STATYBUNAUJIENOS.LT. Verslo nominacijos ir pasiekimai 2019 by Statybunaujienos.lt

VERSLO NOMINACIJOS IR PASIEKIMAI 2019 MONTUOTOJAS

• PAGAMINO IR SUMONTAVO SUDĖTINGUS TECHNOLOGINIUS ĮRENGINIUS, KURIE SUDARO SĄLYGAS STIPRINTI „LIFOSOS“ POZICIJAS PASAULINĖJE RINKOJE • DIDYSIS ĮMONIŲ GRUPĖS

MILSA

PRANAŠUMAS – SINERGINIS VEIKIMAS, KURIANTIS PRIDĖTINĘ VERTĘ ĮMONĖMS IR KLIENTAMS

ALVORA

• DALYVAUJA PROJEKTUOSE, KURIE UŽBAIGS BALTIJOS DUJŲ RINKOS IZOLIACIJĄ IR SUTEIKS NAUJŲ GALIMYBIŲ LIETUVAI

E. GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRAS.

•

TRYS PROFESINIO MOKYMO FAKTORIAI, LEMIANTYS ABSOLVENTŲ SĖKMĖS ISTORIJAS •

BETONO MOZAIKA „PREMIUM“ GAMINIŲ RINKOS AUGIMAS 2019 M.

YIT LIETUVA

• ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „3BURĖ“ – „ŽALIAUSIAS“ BIURŲ PASTATAS BALTIJOS ŠALYSE

2020 Nr. 1/19

100 % ekologiški šiaudų skydų namai

REI 120

www.ecococon.eu Puikaus mikroklimato pastatai A+ energinė klasė; sienų montavimas per 2–3 dienas; jokių apribojimų architektūriniams sprendimams; vieninteliai sertiﬁkuoti šiaudų skydai pasaulyje; 12 metų patirtis; įgyvendinta daugiau kaip 300 projektų ES ir JAV.

Atstovas Lietuvoje www.grynasbustas.lt

STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA, ŽALGIRIO G. 88, LT-09303, VILNIUS, TEL.: (8 5) 275 2645 INFO@SISTELA.LT WWW.SISTELA.LT 3

Visuomet sužiūrėti namai Net ir būdami bet kuriame pasaulio taške galite turėti prieigą prie savo namų eNet prietaisų tinklo naudodamiesi programėle eNet SMART HOME. Mobiliaisiais prietaisais patogu valdyti namų įrangą naudojantis užkoduota prieiga per saugų serverį Vokietijoje. JUNG.LT 4

TURINYS

• 6–15 LIETUVOS METŲ GAMINYS 2019 6–7

„LIETUVOS METŲ GAMINIO“ IR „SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS“ APDOVANOJIMŲ LAIMĖTOJAI – DABARTINĖS LIETUVOS EKONOMIKOS VARIKLIS 8–10 „YIT LIETUVA“ ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „3BURĖ“ – „ŽALIAUSIAS“ BIURŲ PASTATAS BALTIJOS ŠALYSE 12–15 „MONTUOTOJAS“ PAGAMINO IR SUMONTAVO SUDĖTINGUS TECHNOLOGINIUS ĮRENGINIUS, KURIE SUDARO SĄLYGAS STIPRINTI „LIFOSOS“ POZICIJAS PASAULINĖJE RINKOJE

• 16–17 LIETUVOS METŲ GAMINYS IR SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

16–17 „NARESTA“ NEPRIEKAIŠTINGAI ĮGYVENDINO PASAULINĖS ARCHITEKTŪROS ŽVAIGŽDĖS PROJEKTĄ IR PELNĖ „LIETUVOS METŲ GAMINIO“ AUKSO MEDALĮ

• 18–29 SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

18–20 „GRINDUVA“ LAIKOSI NUOSAIKAUS AUGIMO IR DARBO BE ĮTAMPŲ 22–25 DIDYSIS ĮMONIŲ GRUPĖS „MILSA“ PRANAŠUMAS – SINERGINIS VEIKIMAS, KURIANTIS PRIDĖTINĘ VERTĘ ĮMONĖMS IR KLIENTAMS 26–29 40-METĮ MININTYS „POŽEMINIAI DARBAI“ SUSITELKĖ Į VEIKLOS OPTIMIZAVIMĄ

• 30–33 INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

30–33 „ALVORA“ DALYVAUJA PROJEKTUOSE, KURIE UŽBAIGS BALTIJOS DUJŲ RINKOS IZOLIACIJĄ IR SUTEIKS NAUJŲ GALIMYBIŲ LIETUVAI

• 34–41 PRAMONINĖ STATYBA

34–37 VILNIAUS IR KAUNO KJ. ENERGETIKOS ĮMONĖS: FAKTORIAI, LEMIANTYS EFEKTYVIĄ VEIKLĄ 38–41 VILNIAUS KJ „STUKMA“ ĮRODĖ SAVO KOMPETENCIJAS: ARMUOTI IR BETONUOTI TEKO ITIN SUDĖTINGOMIS SĄLYGOMIS

• 42–45 APLINKOSAUGA

42–45 „DGE BALTIC SOIL AND ENVIRONMENT“. APLINKOSAUGOS TYRIMAI: KAI IŠLAIDOS TAMPA INVESTICIJA

• 48–53 PROFESINIS RENGIMAS

48–51 KLAIPĖDOS E. GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRAS. TRYS PROFESINIO MOKYMO FAKTORIAI, LEMIANTYS ABSOLVENTŲ SĖKMĖS ISTORIJAS 52–53 KVK TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO DEKANĖ: SINERGINIS VEIKIMAS KURIA DARBO RINKOS POKYČIŲ PRIELAIDAS

• 54–57 MOKLSAS IR VERSLAS

54–57 VGTU STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ INSTITUTAS. ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRIDĖTINĖ VERTĖ, KURIANT ŠIUOLAIKINES KOMPOZITINES MEDŽIAGAS STATYBAI

• 58–61 ASOCIACIJOSE

58–61 LSIS. S. BEKAMPIS APIE MORALIĄ STATYBOS INŽINERIJĄ IR TROŠKIMĄ, KAD INŽINIERIAUS KVALIFIKACIJA TAPTŲ TITULU 62–64 LSA. VPT. STATYBOS VERSLO IR PERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVAI DISKUTAVO APIE REIKALINGUS POKYČIUS VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE 65 KVIEČIA DALYVAUTI TRADICINIAME KONKURSE „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2020“ 66 LSIA. KONFERENCIJA „BETONAS IR GELŽBETONIS. 2020“. ARCHITEKTŪRINIS BETONAS

Leidėjas MB „Redakcija plius“ Leidinio redaktorė Genė Drungilienė Maketavo UAB „ART SET“ STANDARTŲ SPAUSTUVĖ, Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius. Leidėjas už reklamų turinį neatsako. Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių

LIETUVOS METŲ GAMINIO laimėtojai su LSA prezidentu Daliumi Gedvilu. LPK nuotr.

„LIETUVOS METŲ GAMINIO“ IR „SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS“ APDOVANOJIMŲ LAIMĖTOJAI – DABARTINĖS LIETUVOS EKONOMIKOS VARIKLIS TRADICIŠKAI BAIGIANTIS METAMS LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA JAU 23-ĄJĮ KARTĄ ĮTEIKĖ „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2019“ APDOVANOJIMUS IR ĮVARDINO SĖKMINGIAUSIAI DIRBANČIAS ĮMONES. LIETUVOS METŲ GAMINYS 2019 Apdovanojimams buvo nominuotos 74 įmonės penkiolikoje vertinimo grupių iš 25-ių šalies ūkio šakų. LPK inicijuota įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, skyrė 49 aukso ir 8 sidabro medalius. 2018 m. konkurse dalyvavo produktai ir paslaugos iš 15-os ūkio šakų, o šiais metais savo produkciją pristatė 25-ios šalies ūkio šakos. Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2019

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE: • „Eglės apartamentai“ statyba – UAB „Conresta“ • Pėsčiųjų ir dviračių viadukas per T. Narbuto gatvę Vilniuje – AB „Kauno tiltai“ (Rangovas) • Pėsčiųjų ir dviračių viadukas per T. Narbuto gatvę Vilniuje – UAB „Kelprojektas“ (Projektuotojas) • Spaustuvės KOPA KEZ statyba – AB „Panevėžio statybos trestas“ • Lietuvos Respublikos ambasados Italijos Respublikoje patalpų įrengimo darbai – UAB „HSC Baltic“ • Verslo centras 3BURĖ Giedraičių g. Vilniuje – UAB „YIT Lietuva“ • AB „Lifosa“ Karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechas – UAB „Montuotojas“ • Skydinis – modulinis darželio priestatas prie lopšelio-darželio „Vandenis“, P. Žadeikos g. 14A Vilniuje – UAB „Kriautė“ • MO muziejaus pastato, Pylimo g. 17, Vilnius statyba ir įrengimas – UAB „Naresta“ • „DELTABEAM“ kompozicinė sija – UAB „Peikko Lietuva“ • Mineraliniai milteliai (mikroužpildas) – AB „Dolomitas“ • Daugiasluoksnės surenkamojo gelžbetonio sieninės plokštės su plytų apdaila – UAB „Inhus“ • Granito skaldos frakcijos 2–8 mm ir frakcijos 16–22 mm, skirtos betoniniams keliams – UAB „Milsa“

• Išmanioji programėlė – audiogidas „Pažink uostamiestį su Taravos Anike“ (Klaipėda Guide) – VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ • Kvapų šalinimo sistema AP103GEN mažosioms nuotekų siurblinėms – UAB „AIRPLUS1 Lituanica“ • Biologinis preparatas AZOFIX – UAB „Bioenergy LT“.

EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖS GRUPĖJE: • Gruntą valančių augalų ekspozicija – VšĮ „Grunto valymo technologijos“ MAŠINŲ IR ĮRENGINIŲ PRAMONĖS GRUPĖJE: • Tunelinis pasterizatorius „TP-HRW R“ – UAB „Hermis“ • Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“. Žemės ūkio produktų krovos kompleksas – UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ • PET taros pūtimo mašina „FlexBlow dviejų stadijų procesas“ – UAB „Terekas“ • Alytaus viešojo transporto modernizavimas – UAB „Kautra“ CHEMIJOS PRAMONĖS GRUPĖJE: • Kristalinis ir tirpus karbamido fosfatas – AB „Lifosa“ • Biologinis preparatas BACTO-K – UAB „Bioenergy LT“ PASLAUGŲ GRUPĖJE: • „Magistralinių dujotiekių kontrolinio įtaiso kamerų įrengimas“ techninis darbo projektas – UAB „MT Group“ • „Hollister“ medicinos pagalbos priemonių gamyklos statybos projektas – UAB „Sweco Lietuva“ • Elektroninis statybos darbų žurnalas – UAB „Cotenders“

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ 2019

MAŽŲJŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE: • UAB „Fortum Klaipėda“ • UAB „Grinduva“ VIDUTINIŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE: • UAB „Milsa“ • AB „Dolomitas“ • AB „Požeminiai darbai“ • UAB „Stigma“ • UAB „Pakmarkas“ • UAB „August ir Ko“ • UAB „Kurana“ • UAB „Rapsoila“ • UAB „Pack Klaipėda“ DIDELIŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE: • UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ • UAB „INHUS Group“ • UAB „Fegda“ • UAB „Montuotojas“ • UAB „Naresta“ Iškilmingai pagerbti ne tik verslo atstovai, bet ir savo profesinėje veikloje gerais rezultatais pasižymėję asmenys. „LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJAI 2019 METAI BUVO YPATINGI – ŠVENTĖME SAVO 30-METĮ. VERSLAS PER TĄ LAIKOTARPĮ KEITĖSI IR TOBULĖJO. PER TĄ LAIKĄ LPK NUĖJO PERMAININGĄ KELIĄ IR TAPO ĮTAKINGIAUSIA BEI AKTYVIAUSIA ŠALIES VERSLO ORGANIZACIJA, KURI SIEKIA POKYČIŲ. NORIU IŠLIKTI OPTIMISTU IR TIKĖTI, KAD VERSLAS VIS DAUGIAU GALVOS NE TIK APIE SAVO KIEMĄ IR APIE SAVO DARŽĄ, BET IR APIE ŠIOS VALSTYBĖS ATEITĮ. TURIME ATSISAKYTI POŽIŪRIO, KAD ŠIOJE VALSTYBĖJE ESAME TIK SVEČIAI, TODĖL VISAS PROBLEMAS ČIA IŠSPRĘS KITI“, – SAKĖ LPK PREZIDENTAS ROBERTAS DARGIS.

ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „3BURĖ“ – „ŽALIAUSIAS“ BIURŲ PASTATAS BALTIJOS ŠALYSE MODERNUS BIURŲ DANGORAIŽIS „3BURĖ“ PO DAUGIAU NEI 10 METŲ PERTRAUKOS UŽBAIGĖ TRIJŲ BURIŲ VERSLO KOMPLEKSĄ VILNIAUS GIEDRAIČIŲ IR KROKUVOS GATVIŲ SANKRYŽOJE. 2018 M. IŠKILUSI „3BURĖ“ IŠ KITŲ VERSLO CENTRŲ IŠSKIRIA ĮDIEGTAIS INOVATYVIAIS SPRENDIMAIS IR YPATINGU DĖMESIU EKOLOGIJAI.

„3BURĖS“, iki tol vadintos „Vilniaus verslo uostu“, – vienas pirmųjų A klasės biurų kompleksų Vilniuje. 2008-aisiais, a.a. architekto Leonido Merkino suprojektuotame komplekse pastačius pirmąsias dvi bures – „Didžiąją“ ir „Mažąją“, – suplanuoti inžineriniai sprendimai, technologijos ir infrastruktūra užtikrina patogias ir šiuolaikiškas darbo sąlygas įvairaus dydžio verslo įmonėms. Išskirtinė naujojo 23 aukštų A klasės biurų dangoraižio forma pareikalavo ypatingų sprendimų. Kad pavyktų viršutiniuose aukštuose fasado sienas išgaubti į išorę, pirmąkart Baltijos šalyse montavimo metu panaudotas stiklo paketų lenkimas šaltuoju būdu (angl. „cold bend“). Stiklo paketai buvo 8

Svečių bei darbuotojų patogumui pastatyta daugiau nei 5 tūkst. kv. m ploto 3 aukštų požeminė ir 4 aukštų antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės. Jose MAKSIMALUS KOMFORTAS – 136 vietos automobiliams, iš jų – 24 DARBUOTOJAMS IR KLIENTAMS skirtos elektromobiliams. Taip pat verslo Į naująjį 19 tūkst. kv. m verslo centrą centre įrengtos kelios saugyklos į darbą jau įsikėlė didieji jo nuomininkai – net atvykstantiems dviratėmis transporto 15-ka viršutinių aukštų užėmęs bankas „Swedbank“ ir šešiuose aukštuose įsikūrusi priemonėmis: 111 vietų paprastiems, elektriniams dviračiams ir paspirtukams. norvegų informacinių technologijų Pagalvota ne tik apie patogų atvykimą kompanija „Visma Lietuva“. Statytojai į verslo centrą, bet ir judėjimą pastato pasirūpino ne tik pastato energiniu viduje. Sumontuoti 6 greitaeigiai naudingumu ir taupumu, bet ir aktyvaus „Schindler“ liftai (vienas iš jų krovininis), poilsio galimybėmis pastate dirbantiems žmonėms. Vienas labiausiai intriguojančių kurie išsiskiria ne tik energiniu efektyvumu, sprendimų bokšte – atvira sporto aikštelė bet ir sparta. Jie važinėja net 3 m per sekundę greičiu ir yra vieni greitesnių 63 m aukštyje. pagaminti tiesūs, montuojant po truputį lenkti, kol pavyko išgauti burės formą.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2019

LPK nuotraukoje iš kairės: LPK prezidentas Robertas Dargis, YIT LIETUVA vadovas Kęstutis Vanagas ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas

Kęstutis Vanagas, „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Verslo komplekso naujasis pastatas „3BURĖ“ išsiskiria ne tik unikalia jachtos burę primenančia architektūra ar įspūdinga daugiafunkce poilsio ir sporto aikštele 19 aukšte. Visų pirma – tai pirmasis šalyje verslo centras, turintis aukščiausią – platininį LEED sertifikatą. Tai reiškia, kad jis gali būti vadinamas „žaliausiu“ biurų pastatu Baltijos šalyse. Tad bokšte įdiegti inovatyvūs sprendimai ir vystant projektą ekologijai skirtas dėmesys lemia svarbiausius privalumus ir pastato nuomininkams, ir klientams. Pagal LEED sistemos standartą vertinamas statinio inovatyvumas, tvarumas, specifiniai reikalavimai keliami statyboje naudotų medžiagų kokybei, energijos išteklių sunaudojimo rodikliams ir kt. Daugiau nei trečdalis verslo komplekso „3BURĖ“ dangoraižio statyboms panaudotų medžiagų pagaminta iš antrinių žaliavų, ant pastato stogo įrengta aukščiausia Lietuvoje saulės jėgainė leidžia pastatą aprūpinti alternatyvia elektros energija. Čia taip pat įrengtas geoterminis šildymas, o išmaniosios apšvietimo ir apsaugos nuo saulės sistemos leidžia sutaupyti 10 proc. energijos sąnaudų. Darbuotojų komfortą ir tvarią biurų eksploataciją lemia ir daugiau pastate įdiegtų sprendimų. Štai melsvo atspalvio fasadiniai langai atlieka ne tik estetinę funkciją, bet ir prisideda prie šilumos sąnaudų mažinimo. Fasado konstrukcijoms sandarinti naudotos medžiagos ir vidaus dažai visai neturi lakiųjų organinių junginių arba jų turi itin mažai. Būtent šie ir daugybė kitų sprendimų „3BURĘ“, kaip pastatą, daro išskirtinį ir kasdien užtikrina tvarią ir komfortišką aplinką nuomininkų darbuojamas bei svečiams.

„3BURĖ“ – „žaliausias“ biurų pastatas Baltijos šalyse. YIT LIETUVA iliustr.

Baltijos šalyse. Liftų valdymo sistema taip pat nestandartinė – kabinose nėra mygtukų. Keleiviams liftai priskiriami dar prieš įlipant. Toks sprendimas optimizuoja liftų darbą, sutrumpėja laukimo laikas ir keleiviai greičiau patenka į reikiamus aukštus. Liftų valdymo sistemoje yra integruoti kortelių skaitytuvai, kurie identifikuoja keleivius, apsaugo verslo centrą nuo atsitiktinių lankytojų ir užtikrina didesnį verslo centre dirbančių žmonių saugumą. Pastate įrengti du nepertraukiami maitinimo šaltiniai (UPS) po 400 kW ir 6 minučių 1 000 kW dyzelinis generatorius, todėl, dingus elektrai, pastatas gali ja apsirūpinti pats ir išlikti visiškai autonomiškas. Projekto autorius – UAB „Architektūros paletė“ architektas a. a. Leonidas Merkinas. Darbus tęsė MB „Metro forma“ architektas Mindaugas Martinkus. APLINKĄ TAUSOJANTYS SPRENDIMAI PADEDA SUTAUPYTI Naujajame dangoraižyje daug dėmesio skirta energiniam efektyvumui. Pastato energijos poreikius patenkina vienas labiausiai gamtą tausojančių šildymo sprendimų – geoterminė 33 gręžinių jėgainė. Bendras jėgainės galingumas – nuo 107 iki 345 kW. Ši sistema pastatą šiluma aprūpins net tada, kai lauke bus +5 laipsnių temperatūra. Esant žemesnei 10

taikymo įvertinimą Lietuvoje, darbų kokybę ir socialinę atsakomybę. Platininis LEED sertifikatas rodo, kad „3BURĖ“ pastatyta ir įrengta laikantis aukščiausių tarptautinių tvarios statybos standartų. Poveikio aplinkai vertinimo standartas LEED reikalauja mokyti pastato darbuotojus taupyti resursus. Todėl pirmojo aukšto liftų hole per projektorių rodoma informacija apie pastate sunaudojamą elektros ir vandens kiekį, be to, informuoja, kiek išgaunama geoterminės bei saulės energijos. Skaičiai intriguojantys – statant „3BURĘ“ panaudoti 43,5 km pertvarų gipso kartono profilių, 37 tūkst. kv. m gipso kartono plokščių, 1 987 tonos armatūros. Maždaug pusė visų panaudotų medžiagų yra lietuviškos kilmės. Didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje statybų parodoje RESTA vykusioje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2019“ buvo apdovanotos geriausios Lietuvos įmonių praktikos, naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją. Modernus dangoraižis „3BURĖ“ INOVATYVIUS SPRENDIMUS ĮVERTINO buvo pripažintas geriausiu visuomeninių pastatų BIM projektu. 2018 m. įgyvendinti RINKOS PROFESIONALAI projektai buvo vertinami atsižvelgiant į BIM „Lietuvos metų gaminio 2019“ aukso panaudojimą sprendžiant projektavimo medalis bendrovės „YIT Lietuva“ pastatytam verslo centrui „3BURĖ“ skirtas klausimus, siekiant užtikrinti tvarumą „žaliai“ statybai, garantuojant inovatyvų projektų už kompleksiškumą, inovacijas, pasiektą informacijos panaudojimą ir projektuose aukščiausią pastatų tvarumo „LEED naudotus standartus bei metodikas.  Platinum“ lygį, pasiektą aukščiausią BIM temperatūrai, pasitelkus BMS automatinio valdymo sistemą, įjungiama centralizuota šildymo sistema. Vasaros metu geoterminė energija naudojama objektui vėsinti. Jei yra poreikis, darbuotojai turi galimybę patys reguliuoti mikroklimato palaikymo sistemas. Biurų pastate šiluma sklinda iš plieninių „PURMO Compact“ radiatorių. Tai aukšta kokybe ir ilgaamžiškumu garsėjantys plokštiniai radiatoriai su konvekciniais elementais, kurių šoniniai paviršiai turi gaubtus, o viršutinis paviršius uždengtas grotelėmis. Jie greitai įkaista ir yra lengvai kontroliuojami, o dėl savo nuosaikios išvaizdos puikiai dera prie bet kokio interjero. Ant 23 aukštų pastato stogo sumontuotos saulės jėgainės įrenginiai kompensuos dalį išlaidų pastato apšvietimui ir padės sumažinti aplinkos taršą. Gerokai sumažinti energijos sąnaudas leidžia ir apšvietimo sprendimai. Patalpose apšvietimas reguliuojamas automatiškai.

