STATYBUNAUJIENOS.LT. Statybininkų dienai 2019 by Statybunaujienos.lt

STATYBININKŲ DIENAI 2019 YIT LIETUVA

CAVERION

RASEINIŲ STATYBA

AVESCO

LYDERIŲ PATIRTIS – KAIP SĖKMINGAI VYKDYTI DARNIĄ MIESTŲ PLĖTRĄ? AUTOMATIZUOTO SANDĖLIO PABRADĖJE STATYBA PAREIKALAVO AUKŠTOS KOMPETENCIJOS IR PRECIZIŠKO DARBŲ ORGANIZAVIMO

PRIMOSTAR

KRISTALINIAI BETONO PRIEDAI STATYBĄ DARO PIGESNĘ IR GREITESNĘ, O YPATINGAS SPRENDIMAS LEIDŽIA KONTROLIUOTI ĮTRŪKIMUS

SĖKMĖS PASLAPTIS – TALENTINGI IR AMBICINGI DARBUOTOJAI NAUJOS KARTOS „CAT“ MINI EKSKAVATORIAI: VISOS VAIRAVIMO IR VALDYMO FUNKCIJOS – VIENO MYGTUKO PASPAUDIMU

2019 Nr. 3/18

APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA

KODĖL RAVAK?

PATIRTIS IR KOKYBĖ PRAILGINTA GAMINIŲ GARANTIJA VIENA KONCEPCIJA VIENAS SERVISAS

Kontaktai: UAB "Ravak Baltic" Butrimonių g. 5, Kaunas Projektų vadovė Aušra Žitkuvienė Tel.: +370 620 60110 e-mail.: sale@ravak.lt

Serviso vadovas Remigijus Puodžiulaitis Tel.: +370 685 84987

www.ravak.lt

P ROG RES YVI S TA TYB A

Medinės sienų ir stogo konstrukcijos, santvaros, sienų skydai, skydiniai namai

PROFESIONALI PROGRAMA „MiTek“ / PROJEKTAVIMAS / GAMYBA / MONTAVIMAS / www.progresyvistatyba.lt 3

6–18 STATYBININKŲ DIENAI 6–7 LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 8–17 APDOVANOJIMAI 18 STATYBININKŲ OLIMPIADA 19 AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS

20–33 PROJEKTAI

20–23 EIKOS STATYBA. SVARBŪS PROJEKTAI LIETUVAI – ATSAKOMYBĖ IR PATIRTYS STATYBININKAMS 24–27 YIT LIETUVA. LYDERIŲ PATIRTIS – KAIP SĖKMINGAI VYKDYTI DARNIĄ MIESTŲ PLĖTRĄ? 28–29 AVONA. APIE PRIKELIAMUS OBJEKTUS IR ORŲ DARBĄ 30–31 DZŪKIJOS STATYBA. LIETUVAI SVARBIAME PROJEKTE ĮTVIRTINO SAVO, KAIP MONOLITINIO BETONAVIMO PROFESIONALŲ, PATIRTĮ 32–33 DOBILAS. BAIGIA ĮRENGTI NAUJĄ GAMYBOS CECHĄ, KURIS ATVERS DURIS UŽSIENIO RINKOMS

34–46 PRAMONINĖ STATYBA

34–37. PER ARTIMIAUSIUS TREJUS METUS MONTUOTOJĄ SIEKS PADARYTI STIPRIAUSIA SAVO SRITIES ĮMONE BALTIJOS ŠALYSE 38–41 RASEINIŲ STATYBA. AUTOMATIZUOTO SANDĖLIO PABRADĖJE STATYBA PAREIKALAVO AUKŠTOS KOMPETENCIJOS IR PRECIZIŠKO DARBŲ ORGANIZAVIMO 42–43 PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS. KAUNO KOGENERACINĖ JĖGAINĖ RANGOVAMS PATEIKĖ GALVOSŪKIŲ IR NULĖMĖ NESTANDARTINIUS SPRENDIMUS 44–45 PRORENTUS. PRAMONINĖ STATYBA – NE SPRINTAS, O MARATONAS 46 DELTA NOVA 47 AIVA STATYBA SISTEMA KOMPLEKSINIAM STATYBOS PROJEKTŲ VALDYMO PROCESUI AUTOMATIZUOTI

20-23

48–65 STATYBOS PRAMONĖ

48–51 PRIMOSTAR. KRISTALINIAI BETONO PRIEDAI STATYBĄ DARO PIGESNĘ IR GREITESNĘ, O YPATINGAS SPRENDIMAS LEIDŽIA KONTROLIUOTI ĮTRŪKIMUS 52–54 PP BALTIC. BETONO ARMAVIMAS POLIPROPILENO FIBRA – MAŽESNĖS DARBO LAIKO IR LĖŠŲ SĄNAUDOS, DIDESNĖS ŽALIOJO SERTIFIKATO GALIMYBĖS 55 SISTELA 56–57 UKMERGĖS GELŽBETONIS STABILIAI AUGINA GELŽBETONINIŲ GAMINIŲ PARDAVIMUS IR EKSPORTĄ 58–60 WIENERBERGER. ČERPĖS – LAIKUI NEPAVALDI STOGO DANGA 61 LEOVIRA 62–64 RYTERNA MODUL PASITIKRINO GALIMYBES GREITAI REAGUOTI Į KINTANČIAS APLINKYBES, NEPRARANDANT LANKSTUMO IR KOKYBĖS 65 HANSGROHE 4

44-45

TURINYS

66–69 INŽINERINĖ PRAMONĖ

66–68 CAVERION SĖKMĖS PASLAPTIS – TALENTINGI IR AMBICINGI DARBUOTOJAI 69 JUNG. ELEKTROS INSTALIACIJAI SKIRTUS RESURSUS SUMAŽINS „PLUG + GO“

70–71 STATYBINĖ TECHNIKA

70–71 AVESCO. NAUJOS KARTOS „CAT“ MINI EKSKAVATORIAI: VISOS VAIRAVIMO IR VALDYMO FUNKCIJOS – VIENO MYGTUKO PASPAUDIMU

72–82 PROFESINIS RENGIMAS

72–75 KLAIPĖDOS E. GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRAS. UOSTAMIESTYJE RENGIAMI NETRADICINIAI STATYBININKAI – IŠMOKTI AMATO NEBEUŽTENKA 76 VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRAS. ŽINO, KO REIKIA RINKAI, IR ATVERIA GALIMYBES ĮGYTI PAKLAUSIAS KVALIFIKACIJAS 77 TELŠIŲ REGIONINIS PROFESINIO MOKYMO CENTRAS. ĮGIJĘ STATYBININKO SPECIALYBĘ, ABSOLVENTAI ĮGYJA PRANAŠUMĄ IR RINKOJE, IR PRIVAČIOJE VEIKLOJE 78–79 SANTECHNIKO AMATO GALIMA IŠMOKTI KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRE 80–81 MODERNIAS TECHNOLOGIJAS, BŪTINAS KOMPETENCIJAS PANEVĖŽIO PROFESINIO RENGIMO CENTRAS UGDO BENDRADARBIAUDAMAS SU PRAKTIKAIS IR TARPTAUTINE BENDRUOMENE 82 VILNIAUS STATYBININKŲ RENGIMO CENTRAS 82 SAUDAL

24-27

70-71

Leidėjas MB „Redakcija plius“. Leidinio redaktorė Genė Drungilienė, Maketavo UAB „ART SET“. STANDARTŲ SPAUSTUVĖ, Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius. Leidėjas už reklamų turinį neatsako. Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių

DALIUS GEDVILAS, LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PREZIDENTAS

epriklausomos Lietuvos statybos kaip sistemos organizavimo pradžia galima laikyti 1921 m. sausio 25-ąją, kai prie tuometinės Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigtas Lietuvos atstatymo komisariatas, kuriame buvo sprendžiami su statybomis susiję klausimai. Bėgo dešimtmečiai, keitėsi organizacinė struktūra ir dabar statybininkų gretose jau turime apie 118 000 įvairių sričių specialistų. Džiugu, kad per pastaruosius metus statybininkai sukūrė būstą 12 240-čiai šeimų, kurios tvirtai įsikuria Lietuvoje ir sėkmingai tampa pilnaverte šalies visuomenės dalimi. Vis plačiau Lietuvos statybininkų vardas girdimas užsienyje. Stipri statybininkų energija padeda būti pripažintiems ne tik kaimyninėse valstybėse, bet ir Skandinavijos rinkose. Per metus atlikta statybos darbų net už 300 mln. eurų. Pajamos už atliktus darbus užsienyje yra ne tik atskirų žmonių aukštesnis materialinis pragyvenimo lygis, bet ir galimybė turtingesnei tapti visai mūsų valstybei. Statybų verslas įdomus ir tuo, kad jį galima būtų palyginti su gražia lietuviška pasaka, kurioje kalbasi valstietis ir vilkas. Valstietis moko vilką, kad, norint valgyti, prieš tai reikia įdirbti dirvą, pasėti derlių, laukti, kol jis užaugs. Dabartinės ekonominės sąlygos yra tokios, kad verslas turi būti kuriamas sparčiai, dalyvauti aštrioje konkurencinėje kovoje, prisitaikyti prie pokyčių, siekti laikytis įvairių normų ir taisyklių. Vis dėlto dažnai statybininkai žmonių yra pavadinami auksarankiais, nes jų darbo vaisiai apčiuopiami ir visų matomi. Tai žmonės, kuriantys dabartį ir ateitį. Bendrystė – Lietuvos statybininkų asociacijos veiklos esmė. Ją kasmet tvirtina Statybininkų dienos šventė – viena iš retų galimybių statybininkams iš visų Lietuvos regionų, iš bendradarbiaujančių ar nuožmiai konkuruojančių statybos įmonių susirinkti ir neformalioje aplinkoje pasidžiaugti tuo, kas vienija – atsidavimu savo nelengvai profesijai. Statybininkų dienos proga noriu palinkėti didžiuotis savo profesija, būti inovatyviais ir nebijoti pokyčių, dirbti profesionaliai ir kokybiškai, siekti bendrystės ir ilgalaikės vertės. Laikykime statybininko profesijos prestižo atkūrimą savo uždaviniu ir stenkimės tai daryti kasdien. Tik veikdami kartu, galime eiti statybos sektoriaus pažangos keliu!

STATYBININKŲ DIENAI RĖMĖJAI

Uzdaroji akcine bendrove

UAB „HIDROSTATYBA“ VALDYBOS PIRMININKAS JONAS DUMAŠIUS

UAB „LAYHER BALTIC“ VADOVAS VIKTOR VORONCOV

Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojama Statybininkų dienos šventė – tai proga visiems susiburti nedarbinėje aplinkoje, pabendrauti ir pasidžiaugti. Pati šventė – linksmoji dalis, tačiau iš tiesų tai yra diena, kuri padeda išlaikyti asociacijos bendrystę ir kuri parodo, kad kiekvienais metais tikrai turime kuo pasidžiaugti.

Svarbiausias dalykas bendruomenėje – pasitikėjimas. Aš tvirtai galiu pasakyti, kad pasitikiu Lietuvos statybininkų asociacija ir kiekvienu jos nariu, nes ši bendruomenė vienija tik sąžiningas bei kokybiškai dirbančias įmones. Man labai svarbu būti tokios bendruomenės nariu. Svarbi galimybė kiekvienais metais susiburti gražioje šventėje, pasidžiaugti pasiekimais, užmiršti konkurenciją. „LAYHER Baltic“ net nedvejojo gavusi pasiūlymą tapti Statybininkų dienos šventės rėmėju – mes norime prisidėti, kuriant bendrystę sektoriuje.

UAB „RASEINIŲ STATYBA“ STATYBOS DIREKTORIUS ŠARŪNAS BEKAMPIS

UAB „INHUS CONSTRUCTION“ DIREKTORIUS GEDIMINAS DAUKŠEVIČIUS

Lietuvos statybininkų asociacija pakėlė Statybininkų dienos šventę į aukštesnį lygį. Tai vienintelė diena per metus, kuomet gali susitikti su savo profesijos bendražygiais ir konkurentais, pasidalinti džiaugsmais bei rūpesčiais.

UAB „CRAMO“ GENERALINIS DIREKTORIUS DARIUS NORKUS

Džiugu, jog profesinė šventė – Statybininkų diena – kasmet suburia gausią statybininkų bendruomenę. Šventės metu susirinkę kolegos iš įvairių Lietuvos regionų turi galimybę pasidalinti naujomis patirtimis, idėjomis bei pasiekimais. Dėkojame šventę organizuojančiai Lietuvos statybininkų asociacijai ir tikime, jog ši prasminga tradicija bus dar ilgai tęsiama.

UAB „KLAIPĖDOS MONOLITAS“ VALDYBOS PIRMININKAS RIMANTAS TARAŠKEVIČIUS

Lietuvos statybininkų asociacija – tai grandis, jungianti mūsų šalies statybininkų bendruomenę. Jos dėka mes išgirstame visas naujienas, sužinome apie inovacijas, turime daugiau galimybių bendradarbiauti. O pati Statybininkų dienos šventė – privaloma, reikalinga ir labai prasminga diena, kuomet susirinkę su kolegomis galime apsikeisti nuomonėmis, pasidalinti patirtimi bei pasidžiaugti laimėjimais.

UAB „PEIKKO LIETUVA“ PARDAVIMŲ VADOVAS LINAS LELEŠIUS

Statybininkų diena yra puiki proga susitikti su savo konkurentais, partneriais ir svarbiausiais klientais, pasigalynėti su jais spartakiadoje ir pabendrauti neoficialiai. Dažnai tokioje neoficialioje aplinkoje verslo santykiai mezgami ir reikalai sprendžiami daug efektyviau nei per įprastus nuobodžius susitikimus.

Džiaugiamės, kad šiemet tapome LSA nariais ir turėjome galimybę prisijungti prie tradicinės tokiame dinamiškame sektoriuje dirbančius žmones vienijančios šventės. Smagu buvo ir susirungti su kolegomis Statybininkų olimpiadoje – juk komandinis darbas, atkaklus tikslo siekimas svarbus tiek sporte, tiek kasdien mus lydinčiuose iššūkiuose.

KLAIPĖDOS MIESTO MERO VYTAUTO GRUBLIAUSKO PADĖKOS RAŠTAS Už nuoširdų, atsakingą darbą ir socialines iniciatyvas rengiant atsakingus statybos bei statinių priežiūros specialistus, kurie didelį dėmesį skiria saugiai ir darniai darbo aplinkai

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PADĖKA Už nuopelnus statybos srityje Padėką įteikė LR Seimo narys Algirdas Butkevičius

UAB „Klaipėdos monolitas“ valdybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius

STATYBININKŲ DIENAI

„STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIS 2018“ Už aktyvią didelės apimties veiklą atnaujinant (modernizuojant) pastatus Apdovanojimą įteikia Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis

UAB „Fasadų apšiltinimo sistemos“, direktorius Vidas Staveckas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAS Už nuopelnus statybos srityje Apdovanojimą įteikė vicepirmininkas Simonas Gentvilas

UAB „HSC Baltic“ direktorius Rimvydas Beržonskis

UŽIMTUMO TARNYBOS PADĖKOS RAŠTAS Už aktyvumą ir kolegiškumą, sprendžiant gyventojų užimtumo klausimus Padėką teikia Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė

Lietuvos statybininkų asociacija, prezidentas Dalius Gedvilas

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS NOMINACIJA „PROFESIJOS RITERIS“ Už pagarbą profesijai, ilgametį darbą statybos sektoriuje ir pažymint profesinę šventę – Statybininkų dieną Apdovanojimus įteikė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis

UAB „Doka Lietuva“ inžinierius technologas Vytautas Adomavičius UAB „YIT Lietuva“ Garantinės tarnybos vadovas Elis Žvilaitis

STATYBININKŲ DIENAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI Už įgyvendintus projektus, bendradarbiavimo skatinimą ir asmeninį indėlį į kokybės gerinimą statybos sektoriuje Padėkas įteikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika

UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys LR EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTERIJOS PADĖKOS Už atsakingą darbą ir profesionalų pareigų atlikimą statybos sektoriuje Padėkas įteikė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda

UAB „Caverion Lietuva“ Programavimo grupės vadovas Artūras Kalasūnas Žilinskis ir Co, UAB statybos vadovas Saulius Baltutis UAB „Dzūkijos statyba“ energetikas-mechanikas Gintautas Treigys

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS GARBĖS ŽENKLAS Už atsakingą darbą, profesionalų pareigų atlikimą, įgyvendinant svarbius projektus, ir svarų indėlį, siekiant statybos sektoriaus pažangos Apdovanojimus įteikė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir viceprezidentai – Jonas Dumašius, Alfonsas Jaras, Kęstutis Vanagas

AB „Panevėžio statybos trestas“ Betono filialo direktorius Kęstutis Tamošiūnas UAB „YIT Lietuva“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas UAB „Grinda“ Paviršinių nuotekų tinklų departamento vadovas Rimantas Kupliauskas UAB „Raseinių statyba“ inžinierius-sąmatininkas Stasys Sugintas

STATYBININKŲ DIENAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAI Statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams už atsakingą darbą ir profesionaliai atliekamas pareigas Padėkas įteikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausioji specialistė Vida Linkienė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Renata Kleponienė UAB „Veikmės statyba“ Statybos skyriaus vadovas Gintaras Puidokas UAB „Caverion Lietuva“ projektų vadovė Ieva Jakelytė UAB „Klaipėdos monolitas“ statybos darbų vadovas Audrius Valaitis UAB „Detas“ darbų vykdytojas Andrius Balčiūnas

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAI Statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams Apdovanojimus įteikė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir viceprezidentai – Jonas Dumašius, Alfonsas Jaras, Kęstutis Vanagas

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė UAB „HSC Baltic“ Pirkimų skyriaus vadovas Deividas Driukas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Statybos valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas Vilius Makauskas AB „Panevėžio statybos trestas“ projektų vadovas Tadas Kanišauskas UAB „Veikmės statyba“ projekto vadovas Valdas Petras Radžiūnas UAB „YIT Lietuva“ statybos inžinierė Agnė Kavaliova UAB „Detas“ geodezijos inžinierius Arnoldas Savickas UAB „Grinda“ Gamybos tarnybos Miesto tvarkymo departamento Gatvių remonto skyriaus sąmatininkė Edita Daukantienė UAB „Klaipėdos monolitas“ vyr. finansininkė Virginija Gelžinienė UAB „Inti“ brigadininkas Tomas Jasulaitis UAB „Grinduva“ grindų klojėjas Modestas Vilkauskas UAB „Grinduva“ grindų klojėjas Vytas Danilevičius UAB „Raseinių statyba“ plataus profilio statybininkas Remigijus Rumša

STATYBININKŲ DIENAI

LIETUVOS STATYBOS INŽINIERIŲ SĄJUNGOS APDOVANOJIMAS „GERIAUSIAS STATYBOS INŽINIERIUS“ Apdovanojami geriausi savo veikloje pripažinti ir profesinės etikos kodeksu besivadovaujantys statybos inžinieriai Apdovanojimus įteikė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos direktorius Linas Adomavičius

Kategorija „Geriausias inžinierius, statinio statybos vadovas“ – Agnė Miliūtė, AB „Panevėžio statybos trestas“ projekto vadovė Kategorija „Geriausias inžinierius, Specialiųjų statybos darbų vadovas“ – Saulius Motiečius, UAB „Inti“ specialiųjų statybos darbų vadovas Kategorija „Geriausias inžinierius Statinio statybos techninės priežiūros vadovas“ – Kazimieras Senkus, UAB „Būsto sprendimai“ projektų valdytojas, techninės priežiūros vadovas; Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Kauno apskrities bendrijos direktorius Už inovacijų įgyvendinimą pastolių projektuose ir saugaus darbo standartų puoselėjimą – Žaneta Baltrėnienė, Baltic Scaffolders Association (Baltijos šalių pastolininkų asociacija) mokymo centro vadovė

NIJOLĖ JASTRUMSKIENĖ,

VŠĮ TELŠIŲ REGIONINIO PROFESINIO MOKYMO CENTRO DIREKTORĖ

Valstybinės darbo inspekcijos padėka už nuoširdų, atsakingai atliekamą darbą ir socialines iniciatyvas, rengiant atsakingus statybos bei statinių priežiūros specialistus, kurie didžiulį dėmesį skiria saugiai ir darniai darbo aplinkai.

ARTŪRAS KALASŪNAS,

UAB „CAVERION LIETUVA“ PROGRAMAVIMO GRUPĖS VADOVAS

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos padėkos raštas už iniciatyvumą, novatoriškumą, kruopščiai atliekamas užduotis, už aukščiausios kokybės bei pridėtinės vertės klientams siekį kiekvienoje situacijoje. Tai vienas iš aukščiausio lygio programavimo specialistų.

IEVA JAKELYTĖ,

UAB „CAVERION LIETUVA“ PROJEKTŲ VADOVĖ

Aplinkos ministro padėkos raštas už pasiekimus, kuriais įrodė plačias galimybes profesinėje srityje kaip atsakinga inžinierė, atskleidė sugebėjimus suvaldyti visų inžinerinių sistemų diegimo projektą. Dalyvauja įmonės veiklos efektyvinimo projektuose.

VYTAUTAS ADOMAVIČIUS,

UAB „DOKA LIETUVA“ INŽINIERIUS TECHNOLOGAS

LPK nominacija „Profesijos riteris“ – už pagarbą profesijai, ilgametį darbą statybos sektoriuje ir pažymint profesinę šventę. Apdovanojimas skirtas už ilgametį statybininkų rengimą bei kompetencijas, įvaldant klojinių, betono ir betonavimo proceso technologijas.

STATYBININKŲ DIENAI

ALVYDAS RAGUCKAS,

BUVĘS UAB „DZŪKIJOS STATYBA“ GENERALINIS DIREKTORIUS

Ministro Pirmininko padėkos raštas už profesinius gebėjimus, lojalumą įmonei, reiklumą statybų kokybei ir pagarbą statybininko profesijai.

VILIUS MAKAUSKAS,

UAB „VILNIAUS VYSTYMO KOMPANIJA“ STATYBOS VALDYMO SKYRIAUS VADOVO PAVADUOTOJAS

LSA Padėkos raštas už profesines žinias bei gebėjimą jomis pasidalinti, už profesionalumą, sąžiningumą bei itin atsakingą požiūrį į darbą.

ELIS ŽVILAITIS,

UAB „YIT LIETUVA“ GARANTINĖS TARNYBOS VADOVAS

LPK nominacija „Profesijos riteris“ – už pagarbą profesijai, ilgametį darbą statybos sektoriuje ir pažymint profesinę šventę. Už dalykiškumą, inovatyvų mąstymą ir kompetencijas.

SIGITAS AGLINSKAS,

UAB „YIT LIETUVA“ TECHNIKOS DIREKTORIUS

LSA Garbės ženklas, įvertinant ilgametę patirtį, aukštą kompetenciją, atsidavimą darbui bei įmonei, gebėjimas bendrauti su žmonėmis.

AGNĖ KAVALIOVA,

UAB „YIT LIETUVA“ STATYBOS INŽINIERĖ

LSA Padėkos raštas už atsakingą, kvalifikuotą ir ilgametį darbą statybų versle, lojalumą, atidą kolegoms. Tai kompetentinga ir vertinama savo srities specialistė.

Statybininkai rungėsi krepšinio, tinklinio ir smiginio varžybose. Tinklinio rungtyje stipriausi buvo – įmonės „Hidrostatyba“ atstovai. Krepšinyje laurus nuskynė „YIT Lietuva“ komanda. Smiginio varžybose taikliausiais tapo „HSC Baltic“.

ŠIEMET KLAIPĖDOJE VYKUSIOJE JAU TRADICINĖJE STATYBININKŲ OLIMPIADOJE LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PREZIDENTO TAUREI LAIMĖTI RUNGĖSI 15-KA KOMANDŲ IR 75 DALYVIAI.

Tačiau bendroje įskaitoje, nulėmusioje LSA Prezidento taurės savininkus, laurus pelnė „Dokos“ komanda. Antrieji bendroje įskaitoje liko „YIT Lietuva“, tretieji – „Montuotojo“ komanda.

LSA PREZIDENTO TAURĘ STATYBININKŲ OLIMPIADOJE PELNĖ „DOKOS“ KOMANDA

Šių metų olimpiadoje dalyvavo rekordinis Lietuvos statybininkų asociacijai priklausančių įmonių skaičius – net 15 komandų. Tai buvo: „Hidrostatyba“, „Cramo Baltics“, „YIT Lietuva“, „Montuotojas“, „Grinda“, „Vilniaus vystymo kompanija“ (2 komandos), „Plungės lagūna“, „Detas“, „Panevėžio statybos trestas“, „Peikko Lietuva“, „Alvora“, „Inti“, „HSC Baltic“, „Doka“.

