidinti apyvartą, įgyti patirties ir kvalifikacijos, dirbant su patyrusiais šios srities rangovais.

Betoninės trinkelės: „Šiurkštu“, „Vienatvė“, „Lietaus pynė“

PROFESIJOS RITERIS

GAMYBOS MODERNIZAVIMAS SUTEIKĖ PRANAŠUMĄ RINKOJE Stipriausia S. Pakarklio verslo sritis – asfaltbetonio mišinių gamyba. Gaminama daugiau kaip 20 rūšių mišinių.

Jau nuo 2000 m. S. Pakarklio įmonė rūpinosi modernizuoti gamybą. Pirmiausia tai buvo savos gamybos įrenginiai. Įmonė konstravo, gamino metalines dalis, tobulino jau turimas ukrainietiškas ir rusiškas technologines linijas, perdarė jas į automatines, aprūpintas kompiuteriais, davikliais ir kitomis moderniomis valdymo priemonėmis. Į procesą buvo įtrauktas ir Kauno technologijos universitetas.

Vien programinėms įrangoms per penkerius metus įmonė išleido daugiau negu 1 mln. litų: studentai gavo didžiulę pamoką rašydami programas, o įmonė įgijo daugiau negu 30 programinių įrangų paketų, kurie padėjo automatizuoti visą gamybos procesą. „Visa, kas buvo sukurta, veikia iki šiol. Mes įgijome labai didelę vertę – suprojektuotas lankstus gamybos procesas“, – sako S. Pakarklis.

Stoniškiai (Pagėgių sav.), Topolių gatvės asfaltavimas

Modernizavimo metu įmonėje buvo įrengtos dvi asfaltbetonio ir dvi betono technologinės linijos, kurias bet kada galima paleisti ir sustabdyti, nepatiriant jokių nuostolių, tokiu būdu yra įgytas pranašumas rinkoje, nes gali pigiai ir našiai pagaminti tiek toną, tiek ir tūkstantį tonų asfaltbetonio ir betono mišinių per dieną.

Dar viena šeimos verslo veikla – betono trinkelių gamyba. Kaip sako S. Pakarklis, trinkelių gamyba yra šabloninė, todėl jo netraukia. Sukonstravo ir pati įmonė pasigamino dvi trinkelių gamybos linijas, pastatė karuselinį šaligatvio plytelių presą, apdirbimo ir paviršiaus šiurkštinimo linijas bei kitas gamybos priemones. Verslininkas ieško būdo pagaminti išskirtinius gaminius, kurie turėtų paklausą. Tam yra sudarytos visos galimybės, sukurta tinkama bazė.

S. Pakarklis mano, kad ne visos betono galimybės dar panaudojamos, o betoną ir asfaltbetonį jis laiko giminingomis medžiagomis, kurias plėtoti būtina.

Todėl jis rengiasi pokyčiams. Sūnus Karolis gilinasi į betono paslaptis, o dukra Ingrida – studijuoja kelių inžineriją. Abiem tai jau nebe pirmosios studijos.

„AŠ DIRBSIU, KOL GYVENSIU“ Individuali įmonė pavadinta verslininko vardu. Tai liudija didesnį įsipareigojimą ir didesnę atsakomybę. „Stengiuosi gyventi ir dirbti sąžiningai, todėl atsakomybės nebijau“, – sako Profesijos riteris S. Pakarklis.

Verslininkas dalyvauja ir Lietuvos statybos industrijos asociacijos veikloje. Tai, anot jo, leidžia atitrūkti nuo kasdienybės, į savo veiklą, verslą pažvelgti iš kito taško, iš kito lygmens. Nauja informacija, kolegų patirtis jam padeda įgyti platesnį matymą, geriau suprasti vykstančius procesus, todėl S. Pakarklis nelinkęs gyventi vien tik savo verslu ar užsidaryti su savo problemomis. „Jeigu gyvenimas yra darbas, jeigu hobis yra darbas, jeigu meilė yra darbas, tai tada ir gyveni, – apie savo gyvenimo filosofiją kalba S. Pakarklis. – Aš dirbsiu, kol gyvensiu, o gyvensiu, kol turėsiu idėjų ir noro kažką malonaus ir gera padaryti sau ir žmonėms.“ Išsamiau – www.statybunaujienos.lt

Panevėžys, Tilvyčio gatvės rekonstrukcija

/////////ASMENYBĖS// 7

VERSLO SĖKMĘ LEMIANČIOS VERTYBĖS „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ (CKNT) vadovas Viktoras Račkovskis

NEKILNOJAMOJO TURTO PASLAUGŲ BENDROVĖ „CENTRO KUBAS“ VEIKLĄ PRADĖJO 1993 METAIS. JOS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ SPEKTRAS APIMA VISAS NT RŪŠIS IR SRITIS. NEPASIDUODAMA ŠIOS ĮNORINGOS RINKOS BANGAVIMAMS, NE VISADA SKAIDRIAI KONKURENCIJAI, RIMTOMS KRIZĖMS, ĮMONĖ NE TIK IŠLAIKO LYDERIO POZICIJAS, BET IR AUGA. PAKLAUSTAS, KOKIA YRA TOKIOS SĖKMINGOS VEIKLOS PASLAPTIS, UAB „CENTRO KUBAS – NEKILNOJAMASIS TURTAS“ (CKNT) VADOVAS VIKTORAS RAČKOVSKIS PASIDALINO IŠTISU ALGORITMU, KURIO SUDEDAMOSIOS DALYS YRA BŪTINOS, SIEKIANT PAGEIDAUJAMO REZULTATO. TEISINGAI PASIRINKTI VEIKLOS PRIORITETAI Rinkos cikliškumo ir nuopuolių padėjo išvengti tai, kad nuo pat savo veiklos pradžios įmonė „Centro kubas“ vykdė įvairiapusę veiklą ir labai kruopščiai rinkosi objektus. Nors pagrindinės kryptys buvo ir liko NT vertinimas ir tarpininkavimas, įmonė veikė ir statybų bei viešbučių sektoriuje, vienu metu vykdė gamybą.

Tam tikrais laikotarpiais segmentas, kuris generavo didesnes pajamas, išlaikė kitą sektorių, – tai leido įmonei sėkmingai tęsti veiklą.

Siekiant atskirti finansinius srautus, 2005 m. buvo įkurta bendrovė „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ (CKNT), kuri teikė turto vertinimo, tarpininkavimo, projektų kūrimo paslaugas.

Sėkmingą įvairiapusę CKNT veiklą pakoregavo 2008 m. prasidėjusi krizė. „Mes labai lanksčiai ir greitai persigrupavome, pristabdėme brokerių veiklą, o visas pajėgas metėme į tuo metu labai paklausų turto vertinimą. Savo nuostabai, ir čia atradome naujų nišų. Viena iš tokių – nekilnojamojo turto vertės patikslinimas mokesčiams. Beje, tuo metu 8 //ASMENYBĖS///////////

vyko daug varžytinių, kur taip pat reikėjo mūsų, kaip turto vertintojų, paslaugų, – prisiminė pašnekovas, kuris savo karjerą „Centro kube“ pradėjo 2005 m. kaip NT vertintojas. – Dabar, sekdami rinkos tendencijas, stipriname ir brokerių veiklą: per metus brokerių komandos pajėgos padvigubėjo, ateinančiais metais planuojame plėstis tokiais pat tempais.“ Šiuo metu apie 20 darbuotojų turinčiame kolektyve dirba 7 licencijuoti turto vertintojai, kurių ataskaitų profesionalumu, išsamumu džiaugiasi daugelis Lietuvos bankų ir kitos kredito įstaigos. Įmonė teikia visų rūšių kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimus, bet labiausiai specializuojasi komercinių patalpų vertinimo rinkoje.

Paklaustas, į kurią pusę dabar linksta situacija NT rinkoje ir ko tokios (NT paslaugų) įmonės gali tikėtis, V. Račkovskis vienareikšmiškai neatsako. „Girdžiu daug skirtingų nuomonių, tačiau pats rinkoje pastebiu ženklus, kokie buvo ir 2008 metais. Tad 2017 m., gal jų pabaigoje, gali tekti būti atsargesniems“, – sakė NT specialistas.

Saugomos įmonės vertybės ir nebijantis iššūkių vadovas Nuo 2005 m. CKNT vadovavo Zigfridas Račkovskis, kuris NT srityje dirba nuo Nepriklausomybės atkūrimo, subūrė darnų profesionalų kolektyvą ir jam sėkmingai vadovavo. 2016 m. vasarį įmonės vairą po ilgų bendrų pasitarimų ir svarstymų jis perdavė sūnui Viktorui Račkovskiui. „Pereinamasis laikotarpis truko 1,5 metų. Per tą laiką su tėvu dalinomės idėjomis, jas kartu apsvarstydavome, beje, jis ir dabar mus konsultuoja.

Pokyčių taip pat prireikė: patobulinome, sugriežtinome apskaitą ir analizę. Įmonės valdymas buvo išskaidytas į atskirus skyrius, kuriuos kuruoja ilgai dirbantys, patyrę darbuotojai. Manau, kad tai jiems yra puiki motyvacija. Mūsų įmonėje vyrauja demokratija, sprendimus priimame kartu, kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę, į kurią bus atsižvelgta.

Kad ir ką bedarydamas, stengiuosi perimti ir išsaugoti visas gerąsias įmonės savybes, vertybes, neįkainojamą Zigfrido Račkovskio patirtį ir išlaikyti jo aukštai pakeltą

Užsak. Nr. 16/147

kartelę. Tai nėra lengva, nes turiu įrodyti ir savo vertę.

Bet iššūkiai man patinka, esu ir sau išsikėlęs didelių tikslų“, – buvo atviras naujasis vadovas.

ETIŠKUMAS, KOLEGIŠKUMAS IR SVEIKA KONKURENCIJA Bendrovė CKNT yra viena iš Lietuvos Nekilnojamojo Turto Agentūrų Asociacijos (LNTAA) steigėjų ir šiuo metu vadovauja asociacijos Etikos komisijai. „Kaip LNTAA etikos komisijos pirmininkas, stengiuosi ugdyti moralines brokerių vertybes, labai svarbu, kad jie būtų etiški, ir ne tik su kolegomis, – sakė V. Račkovskis. – Mūsų darbe galioja auksinė taisyklė: mes atstovaujame klientui ir nesvarbu, kaip baigsis sandoris, kaip bus išspręsta situacija, mūsų tikslas – patenkintas klientas.

Brokerius jis turi matyti supratingus, lojalius, o ne dirbančius mechaniškai ar akivaizdžiai siekiančius tik pinigų. Naujai priimamus brokerius mokome dirbti pagal įmonės sistemą, laikantis jos vertybių, saugant įmonės prestižą.“ O kad geriausia reklama yra „iš lūpų į lūpas“, CKNT jaučia – darbo ir objektų daugėja todėl, kad klientai įmonę rekomenduoja vieni kitiems.

Išugdytus gerus specialistus norisi išsaugoti, tačiau net ir pavilioti kitų įmonių buvę UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ darbuotojai netapo konkurentais – liko kolegomis. Išsaugoti geri santykiai, todėl dalinamasi patarimais, konsultacijomis. „Vidinė

konkurencija įmonėje, žinoma, yra, bet ji sveika, išskaidrinta, pas mus vyksta nedideli konkursai, darbuotojas turi galimybių pats įrodyti esąs vertas geresnio užsakymo. Kadangi atlygis priklauso nuo rezultato, kiekvienas taip pat buria ir savo klientų ratą“, – demokratiškumo pavyzdžiais dalinosi CKNT direktorius.

Pasak specialisto, NT rinkoje labai didelę įtaką daro specifinė informacija apie rinkos tendencijas, situaciją, objektus. Individualios informacijos turėjimas labai stipriai gali paveikti objekto ar sklypo vertę. Tad dalintis ta informacija yra labai sveika. Žinoma, ne visada viskas yra garbinga ir skaidru, bet konkurencinę kovą bandoma valdyti jau pačioje LNTAA asociacijoje, kurios nariai yra visos didžiosios agentūros. Susitikimuose primenamas šios srities specialistų Etikos kodeksas, kurio nuostatuose pabrėžiama, kad brokeriai negali skleisti vieni apie kitus neteisingų žinių, negali vogti vieni iš kitų informacijos. Sąlygos garbingam kolegiškumui yra sukurtos: sureguliuota dalijimosi informacija programa, pagal kurią, jei vienas brokeris parduoda objektą, jį gali parduoti ir kiti brokeriai, o gautu atlygiu bus pasidalinta su pirmuoju. Žinoma, V. Račkovskis sutiko, kad yra ir tokių, kurie nepriklauso asociacijai ir kuriems etika nė motais. Tačiau NT sritis grįsta pasitikėjimu, todėl negarbingų brokerių mažėja, juos atsijoja rinka, eliminuoja patys klientai.

DARNUS KOLEKTYVAS Kai įmonė turi ilgametes tradicijas ir žmonių kaita yra labai nedidelė, kiekvienas naujas darbuotojas tampa tarsi šeimos nariu. Taip su juo ir elgiamasi: kalbama ne tik apie įmonės veiklą, bet ir apie jo šeimą, net padedama spręsti jo asmeninius reikalus. Tokiu būdu, pasak įmonės vadovo, užsitarnauji darbuotojo lojalumą, kuri gerą darbinę atmosferą. Be to, įmonėje kiekvienam darbuotojui yra kaupiamas pensijų fondas, kuris, išėjus iš darbo, bus perduotas valdyti jam pačiam.

O koks vadovas yra Viktoras Račkovskis? „Labai konkretus, aiškiai formuluoja tikslus, su kiekvienu darbuotoju kalbasi jo kalba ir susikalba, diskutuoja, stengiasi, kad kiekvienas žmogus prisidėtų prie įmonės veiklos, palaiko idėjas, nors ir pačiam jų pakanka. Svarbu, kad jos būtų vykdomos ir įgyvendinamos“, – taip savo vadovą apibūdino įmonės darbuotojai.

CKNT nepamiršta geranoriškumo – ne tik savo tiesioginėje veikloje ar kolektyve. Vienai vaikų namų auklėtinei nemokamai įvertino paveldėtą turtą, Lazdynų mokykloje krepšinio varžybų nugalėtojams kasmet įteikia tortą, taria gerą žodį. Stengiasi padaryti gal ir ne didelių, bet gerų darbų, kuriais nesigiria. Akivaizdu, kad pilietiškumas – viena iš UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ sėkmės algoritmo dalių. /////////ASMENYBĖS// 9

KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRAS:

DUODU, KAD DUOTUM

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius Ričardas Šeštokas

2016 M. KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRUI NEEILINIAI BUVO BENT DĖL KELIŲ ĮVYKIŲ. VASAROS VIDURYJE CENTRAS PAKEITĖ PAVADINIMĄ: BUVĘS KAUNO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ IR STATYBOS VERSLO DARBUOTOJŲ PROFESINIO RENGIMO CENTRAS TAPO KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRU. PERNAI PASIBAIGĖ DVEJUS METUS TRUKĘS TARPTAUTINIS PROJEKTAS, KURIAME DALYVAVO IR KAUNIEČIAI. DAR VIENAS ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS NETURI ANALOGŲ ŠALYJE.

Aukšto įvertinimo sulaukė ir įstaigos vadovas.

Statybininkų dienos proga Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius Ričardas Šeštokas buvo apdovanotas Lietuvos statybininkų asociacijos Lietuvos statybininko garbės ženklu. Tai apdovanojimas, teikiamas už ilgametį atsakingą darbą ir svarų indėlį plėtojant statybos verslą.

INICIJAVO PROJEKTĄ SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKAMS Praėjusį rugsėjį Kaune, Žeimenos gatvėje, iškilo Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro specialios paskirties gyvenamųjų namų kvartalas – Žeimenos skyrius, skirtas elgesio ir emocinių sutrikimų turintiems vaikams. Tai pirmasis šalyje projektas, kuris plėtojamas atsižvelgiant į specialiuosius vaikų poreikius – programa sudaryta taip, kad padėtų jiems ugdyti įvairias kompetencijas. Šis projektas sudaro sąlygas elgesio ir emocinių sutrikimų turintiems vaikams vienoje vietoje gauti švietimo, sveikatos ir socialines paslaugas, taip prisidedant prie vaikų bendrųjų ir profesinių kompetencijų ugdymo. Į Žeimenos skyrių priimami 5, 6, 7 klasių mokiniai. Ugdymo trukmė Žeimenos skyriuje – 2 metai.

Namų projektą sudaro keturi individualūs vienaaukščiai namai, kuriuose įrengta po keturis gyvenamuosius kambarius vaikams ir aptarnaujančiam personalui. Vienu metu čia gali gyventi iki 20 vaikų. Vaikai apgyvendinami po 1–2 kambariuose, po 3–5 vaikus atskiruose namuose.

Kiekvieno namo gyventojai gali susitikti bendrajame valgomajame, kuris sujungtas su virtuve: čia vaikai mokosi gaminti valgį, išsiplauti indus. Kartu gyvenantis socialinis darbuotojas visą parą rūpinasi globotiniais.

Neįgaliuosius paprasta nustumti į visuomenės

10 //ASMENYBĖS///////////

LIETUVOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLAS paraštes, apsimesti, jog jie neegzistuoja. Tačiau toks santykis retai kada būna teisingiausias. „Užsienyje šiuo klausimu teko nemažai domėtis. Aišku, su tokiomis problemomis susiduriama visur. Tačiau reikia žinoti, kad neįgalieji visiškai gali adaptuotis ir kuo puikiausiai dirbti. Mums tereikia pakeisti požiūrį į juos. Požiūris keičiasi. Pokyčiai tikrai jaučiami, ir tai džiugina. Neįgalieji yra mūsų bendruomenės nariai. Turime juos priimti“, – sako Centro vadovas R. Šeštokas.

Užsak. Nr. 16/133

ĮGŪDŽIUS TVIRTINA TARPTAUTINIUOSE PROJEKTUOSE Pernai pasibaigė ir dvejus metus tęsęsis projektas.

Trys švietimo sektoriaus organizacijos iš Lietuvos, Danijos ir Norvegijos baigė įgyvendinti „NordPlus Adult“ programos projektą „Reikiami profesinio rengimo įgūdžiai statybų sektoriuje“. Projektas buvo skirtas ne tik mokiniams ir mokytojams, – projekto veikloje dalyvavo ir statybos pramonės asociacijos, įmonės.

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras projekte dalyvavo kartu su Bergeno techniniu koledžu (Norvegija) ir CELF (Danija). Projektas prasidėjo 2014 metų rugsėjį. Projekto dalyvės rengia statybininkus, kurių taip reikia statybos pramonei. Šalių manymu, aktualu ir svarbu supažindinti studentus, mokytojus su mokymo programomis, mokymo strategijomis, metodais, dalyvauti projekto veiklose, surinkti informaciją apie darbo rinkos poreikius, žinias, kurių reikės ateities statybų pramonei.

Galimybė mokiniams dalyvauti tarptautinių projektų programose sudaroma kasmet, nes Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro bendruomenė dalyvauja įvairiose tarptautinėse programose. Vienos jų — „Erasmus+“ dalyviai — Reabilitaciniame profesinio rengimo skyriuje virėjo specialybės besimokantys specialiųjų poreikių mokiniai dalyvauja stažuotėse Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Į Ispaniją stažuotis vyksta specialiųjų poreikių apdailininko (statybininko) specialybės mokiniai. Į Vokietiją – specialiųjų poreikių staliaus ir dailiųjų dirbinių pynėjo specialybių mokiniai. Reabilitaciniame profesinio rengimo skyriuje galima įgyti avalynės taisytojo, staliaus, lengvųjų drabužių siuvėjo, dailiųjų dirbinių pynėjo, virėjo, apdailininko (statybininko) specialybes.

Statybų srities mokiniams siūloma kita tarptautinė programa – „Nord Plus Adult“. Šios programos partneriai yra norvegai, danai, todėl statybinių specialybių mokiniai išvyksta stažuotis į Daniją.

socialinio slaugytojo ir kt. Šias specialybes gali įgyti ne tik pagrindinį išsilavinimą turintys asmenys, bet ir baigę 12 klasių. Centre yra gimnazijos skyrius, į kurį priimami jaunuoliai, baigę 8, 9, 10 ir 11 klasių. 2014 m.

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre atidarytas Statybos sektorinis praktinio mokymo centras, kuriame įkurtos moderniausiomis kompiuterinėmis technologijomis aprūpintos auditorijos ir dirbtuvės.

Centro Statybos sektoriniame praktinio mokymo centre naujas statybines modulines programas išbandė Jonavos politechnikos mokyklos, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos, Kėdainių profesinio rengimo centro, Elektrėnų profesinio mokymo centro mokiniai ir mokytojai. Centras siekia bendradarbiauti su kitomis šalies profesinėmis mokyklomis, išbandant naujas statybines profesinio mokymo programas, priimant profesijos mokytojus kvalifikaciją kelti ir kompetencijas tobulinti, su bendrojo ugdymo mokyklomis – priimant mokinius technologijų mokytis, su aukštosiomis mokyklomis – priimant studentus atlikti praktiką, o tarptautinėse mainų programose – priimant projektų dalyvius stažuoti.

„DO UT DES“ „Duodu, kad duotum“ — tokiu lotynišku šūkiu vadovaujasi Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro bendruomenė. Profesinės mokyklos, pasak R. Šeštoko, visada privalėjo, privalo ir privalės laiku reaguoti į visus pokyčius ir rinkai pasiūlyti tokius žmones, kokių jai reikia. „Statybų rinka tapo gerokai reiklesnė. Jai dabar reikia tikrų specialistų, žmonių, kurie gerai suprastų savo profesiją. Tačiau tam mes ir dirbame, kad mūsų programos suteiktų žinių, kurių reikia specialistams. Kiekviena nauja programa yra suderinta su mūsų partneriais. Visos naujovės, kurios reikalingos darbo rinkai, turi kuo greičiau atsispindėti mokslo programose. Tokia praktika prasidėjo dėl „PHARE“ programos. Per ją mes buvome mokomi, kaip reikia organizuoti ugdymą.

Tiesa tokia, kad arklį reikia privesti prie upės, o tada jis jau pats atsigers. Taip mes ir dirbame. Arklys – tai jaunimas, kurį reikia atvesti iki upės, t. y. darbo rinkos“, – sako Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius R. Šeštokas.

ŽENGIA SU LAIKMEČIO REIKALAVIMAIS Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre galima įgyti vis daugiau paklausių statybos ir paslaugų profesijų: apdailininko (statybininko), mūrininko-betonuotojo, pastatų šiltintojo, pastatų restauratoriaus, statybos verslo paslaugų teikėjo, /////////ASMENYBĖS// 11

GARBĖS AUKSO ŽENKLAS

VADOVŲ KLUBAI JUNGIA

BEVEIK 500 VERSLO LYDERIŲ Vadovų klubų įkūrėja Marija Gurskienė

ORDINO „UŽ NUOPELNUS LIETUVAI“ MEDALIS, LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS (LPK) „GARBĖS AUKSO ŽENKLAS“ IR PROFESIJOS RITERIO VARDAS. TAI APDOVANOJIMAI, KURIAIS BUVO ĮVERTINTAS VADOVŲ KLUBŲ TINKLO ĮKŪRĖJOS, LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS (LPK) PREZIDIUMO NARĖS MARIJOS GURSKIENĖS DARBAS. Vadovų klubų įkūrėja Marija Gurskienė apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Garbės aukso ženklu“ už nuopelnus, prisidedant prie Lietuvos pramonininkų, amatininkų ir prekybininkų sąjungos – Lietuvos pramonininkų konfederacijos veiklos, už ilgalaikį, aktyvų ir produktyvų darbą skatinant ir remiant Lietuvos verslo lavinimąsi. „Profesijos riterio“ apdovanojimu LPK vadovas R. Dargis ir tuometinis Vyriausybės vadovas A. Butkevičius pagerbė M. Gurskienę, taip įvertindami jos atsidavimą įmonių tobulinimo bei darbuotojų mokymo darbams ir suburtą besimokančių verslo lyderių bendruomenę.. Vadovai nuoširdžiai įvertino M. Gurskienės geranorišką dalinimąsi žiniomis bei patirtimi, jos aukštą profesionalumą bei profesinės garbės, etikos supratimą, visuomeniškumą.

Visi pripažino jos iškeltus aukštus asmeninės atsakomybės reikalavimus bei sugebėjimą telkti aukščiausius Lietuvos įmonių vadovus ir savininkus bendram ir kilniam tikslui – siekti žinių ir tobulėti.

Vadovų klubai, įkurti 1998 m., nuo pat veiklos

pradžios laikosi principinės nuostatos, kad privalu dirbti geriau, nei tai daro kiti. Todėl neatsitiktinai Vadovų klubai visų modernių vadovų mokymo projektų ėmėsi pirmieji ir daugeliu atveju šioje srityje buvo vieninteliai Lietuvoje. „Šiandien jau 19 darbo metus skaičiuojantis Vadovų klubas vienija beveik pusę tūkstančio lyderių – Lietuvos įmonių vadovų, savininkų ir aukščiausio lygio specialistų, – sako M. Gurskienė. – 2016 metų duomenimis, daugiau kaip 30 proc. jų narių yra „Verslo žinių“ skelbiamo Top 300 Lietuvos didžiausių bendrovių generaliniai direktoriai ir savininkai, o bendra Vadovų klubuose atstovaujamų įmonių apyvarta siekia net 37 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto.“ Vadovų klubų tinklui priklausantys 28 klubai yra sukurti įvertinant narių profesinius siekius ir lūkesčius, jų asmeninio tobulėjimo tikslus.

Verslo vadovų klubuose, pasak M. Gurskienės, yra laukiami sėkmingai dirbančių įmonių savininkai ir aukščiausio lygio vadovai, Profesionalų

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2016

STATOME RYTOJUI

Lazdijų g. 20, LT-46393 Kaunas, tel. (8 37) 298 313, mob. tel. +370 698 34701, el. p. info@pozeminiaidarbai.lt 12

klubai vienija tam tikrų funkcijų, pvz. finansų, personalo, gamybos, tiekimo grandinės ir logistikos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadovus, o Universum klubai yra skirti vadovams, besidomintiems globaliais ekonomikos, finansų ir politikos procesais, dalyvaujantiems 4–6 metų trukmės studijose. „Kasmet Vadovų klubuose įvyksta apie 220 sesijų. Jų skiriamasis bruožas – bendradarbiavimu pagrįstas mokymasis, kuomet klubo nariai mokosi vieni iš kitų patirties (to paties lygmens vadovų), – pasakoja M. Gurskienė. – Sesijų vedėjai yra išskirtinės kompetencijos ekspertai, tokie kaip buvęs Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis, buvęs Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas, bankininkystės ekspertas, diplomatas, Nepriklausomybės Akto signataras Valdemaras Katkus, vienas pirmųjų LEAN koncepcijos pradininkų Lietuvoje Hubertas Petružis bei daugelis kitų.“

VERSLI MOTERIS

ACONITUM VADOVĖ R. BALANAŠKIENĖ VERSLE

PASIKLIAUJA IR INTUICIJA

Įmonės „Aconitum“ vadovė Rima Balanaškienė

„SĖKMINGAS VERSLAS YRA TAS, KURIS TAMPA GYVENIMO BŪDU, O MOTERIAI ŠIOJE SFEROJE ITIN GELBSTI INTUICIJA“, – ĮSITIKINUSI AUGALINIŲ VAISTŲ IR MAISTO PAPILDŲ GAMYBA UŽSIIMANČIOS ĮMONĖS „ACONITUM“ VADOVĖ RIMA BALANAŠKIENĖ. ŪKIO MINISTERIJOS ORGANIZUOTAME KONKURSE „UŽ NUOPELNUS VERSLUI“ JAI SUTEIKTAS SVARBUS ĮVERTINIMAS – VERSLIOS MOTERS APDOVANOJIMAS. Verslininkė medicinos ir farmacijos sektoriuje dirba daugiau kaip 25-erius metus, o jos valdoma įmonė išlaiko nuolatinį eksporto augimą: 2015 m. augo net 37 procentais.

Paklausta, kokia, jos akimis, turėtų būti versli moteris, R. Balanaškienė nė akimirką nesusimąsčiusi atsakė: „Tai moteris, kuriai verslas yra ne darbas, o gyvenimo būdas. Jei bus kitaip, pasiekti užsibrėžtus tikslus taps labai sunku.“ Pašnekovės teigimu, savyje atrasti verslumo gebėjimų moterys gali bet kuriame gyvenimo etape ir keisti savo profesinės veiklos pobūdį niekuomet ne per vėlu. „Nei amžius, nei turima profesija nėra kliūtys. Pažįstu ne vieną moterį, kurios dirbdamos kitus darbus suprato, kad geriausiai save atrastų ir išreikštų versle. Jos pasiryžo pakeisti darbą, atsisakė gerai apmokamų pareigų, šiltų kabinetų ir išėjo, galima metaforiškai sakyti, į plyną lauką, bet paskui tokiu sprendimu labai džiaugėsi, nes tai buvo svarbus jų gyvenimo pasiekimas“, – sakė ji.

žino, kokius kitus penkis žingsnius žengs į priekį, ir jie bus sėkmingi“, – sakė R. Balanaškienė.

LAUKIA NAUJI ATRADIMAI Lietuvoje augalinius vaistus ir maisto papildus gaminanti įmonė „Aconitum“ yra pelniusi ne vieną verslo apdovanojimą, čia gaminamų preparatų kokybė atitinka tarptautinius kokybės reikalavimus (GGP, RVASVT, HALAL) ir yra įvertinta tarptautinių ekspertų, bet įmonės vadovė įsitikinusi, kad užmigti ant laurų dabar tikrai ne laikas, nes šios srities dar laukia dideli atradimai. „Nesame atradę ir moksliškai pagrindę to, ką jau tūkstančius metų žino tradicinė medicina. Kalbu ne apie paprastus vitaminus ar mineralus, kurių poveikis puikiai žinomas, bet apie augalus, kuriuos Europa tik atranda, o Rytų šalys savo medicinoje naudoja jau seniai, nes sėkmingai gydo žmones be cheminių vaistų. Mes, vakariečiai, nenorime tikėti tuo, kas pagrįsta tik liaudies medicinos. Šioje srityje dabar aktyviai darbuojasi mokslininkai, moderniose laboratorijose atliekami tyrimai, tad dar daug augalinių vaistų bei maisto papildų sukursime. Tai bus iššūkis mūsų gamybai“, – apie ateities perspektyvas kalbėjo įmonės „Aconitum“ vadovė R. Balanaškienė.

