„Lietuvos Metų gaminys 2015“ by Statybunaujienos.lt

2016 m. Nr. 1 / 7

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2015 Statyba ir statybos pramonė Inžinerinė pramonė Architektūra. Interjeras Projektavimas Technologijos Technika Objektas Viešieji pirkimai

HIDROSTATYBA 1

„Vilniaus energija“ – už žalią aplinką Sostinę šildanti „Vilniaus energija“ – jau trylika metų šilumos ūkyje veikianti bendrovė. Nuo pat savo darbo pradžios Vilniuje bendrovė laikosi aktyvios taršos mažinimo politikos, todėl vienas iš esminių uždavinių – efektyvi šilumos gamyba ir supančios aplinkos saugojimas. Ilgametė patirtis ir laiku priimti bendrovės sprendimai buvo įvertinti – UAB „Vilniaus energija“ 2014 metais apdovanota aukso medaliu už taršos mažinimą „Metų gaminio apdovanojimuose“. Sugriežtėjus ES direktyvų reikalavimams teršalų koncentracijoms degimo produktuose, „Vilniaus energija“ kartu su Lietuvos energetikos institutu ėmėsi veiksmų: parengė bei įgyvendino projektą, kuris leido sumažinti taršą Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje. Pagal instituto parengtą techninį projektą šioje elektrinėje buvo įrengta dūmų recirkuliacijos sistema, leidusi sumažinti azotų oksidus. Taip pat įdiegtas automatinis katilo valdymas – optimizuotas degimo procesas, panaikintas žmogaus klaidos faktorius, padidintas katilo darbo patikimumas ir saugumas. Įdiegus šias naujoves, buvo optimizuotas procesas ir sumažintas emisijų dydis iki direktyvos reikalavimų. Aplinkai daromą neigiamą poveikį „Vilniaus energija“ mažina nuolat. Bendrovė taiko pažangias šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas, modernizuoja perdavimo tinklus. Investicijos į atsinaujinančią energiją ir taupymą yra svarbios kuriant žalesnį Vilnių. Sostinėje įgyvendinti biokuro projektai neša trigubą naudą: leidžia kvėpuoti švaresniu oru, didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų ir pigina šilumą. Biokuro naudojimo plėtra leidžia siekti pagrindinių „Vilniaus energijos“ tikslų.

Redaktoriaus žodis

Mieli skaitytojai, Šis žurnalas skirtas svarbiausiam pramonės metų įvykiui – Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijoms „Lietuvos metų gaminys 2015“ ir „Sėkmingai dirbanti įmonė“. Jame rasite ne tik moderniausių technologijų prigrūstą laivą, bet ir vieną iš sandariausių Lietuvoje vaikų darželį, ne tik grindų dangą, pagamintą iš aliejaus, bet ir naujienų iš „šviesos pasaulio“... Tačiau, kaip sakė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA ekspertas doc. dr. Vladas Algis Gapšys, kad ir kokie įspūdingi būtų apdovanoti objektai, produktai, sektoriaus tendencijoms nusakyti jų neužtenka. Todėl žurnale pristatomos ir konkurse nedalyvavusios įmonės, jų įgyvendinti projektai, teikiamos paslaugos.

Auksas ir sėkmė Bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius yra kalbėjęs apie atminimo lenteles ant objektų. Jose galėtų būti informacija apie objektą ir jo rangovus. „Ir žmonės matytų, ir bendrovei būtų garbė“, – sakė jis. Gal ateis laikas, kai ant objektų bus tvirtinamos ne tik atminimo lentelės, bet ir medaliai, pelnyti konkursuose. Tai ne tik garbė, bet ir atsakomybė už savo darbą. Tikimės, kad tokiomis „atminimo lentelėmis“ bus šis žurnalas, kuris pasieks Jūsų klientus, užsakovus, valdžios atstovus ir visuomenę. Kalbindami Sėkmingomis nominuotų įmonių vadovus, klausėme, ar lengva būti sėkminga įmone Lietuvoje. Nelengva, neslėpė verslo žmonės, su kuriais

sutarėme, kad laikas sėsti prie apvalaus stalo ir kalbėti su tais, nuo kurių tai priklauso. Netrukus Jus pakviesime į portalo Statybunaujienos.lt diskusiją šia tema.

Bendrystė Šį žurnalą pristato portalas Statybunaujienos.lt. Tai jau trečias portalo leidinys, skirtas metų nominacijoms. Redakcija džiaugiasi pirmą kartą pristatydama grupę LINPRA įmonių, kurios rinkai pateikė naujų modernių gaminių. Tikimės, kad tai yra aktyvios bendrystės pradžia, nes statyba, statybos pramonė bei inžinerinė pramonė turi bendrų dedamųjų. Metams baigiantis, portale Statybunaujienos.lt buvo sukurta nauja rubrika „Architektūra. Interjeras“. Ji atliepta ir žurnale. Ši tematinė grupė atveria kelią architektams ir dizaineriams kalbėti ne tik apie estetiką, grožį, bet ir apie jos sudedamąsias dalis, technologijas, sprendimus.

Žurnalas ir portalas Kaip minėjau, šį žurnalą leidžia portalas Statybunaujienos.lt. Visi šio leidinio tekstai, – o daugelis ir išsamiau, – publikuojami specialioje portalo rubrikoje „Metų nominacijos“ arba susijusiose rubrikose. Portale vartomu formatu talpinamas ir pats žurnalas, kurį taip pat galima pasiekti ir per pasaulinę leidinių platformą issuu.com.

Pagarbiai Genė Drungilienė, Portalo

vyr. redaktorė

Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys. LIETUVOS METŲ GAMINYS 2015

Leidėjas Vyr. redaktorė

Nr. 1/7

VšĮ „Propagandos ministerija“ Genė Drungilienė Mob. 8 640 20132 gene.drungiliene@statybunaujienos.lt Projektų vadovė Lida Lapkienė Mob. 8 672 60123 lida.lapkiene@statybunaujienos.lt Maketavo VšĮ „Geriausia idėja“ 4

Spaudė

UAB „Standartų spaustuvė“, Dariaus ir Girėno g. 39, 02189 Vilnius Nuotraukos ir tekstai bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip. Leidėjas neatsako už reklamų turinį. Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT Leidinys platinamas nemokamai.