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas

Dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

www.tyrimucentras.lt | info@tyrimucentras.lt | +370 (5) 2442442

„MONTUOTOJAS“ PAGAMINO IR SUMONTAVO SUDĖTINGUS TECHNOLOGINIUS ĮRENGINIUS, KURIE SUDARO SĄLYGAS STIPRINTI „LIFOSOS“ POZICIJAS PASAULINĖJE RINKOJE

ĮRENGIANT BENDROVĖS „LIFOSA“ KARBAMIDINIO FOSFATO UP17-44 TRĄŠŲ GAMYBOS CECHĄ, GENERALINIS RANGOVAS UAB „MONTUOTOJAS“ PAGAMINO IR SUMONTAVO APIE 700 TONŲ METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ. TOKS KONSTRUKCIJŲ KIEKIS BUVO PAGAMINTAS IR SUMONTUOTAS PER METUS. TRUMPAS TERMINAS TOKIOS APIMTIES DARBAMS KĖLĖ NEMAŽAI ĮTAMPOS, NES VIENU METU BUVO STATOMAS IR PLOKŠTĖMIS DENGIAMAS NAUJAS CECHO PASTATAS BEI GAMINAMI IR STATOMAME PASTATE MONTUOJAMI SUDĖTINGI TECHNOLOGINIAI ĮRENGINIAI.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2019

„Montuotojas“ pastatė AB „Lifosa“ karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechą ir jį įrengė. MONTUOTOJO nuotr.

ad per trumpą laiką galima būtų pagaminti ir sumontuoti tokį įspūdingą metalinių konstrukcijų kiekį, sudėtingus technologinius įrenginius, galvas suko patys išmaniausi bendrovės „Montuotojas“ specialistai. Procesą sudėtingu darė ir kompleksiškas darbas, ir pastato aukštis. Vienu metu statybos vietoje dirbo apie 75 darbuotojai, daug technikos, tarp kurios – keli galingi, daugiau kaip 100 tonų keliamosios galios, kranai. Trumpo termino iššūkį padėjo įveikti ir „Montuotojo“ gamybiniai pajėgumai: keturiose gamyklose dirba apie pustrečio šimto žmonių. Per metus (2017 m. rugpjūtis–2018 m. birželis) „Montuotojas“ pastatė gamybinį 1969 kv. m ploto, 19116 kub. m tūrio, 5 aukštų – 30 m aukščio pastatą, kuriame jau veikia AB „Lifosa“ Karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechas. Taikydami skirtingas suvirinimo technologijas, rangovai šiame ceche sumontavo įvairius technologinius įrenginius, transporterius. Įmonė taip pat pagamino ir sumontavo vamzdynų estakadą, kurios ilgis – 29,6 m, aukštis nuo žemės paviršiaus – 9,6 metro. Įmonė pati gamino ir montavo dvi 200 kub. m talpas, kurios skirtos fosforo rūgščiai ir UP tirpalui laikyti. Bendra objekto investicija – 15 mln. eurų. Naujajame gamybos ceche per metus gaminama iki 25 tūkst. tonų kristalinio

karbamido fosfato. Cechas itin modernus, kompaktiškas ir efektyvus. Kaip, pradėjus cecho veiklą, yra sakęs „Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, naujojo padalinio veikla ir gaminama produkcija leis labiau sustiprinti „Lifosos“ pozicijas pasaulinėje trąšų rinkoje. Cecho statybos yra ir investicija į tvarią bendrovės plėtrą, nes padalinyje įdiegtos pažangiausios technologijos, dėl kurių cechas itin draugiškas aplinkai. Naujajame padalinyje gaminamas kristalinis karbamido fosfatas yra tirpios, chloro ir sunkiųjų metalų neturinčios trąšos žemės ūkiui.

– garo vamzdžius, spirale juosiančius visą talpą ir tokiu būdu ją šildančius. Pagaminome net du tokius brandintuvus ir analogišku principu veikiantį, bet kur kas didesnį sėsdintuvą.“ Gatavos produkcijos silosus teko gaminti ir montuoti nestandartinėmis sąlygomis ir būdais. Šie didelio tūrio – 300 kub. m, 5,5 m skersmens ir apie 30 m aukščio įrenginiai buvo montuojami per visą pastato aukštį. Juos reikėjo montuoti ne tik dideliu tempu, bet ir sudėtingomis sąlygomis, nes paraleliai buvo statomas pats cecho pastatas. „Todėl nutarėme silosus gaminti ir SILOSUS GAMINO IR MONTAVO montuoti atskiromis stambiomis dalimis, DALIMIS PO 10 TONŲ kokias būtų galima įkelti į statomą pastatą Pagal užsienio analogus „Montuotojas“ per neužklotą stogą 180 tonų keliamosios pagamino ir sumontavo barometrinį galios kranu, – pasakojo S. Mikalauskas. – kondensatorių ir brandintuvus šildomais Tai buvo tikrai sudėtingas darbas. Kėlėme paviršiais. Šių technologinių įrenginių vieną po kitos silosų dalis, įrenginėjome brėžinius ir sprendimus parengė patys pastolius, o tai, įvertinant kūgio formos „Montuotojo“ specialistai. Kaip sakė dugną, nebuvo paprastas darbas, ir darbams „Lifosoje“ vadovavęs „Montuotojo“ montavome.“ projektų vadovas Stanislovas Mikalauskas, Dėl didelių gabaritų silosai buvo gaminami sudėtingiausia buvo pagaminti segmentais po 6 m, kiekvienas iš jų brandintuvus. „Pirmą kartą gaminome brandintuvą, turintį kūgio formos dugną, maišykles ir šildomą paviršių, – pasakojo jis. – Nors talpos nebuvo itin didelės, tačiau sudėtingiausia buvo pagaminti vadinamuosius šildančius marškinius 13

„Lietuvos metų gaminio“ komisija „Montuotojo“ gaminiui AB „Lifosa“ karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechas skyrė aukso medalį ir pažymėjo, kad kompleksinis, sudėtingas technologinis gamybos objektas veikia sėkmingai. MONTUOTOJO nuotr.

svėrė daugiau kaip 10 tonų. Tai ženkliai supaprastino transportavimo ir surinkimo darbus. VISI PROJEKTAI „LIFOSOJE“ SUDĖTINGI, BET SKIRTINGI Gaminant bei montuojant 200 kub. m talpas fosforo rūgščiai ir UP tirpalui bei įrenginėjant vamzdynų estakadą, svarbiausia, kaip pažymėjo S. Mikalauskas, buvo ypatingai aukšti reikalavimai suvirinimo kokybei ir 14

kontrolei. Šie įrenginiai buvo pagaminti iš rūgščiai atsparaus plieno. Savo gamyklose „Montuotojas“ pagamino įvairių technologinių vamzdynų, kurių skersmuo 60–200 mm, estakadą. Ji buvo surinkta prie objekto ir į beveik 10 m aukštį užkelta dviem kranais. Estakados viduryje buvo įrengtas praėjimo takas. „Estakada nesudėtinga, bet jos gamybai ir suvirinimui skyrėmė labai daug dėmesio, nes estakada eina per pagrindinį gamyklos kelią, o vamzdžiais atiteka rūgštys“, –

sakė S. Mikalauskas, pabrėždamas, kad šiuo atveju turi būti tiksliai parinktas plienas, tiksliai laikomasi visų labai aukštų gamybos rekomendacijų, o siūlių suvirinimas turi atitikti pačius aukščiausius kokybės reikalavimus. „Montuotojo“ atstovai sakė, kad neįmanoma išskirti kurio nors vieno „Lifosoje“ įgyvendinto projekto, nes jų neįmanoma palyginti – visi jie sudėtingi ir skirtingi, nėra nė vieno kartotinio projekto.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2019

ILGAMETĖS TRADICIJOS UŽTIKRINA PRANAŠUMĄ RINKOJE „Lietuvos metų gaminio“ komisija, „Montuotojo“ gaminiui AB „Lifosa“ karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechas skyrė aukso medalį ir pažymėjo, kad kompleksinis, sudėtingas technologinis gamybos objektas veikia sėkmingai. Jį statant buvo panaudoti sudėtingi technologiniai sprendimai, kurie sėkmingai kuria aukštos pridėtinės vertės ir aukštos kokybės produkciją,

panaudotos pažangiausios darbų vykdymo technologijos, kurios lėmė ir darbų kokybę. „Montuotojas“ turi ilgametes tradicijas, kurios rinkoje virto pranašumu: plačiomis kompetencijomis, kokybę lemiančia patirtimi, gebėjimu susitelkti ir įveikti tiek terminų, tiek sudėtingų darbų iššūkius“, – neslepia pasididžiavimo savo komanda bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius Rimvydas Ramanauskas. Jo žodžiais, nedaug Lietuvos įmonių gali pasigirti dirbančios tokiose bendrovėse

kaip „Lifosa“, „Achema“, „Amilina“, „Akmenės cementas“, o „Montuotoją“ bendradarbiauti kviečia didžiosios naftos produktų, energetikos įmonės. Išskirtinis atvejis – darbai „Lifosoje“. Su šia pramonės gigante „Montuotojas“ bendradarbiauja nuo 1970 m., tad 2020-ieji yra 50-tieji bendrystės metai, kuriuos vainikuoja „Lietuvos metų gaminys 2019“ aukso medaliu apdovanotas „Montuotojo“ gaminys – „Lifosai“ pastatytas pastatas ir pagaminti bei sumontuoti sudėtingi technologiniai įrenginiai.  15

„NARESTA“ NEPRIEKAIŠTINGAI ĮGYVENDINO PASAULINĖS ARCHITEKTŪROS ŽVAIGŽDĖS PROJEKTĄ IR PELNĖ „LIETUVOS METŲ GAMINIO“ AUKSO MEDALĮ

VIENAS ĮSPŪDINGIAUSIŲ LIETUVOJE IŠKILUSIŲ STATINIŲ – PASAULINES ARCHITEKTŪROS MADAS DIKTUOJANČIO DANIELIO LIBESKINDO SUPROJEKTUOTAS MO MUZIEJUS – PO METŲ NUO ATIDARYMO JAU ĮVERTINTAS NE TIK LIETUVOJE – PELNYTAS „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2019“ AUKSO MEDALIS, BET IR TARPTAUTINĖJE RINKOJE – ĮTRAUKTAS Į ĮVAIRIUS VERTŲ APLANKYTI MUZIEJŲ SĄRAŠUS. Išskirtinės ekstravagancijos MO muziejaus pastatas, iškilęs buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje, Vilniaus senamiesčio ir naujamiesčio sankirtoje, atnešė naujų vėjų į Lietuvos muziejų panoramą, kurioje dominuoja valstybinės ir nacionalinės institucijos. MO muziejus suprojektuotas su centrine pastatą skrodžiančia lauko ertme – trijų lygių viešam naudojimui skirta terasa. Granitiniai laiptai, kuriais iš vienos terasos lygio patenkama į aukščiau esantį – muziejaus išskirtinumas. Jie – labai stipri viešosios erdvės dalis. Dėl šių laiptų ilgą laiką apleista ikoninė Vilniaus vieta tampa įdomesnė. MO atspindi svarbią pasaulinę tendenciją – didėjantį privačių muziejų ir prabangių meno kūrinių saugyklų poreikį. Asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įkurtas ir tik privačių lėšų dėka iškilęs MO – vienintelis Lietuvoje tokio masto privatus muziejus, kuriam suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas. Iki tol jis beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų, o išskirtinio pastato statybos bei įrengimo darbų biudžetas 16

viršijo 8 mln. eurų. Pasak MO muziejų suprojektavusio Danielio Libeskindo, tokio pat muziejaus pastato statyba ir jo įrengimas Vokietijoje būtų kainavęs ne mažiau kaip 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. EKSPOZICIJŲ SALĖ BE KOLONŲ IR SPIRALINIAI LAIPTAI BE ATRAMŲ – PASTATO STEBUKLAI Įgyvendinti tokio masto projektą Vilniaus kultūros paveldo teritorijoje (senamiestyje) patikėta bendrovei „Naresta“. Tikras galvosūkis pastato projektuotojams, statybos inžinieriams ir rangovams buvo įgyvendinti architektų užmojį pastato viduje išsisukti beveik be stačių kampų. Daugiausia pasiruošimo ir projekto komandos profesionalumo prireikė 400 kv. m pakabinamai konsolei virš pagrindinio įėjimo, atvirkštinio stogo bei pasvirusios vitrinos metalinėms konstrukcijoms suprojektuoti ir įrengti. Metalinę konsolę laiko 30 m ilgio gembė. Išorinėse pastato sienose esantys elementai, veikiami tempimo jėgos, atlieka santvaros funkciją – sujungia gembes su

LIETUVOS METŲ GAMINYS IR SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

UAB „Naresta“ direktorius Arūnas Šlenys

Užsak. Nr. 19/70

KVALIFIKUOTA ĮMONĖS INŽINIERIŲ KOMANDA, NEPRIEKAIŠTINGA DARBŲ KOKYBĖ, NUOSTATA VISADA LENKTI KITUS ŽINGSNIU – TOKIOS YRA STATYBŲ BENDROVĖS „NARESTA“ STIPRYBĖS, PADĖJUSIOS PER PUSANTRŲ METŲ – MINIMALŲ TERMINĄ, PER KURĮ TECHNOLOGIŠKAI TEISINGAI GALIMA ATLIKTI DARBUS – ĮGYVENDINTI AMBICINGĄ, VISAME PASAULYJE SAVO KONTRAVERSIŠKAIS PROJEKTAIS GARSAUS ARCHITEKTO DANIELIO LIBESKINDO MO MUZIEJAUS PROJEKTĄ

pamatu, taip įtvirtindami statinį. Vieni pamato poliai nuolat traukiami aukštyn, kiti – stumiami žemyn, tokiu būdu pasiekiama viso statinio pusiausvyra. Trečio aukšto pagrindinė meno kūrinių ekspozicijos salė – daugiau nei 1000 kv. m ploto ir nė vienos laikančiosios kolonos – dar vienas MO muziejaus pastato stebuklas, kurį įgyvendino „Narestos“ komanda. Daugiausia diskusijų kilo dėl muziejaus akcento – spiralinių laiptų, besitęsiančių per tris pastato aukštus. Šie laiptai ypatingi tuo, kad remiasi tik į pamatą, įrengtą po jais, ir per visus pastato aukštus neturi atramų. Spiralinių laiptų betonavimo darbai užtruko apie tris mėnesius. Beje, muziejaus ašimi tapusių laiptų forma buvo koreguojama ir vizualizuojama daugiau nei 60 kartų, o preciziškai atliktus betonavimo ir iš daugiau kaip centimetro storio plieno lakštų spirale išlenktų turėklų montavimo darbus gyrė ir muziejaus mecenatas V. Butkus. „Nors iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo, kad tokius laiptus įrengti lengva ir paprasta, statybininkams ir konstruktoriams teko ilgai diskutuoti

dėl konkrečių mazgų pasirinkimo“, – sako bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys. Ypatingos paskirties pastato konstrukcijai ir apdailai naudotos ekologiškos medžiagos, turinčios minimalų arba visai neturinčios neigiamo poveikio aplinkai. Meno kūrinių saugumui užtikrinti sumontuota sistema, gesinanti azoto-argono dujų mišiniu, kad, kilus gaisrui, meno kūriniai nebūtų sugadinti. INOVATYVŪS SPRENDIMAI ĮVERTINTI LIETUVOJE IR PASAULYJE Įgyvendinti užsakovų lūkesčius ir pastatyti bei įrengti nepriekaištingos kokybės nacionalinės reikšmės pastatą per suspaustą 18 mėnesių terminą statybų bendrovei padėjo BIM įrankiai ir technologijos. Naudojant trimatį modelį, tapo lengviau suprasti sudėtingas konstrukcijų vietas, jų sujungimo mazgus. Prie šio architektūriškai ir konstrukciškai nestandartinio objekto statybos metu

dirbo apie 300 įvairių specialistų komanda. Atsižvelgiant į objekto išskirtinumą, kompleksiškumą ir technologinį sudėtingumą, vertinant panaudotas pažangiausias BIM technologijas, darbų vykdymo organizavimo ir darbų kokybę, Lietuvos vardo garsinimą ir reprezentaciją pasaulyje, už muziejaus statybą ir įrengimą UAB „Naresta“ skirtas konkurso „Lietuvos metų gaminys 2019“ aukso medalis. Per beveik metus nuo muziejaus atidarymo sulaukta daugiau nei 2000 straipsnių bei reportažų Lietuvos bei užsienio žiniasklaidoje. MO muziejus įtrauktas į įvairius vertų aplankyti muziejų sąrašus. Įtakingas architektūros žurnalas „Architectural digest“ pirmą kartą Lietuvos kultūros istorijoje MO muziejų įtraukė į labiausiai lauktų muziejų penketuką, o Italijos naujienų agentūra ANSA – į pasaulio šiuolaikinio meno muziejų, kuriuos verta aplankyti, dešimtuką. Taip pat MO muziejus pateko tarp nominantų tarptautiniame konkurse „EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award“.  17

„GRINDUVA“ LAIKOSI NUOSAIKAUS AUGIMO IR DARBO BE ĮTAMPŲ UAB „Grinduva“ direktorius Tomas VAILIONIS. Bendrovės nuotr.

BENDRA LIETUVOS IR ČEKIJOS BENDROVĖ „GRINDUVA“ JAU PENKERIUS PASTARUOSIUS METUS FIKSUOJA 1–4 PROC. METINĮ AUGIMĄ. SPECIALIZUOTŲ GRINDŲ ĮRENGIMO SRITYJE VEIKIANTI ĮMONĖ NUOSAIKŲ AUGIMĄ PASIRINKO SĄMONINGAI.

„Nuosaikus įmonės augimas užtikrina darbą ir verslą be įtampos, nereikia sukti galvos, kaip išlaikyti žmones, sumažėjus darbų apimtims, kaip aprūpinti juos darbu“, – sako ilgametis „Grinduvos“ vadovas, dabar konsultantas Antanas Minkevičius. Paskutinį kartą didelį augimo šuolį įmonė patyrė 2014 m., vykdydama užsakymą valstybei svarbiame objekte: prie Vaidotų geležinkelio stoties statomame intermodaliniame terminale „Grinduva“ įrengė 36 tūkst. kv. m ploto monolitines gelžbetonines aikšteles. Objekte „Grinduvos“ darbų dalis siekė apie 10 mln. litų arba apie 2,9 mln. eurų. „Mes paprastai dirbame mažesniuose objektuose. Tai atitinka mūsų įmonės

pajėgumus. Iš patirties žinome, kad mažesni objektai reiškia greitesnį darbą, greitesnę pinigų apyvartą“, – pasakoja „Grinduvos“ direktorius Tomas Vailionis, pastebėdamas, kad darbas su betonu nėra lengvas, todėl „Grinduvos“ darbuotojų atlyginimai prilygsta tiems, kokius gauna analogiškus darbus atliekantys specialistai, dirbantys užsienyje. TĘSIA DARBUS S7 VERSLO CENTRE – PASIRAŠĖ NAUJĄ SUTARTĮ Pastaruosius dvejus metus „Grinduva“, „Mitnijos“ užsakymu, dalyvauja S7 verslo centro (Vilnius, Saltoniškių gatvė) statyboje – kaip subrangovai įrenginėja trijų aukštų požeminės automobilių stovėjimo

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

MAŽŲJŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE BENDROVĖ „GRINDUVA“ PELNĖ SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS 2019 APDOVANOJIMĄ.

aikštelės grindų dangas. Nors darbas šiame objekte dėl aukštų vandenų ir molingo grunto sudėtingas, tačiau „Grinduvos“ vadovas T. Vailionis jį vadina ir vienu iš pačių įdomiausių 2019 m. projektų. Neseniai baigti trečiojo etapo darbai S7 verslo centre pagal apimtis „Grinduvai“ nebuvo patys įspūdingiausi šiemet, tačiau

tie darbai buvo sudėtingi, taip pat ir dėl skirtingų paskirčių dangos įrengimo. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, skirtingai nuo įprastos praktikos, įrengti grindų dangą galima ir šaltuoju metų laiku, nes betonui nekyla grėsmės peršalti. Tai įmonei suteikė pranašumo. Metams baigiantis, „Grinduva“ su „Mitnija“

pasirašė subrangos sutartį vykdyti darbus ir ketvirtajame korpuse. S7 verslo centro ketvirtą etapą sudarys šešių aukštų pastatas ir trijų aukštų 9 tūkst. kv. m požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Baigus viso projekto statybą, S7 verslo centro požeminė automobilių stovėjimo aikštelė sieks apie 49,5 tūkst. kv. m, iš kurių 14 tūkst. kv. m antrajame ir 14 tūkst. kv. m trečiajame etapuose bei apie 10 tūkst. kv. m ketvirtajame etape dangas bus įrengusi „Grinduva“. Kaip pastebi įmonės konsultantas A. Minkevičius, darbuojantis tokiuose objektuose, koks yra ir S7 verslo centras, svarbi darbuotojų patirtis ir kvalifikacija. „Mūsų žmonės tiek kvalifikuoti, kad gali patarti ir užsakovams, taip sutaupydami ir jiems, ir mums patiems pinigų bei laiko. Per 23 „Grinduvos“ veiklos metus patirties sėmėmės įvairiuose objektuose“, – tvirtina A. Minkevičius. Jo žodžiais, būna, kad tenka taisyti ir projektuotojų, kurių kompetenciją jis vertina kritiškai, darbą. Neretai suprojektuojami perviršiai, pasitelkiant perteklinius parametrus, nes projektuotojų įkainius lemia sąmata. 19