Užsak. Nr. 16/156

rezultatas atperka visus patirtus vargus: „Juk nė viena mama savo dukrai nesako, kad ji pati neturėtų vaikų, nes bus be galo sunku. Atvirkščiai, ji žino, kad vaiko šypsena ir galimybė jį užauginti geru žmogumi yra kur kas svarbiau nei laikini vargai. Taip ir versle – rūpesčiai nublanksta prieš pasiektus rezultatus.“ R. Balanaškienės teigimu, tuos, kurie ketina verslo sektoriuje žengti pirmus žingsnius, geriausiai apibūdina populiarios knygos apie burtininką Harį Poterį pavadinimas – „Paslapčių kambarys“. „Verslas daugeliui asocijuojasi su nežinomybe, bet kartu tai labai paslaptinga ir masinanti sfera. Norisi į jį pažiūrėti bent pro rakto skylutę, o juk ten yra visko: prabangos, pinigų, spindesio, bet kartu ir didžiulės atsakomybės, ašarų, nuoskaudų, nusivylimų ir kt. Šis „paslapčių kambarys“ labai traukia, ir aš nesigailiu į jį įžengusi“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad ją džiugina tai, kad jos vaikai taip pat pasirinko šią sritį.

Pašnekovė prisipažino tikinti, jog versle neretai gelbsti moteriška intuicija. „Tai mūsų, moterų, stiprioji pusė. Moterys vadovės puikiai susidoroja su NEŽINOMYBĖJE GELBSTI INTUICIJA joms tenkančiais iššūkiais, nes jas pati gamta apdoAnot„Aconitum“ vadovės, rūpinimasis verslu turi daug vanojo dideliu atsakomybės jausmu ir intuicija, o to, panašumų su vaikų auginimu, nes tai labai sunkus reikia pripažinti, vyrai turi ne tiek jau daug. Jei modarbas, reikalaujantis daug jėgų ir atsakomybės, bet teris išmoksta puikiai naudotis šiomis dovanomis, ji

/////////ASMENYBĖS// 13

STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA, ŽALGIRIO G. 88, LT-09303, VILNIUS, TEL.: (8 5) 275 2645 INFO@SISTELA.LT WWW.SISTELA.LT 14

RESTRUKTŪRIZACIJĄ ATLAIKIUSI ĮMONĖ SUSIGRĄŽINA SAVO PASIEKIMUS UAB „Inarsta“ direktorius Arvydas Baronas

Užsak. Nr. 16/148

PER 10 VEIKLOS METŲ – NUO PAKILIMO IKI SUNKIOS KRIZĖS IR RESTRUKTŪRIZACIJOS, REABILITACIJOS IR VĖL NAUJOS PRADŽIOS. TOKĮ KELIĄ NUĖJO APDAILOS IR REKONSTRUKCINIUS DARBUS ATLIEKANT ĮMONĖ „INARSTA“. PENKERIUS METUS VYKĘS RESTRUKTŪRIZACIJOS PROCESAS PRIEŠ METUS BAIGĖSI SĖKMINGAI, VISOS SKOLOS KREDITORIAMS IŠMOKĖTOS, ĮMONĖ ATGAUNA SAVO JĖGAS IR STATUSĄ. NESIDAIRYDAMAS ATGAL, JOS VADOVAS ARVYDAS BARONAS DABAR DŽIAUGIASI GEROMIS PERSPEKTYVOMIS IR TVIRTINA PO TOKIŲ PAMOKŲ JAU NIEKO NEBIJANTIS. Vėl tarsi Feniksas iš pelenų pakilusi įmonė ne tik nustebino skeptikus, bet ir susigrąžino tiekėjų ir užsakovų pasitikėjimą. Pamažu auga ir darbuotojų skaičius, tačiau didesne nei vidutinė įmonė ir nesiekia tapti, blaiviai pamatuodama visas galimas rizikas ir nusprendusi rangoviniams darbams samdyti specialistus. „Į perspektyvas dar labai plėstis nenoriu, viskas vyksta palaipsniui, tik konstatuoju faktą, kad įmonė dirba sėkmingai, turime užsakymų keleriems metams į priekį, rekonstruojame objektą Vilniaus senamiestyje.

Labai džiaugiamės, kad visos tiekimo įmonės, taip pat ir didžiosios, vėl nori su mumis dirbti. Pastarieji metai mums buvo, tarsi pereinamasis laikotarpis: turėjome savo darbais parodyti, kad esame patikimi, judame į priekį ir viskas mums gerai“, – sakė Arvydas Baronas.

2017 m. perspektyvoje įmonė turi planų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Iki šiol visi bandymai baigdavosi pralaimėjimu dėl nepalankių sąlygų mažoms įmonėms. A. Baronas mano, kad padėtis viešųjų pirkimų sektoriuje pasikeis, todėl mažos ar vidutinės įmonės turės daugiau galimybių dalyvauti konkursuose ir laimėti, laukia, kad kuo greičiau būtų patvirtintos Darbo kodekso pataisos, leisiančios sudaryti lankstesnes sutartis su darbuotojais tokioms įmonėms, kaip „Inarsta“, kurių darbas yra kilnojamo pobūdžio, o užsakymai terminuoti.

DEŠIMTMETIS PAMOKANTIS, BET ŠVĘSTI YRA KĄ 2016 m. lapkričio 24 d. įmonei „Inarsta“ sukako 10 metų. Peržvelgęs šį laikotarpį, direktorius pastebėjo, kad perėjus įvairius etapus – nuo pakilimo, kritimo ir prisikėlimo, – verslui sėkmingiausi buvo 2008 metai: „Tuomet jau turėjome ne tik vardą, mumis pasitikėjo kolegos, bankai kreditavo mūsų objektus, dabar apie tai galime tik pasvajoti. Šios pozicijos dar neatsikovojome, manau, esame 2007-ųjų lygyje, o geriausius savo pasiekimus tikimės susigrąžinti 2017-tais metais. “ Arvydas Baronas pripažino, kad nors praktika buvo skaudi, dabar darbas vyksta labai gerai, gal ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet bijoti jau tikrai nebėra ko.

Patirtis atgrasė nuo neapgalvotų žingsnių, išmokė pavojus numatyti iš anksto, apsidrausti ir tikrinti net būsimą užsakovą. „Kai kurios įmonės nukenčia gal ir dėl to, kad imasi darbų, nepasvėrusios savo galimybių, tačiau vienintelė mano klaida – per didelis pasitikėjimas užsakovu. Juk, pasirodo, net ir dokumentai ne visuomet atspindi, ar užsakovas yra pajėgus sumokėti už darbus. Dabar mes patys atliekame patikrą, įmonėje dirba teisininkas, kuris, peržiūrėjęs visus niuansus, pataria, ar verta su tuo užsakovu pasirašyti sutartį. Kartais objekto atsisakome, deja, ne visi užsakovai yra tikri statytojai, kitiems toks pasinaudojimas rangovu tėra biznio plano dalis“, – ne pačias maloniausias statybų rinkos

realijas atskleidė pašnekovas.

UAB „Inarstos“ direktorius neatsisako pakonsultuoti ir kitų įmonių, atsidūrusių panašioje padėtyje, vadovus, negaili vertingų patarimų, tačiau pats, sėkmingai pabaigęs restruktūrizaciją, stengiasi nebesigręžioti atgal, o gyventi toliau ir žiūrėti į priekį.

BE TAVĘS NIEKAS TO NEPADARYS! Tam, kad įmonė nenuskęstų skolų liūne, A. Baronas, kaip įmonės savininkas ir direktorius, turėjo rasti savyje tiek entuziazmo, tikėjimo, moralinių ir fizinių jėgų, kad tokio kelio pakartoti jau nebesiryžtų. Sėkmė priklausė ir nuo restruktūrizacijos administratoriaus tolerancijos, ir nuo mąstymo. Geriausiai žinodamas įmonės būklę, jis palaikė vadovo idėjas, suteikė galimybę atidėti mokėjimus, padėjo bendrauti su nekantriais kreditoriais. Esant tokiai įtampai, dirbti buvo labai sunku, bet veikla nesustojo. „Yra įmonių, kurios sustabdo veiklą ir tik bylinėjasi su savo skolininkais. Tokia strategija turi labai daug minusų, nes vos tik tu nustoji veikti, niekas tavimi nebetiki, tad, kad ir kiek gerų norų turėsi, nebepakilsi. Be to, jei įmonė vykdo veiklą, net teisiniai dalykai tvarkomi palankiau. O svarbiausia – turiu ypatingą kolektyvą: sunkiuoju metu pasiliko manimi tikintys žmonės, branduolys, dirbantis su manimi nuo pat įmonės įkūrimo. Tad 50 procentų laimėjimo – kolektyvo nuopelnas“, – sakė UAB „Inarsta“ direktorius Arvydas Baronas. /////////ASMENYBĖS// 15

YIT KAUSTA METAI NUO NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS IKI DEDIKACIJOS MAŽAAUKŠTEI STATYBAI

DU BENDROVĖS „YIT KAUSTA“ OBJEKTAI PELNĖ AUKSO MEDALIUS KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2016“. TAI NACIONALINĖS M. MAŽVYDO BIBLIOTEKOS REKONSTRUKCIJA IR GYVENAMIEJI NAMAI „UŽUPIO ETIUDAS“, ESANTYS VILNIAUS POLOCKO GATVĖJE. DAR VIENAS BENDROVĖS PROJEKTAS – „UPĖS REZIDENCIJA“ – SULAUKĖ PRIPAŽINIMO KONKURSE „UŽ DARNIĄ PLĖTRĄ“.

RESTAURUOTA BIBLIOTEKA PRAPLĖTĖ TRADICINĘ BIBLIOTEKOS SAMPRATĄ „Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra ypatingos svarbos objektas, kurio rekonstrukcija įmonę įpareigojo dirbti atsakingai, ieškoti geriausių technologinių ir kūrybinių sprendimų, glaudžiai bendradarbiauti su užsakovo atstovais ir darbus atlikti sutartu laiku“, – sako bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rūmų statybos techninis projektas buvo patvirtintas ir statyba pradėta prieš daugiau negu 60 metų. Projektas, kurio autorius yra architektas V. Anikinas, konstruktorius Č.

Strimaitis, buvo parengtas tuometiniame Valstybės projektavimo institute. Bendrovė „YIT Kausta“ rekonstrukcijos darbus pradėjo 2008 m. rudenį, o baigė tik po aštuonerių metų.

Inovacijos, per 60 metų pakeitusios pasaulį, pakeitė ir simboliniu tapusį M. Mažvydo bibliotekos pastatą bei praplėtė bibliotekos teikiamų paslaugų spektrą.

Rekonstrukcijos metu į pastatą buvo integruotos modernios technologijos, kurios sudarė galimybes, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, įdiegti naujų paslaugų. Daug daugiau galimybių siūloma ne tik vadinamiesiems tradiciniams bibliotekos 16 //STATYBA///////////

lankytojams, bet ir jauniesiems specialistams. Įvairių sričių profesionalai gali bendrauti susitikimų kambariuose, dirbti specialiose bendradarbystės erdvėse, naudotis konferencijų sale ir net aštuoniomis specializuotomis skaityklomis.

Darbui ir prasmingam laisvalaikiui yra atvira muzikos įrašų studija, kino salė, meno, parodų ir muzikos erdvės, STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) metodiką taikančios dirbtuvės; veikia ir bibliotekos TV studija. „Rekonstruojant pastatą, atsižvelgta ir į darbuotojų poreikius: po nauju stogu esančioje palėpėje įrengti darbo kabinetai, taip pat pasitarimų kambariai.

Bibliotekose ypač svarbi oro cirkuliacija, tad įdiegta mikroklimato sistema užtikrina geresnę tiek darbuotojų, tiek lankytojų savijautą“, – sako bendrovės „YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas.

Pagal paveldosaugos reikalavimus atnaujintas pastato fasadas ir kolonos, perkloti granitiniai lauko laiptai. Viduje taip pat naujai įrengti marmuriniai pagrindinio įėjimo ir šoninių laiptinių laiptai. Į pirmojo aukšto vestibiulį grįžo pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo skulptūra, o antrojo aukšto fojė galinę sieną puošia dailininko Antano Garbausko sukurtas spalvoto

stiklo vitražas, kuris buvo išsaugotas ir atnaujinant pastatą.

Rekonstrukcijos metu išsaugotos pagrindinės bibliotekos erdvės, vietoje senosios pastatyta nauja knygų saugykla. Įrengiant naują saugyklą, prisireikė sudėtingų inžinerinių sprendimų: teko nuardyti dalį stogo ir pro angą kranu iškelti supjaustytos senosios saugyklos dalis. Vėliau buvo keliamos statyboms reikalingos medžiagos ir pastato viduje pastatyta 9 aukštų leidinių saugykla, aukštas techninėms patalpoms, rūsys. Šiuos ir kitus darbus vienu metu atliko daugiau kaip 120 darbininkų.

SUKŪRĖ NAMUS ŽMONĖMS, VERTINANTIEMS IŠSKIRTINĘ APLINKĄ Dar vienas bendrovės „YIT Kausta“ objektas – gyvenamieji namai „Užupio etiudas“ – pelnė konkurso ekspertų palankumą. Polocko gatvėje, ant vienos iš Vilniaus kalvų, gyvenimą pradėjo trijų namų kompleksas. Vaizdingoje sostinės vietoje „YIT Kausta“ sukūrė naują gyvenamąją erdvę. Trijų „Užupio etiudo“ namų kompleksas harmoningai įsilieja į Senamiesčio architektūrinę erdvę.

Gyvenamųjų namų kvartalas „Užupio etiudas“ ne tik organiškai įsiliejo į šio unikalaus Vilniaus rajono

dermę, bet įnešė ir savo indėlį. „Bendradarbiaujant su menininke Audrone Dambrauskiene, namo aplinką papuošė meno kūriniai, – pasakoja „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Vanagas. A. Dambrauskienės sukurtas pano – 2,3 m aukščio ir beveik 7 m ilgio akmens masės lipdinys – imituoja upės tėkmę, dangaus debesis. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog menas ir verslas gali dirbti kartu ir suteikti žmonėms daugiau jaukumo ir šilumos.

Siekiame, kad tai būtų pavyzdys ir kitiems.“ Vadovaujant architektui Vytautui Janušaičiui, kvartalas suprojektuotas taip, kad sudarytų uždaros erdvės įspūdį. Žavesio naujiesiems namams suteikia šlaitiniai stogai, išskirtiniai mėtų spalvos langai su romantiškomis medinėmis langinėmis, erdvūs balkonai, jaukios terasos bei patys namų fasadai, puošti sodraus šokolado atspalvio klinkeriu. Šių namų bendruomenė gali jaukiai leisti laiką namo kieme, kur įrengtos poilsio zonos ir saugios vaikų žaidimo aikštelės, ir grožėtis meno kūriniais.

Kompleksą „Užupio etiudas“ sudaro trys 2–3 aukštų namai su mansardomis, juose iš viso suprojektuotas 41 butas. Namuose jau kuriasi naujieji gyventojai, kurie įvertino gyvenimo Užupyje kokybę. Daugumos butų savininkai galės didžiuotis atsiveriančia unikalia panorama į senamiesčio stogus ir bažnyčių bokštus. Kiekviename korpuse įrengtas atskiras liftas. Viename iš namų – panoraminis. Šaltuoju metų laiku šilumą užtikrina butuose įrengti autonominiai dujiniai katilai. Po namais įrengta 49 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

DEDIKUOTA MAŽAAUKŠTEI STATYBAI Praėję metai pažymėti dar vienu bendrovės apdovanojimu. Baigiantis 2016-iesiems, dešimtus metus organizuojamame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo paskelbti nugalėtojai.

Bendrovės „YIT Kausta“ antrinės įmonės „YIT Kausta būstas“ projektas „Upės rezidencija“ įvertintas už darnią plėtrą mieste, išlaikant jautrumą gamtinei ir urbanistinei aplinkai. „Upės rezidencija“ – skandinaviškas gyvenimo būdas, elegantiškai ir sumaniai panaudojant laisvus plotus šalia miesto centro, dedikuojant juos mažaaukštei, statybai, kuri šiuo metu itin reta“, – įteikdamas apdovanojimą, apibūdino daugiabučių namų kvartalą sostinės Žirmūnų rajone šalia Neries LNTPA direktorius M. Statulevičius „Upės rezidencija“ buvo įvertinta ir „Verslo žinių“ organizuotame geriausių Baltijos šalių nekilnojamojo turto projektų konkurse, kuriame buvo pripažinta geriausiu gyvenamuoju projektu Baltijos šalyse. ŽINGSNIS Į PRIEKĮ SU BIM VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su žurnalu „Statyba ir architektūra“ organizuotame konkurse „Lietuvos BIM projektai 2016“ geriausiu gyvenamųjų pastatų BIM projektu buvo pripažintas „YIT Kausta“ įgyvendintas gyvenamųjų namų projektas „Naujoji Rivjera“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Profesijos riteris“ 2016 m. įteikta bendrovės „YIT Kausta“ darbuotojams:

Sigitui AGLINSKUI, technikos direktoriui

Dalei JANKŪNIENEI, kokybės vadovei

Arminui NORVAIŠUI, Garantinės tarnybos vadovui

17 //////////STATYBA// 17

DELFINARIUMO REKONSTRUKCIJA SĖKMINGAI ĮVEIKTAS KORTO IŠŠŪKIS

UŽ NAUJUS MODERNIUS NAMUS JŪRŲ MUZIEJAUS GYVENTOJAI DĖKINGI BENDROVEI „KORTAS“, KURI ATLIKO ITIN SUDĖTINGĄ 1994 METAIS ATIDARYTO LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS DELFINARIUMO REKONSTRUKCIJĄ. ŠĮ PROJEKTĄ LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA (LPK) KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS“ ĮVERTINO AUKSO MEDALIU.

18 //STATYBA///////////

„Lyginant delfinų gyvenimo sąlygas iki rekonstrukcijos ir po jos – pokyčiai įspūdingi. Delfinų gyvenamosios patalpos buvo išplėstos: įrengtos poilsio zonos, po rekonstrukcijos įruoštos specialios patalpos, kur delfinų patelės ramioje aplinkoje galės lauktis ir atsivesti savo jauniklius. Specialios patalpos, kuriose vyksta terapijos su delfinais užsiėmimai, pritaikytos žmonių su negalia poreikiams.

Anksčiau viskas vykdavo tose pačiose gana ankštose patalpose, tad dabar tiek gyvūnams, tiek darbuotojams ir lankytojams bus neabejotinai daugiau jaukumo ir komforto“, – apie kompleksinius pokyčius Jūrų muziejuje kalbėjo „Korto“ generalinė direktorė Žaneta Overlingienė ir pridūrė, kad po rekonstrukcijos delfinariumas sėkmingai išplėtė savo paslaugų pasiūlą, sukurta naujų darbo vietų.

Užsak. Nr. 16/160

PO REKONSTRUKCIJOS – NAUJI BASEINAI DELFINAMS Delfinariumo rekonstrukcija – unikalus projektas, mat statybų specialistams teko rūpintis išskirtinai didelio tūrio jūros vandens baseinais bei ultravioletinių spindulių poveikiui atsparia danga, didelių matmenų iliuminatorių ir sienučių iš akrilo plokštėmis, skirtomis vidaus ir išorės baseinams.

Vykdant Jūrų muziejaus rekonstrukcijos projektą, „Korto“ specialistams teko panaudoti naujus specifinius, iki tol Lietuvoje netaikytus technologijų ir techninius sprendimus bei suvaldyti sudėtingus rekonstrukcijos darbų eigos ypatumus. „Dirbant prie šio projekto, iššūkių tikrai netrūko: teko rūpintis itin sudėtingais techniniais sprendimais, rūpintis, kaip užtikrinti itin didelių tūrių baseinų hermetiškumą, tam tikros įtakos turėjo ir gamtinės sąlygos – smėlis, druska, nuolat besikeičiantis gruntinio vandens lygis“, – apie sudėtingas darbo sąlygas kalbėjo Ž. Overlingienė.

Jūrų muziejaus delfinariumas rekonstruotas dviem etapais, per kuriuos renovuota delfinų pasirodymų salė, įrengtas delfinų terapijos centras su rekonstruotais ir naujai įrengtais vidaus baseinais bei įrengtas visiškai naujas lauko baseinas „Saulės įlanka“, skirtas edukaciniams delfinų pristatymams.

Po rekonstrukcijos bendras baseinų vandens tūris padidėjo nuo buvusio 1500 kub. metrų iki 6500 kub. metrų vidaus iš išorės baseinų, skirtų delfinams gyventi ir jiems pasirodyti.

Taip pat buvo rekonstruota ypatingos aplinkos pusapvalė salė, esanti žemiau delfinų pasirodymų salės, pro kurios langus galima stebėti delfinus. Joje ketinama rengti parodas, edukacinius užsiėmimus bei organizuoti renginius.

Anot Ž. Overlingienės, statybos darbų eigą teko planuoti itin kruopščiai: „Buvo itin svarbu, kad laiku būtų baigti I etapo rekonstrukcijos darbai, tinkamai ir nevėluojant sumontuoti ir imtų veikti baseinų jūros vandens paruošimo technologijos įrenginiai. Kartu reikėjo užtikrinti ir kokybišką lankytojų aptarnavimą delfinų pasirodymų metu ir tuo pačiu metu nepertraukiamai vykdant II etapo statybos darbus“. Bendrovės vadovė džiaugėsi, kad pavyko suspėti, ir ketverius metus trukusi rekonstrukcija buvo pabaigta laiku: „Negalėjome leisti sau vėluoti, juk delfinai gyveno Graikijoje, buvo numatyta jų parskraidinimo į Lietuvą data.“ KVIETĖ SPECIALISTUS IŠ JAV IR OLANDIJOS Vykdant Jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos projektą, „Kortui“ pagalbininkų teko ieškoti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Olandijoje, mat reikėjo imtis darbų, kurių specialistų nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse nėra.

Visame pasaulyje žinomos JAV kompanija „Reinolds polymer technology“ specialistai suprojektavo, pagamino ir teikė logistikos paslaugas, tiekiant didelių išmatavimų tiesius ir lenktus iliuminatorius bei baseinų sienelių lenktus elementus iš akrilo. Baseinų konstrukcijų betonavimo klausimais, montuojant technologinius vamzdynus gelžbetoninių konstrukcijų viduje bei po baseinų plokštėmis, „Korto“ statybų specialistus konsultavo JAV kompanijos „International concept managament INC“ ekspertai.

Konsultacijas teikė ir medžiagas, užtikrinančias baseinų gelžbetoninių konstrukcijų deformacinių ir taip vadinamų „šaltų“ siūlių nepralaidumo jūros vandeniui klausimais, tiekė pasaulyje žinomo koncerno „Sika“ specialistai. Baseinų vidaus betoniniai paviršiai buvo padengiami karštu būdu „užnešama“ olandų kompanijos „Prokol“ Poliureya daugiasluoksne danga, kurios darbų atlikimo technologiją kartu su partneriais iš minėtos Olandijos kompanijos parengė „Polimaris“ specialistai.

Prie delfinariumo rekonstrukcijos prisidėjo daugiau kaip šimtas įvairių kompanijų, o „Kortas“ atliko statybos darbų už daugiau nei aštuonis milijonus eurų. /////////STATYBA// 19

PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS

TEIGIAMŲ VERSLO POKYČIŲ SIEKIA NE DIDINDAMAS BIUDŽETĄ, O IEŠKODAMAS INŽINERINIŲ SPRENDIMŲ

KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2016“ PELNYTAS AUKSO MEDALIS UŽ KLAIPĖDOS VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO STATYBĄ „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTUI“ (PST) NĖRA VIENINTELIS PRAĖJUSIŲ METŲ PASIEKIMAS.

Pernai LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra PST pripažino geriausiu projektų rangovu, įgyvendinant 2007–2013 m. ES finansavimo periodo šios srities projektus. Pelnyti ir „Geriausio konstrukcijų projekto“ (už projektą „Jungtinės gyvybės mokslų centro pastatas Vilniuje“) bei „Metų technologijos“ (už BIM 4D dimensijos pritaikymą prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ statybos aikštelėje) apdovanojimai.

PASIKEITUS REIKALAVIMAMS, TEKO KOREGUOTI PROJEKTĄ 2013 m. rugpjūtį pradėtas ir 2015 m. liepą baigtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatas. Bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ pastatytas objektas – 5 aukštų administracinis pastatas su 3 aukštų areštine, turinčia 98 vietų.

Penkiaaukščio pastato plotas – beveik 14 tūkst. kv. metrų, trijų aukštų areštinės plotas – 2,2 tūkst. kv. metrų. Objekto vertė yra beveik 21 mln. eurų. „Statydami Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariatą, įrengėme inžinerinius tinklus, automobilių stovėjimo vietas, kompleksas aptvertas ir apšviestas, pritaikytas žmonėms su negalia, – sako PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius, pristatydamas Klaipėdoje įgyvendintą projektą, kuris suteikė galimybę daugiau negu 500 pareigūnų įsikurti naujose patalpose. – Tai vienas iš didžiausių tokio pobūdžio pastatų šalyje, išsiskiriantis estetine 20 //STATYBA///////////

išvaizda, tačiau darniai įsiliejantis į bendrą miesto architektūrą.“ Policijos pastatams keliami specifiniai reikalavimai, todėl statybos metu teko koreguoti projektą.

Perprojektuodami komisariato patalpas, statytojai turėjo atsižvelgti ne tik į naujus šalies policijos reglamentus, bet ir į Europos policijos veiklą reglamentuojančias normas: pakeistas pareigūnų kabinetų, areštinių išdėstymas. PST Klaipėdoje pastatė šiuolaikinį modernų kompleksą – vyriausiojo policijos komisariato pastatą su areštine, kuris atitinka ES reikalavimus.

NUO C ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖS PRIE B – BE PAPILDOMŲ LĖŠŲ Lietuvoje yra ne vienas policijos pastatas ar areštinė, kuriose sąlygos atitinka policijos reglamentus ir ES reikalavimus, tačiau Klaipėdos apskrities policijos komisariatas išsiskiria modernumu.

Užsakovai vylėsi turėti pastatus, kuriuose būtų patogu dirbti, bet energijos sąnaudos būtų optimalios. Bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ iniciatyva, buvo įrengti geresnių šiluminių charakteristikų pastatų sienos ir stogas. Taip pasiekta B pastatų energinio naudingumo klasė vietoje projekte numatytos C klasės. Svarbu, kad tai pasiekta nedidinant statinio kainos: areštinės pastato mūro sienos buvo pakeistos į monolitinio gelžbetonio sienas ir įrengta papildoma šilumos izoliacija.

Atlikus pastato energijos naudingumo sertifikavimą ir suteikus B energinio naudingumo klasę, buvo nustatyta, jog energijos sutaupymas bus akivaizdus.

Numatoma, kad apšildyti pastatą per metus reikės 29,60 kWh/kv. m, t. y. 17,39 proc. bus sumažinti šilumos nuostoliai.

Kitas efektyvus PST specialistų sprendimas – nepadidinant statybos sąnaudų, pastatų išorės apdailinimui sumontuotos fasadinės keraminės apdailos plokštės, išlaikant techniniame projekte numatytą spalvą. Pastate įrengti modernūs šiuolaikiniai kompiuteriniai tinklai, atitinkantys specifinius objekto poreikius. Taip pat sėkmingai įgyvendinta patobulinimų: tai inovacijos, kurios taupo išteklius ir kuria pridėtinių verčių.

SPALVAS IR MEDŽIAGAS LĖMĖ KOMPLEKSO PASKIRTIS Pastatų fasadai, įvertinant planinę struktūrą bei komplekso tūrius, buvo skaidomi į mažesnes, tačiau stilistiškai vientisas plokštumas. Tam panaudotos skirtingų spalvų keraminės fasadinės plokštės bei vertikalios stiklinės juostos, kuriomis atskiriamos laiptinių zonos.

VPK pastato išskirtinis bruožas, suteikiantis visam statiniui reikiamą griežtumą, yra vienodų, optiškai paaukštintų langų ritmika. Kokias medžiagas, spalvas ir jų derinius naudoti eksterjere ir interjere, padiktavo pastatų paskirtis: vyrauja santūrumas ir lakoniškumas.

Klaipėdoje esantis policijos kompleksas – ne vien modernus specialios paskirties statinys. Jį projektuojant buvo mąstoma ir apie darbuotojus.

Jiems įrengtos dvi sporto salės, modernūs persirengimo kambariai, patogios pasitarimų salės ir kabinetai. Mąstyta ir apie areštinėje būsiančius asmenis: sukurta aplinka, kurioje saugomos ir gerbiamos asmenų teisės ir laisvės; garantuojama sveikatai saugi gyvenamoji aplinka.

REIKALAVIMAS – VEIKTI EFEKTYVIAI, BET TYLIAI „Projektuodami inžinerinę įrangą, susidūrėme su iššūkiu – įranga, ypač sumontuota ant stogo, turi veikti efektyviai, tačiau kuo tyliau, nes šalia yra gyvenamieji namai“, – pasakoja PST generalinis direktorius D. Gesevičius.

Statinio projektas buvo rengiamas naudojant 3D modelį. Konstrukcijos buvo projektuojamos 3D (BIM) programine įranga „Tekla Structure“, vėdinimo sistemos – 3D (BIM) programine įranga „DDS-CAD“.

Pastate įrengta rekuperatorinė vėdinimo sistema su 25 rekuperatoriais, suskirstytais zonomis. Visi vėdinimo įrenginiai suprogramuoti dienos ir nakties režimu. Nakties metu vėdinimo įrenginiai neveikia, išskyrus visą parą naudojamose darbo patalpose – čia suprojektuoti atskiri vėdinimo įrenginiai.

Patalpose, kurioms taikomi konfidencialumo reikalavimai (tardymo, atpažinimo, sulaikymo patalpose bei skyrių vadovų kabinetuose) įrengti

ortakiai su papildomomis garsą slopinančiomis priemonėmis – lanksčiais triukšmo slopintuvais, tranzitiniai ortakiai izoliuoti akustine izoliacija.

Antrinė PST įmonė „Alinita“ suprojektavo tris atskiras šilumos tiekimo sistemas, o šilumos punktas suprojektuotas nepriklausomas nuo šilumos tinklų hidraulinio režimo šildymo sistemos – su plokšteliniais šilumokaičiais. Parenkant inžinerines medžiagas, buvo įvertintas ne tik jų ilgaamžiškumas, bet ir galimybė lengvai pakeisti pažeistas eksploatacijos metu vietas. Šildymo sistemos cirkuliaciniai siurbliai sukomplektuoti su integruotais dažnio keitikliais ir slėgių skirtumo jutikliais. Įrengimai buvo parinkti taip, kad turėtų galimybę pasijungti prie bendros pastato valdymo sistemos (BMS).

