ARTVAI 60

www.artva.lt / 1

TURINYS

2

BENDROVĖS „ARTVA“ VADOVO ĮŽANGOS ŽODIS „ARTVA“ VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ

4–15

„ARTVA“ DABAR VEIKLA DARBUOTOJAI TECHNIKA IR TECHNOLOGIJOS

16–63 20–34 35–53 54–63

2008–2017 m SVARBIAUSI PROJEKTAI

64–95

1958–2007 m ĮMONĖS ISTORIJA

96–107

BAIGIAMASIS ŽODIS

108

www.artva.lt / 3

SENIAUSIA LIETUVOJE GEOLOGINIO PROFILIO ĮMONĖ ŠVENČIA 60-IES VEIKLOS METŲ JUBILIEJŲ

„ARTVA“ VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ

4

1958 m ĮKURTA

HIDROGEOLOGINĖ EKSPEDICIJA

1981 m

PERREGISTRUOTA Į

VILNIAUS HIDROGEOLOGIJOS EKSPEDICIJĄ

1991 m

PERREGISTRUOTA Į SAVARANKIŠKĄ

VILNIAUS VALSTYBINĘ HIDROGEOLOGIJOS ĮMONĘ „AKVA“ 1992 m

PAKEISTAS ĮMONĖS PAVADINIMAS Į

1994 m

VILNIAUS VALSTYBINĖ HIDROGEOLOGIJOS ĮMONĖ „ARTVA“

PRIVATIZUOTA IR REORGANIZUOTA Į

AKCINĘ BENDROVĘ „ARTVA“

2004 m

PERTVARKYTA Į

UŽDARĄJĄ AKCINĘ BENDROVĘ „ARTVA“ UAB „ARTVA“ VEIKLOS SRITYS:

Vandens gręžinių įrengimas; Geoterminių gręžinių įrengimas; Giluminių įžeminimų įrengimas; Vandentiekio inžinerinių sistemų (vandens paėmimas, paskirstymas ir valymas) įrengimas; Nuotekų valymo ir šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; Geoterminio šildymo sistemų įrengimas; Gręžinių, vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių statinių projektavimo darbai.

www.artva.lt / 5

6

2018 METAIS SUKANKA 60 METŲ, KAI LIETUVOJE PRASIDĖJO PROFESIONALIAI ORGANIZUOTA PRAKTINĖS HIDROGEOLOGIJOS VEIKLA

MŪSŲ „ARTVA“ YRA SENIAUSIA LIETUVOJE GEOLOGINIO PROFILIO ĮMONĖ – 2018-AISIAIS ŠVENČIAME 60-TIES VEIKLOS METŲ JUBILIEJŲ MUMIS PASITIKI UŽSAKOVAI; MŪSŲ KOMANDOJE DIRBA PROFESIONALŪS, ATSAKINGI ŽMONĖS; MES TURIME SUKAUPĘ ŽINIŲ, KURIAS KOREGAVO LAIKAS, PROJEKTAI, SĖKMĖS IR SUNKUMAI, PAVERTĘ ŽINOJIMĄ NEĮKAINOJAMA PATIRTIMI; MES TURIME BŪTINOS TECHNIKOS IR NAUDOJAME PATIKIMAS TECHNOLOGIJAS MES ESAME PROFESIONALŪS, ATSAKINGI, ATSIDAVĘ SAVO DARBUI, MES DUODAME DAUGIAU UŽ MAŽIAU TODĖL MES ESAME TVARI ĮMONĖ

JONAS SAMAJAUSKAS, BENDROVĖS „ARTVA“ DIREKTORIUS

www.artva.lt / 7

1958 M GEGUŽĖS 20 D HIDROGEOLOGINEI EKSPEDICIJAI PERDUOTA RESPUBLIKINĖ ARTEZINIŲ ŠULINIŲ GRĘŽIMO IR MONTAVIMO KONTORA „BURVODMONTAŽ“

1958 m. pradžioje įkurta Hidrogeologinė ekspedicija – pirmoji Lietuvos geologinio profilio įmonė, kurios pagrindinis uždavinys buvo vykdyti žemės gelmių tyrimus.

8

MOKĖMĖS NUGALĖDAMI SUNKUMUS Įmonės 60-ies metų kelias buvo duobėtas ir tikrai ne rožėmis klotas. Jį galima būtų pavaizduoti grafiku: lėtas kilimas – gili duobė – pakilimas – dar viena duobė – vėl kilimas. Ramių periodų, kaip 2005–2008 metai, laikas nuo 2012 metų iki dabar – turėjome nedaug. Tai rodo, kad normaliam darbui iš 23 privačios įmonės veiklos metų turėjome tik devynerius metus, o likusį laiką veikėme „kovinės parengties“ sąlygomis.

Kaip ir kitos Lietuvos įmonės, pergyvenome dvi krizes, kovas su „prichvatizatoriais“, išgyvenome sunkumų dėl skolininkų, dėl užsakovų dažnai tyčinių bankrotų, Lietuvos teisinės sistemos ydų.

Mes išmokome gyventi verslui nepalankiomis sąlygomis. Dar daugiau – tai mus sustiprino, užgrūdino, nes ilgai trunkanti „kovinė parengtis“ priverčia mobilizuoti bendrovės pajėgas, ieškoti nestandartinių sprendimų, kurie ilguoju periodu bendrovei tampa pridėtine verte.

gyvenama šia diena.

Mes taip pat galėjome pasirinkti gyventi šia diena – gauti didelius pinigus „čia ir dabar“. Reikėjo tik išparduoti pakankamai solidų įmonės turtą, kuris būtų suteikęs galimybių gyventi „ilgai ir laimingai“. Bet prasidėjus privatizavimui, būdami gerokai jaunesni ir entuziastingi, pasirinkome veiklos tęstinumo kelią, kuris, reikia pasakyti, tikrai nebuvo lengvas – visuomet buvo apstu įvairių iššūkių. Bet mes niekada nesigailėjome, kad pasirinkome tęsti žemės gelmių tyrėjų veiklą.

Taip jau susiklostė, kad įmonė visus 60 metų vykdė darbus, kurie negarantavo bent patenkinamo pelno. Mūsų teikiamų paslaugų konkurencinė aplinka, vertinant pasiūlos ir paklausos santykį, nepalanki. Statybininkų paslaugų kainos lyginant 2017 su 2007 metų kainomis padidėjo, o geologinių tyrimų kainos gerokai sumažėjo.

Mes tikime sveiku protu ir investuojame į profesionalumą bei įmonės įvaizdį – išskirtinumą.

Visada žinojome, kad turime suburti patikimą įmonės valdymo komandą, TIKIME SVEIKU PROTU kurioje dirbtų kūrybingi vadovai ir Lietuvoje nebėra mokyklų, kurios vadovaujantieji specialistai, galintys rengtų mums reikalingų pagrindinių kalbėti ta pačia kalba. O kadangi profesijų darbuotojų; užsakovai renkasi negyvename vien šia diena, žvelgdami ne ekonomiškai naudingiausią kriterijų, į priekį ugdome naujus vadovus iš kokybę, o pigiausią kainą. Panašu, kad mūsų įmonės žmonių. Taip elgiasi

tvarus pasaulio verslas, tokį kelią pasirinkome ir mes. Suburti efektyviai veikiančią įmonės vadovų komandą – didelis iššūkis, bet mus stiprius daro ne komfortiškas buvimas iš anksto žinomomis nekintančiomis sąlygomis, o iššūkiai.

1990–1994 METAI. IŠŠŪKIŲ PERIODAS Šiuo laikotarpiu įmonė atsisakė tiesioginio sovietinio pavaldumo ir pradėjo veikti kaip sudėtinė Lietuvos gamybinio susivienijimo dalis.

Laikotarpiui, kai buvo atkuriama Lietuvos nepriklausomybė ir 1958–1989 METAI. pradedama modeliuoti verslo SOVIETMETIS ateitis, chaoso netrūko. Galimybė 1958 metų sausio mėnesį buvo įkurta įmonei veikti savarankiškai buvo tas Hidrogeologijos ekspedicija. adrenalinas, kuris skatino galvoti, Lietuvos geologinius darbus ką daryti su įmone, kokia ji turi būti. kuruojantiems funkcionieriams Neturėjome jokių savarankiškos pagrindiniu iššūkiu tuo metu buvo įmonės valdymo įgūdžių, todėl sukurti įmonę, kurioje dirbtų lietuviai, buvome priversti galvoti, kaip nes iki 1958 metų šioje srityje dirbo sureguliuoti procesus, kad įmonė beveik vien baltarusiai. Paslapčia galėtų išgyventi be sovietinio buvo suburta patriotiškai nusiteikusių planinio ūkio. Ir tai buvo pagrindinis įmonės vadovų komanda. iššūkis, nes norint išgyventi, reikėjo Net ir tokioje nepalankioje aplinkoje būti užtikrintiems, kad turėsime įmonės indėlis, tyrinėjant Lietuvos pakankamai darbų. Be to, darbus žemės gelmes, buvo milžiniškas. reikėjo vykdyti nepaisant jokių Atlikti didelės apimties tiek praktinės kliūčių: degalų tiekimo blokados, hidrogeologijos, tiek mokslinės neaiškaus finansavimo, neapibrėžtos hidrogeologijos darbai; įmonė išugdė padėties. profesionalus, kurie hidrogeologijos Buvo nemažai žmonių, kurie ėmėsi srityje nuveikė tiek, kad dabartinėms laukimo taktikos, nes nebuvo ir ateities kartoms (net kartu sudėjus) užtikrinti dėl ateities, taip pat ir vargu, ar bepavyks nuveikti daugiau.

Lietuvos. Tik po pučo Rusijoje Algirdas Jonas Misiūnas ir Donatas visi staiga atkuto. Tačiau atkuto ir Užpalis, buvę ilgamečiai įmonės suinteresuotumas įmonės turtu. O vadovai, yra išleidę atsiminimų knygas, įmonės finansinė padėtis tuo metu kuriose netrūksta pikantiškų to buvo tragiška: buvusieji vadovai iškreipto laikotarpio įvykių. nesugebėjo suvaldyti situacijos ir

įsiskolino valstybei daugiau negu milijoną litų – nesumokėjo akcizo ir PVM. Įmonei tai buvo milžiniški pinigai. Šis laikotarpis neapsiėjo ir be rimtų sukrėtimų. Įmonėje dirbo daug patriotiškai nusiteikusių žmonių, tarp kurių buvo aktyvių politinių įvykių dalyvių. Mes ėmėmės slapta demontuoti sovietmečio paminklus, dalis darbuotojų buvo aktyvūs savanoriai ir svarbių objektų, kaip, Parlamentas, televizijos bokštas, gynėjai. Prieš kruvinuosius 1991 metų sausio įvykius, kurių metu žuvo ir vienas mūsų įmonės darbuotojas Virginijus Druskis (1969–1991), Parlamento kieme įrengėme vandens gręžinį. Dėl kai kurių asmenų atsargumo ar neryžtingumo, o gal ir dėl užkulisinių asmeninių žaidimų vėlavome pasirengti įmonę privatizuoti. Didelis stabdis buvo ir valstybinių žinybų neapsisprendimas – leisti privatizuoti ar neleisti.

Su geologinio profilio įmonėmis privatizavimo klausimais nesitarta, todėl nebuvo sukurtas naudingas geologinei visuomenei privatizavimo modelis. Atsirado gudresnių ir greitesnių, kurie mūsų įmonę „prichvatizavo“. Užuot ramiai dirbę, turėjome labai pasistengti, kad naujieji šeimininkai įmonės nepanaudotų neteisėtai veiklai, neišparceliuotų.

www.artva.lt / 9

Kalamojo gręžimo staklės UKS-22M 10

LIETUVOS GEOLOGAI 1991 METŲ SAUSIO ĮVYKIŲ SŪKURIUOSE Ankstų 1991 m. sausio 13-osios rytą po Vilniaus televizijos bokšto kruvinojo šturmo posėdžiavusi Aukščiausioji Taryba patvirtino Laikinosios gynybos vadovybės (LGV) sudėtį ir statusą. Valstybės gynimo tarybos pirmtakės – Laikinosios gynybos vadovybės pirmininko pareigos buvo patikėtos tuometiniam Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui.

Po 1991 m. sausio įvykių Parlamento gynėjai sužinojo, kad priešiškai nusiteikusios struktūros rezga planą, kaip atjungti energijos ir vandens tiekimą į Parlamento pastatus.

Parlamento gynėjams kilo idėja skubiai organizuoti autonominio vandens tiekimo sistemos įrengimą.

Pas Vilniaus hidrogeologinės ekspedicijos (dabar UAB „ARTVA“) vyriausiąjį inžinierių Joną Algirdą Misiūną atvyko gynėjų atstovas aiškintis dėl gręžinio įrengimo galimybių. Patriotiškai nusiteikęs J. A. Misiūnas be jokių dvejonių pareiškė: „Padarysime“. Įrengti gręžinį buvo nurodyta ekspedicijos padaliniui – Lietuvos hidrogeologinei partijai, kurios vadovu tuo laiku buvo Algirdas Domaševičius.

Per kelias dienas pervežimui į Parlamento teritoriją buvo paruošti gręžimo įrenginiai ir kita reikalinga technika.

Paruošiamieji darbai vyko laikantis sąlyginės konspiracijos taisyklių. Apie planuojamus vykdyti darbus žinojo tik keletas įmonės darbuotojų. Parlamento kieme sumontavus gręžimo agregatą, jo darbo vieta nuo pašalinių akių buvo atitverta uždangalais. Kadangi buvo gręžiama kalamuoju būdu, sovietmečio gręžimo staklėmis UKS-22M, triukšmas buvo didžiulis, bet mažai kas suprato, kas ten už pertvaros darosi.

Gręžinio įrengimo darbai buvo baigti per keletą dienų.

Negailėdami jėgų ir nepaisydami laiko (darbai vyko ir tamsiu paros laiku), gręžinio įrengimo darbus vykdė kalamojo gręžimo specialistai Kazys Ničajus ir Alfonsas Balkė–Belko, vadovaujami Alfredo Radzevičiaus. Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijos darbuotojai gręžinyje sumontavo giluminį siurblį bei automatinę siurblio valdymo sistemą, veikiančią nuo kilnojamos elektros stoties. Vandens tiekimo sistema buvo išbandyta ir nuo to momento bet kokie priešų mėginimai atkirsti parlamentą nuo centralizuoto vandens tiekimo būtų buvę beprasmiški. Įdomus faktas – gręžinio įrengimas atliktas už Maskvos lėšas. Tada visi geologiniai darbai buvo finansuojami tuometės sovietinės Geologijos ministerijos.

Lietuvos geologų 1991 m. sausio 20 dieną įrengtas 30 metrų gylio gręžinys išliko iki šių dienų ir yra įregistruotas žemės gelmių registre kaip vandens gręžinys LAISVĖ. Jį verta išsaugoti ateities kartoms, kaip Lietuvos geologų dalyvavimo nepriklausomybės atkūrimo kovose simbolį.

Lietuvos geologai ėmėsi iniciatyvos ir nutarė sutvarkyti gręžinio įrengimo vietą. 2016 metų balandžio 28 d., minint Geologo dieną, buvo pakeistas dar sovietine simbolika „ГOСT“ pažymėtas gręžinio siurblinės ketaus dangtis. Siurblinė uždengta iš bronzos išlietu nauju dangčiu, simbolizuojančiu Lietuvos geologų pastangas padedant Parlamento gynybai.

Gręžinio įrengimas nebuvo vienintelis Lietuvos geologų indėlis kovose už laisvę. Geologai buvo aktyvūs dalyviai kovose su „jedintsveninkais“, besiveržiančiais į Parlamento rūmus. Dalis geologų pirmomis neramumų dienomis buvo Parlamento rūmuose tarp gynėjų. Vėliau dalis jų nebetęsė savo geologinės veiklos, o perėjo į savanorių gretas (Adomas Zaramba ir kt.). Parlamento gynybos organizatorių prašoma Vilniaus hidrogeologijos ekspedicija atvežė kelis sunkvežimius statybinių blokų perimetrui blokuoti bei ant Žvėryno tilto sustatė sunkiasvorę techniką, užtvėrusią privažiavimą prie Parlamento. Apsaugai įsikurti Vilniaus hidrogeologijos ekspedicija pristatė keturis geologinius namelius.

Prisimenant to meto įvykius, lenkiame galvas prieš atidavusius savo gyvybes už Lietuvos laisvę. Tarp žuvusiųjų prie televizijos bokšto buvo ir Vilniaus hidrogeologinės ekspedicijos darbuotojas Virginijus Druskis. www.artva.lt / 11

1995–2004 metai.

Kovos su „prichvatizatoriais“ Paaiškėjo naujųjų savininkų, susijusių su „Tauro“ banku, tuo metu Lietuvoje dar veikusiu ir turėjusiu Lietuvos valdžios atstovų „stogą“, tikslai.

Kadangi įmonė turėjo pakankamai nekilnojamojo turto, buvo siekiama jį užstatyti ir gauti paskolas asmeniniams bizniukams finansuoti.

Bėda viena niekada nevaikšto.

Tuo pačiu metu reikėjo suktis ir dėl valstybei nesumokėtų milijono litų mokesčių. Šią problemą pavyko išspręsti susitarus su Finansų ministerija dėl skolos mokėjimo sąlygų ir terminų. Dvejus metus (dėl tokio laikotarpio pavyko susitarti) piniginių srautų suvaldymas buvo pagrindinis iššūkis.

Gelbstint įmonę iš finansinio aštuonkojo čiuptuvų, 1997 metais kreipėmės į teisėsaugą ir žiniasklaidą. Tuo metu, narpliojant garsias Lietuvoje finansines machinacijas, prasidėjo parengtiniai tyrimai bei teisminiai procesai. Visa baigėsi 2003 metų kovą – po šešerių murkdymosi teisinėse pelkėse metų tapome nepriklausomi nuo „machinatorių“.

Kad nepasirodytų maža, per šį laikotarpį patyrėme ir Rusijos krizės pasekmes: krito pardavimai, atsirito masinio nemokumo banga.

Atokvėpiui turėjome tik keletą mėnesių – 2003 metais užėjo antroji „prichvatizavimo“ banga. Šį kartą įmonių akcijų likučius, valdomus Valstybės turto fondo, pradėjo medžioti apsukrus jaunimėlis, prakutęs iš privatizavimo proceso. Veikimo planas būdavo paprastas, bent jau mūsų 12

įmonės atveju, – įsigyji aukcione 11,58 procento bendrovės akcijų, superki dalį akcijų iš smulkiųjų akcininkų (apgailestaujame, kad dalis smulkiųjų akcininkų bendrovės atžvilgiu pasielgė nepatriotiškai – pardavė akcijas) ir pradedi terorizuoti likusius akcininkus: supirksime daugiau akcijų ir tvarkysimės, kaip mums patinka.

O tada sekdavo pasiūlymai išsipirkti jų įgytas akcijas įvairiais, dažniausiai nešvariais būdais. Šių veikėjų, patyrę didelių nuostolių, atsikratėme tik 2004 metų pavasarį. Tad 2004 metus galima laikyti antrais įmonės gimimo metais. Tapome priklausomi tik nuo savo gebėjimų, entuziazmo ir pastangų.

40 žmonių, pasilikome 81 darbuotoją; pradėjome dirbti ne visą darbo savaitę arba ne visą darbo dieną; nustojome investuoti į gamybos priemones; mūsų paslaugų kainos nuo 2007 metų lygio krito 44 procentais. Tokio lygio jos išliko iki šių dienų.

2012–2017 metai.

Santykinis stabilumas 2012 metai kūrybine prasme buvo pakankamai sėkmingi.

Tarptautiniame viešųjų pirkimų konkurse nugalėjome Olandijos įmonę ir kaip konsorciumo (RIZZO, JAV – ARTVA, Lietuva) dalyviai vykdėme darbus Visagino atominės elektrinės statybos aikštelėje. Per keturis bendro su amerikiečiais darbo 2005–2008 metai. mėnesius įgijome neįkainojamos Ramusis periodas patirties, kaip suvaldyti didžiulių Tas saldus žodis – laisvė. Tuo apimčių darbų projektą. Net techninę metu dirbome, svajojome ir priežiūrą vykdžiusios kitos JAV stiprinome įmonę. Ir mums sekėsi. kompanijos atstovai stebėjosi, kaip Įmonės veiklos apimtys kasmet mums pavyko per tokį trumpą laiką didėjo, pradėjome dirbti pelningai. atlikti tokių didelių apimčių darbus.

Padidinome darbuotojų skaičių – Jų teigimu, net JAV jie būtų turėję mūsų jau buvo 121, bet paklausos problemų, per tokį trumpą laiką tenkinti vis tiek nespėdavome, todėl atlikdami šitiek darbų. patys užauginome konkurentus.