LAIKĄ IR PINIGUS TAUPO ĮVALDYTOS SUDĖTINGOS TECHNOLOGIJOS Dar vienas 2019 m. projektas, vykdomas „Grinduvos“, – dangų įrengimo darbai „Mitnijos“ statomame prekybos centre V. Pociūno gatvėje Vilniuje. Šiame objekte, įrenginėdama dangas, „Grinduva“ dirba komandoje su „Mitnija“. Statybininkai montuoja klojinius ir atlieka armavimo darbus, o betonuoja kartu: statybininkai betonuoja perdangos konstruktyvą, o „Grinduva“ įrengia viršutinį jos sluoksnį. Įrengiamos antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės plotas – apie 12 tūkst. kv. metrų. „Šiuo atveju mums svarbu dirbti kaip vienai komandai, laiku gauti betoną ir daugmaž per 30–45 minutes suspėti padengti viršutinį numatyto ploto sluoksnį“, – pasakoja „Grinduvos“ gamybos vadovas Audrius Pečiukonis, kuriam bendras darbas su statybininkais buvo iššūkis ir nauja patirtis. Betonavimas imlus rankų darbo, todėl „Grinduvos“ pranašumu tampa įvaldytos technologijos, taupančios laiką ir pinigus. Viena tokių – nuolydžių formavimas, naudojant šlapius žyminius. Pasak 20

A. Pečiukonio, tai sudėtingas darbas, kuriam reikia daugiametės patirties. Šlapi žyminiai atpigina darbus – taupomas laikas ir pinigai. Darbų tempą lemia ir betonas. Įrengiant dangą, naudojamas S4 slankumo betonas, kuris patogesnis dirbti rankiniu būdu – taip galima greičiau ir lengviau atlikti darbus. „Didžiausias įmonės turtas – mūsų žmonės: sumanūs, profesionalūs, atsakingi ir gebantys dirbti savarankiškai, – yra įsitikinęs įmonės vadovas T. Vailionis. – Jie viską supranta iš pusės žodžio, geba pateikti efektyvių sprendimų. Darbai vyksta be įtampos, ją kelia tik prasti orai.“ RINKA DIKTUOJA NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ POREIKĮ „Grinduva“ kasmet po 100 tūkst. eurų investuoja į technologijas, mechanizmus. „Mūsų srityje reikia nemažai rankų darbo, tad ieškome technikos, kuri palengvintų žmonėms darbą. Taip įsigijome savaeiges hidraulines glaistykles, lazerinį klotuvą. Mažindami darbo laiko sąnaudas, įsigijome mechanizmą šviežiam betonui pjauti, tad nebereikia laukti, kol jis sudžius, – pasakoja „Grinduvos“ direktorius T. Vailionis. –

Perkame ir smulkesnės technikos. Ir dažnai ne po vieną mechanizmą – mūsų darbe būtina turėti rezervą, būti pasirengusiems netikėtumams, nes proceso negalima pertraukti, tad privalome turėti kuo pakeisti nedelsiant.“ Rinka diktuoja poreikį įsisavinti ir naujas dangų įrengimo technologijas. Nors įrengti rifliuotą paviršių „Grinduvai“ seniai nebėra naujiena, tačiau iššūkiu tapo įrengti didelius rifliuoto paviršiaus plotus. Kad rievės būtų tinkamos, reikia tiksliai suskaičiuoti betono kietėjimo laiką. Tokia technologija buvo naudota Kaune, UAB „YIT Lietuva“ užsakymu įrengiant administracinio pastato automobilių stovėjimo aikštelės, techninių patalpų grindis. Įrengiant dangas S7 verslo centre, buvo naudojamas vadinamasis šluotelinis betono šiurkštinimo būdas. Pirmą kartą šiemet įmonė įrengė spalvotas dangas. Tai buvo parduotuvės „LYTAGRA“ Raseiniuose bordo spalvos betoninės grindys. „Grinduvoje“ šiuo metu dirba 37 darbuotojai. Įgudę darbuotojai, atestuoti inžinieriai, profesionali įranga sudaro galimybes per pamainą įrengti iki 1,5 tūkst. kv. m betoninių grindų. 

2019–2020 M. MILSA GRUPĖS ĮMONĖMS NEEILINIAI. UAB „GRANITAS“ SKAIČIUOJA 60

DIDYSIS ĮMONIŲ GRUPĖS „MILSA“ PRANAŠUMAS –

PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANTIS SINERGINIS VEIKIMAS Bendrovės „Milsa“ generalinis direktorius ir įmonių grupės „Milsa“ vadovas Mantas Makulavičius

DANIELIUS MAKULAVIČIUS, BENDROVĖS „MILSA“ ĮKŪRĖJAS, SAKO, KAD 1995–2003 M. ĮSIGYTI „GRANITO“, „GRANITINĖS SKALDOS“ IR „KLOVAINIŲ SKALDOS“ KONTROLINIUS AKCIJŲ PAKETUS BUVO LOGIŠKAS SPRENDIMAS. ĮMONES SIEJO IR PANAŠI VEIKLA (GRANITO IR DOLOMITO SKALDOS GAMYBA), IR TIE PATYS KLIENTAI. DANIELIAUS MAKULAVIČIAUS SŪNUS MANTAS MAKULAVIČIUS ŽENGĖ TOLIAU: 2015 M. PERĖMĘS VADOVAVIMĄ, JIS KURIA IR RINKOJE ĮTVIRTINA SINERGINIU PRINCIPU VEIKIANČIĄ ĮMONIŲ GRUPĘ „MILSA“. „Vienas iš svarbiausių pastarojo metų iššūkių man yra įmones „Granitas“, „Granitinė skalda“, „Klovainių skalda“ ir „Milsą“ suburti į sinergiškai veikiančią įmonių grupę, suformuojant ir įtvirtinant nuostatą, kad tik veikdami kartu, koncentruodamiesi bendram tikslui galime pasiekti geriausių rezultatų“, – sako bendrovės „Milsa“ generalinis direktorius ir įmonių grupės „Milsa“ vadovas Mantas Makulavičius. Vadovo, kuris 2019 m. pelnė „Jaunojo Metų CEO“ titulą, tikslas – įtvirtinti nuostatą, kad grupės tikslai yra svarbesni už atskirų įmonių siekius. Tačiau tuo pat metu jis pabrėžia, kad grupės įmonių gebėjimas veikti ir savarankiškai yra didelis pranašumas: įmonės turi ne tik įgaliojimus, bet ir kompetencijų. Pasak M. Makulavičiaus, modelis, kai grupės įmonės lokalius reikalus sprendžia pačios, o fokusas nukreiptas į visos grupės tikslus, veikia efektyviai. „Didysis grupės pranašumas – sinerginis veikimas, nes veikimas kartu kuria didesnį poveikį, negu visų grupės 22

įmonių, veikiančių atskirai, suminis rezultatas“, – sako M. Makulavičius. 2019–2020 m. grupės įmonėms yra neeiliniai. UAB „Granitas“ skaičiuoja 60 veiklos metų, UAB „Granitinė skalda“ – 55, AB „Klovainių skalda“ – 50 metų. Kaip ir kiekvienai brandžiai organizacijai, grupės įmonėms tenka įveikti modernaus laikmečio ir konkurencinės aplinkos iššūkius. Įmonių grupės pokyčiai vykdomi keliomis kryptimis. Pirmiausia – investicijos į gamybinius įrenginius ir mechanizmus, nes tai padeda mažinti gamybos savikainą. „Skalda, mūsų gaminamas produktas, yra santykinai pigi, todėl šiuo atveju veikia masto ekonomija – kuo daugiau gaminame, tuo savikaina mažesnė. Be to, mes ieškome, kur investuoti – į techniką, technologijas, įrenginius, – kad galima būtų atpiginti savikainą, – sako M. Makulavičius. – Rinkos situacija tokia, kad konkurenciją lemia produkcijos kaina.“ Gamybiniai įrenginiai ir mechanizmai – itin svarbūs, bet taip pat svarbūs ir vidiniai procesai, jų organizavimas. Ieškoma būdų juos tobulinti, daryti paprastesnius, greitesnius, aiškesnius. M. Makulavičiaus nuostata labai aiški – ir nedidelis pakeitimas, jei jis prasmingas ir savalaikis, gali atnešti apčiuopiamos naudos.

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

0 VEIKLOS METŲ, UAB „GRANITINĖ SKALDA“ – 55, AB „KLOVAINIŲ SKALDA“ – 50 METŲ „Trečioji pokyčių kryptis – diversifikavimas ir veiklų išgryninimas. Ieškome galimybių plėsti veiklą, analizuodami gretimas, artimas sritis, kur turėtume kompetencijų“, – sako grupės vadovas, aiškindamas, kad diversifikavimas leidžia išvengti susikoncentravimo į vienos srities gamybą. Toks veiklų skaidymas tarnautų kaip saugus skydas sunkmečiu. Išgryninusi veiklas, grupė žengia į naują etapą – dairosi kompetencijas atitinkančių pirkinių. MODERNIŲ NAUJOVIŲ DIEGIMĄ LEMIA NAUDOS IR SĄNAUDŲ SANTYKIS „Modernus laikmetis, Ketvirtoji pramonės revoliucija kelia naujų iššūkių, tačiau investuojame vertindami naudos ir sąnaudų santykį “, – sako grupės vadovas. Per artimiausius trejus metus, pasinaudojant ES fondų investicijomis, gamybinių technologinių linijų atnaujinimas vyks „Granite“ ir „Granitinėje skaldoje“ – procesai bus automatizuoti, technologinių linijų aptarnavimas taps paprastesnis. „Kiekvienoje įmonėje ieškoma būdų, kaip padaryti procesą trumpesnį, paprastesnį ir aiškesnį, kaip mažinti pervežimo ir energijos sąnaudas, perkelti arčiau gamybines

Danielius Makulavičius, bendrovės „Milsa“ įkūrėjas

linijas. Naujovę išbandę vienoje įmonėje, pritaikome ją ir kitose grupės įmonėse“, – pasakoja M. Makulavičius, akcentuodamas gamybos optimizavimą ir efektyvinimą, kurie kurtų pridėtinę vertę ir grupei, ir klientams. MODERNUMAS KURIAMAS ANT TRADICINIŲ VERTYBIŲ „Milsa“ yra pavyzdys, kaip panaudoti sena, kad būtų galima eiti pirmyn, kuriant pažangias įmones, – įsitikinęs Jonas Biržiškis, buvęs ilgametis „Granito“ vyriausiasis inžinierius, įmonei atidavęs 30 metų. – Danielius Makulavičius perėmė gerąsias „Granito“ tradicijas, ant kurių dabar sukurta rimta įmonių grupė „Milsa“. „Granite“ J. Biržiškis dirbo laikotarpiu, kai darbuotojų skaičius išaugo nuo keliasdešimties iki 3 tūkst., o įmonė kelininkams tiekė žvyrą, smėlį, granitą, dolomitinę skaldą – kasmet per 3,5 mln. kub. metrų. Jomis padengta apie 80 proc. šalies kelių. „Mes visko norėjome siekti, didžiavomės savo darbu, vykdėme įvairias veiklas: statėme, gaminome, projektavime, eksportavome. Taip buvo sudarytas pagrindas „Milsai“ – sukaupta patirtis

ir išugdyti darbuotojai“, – dalijasi prisiminimais J. Biržiškis, pastebėdamas, kad akmenis kelia ir skaldo ne technika, o žmonių idėjos, entuziazmas. „Milsos“ grupėje daugėja jaunų žmonių, kurie atneša naujų minčių, idėjų. Kaip pastebi grupės vadovas M. Makulavičius, tai, kad gamybinės įmonės veikia keliose vietovėse, skiriamos įvairios veiklos – gavyba, gamyba, prekyba, administravimas, – jaunimui įdomu, nes yra kur pagilinti žinias, įgyvendinti idėjas. Taip suteikiama saviraiškos galimybė, kurią itin brangina jaunimas. Danielius Makulavičius didžiuojasi grupei vadovaujančiu sūnumi Mantu ir gausėjančiu jaunimo būriu. „Tai išsilavinę žmonės, teikiantys grupei didelės vertės, dirbantys modernios rinkos ritmu. Ir man, ir kitiems grupės įmonių senbuviams itin svarbu, kad jaunieji modernumą kuria ant tradicinių vertybių, kurių svarbiausia – pagarba žmogui“, – tvirtina įmonių grupės „Milsa“ pradininkas D. Makulavičius. Pritardamas jam, Mantas Makulavičius akcentuoja, kad įmonių grupės vertybė yra teisingas balansas tarp ilgamečių ir jaunų „Milsa“ įmonių grupės darbuotojų – tai užtikrina kartų harmoniją.

2019–2020 M. MILSA GRUPĖS ĮMONĖMS NEEILINIAI. UAB „GRANITAS“ SKAIČIUOJA 60

„GRANITO“ GAMYKLA IKI 2022 M. ATNAUJINS INFRASTRUKTŪRĄ „Granito“, skaičiuojančio 60 veiklos metų, pradžia – 1959 m. Kaune įkurta Gręžimo ir sprogdinimo darbų kontora. Po nepriklausomybės atgavimo tuomet jau susivienijimas „Granitas“ tapo valstybės įmone, vėliau – AB. 2003 m. D. Makulavičius, tuomet jau „Milsos“ savininkas, įsigijo bendrovės kontrolinį akcijų paketą. Kaip sako įmonės senbuvis J. Biržiškis, taip „Granitas“ buvo apsaugotas nuo subyrėjimo. Dabar 55 darbuotojus turinti UAB „Granitas“, kaip „Milsos“ grupės įmonė, yra viena iš didžiausių ir ekonomiškai stipriausių granito skaldos gamintojų Lietuvoje. Pagrindinė veikla – įvairių frakcijų sertifikuotos granito skaldos bei granitmilčių gamyba ir mineralinių medžiagų krovos darbai.

UAB „Granitas“ generalinis direktorius Arijus Korkuzas

„Mes – ryškiai matomi rinkos dalyviai. Tokiais esame dėl darbuotojų, motyvacinės sistemos, darbų organizavimo, naudojamos technologijos ir įrangos, kuri sudaro galimybę mažinti gamybos sąnaudas“, – sako Arijus Korkuzas, UAB „Granitas“ generalinis direktorius. Bendrovė kasmet investuoja į technologinės linijos, judančių mechanizmų ir įrangos atnaujinimą ir modernizavimą, kad galėtų užtikrinti aukščiausios kokybės produkciją. 2019 m. spalį pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas ES lėšomis, – dar vienas modernizavimo etapas. Iki 2022 m. liepos pabaigos bus iš esmės pakeista technologinė bazė, užtikrinsianti didesnį našumą, sumažės elektros energijos bei kuro sąnaudos.

Gamykla, buvusi Kauno pakraštyje, per 60 metų atsidūrė mieste. Tad įmonė susidūrė su būtinybe užtikrinti priemones, mažinančias triukšmą ir dulkėtumą. Siekiant patenkinti rinkos poreikius, gamykla turi dirbti keliomis pamainomis, taip pat ir vakare, arba įsigyti našesnę gamybos liniją. „Įgyvendindami projektą, pasistatysime kone naują gamyklą su modernia gamybos linija, o tada ir gaminsime daugiau su mažiau, – dalijasi A. Korkuzas. – Nebereikės tiek senų statinių, senos įrangos, paprasčiau bus aptarnaujama technologinė linija – mažės sąnaudų. Įgyvendintos aplinkosauginės priemonės ženkliai sumažins garso ir dulkių taršą mieste.“

„GRANITINĖ SKALDA“. TECHNOLOGIJOS ĮGALINA RINKAI PASIŪLYTI KONKURENCINGĄ KAINĄ Įmonei „Granitinė skalda“ – 55-eri. Vilniuje veikiančios gamyklos ištakos – kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimo „Granitas“ Vilniaus filialas, kurio Panerių bazėje pradėta skaldos gamyba. Bendrovės pagrindinė veikla – įvairių frakcijų sertifikuotos granito skaldos gamyba ir mineralinių medžiagų krovos darbai. Dabartinė įmonė sektoriuje užima pirmaujančias pozicijas, kurias, kaip sako dr. Matas Bulevičius, UAB „Granitinė 24

UAB „Granitinė skalda“ generalinis direktorius dr. Matas Bulevičius

skalda“ generalinis direktorius, lemia efektyvus įmonės ir visos grupės darbas. „Mes paveldėjome ne tik įrenginius, bet ir žmones, darbo kultūrą, kuri veikia nuolat kintančioje rinkoje. Tad turime būti adaptyvūs ir lankstūs“, – sako dr. M. Bulevičius, akcentuodamas, kad atėjo kurti tvarios komandos. Ir kuria ją ne griaudamas, o veikdamas

sykiu, generuodamas naujus pokyčius ir derindamas juos su natūraliai susiformavusiais. Tokių pokyčių vertė kur kas didesnė, o rezultatai tvarūs. Rudenį pradėtas įgyvendinti ES finansuojamas projektas, kurio metu bus įdiegta moderni granito skaldos gamybos technologinė linija, įsigyti frontaliniai krautuvai. Jau metus

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

0 VEIKLOS METŲ, UAB „GRANITINĖ SKALDA“ – 55, AB „KLOVAINIŲ SKALDA“ – 50 METŲ

„KLOVAINIŲ SKALDA“. EKSPLOATUOJANT KARJERĄ, BŪTINAS STRATEGINIS PLANAVIMAS

Užsak. Nr. 19/65

1969 m. įkurta „Klovainių skalda“ yra ne tik didžiausia, bet ir vienintelė grupės įmonė, Pakruojo rajone eksploatuojanti karjerą. Ji taip pat gamina įvairių frakcijų sertifikuotą dolomito bei granito skaldą, natūralaus dolomito akmenį ir dolomitmilčius. Kaip ir kitos grupės įmonės, „Klovainių skalda“ įgyvendina projektą, kuris lems gamybos procesų skaitmeninimą, didinsiantį darbo našumą. Jau įsigyta ir sėkmingai naudojama mobili dolomito skaldos gamybos linija. Per pastaruosius 15 metų vietoj 1 gamybinės linijos pastatytos 3 naujos – mažesnės, bet našesnės. Atsisakyta nereikalingų gelžbetoninių pastatų,

AB „Klovainių skalda“ generalinis direktorius Vitolis Urmonas

nes moderni technika veikia po atviru dangumi, arčiau žaliavos. Revoliucijų, anot Vitolio Urmono, AB „Klovainių skalda“ generalinio direktoriaus, nėra, bet pokyčiai vyksta – mažėja gamybos, energijos, pervežimo sąnaudos. Jas mažina ir sunkioji statybinė karjerų technika: modernūs hidrauliniai ekskavatoriai, našesni sunkvežimiai. Atnaujinimams bendrovė kasmet skiria per 1 mln. eurų, kurie paskirstomi keliomis kryptimis: technologinės linijos, kur gaminama ir perdirbama skalda, mechanizmų, karjero technikos procesams automatizuoti, kad žmonėms nereikėtų dirbti pavojingomis sąlygomis. „Geriausių veiklos rezultatų siekiame

racionaliai naudodami išteklius ir mažindami sąnaudas, – sako vadovas. – Dirbame specifinėje kalnakasybos pramonėje, eksploatuojame žemės gelmių turtą – dolomitą, todėl svarbus ilgalaikis, strateginis planavimas, nes neįmanoma per metus paruošti eksploatuoti karjerą ir pradėti iš karto gaminti produkciją. Specifika reikalauja ir atsakomybės: iškasę akmenį, kuriame rekreacines poilsio zonas, tvarkome kraštovaizdį.“ Dirbant dabartiniu pajėgumu, karjerą tikimasi eksploatuoti dar 50 metų. Bet jau dabar prognozuojama, į kurią pusę ir kaip jis bus plečiamas, naudojamas, kas bus paliekama, kai jo eksploatavimas baigsis.

gamykloje veikia našus trupinimo mazgas – gamybos širdis. Šis mazgas, palyginus su ankstesniuoju, gamina keliskart daugiau produkcijos. Darbą našesnį daro frontaliniai ratiniai krautuvai, geležinkelio keliai, kapitaliai suremontuotas šilumvežis. „Tai mūsų pačių investicijos, kurios sudaro sąlygas modernizuoti gamybinętechnologinę bazę, didinti našumą ir mažinti gamybos sąnaudas, mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Technologijos veikia efektyviai, tad rinkai galime pasiūlyti konkurencingą kainą“, – teigia vadovas, akcentuodamas, kad įmonė produktą gamina Lietuvoje, taip kurdama pridėtinę vertę savo šaliai. Darbuotojus jaunosios kartos vadovas laiko didžiąja įmonės vertybe, jis didžiuojasi, kad gamykloje dirba jau trys viena kitą keičiančios kartos.

40-METĮ MININTYS „POŽEMINIAI DARBAI“

SUSITELKĖ Į VEIKLOS OPTIMIZAVIMĄ „ĮVERTINI SAVO ĮMONĖS PATIRTĮ IR ŽENGI VIENĄ ŽINGSNĮ Į PRIEKĮ. TIEK, KIEK ĮMONĖ TURI REALAUS POTENCIALO, – SAKO BENDROVĖS „POŽEMINIAI DARBAI“ GENERALINIS DIREKTORIUS RAIMONDAS BAIKŠTYS, AKCENTUODAMAS, KAD TIK TOKS GERAI APGALVOTAS IR ĮVERTINTAS ŽINGSNIS SKATINA TOBULĖJIMĄ IR DUODA GALIMYBĘ SIEKTI NAUJŲ PATIRČIŲ. TOKIA VERSLO STRATEGIJA PASITVIRTINO: 2020 M. „POŽEMINIAI DARBAI“ MINI 40 METŲ VEIKLOS SUKAKTĮ, O LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA NUO 2007 M. NET 12 KARTŲ ĮTEIKĖ „SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS“ APDOVANOJIMĄ.