2016-ŲJŲ APDOVANOJIMAI, PELNYTI UŽ INOVACIJAS IR PROFESIONALŲ DARBĄ Be aukso medalio, pelnyto „Lietuvos metų gaminio 2016“ konkurse, ir geriausio projektų rangovo vardo, bendrovė pelnė apdovanojimą už „Geriausią konstrukcijų projektą“. Tarp geriausių Lietuvos BIM projektų pateko PST projektavimo biuro „PST projektai“ darbas. Už projektą „Jungtinės gyvybės mokslų centro pastatas Vilniuje“ buvo skirta 3-ioji vieta. Tas pats Vilniaus universiteto jungtinio gyvybės mokslų centro pastato projektas pelnė ir interneto lankytojų simpatijas.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) inicijuotų

Nacionalinių verslo apdovanojimų „Metų paslauga 2016“ renginyje pagerbtos inovatyvias ir konkurencingas paslaugas kuriančios šalies bendrovės. AB „Panevėžio statybos trestas“ apdovanotas „Metų technologijos“ kategorijoje už BIM 4D dimensijos pritaikymą prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ statybos aikštelėje.

Statinio surenkamų karkaso konstrukcijų – gelžbetoninių ir metalinių – statybos procesui valdyti buvo panaudota ketvirtoji dimensija – laikas. Darbas pradėtas nuo gamyklinių brėžinių parengimo, vėliau buvo planuojama konstrukcijų ir elementų gamyba, jų tiekimas, montavimas reikiamu suplanuotu laiku, o pasiektas rezultatas atvaizduojamas sukurtame 3D modelyje.

Užsienio šalyse statinio informacinis modeliavimas, taikant 4D ir 5D metodus, dar tik pradedamas, o Lietuvoje šie metodai iki šiol statyboje praktiškai dar nebuvo panaudoti.

Už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, statant ir modernizuojant Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus statinius, akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ pelnė Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) įsteigtą apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2015“. 2015 m. įmonė vykdė statybos darbus net 92 statybos objektuose ir, naudodama lietuvišką polistireninį putplastį, apšiltino 60 tūkst. kv. metrų įvairių statybinių konstrukcijų ploto.

21 //////////STATYBA// 21

AVONA

DIDŽIUOJASI ĮGYVENDINUSI TIEK KARIŠKIAMS, TIEK VISUOMENEI SVARBŲ

PROJEKTĄ

UŽ KARINIŲ ORO PAJĖGŲ AVIACIJOS BAZĖS II PAIEŠKOS GELBĖJIMO POSTO (PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO POSTAS) PASTATO KAUNE STATYBĄ BENDROVĖ „AVONA“ PELNĖ AUKSO MEDALĮ „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2016“ KONKURSE. PROJEKTAS ĮGYVENDINTAS S. DARIAUS IR S. GIRĖNO AERODROMO TERITORIJOS DALYJE, KURIOJE YRA 3 SRAIGTASPARNIŲ AIKŠTELĖS, SAUGOMOS KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO, TAD STATYTI ČIA GALIMA TIK PRISITAIKANT PRIE ESAMO BENDROJO AERODROMO FUNKCINIO ZONAVIMO, LAIKANTIS BENDRŲJŲ EKSPLOATACIJOS REIKALAVIMŲ BEI PANAUDOJANT IR IŠSAUGANT IŠLIKUSIŲ VERTYBIŲ ELEMENTUS, ŠIUO ATVEJU – IŠLIKUSIAS SRAIGTASPARNIŲ AIKŠTELES. Karinių oro pajėgų aviacijos bazės II paieškos gelbėjimo postas Kaune suprojektuotas ir pastatytas veikiančiame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome.

Nors šis sudėtingas, bet kartu ir estetiškas statinys priklauso karinėms oro pajėgoms, jis naudojamas kaip paieškos ir gelbėjimo postas, kuriame visą parą budi kariškiai ir kitas personalas.

Karinių oro pajėgų aviacijos bazės Paieškos ir gelbėjimo posto kompleksą sudaro sraigtasparnio angaras, administracinis buitinis korpusas bei atskirai stovintis ūkinio blokas – stoginė, garažas bei katilinė. Pastato architektūrinė išraiška – vadinamosios aerodrominės formos, korpusai – su ovaliniais langais angare bei pilkšvais sidabro spalvos skardos rombais („žvynais“). „Vientisa fasadų ir stogų danga sudaro specifinį aviacinio statinio estetikos įspūdį. Šitokiam 22 //STATYBA///////////

statinio eksterjerui pritarė ir Kultūros paveldo departamento ekspertai“, – sako UAB „Avona“ generalinis direktorius Česlovas Zabarauskas, tvirtindamas, kad tai yra vienas iš moderniausių karinių oro pajėgų statinių Europoje.

TARNAUJA VISUOMENEI IR PAPILDO ALEKSOTO KRAŠTOVAIZDĮ Karinių oro pajėgų aviacijos bazė pastatyta S. Dariaus ir S Girėno aerodrome, kuris, įkurtas 1915 m. Aleksote, yra vienas iš seniausiai veikiančių aerodromų Lietuvoje ir vienas iš seniausių Europoje. Šio pastato paskirtis yra specifinė, todėl reikėjo sudėtingų projektinių sprendimų.

Užsakovo pageidavimu, Paieškos ir gelbėjimo posto teritorijoje įrengta 14 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Pagrindinis Paieškos ir gelbėjimo posto pastatas yra sraigtasparnio angaras, kuris turi pakeliamus 27,5 m pločio ir 7 m aukščio vartus. Sraigtasparnis į angarą yra įstumiamas.

Su administraciniu korpusu angaras sujungtas vidinėmis durimis, vedančiomis į pagrindinį pastato koridorių, jungiantį visas pagrindines patalpas, ir turintį du evakuacinius išėjimus.

Pagrindinėse erdvėse įrengtos patalpos, būtinos darbui bei poilsiui.

Pastato fasadų apdailos sprendimus padiktavo pastato architektūra: visas fasadas padengtas šviesiai pilkais rombo formos cinko skardos lakštais, langų apvadai – tamsiai pilkos skardos.

Karinių oro pajėgų aviacijos bazės II paieškos ir gelbėjimo posto pastato statybų metu buvo įgyvendinta daug sudėtingų projektinių

sprendimų, išlaikytas KPD saugomų objektų vientisumas ir savitumas. Pastatytas Paieškos ir gelbėjimo postas ne tik tarnauja visuomenei, bet ir puikiai papildo Aleksoto kraštovaizdį. Pasak Č.

Zabarausko, naujasis Paieškos ir gelbėjimo postas yra tikra miesto puošmena, kuria gali didžiuotis visi kauniečiai.

KONSTRUKCINĖ DALIS – TEKO ĮGYVENDINTI SUDĖTINGUS PROJEKTINIUS SPRENDINIUS Projekto, kurį Kaune, 1 919 643 kv. m sklype, įgyvendino bendrovė „Avona“, vertė – 3 833 657,21 €. Bendras sraigtasparnio angaro ir administracinio korpuso plotas siekia 1 780,24 kv. m, o aukštis – 11,95 m; stoginės su garažu ir katiline plotas – 159 kv. m, aukštis – 4,45 m. Pastato energetinio naudingumo klasė – C, akustinio komforto sąlygų klasė – taip pat C. Statant 30x32 m ploto ir 11,2 m aukščio sraigtasparnio angarą, buvo įrengti spraustiniai poliniai pamatai, o laikančiosioms angaro konstrukcijoms parinktos plieninės arkos. Arkos skėtimo jėgoms pamatuose atlaikyti grindų konstrukcijoje buvo suprojektuotos stygos.

Dvišarnyrė arka lanksčiai sujungta su pamatu.

Arkos plokštumos pastovumą užtikrina įstrižieji ryšiai.

Pagalbiniai pastatai (katilinė ir garažas) su stogine sumontuoti iš plieninių laikančių konstrukcijų.

Atitvaros įrengtos iš 100–150 mm kompozitinės plokštės su mineraline vata. Denginys ir visas pastato fasadas padengtas rombo formos cinko lakštais. Kolonos ir sijos sujungtos lanksčiai, o sijos su kolonomis – standžiai, taip užtikrinant pastato stabilumą rėmo plokštumoje. Pastato stabilumą iš rėmo plokštumos užtikrina horizontalūs ir įstrižieji ryšiai. „Atliekant statybos rangos darbus ir įgyvendinant techniniame projekte numatytus sprendinius, mums, kaip rangovams, ne kartą teko susidurti su sudėtingais projektiniais sprendimais ir juos įgyvendinti, – sako bendrovės „Avona“ generalinis direktorius Č. Zabarauskas. – Statant Paieškos ir gelbėjimo posto pastatus, buvo suderinti šiuolaikinės architektūros principai su kultūros paveldo palikimu vienoje teritorijoje.“ Aviacijos bazės Paieškos ir gelbėjimo posto pastatas priklauso karinėms oro pajėgoms, statinyje sudarytos normalios darbo sąlygos – užtikrintas optimalus temperatūros ir drėgmės režimas,

geriamo vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, patalpų šildymas, vėdinimas, natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Koridoriuje ir pasitarimo patalpoje, esančioje pastato viduryje, natūralus apšvietimas užtikrintas įrengus stoglangius.

GELBSTI MEDIKAMS IR UGNIAGESIAMS Karinių oro pajėgų aviacijos bazės Paieškos ir gelbėjimo posto statiniai suprojektuoti ir pastatyti derinant naujausias technologijas ir kultūrinį paveldą. „Mes didžiuojamės, kad įgyvendinome projektą, kuris svarbus tiek kariškiams, tiek ir visuomenei“, – sako Č. Zabarauskas.

Sraigtasparnio įgula dalyvauja žmonių gelbėjimo operacijose, suteikia būtinąją medicininę pagalbą nukentėjusiajam iki atvykstant medikams, skubiai perveža ligonius į gydymo įstaigą, padeda Lietuvos ugniagesiams gesinti gaisrus, perveža donorų organus transplantacijoms. Šis objektas, pabrėžia bendrovės „Avona“ vadovas, taip pat labai svarbus ir NATO karinei aviacijai, kuri buvo įsikūrusi Šiauliuose ir vykdė oro policijos misiją. /////////STATYBA// 23

AUGANTIS NT SEKTORIUS

VERČIA STIEBTIS IR TEISININKUS

2016 m. parduotas rekordinis kiekis butų, o jų kainos kyla, tad optimistinės nuotaikos vyrauja bene visame NT sektoriuje. Prognozuojama, kad ir 2017 m. NT vystytojus ir rangovus lydės teigiamos tendencijos.

Tačiau atsiveriančias galimybes lydi ir didesnė atsakomybė, kuri veikia ne tik NT rinkos dalyvius.

Nenuostabu, kad augantis NT sektorius verčia pasistiebti ir teisines paslaugas teikiančias įmones: 2017 m. įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, sukėlusi nemažai sumaišties, mat aktyvėjant NT rinkai, daugėja ir teisinių klausimų ar ginčų.

Akivaizdu, kad augant klientų poreikiams, turi augti ir teisininkų kompetencijos bei galimybės.

Advokatų kontora TRINITI 2016 m. žengė svarbų žingsnį – prie jos prisijungė didžioji dalis „Balticlaw“ kontoros advokatų. Nauja teisininkų ir advokatų komanda sustiprino NT ir ginčų sprendimo praktikos grupes, o partneris Deivis Valiulis tapo Nekilnojamojo turto ir statybos teisės praktikos grupės vadovu.

„2017 metais nekilnojamojo turto sektorius neišvengiamai bus vienas iš aktyviausių.

Reguliavimo pakeitimų šiemet daugiau nei bet kada anksčiau, o tai reikalauja papildomų resursų ne tik vystytojams ir rangovams, bet ir juos konsultuojantiems teisininkams“, - teigia D. Valiulis.

Advokatų kontora TRINITI turi patirties dirbant su Lietuvos ir užsienio statybų sektoriaus įmonėmis.

Mūsų klientai yra tokie „Strabag“, „Panevėžio keliai“, Vokietijos geležinkelių įmonė ,,DB International“ ir daugelis kitų. Advokatas D. Valiulis ir jo komanda turi patirties dirbant su tokiais projektais kaip „Mindaugo namai“, „Smėlio namų“ ir „Taurakalnio namų“ projektai Vilniuje, viešbutis „Europa City Aurora“ Klaipėdoje, taip pat atstovavo ginčuose dėl Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių Vilniuje detaliojo plano, Pylimo g, Smėlio g. detaliųjų planų sostinėje.

Deivis Valiulis, TRINITI Nekilnojamojo turto ir statybos teisės praktikos grupės vadovas

Susisiekite su mumis: TRINITI Lietuva L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9, 01122 Vilnius +370 5 2312211 triniti@triniti.lt

BENDROVĖ „VA STATYBA“ – STATINIŲ

ŠILTINIMO LYDERIS 2015 PRAĖJUSIAIS METAIS, MININT STATYBININKŲ DIENĄ, BENDROVĖS „VA STATYBA“ VADOVUI VIRGINIJUI ALMANAIČIUI BUVO ĮTEKTAS APDOVANOJIMAS „STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIS 2015“.

24 //STATYBA///////////

tikrai neapvils vartotojų ir užsakovų. Tai tam tikras patvirtinimas, kad jomis galima pasitikėti ir patikėti savo namų šiltinimą ir modernizavimą“, – įsitikinęs dr. Č. Ignatavičius, Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas.

Suteiktas „Statinių šiltinimo lyderio“ vardas Alytuje įsikūrusiai įmonei nėra vienintelis apdovanojimas, dalyvaujant renovacijoje. 2015 m. rudenį, švenčiant Būsto dieną, bendrovei „VA Statyba“ buvo įteikta aplinkos ministro padėka „Už gerai organizuotą

ir kokybišką daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdymą“.

UAB ,,VA statyba“ rinkoje veikia nuo 2007 metų.

Aukštos kokybės statybos darbus atliekanti įmonė yra atestuota vykdyti ypatingų statinių statybą. Įmonė atlieka bendruosius statybos, vidaus, apdailos ir rekonstrukcijos darbus. „Nuosekli, humanizmo ir krikščioniškomis vertybėmis grindžiama mūsų įmonės veikla orientuota į perspektyvą“, – sako įmonės vadovas V. Almanaitis.

Užsak. Nr. 16/127

Polistireninio putplasčio asociacijos nominacija „Statinių šiltinimo lyderis 2015“ bendrovei „VA statyba“ įteikta už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Alytaus, Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos daugiabučius namus. Konkurso „Statinių šiltinimo lyderis“ apdovanojimas yra ne tik padėka už profesinį meistriškumą, bet ir patikima rekomendacija užsakovams vykdant ateities projektus ir ieškant bendradarbiavimo galimybių. „Įmonės, kuriuos šiam konkursui nominavome,

MODERNIOSE LSMU VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETO ERDVĖSE –

NETRADICINIAI STATYBOS SPRENDINIAI

PERNAI KAUNE DURIS ATVĖRĘS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO (LSMU) VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETO PASTATAS KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2016“ ĮVERTINTAS AUKSO MEDALIU. ŠIS PROJEKTAS TAPO DAR VIENU UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „LITCON“ APDOVANOJIMĄ PELNIUSIU DARBU.

Užsak. Nr. 16/152

Pagal bendrovės „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ projektą statybų bendrovė „LitCon“ pastatė trijų aukštų apie 4,5 tūkst. kv. m ploto pastatą su rūsiu. Pastato rūsyje įrengta 35 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Dar 10 automobilių skirta antžeminė aikštelė.

IŠSAUGOJO ISTORINĘ STATYBOS LINIJĄ Visuomenės sveikatos fakultetas yra Vilijampolėje, LSMU Veterinarijos akademijos komplekso, kurį sudaro aštuoni XX a. 4 dešimtmečio objektai, teritorijoje. Kompleksas su dviejų laikotarpių – tarpukario (1930 m. ir 1936 m.) bei sovietmečio – pastatais įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Kaip sako vienas iš projekto autorių architektas Gintautas Natkevičius, tokioje stilistinėje eklektikoje su saugomos teritorijos apribojimais kliuvinius reikėjo paversti pranašumais. Architektų komanda išsaugojo istorinį erdvės vaizdą – trijų aukštų pastatas vizualiai pratęsia tarpukariu suformuotą statybos liniją.

Vienas iš projekto akcentų – atviros erdvės.

Pirmojo pastato aukšto dalis atvira ir dengta arkomis.

Priešais įėjimą palikta visiškai atvira erdvė – vienas iš dviejų pastato atriumų. Antrasis pastato atriumas, apie kurį suformuotos mokslinės laboratorijos, mokomieji kabinetai, yra antrajame aukšte. Pirmajame aukšte įrengtos auditorijos, kurios, reikalui esant, gali būti transformuojamos į didesnes patalpas. Antrajame ir trečiajame aukštuose įrengtos auditorijos ir mažesni kabinetai-laboratorijos.

PASTATO KONSTRUKCIJOS TAPO INTERJERO DETALE Visuomenės sveikatos fakulteto pastato laikančioji konstrukcija yra monolitinis gelžbetoninis karkasas su monolitinėmis plokštėmis. Išorinės pastato sienos – monolitinio gelžbetonio, apšiltintos polistireniniu putplasčiu ir padengtos struktūriniu tinku. Sienoms įrengti taip pat naudota vitrininė-fasadinė sistema. Panaudotos statybinės priemonės, kaip pastebėjo bendrovės „LitCon“ generalinis direktorius Linas Piliponis, ne tik užtikrina efektyvų energijos naudojimą, bet ir kuria išskirtinį pastato interjerą.

Projektą įgyvendinusi architektų ir statybininkų komanda pastato konstrukcijas pavertė interjero detale, atskirose erdvėse palikusi atvirus monolitinio gelžbetonio masyvus. Toks sprendimas ne tik leido sukurti netradicinį elementą interjere, bet ir sumažino projekto sąmatą. Generalinio rangovo „LitCon“ vadovo L. Piliponio žodžiais, tai yra tas atvejis, kai mažiau yra daugiau. Tinkas yra ilgaamžė ir universali dekoratyvinė medžiaga, kuri leido tinkamai padengti tiek lygias, tiek ir ovalines plokštumas. „Įgyvendindami projektą, įvertinome ir studentų, ir darbuotojų poreikius. Sprendimas palikti atvirus monolitinio gelžbetonio masyvus sukūrė demokratiškesnę ir mažiau varžančią atmosferą bendro naudojimo erdvėse“, – sako architektas G. Natkevičius.

ĮRENGĖ TŪKSTANTĮ LANGŲ „Vykdydama LSMU Sveikatos mokslų fakulteto statybos projektą, mūsų bendrovė vadovavosi griežtai nustatytais darbo prioritetais – panaudojo itin daug šiuolaikiškų technologijų, kurios užtikrina minimalią oro ir triukšmo taršą, – sako „LitCon“ vadovas L. Piliponis. – Įgyvendinome racionaliausius medžiagų panaudojimo sprendimus.“ Naujojo fakulteto fasaduose galima suskaičiuoti daugiau negu 1 tūkst. langų. Tad suprantama, kad fasadinių aliuminio ir stiklo konstrukcijų įrengimas tapo įmonės „LitCon“ specialistų profesionalumo ir kūrybingumo išbandymu, o pastatui suteikė savitumo. Ir ne tik. Vienas iš langų paketams naudotų stiklų yra atspindintis šilumą, tai yra stiklas turi specialią daugiafunkcę šilumą izoliuojančią ir vadinamąją saulės kontrolės dangą. Šis sprendimas, kartu su atitvarinių konstrukcijų sprendiniais, padėjo užtikrinti C energinio naudingumo klasę.

Dalis teritorijos, esančios prie pat pastato, paslėpta po stogu. Kaip sako architektas G. Natkevičius, norėjosi erdvės, skirtos studentams bendrauti. Įrengus stogą, pastato prieigos tapo fakulteto dalimi, jungiančia pastatą ir aplinką. Įmonė „LitCon“ atnaujino daugiau nei 1 677,31 kv. m ploto stadiono asfaltbetonio dangą. Jaukią atmosferą padėjo sukurti užsėta veja ir sutvarkyta žalioji zona. Pėsčiųjų takai sujungti į bendrą teritorijos takų visumą. Pėsčiųjų takai ir apėjimo aplink pastatą takai bei erdvė po konsole grįsta betoninėmis trinkelėmis. /////////STATYBA// 25

NEDEGA.

paroc.lt 26

TERMOŽALIUZĖS –

IŠMANUS IR EFEKTYVUS ENERGIJOS TAUPYMO SPRENDIMAS

Užsak. Nr. 16/153

„COLLECT&REFLECT“ TERMOŽALIUZĖS SUKĖLĖ TIKRĄ REVOLIUCIJĄ PASYVIAI TAUPANT ENERGIJĄ.

TARPTAUTINĖSE PARODOSE IR PRISTATYMUOSE ŠIAM LIETUVIŠKAM PRODUKTUI PROGNOZUOJAMA YPAČ SĖKMINGA ATEITIS, O NACIONALINIUOSE „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2016“ APDOVANOJIMUOSE ŠIOS „ARDENA“ GAMINAMOS IR ANALOGO PASAULYJE NETURINČIOS LANGŲ UŽDANGOS PELNĖ AUKSO MEDALĮ.

PANAUDOJA SAULĖS ENERGIJĄ IR SAUGO NUO PELĖSIO Revoliuciją sukėlusios termožaliuzės buvo sukurtos po trejus metus trukusių bandymų, kurių metu buvo testuojami įvairūs langų uždengimai.

Bandymų tikslas – kuo labiau sumažinti šilumos nuostolius. Gaminio kūrėjai yra lietuvių mokslininkų, inžinierių bendruomenė, susibūrusi į įmonę „SVA“, kuri išskirtines gaminimo ir platinimo teises Lietuvoje perleido įmonei „Ardena“. Anot išradėjų, žaliuzių veikimo principas labai paprastas: lango uždangalas vasarą atspindi saulės spindulius, taip vėsindamas patalpą, o žiemą – juos sugeria ir taip šildo.

Teko pagaminti daugiau kaip 50 prototipų, kol rinkai buvo pristatytos unikalios žaliuzės. „Collect & Reflect“ žaliuzės nuo kitų skiriasi unikalia juostelių konstrukcija ir specialiai parinktų medžiagų energinių savybių panaudojimu. Žaliuzių gamyboje naudojamas nedažytas aliuminis, atspindintis iki 97 proc. infraraudonųjų spindulių ir taip apsaugantis patalpas nuo perkaitimo. Kita, šaltajam sezonui pritaikyta, žaliuzių pusė yra padengta šviesą sugeriančia medžiaga.

Oro temperatūrą reguliuoti leidžia ne tik naudojamos medžiagos, bet ir ypatingos S formos žaliuzių lomelių konstrukcijos, kurios sukuria konvekcinį oro srautą. Todėl, kai šiluma perduodama per oro srautą, žiemą, vos tik pašvietus saulei, pradedamos šildyti patalpos.

Kadangi žaliuzių lomelių konstrukcija judina orą, lango nišoje nelieka drėgmės, tad konstrukcija saugo ir nuo pelėsio atsiradimo.

SUSKAIČIAVO, KIEK TERMOŽALIUZĖS SUTAUPO ELEKTROS ENERGIJOS Siekiant patikrinti, kaip praktiškai veikia termožaliuzės, buvo atlikti bandymai, pasitelkiant į pagalbą Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkus iš Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos. Bandymui pasirinkti du identiški kabinetai: viename iš jų buvo sumontuotos „Collect&Reflect“ žaliuzės, o kitame – paprastas roletas. Siekiant ypač tikslių tyrimo rezultatų, visi matuojamų rodiklių duomenys buvo registruojami vienodais laiko intervalais, tai yra kas 5–10 minučių, o matavimų periodas truko daugiau nei 7 dienas.

Patentuota įranga atlikus matavimus, paaiškėjo, jog patalpų, kurių langai buvo uždengti skirtingais uždangalais, temperatūra skyrėsi net 3 laipsniais.

Ką reiškia šis skirtumas? Karštą dieną, norint sumažinti temperatūrą, patalpą reikėtų vėsinti kondicionieriumi, taigi – naudoti elektros energiją.

Pasinaudodami bandymo rezultatais, mokslininkai suskaičiavo, jog vienas šių žaliuzių kvadratinis metras gali sutaupyti apie 300 kWh elektros energijos per metus – tiek, kiek per šį laikotarpį sunaudotų elektros prietaisai temperatūrai palaikyti.

GIMUSIOS LIETUVOJE, PRIPAŽINIMO PIRMIAUSIA SULAUKĖ UŽSIENYJE Termožaliuzės „Collect&Reflect“, vos pristatytos visuomenei, sudomino architektus, dizainerius, namų ir butų gyventojus, biurų savininkus. Tokį susidomėjimą lėmė vis populiarėjantis siekis taupyti elektros energiją bei saugoti gamtą. Žmonės darosi sąmoningesni, jiems svarbu ne tik finansinis jų veiksmų rezultatas, bet ir socialiai atsakingas elgesys. „Collect&Reflect“ yra naujosios kartos pasirinkimų

simbolis, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. „Collect&Reflect” termožaliuzės buvo pristatytos tarptautinėse parodose Anglijoje, Prancūzijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir visur, pasak bendrovės „Ardena“ projektų vadovės Barbaros Litvinovič, sulaukė ypač didelio pasyvaus namo idėją bei statybų sektoriaus naujienas sekančių įmonių susidomėjimo, noro bendradarbiauti. „Juos domina pagrindinės gaminio savybės bei galimybė jas suderinti su visame pasaulyje vis didėjančiais energijos efektyvumo ar namų pasyvumo reikalavimais“, – sako įmonės atstovė, pastebėdama, kad neretai Lietuvoje sukurti produktai ar aukštos kokybės gaminiai yra labiau vertinami už šalies ribų nei vietinėje rinkoje.

Lietuvoje vis dar labai sunku sulaukti įvertinimo, pripažinimo.

Dar net nepradėjus gamybos, unikalios termožaliuzės „Collect&Reflect“ pelnė daugelį laimėjimų ir nominacijų tarptautiniuose renginiuose, kol galiausiai 2016 m. pabaigoje buvo įvertintos ir Lietuvos ekspertų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“ pelnė aukso medalį. „Mes įrodėme, kad mūsų gaminamos žaliuzės yra vertos dėmesio ne tik kitose šalyse, bet ir čia, kur jos buvo sukurtos vietos mokslininkų ir pradėtos gaminti mūsų pačių sukurtose gamybos linijose“, – sako bendrovės „Ardena“ projektų vadovė Barbara Litvinovič.

Jau testuojami ir „Collect & Reflect“ autonominio valdymo elementai, kurie leis žaliuzes valdyti išmaniuoju įrenginiu b, naudojant belaidį ryšį, ar palikti veikti autonomiškai, pagal aplinkos daviklių duomenis. Jas bus galima integruoti į išmaniojo namo sistemą.

VILNIUS, VYTENIO G. 20/ KAUNAS, SAVANORIŲ PR. 288 / KLAIPĖDA, MINIJOS G. 62 / ŠIAULIAI, PRAMONĖS G. 178 PC NIC / WWW.ARDENA.LT

/////////STATYBOS PRAMONĖ// 27

„Sakret Lietuva“ vadovas Aleksandras Toropčinas

SAKRET LIETUVA

PRODUKTUS TOBULINA,

ĮSIKLAUSYDAMI Į KLIENTUS KOKYBIŠKI, INOVATYVŪS PRODUKTAI IR APMĄSTYTI ATEITIES SIEKIAI – TOKIA VEIKLOS FILOSOFIJA VADOVAUJASI „SAKRET LIETUVA“. ĮMONĖ GAMINA SAUSUS STATYBINIUS MIŠINIUS BEI UŽSIIMA DIDMENINE SAUSŲ STATYBINIŲ MIŠINIŲ, DAŽŲ, KLIJŲ, STATYBINĖS CHEMIJOS BEI ŠILTINIMO SISTEMOS KOMPONENTŲ PREKYBA. STATYBŲ RINKOJE ĮMONĖ GARSĖJA KAIP SIŪLANTI VISAIS ASPEKTAIS KONKURENCINGUS SAUSUOSIUS IR PARUOŠTUS NAUDOTI STATYBINIUS MIŠINIUS, KOMPLEKTUOJAMUS ELEMENTUS IR TECHNOLOGIJAS, LEIDŽIANČIAS ATLIKTI PAČIAS ĮVAIRIAUSIAS STATYBOS, REMONTO IR RENOVACIJOS DARBŲ UŽDUOTIS.

Konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“ net trys „Sakret Lietuva“ pasiūlytos naujovės – išorinė tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema ETICS SAKRET MW- ETA-10/0185, išorinė tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema ETICS SAKRET EPSETA-10/0064 ir giluminis gruntas išsitrinantiems pagrindams SAKRET TGW – įvertintos aukso medaliais.

Anot „Sakret Lietuva“ vadovo Aleksandro Toropčino, didžiausias darbo įvertinimas – tai pozityvūs klientų atsiliepimai, bet ne mažiau džiugina ir paties prekės ženklo įvertinimai. „Visuomet paskutinį verdiktą pateikia produkcijos vartotojai, bet „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimai mums labai svarbūs, nes tai įtvirtina mūsų pasiekimus dirbant, tobulinant technologijas. Žinoma, tai viso kolektyvo nuopelnas“, – kalbėjo jis. Įmonės vadovas sako, kad rinkoje savo vietą atrandančios naujovės – ženklas, jog „Sakret Lietuva“ eina teisingu keliu. „Tai, kaip iš tiesų vertinamas mūsų darbas, atskleidžia pardavimai: kalbu ne apie bendrus 28 //STATYBOS PRAMONĖ///////////

rodiklius, o ir apie išskirtinių produktų pardavimus.

Nors mūsų pagrindinė „duona“ yra betonai ir mūrai, kuriuos gaminame tikrai kokybiškai, siekiame rinkai pasiūlyti ir naujovių. Džiaugiamės, kai vartotojai jas sėkmingai priima“, – dalijasi A. Toropčinas.

KLIENTAI VERTINA SAVO LAIKĄ, TODĖL IEŠKO NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ Šiuo metu įmonėje „Sakret Lietuva“ dirba daugiau kaip 30 darbuotojų, o Kėdainiuose stovi stambiausia ir moderniausia šios kompanijos gamykla Baltijos šalyse. Įmonei nuo pirmos dienos vadovaujantis A. Toropčinas sako, kad Lietuvos statybų rinkoje jie vis dar jaučiasi esantys jauni, o gamykla, veikianti nuo 2008 m., turi ką tobulinti. Veiklos kryptis sufleruoja vartotojai, pamažu pradedantys suvokti, kad jų laikas ir žmogiškieji ištekliai kainuoja brangiai ir nuolat brangsta. Todėl klientai, pastebi A. Toropčinas, domisi naujomis technologijomis, renkasi pažangiausias ir ima jas naudoti.