2013–2015 metais pajutome, Nuolat investavome į naujus kokios didelės įtakos mums turi įrenginius, pradėjome remontuoti šaltasis metų laikas, kai ima trūkti patalpas, galvojome apie investicijas užsakymų. 2016 metais darbų apimtys į nekilnojamąjį turtą. Tačiau netrukus augo 20 procentų, 2017 metais į duris pasibeldė pasaulinė finansų pardavimai ūgtelėjo dar 10 procentų. krizė.

Pastebimas augimo lėtėjimas neleidžia prognozuoti 2018 ir vėlesnių 2009–2011 metai. metų pardavimų, todėl turime būti Krizė atsargesni planuodami investicijas 2009 metais staigiai pradėjo mažėti įrenginiams atnaujinti bei statiniams darbų apimtys. Krizė visu stiprumu remontuoti. mums smogė 2010 metais: atleidome Rinkoje veikia nemažai gręžimo

darbus vykdančių įmonių, taip pat ir smulkių, kurių kainos dažnai atrodo neprotingai mažos. Mūsų stiprioji pusė – profesionalumas, patirtis bei gebėjimai patenkinti klientų poreikius ten, kur konkuruojančios įmonės nepajėgios atlikti darbus dėl jų sudėtingumo. Dažniausiai konkurentai patys užsakovams nurodo – kreipkitės į „ARTVĄ“, nes tik „ARTVA“ tokiomis sąlygomis gali atlikti darbus.

2018 – 2019 metai.

Pasirengimas valdymo perleidimui Ateina laikas, kai verslas susiduria su neišvengiamu žingsniu – būtinybe perleisti valdymą jaunesniems. Kita vertus, pajutome, kad ateina laikas naujam požiūriui, kuris užtikrintų tvarų verslo augimą.

Tad įmonei sulaukus 60-ties metų, su iššūkiu susidūrėme mes, dabartinė įmonės vadovų komanda, – oriai atsitraukti nuo tiesioginio bendrovės valdymo, o vadeles perduoti naujai komandai, kuri užtikrintų tvarų įmonės augimą.

Tikimės, kad ir ateityje išsaugosime savo, kaip išskirtinės geologinių tyrimų rinkos žaidėjos, veidą.

NUOŠIRDŽIAI JONAS SAMAJAUSKAS, BENDROVĖS „ARTVA“ DIREKTORIUS

www.artva.lt / 13

PADĖKOS VISIEMS, KURIŲ DĖKA IŠLIKOME IR IKI ŠIOL ESAME NUOŠIRDŽIAUSIAI DĖKOJAME VISIEMS KOLEKTYVO DARBUOTOJAMS, KURIE LIKO LOJALŪS NET PAČIAIS SUNKIAUSIAIS ĮMONEI METAIS BENDROMIS PASTANGOMIS IŠGYVENOME IR TOLIAU TĘSIAME SAVO VEIKLĄ NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME IR MŪSŲ ĮMONĖS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ UŽSAKOVAMS NET IR SUNKIAUSIAIS MUMS PERIODAIS JIE TIKĖJO MŪSŲ PROFESIONALUMU IR TĘSĖ BENDRADARBIAVIMĄ, NESIBLAŠKĖ DĖKOJAME IR MŪSŲ TIEKĖJAMS, KURIE VERTINO MŪSŲ PASTANGAS SU JAIS ATSISKAITYTI LAIKU IR BUVO LANKSTŪS MUMS SUNKESNIAIS PERIODAIS

14

PADĖKA VISIEMS PARTNERIAMS, BE KURIŲ NEBŪTUME SULAUKĘ 60-MEČIO Nuoširdžiai dėkojame mūsų paslaugų užsakovams: AB „Eglės sanatorija“ – vadovas Romualdas Domarkas AB „Klaipėdos vanduo“ – vandens departamento vadovas Aidas Birgėla AB „Rokiškio sūris“ – vadovas Antanas Trumpa IK „Latgales geologs“ – vadovas Jazeps Juškevičs UAB „Amilina“ – vadovas Edvinas Bernotas UAB „Aukštaitijos vandenys“ – vadovas Saulius Veneckas UAB „Druskininkų Rasa“ – vadovė Jolita Jolanta Sinevičienė UAB „Dzūkijos statyba“ – vadovas Alvydas Raguckas UAB „Eigesa“ – vadovas Eimantas Baravykas UAB „Eikos statyba“ – statybos vadovas Eivydas Lungys UAB „Eišiškių komunalininkas“ – vadovas Stanislav Kazarin UAB „Infes“ – vadovas Arvydas Markevičius UAB „Inžineriniai tinklai“ – vadovas Eduardas Černulis UAB „Merko statyba“ – vadovas Saulius Putrimas UAB „Molėtų vanduo“ – vadovas Algirdas Kavalnis UAB „Nemenčinės komunalininkas“ – vadovas Vladislav Jedinskij UAB „Nemėžio komunalininkas“ – vadovas Viktor Tankeliun UAB „Neringos vanduo“ – vadovas Ričardas Gubinas UAB „NI Projektai“ – vadovas Liudas Getautas UAB „Pakruojo vandentiekis“ – vadovas Stasys Tamulionis UAB „Pasvalio vandenys“ – vadovas Algimantas Mataitis UAB „Rokiškio vandenys“ – vadovas Leonas Butėnas UAB „Šilutės vandenys“ – vadovas Alfredas Markveldas UAB „Trakų vandenys“ – vadovas Romualdas Ingelevičius UAB „Tvarkyba“ – vadovė Danuta Suckel UAB „Ukmergės vandenys“ – vadovas Rimas Arlinskas UAB „Utenos vandenys“ – vadovas Adolfas Juršys UAB „Vilniaus vandenys“ – inžinierius hidrogeologas Bronius Misiūnas UAB „Zarasų vandenys“ – vadovas Vidas Selickas ir kt.

Nuoširdžiai dėkojame tiekėjams: UAB „Agrotiekimas“ – vadovas Pranas Paškevičius UAB „Alekvima“ – vadovas Aleksandr Kučinskij UAB „Elektrokomplektas“ – vadovas Audrius Šukys UAB „Elektrotera“ – įgaliotas atstovas Laimis Morkūnas UAB „Industek“ – vadovas Vaidas Ragaišis UAB „Karuselė“ – vadovas Arvidas Kalnutis UAB „Onninen“ – vadovas Arvydas Salietis UAB „Ryterna modul“ – vadovas Andrius Orlovas UAB „Rovita“ – vadovas Romuald Zajkovski UAB „Tenko Baltic“ – vadovė Daina Batorienė UAB „Vandens filtrai“ – vadovas Linas Baltaduonis UAB „Virineta“ – vadovai Valentinas Bučinskas, Česlovas Bučinskas UAB „Zavod Promburvod“ – vadovas Valentin Voronovich ir kt.

www.artva.lt / 15

„ARTVA“ DABAR

16

2008–2017 – ĮMONĖS ISTORIJA ĮMONĘ VALDO JOJE DIRBANTYS ASMENYS, TODĖL SUSIDARĖ PALANKIOS SĄLYGOS TĘSTI TĄ VEIKLĄ, KURIĄ GERIAUSIAI IŠMANO ĮMONĖS DARBUOTOJAI 95 PROC AKCIJŲ YRA ĮSIGIJĘ PENKI ĮMONĖS ADMINISTRACIJOJE DIRBANTYS ASMENYS ĮMONĖS ĮSTATINIS KAPITALAS – 595 TŪKST EURŲ BENDROVĖS TURTO BALANSINĖ VERTĖ – 2,7 MILIJONO EURŲ

Įmonės valdyba: pirmininkas – UAB „ARTVA“ direktorius Jonas Samajauskas (dirba įmonėje nuo 1978 m.); Valdybos nariai: UAB „ARTVA“ gamybos direktorius Vidmantas Stravinskas (dirba įmonėje nuo 1972 m.); UAB „ARTVA projektų direktorius Algirdas Kuzinas (dirba įmonėje nuo 1976 m.); UAB „ARTVA“ vyriausiasis finansininkas Tadeuš Gudovič (dirba įmonėje nuo 1982 m.); UAB „ARTVA“ projektavimo grupės vadovė Gražina Gurevičienė (dirba įmonėje nuo 1976 m.).

UAB „ARTVA“ yra įsikūrusi Vilniuje, Eišiškių plente (netoli oro uosto). Įmonė iš valstybės nuomojamame 1,8 ha žemės sklype nuosavybės teisėmis valdo 1971 metais Hidrogeologinės ekspedicijos pastatytus statinius: 1 307 kv. m bendro ploto administracinės paskirties patalpas, 375 kv. m bendro ploto buitines patalpas, 450 kv. m bendro ploto sandėlius bei 2948 kv. m bendro ploto gamybos ir technikos remonto cechus. Įmonė yra įsigijusi visus savo veiklos vykdymui būtinus įrenginius: ES šalyse pagamintus didelio našumo gręžimo agregatus (8 vnt.), vandenvežes (8 vnt.), kompresorius (3 vnt.), ekskavatorius (8 vnt.), transporto priemones (18 lengvųjų automobilių, 28 krovininius automobilius) ir kt. Visos administracijos ir inžinerinio – techninio personalo darbo vietos kompiuterizuotos (35 kompiuteriai su šviesolaidinėmis interneto prieigomis), visame biure – skaitmeninė telefonizacija, vaizdo stebėjimo kameros tiek biure, tiek gamyboje. Pagrindinėse darbo mašinose įrengtos sekimo sistemos. Įmonė savo veiklą vykdo Lietuvoje ir Latvijoje.

www.artva.lt / 17

ORGANIZACINĖ VALDYMO STRUKTŪRA

DIREKTORIUS

GAMYBOS DIREKTORIUS

PROJEKTŲ DIREKTORIUS

SEKRETORIUS

VYR. FINANSININKAS

DSS SPECIALISTAS

BUHALTERIS

GRĘŽIMO SKYRIAUS VADOVAS

APS VADOVASVYR.MECHANIKAS

MDS VADOVAS

PROJEKTŲ VADOVAI

PROJEKTAVIMO GR.VADOVAS

GRĘŽIMO DARBŲ VADOVAS

VYR. ENERGETIKAS

DARBŲ VADOVAI

TECHNIKAI

PROJEKTUOTOJAI

ĮV.PROFESIJŲ DARBININKAI

MECHANIKAS

MONTUOTOJAI

GRĘŽĖJAI

SANDĖLININKAS

HIDROGEOLOGAS

GRĘŽĖJŲ PADĖJĖJAI

ĮV.PROFESIJŲ DARBININKAI

PROJEKTUOTOJASTECHNIKAS

18

VYR.HIDROGEOLOGAS

www.artva.lt / 19

VEIKLA 20

BENDROVĖS „ARTVA“ PAGRINDINĖ VEIKLA YRA GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS, VANDENTIEKIO INŽINERINIAI ĮRENGINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS SVARBIAUSIAS KOMPETENCIJAS SUKAUPĖ BENDROVĖS PROJEKTŲ VADOVŲ GRUPĖS BEI GRĘŽIMO IR MONTAVIMO DARBŲ SKYRIAI BENDROVĖ STIPRINA GEOTERMINIŲ GRĘŽINIŲ ĮRENGIMO IR ŠILUMOS SIURBLIŲ MONTAVIMO, VANDENS GERINIMO ĮRENGINIŲ STATYBOS BEI MONTAVIMO DARBŲ SKYRIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJAS

www.artva.lt / 21

VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIAI „ARTVOJE“ DIRBA AŠTUONIOS GRĘŽIMO BRIGADOS, KURIOS GRĘŽIA VANDENS GRĘŽINIUS INDIVIDUALIEMS UŽSAKOVAMS IR ĮMONĖMS (STATYBOS, PRAMONĖS, VIEŠOJO VANDENS TIEKIMO) ĮMONĖ TURI GRĘŽIMO AGREGATUS, SU KURIAIS GALIMA ĮRENGTI IKI 800 M GYLIO IR IKI 100 KUB M PER VALANDĄ BEI DIDESNIO NAŠUMO VANDENS GRĘŽINIUS

22

VANDENS GAVYBOS GRĘŽINYS

Gręžinio žvalgomasis gręžimas ir geofiziniai tyrimai Įrengiant gręžinį iki projektinio gylio, pirmajame etape atliekamas žvalgomasis gręžimas ir geofiziniai tyrimai, pagal kuriuos nustatomi gręžinyje esančių vandeningų sluoksnių slūgsojimo gyliai. Parenkamas užsakovo vandens poreikius tenkinantis vandeningas sluoksnis ir nustatomas tikslus apsauginių vamzdžių nuleidimo gylis, gręžinio filtro tipas (plyšinis, tinklinis ar profilinis), jo ilgis bei nuleidimo gylis (befiltriniame gręžinyje – atviros gręžskylės intervalas).

www.artva.lt / 23

Gręžinių konstrukcija Gręžinių konstrukcija priklauso nuo geologinių-hidrogeologinių sąlygų, gręžinio gylio, reikalaujamo išgauti vandens kiekio bei numatomos montuoti vandens kėlimo įrangos.

Gręžinio įrengimo technologiniai ir konstrukciniai sprendiniai turi apsaugoti požeminę hidrosferą nuo galimo jos užteršimo. Gręžimo metu draudžiama naudoti bet kokias medžiagas, kurios gali turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai.

Gręžiniui įrengti naudojamos medžiagos turi būti tinkamos liestis su geriamuoju vandeniu, iš jų neturi į vandenį išsiskirti tokio sudedamųjų dalių kiekio, kuris galėtų pakenkti žmonių sveikatai arba lemti nepageidaujamus vandens kokybės pokyčius. Užvamzdinė ertmės izoliacija turi būti atlikta taip, kad būtų išvengta paviršinio vandens pritekėjimo į požeminius vandeningus sluoksnius bei nebūtų pertekėjimų tarp vandeningųjų sluoksnių.

24

Gręžinio filtrų parinkimas Atliekant darbus, parenkamas toks gręžinio filtras, kad tarnautų kuo ilgiau ir garantuotų reikiamo vandens kiekio pritekėjimą. Priklausomai nuo vandeningo sluoksnio, uolienų struktūros gręžiniai būna su filtrais arba be jų. Kai reikia filtrų, jų kolonos konstrukcija ir matmenys parenkami atsižvelgiant į hidrogeologines sąlygas, vandeningo sluoksnio našumą ir gręžinio eksploatacijos režimą. Gręžinio filtras, atsižvelgiant į vandeningo sluoksnio litologinę sudėtį, apipilamas atitinkamos frakcijos žvirgždo užpilu. Tinkamai suformuota gręžinio priefiltrinė zona padidina jo našumą, apsaugo nuo smulkių dalelių patekimo į gręžinį ir sudaro sąlygas, kad gręžinys tarnautų ilgą laiką.

Gręžinio hidrogeologinių parametrų nustatymas Įrengus gręžinį, iš jo išpumpuojamas vanduo, kad galima būtų nustatyti gręžinio hidrogeologinius parametrus ir hidrochemines charakteristikas, padidinti gręžinio našumą ir paruošti jį eksploatuoti. Pagal išpumpavimo duomenis nustatomas gręžinio debitas, dinaminis vandens lygis, statinis vandens lygis ir vandens lygio pažemėjimas. Šios charakteristikos reikalingos parenkant vandens pakėlimo įrangą, stebint gręžinio darbo režimą, nustatant gręžinio gedimo priežastis, jo remontui ir kt.

skiedinyje parenkamas įvertinus gręžimo sudėtingumą, gręžiamo grunto savybes ir geologinio pjūvio ypatumus. Vandeningų sluoksnių izoliacijai gręžinyje naudojamas kompaktonitas („Compaktonit 10/200“ arba „Vetronit“).

Kompaktonitas – tai bentonitas (gamtinis molis), supresuotas granulėmis.

Bendrovė „ARTVA“ išduoda

gręžinio garantinį pasą, kuriame pateikta gręžinio konstrukcija, jo hidrogeologiniai parametrai, vandens cheminės sudėties rezultatai, geofizinių tyrimų duomenys ir gręžinio eksploatavimo bei priežiūros instrukcija. Kartu su garantiniu pasu pateikiamas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre užregistruotas gręžinio pasas, kuris yra leidimas naudoti gręžinį.

Taip pat: Naudojamos aukštos kokybės medžiagos, tinkamos liestis su geriamuoju vandeniu ir negalinčios pakenkti žmonių sveikatai arba lemti nepageidaujamus vandens kokybės pokyčius. Gręžiniai įrengiami, naudojant PVC-U vamzdžius, kurių gamyba vykdoma pagal DIN 4925 normą ir DIN EN ISO 9001:2008 kokybės sertifikatą. Molio skiedinys gręžimui ruošiamas bentonito pagrindu. Bentonitas yra natūrali gamtinė medžiaga, žinoma kaip viena iš smulkiagrūdžio molio rūšių, turinti savybę kelis kartus plėstis nuo drėgmės. Bentonito tipas (BENTONITAS, BENTONITAS PLUS, BENTONITAS GEL) ir jo kiekis gręžimo www.artva.lt / 25

Stato vandentiekio siurblines Vandentiekio siurblinės paskirtis yra apsaugoti gręžinio žiotis nuo galimos taršos ar patvankos bei palengvinti vandens tiekimo sistemos įrenginių montažą, priežiūrą ir remontą. Siurblinės, priklausomai nuo gruntinio vandens lygio duotoje vietoje, gali būti požeminės (gelžbetoniniai žiedai, stiklo pluoštas, PVC, polipropilenas) ir antžeminės (gelžbetoniniai žiedai, apipilti žemėmis, plytų namukas, konteineris).

Gręžinių remontas „ARTVA“ nustato gręžinio gedimo priežastis ir atlieka tokius remonto darbus: gręžinio filtro išvalymas nuo nuosėdų, išpumpuojant erliftu nuo kompresoriaus, gręžinio dezinfekcija (dėl bakteriologinio užterštumo), gręžinio cheminė regeneracija, gręžinio filtro pakeitimas, gręžinio pergręžimas.

Siūlo racionaliausius vandens tiekimo sistemų sprendimus Visais atvejais sprendimą, kaip įrengti vandens tiekimo sistemą, priima projekto vadovas, suderinęs su užsakovu.

26

Įrengia gręžinio galvutes Gręžinio galvutės skirtos vandens pakėlimo įrangai (giluminiai siurbliai, vamzdžiai, elektros kabeliai, saugos lynai) sumontuoti į gręžinį, jomis vanduo paskirstomas vartotojams, jos uždengia gręžinio žiotis (privalo apsaugoti požeminį vandenį nuo taršos). Gręžinio galvutės įrengiamos vandentiekio siurblinėje arba be jos. Įrengiant gręžinio galvutes be vandentiekio siurblinės, naudojamas specialus adapteris, montuojamas ant gręžinio eksploatacinės kolonos 1,5–2 m gylyje nuo žemės paviršiaus.

Gręžinio galvutės konstrukcijoje turi būti numatyta galimybė paimti vandens mėginius (cheminei ir bakteriologinei vandens analizei), išmatuoti vandens lygį ir debitą gręžinyje.

Gręžinio galvutės turi būti įrengtos taip, kad atitiktų aplinkosauginius ir higieninius reikalavimus, keliamus požeminių vandenų eksploatacijai iš gręžinių.

Montuoja vandens kėlimo įrangą Vandens kėlimo įrangos paskirtis yra pakelti vandenį iš gręžinio ir tiekti jį į vandentiekio tinklus. Vandens pakėlimo įrangos komplektą sudaro giluminis siurblys, vandens pakėlimo vamzdžiai, elektros kabelis su jungimo mova, nerūdijančio plieno saugos lynas su segtukais (jei reikalinga), laikikliai.

Požeminiam vandeniui eksploatuoti labai svarbu tinkamai parinkti vandens kėlimo įrangą. „ARTVA“ atsakingai konsultuoja savo klientus, nes žino, jog teisingas įrangos parinkimas ne tik lemia vandens tiekimo sistemos darbo efektyvumą, bet ir taupo elektros energiją, o ateityje, jei nekvalifikuotai parinkta įranga, padeda išvengti siurblio permontavimo išlaidų ir kt.

www.artva.lt / 27

Montuoja valdymo ir apsaugos aparatūrą Giluminio siurblio valdymui ir apsaugai bei reikiamo slėgio palaikymui vandentiekio tinkluose įrengiama bebokštė (nestatomas vandentiekio bokštas) vandens tiekimo sistema, panaudojant hidroforą su slėgio rėle arba dažnio keitiklį su slėgio davikliu. Įrengiant vandens tiekimo sistemą su dažnio keitikliu ir slėgio davikliu, išsprendžiama daug problemų, susijusių su vandens tiekimu: • užtikrinamas pastovus norimas slėgis, keičiantis vandens vartojimui (nėra slėgio svyravimų); • išvengiama hidraulinių smūgių (siurblys paleidžiamas ir stabdomas per tam tikrą laiką (5–20 s); • optimizuojamas vandens padavimas vartotojui (siurblys dirba tik tokiu pajėgumu, kokio reikia vartotojui); • patikimesnė siurblio variklio apsauga ir darbas.

