STATYBUNAUJIENOS.LT. Verslo nominacijos ir pasiekimai 2018 by Statybunaujienos.lt

VERSLO NOMINACIJOS IR PASIEKIMAI 2018 ■

„STATICUS“.

■

„MONTUOTOJAS“.

■

„MILSA“ ĮMONIŲ GRUPĖ.

■

2019 Nr. 1/16

KOMANDA, KURI SUDĖTINGIAUSIUS SPRENDIMUS PAVERČIA ĮSPŪDINGAIS OBJEKTAIS LIETUVAI SVARBUS OBJEKTAS SUMONTUOTAS PER REKORDIŠKAI TRUMPĄ LAIKĄ STRATEGINIAI POKYČIAI, AUGANČIOS INVESTICIJOS IR REIKŠMINGAS ĮVERTINIMAS

„HSC BALTIC“.

SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS VAROMOJI JĖGA – ALKIS VEIKTI IR ĮVEIKTI, ALKIS IEŠKOTI IR SURASTI

www.isveta.lt

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOJE ///////////////////////////////////////////// 4–6 LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018 //////////////////////////////////////////////////////// 8–36 • „YIT KAUSTA“. VERSLAS, PRIDĖTINĘ VERTĘ KURDAMAS VARTOTOJAMS, LAIMI IR PATS • „MONTUOTOJAS“. LIETUVAI SVARBUS OBJEKTAS SUMONTUOTAS PER REKORDIŠKAI TRUMPĄ LAIKĄ • „AIRPLUS1 LITUANICA“. KVAPŲ ŠALINIMAS OZONU – VEIKSMINGIAUSIAS IR APLINKAI PALANKIAUSIAS SPRENDIMAS • „KORTAS“. PASIENIO KONTROLĖS PUNKTAS PRIE NEMUNO – VIENINTELIS TOKS LIETUVOJE • „KELPROJEKTO“ APDOVANOJIMAI RODO AUKŠTĄ PROJEKTAVIMO KOKYBĘ • „SELTEKA“. UNIKALAUS ŠVIESTUVO KŪRĖJAI ĮMINĖ NATŪRALIOS DIENOS ŠVIESOS MĮSLĘ • „RIMOTEX“. TOPWELL MINI. DIDELĖS MAŽO PRODUKTO VERTĖS • „GILESTA“. AUKŠTA DARBO KULTŪRA – PATIKIMIAUSIAS SĄJUNGININKAS SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2018///////////////////////////////////////////////// 38–47 • „STATICUS“. KOMANDA, KURI SUDĖTINGIAUSIUS SPRENDIMUS PAVERČIA ĮSPŪDINGAIS OBJEKTAIS • „MILSA“ ĮMONIŲ GRUPĖ. STRATEGINIAI POKYČIAI, AUGANČIOS INVESTICIJOS IR REIKŠMINGAS ĮVERTINIMAS • „HSC BALTIC“. SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS VAROMOJI JĖGA – ALKIS VEIKTI IR ĮVEIKTI, ALKIS IEŠKOTI IR SURASTI LIETUVOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLAS//////////////////////////////////// 48–49 • „DAUNIŠKIS IR KO“, ALVYDAS RUDOKAS: DIRBTI TAPO SAUGU, SUBRANGOS RIZIKĄ PAKEITUS Į GENERALINIO RANGOVO ATSAKOMYBĘ LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2018 ///////////////////////////////////////////////////// 50–53 • „PROJEKTAI IR CO“ KURIA BIM PROJEKTŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE PRAKTIKĄ NE TIK LIETUVOJE, BET IR EUROPOJE UŽ DARNIĄ PLĖTRĄ //////////////////////////////////////////////////////////////////////// 54–55 • „CONSTRA“. ILZENBERGO DVARO REKONSTRUKCIJA – PRAEITIES IŠŠŪKIS DABARČIAI JUBILIEJUS //////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////// 56–58 • „STEBULĖ“. 25-METĮ MININTI BENDROVĖ ATNAUJINO DEŠIMT SOSTINĖS STADIONŲ TECHNOLOGIJOS //////////////////////////////////////////////////////////////////////////// 59–63 • BUTO VĖDINIMAS SU „ECO-FRESH“. DIDELĖS MAŽO ĮRENGINIO GALIMYBĖS • „BAUMIT“. ŠIUOLAIKINĖS GALIMYBĖS SUKURTI SVEIKESNIUS NAMUS PROJEKTAI/////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////64–69 • „INFES“ ATNAUJINAMUOSE TEATRUOSE BUS IŠBANDOMI ŽEMĖS DARBAIS, VANDENINGAIS GRUNTAIS IR YPATINGAIS REIKALAVIMAIS AKUSTIKAI • „ROBOVENTA“. ĮDOMIAUSIUS SPRENDINIUS PASKATINA SUDĖTINGIAUSI PROJEKTAI DARBUOTOJAI///////////////////////////////////////////////////////////////////////////////// 70-71 • KĄ TURI ŽINOTI ĮMONĖS VADOVAS, NORĖDAMAS ATSIVEŽTI STATYBININKŲ IŠ UKRAINOS SAVIVALDYBĖSE////////////////////////////////////////////////////////////////////////////// 72-74 • ATNAUJINTAM KĖDAINIŲ PĖSČIŲJŲ TILTUI PER NEVĖŽĮ LIETUVOJE ANALOGŲ NĖRA

Leidėjas MB „Redakcija plius“. Leidinio redaktorė Genė Drungilienė, +370 640 20 132. Maketavo UAB „ART SET“. STANDARTŲ SPAUSTUVĖ, Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius. Leidėjas už reklamų turinį neatsako. Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių.

ĮSIMINTINI STATYBŲ SEKTORIUI

METAI

DALIUS GEDVILAS:

2018 METAIS PAMINĖJUSI 25 METŲ JUBILIEJŲ, LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA (LSA), VIENIJANTI NE TIK STATYBOS, PROJEKTAVIMO, STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR KONSTRUKCIJŲ GAMYBOS ĮMONES, BET IR MOKSLO ĮSTAIGAS BEI KITAS ŠAKINES SEKTORIAUS ASOCIACIJAS, SIEKIA BŪTI POKYČIŲ, SU KURIAIS SUSIDURIA STATYBŲ SEKTORIUS, PRIEŠAKYJE IR STIPRINTI SAVO, KAIP PAGRINDINIO, VIENINGO SEKTORIAUS BALSO, VAIDMENĮ. TAIP PRISIDEDAMA PRIE STATYBOS KOKYBĖS IR SKAIDRUMO DIDINIMO, DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGŲ GERINIMO.

tebėdami praėjusius metus, matome, kad statybų sektoriui jie buvo tikrai neblogi. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. statybos darbų šalyje atlikta už 2,1 mlrd. eurų. Palyginti su 2017 m. sausio–rugsėjo mėn., jų atlikta 17,8 proc. daugiau. Neabejoju, kad sulaukę visų praėjusių metų statistikos, taip pat matysime augimą. Džiugina ir augantys statybų darbų užsienyje skaičiai. Žiūrint į Lietuvos statybos bendrovių metinius rezultatus, matyti, kad nuo 2008 metų statybos paslaugų eksportas į Vakarų rinkas tik didėjo (kiekvienais metais augo nuo 11 iki 17 proc.). Dar niekada Lietuvos statybininkai tiek daug neuždirbo ne nacionalinėje rinkoje. Šie metai šiek tiek pakoregavo rezultatų kreives, kadangi, anot statistikos, per tris ketvirčius statybos paslaugų eksportas išaugo vos 0,5 procento. Tačiau, pasigilinus atidžiau, matyti, kad pasitikėjimas Lietuvos statybininkais neišblėso, o statistika pateikta neįvertinus, kad dėl mokestinės Skandinavijos valstybių politikos dalis rangovų buvo priversti registruoti antrines įmones tose valstybėse. Tai lėmė statistinius eksporto rodiklius, bet ne pačių užsakymų, kuriuos Lietuvos statybininkai įgyvendino užsienio rinkose, apimtis. Vis dėlto norėtųsi didesnio tvarumo sektoriuje. Palyginti didelis procentas įmonių yra išregistruojamos, tampa nemokios. Mažesnės įmonės, taip pat rinkos naujokės ne visada turi sukaupusios apyvartinių lėšų, tad, ištikus sudėtingai situacijai, neturėdamos jokio rezervo, bankrutuoja. Idealu būtų, jei bent 10 proc. viso statybų sektoriuje veikiančios įmonės portfelio sudarytų darbai ne Lietuvoje. Paslaugų eksportas gali padėti įmonėms amortizuoti įvairius rinkos svyravimus. Rinką iškreipia ir vis dar didelis šešėlis, per mažai investuojama į kūrimą instrumentų, kurie paskatintų dirbti legaliai. Viešieji pirkimai vis dar vykdomi

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

vadovaujantis mažiausios kainos, o ne ekonominio naudingumo kriterijais. Tuo tarpu privatus sektorius jau suprato, kad ekonominio naudingumo kriterijus – tai ilgalaikė nauda. Tikimės, kad artimiausiu metu tą supras ir valstybinis sektorius – mažiausia kaina yra laimėjimas tik trumpalaikiu laikotarpiu, o ilgalaikę naudą galima pasiekti tik taikant ekonominio naudingumo kriterijų. Kol privatus sektorius sparčiai vejasi Šiaurės ir Vakarų valstybes pagal BIM metodologijos taikymą statybose, viešasis sektorius ir toliau stagnuoja. Nors oficialiai paskelbta, kad nuo 2020 m. liepos svarbių visuomeninių statinių projektavimas ir statyba bus atliekami taikant BIM metodus ir technologijas, LSA, kartu su dalininkais dar 2014 m. įsteigusi VšĮ „Skaitmeninė statyba“, mano, kad ši data galėtų būti gerokai paankstinta. Jau dabar tarp Lietuvos statybos sektoriaus lyderių nerasime nė vienos įmonės, kuri dirbdama netaikytų BIM. Lietuvos statybos įmonės, eksportuojančios savo paslaugas į užsienį, jau ne vienerius metus taiko BIM. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) išleidžiama jau trečia karta magistrantų, mokančių taikyti BIM. Daugiau nei 500 registruotų vartotojų naudojasi VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rengiamais BIM dokumentais, prie kurių rengimo prisideda VGTU, Kauno technologijos universiteto komandos ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ specialistai. Tie, kuriems trūksta žinių, aktyviai mokosi. Tad kiekviena diena, kai atidėliojame skaitmenizavimą, yra nepateisinama, nes lemia valstybės atsilikimą, ekonomikos lėtėjimą. Netaikydami „Statybos 4.0“ principų, pasmerkiame valstybę ledynmečiui. Lietuvos raktas į sėkmę – tai aukštas specialistų lygis ir naujausių technologijų išmanymas. Lietuvos statybininkais užsienio paslaugų pirkėjai pasitiki, patiki jiems sudėtingus projektus. Tai yra didžiulis pasiekimas. Tam, kad ir toliau sėkmingai įsitvirtintume pasaulyje, turime nenustoti tobulėti. Lietuvos statybų lyderės supranta, kad laikmečiu, kai įsigali išmaniosios technologijos, kai nebegalime ignoruoti skaitmeninės statybos, kai kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir „Statybą 4.0“, vien tik patirties nebepakanka. Vadovai laikosi nuostatos, kad darbuotojai turi mokytis, siekti naujų žinių. Atsižvelgdama į šį poreikį, LSA vysto STATREG projektą. Tai sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistema, kompetencijų registras ir darbo poreikio analizės įrankis, naudingas visiems statybos sektoriuje. 2018 m. pradėtos vertinti statybos darbuotojų kompetencijos, išduotos statybininko kortelės. Sistema veikia, techninė infrastruktūra ir reikiami žmogiškieji ištekliai yra. Šiais metais tikimės proveržio – pernai gruodį Vyriausybė apsisprendė, kad statybininko kortelės taps privalomos, šiuo metu yra derinamos šio proceso įgyvendinimo detalės. Tik bendromis pastangomis galime kovoti su sektorių vis dar lydinčiomis ligomis – šešėliu, nelaimingais atsitikimais statybvietėse, nekompetentingu darbu. Linkiu, kad statybos sektorius keltųsi aukščiausius tikslus, kad siektume tapti ne „palyginti geri“, ne būti „netoli ES vidurkio“, o tapti geriausiais be jokių išlygų. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas

PASIŪLYMAI TEISĖS AKTAMS Svarbiausi Lietuvos statybininkų asociacijos pateikti siūlymai teisės aktams 2018 m.: • Finansų ministerija parengė „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ ir „Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą. LSA yra viena iš pagrindinių šio pakeitimo iniciatorių. Nors pakeitimas dar koreguotinas, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu bus priimtas ir užtikrins sąžiningesnę konkurenciją tarp rangovų. • Viešųjų pirkimų tarnyba parengė „Statybos darbų pirkimų gairių“ projektą. LSA aktyviai teikė pasiūlymus Gairėms tobulinti statybininkams aktualiais aspektais: dėl užsakovo rezervo taikymo, perteklinių rangovo pareigų atsisakymo, statybos dalyvių atsakomybių išgryninimo, skaičiuojamosios kainos tikslinimo, jungtinės veiklos aiškesnio reglamentavimo, galutinės kainos ir įkainio principų aiškesnio atskyrimo, ekonominio naudingumo kriterijų išsamesnio reglamentavimo, tipinės rangos sutarties parengimo ir daugelio kitų. Laukiama gairių patvirtinimo artimiausiu metu. • LSA iniciatyva buvo galutinai įteisintas elektroninis statybos darbų žurnalas, kuris sudaro galimybes greičiau ir patogiau fiksuoti statybos darbų eigą bei surasti reikiamus duomenis, sudaro sąlygas daugkartiniam duomenų naudojimui bei automatizuotai integracijai su kitais dokumentais. • Seime įregistruotas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, reglamentuojantis darbuotojų darbo užmokesčio vertinimo pareigą statybos darbų pirkimuose. Tikimasi, kad šis pakeitimas ne tik sumažins „šešėlį“ statybose, bet ir užtikrins sąžiningesnę rangovų konkurenciją. LSA yra viena iš šio pakeitimo iniciatorių. Tikimasi, kad įstatymo pakeitimas bus priimtas Seimo pavasario sesijoje.

PROJEKTAI 2018 m. Lietuvos statybininkų asociacijos įgyvendinti projektai: • Pagal statybos proceso skaitmeninimo „Statinio informacijos modeliavimas BIM“ kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą iki 2018 gruodžio mėn. buvo apmokyta daugiau kaip 230 asmenų iš 40 įmonių. • Pagal betonuotojų / betonuotojo-klojinių montuotojų programas buvo apmokyti 73 darbuotojai iš įvairių įmonių. • Įgyvendinant „Profesijos mokytojų technologinių kompetencijų mokymo“ projektą, finansuojamą iš Europos socialinio fondo lėšų, buvo parengta ir akredituota 15 profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų. Pagal 7 profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas apmokyta arba pradėjo mokymąsi 55 profesijos mokytojai. • Subūrusi įvairių sričių ekspertų komandą, LSA dalyvauja statybos sektoriaus kvalifikacijas teikiančių modulinių profesinio mokymo programų ir joms skirtų užduočių sąsiuvinių atnaujinimo ir rengimo darbe. Pagal ES finansuojamą projektą bus parengta 14 ir atnaujintos 5 modulinės profesinio mokymo programos.

„LIETUVOS METŲ GAMINIAI“ Iš 11 apdovanojimą „Lietuvos metų gaminys 2018“ pelniusių projektų net 7 buvo įgyvendinti Lietuvos statybininkų asociacijai priklausančių įmonių. „Džiaugiuosi, kad šiemet statybų sektoriaus įmonės aktyviai teikė paraiškas jau 22 kartą vykstantiems apdovanojimams ir taip prisidėjo prie statybų pramonės įgyvendintų projektų pristatymo ir verslo plėtros vystymo. Svarbu ir tai, kad dalis apdovanotų projektų buvo įgyvendinami panaudojant skaitmeninės statybos (BIM) įrankius. Tikiuosi, jog tokių projektų sparčiai daugės, vis labiau artėsime prie Vakarų ir Skandinavijos“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE APDOVANOTI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARIŲ ĮGYVENDINTI PROJEKTAI: 1. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos gyvenamosios patalpos – AB „Panevėžio statybos trestas“. 2. Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas. Rangovas – UAB „Alkesta“, projektuotojas – UAB „Kelprojektas”. Projektas įgyvendintas pasitelkiant BIM metodologiją. 3. Švendubrės sezoninio upių pasienio kontrolės punkto, Nemuno kel. 76, Lipliūnų km., Druskininkų sav. statyba – UAB „Kortas“.

STATAI Siekdama įdiegti kokybės standartą statybų sektoriuje, Lietuvos statybininkų asociacija vysto projektą Statybostaisykles.lt (STATAI). Pagrindinis portalo tikslas – sudaryti minimalių statybos darbų technologijų ir kokybės reikalavimų sistemą – statybos taisykles, skirtas, visų pirma, tiems statybos dalyviams, kurie tiesiogiai susiję su statybos projektų įgyvendinimu. Taip pat siekiama suformuoti gerosios statybų praktikos apie darbuotojų saugą statyboje ir naujausias statybos technologijas centrą bei sudaryti patogias sąlygas juo naudotis.

4. Viešbutis „Pacai“, rūmų rekonstrukcija ir statyba Vilniuje – UAB „Conresta“. 5. Gyvenamas namas Čiurlionio g. 3, Vilniuje – UAB „YIT Kausta“. Projektas įgyvendintas pasitelkiant BIM metodologiją. 6. Verslo centras „Arka“ Karaliaus Mindaugo pr. Kaune – UAB „YIT Kausta“. Projektas įgyvendintas pasitelkiant BIM metodologiją. 7. AB „ORLEN Lietuva“ Būtingės terminalas. Talpykla TK-106 ir vamzdynai – AB „Montuotojas“.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOJE

s a i s

au i b

ar v S

bų

sta ty

riu o t iza

n ga r O

r Pa

ia er

AT E

ITI

ST AT Y

24 -2 7 LIT EX

O S R U K N O K I ĮTEIKT ETŲ GAMINYS 2018“,

„LIETUVOS M ĖS“ N O ĮM S IO Č N A B IR „SĖKMINGAI D

I A M I J O N A V APDO

rojektus, gaminius vertino įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti dviejų lygių ekspertų komisija, kuri, apibendrinusi ekspertų išvadas, iš viso paskyrė 62 medalius – 51 aukso ir 11 sidabro medalių.

RTĄ BUVO BĖJE JAU 22-ĄJĮ KA SY AU RI VY LR S, M IE URSO ACIJOS (LPK) KONK BAIGIANTIS 2018-IES ER ED NF KO KŲ IN IN AMON TYVIAI KONKURSE ĮTEIKTI LIETUVOS PR APDOVANOJIMAI. AK “ YS IN M GA Ų ET M Ų, ĮRENGIMŲ IR „LIETUVOS ĮMONĖS BEI MAŠIN ĖS ON AM PR OS YB DALYVAVO STAT ONĖS ĮMONĖS. ELEKTRONIKOS PRAM

ROBERTAS DARGIS: „APDOVANOTI GERIAUSI“ LPK prezidentas R. Dargis akcentavo, kad „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimais pagerbiami patys gabiausi, išradingiausi ir kūrybingiausi žmonės, kuriantys ir pristatantys naujus, išskirtinius produktus – taip jie savo darbu stiprina mūsų ekonomiką, kuria visų mūsų gerovę. „Apdovanojami geriausi. Daugelis apdovanotųjų daug dėmesio skiria inovatyvumui. Dėmesys skaitmeninimui ir atsinaujinimui yra labai svarbus, nes kitaip mes nebūsime nei konkurencingi, nei turėsime galimybės plėsti savo rinkų. Dabartinis Lietuvos verslas sparčiai žengia atsinaujinimo ir inovacijų keliu. Kartu su Ūkio ministerija sukurta platforma Pramonė 4.0 jau įveiklinta, ir įmonės turi nepraleisti galimybių ja pasinaudoti“, – sakė R. Dargis. STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE KONKURSUI TEIKIAMI IŠSKIRTINIAI OBJEKTAI „Per pastarąjį dešimtmetį statybos sektoriuje įvyko didelių pokyčių, kurie

gerai matomi ir „Lietuvos metų gaminio“ konkurse“, – sako dr. Vaidotas Šarka, konkurso „Lietuvos metų gaminys 2018“ ekspertas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Regioninio bendradarbiavimo BIM vystymui darbo grupės vadovas. Jis jau 12 metų dalyvauja komisijose, kurios vertina konkursui pateiktus projektus. Kaip pastebi dr. V. Šarka, kuo toliau, tuo labiau ryškėja tendencija, kai konkursui pateikiami projektai, kurie rinkoje yra kur kas aukščiau tradicinių projektų – ne tik galvojant apie statybos technologijas, bet ir kalbant apie statybos organizavimo principus bei kitus kokybės ir išmanumo kriterijus. „Jeigu prieš kurį laiką iššūkis buvo B, vėliau – A klasės energinio efektyvumo kriterijai, tai vėliau į projektus atėjo BREEM, LEED ir kiti tvaraus projektavimo, statybos standartai, o nuo 2017 m. įvairiuose procesuose daugėja projektų su BIM“, – dalijasi pastebėtais pokyčiais dr. V. Šarka. Ilgametis konkurso ekspertas užsimena ir apie kitą „Lietuvos metų gaminio“ pusę. Jo nuomone, įmonės siekia apdovanojimų ne vien tik parodydamos, ko verti jų įgyvendinti projektai. Tai ir įmonės prestižo reikalas, nes taip jos pademonstruoja darbo kultūrą plačiąja

prasme. Buvo projektų, kurių komisija nevertino. Taip paprastai nutinka, kaip sako ekspertas, dėl techninių reikalavimų (pavyzdžiui, objektas vertinamas tik tuo atveju, jeigu jis naudojamas ne trumpiau kaip pusmetį). Neretai trūksta informacijos apie privalomuosius reikalavimus – pavyzdžiui, nėra užsakovų atsiliepimo, pateikta tik dalis būtinos informacijos ir pan. PARAIŠKAS VERTINO DVIEJŲ LYGIŲ KOMISIJOS Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą. Paraiškas vertino dviejų lygių komisijos: Respublikinio mitybos centro, Standartizacijos departamento prie Ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Aplinkos vadybos ir audito instituto, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, Kauno technologijos universiteto, Lengvosios pramonės centro, Gedimino technikos universiteto, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos, Vilniaus kolegijos bei atskirų pramonės ir verslo asociacijų ekspertai.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

AUKSO MEDALIAI STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE: STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE: Po rekonstrukcijos pastatas tapo šiuolaikišku, moderniu, geros architektūros pastatu, užtikrinančiu komfortiškas gyvenimo ir mokymosi sąlygas. Vaikai bus ugdomi kūrybiškoje, bendrauti skatinančioje, vertybes ugdančioje aplinkoje, leidžiančioje konkuruoti su geriausiais tokio pobūdžio pastatais užsienyje.

