LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS 30-metis

TURINYS

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA PER 30 METŲ: KODĖL

REIKIA ŽVELGTI TOLI Į PRIEKĮ. Dalius GEDVILAS, Lietuvos

statybininkų asociacijos prezidentas 4–15

VICEPREZIDENTAI APIE LIETUVOS STATYBININKŲ

ASOCIACIJOS VEIKLĄ

• Kęstutis VANAGAS, UAB YIT LIETUVA vadovas, LSA

viceprezidentas 18–19

• Vytautas VANKEVIČIUS, UAB STATICUS valdybos narys, LSA viceprezidentas 20–21

TARYBA – KOLEGIALUS LIETUVOS STATYBININKŲ

ASOCIACIJOS VALDYMO ORGANAS 22–23

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA ŠALIES IR EUROPOS

KONTEKSTE

• Europos Parlamento narys Juozas OLEKAS 26–27

• LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA – AKTYVI

TEISĖKŪROS PROCESO DALYVĖ. Kazys STARKEVIČIUS, LR

Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas 28–30

• STIPRI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA YRA IR

STIPRIOS DEMOKRATINĖS LIETUVOS SIMBOLIS. Simonas

GENTVILAS, aplinkos ministras 32–33

• LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA – VIENAS IŠ

SVARBIŲ LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS VARIKLIŲ. Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas 34–37

PRIE LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS IŠTAKŲ

BUVUSIOS ĮMONĖS

• UAB „YIT Lietuva“. Vadovas, LSA viceprezidentas Kęstutis VANAGAS 40

• AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST). Statybos

direktorius, LSA Tarybos narys Egidijus URBONAS 41

• UAB „Klaipėdos monolitas“. Vadovas Donatas VALAITIS 42

• UAB „Darbasta“. Direktorius Valdas PLETAS 43

• UAB „GIEDRA“. Valdybos pirmininkas, dr. prof. Algirdas ANDRUŠKEVIČIUS 43

• Žilinskis ir Co, UAB. Vadovas Kęstutis KALKIS 44

• UAB „Plungės lagūna“. Vadovas Darius BIELIAUSKAS 45

LSA AKTYVIAI DALYVAUJA TEISĖKŪROJE, TEIKIA PASIŪLYMUS TEISĖS AKTŲ TOBULINIMUI – TAI VIENA IŠ ESMINIŲ LSA

VEIKLŲ 46–47

EFEKTYVIAM STATYBOS SEKTORIUI KYLANČIŲ KLAUSIMŲ NAGRINĖJIMUI BEI SPRENDIMŲ RUOŠIMUI SUFORMUOTI

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS KOMITETAI 48–49

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARĖS YRA 6

ŠAKINĖS ASOCIACIJOS

• Gediminas ABARTIS, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) direktorius 52

• Marius ULOZAS, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos (RLDGA) direktorius 53

• Edmundas MULOKAS, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA ) prezidentas 54

• Juozas MARČIULAITIS, Lietuvos santechnikų asociacijos prezidentas 55

• Olegas ABRAMOVAS, Baltic Scaffolders Association (BSA) –Baltijos šalių pastolininkų asociacijos prezidentas 56

• Saulius SKRODENIS, Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas 57

STATYBOS SEKTORIAUS STATISTINIAI RODIKLIAI 61–65

PIRMIEJI PROGINIAI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS

30-MEČIO ŽENKLAI SKIRTI LSA GARBĖS PREZIDENTUI ADAKRUI ŠEŠTAKAUSKUI IR ASOCIACIJOS STEIGĖJAMS 66–67

Leidėjas MB „Naujienos laiku“

Leidinio redaktorė Genė Drungilienė

Nuotraukos – įmonių STATICUS, YIT LIETUVA, LSA ir publikacijose minimų institucijų, jeigu nenurodyta kitaip

Andriaus Gudelio / STATICUS nuotr.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA PER 30 KODĖLMETŲ:REIKIA ŽVELGTI

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

30 METŲ VEIKLOS SUKAKTĮ MININTI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA (LSA) – TAI AKTYVIAI VEIKIANTI, VIENA IŠ GAUSIAUSIŲ, ĮTAKINGIAUSIŲ ORGANIZACIJŲ ŠALYJE. ŠIUO METU LSA JUNGIA PAGRINDINES RANGOVINES ORGANIZACIJAS, KURIOS ŠALYJE ATLIEKA DU TREČDALIUS VISŲ

STATYBOS DARBŲ, IR 6 ASOCIACIJAS. LSA TAIP PAT YRA LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJOS PARTNERĖ, BENDRADARBIAUJA SU LIETUVOS PRAMONĖS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ FEDERACIJA, SU VALSTYBINE DARBO INSPEKCIJA, YRA LIETUVOS STATYBOS SEKTORIAUS ATSTOVĖ EUROPOS STATYBOS PRAMONĖS FEDERACIJOJE.

Statybos sektorius yra svarbi visuomenės ekonomikos ir infrastruktūros dalis: įvairiapusė, apimanti ekonomiką, užimtumą, gyvenimo kokybę, miestų vystymąsi.

Tai ir buvo svarbiausi uždaviniai, kuriuos 30 metų sprendė ir ateityje spręs LSA, nes statybos sektorius yra gyvas organizmas, veikiamas vidaus ir išorės veiksnių.

Statybos sektorius prisideda prie šalies ekonomikos augimo ir BVP (bendrojo vidaus produkto) didėjimo. Statybos projektai sukuria darbo vietų tiek tiesiogiai statybose, tiek per susijusias veiklas, kaip, pvz., prekyba statybinėmis medžiagomis ir įranga, projektų valdymas, inžinerinės paslaugos ir pan., tad statybos sektorius skatina daugelį susijusių pramonės šakų. Infrastruktūros vystymasis taip pat susijęs su statybos sektoriumi: kelių tinklo plėtra, tiltų, tunelių, oro uostų, uostų, viešųjų pastatų statyba. Šios investicijos turi ilgalaikį poveikį visuomenei, skatinant ekonominį augimą, gerinant transporto ir komunikacijų infrastruktūrą, gyvenimo kokybę.

Statybos sektorius yra susijęs ir su miestų plėtra, urbanizacija. Tai komerciniai pastatai, biurai, viešbučiai, pramoninės teritorijos. Statybos sektorius taip pat prisideda prie kultūrinio paveldo išsaugojimo ir atkūrimo, nes restauruoja ir renovuoja paveldo pastatus. Ir pagaliau – tai naujo būsto statyba bei esamų būstų renovacija. Naujo būsto kūrimas padeda spręsti gyventojų būsto poreikius ir skatina šeimų bei bendruomenių plėtrą, o renovacija padeda atnaujinti senus ir pažeistus pastatus – taip ilguoju laikotarpiu taupoma energija ir ištekliai.

Nors statybos sektorius turi daug teigiamų poveikių, jis taip pat susijęs su iššūkiais: aplinkosauga, statybinių atliekų tvarkymu, ekologija. Todėl svarbu, kad šio sektoriaus plėtra vyktų darniai ir atsakingai, kurdama teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai, formuodama kokybišką verslo aplinką.

Iš kairės: pirmasis LSA prezidentas, dabar – LSA garbės prezidentas Adakras Šeštakauskas ir LSA prezidentas

Dalius Gedvilas

NORINT KO NORS PASIEKTI, REIKIA MATYTI PERSPEKTYVĄ

Nuo chaoso pereiti prie koncepcijos, o nuo sugriuvusios planinės ekonomikos ir reguliuojamos rinkos pereiti prie veikimo laisvojoje rinkoje. Tai buvo inspiracijos, paskatinusios Adakrą Šeštakauską imtis Sizifo, kaip tuomet atrodė, darbo: užridenęs akmenį iki viršukalnės, negalėjai būti tikras, kad nereikės vėl visko pradėti nuo pradžios. Nes niekas nežinojo, kaip naujomis sąlygomis turi ir gali veikti statybos ir susijusios įmonės, bet buvo aišku, kad reikia kurti taisykles, imtis atsakomybės atstovauti sektoriaus įmonėms. Tam reikėjo matyti

perspektyvą, reikėjo nuovokos, kad tik susibūręs sektorius gali daryti rimtą įtaką kuriant tvarią statybos sektoriaus verslo aplinką. Tokia buvo LSA pradžia –įmonių telkimas po Asociacijos vėliava. Startas tam buvo duotas 1993 m. balandžio 14 d. pavasarį, kai 21 įmonė pasirašė Lietuvos statybininkų asociacijos steigimo sutartį. Ilgainiui LSA narių skaičius didėjo, bet dėl ekonominių krizių ir tvarumo statybos versle stokos organizacijos narių skaičius nuolat svyravo. Tačiau Asociacijos bendruomenė visada vienijo daugiau kaip 15 tūkst. statybos sektoriaus dirbančiųjų.

Pastarasis LSA dešimtmetis susijęs su inovacijomis, paslaugų eksporto rinkų kaita, akcentuotu dėmesiu darbų saugai. Ir, žinoma, LSA rūpi darbų skaitmenizacija, sektoriaus darbuotojų profesinis ugdymas. Dabartinė rinka yra ne tik moderni, bet ir itin greitai besikeičianti.

Todėl naujam LSA vadovui (Dalius Gedvilas LSA vadovauja nuo 2013 m.) ir Asociacijos komandai svarbu imtis atsakomybių kurti sąlygas, kad sektorius tvariai augtų, kad būtų galimybių nuolat pasitikrinti. Nes

tvarumas, įmonių atsparumas yra pagrindas realizuoti vizionieriškas idėjas, neprarandant konkurencingumo, sudarant sąlygas našumui didinti.

Visada kyla grėsmė paskęsti einamuosiuose reikaluose ir nebematyti ateities, pamiršti misiją, svarbiausius tikslus. Todėl ir man, ir mano pirmtakui yra svarbi komanda, kuri akumuliuoja kompetencijas, padedančias ir surasti tinkamas priemones, ir nepamiršti svarbiausio tikslo –atstovauti statybos verslo interesams. Tokia patikima komanda visada yra LSA Taryba (anksčiau – Prezidiumas) ir Asociacijos administracijoje dirbantys žmonės.

TRANSFORMACIJOS, SKAITMENINIMAS

LSA veiklos pradžia buvo susijusi su sektoriaus įmonių telkimu, o pastarąjį dešimtmetį prasidėjo reikšmingos transformacijos, kurias lėmė inovacijos: skaitmeninimas, BIM ir Pramonė 4.0 arba Ketvirtoji pramonės revoliucija.

NAUJAS LSA VEIKLOS ETAPAS. SEKTORIAUS

Asociacija ėmėsi iniciatyvos skatinti pokyčius ir kurti įrankius inovacijoms diegti. Bandant optimizuoti ir spartinti inovacijų taikymą, LSA ieškojo sąveikos su valdžios institucijomis – ieškojo būdų sinchronizuoti inovacijų diegimą įmonėse ir teisinės bazės kūrimą.

Per LSA veiklos metus Lietuvos Vyriausybei ir LR Seimui buvo pateikta daug pasiūlymų dėl statybos verslo teisinio reguliavimo, dar daugiau pastabų ir raštų pateikta valdžios institucijoms, stabdant nekokybiškų ar beprasmių teisės aktų priėmimą. Pastaroji aplinkybė yra itin svarbi, nes netinkamų taisyklių įteisinimas paralyžiuoja verslą.

LSA visada vykdė ir vykdo savo pagrindinę misiją – ginti teisėtus savo narių interesus.