Kalbėdamas apie įmonės pranašumus, lyginant su kitomis panašią veiklą vykdančiomis bendrovėmis,

A. Toropčinas sako: „Mūsų gamykla veikia Lietuvoje, tad ir klientų aptarnavimas greitesnis. Visuomet jiems primename, kad mes netaisome blogai atlikto darbo, o padedame išsiaiškinti, kur iš tiesų slypi problema. Juk daugumą nekokybiškai atliktų darbų lemia anksčiau padarytos klaidos“. Įmonė dažniau sulaukia ir įvairių tikrintojų. Tačiau vadovas dėl to nesisieloja, – prekės ženklas egzistuoja daugiau nei 75 metus, o įmonės vardas jau patikrintas laiko. „Sakret“ turi savo darbo taisykles ir filosofiją, jų griežtai laikosi, nes be jų, tikina „Sakret Lietuva“ vadovas, būtų sudėtinga dirbti sėkmingai. „Visuomet esame labai dėkingi, kai sulaukiame kritikos. Jei klientas nepasakytų, kas yra blogai, mums būtų sunku tobulinti savo produktus, supaprastinti jų naudojimą ir sąlygas“, – sako A. Toropčinas.

Anot jo, siekiama, kad įdirbis ir įmonės vardas būtų kokybės garantija. Todėl sulaukę kliento skambučio stengiasi reaguoti ir suteikti reikiamą pagalbą ar konsultaciją kuo greičiau – paprastai per porą valandų. Tačiau ir patys moko savo klientus:

Užsak. Nr. 16/163

besiruošiančius vykdyti statybų ar renovacijos projektus klientus ragina ne skubėti, o racionaliai apskaičiuoti galimas sąnaudas. „Mes, lietuviai, esame labai emocionalūs, o tai nėra gerai, kai kalbame apie ilgalaikius projektus, kaip, pavyzdžiui, renovaciją. Aiškiname klientui, kad renovacija nėra tik sienos apšiltinimas, kad būtina inventorizuoti viso statinio būklę ir siekti kuo efektyvesnio šilumos ir kitų išteklių panaudojimo. Svarbu ne tik pati renovacija, bet ir tolesnė statinio priežiūra“, – kalbėjo A. Toropčinas.

Pastatų išorei apšiltinti„Sarket Lietuva“ siūlo techninį įvertinimą (ETI) turinčias ir CE ženklais pažymėtas išorines tinkuojamas sudėtines termoizoliacines sistemas. Šios sistemos yra skirstomos pagal šilumą izoliuojančios medžiagos rūšį. Specialistai primena, kad šiltinimo sistemų įrengimas ne tik pagerina pastato sienų šilumines savybes, bet ir padidina jų apsaugą nuo neigiamo atmosferos poveikio bei leidžia atnaujinti ar pakeisti estetinį pastato fasadų vaizdą.

Pasak įmonės vadovo, neužtenka pasirūpinti

vien statinio sandarumu, svarbūs ir kiti aspektai. „Mėgstama pas mus viską matuoti kvadratais, kilovatvaldėmis ir pan., bet reikia ir pozityvaus požiūrio į tai, ką darome, būtina siekti, kad žmonės gerai jaustųsi atnaujintoje aplinkoje“, – sakė jis.

PRIE NAUJOVIŲ PLUŠA LABORATORIJOSE „Sarket Lietuva“ pažangias naujoves vertinantiems klientams netrukus žada pasiūlyti naujų produktų, tačiau jų kelias nuo mokslininkų laboratorijos iki parduotuvių lentynų ne toks jau trumpas. „Pirmiausiai bandymus turime atlikti patys, – tai paprastai trunka nuo 30 iki 120 dienų. Tada laukia naujas bandymų etapas nepriklausomoje laboratorijoje“, – apie naujų produktų rinkai siūlymo subtilybes kalbėjo pašnekovas. Įmonė vartotojams jau yra pasiūliusi ne vieną išskirtinį produktą, pavyzdžiui, lengvas tinkas ir lengvas betonas. „Rinkoje yra panašių produktų, bet tai nėra tas pats, ką siūlome mes, – kalbėjo jis. – Mes siūlome didelę vadinamųjų istorinių tinkų bei dažų ir sistemų paletę.“

Kalbėdamas apie tai, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria statybinių medžiagų gamybos sektorius, pašnekovas buvo atviras, kad labiausiai trukdo žodis „taupumas“. A. Toropčinas kalbėjo, kad suprantamas yra kliento, kuris įgyvendina projektą, noras sutaupyti, bet dažniausiai stengiamasi gauti pigiausią kvadratinio metro kainą. Jis atkreipė dėmesį, kad maža kvadratinio metro kaina, ne visada bus pigiausias sprendimas laikui bėgant. „Visi nori gyventi geriau ir yra pamišę dėl siūlomų akcijų, bet taupymas, kai kalbama apie statybų projektus, turi būti gerai pamatuotas, – perspėja pašnekovas. – Mes stengiamės, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp produkto naudingumo ir jo kainos.“ Įmonė kasmet rinkai pasiūlo po kelis naujus produktus, kurie sulaukia ir ekspertų pripažinimo.

Paklaustas, iš kur semiasi energijos naujiems profesiniams iššūkiams, A. Toropčinas sakė: „Man visuomet kelia nuostabą, kad lietuviai lūkuriuoja – tarsi kažkas ims ir padarys už juos. Taip nebus. Jei patys nepadarysime, niekas to ir nepadarys.“ /////////STATYBOS PRAMONĖ// 29

GRAFINIO BETONO PAVIRŠIAI

KEIČIA POŽIŪRĮ Į GELŽBETONIO KONSTRUKCIJAS

30 //STATYBOS PRAMONĖ///////////

RINKOJE PASIRODĖ GRAFINIO BETONO PAVIRŠIAI, KURIE TAUPO LAIKĄ IR SPARTINA STATYBOS PROCESĄ, MAŽINA SĄNAUDAS, SUPAPRASTINA STATINIO SIENŲ IR TAI YRA ALTERNATYVA BRANGIOMS APDAILOS MEDŽIAGOMS. BE ŠIŲ SAVYBIŲ, KURIOS ITIN VERTINAMOS UŽSAKOVŲ IR RANGOVŲ, GRAFINIO BETONO PAVIRŠIAI SUDARO GALIMYBIŲ IŠGAUTI EFEKTINGĄ PAVIRŠIŲ VISIŠKAI PAPRASTOSE SURENKAMOJO GELŽBETONIO SIENINĖSE KONSTRUKCIJOSE. Naujovę sieninių betono paviršių rinkoje – grafinio betono paviršius, kurie atliepia statytojų lūkesčius, – pirmoji Lietuvoje pagamino surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų gamintoja UAB „Betonika“. Sėkmingas bendrovės gaminys buvo įvertintas ir srities ekspertų – „Lietuvos metų gaminio“ konkurse įmonei jis pelnė aukso medalį.

Užsak. Nr. 16/155

GRIAUNA MITUS IR SIŪLO SPRENDIMUS Įgyvendinti šį projektą bendrovę paskatino rinkos dalyvių poreikiai: auganti apdailos medžiagų paklausa, sudėtingesnės fasadų technologijos. „Nuolat pagal individualius užsakovų poreikius projektuojame ir gaminame įvairius gelžbetonio gaminius, tad jaučiame augančią rinkos paklausą, – sako Vytautas Niedvaras, UAB „Betonika“ generalinis direktorius. – Ilgą laiką buvo gajus stereotipas, kad betono sieniniai paviršiai būdingi tik pilkiems, nuobodiems sovietinės architektūros pastatams. Tad pasiūlėme alternatyvą, kuri ne tik šį mitą sugriauna, bet ir padeda spręsti ir efektyvumo, sąnaudų mažinimo klausimus.“ Grafinio betono paviršių technologijos esmė – speciali cemento rišimosi procesą sulėtinanti medžiaga, kuria padengiama popieriaus pagrindo membrana. Naudojant membraną, betone išgaunami atviro užpildo plotai, sukuriantys grafinio vaizdo efektą.

Grafinio betono paviršiai yra universalūs, jie pritaikomi ir vienasluoksnėms, ir trisluoksnėms sieninėms konstrukcijoms. Pastarosios itin sutrumpina statybos procesus, nes laikantysis, izoliacinis ir apdailos sluoksniai yra iškart gaminami gamykloje ir sumontuojami statybos vietoje. „Grafinio betono paviršių gamybos technologija yra visiškai pritaikyta naudoti ant išorinio apdailos trisluoksnių sieninių konstrukcijų paviršių. Produktas UAB „Betonika“ pagrindinė veikla yra surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų gamyba. Pagal individualius užsakovo poreikius projektuojami ir gaminami gelžbetonio gaminiai: perdangos plokštės, TT ir STT tipo plokštės, vienasluoksnės ir trisluoksnės sienos, kolonos, sijos, rygeliai, laiptų maršai ir aikštelės.

UAB „Betonika“ teikia kompleksinius pastato konstrukcinius sprendimus įvairiems projektams: gyvenamajai statybai, biurams, prekybiniams pastatams, pramoniniams pastatams, logistikos centrams, laisvalaikio bei pramogų objektams, stadionams, automobilių stovėjimo aikštelėms.

pagaminamas jau su apdaila, jo nebereikia papildomai tinkuoti, dengti, todėl lieka mažiau statybos darbų – sutaupoma ir laiko, ir pinigų, – apie naujosios technologijos ypatumus pasakoja įmonės vadovas. – Dar vienas pranašumas – surenkamąsias konstrukcijas galima montuoti ir šaltuoju sezonu, nes nebereikia atlikti jokių „šlapių“ apdailos darbų.“ Grafinio betono paviršiai gali puikiai tiek užsienyje, tiek Lietuvoje konkuruoti su kitomis apdailos medžiagomis bei analogiškais betono paviršiais, kuriuos gamina betono konstrukcijų gamintojai Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir kitur.

Gaminant grafinio betono paviršius, naudojamos daugiausia vietinės žaliavos. Esant poreikiui, ateityje įmonė yra pasirengusi naudoti įvairius užpildus bei pigmentus.

Grafinio betono paviršiai nepadidina ir sienos storio, taigi sutaupomas užstatymo plotas. „Grafinio betono paviršiai po truputį tampa alternatyva betono apdailos tekstūrinėms matricoms, kurių medžiaga yra brangi, sunkiai utilizuojama, o jos sukuriamas faktūrinis paviršius – ženkliai gilesnis. Tokiu būdu apdailinant sieninius paviršius sutaupoma kitų medžiagų: nebereikia tinkuoti, tvirtinti šilumos izoliacijos, dengti sintetinėmis medžiagomis, dažyti, klijuoti keraminių plytelių, klinkerio ar atlikti kitų apdailos darbų. Kokybiniai gaminio parametrai, naudojant šią apdailą, išlieka visiškai nepakitę“, – vardina UAB „Betonika“ vadovas Vytautas Niedvaras.

APDAILAI NAUDOJAMAS ĮPRASTAS BETONO MIŠINYS Statyboje ypač svarbu tai, kad ši apdaila sumažina ne tik „šlapių“, bet ir kitokių apdailos procesų poreikį, pavyzdžiui, padengimo sintetinėmis dangomis, tinkavimo, šilumą izoliuojančio sluoksnio tvirtinimo, reikalingų apdailai detalių tvirtinimo, dažymo, keraminių apdailos dangų (klinkerio, keramikos plytelių klijavimo) ir panašiai. Apdaila tiesiog padengia visą fasadinę sieninio elemento pusę, esančią išoriniame sluoksnyje.

Betonas laikomas viena iš tvariausių medžiagų, nes yra ilgaamžis, neturi neigiamos įtakos aplinkai, pasižymi aukštomis priešgaisrinėmis savybėmis, gerai izoliuoja garsą. Paviršiaus įgilinimai tose vietose, kur atidengiamas užpildas, siekia nuo 1 iki 3 mm, tad sieninės konstrukcijos atsparumui, laikančiajai galiai, garso bei ugnies izoliacijai nedaro jokio neigiamo poveikio.

PAPRASČIAU, BET ĮSPŪDINGAI Dar viena statytojams gerai žinoma opi problema – augantys energinio pastatų efektyvumo reikalavimai. Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus reikalavimams projektuoti ir statyti ne žemesnės kaip A energinės klasės pastatus, pastatų konstrukcijoms keliami papildomi reikalavimai, didėja sienų izoliacinio sluoksnio storis, pastato formas stengiamasi supaprastinti, todėl fasadai, jei architektas siekia išvengti „namo-dėžutės“ įspūdžio, tampa ypač aktualūs.

Grafinio betono paviršiai gali būti puiki išeitis, įgyvendinant naujus energinio efektyvumo reikalavimus ir supaprastinant, o ne suprastinant sienų apdailą.

Naujoji technologija jau buvo panaudota surenkamojoje sieninėje konstrukcijoje, įrengiant autobusų stotelės paviljoną Kupiškio rajone, Naivių gyvenvietėje. 2015 m. pabaigoje imtasi ir didesnio projekto – grafinio betono paviršių sieninės trisluoksnės konstrukcijos buvo pagamintos naujam alaus daryklos „Volfas Engelman“ priestatui Kaune.

UAB „Betonika“ priklauso tarptautiniam koncernui „Consolis“, surenkamo gelžbetonio konstrukcijų lyderiui Europoje. Koncerno veikla orientuota į optimaliausių surenkamojo gelžbetonio sprendimų sukūrimą. Koncerno tyrimų ir technologijų centras plėtoja ir išbando inovatyvias technologijas, kuriančias švarią, energiškai efektyvią bei patvarią statinių aplinką.

UAB „Betonika“ veiklos koncepcija – užsakovui teikti visą paslaugų kompleksą: poreikius atitinkančios koncepcijos sukūrimas; pasirinkto sprendimo projektavimas – techninio ir darbo projekto paruošimas, klojinių ir armavimo brėžinių

pateikimas; aukštos kokybės gaminių gamyba; gaminių pristatymas į statybos aikštelę; montavimo darbai (samdomi subrangovai); kvalifikuota techninė priežiūra ir konsultacijos.

UAB „Betonika“ įgyvendinti projektai: „Eikos“ daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas Pilaitėje (Vilnius), „Bajorų dominija“ – gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalas (Vilnius), KTU Mokslo ir technologijų centras Santakos slėnis (Kaunas), „DSV Transport“ logistikos terminalas (Vilnius), „Antakalnio parkas“ – daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas (Vilnius) bei daugelis kitų pastatų Lietuvoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. /////////STATYBOS PRAMONĖ// 31

Į PRIEKĮ VEDA IŠŠŪKIAI

IR NAUJOS TECHNOLOGIJOS SPECIALIZUOTA LIETUVOS IR ČEKIJOS UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „GRINDUVA“ ŠIEMET JAU DEŠIMTĄJĮ KARTĄ PELNĖ LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS NOMINACIJĄ „SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ“. Į SĖKMĘ VEDA ATESTUOTI DARBUOTOJAI IR GERA ĮRANGA Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ – grindų įrengimo įmonė, atliekanti poliuretaninių, epoksidinių, glaistyto betono ir smulkiagrūdžio betono grindų įrengimo darbus visoje Lietuvoje. Įgudę darbuotojai, atestuoti inžinieriai, profesionali įranga leidžia pasiekti puikių rezultatų ir pelnyti užsakovų pasitikėjimą. Per beveik du savo veiklos dešimtmečius, įmonė prisidėjo prie daugelio statybos projektų įgyvendinimo. Ilgametę patirtį turintys bendrovės darbuotojai yra dirbę Kėdainių arenoje, Vilniaus intermodaliniame terminale, akcinėje bendrovėje „Lifosa“, Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ orlaivių angaruose, mašinų gamykloje „Astra“, bendrovėje „Amalva“ ir daugelyje kitų objektų. „Bendrovė yra atestuota Statybos produkcijos sertifikavimo centro, kuris suteikė teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu. „Jeigu būtume likę dirbti tik su nesudėtingais statiniais, būtume „palaidoję“ darbuotojų tobulėjimo galimybes“, – sako bendrovės „Grinduva“ vadovas Tomas Vailionis.

32 //STATYBOS PRAMONĖ///////////

Pasak įmonės direktoriaus, per pamainą darbuotojai yra pajėgūs įrengti iki 1,5 tūkst. kv. metrų betoninių grindų. Tokius rezultatus lemia technologijos, darbuotojų patirtis ir profesionalumas. Darbuotojų žinios kasmet gilinamos įvairiuose seminaruose ir mokymuose užsienyje: Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Šiemet jau planuojama kelionė į Vokietiją, kur bus pristatyta nauja grindų dangos medžiaga, susidedanti iš keturių komponentų. Įmonėje šiuo metu dirba 29 darbuotojai. Bendrovė vertina savo žmones ir siekia kuo geresnių sąlygų jiems: įrengtos puikios buitinės patalpos, kuriose yra dušai, naujos spintelės, pasirūpinama kelionėmis po visoje Lietuvoje išsisklaidžiusius objektus.

GRINDŲ DANGĄ ĮRENGĖ ATVIRKŠTINIO EKSPLOATUOJAMOJO STOGO PRINCIPU Tarp stambiausių 2016 m. įgyvendintų projektų bendrovės vadovas mini Vilniuje, Naugarduko gatvėje, esančiame mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ prekybos centre įrengtas grindis, kurių plotas siekia 15 tūkst. kv. metrų. Automobilių stovėjimo aikštelės ir jos įvažų (5,8 tūkst. kv. metrų) danga antrajame aukšte

buvo įrengiama atvirkštinio eksploatuojamojo stogo principu. Šie stogai ypatingi tuo, kad hidroizoliacinė danga yra įrengiama ant gelžbetoninės perdangos ir atlieka tiek hidroizoliacijos, tiek garų barjero funkcijas, o apšiltinimo ir viršutinės dangos (betono, trinkelių ar apželdinimo) dangos sluoksniai kartu saugo hidroizoliaciją nuo ultravioletinių spindulių ir temperatūrų kaitos. Šiuo atveju stogo įrengimą apsunkino pagal projektą apjungti dviejų aukštų vandens surinkimo tinklai – taškinis ir linijinis. Reikėjo įrengti pagrindą hidroizoliaciniam sluoksniui su suformuotais nuolydžiais į taškinius surinkimo tinklus, o viršutinei aikštelės betono dangai nuolydžiai buvo formuojami į linijinio drenažo tinklus. Papildomai hidroizoliacinei dangai apsaugoti buvo klojamas drenažinio lakšto su geotekstile sluoksnis, kuris kartu su hidroizoliaciniu sluoksniu įjungtas į taškinio drenažo tinklus.

Atliekant stogo apšiltinimo darbus, inžinerinių tinklų rangovas UAB „Vidargana“ patikėjo bendrovei ir linijinio drenažo magistralių įrengimo darbus, nes apšiltinimo ir linijinio drenažo darbai turėjo būti atliekami kompleksiškai.

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

Eksploatuojami stogo betono dangos plotai suskaidyti į temperatūrinius segmentus. Dirbant buvo panaudoti Lietuvos gamintojo UAB „Mosas“ temperatūriniai siūlės profiliai, kurie atlaiko plokščių segmentų nepriklausomą deformavimąsi ir užtikrina siūlių sandarumą. Be šių siūlių, buvo naudojamos „Peikko Lietuva“ vadinamosios „surištos“ temperatūrinės siūlės ir prevencinės susitraukimo siūlės (pjaustomos deimantiniais diskais, betono dangoje – grioveliai), kurios užtaisytos hermetikais.

Kad žiemą važiavimo danga nebūtų slidi, įvažų viršutinėje betono dangoje papildomai buvo implantuoti šildymo kabeliai.

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE – DANGOS SISTEMA IŠ EPOKSIDO IR KORUNDO Kitas stambus darbas buvo Vilniuje, Mindaugo g. 14 gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Čia pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudota UAB„Remmers Baltica“ Vokietijoje sertifikuota dangos sistema iš epoksido ir korundo.

Automobilių aikštelėse svarbu, kad grindų danga atlaikytų dideles apkrovas. Dangai įrengti reikalingos

keturios pagrindinės operacijos. Medžiagų komponentai maišomi ir ruošiami statybos objekte, todėl reikalingas tikslumas, kruopštumas tiek ruošiant, tiek skleidžiant paruoštas medžiagas.

Kita naujiena – 2016 m. pirmą kartą bendrovė panaudojo šviesų glaistytą betoną lauko aikštelėje Druskininkuose, Dineikos parke; Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo miestelyje; Vilniuje, Šiaurės miestelyje esančiame „Ogmios“ centre. Šia technologija susidomėjo architektai, todėl tikimasi, kad bus suprojektuota naujų statinių, kuriuose ji bus taikoma.

DIDĖJANT APIMTIMS, DAUGĖJA IR DARBUOTOJŲ Pasak įmonės „Grinduva“ vadovo T. Vailionio, statybos apimtys, lyginant su 2015 m., padidėjo 4 proc., todėl bendrovės gretas papildė šeši darbuotojai. Įmonė ne tik kloja naujas grindis, bet ir puikiai atnaujina senas, jas apsaugodama nuo dilimo, dulkėjimo bei kitų nusidėvėjimui būdingų procesų. Siekdama patenkinti užsakovų poreikius ir užtikrinti darbų kokybę, Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ bendradarbiauja su

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statinių, konstrukcijų ir mokslo laboratorija bei Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra. „Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“, pelnyta jau 10-ąjį kartą per beveik 20 veiklos metų, rodo įmonės brandą, naujų technologijų įgyvendinimą ir mokėjimą prisitaikyti prie kintančių verslo sąlygų. Mes esame maža, tačiau profesionali ir mobili įmonė „ant ratų“, dirbanti pagal vakarietiškas technologijas. Laimėjimai neateina savaime – reikia įdėti daug darbo, norint pasiekti visa tai, ką mes dabar turime. Statybos procesas labai sudėtingas, ir visi jo dalyviai privalo sutelktai dirbti, kad statinys ilgai tarnautų žmonėms“, – sako Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ direktorius T. Vailionis.

/////////STATYBOS PRAMONĖ// 33

Išlaisvinkite visas akmens savybes.

ROCKWOOL akmens vatos sprendimai yra plačiai naudojami pastato komfortui ir modernumui užtikrinti. Pasižyminti puikiomis šiluminėmis, garso sugerties ir priešgaisrinėmis savybėmis, ROCKWOOL akmens vata gerina gyvenimo kokybę milijonams žmonių visame pasaulyje.

34

LIETI PRODUKTAI INTERJERE.

JŲ PANAUDOJIMĄ RIBOJA TIK FANTAZIJA

Užsak. Nr. 17/3

LIEJAMI STALVIRŠIAI YRA ILGAAMŽIAI, NEĮVEIKIAMI DRĖGMĖS, JUOS PAPRASTA PRIŽIŪRĖTI, O PANAUDOJIMĄ RIBOJA TIK FANTAZIJA. TAIP LIETŲ PAVIRŠIŲ – AKMENS, GRANITO, MARMURO BEI DIRBTINIO KVARCO – PRANAŠUMUS APIBŪDINA BENDROVĖS „BALTIJOS MARMURAS“ DIREKTORIUS SAULIUS MALINAUSKAS. DĖL KO APGAILESTAUJA PONIA ODETA Vilnietė Odeta yra verslininkė, ji neturi laiko po namus vaikščioti su šluostėmis. Kaip tik dėl to, darydama namuose remontą, ji pasirinko virtuvėje naudoti lieto akmens „Dura Stone“ stalviršį, kurį įrengė bendrovės „Baltijos marmuras“ specialistai. „Norėjau, kad virtuvėje vyrautų viena spalva, kad būtų paprasta ir lengva prižiūrėti, kad iš įvairių tarpų nereikėtų valyti riebalų, trupinių ir dulkių, – pasakoja ponia Odeta. – Kaip tik dėl to pasirinkau ne tik lieto akmens stalviršį, bet ir sienelę, plautuvę.“ Nuo remonto praėjo jau treji metai ir ponia Odeta nė sykio sakė nepagalvojusi, kad kainavo per brangiai, kad gal nereikėjo tokio produkto virtuvei. Džiaugiasi ir jos šeimos vyrai, nes priežiūra itin paprasta. Moteris sako, kad užtykšta ir riebalų, ir aliejaus, ir burokėlių, bet visa nusivalo labai paprastai – tiesiog ta pačia kempinėle ar šluoste, kuria valomi indai. Ponia Odeta džiaugiasi, kad plautuvę taip pat pasirinko iš lieto akmens masės: nebereikia nei trinti, nei šveisti, tvarkytis virtuvėje tapo malonu.

Tačiau dėl vieno pasirinkimo moteris apgailestauja.

Ponios Odetos sutuoktinis sakė girdėjęs, jog ant lieto akmens paviršiaus lieka burokėlių, kitų produktų dėmės, tada reikia kviesti meistrus, kad atnaujintų paviršių. Nutarusi apsidrausti nuo tokių nemalonumų, moteris pasirinko ne tokią spalvą, kokios norėjo, o tokią, kokia, manė, apsaugos nuo dėmių – margą ir jai ne itin malonių spalvų. „Ir apsirikau. Nei ant stalviršio, nei ant sienelės, nei plautuvėje nelieka jokių dėmių.

Tikrai gailiuosi, kad nepasirinkau ryškios gražios spalvos, kokios labai norėjau“, – sako ponia Odeta.

NAUDOJAMA BESIŪLIO JUNGIMO TECHNOLOGIJA Lietuvoje šis unikalus lietas produktas pradėtas gaminti 1998 m. bendrovėje „Baltijos marmuras“.

16-os metų patirtį sukaupusi bendrovė gamina gaminius iš lieto marmuro, lieto granito, lieto akmens „Dura Stone“ (panašus į „Corian“, „Hanex“, „Montelli“) bei gaminius iš kvarco: „Technistone“, „Silestone“, „Caesarstone“. „Lietą akmenį ir kvarcą galima naudoti tiek virtuvėje, tiek vonios kambaryje, o lietas granitas ir lietas marmuras siūlomi tik vonios kambariui“, – sako S. Malinauskas. Drėgmės nebijo nė viena iš minimų medžiagų, o panaudojimą lemia jų galimybės. Lieto granito ir lieto marmuro panaudojimo galimybės, kalbant apie dizainą, formas, yra šiek tiek ribotos. O lieto akmens galimybes riboja, pasak įmonės vadovo, tik fantazija.

Gaminant produktus iš „Dura Stone“, naudojama besiūlio jungimo technologija, todėl įrengiant virtuvės ar vonios baldų paviršius ar sieneles vietoje, nelieka jokių tarpelių ar siūlių. „Ši technologija leidžia labai paprastai ir atnaujinti, ir suremontuoti pažeistą paviršių“, – sako S. Malinauskas, primindamas, kad įmonė teikia ir šią paslaugą.

Lietas akmuo „Dura Stone“, kurio stalviršiai įrengti jau minėtame ponios Odetos bute, laikomas vienu iš patvariausių junginių iš natūralios ir sintetinės medžiagos. Ant lieto akmens nesidaugina bakterijos, nelieka dėmių, nes neporinga medžiaga neįgeria skysčių. Gaminių paviršius yra šiltas.

PANAUDOJIMAS – NUO VONIOS KAMBARIO IKI LAIPTŲ PAKOPŲ Įmonės produkcija yra sertifikuota Lietuvoje, atitinka visus aukščiausius kokybės reikalavimus.

Lietos medžiagos – granitas, akmuo, marmuras – gaminamos Lietuvoje. Užpildus, naudojamus gaminant lietą marmurą, granitą, lietą akmenį „Dura Stone“, „Baltijos marmuras“ importuoja iš JAV, o kvarco plokštes – iš Čekijos, Izraelio, Ispanijos.

Lieto marmuro, lieto granito dirbiniai gaminami iš kalcio karbonato miltelių ir dervos, o dirbtinio kvarco sudėtyje yra apie 90 proc. kvarco, malto granito, spalvoto kvarco, veidrodžio ir stiklo šukių, pigmentų; likusius 10 proc. sudaro rišančioji medžiaga – derva. Lietas akmuo „Dura Stone“ gaminamas pagal amerikiečių technologiją.

Lietos medžiagos gali būti naudojamos ne tik vonios kambaryje ar virtuvėje – stalviršiams, sienelėms, plautuvėms, – bet ir palangėms, laiptų pakopoms, kitiems gaminiams. Spalvų pasirinkimo galimybės taip pat plačios. „Liejami stalviršiai – amžinas dalykas, mes klientams siūlome 10 metų garantiją. Tik, žinoma, ne mechaniniams pažeidimams“, – sako įmonės vadovas S. Malinauskas. Nusprendusiems interjere naudoti liejamus paviršius, jis pataria kreiptis į bendrovę, kurios specialistai suteiks išsamią informaciją – nuo patarimų, kur ką geriau pasirinkti, iki kainų paskaičiavimo, sumontavimo ir priežiūros. /////////STATYBOS PRAMONĖ// 35

PO KELERIUS METUS TRUKUSIOS REKONSTRUKCIJOS PANEMUNĖS TILTAS TAPO ŠIUOLAIKIŠKU 273,23 M ILGIO IR 20,8 M PLOČIO STATINIU SU KETURIOMIS EISMO JUOSTOMIS. ATSTUMAI TARP ATRAMŲ – NUO 36,97 M IKI 74,44 METRO. ATNAUJINTAS TILTAS GALI ATLAIKYTI 400 TONŲ VAŽIUOJANČIŲ AR STOVINČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SVORĮ.

Kauno Panemunės tilto rekonstrukcija „Lietuvos metų gaminio 2016“ konkurse įvertinta aukso medaliu. Generalinis rangovas – bendrovė „Kauno tiltai“ – didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse. Panemunės tiltas yra vienas iš seniausių Kauno tiltų. Jo istorija siekia beveik 100 metų. Tiltas yra svarbi Kauno transporto susisiekimo sistemos dalis, jungianti Žemuosius Šančius su Panemune bei A. Juozapavičiaus prospektą ir Tilto gatvę.

DARBUS PAKOREGAVO PASENUSI TILTO PERDANGA Pagal statybos techninį projektą, naujasis tiltas ant rekonstruotų atramų buvo perstatomas senojo ašyje. Demontavus senąją gelžbetoninę perdangą, iš plieno ir betono buvo įrengta naujoji perdanga. Tokia tilto rekonstrukcija specialistų vertinama kaip nauja statyba.

36 //INFRASTRUKTŪRA///////////

Rekonstruojant tiltą, iš pradžių buvo numatyta išardyti esamą tilto perdangą ir ant rekonstruotų atramų įrengti naują plieno bei betono perdangą, išplatinant tiltą nuo buvusių 2 iki 4 eismo juostų. Tam reikėjo tilto sijas supjaustyti dalimis ir nuo atramų jas nukelti kranais. „Tačiau sumanymo teko atsisakyti. Atlikus tikslius skaičiavimus, paaiškėjo, kad senoji tilto perdanga nebeišlaikys kranų svorio, todėl teko imtis retai naudojamos technologijos – sprogdinimo“, – pasakojo Aldas Rusevičius, bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius.

