STATYBUNAUJIENOS.LT 2021 Nr. 2/22 by Statybunaujienos.lt

GERIAUSI LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021

2021 Nr. 2/22

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

TURINYS GERIAUSI LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6–13 • •

•

IŠRINKTI GERIAUSI 2021-ŲJŲ METŲ LIETUVOS BIM PROJEKTAI RASEINIŲ STATYBA. „INTERSURGICAL“ GAMYKLOS VISAGINE STATYBA ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS PRIPAŽINTAS GERIAUSIU GAMYBINIŲ PASTATŲ KATEGORIJOJE GRINDA. DARNUMO PRINCIPAIS PAREMTAS PROJEKTAS – GERIAUSIAS INŽINERINIŲ TINKLŲ KATEGORIJOJE

VERSLO NAUJIENOS. INVESTICIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14–19 • ĮMONIŲ GRUPĖ MILSA INVESTUOJA Į PROGRESĄ IR TVARUMĄ •

•

ERCO TECHNOLOGIES. „AMMANN“ ASFALTO GAMYKLOS – ŠIMTAMETĖ PATIRTIS IR PAŽANGIAUSIOS TECHNOLOGIJOS POŽEMINĖS LINIJOS. PANDEMIJOS ĮTAMPAS AMORTIZAVO TVARIAIS 5BN UJLSPT LWBMJGJLBDJKPT SPRENDIMAIS

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50–62 • • • • • • •

EBSCVPUPK¾ LVSJ¾ JFõLPNF BUMZHJOJ

WIENERBERGER. A++ IR ESTETIKA – KAIP SKAIČIUOTI INVESTICIJAS SISTELA. KAIP KEIČIASI STATYBOS KAINOS, ĮSIGALIOJUS A++ ENERGINĖS KLASĖS REIKALAVIMAMS KARBONTEKO SISTEMA. INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ ŠILDYMO SISTEMA: KODĖL VILNIEČIŲ ŠEIMA JOS NEBEKEISTŲ Į JOKIĄ KITĄ KAUNO ŠILAS. ŠILOPORAS GEO GREITESNIS ĮRENGIMAS IR PUIKIOS ŠILUMINĖS SAVYBĖS STATYBOS PROCESŲ VALDYMAS. AR VISI А++ SERTIFIKATUS TURINTYS PASTATAI IŠTIES ATITINKA JIEMS KELIAMUS REIKALAVIMUS? N¿T¾ QBTJSJOLJNBT KBVOJ TQF LVSJPT NVNT SFJLJB 4Q»KV LBE UPLJB MAPID LT. TVARI STATYBA: SUSITELKUS Į ENERGIJOSDJBMJTUBJ LVSJF OPSJ LB÷LP JõNPLUJ VARTOJIMO MAŽINIMĄ, TJUVBDJKB TVTJEBS» E»M UP KPH QBUZT NUOŠALĖJE LIKO ENERGIJOS POREIKIS MEDŽIAGOMSJS QBTJFLUJ HZWFOJNF "JõLV EBCBS GAMINTI HFSJBVTJ TQFDJBMJTUBJ ZSB FNJHSBWº PREFABETA. „TERIVA LIGHT“ PERDANGOS – TRUMPESNIS STATYBOS LAIKAS IR KBVOBT ÷NPHVT Jõ LBSUP OPSJ HFSP #FTJTVLEBNJ Jõ TVTJEBSJVTJPT MAŽESNĖ SĄMATA BUMZHJOJNP OPST KP QSPGFTJO»T ÷JOJPT TJUVBDJKPT NFT OVTQSFOE»NF LBE HFSJBV VçTJBVHJOUJ HFSµ TQFDJBMJTUµ

JS QBUJSUJT MBCBJ NB÷B 5PLJBJT BUWFKBJT

NBJ ZSB QBLBOLBNBJ EJEFMJ 1SPCMFNB OFJ KP JFõLPUJ LB÷LVS V÷TJFOZKF . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .NFT HBMJNF NPL»UJ SJCPUµ TVNµ LPM . . . . . . . . . . . . . . . 63 APLINKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ZSB UB LBE EBSCP CJS÷PKF FTBOUZT . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20–28 TECHNOLOGIJOS. TQFDJBMJTUBT ·HZKB HFSµ LWBMJGJLBDJKµ 4V V÷TJFOJF³JBJT JSHJ LZMB WJTPLJ¾ SCHOMBURG. NAUJOS KARTOS HIDROIZOLIACIJA, MAŽA IŠEIGA, GREITIS IR • ŠILUTĖS POLDERIAI. ĮMONĖ, RIBOJAMA SEZONINĖS VEIKLOS, UŽSITIKRINA ÷NPO»T OFBUJUJOLB UPT LWBMJGJLBDJKPT ,PM LBT WFS³JBN»T TV UVP LBT ZSB TVOLVN¾ JS OJVBOT¾ 5PE»M EBCBS EFEKTYVUMAS

DARBĄ IŠTISUS METUS ARTVA. POŽEMINIS VANDUO IR GEOTERMINĖ ENERGIJA - TVARUMO IR TVARI ÷NPOJ¾ ZSB HFSPLBJ QFS EBVH P STATYBA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64–68 LBDJKPT JS UBN UJLSVT SFJLBMBWJNVT NAUDOS GARANTIJA • TVARESNIŲ STATYBŲ LINK: YIT LIETUVA ĖMĖSI SKAIČIUOTI SAVO PROJEKTŲ CO2 BUJUJOLBO³J¾ TQFDJBMJTU¾ 4USVLU¿SJOJT LJU¾ US¿LTUB 4JVW»K¾ CFUPOVPUPK¾ • KOKYBIŠKI GRUNDFOS SIURBLIAI GARANTUOJA IR PATIKIMĄ VANDENS PĖDSAKĄ IR KETINA JĮ SUMAŽINTI PERPUS -%# %BSCP JåUFLMJĎ TLZSJBVT NJõLJOJOLZTU»T JS NFEJFOPT SVPõPT TIEKIMĄ, IR KOMFORTIŠKĄ BUITĮ OFEBSCBT LBJ EBSCP QBLMBVTB TBWP • FILWEL SERTIFIKATAS ŽYMI NAUJOS VERSLO CENTRŲ KULTŪROS PRADŽIĄ TUSVLU¿SB OFBUJUJOLB EBSCP QBTJ¿MPT EBSCVPUPK¾ QBLMBVTB WJSõJKB QBTJ¿Mµ • GELGAUDIŠKIO GELŽBETONIS. STOTELĖSE SAUGESNĖ JUDĖJIMO GALIMYBĖ ,BJ LVSJF EBSCEBWJBJ TVTJEVSJB JõLSFJQJB QBE»U· EBSCP SJOLPKF WJFO¾ N EBVHJBVTJB EBSCP WJFU¾ RIBOTO JUDUMO ASMENIMS •

TV EBSCP K»HPT US¿LVNV +JFNT QSPGFTJK¾ JS LWBMJGJLBDJK¾ UVSJO³J¾ TVOLV SBTUJ JS UJOLBNPT LWBMJGJ GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI . . . . . . . . . 30–49

AKTUALIJOS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .69 CVWP SFHJTUSVPKBNB QBSEBW»KBNT

•

PANDEMIJOS PASEKMĖS LIETUVAI: DIDESNIŲ OBJEKTŲ SAVIKAINA PABRANGO ŠIMTAIS TŪKSTANČIŲ AR NET MILIJONAIS EURŲ

KODĖL NET MODERNIUOSE ENERGIŠKAI EFEKTYVIUOSE DAUGIABUČIUOSE ŽMONĖS KENČIA NUO TRIUKŠMO? HSBWP · LJUBT õBMJT 5FO KJF C¿EBNJ IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . .SFOHJB NVNT SFJLBMJOHVT EJQMPNVP . . . . . . . . . . . . 70–73 • UPONOR. MAŽATRIUKŠMĖS NUOTEKŲ SISTEMOS: AR VERTA Į JAS UVT TQFDJBMJTUVT TBWP TSJUJFT ÷JOPWBJ HBMJ HBVUJ LVS • JUNG PRISTATO TECHNOLOGIJŲ MEKĄ: PO VIENU STOGU SUJUNGĖ DAUGIAUSIA INVESTUOTI? IŠMANIŲJŲ SISTEMŲ BEI ĮKŪRĖ DEMONSTRACINĮ BUTĄ /FSBEº UJOLBN¾ TQFDJBMJTU¾ NFT LBT HFSFTOJVT BUMZHJOJNVT OFJ HBMJ • AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS. KĄ DARYTI, KAD GYVENTOJŲ RAMYBĖ BŪTŲ • ĮRENGĖ IŠMANŲ BUTĄ SOSTINĖS NAUJAMIESTYJE FTBNF QSJWFSTUJ ·EBSCJOUJ ÷FNFTO»T QBTJ¿MZUJ -JFUVWPT ·NPO»T 5B³JBV SAUGOMA TAIP PAT, KAIP IR VERSLO PASLAPTYS? LWBMJGJLBDJKPT EBSCVPUPKVT "JõLV UVSJV LFMFUµ QBWZ[E÷J¾ LBJ Jõ NBOP • MODERNI IZOLIACIJA AKUSTINĮ KOMFORTĄ UŽTIKRINA PATRAUKLAUS CVJ TJFLJBOU SFLPSEJOFT BVLõUVNBT . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .TJ¿MPNF KJFNT NB÷FTO· BUMZHJOJNµ JS . . . . . . . . . . . . 74–77 ·NPO»T JFõLPUJ HFSFTOJP HZWFOJNP · DIZAINO MEDŽIAGOMIS EJE÷JBVTJB QSPCMFNB UBQP LWBMJGJLVPAPDOVANOJIMAI. • BAUMIT. GERIAUSIŲ EUROPOS FASADŲ KONKURSE TRIUMFAVO VILNIAUS • MODERNI IZOLIACIJA. VISKOELASTINĖ MEMBRANA – VIENA EFEKTYVIAUSIŲ TUBUPNF HSFUB TBWP BVLõUPT LWBMJ V÷TJFO· FNJHSBWº EBSCVPUPKBJ TVHS·÷P UPT EBSCP K»HPT US¿LVNBT %BCBS MENO MUZIEJUS GARSĄ IZOLIUOJANČIŲ MEDŽIAGŲ PASAULYJE GJLBDJKPT EBSCVPUPK¾ LBE KJF JõNPLU¾ JS QSBõ»TJ QSJJNBNJ BUHBM SBTUJ LWBMJGJLVPUµ ÷NPH¾ LVSJT HBM»U¾ MODERNAUS PO RENOVACIJOS NAMAS-VAIDUOKLISWJTPT EBSCP TQFDJGJLPT JS W»MJBV PELNĖ „METŲ RENOVACIJOS • APLINKOS VADYBA. TRIUKŠMO SKLAIDOS MODELIAVIMAS. KAIP UŽBĖGTI UŽ • LANSTINYS. "VLõUPT LWBMJGJLBDJKPT TQFDJBMJTU¾ PROJEKTO 2020“ TITULĄ AKIŲ FINANSINIAMS NUOSTOLIAMSTVOLV IR APSAUGOTI ĮMONĖS REPUTACIJĄ HBM»U¾ TBWBSBOLJõLBJ BUMJLUJ BVLõU¾ US¿LTUB JS UPE»M LBE KBVOJNBT OFOP • GARSO DINAMIKA. KAIP SUKURTI GARSO UŽTVARAS IR KODĖL EFEKTYVI SJBJ SFOLBTJ QSPGFTJO· NPLZNµ LVSJT JS SFJLBMBWJN¾ EBSCVT -BCBJ EBVH HFS¾ TQFDJBMJTU¾ FNJ KONSTRUKCIJA – NEBŪTINAI STORA KONSTRUKCIJA LIFTAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78–80 • SUMEDA. GARSĄ IZOLIUOJANTYS LANGAI. ĮMONĖ ATLIEKA PRAKTINIUS KAUNO LIFTAI. KAIP KEISTŲSI SITUACIJA, JEIGU LIFTAI ATITIKTŲ VARTOTOJŲ BANDYMUS POREIKIUS "JõLV BUFJOB ÷NPOJ¾ LVSJF OPS»U¾ TJNBMJBJ BVHJOUJ KBVOVT TQFDJBMJTUVT • ŠVEICARIŠKOS SISTEMOS. CLIPSO ĮTEMPIAMOSIOS LUBOS NE TIK KURIA EJSCUJ #FU KJF UVSJ UJL JõTJMBWJOJNµ %BCBS NFT JOUFOTZWJBJ CFOESBEBSCJ AKUSTINĮ KOMFORTĄ, BET IR TAMPA INTERJERO AKCENTU Leidėjas MB „Redakcija plius“ JS OFUVSJ KPLJPT QBUJSUJFT /PST BVKBNF TV VOJWFSTJUFUBJT QSJJNBNF • KNAUF. GARSO IZOLIAVIMAS. LAIKYKITĖS ŠIŲ PRINCIPŲ IR GYVENSITE KUR Leidinio redaktorė Genė Drungilienė BUMZHJOJNµ TJ¿MPNF WJTBJ OFCMPHµ TUVEFOUVT QSBLUJLBJ BQNPLPNF KAS RAMIAU Reklama +370 672 60123 (FS¾ TQFDJBMJTU¾ US¿LVNµ FTBNF %»M UPLJPT TJUVBDJKPT QBTJLBMCV JS TV KVPT JS UBJQ QBNB÷V BVHJOBN»T • PAROC SPRENDIMAI TARPAUKŠTINIŲ PERDANGŲ GARSO IZOLIAVIMUI Maketavo UAB „ART SET“ QBUZSº TBWP LPMFHPNJT QBT WJTVT UBT QBUT TVOLV TBV TQFDJBMJTUVT ,JFL Jõ K¾ MJLT • RAMSTA. .BOBV HBM EBCBS KAI NAMAS NEKOKYBIŠKAS, AKUSTINĮ KOMFORTĄ LEMIA -JFUVWPKF UJFTJPH OFC»SB U¾ HFS¾ SBTUJ HFSµ EBSCVPUPKµ 5B³JBV Jõ LJU¾ Leidėjas EJSCUJ QBT NVT OFBJõLV 5B³JBV BQJF už reklamų turinį neatsako. MEDŽIAGOS IR SPRENDIMAI TQFDJBMJTU¾ (BM KJF JõWB÷JBWº · V÷TJFOJVT ·NPOJ¾ EBSCVPUPK¾ OFWJMJPKBNF OFT EBSCVPUPK¾ BUTJWF÷JNµ Jõ LJU¾ õBMJ¾ Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta • RUUKKI. PLIENINĖ „CLASSIC® NEXTGEN“ STOGO DANGA – VERTINANTIEMS %BCBS LBJQ UJL JFõLPNF QSPKFLU¾ UBJQ EBSZUJ NBOP NBOZNV OFFUJõLB kitaip, OFU OFTWBSTUBV ôJVP LMBVTJNV FTV IŠSKIRTINĮ KOMFORTĄ IR STILIŲ publikacijose minimų įmonių WBEPWP CFU OJFLBJQ OFSBOEBNF

"õ TUFOHJVPTJ BQNPLZUJ JS NBL

MJFUVWJåLBT

Viršelyje – UAB „Darnu Group“ vystomas rajonas „Paupys“. Projektas – UAB „Architektūros linija“,BMCJOP 3JUB .V[JLFWJ³J¿U» (architektai: Gintaras Čaikauskas,¢4UBUZC¾ ÷JOJ¾ BSDIZWP JS QBõOFLPW¾ OVPUS Virginija Venckūnienė, Vytautas Raugala, Faustas Lasys). Nuotrauka – Norbert Tukaj

AR TIKRAI JÛSØ BUTØ PIRKËJAI NORËS GIRDËTI VËLAI NAMO GRÁÞTANÈIUS KAIMYNUS? storis 5 mm 10 mm 15 mm 20 mm Paruoðta reikiamo dydþio juostomis

Juosta suvyniota á rulonà

DELTA N O V A UAB „Delta Nova“ Uþupio g. 30, LT-01203 Vilnius Tel. (8 5) 272 5308 Faks. (8 5) 272 1062 Mob. 8 615 13669 info@deltanova.lt

Netaupykite visuomenës sveikatos sàskaita. Izoliuokite laiptø konstrukcijas nuo triukðmo sklaidos!

freedom to create

www.invisibleconnections.no

„Nematomi“ laiptų aikštelių atrėmimo sprendimai – InvissibleConnections RVK ir TSS. Galima garso slopinimo funkcija

Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 272 5308, faks. +370 5 272 1062, mob. +370 615 13 669 info@deltanova.lt www.deltanova.lt

GERIAUSI LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021

Išrinkti geriausi 2021-ųjų metų Lietuvos BIM projektai

DIDŽIAUSIAME SKAITMENINĖS STATYBOS TEMATIKOS RENGINYJE LIETUVOJE – TARPTAUTINĖJE VIRTUALIOJE KONFERENCIJOJE „SKAITMENINĖ STATYBA 2021. VILNIUS“ – BUVO PASKELBTI GERIAUSI 2021 METŲ LIETUVOS BIM PROJEKTAI. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rengiamame kasmetiniame konkurse „Lietuvos BIM projektai 2021“ aštuoniose kategorijose apdovanojimus pasidalijo tiek viešojo, tiek privataus sektorių statybos projektai, įgyvendinti taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją. Kasmet įmonių, taikančių BIM metodologiją, daugėja, o skaitmeninė statyba jau tampa standartu Lietuvos statybų rinkoje. „Šiandien Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir žengia į tarptautinę rinką, o skaitmeninės technologijos tampa neatsiejama statybų srities specialistų darbo dalimi. Mūsų šalies statybos bendrovių įgyvendinami BIM projektai kasmet tobulėja, jų branda ir taikomų sprendimų kokybė tampa vis aukštesnė, o informacijos pateikimas – profesionalesnis. Tai liudija apie Lietuvos statybų sektoriaus pažangą, einant skaitmenizacijos keliu. Rinkos dalyviai demonstruoja spartų progresą ir tampa vis atviresni pokyčiams bei inovacijoms“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas ir „Lietuvos BIM projektai“ konkurso komisijos pirmininkas Dalius Gedvilas, pažymėdamas, kad Lietuva turi daug potencialo vytis pažangiausias valstybes statybos skaitmenizavimo srityje. Per šešerius metus konkursui „Lietuvos BIM projektai“ buvo pateiktos net 137 paraiškos su Lietuvos įmonių įgyvendintais privačiais ir valstybiniais BIM projektais. Įgyvendinti BIM projektai šiemet buvo vertinami atsižvelgiant į: • BIM panaudojimą projektavimo, statybos ir eksploatavimo sprendimams • BIM panaudojimą tvarumo užtikrinimui ir „žaliai“ statybai • Inovatyvų projektų informacijos ir standartų panaudojimą

Konkurso „Lietuvos BIM projektai 2021“ nugalėtojai: • Geriausias gamybinių pastatų BIM projektas – „INTERSURGICAL“ pramonės paskirties pastato Visagine projektavimo ir statybos darbai (UAB „Baltic Digital Building Developer“ ir UAB „Raseinių statyba“) • Geriausias visuomeninių pastatų BIM projektas – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo ir šeštojo policijos komisariatų, Kelių policijos valdybos, Lietuvos kelių policijos tarnybos, Buhalterinės apskaitos valdybos ir Imuniteto valdybos (korupcijos skyriaus) pastato, esančio Sietyno g. 24, Vilniuje, naujos statybos techninio projekto parengimo paslaugos (UAB „Atamis“) • Geriausias gyvenamųjų pastatų BIM projektas – daugiabučių gyvenamųjų namų projektas „Naujasis Skansenas“ (I etapas), Linkmenų g. 15, Vilnius darbai (UAB „YIT Lietuva“ ir UAB „INHUS“) • Geriausias susisiekimo infrastruktūros BIM projektas – IX-B geležinkelio transporto koridoriaus Kaišiadorys – Klaipėda kelyje Nr. I esančio tilto 94+634 km su geležinkelio keliu Nr. I, Jonavos r. sav., Jonavos r. sav. teritorija, rekonstravimo projektas (UAB „INHUS Engineering“) • Geriausias inžinerinių tinklų BIM projektas – Geležinio Vilko – paviršinių nuotekų tinklų, valyklos ir kaupyklos infrastruktūros vandentvarkos projektas (UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Grinda“) • Geriausias BIM projektas užsienyje – „BonTop“, Švedija (UAB „INHUS Engineering“) • Geriausias miesto modelio BIM projektas – Klaipėdos LEZ investicinioreprezentacinio 3D modelio ir operatyvinės stebėjimo sistemos sukūrimas (UAB „IN RE“ ir UAB „IT logika“) • Geriausias studentų BIM projektas – Lopšelio-darželio pastato, S.Stanevičiaus g. 21, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektas (Vilnius Tech) Apdovanojimus konkurso nugalėtojams įteikė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius Dalius Gedvilas.

„Intersurgical“ gamyklos Visagine projekto, kuris pripažintas „Geriausiu gamybinių pastatų BIM projektu 2021“, IPD komanda: UAB „Intersurgical“ (Užsakovas. Projekto valdymo ir eksploatacijos komandos); UAB „Baltic Digital Building Developer“ (Vystytojas. Projektų valdymas); UAB „Raseinių statyba“ (Statybų generalinis rangovas); InnoBIM, UAB; UAB „Archimeda“; UAB „Structures“; IĮ „Šilventa“; UAB „Termoinžinerija“; UAB „Duventa“, UAB „Staltika“; UAB „OPS“; AB „GreenGroup“. 7

Intersurgical

gamyklos Visagine statyba įgyvendintas projektas pripažintas „Geriausiu gamybinių pastatų BIM projektu 2021“

METŲ PRADŽIOJE VISAGINO PRAMONĖS PARKE BAIGTA STATYTI JUNGTINĖS KARALYSTĖS MEDICINOS PRIETAISŲ KOMPANIJOS „INTERSURGICAL“ GAMYKLA. TAI JAU ANTROJI LIETUVOJE VEIKIANTI JOS GAMYKLA. IR PIRMOJI, KURIĄ „RASEINIŲ STATYBA“ – GENERALINIS RANGOVAS – STATĖ BIM APLINKOJE.

štuonių hektarų plote Visagino pramonės parke 16 628 kv. m A+ energinio naudingumo gamykla buvo pastatyta per 12 mėn., t.y. 3 mėn. greičiau, negu buvo numatyta pagal sutartį. „Žinome, kad pandemijos metu ne vienas projektas buvo pristabdytas, o mus ištiko priešinga situacija. Užsakovas „Intersurgical“ yra medicinos priemonių gamintojas, kurio kai kurių produktų poreikis pandemijos metu išaugo kartais. Todėl mums, kaip generaliniam statybos rangovui, teko spartinti procesus, atlikti projekto, kurio paruošiamieji darbai vyko kone metus, korekcijas, kad gamykla pradėtų veikti kuo greičiau“, – pasakoja apie patirtis UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis, kurio vadovaujama įmonė turėjo įveikti sutrumpinto termino ir būtinų pokyčių dėl pakeistos technologijos iššūkius. Pandemijos valdymas tapo sudėtine statybos proceso dalimi – iššūkiu, kuris

pareikalavo papildomų priemonių bei lėšų sąnaudų. Vertindamas išskirtinę situaciją, S. Bekampis reziumuoja, kad sėkmingai įveikti iššūkius padėjo tas faktas, jog visas gamyklos statybos procesas – nuo projektavimo iki eksploatavimo pradžios – vyko BIM aplinkoje. Sinergija gamyboje tapo atrama ir statybai Ir Pabradėje, ir Visagine „Intersurgical“ gamyklos veikia sinergijos principu. Būtent sinergijos principas tapo vienu iš atramos taškų ir projekto valdytojui – UAB „Baltic digital building developer“, sukūrusiam gamyklos BIM modelį, ir „Raseinių statybai“ – kaip generaliniam statybos rangovui. 2018–2019 m. įgyvendindama vieną sudėtingiausių technologiniu požiūriu projektų – statydama „Intersurgical“ medicinos priemonių gamyklą Pabradėje – „Raseinių statyba“ efektyvino procesus

naudodama modulinės statybos principus. Parinktas racionaliausias laikančių konstrukcijų tarpatramis ir žingsnis, optimalus aukštis, parinktos optimalios serviso, ventiliacinių kamerų, šilumos ir šalčio gamybos, techninio vandens ir oro bei kitos technologinės įrangos vietos tapo moduliais, spartinančiais darbus Visagine. „Didžiausiu iššūkiu tapo inžinerinių sistemų pokyčiai. Ir šiuo atveju gelbėjo BIM“, – dalijasi patirtimi S. Bekampis. Efektyvumą lėmė BEP planas, kurtas besimokant visai komandai Visagino gamyklos darbo projektą rengti ir statybai naudoti BIM inicijavo projekto valdytojas – UAB „Baltic digital building developer“, kuris sukūrė ir gamyklos BIM modelį. Šis modelis, lemiantis aiškesnius ir paprastesnius procesus eksploatavimo metu, perduotas užsakovui. Rangovui buvo perduota S3 (techninis projektavimas) stadijos, 2D dokumentacija

Užsak. Nr. 21/174

GERIAUSI LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021

ir 3D LOD100-LOD200 detalumo konstrukcijų modelis. Visų dalių projektuotojams buvo iškelti reikalavimai kurti BIM modelius pagal savo atsakomybes. Projektuotojai, neturintys tokių galimybių, pasitelkė išorinius BIM modeliuotojus. BIM modelio kūrimas vyko pagal rangovo komandos poreikius, išskiriant prioritetus ir teikiant užduotis projektuotojams. Projekto komanda komunikacijai nuo pat pradžios pasirinko BIM CDE aplinką BIMSync.com. „Kadangi visa komanda pirmą kartą mokėsi kurti visos apimties BIM modelį, o tik dalis projektuotojų turėjo 3D modelių kūrimo praktikos, BEP planas (BIM įgyvendinimo planas, angl. BIM Execution Plan, BEP) buvo rengiamas etapais, detalizuojant kartu su modelio vystymu“, – pasakoja S. Bekampis, kuris yra ir orientuotos į skaitmeninį statybos valdymą įmonės „Baltic digital building developer“ vadovas. Jo pastebėjimu, realizuojant realius

projektus pasiteisina nuoseklūs, trumpi mokymai, integruoti į projekto komandos susirinkimus, leidžiantys įvertinti projekto modelio būseną. Nuosekliai įvairiais būdais aptarti vykdomą projektą yra racionalus sprendimas, nes tai minimaliai apkrauna komandą ir padeda efektyviai kurti BIM modelį. Į BIM modelį įsijungė ir užsakovas – integruota technologinė dalis Komunikacija, kuriant ir derinant modelį, vyko realioje aplinkoje tik IFC (angl. k. Industry Foundation Classes) formatu. Visą projekto laikotarpį buvo laikomasi 4 principų: BIM modelio 3D dalis; sprendinių derinimas ir nesuderinamumų šalinimas CDE aplinkoje; informacijos modelyje tvarkymas; kassavaitinis dokumentacijos pagal poreikį, projektuotojų ir statybininkų susitarimus teikimas į statybos aikštelę. Modelių kūrimui buvo naudojami programinės įrangos „Autodesk Revit“,

UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius BEKAMPIS

UAB „BALTIC DIGITAL BUILDING DEVELOPER“ IR UAB „RASEINIŲ STATYBA“ ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS – „INTERSURGICAL“ PRAMONĖS PASKIRTIES PASTATO VISAGINE PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBAI – KONKURSE „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021“ PRIPAŽINTAS GERIAUSIU GAMYBINIŲ PASTATŲ BIM PROJEKTU.

TEKLA ir DDS-CAD paketai. Į BIM modelį buvo integruotos visos projekto vidaus ir lauko bendrastatybinės bei inžinerinės dalys, susijusios gretimybės ir išorinių susijusių projektų dalys. Jau įpusėjus projektui, į BIM modelį įsijungė ir užsakovas – buvo integruota technologinė dalis. Įgyvendinat Visagino gamyklos projektą, iš viso buvo suformuotos 65 įvairių projekto dalių modelio IFC bylos pagal projekto komandos poreikius, technologijų specifiką, zonavimo ar grupavimo poreikius, įvertinant programinės modeliavimo įrangos specifiką. „ŠVOK sistema padėjo išspręsti 50 įvairaus tipo klausimų: neleistinų vėdinimo sistemos kirtimų, neteisingų sprendinių, kertamų konstrukcijų ar architektūros elementų (sienų, stogo, perdagos ar kitų), energinio efektyvumo, sandarumo, gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimo, mazgų įrengimo, poreikio susiderinti sprendinius su kitų dalių atstovais ir kita, – vardina S. Bekampis. – Sistema pateisino lūkesčius. Pavyzdžiui, vien tik su ŠVOK dalimi ir susijusių kitų disciplinų sprendinių suderinimu WEB CDE BIMSync sistemoje buvo užregistruota 99 skirtingų sričių įrašai ir užduotys.“

Švarių patalpų kaina – sumontuotas pastatas pastate Medicininių prietaisų gamintojams keliami itin griežti higienos, kokybės reikalavimai – rodikliai yra aukštesni negu reglamentuojami. Visagine pastatyta „Intersurgical“ gamykla veikia visą parą – ištisus metus. Tai reiškia, kad visos sistemos turi veikti nepriekaištingai, patikimai. „Dėl aukštų reikalavimų, keliamų švarioms patalpoms, teko įrengti pastatą pastate – tik taip galima buvo pasiekti ISO 8 švarumo klasę. Tokių specifinių patalpų įrengimas kelia didelių reikalavimų ir statant: gamykloje buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, įrengta antistatinė poliuretancementinė grindų danga, sienos ir lubos sumontuotos panaudojant specialias sienų ir lubų plokštes, vadinamuosius panelius. Įrengiant aukštos švarumo klasės patalpas, tenka ieškoti ir netradicinių sprendimų“, – sako S. Bekampis. „Raseinių statyba“ savo jėgomis atliko didžiąją dalį bendrųjų statybos darbų, o rangovai vykdė specialiuosius inžinerinius. Objekte dirbo vien Lietuvos įmonės, taip generalinis rangovas išvengė darbų sutrikimų, kurie grėsė pandemijos metu ribojant judėjimą tarp valstybių.

BIM – mažiau ginčų, daugiau gero darbo ir pasitenkinimo „Raseinių statyba“ pirmą kartą dirbo su BIM – mokėsi ir dirbo drauge su specialiųjų dalių subrangovais. AGILE principas, nurodantis taisykles, kuriomis vadovaujantis vykdomas projektas, suteikia galimybę palaipsniui realiai į modelio kūrimo procesą ir į BIM komandą įtraukti vis daugiau vartotojų. Tai jau rodo patirtis: iš pradžių buvo užregistruota 15 vartotojų ir 8 komandos, o pabaigoje jau buvo 19 komandų ir 40 vartotojų. Tai kardinaliai pakeitė ir proceso dalyvių bendravimą: kassavaitiniai pasitarimai nuo 4 val. sutrumpėjo iki 2 ar net 1 val., ir to pakako praėjusios savaitės darbams aptarti, suplanuoti būsimus darbus ir vertinti galimas rizikas. „Stabiliausias yra stalas su 3 kojomis, nes per 3 taškus visada galima išvesti plokštumą. Tas pat ir valdant statybos procesą: kai užsakovas, projektuotojas ir rangovas geranoriškai ir efektyviai bendradarbiauja, tai „stalas“ tampa pamatu, pjedestalu sėkmingam projektui įgyvendinti“, – sako S. Bekampis, akcentuodamas BIM metodo pranašumus. Jo pastebėjimu, imantis naujovių, neretai svarstoma, kiek jos buvo efektyvios. BIM

GERIAUSI LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021

SIGITAS ŽVIRBLIS, UAB „INTERSURGICAL“ GENERALINIS DIREKTORIUS

atveju – akivaizdi nauda. Tai ir tikslesni medžiagų kiekiai, kurie lemia kainą, greitesni procesai, tai ir maksimaliai sumažinta klaidų galimybė, kilstelėta kokybė, kur kas efektyvesnis tiek darbas, tiek projekto valdymas. Generalinio „Intersurgical“ gamyklos statybos rangovo pastebėjimais, kuriuos suponavo nauja patirtis dirbant su BIM, skaitmeninis pastato modelis yra ir didelė vertė užsakovui, – mat statoma greičiau, be klaidų, kokybiškiau; beje, svarbu ir tai, kad eksploatuojant bus paprasčiau ir aiškiau atlikti remontą, vykdyti pertvarkas, jei tokių prireiks. S. Bekampis neabejoja, kad pačiu geriausiu šio projekto realios BIM naudos įvertinimu galima laikyti UAB „Intersurgical“ generalinio direktoriaus Sigito Žvirblio, objekto užsakovo, palankų atsiliepimą. Užsakovo atstovai, kurie rangovo iniciatyva pirmą kartą buvo įtraukti į inovatyvius statybos projektų valdymo procesus. Jie tradicinę projektavimo ir statybos

valdymo metodiką bei praktiką noriai keitė VšĮ „Skaitmeninė statyba“ BIM metodika (www.skaitmeninestatyba.lt) ir Agile projektų valdymo principais. Jau vykdant projektą, prisijungė prie visos BIM modelio kūrimo komandos ir vietoj 2D brėžinių pradėjo savo technologijų išdėstymą bei poreikius planuoti naudodamiesi 3D technologijomis bei organizuoti technologijų išdėstymo modelių pateikimą į bendrą BIM modelį OpenBIM IFC formatais. Tai iš esmės pakeitė visos integruotos projekto komandos (IPD) sprendinių eigą ir efektyvumą. Pridėtinių verčių gauna ir rangovai. „BIM reiškia mažiau klaidų, ginčų, o daugiau gero darbo ir pasitenkinimo. Tai ir sutaupyti pinigai, nes nereikia perdarinėti. Aštrioje konkurencinėje rinkoje BIM yra didelis pranašumas, nes įmonė uždirbs tik laiku ir kokybiškai įgyvendinusi projektą“, – reziumuoja „Raseinių statybos“ generalinis direktorius S. Bekampis, pastebėdamas, kad BIM, be kita ko, žmogaus smegenis atlaisvina kūrybai, o ne verčia primityviai skaičiuoti. 

Dėl BIM metodologijos taikymo įgyvendinant „Intersurgical“ gamyklos Visagine projektą „Mums, kaip klientams, labai patogu buvo matyti savo projektuojamas patalpas ir planuoti ten numatomus procesus: labai aiškiai buvo regimos visos konstrukcinės pastato dalys ir inžinerinės sistemos. Nežinau, kaip būtų buvę nenaudojant BIM modelio, bet, mūsų nuomone, virtuali erdvė padėjo išvengti nenumatytų kolizijų statybų metu, kadangi visa buvo matoma iš anksto. Šiuo metu planuojama tą patį modelį naudoti ir vėliau planuojant gamybą: turėdami ne tik sienas, bet ir visas inžinerines sistemas, aiškiai matomas virtualioje erdvėje, galėsime išvengti nenumatytų nesusipratimų.“

Darnumo principais paremtas projektas –

geriausias

„Lietuvos BIM projektai 2021“ inžinerinių tinklų kategorijoje UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis VAICEKIŪTIS

SOSTINĖS ŠEŠKINĖS, PAŠILAIČIŲ IR FABIJONIŠKIŲ GYVENAMUOSIUOSE RAJONUOSE LIETAUS NUOTEKŲ TINKLAI BUS REKONSTRUOJAMI PRITAIKANT TVARIOS VANDENTVARKOS, PROCESŲ SKAITMENIZAVIMO IR ŽALIOSIOS INFRASTRUKTŪROS PRINCIPUS. ŠIS PROJEKTAS – LIETUVOJE VIENAS IŠ PIRMŲJŲ VANDENTVARKOS SRITIES PROJEKTŲ, PARENGTŲ VADOVAUJANTIS TVARIŲ APLINKOSAUGOS SPRENDIMŲ, PROCESŲ SKAITMENIZAVIMO IR ŽALIOSIOS INFRASTRUKTŪROS PRINCIPAIS. BŪTENT JIS KONKURSE „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021“ PRIPAŽINTAS GERIAUSIU INŽINERINIŲ TINKLŲ KATEGORIJOJE.

„Nors apdovanojimą už geriausią inžinerinių tinklų BIM projektą gauname ne pirmą sykį, kaskart be galo džiaugiamės. Mes kaip niekas kitas gebame įvertinti skaitmeninę statybą, nes esame ir projekto užsakovai, ir eksploatuotojai, ir statybininkai. Iš arti matydami visą projekto įgyvendinimo ir gyvavimo ciklą, suvokiame, koks naudingas ir reikalingas yra skaitmeninis modeliavimas. Vykdydami Geležinio Vilko gatvės paviršinių nuotekų tinklų, valyklos ir kaupyklos infrastruktūros vandentvarkos projektą, iš esmės nustatėme tvarių visuomenei tarnaujančių ir gamtą puoselėjančių inžinerinių sprendimų standartą. Jei bent akimirką apsikeistume vietomis su gamta, tai neabejoju, kad, žvilgtelėjusi į brėžinius, ji jaustųsi dėkinga, jog pasirinktas ne darkantis, o puoselėjantis būdas išspręsti problemą“ , – džiaugiasi projekto privalumais UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis. Problematika Vienas svarbiausių projektuotojams UAB „Sweco Lietuva“ tekusių uždavinių – intensyviai urbanizuotoje ir aplinkosaugos atžvilgiu jautrioje teritorijoje suprojektuoti

ekonominiu požiūriu optimalią paviršinių nuotekų kolektoriaus trasą, valyklas, nuotekų valyklų ir monitoringo sistemą. Inžineriniai sprendiniai, kurie buvo pasirinkti pasitelkiant inovatyvias statybos technologijas, darniai įsilieja į Karoliniškių draustinio ir Ozo geomorfologinio draustinio kraštovaizdį. Parengtame projekte numatyta, kad naujos kolektoriaus atšakos statyba bus vykdoma mikrotuneliavimo būdu, sukeliant kuo mažiau nepatogumų miestiečiams. Atskirose atkarpose kolektoriaus įgilinimas sieks iki 20 m – tokio masto ir sudėtingumo darbai Lietuvoje bus atliekami pirmą kartą. Tampa naująja norma Kitas iššūkis kraštovaizdžio architektams, vandentvarkos specialistams ir konstruktoriams – ne tik įgyvendinti numatytus sprendinius, bet ir užtikrinti jų priežiūrą ir pritaikymą rekreacijai. Infrastruktūros pasiekiamumas, atliekant jos priežiūrą ir laisvalaikio zonos integraciją į vandentvarkos infrastruktūrą, yra neatsiejama statinių eksploatavimo dalis. Didžioji dalis sprendinių įgyvendinama požeminėje dalyje, jų

GERIAUSI LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2021

pasiekiamumas ir priežiūra turi tapti patogūs, tačiau tai iš gyventojų ir miesto svečių atimtų didelį plotą teritorijos.