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas

Dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

www.tyrimucentras.lt | info@tyrimucentras.lt | +370 (5) 2442442

SVARBŪS PROJEKTAI LIETUVAI – ATSAKOMYBĖ IR PATIRTYS STATYBININKAMS

STATYBININKŲ DIENOS IŠVAKARĖSE „EIKOS STATYBĄ“ PASIEKĖ DŽIUGI ŽINIA – BREEAM GALUTINIS SERTIFIKATAS SUTEIKTAS PRIEŠ METUS VILNIAUS BALSIŲ RAJONE ĮMONĖS PASTATYTAM PREKYBOS IR PASLAUGŲ CENTRUI „ŽALI“. PAŽYMĖTINA, KAD TAI YRA PIRMASIS PASTATAS BALTIJOS ŠALYSE, GAVĘS „VERY GOOD“ LYGIO BREEAM ĮVERTINIMĄ PAGAL „BREEAM NEW CONSTRUCTION“ SERTIFIKAVIMO SCHEMĄ PREKYBINĖS PASKIRTIES NEKILNOJAMOJO TURTO SEGMENTE. „Būti pirmuoju – vadinasi, daryti tai, ko nedarė kolegos, o tai yra situacija, kada neturi galimybės iš kieno kito klaidų pasimokyti, – sako įmonės „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas. – Simboliška, kad žinia apie BREEAM galutinį sertifikatą pasiekė Statybininkų dienos išvakarėse, nes tai yra proga ne tik pasidžiaugti savo komanda, darniu rangovų („Eikos statyba“ projektą vykdė kaip generalinis rangovas) darbu, bet ir aiškiai pasakyti, kad „Eikos statyba“ yra patikimas statybų rangovas.“ 20

VIP TERMINALAS STATOMAS VEIKIANČIAME ORO UOSTE Vilniaus oro uostas yra objektas, kuris nemaža dalimi lemia šalies įvaizdį. Objekto svarba dar labiau išauga, nes 2027 m. Lietuva vėl pirmininkaus Europos Sąjungos tarybai. Prie šalies įvaizdžio kūrimo prisidės ir „Eikos statyba“: laimėjusi konkursą, įmonė Vilniaus oro uoste stato VIP terminalą su konferencijų centru. Sutarties vertė yra 3,6 mln. eurų. Per devynis mėnesius iškils modernus, A+ energinės klasės, dviejų aukštų su požemine dalimi

PROJEKTAI

„EIKOS STATYBOS“ KOMANDĄ Į PRIEKĮ VEDA NAUJI IŠŠŪKIAI, TAMPANTYS NAUJA PATIRTIMI. MŪSŲ DARBUOTOJAI – IR VADOVAI, IR ŽMONĖS, DIRBANTYS STATYBŲ AIKŠTELĖSE, – ŽINO ĮVEIKTO IŠŠŪKIO SKONĮ, KURIS SU KAUPU ATPERKA KARTAIS MONOTONIŠKĄ KASDIENYBĘ, KARTAIS SUNKŲ DARBĄ“, – SAKO ĮMONĖS VADOVAS ALMANTAS ČEBANAUSKAS, PABRĖŽDAMAS, KAD IŠŠŪKIŲPATIRČIŲ MARATONAS VEIKIA KAIP NUOSTABUSIS AMŽINASIS VARIKLIS. Įmonės „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas

pastatas. Darbo projekto architektūrinė ir konstrukcinė dalys rengiamos 3D aplinkoje – taip siekiama išvengti klaidų. VIP terminalas statomas veikiančiame oro uoste, todėl statybos darbai vykdomi laikantis griežtų oro uosto taisyklių bei reikalavimų, kiekvieną sprendimą derinant su užsakovais. Išskirtinė tvarka statybos aikštelėje yra įprasta „Eikos statybai“ ir būtina užsakovui, nes, dirbdami šalia orlaivių perono, statybininkai negali trukdyti jam funkcionuoti, negali peržengti nustatytų statybvietės ribų. Kadangi terminalas turi VIP žymą, didelis dėmesys skiriamas fasado sistemų ir vidaus apdailos klausimams spręsti. Atsakingai parenkamos medžiagos, ieškoma kokybiškiausių statybos produktų. Statiniui numatyti labai aukšti fasadinių sistemų garso izoliaciniai

rodikliai ir A+ energinis naudingumas. Tai reikalauja kvalifikuoto ir kruopštaus darbo. Trumpas statybos terminas, aukšta energinė ir garso izoliavimo klasė, unikalus interjeras ir eksterjeras – tai yra dedamosios, dėl kurių projektas yra tikras iššūkis. „Suprantama, kodėl su šiuo projektu dirba didelė mūsų įmonės personalo komanda, – sako įmonės „Eikos statyba“ direktorius A. Čebanauskas. – Labai svarbus šiuo atveju yra savalaikis medžiagų, įrangos suderinimas bei užsakymas. Todėl parengėme itin detalų atliekamų darbų grafiką, kuris nuolat stebimas. Esame

pasirengę pritaikyti visas turimas žinias – pasitelkdami profesionalią komandą, kurios kompetencijos patvirtintos ir ankstesniais darbais, bei inovatyvias technologijas, sieksime geriausio rezultato.“ INFEKCINIŲ LIGŲ LIGONINĖ – MILŽINIŠKAS LIETUVOS SVEIKATOS SEKTORIAUS ŠUOLIS „Lankiausi Lietuvos kalėjimuose, net Lukiškėse sąlygos yra geresnės negu čia“, – yra sakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė apie dar caro laikais statytą infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę Vilniaus Žvėryne. „Eikos statyba“ Santaros klinikų miestelyje

jau baigia statyti naują ligoninę, kuri įvardijama kaip moderniausia Baltijos šalyse tokio tipo ligoninė. Generaliniam statybos rangovui tai yra vienas iš projektų, kad ir labai svarbių, o Lietuvos mastu nauja infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė yra milžiniškas kokybinis sveikatos sektoriaus šuolis. 26 166 kv. m plote „Eikos statyba“ stato trijų aukštų A energinio naudingumo pastatą su rūsiu. Pastato plotas – 7 669 kv. metrai. 2018 m. pavasarį pradėti darbai netrukus bus baigti. VUL Santaros klinikų tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninėje bus sukurtos saugios, higienos ir biologinės saugos reikalavimus atitinkančios gydymo sąlygos pacientams (150 lovų) ir kokybiškos darbo sąlygos personalui. Statybos metu įrengta vakuuminio pašto sistema, sujungta su visomis Santaros klinikomis. Pastatas suskirstytas atskirais 22

ir geroji patirtis“, – pasakoja įmonės vadovas A. Čebanauskas apie Vilniuje jau įgyvendintą ir įspūdingai pristatytą „Live Square“, jungiantį 6 300 kv. m verslo centrą su prekybos galerija, 164 kambarių 4 žvaigždučių viešbutį „Hilton Garden Inn“ su 250 kv. m konferencijų centru ir gyvenamuosius pastatus su 88 apartamentais. Vienu metu teko statyti 5 statinius, statybos aikštelėje sutalpinti 4 bokštinius kranus, kasdien vežti statybines medžiagas. Visas judėjimas vyko viena siaura Dainavos gatve, kuria statybininkai privalėjo dalintis su vietiniais gyventojais – gatvės neužtverdami, neuždarydami ar kitaip neapribodami eismo. Buvo SUSPAUSTAS PLOTAS ATVĖRĖ KELIĄ imtasi neeilinių sprendimų: Dainavos DIDELEI IR SVARBIAI PATIRČIAI „Vienas iš didžiausių iššūkių šio komplekso gatvėje kiekvieną dieną nuo ankstaus statyboje, esant labai ribotam privažiavimų ryto iki vėlyvo vakaro budėdavo po kelis darbuotojus, kurie pradėdavo reguliuoti ir medžiagų sandėliavimų plotui, eismą jau nuo įvažiavimo į Dainavos gatvę, buvo logistikos suvaldymas. Tai buvo skyriais, kurių kiekviename įrengtos atskiros ventiliacijos ir šildymo sistemos. Infekciniame korpuse įrengti atskiri boksai, izoliuoti nuo kitų patalpų. Juose įrengtos atskiros vėdinimo ir viršslėgio sistemos. Ebolos (sunki virusinė liga) boksuose įrengti specialūs eboliniai filtrai. Raupsų atvejui įrengtas visiškai izoliuotas, nesusisiekiantis su kitomis patalpomis, boksas su atskiru įėjimu iš lauko. Pastato patalpose oras bus reguliuojamas automatizuotai. Ligoninės statyboms išleista per 14 mln. eurų, kurių didesnioji dalis skirta iš Europos Sąjungos fondų.

PROJEKTAI

t. y. jau nuo Jasinskio gatvės. Transportas su ypač dideliais ir sunkiais kroviniais būdavo sulaikomas dar Geležinio vilko gatvės prieigose, kur vairuotojai laukdavo telefono skambučio, kad galėtų pajudėti ir įvažiuoti į Dainavos gatvę minučių tikslumu, vos tik atsilaisvindavo iškrovimo vieta. Kadangi statybos terminas buvo santykinai trumpas – netruko nė dvejų metų, o užstatymo plotas labai intensyvus, generaliniam rangovui reikėjo suburti didelę subrangovų komandą – netgi tos pačios rūšies darbams atlikti. Tai reiškia darbų dalinimą atskiromis zonomis ir iššūkį suvaldyti gausybę subrangovų mažame intensyvaus užstatymo plote. Kaip sako įmonės vadovas ir objekte dirbę specialistai, tai tapo didele patirtimi, kuria „Eikos statyba“ yra pasirengusi naudotis, dirbdama panašiuose objektuose. Vienas tokių – daugiabučių gyvenamųjų namų

statyba, šiuo metu vykstanti Vilniuje, Olandų gatvėje. Teritorija, kurioje vyksta statybos darbai, maža, nėra vietos sandėliavimui. Į objektą galima patekti per vienintelį įvažiavimą. Tad „Eikos statybai“ teks pritaikyti jau įgytą sostinės centre patirtį – suderinti galimybę patekti į objektą ir tuo pat metu tiesti inžinerinius tinklus. Olandų gatvėje įmonės laukia dar vienas iššūkis – itin status šlaitas. Tokiomis nestandartinėmis sąlygomis vyksta daugelis statybos etapų: kasimas, grunto pylimas, gręžimas, polių, atraminių sienų montavimas. Statyba turi būti baigta kitų metų pavasarį. PER METUS – TRYS AIKŠTELĖS 2 TŪKST. AUTOMOBILIŲ „Eikos statyba“ baigia įrengti dvi naujas daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles Santaros medicinos

miestelyje. Baigiamos įrengti daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės yra 180 ir 635 vietų. Per 8–9 mėnesius įmonė įrengė 19 228 kv. m ir 5 111 kv. m ploto aikšteles automobiliams bei 2 440 kv. m administracinės bei sandėliavimo paskirties patalpoms. 2019-aisiais metais įmonė bus įrengusi aikšteles 2011-ai automobilių. Pavasarį Santaros medicinos miestelį „Eikos statyba“ papildė daugiau nei tūkstančiu naujų automobilių stovėjimo vietų, įrengtų penkių aukštų stovėjimo aikštelėje, kuri yra didžiausia Lietuvoje daugiaaukštė stovėjimo aikštelė prie gydymo įstaigų. Tikimasi, kad įrengus naujas aikšteles bei atnaujinus esamas, parkavimo problema Santaros klinikų miestelyje turėtų būti išspręsta. Įrengtos švieslentės su krypčių ir laisvų vietų nuorodomis, stebėjimo kameros, laiptinės, liftas, sukurta moderni automobilių parkavimo sistema. ■ 23

LYDERIŲ PATIRTIS – KAIP SĖKMINGAI VYKDYTI DARNIĄ MIESTŲ PLĖTRĄ? ŠIANDIEN DARNIOS MIESTŲ PLĖTROS BENDROVĖ „YIT LIETUVA“ GALI DIDŽIUOTIS, KAD ŠALYJE YRA VIENA IŠ STATYBŲ IR NT SEKTORIAUS LYDERIŲ. „YIT LIETUVA“ LYDERIŲ GRETOSE YRA TODĖL, KAD SAVO VEIKLOJE NUOLAT SIEKIA TAIKYTI PAŽANGIAUSIUS STATYBŲ SPRENDIMUS IR INOVACIJAS. ŠIE METAI BENDROVEI IŠSISKYRĖ NE TIK NT IR INFRASTRUKTŪROS PROJEKTŲ GAUSA, BET IR YIT GRUPĖS SUSIJUNGIMU SU STATYBŲ IR KELIŲ TIESIMO BENDROVE „LEMMINKAINEN“. DĖL ŠITO SUSIJUNGIMO STIPRIAI PRASIPLĖTĖ TIEK „YIT LIETUVA“ KOLEKTYVAS, TIEK ĮMONĖS ĮGYVENDINAMŲ PROJEKTŲ PORTFELIS. STATYBININKŲ DIENOS PROGA APIE BENDROVĖS PLĖTRĄ IR ĮGYVENDINAMUS PROJEKTUS PASAKOJA „YIT LIETUVA“ VADOVAS KĘSTUTIS VANAGAS. 24

ĮSIKURS SAVO STATYTAME VERSLO CENTRE Šie metai ypač aktyvūs „YIT Lietuva“ rangos verslui, o vienas šios srities projektas bendrovei yra itin reikšmingas. Kaune, šalia Nemuno salos, baigiamame statyti moderniame verslo centre SQVERAS įsikurs ir „YIT Lietuva“ Kauno komanda. „Kiekvienam įgyvendinamam projektui skiriame vienodą dėmesį ir taikome tuos pačius aukštus standartus, tačiau žinant, kad statomas biurų kompleksas taps ir mūsų pačių namais, projektas, be abejo, tampa dar artimesnis. Savo Kauno biurą į SQVERĄ planuojame perkelti jau metų pabaigoje“, – pasakoja K. Vanagas. Karaliaus Mindaugo prospekte statomas 6 tūkst. kv. m ploto A+ energinio naudingumo klasės biurų kompleksas drauge su šalia esančiais biurais sudarys modernų verslo kvartalą, kuriame jau kuriasi tarptautinės ir vietos kompanijos. Išskirtinių rangos projektų „YIT Lietuva“ šiemet įgyvendina ir daugiau. Vienas

tokių – prekybos tinklo „Rimi“ logistikos ir paskirstymo centro su biuro patalpomis statybos Latvijoje. Tai pirmas „YIT Lietuva“ projektas, po daugelio metų įgyvendinamas už Lietuvos ribų. Šio užsakymo vertė – 37 mln. eurų, o 56 tūkst. kv. m ploto patalpos taps didžiausiu „Rimi“ logistikos centru Baltijos šalyse. Šį projektą planuojama užbaigti antroje 2020 metų pusėje. VERSLO CENTRAS PRIPAŽINTAS „ŽALIAUSIU“ BALTIJOS ŠALYSE K. Vanago teigimu, įgyvendinant projektus, visuomet siekiama, kad jie būtų tvarūs bei atitiktų aukštus aplinkosaugos reikalavimus. Puikus tokių siekių pavyzdys yra „YIT Lietuva“ pastatytas verslo centras „3 burės“ sostinės verslo kvartale, esančiame dešiniojoje Neries krantinėje. Jis įvertintas aukščiausiu tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikatu „Platinum“. 23 aukštų A klasės verslo centras surinko iki šiol daugiausia LEED sertifikato sistemos balų ir gali vadintis „žaliausiu“ biurų pastatu Baltijos šalyse.

PROJEKTAI

gamybos įmonės „Hollister Incorporated“ gamyklos statybos. Itin aukštais reikalavimais pasižyminčiam užsakovui, kuris yra vienas stambiausių pastarojo meto investuotojų Kaune, pastatyta moderni 24 tūkst. kv. m ploto gamykla. „Dirbti su aukščiausio lygio užsakovais, savo srities lyderiais, visuomet yra įdomu – tai suteikia mums galimybę realizuoti visą savo potencialą, įgyvendinti visus klientų lūkesčius ir dar aukščiau kelti savo darbų kokybės kartelę. Be to, tikrai malonu prisidėti prie miestui ir visai šaliai svarbių projektų“, – sako K. Vanagas.

„Tvarumo, aplinkosaugos ir ekologiškumo principai mums yra ne mažiau svarbūs nei efektyvumo ir kokybės reikalavimai. Statant verslo centrą „3 burės“, bent 20 proc. statybinių medžiagų buvo panaudota iš antrinių žaliavų, o 50 proc. statybinių medžiagų buvo pagaminta ne daugiau kaip 800 km spinduliu nuo objekto“, – pasakoja K. Vanagas. Prie išskirtinai tvarių ir šiuolaikiškų „YIT Lietuva“ įgyvendintų projektų galėtų būti priskirtas ir Kauno LEZ pastatytas „Gerų baldų fabrikas“. A++ energinio naudingumo klasės pastate įsikūrusi gamykla yra viena moderniausių Lietuvoje. Statant baldų gamyklą, panaudoti sandarumą užtikrinantys konstrukciniai mazgai, poliuretano izoliacija, įrengta biokuro katilinė ir šilumos siurbliai, infraraudonųjų spindulių šildymo sistema. Atgarsio sulaukė ir dar vienas Kauno LEZ „YIT Lietuva“ įgyvendinamas rangos projektas – JAV medicinos prietaisų 25

TRANSFORMUOS ŠNIPIŠKES Išskirtinių projektų netrūksta ir komercinio NT versle. Vienas iš didžiausių šiuo metu bendrovės pradedamų įgyvendinti projektų yra sostinės Šnipiškių rajone suplanuota gyvenamųjų namų ir verslo patalpų erdvė „Naujasis Skansenas“. Ji gerokai pakeis atgyjančio rajono veidą. Planuojama, kad iki 2021 metų pabaigos Žalgirio g. iškils pirmasis biurų pastatas, kurio patalpų plotas sieks daugiau nei 7 tūkst. kv. m. Netoliese, Linkmenų g., bus statomas antrasis verslo centras, kurio numatomas patalpų plotas sieks beveik 6 tūkst. kv. m. Kiek piečiau nuo planuojamų verslo centrų esančioje sklypo dalyje, ties Linkmenų gatve, suplanuota gyvenamoji erdvė. 3,41 ha teritorijoje iškils 4–6 aukštų daugiabučiai. Skandinaviškos koncepcijos daugiafunkciame kvartale bus įrengtos ir viešosios erdvės su želdynais. Skaičiuojama, kad naujuosiuose namuose įsikurs daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Visą projektą 26

planuojama įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos. „Naujasis Skansenas“ yra kompleksinės miestų plėtros pavyzdys, kuomet laikantis tvarumo principų yra atgaivinamos didelės miesto teritorijos. Projektas apima ir komercines patalpas, ir gyvenamuosius namus, yra didelės apimties, todėl jį įgyvendinant ypač pravartūs skaitmeninės statybos (BIM) sprendimai, kuriuos savo veikloje taikome jau ne vienerius metus. Naudojant BIM, projektus galima įgyvendinti efektyviau ir greičiau“, – tvirtina K. Vanagas. BIM taikymas „YIT Lietuva“ veikloje jau tapo kasdienybe. Skaitmeninės statybos sprendimai naudojami ir pagal build-to-suit modelį Vilniuje, šalia Pietinio aplinkkelio, statant pastatų kompleksą, kuriame įsikurs automobiliais bei jų dalimis prekiaujančių ir remonto paslaugas teikiančių įmonių „Juta“ ir „Autojuta“ padaliniai. Šis 8,3 tūkst. kv. m ploto pastatų kompleksas išsiskiria savo

daugiafunkciškumu – jame bus įrengtas prekybos salonas su administracinėmis patalpomis, servisas, kėbulų taisymo ir dažymo cechas, mažmeninės ir didmeninės prekybos detalėmis padaliniai, sandėliavimo patalpos. „Įgyvendinant build-to-suit projektus, svarbu labai gerai įsigilinti į būsimų nuomininkų poreikius ir pasiūlyti jiems geriausiai tinkančius sprendimus nuo vietos parinkimo, projekto parengimo iki statybos paslaugų ir pastato priežiūros. Pagal įmonės spec. poreikius pritaikytas patalpas šiandien renkasi vis daugiau įmonių, todėl build-tosuit projektai tampa vis populiaresni, o jų sėkmę lemia glaudus bendradarbiavimas su užsakovais“, – akcentuoja K. Vanagas. Vadovas pažymi, kad „YIT Lietuva“ ne tik stato pastatus, bet ir teikia jų administravimo bei priežiūros paslaugas. Šiuo metu bendrovė pati administruoja visus savo pastatytus gyvenamojo būsto ir verslo centrų pastatus.

PROJEKTAI

TAIKOSI PRIE VIS AUKŠTESNIŲ BŪSTO PIRKĖJŲ LŪKESČIŲ Būsto segmente naujienų taip pat netrūksta. K. Vanago teigimu, čia jaučiamas pasikitęs gyventojų požiūris į namus ir augantys jų reikalavimai gyvenamajai aplinkai. „Gyventojai šiandien daugeliu atveju nori būsto, iš kurio būtų lengvai pasiekiamas miesto gyvenimas, kultūra ir pramogos. Be to, žmonės ieško namų, turinčių ir tam tikrą istorinę, kultūrinę aurą bei kontekstą. Namai suvokiami ne tik kaip keturios sienos su stogu virš galvos, bet gerokai plačiau – kartu su jų aplinka, kiemu, šalia esančiomis erdvėmis ir jungtimis su miesto gyvenimu. Net ir atsiveriantis miesto vaizdas pro langą ar balkoną gali tapti priežastimi, dėl kurios būstą norisi vadinti savo namais“, – pažymi K. Vanagas. Vienas iš daugiausiai susidomėjimo sulaukiančių „YIT Lietuva“ būsto projektų – Vilniuje, šalia Tauro kalno, statomi „Matau Vilnių“ namai išsiskiria būtent šiais privalumais. Kvartalas plėtojamas istoriniais ir kultūriniais pėdsakais paženklintoje teritorijoje, buvusios legendinės „Šopeno“, vėliau „Tauro“ alaus daryklos vietoje. Iš jos atsiveria miesto gyvenimas, ranka pasiekiama paslaugų infrastruktūra ir rekreacinės erdvės. Be to, vystant projektą didelis dėmesys skirtas namų aplinkai.

Savus privalumus naujakuriams siūlo ir Kaune statomi „Piliamiesčio“ bei „Šilo namų“ projektai. Ant Neries kranto priešais Kauno Senamiestį besikuriančio „Piliamiesčio“ kvartalo plėtra pradėjo šios laikinosios sostinės vietos atgimimą. Plėtojant kvartalą, didelis dėmesys skiriamas rekreacinėms erdvėms – sutvarkyta Neries krantinė, kurioje įrengtas poilsiui pritaikytas amfiteatras. Čia iškils ir A energ. klasės verslo centras. SUSTIPRINO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTŲ PAJĖGUMUS Išskirtiniai šie metai buvo „YIT Lietuva“ infrastruktūros ir kelių verslui. Susijungus tarptautinėms įmonių grupėms YIT ir „Lemminkainen“, „YIT Lietuva“ paslaugų krepšelis pasipildė infrastruktūros bei kelių teisimo projektais, o komanda

išaugo beveik iki 800 darbuotojų. „Susijungimas, žinoma, buvo nemenkas iššūkis organizacine prasme, tačiau jis buvo sėkmingas ir mus sustiprino ne tik konkurencine, bet ir vidaus kultūros prasme. Pokyčiai suteikė galimybę pradėti aktyviau veikti infrastruktūros plėtros srityje, įgyvendinti didesnės apimties projektus, didinti jų dalį bendrame teikiamų paslaugų portfelyje“, – sako K. Vanagas. Vienas tokių šiuo metu įgyvendinamų infrastruktūros projektų – laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalo rekonstrukcija. Atliekant ją, iš viso bus atnaujinta 80 tūkst. kv. m ploto konteinerių sandėliavimo aikštelė. Tam bus panaudota apie 30 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio. ■

APIE PRIKELIAMUS OBJEKTUS IR ORŲ DARBĄ

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

KAUNE ĮSIKŪRUSI STATYBŲ ĮMONĖ „AVONA“ ŠIUO METU DARBUS VYKDO VISOJE LIETUVOJE. TIE DARBAI – TAI IR NAUJA STATYBA, IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS, IR DAUGIABUČIŲ MODERNIZAVIMAS, IR PARKŲ PRIKĖLIMAS NAUJAM GYVENIMUI.

IRKLUOTOJAI JAU KRAUSTOSI Į NAUJĄ ELINGĄ Jau baigiami statybos darbai Šiauliuose, kur „Avona“ stato „Atžalyno“ sporto centrui priklausantį irklavimo bazės elingą prie Talkšos ežero. Tai pirmasis numatytų statybų etapas. Iš pusšimtį metų stovėjusių ir jau sukežusių pastatų sportininkai jau perkrausto savo inventorių į naują modernų elingą. Naujasis elingas – tai ežero pakrantėje išaugęs 1000 kv. m pastatas. Kaip sako statinio statybos vadovas Arvydas Alešiūnas, pats pastatas nesudėtingas, angaro tipo, jo aukščiausias taškas siekia 8 m, o viduje sukurta didelė erdvė. Konstruktyvui naudotas metalas ir daug medinių elementų, fasado apdailai – fibrocementinės lentelės. Didžiausias iššūkis buvo pamatų įrengimas. Taip nutiko todėl, kad, pirmiausia, sutartis buvo pasirašyta ir žemės darbus teko atlikti lapkritį ir gruodį, pačiais nepalankiausiais tokiems darbams mėnesiais. Kadangi elingas buvo statomas prie pat ežero, žemės darbus apsunkino ir aukštas vandens lygis. 28

Korekcijų įnešė ir gruntas, nes, įrengiant polinius pamatus, teko įveikti durpių sluoksnį. „Pamatus įrenginėjome sunkiai prognozuojamame durpingame grunte. Todėl operatyviai teko ieškoti efektyvių sprendimų, pamatų polius įrengėme apsauginiuose vamzdžiuose“, – pasakojo A. Alešiūnas, pastebėdamas, kad dirbant sudėtinguose objektuose tokių atvejų (iššūkių keliantis gruntas) pasitaiko neretai. Šaltuoju metų laiku statybos darbus teko stabdyti, nes oro sąlygos neleido ne tik atlikti būtinų darbų – sudėtinga buvo net įvažiuoti į statybvietę. Dar vienas sporto infrastruktūros objektas, šiemet įgyvendintas „Avonos“, – mokyklos stadionas Kaune. Buvęs senas stadionas atnaujintas iš esmės: ne tik padidėjo stadiono plotas, bet atsirado ir naujų statinių. Atnaujinimo metu buvo įrengti nauji bėgimo takai su guminėmis dangomis, sumontuoti treniruokliai, įrengtas daugiau negu 4 tūkst. kv. m futbolo stadionas su dirbtine veja. Rekonstruodami senas stadiono erdves, rangovai naujai suprojektavo ir įrengė drenažo sistemą; naujai įrengta moderni apšvietimo sistema.

ATNAUJINO 3 KAUNO PARKUS Pastaruosius trejetą metų „Avona“ įgyvendino nemažai aplinkos projektų, puošdama Kauną, modernesne darydama Garliavos ir Kairių (Kauno r.) gyvenamąją aplinką. Kalniečių parką „Avona“ pakeitė neatpažįstamai. 21,1 ha parke telkšojo prižėlęs, dumblo nusėstas tvenkinys. Norint jį išvalyti, pirmiausia rangovams teko pasiruošti – pašalinti žalienas, kurios trukdė pasiekti dumblą. Kito etapo metu žemsiurbe buvo pašalintas dumblas, kuris parko tvenkinyje kaupėsi bene 12 metų. Kaip sakė statinio statybos vadovas Petras Jurkus, pirmiausia reikėjo rasti būdą išvalyti tvenkinį, išvežti dumblą, neužteršiant miesto. Specialiai iš Olandijos buvo parsiųsdinti maišai dumblui rinkti. Tvenkinio valymas – dumblo pumpavimas – truko apie 2 mėnesius. Dar 1–2 mėnesių reikėjo, kol maišuose esantis dumblas kiek apdžiūtų, kad galima būtų išvežti, neteršiant aplinkos. Dalį tvenkinio pakrantės teko sutvirtinti akmenimis, saugant nuo žiurkių, kurių atsirado gyventojams lesinant antis.

PROJEKTAI

ČESLOVAS ZABARAUSKAS, KAIP LSA BENDRUOMENĖS NARYS, GERAI SUSIPAŽINĘS SU SITUACIJA, SAKO, KAD ŠALIES STATYBININKAI TURI PAKANKAMAI PATIRTIES DIRBTI KOKYBIŠKAI, ĮGYVENDINTI IŠSKIRTINIUS PROJEKTUS. TAČIAU STATYBININKAI TURI GERBTI SAVE IR DIRBTI ORIOMIS SĄLYGOMIS, KURIOS KURIAMOS KARTU – IR SU UŽSAKOVAIS, IR SU VALSTYBE. Bendrovės „Avona“ generalinis direktorius ir savininkas Česlovas Zabarauskas

Užsak. Nr. 19/61

Dar vienas iš darbų, reikalaujančių didelio kruopštumo, buvo sutvarkyti takus, kuriais parko lankytojams sudėtinga būdavo pereiti nesušlampant kojų. Naudojant grunto stabilizavimo metodą, buvo įrengtas tvirtas tako pagrindas, ant kurio galima kloti asfalto dangą. Nemažai laiko įmonės darbuotojai skyrė parko drenažui įrengti. Pirmiausia buvo nudrenuotos žemosios parko zonos, tačiau teko įrengti drenažą ir šalia takų. Po rekonstrukcijos parke įrengta nauja apšvietimo sistema, pašalinti menkaverčiai krūmai ir šabakštynai. Įrengta šunų vedžiojimo aikštelė, pastatyti nauji suolai, įrengtos žaidimų aikštelės vaikams, sporto zonos, pavėsinės, nutiesti dviračių takai. Tvarkant Dainavos ir Draugystės parkus, buvo įrengtos paplūdimio tinklinio, krepšinio, parkūro (ekstremalaus sporto) aikštelės, vieta žaisti stalo tenisą, petankę, judėti 1,5 km ilgio bėgimo-ėjimo trasa. Parke įrengti treniruokliai, vietos riedutininkams ir riedlentininkams, žaidimų zonos vaikams. „Mums teko ir inžinerinių tinklų atnaujinimo darbai – įrengta lietaus nuotekų sistema, atnaujintas apšvietimas. Pakeitėme susidėvėjusią mažąją parko architektūrą“, – sakė statinio statybos vadovas Gytis Donauskas. Dainavos parkas pasitinka atnaujinta infrastruktūra. Parko lankytojus ypač džiugina apšviestas tvenkinio fontanas su beveik 5 metrų srovės plotu. Tai išskirtinis statinys ir patrauklus parko akcentas.

rangovai atnaujino sovietmečio laikų kultūros centrus. Joniškio kultūros centro modernizavimas vyksta keliais etapais nuo 2003 m. „Avona“ objekto ėmėsi 2017 m. pavasarį. Ir Joniškyje, ir Kuršėnuose svarbiausiais „Avonos“ darbais buvo žiūrovų salių įrengimas. Joniškyje tai yra 450 kv. m salė su 260 kv. m scena, Kuršėnuose salė šiek tiek mažesnė – 370 kv. m su 200 kv. m scena. Abi salės – amfiteatrinės, jose įrengtos vidaus inžinerinės sistemos, būtinos tokio tipo patalpoms: vėdinimas – vėsinimas, garso ir apšvietimo įranga.