Pažymėtina, kad statybų skaitmenizavimo iniciatyvos mūsų valstybėje taip pat kilo aktyviai veikiant Lietuvos statybininkų asociacijai. Per daugelį veiklos metų LSA savo bendruomenei organizavo nemažai mokymų, kad Asociacijos nariai ir jų darbuotojai įgytų BIM (statinio informacinio modeliavimo), statinių energinio tvarumo, žiedinės ekonomikos, darbų saugos ir kitų kompetencijų – buvo apmokyta daugiau kaip 3 tūkst. darbininkų ir inžinerinio personalo! Nėra abejonių, dėl šių žinių mūsų valstybės statinių infrastruktūra tapo tvaresnė ir išmanesnė.

rangovai susidūrė su kitokia darbo kultūra, kitokia viešųjų pirkimų skaidrumo standartų, nei buvo įprasta Lietuvoje, praktika.

KAIP VIEŠUOSIUS PIRKIMUS KEIČIA LSA ĮMONIŲ PATIRTIS UŽSIENIO RINKOSE

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, statybos sektoriui tapo prieinamos Vakarų Europos valstybių rinkos. Padirbėję Skandinavijoje, centrinėje Europoje,

Ši LSA narių patirtis tapo naudingu atspirties tašku, teikiant pasiūlymus valdžios institucijoms dėl Lietuvos statybos rangos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pokyčių. Asociacijos nariai identifikavo ydingą viešųjų pirkimų praktiką, kai visiškai nepaisoma lygiateisiškumo principų, trūksta teisingo požiūrio į paslaugos tiekėją. Siekiant skaidrumo ir efektyvumo statybos viešuosiuose pirkimuose bei bendradarbiaujant su Viešųjų pirkimų tarnyba, buvo sukurta Standartizuota statybos rangos sutartis ir rekomendacijos dėl kvalifikacinių bei ekonominių naudingumo kriterijų.

MATYDAMA, KOKĮ DIDELĮ

DĖMESĮ SKANDINAVAI

SKIRIA DARBŲ SAUGAI IR

DIRBANČIŲJŲ APSAUGAI, LSA PATEIKĖ NE VIENĄ

PASIŪLYMĄ LR SOCIALINIŲ

REIKALŲ IR DARBO

MINISTERIJAI BEI LR SEIMO

KOMITETAMS – SOCIALINIŲ

REIKALŲ IR APLINKOS

APSAUGOS.

Tai naujas kokybinis šuolis, tobulinant viešųjų pirkimų procedūras. Dokumentai parengti, tačiau tai nėra baigtinis procesas: juos reikia išbandyti praktiškai ir tobulinti, bet tikėtina, kad naujos šių dokumentų versijos bus dar vienas žingsnis į tvarumą statybos versle.

dėmesį skandinavai skiria darbų saugai ir dirbančiųjų apsaugai, LSA pateikė ne vieną pasiūlymą LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijai bei LR Seimo komitetams –Socialinių reikalų ir Aplinkos apsaugos.

Asociacijos bendruomenės 2013 m. pateiktas siūlymas statybų sektoriuje įdiegti ID kortelę nebuvo priimtas, nors tai buvo kelias ne tik pašalinti nelegalų darbą iš statybos sektoriaus, bet ir užtikrinti, kad statybvietėje neliktų nė vieno asmens be darbų saugos kompetencijos. Situacijai negerėjant, pasikonsultavus su kitų Europos valstybių statybos konfederacijomis, 2019 m. LSA pati sukūrė statybininko ID kortelę ir informacinę sistemą STATREG. Asociacija dar kartą politikams pateikė pasiūlymą dėl STATREG kortelės diegimo statybos sektoriuje. Tenka apgailestauti, kad politikų branda ir pasitikėjimas socialiniais partneriais dar nepasiekė tokio lygio, koks yra Skandinavijos valstybėse – pasiūlymas ir teisės aktai, galintys keisti padėtį statybos sektoriaus darbo rinkoje, nebuvo patvirtinti.

Vis tik turime lūkestį, kad požiūris keisis ir su šešėliu statybos sektoriaus darbo rinkoje kovos ne tik LSA, bet ir teisės aktus priimantys politikai.

ŠEŠĖLINIS DARBAS. KADA PRIE LSA INICIATYVOS PRISIJUNGS POLITIKAI?

LSA bendruomenė brendo kaupdama ne tik inžinerines ar vadybos žinias, bet ir brandindama požiūrį į dirbantį žmogų, į socialinę atsakomybę. Matydama, kokį didelį

ŽIEMĄ STATYBININKAI STABTELI, BET

VALDŽIA NEPRIPAŽĮSTA DARBŲ SEZONIŠKUMO

LSA Tarybos darbotvarkėje dažnai analizuojami administracinės naštos mažinimo klausimai. Vienas iš tokių – įmonių kvalifikacijos deklaravimo dubliavimas. Asociacijos nariai, dirbantys ypatingų statinių statybos projektuose, privalo savo kvalifikaciją patvirtinti VŠĮ Statybų sektoriaus vystymo agentūroje. O dalyvaudami viešųjų pirkimų konkursuose, rangovai tą pačią

procedūrą privalo atlikti dar kartą. Asociacijos nuomone, tai perteklinis reikalavimas ir biurokratinis reliktas viešųjų pirkimų procedūrose.

Analogiška situacija ir dėl darbo laiko apskaitos. Lietuva yra klimatinėje zonoje, kurioje kai kurių statybos darbų neįmanoma atlikti žiemos metu. Didžioji dalis statybos įmonių darbus vasarą organizuoja taip, kad statybininkai dirbtų 10 valandų per dieną, o žiemos metu suteikiamos mokamos atostogos. Bandymas įteisinti sezoniškumą statybos sektoriuje ir taip išlyginti darbo valandų per 8 mėnesius perviršį iki šiol nesulaukia palaikymo, nors šiaurinėse Europos valstybėse tai yra norma.

LSA siekia gerąją užsienio praktiką atnešti ir į mūsų valstybę, bet ne visada pasiseka įrodyti politikams, kad tai suteiks mūsų valstybei pranašumų ir naudos.

BANDANT OPTIMIZUOTI IR SPARTINTI INOVACIJŲ TAIKYMĄ, LSA IEŠKOJO

SĄVEIKOS SU VALDŽIOS

INSTITUCIJOMIS – IEŠKOJO

STATYBOS PASLAUGŲ EKSPORTAS

KASMET AUGA 11–16 PROC.

Statybos rinkos sąvoka nepriklausomoje Lietuvoje gerokai pasikeitė. Per 30 Asociacijos veiklos metų

LSA nariai įrodė, kad turi kompetentingus ir darbščius darbuotojus, kad gali įgyvendinti labai sudėtingus projektus, o mūsų statybininkais galima pasitikėti. Lietuvą priėmus į Šengeno erdvę, pagrindinėmis statybos paslaugų eksporto rinkomis tapo ES valstybės. Tačiau Lietuvos narystė ES atvėrė vartus ir darbui itin tolimose rinkose: Pietų Afrikos Respublikoje, Izraelyje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Japonijoje ir kt. Nuo 2008 m.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJĄ ATEITYJE

MATAU KAIP ORGANIZACIJĄ, NEBIJANČIĄ PRISIIMTI

LYDERYSTĖS, KAIP

INOVACIJAS IR PAŽANGĄ

SKATINANČIĄ, GERBIANČIĄ

DIRBANTĮ IR KURIANTĮ

ŽMOGŲ, PILIETIŠKĄ IR

ŽMOGIŠKAS VERTYBES

BRANGINANČIĄ

ORGANIZACIJĄ.

įskaičiuotinai statybos paslaugų eksportas kasmet auga 11–16 proc. Vien per 2022 metus Lietuvos statybininkai užsienio rinkose gavo pajamų daugiau kaip už 0,5 mlrd. eurų.

Lietuvos statybininkams užsienio užsakovai rodo didžiulį pasitikėjimą. Tai nuteikia optimistiškai ir kelia pasididžiavimą mūsų inovatyviais inžinieriais, kompetentingais darbininkais ir talentingais vadovais. Jie garsina mūsų šalį ir formuoja pozityvų Lietuvos įvaizdį.

LIETUVOS STATYBOS SEKTORIUS

PASAULIO AKTUALIJŲ KONTEKSTE

Pasaulis per paskutinius 30 metų labai pasikeitė. Ne tik klimato kaita, bet ir politiniai įvykiai, kiti veiksniai keičia mūsų gyvenseną. Per pastaruosius kelis dešimtmečius atsirado ne tik naujų politinių darinių, kaip ES, bet ir socialinių reiškinių, kaip internetas ir socialiniai tinklai, vis labiau juntama globalizacijos įtaka. ES vien per paskutinius 5 metus išgyveno 2 pabėgėlių krizes – Sirijos ir Ukrainos. Šių pabėgėlių apgyvendinimui prireikė daug naujų būstų ir visuomeninių pastatų. Europos tyrimų centrai prognozuoja, kad per ateinančius 25 metus Europa susidurs su 10 kartų didesne klimato kaitos pabėgėlių banga. Tad statybininkai turės statyti daug, labai greitai ir visus tvarumo standartus atitinkančius statinius.

Globalizacija ir socialiniai tinklai daro didžiulį poveikį žmonių sąmonei ir tai kardinaliai pakeis požiūrį į statinius, miestus ir susisiekimo infrastruktūrą. Dirbtinis intelektas ir jo sprendiniai taps pagrindiniu statybos inžinierių darbotvarkės klausimu. Mūsų valstybė šiems pokyčiams turi ruoštis, ir šiame pasiruošimo darbe svarbi misija tenka Lietuvos statybininkų asociacijai.

LSA steigėjai ir nariai nesitikėjo, kad Europoje gali kilti karas, kad, nepaisant žmonijos pasiektų mokslo laimėjimų, pažangos švietimo srityje, demokratijos brandos valdant valstybes, teks planuoti, kaip atstatyti karo sugriautus Ukrainos miestus. Prasidėjus karui, LSA bendruomenė suteikė piniginę paramą Raudonojo Kryžiaus atstovybei Ukrainoje. Šiuo metu Asociacija nuolat dalyvauja Europos Komisijos ir Ukrainos valstybinių institucijų pasitarimuose, kuriuose diskutuojama dėl Ukrainos atstatymo.

Iš kairės: LSA prezidentas Dalius Gedvilas ir FIEC prezidentas Philip Crampton. 2023 m., FIEC metinė asamblėja Romoje

IDEALUS LSA MODELIS ARBA 50-METĖ ASOCIACIJA

Esu tikras, kad tuomet, kai LSA minės 50-ąsias veiklos metines, didelė dalis viešojo administravimo funkcijų mūsų valstybėje bus atiduota savireguliacijai, tad ir Lietuvos statybininkų asociacija ateityje turės teikti ir viešąsias paslaugas.

Šiuo metu LSA narėmis yra 6 asociacijos. Tikiuosi, kad prie Lietuvos statybininkų asociacijos prisijungs ir asociacijos, kurios vienija kitas specializuotas statybų rinkoje dirbančias bendroves. LSA deklaruojamos ir puoselėjamos vertybės turi tapti pagrindu kitoms asociacijoms telktis po mūsų vėliava.

Tikime, kad Ukraina pasieks pergalę kare prieš okupantus ir kad Lietuvos statybininkai konkrečiais darbais prisidės prie šios šalies atstatymo darbų.

Nuo 2010 m. LSA yra FIEC (Europos Sąjungos Statybų Industrijos konfederacija) narė. Būti šios organizacijos, jungiančios 31 nacionalinę statybos konfederaciją ir asociaciją, nare reiškia dalyvauti ES statybos teisėkūroje, kartu su kitomis valstybėmis planuoti Europos miestų infrastruktūrą, kartu rūpintis žaliavomis ir statybos ištekliais, būti kartu su vizionieriais, kurie keičia Europos ir pasaulio miestų veidus. Dalyvauti Europos statybininkų bendruomenės gyvenime reiškia pilnavertiškai atstovauti LSA narėms. Esame tikri, kad ryšys su FIEC tik stiprės, nes dirbant globaliose rinkose būtina jausti kitų valstybių partnerius.