NACIONALINĖS M. K. ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS GYVENAMOSIOS PATALPOS –

AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“

GREITOJI ŽIEDINĖ SANKRYŽA MAGISTRALĖJE „VIA BALTICA“, PANAUDOJANT SKAITMENINĖS STATYBOS (BIM) ĮRANKIUS –

AB „PANEVĖŽIO KELIAI“

GRIGIŠKIŲ TRANSPORTO MAZGO REKONSTRUKCIJA. III ETAPAS – RANGOVAS

AB „PANEVĖŽIO KELIAI“, PROJEKTUOTOJAS

UAB „KELPROJEKTAS“

MAGISTRALINIO KELIO A5 KAUNAS-MARIJAMPOLĖSUVALKAI RUOŽO NUO 35,40 IKI 45,15 KM REKONSTRAVIMAS – RANGOVAS

UAB „ALKESTA“,

ŠVENDUBRĖS SEZONINIO UPIŲ PASIENIO KONTROLĖS PUNKTO, NEMUNO KEL. 76, LIPLIŪNŲ KM., DRUSKININKŲ SAV. STATYBA –

UAB „KORTAS“

PROJEKTUOTOJAS

UAB „KELPROJEKTAS”

VIEŠBUTIS „PACAI“, RŪMŲ REKONSTRUKCIJA IR STATYBA VILNIUJE –

UAB „CONRESTA“

GYVENAMAS NAMAS ČIURLIONIO G. 3, VILNIUJE –

UAB „YIT KAUSTA“

VÄRSKA GAMTINIŲ DUJŲ APSKAITOS STOTIES REKONSTRUKCIJOS DARBAI ESTIJOJE. PROJEKTAVIMAS IR STATYBA –

VERSLO CENTRAS „ARKA“ KARALIAUS MINDAUGO PR. KAUNE –

UAB „YIT KAUSTA“

AB „ORLEN LIETUVA“ BŪTINGĖS TERMINALAS. TALPYKLA TK-106 IR VAMZDYNAI –

AB „MONTUOTOJAS“

KOJŲ VALYMO GROTELĖS „TOPWELL-MINI“–

UAB „RIMOTEX“

UAB „MT GROUP“

MAŠINŲ IR ĮRENGIMŲ PRAMONĖS GRUPĖJE:

PET TAROS PŪTIMO MAŠINA „FLEXBLOW“–

UAB „TEREKAS“

LED ŠVIESTUVAS – SKYLIGHTER –

UAB „SELTEKA“

MODERNIZUOTAS MANEVRINIS LOKOMOTYVAS TGM-2970 –

UAB „VILNIAUS LOKOMOTYVŲ REMONTO DEPAS“

NAFTOS PRODUKTŲ SURINKIMO IR NARŲ LAIVAS „NARAS“–

VĮ „KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJA“

KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA „BEGA“ CEMENTO TERMINALAS –

UAB KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA „BEGA“

Apdovanojimą atsiima „BEGA“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus

Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ šiemet pradėtas eksploatuoti pirmasis Klaipėdos uoste specializuotas Cemento terminalas realiai prisidėjo prie efektyvesnio dvigubai augančio lietuviško cemento eksporto aptarnavimo. Apdovanojimas vainikavo didžiulį kompanijos specialistų bei partnerių atliktą darbą ne tik didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą bei Lietuvos pramonės produkcijos eksporto galimybes, bet ir užtikrinant, kad ši plėtra būtų maksimaliai tvari, nekenksminga aplinkai bei kurianti pridėtinę vertę. EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖS GRUPĖJE:

ANTŽEMINIS RIEBALŲ SKIRTUVAS „GREASLY-A“ –

UAB „ENEKA“

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS UAB „ŠIAULIŲ VANDENYS“ TECHNOLOGINIUOSE PROCESUOSE –

UAB „ŠIAULIŲ VANDENYS“

KVAPŲ ŠALINIMOOZONAVIMO SISTEMA –

UAB „AIRPLUS1 LITUANICA“

SIDABRO MEDALIAI CENTRINIO ŠILDYMO KATILAS „ANTARA PELL 12“ –

UAB „ANTARA“

PASTATAS „BENEDIKTO TURGUS“–

UAB „GILESTA”

KLAIPĖDOS RAJ. KARKLĖS VANDENVIETĖS KILNOJAMA VANDENS RUOŠYKLA –

AB „KLAIPĖDOS VANDUO“

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

NOMINACIJĄ „SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2018“ PELNĖ: MAŽŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE:

VIDUTINIŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE:

VĮ KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJA

AB „DOLOMITAS“

UAB „HSC BALTIC“

UAB „BODESA“

UAB „UTENOS VANDENYS“

UAB „Utenos vandenys“ pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės 2018“ apdovanojimą. Nuotraukoje centre – direktorius Adolfas Juršys

UAB „AUGUST IR KO“ UAB „PACK KLAIPĖDA“

VĮ KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJA

UAB „MILSA“

AB „VOLFAS ENGELMAN“

DIDELIŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE:

AB „MONTUOTOJAS“

LAIVŲ KROVOS AB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“

UAB „ŠIAULIŲ VANDENYS“

UAB „VILNIAUS LOKOMOTYVŲ REMONTO DEPAS“

UAB „STATICUS“

UŽ PASIŠVENTIMĄ IR IŠTIKIMYBĘ PROFESIJAI, AUKŠTĄ PROFESIONALUMĄ BEI PROFESINĖS GARBĖS, ETIKOS, SUPRATIMĄ, VISUOMENIŠKUMĄ

PROFESIJOS RITERIO NOMINACIJA APDOVANOTI:

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO STATYBOS FAKULTETO GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ IR GEOTECHNIKOS KATEDROS VEDĖJAS

PROF. DR. JUOZAS VALIVONIS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO ANTANO GUSTAIČIO AVIACIJOS INSTITUTO AERONAUTIKOS INŽINERIJOS KATEDROS EMERITAS

PROF. HABIL. DR. JONAS STANKŪNAS

YIT KAUSTA. VERSLAS,

PRIDĖTINĘ VERTĘ KURDAMAS VARTOTOJAMS,

LAIMI IR PATS 2018-IEJI BENDROVEI „YIT KAUSTA“ (DABAR – „YIT LIETUVA“) BUVO DOSNŪS LAIMĖJIMŲ. DU OBJEKTAI (GYVENAMASIS NAMAS IR VERSLO CENTRAS) PELNĖ „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2018“ AUKSO MEDALIUS; KONKURSE „UŽ DARNIĄ PLĖTRĄ“ PELNYTAS APDOVANOJIMAS GERIAUSIO GYVENAMOJO PROJEKTO KATEGORIJOJE; „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2018“ PELNYTAS APDOVANOJIMAS UŽ GERIAUSIĄ GYVENAMŲJŲ PASTATŲ BIM PROJEKTĄ. BENDROVĖS GENERALINIS DIREKTORIUS KĘSTUTIS VANAGAS BUVO APDOVANOTAS LIETUVOS PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMŲ ASOCIACIJOS SIDABRO „DARBO ŽVAIGŽDE“.

Nuotraukose – verslo centras „Arka“ Kaune

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

„YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas

Gyvenamasis namas Čiurlionio gatvėje jo gyventojams sukūrė elegantišką gyvenimą sostinės širdyje. Didmiesčių gyventojai mielai grįžta į miesto centrą, kur išvystyta infrastruktūra, ranka pasiekiami svarbiausi objektai, taupomas laikas, nes kone visa galima pasiekti pėstute. Naujas gyvenamasis namas pastatytas ant Tauro kalno, šalia Vilniaus senamiesčio. Name įrengtas 51 butas, keturios 170–200 kv. metrų ploto komercinės patalpos. Pridėtinę vertę namui suteikia erdvūs balkonai – lodžijos bei terasos su markizėmis. Iš šių erdvių atsiveria neįkainojamas vaizdas į kerinčią panoramą bei senamiestį. Pastato 7-me aukšte esančioje mansardoje įrengti butai su antresolėmis. Nepriekaištingos bendrosios pastato erdvės – holai, koridoriai, laiptinės, kurių apdailai buvo parengtas individualus interjero projektas. Šių patalpų apdailai naudotas granitas, akmens masės plokštės, stiklas, aliuminis. Šaligatviai ir pastatą AUKSĄ PELNĖ supanti teritorija išgrįsta granito plokštėmis GYVENAMASIS NAMAS bei granito trinkelėmis, atnaujinta gatvės VILNIUJE IR VERSLO danga, pasodinti nauji medžiai. Įrengtas CENTRAS KAUNE keltuvas neįgaliesiems. Įmonės pastatyti objektai A energinio naudingumo namai Čiurlionio – Vilniuje, Čiurlionio g. 3, iškilęs gyvenamasis namas ir gatvėje itin komfortiški. Kiekviename 46– Kaune, Karaliaus Mindaugo 132 kv. metrų bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, automatizuota pr., esantis verslo centras individuali grindų šildymo sistema. 6 bei 7 „Arka“ – pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ aukso aukštų butuose sumontuotos individualios vėsinimo sistemos. medalius.

ietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos įsteigė garbės ženklus „Darbo žvaigždė“, kurie teikiami už svarų indėlį stiprinant šalies ūkį, gerinant verslo sąlygas. 2018 m. sidabro „Darbo žvaigždė“ įteikta bendrovės „YIT Kausta“ generaliniam direktoriui Kęstučiui Vanagui. Įmonė, K. Vanago vadovaujama nuo 2010 m., yra viena iš didžiausių Lietuvos statybos kompanijų, kurios sėkmę lemia stipri kvalifikuotų vadovų ir darbuotojų komanda, aukšta darbų kultūra ir kokybė, kūrybingi sprendimai, nepriekaištinga įmonės reputacija. Kęstutis Vanagas taip pat yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto tarybos narys, Kauno technikos kolegijos tarybos narys ir Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.

Name yra dvi laiptinės su liftais. Po pastatais įrengta dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su automobiliniais keltuvais. Aikštelėje telpa 70 automobilių. Inžineriniu požiūriu tai sudėtingas pastatas. Šio projekto autorius – „Jungtinės architektų dirbtuvės“, architektas Romas Noreikis. „Arka“ Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., yra modernus A+ energinio naudingumo klasės verslo centras. Jis įvardinamas kaip objektas, simbolizuojantis naują erą Kaune. Vienas įdomiausių architektūrinių sprendimų įgyvendintas pasitelkiant inovatyvius, netradicinius architektūros ir inžinerijos sprendimus. „Arkos“ vardas parinktas pagal formą, padiktuotą gamtos: objektą perpus dalina istorinė Karmelitų gatvė, formuojanti arkos skliautą. Stiklas centrui parinktas nelyg ledo luitas – sulaužytas ir sukrautas iš ledo gabalų. Tokia stilistika suteikia neutralumo ir padės pastatams, kurie atsiras šiame rajone, lengvai prisitaikyti ir bendrai sukurti harmoningą aplinką. Pirmuosius du pastato aukštus į dvi dalis dalina gatvė tarp jų. Pastato konstruktyvas išskirtinis – panaudotos monolitinės konstrukcijos su įtempiamaisiais lynais. Virš gatvės esančioje perdangoje buvo paklotos sijos, kurių stiprumas buvo 14

didinamas į kiekvieną iš jų įmontuojant 1,5 cm skersmens lynus. Iššūkiu tapo tvirtinti daugiau nei 30 metrų tarpatramio perdangą. Iš viso jai sunaudota apie 600 kub. m betono. Betonavimui naudotas specialus statybos inžinerijos mokslų dr. Viganto Antano Žiogo sukurtas aukštos stiprumo klasės betonas. Verslo centras „Arka“ išskirtinis ir inžineriniais sprendimais – integruotos pažangios vėsinimo (aktyvios šalčio sijos) ir vėdinimo sistemos, pasirinkta moderni šildymo-šaldymo sistema su radialiniais geoterminiais gręžiniais. Dėl tokios sistemos energiją galima naudoti iš dviejų skirtingų šaltinių. Centras yra aukšto energinio efektyvumo, o per stiklinį fasadą besiskverbianti saulė prideda šilumos. Langų stiklai padengti šilkografiniu ornamentu, saugančiu nuo kaitros. Pastato valdymo sistema (BMS) užtikrina patikimą statinio valdymą, sąnaudų optimizavimą. Integruota automobilių numerių nuskaitymo sistema, iš automobilių stovėjimo vietos galima tiesiogiai patekti liftais į biurus. Sukurtos elektromobilių įkrovimo vietos, įrengtos vietos dviračiams, specialios persirengimo patalpos dviratininkams. Centrą projektavo architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“, architektas Gintautas Natkevičius.

GAIVINDAMI NERIES KRANTINĘ, SKATINA DARNIĄ PLĖTRĄ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ bendrovės „YIT Kausta“ Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje statoma gyvenvietė „Piliamiestis“ apdovanota už geriausią gyvenamąjį projektą. Šiuo metu iš 20 daugiabučių pastatyti penki. Visą projektą planuojama įgyvendinti etapais ir užbaigti iki 2028 metų. Prizas įteiktas už kokybišką žingsnį į naują teritoriją ir dėmesį bendruomenei. „Piliamiestį“ konkurso ekspertai pavadino drąsiu projektu, kokio Kaunas laukė ilgai. Šio projekto įgyvendintojai laikėsi principo, kad gražiausios vietos turi būti skirtos žmonėms. Projekto plėtotojas ir generalinis rangovas – UAB „YIT Kausta“, projektuotojas – UAB „Kita kryptis“. Vienas iš aktyvios nekilnojamojo turto rinkos plėtros pavyzdžių Kaune – naujam gyvenimui prikeliama dešinioji Neries krantinė priešais Senamiestį ir Kauno pilį. Dar visai neseniai buvusi visai apleista ši laikinosios sostinės vieta tampa patrauklia vieta gyventi ir dirbti. Čia bendrovė „YIT Kausta“ kuria ne tik naujus daugiabučius, bet numato ir infrastruktūros plėtrą, krantinės renovaciją – taip siekiama gaivinti šią Kauno dalį.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

Namai Vilniuje, Čiurlionio gatvėje

Po ilgos pertraukos šis „Piliamiesčio“ urbanistinis projektas tapo vienas pirmųjų, tenkinantis išskirtinio būsto poreikius. Šiuo požiūriu, Kaune įmonė įžvelgė daug potencialo, nes gyvenamiesiems namams statyti čia dar galima rasti išskirtinių vietų. Dešinioji Neries krantinė priartina gyventojus prie vandens, miesto gyvenimas dar labiau telkiamas šalia upės. Tai visada buvo daugelio miestų ypatumas. Infrastruktūros plėtra, planuojamos naujų pėsčiųjų ir automobilių transporto tiltų statybos stiprina šios pakrantės tolimesnę plėtrą. Įgyvendinant „Piliamiesčio“ urbanistinį projektą, toliau bus statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, verslo centras.

NAUDOJASI PATYS IR PADEDA SUKURTI KRITINĘ BIM NAUDOTOJŲ MASĘ 2018 m. pradžioje VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos konkurse „Lietuvos BIM projektai 2018“ „YIT Kausta“ pelnė apdovanojimą už geriausią gyvenamųjų pastatų BIM projektą („Šilo namai“ Kaune). Įmonė, įsukusi į BIM greitkelį, praktiškai įsitikino skaitmeninių statybų sprendimų nauda. Tai, kaip pastebi įmonės generalinis direktorius K. Vanagas, leidžia ne tik greičiau įveikti kylančius iššūkius, bet ir efektyviau diegti energiją taupančius sprendimus, greitina statybas. BIM naudą junta visos konkrečiame projekte dalyvaujančios pusės: projektuotojai, vykdytojai, tiekėjai, užsakovai ir pastato

administratoriai. Vis tik Lietuvoje pažanga BIM srityje vyksta, pritaria K. Vanagas daugeliui savo kolegų, tik dėl privačių investuotojų. Jis apgailestauja, kad nepakankamai panaudojami visi sistemos privalumai, kurių vienas – galimybė išvengti klaidų ankstyvojoje projektavimo stadijoje, taip lemiant ir paprastesnę bei spartesnę visą statybų eigą. Kitas svarbus aspektas – BIM leidžia vykdyti efektyvią statybų kokybės kontrolę ir lengviau planuoti darbus. Suprasdama, kad BIM naudojimą skatina ir kritinė specialistų masė, „YIT Kausta“ atsigręžė į universitetus. Padedant įmonei, BIM programinės įrangos „RIB iTWO“ licencija buvo padovanota Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Bendrovės „YIT Kausta“ ir Martyno Slapšio nuotr. 15

LIETUVAI SVARBUS OBJEKTAS SUMONTUOTAS

PER REKORDIŠKAI TRUMPĄ LAIKĄ ĮGYVENDINTI SUDĖTINGĄ INŽINERINĮ PROJEKTĄ PER REKORDIŠKAI TRUMPĄ LAIKĄ – IR RIZIKINGA, NES GALI NUKENTĖTI KOKYBĖ, IR SUNKIAI PASIEKIAMA, NES TOKIE OBJEKTAI PAPRASTAI REIKALAUJA SUDĖTINGO IR AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS DARBO. 52 TŪKST. KUB. M NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ SAUGYKLĄ BENDROVĖS „MONTUOTOJAS“ SPECIALISTAI SUMONTAVO PER REKORDIŠKAI TRUMPĄ LAIKĄ – 16 SAVAIČIŲ. PROJEKTAS, KURIO SUDĖTINĖ DALIS IR BUVO ŠI TALPA, „MONTUOTOJUI“ PELNĖ „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2018“ AUKSO MEDALĮ.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

AB „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras

endrovės „ORLEN Lietuva“ (Būtingės terminalas) užsakymu, AB „Montuotojas“ sumontavo 52 tūkst. kub. m naftos ir naftos produktų talpyklą su plaukiojančiu stogu TK-106 ir technologinius vamzdynus – antžeminius DN900, DN600, DN400 ir požeminį priešgaisrinio vandentiekio tinklą DN300. Statybos montavimo darbų vertė siekė 4,6 mln. eurų. AB „Montuotojas“, kaip generalinis rangovas, savo jėgomis atliko 72 proc. visų darbų, subrangovai vykdė bendrastatybinius bei elektros ir automatikos darbus. MONTUODAMI NAFTOS TALPĄ, SUVIRINO PER 3 KM SIŪLIŲ „Montuotojas“ sumontavo talpą, kurios vidinis skersmuo – 60,7 m, aukštis –

MES DIDŽIUOJAMĖS, KAD PER REKORDIŠKAI

TRUMPĄ LAIKĄ SUMONTAVOME INŽINERIŠKAI SUDĖTINGĄ IR APLINKOS POŽIŪRIU TOKĮ ATSAKINGĄ OBJEKTĄ, KOKIŲ BALTIJOS ŠALYSE YRA VOS KELI. IR JIS SĖKMINGAI NAUDOJAMAS JAU PUSMETĮ.

20,9 m, pripildymo aukštis – 19,64 m, užstatymo plotas – 2892 kv. metrai. Išorėje talpa padengta antikorozine danga. Talpoje sumontuoti propeleriniai maišytuvai su elektrine pavara, įrengti naftos temperatūros ir lygio matuokliai, kurių signalai siunčiami į centrinį valdymo kompiuterį. Talpos viduje sumontuotas pontoninis plaukiojantis stogas, kuris kyla arba leidžiasi, priklausomai nuo kintančio naftos tūrio. Ant plaukiojančio talpyklos stogo sumontuoti alsuokliai, lietaus

vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, sumontuotos talpyklos valymo angos, aptarnavimo aikštelės bei laiptai. Taip pat ant talpyklos sienų sumontuoti priešgaisriniai įrenginiai: putokšlio generatoriai ir rezervuaro aušinimo žiediniai vamzdynai.

direktorius A. Jaras patvirtina savo ir valdybos nuostatą absoliučią daugumą darbų vykdyti vietos rinkoje. Jis nuosekliai laikosi pozicijos, kad neteisinga, kai į Lietuvos rinką vykdyti ir pelningų, ir šaliai svarbių projektų ateina užsienio kompanijos. „Kol Lietuvos rinkoje galima dirbti, į užsienį neiname – negalima užleisti Lietuvos rinkos svetimiems, o patiems darbo ieškoti užsienyje, – sako A. Jaras. – Keletą smulkių projektų vykdome tik Latvijoje ir Švedijoje – pirmą metų ketvirtį darbų apimtys užsienyje siekė 199,8 tūkst. Eur, trečią ketvirtį – 153,7 tūkst. Eur.“ „Montuotojo“ darbo našumas, lyginant su 2017 m., per tris metų ketvirčius išaugo „Mūsų specialistai iš viso sumontavo daugiau darbuotis ištveriant kone 80 laipsnių 4 proc., o iki 2018 m. pabaigos tikimasi kaip 1300 tonų plieno. Talpyklos suvirinimas karštį, kuris tvyrojo rezervuare. Buvo perorganizuojamas darbo laikas: ilginamos 5 proc. augimo. Tačiau šie skaičiai bendrovės atliktas taikant įvairias suvirinimo technologijas, – sako bendrovės generalinis pietų pertraukos, vėlinami darbai vakarais. vadovų nedžiugina, nes atlyginimai auga kur kas daugiau – apie 10–12 proc. Šių direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas „Mes didžiuojamės, kad per rekordiškai skaičių spąstuose atsidūrė kone kiekviena trumpą laiką sumontavome inžineriškai Jaras. – Iš viso buvo suvirinta daugiau Lietuvos įmonė. Išeitis, A. Jaro žodžiais, tik sudėtingą ir aplinkos požiūriu tokį kaip 3 kilometrai suvirinimo siūlių. Ir visas atsakingą objektą, kokių Baltijos šalyse yra viena: būtina didinti darbo našumą per šis įspūdingas talpyklos metalinės dalies intensyvią modernizaciją. Jis, kaip Lietuvos vos keli. Ir jis sėkmingai naudojamas jau montažas, kai ypatingą dėmesį reikėjo statybininkų asociacijos viceprezidentas, pusmetį“, – sako bendrovės generalinis skirti virinamų jungčių kokybei bei talpos džiaugiasi, kad Asociacijai pavyko išjudinti geometrijai, truko rekordiškai trumpą laiką – direktorius A. Jaras, akcentuodamas, kad skaitmeninę statybą ir suteikti jai pagreitį. tokių rezultatų pasiekta dėl komandos tik 16 savaičių.“ Bendrovė per tris 2018 m. ketvirčius į gebėjimo susikoncentruoti į darbą, dėl Tačiau greitas darbo tempas, akcentuoja gamybos priemones investavo per 200 A. Jaras, tuo labiau, kai dirbama aukštyje, gebėjimo valdyti krizines tūkst. Eur. Šios investicijos situacijas. Įmonei pavyko negali prasilenkti su saugaus darbo PER REKORDIŠKAI yra atsakas į darbo rinkoje įveikti visus iššūkius, reikalavimais. Kad ir kokios saugos TRUMPĄ LAIKĄ juntamą įtampą. todėl per trumpą laiką darbe sistemos būtų įdiegtos įmonėse, SUMONTAVOME Pastaruoju metu, kaip pastebi pasiekta aukšta kokybė. šiame procese dalyvauja dvi pusės: INŽINERIŠKAI A. Jaras, ėmė strigti ir įmonių darbdavys, instruktuojantis darbuotojus ir O ji buvo vertinama SUDĖTINGĄ tarpusavio atsiskaitymai. suteikiantis būtinas apsaugos priemones, keliais etapais: rangovo, IR APLINKOS Neretai nebeužtenka net užsakovo ir trečiosios ir darbuotojas, kuris naudojasi šiomis POŽIŪRIU TOKĮ 60 dienų, ir tokių įmonių priemonėmis. Saugą darbe lemia darbdavio šalies. A. Jaro žodžiais, ATSAKINGĄ daugėja. 99,9 proc. atvejų būtini ir darbuotojo tandemas. OBJEKTĄ, KOKIŲ „Tai rodo, kad pramoninė kokybės parametrai buvo BALTIJOS ŠALYSE statyba, inžinerinių tinklų pasiekti iš pirmo karto. BELAUKIANT DARBŲ PRADŽIOS, YRA įmonės, kelininkai balansuoja Techninį saugyklos VYKO KRUOPŠTUS PASIRENGIMAS VOS KELI. ant rentabilumo ribos“, – projektą parengė UAB Rangos sutartis dėl projekto su „ORLEN neramiai konstatuoja A. Jaras, „Pramprojektas“, Lietuva“ (Būtingės terminalas) buvo vertindamas Lietuvos įmonių darbo projektą – pasirašyta dar 2017 m. gegužės 5 d., UAB „Provivo LT“. Darbai užbaigti 2018 m. materialinių, darbo ir piniginių resursų tačiau „Montuotojui“ teko laukti apie panaudojimo efektyvumą. liepos 30 dieną. pusantrų metų, kol galima buvo Bendrovė „Montuotojas“ orientuoja savo pradėti rangos darbus – projektas dėl veiklą į vidaus rinką (tik nežymi dalis ĮMONĖ DIRBA STABILIAI, priežasčių, nesusijusių su įmone, buvo atidėliojamas ne vieną sykį. Tą laiką įmonė BET ATIDŽIAI STEBI RINKOS ĮTAMPAS darbų vykdomi užsienyje), ieško būdų koncentruotis dirbti kuo lokalesnėje Bendrovė „Montuotojas“ dirba stabiliai panaudojo pasirengimui. Buvo suburta rinkoje (nes logistika didina išlaidas), darbuotojų grupė, parengti vadybininkai, ir, kaip jai jau įprasta, kone kasmet vertina rinkos rizikas (atsiskaitymų sukomplektuota įranga metalo apdirbimui gauna „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą. Šie metai taip pat pažymėti vėlavimas) ir reaguoja į iššūkius (darbuotojų – A. Jaro pastebėjimu, buvo pasirengta trūkumą kompensuoja moderniomis Lietuvos pramonininkų konfederacijos nelyg siuvėjo, siūsiančio geriausią rūbą: technologijomis). Tai yra stambios įmonės apdovanojimu didžiųjų įmonių grupėje. nuo adatos ir siūlo iki pasirengimo daryti valdymo pamatas, kuris lemia projektų Kalbėdamas apie metų trijų ketvirčių mažiausią dygsnelį. Nors rangovai buvo kokybę ir svarų įmonės vardą rinkoje.  rezultatus, „Montuotojo“ generalinis pasirengę dirbti per liūtis, tačiau teko 18

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOJE

SIENŲ IŠ DAUGIASLUOKSNIŲ PLOKŠČIŲ BEI VENTILIUOJAMŲ FASADŲ ĮRENGIMAS

SUTAPDINTŲ BEI ŠLAITINIŲ STOGŲ PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS

BENDRIEJI STATYBOS DARBAI

PALEMONO G. 1A LT-52159 KAUNAS +370 37 373189 INFO@DAISTATUS.LT WW.DAISTATUS.LT

SKARDOS LANKSTINIŲ BEI IŠLIPIMO LIUKŲ GAMYBA 19

KVAPŲ ŠALINIMAS OZONU – VEIKSMINGIAUSIAS IR APLINKAI

PALANKIAUSIAS SPRENDIMAS PRAMONĖS PLĖTRA, MIESTŲ AUGIMAS IR GYVENTOJŲ TANKUMO DIDĖJIMAS NE TIK LIUDIJA ŽMONIJOS PAŽANGĄ, BET IR KELIA NEMAŽAI IŠŠŪKIŲ. VIENA IŠ NEPAGEIDAUJAMŲ ŽMOGAUS VEIKLOS PASEKMIŲ – TARŠA KVAPAIS. DEJA, DAUGUMA KVAPŲ ŠALINIMO AR DEZINFEKCIJOS SPRENDIMŲ NE TIK DAUG KAINUOJA, BET DARO ŽALĄ APLINKAI. UAB „AIRPLUS1 LITUANICA“ SIŪLO NEPAGEIDAUJAMUS KVAPUS ŠALINTI OZONU. JŲ SUKURTA KVAPŲ ŠALINIMOOZONAVIMO SISTEMA „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2018“ KONKURSE (EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖS GRUPĖJE) BUVO ĮVERTINTA AUKSO MEDALIU.