Lietuvos statybininkų asociacija

tatybų sektoriaus „vizitine kortele“ turi būti kokybė, atsakomybė ir inovatyvumas Didelis „Metų gaminio“ medaliais apdovanotų statybos objektų skaičius, „Sėkmingai dirbančių įmonių“ titulo nusipelniusios statybos įmonės liudija, kad padėtis sektoriuje – nebloga ir stabili. Išlaikome atsargaus optimizmo atmosferą, tačiau suvokiame, kad pokyčių baimė, kuri neretai pastebima valdžios struktūrose, veda į stagnaciją, todėl visų statybos proceso dalyvių pastangomis siekiame keistis, neprarasti konkurencingumo ir nuolat tobulėti. Globalizacija ir technologijų pažanga daro įtaką visų pasaulio valstybių vystymuisi. Lietuva – ne išimtis. Jungtinių Tautų atliktų tyrimų rezultatai liudija, kad iki 2050 m. pasaulyje reikės pastatyti 33 milijonus naujų butų. Prognozuojama, kad per 35 metus miestuose gyvenančių žmonių padaugės beveik dvigubai, iki 3,3 milijardo gyventojų persikels gyventi į miestus. Šie iššūkiai skatina kurti technologijas, kurios paspartintų architektūrinių sprendimų įgyvendinimo procesą, statybos procesą ir sukurtų įrankius, įgalinančius kokybiškai valdyti sukurtą miestų infrastruktūrą. Lietuvoje taip pat jau žengiame skaitmeninės statybos keliu. Dirbti inovatyvioje aplinkoje tikisi tiek šiandien universitetų suoluose sėdintys būsimieji inžinie-

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

riai, tiek užsienio rinkose sėkmingai dirbantys Lietuvos statybos paslaugų eksporto lyderiai, matantys sprendimus, kuriuos būtina pritaikyti ir Lietuvos rinkoje. Statybos sektoriaus augimas pirmąjį 2015 m. pusmetį siekė 7,7 proc., per tris ketvirčius – 2,5 proc.,

palyginti su tuo pačiu metu pernai. Per devynis 2015 m. mėnesius statybos darbų buvo atlikta už 1,8 mlrd. eurų. Statybos šiemet lėmė trečdalį Lietuvos ekonomikos augimo. Artimiausia sektoriaus padėtis smarkiai priklausys nuo viešojo sektoriaus investicijų ir nuo to, kaip valstybinis sektorius įsiklausys į verslo pastabas. Statybos verslo atstovai aktyviai siūlo sprendimus, galinčius sektorių pakelti į naują efektyvumo lygį, kuris leistų džiaugtis dar didesniais statybos bendrovių pasiekimais. Apdovanojimais įvertintos pažangiausios ir savo vardą branginančias Lietuvos statybos sektoriaus įmonės. Stipriausios bendrovės pasižymi dėmesiu darbininkų kompetencijų ugdymui, darbų saugos užtikrinimui, aplinkosauginiams tikslams. Džiugina, kad tokių įmonių Lietuvos statybininkų asociacijoje daugėja ir jos prisijungia prie bendrų statybos verslo tikslų siekimo. Siekdami verslo aplinkos gerinimo, tikime, kad statybos kokybės kartelė Lietuvoje nuolat kils. Pripažintos įmonės stiprina statybininkų įvaizdį. Sektoriaus „vizitine kortele“ turi būti kokybė, atsakomybė, inovatyvumas. Patikimos statybos įmonės – tai ramstis užsakovams ir svarbi valstybės ūkio vystymosi dalis.

Ekspertai: „Sakret LT“ gaminiai gali konkuruoti su geriausiais užsienio analogais

„Avona“ pastatė modernią laboratoriją

TURINYS

Statybų sektoriaus „vizitine kortele“ turi būti kokybė, atsakomybė ir inovatyvumas

Lietuvos metų gaminys 2015

Sėkmingai dirbanti įmonė

Milijardierė nesibodi paspausti rankos Lietuvos sandėlininkui

30 33 34

Lietuvos rinkoje sunkiau nei svetur

Reta rūšis: KRATC – sėkmingai dirbanti savivaldybių įmonė

Ką reikia įveikti, kad įmonė būtų sėkminga Lietuvoje

„Grinduvai“ nereikšmingų klientų nebūna „Inti“ pakeitė pavadinimą ir išplėtė veiklą

Konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2015“ laureatai pagal gaminių grupes

Kodėl LPK prezidentas Robertas Dargis pramonininkus pasiuntė į mokyklą?

Sukūrė pridėtinę vertę verslui ir patogų gyvenimą vilniečiams

Įgyvendindama gyvybiškai svarbų projektą, „Hidrostatyba“ įgijo naujos geležinkelių tiesimo patirties

Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštas – ant žemės to nepamatysi

„Kauno tiltai“ – Transporto infrastruktūros statybų lyderė

Pramonė orientuojasi gaminti modernius produktus, taupančius energiją

Vienas sudėtingiausių pastarojo dešimtmečio projektų – paprastų brėžinių nebeužteko

„Enerstena“ – pažangių biomasės deginimo technologijų lyderė Rinkai pasiūlė ekonomišką katilą, kuris be jokios priežiūros šildys savaitę

„LitCon“ iššūkis: apleistas pastatas virto ateities mokykla

Su brangiausiais įrenginiais dirba dar brangesnis turtas – žmonės

Pirmasis A+ klasės pastatas: statybų šaknys karčios, bet vaisiai – auksiniai

Laivas „Mintis“ – gelbėtojas, prievaizdas ir atradimas dokumentinių filmų kūrėjams

Gamtos galios ir moderniausių atradimų sintezė – po jūsų vaikų kojomis

44 47

Seną lokomotyvą pavertė šiuolaikišku ir moderniu

Inžinerinė pramonė

Mitas, kad LED apšvietimas brangus, – paneigtas

„Ruukki®“: suteikia fasadams gylio, gyvybės bei išskirtinumo

Skaičiai – tik viena sėkmingos įmonės dedamoji. Lemia visuma

„Paroc“. Kas išties slepiasi už „Lietuvos metų gaminio“ medalių?

Pagrindinis iššūkis – suvokti, kur galima geriausiai pritaikyti 3D spausdinimo pranašumus

ROCKWOOL – pažangi apsauga nuo gaisrų

Siekis – mažiau kuro ir daugiau šilumos

72 73 74

Išskirtiniai produktai taupantiems šilumą

Technika

Viešieji pirkimai CPO LT – pagalbininkas, vykdant viešuosius pirkimus viešojo sektoriaus ir savivaldos institucijoms

Klinkerio populiarumas neslūgsta

Ekonomiška, ergonomiška, ekologiška

Teisė

Ar tikrai Jūsų namas priklauso Jums?

Objektas

Prisiliesti prie Klaipėdos dramos teatro restauratoriams buvo garbė

Projektavimas Interjeras

Krepšinio aikštelė, masažo kambariai ir namukai-kabinetai – „Conresta“ užbaigė svajonių biurą

Ant svetainės sienos – Antikos motyvai ir gyvas dangus

Meistrų rankų darbo lovos gali būti ryškios, o miegas – skanus ir kokybiškas

Praėjusiais metais projektavimo įmonėms užderėjo ypatingų, sudėtingų ir reikšmingų statinių

Modernizuoti dar vieni vartai į Lietuvą – Tverečiaus tarptautinis pasienio kontrolės punktas

Maisto pramonė

Technologijos

Mokslo ir technologiniai atradimai apšvietimo srityje žada didelius pokyčius

Antram gyvenimui prikėlė gėrimą, skirtą gerti iš lėto, pasimėgaujant kiekvienu lašeliu 7

Lietuvos metų gaminys 2015

Konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2015“ laureatai pagal gaminių grupes AUKSO medaliai

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE:

EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖS GRUPĖJE:

• Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštas – AB „Montuotojas“

• Energijos naudojimo vadybos sistema, atitinkanti ISO 50001:2011 standarto reikalavimus, – UAB „Šiaulių vandenys“

• Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vilniuje, Santariškių gatvėje, statybos darbai su darbo projekto parengimu – UAB „Irdaiva“ • Verslo centras GRAND OFFICE, Viršuliškių skg. 34, Vilniuje – AB „YIT Kausta“ • Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos statybos darbai – UAB „Avona“ • Projekto „Rail Baltica“ I etapas: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena– Kaunas įgyvendinimas – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir rangovinės organizacijos: AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ • IXB Koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba – AB „Kauno tiltai“ • Projekto Skånegatan 1-3 Geteborge fasadų konstrukcijos – UAB „Staticus“ • „Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ – AB „Panevėžio statybos trestas” ir UAB „Arginta“ • Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalas-tarptautinis konteinerių paskirstymo centras (HUB‘as) – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ • Magistralės Vilnius–Panevėžys ruožų, tiltų ir viadukų rekonstravimas, vadovaujantis FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais, – AB „Panevėžio keliai“ • Kelio rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas, panaudojant skaitmeninį kelio modelį, – AB „Panevėžio keliai“ • Gyvenamieji namai „Upės rezidencija“ Žirmūnų g. 1K, 1L, 1M, Vilniuje – AB „YIT Kausta“ • Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija – UAB „Litcon“

• Nuotekų valymo įrenginys AT+P – UAB „August ir Ko“

PASLAUGŲ GRUPĖJE: • Palangos aplinkkelio statybos projektas – UAB „Kelprojektas“ • Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) techninis projektavimas – UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Architektūros kūrybinė grupė“

MAŠINŲ IR ĮRENGIMŲ PRAMONĖS GRUPĖJE: • Šiaudų granulėmis kūrenamas pramoninis katilas – UAB „Enerstena“ • Automatinė PET taros pūtimo mašina „LITO 4/4 Hot fill“ – UAB „Terekas“ • Polikristalinis saulės elementas – UAB „Soli Tek cells“ • Universalus granulinis katilas „BIO20“ – UAB „Biokaitra“ • Skalės precizinėms lazerinėms matavimo sistemoms – UAB „Precizika Metrology“ • Modernizuotas keleivinis lokomotyvas TEP70 – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ • Individualizuoti akinių lęšiai – UAB „BRD“ • LED panelė – UAB „Baltled“ • Etaloninis varpo tipo įrenginys oro/dujų skaitikliams ir srauto matuokliams kalibruoti, tikrinti ir bandyti – Lietuvos energetikos institutas • Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ – UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ • Elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 – AB „Umega“ • Kietojo kuro vandens šildymo katilas „KALVIS-190 M-1“ – UAB „Kalvis“ • Metalinis dangtelis „PVC FREE“ – UAB „Elmoris“

SIDABRO medaliai

• Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo horizontalusis kryptinis pragręžimas po Kuršių mariomis – PPS Pipeline Systems GmbH • Pagerinti plytelių klijai „SAKRET Fke“ – UAB „Sakret LT“

• Krosnelė-židinys Vienybė „Retro“ – AB „Umega“

• Grindų paklotas/betonas „SAKRET BE“ – UAB „Sakret LT“

• Mūro/tinko mišinys „SAKRET PM Super“ – UAB „Sakret LT“

Lietuvos metų gaminys 2015

Nominacijas „Sėkmingai dirbanti įmonė – 2015“ pelnė Mažų įmonių grupėje: • UAB„Sargasas“ • Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ • UAB „Layher Baltic“ • UAB „Agrosfera“ • UAB „ICS projectus group“ • UAB „BIOK laboratorija“

Vidutinių įmonių grupėje: • UAB „Inspecta“ • AB „Požeminiai darbai“ • UAB „WARFF“ • UAB „Inžineriniai tinklai“ • Biotechnologinės farmacijos centras UAB „Biotehpharma“ • „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ • UAB „Irdaiva“ • UAB „Pack Klaipėda“ • UAB „Voltas“ • UAB „Vilkijos gija“ • UAB „Garlita“ • UAB „August ir Ko“ • VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija • AB „Dolomitas“ • UAB „ADAX“ • UAB „Sicor Biotech“

Didelių įmonių grupėje: • AB „Montuotojas“ • UAB „Šiaulių vandenys“ • AB „Lietuvos geležinkeliai“ • AB „Umega“ • UAB „Bega“ • UAB „Philip Morris Lietuva“ • AB „Lifosa“ • UAB „Vičiūnų grupė“ • UAB „Selteka“ • AB „Lietuvos paštas“ • AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (Klasco) • UAB „Aurika“

Kodėl LPK prezidentas Robertas Dargis pramonininkus pasiuntė į mokyklą? Kai Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mokinių paklausė, kas yra svarbiausia versle, išgirdo atsakymą – pinigai. „Mes puikiai suprantame, kad ne pinigai versle yra svarbiausi, o idėjos, ką mes norime padaryti kitam, kokią pridėtinę vertę sukurti, kad iš to galėtų augti ekonomika, galėtų augti jūsų asmeninė, šeimos gerovė“, – pastebi R. Dargis.

vietimas yra tas pamatas, ant kurio galima statyti valstybės ateitį. LNTPA paskelbė demografinius tyrimus, atliktus Darbo ir socialinių tyrimų instituto. Lietuvai, pastebėjo R. Dargis, jie rodo ne kokias tendencijas. 2015 m. pradžioje Lietuvoje buvo 2 mln. 921 tūkst. gyventojų. Nuo 2011 iki 2015 m. pradžios gyventojų sumažėjo visose apskrityse, labiausiai mažėjimą šiuo laikotarpiu pajuto Šiaulių (7,9 proc.) ir Panevėžio (7,4 proc.) apskritys. Šiuo laikotarpiu augo tik Vilniaus m. ir raj., Kauno raj., Klaipėdos raj. bei Neringos savivaldybės, parodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu atliktas tyrimas. Pastaraisiais metais pastebimi tarptautinės emigracijos srautų mažėjimai – 2010 metais tūkstančiui gyventojų teko 26,9 emigranto, 2013 – 2014 metais šis rodiklis gerokai sumažėjo – iki 12,5 emigranto tūkstančiui gyventojų. 2010-2014 m. laikotarpiu į Lietuvą reemigravusių žmonių skaičius išaugo beveik 5 kartus (nuo 5,2 iki 24,3 tūkst.), dauguma jų renkasi gyventi trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau tiek nepakanka, kad būtų kompensuojami natūralūs nuostoliai. Daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų. Dėl sumažėjusio kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus kai kuriuose regionuose sunku užtikrinti gerai apmokamas darbo vietas, situacija dar sudėtingesnė kaimo vietovėse. „Kas tame mažėjime darosi svarbu – kad tie, kurie