Rastas balansas Tokie technologiniai sprendiniai padės susitvarkyti su didesniu momentiniu lietaus intensyvumu: vietoj papildomo (lygiagretaus su esamu) kolektoriaus statybos Šiaurinės ir Ukmergės g. sankirtoje suprojektuota skirstymo kamera, kuri dalį paviršinių nuotekų nauju kolektoriumi po Ukmergės gatve nukreips į kitą baseiną. Taip sumažinama apkrova esamam Geležinio Vilko g. kolektoriui, Konstitucijos prospekto-Ukmergės g. sankryžos lietaus nuotekų tinklui bei išleistuvui Upės gatvėje. Naujuoju kolektoriumi 9 m3/s debitas nukreipiamas į 20.000 m3 tūrio kaupyklą. Prieš kaupyklą suprojektuoti 3 m3/s našumo paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose iš nuotekų srauto bus šalinami naftos produktai ir smėlis. Išvalytos nuotekos, kartu su palyginti

Pasirinktas optimalus sprendimas Pradinėje projekto rengimo stadijoje vertintos trys galimos projekto alternatyvos. Pirmiausia nagrinėti klasikiniai pilkosios infrastruktūros sprendimai – padidinti sistemos pralaidumą, suprojektuojant didesnio skersmens vamzdynus. Tačiau, atliekant skaičiuotinų debetų analizę ir nagrinėjant sprendinius, paaiškėjo, kad, didinant sistemos pralaidumą, įgyvendinimo sąnaudos smarkiai viršys suplanuotą biudžetą, statybos metu reikės radikalių ir ilgalaikių apribojimo priemonių intensyvaus eismo Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvėse, bus gerokai padidinta hidraulinė apkrova esamiems lietaus nuotekų tinklams. „SUJUNGUS ĮRENGINIŲ Ieškodami alternatyvių PRIEŽIŪRĄ IR REKREACIJĄ, sprendimų, projektuotojai ATSIRADO GALIMYBĖ nuodugniai išnagrinėjo viso IŠNAUDOTI PLOTĄ VISUOMENĖS baseino reljefo ypatumus, POREIKIAMS, SUKURTI užstatymo pobūdį ir laisvas teritorijas. LAISVALAIKIO ERDVES. TAIP Siekiant visapusiškai įvertinti SPRENDŽIAMA NE TIK FUNKCINĖ paviršinių nuotekų tinklo PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO darbą skirtingais apkrovimo UŽDUOTIS – VISUOMENEI režimais, pagal nagrinėtinas SUTEIKIAMA PUIKI NAUJA alternatyvas buvo sudarytas LAISVALAIKIO ERDVĖ,“ – viso baseino paviršinių nuotekų PAŽYMI K. VAICEKIŪTIS. tinklų hidraulinis modelis. Pasitelkus hidraulinį modelį, buvo atliekama dinaminė sistemos švariu nuotekų srautu pateks į tvenkinį, veikimo simuliacija, kurios metu buvo kuriame vyks papildomas skendinčiųjų galima nagrinėti akumuliacinės talpyklos, medžiagų nusodinimas ir valymas vamzdynų ir šulinių užsipildymą nuo augalais. Iš kaupyklos valytos nuotekos modeliuojamos liūties pradžios iki bus išleidžiamos reguliuojamu debitu, ne pabaigos (20, 60 min. ar kitos trukmės). didesniu kaip 1 m3/s. Modeliuojant taip pat nagrinėtas esamų Suprojektuoti požeminio tipo valymo ir projektuojamų vamzdynų tūrio įrenginiai, o virš jų esanti aikštelė pritaikyta išnaudojimas, siekiant sistemoje sukaupti tiek jų priežiūrai, tiek bendruomenės kuo didesnį lietaus kiekį. Pasitelkus susibūrimams ir nedideliems hidraulinio modeliavimo scenarijus, buvo pramoginiams renginiams atvirame ore. parinkti projektiniai sprendiniai, sistemos Ši teritorija bus išklota korine danga, su parametrai ir nustatytas optimalus veikimo spalvotais šulinių dangčiais, šalia aikštelės principas. suprojektuotas gamtinis amfiteatras, Parinktas, suprojektuotas ir parengtas kuriame prisėsti ir renginius stebėti galės ekonominiu požiūriu optimalus naujai iki 40 slėnio lankytojų. Šalia tvenkinio kolektoriaus trasai, nuotekų valyklai ir monitoringo sistemai. Šis sprendimas užtikrina tinkamą paviršinių nuotekų surinkimą iš viso nagrinėjamo baseino. Tarp Žvėryno ir Šeškinės mikrorajonų pasiūlyta įrengti akumuliacinius tvenkinius.

suprojektuota moderni vaikų žaidimo aikštelė, visą teritoriją juosia apšviesti pėsčiųjų takai, suoliukai poilsiui ir apžvalgos aikštelė. Įvertins skaitmeninės statybos privalumus Ieškant tinkamų architektūrinių sklypo plano išdėstymo sprendinių buvo analizuojami galimi baseino variantai. Kad, nepažeidžiant Karoliniškių draustinio zonos, būtų įvertintas projektuojamo kaupyklos baseino tūrių išdėstymas teritorijoje, teko atlikti net penkis teritorijos modeliavimo ir skaičiavimo variantus. „Sweco Lietuva“ konstruktoriai, naudodamiesi paruoštais sprendiniais, atliko analitinius priežiūros įrenginių (nuotekų valyklos plokštės, kolektorių įsiurbimo ir išsiurbimo) skaičiavimus. Papildomi skaičiavimai buvo atlikti naujai kuriamos rekreacinės zonos apžvalgos aikštelei, atraminių sienučių šlaitams sutvirtinti. „Sunku pervertinti skaitmeninio modeliavimo svarbą: 3D modelis statybos metu leidžia greičiau pastebėti probleminius, neišspręstus dalykus, pateikti pastabas tiesiai į modelį ir jį pataisyti. Eksploatavimo stadijoje 3D modelis leidžia atlikti monitoringą, priskirti reikalingą informaciją, įvykus gedimui modeliuojant identifikuoti avarijos vietą ir iš anksto pasiruošti remonto darbams. Taip pat sudaroma galimybė vystant kitus projektus, susijusius su baseino zona, įvertinti, ar naujos komunikacijos nepažeis esamų inžinerinių tinklų“, – vardydamas metodo privalumus, pasakoja Romas Girkontas, UAB „Sweco Lietuva“ BIM technologijų vadovas. Geležinio Vilko–Šeškinės lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. 

Rekordinės „Milsa“ grupės investicijos didins veiklos efektyvumą ir tvarumą

„Milsa“ įmonių grupės vadovas Mantas MAKULAVIČIUS

„Mūsų produktų paklausa susijusi su infrastruktūros finansavimu. Pernai kelių priežiūros ir plėtros programai buvo papildomai skirta 150 mln. Eur. Tai padėjo įveikti iššūkius, kai maždaug 30 proc. išaugo kelių sektoriaus medžiagų poreikis, kai ekonominių sunkumų ėmė kilti dėl pandemijos – mums tiesiog reikėjo stengtis patenkinti paklausą“, – pasakoja M. Makulavičius. „Milsa“ įmonių grupė vienija vienas didžiausių ir ekonomiškai stipriausių granito ir dolomito skaldos gamybos bei tiekimo įmones Lietuvoje: UAB „Milsa“, AB „Klovainių skalda“, UAB „Granitas“ ir UAB „Granitinė skalda“, kurios produkciją tiekia kelių sektoriui, geležinkelių statybai, gelžbetonio gamybai bei statybų kompanijoms. Bendrovės nuolat stengiasi likti konkurencingos ir pasiūlyti ne tik aukščiausią kokybę, bet ir patrauklią kainą. Pasak M. Makulavičiaus, šio verslo esmė yra masto ekonomija. Maržos santykinai 14

nedidelės, tad tik gaminant didelius kiekius galima sugeneruoti rezultatą. Įmonių grupė investuoja ir į pagrindinę dolomito skaldos gamyklą Pakruojo rajone, ir į perkrovimo taškus bei granito skaldos gamyklas Vilniuje ir Kaune. Modernūs sprendimai padidins gamybos našumą, sumažins gaminamos produkcijos savikainą ir prisidės prie tvarios gamybos labiau tausojant aplinką. AB „Klovainių skalda“ investicijos viršys 5,4 mln. Eur Daugiausiai šiuo metu investuojama į AB „Klovainių skalda“. Bendrovė šiemet skyrė rekordinę 5,4 mln. Eur sumą. Baigiama įrengti nauja gamybos technologinė linija, planuojama trečioji mobili trupinimo sijojimo technologinė linija „KEESTRACK R6 “. Jau veikia sijojimo technologinė linija dolomito skaldos gamybai, mobilūs nusandėliavimo transporteriai. Įsigyti nauji galingiausi ekskavatoriai „VOLVO EC480E ir

EC750E“, rėminiai karjeriniai sunkvežimiai „BELAZ 7547S“, frontaliniai krautuvai „Liebherr 580 XPower“. Automatizuojami gamybos procesai ir technologinių linijų aptarnavimas. „Šios investicijos didina gamybinius pajėgumus apie 30 proc. Papildomai galėsime plėsti gamybą tų dolomito skaldos frakcijų, kurių poreikis rinkoje didžiausias. Taip pat galėsime sezono pradžioje drąsiai sudaryti pardavimo sutartis su produkcijos pirkėjais, garantuoti stabilų produktų tiekimą“, – sako AB „Klovainių skalda“ generalinis direktorius Vitolis Urmonas. Nauja gamybos technologinė linija, kurią planuojama paleisti šių metų rudenį, bus naudojama smulkių skaldų (iki 16 mm) gamybai karjere. Technologinės linijos projektinis našumas iki 240 t/h. Žaliava pirmiausia trupinama su mobilia trupinimo linija prie žaliavos šlaito. Linijoje sumontuotas išcentrinis trupintuvas su rotoriaus sūkių dažnio keitikliu leis gaminti

Užsak. Nr. 21/199

„MILSA“ ĮMONIŲ GRUPĖS BENDROVĖS VEIKIA 30–60 METŲ IR UŽIMA LYDERIŲ POZICIJAS RINKOJE. TAČIAU VIEN PRAEITIS, PASAK ĮMONIŲ GRUPĖS VADOVO MANTO MAKULAVIČIAUS, NEKURIA ATEITIES. TODĖL NUOLAT IEŠKOMA BŪDŲ EFEKTYVINTI GAMYBĄ IR INVESTUOJAMA Į GAMYBINES TECHNOLOGIJAS BEI VIDINIUS PROCESUS. ŠIEMET INVESTICIJŲ SUMA REKORDINĖ – SIEKIA DAUGIAU NEI 8 MLN. EUR.

VERSLO NAUJIENOS. INVESTICIJOS

aukščiausios kokybės produkciją. Į šią liniją bendrovė investuoja daugiau nei 2,1 mln. Eur. Žaliava naujajai gamybos technologinei linijai bus trupinama mobilioje trupinimo sijojimo technologinėje linijoje „KEESTRACK R6“, kuri šiuo metu įrengiama. Linija bus naudojama bazinėms skaldoms gaminti. Pirmąją mobilią trupinimo sijojimo technologinę liniją „SANDVIK QI442“ (našumas – iki 500 t/h) su mobiliu sandėliavimo transporteriu bendrovė įsigijo 2019 m. Nuo š.m. kovo 1 d. sėkmingai pradėta eksploatuoti ir mobili sijojimo linija „KEESTRACK K5“ (našumas – iki 450 t/h). Linija suprojektuota sijoti stambesnes frakcijas ir yra naudojama „Nemuno“ bunų statybos projekte 63–180 mm dolomito akmens gamybai. Trečiojoje linijoje „KEESTRACK R6“, kuri dabar įrengiama, sumontuotas 2 lentynų vibrosijotuvas. Išmanusis valdymas leidžia keisti sijotuvo darbinį kampą ir reguliuoti produkcijos granuliometrinę sudėtį ir linijos našumą. Tiksli granuliometrinė sudėtis – vienas svarbiausių produkcijos kokybinių parametrų. Mobilios technologinės linijos išmanusis valdymas, įrangos, gamybos technologijų lankstumas, prisitaikant prie žaliavos savybių ir gaminamos produkcijos kokybinių parametrų, leidžia lengvai ir

greitai keisti gamybos technologinius procesus, atlikti technologinius bandymus, ieškoti naujos ir tobulinti seną gamybos technologiją bei kurti naujus produktus. Produkcijai keliami aukščiausi reikalavimai nuolat verčia tobulinti gamybos įrengimus ir technologijas. Kiekvieną pamainą gaminamos skaldos ėminiai tiriami bendrovėje įrengtoje akredituotoje laboratorijoje. Mobili technologinė linija leidžia tobulinti gamybos technologinius procesus, gerinti produkcijos stipruminius rodiklius, tikslinti granuliometrinę sudėtį. Mobilios trupinimo sijojimo technologinės linijos paleidimas numatomas 2021 m. rudens pradžioje. Investicija viršys 700 tūkst. Eur. Bendrovėje nuolat atnaujinamas ir plečiamas kasimo, kėlimo, krovimo ir pervežimo technikos parkas. Trys frontaliniai krautuvai „Liebherr 580 Xpower“ bus naudojami žaliavai pakrauti į autotransportą ir realizuojamai produkcijai pakrauti į geležinkelio vagonus ir automobilių transportą. Ekskavatoriais kasama susprogdinto dolomito žaliavos masė ir kraunama į savivarčius, kuriais dolomito žaliava pervežama iš kasvietės į gamybos linijas. Be to, ekskavatoriai „VOLVO EC480E ir EC750E“ ir savivarčiai „BELAZ 7547S“ naudojami karjero atodangai kasti ir

AB „Klovainių skalda“ generalinis direktorius Vitolis URMONAS

pervežti į sandėliavimo vietas. Į krautuvus, ekskavatorius ir karjerinius sunkvežimius investuota daugiau kaip 2,2 mln. Eur. „Investicijos turi atsipirkti per 5–6 metus. Nuolatinės ir stabilios investicijos į gamybos atnaujinimą, modernizavimą leidžia gaminti aukščiausius standartus atitinkantį produktą. Dėl tokios veiklos produkcijos pirkėjai mus laiko patikimais verslo partneriais“, – teigia V. Urmonas.

Modernizuoja technologinę liniją UAB „Granitinė skalda“ gamykloje Iš esmės atsinaujina dar viena grupės įmonė – UAB „Granitinė skalda“. Kompleksinį gamybos proceso modernizavimą, diegdama technologines ekoinovacijas, bendrovė pradėjo 2019 m., pasinaudojusi ES fondų investicijų programos smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimui priemone „Eco-inovacijos LT+“. Skirtas 2,4 mln. Eur finansavimas, iš kurių beveik 1,6

išspręsti ne vieną gamybinį bei organizacinį iššūkį. „Granitinės skaldos“ generalinis direktorius dr. Matas Bulevičius prisipažįsta, kad išjudinti ramų, nusistovėjusį procesą nebuvo lengva. „Reikėjo išauginti įgūdį keistis – nebijoti kurti, klysti ir iš to mokytis. Jei norime progresuoti, neturime pasitenkinti vakarykšte diena“, – apie progreso variklį kalba dr. M. Bulevičius. Modernizuojant gamybos technologiją, įrengta automatiniu būdu valdoma nauja produkcijos sijojimo linija, kuri didina linijos

automobilių važiuoklės plovimas (nestabdant transporto srauto) užtikrins, kad transportas neterštų gatvių. Atnaujinus technologijas, vykdoma beatliekinė gamyba – visa atsivežama žaliava apdirbama ir paverčiama produktais. Aplinkosauginiams sprendimams skirta apie trečdalį projekto biudžeto. Nors verslui tokios savikainą didinančios investicijos nepatogios, jos, pasak dr. M. Bulevičiaus, veda bendrovę tobulėjimo keliu ir kuria naudą verslui, akcininkams ir visuomenei. „Šiuolaikiniai sprendimai, aplinkai draugiška technologija leidžia mums valdyti procesus, o ne procesams valdyti mus. Galime būti užtikrinti, kad pagal poreikį aprūpinsime skalda klientus, Lietuvą ir kaimynines šalis, kiek ir kada reikės“, – užtikrina „Granitinės skaldos“ generalinis direktorius.

MILSA jau planuoja būsimus modernizacijos projektus „Milsos“ įmonių grupė apsukų mažinti neketina. Planuojami projektai, efektyvinsiantys gamybos procesus, UAB „Granitinė skalda“ generalinis direktorius dr. Matas BULEVIČIUS mažinsiantys sąnaudas, darniai įgyvendinsiantys vystymo principus. mln. Eur yra pačios bendrovės. Projektas bus našumą, mažina triukšmą sumontavus šiuolaikiškus vibrosijotuvus. Įrengta unikali Vienas artimiausių modernizacijos projektų įgyvendintas 2021 m. rudenį. numatomas Klovainiuose. Per 3 metus transporto srautų valdymo sistema, įsigyti Bendrovė modernizuoja gamybos nauji frontaliniai krautuvai pagerino klientų pagrindinė linija turėtų persikelti į karjero technologiją, didindama gaminamos dugną arčiau kasviečių. Taip mažės vidinių aptarnavimo kokybę: pranyko eilės prie produkcijos našumą ir mažindama įvažiavimo į teritoriją. Įgyvendinus projektą, pervežimų gabenant žaliavą į technologinę energetines ir kitas gamybines sąnaudas. liniją. Tai ženkliai sumažins pervežimo kaštus, gaminamos granito skaldos maksimalus Nekeičiant skaldos gamybos principų, atnaujinta gamybos technologija užtikrina našumas pasiekė per 220 t/h, o atvykstantis kurie sudaro didelę savikainos dalį. „Procesai nuolat automatizuojami, klientų autotransportas vidutiniškai tikslesnį gaminamos produkcijos procesų skaitmenizuojami, taikome šiuolaikinius aptarnaujamas iki 20 min. ir kokybės valdymą, spartesnį transporto Produkcijos kokybė dar efektyviau tikrinama vadybos principus („Lean“ ir kt.), leidžiančius aptarnavimą ir tvarią, labiau aplinką konstruktyviai valdyti, efektyvinti procesus. naujai įrengtoje bandymų laboratorijoje, tausojančią gamybą. Didžiausios apimties Matuodami kiekvieną mažą procesą, o gamybos procesai tiksliau balansuojami modernizacijos projektą, vykdytą per 55 ieškome galimybių jį pagerinti iš vadybinės ir maksimaliai automatizavus gamybos m. veiklos istoriją, bendrovė įgyvendino technologinės pusės. Džiaugiuosi gera žinių procesų valdymą ir monitorizavus atskirų su atsinaujinusia vadovų komanda ir technologijos mazgų parametrus. Mažinant ir noro tobulėti kiekvieną dieną pusiausvyra ilgamečiais darbuotojais. Darbuotojai puikiai susitvarkė su naujovėmis dulkių foną, gamybos linijoje įrengta dulkių mūsų grupėje. Tik žiūrint ką, nors ir mažais žingsneliais, galima gerinti kiekvieną dieną, patekimą į aplinką mažinanti pramoninių gamykloje, įgijo naujų kompetencijų. galima užtikrinti, kad praeitis turėtų gražią filtrų sistema bei unikali vandens rūko Susiformavęs darbuotojų universalumas ir sistema, nusodinanti dulkes. Išvažiuojančių ateitį“, – įsitikinęs įmonių grupės vadovas nuolatinio pokyčio kultūra leido lanksčiai M. Makulavičius.  16

„Ammann“ asfalto gamyklos –

VERSLO NAUJIENOS. INVESTICIJOS

šimtametė patirtis ir pažangiausios technologijos

„ERCO Technologies“ direktorius Artūras STAKAUSKAS

PO 15 M. PERTRAUKOS LIETUVOJE IŠKILO TREČIOJI ŠVEICARŲ GAMINTOJO „AMMANN“ ASFALTO GAMYKLA. GAMINTOJO ATSTOVAI MŪSŲ ŠALYJE UAB „ERCO TECHNOLOGIES“ IŠSKIRTINĮ PROJEKTĄ „IKI RAKTO“, NEPAISYDAMI ŠALTOS ŽIEMOS BEI COVID SUKELTŲ TRUKDŽIŲ, ĮGYVENDINO PER 5 MĖNESIUS.

auja „Ammann“ asfalto gamykla „UniBatch 240“ Kuršėnuose pastatyta VĮ „Kelių priežiūra“ užsakymu. Valstybės įmonė nutarė atnaujinti čia stovėjusias gamyklas ir investuoti į modernią gamybos įrangą. Projektas Lietuvoje išskirtinis: viešąjį konkursą laimėjęs „ERCO Technologies“ turėjo per fiksuotą terminą pagaminti, atvežti ir pastatyti, sumontuoti ir suderinti asfalto gamyklą. Dažniausiai tokių gamyklų pirkėjai užsako gamintojo montavimo priežiūrą. Nestandartinių gabaritų įrangos dalys į Lietuvą atgabentos iš „Ammann“ gamyklos Italijoje. Asfalto gamyklos montavimui buvo naudojami 100 t ir 220 t automobiliniai kranai, į 28 ir 40 m aukštį keliantys keltuvai. Gamykla pasižymi 240 t / val. našumu prie 3 proc. mineralinių medžiagų drėgmės. Šio modelio gamyklos komplektacija užtikrina patogų ir efektyvų darbą. Džiovinimo būgno sienelės storis siekia 15 mm, maišyklės užmaišymo talpa – 3300 kg, o specialūs kaupimo bunkeriai talpina 86 t karštų medžiagų ir 110 t pagaminto asfalto, yra 6 sietai. Naujoji gamykla išsiskiria ir

aplinkosauginiais sprendimais. Gamindamos asfalto mišinį, pažangios technologijos naudoja frezuotą asfaltą. „EcoView“ sistema leidžia operatoriui dirbti ekonominiu bei ekologiniu režimu. „ERCO Technologies“ direktorius Artūras Stakauskas prognozuoja, kad Lietuvoje per artimiausią dešimtmetį turėtų būti pastatyta 8–10 naujų asfalto gamyklų. Poreikį lemia tiek kelių tiesimo darbų apimtys, tiek esamų gamyklų nusidėvėjimas, būtinybė jas modernizuoti. Šiais metais pasikeitė ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos požiūris į frezuotos medžiagos surinkimą: sutartyse numatoma, kad viešąjį konkursą laimėjęs rangovas privalo nusipirkti šią medžiagą, kainą įskaičiuodamas į bendrą pasiūlymą. Pasak A. Stakausko, frezuotas asfaltas gali būti panaudojamas klojant apatinius asfalto sluoksnius keliuose. Vakarų šalyse antrinis šios medžiagos panaudojimas siekia 60–100 proc., o Lietuvoje įprastai – tik iki 30 proc. Didesnį frezuotos medžiagos kiekį – iki 60 proc., panaudoti šiuo metu gali vienintelė asfalto gamykla „Ammann“, esanti Vilniuje. Specialistas pažymi, kad keičiantis

situacijai atsiranda poreikis įgyti papildomą įrangą, ateina laikas modernizuotis. „Ammann“ kompanija, gaminanti dalis ir įrangą asfalto ir betono gamykloms, tankinimo įrangą (volus, vibroplokštes ir kt.) ir asfalto klotuvus 9-iose gamybos vietose Europoje, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje, pirmauja naudodama frezuotos asfalto medžiagas didelio galingumo sistemose. Skandinavijoje, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, asfalto gamyboje draudžiama naudoti iškastinį kurą nuo 2023 m. Viena dažniausių išeičių – perėjimas prie medžių dulkių kuro. Skandinavijoje jau dirba 34 tokį kurą naudojančios„Ammann“ asfalto gamyklos. Daugiau nei 150 m. veikiantis šeimyninis „Ammann“ koncernas, valdomas 6 kartos, yra asfalto gamyklų lyderis pasaulyje. „Mano nuomone, šis koncernas nepelnytai neįvertintas Lietuvoje. Pastaruosius 15 m. Latvijoje ir Lenkijoje „Ammann“ аsfalto gamyklоs užima pirmaujančias pozicijas. Mūsų tikslas yra užtikrinti kompetentingą pardavimą, konsultacijas, efektyvų serviso poreikių sprendimą ir siekti lyderių pozicijų Lietuvoje – drauge su kitomis atstovaujamomis kompanijomis, gaminančiomis kelių ir karjerų techniką, siekiame tapti viena stipriausių inžinerinių kompanijų Baltijos šalyse“, – ambicingus planus atskleidžia „ERCO Technologies“ vadovas.  17

Pandemijos įtampas amortizavo tvariais sprendimais

UAB „Požeminės linijos“ (POLI) direktoriaus pavaduotojas Artūras RAČKAUSKAS

PANDEMIJA SPARTINA VERSLO ĮMONIŲ SPRENDIMUS – VERČIA IEŠKOTI TVARIŲ IR PAČIŲ RACIONALIAUSIŲ. UAB „POŽEMINĖS LINIJOS“ (POLI) PASIRINKO ĮVEIKTI PANDEMIJOS IŠŠŪKIUS IR UŽSITIKRINTI STABILUMĄ NAUJOMIS TECHNOLOGIJOMIS, SPRENDIMAIS, LEIDŽIANČIAIS EFEKTYVIAU, KOKYBIŠKIAU IR PIGIAU ATLIKTI DARBUS.

irmiausia, kaip pastebi UAB „Požeminės linijos“ (POLI) direktoriaus pavaduotojas Artūras Račkauskas, visiems reikėjo suvokti, kad COVID-19 sukelta pandemija yra rimta problema. Aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurių trūko, o dideli kiekiai pareikalavo neplanuotų išlaidų, pasirodė mažesnė problema, negu įtikinti jomis naudotis. Darbas lauke nedidelėmis grupėmis padėjo suvaldyti situaciją. „Visi iššūkiai nublanko prieš pandemiją, o sėkmė tapo slidžiu dalyku: kas šiandien gali atrodyti sėkmingas sprendimas, ilguoju periodu gali lemti nuostolius, – atsargiai apie dabartinę verslo situaciją svarsto A. Račkauskas. – Sakykim, šiandien laimi konkursą, nes pasiūlai mažą kainą, o kitą dieną gauni žinią apie medžiagų pabrangimą. Todėl mes susitelkėme į tvarius

sprendimus, kurie turi garantuoti normalų, be ypatingų įtampų darbą bent jau artimiausius 5 metus: didžiąją pelno dalį investavome į technologinį atsinaujinimą, įsigijome naujos kartos mechanizmų. Šį sprendimą lėmė siekis mažinti galimus nuostolius.“ 2020–2021 m. POLI atnaujino apie 75 proc. horizontalaus kryptinio gręžimo aparatų, įgijo naujos kartos įrenginių, kurie yra mažiau taršūs, efektyvesni, greitesni, tikslesni. Inžinerinių tinklų statybos ir renovacijos įmonei, kokia yra POLI, naujos kartos technologijos reiškia retesnę remonto tikimybę, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, sumažintas rizikas laiku neįgyvendinti projektų ir didesnį našumą. Kiekvienas technikos gedimas reikštų darbų stabdymą, kuris sukeltų daugelį kitų problemų.

Užsakovai žvelgia plačiau: renkasi rizikas mažinančius baigiamuosius darbus POLI – kaip rangovai, statantys ir renovuojantys tinklus, – stebi tendenciją, kai vis daugiau savivaldybių įmonių, eksploatuojančių tinklus, pradėjo skirti didesnį dėmesį tinklų būklei. Todėl jie ieško būdų, kaip užkirsti kelią galimoms problemoms. O tai lemia ir besikeičiantį požiūrį į modernias naujos kartos technologijas, kurioms teikia prioritetą. „Užsakovai vis dažniau renkasi ne ardyti ar uždaryti gatves, taip sukuriant problemų visiems, o domisi moderniomis technologijomis, kurios iki minimumo sumažina nepatogumus dėl požeminių inžinerinių tinklų darbų“, – pastebi A. Račkauskas. „Požeminės linijos“ nuo pat įmonės sukūrimo 2002 m. pradėjo dirbti naudodamos

Užsak. Nr. 21/190

VERSLO NAUJIENOS. INVESTICIJOS

betranšėjes technologijas. Įmonės įkūrėjai Gediminas Račkauskas ir Arturas Masaitis buvo įžvalgūs: Lietuva išraizgyta požeminiais tinklais, kuriuos reikia taisyti, renovuoti. Ilgametė patirtis taikant betranšėjes technologijas tapo stipriąja įmonės puse. Vienas iš betranšėjės technologijos metodų, naudojamų POLI, – vamzdynų renovacija polimerizuojamais vamzdžiais, kai į renovuojamą vamzdį įtraukiama ir išpučiama stiklo audinio „rankovė“, kuri po polimerizavimo UV spinduliais sukietėja ir toliau naudojama kaip naujas vamzdis. „Požeminės linijos“ yra pirmoji lietuviška įmonė, 2012 m. pradėjusi taikyti lanksčios polimerinės „rankovės“, CIPP (angl. cured in place pipe) vamzdynų renovacijos technologiją, naudojant polimerizavimo UV spinduliais metodą. Ši technologija laikoma pažangiausia. Įprastai CIPP technologiją POLI naudoja renovuodama vamzdynus nuo šulinio iki šulinio. Kai nuotekų išvadai iš pastatų pajungiami į šulinius, vamzdyno renovacijos procesas baigiasi po CIPP rankovės polimerizacijos, o kai jie pajungiami tiesiai į pagrindinį vamzdyną, renovuojant naudojami robotai, kurie pragręžia ertmes jau įrengtoje CIPP rankovėje, kad nuotekos iš pastatų laisvai patektų į pagrindinį vamzdyną. „Tačiau atveriant ertmes lieka rizika nuotekoms patekti į gruntą arba gruntui į vamzdyną, dėl susijusių procesų kyla rizika, kad įgrius, pavyzdžiui, kelio danga, – pasakoja A. Račkauskas. – Kaune, Kęstučio g., šiemet atlikome visą pagrindinio vamzdyno renovaciją su tiesioginiais išvadais. Trasą renovavome CIPP metodu: robotai atvėrė ertmes išvadų įjungimo į pagrindinę trasą vietose, tada injektuojant specialias dervas susijungimai buvo kokybiškai atnaujinti. Taigi ši technologija leidžia ne tik efektyviai renovuoti tinklus, bet ir tinkamai atlikti baigiamuosius darbus, kuriuos renkasi vis daugiau rūpestingų užsakovų.“ Robotai, naudojami vamzdynų renovacijoje, ne tik injektuojant aptaiso sandūras, bet ir

Darbuotojai ir pandemijos paradoksas Pandemijos apribojimai paveikė ir darbuotojus: jie tapo jautresni, įsitempę, tai padarė neigiamos įtakos ir nusiteikimui Medžiagų tiekimo sutrikimai privertė dirbti – atsirado dar viena paslėpta viso proceso dedamoji. „Stengiamės, tačiau imtis netradicinių sprendimų suvaržymai dėl pandemijos nėra lengvai POLI, kaip ir kitos sektoriaus įmonės, per įveikiami – jie nepadeda pasiekti gerų pandemiją susidūrė su trikdžiais: pradėjo rezultatų“, – tvirtina A. Račkauskas. vėluoti vamzdžių tiekimas, nes gamintojai pritrūko medžiagų. Deficitas didina kainas, Vis tik pandemijos metu supaprastėjo galimybė dalyvauti įvairiuose mokymuose, tad ne tik pailgėjo tiekimo terminai, bet nuotoliniai renginiai taupo laiką – jiems ir pabrango medžiagos. Inžinerinių tinklų nebereikia skirti visos dienos. sektoriuje kai kurios jų pabrango 10–30 proc. Kai kurių sutarčių sąlygose POLI pavyko „Susidūrėme ir su pandemijos paradoksais: ėmus užsiverti šalims, dalis kvalifikuotų susiderėti dėl saugiklių, jeigu pabrangtų medžiagos ar gaminiai, tačiau yra sutarčių, darbuotojų išvyko dirbti į Vokietiją, – pasakoja A. Račkauskas. – Lietuvos įmonės „kraujuoja“ dėl atlyginimų skirtumo, mes esame bejėgiai prieš šį „Vakarų siurblį“. Net per didžiausius pandemijos suvaržymus žmonės rasdavo, kaip išvykti į Vokietiją. Mes taip praradome apie 5–8 proc. žmonių.“ Išbandomi pandemijos apribojimų, POLI pasirinko diegti naujausias technologijas, sprendimus ir taip darbus atlikti efektyviau, greičiau ir pigiau. Tam reikia aukštos kvalifikacijos mechanizatorių ir operatorių, kurių neruošia profesinės mokyklos – juos tenka ruošti pačiai kur rangovai bejėgiai ką nors pakeisti. Gamintojai metų pradžioje POLI informavo, įmonei. Nors tai imlu laiko ir kuria laikinus nepatogumus, įmonė užsiaugina gerų kad augs medžiagų kainos, todėl įmonė, vos tik laimėjusi rangos konkursus, iš anksto specialistų, nes jie puikiai žino, kaip vyksta įsigijo medžiagų – pirko už savo lėšas, derino procesai. Būna, kad iš žemiausios grandies su tiekėjais ilgesnius atsiskaitymo terminus. darbuotojų išauga meistrai, statybos Anksčiau POLI medžiagas atsiveždavo tiesiai darbų vadovai su labai didele patirtimi. į objektą – tiksliai tuo metu, kai jų reikėdavo, Tuo džiaugiasi ir patys darbuotojai: atėję su mažais lūkesčiais, pasiekia svajonių darbą, o dabar dalis Kaune įsikūrusios įmonės realizuoja savo sugebėjimus. teritorijos paversta medžiagų sandėliu. Verslininkai suskaičiavo, kad išlaidos tokiam Prieš pandemiją nublanko visi iššūkiai. transportavimui bus mažesnės negu kainų Bet tai yra ir naujos aplinkybės, kurios verčia ieškoti pačių efektyviausių augimas. Tai yra pandemijos padiktuotas sprendimų – paveikių dabar, teikiančių priverstinis sprendimas, nes įprastomis sąlygomis tai būtų neracionalus apyvartinių didesnių galimybių bei stabilumo ir ilguoju laikotarpiu.  lėšų įšaldymas. šlifuoja, gręžia, atlieka įvairius kitus darbus vamzdynuose, kur negali patekti žmogus ar kita technika.

Įmonė, ribojama sezoninės veiklos, užsitikrina darbą ištisus metus PAGRINDINĖ UAB „ŠILUTĖS POLDERIAI“ VEIKLA NEKINTA NUO PAT ĮSIKŪRIMO PRADŽIOS: POLDERINIŲ SISTEMŲ EKSPLOATACIJA, REMONTAS, REKONSTRUKCIJA IR HIDROTECHNINIŲ ĮRENGINIŲ STATYBA, REMONTAS, REKONSTRUKCIJA. ĮMONĖS VADOVO ARŪNO JAGMINO ŽODŽIAIS, TAI LEIDŽIA TAPTI GERIAUSIAIS SAVO SRITYJE. „Mums svarbu ne ieškoti naujų veiklų, o kaupti turimų patirtį, kad taptume geriausiais savo srityje, – sako jau dešimtmetį įmonei vadovaujantis A. Jagminas. – Mūsų įmonės ištakos siekia 1965 m., kuomet melioracijos grupių bazėje Šilutės rajone buvo įsteigta Sausinimo sistemų valdyba. Per tą laiką keitėsi pavadinimai, juridinis statusas, tačiau nesikeitė interesų kryptis – darbai, susiję su polderinėmis sistemomis ir hidrotechniniais įrenginiais.“ Įvertino sezoninio darbo rizikas Šie darbai yra sezoniniai, todėl įmonė ieško susijusių veiklų, kurios užtikrintų užimtumą ištisus metus. Taip tarp įmonės veikloje atsirado tokie darbai: pėsčiųjų takų ir kelių, ypač miško, tiesimas, jų rekonstrukcija ir remontas; aplinkos tvarkymo – medžių ir krūmų šalinimas,

kelmų rovimas ir t.t.. „Šilutės polderiai“ taip pat atlieka papildomus darbus, susijusius su hidrotechninių objektų statyba, turi kompetencijų statybos srityje. Vertinant galimas rizikas dėl darbų, „Šilutės polderiai“ yra sąraše įmonių, kurios gali atlikti daugiabučių renovacijos darbus. „Pastaruosius 10 metų mes turime užtektinai veiklos ir savo tradicinėse srityse“, – pasakoja „Šilutės polderių“ vadovas A. Jagminas. Prieš dešimtmetį perėmus vadovavimą į savo rankas, jam reikėjo ieškoti, kuo užpildyti užsakymų portfelį. Lietuvoje tuo metu įmonei, turinčiai tokią specializaciją, nebuvo palanku. Pasinaudodamas Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos, kurios narė yra įmonė, ryšiais, vadovas pradėjo ieškoti naujų rinkų – taip „Šilutės polderiai“ įžengė į Latviją ir Estiją. Latvius, pasak A. Jagmino, šilutiškiai išmokė ir siurblines statyti,

nes kaimyninė šalis tuomet iš viso turėjo tik apie 10 profesionalių hidrotechnikų. Tai ir buvo viena iš priežasčių „Šilutės polderiams“ patekti į kaimyninės šalies rinką. Užtikrina tinkamą polderių funkcionavimą ekstremaliomis sąlygomis Pastaraisiais metais įmonė nepritrūksta darbo ir vietos rinkoje. Kaip pastebi A. Jagminas, pagaliau suvokta žala, kurią daro potvyniai: kuriamos įvairios programos, finansuojamos ES lėšomis. Viena iš didžiausių programų, koordinuojama Žemės ūkio ministerijos, – „Nemuno žemupyje, Nemuno baseino Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje esančių griovių rekonstrukcija“. Laimėję konkursą, „Šilutės polderiai“ atliko darbų beveik už 5 mln. eurų.