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

JEIGU TAI YRA VISIŠKAI NAUJA VEIKLA, TOLIMA NUO PAGRINDINIŲ ĮMONĖS VEIKLŲ, – NESIIMK. BET JEIGU KOMPETENCIJOMIS IR RESURSAIS ESI NETOLI, VERTA BANDYTI IR ĮGYVENDINTI

AB „Požeminiai darbai“ direktoriud Raimondas Baikštys

Bet jeigu kompetencijomis ir resursais esi netoli, verta bandyti ir įgyvendinti“, – tvirtina R. Baikštys, prisimindamas, kad buvo ne vieneri metai, kuomet įmonė vykdė ir kitų veiklų. Ir tai pasiteisino: įgyvendinę kelis stambius aplinkosauginius projektus, įgijo vertingos patirties, sulaukė teigiamų įvertinimų. Sėkmingai buvo įgyvendinti tokie projektai, kaip Marijampolės regioninio NAUJOS VEIKLOS TAPO IŠŠŪKIU IR SUTEIKĖ PAPILDOMŲ VERČIŲ ĮMONEI sąvartyno įrengimas ar Kauno miesto nuotekų valymo įrengimų išplėtimas, „Požeminių darbų“ vadovų ir savininkų įdiegiant biologinio valymo grandį. verslo strategija buvo pagrįsta logika: Kauno projektas 2008 m. įmonei pelnė jeigu atliekant konkrečius darbus naujų „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalį, o kompetencijų galima įgyti remiantis į turimą patirtį, žengiame žingsnį į priekį. Marijampolės – sidabro medalį. Toks verslo modelis, kai kompetencijos NAUJA VEIKLA SUTEIKĖ PAPILDOMŲ kaupiamos žingsnis po žingsnio, SVERTŲ KONKURSUOSE R. Baikščio žodžiais, suteikia erdvės Marijampolės regioninio sąvartyno tobulėti ir siekti daugiau, o permainos įrengimas ir Kauno miesto nuotekų nesukelia streso. „Jeigu tai yra visiškai nauja veikla, tolima valymo įrengimų išplėtimas – per nuo pagrindinių įmonės veiklų, – nesiimk. 40 metų įmonės veiklos istoriją tapo AB „Požeminiai darbai“ ištakos siekia 1980 m., kuomet buvo įkurta Kauno požeminių darbų statybos remonto valdyba. Dabartiniu pavadinimu įmonė veikia nuo 1992 m. Pradėjusi veiklą kaip požeminių darbų įmonė, bendrovė veiklą plėtė, stebėdama rinkos tendencijas: poreikiai diktavo paslaugas.

1997– 2007

1980

ĮSTEIGTA KAUNO POŽEMINIŲ DARBŲ STATYBOS REMONTO VALDYBA

ryškiausiais „Požeminių darbų“ projektais. „Mums tai buvo didelės darbų apimtys ir iššūkiai dėl naujos veiklos. Teko kaip reikiant susitelkti ir padaryti. Įmonei tai buvo savotiškas lūžis, nes atsivėrė didelės galimybės. Dalyvaudami konkursuose, mes jau turėjome rimtus svertus – „Požeminiai darbai“ yra pajėgūs įgyvendinti didelės apimties svarbius Lietuvai projektus“, – pasakoja vadovas. ES finansinę paramą administruojanti Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) įvardijo „Požeminius darbus“ kaip vieną iš šešių geriausių 2013 m. rangovų. Įmonė tais metais užbaigė du ES lėšomis finansuojamus projektus – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šilumos tiekimo sistemos modernizavimą ir Kauno miesto integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės modernizavimą. LVPA ekspertai, vertindami geriausių rangovų šešetuką, tarp kurių buvo ir „Požeminiai drabai“, pažymėjo puikią darbų

1992

ĮDIEGTI STANDARTAI: ISO 9001; ISO 14001; BSI OHSAS 18001, 2007 BEI DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SISTEMA LST 1977; 2005

ĮSTEIGTA AB „POŽEMINIAI DARBAI“ 27

kokybę, aukštos klasės specialistus, profesionalius statybos vadovus, statybinę techniką ir įrenginius. DARBO KULTŪRA LEMIA IR VEIKLOS REZULTATUS Įmonės įvertinimai, kaip sako R. Baikštys, – nuoseklaus ir atsakingo darbo rezultatai. Tokius pasiekimus, anot jo, lemia ir investicijos į pažangiausias technologijas, racionalius inžinerinius sprendimus, sistemingą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą bei saugias jų darbo sąlygas. „Mes taikome naujausius darbo metodus, technologijas, neatsiliekame

nuo Europos, pasaulio tendencijų. Vieni iš pirmųjų pradėjome naudoti bekanalius šilumos tiekimo vamzdžius, – pasakoja R. Baikštys. – Kasdieniame darbe naudojame ne tik sunkiąją techniką, bet ir daug mažosios mechanizacijos, kuri palengvina mūsų žmonių darbą.“ Žemės darbai ne tik sunkūs, bet ir pavojingi, o mechanizmai sudaro sąlygas dirbti saugiau ir naudoti mažiau fizinės jėgos. Darbo našumas, efektyvumas reiškia greitesnį ir pigiau atliekamą užsakymą – toks yra rinkos spaudimas. Todėl nuolat atnaujinami mechanizmai. Tačiau net ir moderniausia mašina nepadarys to, ką gali žmogus, tad be rankų darbo sudėtinga išsiversti.

Konkurencinį pranašumą kuria žmonių patirtis, kompetencijos bei turima technika, kuri ne tik spartina darbus, didina našumą, bet ir palengvina žmonių darbą. Įmonė labai vertina savo specialistus. R. Baikštys yra įsitikinęs, kad darbuotojas turi jausti, jog juo rūpinamasi. Tai yra darbo kultūros dedamosios, kurios turi įtakos įmonės veiklai, kokybiškam projektų vykdymui, įmonės prestižui. PER KRIZES JAUTĖSI SAUGESNI NEGU DALYVAUDAMI RIZIKINGUOSE VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE Lietuvoje pradėjus vykdyti didžiuosius ES lėšomis finansuojamus infrastruktūros

POŽEMINIŲ DARBŲ“ VERSLO STRATEGIJA PAGRĮSTA LOGIKA: JEIGU ATLIEKANT KONKREČIUS DARBUS NAUJŲ KOMPETENCIJŲ GALIMA ĮGYTI REMIANTIS Į TURIMĄ PATIRTĮ, ŽENGIAME ŽINGSNĮ Į PRIEKĮ. TOKS VERSLO MODELIS, KAI KOMPETENCIJOS KAUPIAMOS ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO, R. BAIKŠČIO, BENDROVĖS „POŽEMINIAI DARBAI“ VADOVO, ŽODŽIAIS, SUTEIKIA ERDVĖS TOBULĖTI IR SIEKTI DAUGIAU, O PERMAINOS NESUKELIA STRESO

1998

„POŽEMINIAI DARBAI“ APDOVANOTI NACIONALINIU KOKYBĖS PRIZU

2004

„POŽEMINIAI DARBAI“ APDOVANOTI NACIONALINIU KOKYBĖS PRIZU

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

projektus, įmonė pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis – pradėjo dirbti ir kaupti patirtį kaip generalinė rangovė. Įmonės užsakovai – valstybės ir savivaldybių įmonės, todėl „Požeminiai darbai“ yra priklausomi nuo ES paramos ir jos panaudojimo Lietuvoje. Mažėjant ES paramai, didėja ir įtampa dėl darbų. Tačiau, kaip sako įmonei jau 26-erius metus vadovaujantis R. Baikštys, „įmonė dirbo ir be ES pinigų“. „Patyrėme krizes, dirbome be ES pinigų, bet uždirbome. Dabar situacija tokia – projektams vykdyti skiriamos didžiulės ES paramos lėšas, o uždirbame menkus pinigus, stebime stambesnių ir mažesnių

įmonių bankrotus, restruktūrizavimą“, – stebisi rinkos paradoksais R. Baikštys, vis tik vildamasis, kad pastarieji rinką sukrėtę ir didelio visuomenės atgarsio sulaukę bankrotai privers valdžią keisti viešųjų pirkimų tvarką. Per 40 metų išbandyta krizių, negandų, rinkos įtampų, „Požeminių darbų“ komanda ieško efektyvių kelių optimizuoti veiklą ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančios rinkos. Išmokusi nepelningų projektų pamokas, įmonė atsargiai ir atsakingai renkasi konkursus. Įgijusi įvairialypės patirties, įmonė dairosi nišų, net ir nesusijusių su statybos darbais, bet artimų veiklai, kuriai turi kompetencijų. 

2008

2007

LPK APDOVANOJIMAS „SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ“. IKI ŠIOL TOKIO PRIPAŽINIMO SULAUKTA 12 KARTŲ

„LIETUVOS METŲ GAMINYS 2008“ AUKSO MEDALIS UŽ KAUNO MIESTO NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGIMŲ IŠPLĖTIMĄ, ĮDIEGIANT BIOLOGINIO VALYMO GRANDĮ IR SIDABRO MEDALIS UŽ NAUJO MARIJAMPOLĖS REGIONINIO SĄVARTYNO ĮRENGIMĄ

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Jau pats bendrovės pavadinimas „Požeminiai darbai“ liudija apie šios įmonės veiklos specifiką. Specializuota veikla padėjo įmonei 40 metų išsilaikyti ir sėkmingai dirbti Lietuvos rinkoje. Specializuoti statybos darbai reikalauja specialiųjų statybos inžinerinių žinių ir specialios technikos, norint juos atlikti. Jau ilgus metus bendrovei vadovaujantis Raimondas Baikštys sugebėjo suburti puikią specialistų komandą, kuri yra įmonės sėkmės garantas. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies verslininkams teko išgyventi ne vieną krizę, tačiau bendrovės vadovo vadybinė patirtis ir suburti kompetentingi darbuotojai padėjo atsilaikyti prieš užklupusias negandas. Daugybė įmonės įgyvendintų projektų statybininkų bendruomenėje pelnė pagarbą visai „Požeminių darbų“ komandai, kuri yra vertinama kaip profesionalus partneris ir kviečiama bendradarbiauti sudėtingiausiuose projektuose. LSA gretose nėra daug bendrovių, turinčių tokią ilgą ir stiprią veiklos istoriją, todėl tai didelė šventė ir pačiai asociacijai. Mes džiaugiamės tokių įmonių veiklos sėkme, nes tai yra puikus pavyzdys jaunajai specialistų kartai. Nuoširdžiai sveikiname „Požeminių darbų“ komandą su veiklos sukaktimi.

„ALVORA“ DALYVAUJA PROJEKTUOSE, KURIE UŽBAIGS BALTIJOS DUJŲ RINKOS IZOLIACIJĄ IR SUTEIKS NAUJŲ GALIMYBIŲ LIETUVAI

SĖKMINGAI ĮGYVENDINUSI EUROPOS SĄJUNGAI STRATEGIŠKAI SVARBŲ „BALTICCONNECTOR“ PROJEKTĄ, KURIS JUNGIA BALTIJOS IR SUOMIJOS DUJŲ RINKAS, BENDROVĖ „ALVORA“ KARTU SU JUNGTINĖS VEIKLOS PARTNERE UAB „ŠIAULIŲ DUJOTIEKIO STATYBA“ PRADĖJO GIPL PROJEKTO VEIKLAS. TAI LENKIJOS IR LIETUVOS DUJOTIEKIŲ JUNGTIS, KURI BALTIJOS DUJŲ RINKAS INTEGRUOS Į BENDRĄ ES DUJŲ RINKĄ, DIVERSIFIKUODAMA DUJŲ TIEKIMO ŠALTINIUS IR DIDINDAMA DUJŲ TIEKIMO SAUGUMĄ. „BALTICCONNECTOR“ KARTU SU GIPL GALUTINAI UŽBAIGS RYTINĖS BALTIJOS PAKRANTĖS DUJŲ RINKOS IZOLIACIJĄ BEI SUTEIKS NAUJŲ GALIMYBIŲ LIETUVAI.

„Balticconnector“ dujotiekis. ALVOROS nuotr.

2019-uosius UAB „Alvora“ baigė atverdama Suomijai galimybes atidaryti dujų rinką tarptautiniams srautams – dalyvavo įgyvendinant dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos projektą „Balticconnector“. Šiuo strategiškai svarbiu projektu siekiama sujungti Baltijos ir Suomijos dujų rinkas ir integruotis į bendrą ES energetikos rinką, taip pagerinant regiono energetinį saugumą, diversifikuojant dujų paskirstymo kanalus, skatinant tiekimo saugumą Suomijoje ir Baltijos jūros regione, suteikiant Suomijai galimybę naudotis požeminėmis dujų saugyklomis 30

Nuo 2018 m. balandžio, kuomet buvo pradėti darbai, „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriais paklojo 54 km DN 700 magistralinio dujotiekio antžeminę dalį nuo Paldiskio (Estija) iki Kiilio „BALTICCONNECTOR“ PROJEKTE – (Talino priemiestis Estijoje), pastatė ir DAUGIAU KAIP 100 AUKŠČIAUSIOS paleido dujų redukavimo stotį, įrengė KLASĖS SPECIALISTŲ IŠ LIETUVOS Įgyvendinant Europos Sąjungai strategiškai tris čiaupų aikšteles, sumontavo dvi vidinės diagnostikos priėmimo-paleidimo svarbų projektą, UAB „Alvora“ kartu su kameras. jungtinės veiklos partneriais – Estijos „Įgyvendinant „Balticconnector“ įmonėmis „EG Ehitus“ ir „Aktsiaselts dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos projektą, Scanweld“, – dalyvavo sujungiant Estijos ir Suomijos dujų sistemas. Bendra projekto pusantrų metų dirbo daugiau kaip šimto aukščiausios klasės specialistų iš Lietuvos. vertė – 43,4 mln. eurų (be PVM). Latvijoje. Dujotiekis „Balticconnector“ pasitarnaus ir atveriant Suomijos dujų rinką.

INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

Pasirašoma „Balticconnector“ rangos sutartis, vykdoma trijų įmonių konsorciumo. Iš kairės: Indrek Kuttis (AS SCANWELD valdybos pirmininkas); Nikolaj Kolesnik (UAB ALVORA tuomet generalinis direktorius); Ahto Aruvali (AS EG Ehitus generalinis direktorius) ir užsakovų atstovas – Taavi Veskimagi (AS ELERING valdybos pirmininkas). 2018 m. balandžio 2 d.

Tai buvo suvirintojai, montuotojai, mechanizatoriai ir daugelis aukštos kvalifikacijos inžinierių“, – sakė „Alvoros“ savininkas Nikolaj Kolesnik. Praėjusių metų spalio 23 d. „Balticconnector“ dujotiekio Kiili-Paldiski atkarpa, esanti Estijoje, buvo užpildyta dujomis, atlikti Kiilio redukavimo stoties bandymo darbai. Juos įvertino ir „Elering“ AS (Estijos nacionalinė elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė). Kaip pažymėjo Estijos žiniasklaidoje cituojamas „Elering“ tinklų valdymo skyriaus vadovas dr. Mart Landsberg, tai buvo visų, įgyvendinančių „Balticconnector“ projektą, „kelionė per vandenį, uolienas, purvą ir daugybę popieriaus“. 31

DĖL SPECIFINIO GRUNTO ŽEMĖS DARBAI PABRANGO 5 KARTUS Nors Estija yra Lietuvos kaimynystėje, tačiau tiesiant dujotiekį teko susidurti su neįprastais žemės darbais dėl specifinio grunto. „Kolegos estai mus įspėjo apie jų šalyje sutinkamus trijų tipų gruntus. Estijos tik vienas grunto tipas yra toks pat, kaip ir Lietuvoje ar Latvijoje – smėlis, molis, durpės, jis lengvai kasamas, o kiti tipai kelia nemažai iššūkių, – pasakojo „Alvoros“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas. – Tai sudėtingai įveikiami pilkieji skalūnai, kuriuos, prieš pradedant kasti, reikia išdaužyti pneumatiniais ar hidrauliniais plaktais, naudojamais vietoj įprastų ekskavatorių kaušų. Tačiau pats sudėtingiausias, kone visiškai neįveikiamas, yra žydrasis akmuo, kuris nepasiduoda net skaldomas didžiuliais plaktais.“ Nors sunkiai įveikiamo žydrojo akmens

„Balticconnector“ dujotiekis. ALVOROS nuotr.

„Alvoros“ kelyje pasitaikė nedaug, tačiau dėl specifinio grunto žemės darbai, lyginant su analogiškais darbais Lietuvos sąlygomis, pabrango penkis kartus. Kita didžiulė problema buvo iš anksto parinkta dujotiekio trasos ašis, kuri, priešingai įprastai praktikai, vingiavo kaip elektros kabeliai. Neįprastą dujotiekio trasos kelią lėmė nuosavybė – teko aplenkti sklypus, su kurių savininkais užsakovui nepavyko susitarti. Kaip sakė „Alvoros“ savininkas N. Kolesnik, per daugiau nei 25-erius veiklos metus magistralinio dujotiekio trasoje įmonės specialistams dar nebuvo tekę susidurti su tokia gausybe posūkių.

Siekdama išlaikyti spartų darbų tempą, „Alvora“ su viena Italijos medžiagų gamykla sutarė, kad būtinos medžiagos bus pagamintos skubos tvarka – už papildomą mokestį. „Gamykla, kuriai už skubą sumokėjome papildomai, pradelsė lygiai tiek, kiek prašėme paskubinti. Situaciją išgelbėjo „Alvoros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Ževžikovas, kurio gebėjimas organizuoti darbus padėjo objektą užbaigti numatytais terminais ir kompensuoti prarastą dėl tiekėjų kaltės laiką – sėkmingai atlikome darbus ir vamzdyną dujos užpildė numatytu laiku“, – pasakojo įmonės vadovas T. Šidlauskas.

GAVĘ ATLYGĮ UŽ SKUBĄ, TIEKĖJAI PRADELSĖ TERMINUS Vykdant šį strategiškai svarbų projektą, „Alvoros“ vadovams teko patirti ir kuriozinių situacijų.

NAUJUOJU DUJOTIEKIU JAU NAUDOJASI IR LIETUVOS VERSLAS Metų pradžia, su „Balticconnector“ dujotiekio projektu energetikos rinkai įžengus į naują etapą, buvo reikšminga ne

INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

„Balticconnector“ dujotiekis. ELERING AS nuotr.

tik Suomijai. Dujotiekis, kurio statyboje dalyvavo ir „Alvora“, tiesioginės įtakos turi ir Lietuvos įmonėms. Jau sausio 1 d. bendrovė „Ignitis“ tapo viena iš pirmųjų žaidėjų konkurencijai atvertoje Suomijos dujų rinkoje. Jau pačią pirmą dieną pradėjusia veikti „Balticconnector“ dujotiekio jungtimi „Ignitis“, kaip pranešė pati bendrovė, Suomijos vartotojams pristatė pirmuosius gamtinių dujų kiekius. Sutartis dėl dujų tiekimo ši bendrovė jau yra sudariusi su daugeliu stambiausių Suomijos verslo klientų. 150 km ilgio „Balticconnector“ dujotiekis sujungė Suomijos ir Baltijos šalių dujų perdavimo sistemas. Iki tol dujos į Suomiją atkeliaudavo tik dujotiekiais iš Rusijos. Kaip pastebi „Ignitis“ pranešime cituojamas įmonės valdybos narys Haroldas Nausėda, konkurencijai atsivėrusi dujų rinka simbolizuoja naują palankesnių sąlygų

etapą Suomijos vartotojams. Skaičiuojama, kad dujos „Ignitis“ klientams Suomijoje gali būti iki penktadalio pigesnės, nei buvo iki rinkos monopolio panaikinimo šalyje. Naujoji jungtis užtikrins ir didesnį dujų tiekimo saugumą, nes Suomija nebebus priklausoma tik nuo vieno tiekėjo – turės alternatyvių pasirinkimų. PRADĖJO ĮGYVENDINTI DAR VIENĄ STRATEGINĮ DUJOTIEKIO (GIPL) PROJEKTĄ Baigiantis metams, UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pasirašė 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sandorį dėl tarpvalstybinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos. Šis projektas atvers galimybę Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams pirkti ir parduoti dujas konkurencingomis sąlygomis bei dar efektyviau panaudoti SGD terminalo

pajėgumą, transportuojant dujas naujuoju Šiaurės-Pietų koridoriumi. Sausį „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ darbus pradeda nuo GIPL dujotiekio pradžios taško, esančio Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Per dvejus metus nuo Širvintų iki LietuvosLenkijos sienos Lazdijų rajone bus nutiestas požeminis 165 km (iš viso – apie 500 km) ilgio dujų vamzdynas, bus įrengta pasienio dujų apskaitos stotis. Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje. Pastačius dujotiekių jungtį, bus sukurti pajėgumai, sudarantys sąlygas Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi. 

ENERGETIKOS ĮMONĖS: FAKTORIAI, LEMIANTYS EFEKTYVIĄ VEIKLĄ

SKAIČIUOJAMA, KAD ŠIEMET PRADĖSIANČIOS VEIKTI VILNIAUS IR KAUNO KOGENERACINĖS JĖGAINĖS (KJ) BUS EFEKTYVIAUSIOS JĖGAINĖS BALTIJOS REGIONE. EFEKTYVUS KURO ENERGIJOS PANAUDOJIMAS NE TIK MAŽINS NEIGIAMĄ POVEIKĮ APLINKAI, BET IR UŽTIKRINS MAŽESNĘ ŠILUMOS GAMYBOS KAINĄ, PALYGINUS SU KITOMIS ALTERNATYVOMIS.

ilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių

kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui. Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas.

EUROPOJE STEBIMI DIDELI ENERGIJOS NUOSTOLIAI Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu. Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras. Izoliavus pramonės

PRAMONINĖ STATYBA

Vilniaus kogeneracinė jėgainė. UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ nuotr.

įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO2 išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė. Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai. Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. Kauno KJ katilas. UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ nuotr. 35

IZOLIUOTI ĮRENGINIAI – SAUGUS DARBAS IR ŠILUMA BE NUOSTOLIŲ Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų. Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą. Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas. „Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius. Įvertinant temperatūrinius režimus, techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos, kurios buvo dengiamos skarda. Izoliuojant skirtingų formų įrenginius energetikos objektuose, kaip sakė J. Urbonas, labai svarbu, kad izoliacinės medžiagos nepriekaištingai priglustų prie izoliuojamo paviršiaus, kad ir kokios formos ar lygumo jis būtų. Tik tinkamai sumontuota ir prigludusi izoliacinė medžiaga užtikrina, kad nebus nereikalingo oro cirkuliavimo, taigi ir šiluminių nuostolių. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje Kauno KJ gruodžio pradžioje pradėti bandymo darbai. Planuojama, kad 160 mln. eurų kainavusi jėgainė turėtų pradėti veiklą jau 2020 m. pirmą pusmetį. 36

Įvertinant temperatūrinius režimus, Kauno KJ techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos. KAEFER UAB nuotr.