– Tačiau, įrengiant analogiškus objektus kitose vietovėse, tenka gerokai pavargti.“ Tarp „Avonos“ objektų – ir Garliavos bei Kairių (Kauno r.) gyvenamuosiuose rajonuose įrengiamos aktyvaus poilsio bei vaikų žaidimų aikštelės. Garliavoje darbai vėluoja metus, nes rangovai, kaip ir daugelis jų kolegų, pateko į nekokybiškai parengtų techninių projektų spąstus, kai reali situacija ir projektai prasilenkia. Atrodo, pasak A. Alešiūno, kad projektuotojai net nematė, ką suprojektavo: aikštelės kampas atsiduria tarp medžių, kurių nevalia nupjauti, pradėjus darbus, pasirodo, kad toje vietoje įrengti inžineriniai tinklai, nors pagal projektą jų neturėjo būti. APIE STATYBOS RANGOVAMS „Statybininkai gerai žino, ką reiškia darbų SPENDŽIAMUS SPĄSTUS terminai. Tačiau objektyvios aplinkybės, „Platus darbų baras mums leidžia kaip sutarčių pasirašymo laikas, nekokybiški pasidžiaugti objektais, kurie po atnaujinimo techniniai projektai, o pastaruoju metu ir itin gyte atgyja, prisipildo gyvybės, kaip tai yra juntamas darbuotojų trūkumas, gali įnešti Kauno parkuose, atnaujintuose mūsų įmonės nemalonių korekcijų“, – pastebi didžiulę darbuotojų, – džiaugiasi bendrovės „Avona“ patirtį statybos sektoriuje turintis „Avonos“ generalinis direktorius Česlovas Zabarauskas. vadovas ir savininkas Č. Zabarauskas.

BAIGIA KULTŪROS CENTRŲ MODERNIZAVIMĄ Netrukus „Avona“ užbaigs darbus Kuršėnuose ir Joniškyje, kur kaip generaliniai 29

LIETUVAI SVARBIAME PROJEKTE

ĮTVIRTINO MONOLITINIO BETONAVIMO PROFESIONALŲ, PATIRTĮ SAVO, KAIP

BENDROVĖ „DZŪKIJOS STATYBA“ DALYVAUJA VIENAME IŠ LIETUVAI SVARBIŲ PROJEKTŲ – VILNIAUS KOGENERACINĖS JĖGAINĖS STATYBOJE ĮMONEI PATIKĖTI BETONAVIMO DARBAI.

ilniaus kogeneracinės jėgainės generaliniai rangovai – „Steinmuller Babcock Environment“ (Vokietija) ir „Budimex“ (Lenkija) konsorciumas stato atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius. Biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą stato „Rafako“ (Lenkija). Numatoma, kad ši kogeneracinė jėgainė gamins apie 40 proc. centralizuotai tiekiamos Vilniaus šilumos. „Dzūkijos statyba“ projekte dalyvauja kaip subrangovė – derybos dėl biokuro katilinės pamato, monolitinės laiptinės bei trijų silosų betonavimo darbų su „Rafako“ vyko pusantrų metų. „Derėtis vertėjo – „Dzūkijos statybą“ šiame objekte pastebėjo ir kitas kogeneracinės jėgainės generalinis rangovas – „Budimex“, pasiūlęs sutartį atlikti ir kitų objektų betonavimo darbus. Juos baigsime iki metų galo, tačiau tikimės, kad šiame projekte turėsime ir daugiau darbo, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius Vidas Lasickas. – Mūsų įmonė turi sukaupusi nemažą monolitinių darbų patirtį, kurią

Betonuojant tokio storio kaip laiptinės pamatas konstrukcijas, kyla mikroplyšių grėsmė, kurią gali lemti temperatūrų skirtumai konstrukcijoje – betonas 2 m storio pamate kaista. Valdant riziką, konstrukcijose buvo įbetonuoti specialūs temperatūros jutikliai, kuriais galima NET BETONUOJAMI ŽIEMĄ, PAMATAI nuotoliniu būdu kompiuteryje stebėti ĮKAITO IKI 60 LAIPSNIŲ temperatūrų kitimą. „Pamatus betonavome „Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje darbuojasi nuo 2018 m. žiemą, todėl pašaliečiui sunku patikėti, kad gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje lapkričio mėnesio. betono paviršiuje buvo fiksuojamas Pirmiausia buvo betonuojamas daugiau kaip 40 laipsnių karštis. Atidengti nestandartinių matmenų – 2 m storio – pamatai garuoja. O viduryje temperatūra laiptinės pamatas. Pačios katilinės pastato kilo iki 60 laipsnių karščio, tad teko imtis pamato storis siekė 1,4–1,8 metro. priemonių, kad betonas neperkaistų“, – „Išbetonavome vientisą, be jokių siūlių ar atskyrimų 50 m x 50 m matmenų, 1,4–1,8 m pasakojo V. Lasickas. Stebint temperatūrą aukščio pamatą. Dar niekuomet nebuvome į betone, svarbūs trys taškai – paviršiaus, vieną vietą supylę 4 tūkst. kub. m betono, – vidaus ir apačios. Labai svarbu išlaikyti apie betonavimo kogeneracinėje jėgainėje kuo mažesnį temperatūros skirtumą tarp jų – jeigu temperatūra skirsis 20 laipsnių, ypatumus pasakoja „Dzūkijos statybos“ kyla plyšių rizika. „Dzūkijos statybos“ gamybos direktorius Vidas Lasickas. – specialistams tai nebuvo nauja. Tačiau Betonavimas be pertraukos vyko apie pirmą kartą teko dirbti su tokio didelio 36 val., tai yra 105 kub. m per valandą storio betono konstrukcija. intensyvumu.“ įvertino ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai.“ Gamybos direktorius džiaugiasi, kad jėgainės projektas unikalus Lietuvos mastu, be to, ši patirtis „Dzūkijos statybos“ specialistams įdomi profesine prasme.

PROJEKTAI

BETONO PERKAITIMO RIZIKĄ VALDĖ NAUDODAMI ŠLAKINĮ CEMENTĄ IR SPECIALIAS PRIEMONES Betonuodami konstrukcijas kogeneracinėje jėgainėje, „Dzūkijos statybos“ specialistai naudojo metalines fibras, laikėsi tikslios betonavimo technologijos ir taikė specifines priemones. Viena tokių priemonių – šlakinis cementas, kuris eliminuoja šokinę temperatūros reakciją: toks betonas lėčiau kietėja, paprasčiau suvaldyti jo temperatūrų skirtumus. Pamatų paviršius, saugant betoną nuo per greito atvėsimo, buvo dengiamas specialiais dembliais, polietileniniais maišais su mineralinės vatos užpildu. Tokiu būdu betonas atsiduria tarsi miniautoklave. Betonavimas trunka trumpiausiai, nors yra labai svarbi proceso dalis. Imliausi laiko ir sudėtingiausi yra armatūros rišimo darbai, kurie trunka dar ilgiau, kai pamatas siekia 1,8 m aukščio. Betonavimo technologiją ir betono receptūrą ruošė Kauno technologijos universiteto mokslininkai, kuriems vadovo emeritas,

statybos inžinerijos mokslų dr. Vigantas A. Žiogas.

organizavimas. Vieną silosą nesustodami betonavome penkias paras, darbą organizuodami dviem BETONAVO 19 PARŲ pamainom“, – pasakojo V. Lasickas. BE PERTRAUKOS Betonuojant laiptinę, darbas buvo Per rekordiškai trumpą laiką, naudojant organizuotas trimis pamainomis. slenkančių klojinių betonavimo Nors betonuoti slenkančiais klojiniais technologiją, pastatyta monolitinė 66 įmonė turi patirties, tačiau visada m aukščio katilinės pastato laiptinė. Ji atsiranda naujų niuansų. Šįkart tai nenutrūkstamai buvo betonuojama 19 buvo žiedai viršuje. Tačiau šį iššūkį, įgiję parų. Pagal tą pačią slenkančių klojinių naujos patirties, statybininkai įveikė: technologiją buvo betonuojami ir trys nenutraukiant proceso, klojiniai buvo jėgainės silosai, kurių kiekvieno aukštis išplėsti ir siloso viršus išbetonuotas. – 15 m, o vidinis skersmuo – 25 metrai. „Dirbdami Vilniaus kogeneracinėje Silosai išbetonuoti taip pat per rekordiškai jėgainėje, mūsų įmonės žmonės trumpą laiką – 2 mėnesius. Šiuos darbus įtvirtino savo patirtį, pasitikrino žinias. kontroliavo įmonės statybos vadovai Nors darbas su slenkančiais klojiniais Artūras Bingelis ir Darius Vervečka. nebuvo naujiena, tačiau tokios aukštos Pirmąsias tokias talpas „Dzūkijos statybos“ laiptinės ir tokio didelio skersmens specialistai statė dar 2011 metais. Tačiau talpų nebuvome betonavę. Taigi, dabar Šiaulių nuotekų valyklos pūdytuvų užtikrintai galiu sakyti, kad mūsų, kaip skersmuo, nors įspūdingas, vis tik buvo monolitinio betonavimo specialistų mažesnis – 17 metrų. patirtis, yra unikali“, – sako įmonės „Betonuojant slenkančiais klojiniais, „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius svarbus pasirengimas ir darbo V. Lasickas. ■ 31

ŽŪK „DOBILAS“ BAIGIA ĮRENGTI NAUJĄ GAMYBOS CECHĄ, KURIS ATVERS DURIS UŽSIENIO RINKOMS

ŪK „Dobilas“ baigiamame statyti žemės ūkio produkcijos perdirbimo, pašarų gamybos ceche, kuris veiks Radviliškio rajone, bus gaminami įvairių tipų pašarai. Jų gamybai, taikant naujausią technologiją, bus naudojama kooperatyvo ir jo narių užauginta žemės ūkio produkcija. NAUJA TECHNOLOGIJA PRAILGINA PAŠARŲ LAIKYMO TERMINĄ IR SUMAŽINA RIZIKĄ KRITINĖMIS KLIMATO SĄLYGOMIS „Netrukus įrengsime naują mūsų kooperatyvo cechą. Jame bus smulkinamos daržovės ir šakniavaisiai, dalis kurių bus džiovinamos, dalis – iškart maišomos su kitais komponentais ir fasuojamos į plėvele dengtus rulonus“, – pasakoja ŽŪK „Dobilas“ direktorius Sigitas Valantiejus. Toks pašarų paruošimas gyvulių augintojus daro nepriklausomus nuo sudėtingų

sandėliavimo sąlygų. Jeigu sultinguosius pašarus sunku išlaikyti vos kelis mėnesius, tai tinkamai juos paruošus galima laikyti net kelerius metus. Šiame ceche susmulkintos daržovės ir kiti šakniavaisiai bus fasuojami ir džiovinami. ŽŪK „Dobilas“ gaminamą produkciją ketinama eksportuoti į Europos ir Azijos rinkas. 8 TŪKST. KV. M SKLYPE ĮRENGTA BŪTINA INFRASTRUKTŪRA IR CECHAS SU MODERNIA ĮRANGA ŽŪK „Dobilas“ žemės ūkio produkcijos perdirbimo, pašarų gamybos cechas statomas finansuojant Europos Sąjungai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ .

Skirto finansavimo intensyvumas – 40 proc. be PVM. Sutartį vykdyti beveik 4 mln. eurų (su PVM – 4,8 mln. eurų) vertės projektą ŽŪK „Dobilas“ pasirašė dar 2016 metais. Didžioji dalis – 2,33 mln. eurų – buvo skirta specifinei cecho įrangai įsigyti, dar 1,64 mln. eurų skirti statybos darbams. Aštuonių tūkstančių kvadratinių metrų sklype įrengtos aikštelės produkcijai laikyti, žaliavų priėmimo kanalas, plovimo duobė, plovimui skirto vandens rezervuarai su dumblo nusodinimo įrenginiais. Vienas svarbiausių įsigytų įrenginių – juostinė džiovyklė „ALVAN BLANCH“, kūrenama biokuru ir suteikianti išskirtines sąlygas išdžiovinti daug drėgmės turinčią produkciją, tokią kaip smulkinti šakniavaisiai, daržovės, kukurūzai. Tokiu būdu taupomi kuro ištekliai. Taip pat investuota į modernią pašarų

Užsak. Nr. 19/36

ŽEMĖS ŪKIO KOOPERATYVAS (ŽŪK) „DOBILAS“ BAIGIA STATYTI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS PERDIRBIMO, PAŠARŲ GAMYBOS CECHĄ. RADVILIŠKIO RAJONE, BEINORAVOJE, STATOMAS CECHAS YRA TIK ANTRAS TOKS IR EUROPOJE.

PROJEKTAI

Sandros Senkės nuotr.

maišymo ir dozavimo įrangą, galinčią tiksliai dozuoti ir sekti pašaro komponentus ir sudėtį, austrišką drėgnų (silosuotų) pašarų pakavimo įrangą, galinčią pašarus suspausti 239 kg SM*/kub. m jėga, šakniavaisių smulkinimo ir pjaustymo įrangą. Esminį vaidmenį tvariai kooperatyvo veiklai užtikrinti atliks gamybinių atliekų šalinimo

ir perpumpavimo įranga. Ji suteikia galimybę natūralias gamtines atliekas iš karto įterpti į dirvą laukuose, nutolusiuose spinduliu iki 3 kilometrų. Taip pagerinama dirvos kokybė ir humusingumas. Tokiu būdu sukuriama pridėtinė vertė – dirva gauna daugiau natūralių trąšų, ženkliai sumažinamas mineralinių trąšų, naudojamų ūkyje, kiekis.

Projekto metu kooperatyvas taip pat išplėtė gamybinę bazę, sukurdamas sinergiją su esama infrastruktūra. Ceche per parą bus perdirbama iki 2 tūkst. tonų daržovių, šakniavaisių. Statybos darbus, ŽŪK „Dobilas“ užsakymu, atlieka UAB „Gersta“, kuri laimėjo statybos darbų konkursą. Žemės ūkio produkcijos perdirbimo, pašarų gamybos cechas turi pradėti darbą jau šių metų rugpjūtį. NAUJAS CECHAS – KOOPERATYVO PLĖTROS STRATEGIJA ŽŪK „Dobilas“ veikla yra diversifikuota. Kooperatyvas veikia melioracijos, kelių statybos, pastatų statybos ir žemės ūkio sektoriuose. Statybos ir melioracijos srityse kooperatyvas vykdo projektus kaip generalinis rangovas. Įžengęs į trečiąjį veiklos dešimtmetį, kooperatyvas ėmėsi naujos veiklos. Dalis produkcijos, sultingi produktai, jau dabar realizuojami ir parduodami vietos ir kaimyninių šalių rinkose. Šį sezoną Lietuvos rinkai parduota daugiau nei 2 tūkst. tonų pašarų. ■ 33

PER ARTIMIAUSIUS TREJUS METUS „MONTUOTOJĄ“ SIEKS PADARYTI

STIPRIAUSIA

SAVO SRITIES ĮMONE

BALTIJOS ŠALYSE IŠ ESMĖS PERTVARKYTI DIDELĖS ĮMONĖS STRUKTŪRĄ – RIZIKINGAS ŽINGSNIS. RIZIKA DAR LABIAU IŠAUGA, KAI ŠIE POKYČIAI SUSIJĘ SU ĮMONĖS PARDAVIMU IR NAUJOS VADOVŲ KOMANDOS ATĖJIMU. TOKIA YRA ĮMONIŲ VALDYMO TEORIJA. KAD ŠIE POKYČIAI BŪTŲ VALDOMI, O PEREINAMASIS PERIODAS VYKTŲ KUO SKLANDŽIAU, IKI METŲ PABAIGOS ŠALIA NAUJOSIOS BENDROVĖS AB „MONTUOTOJAS“ KOMANDOS KONSULTANTAIS DIRBA BUVUSIEJI ĮMONĖS VADOVAI IR BENDRASAVININKIAI.

PRAMONINĖ STATYBA

MES TURIME IŠSPĘSTI DAUGELĮ KLAUSIMŲ. TAČIAU UŽSAKOVAMS TURIU AIŠKIAI PASAKYTI: „MONTUOTOJAS“ TURĖJO VARDĄ ĮMONĖS, KURI DARBUS ATLIEKA LAIKU IR KOKYBIŠKAI. MES STENGSIMĖS JO NEPRARASTI, DIRBSIME, KAD BŪTUME DAR STIPRESNI, O ĮVAIZDIS – DAR GERESNIS.

Rimvydas Ramanauskas, bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos narys

iepos mėnesį buvo užbaigtas daugiau nei pusmetį trukęs sandoris, kurio metu didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo investicijų fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo metalo apdirbimo ir pramoninės statybos bendrovės „Montuotojas“ kontrolinį akcijų paketą. Per bendroves „BSGF Fortis“ ir „Montuja“ už neskelbiamą sumą „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo 86 proc. „Montuotojo“ akcijų. Naujieji savininkai suformavo naują valdybą ir paskyrė naują generalinį direktorių. Juo tapo Rimvydas Ramanauskas. Su keturiais buvusiaisiais valdybos nariais, tarp kurių yra ir 27-erius metus (iki tol 20 metų jis ėjo vadovaujančias pareigas „Pramontaže“, iš kurio išaugo akcinė bendrovė „Montuotojas“) įmonei vadovavęs Alfonsas Jaras, pasirašytos konsultavimo sutartys – su numatytais konkrečiais darbais iki 2019 m. pabaigos.

ĮVARDINO 3 SVARBIAUSIUS IŠŠŪKIUS Naujųjų įmonės savininkų planuose numatyta AB „Montuotojo“ veiklos plėtra Lietuvoje, be to, išnaudojant bendrovės sukauptą didelį inžinerinį potencialą, numatoma žengti ir į užsienio rinkas. „Mūsų laukia labai didelis iššūkis – padaryti AB „Montuotoją“ viena organizacija, stipriu juridiniu vienetu. Antras iššūkis – atskirti gamybos ir montavimo veiklas, plėsti naujas paslaugas, kad galėtume būti konkurencingi tarptautinėje rinkoje. Ir trečias iššūkis – „Montuotoją“ matome kaip stambiausią tokio profilio įmonę ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Šiuos tikslus turime pasiekti per artimiausius trejus metus“, – pristato naują įmonės strategiją R. Ramanauskas, akcentuodamas, kad tai ne tik vadinamoji organinė plėtra, bet ir nauji įsigijimai kitose šalyse. Kaip pripažįsta R. Ramanauskas, jam tai yra absoliučiai nauja patirtis, nes tokių istorijų Lietuvoje – vienetai. Reta atvejų, kai daugelį metų įmonėje dirbę, jai vadovavę akcininkai ją parduoda.

„Montuotojo“ struktūra priminė anuometinį trestą su atskiromis valdybomis – keturi filialai arba vadinamosios firmos su gamybinėmis ir montavimo aikštelėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose bei Marijampolėje. „Sukūrėme tokią struktūrą, kokią manėme esant teisingą. Mums buvo svarbu, kad teisingai atsiskaitytume su darbuotojais, su valstybe“, – sako A. Jaras. Tam tikra organizacinė struktūra tinka tam tikriems darbams tam tikromis sąlygomis ir tam tikru laiku, yra pastebėjęs įtakingas JAV vadybos konsultantas Peter F. Drucker. Pastaruosius kelerius metus „Montuotojo“ vadovai ir pagrindiniai įmonės akcininkai jau buvo pradėję svarstyti įvairius pertvarkos scenarijus, tarp kurių buvo ir struktūriniai pokyčiai, ir pardavimas, nes vidutinis valdybos narių amžius pasiekė 70 metų. R. Ramanauskas abejoja, ar senajai komandai būtų pavykę įgyvendinti pokyčius: stambieji akcininkai turėjo apylygius akcijų paketus, o norint įgyvendinti struktūrinius pokyčius, reikia susitarti ir apjungti bent 50 proc. akcijų. Pokyčiai tapo įmanomi kontrolinį akcijų paketą sutelkus vienose rankose. 35

PAKEITĖ ORGANIZACINĘ STRUKTŪRĄ IR SUDARĖ 100 DIENŲ VEIKSMŲ PROGRAMĄ AKCININKAMS „Europoje nėra daug tokių organizacijų kaip „Montuotojas“, iš kurių būtų galima perimti struktūros ar valdymo modelius, todėl sukūrėme savo viziją ir žengėme pirmus žingsnius – pasitvirtinome aukščiausios grandies vadovus, pakeitėme pavaldumą iš geografinio į funkcinį ir pradėjome su įmonės atsakingais darbuotojais diskutuoti, kokia, bendru požiūriu, struktūra, verslo modelis būtų priimtiniausias ir efektyviausias“, – pasakojo R. Ramanauskas. Naujoji vadovų ir savininkų komanda, padariusi esminius struktūrinius pokyčius, žengė žingsnius, kurie maksimaliai sumažintų galimas rizikas, o diskutuojant su darbuotojais būtų susitarta dėl visoms pusėms priimtino varianto. Kai darbuotojai ir

vadovai kartu priima reikiamus sprendimus dėl pokyčių organizacijoje, R. Ramanausko žodžiais, kur kas paprasčiau siekti norimų tikslų. Akcininkams sudarytas 100 dienų veiksmų planas, kad jie matytų ir galėtų kontroliuoti naujos struktūros organizaciją bei jos pokyčius, vykdomus per numatytą laikotarpį. Šiame 100 dienų plane numatyti tokie būtini kiekvienai sėkmingai organizacijai veiksmai, kaip tiekimo, pirkimų centralizavimas, padalinių sujungimas, finansinių rodiklių skaičiavimas, programų diegimas, projektų valdymas ir kt. „Pagarba žmonėms, kurie sukūrė ir valdė tokią organizaciją, aptarnaujančią pačius stambiausius pramoninius objektus Lietuvoje. Todėl pirma užduotis mums – norint padaryti kažką geriau, svarbu

nesugriauti to, kas sukurta. Antra – plėsti įmonę, įvedant naujas veiklas ir stiprinant esamas, ir eiti į tarptautines rinkas“, – sako R. Ramanauskas. UŽSITĘSĘS PROCESAS KELIA NEREIKALINGŲ ĮTAMPŲ Sprendimą parduoti akcijas valdyba priėmė po pusmečio svarstymų. Derybos dėl kontrolinio akcijų paketo pardavimo truko dar kone pustrečių metų. Ir R. Ramanauskas, ir A. Jaras sutaria, kad tiek užsitęsęs klausimo sprendimas kelia nereikalingų įtampų. „Šių procesų nepavyko išlaikyti paslaptyje – ėmė sklisti kalbos, kad įmonė neva gali būti restruktūrizuojama. Todėl reikėjo didelių pastangų išlaikyti darbuotojus, – neslepia A. Jaras. – Gal ne visose firmose vienodai sėkmingai, bet procesą pavyko

PRAMONINĖ STATYBA

suvaldyti. Viešų pasitarimų nekvietėme, dirbome su mažomis grupėmis specialistų, aiškindami, kad darbų tęstinumas, kaip ir sudarytos sutartys, lieka galioti. Nerimavo ir užsakovai, sulaukiau nemažai skambučių – svarbu buvo paaiškinti, kad tai ne revoliucija.“ Pokyčiai ir dėl to kylanti nežinia ženkliai sumažina darbuotojų motyvaciją, įsitikinęs ir R. Ramanauskas – kuo ilgesnis nežinios periodas, tuo sudėtingiau. Todėl vienas iš pirmųjų naujojo vadovo darbų buvo – susitikimas su darbų vadovais, pristatant viziją, aiškiai pasakant, kad jie yra svarbūs. Permainos būtinos, tačiau jų sėkmę lemia tęstinumas. Kaip sako R. Ramanauskas, žmonės turi žinoti, ko jie gali tikėtis, jiems būtina žinoti savo organizacijos taisykles, – žmonės negali normaliai veikti, jeigu aplinka nebus prognozuojama ir suprantama. NE DARYTI REVOLIUCIJŲ IR LAUŽYTI, O SUPRASTI IR EFEKTYVINTI VEIKLĄ „Tokioje įmonėje kaip AB „Montuotojas“ negali būti staigių žingsnių – turi būti pereinamasis laikotarpis, sumodeliuoti esamų ir buvusių darbuotojų santykiai. Tai gali atsiliepti ir užsakovui, įmonės veiklai ir rezultatams“, – sako R. Ramanauskas, atsakydamas į klausimą, kodėl buvusieji vadovai buvo pakviesti tapti konsultantais. Įmonių valdymo praktikoje esama tokių pavyzdžių, kai konsultantais yra tam tikrų sričių ekspertai, nepriklausomi žmonės. Šiuo atveju jais tapo bendrasavininkiai, kurie buvo ir vadovais – direktoriais. Jie vadovavo padaliniams, sukūrė tam tikras tradicijas. Atėjęs naujas žmogus turi suvokti, kodėl, kaip ir kas buvo daroma. Kaip akcentuoja R. Ramanauskas, suprasti tai yra būtina, nes tęstinumas užtikrina permainų sėkmę. Ir vienintelis būdas – per buvusius vadovus. „Kitas aspektas – užsakovai, tarp kurių yra tokių, su kuriais dirbama po kelis dešimtmečius. Toks ilgas laikas lemia ir gilius žmogiškus santykius, todėl naujo, nepažįstamo žmogaus atėjimas

natūraliai kelia nepasitikėjimą. Todėl prašėme, kad vadovai pasiliktų dirbti konsultantais, į kuriuos kreipiamės pagal poreikį“, – pasakoja R. Ramanauskas, pas daugelį užsakovų susitikti vykęs kartu su A. Jaru. Kaip akcentuoja naujasis įmonės vadovas, konsultantų buvimas svarbus ne tik kalbant apie išorinius „Montuotojo“ ryšius, bet ir apie vidaus santykius. Buvę vadovai, dirbdami sykiu su nauja komanda, siunčia aiškią žinią apie kolegialų darbą be nereikalingų įtampų ir priešpriešų. „Mes patys inicijavome įmonės pardavimą ir mums svarbu, kad „Montuotojui“ gerai sektųsi. Ne visa valdyba sutiko būti konsultantais – aš su nauja komanda būsiu visada, kai tik jiems to reikės, nes gerai suvokiu, kad vykdyti struktūrinius pokyčius – ne dienos reikalas, – pasakojo A. Jaras, pripažindamas, kad sulaukdavo nerimaujančių tiek užsakovų, tiek darbuotojų skambučių. – Dabar skambučiai kur kas retesni. Negalima sakyti, kad pereinamasis periodas itin sėkmingas, bet viskas vyksta deramai. Jau žvelgdami iš šono matome, kad nauja komanda supranta, kur atėjo ir ko atėjo.“

ATEITĮ PLANUOJA IR KURIA ANT PATIKIMO ĮMONĖS VARDO Naujasis AB „Montuotojas“ generalinis direktorius R. Ramanauskas yra ekonomikos ir teisės magistras, turintis patirties valdant dideles įmones: į „Montuotoją“, turintį per 700 darbuotojų, jis atėjo iš AB „Civinity“, kur vadovavo 1700 darbuotojų kolektyvui. Jis turi ilgametę nekilnojamo turto vystymo ir valdymo patirtį, yra vadovavęs įvairioms su NT priežiūra susijusioms įmonėms, kaip UAB „Inservis“ bei UAB „Hanner Property“. „Mes nesakome, kad viskas, kas buvo, yra blogai, o mes dirbsime gerai. Nėra „jūs“ ir „mes“ – esame vienas kolektyvas, einame kartu, nors ir turime savo vizijas. Esu pasirengęs su visais sėsti ir kalbėti, kad rastume bendras kryptis. Jeigu neklausysiu savo srities profesionalų, galime juos prarasti, – sako naujasis įmonės vadovas R. Ramanauskas. – Mes turime išspęsti daugelį klausimų. Tačiau užsakovams turiu aiškiai pasakyti: AB „Montuotojas“ turėjo vardą įmonės, kuri darbus atlieka laiku ir kokybiškai. Mes stengsimės dirbti taip, kad „Montuotojas“ būtų dar stipresnis, o įvaizdis – dar geresnis.“ ■

VYKSTA NATŪRALUS KARTŲ PASIKEITIMAS. SENOKAI BUVAU NUSITEIKĘS, KAD GYVENIME REIKIA KĄ NORS PASILIKTI IR SAU PAČIAM. TAI BUVO MANO SPRENDIMAS.

Buvęs bendrovės „Montuotojas“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, dabar – įmonės konsultantas Alfonsas Jaras

AUTOMATIZUOTO SANDĖLIO PABRADĖJE STATYBA PAREIKALAVO AUKŠTOS KOMPETENCIJOS IR PRECIZIŠKO DARBŲ ORGANIZAVIMO

ĮMONĖ „RASEINIŲ STATYBA“, ĮGYVENDINDAMA VIENĄ IŠ SUDĖTINGIAUSIŲ TECHNOLOGINIU POŽIŪRIU OBJEKTŲ – „INTERSURGICAL“ UŽSAKYMU STATYDAMA AUTOMATIZUOTĄ SPECIALIOS PASKIRTIES SANDĖLĮ PABRADĖJE – BŪTINOS STATYBINĖS TECHNIKOS TURĖJO IEŠKOTI UŽSIENYJE. TAI BUVO TIK VIENAS IŠ IŠŠŪKIŲ, KURIUOS TEKO ĮVEIKTI GENERALINIAM OBJEKTO RANGOVUI. „Raseinių statyba“, vykdydama „Intersurgical“ užsakymą, Pabradėje baigia statyti automatizuotą 2 dalių sandėlį, kurio plotas – apie 12,9 tūkst. kv. m. Viena iš dalių – 7,5 tūkst. kv. m – yra 30 m aukščio, kita – 8–15 metrų. Tai 60 x 120 m belangis technologinis sandėlis (220 tūkst. kub. m), talpinsiantis 50,4 tūkst. palečių, kurių vienos svoris sieks iki 1 tonos. Pamatinė plokštė bus apkraunama didžiule apkrova (apie 45–50 tūkst. tonų). Tad vienas iš iššūkių, su kuriuo susidūrė įmonė, – 124 m x 62 m ir 60 cm storio gelžbetoninės plokštės ant tampraus pagrindo įrengimas. Tai yra pirmasis tokio tipo statinys Lietuvoje. 38

VIENU METU BETONĄ VEŽĖ 35 BETONVEŽĖS „Per 4 nepertraukiamo betonavimo etapus išliejome 4,5 tūkst. kub. m betono, – pasakoja įmonės „Raseinių statyba“ vadovas Saulius Bekampis. – Vienas etapas, kurio metu išliedavome daugiau negu 1,1 tūkst. kub. m betono, trukdavo 12 valandų nenutrūkstamo betonavimo. Betoną į objektą vienu metu tiekdavo 34–35 betonvežės, kurias betono tiekėjai surinko iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionų. Įspūdingai tuomet atrodė Vilniaus – Pabradės kelias, kai kone visas 50 km ruožas abiem kryptimis buvo

užimtas betonvežėmis – vienu metu viena kryptimi važiuodavo iki 15 mašinų, kita kryptimi – tiek pat. Kas 5 minutes trims betono siurbliams reikėdavo pateikti po vadinamąją kriaušę betono.“ Tokių gabaritų gelžbetoninių konstrukcijų betonavimas lauko sąlygomis yra sudėtingas ne tik dėl kintančio oro poveikio – išliejus šviežią betono mišinį, po kelių valandų prasideda cemento hidratacijos reakcija, kuriai vykstant, pirmosiomis dienomis betono tūryje išsiskiria didelis šilumos kiekis, sukeliantis aukštą temperatūrą. Masyvo branduolyje temperatūra yra

PRAMONINĖ STATYBA

Įmonės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis

aukščiausia, o tuo pačiu metu su žeme nesiribojančių išorinių paviršių temperatūra staigiai krinta dėl vėsesnės aplinkos temperatūros – vyksta aušimas. Toks kintantis temperatūros poveikis pavojingas kietėjančioms storoms konstrukcijoms, nes masyve sukelia pleišėjimą. Siekiant sumažinti staigų energijos išsiskyrimą, t. y. temperatūros šuolį plokštės branduolyje, betono mišinio gamybai buvo naudotas šlakinis cementas, kuris lėtina betono kietėjimo laiką bei lemia ženkliai mažesnį šilumos išsiskyrimo kiekį. Be to, naudojant šį cementą, sumažėja susitraukimo deformacijos. ARMAVIMUI SUNAUDOJO 700 T ARMATŪROS Dėl susitraukimo deformacijų, kurios atsiranda kietėjant betonui, tarp plokštės

pado ir pagrindo atsiranda trintis. Ji eliminuota įrengiant paslankų sluoksnį su minimalia trintimi. Pamatinėje plokštėje suprojektuotos ir įrengtos 3 susitraukimo-deformavimosi siūlės, kurios perima vertikalias sandėliavimo bei 8-ių iki 30 t svorio 27 m aukščio automatizuotų bokštinių kranų apkrovas. Betonuojant 60 cm storio sandėlio pamatinę plokštę, kuri turi atlaikyti 45–50 tūkst. t sandėliuojamų produktų apkrovos sukeliamus poveikius, armavimui buvo panaudota 700 t armatūros, armavimo procentas siekė ~1,6%. Plokštė buvo betonuojama nepertraukiamu būdu 2 sluoksniais: apatinis – 45 cm, viršutinis – 15 cm su polipropileno mikrofibromis siekiant išvengti mikroplyšių dėl betono susitraukimo kietėjimo

metu. Abiem sluoksniams įrengti bei paviršiui išlyginti (per visą plotą galima nuokrypa iki 15 mm) ir užtrynimui įmonė naudojo skirtingų sudėčių betoną. Tokia metodika pasitvirtino: dėl tinkamai pasirinktų medžiagų ir teisingos plokštės betonavimo technologijos mikropleišėjimo išvengta. Plokštė patyrė žiemos, pavasario bei vasaros poveikius ir iki šiol jokių plyšių neaptikta.

„Išanalizavus kitų tokio tipo statinių Europoje sprendinius, pastebėta, kad pamatinės plokštės įrengiamos ant polinių pamatų, tačiau mes nusprendėme pamatinę plokštę įrengti ant dirbtinai sutankintų pagrindų: panaudota 8 tūkst. kub. m skaldos. Tankinant daugiau nei 20 tūkst. kub. m grunto, buvo atliekama dviguba sutankinimo kokybės kontrolė, naudojant dinaminį štampą bei statinį zondavimą. Šis sprendinys padėjo užsakovui sumažinti sąnaudas 1,6 mln. eurų. Projekto statinio konstrukcijų dalį parengė projekto dalies vadovas Mindaugas Petkevičius“, – pasakojo S. Bekampis. Ne mažiau įtampos teko patirti ir dirbant aukštyje – surinkinėjant stelažus-laikančiąsias konstrukcijas iki 30 m iš plonasienių – iki 3,5 mm storio – profiliuočių. Stelažai naudojami ne tik paletėms sandėliuoti – tai yra ir statinio laikančiosios konstrukcijos, kurios atlaiko vėjo, sniego, temperatūros poveikius. Stogo atitvarui panaudotas profiliuotas paklotas, ant kurio suklojamos apšiltinimo 40

išlaidų ir laiko sąnaudų, bet įmonė įgijo neįkainojamos patirties. Šią patirtį įvertino ir užsienio rinka – „Raseinių statyba“ sulaukė kvietimo statyti panašų sandėlį Švedijoje. Tačiau greičiausiai įmonė šio STATYBINĖS TECHNIKOS PAIEŠKOS kvietimo atsisakys, nes darbo užtenka PAREIKALAVO PAPILDOMŲ LAIKO IR ir Lietuvoje. Be to, darbuotojų trūksta ir LĖŠŲ SĄNAUDŲ darbui vidaus rinkoje. Įrengiant sandėlio fasadą ir stogą, Dirbti aukštyje įmonės darbuotojams problemų kilo dėl pastato aukščio – Lietuvoje nepavyko rasti būtinos statybinės nebuvo naujiena: jau pastatyti 3 apžvalgos technikos. Du žirkliniai keltuvai, sveriantys bokštai Meteliuose, Ventoje ir Veisiejuose. Tačiau jie buvo daug žemesni – po 33 t ir keliantys į 34 m aukštį, buvo 15 metrų. atgabenti iš Olandijos. Darbus aukštyje stabdė didesnis vėjas, ĮVEIKTI IŠŠŪKIAI IŠAUGINO nes keliamos „sandwich“ tipo plokštės KOMPETENCIJAS tapdavo tarsi burės, tai buvo rizikinga, Objektas turi būti užbaigtas 2019 m. nes siūbuodamos jos galėjo pažeisti jau sumontuotas plokštes. Darbams dideliame pabaigoje. Per pusantrų metų įmonė sutvarkė sklypą Pabradėje, nugriovė senos aukštyje reikėjo sukomplektuoti ir 40 m aukščio bokštinį kraną su 75 m ilgio strėle. gamyklos pastatus, juos išregistravo, iškėlė buvusius tinklus, suprojektavo ir pastatė Darbus 40 m aukštyje atliko specialiai naują sandėlį su visa būtina infrastruktūra. apmokyti žmonės, buvo parengtas Liko įrengti išorinius tinklus, baigti aplinkos individualus statybos technologinis projektas, ypatingas dėmesys skirtas darbų tvarkymo darbus ir sutvarkyti sudėtingą, imlią laiko vidaus inžineriją, kuri patikėta saugai koordinuoti. „Nors, – akcentuoja subrangovams. įmonės vadovas, – tai lėmė papildomų ir hidroizoliavimo medžiagos. Fasadas įrengtas iš daugiasluoksnių, vadinamųjų „sandwich“ tipo, plokščių.

PRAMONINĖ STATYBA

„Taigi, Pabradėje statant automatizuotą sandėlį, mums teko iššūkiai: nestabilaus grunto sutankinimas, 60 cm storio plokštės betonavimas, darbas 30 m aukštyje, sudėtingi inžinerinių sistemų darbai ir statybinės technikos paieškos“, – reziumuoja S. Bekampis, akcentuodamas, kad įveikti iššūkiai liudija išaugusią įmonės kompetenciją, kuri yra svarbus faktorius konkurencinėje aplinkoje. SU UŽSAKOVAIS SIEJA 21-ERIŲ METŲ BENDRYSTĖ „Raseinių statyba“ baigia sandėlio statybą Pabradėje ir tam pačiam užsakovui – „Intersurgical“ – Visagine pradeda statyti 16 tūkst. kv. m šiuolaikinę sudėtingos technologijos gamyklą. „Su „Intersurgical“ bendradarbiauju nuo 1998 m., kai vadovavau metalo konstrukcijų gamyklai, kuri šiam užsakovui gamino metalo konstrukcijas, – pasakoja S. Bekampis. – Bendradarbiavimas tęsiasi ir man pradėjus vadovauti „Raseinių statybai“ – dabar jau kaip su statybos įmone.“ Kalbėdamas apie bendrystę su „Intersurgical“, kuri yra užsienio kapitalo įmonė, S. Bekampis sako, kad šios įmonės išskirtinis bruožas – finansinė drausmė – atsiskaitymas laiku, o svarbiausia – pasitikėjimas ir tęstinumas: sykį gerai atlikai darbą, užsakovas to nepamiršta – kai įmonė dalyvauja naujame konkurse, nebereikia stebėti, kaip vyksta „varžytinės, kas dar daugiau nuleis kainą nuo sumažintos kainos“. Siūlomos pastato 1 kv. m kainos lyginamos su panašių pastatų rinkos kaina, vyksta derybos. Daug metų bendraujant su tais pačiais užsakovais, abi pusės susikalba greičiau ir paprasčiau. Įmonės vadovo pastebėjimu, konkursuose lemia ne nepagrįstai maža kaina, o ekonominio naudingumo kriterijai – lankstumas pakeitimams, optimizuoti laikančių konstrukcijų sprendiniai, glausti projektavimo ir statybos terminai, statinio eksploatacijos išlaidos ir ilgaamžiškumas. Šiuo metu „Intersurgical“ užsakymu „Raseinių statyba“ įgyvendina 3 projektus. Kad netektų prarasti brangaus laiko taisant mažiausios kainos techninių projektų, „Raseinių statyba“ darbuojasi kaip generaliniai rangovai, objekto imdamiesi nuo projektavimo, statybos leidimo iki objekto statybos ir visiško jo užbaigimo ir pridavimo Valstybinei komisijai. Įmonė užsakovui siekia sukurti maksimalią pridėtinę vertę, nes tik taip įmonė gauna pelną, – jos darbuotojams ir akcininkams. „Už rinkos kvadratinio metro kainą mes pateikiame pačius geriausius architektūrinius, konstrukcinius ir technologinius sprendinius, nes savo rankose turime projektavimą ir 54 metų įmonės patirtį“, – sako įmonės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius S. Bekampis. ■

Sigitas ŽVIRBLIS, UAB „Intersurgical“ generalinis direktorius

Mes esame užsienio kapitalo įmonė, todėl mums nereikia vaikytis mažiausių kainų, nereikia skelbti konkursų, ieškant pigiausių paslaugų tiekėjų. Didžiausiu turtu ir patikimumo rodikliu mes laikome įdirbį, praktinį darbų atlikimą. Kalbant apie įdirbį, svarbiausia man yra pozityvas, kuris lydi užsakovo ir rangovo santykius viso projekto metu. Įdirbis yra tiek pat svarbus, kiek ir įmonės kompetencijos. „Intersurgical“ yra specifinė įmonė, mes gaminame medicininius prietaisus. Todėl ir statybai, ir gamybinėms patalpoms keliami išskirtiniai reikalavimai. Per tuos metus, kiek dirbame su „Raseinių statyba“, jų specialistų komanda gerai susipažino ir su mumis, kaip užsakovais, ir su mūsų keliamais specifiniais reikalavimais. Toks vienas kito žinojimas, mano galva, yra pagrindinis turtas – tad ar verta keisti rangovus vien tik tam, kad pakeistum? Matau ir praktinę tokios bendrystės pusę. Jeigu ateitų nauji rangovai, vėl prisireiktų bent pusmečio, kol pradėtume vieni kitus suprasti, kol išsiaiškintume vieni kitų galimybes ir lūkesčius. Mums yra svarbus pasitikėjimas, kurį užsitarnauti galima tik gerais darbais. O apie „Raseinių statybą“ galiu kalbėti tik teigiamai. Dirbame kartu kaip komanda – užsakovas ir rangovas kartu turi siekti bendrų tikslų: laiku ir kokybiškai pastatyti objektą, kad galima būtų tinkamai jį eksploatuoti. Mūsų rangovai – „Raseinių statyba“ – turi būtiną įdirbį ir pateisina mūsų, užsakovų, lūkesčius. Manęs ne vienas klausia, kodėl mūsų projektuose jau daugelį metų dirba „Raseinių statyba“, o ne kokie nors kiti, dideli rangovai. Pirmiausia, Lietuvoje yra ne tik didesni, bet ir mažesni miestai, kaip ir bendrovės – ir mažesnės, ir didesnės. Man atrodo, kad pozityvas kaip tik ir gimsta iš to, kad į tokius objektus, kokie yra mūsų, ateina nedidelė regiono įmonė: ir pati įmonė, ir jų žmonės yra labiau motyvuoti. Kalbant apie kainas, galiu patvirtinti Sauliaus Bekampio, „Raseinių statybos“ vadovo, žodžius – mes tikrai nesame orientuoti į pačią pigiausią statybos sąmatą. Rinkos kaina, be abejo, domimės, bet nepermokame. Ir aiškiai noriu pasakyti, rangovas turi uždirbti, naudą turi gauti abi pusės.

KAUNO KOGENERACINĖ JĖGAINĖ RANGOVAMS PATEIKĖ GALVOSŪKIŲ IR PAREIKALAVO NESTANDARTINIŲ SPRENDIMŲ

„PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, KAIP PAGRINDINIS KAUNO KOGENERACINĖS JĖGAINĖS STATYBOS RANGOVAS, JAU BAIGIA MONTUOTI METALINES KONSTRUKCIJAS. LIKO INŽINERINIŲ TINKLŲ MONTAVIMO BEI APLINKOS TVARKYMO DARBAI.

agal 33,6 mln. eurų vertės paslaugų sutartį, kuri buvo gauta laimėjus viešą tarptautinį konkursą, „Panevėžio statybos trestas“ (PST) Kauno kogeneracinėje jėgainėje atlieka pagrindinius statybos darbus, tarp kurių yra šie: jėgainės pagrindinės ir pagalbinės įrangos pastatai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, vidaus keliai ir kt. Bendra AB „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ įmonė – UAB Kauno kogeneracinė jėgainė – rangovą, kuris vykdytų svarbiu valstybei ekonominiu objektu įvardintą projektą, pasirinko iš keturių statybinių organizacijų, turinčių tarptautinės patirties. „Panevėžio statybos trestas“ pasirinktas vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais. Planuojama Kauno jėgainės elektrinė galia – apie 24 MW, šiluminė galia – apie

Darbo projektas ir savalaikis jo pateikimas bei darbų organizavimas tampa dar svarbesni, kai vienu metu vienoje statybos aikštelėje statoma 15 statinių ir darbuojasi daug rangovų. Aplink visą statybų aikštelę PST išdėstė penkis bokštinius kranus, kad būtų galima užtikrinti visą montavimą vienu metu, nes pastatai tarpusavyje susiję konstrukcijomis 15 SUSIJUSIŲ PASTATŲ BUVO ir technologijomis. MONTUOJAMI VIENU METU Surado būdą, kaip paspartinti darbus Vienas iš pirmųjų iššūkių, su kuriuo dideliame aukštyje susidūrė „Panevėžio statybos trestas“, Dar vienas iššūkis – pastato aukštingumas. buvo atskirais etapais rengiamas darbo projektas, apimantis apie 20 tūkst. brėžinių. Atliekant darbus 52 m aukštyje, intensyvumas mažėja, nes specialistai Dėl to atsiranda įtampų dėl terminų, tampa priklausomi nuo kėlimo įrangos. tampa sudėtinga numatyti kai kuriuos Lietuvoje pavyko rasti statybinių sprendimus. Taigi vienas iš iššūkių, tekusių pagrindiniam bokštelių, kurie kelia tik į 47 m aukštį, tad rangovui, – rasti dermę tarp darbo projekto montuojant metalo konstrukcijas prisireikė ir aukštalipių, kuriems, kartu su įmone eigos ir darbų vykdymo terminų. 70 MW. Tokie pajėgumai leis pagamins apie 40 proc. miestui centralizuotai tiekiamos šilumos bei daugmaž 94 tūkst. būstų reikalingos elektros energijos. Objekto specifika bei įspūdinga apimtis nemažai iššūkių kelia ir „Panevėžio statybos trestui“, – pagrindiniam rangovui.

PRAMONINĖ STATYBA

betonuojama 14 dienų. Darbas buvo organizuojamas trimis pamainomis, kurių kiekvienoje dirbo po 50 žmonių. Kadangi projektas nebuvo pritaikytas dirbti su slenkančiais klojiniais, rangovams teko imtis inovatyvių sprendinių. Kauno kogeneracinė jėgainė – projektas, kuriame „Panevėžio statybos trestas“, kaip patikimas rangovas, galėjo darsyk parodyti savo patirtį ir technologines žinias, sukauptas statant „Fortum“ termofikacinę elektrinę Klaipėdoje, „Akmenės cemento“ gamyklą, „Amilinos“ gamyklą Panevėžyje. Siekiant suvaldyti betono džiūvimą, kad neatsirastų įtrūkimų, objekte buvo naudojamas trijų skirtingų sudėčių betonas.

VALSTYBĖ IR VERSLAS TURI SIEKTI TVARUMO POLITIKOS „Kauno kogeneracinė jėgainė yra valstybei svarbus ekonominis projektas, sprendžiantis ne tik miestui centralizuotai tiekiamos šilumos bei elektros energijos klausimus, bet ir atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Mūsų įmonei tai yra taip pat svarbus projektas, reikalaujantis nestandartinių „Panevėžio statybos tresto“ specialistų idėjų, požiūrio“, – sako bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Dalius Gesevičius. Todėl įmonės, dalyvaujančios įvairiuose analogiško sudėtingumo projektuose, vadovas nuolat pabrėžia, kad ir valstybė, ir verslas bendromis jėgomis turi siekti kokybės ir efektyvumo, o ne mažiausios kainos, kuri projektus darytų rizikingus. Taigi darbas valstybei svarbiame objekte tapo ir įmonės „Panevėžio statybos trestas“ kolektyvo kompetencijų – specialiųjų, vadybinių, darbo organizavimo – išbandymu. Projektą PST turi užbaigti 2020 metais. ■

„Prorentus“, buvo sukurta speciali įranga. Slankioji platforma arba besivažinėjantis tiltas, kuris, manoma, yra vienintelis toks Lietuvoje, paspartino darbus. Tai buvo vienintelė galima išeitis, nes technikos, jeigu jos ir būtų pavykę rasti Lietuvoje, nebuvo kur pastatyti. BETONAVIMUI TEKO IEŠKOTI NESTANDARTINIŲ SPRENDIMŲ Dar vienas iš iššūkių – pagrindinės jėgainės laiptinės ir kuro bunkerio betonavimas. Kuro bunkeris buvo betonuojamas nepertraukiamai dviem etapais, kurių vienas truko 17 dienų, kitas – 14 dienų. 54 m aukščio pagrindinė laiptinė buvo 43

PRAMONINĖ STATYBA –

NE SPRINTAS, O MARATONAS Linas Adomavičius, įmonės „Prorentus“ vadovas

NAUJA PASLAUGA PASITEISINO INOVATYVIUOSE PROJEKTUOSE 14 metų rinkoje dirbanti Lietuvos kapitalo bendrovė „Prorentus“ prieš kelerius metus Baltijos šalyse pristatė naują inžinerinę paslaugą – klojinių ir pastolių rangą. Sėkmingai projektus pramoninėje ir infrastruktūros statyboje įgyvendinančios kompanijos atstovai teigia, kad iki šiol rinkoje nesiūlyta paslauga puikiai pasiteisino ypatingai sudėtinguose statybų projektuose. 44

ĮGYVENDINTI SPRENDIMAI AB „ORLEN LIETUVA“, AB „ROQUETTE AMILINA“, VILNIAUS IR KAUNO KOGENERACINĖSE JĖGAINĖSE Kaip ir maratone, taip ir pramoninėje statyboje didelę dalį sėkmės lemia išankstinis pasiruošimas ir plano laikymasis. Spontaniški sprintai ir trumparegiški sprendimai gali būti pražūtingi. Pramoninė statyba – tai preciziškai suplanuoti procesai, kurie turi labai aukštus kokybės ir laiko planavimo, efektyvumo

standartus. Todėl nestandartiniai inžineriniai sprendimai čia dažnai įgauna kitą prasmę ir lemia aukštą rezultatyvumą ieškant sinergijų skirtinguose procesuose. Pramoninė statyba – tai nėra „daug ir pigiai“, čia netoleruojami jokie „siurprizai“, ir reikalaujama tik tiek, kiek reikia. Pramonėje prastovų kaina milžiniška, čia reikia „devynis kartus matuoti ir tik dešimtą kartą kirpti“, juk viską galima atstatyti, tik ne laiką – jis yra brangiausias išteklius.

PRAMONINĖ STATYBA UŽSAKOVAS VISADA LAIMI 3D, 4D, 5D aplinkoje sukūrus ir statiškai įvertinus projektą, jį įgyvendina tas pats inžinierius, užtikrindamas, kad tai, kas yra virtualiame projekte, tiksliai būtų atkartota statyboje. Be to, skyrus laiko ir dėmesio individualiam projektui, optimizuojamas ne tik pačios įrangos kiekis, naudojant tik tiek, kiek reikia, bet ir jos logistika, montavimas ir demontavimas. Iki šiol daugelis naujų inžinerinių sprendimų buvo išbandyti Vokietijoje bei kitose Europos šalyse, o dabar kai kurie debiutuoja ir Lietuvoje, kaip, pavyzdžiui, judantis pastolių tiltas, skirtas stogui montuoti kogeneracinėje Kauno jėgainėje. Tokie sprendimai keičia darbo principus visame pasaulyje ir yra naujas požiūris į darbo procesą, teikiantį aukštą pridėtinę vertę. Tai nauja kokybė ir nauja darbo kultūra.

FAKTAI APIE PRORENTUS „PRORENTUS“ SPECIALIZACIJA – INDIVIDUALŪS LAIKANČIŲ PASTOLIŲ IR KLOJINIŲ INŽINERINIAI SPRENDIMAI PRAMONINĖJE IR INFRASTRUKTŪROS STATYBOJE. „PRORENTUS“ – ATESTUOTAS STATYBOS RANGOVAS YPATINGIEMS STATINIAMS, GALINTIS DIRBTI KAIP SUBRANGOVAS ĮRENGIANT LAIKINĄSIAS LAIKANČIĄSIAS KONSTRUKCIJAS IR KLOJINIUS.

Užsak. Nr. 19/57

PRAMONINĖJE STATYBOJE „PRORENTUS“ SPRENDIMAI GALI BŪTI PRITAIKOMI TOKIUOSE PROJEKTUOSE: • laikinam konstrukcijų parėmimui dideliuose aukščiuose, • sudėtingų pastolių konstrukcijoms (pakabinamoms, gembinėms, stumdomoms, perkeliamoms kranu ir pan.) įrengti, • metalinėms bei gelžbetoninėms konstrukcijos laikinai paremti montavimo metu, • sudėtingiems perdangų (arkinių, kesoninių, sijinių, tiltų) klojiniams įrengti, • pastatams ar konstrukcijoms išramstyti griovimo metu, • specialūs pastoliai, skirti tiltams bei hidrotechniniams statiniams remontuoti, • laikiniems praėjimo tiltams ir laiptinėms įrengti.

VIENINTELIAI BALTIJOS ŠALYSE TIEKIA KLOJINIŲ IR PASTOLIŲ RANGOS PASLAUGĄ. ŠIUO METU „PRORENTUS“ DIRBA 14 SPECIALIZUOTŲ STATYBOS INŽINIERIŲ. „PRORENTUS“ EFEKTYVUMAS ATSISKLEIDŽIA YPATINGAI SUDĖTINGUOSE PROJEKTUOSE.

DARBO SAUGOS STANDARTAI Įrengdama laikančiąsias erdvines pastolių struktūras, bendrovė užtikrina saugią darbo vietą kiekvienam darbuotojui pagal visus šiuolaikinius darbo proceso reikalavimus: saugų patekimą į darbo vietą aukštyje, sertifikuotus darbinius paklotus, apsaugas nuo oro sąlygų poveikio – stogus ir fasadus. Visa tai leidžia elektrifikuoti laikiną darbo vietą, taip pat įrengti apšvietimą ir šildymą. Būtent tik tokioje aplinkoje galima organizuoti kokybišką darbų vykdymą dviem ar net trimis pamainomis, nepriklausomai nuo paros laiko ar oro sąlygų. ■ UAB „Prorentus“ informacija ir nuotraukos

NERŪDIJANČIO PLIENO TEMPLĖS – IŠSKIRTINIŲ ARCHITEKTŪRINIŲ IDĖJŲ ĮGYVENDINIMUI

UAB DELTA NOVA TAIP PAT ATLIKO ADMINISTRACINIO PASTATO U219 PERDANGŲ ĮTEMPTO ARMAVIMO DARBUS

TEL. +370 5 272 53 08, FAKS. +370 5 272 10 62, MOB. +370 615 13669 info@deltanova.lt

AIVA STATYBA SISTEMA KOMPLEKSINIAM STATYBOS

PROJEKTŲ VALDYMO PROCESUI AUTOMATIZUOTI AIVA STATYBA PROGRAMINĖ ĮRANGA AUTOMATIZUOJA KONKURSŲ RENGIMO VALDYMO, PROJEKTŲ PLANAVIMO, PROJEKTŲ DARBŲ VALDYMO, PROJEKTŲ MEDŽIAGŲ TIEKIMO VALDYMO, PROJEKTAMS REIKALINGŲ MECHANIZMŲ IR ĮRANKIŲ TIEKIMO BEI PANAUDOJIMO VALDYMO, DARBININKŲ LAIKO APSKAITOS, MECHANIZMŲ REMONTO VALDYMO BEI SANDĖLIO IR BUHALTERINĖS APSKAITOS UŽDAVINIUS.

Užsak. Nr. 19/44

Žemiau – pagrindiniai automatizuojami procesai ir jų tarpusavio ryšiai:

AIVA STATYBA sprendimas nuo kitų žinomų Lietuvoje ir pasaulyje sprendimų, skirtų statybų bendrovėms, skiriasi tuo, kad automatizuoja ne tik projektų planavimą ar apskaitą, bet ir kompleksiškai tvarko visus įmonės valdymo procesus, panaudodamas naujausias technologijas: RFID identifikaciją darbininkų laiko apskaitai objektuose bei įrankių apskaitai, aplikacijas mobiliajame telefone, Ganto grafikus ir kt.

AIVA STATYBA programą įdiegę savo įmonėje, taupysite planavimui, tiekimui ir apskaitai skirtą darbuotojų laiką, padidinsite darbininkų darbo našumą, pigiau nupirksite medžiagas, geriau panaudosite savo ir nuomojamus mechanizmus ir įrankius, efektyviau kontroliuosite išlaidas ir daugiau projektų atliksite laiku ir pelningai. Investicijos programinei įrangai atsipirks jau pirmaisiais metais.

Dr. Robertas Šertvytis, 8 69802977, el. p. robert@aiva.lt 47

KRISTALINIAI BETONO PRIEDAI STATYBĄ DARO PIGESNĘ IR GREITESNĘ, O YPATINGAS SPRENDIMAS

LEIDŽIA KONTROLIUOTI

ĮTRŪKIMUS

KAIP PADARYTI DAUGIAU, O LAIKO IR LĖŠŲ SĄNAUDŲ SKIRTI MAŽIAU? TAI NUOLATINIS STATYBŲ IŠŠŪKIS, KYLANTIS NE TIK STATYBININKAMS. UŽ HIDROIZOLIAVIMĄ (SANDARINIMĄ) ATSAKINGI RANGOVAI TAIP PAT IEŠKO NAUJŲ BŪDŲ MAKSIMALIAI PADIDINTI DARBO NAŠUMĄ IR SUTRUMPINTI STATYBOS AIKŠTELĖSE PRALEISTĄ LAIKĄ.

UAB „Primostar“ direktorius Indrek Uusalu

direktorius, atsakingas už hidroizoliacijos sistemas, ir Lietuvoje įsteigtos UAB „Primostar“ direktorius. – Išlaidos tiek darbo užmokesčiui, tiek žaliavoms toliau didės. Todėl būtina atrasti būdų, kaip geriau ir tvariau, mažesnėmis sąnaudomis atlikti darbus. Kompanija „Primostar“ siūlo tvaresnį sprendimą, kuris jau 10 metų sėkmingai naudojamas Estijoje.“ Betono konstrukcijų atsparumas vandeniui pasiekiamas naudojant įvairius atmosferos poveikiui atsparius, eksploatavimo sąnaudas mažinančius metodus, kurie pailgina betoninių pastatų tarnavimo laiką. Vienas tokių sprendimų – kristaliniai priedai betonui. „Per pastaruosius 10 metų Europos statybos sektorius pasikeitė: nuo bituminių gaminių naudojimo pereinama prie kristalinių priedų, – aiškina I. Uusalu. – Kristalinis priedas taupo laiką ir lėšas, tausoja aplinką, nes jo sudėtyje yra natūralių komponentų.“ „Primostar“ seka pasaulines naujoves ir yra tinkamas partneris bet kuriam rangovui, siekiančiam neatsilikti nuo šiuolaikinių tendencijų statybos kokybės srityje.

tatybų sektoriui taip pat svarbu, kad darbo procesai būtų kuo paprastesni, t. y. siekia, kad darbus galėtų atlikti ir mažiau patyrę darbuotojai. Ne paskutinėje vietoje ir aplinkos tvarumo užtikrinimas. Taigi tiek užsakovams, tiek projektuotojams svarbu rasti sprendimų, kurie mažintų sąnaudas, o procesus darytų paprastesnius nuo ankstyvojo – planavimo – etapo. Šiuo atveju 20 metų patirtį turintis ir naujausias statybos tendencijas pasaulyje sekantis „Primostar“ OÜ yra geriausias pasirinkimas tiems, kurie ieško efektyviausių hidroizoliacijos sprendimų. HIDROIZOLIAVIMAS – TRADICINES PRIEMONES KEIČIA KRISTALINIAI PRIEDAI Tradicinis hidroizoliavimas, kuomet naudojami bentonito kilimėliai, šaltai prisiklijuojančios arba karštai suvirintos ritininės medžiagos, taip pat bituminis ar mineralinis tinkas, padengiantis betono struktūrą ir užtikrinantis atsparumą vandeniui, statybininkams yra įprastas ir patogus darbas. Šiuo atveju hidroizoliacinė medžiaga paprastai parenkama tik po to, kai betono konstrukcijos jau yra įrengtos. „Vertinant šiuolaikinių tendencijų kontekstą, šis metodas nebėra nei racionalus, nei tausojantis aplinką, tuo labiau – taupantis laiką ar mažinantis sąnaudas, – sako Indrek Uusalu, „Primostar“ OÜ vykdomasis

STATYBOS PRAMONĖ

Užsak. Nr. 19/34

NAUJOS GALIMYBĖS – „PRIMOSTAR“ PATIRTIS DIRBANT SU BEVEIK 200 TŪKST. KUB. METRŲ BETONO • 2011–2017 M. – 44 TŪKST. KUB. METRŲ BETONO. • 2018 IR 2019 M. – 138 TŪKST. KUB. METRŲ BETONO. IŠ VISO NUO VEIKLOS PRADŽIOS – 182 TŪKST. KUB. METRŲ BETONO.

NEIGIAMĄ VANDENS POVEIKĮ KRISTALAI PAVERČIA BETONĄ STIPRINANČIU VEIKSNIU Į betoną įmaišomas kristalinis priedas betono struktūrą daro nepralaidžią vandeniui. Šis priedas tinka naudoti tiek gaminant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas gamykloje, tiek įrengiant monolitines konstrukcijas ir atliekant betonavimo darbus objekte. Kristalinio priedo reikia kur kas mažiau negu naudojant kitas hidroizoliuojančias medžiagas. Pavyzdžiui, jeigu kristalinio priedo užtenka apie 0,75 kg/kv. metrui arba 3 kg/kub. metrui, tai hidroizoliuojant tradiciniu būdu, įprastinėmis medžiagomis, sąnaudos siekia apie 2,5 kg/kv. metrui. Kristalinio priedo efektyvumą patvirtina ir kitas rodiklis. Įmaišomas kristalinis priedas užtikrina atsparumą, esant 12 barų slėgiui, o bitumas – tik iki 5–6 barų. Taip yra todėl, kad kristalai geriau įsiskverbia į betoną, dėl to jis tampa tankesnis ir yra patvaresnis, taigi ir atsparesnis slėgiui. Dar viena svarbi kristalinio priedo savybė, – į betoną įmaišyti kristalai, reaguodami su aplinkos vandeniu, betoną daro dar stipresnį. „Laikomas sausai, priedas neskatina hidroizoliavimo – procesai prasideda jam gavus vandens, – pasakoja I. Uusalu. – Betonui sušlapus, kristalai tampa aktyvūs, jie užpildo tarpus, taip betonas atsinaujina ir stiprėja.“ Šis sprendimas yra pigesnis tiek užsakovui, tiek statybininkui – visos šalys taupo ir laiką, ir lėšas. I. Uusalu tvirtinimu, statybininkai sutaupo vieną pilną darbo procesą, o sprendimas, įvertinus visus aspektus, bus 2–4 kartus pigesnis, palyginus su tradiciniu hidroizoliavimo būdu. Šis naujos kartos, bet jau išbandytas hidroizoliavimo būdas yra patikimas sandarinant visas požemines konstrukcijas, lubas, tiltus, tunelius, vėjo jėgaines ir pan.

1. 2. 3. ETAPAI: Ų B R A D O IM V HIDROIZOLIA

PIRMIAUSIA REIKIA SUPLANUOTI PROCESĄ – Į PROJEKTĄ ĮTRAUKIANT HIDROIZOLIAVIMĄ.

MAŽINA ŽMOGIŠKŲJŲ VEIKSNIŲ RIZIKĄ Naudojant kristalinį priedą, hidroizoliavimo darbų metu galima išvengti galimų žmogiškųjų veiksnių sukeltų klaidų. Taip yra todėl, kad konstrukcijos atsparumas vandeniui nebėra priklausomas nuo statybos įmonės ar jos statybininkų, atliekančių hidroizoliavimo darbus, patirties. Kristaliniai priedai padeda išvengti ir kokybei kylančių potencialių pavojų, kokie gali atsirasti bituminių gaminių naudojimo atvejais dėl temperatūros svyravimų vykdant darbus ir juos užbaigus. SURADO UNIKALŲ SPRENDIMĄ, KAIP KONTROLIUOTI BETONO ĮTRŪKIMUS Bendradarbiaudama su projektuotoju, betono gamykla ir baigiamojo etapo statytojais, „Primostar“ OÜ siūlo ne tik kristalinius priedus, – jie atlieka ir hidroizoliavimo darbus, tai yra pateikia visapusišką, visą procesą apimantį sprendimą. Nors pagrindinė proceso dalis yra betono maišymas ir liejimas, dėmesį reikia skirti ir su betono susitraukimu susijusiems iššūkiams, įtrūkimams. Šiais atvejais „Primostar“ siūlo specialius sprendimus, skirtus darbo ir deformacinėms siūlėms ir įvorėms, ir suteikia garantiją net iki 15 metų. Viena iš „Primostar“ specifinių kompetencijų yra kontroliuoti betono įtrūkimų susidarymą. 50

PROJEKTAS. KRISTALINIO PRIEDO PANAUDOJIMAS TURI BŪTI SUPLANUOTAS PRIEŠ LIEJANT BETONĄ. JEI BETONAS JAU IŠLIETAS, KAIP HIDROIZOLIACINES MEDŽIAGAS GALIMA NAUDOTI TIK BITUMĄ AR KITAS CHEMINIU BŪDU PAGAMINTAS MEDŽIAGAS. BET SU ŠIOMIS MEDŽIAGOMIS NEBEĮMANOMA UŽTIKRINTI HIDROIZOLIAVIMO PER VISĄ KONSTRUKCIJOS STORĮ.

„PRIMOSTAR“ BENDRADARBIAUJA SU BETONO GAMYKLOMIS, TIEKIA MEDŽIAGĄ, KONSULTUOJA STATYBININKUS.

Kompanijos specialistai sukūrė sprendimą, kuris leidžia kontroliuoti betono įtrūkimų susidarymą, – įtrūkimas nukreipiamas į pasirinktą vietą. Sprendimas, kurio patentavimas vyksta šiuo metu, sudaro galimybes statyti greičiau ir patogiau, nes susitraukiant betonui neatsiranda atsitiktinių įtrūkimų. Paprastai betonas susitraukia apie 1 mm per 4 metrus, o tai lemia įtrūkimus. „Primostar“ sukurtas sprendimas leidžia tuos įtrūkimus nukreipti į pasirinktą vietą ir iš karto juos užsandarinti – nereikia tolimesnio padengimo ar papildomo sandarinimo. Tokiu būdu betonas gali būti liejamas greičiau ir didesniais kiekiais:

panaudojant įdėtines hidroizoliacines detales, įtrūkimų vietos nustatomos iš anksto. Taip pašalinama rizika, kad vanduo gali skverbtis į betoną, gilyn į konstrukciją. Taigi, „Primostar“ siūlo ne tik produktus (asortimente yra visi produktai, reikalingi hidroizoliavimui), bet ir patikimus sprendimus projektavimo metu, atlieka hidroizoliavimo darbus. Klausimai sprendžiami vietoje arba pasiūlomi efektyvūs sprendimai. Dėl kristalinio priedo naudojimo sprendžiama bendradarbiaujant užsakovui ir projektuotojui. Tai turi būti daroma rengiant projektą.

STATYBOS PRAMONĖ

PINIGAI, LAIKAS IR APLINKA – TRYS LEMIAMI VEIKSNIAI Pasaulis ieško pigesnių, efektyvesnių ir labiau aplinką tausojančių sprendimų. Artėja laikas, kuomet įmonės, turinčios ilgiausią patirtį taikant aplinką tausojančius ir efektyviai išteklius panaudojančius sprendimus, neišvengiamai taps pramonės lyderiais. Tiek galutiniai vartotojai, tiek rangovai tampa vis sąmoningesni aplinkos požiūriu, todėl aplinką tausojančių statybų paklausa neabejotinai didės. Statinio tarnavimo laikas taip pat yra svarbus veiksnys, siekiant išsaugoti aplinką, išteklius. Užbaigus statybos darbus, panaudoti sprendimai turi išlikti dešimtmečius. Kristalinis priedas pagerina betono rodiklius, todėl jam priežiūros nebereikia. Poveikis išliks ir po 5, ir po 50 metų – betono viduje esantis kristalinis priedas bus aktyvus tol, kol egzistuos betonas. Priedas ženkliai sumažins neigiamą aplinkos poveikį betonui. Praėjus 5 metams, net paprasčiausi sprendimai pradeda reikalauti dėmesio. Daugiausia problemų kyla dėl tamprių dengiančiųjų medžiagų plyšimo ir naudojimo. Naudojant kristalinį priedą, tokių problemų nebus. 19 metų patirtis hidroizoliacinių medžiagų pardavimo ir darbų instruktažo srityje „Primostar“ Estijoje veikia 19 metų, turi sukaupusi neįkainojamos patirties dirbant hidroizoliavimo darbus ir kitose Baltijos šalyse. Patirtis ir klientų atsiliepimai I. Uusalu ir jo komandai suteikia užtikrintumo, kad kristalinio priedo naudojimas yra efektyvus, patikimas ir racionalus sprendimas. „PRIMOSTAR“ LIETUVOJE 2018 m. Vilniaus centre buvo baigti „Rinktines URBAN“ daugiabučio namo ir viešbučio statybos darbai. Skaičiuojant kartu su dviejų aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele, tai buvo antras pagal dydį „Merko Statyba“ ir „Primostar“ bendradarbiavimo projektas. „Merko“ bendradarbiaujant su „Primostar“, šiemet bus baigtas statyti išskirtinis „Bastėja Life“ gyvenamasis kompleksas

IKI ŠIOL „PRIMOSTAR“ OÜ BIURAI APTARNAVO PARTNERIUS ESTIJOJE IR LIETUVOJE. LIEPOS PRADŽIOJE LIETUVOJE PRADĖJO VEIKLĄ UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „PRIMOSTAR“. LATVIJOJE BIURĄ PLANUOJAMA ATIDARYTI ARTIMIAUSIOJE ATEITYJE.

Algis Gužauskas, UAB „Merko statyba“ Garantinių darbų ir kokybės priežiūros skyriaus vadovas Kai prieš keletą metų pradėjome projektą „Rinktinės URBAN“, buvo daug diskutuojama apie tinkamiausią hidroizoliacijos sistemų pasirinkimą. Pasitarę su kolegomis iš Estijos, gavome puikią rekomendaciją dėl bendradarbiavimo su „Primostar“ OÜ Lietuvoje. Ši Estijos įmonė pristatė mums naujus hidroizoliacijos sistemų sprendimus. Kadangi tai buvo naujovė tiek mums, tiek mūsų projektuotojui, paprašėme, kad „Primostar“ pateiktų savo klientų atsiliepimų, suteiktų būtinų konsultacijų. Visa tai gavome be jokių problemų. „Primostar“ pateiktus projektinius sprendimus pritaikėme savo projektui. Pagrindinės priežastys, dėl kurių pasitelkėme šias sistemas, buvo spartus darbų aikštelėje atlikimas ir mažesnės sąnaudos, palyginti su kitomis žinomomis sistemomis. Norėdami panaudoti šias naujas hidroizoliacines medžiagas savo projekte, sutarėme su „Primostar“ dėl visapusiškos pagalbos projektavimo ir statybų laiku. Pradėjome dirbti su „Primostar“ labai atsargiai, nes tai nebuvo vietinė įmonė, bet kasdien vis labiau įsitikinome, kad įmonė yra labai atsakinga. Jų inžinieriai turi didelės patirties ir gali pasiūlyti daug praktinių sprendimų, kad darbų vykdymas būtų pažangesnis, greitesnis, kad tuo pačiu būtų užtikrinama visapusiška kokybė. Šio projekto įgyvendinimo metu pamatėme, kad galime pasitikėti „Primostar“ ir jų sprendimais. Projektas buvo baigtas laiku, o visos iškilusios problemos buvo išspręstos operatyviai ir profesionaliai. „Primostar“ taip pat suteikė mums 10 metų visišką šių darbų kokybės garantiją.

su 81 apartamentu ir 90 vietų požemine automobilių stovėjimo aikštele Vilniaus senamiestyje bei 70 apartamentų namas Bajorų rajone. Ant Vilnelės kranto „Merko“ įgyvendina

gyvenamąjį projektą „Vilnelės slėnis“ – šešių daugiabučių kvartalą. Tai bus didžiausias iki šiol įgyvendintas šių dviejų partnerių – „Merko“ ir „Primostar“ – bendradarbiavimo projektas. ■

„PRIMOSTAR“ UAB, PANERIŲ G. 14, LT-01312 VILNIUS 51

BETONO ARMAVIMAS POLIPROPILENO FIBRA – MAŽESNĖS DARBO LAIKO IR LĖŠŲ SĄNAUDOS, DIDESNĖS ŽALIOJO SERTIFIKATO GALIMYBĖS STATYBA YRA GANA INERTIŠKAS SEKTORIUS. TAČIAU KLIMATO KAITA IR SU TUO SUSIJUSIOS PROBLEMOS PRIVERČIA KEISTI INERTIŠKĄ MĄSTYMĄ. PASTATŲ IR STATINIŲ TVARUMĄ, DRAUGIŠKUMĄ APLINKAI ĮRODANTYS SERTIFIKATAI TAPO SIEKIAMYBE, TODĖL STATYTOJAI IEŠKO VADINAMŲJŲ ŽALIŲ SPRENDIMŲ IR TINKAMŲ MEDŽIAGŲ.

adangi ES valstybėms strategijose nurodyta numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad nuo 2050-ųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama itin efektyviai, aukštesnė energinio naudingumo klasė pastatams tapo privaloma. Kitas žingsnis, kuris kol kas nėra numatytas kaip privalomas, yra pastatų žalumas (tvarumas). Rinkoje jau egzistuoja ir yra plačiai taikomi tvarumo vertinimo standartai. Ekspertų nuomone, tik laiko klausimas, kada pastatų tvarumo sertifikatas taps norma arba prievole.

POLIPROPILENO FIBRA MAŽINA CO2 IŠMETIMUS IR SĄNAUDAS Betonas ir plienas yra plačiausiai naudojamos medžiagos statybų sektoriuje, bet jos taip pat yra ir imliausios energijos, todėl didinamas CO2 išmetimas į atmosferą. Betonas yra antras po vandens plačiausiai naudojamas produktas pasaulyje. Šiame kontekste svarbios tampa inovacijos, kurios tampa betono armavimo priemonių alternatyva. „PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė

STATYBOS PRAMONĖ

Užsak. Nr. 19/59

Baltijos šalių rinkoms. Ji rinkai siūlo šiuolaikiškus tvarius sprendimus betonavimo darbams atlikti. Statybų rinkoje sparčiai populiarėja įmonės siūlomas sprendinys betonui armuoti – tai polipropileno fibra, kuria galima pakeisti šiuo metu plačiai naudojamą plieninę fibrą ir armatūros tinklus. „Naudojant šiuos sprendinius ir medžiagas, prisidedama prie CO2 emisijos mažinimo, – pasakoja Andrius Karpauskas, bendrovės „PP Baltic“ vadovas. – Jeigu betoną armuotume ne įprasta plieno fibra, o naudotume polipropileno fibrą, žymiai sumažintume į aplinką išmetamą CO2 kiekį.“ Kaip rodo dar 2007 m. Jungtinėje Karalystėje atlikti tiksliniai tyrimai, gaminant 1t plieno fibrų, išmetama kone 9 kartus didesnis CO2 kiekis, negu gaminant tokį pat kiekį polipropileno fibrų. Dar daugiau – iš to paties kiekio suarmuojama apie 9 kartus daugiau betono, o lyginant su armatūros tinklu, šie skirtumai dar didesni. Jeigu 1 kub. m betono reikia 25 kg plieninių fibrų, tai tokiam pat betono kiekiui daugeliu atvejų užtenka 3 kg polipropileno fibrų. „Sąnaudos ir sutaupymai akivaizdūs: su 1t plieninių fibrų suarmuosite 40 kub. m betono, o su 1 t polipropileno fibrų galime suarmuoti net 333 kub. m betono!“ – akcentuoja A. Karpauskas. ALTERNATYVAUS ARMAVIMO SPRENDINIAI PRITAIKYTI DAUGIAAUKŠTĖJE STATYBOJE Polipropileno fibra gali būti naudojama tiek įrengiant grindis ar pamatus, tiek gaminant įvairią gelžbetonio produkciją. Armatūros kiekį, būtiną, norint įrengti polinius, plokštuminius ar tiesinius pamatus, galima sumažinti 30–50 proc., jei naudojama polipropileno fibra. Alternatyvūs armavimo sprendiniai gali būti naudojami įvairios paskirties pastatuose – nuo individualių namų iki daugiaaukščių pastatų, įvairaus tipo sandėlių ir kitų statinių. Kiekviena naujovė, tuo labiau tokiame inertiškame sektoriuje kaip statyba, kelią skinasi ne taip ir paprastai, o statybininkai įtariai žiūri į naujoves, kurios griauna nusistovėjusį suvokimą apie technologijas, naudotas dešimtmečius. Kaip pastebi A. Karpauskas, inžinieriai ir rangovai neretai įtariai vertina polipropileno fibros galimybes, kai kalbama apie didelių apkrovų perėmimą. 53

betono klasę, betono sluoksnio storį, reikalingą polipropileno fibros kiekį ir kt. Polipropileno fibros panaudojimas yra pagrįstas būtinais skaičiavimais, kuriuos atlieka danų inžinerinė kompanija PPCD www.ppcd.dk , o technologija apdrausta“, – sako A. Karpauskas.

SĄNAUDOS IR SUTAUPYMAI AKIVAIZDŪS: SU 1T PLIENINIŲ FIBRŲ SUARMUOSITE 40 KUB. M BETONO, O SU 1 T POLIPROPILENO FIBRŲ GALIME SUARMUOTI NET 333 KUB. M BETONO!

Tačiau įgyvendinti projektai rodo, kad tai ne tik realu, bet ir ekonomiškai naudinga. Vienas iš paskutinių projektų, kuriuose dalyvavo „PP Baltic“, buvo daugiaaukščio pastato statyba Kopenhagoje. Devynių aukštų pastato pamatų ir grindų betonui armuoti buvo panaudota polipropileno fibra „DURUS EasyFinish“. Įrengiant pamatus, polipropileno fibra pakeitė apie 35 proc. tradicinės armatūros. Šie sprendiniai užsakovui sutaupė 22 dienas darbo ir žymią dalį piniginių lėšų. Polipropileno fibra šiuo atveju buvo naudojama ir parkavimo aikštelėse, t. y. naudotas kompleksinis sprendimas. Mažaaukščių pastatų statyboje tradicinį armavimą 100 proc. galima keisti sąnaudas mažinančia polipropileno fibra. POLIPROPILENO FIBRA ATLAIKO DIDELES APKROVAS Pavyzdžių esama ir Lietuvoje. „PP Baltic“ tiekia polipropileno fibrą „Kauno gelžbetonio“ gamyklai, šiai gaminant

didelių parametrų gelžbetoninius šiukšlių konteinerius. Armatūros tinklas šiuose gaminiuose 100 proc. buvo pakeistas polipropileno fibra. Naudojant polipropileno fibrą, prieš trejetą metų Ruklos karinėje bazėje, buvo įrengti garažai. Jie buvo skirti sunkiai, 48 t, karinei technikai. Alternatyvus armavimas pasiteisino ir tinkamai tarnauja. Įrengiant automobilių aikšteles Vilniaus oro uoste, armavimo tinklas 25 tūkst. kv. m plote visiškai pakeistas į polipropileno fibrą. Statant 140 mln. Eur kainuosiančią Vakarų medienos grupės gamyklą Akmenės LEZ, visos didelių apkrovų aikštelės armuotos polipropileno fibra. Jau įrengta apie 50 tūkst. kv. m, analogiški darbai daromi ir toliau. Projektuotojams vis dar sunku įsivaizduoti, kaip polipropileno fibrą galima naudoti pamatuose. Tačiau Kopenhagos devynaukščio statybos atvejis rodo, kad tai įmanoma ir netgi labai naudinga rangovui ir užsakovui. „Rangovams pateikiame kvalifikuotų specialistų atliktus skaičiavimus, parenkame

ALTERNATYVUS ARMAVIMAS GALI LEMTI IR ŽALIUOSIUS SERTIFIKATUS Klimato kaita lemia naują požiūrį į pastatus, statybines medžiagas, paslaugas, keisdama tai, kas atrodė nepakeičiama. Žaliųjų pastatų sertifikatų sistemų – LEED, BREEAM ir „Green Star“ – paklausa auga. Gausėja ir bendrovių, kurios specializuojasi žaliosiose technologijose. Žaliu laikomas toks pastatas, kuris yra ne tik estetiškas, sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energiškai efektyvus, bet ir racionaliai vartojantis gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos, ir darantis itin mažą poveikį aplinkai. Polipropileno fibra, palyginus su tradiciniu armavimu, naudojant metalą, daro kur kas mažesnį neigiamą poveikį dėl CO2 išmetimų. Todėl šio alternatyvaus armavimo naudojimas priartina statybą prie žaliųjų pastatų sertifikato. „Matematika paprasta. Skaičiai rodo, kad pagaminti polipropileno fibrą – reiškia į atmosferą išmesti kur kas mažesnį kiekį anglies dvideginio. Tai viena. Su 1 t polipropileno fibros, imkim, kad ir parkavimo aikštelę, galima suarmuoti apie 3,5 tūkst. kv. m, o analogiškam plotui plieninės fibros reiktų beveik 10t! Jei keisime sprendimus ir pamatuose, kurie yra imliausi armatūros, sutaupymai bus dar didesni. Tokie sprendimai sukuria daugiau galimybių gauti žaliąjį sertifikatą“, – sako bendrovės „PP Baltic“ vadovas A. Karpauskas, akcentuodamas, kad alternatyvus armavimas, naudojant polipropileno fibrą, ne tik atliepia naujausias tendencijas, bet ir taupo laiką ir lėšas. Bandymai, kuriais pagrindžiamas polipropileno fibros naudojimas ir šio produkto vertės, atliekami ne tik nepriklausomose laboratorijose užsienyje, bet ir VGTU laboratorijoje. ■

STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA, ŽALGIRIO G. 88, LT-09303, VILNIUS, TEL.: (8 5) 275 2645 INFO@SISTELA.LT WWW.SISTELA.LT

UKMERGĖS GELŽBETONIS STABILIAI AUGINA GELŽBETONINIŲ

GAMINIŲ PARDAVIMUS IR EKSPORTĄ Bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimų direktorius Gintaras URBONAVIČIUS