APLINKA

MUMS SVARBU NE IEŠKOTI NAUJŲ VEIKLŲ, O KAUPTI TURIMŲ PATIRTĮ, KAD TAPTUME GERIAUSIAIS SAVO SRITYJE

Užsak. Nr. 21/196

UAB „Šilutės polderiai" vadovas Arūnas JAGMINAS

„Šilutės polderiai“ yra vienintelė įmonė Nemuno žemupio regione, atliekanti šio regiono polderinių sistemų priežiūros darbus. Mes užtikriname tinkamą polderių funkcionavimą per potvynius, prižiūrime apie 20 tūkst. ha apsemiamos teritorijos, 25 polderines sistemas su 36 siurblinėmis ir šimtais kilometrų griovių, – vardija A. Jagminas. – Įmonė iki šiol atlieka darbus, dėl kurių ir buvo įkurta, nes Rusnės estakada visų problemų neišsprendė.“ Šiuos darbus „Šilutės polderiai“ vykdo valstybės užsakymu, nes 81 proc. įmonės akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai. Tačiau tuo pat metu įmonė dalyvauja ir viešuosiuose pirkimuose, nors polderinė sistema, A. Jagmino pastebėjimu, turėtų būti valstybės reikalas – viešosios paslaugos, kurias teiktų tik valstybės įmonės, nes tai susiję ir su krašto apsauga, ir su aplinkosauga, ir su apgyvendinta teritorija.

sukurta išskirtinė erdvė. Dalis skvero paklota granito trinkelėmis, vietomis – išsaugotas senasis grindinys, įrengtas vertikalus fontanas. Taip pat sutvarkytos žaliosios erdvės bei atlikti smulkūs požeminiai darbai, įrengiant kanalizacijos tinklus, gręžtinius pamatus atraminei sienutei. Svarbūs įmonei ir užsienyje atlikti darbai, suteikę didelės patirties. Per 10 metų Latvijoje pastatytos ir rekonstruotos 6 siurblinės, įvykdytas projektas, tvirtinant Daugavos krantą. Estijoje, Saremos saloje, baigta Papisarės uosto krantinės rekonstrukcija: išvalytas laivybos kelias, pagilinta uosto akvatorija, iš dalies rekonstruota sena ir pastatytos naujos krantinės. Projekto alogizmai: darbams lieka 30 proc. laiko „Šilutės polderių“ veikla itin susijusi su jautria aplinkosaugos tema. Kaip pastebi A. Jagminas, neretai šioje srityje Projektai gilina patirtį ir teikia estetinį pasitenkinimą Kalbėdamas apie pastarojo dešimtmečio įmonės darbus, „Šilutės polderių“ direktorius A. Jagminas mini Rusnėje ir Kintuose įrengtus žvejų uostus su šiuolaikine infrastruktūra: su iškėlimo mechanizmais, šaldytuvais, prieplaukomis, švartavimosi vietomis. Įmonė išvalė keletą ežerų Kaišiadorių, Tauragės, Trakų rajonuose: pakrantės išvalytos nuo sąnašų ir sutvarkytos. Sutvarkyta Masčio ežero pakrantė tapo

svarbia Telšių miesto rekreacine zona. „Šilutės polderiai“ pakrantėje atnaujino ir įrengė naujus pėsčiųjų ir dviratininkų takus, modernią apšvietimo sistemą, sutvarkė žaliąsias erdves, įrengė mažosios architektūros elementų – ežero pakrantė tapo patrauklia gyventojų ir svečių vieta. Nuo nendrių ir įvairių sąnašų ežero krantus įmonė valė sykiu su jungtinės veiklos partneriais. Laimėjusi antrojo etapo darbus, įmonė pagal „Paleko architektų studijos“ projektą atnaujino Šakių skverą. Miestui buvo

APLINKA

neišvengiama emocinių vertinimų. Medžių Mingės kaime iškirtimu kaltinta įmonė sykiu su Šilutės rajono savivaldybe 7 metus teismuose turėjo įrodinėti savo tiesą. Nors įmonė buvo išteisinta, tačiau tai kainavo laiko, energijos, kurią galima buvo nukreipti tiesioginiams darbams. „Šis atvejis mus verčia skirti itin didelį dėmesį parengiamiesiems darbams, kad vykdydami darbus nepažeistume aplinkosaugos reikalavimų. O tokia rizika egzistuoja, nes didelė dalis polderių priklauso regioniniams parkams – saugomoms teritorijoms, todėl didelę laiko dalį skiriame derinimui su specialistais, savivaldybėmis, – pasakoja A. Jagminas, kurio vadovaujama įmonė turi laviruoti tarp sezonų, paisyti augalams ir gyvūnams svarbių laikotarpių, griežtų aplinkosaugos taisyklių. – Aplinkosaugos reikalavimai svarbūs, bet turi būti paisoma ir sveiko proto.“ Įmonei tenka susidurti ir su sunkiai suvokiama logika, kai, laimėjus projektą, dvejus metus tenka rengti ir derinti dokumentus, o darbams lieka vos pusmetis arba 30 proc. viso projekto laiko. Todėl tenka ieškoti įvairių būdų, kaip spartinti darbus, kad projektai būtų įgyvendinti laiku. Vienas tokių – iš anksto gaminami pralaidų antgaliai. Išbandę šį būdą viename projekte, naudoja jį ir kituose – greitis padidėjo

veikimas be trukdžių leidžia atlikti darbus ir yra naudingas abiem pusėms. Iš 36 įmonės prižiūrimų siurblinių daugiau negu pusė yra stebimi ir valdomi nuotoliniu būdu, bet tik žmogus gali išvalyti sąnašas iš tinklų, esančių prieš siurblines; prižiūrėti siurblinei priklausančią teritoriją. „Mūsų sektoriuje be rankų darbo neįmanoma apsieiti, bet modernėjant technikai, technologijoms, reikia vis aukštesnės kvalifikacijos žmonių, kurie kokybiškai atliktų darbą“, – pasakoja A. Jagminas ir akcentuoja, kad vienas iš svarbiausių jo vadovavimo principų – kiekvienas tinkamai turi atlikti darbą, kuris Įmonės valdyme naudoja jam patikėtas. vieną svarbų principą 30 metų rinkoje veikianti generalinės Įmonės nišoms užpildyti A. Jagminas rangos įmonė „Šilutės polderiai“ neseniai sėkmingai taiko sinergijos principą. tapo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) „Šilutės polderiai“ neturi technikos, kuri nare. Pasak įmonės vadovo A. Jagmino, LSA, yra retai naudojama ir brangi, tačiau turi būdama viena iš stipriausių ir įtakingiausių patyrusių ir profesionalių specialistų. Tad įgyvendindama projektus bendradarbiauja Lietuvoje asociacijų, yra ta bendruomenė, su įmonėmis, kurios turi būtinos technikos, kuri teikia vilčių pakeisti verslo aplinką, kad ji funkcionuotų efektyviai.  bet stokoja specialistų. Toks sinerginis kartais. Gatavų gaminių efektą įmonė pritaikė ir įrengdama Šakių skvero fontaną. Darbus spartina ir techninės bazės atnaujinimas. Prieš 10 metų visa sena technika buvo pakeista apynauje, ir tai leido gerokai žengti į priekį. Vystantis naujoms technologijoms, įmonė kasmet atnaujina savo bazę, nes tai užtikrina galimybę rimčiau konkuruoti rinkoje. „Išlaidas mažina ne tik atnaujinta bazė. Įsirengę savo degalinę, kuro sąnaudas sumažinome apie 30 proc.“, – džiaugiasi A. Jagminas.

G. Ingaunio pastebėjimu, pasitaiko, kad, prieš pradedant vykdyti darbus, neatliekami arba prastai atliekami požeminio vandens gavybos gręžinio projekto parengimo darbai. Tai lemia ir ydinga viešųjų pirkimų praktika, kai perkami projekto parengimo ir rangos darbai, o žemės gelmių tiriamieji darbai, būtini požeminio vandens poreikiams ir išgavimo galimybėms įvertinti, paliekami „paraštėse“ – lyg nebūtini. Įrengiant geoterminius gręžinius, situacija panaši. „Artvos“ nuostata aiški: tiriamieji darbai svarbūs, juos būtina atlikti dar prieš rengiant projektą ar bent projekto rengimo metu. Įmonės praktika rodo, kad tiriamieji darbai vandens gavybos ar geoterminiams gręžiniams sutaupo lėšų ir tampa ekonomiškai patrauklūs eksploatuojant. Esminis aspektas – ilgaamžiškumas. „Artva“ specialistai žino ne vieną atvejį, kuomet garantinio termino metu gręžinyje baigiasi vanduo. Žvalgybos gręžinių vertė: mineralinis vanduo Trakus artina prie kurorto statuso Varnikų vandenvietėje, kurią eksploatuoja „Trakų vandenų“ įmonė, „Artva“ yra atlikusi vandeningų sluoksnių žvalgybą ir įrengusi keletą vandens gavybos gręžinių. Prieš penkerius metus iš senų šios vandenvietės gręžinių pradėjus tiekti geriamąjį vandenį ir Lentvariui, žymiai padidėjo tiekiamo geriamojo vandens kiekis. „Artva“ atliko gilesnių žemės gelmių tyrimą: išgręžti 5 žvalgybos gręžiniai nuo 120–205 m gylio. GRĘŽINIAI, SKIRTI POŽEMINIO VANDENS GAVYBAI AR GEOTERMINEI ENERGIJAI Šioje vandenvietėje žvalgybiniai gręžiniai IŠGAUTI, YRA SVARBŪS ĮRENGINIAI. NETINKAMAI NAUDOJAMI ŽEMĖS GELMIŲ Trakams sukūrė ir pridėtinę vertę – buvo TURTAI GALI BRANGIAI KAINUOTI SVEIKATAI IR BIUDŽETUI. aptiktas ypač geros kokybės viršutinio silūro vandeningasis sluoksnis. Šiuo metu baigiama gręžinio vandens pripažinimo varaus vartojimo nuostatos verčia ieškoti dažniausiai kvartero sluoksnyje. Šiaurėje natūraliu mineraliniu vandeniu įteisinimo racionaliausių sprendimų, siekiant slūgso sunkiai pragręžiamas dolomitas, išgauti požeminį vandenį ar gaminti šilumą klintis. Šiame regione daugiausia 80–150 procedūra, o Patentų biurui pateikta paraiška patentuoti būsimą mineralinio vandens iš atsinaujinančių energijos šaltinių. m gylio gręžinių. Yra vietų, kur įrengiami pavadinimą. Tad netrukus Trakai turės iš savo „Lietuvos plotas nėra didelis, tačiau 150–240 m gylio gręžiniai požeminiam geologinės-hidrogeologinės sąlygos, nuo vandeniui išgauti. Visų regionų geologinės, savivaldybės teritorijos gelmių gaunamą patentuotą kokybišką mineralinį vandenį. kurių priklauso gręžinių vieta ir gylis, labai hidrogeologinės, hidrocheminės sąlygos skiriasi, – tvirtina UAB „Artva“ projektų savitos, todėl kiekviena būsimų darbų vieta „Mineralinis vanduo Trakams, siekiantiems kurorto statuso, svarbus, – neabejoja direktorius Giedrius Ingaunis. – Pietų analizuojama atskirai.“ Romualdas Ingelevičius, UAB „Trakų Lietuvoje požeminio vandens gavybos Tvarų šio sektoriaus vartojimą lemia gręžinius tenka įrengti 30–80 m gylyje – specialistų kompetencijos ir atsakingumas. vandenys“ direktorius, akcentuodamas UAB „Artva“ projektų direktorius Giedrius INGAUNIS

Požeminis vanduo ir geoterminė energija tvarumo ir naudos garantija T

Užsak. Nr. 21/171

APLINKA

Ko reikia, kad „Artvos“ vaidmenį, sprendimai išžvalgant miestui būtų efektyvūs svarbų mineralinį „„Trakų vandenys“, vandenį. – Kitąmet „Oro navigacija“, planuojame Varnikų kaip ir kiti „Artvos“ vandenvietės plėtrą užsakovai, renkasi ir norime, kad šių tvarumą, orientuojasi darbų imtųsi tokios į energijos taupymą, įmonės, kokia yra jau todėl jiems svarbu daugelį metų pas mus mažinti energijos besidarbuojanti „Artva“. VĮ „Oro navigacija“ Energetikos ir inžinerinės UAB „Trakų vandenys“ direktorius sunaudojimą ir „Trakų vandenų“ infrastruktūros skyriaus vadovas Vidas STRAKŠYS Romualdas INGELEVIČIUS energijos balanse užsakymu, Lentvaryje naudodama 1 kW elektros energijos, didinti žaliosios „Artva“ yra likvidavusi pagamina 4,7–5 kW šiluminės energijos. energijos dalį. Klientams svarbu, kad iš ir visą vandenvietę – 12 gręžinių. Tai retas „Sistema suprojektuota, kad patenkintų žemės gelmių būtų tiekiamas kokybiškas atvejis, kai likviduojama visa vandenvietė. pastato šildymo poreikius, kai lauko vanduo, o išgaunama geoterminė energija Ištikus problemoms dėl vandens gavybos temperatūra yra ne žemesnė kaip minus patenkintų lūkesčius. ir kokybės, „Trakų vandenų“ vadovas sako 5 laipsniai. Esant žemesnei, papildoma „Įmonės investuoja į kokybišką vandenį, suprantantis, kokie svarbūs ir patikimi yra atsinaujinančią energiją, bet tai reikia patirties sukaupę rangovai. R. Ingelevičiaus energija tiekiama iš miesto centrinio šilumos tinklo, – pasakoja VĮ „Oro daryti apdairiai, – tvirtina „Artvos“ žodžiais, dirbant su „Artva“ ramu, kad ir projektų direktorius G. Ingaunis. – Jau paslauga bus tinkama, ir vanduo kokybiškas. navigacija“ Energetikos ir inžinerinės infrastruktūros skyriaus vadovas Vidas minėjau problemas, kurios gali ištikti „Įmonei svarbu, kad nereikėtų perdarinėti Strakšys. –2019–2020 m. žiemą pastato požeminio vandens gręžiniuose. Nuo atliktų darbų, o gyventojai gautų gerą administracinių patalpų šildymui visiškai metų pradžios įsigaliojęs reikalavimas vandenį. Todėl, kai darbuojasi „Artva“, esu pakako šilumos siurblių tiekiamos statyti tik A++ energinio naudingumo ramus, – sako R. Ingelevičius ir tarsteli: pastatus reiškia, kad didžioji suvartojamos galima mokėti pigiai, bet dukart, galima iš energijos. Beje, šilumos siurbliai taip pat naudojami ir pastato patalpoms vėsinti bei energijos dalis turi būti pagaminta iš karto gauti kokybišką paslaugą už kokybę karštam vandeniui paruošti.“ atsinaujinančių šaltinių, tarp kurių – atitinkančią kainą. Statant, pasak V. Strakšio, retai pavyksta geoterminė energija. Iššūkių gali kilti ir išvengti techninio projekto sprendinių įrengiant geoterminių gręžinių sistemas. Regioninis skrydžių valdymo centras: tikslinimo, todėl įgyvendinimo sėkmė Nežinant grunto savybių, negalima tinkami sprendimai lėmė gerus priklauso nuo rangovo – jo sukauptų žinių, pasakyti, kiek ir kokio gylio gręžinių reikės rezultatus „Artva“ gali įrengti geoterminius gręžinius kompetencijų ir patirties. Taip pat svarbus projektiniams pajėgumams užtikrinti. individualiems namas ir įmonėms. „Artvos“ rangovo požiūris į atliekamo darbo kokybę, Efektyviausi sprendimai dėl geoterminių gręžinių, kaip ir dėl požeminio vandens projektų direktorius G. Ingaunis sako, kad, noras padėti užsakovui siekti geriausio rezultato, diegiant ir prižiūrint įrengtas gavybos gręžinių, gali būti priimami tik imantis tokių darbų, projektavimo metu sistemas. specialistams atlikus vietovės analizę ir svarbu įvertinti esamas žemės gelmių „Šiuo metu įrangos parametrai ir būklė tiriamuosius darbus.“ geologines-hidrogeologines sąlygas, grunto savybes, nes tai lemia išgaunamos stebimi nuotoliniu būdu. Džiaugiamės, kad Geologijos sektoriuje svarbiausia yra naudojama geoterminių gręžinių sistema veikiančių įmonių patirtis. „Artva“ jos energijos kiekį, t.y., kiek efektyvus bus nepareikalavo ypatingos priežiūros, nebuvo turi ir, garantuodama kokybę, dalijasi geoterminis šildymas. ir gedimų. Sistemos ilgaamžiškumas – 20 patirtimi su užsakovais. Kaip sako „Artvos“ Vienas stambiausių pastarųjų metų specialistai, geriausias darbo įvertinimas „Artvos“ darbų šioje srityje – geoterminio metų. Diegiant šį projektą pavyko rasti tinkamus sprendinius, esame patenkinti yra tada, kai pas tą patį užsakovą grįžti ne šildymo įrengimas Vilniaus regiono rezultatais“, – sako VĮ „Oro navigacija“ taisyti klaidų, o įgyvendinti naują projektą. skrydžių valdymo centre. „Artva“ atliko atstovas.  tiriamuosius darbus sklypo geologinei sąrangai ir uolienų šilumos laidumui nustatyti, įrengė geoterminius gręžinius, šilumos punktą su antriniais šilumos šaltiniais – geoterminiais šilumos siurbliais „Alpha Innotec“. Ši geoterminių gręžinių ir gruntas-vanduo šilumos siurblių sistema, 25

Kokybiški „Grundfos“ siurbliai garantuoja ir patikimą vandens tiekimą, ir komfortišką buitį VIS DAUGIAU ŽMONIŲ IEŠKO RAMYBĖS IR KELIASI GYVENTI ARČIAU GAMTOS. DAUGELIU ATVEJŲ VISI, STATANTYS NAUJUS NAMUS AR ĮSIGYJANTYS SENAS SODYBAS, JEI NORI UŽSITIKRINTI PATOGIĄ BUITĮ, NEIŠVENGIAMAI TURI SPRĘSTI VANDENS TIEKIMO KLAUSIMĄ. SIEKIANT KOMFORTIŠKAI GYVENTI NET IR ATOKIAUSIOSE VIETOVĖSE, TIKRAS IŠSIGELBĖJIMAS YRA VANDENS SIURBLIAI.

ei neužtikrintas aprūpinimas vandeniu, tai net gražiausioje vietoje gyvenimas stipriai apkarsta, o dažnai net būna neįmanomas. Vanduo reikalingas kone visose kasdienėse veiklose nuo maisto ruošimo, prausimosi, skalbimo iki aplinkos tvarkymo, daržų ar vejų laistymo. Tinkamai parinktas, kokybiškas vandens siurblys ne tik užtikrina sklandų geriamojo vandens tiekimą, bet ir atlieka kitų funkcijų, labai palengvinančių buitį. Kad nereikėtų tampyti vandens kibirų iš šulinio Statant individualų namą, kotedžą ar įsirengiant sodybą vietovėse, kur nėra centralizuoto vandens tiekimo, bene aktualiausias ir daugiausiai klausimų keliantis sprendimas yra šulinys. Dažnai iš šulinio vandenį semiasi kaimų, miestelių bei vienkiemių gyventojai. Tačiau, kad ir koks taupus tai būtų sprendimas, ketinimas kibirais prisinešti visą buityje reikalingą vandens kiekį nėra racionalus, nes reikalauja nemažai laiko, jėgų ir yra gana atgyvenęs pasirinkimas XXI a. Nepalyginamai daugiau komforto suteikia namuose iš čiaupo tekantis vanduo. Norint patogiai gyventi su šeima už miesto

ar palengvinti buitį savo vyresniems artimiesiems, būtina turėti vandenį namuose. Šį be galo svarbų poreikį padeda patenkinti danų gamintojas „Grundfos“. Jie siūlo šiuolaikišką ir efektyvų sprendimą – šulinyje įrengti panardinamą „Grundfos SBA“ siurblį. Šis įrenginys užtikrins kokybišką vandens tiekimą visiems poreikiams – tiek buitinėms reikmėms pastate, tiek atliekant įvairius darbus lauke. Siurblyje sumontuota apsauga nuo žvyro, taip pat galima įsigyti siurblį su specialia plūde, kuri apsaugo siurblį nuo sausos eigos. Šios priemonės ženkliai sumažina gedimų riziką. Jei namuose trūksta vietos vandens tiekimo sistemai Senuose namuose ir sodybose, kur anksčiau nebuvo vandens, dažniausiai nėra atskiro vonios kambario ar kitos specialios patalpos būtinai įrangai, tad sudėtinga rasti vietos dideliam siurbliui. Kuo mažiau naudingo ploto skirti įrenginiams nori ir naujų namų savininkai. Sutaupyti vietos viduje gali padėti siurblys „Grundfos SBA“, nes jis montuojamas ne namo patalpose, o šulinyje. Šis inovatyvus sprendimas gali pakeisti

ir senus, didelius hidroforinius siurblius, kuriuos yra įsirengę dalis individualių namų bei sodybų savininkų. Norėdami atlaisvinti vietos namuose ir atsisakyti triukšmingo siurblio viduje, vartotojai gali perkelti jį į šulinį. SBA siurbliai turi integruotą valdymo modulį, todėl išorinis siurblio valdiklis yra nereikalingas. Šie įrenginiai taip pat sukurti „viskas viename“ principu. SBA siurblys – ne tik kompaktiškesnis, tylesnis, bet ir gerokai taupesnis sprendimas. Nepakanka vandens laistymui Ramų gyvenimą kaimo vietovėje, arčiau gamtos, pasirinkę žmonės dažniausiai daugiau priežiūros reikalaujančių plotų turi ir aplink namus. Gėlynui po langu palaistyti gali pakakti ir laistytuvo, tačiau jei sodinami daržai ar daug žalios vejos, vandens rankomis neprinešiosi. Kai įrengiamos laistymo sistemos, gali nepakakti iš vandentiekio ar kito vandens šaltinio tiekiamo vandens kiekio. Taip

APLINKA

gyvenime patirti, kai prausiantis po dušu staigiai pasikeičia vandens temperatūra ar sumažėja srovė, kai kas nors tuo pačiu metu taip pat naudoja vandenį arba kai tenka ilgai laukti, kol prisipildys tualeto bakelis. Dažniausiai taip nutinka, kai vietiniame ar centralizuotame vandentiekyje neužtenka slėgio. Tai ne šiaip koks nepatogumas. Tai diskomfortas, nes kritus slėgiui neįmanoma tinkamai naudoti buitinę techniką – skalbykles, indaploves ir pan. Vandens siurbimas iš gręžinio Išspręsti slėgio šokinėjimo problemą Kaimo vietovėse, sodų bendrijose ar vienkiemiuose gyvenantys asmenys, net ir ir užtikrinti stabilų vandens tiekimą išsikasę šulinį ir įsirengę siurblį, kartais gali gali siurblys „SCALA2“, skirtas padidinti trūkstamą slėgį vandentiekyje. Šis likti be vandens. Nuo vietovės ypatumų įrenginys užtikrina, kad bus palaikomas ir aplinkos sąlygų priklauso, ar šuliny sausesniu metų laiku nesumažės vandens pakankamas slėgis. Standartiškai lygis, ar jo nepritrūks. Be to, šulinių vanduo „SCALA2“ užtikrins 3 bar vandens slėgį, nepriklausomai nuo slėgio įvade ir ne visada yra pakankamai švarus. Tad norintys švaresnio, kokybiškesnio vandens veikiančių čiaupų skaičiaus. vartotojai neretai nutaria įsirengti gręžinį. Šis siurblys, kaip ir SQE modelis, suteikia galimybę vartotojui pačiam Gręžiniai padeda iš žemės gelmių reguliuoti slėgį pagal savo vandens užsitikrinti nuolatinį kokybiško vandens vartojimo poreikius. Kai vandens reikia šaltinį, kuris itin svarbus įsikūrus tik buities reikmėms – praustis, plauti gyvenvietėse ar sodo bendrijose, kur indus, maisto ruošimui ir pan., pakaks vandens tiekimas yra nepastovus ir įprasto slėgio, o prireikus stipresnės nepatikimas. Norint tiekti vandenį į srovės ir didesnio individualų ar dvibutį namą, sodą ar kitą vandens kiekio gyvenamąjį pastatą iš gręžinio (iki 100 m gylio) „Grundfos“ siūlo kompaktišką dažnai nutinka, jei laistyti reikia dideles pievas, ganyklas ar daržus. Problemą gali padėti išspręsti šiais metais rinkoje pristatytas naujas narys „SCALA“ siurblių grupėje – „Grundfos SCALA1“, pritaikytas situacijoms, kai reikalingas didesnis vandens slėgis ir kiekis. Šis gaminys esant poreikiui gali tiekti didesnį vandens kiekį. Dar vienas naujausio gaminio privalumas yra galimybė valdyti jį nuotoliniu būdu per savo išmanųjį įrenginį.

Užsak. Nr. 21/183

Įspėja vartotoją apie veikimo trukdžius Kompaktiškas dydis ir automatinė valdymo sistema ženkliai palengvina ir tokių siurblių įrengimą. Jų montavimas yra paprastas ir greitas. Įrangos valdymas taip pat nereikalauja specialių žinių ar sudėtingo pasiruošimo, yra pritaikytas buitiniams vartotojams. Jei siurblys netikėtai nustoja veikti, vartotojams, kurie naudoja tradicinius, senosios kartos siurblius, gali tekti sugaišti nemažai laiko, kol pavyks išsiaiškinti gedimo ar sutrikimo priežastį. O išmaniųjų

„Grundfos“ siurblių automatinė valdymo sistema iškart informuoja vartotoją apie nesklandumus. Pavyzdžiui, valdymo skydelyje pasirodo informacija, kad siurblyje nėra vandens arba netinkama įtampa. Tad, jei sutrinka siurblio darbas, yra aiški priežastis, todėl problemą dažniausiai galima greitai ir sklandžiai pašalinti. 

panardinamą SQE siurblį. Šis įrenginys užtikrina pastovų slėgį, nepriklausomai nuo to, kiek vandens bus vartojama vienu metu – paleistas vienas čiaupas ar dušas, skalbimo mašina ir indaplovė. Šį siurblį, kaip ir kitus kompanijos gaminius, nesudėtinga įrengti, jie neužima daug vietos. Siurblys įleidžiamas į gręžinį, o pastate įrengiama pastovaus slėgio sistema telpa į nedidelę spintelę. Per mažas slėgis ir šokinėjanti vandens temperatūra Turbūt ne vienam teko nors kartą

veikia optimaliai, elektros sąnaudos išauga tik tada, kai išauga vandens poreikis. „SCALA2“ ir SQE siurbliai yra taupiausi ir efektyviausi „Grundfos“ siurblių grupėje. Lyginant su tradiciniais, senaisiais vandens tiekimo sprendimais, jie suvartoja maždaug tris kartus mažiau elektros energijos.

(pavyzdžiui, laistant daržus ar plaunant automobilį), slėgį galima padidinti. Tokiu būdu siurblys

www.grundfos.com/lt 27

APLINKA

Stotelėse saugesnė judėjimo galimybė

RIBOTO JUDUMO ASMENYS DĖL ĮVAIRIAUSIŲ PRIEŽASČIŲ VIS DAR SUSIDURIA SU JŲ POREIKIAMS NEPRITAIKYTA APLINKA. VIENA IŠ DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIŲ KLIŪČIŲ – NEPRITAIKYTI VIEŠOJO SUSISIEKIMO STOTELIŲ PERONAI (AIKŠTELĖS), KELEIVIŲ PAVILJONAI, NUO KURIŲ DIDŽIĄJA DALIMI PRIKLAUSO VIEŠOJO TRANSPORTO SAUGUMAS IR PATRAUKLUMAS.

riboto judumo asmenims

UUUC 



 UU UUU 

 







 

U  



 

c   UUU  U   UU 

 

U 

e vienerių metų patirtis projektuojant plokštes, pritaikytas viešojo susisiekimo stotelių peronams (aikštelėms), ir gaminant jas, suteikė įmonei UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ kompetencijų tapti ne tik patikimu, bet ir sėkmingu partneriu visais etapais – planuojant, statant ir naudojant. Sėkmingą darbą vainikavo dar 2019 metais konkurse – „Sukurta Šakių krašte“ pelnytas apdovanojimas. Įmonė siūlo rinkai naujas, greitai ir paprastai montuojamas plokštes (2000x1000x80), galimi ir trumpesni ilgiai, su integruotais taktiliniais paviršiais pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius normatyvinius dokumentus: STR 2.03.01:2019, ISO 21542:2011, ISO 23599:2012. Plokštės skirtos įrengti viešojo susisiekimo stotelių peronus. Komplektą sudaro pakilimo ir nusileidimo rampų bei pagrindinės perono dalies plokštės. Šiuose gaminiuose integruoti specialūs

 

 

U  

    ss    ssssss   ssss ss  s  s  sss

taktiliniai paviršiai, nudažyti kontrastinga geltona spalva, kuri padeda riboto judumo asmenims lengviau ir saugiau orientuotis aplinkoje. Dėl šių priežasčių įrengti viešojo transporto stotelių peronai (aikštelės) tampa ne tik saugesni, patogesni, bet ir išlaiko atsikartojamumą. Plokštėse integruotas vedantysis paviršius yra sudarytas iš pailgų trapecinės formos juostelių, nukreipiančių žmogų judėti tam tikra kryptimi, o integruotas įspėjamasis paviršius (kauburėliai) įspėja apie slypintį pavojų. Sumontavus šias plokštes per visą viešojo susisiekimo stotelės ilgį, įrengiamas 600 mm pločio įspėjamasis paviršius (kauburėliai), kuris nuo važiuojamosios dalies ar šaligatvio borto atitraukiamas 300 mm atstumu. Peronų (aikštelių) pradžioje ir pabaigoje statmenai taktilinei struktūrai per visą šaligatvio plotį įrengiamas 560 mm pločio įspėjamasis paviršius (kauburėliai). Taip įrengtos transporto stotelės yra patogesnės ne tik riboto judumo asmenims, bet jos patenkina ir kitų keleivių lūkesčius. 

UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ Vakarų g. 33D, Gelgaudiškis Tel. +370 345 55314 El. p. betonas@glg.lt www.glg.lt

Užsak. Nr. 21/185

c  

IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO

Kodėl

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

net moderniuose energiškai efektyviuose daugiabučiuose

žmonės kenčia nuo triukšmo?

VALSTYBĖ SKELBIA AMBICINGUS TIKSLUS – LEISTI STATYTI TIK A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATUS, TIKINDAMA, KAD TAI DARO ATSIŽVELGDAMA Į KLIMATO KAITOS PROBLEMAS IR SIEKDAMA KOMFORTIŠKO GYVENIMO ŽMONĖMS. TAČIAU KOMFORTIŠKO GYVENIMO IDILĘ SKLAIDO GARSUI PRALAIDŽIOS SIENŲ PERTVAROS IR PERDANGOS TARP AUKŠTŲ. SUSIDARĖ PARADOKSALI SITUACIJA: SANDARIUOSE, ENERGIŠKAI EFEKTYVIUOSE NAMUOSE ŽMONĖS KENČIA NUO TRIUKŠMO, SKLINDANČIO IŠ KAIMYNINIŲ BUTŲ – NET PER KELIS AUKŠTUS.

rchitektas prof. Gintaras Čaikauskas pastebi, kad žmogus, sumokėjęs nemenkus pinigus už modernų 21 a. būstą, viliasi išvengti sovietmečio blokinio „kortų namelio“ problemų su kištukiniais lizdais, kuriuose garso izoliaciją atstodavo vata, kuriuose į radiatorius beldžiamas šluotkotis buvo tradicinis ženklas, prašant tylos. Tačiau pasirodė, kad net itin aukštos energinės klasės daugiabučiai tik atrodo moderniai – garsas, tiesa, dabar beveik sandariai uždarytas pastato viduje, nevaržomai sklinda ne tik iš šalia esančių butų, bet ir per kelis aukštus virš ar po. Kaimynai šluotkočiais radiatorių nebedaužo – santykius aiškinasi socialiniuose tinkluose arba skambina į policiją: pernai pradėta 7801 teisena dėl viešosios rimties trikdymo, 2019 m. – 7907. Statybininkai įvaldo BIM metodologiją; statybos pramonė gamina pasitelkusi aukštąsias technologijas; garso normas, kaip tvirtina Aplinkos ministerija, nustatė mokslininkai, įvertinę ir apibendrinę mokslinių tyrimų rezultatus, Lietuvos ir Europos teisės aktų nuostatas. Kodėl garsas vis dar neįveikiamas? Aplinkos ministerija triukšmo reglamentavimą žada peržiūrėti Šiuo metu galiojantis Statybos techninis reglamentas (toliau STR) „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“

nustato reikalavimus ir rodiklių vertes, kad triukšmas pastatuose ir šalia jų nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę. Šiuo STR privalo vadovautis garso matavimus atliekančios įmonės, jis privalomas visiems statybos dalyviams, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Be abejo, reglamentas privalomas visoms statybos valstybinį reguliavimą vykdančioms valstybės įstaigoms ir institucijoms. „Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių – A, B, C, D ir E – garso klasių arba akustinio komforto sistema. Joms nustatyti naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių vertės. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, vienbučių pastatų, turinčių bendrą sieną su kitu vienbučiu pastatu, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. STR nustato, kad matavimai vykdomi bent 5% pastato ir / arba jo elementų, bet matavimo zona turi apimti ne mažiau kaip 3% . Kurios pastato konstrukcijos ir elementai turi būti vertinami, sprendžiama kiekvieno konkretaus pastato atveju. „Norint suteikti daugiabučiui vidaus aplinkos garso klasę, – ne žemesnę kaip C, – turėtų

būti nustatytas ir smūgio garso izoliavimo rodiklis, tačiau minėtas rodiklis ne visada nustatomas“, – sako Dainius Čergelis, Aplinkos ministerijos, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas. Ministerijos vertinimu, kaip aiškina D. Čergelis, neretai garsai, sklindantys iš kaimyninių butų, leidžia manyti, kad tai yra ne reglamentavimo nepakankamumas ar teisinės spragos, o policijos įsikišimo reikalaujantys atvejai. Nors ministerija tikina, kad triukšmo reglamentavimas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose yra pakankamas, tačiau, atsižvelgdama į technologinius ir rinkos pokyčius, vis tik žada šiemet arba iki kitų metų vidurio peržiūrėti reglamentavimą. Gyventojams svarbios ne normos, o komfortiškos sąlygos „Projektuojant pastatus, privalomai vertinami įvairūs garso šaltiniai: aplinkos foninis ir momentinis triukšmas, garso izoliacija tarp patalpų, lokalūs triukšmo šaltiniai pastatų išorėje ir viduje. Šių faktorių visuma lemia ir konkrečius sprendimus“, – sako architektas prof. G. Čaikauskas (UAB „Architektūros linija“). Visi reglamente numatyti dydžiai yra objektyviai tiriami, tiksliai apskaičiuojami, o šiuolaikinės techninės priemonės suteikia galimybes juos realiai patikrinti užbaigus objektus.

Modernios konstrukcijos, naujos statybinės medžiagos, pažangios technologijos, architekto žodžiais, suteikia žymiai daugiau galimybių efektyviai spręsti šiuos klausimus. Kita vertus, teisinė bazė nustato pastatų ir patalpų akustinio komforto klasę. „Nepaisant teorinių skaičių ir griežtų juridinių reikalavimų, gyventojus visada domina paprasčiausi dalykai – ar tikrai savo aplinkoje jie realiai jaus psichologinę ramybę, ar tikrai negirdės pašalinių garsų, kad ir kokie jie būtų, kad ir iš kur sklistų“, – sako prof. G. Čaikauskas, atkreipdamas dėmesį, kad ir oficialiuose dokumentuose triukšmo lygiai interpretuojami kaip komforto klasės.

Kaip triukšmas susijęs su nešvariais sandėriais Dr. K. Banionio, KTU Statybinės fizikos laboratorijos vadovo, nuomone, normos, reglamentuojančios triukšmo rodiklius pastato viduje, yra pakankamos, tačiau „siekti aukštesnių reikalavimų nėra blogas dalykas“. „Nereikia rinktis ir ypatingai storų gelžbetoninių sienų. Sprendinių, užtikrinančių akustinį komfortą, yra labai daug, – sako jis. – Problemų kyla tuomet, kai nesilaikoma privalomų reikalavimų, kai trūksta atsakingumo ir kontrolės, nustatant pastato garso klasę.“ KTU mokslininkas įvardino keletą problemų, žinomų statybos sektoriaus žmonėms, tačiau viešumoje aptariamų tik puse lūpų: tai nesąžiningi sandėriai tarp garso bandymus atliekančių įmonių ir vystytojų. Jeigu atliekant sandarumo testą būtina nuvykti į vietą, tai akustiniai bandymai,

nemažai laisvės interpretacijoms akustinius bandymus atliekančioms laboratorijoms. „Manau, kad patikrinus namus, kurių gyventojai skundžiasi dėl garsų butuose, pasirodytų, kad statytojai nepasiekė privalomų rodiklių nemažoje dalyje tokių pastatų“, – įsitikinęs dr. K. Banionis. Jo pastebėjimu, situaciją keistų ne tik sustiprinta kontrolė, bet ir būstų savininkų iniciatyvos, pakartotinai kviečiant nepriklausomas sertifikuotas įmones atlikti reikalingus garso tyrimus.

Ar tikrai neįmanoma išvengti triukšmo urbanizuotoje aplinkoje Taigi valstybė, atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas, nustatė garso klasės, arba akustinio komforto normas, privalomas Kiek komfortas kainuoja statytojams visiems statybos dalyviams. Tomis Komfortas, prof. G. Čaikausko žodžiais, normomis vadovaujasi garso matavimus kainuoja: tai neišvengiamai atsispindi atliekančios įmonės. Vertinti ir akredituoti pastatų sąmatose, įmonių verslo planuose. įstaigas, stabdyti akreditavimo pažymėjimų Aukščiausia garso klasė šiuo metu yra A. galiojimą, atlikti Tačiau tokių pastatų yra itin mažai. akredituotų atitikties Kaip pastebi dr. Karolis Banionis, įvertinimo įstaigų veiklos Kauno technologijos universiteto priežiūrą įgaliotas Architektūros ir statybos instituto PROJEKTUOJANT PASTATUS, PRIVALOMAI Nacionalinis akreditacijos Statybinės fizikos laboratorijos VERTINAMI ĮVAIRŪS GARSO ŠALTINIAI: vadovas, daugiabučius namus APLINKOS FONINIS IR MOMENTINIS TRIUKŠMAS, biuras. Akustinių matavimų laboratorijos stato investuotojai ar statybinės GARSO IZOLIACIJA TARP PATALPŲ, LOKALŪS privalo viešai skelbti organizacijos, suinteresuotos kuo TRIUKŠMO ŠALTINIAI PASTATŲ IŠORĖJE IR informaciją apie jos didesniu pelnu, todėl dažniausiai VIDUJE. ŠIŲ FAKTORIŲ VISUMA LEMIA IR išduotus, sustabdytus siekiama akustinio komforto KONKREČIUS SPRENDIMUS ar panaikintus akustinių klasė bus ne pati aukščiausia, matavimų protokolus. o tik atitinkanti norminius Tačiau, kaip pastebi reikalavimus. Ir paprastai – Statybunaujienos.lt minimalius. anot dr. K. Banionio, neretai net neatliekami pašnekovai, kad sistema veiktų užtikrintai, „Pastatų konstruktoriai galėtų paliudyti, būtinas konkretus kontrolės mechanizmas kad geriausiai garso triukšmo izoliaciją gali – bandymų protokolai surašomi ne pagal – kaip prevencinė neteisėtų sandėrių realią situaciją, o pagal susitarimą. užtikrinti atitvarų, perdangų bei pertvarų priemonė. „Tačiau negalima kaltinti visų statybos masė. Garso bangos pirmiausiai sklinda Ir apie komfortą. Jis paprastai suvokiamas sektoriaus dalyvių, nes save gerbiantis ir per pastatų laikančiąsias konstrukcijas bei kaip sąlygų visuma, teikianti buitinių jų jungtis. Žinoma, yra gausybė papildomų savo reputaciją saugantis verslas atlieka darbą kokybiškai ir labai stengiasi, kad būsto patogumų. Tokiam apibrėžimui neretai sprendinių, gausu izoliacinių medžiagų ir pirkėjas neturėtų problemų dėl akustikos, o priešinasi NT vystytojai, tvirtindami, kad pan., tačiau jos veikia tik kaip pagalbinės triukšmas yra gyvenimo mieste kaina. priemonės. Projektuojant privalu atsižvelgti įsigytose patalpose jaustųsi komfortiškai“, „Mažai ką nervina iš uosto sklindantis – sako dr. K. Banionis. Mokslininko į užduotyje numatytus komforto klasės pastebėjimu, situacija pasikeistų, jeigu būtų romantiškas burlaivių takelažo bildesys, reikalavimus, vertinti patalpų, bendrų įvestas griežtas kontrolės mechanizmas, kai, tačiau jei nuolat tenka klausytis gretimos erdvių (holų, koridorių, laiptinių ir t. t.) triukšmo izoliavimo sprendinius, inžinerinių pvz., Statybos inspekcija, pasitelkusi trečiąją kavinės lankytojų pokalbių, muzikos, šalį, pasirinktinai patikrintų tam tikrą skaičių girdėti kaimynų vaikų žaidimus, pianinu įrenginių, net vidinių kiemų aidėjimo ir vėl ir vėl kartojamus pratimus, augintinių ar procentą užbaigtų objektų. garso slopinimo klausimus, – sako prof. šėliojimus, šeimos ginčus bei neakivaizdiniu G. Čaikauskas. – Tik visas kompleksas realių Antra problema yra tai, įvardina būdu dalyvauti kaimynų šventėse – mokslininkas, kad dabartiniai akustinius priemonių, taikomų projektuojant, statant vargu, ar tai gali būti traktuojama kaip reikalavimus ir akustinius bandymus ir vėliau eksploatuojant, nepamirštant įjungti ir energinio efektyvumo sprendinius, reglamentuojantys LR teisės aktai nevisiškai socialinė gyvenimo urbanizuotoje aplinkoje neišvengiamybė“, – pastebi prof. aiškiai apibrėžia, kurias tarpbutines gali padėti sukurti aplinką, kuri atitiktų G. Čaikauskas.  pertvaras reikia išmatuoti, t.y. dar vis yra augančius visuomenės lūkesčius.“ 32

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

Mažatriukšmės nuotekų sistemos: ar verta į jas investuoti?