28

Parenka vandens kokybės gerinimo filtrus individualiems gyvenamiesiems namams, įmonėms, gyvenvietėms ir t.t.

Lietuvoje beveik visi požeminiai vandenys turi padidėjusį ištirpusios geležies ir mangano kiekį. Atskirais atvejais gilesniuose vandeninguose sluoksniuose randamas padidėjęs sulfatų, fluoro, boro kiekis. Kai kuriose vietovėse vanduo turi nemalonų kvapą. Įrengus gręžinį, atliekami vandens cheminės sudėties laboratoriniai tyrimai ir rekomenduojami filtrai: nugeležinimo, minkštinimo, cheminiai ir kt.

www.artva.lt / 29

GEOTERMINIS ŠILDYMAS KAI REIKIA PATALPAS ŠILDYTI, VĖSINTI IR KARŠTĄ VANDENĮ RUOŠTI, EFEKTYVIAUSIA IR KOMFORTIŠKIAUSIA ĮSIRENGTI GEOTERMINIO ŠILDYMO SISTEMĄ, PANAUDOJANT ŽEMĖS ŠILUMĄ

Įrengia geoterminius gręžinius Geoterminis gręžinys – tai efektyviausias ir patikimiausias šilumos išgavimo inžinerinis įrenginys. Geoterminius gręžinius galima įrengti nedideliuose žemės sklypuose. Priklausomai nuo šilumos siurblio galingumo (apšildomo pastato ploto ir jo šiluminės varžos) ir atsižvelgiant į vietovės geologines-hidrogeologines sąlygas, „ARTVA“ paskaičiuoja uolienų šilumos laidumą, nustato gręžinių kiekį ir gylį. Geoterminiams gręžiniams bendrovė parengia projektą, kurį suderina arba turi patvirtintą leidimą gręžinius įrengti. Įrengus gręžinius, pateikia geoterminių gręžinių sistemos pasą, užregistruotą Lietuvos geologijos tarnyboje. Šis pasas yra leidimas naudoti geoterminių gręžinių sistemas.

30

GEOTERMINIS GRĘŽINYS

Montuoja šilumos siurblius Šilumos siurblys – tai aukšto efektyvumo, ekologiškas šildymo įrenginys. „ARTVA“ montuoja siurblius, kurie pasižymi išskirtinai dideliu efektyvumu, žemu triukšmo lygiu, elegantišku dizainu, paprastu valdymu ir aptarnavimu.

Jie gali ne tik šildyti, bet ir vėsinti. Juos galima kombinuoti su saulės termija arba fotoelektrinėmis sistemomis. Vartotojas, tiek šildant, tiek vėsinant namus, tampa nepriklausomas nuo iškastinio kuro ar jų kainų kilimo. www.artva.lt / 31

Varžų matavimai

Gylis, m

GILUMINIAI ĮŽEMIKLIAI

0

2

4

6

Šulinėlis Smėlis, sausas

Laidininkas

8Ω

Gręžskylė Priemolis

7,2

10

Elektrodas (plieninis vamzdis) Smėlis įvairiagrūdis

6,0

20

4,0

30

Molis

3,2 40

Įrengia giluminius įžemiklius „ARTVA“ įrengia giluminius įžemiklius nuo 0,5 omo varžos, įvertina vietovės geologines-hidrogeologines sąlygas ir nustato gylio požiūriu tikėtiną giluminio įžeminimo konstrukciją. Įrengimo metu matuojama įžemiklio varža, o pasiekus reikiamą varžą (gylį), matavimo rezultatus užfiksuoja akte. Įžemiklio apžiūrai eksploatacijos metu virš jo įrengia šulinėlį su užrakinamu dangčiu.

2,5

50

Priemolis 1,9

60

70

Smėlis įvairiagrūdis

1,4

0,5 80

32

Smėlis smulkus

3,1

0

2

Varža, Ω 6 4

Molis 8

Vandens lygis

Užpildas (molio skiedinio ir smėlio mišinys)

BUITINIŲ NUOTEKŲ ŠALINIMO SISTEMOS VIETOVĖSE, KUR INDIVIDUALIŲ NAMŲ, KVARTALŲ NĖRA GALIMYBĖS PRIJUNGTI PRIE CENTRALIZUOTŲ NUOTEKŲ ŠALINIMO TINKLŲ, „ARTVA“ BUITINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMĄ SPRENDŽIA ĮRENGDAMA NUOTEKŲ KAUPIMO REZERVUARUS ARBA VIETINIUS BIOLOGINIO VALYMO ĮRENGINIUS

Įrengia nuotekų kaupimo rezervuarus Kaupimo rezervuarus „ARTVA“ įrengia iš surenkamųjų gelžbetoninių elementų, plastmasinių (stiklo pluošto, polipropileno) talpų, montuoja ir specialiai paruoštas plienines talpas. Paprastai įrengiamos 8–10 kub. m talpos, t. y. vienos, dviejų arba trijų kamerų nuotekų kaupimo rezervuarai. Pageidaujant įrengiama signalizacija, pranešanti apie susikaupusių nuotekų lygį.

Stato buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius Individualiems namams optimaliausias variantas, jei nėra sklypo teritorijoje paviršinio tekančio vandens telkinio, įrengti valymo įrenginius su išvalytų nuotekų išleidimu į gruntą. „ARTVA“ buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius stato su išleidimu į gruntą per infiltracijos šulinius, kurie renčiami iš gelžbetoninių perforuotų žiedų, kurių viduje suformuojama įkrova iš atitinkamos frakcijos plauto smėlio, žvyro, skaldos.

Stato nuotekų siurblines Nuotekų siurblines buitinėms ir gamybinėms nuotekoms perpumpuoti „ARTVA“ stato iš gelžbetonio elementų arba plastmasinių (stiklo pluošto, polipropileno) talpų. Siurblinėse bendrovė montuoja įvairaus tipo fekalinius siurblius, parenkamus pagal susidarančių nuotekų rūšį.

www.artva.lt / 33

PROJEKTAVIMAS

„ARTVA“ rengia projektus: • požeminio vandens (gėlo, mineralinio, gamybinio) gavybos gręžiniai; • geoterminiai gręžiniai; • buitinių ir lietaus nuotekų valymo įrenginiai; • lauko ir vidaus vandentiekis; • lauko ir vidaus nuotakynas.

34

Taip pat nustato vandenviečių apsaugos zonas, aprobuoja požeminio vandens išteklius.

Esant pageidavimui, užpildo ir pateikia savivaldybės institucijai paraišką dėl požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo bei projektą suderina.

ARTVA PROFESIONALŪS, ATSAKINGI BARBUOTOJAI

www.artva.lt / 35

ADMINISTRACIJA „ARTVA“ DARBUOTOJAI / 2018

Jonas Samajauskas, direktorius (darbas įmonėje 40 m.); Tadeuš Gudovič, vyriausiasis finansininkas (darbas įmonėje 36 m.); Vidmantas Juozas Stravinskas, gamybos direkt orius (darbas įmonėje 45 m.); Algirdas Kuzinas, projektų direktorius (darbas įmonėje 41 m.); Raisa Čiblienė, sekretorė (darbas įmonėje 34 m.); Regina Navanglauskienė, buhalterė (darbas įmonėje 34 m.); Irina Rudakova, buhalterė (darbas įmonėje 33 m.); Vytautas Dubonis, darbų saugos tarnybų specialistas (darbas įmonėje 4 m.)

36

KRIZĖS NE JUOKAIS SUDRUMSČIA STABILIĄ KASDIENYBĘ, BET TUO PAČIU GRŪDINA IR VERČIA MOBILIZUOTIS BEI IEŠKOTI EFEKTYVUMO RECEPTŲ TURIME NUOLAT GALVOTI, KAIP BŪTI PER ŽINGSNĮ PRIEKYJE BENDROVĖS „ARTVA“ DIREKTORIUS JONAS SAMAJAUSKAS

www.artva.lt / 37

PROJEKTŲ VADOVŲ GRUPĖ „ARTVA“ DARBUOTOJAI / 2018

Algirdas Kuzinas, projektų direktorius ir grupės vadovas (darbas įmonėje 41 m.); Neringas Šeirys, vyriausiasis hidrogeologas (darbas įmonėje 10 m.); Liutauras Žvinys, vyresnysis hidrogeologas (darbas įmonėje 22 m.); Giedrius Ingaunis, projektų vadovas (darbas įmonėje 14 m.); Vincas Krikščiūnas, projektų vadovas (darbas įmonėje 37 m.); Mindaugas Gražulis, projektuotojas (darbas įmonėje 9 m.); Vitalija Urbanavičienė, technikė (darbas įmonėje 36 m.); Dalia Sakalauskaitė, technikė (darbas įmonėje 37 m.); Irena Kaduškevičienė, technikė (darbas įmonėje 32 m.); Jolita Kmeliauskaitė, vyresnioji hidrogeologė (darbas įmonėje 5 m.)

PROJEKTŲ VADOVŲ GRUPĖS (PVG) VEIKLĄ ORGANIZUOJA BENDROVĖS PROJEKTŲ DIREKTORIUS–INŽINIERIUS HIDROGEOLOGAS ALGIRDAS KUZINAS

38

PAGRINDINIS PROJEKTŲ VADOVŲ GRUPĖS UŽDAVINYS – UŽTIKRINTI GAMYBINIŲ PADALINIŲ PAJĖGUMŲ PANAUDOJIMĄ, T Y GAUTI EKONOMIŠKAI PALANKŲ KIEKĮ UŽSAKYMŲ GEROMIS KAINOMIS ALGIRDAS KUZINAS

www.artva.lt / 39

PROJEKTŲ VADOVŲ GRUPĖ „ARTVA“ DARBUOTOJAI / 2018

PVG VEIKLA APIMA: • Atstovavimą įmonei visose asocijuotose struktūrose; • Įmonės veiklos reklamos organizavimą; • Visuomenės informavimo požeminio vandens gavybos bei geoterminės energijos panaudojimo klausimais organizavimą; • Normatyvinių teisės aktų pakeitimų inicijavimą; • Bendravimą su viešųjų vandens tiekėjų atstovais; • Bendravimą su didžiųjų statybos įmonių, vykdančių generalinio rangovo funkcijas, atstovais; • Bendravimą su potencialiais užsakovais, kurie tiesiogiai kreipiasi į įmonę; • Priešprojektinių pasiūlymų parengimą; • Pasiūlymų – sąmatų parengimą užsakovams; • Sutarčių pasirašymą; • Darbų eigos kontrolę; • Darbų rezultato perdavimo užsakovui organizavimą; • Objekto dokumentacijos parengimą ir perdavimą užsakovui; • Atsiskaitymo už atliktus darbus kontrolę.

PVG personalui keliami aukšti reikalavimai: būtinos specialiosios profesinės žinios apie vandens ir geoterminius gręžinius bei vandentiekį ir nuotekų šalinimą. Kiekvienam PVG nariui reikalingas platus inžinerinis išprusimas, žemės gelmių tyrimo išmanymas ir statybos teisinių žinių pagrindai.

Grupėje hidrogeologiniais darbais užsiima du žmonės, dar trys – tiesiogiai bendrauja su užsakovais, dokumentaciją tvarko trise. Vienam 40

iš grupės darbuotojų patikėtos informacinės technologijos.

Bendrovės veiklos perspektyvos priklauso nuo PVG darbuotojų gebėjimų stebėti padėtį rinkoje, laiku identifikuoti galinčias kilti vandens tiekimo problemas (ypač viešojo vandens tiekimo sektoriuje) ir sugebėti pirmiesiems pasiūlyti galimus problemų sprendimo būdus ir kelius.

Didžiausia problema yra tai, kad PVG pasiūlytais priešprojektiniais sprendiniais nemokamai pasinaudoja

užsakovai ar generaliniai rangovai.

Rangovą jie vėliau pasirenka vadovaudamiesi ne ekonomiškumo ir kokybės, bet mažiausios kainos principu. Versle tapo įprasta nesivadovauti sąžiningumo kriterijais.

Ateis laikas, kai miestų ir gyvenviečių gręžiniai „pradės gauti infarktus“, tuomet iškils poreikis juos pergręžti – įrengti iš naujo. Šią situaciją galima palyginti su pasenusių transporto priemonių parku: Lietuvoje daugelis važinėja su automobiliais, kurie

Vakarų šalyse laikomi nusidėvėjusiais.

Mūsų žmonės įsigyja pigiai, tačiau eksploatuoja brangiau.

Tam atvejui PVG turi ruoštis iš anksto – stebėti padėtį, bendrauti, siūlyti ir padėti potencialiems užsakovams priimant kuo optimalesnius inžinerinius sprendimus.

Nors pagrindinė Projektų vadovų grupės veiklos sritis – užsakymų paieška, šios grupės darbuotojų

veiklos sritis apima ir sąmatų bei susijusių būtinų dokumentų parengimą, sutarčių sudarymą, vykdymo priežiūrą iki projekto įgyvendinimo, ataskaitų rengimą. Šios komandos darbuotojams svarbi ne tiek darbo patirtis, kiek situacijos rinkoje nuovoka, nuolat atnaujinamos žinios.

Projektų vadovų grupėje, turinčioje 9–10 darbuotojų, dirba ir žmonės, sukaupę didelę (41, 37

metai) darbo patirtį, ir darbuotojai, savo patirtį skaičiuojantys iki 10 ar keliolikos metų. Kaip sako grupės vadovas Algirdas Kuzinas, dirbti tokioje profesionalų grupėje jauniems specialistams yra didžiulis turtas, nes šios grupės darbuotojų kompetencijos yra labai plačios.

Kitaip nei kituose bendrovės skyriuose, PVG darbuotojų vertę kuria ne darbas komandoje, o gebėjimas būti maksimaliai savarankiškais.

www.artva.lt / 41

PROJEKTAVIMO GRUPĖ „ARTVA“ DARBUOTOJAI / 2018

Pagrindinė projektavimo grupės veikla – vandentvarkos projektų rengimas.

Projektuojami gręžiniai gėlam geriamajam, mineraliniam vandeniui išgauti; gręžiniai geoterminiam šildymui; buitinių ir lietaus nuotekų valymo įrenginiai, lauko ir vidaus vandentiekis, lauko ir vidaus nuotakynas.

Projektavimo grupės darbuotojų specializacija – gręžiniai, vandentiekis ir nuotakynas. Projektuotojai yra baigę vandentvarkos, hidrogeologijos arba aplinkos apsaugos studijų programas.

Gręžinių projektai rengiami pagal LAND 4 -99 (2015-10-28). Geoterminių gręžinių projektai rengiami vadovaujantis „Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašu“, patvirtintu LR aplinkos ministro 2015-04-03 įsakymu Nr. D1-273 ir kitais galiojančiais normatyvais.

Aštuonių bendrovės projektuotojų darbo patirtis – nuo vienerių metų iki 42 metų.

PROJEKTAVIMO GRUPĖS VADOVĖ – HIDROGEOLOGĖ INŽINIERĖ GRAŽINA GUREVIČIENĖ

42

Gražina Gurevičienė, grupės vadovė (darbas įmonėje 41 m.); Oleta Ruplėnienė, technikė (darbas įmonėje 36 m.); Vilma Šurupovienė, projekto dalies vadovė (darbas įmonėje 14 m.); Elžbieta Baranovskaja, projektuotoja (darbas įmonėje 7 m.); Aistė Marauskaitė, projektuotoja (darbas įmonėje 1 m.); Linas Radavičius, projektuotojas (darbas įmonėje 9 m.); Elena Tamulynienė, projektuotoja (darbas įmonėje 10 m.); Aistė Kiaulytė projektuotoja, (darbas įmonėje 2 m.)

www.artva.lt / 43

GRĘŽIMO DARBŲ SKYRIUS „ARTVA“ DARBUOTOJAI / 2018

BENDROVĖS GAMYBOS DIREKTORIUS IR SKYRIAUS VADOVAS VIDMANTAS JUOZAS STRAVINSKAS

44

Vidmantas Juozas Stravinskas, bendrovės gamybos direktorius ir skyriaus vadovas (darbas įmonėje 41 m.); Bronius Čiuryla, gręžėjas (darbas įmonėje 1 m.); Artūras Glumbakas, gręžėjo padėjėjas (darbas įmonėje 1 m.); Deividas Januškevičius, gręžėjas (darbas įmonėje 11 m.); Večislav Jodko, gręžėjas (darbas įmonėje 11 m.); Jaroslav Jurevič, gręžėjo padėjėjas (darbas įmonėje 3 m.); Iuri Tumash, gręžėjo padėjėjas (darbas įmonėje 10 m.); Darius Petkevičius, gręžėjas (darbas įmonėje 10 m.); Alvydas Sereičikas, gręžėjas (darbas įmonėje 31 m.); Gintas Nadzeika, gręžėjo padėjėjas (darbas įmonėje 10 m.); Ruslan Fedorčenko, gręžėjas (darbas įmonėje 9 m.); Tadeuš Jodko, gręžėjo padėjėjas (darbas įmonėje 6 m.); Karolis Meidus, gręžėjo padėjėjas (darbas įmonėje 5 m.); Šarūnas Žilėnas, gręžėjas (darbas įmonėje 30 m.); Tadas Žilėnas, gręžėjo padėjėjas (darbas įmonėje 1 m.); Rimas Radžius, gręžėjas (darbas įmonėje 11 m.); Antanas Druteika, vairuotojas (darbas įmonėje 30 m.); Vilius Ivanovas, gręžėjas (darbas įmonėje 35 m.); Petras Šimkus, gręžėjas (darbas įmonėje 27 m.); Petrukas Macijauskas, gręžimo meistras (darbas įmonėje 35 m.); Juozas Vitkauskas, gręžėjas (darbas įmonėje 26 m.); Viačeslavas Nosarevas, montuotojas-suvirintojas (darbas įmonėje 25 m.); Aleksandr Koliadenko, vairuotojas (darbas įmonėje 43 m.); Jonas Dževečka, darbų vadovas (darbas įmonėje 41 m.); Šarūnas Petravičius, hidrogeologas (darbas įmonėje 3 m.); Leonidas Martyševskij, darbų vadovas (darbas įmonėje 32 m.); Bronius Svilainis, meistras (darbas įmonėje 40 m.)

www.artva.lt / 45

Pagrindinė šio skyriaus veikla – vandens gavybos ir geoterminių gręžinių įrengimas. Jie įrengiami tiek pramonės reikmėms, tiek miestų, gyvenviečių vandenvietėms, tiek ir atskiriems namų ūkiams.

Lietuvoje esama vietų, kuriose įrengti gręžinius kratosi kone visos įmonės. Paprastai tai yra labai kietas dolomitas, gipso sluoksniai, hibridai, spūdiniai vandenys. Gręžimas tokiose problemiškose vietose yra sudėtingas ir nepelningas. Tačiau „ARTVOS“ gręžėjai imasi ir tokių darbų, nes jiems svarbu, kad žmonės, gyvenantys problemiškose geologiniu požiūriu vietovėse, taip pat būtų aprūpinti vandeniu. „Mūsų darbe yra svarbūs ne tiek sukaupti per ilgus metus duomenys, kiek specialistų patirtis, kuri neretai tampa tiesiog puikia nuovoka, kurios mūsų darbe taip pat labai reikia“, – sako skyriaus vadovas V. J. Stravinskas.

Pastaruosius dešimt metų paplito geoterminiai gręžiniai. Juos įrengti pageidauja ne tik namų ūkiai, atskiri individualūs užsakovai – vis daugiau geoterminių gręžinių gręžiama verslo užsakymu.

Grąžtai, pastebi skyriaus specialistai, ir lieka grąžtais. Tačiau įmonė ieško efektyviausių sprendimų, kurie spartintų darbus, keldami darbo našumą. Senosios gręžimo technikos gręžėjai atsisakė ne todėl, kad ji būtų buvusi prasta, – ji pakeista kur kas galingesne europietiška, gebančia pasiekti itin didelį gręžimo greitį. Tokiu būdu, užuot gręžinį įrengę per tris dienas ar net savaitę, su modernia

46

ir galinga technika gręžėjai tą patį darbą gali atlikti per dieną.

Kalbėdamas apie darbuotojų skaičių, darbų vadovas Leonidas Martiševskij dalijasi prisiminimais. Kai „ARTVOS“ gręžėjai darbavosi su giluminio kalimo agregatu, brigadoje triūsdavo 2–3 žmonės, dirbdami ir naktimis, o Rusijoje su tokia pat technika dirbo 12–13 žmonių grupė. Tad modernios technikos įsigijimas ne sumažino Lietuvos įmonės darbuotojų skaičių, o padidino darbo našumą. „ARTVOS“ gręžėjai susidūrė su gręžėjų parengimo problema – neliko šios srities profesinio rengimo.

Skyriaus tvirtybė – ilgamečių specialistų branduolys. Pusė gręžėjų įmonėje dirba jau 25–40 metų, tad jauni specialistai turi iš ko mokytis, pradėdami nuo gręžėjų padėjėjų pareigų.