MINIMALUS POVEIKIS APLINKAI, EFEKTYVI OZONO KONCENTRACIJOS KONTROLĖ, PLATUS PRITAIKYMAS UAB „AIRPLUS1 Lituanica“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Vaidotas Girdvainis

Gerėjanti gyvenimo kokybė turi savo kainą. Nors džiugina įvairiausių prekių ir paslaugų gausa, medicinos pasiekimai, geresnis pragyvenimo lygis ir ilgėjanti gyvenimo trukmė, vartojimo mastai sukelia ir daugelį nepageidaujamų pasekmių. Kyla vis daugiau problemų dėl atliekų tvarkymo, medikamentams atsparių ligų ir jų sukėlėjų – bakterijų daugėjimo, nerimauti verčia oro, maisto ir vandens užterštumas. Žmogaus veikla palieka vis gilesnį pėdsaką. Vienas iš kenksmingo poveikio aplinkai pavyzdžių – tarša kvapais. Augant miestų teritorijoms, gyventojų skaičiui ir tankumui, daugėja šiukšlių, nuotekų. Visa tai lemia ir stiprėjančius kvapus, kurie artėja prie gyvenamų plotų. Nemalonūs kvapai sukelia ne tik diskomfortą, bet ir konfliktus tarp 20

gyventojų, institucijų. Dėl daugybės gyventojų nusiskundimų Lietuvoje svarstoma pakeisti toleruojamą kvapo ribą, gyvenamoje aplinkoje leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę sumažinant nuo 8 vienetų iki 5 ar net 2. Akivaizdu, kad tai turės įtakos įvairių įmonių veiklai. PASENĘ METODAI KELIA GRĖSMĘ APLINKAI IR SVEIKATAI Iki šiol taikyti kvapų šalinimo, produktų apsaugos bei dezinfekcijos sprendimai, pasak UAB „AIRPLUS1 Lituanica“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Vaidoto Girdvainio, dažnai yra nepakankami, pernelyg brangūs arba patys sukelia ne mažesnę žalą aplinkai. Ilgą laiką patalpų, vandens ir oro valymui buvo naudojamas santykinai nebrangus

chloras ir jo junginiai. Tačiau paaiškėjo, kad pasirinkus šias priemones susidaro pašalinės kenksmingos priemaišos, pasikeičia vandens kvapas ir skonis. Tai nepriimtina vartotojui. Be to, daug rizikų kyla ne tik naudojant, bet ir gaminant bei transportuojant šiuos agresyvius chemikalus. Ne mažiau žalingas ir įvairių konservantų bei antibiotikų naudojimas. Retas kuris šiuolaikinis maisto produktas pagaminamas ar išlaiko savo prekinę vertę be papildomų cheminių priemonių ar medikamentų panaudojimo. Tai neigiamai veikia mūsų ir ateinančių kartų sveikatą bei mūsų aplinką. PRIPAŽINTI OZONAVIMO SPRENDIMAI Kompanija „AIRPLUS1 Lituanica“ siūlo

Užsak. Nr. 18/34

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

kvapus šalinti ozonu. Ozonas – natūrali atmosferos sudėtinė dalis, sauganti žemės paviršių nuo kenksmingo UV spinduliavimo ir padedanti atmosferai savaime valytis nuo teršalų. Apie stiprias oksidacines ir aktyvias dezinfekcines šios medžiagos savybes žinoma jau daugiau nei 100 metų. Už pramoninę ozonavimo sistemą, įrengtą Klaipėdos nuotekų valykloje, UAB „AIRPLUS1 Lituanica“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“ buvo įteiktas aukso medalis. Šis inžinerinis sprendinys naikina nemalonius kvapus grotų pastato viduje ir neleidžia jiems išsiskirti į aplinką. Antrus metus sėkmingai veikianti sistema žymiai pagerina darbo sąlygas AB „Klaipėdos vanduo“ kolektyvui bei mažina Klaipėdos miesto užterštumą. Tokie kvapo mažinimo

įrenginiai yra ventiliacijos sistemos dalis ir gali būti įrengti bet kurioje didelės uždaros patalpos ištraukiamosios ventiliacijos sistemoje, kur tik yra kvapų šalinimo poreikis, pavyzdžiui, nuotekų, atliekų, ar šiukšlių tvarkymo patalpose. Per praėjusius metus panašios ozonavimo – kvapų mažinimo sistemos – įrengtos Vilniaus, Kauno, Visagino, Bresto ir Maskvos srities nuotekų valyklų pastatuose. „Įmonės „AIRPLUS1 Lituanica“ ozono generatorius pasitelkiame blogo kvapo šalinimui nuotekų siurblinėse. Tokias priemones veiksmingai taikome jau penkerius metus, su „AIRPLUS1 Lituanica“ dirbame pirmus metus. Produkcija atitinka higienos normas ir leistinas normas pagal eurokvapo vienetus, esame patenkinti jos poveikiu“, – pabrėžia „Vilniaus vandenų“

Nuotekų stočių skyriaus vadovas Laimutis Mikėnas. 2018 m. aukso medalis įmonei įteiktas už kvapų šalinimo sistemą, skirtą mažoms ir vidutinio dydžio patalpoms (biurai, sandėliavimo patalpos, tualetai, sandėliukai, rūkymo patalpos). Ši sistema yra kompaktiška, autonomiška ir gali būti įrengiama bet kurioje patalpoje, kur yra elektros tiekimas. Kvapų šalinimo – ozonavimo sistema sudaryta iš nedidelio galingumo ozono generatoriaus ir su juo suporuoto ozono jutiklio. Ozono generatorius iš aplinkos oro elektros išlydžiu gamina ozoną, kuris dezinfekuoja ir naikina įsisenėjusius kvapus, virusus, pelėsius. Ozonas savaime greitai skyla į deguonį, nepalikdamas jokių kenksmingų liekanų. 21

SISTEMOS PRANAŠUMAI:

• MINIMALUS POVEIKIS APLINKAI Pasak įmonės vadovo V. Girdvainio, veikiant ozonu, ne tik efektyviai naikinamos bakterijos, virusai ir kiti patogeniniai mikroorganizmai, bet ir oksiduojami oro bei vandens teršalai. „Svarbiausias sistemos pranašumas tas, kad naudojant ozoną nesusidaro antrinių kenksmingų, sunkiai biodegraduojančių teršalų. Šiuo požiūriu ozonas yra ideali priemonė, paliekanti minimalų pėdsaką aplinkoje. Žinoma, ozoną reikia naudoti atsargiai ir saikingai, nes didesni jo kiekiai pavojingi. Reikalinga subalansuota ozono koncentracija, kad būtų užtikrinamas veikimo efektas, bet nebūtų kaip nors pakenkta darbuotojams ir aplinkai“, – įspėja UAB „AIRPLUS1 Lituanica“ vadovas.

„Ši sistema šalina nemalonius nuotekų kvapus bei naikindama bakterijas, pelėsį ir grybelį, nereikalauja jokių agresyvių cheminių medžiagų, švaraus vandens ar didelių energijos sąnaudų, tačiau užtikrina, kad į gamtinę aplinką būtų išleidžiamas maksimaliai išvalytas oras. Ozonas yra labai stiprus oksidatorius ir oksiduoja stiprų kvapą skleidžiančias dujines medžiagas dar pakeliui iki biofiltro, tad sistemos efektyvumas šalinant nepageidaujamus kvapus – maksimalus“, – akcentuoja bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Nuotekų departamento vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė Kristina Bereišienė, kalbėdama apie pirmąją Lietuvoje patentuotą UAB „AIRPLUS1 Lituanica“ automatinę kvapų neutralizavimo ozonu sistemą.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

• EFEKTYVI OZONO KONCENTRACIJOS KONTROLĖ Šios bendrovės sukurtos pramoninės oro valymo ir dezinfekavimo sistemos pasižymi tuo, kad leidžia efektyviai kontroliuoti ozono koncentraciją ir pagal ją automatiškai reguliuoti ozono gamybą. Programuojami mikroprocesoriai leidžia keisti dezinfekcijos veikimą pagal reikiamą algoritmą. Tokiu būdu įrangos veikimas yra ne tik efektyvus, bet ir saugus, ir ekonomiškas. V. Girdvainis atkreipia dėmesį, kad skaičiavimais sunku numatyti, kiek ozono reikės įvairiose situacijose – skiriasi teršalų kiekiai, temperatūra ir oro drėgmė. „AIRPLUS1 Lituanica“ gaminamos sistemos ozono jutiklis nuolat matuoja momentinę ozono koncentraciją ir pagal ją reguliuojamas ozono generatoriaus veikimas ir ozono tiekimas. Reikiamo ozono kiekio dozavimas ir veikimo intervalai tiksliai apskaičiuojami ir pritaikomi esamoms sąlygoms ir objekto ypatybėms. Ozono generatoriaus ir jutiklio sąveika padeda palaikyti efektyvią bei saugią ozono koncentraciją darbinės aplinkos ore, tokią, kokia yra numatyta Lietuvos higienos normoje HN23:2011. • PLATUS PRITAIKYMAS Šiuolaikiniai IT metodai ir bevielis ryšys leidžia kiekvieno įrenginio veikimą stebėti nuotoliniu būdu, todėl bet kokie sutrikimai fiksuojami automatiškai ir nesklandumai greitai šalinami. Ši inovatyvi technologija sėkmingai veikia ne viename Klaipėdos prekybos centre – „Akropolio“, „Maximos“ ir „Rimi“ taromatuose; odontologijos klinikoje „Klinikė“, „Pramogų banko“ viešajame tualete. Bendrovės sukurtos pramoninės oro valymo ir dezinfekavimo sistemos naudojamos ir keliuose Turkijos objektuose. „Siekiame užtikrinti, kad mūsų diegiama įranga tinkamai veiktų pagal paskirtį ir atitiktų visus saugumo reikalavimus. Mūsų kuriamos ozonavimo sistemos kvapų šalinimui ir dezinfekcijai padeda išvengti agresyvių ir kenksmingų cheminių priemonių naudojimo, sandėliavimo. Siūloma technologija užtikrina dezinfekciją, gaivų orą ir švarius paviršius. Darbuotojams sudaroma saugesnė ir malonesnė darbo vieta. Tai aiškiai iliustruoja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikti tyrimai „prieš“ ir „po“ mūsų įrangos įdiegimo (buvo imami oro ir paviršių plovinių mėginiai)“, – sistemų privalumus apibendrina UAB „AIRPLUS1 Lituanica“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius V. Girdvainis.  23

PASIENIO KONTROLĖS PUNKTAS PRIE NEMUNO –

VIENINTELIS TOKS LIETUVOJE VALSTYBĖS SIENŲ APSAUGA – ITIN ATSAKINGAS UŽDAVINYS, TAD IŠSAUGOTI YPATINGĄ STATUSĄ GALIMA TIK ŠIUOLAIKIŠKAIS SPRENDIMAIS BEI NAUJAUSIOMIS PRIEMONĖMIS. LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS (LPK) SURENGTAME KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018“ AUKSO MEDALIU ĮVERTINTAS BENDROVĖS „KORTAS“ ŠVENDUBRĖS SEZONINIO UPIŲ PASIENIO KONTROLĖS PUNKTO (PKP) STATYBŲ PROJEKTAS. ŠIS PUNKTAS ITIN SVARBUS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS KONTROLEI UŽTIKRINTI. „Lietuvoje toks projektas – vienintelis, juk ir upinių pasienio punktų daugiau mūsų šalyje nėra. Buvome pirmieji, ėmęsi tokio iššūkio“, – pasakojo bendrovės „Kortas“ generalinė direktorė Žaneta Overlingienė. Jos žodžiais, išskirtinio pasiruošimo statybos darbams pareikalavo ir gamtinės sąlygos, nes punkto statybų vietoje Nemunas yra labai sraunus. ĮRENGTA PRIEPLAUKA Vykdydama Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos užsakymą, bendrovė „Kortas“ Druskininkų savivaldybės Lipliūnų kaime pastatė objektą, kuris priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai. Bendrovė per dešimt 24

mėnesių pastatė specialios paskirties statinius, inžinerinius statinius (susiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) bei hidrotechnikos statinius. Siekiant užtikrinti efektyvią Nemuno upe keliaujančių asmenų patikrą, įrengta prieplauka užkardos pasienio tarnybos naudojamiems kateriams ir motorinėms valtims nuleisti, iškelti arba švartuoti Nemune. Prieplauka taip pat bus naudojama upe keliaujančioms ir Lietuvos valstybės sieną kertančioms vandens transporto priemonėms sustoti. Kadangi Pasienio kontrolės punktas buvo statomas išskirtinėje vietoje – Nemuno pakrantėje, o prie naujo statinio buvo suplanuotas specialios infrastruktūros įrengimas, tai prieš pradedant statybas

buvo atlikti hidrologiniai skaičiavimai, kuriais nustatyti charakteringi vandens lygiai prieplaukos vietoje. PUNKTO STATYBAI – ŠIUOLAIKIŠKI SPRENDINIAI „Pirmą kartą į būsimo punkto vietą atvykę mūsų darbuotojai išvydo plyną lauką ir Nemuno pakrantę, o jiems išvykstant toje vietoje jau stovėjo modernus kompleksas su visa infrastruktūra“, – džiaugėsi bendrovės „Kortas“ generalinė direktorė Ž. Overlingienė. Vykdant projektą, buvo pastatytas šiuolaikiškas PKP pastatas. Statinio, kurio vienoje dalyje įrengtos administracinės, o kitoje – interesantų aptarnavimui pritaikytos patalpos, konstrukciją sudaro

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

LIETUVOJE TOKS PROJEKTAS – VIENINTELIS, JUK IR UPINIŲ PASIENIO PUNKTŲ DAUGIAU MŪSŲ ŠALYJE NĖRA. BUVOME PIRMIEJI, ĖMĘSI TOKIO IŠŠŪKIO

Apdovanojimą atsiima „Korto“ generalinė direktorė Žaneta Overlingienė

metalinės kolonos, „apsiūtos“ termopanelių plokštėmis. Vidaus pertvaroms naudotas gipskartonis, kuris tvirtintas ant metalinio karkaso, konstrukciją užpildant mineraline vata. Administracinės statinio dalies stogas dengtas rulonine stogo danga, o statinio dalyje, kurioje įrengtos interesantų aptarnavimo patalpos, sumontuotas šlaitinis stogas, dengtas trapecine skarda. Abiejose stogo dalyse sumontuotos vidinės lietaus surinkimo sistemos bei šildomos stogo įlajos. Statinio grindų dangos parinktos atsižvelgiant į patalpų funkcijų specifiką: administracinėse ir interesantų aptarnavimo patalpose grindys išklotos akmens masės plytelėmis, dokumentų tikrinimo patalpoje įrengtos pakeliamos grindys, o techninėse patalpose – šlifuotas betonas. Pastato apdailai naudotos daugiasluoksnės plokštės (200 mm storio su mineralinės

vatos užpildu), o jų viršus dekoruotas medinių lentelių apdaila, kuri padengta tamsiai pilku laku. Stiklinėje fasado dalyje (keleivių aptarnavimo patalpose) sumontuoti aliuminio profiliai. Tose statinio vietose, kur nėra langų, įgyvendintas modernus sprendimas – sumontuotas struktūrinis įstiklinimas su tamsintu veidrodiniu stiklu. Siekiant išlaikyti stilistinį vientisumą, vidaus apdailai parinktos medinės lentelės, dažytos tamsiai pilku laku. Pasirūpinta kita būtina infrastruktūra: įrengtas privažiavimo kelias, pėsčiųjų takai, pandusas, automobilių stovėjimo aikštelė, pontonų saugojimo aikštelė su kėlimo įranga, inžineriniai tinklai, vandens gręžinys, nuotekų valymo įrenginiai. Įgyvendinant projektą itin daug dėmesio skirta pastatų ir teritorijos saugumui užtikrinti. Techninį projektą parengė UAB „Sweco hidroprojektas“.  25

„KELPROJEKTO“ APDOVANOJIMAI

RODO AUKŠTĄ PROJEKTAVIMO KOKYBĘ

GRIGIŠKIŲ TRANSPORTO MAZGO REKONSTRUKCIJA, III ETAPAS; MAGISTRALINIO KELIO A5 KAUNASMARIJAMPOLĖ-SUVALKAI RUOŽO NUO 35,40 IKI 45,15 KM REKONSTRAVIMAS; PĖSČIŲJŲ VIADUKAS A14 KELYJE – TAI TRYS BENDROVĖS „KELPROJEKTAS“ PROJEKTAI, PELNĘ ĮMONEI AUKŠTĄ PRIPAŽINIMĄ. PIRMIEJI DU PROJEKTAI APDOVANOTI „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2018“ AUKSO MEDALIAIS, O TREČIASIS PRIPAŽINTAS GERIAUSIU SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪROS BIM PROJEKTU.

PROJEKTĄ ĮGYVENDINO PAGAL EKONOMINIO NAUDINGUMO PRINCIPĄ Vienas iš aukso medalių pelnytas už Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos III etapo projektą, pagal kurį objektą atnaujino „Panevėžio keliai“. Šis etapas apėmė valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 16,26– 17,94 km ruožą. Magistralinis kelias A1 yra Transeuropinio transporto koridoriaus IX-B dalis. Rekonstruotas ruožas, kertantis Grigiškių gyvenvietę, pasižymi intensyviais automobilių, pėsčiųjų ir dviračių eismo srautais. „Projektuojama teritorija visiškai urbanizuota – tai lėmė itin sudėtingas projektavimo ir projekto įgyvendinimo sąlygas. Projekto sprendinius ribojo esami sklypai, dideli aukščių skirtumai, Vokės upės ir užtvankos gretimybė, kultūros paveldo teritorija, hidroelektrinės įrenginiai. Privalu buvo išsaugoti ir gamtinę aplinką“, – vardindamas iššūkius, su 26

kuriais susidūrė projektuotojai, kalbėjo „Kelprojekto“ Kauno kelių skyriaus projektų vadovas Dovydas Banys. Dar vienas iššūkis projektuotojams buvo trumpas terminas. Šiame objekte buvo suprojektuotos šešios triukšmo užtvaros – tai buvo brangūs sprendiniai, kurie atlikti numatant galimybę ateityje atskirose zonose integruoti meninius ornamentus. Projekte buvo naudojama projekto valdymo sistema VAULT, kuri leidžia keistis naujausia koreguota projekto sprendinių informacija. „Pagrindinė projekto užduotis – saugiai atskirti tranzitinį transportą nuo vietinio, nes šioje zonoje transporto intensyvumas yra vienas iš didžiausių Lietuvoje, – pasakojo D. Banys. – Didžiausią projekto dalį sudarė statiniai (požeminės perėjos, krantinė, tiltas, viadukas, triukšmo užtvaros, atraminės sienos, požeminis vandens kanalas), kuriems buvo rengiamos

atskiros konstrukcijų dalys. Reikėjo nemažai laiko sprendiniams parengti, detalizuoti, suderinti tarpusavyje, pakoreguoti pagal esamoje vietoje rangovo nustatytus neatitikimus. Kad rengiami projekto darbai būtų deramai atlikti vienu metu, reikėjo sutelkti dideles konstrukcijų projekto dalies specialistų pajėgas. Projektas buvo įgyvendinamas pagal ekonominio naudingumo principą, todėl vienu metu dirbančių specialistų skaičius ir ilgametė konstruktorių patirtis leido operatyviai išspręsti kilusias problemas.“ TRADICINIS PROJEKTAS IR REIKALAVIMAS „BE JOKIŲ IŠLYGŲ“ Pagal „Kelprojekto“ projektą valstybinės reikšmės magistralinis kelias A5 KaunasMarijampolė-Suvalkai (35,4–45,15 km) rekonstruotas į AM kategoriją, išplatinant jį į dešinę bei įrengiant antrą dviejų eismo juostų važiuojamąją dalį, o važiuojamąsias dalis atskiriant 5,5 m pločio juosta.

Užsak. Nr. 18/29

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

PAGRINDINĖ be jokių išlygų. Tad visame kelio Įgyvendinus šį PROJEKTO ruože reikėjo sukurti sąlygas, projektą, prisidėta UŽDUOTIS – kurios leistų užtikrinti 130 km/val. prie saugaus greitį, visame 9,75 km ruože tranzitinio bei šalies SAUGIAI buvo panaikintos visos vieno autotransporto ATSKIRTI lygio sankryžos ir nuovažos, judėjimo, pagerėjo TRANZITINĮ susikirtimuose su rajoninės susisiekimo sąlygos, TRANSPORTĄ ir vietinės reikšmės keliais jungiamieji keliai NUO VIETINIO, įrengtos sankirtos ir tuneliniai ir dviejų lygių kelių NES ŠIOJE ZONOJE pravažiavimai, abiejose kelio sankirtos užtikrina TRANSPORTO pusėse įrengti apjungiamieji saugų vietinio transporto patekimą INTENSYVUMAS YRA keliai vietinio transporto VIENAS judėjimui, numatyta daugybė į sklypus greta IŠ DIDŽIAUSIŲ aplinkosauginių priemonių kelio, pasirūpinta, LIETUVOJE (triukšmo užtvaros, tvoros kad būtų efektyviai nuo gyvūnų, jiems skirtas stabdomas greitas požeminis praėjimas, dangos irimas. nušokimo rampos). Šio kelio rekonstravimo projektą „Rengiant rekonstrukcijos projektą, įmonės Kauno kelių skyriaus projektų būtina derintis prie esamos vadovas Audrius Stonius laiko tradiciniu. infrastruktūros, kuo racionaliau Esminis išskirtinumas, jo žodžiais, kad išnaudoti esamus statinius: kelius, projektas parengtas pagal KTR 1.01:2008 tiltus, pralaidas, įvertinti šalia reikalavimus AM kategorijos keliams –

kelio esančius ir numatomus rekonstruoti inžinerinius tinklus (elektros ir ryšių kabeliai), melioracijos statinius. Taip pat būtina kuo optimaliau įvertinti eismo organizavimo schemas, – sakė A. Stonius, kalbėdamas apie rekonstrukcijos projekto ypatybes. – Projekte buvo numatyta, kad kelio rekonstrukcija vyks neuždarius eismo, todėl statant viadukus ir tunelinius pravažiavimus, teko numatyti daugybę laikinų pervažiavimų per skiriamąją juostą, nukreipiant eismą iš vienos kelio pusės į kitą.“ Ruošiant kelio A5 Kaunas-MarijampolėSuvalkai konkretų projektą, įmonė projektinius sprendinius rengė naudodama 3D erdvinius modelius ir dalį BIM sistemos. Tokiu būdu projektavimas tapo paprastesnis ir greitesnis, išvengta klaidų. Projektuotojas, naudodamasis šiais įrankiais, kaip pastebėjo A. Stonius, gana tiksliai gali parengti darbų kiekių sąnaudų žiniaraščius. „Visi 3D projektinių paviršių duomenys statybos metu buvo pateikti rangovui – „Alkestai“ – ir įdiegti į buldozerių, greiderių, ekskavatorių, frezavimo mechanizmų, asfalto klotuvų ir kitų mechanizmų programinę įrangą. Taip buvo užtikrinta aukšta darbų kokybė ir optimalus tempas, tai leido išvengti atsitiktinių klaidų, iki minimumo sumažinti rankų darbą“, – sakė projektų vadovas A. Stonius.

BIM TEIKIA PRANAŠUMĄ RINKOJE IR LENGVINA DARBĄ „Taikyti BIM, rengdamas infrastruktūros projektus, „Kelprojektas“ pradėjo 2016 metais. Ėjome žingsnis po žingsnio, pradėjome nuo atskirų fragmentų: konstrukcijų armavimo, detalizavimo“, – pasakojo įmonės Tiltų skyriaus BIM vystymo vadovas Mantas Tunaitis. Pirmąjį konkurso „BIM infrastruktūroje. Susisiekimo infrastruktūra“ apdovanojimą įmonė pelnė jau 2017 m., tai buvo „Tunelinio viaduko A2 kelyje projektas“. 2018 m. įmonei prizas atiteko už geriausią susisiekimo infrastruktūros BIM projektą „Pėsčiųjų viadukas A14 kelyje“. „Mums tai yra patvirtinimas, kad einame teisingu keliu, – sako M. Tunaitis. – Reikia pastebėti, kad BIM taikymas infrastruktūros projektuose, ypač projektuojant tiltus, viadukus, nėra dažnas, tad mes didžiuojamės būdami vieni iš pirmųjų, o apdovanojimas mums reiškia ne tik įvertinimą, bet ir įpareigojimą, skatinantį ieškoti vis naujų ir inovatyvių projektavimo sprendimų.“ Pėsčiųjų viaduko projektas parengtas naudojant „Revit“ centrinio failo filosofiją, kuri leidžia keliems inžinieriams prie vieno failo dirbti vienu metu, taip efektyvinant darbą ir racionaliai naudojant laiką. Naudojant konstrukcijų BIM modelį, buvo sugeneruoti automatiniai medžiagų

kiekių žiniaraščiai, automatiškai pateiktos polių koordinatės bei altitudės ir lengvai generuojami reikiami konstrukcijų pjūviai. M. Tunaitis pažymėjo, kad BIM sistema pagreitino ir palengvino projektavimo darbų procesą ir technologinių sprendimų parinkimą, derinimą su užsakovu. Projekto dalių sprendiniams (susisiekimo, vandentiekio, elektroninių ryšių ir topografijos) analizuoti ir nesuderinamumų klausimams spręsti „Kelprojekto“ specialistai naudojo ne tik „Revit“, bet ir „NavisWorks“ programinę įrangą, o projekto dalių informacija buvo sujungta viename informaciniame modelyje. „Lietui nuvesti nuo viaduko perdangos prireikė plieninį vamzdį betonuoti į atramą. BIM modelis leido numatyti konstrukcijos armatūros bei vamzdžio susikirtimą, įvertinti galimas problemas statybos metu bei tinkamai ir laiku pakoreguoti projektą, – pasakojo M. Tunaitis, aiškindamas, kaip pavyko išspręsti vieną iš problemų, kurios paprastai tampa nemenku išbandymu. – Kad kontrolės ir kiekių skaičiavimo bei tikrinimo procesai taptų paprastesni, buvo sudaryta aiški parametrų sistema, kategorizuoti modelio elementai – tai leidžia tikslingai panaudoti BIM informaciją statybos procesams planuoti ir kontroliuoti. Tad iš to laimi ir statybos rangovas.“ 

IŠMANIOS BIOWNLIGHT ŠVIESOS VALDYMO TECHNOLOGIJOS PAGALBA ATKURIAMA NATŪRALI DIENOS ŠVIESA, KURI SUTEIKIA GALIMYBĘ REALIZUOTI ERGONOMIŠKAS, ŽMOGUI DRAUGIŠKAS IR SAVIJAUTĄ GERINANČIAS DARBO IR POILSIO ERDVES

ūtent dėl šių pranašumų Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengtame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2018“ mašinų ir įrengimų pramonės grupėje aukso medaliu įvertintas „Kaip vieną didžiausių pridėtinių verčių LED šviestuvas „Skylighter“, kurį sukūrė ir norėčiau akcentuoti paties projekto pagamino bendrovė „Selteka“. prasmingumą. Šviesa yra vienas didžiausių mūsų gyvenimo būdą ir biologinius ciklus ĮMINĖ ŠVIESOS PASLAPTĮ lemiančių veiksnių. Moksliniais tyrimais LED šviestuvas „Skylighter“ sukurtas įrodyta, kad žmogus geriausiai jaučiasi gamintojams bendradarbiaujant su Vilniaus būdamas natūralioje dienos šviesoje. universiteto mokslininkais. Kaip sako Tokia jau mūsų prigimtis. Dabar gyvenimo patys šviestuvo kūrėjai, tai puikus mokslo tempas toks intensyvus, kad didžiąją laiko ir industrijos sinergijos sėkmės pavyzdys. dalį esame priversti praleisti nenatūralioje Šešių šviesos šaltinių maišymo technologija šviesoje ir tai neigiamai veikia mūsų „Biown“ kol kas neturi pasaulyje analogų – nuotaikas, darbingumą“, – kalbėjo jos sukurta šviesa artima natūraliai dienos bendrovės „Selteka“ technikos direktorius šviesai. Ramūnas Danauskas. Jo žodžiais,

galimybė natūralios šviesos apšvietimą sukurti patalpose atvėrė didelį potencialą išlaikyti prigimtinį biologinį ritmą, o tai itin teigiamai atsiliepia bendrai žmogaus sveikatai, darbingumui, nuotaikai. IŠMANŪS – IR DIZAINAS, IR VALDYMAS Unikalus „Skylighter“ dizainas lengvai pritaikomas įvairios paskirties patalpose – biuruose, mokyklose, ligoninėse, gamybos patalpose ir kt. Šviestuvas gali būti pakabinamas, montuojamas prie lubų arba įmontuojamas į jas, o šviestuvo forma

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

Užsak. Nr. 18/26

www.biownlight.com

leidžia šviesą skleisti plačiai, neakinant žmonių, esančių patalpoje. Išmanusis šviestuvas ar jų grupė gali būti valdomi dviem būdais. Jungikliu arba išmaniąja programa galima keisti šviesos intensyvumą, spalvą ir perjungti į/iš ECO režimą. Unikali technologija suteikia galimybę kurti komfortišką darbo aplinką: pavyzdžiui, naktinės pamainos darbuotojams, siekiant išvengti mieguistumo faktoriaus sukeliamų klaidų, įjungti šaltesnę ir intensyvesnę šviesą. Įdomu tai, kad siekiant palaikyti natūralų žmogaus bioritmą dienos metu, šviestuvas

tikslas – kurti žmogaus poreikius tenkinančia šviesą. Mes nesirinkome lengviausio kelio, kai tik imituojamas baltos šviesos pokytis nuo melsvos iki automatiškai keičia šviesos intensyvumo ir rusvos maišant vos du šviesos kanalus. spalvų temperatūros parametrus – šviesa Mes maišėme iš karto šešis, siekdami intensyvesnė ir su žymia mėlynos spalvos išgauti šviesos kokybės parametrus, kurie spektre dedamąja ryte, ir mažiau intensyvi, būtų maksimaliai artimi natūraliai“, – apie lietuviško produkto pranašumus kalbėjo rausva su minimaliu mėlynos spalvos UAB „Selteka“ technikos direktorius dalyvavimu spektre, artėjant vakarui. R. Danauskas. Ir „Biownlight“ technologija, ir MODERNI TECHNOLOGIJA ,,Skylighter“ dizainas sukurti Lietuvoje. GIMĖ KAUNE Gaminys itin palankiai įvertintas jau ne „Tai didelį potencialą turintis produktas. vienoje tarptautinėje parodoje. Svarbu Šviesos rinka – yra viena didžiausių pažymėti, kad visa šviestuvo gamyba komercinių rinkų pasaulyje, kur pečius ir technologijos tobulinimas vykdomas suremia globalūs žaidėjai ir visi jie sutartinai tvirtina, kad šių dienų inovacijų „Seltekoje“, Kaune.  31

TOPWELL MINI DIDELĖS MAŽO PRODUKTO VERTĖS KAI KALBAMA APIE PASTATŲ STATYBĄ, APIE PATOGŲ KASDIENĮ JŲ NAUDOJIMĄ, SAUGUMĄ, APIE INTERJERĄ IR EKSTERJERĄ, REIKIA PRISIMINTI LIAUDIES IŠMINTĮ: „IR NEDIDELIS AKMUO GALI IŠVERSTI DIDELĮ VEŽIMĄ“. ŠĮ POSAKĮ KUO GERIAUSIAI ILIUSTRUOJA KOJŲ VALYMO GROTELĖS.