Užsak. Nr. 21/170

PRIVAČIŲ NAMŲ SAVININKAI TURI GALIMYBĘ PATYS SPRĘSTI, KOKIAS NUOTEKŲ SISTEMAS NORI ĮSIDIEGTI. SPECIALISTŲ TEIGIMU, ABSOLIUTI DAUGUMA ŽMONIŲ RENKASI ĮPRASTAS, TODĖL VĖLIAU ILGUS METUS GYVENA KLAUSYDAMIESI KANALIZACIJOS ŠNIOKŠTIMO. AR VERTA INVESTUOTI Į MAŽATRIUKŠMES SISTEMAS?

Esmė – užtikrinti akustinį komfortą Triukšmas ir vibracija – dvi blogybės, lydinčio namus, kuriuose įmontuotos paprastos nuotekų sistemos. Mažatriukšmės nuotekų sistemos užduotis – sustabdyti vibracijas ir skleisti kaip įmanoma mažiau garso. Tiesa, garsas iš tokių vamzdžių dar šiek tiek sklinda, tad mažatriukšmius vamzdžius reikia apdengti garso izoliacine medžiaga. „Mažatriukšmės sistemos yra privalomos viešuosiuose pastatuose, o privatiems butams ar namams tokie reikalavimai nenumatyti. Vis dėlto tai aktualu visiems, nes ši nedidelė investicija labai padidina akustinį komfortą namuose“, – pasakoja Suomijos gamintojo „Uponor“ įmonės Lietuvoje projektų vadovas Povilas Kivaras. Pabrangimas itin menkas Rinkdamasis butą, žmogus turi atkreipti dėmesį, kokie vamzdynai bus naudojami ar jau panaudoti, nes su tokiais teks gyventi ilgai – jie keičiami tik statant namą arba renovacijos metu. Statant ar remontuojant namus norisi sutaupyti. Tačiau šiuo atveju sutaupymas būna itin menkas, o nepatogumų dėl sutaupymo lieka daug, teigia specialistas. „Diegiant nuotekų sistemą, svarbūs keli dalykai. Pirmiausia – medžiagų ir pačios sistemos kokybė, kad vamzdžiai tarnautų, kaip jiems ir numatyta, 50 metų. Kokybiškos sistemos yra gaminamos iš mineralizuoto polipropileno, ir ieškant kuo pigiau yra nemaža tikimybė įsigyti nekokybiškus produktus. Antra – teisingas sumontavimas naudojant laikiklius, skirtus būtent mažatriukšmei nuotekų sistemai, nes esant sistemos sąlyčiui su pastato konstrukcija, vamzdžių vibracija gali persiduoti net į tolimiausius kambarius. Ir trečia – tyrimais turi būti įvertintas sistemos triukšmo lygis, o pati sistema sertifikuota kaip mažatriukšmė. O koks kainos skirtumas? Lyginant paprastas sistemas su mažatriukšmėmis, diegiant pastarąsias statybos ar remontas pabrangsta 20–30 eurų“, – patarimais ir jų privalumais dalijasi P. Kivaras. Lemia ne sienelių storis Žmonės paprastai galvoja: kuo storesnė vamzdžio sienelė, tuo geriau sulaiko triukšmą. Tenka juos nuvilti – taip nėra. „Jeigu garso sulaikymą lemtų tik sienelės storis, vamzdžiai būtų gaminami iš pigiausių medžiagų ir storomis sienelėmis. Netiesa ir tai, jog svarbiausia yra medžiagos tankis, nes ir su mažesnio tankio medžiagomis galima pasiekti tuos pačius ar geresnius sistemos akustinius rezultatus“, – sako P. Kivaras. Jo teigimu, „Uponor Decibel“ nuotekų vamzdžių sistema iš kitų rinkoje esančių sistemų išsiskiria tuo, kad yra sudaryta iš trijų sluoksnių: vidurinio, kuris gaminamas iš mineralizuoto polipropileno, bei išorinio ir vidinio, kurie gaminami iš paprasto polipropileno. Tokiu būdu taip pat efektyviai slopinamas triukšmas, kaip ir konkurentų gaminių, bet su plonesne vamzdžio sienele. Tą patvirtina atliekami akustiniai testai „Fraunhofer“ laboratorijoje. Pati nuotekų sistema dėl to yra lengvesnė. „Uponor Decibel“ sistemą sudaro 50, 75, 110 ir 160 mm skersmens vamzdžiai ir jungtys. 

Akustinis komfortas

Ką daryti, kad gyventojų ramybė būtų saugoma taip pat, kaip ir verslo paslaptys? NORS AKUSTIKOS REIKALAVIMAI PASTATAMS REGLAMENTUOTI, TAČIAU IŠ TIESŲ GARSO IZOLIAVIMAS, KAIP PASTEBI LAURA NARIŪNIENĖ, UAB AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS DIREKTORĖ, YRA PROBLEMIŠKAS. DEJA, PROBLEMAS LEMIA IR NEKILNOJAMOJO TURTO STATYTOJAI, IR NET GARSO MATAVIMO ĮMONĖS. 34

riukšmą pastato viduje reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas, STR „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“, Lietuvos higienos norma HN 33:2011. Statybos techniniame reglamente (STR) užprogramuotos nepageidautinos interpretacijos STR „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ reglamentuoja, kad turi būti nustatytos pastatų garso klasės naujai statomiems ar rekonstruojamiems gyvenamosios, gydymo, poilsio, ugdymo paskirties pastatams, įvardijamos pagal akredituotų laboratorijų atliktus garso izoliacijos matavimus, kuriuos reglamentuoja standartizuotos metodikos. „Minimame reglamente nurodyta, kad matavimai vykdomi bent 5% pastato ir / arba jo elementų. Mažiausiai turi būti trys elementai. Tačiau čia ir prasideda įvairios interpretacijos, – sako UAB Akustinių tyrimų centras direktorė Laura Nariūnienė. – Yra garso matavimų įmonių, kurios apsiriboja mažiausiu matavimų skaičiumi, tuo patenkindamos daugumą statytojų, nes ir mokėti reikia mažiau, ir didesnė tikimybė, kad niekas neaptiks minimalių reikalavimų neatitinkančių pastato elementų. Kiti gi atrenka įvairaus tipo sienas, perdangas, fasadus, jei jie reglamentuojami, pamatuoja ir koridorių ar laiptinių, net durų aidėjimus, prieš tai gerai išsinagrinėję pastato projektą. Manau, kad kaip tik pagal pastarąją sistemą ir turėtų būti atliekami garso matavimai.“ Penkiolika metų rinkoje veikiančios įmonės vadovė pastebi pamažu besikeičiančią tendenciją. Kai daugiabučius stato ne vadinamieji vienadieniai statytojai, o nekilnojamojo turto plėtotojai, kuriems svarbus geras jų įmonės vardas, kuriems svarbi jų darbo kokybė, projektuoja ir vysto tvarius projektus, jie taip pat rūpinasi ir pastatų vidaus garso izoliacija. Pamažu atsiranda statytojų, kurių nebetenkina tik privalomi minimalūs C garso klasės reikalavimai. Kodėl renkasi imtis plano B, o ne taisyti broką „Šiek tiek kita situacija yra su taip dabar populiariais blokuotais vienbučiais namais arba kotedžais. Neretai tenka išgirsti, kad „matavimų nereikia, duokit popieriuką, ir

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

viskas“. Mes visada pasiūlome jiems patiems tą popieriuką išsirašyti, nes tam laboratorijos paslaugų nereikia“, – dalijasi karčia patirtimi L. Nariūnienė ir pastebi, kad vis tik atsiranda laboratorijų, kurios „pamatuoja“ neišvažiuodamos iš savo ofisų.

Komercinės paslaptys saugomos labiau, negu gyventojų ramybė Kitokia situacija yra dėl verslo centrų garso izoliavimo. Nors reikalavimo administraciniuose pastatuose atlikti akustinius matavimus nėra, tačiau dažniausiai jie atliekami pačių statytojų

MŪSŲ ĮMONĖ, KAIP LABORATORIJA, Į STATYBOS PROCESĄ ĮSIJUNGIA TIK JAM BESIBAIGIANT, KAI JAU REIKIA ĮVERTINTI PASTATO KOKYBĘ. TAČIAU AKUSTIKOS KLAUSIMAS IŠ TIKRŲJŲ TURI BŪTI SPRENDŽIAMAS PROJEKTUOJANT PASTATĄ. KAIP TIK TUO METU APGALVOJUS VISUS SPRENDINIUS, O VYKSTANT STATYBOMS PRIŽIŪRINT DARBŲ KOKYBĘ, ATIDUODANT PASTATĄ NAUDOTI NEREIKS BIJOTI NEI MATAVIMŲ, NEI RŪPINTIS TAISYTI BROKĄ. ARBA DAR BLOGIAU – IEŠKOTI PLANO B

UAB Akustinių tyrimų centras direktorė Laura NARIŪNIENĖ

iniciatyva. Kaip pastebi L. Nariūnienė, nemažai tarptautinių įmonių, bankų turi savo reikalavimus pastato garso izoliacijos sistemai. Šie reikalavimai, ypač tarp vadovų kabinetų, susitikimų patalpų, paprastai būna kur kas griežtesni, negu reikalauja teisės aktai. Tad bent jau kol kas komercinės verslo paslaptys yra saugomos labiau, negu gyventojų ramybė jų pačių namuose. STR „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ galioja nuo 2004 m. – su nežymiomis korekcijomis. „Esame teikę pasiūlymų dėl pastato elementų parinkimo, nepaliekant vietos interpretacijoms; siūlėme peržiūrėti ir praplėsti garso izoliavimo rodiklius, t.y. įtraukti daugiau normuojamų elementų ir pan. Teisinės bazės sutvarkymas yra svarbus, tačiau dar svarbiau, kad vystytojai, projektuotojai, statytojai

patys skirtų daugiau dėmesio pastatų garso izoliacijos klausimams ir šią temą prisimintų ne tada, kai reikia atlikti matavimus, o nuo pat projektavimo pradžios“, – neabejodama tvirtina L. Nariūnienė. Kaip aktualinti ne tik pastatų energinį efektyvumą, bet ir garso klasę Aplinkos ministerija pranešė, kad šiemet arba iki kitų metų vidurio bus peržiūrėtas garso izoliavimo reglamentavimas, atsižvelgiant į technologinius ir rinkos pokyčius. Situacija keistųsi ir spaudžiant rinkai, galutiniam vartotojui. Tada nekilnojamojo turto vystytojai, parduodami pastatą, neišvengiamai privalėtų kaip kozirį įtraukti žinią, kad pastatas yra ne tik aukštos energinės klasės, bet ir akustiškai komfortiškas. 

Užsak. Nr. 21/161

Akustinių tyrimo centro specialistai ne sykį yra susidūrę su atvejais, kai, akustiškai ištyrus tokius pastatus, pasirodo, jog nemažai sienų, perdangų nesiekė privalomų minimalių C garso klasės reikalavimų. Tačiau statytojai nė nebandė slėpti, kad ne taisys problemiškas vietas, o imsis plano B – kreipsis ten, kur „pamatuos taip, kaip reikia“, nes tai kainuos kur kas pigiau, negu taisyti broką. Su blokuotais gyvenamaisiais pastatais ar kotedžais yra dar ir kita problema, kad juos atiduoda naudoti vadinamuoju deklaracijos būdu: išmatuoja vieno pastato garso izoliavimą ir su tuo pačiu garso klasifikavimo protokolu atiduoda eksploatuoti visą kvartalą. Dėl tokios situacijos kilus nepasitenkinimui tarp pačių garso matavimo laboratorijų, buvo surengtas susitikimas su atsakingais Aplinkos ministerijos darbuotojais. Po jo STR „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ buvo papildytas reikalavimu, kad laboratorijos turi skelbti protokolus savo internetinėse svetainėse. Tačiau ar tai veikia, L. Nariūnienė sako kol kas nesanti tikra.

„Moderni izoliacija“ akustinį komfortą užtikrina patrauklaus dizaino medžiagomis

ĮRENGIANT AR ATNAUJINANT PATALPAS, GARSĄ IZOLIUOJANČIOS MEDŽIAGOS DAŽNIAUSIAI YRA MASKUOJAMOS. LATVIŲ GAMINTOJAI RADO SPRENDIMĄ, KAIP PADIDINTI AKUSTINĮ KOMFORTĄ NE PAPILDOMAI APDOROJANT IZOLIACINES MEDŽIAGAS, O PANAUDOJANT JAS KURIANT AUTENTIŠKĄ INTERJERĄ.

Garso sugerties galimybės itin svarbios įrengiant ar renovuojant patalpas su didele akustine apkrova – mokyklas, vaikų darželius, sporto sales, kultūros ir pramogų centrus, SPA kompleksus ir kitus viešus pastatus. Triukšmo mažinimas arba akustinio komforto kūrimas aktualus ir gyvenamiesiems namams, ypač jei garsas aidi. Išlaidų atžvilgiu efektyviausias sprendimas užtikrinti akustinį komfortą – medienos vilnos plokštės. Be to, toks pasirinkimas yra palankus žmogaus sveikatai, aplinkai ir estetiškai patrauklus. Garsą ir šilumą izoliuojančios medienos vilnos plokštės, nereikalaujančios jokio papildomo apdirbimo, padeda sutaupyti laiko ir lėšų. Neribotos dizaino galimybės „CEWOOD“ akustinės plokštės pasižymi itin gera garso sugertimi. Jų gamybai naudojamos 100 proc. natūralios žaliavos – medienos vilna, vanduo ir cementas. Dėl natūralių medžiagų ir gamybos būdo plokštės atrodo estetiškai ir išlaiko medienai būdingą komfortą, natūralią termoreguliaciją, palaiko drėgmės tolygumą. Neuždengtos jos tampa patraukliu interjero akcentu.

Gaminiui suteiktas alergologų sertifikatas. Sienų ir lubų apdailai naudojamų akustinių plokščių standartinė forma yra kvadratas bei stačiakampis, tačiau pagal individualius užsakymus gaminamos ir trikampės, apvalios, rombo, trapecijos ir kitų išskirtinių formų plokštės. Savitiems, itin išraiškingiems dizaino sprendimams, dažnai naudojamos šešiakampės plokštės. Ši forma leidžia nesunkiai pasiekti unikalų apdailos rezultatą. Platus tekstūrų, atspalvių, storių pasirinkimas suteikia galimybę sukurti daugybę skirtingų derinių. Be aukštų garso ir šilumos izoliacinių savybių, medienos vilnos plokštės pasižymi ir puikiais gaisrinės saugos rodikliais,

ilgaamžiškumu, yra ekologiškos. Gaminys savo savybių nepakeičia bėgant laikui. Lyginant su tradicinėmis lubų ir sienų apdailos medžiagomis, medienos vilnos plokštės išsiskiria savo savybėmis, o kaina yra labai konkurencinga.

Taupo laiką ir pinigus Kadangi akustinių plokščių pjovimas ir montavimas nesudėtingas, apdailos procesai įrengiant ar remontuojant patalpas gerokai pagreitėja ir palengvėja. Plokščių nereikia glaistyti, dažyti ar šlifuoti. Be to, klijuojant arba ant aliuminio profilio ar medinių tašų karkaso tvirtinant plokštes beveik nekyla dulkių. Taip ne tik pagreitinami darbai ir sumažėja sąmata, bet ir užtikrinama sveika aplinka darbuotojams, o po šių remonto darbų nereikia papildomų intensyvaus valymo paslaugų. Labai geras patalpų akustinis komfortas, stilingas interjeras, sveikatai palankus mikroklimatas ir patraukli kaina – šių savybių rinkinys yra pagrindinė priežastis, lemianti spartų gaminio populiarėjimą dekoruojant visuomeninius pastatus ir biurus. Paskaičiuota, kad „CEWOOD“ plokščių įrengimas užsakovams kainuoja pigiau nei dabar naudojamas ir ypač populiarus sprendimas su gipskartonio plokštėmis. Pasak UAB „Moderni izoliacija“ vadovo Pauliaus Augūno, akustinio komforto sprendimai verslo ir gyvenamosioms patalpoms kartais nepelnytai paliekami be reikiamo dėmesio. Pasaulinio lygio gamintojų pasitikėjimą pelniusi bendrovė Lietuvos rinkai siūlo unikalius gaminius ir sprendimus, kurie padės įgyvendinti net ir sudėtingiausius uždavinius, kylančius užsakovui. Drąsiai galima tvirtinti, kad akustinį komfortą ir garso izoliaciją užtikrinančios apdailos plokštės „CEWOOD“ – vienas iš jų. 

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

Viskoelastinė membrana –

viena efektyviausių garsą izoliuojančių medžiagų pasaulyje Į PATALPAS PATENKANTIS APLINKOS TRIUKŠMAS NE TIK ERZINA GYVENTOJUS AR DARBUOTOJUS, BET IR MAŽINA DARBINGUMĄ, DIDINA STRESĄ, NUOVARGĮ. TAD GAMINTOJAI IEŠKO VIS MODERNESNIŲ IR KOKYBIŠKESNIŲ GARSO IZOLIACIJOS SPRENDIMŲ.

Užsak. Nr. 21/163

ieni efektyviausių garso izoliacijos sprendimų į statybų sektorių atkeliavo iš karinės pramonės. Povandeniniuose laivuose ir kituose kariniuose įrenginiuose naudojamos naujos kartos viskoelastinės membranos „Tecsound“ išsiskiria išskirtinai plonu veikliuoju sluoksniu. Jis itin lengvai pasislepia konstrukcijoje, tad nesumažėja naudingoji patalpų erdvė. Kaip garso barjeras veikianti plonytė membrana gali izoliuoti apie 45 proc. girdimo triukšmo. Be puikių garso izoliacinių savybių, ši medžiaga pasižymi ir ekologiškumu, ilgaamžiškumu, yra nedegi, atspari temperatūrų pokyčiams, joje nesiveisia pelėsio grybelis ar kiti mikroorganizmai, neįsigeria drėgmė. Dėl savo struktūros ši medžiaga garso bangas transformuoja į šiluminę energiją, bet pati nekaista. Nuo sienų iki vamzdynų izoliacijos Triukšmo slopinimui viskoelastinės membranos naudojamos daugiabučiuose, visuomeniniuose pastatuose, biuruose, viešbučiuose, mokymo įstaigose. Užtikrinti akustinį komfortą padeda ne tik sienų, lubų, stogų ar grindų garso izoliacija, bet ir triukšmo nutildymas nuotekų vamzdynuose, liftų šachtose ir kitose triukšmingose vietose.

Skirtingų erdvių izoliacijai gamintojas siūlo UAB „Moderni izoliacija“ specialistai atkreipia dėmesį, kad tiek statytojai, kelių tipų medžiagas: tiek nekilnojamojo turto savininkai vis dar per mažai dėmesio skiria grindų ● Lubų ir sienų garso izoliacijai garso izoliacijai. Tačiau tai yra vienas rekomenduojama naudoti „Tecsound FT“, kuri sudaryta iš veltinio efektyviausių būdų kovoti su bet kokiu erzinančiu triukšmu iš viršaus ar sluoksnio ir sintetinės viskoelastinės apačios. membranos. ● Vidinių pertvarų izoliacijai skirta Greitas ir paprastas įrengimas „Tecsound 2FT“ medžiaga su dviem veltinio sluoksniais abipus Naujos kartos izoliacinės membranos gerokai palengvina montavimo membranos bei oru sklindantį garsą izoliuojanti procesą. Ploną medžiagą lengva pjaustyti. Membranos gali būti membrana „Tecsound montuojamos ant bet kokio lygaus, SY70 GEO“, kuri iš vienos sauso, nuvalyto ir nugruntuoto pusės padengta lipniu paviršiaus – betono, gipskartonio, sluoksniu, prikimbančiu prie daugumos statybinių medienos, metalo bei kitų. Priklausomai nuo gaminio, naudojami konstrukcijų, iš kitos skirtingi montavimo būdai: – poliesterio danga, „Tecsound FT” su veltiniu – klijuojama prie kurios gerai limpa kontaktiniais klijais ir tvirtinama gipskartonio plokštėms mechaniškai; „Tecsound SY“ – savaime montuoti skirti klijai. limpanti; „Tecsound TUBE – tiesiog Membranos storis – tik apvyniojama aplink vamzdį ir 3,5 mm, o masės svoris – užtvirtinama naudojant plastikinius 7 kg/kv. m. užtempėjus/dirželius.Didžiausias garso ● Viena populiariausių izoliacijos efektas pasiekiamas, jei garso izoliacinių medžiaga derinama su pluoštinėmis medžiagų pasaulinėje rinkoje – „Tecsound SY70“ izoliacinėmis medžiagomis. Visų viskoelastinių „Tecsound®“ garso membrana. Gaminys vertinamas dėl itin efektyvus triukšmo izoliacijos membranų montavimas slopinimo, paprasto, greito montavimo toks paprastas, kad jį galima patikėti ir veiksmingos garso bangų kontrolės paprastiems vartotojams. Tačiau, jei kyla klausimų, visuomet galite net esant žemiems dažniams. ● „Tecsound TUBE“ membranos gali būti kreiptis į UAB „Moderni izoliacija“. Aukščiausios kvalifikacijos specialistų naudojamos ir iš nuotekų vamzdynų bei „Tecsound®“ gamintojo technikų sklindantiems garsams nutildyti. Šią medžiagą sudaro membrana ir didelio komanda pakonsultuos ir pasiūlys tankio neaustinio poliesterio pluoštas. efektyviausius problemos sprendimus.  37

Triukšmo sklaidos modeliavimas. Kaip užbėgti už akių finansiniams nuostoliams ir apsaugoti įmonės reputaciją

ATSIDŪRUSIOS VISUOMENĖS DĖMESIO CENTRE DĖL SKLEIDŽIAMO TRIUKŠMO, ĮMONĖS SUSKUMBA IEŠKOTI, KAIP SPRĘSTI PROBLEMĄ, KOKIAS TRIUKŠMĄ MAŽINANČIAS PRIEMONES DIEGTI. TAČIAU ĮMONĖS REPUTACIJAI ŽALA JAU PADARYTA. Nukenčia ne tik įmonės reputacija „Dažnai į mus kreipiasi įmonės, kurioms dėl ribinių triukšmo dydžių viršijimo pradedamos administracinių pažeidimų procedūros. Joms yra tik du keliai: nutraukti veiklą arba diegti triukšmą mažinančias priemones, – tvirtina UAB „Aplinkos vadyba“ vadovas Nerijus Dilba. – Tačiau norint įvertinti, ką keisti, kokias triukšmą mažinančias priemones įdiegti, vis tiek pirmiausia būtina atlikti triukšmo sklaidos modeliavimą.“ Tik tuomet būtini pakeitimai kainuoja daug brangiau, nei juos numačius projektavimo metu. Ir šiuo atveju, kaip pastebi N. Dilba, įmonė patiria ne tik finansinių nuostolių – suduodamas smūgis ir įmonės reputacijai. Tai yra priežastys, kodėl projektų vystytojai, siekiantys tvarios ir darnios veiklos, turėtų skirti deramą dėmesį aplinkos triukšmui mažinti. Kaip statytojas gali sutaupyti lėšų ir sumažinti skleidžiamą triukšmą Siekiant valdyti aplinkos triukšmą, ES ir 38

Lietuvos dokumentai įpareigoja rengti triukšmo valdymo planus ir juose numatyti priemones, mažinančias žmonių, gyvenančių triukšmo normas viršijančiose teritorijose, skaičių; didžiuosiuose miestuose atliekamas strateginis triukšmo kartografavimas, rengiami triukšmo prevencijos veiksmų planai, pagal kuriuos planuojamos teritorijos, inžinerinė infrastruktūra ir kt. „Tačiau vienas efektyviausių būdų – triukšmo mažinimas pačiuose triukšmo šaltiniuose: jau veikiančių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo mažinimas ir planuojamų potencialiai triukšmingų objektų (gamyklų, prekybos centrų, kelių, geležinkelio vėžių ir kt.) išankstinis įvertinimas bei, jei būtina, – prevencinių priemonių, skirtų triukšmui mažinti, numatymas“, – sako N. Dilba. Pasak įmonės, atliekančios tokius modeliavimus, vadovo, išankstinis triukšmo įvertinimas sutaupo daug lėšų, nes dar objekto projektavimo stadijoje galima numatyti būtinas priemones: kur, kokiame aukštyje vertėtų projektuoti triukšmą skleidžiančią įrangą, kur turėtų

būti įvažiavimas į automobilių aikštelę, kokia ir kur ji turėtų būti ir pan. Jeigu tai susisiekimo infrastruktūros objektai, vadinasi, projektuojant galima parinkti tinkamą kelio dangą, numatyti triukšmo užtvaras, apskaičiuoti jų aukštį, ilgį ir kt. Tokiu būdu pasiekiamas geriausias rezultatas – sutaupomos statytojo lėšos ir sumažinamas skleidžiamas triukšmas. Daryti pakeitimus, kai projektas jau įgyvendintas, kainuoja nepalyginamai brangiau. Dėl to projektuojant objektus, kurie gali kelti triukšmą, atliekamas matematinis, kompiuterinis triukšmo sklaidos modeliavimas. Žemėlapyje atvaizduojamas triukšmo lygis bet kuriame teritorijos taške Triukšmo sklaida modeliuojama

Užsak. Nr. 21/162

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

specializuota kompiuterine programa, kurioje sukuriamas projektuojamo ar esamo objekto ir aplinkinių teritorijų trimatis skaitmeninis modelis, kuriame pažymimi triukšmo šaltiniai, įvertinami jų parametrai, skleidžiamo triukšmo lygiai. Tuomet programa apskaičiuoja, kaip triukšmas sklis nuo triukšmo šaltinių ir koks triukšmo lygis bus aplinkinėse teritorijose. Programos galimybės leidžia modeliuoti pačius įvairiausius scenarijus, pasirenkant vieno ar kelių tipų triukšmo šaltinius: keliai, geležinkeliai, oro transportas, pramonės įmonės ir kt. Modeliuojant triukšmo sklaidą įvertinamas teritorijos reljefas, meteorologinės sąlygos, pastatų, kelių, tiltų bei kitų statinių parametrai. Programoje taip pat galima įvertinti ir triukšmą mažinančias priemones: jų konstrukcijas bei parametrus – aukštį, ilgį, atspindžio nuostolį decibelais, absorbcijos koeficientą ir t.t. Modeliavimo rezultatai pateikiami žemėlapiuose skirtingų spalvų izolinijomis, todėl galima nustatyti, koks triukšmo lygis yra bet kuriame teritorijos taške. Gauti rezultatai palyginami su Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimais bei nustatytais ribiniais

Kaip neapsigauti su „netriukšmingais“ pastatais Pramonės įmonės, komercinės paskirties objektai, automobilių aikštelės ar plovyklos, daugiabučių kompleksai, žemės ūkio objektai, inžineriniai statiniai ir įrenginiai, vėjo jėgainės, keliai, geležinkeliai – tai objektai, kuriems įprasta atlikti triukšmo sklaidos modeliavimą. Tačiau svarbu, kad dar projektuojant būtų atsakingai įvertintas net, rodos, netriukšmingų objektų galimas triukšmas ir jo įtaka aplinkai. „Pavyzdžiui, statytojas, numatęs statyti biurų pastatą, parengia techninį projektą ir, jį pateikęs atsakingoms institucijoms, sulaukia prašymo įvertinti skleidžiamą triukšmą. Atlikus triukšmo sklaidos modeliavimą, paaiškėja, kad, pvz., vėdinimo-šaldymo įranga numatyta vietoje, iš kur skleidžiamas triukšmas gretimoje gyvenamojoje aplinkoje viršija leidžiamus ribinius triukšmo dydžius. Tuomet reikia papildomai projektuoti prieštriukšmines priemones arba koreguoti projektą perkeliant įrangą į kitą vietą. Tokių papildomų darbų galima išvengti, triukšmo sklaidą sumodeliavus ir ištyrus projektavimo stadijoje“, – dalijasi N. Dilba. Dar brangiau įmonei gali kainuoti, jeigu jau eksploatuojant objektą paaiškėja, jog triukšmas viršija ribines vertes. Nors pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ tvarką techniniame projekte turi būti pateikti duomenys apie statinio atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktams, tačiau daugelis dar bando „dalyvauti loterijoje“ ir gauti statybos leidimą bei pastatyti objektą nevertindami jo keliamo triukšmo.

ekvivalentinio garso slėgio dydžiais. „Modeliuojant triukšmo sklaidą, svarbu įvertinti visas aplinkybes ir detales. Tai sudėtingas, aukštos kompetencijos reikalaujantis darbas. Specialistams, atliekantiems triukšmo modeliavimą, būtinos ne tik teorinės žinios apie triukšmą. Jie turi išmanyti technologinius procesus, įvertinti ir pasiūlyti triukšmo valdymo priemones“, – pasakoja N. Dilba, akcentuodamas, kad būtent modeliavimo kokybė lemia, ar įgyvendinus projektą bus pasiekti numatyti tikslai ir neviršytos ribinės triukšmo vertės.

Pokyčius dėl koreguojamos veiklos prognozuoja pradiniame modelyje Sudėtingiausia sumodeliuoti ir suvaldyti nepastovų triukšmą, koks gali būti, pvz., krovos darbai, vykdomi vis kitoje teritorijos vietoje. Tokiu atveju svarbu išsamiai įvertinti visus galimus triukšmo sklidimo scenarijus: vietos, laiko, keliamo triukšmo lygio atžvilgiu. Tačiau kaip ir kiekviename

projekte, akcentuoja N. Dilba, kuo daugiau gaunama pradinės informacijos apie esamą ar planuojamą veiklą, triukšmo tipus, prognozuojamą triukšmo lygį, kur ir kokiame aukštyje bus triukšmo šaltiniai, koks jų veikimo laikas, tuo tikslesnį triukšmo sklaidos modelį galima sukurti. Triukšmo modelio kūrimas padeda išvengti triukšmo viršijimo. „Daugeliu atvejų triukšmo sklaidos modeliavimas yra ilgalaikis ir tęstinis procesas. Turime klientų, kuriems esame sukūrę vykdomos veiklos triukšmo sklaidos modelį, o nusprendus įsidiegti papildomą įrangą, kuri skleidžia triukšmą, ar pakeisti gamybos procesą, pastatyti papildomą statinį, esamame modelyje pridedame papildomus triukšmo šaltinius ir greitai galime įvertinti, kaip pasikeis triukšmo sklaidos situacija, ar nebus viršijami ribiniai dydžiai“, – sako UAB „Aplinkos vadyba“ vadovas N. Dilba, pabrėždamas, kad tai itin svarbu įmonėms, kurių vykdomai veiklai yra nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, arba greta yra gyvenamosios ar visuomeninės teritorijos. 

Triukšmo pasekmės. Europos aplinkos agentūros ilgalaikio vidutinio poveikio duomenys rodo: • 65 % didžiųjų miestų europiečių kenčia dėl stipraus triukšmo • 20 % – dėl naktinio triukšmo, turinčio neigiamą poveikį sveikatai • 12 tūkst. pirmalaikių mirčių ir prisideda prie 48 tūkst. naujų išeminės širdies ligos atvejų ES per metus – tai ilgalaikio aplinkos triukšmo (kelių, geležinkelių, orlaivių ir pramonės) poveikis • 22 mln. žmonių patiria nuolatinį didelį susierzinimą • 6,5 mln. žmonių kenčia nuo lėtinio miego sutrikimo • Dėl šių priežasčių kasmet prarandama apie 1 mln. sveikų gyvenimo metų

Kaip sukurti garso užtvaras

ir kodėl efektyvi konstrukcija – nebūtinai stora konstrukcija SUVALDYTI GARSĄ, NELEISTI JAM SKLISTI PATALPOJE – DIDYSIS GALVOSŪKIS. IR NE TODĖL, KAD TAI NEĮMANOMA. SVARBIAUSIA – KAD KURIANT AKUSTINĮ KOMFORTĄ NEREIKĖTŲ AUKOTI ERDVĖS. „Individualūs sprendimai, patirtis ir kokybiškos medžiagos yra trys svarbiausi komponentai, leidžiantys efektyviai izoliuoti garsą ir sukurti akustinį komfortą“, – sako MB „Garso dinamika“ direktorius Andrius Šapola, kurio vadovaujama įmonė atstovauja kompanijai „TechnoSonus“. Būdama viena iš Rytų Europos lyderių, ši kompanija teikia sprendimus nuo garso izoliavimų sistemų projektavimo, medžiagų tiekimo iki įgyvendinimo bei tiekia platų akustinių dekoratyvinių medžiagų asortimentą, pasižymintį aukštomis garso sugėrimo savybėmis. Šios medžiagos plačiai naudojamos kino teatruose, posėdžių salėse, teatruose, klubuose,

salėse, gyvenamosiose patalpose ir kt. Taigi kaip mažinti triukšmą patalpose, naudojant ekologiškas, didelio tankio, nedegias „TechnoSonus“ medžiagas? Perdangų izoliavimas, sutaupant pastato aukštį Įprasta, kad sulaikant struktūrinius garsus, sklindančius perdangomis į žemesnius aukštus, naudojamos tokios medžiagos, kaip smėlis, akmens vata ar pan. gaminiai. Paprastai konstrukcijos storis – 100–110 mm (be perdangos plokštės). „Garso dinamikos“ siūlomas sprendimas, kuris taikomas perdangoms, yra neaustinė vos 14 mm storio garso ir termoizoliacinė

medžiaga su stiklo pluoštu. Ant perdangos plokštės paklojus šią medžiagą ir ant jos užpylus 50–80 mm storio (bendras storis – 63–93 mm) betono sluoksnį, perdangos smūginis garsas mažėja 60 dB, orinis garsas – 10 dB. Lubų garso izoliacija Garsą, ateinantį per lubas, slopinti sudėtingiau: jis sąveikauja su sienomis ir sklinda per visą patalpą. Nors šiuo atveju geriausias sprendimas būtų montuoti karkasinę, storesnę sistemą, bet yra ir kitokių galimybių. Viena tokių – speciali dviejų plokščių garso izoliacijos sistema luboms „Slim A“, kuri yra kone perpus

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

MAŽINANT TRIUKŠMĄ, GALIMA ĮRENGTI 1 M STORIO SIENĄ, TAČIAU PASITELKUS INŽINERIJĄ, AKUSTINĮ KOMFORTĄ SUKURTI GALIMA IR SU 40 MM GARSO IZOLIAVIMO SISTEMA. TAM REIKIA TIK 2 DALYKŲ: PASITARTI SU PROFESIONALAIS IR ATSAKINGAI ATLIKTI DARBUS“, – TVIRTINA MB „GARSO DINAMIKA“ DIREKTORIUS A. ŠAPOLA.

padidinto tankio GKL lakštas ir elastinga viskoelastinė membrana. Sujungus šias plokštes su akustine gipsine plokšte bei naudojant „BP Premium“ bazalto plokštes pasiekiamas 66 dB efektas“, – siūlo sprendimą „Garso dinamikos“ vadovas. Norint pagerinti pertvaros iš dujų silikato blokelių garso izoliaciją siūloma garso izoliavimo sistema „Standart M1“, kuri montuojama panaudojant profilius. Kai triukšmo šaltinis yra vamzdynai

Dėl vandens sukeliamos smūginės vibracijos triukšmo šaltiniu tampa ir nuotekų vamzdynai. Šiuos garsus, kai vamzdžių skersmuo iki 110 mm, panaikins specialus rinkinys, kurio pagrindinis elementas yra kombinuota membrana „Tecsound FT 55AL“. Taip pat gali būti izoliuojami ir ortakiai. Viskas sukomplektuota taip, kad rinkiniu vamzdžius lengvai gali izoliuoti kiekvienas. 

