STATYBUNAUJIENOS.LT

1

Statybininkų diena

SVEIKINIMAS Lietuvos statybininkams Sakoma, kad yra trys profesijos, kurios negali leisti sau broko – gydytojai, mokytojai ir statybininkai.

Jų padarytas klaidas sunku nuslėpti, sunku ir ištaisyti.

Tačiau garbės jausmas tarp mūsų statybos inžinierių, meistrų ir darbininkų – nepaprastai stiprus. Jūs kėlėte iš griuvėsių Lietuvą, kai ją griovė piktos jėgos. Jūs nešėte šviesą žmonėms, kai jiems laisvės negalėjo suteikti valdžia. Jūs jautėte atsakomybę, kad ir statybų bumo metu menkaverčiai pastatai neiškiltų greta pasaulyje garsaus lietuviško baroko.

Statybininkai – 2014 metais paklausi specialybė. Į statybas ateina daug naujų žmonių, reikia skubiai rengti naujus profesionalus.

Bet žinote, kad negalima sumažinti reikalavimų, nuleisti kokybės kartelę.

Vyriausybės vardu dėkoju visiems Jums už darbą keliant ir puošiant kraštą, už Jūsų rankomis kuriamą patogesnį gyvenimą žmonėms.

Algirdas Butkevičius 2014 metų rugsėjo 5 diena

2

Statybininkų diena

Kartu mes visuomet rasime geriausius sprendimus

Daiva Matonienė, aplinkos viceministrė Kai prieš dvejus metus tapau aplinkos viceministre, atsakinga už statybų sritį, susidūriau su daug naujovių.

Tiesą pasakius, nemaniau, kad ji gali būti tokia įdomi.

Dabar jau galiu drąsiai pasakyti, kad smarkiai klydau.

Statybų sritis man tapo tarsi duona kasdienine. Renovacija, energinis efektyvumas, statybinių medžiagų sertifikavimas, procesų valdymas, aplinkosauginiai reikalavimai, netgi darbuotojų atranka – tai klausimai, iš galvos neišeinantys nei darbo, nei poilsio valandomis. Tikiu, kad jie nepalieka ir Jūsų minčių.

Statybininkų diena – puiki proga stabtelėti, apsidairyti, įvertinti nuveiktus darbus ir numatyti kryptis, kurlink judėsime šiemet. Matydami, ko sieksime ateityje, nepamirškime pasidžiaugti rezultatais, kuriuos dirbami išvien jau pasiekėme.

Sveikindama Jus su profesine švente, pirmiausia linkiu į savo darbą žiūrėti profesionaliai – nuo Jūsų labai daug priklauso. Taip pat linkiu ir niekada netylėti – kreiptis asmeniškai ar oficialiai su esamais rūpesčiai ir pasiūlymais. Priklausome ypač dinamiškam statybų sektoriui ir tik bendradarbiaudami, kalbėdamiesi sugebėsime neatsilikti ir žengti koja kojon su naujovėmis ir laiku. Tikiuosi, kad dalykiškas ir nuolatinis mano bendravimas su rangos bendrovėmis, statybų sektoriui atstovaujančiomis organizacijomis, darbų vykdytojais, prižiūrėtojais – visais, dirbančiais šiame sektoriuje – nenutrūks ir mes visuomet kartu rasime geriausius sprendimus.

Gražios jums šventės. Kuo nuoširdžiausi linkėjimai!

Didžiuokimės savo profesija ir dirbkime taip, kad turėtume vis daugiau priežasčių pasigirti Šiais metais Lietuvos statybininkų bendruomenė jau 15-ąjį kartą po nepriklausomybės atgavimo buriasi į kasmetinę Statybininkų dienos šventę.

Oficialiame atmintinų dienų sąraše statybininkams skirtą dieną turime jau penkerius metus.

Kasmet minėdami šią dieną galime pasidžiaugti savo pasiekimais, o teigiamos emocijos suteikia papildomos energijos toliau žengti pažangos keliu. Geriausias būdas tą daryti – veikiant išvien.

Kaip Lietuvos statybininkų asociacija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, šiemet padėjusios viena kitai organizuoti gražią šventę Palangoje.

Rugsėjo mėnuo yra turtingas gražiomis atmintinomis dienos. Šį mėnesį švenčiame mokslo ir žinių, Vytauto Didžiojo karūnavimo dienas, Šilinę, rugsėjo kalendoriuje galime rasti ir tarptautines raštingumo, demokratijos, grožio, taikos dienas.

Džiugu, kad statybininkų bendruomenė turi ir savo dieną, kuomet būna deramai pagerbti. Gražus rugsėjo mėnesio švenčių kontekstas pamalonina, primena apie globalią statybos reikšmę valstybės ir visuomenės vystymuisi ir verčia dar labiau pasitempti.

Bendrystė – Lietuvos statybininkų asociacijos veiklos esmė. Ją kasmet tvirtina Statybininkų dienos šventė – viena iš retų galimybių statybininkams iš visų Lietuvos regionų, iš bendradarbiaujančių ar nuožmiai konkuruojančių statybos įmonių susirinkti ir neformalioje aplinkoje pasidžiaugti tuo, kas vienija – atsidavimu savo nelengvai profesijai.

Statybininkus profesinės šventės proga sveikina mokslo ir švietimo, valdžios atstovai, užsienio partneriai , kitų susijusių asocijuotų ar profesinių struktūrų vadovai. Mielai šventėje matytume ir šių asociacijų narius, neatsiejamus partnerius darbe.

Kartu sudarome stiprią ir galime sukurti dar stipresnę integralią visumą. Ši visuma – didelė ir reikšminga visuomenės dalis, kuriai veikiant kartu galima nuversti kalnus.

Tęsiame Statybininkų dienos šventės tradicijas ir kasmet dėkojame savo sričių lyderiams – statybos specialistams, užsitarnavusiems pagarbą tarp savo kolegų dėl pasiektų rezultatų, darbo kultūros, profesionalumo. Pagerbiame didžiausius statybos darbdavius, geriausius vadovus, administracijos

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas darbuotojus ir pažangiausius statybos aikštelės darbininkus. Viliuosi, kad gaudami apdovanojimus ir padėkas šie žmonės priima ir ypač svarbią pareigą – tapti sektinu pavyzdžiu ir kitiems statybininkams, jauniems profesionalams.

Jau antrus metus geriausius išrenkame ir sporte – rengiame Statybininkų olimpiadą, kuri turėtų tapti neatsiejamu Statybininkų dienos atributu, darančiu mūsų šventę dar labiau įsimintina ir laukiama.

Būdami vienu didžiausių šalies pramonės sektorių, norime ir didelių dovanų. Tiesa, prie dovanos rengimo šiuo atveju turime prisidėti ir mes patys. Bene geriausia dovana Statybininkų dienos proga taptų pradėta rengti vieninga ir valstybiniu lygiu patvirtinta šalies statybos strategija bent dvidešimčiai metų. Sektoriui yra ypač svarbu turėti viziją, aiškiai žinoti, kur ir kaip einame. Grėsmių turime rimtų: nedžiuginantys šalies demografiniai rodikliai, nestabili politinė padėtis pasaulyje, todėl sukurtas strateginis dokumentas labai pasitarnautų kaip atrama ir kelrodis link pažangos.

Statybininkų dienos proga sveikinu visus Lietuvos statybininkus! Didžiuokimės savo profesija ir dirbkime taip, kad kiekvienoje ateities statybininkų šventėje turėtume vis daugiau priežasčių pasigirti.

3

Statybininkų diena

Kuriantiems gražesnę ir modernesnę Lietuvą Žmogus po savęs visada siekia palikti pėdsaką: knygą, išradimą, pasodintą mišką ar tiesiog gerą prisiminimą. Pasaulyje yra viena profesija, kurios atstovų darbo vaisiai išlieka šimtmečiais ar net tūkstantmečiais, tai – statybininko. Ir jūs galite didžiuotis priklausydami šiai bendruomenei, savo rankomis sukūrusiai pasaulio šedevrus: graikų Akropolį, romėnų Koliziejų, Paryžiaus Notre-Dame katedrą, Sidnėjaus operos rūmus ir XXI amžiaus dangoraižius, tapusius ne tik konkrečios paskirties statiniais, bet ir žmonijos kultūros paveldo dalimi. jų buvo šalyje pripažintos ir LSA įvairiais metais įvertintos Nacionaliniu kokybės prizu organizacijos, kaip bendrovės: „Žilinskas ir ko“, „Panevėžio statybos trestas“, „Požeminiai darbai“ ir kitos, skeptikai ėmė abejoti statybininkų įsitraukimu į renovacijos procesą per centralizuotus viešuosius pirkimus. Netgi pradėta nerimauti, kad Lietuvos statybos bendrovės neturi pajėgumų renovacijai vykdyti. Oponentai pradėjo kalbėti apie neišvengiamą ir būtiną užsienio statybininkų importą. Bet mes nenuleidome rankų, žinodami, kad Lietuvos statybos potencialas yra didelis ir tikrai pakankamas įgyvendinti keliamus uždavinius. Reikėjo optimizuoti paklausą, kad kuo daugiau statybos įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio ir vykdomų darbų apimties, pagal savo galimybes galėtų įsijungti į renovacijos procesą.

Rolandas ČERNIAUSKAS, CPO LT direktorius Jūs ir jūsų pirmtakai, tiesiogine to žodžio prasme, pastatėte ir toliau statote mūsų Tėvynę Lietuvą. Be talentingų architektų, projektuotojų, mūrininkų ir dailidžių bei daugelio kitų meistrų nevaikščiotume vienu gražiausiu Europos senamiesčiu, įrašytu net į UNESCO globojamų kultūros paminklų sąrašą, nesididžiuotume savitu mūsų miestų ir miestelių veidu. Nors šiandienos pragmatiniame pasaulyje nėra paprasta suderinti grožį ir racionalumą, ribotus finansinius bei laiko išteklius, jūs darote viską, kad mes gyventume ir dirbtume patogesnėje, gražesnėje, kokybiškesnėje ir sveikesnėje aplinkoje.

Skeptikai abejojo, o CPO LT pasitikėjo statybininkais Šiuos tikslus jūs sėkmingai realizuojate įgyvendindami analogo neturintį projektą – daugiabučių namų atnaujinimo (renovacijos) programą. Tai tikras iššūkis visam statybos sektoriui.

2013-aisiais prasidėjo mūsų bendradarbiavimas šioje programoje, kai buvo pradėtas vykdyti centralizuotas daugiabučių namų renovacijos darbų pirkimas per elektroninį katalogą. Ir šiandien, jums jau 15-ąjį kartą susirinkus į profesinės šventės minėjimą, yra gera proga pasidžiaugti mūsų bendro darbo rezultatais, apžvelgti pasiekimus, pagalvoti apie ateities tikslus, šįkart paliekant pretenzijas ir priekaištus dalykiniams susitikimams, kurių dar bus ir turi būti ne vienas.

Pirmieji mūsų bendro darbo rezultatai buvo gana kuklūs: vos 61 statybos įmonė pasiūlė savo paslaugas. Nors tarp 4

Darbus atlieka pagal savo galimybes 2014 m. liepos 15 d. pradėjo veikti naujasis elektroninis daugiabučių renovacijos (atnaujinimo) darbų ir paslaugų pirkimo katalogas. Jis sudarytas atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos, modernizavimo programos prižiūrėtojos bei įgyvendinančios institucijos, pastabas ir pasiūlymus. Jame buvo nurodyti visi pirkėjų poreikiai: nuo paprastos renovacijos iki inovatyvių technologijų, būtinų šiuolaikiniam gyvenamajam būstui įrengti.

Mes rūpinamės, kad renovacijoje dalyvautų kuo daugiau vidutinio bei smulkaus verslo atstovų, kurių daugiausia šalies regionuose. Visos statybinės įmonės buvo lyginamos tarpusavyje ir reitinguojamos pagal kvalifikacinius, ekonominius finansinius atrankos kriterijus ir tuo pagrindu sudaryta Lietuvos statybininkų kvalifikacinė eilė.

Taigi pasiekėme, kad statybinės įmonės renovacijos darbus atliktų pagal savo galimybes ir būtų užtikrinta kokybė.

Džiaugiamės, kad jums naudingas ir patogus centralizuotas viešųjų pirkimų modelis, vykdomas per elektroninį

Statybininkų diena 2014 Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas statybininkų dienai.

Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.lt

katalogą. Mūsų bendrų pastangų dėka mes pasiekėme puikų rezultatą – šiandien vykdyti daugiabučių renovaciją pasirengusios net 311statybos įmonių. Per 2014 metų pirmą pusmetį pasirašytos 313 objektų renovacijos darbų sutartys ( vidutiniškai 52 per mėnesį). Taip išsklaidėme net didžiausių pesimistų abejones apie Lietuvos statybininkų nenorą dalyvauti daugiabučių renovacijoje.

Mums svarbi statybininkų nuomonė CPO LT administruojamas elektroninis katalogas užtikrina, kad visi pirkimai, kuriuose dalyvaujate, vyksta skaidriai, objektyviai, nes visus konkurso parametrus įvertina informacinė pirkimų sistema, kuri eliminuoja žmogaus dalyvavimą priimant sprendimus.

Vertindami didėjantį statybininkų pasitikėjimą, kurį atspindi per metus net 5 kartus išaugęs įmonių skaičius CPO LT elektroniniame kataloge, mūsų darbu, siekiame kuo geriau organizuoti centralizuotų viešųjų pirkimų procedūras. Todėl mums labai svarbus bendravimas su jumis, jūsų nuomonė, pageidavimai. Mes esame atviri konstruktyviems pasiūlymams, padėsiantiems efektyviau siekti bendrų tikslų.

Profesinės šventės – statybininkų dienos proga sveikiname ir linkime, kad jūsų veiklos prioritetu ir toliau išliktų patikimumas, kokybė, kad savo profesinę patirtį pritaikytumėte gimtajame krašte, kurdami gražesnę, tobulesnę, modernesnę Lietuvą. Nebijokite sunkumų ir iššūkių, kuriuos nuolat pateikia mūsų gyvenimas, bet kartu su bendraminčiais spręskite juos. Tikime, kad mūsų bendras darbas padės įveikti visas problemas.