PRAMONINĖ STATYBA

Vilniaus kogeneracinė jėgainė. UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ iliustr.

KJ GAMINS APIE 40 PROC. KAUNUI IR VILNIUI REIKALINGOS ŠILUMOS Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos. Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio. KOGENERACINĖSE JĖGAINĖSE – GRIEŽTESNI APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI, NEGU PRIVALOMA ES Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes. Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų

ĮDOMŪS FAKTAI APIE KAUNO IR VILNIAUS KOGENERACINES JĖGAINES VILNIAUS KJ SUMONTUOTA DAUGIAU NEI 7 TŪKST. TONŲ METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ, T. Y. DAUGIAU NEGU JŲ YRA EIFELIO BOKŠTE. SKAIČIUOJAMA, KAD PER METUS VILNIAUS KJ SUSIDARYS APIE 11 TŪKST. T DŪMŲ VALYMO IR LAKIŲJŲ PELENŲ, KURIE BUS PERDUOTI NORVEGIJAI. PELENAI BUS PANAUDOTI TREČIOS PAGAL DYDĮ NORVEGIJOS SALOS LANGIOJOS KRAŠTOVAIZDŽIO ATKŪRIMUI.

IŠGRĘŽTA DAUGIAU NEI 2,4 TŪKST. POLIŲ.

VILNIAUS KJ BIOKURO KATILINĖS PAMATINĖS PLOKŠTĖS BETONAVIMAS NEPERTRAUKIAMAI TRUKO 36 VAL., O BETONĄ PER TĄ LAIKĄ PRISTATĖ 420 BETONVEŽIŲ.

KAUNO KJ ATLIEKOS BUS LAIKOMOS GELŽBETONINIAME 17 150 KUB. M TALPOS KURO BUNKERYJE, KURIO ABIEJŲ JĖGAINIŲ STATYBAI SUNAUDOTA 8 ANTŽEMINĖS KURO 922 KUB. M BETONO IR 3 BUNKERIO DALIES BEI 803 T ARMATŪROS. LAIPTINIŲ BETONAVIMAS KAUNO KJ ATLIEKOS VYKO NEPERTRAUKIAMAI, BUS LAIKOMOS NAUDOJANT SLENKANČIŲ GELŽBETONINIAME 17 KLOJINIŲ TECHNOLOGIJĄ. 150 KUB. M TALPOS KURO BUNKERYJE, KURIO STATYBAI SUNAUDOTA 8 JĖGAINĖJE SUPILTA 922 KUB. M BETONO IR 3 DAUGIAU NEI 400 TŪKST. 803 T ARMATŪROS. KUB. METRŲ BETONO.

ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas. Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio

reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo. Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą.  37

VILNIAUS KOGENERACINĖJE JĖGAINĖJE „STUKMA“

ĮRODĖ SAVO KOMPETENCIJAS: ARMUOTI IR BETONUOTI TEKO ITIN SUDĖTINGOMIS SĄLYGOMIS

BETONAVIMO DARBAI, KURIUOS VILNIAUS KOGENERACINĖS JĖGAINĖS STATYBOJE ATLIEKA BENDROVĖ „STUKMA“, REIKALAUJA LAIKO IR KVALIFIKUOTO RANKŲ DARBO, TECHNOLOGIŠKAI SUDĖTINGI. „TAI YRA IR DIDŽIULĖ ATSAKOMYBĖ, YPAČ ŽINANT, KAD, PAVYZDŽIUI, ANT TAVO ĮMONĖS IŠBETONUOTOS PLOKŠTĖS STOVĖS 250 T VIBRUOJANTIS ĮRENGINYS“, – SAKO BENDROVĖS „STUKMA“ VADOVAS IR SAVININKAS RAIMONDAS ŠLIUKAITIS „Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis

Darbui Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bendrovę „Stukma“, laimėjusią konkursą, pasamdė vienas iš jėgainės generalinių rangovų „Budimex“ (Lenkija). Darbą įmonė pradėjo dar praėjusių metų vasarą – pagal sutartį reikėjo atlikti armavimo ir betonavimo darbus viename objekte – garo turbinų pastate. Tačiau „Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis neabejojo, kad tai tik pirmasis žingsnis. Vadovas buvo teisus – įpusėjus šių metų spaliui, „Stukmos“ darbų apimtys išaugo keleriopai: bendrovė atliko betonavimo darbus, statant pastatus garo turbinoms, vandens ir kondensato valymo įrenginiams; betonavo administracinio pastato laiptines bei atliko daugelį smulkesnių darbų. Neseniai pasirašytas dar vienas, jau 9-tas, sutarties priedas – įrengti stogus, atlikti dažymo ir tinkavimo darbus.

ARMAVO IR BETONAVO LAVIRUODAMI TARP KOLONŲ Pirmas „Stukmos“ darbas jėgainės statyboje – garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimas. Bendrovės statybos direktorius Mindaugas Plioplys šį darbą įvardina kaip patį sudėtingiausią jų įmonės darbuotojams. Įmonė šiame objekte atliko armavimo ir betonavimo darbus, įrengiant 37,2 x 51,2 m pamatinę plokštę. Betonuojant 2 tūkst. kv. m 1,2 m storio plokštę, buvo supilta 2,4 tūkst. kub. m betono. Tai buvo įmonei neįprastas darbas dėl kelių aspektų: ir dėl tokių didelių plokštės gabaritų, ir dėl sudėtingų armavimo darbų. Papildomą armatūrą turbinų pamatams rišti teko grunte suformuotuose įgilinimuose, tad pamatinės plokštės storis tose vietose padidėjo iki 1,6–2 metrų.

Užsak. Nr. 19/63

PRAMONINĖ STATYBA

„Ant šios plokštės stovės 250 t vibruojantys jėgainės įrenginiai, todėl tokiam atsakingam darbui skyrėme išskirtinį dėmesį. Armavome trimis armavimo sluoksniais, laviruodami tarp kolonų, formuodami vandens nubėgimo latakus, nuolydžius, vandens rezervuarą. Tai sudėtingas technologiškai darbas, reikalaujantis ir laiko, ir rankų darbo. Suformuoti ir išbetonuoti tokius įgilinimus, nuolydžius – tai ne lygios plokštės betonavimas“, – pasakojo M. Plioplys. Armavimas ir betonavimas buvo vykdomas etapais. Vienas etapas truko 18 val. Betonas buvo pilamas organizuojant nepertraukiamą darbą trimis pamainomis. Pirmojo etapo metu buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo. Kadangi pamatinė plokštė buvo 1,2 m, o

vietomis – dar storesnė, valdant įtrūkimų riziką, buvo naudotas šlakinis betonas, temperatūra plokštės viduje stebėta, įbetonavus specialius jutiklius. „Pamatinės plokštės armavimas ir betonavimas įmonei nebuvo naujas darbas – patirties turėjome. Tačiau nebuvo tekę įrengti šitokio didelio ploto plokščių, kurių paskirtis – laikyti be galo dideles apkrovas, tad neabejojame, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimas taps mūsų įmonės vizitine kortele“, – sako M. Plioplys, pažymėdamas, kad darbai buvo atlikti praėjusią vasarą ir iki šiol neatsirado jokių įtrūkimų. Tai buvo sudėtinga užduotis, kurią įgyvendinti pavyko profesionaliai objekte dirbant ilgamečiam UAB „Stukma“ darbuotojui, darbų vadovui Vytautui Abligaičiui ir

kitiems įmonės darbuotojams. Įrodžiusi profesionalumą ir kompetencijas atlikti sudėtingus betonavimo darbus, įmonė gavo daugiau darbų, tarp kurių – ne mažiau sudėtingi ir atsakingi armavimo bei betonavimo darbai. PAMATINĖJE PLOKŠTĖJE BEI PERDANGOSE FORMAVO PAPILDOMUS ELEMENTUS IR JUOS BETONAVO Šiuo metu „Stukma“ baigia darbus vandens ir kondensato valymo įrenginių pastato statyboje: įrengė pamatinę plokštę, betonavo sienas ir perdangas. 4,6 m gylyje įrengę pamatinę plokštę, įmonės darbuotojai iki nulinės altitudės išbetonavo 4,65 m aukščio sienas ir įrengė vadinamąją nulinę perdangą su laikančiosiomis sijomis. Pirmojo aukšto perdanga buvo įrengta ant 8 m 39

„Kai siena per parą kyla 3 m, tai natūraliai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai, nes negali lėtinti tempo, negali nespėti, tad teko derinti net ir trumpas pertraukėles, suskaičiuoti laiką, kiek užtruks nulipti ir užlipti, nes kuo aukščiau kilo siena, tuo labiau ilgėjo tas laikas“, – pasakojo M. Plioplys, dalindamasis, kad austrai gyrė „Stukmos“ žmones, kurie dirbo trimis pamainomis. Vieną laiptinės betonavimas truko 12 parų, kitos – 14 parų. Kai objekte vienu metu dirba keli ar keliolika rangovų, vadovams tenka atsakinga užduotis – suderinti darbus taip, kad procesas vyktų lyg valdomas šviesoforo: turi pradėti ir baigti savo darbus kokybiškai ir per tau skirtą laiką, nes kolegos arba dirba šalia, arba laukia savo eilės. Darbas buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų. Kaip pastebi M. Plioplys, teisingai paskirstyti darbus, žmones ir mechanizmus, derinant savo žmonių darbą su dirbančiais šalia kitais rangovais, – ne mažiau svarbu, negu valdyti technologinius procesus ir užtikrinti kokybę, nes visi šie faktoriai kuria sinergiją, kuri iš esmės ir lemia viso objekto sėkmę. Todėl įmonė vertina kompetentingų specialistų – kvalifikuotų inžinierių, projektų, darbų vadovų darbą. Nemažai patirties, valdant sudėtingus statybos projektus, turi ir prieš metus prie įmonės prisijungęs statybos direktorius M. Plioplys. aukščio sienų. Aukščio iššūkius įmonė įveikė pasinaudodama inžineriniais UAB „Prorentus“ sprendimais – dideles apkrovas išlaikančiomis pastolių sistemomis, skirtomis perdangos klojiniams rinkti. Sudėtingas laikančiųjų sijų armavimas, didelis sienų aukštis – ne vieninteliai įveikti iššūkiai. Darbuotis teko itin mažoje erdvėje, kur nebuvo vietos net medžiagoms sandėliuoti. Įrengiant pamatinę plokštę bei perdangas, reikėjo suformuoti ir išbetonuoti specialius tankiai suprojektuotus pamatus, skirtus įrenginiams sumontuoti, suformuoti nuolydžius, skirtus vandeniui nutekėti. 500 kv. m plote įrengdami 80 cm storio pamatus, įmonės darbuotojai naudojo šlakinį bei vandeniui atsparų betoną, o temperatūros pokyčius stebėjo specialiais įbetonuotais jutikliais. Šiems darbams, demonstruodamas 40

profesionalumą ir kompetencijas, efektyviai vadovavo bendrovės „Stukma“ darbų vadovas Kšyštofas Mačan. PIRMĄ KARTĄ DIRBO SU SLENKANČIŲ KLOJINIŲ SISTEMOMIS Statydama dvi administracinio pastato laiptines, kurių aukštis 34,56 m ir 43,85 m, „Stukma“ dirbo kartu su kompanija iš Austrijos. Lietuvos įmonės darbas buvo 80 cm pamatų plokščių betonavimas ir armatūros rišimas. „Stukmai“ darbas, statant šias laiptines, buvo nauja patirtis, pirmą kartą dirbant su slenkančiais klojiniais. Ir mokytis dirbant arba dirbti lėčiau nebuvo kada, nes tai yra komandos darbas, kuriame svarbu, kad klojiniai ir betonas laiku kiltų aukštyn. Tačiau rūpestingai pasirengus, kaip pasakojo statybos direktorius M. Plioplys, streso pavyko išvengti.

„STUKMA“ DALYVAVO STATANT SVARBIAUSIUS JĖGAINĖS PASTATUS „Stukma“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje taip pat įrengia valdymo pastato su biurais pamatus ir 1 m storio pamatinę plokštę, dalyvauja statant keletą kitų statinių ir pastatų, atlieka armavimo ir betonavimo darbus. Vienas sudėtingesnių darbų – apvalūs pamatai dūmų kondensatoriaus įrenginiui. Nors „Stukma“ rinkoje veikia jau 25-erius metus, tačiau, kaip pripažįsta įmonės savininkas R. Šliukaitis, nerimo, kurį lėmė atsakomybė, imantis darbo Lietuvai svarbiame objekte, būta. „Pamatinių plokščių įrengimas, darbas dideliame aukštyje, nepertraukiamas betonavimas, slenkančios klojinių sistemos – tai nemaži iššūkiai. Ypač pilant 2 tūkst. kub. m betono ar žinant, kad ant mūsų įmonės įrengtos plokštės stovės

PRAMONINĖ STATYBA

didelio svorio vienas iš svarbiausių jėgainės įrenginių“, – sako R. Šliukaitis, prisipažindamas, kad ir jam būta nemigo naktų, praleistų statybvietėje. Tačiau objekto statybai artėjant į pabaigą, „Stukmos“ vadovas įsitikinęs, kad jo žmonės atidirbo 100 proc. Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. Kaip pastebi įmonės vadovas R. Šliukaitis, „Stukmos“ darbuotojai įgijo vertingos patirties, nes panašių objektų Lietuvoje gal ir nebebus. Patirtis tampa ir pridėtine verte pačiai įmonei, nes „Stukma“, be kita ko, dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus, tarp kurių turbinų pastatas – jėgainės širdis. SĖKMĖS LĖMĖJA – EFEKTYVIAI VEIKIANTI PROJEKTO KOMANDA „Kompanija „Budimex“, viena iš jėgainės generalinių rangovių, man yra viena iš geriausių bei galingiausių rangovinių organizacijų, su kuriomis teko dirbti, –

pasakoja „Stukmos“ vadovas. – Kompanija skrupulingai vykdo visus susitarimus, niekada neturėjome problemų dėl atsiskaitymų, kurie neretai kelia problemų dirbant su kolegomis iš Lietuvos įmonių. Įspūdį daro ir reiklūs, bet sąžiningai pareigas vykdantys jų vadovai – Piotr Kiljančyk, Mariuš Bochan, profesionalūs inžinieriai, kurie yra puikūs savo srities specialistai. Manau, kad tai ir yra faktoriai, lemiantys ilgą ir sėkmingą „Budimex“ patirtį statybos sektoriuje.“ Projekto sėkmę lemia ir ta aplinkybė, kaip pavyksta suderinti visų projekto dalyvių darbą. Todėl rangovams, subrangovams svarbi ir bendrovės Vilniaus kogeneracinė jėgainė vadovų ir specialistų komanda. Jėgainės inžinieriai, R. Šliukaičio žodžiais, ne tik nuolat kontroliuoja statybos eigą, kokybę, bet ir geranoriškai dalinasi patirtimi, negaili patarimų. „Mes, subrangovai, nesijaučiame palikti likimo valiai: visada galime aptarti einamuosius klausimus – tiek su generaliniu rangovu, tiek ir su atsakingu vystytojo asmeniu“, – dalijasi R. Šliukaitis, dėkodamas už darbinę aplinką, kuri skatina norą gerai dirbti, skatina norą bendradarbiauti su visais

statybos dalyviais, aiškiai formuodama nuostatą, kad tik visi kartu išskirtinį projektą įgyvendins sėkmingai. „STUKMA“ PATEISINO PATIKIMO RANGOVO VARDĄ Per 25-erius metus R. Šliukaičio įkurtas verslas užaugo ir išsiplėtė, pastaraisiais metais pradėjo teikti generalinės rangos bei projektų valdymo paslaugas. Įmonė stato tiek privačius namus, tiek daugiabučius ar jų kvartalus. Darbas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrodė jų kompetencijas dirbti pramoninės statybos objektuose. „Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų, mūsų darbuotojų kvalifikacija dar kartą įrodyta kogeneracinės jėgainės statyboje. Nuolat stebėdami situaciją statybos sektoriuje, nevengdami naujovių, sukaupėme būtinų žinių, gebėjimų, patirties, – sako „Stukmos“ vadovas ir savininkas R. Šliukaitis. – Todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje, svarbiame valstybei objekte, įrodysime savo kompetencijas, kvalifikaciją, patvirtindami, kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai.“ 

APLINKOSAUGOS TYRIMAI: KAI IŠLAIDOS TAMPA INVESTICIJA „TEIKIAME PASLAUGAS NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS IKI GELMIŲ“, – SAVO DARBO KASDIENYBĘ APIBŪDINA APLINKOSAUGOS KONSULTACIJAS IR ĮVAIRIUS UŽTERŠTUMO TYRIMUS ATLIEKANČIOS UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „DGE BALTIC SOIL AND ENVIRONMENT“ VADOVAS GEDIMINAS ČYŽIUS.

DANŲ VERSLO FILOSOFIJA Danijos įmonė „DGE Group“ yra netrukus penkiolikos metų veiklos jubiliejų švęsiančios bendrovės steigėja ir pagrindinė akcininkė. Ji, anot pašnekovo, net tik sėkmingai investuoja Lietuvoje, bet ir dalijasi savo skandinaviška verslo filosofija. „Iš danų perėmėme ir tam tikrą verslo filosofiją, kuri akcentuoja aplinkosaugos

paslaugų ir užterštumo tyrimų svarbą. Aplinkosaugos tyrimai – ne išlaidos, o investicijos. Klientams, kurie tai laiku suprato ir įvertino, sutaupėme daug pinigų ir nervų“, – kalbėjo „DGE Baltic Soil and Environment“ direktorius Gediminas Čyžius. Darbas tarptautinėje kompanijoje, anot pašnekovo, suteikia galimybę dirbti prie įdomių projektų ir nuolat

Užsak. Nr. 19/68

APLINKOSAUGA

tobulėti. „Dalijamės projektais ir, jei reikia, sulaukiame pagalbos iš Danijoje, Švedijoje ar Estijoje dirbančių kolegų. Kartais skubame jiems į pagalbą. Mūsų specialistams teko darbuotis net Vietname“, – apie tarptautinės bendrovės veiklą kalbėjo G. Čyžius. Lietuvoje veikianti „DGE Baltic Soil and Environment“ savo paslaugas teikia ir Latvijoje. Šiuo metu

įmonėje Lietuvoje darbuojasi 16 specialistų. „DGE Baltic Soil and Environment“ vadovas džiaugiasi, kad stabiliai veikiančios bendrovės klientų ratas nuolat plečiasi, o nauji klientai įmonės paslaugų pageidauja išgirdę teigiamas jau esamų klientų rekomendacijas. „Prieš penkiolika metų nebuvo lengva ateiti dirbti į veikiančią rinką ir pradėti viską nuo

nulio, bet mums pavyko. Šiandien tyrimų srityje mūsų įmonės vardas siejamas su aukštos kokybės paslaugų garantija. Įmonė subūrusi puikią specialistų komandą, joje beveik nėra darbuotojų kaitos, o darbuotojų amžius įvairuoja nuo studento iki senjoro“, – neslėpdamas pasididžiavimo, kalbėjo šios bendrovės vadovas.

PLATUS PASLAUGŲ SPEKTRAS Penkiolikos metų sunkaus triūso rezultatai kalba patys už save. Šiandien įmonės klientų sąraše – ne tik didžiosios šalies statybų bendrovės, pramonės įmonės, bet ir įvairius strategiškai svarbius projektus įgyvendinančios Lietuvos miestų savivaldybės. „DGE Baltic Soil and Environment“ teikia kompleksines aplinkosaugos paslaugas, tokias kaip poveikio aplinkai, poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkosauginis įmonių vertinimas ir auditas bei aplinkos oro užterštumo, kvapų ir triukšmo sklaidos modeliavimas, sanitarinių apsaugos zonų nustatymas. Taip pat itin paklausūs užterštumo tyrimai – teritorijų ekogeologiniai tyrimai. Įmonė rengia užterštų teritorijų tvarkymo planus, atlieka valomų teritorijų techninę priežiūrą ir kontrolinius tyrimus bei

aplinkos monitoringą. Įrengiant šiuo metu populiarius loftus, atliekami paliekamų konstrukcijų užterštumo tyrimai. „Dirbame su pramonės, energetikos, transporto ir žemės ūkio įmonėmis. Juk vien renkantis sklypą pramoninei statybai iš anksto būtina įvertinti tokius svarbius aspektus, kaip istorinė tarša, būsima aplinkos tarša, sukeliamas triukšmo lygis. Reikia įvertinti galimą poveikį vietovėje esančioms saugomoms teritorijoms ar kultūros vertybėms, kad neiškiltų problemų parengus statinio projektą ar jau pradėjus jo statybą“, – apie darbo specifiką kalbėjo G. Čyžius. Įmonės specialistai pateikia ir specialias rekomendacijas dėl galimų įvairios taršos rodiklių viršijimo. Tokiais atvejais, kai nustatoma, jog taršos rodikliai gali būti viršyti, dar projektavimo etape investuotojui patariama pagalvoti apie papildomas

priemones, kurios užtikrintų mažiausią galimą įtaką aplinkai. Pasak G. Čyžiaus, nemažą dalį visų „DGE Baltic Soil and Environment“ teikiamų paslaugų sudaro gyvenamųjų namų statybos projektus įgyvendinančių įmonių užsakymu atliekami įvairūs aplinkos užterštumo tyrimai. „Lietuvoje esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvenamųjų namų kompleksas iškyla buvusios gamyklos teritorijoje. Juk žinome, kad nė viena iš sovietmečiu veikusių gamyklų nepaliko švarios aplinkos. Prieš įsigydama sklypą tokioje vietoje, statybų bendrovė turi įvertinti, kiek užteršta aplinka, kurioje planuojama įgyvendinti vieną ar kitą projektą. Atliekami ne tik taršos tyrimai, bet ir vertinamos būsimos teritorijos tvarkymo sąnaudos. Ne mažiau svarbu įvertinti būsimos gyvenamosios aplinkos kokybę oro užterštumo bei triukšmo lygio aspektais“, – kalbėjo jis.