Todėl Lietuvos statybininkų asociaciją ateityje matau kaip organizaciją, nebijančią prisiimti lyderystės, kaip inovacijas ir pažangą skatinančią, gerbiančią dirbantį ir kuriantį žmogų, pilietišką ir žmogiškas vertybes branginančią organizaciją.

LSA kūrimas yra nuolatinis procesas, primenantis viena kryptimi besisukantį smagratį – pasiekus persilaužimo tašką, ne sustojama, o judama pirmyn.

TURIME LŪKESTĮ,

KAD

POŽIŪRIS

KEISIS IR SU ŠEŠĖLIU STATYBOS

SEKTORIAUS DARBO RINKOJE

KOVOS NE TIK LSA, BET IR TEISĖS AKTUS PRIIMANTYS POLITIKAI.

ESMINGI FAKTORIAI, TURĖJĘ ĮTAKOS

ŠALIES STATYBŲ SEKTORIUI PER PASTARUOSIUS 30 METŲ:

• NARYSTĖ EUROPOS SĄJUNGOJE

• EKSPORTO RINKŲ PASIKEITIMAS

• LIETUVOS PILIEČIŲ MASINĖ EMIGRACIJA

• EURO ĮVEDIMAS

• BIM METODOLOGIJOS TAIKYMAS

• VŠĮ „SKAITMENINĖ STATYBA“ ĮKŪRIMAS IR

JOS VEIKLA

• NAUJI REIKALAVIMAI STATINIŲ ENERGINIAM TVARUMUI

• DVI EKONOMINĖS KRIZĖS (1997–1998 M. RUSIJOS KRIZĖ IR 2008 M. PASAULINĖ

EKONOMINĖ KRIZĖ)

Statybos vadovų

veteranų klubas

VICEPREZIDENTAI APIE LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS VEIKLĄ

Kęstutis VANAGAS, UAB YIT LIETUVA vadovas, LSA viceprezidentas

„YIT Lietuva“ prie LSA prisijungė 1993 m., nuo pat Asociacijos įsteigimo pradžios. Tiesa, tuomet, dar iki prisijungimo prie skandinavų nekilnojamojo turto vystytojų grupės, įmonė veikė kitu pavadinimu. Tuo metu Lietuvoje kūrėsi statybos sektorius, todėl buvo svarbu įsijungti į bendroves vienijančią ir verslo interesams atstovaujančią organizaciją.

LSA veikla išties yra aktyvi ir vertiname ją teigiamai, nes ji yra vienintelė tokia organizacija, vienijanti statybininkus ir atstovaujanti jiems. Nuoširdžiai vertiname ilgamečių vadovų ir lyderių – Adakro Šeštakausko ir Daliaus Gedvilo – entuziazmą ir atsidavimą. Sunku būtų įsivaizduoti, kas šį darbą galėtų daryti geriau ir nuoširdžiau.

2010 m. buvau išrinktas tarybos nariu, o po trejų metų teko garbė ir atsakomybė eiti LSA viceprezidento pareigas.

Statybų sektorius, kaip ir visa verslo aplinka, nuolat keičiasi ir tobulėja. Galime pasidžiaugti, kad pavyko pasiekti susitarimų, padedančių skaidrinti ir modernizuoti sektorių ir užtikrintai žvelgti į ateitį. Išskirčiau pažangą viešųjų pirkimų procese –standartizuota rangos sutartis, įdiegta Statybininko kortelių sistema, didelis proveržis įvyko skaitmeninėje statyboje, pvz., pradėti naudoti skaitmeniniai darbų žurnalai, pradėta naudoti BIM modelius.

Siekiame, kad skaitmenizavimas būtų privalomas kriterijus tam tikros vertės projektuose tiek projektuojant, tiek vykdant statybos darbų viešuosius pirkimus, o perkančioji organizacija būtų suinteresuota projektą rengti pagal BIM modelį. Esame pasiruošę bendradarbiauti ir dalintis savo skaitmeninės statybos patirtimi bei kompetencijomis.

Žvelgiant į ateitį, norėtųsi, kad valstybė į LSA žiūrėtų kaip į partnerį ir suteiktų jam daugiau atsakomybių ir funkcijų. Tokia praktika yra nusistovėjusi pažangiausiose valstybėse ir yra sėkmingai įgyvendinama. Todėl norėtųsi ir čia, Lietuvoje, glaudesnio dialogo su valstybės institucijomis. LSA nuosekliai to siekia.

Teigiami pokyčiai vyksta viešųjų pirkimų procesuose, žengtas pažangus žingsnis, kuris padeda skaidrinti statybų sektorių, jį subalansuoti, nustatyti aiškius vertinimo kriterijus.

Tikimės, kad ateityje pirkimuose vis mažiau bus vertinama mažiausia kaina (ji neatliepia aukščiausios kokybės). Juk statome ne vieneriems, o dešimtims metų ir pigi kokybė greitai tampa akivaizdi.

Asociacija kuria bendrystės jausmą – ji padeda suburti narius ir ginti jų interesus, atstovauti jiems dialoge su valstybės institucijomis.

Vytautas VANKEVIČIUS,

UAB STATICUS valdybos narys, LSA viceprezidentas

Verslo aplinka susideda iš dviejų dėmenų – klientai ir aplinka, susijusi su kolektyvu. 98 proc. STATICUS projektų yra įgyvendinama užsienyje, daugiausiai veikiame Jungtinėje Karalystėje bei Šiaurės Europoje. Tokia įmonės veikla turi įtakos ir mūsų darbuotojams: tai kitokia darbo kultūra, kitokie nei Lietuvoje reikalavimai, lūkesčiai. Bet produktą gaminame Lietuvoje, todėl mums būtina pažinti abi rinkas, skirtingas verslo aplinkas. Mūsų įmonė

LSA nare tapo 2008 m. kovo 27 d. LSA Tarybos nariu esu nuo 2013 m., o viceprezidentu tapau 2021 m.

Matau gaivališkai veikiančias gamybos ir statybos įmones, mokslo įstaigas, rengiančias sektoriui specialistus, – jos iš tiesų turėtų veikti kaip darni sistema, kuri generuoja pajamas ir valstybei. Kokią situaciją matome realiai? Per 2008 m. kilusią krizę praradome apie 50 proc. įmonių, o darbuotojai nuėjo į Užimtumo tarnybą, tapo išlaikomi valstybės, kuri taip ir nesugeba sukurti tokios aplinkos, kad įmonės galėtų dirbti, užsidirbti ir mokėti valstybei mokesčius, o ne auginti bedarbių skaičių.

Arba viešieji pirkimai. Įmonės atrenkamos pagal pasenusius – metų ar dvejų – finansinius duomenis. Situacija keičiasi itin greitai, todėl reikėtų vertinti buvusius rezultatus, planuojamus ir einamuosius –ketvirčio. Tuomet nereikėtų po kelis kartus skelbti viešųjų pirkimų konkursų svarbių valstybei objektų statybai, nereikėtų ilgai trunkančių teismų. Kam naudinga, kai teismuose ginčijantis dėl palyginus menkų sumų, milijoniniai objektai stovi; kai sustabdomas įmonių, kurios pasirengusios vykdyti projektą ir sukaupusios būtinus pajėgumus, darbas; o pasibaigus byloms, vienu metu tenka vykdyti kelis projektus? Gal verta pasidomėti kitų rinkų patirtimi, kai, kilus panašiems ginčams, atsakomybės imasi valstybė: įmonė tęsia darbus, objektai statomi, o teismuose su nepatenkintais rangovais ginčijasi valstybė.

Mes matome efektyvią skandinavų, anglų verslo aplinką, dažnai jas rodome kaip pavyzdį. Logiškai mąstant, reikia imti ir pasidomėti, kaip jie tai padarė, verta bandyti adaptuoti mūsų sąlygomis. Valstybė turi veikti efektyviai ir sukurti tinkamą verslo aplinką, neužkrauti įmonėms nebūdingų veiklų. Verslo reikalas – pagaminti, suteikti paslaugas, o valstybės – garantuoti, kad už pateiktą prekę, paslaugą bus sumokėta.

Mes bandome judėti ta kryptimi, imdamiesi tai vienų, tai kitų sprendimų, tačiau situacija iš esmės pasikeis tik sukūrus sistemą, kurioje kiekvienas subjektas ir valstybė vykdys tik jai būdingas funkcijas.

LSA vienija bendraminčius, kurie dirba vienoje aplinkoje –statybos sektoriuje, vienija juos, kad galima būtų drauge spręsti susijusius klausimus tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, nepaliekant nuošalėje ekonominių bei socialinių

klausimų. Asociacijos vaidmuo šiuo atveju labai svarbus, bet negalima pamiršti, kad statybos darbus vykdo ne Asociacija, o įmonės. LSA įmonėms yra pagalbininkas, ieškant sprendimų, patariant, nes Asociacija sukauptos teisinės, ekonominės bei kitos būtinos sektoriui kompetencijos. Statybininkai turi būti vieningi: taip mūsų balsas tvirtėja, esame labiau girdimi ir valstybinėse institucijose, atstovaudami sektoriaus interesams. O reikalų, kuriant palankią verslo aplinką, yra daug.

Lietuvoje verslo aplinka nėra tvari, ji nepadeda statybos bendrovėms vystytis ir augti. Kai kurie svarbūs dalykai yra palikti savieigai, pvz., užsakovui leidžiama turėti aukštesnę poziciją, dėl kurios neretai kitoms įmonėms tenka stabdyti veiklą. Pastaruoju metu Asociacija imasi tipinės sutarties, kuri apimtų visas situacijas, taip pat ir prievolę atsiskaityti už atliktus darbus. Tačiau manau, kad vien gerų norų neužteks, reikia politinio sprendimo, kuris, sekant skandinavišku modeliu, įtvirtintų ne tik užsakovų teises, bet ir pareigas.

Ant lito buvo parašyta: „Tautos jėga vienybėje“. Tai svarbu ir Asociacijai: nebūsime vieningi – nebūsime galingi. Tik susibūrę galime būti stiprūs ir pasiekti tinkamų rezultatų. LSA atstovauja įmonėms, kurios nori bendradarbiauti ir kurti.

Nors STATICUS įgyvendina projektus užsienio rinkose, bet dirbame ir Lietuvoje, todėl čia parnešame pažangiausią patirtį, kuria mielai dalinamės su LSA. Nes man svarbu daryti taip, kad Lietuvai būtų geriau. Ir neklausti, ką man duos LSA. Geriau klausti, ką mes jai galime duoti, kaip galime bendradarbiauti visų mūsų labui.

TARYBA – KOLEGIALUS LIETUVOS STATYBININKŲ

ASOCIACIJOS VALDYMO ORGANAS

LSA tarybos nariai:

Dalius Gedvilas, LSA prezidentas

Vytautas Vankevičius, UAB STATICUS valdybos narys, LSA viceprezidentas

Kęstutis Vanagas, UAB YIT LIETUVA vadovas, LSA viceprezidentas

Nikolaj Kolesnik, UAB ALVORA įkūrėjas

Lukas Laukaitis, UAB CONRES LT vadovas

Martynas Pargaliauskas, UAB ALVORA vadovas

Aldas Rusevičius, UAB KAUNO TILTAI vadovas

Gediminas Razma, UAB NORDEC vadovas

Darius Bieliauskas, UAB PLUNGĖS LAGŪNA vadovas

Egidijus Urbonas, AB PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS statybos direktorius

Virginijus Almanaitis, UAB VA STATYBA vadovas

Artūras Zaremba, AB AKMENĖS CEMENTAS vadovas

Audrius Tulaba, UAB INHUS vadovas

Virginijus Ramanauskas, UAB PERI vadovas

Violeta Laurinavičienė, UAB DARBASTA valdybos pirmininkė

Andrius Jurelionis, KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO Statybos ir

architektūros fakulteto dekanas

Remigijus Šalna, VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas

Marius Ulozas, RESPUBLIKINĖS LANGŲ IR DURŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS vadovas

Domantas Šimoliūnas, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos NETA vadovas

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA ŠALIES IR EUROPOS KONTEKSTE

Europos Parlamento narys

GERBIAMI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS VADOVAI IR NARIAI,

statybos sektorius turi didžiulę įtaką Europos Sąjungos užsibrėžtam žaliajam kursui. Nuo šios pramonės šakos priklauso mūsų būsto, darbo vietų, miestų ir valstybių gyvenimo kokybė, aplinkos išsaugojimas, tvarūs sprendimai.