Reklamos projektų vadovė Lida Lapkienė, mob. 8 672 60123 lida.lapkiene@statybunaujienos.lt Nuotraukos Ryčio Karaliaus, LSA ir bendrovių Maketavo Petras Urmanavičius Spaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius Tekstai įmonių ir STATYBUNAUJIENOS.LT Leidėjas neatsako už reklamų turinį.

Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT Leidinys platinamas nemokamai.

Statybininkų diena

Arūnas Lupeika: „Visi drąsūs žmonės bijo“ Panevėžio atvejis, kai nesaugiai buvo montuojami pastoliai, visuomenėje išprovokavo kalbas, kad statybininkai tiesiog nori pademonstruoti savo drąsą. Žmonės svarstė netikintys, kad galima nesibaiminant dirbti devintame aukšte be jokių saugos priemonių. „Visi drąsūs žmonės bijo“, – sakė Arūnas LUPEIKA, LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, portalo kalbintas Statybininkų dienos išvakarėse.

Gal vyrams, jauniems statybininkams – gėda bijoti?

Reikėtų pradėti nuo to, kad visi drąsūs žmonės bijo. Kai žmogus sako – nebijau – sako neteisybę. Per tokį požiūrį į darbą, per menamą drąsą patiriama labai daug nelaimingų, mirtinų atsitikimų, nes ta drąsa pasireiškia ne ant žemės, o būnant aukštyje, iš kur labai greitai galima nukristi.

Pirmiausia – šalmai ir visos kitos saugos darbe priemonės. Žmogus turėtų suprasti, kad gal pirmiausia yra ne už save atsakingas, o atsakingas prieš šeimą, prieš kolektyvą, prieš draugus. Ar jis įsivaizduoja, kiek ir kokią netektį sukeltų aplinkiniams, jeigu susižeis?

Atsakomybės jausmo žmonėms, ne tik statybininkams, – labai trūksta.

Visi norime būti didvyriais, bet toks požiūris, saugos darbe prasme, po truputį mažėja, mažėja bereikalingo didvyriškumo. Tai netgi ne didvyriškumas, o vaikiškumas. Kada pasireiškia noras pasirodyti prieš draugus?

Vaikystėje.

O tokio didvyriškumo, gaila, bet būna ne tik tarp jaunų žmonių.

Reikia suprasti – dirbdamas žmogus pasaulyje yra ne vienas, nuo jo veiksmų labai daug aplinkui priklauso.

Suvestinėse nereti neblaivumo atvejai. M. Valančiaus priesakai dėl alkoholio vartojimo – laikas, saikas ir vieta – pamirštami.

Artėja Statybininkų diena – šventes reikia švęsti, bet ne darbe. Kiek buvo akcijų, taip pat ir VDI, daugiausia alkoholinius gėrimus vartojančių ir neblaivių randame statybų aikštelėse. Tai reiškia – pusė pėdos link šuolio į mirtį.

Priekaištų turiu ir darbuotojams, ir vadovams. Reikia atsakyti už save, bet vadovų požiūris irgi svarbus. Neretai jie apsimeta, kad nemato; vidurinės grandies vadovai dažnai teigia, esą, nespėja visų sužiūrėti. Tai ne pasiteisinimas. Svarbus ir dirbančių šalia pilietiškumas, nes esantys šalia gali apsaugoti nuo mirties, nuo sužalojimų. Žmogus, suvokiantis atsakomybę, pasirengęs darbui, – nebijos pasakyti, sulaikyti. Jei žmogus lenda po mašina, nori nušokti nuo tilto – šalia esantys sugrie-

Liekamieji reiškiniai po tokių įvykių yra. Nė vienam vadovui, darbdaviui to nelinkiu.

Darbų kultūra Lietuvoje – kokia ji?

Palyginus su 1990 m., darbuotojų saugos, sveikatos kultūra yra pažengusi labai toli. Tačiau jeigu žmogus devintame aukšte gali dirbti be jokių aptvarų ir jam tai yra įprastas dalykas, parodo visą darbo kultūrą. Mums reikia dar labai daug.

Kaip darbo saugą, jos kultūrą veikia ir gali veikti Lietuvos statybininkų asociacija (LSA)?

Mūsų santykiai su LSA nėra kontroliuojančios institucijos ir darbus vykdančios institucijos bendravimas. Tai yra partnerių bendradarbiavimas, siekiant pakeisti požiūrį į statybininką, siekiamybė dirbti saugiai. Visi mūsų bendri projektai, susitarimai yra nukreipti ta linkme. Mes nesame tos priešingos institucijos, kurių viena būtų nusiteikusi nieko nedaryti, kita – tik bausti ir kontroliuoti. Mes esame partneriai – tiek darbdaviai, darbuotojai, tiek VDI – kartu siekiame , kad žmogus ateitų į darbą saugus ir taip pat saugiai sugrįžtų.

LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika

bia už rankos. O kai girtas žmogus dirba statybose, kur vyksta pavojingi darbai, už rankos niekas nepaima. O gal galėtų?

Tai yra didelė problema.

Nelaimės darbe paveikia ir nukentėjusiuosius, ir darbdavius. Tai turėtų būti dar viena svari priežastis paisyti saugos ir sveikatos reikalavimų abiem pusėm?

Dažnai žmonės, teisindamiesi dėl nesaugiai dirbamo darbo, sako, kad dirbs tik labai trumpai, kelias minutes.

Grįžtant prie Panevėžio pastolių montavimo, viršutiniuose aukštuose statybininkai dirbo kaip cirkininkai – ant bedugnės krašto. Darbas galėjo trukti tik dvi minutes, bet tos minutės galėjo būti paskutinės jam, šeimai, aplinkiniams.

Tai priklauso nuo žmogaus – jeigu tai yra žmogus iš didžiosios raidės, jis rūpinsis ir kitu žmogumi. Toks darbdavys padarys visa, kad apsaugotų darbuotoją. Dažnai tenka girdėti, kad „prie kiekvieno žmogaus neatsistosiu“. Bet darbdavys, samdydamas kitą žmogų, prisiima labai didelę atsakomybę už jo gyvybę, gyvenimą. Jeigu tikrai nori, yra įsipareigojęs prieš žmogų, padarys visa – technine, organizacine prasme, kad tas žmogus dirbtų saugiai; nepasiųs dirbti į neparengtą darbo vietą.

Antrasis rugsėjo savaitgalis – Statybininkų diena.

Ko palinkėsite?

Matome LSA pastangas, kad statybininko profesija taptų prestižine. Linkime, kad pati organizacija ir jos nariai taptų pavyzdžiu, kad apie visą statybų sektorių būtų kalbama teigiamai. Statybininkas yra kūrėjas, istorija, kuri ilgiausiai prisimenama, nes statybininkų darbai ilgiausiai išlieka ir tai yra priminimas visiems, kaip buvo padaryta gerai, kvalifikuotai ir saugiai.

Derliaus nuėmimo metu linkime, kad duona nebūtų kraujo skonio. Ir pastatai tenebus aplaistyti krauju. To kraujo šiemet, palyginus su praėjusiais, yra žymiai mažiau ir manau, kad tai yra bendras visų partnerių, taip pat ir LSA, nuopelnas.

LSA daug dėmesio skiria ir jaunosios kartos ugdymui, rengiant moksleivių profesinio meistriškumo konkursus. Daug bendraujame ir su profesinio mokymo įstaigomis, rengiančiomis statybininkus. Šiemet kartu su LSA sutarėme, kad į statybininkų meistriškumo konkursą būtų įtraukti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai, mūsų specialistai dirbo komisijoje. Pačių dalyvių ir organizatorių požiūriu, tai buvo sėkmingas projektas, kurį tęsime, nes nuo to, kokį žmogų išsiugdysime, toks bus rezultatas ateityje.

Džiaugiuosi, kad yra LSA, džiaugiuosi jų pasiekimais.

Ilgiausių metų, saugių metų, saugių darbų.

VDI nuotr.

Išsamiau – netrukus portale www.statybunaujienos.lt 5

Statybininkų diena

Per pastaruosius metus padėjome įveikti didelius iššūkius statybos ir nekilnojamojo turto vystymo projektuose.

Esame pasirengę naujiems!

Vytautas Kalmatavičius, Advokatų kontoros TRINITI Nekilnojamojo turto ir statybų praktikos grupės vadovas, partneris

INWESTBUD HOLDING

LATVIJAS TILTI

STRABAG

Visapusiška teisinė pagalba Lenkijos statybų bendrovei, įskaitant precedento Lietuvos teisėje neturinčius klausimus, susijusius su renovacijos proceso reguliavimu bei teisiniais reikalavimais užsienio statybų bendrovei, vykdančiai renovacijos darbus Lietuvoje. „INWESTBUD Holding“ yra viena iš nedaugelio užsienio įmonių Lietuvoje, sėkmingai perteikiančių savo patirtį renovuojant daugiabučius

Vienos didžiausių Latvijos statybos bendrovių atstovavimas teisminiuose ginčuose dėl Lietuvos pagrindiniuose keliuose vykstančių tiltų statybos ir rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimų

Teisinė pagalba didžiausiai Austrijos statybų bendrovei ir vienai didžiausių statybos bendrovių Europoje šiai dalyvaujant Vilniaus gatvių apšvietimo renovacijos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekte

Konkurso vertė apie 17 mln. EUR

Projekto vertė apie 90 mln. EUR

SANISTAL

KALNENAILAND

ASIO

Vienos didžiausių Skandinavijos įmonių, tiekiančių santechnikos ir šildymo įrangą, metalų ir statybos įrankius atstovavimas ginče dėl parduotų vamzdžių, kurie buvo tiesiami gyvenamųjų namų kvartale, kokybės

Visapusiška teisinė pagalba užsienio kapitalo įmonei vystant 50 tūkst. kv.m. gyvenamųjų namų kvartalą netoli Vilniaus centro.

Užbaigus projektą tai bus vienas didžiausių gyvenamųjų namų kvartalų Vilniuje

Teisinė pagalba vienai didžiausių Europoje nuotėkų, vandens bei oro valymo sistemų kūrimo, gamybos ir įrengimo įmonių, jai sudarant rangos sutartis Lietuvoje ir atstovaujant teisme

TRINITI yra Baltijos šalyse pirmaujanti verslo teisės advokatų kontora, turinti biurus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Profesionalioje TRINITI komandoje dirba daugiau nei penkiasdešimt patyrusių ir kvalifikuotų teisininkų, kurie specializuojasi įvairiose teisės srityse, dirba bendrose Baltijos šalių praktikos grupėse ir gali pasiūlyti aukščiausios kokybės teisines paslaugas, pripažintas tarptautinių teisės žinynų.

6

Statybininkų diena

Su profesine švente, statybininkai!

Pabandykime įsivaizduoti gyvenimą be profesionalių statybininkų. Kaip atrodytų mūsų namai, miestai, šalis? Saugiai galėtume jaustis nebent pačių susiręstose ar iš molio nudrėbtose trobelėse ir tai tik tada, kai tai būtume atlikę pagal jau ne vieną tokią trobelę pastačiusio savamokslio patarimus.

Pasak liaudies patarlės, vyras per gyvenimą privalo atlikti tris darbus: pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti vaiką. Išeitų, kad pastatyti namą turi sugebėti kiekvienas vyras. Bet kur kas geriau, jei namus statytų ne kiekvienas vyras, o savo darbą išmanantys specialistai.

Ypač tada, kai pastatas statomas ne tik savo reikmėms.

Nors pastaraisiais dešimtmečiais statybininko profesijos įvaizdis patyrė ir pakilimų, ir nuosmukių, jos reikšmė ir svarba nė kiek nesumenko. Tai profesija, be kurios šiuolaikinė visuomenė tiesiog neįsivaizduojama.

Statybininko profesijos samprata labai plati – nuo paprasto darbininko iki kvalifikuoto statybos inžinieriaus, neišskiriant ir statybos projektų rengėjų. Šios profesijos atstovų veiklos galutinio produkto – pastatyto statinio – kokybė priklauso nuo visų grandžių ir lygių statybos dalyvių kvalifikacijos, gebėjimų bei požiūrio į atliekamą darbą.

Inspekcija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą, taip pat save priskiria statybininkų gildijai. Tačiau bendrystėje su visais statybos proceso dalyviais privalo vykdyti ir jų veiklos kontrolės funkcijas.

Profesinė šventė – netinkama diena nagrinėti pažeidimus, vardinti prasikaltusius. Tai proga patiems statybininkams apžvelgti nuveiktus darbus, įvertinti savo darbo rezultatus, pasidžiaugti pasiekimais, pagerbti labiausiai nusipelniusius.

Savo ruožtu, Inspekcija džiaugiasi paskutiniaisiais metais su statybos sektoriaus atstovais besiklostančiais santykiais, kai, tampant statybos dalyvių patarėja ir konsultante, institucijos baudėjos galiomis tenka nau-

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kolektyvo vardu – viršininkė Laura Nalivaikienė

dotis vis rečiau.

Statybų ir statybos dalyvių veiklos patikrinimo tikslai ir tikrinimo aspektai tapo aiškesni ir išvengta pareigūnų subjektyvaus požiūrio, patikrinimus pradėjus vykdyti pagal viešai paskelbtus kontrolinius klausimynus. Vis daugiau statybos dalyvių šiuos klausimynus naudoja ir savikontrolei, nelaukdami inspektorių vizitų.

Rangovus, techninius prižiūrėtojus ir kitus kontroliuojamus subjektus skatinti dirbti tvarkingai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų turėtų ir Inspekcijos nuostata nuo 2015 metų statybos priežiūrą vykdyti naudojantis Rizikos

vertinimo informacinės sistemos duomenimis. Ši sistema tikrintinų subjektų ir objektų sąrašus sudarys automatiškai, surinkusi duomenis iš skirtingų Inspekcijos informacinių sistemų. Tokiu būdu eliminuojama galimybė statybos inspektoriams patiems nustatyti, kokius verslo subjektus, objektus tikrinti ir kokiu dažnumu tai daryti.