Nors gręžėjų darbas sunkus, bet tai yra žmonės, kurie moka džiaugtis darbu gamtoje, kurie atsigauna, kai pamato dėkingumu ir džiaugsmu spindinčias klientų akis, jiems ragaujant puikų vandenį iš ką tik išgręžto gręžinio. Gręžėjai didžiuojasi, kai įrengia, kaip pavyzdžiui, Rygoje (Latvija), gręžinį, iš kurio per valandą išgaunama 150 tonų vandens arba įrengia gręžinius pagal ypatingus „Coca Cola“ techninius ir higieninius reikalavimus.

Ir juokaudami, ir rimtai sako vyrai, kad geras gręžėjas negali būti švariai apsirengęs, nes jis nuolat čiupinėja gruntą, nuolat tikrina vandenį, stebi molio skiedinio spalvą – jam reikia jausti gręžimo greitį, girdėti garsą.

MŪSŲ DARBAS NĖRA LENGVAS: JĮ LYDI ŠALTIS, VĖJAS, VANDUO DIRBAME LAUKUOSE KAI TEMPERATŪRA NUKRENTA IKI 15 LAIPSNIŲ ŠALČIO, DAR DARBUOJAMĖS, BET JEIGU SIAUČIA VĖJAS, ŠALTIS, O TEMPERATŪRA KRENTA DAR ŽEMIAU, NEBEDIRBAME – TAI BŪTŲ ŽMONIŲ KAMAVIMAS IR TECHNIKOS LAUŽYMAS LEONIDAS MARTIŠEVSKIJ

www.artva.lt / 47

MONTAVIMO DARBŲ SKYRIUS „ARTVA“ DARBUOTOJAI / 2018

Vytautas Šurupovas, skyriaus vadovas (darbas įmonėje 13 m.); Audrius Ingaunis, montuotojas (darbas įmonėje 4 m.); Vitalij Jurgelevič, montuotojas-elektrikas (darbas įmonėje 13 m.); Kazimir Jurevič, ekskavatorininkas (darbas įmonėje 11 m.); Valentin Kazakevič, ontuotojas-kranininkas (darbas įmonėje 31 m.); Rimantas Kazlauskas, darbų vadovas (darbas įmonėje 23 m.); Valdas Kuodis, montuotojas (darbas įmonėje 3 m.); Mindaugas Korsakas, montuotojaselektrikas (darbas įmonėje 4 m.); Svajūnas Machalskas, montuotojas (darbas įmonėje 11 m.); Juzefas Mažolis, montuotojas (darbas įmonėje 41 m.); Valdas Politika, montuotojas (darbas įmonėje 13 m.); Tomas Pauliukonis, montuotojas (darbas įmonėje 4 m.); Valentin Toločko, ekskavatorininkas (darbas įmonėje 11 m.); Kamilė Zokaitė, darbų vadovas (darbas įmonėje 4 m.); Dariuš Vertinski, montuotojas (darbas įmonėje 6 mėn.)

MONTAVIMO DARBŲ SKYRIAUS VADOVAS – ELEKTROTECHNIKOS INŽINIERIUS VYTAUTAS ŠURUPOVAS

48

TAIP YRA DĖL TO, KAD MŪSŲ ŽMONĖS TURI AUKSINES RANKAS, DIDELĘ PATIRTĮ IR YRA ATSAKINGI VYTAUTAS ŠURUPOVAS

www.artva.lt / 49

MONTAVIMO DARBŲ SKYRIUS „ARTVA“ DARBUOTOJAI / 2018

Montavimo darbų skyriaus darbuotojai montuoja siurblius ir jų valdymo aparatūrą, kloja vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, stato nuotekų valymo įrenginius, vandens gerinimo filtrus, įrengia geoterminį šildymą. Tai yra vienas iš pagrindinių bendrovės skyrių.

Skyriuje dirba 15 žmonių. Nors tai yra montuotojai, ekskavatorininkai, tačiau daugelis iš jų turi po kelias

50

kompetencijas, todėl geba atlikti daugelį darbų. Ir bendrovei, ir bendrovės klientams, ir užsakovams tai yra didelė vertė, nes toks darbuotojų universalumas leidžia greitai atlikti daug neatidėliotinų, smulkių ir įvairių darbų.

Tarp 15 montuotojų grupės darbuotojų yra žmonių, kurie dar tik pradėjo kaupti darbinę patirtį, ir žmonių, kurių patirtis – keli dešimtmečiai. Jie „ARTVOJE“ dirba daugiau negu 30 ar netgi 40 metų.

Skyriaus darbuotojų kaita itin maža.

Kaip pastebi skyriaus vadovas Vytautas Šurupovas, nebent darbuotojai išeina į pensiją. Tačiau neretai grįžta atgal netgi tie, kurie buvo išėję dirbti į kitas įmones.

Kalbėdamas apie savo darbuotojus, Montavimo darbų skyriaus vadovas Vytautas Šurupovas akcentuoja, kad svarbiausia jo vadovaujamų darbuotojų savybė yra atsakingumas ir gebėjimas dirbti savarankiškai.

www.artva.lt / 51

APTARNAVIMO SKYRIUS „ARTVA“ DARBUOTOJAI / 2018

Aldas Stravinskas, aptarnavimo skyriaus vadovas, vyriausiasis mechanikas(darbas įmonėje 11 m.); Petras Ambraška, pagalbinis darbininkas; Jonas Malinauskas, pagalbinis darbininkas(darbas įmonėje 35 m.); Juozas Kuncevičius, pagalbinis darbininkas(darbas įmonėje 44 m.); Genrikas Vasilevskis, stalius (darbas įmonėje 15 m.); Kęstutis Jonyka, šaltkalvis (darbas įmonėje 24 m.); Josif Bobrovič, šaltkalvis (darbas įmonėje 33 m.); Bronislav Ulevič, šaltkalvis (darbas įmonėje 10 m.); Vladimir Polivoda, šaltkalvis (darbas įmonėje 11 m.); Petras Luščinskas, vairuotojas (darbas įmonėje 36 m.); Tautvydas Samajauskas, vairuotojas (darbas įmonėje 12 m.); Airidas Šumanas, vairuotojas (darbas įmonėje 2 mėn.); Darius Jaruševičius, sandėlininkas (darbas įmonėje 9 m.); Alvydas Vižinis, vyr. energetikas (darbas įmonėje 30 m.); Bronius Petkevičius, degalų kolonėlės operatorius (darbas įmonėje 47 m.); Česlav Kislovski, mechanikas (darbas įmonėje 38 m.); Dmitrijus Nosarevas, šaltkalvis (darbas įmonėje 4 m.); Sergej Trifanov, tekintojas (darbas įmonėje 5 m.); Arvydas Januškevičius, elektrikas (darbas įmonėje 30 m.); Algimantas Girnius, tekintojas (darbas įmonėje 6 m.); Tomas Pivorius, auto-šaltkalvis (darbas įmonėje 1 m.)

52

APTARNAVIMO SKYRIAUS DARBUOTOJAI IŠSISKIRIA UNIVERSALUMU IR KŪRYBIŠKUMU, JIE GALI DIRBTI KITUOSE SKYRIUOSE, KAI TEN PRITRŪKSTA PAJĖGŲ, TAIP PAT GEBA ATLIKTI NESTANDARTINIUS IR NEKASDIENIUS DARBUS, KURIŲ KITI DARBUOTOJAI NEGALI ATLIKTI ALDAS STRAVINSKAS

Aptarnavimo skyriaus darbuotojai prižiūri, aptarnauja ir remontuoja bendrovės mechanizmus, įrenginius, transporto priemones.

Jie taip pat gamina gręžimo ir montavimo skyriams reikalingus produktus, pristato juos į objektus bei prižiūri gamybines ir administracines patalpas, bendrovės teritoriją ir sandėlį.

Aptarnavimo skyriaus misija – pasirūpinti, kad gamybos skyrių veikla vyktų sklandžiai, be sutrikimų ir prastovų.

Aptarnavimo skyriuje dirba du mechanikai, penki šaltkalviai, du tekintojai, suvirintojas, vyr. energetikas, elektrikas, stalius, du vairuotojai, sandėlininkas ir degalinės operatorius. Taip pat bendrovės teritoriją prižiūri keturi pagalbiniai darbuotojai.

APTARNAVIMO SKYRIAUS VADOVAS – MECHANIKOS INŽINIERIUS ALDAS STRAVINSKAS

www.artva.lt / 53

TECHNIKA IR TECHNOLOGIJOS IKI 2003 M NAUDOTI TIK RUSIŠKI GRĘŽIMO AGREGATAI NETENKINO DĖL MAŽO GRĘŽIMO GREIČIO RUSIJOJE GRĘŽIMO AGREGATAI BUVO GAMINAMI KOMPLEKTUOJANT JUOS STŪMOKLINIAIS GRĘŽIMO SIURBLIAIS, KURIE BUVO AUKŠTO SPAUDIMO, BET ŽEMO NAŠUMO VOKIETIJOJE JAU PRIEŠ 30 METŲ BUVO PRADĖTI GAMINTI NAUJO TIPO AGREGATAI JŲ KOMPLEKTACIJAI PANAUDOTI IŠCENTRINIAI SIURBLIAI, KURIE GALĖJO PUMPUOTI DIDELIUS KIEKIUS SKIEDINIO IR TAIP BUVO UŽTIKRINTAS ŽYMIAI DIDESNIS GRĘŽIMO GREITIS „ARTVA“ PALAIPSNIUI PAKEITĖ VISUS GRĘŽIMO AGREGATUS Į VOKIETIJOJE IR LENKIJOJE PAGAMINTUS AGREGATUS

54

Pirmąjį naują vakarietišką gręžimo agregatą AGBO 50 įmonė įsigijo 2003 metais.

Trys RB 10 klasės agregatai Pirmąjį 1991 m. gamybos RB 10 klasės agregatą įsigijo 2005 metais.

2004 m. „ARTVA“ įsigijo 1984 m. gamybos P 3012 (gamintojas – „PRAKLA“, Vokietija).

Automobilio „Mersedes Unimog“ važiuoklė.

Investicija ~ 280 tūkst. litų (81,1 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 350 mm Maksimalus gręžimo gylis – 150 m Šiuo agregatu Petriuko Macijausko brigada per 2007 metus išgręžė 10 km

Automobilio IVECO važiuoklė.

Investicija ~ 330 tūkst. litų (95,6 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 250 mm Maksimalus gręžimo gylis – 70 m

Automobilio „IVECO MAGIRUS“ važiuoklė.

Investicija ~ 200 tūkst. litų (57,9 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 800 mm Maksimalus gręžimo gylis – 250 m

www.artva.lt / 55

Gręžimo agregato išbandymas „PRAKLA“ gamykloje, Peine (Vokietija).

Antrąjį RB 10 klasės agregatą – 2006 m. gamybos, visiškai naują – įsigijo 2006 metais.

Trečiasis RB 10 klasės agregatas pagamintas „ARTVOS“ užsakymu Vokietijos įmonėje „PRAKLA“.

Jį bendrovė įsigijo 2008 metais.

Automobilio MAN važiuoklė.

Investicija ~ 820 tūkst. litų (237,5 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 350 mm Maksimalus gręžimo gylis – iki 250 m

Gamybos procesas „PRAKLA“ gamykloje Peine, Vokietija.

Automobilio MAN važiuoklė.

Investicija ~ 1,07 mln. litų (309,9 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 350 mm Maksimalus gręžimo gylis – 250 m

56

Visiškai naują kompaktišką agregatą KB 20/100, kurį pagamino „Lutz Kurth“ įmonė (Vokietija), „ARTVA“ įsigijo 2006 metais.

Vikšrinė važiuoklė Investicija ~ 270 tūkst. litų (78,2 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 300 mm Maksimalus gręžimo gylis – 100 m

Bendrovė „ARTVA“ įsigijo galingesnės technikos, galinčios gręžti didesnio diametro ir gilesnius gręžinius: 2007 m. įsigijo visiškai naują RB 25 (gamintojas – „PRAKLA“, Vokietija) Automobilio MAN važiuoklė Investicija ~ 1,4 mln. litų (405,5 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 800 mm Maksimalus gręžimo gylis – 550 m

www.artva.lt / 57

2011 m. įsigijo naują gręžimo agregatą AGBO G80, pagamintą Vokietijoje.

2014 m. įsigijo gręžimo agregatą AGBO G 600, pagamintą 1995 m.

2017 metais agregatas buvo modernizuotas, (sumontuotas naujas jėgos agregatas, pakeistas suklys. Darbai atlikti Lenkijos gamykloje „BIPROMASZ“) investicijos – 30 tūkst. eurų.

Automobilio IVECO važiuoklė.

Investicija ~ 328 tūkst. litų (95 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 300 mm Maksimalus gręžimo gylis – 120 m

58

2015 m. įsigijo naują gręžimo agregatą Wamet 80, pagamintą Lenkijoje, ant naujos Iveco Daily važiuoklės.

Iveco važiuoklė nepasiteisino, buvo silpna, todėl 2017 metas agregatas buvo modernizuotas, perkeliant jį ant „MercedesBenz“ važiuoklės ir sumontuojant atskirą jėgos agregatą.

Automobilio STYER važiuoklė.

Investicija ~ 756 tūkst. litų (219 tūkst. eurų) Maksimalus gręžimo skersmuo – 800 mm Maksimalus gręžimo gylis – 800 m

Automobilio „Mercedes-Benz“ važiuoklė.

Investicija ~ 127 tūkst. eurų.

Maksimalus gręžimo skersmuo – 300 mm Maksimalus gręžimo gylis – 120 m

2017 m. įsigijo AGBO G150R Vikšrinė važiuoklė Investicija ~ 80 tūkst. eurų.

Maksimalus gręžimo skersmuo – 300 mm Maksimalus gręžimo gylis – 150 m

2005 metais įmonė išlydi iš Lietuvos į Lenkiją paskutinius rusiškus agregatus. Be jokių ypatingų iškilmių – čia gi ne sovietinės armijos karinė technika.

URB 2A2 (1989 m., Rusija) 1 valanda darbo – 24 l benzino (vokiškam – 14 l dyzelino), 51 l benzino 100 km (vokiškam – 24 l dyzelino), gręžimo greitis 2–3 kartus mažesnis nei vokiškų.

Važiuoklė – triašio visureigio „ZIL 131“.

Maksimalus gręžimo skersmuo – 300 mm Maksimalus gręžimo gylis – 150 m

www.artva.lt / 59

TAIP PAT 2008–2017 2008 m –

PRADĖTI ĮVERTINTI VANDENVIEČIŲ POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIAI

2008 m –

PRADĖTA GRĘŽTI VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIUS LATVIJOJE

2009 m –

PAGAMINTA IR PRADĖTA NAUDOTI GRĘŽINIŲ TV DIAGNOSTIKA PIRMĄ KARTĄ PANAUDOTA TIRIANT VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIUS TRAKŲ M VARNIKŲ VANDENVIETĖJE

2011 m –

PRADĖTOS RENGTI POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO PROGRAMOS (AB „AMILINA“)

2012 m –

PRADĖTI VYKDYTI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) GRUNTO TYRIMO DARBAI VISAGINO ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE

2012 m –

PRADĖTI MONTUOTI ŠILUMOS SIURBLIAI GEOTERMINIAM ŠILDYMUI

2013 m –

PIRMĄ KARTĄ ĮMONĖS ISTORIJOJE DARBŲ VADOVE PRADĖJO DIRBTI MOTERIS – KAMILĖ ZOKAITĖ

2014 m –

ĮDIEGTA KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA:

ISO 9001, ISO 14001, BS OHSAS 18001 60

2015 m –

PIRMĄ KARTĄ ATLIKTAS DIDELĖS VANDENVIETĖS (UTENOS M KALIEKIŲ VANDENVIETĖS) BŪKLĖS ĮVERTINIMAS IR PATEIKTOS EKSPLOATACIJOS REKOMENDACIJOS

2015 m –

ĮDIEGTA „SYNOLOGY“ TINKLINĖ DUOMENŲ SAUGYKLA, JUNGIANTI KOMPIUTERIUS, TELEFONUS IR KT

2016 m –

PIRMĄ KARTĄ ĮRENGTAS IDEALIAI VERTIKALUS 34 M GYLIO GRĘŽINYS – REPERIS KRUONIO HAE

2016 m –

PAGAMINTAS IR UŽDENGTAS BRONZINIU DANGČIU GRĘŽINYS, ĮMONĖS „ARTVA“ IŠGRĘŽTAS 1991 M SAUSIO MĖN , RENGIANT GYNYBAI LIETUVOS PARLAMENTĄ GRĘŽINIUI SUTEIKTAS „LAISVĖS“ VARDAS

2017 m –

ĮSIGYTA NAUJA, NAŠI ĮRANGA GRĘŽINIŲ PLYŠINIŲ FILTRŲ GAMYBAI

2017 m –

NUPIRKTA IR PRADĖTA NAUDOTI AUTOMATINĖ GILUMINIŲ SIURBLIŲ MONTAVIMO – IŠMONTAVIMO GRĘŽINIUOSE ĮRANGA (TURI VIENINTELIAI LIETUVOJE)

2017 m –

SUKURTAS NAUJAS STENDAS PARODOMS

www.artva.lt / 61

0

62 2017

2016

2015

2014

2013

2012

2011

2010

2009

2008

2007

2006

2005

2004

2003

2002

2001

2000

1999

1998

1997

1996

1995

1994

1993

60000 60000

50000 50000

40000 40000

30000 30000

20000 20000

10000 10000

45752

45671

54327

51473

41229

26321

34817

27861

25399

43857

46750

35667

22038

19412

15503

12693

8457

8543

9213

10309

11847

8754

7392

9022

12112

„ARTVOS“ REKORDAI

GRĘŽIMO DARBŲ APIMTYS (metrais)

0

MONTAVIMO DARBŲ SKYRIAUS DARBŲ APIMTYS 2007-2017 metais Eil. Nr. 1.

2.

3.

4.

6.

Darbų pavadinimas Vandens tiekimo sistemų sumontavimas, obj.

Vandens filtrų sumontavimas, obj.

Nuotekų šalinimo įrenginių statyba, obj.: nuotekų kaupimo rezervuarai biologinio valymo įrenginiai viso (3): Šilumos siurblių sumontavimas, obj.

Inžinerinių tinklų paklojimas, m: vandentiekis kanalizacija horizontalus geoterminis kolektorius elektros kabelio linijos viso (6):

2007 432

2008 388

2009 243

2010 195

2011 220

Metai 2012 160

47

70

50

30

35

34

20

30

36

34

24

18 7 25 0

22 12 34 0

15 15 30 2

15 10 25 0

4 14 18 2

6 5 11 5

3 9 12 3

5 7 12 3

8 6 14 5

10 10 20 9

2 17 19 8

7500 2000 1900

5700 1700 800

3500 1500 600

2500 300 500

3000 650 1900

2500 700 500

2000 550 4200

4200 250 500

3500 550 600

3400 530 470

3000 400 7700

4500 3700 2700 15900 11900 8300

2100 5400

2100 7650

1900 5600

1900 8650

2700 7650

2500 7150

2600 2100 7000 13200

Per 2007 metus devynios gręžimo brigados įrengė gręžinių, kurių bendras metražas sudarė 47 kilometrus, o per 2015 m. 8 brigados išgręžė 54 kilometrus.

2007 metai sėkmingiausi buvo gręžėjo Petruko Macijausko brigadai.

1991 m. gamybos agregatu RB 10 per 2007 metus ši brigada iš viso išgręžė ir įrengė 10 kilometrų bendro gylio gręžinių, iš viso – 161 gręžinį, iš kurių: 151 vandens gręžinį, 8 šilumos gręžinius, 2 įžeminimo gręžinius, vidutinis gręžinio gylis ~ 62 metrai.

2008 metais P. Macijausko brigadai patikėtas 2008 m. gamybos gręžimo

agregatas RB 10. 2017 m. ši brigada iš viso išgręžė ir įrengė 11 kilometrų bendro gylio gręžinių, iš viso – 105 gręžinius, iš kurių: 49 vandens gręžinius, 51 šilumos gręžinį, 5 įžeminimo gręžinius, vidutinis gręžinio gylis ~ 106 metrai.

Sėkmingai dirbo ir Šarūno Žilėno gręžikų brigada. 2003 m. gamybos agregatu „AGBO 50“ per 2007 metus ši brigada iš viso išgręžė ir įrengė 8 kilometrus bendro gylio gręžinių, iš viso 197 gręžinius, iš kurių: 187 vandens gręžinius, 2 šilumos gręžinius, 8 įžeminimo gręžinius, vidutinis gręžinio gylis ~ 42 metrai.

2013 180

2014 250

2015 240

2016 250

2017 195

2017 metus ši brigada iš viso išgręžė ir įrengė 12 kilometrų bendro gylio gręžinių, iš viso 194 gręžinius, iš kurių: 148 vandens gręžinius, 15 šilumos gręžinių, 31 įžeminimo gręžinį, vidutinis gręžinio gylis ~ 61 metras.