Įvertinus TOPWELL MINI grotelių funkcijas, pranašumus, šis „Rimotex“ produktas konkurse „Lietuvos metų gaminys 2018“ apdovanotas aukso medaliu. Šiemet tai ne vienintelis įmonės pasiekimas – šios grotelės parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ pelnė diplomą.

komplektuojami vien šepetėliai arba šepetėliai ir guma. Šiuo atveju šepetėlis efektyviai išvalo stambų purvą iš batų protektorių, o grotelių gumos intarpai valo likusį smulkų purvą. Vadinamoji antroji švarumo zona yra skirta surinkti smulkų purvą. Tam gali būti naudojamos bendrovės gaminamos grotelės, kuriose komplektuojama guma ir tekstilė, guma ir šepetėliai arba tik tekstilė. Vidaus patalpose rekomenduojama tekstilė, nes ji sulaiko dulkes ir absorbuoja drėgmę. Klientams pageidaujant, grotelės gali būti pagamintos su trigubo šepetėlio, gumos ar tekstilės intarpais.

TOPWELL MINI pranašumai: nusiurbiamas vakuuminiu siurbliu nuo • Mažiau purvo įnešama į vidų – grotelių paviršiaus. mažesnės valymo išlaidos. Grotelių pagrindą sudaro aliuminio profilis, • Sumažina paslydimo tikimybę ir sujungtas gumine jungtimi. Toks lankstus pagerina bendrą įvaizdį. jungimas leidžia gaminti įvairių formų • Tvirti šepetėlio šereliai puikiai pašalina, groteles – priklausomai nuo užsakovo nugramdo stambų purvą iš batų pado poreikių ar dizaino vientisumo. Tokiu protektoriaus tarpelių, o guminės būdu, bendradarbiaujant su architektais, juostos nuvalo likusį smulkų purvą įgyvendinami išskirtiniai projektai. – taip besivalančiajam suteikiamas „Rimotex“ specialistai galvoja ir apie stabilumo jausmas. atliekas: nepanaudotos sudedamosios • Aukštos kokybės tekstilės (kilimo) grotelių dalys grąžinamos gamintojams ir juostos sulaiko dulkes ir puikiai sugeria perdirbamos į kitus produktus. drėgmę. Vadinamojoje pirmojoje švarumo zonoje, • Grotelės montuojamos grindų įgilinime kur surenkamas stambus purvas, įmonė arba nepriklausomoje vietoje su rekomenduoja naudoti groteles, kuriose nuolydžiu. 

Užsak. Nr. 18/30

ienos iš jų – bendrovės „Rimotex“ gaminys – žemo profilio kojų valymo grotelės TOPWELL MINI, montuojamos prie įėjimo į pastatus. Kadangi šios grotelės yra gaminamos iš patvarių medžiagų ir aukštos kokybės konstrukcijų, jos ypač tinka naudoti intensyvaus judėjimo vietose (oro uostuose, prekybos centruose, viešbučiuose, biuruose, visuomeniniuose pastatuose, daugiabučiuose, individualiuose namuose ir t.t.) Pagrindinio įėjimo grotelės TOPWELL MINI puikiai atlieka gramdymo, valymo, nusausinimo bei purvo surinkimo funkcijas. Grotelių aukštis – 13–15mm ir tai dažniausiai atitinka grindų dangos aukštį, todėl kojų valymo grotelėms nereikia papildomai gilinti angos. Pastaruoju metu daug kalbama apie universalaus dizaino principų taikymą pastatuose. Šie principai ne tik gamintojus, bet ir architektus, statybininkus įpareigoja pastatus statyti taip, kad juose patogiai jaustųsi skirtingo amžiaus, skirtingo fizinio pajėgumo ar negalių turintys žmonės. TOPWELL MINI grotelės patogios visiems: konstrukcija įgilinama į grindų dangą, tad nevaržomai galima pravažiuoti neįgaliojo vežimėliu, stumti vaikų vežimėlius ir t. t. TOPWELL MINI išskirtinumas – uždara konstrukcija. Ši konstrukcija turi papildomus grandiklius – taip efektyviau surenkamas purvas: susikaupęs jis tiesiog

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOJE

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas

Dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

www.tyrimucentras.lt | info@tyrimucentras.lt | +370 (5) 2442442

GILESTA. AUKŠTA DARBO KULTŪRA –

PATIKIMIAUSIAS SĄJUNGININKAS VOS PER DEVYNIS MĖNESIUS VILNIUJE BUVO PASTATYTAS „BENEDIKTO TURGUS“. TAI NAUJAUSIAS BENDROVĖS „GILESTA“ STATINYS, GIMĘS PAGAL ARCHITEKTO DAINIAUS KITOVO PROJEKTĄ. „BENEDIKTO TURGUS“

LAIKOMAS NAUJOS KOKYBĖS STANDARTU LIETUVOJE –

IR DĖL IŠSKIRTINIŲ DIZAINO SPRENDIMŲ, IR DĖL PATOGUMŲ VARTOTOJAMS.

1,5 tūkst. kv. metrų turgų sostinėje, Ukmergės g., investuota 3,7 mln. eurų, kuriuos „Gilesta“, statytojo UAB „Benedikto turgus“ užsakymu, pavertė įstabiu objektu. Naujasis turgus sukurtas vietoj buvusios ūkininkų turgavietės: senojo turgaus angaras virto šviesiu ir erdviu pastatu su kolonomis ir originaliais abažūrais. ŽMOGIŠKASIS FAKTORIUS PRIEŠ TRUMPUS TERMINUS „Gilestai“, kaip generaliniam rangovui, vienas iš didesnių iššūkių šiame objekte buvo trumpas darbų terminas. Įprastai

tai reiškia gerai apgalvotą veiksmų planą, tinkamai sukomplektuotą ir motyvuotą darbuotojų komandą, gebėjimą rasti kalbą tiek su užsakovu, tiek su subrangovais. Tai yra svarbiausios, kaip sako bendrovės „Gilesta“ direktorius Romas Paliulis, kiekvieno projekto vykdymo dedamosios. „Visi specialistai baigia tuos pat mokslus, moka – pagal savo kompetenciją – tuos pačius veiksmus, tačiau lemiantis vaidmuo priklauso darbo kultūrai, kuri neatsiejama nuo žmogiškojo faktoriaus“, – įsitikinęs R. Paliulis, kuriam pavyko suburti žmones, ne tik išmanančius savo darbą, bet ir labai

gerai suvokiančius, kad, įgyvendinant projektą, sėkmė didele dalimi priklauso nuo gebėjimo bendrauti. Tai ypač aktualu įtemptoje dabartinėje darbo rinkoje. Kalbėdamas apie bendravimą, „Gilestos“ vadovas akcentuoja, kad statyba be įtampų, be nenumatytų situacijų, vargu ar įmanoma. Tačiau tik tinkami santykiai, kai generalinis rangovas, subrangovai projektuotojai, užsakovai dirba kaip komanda, yra garantija, kad projektas bus įvykdytas laiku, kad jis bus toks, kad bus patenkinti visi – ir užsakovai, ir pastate dirbantieji, ir jų klientai.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2018

GEROJI PATIRTIS MUMS BUVO TURGUJE ĮDIEGTA

IŠMANIOJI PASTATO VALDYMO SISTEMA, REGULIUOJANTI PASTATO INŽINERINIŲ TINKLŲ VEIKIMĄ

„Gilestos“ direktorius Romas Paliulis

Užsak. Nr. 18/33

yra patogios tiek neįgaliems, tiek tėvams su vaikų vežimėliais ir pan. Įrengtos 37 automobilių stovėjimo vietos. Pastate įrengtas šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas, atskirose zonose – šaldymas. Įrengiant statinio elektros instaliaciją, derintas dirbtinis ir natūralus apšvietimas. Nesant galimybės lietaus vandenų nutekėjimo prijungti prie centrinės sistemos bei dėl smėlingo grunto, „Gilesta“ įrengė lietaus nuvedimo infiltracinę sistemą po automobilių stovėjimo aikštelės zona. „Geroji patirtis mums buvo turguje įdiegta išmanioji pastato valdymo sistema, reguliuojanti pastato inžinerinių tinklų

veikimą, – sakė „Gilestos“ direktorius R. Paliulis. – Ir visiškai kitokio pobūdžio darbai, derinant daugybės spalvų, raštų ir matmenų plyteles.“ Absoliuti dauguma darbų buvo atlikta pačių generalinių rangovų, subrangovai diegė vidaus inžinerines sistemas. „Benedikto turgus“ įmonei „Gilesta“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ sidabro medalį. „Didžiuojamės tokiu įvertinimu, suteiktu mūsų statytam objektui. Vilniečiai ir miesto svečiai jau pamėgo „Benedikto turgų“, – džiaugėsi įmonės „Gilesta“ vadovas R. Paliulis. – Smagu, kad įdiegtus sprendimus įvertino ir „Lietuvos metų gaminio“ konkurso ekspertų komisija.“

ĮMONĖ KAUPIA GERĄJĄ PATIRTĮ „Gilesta“ pastatė statinį, kurio laikantysis karkasas – gelžbetoninės kolonos ir metalinės santvaros. Įstiklinta fasado plokštuma su įėjimų į prekybos patalpas durimis dekoruota metalinėmis kolonomis su kaneliūromis ir stogeliu su profiliuotais karnizais; kiti fasadai įrengti iš daugiasluoksnių plokščių. Įstiklintai konstrukcijai buvo parinkti aliuminio rėmai, įstiklinti vienos kameros paketais. Grindys įrengtos iš akmens masės bei keraminių plytelių. Įdiegus universalaus dizaino principus, pastatas ir jo prieigos 35

BENDROVĖS „BENEDIKTO TURGUS“ (STATYTOJAS) DIREKTORĖ JOLITA KRICKĖ Rangovai – bendrovė „Gilesta“ – mums pastatė tokį turgų, kokio ir tikėjomės, kokį įsivaizdavome ir planavome. Vis dar mokomės jame būti, dirbti kuo efektyviau, išnaudojant visas šio objekto galimybes, potencialą, kurį sukūrė rangovai. Šis procesas tuo paprastesnis, kuo geriau rangovai atlieka savo darbą. Mūsų atvejis yra kaip tik toks.

Darbo metu visada kyla klausimų, taip pat ir aštresnių, ir tokių, kuriuos reikia spręsti čia ir dabar. O kai terminai trumpi, kyla konfliktų rizika, tuo labiau, kad statybininkams teko bendrauti, problemas spręsti su manimi, moterimi. Vieša paslaptis, kad vyrai dažnai linkę manyti, jog silpnoji lytis negali statybos išmanyti taip, kaip išmano jie. Su tokiu požiūriu per savo karjerą esu susidūrusi, nors statyba man nėra nežinoma žemė. Tačiau bendravimas su „Gilestos“

žmonėmis buvo malonus atradimas. Tai ne tik profesionalūs, bet ir kultūringi žmonės: oriai jaučiausi nuo pat susipažinimo iki darbo pabaigos, spręsdama rūpimus klausimus su statybos profesionalais. Tokie santykiai kuria ir pasitikėjimą. Be jokių nuogąstavimų siųsdavau būsimuosius patalpų nuomininkus pas statybininkus, nesibaimindama, kad aprodydami patalpas leptelės ką netinkamo, bus nekorektiški. Rangovas puikiai prisitaikė ir prie mūsų prašymų – reaguodavo operatyviai ir profesionaliai, ne tik klausydami, bet ir tikrai suvokdami mūsų poreikius, išgirsdami mūsų pageidavimus. Mes, užsakovai, ir „Gilesta“, statybos rangovai, dirbome išvien, dirbome kaip komanda. Esame labai dėkingi „Gilestos“ žmonėms už profesionalumą. Ir ne tik. Dažnai būna, kai objekte dirbantys žmonės išklauso ir „neša“ problemą spręsti „kam priklauso“. Šie rangovai ėmė ir darė, nė sykio nepaliko, neatidėliojo sprendimų. Taigi man paliko įspūdį „Gilestos“ žmonių mandagumas ir profesionalumas, nes tai kuria komandos dvasią, kuria pasitikėjimą ir, manau, tikrai prisideda prie projekto įgyvendinimo sėkmės. 

LIETUVOS STATYBININK킨 ASOCIACIJOJE LIETUVOS STATYBININK킨 ASOCIACIJAI 25-ERI

STATYB킨 S훲MATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

STATICUS. KOMANDA, KURI SUDĖTINGIAUSIUS SPRENDIMUS PAVERČIA ĮSPŪDINGAIS OBJEKTAIS „SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS 2018“ APDOVANOJIMĄ PELNIUSIOS ĮMONĖS „STATICUS“ SPECIALISTAI IR PATYS SU DŽIUGIA NUOSTABA ŽVELGIA Į SAVO ĮGYVENDINTUS PROJEKTUS. JIE NERETAI SAKO, KAD UŽDUOTYS, IŠ PRADŽIŲ ATRODANČIOS „NEREALIAI SUDĖTINGAI“, DIRBANT PASIRODO ESANČIOS GEROKAI PAPRASTESNĖS. NES JIE GERAI IŠMANO TAI, KĄ DARO.

INVESTUOJA Į SPECIALISTUS IR TECHNINĘ BAZĘ, O DARBAI PLANUOJAMI JAU IR 2023-IESIEMS 2018 m. bendrovė „Staticus“ daugiausia darbų atliko Norvegijoje (39 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (37 proc.). Dar 19 proc. pajamų generavo Švedijos rinka. Pajamos iš vietos rinkos siekia 5 procentus. Įmonė jau turi suformavusi visą 2019 m. užsakymų portfelį: jei 2018 m. pajamos siekė 52 mln. eurų, tai 2019 m. suplanuotas 67 mln. eurų portfelis. Pagrindinės įmonės rinkos išlieka tos pačios, tačiau planuojama plėtra ir į kitas šalis. „Įmonė jau suformavo ir didžiąją 2020 m. portfelio dalį, dirbame ir su 38

2021–2023 m. projektais. Todėl 2018 m. investavome ne tik į naujas stakles, patalpų atnaujinimą, bet ir priėmėme 20 inžinierių, sustiprindami Projektavimo skyriaus komandą“, – pasakojo komercijos vadovė Aušra Vankevičiūtė. Kad įmonės produktas – pastato fasadas – atitiktų aukščiausius kliento lūkesčius, pastebi kokybės vadovė Ieva Gradeckienė, negana vien minėtų investicijų, neužtenka, kad kokybė būtų garantuota vien gamybos ar montavimo procese. Todėl įmonė dirba pagal kokybės užtikrinimo planą, kuris apima projekto įgyvendinimą nuo pardavimo iki garantinio aptarnavimo. „Ypatingą dėmesį skiriame procesams

stebėti ir tobulinti, kad įsipareigojimus klientui įgyvendintume laiku ir be priekaištų. Mūsų įmonė sertifikuota pagal ISO 9001:2015, ISO 14001:2015, „Achilles Building Confidence“ reikalavimus. Tai parodo, kad esame patikimas partneris bet kurioje rinkoje“, – sako I. Gradeckienė. 2018 m. „Staticus“ vykdė darbus 27-iuose objektuose, skirtingose darbų stadijose. „STATICUS“ PIRMOJI ĮGYVENDINO PROJEKTĄ SU „DYNAMIC GLASSES“ FASADO STIKLAIS Vienas įmonės 2018 m. projektų – „Jotun HQ“ Norvegijoje. Šis projektas įmonei

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2018

Užsak. Nr. 18/39

Fornebuporten Oslo, Hufton+Crow nuotr.

išskirtiniu tapo dėl valdymo, kai sutartis dėl fasadų įrengimo buvo pasirašyta ne su generaliniu rangovu, o tiesiogiai su projekto savininku, taip siekiančiu užsitikrinti aukščiausią kokybę. „Jotun“ yra viena didžiausių pasaulyje dažų gamintojų, kurios tyrimų centras įsikurs „Jotun HQ“. Kitas „Staticus“ įgyvendinamas projektas – vienas iš aukščiausių pastatų Oslo Skøyen rajone, – „Orkla HQ“. Tai yra patrauklus, šiuolaikinis, energiją tausojantis penkių aukštų biurų pastatas su nuosava saulės elementų sistema ant stogo, septynių aukštų apartamentais bei 16 aukštų bokštu ir požemine automobilių stovėjimo aikštele. Pagrindinės konstrukcijos buvo

įrengtos iš aliuminio stiklo elementinių fasadų, kokie naudojami įgyvendinant techniškai sudėtingus ir išskirtinius projektus, bei iš surenkamų fasadų. Įgyvendinant šį projektą, buvo įrengta daugiau kaip 11 tūkst. kv. m fasadų. „Staticus“ specialistams netrūko iššūkių, kuriuos lėmė sudėtinga pastato forma bei medžiagų, kurios panaudotos fasade, paieška. Visus klausimus ir technines problemas pavyko išspręsti taip, kad buvo patenkinti ir kliento, ir architektų lūkesčiai. Beje, mes visuomet ieškome naujovių ir inovatyvių produktų, todėl šiame projekte klientui pasiūlėme sumontuoti „Dynamic glasses“ – dabartiniu metu tai yra vienas

inovatyviausių produktų fasadų rinkoje. Šie stiklai reaguoja į saulės šviesą, sekundės tikslumu pakeisdami savo spalvą“, – pasakojo A. Vankevičiūtė, akcentuodama, kad „Staticus“ yra pirmoji įmonė, kuri įgyvendino projektą su tokiais stiklais, – klientas liko sužavėtas inovacijomis. Iššūkių, anot Montavimo skyriaus vadovo Modesto Midverio, būna kiekviename objekte, netrūko jų ir „Orkla HQ“. „Prieš kelis mėnesius kalbėjome apie tai, kad dešimto ir vienuolikto aukšto elementus turėsime montuoti po dvylikto aukšto perdanga. Iš pradžių tai skambėjo nerealiai sudėtingai, bet dirbant paaiškėjo, kad viskas yra gerokai paprasčiau“, 39

Segerstedthuset Uppsala, Pauliaus Gasiūno nuotr.

SUKURTI TŪKSTANČIUS KONSTRUKCINIŲ ELEMENTŲ IR JUOS KOKYBIŠKAI SUMONTUOTI – NEMENKAS IŠŠŪKIS, TAČIAU TIKIU, KAD DIRBDAMI IŠVIEN PASIEKSIME MAKSIMALIŲ REZULTATŲ NV33 Olso, Pauliaus Gasiūno nuotr.

Equinor Harstad, Pauliaus Gasiūno nuotr. 40

– pasakojo montavimo vadovas. Neįprastas montavimo procesas nesutrukdė montavimo komandai pasiekti ir šio projekto rekordo – vienos pamainos metu pavykdavo sumontuoti net po 21 elementą ir taip baigti darbus anksčiau, nei buvo planuota. „Darbuotojų nuotaikos puikios, visi džiaugiasi rezultatu. Kai matai prieš akis tokį pastatą, imi didžiuotis savo ir kolegų darbu. Ta proga visa komanda išėjome kartu pasilinksminti, pabendrauti“, – pasakojo darbų vadovas Paulius Rapkevičius. Planuojama, kad „Orkla HQ“ pastate dirbs apie 900 darbuotojų, o pirmajame jo aukšte įsikurs kavinės ir parduotuvės. Kitokio tipo iššūkius „Staticus“ specialistams teko įveikti Oslo centre statant viešbutį „The HUB Hotel“. Įgyvendinant šį projektą, kurio dalis buvo nauja statyba, o dalis – renovacija, įmonei teko sumontuoti per 11 tūkst. kv. m konstrukcijų. Siekdamas patenkinti kliento lūkesčius, „Staticus“ pagamino elementinius fasadus, kuriems buvo kuriamos dvi specialios spalvos. Montavimą apsunkino objekto vieta: statybos aikštelė iš visų pusių buvo apraizgyta tramvajaus bėgiais, tad logistika turėjo būti organizuojama ypač tiksliai ir laiku. LIETUVIŲ ĮMONĖ DALYVAUJA KURIANT LONDONO GATVIŲ STILISTIKĄ „Royal Mint Gardens“ prestižinių apartamentų kompleksas šalia „The Tower Bridge“ yra vienas didžiausių „Staticus“ projektų Londone. Objektas Londono centre yra ypatingai sudėtingas ir projektuoti, ir montuoti, dalis pastato kybo virš traukinių bėgių. Šioje projekto dalyje įmonės specialistams teks sumontuoti 14 tūkst. kv. m konstrukcijų. Tai vienas įdomiausių, bet kartu techniškai bei logistiškai sudėtingiausiai sumontuojamų gyvenamųjų pastatų Londono širdyje. Aukštuminę pastato dalį sudarys trys 15, 14 ir 13 aukštų blokai su dviem jungiančiosiomis dalimis. Jai sumontuoti reikės pagaminti daugiau nei 13 tūkst. kv. m skirtingų konstrukcijų, kurias sudarys apie 1800 fasado elementų, iš kurių apie 600 – unikalių, nepasikartojančių. Maža to, pastatui reikės apie 2 tūkst. kv. m stumdomų durų bei kitų konstrukcijų, tokių kaip „stick“ fasadai, langai, kurių dalis bus su apsauginiais perforuotais lakštais, balkonų turėklai, berėmio stiklo konstrukcijos ir kt. „Šio pastato montavimo sudėtingumą lems keli dalykai: visų pirma jis bus šalia beveik visą parą veikiančios traukinių linijos, kuria kasdien važiuoja tūkstančiai žmonių, tad dirbti mums reikės ypač atsargiai, laikantis visų įmanomų saugumo

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2018

reikalavimų. Antra, visi šio pastato aukštai bus laiptuotos konstrukcijos su erkeriniais langais. Tačiau visų svarbiausia yra tai, kad sumontuoti šį pastatą turime per dvigubai trumpesnį laiką nei įprasta tokio sudėtingumo fasadui“, – pasakoja projekto vadovas Aivaras Juodis, pabrėždamas, kad „Staticus“ yra bene vienintelė lietuviško kapitalo įmonė, galinti didžiuotis prisidėdama prie Londono gatvių stilistikos kūrimo. Jam pritaria ir komercijos vadovė Aušra Vankevičiūtė, akcentuodama, kad galimybė prisidėti prie šio modernaus ir pažangaus projekto įgyvendinimo – dar vienas įrodymas, kad įmonėje dirba stipri ir profesionali komanda. „Sukurti tūkstančius konstrukcinių elementų ir juos kokybiškai sumontuoti – nemenkas iššūkis, tačiau tikiu, kad dirbdami išvien pasieksime maksimalių rezultatų“, – sako ji. STOKHOLME IŠBANDYS IKI ŠIOL ĮMONĖJE DAR NENAUDOTUS TECHNINIUS SPRENDIMUS Įgyvendinant „Stockholm New“ projektą Stokholme, „Staticus“ išbandys iki šiol įmonėje dar nenaudotus techninius sprendimus. 102 m aukščio „Stockholm New“ biurų pastatas – tai 28 aukštai, iš kurių kiekvienas į viršų platės po 30 cm, vadinamasis „step“ fasadas, taigi apatinio ir viršutinio aukštų plotis skirsis daugiau nei 8 metrais. Šio pastato fasado plotas – 15 tūkst. kv. m, o įsikurs jis ant uolos krašto viename iš Stokholmo mikrorajonų, esančių netoli centro. „Projekto metu susiduriame vis su naujais iššūkiais: pastatas stovi ant uolos, o įėjimai į jį yra skirtinguose aukštuose. Be to, šalia yra įėjimas į nuolat veikiančią metro liniją, aptarnaujančią daugybę vietos gyventojų, todėl dirbti čia teks ypač atsargiai. Iššūkių kels ir montavimo procesas. Dėl pastato architektūrinių ypatybių kiekvieno „step“ aukšto elementų montavimo darbus turėsime atlikti po perdanga, o tai lems dar sudėtingesnį procesą bei labai glaustą montavimo grafiką, nes negalėsime atsilikti nuo konstruktyvo montavimo daugiau nei 5 aukštais. Taigi veikti tikrai yra ką, tačiau projekto komanda visada pasirengusi ieškoti geriausių sprendimų, siekiant geriausio rezultato“, – pasakojo

Stockholm New, Skanska / Walk the Room

projekto vadovas G. Valantinas. Šio pastato išorinei apdailai gaminti naudojami 3D formos anoduoti ir dažyti ekstruziniai profiliai ir 10 skirtingų NCS spalvų emalitiniai stiklai. Plati ryškių spalvų gama šiam pastatui pasirinkta neatsitiktinai. Žiemos metu Stokholme ypač trūksta saulės ir spalvų, todėl aukštas daugiaspalvis pastatas bus matomas iš toli, teigiamai paveiks vietos gyventojų nuotaiką apniukusiomis dienomis. Pirmajame pastato aukšte įsikurs kavinė, viršutiniame – kavinė su atvira terasa. Darbai pradėti 2018 m. spalį, o pabaiga planuojam 2019 m. lapkritį.