Inspekcija, siekdama būti pažangia, efektyviai veikiančia ir patikima priežiūros institucija, ir toliau numato plėtoti elektronines paslaugas, diegti inovacijas, dirbti skaidriai, veiklos kokybei užtikrinti įdiegti kokybės vadybos sistemą pagal ISO standartą.

Tačiau svarbiausia, kad institucijos vykdoma veikla būtų naudinga visuomenei. Veiklos tobulinimui labai reikšmingas grįžtamasis ryšys. Inspekcija pageidautų aktyvesnio statybos dalyvių nuomonės reiškimo, konstruktyvių pasiūlymų, glaudesnio geranoriško bendradarbiavimo.

Statybininkų dienos proga norėtųsi palinkėti statybos įmonėms rasti galimybių pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbininkus, jiems vadovauti – savo darbą išmanančius ir atsakingus specialistus.

Visiems su šia nelengva, bet labai reikalinga profesija savo gyvenimus susijusiems žmonėms – sveikatos, neblėstančio entuziazmo ir geros kloties! Kartu didžiuojamės sėkmingai įgyvendintais projektais, ryžtingai priimamais naujais iššūkiais, kartu pasiryžę spręsti ir iškylančias problemas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuotr.

MORE THAN MACHINES Jūsų sėkmingam verslui reikia daugiau nei mašinos. www.ramirent.lt 7

Statybininkų diena

Apdovanojimai, įteikti Statybininkų dienos proga Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės padėkos raštai statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams

Andrius Gudaitis, A. Žilinskio ir ko UAB, statybos vadovas.

Profesionalus ir itin iniciatyvus kompanijos darbuotojas, kuris atsakingai organizuoja darbus sudėtinguose objektuose, puikiai dirba su partneriais. Konsultuoja, ugdo ir moko jaunesnius kolegas, yra gerbiamas ir vertinamas kolegų ir partnerių.

Vladislovas Galkauskas, AB „Montuotojas“ montavimo firmos Alytuje technikos direktorius.

Bendrovėje dirbdamas ilgą laiką ir sukaupęs didelės praktikos, būdamas aukštos kvalifikacijos darbuotojas, pateikė pasiūlymų, atliekant itin sudėtingus inžinerinius projektus įvairios paskirties šalies ūkio objektuose. Šie pasiūlymai svarbūs tiek ekoniminiu, tiek techniniu vertinimu.

8

Statybininkų diena Jonas Ladyga, UAB „Markučiai“ kokybės ir procesų vadovas.

J. Ladyga per ilgus darbo metus nuolat aktyviai dirbo ir sukaupė daug patirties statybų sektoriuje. Jo profesinė kompetencija gamybos, statybos ir kokybiškų procesų diegime smarkiai prisidėjo prie „Markučių“ eksporto vystymo ir ženklių laimėjimų Lietuvos, Skandinavijos, Rusijos ir Baltarusijos rinkose.

Vygantas Liuga, UAB „Magirnis“ montavimo darbų skyriaus vadovas.

Giedrius Mendžinskas, UAB „Irdaiva“ komercijos direktorius.

G. Mendžinskas – patyręs specialistas, statybos sektoriuje turintis ilgametę patirtį. Atsakingu ir kvalifikuotu darbu jis užsitarnavo kolegų, užsakovų, subrangovų ir tiekėjų pasitikėjimą. Per darbo statybų sektoriuje metus įgyvendino ne vieną svarbų projektą.

Irmantas Pušinskas, AB „Avona“ gamybos direktorius Vilniaus regionui.

Nelė Šimoliūnienė, Kauno technikos kolegijos direktoriaus pavaduotoja infrastruktūrai ir plėtrai.

Europarlamentaro Zigmanto-Povilo Balčyčio padėkos raštai už didžiulį indėlį plėtojant statybos verslą energetikos srityje

Artūras Abromavičius, UAB „Sweco Lietuva“ prezidentas Nikolaj Kolesnik, UAB „Alvora“ generalinis direktorius 9

Statybininkų diena

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštai statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams

Eduardas Černulis, UAB „Inžineriniai tinklai“ direktorius.

Valerijus Iziumovas, AB „YIT Kausta“ statybų direktorius.

Pradėjęs savo profesinį statybininko kelią nuo žemiausio laiptelio, buvo vertinamas vadovų ir kolegų kaip darbštus ir sumanus savo srities specialistas. Šiuo metu yra vienas geriausių statybos specifiką išmanančių vadovų, labai vertinamas kolegų dėl aukštos profesinės kompetencijos bei etikos standartų.

Jonas Dumašius, UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas.

Juozas Magelinskas, UAB „Pietų Megrame“ generalinis direktorius.

Aldona Riškutė, UAB „Mida LT“ personalo ir darbo užmokesčio skyriaus viršininkė.

Baigusi Kauno politechnikos institutą, ji pradėjo dirbti tuometiniame Gargždų statybinių medžiagų kombinate ir iki šiol tebedirba veiklą tęsiančioje UAB „Mida LT“. Per 41 metus, sukaupusi darbo patirties, ji prisidėjo prie gerų bendrovės rezultatų.

Arūnas Svirka, UAB „Rudesta“ technikos direktorius. Česlovas Zabarauskas, UAB „Avona“ generalinis direktorius.

10

Statybininkų diena

Kazys Žukauskas, UAB „Naresta“ gamybos direktorius.

Domėjimasis betonavimo technologijomis padeda įgyti technologinių kompetencijų dirbti atsinaujinančioje statybų technologinėje bazėje. Toks technologinių kompetencijų išmanymas būtinas atliekant sudėtingus architektūrinius statybos darbus.

Bronislavas Žiauga, AB „Montuotojas“ montavimo firmos Panevėžyje vyriausiasis inžinierius.

Būdamas aukštos kvalifikacijos darbuotojas, jis yra pateikęs pasiūlymų, atliekant itin sudėtingus inžinerinius projektus įvairios paskirties šalies ūkio objektuose. Šie pasiūlymai svarbūs tiek ekoniminiu, tiek techniniu vertinimu.

Donatas Valaitis,

Uzdaroji akcine bendrove

UAB „Klaipėdos monolitas“ direktorius.

Donatas Valaitis vadovauja įmonei jau 20 metų.

Sumanaus vadovo dėka, įvertintas svarus kolektyvo indėlis, vystant monolitinės statybos tradicijas Lietuvoje, įmonė pelnė užsakovų pasitikėjimą uosto plėtros ir kituose stambiuose objektuose.

Akimirka iš Statybininkų šventės Palangoje 11

Statybininkų diena

Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos raštai statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams

Almantas Bendoraitis, UAB „Dzūkijos statyba“ gamybos direktoriaus pavaduotojas specialiesiems statybos darbams.

Valdas Martikonis, UAB „Dzūkijos statyba“ specialiųjų statybos darbų vadovas.

Vidas Lasickas, UAB „Dzūkijos statyba“ statybos vadovas (apdovanotas Aplinkos ministerijos padėkos raštu) darbinę veiklą pradėjo nuo vyriausiojo inžinieriaus pareigų. Nuo 2007 m. „Dzūkijos statyboje“ jis dirba statybos vadovu. Tobulindamas žinias, atsakingai dirbdamas savo darbą jis tapo puikiu vadovu.

Visų šių bendrovės apdovanoti pristatytų darbuotojų darbinės veiklos rezultatus lėmė atsakingas darbas, pareigingumas, kruopštumas, sąžiningumas ir gebėjimas bendrauti.

12

Statybininkų diena Remigijus Dailidė, UAB „Detas“ techninis direktorius.

Tai yra žmogus, lengvai bendraujantis su savo pavaldiniais, užsakovo atstovais, laiku ir kokybiškai įvykdo jam patikėtus projektus. Operatyviai randa ir priima sprendimus, susiklosčius sudėtingoms situacijoms statybos proceso metu. Jis nusipelnė apdovanojimo už gerą ir sąžiningą darbą, laiku įvykdomus objektus.

Neringa Dapkutė, VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro Mokymo organizavimo skyriaus vadovė Egidijus Bruneika, UAB „Caverion Lietuva“ montavimo darbų vadovas Laurynas Jurevičius, UAB „Sauslaukio statyba“ darbų vadovas Orestas Mickevičius, UAB „Kortas“ mūrininkas Darius Milius, UAB „Staticus“ kompetencijų centro inžinierius-projektuotojas Klaudijus Soikinas, UAB „Ekodora“ tiekimo vadovas Marius Ulozas, UAB „Profine Baltik“ projekto vadovas

Akimirka iš Statybininkų šventės Palangoje 13

Statybininkų diena

Aplinkos ministerijos padėkos raštai statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams

Arvydas Alešiūnas, UAB „Avona“ statinio statybos vadovas Dainius Čergelis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyriausiasis specialistas Andrius Gasiūnas,

UAB „LitCon“ projektų direktorius.

Už sėkmingą ir efektyvų darbą, valdant projektą – Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro „Santakos mokslo slėnis“ statybą.

Kornelijus Kelpšas, UAB „Staticus“ montavimo skyriaus vadovas Vidas Lasickas, UAB „Dzūkijos statyba“ statybos vadovas Lilija Misiulienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos sk. vedėja 14

Statybininkų diena Remigijus Pečiulis, UAB „Caverion Lietuva“ vėdinimo ir oro kondicionavimo grupės vadovas

Anatolijus Stekolščikovas,

AB „YIT Kausta“ darbų vadovas.

A. Stekolščikovas vadovų ir kolegų vertinamas kaip darbštus ir puikus savo srities specialistas. Tai vienas iš geriausių įmonės darbų vadovų. Ilgametė patirtis, profesinė kompetencija, gebėjimas bendrauti su žmonėmis, atsidavimas darbui bei organizacijai – kertiniai jo darbo principai.

Povilas Šeštokas, Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro inžinierius ir profesijos mokytojas Algimantė Treinienė, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Egidijus Urbonas,

AB „Panevėžio statybos trestas“ projektų vadovas.

2007 m. Egidijus Urbonas pradėjo dirbti AB PST statybos darbų vadovu, vėliau – statybos vadovu. Nuo 2008 m. kovo mėn. – projektų vadovas. E. Urbonas pasižymi geru organizuotumu, yra kruopštus, griežtas ir atsakingas, atkakliai siekiantis užsibrėžto tikslo, reiklus sau ir kitiems projektų vadovas. Jis vertas pagarbos už atsakingą darbą, išmanų ir sėkmingą gamybinių užduočių vykdymą bei darbo organizavimą, atliekant svarbių ir sudėtingų objektų statybą.

Ramūnas Zaveckas,

Uzdaroji akcine bendrove

Juozo Baltiejaus nuotr.

UAB „Klaipėdos monolitas“ betono siurblio operatorius. Šio kruopštaus, pareigingo darbuotojo rankomis valdoma technika puikiai dirbo sudėtingiausiomis sąlygomis atliekant darbus beveik visose uosto įmonėse, kaip: Jūrų krovinių kompanija AB „KLASCO“; AB „Klaipėdos Smeltė“; UAB „Bega“; AB „Klaipėdos nafta“ ir daugelyje kitų objektų.

Gintas Žiurinskas,

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ grindų klojėjas.

Gintas Žiurinskas yra pareigingas, atsakingas ir kruopštus darbuotojas. Juo galima pasitikėti vykdant darbus sudėtinguose objektuose.

15

Statybininkų diena

LPK nominacija „Profesijos riteris“

už atsidavimą savo profesijai, atsakingumą ir pareigingumą, ilgametį darbą statybos sektoriuje bei pažymint profesinę šventę – Statybininkų dieną

Alfonsas Anusas, UAB „Konsolė“ direktoriaus pavaduotojas statybai Juozas Butkus, UAB „Plungės lagūna“ statybos darbų vadovas.

2001 m. pradėjo dirbti UAB „Plungės lagūna“ statybos darbų vadovu. Jo vadovaujami specialistai atliko valstybinės sienos su Baltarusija bei Lenkija pasienio ruožo sutvarkymo darbus, statė nuotekų valymo įrenginius visoje Lietuvoje. Apdovanotas už ilgametį darbą statybos verslo srityje, sąžiningumą ir kruopštumą.

Jonas Narkus, UAB „Ruukki Lietuva“ metalo konstrukcijų gamyklos brigadininkas Tomas Valaitis,

Uzdaroji akcine bendrove

Juozo Baltiejaus nuotr.

16

UAB „Klaipėdos monolitas“ direktoriaus pavaduotojas gamybai.

Savo, kaip statybininko, karjerą pradėjo nuo pagalbinio darbininko, toliau gamybinę veiklą tęsė meistro, statinių statybos darbų vadovo pareigose, vėliau paskirtas direktoriaus pavaduotoju gamybai. Tai pareigingas, sumanus jau 16 metų visa širdimi savo profesijai atsidavęs darbuotojas.

Statybininkų diena

Lietuvos darbo biržos padėkos raštai didžiausiems statybos sektoriaus darbdaviams

Dalius Gesevičius, AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius.

Apyvarta už 2013 m. sudarė 295 mln. litų, darbuotojų skaičius – 850. PST – Lietuvos statybų kompanija, kuri savo veiklą statybų sektoriuje vykdo jau daugiau kaip 55 metus. Pastatyti reikšmingiausi šalies objektai: Lietuvos prezidentūra, Aukštutinė pilis, Valdovų rūmų atkūrimas ir kiti.

Alfonsas Jaras, AB „Montuotojas“ generalinis direktorius.

Dabartiniu metu AB „Montuotojas“ dirba virš 900 darbuotojų. Tai yra nuolatinis dirbančiųjų skaičius per paskutinius keliolika metų. Kone visuose didžiausiuose ir sudėtingiausiuose Lietuvos objektuose yra AB „Montuotojas“ indėlis. Įmonės tradicijos, patirtis, kompetencija – didžiuliai. Ir neįkainojami.

Artūras Zaremba, AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius.