Palyginimui – rusiška technika 9 gręžimo brigados įrengdavo tik iki 4 kilometrų bendro gylio gręžinių, t.y. dabar viena brigada padaro beveik tris kartus daugiau, nei sovietiniais laikais visos įmonės turėtos brigados kartu sudėjus.

www.artva.lt / 63

64

2008–2017 m SVARBIAUSI PROJEKTAI

www.artva.lt / 65

UAB „NEMĖŽIO KOMUNALININKAS“ POŽEMINIO VANDENS GERINIMO ĮRENGINIŲ MONTAVIMAS NEMĖŽIO GYVENVIETĖJE, VILNIAUS RAJONE Užsakovas – UAB „Nemėžio komunalininkas“ Darbai atlikti 2008 m. gegužę–rugpjūtį Darbų vertė – 38,2 tūkst. eurų (be PVM)

Gręžinių vandenyje įprastai yra padidėjusi indikatorinio vandens kokybės rodiklio – geležies – koncentracija. Vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo, pašalinus jame ištirpusią geležį. „ARTVA“ montuoja vandens gerinimo (nugeležinimo) įrenginius, skirtus ir individualiam, ir viešajam tiekimui įrengtiems gręžiniams. Didžiausius įrenginius, kokie tik buvo iki šiol per visą „ARTVA“ veiklos istoriją, bendrovės specialistai pastatė Vilniaus rajono Nemėžio gyvenvietėje. Įrenginių našumas – 30 kub. m per valandą.

66

LAUKO VANDENTIEKIO STATYBA IR VANDENS GERINIMO ĮRENGINIŲ MONTAVIMAS VILNIAUS RAJONO KALVELIŲ, SAVIČIŪNŲ, KETURIASDEŠIMT TOTORIŲ, VALČIŪNŲ, GRIGAIČIŲ, VELIUČIONIŲ, MICKŪNŲ GYVENVIETĖSE Užsakovas – UAB „Nemėžio komunalininkas“ Darbai atlikti 2015 m. birželį–2016 m. gruodį Darbų vertė – 334,3 tūkst. eurų (be PVM)

Septyniose Vilniaus rajono gyvenvietėse „ARTVA“ suprojektavo ir pastatė vandens gerinimo įrenginių pastatus, kuriuose sumontavo 7–20 kub. m per val. ir 50– 300 kub. m per dieną našumo vandens nugeležinimo filtrus. Buvo pakloti ir vandentiekio tinklai.

Su „ARTVA“ bendradarbiaujame jau daugelį metų, nes ir mūsų įmonei „Nemėžio komunalininkas“ jau 25-eri. Ir kaimynai esame su jais – įsikūrėme prie Vilniaus. Kas be ko, „ARTVOS“ veikla mums yra labai reikalinga: mes esame vandens tiekėjai, o „ARTVA“ teikia paslaugas, susijusias su vandens gręžiniais, vandens tiekimo įrangos montavimu.

Kaip „ARTVOS“ išskirtinumą paminėčiau šios įmonės universalumą. Yra nemažai bendrovių, kurios vykdo panašią veiklą, bet tik nedaugelis gali teikti visą susijusių paslaugų paketą. Mums, kaip užsakovams, toks įmonės paslaugų paketas yra labai naudingas, taupantis laiką, nes „ARTVA“ ir gręžinius įrengia, ir juos pajungia, ir filtrus sumontuoja, ir teikia kitas paslaugas. „ARTVOS“ specialistai yra savo srities profesionalai – tiek atliekant įrengimo darbus, tiek aptarnaujant objektus. Gerai žinome, kad „ARTVOS“ darbuotojams galime skambinti visada, kai to reikia: jie atvažiuoja nedelsdami, tikrina, ieško sprendimų. Kadangi, kaip ir sakiau, jie yra kaimynai, tai paprastai atvyksta per 15–30 minučių, o tai yra labai svarbu, ištikus, pavyzdžiui, avarijai.

Kai mūsų rangovais yra „ARTVA“, ramiai galime dirbti savo darbus, nejausdami jokių įtampų, nes žinome, kad „ARTVA“ atliks savo darbą.

Kas nedirba, tas neklysta ir neturi iššūkių. Projektų vykdymo metu ir mums ištinka įvairių netikėtumų, problemų, bet „ARTVA“ visada yra pasirengusi patarti, sykiu įveikti sunkumus, išspręsti klausimus.

Pasirašydami su jais sutartį, nesibaiminame, kad bus problemų, nes iki šiol „ARTVA“ visada suranda sprendimus. O mums lieka mūsų darbai – surasti žemės, suderinti reikalus su žemės savininkais.

Ką „ARTVA“ įsipareigoja, tą ir atlieka. Todėl dirbdami su „ARTVA“ jaučiamės ramiai, neturime jokių nereikalingų baimių.

VIKTOR TANKELIUN, UAB „NEMĖŽIO KOMUNALININKAS“ DIREKTORIUS

www.artva.lt / 67

UAB „TRAKŲ VANDENYS“ TRAKŲ MIESTO VARNIKŲ VIEŠOJO TIEKIMO VANDENVIETĖS ĮRENGIMAS Užsakovas – UAB „Trakų vandenys“ Darbai atlikti 2008 m. gruodį–2010 m. gruodį Darbų vertė – 87,4 tūkst. eurų (be PVM)

1977 m. išžvalgyta Trakų miesto Varnikų viešojo tiekimo vandenvietė buvo įrengta 2009 metais. Tam „ARTVA“ įrengė penkis požeminio vandens gavybos gręžinius, kurių našumas – 50–60 kub. m per valandą. Anksčiau viešajam tiekimui Trakuose naudotos Birutės g. vandenvietės eksploatavimo atsisakyta. Čia 2010 m. „ARTVA“ likvidavo penkis gavybos gręžinius.

LENTVARIO VIEŠOJO TIEKIMO VANDENVIETĖS LIKVIDAVIMAS Užsakovas – UAB „Trakų vandenys“ Darbai atlikti 2016 m. birželį–lapkritį Darbų vertė – 8,4 tūkst. eurų (be PVM)

Retas atvejis, kuomet likviduojama viešojo tiekimo vandenvietė. Lentvario vandenvietėje „ARTVA“ likvidavo visus dvylika vandens gavybos gręžinių.

Likvidavus šią vandenvietę, Lentvario gyventojams geriamasis vanduo tiekiamas iš Trakų Varnikų viešojo tiekimo vandenvietės.

68

TRAKŲ MIESTO VARNIKŲ VANDENVIETĖS GILESNIŲJŲ SLUOKSNIŲ ŽVALGYBA IR GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS Užsakovas – UAB „Trakų vandenys“ Darbai atlikti 2016 m. rugpjūtį–2017 m. spalį Darbų vertė – 103,6 tūkst. eurų (be PVM)

2016 m. pradėjus tiekti geriamąjį vandenį Lentvariui, didinant Trakų miesto Varnikų vandenvietės našumą, šioje vandenvietėje išgaunamo vandens kokybė pradėjo prastėti.

Todėl „ARTVA“ atliko gilesnių kvartero sluoksnių žemės gelmių tyrimą iki 210 metrų gylio: išgręžti penki iki 120–205 metrų gylio gręžiniai. Šių gręžinių skersmuo – 165–225 mm, našumas – iki 50 kub. m per valandą. Taip pat išžvalgytas ypač geros kokybės, bet riboto našumo viršutinio silūro (S2) vandeningasis sluoksnis. Pastarojo sluoksnio požeminį vandenį pripažinus natūraliu mineraliniu vandeniu, Trakų savivaldybė galėtų siekti kurorto statuso suteikimo šiam miestui.

Pasakysiu trumpai – „ARTVA“ yra įmonė, su kuria norisi dirbti. Tuo viskas pasakyta.

Tai yra žmonės, kurie puikiai žino savo darbą, atsakingai jį vertina. „ARTVOS“ darbuotojų nereikia kontroliuoti, kaip, deja, tenka dirbant su kai kuriomis kitomis įmonėmis. „ARTVOS“ žmonės laikosi savo žodžio, yra aukštos klasės specialistai.

Tai galiu pasakyti apie kiekvieną šios bendrovės darbuotoją, su kuriuo teko bendrauti, įgyvendinant projektus. „ARTVA“ dirba ramiai ir tvarkingai.

Mes turėjo problemų dėl netinkamo vandens. Dėl kitados padarytos klaidos (vandenvietė buvo įrengta vietoje, kur durpės, ežerai) vanduo pradėjo keisti spalvą, artėti prie kritinės ribos, tad nedelsiant reikėjo imtis sprendimo. Ir jis buvo rastas. „ARTVA“ atliko žvalgybinį gręžimą, įrengė naują gręžinį.

Ne tik buvo išspręsta problema. Atliekant žvalgybinį gręžimą, „ARTVA“ aptiko mineralinį vandenį. Tai mums yra labai didelė sėkmė, nes Trakai siekia kurorto statuso, tad mineralinis vanduo šiuo atveju labai svarbus.

Džiaugiuosi bendradarbiavimu su „ARTVA“. Jos specialistai yra profesionalai, tai žmonės, su kuriais galima pasitarti.

Juos vertinu 10-čia balų iš 10-ties.

Linkiu „ARTVAI“ ir toliau laikytis jų pasiekto aukšto lygio, nenuleisti kartelės.

Kelti ją aukščiau vargu ar beįmanoma, nes jie ir dabar yra aukščiausio lygio specialistai.

ROMUALDAS INGELEVIČIUS, UAB „TRAKŲ VANDENYS“ DIREKTORIUS

www.artva.lt / 69

AB „KAUNO TILTAI“

TARPSLUOKSNINIO POŽEMINIO VANDENS PROVERŽIO LYGIO ŽEMINIMO SAVITAKA GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS VILNIAUS VAKARINIAME APLINKKELYJE Užsakovas – AB „Kauno tiltai“ Darbai atlikti 2016 m. gegužę–lapkritį Darbų vertė – 134,0 tūkst. eurų (be PVM)

Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos metu paaiškėjo, kad ties Šiaurinės g. viaduku yra tarpsluoksninio spūdinio vandens proveržio zona. Abipus viaduko, maždaug 500 m ilgio ruože, požeminio vandens pjezometrinis lygis iš esmės sutapo su būsimo kelio dangos paviršiumi. Nepavykus vandens lygio pažeminti įprastomis priemonėmis, atlikti bandymai vandens lygį žeminant gręžiniais. Svarbiausia, kad vandens lygį reikėjo pažeminti tiek statybos darbų užbaigimui, tiek ilgametei aplinkkelio eksploatacijai. Bandymams pasiteisinus, po aplinkkelio asfalto danga liko įrengti 29 techniniai gręžiniai nuolatiniam požeminio vandens lygio žeminimui. Minėtoje proveržio zonoje spūdinio vandens lygis pažemintas vidutiniškai apie 1,7 m žemiau asfalto paviršiaus. Stebėjimams įrengti 6 monitoringo gręžiniai.

70

Vykdant Vilniaus Vakarinio aplinkkelio III etapo statybas, daugiausiai bendravau su bendrovės „ARTVA“ vyriausiuoju hidrogeologu Neringu Šeiriu. Man patiko jo pozicija – ir kaip žmogaus, ir kaip specialisto. „ARTVOS“ profesionalų požiūris į hidrogeologiją, jų specifinės žinios mums buvo itin reikalingos ir pravarčios, nes, statydami Vilniaus vakarinį aplinkkelį, susidūrėme su gamtos iššūkiu – aukštu spūdinio vandens lygiu. Ieškant geriausio sprendimo, būta daug diskusijų, svarstymų, teikta nemažai pasiūlymų.

Vienas iš jų, kurį pateikė „ARTVOS“ profesionalai, buvo patarimas pažeminti vandens lygį. Tai suveikė, ir dabar turime kokybišką rezultatą – tokį, kokio ir reikėjo.

Teko bendrauti ir su kitais „ARTVOS“ darbuotojais. Juos vertinu kaip vienus iš rimčiausių savo srities specialistų visoje šalyje. Mūsų bendrovė „Kauno tiltai“ su „ARTVA“ bendradarbiavo ir įgyvendinat daugelį kitų projektų.

Renkamės šiuos partnerius, nes savo kompetencija ir žiniomis jie patvirtina, kad yra vieni iš geriausių hidrogeologų bei gręžinių gręžėjų.

GEDIMINAS TURČINSKAS, AB „KAUNO TILTAI” VIEVIO AIKŠTELĖS VADOVAS (VILNIAUS VAKARINIO APLINKKELIO III ETAPO STATINIO STATYBOS VADOVAS)

www.artva.lt / 71

72

AB „KLAIPĖDOS VANDUO“

VANDENINGŲJŲ SLUOKSNIŲ ŽVALGYBA IR GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS KLAIPĖDOS RAJONO VANDENVIETĖSE Užsakovas – AB „Klaipėdos vanduo“ Darbai atlikti 2014 m. sausį–2016 m. lapkritį Darbų vertė – 449,8 tūkst. eurų (be PVM)

VANDENINGŲJŲ SLUOKSNIŲ ŽVALGYBA IR GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS KLAIPĖDOS RAJONO VANDENVIETĖSE Užsakovas – AB „Klaipėdos vanduo“ Darbai pradėti 2017 m. birželį, planuojama pabaigti apie 2019 m. pradžią Darbų vertė – 432 tūkst. eurų (be PVM)

Dėl Vakarų Lietuvos hidrogeologinių sąlygų ypatumų, 100–200 m gylyje suklotų ir eksploatuojamų sluoksnių požeminiame vandenyje dažnai aptinkamos padidintos fluorido (F) ir boro (B) koncentracijos, kurios viršija higienos normos HN 24:2017 ribines vertes. Fluorido (F) ir boro (B) šalinimo iš vandens technologijos brangios, neatsiperkančios.

Todėl mažosioms Klaipėdos krašto vandenvietėms buvo pasiūlyta alternatyva – išžvalgyti ir vandens gavybos gręžinius įrengti seklesniuose, mažiau vandeninguose, bet esamus poreikius tenkinančiuose sluoksniuose. Pastarieji sluoksniai sudėtinga ir, išteklių požiūriu, turtinga geologine sandara pasižyminčiame pajūrio krašte tapo ta „aukso gysla“, padedanti spręsti nedidelio, bet patenkinamos kokybės ir nedidelių eksploatavimo sąnaudų reikalaujančio požeminio vandens poreikio uždavinius mažosiose AB „Klaipėdos vanduo“ vandenvietėse.

Visus žvalgybos, gręžinių įrengimo ir vandentiekio statybos darbus projektuoja ir atlieka „ARTVA“.

www.artva.lt / 73

GILUMINIO SIURBLIO PERMONTAVIMAS KLAIPĖDOS MIESTO 1-OJOJE VANDENVIETĖJE Užsakovas – AB „Klaipėdos vanduo“ Darbai atliekami 2017 m. liepą–2018 m. pirmąjį pusmetį Darbų vertė – 10,6 tūkst. eurų (be PVM)

Projekto metu „ARTVA“ paklos 150 mm skersmens drenažo liniją, kurios ilgis – 550 m, pakeis giluminį siurblį fontanuojančiame (proveržio zonos) gręžinyje, kurio fontano našumas – 300 kub. m per valandą. Tokie projektai priskiriami ypatingiems darbams.

74

Esame labai patenkinti „ARTVA“. Tokių žodžių negalima pasakyti apie daugelį kitų analogiška veikla besiverčiančių įmonių, su kuriomis turime darbų sutartis. „ARTVA“ dirba profesionaliai, laikosi terminų. Tikrai matome, kad tai yra žmonės – savo srities profesionalai. Per metus mums tenka pergręžti nuo trijų iki penkių vandens gręžinių, juos atnaujinant. Tai, ką daro „ARTVA“, daro puikiai, neteko nusivilti – mus jų darbas tenkina 100 procentų. „ARTVOS“ veikla ir kompetencijos plačios, tad vienu metu nuperkame daugelį paslaugų. Galima projektą skaidyti į mažesnius pirkimus. Tokiu būdu gal jis ir kainuotų šiek tiek pigiau, tačiau pabrangtų administravimas, brangiau kainuotų vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, rašyti specifikacijas.

Kita vertus, „ARTVA“ žino mūsų reikalavimus, nes seniai dirbame.

Kiek suprantu iš kitų bendrovės „Klaipėdos vanduo“ rangovų, mes keliame didesnius reikalavimus, palyginus su kitomis analogiškomis įstaigomis. Mūsų profesionalūs darbuotojai išsireikalauja aukščiausios kokybės už optimalią kainą. Ir šiuo atveju vadovėlinės vadybos neužtenka, reikia profesionalių specialistų. Tad pas mus susitinka profesionalus užsakovas su profesionaliu rangovu – rezultatą gauname puikų.

Projekto „Giluminio siurblio permontavimas Klaipėdos miesto 1-ojoje vandenvietėje“ darbai priskiriami ypatingiems užsakymams. Darbai yra tikrai sudėtingi. Gal prieš 10 metų savo jėgomis bandėme permontuoti siurblį, bet nepavyko, tad džiaugėmės, kad senasis siurblys vis dar veikė. Dabar to ėmėsi „ARTVA“, ir matome, kad jie tuos dalykus išmano, todėl tikime, kad visa padarys gerai.

Darbus apsunkina arba jie darosi rizikingi ir dėl to, kad aplink yra gyvenamieji namai ir gamybinės patalpos. Jeigu nutiktų problemų, vanduo gali užtvindyti didelę teritoriją, daug patalpų. Tad pirmiausia kažkur reikia nuvesti spūdinį vandenį. Nusprendėme jį nuvesti laikinaisiais tinklais apie pusę kilometro. Tai iš tiesų yra sudėtingas ir rizikingas darbas.

Profesionalumas, dirbant su rangovais, mums yra pats svarbiausias ir reikalingiausias bruožas. Profesionalumas mums reiškia ir žinias, ir gebėjimą jas pritaikyti. Mums labai svarbu, kad rangovai ne tik žinotų, bet ir suvoktų, kaip tai įgyvendinti. „ARTVA“ ir žino, ir suvokia, ir padaro. Atrodo, tai natūralus dalykas, tačiau yra firmų, kurios nežino. Ir tada mes turime problemų – laimi konkursą, bet negeba gręžinio išgręžti.

Noriu paminėti „ARTVOS“ specialistą, su kuriuo mums tenka dažniau bendrauti.

Tai yra vyriausiasis hidrogeologas Neringas Šeirys, kurį mes vertiname kaip profesionalą, kaip puikų savo srities žinovą AIDAS BIRGĖLA, AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ VANDENS DEPARTAMENTO VADOVAS

www.artva.lt / 75

ŽVALGYBINIS GRĘŽIMAS SILAKROGS, RYGOS RAJONE, LATVIJOJE Užsakovas – „Coca Cola HBC“ Latvija Darbai atlikti 2009 m. gegužę–birželį Darbų vertė – 37,9 tūkst. eurų (be PVM)

Renkant perspektyviausią vandeningą horizontą vandeniui išgauti, pilstyti ir parduoti, projekto metu išgręžti keturi 25–130 m gylio gręžiniai. Išžvalgytas plotas buvo neperspektyvus. „ARTVA“ su „Coca Cola HBC“ bendrove bendrauja nuo 2006 m., kuomet Alytuje buvo atlikti žvalgybiniai darbai, ieškant pilstymui tinkančio vandens. Kompanija prašė Alytuje įrengti tuomet vienintelį gręžinį iš nerūdijančio plieno vamzdžių. Lietuvai tai buvo naujas standartas. Ši įmonė atnešė ir naują darbo kultūrą: aikštelė buvo išklota polietilenu, darbuotojai aprengti baltais kombinezonais, kurie būdavo keičiami tuoj pat, vos tik susitepdavo. „Coca Cola“ 2016 m. balandžio mėnesį įsigijo bendrovę „Neptūno vandenys“, kurios specializacija – natūralaus mineralinio vandens produktų gamyba. 2017 m. lapkričio mėnesį „Coca Cola HBC Lietuva“ su UAB „ARTVA“ pasirašė naują kontraktą dėl mineralinio vandens gręžinio, esančio „Neptūno“ gamyklos vandenvietėje Varėnoje, rekonstrukcijos. Darbų metu ant gręžinio bus pastatytas specialus pastatas, gręžinyje sumontuotas naujas giluminis siurblys, įrengta išmani eksploatavimo ir stebėjimo sistema, leidžianti padidinti vandens išgavimo efektyvumą bei saugą.

2018 m. „Coca Cola HBC Lietuva“ planuoja įsirengti naują vandens gavybos gręžinį, atitinkantį jos specialius reikalavimus. Taip pat numato nuo esamo ir planuojamo gręžinių iki gamyklos pakloti vandentiekio liniją iš nerūdijančio plieno vamzdžių (vamzdynų ilgis – apie 260 m).