Sprogdinti buvo apsispręsta tik virš vandens esančius tilto tarpatramius, o virš sausumos esančią perdangos dalį griauti nuo upės krantinių, panaudojant ekskavatorius su specialiomis hidraulinėmis žnyplėmis.

Po tilto sprogdinimo buvo iškviesti narai, kurie

patikrino Nemuno dugną. Tokių priemonių buvo imtasi siekiant įsitikinti, kad upė nebuvo užteršta.

GALINGAS KONSTRUKCIJAS VIRINO DIDELIAME AUKŠTYJE VIRŠ UPĖS Rekonstruojant Panemunės tiltą, vienu iš sudėtingiausių darbų įmonei buvo kelis tūkstančius tonų sveriančių metalinių tilto sijų konstrukcijų virinimas ir jų stūmimas ant tilto atramų, naudojant hidraulinę įrangą. Įmonės vadovo A. Rusevičiaus teigimu, šis darbų etapas buvo sudėtingas tuo, kad virinti galingas konstrukcijas ir jas stumti reikėjo dideliame aukštyje virš upės.

Ant jau naujai pastatyto tilto buvo įrengtas modernus apšvietimas. LED šviestuvai įrengti su išmaniojo valdymo sistema, kuri sudaro galimybes kiekvieną šviestuvą valdyti atskirai. Kiekviename šviestuve sumontuoti siųstuvai perduoda informaciją apie jo

PANEMUNĖS TILTAS

TEKO ATSISAKYTI PIRMINIO PROJEKTO IR IMTIS NESTANDARTINIŲ SPRENDIMŲ

Užsak. Nr. 16/161

darbą į dispečerinę. Šviestuvui sugedus, siųstuvo signalas leidžia identifikuoti, kur įvyko gedimas.

Esant specifiniams poreikiams, galima nustatyti ir atskirus apšvietimo profilius.

Per kiekvienas šventes tiltas be didelių pastangų pasipuoš šventiniu apšvietimu, nes specialiai tam sumontuoti ir 26 šventiniai LED šviestuvai.

Atskiros Panemunės tilto konstrukcijos nudažytos trimis spalvomis. Viršutinė tilto konstrukcija – turėklai, turėklų blokai ir perdangos plokštės, gembės bei tilto važiuojamosios dalies atitvarai – nudažyti mėlynai. Šviesiai pilka spalva nudažytos tilto sijos ir apšvietimo stulpai, o tilto atramoms parinkta tamsiai pilka spalva.

transporto infrastruktūros projektų. Bendrovė nutiesė Vilniaus ir Kauno miesto aplinkkelius, dirbo automagistralių Vilnius–Kaunas (100 km) ir Kaunas–Klaipėda (220 km) statybose, nutiesė daugiau kaip 80 km „Via Baltica“, tarptautinės reikšmės kelio, atkarpą.

Kaip techniškai sudėtingiausius statybos objektus, kurie taip pat yra pelnę prestižinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimus, įmonė įvardina Kauno miesto geležinkelio tunelio (2009 m.) rekonstrukciją, Vilniaus pietinio aplinkkelio estakados (2008 m.) bei Jakų žiedo estakados Klaipėdoje (2010 m.) statybas, Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statybą ir „Rail Baltica“ I etapo (2015 m.) darbus. Tokie sudėtingi projektai, kaip „Vilniaus miesto vakarinio ĮMONĖS REZULTATUS LEMIA DU VEIKSNIAI Per daugiau nei šešis veiklos dešimtmečius aplinkkelio II etapas“ ir IXB transporto koridoriaus „Kauno tiltai“ įgyvendino daugybę svarbių (Žirnių g.) bei Vilniaus tarptautinio oro uosto

jungtis, – kaip ir dauguma kitų, – įgyvendinti per itin trumpą laiką ir atiduoti naudoti gerokai anksčiau nei planuota. „Tokius rezultatus lemia du veiksniai: darbuotojų profesionalumas ir atsakingumas bei įmonės patirtis“, – teigia A. Rusevičius, bendrovės generalinis direktorius.

Bendrovė „Kauno tiltai“ yra vienos iš didžiausių, esančių TOP 50 sąraše, ji yra Europos statybos bendrovių „Comsa Corporation“ grupės dalis bei Lenkijos geležinkelių ir kelių infrastruktūros statybos įmonių grupės „Trakcja PRKiI S.A.“ narė.

Bendrovė „Comsa Corporation“ savo grupės narėms perduoda 125-erius metus kauptą patirtį, dalijasi naujausiomis statybų technologijomis. O penktadalis įmonės AB „Kauno tiltai“ darbuotojų, kurių iš viso yra apie 1000, yra atestuoti, patyrę transporto infrastruktūros statybos inžinieriai. /////////INFRASTRUKTŪRA// 37

ALYTAUS

PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ

TILTAS NETURI ANALOGŲ ALYTAUS PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TILTAS OFICIALIAI ĮTRAUKTAS Į LIETUVOS REKORDŲ SĄRAŠĄ KAIP AUKŠČIAUSIAS PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TILTAS. 38,1 M AUKŠČIO, 240,52 M ILGIO IR 6,71 M PLOČIO TILTĄ PASTATĖ BENDROVĖ „ALKESTA“. PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TILTAS, JUNGIANTIS PILIAKALNĮ IR PIRMĄJĮ ALYTŲ SU SENAMIESČIO KURORTINE DALIMI, GENERALINEI OBJEKTO RANGOVEI UAB „ALKESTA“ IR PROJEKTUOTOJŲ KOMANDAI IŠ UAB „TILTŲ EKSPERTŲ CENTRAS“ ATNEŠĖ AUKSĄ – OBJEKTAS PELNĖ „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2016“ AUKSO MEDALĮ.

Tiltas pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusiojo Varėnos-Gardino geležinkelio tilto atramų. Stovint vienoje tilto pusėje, kitos nesimato ne tik todėl, kad tiltas yra net 240,52 m ilgio, bet ir dėl to, kad viduryje jis yra išlenktas į viršų apie 3 metrus. ĮRENGĖ UNIKALIĄ TILTO PERDANGĄ „Lietuvos rinkoje tai yra išskirtinis projektas, – sako UAB „Alkesta“ generalinis direktorius Rimantas Morkūnas. – Toks Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas yra dėl inovatyvios ir unikalios perdangos.“ Tilto perdangą sudaro trys tarpatramiai. Didžiausias tarpatraminis atstumas – 92,9 metro. Kiekvieną tarpatramį perdengia kompozicinė, tai yra plieno ir betono erdvinių statramsčių paspyrinė konstrukcija su baigtinio lenkiamojo standumo temple. Parinktas statramsčių tinklelis ir baigtinio lenkiamojo standumo templė efektyviai perskirsto įrąžas laikančiuose elementuose, neleisdama atsirasti dideliems kinematiniams poslinkiams. „Šio tipo konstrukcija yra pirmoji ir kol kas vienintelė 38 //INFRASTRUKTŪRA///////////

Lietuvoje, – sako įmonės vadovas. – Grakšti konstrukcija, kuri atitinka privalomuosius statybos reglamentus, darniai įsikomponuoja į aplinką, kurdama puikų estetinį tilto vaizdą. Mūsų žiniomis, analogų tokia konstrukcija neturi nė vienoje pasaulio šalyje.“ PLIENINĖMS KONSTRUKCIJOMS KELTI PASITELKĖ GALINGĄ TECHNIKĄ Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tilto paspyrinė konstrukcija, perdengianti 92 m ilgio tarpatramį, yra viena didžiausių pasaulyje. Kraštinių tarpatramių plieninių konstrukcijų skaičiuojamasis ilgis yra po 72,5 m; konstrukcijos plieninės dalies aukštis – po 5,75 m. Bendras plieninės konstrukcijos aukštis siekia po 6,35 m. Viena plieninė konstrukcija sveria apie 145 tonas.

Centrinio tarpatramio plieninės konstrukcijos skaičiuojamasis ilgis yra 92 m, konstrukcijos plieninės dalies aukštis – 8,5 m, o bendras plieninės konstrukcijos aukštis – 9,1 metro. Ši konstrukcija

sveria apie 184 tonas. Bendras tilto plotis 6,71 m, einamosios dalies plotis 5 m, bendras visos tilto perdangos ilgis 240,5 m. Aukščiausias centrinio tarpatramio einamosios dalies taškas nuo vidutinio Nemuno upės vandens lygio nutolęs 37,6 metro.

Plieninės perdangos konstrukcijos buvo gaminamos gamykloje, o į statybos aikštelę vežamos dalimis ir renkamos. „Surinktas plienines konstrukcijas ant atramų teko kelti didelės keliamosios galios kranais, naudojant specialią technologiją. Šiam sudėtingam veiksmui atlikti pasikvietėme olandų kompaniją „Mammoet“, kuri vykdo itin sudėtingų konstrukcijų kėlimo darbus“, – pasakoja bendrovės „Alkesta“ generalinis direktorius R. Morkūnas.

Statybos aikštelėje vienu metu dirbo penki kranai.

Pirmiausia 280 t keliamosios galios savaeigis vikšrinis ir automobilinis 750 t keliamosios galios kranai nuo žemės pakėlė centrinio tarpatramio konstrukciją.

Pirmas kranas pamažu vežė vieną jos galą, o antras

Užsak. Nr. 16/162

kranas kitą konstrukcijos galą perdavė kitame krante stovinčiam trečiajam 600 t keliamosios galios vikšriniam kranui.

Konstrukcijos perdavimas vyko Nemuno viduryje.

Perstropavimo darbams atlikti buvo naudojami automobiliniai 220 ir 300 t keliamųjų galių kranai.

Konstrukcija ant dviejų atramų buvo užkelta per tris valandas.

Kraštinės tilto konstrukcijos vienoje Nemuno pusėje buvo keliamos vienu kranu, o kitoje – kitu.

Ant atramų, sumontavus plienines konstrukcijas, gelžbetoninis perdangų paklotas sumontuotas naudojant bokštinius kranus. „Pasirinktas nestandartinis, šiuolaikiškas statybos technologijos sprendimas leido ne tik efektyviai, bet ir saugiai atlikti plieninių konstrukcijų montavimo ant atramų darbus, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius R. Morkūnas. – Sklandžiai suderintas penkių itin didelės keliamosios galios kranų bendras darbas yra unikalus Lietuvos tiltų statybos istorijoje.“

PANAUDOTOS INOVATYVIOS TECHNOLOGIJOS IR SPRENDIMAI Plieninės perdangos konstrukcijos suprojektuotos kompiuterine programa „SolidWorks“, iš dalies taikant BIM technologiją. Tai suteikė galimybę detaliai suprojektuoti sudėtingus, nestandartinius mazgus, periodiškai rinkti visą konstrukciją ir atskirus jos segmentus bei mazgus, atlikti patikrą prieš gamybos procesą. Kadangi plieninių konstrukcijų projektavimo ir gamybos procesuose buvo naudojama ta pati programinė įranga, buvo optimizuotas informacijos srautas tarp projekto ir gamybos proceso, minimizuojant įrangos programavimo darbus konstrukcijų gamybos metu.

Statant tiltą, reikėjo didelis betono mišinių kiekio – įmonė suskaičiavo, kad tai buvo net 2 154 kub. metrai. Pagrindinėms tilto gelžbetoninėms konstrukcijoms, tai yra atramoms ir perdangos paklotui, betono mišinius gamino pati įmonė jai priklausančioje Kaniūkų asfaltbetonio bazėje, esančioje už 6 km nuo statybos objekto. Gamtinio

žvyro ir smėlio mišiniai betono gamybai buvo kasami iš generaliniam objekto rangovui priklausančio Bogušiškių kaimo žvyro karjero, esančio už 15 km nuo Kaniūkų asfaltbetonio bazės. Kaip akcentuoja bendrovės „Alkesta“ generalinis direktorius R. Morkūnas, vietinių medžiagų panaudojimas, reikiamos statybinės medžiagos gaminimas bazėje, kuri yra vos už kelių kilometrų nuo objekto, yra svarbus dėmuo ekologiniu požiūriu, nes šių medžiagų transportavimui nedideliais atstumais pasitelkiama mažiau sunkiasvorio transporto, kuris, nors ir leistinomis normomis, vis tik teršia aplinką.

Dalies išlikusių senojo tilto ramtų ir tauro konstrukciniams fragmentams atkurti bei atramoms statyti panaudotos vietinės žaliavos ir vietiniai gamybiniai resursai. „Alkesta“, kuri yra viena iš didžiausių kelių, geležinkelių tiesimo ir tiltų, viadukų statybos įmonių Lietuvoje, savo jėgomis atliko daugiau negu 80 proc. išskirtiniu tapusio tilto statybos darbų. Objekto darbų vertė siekia 8,06 mln. eurų. /////////INFRASTRUKTŪRA// 39

KELIAS Į SĖKMĘ:

NUOSEKLUS DARBAS, DARNI KVALIFIKUOTA KOMANDA IR ORIENTAVIMASIS Į KLIENTĄ

Įmonės „Atamis“ direktorius Mindaugas Undaravičius

2016-IEJI UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI „ATAMIS“ BUVO JUBILIEJINIAI. RINKOJE ĮMONĖ SĖKMINGAI VEIKIA JAU DEŠIMT METŲ. STATISTIKA TEIGIA, KAD IŠ 100 ĮMONIŲ PER 10 METŲ IŠLIEKA MAŽIAU NEI VIENA. TAIGI EGZAMINĄ ĮMONĖ IŠLAIKĖ. „Atamio“ veiklos sritys – teritorijų planavimas, architektūriniai sprendimai, inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimo projektavimas. 2016 m. įmonė sparčiai plėtėsi ir tobulėjo. Per pastaruosius metus kvalifikuotų darbuotojų skaičius padidėjo trečdaliu, o pardavimo pajamos išaugo 20 proc.

Nuolat tobulinamos ir palaikomos esamos vadybos sistemos, vidiniai procesai. Įmonė investuoja į naujausią licencijuotą programinę įrangą. Į antrą veiklos dešimtmetį įžengęs „Atamis“ yra pasirengęs ir toliau sėkmingai tobulėdamas užimti svarbią vietą rinkoje. ĮSITVIRTINO TARP LYDERIŲ „Atamio“ artimiausiuose planuose – skaitmenizuoti įmonės procesus, fiksuoti klientų atsiliepimus. „Šiemet didesnį dėmesį skirsime už NT atsakingiems komandos nariams, kurie dirba didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – sako įmonės direktorius Mindaugas Undaravičius.

Sėkmingai keliose srityse dirbanti įmonė „Atamis“ nuo pat įsteigimo pradžios didelį dėmesį skiria

40 //PROJEKTAVIMAS///////////

vandentvarkos projektams: jie rūpinasi šios paskirties objektų paraiškų rengimu, projektavimu, statybų technine priežiūra, projektų administravimu.

Bendrovė patenka į Lietuvoje aktyviausiai veikiančių šioje srityje įmonių trejetuką.

Auga efektyvios susisiekimo infrastruktūros poreikis Susisiekimo infrastruktūros projektus įgyvendina Susisiekimo padalinio specialistai. Įmonėje naudojama naujausia programinė įranga Autodesk Civil 3D 2017, ESRI ArcGIS for Desktop, Trafficware Synchro Studio 9.1. Projektai vykdomi tiek didžiuosiuose šalies miestuose, tiek mažesniuose miesteliuose. „2016-ieji šioje srityje mums buvo sėkmingi: parengta 12 gatvių statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektų, trys gyvenamųjų kvartalų rekonstrukcijos projektai, dvi eismo modeliavimo studijos. Šiuo metu dirbame su Palangos, Mažeikių, Šiaulių, Telšių ir Plungės darnaus judumo planais“, – vardija įmonės vadovas.

2016 m. įmonė kartu su partneriais iš Latvijos Rygoje atliko statomo prekybos centro „Akropolis“ eismo

modeliavimo studiją. Prekybos centro vieta ties trijų lygių sudėtingu transporto mazgu pareikalavo unikalaus eismo modelio: neįprastai dideliame gatvių tinkle buvo sudarytos automobilių judėjimo ryšių matricos, stebint judėjimą pagal valstybinių numerių registravimą. Atvykstančio transporto kryptiniam pasiskirstymui buvo naudojamas modifikuotas gravitacijos modelis. Ši sritis yra perspektyvi, nes Lietuvos miestai sparčiai auga, didėja jų transporto srautai. „Mes analizuojame situaciją ir teikiame sprendinius.

Tam turime ir specialistų, ir programų“, – sako M. Undaravičius.

VISUOMENINIAI OBJEKTAI PROJEKTUOJAMI BIM APLINKOJE Įmonėje „Atamis“ dirba kvalifikuoti architektai, kuriuos vienija patirties ir jaunatviškumo sintezė, idėjų novatoriškumo ir šiuolaikinių programų valdymo galimybės, objektų tipologijos įvairumas.

Bendras tikslas – šiuolaikinės ir kokybiškos architektūros kūrimas. Architektų komanda dirba su

Užsak. Nr. 17/1

įvairiais projektais – nuo pastatų, viešųjų erdvių ir jų elementų, parkų bei kraštovaizdinių objektų kūrimo iki interjero. Atsižvelgiant į konkretaus projekto pobūdį ir specifiką, naudojamos šiuolaikinės 3D modeliavimo (BIM) programos bei kita įranga.

Vienas iš įdomesnių pastarųjų metų projektų – pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Ventą Kuršėnuose. Įmonės specialistai siekia suprojektuoti ne tik funkcionalų, bet ir inovatyvų objektą. Tiltui projektuoti naudojamas informacinis modeliavimas (BIM). Planuojama suprojektuoti išmanųjį apšvietimą, t. y. intensyviau apšviečiant judančių objektų trajektoriją, pritemdant vietas, kuriose nevyksta judėjimas. Planuojama įrengti „žaliosios“ energijos stotelių belaidžiam internetui.

Projektuojant Tauragės miesto sporto kompleksą su pramoginiu baseinu šeimoms, pagrindiniu inovatyviu baseino akcentu buvo pasirinkta aukšta konstrukcinė arka su vandens (rūko) užuolaida, ant kurios lazeriniu projektoriumi bus rodomi 3D vaizdai, filmai. Lietuvoje nėra analogiškų tokio tipo efektų, kurie būtų panaudoti vidaus patalpose.

Kompleksui buvo parinktas esamas pastatas, prie kurio numatytas naujas baseino su pirtimis korpusas. Baseino salėje numatoma įrengti 25 m ilgio treniruočių baseiną, 3-jų tipų pirtis, sūkurinę vonią, vaikų ir šeimos baseinus su kaskadomis, čiuožimo kalneliu. Projektuojant taip pat naudotas 3D modeliavimas (BIM), leidžiantis iš karto matyti trimatį virtualų pastato modelį. Toks darbo būdas, pastebi įmonės vadovas, žymiai palengvina patį projektavimo procesą, kurio metu sprendiniai iš karto matomi ir analizuojami, sumažinama klaidų rizika, pagreitinami projektavimo procesai.

finansavimo aprašuose keliamus reikalavimus. „Įveikti šiuos iššūkius padeda sukaupta tinkama patirtis, naudojame laiko patikrintus metodus, kurie leidžia visas problemas ir apribojimus pastebėti projekto įgyvendinimo pradžioje, todėl laiku randame tinkamus sprendimus, – sako įmonės „Atamis“ direktorius M. Undaravičius. – Tokiu būdu esame įgyvendinę ne vieną dešimtį savivaldybėms svarbių projektų.“ Įmonė, siekdama aukščiausių rezultatų, skiria didelį dėmesį užbaigtiems projektams analizuoti, matuoja pagrindinius jų parametrus (terminus, dirbtų valandų skaičių, biudžetą) ir priima svarbius sprendimus. Tai padeda tobulėti ir teikti kokybiškas ĮMONĖ BENDRADARBIAUJA paslaugas.

SU SAVIVALDYBĖMIS Svarbūs įmonės „Atamis“ klientai yra viešojo Per 2016 metus įmonė sėkmingai įgyvendino apie 170 įvairių projektų. sektoriaus organizacijos, savivaldybės.

Bendradarbiaujant su savivaldybėmis, pagrindiniai įmonės iššūkiai yra projekto parengimas, siekiant suspėti atlikti darbus iki nustatytų terminų, neviršyti investicinio projekto biudžeto, išlaikyti kokybę ir visa tai padaryti taip, kad projekto sprendiniai atitiktų ES

/////////PROJEKTAVIMAS// 41

PRAMONINIŲ ŠVIESTUVŲ SERIJA FULMAR – DAR VIENAS INOVATYVUS PASIŪLYMAS

EFEKTYVUS, INOVATYVUS IR PATIKIMAS APŠVIETIMAS. ŠIOS RINKOJE ITIN VERTINAMOS SAVYBĖS BŪDINGOS BENDROVĖS „BALTLED“ PRAMONINIŲ ŠVIESTUVŲ SERIJAI „FULMAR“, ĮVERTINTAI AUKSO MEDALIU KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2016“.

Iš kairės: ūkio ministras M. Sinkevičius, „Baltled“ direktorius K. Lukoševičius ir LPK prezidentas R. Dargis

Auksą pelniusi šviestuvų serija jau užsitarnavo kompanijos klientų palankumą ir pasitikėjimą.

Bendrovės „Vilma“, kompanijos LED šviestuvus naudojančios jau daugiau kaip dvejus metus, vyr. energetikas Stanislovas Karalkevičius kaip vieną iš pranašumų mini tai, kad nebereikia šviestuvų aptarnauti keičiant lempas ar droselius. Specialistas pažymi, kad sandėliams, gamybiniams cechams ir ekspozicijų salei bei koridoriams naudojami šviestuvai skleidžia tolygų, nemirgantį ir darbui netrukdantį apšvietimą.

Jam pritaria ir bendrovės „Girteka“ NT valdymo skyriaus vadovas Gytis Janušauskas, tikindamas, kad daugiau nei metus bendradarbiaujant su „Baltled“ komanda pavyko įgyvendinti ne vieną didelį projektą ir pritaikyti ekonomiškai naudingus apšvietimo sprendimus. Įvertinusi techninius ir ekonominius 42 //INOVACIJOS///////////

įvairių galimų sprendimų rodiklius, savo sandėlio šviestuvų funkcija, šie pritems iki komfortiško lygio. apšvietimui modernizuoti kompanija pasirinko O saulei nusileidus, pasislėpus ar pasisukus, šviesos ryškumas vėl padidės. Tokiu būdu patalpose galima naująją „Fulmar“ šviestuvų liniją. nuolat palaikyti vienodą apšvietimo lygį. Kai iš patalpos, kurioje naudojama ši išmanioji apšvietimo ŠVIES 60 TŪKST. VALANDŲ „Fulmar“ šviestuvų serija pasižymi tuo, kad yra sistema, išeis žmonės, šviestuvai kaipmat nustos efektyvi, tolygiai apšviečia ir todėl patikimai gerina švietę. darbo sąlygas. „Išskirtiniai energiją taupantys ir „Fulmar“ yra keturių skirtingų ilgių: 0,5; 1; 1,5 ir 2 ilgaamžiai šviestuvai – patikimas ir ekonomiškas m, tad juos galima pasirinkti pagal patalpų plotą, jų būdas apšviesti komercines ir pramonines patalpas, išdėstymą. pradedant automobilių stovėjimo aikštelėmis, autobusų, traukinių stotimis, oro uostais, baigiant IŠSKIRTINUMAS – SISTEMOS FUNKCIONALUMAS stadionais, sandėliais, degalinėmis ir kitais „Fulmar“ šviestuvų linija pasižymi ir aukštu objektais“, – sako bendrovės „Baltled“ direktorius atsparumu (IP65 atsparumo klasė) aplinkos veiksniams – temperatūrų svyravimams, dulkėms.

Kęstutis Lukoševičius.

Sumažinti ir kontroliuoti elektros sąnaudas leidžia Rekomenduojama darbinė temperatūra – nuo DALI valdymo galimybės. Dėl aukšto spindėjimo- –25 iki +50 laipsnių Celcijaus. Ilgaamžiškumo elektros santykiо (120 Lm/W) šie šviestuvai prideda ir patikima, tvirta aliuminio konstrukcija. sunaudoja mažiau elektros energijos tam pačiam Šviestuvus lengva montuoti ant lubų, sienų arba šviesos srautui sukurti. Šviestuvų gamintojai šio juos nuleidžiant. Naudojami „LG“, „Samsung“, LED produkto veikimui, šviesos intensyvumui ir atspalviui diodai. „Fulmar“ serija buvo baigta kurti ir išleista į suteikia penkerių metų garantiją. „Fulmar“, rinką 2016 m. pradžioje. UAB „Baltled“ profesionalų gamintojų tvirtinimu, tarnauja 60 tūkst. valandų ir komanda šią pramoninių šviestuvų liniją pristatė atsiperka greičiau nei analogiški produktai. po daugiau kaip pusantrų metų trukusių tyrimų ir Ši šviestuvų serija turi funkciją, kuri sudaro galimybes eksperimentinės plėtros. jungtis į bendrą išmanųjį apšvietimo tinklą, tokiu „Pramoninių šviestuvų seriją „Fulmar“ kūrėme, būdu niekada nebus švaistomi pinigai nereikalingam norėdami padėti savo klientams nešvaistyti pinigų apšvietimui. Natūraliai dienos šviesai sklindant elektros energijai“, – sako K. Lukoševičius. pro langus į patalpą, kurioje įdiegta tokia „Fulmar“ „Fulmar“ išskirtinumą lemia sistemos funkcionalumas:

Užsak. Nr. 16/140

vienodo minimalistinio dizaino šviestuvai tinka apšviesti patalpoms su įvairaus aukščio lubomis – nuo 2 iki 30 metrų – skirtingomis aplinkos sąlygomis.

Tačiau svarbiausi yra optiniai sprendimai. „Naudojant šešias skirtingas optikas, galima tolygiai ir nešvaistant šviesos ten, kur jos nereikia, apšviesti patalpas, kurių lubų aukštis siekia net iki 30 metrų, – pasakoja bendrovės direktorius K. Lukoševičius. – Visa šviestuvų serija yra vientisa, keičiasi tik šviestuvo ilgis, galia ar optinės spindėjimo savybės.“ Šių šviestuvų Lietuvoje ir užsienyje jau yra parduota daugiau nei 2000 vienetų.

APŠVIEČIA PATALPAS ITIN AUKŠTOMIS LUBOMIS Pramoninių šviestuvų „Fulmar“ seriją sudaro penki bendro dizaino modeliai. Šviestuvas „Fulmar 25“ yra sukurtas patalpoms su labai aukštomis lubomis – nuo 16 iki 25 metrų – apšviesti. Tai yra vidutinio šviesos kampo šviestuvas (25 laipsnių) su įmontuotais LG LED diodais. Efektyviai atviras erdves apšviesti „Baltled“ inžinieriai sukūrė „Fulmar 60“ modelį. Jis tinkamas naudoti tiek viduje, tiek lauko sąlygomis, kai nėra tiesioginio sąlyčio su vandeniu. Tai yra plataus šviesos kampo šviestuvas su įmontuotais LG LED diodais. Labai plataus šviesos kampo (95 laipsnių) „Fulmar 60“ šviestuvas skirtas patalpoms, kurių lubos nuo 6 iki 12 m aukščio. Jis sukurtas efektyviai apšviesti ne tik aukštalubes patalpas, bet ir išorines erdves.

Kai reikia apšviesti sandėlius su aukštais stelažais, puikus pasirinkimas gali būti „Fulmar 30x105“.

Dėl dvilypės optikos šie šviestuvai paskirsto šviesą taip, kad tolygiai apšviestų tiek aukštai esančias

lentynas ar stelažus, tiek praėjimą tarp jų.

Rekomenduojamas montavimo aukštis – nuo 8 iki 16 metrų. „Fulmar 130“ šviestuvas sukurtas tolygiai apšviesti atskiras vietas iki 6 m aukščio.

KURIA VIENOJE IŠ PAŽANGIAUSIŲ LABORATORIJŲ EUROPOJE Naujausios serijos šviestuvai, kaip ir visi kompanijos produktai, kuriami, tobulinami ir gaminami nuosavoje „Baltled“ šviesos laboratorijoje, kuri yra viena iš pažangiausių Europoje. Nauji technologiniai sprendimai kruopščiai testuojami. Kompanijos šviesos laboratorijoje dirba aštuoni inžinieriai, kasdien tobulinantys ir kuriantys naujus produktus, kurie sudarytų sąlygas kuo efektyviau panaudoti apšvietimo resursus. Taip prisidedama ne tik prie energijos tausojimo, bet ir prie gamtos saugojimo.

Tam įmonės komanda naudoja 11 įvairių įrenginių, kuriais galima atlikti per 100 įvairiausių šviesos parametrų testų. Iki šiol „Baltled“ jau pavyko sukurti ir įgyvendinti daugiau kaip 20 įvairių naujų technologinių sprendimų ir produktų. „Aiškiai jutome poreikį pasiūlyti rinkai vienodo dizaino šviestuvų, kuriais būtų galima apšviesti visas komercines ir pramonines patalpas, liniją. „Fulmar“ kūrėme kaip patikimą ir ilgaamžį sprendimą, pasinaudodami visais LED technologijos pranašumais. Šie šviestuvai nepriekaištingai veikia dideliame aukščių ruože, esant skirtingoms aplinkos temperatūroms, drėgmei ir dulkėms“, –

naujausio produkto kūrimo užkulisius ir pagrindinius pranašumus atskleidžia bendrovės „Baltled“ direktorius K. Lukoševičius.

INOVATYVIŲ PRODUKTŲ PASIŪLO KASMET Pramoninių šviestuvų serija „Fulmar“ nėra vienintelė efektyvi naujovė, kurią rinkai pasiūlė bendrovės „Baltled“ profesionalai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2015“ aukso medalį pelnė „Baltled“ sukurta LED šviesos diodų panelė. Šis inovatyvusis produktas sunaudoja iki 3 kartų mažiau energijos, yra daug ekonomiškesnis už analogiškus ankstesnės kartos šviestuvus. LED šviesos diodų panelėje nėra kenksmingų medžiagų, šviesa nevargina žmonių akių, ji atrodo solidžiau, o tarnauja kelis kartus ilgiau už įprastus šviestuvus. Biurų, viešbučių bei kitų viešųjų patalpų naudotojai jau įvertino šio gaminio teikiamus privalumus. Ir ne tik dėl paminėtų savybių, bet ir dėl to, jog šias paneles galima montuoti jau esančių senų šviestuvų vietoje neardant lubų.