APLINKOSAUGA

„IŠ DANŲ PERĖMĖME IR TAM TIKRĄ VERSLO FILOSOFIJĄ, KURI AKCENTUOJA APLINKOSAUGOS PASLAUGŲ IR UŽTERŠTUMO TYRIMŲ SVARBĄ. APLINKOSAUGOS TYRIMAI – NE IŠLAIDOS, O INVESTICIJOS. KLIENTAMS, KURIE TAI LAIKU SUPRATO IR ĮVERTINO, SUTAUPĖME DAUG PINIGŲ IR NERVŲ“, – KALBĖJO „DGE BALTIC SOIL AND ENVIRONMENT“ DIREKTORIUS GEDIMINAS ČYŽIUS

NUO APLINKOSAUGINIŲ NELAIMIŲ ŠIANDIEN IKI ISTORIŠKAI SUKAUPTOS TARŠOS Augant visuomenės išprusimui, žmonės vis labiau supranta aplinkosaugos svarbą, kuri tiesiogiai susijusi su jų pačių gyvenamąja aplinka ir sveikata. Atsirado suvokimas, kad kenksminga gali būti ne tik tai, kas matoma ar užuodžiama. Sulaukiama skambučių iš gyventojų, besirūpinančių aplinkosaugine situacija aplink jų namus ar vaikų ugdymo įstaigas, net ir nenutikus jokiai nelaimei. Taip pat tuo domimasi prieš įsigyjant būstą. Pašnekovo žodžiais, nėra blogų ar kvailų klausimų – gerai, kad žmonės klausia, domėjimasis liudija problemos svarbą.

„Taip pat konsultuojame įmones ar savivaldybes, kariuomenės atstovus, kurie žino, jog turi problemą – užterštą plotą ar taršos šaltinį. Dažnai iškylantys klausimai pirmiausia jiems yra – kokios paslaugos mums reikia? Nuo ko pradėti? Todėl čia aplinkosaugos specialistų darbas prasideda ne nuo konkrečių veiksmų, o pirmiausia nuo bendravimo: konsultacijos ir pagalbos užsakovui padeda suprasti esamą situaciją ir rasti optimalų sprendimą“, – dalijasi mintimis G. Čyžius. Įmonės specialistams tenka raitotis rankoves ir kibti į darbus ne tik gavus kvietimą prisijungti prie vieno ar kito didelio infrastruktūrinio projekto – telefonas netyla ir tada, kai įvyksta

nelaimė ir iškyla didelės taršos pavojus. Kalbėdamas apie ateities darbus, pašnekovas patikino, kad Lietuvoje esama daug (dažnai bešeimininkių) dar nuo sovietmečio užterštų teritorijų, kurių tvarkymu bus kompleksiškai rūpinamasi. „DGE Baltic Soil and Environment“ ir jos vadovo G. Čyžiaus nuostata aiški: vienodai svarbu kokybiškai sutvarkyti tiek parko, mokyklos ar vaikų darželio aplinką, tiek ilgus metus teršusio aplinką seno fabriko teritoriją ar pastatus, tiek likviduoti šiandien įvykusią ekologinę nelaimę ar padėti suprojektuoti naują komercinį ar pramonės objektą, kuris veiktų neteršdamas aplinkos ateityje. 

Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia MARTIŠAUSKIENĖ su moksleiviais. Centro nuotr.

TRYS PROFESINIO MOKYMO FAKTORIAI, LEMIANTYS ABSOLVENTŲ SĖKMĖS ISTORIJAS BENDRAVARDŽIAI GARGŽDIŠKIAI – MANTAS ADOMAVIČIUS IR MANTAS ŠLIOGERIS – SKIRTINGU LAIKU MOKĖSI KLAIPĖDOS ERNESTO GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRE, ĮGIJO SKIRTINGAS SPECIALYBES. TAČIAU ABU SAKO, KAD TAI BUVO GERIAUSIAS JŲ PASIRINKIMAS, LĖMĘS SĖKMINGAS KARJERAS, VEIKLĄ.

PROFESINIS RENGIMAS

Užsak. Nr. 20/77

„PRIELAIDAS SĖKMĖS ISTORIJOMS LEMIA TRYS PROFESINIO UGDYMO DEDAMOSIOS: KOKYBIŠKAS MOKYMAS, AIŠKI MOKYKLOS POZICIJA IR MOKSLEIVIŲ MOTYVACIJA“, – SAKO KLAIPĖDOS E. GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRO DIREKTORĖ DR. DALIA MARTIŠAUSKIENĖ. JI AKCENTUOJA, KAD TAI YRA NE DUOTYBĖ, O EFEKTYVIAI VEIKIANČIOS VADOVŲ KOMANDOS IR VISOS MOKYKLOS BENDRUOMENĖS SUTELKTO DARBO GERIAUSIAS LIUDIJIMAS.

NETYČIA TAPĘS STATYBININKU, DŽIAUGIASI SURADĘS SAVO VIETĄ IR SAVO KELIĄ Mantas Adomavičius dabar juokdamasis pasakoja istoriją, kaip 2004 m. atsidūrė E. Galvanausko profesinio mokymo centre, kuris jam turėjo lemiamos reikšmės. Baigęs pagrindinę mokyklą, jis rengėsi būti virėju. Tačiau ten buvo mokoma tik profesijos, o jis buvo nusprendęs įsigyti ir vidurinį išsilavinimą, todėl pasirinko E. Galvanausko profesinio mokymo centrą, tuomet – Statybininkų mokyklą. „Statyba man nebuvo nepažįstamas dalykas, – pasakoja M. Adomavičius. – Būdamas moksleiviu, padėdavau statybose dirbančiam dėdei. Nutariau, kad tai visai neprastas dalykas. Kita vertus, mokykla šalia namų – nuo Gargždų iki Klaipėdos apie 20 kilometrų.“ Bet grupės jau buvo sukomplektuotos, liko vietų tik stalių ir pastatų restauratorių grupėse. Vėlgi ne visai savo valia nusprendė mokytis pastatų restauravimo. Ir nenusivylė. Kaip pats sako, ši specializacija jam „tiko kuo puikiausiai“. „Tai buvo plati, apgalvotai parengta mokymo programa. Mokėmės smulkesnių

ir stambesnių darbų, nes statyba apima daugelį veiklų, – pasakoja M. Adomavičius. – Ir tai gerai, nes 16–17 metų paauglys nelabai suvokia, kas yra ta statyba. Besimokydami remontavome mokyklos bendrabučius, ir tai prilygo praktikai. Išmokome daugelį smulkių, bet svarbių dalykų. Taip galėjome surasti sau malonią sritį. Gal ir ne kiekvienam toks darbas limpa, nes ir purvinam tenka būti, o man patiko. Iki šiol dirbu statybose.“ Pirmąja M. Adomavičiaus darboviete, kurioje dirba iki šiol, tapo Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Hidrostatyba“. Vaikinas karjerą pradėjo darbininku. Tačiau per metus jį pastebėjo meistras – ėmė juo pasitikėti ir skirti atsakingesnius darbus, paskyrė vadovauti brigadai. Kaip sako pats Mantas, kai turi noro, matai ir mokaisi iš kitų, imiesi atsakomybės, stengiesi, tai ir pavyksta. „Statyboje vienas darbas keičia kitą, vadinasi, reikia įvairios specializacijos, tad mokslas visada teikia naudos“, – neabejodamas tvirtina dabar statybos vadovo padėjėju „Hidrostatyboje“ dirbantis jaunas vyras. Supratęs, kad statyba yra geras jo

pasirinkimas, 2010 m. įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją ir tapo statybos inžinieriumi. Neakivaizdinės studijos truko ketverius metus, mokslas sekėsi puikiai, nes dirbdamas statyboje buvo susipažinęs su darbų specifika. Dar nebaigęs kolegijos, darbdavio jau buvo kalbinamas pradėti dirbti statybos vadovo padėjėju. Tiko ir prilipo darbas, kaip sako M. Adomavičius, statyba tapo sritimi, kurioje patinka dirbti, realizuoti save. Jo pasirinkimu džiaugiasi ir žmona psichologė. Mantas savo šeimai – augina tris vaikus – pastatė namą, apie 95 proc. darbų, kaip suskaičiavo, atliko pats. VERSLO ĖMĖSI VOS TIK PRASIDĖJUS PRAKTIKAI Mantas Šliogeris E. Galvanausko profesinio mokymo centrą (įgijo baldžiaus specialybę) baigė 2018 m. Vaikinas sakė visada norėjęs kurti baldus, todėl uostamiestyje esantį centrą pasirinko nedvejodamas. Svarbu buvo ir tai, kad mokytis teks arti namų. Specialybės M. Šliogeris mokėsi tuo pačiu metu siekdamas vidurinio išsilavinimo: nenorėjo likti tik su pagrindiniu. Be to, jis racionaliai nusprendė, kad ir specialybės

Statybos inžinierius Mantas Adomavičius prie šeimos namo, kurį statydamas apie 95 proc. darbų atliko pats. Pašnekovo albumo nuotr.

dalykų per trejus metus išmoks daugiau, negu pasirinkdamas trumpesnes studijas. „Profesinio mokymo centre įgijau labai daug žinių. Mokymosi kokybę lemia ir mokytojai. Man pasisekė, kad mano mokytoju, o dabar laikau jį draugu, buvo Donatas Lubys, – neslėpdamas šiltų prisiminimų, pasakojo M. Šliogeris. – Kai baigiau mokslus, jaučiausi tvirtai, nes žinojau ir mokėjau tiek, kad pasiryžau dirbti sau.“ Dar besimokydamas specialybės, įsigijo darbui reikalingas stakles. Kuo daugiau mokėsi, tuo daugiau įrenginių, įrankių ir staklių atsirado namų rūsyje. Todėl, kai atėjo laikas atlikti praktiką, nutarė pradėti dirbti savarankiškai. Tuo metu turima baldžiaus įranga namų rūsyje nebetilpo. M. Šliogeris įsikūrė pas Klaipėdos rajone gyvenančią močiutę – įsirengė tikras dirbtuves. Jau antrus metus, baigęs mokyklą, M. Šliogeris darbuojasi savarankiškai, turi įkūręs individualią įmonę. Kol kas dirbtuvėse triūsia vienas, ir jam tai patinka. Tačiau neatmeta galimybės kada nors turėti partnerį, kolegą. Savo verslo ėmęsis vaikinas sako, kad sudėtingiausia buvo ne darbas – trūko patirties bendrauti su klientais, kurių dažniausiai randa socialiniuose tinkluose.

Jaunas meistras kuria įvairius baldus pagal užsakymus. Sau baldų kol kas nedaro, nes svarbiausia, kaip sako pats, stiprinti verslą, ieškoti klientų. Jaunas baldžius džiaugiasi įgijęs specialybę, kuri jam patinka, kuri leidžia realizuoti savo sumanymus, turėti savo verslą ir užsidirbti. SĖKMĘ LEMIA GEBĖJIMAS JAUSTI RINKOS PULSĄ „Prielaidas sėkmės istorijoms lemia trys profesinio ugdymo dedamosios: kokybiškas mokymas, aiški mokyklos pozicija ir moksleivių motyvacija“, – sako Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Ji akcentuoja, kad tai yra ne duotybė, o efektyviai veikiančios vadovų komandos ir visos mokyklos bendruomenės sutelkto darbo geriausias liudijimas. Mokymo paslaugų kokybę Centro vadovė laiko svarbiausia sėkmės istorijų prielaida. Todėl Centre sutelkta kvalifikuota, inovatyvi, iniciatyvių mokytojų komanda – pedagogai išmano savo sritį ir, itin svarbu, geba žinias ir patirtį perteikti jaunimui. Kad mokytojai neatitrūktų nuo rinkos pulso, Centras aktyviai bendradarbiauja su verslu – ir Centro bendruomenė, ir verslo vadovai,

įvairaus lygmens įmonių specialistai lankosi vieni pas kitus, dalindamiesi naujausiomis žiniomis. Centro moksleiviai taip pat dažni svečiai verslo įmonėse, taip ne iš kalbų, o realiai susipažindami su veiklos procesais, įranga. „Visi mokytojai buvo puikūs savo srities specialistai“, – sakė ir portalo Statybunaujienos.lt kalbintas M. Adomavičius. KODĖL SVARBU, KAD BŪTŲ ĮDOMU? „Esu įsitikinusi, kad sėkmę lemia ir aiški Centro vizija bei strategija – kad ko nors pasiektume, turime žinoti ir susitarti, ko ir kokiais būdais, priemonėmis siekiame, kokie yra galutiniai tikslai, – sako dr. D. Martišauskienė. – Šiuo atveju daug ką lemia bendras – vadovų komandos ir mokytojų – darbas.“ Mokyklos vadovei svarbu, kad siekiai turėtų realų pagrindą, būtų aiškiai pamatuojami: ar tai būtų naujų technologijų diegimas, mokymo programų kūrimas, inovacijų taikymas, ar ryšių su konkrečios srities verslu mezgimas, priemonių įsigijimas. Kaip motyvuoti moksleivius? Tai yra didysis ne tik profesinio mokymo, bet ir visos švietimo sistemos klausimas. Tai yra

PROFESINIS RENGIMAS

Baldžius Mantas Šliogeris savo dirbtuvėse. Pašnekovo albumo nuotr.

didysis visos švietimo sistemos, o ypač – profesinio mokymo klausimas. Kiekviena mokykla ieško savo sprendimų. Šiame centre moksleivių motyvacijos siekiama per bendrą organizacijos kultūrą, kurią dr. D. Martišauskinė suveda į paveikią sąvoką: įdomu. „Mokinys ateis ir norės būti mokykloje, jeigu jam bus įdomu. Todėl pasitelkiame mokinių tarybą, kad sukurtume jauniems žmonėms patrauklią atmosferą. Taip atsirado įvairių iniciatyvų. Viena tokių – grupei, kuri greičiausiai surenka 100 dešimtukų, dovanojame dažasvydžio pramogas. Arba geriausiai mokyklą lankanti grupė pakviečiama į boulingo klubą. Centro mokinių taryba, kurios pagrindą sudaro būsimieji statybininkai, itin aktyvi, manau, kad kaip tik todėl paprastai moksleiviai čia jaučiasi esantys šeimininkais“, – dalijasi motyvavimo patirtimi dr. D. Martišauskienė. Statybunaujienos.lt kalbintas M. Šliogeris taip pat ne be pasididžiavimo kalbėjo apie tai, kad į mokyklą ateidavo su tamsa ir su tamsa išeidavo. Vien specialybės mokytis jaunam žmogui neįdomu – todėl Centras sudaro sąlygas realizuoti laisvalaikio idėjas, stengiasi besimokančiųjų kasdienybę paįvairinti kad ir paprastais dalykais. VALSTYBĖ NEPANAUDOJA SVERTŲ ĮGYTI STIPRIŲ IR MOTYVUOTŲ SPECIALISTŲ Kaip ir M. Adomavičius, baldžiaus specialybę įgijęs M. Šliogeris norėjo susijusius mokslus tęsti aukštojoje mokykloje, tačiau nepateko. Vaikinas mano, kad valstybė turėtų peržiūrėti nuostatas ir profesines mokyklas baigusiems moksleiviams suteikti papildomų balų. Dr. D. Martišauskienė taip pat pritaria buvusio moksleivio nuomonei. Jei moksleivis įgijo specialybę profesinėje mokykloje, turi praktikos, jis yra labiau suinteresuotas siekti aukštojo mokslo. Suteikiant papildomų balų tokiems moksleiviams, jos nuomone, Lietuva įgytų stiprių specialistų. Panašu, kad tokie žmonės turi kitokį požiūrį

ir į emigraciją. Abu portalo kalbinti jauni žmonės buvo viliojami dirbti užsienyje, tačiau jų nuostata kitokia. Jie abu įsigijo paklausias specialybes ir abu žino: jeigu Lietuvoje dirbs taip pat daug ir atsakingai, kaip tektų išvykus, duonos netrūks ir čia. Statybos inžinierius M. Adomavičius, trijų vaikų

tėvas, juos nori auginti Lietuvoje, kur mato daug galimybių dirbti mėgstamą darbą ir uždirbti savo šeimai. „Mūsų senelius į tremtį vežė prievarta, kodėl dabar tremtį turėčiau rinktis savo valia?“ – ironizuoja M. Šliogeris, suradęs pašaukimą ir nepabūgęs imtis verslo savo šalyje. 

KVK TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO DEKANĖ J. VAITEKONIENĖ: SINERGINIS VEIKIMAS KURIA DARBO RINKOS POKYČIŲ PRIELAIDAS „LIETUVOS VERSLAS SUSIDŪRĖ SU DIDELIU IŠŠŪKIU – DARBUOTOJŲ TRŪKUMU. NE MAŽESNIS IŠŠŪKIS IR KELIŲ, KAIP KONKURUOTI GLOBALIOJE RINKOJE, PAIEŠKOS. IR TAI YRA NE TIK VERSLO AKTUALIJOS. MOKYMO ĮSTAIGOS, TAIP PAT IR KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TURI ĮNEŠTI SAVO INDĖLĮ NE TIK RENGDAMI PAKLAUSIŲ SPECIALYBIŲ DARBUOTOJUS, BET IR DARBUOTOJUS, KURIE GENERUOTŲ PRIDĖTINĘ VERTĘ VERSLUI, REALIZUOTŲ SAVO GEBĖJIMUS, NAUDODAMIESI MODERNIU, KETVIRTĄJĄ PRAMONĖS REVOLIUCIJĄ ATLIEPIANČIU KONTEKSTU“, – SAKO KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS (KVK) TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO DEKANĖ JŪRATĖ VAITEKONIENĖ. KVK veikia Verslo, Sveikatos mokslų ir Technologijų fakultetai. Juose 26-ias studijų programas pasirinko ir studijuoja daugiau nei 2,5 tūkst. jaunuolių. Antrą dešimtmetį veikianti KVK savo studijų programas grindžia aukštosiomis technologijomis ir eksperimentine veikla. Technologijų fakulteto dėstytojai šiuolaikiškose laboratorijose bei kompetencijų centruose studentams padeda įgyti praktinių įgūdžių, reikalingų šiuolaikinei darbo rinkai, todėl studentai dirba su moderniausia įranga, atlieka praktinius eksperimentus. Tai yra reikšmingas bagažas, kurį atsinešė KVK, tapdama Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nare. 52

koja kojon su laiku. Moderniausi tyrimai yra susiję su tokiais svarbiais regiono poreikiais: Kuršių Nerijos nacionalinio parko rekreacinės digresijos vertinimas taikant GIS technologijas; Baltijos jūros kranto kaitos tyrimas nuo šiaurinio molo iki Girulių; Minijos krantų terasų technogeninės kilmės tyrimas; NT objektų monitoringo sistemos kūrimas bei deformacijų tyrimas, taikant nuotolines matavimo technologijas bei kt. Už sukurtus gaminius auštosios mokyklos KOLEGIJOJE SPECIALISTAI RENGIAMI dėstytojai su studentais yra pelnę aukso NAUDOJANT MODERNIAUSIĄ ĮRANGĄ medalius tarptautinėje žemės ūkio ir Kolegijoje įrengtos modernios statybos maisto pramonės parodoje „AgroBalt“ inžinerijos, skaitmeninės geodezijos, (2016 m. už liofilizuotus gaminius „Lašišos mechanikos, informatikos bei informatikos trapučiai“ ir 2018 m. už keksiukus be inžinerijos, elektros inžinerijos, transporto pridėtinio cukraus „Rudenėlis“). Elektros ir inžinerijos, maisto technologijų automatikos bei Informatikos inžinerijos laboratorijos, kuriose atliekami tyrimai bei studijų programoms suteiktas specialus eksperimentai, studentams ir dėstytojams „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas, ne kartą pelnę tarptautinį pripažinimą. liudijantis, kad šios programos atitinka Geoinformacinių sistemų kompetencijų verslo atstovų lūkesčius. centre dirbama su didžiaisiais duomenimis, 2018-aisiais gavus beveik 700 tūkst. gaunamais taikant lazerinį LIDAR eurų ES finansavimą projektui „Interreg skenavimą, rengiami skaitmeniniai 3D LAT-LIT“, KVK įsirengė geoinformacinių modeliai. Didžiųjų duomenų kiekiai yra sistemų kompetencijų centrą, įsigijo darbo milžiniški, ir juos apdoroti gali tik aukštą stočių – kompiuterių, 3D spausdintuvų, kvalifikaciją turintys žmonės. KVK žengia keletą naujos kartos programinės įrangos

PROFESINIS RENGIMAS

paketų. Didžiausio ne tik studentų, bet ir profesionalų dėmesio sulaukia milžiniškas bepilotis orlaivis bei lazerinio skenavimo sistema LIDAR. Jį skraidinant per kelias minutes galima nuskenuoti ir skaitmenizuoti dideles teritorijas, pastatus ar kultūros paveldo objektus, o duomenis perkeliant į darbo stotis, sukuriami skaitmeniniai 3D modeliai. Kompetencijų centre dirbama su didžiaisiais duomenimis, kurie aktualūs Ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams spręsti. „Taigi mūsų mokymo bazės pamatas – moderni įranga, kuria naudotis gali skaitmeninės geodezijos, statybos inžinerijos, transporto logistikos, turizmo verslo, elektros inžinerijos studijų programų studentai“, – pasakoja Technologijų fakulteto dekanė J. Vaitekonienė. TENDENCIJOS: POREIKIS DIDĖJA, NORINČIŲ IR GALINČIŲ STUDIJUOTI MAŽĖJA KVK Technologijų fakultete jau 60 metų rengiami inžinerijos specialistai. Tačiau pastarojo laikmečio tendencijos, susijusios su techninėmis specialybėmis, kelia nerimą.