76

www.artva.lt / 77

UAB „VILNIAUS VANDENYS“ GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS, ESAMŲ REMONTAS, REGENERACIJA IR LIKVIDAVIMAS VILNIAUS MIESTO VANDENVIETĖSE Užsakovas – UAB „Vilniaus vandenys“ Darbai atlikti 2013 m. vasarį–2015 m. lapkritį Darbų vertė – 354,6 tūkst. eurų (be PVM)

NAUJŲ GRĘŽINIŲ ĮRENGIMO, ESAMŲ REMONTO, REGENERACIJOS, IŠPUMPAVIMO IR LIKVIDAVIMO DARBAI VILNIAUS MIESTO VANDENVIETĖSE Užsakovas – UAB „Vilniaus vandenys“ Darbai pradėti 2016 m. kovą; tęsiami Atlikta darbų už 292,3 tūkst. eurų (be PVM)

Vilniaus miesto vandenvietėse atliekami darbai yra vieni sudėtingiausių vandens gręžinių įrengimo, remonto ir regeneracijos darbų praktikoje. Šiose vandenvietėse įrengti gręžiniai dažniausiai pasižymi dideliu našumu, sudėtinga teleskopine konstrukcija ir dideliu jos elementų skersmeniu. Dėl to šiems darbams atlikti reikalinga atitinkama technika ir profesinis pasirengimas.

78

Su bendrove „ARTVA“ bendrauju nuo 1979 metų, tad šią įmonę gerai pažįstu. Su kitomis bendrovėmis ir neteko darbuotis, nes mums reikėjo didelių pajėgumų, kokius turi „ARTVA“. Ji, tuomet besivadinanti kitu pavadinimu, buvo didžiausia savo srities įmonė, turėjo geriausią techniką, atliko daugelį darbų: žvalgė vandenvietes, jas įrenginėjo, gręžė gręžinius. Kitos įmonės nelabai turi tokios didelės patirties, Lietuvoje yra gal 2 ar 3 rimtesnės įmonės, kurių viena ir yra „ARTVA“. Ši bendrovė turi ir gerų specialistų, gerų gręžimo meistrų, o tai šiuo metu yra didelė problema, nes nebėra kas juos rengtų, mažai kas nori dirbti tokį sunkų juodą darbą – šalta, šlapia.

Mums, kaip užsakovams, yra svarbus ir profesionalumas, ir terminų laikymasis. Kai kada visokių netikėtumų nutinka, nes visko numatyti neįmanoma. Tačiau dėl to neturime jokių problemų, nes „ARTVA“ yra didelė įmonė, turi daug technikos, žmonių, tad grafikus pasiveja greitai.

Kaip sakiau, su „ARTVA“ bendrauju nuo 1979 metų, tad mačiau naujovių, kurias jie pradėjo taikyti pirmieji Lietuvoje.

Berods, 1990 metais Lietuvoje niekas nekeitė gręžinių filtrų, kurie užsikemša, prakiūra. „ARTVA“ tai pradėjo daryti pirmoji.

Pakeitus filtrus ir atlikus susijusius darbus, gręžinys darosi kaip naujas. Tai buvo puikus dalykas. Dabar mažiau keičiame filtrų, nes daugelis dabartinių yra plastmasiniai, sunkiau juos iškelti, o ir naudojama kitokia, patikimesnė įranga. Antras dalykas – jie daro gręžinių regeneraciją, naudodami specialius miltelius, kurie ištirpina nuosėdas, taip prailgindami gręžinių amžių. Tokių dalykų kitos firmos nedaro.

Pasitikiu „ARTVA“, jie dirba gerai, kiek tai priklauso nuo aplinkybių, tokių, kaip avarijos, kurių nenumatysi. Šitiek metų su jais dirbu – neturiu jiems jokių pretenzijų. Yra darbų, kurie jiems nepriklauso, kurie nebuvo numatyti, bet jie ima ir daro, nes nori, kad visa būtų gerai.

BRONIUS MISIŪNAS, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ VANDENS STOČIŲ SKYRIAUS INŽINIERIUS – HIDROGEOLOGAS

www.artva.lt / 79

vandeningiesiems sluoksniams vertinimas matematiniu modeliavimu.

2011 m. „Amilinos“ vandenvietės gręžinys pergręžtas į 200 m gylyje esančius vandeninguosius sluoksnius AB „AMILINA“ ir pagal faktinius įrengto gręžinio AB „AMILINA“ POŽEMINIO duomenis atliktas papildomas GAMYBINIO VANDENS šios vandenvietės galimo poveikio VANDENVIETĖS Panevėžio miesto 1-jai vandenvietei JANONIO G 12, PANEVĖŽYJE, vertinimas matematiniu modeliavimu.

DARBO ATSTATYMAS IR Gavus teigiamus rezultatus, 2012 m.

PRIEŽIŪRA buvo įvertinti ir aprobuoti „Amilina“ Užsakovas – AB „Amilina“ vandenvietės požeminio gamybinio Darbai pradėti 2010 m. liepą – tęsiami vandens ištekliai, kurie sudaro 100 Darbų vertė – 165 tūkst. eurų (be PVM) kub. metrų per valandą arba 2400 kub. metrų per dieną.

Atnaujinus AB „Amilina“ vandenvietės darbą, pradėti visapusiški jos eksploatavimo režimo stebėjimai.

Tam „Amilina“ aplinkos monitoringo AB „Amilina“ yra viena iš didžiausių programa papildyta dviem dalimis: ir pažangiausių grūdų perdirbimo požeminio vandens monitoringo įmonių. Naudodama modernią programa 2012–2016 metams ir malimo technologiją, bendrovė aušinimo vandens gamybinių nuotekų gamina krakmolą, glitimą ir kviečių monitoringo planu. glitimo pašarus, sirupus. Gamybos procesų metu išsiskiria daug šilumos, Deja, intensyvus įrengto gręžinio todėl technologinius įrenginius reikia eksploatavimas lėmė produktyvaus vėsinti. Vienas iš būdų įkaitusių įrenginių vėsinimui – jų aušinimas vandeniu.

Bendrovės „Amilina“ vandenvietėje pirmasis požeminio vandens gręžinys buvo išgręžtas 1948 m., deja, jo vanduo įrenginių aušinimui netiko dėl per didelės jame esančios sulfatų koncentracijos, nes aušinimui panaudoto požeminio vandens gamybines nuotekas planuota išleisti į Nevėžio upę. Saugiai panaudoto požeminio vandens išleidimas į Nevėžį iš dalies spręstų ir šios upės aplinkosauginio debito palaikymą.

Tam 2010 m. atliktas požeminio vandens gavybos bendrovės „Amilina“ vandenvietėje poveikio Šventosios – Upninkų komplekso 80

sluoksnio grunto filtracines deformacijas, lėmusias intensyvią gręžinio filtro kolmatacijos pradžią jau po trejų gręžinio eksploatavimo metų. Šį procesą intensyvino ir cheminė kolmatacija. Per 52 mėnesius gręžinio našumui sumažėjus 8–9 kartus (iki 17 kub. metrų per valandą), šio gręžinio eksploatavimo atsisakyta.

Požeminio vandens gavybai nebetinkamas gręžinys buvo pergręžtas 2016 m. balandį. Šių darbų metu, įvertinus požeminio vandens monitoringo duomenis, vandenvietės hidrogeologines sąlygas ir gręžinio bandomosios mechaninėscheminės regeneracijos rezultatus, naujas gavybos gręžinys įrengtas be filtro. Dabar aprobuoti vandenvietės požeminio gamybinio vandens ištekliai išgaunami ne vienu, bet dviem gręžiniais. Išsamūs intensyviai eksploatuoto gavybos gręžinio filtro kolmatavimosi ir jo mechaninėscheminės regeneracijos duomenys yra aktualūs ir naudojami kasdienėje gręžinių projektavimo, įrengimo ir jų

būklės vertinimo praktikoje.

Vandenvietės eksploatavimo 2011–2016 m. duomenys ir rezultatai pateikti dokumente „AB „Amilina“ J. Janonio g. 12, Panevėžyje, aplinkos monitoringo ataskaita: požeminio gamybinio vandens vandenvietės ir aušinimo vandens gavybinių nuotekų monitoringo 2016 m. duomenys, poveikio požeminiam vandeniui monitoringo 2012–2016 m. duomenų analizė“. Šią ataskaitą 2017 m. pradžioje suderino Lietuvos geologijos tarnyba ir patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra.

Planuojama didinti bendrovės „Amilina“ vandenvietės našumą, įrengiant daugiau gavybos gręžinių.

Tam parengta „AB „Amilina“ požeminio gamybinio vandens vandenvietės našumo didinimo informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaita“, kuri pateikta Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo departamentui.

Įgyvendinant mūsų įmonės projektus, su „ARTVA“ tenka bendradarbiauti jau ketverius metus, iš kurių dvejus – aktyviai. Jų darbuotojai, taigi ir pati bendrovė, kuria profesionalų, puikiai komunikuojančios, atsakingos ir siekiančios užsakovui suteikti būtinos informacijos įmonės įvaizdį.

Kalbėdamas apie užsakovo ir rangovo santykius, galiu patvirtinti tik viena – tai yra dalykiniai santykiai, pastabų neturiu. Tai, ką jie daro, daro kuo puikiausiai.

Sunku būtų rasti įmonių, kurios nesusiduria su sunkumais. To neišvengėme nei mes, nei „ARTVA“.

Bet esmė kita – kaip rangovai elgiasi ištikus nenumatytiems atvejams. Atsitiko taip ir mums, tačiau „ARTVOS“ specialistai reagavo operatyviai, nebuvome palikti vieni. Visi kartu ieškojome sprendimų, kurie sumažintų mūsų bendrovės patiriamus sunkumus.

Požeminis vanduo yra vienas iš efektyviausių, ekonomiškai patraukliausių sprendimų aušinti tam tikrus įrenginius ir procesus. Kadangi didinome gamybą, aušinimo poreikis didėjo, tad išgręžėme antrą gręžinį – šiuo metu eksploatuojame du.

Tyrinėjame galimybes ir planuojame dar naujų gręžinių. Tikriausiai šiuos darbus vykdysime taip pat su „ARTVA“.

Taigi „ARTVĄ“ laikome viena iš pagrindinių šios srities bendrovių, su kuria norime bendradarbiauti ir ateityje.

Tikimės, kad „ARTVA“ nepraras savo profesionalumo ir užsakovams teiks patikimas, kokybiškas paslaugas.

EDVINAS BERNOTAS, AB „AMILINA“, KURI YRA TARPTAUTINĖS KORPORACIJOS „ROQUETTE FRERES S “ NARYS, GENERALINIS DIREKTORIUS

www.artva.lt / 81

VANDENS GAVYBOS IR GEOTERMINIŲ GRĘŽINIŲ, VANDENS TIEKIMO IR KANALIZAVIMO SISTEMŲ ĮRENGIMAS PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRUI PAEŽERĖLIŲ KAIME, VILNIAUS RAJONE Užsakovas – UAB „Pilotų treniruočių centras“ Darbai atlikti 2007 m. rugpjūtį–2008 m.

Darbų vertė – 243,2 tūkst. eurų (be PVM)

Tai buvo projektas, kurio metu užbaigtas vienas iš didesnių kompleksinių objektų. „ARTVA“ išgręžė 195 m gylio gręžinį, nutiesė 100 m vandentiekio tinklų, dar 600 m kanalizacijos tinklų, kurių skersmuo –110–400 milimetrų. Išgręžta 20 geoterminių gręžinių, kurių kiekvieno gylis – 100 m, įrengta 2000 m horizontalaus geoterminio vamzdyno, kurio skersmuo – 40–90 milimetrų.

82

POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ VERTINIMAS IR APSAUGOS ZONŲ PROJEKTŲ RENGIMAS ANYKŠČIŲ, PAKRUOJO, PASVALIO, KLAIPĖDOS, ŠIRVINTŲ IR VILNIAUS RAJONŲ VANDENVIETĖSE Užsakovai: UAB „Anykščių vandenys“, UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Pakruojo vandentiekis“, UAB „Pasvalio vandenys“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Širvintų vandenys“ ir kt. ūkio subjektai Darbai atlikti 2008–2017 Darbų vertė – apie 250 tūkst. eurų (be PVM)

„ARTVA“, iki Nepriklausomybės atstatymo išžvalgiusi beveik visų Lietuvos didžiųjų miestų viešojo tiekimo požeminio vandens vandenvietes ir įvertinusi jų išteklius, mažosiose rajonų vandenvietėse šiuos darbus atnaujino 2008 metais. Požeminio vandens išteklių vertinimas – tai galimybė patikrinti 30–50 metų eksploatuojamų vandens gręžinių būklę ir tinkamumą vandens gavybai, vertinti gręžinių kolmataciją ir galimus požeminio vandens kokybės pokyčius. Rajonų gyvenvietėse gręžiniai buvo gręžiami pagal rajonams patvirtintus tipinius projektus, dažniausiai į giliai slūgsančius, našius pagrindinius vandeninguosius sluoksnius, iš anksto neįvertinus požeminio vandens kokybės. Tik pastaraisiais metais

paaiškėjo, kad dalies giliųjų sluoksnių vandenyje yra padidintos toksinių rodiklių vertės. Gręžiniai dažniausiai buvo įrengiami netoli žemės ūkio kompleksų, mechaninių dirbtuvių ir technikos kiemų, kurių kiekvienas turėjo savo kuro saugyklą, degalinę.

Kai kur aplink gyvenvietes yra išlikusios po 2–3 vandenvietes, kuriose gręžiniai įrengti į skirtingus vandeninguosius sluoksnius. Vertinant išteklius, požeminio vandens telkiniai ir jo gavybos įrenginiai vertinami visapusiškai, nustatomos vandenviečių apsaugos zonos. Esant poreikiui rekomenduojami konkrečiai gyvenvietei tinkamiausi kiti vandeningieji sluoksniai.

VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS PASVALIO MIESTO IR RAUBONIŲ KAIMO VANDENVIETĖSE Užsakovas – UAB „Pasvalio vandenys“ Darbai atlikti 2009 m. liepą–gruodį Darbų vertė – 137 tūkst. eurų (be PVM)

Įrengti trys 106–150 m gylio gręžiniai, iš kurių vienas – ypač didelio našumo, tai yra 180 kub. m per valandą. www.artva.lt / 83

UTENOS MIESTO KALIEKIŲ VIEŠOJO TIEKIMO VANDENVIETĖS GAVYBOS GRĘŽINIŲ BŪKLĖS ĮVERTINIMAS Užsakovas – UAB „Utenos vandenys“ Darbai atlikti 2015 m. rugpjūtį–lapkritį Darbų vertė – 21 tūkst. eurų (be PVM)

Kaliekių vandenvietės gręžiniai pasižymi didele eksploatavimo ir jų darbo iki kapitalinio remonto ir po jo įvairove. Apibendrinus esamos archyvinės informacijos ir atliktų bandymų bei matavimų duomenis, pateiktos gręžinių būklės išvados ir rekomendacijos.

Pažymėtina, kad tokios apimties vandens gavybos gręžinių bandymo darbai, skirti gręžinių kolmatacijai įvertinti Lietuvos vandenvietėse, atlikti po kelių dešimtmečių pertraukos.

Atliktų bandymų duomenys ir išvados naudojami vertinant kitų vandens gręžinių darbo režimą ir kolmatacijos procesus.

84

Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuri turi dovaną – požeminį vandenį.

Kas turi reikalų su vandeniu, supranta, kad reikalingi gręžiniai – jų reikia, reikėjo ir reikės. Tačiau gręžti gręžinius, išžvalgyti, analizuoti požemį negali bet kas, nes visa yra giliai po žeme, reikia daugelį dalykų išmanyti, turėti patirties, gebėjimo, duomenų bazę. Todėl mums pasisekė, kad Lietuvoje yra kompetentinga, 60 metų patirtį išsaugojusi įmonė, kokia yra „ARTVA“, pasisekė, kad joje dirba profesionalūs žmonės, turintys ilgametę patirtį.

Kiek žinau, nedaug trūko, kad „ARTVOS“ nebūtų – laimei, kad per privatizavimą atsirado žmonių, kurie ėmėsi iniciatyvos išlaikyti stiprią įmonę, o ne pardavinėti turtą. O tokia grėsmė buvo reali, nes nepriklausomybės pradžioje labai sumažėjo vandens poreikis. Pas mus irgi anuomet buvo išžvalgytos vandenvietės, bet neliko poreikio – dabar Utenoje gręžiame tik pavienius gręžinius. Tad „ARTVĄ“, stiprią ir profesionalią įmonę, turime tik dėl to, kad buvo tokie protingi žmonės, kaip dabartinis įmonės vadovas Jonas Samajauskas, kaip projektų direktorius Algirdas Kuzinas, gamybos direktorius Vidas Stravinskas. Malonu bendrauti ir su kitais jų įmonės specialistais, su jaunosios kartos „ARTVOS“ darbuotojais, nes tai yra profesionali įmonė.

Vienareikšmiškai galiu sakyti, kad mūsų, Aukštaitijos, regione „ARTVA“ visada turėjo pačią stipriausią komandą, turėjo geriausią techniką.

Su „ARTVA“ bendrauju nuo 1977 metų, kai tik pradėjau dirbti „Utenos vandenyse“, tad daugelį šios įmonės darbuotojų pažįstu asmeniškai ir galiu patvirtinti, kad jie savo darbą atlieka profesionaliai.

Rinkoje yra analogiškus darbus atliekančių mažų įmonių. Jos gali sėkmingai darbuotis mažuose objektuose, bet ten, kur reikia įvairių kompetencijų, daugiau technikos, patirties, – o tai būtina tokioms vandens ūkių įmonėms, kokia yra ir mūsų įmonė, – reikia rimto ir patikimo rangovo.

Ne paskutinėje vietoje ir įmonės universalumas, nes negana mokėti tik išgręžti gręžinį.

Džiugu, kad sutinki tokią profesionalią, didelę patirtį turinčią bendrovę, kokia yra „ARTVA“. Įmonė, dirbanti su vandenimis, turi būti labai atsakinga, nes vanduo yra didelis turtas. O su giliai slūgsančiu požeminiu vandeniu ne taip viskas ir paprasta.

ADOLFAS JURŠYS, UAB „UTENOS VANDENYS“ DIREKTORIUS

www.artva.lt / 85

GRĘŽINIO REPERIO ĮRENGIMAS KRUONIO HAE TERITORIJOJE Užsakovas – AB „Lietuvos energijos gamyba“ Darbai atlikti 2016 m. lapkritį–2017 m. sausį Darbų vertė – 17,2 tūkst. eurų (be PVM)

86

„ARTVA“ įrengė idealiai vertikalų gręžinį su 273 mm skersmens vamzdžiais. Gręžinio gylis – 34 metrai. Taip pat buvo pumpuojamas vanduo iš vamzdžių, atliekamas hidraulinis jų išbandymas, stebint, ar į gręžinį nepriteka vandens. Gręžinio žiotyse buvo sumontuotas atbulinis svambalas, tai yra matavimo prietaisas, kuris padeda pastebėti net milimetrinį grunto pajudėjimą.

Gręžti idealiai vertikaliai yra itin sudėtinga, nes gręžskylė, pasitaikius rieduliams, paprastai nukrypsta nuo vertikalės.

Tokie darbai yra itin sudėtingi, todėl „ARTVA“ yra viena iš itin nedaugelio įmonių, kurios tokius darbus atlieka. www.artva.lt / 87

REGIONINIO SKRYDŽIŲ VALDYMO CENTRO VILNIUJE GEOTERMINIŲ GRĘŽINIŲ IR ŠILUMOS PUNKTO ĮRENGIMAS, PALEIDIMAS, DERINIMAS BEI ATIDAVIMAS NAUDOTI Užsakovas – UAB „Eikos statyba“ Darbai atlikti 2017 m. liepą–rugsėjį Darbų vertė – 141,4 tūkst. eurų (be PVM)

Projekto metu „ARTVA“ įrengė 12 geoterminių gręžinių, kurių gylis – 150 m, ir juos registravo Lietuvos geologijos tarnyboje. Taip pat su 90 mm skersmens PE vamzdžiais buvo paklotas horizontalus kolektorius, įrengta 50 kW galingumo katilinė su šilumos siurbliu.

88

Su „ARTVA“ teko bendradarbiauti Regioninio skrydžių valdymo centro statybos metu – jie įrengė geoterminius gręžinius ir atliko susijusius darbus.

Su rangovu gera bendrauti tuomet, kai rangovo beveik negirdi. Tai reiškia, kad jie žino savo darbą, žino, kaip ką padaryti – dirba patys ir netrukdo dirbti kitiems. „ARTVA“ dirba kaip tik taip. Jeigu gerai pamenu, tai jie darbus atliko net anksčiau, negu buvo sutarta. „ARTVOS“ žmonės taupė mano laiką – už tai esu jiems labai dėkingas.

Palyginus su kitais rangovais, tai buvo mažiausiai rūpesčių sukeliantis rangovas mano darbinėje patirtyje.