Kompanija „Baltled“ buvo įkurta prieš daugiau nei 11 metų. Nuo pat įsikūrimo pagrindinis įmonės tikslas buvo LED (šviesos diodų) produktų gamyba bei kūrimas. Dabar įmonėje dirba 43 šviesos profesionalai, kurie kasdien rūpinasi šimtais nuolatinių ir naujų įmonės klientų. Apie 90 proc. kompanijos apyvartos sudaro eksporto sandoriai.„Baltled“ produktai keliauja į daugiau nei 40 pasaulio šalių – nuo Pietų Afrikos iki Japonijos. Pastaruosius ketverius metus kompanija kasmet pasiekia 30 proc. augimą ir jau įgyvendino daugiau nei 500 tūkst. projektų visame pasaulyje. /////////INOVACIJOS// 43

SUVIRINTŲJŲ

SUJUNGIMŲ

DEFEKTŲ NUSTATYMO

PROFESIONALAI SUVIRINTŲJŲ SUJUNGIMŲ DEFEKTŲ NUSTATYMO PASLAUGŲ ĮMONĖ UAB „ICC ENGINEERING“ PER DAUGIAU NEI 10 VEIKLOS METŲ NE TIK SUKAUPĖ VERTINGOS PATIRTIES, BET IR UŽSITARNAVO RINKOJE PATIKIMO PASLAUGŲ TEIKĖJO VARDĄ IR UŽTIKRINTAI KONKURUOJA SU KITOMIS ANALOGIŠKĄ VEIKLĄ VYKDANČIOMIS BENDROVĖMIS.

„ICC Engineering“ direktorius Egidijus Viktoravičius

Įmonė patenka į „Stipriausių Lietuvoje“ reitingą ir jame laikosi ne vienus metus. Sertifikatas, kurį įteikė UAB ,,Creditinfo Lietuva“ pažymi, kad UAB „ICC Engineering“ turi itin aukštą mokumo reitingą. Tokiu gali pasigirti vos 4 proc. Lietuvos įmonių.

TAIKO NEARDANČIUS BANDYMŲ METODUS Mažeikiuose įsikūrusi bendrovė veikia nuo 2000 metų.

Savo kelią rinkoje pradėjo kaip UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ padalinys Mažeikių gamybinės bazės filiale, o 2004 m. buvo įregistruota UAB „ICC Engineering“, veikianti iki šios dienos.

Pagrindinė įmonės veikla – suvirintųjų sujungimų ir pagrindinio metalo vidaus ir išorės defektų 44 //INOVACIJOS///////////

nustatymas. Paslauga atliekama taikant neardančius bandymų (NDT) metodus: radiografinę kontrolę (RT); ultragarsinę kontrolę (UT); magnetinę kontrolę (MT); kapiliarinę (spalvinę) kontrolę (PT); vizualinę (apžiūrimąją) kontrolę (VT); vakuuminius bandymus (LT); suvirintųjų sujungimų (siūlių) terminį apdirbimą – aukštą atleidimą (PWHT); metalo storio ir kietumo matavimus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tik atlikus vizualinę kontrolę ir ją priėmus, galima taikyti kitus neardančiosios kontrolės metodus, kurie padeda nustatyti šiuos defektus: neįvirinimą, nesulydymą, įtrūkimus, poras, porų sankaupas, metalinius ir nemetalinius intarpus. Taip pat šiais metodais aptinkami ir defektai (suvirinimo siūlės įduba ar per didelis įvirinimas), kurių negalima nustatyti atliekant vizualinę (apžiūrimąją) kontrolę. „Užsakovai, atliekantys suvirinimo ir montavimo darbus, turėtų laiku pasikviesti neardančiosios kontrolės specialistus. Pasitaiko atvejų, kai kviečiama atlikti kontrolę, darbams įpusėjus arba netgi einant į pabaigą. Tokiu atveju, nustačius suvirinimo siūlių defektų, gali kilti daug problemų. Būtina ištaisyti defektus ir pakartotinai atlikti neardančiąją kontrolę bei atlikti papildomą patikrinimą neardančiaisiais metodais. Kartais dėl kilusių nesklandumų kaltinami neardančios kontrolės specialistai, tačiau tai nėra

teisinga ir pagrįsta. Mes tiesiog atliekame savo darbą, o rezultatai priklauso ir nuo to, kuriame darbų etape buvo kreiptasi į mus“, – veiklos niuansus atskleidžia UAB „ICC Engineering“ direktorius Egidijus Viktoravičius.

PADEDA IŠVENGTI DEFEKTŲ Bendrovės teikiamos paslaugos itin svarbios gamybos bei paslaugų įmonėms, savo veikloje naudojančioms potencialiai pavojingus įrenginius, įrangą ir kitas metalines konstrukcijas. UAB „ICC Engineering“ tikslas – patikrinti ir užtikrinti įvairių konstrukcijų metalo ir suvirintųjų sujungimų kokybę.

Nuo suvirinimo siūlės formos priklauso siūlės tvirtumas. Jei suvirinimo siūlės forma neatitinka standarto reikalavimų, siūlė gali neatlaikyti numatytų apkrovų, o dėl to gali atsirasti papildomų įtempimų konstrukcijoje. Todėl labai svarbu, kad būtų tiksliai nustatytas suvirinimo briaunų paruošimas ir sujungimo surinkimas prieš atliekant suvirinimo darbus. Tokiu būdu galima išvengti daugelio kitų defektų atliekant suvirinimą.

Taikant neardančiosios kontrolės bandymų metodus, galima patikrinti suvirinimo siūlės formą, išorinius ir vidinius defektus ir kitas suvirinimo sujungimų savybes. Forma ir geometriniai matmenys (plotis, aukštis) apžiūrimi atliekant vizualinę kontrolę, kurios

Užsak. Nr. 16/144

metu taip pat nustatomi ir išoriniai matomi siūlės defektai: poros, porų sankaupos, paviršiniai įtrūkimai, išsisluoksniavimas, subėgimas, šaknies neįvirinimas, neleistinos įpjovos, metalo purslai ir užlajos, pradeginimai ir kt. Prieš suvirinimą tikrinamas briaunų paruošimas ir sujungimo surinkimas, o baigus virinti atliekama paviršiaus defektų apžiūrimoji kontrolė, tikrinant suvirinimo siūles, terminio poveikio zoną ir pagrindinio metalo paviršių.

PROFESIONALI KONSULTACIJA – KAIP PREVENCINĖ PRIEMONĖ Be neardančios kontrolės, įmonė siūlo ir terminio suvirinimo siūlių apdirbimo (PWHT) paslaugas, atlieka kietumo bei storio matavimus, koordinuoja ir prižiūri suvirinimo darbus, organizuoja ir veda suvirintojų (pagal standarto LST EN ISO 9606-1 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas“ ir slėginių indų direktyvą PED 2014/68/EU savo bei Užsakovo teritorijoje) bei suvirinimo procedūrų patvirtinimo protokolo (SPPP / WPQR) atestavimą, ruošia vamzdynų, rezervuarų, metalo konstrukcijų ir kitų potencialiai pavojingų įrenginių techninę – vykdomąją dokumentaciją bei techninio įrenginio pasus, suvirinimo procedūrų aprašus (SPA) bei remonto technologinius lapus; ruošia kokybės kontrolės planus (KKP) ir kontrolės procedūras (KP).

Tai, kad bendrovė, be neardančios kontrolės darbų dar tikrina ir suvirintojų kvalifikaciją bei atlieka suvirintojų atestacijos organizavimą, išskiria kompaniją iš kitų rinkos dalyvių ir užtikrina, kad prieš darbų pradžią užsakovams bus suteikta išsami konsultacija apie suvirinimo darbų atlikimą ir tinkamą bei savalaikį neardančiosios kontrolės užsakymo pateikimą ir atlikimą.

PASLAUGAS TEIKIA AUKŠČIAUSIOS KVALIFIKACIJOS DARBUOTOJAI „Branginame savo gerą vardą, tad visuomet sąžiningai vykdome įsipareigojimus. Mūsų prioritetas – profesionalumas ir aukšta kokybė, laikantis nustatytų technologinių reikalavimų bei darbų atlikimo terminų“, – pabrėžia UAB „ICC Engineering“ vadovas, 20 metų darbo patirtį sukaupęs diplomuotas statybos inžinierius Egidijus Viktoravičius.

Bendrovė į savo komandą subūrė itin patyrusius ir aukštą kvalifikaciją turinčius profesionalus, kurie nuolat gilina savo žinias ir siekia tobulėti. Specialiai apmokyti defektoskopininkai yra išlaikę egzaminus ir turi pažymėjimus, patvirtinančius, kad jų žinios atitinka standarto LST EN ISO 9712 „Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo kvalifikacijos tikrinimas ir sertifikavimas“

reikalavimus bei slėginių indų direktyvą 97/23/EC. Įmonėje dirba Europos ir Tarptautinis suvirinimo inžinierius, atestuotas pagal LST EN 719 standartą „Suvirinimo darbų derinimas. Užduotys ir atsakomybė“. Bendrovei dar 2000 m. Radiacinės saugos centras išdavė ir 2014 m. atnaujino veiklos su jonizuojančiais šaltiniais licenciją.

UŽSAKYMUS ĮGYVENDINA NE TIK LIETUVOJE Geriausiai įmonės patirtį ir profesionalumą liudija nuveikti darbai. Bendrovės įvykdytų užsakymų ir prižiūrimų objektų sąraše – daugiau nei 50 įmonių, veikiančių visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Užsakovai įmonės paslaugomis naudojosi objektuose AB „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose; UAB „Orion Global PET“ Klaipėdoje; AB „Lietuvos energija“ Kaune; AB „Lietuvos elektrinė“ Elektrėnuose; UAB „Mestila“ Klaipėda; Šilutės spirito gamykloje, Gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo įmonėje Rietave; UAB „Kurana“ Pasvalyje; AB „Klaipėdos nafta“ Klaipėdoje, AB „Achema“ Jonavoje, AB „Akmenės cementas“ ir daugelyje kitų. Įgyvendintų darbų sąraše dominuoja vamzdynų, rezervuarų ir metalinių konstrukcijų neardančioji kontrolė. Kompanijai savo žinias ir patirtį teko pritaikyti ir dirbant Latvijoje bei Estijoje. /////////INOVACIJOS// 45

„KURANA“ ĮDIEGĖ UŽDARĄ ENERGIJOS TIEKIMO CIKLĄ –

GAMYBĄ BE ATLIEKŲ

„Kurana“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas

PIRMOJI EUROPOS SĄJUNGOJE GAMYKLA, APJUNGUSI DEGALŲ GAMYBAI SKIRTO BIOETANOLIO BEI ELEKTROS IR ŠILUMINĖS ENERGIJOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ (MEZOFILINIO PROCESO METU PAGAMINTŲ BIODUJŲ) GAMYBOS TECHNOLOGINIUS PROCESUS Į VIENĄ NEPERTRAUKIAMĄ TECHNOLOGINĘ GRANDINĘ, ĮSIKŪRUSI LIETUVOJE. UAB „KURANA“ TOKIU BŪDU NE TIK OPTIMIZUOJA SĄNAUDAS, STIPRINA KONKURENCINĮ PRANAŠUMĄ, BET IR DIDINA DRAUGIŠKUMĄ APLINKAI. PROCESAS ORGANIZUOJAMAS TAIP, KAD NELIEKA JOKIŲ GAMYBINIŲ ATLIEKŲ.

Gamybos metu vietoj atliekų gaunamos vertingos organinės trąšos, kurios vis plačiau naudojamos žemės ūkyje. Įmonė superka grūdus iš Lietuvos ūkininkų ir gamina bioetanolį, biodujas, elektros energiją, šilumos energiją, trąšas ir pašarus ūkininkams. Įdiegusi naujausias technologijas, bendrovė užtikrino galimybę Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių pasigaminti kurą, elektrą, šilumą ir įgyvendinti Europos Sąjungos RED direktyvos reikalavimus.

Lietuvos verslo konfederacijos inicijuotuose Nacionaliniuose verslo apdovanojimuose „Metų paslauga 2016“ UAB „Kurana“ išsiskyrė inovatyvumu ir buvo įvertinta nominacija „Alternatyvios energijos sprendimas“.

Maksimalius gamybinius pajėgumus pasiekusi bendrovė padeda Lietuvai didinti energetinę nepriklausomybę ir įgyvendinti tarptautinius susitarimus aplinkosaugos srityje. „Kurana“ 46 //INOVACIJOS///////////

generalinis direktorius Jurgis Polujanskas pabrėžia, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir unikali gamybos technologija yra veiksminga priemonė mažinti šiltnamio efektą. „Deginant iškastinį kurą, į aplinką išsiskiria didelis CO2 kiekis ir šalyse, kurios turi stiprią pramonę, būtent CO2 sudaro didžiąją dalį (apie 80 proc.) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos. Šios problemos sprendimas – vienas iš svarbiausių „Kuranos“ tikslų“, – aiškina išskirtinės gamyklos vadovas. Į GAMYBĄ ĮDIEGĖ NANOTECHNOLOGIJAS Visus gamybos etapus „Kurana“ sujungė į vieną uždarą beatliekinės gamybos ciklą. Gamybai reikalingi grūdai iš Lietuvos ūkininkų (naudojami žmonių maistui netinkami kvietrugiai, kurie auga ir nederlingose, smėlėtose žemėse) perdirbami į misą, iš kurios gaminamas etilo alkoholis. Šio

gamybos proceso šalutinis produktas yra žlaugtai.

Bioreaktoriuose anaerobinio skaidymo proceso metu jie paverčiami į biomasę ir biodujas. Deginant biodujas kogeneracinėje jėgainėje, gaminama elektros ir šilumos energija. Biomasė dekantuojama ir šio proceso metu gaunamos kompostinės trąšos bei digestatas. Digestatas filtruojamas nanofiltracijoje, po kurios gautas švarus vanduo sugrąžinamas į etanolio gamybą, o kitas šio etapo šalutinis produktas – skystos trąšos, panaudojamos žemės ūkyje. Nanofiltracijai naudojama VSEP sistema (Vibratory Shear Enhanced Processing). „Kurana“ yra vienintelė gamykla Europoje, įdiegusi vieną pažangiausių pasaulyje amerikietišką nanofiltracijos sistemą VSEP, kuri leidžia įmonei dirbti be atliekų, nes suteikia galimybę išvalyti gautą po atidirbusios biomasės dekantavimo digestatą. Įdiegus šią sistemą, vandens poreikis gamybai sumažėjo 30 procentų. Taigi gamybos proceso

ALTERNATYVIOS ENERGIJOS SPRENDIMAS

Užsak. Nr. 16/131

metu ne tik nelieka atliekų, bet ir tausojami gamtos ištekliai.

Galimybę pasigaminti visą bendrovei reikalingą elektros ir šilumos energiją, o perteklių parduoti suteikia didžiausia Baltijos šalyse 4 МGW kogeneracinė jėgainė. Gamybai naudojamos tik technologinio proceso metu susidariusios žaliavos.

Biodujų gamyba iš žlaugtų, likusių nuo etanolio gamybos, užtikrina CO2 balansą viso gamybinio proceso metu.

INOVACIJOS SUMAŽINO PRODUKCIJOS SAVIKAINĄ IR SUSTIPRINO ĮMONĖS KONKURENCINGUMĄ Visa kompanijos produkcija yra ekologiška. „Kuranos“ bioetanolis išskiria 71 proc. mažiau anglies dvideginio nei bazinis benzinas. Stipriai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją padėjo sprendimas kaip žaliavą naudoti kvietrugius. Su etanoliu, gaminamu iš

atsinaujinančių žaliavų, sumaišyti degalai mažina šalies priklausomybę nuo importuojamų naftos produktų ir yra draugiškesni aplinkai. Įmaišius į benziną 10 proc. etanolio, į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų sumažėja iki 30 procentų. Šiuo metu Lietuvoje į kiekvieną benzino litrą yra maišoma iki 5 proc. bioetanolio.

Bioetanolis naudojamas ne tik kaip biodegalai transporto sektoriuje, bet ir kaip žaliava gaminant ploviklius stiklui bei dažų skiedimo pramonėje.

Iš biodujų gaminama „žalia“ elektra ir šilumos energija gamyklos veiklai bei pardavimui, o biologinės kilmės trąšos grįžta į ūkininkų laukus.

Inovatyvus technologinis gamybos procesas užtikrina mažesnę produkcijos savikainą ir stiprina įmonės konkurencingumą rinkoje. Gamykla ne tik pati pasigamina reikiamą šilumos ir elektros energiją, gamybai sunaudoja trečdaliu mažiau vandens, bet ir pasiekė itin aukštą efektyvumą.

Pažangiausių technologijų įdiegimas ir LEAN gamybos valdymo sistema padėjo pasiekti puikių rezultatų pasaulio mastu. „Gamybos technologinis procesas maksimaliai automatizuotas, žaliavų ir pagamintos produkcijos kokybės kontrolę atlieka atestuota laboratorija.

Ji aprūpinta visais būtinais naujausiais laboratoriniais prietaisais ir turi galimybę kontroliuoti visus gamybos etapus, – pradedant pirmo grūdo priėmimu ir baigiant galutiniais produktais“, – pasakoja inovatyvios įmonės vadovas J. Polujanskas.

Per pastaruosius dvejus metus kompanijos gaminamo etanolio išeiga iš tonos grūdų padidėjo 6 proc. ir pasiekė biodegalų gamybos iš kvietrugių pasaulio standartus. Gamybos apimtis išaugo 36 procentais. Per trejus metus bendrovės pardavimai pakilo 60 proc. ir 2015-uosius „Kurana“ pirmąkart per savo veiklos istoriją baigė pelningai. /////////INOVACIJOS// 47

IŠMANŪS SPRENDIMAI – MAKSIMALUS NAŠUMAS

ŽEMĖS ŪKIS NEBĖRA TOKS, KOKS BUVO PRIEŠ 10 AR 15 METŲ. UAB „DOJUS AGRO“ ATSTOVAUJA VIENAI IŠ DIDŽIAUSIŲ BEI INOVATYVIAUSIŲ ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS GAMINTOJŲ „JOHN DEERE“ IR DAR 2014 METAIS LIETUVOS RINKAI PRISTATĖ IŠMANIOJO ŪKININKAVIMO STRATEGIJĄ „JOHN DEERE FARMSIGHT“. ŠI STRATEGIJA APIMA PASLAUGAS, KURIOS SUTEIKIA GALIMYBĘ ŪKININKAUTI MAŽINANT GAMINAMOS PRODUKCIJOS SAVIKAINĄ.

NE TIK PARDUOTI, BET IR MOKYTI • „AutoTrac“ – automatinis vairavimas, kuris Tik dirbant kaip įmanoma našiau bei tiksliau yra sudėtinė „John Deere FarmSight“ dalis, galima išlaikyti žemės ūkio verslo šaką maksimaliai bene labiausiai pripažįstama ir vertinama pelningą. „John Deere FarmSight“ išmaniojo Lietuvos ūkininkų. Ši sistema skirta mašinoms ūkininkavimo strategija susideda iš šių dalių: optimizuoti, sumažinant praleidimus ir • ūkyje naudojamos patikimos technikos; persidengimus, kai atliekami tikslūs darbai, • technikoje įdiegtų technologijų, kurios padeda ne tik pavyzdžiui, sėjama ir purškiama. Be to, jos dirbti produktyviau, tiksliau, bet ir taupo sąnaudas; pasitelkiamos valdant mašinas, nustatant • technikos pardavėjo bei aptarnavimo po padargus, jomis ir tiksliai valdomos sąnaudos. pardavimo paslaugų, kurios apima ne tik remontą, Naudojant „AutoTrac“, sutaupoma nuo 10 bet ir praktinius patarimus bei mokymus laukuose. proc. išlaidų degalams, sėkloms ir kitoms ūkio Mokymų metu pirkėjas supažindinamas, kaip išlaidoms; techniką ir technologijas panaudoti visu 100 • „iTEC pro“ – tai automatizuotos galulaukės procentų. operacijos, taikomos papildomam tikslumui pasiekti; NAŠIAU, MOBILIAU IR TIKSLIAU • Sekcijų valdymas – tai sistema, kuri padeda Šiuo metu kompanija „John Deere“ turi įvairių įrankių ir sutaupyti iki 5 proc. išlaidų augalus apsaugantiems sistemų, kurios padeda viso pasaulio ūkininkams vystyti chemikalams. savo veiklą kiek įmanoma našiau, mobiliau bei tiksliau. • „JDLink“ telematika – sistema, sklandžiai Ūkio pelningumui didinti įtakos turi šios sistemos, kurios analizuojanti technikos ir operatorių jau sulaukė daug teigiamų klientų atsiliepimų: produktyvumą.

48 //INOVACIJOS///////////

Internetiniame „John Deere“ valdymo centre gali būti vykdomas agronominis dokumentavimas.

Visada yra galimybė gauti operatyvią ir tikslią nuotolinę konsultaciją realiu laiku. Visos šios priemonės yra išbandytos, gerai veikia ir padeda ūkininkams taupyti. Neretai ūkininkai tokias priemones jau turi, ir papildomai investuoti nebereikia. Svarbiausia tik pradėti intensyviai jomis naudotis.

Pavyzdžiui, visi ūkiai veda buhalterinę apskaitą, tačiau agronominį dokumentavimą veda dar tikrai ne visi.

KAIP PANAUDOTI ĮRANKĮ TVARKANT PRADINĮ DOKUMENTAVIMĄ?

Jau dabar yra nemokamas internetinis įrankis pradiniam dokumentavimui atlikti. Jo panaudojimo galimybės išties plačios: • galima matyti ir administruoti laukų ribas bei planuotis sėjomainą; žinoti, kur ir kaip dirba ūkio technika, analizuoti darbo našumą;

METŲ PREKYBOS SPRENDIMAS

Užsak. Nr. 16/103

• generuoti kiekvieno atskiro lauko derlingumo žemėlapius bei įvertinti, kaip veiksmingai atsiperka ūkių investicijos į pasėlius; • generuoti greičio žemėlapius, kurie leidžia matyti, ar operatorius išlaikė nurodytą darbo agregatų greitį, kontroliuoti atliekamo mechanizuoto darbo kokybę; • patiems sudaryti kintamos normos tręšimo, purškimo ir sėjos žemėlapius, taip efektyviai panaudojant augalų priežiūrai skirtas investicijas. „METŲ PREKYBOS SPRENDIMAS“ Tik ieškant naujų išmaniojo ūkininkavimo metodų ir diegiant juos bei dirbant kartu su patyrusiais ir patikimais parneriais, galima išlaikyti konkurencinį pranašumą globalioje maisto pramonės rinkoje.

Suprasdama viso to svarbą, įmonė „DOJUS agro“ tiekia į rinką išmaniuosius sprendimus taip pat intensyviai, kaip jie yra kuriami. Tai įvertino ne tik Lietuvos ūkininkai, bet ir Lietuvos verslo konfederacija, skirdama įmonei „DOJUS agro“ apdovanojimą „Metų prekybos sprendimas“. /////////INOVACIJOS// 49

„Pagal atnaujintų namų skaičių – nuo visų savivaldybėje esančių daugiabučių – esame antroje vietoje po Ignalinos, turėjusios išskirtines finansavimo sąlygas, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. – Atnaujinta beveik pusė visų Druskininkų savivaldybėje esančių daugiabučių ir pusiaukelėje tikrai nežadame sustoti“.

Darželiai, mokyklos ir kiti viešosios paskirties pastatai Druskininkuose jau renovuoti prieš keletą metų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖ – RENOVACIJOS LYDERĖ DRUSKININKAI PERNAI PATEKO Į ŠALIES SAVIVALDYBIŲ, KURIOSE RENOVUOTA DAUGIAUSIAI NAMŲ, SĄRAŠO VIRŠŲ IR RESPUBLIKOJE PELNĖ RENOVACIJOS LYDERIŲ VARDĄ – NOMINACIJĄ ĮSTEIGĖ APLINKOS MINISTERIJA. NUO RENOVACIJOS PRADŽIOS DRUSKININKUOSE JAU ATNAUJINTA 70 DAUGIABUČIŲ ARBA 46 PROC. VISŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ DAUGIABUČIŲ.

50 //SAVIVALDYBĖS///////////

SAVIVALDYBĖ FINANSAVO PIRMUOSIUS INVESTICIJŲ PLANUS Druskininkuose daugiabučių namų renovacija vykdoma ir pagal abu renovacijos modelius: senąjį, vykdomą Savivaldybės iniciatyva, ir naująjį, pagal Kvietimus.

Renovacijos procesus Druskininkai pradėjo dar 2012 metais. Tuomet Taryba patvirtino Druskininkų savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą 2012– 2014 metams. Buvo nuspręsta Druskininkų namus atnaujinti kvartalais, tokiu būdu ne tik mažinant išlaidas už šildymą, bet ir sukuriant jaukią daugiabučių namų aplinką. „Nusprendėme savo iniciatyva užsakyti ir finansuoti daugiabučių namų atnaujinimo projektų parengimą, – sako meras R. Malinauskas. – Užsakėme investicijų planus, kuriuos pristatėme daugiabučių gyventojams. Džiugu, kad daugumos daugiabučių gyventojai pritarė, kad parengtų investicijų planai būtų įgyvendinti.“ Druskininkai pirmieji šalyje pradėjo kvartalinę renovaciją. Renovacijai parinktas daugiabučių namų kvartalas M. K. Čiurlionio gatvėje, kuriame yra 31 daugiabutis namas. Šis kvartalas yra pats seniausias, jame pirmieji daugiabučiai namai buvo pastatyti dar 1940 metais. Šių namų gyventojams 1 kv. m būsto šildymas kainavo 12 Lt arba 3,5 euro.

26 namų gyventojai pritarė renovacijai ir jau gyvena atnaujintuose namuose, o sąskaitos už šildymą sumažėjo įspūdingai – po renovacijos už 1 kv. m būsto šildymą druskininkiečiai moka tik 1,3 euro arba 2,7 karto – 60 proc. mažiau negu iki renovacijos.

Sakoma, kad geras pavyzdys užkrečia – geri gyventojų atsiliepimai ir akivaizdžiai sumažėjusios sąskaitos paskatino ir kitus daugiabučių namų gyventojus domėtis renovacijos galimybėmis.

RODĖ PAVYZDŽIUS IR AIŠKINO APIE RENOVACIJOS NAUDĄ „Negalima sakyti, kad renovacija prasidėjo savaime, – sako meras, pasakodamas apie nelengvą pradžią. – Daug dirbome su daugiabučių

RENOVACIJOS LYDERIAI

Užsak. Nr. 16/165

gyventojais. Kvietėme gyventojus į susirinkimus, dabar galiu pajuokauti, kad administracijos specialistai visą 2012-ųjų vasarą vakarojo tiesiog daugiabučių namų kiemuose, dirbdami švietėjišką darbą, pasakodami apie renovacijos naudą.“ Susitikimų metu savivaldybės specialistai gyventojams suteikė visą būtiną informaciją apie Daugiabučių namų atnaujinimo programos dalyviams teikiamą paramą, namų atnaujinimo naudą.

Norint atsakyti į žmonėms labiausiai rūpimus klausimus, t. y. kokios priemonės bus įgyvendintos, kiek jos taupys energijos, kiek jų įdiegimas kainuos kiekvienam butui, buvo parengti informatyvūs daugiabučių namų atnaujinimo investiciniai planai.

Buvo suorganizuota ir pažintinė, švietėjiška ekskursija, kurios metu druskininkiečiai galėjo betarpiškai pabendrauti su atnaujintų daugiabučių namų gyventojais, užduoti jiems rūpimus klausimus ir išgirsti atsakymus iš pirmų lūpų. „Planuodami darbus visuomet stengiamės matyti bent keletą žingsnių į priekį. Taip atsitiko ir šį kartą: ryžto pakako, o gerą valią ir pasitikėjimą parodė druskininkiečiai, – kalba R. Malinauskas apie bendrą savivaldybės administracijos ir gyventojų indėlį į renovacijos sėkmę. – Mūsų pačių iniciatyva pradėtas renovacijos inicijavimo procesas ir nulėmė savivaldybės lyderystę šioje srityje.“

ĖMĖ INICIATYVĄ Į SAVO RANKAS IR LAIMĖJO Druskininkų rezultatai rodo, kad renovacijos procesas, jo sparta, sėkmė priklauso ir nuo savivaldybės. Kartu su 2012 m. patvirtinta Druskininkų savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa buvo numatytos ir atsakomybės, paskirstyti darbai. Savivaldybės administracija užsakinėjo investicijų planus bendrijų valdomiems namams, o UAB „Druskininkų butų ūkis“ – savo administruojamiems namams. „Iki 2013 m. rudens, kai Aplinkos ministerija pasirašė Partnerystės sutartis su visomis savivaldybėmis ir namų atnaujinimas tapo galimu tik pagal su Aplinkos ministerija suderintus ir „apkarpytus“ sąrašus, mes savo iniciatyva jau turėjome parengę investicijų projektus 84 namams“, – sako meras R. Malinauskas. Įgiję patirties, Druskininkai be didesnių baimių

žvelgia į priekį: tikimasi, kad greitu laiku pavyks renovuoti ir visus likusius daugiabučius.

Tvarkant viešąsias gyvenamųjų kvartalų erdves, Druskininkuose prioritetas tenka renovuotų namų aplinkai. Prie modernizuotų namų sutvarkomi šaligatviai, praplatinami įvažiavimai ir atnaujinamos automobilių stovėjimo aikštelės, sutvarkomas kiemų apšvietimas. M. K Čiurlionio gatvėje, pirmajame renovuotajame kvartale, prie daugumos namų šie darbai jau atlikti, prie likusių – jau baigiami.

Paklaustas, ar renovaciją Druskininkuose galima vadinti sėkmės istorija, savivaldybės meras R. Malinauskas turi savo nuomonę: „Greičiau tai yra nuoseklaus ir sistemingo darbo vaisiai.“ Šiuo metu Druskininkuose renovacijos darbai vyksta 16-oje daugiabučių gyvenamųjų namų.

RENOVACIJOS NORINČIŲJŲ DAUG, TODĖL TENKA IR PALAUKTI Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas džiaugiasi, kad nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai, matydami renovacijos naudą, taip pat nori pradėti renovacijos procesus, tačiau kartais tenka palaukti, nes renovacija yra limituojama. „Pavyzdžiui, – skaičiuoja R. Malinauskas, – 2016 metais į sąrašą atnaujinti daugiabučius namus pačių druskininkiečių pageidavimu buvo įtraukti 53 namai. Tačiau Aplinkos ministerijos paskelbtame Kvietime teikti paraiškas namams atnaujinti liko įtraukti vos septyni daugiabučiai Druskininkų namai. Suprantama, kad limitus lemia ribotos finansinės galimybės. Daugiabučių gyventojai, matydami atnaujintų namų energijos sutaupymus, kurie siekia apie 40–50 procentų, jau patys, be jokių įkalbinėjimų, nori renovacijos. Kai slopinamas žmonių entuziazmas, nėra gerai. Tikimės, kad ateityje ši situacija bus išspręsta.“ Mero pastebėjimu, aktualia problema tampa ir rangovų kvalifikacija bei pajėgumai: rangovų norai viršija galimybes, pasitaiko atvejų, kai administratoriams tenka rangos darbus pirkti pakartotinai. Tačiau tai vienetiniai atvejai. /////////SAVIVALDYBĖS// 51

Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys

MOLĖTAI PERNAI PATEKO TARP ŠALIES RENOVACIJOS LYDERIŲ „MOLĖTAI YRA IŠSKIRTINĖ SAVIVALDYBĖ: ESAME NETOLI VILNIAUS, TURIME GRAŽIĄ GAMTĄ, KURI YRA PATRAUKLI TIEK LIETUVOS, TIEK IR UŽSIENIO TURISTAMS, – SAKO MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MERAS STASYS ŽVINYS. – TAI MUS ĮPAREIGOJA BŪTI ATSAKINGUS, TINKAMAI ELGTIS SU APLINKA, GAMTA. IR TAI TURIME RODYTI NE ŽODŽIAIS, O REALIAIS DARBAIS.“ Algimanto Čižos, Daniaus Ažubalio ir Molėtų r. savivaldybės nuotr.