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis

ateina į verslą, ateina pakeisti dabartinių verslininkų, turi turėti daug daugiau idėjų, galimybių, energijos, kad galėtų kurti dar didesnę pridėtinę vertę ir galėtų auginti valstybę ir ekonomiką“, – sako R. Dargis. LPK prezidentas sako pastebįs, kad mokytojai ne ką tegali pakeisti, nes neturi metodikos, kaip vaikams pasakoti apie verslą: kas yra verslas, kas yra kūryba, idėjos. Todėl vaikams versle ir yra svarbiausia – ne idėjos, o pinigai. „Ko reikia iš mūsų? Mums reikia eiti į mokyklas, reikia eiti ir kalbėti vaikams, kas yra verslas, kas yra idėja, kaip tie dalykai gali būti materializuoti“, – kalbėdamas „Metų gaminio“ apdovanojimų renginyje, LPK prezidentas R. Dargis paragino verslininkus atsigręžti į vaikus. Verslininkai, jo pastebėjimu, turi didelę patirtį, pelno apdovanojimus už gaminius – jie turi ką papasakoti. „Papasakokit vaikams, kaip tas gaminys, kaip ta idėja gimė, kodėl pradėjote tai gaminti, kodėl galvojate, kad tas gaminys yra reikalingas vartotojui. Pasakykite vaikams, kad jie gali tai padaryti. Tik tada mes turėsime kitą kartą žmonių, kurie iš tikrųjų turės daug įdomių idėjų, galės auginti ne tik savo gerovę, bet ir visos valstybės. Labai noriu paprašyti jūsų visų, ypatingai verslininkų – kitais metais pasakykit sau bent du kartus nueiti į mokyklą ir susitikti su vaikais, papasakoti apie tai, ką jūs darote. Tai bus didžiulė dovana ne tik jaunajai kartai, bet ir visai mūsų valstybei“, – kreipdamasis į verslininkus, kurių gaminiai ir projektai pelnė „Metų gaminio“ apdovanojimus. 9

Lietuvos metų gaminys 2015

Sukūrė pridėtinę vertę verslui ir patogų gyvenimą vilniečiams

Verslo centras „Grand Office“, Viršuliškių projektas Vilniuje bei gyvenamųjų namų projektas „Upės rezidencija“, kuriuos įgyvendino bendrovė „YIT Kausta“, šiemet pelnė apdovanojimus.

ietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos apdovanojimas „Už darnią plėtrą“ bendrovės „YIT Kausta“ vadovui Kęstučiui Vanagui bei projekto autoriams architektams Gintarui Čaikauskui ir Miroslavui Šeinickiui buvo įteiktas už daugiafunkcį Viršuliškių centrą, kuriame išplėtotas aukštybinis A energinės klasės biurų pastatas „Grand Office“, gyvenamieji namai „Solo City“ ir prekybos centras „Prisma“. Šis projektas yra įvardintas kaip geriausias teritorijos konversijos į traukos centrą projektas.

Viršuliškių centras kelia įspūdį dydžiu ir kompleksinėmis investicijomis „Miestui urbanistine prasme svarbu turėti lokalius miesto centrus. Multifunkcinis Viršuliškių centras kaip tik toks – keliantis įspūdį savo dydžiu ir kompleksinėmis investicijomis, kur įsikūrė komerciniai, gyvenamieji ir prekybiniai pastatai, – sakė Linas Naujokaitis, vertinimo komisijos narys, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas. – Tam pasirinkta puiki vieta ir urbanistine prasme – netoli centro ir greta aplinkkelio. Tai išskirtinis ir puikiai išvystytas daugiafunkcis miesto centras.“ Bendrovė „YIT Kausta“ keičia sostinės Viršuliškių rajoną: 3,5 ha sklype už Spaudos rūmų įgyvendino trijų skirtingos paskirties objektų statybos darbus. Buvusioje spaustuvės „Vilspa“ teritorijoje suplanuotas daugiafunkcis projektas su gyvenamaisiais namais, biurų pastatų kompleksu, prekybos centru. Teritorijoje iškilo prekybos centras „Prisma“, 21 aukšto pirmasis Baltijos šalyse A energinio efektyvumo klasės biurų pastatas „Grand Office“ ir „Solo city“ mažaaukščiai gyvenamieji namai. Projektą įgyvendinanti bendrovė „YIT Kausta“ ne tik keičia Viršuliškes, bet ir mažina transporto spūstis mieste, sukuriant darbo vietas arčiau namų.

Gyvena šalia darbo, patogiai važiuoja į centrą Modernus daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas „Solo city“ darniai papildo teritorijos urbanistinį 10

Lietuvos metų gaminys 2015

kompleksą. Šiuo metu – tai du šiuolaikiški 6 aukštų gyvenamieji namai. Kiekviename iš jų įrengta po 42 butus. „Tai ir strategiškai patogi vieta – lengvas susisiekimas su Vilniaus centru, – ir galimybė atsigauti nuo miesto šurmulio. Manome, kad tai yra kaip tik tai, ko ieško šiuolaikiški naujakuriai, – sakė bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. – Šie daugiabučiai unikalūs tuo, kad yra sukurti pagal žmonių, kurie norėtų jame gyventi, poreikius.“ Bendrovė atliko specialią apklausą ir potencialių naujakurių klausė nuomonės apie svarbias namo detales: laiptinių apdailą, vaikų žaidimų aikšteles, butų planus ir kt. Vėliau, atsižvelgiant į šiuos pageidavimus, buvo patobulintas galutinis daugiabučio projektas. Todėl „Solo city“ gyvenamasis kompleksas turi jaukią aplinką su erdviu kiemu, žaidimų aikštelėmis vaikams, tinkamai išvystyta infrastruktūra bei patogiu susisiekimu: netoli yra mokyklos, darželiai, laisvalaikio bei prekybos centrai, o miesto centras pasiekiamas greitai ir išvengiant transporto spūsčių. „Solo city“ gyvenamųjų namų kvartalas statomas laikantis aukščiausių tarptautinio koncerno „YIT“ kokybės ir saugumo reikalavimų. Namai pasižymi aukšta šilumine varža ir sandarumu, sunaudoja mažiau šilumos energijos, tad gyventojai šaltų žiemų nesibaimina, nes žino, jog šildymo išlaidos bus minimalios.

Verslo centras „Grande Office“ – naujos kartos biuras Bendrovės „YIT Kausta“ projektui verslo centras „Grande Office“ už inovatyvius, sudėtingus konstruktyvinius sprendimus, aukštą organizacinę kultūrą, kompleksiškumą, nuolatinį naujų inovatyvių darbo vietų kūrimą, atsižvelgiant į įmonės vertę keliant statybų šakos prestižą Lietuvoje ir užsienyje, didesnį nei minimalūs reikalavimai energinį efektyvumą (A klasė) ir kokybę – įteiktas aukso medalis. Taip nusprendė konkurso „Lietuvos metų gaminys 2015“ ekspertai.

Biurų pastatas „Grand Office“ pastatytas kaip ženklas prie sankryžos. Skaidrieji fasadai atsukti ne į miesto centro pusę, bet į pakraščius, kurie plėtojasi. Tad statinys, pagal architektų sumanymą, stovi kaip žibintas, apšviečiantis visą aplinką. Trys stačiakampio formos pastato fasado pusės yra stiklinės, todėl nusuktos nuo pietinės saulės. Ketvirtoji yra uždaryta su vėdinamu fasadu, apdailai panaudojant keramines plokštes. Šioje pastato dalyje įrengtos laiptinės. Visas biurų pastatas suprojektuotas taip, kad jo langai kryptų į žaliąją Pilaitės rajono pusę, o liftais kylantiems „Grand office“ darbuotojams ir svečiams atsivertų vaizdas į Vilniaus miesto panoramą. Tačiau svarbiausias pastato išskirtinumas – verslo centre įdiegtos modernios inžinerinės sistemos, užtikrinančios A klasės energinio efektyvumo pranašumus. Šiuolaikiškas biurų pastatas yra draugiškas aplinkai ir čia dirbantiems žmonėms. A energinį efektyvumą lemia pastato sandarumas bei įdiegtos efektyvios inžinerinės sistemos: šildymas, vėdinimas, aukšto naudingumo rekuperatorinė sistema. Projektuojant pastatą buvo atsižvelgta ir į akustiką – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs.