Užsak. Nr. 21/157

plonesnė (52,5 mm), palyginus su karkasu, o garsą sumažina dukart arba apie 11 dB. Ši plona lubų sistema rekomenduojama patalpose, kurioms nekeliami itin aukšti garso izoliavimo reikalavimai. Svarbu ir tai, kad ši sistema montuojama greitai ir paprastai. Taigi pasirinkus modernias medžiagas, greičiau montuojama, taupomas aukštis ir gaunamas puikus rezultatas. Vietoj tradicinės pertvaros – specialios garso izoliavimo plokštės Kalbėdamas apie pertvaras, A. Šapola pastebi, kad kartais vietoj abejotinų pertvarų geriau iš karto montuoti pertvaras naudojant specialias daugiasluoksnes garso izoliavimo plokštes „Acoustik Gyps M1“. „Naudojant mūsų medžiagas, garsą sumažinti galima net iki 66 dB. Šiuo atveju siūlome 179 mm storio pertvarą – kombinuotą „Acoustic Gyps M1“ garso izoliacinę plokštę, kurią sudaro

Garsą izoliuojantys langai. Įmonė atlieka praktinius bandymus NET ENERGIŠKAI EFEKTYVIUOSE NAMUOSE GYVENTOJAI KARTAIS PRIVERSTI KLAUSYTIS IŠ KAIMYNINIŲ BUTŲ SKLINDANČIŲ GARSŲ AR GATVĖS TRIUKŠMO. VIENAS IŠ BŪDŲ PADIDINTI AKUSTINĮ KOMFORTĄ – GARSĄ IZOLIUOJANTYS LANGAI.

pozicionuojamą mikrofoną ir daugiakryptį garsiakalbį, bandymus atliekant KTU architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijoje pagal LST EN ISO 717-1:2013 standartą. 44 dB reiškia, kad žalingas sveikatai eismo triukšmas 80–90 dB (intensyvi automagistralė ar statybos) gali būti sumažintas iki komfortabilaus 38–44 dB lygio. „Sumedos“ gamybos direktorius Egidijus Pudžemis pastebi, kad kai kurie rinkos dalyviai į garso izoliacijos reikalavimus žiūri gana paviršutiniškai. Deklaruoti, kad stiklo paketo izoliacinės savybės atitinka visos lango konstrukcijos rodiklį, pasak jo, nesąžininga. „Norint pasiekti nurodytos akustinės klasės reikalavimus, įstatyti garsą izoliuojančių stiklų paketą į įprastą medinį ar plastikinį rėmą dažniausiai nepakanka. Garso pralaidumą veikia daug faktorių. Reikalingos papildomos tarpinės, itin stori rėmai. Kad garsas nepraeitų ne tik per gaminį, bet ir per siūles, atliekamas specialus sandarinimas, naudojamos garsą izoliuojančios putos. Svarbus ir lango dydis, tarpai tarp stiklų“, – paaiškina E. Pudžemis. Kartais tenka atlikti ne vieną bandymą laboratorijoje, kol pasiekiamas reikiamas rodiklis.

Nuo projekto iki montavimo Bandymai užtikrina, kad gamintojo deklaruojamas rodiklis atitinka galutinį rezultatą ir akustinę klasę pastate. „Sumeda“ yra aprašiusi gamybos technologiją, turi bandymų protokolą. Įmonė savo klientams siūlo pilną aptarnavimo paketą nuo langų sistemų projektavimo ir gamybos iki sumontavimo statinyje. Garsą izoliuojančių langų poreikis auga Nors šiuo metu garsą izoliuojantys langai sudaro tik apie 10 proc. įmonės gamybos, projektų vadovas Mindaugas Ražinskas pastebi, kad susidomėjimas auga. Tokie langai dažniausiai naudojami daugiabučiuose, taip pat ir visuomeninės paskirties objektuose, rečiau – individualiuose namuose. Kartais langai su geresne izoliacija dedami vienam fasadui, pavyzdžiui, į gatvės pusę ar šalia kito triukšmo šaltinio. UAB „Sumeda“ šiuo metu vykdo projektą lėktuvų kilimo-tūpimo zonoje, įgyvendino keletą projektų pačiame Vilniaus centre. M. Ražinskas neabejoja, kad intensyvėjant eismui ir griežtėjant norminių aktų reikalavimams, garso izoliacijos ir didesnio komforto poreikis augs, todėl tokių užsakymų tik daugės. 

Užsak. Nr. 21/166

yvenant prie judrios gatvės, netoli geležinkelio, oro uosto ar miesto centre, apsauga nuo nepageidaujamų aplinkos garsų itin reikalinga. Tylesnis būstas yra ne tik komfortiškesnis, bet ir palankesnis sveikatai. Kokia aplinkos triukšmo dalis pateks į pastatą, priklauso nuo lango garso izoliavimo savybių. UAB „Sumeda“, daugiau nei 20 metų gaminanti medinius ir plastikinius langus, siūlo ir išskirtinį produktą. Sertifikuoti langai su 38 dB ir 44 dB garso izoliacija leidžia mėgautis tyla. Įmonė atlieka praktinius bandymus Oro garso izoliavimo koeficientai šiems langams buvo nustatyti naudojant precizinį integruojantį triukšmomatį analizatorių,

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

CLIPSO įtempiamosios lubos

ne tik kuria akustinį komfortą, bet ir tampa interjero akcentu

Užsak. Nr. 21/169

modeliavimas. Įmonė „Šveicariškos sistemos“ nesyk montavo akustines lubas tokiuose žinomuose objektuose, kaip Palangos koncertų salė, Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas, privačiose kino salėse ir kt.

Kaip akustinę dangą paversti interjero akcentais Įrengiant įtempiamąsias lubas, galima integruoti visus lubų elementus. Tai gali būti įleidžiami arba kabamieji šviestuvai, įvairios grotelės. Įtempiamos akustinės lubos arba sienos, kai šiuo audiniu dengiamos pertvaros, yra GARSĄ SUGERIANTI TEKSTILĖ PATALPOMS – NAUJA REALYBĖ. IŠ POLIESTERIO ilgaamžės. Dėl džiūvančių sienų ar lubų SIŪLŲ IŠAUSTAM IR POLIURETANU PADENGTAM AUDINIUI TOKIŲ SAVYBIŲ SUTEIKĖ atsiradę įtrūkimai 0,4 mm storio akustinei YPATINGA TECHNOLOGIJA: 250 TŪKST. MIKROPERFORACIJŲ 1 KV. M UŽTIKRINA, dangai nepakenks, nes audinys turi savybę temptis, neprarasdamas lygaus paviršiaus KAD AKUSTINĖS CLIPSO LUBOS SUGERS NET IKI 90% GARSO. ir akustinių savybių. Šis ypatingas audinys yra šveicarų firmos Šiuo atveju žmogus turi apsispręsti, kiek Akustinė CLIPSO danga atitinka Bs1d0 CLIPSO PRODUCTIONS gaminys, kurį jis gali paaukoti aukščio, nes reikia vietos degumo klasę, tai rodo, kad gaminys Lietuvos rinkai pristato UAB „Šveicariškos ir oro tarpui, ir vietos perdangą uždengti neužsiliepsnoja. Akustinė danga yra skaidri, sistemos“. dembliais, vatomis, porolonu. Įmonės tačiau gali būti gaminama įvairių spalvų. „Šveicariškos sistemos“ specialistams CLIPSO lubos gali tapti ir interjero akcentu, Lubų dangai – drabužių yra tekę perdangas dengti ir kiaušinių nes jos būna ne tik įvairiaspalvės, bet ir pramonės gaminys padėklais ar kamštinėmis medžiagomis. Vis švytinčios, puoštos pasirinktais vaizdais ar Abi medžiagos – poliesteris ir tik aukščio praradimai yra maži, palyginus grafika. poliuretanas – jau seniai naudojamos su įgyjama verte – akustiniu komfortu. CLIPSO lubose galima įrengti efektingas drabužių pramonėje. Pritaikius specialią Kartais ne tik žmogaus noras sutaupyti apšvietimo sistemas, kai audinys tarsi technologiją, iš jų pradėtos gaminti lubų aukštį, bet ir esama situacija, kai nėra filtras idealiai tolygiai išsklaido virš audinio ir sienų dangos, padedančios patalpose kitos išeities, verčia ieškoti alternatyvių esančių šaltinių šviesą. Dažniausi tai LED sukurti akustinį komfortą. sprendimų. Tokiais atvejais galima rinktis šviesos šaltiniai. CLIPSO dangą galima Akustinės CLIPSO lubos – tai pirmosios 1–3 cm storio sluoksnius. Ekspertų padengti skaitmenine spauda. Dažniausiai pasaulyje užpatentuotos besiūlės pastebėjimu, efektyviausias rezultatas yra, to pageidaujama visuomeniniuose ar įtempiamosios lubos arba perforuota lubų kai 10 cm galima skirti absorbuojančioms komerciniuose objektuose, nors tokia drobė, kuri kartu su porėtaisiais sugėrikliais medžiagoms ir palikti apie 15 cm oro tarpą. technika įspūdingai atrodo ir privačiame (pvz., mineralinės vatos dembliais) Neretai palubėse yra ortakių, inžinerinių būste. leidžia pasiekti artimas vienetui akustinio sistemų. Šiuo atveju galimi keli sprendimo Audiniai paprastai yra imlūs dulkių, tačiau sugerties koeficiento reikšmes. Įrengiant variantai. Kadangi dėl šių komunikacijų CLIPSO lubos yra antistatinės – neleidžia akustines įtempiamas lubas, formuojami lubas tenka pažeminti 12–13 cm, tai kauptis dulkėms. Tam tikras CLIPSO audinys 3 sluoksniai: perdanga padengiama šią erdvę, išlyginant aukščius, galima gali būti naudojamas net operacinėse. dembliais, paliekamas oro tarpas ir panaudoti minėtiems įtempiamųjų lubų Tarptautiniai higienos sertifikatai liudija, įrengiama akustinė įtempiama lubų danga. įrengimo sluoksniams. Kitas variantas – kad tai yra saugus gaminys, kuris atliepia ir įrengti kelių aukščių, arba laiptuotas, lubas. tvarumo principus: nuo gamybos pradžios Akustinė lubų danga – nuo 1 cm storio Šiuo atveju suformuojamas atitinkamas iki įrengimo ypač saugo aplinką, o atliekos Sprendimus arba įrengimo sluoksnius karkasas, „apsiuvamas“ profiliais ir yra visiškai perdirbamos.  lemia perdanga, patalpos aukštis, aptempiamas akustiniu audiniu. užsakovo pageidavimai. Visuomeniniuose Sprendimus privačiuose objektuose lemia pastatuose lubų aukštis nėra toks svarbus, kliento pageidavimai, o visuomeniniuose o privačiame būste jis įgyja didelės svarbos. objektuose paprastai atliekamas garso 43

Garso izoliavimas. Laikykitės šių principų ir gyvensite kur kas ramiau NETINKAMOS PASTATŲ KONSTRUKCIJOS, NESANDARUMAI VEIKIA KAIP KANALAI, KURIAIS ORU SKLINDANTIS GARSAS GALI LAISVAI KELIAUTI IŠ VIENOS PATALPOS Į KITĄ. DĖL TO GEROKAI SUMAŽĖJA GARSO IZOLIACIJOS EFEKTYVUMAS. O KĄ DARYTI, KAI TOKIŲ GARSO KELIŲ PASTATE YRA NE VIENAS? konstrukcijos nuo masyviosios sienos maksimaliai atskiriamos įrengiant laisvai stovinčias apkalas, kitas – tvirtinant konstrukcijas reiktų naudoti tiesioginio tvirtinimo detales su garsą izoliuojančia gumine tarpine, pvz., „Knauf Direktschwingabhänger“. „Didesnis ertmės plotis ir didesnė plokščių masė padės geriau izoliuoti garsą, – tokio pasirinkimo privalumus akcentuoja „Knauf“ atstovė. – Ertmė užpildoma atvirų porų izoliacine medžiaga, pvz., mineraline vata. Reikėtų vengti naudoti izoliacines medžiagas su uždaromis poromis, pvz., stiroporą (EPS, XPS), poliuretaną (PUR) ir pan.“ Dar vienas svarbus principas – Papildomos karkasinės konstrukcijos Kuo didesnis apkalos plotis ir plokštės reikia užtikrinti sienos sandarumą. iš akustiškai atsietų apkalų Nesandarumas veikia kaip oro kanalai, masė, tuo geresnė izoliacija Vienas tokių – įrengti papildomas pro kuriuos oru sklindantis garsas, karkasines konstrukcijas sienų ar perdangų Specialistė siūlo visiems, kurie nori neprarasdamas energijos, gali patekti iš garso izoliacijai pagerinti. „Vienasluoksnių pasiekti optimalų rezultatą, laikytis kelių masyviųjų ir panašių sienų garso izoliacijai patikrintų principų. Vienas jų – karkasinės vienos patalpos į kitą. Tokia nesandari siena Poreikį susikurti akustinį komfortą turi ir senų, ir naujų namų gyventojai. Senų, nes buvo ignoruojamos garso ir energijos taupymo problemos; naujų, nes statytojai susitelkė tik į privalomus energinės klasės reikalavimus. Todėl per būsto atitvaras sklindantis garsas iki šiol labai aktualus. Rinkoje yra ypač efektyviai garsą slopinančių priemonių, atėjusių iš kosmoso pramonės, bet jos paprastai yra neadekvačiai brangios, kad tokias medžiagas rinktųsi, pvz., ekonominės klasės būsto savininkai. Tačiau yra ir paprastesnių būdų bei priemonių akustiniam komfortui pagerinti.

gerinti ypač efektyvios yra karkasinės konstrukcijos su akustiškai nestandžiomis apkalomis, – sako UAB „Knauf“ rinkodaros vadovė Vilda Bojarūnė. – Tokios konstrukcijos efektyvios tiek gerinant tiesioginio garso perdavimo, tiek garso perdavimo šoniniais aplinkkeliais rodiklius.“ Sienų garso izoliacija efektyviai gali būti pagerinta įrengiant laisvai stovinčią apkalą, kurią sudaro metalinių statramsčių konstrukcijos, užpildytos mineraline vata, su keliais padidintos masės gipskartonio plokščių sluoksniais. Garso izoliacijos pagerėjimas, akcentuoja V. Bojarūnė, priklauso nuo pasirinktos gipskartonio plokštės rūšies bei įrengtos apkalos storio.

Užsak. Nr. 21/160

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

kitomis konstrukcijomis. Lubose negali būti „Renovuojant – dėl esamų konstrukcijų gali gerokai sumažinti garso izoliacijos atvirų angų ar neužsandarintų įvadų.“ efektyvumą. Šiuo atveju patariama specifikos – ne visuomet gali pavykti nesandarių sienų paviršių padengti tinku, pasiekti norimų garso izoliacijos Akustinį komfortą lemia ne tik o kištukinius ir jungiklių lizdus izoliuoti rezultatų, – sako V. Bojarūnė. – Kalbant medžiagos, bet ir darbai papildomai. apie garso izoliaciją, labai svarbu ne tik „Svarbi dedamoji – apkalos plotis arba dar Garsas efektyviausiai suvaldomas, kai medžiagos, bet ir darbų kokybė. Kartais kitaip – storis. Jeigu tik leidžia galimybės, apie jį galvojama dar tik projektuojant, nedideli montavimo defektai gali ženkliai tam, kad garso izoliacijos pagerėjimas būtų nes parinkus tinkamas medžiagas ir pabloginti garso izoliaciją. Pvz., pasirinkus kuo didesnis, rekomenduojama standartines, o ne su gumine rinkis 75 mm pločio CW tipo tarpine tiesioginio tvirtinimo profilius, kurie pastatomi taip, detales, sukuriama ne akustiškai SVARBU KUO ANKSČIAU ĮVERTINTI, kad nesusiglaustų su esama atsieta, o standi jungtis. Garso AR TIKRAI ESAMŲ ATITVARŲ siena“, – pataria V. Bojarūnė. izoliacija prastėja ir palikus GARSO IZOLIACIJA TENKINA neužglaistytas perimetro siūles: LŪKESČIUS, O NE TUOMET, KAI Perdangų garso izoliacijos po grindjuostėmis jų nesimato, o JAU BAIGTI APDAILOS DARBAI IR gerinimas garso izoliacija ženkliai blogėja.“ SUMONTUOTI BALDAI Norint pagerinti masyvios perdangos smūginio garso Neskubėkite su apdaila. PATARIA ĮMONĖS „KNAUF“ RINKOS PLĖTROS izoliaciją iš viršaus, reikia įrengti Štai ką verta atlikti VADOVĖ VILDA BOJARŪNĖ akustiškai atsietas liejamas arba Šiuo metu žemiausia privaloma surenkamas sausąsias plūdriąsias garso klasė yra C. Tačiau dažnai grindis su izoliaciniu sluoksniu. daugiabučių, sublokuotų Čia labai svarbu pasirinkti namų gyventojų šios normos tinkamą izoliacinį sluoksnį. netenkina, todėl neretai iš Izoliuojančios medžiagos anksto, įsigiję būstą su daline sluoksnio dinaminis standumas apdaila, jie imasi papildomų turėtų būti kuo mažesnis, priemonių susikurti akustinį (rekomenduojama, kad jis būtų komfortą. mažesnis nei 30 MN/kub. m), V. Bojarūnė akcentuoja: kadangi tuomet medžiaga smūgio ir oro pastato su daline apdaila visos garsą izoliuoja geriau. Tokios konstrukcijos jau būna įrengtos, grindys padės apsisaugoti ne naudinga kuo realiau įvertinti tik nuo smūginio garso, bet esamą situaciją ir spręsti ir pagerins perdangos oru dėl papildomų priemonių sklindančio garso izoliavimą. montavimo. Smūgio ir oro garsui izoliuoti „Tam siūlyčiau pasidomėti nerekomenduojama naudoti medžiagų savybėmis, įvertinti standartinį polistireninį darbų kokybę. Jeigu viskas tinka, putplastį (EPS), ekstrudinį pakaks nutinkuoti sienas, jeigu polistireną XPS ar panašius ne, įrenkite garsą izoliuojančią produktus. apkalą. Svarbu kuo anksčiau „Įrengiant oru sklindantį įvertinti, ar tikrai esamų atitvarų garsą izoliuojančias akustiškai garso izoliacija tenkina lūkesčius, sprendimus, dažniausiai nebeprireikia atsietas gipskartonio lubas, būtinai o ne tuomet, kai jau baigti apdailos darbai papildomo konstrukcijų izoliavimo nuo naudokite pakabas su guminėmis ir sumontuoti baldai“, – pataria įmonės tarpinėmis, pvz., „Direktschwingabhänger“. garso. Papildomas izoliavimas visada „Knauf“ rinkos plėtros vadovė V. Bojarūnė. sumažina esamų patalpų plotą. Todėl Atstumas tarp perdangos ir pakabinamų  lubų irgi turėtų būti ne mažiau kaip 40 mm mažinant nepageidaujamus garsus, esminis skirtumas tarp statomų ir ir užpildytas mineralinės vatos sluoksniu, remontuojamų pastatų yra tas, kad o geresnei garso izoliacijai užtikrinti statant galima iš pat pradžių parinkti rinkitės didesnės masės gipskartonio plokštes, – sako V. Bojarūnė. – Pakabinamų efektyviausias medžiagas. Taip pat galima kontroliuoti darbų kokybę, kuri, akcentuoja lubų sandarumas yra būtina geros garso „Knauf“ specialistė, turi itin didelės izoliacijos sąlyga. Būtina užglaistyti reikšmės galutiniam rezultatui. kiekvieno sluoksnio siūles ir jungtis su

PAROC SPRENDIMAI TARPAUKŠTINIŲ PERDANGŲ GARSO IZOLIAVIMUI Dr. Audronė Endriukaitytė

VIENAS GREIČIAUSIAI KINTANČIŲ GYVENAMOSIOS APLINKOS TARŠOS ŠALTINIŲ YRA TRIUKŠMAS. MIESTO TRANSPORTO, BUITINIŲ PRIETAISŲ, GARSO IR VAIZDO APARATŪROS SUKURIAMO TRIUKŠMO LYGIS PER PASTARUOSIUS 15–20 METŲ PADIDĖJO NET 10 DECIBELŲ. ŽMOGAUS AUSIS TAI SUVOKIA KAIP 2 KARTUS DIDESNĮ TRIUKŠMĄ.

asaulio sveikatos organizacija nurodo, kad triukšmas trikdo mūsų poilsį ir miegą, trukdo susikaupti dirbant ar mokantis, triukšmingoje aplinkoje esantys žmonės greičiau susierzina, blogėja jų psichinė sveikata, vystosi hipertenzija ir išeminė širdies liga. Triukšmą sukeliančių technologinės pažangos priemonių atsisakyti sunku, todėl patalpos, kuriose žmonės praleidžia didžiąją gyvenimo dalį, turi būti gerai izoliuotos ir nuo aplinkoje sklindančio triukšmo, ir nuo pastatuose esančių jo šaltinių. Daugiabučių gyventojai dažnai kenčia nuo tarpaukštinėmis perdangomis sklindančio ir viršutinių kaimynų keliamo triukšmo. Kaimynų trepsėjimas, bumbsėjimas ir kaukšėjimas gali kelti daug nepatogumo ir net sveikatos sutrikimų.

SMŪGINIO GARSO IZOLIAVIMAS GELŽBETONINĖSE PERDANGOSE „Paroc“ kompanija yra sukūrusi specialiai tarpaukštinių perdangų garso izoliavimui skirtas akmens vatos plokštes PAROC SSB1, su kuriomis galima pasiekti aukštesnę nei reikalaujama garso klasę. PAROC SSB 1 – tai nedegi, apkrovą laikanti ir puikiai smūgio garsą izoliuojanti plokštė iš akmens vatos. Garso izoliavimo sprendimas gelžbetoninėse perdangose yra sertiﬁkuotas SPSC ir jam išduotas Nacionalinis techninis įvertinimas NTĮ-01-021:2018. Su PAROC SSB1 plokštėmis galime įrengti butų tarpaukštines perdangas atitinkančias net B garso klasę. Su triukšmu mes susiduriame kiekvieną dieną. Tačiau apie triukšmą pagalvojame tada, kai jis mus erzina, trukdo dirbti ar ilsėtis. Todėl tarpaukštinių perdangų, kurios

skiria gyvenamąsias patalpas arba patalpas, kuriose dirba žmonės, garso izoliavimas yra ypatingai svarbus. Būtent smūgio garso izoliavimui mes ir teikiame rinkai specialią smūgio garsą izoliuojančią plokštę PAROC SSB 1. Smūgio ir ore sklindančio garso izoliavimo sprendinio rodikliai yra nustatyti natūriniais bandymais ir pateikiami Nacionaliniame Techniniame įvertinime NTĮ-01-021:2018. Jame yra nurodytos monolitinės ir surenkamos iš gelžbetonio plokščių tarpaukštinių perdangų akustinės charakteristikos, garsą izoliuojančios perdangos konstrukcijos komponentai ir jiems keliami reikalavimai. Gelžbetoninėse perdangose oru sklindančio garso izoliaciją užtikrina pati perdangos plokštė, o perdangų smūgio garso izoliavimą efektyviai užtikrina PAROC SSB 1 plokštė.

PAV.1. GARSĄ IZOLIUOJANČIOS PERDANGOS KONSTRUKCIJOS KOMPONENTAI PAGAL NTĮ-01-021:2018

KONSTRUKCIJOS KOMPONENTAI

REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJOS KOMPONENTAMS

Betono ar skiedinio sluoksnis

Armatūros tinklu armuotas cementinio skiedinio smėlbetonio sluoksnis, arba armuotojo pluoštu cementinio skiedinio ar smėlbetonio sluoksnis, storis ≥ 50* mm

Atskiriamasis sluoksnis

Betonavimo popierius ar polietileno plėvelė ≥ 180 µm

Garsą izoliuojanti medžiaga

Mineralinės vatos plokštė PAROC SSB 1, storis 20 ar 30 mm

Biraus užpildo sluoksnis

Smėlio sluoksnis, storis ≥ 40 mm

Laikanti konstrukcija

Surenkamoji gelžbetoninė kiaurymėtoji perdangos plokštė ar monolitinė gelžbetoninė perdangos plokštė, storis ≥ 200 mm

TEISINGAS PERDANGOS SISTEMOS ĮRENGIMAS Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog akustinį komfortą galima susikurti tik tuo atveju, jei visa perdangos sistema, visa konstrukcija bus įrengta teisingai, taisyklingai ir kruopščiai laikantis tokios perdangos įrengimo reikalavimų. PAROC SSB 1 plokštės yra klojamos ant biraus užpildo sluoksnio, dažniausiai įrengiamo iš smėlio ar smulkios frakcijos keramzito. Šiame sluoksnyje, jei yra numatyta projekte, gali būti montuojamos komunikacijos. Smūgio garsą izoliuojančias plokštes reikia pradėti kloti nuo tolimiausių patalpos kampų, tokiu būdu sumažinant vaikščiojimą per jas montavimo metu. Prieš klojant plokštes, visu patalpos perimetru yra įrengiama vertikali juosta iš PAROC SSB 1 plokščių. Ši juosta yra tarpinė tarp išlyginamojo sluoksnio ir sienos/pertvaros konstrukcijų. Smūgio garsą izoliuojančios plokštės turi būti sudėtos be plyšių, o ant jų įrengtas skiriamasis sluoksnis.

PAV.2. GARSĄ IZOLIUOJANČIOS PERDANGOS KONSTRUKCIJA

2 3 4

2 3

4 5

6 7

PAV.3. GARSO KLASĖS, KURIAS GALIMA PASIEKTI NAUDOJANT SPRENDINĮ PAGAL NTĮ-01-021:2018 PASTATO/ERDVĖS TIPAS

TENKINA PERDANGŲ GARSO KLASĖS PAGAL STR 2.01.07:2003 REIKALAVIMUS, LN,W

GYVENAMIEJI PASTATAI Kambarių nuo pastato negyvenamosios paskirties patalpų

C klasė (48 dB)

Kambarių nuo virš jų esančių kitų butų patalpų

B klasė (48 dB)

Kambarių nuo bendrojo naudojimo patalpų

A klasė (48 dB)

Bent vieno miegamojo nuo to paties buto kitų patalpų

A klasė (53 dB)

GYDYMO PASKIRTIES PASTATŲ Palata nuo kitų patalpų

B klasė (57 dB)

Palatos nuo bendrojo naudojimo patalpų

B klasė (53 dB)

TRUMPALAIKIO APGYVENDINIMO PASTATAI Kambariai nuo virš jų esančių kambarių

A klasė (48 dB)

Kambariai nuo bendrojo naudojimo patalpų

A klasė (55 dB)

Kambariai nuo pramogoms skirtų patalpų

B klasė (48 dB)

Užsak. Nr. 21/158

MOKSLO PASKIRTIES PASTATAI Mokymo patalpos nuo virš jų esančių kitų klasių

B klasė (58 dB)

Miegamasis nuo kitų patalpų

B klasė (55 dB)

Muzikos mokyklų mokymo patalpos nuo virš jų esančių kitų klasių

B klasė (50 dB)

Mokymo patalpos nuo kitų triukšmingų darbo bei pramogų patalpų, aukštųjų mokyklų auditorijų, muzikos patalpų

C klasė (48 dB)

Grindų danga Išlyginamasis sluoksnis Skiriamasis sluoksnis Smūgio garso izoliacija PAROC SSB 1 Išlyginamasis sluoksnis Monolitinė arba gelžbetoninė perdanga Lubos

Skiriamojo sluoksnio funkcija yra apsaugoti plokštes nuo betono ar skiedinio patekimo į tarpelius tarp plokščių. Ant skiriamojo sluoksnio įrengiamas ne mažiau nei 50 mm storio armuotas betono ar skiedinio išlyginamasis sluoksnis, kuris ir sudaro pagrindą grindų viršutinio sluoksnio (apdailos) įrengimui. Lentelėje 3 yra nurodyta kokią aukščiausią garso klasę galima pasiekti įvairių tipų pastatuose bei jų erdvėse naudojant sprendinį pagal NTĮ-01-021:2018.

TIK TEISINGAI IR KRUOPŠČIAI ĮRENGTA SISTEMA UŽTIKRINA PATIKIMĄ SMŪGIO GARSO IZOLIAVIMĄ TARPAUKŠTINĖSE PERDANGOSE IR DIDESNĮ AKUSTINĮ KOMFORTĄ BŪSTUOSE.

Kai namas nekokybiškas, akustinį komfortą lemia medžiagos ir sprendimai mokslo ir gamybos įmone „Decibel“, kuri gamina plokštes ir garsą slopinančias jų sistemas, bei šiuolaikiškų, ekologiškų produktų gamintoja – Turkijos gamykla „Isonem”. Ši įmonė tiekia nestandartinę garso slopinimo priemonę – skystą dangą primenančią dažus.

ekologiškas, anot K. Jonučio, bet ir amžinas – visam objekto gyvavimo ciklui skirtas sprendimas. Didžiausią efektą teikia daugiasluoksnės plokštės Tačiau didžiausią efektą – 65 dB ir daugiau – galima pasiekti naudojant daugiasluoksnes „Decibel“ plokštes. Šios plokštės ne tik efektyviai mažina garsą, bet ir gali būti naudojamos apdailai. „Tai išskirtinis gaminys. Daugiasluoksnės „Decibel“ plokštės ne tik kuria akustinį komfortą, bet ir turi estetišką paviršių: įvairių spalvų ir ornamentų, tad nebereikia nei tinkuoti, nei dažyti“, – vardina pranašumus įmonės vadovas. Plokštės neįgeria drėgmės, išlieka stabilių matmenų, jose nesusidaro pelėsis. Sprendimus siūlo tardamiesi su mokslininkais Taigi garsas yra problema, bet yra ir sprendimo būdų. „Mes taikome kompleksinius sprendimus, kuriuos parenka ne tik mūsų įmonės specialistai. Bulgarijoje veikianti „Decibel“, tiekianti mums daugiasluoksnes plokštes, turi specializuotas laboratorijas, kuriose dirba mokslininkai. Todėl savo klientams galime pasiūlyti sprendimą, kurį, išanalizavę konkrečią situaciją, pateikia mokslininkai“, – sako „Ramstos“ direktorius K. Jonutis, akcentuodamas, kad į problemą reikia žvelgti kaip į klausimą, į kurį visada galima rasti optimaliausią atsakymą. 

Užsak. Nr. 21/165

Skystoji danga garsą sumažina 5 decibelais Specialūs dažai „Isonem Anti Sound“, dar vadinami ir skystąja danga, sugeria garsą KOMFORTAS PAPRASTAI SUPRANTAMAS ir neleidžia jam skverbtis giliau – taip mažinamas patalpų triukšmas. Atlikti KAIP SĄLYGŲ VISUMA, TEIKIANTI matavimai rodo, kad 1 mm šios dangos BUITINIŲ PATOGUMŲ. TAČIAU ŠIAS sluoksnio garso pralaidumą sumažina SĄLYGAS, YPAČ KALBANT APIE 2,51 dB, o 2 mm – apie 5 dB. AKUSTINĮ KOMFORTĄ, KAIP PASTEBI „Senų būstų gyventojai nori ramesnio UAB „RAMSTA“ DIREKTORIUS KĘSTUTIS gyvenimo neaukštomis kainomis. Šiuo atveju išeitis – specialūs dažai „Isonem JONUTIS, VISI SUPRANTA SKIRTINGAI. Anti Sound“. Pasak akustikos specialistų, garso sumažinimas 5 dB – jau geriau, odėl 15 metų įmonės patirtis rodo, nes tai garantuoja, kad kaimynų pokalbio kad svarbiausia yra suprasti ir tenkinti nebegirdėsite“, – sako „Ramstos“ vadovas individualius klientų poreikius. K. Jonutis. Dažai „Isonem Anti Sound“ sukurti vandens Didžiausios problemos – pagrindu, gali būti įvairių spalvų, jie seni daugiabučiai yra atsparesni degimui nei kitos garsą „Mūsų įmonė daugiausia dirba nedideliuose objektuose, tačiau spręsdami izoliuojančios medžiagos. Tinka lauko ir vidaus darbams, lengvai dengiami tiesiog problemas, taip pat ir triukšmo, taikome teptuku arba voleliu. Šiais dažais galima naujausias technologijas, naudojame dengti grindis, lubas, sienas, kurias vėliau naujausias medžiagas: nuo efektyvių tradicinių sprendimų iki nanotechnologijų“, galima glaistyti, dažyti, tapetuoti, daryti kitokią apdailą arba palikti be jos. Tai ne tik – pasakoja įmonės „Ramsta“ direktorius K. Jonutis. Daugiausiai problemų dėl netinkamos garso izoliacijos kyla senos statybos daugiabučiuose, kurių gyventojai paprastai ir yra pagrindiniai „Ramstos“ klientai. Patirtis rodo, kad anekdotais apaugę kištukiniai lizdai jau izoliuojami be didesnių problemų – jiems sukurta paprastų, bet efektyvių sprendimų, o štai perdangos ir pertvaros kelia didelių iššūkių. Sovietmečio daugiabučių pertvarose dažnai pilna įstrigusių plytgalių, statybinių atliekų, kurios ne slopina, o stiprina garsą. „Ramsta“ bendradarbiauja su Bulgarijos

GARSO IZOLIAVIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO SPRENDIMAI

Plieninė „Classic NextGen“ vertinantiems išskirtinį stogo danga – komfortą ir stilių ®

Užsak. Nr. 21/159

NUO SENŲ LAIKŲ DIDESNIŲ DVARŲ, RŪMŲ STOGAI BUVO DENGIAMI VARIO, ŽALVARIO AR CINKUOTA SKARDA. ŠI ŠIMTMEČIUS MENANTI TRADICIJA, TIK SU GEROKAI PATOBULINTOMIS MEDŽIAGOMIS, IŠLIEKA POPULIARI IR ŠIOMIS DIENOMIS – YPAČ TAI PASTEBIMA APSIŽVALGIUS NE TIK PO NAUJAI STATOMŲ, MODERNIŲ NAMŲ KVARTALUS, BET IR LIETUVOS REPREZENTACINES VIETAS: PILIS, BAŽNYČIAS AR DVARUS. TAČIAU VIS DAR GALIMA IŠGIRSTI MITŲ IR DVEJONIŲ: NEVA PLIENINIS STOGAS KELIA PER DAUG TRIUKŠMO LIETUI LYJANT. „Paprastai miegamieji, vaikų kambariai projektuojami antrajame aukšte, palėpėse. Tad jei plieniniai stogai keltų diskomfortą, žmonės jų atsisakytų“, – sklaido mitą Mantas Grigaliūnas, Ruukki Products AS rinkodaros vadovas Baltijos šalims, ir sako, kad per stiprią liūtį būnant šalia plieninio stogo, pavėsinėje arba sodo namelyje, kur stogas ar palėpės perdengimas neapšiltintas, – triukšmas bus girdimas. Bet jei stogas neapšiltintas, nuo triukšmo neapsaugos jokia stogo danga. Naujasis „Ruukki“ gaminys „Classic® NextGen“ skirtas vertinantiems išskirtinę kokybę, ilgaamžiškumą ir komfortą. Jis papildo „Ruukki Classic“ valcuotų, „click“ sistema jungiamų gaminių šeimą. Kurdami naująjį gaminį, konstruktoriai patobulino paslėptąjį lakštų tvirtinimą, o nuo lietaus vandenų pritekėjimo 100 proc. apsaugos „Click“ sistemos valcuose gamybos metu priklijuota tarpinė. Be kita ko, ši valcuose esanti tarpinė dar labiau padidina garso izoliaciją visu lakšto perimetru, t. y. garsą slopina panašiai, kaip automobilio durų tarpinė. Naujoji danga turi dvejopos paskirties specialaus antibakterinio veltinio sluoksnį: jis ne tik ženkliai sumažina kondensato susidarymo galimybę, bet

ir triskart sumažina lietaus keliamą triukšmą. Triukšmui užtvaras sukuria ir mikroprofiliavimas šalia sraigtų tvirtinimo linijos: tokiu būdu sumažinama garsų susidarymo galimybė šiluminio plėtimosi metu, mažiau galimybių lakštams banguotis. „Classic® NextGen“ plieno lakštai yra 0,60 mm storio, t. y. penktadaliu storesni nei įprasti rinkoje siūlomi lakštai, todėl užtikrina lygesnę, preciziškesnę stogo išvaizdą. Naujoviški, uždengti valcų galai bei priekinis lakšto briaunos užlenkimas pagerina vaizdą prie karnizo ir kuria išbaigto bei tvirto stogo įvaizdį. Gaminių populiarumą lemia ir montavimo ypatumai. „Kai kuriuos technologinius patobulinimus iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku ir

pastebėti, – aiškina M. Grigaliūnas. – Tačiau priėjus arčiau ir apžiūrėjus gaminį, abejonių nelieka – patobulinimai akivaizdūs. Šalia tvirtinimo linijos esančios iškilios mikroprofiliuotos briaunelės atrodo tarsi bėgeliai, leidžiantys lakštui judėti temperatūrinio plėtimosi metu; svarbu tik, kad tvirtinimo sraigtai nebūtų perveržti montuojant. Kadangi jau gamykloje prie lakštų vidinės pusės per visą lakšto plotą priklijuojamas veltinis, nebereikia prie grebėstų tvirtinti akustinės tarpinės – taip ne tik taupomas montavimo laikas, bet ir gaunamos ženkliai geresnės akustinės ir antikondensacinės savybės, geresnė apsauga nuo mechaninių pažeidimų.“ Jei montuojant naudojami „Classic“ profiliai be ištisinio antikondensacinio veltinio, tuomet būtina naudoti specialią akustinės tarpinės juostą, klojamą ant grebėstų, ties kiekvieno lakšto centru. Garso izoliacijos tarpinė turi prasidėti nuo antro žemiausio grebėsto ir baigtis ties antru aukščiausiu grebėstu. Taip įrengta garso izoliacijos tarpinė sumažina tiek vėjo, tiek ir lietaus keliamą triukšmą. 

ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

A++ ir estetika kaip skaičiuoti investicijas

REIKALAVIMAS PASTATUS STATYTI TIK A++ ENERGINĖS KLASĖS NERETAI KELIA KLAUSIMŲ, KAIP ENERGIJOS TAUPYMĄ SUDERINTI SU FASADO ESTETIKA. SVARBU IR KAINA – AR NE PER DIDELĖS IŠLAIDOS, JAU INVESTAVUS Į ENERGIJOS TAUPYMĄ, DAR INVESTUOTI IR Į PASTATO ESTETIKĄ.

–

pridėtinių „Porotherm“ verčių – pastato viduje sukuriamas jaukus ir malonus mikroklimatas. „Norint pasiekti A++ energinę klasę, reikės ne tik bloko, bet ir apšiltinimo medžiagų, kurios kaip tik ir bus tos dedamosios, su kuriomis galima bus pasiekti A++ energinį naudingumą“, – sako „Wienerberger“ atstovas.