52 //SAVIVALDYBĖS///////////

RENOVACIJOS LYDERIAI

Užsak. Nr. 16/166

Praėjusiais metais Molėtų rajono savivaldybė pateko tarp šalies renovacijos lyderių. Penktąja vieta su dar viena savivaldybe besidalinantys molėtiškiai tuo metu skaičiavo jau 31 renovuotą namą.

Iki 2013-ųjų metų Molėtai neturėjo kuo džiaugtis – renovuotas buvo tik vienas daugiabutis namas. Šiuo metu Molėtuose renovuoti jau 42 daugiabučiai iš mieste esančių 122 namų. Nors toks renovacijos tempas iš tiesų didelis, pasiekimai džiugina, savivaldybės meras S. Žvinys sako, jog daug svarbiau, ką iš to laimi savivaldybė ir žmonės. „Savivaldybė tampa tvarkingesne, bendras miestelio vaizdas – kur kas patrauklesnis, nes nepaliekame be priežiūros ir aplinkos – atnaujiname pagal galimybes“, – sako meras, atkreipdamas dėmesį ne tik į besikeičiantį miesto vaizdą, kuris itin svarbus savivaldybei, suradusiai savo specifinę nišą, bet ir į kitas renovacijos vertes – mažiau sunaudojama elektros, mažesnės šilumos sąnaudos, mažesnės namų ūkių išlaidos šioms reikmėms.

MIESTAS TAMPA PATRAUKLUS JAUNOMS ŠEIMOMS IR SVEČIAMS Praėjusiais metais buvo užbaigtas ir Molėtų stadionas.

Dvejų metų savivaldybės pastangos, įtikinėjant Sporto departamentą ir Seimo narius, kad Molėtams reikia tokio objekto, davė vaisių: pavyko gauti finansavimą ir įgyvendinti projektą. Molėtų stadionas sutvarkytas kompleksiškai: įrengti teniso kortai, futbolo, lengvosios atletikos aikštės. Taigi miestas įgijo objektą, kuris ir molėtiškiams reikalingas, ir daugiau patrauklumo sukūrė, plėtojant Molėtų pasirinktą poilsio, rekreacijos kryptį.

Toliau vyksta Molėtų kultūros centro rekonstrukcija. Po vienu stogu įsikurs viešoji biblioteka, kultūros centras ir krašto muziejus. „Biblioteka jau persikėlė į naujas erdves, šviesiuose kabinetuose jau įsikūrė kultūros

centro darbuotojai, geresnes sąlygas galime pasiūlyti ir atvykstantiems aktoriams, – sako meras S. Žvinys. – Liko įrengti koncertų salę ir patalpas krašto muziejui.“ Savivaldybė Molėtuose atnaujino šešias vaikų žaidimų aikšteles, mažieji molėtiškiai lanko jau renovuotus vaikų darželius. Miestas tampa patrauklus jaunoms, vaikus auginančioms šeimoms. Ne vienas molėtiškių dirba sostinėje ir džiaugiasi gyvendami Molėtuose – dėl patogios ir jaukios socialinės aplinkos, kurią daugelis laiko geresne už Vilniaus. „Stebuklų nepadarėme. Tiesiog darome tai, ko reikia mūsų krašto žmonėms“, – tvirtina meras. „MOLĖTAI – ČIA VISKAS TIKRA“ Molėtai plėtojami kryptingai, nesiblaškant. Kraštas yra rekreacinis, tai yra padedantis atgauti žmogui dvasines ir fizines jėgas. Tai kraštas, kurio šūkis – „Molėtai – čia viskas tikra“. Tas šūkis gerai atitinka tikrovę. „Mūsų gamta švari, yra daug miškų, ežerų, kaimo turizmo sodybų, nes rajone nėra pramoninių objektų, nėra chemizuoto žemės ūkio, – didžiuojasi Molėtais S. Žvinys. – Todėl labai esame patrauklūs turistams.“ Pastaraisiais metais pasikeitė ne tik Molėtų centras, bet ir seniūnijų vaizdas. Sutvarkyti parkai, kapinės, išvalyti tvenkiniai, sutvarkytos poilsio zonos, atliekų infrastruktūra. 2015 m. Molėtuose pradėtas įgyvendinti projektas „Žvejybos rojus“, kurio esmė – įžuvinami ežerai, kuriama reikalinga žvejams infrastruktūra. Molėtai tai vertina kaip savo nišą, kurią yra pasirengę saugoti ir plėtoti.

SVARBIAUSIAS PASIEKIMAS – PAGREITĮ ĮGIJUSI RENOVACIJA Įvardindamas praėjusių metų savivaldybės pasiekimus, meras S. Žvinys sako, kad svarbiausias iš jų buvo renovacija, kurios nauda patikėjo žmonės.

Tam reikėjo nemažai pastangų, reikėjo specialistų

komandos, buvo pasitelkti ir mokslininkai iš VGTU. Sėkmė savaime neateina, reikėjo įdėti labai daug darbo, kad žmonės patikėtų renovacija. Mero pastebėjimu, kuo aktyviau valdžia įtikinėja, tuo labiau žmonės ima abejoti tuo, kas siūloma. Tad veikti reikėjo labai taktiškai. Savivaldybė surado bendrą kalbą su savo žmonėmis, Molėtuose jau užbaigti du renovacijos etapai, prasideda trečias. „Džiaugiamės, kad pasinaudojome renovacija, kad buvome pirmieji, kad mums pakako piniginių išteklių, kuriuos valstybė, kaip kompensaciją iki 40 proc., skyrė daugiabučių namų butų savininkams. Vėliau įgyvendinant šį procesą, pradėjo ir pinigų trūkti, ir problemų ėmė atsirasti, – sako S. Žvinys. – Trečiajame renovacijos etape turime galimybę renovuoti dar 19 namų. Šis renovuojamų namų skaičius nustatytas atsižvelgus į rajono renovacijos tempus. Šiandien jau yra tokia situacija, kad gyventojų įtikinėti nebereikia, jie patys kreipiasi į savivaldybę, o prašymų jau dabar turime daugiau, negu nustatytas limitas – pradėti rengti investiciniai projektai.“ Miesto daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos projektai, viešųjų erdvių, viešosios paskirties pastatų projektai padėjo sutvarkyti kultūrinę, socialinę rajono infrastruktūrą ir ėmė keisti gyvenimo kokybę iš esmės.

Nuošalėje neliko ir privatus verslas, kurio iniciatyva kuriasi kaimo sodybos, įgyvendinami poilsio ir pramogų projektai. Tai lemia sinerginis savivaldybės ir privataus verslo veikimas, kurio esmė – plėtoti pasirinktą rajono, kaip rekreacinės vietovės, viziją. „Kalbame, tariamės, skatiname, dalinamės informacija, – sako meras S. Žvinys. – Džiaugiamės, kad žmonės investuoja į mūsų kraštą, kuria labai reikalingą infrastruktūrą. Investuoti į Molėtus verta, nes turime gražią gamtą, atsakingus, tvarkingus ir svetingus žmones, gyvename prie pat Vilniaus ir esame atviri investuotojams.“ /////////SAVIVALDYBĖS// 53

UŽ ALTERNATYVIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ DAUGIABUČIŲ RENOVACIJOJE SKATINIMĄ

ALYTŲ,

SKATINANT IR SAVIVALDYBEI,

Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius

KEIČIA RENOVACIJA

POZITYVIŲ POKYČIŲ ATNEŠANTI DAUGIABUČIŲ IR KITOS GYVENAMOSIOS APLINKOS RENOVACIJA NEAPLENKĖ IR ALYTAUS. IŠ MIESTE ESANČIŲ 578 DAUGIABUČIŲ NAMŲ IKI 2016-ŲJŲ PABAIGOS ATNAUJINTI 46 NAMAI. O ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ PELNĖ RENOVACIJOS LYDERĖS PAGAL REGIONUS VARDĄ IR BUVO APDOVANOTA UŽ SKATINIMĄ DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE ĮDIEGTI PRIEMONES, NAUDOJANČIAS ATSINAUJINANČIUS ENERGIJOS ŠALTINIUS. DAUGIABUČIUOSE NAUDOJAMI IR ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI Praėjusiais metais Alytaus miesto savivaldybė pelnė specialų apdovanojimą „Už alternatyvių energijos šaltinių daugiabučių renovacijoje skatinimą“. Šis apdovanojimas, liudijantis, kad Alytuje renovacijos procesas vyksta itin sėkmingai, miesto savivaldybei skirtas už atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Alytaus miesto renovuotuose daugiabučiuose namuose. Įgyvendinant su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu susijusius projektus, septyniuose daugiabučiuose buvo įdiegtos visos priemonės – sumontuotas geoterminis šildymas, įrengti saulės kolektoriai.

Pasak Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus, gyventojai ima suvokti, kokią realią naudą teikia daugiabučių namų renovacija. „Vis dažniau su tam tikru pavydu žvelgiama į kaimynus, kurie jau įšoko į renovacijos traukinį“, – pastebi Alytaus miesto meras V. Grigaravičius. Jis priminė vieną atvejį. Į savivaldybę kreipėsi namo, kuris mieste buvo renovuotas vienas iš pirmųjų, gyventojai. Žmonės apgailestavo, kad, vykdydami renovaciją savo lėšomis, negalėjo įdiegti tam tikrų inovacijų ir klausė, ar būtų įmanoma renovuoti pastatą dar kartą. „Šiuo metu susidomėjusių renovacijos galimybėmis gyvenamųjų namų bendrijų yra kur kas daugiau, negu galime skirti lėšų. Tai pozityviai nuteikianti tendencija, tad tikimės, kad procesas dar labiau įsibėgės“, – kalbėjo meras.

54 //SAVIVALDYBĖS///////////

aktyviau jų pačių ir prižiūrimos – ten nešiukšlinama, piktybiškai negadinamas turtas“, – sako Alytaus miesto meras V. Grigaravičius.

Mero teigimu, savivaldybė labai skatina gyventojus pačius rodyti iniciatyvą atnaujinti savo aplinką, naudojantis dalinio finansavimo galimybėmis. „Tokiu atveju, viskas vyksta greičiau ir nereikia laukti, kol ateis eilė ar atsiras lėšų“, – teigė meras.

REZULTATAI PRANOKO LŪKESČIUS Per 2015–2016 m., pasinaudoję dalinio dalyvavimo programa, aplinką atnaujino net 45 daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos ir 17 įmonių, kurioms taip pat taikomos analogiškos aplinkos atnaujinimo sąlygos. Pasinaudojant šia finansavimo galimybe, sutvarkyti įvažiavimo keliai, atnaujintos vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, suremontuoti šaligatviai įvairiuose miesto mikrorajonuose.

Per dvejus metus iš viso darbų atlikta už 715 tūkst. eurų, iš kurių pusė – pačių Alytaus gyventojų lėšos.

Alytaus miesto savivaldybė pernai tapo ir renovacijos lydere pagal regionus. Šią nominaciją, pagerbdama lyderės pozicijas pagal įgyvendintus daugiabučių namų projektus savo regione užimančias savivaldybes, įsteigė Aplinkos ministerija.

Užsak. Nr. 16/149

SAVIVALDYBĖ SURADO BŪDĄ PASKATINTI GYVENTOJUS Miesto savivaldybė rado būdą, kaip paskatinti gyventojus aktyviau prisidėti prie savo būstų gražinimo ir modernesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo.

Alytaus miesto savivaldybė pasiūlė gyventojams

vadinamąją dalinio dalyvavimo programą, kuomet savivaldybė numatytoms priemonėms skiria 50 proc., 60 proc. arba 90 proc. lėšų pagal objekto sąmatą.

Jeigu alytiškiai, gyvenantys nerenovuotuose daugiabučiuose namuose, imasi tvarkyti įvažiavimo kelius, remontuoti kiemus, tvarkyti apšvietimą, įrengti automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimų aikšteles kiemuose, miesto savivaldybė pasiruošusi šioms reikmėms skirti 50 proc. lėšų sąmatinės objekto vertės. Kai tokias pat priemones įgyvendinti imasi renovuotų namų gyventojai, savivaldybės finansuojama dalis didėja – skiriama 60 proc. lėšų. O kai šalia vienas kito stovi trys arba daugiau renovuotų namų, kurių gyventojai imasi tvarkyti savo aplinką, savivaldybė padengia net 90 proc. lėšų.

Miesto meras V. Grigaravičius teigė įžvelgiantis daug pranašumų, kuomet gyventojai patys prisideda savo lėšomis prie aplinkos gerinimo darbų. „Tokiu atveju atsiranda tam tikras suinteresuotumas.

Gyventojai patys labiau vertina ir tausoja po kiemų renovacijos pasikeitusią aplinką. Kuomet kalbame apie savivaldybės lėšas, tai neretai numojama ranka, kad tai „visų“, o kai dalis lėšų yra pačių gyventojų – požiūris kitoks. Tos erdvės, kurios sutvarkytos prisidedant patiems gyventojams,

UŽ INICIATYVĄ RENGIANT DEMONSTRACINIŲ KVARTALŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMAS

UTENOS KURSAS –

NUO ATSKIRŲ DAUGIABUČIŲ ATNAUJINIMO PRIE

KVARTALO RENOVACIJOS UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖ YRA VIENA IŠ TRIJŲ ŠALIES SAVIVALDYBIŲ, KURIOSE ĮGYVENDINAMAS „MIESTO KVARTALŲ ATNAUJINIMO, PAGERINANT JŲ ENERGINES CHARAKTERISTIKAS LIETUVOJE“ PROJEKTAS. Įgyvendinant kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektą, kartu su partneriais iš Vokietijos buvo atrinktos trys savivaldybės – Šiaulių miesto, Birštono ir Utenos rajono. Šiose savivaldybėse atrinktiems kvartalams atlikta galimybių studija ir parengtos bei pradėtos įgyvendinti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos.

2016 m. rugpjūtį tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius Utenos rajono savivaldybei įteikė padėką „Už iniciatyvą rengiant demonstracinių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas“. Kaip sako Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, tai yra labai svarbus savivaldybei apdovanojimas, pelnytas 2016-aisiais. ĖMĖSI KVARTALINĖS RENOVACIJOS IR VILDAMIESI Į MIESTĄ PRITRAUKTI JAUNŲ ŽMONIŲ Pasak Utenos rajono savivaldybės vyriausiojo architekto Evaldo Rimo, apsisprendimą pasirinkti Aukštakalnio kvartalą lėmė ne tik prasta namų būklė, bet ir gyventojų susidomėjimas projektu – apie 70 proc. gyventojų pritarė investicinio plano rengimui atnaujinti namus.

Atnaujinama Aukštakalnio mikrorajono dalis – 9 ha teritorija, kurioje yra vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“ ir 40 daugiabučių namų.

Pilotinis kvartalo atnaujinimo projektas apima ne tik daugiabučių namų atnaujinimą, kuris vykdomas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, bet ir kvartalo viešosios paskirties pastatų bei infrastruktūros atnaujinimą. Šalia atnaujinamų daugiabučių bus keičiamos požeminės komunikacijos: šildymo trasos, vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai. Taip pat atnaujinami šaligatviai, automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimų aikštelės,

įrengiami gėlynai, žaliosios zonos. „Po renovacijos Aukštakalnio kvartalo dalis pasikeis neatpažįstamai, – įsitikinęs vyriausiasis savivaldybės architektas. – Gyventojams nauda neabejotina: pakils butų vertė, pagerės gyvenimo sąlygos, gyvenimo kokybė, pagražės aplinka, bus išplėtota infrastruktūra.“ E. Rimas neslepia lūkesčių, kad projektas gali padėti pritraukti į miestą jaunimo – ne tik dėl didėsiančios būsto vertės, bet ir dėl gyvenamosios aplinkos, kuomet įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, poilsio ar žaliosios zonos, sutvarkymo.

PROJEKTO REZULTATAI LEMS ATEITIES RENOVACIJOS EFEKTYVUMĄ Per laikotarpį nuo 2016 m. sausio iki 2022 m. gruodžio (tiek truks kvartalo energinio efektyvumo didinimo projektas Utenoje) planuojama atlikti atnaujinimo darbų už 15 300 000 eurų, skaičiuojant 2015 m. kainomis. „Rengdami atskirų priemonių investicijų planus, siekiame, kad investicijų į energinio efektyvumo didinimą suma būtų pagrįsta sutaupytos energijos kiekiu ir užtikrintų, kad investicijos į energinį efektyvumą būtų sugrąžinamos sutaupytos energijos sąskaita“, – pasakoja E. Rimas, primindamas, kad turi būti užtikrinta ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė. „Utenos rajono savivaldybės administracijai, kuri koordinuoja programos įgyvendinimą, organizuoja veiklą ir turi užtikrinti jos įgyvendinimą, yra nemenkas iššūkis pasiekti, kad energijos suvartojimas kvartale sumažėtų 50 proc. nuo pradinio suvartojimo“, – pastebi rajono savivaldybės meras A. Katinas. Tai, kad šiuo demonstraciniu projektu siekiama sukurti

organizacines, technines bei finansines priemones ir kitų miesto kvartalų energinio efektyvumo didinimo programoms parengti ir įgyvendinti, tampa didele atsakomybe jos koordinatoriams. „Utenos Aukštakalnio kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa jau pradėta įgyvendinti – 4 daugiabučiams namams atnaujinti sudarytos sutartys su statybos rangovais, pradėti rengti techniniai darbų projektai. Tikimės ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su kvartalo gyventojais, padėti jiems suvokti globalesnius renovacijos tikslus, taip skatinant prisidėti prie malonesnės aplinkos kūrimo“, – projekto eiga, baigiantis 2016-iesiems, dalijosi E. Rimas.

PERNAI PELNĖ „AUKSINĘ KRIVŪLĘ“ IR PAKUOČIŲ SEKTORIAUS LYDERĖS VARDĄ 2016 m. Utenos rajono savivaldybė pelnė ir 5-ąją „Auksinę krivūlę“. Ji įteikta už svarų indėlį organizuojant bandomąsias mobilizacijos pratybas, tapusias atskaitos tašku rengiant pratybų metodiką visos Lietuvos savivaldybėse. Nominaciją įsteigė LR Krašto apsaugos ministerija.

2016 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo surengtas konkursas „Pakuočių sektoriaus lyderiai 2016“.

Konkursą, kurio tikslas – viešinti gerąją patirtį, skatinti inovatyviai, kūrybiškai ir atsakingai dirbti pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje veikiančias įmones bei įstaigas, rengė VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija. Pirmoji vieta ir pakuočių sektoriaus lyderės vardas atiteko Utenos rajono savivaldybei. „Sėkmė čia niekuo dėta“, – sako Utenos rajono savivaldybės meras A. Katinas, apžvelgdamas praėjusių metų laimėjimus. Jo žodžiais, visa lemia žmonių atsakomybė, gebėjimas žvelgti giliau ir geresnio gyvenimo lūkestis. /////////SAVIVALDYBĖS// 55

AUKSINIS FENIKSAS

RIETAVAS DŽIAUGIASI KASDIENIAIS DARBAIS,

GRAŽINANČIAIS SAVIVALDYBĖS ŽMONIŲ GYVENIMĄ 2016-IEJI SĖKMINGI BUVO TIEK RIETAVO SAVIVALDYBĖS VADOVUI ANTANUI ČERNECKIUI, TIEK IR PAČIAI SAVIVALDYBEI. ĮGYVENDINUS PROJEKTUS, PAGERĖJO GYVENTOJŲ BUITIES SĄLYGOS, PAGRAŽĖJO APLINKA, TODĖL PASIDŽIAUGTI, SAVIVALDYBĖS MERO A. ČERNECKIO ŽODŽIAIS, TIKRAI YRA KUO.

56 //SAVIVALDYBĖS/////////

dvi gatvės Tveruose. Toliau vyksta Rietavo Pramonės gatvės rekonstrukcija.

Vadinamoji požeminė infrastruktūra tvarkoma kompleksiškai. Vandentiekio ir nuotekų tinklai įrengti visame Rietavo mieste. Savivaldybė dalyvavo Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamame projekte, skirtame Nemuno žemupio baseinui. Šis projektas buvo skirtas vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui gerinti, apsaugant gamtą nuo žalingo poveikio. Vandentiekio ir nuotekų tinklais naudojasi 97 proc. Rietavo gyventojų. „Tad mums liko sutvarkyti vandens tiekimo infrastruktūrą didesnėse savivaldybės gyvenvietėse, nes iš sovietmečio likusios atgyveno, jas reikia keisti naujais“, – sako meras.

ATNAUJINO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS Vertindamas praėjusių metų savivaldybės pasiekimus, meras A. Černeckis mini ir santarvę su gyventojais, tradicines šventes.

Didžiausia ir gražiausia savivaldybės šventė – Mykolinės. Jos vyksta džiaugiantis rudens gėrybėmis, mėgaujantis muzika, Rietavo žirgyne vykstančiu žirgų konkūru. Per Mykolines pagerbiami ir gražiausiai tvarkomų sodybų, geriausių ūkių savininkai. Mažiesiems rietaviškiams skirta Vaikystės šventė. Tradiciniais renginiais tapo Europos paveldo diena, romansų vakaras, Rietavo vasaros vaidinimai.

Rietavo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje vyko pirmasis tarptautinis šv. Mykolo arkangelo festivalis.

Jau 15 metų tęsiasi Rietavo ir Saerbecko (Vokietija) savivaldybių draugystė. Pernai Saerbecke vyko jubiliejiniai šventiniai renginiai, atnaujintą bendradarbiavimo sutartį pasirašė Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis ir Saerbecko burmistras Vilfridas Rosas. Draugystės ir bendradarbiavimo su Latvijos Gulbenės savivaldybe dešimtmetis paminėtas Latvijoje.

Rietavo savivaldybės meras ir Telšių regiono plėtros tarybos pirmininkas A. Černeckis ir Šteinfurto (Vokietija) apskrities vadovas dr. Klausas Efingas pasirašė atnaujintą Telšių ir Šteinfurto apskričių bendradarbiavimo, vykstančio nuo 2006 m., sutartį.

Užsak. Nr. 16/150

gatvėje persikels Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos auklėtinių ir pedagogų 150 žmonių kolektyvas. Rietave, Oginskių dvare, buvo įkurta pirmoji Lietuvoje muzikos mokykla. Muzikuojantys vaikai gyveno bendrabutyje, vadinamojoje muzikantinėje. Kaip tik šiame istoriniam pastate ir įsikurs Meno mokykla. Projektas vykdomas naudojant kelių šaltinių – ES paramos, Rietavo savivaldybės, viešųjų pastatų renovacijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos VIP (Valstybės Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis investicijų programos) programų – lėšas.

Tęsiama Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos sporto Pernai Rietavo savivaldybės meras Antanas salės priestato statyba. Tai bus vieta, kurioje visi Černeckis, kaip 2016 metų Kultūros politikas, buvo rietaviškiai galės ne tik sportuoti, bet ir dalyvauti apdovanotas Lietuvos kultūros centrų asociacijos įvairiuose renginiuose. įsteigtu Auksiniu feniksu. 2015 m. už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui merui RENOVACIJA: MINTIS TURI TAPTI SAVA Pernai Rietave renovuoti septyni daugiabučiai suteiktas „Auksinės krivūlės riterio“ vardas.

Rietavo savivaldybei tris kartus buvo įteikta „Auksinė gyvenamieji namai – iš 20 esančių mieste. Pasak krivūlė“: 2009 m. – „Už bendruomenės sveikatos mero A. Černeckio, iš tiesų sudėtinga tiksliai įvardinti aplinkos gerinimą“, 2011 m. – „Už rezultatyvius daugiabučių namų skaičių: Rietavo savivaldybėje yra regioninius projektus“, o 2015 m. – „Už viešosios daugiau kaip 100 namų, kuriuose gyvena daugiau negu trys šeimos. diplomatijos puoselėjimą“.

Tad nuo 2000 m. mero pareigas einantis A. Černeckis Meras neslepia: kai pirmą sykį su gyventojais kalbėjosi apie renovaciją, atrodė, kad ją pradėti bus turi kuo pasidžiaugti. neįmanoma, nes žmonės neturėjo pinigų, abejojo.

Tačiau rietaviškiams tiesiog reikėjo daugiau laiko, IŠ APŠIURUSIŲ PASTATŲ Į ATNAUJINTAS ERDVES „Nemanau, kad Auksinis feniksas yra man skirtas kad pagalvotų, pasvarstytų, pasitartų ir apsispręstų. vien už 2016 metus, – sako meras A. Černeckis, „Procesas pajudėjo palengva. Žmonės nemėgsta apžvelgdamas 16 metų savo veiklą savivaldybėje. – spręsti skubiai – geriau iš lėto, pamąstydami. Kai Reikėjo palaipsniui įveikti atstumą nuo nešildomų, mintį priima kaip savo, ima judėti“, – sako Rietavo apgriuvusių kultūros namų iki patalpų, kuriose savivaldybės meras A. Černeckis. jauku, gera ir saugu susirinkti, pasibūti, groti, SĖKMINGAI PASINAUDOJO dainuoti, vaidinti.“ Dabar Savivaldybė gali pasidžiaugti sutvarkyta NEMUNO ŽEMUPIO PROJEKTU kultūros infrastruktūra: seni pastatai renovuoti, Mieste bei didesnėse gyvenvietėse sutvarkyta atstatyti, prikelti naujam gyvenimui. Pačiame ir apšvietimo infrastruktūra. Atramas su laidais Rietave, dvaro teritorijoje, perstatytas ir naujoms pakeitė požeminiai kabeliai. Energetikams atliekant reikmės pritaikytas vienas iš dvaro pastatų – 2013 atnaujinimo darbus, savivaldybė pasinaudojo m. rugsėjį Rietavo savivaldybės kultūros centras situacija ir sutvarkė šaligatvius. persikėlė į renovuotas modernias patalpas, įrengtas Apšvietimas sutvarkytas ne tik Rietavo gatvėse, bet ir Užpelių bei Vatušių kaimuose. Kapitaliai buvusioje kunigaikščių Oginskių karietinėje.

Baigiami ir meno mokyklos pastato rekonstravimo suremontuotas pėsčiųjų takas Daugėduose, įrengtas darbai. Šį pavasarį į rekonstruotą pastatą Parko pėsčiųjų ir dviračių takas Vatušių kaime, išasfaltuotos

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas

Dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

www.tyrimucentras.lt | info@tyrimucentras.lt | +370 (5) 2442442

PROFESIJOS RITERIS

VISUS NUSTEBINUSI „PROFESIJOS RITERIO“ NOMINACIJA SUKŪRĖ

NAUJĄ PROFESIONALO APIBRĖŽIMĄ LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJOS ĮSTEIGTA „PROFESIJOS RITERIO“ NOMINACIJA 2016 M. BUVO SUTEIKTA TRIMS ĮMONĖS „KAUTRA” DARBUOTOJAMS: AUTOBUSŲ VAIRUOTOJAMS – KONDUKTORIAMS VALDUI PERVAZUI IR PETRUI GĖDVYGUI BEI TECHNIKOS TARNYBOS VADOVUI GIEDRIUI ZALUBAI. KAIP SAKO ĮMONĖS EISMO TARNYBOS VADOVAS ALVYDAS PERIOKAS, PRESTIŽINĮ APDOVANOJIMĄ GAVĘ KOMANDOS NARIAI PASIŽYMI IŠSKIRTINIU PAREIGOS JAUSMU IR POZITYVUMU. NĖRA NETINKAMO PAROS METO DARBUI 52-jų metų technikos tarnybos vadovas Giedrius Zaluba bendrovėje „Kautra” dirba nuo 1997 metų.

Techninė tarnyba atlieka visų apie 300 parkui priklausančių autobusų techninę priežiūrą ir aptarnavimą. Pasak A. Perioko, technikos skyriaus vadovas yra atsakingas ne tik už gedimus, bet ir už detalių užsakymą, reguliarų jų keitimą, priežiūrą.

Skyrius atsakingas, kad į gatvę neišriedėtų nė vienas techniškai netvarkingas autobusas. „Kartais gedimas atsiranda kelionės metu. Aš, kaip eismo skyriaus vadovas, rūpinuosi, kad kelyje nedelsiant būtų pašalintos techninės problemos.

Jeigu ištinka kokia bėda, kreipiuosi į technikos skyrių.

Giedrius Zaluba yra tas žmogus, su kuriuo tenka tartis dėl gedimų pašalinimo. Neretai tenka naktį skambinti ir tartis, ką daryti. Į jį galima kreiptis bet kuriuo paros metu ir būti tikram, kad gausi patarimą bei pagalbą. Prireikus bus nuvažiuota prie sugedusio autobuso, ir šis bus suremontuotas kelyje”, – pasakoja A. Periokas.

Giedrius Zaluba yra profesiškai kompetentingas ir turi techninių žinių. Jis geriausiai gali įvardinti gedimą ir jį pašalinti. Jo vadovaujamame skyriuje

58

dirba apie 100 darbuotojų ir su kiekvienu vadovas sugeba rasti bendrą kalbą. „Kolektyvo pagarbą ir pasitikėjimą užsitarnauti nėra taip lengva. Tam reikia turėti atitinkamų įgūdžių ir asmeninių savybių komplektą, o Giedrių kolektyvas myli ir gerbia”, – pabrėžė A. Periokas.

SIEKIA MAKSIMALIŲ REZULTATŲ 58-erių Petras Gėdvygas bendrovėje dirba jau nuo 1981 m. vasario. Patyrusiems autobusų vairuotojams patikimi naujausi autobusai. Vairuotojams keliami aukšti reikalavimai: jie turi būti ne tik paslaugūs su keleiviais, turėti puikius bendravimo įgūdžius bei užtikrinti saugią ir malonią kelionę Lietuvoje ir užsienyje, bet ir turėti techninių žinių. Iškilus nenumatytiems nesklandumams, jie privalo sugebėti suvaldyti netikėtas situacijas.