„Fakultete su Klaipėdos regiono darbdaviais vyko diskusija, kuri tik patvirtino tai, apie ką jau keletą metų kalba Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Investuok Lietuvoje“, Užimtumo tarnyba, savivaldybių atstovai bei Klaipėdos regiono pramonės įmonės, – pasakoja fakulteto dekanė J. Vaitekonienė. – Nepaisant didžiulės inžinierių paklausos ir augančio deficito, jų rengimas Lietuvoje, o ypač Klaipėdos regione, vis labiau prasilenkia su darbo rinkos poreikiais. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės finansuojamos studijų vietos ir įmonių mokamos stipendijos. Inžinerinių studijų rinktis tiesiog nėra kam, todėl aiškėja rimta problema: poreikis didėja, norinčių ir galinčių studijuoti mažėja. Ši problema darosi vis aštresnė ir skatina visas suinteresuotas šalis – verslo, švietimo įstaigų ir valdžios atstovus – ieškoti sprendimo.“ Darbuotojų trūksta daugelyje sričių – elektros inžinerijos, transporto, automatikos, statybos inžinerijos, skaitmeninės geodezijos ir mechanikos.

„TAI YRA VIENA IŠ PRIEŽASČIŲ, KODĖL MES TAPOME LSA NARIAIS, KODĖL BENDRADARBIAUJAME SU VERSLAIS, DARBDAVIAIS – PAPRASTOS BENDRYSTĖS NEUŽTENKA, TAI TURI BŪTI SINERGINIS VEIKIMAS, KURIS KURTŲ BŪTINUS POKYČIUS“, – SAKO KVK TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO DEKANĖ J. VAITEKONIENĖ.

Tačiau, kaip pastebi dekanė, galimybės gauti gerai apmokamą darbą nepatraukia jaunimo dažniau rinktis šias specialybes. J. Vaitekonienė dalijasi neramia prognoze, kad artimiausiu metu situacija nesikeis į gera – tai rodo šių metų abiturientų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimas. Aukštos kvalifikacijos, reikiamų specialybių darbuotojų parengimas nebėra problema: tam sukurta šiuolaikiška infrastruktūra, dirba kompetentingi dėstytojai. Lietuva nėra vienintelė šalis, susidurianti su techninių specialybių darbuotojų trūkumu, todėl problema turi būti sprendžiama kompleksiškai, į procesą įsijungus visoms suinteresuotoms pusėms.  53

ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRIDĖTINĖ VERTĖ, KURIANT ŠIUOLAIKINES KOMPOZITINES MEDŽIAGAS STATYBAI PASAULYJE EKONOMIKA JAU DAUG METŲ VEIKIA „NEGALVOK – IŠGAUK, GAMINK, VARTOK IR IŠMESK“ PRINCIPU. IŠGAUNAMI GAMTOS IŠTEKLIAI NAUDOJAMI GAMYBOS PROCESE, O GAMINIAI PO TAM TIKRO EKSPLOATAVIMO LAIKO TAMPA ATLIEKOMIS, KURIOS KAUPIASI SĄVARTYNUOSE ARBA MŪSŲ GYVENAMOJE APLINKOJE. ŽIEDINĖ EKONOMIKA GALI TAPTI PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANČIA IR KLIMATO KAITĄ MAŽINANČIA ALTERNATYVA.

MOKLSAS IR VERSLAS

Statybinių medžiagų instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, publikuoja savo mokslo rezultatus pripažintuose tarptautiniuose leidiniuose bei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu patentuoja išradimus, susijusius su antrinių žaliavų panaudojimu įvairiose kompozitinėse statybinėse medžiagose. Aukšto lygio tyrimams atlikti Statybinių medžiagų institute naudojama šiuolaikinė įranga, o turima kompetencija leidžia pateikti pagrįstas mokslines išvadas bei rekomendacijas. Rimvydas STONYS, VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto direktorius

Užsak. Nr. 19/66

Žiedinė ekonomika yra kaip alternatyva minėtam principui – skatinimas gaminius vartoti kiek galima ilgiau, o pasibaigus jų eksploatavimo laikui, perdirbimas į naują produkciją leidžia gamyboje išvengti atliekų susidarymo, be to, užtikrina gamtos išteklių bei energijos tausojimą. Taip kuriamas teigiamas ekonominis efektas bei saugoma mus supanti aplinka. Prieš daugelį metų atlikta analizė parodė, kad ES yra priklausoma nuo išteklių, kurie importuojami iš kitų pasaulio valstybių, todėl silpnėja jos ekonominė priklausomybė, kuri tam tikrais atvejais gali

Jurgita MALAIŠKIENĖ, VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja

peraugti ir į politinius iššūkius. Efektyvus turimų išteklių naudojimas leis sumažinti šių iššūkių tikimybę. ES, kaip žiedinės ekonomikos lyderė pasaulyje, šioje srityje vykdo plėtrą 3 skirtingomis kryptimis: teisinis reguliavimas, investicijos ir žmogiškojo sąmoningumo didinimas. Kad viskas vyktų tinkamai, rengiamas net 54 veiksmų planas produktų gyvavimo ciklo rato sukūrimui. Lietuva turėtų skirti svaresnį dėmesį žiedinės ekonomikos strateginiam vystymui bei švietimui. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos prioritetai yra atliekų

tvarkymo infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos skatinimas. Didžiausias dėmesys mūsų šalyje skiriamas vartojimo mažinimui (70 proc.), rūšiavimui (66 proc.), naujiems pritaikymo būdams (66 proc.) ir pakartotiniam naudojimui (34 proc.). Kai kuriose srityse Lietuva yra padariusi labai didelę pažangą, pavyzdžiui, 2016 m. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva perdirbo didžiausią kiekį plastikinių pakuočių visoje Europos Sąjungoje – net 74,5 proc.

TIRIA GALIMYBES ANTRINES ŽALIAVAS PANAUDOTI GAMINANT STATYBINES MEDŽIAGAS Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institute vykdomi įvairių atliekų (popieriaus gamybos, plastiko, naftos pramonėje naudoto katalizatoriaus, stiklo perdirbimo pramonėje susidariusio metakaolino, komunalinių atliekų bei biomasės deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos, odos perdirbimo, polistireninio putplasčio pakavimo taros) tyrimai ir vertinamos galimybės jas naudoti kaip antrines žaliavas įvairių kompozitinių statybinių medžiagų gamyboje, siekiant mažinti cemento ir natūralių užpildų

kiekius bei pagerinti esamų medžiagų savybes. Popieriaus gamybos mastai intensyvėja visame pasaulyje, todėl susidaro vis daugiau atliekų – Europoje apie 11 mln. tonų per metus. Laikant popieriaus gamybos atliekas sąvartynuose, išsiskiriančios metano dujos veikia šiltnamio efekto procesus iki 20 kartų stipriau negu CO2. Instituto mokslininkai nustatė, kad popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos cementiniams mišiniams ruošti, taip iki 10 proc. pagerinant mechanines savybes. Be to, popieriaus gamybos atliekos gali būti naudojamos statybinės keramikos ir termoizoliacinių medžiagų gamyboje, pagerinant tradicinių medžiagų savybes.

Modestas KLIGYS, VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto Betono technologijų laboratorijos vedėjas Akustinės sienelės iš polistirenbetonio fragmentas

POLISTIRENINIO PUTPLASČIO ATLIEKAS SIŪLO INTEGRUOTI KAIP LENGVOJO BETONO UŽPILDĄ Plastikas šiuo metu yra viena iš plačiausiai naudojamų dirbtinių medžiagų. Didelės plastiko panaudojimo galimybės lėmė, kad jo atliekų kiekis nuolat auga – 2014 m. Europoje šios atliekos sudarė 59 mln. tonų. Instituto mokslininkai plastiko atliekas taip pat bando integruoti į statybos produktų gamybą. Polietilenas yra pati populiariausia plastiko rūšis, dėl savo specifinių savybių,

KOMPLEKSINIS SKIRTINGŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ POVEIKIS GERINA STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ STRUKTŪRĄ IR SAVYBES Smulkiadispersinėmis tinkamai paruoštomis atliekomis (popieriaus gamybos, panaudoto katalizatoriaus iš naftos pramonės, metakaolino iš stiklo perdirbimo pramonės, komunalinių atliekų deginimo pelenų, autoklavinio akytojo betono gamybos) galima pakeisti dalį cemento formavimo mišiniuose, nebloginant galutinio produkto charakteristikų. Įprastai cementinėse sistemose, turinčiose inertinių priedų, mechaninės

tokių kaip lengvas gamybos procesas bei maža savikaina, ji ypač plačiai naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių (medicina, elektronika, transportas ir t.t.). Mokslininkai rado būdą, kaip, nepabloginant betono savybių, iki 7 proc. smulkaus užpildo pakeisti polietileno atliekomis. Tai leidžia mažinti minėtų atliekų kiekius bei tausoti neatsinaujinančius gamtos išteklius. Polistireninis putplastis, iš kurio gaminama pakavimo tara buitinių prietaisų ir

elektronikos komponentų apsaugai jų transportavimo metu, taip pat yra plastikas. Mokslininkai parinko tinkamas smulkinimo ir paviršiaus apdorojimo technologijas, todėl polistireninio putplasčio pakavimo taros ir polistireninio putplasčio plokščių frezavimo metu susidarančias atliekas jiems pavyko integruoti kaip užpildą lengvojo betono gamybai bei statybinių medžiagų rinkai pasiūlyti skirtingos paskirties gaminius.

Kompozitiniai gaminiai iš akytojo betono atliekų

charakteristikos mažėja, tačiau priedai, skatinantys cemento hidrataciją ir dalyvaujantys hidratacijos procese, didina medžiagos mechaninį stiprį, ilgalaikiškumą ir cheminį atsparumą. Šiuo metu instituto

mokslininkai nagrinėja kompleksinį skirtingų antrinio panaudojimo žaliavų poveikį. Toks kompleksinis panaudojimas pagerina statybinių medžiagų struktūrą ir savybes.

MOKLSAS IR VERSLAS

bandinys su cementu ir 70 proc. pelenų

CEMENTINĖSE MEDŽIAGOSE PELENAI GALI BŪTI NAUDOJAMI KAIP UŽPILDAS IR ŽALIAVA RIŠIKLIUI Augantis iššūkis – pasaulyje didėjantis komunalinių atliekų deginimo pelenų kiekis, kuris, kaip prognozuojama, iki 2025 m. išaugs iki 2,2 bln. tonų, nes pastaruoju metu statomos tokio tipo jėgainės. Atliekų sudėtis, priklausomai nuo šalies ir papročių, skiriasi. Tačiau dažniausiai jas sudaro maistas, plastikas, popierius, metalas, stiklas, tekstilė, keramika. Minėtos medžiagos apdorojamos 850–1100 laipsnių temperatūroje, o šio proceso metu susidaro iki 25 proc. pelenų. Institute ir kitose pasaulio mokslinėse įstaigose siekiama komunalinių atliekų deginimo pelenus panaudoti cementinėse medžiagose. Cementinėse medžiagose pelenai gali būti naudojami ir kaip užpildas, ir kaip žaliava rišiklio gamyboje. Taip pat atliekami tyrimai, siekiant šias atliekas panaudoti keramikoje. TAIKANT SPECIALIAS TECHNOLOGIJAS, SUKURTAS PADIDINTO ATSPARUMO KAITRAI AUTOKLAVINIS AKYTASIS BETONAS Lietuvoje dar 2016 m. bendras gaunamos energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarė 25,6 proc., kai ES vidurkis siekia vos 17 proc. Kuro rūšis, kuri, planuojama, ateityje Lietuvoje sudarys apie 2/3 visos šalyje pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių, yra biomasė. CO2, išsiskyręs deginant tokį kurą, nėra laikomas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Deginant biomasę, joje esančios mineralinės medžiagos nusėda šiluminio įrenginio degimo zonoje arba filtruose. Šių atliekų Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. tonų per metus. Instituto mokslininkai sėkmingai naudojo šiuos pelenus kuriant betono, skirto aplinkos elementams gaminti, sudėtį ir jų gamybos technologiją. 

SAULIUS BEKAMPIS APIE MORALIĄ STATYBOS INŽINERIJĄ IR TROŠKIMĄ, KAD INŽINIERIAUS KVALIFIKACIJA TAPTŲ TITULU

SAULIUS BEKAMPIS NUOLAT SEGI LIETUVOS STATYBOS INŽINIERIŲ SĄJUNGOS (LSIS) ŽENKLIUKĄ. JĮ ĮSISEGĖ GEROKAI ANKSČIAU, NEGU BAIGIANTIS 2019 M. TAPO LSIS PREZIDENTU. „SEGĖDAMAS ŠĮ ŽENKLIUKĄ, IŠREIŠKIU DIDŽIULĘ PAGARBĄ SAVO PROFESIJAI – ESU STATYBOS INŽINIERIUS, TOKIU LAIKAU SAVE IR IŠ PRIGIMTIES. O ŽENKLIUKE PAVAIZDUOTI TRADICINIAI INŽINIERIAUS ĮRANKIAI – SKRIESTUVAS, TRIKAMPIS IR LINIUOTĖ BEI ŠVARKO KIŠENĖLĖJE LAIKOMAS PIEŠTUKAS – YRA GERIAUSI MANO DRAUGAI“, – SAKO LSIS PREZIDENTAS S. BEKAMPIS.

Saulius Bekampis neslepia, kad nuo pat darbinės inžinieriaus – konstruktoriaus karjeros pradžios jautė nepasitenkinimą dėl to, kad inžinieriaus darbas, prisiimta atsakomybė, įveiktas sunkus mokslas deramai neįvertinami. Inžinieriai, techninių specialybių atstovai, kaip ir darbas statybos sektoriuje, buvo laikomi neprestižiniais. Vyravo stereotipinė nuostata: jeigu jaunuolis niekam netinka, eina į statybas . Panašu, kad toks inžinieriaus darbo nuvertinimas lėmė, jog dabar Lietuvoje trūksta vadinamųjų tiksliukų – inžinierių, bei dviejų įmonių valdybos pirmininkas. konstruktorių, techninių specialybių Visuomeninės pareigos įtemptoje darbuotojų. dienotvarkėje reiškia mažiau laiko šeimai, mažiau laiko sau. Tačiau Statybunaujienos. KAIP SUKURTI GALINGĄ lt pašnekovas sako gerai suvokiantis, kad INŽINIERIŲ ORGANIZACIJĄ siekiant pakeisti situaciją, daryti įtaką „Mes, inžinieriai, susibūrę į LSIS, norime pakeisti šį požiūrį. Inžinieriaus vardas turi sektoriui, svarbu būti bendruomenėje. Šiuo būti tariamas su tokia pat derama pagarba, metu LSIS jungia apie 600 narių, tačiau Lietuvoje statybos inžinierių yra kur kas kaip ir, pavyzdžiui, mokslų daktaras. Stengsiuosi, kad su tokia pat nuostata prieš daugiau, tad ir naujojo prezidento bei komandos siekis – kuo daugiau inžinierių žmogaus vardą ir pavardę būtų rašoma pagarbi santrumpa inž.“, – apie savo siekius visoje šalyje įtraukti į veiklą, ieškoti būdų, kad LSIS taptų matoma, girdima, įtakinga, pasakoja LSIS prezidentas S. Bekampis. formuojanti nuomonę. Tai buvo pats stipriausias stimulas, „Man svarbi bendruomenė, kurią sieja vertęs labai užimtą žmogų tapti LSIS panašus darbas, lūkesčiais, įžvalgos, prezidentu. S. Bekampis yra statybų kompetencijos. Ir tik veikdami sykiu mes įmonės „Raseinių statyba“ ir orientuotos galime pasiekti išsikeltus tikslus“, – tvirtina į skaitmeninį statybos valdymą įmonės „Baltic digital building developer“ vadovas S. Bekampis. 58

LSIS prezidentas sąjungą mato kaip organizaciją, kurioje patirties sukaupę inžinieriai dalintųsi ja su jaunąja karta, o jaunoji karta dalintųsi naujausiomis žiniomis su vyresniaisiais kolegomis, taip kurdami sinergiją, kuri keltų profesijos prestižą, inžinierių profesionalumą. Ir projektuojančių, ir dirbančių statybų aikštelėse, vykdančių techninę priežiūrą, atliekančių ekspertizes. Šioje bendrijoje svarbūs ir mokslininkai, dirbantys statybos sektoriui – kurdami naujus produktus, medžiagas, technologijas. Tai, S. Bekampio įsitikinimu, turėtų kurti galingą ir įtakingą organizaciją. KODĖL INŽINIERIUI REIKIA DVIEJŲ KOMPIUTERIŲ S. Bekampis sako, kad inžinieriumi gimti nebūtina – inžinerijos galima išmokti. Tačiau svarbu mėgti skaičius. Ir būti smalsiam, nes inžinerija yra plačiai aprėpiantis mokslas, o smalsumas jį paverčia įdomiais atradimais. Pragmatiškai mąstantiems žmonėms verta atsiminti, kad inžinierių reikėjo ir statant piramides, ir konstruojant kosminius laivus. „Kai rinkausi būti inžinieriumi, man ir pačiam buvo svarbu suvokti, kad inžinieriaus visada reikės, – dalijasi mintimis S. Bekampis. – Ir neįsivaizduoju kitos srities, kuri tiek daug apimtų: tai ne

ASOCIACIJOSE

INŽINIERIAUS VARDAS TURI BŪTI TARIAMAS SU TOKIA PAT DERAMA PAGARBA, KAIP IR, PAVYZDŽIUI, MOKSLŲ DAKTARAS. STENGSIUOSI, KAD SU TOKIA PAT NUOSTATA PRIEŠ ŽMOGAUS VARDĄ IR PAVARDĘ BŪTŲ RAŠOMA PAGARBI SANTRUMPA INŽ. – apie savo siekius pasakoja LSIS prezidentas Saulius Bekampis.

vien pastatas, bet ir inžinerinės sistemos, išmanieji sprendimai, IT technologijos. Visa sudėtinga, visko tiek daug inžinerijoje, viskas taip įdomu. Tad vieno kompiuterio neužtenka – vieno reikia ant stalo, o kito – galvoje.“ KODĖL INŽINERIJA TURI BŪTI MORALI LSIS prezidento pastebėjimu, realybė inžinieriui yra jeigu ne žiauri, tai neteisinga. Įprastas reikalas, kai užsakovas nori pastato tik funkcijai atlikti, o kontekstas – kaip ten jausis žmogus, kaip pastatas su savo inžineriniais sprendimais įsikomponuos į aplinką su visomis savo sudedamosiomis dalimis – nerūpi. Retos išimtys tik patvirtina rinkos status quo. „Pristatant pastatus visuomenei, architektai pagaliau pradėti minėti, tačiau tik ne inžinieriai – konstruktoriai. Grožis yra santykinė sąvoka, dėl jo galima atkakliai ginčytis. O inžinerija yra sritis, kur ginčas sprendžiamas faktais, skaičiais, formulėmis, kurie patvirtina pastato saugumą, tvarumą, ilgaamžiškumą – visa tai yra inžinieriaus nuopelnas“, – pastebi S. Bekampis. Inžinieriui, LSIS vadovo žodžiais, moralinė atsakomybė yra privaloma. Pastate gyvens arba dirbs žmonės, šimtai, tūkstančiai žmonių. Todėl inžinierius yra atsakingas, kad pastatas būtų saugus, kad žmogus sveikas ateitų ir sveikas išeitų. Pastatas 59

montuojamą mobilią sceną, kurią galima būtų lengvai surinkti ir išardyti. Tai buvo pastolių sistemų priešaušris, – pasakoja apie netikėtas patirtis S. Bekampis. – Taip tapau pirmosios scenos konstruktoriumi. Ir tai buvo didelė konstrukcija: su dideliu tarpatramiu, su laikančiaisiais elementais dekoracijoms, apšvietimo bei garso sistemoms. Ji buvo sukonstruota, naudota ir, kiek žinau, vėliau parduota į Ukrainą.“ Tai buvo istorinė scena, menanti „Roko maršo“ laikus. 1990 m. S. Bekampis pradėjo dirbti UAB „Scenos techninis servisas“ vyriausiuoju konstruktoriumi. 1992 m. Raudonojoje aikštėje Maskvoje buvo montuojama didžiulė 5 aukštų scena koncertui. Stasio Paškevičiaus nuotr. Scenos, pakylos, laikini parodų paviljonai ir kt. statiniai tapo jo kasdienybe. Tačiau 1983 m. darbinę karjerą pradėjęs turi būti saugus tiek kaip statinys, kaip ir toje kasdienybėje būta įdomybių. laikančioji konstrukcija, tiek kaip inžinerinis Vilniaus metalo konstrukcijų gamykloje 1992 m. Raudonojoje aikštėje Maskvoje inžinieriumi- konstruktoriumi, netrukus įrenginys, kur užtikrinamas komfortas buvo montuojama didžiulė 5 aukštų tapo Konstruktorių biuro viršininku ir žmonėms. Inžinerija, kaip pastebi scena koncertui. Leidimą montuoti sceną vyriausiuoju konstruktoriumi. S. Bekampis Raudonojoje aikštėje pasirašė Borisas S. Bekampis, privalo būti morali. „Neturi teisės daryti blogai. Jei ko nežinai, dirbo vykdant didžiausius to meto Jelcinas. Iš Lietuvos į Maskvą su metalo (1983–1990 m.) projektus – Jonavos azoto konstrukcijomis važiavo apie 15 vilkikų. negali, turi pripažinti faktą ir ieškoti pagalbos“, – tvirtai laikosi nuostatos LSIS gamyklos („Achema“), Kėdainių chemijos gamyklos („Lifosa“), Mažeikių naftos. vadovas. Tai buvo konstrukcijos, tarnaujančios Inžinieriaus atsakomybė ir moralumas dešimtmečius. S. Bekampiui teko įgyja dar didesnį svorį klimato kaitos kontekste. Paprastai minima, kad apie 40 projektuoti ir tuomet naujas mobilias proc. taršos yra susiję su pastatais, taigi su konstrukcijas. „Apie 1988-uosius mane susirado statyba, statybinėmis medžiagomis ir su eksploatavimu. Nuo inžinerinių sprendinių „Roko maršo“ per Lietuvą organizatoriai – paprašė sukonstruoti paprastai priklauso, kiek daug bus sunaudojama S. Bekampis sukonstravo mobilią sceną legenda tapusiam energijos ir kiek bus teršiama gamta „Roko maršui“. Stasio Paškevičiaus nuotr. – gaminant, statant, eksploatuojant, utilizuojant. Pačios didžiausios laikmečio aktualijos rodo, kad inžinieriaus pozicija yra labai reikšminga. INŽINERIJA – KAIP NUOTYKIS Statybos inžinierius S. Bekampis pieštuką švarko kišenėlėje laiko ir kaip inžinieriaus simbolį, ir kaip kasdienę praktinę priemonę. 1996 m., praėjus 13-ai metų nuo karjeros pradžios, jo, kaip „inžinieriaus su pieštuku“, laikas baigėsi – S. Bekampis pradėjo dirbti vadovu. Tačiau net ir tapęs vadovu jis neįstengia į antrą planą nustumti inžinieriaus. Ir pats pastebi, ir pro kitų akis neprasprūsta, kad dažnai projektus nagrinėja ne kaip įmonės vadovas, valdybos pirmininkas, o kaip „inžinierius su pieštuku“. 60

„Roko maršo“ per Lietuvą organizatorių prašomas S. Bekampis sukonstravo paprastai montuojamą mobilią sceną, kurią galima būtų lengvai surinkti ir išardyti. Tai buvo pastolių sistemų priešaušris. Stasio Paškevičiaus nuotr.