Ką stogui teikia „Wienerberger“ danga Įrengdamas šiltą stogą, joks statytojas neapsieis be apšiltinimo medžiagų. Tačiau estetiką sukurs pati stogo danga. Todėl verta pagalvoti, kokio stogo nori namo gyventojai – neutralaus ar emociškai paveikaus, visam pastato gyvavimo laikui ar tokio, kurį reikės keisti po keliolikos metų. Stogo estetiką kuria ne tik jo forma, bet ir čerpių forma, dydis, spalva ar kelios derančios spalvos. „Iš praktikos pastebiu keletą klaidų, kurios daromos renkantis stogo dangą, – dalijasi patirtimi V. Pališkis. – Dažnai žmonės galvoja, kad keraminės čerpės yra brangios, jos daug sveria, todėl vengia jas naudoti. Visi šie teiginiai yra mitas. Taip, keraminės čerpės sveria daugiau nei kitos stogų dangos, tačiau nereikia bijoti jas naudoti: konstruktoriai, skaičiuodami stogo apkrovas, įvertina ne tik stogo dangos svorį, bet ir visas kitas apkrovas – lietų, vėją, sniegą ir pan., todėl čerpių svoris beveik Sienos pagal „Wienerberger“ Kalbėdamas apie namo sienas ir privalomąjį neturi įtakos stogo apkrovai.“ Ir dar viena dedamoji, kurią išskiria reikalavimą pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, V. Pališkis rekomenduoja „Wienerberger“ atstovas – keraminės čerpės laikui bėgant ne sensta, o gražėja, naudoti „Wienerberger“ keraminius todėl neretai lyginamos su vynu: kuo ilgiau blokus „Porotherm“. Šis keraminis blokas stovi, tuo vertingesniu ir brangesniu tampa. yra natūralus produktas, todėl viena iš

Užsak. Nr. 21/181

„Manau, kad pirmiausia kiekvienas, statantis namus sau, turi atsakyti į klausimą: kokio namo norime savo šeimai. O tada pradėti skaičiuoti investicijas, jų naudą ir jų atsiperkamumą, kurį logiškiausia vertinti ilguoju laikotarpiu, – įsitikinęs „Wienerberger“ atstovybės vadovas Vilmantas Pališkis. – Ir ne tik. Turite apsispręsti dėl remonto – ar esate pasirengęs tam jau po kelerių metų, ar norite gyventi žinodamas, kad remonto gali niekada net neprireikti. Tada taps aišku, į ką verta investuoti, o į ką gal ir ne.“ Pasak „Wienerberger“ atstovybės Lietuvoje vadovo, pastaruoju metu vienas iš populiariausių klausimų – kokius blokelius namo sienoms ir kokias medžiagas namų fasadui, kokią dangą stogui rinktis, statant A++ energinio naudingumo klasės namą, ar „Wienerberger“ gaminiai yra tinkami tokio namo statybai.

Tomo Šimkaus (DNA Studio, Domino Navidausko architektų studija) nuotr.

Kainos logika „Wienerberger“ stebi tendenciją, kad, padidėjus pastato energinės klasės reikalavimams, žmonės vis dažniau renkasi pastato fasadams keramines ar klinkerio plyteles. Šios plytelės pjaunamos iš plytų arba gaminamos ekstruziniu būdu. Kai naudojamos keraminės čerpės ar klinkerio plytelės, toks namas kainuos šiek tiek daugiau, negu renkantis kitas apdailos medžiagas. Tačiau kaina turi savo logiką: daugiau ima – daugiau ir atiduoda. „Didesnė kaina reiškia, kad laikui bėgant nereikės rūpintis nei namo stogu, nei fasadu, o to išvengti naudojant kitas medžiagas, nepavyks, – neabejoja V. Pališkis. – Savo klientams visuomet rekomenduojame neskubėti, pasvarstyti ir tik galutinai nusprendus išsirinkti tokį namo fasadą ir stogą, kad jie teiktų malonumą ilgus metus. Juk namo stogo ir fasado nepakeisite taip paprastai ir pigiai, kaip, tarkim, nutarę perdažyti vidines sienas arba atnaujinti vonios kambarį.“ Imantis namo statybos ir vertinant jo sąmatą, verta paskaičiuoti ir namo sąnaudas jo eksploatavimo laikotarpiui, gyvavimo ciklui. Ir tada tampa aišku, kad pigu dabar reiškia brangu vėliau. 

Kaip keičiasi statybos kainos, įsigaliojus A++ energinės klasės reikalavimams

IKI ĮSIGALIOJANT REIKALAVIMUI DĖL PRIVALOMO A++ ENERGINIO NAUDINGUMO, STATYTOJAI SUSKUBO PROJEKTUOTI IR STATYTI ŽEMESNĖS KLASĖS PASTATUS, BAIMINDAMIESI KAINŲ ŠUOLIO. KAINŲ AUGIMO BAIMINASI IR GYVENTOJAI. ORIENTUOTOS Į STATYBOS KAINODARĄ BEI SĄMATINIUS SKAIČIAVIMUS BENDROVĖS „SISTELA“ GENERALINIS DIREKTORIUS ALBINAS VAITKEVIČIUS PROGNOZUOJA, KAD REIKALAVIMAS PROJEKTUOTI IR STATYTI A++ ENERGINĖS KLASĖS PASTATUS STATYBĄ PABRANGINS VIDUTINIŠKAI APIE 10–15 PROC.

uo metų pradžios įsigalioję reikalavimai projektuoti ir statyti A++ energinio naudingumo pastatus yra tiesiogiai susijęs su statybos sąmata. Albinas Vaitkevičius, „Sistela“ generalinis direktorius, išskiria dvi esmines dedamąsias, keičiančias statybą ir jos kainą. Užtikrinant aukštesnes sienų šilumines savybes, reikia storesnės arba efektyvesnės termoizoliacijos, geresnių šiluminių savybių langų, aukštesnio energinio efektyvumo vėdinimo įrenginių. Ir antra dedamoji, lemianti kainą, – atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, kuris būtinas dėl privalomo reikalavimo, kad ne mažiau kaip pusė šilumos energijos būtų pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. „Tiek projektuotojai, tiek statybos rangovai turi įgiję patirties projektuojant ir diegiant efektyvių šilumos charakteristikų stogus, langus, sienas, tad didesnių naujovių, kurios kardinaliai keistų statybos sąmatas, manau, nebus, – dalijasi A. Vaitkevičius. – Tačiau reikalavimų, susijusių su atsinaujinančių energijos šaltinių diegimu, įgyvendinimas lems didžiausią papildomos kainos dalį, nes iki šiol tokių priemonių buvo diegiama gerokai mažiau.“ Kainos skirtumas tarp A+ ir A++ nebus itin žymus Kaip pastebi A. Vaitkevičius, didžiausias pokytis buvo pereinant nuo A energinio naudingumo klasės prie A+. Pirminiai reikalavimai, kurie vėliau buvo pakoreguoti

juos mažinant, buvo aukšti. Šie reikalavimai lėmė 15 proc. didesnes kainas. Lyginant A ir A++ energinės naudingumo klasės reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas, statybos kaina išauga apie 20 proc. Tad skirtumas tarp A+ ir A++ klasės, A. Vaitkevičiaus skaičiavimais, nėra itin žymus, nes dalis priemonių jau buvo numatytos A+ klasei: kai kurias priemones reikės tik pagerinti, o ne diegti naujas. „Manau, kad gerinant, pavyzdžiui, stogo šilumines savybes, jis gali pabrangti apie 10 proc., sienos – apie 5 proc., langai – apie 15 proc. Tad bendras vidutinis kainos pokytis šiuo atveju gali būti apie 10 proc., – skaičiuoja A. Vaitkevičius. – Tačiau papildomai prisideda priemonės, susijusios su atsinaujinančių energijos šaltinių diegimu. Mūsų skaičiavimais, jų instaliavimas A++ klasės pastatuose gali padidinti kainą apie 15–20 proc., tačiau nereikia pamiršti jų atsiperkamumo. Tad bendras kainos augimas dėl A++ klasės energinio naudingumo reikalavimų įgyvendinimo turėtų tilpti į 10–15 proc. intervalą.“ Statytojai, turintys patirties statyti A+ klasės pastatus, taip pat prognozuoja panašų kainų didėjimą – nuo 5 iki 15 proc.

energinės klasės pastatų projektavimas galėtų pabrangti ir 20 proc. Tačiau tai būtų tik santykinis pabrangimas, nes įvertinus klaidų taisymo, perprojektavimo sąnaudas, kaina nesikeistų, nes klaidų taisymas – ir lėšų, ir laiko požiūriu – yra itin brangus. Projektuojant tradicinėmis priemonėmis, „Sistelos“ vadovas nemato priežasčių, dėl kurių turėtų keistis kaina. Vienintelis dalykas – turi būti projektuojamos efektyvesnės ŠVOK sistemos. „Atsinaujinančių energijos šaltinių projektavimas nebėra naujas dalykas; suprojektuoti šiltesnę sieną, manau, neturėtų kainuoti brangiau, – skaičiuoja A. Vaitkevičius. – Bet reikės atlikti sandarumo testus, kurie leis įvertinti, ar pastatas atitinka A++ klasę. Kokybė ir reglamentai visada buvo privalomi, klausimas tik toks, kiek jų buvo laikomasi: jei skubant būdavo pateikiami nekokybiški, neužbaigti projektai, tai ateina laikas, kai tuos reikalavimus reikia įgyvendinti ir projektuotojams, ir rangovams – visose stadijose. Tada ir atsiranda baimė – jei visa darysime labai gerai, gali brangiai kainuoti.“

Stebimas statybinių medžiagų ir mechanizmų kainų augimas Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, per metus (2021 m. vasarį, palyginus su 2020 m. vasariu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 0,7 proc. Tai lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (2,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (0,4 proc.) padidėjimas. Iš statinių per metus daugiausia – 1,6 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 1,3 proc. „Paskutinių kelerių metų tendencijos rodė augančias statybos elementų kainas, augantį darbo užmokestį. Tačiau didžiausi pokyčiai vyko statybinių medžiagų rinkoje, – dalijasi pastebėjimais A. Vaitkevičius. – Ilgą laiką medžiagų kainos buvo stabilios, stebėjome tik nežymų augimą arba kai kuriose grupėse net 1–5 proc. kritimą. Bendras medžiagų kainų indeksas 5–10 metų laikotarpiu nebuvo didesnis negu 2–3 proc., – tvirtina „Sistelos“ vadovas. – Tačiau nuo praėjusių metų, ypač šiemet stebime kai kurių medžiagų grupių išskirtinį kainų „Jei visa darysime labai gerai, gali didėjimą – 10–30 proc. Su kuo tai susiję – brangiai kainuoti“ priežasčių daug: didėjant statybų apimtims, Pirmoji naujųjų reikalavimų įgyvendinimo auga statybinių medžiagų poreikis. Galima grandis – projektavimas. Populiarėjant BIM tik spėti, kad jų atsargos baigiasi, o tiekimas projektams, A. Vaitkevičiaus nuomone, A++ sutriko dėl pandemijos. Yra paklausa

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

– atsiranda šioks toks deficitas, kuris kompensuojamas kainos augimu.“ Darbo kaina stabiliai auga nuolat – per metus apie 5–10 proc. Kadangi didėja statybos tempai, tai galima prognozuoti, kad toliau kils ir atlyginimai. Trečia kainų dedamoji – mechanizmų ir mašinų kainos. Pastaruoju metu augant kuro kainoms, mechanizmų valandos įkainiams ir atlyginimams, auga ir šios grupės kainos. Tai gali būti dar vienas iš didesnių šio laikotarpio pokyčių: vienose grupėse daugiau, kitose – mažiau kainos gali augti 3–4 proc. Bendroje sąmatoje tai lems 2 proc. augimą. Mažesnis pastatas – aukštesnė kaina Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, efektyvios vėdinimo ir vėsinimo sistemos, aukšti sandarumo reikalavimai, – tai yra dedamosios, kurios brangina A++ pastatų statybą. Reziumuodamas pokyčius, didesnį statybos pabrangimą įmonės „Sistela“ vadovas A. Vaitkevičius prognozuoja mažaaukštėje, individualioje statyboje. Nors skirtingiems pastatų tipams nustatytos skirtingos šiluminės varžos reikšmės, mažesniems pastatams papildomų priemonių įdiegimas kainuos brangiau negu didelio ploto pastatui. Tie patys darbai, priemonių įdiegimas didelio ploto pastate kainuoja pigiau, negu mažame pastate. 

Informacija sąmatininkams Statybos darbų kainoms apskaičiuoti, skaičiuojamosios kainos ekspertizei nustatyti, investiciniams projektams apskaičiuoti, statybos biudžetui planuoti jau veikia internetinė informacinė sistema bimgates.lt. Cloud duomenų bazėje veikia „Sistela“ darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų bei kainynų duomenų bazė. Vartotojai gali rasti statinių atkuriamosios (statybinės) vertės ir sustambintų statinių palyginamųjų ekonominių rodiklių kainynus. Nuoroda registracijai prie sistemos: https://app.bimgates.lt/

„Sistela“ generalinis direktorius Albinas VAITKEVIČIUS

Infraraudonųjų spindulių šildymo sistema: kodėl vilniečių šeima jos nebekeistų į jokią kitą

VILNIETĖ IRMA SU ŠEIMA JAU TREČIUS METUS GYVENA NAME, KURIAME ĮRENGTA „CARBONTEC®“ INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ ŠILDYMO SISTEMA. ŠALIA NEMENČINĖS GYVENANTYS VILNIEČIAI SVARSTO APIE DAR VIENO NAMO STATYBĄ, KURIAME TAIP PAT ŽADA RINKTIS TIK INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ ŠILDYMO SISTEMĄ.

amo, kurio naudingas plotas siekia apie 148 kv. m, lubose įrengtas infraraudonųjų spindulių šildymas – 40W/kv. m galingumas. Nors šią šildymo sistemą galima įrengti ant sienų ar grindų, vilniečiai pasirinko optimaliausiu laikomą lubinio šildymo būdą. Šio B energinės klasės (iki A klasės pritrūko labai nedaug) 208 kv. m namo elektros sąnaudos vidutiniškai siekia apie 150 eurų per mėnesį. Šeima vertina galimybę nustatyti skirtingą temperatūrą atskirose patalpose „Tai nėra vien išlaidos už šildymą – buityje kone visoms reikmėms naudojame elektrą. Tai ir ištisus metus veikiantys nuotekų valymo orapūtė bei vandens siurblys, boileris vandeniui šildyti, elektra kitoms buities reikmėms, – pasakoja Irma. – Taip pat turime elektrinę (10 kW galingumo) 8 kv. m pirtelę, kuria naudojamės 1–2 kartus per mėnesį. Todėl manome, kad 150 eurų sąskaita už viso namo elektros sąnaudas yra normali – esame patenkinti pasirinkę šį šildymo būdą. Vasarą sąskaita siekia apie 60–70 eurų.“ Vilniečių šeima šilumos turi užtektinai.

Pirmajame aukšte nustatyta 20–21 laipsnio temperatūra, vaikų kambariuose ir miegamajame temperatūra reguliuojama pagal poreikius. Irma juokiasi, kad vaikai, neretai nusistatę ir 30 laipsnių temperatūrą, atsidaro langus. Šeima itin vertina galimybę individualiai reguliuoti patalpos temperatūrą atskirose namo erdvėse, suprogramuoti laiką, kada oras patalpoje sušyla iki pageidaujamos temperatūros. Arba visai išjungti šildymą kurioje nors patalpoje. Priklausomai nuo patalpos dydžio, erdvės įšyla ir per 20 min., ir per valandą ar pusantros.

pasitelkiant oro masę, „Carbontec®“ spinduliuoja šilumos energiją tiesiogiai į paviršius. Toks šildymo būdas primena natūralius saulės spindulius, kurie šildo Žemę. Ši šiluma, kaip pastebi Irma, nesausina patalpų oro, nedžiovina odos ir nedegina – kuria komforto pojūtį. Vilniečiai, pasirinkdami infraraudonųjų spindulių šildymo sistemą, įvertino ir tą faktą, kad įrengimas kainuoja kur kas pigiau, negu kitos šildymo sistemos, o garantija suteikiama net 10 metų. Dar vienas šios sistemos pranašumas, kuriuo pasidalijo Irma – sistemos patikimumas.

Infraraudonųjų spindulių šiluma kitokia, bet pripratę – nebekeistų į jokią kitą „Pirmą kartą „Carbontec®“ infraraudonųjų spindulių šildymo sistemą pamatėme parodoje. Kadangi savo namą įrengėme netradiciškai, nutarėme pasirinkti ir netradicinę šildymo sistemą, – pasakoja Irma. – Pati šiluma yra kitokia nei buvome anksčiau įpratę, bet dabar, kai pripratome, nekeistume į jokį kitą.“ Skirtingai nuo tradicinių šildymo sistemų, kurių principas yra netiesioginis apšildymas

„Carbontec®“ tinklelis gali būti naudojamas po skirtingomis apdailos medžiagomis „Carbontec®“ – tai unikali sistema patalpoms šildyti. Jos pagrindą sudaro unikali itin plona perforuota medžiaga iš anglies pluošto ir termoplastiko, vadinama tinkleliu. Ji šilumą aplinkai atiduoda

Užsak. Nr. 21/173

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

infraraudonaisiais spinduliais. „Šilumos perdavimas infraraudonaisiais spinduliais yra gana naujas metodas, siūlomas gyvenamosioms patalpoms šildyti, – sako UAB „Karbonteko sistema“ atstovas Aidas Kukenys. – Nuo mums įprasto konvekcinio šildymo būdo jis skiriasi tuo, kad šildomi yra patalpoje esantys paviršiai – kambario sienos, grindys, baldai. Tuomet nuo įšilusių paviršių sušyla ir patalpos oras – taip Žemę šildo saulė. O šildantis konvekciniu būdu, šildomas patalpos oras – dėl temperatūros skirtumų susidaro konvekciniai oro srautai.“ „Carbontec®“ tinklelis gali būti naudojamas po skirtingomis apdailos medžiagomis tiek ant sienų, tiek ant lubų ar grindų. Jis gali būti montuojamas ir po keraminėmis plytelėmis, ir po laminatu, plūdriosiomis grindimis ar po glaistu sienoje. „Carbontec®“ tinklelis, sumontuotas lubose, efektyviausiai šilumą perduoda infraraudonaisiais spinduliais. Sistemą montuojant sienose ar lubose, dalis šilumos bus perduodama ir konvekcijos būdu. Dar vienas jo pranašumas prieš kitas sistemas, montuojamas lubose, – jis yra visiškai nematomas, nes yra užglaistomas. Tuo tarpu kitos lubose įrengtos šildymo sistemos paprastai yra matomos. Kai infraraudonųjų spindulių šildymo sistema įrengiama lubose, užtenka mažesnio padengimo ploto lyginant su grindyse įrengta sistema, nes gali būti naudojama aukštesnė darbinė temperatūra. Sistemą įrengus lubose, šiluma pasiskirsto vienodai. „Carbontec®“ infraraudonųjų spindulių šildymo sistema veikia nuo saugios, žemos 24 ar 36 V įtampos. Tad, akcentuoja A. Kukenys, net ištikus avarijai (pvz., užliejus vandeniui grindis su įrengta sistema) žmogui nėra jokio pavojaus.

„Carbontec®“ infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos panaudojimo būdai Vilnietės Irmos šeimos namai šildomi vien tik infraraudonųjų spindulių sistema. Tačiau šią sistemą galima naudoti ir kaip papildomą arba net sprendžiant problemas, kurių nepavyksta įveikti kitais būdais. „Carbontec®“ efektyviai kovoja su pelėsiu, sistema gali būti įrengiama ten, kur reikia papildomos šilumos, kaip, pavyzdžiui, šalta šiaurinė siena. Jei norite šiltesnių grindų, ant kurių jau suklijuotos plytelės, – irgi ne problema: ant jų galima kloti „Carbontec®“ tinklelį ir įrengti dar vieną plytelių sluoksnį“, – pasakoja UAB „Karbonteko sistema“ atstovas. Ši sistema gali tapti sprendimu ir tarpsezoniu, kai išjungiamas pagrindinis šildymas, o dar norisi šilumos. Vonios kambaryje toks tinklelis gali būti įrengiamas vietoj gyvatuko. Sistemą sumontavus ant sienos, ji gali džiovinti rankšluosčius ir šildyti patalpą. Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemą naudinga įrengti patalpose, kurių nereikia šildyti nuolat. Naudojant Wi-Fi ryšį, galima nustatyti norimą temperatūrą norimu laiku, pvz., sodyboje ar pirtyje. „Kiekvienam pastatui reikia skirtingo šilumos kiekio, tad ir skirtingo galingumo sistemos, kuri parenkama pagal konkrečius šildymo poreikius, – sako A. Kukenys. – Kuo pastato energinė klasė aukštesnė, tuo pigiau kainuoja sistemos įrengimas.“

A++ sprendinys: „Carbontec®“ tinkleliai + saulės elektrinė + elektrinis boileris Nuo 2021 m. projektuojami ir statomi tik A++ energinės klasės pastatai. Tai reiškia, kad ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Vadinasi, įsirengiant „Carbontec®“ šildymo sistemą, pusę šiai sistemai reikalingos elektros energijos turi būti pagaminama, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., saulės energiją. Todėl dažniausia svarstomas sprendinys: „Carbontec®“ tinkleliai + saulės elektrinė + elektrinis boileris šilto vandens paruošimui arba šilumos siurblys. „Efektyviausia „Carbontec®“

infraraudonųjų spindulių šildymo sistemą, kaip tikriausiai ir bet kurią kitą sistemą, yra rengti pastatuose, kurių energinis naudingumas yra nuo B iki A++ klasės, nes jie yra sandarūs, o jų šilumos nuostoliai mažiausi, – sako A. Kukenys. – Tokiu atveju, įrengiant šildymo sistemą, pvz., 100 kv. m name, kainuos 2 tūkst.–5 tūkst. eurų, o vidutinės sąnaudos šildymo sezono metu, priklausomai nuo pastato energinės klasės, – 25–75 EUR/mėn.“ „Carbontec®“ šildymo sistema valdoma termoreguliatoriais arba galima rinktis valdyti nuotoliniu būdu, per Wi-Fi. Sistema itin paprastai montuojama, tai gali padaryti ir ne specialistas – galima tiesiog imti schemą ir sumontuoti sistemą pačiam, kaip padarė ir jau minėta vilniečių šeima. 

www.carbontec-europe.com 55

Šiloporas GEO

pasirinkus šią pamatų sistemą, tačiau vertinant kaštus, svarbu pagalvoti, kiek kainuotų kiekviena papildoma darbų diena. Lietuvos klimatas nelepina gyventojų, tad galimybė per kelias gero oro dienas spėti ne tik surinkti pamatą, bet ir atlikti betonavimo darbus statybų bendrovėms padeda sutaupyti laiko, pinigų ir užtikrinti komfortiškesnes darbo sąlygas savo darbuotojams. Pamato formavimo metu tuo pačiu atliekamas ir pamato šiltinimas. Šiltinimo medžiagos plokštės naudojamos pamato masyvui suformuoti, todėl lieka prie jo prisiklijavusios. Taip iš karto atliekamas ateityje neišvengiamas šiltinimo darbų etapas. „Šiloporas GEO EPS 100“ – efektyvi, tvirta, atlaikanti dideles apkrovas, ilgaamžė, nekeičianti savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį, termoizoliacija.

pamato sistema – greitesnis įrengimas ir puikios šiluminės savybės

LAIKMETIS NE TIK DIKTUOJA MADAS, BET IR APIBRĖŽIA SĄLYGAS. DIDĖJANT STATYBŲ APIMTIMS IR NAUJAKURIAMS NORINT KUO GREIČIAU ĮSIKELTI Į NAUJUOSIUS SAVO NAMUS, SPARTINAMI IR STATYBŲ TEMPAI.

amintojai nuolat ieško kompromisų tarp rinkos diktuojamų poreikių ir techninių galimybių juos įgyvendinti. Vienas naujausių UAB „Kauno šilas“ produktų – pamatų sistema, kurią galima įrengti dvigubai greičiau nei standartinius pamatus. Pamatas – esminis bet kurio statinio elementas. Jei neturės gero pamatinio pagrindo, joks statinys nedžiugins šeimininkų, todėl svarbu nuo pat statybų pradžios pasirinkti tinkamiausią sprendimą. Daugiau nei 30 metų veikianti UAB „Kauno šilas“ pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti polistireninį putplastį, o siekdama atliepti rinkos poreikius ir užtikrinti, kad klientai visus reikiamus produktus rastų vienoje vietoje, įsiklauso į prekybos partnerių

pageidavimus ir nuolat plečia savo gaminių asortimentą. Pamatams įrengti labiausiai tinka ypač mažą vandens įmirkį turintis putplastis „Šiloporas GEO“ – vienas naujausių bendrovės gaminių. „Ši pamatų sistema leidžia eliminuoti bei optimizuoti didelę dalį žingsnių, kurie reikalingi įrengiant tradicinius gręžtinius pamatus ir beveik perpus paspartinti pamatų statybas“, – pasakoja „Kauno šilo“ pardavimų vadovas Nerijus Miliukas. Užtikrina puikią termoizoliaciją ir padeda sutaupyti Pasak N. Miliuko, dėl kiekvienoje įmonėje taikomų skirtingų atlygio sistemų, sunku tiksliai apskaičiuoti, kiek sutaupoma

Didelę įtaką medžiagos šiluminiam laidumui turi drėgmė. Vandens šiluminio laidumo koeficientas yra apie 20 kartų didesnis už oro, o ledo – apie 4 kartus didesnis už vandens. Drėgmė gali neigiamai veikti izoliacines savybes, o pamatas neišvengiamai liečiasi su žeme. Naujoji, moderni pamatų sistema išlaiko stabilias izoliacines savybes net ir itin drėgname grunte. Polistireninio

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

putplasčio (EPS) plokščių šilumos laidumas – λD 0,035 W/(m ∙ K), o ilgalaikio įmirkio visiškai panardinus vandenyje ribinis lygis – WL(T) ≤ 2,0 proc.

Užsak. Nr. 21/168

Paruošti betonavimui ir transportuoti gali vienas asmuo Didelių matmenų pamato sistemos lapai (1 m x 2 m arba 1 m x 4 m) sumažina

pamato klojinio montavimo laiką iki minimumo. Kuo didesni lapų matmenys, tuo mažiau siūlių, o taip beveik visiškai išnyksta šalčio tiltų tikimybė. Pati sistema sudaryta iš keturių skirtingų elementų: vidinės, išorinės, apatinės ir kampinės dalies. Visi elementai labai mažo svorio, lengvai transportuojami statybvietėse ir paprastai montuojami, todėl juos surinkti ir paruošti betonavimo darbams lengvai gali net ir vienas asmuo. Net 98 proc. polistireno sudaro oras, tad 1 kub. m pamatų sveria apie 19–20 kg, o 1 bėginis metras – 2–5 kg. Net 4 m ilgio elementą nesunkiai pakelti ir į reikiamą vietą gali pernešti vienas žmogus, jei tik yra

pakankamai erdvės ir patogu sukiotis. Ši pamatų sistema plačiai pritaikoma ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių ar visuomeninių pastatų statybose. „Šiloporas GEO“ plokštes galima naudoti visur, kur yra didesnis grunto drėgnumas. Šį gaminį N. Miliukas rekomenduoja rinktis, jeigu norite, kad termoizoliacinės savybės išliktų stabilios ilgus metus, nepriklausomai nuo grunto ir klimatinių sąlygų pokyčių. Be to, lyginant su XPS gaminiais, termoizoliacinės polistireninio putplasčio plokštės kol kas pasižymi tuo, kad vertinamas kaip taupesnis pamatų įrengimo sprendimas.

svarbu, atsižvelgiant į tai, kad pamatas turi nuolatinį kontaktą su gruntu, o metų ciklai mūsų klimatinėmis sąlygomis grunto drėgmės tikrai nešykšti. Tinkamai įrengti pamatai ne tik išlaikys pastato konstruktyvą, bet ir be vargo atitiks pačius aukščiausius energinius reikalavimus, keliamus statiniams.

Pamatus ateityje klos robotai Augant statybų tempams, užsakovams tikintis kuo greitesnių procesų, vis daugiau gamybos, statybos ir kitų veiklų bus automatizuojama, optimizuojama ir racionalizuojama. N. Miliukas palankią ateitį prognozuoja standartizuotiems gaminiams, standartizuotiems mazgams ir standartizuotiems sprendimams, kuriuos įgyvendinant reikės vis mažiau meistrų. Jų darbą galės atlikti specializuoti robotai. Specialistas neabejoja, kad „Šiloporo“ Ilgaamžė ir aplinkai gaminių grupės elementai jiems tikrai tiktų. palanki medžiaga Statybų sektoriaus tendencijos artimos Ši medžiaga yra situacijai visame pasaulyje – statybų draugiška gamtai, ekologiška. Putplastis mastai auga, statiniai sudėtingėja, o darbuotojų rinkoje taip sparčiai yra nekenksmingas nedaugėja. „Po paskutinių pasaulinių aplinkai, saugus sukrėtimų akivaizdžiai pamatėme, gaminti, apdoroti ir naudoti pagal paskirtį kokios pažeidžiamos yra rinkos. Tokiomis sąlygomis tik išvystytos technologijos lems termoizoliacijai, gali pramonės šakų augimą ar, fatališkiausiais būti perdirbtas daug atvejais, bent jau išlikimą. Kaip kažkada kartų nesikeičiant atrastas ratas pakeitė žmonijos raidos jo savybėms. Jau kryptį, taip ir dabar esame ties nauja kelis dešimtmečius pramonės revoliucija, kuri tik sudėlios EPS pasaulyje yra gaires – atvers kelius robotizacijai ir gal perdirbamas ir net išmaniosioms statyboms“, – savo tampa žaliava, kuri įžvalgomis ir prognozėmis dalinasi vėl naudojama EPS N. Miliukas, atstovaujantis vienai didžiausių gamyboje. Šiemet polistireninio putplasčio gamintojų sukanka 70 metų, Lietuvoje. kai Vokietijos chemijos koncernas BASF užpatentavo polistireninį putplastį EPS. Dėl UAB „Kauno šilas“ priklauso du modernūs itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo fabrikai – vienas Kaune, kitas – Rietave. Įmonė gamina plačiausią gaminių iš ir lengvumo EPS naudojimas išplito į polistireninio putplasčio gamą. Gaminių įvairiausias žmogaus veiklos sritis. Per visą tą laiką EPS savybės buvo ne kartą prekinis ženklas – „Šiloporas“. Tai baltasis tradicinis polistireninis putplastis, pagerintos, naudojant įvairius priedus, pasižymintis geriausia šilumine izoliacija. pavyzdžiui, grafitą, tačiau nuo to EPS bazinė sudėtis nesikeitė, jį sudaro 98 proc. Visi gaminiai, turintys EPS tipus, yra sertifikuoti.  oro ir 2 proc. polistireno. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos yra organiniai junginiai stirenas ir pentanas – angliavandeniliai, gaunami iš naftos. Šioje pamatų sistemoje naudojamos polistireninio putplasčio plokštės pasižymi itin mažu vandens įmirkiu. Tai labai 57

Ar visi А++ sertifikatus turintys pastatai išties atitinka jiems keliamus reikalavimus? STATYBŲ ĮMONĖS DAŽNAI GIRIASI A++ ENERGINĖS KLASĖS PASTATAIS. TAČIAU NEMAŽA DALIS PASTATŲ REALIAI NEATITINKA DEKLARUOJAMŲ SAVYBIŲ. SUMAŽINTI PAŽEIDIMŲ SKAIČIŲ GALĖTŲ GRIEŽTESNĖ SERTIFIKAVIMO KONTROLĖ IR PIRKĖJŲ REIKLUMAS, SIEKIANT ĮSITIKINTI, AR GAUNA TAI, UŽ KĄ SUMOKĖJO.

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

Užsak. Nr. 21/198

„A++ klasės sertifikatai lengva ranka „kepami“ už kelis šimtus eurų. Dalis jų reikalavimus atitinka tik formaliai ir kelia abejonių dėl faktinių pastato savybių užbaigus statybą“, – iškelia problemą UAB „Statybos procesų valdymas“ direktorius, teismo ekspertas Erikas Lenkevičius. Retas gyventojas žino, kad objekto apžiūra jau privaloma pagal Statybos techninius reglamentus (STR). Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė Rasa Rupšytė pastebi, kad, pasak užsakovų, ne visi specialistai važiuoja apžiūrėti pastatų, o ir gyventojai neretai prašo nevykti, nes mano, kad taip taupo laiką ir pinigus. Sertifikavimo procesas, vykdomas remiantis tik statytojų deklaruojamais duomenimis, suteikia galimybę piktnaudžiauti. Pasitaiko atvejų, kai apšiltinimo sluoksnis yra 15 cm storio, o ne 20 cm, kaip numatyta, todėl netenkina projekto reikalavimų, bet padengus fasadą apdailos medžiagomis toks pažeidimas vizualiai nematomas, nebent objekte būtų patikrinamas sienos storis. Net sandarumo reikalavimus kai kurie pastatai formaliai atitinka tik bandymų dieną, o vėliau, išsiderinus langams, pakeitus kai kuriuos sandarinimo sprendimus, atvėrus angas ar atlikus kitus pakeitimus, A++ reikalavimų jau nebeatitinka. Dar vienas iš pažeidimų – kai langų savybės neatitinka deklaruojamų, o ekspertams pateikiamos kito gamintojo ar net kito objekto deklaracijos. Sertifikuojant objektą, nepakanka pateikti rekuperatoriaus deklaracijos ar šilumos siurblio techninius duomenis. Objekte privalo būti sumontuota visa inžinerinė įranga, kuri buvo suprojektuota ir numatyta įrengti, norint pasiekti reikiamą energinę klasę. Rizikuoja ir pirkėjai, ir statytojai Kai pirkėjas pastebi, kad A++ klasės būste šalta ar didelės energijos sąnaudos, ima ieškoti priežasčių. Jei atlikus matavimus pasitvirtina

įtarimai, kad dokumentuose deklaruotos savybės neatitinka tikrovės, pirkėjas gali kreiptis į statytoją ir prašyti pašalinti trūkumus arba grąžinti pinigus. E. Lenkevičius pabrėžia, kad išspręsti problemas jau užbaigus statybą dažnai būna per vėlu arba itin brangu. Neretai ginčą keletą metų tenka spręsti teisme. Vis tik pastaruoju metu savo, kaip vartotojų, teises žmonės gina vis dažniau. Norint išvengti nemalonumų, E. Lenkevičius rekomenduoja dar prieš įsigyjant būstą atkreipti dėmesį, ar tvarkingi pastato statybos dokumentai, pasikvietus kompetentingą specialistą atlikti pastato techninį auditą, paprašyti produktų atitikties deklaracijų ir, jei pastatas jau eksploatuojamas, patikrinti pirminius energijos kaštus. Ypač atidūs turėtų būti individualius ar dvibučius namus perkantys gyventojai, nes jų kokybė priklauso tik nuo statytojo profesionalumo – statybininkų kvalifikacija nekontroliuojama. Didesni sertifikavimo kaštai duotų ilgalaikę grąžą Būna atvejų, kai atlikęs sertifikavimą ekspertas negauna reikiamos energinės klasės, bet vėliau tam pačiam objektui reikiamą sertifikatą suteikia kitas ekspertas. E. Lenkevičiaus nuomone, A+ ir A++ klasių reikalavimų ir ekspertų priežiūros griežtinimas sumažintų nesąžiningo, netikslaus darbo atvejų skaičių. Pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką tikrinant ekspertų veiklą, dėl aptiktų pažeidimų daliai specialistų buvo panaikinta arba sustabdyta kvalifikacija. „Jei sugriežtinus kontrolę keli pastatai negautų siekiamo sertifikato ir negalėtų būti užbaigti, statybų bendrovės greitai suprastų, kad rizikuoti neverta. Perstatyti, pertvarkyti jau užbaigtą pastatą ar vėliau atlikti fizinius konstrukcijų bandymus kainuotų labai brangiai“, – sprendimus siūlo įmonės vadovas. Ekspertų vykimas į objekto vietą didina sertifikato kainą, tačiau investicijos turėtų atsipirktų per 5–10 metų. Kokybės užtikrinimas ir sąžiningas įstatymų reikalavimų vykdymas dabar kuria ilgalaikę grąžą, padeda taupyti energiją, užtikrina gyventojų komfortą ir mažina poveikį aplinkai, reikalavimų laikymosi ir griežtesnės sertifikavimo kontrolės naudas vardija E. Lenkevičius. 

Tvari statyba: susitelkus į energijos vartojimo mažinimą, nuošalėje liko energijos poreikis medžiagoms gaminti

VIENAS IŠ PAGRINDINIŲ PASTATO ELEMENTŲ YRA IŠORINĖ ATITVARA ARBA SIENA. TODĖL SUPRANTAMAS SPECIALISTŲ DĖMESYS, IEŠKANT EFEKTYVIAUSIŲ SPRENDINIŲ. ŠIOS PAIEŠKOS TAPO DAR AKTUALESNĖS NUO METŲ PRADŽIOS ĮSIGALIOJUS REIKALAVIMUI STATYTI TIK A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATUS.

„Sprendinių paieškos aktualios ne tik dėl A++ klasės reikalavimų. Dėmesio centre yra žmonės: patalpose jie praleidžia didelę savo gyvenimo dalį būdami, dirbdami, mokydamiesi, sportuodami ar užsiimdami kita veikla. Todėl yra svarbu ne tik statyti pastatus, kurie atitiktų normatyvus, keliamus A++ klasės pastatams, bet statyti tokius, kuriuose žmogui būtų komfortiška, sveika. Svarbus siekinys – statinių santarvė su aplinka, su gamta“, – tvirtina bendrovės „Mapid LT“ statybos direktorius Vladislav Lomeckij. Šiame kontekste svarbūs aspektai yra tvari statyba, ekologija, pagaliau – ekonominė logika, kuri griežtai brėžia ribą iki per didelių sąnaudų, kai išlaidos neduoda pageidaujamo efektyvumo. Taigi –būtina rasti pusiausvyrą tarp naujų, racionalių statybos technologijų, kuriomis galima įgyvendinti keliamus įstatymų reikalavimus, ir vartotojų lūkesčių, kurie dažnai statybų metu kinta. Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai yra dar viena šio konteksto dedamoji. Pasaulio statybos pramonė ir patys pastatai išskiria apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Todėl pastatai ir statyba yra laikomi vienais iš didžiausių planetos teršėjų. „Projektuojant ir statant pastatus naudojamos labai įvairios statybinės medžiagos. Statybų procese įgyvendinami 60

darytų jai kaip įmanoma mažesnį neigiamą poveikį. Statant tvarius pastatus, vertinama ne tik pastatų eksploatacijos metu sunaudojama energija, bet ir statybos proceso, ir medžiagų gamybai reikalingos energijos sąnaudos. Tvari statyba glaudžiai susijusi su racionaliu sąnaudų naudojimu bei jų mažinimu, tiek kalbant apie energiją, tiek ir apie statybos atliekas. „Mažinant energijos sąnaudas, reikėtų ieškoti tokių konstrukcijų ir sprendinių, Sektorius gręžiasi į medžiagų perdirbimą ir tvarių medžiagų gamybą kurie ne tik būtų pagaminti iš perdirbtų medžiagų, bet reikėtų rinktis medžiagas, Miestai plečiasi, tad daugėja ir pastatų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo kurios yra mažiausiai nutolusios nuo statybvietės“, – neabejoja „Mapid LT“ reikalavimas, kad projektuojami ir statomi pastatai turi tenkinti A++ energinės klasės statybos vadovas. pastatams keliamus reikalavimus. Įvertinant Šią problemą yra įvardinęs ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas tvarumą, griežtinamus energijos taupymo reikalavimus, tampa aišku, kad seni metodai Dalius Gedvilas, pastebėdamas, kad dabar statybų sektoriaus įmonės nėra statyboje nebetinka – būtina ieškoti naujų įpareigotos elgtis tvariai ir rūpintis žiedinės sprendimų. „Tam į statybą ir į pastatus būtina žiūrėti kaip ekonomikos principais. Jo žodžiais, prioritetas šiuo metu teikiamas estetikai į visumą elementų, kurie sudaro sistemą: tad svarbus yra kiekvienas elementas, nes ir ir pastato išbaigtumui, tačiau situacija vieno elemento tobulinimas arba, priešingai, turi keistis, o to pasiekti galima šiais neįvertinimas, – keičia visą sistemą“, – sako būdais: „Pirma, sukurti specialų investicinį V. Lomeckij, akcentuodamas tvarios statybos fondą, remiantį medžiagų perdirbimą ir tvarių medžiagų gamybą. Antra, teisės konteksto svarbą. aktais numatyti ir statybos medžiagų Tvari statyba pirmiausia verčia atsigręžti į pasą, žymintį naudojamų medžiagų aplinkosaugą – statyti taip, kad pastatas perdirbamumo indeksą.“ būtų kuo mažiau kenksmingas aplinkai ir skirtingi inžineriniai sprendiniai, kurie daro didelę įtaką žmonių saugai, komfortui, darbingumui patalpose. Svarbu atsiminti, kad pastatai – ilgalaikis produktas, todėl būtina atsižvelgti į statinių efektyvumą, ilgaamžiškumą, estetinį vaizdą, būsimas eksploatavimo savybes ir rodiklius, tokius kaip kaina, remonto paprastumas, patikimumas“, – vardina Vladislav Lomeckij.