17

Statybininkų diena

Lietuvos statybininkų asociacijos Lietuvos statybininko garbės ženklai už ilgametį atsakingą darbą ir svarų indėlį plėtojant statybos verslą

Nijolė Ivanauskienė, UAB „Avona“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Valdas Smalinskas, UAB „Kortas“ projektų vadovas Vladimiras Ževžikovas, UAB „Alvora“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Įmonėje – nuo 1994 m. Pradėjęs darbų vadovu, 2004-2009 m. tapo projektų vadovu, o nuo 2009 m. yra įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas. Jis – aukštos kompetencijos vadovas, reiklus, atsakingas, vertas pagarbos už ilgametį atsakingą darbą statybos sektoriuje bei didžiulį indėlį plėtojant statybos verslą, įgyvendintus svarbius projektus.

STATYBŲ SĄMATOS, NORMATYVAI, KAINYNAI, PROGRAMOS

UAB „SISTELA“ 18 g. 88, LT-09303, Vilnius Žalgirio

Tel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084 E.p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt

www.sistela.lt

Statybininkų diena

Ar užteks ryžto siekti politinio apsisprendimo Adakras Šeštakauskas

Robertas Dargis

Ilgametis Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, dabar – garbės prezidentas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumas dar 2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų statybos sektoriaus atsigavimą.

Negalima kalbėti apie miesto darnią plėtrą, neplėtojant susisiekimo infrastruktūros.

Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

Juozas Zykus

Algirdas Vapšys

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas

Ilgametis Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas

Diskusija Metropoliteno klausimu iš visuomeninio lygmens persikėlė į politinį ir šio svarbaus projekto likimas perduotas į Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės rankas.

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno planus, įdiegimo galimybes ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš kitas viešojo transporto rūšis.

Liepos mėnesį LR Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas, kurį prezidentė siūlo laikyti nepriimtu. Ne vienerius metus kruopščiai rengtas, teigiamai įvertintas įvairių LR Seimo komitetų, LR Vyriausybės ir kitų institucijų, įstatymas atvertų kelią užsienio investicijoms. Seime rudens sesijos metu vyks pakartotinis balsavimas, kuriuo prezidentės siūlymui gali būti nepritarta.

Gajus mitas, jog metropoliteno statyba ir eksploatacija būtų didžiulė finansinė našta Lietuvai. Tačiau parengtas įstatymas numato, jog projektas būtų vykdomas išimtinai privačiomis lėšomis. Pagal įstatymą, metropoliteno statybas iniciuoti galėtų ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų – Kauno, Klaipėdos – savivaldybės, kurioms Vyriausybė teiktų paramą, ieškant privačių investuotojų.

Palaikymą išreiškė ir daugybė visuomenininkų, verslininkų, mokslininkų bei specialistų, tarp kurių savo nuomonę pareiškė ir statybų sektoriaus atstovai.

Siekdami politinio apsisprendimo, daug pastangų įdėjo Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijų žmonės.

Nauda statybų sektoriui Metropoliteno statybos Lietuvos statybos sektoriui būtų milžiniška paspirtis. Tai garantuotų, toli gražu, ne tik tiesioginius įvairių apimčių užsakymus metro įrengimo laikotarpiu.

Metropolitenas yra didžiulis impulsas miesto raidai – aplink metro stotis vystosi ir kuriasi gyvenamieji, biurų rajonai, pramogų bei kultūros centrai, todėl kviečiame palaikyti šią gražią idėją.

Reikia tikėtis, kad politinis apsisprendimas bus pasiektas, o už savo teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje bus kovojama ir toliau.

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ informacija ir nuotraukos

Specialistų, Seimo ir Vyriausybės nuomonės Prezidentūrai nė motais Suprasdami Metropoliteno koncesijos įstatymo reikalingumą, abejingi neliko 89 Seimo nariai, susivieniję į Parlamentinę metropoliteno idėjos paramos grupę.

19

Statybininkų diena

Bedrovėje įkūnytos žmonių idėjos ir energija

Uzdaroji akcine bendrove

Rimantas Taraškevičius

Donatas Valaitis

UAB „Klaipėdos monolitas“ valdybos pirmininkas

UAB „Klaipėdos monolitas“ direktorius

„Klaipėdos monolitas“ jungia ne tik atsakingus, savo profesiją mylinčius bei jos subtilybes išmanančius specialistus. Galiu drąsiai pasakyti: čia dirba tikrai geri žmonės. Ir tai – didžiausias mūsų bendrovės turtas. Šioje bendrovėje įkūnytos daugybės žmonių idėjos ir energija, inžinierių, projektų autorių ir kitų specialistų išmintis bei nuoširdžios įmonės darbininkų pastangos.“

UAB „Klaipėdos monolitas“ kolektyvas. Nemaža dalis bendrovėje dirbančių žmonių – čia nuo pat pirmųjų įkūrimo dienų. Viena labiausiai laukiamų švenčių – įmonės gimtadienis, sutampantis su respublikine Statybininko diena, kai susirenka visi bendrovės kolektyvo nariai su šeimomis.

Prieš du dešimtmečius vietoj buvusios Statybos valdybos įkurta bendrovė „Klaipėdos monolitas“ šiandien 20

„Šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai diktuoja visai kitokį įprastų technologijų pritaikomumą ir verčia ieškoti kūrybiškų sprendimų, nes šablonų monolitinėje statyboje jau seniai nebėra. Džiaugiuosi, kad turime kūrybišką ir profesionalią komandą, bet kokioje situacijoje randančią autentiškus sprendimus.

Tai mūsų stiprioji pusė – gebėjimas būti stipriems visiems kartu ir kiekvienam atskirai.“

užima svarbią vietą Lietuvos monolitinių gelžbetoninių statinių industrijos žemėlapyje. Įmonės įkūrimo data laikoma 1993 m. rugpjūčio 3 d., kuomet iš respublikinio statybos tresto „Monolitas“ padalinio Klaipėdoje ji tapo privačia bendrove.

Per 20 metų įmonė tapo neatsiejama uostamiesčio dalimi – nors įmonės kolektyvo profesionalumo vaisiai išsibarstę po įvairius šalies miestus, didžioji

dalis atliktų darbų visgi susiję su gimtuoju miestu, o jam ištikima įmonė visuomet orientavosi į visai Lietuvai svarbaus strateginio objekto – uosto – poreikius. Atlikti svarbūs darbai beveik visose uosto įmonėse. Terminalais, sandėliais ir kitokiais uosto veiklai būtinais statiniais gali didžiuotis tokie uosto gigantai kaip AB „Klasco“, UAB „Bega“, UAB „Krovinių terminalas“ ir kiti.

Statybininkų diena

2014 m. AB „Klasco“ birių trąšų sandėlis

Bendrovės „Klaipėdos monolitas“ išskirtinis bruožas – monolitiniai gelžbetoniniai statiniai – tarnauja ne

2013 m. AB „Klasco“ birių trąšų sandėlio statybos akimirkos

tik uostui. Talkinta statant trečiosios miesto vandenvietės vandens valymo ir gerinimo įrenginius, rekons-

2014 m. Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje

Per dvidešimt veiklos metų pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, viešbučių. Dvidešimt dviejų aukštų D raidės formos daugiaaukš-

truojant pirmąją vandenvietę ir t.t

2014 m. Jungtinio gyvybės mokslų centro pastatas ir daugiaaukštė automobilių saugykla Vilniuje

tis – aukščiausias bendrovės pastatytas pastatas. Šiame gyvenamajame name Naujojo Sodo gatvėje „Klaipėdos monolitas“ iškėlė vieną aukščiausių

uostamiestyje nestandartinės formos monolitinį gelžbetonio karkasą ir sėkmingai panaudojo sudėtingus technologinius sprendimus.

21

Statybininkų diena

2006 m. 22 aukštų gyvenamasis namas Klaipėdoje, raidė „D“.

Per 20 metų įmonės dėka atsirado per 100 įvairios paskirties pastatų. UAB „Klaipėdos monolitas“ me-

tinės darbų apimtys savo jėgomis siekia apie 30 mln. litų. Bendrovė skaičiuoja, jog šiuo metu per

2014 m. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės pastatas

Galima drąsiai teigti, jog „Klaipėdos monolitas“ prisidėjo prie didžiosios dalies pačių įdomiausių, 22

2008 m. ir 2012 m. Išlietos monolitinės gelžbetonio konstrukcijos bei karkasai daugiabučiuose namuose Dragūnų g. 1 ir 2.

mėnesį sunaudoja apie 200 tonų armatūros ir jos gaminių, apie 1500 kubinių metrų betono.

2014 m. AB „Klaipėdos energija“ biokuro katilinė

gražiausių, sudėtingiausių ir šiandien miesto veidą puošiančių statinių atsiradimo.

UAB „Klaipėdos monolitas“ inf. ir iliustr.

Statybininkų diena

Įgyvendinti projektai reprezentuoja aukštą kokybę

„Irdaiva“ Vokietijos automobilių koncerno „Volkswagen“ Lietuvoje atstovo UAB „Moller Auto“ užsakymu stato automobilių prekybos ir aptarnavimo saloną Vilniuje. Modernus salonas su komercinėmis patalpomis kyla sostinės Savanorių prospekto prieigose, Vaduvos gatvėje. Apie 10 tūkst. kv. metrų ploto statinio vertė sieks 35 mln. litų.

Neseniai bendrovė „Irdaiva“ Vilniuje rekonstravo prie ypatingai svarbių statinių priskiriamą pastatą, kurio vertė 14,513 mln. litų. Tai 4065 kv. m. keturių aukštų, su techniniu aukštu bei rūsiu lazerių gamykla. Šį statinį sudaro administracinė, gamybinė dalys, sandėliavimo ir logistikos laboratorinės, gamybinės, techninės patalpos.

Pramoninių safyrų gamykla padalyta į dvi dalis: vienoje bus gamybinės ir buitinės patalpos – persirengimo kabinos, dušai, tualetai, virtuvė darbuotojams, o kitoje įsikurs administracija.

Ateityje lietuviškoje pramoninių safyrų gamykloje ketinama įrengti ir mokslinę laboratoriją, kurioje bus atliekami įvairūs tyrimai.

UAB „Irdaiva“ užsiima projektavimo, bendraisiais statybų darbais bei teikia generalinės rangos paslaugas. „Galime pasiūlyti gerą kainą, sugebame kokybiškai atlikti darbus, todėl esame vertinami privačių užsakovų“, – sako jos generalinis direktorius Irmantas Kubilius.

Irena Dirgėlienė 2005 m. įkurtoje, visoje Lietuvoje statybų paslaugas teikiančioje įmonėje dirba daugiau kaip du šimtai atestuotų darbų vadovų ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

Sėkmingai statybų sektoriuje dirbanti įmonė pelnė tarptautinį pripažinimą pasaulio verslo apdovanojimuose „Stewie Awards“. Įmonės lankstumas, augimas ir pelningumas įvertintas ir Lietuvoje – ji net du kartus pelnė „Gazelės“ apdovanojimą, įmonės apdovanojimų sąrašą papildo ir „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalis.

UAB „Irdaiva“ stato, renovuoja, rekonstruoja, restauruoja įvairios paskirties pastatus, projektuoja. Paprasčiau kalbant, atlieka visus su statybomis susijusius darbus nuo projekto patvirtinimo iki vidaus apdailos. Įmonė gali pasigirti sėkmingai įgyvendinusi daugybę projektų, reprezentuojančių aukštą darbų kokybę.

Bendrovei teko įgyventi ne vieną išskirtinį projektą. Vienas tokių – tai lazerių gamybos pradininkės ir pasaulinės lyderės UAB „Šviesos konversija“ gamybinio pastato rekonstrukcija. Įgyvendinant projektą buvo nugriautas senas ir pastatytas naujas gamybinis pastatas, kuriame įrengtos modernios patalpos.

Pramoninių safyrų gamyklos UAB „Rokor“ statybos projektas iš kitų išsiskiria inovatyvumu. Įgyvendindama šį projektą bendrovė pastatė gamybinį pastatą su administracinėmis patalpomis. Čia pagal naujausias technologijas sukomplektuota safyrų auginimo ir apdirbimo įranga, neturinti analogų Lietuvoje.

Pasak generalinio direktoriaus I. Kubiliaus, bendrovė sėkmingai įgyvendina ir užsienio įmonių projektus Lietuvoje. Vienas iš tokių projektų – Vokietijos automobilių koncerno „Volkswagen“ Lietuvoje atstovo „Moller Auto“ automobilių prekybos ir aptarnavimo salono Vilniuje statyba. Privataus tarptautinio verslo pasitikėjimas bendrove rodo, kad ji yra vertinama kaip savo srities profesionalė.

UAB „Irdaiva“ turi didelę kultūros paveldo objektų atstatymo, restauravimo ir rekonstravimo patirtį, todėl buvo samdoma atlikti daugelio valstybei strategiškai ar kultūriškai svarbių objektų statybos ar atnaujinimo darbus. Įmonė yra viena iš sėkmingai dirbančių bendrovių Lietuvos statybų rinkoje. Jos sėkmę lėmė užsakovų poreikių analizavimas, atsakingas požiūris į darbą, orientacija į privačius objektus, lanksti kainų politika ir kokybė. Įmonės patikimumo ir profesionaliai atliekamo darbo įro-

UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius Irmantas Kubilius.

dymas – daug sėkmingai įgyvendintų projektų, teigiami užsakovų atsiliepimai. Įmonės veiklos kryptingumą ir plėtrą liudija tai, kad UAB „Irdaiva“ dirba įvairiose statybos srityse. „Bendrovės veiklos centre yra ir naujos statybos projektai, ir viešųjų erdvių tvarkymas, ir pastatų atnaujinimas: daugiabučių namų modernizavimas, viešosios paskirties pastatų atnaujinimas, remontas, kultūros paveldo objektų tvarkymas. Projektavimo darbai, bendrieji ir specialieji statybos darbai, generalinės rangos paslaugos – visa tai gali pasiūlyti mūsų bendrovė“, – sako UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius I. Kubilius.

Bendrovės nuotr.