Statybų sektorius, kurį sudaro tiek naujų pastatų statyba, tiek jau esamų eksploatavimas, kasmet į aplinką išmeta 40 proc. viso pasaulinio anglies dvideginio kiekio. Tai –didžiausias anglies dvideginio emisijos rodiklis planetoje. CO2 pėdsako skaičiavimas ir mažinimas statybos sektoriui yra būtinas bei pokyčių reikalaujantis strateginis tikslas. Reaguodamos į tai, inovatyvios statybų bendrovės kelia tikslą rinktis mažesnį CO2 pėdsaką turinčias statybines medžiagas. Tvarūs gaminiai netrukus taps ir nauju standartu rinkoje.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos statybos pramonė žengia koja kojon su Europa ir pasauliu, diegdama inovatyviausius, tvariausius sprendimus mūsų šalies pastatuose ir statybos procesuose.

Štai neseniai priimtas mūsų šalies sprendimas, kad, statant visuomeninės paskirties pastatus, bent pusė statybos produktų turės būti pagaminti iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Šiais pokyčiais skatinama klimatui ir aplinkai palanki statybos sektoriaus ir produktų transformacija, naujų verslo modelių, ekoinovacijų, tvarių, ilgaamžių „žiedinių“ produktų gamybos ir paslaugų kūrimas.

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje ir pačių pastatų statyba aplinkosauginiu požiūriu yra tvari – naudojamos saugios ir netaršios medžiagos, savo sudėtyje neturinčios kenksmingų formaldehidų. Viltingai nuteikia faktas, kad visuose statybos etapuose ieškoma galimybių kuo efektyviau naudoti energiją, o statybos atliekos kruopščiai rūšiuojamos.

Kai kuriose statybos srityse jau tapome pavyzdžiu Europai. Štai Vilniuje plėtojamas verslo parkas „Business Garden Vilnius“ – tarp žaliausių objektų visoje Europoje. Kaip skelbia Europos Žaliųjų pastatų sertifikavimo įstaiga, 95 LEED sertifikato balus surinkęs „Business Garden Vilnius“ patenka į vienuoliktuką Europos pastatų, kada nors gavusių tokį arba aukštesnį įvertinimą.

Džiaugdamasis mūsų statybos sektoriaus pasiekimais, noriu pasveikinti Lietuvos statybininkų asociaciją – lyderiaujančią Lietuvos pramonės asociaciją – su garbingu 30-mečio jubiliejumi. Linkiu Asociacijos vadovams ir nariams inovatyvių idėjų, atkaklumo siekiant tikslų ir naujų pasididžiavimą keliančių Lietuvos statybos projektų!

Kartu noriu labai padėkoti už Lietuvos statybininkų asociacijos iniciatyvą padėti Ukrainai. Sugriauta šalis, iš namų išvaryti žmonės ir karo nuniokoti miestai bei gyvenvietės laukia mūsų pagalbos. Mūsų šalies statybos įmonių parodyta gera valia ir žmogiškumas verti didelės pagarbos ir pasididžiavimo!

Nuoširdžiai Jūsų, Europos Parlamento narys Juozas OLEKAS

Kazys STARKEVIČIUS, LR Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA –

AKTYVI TEISĖKŪROS PROCESO DALYVĖ

Lietuvos Respublikos teisėkūros procese džiugina aktyvus piliečių, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimas ir jų argumentuotų bei racionalių pasiūlymų teikimas įvairiems Lietuvos Respublikos Seime įregistruotiems įstatymų projektams tobulinti.

• Dėl projektavimo paslaugų ir statybos darbų pirkimo atskirai.

LSA AKTYVIAI DALYVAUJA TEISĖKŪROS PROCESE

Lietuvos statybininkų asociacija, būdama Europos statybos pramonės federacijos nare (FIEC), aktyviai dalyvauja teisėkūros procese, nes peržiūri jų sektorių reglamentuojančias Europos Komisijos direktyvas, kitus ES ir nacionalinius statybos sektoriaus teisės aktus bei teikia siūlymus jiems tobulinti. Vien tik per 2022 metus Asociacija įvairioms institucijoms pateikė daugiau kaip 30 oficialių raštų dėl teisės aktų tobulinimo ar naujų teisės aktų projektų inicijavimo, pvz., dėl Statybos įstatymo ir STR; daugiabučių namų renovacijos, statybos darbų viešųjų pirkimų procedūrų, taip pat dėl verslo teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, tobulinimo.

Seimo rudens sesijos pabaigoje buvo priimtas statybos sektoriui svarbus Viešųjų pirkimų įstatymo paketas, kurį Seimui pateikė Vyriausybė. Teisės aktuose siūlyta iš esmės supaprastinti įstatymų nuostatas, susijusias su perkančiųjų organizacijų atliekama tiekėjų patikra dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Be šių pagrindinių Vyriausybės pasiūlytų nuostatų, Ekonomikos komitete Viešųjų pirkimų įstatymo projektų paketo svarstymo metu buvo keliami ir kiti aktualūs klausimai, pavyzdžiui:

Svarstymo metu Viešųjų pirkimų įstatyme galiojo imperatyvi pareiga projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai. Asociacija siūlė atsisakyti prievolės projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai, t. y. siūlė palikti tai statytojo (užsakovo) dispozicijai/ pasirinkimui. Ekonomikos komitetas, įsiklausęs į socialinių partnerių nuomonę, pritarė šiam siūlymui. Taigi perkančiosios organizacijos gali projektavimo paslaugas ir statybos darbus įsigyti neskaidydamos pirkimo į atskiras dalis;

• Dėl darbo užmokesčio vertinimo

Svarstant Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, Vyriausybė teikiamomis pataisomis siūlė panaikinti šiame įstatyme galiojančią nuostatą, nustatančią perkančiųjų organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutiniuosius 12 mėnesių („už praeitį“) ir siūlė numatyti galimybę vertinti mokėtiną darbo užmokestį („į ateitį“). Tačiau po ilgų diskusijų Ekonomikos komitetas pritarė Asociacijos pasiūlymui nekeisti galiojančios įstatymo nuostatos ir palikti perkančiosioms organizacijoms galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutiniuosius 12 mėnesių;

• Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės tvirtinti standartizuotas dokumentų formas

Siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir operatyvumo, didelę reikšmę turi standartizuoti

dokumentai, kurie sumažina perkančiosioms organizacijoms administracinę naštą, eliminuoja žmogiškojo faktoriaus riziką, pakelia procedūras į aukštesnį kokybinį lygį. Asociacija, norėdama optimizuoti procesą, siūlė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę rengti ne tik rekomenduotinas dokumentų formas, bet ir privalomas (pvz., standartinių sutarčių formas). Ekonomikos komitetas pritarė šiam Asociacijos pasiūlymui ir tuo pagrindu papildė Viešųjų pirkimų įstatymą nuostata, kad „pirkimo sutartys sudaromos taikant Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas“. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių visos viešųjų pirkimų sutartys negali būti standartizuotos, pasiūlyta nustatyti, kad tipinės pirkimų sutarčių sąlygos gali būti netaikomos, kai jos nėra pritaikomos perkamam objektui arba dėl kito argumentuoto perkančiosios organizacijos nurodyto pagrindimo.

UAB „Kauno tiltai“) dalyvauja įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Šis inžineriniu požiūriu sudėtingas statinys bus pastatytas bendromis Lietuvos projektavimo, statybinių medžiagų gamintojų, statybos rangovų, statybos produktų laboratorijų ir kitų statybos procesų dalyvių pastangomis ir jėgomis.

Asociacija, vienijanti daugiau kaip pusantro šimto narių, yra labai svarbi kuriant Lietuvos infrastruktūrą. Džiugu pažymėti, kad Asociacijos nariai pastatė šiuos Lietuvai svarbius objektus, pavyzdžiui, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, Valdovų rūmus Vilniuje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą bei Fizinių ir technologijos mokslų centrą, Vilniaus miesto pietinį ir vakarinį aplinkkelius, kogeneracines jėgaines Kaune ir Vilniuje. Taip pat šiuo metu statomi valstybės gynybai svarbūs objektai: Rūdiškių ir Ruklos kariniai poligonai, Šiaulių ir Tauragės karo bazės Lietuvos kariuomenei.

STATYBOS SEKTORIAUS IR LSA VAIDMUO, KURIANT ŠALIES INFRASTRUKTŪRĄ

Skirtingai nei kitų Europos valstybių, pvz., Šveicarija, Austrija, Liuksemburgas ir kt., Lietuvoje pagrindinius infrastruktūros statinius stato Lietuvos rangovai. Šiandien statybos sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP sudaro nuo 7,2 iki 10,8 proc. Beveik 10 proc. šalies dirbančiųjų dirba statybos pramonėje. Vykstant transformacijai dėl CO2 dujų mažinimo atmosferoje, labai reikšmingą misiją turi atlikti statybininkai, nes 60 proc. įvežtinio kuro sunaudojama pastatams ir patalpoms apšildyti, todėl statybos sektoriaus svarba Lietuvos ūkio struktūroje yra ypač svarbi.

Pažymėtina, kad Asociacijos narės (pvz., UAB „Kelprojektas“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Inhus“,

Neabejoju, kad ir ateityje Asociacijos narės pastatys dar daugiau šaliai reikalingų gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties objektų bei inžinerinių statinių.

LSA 30-METIS

Asociacijai 30 metų. Šia proga linkiu ir ateity išlaikyti veržlų jaunatvišką aktyvumą, palaikyti glaudžius, dalykinius ryšius su visais Seimo komitetais ir ypač – su Ekonomikos komitetu. Tegul nenutrūksta darbas su Vyriausybe, ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis, siekiant toliau tobulinti statybos sektoriui reikalingus teisės aktus, optimizuojant ir Statybos kodeksą. Laukia daug iššūkių –juk naujasis Statybos kodeksas turėtų ne tik sisteminti statybos srities teisės aktus, bet ir atsižvelgti į nuolatinius pokyčius, kuriuos lemia skaitmeninės technologijos. Linkiu LSA nariams nepavargti pasirinktame kelyje.

Simonas GENTVILAS, aplinkos ministras

STIPRI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA YRA IR

STIPRIOS DEMOKRATINĖS LIETUVOS SIMBOLIS

Vakarų valstybėse vis daugiau statybos sektoriaus klausimų pavedama savireguliacijai, kad kolegos patys išsikeltų sau aukštus veiklos standartus ir jų siektų, dėl to ten veikia stiprios profesinės gildijos ir asociacijos.

Todėl stipri Lietuvos statybininkų asociacija yra ir stiprios demokratinės Lietuvos simbolis.

Aplinkos ministerija Lietuvoje taip pat nori vis daugiau funkcijų perduoti asociacijoms, profesionalų bendruomenėms, kad kurtų patys sau kriterijus ir stengtųsi juos atitikti, dėl to turime konkrečių planų. Vienas iš jų – padėti kurti profesinę statybos inžinierių savivaldą.