Petras Gėdvygas ir 54-erių Valdas Pervazas, įmonėje dirbantis nuo 1986 m. gegužės mėn., yra atsakingi už tai, kad keleiviams būtų saugu, gera ir patogu keliauti. Su šiomis užduotimis jiems pavyksta nepriekaištingai susidoroti. „Tai yra žmonės, kuriems skyręs užduotį, gali būti ramus. Užduotis bus atlikta 100 proc. be papildomo

įsikišimo. Net jeigu nespėsi ko nors pasakyti, šie žmonės paskambins ir pasitars, paklaus, kaip geriau išspręsti vieną ar kitą problemą. Net nerandu tinkamų žodžių – tai puikūs žmonės. Tiek bendraudami su kolegomis, keleiviais, tiek ir kitose srityse. Mūsų kolektyve vyksta darbuotojų šventės. Atvykstame su šeimomis. Šie žmonės turi sukūrę puikias šeimas, užaugino nuostabius vaikus. Tai žmonės iš didžiosios raidės”, – labai nuoširdžiai ir su entuziazmu pasakoja A. Periokas.

Pašnekovas pastebi, kad vadovybė, matydama, šių visų trijų darbuotojų indėlį, pasiūlė juos nominuoti.

Petras Gėdvygas, Valdas Pervazas ir Giedrius Zaluba yra darbštūs, pozityvūs, turi stipriai išreikštą atsakomybės ir pareigos jausmą. Ko daugiau gali reikėti profesionalui?

APIE UAB „KAUTRA“ UAB „Kautra“ – vežėjų kompanija, kuri per metus 173 maršrutais Lietuvoje ir užsienyje perveža net 6 milijonus keleivių. Įmonėje dirba daugiau kaip 800 darbuotojų. Bendrovė šiuo metu eksploatuoja 300 autobusų, mikroautobusų, kuriuos kasmet keičia modernesniais. Vidutinis autobusų amžius yra 6 metai.

Didžioji dalis autobusų sertifikuoti, jiems suteiktas atitinkamas žvaigždučių skaičius pagal kokybės ir komforto reikalavimus.

METŲ ŽVILGSNIS

SĖKMINGĄ VERSLO PLĖTRĄ LĖMĖ BENDRADARBIAVIMAS

SU GARSIAUSIOMIS PASAULIO AUTOMOBILIŲ GAMINTOJOMIS „ATSIDAVIMAS DARBUI, KOLEKTYVO MOTYVACIJA IR ITIN AUKŠTI REIKALAVIMAI SAVO TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBEI LĖMĖ SĖKMINGĄ VERSLO PLĖTRĄ“, – ĮSITIKINĘS TARPTAUTINIO AUTOMOBILIŲ PERVEŽIMO KELIŲ TRANSPORTO IR EKPEDIJAVIMO PASLAUGAS TEIKIANČIOS UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „IPUKIS“ GENERALINIS DIREKTORIUS TOMAS PALTANAVIČIUS.

Užsak. Nr. 16/167

Ši įmonė pelnė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo įsteigtą apdovanojimą „Metų žvilgsnis 2016“ už sėkmingą verslumą ir kryptingą verslo plėtrą. Šiuo metu „Ipukyje“ dirba apie 180 darbuotojų. Įmonė turi apie šimtą autovežių ir jau suplanavo kitąmet savo pajėgumus plėsti dešimtadaliu. Paraleliai su transporto paslaugomis „Ipukis“ vysto ir dar vieną veiklos kryptį – žemės kasimo ir tvarkymo bei kraštovaizdžio formavimo ir melioracijos tinklų priežiūros darbų paslaugas.

SĖKMĘ LĖMĖ DRĄSŪS POKYČIAI Ne vieną sėkmingos veiklos dešimtmetį skaičiuojanti įmonė buvo įsteigta 1991 m. Pradžioje jos veiklos pobūdis buvo megztų ir nertų drabužių gamyba bei didmeninė prekyba, bet 1995 m. ji iš pagrindų pakeitė veiklos kryptį –orientavosi į kelių transporto veiklą: ėmė vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, o įsigijus pirmuosius autovežius, buvo pradėti gabenti į Lietuvą naudoti automobiliai.

Vėliau „Ipukis“ išplėtė savo veiklą: pirko naudotus automobilius Vokietijoje, parvežtus parduodavo Lietuvos ir Rytų Europos šalių piliečiams. Teikė automobilių pirkimo ir pardavimo sutarčių įforminimo paslaugas. 2001 metais įmonė įstojo į Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „LINAVA“.

Sėkmingas įmonės veiklos etapas prasidėjo pasirašius naujų automobilių gabenimo sutartis su tokiomis bendrovėmis kaip „Interauropa D.D., A.M.Auto-Group OU“, SIA „Gerfco Baltic“, „STS Sp. z. o. o“, „Werner

Egerland Automobile“, „CAT Polska SP.z.o.o“.

Nuoseklius „Ipukio“ teigiamos kaitos etapus žymėjo reguliarus autovežių parko atnaujinimas bei plėtra ir tikslingi siekiai užmegzti ryšius su užsienio kompanijomis. 2009 metais įmonė pradėjo dirbti su Vokietijos transporto kompanijomis „Werner Egerland Automobillogistik GmbH + Co.KG“ bei „DKV Euro Service GmbH + Co. KG“, o dar po metų sėkmingai pradėjo teikti paslaugas Belgijos firmai „GEFCO BENELUX“ ir kitoms kompanijoms.

2015 metais įmonei pavyko ne tik pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet ir viršyti numatytą apyvartos planą 10 proc. – pasiekta 11 mln. eurų apyvarta. Svarbių pokyčių etapas bendrovės veikloje buvo 2016 m., mat „Ipukis“ pasirašė tiesioginę bendradarbiavimo sutartį su „Toyotos“ koncernu ir padidino autovežių parką iki šimto vienetų.

RINKOJE PADĖJO ĮSITVIRTINTI PASLAUGŲ KOKYBĖ „Ipukis“ – šeimos verslo įmonė, kurios, kaip juokavo pašnekovas, „karštuosius taškus“, eidami atsakingas pareigas, prižiūri šeimos nariai. „Vieni vadovauja logistikai, kiti – kokybės ir mechanikos sektoriams.

Tai atraminiai verslo taškai, nuo kurių priklauso sėkmingas įmonės funkcionavimas. Pasitikėjimas ir motyvacija mums leidžia sėkmingai dirbti“, – apie įmonės veiklą pasakojo jos generalinis direktorius Tomas Paltanavičius.

Paklaustas, kas lėmė, kad pastarųjų metų įmonės plėtra buvo itin sėkminga, T. Paltanavičius sakė: „Tai

buvo ilgas, nuoseklus darbas, neskaičiuojant valandų ir kryptingai siekiant užsibrėžtų tikslų. Visas kolektyvas darbavosi labai motyvuotai.“ Pašnekovas atviravo, kad, dirbant šių dienų rinkos sąlygomis, įmonės plėtros didžiausias iššūkis yra kompetentingų ir gebančių kokybiškai atlikti darbą darbuotojų paieška.

Didžiąją įmonės klientų dalį sudaro užsienio kompanijos. Įmonės vykdomo transporto verslo sritis yra labai specifinė – perveža automobilius, o jų klientai – „Mercedes“, „Ford“ „Toyota“ ir „Volkswagen“ gamyklos, kurių lūkesčius įmonė pateisina sėkmingai teikdama aukštos kokybės paslaugas už vieną žemiausių kainų rinkoje. „Gal jie ir norėtų dirbti su Vakarų šalių partneriais, savo tautiečiais, tačiau mūsų turimas pranašumas rinkoje lemia tai, kad partneriais pasirenka mus“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Anot T. Paltanavičiaus, pervežant automobilius būtina užsakovui garantuoti aukščiausią paslaugų kokybę.

Darbas turi būti atliktas laiku – preciziškai suderintas krovinio paėmimo ir pristatymo laikas, automobilis turi būti pristatytas be jokių apgadinimų ar kitų žalų. „Kadangi visi rinkos dalyviai turi labai panašias verslo maržas, mes, dirbdami tokiomis rinkos sąlygomis, turime išmokti optimizuoti savo verslą“, – sako įmonės vadovas.

Kaip sėkmingus veiklos optimizavimo sprendimus T. Paltanavičius įvardijo kruopštų darbo laiko planavimą, maršrutų, kurie sumažina dalį sąnaudų, pasirinkimą bei detalesnę papildomų sąnaudų analizę.

59

LIETUVOS METŲ EKSPORTUOTOJAS

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ACHEMOJE:

KAI VERSLAS ŽENGIA KOJA KOJON SU BENDRUOMENĖS POREIKIAIS NORS LIETUVOJE SĖKMINGAI IR PELNINGAI VEIKIA NE VIENA STAMBI GAMYBINĖ ĮMONĖ, JONAVOS RAJONE ĮSIKŪRUSI AB „ACHEMA“ PELNYTAI GALI BŪTI VADINAMA TIKRA ŠIOS SRITIES LYDERE. ŠIEMET BENDROVĖ JAU 11-ĄJĮ KARTĄ TARP STAMBIŲJŲ ĮMONIŲ PELNĖ „LIETUVOS METŲ EKSPORTUOTOJO“ APDOVANOJIMĄ.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA ĮTEIKĖ PAGRINDINĮ IR SVARBIAUSIA TITULĄ – „SOCIALIAI ATSAKINGA ĮMONĖ 2015“ – RUGSĖJO PRADŽIOJE VYKUSIUOSE NACIONALINIUOSE ATSAKINGO VERSLO APDOVANOJIMUOSE (NAVA).

KAI APDOVANOJIMAS TAMPA TRADICINIU Nuo 2001 m. „Lietuvos metų eksportuotojo“ nominacijos teikiamos Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms lietuvišką produkciją, sėkmingai ją pristatančioms užsienio rinkose ir ženkliai prisidedančioms prie Lietuvos ūkio augimo. AB „Achema“, antra pagal dydį Lietuvos eksportuotoja, daugiau kaip 80 proc. savo gaminamos produkcijos tiekianti Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Skandinavijos, Vidurio Europos šalims, – šios nominacijos rekordininkė, nors 2015 m. Lietuvos eksportuotojams ir nebuvo patys lengviausi.

2015 m. trąšų kainos tarptautinėse rinkose buvo žemesnės nei 2014 m., tačiau šios produkcijos paklausa augo. Įvertinus situaciją, bendrovės viduje buvo priimtas sprendimas nukelti į 2016 m. kai kurių įmonės gamybos agregatų atnaujinimą. Tai leido pagaminti ir išvežti daugiau trąšų bei gauti daugiau pajamų.

Daugiau kaip 40-ies pavadinimų produkciją gaminanti „Achema“ dalį savo gamybos stabdo kasmet, dažniausiai vasarą, kai kritus trąšų paklausai rinkoje jų kaina yra mažiausia. 2016 m. dėl vykdomų rekonstrukcijų ir dalinio gamybos stabdymo „Achema“, planuojama, pagamins apie 15 proc. mažiau produkcijos. Tęsiant ilgalaikę gamybos įrengimų modernizavimo programą, investicijos šiemet sieks apie 24 mln. eurų „Šiais metais „Achemoje“ tęsiame didelės apimties įrenginių modernizavimo investicinius projektus, kurių tikslas – didinti energijos efektyvumą ir mažinti gamybos sąnaudas. Tai ilgalaikė, daugiau 60 //SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ///////////

gamybos linijos remontas.

Skaičiuojama, kad po atliktų darbų trąšų gamyboje naudojamų gamtinių dujų vartojimas sumažės ir sieks maždaug 30–40 kub. m/1t NH3 (amoniako) pagaminti. Pasak R. Miliausko, tai taip pat mažins gamyklos išmetamų CO2 kiekį. Sistemiškai investuojant ir planingai modernizuojant įrenginius, diegiant pačias naujausias technologijas, per pastaruosius 20 veiklos metų „Achemai“ pavyko sumažinti taršą daugiau kaip šešis kartus.

Iš kairės: E. Jakilaitis, LPK prezidentas R. Dargis, „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas

nei penkerius metus truksiančios pagrindinių gamybinių cechų modernizavimo programa, – apie remontų ir gamybinių linijų stabdymo laiką pasakoja generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. – Gamykla veikia nepertraukiamu 365/24/7 režimu.

Tam, kad agregatų darbas būtų saugus ir sklandus, kad kuo mažiau būtų neplanuotų sustojimų, remdamiesi geriausia pasauline praktika ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, privalome periodiškai juos tikrinti, remontuoti ir atnaujinti.“ Be kitų iki šių metų pabaigos numatytų atlikti darbų – dviejų amoniako cechų modernizavimas; karbamido, amonio salietros, kalcio amonio salietros cechų remontas; skystų azotinių trąšų

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ „ACHEMOJE“ – ILGAMETĖ TRADICIJA Įmonių socialinė atsakomybė suprantama ir apibrėžiama labai įvairiai. Socialinės atsakomybės sąvoka nepaneigia pelno siekimo, tik akcentuoja atsakingą pelno siekimą. Versle itin svarbus trijų aspektų – ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio –suderinimas. Visuomenės gerovė ir aplinkos tausojimas „Achemoje“ – jau seniai svarbi strateginių tikslų ir kasdienės dienotvarkės dalis.

Kad tai ne įrankis komunikacijai, o reali veikla su apčiuopiamais rezultatais, liudija rugsėjo pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Achemai“ skirtas „Socialiai atsakingos įmonės“ titulas – pagrindinis ir svarbiausias NAVA apdovanojimas. Įmonė įvertinta už priemonių, kuriomis stiprinamas visuomenės pasitikėjimas verslu, visumą.

Bendrovė pelnė ir „Metų bendruomeniškiausios įmonės 2015“ apdovanojimą didelių įmonių kategorijoje. „Achema“ taip pat nominuota „Metų darbovietės 2015“ ir „Metų aplinkosaugos įmonės“

Užsak. Nr. 16/135

nominacijose didžiųjų įmonių kategorijoje.

Anot AB „Achema“ generalinio direktoriaus, savo veikloje bendrovė socialiai atsakingo verslo principais vadovaujasi jau daug metų. Bendrovė darbuotojams stengiasi duoti daugiau nei numatyta darbo teisės – šioje įmonėje senos socialinės atsakomybės tradicijos labai gajos ir formavosi vienos pirmųjų Lietuvoje.

AB „Achema“ – didžiausias mokesčių į valstybės biudžetą mokėtojas Jonavos rajone. Bendrovė daro didžiulę įtaką Jonavos rajono bendruomenės socialiniam gyvenimui, teritorijos aplinkos kokybei ir net kultūros tradicijų raidai. Ji – neatskiriama Jonavos ir Kauno regiono bendruomenės dalis, ne tik noriai bendradarbiaujanti realizuojant visuomeninius, kultūrinius, socialinius ar edukacinius projektus, bet dažnai juos ir inicijuojanti. Nuolat palaikomas dialogas su mokslo įstaigomis: remiami moksleiviai, studentai, universitetai, mokyklos ir pan. Ypatingai glaudus bendradarbiavimas bendrovę sieja su Kauno technologijos universitetu – pagrindine įmonės inžinierių kalve.

NUO EKOLOGIŠKO AUTOBUSO IKI PARAMOS SPORTININKAMS Socialinės atsakomybės idėją įmonei padeda įprasminti ir sėkmingai įgyvendintų pačių įvairiausių iniciatyvų gausa. Pavyzdžiui, bendrovės lėšomis Jonavos mieste prie Varnutės tvenkinių įrengti dviračių takai, suteikiantys jonaviečiams puikių sveikos gyvensenos ir sporto galimybių.

Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio proga Jonavą papuošė AB „Achema“ dovanotas paminklas lietuviškos raštijos pradininkui Abraomui Kulviečiui. Miestui buvo padovanotas EURO 4 standartus atitinkantis ekonomiškas ir itin sumažintos oro taršos autobusas. AB „Achema“ remia Jonavos miesto moterų tinklinio komandą „Achema-KKSC“, kuri 2012 m. tapo Lietuvos čempione. 600 tūkstančių eurų šiemet buvo skirta Jonavos sporto arenos statyboms užbaigti.

Stambiausia regiono gamybos įmonė tesi savo pažadus aktyviai prisidėti ir prie jonaviečių gyvenimo sąlygų gerinimo – 2015 m. VšĮ „Jonavos ligoninei“ buvo padovanotas per 63 tūkst. eurų

kainavęs pažangus echoskopas.

AB „Achema“ aktyviai dalyvauja edukaciniame projekte „Būk atsakingas – saugok Baltijos jūrą“, skirtame supažindinti Lietuvos ūkininkus su Baltijos jūros aplinkosauginėmis problemomis ir eutrofikacijos reiškiniu. Bendrovė kasmet dalyvauja Aplinkos ministerijos, Inžinerinės ekologijos asociacijos ir Aplinkos vadybos ir audito instituto bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos skelbiamame konkurse – „Pasiekimai aplinkosaugoje“.

Visi bendrovės darbuotojai mokosi ir kelia kvalifikaciją. Visus įgyjamus privalomus pažymėjimus apmokama darbdavys. Bendrovėje organizuojami vidiniai mokymai, aktyviai dalyvaujama įvairiuose projektuose, kurie suteikia galimybių mokytis ir tobulėti įvairiose srityse.

Bendrovė suteikia galimybę siekti naujų karjeros pakopų. Personalo skyrius rengia individualius karjeros planus, perspektyviausiems darbuotojams sudaro mokymo ir kvalifikacijos kėlimo planus ir padeda juos įgyvendinti. Siekiama, kad darbas teiktų pasitenkinimą, kad darbuotojams būtų suteiktos maksimalios galimybės sugebėjimams atskleisti, kelti kvalifikaciją. Tobulėjimo galimybės užtikrinamos ir prieinamos kiekvienam darbuotojui. Ugdomas natūralus darbuotojų lojalumas bendrovei. Ženkliai didesnis nei vidutinis šalyje atlyginimas, „Achemoje“ viršijantis 1200 eurų, papildomos socialinės garantijos ir sveikatos draudimas, parama vaikų stovykloms yra tapę įprastu šios bendrovės gyvenimo ritmu. /////////SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ// 61

62

PAŠTO DĖŽUTĖ – BŪSTO VIZITINĖ KORTELĖ

Užsak. Nr. 16/146

PAŠTO DĖŽUTĖ – NE TIK VIETA GAUTI KORESPONDENCIJAI, BET IR BŪSTO VIZITINĖ KORTELĖ, DAUG PASAKANTI APIE JO GYVENTOJUS, JŲ ĮPROČIUS IR ESTETIKĄ.

Uždarosios akcinės bendrovės „Edmundo metalo gaminiai“ vadovas Edmundas Juškevičius pasakoja, kad jo vadovaujama įmonė gamina, remontuoja, montuoja naujas kokybiškas ir patvarias vidaus ir lauko pašto dėžutes, sublokuotas – laiptinėms daugiabučiuose bei dvipuses pašto dėžutes, skirtas individualiems namams ar biurams. Įmonė, klientams pageidaujant, suteikia paslaugą nuo-iki: atveža naujas pašto dėžutes, nuima senąsias, vietoj jų sumontuoja naujas. Net spauda niekur nedingsta – iš senųjų pašto dėžučių ji perkeliama į naujas. Kad gyventojams būtų patogu, įmonė sunumeruoja net pašto dėžučių raktus. Klientams pageidaujant, įmonė išveža ir senas dėžutes.

Be šių paslaugų, kaip sakė E. Juškevičius, atliekami ir senų pašto dėžučių remonto darbai: gali būti pakeistos durelės, ištiesintos ar perdažytos, pakeičiami vyriai ir spynos. „Mūsų didžioji produkcijos dalis – pašto dėžutės daugiabučiams. Šiuo metu žmonės aktyviai jas keičia, tad ir klientams siūlomi naujų pavydžių pašto dėžutės. Stengiamės pasiūlyti kuo tobulesnius, vartotojų lūkesčius atitinkančius modelius“, – sako įmonės vadovas.

Pašnekovas patikino, kad jo produkcija nekonkuruoja su didžiųjų prekybos tinklų pasiūla, o gaminių kokybė garantuoja jų ilgaamžiškumą. „Mūsų gaminiams naudojamas storesnis metalas, patikimesnės spynelės ir kitos detalės. Labai svarbu, kad pašto dėžutėms, kurios montuojamos lauke, būtų parinkti

patvarūs, temperatūros ir drėgmės pokyčiams atsparūs dažai“, – kalbėjo verslininkas. Gaminiams ir montavimo darbams visada suteikiama garantija.

Anot E. Juškevičiaus, didieji prekybos tinklai dažnai net nepasivargina pirkėjui suteikti elementarios informacijos apie gaminį, jo specifiką ir priežiūrą, o ir pirkinio tarnavimo laikas nuvilia.

SVARBIAUSIAS PRIORITETAS – KOKYBĖ E. Juškevičius teigia, kad visuomet maksimaliai atsižvelgia į klientų pageidavimus, net jei šie reikalauja koreguoti jau prasidėjusį gamybos procesą: „Neseniai buvo pradėta vieno modelio pašto dėžučių gamyba, tačiau išgirdus klientų pastabas, gamybos procesas buvo nutrauktas ir atlikti tam tikri patobulinimai. Žinoma, tokie žingsniai reikalauja ir papildomų finansinių investicijų, bet, mano nuomone, labai svarbu reaguoti kuo greičiau, siekiant, kad gaminys atitiktų kliento puoselėjamus lūkesčius.“ Įmonės vadovas pasakoja, kad visa produkcija gaminama Lenkijoje, tačiau į lietuvių pageidavimus atsižvelgiama iki menkiausių detalių. „Šalyse, su kuriomis tenka dirbti – Lenkijoje, Italijoje ir Čekijoje, – rinka yra didelė, tad nuolat tenka kalbėtis apie išskirtinius mano įmonės pageidavimus dėl produkcijai naudojamų medžiagų kokybės, jų patvarumo“, – kalbėjo E. Juškevičius.

aplinka būtų gražesnė, o kartu ir rūpinasi savo gaunamos korespondencijos saugumu, tad ir pašto dėžučių keitimo klausimas dažnai yra bekompromisis. Šiandien vien tik dailios pašto dėžutės klientams nepakanka, stengdamiesi sukurti darnų estetinį savo būsto vaizdą, klientai palankiai vertina galimybę įsigyti produktų paketą – prie pašto dėžutės stilistiškai priderintą vėliavos stiebą ir namo numerio lentelę. „Tokius dovanų paketus, kuriuos galima dovanoti naujakuriams, planuojame pradėti gaminti jau nuo 2017-ųjų kovo mėnesio.

Mano darbo prioritetai – estetika ir kokybė, bet ne kiekybė,“ – pabrėžė pašnekovas. Šiuo metu įmonė gamina kelių modelių sublokuotas pašto dėžutes. Vieno tipo dėžutės skirtos lauko sąlygoms ir dviejų – vidaus. Vėliau planuojama daugiau dėmesio skirti suoliukų – šiukšliadėžių, vėliavų laikiklių, stiebų gamybai.

Ateinantys metai žada nemažai iššūkių ir naujovių, mat jau pavasarį įmonė planuoja gaminti kompaktiškus dviračių laikiklius. Įmonės tinklalapyje www.metalogamyba.lt pateikiama ir kitų metalo gaminių – šiukšlių dėžių, peleninių, šiukšliadėžiųpeleninių.

PLANUOJA PLĖSTI GAMINIŲ ASORTIMENTĄ Pasak įmonės vadovo, žmonės stengiasi, kad jų /////////BŪSTAS// 63

NEDEGA.

paroc.lt

„Savo profesiją žmogus turi mylėti;

kai statybininkas ateina į aikštelę, ji turi jam kvepėti. Priešingu atveju,

jis ne ten pataikė, prašovė“ Algimantas Nekrašius 2016 metais išleista knyga „Lietuvos statyba. Asmenybės“. Knygos herojai – skirtingų generacijų žmonės, kurių vieni veiklą pradėjo dar sovietmečio statybose, kiti ėmėsi verslo ir į statybų sektorių atėjo jau nepriklausomos Lietuvos metais. Į knygą sudėta 100 originalių pasakojimų apie 105 asmenybes – statybų žmones kalbino portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai ir bendraautoriai. „Lietuvos statyba. Asmenybės“ – dviejų metų portalo Statybunaujienos.lt redakcijos komandos darbas, dviejų metų pokalbiai su žmonėmis, kurie pasidalijo savo patirtimi, nuomonėmis, savo darbo ir gyvenimo istorijomis. Šie tekstai, bet kur kas išsamesni, jau publikuoti portale Statybunaujienos.lt, rubrikoje „Asmenybės“.

Norintieji įsigyti knygą, gali kreiptis tel. 8 672 60123, e. p. gene.drungiliene@statybunaujienos.lt arba užeiti į redakciją adresu S. Konarskio 49-714, Vilniuje (LRT pastate).

CENTRINĖ PERKANČIOJI ORGANIZACIJA (CPO LT) ĮŽVELGIA

GALIMYBES PADĖTI NE TIK VIEŠAJAM SEKTORIUI, BET IR EILINIAM ŽMOGUI

CPO LT ĮKŪRIMAS 2012 METŲ PABAIGOJE –LABAI SVARBUS VEIKSNYS, SUTVARKANT LIETUVOS VALSTYBINIO IR SAVIVALDOS SEKTORIAUS VIEŠUOSIUS PIRKIMUS, EFEKTYVIAI MAŽINANT KORUPCIJOS BEI PIKTNAUDŽIAVIMO GALIMYBES, NAUDOJANT MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ PINIGUS. CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas

CPO LT sukūrė įrankį, kuris taupo milijonus šalies biudžeto eurų ir tūkstančius viešųjų pirkimų specialistų darbo valandų. CPO LT pastangomis pradėti vykdyti viešieji pirkimai elektroninėje erdvėje, pašalintas žmogiškasis veiksnys, kai priimami sprendimai, visas pirkimo procesas patikėtas kompiuteriui.

SUKURTA VIEŠAJAM SEKTORIUI, CPO LT TARNAUJA IR GYVENTOJAMS „Nors mūsų įstaigos strateginis tikslas yra viešųjų pirkimų sistemos kūrimas viešojo sektoriaus ir savivaldybių perkančiosioms organizacijoms, nuo 2013 metų įsijungėme į nacionalinės daugiabučių namų atnaujinimo (renovacijos) programos įgyvendinimą. Jau 2014 metais mums pavyko pasiūlyti daugiabučių namų gyventojams renovacijos darbus bei visas kitas su tuo susijusias paslaugas įsigyti naudojantis elektroniniu katalogu, kuriame galima rinktis net iš 313 statybos įmonių, siūlančių savo paslaugas. Išbandytos katalogo galimybės leidžia šiuo metu egzistuojantį renovacijos darbų poreikį patenkinti per vieną metų ketvirtį, tai yra be papildomų pastangų užtikrinti keturgubai didesnes apimtis“, – sako CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas.

2013–2015 metais CPO LT elektroninis katalogas tapo pagrindine priemone, užsisakant renovacijos darbus.

PASIŪLĖ ALTERNATYVŲ KATALOGĄ – BŪDĄ RENOVACIJOS DARBUS PIRKTI PAPRASČIAU IR LANKSČIAU Anot įstaigos vadovo, daugiabučių gyventojai, naudodamiesi CPO LT elektroniniu katalogu, turėjo pirkti pagal griežtas taisykles, numatytas viešojo sektoriaus perkančiosioms organizacijoms. „Tada ir gimė idėja sukurti alternatyvų katalogą neperkančiosioms organizacijoms, kurios ir toliau galėtų naudotis CPO LT elektroninės pirkimų sistemos privalumais, bet pats pirkimo procesas būtų paprastesnis, lankstesnis, nes nebūtų vykdomas pagal griežtas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

66 //VIEŠIEJI PIRKIMAI///////////

Mūsų pasiūlytai idėjai pritarė šalies vyriausybė, CPO LT steigėja Ūkio ministerija“, – pasakoja CPO LT vadovas R. Černiauskas.

2016 metais CPO LT įgyvendino savo sumanymą.

Buvo sukurtas ir elektroninėje sistemoje pradėjo veikti Elektroninių pirkimų centras (EPC), kuriame jau galima užsisakyti statybos darbus. Dabar daugiabučių gyventojai, nutarę renovuoti savo būstą, gali daug lanksčiau ir paprasčiau surasti reikalingus rangovus, nurodyti konkrečius darbus, kuriuos reikės atlikti. Dabar pirkėjai, net ir pasirašę sutartį su tiekėju, esant poreikiui, ją galės keisti šalių susitarimu. Tiekėjams, dalyvaujantiems renovacijos darbų pirkimo konkursuose, taip pat sumažėja biurokratinė našta, nes nebereikia teikti daugybės įvairių dokumentų, pažymų.

SIŪLO SPRENDIMĄ, KAIP SUMAŽINTI VAISTŲ KAINAS NE TIK LIGONINĖMS, BET IR PRIVATIEMS ASMENIMS CPO LT direktorius R. Černiauskas džiaugiasi, kad Centrinė perkančioji organizacija tampa įstaiga, kuri gali būti naudinga ne tik viešajam sektoriui, bet ir eiliniams vartotojams. Todėl ateities planuose – mintys apie alternatyvaus katalogo plėtrą. „Šiandien viena jautriausių ir skaudžiausių visuomenės problemų yra vaistų kainos, – pastebi Centrinės perkančiosios organizacijos vadovas. – Centralizuota vaistų įsigijimo sistema per CPO LT Lietuvos gydymo įstaigoms taupo milijonus eurų, nes čia jie įsigyjami kartais net kelis kartus pigiau nei vaistinėje. Tačiau gyventojai elektroniniu katalogu naudotis negali, nes šis katalogas yra skirtas tik perkančiosioms organizacijoms.“ Pasak CPO LT vadovo, jei tik būtų politinis ir steigėjo, tai yra Ūkio ministerijos, sprendimas, Centrinė perkančioji organizacija yra pasirengusi gana greitai Elektroninių pirkimų centro sistemoje sukurti vaistų modulį, kuriuo galėtų naudotis kiekvienas žmogus. „Taip realiai mes padėtume įsigyti vaistus mažesnėmis kainomis“, – tvirtina CPO LT direktorius R. Černiauskas.

Puikus vandens surinkimas.

Stogo lietaus nuotekų sistema Geberit Pluvia

Geberit siūlo unikalų sprendimą renovuojant daugiabučio namo stogą – slėgiminę lietaus nuotekų sistemą Geberit Pluvia: nauji mažesnio skersmens vamzdynai įleidžiami į jau esamus lietaus nuotekų stovus. Ši lietaus nuotekų sistema puikiai pritaikoma renovuojamiems stogams savo montavimo galimybėmis, lengva eksploatacija ir įspūdingai veikiančiu vandens surinkimu nuo stogų.

Daugiau informacijos rasite www.geberit.lt 67

68