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

„Mapid LT“ statybos direktorius Vladislav LOMECKIJ

Kodėl pavojinga vertinti vien šilumos izoliacijos sluoksnio storį Akcentuojant energijos vartojimo sutaupymus, kaip pastebi V. Lomeckij, būtina įvertinti visas dedamąsias, nes kaip tik atskirų faktorių visuma keičia visą sistemą. Siekiant didelių sutaupymų ir kuo labiau mažinant CO2 kiekius eksploatavimo metu, galima įrengti storą sienos šilumos izoliacijos sluoksnį. Tačiau tokia statyba toli gražu nebus tvari, nes didesniam šiluminės izoliacijos kiekiui pagaminti bus sunaudojama daugiau energijos, tokiu būdu išmetamas CO2 kiekis padidėja gamybos metu. „Statyboje svarbu surasti optimalų šilumos izoliacijos sluoksnio storį, vertinant ne tik eksploatavimą, bet ir gamybos procesus“, – sako „Mapid LT“ atstovas. Taigi tai yra investicija, kuri turi būti įvertinta keliais aspektais. Ir pastaruoju metu itin svarbiu tampa aplinkosauginis aspektas, kuris rodo, kad geriausia naudoti perdirbtas medžiagas: atliekos ne išmetamos, o perdirbamos, ir nebereikia pradinės žaliavos. Todėl V. Lomeckij, kaip jaunosios statybos specialistų kartos atstovas, tiki, kad statybos pramonės ateitis yra žalių pastatų statyba.

Abejoja reglamentų racionalumu Kalbėdamas apie reglamentų ir realios situacijos sąveiką, V. Lomeckij abejoja, ar įstatymuose ir STR nurodyti reikalavimai yra racionalūs, nes nevertinama medžiagų kaina, statybos darbų specifika ar poveikis aplinkai. „Praktika rodo, kad projektuojant racionalias atitvaras nepakanka vien tik laikytis reikalavimų, nes siekiant kuo didesnio

sprendimas, kuris sukuria didžiausią vertę dabar, negalvojant apie ilgesnį laiką ir poveikį aplinkai. Juk investuotojui nėra poreikio siekti geresnių aplinkosauginių rezultatų, nes eksploatacines sąnaudas ateityje padengs pastato naudotojas.“ Kalbėdamas apie šių metų naujovę – privalomus A++ energinės klasės reikalavimus, V. Lomecij pastebi, kad valstybė turėtų skatinti statybą, kuri darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tada statyboje naudojamos medžiagos privalėtų turėti ne tik saugaus naudojimo, bet aplinkosaugos deklaraciją. „Šiuo metu labiausiai skatinama diegti energijos gamybos priemones, kurios naudoja arba gamina energiją iš atsinaujinančių šaltinių: saulės ir vėjo efektyvumo, šilumos išsaugojimas per išorines atitvaras turėtų būti dar geresnis nei elektrinės, šilumos siurbliai, šilumos kolektoriai. Tačiau mažai kreipiamas numatyta reglamente, – sako V. Lomeckij, pastebėdamas, kad valstybė neskatina rinktis dėmesys į energijos poreikį medžiagoms gaminti“, – pastebi paradoksą bendrovės medžiagų su mažesniu poveikiu aplinkai, neriboja medžiagų naudojimo. – Kai valstybė „Mapid LT“ statybos direktorius nereguliuoja, veikia rinkos principai ir laimi Vladislav Lomeckij.  61

A++ ENERGINIO NAUDINGUMO PASTATAI

„Teriva light“ perdangos – trumpesnis statybos laikas ir mažesnė sąmata

INDIVIDUALIŲ NAMŲ STATYTOJAI ŽINO – PALENGVINTI IR PASPARTINTI PERDENGIMO DARBUS GALIMA TIK PASIRINKUS ŠIUOLAIKINES PERDANGAS. „TERIVA" SISTEMA LEIDŽIA NEĮTIKĖTINAI LENGVAI IR GREITAI SUMONTUOTI PERDANGAS ESANT BET KOKIAM, NET IR ĮMANTRIAM PASTATO IŠPLANAVIMUI AR NEPATOGIOMS MONTAVIMO SĄLYGOMS – TIEK STATANT, TIEK REKONSTRUOJANT.

iuolaikišką „Teriva“ perdangų technologiją įvertino ne tik statytojai, bet ir projektuotojai, nuolat ieškantys racionalių pastato konstrukcinių sprendimų. Paprasta konstrukcija Surenkamą „Teriva“ perdangą galima įsirengti labai lengvai ir greitai: jai sumontuoti nereikia sudėtingos klojinių sistemos ar kėlimo technikos. Tiesiog rankomis, nenaudojant krano, galima paprastai ir greitai sumontuoti visus elementus. Perdangą sudaro tam tikra tvarka išdėstytos gelžbetoninės sijos, tarp kurių dedami blokeliai, rišama armatūra ir viskas užliejama betonu. Montuojant ir pilant šlapią betoną, perdanga paremiama keliais statramsčiais. Kartu su perdanga įrengiamas ir namo sienas rišantis vainikas. Keičiant „Teriva“ perdangos sijų ilgį, galima perdengti įvairios formos pastatus, nesudėtinga suformuoti nestandartines laiptų, kaminų ar ventiliacijos kanalų angas. Tokia perdanga itin tvirta ir patikima, o sveria mažiau nei kitos gelžbetoninės perdangos. „Teriva“ perdangos yra žymiai pigesnės nei įprastos monolitinės konstrukcijos perdangos. Joms nereikia klojinių, todėl nereikia ir nemažai kainuojančių paruošiamųjų darbų. Perdangų montavimo darbai yra nesudėtingi ir atliekami labai greitai. Beje, „Teriva“ perdangai reikia mažiau

betono nei monolitinei, todėl jis sutvirtėja greičiau: taip galima anksčiau pradėti kitus darbus. Taigi, „Teriva“ perdangos trumpina statybos laiką, mažina objekto sąmatą. Sprendimas rekonstruojant pastatus „Teriva“ perdangos ypač tinka įvairios paskirties rekonstruojamiems pastatams. Atnaujinant ar perplanuojant senamiesčio, kitus senesnės statybos pastatus, dažnai tenka keisti ir susidėvėjusias perdangas. Labiau nei kitos susidėvi būtent medinės perdangos. Pažangi „Teriva“ perdangos technologija tokius darbus supaprastina ir palengvina. Šios perdangos tinkamiausios, kai reikia atlikti senesnio pastato rekonstrukciją vengiant apsunkinti esamas konstrukcijas (sienas, pamatus). Svarbu tai, kad šias perdangas galima nesunkiai sumontuoti rankomis net po uždengtu stogu – neprireiks nė krano. Perdangos elementus į rekonstruojamą pastatą galima įnešti pro langus ar duris, o medžiagas į objektą galima pristatyti mažomis mašinomis ir iškrauti tiesiog rankomis. Dažnai senamiesčiuose įrengiamos palėpės. Norint pakeisti perdangą, kyla problemų dėl kaimynų – sunku keisti perdangą, kai apačioje gyvenamosios patalpos, nėra galimybės paremti perdangos iš apačios. Sprendimas – lengvą „Teriva light“ perdangą galima pakabinti iš viršaus, prie stogo gegnių arba laikinai įrengti medines ar metalines sijas. Naudojant „Teriva“ sistemą, galima

nekeičiant išorinių pastato parametrų papildomai įrengti norimą aukštų skaičių ir taip padidinti esamo pastato plotą. Tai geras konstrukcinis sprendimas kultūros paveldo pastatams. Greitas ir paprastas montavimas „Teriva“ perdangų pritaikymo ribos plačios ir suteikia statybininkams bei projektuotojams daugiau galimybių. Pagrindiniai perdangos pranašumai – greitas ir paprastas montavimas. Ši perdanga sandari ir tvirta, turi geras termoizoliacines savybes, todėl verta ją naudoti virš nešildomo rūsio ir kaip denginį sutapdintam stogui. Dėl to stogo arba rūsio apšiltinimui reikės mažiau šilumą izoliuojančių medžiagų, nes „Teriva light“ perdangų šiluminė varža yra nuo 3,51 kv. m K/W (priklauso nuo perdangos tipo). Perdanga „Teriva light“ yra lengva. Dėl svorio (1 kv. m sveria nuo 190 kg) perdangą galima naudoti statant namą su mažesnio stiprumo, tačiau šiltesnėmis sienomis; pastatuose, kurių sienų ir pamatų laikomoji galia yra ribota – tai itin aktualu rekonstruojant senus pastatus. „Teriva“ perdangos dažnai yra nepakeičiamos. Šešis dešimtmečius Europos statybų aikštelėse naudojamos perdangos pelnė pripažinimą ir Lietuvoje. 

TECHNOLOGIJOS

Naujos kartos hidroizoliacija, maža išeiga, greitis ir efektyvumas

RINKOJE JAU YRA NEMAŽAI EFEKTYVIŲ HIDROIZOLIAVIMO SPRENDIMŲ. TODĖL PRANAŠUMĄ SUTEIKIA NEBE VIEN EFEKTYVI, BET IR PAPRASTAI NAUDOJAMA, GREITAI VEIKIANTI, PAGEIDAUTINA IR TAUPIOS IŠEIGOS MEDŽIAGA. VISOS ŠIOS SAVYBĖS BŪDINGOS NAUJOS KARTOS SCHOMBURG GMBH HIDROIZOLIAVIMO PRIEMONEI AQUAFIN-RB400.

Užsak. Nr. 21/156

„Naujausia kompanijos SCHOMBURG GmbH hidroizoliacijos medžiaga AQUAFIN-RB400 – tai naujos kartos produktas, kuriam būdinga nedidelė išeiga – tik 2,4 kg/kv. m, dengiant du kartus. AQUAFIN-RB400 greitai džiūva – tad jau po 3 val. galima dėti antrą sluoksnį. Medžiaga yra ypač elastinga, sauganti nuo kenksmingo radono poveikio. Svarbu ir tai, kad galima dirbti net ir tada, kai temperatūra artima nuliui“, – svarbiausius naujojo produkto pranašumus vardina Gytis Jonas Vitkus, UAB „SCHOMBURG BALTIC“, kuri yra antrinė Schomburg GmbH & Co KG įmonė, vadovas, atkreipdamas dėmesį į gerą AQUAFIN-RB400 kainos ir kokybės santykį. Naujasis produktas, kaip ir kiti SCHOMBURG GmbH gaminiai, yra testuojamas ne tik Vokietijos laboratorijose, bet ir Lietuvoje. UAB „SCHOMBURG BALTIC“, į mūsų rinką tiekianti Vokietijos gamintojo produktus, glaudžiai bendradarbiauja su KTU statybinių medžiagų laboratorija, kurioje atliekami medžiagų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kaip šie produktai veikia Lietuvos klimato sąlygomis. AQUAFIN-RB400 – spartaus rišimosi cementinė hidroizoliacija, kuriai būdingas greitas reaktyvus džiūvimas, ja galima dengti lengvai drėgnus paviršius be

„SCHOMBURG BALTIC“ nuotr.

papildomo gruntavimo, ji gerai dengia įtrūkimus, yra tinkama dažyti ir tinkuoti. Šiai hidroizoliacinei medžiagai būdingas hidraulinis, savaiminis – skersinis – susiejamas kietėjimas. AQUAFIN-RB400 sudėtyje nėra bitumo, ji yra atspari spūdiniams ir nespūdiniams vandenims, lietui, sulfatams ir tirpioms druskoms, yra laidi garams, atspari šalčiui, UW ir senėjimui, o patalpa naudotis galima jau po 3 valandų. Šios savybės medžiagą daro daugiafunkce. Naujasis SCHOMBURG GmbH gaminys gali būti naudojamas tiek betoniniams, tiek ir mūriniams paviršiams senos ar naujos statybos pastatuose. Jis naudojamas kaip baigiamasis sluoksnis hidroizoliuojant pamatus, cokolius, sienų profilius, langus ir durų elementus, juo galima dengti senas tvirtai besilaikančias bitumines dangas arba naudoti konstrukciniam sujungimui bei viso perimetro apsaugai. AQUAFIN-RB400 naudotina ir horizontaliai apsaugai nuo kapiliarinės drėgmės virš sienų ir po jomis. Taip pat tinka hidroizoliuoti tankų betoną, P II ir P III tinkus, kurie naudojami renovacijai ar mūro sienoms tinkuoti. AQUAFIN-RB400 galima dengti tiek rankiniu, tiek mechaniniu būdu.

Be naujojo gaminio, Vokietijos gamintojas siūlo betono, skirto pastato požeminei konstrukcijai, gamybai naudoti betono kristalinius priedus BETOCRETE-C. Tai priedai, kurie betonui suteikia hidrofobinį poveikį, sumažina vandens įgeriamumą nuo 50% iki 80%, „užaugina“ įtrūkius iki 0,4 mm. Naudojant šiuos priedus, kaip sako „SCHOMBURG BALTIC“, antrinės Vokietijos gamintojos įmonės, vadovas G. J. Vitkus, nebereikia papildomos hidroizoliacijos, ženkliai mažėja darbų atlikimo sąnaudos, trumpėja darbų atlikimo terminai. „Taip pat galime pasiūlyti ir visus papildomus priedus, reikalingus gerai hidroizoliacijai įrengti, plienines kampų sandarinimo juostas, padengtas kristalais AQUAFIN CJ5, termoplastines besiplečiančias juostas AQUAFIN CJ6 ir kitų efektyvios hidroizoliacijos gaminių“, – vardina G. J. Vitkus. Schomburg GmbH & Co KG, kurios gaminius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rinkose pristato antrinė šios kompanijos įmonė „SCHOMBURG BALTIC“, Europoje yra viena seniausių hidroizoliacinių medžiagų gamintojų, veikianti nuo 1939 metų. Sena kompanijos istorija liudija jos gaminių kokybę ir patikimumą.  63

Tvaresnių statybų link:

„YIT Lietuva“ ėmėsi skaičiuoti savo projektų CO2 pėdsaką ir ketina jį sumažinti perpus EUROPAI SIEKIANT ŽALIAJAME KURSE NUMATYTO SIEKIO IKI 2050 METŲ TAPTI KLIMATO POŽIŪRIU NEUTRALIU ŽEMYNU PRIE ŠIO TIKSLO VIS DIDESNE DALIMI SIEKIA PRISIDĖTI IR VERSLAS. YPAČ SVARBIU TAMPA STATYBŲ SEKTORIAUS INDĖLIS. SKAIČIUOJAMA, KAD BŪTENT JAM TENKA MAŽDAUG 38 PROC. PASAULINĖS CO2 EMISIJOS. DĖL TO DARNIOS MIESTŲ PLĖTROS IR STATYBŲ BENDROVĖ „YIT LIETUVA“ KARTU SU VISA YIT KORPORACIJA TEIGIAMŲ POKYČIŲ SIEKIA PRADĖDAMI NUO SAVĘS. GRUPĖ UŽSIBRĖŽĖ TIKSLĄ SAVO VEIKLOS CO2 EMISIJĄ IKI 2030 METŲ SUMAŽINTI MAŽIAUSIAI PERPUS.

Skaičiuoja projektų CO2 pėdsaką Anot „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, norint to pasiekti pirmiausiai svarbu įsivertinti, kiek šiltnamio dujų statant bei eksploatuojant naujus pastatus yra išmetama į atmosferą ir kuriems procesams tenka didžiausia jų dalis. Dėl to bendrovė įgyvendindama naujus projektus jau kurį laiką skaičiuoja pastatų CO2 pėdsaką. „Situacija dėl klimato kaitos tampa vis grėsmingesnė, o siekiant išvengti ekologinės katastrofos ir norint apsaugoti planetą, jos bioįvairovę bei palankią gyvenamąją aplinką ateities kartoms, pastangas svarbu dėti visiems – ir daryti tai dabar. Tvari veikla YIT įmonėms visuomet buvo vienas svarbiausių prioritetų, todėl nuosekliai siekiame įvertinti savo poveikį aplinkai ir jį mažinti“, – sako K. Vanagas. Skaičiavimams pasitelkia naujas kompetencijas Jo teigimu, pastato statybų ir būsimos eksploatacijos sukeliamos CO2 emisijos 64

įvertinimas šiuo metu yra atliekamas įgyvendinant visus bendrovės būsto projektus. Tokie skaičiavimai taip pat numatyti ir statant komercinės paskirties pastatus bei įgyvendinant infrastruktūros projektus. Tam jau rengiamos metodologijos ir atliekami bandomieji skaičiavimai. „CO2 emisijos skaičiavimai atliekami trijuose projekto etapuose – statinį planuojant, projektuojant ir vykdant statybos darbus. Tokiems skaičiavimams pirmiausiai reikalinga tam tikra pirminė informacija – pastato paskirtis, aukštingumas, numatomi architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai. Tuomet atliekami detalūs skaičiavimai naudojant specialius skaitmeninės statybos modelius. Galiausiai, skaičiavimams užbaigti reikalinga energinio modeliavimo informacija – prognozuojamos metinės pastato elektros bei šilumos energijos sąnaudos. Šis etapas kol kas yra sudėtingiausias“, – pasakoja K. Vanagas. Anot vystytojų atstovo, norint atlikti tokius skaičiavimus reikalingos papildomos

kompetencijos – ne tik inžinerinės žinios, bet ir duomenų analizės įgūdžiai, geras BIM modelių ir CO2 skaičiavimo metodologijų išmanymas. K. Vanago teigimu, įmonės darbuotojai tam yra specialiai ruošiami. Jo manymu, tokios kompetencijos statybos sektoriuje taps vis svarbesnės. Ieško tvaresnių sprendimų „YIT Lietuva“ atlikti skaičiavimai rodo, kad didžiausia dalis pastato CO2 emisijos tenka statybinėms medžiagoms, kurioms pagaminti sunaudojama daug energijos. Energijai ypač imlios tokios medžiagos kaip betonas, taip pat armatūra ir kitos metalo konstrukcijos. Skaičiuojama, kad šioms pagrindinėms statybų medžiagoms tenka iki 35 proc. visų statyboms naudojamų medžiagų sukeltos CO2 emisijos. „Iki šiol jau esame atlikę dešimties pastatų CO2 emisijos skaičiavimus. Analizuodami projektų CO2 pėdsako informaciją stengiamės pamatyti tam tikras tendencijas – kurie sprendimai ir procesai

TVARI STATYBA

Gyvenamųjų namų kvartalas „Naujasis Skansenas“ Vilniuje

Užsak. Nr. 21/202

pastato elementams panaudoti antrines medžiagas“, – sako K. Vanagas.

savęs ir savo pavyzdžiu skatinti tvaresnes praktikas visame sektoriuje. Esu tikras, kad mūsų pastangos per artimiausius dešimt Sektoriuje skatina tvaresnes praktikas metų duos apčiuopiamų rezultatų“, – sako K. Vanagas. Tiesa, jis pažymi, kad reikšmingą įtaką galutiniam pastato CO2 pėdsakui bendrovė „YIT Lietuva“ atlikti skaičiavimai rodo, kad vienam kvadratiniam metrui pastato ploto gali daryti tik įgyvendindama savo, o tenkanti CO2 emisijos apimtis skirtinguose ne pagal užsakovų poreikius, vystomus projektus. Tuomet jau ankstyvuose projekto projektuose svyruoja nuo 25 kg iki 30 kg. etapuose galima planuoti būsimą rezultatą, Pavertus pinigine išraiška vidutiniškai optimizuoti projektinius sprendinius, vieno projekto sukeltos CO2 emisijos o statybos etape taikyti CO2 išmetimą socialiniai kaštai (visuomenės dėl CO2 lemia daugiausiai šiltnamio dujų, o kurie mažinančias priemones statybų aikštelėse. patekimo į aplinką ir emisijos sukeliamų šiuo požiūriu yra efektyvesni. Pavyzdžiui, „Projektuose, kuriuose dalyvaujame kaip padarinių patiriami kaštai) siekia apie matome, kad emisija yra didesnė tuose generalinis rangovas, tokios įtakos neturime, 290 tūkst. eurų. Pasiekus tikslo iki 2030 projektuose, kuriuose gamybiniai procesai metų įgyvendinamuose projektuose emisiją yra atliekami vietoje. Gamyklose procesai yra nes dėl daugelio sprendimų ir medžiagų pasirinkimo sprendžia užsakovas. Visgi sumažinti mažiausiai perpus, atitinkamai labiau optimizuoti, todėl jiems sunaudojama mūsų siekis yra pirmiausiai pradėti nuo sumažės ir šios sąnaudos.  mažiau energijos, palyginus su darbais statybvietėse“, – sako K. Vanagas. Anot jo, taip pat pastebima, kad didesnė CO2 emisija išskiriama tuomet, kai statybos metu atliekama daugiau monolitinio gelžbetonio darbų. Tokių tendencijų įvertinimas, „YIT Lietuva“ vadovo teigimu, planuojant būsimus projektus leidžia pasirinkti aplinkai palankiausius sprendimus ir medžiagas. „Pirmiausiai CO2 emisiją siekiame mažinti ieškodami efektyvesnių projektinių sprendinių. Planavimo etape parinkus tvaresnius sprendimus emisijos kiekį galima sumažinti ir tolimesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Taip pat ieškome galimybių statybose naudoti mažesnę emisiją sukeliančias medžiagas. Be to, siekiame įvertinti galimybę tam tikriems 65

sertifikatas žymi naujos verslo centrų kultūros pradžią PIRMASIS BALTIJOS ŠALYSE IR VIENINTELIS LIETUVOJE. TAI YRA DARBUOTOJŲ GEROVĖS PASTATO SERTIFIKATAS „FITWEL“ SU 3 ŽVAIGŽDUTĖMIS, KURIOS ATITINKA AUKŠČIAUSIĄ ĮVERTINIMĄ. ŠIE TITULAI PRISKIRTI KAUNE ĮSIKŪRUSIAM BIURŲ CENTRUI BLC 2, KURĮ VALDO SBA GRUPĖS NT PLĖTROS BENDROVĖ „SBA URBAN“ (ANKSČIAU – „URBAN INVENTORS“).

uropoje iki šiol „Fitwel“ sertifikatais buvo įvertinti pastatai tik Prancūzijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos biurų centrui suteiktas sertifikatas žymi naują verslo centrų kultūrą, kuri gręžiasi į šiame pastate dirbančių žmonių gerovę, sveikatą ir produktyvumą. Siekiant „Fitwel“ sertifikato, buvo parengtos ir įgyvendintos net 67 strategijos, apimančios tokius verslo centro bendruomenės gerovės aspektus, kaip

vandens ir supančios aplinkos kokybė, fizinio aktyvumo skatinimas, poilsio erdvės. Pasak „SBA Urban“ valdybos pirmininko Liongino Šepečio, strateginė slinktis nuo pastato išorės, techninių sprendinių į jame dirbančio žmogaus sveikatą ir produktyvumą suponuoja „win-win“ situaciją, kuomet darbuotojams kuriama gera fizinė ir emocinė sveikata, o darbdaviai gauna padidėjusį efektyvumą, galimybę prisikviesti talentus. Laimi ir NT

plėtotojai, nes didėja biuro paklausa. „Šis sertifikatas atneš svarbių pokyčių pastatų sertifikavimo tradicijoje bei praplės komercinio NT savininkų požiūrį į darbuotojų gerovę, atsigręžiant į žmogiškuosius išteklius, – sako „VESTA Consulting“, kuri konsultavo ir auditavo BLC 2, vyresnysis tvarios plėtros konsultantas Eugenijus Šapel. – Tikime, jog daugės pastatų, prisidedančių prie verslo centrų bendruomenės gerovės, sveikatos ir produktyvumo.“ „SBA Urban“ („3deluxe“ / Norbert Tukaj) nuotr.

TVARI STATYBA

konkrečiam pastatui efektyviausią liftą. „Mūsų įmonė, naudodama specialią programą, modeliuoja situacijas pagal numatomą liftų ir pastato aukštų skaičių, aukštų paskirtį, užsakovų pageidaujamą liftų dydį, žmonių srautus, rytinį ir pietų piką, vidutinę laukimo trukmę, – pasakoja įmonės „Schindler-liftas“ atstovas. – Gali būti, kad pagal užsakovo pageidavimus sumodeliuotų liftų rytinio piko metu teks Verslo centrams reikia laukti vidutiniškai 1 minutę, nors visuotinai efektyvių judėjimo sprendimų Į dirbančių žmonių poreikius orientuotuose priimtas vidutinis laukimo laikas piko metu pastatuose, koks yra ir „Fitwel“ sertifikatą yra apie 30 sekundžių. Kartu su užsakovu aptariame gautus rezultatus ir ieškome įgijęs BLC 2, neužtenka vien tik įrengti sprendimų: gal reikia padidinti patį liftą, liftą. Verslo centre svarbūs yra judėjimo sprendimai, paisantys darbuotojų interesų. gal jo greitį. Mums svarbu išgirsti užsakovų pageidavimus ir pasiūlyti patį efektyviausią „Didžiausias nepasitenkinimas prie lifto sprendimą.“ kyla tuomet, kai jo tenka ilgokai laukti. Tai svarbu gyvenamuosiuose pastatuose, bet dar aktualiau verslo centruose“, – sako BLC 2 pastate sumontuoti UAB „Schindler-liftas“ naujųjų instaliacijų greičiausi liftai Kaune BLC 2 pastate, kuris buvo rekonstruojamas, direktorius Arūnas Krutulis. rangovai turėjo ribotas galimybes diegti Tam, kad pastate būtų užtikrintas greitas modernias priemones. Sprendžiant judėjimas liftu, kad jo nereikėtų laukti, klausimą dėl geriausio judėjimo liftu pavyzdžiui, 2 minutes, naudojamos specialios simuliavimo programos, kurios varianto, buvo atliktos kelios simuliacijos, padeda dar projektavimo stadijoje parinkti naudojant įvairių dydžių ir greičių poreikius atitinkančius sprendimus: tai yra ne tik pažymėti laiptatakiai, bet ir pėsčiųjų judėjimo trajektorija tarp pagrindinio pastato įėjimo ir mašinų stovėjimo aikštelės, o erdvės ir jų funkcijos suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad neįgalieji galėtų lengvai jas pasiekti ir naudotis jomis.

Užsak. Nr. 21/154

BLC surinko 133 balus iš 144 galimų „Fitwel“ yra tarptautinė sertifikavimo sistema, orientuota į pastato naudotojų patirtį ir būklę. Ši sistema siūlo 70+ projektavimo ir eksploatavimo strategijų, skirtų pastato naudotojų sveikatai ir gerovei užtikrinti. Kad pastatas atitiktų „Fitwel“ reikalavimus, reikia surinkti tam tikrą balų skaičių pagal atskiras kategorijas. Aukščiausius įvertinimus BLC pasiekė 5 kategorijose: bendros erdvės (19,59), vidaus aplinka (17,63), lokacija (16,21), laiptinė (14,56), lauko infrastruktūra (12,32). Iš 73 strategijų BLC pasiekė 67 ir surinko 133 balus iš 144 galimų. Kiekviena įgyvendinta priemonė yra paremta pasauliniais gerovės („wellbeing“) tyrimais. Bendros erdvės surinko didžiausią balų skaičių, todėl pateko į vadinamojo TOP penketuko viršūnę. „Išskirčiau laiptinę – erdvią, patrauklią, šviesią, su daug natūralios šviesos, su geru vaizdu. Ji jungia visus aukštus, yra įkurdinta centrinėje vietoje. Saugumą kuria ištisiniai turėklai, aiškiai pažymėti laiptatakiai“, – pasakoja E. Šapel ir akcentuoja neįgaliųjų

liftus, įvertinant susijusius parametrus. „Schindler-liftas“ naujųjų instaliacijų direktoriaus pastebėjimu, „SBA Urban“ buvo tas klientas, kuris ne tik klausia rekomendacijų, bet ir girdi, kas sakoma. „Kiek efektyvus bus sprendimas, paprastai lemia užsakovo nuostata. „SBA Urban“ buvo svarbu, kad biure dirbantys žmonės ne užtruktų prie lifto, o kuo greičiau juo patektų į darbo vietą, nes dėmesio centre – darbuotojų poreikiai. Tai buvo atramos taškas, kuris nulėmė teisingą sprendimą, turintį įtakos komforto sąlygoms pastate kurti“, – įsitikinęs A. Krutulis. Liftai – vertinant dydžio ir greičio parametrus – maksimaliai sumodeliuoti pagal BLC 2 pastato galimybes ir užsakovų poreikius, orientuotus į darbuotojų patogumą. Aukščiausioje šio pastato dalyje sumontuoti „Schindler“ liftai yra greičiausi liftai Kaune. Jų greitis siekia 2,5 m per sekundę. BLC 2 pastate įrengti optimalaus dydžio liftai maksimaliai plačiomis durimis, kad būtų kuo patogiau įlipti ir išlipti, įdiegtas ergonomiškas, intuityvus valdymas. 68

„Fitwel“ sertifikatas suteikiamas trejiems metams „Fitwel“ sertifikatas gali būti suteikiamas tiek naujam, tiek ir seniai eksploatuojamam pastatui, o sertifikavimo procedūra, pasak „VESTA Consulting“ vyresniojo tvarios plėtros konsultanto E. Šapel, nesiskiria: pastatas registruojamas, atliekamas auditas ir preliminarus vertinimas, jei reikia – atliekami pagerinimai, renkami įrodymai, ir pastatas sertifikuojamas. Tačiau jeigu tai naujai projektuojamas pastatas, gali būti sertifikuojamas ir pats projektas. „Nors nėra nurodymo, kuriame etape į procesą turi įsijungti „Fitwel“ ekspertai, bet rekomenduojama tai daryti kuo

anksčiau: jei tai naujai statomas pastatas – nuo projektavimo pradžios, jei jau naudojamas – planuojant jo atnaujinimą ir sertifikavimą“, – akcentuoja E. Šapel. Jo pastebėjimu, ekspertai gali kompetentingai išaiškinti klientui, kokios priemonės kokias vertes kuria, nustatyti esamą pastato būklę, pristatyti, ko ir kokiomis priemonėmis galima ir verta siekti. „VESTA Consulting“ bendradarbiauja su „Fitwel“ organizacija, tad yra profesionalus tarpininkas tarp kliento ir šios organizacijos. „Fitwel“ sertifikatas suteikiamas trejų metų laikotarpiui, todėl tai, kad pastatas atitinka „Fitwel“ standartą, reikia įrodinėti reguliariai, t. y. kas 3 metus. 

AKTUALIJOS

Pandemijos pasekmės Lietuvai:

didesnių objektų savikaina pabrango šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius GEDVILAS

STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ TRŪKUMAS, TIEKIMO SUTRIKIMAI PAPRASTAI YRA KOMPENSUOJAMI AUGANČIOMIS KAINOMIS. TODĖL KAIP PAGRINDINĖ ŠIUO METU ŽALIAVŲ KAINŲ AUGIMO PRIEŽASTIS YRA ĮVARDIJAMAS ATSIGAUNANTIS VARTOJIMAS, KURIAM PATENKINTI NEBEPAKANKA ŽALIAVŲ PASIŪLOS. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, pramoninių ir statybinių žaliavų kaina, taip pat ir kuro, yra aukščiausia nuo 2014 m., o per pastaruosius metus išaugo 60 proc. TVF fiksuoja, kad per metus bendra metalų kaina išaugo 40 proc., vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų kaina – net 172 proc. Tačiau situacija Lietuvos rinkoje dėl geografinės padėties, turimų nacionalinių išteklių bei logistikos iššūkių yra dar blogesnė.

laukia ir statytojų, užsakovų: laiku neįvykdžius projektų, gali tekti grąžinti lėšas arba mokėti baudas.

Svarstyklės. Nuo kokybės – prie iššūkio, kaip užbaigti objektą „Jeigu anksčiau svarbiausi dėmenys buvo kokybė ir projekto įgyvendinimas per sutartą laiką, tai dabar didžiausiu iššūkiu tampa – kaip iš viso pastatyti objektą, nes sutrikusi tiekimo grandinė, net ir sumokant ženkliai išaugusią kainą už medžiagas ir gaminius, terminus daro neapibrėžtais, – pasakoja D. Gedvilas. – Sutartinių įsipareigojimų vykdymas tampa praktiškai neįmanomas.“ Jeigu užsakovai nesileidžia į LSA yra Europos statybos pramonės derybas dėl kainų, įmonei federacijos (FIEC) narė. FIEC, jungianti 31-os užprogramuotas nuostolis valstybės asociacijas ir konfederacijas, prieš „Priklausomai nuo statomame objekte mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją (EK), naudojamų medžiagų rūšies ir kiekių, prašydama rangovams sukurti specialų didesnių objektų savikaina pabrango kompensavimo mechanizmą dėl ženkliai šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų. padidėjusių statybinių medžiagų ir žaliavų Skaičiuojame, kad vidutinis medžiagų kainų. pabrangimas nuo 2020 m. lapkričio mėn. sudaro 45 proc., – sako Lietuvos statybininkų „Pagrindinis šio prašymo motyvas – kad asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas. daugelis projektų, finansuojamų ES lėšomis, gali likti neįgyvendinti dėl situacijos – Dėl to statybų rangovai, pernai laimėję rinkose, – sako D. Gedvilas. – Siūloma viešuosius pirkimus ir pasirašę rangos sutartis, patiria didelį stresą: jeigu užsakovai įkurti kompensacinį fondą, kurio lėšos padėtų užbaigti įgyvendinti projektus. FIEC nesileidžia į derybas dėl kainų, įmonei nuomone, nacionaliniai biudžetai taip pat turi užprogramuotas nuostolis.“ sukurti panašius instrumentus statyboms, Pasak LSA vadovo, yra nemažai įmonių, finansuojamoms ES ir valstybių narių lėšomis, kurios svarsto, ką daryti: patirti didžiulius užbaigti.“ nuostolius ar užbaigti įmonės veiklą. LSA balandį kreipėsi į LR Ekonomikos ir Įtampos kyla ne tik dėl įmonių – gali inovacijų bei Finansų ministerijas, tačiau po likti neįgyvendinti ir ES fondų lėšomis mėnesio gavo formalų atsakymą. Dar vienas finansuojami projektai. Pastariesiems kreipimasis adresuotas Seimo Biudžeto ir projektams taikomos griežtos sąlygos dėl lėšų ir įgyvendinimo terminų, o rangovams finansų komitetui, perspėjant dėl galimų nepalikta jokių galimybių derėtis. Sankcijos didelių valstybės nuostolių, galinčių atsirasti

dėl laiku arba visai neįgyvendintų ES lėšomis finansuojamų projektų, tačiau iki šiol LSA nesulaukė jokios reakcijos. Aukštą infliaciją lėmė ne tik pandemija, bet ir stichinės nelaimės Sparčiausiai po karantino atsigaunančios Kinijos ir JAV rinkos lėmė statybinių medžiagų ir žaliavų deficitą, kuris užprogramavo kainų šuolį. Pasaulio žaliavų rinkoje Kinijos pramonė supirko apie 40 proc. konstrukcinio plieno. Toks kinų žingsnis turėjo lemiamos įtakos: aukštyn šoko ne tik metalo, bet ir kitų medžiagų kainos. Skaičiuojama, kad pastaruoju metu metalas ir jo gaminiai pabrango 110 proc., statybinė mediena – 20 proc., medienos gaminiai – 50 proc., plastikas ir jo gaminiai – 80 proc., bitumas – 30 proc. ir pan. Statybinės medienos kainų šuolį lėmė vieno iš didžiausių šios rinkos žaidėjų – Kanados – sprendimas nebetiekti savo medienos. Dėl stichinių nelaimių ir pandemijos 2020 m. pristabdžius naftos gavybą, pakilo naftos ir jos produktų kainos. Į situaciją naftos rinkoje sureagavo ir chemijos pramonė – ėmė trūkti žaliavos polistireniniam putplasčiui gaminti. Dar vieną smūgį šioje rinkoje lėmė didžiulėje Nyderlandų chemijos gamykloje, gaminusioje stireną, įvykusi avarija. Pasekmes pajuto ne tik polistireninio putplasčio gamintojai – ėmė trūkti žaliavų ir gaminantiems vamzdžius, elektros instaliacijos medžiagas. Net 400 proc. pakilo ir jūrinių konteinerių, kuriais gabenamos statybinės medžiagos ir žaliavos, nuomos kainos. „Taigi pandemija, spartus dviejų didelių ekonomikų atsigavimas, stichinės nelaimės išbalansavo pasaulinę žaliavų rinką – įsukdamos superinfliacijos spiralę“, – vardija problemas LSA prezidentas D. Gedvilas, neslėpdamas nerimo dėl ateities. Kol kas nėra jokių ženklų, kad situacija pasaulio rinkose gerėtų.  69

JUNG pristato technologijų meką: po vienu stogu sujungė daugiausia išmaniųjų sistemų bei įkūrė demonstracinį butą

KONE DU DEŠIMTMEČIUS LIETUVOJE VEIKIANTIS JUNGIKLIŲ IR IŠMANIŲJŲ NAMŲ SISTEMŲ CENTRAS JUNG ŠIEMET ATVĖRĖ DEMONSTRACINIO PROTINGOJO NAMO SISTEMŲ SALONO DURIS. SUSIPAŽINTI SU IŠMANIAISIAIS SPRENDIMAIS IR JUOS IŠBANDYTI NUO ŠIOL GALI KIEKVIENAS NORINTIS.

eveik 3 tūkst. kv. m dydžio pastatas, kuriame telpa KNX mokymų salės, logistikos sandėliai ir administracinės patalpos, iš pirmo žvilgsnio primena muziejų, tačiau prisilietę prie realių pavyzdžių lankytojai suvokia, kad būtent taip atrodo ateities objektai. „Tai – ryškiausias prekių ženklo atspindys, sukauptos patirties, žinių ir technologijų proveržio įrodymas“, – įsitikinęs „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Išskirtinumas nuo pirmųjų žingsnių Dar iki peržengiant „JUNG Vilnius“ biuro slenkstį, pasitinka unikalus, preciziškai suprojektuotas ir savo dydžiu įspūdį

paliekantis pastatas. Kiek vėliau pro akis nepraslysta išmaniosios sistemos, integruotos kone į visas pastato sritis: automatizuotas lauko augalų laistymas, išmanusis vėdinimas ir šildymas, pirštų atspaudų skenavimo ir veido atpažinimo sistema. O kur dar po oda implantuoto daviklio atrakinimo naujovė, kuri ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų vis dar skamba kaip kelionė laiku. „Šį biurą matėme ne tik kaip vietą, kurioje galime integruoti moderniausias technologijas ir pristatyti jas klientams. Tai pirmiausia yra mūsų komandos darbo vieta, kuri turi būti patraukli, patogi ir saugi. Tvarūs, technologiškai pažangūs sprendimai tapo neatsiejama viso projekto dalimi“, – sako R. Skurdenis. Kaip vieną iš tokių sprendimų jis mini ant pastato stogo įrengtą lauko oro stebėjimo stotelę, kuri automatiškai siunčia signalus, pagal kuriuos reguliuojama patalpų temperatūra

ar užtraukiamos žaliuzės, jei lauke šviečia saulė. Šios detalės žada, jog viduje laukia įdomi futuristinė pažintis, į kurią leistis JUNG vadovas kviečia tiek specialistus – interjero dizainerius, architektus, elektrikus – tiek naujakurius ar interjero naujovėmis besidominčius ir pasikonsultuoti pageidaujančius smalsuolius. Ne tik biuras, bet ir demonstracinė erdvė Pristatydamas išmanųjį „JUNG Vilnius“ biurą, R. Skurdenis teigia, jog Lietuvoje tai pirmasis ir kol kas vienintelis objektas, kuriame po vienu stogu telkiasi tokia didelė integruotų išmaniųjų sistemų, valdomų iš vienos bendros sistemos, koncentracija. „Reiktų priminti, jog išmaniosios sistemos šalyje nėra naujovė – jų galima sutikti tiek privačiose, tiek viešosiose erdvėse, tačiau tik nedaugelis jas realiai sujungia į vientisą ir bendrai veikiančią visumą“, – pastebi R. Skurdenis. Užsukę vidun, lankytojai kviečiami susipažinti su pirmame aukšte įrengta didžiausia jungiklių ekspozicija tiek Lietuvoje, tiek visoje Rytų Europoje. Pastarieji dėl aukštos kokybės ir jiems

IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS

suteikto „Made in Germany“ sertifikato yra ypač mėgstami interjero dizainerių bei architektų, tačiau ir ne profesionalo akis pastebėtų, jog dėl spalvinės gamos platumo ir subtilaus dizaino jie gali tapti unikalia interjero detale. Čia pat ir telefonspynių gamintojo „Siedle“ ekspozicija, simboliškai atverianti kelią į netoliese esančius JUNG ekspozicinius viešbučio kambario ir buto interjerus, kuriuose visi elektriniai prietaisai ir net kai kurie baldai valdomi šiuolaikinėmis technologijomis. „Norėjome sukurti tokį showroomą, kuris kaip įmanoma realiau atspindėtų tikrovę ir technologines galimybes. Būtent tokios yra viešbučio kambario ir buto su virtuvės, svetainės, miegamojo bei vonios zonomis erdvės. Jose realiai galima išbandyti įrangą, pajusti, ką reiškia buitį palengvinanti ir žmogui tarnaujanti technologijų pažanga. Manau, tai puikus JUNG ir mūsų partnerių – žinomų buitinės technikos, santechnikos įrangos bei kitų prekių ženklų – sinergijos rezultatas“, – projektu džiaugiasi „JUNG Vilnius“ vadovas, įsitikinęs, jog šiandienos naudotojui vien kataloguose ar virtualiojoje erdvėje siūlomų vaizdų nebepakanka.