Lietuvos statybininkų asociacija rodo itin didelę brandą ir inovatyvumą, skaitmenizuojant statybos procesą, keliant darbų saugos standartą, skaidrinant darbo santykius. Tai yra akivaizdus atsakingo požiūrio į savo veiklą įrodymas. LSA brandą liudija ir tai, kad valstybė vis mažiau turi įsitraukti į minimalių standartų nustatymą, nes pats sektorius sau ima kelti aukštesnius reikalavimus.

Norėčiau išskirti ir kartu su LSA išgrynintą ir įstatymiškai pasiektą rangos ūkio būdu susiaurinimą. Tai yra reikšmingas lūžio taškas statinių kokybei užtikrinti. Be stiprios Asociacijos pozicijos ir rišliai juridiškai suformuluotų pozicijų proveržiai būtų arba neįvykę, arba neabejotinai silpnesni.

MINISTERIJOS IR LSA BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS

Vakarų demokratijose asociacijos virsta gildijomis, kurios užsiima savo profesijos specialistų atestavimu, profesinės kvalifikacijos standartų nustatymu. Todėl per ateinantį dešimtmetį norisi matyti Asociaciją perimant dalį valstybės funkcijų. Sparčiai besiplečianti Aplinkos ministerijos Statybos sektoriaus vystymo agentūra turi tikslą padidinti statybos sektoriaus darbo našumą. Tam reikės tiek kvalifikacijos kėlimo, inovatyvių technologijų ir procesų diegimo, spartesnio skaitmenizavimo.

LSA – KAIP SUTELKTINĖ KOMPETENCIJA

Pastarieji metai buvo didelio kokybinio proveržio metai. Ministerijos ir LSA bendradarbiavimas teisėkūroje gali būti apibūdinamas kaip dalykiniai partnerių santykiai. Ne visada taip būdavo.

Po argumentuotų LSA siūlymų Viešųjų pirkimų įstatymams tobulinti ir bendro nuoseklaus darbo prasidėjo itin svarbus statybos proceso skaitmenizavimas, BIM, pastatų duomenų banko, statinio gyvavimo ciklo projektai. Dauguma jų savo pilnavertę brandą pasieks jau šių metų pabaigoje.

STATYBININKAMS LINKIU NENUSTOTI DIDŽIUOTIS

SAVO PROFESIJA

Esate Lietuvos ekonomikos stuburas ir inžinerinės smegenys. Norisi palinkėti, kad ir ateity Lietuvos miestų horizontą puoštų kranų siluetai, simbolizuojantys dirbančią šalies statybininkų bendruomenę.

Norisi, kad artimiausią dešimtmetį žalieji sprendimai taptų projektavimo ir statybų rutina: daugiau medienos, daugiau sandarumo, daugiau atsinaujinančios energetikos.

Statybininkams ir Asociacijai linkiu būti pozityvių permainų priekyje!

Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA – VIENAS IŠ SVARBIŲ LIETUVOS

PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS VARIKLIŲ

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA IR LPK

Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Lietuvos pramoninkų konfederacijai (LPK) priklauso faktiškai nuo pat savo įsikūrimo ir yra vienas iš konfederacijos variklių. Tai labai reikšmingas sektorius ir pagal savo indėlį į Lietuvos pramonę. Nuo pat įstojimo 1993 m. rugsėjo 20 d. statybos pramonės sektoriaus svoris Lietuvos pramonės kontekste nuosekliai augo.

Pavyzdžiui, vertinant 2022 m. rezultatus, statybų įmonės savo srities darbų atliko už 5,2 mlrd. eurų ir tai buvo beveik 25 proc. daugiau nei 2021 metais. Taip pat verta atkreipti dėmesį į statybos sektoriaus nacionalinį indėlį – tik apie 0,6 mlrd. eurų pajamų buvo gauta užsienio rinkose, t. y. didžioji dalis statybos darbų atliekama čia, Lietuvoje.

Statybos sektorius kuria apie 7 proc. šalies BVP ir šiame sektoriuje dirba apie 110 tūkst. šalies gyventojų (arba apie 8 proc. visų užimtų šalies gyventojų).

Reikia akcentuoti, kad statybos sektoriui, kuriančiam šitiek darbo vietų, nuolat kyla įvairių iššūkių, pradedant profesinio rengimo ir baigiant darbo santykių reguliavimo klausimais. Todėl LPK siekia teigiamų pokyčių ir mato savo vaidmenį, padedant spręsti problemas visais įmanomais lygmenimis – tiek kalbant apie įstatymų bazę, darbą su priežiūros institucijomis, tiek ir apie viešųjų naratyvų formavimą.

Lietuvos gyventojai nepaprastai domisi šia pramonės šaka – juk LSA narių darbo vaisiais naudojasi ne tik gamybos įmonės, biurų darbuotojai – su jais vienaip ar kitaip susiduria kiekvienas Lietuvos gyventojas. Statybų darbo terminai, kokybė, darbo sąnaudos, darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo problemos – visa tai yra kasdienio

Lietuvos viešojo naratyvo dalis, tad atsakomybė, slegianti

Asociacijos pečius, tikrai nemenka. Norisi tikėtis, kad LPK prisideda prie šios pramonės šakos problemų sprendimo, jos inovatyvumo ir darbo našumo kėlimo.

Statybininkų asociacijos atstovų keliamos problemos aktualios mums visiems ir todėl rūpimos, svarstytinos, o trukdžiai vystytis ir tobulėti – taisytini.

LSA INDĖLIS Į TVARIOS EKONOMIKOS LIETUVOJE FORMAVIMĄ LABAI REIKŠMINGAS

Statybos sektoriuje jau ne pirmą dešimtmetį vyksta nuolatinė transformacija, kurios apsukos pastaruoju metu sparčiai didėja ir dėl besikeičiančios verslo bei geopolitinės aplinkos, ir dėl su jais susijusių vis naujų įvairaus lygmens – tarptautinių ir nacionalinių – reikalavimų. Turiu omenyje tvarios statybos, energinio efektyvumo ir CO2 emisijos kontekstus.

Kai visame pasaulyje naują pagreitį įgauna kovos su tarša, tvarumo ir energinio efektyvumo siekiai, būtent statybos sektorius bus kaip niekad svarbus mažinant anglies dioksido išmetimą, renovuojant namus ir statant jau naujo tipo, A++ energinio naudingumo pastatus, tausojančius aplinką ir taupančius energetinius išteklius.

Manau, verta paminėti Asociacijos indėlį į itin Lietuvai reikšmingą sparčios renovacijos procesą. Verta pabrėžti, kad šiuo metu aktyviai aptarinėjamame ir Lietuvai labai svarbiame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos papildomos investicijos daugiabučių pastatams renovuoti.

Nepaisant to, kad Lietuvoje pasiekta ganėtinai reikšminga pažanga dekarbonizuojant šildymą (naudojant atsinaujinančius energijos išteklius – daugiausia biomasę

ir atliekas), svarbiu klausimu lieka pastatų energinio efektyvumo, kuris gali būti gerokai padidintas, užtikrinimas.

Verta pažymėti, kad LSA nuosekliai remia tvarumo reikalavimo diktuojamus veiksmus, susietus su pastatų energijos vartojimu, nuosekliai taiko naujausias rinkos žinias. Įgyvendindama įvairius energinio efektyvumo projektus, Lietuvos statybininkų asociacija reikšmingai prisidėjo prie savanoriškos statybininkų profesinių kompetencijų ir įgūdžių ugdymo ir pripažinimo sistemos, kuri susieta su pastatams keliamais beveik nulinės energijos reikalavimais, sukūrimo; prisideda prie Lietuvos statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, kompetencijų ir įgūdžių stiprinimo ir siekia įgyvendinti tvarią pastatų renovaciją, be to, siekiama, užtikrinant efektyvų energijos vartojimą, statyti energijos beveik nenaudojančius pastatus, vykdyti darnią statybą.

Remiantis Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planu 2021–2030 m., planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 510 tūkst. kv. m centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir apie 450 tūkst. kv. m savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Kasmet bus sutaupoma apie 20 GWh energijos ir bendrai ši priemonė leis sutaupyti apie 1,1 TWh. Beje, šis planas nuolat atnaujinamas, nes kasmet griežtėja ir ES siekiai.

Atsižvelgiant į išvardintus ambicingus tikslus ir griežtus reikalavimus, sektorius susiduria su labai rimtais darbo jėgos pritraukimo iššūkiais. Nekonkurencingi atlyginimai ir neefektyvus darbo rinkos reguliavimas jau ne vieną dešimtmetį skatino geriausių statybos sektoriaus darbuotojų emigraciją. Augant renovacijos tempams, nepakankamas statybininkų skaičius gali trukdyti kokybiškai įgyvendinti svarbius projektus. Be to,

darbo jėgos trūkumas gali paskatinti darbo užmokesčio sektoriuje augimą, o tai neišvengiamai lems statybos darbų įkainių padidėjimą.

Tai tik nedidelė dalis sektoriaus iššūkių, su kuriais kasdien tenka susidurti LSA. Galime tik pasveikinti, kad iki šiol LSA kiek įmanoma sėkmingai juos įveikia.

Juk naujas etapas energetikoje bus išmanieji pastatų fasadai, gaminantys energiją, – tai į pastatų sienas, balkonų turėklus, kitas eksterjero detales integruotos saulės elektrinės, fotovoltiniai langai, apdailos plokštės, fotovoltinių savybių turintys dažai. Europos stoginių saulės energijos įrenginių iniciatyva įpareigoja palaipsniui įrengti saulės baterijas ant didesnių viešųjų ir komercinių bei naujų gyvenamųjų pastatų stogų.

SU PROFESINE ŠVENTE

LSA ne tik viena didžiausių, bet ir (su ilgamečiu savo vadovu priekyje) – viena aktyviausių verslo asociacijų Lietuvoje. Norisi dar kartą palinkėti, kad LSA ir toliau būtų atvira drąsiems projektams, novatoriška ir atsakinga organizacija, nebijanti tikrai sudėtingų ir įvairiapusių iššūkių.

Linkiu toliau orientuotis į tvarumą, inovatyvumą, konstruktyviai plėsti savo darbų apimtis, sėkmingai gausinti profesionalių darbuotojų gretas ir įgyvendinti novatoriškiausius projektus.

Tikiuosi, kad pagal Jūsų indėlį, tenkančius iššūkius ir įdėtas pastangas Jus vertins ir visuomenė, ir valdžia, o į Jūsų lūkesčius bus dėmesingai įsiklausyta. Ačiū, kad tiek metų mumis pasitikite, esate mūsų konfederacijos ištikimi ir įtakingi nariai.

LPK organizuojamo kasmetinio konkurso

„Lietuvos metų gaminys” 2022 m.

Statybos ir statybos medžiagų pramonės

kategorijos nugalėtojai

PRIE LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS IŠTAKŲ BUVUSIOS ĮMONĖS

UAB „YIT Lietuva“ vadovas, LSA viceprezidentas Kęstutis VANAGAS

Narystė nuo 1993 04 14, steigėjai

Per pastaruosius 20 metų įmonė pradėjo ir naujų veiklų. Buvusi tik generalinė rangovė, įmonė pradėjo būsto verslą, vėliau – komercinio NT veiklą, o nuo 2019 m. ir kelių bei infrastruktūros verslą. Tad dabar bendrovė tvirtai stovi ant 4 verslų „kojų“.

Ranga: „YIT Lietuva“ stato ir atnaujina mokyklas, ligonines, biurus, komercines ir viešąsias erdves, kad užtikrintų optimalų naudojimą, tvarumą ir lankstumą visame gyvavimo cikle.

Būstas: įmonė kuria funkcionalius ir tvarius namus bei aplinką, kad tvariai gyventi būtų paprasta.