23

c ij os ma LT

or

C.

in f

RO

iau

PA

ug da

„PAROC“ – IZOLIACINIŲ SPRENDIMŲ EKSPERTAS

95 % akmens vatos žaliavos sudaro akmuo

40 % energijos suvartojama pastatuose

Savo raudonai-baltai dryžuotais, tvariais izoliaciniais sprendimais „Paroc“ jau ištisus dešimtmečius saugo namus, pastatus ir konstrukcijas nuo žvarbių žiemų ir ekstremalių sąlygų. Aplinka, kurioje gyvename ir dirbame, nuolat kinta. Ekstremalios salygos tampa vis dažniau pasitaikančiu reiškiniu visame pasaulyje. Pastatai, kuriuose gyvename ir dirbame – sensta, o greitai besivystančios technologijos kelia aukštesnius reikalavimus izoliaciniams sprendimams. Įtempto darbo ir ilgametės patirties dėka, savo klientų akyse tapome tvirtu prekės ženklu ir patikimu partneriu. Siekdami nuolatos kurti pridėtinę vertę savo klientams šiame besikeičiančiame pasaulyje, keliame vis aukštesnius tikslus ir siekiame būti pavyzdžiu statybų industrijos srityje.

Mes nuolat ieškome tiek mažų, tiek didelių naujovių ir tobuliname savo darbo metodus. Mūsų veiklos atvirumas, naujovių kūrimas kartu su klientais ir dalinimasis įžvalgomis tobulina mus, tuos, su kuriais dirbame, ir kartu – visą statybos pramonę.

Mes kuriame tvarius ir ilgalaikius sprendimus siekdami užtikrinti ilgaamžę, energiškai efektyvią, ugnies požiūriu saugią ir patogią gyvenamąją bei darbo aplinką.

Savo pavyzdžiu įkvepiame kitus ir prisidedame prie geresnės aplinkos kūrimo.

24

Statybininkų diena

„Paroc“ gaminių asortimentą sudaro statybinė izoliacija, techninė izoliacija, jūrinė izoliacija, kompozicinės („sandwich“) plokštės ir akustiniai gaminiai. Gamybiniai pajėgumai yra Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. „Paroc“ pardavimų padaliniai aptarnauja klientus 14-oje Europos valstybių.

STATYBINĖS IZOLIACIJOS produktų sąraše – platus gaminių bei sprendimų pasirinkimas įvairių pastatų šiltinimui. Statybinė izoliacija dažniausiai naudojama kaip šilumos, ugnies bei garso izoliacija pastatų sienoms, stogams, grindims ir pamatams, perdangoms bei pertvaroms.

Platus garsą sugeriančių lubų ir sienų plokščių spektras yra skirtas patalpų akustiniams reikalavimams gerinti bei pramoninio triukšmo slopinimui.

TECHNINĖ IZOLIACIJA naudojama kaip šilumos, ugnies bei garso izoliacija pastatų technologinėse sistemose, gamybos procesuose, vamzdynams, gamybos įrangai bei laivų konstrukcijoms.

„Paroc“ yra atsakinga kompanija, kuri tenkina dabartinės ir būsimų kartų poreikius. Tvarumas yra mūsų veiklos vystymo ašis. Savo izoliacijos sprendimais mes sukuriame priemones energijai išsaugoti. Didžiuojamės galėdami „Paroc“ veikla prisidėti prie tvarumo plėtros.

„Paroc“ ne tik kuria inovatyvias ir energiškai efektyvias statybų technologijas bei sprendimus, bet ir dalinasi žiniomis, savo patirtimi su rinkos ndalyviais ir vartotojais. „Paroc“ seminaruose kasmet apsilanko per 1000 klausytojų, tūkstantiniais tiražais leidžiamas ir kasmet platinamas izoliacinių sprendimų mazgų brėžinių katalogas „Statau šiltą namą“.

KOMPOZICINĖS PLOKŠTĖS lengvos, ugniai atsparios, plieno lakštais dengtos plokštės su akmens vatos užpildu viduje. PAROC kompozicinės plokštės yra skirtos fasadams, pertvaroms bei perdengimams visuomeniniuose, komerciniuose ir pramoniniuose pastatuose.

„Paroc“, kaip patikimas socialinis partneris, remia architektų iniciatyvas, statybos specialybių studentų tobulinimąsi ir tvarumo sampratą atitinkančius renginius. „Paroc“ yra įsteigusi stipendijas VGTU studentams.

25

Statybininkų diena

Veikia pramonės, statybiniame bei tiltų sektoriuose Specializuoti tiltø ir statybos sprendimai

26

UAB „Švykai“ yra viena iš didžiausių Lietuvos įmonių, teikiančių specializuotas tiltų remonto, pramoninių objektų antikorozinio remonto, pastatų konstrukcijų priešgaisrinio padengimo ir metalinių konstrukcijų metalizavimo paslaugas. Per pastaruosius ketverius metus įmonė savo veiklą išplėtojo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Norvegijoje, Švedijoje.

Kompanijos veiklą galima suskirstyti į tris pagrindinius segmentus: pramonės, statybinį bei tiltų.

Pramonės segmente įmonė yra sukaupusi ilgametę patirtį remontuodama talpyklas, t.y., dažydama naftos, chemijos produktų ir vandens talpyklų vidų bei išorę. Šiame segmente taip pat teikiamos pastatų laikančiųjų konstrukcijų betoninių paviršių atstatymo ir apsauginio dažymo paslaugos. Betoniniai paviršiai atstatomi naudojant naujausias technologijas, t.y., torkretavimo ar injektavimo įrangą bei naudojant itin kokybiškas medžiagas.

Statybinio segmento pagrindinė veiklos sritis yra metalinių ir medinių konstrukcijų priešgaisrinis dažymas. Metalinės konstrukcijos gali būti padengtos

įvairiomis priešgaisrinėmis dangomis: priešgaisriniais dažais, purškiamais cementiniais ir gipsiniais mišiniais, purškiama vata arba priešgaisrinėmis vatos plokštėmis. Reikalinga danga kiekvienu atveju parenkama pagal konkrečias aplinkybes bei užsakovo pageidavimus. Ugniaatsparinimas yra vienas iš būdų užtikrinti metalinių konstrukcijų atsparumą deformacijai ir padidinti patalpų atsparumą ugniai. Medinių konstrukcijų dažymas ugniai atspariais dažais ar lakais daro medieną mažiau degią ir mažina ugnies plitimo greitį.

Naujiena Lietuvoje – paviršių metalizavimas

metalizavimas. Tai naujovė Lietuvos rinkoje. Metalizavimas – tai specialia įranga metalinių konstrukcijų dengimas metalu (cinku, aliuminiu ar jų mišiniu), jį išlydžius elektros lanku ar dujiniu degikliu ir užpurškiant oro srautu ant metalizuojamo paviršiaus. Dažniausiai paviršiaus dengimas metalu, t.y., katodinė apsauga, yra atliekamas gamyklose naudojant cinkavimo vonias, vadinamasis karštas cinkavimas. Tačiau šis būdas turi trūkumų: jis netinka didelių gabaritų konstrukcijoms bei konstrukcijoms, kurios jau yra sumontuotos objekte. Tokiais atvejais metalizavimas arba terminis apipurškimas yra pati geriausia metalinių konstrukcijų apsauga.

UAB „Švykai“ šiais metais Norvegijoje atliko E6 Harran Nes tilto metalinių konstrukcijų dvigubą apsaugą, kai pirmiausiai buvo atliktas metalizavimas, o po to – antikorozinis dažymas trimis sluoksniais.

Tokia sistema garantuoja konstrukcijų ilgaamžiškumą mažiausiai 20 metų.

Viena iš naujausių įmonės veiklos sričių – paviršių

Bendrovės iliustr.

Užsakovas: AB „ Lietuvos energijos gamyba“ – Kruonio HAE – III agregato I etapo slėgiminio vamzdyno gelžbetonio remonto darbai, 2014 m.

Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“ – projekto Rail Baltica geležinkelio tilto per Nemuną metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų antikorozinio remonto darbai bei metalinių kniedžių ir lakštų keitimas, 2013-2015 m.

Užsakovas: DSD Bruckenbau GmbH – E6 Harran Nes tiltas Norvegijoje – atliktas metalinių konstrukcijų metalizavimas ir dažymas, 2014 m.

Užsakovas: AB „Klaipėdos nafta“ – Subačiaus kuro bazės talpyklų vidaus ir išorės antikorozinis dažymas, 2013 m.

Užsakovas: Švedijos kelių direkcija - tiltas Atvidaberg mieste, Švedijoje, atliktas antikorozinis dažymas, 2013-2014 m.

Užsakovas: AB „Orlen Lietuva“ – metalinių konstrukcijų ugniaatsparinimas nuo angliavandenilinio gaisro, 2014 m.

Statybininkų diena

Moderniuose projektuose – unikalūs sprendimai

AB „Panevėžio statybos trestas“, pasitelkęs geriausius specialistus, ilgametę statybos darbų ir projektų valdymo patirtį bei naujausias technologijas, šiais metais nemažą vykdomų statybos projektų dalį vykdo ir Panevėžio regione.

Įmonės „Amilina“ gamyklos biokuro katilinė ir kuro talpyklų bokštai.

Bendrovė, pastačiusi jau ne vieną didelį ir technologiškai sudėtingą objektą, 2014 metų pavasarį sėkmingai užbaigė AB „Amilina“ krakmolo gamybos cecho, biokuro katilinės ir kuro saugyklų statybos darbus, kurie buvo pradėti 2012 metų rugpjūtį. Šiems darbams įgyvendinti įmonės Projektavimo biuras „PST projektai“ panaudojo BIM projektavimo technologiją (Angl. Building Information Modeling arba Statinio informacinis modeliavimas), atliko visus projektavimo darbus 3D aplinkoje, parengė techninį ir darbo projektus.

Visi plėtros darbai PST darbuotojų buvo atliekami

veikiančios gamyklos teritorijoje. Sudėtingų statinių darbai pradėti nuo biokuro katilinės statybos. Biokuro katilinės viduje sumontuotas 30 MW katilas, kuriame bus deginamas biokuras ir tokiu būdu išgaunama šiluma. Katilinės pastatas yra karkasinio tipo, laikančios statinio konstrukcijos ir denginys metaliniai, pagaminti iš plieno. Biokuro katilinės pastatas pastatytas prie esamo kuro saugyklos komplekso, kurio aukštis – beveik 40 metrų. Saugyklos įrengtos naudojant nestandartinius technologinius sprendimus, retai taikomus Lietuvos statybos pramonėje. Kuro talpyklos bokštas siekia 26,6 m aukščio. Jam įrengti

panaudotas sudėtingas technologinis procesas: betonuota slenkančiais klojiniais, nepertraukiamu būdu.

Vienos talpyklos betonavimo darbams atlikti užteko 6 parų.

Kitas šiuo metu vykdomas projektas Panevėžyje – UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ gamyklos pastato išplėtimas. Tai moderniausia izoterminių kėbulų, priekabų ir puspriekabių gamykla Lietuvoje, taikanti novatoriškus metodus savo gamybos organizavimo procesuose.

Bendrovė vertina, jog jai patikėta atlikti darbus nuo projektavimo iki visiško jų užbaigimo. Objekto darbai pradėti 2013 metų spalio mėnesį, darbų pabaiga numatyta šių metų rugsėjį. Prie veikiančio gamybos paskirties pastato pastatytas naujas 3000 kv. m priestatas. Jo statybos darbams atlikti sunaudota apie 200 tonų metalo konstrukcijų. Įrengta 9800 kv. m ploto trinkelių aikštelė.

AB „Panevėžio statybos trestas“ didžiuojasi galėdama prisidėti prie gamyklų išplėtimo projektų. Kiekviena projekto dalis yra unikali ir sudėtinga, jai įgyvendinti reikalinga ilgametė darbų vykdymo patirtis.

Dar vienas įgyvendintas projektas – „Transporto sektoriaus praktinio mokymo centro (autodromo) įkūrimas Panevėžyje“. PST Projektavimo biuras „PST projektai“ pagal užsakovo pateiktas užduotis parengė techninį ir darbo projektus.

Bendrovė pagrindinių ir svarbiausių darbų dalį sėkmingai įgyvendino savo jėgomis. Praktinio mokymo centras įkurtas daugiau nei 6 hektarų teritorijoje, maždaug pusę jos užima praktinio vairavimo mokymo aikštelės.

Naujose trasose įrengta speciali, purškiama vandeniu polimerinė danga. Jos pagalba sukuriama slidi danga – netikėta automobilio šoninio praslydimo imitacija. Šios priemonės naudojamos mokymams, kaip suvaldyti slystantį automobilį. Taip pat įrengtos traktorininkų praktinio mokymo, krautuvų vairuotojų mokymo aikštelės.

Vykdant projektą ne tik įrengtos minėtos aikštelės, kuriose nutiesta daugiau nei 30 tūkst. kv. m asfalto dangų, bet ir modernizuoti, pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams mokyklos pastatas, angarai. Tai pirmoji tokio tipo vairavimo bazė Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Bendrovės informacija ir nuotraukos 27

Statybininkų diena

Žemaitijos įmonė darbo nestokoja visoje Lietuvoje

Bendrovės „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas sako, kad kol svarbiausias Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas atrankos kriterijus – mažiausia kaina, tol užsakovai neturi jokios galimybės pasirinkti paslaugų teikėjo. Konkursą paslaugos teikėjas gali laimėti net tuo atveju, jei jis – nepatikimas ir ankstesnes sutartis vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Savivaldybė ar vietinės įmonės noriau rinktųsi rangovus iš savo krašto, tačiau norint teikti kokybiškas paslaugas ne visada pavyksta pasiūlyti mažiausią kainą, tad tenka darbo ieškoti visoje Lietuvoje.

Irena Dirgėlienė Savo istoriją nuo 1956 m. skaičiuojanti „Plungės lagūna“ veiklos pradžioje daugiausia stačiusi smulkesnius objektus, dabar išaugo į rimtą statybinę firmą, atliekančią bendruosius ir specialiuosius mechanikos bei elektrotechnikos statybos darbus, galinčią tvarkyti kultūros ir istorijos paveldo objektus. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 310 žmonių, dauguma jų – patyrę,gerai apmokyti darbuoto28

jai. Jie stato ir remontuoja pastatus, montuoja gelžbetonio konstrukcijas, atlieka betonavimo ir aplinkos tvarkymo darbus, kloja įvairios paskirties inžinerinius tinklus, tiesia įvairios paskirties ir sudėtingumo kelius, stato gatves ir šaligatvius, tvarko viešąsias erdves. Dar viena įmonės veiklos kryptis – hidrotechninė statyba: technologiniai statiniai, užtvankos, greitvietės, žuvitakiai, vandens kėlimo stočių, nuotekų siurblinių statyba. „Plungės lagū-

na“ – daugelio objektų darbų generalinis rangovas.

Pernai įmonė atliko darbų beveik už 40 mln. litų, šiemet statybos rangos apimtys gali siekti ir 60 mln. litų.

Bendrovės sudaromų sutarčių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo keleto mėnesių iki trejų metų. „Metų pabaigos laukiame ramūs – darbų užteks iki kitų metų. Truputį neramina tai, kad šiuo metu labai sumažėjo viešųjų pirkimų ir nelabai aišku, kada jų vėl padaugės“, – sako A. Čebanauskas.

Statybininkų diena

Stiprina techninę – materialinę bazę Įmonė nuolat stiprina materialinę – techninę bazę, kasmet gamybos priemonėms atnaujinti skiria apie du – tris milijonus litų. Šiuo metu įmonėje atnaujintas kelių statybos įrengimų parkas, dirba trys inžinerinių tinklų statybos betranšėjėmis technologijomis kompleksai. Neseniai bendrovė įsigijo specialią įrangą inžineriniams tinklams įrengti dolomito gruntuose. Šią įrangą sėkmingai naudoja atlikdami projekto „Žagarės miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, Joniškio rajone“ darbams. Įgyvendinus šį projektą bus nutiesta daugiau kaip 12 km vandentiekio bei nuotekų tinklų, rekonstruotos ir pastatytos naujos nuotekų siurblinės.

Stato pavojingų atliekų sąvartyną „Plungės lagūna“ šiuo metu stato ir įrenginėja pavojingų atliekų sąvartyną Šiaulių rajone. Projektą planuojama įgyvendinti šiemet. Pagal jį ketinama pastatyti 4 sekcijų pavojingų atliekų sąvartyną, kurio atliekų kaupo dugno plotas – apie 7880 kv. metrų. Darbų rangovas – „Plungės lagūna“ – sąvartyne įsipareigojo įrengti pavojingų atliekų stabilizavimo barą, įdiegti stabilizavimo technologijas ir išbandyti jas nepertraukiamu vieno mėnesio laikotarpiu. Įmonė taip pat parengs pavojingų atliekų techninius ir technologinius reglamentus, visas reikalingas darbų saugos ir sveikatos instrukcijas bei visą kitą dokumentaciją, užtikrinsiančią sklandžią pavojingų atliekų sąvartyno veiklą.

Sąvartyno tvarkymo darbus „Plungės lagūna“ atlieka ir savo krašte. Čia kartu su partneriais laimėjo konkursą mechaninio – biologinio atliekų apdorojimo įrenginiams Jerubaičių (Plungės raj.) regioniniame sąvartyne statyti. Darbai atliekami pagal projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, kurio tikslas – sukurti Telšių regione komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, padėsiančią sumažinti į sąvartyną patenkančias biologiškai skaidžias atliekas iki 30 proc. bei perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau 50 proc. visų komunalinių atliekų.

Gyvenantieji netoli sąvartyno dažnai skundžiasi dėl sklindančios smarvės. Manoma, kad pastačius mechaninio – biologinio atliekų apdorojimo įrenginius su anaerobiniu pūdymu problema bus išspręsta, mat į sąvartyną pateks tik rūšiuotos atliekos. Jos bus rūšiuojamos uždarame pastate, atskiriant antrines žaliavas ir visas kitas atliekas, tinkančias perdirbti ar kitaip panaudoti. Taip pat bus atskirtos ir bioskaidžios atliekos, kurios sudaro apie pusę visų atliekų. Jos bus fermentuojamos uždarose patalpose, kuriose išgaunamos dujos, o fermentavimo įrenginiuose gautos dujos uždarais vamzdynais bus tiekiamos į elektros

Bendrovės „Plungės lagūna“ valdybos pirmininkas Almutis Bieliauskas

Bendrovės „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas

gamybos bloką, kur bus sudeginamos. Projekto vertė –daugiau nei 33 mln. litų. Darbus baigti planuojama ateinančiais metais.

2012 m., laimėjusi VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ konkursą, per ypatingai trumpą laiką bendrovė įrengė Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno antrąją sekciją, kurios plotas – apie 26 tūkst. kv. metrų.

Bendrovės specialistai atlieka ne tik statybos darbus – bendradarbiaudami su įvairiomis Lietuvos ir užsienio kompanijomis, dirbančiomis nuotekų valymo technologijų srityje, jie profesionaliai atlieka technologinės įrangos montavimo, automatizavimo ir kitus darbus.

Dirba ir Telšių rajone „Plungės lagūna“ įgyvendina projektą „Vandentiekio

Stato nuotekų valyklas ir nuotekų tinklų plėtra Telšių mieste ir rajone“. Dar2013 m. pastatytos ir užsakovams perduotos Plungės rajono Šateikių, Kulių, Alsėdžių ir Žemaičių Kalvarijos miestelių nuotekų valyklos, šiemet pabaigtos Skuodo raj. Lenkimų ir Aleksandrijos miestelių valyklos. 2012 m. Akmenės raj.pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai, kuriuose įrengta 11 tūkst. kv. metrų asfaltuota kompostavimo aikštelė, pakloti inžineriniai tinklai, siurblinės, sutvarkyta aplinka. Kitas projektas – Mažeikių rajono Viekšnių miestelyje suprojektuoti ir jau statomi buitinių nuotekų valymo įrenginiai, kurių projektinis našumas – 330 kub. m per parą.

bų rangos sutartyje numatyta, kad bendrovė darbus baigs 2015 m. vasarą. Planuojama nutiesti 2,6 km vandentiekio ir 31,4 km nuotekų tinklų. Nauji nuotekų tinklai bus tiesiami tose gyvenvietėse, kur gyventojų prisijungimas prie centralizuotų sistemų kur kas mažesnis nei 95 proc. Projekto metu nuotekų tinklai tiesiami ir Nevarėnų, Ryškėnų bei Degaičių gyvenvietėse. Taip pat bus pastatyti nauji valymo įrenginiai Nevarėnuose. Panašus projektas įgyvendinamas ir Kaišiadorių rajone.

Bendrovės informacija ir nuotraukos

Pastarųjų metų įmonės atliktų statybos bei montavimo darbų apimtys, mln. Lt: Rodikliai Metinė apyvarta Statybos montavimo darbai

2008 m.

52,94 45,43

2009 m.

41,55 36,51

2010 m.

39,50 33,47

2011 m.

51,60 44,10

2012 m.

51,00 44,90

2013 m.

36,40 30,98 29

Statybininkų diena

SAKRET idėja pakeitė statybos vystymosi kryptį

Dar 1936 m. JAV inžinierius Artūras Avrilas (Arthur Avril) nusprendė pamėginti atsisakyti tradicinio statybinių skiedinių ir betono mišinio ruošimo iš atskirų komponentų statybos aikštelėje būdo ir pateikti iš anksto pagal griežtą receptą sumaišytą sausąjį mišinį.

Naująjį produktą jis pavadino SAKRETE: žodžių „sack“ (liet. k. maišas) ir „concrete“ (liet. k. betonas) junginiu. Iš karto buvo pastebėta ir įvertinta, kad naudojant iš anksto paruoštą sausąjį mišinį, ženkliai pagreitėja darbų procesas ir užtikrinamas kokybės pastovumas. 1966 m. šia idėja susidomėjo keturi vokiečių verslininkai ir netrukus Vokietijoje sausieji statybiniai mišiniai pradėti gaminti SAKRET vardu.

Tokiu būdu greito statybos proceso ir aukštos kokybės produktai pradėjo savo kelią Europoje. Šiuo metu SAKRET pasaulyje yra vienas iš didžiausių sausųjų statybinių mišinių gamintojų, Europoje turintis daugiau nei 60 gamyklų ir 26 tiekimo įmones, iš kurių net 18 įsikūrę Vokietijoje. 2008 m. rugpjūčio 20 d. Kėdainiuose oficialiai atidaryta didžiausia Baltijos šalyse sausųjų statybinių mišinių gamykla. Gamykloje per metus galima pagaminti apie 250 tūkst. tonų sausų statybinių mišinių.

SAKRET ypatingą dėmesį skiria gaminamų produktų

kokybei. Bendradarbiaujant su SAKRET Europa centrine laboratorija Berlyne, įmonės gamyklose įdiegtos gaminamo produkto kokybės kontrolės sistemos, užtikrinančios galimų nuokrypių prevenciją dar pradiniuose gamybos etapuose. SAKRET įmonėse puikiai išvystytas servisas, todėl gaminami produktai ir technologijos nuolat tikrinamos ne tik laboratorinėmis, bet ir praktinio darbo ir eksploatavimo sąlygomis. Kokybės klausimais nuolat bendraujama su statybos darbus atliekančiais profesionalais. SAKRET produktų kokybės kontrolės procese nuolat naudojamasi Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos akredituotų ir notifikuotų laboratorijų paslaugomis. SAKRET įmonių gamybos kontrolės sistemas prižiūri ir nuolat vertina Latvijos žinių akademijos sertifikavimo centro ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) ekspertai.

SAKRET – statybų rinkos dalyviams siūlo visais aspektais konkurencingus sausuosius ir paruoštus

Pagrindinės šiltinimo sistemų medžiagos ir elementai:

3.

1.

2.

4.

5.

6.

7.

30

1. Klijai šilumą izoliuojančioms plokštėms „Sakret BK“ arba „Sakret BAK“.

2. Šilumą izoliuojanti medžiaga (EPS arba MW).

3. Tvirtinimo smeigės.

4. Armuojamas tinkas „Sakret BAK“ arba „Sakret KAM“.

5. Armavimo tinklelis.

6. Gruntas prieš dekoratyvinį tinką – „Sakret PG“.

7. „Sakret“ paruošti dekoratyviniai tinkai: • Silikoninis tinkas – „Sakret SIP“; • Akrilinis tinkas – „Sakret AP“; • Silikon-silikatinis tinkas „Sakret SMS“; • Dažomi mineraliniai tinkai SBP ir MRP-E.

naudoti statybinius mišinius, kurie į statybų aikštelę gali būti tiekiami ir mobiliais silosais. Tai sudaro sąlygas žymiai padidinti statybos darbų efektyvumą.

Taip pat siūlo komplektuojamus elementus ir technologijas, leidžiančias atlikti pačias įvairiausias statybos, remonto ir renovacijos darbų užduotis.

SAKRET sprendimai pastatų atnaujinimui Viena aktualiausių šių dienų temų Lietuvos statybos rinkoje yra daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa (mūsų šalyje iki 1993 m. pastatytų daugiabučių namų yra daugiau kaip 34 tūkst., iš jų atnaujinta – tik apie 4 tūkst.) ir techniniai programos remiamų daugiabučių atnaujinimo sprendimai.

SAKRET pastatų išorės atnaujinimui (renovavimui) siūlo turinčias Europos techninį įvertinimą (ETI) ir CE ženklais pažymėtas išorines tinkuojamas sudėtines termoizoliacines sistemas. SAKRET išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos yra skiriamos pagal šilumą izoliuojančios medžiagos rūšį ir gali būti su polistireniniu putpalsčiu (ETICS SAKRET EPS) arba su mineraline vata (ETICS SAKRET MW). Šiltinimo sistemų įrengimas ne tik pagerina pastato sienų šilumines savybes, bet ir padidina jų apsaugą nuo neigiamo atmosferos poveikio bei leidžia atnaujinti ar pakeisti estetinį pastato fasadų vaizdą. Sisteminių medžiagų ir elementų atitiktis keliamiems reikalavimams užtikrina jų savybių tarpusavio suderinamumą, tačiau galutiniam visos šiltinimo sistemos ilgaamžiškumui svarbu ne tik surinkti būtiną tokių medžiagų ir elementų komplektą, bet ir teisingai atlikti šiltinimo sistemos projektavimo ir montavimo darbus.

Tinkamai suprojektuotos ir eksploatuojamos šiltinimo sistemos turi tarnauti ne mažiau kaip 25 metus.

Tokio ilgo tarnavimo laiko negalima užtikrinti neįvertinus šiltinimo sistemų komponentų suderinamumo.

SAKRET nenuvilia, o padeda pasiekti, kad įgyvendinamų projektų rezultatas būtų užtikrintas.

SAKRET – tikram darbui!

Bendrovės informacija ir iliustr.

Statybininkų diena

Patirtis atėjo dirbant, besidomint ir tariantis

Šią vasarą Antanui Minkevičiui suėjo 75-eri. Vadovavimą verslui jis perdavė savo anūkui – Tomas Vailionis tapo bendrovės direktoriumi.

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ – specializuota grindų įrengimo įmonė, atliekanti poliuretaninių, epoksidinių, glaistyto betono ir smulkiagrūdžio betono grindų įrengimo darbus visoje Lietuvoje. Įgudę darbuotojai, atestuoti inžinieriai, profesionali įranga leidžia pasiekti puikių rezultatų ir pelnyti užsakovų pasitikėjimą. Įmonė ne tik kloja naujas grindis, bet ir puikiai atnaujina senas, jas apsaugodama nuo dilimo, dulkėjimo bei kitų nusidėvėjimui būdingų procesų. „Praėjusiais metais bendrovei pavyko sėkmingai įsisavinti naujus grindų dangos įrengimo tipus. Tai yra trijų komponentų poliuretaninė danga ir spalvoto betono grindys“, – sako Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ direktorius Tomas Vailionis.

Darbavosi svarbiuose Lietuvos objektuose Ilgametę patirtį turintys bendrovės darbuotojai yra dirbę daugelyje Lietuvos ūkiui svarbių objektų – Kėdainių arenoje, akcinėje bendrovėje „Lifosa“, Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ orlaivių angare Karmėlavoje, AB Alytaus mašinų gamykloje „Astra“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“, pelnyta jau septintąjį kartą per 17 veiklos metų, rodo įmonės brandą, naujų technologijų įgyvendinimą ir mokėjimą prisitaikyti prie kintančių verslo sąlygų.

Bendradarbiauja su mokslininkais Siekdama patenkinti užsakovų poreikius ir užtikrinti darbų kokybę, Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto statinių, konstrukcijų ir mokslo laboratorija bei gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra. Kai bendrovei tenka imtis darbų, kurie yra nauji, pažįstami tik iš toliau, skiriama laiko pasirengimui. Bendrovės specialistai važiuoja patirties semtis ir į užsienį, kur taikomos technologijos, kurių ketina imtis „Grinduva“, kur jiems suteikiamos konkrečios rekomendacijos. „Įrengdami įvairios paskirties objektų grindų, aikštelių dangas, panaudojome visą surinktą informaciją“, – sako bendrovės konsultantas Antanas Minkevičius.

Mažiausia kaina konkursuose vis dar yra didžiulė rangovų problema. Tačiau pastaruoju metu bendrovei „Grinduva“ pavyko laimėti konkursų nebe mažiausiomis kainomis. Užsakovai įvertino jų profesionalumą ir atsakingumą. Pasak A. Minkevičiaus, yra užsakovų,

kurie suvokia, kad jų pasiūlyta kaina nebuvo maža, tačiau darbai ir technologijos yra verti tos kainos.

Pokyčiai bendrovėje Antanui Minkevičiui, bendrovės įkūrėjui ir vadovui, vasarą suėjo 75-eri. Šį pavasarį, balandžio mėnesį, vadovavimą verslui jis perdavė savo anūkui – Tomas Vailionis tapo bendrovės direktoriumi.

Jo anūkas bendrovėje dirba jau 11-ti metai. Kol studijavo, dirbo darbininku, baigęs mokslus – gamybos meistru, vadovu, o nuo balandžio eina bendrovės direktoriaus pareigas. Jausdamas atsakomybę už savo bendrovę ir vadovu tapusį savo anūką, įvertindamas pastaruoju metu vykdomų projektų svarbą, A. Minkevičius bendrovėje liko dirbti konsultantu.

Maža, bet šiuolaikiška, profesionali grindų įrengimo įmonė pasiryžusi ir toliau sparčiai bei kokybiškai dirbti ir būti pirmaujančių mažų įmonių gretose. Bendrovės „Grinduva“ devizas – kokybė, pagarba partneriams ir dėmesys savo darbuotojams, kurių dėka bendra Lietuvos ir Čekijos bendrovė pasiekia puikių gamybinių rezultatų.

Dešimt kartų pamatuoti ir tik sykį pjauti – tokio pricipo laikosi „Grinduva“.

Nuo 2004 metų įmonė yra Lietuvos statybininkų asociacijos narė.

Parengta pagal bendrovės informaciją, „Grinduva“ nuotr.

31

Statybininkų diena

Veiklą plėtoja Lietuvoje ir užsienio šalyse

Prieš 20 metų nuosavą verslą nuo statybinio vagonėlio ir ekskavatoriaus „Belorus sojuz“, įsigyto iš žlungančio Namų statybos kombinato, pradėjęs UAB „Edrija“ vadovas Edmondas Dargis šiandien gali didžiuotis ne tik turintis naujausią ir pažangiausią statybinę techniką ir įrangą, bet ir darnų, lojalų ir didelį kolektyvą.

Aušra PETRONIENĖ Nemaža dalis darbuotojų augo kartu su įmone. Savo pasiekimais nemėgstantis girtis bendrovės vadovas pagyrų negaili aplink save esantiems. „Žmonės – didžiausias bendrovės turtas“, – neretai išgirsi sakant UAB „Edrija“ vadovą. Tai ne tik tušti žodžiai, mat per 20 metų kruopščiai suburta komanda atlaikė sunkius bendrovei laikus ir išliko beveik nepakitusi.

Bendrovė gali didžiuotis itin maža darbuotojų kaita.

Tai pasiekti pavyko ne tik aukštesniais nei rinkoje 32

atlyginimais, bet ir kolektyve skiepijant krikščioniškąsias vertybes, kuriant įvairias švenčių tradicijas, suartinančias žmones. Todėl UAB „Edrija“ darbuotojai nesusivilioja užsieniu ar konkurentų pasiūlymais. „Elgiuosi sąžiningai darbuotojų atžvilgiu, todėl iš jų tikiuosi to paties“, – sako bendrovės vadovas. Ir priduria, kad stengiasi būti demokratiškas vadovas, leidžia visiems pasireikšti, bet pageidauja, kad būtų paisoma jo nuomonės.

Sunkmečiu buvo priimtas sprendimas atnaujinti vadovaujančią grandį, ir jis pasiteisino. Be to, prie

gerėjančių bendrovės rezultatų dabar prisideda trys jo vaikai. E. Dargis džiaugiasi, kad šeima panoro įsitraukti į jo verslą, mat nori, kad ateityje už bendrovės vairo stovėtų ne svetimas žmogus, o jo vaikai.

Tačiau kol kas bendrovės vairą taip pat tvirtai, kaip ir prieš daug metų, laiko E. Dargio rankos. Sunkmečio metu kiek aptirpusios darbuotojų gretos auga, be to, įmonė gali didžiuotis, kad net ir su mažesniais žmogiškaisiais ištekliais šiemet pavyko kone padvigubinti apyvartą.

Statybininkų diena

Edmondas Dargis į savo vadovaujamą įmonę nemėgsta priimti žmonių „iš gatvės“. Dauguma vadovaujamas pareigas užimančių darbuotojų įmonėje dirba 7-10 metų. „Edrijoje“ dirba ir visi E. Dargio šeimos nariai.

Nuotraukoje – Edmondo Dargio šeima: sūnus Donatas, marti Laima, Edmondas Dargis, dukra Renata, žentas Egidijus.

Viena iš pagrindinių UAB „Edrija“ veiklos plėtros krypčių – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų statybos bei renovacijos darbai taikant betranšėjes technologijas. Dabar tai yra moderniausia ir pažangiausia priemonė, tiesiant naujus bei renovuojant susidėvėjusius vamzdynus, esančius po kelio dangomis, geležinkelio bėgiais bei gamtinėmis kliūtimis.

Pastaruoju metu bendrovė daug investuoja į naują ir pažangią techniką, kuri padeda dar labiau padidinti darbo našumą. Įsigyta naujos kartos „Caterpillar“ kasimo technika, pasak vadovo, leis ne tik atlikti dar sudėtingesnius darbus, bet ir padės sutaupyti – mat garantinis laikotarpis šiai aukštos klasės technikai ilgas, o ekskavatorių kuro sąnaudos nedidelės. Be to, puikiai jaučiasi ir tokia technika dirbsiantys UAB „Edrija“ darbuotojai – komfortas šiuose ekskavatoriuose didesnis nei daugumoje prabangių lengvųjų automobilių.

UAB „Edrija“ gali didžiuotis tiek savo senbuviais darbuotojais, ištikimai ėjusiais paskui savo vadovą sunkiu metu, tiek ir atsinaujinusiu inžineriniu personalu, kuris labai imlus darbui ir naujovėms. E. Dargis džiaugiasi, kad šiandien jo įmonė turi viską – puikius, savo darbą išmanančius specialistus bei naujausią, aplinką tausojančią techniką. Tad belieka dirbti ir toliau eiti į priekį.

Bendrovės „Edrija“ nuotraukos.

33

Statybininkų diena

Pastatą nugriauti – ne paprasčiau, negu jį pastatyti

Karjerams sprogdinti reikia keliolikos tonų sprogmenų Didelę patirtį AB „Detonas“ per pusšimtį metų įgijo ir sprogdinimo būdu išpurenant dolomitą bei kalkakmenį Šiaurės Lietuvoje esančiuose karjeruose.

Sprogdinimo profesionalų teigimu, uolienos ir statinių sprogdinimas skiriasi iš esmės.

Sprogdinant uolieną karjere siekiama ją supurenti iki reikiamo lygio, kad po to ją būtų galima kasti ekskavatoriumi. Tam mechanizuotu būdu sprogdinamame masyve gręžiami 115 – 220 mm diametro gręžiniai, į kuriuos pilama sprogstamoji medžiaga. Jos, atsižvelgiant į sprogdinamo bloko dydį, gali būti sunaudojama nuo kelių iki keliolikos tonų.

Mitą, jog griauti pastatus yra lengviau nei juos statyti, griauna AB „Detonas“ specialistai. Įmonės, turinčios teisę atlikti įvairius sprogdinimo darbus, veiklos istorijoje – ne vienas sėkmingas griovimas.

Goda DEKSNYTĖ Pasitelkusi sprogmenis, „Detono“ komanda per daugiau nei 50 veiklos metų nugriovė nemažai vandens bokštų, buvusių gamyklų kaminų ir kitų pastatų visoje Lietuvoje. „Detono“ specialistai įvykdė ir vieną įspūdingesnių šalyje vykusių sprogdinimų – Kauno Panemunės tilto.

Vos kelias sekundes trunkanti pastato griūtis reikalauja atidaus ir kruopštaus pasirengimo. Tam, kad sprogdinant pastatą būtų nepažeisti aplink esantys statiniai ir požeminės bei antžeminės komunikacijos, būtina ne tik tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti sprogdinimo darbų parametrus: sprogstamosios medžiagos užtaiso dydį ir numatyti statinio griuvimo kryptį.

Sprogdinant senus pastatus, neretai trūksta techninės dokumentacijos, todėl specialistams tenka pasukti galvą, nustatant tikslias statinio vietas, į kurias reikia dėti sprogstamąją medžiagą. Įvertinę situaciją darbų vietoje, „Detono“ specialistai rengia darbų projektą, kurio paruošimui gali prireikti ir mėnesio. „Priklausomai nuo griaunamo statinio techninės charakteristikos ,numatomi visi sprogdinimo darbų pa34

rametrai – špūrų gylis, atstumai tarp jų, sprogstamosios medžiagos ir jų kiekiai. Jei statinys sprogdinimo darbų požiūriu nesudėtingas, pvz., kaminas ar vandens bokštas, užtenka atlikti jo apžiūrą, išmatuoti aukštį ir sienos storį – tokiam sprogdinimui pasiruošiame per savaitę. Tačiau jei tai didelis pastatas, daug gelžbetonio ir į žemę įgilintas pamatas, projekto paruošimui vienos apžiūros nepakaks,“ – sako Valdas Skerstonas, AB „Detonas“ inžinierius.

Sprogimas mūrą ir gelžbetonį paveikia skirtingai Pasak patyrusio griovimo sprogdinant specialisto, būtent gelžbetonį ir sunkiausia sprogdinti. Mūras sprogimo metu yra išsvaidomas į šalis, todėl suskaičiuoti visus reikalingus techninius parametrus ir prognozuoti galutinį rezultatą, yra daug lengviau.

Tuo tarpu sprogdinant gelžbetonį, daug kas priklauso nuo to, kiek armatūros yra sprogdinamoje konstrukcijoje: kuo jos daugiau, tuo daugiau sprogstamosios medžiagos prireikia, o ir špūrus – skyles – tankiau gręžti reikia. Gelžbetonio sprogdinimo metu į šalis išsvaidomas tik pats betonas, armatūros nulinksta nuo paties statinio svorio.

Griauna ir mechaniniu būdu Kaune, Pakruojyje ir Akmenėje įsikūrusios įmonės veikla apima ne tik įvairios paskirties sprogdinimo darbus civilinėms reikmėms , bet ir statinių griovimo, ardymo bei demontavimo darbus mechaniniu būdu. Šie darbai atliekami naudojant savaeigius vikšrinius įrenginius su hidrauliniais kūjais, žirklėmis ir kaušu, metalo, betono pjaustymo techniką. Kvalifikuoti įmonės specialistai įvertina griaunamo statinio būklę, rengia projektus, vadovauja griovimo darbams.

Statinių griovimo metu susidaro daug įvairaus statybinio laužo – plytų, betono, gelžbetonio, plastiko, stiklo, medžio ir t.t. Užsakovo pageidavimu, betoną, gelžbetonį, plytas įmonė sumala į įvairios frakcijos skaldą, kuri toliau gali būti naudojama keliams tvarkyti, statybos ar aplinkos tvarkymo darbuose. Kitas atliekas rūšiuoja, perveža į užsakovo nurodytą vietą arba utilizuoja. Įmonėje įdiegta kokybės vadybos sistema pagal ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001 sertifikatus, išduotas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu.

AB „Detonas“ taip pat teikia metalo apdorojimo, žemės kasimo, įvairių krovinių pervežimo paslaugas. Visą informaciją apie AB „Detonas“ atliekamus darbus galima rasti tinklapyje adresu www.detonas.eu.

Bendrovės iliustr.

Statybininkų diena

Bendrovė didina tempą ir kuriasi naujose rinkose

Česlovas Gliebus, statybos direktorius

Vladimiras Ževžikovas, gen. direktoriaus pavaduotojas

Vladimir Pavliukovič, gamybos direktorius

Patirtis ir lankstumas rinkoje, suburta patyrusių, kvalifikuotų bei atsakingų specialistų komanda – taip galima apibūdinti jau dvidešimt metų statybos paslaugų rinkoje dirbančią įmonę „ALVORA“. „ALVORA“ – viena iš nedaugelio Lietuvos rinkoje esančių įmonių, kuri savo jėgomis gali atlikti tiek bendruosius statybos, tiek technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus.

Nikolaj Kolesnik, UAB „Alvora“ generalinis direktorius

Statybų verslo apdovanojimuose „Statybų generolai“ UAB „Alvora“ generalinis direktorius N. Kolesnik buvo pagerbtas „Metų sprendimo“ nominacija.