ASOCIACIJOSE

Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje metu 1993 m. Vilniaus Vingio parke buvo sukonstruotas altorius ir kryžius, kurie pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias kryžius ir altorius. Stasio Paškevičiaus nuotr.

„Mes sukūrėme modulinių pleištinių pastolių scenoms konstruoti sistemą, kuri buvo montuojama nelygu Lego kaladėlės, – prisimena S. Bekampis. – Scena turėjo būti ne šiaip kokia, o atlaikyti nemažą svorį – ant jos važinėjo net motociklai. Kiek pamenu, taip į sceną buvo atvežta ir Ala Pugačiova. O penkiuose scenos aukštuose šoko šokėjos. Viso koncerto metu buvau stresinės būsenos, – kad tik kas nesugriūtų, nes buvau girdėjęs, kad rezonansas net tiltus sugriauna.“ S. BEKAMPIO KONSTRUKCIJOS ĮREGISTRUOTOS KAIP LIETUVOS REKORDAI S. Bekampio, kaip inžinieriaus-

konstruktoriaus, kūrinys pateko ir į Lietuvos rekordų knygą. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje metu 1993 m. Vilniaus Vingio parke buvo sukonstruotas altorius ir kryžius. Jie pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias kryžius ir altorius, kuriems montuoti buvo panaudotos dešimtys tonų metalo konstrukcijų. Kaip portalui Statybunaujienos.lt patvirtino agentūros „Factum“ direktorius Vytautas Navaitis, abu statiniai, kurių architektas buvo Vytautas Nasvytis, konstruktorius Saulius Bekampis, įregistruoti kaip Lietuvos rekordai. Buvo pastatytas rekordinis altorius, kurio plotis – 56,1 m; aukštis – 27,8 m; gylis – 25 m; grindų altitudė – 5,5 m; popiežiaus sosto grindų altitudė –7,8 m. Grindų plotas

siekė 201,9 kv. m, svoris – 20,7 tonos. S. Bekampis sukonstravo ir didžiausią kabantį kryžių Lietuvoje: aukštis – 13,8 m; plotis – 6,97 m; tūris – 7,8 kub. metro. LSIS prezidentas S. Bekampis yra statybos inžinierius, konstruktorius ir verslo vadovas. Žmogus, patyręs inžineriją kaip nuotykį, kaip rekordus ir iššūkius, žino, kad inžinieriaus profesija pirmiausia yra profesionalumas ir kompetencijas. Ir ambicijos, kurios neleidžia būti nuošalėje, kurios verčia daryti visa, kad Lietuvoje inžinieriaus vardas būtų tariamas su pagarba. Ambicijos, gimusios iš pagarbos inžinieriaus profesijai ir jo svarbai, LSIS prezidentui ir komandai yra stimulas veikti. 

STATYBOS VERSLO IR PERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVAI

DISKUTAVO APIE REIKALINGUS POKYČIUS VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS (LSA) IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS (VPT) ORGANIZUOTAME SEMINARE APIE STATYBOS DARBŲ IR PROJEKTAVIMO PASLAUGŲ VIEŠUOSIUS PIRKIMUS DISKUTAVO STATYBOS VERSLO IR PERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVAI. SEMINARE APTARTOS PAGRINDINĖS PROBLEMOS IR IŠŠŪKIAI, KURIE KYLA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONKURSUOSE, AKCENTUOTOS REIKALINGOS POKYČIŲ KRYPTYS, KURIOS KEISTŲ ESAMĄ SITUACIJĄ. Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių, o statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje kasmet išleidžiama apie 2 mlrd. Eur. Tačiau pastaruoju metu susiduriama su opiomis problemomis: viešuosiuose pirkimuose taikomas mažiausios kainos kriterijus ir nekokybiškai parengtos pirkimų sąlygos verčia sunerimti ne tik statybos rangovus, bet ir pačias perkančiąsias organizacijas. 2019 m. Lietuvoje buvo beveik šimtas „užšaldytų“ statybos projektų, kurių bendra vertė siekė mažiausiai 0,5 mlrd. Eur, o dalis viešųjų pirkimų įvykdomi tik iš 4–5 karto, nes perkančiosios organizacijos nesulaukia rangos bendrovių pasiūlymų arba atmeta visus jų pateiktus pasiūlymus dėl per didelių kainų. 62

LSA NARĖS PO PUSĖS METŲ PRADEDA VISUOTINAI NAUDOTI STATYBININKO (STATREG) KORTELES Pasak LSA prezidento Daliaus Gedvilo, racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Už mokesčių mokėtojų ir ES lėšas, jo žodžiais, reikia pirkti ne tai, kad pigiausia, o tai, kas yra reikalingiausia ir geriausia. „Dabartinė viešųjų pirkimų praktika yra orientuota tik į trumpalaikę naudą ir valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj, – kalbėjo D. Gedvilas, pabrėždamas, kad būtina tobulinti viešųjų pirkimų teisės aktus ir mažiausios kainos metodą taikyti kuo rečiau. – Gavusios itin

mažos kainos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos privalo įsitikinti, ar pasiūlyta kaina yra pagrįsta, ar už ją tiekėjas sugebės kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį: saugiai, laiku ir tvariai įgyvendinti projektą.“ Šiam siūlymui įgyvendinti LSA siūlo sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų viešuosiuose pirkimuose. D. Gedvilas pranešė, kad LSA Taryba sausio 23 d. priėmė sprendimą, kad asociacijos narės po 6-ių mėnesių visuotinai pradės naudoti Statybininko (STATREG) korteles ir vesti darbo laiko apskaitą statybvietėse. „Valstybės sektorius turi apsispręsti, ar nori, kad viešieji pirkimai vyktų skaidriai su juose dalyvaujančiomis legaliai dirbančiomis

ASOCIACIJOSE

įmonėmis. Turime siekti bendradarbiavimo tarp verslo ir valstybės institucijų, nes tik tokiu keliu eidami pasieksime teigiamų pokyčių viešųjų pirkimų procesuose“, – siūlymus vardino D. Gedvilas.

kalbėjo VPT direktoriaus pavaduotoja, primindama, kad VPT nėra viešųjų pirkimų politiką formuojanti institucija, ji tik prižiūri ir konsultuoja, kaip įgyvendinti viešųjų pirkimų teisės aktus. Viešųjų pirkimų politikos formuotoja yra LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, todėl statybos sektoriaus dalyviams rekomenduotina konsultuotis su minėta institucija.

viceprezidentas Kęstutis Vanagas, kalbėdamas apie problematiką rangos darbų viešuosiuose pirkimuose, akcentavo perkančiųjų organizacijų netinkamai parengtus rangovų kvalifikacinius reikalavimus, atrankose taikomą mažiausios VPT: MATOMI TEIGIAMI POKYČIAI, kainos kriterijų, projektų biudžetų TAČIAU JŲ NEPAKANKA neatitikimą realioms rinkos kainoms ir per Viešųjų pirkimų statybos sektoriuje ilgą pirkimo procedūrų trukmę. tendencijas apžvelgusi VPT direktoriaus „Mažiausios kainos kriterijus yra tapęs pavaduotoja Jovita Petkuvienė pažymėjo, SU KOKIOMIS PROBLEMOMIS pagrindiniu rangovų atrankos kriterijumi kad statybos darbų viešiesiems pirkimams SUSIDURIA IR KOKIAS POKYČIŲ viešuosiuose pirkimuose. Tokiu būdu KRYPTIS MATO RINKOS DALYVIAI? Lietuvoje išleidžiama beveik pusė visų pasirinktas rangovas dažniausiai Daugiausiai Lietuvoje renovacijos projektų neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, viešiesiems pirkimams skirtų lėšų, vykdančios statybos bendrovės „Žilinskis nesugeba įvykdyti pirkimo sutarties t. y. 45%. Jos teigimu, matomi teigiami ir Co“ vadovas dr. Žilvinas Žilinskis pokyčiai pastarųjų penkerių metų sąlygų ir projekto įgyvendinimas tampa išskyrė keturias pagrindines problemas, laikotarpiu: mažėjo vieno tiekėjo pirkimų problemišku: projektai neužbaigiami arba su kuriomis susiduria renovacijos darbų tarptautiniuose pirkimuose, didėja jų įgyvendinimas stipriai vėluoja, nes konkurencingumas ir daugėja pirkimų, kai viešuosiuose pirkimuose: netinkamai rangovas bankrutuoja ir tenka skelbti naują rangovas parenkamas ne pagal mažiausios parengta perkamo objekto techninė konkursą. Dabar perkančiosios organizacijos specifikacija, neteisingai suplanuotas kainos kriterijų. dažnai konkursuose net nenurodo pirkimui biudžetas, nekokybiškai parengtos VPT duomenimis, 2017 m. (nuo liepos skirto biudžeto arba jis neatitinka realių konkurso sąlygos ir formalus tiekėjų 1 d.) – 2018 m. 73% visų statybos darbų rinkos kainų, todėl rangovų paieška pirkimų baigėsi sutarties sudarymu, tačiau pasiūlymų vertinimas. Jo siūlymu, užtrunka kelis kartus ilgiau nei planuota, užsakovams reikėtų tiksliai rengti perkamų nes visi pasiūlymai atmetami dėl per likusieji 27% baigėsi nesėkmingai – objektų technines specifikacijas, planuoti didelių kainų. Tuomet vėluoja ir brangsta sutartys nebuvo sudarytos. pagrindžiamus projektų biudžetus, remtis projektų įgyvendinimas, eikvojami abiejų „Atsižvelgiant į tai, kad 2017–2019 m. laikotarpiu statybos kainos dėl statybinių rinkos dalyvių ir VPT rekomendacijomis pusių resursai ir valstybės lėšos“, – kalbėjo pirkimų sąlygų rengimui bei naudoti medžiagų brangimo ir sektoriaus K. Vanagas. unifikuotas projektavimo/rangos sutartis. Pažymėtina, kad „YIT Lietuva“ per 2019 m. darbuotojų darbo užmokesčio augimo Didžiausiai Suomijos statybos bendrovei augo labai sparčiai, pirkimų vykdytojai parengė net 49 pasiūlymus viešųjų pirkimų YIT priklausančios „YIT Lietuva“ vadovas konkursams, kurių bendra vertė – dažnu atveju teisingai nepaskaičiuodavo ir Lietuvos statybininkų asociacijos pirkimams reikalingų lėšų dydžio“, – 280 mln. Eur. 63

„ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD 2017–2019 M. LAIKOTARPIU STATYBOS KAINOS DĖL STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ BRANGIMO IR SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDĖJIMO AUGO LABAI SPARČIAI, PIRKIMŲ VYKDYTOJAI DAŽNU ATVEJU TEISINGAI NEPASKAIČIUODAVO PIRKIMAMS REIKALINGŲ LĖŠŲ DYDŽIO“, – SAKO VPT DIREKTORIAUS PAVADUOTOJA JOVITA PETKUVIENĖ, PRIMINDAMA, KAD VPT NĖRA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ POLITIKĄ FORMUOJANTI INSTITUCIJA – JI TIK PRIŽIŪRI IR KONSULTUOJA, KAIP ĮGYVENDINTI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISĖS AKTUS.

naujus viešųjų pirkimų konkursus jau vykdomiems projektams (dėl rangovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar bankroto). Ji taip pat pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nepritaria neseniai įsigaliojusiam viešųjų pirkimų įstatymui, kuris numato, kad projektavimo ir rangos darbai turi būti perkami atskirai. „Akivaizdu, kad reikia ir patiems pirkimų vykdytojams kelti savo profesionalumo kartelę: preciziškai planuoti ir profesionaliai valdyti procesus ir rizikas, ieškoti naujovių ir jas diegti“, – sakė D. Čeponienė, siūlydama prie šio tikslo prisidėti ir statybos KOKIAS PAMOKAS JAU IŠMOKO sektoriaus atstovams, pasidalinant savo PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS? turimomis žiniomis ir patirtimi apie Kauno miesto savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja statinių projektavimą ir statybos procesų skaitmenizavimą. Daiva Čeponienė įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Kauno miesto Kitos perkančiosios organizacijos atstovė – VĮ „Oro navigacija“ viešųjų pirkimų savivaldybė, organizuodama viešuosius koordinatorė Lidija Leus-Venzlauskienė pirkimus. Tai sutartyse numatytų pasidalino patirtimi apie administracinio ir darbų atlikimo terminų nesilaikymas, neužtikrinta techninės priežiūros paslaugų regioninio skrydžių valdymo centro statybą. „Įgyvendindami projektą, mes išmokome, kokybė, netinkamai parengti techniniai kad yra būtinas tinkamas pasirengimas projektai ir atvejai, kai tenka organizuoti „YIT Lietuva“ vadovo siūlymu, būtina optimizuoti viešųjų pirkimų procedūras, skaidrinti kvalifikacinius reikalavimus, diegti Statybininko korteles, pirkimų biudžetus planuoti ir techninės priežiūros paslaugas pirkti už rinkos kainą, standartizuoti darbų kiekių žiniaraščius, patvirtinti standartizuotas rangos sutarčių sąlygas ir kurti naują reikalavimą – privalomą BIM (angl. Building Information Modelling) naudojimą visuose 1 mln. Eur ir didesnės vertės projektuose.

projektui: daryti rinkos konsultacijas, parengti aiškius pirkimo dokumentus ir kokybišką techninį projektą. Po to reikalingi aiškiai aprašyti techniniai parametrai ir kokybiškos techninės priežiūros paslaugos. Trečiajame etape vykdėme reguliarius susitikimus su rangovais, laikėmės darbų atlikimo eiliškumo ir parengėme aiškias sutarties sąlygas. Tai buvo mūsų sėkmingo projekto receptas“, – išmoktomis pamokomis dalinosi „Oro navigacija“ atstovė. Pasak „Vilniaus vystymo kompanijos“, per metus vykdančios vidutiniškai 250–300 viešųjų pirkimų, Viešųjų pirkimų skyriaus vadovės Živilės Kičaitės, įsigyti kokybišką projektą jiems padeda trys esminiai dalykai: ekonominio naudingumo kriterijų taikymas, BIM ir elektroninio statybos darbų žurnalo naudojimas bei kruopštus sutarties projekto parengimas ir valdymas. Renginio metu vyko diskusija, buvo sudaryta galimybė individualiai konsultuotis su VPT specialistais. 

ASOCIACIJOSE

KVIEČIA DALYVAUTI TRADICINIAME KONKURSE

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2020 JAU PENKTUS METUS IŠ EILĖS VŠĮ „SKAITMENINĖ STATYBA“ KARTU SU LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA SKELBIA KONKURSĄ „LIETUVOS BIM PROJEKTAI“, SKIRTĄ IŠRINKTI GERIAUSIĄ LIETUVOS ĮMONIŲ PRAKTIKĄ, NAUDOJANT STATINIO INFORMACINIO MODELIAVIMO (BIM) TECHNOLOGIJAS IR METODOLOGIJĄ.

Konkurso organizatoriai – VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija – skaičiuoja, kad kasmet įmonių, naudojančių BIM, daugėja, o specialistai vis geriau įvaldo BIM metodologiją. „Kiekvienais metais, analizuodamas šį konkursą, džiaugiuosi tuo, ką matau. BIM projektai tobulėja, jų branda ir sprendimų kokybė tampa vis aukštesnė, o informacijos pateikimas – profesionalesnis. Tai liudija apie Lietuvos statybų sektoriaus pažangą ir progresą, taikant skaitmenines technologijas. Įmonės tampa vis atviresnės pokyčiams ir inovacijoms“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas ir „LIETUVOS BIM PROJEKTAI“ konkurso komisijos pirmininkas Dalius Gedvilas. 2016 m. konkurse dalyvavo 19 projektų, 2017 m. – 20, 2018 m. – 26, o praėjusiais metais konkursui buvo pateiktos 25 paraiškos. Tarp pernai metų nugalėtojų: „Continental Automotive Lithuania“ gamykla Kauno raj. (UAB „Baltic Engineers“, UAB „Inhus Engineering“), paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniuje (UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Grinda“), verslo centras „3Burė“ Vilniuje (UAB „YIT Lietuva“, UAB „Sweco Lietuva“), gyvenamasis kvartalas „Vilnelės slėnis“ Vilniuje (UAB „Merko statyba“). Per ketverius metus konkursui buvo pateikta net 90 Lietuvos įmonių įgyvendintų BIM projektų. 2019 m. įgyvendinti BIM projektai bus vertinami atsižvelgiant į BIM panaudojimą projektavimo sprendimams, tvarumo užtikrinimui ir „žaliai“ statybai, inovatyvų projektų informacijos panaudojimą ir projektuose naudotus standartus bei metodikas. KONKURSE „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2020“ PROJEKTAI BUS VERTINAMI ŠIOSE KATEGORIJOSE:

• Geriausias gamybinių pastatų BIM projektas • Geriausias inžinerinių tinklų BIM projektas • Geriausias infrastruktūros BIM projektas (kiti inžineriniai statiniai) • Geriausias BIM projektas užsienyje • Geriausias visuomeninių pastatų BIM projektas • Geriausias gyvenamųjų pastatų BIM projektas • Geriausias miesto modelio BIM projektas • Geriausias studentų BIM projektas

Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti balandžio mėn. konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2020. Vilnius“, didžiausios statybų parodos „Resta“ metu. Rengėjai kviečia dalyvauti ir įgyti konkurencinį pranašumą. • Konkurso dalyviai, komisijai įvertinus pateiktus projektus, bus įtraukti į viešą skaitmeninės statybos projektų modelius kurti ir taikyti BIM metodologiją gebančių Lietuvos įmonių registrą. • Dalyviams atiteks VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rekomendacija viešųjų pirkimų konkursuose ir/ar kiti apdovanojimai. • Projektai bus viešinami organizatorių priemonėmis. • Projektų teikėjams suteikiama po 2 nemokamus bilietus į konferenciją „Skaitmeninė statyba 2020. Vilnius“. PROJEKTAI KONKURSUI REGISTRUOJAMI IKI 2020 M. KOVO 20 D. Informaciją apie užregistruotus projektus vertinimui būtina pateikti iki 2020 M. KOVO 27 D.

Išsamiau – Skaitmeninestatyba.lt

KONFERENCIJA „BETONAS IR GELŽBETONIS. 2020“

ARCHITEKTŪRINIS B E T O N A S

BETONO KAIP APDAILOS MEDŽIAGOS PANAUDOJIMAS STATYBOJE TAMPA VIS POPULIARESNIS. BETONINĖS KONSTRUKCIJOS SU DEKORATYVIU PAVIRŠIUMI ŠIUO METU PLAČIAI NAUDOJAMOS TIEK PASTATŲ FASADAMS, TIEK INTERJERE. TOKIEMS BETONAMS SVARBIOS NE TIK TECHNOLOGINĖS BEI EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS, BET IR DEKORATYVINĖS PAVIRŠIŲ CHARAKTERISTIKOS BEI ESTETINIS VAIZDAS.

umaniai panaudotas architektūrinis betonas gali puikiai atrodyti ir tarnauti šimtus metų net atšiauriose mūsų klimato sąlygose be jokios priežiūros ir remonto darbų. Panaudojus šiuolaikines technologijas ir medžiagas betono gamyboje architektams ir statytojams atsiveria puikios galimybės projektuoti ir efektyviai naudoti šiuolaikinių techninių parametrų aukštos kokybės surenkamas ir monolitines konstrukcijas iš dekoratyvinio betono. Šių metų konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. 2020“ bus nagrinėjami dekoratyvinio betono panaudojimo architektūriniuose sprendimuose gyvenamųjų, visuomeninių ir infrastruktūros objektų statyboje, tokio betono gamybos technologijos ir konstrukcijų eksploatacijos klausimai. Konferencijos programoje numatyti moksliniai pranešimai betono panaudojimo architektūroje, dekoratyvinio betono gamybos technologijos ir techninių reikalavimų architektūriniam betonui normavimo tematika. Visi mokslininkai, architektai, projektuotojai, gamybininkai ir statybininkai, besidomintys architektūrinio betono gamyba ir panaudojimu pastatų architektūroje, kviečiami dalyvauti konferencijoje, kuri įvyks kovo 19 d. VGTU Statybos fakultete. REGISTRACIJA Apie registracijos sąlygas skaityti http://bgb.vgtu.lt REGISTRACIJA VYKS IKI 2020 M. KOVO 16 D. Būtina registruotis, siunčiant dalyvio anketą nurodytu adresu ir gauti patvirtinimą. Gavus patvirtinimą, dalyvavimas konferencijoje nemokamas. KONFERENCIJOS DATA: 2020 m. kovo 19 d. KONFERENCIJOS VIETA: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio rūmai (Saulėtekio al. 11, Vilnius), SRA I - 03 auditorija KONFERENCIJĄ ORGANIZUOJA Lietuvos statybos industrijos asociacija ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetas