Mokslo ir verslo atstovai tradicinėje konferencijoje aptarė architektūrinio betono galimybes ir pranašumus

„ARCHITEKTŪRINIS BETONAS“ – TAI BUVO LAPKRITĮ ĮVYKUSIOS TRADICINĖS KONFERENCIJOS „BETONAS IR GELŽBETONIS 2022“ TEMATIKA. KONFERENCIJĄ SUORGANIZAVO STATYBOS INDUSTRIJOS ASOCIACIJA IR VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS (VILNIUS TECH).

Konferenciją atidarė ir sveikinimo kalbas tarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Kliukas ir Statybos industrijos asociacijos prezidentas prof. Gintautas Skripkiūnas.

Į konferenciją „Architektūrinis betonas“ buvo pakviesti ne tik Statybos industrijos asociacijos nariai, t.y. statybinių medžiagų gamintojai, bet ir architektai, projektuotojai (konstruktoriai), statybininkai, specifinių gaminių ir technologijų specialistai, statybų vystytojai ir statinių naudotojai. Konferencijos tematika – betono panaudojimas architektūroje – išliko aktuali nuo 2019 metų, kai ji buvo suplanuota dar prieš pandemiją.

Anksčiau betonas buvo laikomas vien konstrukcine medžiaga, neturinčia dekoratyvių savybių ir reikalaujančia apdailos. Aišku, anuomet ir betono kokybė neatitiko jokių vizualinių reikalavimų, lyginant su dabartine situacija, kuomet stengiamasi išnaudoti visas betono galimybes – tiek mechanines savybes, tiek liejamų formų įvairovę, tiek ir jo dekoratyvumą išryškinant struktūrą. Įsigalėjo labai racionalus požiūris, leidžiantis taupyti medžiagas, darbo sąnaudas statyboje, didinti statinių ilgaamžiškumą, ypač pastatų išorėje. Lietuvos klimato sąlygomis pastatų išorės konstrukcijoms ir keliams turbūt geriausia medžiaga yra betonas – tiek cementinis, tiek silikatinis, tiek asfaltbetonis.

Konferencijos metu buvo pristatyti įvairūs pranešimai: architektų – iš meno srities, technologų – iš betono gamybos technologijų arba statybos procesų technologijų srities, konstruktorių – iš betoninių, kompleksinių ir kitų konstrukcijų projektavimo ypatumų.

VILNIUS TECH prof. architektas Gintaras Čaikauskas skaitė pranešimą „Betonas architektūroje“, kuriame akcentavo specialaus stiklo plaušu armuoto betono panaudojimo galimybes meninės koncepcijos formavimui ir pastato fasadų įrengimui Lietuvos klimato sąlygomis. Pranešėjo nuomone, tiek estetiniu, tiek ilgaamžiškumo požiūriu labai svarbios techninės tokios medžiagos charakteristikos, nuo kurių priklauso pastato fasado vaizdas bei atsparumas aplinkos sąlygoms. Pasak profesoriaus, tokios medžiagos fasadams Lietuvos klimato sąlygomis yra vienos iš tinkamiausių.

„INHUS Engineering“ direktorius

Rytis Mušauskas savo pranešime „Pastatų architektūrinės išraiškos ir erdvių formavimas naudojant gelžbetonio sprendimus“ supažindino su stambių matmenų fasadinių konstrukcijų apdailos sprendimais ir tokių konstrukcijų panaudojimu atšiauraus klimato sąlygomis. Pranešėjas akcentavo aukštos kokybės surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo, gamybos ir panaudojimo galimybes statybos procesuose sudėtingomis klimato sąlygomis ir tokių konstrukcijų ilgaamžiškumo iššūkius.

UAB „PEIKKO Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Bulota skaitė pranešimą „Gelžbetoninių ir plieninių kompozitinių konstrukcijų panaudojimas sprendžiant architektūrinius iššūkius“. Pranešime pateikta medžiaga apie racionalius pastatų konstrukcijų sprendimus, naudojant kompleksines betono ir plieno konstrukcijas.

Architektas Adomas Rimšelis (Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai) savo pranešime „Betonas – išlaisvina“ akcentavo betono – kaip medžiagos – tinkamumą tam tikros paskirties ir tam tikros aplinkos pastatams. Architektas didelį dėmesį skyrė pastatų funkcionalumui ir darnai su aplinka, atmesdamas nereikšmingas natūraliai susidarančius konstrukcijų nevientisumo bei netolygumo defektus bei pažaidas.