Patogus susisiekimas – didelis pranašumas Pastato vieta mieste itin patraukli. 21 aukšto pastatas iškilo šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, todėl yra gerai matomas ir greitai pasiekiamas iš skirtingų sostinės vietų. Aplinkkelis užtikriną greitą išvažiavimą Kauno ir Ukmergės kryptimis. „Patogus susisiekimas leidžia sutaupyti laiko tiek verslo centro darbuotojams, tiek partneriams ar klientams, aplenkiant automobilių spūstis, – sako bendrovės „YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas, kurio vadovaujama įmonė taip pat įsikūrė šiame pastate. – Atstumas iki sostinės centro – vos 4 kilometrai, o iki oro uosto galima nuvykti per 10 minučių. Šis verslo centras vienareikšmiai sukurtas šiuolaikiniam žmogui.“

21 aukšto pastate biurų patalpoms yra skirta apie 10 tūkst. kv. metrų. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos 265, o aplink pastatą – dar 28 automobilių stovėjimo vietos. Šalia pastato iškilo 10 m aukščio plieninio milžino, laikančio debesį, skulptūra, sukurta garsaus skulptoriaus Tado Gutausko. Skulptūra „Suomis“ sukurta Lietuvoje veikiančių Suomijos įmonių iniciatyva, papuošia naujai kuriamą daugiafunkcį sostinės centrą. Ji iškilo tarp greitkelio ir pastatų suformuotoje viešojoje erdvėje. Per kelerius ateinančius metus šalia „Grand Office“ iškils dar dviejų A klasės biurų kompleksas – verslo namai „Duetto“. Dviejuose 10-ies aukštų pastatuose, planuojama, bus sukurta apie 1600 naujų darbų vietų. Šiuo projektu bus baigti viso kvartalo Viršuliškių skersgatvyje vystymo darbai.

„Upės rezidencija“ – skandinaviškas stilius ir kokybė „Metų gaminio“ kategorijoje aukso medaliu įvertintas ir „YIT Kausta“ Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, įgyvendintas gyvenamųjų namų projektas „Upės rezidencija“. „Metų gaminio“ ekspertai išskyrė inovatyvius šio projekto sprendimus, kurie leido pasiekti didesnį nei minimalus sandarumą bei energinį efektyvumą. Ekspertai šį projektą laiko sėkmingai įgyvendintu mažaaukščių daugiabučių namų kvartalo statybos projektu, akcentuodami kompleksinius, vartotojų poreikius atitinkančius sprendimus. „Upės rezidencijoje“ suprojektuoti trys gyvenamieji namai su 53 įvairaus dydžio dviejų ir trijų kambarių butais. Daugelio butų langai orientuoti į upės pusę. Skandinaviškas stilius ir kokybė, mažaaukštė statyba, komfortišką gyvenimo būdą užtikrinantys modernūs sprendimai, gamtos apsuptis ir šalia esantis miesto centras – šio gyvenamojo rajono patrauklumo paslaptis. Įsikūrę „Upės rezidencijoje“ naujakuriai džiaugiasi puikia infrastruktūra ir galimybe pasimėgauti upės kaimynyste. Čia namus atrado žmonės, vertinantys puikų susisiekimą ir gamtos artumą. 11

Lietuvos metų gaminys 2015

Įgyvendindama gyvybiškai svarbų projektą, „Hidrostatyba“ įgijo naujos geležinkelių tiesimo patirties Didžiausio Lietuvos istorijoje investicinio projekto „Rail Baltica“ geležinkelio statybos darbai atkarpoje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno užbaigti. Apie tai baigiantis 2015 m. iškilminguose renginiuose Kaune ir sostinėje paskelbė atsakingi Europos Sąjungos ir Lietuvos aukšti pareigūnai. Tarp 5 rangovų, įgyvendinusių šį projektą, yra ir bendrovė „Hidrostatyba“. Sykiu su AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ji pelnė „Lietuvos metų gaminio 2015“ aukso medalius.

„R

ail Baltica“ vėžės tiesimas labai svarbus Lietuvai. „Rail Baltica“ padidins krovinių srautus ir turės įtakos vežėjų verslo augimui. Įgyvendinus šį projektą, „Rail Baltica“ įsilies į tarptautinį geležinkelių transporto tinklo koridorių „North Sea-Baltic“, – sakė iškilminguose renginiuose Lietuvoje dalyvavusi už transportą atsakinga Europos Komisijos narė, slovėnė Violeta Bulc. – Lietuva per „Rail Baltica“ tampa bendros Europos transporto erdvės ir bendrosios rinkos dalimi. Tai yra labai svarbus Lietuvos politinis, ekonominis ir socialinis žingsnis. Ši geležinkelio atkarpa sustiprins jūsų uostus ir regi12

oninį bendradarbiavimą. Tokie projektai, kaip „Rail Baltica“ padeda kurti Europos Sąjungą.“

Rekonstravo tris tiltus, kertančius Nemuną, Jiesią ir Sausvagę Tarptautinę geležinkelio atkarpą Lietuvoje stačiusiems penkiems generaliniams rangovams talkino 28 subrangovai. Iš viso projekto metu darbavosi daugiau negu 1000 darbuotojų. Tarptautinėje „Rail Baltica“ 120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto vėžė, o šalia jos atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija. Visoje trasoje iš viso paklota 233 km naujų bėgių

1435 mm ir 1520 mm pločio keliams, įskaičiuojant ir kelynus stotyse. Visoje „Rail Baltica“ atkarpoje rangovai taip pat atnaujino geležinkelio inžinierinių tinklų infrastruktūrą, rekonstravo stotis, kelynus, peronus, atliko kitus rangos darbus. „Rail Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta 19 tiltų ir 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų. „Įgyvendinant didžiausią geležinkelių transporto projektą regione mes dirbome 15 km vėžės atkarpoje, kurioje reikėjo remontuoti tiltus, sutvarkyti šoninius

Lietuvos metų gaminys 2015

kelius, įrengti iešmus bei atlikti kitus darbus. Didelis dėmesys buvo skiriamas eismo saugumo priemonėms – automatizavimo ir valdymo sistemoms, švieslentėms ir kitoms priemonėms“, – pasakojo Jonas Dumašius, bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas. Ruožas, kuriame dirbo jo vadovaujamos įmonės specialistai, buvo sudėtingas dėl to, kad nemažai darbų teko atlikti pačiame Kaune. Todėl reikėjo įvertinti esamą infrastruktūrą, atsižvelgti į nutiestus kabelius, vamzdynus. Be to, tiltas per Nemuną, kurį reikėjo rekonstruoti – kultūros paveldo objektas, todėl jį tvarkant taip pat reikėjo nemažai specifinių žinių – iš viso „Hidrostatyba“ rekonstravo tris tiltus, kertančius Nemuną, Jiesią ir Sausvagę.