IŠPLĖSTAS GAMINIŲ ASORTIMENTAS IR INVESTICIJOS Į NAUJĄ GAMYBINĘ ĮRANGĄ BENDROVEI „UKMERGĖS GELŽBETONIS“ JAU KELERIUS METUS IŠ EILĖS LĖMĖ STABILŲ 30 PROC. KASMETINĮ PARDAVIMŲ AUGIMĄ. „ŠIE ĮSIGIJIMAI LĖMĖ IR TOKĮ PAT EKSPORTO AUGIMĄ, IR SUDARĖ GALIMYBES IŠLAIKYTI STABILIAS POZICIJAS VIDAUS RINKOJE“, – SAKO BENDROVĖS „UKMERGĖS GELŽBETONIS“ PARDAVIMŲ DIREKTORIUS GINTARAS URBONAVIČIUS. „Ukmergės gelžbetonio“ gamyklai įsigijus naujus modernius gamybinius įrenginius sieninėms plokštėms, kolonoms, sijoms gaminti, atsirado galimybės rinkai pasiūlyti visus gelžbetonio gaminius, kurių reikia statant tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios (sandėliavimo, gamybinės) paskirties statinius. Nauja technologinė įranga buvo sumontuota atsisakius TT plokščių, kurių poreikis rinkoje sumažėjo, linijos įrenginių. Didžiausią Ukmergėje gaminamos produkcijos dalį sudaro kiaurymėtosios perdangos plokštės, kurių per pastaruosius 11 metų pagaminti įspūdingi kiekiai – daugiau negu 1 mln. kv. metrų. Taip pat gaminamos vienasluoksnės ir trisluoksnės sieninės plokštės, sijos, kolonos, laiptai, balkonai ir kt. produkcija. Sieninių plokščių gamyba, naudojant naują įrangą, pradėta dar tik prieš trejus metus, tačiau jau dabar jų pardavimai sudaro daugiau nei 20 proc. visos gaminamos gelžbetonio produkcijos pardavimų. „Aukščiausių standartų suomiška „Elematic“ gamybos įranga, kurią įsigijome, sudaro 56

galimybes kokybiškai gaminti sienų, kolonų elementus, sijas. Šios investicijos į naują įrangą sudarė galimybes 30 proc. padidinti pardavimus ir tiek pat išauginti eksportą“, – sako įmonės „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimų direktorius G. Urbonavičius. INVESTICIJOS Į NAUJĄ ĮRANGĄ PADIDINO GAMYBOS NAŠUMĄ Gamyklos investicijos į naują įrangą leido žymiai padidinti produkcijos gamybą. Jeigu anksčiau gelžbetoninių gaminių eksportas siekė apie 10 proc. ir gaminiai buvo tiekiami tik į vadinamąsias namų rinkas – Estiją ir Latviją, – tai pastaruoju metu eksportas išaugo triskart, o gaminiai eksportuojami ir į Švediją, Daniją, Norvegiją. Didžiausią eksportuojamų gaminių dalį sudaro sienų plokštės ir perdangos plokštės. Eksportuojamos ir sijos bei kolonos, laiptai, balkonai, bet didžioji šių gaminių dalis lieka vietos rinkoje. Švedijoje įgyvendinami projektai, kuriuose dalyvauja „Ukmergės gelžbetonio“ gamykla, planuojami labai kruopščiai, todėl itin svarbus atsakingas planavimas ir

visapusiškas projektų valdymas: į objektus Švedijos gaminiai turi būti pristatyti griežtai laikantis grafiko, nes ir statybinės technikos, ir darbuotojo darbo valanda užsakovui kainuoja labai brangiai. Todėl ir gamintojams, „Ukmergės gelžbetoniui“, būtina laikytis greito tempo, tikslaus planavimo. Nauja įranga, į kurią bendrovė investavo apie 1,5 mln. eurų, sudaro sąlygas gaminti našiai ir laiku vykdyti užsakymus. „Nauji įrenginiai leidžia kuo greičiau parengti formą ir pagaminti gaminį, sutartu laiku pateikti jį užsakovui. Šie įrenginiai leidžia „Ukmergės gelžbetoniui“ būti pilnaverčiais gelžbetoninių gaminių gamintojais ir patikimais tiekėjais. Tai ypač svarbu, kalbant apie sieninių plokščių gamybą, nes iki šiol negalėjome pasiūlyti surenkamųjų namų statybai reikalingų ir vis populiarėjančių Lietuvoje gelžbetoninių sienų. O tai reiškia, kad negalėjome dalyvauti ir konkursuose kaip lygiaverčiai konkurentai, dalyviai“, – sako G. Urbonavičius. Gamyba įsibėgėjusi. Investicijų grąža ateina per išaugusį užsakymų portfelį – užsakovai įvertino gamybos potencialą, patikimą

STATYBOS PRAMONĖ

Helsingborg, Švedija

Fabijoniškių baseinas, Vilnius

Stokholmas, Švedija

Malmė, Švedija

Projektai Švedijoje ir Lietuvoje

plokštes, kolonas, viensluoksnes sienines plokštes. Tam pačiam rangovui 2018–2019 m. įgyvendinant kitą objektą – statant viešbutį su kongreso patalpomis ir SPA Helsingborge, – gamykla tiekė perdangos ir pilnavidures perdangos plokštes, viensluoksnes sienines plokštes. Tiekta produkcija ir į Stokholmą, statant 280 butų, garažų ir komercines patalpas. Dar vienas išskirtinių objektų – Fabijoniškių baseinas Vilniuje. Gamykla šiam objektui pagamino trisluoksnes surenkamąsias sienas bei perdangos plokštes. Liepos mėnesį baigtas dar vienas daugiabučių SĖKMĘ LEMIA IR SAVALAIKIS GAMYBOS projektas Aguonų g., Vilniuje. Šiam projektui ukmergiškiai taip pat gamino ir tiekė PLANAVIMAS viensluoksnes sienas ir kitus gelžbetonio 2018–2019 m. „Ukmergės gelžbetonis“ tiekė gaminius didelių apimčių projektams, gaminius. „Kaip matyti iš projektų, užsakovus vykdomiems Švedijoje ir Lietuvoje. domina mūsų gaminamos viensluoksnės ir Bendradarbiaudama su rangovais iš trisluoksnės sieninės plokštės, jie jau pasitiki Lietuvos, gamykla tiekė gaminius jų mumis – kokybiškai pagamintos produkcijos įgyvendinamiems projektams Švedijoje. Vienas iš projektų – biurų pastatas „Foajen“ tiekėjais, – sako G. Urbonavičius. – Tad investicijos į gamybą sudarė galimybes Malmo centre. 2018 m. „Ukmergės išplėsti asortimentą, gaminti greičiau ir gelžbetonio“ gamykla į šį objektą tiekė daugiau gaminių, taip tapome pilnaverčiais perdangos ir pilnavidures perdangos

Užsak. Nr. 19/54

tiekimą ir produkcijos kokybę, kuri itin svarbi gaminant sienas. Tai įvertino ir užsakovai iš Švedijos. Dar viena pridėtinė investicijų vertė, kaip pastebi G. Urbonavičius, galimybė eksportuoti, turėti klientus – užsakovus ne tik Lietuvoje. Tai svarbu, nes vietinė rinka ganėtinai maža. Tad investicijos į naują įrangą sudarė galimybes jau trejus metus išvengti sezoninio darbų svyravimo. Gamyba dabar tapo tolygi, todėl „Ukmergės gelžbetonis“ gali paprasčiau planuoti darbus, plėtrą ir investicijas.

partneriais tiek Lietuvos, tiek, mums labai svarbu, – Švedijos projektuose. Mes šią bendrystę laikome sėkme, nes užsakovai pasitiki mūsų gaminių kokybe ir teikia naujus užsakymus.“ Kalbėdamas apie Švedijoje įgyvendinamus projektus, „Ukmergės gelžbetonio“ pardavimų direktorius akcentuoja puikų darbų organizavimą: klientai iš Švedijos jau prieš pusmetį suplanuoja projektą ir laiku pateikia brėžinius, suformuoja užsakymą. Gamykla gali pasiruošti ir, jei reikia, iš anksto pradėti gamybą, kad laiku pateiktų užsakovui produkciją. Įdiegus naujas gamybos linijas, asortimentą papildžius naujais gaminiais, „Ukmergės gelžbetonis“ įgijo galimybių rasti naujų klientų, plėsti jų ratą užsienio rinkose, kurių tiksline ukmergiškiai laiko Švedijos rinką. Kaip sakė G. Urbonavičius, šiuo metu vyksta derybos dėl naujų projektų. Nors sieninės plokštės populiarėja ir vidaus rinkoje, bet Švedijoje jų paklausa tokia, kad darbo užtenka ne tik „Ukmergės gelžbetoniui“, bet ir kitoms lietuviškoms gamykloms. ■ 57

ČERPĖS – LAIKUI NEPAVALDI

STOGO DANGA

IŠANKSTINĖS NUOSTATOS, APLINKINIŲ SUFORMUOTA NUOMONĖ BEI VIEŠOJOJE ERDVĖJE GAJŪS MITAI KARTAIS UŽKERTA KELIĄ VIENAM AR KITAM SPRENDIMUI PRIIMTI. TAI PASAKYTINA IR APIE STOGO DANGĄ. VISGI RINKA YRA LABAI DINAMIŠKA IR TAI, KAS VAKAR PAGAL SUKURTUS MITUS ATRODĖ SUNKIAI PASIEKIAMA, ŠIANDIEN GALI BŪTI LENGVAI ĮGYVENDINAMA. DIDELĖ KAINA – IŠPŪSTAS BURBULAS Uždengti namo stogą keraminėmis čerpėmis turbūt svajoja dažnas naujakurys. Tačiau kartais atsisakyti svajonės verčia susiformavusi nuomonė, jog vargu ar įpirks – juk keraminių čerpių danga labai brangi. Visgi stogo dangų rinkoje pusiausvyra labai pasikeitusi. Anksčiau keraminės čerpės buvo vienas brangesnių produktų, šiandien jos tapo įperkamos kone kiekvienam, nes jų kaina dabar mažesnė nei kitų populiarių stogo dangų. 58

Taigi, suformuotas mitas, kad čerpių danga yra brangi, šiandien tikrai išsklaidytas. Tokia nuomonė galėjo atitikti realybę prieš kelis dešimtmečius, kuomet Lietuvos rinka buvo pamiršusi šį produktą, o žmonės namų stogus dengė tik nuodingu šiferiu ar pigia skarda. Kalbant apie čerpes, nereikia pamiršti pagrindinių rinkos dėsnių – kuo produktas daugiau naudojamas, tuo jo kaina yra prieinamesnė. Pirkėjai turėtų atsiminti, kad klaidinga vertinti vien tik čerpių kainą – nereikia

pamiršti ir kitų reikiamų priedų, kurių įsigijimas bendrai sumai gali daryti nemažą įtaką. PAPILDOMAI TVIRTINTI KONSTRUKCIJŲ NEREIKIA Dar vienas mitas – čerpės sunkios, todėl neva reikia papildomai investuoti į tvirtesnę stogo konstrukciją. Tiesą sakant, didesnis dangos svoris nereikalauja didinti gegnių skerspjūvio, kurį dažniausiai lemia reikiamo apšiltinimo storis ir grebėstų išdėstymas.

Užsak. Nr. 19/51

STATYBOS PRAMONĖ

Palyginus čerpes su kitomis dangomis, sniego apkrova retai viršija dangos svorį, todėl deformacijų svyravimai yra mažesni. Pagrindiniai reikalavimai projektuojant stogo konstrukciją: sniego apkrova – 220 kg/ kv. m, vėjo apkrova – 36 kg/kv. m, nuosavas konstrukcijos svoris – 30 kg/kv. m. Ir tik tada skaičiuojamas čerpių svoris – 45–50 kg/ kv. m, o tai sudaro apie 13–15 proc. stogo apkrovos. Įvertinus visas stogą veikiančias jėgas, praktiškai nebelieka jokio skirtumo, ar ant stogo klojamos čerpės ar, pavyzdžiui, 59

GERAI SUMONTUOTA KERAMINIŲ ČERPIŲ DANGA IR SENSTA GARBINGAI – NE VELTUI DAUGELIS ŽMONIŲ ŠĮ NATŪRALŲ PROCESĄ LYGINA SU TAURIU IR SENU VYNU, KURIS, LAIKUI BĖGANT, TIK GERĖJA. ČERPĖS SU LAIKO PATINA – TIKRA NAMO PUOŠMENA.

plieninė skarda. Naudojant čerpes nereikalingas ir didelis stogo nuolydis – tai dar vienas mitas. Yra čerpių, kuriomis galima dengti stogą su 10 laipsnių nuolydžiu. O mitą, neva dengti stogą čerpėmis pernelyg sudėtinga ir brangu, daugiausia skleidžia stogdengiai, kurie vengia kruopštesnio darbo, ypač įrengiant grebėstus. Stogdengiams tiesiog patogiau užkloti vienu dideliu kitokios dangos lakštu iš karto kelių kvadratinių metrų plotą nei tai daryti dedant vieną čerpę po kitos. Antra vertus, populiarėja didesnių matmenų „Wienerberger“ čerpės, kurias naudojant ne tik sparčiau vyksta stogo dengimo darbai, bet ir sunaudojama mažiau medienos grebėstams. METAMS BĖGANT TIK GERĖJA Iš molio, smėlio mišinio, vandens ir oro gaminamos keraminės čerpės yra ekologiškai švarus produktas, kurio papildomas privalumas tas, kad čerpinis stogas mažina radiacijos poveikį. Be to, čerpės gerina namo bendrą estetinį vaizdą. Aukštoje temperatūroje išdegtus šiuos stogo elementus galima glazūruoti, dengti angobu ar sendinti. Angobo dengimo metu miltelių pavidalo molis sumaišomas su vandeniu, į kurį 60

pridedama mineralinių medžiagų, degimo proceso metu suteikiančių tam tikrą spalvą, nepaveikią laikui. Tačiau iki šių dienų pati populiariausia ir lengviausiai prie bet kokios aplinkos pritampanti natūralaus molio spalva. Gerai sumontuota keraminių čerpių danga ir sensta garbingai – ne veltui daugelis žmonių šį natūralų procesą lygina su tauriu ir senu vynu, kuris, laikui bėgant, tik gerėja. Čerpės su laiko patina – tikra namo puošmena. „Wienerberger“ gamina daugiau kaip 60 formų keraminių čerpių, kurių prekiniai ženklai „Koramic“ ir „Tondach“. Lietuvoje populiariausios čerpės su šoniniais ir galiniais užkaitais – „Samba 11“, „Figaro 11“ bei „Actua 10“, „Alegra 9“ ar „Orea 9“ir kitos rūšys, tokios kaip „Datura“, ar „Pottelberg 301“. ILGAAMŽIŠKUMU ABEJOTI NETENKA Kalbant apie keraminių čerpių savybes, pirmiausia reikėtų išskirti jų ilgaamžiškumą, kurį lemia keletas veiksnių. Vienas iš jų yra čerpių atsparumas šalčiui. Bandymai rodo, kad ši stogo danga nepakitusi išlaiko daugiau nei 100 tūrinio šaldymo ir atšildymo ciklų. Bandymas atliekamas ant grebėstų suklotas čerpes liejant vandeniu, o vėliau staiga jas šaldant, imituojant natūralias sąlygas. Natūraliomis sąlygomis tokių šalčio

ciklų per metus pasitaiko tik keletas. Kita keraminių čerpių ilgaamžiškumą lemianti ypatybė – atsparumas gniuždymui, kuris yra beveik keturis kartus didesnis nei to reikalauja Europos standartas. Pavyzdžiui, Vokietijos „Wienerberger“ gaminamų „Koramic“ čerpių atsparumas gniuždymui yra 4,5 kN (reikalaujamas atsparumas – 1,2 kN). Dar vienas ilgaamžiškumo veiksnys yra tas, kad keraminių čerpių vandens pralaidumas yra beveik lygus 0. Net po 20 val. bandymų (nors Europos standartas reikalauja tik 3 val.) čerpės apatinėje pusėje neaptinkama vandens lašų, net čerpių spalva nepakinta. Gaminamų čerpių vandens įgeriamumas yra iki 4–5 proc. Skirtingai nuo kitų dangų, čerpių danga „alsuoja“, per ją lengvai pasišalina garai, todėl nesusidaro visai stogo konstrukcijai kenksmingas kondensatas. Taip pat svarbi savybė – keraminių čerpių danga yra tyli, todėl nei krušos metu, nei lyjant neerzina krintančių kritulių garsas. Kalbant apie keramines čerpes, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad, skirtingai nei kitos stogo dangos, pastarosios yra nedegios, jos atsparios ugniai. Tai reiškia, kad, uždengus stogą čerpėmis, konstrukcija atitinka visus aukščiausios kategorijos priešgaisrinius reikalavimus ir taisykles. Be to, didelis privalumas yra tas, kad net kilus gaisrui tokią dangą galima greit išardyti. Uždengus stogą dideliais lakštais, pažaboti ugnį kur kas sudėtingiau, tai reikalauja papildomų pastangų. Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją (masyvumą). Vasarą čerpių danga nekaista. Pastogės ir mansardos patalpose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas. Galiausiai turime paneigti dar vieną mitą, kad neglazūruotos čerpės samanoja. Iš tiesų čerpių paviršiaus padengimas neturi jokios įtakos nei samanojimui, nei ilgaamžiškumui. Ar paviršius pasidengs samanomis, priklauso nuo aplinkos, kurioje bus eksploatuojamas stogas. Ir taip nutinka ne tik stogui, bet ir pastato fasadui. Dėl keramikos paviršiaus savybių, kurios atsiranda degimo proceso metu, samanos į čerpes neįauga. Jeigu laikui bėgant samanotas paviršius įgrista, stogą nesunkiai galima nuplauti vandeniu, naudojant aukšto slėgio srovę, ir čerpės vėl atrodys kaip naujos. Čerpės nesielektrina, todėl prie jų nelimpa dulkės. Net angobu ar glazūra nepadengtos „Wienerberger“ čerpės tarnaus ne tik per joms suteiktą 30 metų garantinį laikotarpį, bet mažiausiai 100 metų. ■

PASITIKRINO GALIMYBES GREITAI REAGUOTI Į KINTANČIAS APLINKYBES, NEPRARANDANT LANKSTUMO IR KOKYBĖS

IKI METŲ PABAIGOS VILNIUJE DURIS ATVERS PENKI MODULINIAI DARŽELIAI. KETURIEMS IŠ JŲ – „GABIJĖLEI“, „ ATŽALĖLEI“, „GINTARĖLIUI“ IR „MEDYNĖLIUI“ – MODULIUS PAGAMINO IR TIEKĖ BENDROVĖ „RYTERNA MODUL“.

ostinės vaikų darželiams bendrovė „Ryterna Modul“ pagamino unikalius, specialiai šiam projektui skirtus nestandartinius modulius. GAMYBĄ TEKO PERORGANIZUOTI JAU VYKDANT PROJEKTĄ Visiems keturiems darželiams buvo pagaminti skirtingų dydžių moduliai, kurie buvo sumontuoti kaip dviejų aukštų pastatai su sutapdintais stogais. Patalpos buvo formuojamos iš 2 ar 3 skirtingo dydžio modulių. Kiekvienas modulis buvo pagamintas gamykloje, įrengiant apšiltintas grindis, daugiasluoksnių

plokščių sienas, atliekant visą vidaus apdailą. Šie moduliai, įrengus sienas iš 30 cm storio daugiasluoksnių plokščių, visiškai atitinka reikalavimus, privalomus A+ energinio naudingumo kategorijos pastatams. „Kadangi modulinė statyba teisės aktuose nėra atskirai reglamentuota, tai darželiams, kuriems gaminome ir tiekėme modulius, buvo taikomi tokie pat griežti reikalavimai, kaip ir kitiems ypatingos svarbos statiniams“, – sakė „Ryterna Modul“ rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis. Tai, kad moduliniams pastatams trūksta

reglamentavimo, įmonei sukėlė nemažai problemų. Kaip pasakojo gamintojų atstovas V. Gabalis, ne vienai komisijai teko įrodinėti, kad moduliai atitinka reikalavimus, kurie keliami ypatingos svarbos statiniams, o prie tokių priskiriami ir vaikų darželių pastatai. Projektas, kurį parengė Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma, buvo koreguojamas gamybos metu, nemažai detalių gamintojams teko ir perdaryti. Nors bendrovė „Ryterna Modul“ nebėra modulių gamybos srities naujokė, tačiau, įgyvendinant sostinės vaikų darželių plėtros projektą, teko koreguoti gamybą,

STATYBOS PRAMONĖ

gaminama stogo konstrukcija, kuri „Ryterna Modul“ klientams idealiai tarnauja jau daugiau negu dešimtmetį. Įmonė, laimėjusi konkursą tiekti modulius vaikų darželiams, pradėjo gaminti įprastus stogus, nes iki šiol nebuvo jokių sąlygų, apibrėžiančių, kaip toks stogas turėtų atrodyti. Reikalavimai buvo suformuluoti jau vykdant projektą, todėl įmonei teko stogus gaminti iš naujo, nors jie jau buvo pagaminti pusei modulių. Tai kainavo ir laiko sąnaudų, nes teko ne tik perorganizuoti gamybą, bet ir laukti, kol bus patvirtinti privalomi reglamentai. „Taigi mums teko ne tik gaminti modulius,

bet ir įrodinėti, kad jie atitinka griežtus reikalavimus, keliamus ypatingos svarbos statiniams“, – sako V. Gabalis. Jo žodžiais, šie iššūkiai paskatino ir pačios gamyklos, visų padalinių, ypač konstruktorių, tobulėjimą. Modulinių pastatų gamintojus į priekį vedė ne vien siekis patenkinti kliento lūkesčius, bet ir noras įrodyti, kad modulinis pastatas yra toks pat geras, kaip ir kapitalinis. Modulinės statybos vaikų darželiai Vilniuje niekuo nesiskiria nuo įprastinės statybos darželių. Tačiau tokia statyba taupo laiką ir suteikia mobilumo – palieka galimybę pastatą „auginti“ arba mažinti pagal poreikį.

Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos vizualizacija

įdiegti ne vieną naujovę. „Šis projektas mūsų įmonei iš principo tapo išskirtinis. Atsirado keletas dedamųjų, kur mums patiems, kaip gamintojams, konstruktoriams, prisiėjo patobulinti veiklą, – pasakojo V. Gabalis, pastebėdamas, kad vis tik darbų perorganizavimą pavyko įgyvendinti nesugaištant daug laiko. – Didžiausia problema, kuri lėmė veiklos pokyčius, buvo įstatymų bazės tokio tipo pastatams nebuvimas.“ Kaip ryškiausią iliustraciją įmonės atstovas pateikia stogo konstrukciją. Iki modulių vaikų darželių pastatams buvo „Ryterna Modul“ pagaminti moduliniai pastatai. Bendrovės nuotr. 63

Modulinis darželio „Gabijėlė“ pastatas. „Gabijėlės“ nuotr.

MODULIAI GALI BŪTI NE TIK SU VISA APDAILA, BET IR SU BALDAIS Vilniaus vaikų darželiams buvo gaminami dviejų aukštų moduliai. Tačiau gamintojų galimybės yra kur kas didesnės. Galima pagaminti ir didesnio aukščio bei ploto modulius, tačiau daugeliu atvejų trukdo ribotos transportavimo galimybės. Gabenti didelių išmatavimų modulius, vadinasi, neišvengiamybė aplenkti viadukus, kelti laidus, ieškoti specialios technikos – tad gabenimo išlaidos taptų nepagrįstai didelės. Todėl paprastai pasirenkama gamykloje pagaminti standartinių matmenų modulius ir juos sujungti objekte į vieną pastatą. „Ryterna Modul“ gamykloje pagaminti moduliai gali būti ir 90 proc. baigtumo. „Mes ne tik pagaminame modulius, bet ir sudedame langus, duris, atliekame visą vidaus apdailą. Atvežus į vietą, belieka modulius sujungti ir pastatą prijungti prie tinklų“, – sako V. Gabalis, akcentuodamas, 64

kad, klientui pageidaujant, moduliai gali būti įrengiami ir su baldais. Moduliniai statiniai nuo įprastų skiriasi tik konstrukcine struktūra. Jeigu moduliai nebus kilnojami, keičiami, paprastai jie įrengiami ant stacionarių išlietų pamatų. Kitais atvejais moduliai sumontuojami tiesiog ant suguldytų gelžbetoninių stulpų. Kalbėdamas apie modulių pranašumus, gamintojų atstovas atkreipia dėmesį, kad jie gaminami gamykloje, uždarose patalpose. Tai reiškia, kad gamybos metu konstrukcijos nepatiria neigiamo oro sąlygų poveikio – medžiagos turi geras technines savybes. Ir vienas iš svarbiausių modulinės statybos pranašumų – kur kas trumpesnis statybos laikas. Jeigu įprastai pastatui reikia bent jau metų, tai moduliai šį laiką gali sutrumpinti perpus: kol statybvietėje atliekami žemės darbai, klojami pamatai, tiesiami tinklai, gamykloje spėjama tuo pačiu metu paruošti reikalingus modulius.

MODULINĖ STATYBA IR MITAI Tačiau šie sutaupymai apie modulinę statybą kuria ir mitus. Vienas tokių, kad moduliniai pastatai yra ne kas kita, kaip nejaukūs jūriniai konteineriai. Tačiau, pasak V. Gabalio, moduliai tik vizualiai panašūs į juos, nes gamyba neturi nieko bendro su jūriniais konteineriais. Kitas gajus mitas – kad moduliai turi būti pigesnė alternatyva tradicinei statybai. Tačiau taip nėra, nes moduliams gaminti naudojamos tos pat medžiagos, kaip ir tradicinės statybos atveju. O kainą – tiek tradicinės statybos, tiek modulio atveju – lemia naudojamos medžiagos. „Ryterna Modul“, siekdama tapti viena iš didžiausių ir moderniausių modulinių pastatų gamintojų Europoje, nori išvengti didžiųjų gamintojų problemos, tai yra nori išlikti lanksti ir neprarasti galimybės siūlyti unikalius sprendimus. Kad tai jiems įmanoma, „Rytena Modul“ komanda pasitikrino Vilniaus darželių atveju. ■

ECOSMART TECHNOLOGIJA. EFEKTYVIAI TAUPO VANDENĮ IR ENERGIJĄ ARTĖJANT ŠILDYMO SEZONUI, IMAME SUKTI GALVĄ, KAIP SUTAUPYTI PINIGŲ, NEPRARANDANT KOMFORTIŠKŲ GYVENIMO SĄLYGŲ. PIRMASIS ŽINGSNIS – PRADĖTI NUO SAVO ĮPROČIŲ IR NAMUOSE NAUDOJAMŲ TECHNOLOGIJŲ. VIENOS ŠIŲ TECHNOLOGIJŲ – VANDENS MAIŠYTUVAI IR DUŠAS, TAI YRA PRIEMONĖS, KURIAS NAUDOJAME KIEKVIENĄ DIENĄ IR KURIOS SUTEIKIA DAUG GALIMYBIŲ SUTAUPYTI.

KAIP TAI VEIKIA? „Hansgrohe EcoSmart“ technologija yra integruota įrenginių viduje, tačiau jos veikimo efektas yra aiškiai juntamas. Reikšmingai sumažėjusias sąnaudas pamatysite netrukus. Pagrindiniai „EcoSmart“ technologijos pranašumai:

Užsak. Nr. 19/53

ikriausiai esate susidūrę su situacija, kuomet nusipirkę (deja, dažniausiai kuo pigesnius) vandens maišytuvus, kitus dušo produktus, pastebėjote, kad staiga itin išaugo vandens ir energijos sąnaudos. Kad taip nenutiktų, verta pasidomėti vonios kambario įrenginiais ir jų galimybėmis vandenį bei energiją naudoti taupiai. Vokiečių gamintojo „Hansgrohe“ vandens maišytuvai ir dušo produktai su „EcoSmart“ taupymo technologija naudoja net iki 60 proc. mažiau vandens nei kiti įprasti įrenginiai. Mažiau naudojant vandens, atitinkamai mažiau reikia ir energijos karštam vandeniui ruošti. Taip galima sutaupyti ne tik labai daug vandens ir energijos, bet ir pinigų.