Kauno technologijos universiteto profesorius Mindaugas Daukšys savo pranešime „Betono paviršiaus kokybės vertinimas“ nagrinėjo įprastinių ir dekoratyvinių betono paviršių kokybės vertinimo parametrus. Pateikė pamatuojamų betono paviršiaus charakteristikų vertinimo metodikas ir šioms charakteristikoms keliamus reikalavimus bei nepamatuojamų charakteristikų vertinimo metodikas.

Minėtų tyrimų pagrindu paruoštas nacionalinis standartas LST 2015:2020 „Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“.

VILNIUS TECH profesorius Juozas

Valivonis perskaitė pranešimą apie neseniai mus palikusio profesoriaus emerito Gedimino Jono Marčiukaičio ilgametę mokslinę veiklą. Profesorius

G.Marčiukaitis buvo iškilus Lietuvos mokslininkas, pedagogas ir statybos inžinierius. Vienas žymiausių iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrėjas. Yra paskelbęs 355 mokslinius straipsnius, yra 8 monografijų, 8 vadovėlių ir 24 metodinių knygų autorius. Jam vadovaujant apginta 13 mokslo daktaro disertacijų.

Jo atlikti tyrimai šiose srityse: iš anksto įtemptos gelžbetoninės konstrukcijos; technologinių veiksnių įtaka gelžbetoninių konstrukcijų elgsenai; polimerbetonis ir polimerbetoninės konstrukcijos; sluoksniuotos statybinės konstrukcijos. J.Valivonis pažymėjo, kad G.Marčiukaitis buvo pirmųjų ir vienintelių lietuviškų statybinių konstrukcijų projektavimo normų (Statybos techniniai reglamentai (STR) kūrimo iniciatorius ir vienas iš autorių; 5 unikalių Vilniuje pastatytų pastatų konstrukcinės dalies vadovas; daugelio pastatų ekspertizių bendraautorius. Taip pat pranešime aptarta mokslininko leidybinė veikla, kuriai jis buvo skyręs net 44 metus ir buvo žurnalų „Statyba ir architektūra“, „Architektūra ir miestų statyba“, „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“, „Statyba“, „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ redaktorius ir redkolegijų narys.

Architektas ir Kauno technologijos universiteto docentas Gintaras

Prikockis perskaitė pranešimą „Betonas ir/ar paveldas“. Pranešime pateikė informaciją apie betono panaudojimą unikalioms statybinėms konstrukcijoms betonuoti nuo senų laikų. Pranešime nagrinėjami betono panaudojimo paveldo objektuose klausimai bei gausūs tokio panaudojimo pavyzdžiai.

UAB INCON direktorius Mantas Raišys perskaitė pranešimą „Modernios torkretavimo technologijos“, kuriame pateikė informaciją apie vieną iš specialių betonavimo būdų – torkretavimą, kuris naudojamas sudėtingiems betono paviršiams formuoti bei gali būti naudojamas ir dekoratyviems paviršiams gauti. Pranešėjas daug dėmesio skyrė Lietuvoje įgyvendintiems objektams, naudojant šią technologiją.

VILNIUS TECH docentas Arnoldas Šneideris savo pranešime „Armuoto architektūrinio betono paviršiaus pažaidos“ nagrinėjo dažniausiai pasitaikančius defektus betono paviršiuje, atsirandančius eksploatacijos metu.

Kolega iš Lenkijos STACHEMA Polska Cyprian Pelczynski savo pranešime „GRC technologijos taikymas kuriant naujas architektūrinio betono vizijas“ pateikė stiklo pluoštu armuoto betono technologiją ir jam gaminti naudojamas medžiagas. Pranešime daug tokio betono sėkmingo naudojimo dekoratyviems gaminiams (apdailai, santechnikai, baldams ir kitiems) pavyzdžių.

Dalius Kriptavičius, UAB „PERRI“ atstovas savo pranešime „Monolitinio architektūrinio betono kokybė: įtakojantys veiksniai, defektų priežastys, sprendimai“ pateikė dekoratyvių monolitinių konstrukcijų betonavimo technologinius ypatumus, skirtingų šalių reikalavimus betono paviršių kokybei, atsirandančių problemų sprendimo būdus.

Visi pranešimai buvo įdomūs ir naudingi, konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijose. 