Tiesiant europinę vėžę buvo pritaikyta daug naujovių „Hidrostatybos“ darbuotojai pastatė modernų peroną Kaune, sutvarkė bei sukonstravo per 8 tūkst. 600 metrų europinio geležinkelio kelio ir daugiau kaip 14 tūkst. metrų rusiškos vėžės kelio. Bendras įrengtos sankasos europinės ir rusiškos vėžės geležinkeliui ilgis siekia per 22 tūkst. 800 metrų. Taip pat sukonstruota 18 geležinkelio iešmų, leidžiančių traukiniams persirikiuoti iš vienų stoties kelių į kitus, įrengta ir rekonstruota 12 pralaidų ir daudų, kurios reikalingos siekiant apsaugoti kai kuriuos kultūros paveldo objektus, įrengtos latakų ir drenažo sistemos. Latakų sistemos ilgis – 3 475 metrai, o drenažo – 12 500 metrų. „Mūsų įmonė geležinkeliuose dirba jau daug metų, bet šis projektas mums įdomus ir dėl to, kad tiesiant europinę vėžę buvo pritaikyta daug naujovių, kurios šiuo metu diegiamos Europoje, tarp jų ir automatizavimo bei valdymo srityse, – sakė J. Dumašius. – Šis projektas – ne tik nauja geležinkelių tiesimo patirtis mums, jį įgyvendinančioms įmo-

nėms. Dalyvavimas jame mums, kaip ir visai Lietuvai, reikšmingas ir dėl to, kad šis geležinkelis – dar vienas mūsų šalies integracijos į Europą etapas.“ Įmonės „Hidrostatyba“ vadovas tikisi dalyvauti ir antrojo etapo darbuose – tam jau rengiasi.

truotos Danės upės krantinės Klaipėdoje; rekonstruota Klaipėdos geležinkelio stotis „Draugystė“. Tarp reikšmingų pastarojo dešimtmečio „Hidrostatybos“ objektų – Kauno M. K. Čiurlionio tilto prietilčio statyba, krantinių statyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, AB „Klaipėdos nafta“ Bendrovė įgyvendino vieną iš rekonstrukcija – tamsiųjų naftos produktų rezervuarų parko statyba. Įmonė yra daug nuveikusi didžiausių savo projektų vandentiekio ir nuotekų valymo srityje, pastačiusi Dalyvavimas įgyvendinant europinės vėžės pro- nemažai daugiabučių namų. jektą „Rail Baltica“ įmonei svarbus ir tuo, kad tai – O praėję, 2015-ieji, „Hidrostatybai“ ir jos valdovienas iš didžiausių projektų, kuriuos teko įgyven- moms įmonėms buvo ne tik nuspalvinti „Rail dinti pastaruoju metu. Statybos, rekonstrukcijos Baltica“ auksine nominacija, bet ir prasmingi užir modernizavimo darbus, kurių vertė – daugiau baigtais kitais išskirtiniais objektais, papildžiusiais kaip 60 mln. eurų, atliko per 19-20 mėnesių. netrumpą įgyvendintų projektų istoriją. Antrinė „Nors mes galime atlikti ir daugiau darbų, Lietuvo- įmonė „HSC Baltic“ Mykolo Riomerio universiteto je tokių projektų, kai vienoje sutartyje numatoma mokslininkams, tyrėjams ir studentams pastatė tokia didelė darbų apimtis, nėra daug“, – pastebė- Socialinių inovacijų laboratorijų kompleksą, kur jo bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas bus kuriamos ir realizuojamos inovatyvios moksliJ. Dumašius. nės programos, susijusios su verslo srities tyrimais. Įmonės darbų yra visoje Lietuvoje. Ir ne tik. Įmonė Šalia Klaipėdos „Hidrostatyba“ pastatė modernią yra įžengusi į Afrikos žemyną, kryptingai juda į Vo- atliekų rūšiavimo gamyklą. Tai svarbus Vakarų regiokietijos rinką, ieškoma naujų verslo nišų ir kitose nui aplinkosauginis objektas, leisiantis pereiti į naują ES bendrijos šalyse. aplinkos apsaugos lygmenį. Ir bene svarbiausias pasiPelnytai „Hidrostatyba“ didžiuojasi savo „auksinių baigusių metų akcentas „Hidrostatybai“ buvo sėkminprojektų galerija“. Tai ne tik įmonei, bet ir visai Lie- gas statybos darbų užbaigimas Nacionaliniame fizinių tuvai svarbūs objektai, ir technologijos mokslų pelnę Lietuvos pramoTarptautinę geležinkelio centre (NFTMC), statomame nininkų konfederacijos Saulėtekio slėnyje Vilniaus atkarpą Lietuvoje nominacijos „Lietuvos Universiteto užsakymu. stačiusiems penkiems metų gaminys“ aukso „Šie metai tikrai buvo generaliniams medalius. Tai rekonsypatingi naujomis patirtitruota Palangos J. mis, valstybinės reikšmės rangovams talkino 28 Basanavičiaus gatvė; projektais ir sėkmingai subrangovai. Iš viso įrengtas kabantis įveiktais iššūkiais“, – reprojekto metu darbavosi pėsčiųjų tiltas virš ziumavo „Hidrostatyba“ daugiau negu 1000 Klaipėdos geležinkelio valdybos pirmininkas darbuotojų. stoties kelynų; rekonsJ.Dumašius. 13

Lietuvos metų gaminys 2015

Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštas – ant žemės to nepamatysi

„Lietuvos metų gaminio“ ekspertai, vertinę svarbiausiam metų pramonės konkursui pateiktus darbus, Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštui skyrė aukso medalį. Bokštą sumontavo ir pastatė akcinė bendrovė „Montuotojas“.