Su „ARTVA“ dirbame ir dar viename objekte – statant Balsiuose prekybos centrą ŽALI. Jie atlieka analogiškus darbus. Nei pats esu girdėjęs, nei mūsų darbuotojai kada nors yra sakę, kad su „ARTVA“ būtų kokių problemų.

Daugeliui rangovų jie gali būti pavyzdys – pradedant fiziniais darbais, baigiant dokumentacija. „ARTVA“ dirba profesionaliai. Jie pasiima techninius projektus, atidžiai ir profesionaliai peržiūri, juos racionalizuoja ir optimizuoja – tai labai svarbu tais atvejais, kai kuris projektuotojas gal nėra susidūręs su tokiais darbais realiai, gal ne tiek daug žino apie geotermiją. „ARTVOS“ projektavimo kompetencijos yra didelės, jie šioje srityje yra stiprūs: pamato projektų klaidas, ištaiso, kad galutinis rezultatas būtų geras, kad objektas būtų teisingai pastatytas, įrengtas.

Ir jie tai daro kaip sau – jeigu kas blogai – ima ir tvarko, siūlo sprendimus, nori, kad ne tik jų darbas būtų geras, bet kad ir kontekstas būtų profesionalus.

Kiekvienas jų darbas yra jų vizitinė kortelė, tad visa stengiasi daryti tvarkingai ir teisingai, ieško geriausio sprendimo, siekia aukščiausio naudingumo koeficiento, didžiausio efekto, nori, kad visos galimybės būtų išnaudotos 100 procentų.

Esu sutikęs specialistų, kurie daug ir apie nieką kalba, bet mažai ką naudingo pasako. „ARTVA“ nedaugiažodžiauja – jie kalba faktais ir skaičiais, pateikia argumentus, o ne „rašo šakėmis ant vandens“. Man niekada nekilo abejonių dėl jų kompetencijų: gavau atsakymus į savo klausimus – konkrečius, be jokių užuolankų.

Linkiu „ARTVAI“ ir toliau tęsti darbus, dar labiau tobulėti patiems ir padėti tobulėti tiems, kurie bendradarbiauja su jais. Jų sritis pakankamai siaura ir įdomi, smagu jų klausytis ir su jais dirbti.

EIVYDAS LUNGYS, UAB „EIKOS STATYBA“ STATYBOS DIREKTORIUS

www.artva.lt / 89

GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS IR REMONTAS PANEVĖŽIO MIESTO VANDENVIETĖJE Užsakovas – UAB „Aukštaitijos vandenys“ Darbai atlikti 2010 m. rugpjūtį–lapkritį Darbų vertė – 118,3 tūkst. eurų (be PVM)

Įrengtas 225 m gylio ir 80 kub. m per val. našumo vandens gavybos gręžinys, atliktas keturių 60–80 kub. m per val. našumo gręžinių remontas.

VANDENTIEKIO, NUOTAKYNO IR GEOTERMINIO ŠILDYMO ĮRENGIMO DARBAI VIEŠBUČIUI SU KAVINE IGNALINOS RAJONO DIDŽIASALIO KAIME Užsakovas – UAB „CCM Baltic“ (UAB „Pakilimo takas“) Darbai atlikti 2010 m. vasarį–balandį Darbų vertė – 177,7 tūkst. eurų (be PVM)

Tai buvo vienas iš didesnių kompleksinių objektų.

Projekto metu nutiesta 125 m vandentiekio tinklų, 440 m kanalizacijos tinklų, kurių skersmuo –110–200 mm; padaryti 32 geoterminiai gręžiniai, kurių kiekvienas – po 100 m ir nutiesta 3080 m horizontalaus 40–90 mm skersmens geoterminio vamzdyno.

90

www.artva.lt / 91

MINERALINIO VANDENS GRĘŽINIO ĮRENGIMAS IGNALINOJE Užsakovas – Ignalinos rajono savivaldybės administracija Darbai atlikti 2010 m. liepą–2013 m. sausį Darbų vertė – 158 tūkst. eurų (be PVM)

Įrengto gręžinio gylis – 450 metrų.

Vanduo imamas iš kambro-ordoviko vandeningo komplekso. Šis vanduo yra didelės mineralizacijos, todėl turi būti skiedžiamas.

Mineralinio vandens prigimtis įvairiose vietose yra skirtinga. Iki 400 m gylio yra mažos mineralizacijos vanduo, jei giliau, mineralizacija didėja. Šiuo atveju kitokio pasirinkimo nebuvo: prieš imantis gręžinio, buvo parengta studija ir rekomenduotas 450 m gylis.

Didelės mineralizacijos vanduo turi ir savo pranašumų. Už išgaunamus išteklius valstybei reikia mokėti nustatyto dydžio mokesčius. Kai išgaunamas didelės mineralizacijos vanduo, jį galima atskiesti, tokiu būdu jis atpinga. Ypač tai naudinga, kai vanduo dideliais kiekiais naudojamas sveikatinimui.

VANDENS MONITORINGO GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE

VISAGINO AE STATYBOS AIKŠTELĖS INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) GRUNTO TYRIMO DARBAI

Užsakovas – AB „Eurovia Lietuva“ Darbai atliekami 2018 m. sausį–kovą Darbų vertė – 20,8 tūkst. eurų (be PVM)

Užsakovas – Visagino atominė elektrinė Darbai atlikti 2012 m. birželį–2012 m. spalį Darbų vertė – 885,4 tūkst. eurų (be PVM)

„ARTVA“ įrengia šešis vandens monitoringo gręžinius, kurių gylis – 24 metrai, mažo radioktyvumo atliekų saugojimo aikštelėje.

„ARTVA“ išgręžė 97 geotechninius 50–220 m gylio gręžinius ir 39 hidrogeologinius 25–70 m gręžinius. Kartu su bendrove RIZZO iš Jungtinių Amerikos Valstijų parengė ir LGT pateikė „Visagino atominės elektrinės statybos aikštelės projektinių inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų ataskaitą“.

92

www.artva.lt / 93

PALANGOJE KURORTUOSE BIRŠTONE

MINERALINIO VANDENS GRĘŽINIO ĮRENGIMAS BIRŠTONE, PAKALNĖS GATVĖJE Užsakovas – UAB „Senjorų rezidencija“ Darbai atlikti 2008 m. gegužę–2008 m. liepą Darbų vertė – 20,7 tūkst. eurų (be PVM)

Nustatyti apatinio triaso Tauragės mineralinio vandens sluoksnio Birštone hidrogeologiniai ir hidrodinaminiai parametrai. Buvo išgręžtas 190 m gylio gręžinys, kurio vandens mineralizacija –11,2 g litre vandens.

Lietuvoje randamas mineralinis vanduo, lyginant su kitomis šalimis, ypatingų skirtybių neturi. Jis naudojamas įvairiai paskirčiai, kurių svarbiausia – sveikatinimas.

Labiausiai yra ištyrinėta Druskininkų, Birštono vandens sudėtis. Vanduo yra kelių mineralizacijos lygių, kuriuos lemia žemės gelmėse esantys tektoniniai plyšiai, per kuriuos vanduo kyla į paviršių, pakeliui atsiskiesdamas vandeniu iš aukščiau esančių sluoksnių. Žinant mineralinio vandens prigimtį, jo kelią į paviršių, iš skirtingų grunto lygių galima išgauti skirtingus, kelių lygių mineralizacijos vandenis.

Mineralinis vanduo naudojamas gerti – kai yra mažos mineralizacijos, arba vonioms, mirkymui, braidymui, kai mineralizacija didesnė. Mineralizacijos lygis lemia ir mineralinio vandens skonį.

MINERALINIO VANDENS GRĘŽINIO ĮRENGIMAS ALGIRDO G 22, BIRŠTONE Užsakovas – UAB „Namita“ Darbai atlikti 2014 m. lapkritį–2015 m. liepą Darbų vertė – 56,1 tūkst. eurų (be PVM)

Projekto metu „ARTVA“ įrengė žvalgybos-gavybos gręžinį, kurio gylis – 300 m, našumas – 12 kub. m per val., o vandens mineralizacija 30 g litre vandens.

94

MINERALINIO VANDENS GRĘŽINIO ĮRENGIMAS PALANGOJE, BIRUTĖS AL 52 Užsakovas – K. Geco prekybos įmonė Darbai atlikti 2010 m. kovą–2011 m. birželį Darbų vertė – 118,3 tūkst. eurų (be PVM)

Įrengto gręžinio gylis – 522 metrai. Vanduo imamas iš vandeningo Šventosios – Upninkų komplekso. Tai svarbus gręžinys, nes telkinys buvo išžvalgytas dar 8-ame dešimtmetyje, o gręžiniai nenaudojami, nors sanatorijoms ir poilsio namams toks vanduo suteiktų papildomos vertės. „ARTVOS“ įrengtas apie 400 m gylio gręžinys Palangoje – šiuolaikinis, iš jo išgaunamas geras vanduo. Žinovams tai teikia vilčių, kad Palanga pradės naudoti požeminius mineralinius vandenis.

DRUSKININKUOSE

MINERALINIO VANDENS GRĘŽINIO ĮRENGIMAS DRUSKININKUOSE Užsakovas – UAB „Draugystės sanatorija“ Darbai atlikti 2012 m. sausį–2013 m. birželį Darbų vertė – 71,8 tūkst. eurų (be PVM)

„ARTVA“ įrengė 315 m gylio mineralinio vandens gręžinį.

MINERALINIO VANDENS GRĘŽINIO ĮRENGIMAS DRUSKININKUOSE Užsakovas – AB „Eglės sanatorija“ Darbai atlikti 2012 m. lapkritį–2013 m. balandį Darbų vertė – 55,3 tūkst. eurų (be PVM)

„ARTVA“ įrengė 321 m gylio mineralinio vandens gręžinį.

MINERALINIO VANDENS GRĘŽINIO ĮRENGIMAS DRUSKININKUOSE Užsakovas – UAB „Druskininkų Rasa“ Darbai atlikti 2015 m. balandį–gruodį Darbų vertė – 42,1 tūkst. eurų (be PVM)

„ARTVA“ įrengė mineralinio vandens gręžinius su PVC vamzdžiais, kurių skersmuo – 225 mm ir 195 mm. Gręžinių gylis – 114 ir 230 metrų.

LATVIJOJE

VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS BALTAZERS IR ZAKAMUIŽA VANDENVIETĖSE Užsakovas – „Vides Konsultaciju Birojs“ Darbai atlikti 2017 m. rugsėjį–gruodį Darbų vertė – 53 tūkst. eurų (be PVM)

UAB „ARTVA“ įrengė tris gręžinius nerūdijančio plieno vamzdžiais, kurių skersmuo – 273 mm. Gręžinių gylis – iki 70 m, našumas viršijo 150 kub. m per valandą.

„ARTVA“ yra įmonė, apie kurią galiu pasakyti tik gerus žodžius, nes žmonės dirba atsakingai, yra geranoriški – bet kada gali kreiptis pagalbos, patarimo, konsultacijos, jau nekalbant apie situacijas, kuomet ištinka avarijos.

Turėjom atvejų, kai ištiko problemos dėl kitų įmonių darbo. Kvietėmės, kad išspręstų problemą – veltui, niekas nevažiavo. O paskambini „ARTVAI“ – atsiunčia specialistą, nes suvokia, kad kaimo žmonių be vandens nepaliksi.

Gelbsti mums ir su kitokiais darbais.

Sutvarko elektros problemas, pagelbsti net su kompiuteriais, ir nesako, kad tai ne jų darbas, kad jiems nepriklauso. Pasakysiu atvirai, galima jiems ir naktį skambinti: pakonsultuos, patars, o jeigu reikės – atsiųs ir pagalbą. „ARTVA“ yra didelė įmonė, turi įvairios technikos, instrumentų, kurių taip pat tenka pasiskolinti.

Todėl ir sakau, kad man tai yra pati geriausia įmonė, su kokia tik teko dirbti.

Tačiau ne visus darbus mums dirba „ARTVA“.

Konkursus skelbia savivaldybė, o Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja samdyti tuos, kurie paslaugas teikia ne geriausiai, o pigiausiai, deja.

Su „ARTVOS“ žmonėmis dirbame jau bene 12 metų. Tai šios įmonės dėka turime visus būtinus dokumentus. Mums tai labai svarbu, nes vandens ūkis kolūkių laikais nebuvo sutvarkytas tinkamai: negavome jokio brėžinio, anei jokių schemų, kitų reikalingų dokumentų – visa reikėjo daryti iš naujo.

Taigi „ARTVA“ mums yra didžiulis pagalbininkas – nuo dokumentų ir konsultacijų iki darbų.

DANUTA SUCKEL, UAB „TVARKYBA“ DIREKTORĖ

www.artva.lt / 95

96

1958–2007 metų ĮMONĖS ISTORIJA

www.artva.lt / 97

I HIDROGEOLOGINĖS EKSPEDICIJOS VEIKLOS ISTORIJA 1958–1991 METŲ LAIKOTARPIS

Tokiais unikaliais gręžimo įrenginiais (mediniais bei metaliniais bokštais) išgręžti pirmieji pokariniai gręžiniai

Trumpalaikio chruščiovinio atšilimo metu – 1957 m. spalio 7 d. – įkuriama Geologijos ir gelmių apsaugos valdyba prie tuometinės LTSR Ministrų Tarybos.

O netrukus įkuriama Hidrogeologinė ekspedicija prie Geologijos ir gelmių apsaugos valdybos.

Hidrogeologinė ekspedicija veiklą pradeda 1958 m. sausio mėnesį.

Pirmuoju ekspedicijos vadovu paskiriamas Stasys Tamkutonis, o vyriausiuoju inžinieriumi – Vytautas Juodkazis. Hidrogeologinei ekspedicijai pavesta kompleksiškai tirti požeminio vandens režimą bei spręsti ūkio objektų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, struktūriniais gręžiniais žvalgyti Lietuvos gelmes, tiriant jų perspektyvumą naftai, mineraliniam vandeniui ir kitoms naudingoms iškasenoms.

Per 1958 m. Ekspedicijoje buvo suformuoti 3 gamybiniai padaliniai: • Požeminių vandenų režimo tyrimo partija, kurios pagrindinė funkcija buvo vykdyti stebėjimus Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir prie žemutinio Nemuno įrengtuose stebėjimo gręžiniuose (vadovas I. Skorikov), • Žemės ūkio objektų aprūpinimo vandeniu partija, kuriai buvo pavesti paieškos darbai mažai tirtose vietovėse bei eksploatacinių gręžinių įrengimas organizuojamiems kolūkiams (vadovas B. Zabulėnas), • Simno struktūrinio gręžimo partija, kuriai buvo pavesta struktūriniais gręžiniais žvalgyti pietines Lietuvos požemio gelmes, tiriant jų perspektyvumą naftai, dujoms, anhidritui, druskoms, mineraliniam vandeniui ir kitoms naudingoms iškasenoms (vadovas A. Valušis).

Geologijos ir gelmių apsaugos valdyba palaipsniui periminėja visas Lietuvoje veikusias gamybines geologines organizacijas. „ARTVOS“ GIMTADIENIS Šulinių gręžimo kontora ,,Burvodmontaž“ 1958 m. gegužės mėn. 4 d. prijungiama prie Hidrogeologinės ekspedicijos. Būtent šią dieną ir galima vadinti geologinių įmonių, pradedančių vykdyti gręžimo darbus, gimtadieniu.

Hidrogeologinėje ekspedicijoje toliau vykdomi struktūriniai pakeitimai. Šulinių statybai įkuriama eksploatacinių šulinių gręžimo partija. Jos viršininku skiriamas Algirdas Misiūnas. Atskiri padaliniai stiprinami nacionaliniais kadrais.

1958 m. lapkričio 20 d. vienos iš gamybinių partijų viršininku skiriamas Donatas Užpalis.

Pradėta rimtai galvoti apie įvairių geologinių profesijų darbuotojų ruošimą: neturintiems specialaus geologinio paruošimo Vilniaus valstybiniame universitete prasideda mokymai. Hidrogeologinėje ekspedicijoje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į tai, kad jauni lietuviai keltų kvalifikaciją, taptų savo srities specialistais.

Vyko tolimesnė visų geologinių darbų pertvarka, geologinių darbų apimtys didėjo. 1960 m., palyginus su 1957 m., apimtys padidėjo keturis kartus. Geologinis – struktūrinis gręžimas Simno ir Jurbarko partijose bei gaunamų rezultatų duomenys sudarė prielaidas pradėti plataus masto www.artva.lt / 99

lietuviškos naftos paieškas.

Pirmais ekspedicijos gyvavimo metais joje dirbo 300 darbuotojų: 218 darbininkų, 64 inžinieriai-geologai ir 18 administracijos darbuotojų.

Nuo 1960 m. vidurio Hidrogeologinės ekspedicijos Jurbarko ir Rietavo geonuotraukinės partijos buvo perduotos Geologinei paieškųžvalgybos ekspedicijai (vadovas A. Varnas).

1963 m. Hidrogeologinės ekspedicijos Simno struktūrinio gręžimo partija perduodama Geologinei paieškų-žvalgybos ekspedicijai. Šios partijos pavadinimas buvo pakeistas į Žemaitijos naftos paieškų partiją, o jos pagrindu 1964 m. sukomplektuota ir pradėjo veiklą Naftos žvalgybos ekspedicija.

Ekspedicijoje tuo metu dirbo 378 darbuotojai: 264 darbininkai, 85 inžinieriai-geologai ir 21 administracijos darbuotojas.

Nuo 1962 m sausio mėn. hidrogeologinės ekspedicijos vyriausiuoju inžinieriumi pradeda dirbti Algirdas Misiūnas, su kuriuo susiję visi didžiausi ekspedicijos pasiekimai gamybinėje ir ūkinėje veikloje.

Hidrogeologinės ekspedicijos viršininku 1967 m. paskiriamas Donatas Užpalis, kuris įmonei vadovavo 20 metų, t. y. iki 1987 metų.

Hidrogeologinių darbų koncentracija, prasidėjusi 1958 m., baigėsi 1963 m. pirmąjį pusmetį, kai buvo perimti artezinių šulinių statybos darbai iš Lietuvos melioracijos ministerijos, 100

vykdžiusios gręžimo darbus žemės ūkio objektuose. 1968 m. balandžio 17 d. įkuriama Vakarų Lietuvos ekspedicija (Šiauliuose) ir 1969 m. sausio 16 d. Kauno hidrogeologinė ekspedicija. Jos skirtos šulinių statybos darbams vykdyti žemės ūkio objektuose, o palaipsniui perėmė gręžimo darbus ir pramonės statybos objektuose. Iki to laiko iš visų geologinių organizacijų tik Hidrogeologinė ekspedicija sutarčių pagrindu įrengdavo artezinius gręžinius ir juos remontuodavo visoje Lietuvoje.

Centralizuotų vandenviečių paieškos ir žvalgybos darbus Lietuvos miestuose, požeminio vandens atsargų įvertinimą ir jų skaičiavimą Lietuvoje vykdė tik Hidrogeologinė ekspedicija.

PIRMOJO VEIKLOS DEŠIMTMEČIO PABAIGOJE IŠSIGRYNINO PAGRINDINĖS DARBŲ KRYPTYS Pirmojo dešimtmečio (1958–1968 m.) pabaigoje Hidrogeologinėje ekspedicijoje nusistovėjo pagrindinių darbų kryptys, apimtys padidėjo dešimteriopai, sustiprėjo gamybiniai pajėgumai, pradėta gamybinės bazės statyba Vilniuje, Eišiškių plente. 1960 m. pradėjusi požeminių vandenų paieškas ir žvalgybą, Hidrogeologinė ekspedicija tapo vienintele šių darbų vykdytoja Lietuvoje. Iš viso Hidrogeologinės ekspedicijos išžvalgyti ir patvirtinti gėlo požeminio vandens eksploataciniai ištekliai sudarė 1 130 tūkst. kubinių metrų per parą. Vandenį tiekiančios

organizacijos per parą vartotojams pateikdavo apie 54 600 kubinių metrų geriamojo vandens. Palyginimui, 2007 m. per parą buvo tiekiama jau tik apie 32 400 kubinių metrų vandens.

Ekspedicija vykdė daugelį teminių hidrogeologinių ir inžinerinių geologinių tyrimų. Paminėtinas pirmas darbas susisteminant medžiagą apie išgręžtus visus gręžinius iki 1957 m. Lietuvoje.

Požeminio vandens paieškos ir žvalgyba bei jo apsauga nuo užteršimo, kontrolė ir teminiai darbai buvo vykdomi valstybės biudžeto lėšomis.

1958 m. pabaigoje ekspedicijoje dirbo 282 darbuotojai, tarp kurių buvo 51 inžinerinis-techninis darbuotojas, 13 administracijos darbuotojų ir 218 darbininkų. Praėjus dešimtmečiui, darbuotojų skaičius išaugo iki 500. Tarp jų inžinieriųgeologų buvo apie 200. 1991 m. ekspedicijoje dirbo 531 darbuotojas: 209 inžineriniaitechniniai darbuotojai, 13 administracijos darbuotojų ir 218 darbininkų. www.artva.lt / 101

KAUPIA KOMPETENCIJAS IR VYKDO UNIKALIUS PROJEKTUS Gręžimo staklėmis FA-12 išgręžti didelio našumo ilgaamžiai gręžiniai be rimtų problemų eksploatuojami 20 ir daugiau metų.