Šia technologija ypač verta pasidomėti viešbučiams, kuriuose įrengta daug vonios kambarių: kuo jų daugiau, tuo didesnės išlaidos, kurias net iki 60 proc. galima sumažinti naudojant įrangą, pagamintą su „EcoSmart“ taupymo technologija. ■

● Pritaikius šią technologiją, dušo galvutėse vandens sunaudojimas ribojamas iki 9 l/ min., kai kuriuose modeliuose – net iki 6 l/min.! Palyginkite: naudojant įprastas dušo galvas be taupymo funkcijos, per minutę sunaudojama daugiau negu 15 l vandens. ● Įsigiję standartinės komplektacijos „Hansgrohe“ praustuvo maišytuvą, vandens sunaudosite tik 5 l/min. Ir tai nekainuos papildomai. Palyginkite: naudojant įprastą maišytuvą be taupymo funkcijos, per minutę sunaudojama 15 ir daugiau litrų vandens. ● Karšto vandens kiekis atitinkamai sumažina energijos sunaudojimą ir lėšas. ● Dėl sumažėjusio energijos sunaudojimo išsiskiria mažesnis CO2 kiekis. ● Net ir esant skirtingiems vandens slėgiams, vandens srautas bus tolygus. ● Net ir esant mažam vandens srautui, mėgausitės kokybiška, oro prisotinta vandens srove. 65

„CAVERION LIETUVA“ SĖKMĖS PASLAPTIS – TALENTINGI IR AMBICINGI DARBUOTOJAI SAVO ŽMONES „CAVERION LIETUVA“ VADOVAS EGIDIJUS ŠYDEIKIS VADINA ŽVAIGŽDŽIŲ KOMANDA. VISOMIS PRASMĖMIS: TIEK INŽINERINIŲ ŽINIŲ IR INOVATYVUMO, TIEK POŽIŪRIO Į GYVENIMĄ, LANKSTUMO IR ĮSIKLAUSYMO. DARBŠTŪS, TALENTINGI BEI NUOLAT TOBULĖJANTYS DARBUOTOJAI – TAI IR YRA ĮMONĖS SĖKMĖS PAGRINDAS. „Caverion Lietuva“ – tai tarptautinės korporacijos „Caverion“ dalis. Lietuvoje veikianti bendrovė pasižymi didelėmis ambicijomis, perspektyviomis inovacijomis, drąsiu novatoriškumu ir atviru požiūriu į klientus bei darbuotojus. Inovatyvūs, kūrybiški ir darbštūs šioje įmonėje dirbantys žmonės užtarnavo pavyzdinės įmonės korporacijoje vardą. Specialistai iš Vokietijos, Norvegijos ar Švedijos dažnai atvyksta į Lietuvą

perimti gerosios praktikos bei tarptautiniu mastu taikomo „Caverion Lietuva“ know-how (liet. technologinių naujovių, praktinės patirties). „Lietuviai išsiskiria ypatingai aukšta kvalifikacija ir darbštumu, todėl nenuostabu, kad kompanijos darbuotojai, išvykę dirbti į užsienį, neretai po poros mėnesių jau vadovauja statybų aikštelei“, – džiaugiasi savo darbuotojais „Caverion Lietuva“ vadovas E. Šydeikis.

INŽINERINĖ PRAMONĖ

„Caverion Lietuva“ generalinis direktorius Egidijus Šydeikis

Užsak. Nr. 19/47

GERĄ MIKROKLIMATĄ KURIA ŽMONĖS „Caverion Lietuva“ vertybės nukreiptos ne tik į teigiamą santykį su klientais, bet ir pozityvią darbuotojų aplinką. Šią nuostatą liudija įmonės kolektyvo mikroklimatas – čia darbuotojai yra vertinami, skatinami būti komandiški, tobulėti ir visapusiškai augti kartu su bendrove. Įprastai žmonės jaučiasi laimingi, kai kasdienybėje jiems suteikiama visokeriopa gerovė, todėl „Caverion Lietuva“ skatina darbuotojus tiek patraukliu atlyginimu už kokybišką darbą, tiek ir precizišku dėmesiu šiuolaikiškoms darbo priemonėms – taip darbuotojai akivaizdžiai mato, kad darbdaviui rūpi jų sauga bei sveikata. Kolektyvo santykiai grindžiami pasitikėjimo, bendrystės, įsitraukimo bei tobulėjimo kultūra.

„Caverion Lietuva“ personalo vadovė Jolanta Semsė teigia, jog gerą mikroklimatą kuria žmonės. „Su kolegomis darbe praleidžiame didžiąją dalį gyvenimo laiko, todėl bendra atmosfera ir tai, kaip žmogus jaučiasi įmonėje, yra labai svarbu. Nuolatinis tobulėjimas, įsitraukimas į sprendimų priėmimą yra pagrindas, kad mūsų darbuotojai jaustųsi naudingi įmonei, vertinami ir reikalingi“, – sako ji. Bendrovėje darbuotojams siūlomos visos įmanomos ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimo formos. Dirbantieji nuolat kviečiami tobulintis vidiniuose tiek išoriniuose kursuose, dalyvauti seminaruose, konferencijose, „Caverion“ korporacijos organizuojamuose e-mokymuose, stažuotėse ar vizituose

DARBUOTOJŲ ĮMONĖJE „CAVERION LIETUVA“

INŽINIERINIS PERSONALAS

į kitas šalis. Kad ir kokias pareigas darbuotojai užimtų, jiems suteikiami įgaliojimai, sudaromos sąlygos prisiimti atsakomybę, leidžiama išbandyti save pavaduojant kolegas, dalyvaujant projektuose, dalijantis įgytomis žiniomis ir patirtimi. Net ir ieškodami naujų darbuotojų, „Caverion Lietuva“ pirmenybę teikia jau dirbantiems asmenims, kurie norėtų išbandyti save naujoje pozicijoje, o tai suteikia motyvacijos siekti daugiau, nesiliauti tobulėti. Bendrovėje kas pusmetį vyksta pokalbiai, kurių metu visuomet atsižvelgiama į darbuotojų asmenines ambicijas, siekį plėsti žinias ar ugdyti naujus gebėjimus – kaskart aptariamas profesinio ir asmeninio tobulėjimo planas ir galimybės.

TECHNIKAI – MONTUOTOJAI 67

ĮMONĖS VEIKLA PAREMTA KOMANDINIU DARBU Didžioji dalis „Caverion Lietuva“ darbuotojų yra įgiję inžinerinės pakraipos specialybes. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad tokie žmonės – sausi vykdytojai, tačiau kasdienėje veikloje jiems dažnai prireikia ir kūrybiškumo. „Pasakyčiau, kad mes visi esame šiek tiek menininkai. Žymiai maloniau yra kurti, o ne tiesiog įgyvendinti. Juk sprendimų ieškojimas tikrai yra kūryba“, – teigia E. Šydeikis. Įvairiapusiškas darbas bei galimybės pateikti kūrybines savo idėjas – tiek dėl projektų, tiek dėl įmonės tobulinimo – suteikia darbuotojams vidinį pasitenkinimą, apsaugo nuo monotonijos bei stiprina komandinį darbą. „Caverion Lietuva“ veikla yra orientuota į bendradarbiavimą – nė vienas projektas negali būti įgyvendintas vieno žmogaus, tai visuomet yra komandos darbas. Bendrovė siekia suteikti kuo daugiau galimybių stiprinti bendrystės dvasią net

DARBUOTOJŲ TURI INŽINERINĮ IŠSILAVINIMĄ 68

„Caverion Lietuva“ personalo vadovė Jolanta Semsė

TURI INŽINERINĮ AUKŠTĄJĮ IŠSILAVINIMĄ

ir ne darbinėse veiklose, tad jau bemaž 25 metus tęsiasi visus kompanijos darbuotojus įtraukiančios tradicijos, tokios kaip vasaros renginys „Caverion diena“ ar „Žiemos šventė“, o metų pabaigoje darbuotojų šeimos kviečiamos į „Keistuolių“ teatro kalėdinius vaikų spektaklius. Siekdama pasidžiaugti laimėjimais, įmonė rengia picų valgymo šventes, organizuoja stalo teniso bei stalo futbolo turnyrus, o kiekvieną penktadienį, po savaitės darbų, kviečia atsipalaiduoti ir pabendrauti suomiško tipo pirtelėje. „Caverion Lietuva“ yra dėmesinga savo darbuotojams, todėl kasdien siekia, kad žmonės dirbtų malonioje aplinkoje, kurioje jaustųsi laimingi. Visapusiškas pasitikėjimas ir skatinimas tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje erdvėje kuria pozityvų mikroklimatą, o teigiama aplinka skatina išsilavinusius bei talentingus „Caverion Lietuva“ darbuotojus efektyviai pritaikyti savo žinias ir kurti geresnę bei modernesnę aplinką visiems žmonėms. ■

DARBUOTOJŲ TURI MAGISTRO LAIPSNĮ

INŽINERINĖ PRAMONĖ

ELEKTROS INSTALIACIJAI SKIRTUS RESURSUS SUMAŽINS „PLUG + GO“ Neseniai Vokietijos gamintojas JUNG pristatė naujovę – modulinę sistemą „plug + go“, kuri elektros prietaisų montavimą padaro paprastą, greitą ir švarų. Tuščiavidurių sienų sistemoms ir baldams pritaikytos „plug + go“ sistemos idėja – užsakovą pasiekia iš anksto gamykloje į vieną rėmelį jau surinkti ir sukomplektuoti jungiklių, kištukinių lizdų, telefono kroviklių ir kitų numatytų įrenginių blokai. Specialistui belieka tik išpakuoti ir sujungti su sienoje tam paliktais laidais (kištukais).

REKOMENDUOJA DIDELIEMS OBJEKTAMS Modulinę „plug + go“ sistemą efektyviausia pasitelkti tiems stambiems objektams, kuriuose numatyta daug identiškų elektros įrenginių blokų, t. y. kartojasi tas pats kištukinių lizdų, šviestuvų, mobiliųjų įkrovimo jungčių ir kitų reikalingų prietaisų komplektas. Pvz., viešbučiuose, biurų pastatuose, verslo centruose ar įvairiose visuomeninėse įstaigose. Tai patogu: viename rėmelyje esančių prietaisų komplektą belieka tiesiog per porą minučių sujungti su sienoje ar balde paliktu laidu, užsibaigiančiu tiesiog kištuku. Šiam darbui atlikti skirtos laiko sąnaudos sumažėja net 70 proc., o instaliacijai tenkančios bendrosios sąnaudos – 30 proc. Stambiuose objektuose tokie skaičiai reiškia didelį sąnaudų – žmogiškųjų resursų ir laiko – sumažinimą. Architektams ir investuotojams tokios sistemos padeda užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, mat leidžia patikimai apskaičiuoti darbų sąnaudas ir jų įgyvendinimo terminus.

UŽSAKOMA INTERNETU Modulinės sistemos „plug + go“ deriniai sudaromi individualiai, atsižvelgiant į objekto paskirtį bei funkcijas, pastato statytojų ar šeimininkų reikalavimus. Norima komplektacija užsakoma internetu. Elektros naudojimo poreikiams kintant, pvz., keičiantis didžiulio biurų pastato nuomininkams, jau instaliuotus įrenginių komplektus paprasta pakeisti ar pritaikyti pagal naujųjų šeimininkų poreikius.  TESTUOJAMA PRIEŠ IŠSIUNČIANT Modulinė sistema sukurta kartus su JUNG gamybos partneriu – taip pat vokiečių kompanija „Wieland“, kuri tiekia prie JUNG komplektų pritaikytus pagrindinės instaliacijos kištukus, skirstytuvus ir įvadus, tad montuojant „plug + go“ komponentus belieka juos sujungti.  Mažėja ir klaidų tikimybė, mat iš anksto pagal užsakymą sukomplektuojami „plug + go“ gaminiai prieš išsiunčiant yra patikrinami paties gamintojo. Prietaisams suteikiamas kokybės ženklas „Tested and Approved by JUNG“.

Daugiau infrmacijos www.jung.lt 69

NAUJOS KARTOS MINI EKSKAVATORIAI: VISOS VAIRAVIMO IR VALDYMO FUNKCIJOS – VIENO MYGTUKO PASPAUDIMU

NAUJI „CAT“ MINI EKSKAVATORIAI NUO DIDŽIŲJŲ EKSKAVATORIŲ SKIRIASI DYDŽIU IR SVORIU, TAČIAU IŠMANUMU MAŽAI KUO NUSILEIDŽIA DIDŽIOSIOMS KASIMO MAŠINOMS. TAI UNIVERSALI IR NEPAMAINOMA SMULKIOJI STATYBINĖ TECHNIKA, KURI DABAR DAR EFEKTYVESNĖ, TAUPESNĖ IR PATOGESNĖ NEI BET KADA.

Mindaugas Lapienis, UAB „Avesco Lithuania“ mažos statybinės technikos pardavimų vadovas Baltijos šalims

ašūs ir manevringi 1,5–3 tonų „Cat“ mini ekskavatoriai, bendrovės UAB „Avesco Lithuania“ duomenimis, Lietuvoje yra vieni iš populiariausių. „Tai nėra atsitiktinumas, – sako Mindaugas Lapienis, mažos statybinės technikos pardavimų vadovas Baltijos šalims. – Šių mašinų projektavimui skiriama vis daugiau dėmesio. Naujos kartos mašinos turi būti tokios pat modernios, kokia yra ir jaunoji jų naudotojų karta, dar vadinama „džoistikų“ arba kompiuterinių žaidimų svirčių karta. Atsisėdę į „Cat“ mini ekskavatorių, jie gali dirbti iš karto, be ypatingo pasirengimo, nes mašinos valdomos jiems jau žinomomis vairasvirtėmis. Norintys likti prie tradicinių

todėl tai, kas pasiekta per 20 metų – nuo kastuvo su varikliu, vaizdžiai kalbant, iki daugiafunkcės mašinos, kuri iš dalies dirba pati, – prilygsta revoliucijai“, – sako M. IŠLAIDOS – 15 PROC. MAŽESNĖS, EFEKTYVUMAS – 20 PROC. DIDESNIS Lapienis. Lyginant su senąja karta, naujų „Cat“ mini „Cat“ ekskavatorių gamintojai eina ekskavatorių išlaikymo išlaidos yra 15 nuosekliu plėtros keliu – kuria naujus proc. mažesnės, o darbo našumas – 20 ankstesnių modelių patobulinimus. proc. didesnis. Naujuose modeliuose Kurdami šią naujos kartos mažųjų įrengtos naujoviškos, maksimaliai erdvios ekskavatorių seriją, gamintojai laikėsi tų kabinos, visiškai pasikeitė apdailos kokybė, pačių principų, kurie taikyti tobulinant didžiąsias mašinas. Todėl mini ekskavatoriai operatoriaus kėdė, naujos valdymo svirtys. Svarbu paminėti, kad slėgis kabinoje turi tokias pat išmaniąsias technologijas, yra didesnis negu išorėje, todėl vidun kaip ir, pavyzdžiui, 20 t ar sunkesni nepatenka dulkės, kvapai ir triukšmas. ekskavatoriai. „Gamintojai sparčiai eina tobulinimo keliu, Naujos kartos mini ekskavatoriuose, mini ekskavatorių, techniką gali valdyti kojų pedalais ir svirtimis.“

STATYBINĖ TECHNIKA naudodamasis vairasvirte, grįžti prie tradicinių svirčių nebesinorėjo, – atvirauja M. Lapienis. – Naudojantis vairasvirte, atlikti pasikartojančias užduotis bus kur kas patogiau. Taigi, spręsti jums: galite ir toliau VALDYMAS VAIRASVIRTĖMIS – naudotis valdymo svirtimis ir pedalais arba PATOGUMAS, KURIO NEIŠKEISI vieno mygtuko paspaudimu visas mašinos Visi nauji „Cat“ mini ekskavatorių vairavimo ir operacijų koordinavimo modeliai be įprastų svirčių su pedalais komplektuojami su vairasvirtėmis, kuriomis funkcijas perimti į savo rankas.“ Kaip pavyzdį M. Lapienis pateikia tranšėjos patogiau valdyti ir vairuoti, LCD ekranu, kasimą, kai reikia perstatyti mašiną. Šiuo pastovaus greičio palaikymo sistema. atveju, naudojant vairasvirtę, tai galima Mašinos funkcijos reguliuojamos ir padaryti nepakeliant rankų: tiesiog valdomos per LCD ekraną, kuris turi paspaudėte mygtuką, aktyvavote sistemą, lietuvišką meniu. Ekranas gali būti pavažiavote, spaudžiate mygtuką – kasate valdomas dviem būdais: mygtukais ir toliau. sukamąja rankenėle arba sukikliu, tokiu, kokie yra ir prestižiniuose automobiliuose. „Jei naudojate hidraulinius įrenginius, tokius kaip žoliapjovę arba krūmapjovę, Ekrane galima pasirinkti norimą mašinos valdymo režimą, nustatyti pageidaujamą galite su viena vairasvirte valdyti mašinos judėjimą, su kita – valdyti strėlę, rankeną hidraulinės sistemos greitį, mašinos ir įrankio posvyrio kampą. Be to, prireikus reakciją į valdymo svirtelių pastūmimą,

telefonu, klausytis muzikos. Įmonės vadovas išskiria ir mašinos universalumą, kai gali ją naudoti ir kaip grąžtą poliams gręžti, ir kaip hidroplaktuką betonui daužyti. „Pristatydami naujos kartos mini ekskavatorių, pastebėjome, kad operatoriai, kurie jau kurį laiką dirbo su naujos kartos „Cat“ didesniais ekskavatoriais, puikiai jautėsi atsisėdę į mažųjų ekskavatorių kabiną, nes visų modelių valdymas bei kabinos išdėstymas yra identiškas“, – sako „Avesco Lithuania“ direktorius Rasantas Valaitis. Šį svarbų momentą taip pat paminėjo ūkininkas Vaidas Tremenas, sakydamas, kad vienodas skirtingų mašinų valdymas ypač svarbus turint kelis technikos vienetus savo ūkyje. Gamintojai žengia dar toliau: jeigu dabar mažųjų ir didžiųjų mašinų valdymas yra panašus, tai ateityje visų „Cat“ mašinų

galima aktyvuoti autopilotą. Tuomet išvis galėsite užmiršti vairavimą: aktyvuojate vairasvirtę, paspaudžiate pastovaus greičio palaikymo režimą, ir mašina važiuoja pati nustatytu greičiu – jokio pedalų spaudimo ir pavargusios vairavimo metu nugaros“, – pasakoja M. Lapienis

valdymas bus absoliučiai vienodas. Kaip sako mažos statybinės technikos pardavimų vadovas Baltijos šalims M. Lapienis, išlipęs iš 10 t ekskavatoriaus kabinos ir įlipęs į 1,5 t mini ekskavatorių, operatorius ras viską, prie ko buvo įpratęs didžiojoje mašinoje. ■

lyginant su senaisiais, padidėjo kabinos stiklo plotas, tad matomumas tapo kur kas geresnis.

galima aktyvuoti pastovaus greičio režimą, kad būtų patogiau vairuoti techniką. Visas mini ekskavatorių funkcijas galima valdyti ir vairasvirtėmis, kurios iš esmės pakeičia tradicines svirtis ir pedalus. Dešinėje vairasvirtėje įmontuotas geltonas mygtukas, kuriuo galima pasirinkti ar perjungti skirtingus mašinos valdymo būdus. Aktyvavus mygtuką, mini ekskavatorių galima valdyti su kaire vairasvirte: važiuoti pirmyn – atgal, suktis į šonus. Išjungus mygtuką, tai yra atjungus sistemą, mašina valdoma kaip įprastai – svirtimis ir kojų pedalais. „Kai aš pats pabandžiau valdyti mašiną

KUO PATOGIAU OPERATORIUI, TUO NAŠIAU JIS DIRBS Valdas Levinskas, UAB „Nauja ranga“ vadovas, dalindamasis įspūdžiais apie naujos kartos kasimo mašiną, išskyrė vadinamąją laisvų rankų įrangą, kai ekskavatorių galima valdyti vairasvirte ir įgyti galimybę tuo pat metu atsiliepti

OFICIALUS

CAT TECHNIKOS ®

ATSTOVAS LIETUVOJE www.avesco-cat.lt 71

UOSTAMIESTYJE RENGIAMI NETRADICINIAI STATYBININKAI – IŠMOKTI AMATO NEBEUŽTENKA 72

PROFESINIS RENGIMAS

STATYBININKAS TURI BŪTI NE TIK GERAS SAVO AMATO ŽINOVAS, BET IR ATSAKINGAS SPECIALISTAS, SAVO DARBE MATANTIS DAUGIAU IR GILIAU NEGU TIK DARBO ĮRANKIUS. UŽ TOKĮ STATYBININKĄ VERSLAS YRA PASIRENGĘS MOKĖTI GERĄ ATLYGINIMĄ, TOKIO STATYBININKO NORI SAVIVALDYBĖS, TOKIŲ LAUKIA LIETUVA.

Užsak. Nr. 19/37

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė

ŠIANDIEN – STATYBININKAS, RYTOJ – BRIGADININKAS „Mums svarbu, kad statybininkas būtų ne tik geras savo srities meistras, mums svarbu išugdyti sąmoningą darbuotoją, kuris gerai dirba, tvarkosi, kai aplink regi netvarką, kuris laiku ateina į darbą ir laiku išeina, kuris rodo iniciatyvą, nesibaimina išsakyti savo nuomonę. Ir visai nesvarbu, kad šiandien jis yra darbininkas. Rytoj jis gali tapti brigadininku, o baigęs mokslus – inžinieriumi. Tai mūsų komandos orientyrai“, – sako dr. Dalia Martišauskienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, džiaugdamasi, kad teigiami pokyčiai matomi su kiekviena absolventų laida. Pritardamas dr. D. Martišauskienei, kad reikia rengti ne tik gerus specialistus, bet ir plačios erudicijos žmones, Klaipėdos savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas sako, kad tai užduotis ne tik sistemai, bet ir miestui. „Mums svarbu būti drauge ne tik formuojant užsakymus, bet ir orientuojant, informuojant klaipėdiečius, kad ne tik universitetuose ir kolegijose rengiami specialistai, reikalingi Lietuvai ir, tai šiuo atveju svarbiausia, – uostamiesčiui. Mums visiems svarbu, kad būtų rengiami atsakingi, kokybiškai dirbantys statybininkai“, – tikina uostamiesčio meras, kalbėdamas apie bendrystę su E. Galvanausko profesinio mokymo centru. Mero žodžiais, žmonės, kurie renkasi būti šiuolaikiniais statybininkais ir planuoja amato mokytis Klaipėdoje, E. Galvanausko profesinio mokymo centre, „visada bus statybininkai su jūrinio polėkio miesto dvasia, improvizacija širdyje, bet labai griežtu atsakomybės jausmu už tai, ką daro“.

NAUJOS KARTOS DARBININKAI STATYBVIETĖJE DIRBA IR SU PLANŠETĖMIS Vasara yra metas, kai jaunuoliai sprendžia, kokią specialybę rinktis, kur mokytis. Visais laikais buvo vertinami žmonės, turintys amatą. Klaipėdos regione aktyviai vyksta statybos, tad statybininkams garantuotas ne tik darbas, bet ir geras atlyginimas – įgyti statybininko specialybę, juolab šalia namų, naudinga. Profesinio mokymo įstaigai ir jos moksleiviams svarbu, kad žinios atitiktų rinkos poreikius, kad naujoves – technines ir technologines – būtų galima gauti „čia ir dabar“. Todėl Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras yra Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) narys, o Mokymo centro Tarybos veikloje dalyvauja Jonas Dumašius, kompanijos „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas. Verslininko žodžiais, Žemaitijoje profesionaliausias yra E. Galvanausko profesinio mokymo centras, rengiantis jaunimą statybos versle dalyvaujantiems rangovams. Regione jis labai reikalingas ir dėl vietos, nes aplinkinių rajonų moksleiviai gali mokytis neišvažiuodami toli nuo savo namų; ir dėl to, kad rengia profesionalius statybininkus, kurių reikia vietos verslui, įgyvendinančiam statybos projektus. Mokymo centre įdiegtos naujausios mokymo programos, naujosios kartos statybininkai mokomi būtiną informaciją statybvietėje rasti planšetėse, o ne popieriniuose brėžiniuose. Šiemet startuoja ir nauja kompiuterinio projektavimo operatoriaus programa – statybos verslas laukia techninių, kompiuteriu dirbančių darbuotojų, kuriems nereikia itin aukštos kvalifikacijos.

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras

Uostamiestis yra valstybės vartai į pasaulį, vienas iš strateginių Lietuvos miestų. Tad natūralu, kad neaugantis miestas, kuriame nėra statybininko, nevyksta statybos, sunkiai įsivaizduojamas – mūsų uostamiesčiui reikia specialistų, susijusių su statybomis. Tai, kad Klaipėda turi ir E. Galvanausko profesinio mokymo centrą, kur rengiami specialistai statybininkai, mums svarbu – tai išskirtinės svarbos pozicija, kalbant apie profesinio mokymo situaciją Klaipėdoje. Mes suvokiame ir kitą aspektą – kylant visų statybos darbų reikalavimams, pačiam statybos sektoriui sprendimų reikia ieškoti ten, kur statybininkai gauna pirmąsias žinias, pirmuosius įgūdžius. Nuo to, kaip išmokstama abėcėlė, priklauso, kaip išmokstama rašyti romanus, gilintis į aukštąją matematiką. Tai, kad Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centre rengiami aukštos kvalifikacijos statybininkai, kad užsibrėžtas lygmuo būtų išlaikytas, yra ne tik tos įstaigos atsakomybė. Tai yra ir miesto rūpestis, kad žmonės būtų parengiami kuo kokybiškiau, kad turėtų platesnį suvokimą. Statybininko darbas tikrai ne „plyta, mentelė, tinkas“. Mes visi sykiu turime investuoti į šiuolaikišką, plataus akiračio žmogų, atsakingą statybininką. Mes turime sukurtą ir įgyvendinamą Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją iki 2030 metų. Joje sudėti visų bendruomenių lūkesčiai, įvardinti iššūkiai, problemos, sprendimo būdai. Įgyvendinant strategiją, visi vienodai esame prisiėmę atsakomybę, „užsidėję pančius“, kuriuos turime ryžtingai tempti į 2030 metus. Jei kalbėsime tik apie uostą ar universitetą, strategijos įgyvendinimas nebus visavertis, tad bendradarbiavimas su verslu, konkrečiai su statybos verslu, yra viena iš pamatinių uolų, ant kurios Klaipėda gali statyti savo ateitį 2030 m. ekonominio proveržio įgyvendinimo kontekste.

EFEKTYVINA MOKYMO PROCESĄ IR RENGIA MODERNŲ STATYBOS SEKTORINĮ PRAKTINIO MOKYMO CENTRĄ Efektyvinant mokymo procesą, Klaipėdos E. Galvanausko profesinio rengimo įstaigoje bus modernizuotas Statybos sektorinis praktinio mokymo centras. Kitais mokslo metais šis centras bus vienas iš pačių moderniausių centrų Lietuvoje – aprūpintas naujausia, moderniausia įranga, kuri renkama tariantis su specialistais ir verslu. Klaipėdoje veikiančio Mokymo centro mokytojai bei vadovybė dalyvavo STATREG (statybos sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistema) seminaruose, mokymuose, todėl jau turi patvirtintus 2 kompetencijų vertintojus STATREG sistemoje (Rima Vengalienė ir Donatas Lubys). Nors, kaip pažymėjo LSA prezidentas Dalius Gedvilas, Centras yra tinkamai pasirengęs vertinti statybininkų kompetencijas ir kvalifikaciją, deja, bazė iki šiol buvo per silpna labiau patyrusiems statybininkams. Tačiau, kaip patvirtino dr. D. Martišauskienė, jau kitą vasarą, modernizavus Statybos sektorinį praktinio mokymo centrą, čia galima bus atlikti kompetencijų vertinimą. Lėšų centrui modernizuoti skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokymo centro vadovė pastebi, kad jokia mokymo įstaiga nepajėgi turėti visos ir pačios moderniausios mokymo įrangos, bet tai jai ir nėra būtina. Verslo ir profesinio mokymo bendrystė kuria sinergiją, tad pažintinio ir praktinio mokymo galimybė įmonėse naudinga visiems proceso dalyviams. Sėkmę, dr. D. Martišauskienės pastebėjimu, šiuo atveju lemia darbdavio požiūris, kiek praktikos metu leidžiama dirbti su naujausiomis technologijomis, įranga. Tik sinergija pateisins verslo lūkesčius gauti išmokytą dirbti darbuotoją.