Užs. Nr. 15/146

onkurso ekspertai, vertindami bendrovės „Montuotojas“ įgyvendintą projektą, akcentavo jį kaip sėkmingai įgyvendintą kompleksinį turizmo ir gamtos išsaugojimo projektą, svarbų pietų Lietuvos regionui. Objektas, panaudojus sudėtingus technologinius sprendimus, panaudotas pažangiausias darbų vykdymo technologijas, garantavo darbų kokybę. Bendrovei auksą pelniusį gaminį – apžvalgos bokštą – suprojektavo architektai Alvydas Mituzas ir Arvydas Gudelis. Kaip ir kiti tokios paskirties objektai, bokštas yra unikalios architektūros, netipinis statinys, projektuotas įvertinant santykį su aplinka, kraštovaizdžiu. Nors 26 metrų bokštas iškyla virš šalia stovinčių medžių, tačiau penkios rudos spalvos bokšto kolonos daro jį labai panašų į pušų kamienus – tarsi susilieja su jais. „Montuotojo“ specialistams teko įgyvendinti architektų idėją: kadangi pušų kamienai į viršų plonėja, turi plonėti ir bokšto atramos, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius Alfonsas Jaras. – Pirmiausia konstrukcijų formos buvo parinktos dėl estetikos, o vėliau mums teko išspręsti techninius klausimus.“ Visos plieninės konstrukcijos, užtikrinant statinio ilgaamžiškumą, cinkuotos. Tokie architektų sumanymai, pastebi A. Jaras, reikalauja iš projekto įgyvendintojų papildomų pastangų bei inžinerinės minties. Kiekvieną koloną, kurios yra kūginės formos, reikėjo gaminti valcuojant plieno lakštus. Tokia forma buvo aprinkta dėl architektūrinio akcento. Bokšto konstrukcijas laiko devynių metrų gylio gręžtinai pamatai. Laiptams ir aikštelėms parinktos tankios cinkuotos grotelės, kad lipant nesijaustų diskomforto dėl aukščio. Montuojant bokštą daugumą konstrukcijų teko sumontuoti, vėliau demontuoti, cinkuoti ir vėl sumontuoti. Bendras darnus darbas su architektais bei technine priežiūra davė vaisių – konstrukcijos tapo ne tik tvirtos, bet ir estetiškos. Visos konstrukcijos – kūginės kolonos, laiptai, turėklai pagaminti bendrovės „Montuotojas“ montavimo firmos Alytuje gamybinėje bazėje. Bokšto statybos montavimo dabai, įskaičiuojant ir konstrukcijų gamybą, truko apie penkis mėnesius. Bokšto aukštis siekia 26,32 metro. Statybos montavimo darbų vertė – 947 982,97 lito arba 0,3 mln. eurų „Pušynai, Nemuno vingis, Pastraujo sala – tokio grožio, stovėdamas ant žemės, nepamatysi“, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius A. Jaras, kurio vadovaujama įmonė taip pat pelnė ir „Sėkmingai dirbančios įmonės 2015“ nominaciją. 15

Lietuvos metų gaminys 2015

„Kauno tiltai“ – transporto infrastruktūros statybų lyderė Akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ yra viena didžiausių transporto infrastruktūros statybos bendrovių Baltijos šalyse. Įmonė specializuojasi tiltų ir kelių, geležinkelių, oro ir vandens uostų, tunelių infrastruktūros statybos srityje.

pie 1000 darbuotojų, iš kurių daugiau kaip 200 yra atestuoti patyrę transporto infrastruktūros statybos inžinieriai, turinti bendrovė drąsiai imasi ambicingų projektų ir visuomet užtikrina nepriekaištingą darbų kokybę bei atitinka tarptautinių standartų reikalavimus. „Kauno tiltai“ įgyvendina didelio masto, techniškai sudėtingus transporto infrastruktūros statybos projektus Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2015“ apdovanojimuose aukso medaliais įvertinti du bendrovės įvykdyti geležinkelio projektai – „Rail Baltica“ ir „IXB Koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“.

Pažangiai išplėtė geležinkelių tinklą Šiais metais „Metų gaminio“ apdovanojimui AB „Kauno tiltai“ pristatė projektą „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“. Tai Vilniaus miestui ir visam Lietuvos geležinkelių tinklui svarbus transporto

infrastruktūros projektas, kurio sėkmingas įgyvendinimas ne tik leido modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą ir sudarė galimybes vystyti projektus, susijusius su elektrinių traukinių Baltarusijos kryptimi eismo gerinimu. Šio projekto įgyvendinimas turėjo lemiamos įtakos ir krovinių pervežimui geležinkeliais, nes atsirado galimybė iki Vaidotų skirstymo stoties gabenti krovinių sąstatus, kurių bendras svoris siekia 6 tūkst. tonų. Tokios naujos infrastruktūros atsiradimas leido nukreipti gabenamus krovinius nuo Vilniaus geležinkelio stoties rajono. Daugiau nei 50 mln. eurų vertės Kyviškės–Valčiūnai aplinkkelio projektas sudaro galimybes visą krovinių srautą nukreipti už miesto teritorijos, dėl to Vilniaus miesto geležinkelio stotyje sumažės geležinkelio sukeliamos spūstys, eismas taps saugesnis ir neliks taršos pavojaus dėl gabenamų pavojingų medžiagų. 2011 m. gruodį pradėtus darbus „Kauno tiltai“ sėkmingai pabaigė 2015 m. birželį, o bendra projekto vertė siekė 74, 95 mln. eurų.

Naujos krovinių pervežimo galimybės Įgyvendinant šį projektą rekonstrukcijos darbus atliko „Kauno tiltų“ vadovaujamas įmonių konsorciumas, kurį sudarė keturi partneriai: „Panevėžio keliai“, Lenkijos geležinkelių statybos bendrovė „Trakcja PRKiI S.A.“, Latvijos „Belam–Riga“ ir Kauno statybos įmonė „Mitnija“. Kyviškės–Valčiūnai aplinkkelio projekto įgyvendinimo metu buvo rekonstruotas po II pasaulinio karo ypatingam krovinių pervežimui pastatytas 24,5 km ilgio geležinkelio kelias, aplenkiantis Vilniaus miestą. Būtina paminėti, kad ankstesnis aplinkkelis buvo tik vieno kelio, todėl šalia buvo įrengtas antrasis kelias, kad ruožo pralaidumas būtų didesnis ir juo galėtų vykti daugiau traukinių. Įgyvendinant projektą buvo nutiestas antrasis geležinkelio aplinkkelio kelias – 24,4 km ilgio, kurio vėžės plotis – 1520 mm. Tuo pat metu buvo rekonstruojamas ir esamas 24,5 km vienkelis neelektrifikuotas geležinkelio ruožas Kyviškės–Valčiūnai.

Lietuvos metų gaminys 2015

Naujiems traukiniams – modernizuotos stotys Buvo išplėtota Kyviškių ir Valčiūnų geležinkelio stočių infrastruktūra. Tam, kad pagerėtų eismo saugumas ir kokybė, stotyse buvo nutiesti papildomi nauji keliai ir pakloti didesnio kryžmėženklio iešmai. Iš viso įgyvendinant projektą buvo modernizuotos trys geležinkelio stotys. Didžiausią projekto darbų dalį sudarė žemės darbai – naujos sankasos įrengimas, esamos sankasos rekonstrukcija ir esamos geležinkelio infrastruktūros pritaikymas dvikeliui ruožui. Naujai tiesiamame ruože buvo pastatytas vienas pėsčiųjų viadukas, įrengtos trys naujos ir demontuotos trys buvusios pralaidos, o taip pat rekonstruota ir pritaikyta dvikeliui geležinkelio ruožui dešimt pervažų. Siekiant nuo triukšmo apsaugoti arti geležinkelio esančias gyvenvietes, buvo pastatytos triukšmą slopinančios sienutės, kurių bendras ilgis sudaro daugiau nei 5,4 km, bei pasodinti želdiniai.

Užs. Nr. 15/144

Modernizuota signalizacijos sistema Dėl pasikeitusio kelių išplanavimo buvo rekonstruojama signalizacijos sistema – atnaujinta jos įranga ir valdymas bei pervažų signalizacija. Taip pat įrengtas iešmų šildymas bei modernizuoti riedmenų automatinės kontrolės prietaisai. Buvo rekonstruojama ir elektros tiekimo sistema, modernizuojamos transformatorinės pastotės, diegiamos nuotolinio valdymo ir kontrolės posistemės.