2018 m. Norvegijoje pasirašyta VIA projekto sutartis, jau pradėti projektavimo darbai. VIA bus vienas prestižiškiausių Norvegijos pastatų, kuriame įsikurs parduotuvės ir aukščiausios klasės biurai. Projekto vertė siekia 20 mln. eurų. „Staticus“ šiam objektui gamins „Closed Cavity“ fasado gaminius. Šiaurės Europoje tai yra pirmas toks projektas, kuriame bus panaudoti „Closed Cavity“ sprendiniai. Projektas ypatingas ir savo architektūra, natūralaus akmens apdaila bei techniniais sprendiniais. Kad galėtų gaminti „Closed Cavity“, įmonė „Staticus“ renovuoja gamybines patalpas ir rengiasi naujiems iššūkiams. 41

„MILSA“ ĮMONIŲ GRUPĖ. STRATEGINIAI POKYČIAI, AUGANČIOS INVESTICIJOS IR REIKŠMINGAS ĮVERTINIMAS

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2018

METAMS BAIGIANTIS, LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA PASKELBĖ NOMINACIJOS „SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ“ LAUREATUS. TARP JŲ – VIENA STAMBIAUSIŲ LIETUVOJE GRANITO IR DOLOMITO SKALDOS GAMINTOJA „MILSA“ ĮMONIŲ GRUPĖ. APDOVANOJIMAS SKIRTAS ĮVERTINUS GAMINAMOS IR PARDUODAMOS PRODUKCIJOS APIMTIS, PELNINGUMĄ, INVESTICIJAS Į GAMYBĄ, EKSPORTO APIMTIS, DARBO NAŠUMO RODIKLIUS BEI KITUS PAPILDOMUS KRITERIJUS. „Milsa“ įmonių grupės vadovas Mantas Makulavičius

siekti geresnių rezultatų yra didinti efektyvumą ir mažinti savikainą. „Kiekvienais metais didelę finansinių lėšų dalį investuojame į atsinaujinimą ir procesų gerinimą. Bendros grupės įmonių investicijos siekia 3 mln. eurų. Išskirtinį dėmesį skiriame skaldos gamybos technologijoms“, – sako M. Makulavičius, vardindamas naujausius pirkinius. Bendrovėje „Klovainių skalda“ prieš metus pradėjo veikti nauja granito skaldos, o šiais metais įdiegta papildoma dolomito smulkių skaldų gamybos linija. Taip pat peržiūrėti skaldos vidinių pervežimų procesai, nupirkti trys nauji frontaliniai krautuvai bei trys nauji 45 t karjeriniai savivarčiai, investuojama į mobilią NUOSEKLIAI ATSINAUJINA gamybos technologiją, planuojama įsigyti Vadovauti „Milsa“ įmonių grupei, kuri 80 t ekskavatorių. jungia tokias skaldos gamybos lyderes, kaip AB „Klovainių skalda“, UAB „Granitinė Tuo pat metu bendrovė „Granitas“ skalda“ ir UAB „Granitas“, M. Makulavičius atnaujina krovos techniką, plečia sandėliavimo pajėgumus, o bendrovė ėmėsi prieš ketverius metus. Jauno „Granitinė skalda“ pakeitė kūginį ir ambicingo vadovo atėjimas buvo trupintuvą, įsigijo naują dvigubai našesnį reikšmingas postūmis ne vieną „Kleeman“ KX-400 markės trupintuvą, veiklos dešimtmetį skaičiuojančioms bendrovėms: auga užsakymų ir gamybos o dabar planuoja daryti sijojimo linijos optimizaciją. mastai bei investicijos į technologinį „Esame įsitikinę, jog kiekvienais metais atsinaujinimą, didėja ir darbuotojų investuodami bei tobulėdami ir toliau skaičius. išliksime konkurencingi bei pasiūlysime Pasak įmonių grupės vadovo, esant kokybiškesnį produktą mūsų klientams“, – labai konkurencingai rinkai ir žemoms sako M. Makulavičius. produkcijos kainoms, vienintelis būdas asak „Milsa“ įmonių grupės vadovo Manto Makulavičiaus, tai ne tik reikšmingas, bet ir dėsningas pasiekimas – kelerius metus „Milsos“ kryptingai daromi strateginiai pokyčiai duoda akivaizdžius rezultatus. „Kokybė bei patikimumas yra pagrindinės mūsų vertybės. Todėl sprendimus daryti yra savotiškai paprasta: finansiniai ir žmogiškieji ištekliai nukreipiami taip, kad mūsų klientai gautų kokybišką produkciją už konkurencingą kainą, kad pirkimopardavimo procesas būtų kuo paprastesnis, sprendimai lankstūs, o logistika sklandi“, – sako M. Makulavičius.

optimizuoti pardavimų procesą“, – sako M. Makulavičius. 2018 m. pradžioje buvo išgrynintos įmonių funkcijos: didmeniniai dolomito ir granito skaldos pardavimai yra sutelkti bendrovėje „Milsa“, o gamybinės grupės įmonės „Klovainių skalda“, „Granitinė skalda“ ir „Granitas“ koncentruojasi į gamybą. „Klientams pasiūlėme dirbti vieno langelio principu“, – sako grupės vadovas. Pagrindiniai „Milsa“ grupės įmonių klientai yra kelių, tiltų ir geležinkelių statybos įmonės, betono ir gelžbetonio gaminių gamintojai, statybų bendrovės. Tarp stambiausių „Milsa“ įmonių grupės neseniai įgyvendintų projektų – Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako atnaujinimas. Čia buvo panaudota net 90% įmonių grupės produkcijos. Šiais metais grupės įmonės tiekia granito skaldą Šiaulių tarptautinio oro uosto kilimo tūpimo tako rekonstrukcijai. Įmonių grupės produkcija taip pat naudojama tokiuose

projektuose kaip „Via Baltica“ magistralės tiesimas, geležinkelio Paneriai – Pušynas statyba, Kauno LEZ objektų statyboje ir kt. SIEKS IŠLAIKYTI LYDERIO POZICIJĄ Kalbantis su M. Makulavičiumi apie pokyčius ir ateities planus, vadovas visų pirma akcentuoja didžiulę jam tekusią atsakomybę stojus prie vairo įmonių, kurios sėkmingai veikia ilgus dešimtmečius. 2019 m. bendrovė „Granitas“ minės 60 metų, „Klovainių skalda“ – 50 metų, o bendrovės „Milsa“ įsteigta skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir ko“ – 20 metų sukaktis. „Tai išties įpareigoja. Labai vertinu tai, kas yra sukurta iki šiol: ne tik kietuosius dalykus, bet ir tą patirtį, tradicijas, vertybes ir žmones, kurie dirba negailėdami savęs. Tuo pačiu tikiu, kad šiuo metu susiformavusi stipri komanda padės mums išlaikyti lyderių pozicijas, o galbūt net

Užsak. Nr. 18/37

OPTIMIZAVO PARDAVIMŲ PROCESĄ Šiuo metu „Milsa“ įmonių grupė yra pajėgi patiekti rinkai 1 mln. t granito skaldos ir 2 mln. t dolomito skaldos per metus. Piko metu parduodama apie 20 tūkst. tonų skaldos per dieną. Granito skaldai gaminti Lietuvoje reikalinga žaliava išgaunama Baltarusijoje. Granito skalda gaminama UAB „Granitas“ gamykloje Kaune, UAB „Granitinė skalda“ – Vilniuje, AB „Klovainių skalda“ – Pakruojo rajone. „Klovainių skalda“ yra vienas didžiausių dolomito skaldos gamintojų Lietuvoje. Be to, čia nuo 2001 m. veikia akredituota laboratorija, kurioje nuolat tikrinama produkcijos kokybė, atliekami įvairūs skaldos bandymai. „Ilgą laiką „Milsos“ grupės įmonės sėkmingai vykdė didmeninę prekybą kiekviena atskirai. Tačiau reaguodami į rinkos iššūkius ir norėdami didesnio efektyvumo, priėmėme sprendimą

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2018

išplėsti savo galimybių ribas“, – sako M. Makulavičius karjerą įmonių grupėje pradėjęs nuo bene žemiausio laiptelio. Pasak „Milsa“ įmonių grupės vadovo, šiuo metu jie didžiuojasi būdami vieni didžiausių dolomito skaldos ir didžiausi granito skaldos gamintojai Lietuvoje. Įmonė jaučiasi stipri, nes yra pajėgi užtikrinti maksimaliai operatyvų produkcijos pristatymą, kuriam sąlygas sudaro platus prekybos aikštelių tinklas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Klovainiuose, Marijampolėje, Alytuje, Kretingoje, Šilutėje ir vykdomų projektų vietose. Iš kitų sektoriaus kompanijų grupė išsiskiria dar ir tuo, kad jai priklausančiose granito skaldos gamybinėse įmonėse galima

TURIME BŪTI KONKURENCINGI IR PATRAUKLŪS SAVO KLIENTAMS.

Į TAI IR KONCENTRUOJAME VISUS IŠTEKLIUS, TAI IR DIKTUOJA MŪSŲ SPRENDIMUS

– sako „Milsa“ įmonių grupės vadovas M. Makulavičius. sandėliuoti didelius importuotos žaliavos kiekius ir Lietuvoje vykdyti galutinės granito skaldos produkcijos gamybą. Tai leidžia užtikrinti bene aukščiausią skaldos kokybę. „Kalbėdami apie ateities planus, norime didinti eksportą ir sustiprinti pozicijas

Latvijoje bei Lenkijoje. Tikimės, jog dideli infrastruktūros objektai Lenkijoje atveria naujas galimybes lietuviškos skaldos eksportui. Pavyzdžiui, šiuo metu intensyviai ruošiamės tiekti skaldą „Via Baltica“ projektui Lenkijoje“, – sako M. Makulavičius. Tarp ateities projektų „Milsa“ įmonių grupės vadovas mini ne tik eksporto rinkų plėtrą ir gamybos pajėgumų didinimą, bet ir gamybos bei pardavimo procesų efektyvinimą. Augant konkurencijai, traukiantis darbo rinkai bei kylant darbo užmokesčiui, didėjant pervežimo, energetinėms ir kitoms sąnaudoms, didžiausias iššūkis, M. Makulavičiaus įsitikinimu, yra siekis išlaikyti konkurencingą kainą.  Jurga Chomskytė

MAŽŲJŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE BENDROVĖ „HSC BALTIC“ PELNĖ „SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS 2018“ VARDĄ. KAIP SAKO JOS DIREKTORIUS RIMVYDAS BERŽONSKIS, VAROMOJI ĮMONĖS JĖGA – JAUNA KOMANDA, ALKANA VEIKTI, IEŠKOTI NAUJOVIŲ IR IŠŠŪKIŲ.

AB „HSC Baltic“ yra atestuota ypatingų statinių statybos darbams įvairios paskirties pastatuose ir statiniuose, komunikacijose. Įmonė vykdo generalinio rangovo funkcijas, subrangovus pasitelkdama specialiosios paskirties darbams, atskirais atvejais – konstrukcijoms įrengti. Kaip sako „HSC Baltic“ direktorius Rimvydas Beržonskis, generalinio rangovo funkcijų jie ėmėsi dėl tiesioginės atsakomybės. „Kai pats gali valdyti projektus, kai tavo

rankose yra visa informacija, gali priimti svarbiausius sprendimus, kurie lemia tiek efektyvumą, tiek ir pelningumą“, – sako direktorius. PLANUOJA DARBŲ ŠUOLĮ Jauna įmonė siekia ambicingų tikslų. Pradėjusi nuo mažų projektų, nuo darbo su didesniais partneriais, „HSC Baltic“ kaupia patirtį ir augina įmonę. Jeigu pernai darbų apyvarta siekė apie 7 mln. eurų, tai šiemet „HSC Baltic“ planuoja

dvigubą augimą. Nors, kaip pastebi įmonės vadovas, ne apyvartos yra svarbiausia. Jo žodžiais, galima vykdyti dešimčių milijonų vertės projektą, bet uždirbti menką pelną. Svarbiausia – projekto grąža, todėl įmonė atidžiai atsirenka, kokių darbų imtis. „HSC Baltic“ augimas planuojamas ant tvirtų pamatų: tai modernios technologijos, efektyvus gamybos valdymas, profesionalūs santykiai su partneriais ir klientais, imli komanda. Įmonėje dirba 34 darbuotojai, kurių

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2018

Užsak. Nr. 19/5

amžiaus vidurkis – kiek per 30. R. Beržonskio žodžiais, jeigu komanda ir augs, tai nežymiai. „Mes turime jauną komandą, patys auginame specialistus, – sako įmonės vadovas. – Specialistų branduolys įmonėje dirba 5–10 metų. Tai yra perspektyvus inžinerinis branduolys, kurio žmonės yra išalkę naujovių, iššūkių ir siekiantys veikti, nesikratantys atsakomybės, nesibaiminantys suklysti – kartais sau leidžiame didesnę riziką. Dirbdamas ieškai ir randi – taip auga įmonė.“ Kalbėdamas apie augančios įmonės iššūkius, R. Beržonskis sako, kad tenka plėsti ir partnerių ratą. Jeigu daug metų dirbdavo su tais pačiais subrangovais, nes jie yra patikimi, atsakingi, tai augant darbų apimtims, tenka ieškoti ir naujų partnerių. SĖKMINGAI VEIKIA NIŠINĖSE SRITYSE „HSC Baltic“ vykdo darbus įvairios paskirties objektuose. Tačiau ieško savo nišos. Tai ne vien naujų pastatų statyba ar rekonstrukcija, bet ir kultūros paveldo objektai bei viešoji infrastruktūra, kaip miesto aikštės, kitos viešosios vietos. Šiemet įmonė pradeda dirbti ir su privačiu sektoriumi – pradėjo statyti 6 mln. eurų vertės ŽŪB „Delikatesas“ skerdyklą. Apie 10 proc. paslaugų įmonė eksportuoja. Eksporto ir darbų vidaus rinkoje santykį, kaip tvirtina

R. Beržonskis, lems situacija. „Nors esame maža įmonė, turime nedidelę komandą, tačiau padarome daug. „HSC Baltic“ per pastaruosius penkerius metus įvykdė per 70 projektų, tarp kurių – „Lietuvos metų gaminys 2016“, „HSC Baltic“ pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių – pelnyta „Gazelė 2016“, „Sėkmingai dirbančios įmonės 2018“ apdovanojimas.“ TARP ĮDOMIAUSIŲ PROJEKTŲ – KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI „HSC Baltic“ ką tik baigė darbus Italijoje, kur atnaujino LR ambasadą, įsikūrusią kultūros paveldo pastate (architektūrinis paminklas) Romoje. Atliekant darbus buvo išsaugoti ir restauruoti paveldo objektai: tapybos elementai, židinys, keletas durų ir lipdinių, keraminės grindys, langai su langinėmis, mediniai lodžijos elementai ir kt. Buvo įrengtos erdvios ir modernios patalpos, išsaugant vertingus kultūros paveldo objektus. „Iššūkiu mūsų įmonės specialistams buvo ir nežinoma rinka, ir darbas su užsienio partneriu, ir didelės atnaujinamos erdvės“, – pasakojo įmonės direktorius R. Beržonskis. Lietuvoje pernai bendrovė restauravo Šalčininkų rajono kultūros paveldo objektą – Jašiūnų dvaro sodybos rūmus (III etapas). Restauravimo darbai buvo vykdomi laikantis autentiškos atlikimo technologijos ir naudojant su istorinėmis suderintas medžiagas. Tai buvo dar vienas iššūkis, kurį įmonė įveikė sėkmingai. 2018 m. taip pat suremontuotas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono administracinis pastatas, baigti Pyplių piliakalnio su gyvenviete tvarkomųjų paveldosaugos ir pritaikymo visuomenės pažinimui bei susiję darbai. Įmonė taip pat yra įgyvendinusi tokius projektus kaip Mykolo

„HSC Baltic“ direktorius Rimvydas Beržonskis

Romerio universiteto tarptautinio studijų, mokslo ir akademinio mobilumo centras, Mokslinių laboratorijų pastatas Klaipėdoje, Radviliškio lokomotyvų depo traukos riedmenų ir keleivinių savaeigių sąstatų plovykla, atlikta VRM administracinio pastato rekonstrukcija, Lietuvos banko fasado rekonstrukcija, įgyvendinti kiti projektai. Jauna, iššūkių alkana „HSC Baltic“ komanda kaupia patirtį ir kompetencijas, ieško nišų ir veikia. Tai yra sudėtinės dalys, lemiančios įmonės veiklos sėkmę. 

ALVYDAS RUDOKAS: DIRBTI TAPO SAUGU, SUBRANGOS RIZIKĄ PAKEITUS Į GENERALINIO RANGOVO ATSAKOMYBĘ

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „DAUNIŠKIS IR KO“ DIREKTORIUS ALVYDAS RUDOKAS 2018 M., LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI MININT 25-METĮ, IR ASMENINIO JUBILIEJAUS PROGA BUVO APDOVANOTAS LIETUVOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLU. Bendrovės „Dauniškis ir Ko“ direktorius ir savininkas Alvydas Rudokas

endrovė „Dauniškis ir Ko“ rinkoje veikia jau 15 metų. Utenoje įsikūrusi įmonė sėkmingai darbuojasi bendrastatybinių ir specialiųjų statybos darbų srityje, yra viena iš stambiausių statybos įmonių Rytų Lietuvoje. Įmonei suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, statant įvairios paskirties (ne tik gyvenamosios, bet ir negyvenamosios bei specialios paskirties, kaip hidrotechnikos, inžinerinės infrastruktūros, ir kt.) objektus.

vardo, todėl iš individualios įmonės „Dauniškis“ gimė uždaroji akcinė bendrovė „Dauniškis ir Ko“. 2011 m. iš to paties „kamieno“ gimė dar viena uždaroji akcinė bendrovė – „Dauniškio prekyba“, kuri veikia kaip atskira įmonė, vadovaujama Tautvydo Rudoko, A. Rudoko sūnaus.

KODĖL SUDĖTINGA ĮGYTI DARBUOTOJŲ SU KELIOMIS KOMPETENCIJOMIS Nors Lietuvos rinka maža, atrodytų, STATYBOS INŽINIERIUS verslo žmonės pažįsta vieni kitus ir saugo SUGRĮŽO PRIE SAVO IŠTAKŲ „Tačiau iš tiesų mūsų įmonės pradžia siekia savo reputaciją, tačiau A. Rudoko įmonė 1991-uosius, kuomet, privatizavęs lentpjūvę, patyrė apgaulių, kurių neišvengė ir daugelis kitų. Dirbdami kaip subrangovai, įsteigiau individualią „Dauniškio“ įmonę, kuri vertėsi medienos gamyba, – prisimena prarado pinigus, tad greitai priėjo išvadą, kad saugiausia daryti tai, už ką atsakai bendrovės „Dauniškis ir Ko“ direktorius pats. Todėl „Dauniškis ir Ko“ veikia kaip Alvydas Rudokas. – Aš esu statybos inžinierius, tad nenuostabu, kad po kelerių generalinis statybos darbų rangovas: stato naujus pastatus ir statinius, renovuoja metų – 1997 m. – ėmėmės ir statybos daugiabučius. verslo, kuris tapo pagrindine veikla.“ „Savo jėgomis atliekame visus Tai buvo virsmo metai. Individualioje bendruosius statybos darbus bei smulkius įmonėje smarkiai didėjo darbų apimtys, specialiuosius. Tam turime du santechnikus augo darbuotojų skaičius. Tuo pat metu ir du elektrikus, tačiau santechnikai keitėsi ir verslo aplinka – A. Rudokas įrengti, lauko inžineriniams tinklams, nusprendė, kad atėjo metas individualią elektrai samdome subrangovus“, – sako įmonę perregistruoti į uždarąją akcinę A. Rudokas, pastebėdamas, kad rinkoje bendrovę. Jis nenorėjo prarasti įmonės 48

daugėja siauros specializacijos įmonių, kurių vienos imasi grindų įrengimo, kitos – stogų ir pan., nes „visko neaprėpsi“. Įmonės vadovas sutinka, kad turėti darbuotojus, kurie įvaldę po kelias kompetencijas, būtų itin naudinga įmonei. Tačiau Utenoje, visame regione, tai yra problema. Dar viena nerimą kelianti priežastis – brandus įmonės darbuotojų amžius. Kai darbuotojų amžiaus vidurkis siekia apie 50 metų, dalijasi A. Rudokas, juos mokyti ir suteikti papildomų kompetencijų ne taip ir paprasta. Įmonėje dirba ir jaunų žmonių, tačiau bendroji tendencija nesikeičia: padirbėja įmonėje, įgyja kiek patirties ir netrukus ateina sakydami, kad važiuoja uždarbiauti į užsienį. Įmonėje dirba ir grįžusių iš emigracijos, tačiau tai reti atvejai, kurie neturi lemiamos reikšmės. VERSLO LIUDIJIMAI IŠKRAIPO RINKĄ „Nevalia nepaisyti ir to, kas vyksta Lietuvos rinkoje, kalbu apie iškraipytą konkurenciją, – sako A. Rudokas. – Mūsų įmonės darbuotojai dirba pagal darbo sutartis, tai reiškia ir didelius mokesčius, kurie, sudėjus visa sykiu, siekia apie 75 proc. atlyginimo dydžio. Nemažai statybose dirbančių asmenų turi verslo liudijimus ir mokesčių

LIETUVOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLAS

Užsak. Nr. 18/35

moka tik apie 30 eurų per mėnesį.“ Įmonės vadovas viliasi, kad netruks įsigalioti Finansų ministerijos parengtos pataisos, pagal kurias iš verslo liudijimų sąrašo išbraukiamos pastatų apdailos ir remonto veiklos, o pajamos, gautos vykdant šias veiklas, bus apmokestinamos, t. y. bus mokamas mokestis nuo gautų pajamų, o ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, kuris yra taikomas įsigyjant verslo liudijimą.

ateina investicijos“, – sako A. Rudokas, pastebėdamas, kad artėjantys savivaldos rinkimai yra proga ateiti žmonėms, kurie turi progresyvių, efektyvių idėjų, paskatinti rajone verslą.

PUSĘ 2018 M. DARBŲ APIMČIŲ GENERAVO PREKYBOS CENTRŲ STATYBA Bendrovėje „Dauniškis ir Ko“ dirba apie 140 darbuotojų, kurie, negalutiniais duomenimis, per 2018 m. atliko darbų beveik už 10 mln. eurų. Pusę šių apimčių REGIONAMS TRŪKSTA generavo LIDL prekybos centrų statyba. Per PATRAUKLIŲ IDĖJŲ pastaruosius dvejus metus įmonė pastatė Regione veikiančios įmonės savininkas ir vadovas įsitikinęs, kad aktyviau turėtų veikti net tris naujus LIDL prekybos centrus Kaune, ir savivaldybės, šiuo atveju – Utenos rajono Visagine, Utenoje, dar du atnaujino – Vilniuje ir Kaune. Kita 2018 m. darbų apimtis savivaldybė. Regionams trūksta patrauklių teko atnaujinimo projektams: Molėtų idėjų, kurios kurtų modernią gyvenamąją kultūros centro ir policijos pastatų, MAXIMOS aplinką, trūksta naujos gyvenamosios statybos, kad jauni žmonės norėtų likti savo parduotuvės Vilniuje, Savanorių pr., ir kt. Bendrovė turi didelės patirties renovuojant mieste dirbti ir jame auginti vaikus. Dėl to, verslininko pastebėjimu, laimėtų ir miestas, daugiabučius gyvenamuosius namus. ir rajonas, ir rajono politikai, kurie dabar ieško Pastaruoju metu modernizavo daugiau kaip 40 gyvenamųjų namų Utenos, būdų, kaip patraukti į savo pusę rinkėjus Zarasų, Ignalinos r., Molėtų r. Be LIDL, artėjančiuose savivaldybių rinkimuose. įmonė yra pastačiusi nemažai ir kitiems „Tenka apgailestauti ir dėl savivaldybės praleistos progos turėti laisvąją ekonominę prekių ženklams priklausančių prekybos centrų: NORFA- XXL J. Basanavičiaus g., zoną Utenoje. Marijampolė yra panašaus Utenoje; NORFA-XL-2 Dariaus ir Girėno g., dydžio kaip Utena ir ji turi LEZ, į kurią

Ukmergėje; BAUHOF Dukstynos km., Ukmergėje; NORFA XXL Dukstynos k., Ukmergės r.; NORFA ir inžinerinių įrenginių statyba Vilniaus g., Anykščiuose; NORFA Aušros g., Utenoje; rekonstruota baldų parduotuvė į PALINK maisto prekių parduotuvę ir kt. „SIEKIAME IŠLAIKYTI TURIMAS POZICIJAS“ „Dėl užsienio rinkų laikomės nuostatos dirbti Lietuvoje tol, kol čia bus darbo. Tad Lietuvoje – kur gauname darbo, ten ir dirbame. Neturime tokios prabangos dirbti tik Utenoje ir jos apylinkėse – čia nėra tokių objektų, o kai įmonėje dirba beveik pusantro šimto žmonių, negana gauti paremontuoti kabinetą ar du“, – sako A. Rudokas. 2018-aisiais, kad spėtų įvykdyti visus įsipareigojimus, „Dauniškis ir Ko“ dirbo dideliu tempu. 2018 metų lapkričio pabaigoje įmonė tebeformavo 2019 m. užsakymų portfelį – sutarta dėl darbų, kurių įmonei užteks keturiems mėnesiams, o dėl kitų sutarčių vyko derybos. Kalbėdamas apie perspektyvą, bendrovės „Dauniškis ir Ko“ direktorius ir savininkas A. Rudokas buvo konkretus: „Siekiame išlaikyti turimas pozicijas.“  49

BIM

KURIA PROJEKTŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE PRAKTIKĄ

NE TIK LIETUVOJE, BET IR EUROPOJE

GIEDRAIČIŲ (PAŠILIŲ K., MOLĖTŲ R. SAV.) TRANSFORMATORIŲ PASTOTĖS REKONSTRAVIMO PROJEKTAS KONKURSE „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2018“ BUVO PRIPAŽINTAS GERIAUSIU INŽINERINIŲ TINKLŲ BIM PROJEKTU. BENDROVĖS „PROJEKTAI IR CO“, KŪRUSIOS ŠĮ PROJEKTĄ, DIREKTORIUS TOMAS GUDAITIS SAKO, KAD TAI BUVO RIZIKINGAS BANDYMAS, NES NE TIK LIETUVOJE, BET IR EUROPOJE BIM PROJEKTAI ENERGETIKOS SEKTORIUJE VIS DAR YRA EMBRIONO STADIJOJE.