Be to, viena gręžimo brigada per metus išgręždavo daugiau kaip 12 įvairaus gylio gręžinių.

Hidrogeologinės ekspedicijos gyvavimo pirmajame dešimtmetyje buvo gręžiama ne daugiau kaip penki gręžiniai, kurių našumas ir ilgaamžiškumas būdavo žymiai mažesni. Įsisavinant progresyvias gręžimo darbų technologijas, ekspedicija jau savo veiklos pradžioje sugebėjo išgręžti gilius struktūrinius gręžinius, kaip antai: Papilvys – 507,2 m, Simnas – 563,5 m, Ukmergė – 803 m, Parovėja – 998,5 m, Sasnava – 1 027,6 m, Kalvarija – 1038 m, Krekenava – 1090 m, Virbalis – 1 299 metrai. Vykdant mineralinio vandens paieškas, ekspedicija išgręžė ir įrengė eksploatacijai gilius gręžinius: Palangoje – 500 m, Birštone – 715 m, Likėnuose –1010 metrų.

Buvo pradėti gręžti ertminiai gręžiniai biriose uolienose. 1983–1984 metais įvykdytas unikalus projektas – spindulinio šulinio statyba Kaune, Vičiūnų vandenvietėje ant Nemuno kranto. Šių darbų organizatoriai buvo D. Užpalis ir E. Bendoraitis.

Buvo įrengta apskritimo formos 102

gelžbetoninė šachta, kurios vidinis skersmuo – 6 m, sienelės storis – 1,95 m, gylis – 29 metrai. Horizontalūs 168 mm skersmens gręžiniai įrengti sukamuoju gręžimo būdu, panaudojant plyšinius filtrus. Gręžiniai apatinėje šachtos dalyje vėduoklės forma išdėstyti dviem aukštais po upės vaga.

Iš viso įrengta 17 gręžinių, kurių ilgis yra nuo kelių iki 40 metrų. Vanduo iš požeminių spindulių suteka į horizontalų kolektorių ir patekęs į vertikalias kolonas (6 vnt.) siurbiamas giluminiais siurbliais. Ant šachtos pastatytas paviljonas, kuriame įrengta vandens tiekimo sistemos valdymo sistema.

Sėkmingas Vičiūnų spindulinio vandens rinktuvo įrengimas paskatino naujai pažvelgti į hidrogeologiniu požiūriu problemiškas Kauno, Alytaus apylinkių hidrogeologines sąlygas, nes leido panaudoti nedidelius, negiliai slūgsančius ir geromis filtracinėmis savybėmis pasižyminčius, tačiau įprastoms vandenvietėms netinkamus plotus. Atsižvelgiant į tai, 1986–1990 m. buvo išžvalgyti dar trys plotai spindulinių šulinių statybai: Kauno miesto Kleboniškio vandenvietėje (1985), Alytaus miesto Vidzgirio vandenvietės Sudvajų plote (1987) ir Alytaus m. Kaniūkų plote (1989). Nė viename iš paminėtų plotų spindulinių šulinių statybos darbai neprasidėjo. Vičiūnų šulinys šiuo metu nebenaudojamas.

GS „Vanduo“ užsakymu, 1988 m.

Trakų m. Varnikų vandenvietėje, bendradarbiaujant su mokslininkais iš Geologijos instituto (dr. J. Diliūnas, dr. A. Jurevičius), pirmą kartą Lietuvoje buvo pradėti požeminio vandens nugeležinimo sluoksnyje eksperimentiniai tyrimai (1988– 1990). Vėliau šie tiriamieji darbai buvo tęsiami Naujosios Vilnios (1991–1992) ir Zarasų vandenvietėse (1991). Jų metu buvo atlikta daugelis hidrocheminių, filtracinių ir technologinių tyrimų, leidusių parengti požeminio nugeležinimo metodiką, kuri Naujosios Vilnios vandenvietėje naudojama iki šiol. Šiuo metu Naujosios Vilnios vandenvietėje vandens nugeležinimo sistema įrengta daugiau kaip 20-tyje gręžinių.

Geologijos valdybos sistemoje Hidrogeologinė ekspedicija per visą egzistavimo laikotarpį pagal atliekamų darbų apimtis buvo antroje vietoje po Naftos žvalgybos ekspedicijos. Ekspedicijos darbų apimtys sudarė vieną ketvirtadalį visų Lietuvoje atliekamų hidrogeologinių darbų.

Ekspedicijoje augo ir įgijo didžiulę patirtį žinomiausi Lietuvos hidrogeologijos ir gręžimo profesionalai.

www.artva.lt / 103

II VILNIAUS VALSTYBINĖS HIDROGEOLOGIJOS ĮMONĖS „ARTVA“ ISTORIJA 1991–1994 METŲ LAIKOTARPIS Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, prasideda geologinių įmonių pertvarkymas, suteikiant joms savarankiškumą.

Lietuvos geologai, vadovaujami Gedimino Motuzos, buvusį Geologijos darbų gamybinį susivienijimą pertvarkė į Lietuvos geologijos tarnybą pagal Norvegijos geologijos tarnybos modelį, paliekant sau tik valstybines reguliavimo funkcijas. Visoms geologinėms ir hidrogeologinėms įmonėms suteikiamos savarankiškos gamybinės veiklos teisės. Tačiau Geologijos tarnyba pasiliko pagrindines įmonių steigėjo ir priežiūros funkcijas. Būtent steigėjo funkcijos žymia dalimi buvo kliūtis savalaikiam ir veiksmingam gamybinių įmonių privatizavimui.

1991 m. vasario 26 d. Vilniaus hidrogeologijos ekspedicija reorganizuojama į Vilniaus valstybinę hidrogeologijos įmonę „AKVA“. Šio pavadinimo nepavyko įregistruoti įmonių vardų registre, todėl 1992 m. vasario mėnesį įmonės pavadinimas buvo pakeistas į „ARTVA“. Valstybinės įmonės vadovu buvo paskirtas nuo 1988 m. Vilniaus hidrogeologijos 104

ekspedicijai vadovavęs Vidimantas Sadeckas (1955–2007). Įmonės vyriausiuoju inžinieriumi paskiriamas nuo pat Hidrogeologinės ekspedicijos įkūrimo 1958 m. joje dirbęs Algirdas Misiūnas. 1991 m. įmonėje dirbo 531 darbuotojas. Pagrindinė veikla liko nepakitusi: gręžinių įrengimas, hidrogeologiniai darbai ir giluminių siurblių remonto bei montavimo darbai.

Nuo 1991 m. beveik nebelieka iš biudžeto finansuojamų darbų.

Vadovaujantiems darbuotojams reikėjo perorientuoti savo mąstymą, kad būtų galima išgyventi naujomis sąlygomis. Kai kuriems įmonės darbuotojams tokia situacija buvo naudinga – iniciatyvūs specialistai pradėjo galvoti apie savo ateitį ir perspektyvas. Greičiausiai būtent šiuo laikotarpiu ir pradėjo dygti pirmieji privataus verslo daigai.

Tačiau nepaisant visų šio laikmečio pliusų, 1991–1994 m. „ARTVOS“ senbuviai prisimena kaip susiskaldymo, savanaudiškumo, ne visiškai etiško nuosavo verslo kūrimo, verslo pradžiamokslio, eksperimentavimo bei uždelsto privatizavimo laiką.

III AKCINĖS BENDROVĖS „ARTVA“ ISTORIJA 1994–2003 METŲ LAIKOTARPIS

1994 m. privatizavimo rinkoje paklausa viršijo pasiūlą. Todėl į Vilniaus valstybinę hidrogeologijos įmonę „ARTVA“ nusitaikė liūdnai pagarsėjusio Genadijaus Konopliovo komanda. 1991–1997 m. jis buvo „Tauro“ banko prezidentas. 1997 m. birželio 23 d. LR generalinei prokuratūrai iškėlus baudžiamąją bylą dėl „Tauro“ banko turto pasisavinimo arba iššvaistymo dideliu mastu, tą pat dieną jis nusišovė. 1997 m. liepos 8 d. bankui iškelta bankroto byla. Įtariama, kad iš viso G. Konopliovas su artimaisiais ir kitais banko valdytojais 1991–1997 m. iššvaistė arba pasisavino iki 120 mln. litų.

reikalingas paskoloms iš bankų paimti.

Akcinės bendrovės „ARTVA“ laikinai einančiu generalinio direktoriaus pareigas paskiriamas Vidimantas Sadeckas.

1995 m. pradžioje įmonėje dirba 334 darbuotojai. Iš jų: 13 – įvairaus lygio vadovai, 85 – specialistai, 236 – darbininkai. Jau metų pradžioje buvo aišku, kad įmonę paliks statybininkai ir hidrogeologai.

1995 m. kovo 3 d. bendrovės vadovu skiriamas Jonas Samajauskas.

1995 m. pirmą pusmetį dalis AB „ARTVA“ darbuotojų sukūrė savo firmas, perimdami dalį AB „ARTVA“ vykdytų darbų. 1995 m. kovo 1 d. Iš SUMAŽĖJO SPECIALISTŲ IR AB „ARTVA“ pasitraukia statybininkai, UŽSAKYMŲ o nuo 1995 m. gegužės 1 d. – ir visi Po privatizavimo 1994 m. lapkričio pagrindiniai specialistai hidrogeologai.

19 d. įregistruojama akcinė bendrovė Nuo 1995 m. gegužės 1 d. įmonėje „ARTVA“. Bendrovės valdybai pradeda pasilieka dirbti 278 darbuotojai. vadovauti G. Konopliovo statytiniai.

Paaiškėja, kad šeimininkui visiškai RUSIJOS RINKOS PAMOKOS nerūpi bendrovės veiklos strategija 1995 m. antrą pusę pagrindine įmonės ir plėtra. Jų užduotis viena: kaip nors veikla lieka tik gręžinių įrengimas. išlaikyti įmonę bent su pakenčiamais 1995 m. įmonė pradeda dirbti rodikliais ir išsaugoti nekilnojamąjį Kaliningrado srities rinkoje. Pradžia – turtą, kuris ir buvo pagrindinis šių gręžinių remontas Kaliningrado m. „prichvatizatorių“ tikslas, nes buvo Ozerkų vandenvietėje, kurioje

yra nemažai išlikusių praėjusio šimtmečio pradžioje įrengtų gręžinių su keramikiniais filtrais. Su atbulinio praplovimo staklėmis FA–12 (Rumunija) suremontuotų gręžinių našumas padidėdavo iki 150–180 kub. m per valandą. Tuo tarpu vietinių specialistų tuo metu įrengiamų naujų gręžinių debitai tesiekdavo 40–50 kub. m per valandą. Rusijos kolegos kalamuoju būdu įrengiamiems gręžiniams naudojo didelio skersmens plieninius, o Lietuvos įmonė – nedidelio skersmens PVC vamzdžius. Technologinis skirtumas buvo tas, kad „ARTVA“ filtrinę koloną apipildavo sijoto žvyro užpilu, o jie – kerno šlamu. Pradžioje suremontavę kelis gręžinius, vėliau pradėjo sėkmingai įrenginėti ir naujus gręžinius. Šie darbai įmonei atvėrė kelią ir kitose, dažniausiai problemiškiausiose, srities vandenvietėse: Baltijsko, Nesterovo, Zelenogradsko, Svietly ir kt. Didėjant darbų apimtims, „ARTVA“ atsigabeno daugiau technikos (1BA–15V, URB– 2A2).

Pagrindinės problemos, kurios kartino įdomų ir neblogai apmokamą darbą kaimyninėje šalyje, buvo pasienio www.artva.lt / 105

kontrolės procedūros, nuolatinio ir garantuoto finansavimo nebuvimas bei vietinių funkcionierių biurokratiniai trukdymai. Prireikė beveik vienerių metų, kol pavyko juos įtikinti, kad gręžinių filtrai bei darbinės kolonos gali būti mažesnio skersmens bei pagaminti iš PVC. Ypač daug pastangų teko padėti sertifikuojant ir gaunant atitikties deklaracijas pastariesiems gaminiams naudoti.

Dėl nenormalių rusiško verslo sąlygų bei dėl nesubalansuotų atsiskaitymų „ARTVA“ iš Rusijos rinkos pasitraukė.

atsilieka nuo gręžimo skyriaus, o rentabilumu – gerokai lenkia.

Pagrindinės veiklos nuostoliai 1998 m. sudarė 105 tūkst. litų, 1999 m. – 577 tūkst. litų, 2000 m. – 582 tūkst. litų, 2001 m. – 661 tūkst. litų.

Patys kritiškiausi buvo 2001 metai, kai apimtys nukrito iki rekordiškai mažo lygio ~ 3,4 mln. litų ir veiklos nuostoliai sudarė 661 tūkst. litų.

2002 m., siekiant nurašyti susikaupusius nuostolius, 2001 m. balanse mažinamas įstatinis kapitalas: nuo 3,8 mln. iki 2 mln. litų, t. y. mažinama akcijos vertė nuo PRASIDĖJO PAGRINDINĖS – 100 litų iki 54 litų. Nepriklausomo GRĘŽIMO DARBŲ – VEIKLOS auditoriaus išvadoje apie 2001 m.

PLĖTRA veiklos rezultatus nurodyta, kad „kyla 1998 m. įmonė pradeda rimčiau abejonių dėl įmonės galimybės tęsti užsiimti vandentiekio inžinerinių veiklą“. Tačiau juodos pranašystės sistemų įrengimu (siurblių neišsipildė. montavimas, jų automatinio valdymo Trūkstant apyvartinių lėšų, reikėjo įrengimas, vandentiekio tinklų nedelsiant priimti sprendimą, tiesimas ir kiti su vandentiekiu susiję ar skolintis iš bankų, ar pradėti darbai). Montavimo darbų skyriui pardavinėti savo nekilnojamąjį pradeda vadovauti Algirdas Kuzinas turtą. 1999 m. bankai buvo ypač (dabartinis įmonės komercijos konservatyvūs: veiklos rodikliai direktorius). Kasmet šio skyriaus prasti, kredito negausite. Pardavus atliekamų darbų spektras bei apimtys pagrindinei gamybai užtikrinti didėja. Šiuo laikotarpiu montavimo nereikalingą ilgalaikį turtą (pastatus), darbų skyrius apimtimis nedaug įmonei pavyko atsitiesti. Per 1995– 106

2002 m. už parduotą nekilnojamąjį turtą gauta 3 mln. litų pajamų, kurios panaudotos apyvartinėms lėšoms ir gamybos priemonėms įsigyti. 2003 m. įmonė jau įsigijo pirmąjį vokišką firmos AGBO pagamintą gręžimo agregatą G 50 ant IVECO važiuoklės.

Būtent 2003 m. ir prasidėjo bendrovės pagrindinės gręžimo darbų veiklos plėtra.

Tik pradėjus investicijas į pagrindinę veiklą, atslinko antroji „prichvatizavimo“ banga.

Kadangi akcinės bendrovės valstybinis kapitalas 2003 m. buvo pardavinėjamas biržoje, dalį akcijų įsigijo ne tie, kuriems rūpėjo įmonės stabilumas. Artviečiai pripažįsta, kad koją pakišo negebėjimas sukaupti finansinių išteklių akcijoms įsigyti – padaryta klaida: atsikračius pirmųjų „prichvatizatorių“, akcinė bendrovė nepertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę.

Tačiau visos nesėkmės dalį vadovų privertė susiburti į komandą, kuri padarė viską, kad įmonę išsaugotų savo rankose.

IV UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „ARTVA“ ISTORIJA 2004–2007 METŲ LAIKOTARPIS Svarbiausias šio laikotarpio pliusas – stabilumas. Įmonė tapo nepriklausoma, tad verslo sėkmės vadelės atsidūrė pačių darbuotojų rankose. Palaipsniui įmonės tiek ekonominė, tiek finansinė padėtis gerėjo, todėl buvo galima rimtai galvoti apie gręžimo verslo plėtrą.

Kiekvienais metais pradėta įsigyti po naują gręžimo agregatą bei kitą reikalingą techniką.

Tačiau naujiems iššūkiams įmonė nespėjo pasiruošti. 2006 m. paklausa jau viršijo pasiūlą. Todėl reikėjo maksimaliai koncentruoti visas pajėgas užsakovų poreikiams tenkinti.

Reikėjo kardinalių pokyčių, kad būtų padidintas darbų našumas. Šiuo laikotarpiu buvo atlikta daugelis profesiniu požiūriu įdomių darbų.

2005 m. UAB „Coca–Cola“ HBC Lietuva užsakymu jos teritorijoje, esančioje Miškininkų g. 19, Alytuje, atliktas žvalgomasis gręžimas apatinės kreidos (K1) vandeningo horizonto hidrogeologinių ir hidrodinaminių duomenų nustatymui.

Gavus teigiamus rezultatus, buvo parengtas projektas gavybos gręžiniui įrengti, o patys darbai atlikti 2006 metais.

Požeminio vandens gavybos gręžinio įrengimo darbai buvo vykdomi pagal specialius užsakovo nustatytus gręžinio įrengimo techninius reikalavimus. Gręžinys įrengtas, naudojant nerūdijančio plieno apsauginius vamzdžius bei filtrą. Vykdant darbus, turėjo būti užtikrinta itin sterili aplinka. Gręžėjai turėjo vilkėti baltus specialius rūbus, gręžimo instrumentai ir vamzdžiai prieš kiekvieną nuleidimo operaciją turėjo būti dezinfekuojami. Darbus prižiūrėjo Vokietijos ir Anglijos specialistai. Įrengto gręžinio priėmimo metu buvo naudojama telediagnostinė aparatūra.

Užsienio specialistai darbų rezultatą įvertino labai gerai. Požeminis vanduo iš šio gręžinio, siekiant išlaikyti darbų technologijos ypatumus, siurbiamas nuolat.

www.artva.lt / 107

Kiekviena pabaiga yra kažko kito pradžia, o žvalgytis atgal turime tik todėl, kad pasimokytume iš praeities klaidų ir gautume naudos iš brangiai įgytos patirties. Tikimės, kad praeities pamokas išmokome, tad dabar sėkmingiau kursime ateitį. Tikslams pasiekti reikia rasti priemones, o jei jų nesurasime, turėsime sukurti. „NĖRA PRASMĖS jas Geologinių darbų kainos murkdosi dešimtmečio žemumose, todėl šiam verslo PRISIMINTI segmentui reikia kito požiūrio. Sunkus PRAEITĮ, JEI JI darbas turi būti atitinkamai apmokamas.

NETURI ĮTAKOS Todėl reikia visos geologinės visuomenės pastangų: laikytis profesinio orumo DABARČIAI “ principų, susivienyti ir pakovoti, kad Č DIKENSAS geologinių darbų vertė nebūtų devalvuota.

Negali būti sunkiai laukuose dirbančių geologų darbas dvigubai nuvertinamas, lyginant su statybininkais.

Akivaizdi problema – paslaugų pasiūla gerokai viršija paklausą.

2012 m. teko bendrauti su vienos JAV kompanijos savininku (Paul C. Rizzo Associates, Inc. a Corporation of the State of Pennsylvania), kuris, kalbėdamas apie mūsų srities verslą, sakė, jog gerai žino, „koks tai sunkus verslas. Darbo sąlygos laukuose žiaurios, o naudos (pelno) mažai“. Jis sakė pradėjęs nuo šio verslo, bet neištvėrė ir jį nutraukė.

Kad ir kaip svarstytume, pasižvalgyti praeities užkaboriuose buvo įdomu.

Džiaugiamės tuo, ką nuveikėme, ir tuo, ką turime. Bet pasiekti dalykai netrukdo siekti dar nepasiektų.

Sėkmės dabartiniams bei visiems buvusiems bendrovės kolektyvo nariams darbinėje veikloje bei asmeniniame gyvenime. Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. „Kadangi negalite padaryti visko, ko norite, tai norėkite tik to, ką galite padaryti.“ Terencijus Tikėsimės, kad ateities kartos, rengdamos bendrovės 70-čiui skirtą leidinį, neužmirš ir šio, 1958–2017 metų periodo.

Tad iki 2028 metų.

PAGARBIAI JONAS SAMAJAUSKAS, BENDROVĖS „ARTVA“ DIREKTORIUS VILNIUS, 2018 m PAVASARIS

108

ARTVAI 60. Redaktorė Genė Drungilienė. Projekto vadovė Lida Lapkienė. Nuotraukos – bendrovės „ARTVA“ ir MB „Redakcija plius“ Maketavo UAB „Art Set“. Tiražas 200 egz. Užsakymas 180609. Sudarytojas ir leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“, Vilnius, 2018 metai Spausdino „Standartų spaustuvė“, Vilnius. © Bendrovė „ARTVA“

PABAIGAI

116