Perdangos stalai: kokią vertę jie suteikia statybos verslui

Pasaulyje naudojami 3 perdangos betonavimui skirtų klojinių variantai: klasikinė sistema, kai naudojamos

2-jų lygių sijos, paremtos ir pakloto fanera; skydinė sistema, kai yra tik 1-as lygis sijų arba visai be jų, o paklotui įrengti naudojami skydai su fanera ir trečias variantas – perdangos stalai, kurie nedaug skiriasi nuo 1-ojo varianto, nes naudojamos tos pačios sijos, o skiriasi tik vadinamosios galvos, per kurias į statramsčius perduodamos apkrovos.

Kuo skiriasi 3 perdangos betonavimui skirti klojiniai

1-as variantas yra pats universaliausias, tačiau tokiai sistemai įrengti reikia kvalifikuotų darbininkų ir darbo jėgos poreikis pats didžiausias: sistemai reikia daugiausiai elementų ploto vienetui (3,1 vnt./kv. m), masė gana didelė (40 kg/kv. m), o statramsčiui tenka tik

2,9 kv. m/vnt. Dėl to darbo valandų poreikis išauga nuo 0,25 iki 0,50 val./kv. m, ir ši sistema ekonomiškai efektyviausia tampa šalyse, kur žmogaus darbo valandos kaina santykinai maža.

Kitam variantui būdingas didesnis efektyvumas arba mažesnis rankų darbo poreikis. Šioje sistemoje detalių kiekis ploto vienetui yra mažesnis (2,3 vnt./kv. m), masė taip pat mažėja (28 kg/kv. m), o statramsčiui tenka 3,45 kv. m/vnt. Todėl darbo valandų poreikis taip pat sumažėja –nuo 0,15 iki 0,30 val./kv. m. Ši sistema yra greitai surenkama. Dėl konstrukcinių ypatumų reikia žemesnės darbininkų kvalifikacijos, nes mažiau galimybių suklysti montuojant, o dėl techninės galimybės ardyti paklotą neatlaisvinant ir nepašalinant statramsčių, atsiranda galimybė sumažinti bendrą klojinių poreikį, nes ankstyvasis ardymas leidžia pakloto skydus ir sijas panaudoti daugiau ciklų. Ši sistemą labai populiari, kai statomi gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatai, kurių skirtingų aukštų geometrija kartotinė ir neapsunkinta papildomais elementais, tokiais kaip sijos ir/ar kapiteliai.

3-ias variantas yra pats efektyviausias našumo prasme, nes montavimas vyksta stambiais blokais. Šioje sistemoje elementų kiekis ploto vienetui ypač mažas (0,05 vnt./kv. m), masė santykinai didelė (50 kg/kv. m), statramsčiui tenka 5 kv. m/vnt., todėl reikia mažiau darbo valandų – nuo 0,10 iki 0,15 val./kv. m.

Perdangos stalai – sparčiausia ir mažiausiai žmogaus darbo valandų reikalaujanti konstrukcija

Taigi, kokie šios sistemos privalumai, lyginant su kitomis?

1Naudojant sijinę arba skydinę sistemą, klojiniai turi būti sumontuoti (paprasčiau kalbant – pagaminti) kiekvienai konstrukcijos daliai, nepriklausomai nuo to, ar kitas betonavimo etapas bus toks, koks ankstesnis, ar ne. Stalai pagaminami vieną kartą objekto pradžioje ir toliau vyksta ne klojinių gamyba ir ardymas kiekvienam etapui, o jų perkėlimas iš etapo į etapą naudojant kraną. Tai reiškia, kad statant 10 aukštų pastatą, sijinius ar skydinius klojinius reikėtų tiek pat kartų sumontuoti ir išardyti, kai tuo metu stalai gaminami ir ardomi tik 1 kartą – tinkamai pasiruošus darbo vietą pastato apačioje, taip užtikrinant saugų darbą komfortiškomis sąlygomis. Ar tai sudėtinga? Ne. Gamybai reikia 2 žmonių, geriau turinčių staliaus specialybę, gebančių skaityti nesudėtingus brėžinius ir turinčių kabinėtojų pažymėjimus. Du patyrę darbininkai per dieną gali pagaminti 8–10 stalų, o įvertinant, kad vidutinis stalo plotas yra 15 kv. m, jie per pamainą pagamina 120–150 kv. m perdangos klojinių. įsitikinimas, kad stalai atsiperka, esant didesniam nei 10 aukštų pastato aukštingumui. Tačiau statyba pasikeitė –gerokai padidėjo žmogaus darbo valandos įkainis. Palyginkime: prieš 10 metų įkainis buvo 8–10 Eur, dabar – apie 20 Eur, taigi padidėjo dukart, todėl ekonominių skaičiavimų rezultatai turėtų keistis atitinkamai. Pvz., Estijoje ši sistema yra pati populiariausia ir netgi mažo aukštingumo automobilių stovėjimo aikštelių perdangos betonuojamos su perdangos stalais. Tad verta persvarstyti ankstesnes nuostatas.