Patalpos verslui: „YIT Lietuva“ kuria tvarią, ateities perspektyvoms pritaikytą miesto aplinką, atitinkančią besikeičiančius žmonių, verslo ir visuomenės poreikius.

Infrastruktūra ir kelių tiesimas: įmonė stato kelius, tiltus, tunelius, statinius ir įrenginius, užtikrinančius sklandesnį žmonių, verslų ir bendruomenės judėjimą.

Per pastaruosius 20 metų įmonės pavadinimas keitėsi keletą kartų. 2004 m. AB „Kausta“ tapo AB „YIT Kausta“, 2018 m. – UAB „YIT Kausta“, o 2019 m., susijungus su „Lemminkainen Lietuva“, tapo UAB „YIT Lietuva“. Tačiau šie pokyčiai niekaip nepakeitė vidinės įmonės kultūros – išlaikytas stiprus identitetas, aukšta darbų kokybė bei pamatinės vertybės.

„LSA pavyko pasiekti susitarimų, padedančių skaidrinti ir modernizuoti sektorių ir užtikrintai žvelgti į ateitį, – sako K.Vanagas. – Išskirtume pažangą, pakeitusią viešųjų pirkimų procesą –patvirtinta standartizuota rangos sutartis, įdiegta Statybininko kortelių sistema, įvyko didelis proveržis skaitmeninėje statyboje, pvz., pradėti naudoti ir skaitmeniniai darbų žurnalai, ir BIM modeliai. LSA žengia koja kojon su statybos sektoriaus naujienomis ir tendencijomis.“

Tuometinė „Kausta“ buvo viena iš LSA steigėjų. 2010 m. K.Vanagas buvo išrinktas į LSA Tarybą, o po 3 metų pradėjo eiti LSA viceprezidento pareigas, tad įmonė aktyviai dalyvauja Asociacijos veikloje.

Bendrovė skaičiuoja 66-us veiklos metus – 1957 m. ji buvo įkurta pavadinimu „Valstybinis statybos trestas Nr. 9“, o po metų savo veiklą jau plėtojo kaip „Panevėžio statybos trestas“.

Per visą šį laikotarpį organizacijoje vyko įvairių pokyčių, atliepiančių tų laikų tendencijas ir statybų sektoriaus temų aktualumą: nuo diegiamų projektų valdymo sistemų, taikomos metodikos pokyčių iki strategijos ar bendrovės valdymo koncepcijos atnaujinimo. Įmonėje nuolat efektyvinami ir skaitmenizuojami vidiniai procesai, taikant inovatyvias technologijas ir taip užtikrinant vertę darbuotojams bei užsakovams. Suprasdami, kad statybos veikla palieka ženklų pėdsaką bendruomenei, aplinkai, savo veikloje akcentuojame tvarumo temą. Siekiame, kad būtų analizuojama veiklos įtaka, nuosekliai mažinamas neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai, aplinkinėms bendruomenėms, gamtai. Optimizuodami gamybos procesus, siekiame mažinti savo veikloje naudojamos energijos kiekius, naudoti žalią energiją.

PST teikia platų paslaugų spektrą, savo veiklą plėtoja Lietuvoje ir už jos ribų. Bendrovė teikia generalinės rangos, bendrųjų statybos darbų, nekilnojamojo turto plėtros ir projektavimo paslaugas. PST specializuotų paslaugų teikimui yra įsteigusi filialų ir antrinių įmonių. Jos užsakymų krepšelyje – valstybiniai ir privačių užsakovų projektai, nuo daugiabučių renovacijų iki stambių gamybos paskirties ar kultūrinio paveldo objektų, reikšmingų šalies mastu.

PST yra vienas iš LSA steigėjų, palaiko ir įsitraukia į įvairias Asociacijos iniciatyvas. „Tai reikalinga ir aktuali organizacija visoms šalies statybų įmonėms, nes ji sudaro sąlygas kartu diskutuoti, priimti unifikuotus ir svarbius

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

AB „Panevėžio statybos trestas“

(PST) statybos direktorius, LSA Tarybos narys

Egidijus URBONAS

Narystė nuo 1993 04 14, steigėjai

sprendimus, darančius teigiamą įtaką statybos sektoriui, – teigia bendrovės statybos direktorius E.Urbonas. –Dėl asociacijos ir jos narių pastangų, statybos sektorius ir jame kylantys iššūkiai dažnai būna geriau girdimi valstybės vadovų ar atsakingų institucijų – bendrovės pozicija svarbiais klausimais taip pat daug geriau girdima, kai ją pateikiame per Asociaciją.“

PST statybos direktorius E.Urbonas yra išrinktas į LSA Tarybą.

Pagrindinė įmonės „Klaipėdos monolitas“ veikla jau 30 metų, nuo pat įmonės įsikūrimo, yra monolitinė gelžbetoninė statyba: daugiaaukščiai monolitiniai pastatai, pramonės, komercinės ir visuomeninės paskirties objektai. „Klaipėdos monolitas“, viena iš nedaugelio tokio pobūdžio įmonių Vakarų Lietuvoje, prisidėjo prie pačių įdomiausių, sudėtingiausių Klaipėdos miesto ir regiono statinių bei uosto infrastruktūros objektų. Įmonė sėkmingai dirba Lietuvoje ir už jos ribų, padėjo ir padeda didžiausioms Lietuvos investicinėms kompanijoms įgyvendinti stambius projektus, tarp kurių – „Hanner“, „Eika“, uosto įmonės „KLASCO“, „BEGA“, „Birių krovinių terminalas“, „Holiday Inn“ ir „Novotel“ viešbučiai ir kt.

„Klaipėdos monolitas“ su LSA bendradarbiauja nuo pat įmonės įkūrimo, nes Asociacija šalies statybininkams – reikšminga institucija, atliekanti svarbias funkcijas. Pirmiausia, ji suvienija sektoriaus atstovus, yra svarbus tarpininkas tarp Vyriausybės ir statybos įmonių, atstovaudama Asociacijos nariams, priimant statybų sektoriui reikšmingus įstatymus. Taip bendruomenės balsas išgirstamas greičiau. LSA inicijuoja statybos įmonėms svarbių naujovių diegimą ir apmoko statybų sektoriaus darbuotojus.

„Mūsų įmonei buvo svarbi kvalifikacijos tobulinimo mokymo programa, skirta statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams. Svarbu, kad LSA įdiegė statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistemą STATREG, – sako D.Valaitis. – LSA inicijavo kvalifikacijos tobulinimo mokymus apie Statinio informacinį modeliavimą (BIM). Tokie mokymai statybų sektoriaus įmonėms suteikė bendrųjų statybos proceso skaitmeninimo ir BIM metodologijos žinių, padėjo suformuoti dalykinius gebėjimus šias žinias taikant praktinėje veikloje.“

Įmonė „Darbasta“ įsteigta 1995 m. Pagrindinė veikla: statybų techninė priežiūra, projektų ir statinių ekspertizė. Atliekant projektų ir statinių ekspertizes, reikia ne tik būtinų kompetencijų, bet ir ilgalaikės patirties, kurią įmonė kaupia jau daugiau kaip 25 metus. Bendrovėje dirba 22 darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, kai kurie jų turi mokslinius laipsnius. Visi darbuotojai yra atestuoti įvairių sričių statybos specialistai, techninės priežiūros vadovai bei ekspertai, kurie gali atlikti bet kurio projekto ar statinio ekspertizę.

„LSA apjungia, suburia ratą įmonių, kurios turi noro, žinių ir gebėjimų puikiai atlikti darbus pagal savo turimas kompetencijas. Mums svarbu tai, kad LSA, naudodamasi gerąja užsienio patirtimi, skatina įmones pereiti prie visuotinio skaitmenizavimo, – sako V.Pletas. – Asociacijos nariai esame jau 26 metus. Nuo pat įstojimo įmonė aktyviai dalyvauja LSA veikloje, nuo 2005 metų Tarybos (anksčiau –Prezidiumo) veikloje dalyvauja įmonės valdybos pirmininkė Violeta Laurinavičienė.“

UAB „Giedra“ įsteigta 1991 m. Įkūrus įmonę, pagrindinė veikla buvo statybos ir remonto darbai. Vėliau veikla išsiplėtė. Prisidėjo restauravimo, konservavimo, taip pat ir projektavimo darbai, generalinio rangovo funkcijos, statybos projektų valdymas, pastatų eksploatavimas, patalpų nuoma. Veiklų diversifikacija padėjo įmonei sėkmingai įveikti ekonomines krizes.

LSA nariu įmonė tapo 1998 metais. Visus tuos 25 metus narystė LSA buvo garbinga ir naudinga. Tai dalinimasis patirtimi su kitomis statybinėmis įmonėmis, centralizuota informacija apie įstatymų ir reglamentų statybos sektoriuje aktualius pasikeitimus. LSA inicijuotų vieningų statybos taisyklių sudarymas padeda standartizuoti statybos procesų vertinimą. Taip pat svarbu tai, kad LSA aktyviai atstovauja statybininkų interesams valstybinėse institucijose. Visada įdomu ir smagu susitikti su kolegomis LSA organizuojamose Statybininkų dienos šventėse.

UAB „Giedra“ valdybos pirmininkas, dr. prof. Algirdas ANDRUŠKEVIČIUS

Narystė nuo 1998 11 03

Žilinskis ir Co, UAB vadovas

Kęstutis KALKIS

Narystė nuo 1998 01 14

Šie metai svarbūs ir LSA, ir Žilinskis Group – įmonių grupė švenčia veiklos 35-etį. Žvelgiant į įmonių grupės istoriją, didėjant A. Žilinskio ir ko UAB veiklos apimčiai ir struktūrai, atsirado būtinybė optimizuoti verslo valdymą, todėl 2016 m. buvo atskirta ir sukurta Žilinskis ir Co, UAB, teikianti paslaugas statybos ir eksploatavimo srityse. Ilgametę energetikos, statybos, šiltinimo, renovacijos sprendinių vystymo patirtį sukaupusi įmonė nuo pat įkūrimo įgyvendina ambicingus, strategiškai svarbius Lietuvai projektus. Veiklą pradėjusi nuo elektros energetikos projektų, įmonė įgyvendino nemažai stambių vandentvarkos projektų Lietuvoje ir tapo infrastruktūros vystymo lydere Lietuvoje. Įmonės indėlis jaučiamas ir svarbiuose valstybei sinchronizacijos projektuose.

„Mūsų įmonė aktyviai dalyvauja LSA veikloje, teikdama siūlymus ir pastebėjimus, kaip spręsti opiausius klausimus, veikiame kaip aktyvus Asociacijos narys renginiuose, dalykiniuose susitikimuose su suinteresuotomis pusėmis, – sako įmonės vadovas K.Kalkis. – LSA ir įmonės sąveika vyksta abiem kryptimis: operatyviai iš LSA gaudami aktualią informaciją, žinome sektoriaus rinkos tendencijas, būdami Asociacijoje, esame labiau matomi ir žinomi, dalinamės žiniomis apie savo įgyvendintus projektus. Mums svarbi statybos sektoriaus technologinė pažanga, skaitmenizacija, todėl sekame LSA vystomo projekto www.skaitmeninestatyba.lt naujienas ir semiamės žinių jų organizuojamuose renginiuose.”

Bendrovės ištakos siekia 1956 m., kai Laukuvos MTS bazėje buvo įkurta melioracijos įmonė – Rietavo MMS. Privatizavus buvusią valstybinę įmonę, 1993 m. ji tapo UAB „Plungės lagūna“, kuri jau mini veiklos 30metį. Įmonė dirba visoje Lietuvoje, plėsdama veiklų spektrą, diegdama naujas technologijas. „Plungės lagūna“ vykdo bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, stato ir montuoja buitinių nuotekų valymo įrenginius, rekonstruoja ir montuoja šilumos tinklus, tiesia kelius ir gatves, tvarko viešąsias erdves, paveldo objektus. Tarp paslaugų – ir topografijos bei projektavimo darbai, vamzdynų diagnostika televizijos kameromis, grunto kasimo darbai. Susidėvėjusių vamzdynų renovacijai naudojama CIPP technologija – vamzdynų aptaisymas vietoje polimerizuotais vamzdžiais.