Dujų kompresorių stotis

Transporto – logistikos centras

Viešbučio rekonstrukcija

Pieno kombinatas

„Santa Bremor“ žuvies perdirbimo gamykla

Gyvulinės kilmės atliekų utilizavimo gamykla „SariaBioIndustries“

Šiuo metu įmonėje dirba 400 darbuotojų, apie 80 – administracijoje, likę – techniniai darbuotojai. Įmonė džiaugiasi bei didžiuojasi tuo, jog darbuotojų kaita vyksta retai, komanda ne tik kvalifikuota, tobulėjanti, bet ir lojali.

„ALVORA“ kasmet sparčiai auga, neapsiribodama tik Lietuva. Didinant teritorinės veiklos sritis, nutarta plėstis į Rusijos Federacijos rinką, todėl 2000 metais Kaliningrado srityje įkūrėme įmonę „ALVORA-BALT“.

2001 metais Baltarusijos Respublikoje, Bresto mieste, įsteigėme antrinę įmonę „ALVORA-BEL“, o 2009 metais atidaryta „ALVORA“ atstovybė Minske. „Alvora“ nuotr.

35

Statybininkų diena

Statyba – nuo pamatų iki raktų įteikimo

UAB „Apastata“ LR Aplinkos ministerijos atestuota įmonė, Statybininkų asociacijos narė, veiklos sritys – įvairios paskirties ir apimčių statybos bei remonto darbai, daugiabučių namų modernizavimas, renovacija, metalo konstrukcijos. Bendrovės veiklos spektras apima gyvenamųjų, viešojo naudojimo, pramonės, komercinės ir kitos paskirties statinių statybas.

Generalinis direktorius Bolius Apavičius

Jūros upės pakrantės sutvarkymas. 2013

Tauragės apskrities ligoninė. 2010

Daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimas Tauragėje. 2010

Sveikatingumo ir poilsio centras Palangoje.

2013

„Swedbank“ pastatas Tauragėje. 2013

Automobilių aptarnavimo centras. 2008

DNV EN 1090 Statybinių Aplinkos apsaugos konstrukcijų gamybos ir CE vadybos sistema ISO ženklinimo 2014 sertifikatas 14001:2004 36

Darbuotojų saugos ir sveikatos sitema 18001:2007

Kokybės vadybos sistema ISO 9011:2008

2012

Statybininkų diena

Bendrovė artėja prie pusės šimto metų sukakties

UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis

UAB „Raseinių statyba“ veiklą pradėjo 1965 m. kaip Kaimo kilnojama mechanizuota kolona Nr. 12 (Raseinių KMK).

Po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo pavadinimas keitėsi ir „Raseinių KMK“ tapo „Raseinių statyba“. Kiti metai įmonei bus jubiliejiniai – 50 metų statybos aikštelėse. Šiuo metu vykdomi objektai:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Kalnų g. 3, Raseiniai

UAB „Intersurgical“ Tyrimų ir plėtros laboratorijos 5800 kv. m statybos darbai

Metelių regioninio parko apžvalgos bokšto, automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų zonos įrengimo darbai Metelių k., Lazdijų r.

Ventos regioninio parko apžvalgos bokšto įrengimo darbai Papilės k., Akmenės r.

Taip pat Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos M. Valančiaus g.

1, Kazlų Rūda tęstiniai rekonstrukcijos darbai.

Bendrovėje dirba jau 3-4 statybininkų karta. Turime tikrai brandų ir profesionalų kolektyvą. Įmonės vizija: tapti modernia, visuotinai pripažinta, socialiai atsakinga, draugiška žmogui ir aplinkai statybos paslaugų įmone.

UAB „Raseinių statyba“ kapitalą matuojame ne litais, o žmonėmis. Dabar įmonėje dirba 135 darbuotojai, siekiame perkopti 20 mln. litų apyvartos slenkstį. Visus bendrastatybinius darbus atliekame savo jėgomis, subrangą samdome tik mechanikos ir elektrotechnikos darbams atlikti.

Įmonės misija. Lietuvos ūkio subjektams teikti kokybiškas statybos darbų paslaugas. Įmonės tikslai: maksimalios pridėtinės vertės sukūrimas užsakovui ir iš to naudos gavimas įmonei, jos profesionaliems darbuotojams ir akcininkams. „Raseinių statybos“ nuotr.

37

Statybininkų diena

Laikas pripažinti akivaizdžią fasadų šiltinimo naudą

2011 m. pabaigoje vykusio geriausiai nuo 2006 iki 2010 m. atnaujintų daugiabučių konkurse, kurį organizavo Europos investicijų bankas (EIB) su partneriais – Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija bei Aplinkos ministerija, tarp trijų nugalėtojų pateko net du daugiabučiai, šiltinti UAB „Alkesta“ gaminama fasadų šiltinimo sistema „PRO Thermo Wall BPS“ su polistireniniu putplasčiu.

Susumavus šalies gyventojų simpatijas, išreikštas balsuojant internete, bei ekspertų komisijos vertinimus, geriausiai atnaujintu daugiabučiu pripažintas daugiabutis namas Varėnos rajone, Naujųjų Valkininkų kaime. Specialus vertinimo komisijos apdovanojimas atiteko atnaujintam namui Alytuje, Birutės gatvėje už geriausią kainos ir kokybės santykį ir didelius šilumos sutaupymus.

Giedrius RAŠKAUSKAS, UAB „Alkesta“ SMG padalinio vadovas

kliai sumažina šilumos nuostolius per išorės sienas, todėl gali 50 ar daugiau procentų sumažinti energijos sąnaudas pastatų šildymui ar vėsinimui, o tuo pačiu ir CO2 emisiją. Sumažėjęs energijos kiekis pastato šildymui leidžia efektyviau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Išorinės sudėtinės termoizoliacinės tinkuojamos sistemos (ISTS) sukurtos ir naudojamos statybų versle Vakarų Europoje jau daugiau kaip 50 metų. Šios sistemos žen-

UAB „ALKESTA“ statybinių medžiagų gamybos padalinys Nuo 1995 metų pagrindinė specializacija – statybinių medžiagų, skirtų pastatų fasadų šiltinimui bei apdailai, gamyba.

Gaminame įvairius cementinius mišinius – klijus termoizoliacinėms plokštėms, armuojančius mišinius, fasadinius glaistus, įvairių rūšių apdailos medžiagas – mineralinius, silikatinius, silikoninius bei polimerinius tinkus, fasadinius dažus bei gruntus. Rinkai tiekiamos klasikinės fasadų šiltinimo sistemos „PRO THERMO WALL AMP“ bei „PRO THERMO WALL BPS“ yra pirmosios lietuviškos sistemos, sertifikuotos pagal europinius reikalavimus ir joms išduoti Europos techniniai liudijimai (ETL).

Medžiagos gaminamos remiantis senomis vakarų Europos statybos rinkos tradicijomis bei Vokietijos mokslininkų praktine ir teorine patirtimi, kartu įsisavinant ir pritaikant jų panaudojimo technologijas Lietuvos sąlygoms. Galime džiaugtis ilgamečiu ir glaudžiu bendradarbiavimu su Lietuvos mokslininkais, dirbančiais statybų technologijų ir statybinių produktų srityje, statybinių produktų laboratorijomis.

Siekiant geriausio rezultato vartotojui, kartu su aukštos kokybės gaminiais teikiame kvalifikuotas, ilgamete praktine patirtimi paremtas konsultacijas medžiagų panaudojimo klausimais. Bendradarbiaujame su projektuotojais, statybinėmis organizacijomis, techninės priežiūros atstovais. Dalyvaujame rengiant projektinę medžiagą, atliekame statybininkų praktinius bei teorinius apmokymus, objektuose sprendžiame iškylančius technologinius klausimus bei problemas.

Gamykloje įdiegta kokybės valdymo sistema LST EN ISO 9001, aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema BSI-OHSAS 18001.

38

ISTS taip pat sukuria komfortiškesnes gyvenimo sąlygas esant tiek šaltam, tiek ir karštam klimatui.

Apšiltinus fasadus vidiniai pastatų paviršiai tampa sausesni ir šiltesni, o tai padeda išvengti pelėsio formavimosi. Kruopščiai instaliuotų ir prižiūrimų ISTS sistemų gyvavimo ciklas yra ilgesnis negu 30 metų.

ISTS sistemų industrija Lietuvoje dar nėra subrendusi.

Nemažai blogų pavyzdžių dar baido užsakovus ir jie ISTS sistemomis nepasitiki. Rinkos dalyviai niekaip nesusėda prie vieno stalo spręsti rimtų klausimų.

Gaminame ir tiekiame ISTS sistemas Lietuvos rinkai jau 20 metų.

Pradėjome tais laikais, kai buvo visiškas informacijos vakuumas. Viskas buvo nauja, viską reikėjo patikrinti ir pertikrinti, priderinti vietos klimato ir mentaliteto sąlygoms. Statybininkai buvo žingeidūs, uoliai ir nuoširdžiai mokėsi, dirbo lėčiau, bet atsakingiau. Dabar informacijos trūkumu nesiskundžiama, jos srautas milžiniškas, tik kaip pasirinkti teisingą sprendimą?

Kai kam atrodo, kad ISTS sistemos jau „išėjo iš mados“.

Kaina ir kokybė eina greta. Užsakovai turėtų nustoti spausti statybininkus ir medžiagų tiekėjus dėl kainų. ISTS sistemų kokybė ir ilgaamžiškumas itin priklauso nuo instaliavimo darbų kokybės, tačiau augant darbų apimtims į rinką įsilieja vis daugiau neapmokytos darbo jėgos, nes per ilgą laiką tinkamą kvalifikaciją įgijusių darbininkų jau nebepakanka. Į rinką plūsta pigios medžiagos, prastėja sistemų komplektacija, mažinamos medžiagų sąnaudos.

Mažai dėmesio skiriama projektiniams sprendimams, tinkamam darbų organizavimui, darbų našumui.

Medžiagų paskirstymo kanalai, siekiant mažinti kainas, beveik eliminavo sistemų tiekėjų dalyvavimą procese. Jie jau tiesiogiai beveik nedalyvauja statybininkų mokymuose, o juo labiau objektuose vykstančiuose procesuose. Projektuojant naudojamos klišės, neretai neatitinkančios konkrečių objektų poreikių.

Geras rezultatas neatsiranda savaime. Dėmesys darbų kokybei, ypač šiuo metu vykstančiuose renovacijos objektuose, yra po padidinamuoju stiklu. Kiekvienas rinkos dalyvis turėtų dėti visas pastangas, kad nesėkmingų pavyzdžių būtų kuo mažiau.

Bendrovės iliustr.

Statybininkų diena

Statybininkų dienos minėjime – apie strategijos poreikį ir karinius veiksmus Ukrainoje

Lietuvos statybininkų bendruomenė rugsėjo 5 d. Palangoje paminėjo jau 15-ąją Statybininkų dieną. Tarp oficialių sveikinimų pasigirdo ir linkėjimų, raginančių žvelgti toliau ir giliau.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, sveikindamas asociacijos bendrovių atstovus profesinės šventės proga, prabilo apie tai, kad Lietuvos statybos sektorius turi turėti bent 20 metų strategiją. Žinojimas, kur eina statybų sektorius, ne tik padidintų pelningumo rodiklius. Ne tik statybininkams, bet ir valstybei svarbu žinoti, kokia bus statyba po 20 namų,

kokie bus keliami reikalavimai namams, energiniam naudingumui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis atkreipė statybininkų bendruomenės dėmesį į Rusijos – Ukrainos konfliktą. Kol vieni džiaugais ir didžiuojasi tuo, kas pastatyta, kiti pastatus griauna, sprogdina. Ir visa tai vyksta čia pat, netoli Lietuvos sienos, pas kaimynus.

„Stiprūs mes galime būti tuomet, kai stipri mūsų bendruomenės. Asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teisingai pasakė – mūsų buvimas kumštyje, mūsų galvojimas apie tai, ko reikia mūsų bendruomenei, yra bazė, ant kurios stovi statybininkų bendruomenė, – kalbėjo LPK prezidentas R. Dargis. – LPK bendruomenė taip pat galvoja apie tai, ką mes darysime po metų, po penkerių, kokia bus tuomet mūsų valstybė. Be galo svarbu diskutuoti apie tai ir kurti, nes mūsų darbas gebės sustabdyti tą neišvengiamą katastrofą, kuri ateina per mūsų demografinę problemą, kai ateis laikas, kai nebebus kam statyti.“

LSA prezidento taurę į viršų kėlė Aukštaitijos komanda

Antrus metus iš eilės Statybininkų dienos šventė buvo sportiška – į komandas susibūrę įmonių ir organizacijų atstovai gynė savo regionų garbę Statybininkų olimpiadoje.

Praėjusių metų olimpiadoje be apdovanojimų likę aukštaičiai šiemet krepšinio, tinklinio, orientacinio sporto, estafetės ir virvės traukimo jūroje rungtyse kovojo su

dviguba energija – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento taurę į viršų kėlė Aukštaitijos komanda, sudaryta iš AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojų.

Antri liko klaipėdiečiai, treti – vilniečiai.

Azartiškomis sporto varžybomis – Statybininkų olimpiada – šventė prasidėjo jau antrus metus. Nugalėtojų titulą pernai pelnė dzūkai, kurie buvo stipriausi žiemiškose rungtyse „Snow Arenoje“ Druskininkuose. Šių metų šventėje komandos varžėsi gryname ore – orientacinio sporto, krepšinio, paplūdimio tinklinio, virvės traukimo, estafetės varžybose.

39

Jūsų patikimas partneris šiltinimo klausimais!

SAUGESNI PASTATAI SAUGESNIAM GYVENIMUI ROCKWOOL izoliacija iš akmens vatos apsaugo Jūsų namus nuo per didelio karščio ar šalčio, nepageidaujamo triukšmo ir visuomet suteikia apsaugą nuo gaisro.

Tai - ROCKWOOL išskirtinumas.

www.rockwool.lt

40