LIETUVOS BIM PROJEKTAI

Užsak. Nr. 18/32

ki bendrovės „Projektai ir Co“ energetikos sektoriuje Lietuvoje niekas nebuvo taikęs BIM metodologijos, todėl net pati idėja buvo rizikinga. „Mūsų pačių įmonei tai buvo taip pat pilotinis projektas. Tačiau mes nutarėme surizikuoti, nes matome, kaip, šiuo požiūriu, vystosi statybų sektorius“, – sako bendrovės „Projektai ir Co“ direktorius Tomas Gudaitis, pabrėždamas, kad BIM yra neišvengiamybė.

skirtingų disciplinų. Pavyzdžiui, gautas topografinis planas buvo integruotas į transformatorių pastotės skaitmeninį modelį, tokiu būdu gaunant išsamią pirminę informaciją, matmenis, atstumus ir kt. Nauji energetikos projektai projektuojami dalinantis informacija tarp naudojamų statybinių konstrukcijų projektavimo programų bei teritorijų planavimo įrankių“, – pasakojo T. Gudaitis. Skaitmeninis parametrizuotas modelis buvo pateiktas rangovui („Žilinskis ir Co“) bei užsakovui (Energijos skirstymo operatorius (ESO). Pagrindiniai bendrovės „Projektai ir Co“ užsakovai yra AB LITGRID ir AB ESO. „Projektuojant tradiciškai, derinant atskiras dalis, disciplinas, rizikuojama suklysti ir ko nors nepamatyti, ką nors praleisti. BIM metodika padeda sumažinti tokią riziką. BIM sudaro galimybę glaudžiai bendrauti tarp disciplinų:

PROJEKTAS SUDERINTAS IŠ PIRMO KARTO Pirminis transformatorių pastotės modelis, elektrotechnikos įrenginiai ir jų priklausiniai, naudojant pažangią partnerių Vokietijoje sukurtą BIM aplinkoje veikiančią programinę įrangą, buvo sumodeliuoti per dvi savaites. „Ankstyvojoje projektavimo stadijoje iš anksto sukūrėme skaitmeninį pastotės modelį, pasirinkdami pagal nutylėjimą numatytus elektrotechnikos įrenginius. Kai buvo gauta konkreti įranga, techninius jos parametrus suvedėme į iš anksto sukurtą modelį, nutylėtus įrenginius parametrizuodami ir jiems priskirdami konkrečias technines charakteristikas. Taip buvo sukurtas galutinis transformatorių pastotės modelis“, – pasakojo įmonės galutinis produktas, sukurtas su BIM, lyg direktorius T. Gudaitis. Jis akcentavo ir nesiskyrė nuo tradicinio, tačiau BIM faktą, kad derinant projektą su užsakovu metodika leido išvengti klaidų, kurios būna pastabų modeliui negauta, projektas, o tai tradiciniame darbo variante. Būtent todėl, yra labai retas atvejis rengiant energetikos mano T. Gudaitis, projektą pavyko suderinti projektus, suderintas iš pirmo karto. iš pirmo karto. Kalbėdamas apie BIM pranašumus, įmonės vadovas SUVOKTA NAUDA pasakojo, kad TAPO LŪŽIO TAŠKU programinės NORS PIRMINIS TRANSFORMATORIŲ PASTOTĖS MODELIS Didžiausias iššūkis, įrangos naudojimas BUVO SUMODELIUOTAS PER DVI SAVAITES, TAČIAU VISAS su kuriuo susidūrė leido pradiniame PROJEKTAVIMO PROCESAS, TAIKANT BIM, UŽTRUKO projekto komanda projektavimo proceso 4–5 MĖNESIUS. TAI BUVO SĄNAUDOS, DĖL KURIŲ ĮMONĖ – nusistovėjusios etape modeliuoti kelias APSISPRENDĖ SĄMONINGAI, NES TAI BUVO NAUJOVĖ, tvarkos keitimas: tiek alternatyvas įrenginiams KURIAI PASIRENGTI REIKIA LAIKO. įmonės viduje, tiek tarp parinkti, tokiu būdu specialistų kolegų, tiek priartėjant prie su užsakovais. optimaliausio varianto. galima aiškiai matyti, ką padarė „Kai žengi į neištyrinėtus vandenis, lydi T. Gudaitis pabrėžia, jog išskirtinė viso elektrikas, kaip jis sudėliojo įrenginius, trukdžiai, nes žmonės nenori keistis – darbo vertė yra ta, kad skaitmeninis paprastai jie yra inertiški, sunkiai pratinasi transformatorių pastotės modelis leidžia kokia jo koncepcija. Visa tai mato ir statybininkas. Taip užkertamas kelias prie naujovių, – dalijasi patyrimais operatoriui turimą modelio informaciją klaidoms, eliminuojamas žmogiškasis T. Gudaitis. – Tačiau mes surizikavome (elektrotechnikos įrenginių parametrus bei technines specifikacijas) naudoti visą faktorius“, – BIM privalumus detalizuoja keisti nusistovėjusią tvarką. Pasipriešinimą T. Gudaitis. Pasak įmonės vadovo, jo pajutome tik iš pradžių, o kai pamatė gyvavimo ciklo laiką. komandai sukėlė nuostabą tai, kad naudą, greitai visa pasikeitė.“ „Turima informacija dalijomės tarp 51

Kalbėdamas apie lūžio tašką, apie pastangas susikalbėti visiems proceso dalyviams, įmonės vadovas procesus vertina susijusiame kontekste. Energetikos sektoriuje – netgi Europoje – stebimos tik BIM užuomazgos, tad nenuostabu, kad „Projektai ir Co“ komanda daugeliu atveju pasijunta vieni. Jeigu statyboje BIM taikomas nuo koncepcijos iki pat eksploatavimo, tai energetikos projektuose daugelis partnerių būna net mažai tegirdėję apie BIM metodologiją, neretai nėra su kuo bendradarbiauti. T. Gudaitis pripažįsta, kad sunkumų kilo susikalbant ne tik su užsakovais, tiekėjais – iššūkis buvo susikalbėti ir su visa projektuotojų komanda, bendraujant tarp skirtingų projekto disciplinų: su elektrikais, statybininkais, teritorijų planavimo specialistais. Įmonės vadovui tai buvo ir yra vienas iš svarbiausių tikslų – jungti į procesą kuo daugiau dalyvių. VERSLAS INVESTUOJA Į NAUJOVĘ, O VALSTYBĖ TRYPČIOJA „Projektai ir Co“ yra „Žilinskis ir Co“ įmonių grupės narė. Ilgametė patirtis ir

sukauptos kompetencijos įmonių grupėje lėmė sėkmingą projekto parengimą ir įgyvendinimą. „Mes, kaip projektuotojai, dalyvavome ir visame statybos procese, reaguodami į statybvietėje vykstantį darbą, darydami pakeitimus, realią situaciją lygindami su skaitmeniniu modeliu. Tad su pagrindine kompanija bendradarbiavome ir BIM, ir technine prasme“, – apie darbų eigą pasakojo T. Gudaitis. „Ir Lietuvai, ir mūsų įmonei šis pilotinis projektas suteikė naujų kompetencijų, kurios įgyjamos paklydimų ir taisymų keliu, todėl tam skyrėme kur kas daugiau laiko, negu būtume projektavę įprastai, – sako T. Gudaitis. – Transformatorių pastotės projektas nebuvo nei didelis, nei sudėtingas technine prasme, bet buvo pilotinis. Dabar, taikydami BIM, esame įvykdę gerokai didesnių ir sudėtingesnių projektų, o laiko reikia dvigubai ar trigubai mažiau. Manau, kad specialistai nebenorėtų grįžti prie tradicinių priemonių.“ Tačiau su valstybinėmis institucijomis (Energetikos ministerija, LITGRID, ESO), kaip pastebi T. Gudaitis, Lietuvoje dialogas nevyksta, iki šiol tai yra

tik privati, verslo iniciatyva. Tokia valstybinių institucijų ir valstybės įmonių nuostata stebina, nes didžiausia nauda iš BIM tenka eksploatuotojui, turto valdytojui, šiuo atveju – elektros perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams. „Europos mastu energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra vienas iš prioritetų, o Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklo, kontinentinės Europos regioninė grupė priėmė sprendimą išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę į Baltijos šalis. Strateginis valstybės tikslas elektros energetikos srityje yra Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Nors šiam tikslui įgyvendinti iki 2025 m. yra numatomos labai didelės investicijos, apie BIM niekas nekalba“, – pastebi T. Gudaitis, akcentuodamas, kad būtent šiuo periodu BIM sukurtų nepamatuojamai didelę vertę tinklo valdytojams. Įmonės vadovo nuomone, dialogas nevyksta ne dėl to, kad trūktų žinių, kompetencijų – tiesiog nelabai norima keisti nusistovėjusią tvarką, įsivaizduojama, kad BIM procesas vyksta per greitai ir sudėtingai.

LIETUVOS BIM PROJEKTAI

„ENERGETIKOS SEKTORIUS TURI KEISTI KRYPTĮ – DĖL BIM METODOLOGIJOS TAIKYMO ENERGETIKOS SEKTORIUJE VALSTYBĖ TURI PRADĖTI DISKUSIJAS SU SUINTERESUOTOMIS PUSĖMIS, SU VERSLU, SU STATYBŲ SEKTORIUMI, KURIS JAU FORMUOJA BIM TAIKYMO PRAKTIKĄ. MANAU, KAD TAI TURĖTŲ TAPTI NE VIEN LIETUVOS PRIORITETU, LIETUVA TURI GALIMYBĘ VEIKTI IR ES MASTU“, – SAKO BENDROVĖS „PROJEKTAI IR CO“, PARENGUSIOS PILOTINĮ BIM PROJEKTĄ ENERGETIKOS SEKTORIUJE, DIREKTORIUS T. GUDAITIS.

ILZENBERGO DVARO REKONSTRUKCIJA – PRAEITIES IŠŠŪKIS DABARČIAI P

o šešerius metus trukusios rekonstrukcijos naujai lankytojams duris atvėręs objektas džiugina itin kokybiškai atkurta architektūra ir išsaugotomis autentiškomis, dvaro istoriją menančiomis detalėmis.

„Džiugu, kad stogas nebuvo kiauras, o ir viso statinio būklė išlikusi dar pakankamai gera. Buvo ženklų, kad sovietmečiu šis statinys bandytas renovuoti, – pasakojo S. Volkov. – Apleistą pastatą pavyko prikelti naujam gyvenimui, ir šiandien jame įsikūrusi dvaro ISTORIJĄ PRIKĖLĖ IŠ STATINIŲ LIKUČIŲ komplekso administracija.“ Vėliau įmonė ėmėsi pirties statybų. Pirtį Generalinis rekonstrukcijos projekto reikėjo atkurti pagal senąsias tradicijas. rangovas UAB „Constra“ Ilzenbergo dvare S. Volkov žodžiais, darbai pavyko puikiai. darbavosi nuo 2013 metų. Paklaustas, ar tokio pobūdžio projektą įmonė įgyvendino Amatų namo vietoje buvo rasti tik riogsantys griuvėsių likučiai, tačiau ir šį iššūkį rangovai pirmą kartą, įmonės vadovas Slavomir įveikė: amatų namas atstatytas nuo pat Volkov sakė: „Tokio sudėtingumo – taip. Dvaro komplekso rekonstrukciją pradėjome pamatų iki namo apdailos – darbai jau baigti. nuo visiškai sunykusių ūkinių pastatų atstatymo ir naujų statinių statybos. Naujai buvo pastatyta vištidė, ledainė ir keletas DERINO ISTORINĮ STILIŲ IR gyvenamųjų namų“. ŠIŲ DIENŲ POREIKIUS Antrasis rekonstrukcijos darbų etapas susijęs Pasak S. Volkov, itin įdomu buvo dirbti su dvaro valdytojų noru, kad ūkis galėtų rekonstruojant dvaro arklidės pastatą. Ant veikti ir būtų galimybė apsigyventi dvaro senų akmeninių pamatų likučių išdygo teritorijoje, tad įmonė ėmėsi gyvenamojo naujas pastatas, kurio statybai buvo naudoti namo rekonstrukcijos. anksčiau jo sienose buvę įmūryti ir iš

aplinkinių rajonų surinkti akmenys. „Šiuo metu arklidės atlieka ne tik savo pirminę funkciją, bet ir yra pritaikytos dvare gaminamos produkcijos laikymui – jose stovi šaldytuvai. Prie arklidžių buvo dar vienas didelis pastatas – karvidė. Jos pamatus suradome užverstus žemėmis, o sklandžiai darbuotis itin trukdė aukštai esantys gruntiniai vandenys. Jau pradėjus darbus savo planus šiek tiek koregavo ir patys užsakovai – jie ieškojo būdų, kaip suderinti istorinį stilių ir šių dienų poreikius. Dabar senoviniais akmenų elementais puoštoje karvidėje, kurioje netrūksta ir modernių technologijų, gyvena didelė galvijų banda“, – pasakojo S. Volkov. Bendrovės „Constra“ specialistai atliko ir dvaro svirno rekonstrukciją. Įvertinant visus dvaro pastatus, iš akmenų pastatytas svirnas buvo geriausiai išsilaikęs statinys. Kadangi sovietmečiu naujai buvo uždengtas jo stogas, tai ir pats pastatas išliko mažiau paveiktas laiko. Rekonstruojant pastatą,

Užsak. Nr. 18/40

ROKIŠKIO RAJONE ĮSIKŪRĘS JAU ŠEŠTĄJĮ SAVO ISTORIJOS ŠIMTMETĮ NUO 1515 M. SKAIČIUOJANTIS ILZENBERGO DVARAS LIETUVOS NEKILNOJAMOJO TURTO PLĖTROS ASOCIACIJOS (LNTPA) IR DARNIOS PLĖTROS AKADEMIJOS KONKURSE „UŽ DARNIĄ PLĖTRĄ“ ŠIEMET IŠRINKTAS GERIAUSIU VISUOMENINIU DAUGIAFUNKCIU OBJEKTU. TAI VIENINTELIS ŪKINIS DVARAS LIETUVOJE.

UŽ DARNIĄ PLĖTRĄ

tereikėjo pakeisti svirno stogą ir atstatyti atskilusią nuo pagrindinės statinio konstrukcijos sieną. ATSTATYMO DARBAMS PASITELKĖ PARTNERIŲ Dvaro rūmų pastato rekonstrukcija net ir visko mačiusiems specialistams pateikė staigmenų. „Nuardžius rūmų stogą, paaiškėjo, kad po juo buvusi medinė perdanga visiškai nebetinka tolesnei eksploatacijai, tad teko derinti su užsakovu naujas projekto detales. Supuvusias medines perdangas pašalinome ir, naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, atlikome būtinus betonavimo darbus. Puikų interjero vaizdą kuria ir paliktos senosios stogo gegnės“, – kalbėjo bendrovės „Constra“ vadovas. Dabar dvaras svečius pasitinka pasipuošęs nauju čerpių stogu – šiuos darbus vykdė UAB „Stogvyga“. Statybininkus nustebino ir senovės meistrų taupumas: paaiškėjo, kad dvaro sienos sumūrytos iš nedegto molio plytų. Palijus nedegtas molis paprastai tampa panašus į plastiliną, ir tokią sieną vanduo gali lengvai paplauti. Nors dvaro sienos ir buvo storos, rangovai turėjo pasirūpinti papildoma šilumos izoliacija. Kadangi sienų mūras iš tiesų netradicinis, buvo ieškomi restauratoriai, kurie galėtų papildomai padailinti statinio fasadą. Dvaro rūmų apdailą atliko subrangovai – bendrovė „Rokiškio apdaila“ ir kiti. ATNAUJINTAS DVARAS ĮGIJO SAVITOS DVASIOS Dirbant su dvaro rekonstrukcijos projektu,

ILZENBERGE

JAUTI DVARO IR APLINKOS HARMONIJĄ,

MEILĘ SVEČIUI, PAGARBĄ KAIMYNAMS, VALSTIETIŠKĄ DARBŠTUMĄ, DVARININKIŠKĄ ATSAKOMYBĘ.

teko atsižvelgti ir į užsakovo norą, kad būtų naudojama kuo daugiau vietinių statybinių medžiagų: „Kai pirmą kartą atvykome į dvaro teritoriją, joje vyko valymo darbai, aplink buvo kertami krūmynai bei medžiai, o iš tinkamos medienos buvo išpjautos lentos, kurios buvo naudotos dvaro statinių rekonstrukcijai. Statyboms naudoti ir vietoje buvę akmenys.“ Vienas didžiausių iššūkių, rekonstruojant Ilzenbergo dvarą, anot pašnekovo, buvo

rasti sprendimus, kaip išsaugoti autentiškus elementus ir sutvirtinti juos taip, kad statiniai dar galėtų būti ilgai eksploatuojami. „Veikiausiai pirmieji Ilzenbergo dvaro šeimininkai šios vietos nebeatpažintų. Dvaras ne tik atnaujintas – rekonstrukcija itin pagyvino jo architektūrą, šiandien dvaras lankytojus pasitinka alsuodamas savita dvasia“, – įsitikinęs bendrovės „Constra“, suteikusios dvarui naują kvėpavimą, vadovas S. Volkov. EKSPERTAI PUIKIAI VERTINA ATLIKTĄ DARBĄ Autentiškumo sertifikatu Kultūros paveldo departamento ir LNTPA 2017 m. įvertintas dvaras, 2018 m. įvertintas už kokybiškai atkurtą architektūrą, pavyzdinį dvaro, kuris tapo regiono ekonominiu varikliu, prikėlimą. „Ilzenberge jauti dvaro ir aplinkos harmoniją, meilę svečiui, pagarbą kaimynams, valstietišką darbštumą, dvarininkišką atsakomybę. Tenykštis siekis burti bendruomenę, rodyti šeimininkavimo pavyzdį, grožiu puoselėti jaunuomenę – tai šimtamečių dvarų misijos šiuolaikiškas tęsinys. Džiugu, kad darnios šviesos spindulys iš tolimo pasienio buvo pastebėtas ir įvertintas“, – sakė konkurso „Už darnią plėtrą“ komisijos narys, VGTU profesorius Vytautas Martinaitis. 55

25-METĮ MININTI BENDROVĖ ATNAUJINO

DEŠIMT SOSTINĖS STADIONŲ

DEŠIMT VILNIAUS FUTBOLO AIKŠTYNŲ, ĮRENGTŲ PRIE MOKYMO ĮSTAIGŲ, 2018 M. PASIKEITĖ NEATPAŽĮSTAMAI. KELIS DEŠIMTMEČIUS KAPITALIAI NETVARKYTI, VIEN PAČIŲ MOKYKLŲ IŠGALĖMIS PRIŽIŪRĖTI FUTBOLO AIKŠTYNAI ATGIJO.

„Visi dešimt sostinės aikštynų, kuriuos atnaujinome 2018 m., yra įrengti prieš 20–30 metų. Kai pradėjome darbus, jie buvo duobėti, ištrypti, o vietoj žolės, kuri buvo pjaunama vos kelis kartus per sezoną, kerojo piktžolės“, – sakė Stanislovas Tamulevičius, bendrovės „Stebulė“, kuri atnaujino stadionų žaliąją dangą, direktorius. „Stebulė“ atnaujino futbolo aikštynus prie Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos, Šv. Kristoforo, Vilniaus Žemynos, Radvilų, Emilijos Pliaterytės, Taikos ir Jeruzalės 56

mindymui, tačiau svarbus ir vejos dekoratyvumas, žolyno tankumas, spalva, žolių lapų smulkumas, – aiškina „Stebulės“ projektų vadovė Eglė Visockė. – Svarbu, kad veja sparčiai regeneruotųsi, o moksleiviams ant jos SPORTINIO TIPO VEJOMS SVARBU būtų malonu ir saugu žaisti.“ TINKAMAI PARINKTI ŽOLES Dirva stadionų vejoms buvo ruošiama Veja, net ir gerai įrengta, gali būti labai kruopščiai. Vegetacinis dirvos sugadinta šalčio arba sausros, piktžolių arba ligų. Jai gali pakenkti ir išmindymas, ir sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip 10–15 cm, pati dirva – smulkios elementarios priežiūros trūkumas. struktūros, su smulkaus ar vidutinio „Įrengiant veją stadionuose, svarbiausias stambumo smėlio dalelėmis, gausiai kokybės rodiklis yra žolių atsparumas progimnazijų bei Salininkų, Žaros ir Minties gimnazijų. Dabar aikštynai turi sportinio tipo veją: atsparią mindžiojimui, tankią, lygią, sodrios žalios spalvos.