„Būdami Asociacijos nariais, mes turime galimybę naudotis LSA parengtomis Statybos taisyklėmis (STATAI), lengviau surandame ir pasirenkame partnerius dalyvauti technologiškai ir konstrukciniu požiūriu sudėtingesniuose projektuose, – sako D.Bieliauskas. – Esame aktyvūs LSA nariai, teikiame pasiūlymų Asociacijos vykdomose iniciatyvose dėl statybos verslą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo. Kartu su LSA vykdėme darbuotojų kompetencijos nustatymo reglamentavimą, kartu nusistatėme ir savo darbuotojų kompetencijas, kurios leido dar labiau sustiprinti įmonės konkurencingumą ir lėmė patogesnį, greitesnį objektų valdymą.“

LSA AKTYVIAI DALYVAUJA

TEISĖKŪROJE, TEIKIA PASIŪLYMUS TEISĖS AKTŲ TOBULINIMUI – TAI

VIENA IŠ ESMINIŲ LSA VEIKLŲ

Štai keletas pažangių idėjų, kurios jau tapo teisės aktais ir prie kurių atsiradimo LSA yra daugiau ar mažiau prisidėjusi:

Privalomas BIM

taikymas statybos darbų viešuosiuose pirkimuose.

BIM naudų nebereikia

įrodinėti – BIM iškelia projektavimą, statybą ir statinio eksploatavimą į esmingai naują kokybinį

lygį;

Pareiga

suformuoti skaitmeninį duomenų failą apie statinį ir statinio perleidimo atveju perduoti jį naujam savininkui. Bazinė informacija apie statinį skaitmenine forma turi aukso vertę ne tik kiekvienam savininkui, eksploatuojančiam statinį, bet ir kiekvienam rangovui, kuris kada nors tą statinį remontuos, rekonstruos ar griaus. Tai naujos kartos statinio paso užuomazga;

Parengta tipinė statybos darbų pirkimo sutartis viešuosiuose pirkimuose. Tipinė sutartis subalansuoja sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei sumažina žmogiškojo faktoriaus įtaką;

Statybos kainų

indeksavimas viešuosiuose pirkimuose. Popandeminiu ir karo Ukrainoje pradžios

laikotarpiu infliacijos sukeltas

kainų šuolis buvo suvaldytas

LSA pastangomis, pasiekus

naują požiūrį į būtinybę indeksuoti kainas;

Atvirkštinio PVM taikymas

statybos darbams. Tai padeda ne tik kovoti su šešėlio apraiškomis sektoriuje, bet ir apsaugo rangovus nuo vėluojančių atsiskaitymų, o tai, deja, yra sektoriuje dar vis dažnai pasitaikanti praktika;

Statybos sektoriaus profesinis standartas. Standartas sukuria

galimybę kalbėti bendra kalba ne tik švietimo srityje, bet ir statybų, darbo santykių, užimtumo bei kitose srityse.

EFEKTYVIAM STATYBOS SEKTORIUI KYLANČIŲ KLAUSIMŲ NAGRINĖJIMUI BEI SPRENDIMŲ

RUOŠIMUI SUFORMUOTI LIETUVOS

STATYBININKŲ ASOCIACIJOS KOMITETAI

• EKSPORTO SKATINIMO KOMITETAS

Eksporto rinkos, pasiūlymų eksporto skatinimui rengimas

Vadovas – Vytautas Vankevičius, UAB „Staticus“ valdybos narys

• Viešųjų pirkimų komitetas

Statybos darbų bei su jais susijusių paslaugų viešųjų pirkimų optimizavimas, žalieji, eko, socialiai orientuoti ir darnieji pirkimai

Vadovas – Kęstutis Vanagas, AB „YIT Lietuva“ vadovas

• DARBO KLAUSIMŲ IR DARBŲ SAUGOS KOMITETAS

Darbų sauga, Darbo kodeksas (nelegalus darbas ir kt.), individuali veikla, komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygos kitose šalyse, profesinis mokymas, socialinis dialogas

Vadovas – Lukas Laukaitis, UAB „Conresta“ vadovas

• PASTATŲ MODERNIZAVIMO KOMITETAS

Viešųjų pastatų ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) klausimai

Vadovas – Edvardas Bielskis, UAB „Coner“ vadovas

• STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMINTOJŲ KOMITETAS

Statybos produktų gamybos, eksporto, kokybės, privalomų reikalavimų, montavimo ir kt. klausimai

Vadovas – Virginijus Ramanauskas, UAB „Peri“ vadovas

• MOKSLO IR VERSLO INTEGRACIJOS KOMITETAS

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas, naujų technologijų naudojimas statybų sektoriuje

Vadovas – dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos fakulteto dekanas

• KVALIFIKACIJŲ IR KOMPETENCIJŲ KOMITETAS

Statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų klausimai, Statybos sektoriaus profesinio standarto įgyvendinimas

Vadovas – Robertas Encius, LSA Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas

• TECHNINĖS PRIEŽIŪROS KOMITETAS

Statinio statybos techninė priežiūra, statinio naudojimo klausimai, statinio techninė priežiūra, statinio projekto ekspertizė, statybos techninių prižiūrėtojų kompetencija ir kvalifikacija

• METALO KONSTRUKCIJŲ GAMINTOJŲ IR MONTUOTOJŲ KOMITETAS

Metalo konstrukcijų gamybos, kokybės, montavimo ir kt. klausimai

Vadovas – Gediminas Razma, UAB „Nordec“ vadovas

• INFRASTRUKTŪROS KOMITETAS

Infrastruktūros (kelių, tiltų, elektros, kitokių inžinerinių statinių) statybos klausimai

Vadovas – Aldas Rusevičius, AB „Kauno tiltai“ vadovas

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARĖS YRA 6 ŠAKINĖS ASOCIACIJOS

Gediminas ABARTIS,

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) direktorius

NETA narystė Lietuvos statybininkų asociacijoje nėra atsitiktinė – abiejų asociacijų įmonės dalyvauja statybos procese.

Įvairių paskirčių pastatai tampa vis išmanesni, todėl projektuojant ir statant reikalinga techninė kompetencija: naujausių pastato valdymo technologijų, alternatyvių energijos šaltinių integracijos bei elektromobilių stotelių valdymo išmanymas, nes visa tai reikalinga statant modernius pastatus. Minėta veikla ir yra NETA įmonių kompetencijos, kuriomis jos dalijasi su statybos rinkos dalyviais. NETA vykdo techninius mokymus projektuotojams, elektros sistemų ir pastatų automatikos integratoriams, pastatų statytojams bei investuotojams. Mūsų interesų sfera lėmė, kad pradėjome dalyvauti LSA Techninės priežiūros komiteto veikloje. Taip pat dalyvaujame BIM (VšĮ SKAITMENINĖ STATYBA) veikloje, man teko būti konkurso „Lietuvos BIM projektai 2023“, kur didžiausias dėmesys buvo skirtas pastato inžinerinėms sistemoms, vertinimo komisijos nariu.

NETA ir LSA įmones sieja bendros kompetencijos ir jų taikymas, verslo aplinkos kūrimas. Pastatą statybos įmonės pastato, o mūsų įmonės tiekia elektros, automatikos ir kitas inžinierines sistemas. Mes suinteresuoti dalintis savo srities naujovėmis, taip, kaip ir LSA įmonės suinteresuotos tenkinti rinkos poreikį – statyti tvarius, saugius, energiškai efektyvius, modernius pastatus.

NETA, veikianti jau 22 metus, LSA nare tapo 2019 metais. Mums yra svarbu būti statybininkų (plačiąja prasme) bendruomenės dalimi – ir dalijantis srities naujienomis, ir talkinant, kai reikia kelti bei spręsti valstybės mastu statybos vystymo klausimus, kaip, pvz., energinis efektyvumas, skaitmeninimas, tvarumas, žalioji kryptis. Nes, dirbdami kartu, mes kuriame sinergiją – bendrą veikimą, dėl kurio tampame stipresni.

Mūsų asociacijos narės gamina langus ir duris bei tiekia žaliavas joms gaminti. Veikdami statybos sektoriuje, mes esame subrangovai, bendradarbiaujantys su statybos įmonėmis. Veikdami kartu jau 25-erius metus, – kurdami statybos taisykles, rekomendacijas ir metodinius nurodymus, – bendradarbiaujame, siekdami suderinti pozicijas ir veikti kaip darni bendruomenė. Mes skatiname ir propaguojame aukštos kokybės gaminio ir statybos proceso kultūros standartą. Pastatų energinis efektyvumas, taupus ir efektyvus energijos naudojimas, žaliosios energijos kryptis ir tvarumas yra svarbūs tiek mūsų RLDGA, tiek LSA įmonėms.

Būti didesnės ir svarios bendruomenės dalimi yra naudingiau nei veikti atskiroms įmonėms pavieniui, ypač, kai reikia atstovauti bendriems sektoriaus interesams valdžios institucijose, bendraujant su socialiniais partneriais. Aplinkos ministerija perėmė Statybos ministerijos funkcijas, taip nutoldama nuo statybos sektoriaus problematikos epicentro. Todėl LSA vaidmuo čia labai svarbus daugeliu aspektų.

Tarptautinė užsienio statybų sektoriaus asociacijų ir mūsų patirtis rodo, kad LSA ir RLDGA, kaip privačios iniciatyvos, gali veikti efektyviau nei valstybinės institucijos, kurdamos ir koreguodamos statybos techninės reglamentacijos ir statybų sektoriaus kokybės standartus bei užsiimdamos šio sektoriaus gerosios praktikos skatinimu ir puoselėjimu.

Todėl LSA gali ir galbūt net privalo tapti švyturiu, kuris padeda statybos sektoriui dirbti efektyviai ne tik vietos rinkoje, bet ir Europos mastu.

Bendruomenėje dalijamės žiniomis, patirtimi ir idėjomis, kurios padeda eiti koja kojon su technine pažanga. Buvimas bendruomenės dalimi padeda kartu siekti darnaus ir tvaraus sambūvio, darant atitinkamus sprendimus ir juos įgyvendinant.

Marius

ULOZAS,

Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos (RLDGA) direktorius

Edmundas MULOKAS,

Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) prezidentas

Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija (SKIA) š. m. balandžio mėnesį tapo Lietuvos statybininkų asociacijos nare. SKIA vienija savivaldybių valdomas komunalines įmones, kurių veiklos sritys – ne tik atliekų tvarkymas, miesto priežiūra, bet ir daugiabučių namų administravimo, techninės priežiūros, renovacijos procesų valdymas ir vykdymas. Šios sritys artimos ir LSA, kuri rengia diskusijas, analizuoja viešųjų pastatų ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ir statinių statybos techninės priežiūros klausimus. Šios temos susijusios su gyventojais, viešuoju interesu, tad efektyvių sprendimų paieška, bendri sąlyčio taškai ir paskatino SKIA tapti LSA nare.

Lietuvos statybininkų asociacija vienija įmones ir organizacijas, kurios dirba daug statybos sektoriaus veiklų apimančiame sektoriuje. Mums ypač svarbus bendradarbiavimas, bendrų interesų gynimas valdžios institucijose, rūpi seminarai, diskusijos, konferencijos bei darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijų kėlimas, lygiavertės partnerystės kūrimas. Statybos sektoriuje vyksta didžiulė technologinė pažanga, tad mes, kaip LSA nariai, norime būti tie, kurie kartu įgyvendintinų tas idėjas, kurios būtų palankios žmonių ir aplinkos gerovei. Mes, kaip asociacija ir LSA narė, pirmus metus dalyvausime Statybininkų dienos šventėje.