2Ši sistema yra pati pranašiausia saugumo prasme, nes montavimo ar ardymo metu nereikia dirbti prie perdangos krašto, stalų blokai gaminami su integruotais turėklais ar tvorelėmis, be to, galima iš anksto sumontuoti borto įrengimui skirtus elementus ir taip įrengti perdangos krašto suformavimui reikalingą atraminę plokštumą. Stalai prie anksčiau betonuotos perdangos įtvirtinami grandinėmis arba sieniniams skydams skirtomis atramomis, todėl jų standumas ir stabilumas nepalyginamai didesnis nei iš atskirų elementų sukonstruotos sistemos, kurioje vienas elementas laisvai uždėtas ant kito, tarpusavyje jų nejungiant.

3Perdangos stalai yra pati sparčiausia ir tuo pat metu mažiausiai žmogaus darbo valandų reikalaujanti konstrukcija.

Didesnė dalis klojinių įrengimo vykdoma kranu, todėl iš dalies ši technologija primena statybas, kai gamykloje pagaminti pastato elementai vežami į statybos aikštelę ir sumontuojami. Skirtumas toks, kad šiuo atveju atvežami ne pastato, o klojinių blokai. Stalus perkelti iš aukšto į aukštą galima naktį, kadangi šis procesas nėra triukšmingas, netrikdo šalia gyvenančių žmonių ramybės. Tokiam darbui reikalingi minimalūs resursai, t.y. 4 darbininkai ir kranas. Vieno stalo perkėlimas užtrunka apie 30 min., todėl per pamainą galima perkelti ir pastatyti į projektinę padėtį apie 240 kv. m klojinių.

Atliekant skaičiavimus, svarbu įvertinti išaugusį žmogaus darbo įkainį Kaip ir kiekvienas pažangus sprendinys, ši sistema turi kai kurių trūkumų ar apribojimų. Pirmas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis šią sistemą, yra padidintas kranų poreikis. Didesnė dalis procesų atliekama kranu, todėl būtina tiksliai įsivertinti krano užimtumą: priešingu atveju, darbai strigs ir visas efektyvumas bus paleistas vėjais. Kitas dalykas – į šią sistemą iš pradžių reikia investuoti nemažai lėšų, nes reikės įsigyti fanerą, apmokėti stalų gamybą, todėl atkreiptinas dėmesys į pastato aukštingumą arba į planuojamą perdangų įrengimo trukmę. Pagal žemiau nurodytas prielaidas atliktų skaičiavimų rezultatus galite matyti paveikslėlyje. Taikomos prielaidos: perdangos plotas – 1 tūkst. kv. m, darbininko kaina –18 Eur/val., faneros kaina, įvertinus likutinę vertę, – 10 Eur/kv. m, nuo 1 mėnesio sijinės perdangos poreikis ×2.

„Džiaugiamės galėdami praktiškai pritaikyti PERI perdangos stalų projektavimo ir gamybos patirtį. PERI pasiūlytas sprendimas leido rangovui ne tik užtikrinti saugų darbą, bet ir optimizuoti technologinius procesus. Tokios patirtys dar kartą įrodo, kad turint patikimus partnerius galima pasiekti puikių rezultatų statybos aikštelėje“, –tvirtina įmonės „Veikmės statyba“ atstovai.

Taigi pagal užduotas sąlygas toks sprendinys turėtų atsipirkti po 5 mėnesių ir galiausiai sutaupytų apie 17 tūkst. Eur perdangos klojiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame skaičiavime nevertinamas darbo valandų poreikio sumažėjimas, o tai leistų sutaupyti daugiau lėšų ir sumažinti darbų saugos rizikas. Anksčiau statybos rinkoje vyravo

Norime pasidžiaugti, kad viena iš mūsų partnerių, ilgametę patirtį sukaupusi statybos bendrovė „Veikmės statyba“, šiuos metu statanti daugelį aukščiausių Lietuvos pastatų, pritaikė šią sistemą savo objekte. „Veikmės statyba“ – viena iš lyderių, taikanti patirtį ir pažangius sprendimus bei inovacijas. O šis aktualus sprendimas prisidėjo ir efektyviau užtikrinant darbų saugą, ir optimizuojant darbo jėgos resursus. 