JUBILIEJUS

Užsak. Nr. 18/25

VEJŲ PRIEŽIŪROS KALENDORIUJE – 10 MĖNESIŲ DARBAI Sportinio tipo veja reikalauja intensyvios priežiūros. Ją reikia laistyti (įrengti laistymo sistemą) nušienauti, tręšti, naikinti piktžoles, smėliuoti, aeruoti. Kaip pastebi profesionalai, vejos priežiūra yra viena svarbiausių, daug žinių reikalaujantis, laiko ir pastangų imlus procesas. Veja turi būti prižiūrima beveik ištisus metus. Sausis, vasaris – ramybės periodas, vejos paprastai apsnigtos. Nepatartina tuo laikotarpiu vejų mindžioti ar išvažinėti, nes pro suspaustą sniego dangą sunkiau patenka oras, skverbiasi šaltis, galima pažeisti velėną. Kovą sniegas ant vejos ima sparčiai tirpti, gali prasidėti žolių vegetacija, tačiau nereikia skubėti jos pjauti: aukštesnės žolės apsaugo jaunus ūglius ir šaknis nuo pavasarinių šalnų. Balandį

palanku naikinti samanas, aeruoti. Gegužė yra intensyvaus augimo metas. Jei žolėms pakanka šilumos ir trąšų, veją reikia pjauti kartą per savaitę. Pavasarį žolę reikia patręšti ir neleisti veistis piktžolėms. Birželį–rugpjūtį pagrindiniai darbai yra pjovimas ir laistymas, jei lietaus nėra ištisą savaitę. „Veją reikia laistyti kiekvieną dieną, tolygiai, tad geriausia įrengti laistymo sistemas ir nepamiršti jų priežiūros“, – sako E. Visockė, primindama, kad rugpjūtį, ypač gausiai lyjant, veją gali užpulti grybelinės ligos. Rugsėjį naikinamos piktžolės, o intensyviai mindomų vejų suslėgtą viršutinį dirvos sluoksnį svarbu aeruoti, patręšti, jei reikia – atsėti, pastebėjus nelygumus, reikėtų pasmėliuoti. Paskutinį kartą veja pjaunama lapkritį. Specialistė primena, kad negalima ant vejos palikti žiemoti nukritusių lapų.

pamaitinta, derlinga. Podirvis turi būti pralaidus vandeniui, o dirvos paviršius – idealiai išlygintas ir gerai suspaustas. „Sportinio tipo vejoms svarbu tinkamai parinkti žoles. Lietuvoje labiausiai tinka pievinės miglės, raudonieji eraičinai, paprastosios bei šliaužiančiosios smilgos, žemaūgiai motiejukai. Pastarųjų žolių lapai neslidūs, tad nėra grėsmės paslysti, – pasakoja Eglė Visockė. – Eraičinai – nors grubesni ir lėčiau vystosi, tačiau yra atsparūs mindymui ir sausrai, nereiklūs dirvožemiui, todėl yra nepakeičiami sportinėse aikštėse.“ 57

„Taigi šienaujama 25–32 kartus per sezoną, 1–2 kartus aeruojama, 3–4 kartus tręšiama ilgo veikimo trąšomis, dukart naikinamos piktžolės, o laistoma 30–50 kartų, pagal poreikį smėliuojama ir atsėjama“, – apibendrina metų vejos priežiūros darbus E. Visockė ĮPAREIGOJA KURIAMAS LIETUVOS KRAŠTOVAIZDIS „Bendrovė ,,Stebulė“ veikia jau 25 metus, – sako įmonės direktorius S. Tamulevičius, pabrėždamas sukauptą neįkainojamą darbo patirtį, pritaikytas naujausias technologijas. – Šiuo metu įmonėje dirba virš 400 darbuotojų, kurių dauguma turi aukštą savo srities kvalifikaciją. Darbuotojų kompetencijos, įsigyta technika, įvaldytos modernios technologijos suteikia galimybę vienu metu įgyvendinti po keletą įvairaus sudėtingumo ir masto projektų.“ ,,Stebulė“ teikia lauko teritorijų valymo paslaugas, želdinių, miškų priežiūros ir želdinimo paslaugas. Įmonė bendradarbiauja su ,,Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų“ ir ,,Lietuvos arboristų“ asociacijomis. Toks bendradarbiavimas pasirinktas 58

PER DAUG METŲ PELNĖME KLIENTŲ PASITIKĖJIMĄ, VYKDYDAMI ĮVAIRIUS PROJEKTUS

neatsitiktinai. Įmonės vadovo žodžiais, tai yra kontekstas kurti pažangią teritorijų želdinimo, želdinių priežiūros sistemą. „Mūsų darbo rezultatas susijęs su vizualumu, su estetika, tad neišvengiamai turime galvoti, kaip gražinti ir puoselėti Lietuvos kraštovaizdį. Aplinkos sutvarkymas – tai ne tik dekoratyvinių augalų sodinimas, tai įmonės arba namų aplinkos stiliaus, skonio ir nuotaikos perteikimas aplinkiniams, – dalijasi direktoriaus pavaduotoja Vilma Kropa. – Kvalifikuoti, kompetentingi mūsų įmonės specialistai bei įmonėje sukaupta specialiosios paskirties technika padeda įgyvendinti svajones, kuriant jaukią aplinką.“ Ypatingą dėmesį įmonė skiria atliekamų paslaugų kokybei, o siekiant jausti rinkos pulsą, administracijos atstovai dažnai lankosi užsienio ir šalies parodose,

seminaruose. Įmonės kompetencijas rodo ir tokie žinomi užsakovai, kaip: ,,Lietuvos oro uostai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ,,Fegda“, ,,Gatvių statyba“, ,,Klaipėdos želdiniai“, ,,Akropolis LT“, ,,Kauno tiltai“, ,,Vilniaus miesto parkai“, ,,Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija“. „Per daug metų pelnėme klientų pasitikėjimą, vykdydami įvairius projektus. Paminėsiu Senamiesčio Pietinį apvažiavimą, Vakarinį aplinkkelį, Tūkstantmečio g., Lukiškių aikštę, Rokantiškių piliavietės sutvarkymą, jų yra labai daug ir įvairių, – sako „Stebulės“ direktorius S. Tamulevičius. – Šiuo metu įmonės darbuotojų žinios ir sugebėjimai tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu. Esu įsitikinęs, kad sėkmingam įmonės darbui reikia aktyvių, kūrybiškų, gebančių savarankiškai spręsti ir imtis atsakomybės už priimtus sprendimus žmonių. Be abejo, negalima pamiršti ir komunikabilumo, gebėjimo dirbti komandoje, loginio mąstymo bei verslumo. Šios vertybės yra svarbios man, yra svarbios mūsų komandai.“ 

TECHNOLOGIJOS

Pastaruoju metu išpopuliarėjo mini rekuperacinės sistemos, kurios yra optimaliausias minėtų problemų sprendimo būdas. Per vieną valandą jos pakeičia nuo 30 iki 120 kub. m oro, išsaugo iki 80 proc. kambario oro temperatūros. MES SIŪLOME UNIKALIUS REKUPERATORIUS, PASIŽYMINČIUS ŠIAIS PRANAŠUMAIS: • automatinis oro šildymas įsijungia esant žemesnei nei minus 15 laipsnių temperatūrai, todėl sumažina šilumos nuostolius, neleidžia prietaisui užšalti;

BUTO VĖDINIMAS SU „ECO-FRESH“. DIDELĖS MAŽO ĮRENGINIO GALIMYBĖS Lietuvoje aktyviai vykdoma gyvenamojo būsto renovacijos programa, leidžianti taupyti energijos resursus ir gyventi komfortiškiau bei pigiau, taip pat keičianti pastatų išorę, gerinanti miestų ir gyvenviečių estetiką. Nors ši programa išties svarbi šalies energetikai ir gyventojams, pastebėta nemažai problemų, kylančių renovuotuose gyvenamuosiuose namuose. Išorinių sienų šiltinimas dažnai pažeidžia mikroklimatą patalpose, o esama ventiliacijos sistema nepajėgia užtikrinti reikiamo oro pasikeitimo. Be to, oro į butus nepraleidžia ir pakeisti stiklo paketų langai. Dažnas patalpų vėdinimas neduoda rezultatų. Pro langus į vidų patenka užterštas oras iš gatvės, išauga triukšmo lygis, nepalaikomas pastovus temperatūros režimas. „Išeitis – efektyvi vėdinimo sistema. Kadangi ne visuose butuose įmanoma įrengti centrinę rekuperacinę sistemą, pasaulyje populiarėja mini rekuperatoriai, – sako UAB „Politesna“ direktorius Andrej Aleksejev. – Vieni iš jų – bulgariška mini rekuperacijos sistema „Eco-Fresh“ („MMotors“). Per vieną valandą ji pakeičia 30–120 kub. m oro, išsaugodama iki 80 proc. kambario temperatūros.“ Tai rekuperatorius, kurį gaminant buvo išspręstos problemos, pastebėtos kituose rinkoje esančiuose rekuperatoriuose. „Eco-Fresh“ sumontuoti du ventiliatoriai, kurių vienas pašalina orą, o kitas jį paduoda. Tai užtikrina gerą rekuperatoriaus veikimą ir nesusidaro rasos taškas. Šiuose įrenginiuose sumontuoti drėgmės, CO, CO2 davikliai. Padidėjus nustatytiems parametrams, sistema įsijungia automatiškai. Orą į vidų reikia įleisti ir esant žemai minusinei temperatūrai. Neįmanoma pasiekti, kad, pvz., 25 laipsnių šalčio oras, įeidamas į vidų, nuo šalinamo oro sušiltų iki kambario temperatūros. Todėl šiame mini rekuperatoriuje sumontuotas automatinis oro šildymas, kuris įsijungia esant žemesnei negu minus 15 laipsnių temperatūrai. Mini rekuperatoriai „Eco-Fresh“ bei visos komplektuojančios detalės yra pagaminta ES, tad yra patikimos. Dėl to rekuperatoriams suteikiama 3 metų garantija. „Eco-Fresh“ mini rekuperatoriai turi neįprastą, bet itin naudingą funkciją. Juose sumontuota paduodamo oro jonizavimo sistema, kuri sumažina dulkių, naikina bakterijas, taip padėdama kurti namų mikroklimato komfortą. 

• sumontuoti du ventiliatoriai, kurie vienodais kiekiais pašalina ir paduoda orą. Vienas ventiliatorius to negali užtikrinti ir nesudaro sąlygų susidaryti rasos taškui; • sumontuota paduodamo oro jonizavimo sistema (oro srovė užpildoma neigiamais jonais, kurie mažina dulkių kiekį, naikina bakterijas ir tokiu būdu gerina žmogaus savijautą, kelia tonusą); • sumontuoti drėgmės, CO2, CO davikliai (padidėjus minėtiems parametrams, sistema įsijungia automatiškai); • visi mūsų siūlomi mini rekuperatoriai pagaminti ES, yra kokybiški ir patikimi. Jiems suteikiama trijų metų garantija. Mūsų kompanija siūlo lanksčią nuolaidų sistemą, individualius sprendimus. Apsvarstysime visas bendradarbiavimo galimybes ir tikimės ilgalaikio sėkmingo bendradarbiavimo.

KREIPKITĖS Į BENDROVĘ „POLITESNA“ IR SUŽINOSITE DAUGIAU: +370 670 53336 info@ecoprotest.lt www.ecoprotest.lt UAB „POLITESNA“ YRA OFICIALUS KOMPANIJOS „MMOTORS“ ATSTOVAS 59

LIETUVOS STATYBININKÅ² ASOCIACIJOJE

ŠIUOLAIKINĖS GALIMYBĖS

SUKURTI SVEIKESNIUS NAMUS GYVENANT LAIKAIS, KAI ESAME APSUPTI ĮTAMPOS, STRESO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, SVEIKOS GYVENSENOS POREIKIS TAMPA VIS AKTUALESNIS. DEJA, DAŽNAI SVEIKA GYVENSENA SUVOKIAMA KAIP SUBALANSUOTA MITYBA BEI FIZINIS AKTYVUMAS, PAMIRŠTANT APLINKOS POVEIKĮ MŪSŲ ORGANIZMUI. VIS DAR NEPAKANKAMAI ĮVERTINAMI INOVATYVŪS STATYBŲ SPRENDIMAI, KURIE PADEDA KURTI NE TIK GRAŽIUS BEI FUNKCIONALIUS, BET IR SVEIKUS NAMUS. Net trys ketvirtadaliai europiečių būtent sveikatą įvardija kaip svarbiausią savo laimės veiksnį. Tai atskleidė „Eurobarometro“ tyrimas. Taigi, daugelis norime puikiai jaustis, būti žvalūs, energingi ir sveiki, bet dažnai pamirštame, kokia reikšminga aplinkos, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko, įtaka. Labai svarbu, kad namai būtų ne tik jauki, bet ir sveika poilsio vieta, kur galėtume atsipalaiduoti ir mėgautis laiku su šeima. Tik sveika aplinka yra naudinga mūsų kūnui ir sielai. Patalpose praleidžiame iki 90 proc. savo laiko. Paprastai žmogus per dieną įkvepia iki 13,5 kg patalpų ir maždaug 1,5 kg lauko oro. Dėl to vidaus oro kokybė yra labai svarbi mūsų gerovei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Gerai savijautai svarbi optimali, stabili patalpos oro drėgmė ir temperatūra. Sveikas mikroklimatas prasideda nuo tinkamai pasirinktų statybinių medžiagų. Dažniausiai statybinės medžiagos pastate lieka visam laikui, todėl jos neturi išskirti į aplinką jokių kenksmingų medžiagų – užterštas oras susargdina. APLINKOS HIGIENĄ UŽTIKRINA DRĖGMĖS KONTROLĖ Vidinės pastatų sienos – ne tik funkcionalus namų elementas ir dizaino 62

objektas. Jos reguliuoja vidaus klimatą, bet optimaliai šią užduotį gali atlikti tik tada, jei statybai naudotos medžiagos yra tinkamai parinktos, kruopščiai patikrintos ir tarpusavyje suderintos pagal sudėtį. Vidaus patalpų klimatui pagerinti „Baumit“ įmonė sukūrė sveikos gyvensenos produktų liniją „Baumit Klima“. Mineralinis, kvėpuojantis, kalkinis „Baumit KlimaDekor“ tinkas ir dažai „Baumit KlimaColor“ reguliuoja drėgmę panašiai kaip žmonių plaučiai. Dėl mikroakytosios jo struktūros susidaro didžiulis mikroklimatą reguliuojantis paviršius. Lyginant su kitomis statybinėmis medžiagomis, „Baumit Klima“ sistema per trumpą laiką sugeria didelį kiekį drėgmės, o jos kiekiui patalpoje sumažėjus, ima pamažu grąžinti drėgmę atgal į aplinką. Dėl to staigaus drėgmės padidėjimo atvejų patalpose pasitaiko gerokai rečiau. Pasak tyrimų, „Baumit Klima“ sistema padeda palaikyti idealią vidaus patalpų drėgmę (40–60 proc.). Jų sudėtyje esančios kalkės neleidžia veistis nepageidaujamiems mikroorganizmams. Aukšta 12–13 pH vertė padeda sumažinti pelėsio ir infekcijų grėsmę. Ant antistatinio paviršiaus nesikaupia dulkės – tai užtikrina sveiką, švarią ir malonią vidaus aplinką.

PRODUKTŲ KOKYBĘ REGULIARIAI PATVIRTINA MOKSLINIAI TYRIMAI Gyvenimo kokybei labai kenkia biologiniai veiksniai: grybeliai, bakterijos, virusai bei kiti parazitiniai organizmai, taip pat – lakios cheminės medžiagos, įvairūs tirpikliai bei dūmai. Statant naujus namus ar remontuojant senus, „Baumit“ produktai padeda kurti sveiką aplinką, kurioje kenksmingos medžiagos yra greitai pašalinamos arba nesusidaro visai. Taigi, naudojant „Baumit“ produktų liniją „Klima“, kuriamas namų jaukumas ir pagerinama gyvenamosios aplinkos kokybė. Sistemiškai naudojami „Baumit Klima“ produktai – idealus sprendimas kiekvienam estetiniam skoniui. Nepriklausomai nuo to, ar formuosite lygų, švelniai tekstūrinį, ar ryškiai tekstūrinį vidaus sienų paviršių, šios linijos gaminiai užtikrina malonų patalpų klimatą ištisus metus, subalansuoja drėgmę, užtikrina apsaugą nuo pelėsių, sumažina LOJ ir suriša CO2. Visos „Baumit Klima“ produktų savybės išbandytos ir patvirtintos tyrimais. Sveikai gyvensenai skirtas technologijas „Baumit“ tobulina daugiau nei 25 metus. Per šį laiką rinkai pristatė daugybę inovatyvių produktų. 2015 m. kompanija pradėjo ilgalaikį unikalų, analogų Europoje neturintį mokslinių tyrimų projektą „Viva Reserch park“. Šiuo metu jame pastatyta

TECHNOLOGIJOS

12 pavyzdinių namų iš įvairių statybinių medžiagų – betoninių konstrukcijų, betono, pilnavidurių plytų, medienos ir medžio karkaso. Namų, kurių matmenys yra 4 x 5 m, išorės ir vidaus sienos padengtos įvairiausiomis dangomis. Visus pastatus veikia tokios pačios oro sąlygos. Po 2 metų intensyvių tyrimų, kurių metu išnagrinėta bei įvertinta daugybė duomenų, nustatyta, kad statybų metodas ir statybinės medžiagos turi didelės įtakos žmonių sveikatai ir ilgalaikei gyvenimo kokybei. LAIDŽIOS ORUI IR PLAČIAI PRITAIKOMOS SISTEMOS • Glotnu „Baumit Klima“ sveikos gyvensenos sistema leidžia išgauti itin lygų sienų paviršių, suteikdama patalpai ypatingo modernumo įspūdį. „Baumit KlimaWhite“ atlieka pagrindinio tinko funkciją. Kitam sluoksniui naudojamas 0,1 mm granulių dydžio „Baumit KlimaFino“ arba darbui paruoštas „KlimaFinish“ glaistas, kuris paverčia paviršių lygiu it stiklas. Siekdami išskirtinio individualumo, sienas galite dengti dviem „Baumit KlimaColor“ dažų sluoksniais. Aukštos kokybės natūralaus mineralų ir silikatų pagrindo dažai pasižymi puikiomis dengiamosiomis savybėmis, matiškumu.

• Švelniai tekstūruota „Baumit KlimaWhite“ – puikus pasirinkimas, jei sienoms norite suteikti švelnią tekstūrą. 1 mm dydžio grūdeliai padeda suformuoti unikalų, savitą interjerą. Ši sistema yra atvira kūrybiškiems sprendimams. „Baumit KlimaWhite“ galite tiesiogiai padengti dviem sluoksniais „Baumit KlimaColor“ dažų.

tobulą pagrindą, galite dengti paviršių „Baumit UniPrimer“ sluoksniu. Šis aukštos kokybės produktas ypač tinka parengiamojo sluoksnio paruošimui, nes puikiai išlygina paviršiaus įgeriamumo gebą. Tai – tobulas pagrindas ryškiai, gražiai „Baumit KlimaDekor“ tekstūrai. Nesvarbu, ar norite lygaus paviršiaus, ar paviršiaus su smulkia ar aiškiai išreikšta struktūra – „Baumit Klima“ puikiai suderina individualius estetinius reikalavimus su • Tekstūruota optimaliomis patalpų oro sąlygomis. Šių Su „Baumit KlimaDekor“ galite formuoti akį traukiančius, gražius paviršius. Naudoti statybinių medžiagų gamybai pasitelkiamos paruošta, plonasluoksnė baigiamoji danga inovacijos užtikrina ne tik sveikesnę namų aplinką, bet ir visapusišką gyvenimo gerovę. tepama lengvai ir greitai. Ji neišskiria į aplinką beveik jokių medžiagų, o sudėtyje Nuolat tiriami ir tobulinami produktai kelia kokybės kartelę ir skatina statybų sektorių neturi tirpiklių, minkštiklių. Kaip tinko bei vartotojus vis daugiau dėmesio skirti pagrindas šiai priemonei naudojamas „Baumit KlimaWhite“. Kad suformuotumėte domėtis patalpų mikroklimatu.  63

INFES ATNAUJINAMUOSE TEATRUOSE BUS IŠBANDOMI

ŽEMĖS DARBAIS, VANDENINGAIS GRUNTAIS IR

YPATINGAIS REIKALAVIMAIS AKUSTIKAI

NESENIAI UŽBAIGUSI DIDELIO VISUOMENĖS SUSIDOMĖJIMO SULAUKUSĮ VILNIAUS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS PROJEKTĄ, STATYBOS BENDROVĖ „INFES“ PRADĖJO DARBUS KLAIPĖDOJE IR VILNIUJE. SOSTINĖJE IR UOSTAMIESTYJE „INFES“ ANTRAM GYVENIMUI KELIA TEATRŲ PASTATUS, KURIE SVARBŪS NE TIK KULTŪRINE, BET IR ARCHITEKTŪRINE PRASME. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bei Nacionalinio dramos teatro atnaujinimo darbai yra didžiausi šiuo metu „Infes“ vykdomi projektai. PAMATŲ DUOBĖJE TILPTŲ 10 TENISO KORTŲ ARBA TRYS KELEIVINIAI KELTAI Uostamiestyje „Infes“ atnaujina Klaipėdos muzikinį teatrą pagal įmonių „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ rekonstrukcijos projektą. 4,16 tūkst. kv. m sklype statybos rangovai pagal sutartį turėtų darbuotis penkerius metus, tačiau, glaudžiai bendradarbiaujant su užsakovu, planuojama statybas pabaigti metais ar net dvejais anksčiau. „Darbus Klaipėdoje pradėjome nuo griovimo: iš 64

PROJEKTAI

Užsak. Nr. 18/27

KONSTRUKCIJŲ SKAIČIAI ĮSPŪDINGI JAU IR PAČIOJE PAMATŲ DUOBĖS APAČIOJE: BUS ĮRENGTA APIE 550 VNT. POLIŲ, O BETONINĖ GRINDŲ PLOKŠTĖ BUS PUSĖS METRO STORIO. IR VISA TAI NE TIEK DĖL PASTATO KONSTRUKCIJŲ SVORIO, KIEK DĖL GRUNTINIO VANDENS SLĖGIO IŠ APAČIOS, – PLONESNĘ KONSTRUKCIJĄ VANDUO TIESIOG PRALAUŽTŲ

Danės upės pusės griaunama dalis esamo teatro pastato, į sklypo pakraštį iškėlėme dalį inžinerinių tinklų, – sakė bendrovės „Infes“ statybos projektų vadovas Julius Vaznelis. – Vietoj nugriautos pastato dalies pastatysime dvigubai didesnį priestatą.“ Šiuo metu nugriauto pastato vietoje atliekami archeologiniai tyrinėjimai, o statybininkai ruošiasi pavasarį imtis įrengti pamatus naujai pastato daliai. Pastatas bus įgilintas iki 12 m gylio, vos 70 m atstumu nuo Danės upės. Tad dauguma patalpų bus 10 m giliau negu upės lygis. Statybininkams teks iškasti tokio dydžio duobę, kurioje galima būtų įrengti net 10 teniso kortų arba patalpinti

skersmens, papildomai sustiprinti taip vadinamais inkarais. Pačių polių ilgis bus 16,6–20 metrų. Polius apibetonavus, bendras atitvarinės sienos storis bus daugiau kaip metras. Tokio storio RŪSIO SIENOMS NEPRILYGTŲ NĖ sienomis nelabai galėjo pasigirti net SENOVINĖS GYNYBINĖS PILYS senovinės gynybinės pilys. Dar vienas iššūkis, įrengiant polinius pamatus, kad 10–12 m gylio duobę reikia „Konstrukcijų skaičiai įspūdingi jau ir pačioje pamatų duobės apačioje: bus kasti prie pat esamo pastato ir 33 m aukščio bokšto. „Infes“ į pagalbą pasikvietė įrengta apie 550 vnt. polių, o betoninė grindų plokštė bus pusės metro storio. Ir patyrusį konstruktorių klaipėdietį Artūrą Preikšaitį, kuris turi patirties projektuojant visa tai ne tiek dėl pastato konstrukcijų svorio, kiek dėl gruntinio vandens slėgio konstrukcijas vandeninguose gruntuose. iš apačios, – plonesnę konstrukciją Skaičiavimai parodė, kad vandeningame vanduo tiesiog pralaužtų“, – sako grunte atitvariniai poliai turi būti ne J. Vaznelis. mažesnio kaip 0,8 m arba net 1 m vieną šalia kito net tris keleivinius senosios perkėlos keltus taip, kad paviršiuje nekyšotų joks kelto kaminas ar antena!

vidinis akustinis skliautas: unikalios formos su specialiais svorio, garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimais. Akustinis skliautas gaminamas iš santykinai sunkių medžiagų (>20kg/kv. m), ši konstrukcija negali būti per lengva, nes tai padidins garso sugertį ir dar labiau sumažins aidėjimo trukmę. Visa akustinio skliauto konstrukcija turi būti stabili, neskleisti pašalinių triukšmų. Akustinio skliauto plokštumos pakreipiamos atitinkamais kampais, taip garso energija nuo šaltinio paskirstoma tolygiai visoje žiūrovų salėje. Salės lubų galinėje dalyje numatomi TINKAMĄ GARSĄ UŽTIKRINS KINTANTYS AKUSTINIAI SPRENDINIAI mobilios akustikos skydai, kurie aktyvuoti padidins garso sugertį ir sumažins aidėjimo „Statydami ir įrengdami naują Didžiąją trukmę iki reikiamos. salę, susidursime su dar vienu dideliu Scenos viduje bus įrengta mobili scenos iššūkiu – ypač aukštais akustiniais kriauklė, kuri nukreips atlikėjų garsą į reikalavimais“, – dalijasi statybos žiūrovų salę ir paskirstys jį tarp atlikėjų. projektų vadovas J. Vaznelis. Ši Klaipėdos Scenos kriauklė gaminama iš mobilių muzikinio teatro salė bus daugiafunkcė, suskleidžiamų skydų. tad ir akustiniai reikalavimai skirtingoms Akustiniame skliaute bus įrengtas funkcijoms turi būti skirtingi. Nėra labai apšvietimas, oro padavimas-ištraukimas. sudėtinga įrengti salę vien tik tam, kad gerai skambėtų simfoninio orkestro LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS muzika, kad galėtų pasirodyti tradicinis teatras, tačiau labai sudėtinga įrengti salę, TEATRO PASTATAS ATNAUJINAMAS kurioje turi gerai skambėti tiek simfoninė KELIAIS ETAPAIS Kitas „Infes“ įgyvendinamas projektas, ar roko muzika, tiek žmonių kalba. kuriam numatytas ketverių metų Akustikos prasme, pastebi J. Vaznelis, terminas, – Lietuvos nacionalinio dramos tai vos ne kardinaliai vienas kitam teatro rekonstrukcija. Teatras dabartinėse prieštaraujantys sprendimai. Šiuo atveju pasirinkti kintantys akustiniai patalpose Gedimino prospekte dirba nuo 1981 m., kuomet jis buvo rekonstruotas sprendiniai: projektuojamos pasukamos pagal architektų A. ir V. Nasvyčių projektą. akustinės sienos, prasilenkiančios konstrukcijos, kurios vienu metu sugeria, o Pastatas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe. Pastato fasado išvaizda kitu – atspindi garsą. po atnaujinimo nesikeis – bus išsaugota Didžiajai salei bus gaminamas specialus Užtikrinant dar didesnį požeminės pastato dalies patikimumą, apsaugą nuo galimo vandens skverbimosi į pastatą, poliams bus naudojamas atitinkamos klasės hidrobetonas, o apibetonavimui bus panaudotas betonas su specialiais kristaliniais priedais. Tokiems nepaprastiems pamatams įrengti „Infes“ ieško subrangovų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nes tokiam sudėtingam projektui įgyvendinti reikia labai specifinių žinių bei neeilinės technikos.

pagrindinio pastato tūrinė-erdvinė kompozicija bei stilistika. Pagrindiniai rekonstrukcijos darbai numatyti korpusuose kvartalo gilumoje, tarnybinių ir techninių patalpų blokuose. Čia bus pastatyta ir prie pagrindinio pastato prijungta Mažoji salė, į kurią bus patenkama per pagrindinį fojė – tai pirmasis darbų etapas. Antrajame etape „Infes“ įrengs naujas rūbines ir tualeto patalpas projektuojamame ir naujai įrengiamame rūsyje, Gedimino pr. pusėje. Įgyvendinant trečiąjį etapą, bus vykdomi teatro pastato modernizavimo darbai, o ketvirtąjį – vyks rekonstravimas ir esamų patalpų perplanavimas. Atliekant modernizavimo darbus, rekonstruotas pagrindinis pastatas, kaip ir naujai pastatyta Mažoji salė, bus apšiltinti, įrengiant vėdinamus fasadus, kurie bus apdailinti gelsvomis keramikinėmis plokštėmis, išlaikant esamą Teatro įvaizdį. Pagrindinis įėjimas į Teatrą bus modernizuojamas, tačiau ir jo vieta, ir skulptūros „Trys mūzos“ išliks. Plečiant rūsį, reikės užtikrinti gretimų pastatų pamatų pastovumą ir stiprumą. Statybos, rekonstrukcijos ir renovacijos darbai vyks veikiant Teatrui. Kaip sakė „Infes“ statybos projektų vadovas Konstantinas Stechas, tai yra vienas iš daugelio iššūkių, kaip ir esamo rūsio išplėtimas. „Kad galėtume išplėsti rūsį po esamu pamatu, pirmiausia pamatus reikia sustiprinti ir pagilinti, įrengiant pavedimus po pamatais, – sakė K. Stechas. – Tam reikia užtikrinti šalia esančių Lietuvos

PROJEKTAI

sistemas – iššūkis, reikalaujantis ypatingo dėmesio detalėms. Todėl mes naudojame 3 D modeliavimą arba trimatį pastato modelį, kuris padeda aiškiau suvokti pastatą darbų ir statybos vadovams, padeda paprasčiau spręsti kylančias problemas, kurios yra užprogramuotos sena jungiant su tuo, kas nauja, – sako K. Stechas, pastebėdamas, kad bendras viso apsaugos nuo triukšmo projekto įgyvendinimas priklausys ne tik nuo detalių sprendinių parinkimo realiai, ne tik nuo KOKYBĘ LEMIA NE TIK SPRENDINIAI, parinktų gerosios praktikos pavyzdžių, bet BET IR DARBUOTOJŲ ATSAKINGUMAS ir nuo rangos darbų kokybės. – Privalai atidengti konstrukcijas, atnaujinti esamas ir BEI PATIRTIS Teatro salėse ir studijose turi būti įrengta ne įrengti naujas taip, kad situacija nepakistų tik tinkama akustika, bet ir efektyvus garso – nei apdaila, nei tūriniai sprendiniai.“ Rekonstruojant kultūros paveldo objektus, izoliavimas, kad skirtingose patalpose kokybę lemia darbuotojai ir vadovai, o vykstantys renginiai netrukdytų vieni patirtis ir atsakingas požiūris į darbą, kurią kitiems. Tam vietoj senų reikia įrengti kaupia ir brangina „Infes“, šioje srityje yra daugelį naujų inžinerinių sistemų. „Veikiančiame pastate įkomponuoti naujas labai reikalinga. banko ir Teatro pastatų pamatų pastovumą ir stiprumą. Numatoma įrengti atraminę sieną.“ Rūsio plėtimas bus imliausias laiko bei darbo atžvilgiu – rengiant 4,5 m gylio rūsį, tenka naudoti nemažai rankų darbo. Kita problema – aukšti gruntiniai vandenys: visas Teatras pastatytas senoje buvusios upės vagoje. Virš rūsio – esamo ir naujai įrengto – bus daroma monolitinė gelžbetoninė perdanga.