PROFESINIS RENGIMAS

Dalius Gedvilas, LSA prezidentas

KOKIĄ VERTĘ MATO IR KĄ SIŪLO VERSLAS „Su Mokymo centru bendradarbiaujame tardamiesi, kaip geriau parengti moksleivius praktiškai, kad kuo mažiau sunkumų patirtų darbdaviai, priimdami absolventus dirbti jau savarankiškai. Aptariame naujų profesijų poreikį ir galimybes paruošti, lyginame praktiką su mokymu“, – pasakoja „Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas J. Dumašius, akcentuodamas, kad kur kas daugiau galima pasiekti, verslui ir Mokymo centrui veikiant kartu. Tai nulemia ne tik aukštesnę parengimo kokybę – baigę tokią mokyklą darbuotojai greičiau įsilieja į gamybinius procesus. Pridėtinę bendrystės su verslu vertę gauna ir Mokymo centras. Tai leidžia greitai orientuotis į naujoves, į rinkos poreikius, nedelsiant aptikti problemines vietas, diegti naujoves – veikti „čia ir dabar“. Verslas mokymo procese dalyvauja ir betarpiškai: specialistai supažindina ir mokytojus, ir mokinius su naujausiomis medžiagomis, technologijomis, veda pamokas. J. Dumašius, kaip verslo atstovas, taip pat mato abipusę naudą. Todėl centro moksleiviai „Hidrostatyboje“ atlieka praktiką, kasmet po kelis iš jų lieka dirbti „Hidrostatyboje“. J. Dumašius pritaria uostamiesčio mero V. Grubliausko nuostatai, kad galimybių parengti reikalingų, naujų profesijų specialistų turi ieškoti visos pusės: „Reikia skleisti žinią regiono mokykloms, pasakojant apie statybos verslą, galimybes įsigyti profesiją ir gauti kokybiškų žinių Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centre.“ ■

Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras rengia statybininkus, todėl labai vertiname jo indėlį į statybų sektorių – statybininko profesijos viešinimą, įvaizdžio gerinimą ir prestižo didinimą. Jaunieji šio Centro apdailininkai konkursuose demonstruoja geras žinias – 4–5 vietos iš 10–12 dalyvių. LSA yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su 19 profesinio rengimo įstaigų. Kiekvienos įstaigos aktyvumas priklauso nuo jos vadovo lyderystės – kuo vadovas išradingiau dirba, tuo daugiau statybininkų pritraukia mokintis. Tai reiškia, kad įstaigų išradingumas atneša Lietuvos statybų sektoriui daugiau darbo jėgos, kurios dabar labai trūksta. Klaipėdoje veikiantis Centras daro teigiamą įtaką tiek visai švietimo sistemai, tiek statybininkų bendruomenei, tiek statybininko profesijos prestižui. Centrą ir toliau reikėtų stiprinti: tiek jo materialinę bazę, tiek dėstytojus, kad būtų galima suteikti kuo kvalifikuotesnį mokymą.

Jonas Dumašius, kompanijos „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas

Su Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centru bendradarbiaujame tardamiesi, kaip geriau parengti moksleivius praktiškai, kad kuo mažiau sunkumų patirtų darbdaviai, priimdami absolventus dirbti jau praktiškai. Aptariame naujų profesijų poreikį ir galimybes paruošti, lyginame praktiką su mokymu.

ŽINO, KO REIKIA RINKAI,

IR ATVERIA GALIMYBES ĮGYTI PAKLAUSIAS KVALIFIKACIJAS VIENA IŠ VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRO STIPRYBIŲ – NUOLATINIS BENDRADARBIAVIMAS SU STATYBOS, ENERGETIKOS, INŽINERINĖS PRAMONĖS SRIČIŲ PASLAUGAS TEIKIANČIOMIS ĮMONĖMIS, MEDŽIAGŲ, ĮRANKIŲ, ĮRANGOS GAMINTOJAIS, TECHNOLOGIJŲ KŪRĖJAIS. TODĖL MOKYMO CENTRAS ŽINO ŠIŲ SEKTORIŲ KRYPTIS, TENDENCIJAS, TURI GALIMYBES SAVO MOKINIAMS SUDARYTI SĄLYGAS PAŽINTI IR IŠMĖGINTI NAUJAUSIAS TECHNOLOGIJAS ĮGYJANT PROFESIJĄ AR LAVINANT ĮGŪDŽIUS.

ateities sprendimus. Centras jiems padėtų tapti programinio valdymo staklių (CNC) operatoriais. Mokymo centre rengiami elektrikai geba ne tik tiesti laidus, bet ir įrengti pastatuose šiuolaikines apsaugos, garso, vaizdo stebėjimo sistemas. „Tai įdomios, šiuolaikiškos, paklausios specialybės, kurias įgiję žmonės visada gaus darbo. Neabejoju, kad darbo rinkoje būtent jiems priklauso ir ateitis“, – sako M. Černius.

kokybiškų medžiagų ar gero mokytojo. Tačiau gero mokytojo atlyginimas turi būti bent kiek aukštesnis – o kartais ir gerokai aukštesnis – negu vidutinis jo kvalifikacijos darbuotojo, dirbančio įmonėje. „Jeigu nebus skiriama lėšų, nebus ir kokybiško mokymo, darbdaviai negaus gerų specialistų – nuo to kentės visa ekonomika“, – pastebi M. Černius. Darbdaviai į mokymą daug neinvestuoja, nes neturi garantijų, kad parengtas darbuotojas neišeis, kad jo investicija nepateks konkurentui, nes nėra svertų, kurie užtikrintų MOKYMO CENTRŲ FINANSAVIMAS VS investicijos naudą darbdaviui. Saugikliu gali DARBDAVIŲ LŪKESČIAI būti sutartis, kuri įpareigotų darbuotoją, Lietuvoje stebima tendencija, kuomet neišdirbusį sutarto laiko po mokymų, darbdaviams trūksta kvalifikuotų sugrąžinti investicijas, skirtas jo kvalifikacijai darbuotojų, o profesinio mokymo kelti ar mokyti. Tačiau toks būdas yra slidus: įstaigoms – mokinių. Viena tokios darbdavys, naudojantis prieš darbuotoją situacijos priežasčių, kaip pastebi M. teisinę bazę, rizikuoja užsitarnauti prastą Černius, finansavimas. „Mokymo įstaigos reputaciją, kuri tiesiogiai lemia galimybę ieško būdų pritraukti mokinius, kad jie pritraukti darbuotojų. „Darbdavys paprastai įgytų kvalifikaciją arba ją turintieji įgytų investuoja tik į trumpalaikius mokymus, aukštesnę už turimą. Tačiau mokymas, tuo atestaciją, kvalifikacijos tobulinimą – galvoja labiau efektyvus, kainuoja, – sako Mokymo apie investicijų į darbuotoją grąžą“, – sako centro direktorius. – Mokymo įstaigai, kuri M. Černius. Todėl ilgalaikė karjera, nuoseklus nori teikti kvalifikuotas paslaugas, reikia mokymas turėtų būti siejamas ne su gauti deramą finansavimą.“ darbdavio lėšomis, o su valstybės interesu ir Neįmanoma parengti gero specialisto be finansavimu. ■

Užsak. Nr. 19/41

SPECIALISTAI, KURIEMS NEREIKIA IEŠKOTI DARBO – DARBDAVIAI JŲ IEŠKO PATYS Viena populiariausių mokymo programų – apdailininko, nes ji apima daug kompetencijų, kurias lemia besimokančiojo gebėjimai ir poreikiai. Darbdavius tenkina parengimas, kai žmogus turi vieną pagrindinę kvalifikaciją ir yra geras savo srities specialistas, o su kitomis sritimis yra susipažinęs. Paklausi ir suvirintojo programa – mokymo centre veikia Suvirinimo sektorinis praktinio mokymo centras, kuriame rengiami suvirinimo specialistai, gebantys kokybiškai ir teisingai atlikti darbus visais suvirinimo procesais – MMA (elektrodais), TIG (argonu), MIG / MAG (pusautomačiais) ir dujomis. Centro parengti specialistai savo darbe pritaiko modernias suvirinimo technologijas. Rinkoje itin trūksta specialistų, gebančių dirbti programinio valdymo metalo apdirbimo staklėmis. Mokymo centras laukia tokių žmonių, kurie siekia darbe pritaikyti savo polinkį į skaitmenines technologijas, nori įvaldyti brėžinių skaitymą, konstravimą, turi ambicijų ugdyti reikalingus gebėjimus ir kurti

PROFESINIS RENGIMAS

ĮGIJĘ STATYBININKO SPECIALYBĘ,

ABSOLVENTAI ĮGYJA PRANAŠUMĄ IR RINKOJE, IR PRIVAČIOJE VEIKLOJE TELŠIŲ REGIONINIS PROFESINIO MOKYMO CENTRAS, KALBANT APIE STATYBOS SEKTORIAUS SPECIALYBES, TEIKIA MOKYMĄ, KURIS BAIGUSIESIEMS SUDARO GALIMYBES ITIN LENGVAI RASTI DARBĄ, IŠVYKUS PADIRBĖTI Į UŽSIENĮ – TAPTI VADOVAIS TŲ, KURIE NETURI PROFESINIO PASIRENGIMO, STUDIJUOTI AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE PAGAL ANALOGIŠKĄ SRITĮ, PAGALIAU – NAMŲ ŪKYJE PROFESIONALIAI ATLIKTI REMONTĄ. KAIP SAKO CENTRO DIREKTORĖ NIJOLĖ JASTRUMSKIENĖ, BAIGUSIEJI YRA PATENKINTI VISAPUSIŠKAI.

Užsak. Nr. 19/39

au kelerius metus iš eilės Telšių regioniniame profesinio mokymo centre mokosi daugiau negu 500 moksleivių. Centre pačios populiariausios specialybės yra automobilių mechanikai ir apdailininkai (statybininkai). Pastarõsios specialybės gali mokytis ir baigusieji 10 ar 12 klasių, ir specialiųjų poreikių mokiniai ar tęstinio mokymosi dalyviai – jiems parengta modulinė profesinio mokymo programa. Itin noriai apdailininko amatą renkasi 9 ir 10 klasių moksleiviai, kurie specialybės pradžiamokslį gauna jau mokykloje: susipažįsta su įvairiomis specialybėmis per technologijos pamokas, kurios organizuojamos Centre įvairių mokyklų mokiniams. Tai, anot Sektorinio praktinio mokymo centro vadovės S. Virmauskienės, pasiteisino – jau birželio 17 d. kone visos vietos buvo užpildytos. Ne vienas Centrą baigusių absolventų sėkmingai studijuoja ir aukštosiose mokyklose. Centre įkurtas Statybos sektoriaus praktinio mokymo centras sudaro galimybę čia besimokantiesiems suteikti aukščiausios kokybės išsilavinimą: bendrųjų statybos darbų, pastatų

apšiltinimo ir tinkavimo, pastato apdailos plytelėmis, paviršių dažymo ir apmušalų klijavimo, apdailos plokščių ir tiesinių elementų tvirtinimo, klojinių montavimo, kompiuterinio projektavimo veiklos srityse. Sektoriniame centre sukomplektuota pažangiausia statybos įranga iš Švedijos, Vokietijos, JAV, Austrijos, Japonijos. Bazė kasmet papildoma nauja įranga ir įrankiais. Kad praktinis mokymas būtų efektyvus, įrengtos mūrijimo ir betonavimo, gipskartonio apdailos plokščių ir tiesinių elementų montavimo, pastato šiltinimo, tinkavimo, dažymo, plytelių ir apmušalų klijavimo, pastatų konstrukcinių elementų, staliaus dailidės darbų, kompiuterinio projektavimo laboratorijos. Centre sudarytos sąlygos mokytis ir neįgaliems asmenims. Pasak centro direktorės N. Jastrumskienės, Statybos sektorinis praktinio mokymo centras – ne tik investicija į Centro profesinio mokymo infrastruktūrą ir technologinę įrangą. Centre gali mokytis ir kitų mokymo įstaigų mokiniai, o mokytojai ir statybos įmonių darbuotojai – tobulinti kvalifikaciją. Centras kasmet plečia statybos sektoriaus programų pasiūlą.

Centras bendradarbiauja su statybos verslo atstovais, statybinės įrangos ir medžiagų gamintojais. Reguliariai organizuojami mokymai, kuriuose supažindinama ir mokoma dirbti su nauja įranga, naujomis technologijomis. Vyksta ir atgalinis ryšys – Centre mokomi įmonių darbuotojai. Centre veikia dvi tarybos, kurių nariais su sprendžiamuoju balsu yra ir verslas. Vienoje iš jų jau daugelį metų dalyvauja statybos įmonės „Virbarta“ direktorius Viktoras Mažeiva, kuris dalyvauja ir kvalifikaciniuose egzaminuose, priima studentus į praktiką; kitoje, rekomenduotas Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA), neseniai nariu tapo „Klaipėdos monolito“ direktorius Donatas Valaitis. Tai ne tik padeda neatitrūkti nuo rinkos tendencijų – verslininkai gelbsti patarimais, paremia finansiškai. „Mes esame ir LSA nariais, nes statybos sektoriaus mokymo programos turi atitikti darbdavių lūkesčius, mums svarbi kokybiška mentorystė, pameistrystės plėtojimas, mokymasis visą gyvenimą“, – sakė Centro Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė S. Virmauskienė.■

PROFESINIS RENGIMAS

SANTECHNIKO AMATO

GALIMA IŠMOKTI KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRE STATYBOS PRAMONĖ IR STATINIŲ POREIKIS MŪSŲ ŠALYJE VIS DAR SPARČIAI AUGA IR TUO PAT METU SPARČIAI ATSIRANDA NAUJESNIŲ MEDŽIAGŲ, TECHNOLOGIJŲ BEI GAMYBOS PRIEMONIŲ. STATYBŲ SRITYJE NUOLAT REIKIA NAUJOS, KVALIFIKUOTOS, NAUJAS TECHNOLOGIJAS IŠMANANČIOS DARBO JĖGOS.

šskirtinis dėmesys šiuolaikinėse statybose skiriamas inžinerinėms pastato sistemoms, nes jos turi būti ergonomiškos, ekonomiškos ir labai patikimos. Santechninės inžinerinės sistemos ne tik garantuoja pastato aprūpinimą geriamuoju ir technologiniu vandeniu, pastate privalomos priešgaisrinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėsinimo sistemos ir vis aktualesnė – vėdinimo sistema. SANTECHNIKO AMATO MOKOMA PAGAL MODULINIO MOKYMO PROGRAMAS Šias svarbias sistemas įrengiantys darbuotojai turi būti labai gerai parengti tiek praktiškai, tiek teoriškai. 2017 metais pradėjome rengti teorinę mokomąją ir materialinę – techninę bazę mokymo centro statybos sektoriaus patalpose. Praktiniam mokymui skirtose patalpose mokoma pirminių santechniko amato įgūdžių. Čia atliekami sujungimų, sandarinimo, suvirinimo, litavimo, presavimo ir kiti šiai sričiai būdingi darbai. Teorinio mokymo klasėje, aprūpintoje vaizdinėmis priemonėmis, profesine literatūra, kompiuteriais, vaizdo

demonstravimo įrenginiais, mokoma teorinių pagrindų, pradedant nuo saugaus darbo statybvietėje, galimų darbų pobūdžio įvairovės ir baigiant atliktų darbų pridavimu užsakovui. Mokomasi pagal modulinio mokymo programas: siekiantiems įgyti vidurinį išsilavinimą – 3 metų trukmės programa M43073201 (110 mokymosi kreditų), įgijusiems vidurinį išsilavinimą – 2 metų trukmės programa M44073201 (110 mokymosi kreditų), o norintiems įsigyti antrąją kvalifikaciją – 1,5 metų programa T43073206 (90 mokymosi kreditų). 2017–2018 mokslo metais pradėtas šios srities mokinių rengimas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) parengtą mokymo programą. Ji įgyvendinama vadovaujantis mokymosi planu.

asociacija, Lietuvos santechnikų asociacija, Nacionalinė šaltininkų asociacija), gaunama informacija, kiek ir kokios pakraipos specialistų reikia statybos pramonės rinkai. Taip pat iš partnerių gamybininkų, prekybininkų gaunama visokeriopa parama, aprūpinant materialiomis priemonėmis ir mokinius nukreipiant į darbo vietas bei organizuojant mokymo seminarus aktualiais klausimais. Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro bendradarbiavimo partneriai – UAB „Tenko Baltic“ ir UAB „Vilpra“ – savo įmonėse sistemingai organizuoja praktinio mokymo seminarus, į kuriuos kviečiami centro profesijos mokytojai. Taip pat specialistai atvyksta į centre organizuojamus praktinio mokymo seminarus mokiniams ir aplinkinio regiono šios srities specialistams. Labai daug padeda šios organizacijos ir įsigyjant mokymo priemones.

BENDRADARBIAUJAME SU SEKTORIAUS ĮMONĖMIS IR ORGANIZACIJOMIS Bendradarbiaujant su visuomeninėmis statybų sektoriaus organizacijomis, vienijančiomis Respublikos statybų pramonę (Lietuvos statybininkų

NAUJOVIŲ – Į PASAULINES PARODAS Ypatingą dėmesį mokymo centro vadovybė skiria ir mokytojų kvalifikacijai kelti. Be Ministerijos ir KPMPC organizuojamų seminarų, lankomi ir kiti su šia darbo specifika susiję renginiai. Šiais metais keturi santechnikos profesijos mokytojai aplankė

Užsak. Nr. 19/38

pasaulinę santechnikos pramonės parodą Frankfurte ISH-2019. Lankantis parodoje pavyko užmegzti kontaktus su pažangiausiais pasaulinio masto gamintojais, kurie mielai sutiko pasidalinti savo gaminamos produkcijos vaizdinėmis mokomosiomis priemonėmis. Taip pat sutiko per savo partnerius Lietuvoje teikti ir savo produkcijos pavyzdžius, kaip veikiančius mokomuosius stendus. Bendradarbiaujant su UAB „Tenko Baltic“, kuri atstovauja „Brink Climate System“ (Olandija), kaip mokymo priemonė įsigytas naujausios kartos rekuperatorius su visais prijungimo priedais. Visa gaunama spausdinta ir vaizdinė informacinė medžiaga susisteminama ir naudojama kaip mokymo priemonė.

PASAULINĖS TENDENCIJOS INSPIRAVO NAUJĄ MOKYMO PROGRAMĄ Santechnikos profesijos mokytojai atkreipė dėmesį į parodos metu gausiai eksponuojamus centralizuotos šildymo sistemos stovų balansavimo stendus, kurių paskirtis – itin tiksliai paskirstyti šilumą vartotojui pagal poreikį. Tai dabar labai aktualu, nes atitinka maksimalaus energijos taupymo siekį. Kilo mintis centre pradėti rengti tokio profesinio lygio specialistus, kurie galėtų atlikti šildymo sistemos hidraulinio balansavimo darbus pastatuose, turinčiuose centralizuotą šildymą. Ši modulinė profesinio mokymo programa bus pateikta vertinti KPMPC. Padedant UAB „DANFOSS LT“ specialistams, buvo pagamintas

mokomasis stendas šiems mokymams ir centro mokinių mokymams pagal jau esamą programą. Stendo galimybės pritaikytos ir kitoms temoms vizualiai ir praktiškai mokyti: demonstruojant šildymo sistemų hidraulinį bandymą, atliekant išsiplėtimo indo patikrą, nustatymą darbui. Šiais metais Santechniko modulinę programą baigė 48 mokiniai. Kitais metais 110 kreditų programą baigs 34 mokiniai, o 90 kreditų tęstinio mokymo programą – 70 mokinių. Dar didesni lūkesčiai dedami į šių metų priėmimą. Planuojama į 110 kreditų modulinę dvejų metų programą priimti 25 asmenis, į tęstinio mokymo, 90 kreditų modulinę 1,5 metų trukmės mokymo programą, – 50 asmenų. ■

PROFESINIS RENGIMAS

MODERNIAS TECHNOLOGIJAS, BŪTINAS KOMPETENCIJAS PANEVĖŽIO PROFESINIO RENGIMO CENTRAS UGDO BENDRADARBIAUDAMAS

SU PRAKTIKAIS IR TARPTAUTINE BENDRUOMENE

VIENA IŠ PANEVĖŽIO PROFESINIO RENGIMO CENTRO KRYPČIŲ – STATYBININKŲ RENGIMAS. TAM PRITAIKYTA MODERNI PRAKTINIO MOKYMO BAZĖ – ĮKURTAS STATYBOS SEKTORINIS PRAKTINIO MOKYMO CENTRAS. JAME SUDARYTOS SĄLYGOS RENGTI AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS STATYBOS SPECIALISTUS.

„Mes neatitrūkstame nuo rinkos – bendradarbiaujame su verslu, vykdome bendrus projektus su kitomis šalimis, dalijamės savo patirtimi ir domimės ateities technologijomis“, – sako Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula. Panevėžio profesinio rengimo centras į statybininkų rengimą žvelgia vertindamas laiko poreikius – teikia mokymą, kuris būtinas šiuolaikinei rinkai. TEIKIA SKAITMENINIMO ŽINIŲ IR FORMUOJA ĮGŪDŽIUS Statybai žengiant į skaitmeninimo erą, būtina parengti specialistus, kurie ne tik žinotų, kas tai yra BIM, bet ir gebėtų skaitmeniniu modeliu naudotis statybvietėje. Todėl šiemet Statybos sektorinio praktinio mokymo centro atstovai, profesijos mokytojai dalyvavo AGACAD baziniuose kursuose „Statinio skaitmeninio modeliavimo (BIM) metodikos pagrindai“. Mokytojams buvo suteiktos bendrosios statybos proceso skaitmeninimo ir BIM žinios, formuojami

dalykiniai gebėjimai jas taikyti praktiškai. „Skaitmeninės sistemos įdiegimas iš principo reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai – užsakovas, plėtotojas, projektuotojas, statytojas, valdytojas – įsipareigoja kalbėti viena kalba, t. y. naudoti vienodo tipo duomenis ir brėžinius. Todėl mums svarbu parengti statybininkus, kurie turėtų būtinų žinių ir laikmečio diktuojamą nuovoką“, – sako B. Sadula. PRAKTIKAI SUTEIKIA ŽINIŲ MOKYTOJAMS Mokymo įstaiga turi tiksliai žinoti, kokių kompetencijų darbuotojų laukia verslas, kad, ruošdamas specialistus, galėtų jiems suteikti būtinų darbui žinių. Į pagalbą ateina praktikai. Vienas tokių – statybos inžinierius Kęstutis Grimalis, AB PST technologas, Centro mokytojams pristatęs statybos sektoriaus inovacijas ir naujoves, kaip sprendimai automatizuojant, robotizuojant tokius statybos procesus kaip armatūros rišimas, armatūros karkasų gamyba, mūro darbai. Inžinierius pristatė statinių 3D spausdinimo

technologijų pažangos tendencijas, praktinius pavyzdžius. „Verslui svarbu, kad baigusieji mokslus mokėtų naudotis skaitmeninėmis technologijomis, nustatydami požeminių inžinerinių tinklų vietą, skenuodami gelžbetonines konstrukcijas, įrengdami klojinius monolitinio gelžbetonio konstrukcijoms. Tokie ir panašūs sprendimai sudaro galimybes optimizuoti monolitinio gelžbetonio įrengimo ar žemės darbų sąnaudas“, – sako Centro vadovas B. Sadula, pabrėždamas, kaip svarbu parengti specialistus, kurie, naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, gebėtų ir padidinti darbo našumą, ir saugiai atlikti darbus. PST atstovas pristatė ir skaitmeninius sprendimus, efektyvinančius mokymą ir treniruojančius valdyti įvairią statybinę techniką. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS ATVERIA NAUJAS PROJEKTAVIMO GALIMYBES Per informacinių technologijų pamokas

didinant jų tradicinius restauravimo amatų įgūdžius abiejuose regionuose. Įgyvendindamas projektą, Centras jau atnaujino 7 mokymo programas, į jų turinį įtraukdamas aktualius restauracijai modulius pagal ekspertų rekomendacijas. Nuo 2018 m. m. pradžios pagal 3 atnaujintas ir patobulintas statybos sektoriaus – apdailininko (statybininko), staliaus – mokymo programas jau mokosi 56 Centro pirmakursiai. Šie mokiniai įgis papildomų restauravimo įgūdžių ir žinių, tai užsitikrins sau lengvesnę integraciją į darbo rinką. Panevėžiečiai planuoja, kad projekto metu 215 būsimų ir 61 esamų darbuotojų padidins savo konkurencingumą darbo DALYVAUJA TARPTAUTINIUOSE rinkoje, įgydami naujų kompetencijų. PROJEKTUOSE Naujų žinių įgijo ir mokytojai – trys iš jų Centras kartu su Jelgavos savivaldybe restauracijos žinias tobulino Vokietijoje. nuo 2018 m. gegužės 1 d. įgyvendina Įgytos žinios jau naudojamos mokant pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir patobulintas statybos sektoriaus mokymo Lietuvos programos projektą „Mokymo programas. darbo vietoje inicijavimas statybos ir Savo patirtimi dalijosi ir panevėžiečiai, restauravimo pramonėje Žemgalėje ir pagal „Stogo montavimo“ ir „Apdailos Panevėžyje“. Projektu siekiama padidinti esamų ir būsimų statybos bei restauravimo darbų“ programas apmokydami projekto partnerių iš Latvijos moksleivius. Be pramonės specialistų darbo galimybes,

Užsak. Nr. 19/46

mokiniai mokomi dirbti įvairiose aplinkose. Jie mokomi naudotis „AutoCAD®“, „Tinkercad“, „Google SketchUp“, „SOLIDWORKS“, BIM programomis. „Jeigu „AutoCAD®“ yra universali automatizuoto projektavimo programinė įranga, supaprastinanti projektavimo darbo eigą ir paspartinanti projektų įgyvendinimą, naudojant 2D projektavimo įrankius, tai 3D objektų kūrimas „TinkerCad“ aplinkoje – naujas ir greitesnis būdas sukurti maketą 3D spausdinimui“, – pasakoja apie naujoves, kurių mokoma Panevėžyje, Centro vadovas.

daugelio verčių, Centras projekto metu įsigis įvairios restauravimo darbų mokymui reikalingos įrangos. „Sėkmingai įgyvendintas projektas prisidės prie būsimų darbuotojų Lietuvos ir Latvijos restauracijos srityje rengimo ir užtikrins jų konkurencingumą darbo rinkoje“, – sako B. Sadula. „PLYTOS ISTORIJĄ“ SUKŪRĖ ASMENINE INICIATYVA Kad tarptautinių projektų rezultatai, naujos technologijos kurtų pridėtinę vertę, reikia žmonių, kurie Centrą vertintų ne tik kaip darbo vietą, kurie gebėtų modernų požiūrį ugdyti ant tradicijos pamatų. Vienas tokių pavyzdžių – Statybos sektorinio praktinio mokymo centre surengta paroda „Plytos istorija“. Profesijos mokytojas Jonas Pundzius sukūrė ekspoziciją, kurioje rodomos surinktos plytos iš įvairių šalių – Balio salos Indonezijoje, Kambodžos ir kt. Garbingą vietą šioje ekspozicijoje užima ir plytos iš Veliuonos pilies. ■

PROFESINIS RENGIMAS

VŠĮ VILNIAUS STATYBININKŲ RENGIMO CENTRAS PRIIMA MOKYTIS ASMENIS, KURIE SIEKIA ĮGYTI: • •

PAGRINDINĮ ARBA VIDURINĮ IŠSILAVINIMĄ PIRMĄJĄ ARBA KITĄ KVALIFIKACIJĄ

PAPILDOMAS PRIĖMIMAS 2019–2020 MOKSLO METAMS PRAŠYMAI REGISTRUOJAMI nuo lapkričio 11 d. iki gruodžio 11 d.

KVIEČIAME MOKYTIS PAGAL ŠIAS PROFESINIO MOKYMO PROGRAMAS: • APDAILININKO (STATYBININKO) • DEKORATYVINIO ŽELDINIMO IR APLINKOS TVARKYMO VERSLO DARBUOTOJO • ELEKTRIKO • KOMPIUTERINIO PROJEKTAVIMO OPERATORIAUS • MŪRININKO • NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTO • SANTECHNIKO • STALIAUS

Mokykloje taikomos lanksčios mokymosi formos Mokama stipendija (tik siekiantiems įgyti pirmąją kvalifikaciją) Mokiniams, siekiantiems pirmos ar antros specialybės už mokslą moka valstybė Sudaromos galimybės stažuotis užsienyje

Prašymai pildomi internetu profesinis.lamabpo.lt arba atvykus į Centro: Viršuliškių skyrių – Laisvės pr. 53, tel.: (8 5) 242 3581, mob. +370 614 72898 Fabijoniškių skyrių – Ateities g. 28, tel.: (8 5) 271 2300, mob. +370 614 72899

www.vsrc.lt

Užsak. Nr. 19/48

Daugiau informacijos

• • • •