Subtilus žvilgsnis į ateitį Demonstracinėms JUNG erdvėms įrengti buvo keliami ypač aukšti kokybiniai kriterijai, o didžioji dalis baldų buvo gaminama pagal specialius užsakymus. Čia, pasak R. Skurdenio, technologijų proveržis dera su išskirtine estetika. „Nereikia laukti ateities, norint džiaugtis išmaniąja pagalba jau šiandien. Nuo valdymo balsu ir biometrinio durų užrakto iki tik virtuvėje tinkančios muzikos – visa tai yra dabartis. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad jūsų erdves apkraus kažkokie neaiškūs agregatai. Integruotos sistemos yra nematomos, tad tai leidžia derinti jūsų svajonių interjerą su poreikį diktuojančiomis technologijomis“, – pabrėžia įmonės vadovas, pridurdamas, jog demonstracinis salonas puikiausiai iliustruoja šią patirtį. Beje, pastate įdiegtos technologinės galimybės leidžia lanksčiai keisti erdvės paskirtį, todėl žadama, jog ateityje bus ne tik reguliariai atnaujinamos ekspozicijos, pristatomos naujos sistemoms – čia taip pat numatoma pritaikyti objektus įvairiems renginiams ar seminarams. 

Aplankyti demonstracinį „JUNG Vilnius“ saloną galite adresu Senasis Ukmergės kl. 12, Užubaliai, Vilniaus r.

Įrengė išmanų butą sostinės Naujamiestyje

IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS GALI BŪTI NESUDĖTINGAI IR EKONOMIŠKAI PRITAIKOMOS KIEKVIENUOSE NAMUOSE. TUO ĮSITIKINUSI ĮMONĖ „EIKA“, KURI KARTU SU PARTNERIAIS ĮRENGĖ PAVYZDINĮ IŠMANŲ BUTĄ. JAME GAUSU PASITELKUS DIRBTINĮ INTELEKTĄ IR KITAS INOVACIJAS VALDOMŲ ĮRENGINIŲ, INOVATYVIAUSIOS BUITINĖS TECHNIKOS IR IŠ TVARIŲ MEDŽIAGŲ PAGAMINTŲ BALDŲ. kurioje pasaulio vietoje – kur tik pasiekia interneto ryšys. Durų spyną galima rakinti, naudojantis išmaniuoju telefonu, atsisiuntus į jį raktą. „Papildomai prisidėjus belaidę klaviatūrą – spyną galima rakinti PIN kodu. Jeigu butas nuomojamas, juo naudojasi kiti asmenys, jiems gali būti nusiunčiamas elektroninis raktas – aplikacija arba suteikiamas laikinas PIN kodas“, – aiškina T. Čepulis. Dar vienas itin patogus ir naudingas dalykas, naudojantis belaide elektronine spyna, kad savininkas gali matyti, kas atrakina spyną. Tokiu būdu, pavyzdžiui, būdami darbe, matysite, kada grįžta vaikai. Per atstumą galima įleisti artimuosius, Belaidė elektroninė spyna – netikėtai užgriuvusius svečius arba suteikti patogus sprendimas „Belaidė elektroninė spyna yra itin patogi jiems ribotą laiką veikiantį PIN kodą, atsiųsti elektroninį raktą į aplikaciją. Šios ir sprendžianti daugelį su tradiciniais raktais susijusių problemų“, – sako įmonės sistemos naudą itin įvertins ir tie, kuriems teko nesyk keisti spynas, pasikeitus buto „Stentron“ direktorius Tadas Čepulis. gyventojams, nes nelieka rizikos, kad „Eikos“ projekte „Stentron“ sumontavo belaidę elektroninę spyną „Danalock“, kuri svetimi gali turėti rakto kopiją. atpažįsta buto savininkus ir jiems atvykus Pati spyna informaciją koduoja specialia automatiškai atrakina duris. Prieigą galima (AES 256) koduote, kuri dažnai naudojama ir karinėje pramonėje, o pats ryšys tarp priskirti ir kitiems asmenims, o stebėti bei valdyti durų užrakinimą ar atrakinimą spynos ir mobilaus telefono papildomai galima per mobilią aplikaciją, būnant bet šifruojamas TLS 1.2 saugos protokolu. Sostinės Naujamiestyje įrengtame išmaniame bute daugelis įrenginių susieti su išmaniuoju telefonu, tarp jų ir virtualus asistentas, kuris leidžia balsu reguliuoti apšvietimą, padėti sudaryti pirkinių sąrašą, išklausyti orų prognozę, paleisti norimą muzikos kūrinį ar patikrinti el. pašto laiškus. Jei išmanių namų technologijas reikėtų valdyti atskirais valdymo pultais, jų reikėtų kone 10-ties, šiuo atveju užtenka vieno išmaniojo telefono arba žmogaus balso. „Eika Smart Lab“ išmanusis butas buvo kuriamas kartu su partneriais: „BTN“, „Stentron“, „ISKU baldai“ ir kt.

Iš išorės spyna niekuo nesiskiria nuo tradicinės, nėra jokio ženklo, kad ji gali būti rakinama per nuotolį. O išsikrovus telefonui ar spynos baterijoms, spyną visada galima atrakinti tradiciniu raktu. Šios naujos kartos spynos „Danalock“ buvo sukurtos Skandinavijoje, kur plačiai naudojamos jau daugelį metų. Spynos turi plačias galimybes keisti planus ir valdymą. Išmanioji buitis su BTN – lengvesnė kasdienybė Išmaniajame bute įrengta ir išmani buitinė technika. Šiuos sprendimus „Eikos“ butui tiekė BTN (Buitinė technika namams) – specializuoti AEG ir „Electrolux“ atstovai. Išmaniojo buto savininkai galės naudotis orkaite „9000 CookView®“, kurioje įdiegtas „Wi-Fi“ ryšys ir įmontuota vidinė vaizdo kamera, kuri leidžia matyti vaizdą orkaitėje. Netgi nebūnant namuose išmaniajame telefone galima stebėti, kaip ruošiamas patiekalas, yra galimybė reguliuoti temperatūrą bei gaminimo trukmę. Išmanioji kaitlentė su gartraukiu „ComboHob MultiBridge“ – meistriškai suprojektuota galingos indukcinės kaitlentės ir garų rinktuvo kombinacija. „Eikos“ nuotr.

Projektuojant virtuvę, nebereikės spręsti galvosūkio, kur montuoti garų rinktuvą. Išmaniajame bute įrengta pirmoji pasaulyje indaplovė „800 ComfortLift®“, kurią labai paprasta pakrauti ir iškrauti: šiek tiek spustelėjus rankeną, krepšys vienu judesiu pakeliamas aukštyn iki liemens lygio. Šaldytuvas su „CustomFlex®“ suteikia galimybę sukurti norimą durelių dizainą, lengvai perdedant ar pastumiant lentynėles į pasirinktą vietą. Išmaniojo buto gyventojai, naudodami AEG 6000 serijos kompaktišką skalbyklę su „ProSense technology®“, ilgiau dėvės drabužius, nes naujoji technologija pritaiko kiekvieną ciklą pagal svorį ir naudoja tik tiek vandens ir energijos, kiek

funkcionali taburetė, kuri, nesant daugiau žmonių, gali tarnauti kaip stovas gėlei. Daugiafunkciu panaudojimu pasižymi ir suolas – žurnalinis staliukas. Apgaulingai nedidelė, bet gilaus atsisėdimo sofa iš tiesų yra ne tik komfortiška, bet ir stebėtinai talpi. Svetainėje vietos rado net dvi panašaus modelio ąžuolo lukšto komodos. Miegamajam įsikūrė skandinaviška lova su dviem staliukais ir jaukiu foteliu. „ISKU baldai“ šiame bute pademonstravo, kad ir šimtametės baldų istorijos įmonė eina koja kojon su išmaniosiomis technologijomis ten, kur jų reikia: darbo kambaryje pastatytas elektra valdomas reguliuojamo aukščio rašomasis stalas. Įmonė pati pagamino nestandartinius korpusinius baldus ir juos sumontavo išskirtiniame bute. 

Užsak. Nr. 21/205

reikia konkrečiam drabužių kiekiui. Be to, ši skalbyklė užima minimaliai vietos, o skalbia maksimaliai švariai. Trikampis dulkių siurblys-robotas su „3D Vision System™“ navigacija suranda, pasiekia ir nuodugniai išvalo kiekvieną namų kampelį. Išmaniame bute – „ISKU baldai“ su solidžia istorija Būsto interjero bendraautoriais tapo suomiškų baldų įmonė „ISKU baldai“ – išmaniame bute sumontuoti baldai, kurių gamybos ištakos siekia kone 100 metų. „Mūsų įmonė kartu su „Eikos“ dizaineriais sukūrė šviesų skandinavišką interjerą su tamsiais akcentais“, – sako įmonės komercijos direktorius Tarek Nofal. Kuriant „Eikos“ būsto interjerą, „ISKU

baldai“ atliepė išmanaus būsto koncepciją, kuri yra ir jų pačių pamatas: namuose turi būti patogu, ergonomiška, baldai turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Todėl baldai gaminami iš nereiklių, tačiau tvarių medžiagų. Kaip akcentuoja „ISKU baldai“ atstovė Urtė Gaidytė, vadovavusi šiam baldų įmonės projektui, išmanus būstas ir jo interjeras skirti moderniam ir skubančiam žmogui, kuris nori jam tarnaujančios buities ir baldų. „ISKU baldų“ gaminiai įsikūrė prieškambaryje, kur sumontuota spinta ir lentyna prie veidrodžio. Išskirtinį stilių lakoniškam prieškambariui suteikė moderni plono metalo rėmo konsolė betono imitacijos stalviršiumi. Renkant valgomojo stalą ir kėdes, įvertintas nedidelis 50 kv. m plotas. Todėl prie stalo priderintos 3 kėdės ir

Geriausių Europos fasadų konkurse

BALANDŽIO 22 D. TARPTAUTINIAME EUROPOS FASADŲ KONKURSE „BAUMIT LIFE CHALLENGE“ ABSOLIUČIU NUGALĖTOJU IŠRINKTAS MO MUZIEJUS. VILNIUJE ĮKURTAS MODERNAUS MENO MUZIEJUS NURUNGĖ BEVEIK 400 KONKURENTŲ IŠ 26 EUROPOS ŠALIŲ.

uziejaus pastatą projektavo Danielio Libeskindo „Studio Libeskind“ komanda, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų studija „Do architects“, projektą įgyvendino Lietuvos statybos bendrovė „Naresta“. Tarptautinė komisija, kurią sudarė architektai iš 13 Europos šalių, įvertino net 385 statybos projektus ir jų fasadus, sukurtus naudojant

„Baumit“ fasado medžiagas. Iš jų atrinkti 36 finalininkai iš 26 Europos valstybių. Kas dvejus metus organizuojamas ir 2020 m. turėjęs įvykti geriausių Europos fasadų konkurso finalas dėl pandemijos buvo net kelis kartus atidėtas ir šiemet buvo surengtas nuotoliniu būdu. Konkursas organizuojamas nuo 2014 metų. „MO muziejaus pastatas ir architektūra sulaukia tarptautinio dėmesio nuo muziejaus atidarymo iki dabar.

Užsak. Nr. 21/192

triumfavo Vilniaus modernaus meno muziejus

APDOVANOJIMAI

Kairėje – MO muziejus, N.Tukaj nuotr. Dešinėje (nuo viršaus) – Murgle apartamentai, Ljubljana, Ž.Lovšin nuotr.; šeimos namas, Budakeszi, B.Bognár nuotr.; istorinis atnaujinimas, Wien, BAUMIT nuotr.; apšiltinimo atnaujinimas, Alcoba de la Torre, R.Bescos nuotr.; Trnava, BoysPlayNice nuotr.; Rue Curial, Paris, FABPICTURE nuotr.

Džiaugiamės, kad tarp daugybės atrinktų projektų šiame konkurse laimėjimas atiteko būtent MO muziejui. Esame modernus Vilniaus miesto ir visos Lietuvos muziejus, kurį pastebi bei atranda ir įvairi tarptautinė publika“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė. „Baumit life“ dekoratyvinių tinkų paletę sudaro 888 specialiai fasadams tinkamos spalvos. MO muziejui „Baumit spalvų centre“ buvo sukurta speciali spalva, būdinga Vilniaus senamiesčiui. „Siekėme, jog muziejaus pastatas harmoningai įsilietų į visą miesto ansamblį. Muziejus yra intensyvaus eismo miesto dalyje, todėl fasadui parinkome medžiagas, kurios užtikrina savaiminį fasado išsivalymą ir ilgaamžiškumą”, – pažymi Edmundas Radavičius, „Baumit“ generalinis direktorius Baltijos šalims. 1988 m. įsteigta įmonė „Baumit“ yra ne tik Europoje, tačiau, ko gero, ir visame pasaulyje pirmaujantis termoizoliacinių kompozicinių fasado sistemų gamintojas, kasmet apšiltinantis net 45 mln. kv. m fasadų. Bendrovė taip pat užima trečiąją vietą Europoje sausųjų statybinių medžiagų gamybos srityje. „Baumit“ grupė turi padalinius 25 Europos šalyse. 2019 m. grupės apyvarta sudarė 1,1 mlrd. EUR. 

Po renovacijos namas-vaiduoklis pelnė „Metų renovacijos projekto 2020“ titulą BŪSTO ENERGIJOS TAUPYMO AGENTŪROS „METŲ RENOVACIJOS PROJEKTO 2020“ RINKIMUOSE KLAIPĖDOJE RENOVUOTAS NAMAS (ADRESAS – TAIKOS PR. 3) TAPO ABSOLIUČIU LYDERIU. UAB „LANKSTINYS“ ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS LAIMĖJO SU DIDELE PERSVARA APLENKĘS KONKURENTUS.

Iki B energinio naudingumo klasės pritrūko nedaug „Tai buvo tokios prastos būklės daugiaaukštis gyvenamasis namas, statytas dar 1965 m., kad net neįmanoma pasakyti, kokią energinio naudingumo klasę jis atitiko – tokių žemų klasių net nebūna, – prisimena situaciją renovacijos darbus vykdžiusios UAB „Lankstinys“ direktorius Arūnas Kaulius. – Prikėlėme namą-vaiduoklį, o iki B energinio naudingumo klasės pritrūko labai nedaug. Tai lėmė ribotas renovacijos biudžetas – maža investicinio projekto (IP) kaina.“ Nestandartinės formos devynių aukštų namas Taikos prospekte buvo pradėtas renovuoti nuo apverktinos būklės stogo, fasado, pamatų ir kanalizacijos stovų keitimo. Statybininkai užlydė stogo dangos pūsles,

apšiltino dviem sluoksniais polistireniniu putplasčiu ir mineraline vata, suformavo nuolydžius, paaukštino ir apskardino parapetus, įrengė apsauginę tvorelę. Taip pat buvo paaukštintos ir apskardintos kaminų šachtos, įrengti stogeliai. A. Kauliaus pastebėjimu, stogas buvo praktiškai įrengtas iš naujo. Trejopa fasado apdaila buvo imli laiko ir rankų darbo Nestandartinio namo fasadas kėlė nemenkų iššūkių dėl trejopos apdailos. Trečdalis namo – 860 kv. m – buvo dengiamas vėdinamu keraminių plytelių fasadu, kuris buvo įrengtas ant raudonų plytų mūro, sutvarkius įskilusias sienas, įrengtus nerūdijančio plieno karkasą ir apšiltinus konstrukciją

APDOVANOJIMAI

Užsak. Nr. 21/180

mineraline vata. Vėdinamas fasadas yra brangesnis, tad taupant pinigus buvo nutarta dalį fasado – 1850 kv. m – nutinkuoti. Ši dalis buvo apšiltinta 25 cm „Neoporu“. Trečioji fasado dalis – 835 kv. m – buvo sumontuota iš stiklo. „Stiklinio fasado suformavimas buvo vienas iš sudėtingiausių darbų, – pasakoja generalinio rangovo, įmonės „Lankstinys“ vadovas. – Stiklinis fasadas buvo montuojamas ant balkono plokščių. Kadangi jos buvo paveiktos korozijos, teko ardyti ir betonuoti iš naujo, kad jos išlaikytų balkoninius langus. Teko ieškoti sprendimų, kaip techniškai efektyviai sujungti vėdinamą fasadą su stiklo fasadu.“ Devynaukščio namo stiklinis fasadas buvo ne vientisas, o „laužytas“ 135 laipsnių kampais, tad statybininkams teko jungti sudėtingas vidinių ir išorinių kampų detales, o tarp stiklų įrengti tinkuojamo fasado intarpus. Įmonės vadovo žodžiais, tai buvo didelis iššūkis, pareikalavęs daug laiko ir rankų darbo, tačiau jų dar laukė išbandymas cokoliniame aukšte.

negalėjo numatyti, todėl teko prisidėti savo įmonės pinigais – apie 15 tūkst. eurų. Renovacijos sąmatoje papildomų lėšų nenumatytiems darbams nėra, o palikti gyventojus su išardytomis grindimis nežinia kokiam laikui, iki bus išspręsta dėl papildomo finansavimo, man tiesiog neleido žmogiškumas“, – komplikuotą situaciją apibendrina A. Kaulius.

Papildomų darbų finansavimą sieja su IP ir rangos darbų kaina Renovacija itin dažnai pateikia netikėtų problemų, apie kurias net negalima buvo įtarti. A. Kauliaus vadovaujama įmonė ne tik minimame daugiabutyje susidūrė su nenumatytais darbais. Kaip vieną iš paradoksaliausių atvejų jis mini pastato, kuriame įsikūręs VMI Klaipėdos padalinys, stogo renovaciją. Pradėjus atnaujinimo darbus, išlindo projekto netikslumai, kurių didžiausias buvo du vienas po kitu esantys šlaitiniai stogai. Jau vykdant darbus, teko skelbti papildomų darbų pirkimą. Kad tokių nenumatytų papildomų darbų „Smarvės kaina“ – apie 15 tūkst. eurų daugiabučių Daugiaaukštis, be visų įvardintų problemų, atnaujinimo metu tikrai gali atsirasti, pripažįsta turėjo dar vieną bėdą – žemutiniuose aukštuose nuolat tvyrojo smarvė. Iš pradžių ir Būsto energijos taupymo agentūra. manyta, kad įtrūko šildymo sistemos vamzdžiai, tačiau sulaukus šildymo sezono „Agentūra, vertindama susitarimus dėl pabaigos ir atkasus pamatus, išardžius pirmojo aukšto grindis statybininkai pamatė papildomų darbų, pritaria jiems, jeigu papildomi darbai yra motyvuoti ir jų užlūžusį kanalizacijos vamzdį, todėl dalis nuotekų skverbėsi į gruntą, jį teršė ir skleidė kaina neviršija gyventojų patvirtinto smarvę. Ši situacija sudarė sąlygas įsiveisti investicijų projekto biudžeto, – sako Būsto energijos taupymo agentūros direktorius pelėsiui. Reikėjo išardyti ir iš naujo įrengti Valius Serbenta. – Tai yra, papildomiems apie 40 proc. pirmojo aukšto grindų. Šie darbai nebuvo numatyti nei investiciniame darbams galima skirti tokią sumą, kokia liko, iš IP numatytos sumos atėmus nupirktų projekte, nei techniniame darbo projekte rangos darbų kainą.“ (TDP). Dažniausiai, pasak V. Serbentos, rangos „Tai buvo papildomi darbai, kurių niekas

darbai nuperkami pigiau, nei numatyta IP, todėl atsiradus papildomų darbų poreikiui, renovacija nesustoja. Jei papildomų darbų kaina viršija IP numatytą biudžetą, gyventojai turėtų balsuoti papildomai ir pritarti pakeitimams. Pasak renovacijos darbus vykdžiusios įmonės vadovo A. Kauliaus, Taikos pr. 3 namo atveju, iš IP numatytos sumos atėmus nupirktų rangos darbų kainą, ne tik neliko nieko, priešingai, teko galvoti, kaip taupyti, neprarandant kokybės. Kita vertus, praktika rodo, kad perkant papildomus darbus neretai procesai užtrunka apie 1–2 metus. Projektas įgyvendintas dviem mėnesiais anksčiau Užsakovo, rangovo ir projektuotojų pastangomis, „Lankstinio“ vadovo A. Kauliaus nuomone, daugiaaukštis renovuotas idealiai. Be stogo, fasado ir pamatų renovacijos visame name pakeisti kanalizacijos, taip pat ir lietaus, vandentiekio tinklai, radiatoriai, atnaujintas šilumos punktas. Kadangi rekuperacijai pritrūko lėšų, buvo atnaujinta senoji vėdinimo sistema: išvalytos ventiliacinės angos ir sudėtos grotelės. Padidinus lifto šachtą, buvo įrengtas didesnis liftas, prie įėjimo į namą – pandusas, įrengtos telefonspynės. „Mums pavyko ir dėl to, kad dirbome kaip komanda su projektuotojais iš UAB „Progresyvūs projektai“ ir su namo administratoriais – UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“. Nebuvo „svetimų“ problemų – buvo „mūsų“ problemos, tad jas ir sprendėme sykiu“, – pasakoja A. Kaulius ir džiaugiasi, kad toks darnus darbas lėmė, jog projektas buvo įgyvendintas per 10 mėn. vietoj sutartų 12 mėn. Visus darbus, išskyrus langus, liftus ir ŠVOK sistemas, atliko pats generalinis rangovas – Klaipėdos rajone įsikūrusi įmonė „Lankstinys“.  77

Kaip keistųsi situacija, jeigu liftai atitiktų vartotojų poreikius

LIFTAI YRA SRITIS, KURIOJE SUSIPINA VERSLO IR VARTOTOJŲ INTERESAI BEI TECHNINIS IR TEISINIS REGLAMENTAVIMAS. IR VISA TINKAMAI VEIKS TIK TUOMET, KAI DĖMESIO CENTRE PIRMIAUSIA BUS ŽMOGAUS SIEKIS JUDĖTI SAUGIAI, LENGVIAU IR PAPRASČIAU.

Todėl į ketvirtą ar penktą aukštą senyviems, traumuotiems, nėščioms ir kitiems laikinų apribojimų (su nešuliais, vaikų vežimėliais ar pan.) patiriantiems gyventojams tenka kopti laiptais.

Nišos sudaro sąlygas ignoruoti visuomenės poreikius Prie minėtų žmonių judumą ribojančių veiksnių pridėjus sparčiai senstančią visuomenę, tampa aišku, kad ne nišas kuriantys STR, o universalaus dizaino arba prieinamumo visiems principai turėtų būti prioritetas arba privalomoji STR dalis. „Prieš daugelį metų stebėjome tendenciją – liftai buvo projektuojami kone visur, – sako Jonas Guzavičius, UAB „Kauno liftai“ generalinis direktorius ir Lietuvos liftų įmonių asociacijos viceprezidentas. – Situacija pasikeitė, kai įrengus liftą, kaip potencialiai pavojingą įrenginį, pastatas pradėtas laikyti ypatingos svarbos objektu. Ten, kur galima, projektuojami ne liftai, o keleiviniai keltuvai vien todėl, kad nereikėtų projekto ekspertizės.“ Teisės aktai, kaip aiškina AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės specialistai, nedraudžia įrengti keltuvų bet

iftas žmogaus judėjimą turi daryti paprastesnį. Tą suprato lifto prototipą sukūrę dar senovės Romos, Egipto gyventojai. Antroje 20 a. pusėje imta kalbėti apie universalų dizainą arba prieinamumą visiems, tad liftas įgijo dar didesnę reikšmę. Rodos, viskas paprasta – jeigu namas yra bent 2 aukštų, o tuo labiau 3 ar 4, – liftas turi būti. Ir kalbama ne apie senos statybos pastatus. Tačiau gyvenamųjų namų statybos techniniame reglamente (STR) nurodyta, kad privalomai liftai turi būti įrengti tik naujai statomuose aukštesniuose kaip 4 aukštų namuose. Numatytos išimtys namuose, kurie skirti pagyvenusiems žmonėms – čia liftas turi būti įrengtas jau 3 aukštų name, ir namuose, kurie skirti šeimoms su neįgaliaisiais – liftas privalo būti jau 2 aukštų name. Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės specialistai, liftų

gali nebūti 5 aukštų namuose, t.y. 4 aukštų namuose su mansarda, jeigu viršutiniame aukšte numatyta įrengti 2 aukštų butus. Tačiau ir šiuo atveju išimtys numatytos namams, kurie skirti pagyvenusiems bei šeimoms su neįgaliaisiais. Jeigu gyvenamuosiuose namuose nereglamentuotas liftų skaičius, tai naujuose visuomeniniuose statiniuose, kaip nurodyta STR, turi būti įrengiamas 1 arba 2 liftai, priklausomai nuo aukščio ir lankytojų skaičiaus. Įrengiant patalpas esamų statinių pastogėse, liftų gali nebūti. Bent vienas liftas visuomeniniuose pastatuose turi būti pritaikytas žmonėms su negalia. „Kitais, nei šiame atsakyme nurodytais atvejais, manytina, kad galima rinktis – įrengti liftą ar ne“, – teigia Aplinkos ministerijos specialistai. Logika paprasta: jeigu koks nors reikalavimas nėra privalomas, tai kam investuoti pinigus.

LIFTAI

Užsak. Nr. 21/182

kuriame statinyje (gyvenamajame pastate, verslo centre ir pan.), tačiau ten, kur privaloma, keltuvas lifto pakeisti negali. Keleiviniai keltuvai dažniausiai įrengiami statinius pritaikant žmonėms su negalia. Beje, Lietuvoje kasmet apie 3 mln. eurų skiriama tam, kad būstai būtų pritaikyti neįgaliesiems. Liftas nuo keltuvo skiriasi judėjimo greičiu ir kabinos tipu. Liftas turi uždarą kabiną, kabinos ir sustojimo aikštelės duris, jo greitis yra didesnis kaip 0,15 m/s, jis gali kelti aukštai. O keltuvo kabina ar platforma gali būti atvira, keltuvas gali neturėti kabinos durų, jo greitis – ne didesnis kaip 0,15 m/s. Keleivinis keltuvas, kaip pastebi J. Guzavičius, yra ir apie dukart pigesnis už liftą, tačiau tinka tik tuo atveju, jei naudojimo intensyvumas nėra didelis. Nesąžiningai konkuruojant gamintojams, žalą patiria vartotojai „Kauno liftų“ įmonė veikia jau daugiau negu 40 metų. Esame ne tik viena didžiausių liftų įmonių Lietuvoje: aptarnaujame daugiau nei 3 tūkst. įrenginių, kurių didelę dalį patys ir sumontavome. Tad aiškiai matome liftų tendencijas ir situaciją dėl jų projektavimo ir įrengimo“, – sako J. Guzavičius, kuris taip pat yra ir šios įmonės vadovas. Pirmiausia, jo žodžiais, nekvalifikuotai rengiami viešieji pirkimai. Svarbiausia tampa ne liftų techninės savybės, o mažiausia kaina, kuri užprogramuoja, kad bus sumontuotas pigus, todėl ir prastos kokybės įrenginys. Viešųjų pirkimų dokumentuose nuolat kartojamos klaidos, priimami nekvalifikuoti sprendimai, nes daugeliu atvejų šiose komisijose dirba vadybininkai arba teisininkai, o į specialistų pastabas neatsižvelgiama. Visiškai kitokia situacija, kaip pastebi J. Guzavičius, privačiame sektoriuje – projektuotojai suinteresuotai domisi, todėl bendromis pastangomis randami geriausi sprendimai. Kita problema – projektuojant pastatą, neretai suprojektuojama tokių parametrų šachta, kokia tinka tik vieno konkretaus gamintojo liftams. J. Guzavičius tai įvardija kaip didelę žalą vartotojams: atsiradus poreikiui keisti liftą ar prireikus įrengti didesnį, to neįmanoma padaryti dėl statinyje pasirinkto šachtos dydžio. „Visi nori statyti kuo pigiau. Generaliniai rangovai prašo kuo pigesnio, kuo mažesnio lifto – jiems tiktų ir toks, kuris keltų tik po

UAB „Kauno liftai“ generalinis direktorius ir Lietuvos liftų įmonių asociacijos viceprezidentas Jonas GUZAVIČIUS

vieną žmogų, nes kuo didesnė lifto šachta, tuo daugiau parduodamo naudingojo ploto statytojas praranda, – kalba J. Guzavičius. – Laikas keisti situaciją ir atsigręžti į žmogų.“ Kiek įrengti liftų ar keltuvų gyvenamuosiuose namuose, nenustatyta: sprendžia užsakovas, kuriam turi paklusti ir jo samdomas architektas. Todėl ir naujos statybos devynaukščiame name įrengiamas vos vienas nedidelis liftas, į kurį ne kiekviena šeima telpa keltis kartu. Kraustymasis, ligonio gabenimas neštuvais, žmogui su neįgaliojo vežimėliu naudotis liftu tampa dideliu iššūkiu. Liftas – potencialiai pavojingas įrenginys Liftai yra laikomi potencialiai pavojingais įrenginiais, tad turi ir kitą svarbią pusę, susijusią su jų montavimu ir priežiūra. 2019 m. buvo užregistruota apie 10,1 tūkst. liftų. Jeigu skaičiuotume, kad per dieną kiekvienas jų vidutiniškai pakelia ir nuleidžia bent po 100 žmonių, tai jų montavimas, sauga ir kokybė tampa gyvybiškai svarbiais faktoriais. „Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinio darbų saugos biuro atliktą tyrimą, liftų montavimas ir aptarnavimas pripažintas pačiu pavojingiausiu ir sudėtingiausiu darbu. Jis aplenkia net dangoraižių konstrukcijų montavimą bei aptarnavimą, o trečioje

vietoje yra aukštos įtampos elektros linijų montavimas ir aptarnavimas kalnuose. Todėl liftų montuotojams keliami aukšti reikalavimai, o jų darbas yra gerai apmokamas. Nors pagal teisės aktus Lietuvoje liftas taip pat laikomas potencialiai pavojingu įrenginiu, tačiau palikta galimybė liftus montuoti asmenims, dirbantiems su individualios veiklos pažymomis“, – atkreipia dėmesį į problemą J. Guzavičius ir pastebi, kad tai yra ne vien klausimas apie profesionalumą, bet ir nerimas dėl situacijos apskritai – juk lifto montavimas yra pavojingas darbas, kurio menkiausia klaida gali kelti saugumo klausimų naudotojams. Potencialiai pavojingo įrenginio, pasak J. Guzavičiaus, negalėtų nei montuoti, nei prižiūrėti asmenys, kurie neturi specialaus pasirengimo. Jo nuomone, šie darbai, reikalaujantys optimalaus susitelkimo ir atsakomybės montuojant, susiję su liftais besinaudosiančių asmenų saugumu ir net gyvybe. Todėl jie turėtų būti patikėti įmonėms, kurios turi atitinkamų kompetencijų, nuolat kvalifikaciją tobulinančių specialistų ir prisiima atsakomybę už šiuos potencialiai pavojingus įrenginius. Taigi liftai yra sritis, kurioje susipina verslo ir vartotojų interesai bei techninis ir teisinis reglamentavimas. Ir visa tai gali stotis į vietas tik tuomet, kaip pastebi J. Guzavičius, kai dėmesio centre bus žmogus ir jo siekis judėti saugiai ir lengvai. 

LIFTAI

PROFESIONALI LIFTŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, REMONTAS BEI ĮRENGIMAS Baltijos liftai svarbiausią dėmesį skiria lifto keleivių saugumui, todėl specialistai, vykdydami reguliarius nuolatinės techninės priežiūros darbus, papildomai atlieka ir saugos patikras, kurių metu sistemingai tikrinami visi svarbiausi lifto saugumo elementai. Įmonėje „Baltijos liftai“ dirba tik kvalifikuoti ir ilgametę patirtį turintys liftų techninės priežiūros meistrai. Atestuoti specialistai kasdien atlieka liftų paleidimo, derinimo, reguliavimo ir remonto darbus.

Darbuotojai aprūpinti moderniomis ryšio priemonėmis, todėl 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę yra pasiruošę greitai ir operatyviai reaguoti į klientų pagalbos prašymus. Visi iškvietimai ir darbai yra fiksuojami modernioje sistemoje, todėl savo klientams teikiame išsamias gedimų ir darbų ataskaitas.

Kodėl verta rinktis mus? Operatyvus reagavimas į iškvietimus • Avarinė tarnyba 24/7 • Lankstus požiūris į techninių sprendimų pritaikymą • Kokybiškai atliekami darbai • Ilgametė darbo patirtis •

„Baltijos liftai“ prižiūri daugiau kaip 2700 įvairių gamintojų kėlimo įrenginių ir bendradarbiauja su didžiausiomis Europos liftų gamyklomis bei atsarginių dalių tiekėjais, todėl užtikrina reikalingų detalių tiekimą bet kokio tipo kėlimo įrenginiams. Darbuotojai aprūpinti naujausiomis technologijomis ir visa reikalinga testavimo bei reguliavimo įranga, todėl bet kuriam prižiūrimam liftui gali užtikrinti profesionalią ir kokybišką garantinę bei pogarantinę priežiūrą už konkurencingiausią kainą.

Kontaktai: UAB „Baltijos liftai“ Avarinė tarnyba +370 700 500 29 Elektrinės g. 3, Vilnius Tel. +370 52195119 El. paštas info@baltijosliftai.lt

STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA, ŽALGIRIO G. 88, LT-09303, VILNIUS, TEL.: (8 5) 275 2645 INFO@SISTELA.LT WWW.SISTELA.LT 81

MATINĖ JUODA

MATINĖ BALTA

POLIRUOTAS AUKSAS

ŠLIFUOTA BRONZA

ŠLIFUOTAS JUODAS CHROMAS

Individualumas vonioje su spalvotais akcentais Su hansgrohe FinishPlus spalvotais paviršiais vanduo dabar teka madingai. Spalva suteiks Jūsų vonios kambariui charakterį. „hansgrohe“ metaliniai atspalviai ir matinės spalvos pabrėžia asmeninę estetiką prie praustuvo, vonioje ir duše. Dvi ypač populiarios „hansgrohe“ maišytuvų linijos „Metropol“ ir „Talis E“ dabar yra siūlomos penkiais naujais spalvų paviršiais. Jūsų individualiam stiliui vonios kambaryje.

hansgrohe. Gražiausios akimirkos su vandeniu. 82

hansgrohe.lt

Resistex DŪMŲ UŽUOLAIDA

Sudaro barjerą dūmų ir karščio plitimui pastatuose. Ugnies atsparumo klasė DHA150. Qspec(20) = 0,7 [m3/h] ir Qspec(200) = 1,2 [m3/h] Sertifikuotas sisteminis sprendimas PN-EN 12101-1:2007 (eksploatacinių savybių deklaracija 0070/31.03.2020) Su CE ženklinimu

SINIAT SAUSOS STATYBOS SISTEMOS Sistemų deklaracijos www.SINIAT.lt