Įmonių „Inžinerinė mintis“, „Studio GA“ ir „Infes“ vizualizacijos

UAB „Roboventos“ direktorius Robertas Stonkus

ĮDOMIAUSIUS SPRENDINIUS PASKATINA SUDĖTINGIAUSI PROJEKTAI

RENOVUOJANT IR ĮRENGIANT KONCERTŲ AR TEATRŲ SALES, VIENAS IŠ SVARBIAUSIŲ PARAMETRŲ YRA GARSAS, AKUSTIKA. PARADOKSALU, BET NET IR VIENA NETINKAMAI PARINKTA AR ĮRENGTA VĖDINIMO, ŠILDYMO SISTEMOS DETALĖ GALI NIEKAIS PAVERSTI PATĮ TOBULIAUSIĄ PROJEKTĄ. KAD TOKS MAŽAS AKMUO NEIŠVERSTŲ DIDELIO VEŽIMO, ATNAUJINANT KLAIPĖDOS MUZIKINĮ TEATRĄ, AKUSTIKA RŪPINASI INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMO ĮMONĖ „ROBOVENTA“.

laipėdos muzikiniame teatre, kurio atnaujinimo generalinis rangovas yra bendrovė „Infes“, turi būti įrengta daugiafunkcė salė su itin aukštais akustiniais reikalavimais. Muzikinis teatras atnaujinamas pagal įmonių „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ rekonstrukcijos projektą. „Atnaujinant Muzikinį teatrą, „Roboventa“ specialistų užduotis – parengti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bei centralizuoto šilumos punkto darbo projektus. Mes taip pat rūpinamės projekto vykdymo priežiūra, ruošiame technines užduotis kitoms inžinerinėms dalims rengti“, – sako „Roboventos“ direktorius Robertas Stonkus. TEATRUI IEŠKO NESTANDARTINIŲ ŠVOK SPRENDINIŲ Didžiajai Klaipėdos muzikinio teatro salei bus gaminamas specialus vidinis akustinis skliautas, kurio konstrukcija negali skleisti pašalinių garsų. O tai nėra toks paprastas uždavinys, nes jame bus įrengtas ne tik apšvietimas, bet ir oro padavimas-

ištraukimas, kuris paprastai yra sunkiai atsiejamas nuo specifinio triukšmo. „Vėdinimo įrenginio keliamas triukšmas yra dažnai pasitaikanti problema, su kuria susiduria akustikos specialistai. Šiame projekte, kaip ir analogiškuose kituose, parinkdami vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) įrangą, vertiname ne tik paties įrenginio triukšmo lygius, bet didelį dėmesį skiriame ir tikrindami, ar jis suprojektuotas tinkamoje vietoje, ant tinkamų rėmų ir panašiai, – garso valdymo dedamąsias vardina R. Stonkus. – Labai svarbu teisingai suprojektuoti triukšmo slopintuvus, parinkti ortakių sistemas, oro tiekimo ir šalinimo paskirstymo įrenginius (difuzorius, groteles, įvairius tiektuvus), kad oro srauto greičiai nebūtų per dideli ir sistemoje neatsirastų aerodinaminis triukšmas.“ Vienas iš iššūkių Klaipėdos muzikiniame teatre – vėdinimo kamera suprojektuota arti salės, taip didinant triukšmo riziką. Šiuo atveju tradiciniai sprendiniai netinka, tad projektuotojai kartu su akustikos specialistais sprendžia, kaip suprojektuoti ir sumontuoti vamzdynus, kad triukšmas

nepatektų į salę. Kitas galvosūkis – oro padavimasištraukimas. Paprastai oras paduodamas zonoje po kėdėmis, o ištraukiamas palubėje. Šiuo atveju oro tiekimas ir šalinimas numatyti akustiniame skliaute. Tokia sudėtinga situacija verčia ieškoti nestandartinių projektavimo sprendinių ir medžiagų, nes tipiniai koncertinių salių sprendiniai netinka. Specialistai ieško galimybių orą paduoti šonuose. „Važiavome į vieną kaimyninę šalį, kur neva pastatytas labai modernus kultūros centras, – apie sprendinių paieškas pasakoja R. Stonkus. – Tačiau iš tiesų ten panaudoti įprasti sprendiniai, kurie mūsų atveju visai netinka.“ Ieškodamas sprendinių, įmonės direktorius bendrauja su kolegomis iš Italijos, ieško medžiagų tiekėjų, kurių produktai – ortakių sistemos, difuzoriai, akustinės pajungimo dėžutės ir kt. – mažina triukšmą. Kaip pastebi R. Stonkus, rinkoje yra medžiagų, produktų, kurie idealiai tenkina akustinius reikalavimus, tačiau jų negalima naudoti dėl itin aukštų šiam objektui nustatytų

PROJEKTAI

Užsak. Nr. 18/40

PROFESIONALAI ŽINO: BENDRAS VISO ĮVYKDYTO APSAUGOS NUO TRIUKŠMO PROJEKTO REZULTATAS NĖRA TIK KONKREČIŲ GAMINIŲ AR PAPILDOMŲ MEDŽIAGŲ PARINKIMAS. REZULTATĄ LEMIA DETALIŲ SPRENDINIŲ NATŪROJE PARINKIMAS, RANGOS DARBŲ KOKYBĖ BEI TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ATIDA.

priešgaisrinių reikalavimų. Tai verčia ieškoti vėdinimo sistemoms, buvo generuojamas triukšmas. kitokių, nestandartinių sprendimų. „Buvo ieškoma priežasčių ir problemos sprendžiamos tol, kol randamas IMASI PROJEKTŲ, KURIE SKATINA sprendimas tą triukšmą sumažinti“, – sako INŽINERINĮ INTELEKTĄ įmonės vadovas. „Tačiau tai skatina inžinerinį intelektą, iššūkiai teikia neįkainojamos patirties, KAI RANGOVAI IR PROJEKTUOTOJAI – sako R. Stonkus, akcentuodamas ir IEŠKO NE PIGIAUSIŲ, O teigiamą projekto pusę. – Jau seniai nebeprojektuoju gyvenamųjų namų – per EFEKTYVIAUSIŲ SPRENDIMŲ Profesionalai žino: bendras viso įvykdyto daug paprasta, tad nuobodu, neįdomu. apsaugos nuo triukšmo projekto rezultatas Man ir mano komandai kur kas įdomesni nėra tik konkrečių gaminių ar papildomų nestandartiniai projektai, iššūkiai, medžiagų parinkimas. Rezultatą lemia kuriuos kelia tokie jau mūsų įgyvendinti detalių sprendinių natūroje parinkimas, projektai, kaip Klaipėdos jūrų muziejus rangos darbų kokybė bei techninės su delfinariumu, kur parengėme A laidos (projekto keitimai, papildymai ir taisymai priežiūros atida. įvardijami naujomis laidomis – aut. past.) „Mes galime parinkti pačią išmaniausią, labai aukštų akustinių parametrų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo įrangą, bet jei vėdinimo sistema bus darbo ir techninius projektus, atlikome vykdymo priežiūrą. Panašūs darbai atlikti ir netinkamai suprojektuota arba netinkamai sumontuota, pinigai bus išmesti į balą, o Klaipėdos pilies ir bastionų komplekse.“ „Roboventos“ darbų portfelyje – kultūros rezultatas bus tikrai ne toks, kokio tikisi užsakovai, – sako R. Stonkus, kurio įmonė paskirties pastatai su koncertų salėmis, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame muzikiniais teatrais, nestandartiniai teatre taip pat atlieka ir projekto vykdymo statiniai. Ir tai ne tik nauji projektai – priežiūrą. – Todėl svarbios visos detalės, įmonei yra tekę spręsti problemas jau būtina jas tikslinti dar iki rangos darbų įgyvendintuose projektuose, ieškant pradžios.“ sprendinių, kaip ištaisyti eksploatacijos Klaipėdiečių įmonė jau patyrė, kad metu pastebėtas tiek projektavimo, tiek statybininkai dažnai taupo kokybės montavimo klaidas, dėl kurių, veikiant

sąskaita, dėl to kyla aštrių ginčų tarp projektuotojų ir rangovų. Todėl R. Stonkus gera praktika laiko darbą su „Infes“, kuri, jo žodžiais, siekia geriausio rezultato, ieškodama tinkamiausių sprendimų, kurie paprastai nėra patys pigiausi. Anot bendrovės „Infes“ statybos projektų vadovo Juliaus Vaznelio, Muzikinis teatras Klaipėdai yra svarbus, todėl ir ieškomi patys efektyviausi, patikimiausi sprendimai. Dėl tos pat priežasties „Infes“ pasirinko ir „Roboventą“. Nors nėra privalu, tačiau, generalinio rangovo prašymu, „Roboventa“ projektuoja naudodama 3D technologijas. Ir J. Vaznelis, ir R. Stonkus sutaria, kad tai lems mažesnes darbo ir lėšų sąnaudas, padės išvengti klaidų. „Ir dirbdami Klaipėdos muzikiniame teatre, ir kituose projektuose, mes siekiame užtikrinti techniškai optimaliausius ir ekonomiškai racionaliausius inžinerinių tinklų sprendimus. Mūsų komandoje dirba ambicingi, inovatyviai mąstantys inžinieriai, kuriems svarbu kuo tiksliau įgyvendinti užsakovų vizijas ir pageidavimus“, – tvirtina bendrovės „Roboventa“ direktorius R. Stonkus, džiaugdamasis, kad Klaipėdos muzikinis teatras ne tik kelia jiems iššūkių, bet ir suteikė galimybę bendradarbiauti su generaliniu rangovu, kuriam svarbios tos pačios vertybės.

KĄ TURI ŽINOTI NORĖDAMAS ATSIVEŽTI STATYBININKŲ IŠ UKRAINOS ĮMONĖS VADOVAS,

UŽIMTUMO TARNYBOS DUOMENIMIS, LIETUVOJE 2018 M. SPALĮ REGISTRUOTA 188200 BEDARBIŲ, TAČIAU KAS TREČIAS DARBO IEŠKANTIS ASMUO GYVENA KAIMO VIETOVĖSE (58 TŪKST.) IR DĖL ŽEMO MOBILUMO JIEMS SUNKU ĮSITVIRTINTI DARBO RINKOJE. TIPINIS BEDARBIS – VYRESNIO AMŽIAUS VYRAS/MOTERIS BE IŠSILAVINIMO (34,5%) IR DARBO PATIRTIES (29,7%). PRAKTIŠKAI JIE REGISTRUOJASI UŽIMTUMO TARNYBOJE TIK DĖL SOCIALINIŲ IŠMOKŲ IR LENGVATŲ. O DARBO RINKOS DALYVIŲ PER METUS SUMAŽĖJO 22000. Algirdas Urbanavičius, UAB „Bratransa“ direktorius

augiausia laisvų darbo vietų yra registruojama didžiuosiuose šalies miestuose, o specialistai dažnai yra regionuose. Vietos darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų, ten nėra didelių tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui. Alytuje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Šiauliuose, Telšiuose, Utenoje, Vilniuje susiduriama su įvairių specialybių statybininkų ir statybų vadovų trūkumu. Vienintelė išeitis augančiam verslui yra atsivežti specialistų iš postsovietinių šalių. Deja, į verslininkų organizacijų prašymus supaprastinti specialistų iš užsienio įdarbinimo tvarką iki šiol atsižvelgta nepakankamai. Užimtumo tarnyba pagal darbo rinkos statistiką rengia ir kas pusmetį atnaujina trūkstamų profesijų sąrašą. Į jį patekusių profesijų specialistams nereikia prašyti leidimo dirbti. Taip pat yra sudarytas ir patvirtintų įmonių sąrašas, leidžiantis į jį patekusioms įmonėms greičiau tvarkyti Migracijos departamente specialistų iš užsienio dokumentus.

Statybos sektoriuje į trūkstamų profesijų sąrašą 2018 m. II pusmetį patenka (žr. lentelę): PROFESIJA PROFESIJOS KODAS LPK (ISCO-08 VERSIJA) BETONUOTOJAS 711407 ELEKTRIKAS 741101 METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ 721403 MONTUOTOJAS STOGDENGYS 712101 SUVIRINTOJAS 721206 TINKUOTOJAS 712302 TINKUOTOJAS 712301 APDAILININKAS IZOLIUOTOJAS 712401

2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno ir legaliai dirbo 54 393 užsienio piliečiai. Daugiausia iš: ● Ukrainos – 15 291 (55,4% > nei 2016 m.); ● Rusijos – 12 391 (8,3% < nei 2016 m.); ● Baltarusijos – 10 433 (24,7% > 2016 m.). 70

DARBUOTOJAI

ATKREIPKITE DĖMESĮ, KAD: ● Nacionalinė viza (D), pateikus visus dokumentus, išduodama per 1–3 mėnesius. Darbuotojo paieška trunka apie mėnesį. Todėl procesui reikia ruoštis iš anksto ir be konsultantų paslaugų tai padaryti, ypač pirmą kartą, sudėtinga. Darbo migraciją prižiūri keturios žinybos: Užimtumo tarnyba, Migracijos departamentas prie VRM, Policijos migracijos tarnyba ir Pasienio apsaugos tarnyba. Skirtingų žinybų reikalavimai ir sprendimų priėmimo terminai skiriasi. ● Specialistai nevažiuoja trumpiau nei metams ir tam laikotarpiui reikia turėti darbų apimtį. ● Užsieniečiui specialistui privalėsite mokėti ne mažiau, nei mokate kitiems darbininkams. Jei iki šiol tokių specialistų nesamdėte, atlyginimas turi atitikti šakos vidurkį. Įprastai statybininkai iš Ukrainos pageidauja, kad jų atlygis neto būtų ne mažesnis nei 5 eurai/val.

LEIDIMO ĮDARBINTI UŽSIENIEČIUS GALITE PRAŠYTI, JEI: ● Įmonė neturi didesnės negu vienos bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (38 Eur) mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, muitinei, VMI ir Sodrai, muitinei ir neturi nesumokėtų baudų, kurių dydis didesnis negu vienas BSI dydis; ● Įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios administracinės nuobaudos pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 95 ir 540 str. ir įmonei per pastaruosius vienerius metus nebuvo skirta bauda už LR Užimtumo Įstatymo 56 ir 57 str. nustatytus pažeidimus; ● Įmonė nėra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams; ● Įmonė teikia metines pelno mokesčio, mėnesines gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų ir PVM deklaracijas.

UŽSIENIEČIO ĮDARBINIMO PRIVALUMAI ● Motyvuotas darbuotojas padeda augti verslui; ● Stabili darbo jėga – nacionalinė viza (D) suteikia teisę dirbti tik specialistą pakvietusioje įmonėje; ● Galima atsivežti darbų vadovus ir brigadas bei darbuotojus, turinčius ne vieną profesiją; ● Už užsienietį specialistą nereikia mokėti sveikatos draudimo įmokų.

MŪSŲ PASLAUGA UAB „Bratransa“ teikia personalo paieškos Ukrainoje paslaugą, tvarko atrinktų kandidatų dokumentus nacionalinei vizai (D) arba teisei laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Mūsų partneriai Ukrainoje jau 12 metų sėkmingai darbuojasi atrinkdami ir įdarbindami Ukrainos piliečius užsienyje. Mes: ● Atliekame personalo atranką pagal Užsakovo suformuluotus reikalavimus: patirtis, kvalifikacija, profesinės kompetencijos ir t.t.. Galime parinkti kandidatus, turinčius vieną ar kelias profesijas. ● Formuojame statybininkų brigadas. ● Padedame atrinktiems kandidatams maksimaliai greitai atlikti visus formalumus Lietuvos ambasados konsuliniame skyriuje Kijeve ar vizų skyriuose kituose miestuose. ● Tikriname visus kandidato pateiktus dokumentus ir duomenis apie darbo patirtį. ● Kviečiame Užsakovą betarpiškai dalyvauti atrankos paskutiniame etape – pokalbyje Skype. ● Esant poreikiui, organizuojame atrinktų kandidatų profesinių sugebėjimų patikrą Ukrainoje, betarpiškai dalyvaujant Užsakovo atstovams. Šios paslaugos kainą aptariame atskirai. ● Užsakovui pageidaujant, pateikiame kandidato sveikatos pažymą. ● Kandidatą/kandidatus surandame ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus parengiame per 30 dienų. ● Parengiame darbo sutartį kandidatui suprantama kalba. ● Darbuotojas atvyksta į Užsakovo įmonę per 2–3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. ● Suteikiamos garantijos: pakviestam darbuotojui neatvykus į užsakovo įmonę ar nutraukus darbo sutartį, darbdavio ar darbuotojo sprendimu bandomojo laikotarpio metu įsipareigojame pakeisti darbuotoją kitu savo sąskaita. ● Paslaugos kaina nustatoma išanalizavus Užsakovo poreikius, jo įmonės būklę ir reikiamų specialistų pasiūlą Ukrainos rinkoje.

Užsak. Nr. 18/38

UŽSIENIEČIO ĮDARBINIMO TRŪKUMAI ● Savarankiškai ieškant darbuotojų, sunku įvertinti jo kvalifikaciją, žmogiškąsias savybes ir laiką, per kurį ieškosite ir atsivešite specialistą; ● Darbo jėgos sąnaudos auga, nes darbdaviai prisiima papildomų įsipareigojimų; ● Darbdavys atsako už įdarbintą darbuotoją ir įsipareigoja, jam pažeidus užsieniečių teisinės padėties įstatymą, išgabenti atgal savo lėšomis; ● Karas Ukrainoje; ● Žmogiškasis faktorius. ● Darbuotojui susirgus, dažnai tenka už darbuotoją spręsti jo gydymo ir techninius nedarbingumo lapelio gavimo klausimus; ● Jauni meistrai ar statybos darbų vadovai nemoka rusų kalbos, o užsieniečiai darbininkai nekalba nei lietuviškai, nei angliškai. Todėl kartais tenka versti techninę dokumentaciją ir įmonės vidaus tvarkos taisykles bei darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instrukcijas į darbuotojui suprantamą kalbą (rusų ar ukrainiečių) arba samdyti naują darbų vadovą. Algirdas Urbanavičius, UAB „Bratransa“ direktorius UAB „Bratransa“, +370 679 55778; ural55@gmail.com; bratransa2020@gmail.com Sekite mus socialiniame tinkle Facebook (Specialistai iš Ukrainos)

ATNAUJINTAM KĖDAINIŲ

PĖSČIŲJŲ TILTUI ANALOGŲ NĖRA

PER NEVĖŽĮ LIETUVOJE

2018-ŲJŲ GALE KĖDAINIUOSE BAIGTAS ANALOGŲ LIETUVOJE NETURINTIS PĖSČIŲJŲ TILTAS PER NEVĖŽĮ. IŠ MEDŽIO BEI PLIENO KONSTRUKCIJŲ PASTATYTĄ TILTĄ, SUJUNGUSĮ SENOJO MIESTO ŽEMAIČIŲ IR AUKŠTAIČIŲ ETNINES ŽEMES, SUPROJEKTAVO ARCHITEKTAS PROF. JURGIS RIMVYDAS PALYS SU DUKRA IEVA JURGITA PALYTE-VEILANDIENE.

rojektuojant tiltą, buvo atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi. Santvaros savo smaigaliais remiasi į tilto atramas. Tokiu būdu vidurinė tilto dalis kartu su tiltotakiu pakyla aukščiau vandens. Erdvinis, ažūrinis tiltas miestui suteikė išskirtinumo. Tiltą pagal bendrovės „Sweco Lietuva“ projektą rekonstravo AB „Kauno tiltai“. Šis objektas yra viena iš aštuonių vykdomo projekto „Kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui“ dalių. Kėdainiai įgijo ne tik

darbų taip ir nepradėjome“, – priminė įvykius Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas. Pasak jo, dabartiniam tiltui statyti buvo ne tik parengti keli projektiniai siūlymai, bet ir nemažai bendrauta su kolegomis architektais, tartasi ir ieškota geriausio, įdomiausio varianto. 17 a. statytas tiltas buvo ne sykį TILTUI PER NEVĖŽĮ REKONSTRUOTI perstatinėjamas, tad architektai turėjo BUVO SUKURTI KELI PROJEKTAI laisvą pasirinkimą kurti naują tilto projektą. „Rekonstruoti pėsčiųjų tiltą per Nevėžį Siekta, kaip sakė savivaldybės vyriausiasis planavome prieš dešimtmetį. Prof. J. R. Palys buvo parengęs kelis projektus, iš kurių architektas V. Kundrotas, vaizdą priderinti atrinkome vieną, bet ne patį originaliausią. prie pagrindinės miesto aikštės, kuri yra Tačiau ir tam negavome finansavimo, tad vienoje vizualinėje erdvėje su tiltu, rasti rekonstruotą Nevėžio tiltą. Sykiu tvarkoma ir krantinė, įrengiama prieplauka, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas bei kita būtina infrastruktūra. Kompleksiniu projektu rekonstruotas ir pėsčiųjų tiltas per Smilgos upę, sujungęs Kėdainių senamiestį su naujamiesčiu.

SAVIVALDYBĖSE

Užsak. Nr. 18/31

Vizualizacijų autorius – Edgaras Jasenka Nuotraukos – Vytauto Kundroto ir Vaido Spečkausko

dermę su pastatų siluetais, su jų frontonais. Kaip rodo istorinės nuotraukos, kitados šis tiltas buvo su ledolaužiais prie šiaurinės pusės atramų. Naujasis tiltas turi konstrukcijas, primenančias ledolaužių siluetą, kuris tarsi pakyla virš tilto tako aukštyn, sukurdamas atvirkštinę kompoziciją. „Iš pradžių galvojome statyti metalinį tiltą, bet vis tik nusprendėme, kad jis turi būti medinis, nes medis yra kur kas šiltesnis“, – pasakojo apie pasirinkimą V. Kundrotas, pastebėdamas, kad buvo atsižvelgta ir į nuomones, kad metalinis tiltas primintų geležinkelio tiltą, o ne pėsčiųjų. 73

Tilto prieigose krantinę-prieplauką suprojektavo „ADEM“ projektuotojai (projekto vadovė Vinga Juškauskaitė). Projektuodami prieplauką, architektai konsultavosi su tilto architektu prof. J. R. Paliu. Kuriant prieigų ir tilto koncepciją, buvo siekta vientisos kompozicijos. Šiuo atveju savivaldybė konsultavosi ir su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistais, nes erdvė, kurioje yra tiltas ir jo prieigos, patenka į valstybės saugomą teritoriją.

YRA TILTAS, BUS IR LAIVAS Pėsčiųjų tilto per Nevėžį projektą parengė bendrovė „Sweco Lietuva“. „Iš pradžių buvo sukurtas kur kas kuklesnis, paprastesnis projektas. Tačiau apsisprendę dėl sudėtingesnės konstrukcijos tilto, žinojome, kad „Sweco Lietuva“ įveiks naujus iššūkius: suprojektuos tinkamus taurus, tilto atramas per vidurį išlenktai sijai, kuri turi būti liekna, bet tvirta“, – pasakojo vyriausiasis architektas V. Kundrotas. Jo pastebėjimu, lenkta sija arba kupra sukuria netikėtumo efektą –

eini tarsi tuneliu, kurio viduryje atsiveria vaizdas į kitą krantą. Lenkta sija pasirinkta ne vien dėl vizualumo. 15-18 a. Nevėžiu plaukiojo vytinės ir vadinamieji baidokai iki Nemuno, juo žemyn, per Kuršių marias į Karaliaučių. Taip vyko prekyba. Kėdainiai viliasi, kad netrukus Nevėžiu vėl plaukys laiveliai. Tai turėtų tapti patrauklia pramoga tiek miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Kėdainiuose ketinama statyti vytinę – upinį, plokščiadugnį laivą, kokie buvo naudojami 15–19 a. 

TILTO ATNAUJINIMO PROJEKTO VERTĖ – APIE 1,5 MLN. EURŲ.

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOJE

NATŪRALAUS

AKMENS TEKSTŪROS PLONASLUOKSNIS DEKORATYVINIS TINKAS

BOLIX TM DECO

• JIS APSAUGO IŠORINES IR VIDINES SIENAS, SUTEIKIA JOMS PATRAUKLIĄ IŠVAIZDĄ. • TAI KOKYBIŠKŲ, KRUOPŠČIAI PARINKTŲ UŽPILDŲ, SKALDOS IR RIŠANČIOSIOS MEDŽIAGOS (AKRILO) MIŠINYS, SUTEIKIANTIS TINKUOJAMAM PAVIRŠIUI PATRAUKLIĄ IR NEPAKARTOJAMĄ IŠVAIZDĄ.

KONSTRUKTORIUS LT, UAB Parduotuvė Vilniuje, PC HYPER NORFA, Kalvarijų g. 151 Tel. +370 614 17979, www.bolix.lt, info@bolix.lt 75

UĹžupio g. 30, Vilnius, +370 5 272 5308 , info@deltanova.lt, www.deltanova.lt