SKIA narės – įmonės, kurios savo darbinėje veikloje itin glaudžiai bendradarbiauja su statybos sektoriumi daugiabučių namų modernizacijos procese. Tad būti šios didžiulės bendruomenės dalimi mums svarbu ir prasminga.

LSA jungia daugelį Lietuvos statybos rangovų, o Lietuvos santechnikų asociacija – subrangovus. Tad natūraliai kyla būtinybė bendrauti su pagrindiniais mūsų įmonių užsakovais. Santechnikų asociacija susikūrė prieš 18 metų ir nuo tos dienos bendradarbiauja su LSA.

Kita vertus, mus sieja bendri verslo aplinkos kūrimo klausimai, sektorių reglamentuojantys reikalavimai, taisyklės: tiek rangovams, tiek ir subrangovams privalu įgyvendinti, pvz., energinio naudingumo, garso klasės reikalavimus ir pan. Mūsų asociacijos įmonių nėra daug, pati asociacija nėra tokia įtakinga kaip LSA, o klausimų, problemų turime bendrų, todėl, veikdami kartu su LSA, galime inicijuoti pokyčius, daryti įtaką įstatymų rengėjams ir taip kurti efektyvią verslo aplinką.

Statybininkų dienos renginiuose per 18 metų ne visuomet dalyvaudavome. Rangovų ir subrangovų pozicijos skirtingos, tad paprastai skyrium minėdavome profesinę šventę. Pastaruoju metu požiūris keičiasi: savo Asociacijos įmones kviečiame kartu su LSA bendruomene paminėti mums visiems svarbią dieną, susitikti ir neformalioje aplinkoje pabendrauti su rangovais.

Kalbant apie rinką, gal du trečdaliai statybos įmonių LSA veikloje nedalyvauja, nes, mano nuomone, daugelis jų balansuoja ant legalumo ribos, gyvena šia diena. LSA jungia įmones, kurioms svarbi skaidri veikla, teisinga konkurencija, kurios laikosi taisyklių. Mūsų Asociacijos įmonėms svarbu būti su tais, kurie rinkoje veikia laikydamiesi taisyklių.

Juozas MARČIULAITIS, Lietuvos santechnikų asociacijos prezidentas

Olegas ABRAMOVAS,

Baltic Scaffolders Association (BSA) –Baltijos šalių pastolininkų asociacijos prezidentas

Kai susikūrė BSA, pastolių rinkoje buvo chaosas, vyravo nuostata, jog ant pastolių gali lipti kiekvienas, kuris yra mokęsis statybininko profesijos. Mes suvokėme, kokia tai pavojinga, netoleruotina nuostata, kai montuoti ar išmontuoti pastolius nereikia jokių specialių mokymų, pažymėjimų ar sertifikatų. BSA siekė ginti pastolininkų teises, kad ant pastolių dirbtų bent minimaliai to pasimokę žmonės, kad darbdaviai būtų įpareigoti pasirūpinti, jog darbą atliktų kvalifikuoti, apmokyti saugiai dirbti žmonės. Todėl mes tapome LSA nariais, nes gerai supratome, kad tik veikdami kartu su LSA galime pasiekti savo tikslų, kad tik veikiant kartu mūsų balsas bus girdimas.

Veikiant kartu su LSA, pagaliau buvo reglamentuota mūsų darbų sritis, mes aktyviai dalyvavome STATREG (statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registras, kompetencijų vertinimo sistema) projekte – taip kompetencijų ir kvalifikacijų sąraše atsirado pastolių montavimas.

Mes esame glaudžiai susiję su statybininkais, nes visuose objektuose naudojami pastoliai. Tačiau mums svarbu ir santykiai už objekto ribų, mums svarbu būti statybos sektoriaus bendruomenės dalimi. Statybininkų dienos šventė, kurią kasmet organizuoja LSA, yra kaip tik tokia galimybė.

Polistireninio putplasčio asociacija (PPA) yra LSA narė nuo mūsų asociacijos įkūrimo. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su pagrindiniais mūsų Asociacijos narių, statybininkų, atstovais. LSA yra viena iš pagrindinių organizacijų, kurioje susijungia statybos sektoriaus profesionalai, todėl bendras veikimas su LSA mums suteikia galimybę aktyviai įsitraukti į sektoriaus diskusijas, rengiant norminius aktus bei dalyvaujant kitose svarbiose veiklose.

Mes, kaip PPA, suvokiame, kad bendradarbiavimas kuria stiprų poveikį ir prisideda prie geresnės ateities. Dalyvavimas LSA veikloje rengiant norminius aktus ir dalyvaujant svarbiose veiklose leidžia mums optimaliai įsitraukti į statybos sektoriaus pokyčius ir inovacijas. Bendras veikimas su LSA ir kitomis asociacijomis užtikrina tikslų ir siekių bendrumą bei sukuria veiksmingą platformą naujiems statybos pramonės sprendimams priimti.

Mes siekiame būti dalimi stiprios bendruomenės, kuri turi įtakos visam statybos sektoriui. Statybininkų dienos šventė, kaip svarbiausias sektoriaus metų renginys, mums suteikia galimybę išreikšti savo paramą ir pripažinti puikius šiltinimo lyderius. Mes įvertiname bendruomenės svarbą ir dėmesį statybos bei susijusioms sritims. Mūsų tikslas yra kurti inovacijas ir naujus sprendimus, kad prisidėtume prie geriausios praktikos skleidimo bei statybos sektoriaus tobulėjimo ateityje.

Saulius SKRODENIS,

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas

STATYBOS SEKTORIAUS STATISTINIAI RODIKLIAI

Lietuvos statybininkų asociacijos bendruomenė

Druskininkuose minėjo Asociacijos 25-metį ir

Statybininkų dieną, 2018 m.

DARBUOTOJŲ SKAIČIUS LIETUVOS STATYBOS SEKTORIUJE (TŪKST. ŽMONIŲ)

Iš kairės: LKP prezidentas V.Janulevičius, LSA prezidentas D. Gedvilas, „Ekos statyba“ vadovas A.Čebanauskas ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vykd. direktorius Š.Frolenko

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARIŲ SKAIČIUS

Andriaus Gudelio / STATICUS nuotr.

PIRMIEJI PROGINIAI LIETUVOS STATYBININKŲ

ASOCIACIJOS 30-MEČIO ŽENKLAI SKIRTI LSA

GARBĖS PREZIDENTUI ADAKRUI ŠEŠTAKAUSKUI IR

ASOCIACIJOS STEIGĖJAMS

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS 30-MEČIO PROGA IŠLEISTAS SPECIALUS PROGINIS ŽENKLAS. IŠSKIRTINEI PROGAI SUKURTA RIBOTA – 50 –ŽENKLŲ SERIJA.

LSA 30-mečio ženklas, pažymėtas pirmuoju numeriu, bus įteiktas Lietuvos statybininkų asociacijos steigėjui ir pirmajam asociacijos prezidentui Adakrui Šeštakauskui. Proginiai ženklai taip pat bus įteikti ir buvusiems viceprezidentams Antanui Butkui ir Alfonsui Jarui.

Dėkojant už lojalumą, už ilgametę narystę Lietuvos statybininkų asociacijoje, šie ženklai bus įteikti LSA nariams, kurie steigė Lietuvos statybininkų asociaciją ir kurių narystė asociacijoje tęsiasi daugiau kaip ketvirtį amžiaus, o tai yra UAB „YIT Lietuva“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Arkada“, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (dabar – Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras (TECHIN), Vilniaus Gedimino technikos universitetas, UAB „Klaipėdos monolitas“, UAB „Kauno pramontažas“, UAB „Darbasta“, UAB „Paroc“, UAB „Megrame langai“, UAB „Žilinskio ir KO“, UAB „Plungės lagūna“, UAB „Giedra“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Aldma“.

„Nors 30 metų asociacijai nėra itin ilga veiklos istorija, bet ji yra svarbi, esminga, patvirtinanti, kad tai buvo svarbus tuomet ir aktualus ilguoju laikotarpiu sprendimas, – sako LSA prezidentas Dalius Gedvilas. – Lietuvos statybos sektoriaus įmones į asociaciją sujungė bendri tikslai, vertybės, kuriomis buvo grindžiama veikla tuomet ir kurios išlieka svarbios iki šiol. Dabartinė LSA Taryba, pripažindama įmonių, kurios stovėjo prie LSA ištakų ir kurios ištikimai su mumis yra daugiau kaip 25 metus, svarbą, nutarė įsteigti specialų LSA 30-mečio ženklą – kaip padėką ir gairę ateičiai.“

Proginiai ženklai taip pat bus įteikti Statybininkų dienos šventėje dalyvaujantiems svečiams iš užsienio, asociacijų, kurios tapo LSA narėmis, vadovams, Lietuvos pramonininkų asociacijai, LSA partneriams.

Proginis LSA 30-mečio ženklas – tai medalis, pagamintas iš specialiu metalo lydiniu padengtos bronzos. Ant kiekvieno medalio briaunos iškaldintas jo numeris. Proginį ženklą sukūrė ALTEROS dailininkai. Kartu su ženklu bus įteiktas „Lietuvos statybininkų asociacijos jubiliejinio medalio sertifikatas“, kuriame įrašytas ženklo numeris, nurodyta įmonė, vardas, pavardė ir užrašas: „Už atsidavimą savo profesijai ir reikšmingą indėlį stiprinant Lietuvos statybos verslą“.

UAB VA STATYBA – generalinio rangovo paslaugas teikianti įmonė, įgyvendinanti ne tik šiuolaikinės architektūros, aukštos kokybės modernius gyvenamosios paskirties ir negyvenamosios, t. y. viešbučių, administracinės, prekybos, gamybos ir pramonės, sandėliavimo, mokslo, gydymo ir kt. paskirties pastatų statybos ir rekonstrukcijos, bet ir kultūros paveldo pastatų tvarkybos ir remonto projektus.

Bendrovės tikslas – tvari ir skaitmeninė statyba, laimingi klientai, o tai pasiekiama kokybiškai ir laiku įgyvendinant projektus, kontroliuojant kiekvieną atliekamų darbų etapą, pritaikant naujas technologijas bei priimant inovatyvius sprendimus.

UAB „Jungtiniai Projektai“

Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, pastatų, inžinerinių statinių bendrieji ir specialieji statybos darbai, generalinė ranga ir projektavimas.

Kompanija, turinti didesnę nei 15 metų projektavimo ir statybos patirtį gyvenamosios, pramoninės, viešosios paskirties objektuose.

Inovatyvus požiūris į verslą, atsakomybė ir pagarba klientui, kompetentingi sprendimai ir kokybiškai bei laiku atliekamas darbas!

„BMI Icopal“ – pasaulinis drėgmės izoliacijos ekspertas. Pasaulyje pirmaujantis, 170 metų patirtį turintis stogo dangų ir hidroizoliacijos medžiagų gamintojas.

Plokštiems ir šlaitiniams stogams siūlo aukščiausios kokybės produktus, idealiai tinkančius naujų namų stogus dengti bei renovuoti. Pagrindinė kryptis yra specialios hidroizoliacinės ritininės bituminės, PVC ir TPO medžiagos, tačiau produktų asortimente yra ir kitų statybinių medžiagų, skirtų pastatų stogams ir pamatams apsaugoti.

bmigroup.com/lt

SUDĖTINGUS SPRENDIMUS ĮGYVENDINAME PAPRASTAI

GENERALINIAI RĖMĖJAI

AUKSINIAI RĖMĖJAI

RĖMĖJAI