Antrojo aplinkkelio statybų metu 18–ai mėnesių traukinių eismas geležinkelio keliu Kyviškės–Valčiūnai buvo uždarytas, traukiniai laikinai buvo nukreipiami per Kirtimus ir Vaidotus. Siekiant kuo mažiau trikdyti įprastą traukinių eismą, likusiu projekto įgyvendinimo periodu sudėtingi darbai buvo atliekami nenutraukiant traukinių eismo.

transporto ir pėsčiųjų judėjimas. Projekto vykdytojams buvo itin aktualūs ir aplinkos apsaugos aspektai. Traukinių transportas turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai. Vilniaus miestas bus apsaugotas nuo taršos pavojaus, kurį galėtų sukelti avarijos atveju išsiliejusios geležinkeliu gabenamos pavojingos medžiagos.

Naujos investicijos ir saugus eismas

Gausi apdovanojimų kolekcija

Nutiestas aplinkkelis bei įrengta šiuolaikinė, visus ES aplinkosauginius, eismo saugos ir infrastruktūrinius reikalavimus atitinkanti geležinkelių infrastruktūra padės užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą bei pritraukti naujų investicijų. Pastatytas aplinkkelis – dar vienas svarbus žingsnis modernizuojant IX tarptautinį geležinkelio koridorių nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Klaipėdos. Investicijos į viso koridoriaus modernizavimą ateityje Lietuvai leis sustiprinti tranzito valstybės pozicijas bei įgyti konkurencinių pranašumų. Bus sudarytos sąlygos į Klaipėdos uostą gabenti daugiau krovinių, Lietuvos biudžetas iš to gaus daugiau pajamų, mūsų šalis taps patrauklesnė vežėjams, nes bus patogesnis krovininių traukinių susisiekimas. Nauju dvikeliu bus galima vežti ir daugiau krovinių. Atlikus darbus aplinkkeliu krovininiai traukiniai gali važiuoti ir didesniu nei iki šiol – iki 80 km/val. – greičiu. Naujoji geležinkelio atšaka garantuoja kokybiškesnį ir saugesnį eismą. Traukiniai aplenkdami Vilniaus miestą riedės aplinkkeliu, kur mažesnis

Techniškai sudėtingiausi AB „Kauno tiltų“ statybos objektai jau anksčiau yra pelnę prestižinio konkurso „Metų gaminys“ apdovanojimus. „Metų gaminys 2014“ apdovanojimą pelnė net pusmečiu anksčiau užbaigtas projektas „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“, o apdovanojimuose „Metų gaminys 2013“ sėkmę atnešė per itin trumpą laiką, vos per 6 mėn., įgyvendinta IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis. Bendrovė „Metų gaminys 2010“ apdovanojimą yra pelniusi už pastatytą ilgiausią Lietuvoje 610 metrų Jakų žiedo estakadą, pastatytą per 24 mėnesius, o nominacijoje „Metų gaminys 2009“ apdovanojimas įteiktas už Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukciją, kuri inžineriniu požiūriu, yra sudėtingiausias projektas Baltijos šalyse. „Kauno tiltų“ sėkmės istorija prasidėjo 2008-aiais, kuomet „Metų gaminys 2008“ apdovanojimas bendrovei buvo įteiktas už 380 metrų ilgio Vilniaus pietinio aplinkkelio estakados projektą.

i e n u a i g u a D

s Ä&#x2014; n i r t k e l e

W k 0 5 , 5 kW, 10 kW

Tel. +370 312 25182, www.profimus.lt

Lietuvos metų gaminys 2015

Vienas sudėtingiausių pastarojo dešimtmečio projektų – paprastų brėžinių nebeužteko Po naujai iškilusio Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) patalpas Saulėtekyje jau vaikšto mokslininkai. Statybininkai dar turi šį tą pataisyti, tačiau netrukus Lietuvoje pradės veikti šimtus laboratorijų talpinantis centras, kuriuo ne gėda pasigirti ir europiečiams.

astato techninį projektą, darbo projektą bei statinio projekto vykdymo priežiūrą atliko kompanija „Sweco Lietuva“. Kompanijos „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Valdas Babaliauskas prisipažįsta, jog šįkart tradiciniai dvimačiai brėžiniai visiškai kapituliavo prieš naująsias projektavimo technologijas – įvairių inžinerinių tinklų bei konstrukcijų buvo tiek daug, jog popieriniuose brėžiniuose jų tiesiog nebuvo įmanoma atvaizduoti. Teko rengti projektą naudojant BIM technologijas. Įmonei už projekto unikalumą, sudėtingumą, išskirtinumą bei svarbą Lietuvos mokslo infrastruktūrai nominacijoje „Metų gaminys 2015“ skirtas aukso medalis.

Užs. Nr. 15/167

Šimtai laboratorijų ir nematytų įrengimų „Dėl architektūrinės išvaizdos galiu pasakyti tik tiek, kad pastatas yra novatoriškas, fasadai atkartoja bitės korio išvaizdą. Tokią idėją sugalvojo mūsų subrangovai, bendrovės „Architektūros kūrybinė grupė“ architektai, kurie taip pat buvo apdovanoti aukso medaliu“, – vertina V. Babaliauskas. – Šis pastatas svarbus tiek universitetų mokslininkams bei darbuotojams, tiek Lietuvai. Dabar negaliu sakyti užtikrintai, tačiau kai pradėjome projektuoti, buvo kalbama, kad tai yra bene didžiausias tokio tipo laboratorijų centras Europoje.“

Technologiniu požiūriu – tai itin sudėtingas projektas. Daugiau nei 25 tūkst. kv. metrų pastate įrengta apie 250 įvairios paskirties laboratorijų. Tarp jų yra patalpų, kur būtina ypatingos švaros aplinka; mikrobangų laboratorija – kurioje reikėjo įrengti beatspindę kamerą, sugeriančią bandymų metu sugeneruotą elektromagnetinį spinduliavimą; įrengta ekranuotų laboratorijų, užtikrinančių mokslinių bandymų aplinką be išorinių trikdžių; į pastatą tiekiamos 24 rūšių dujos, įrengtos demineralizuoto vandens, suspausto oro tiekimo bei vakuumo užtikrinimo sistemos.

ne tik brėžiniai, bet ir informacija, kuri buvo pateikta BIM. Konkrečios vietos sprendimų apžiūrėjimas vykdavo planšečių ekranuose“, – šypsosi V. Babaliauskas. „Sweco Lietuva“ viceprezidentas pats buvo nustebintas pastato techninio aukšto vaizdo – įrenginiai, aptarnaujantys pastato inžinerines sistemas, užima 1600 kv. metrų. Toks yra plotas techninio aukšto, kuriame sutalpinta pastatą aptarnaujanti techninė įranga.

Popieriniai brėžiniai tokios tinklų gausos neatlaikė

Nuspręsti, koks architektūrinis sprendimas bus pritaikytas šiam mokslų centrui, jį suprojektuoti užtruko gal netgi ilgiau, nei šį statinį pastatyti. „Sweco Lietuva“ projektavimo darbus pradėjo dar 2012 m. Pastatą stengtasi padaryti energiškai efektyvų, tačiau V. Babaliauskas primena, jog tuo metu galiojo B energinės klasės reikalavimai. „Buvo užuominų, jog reikia projektuoti efektyvesnį nei B klasės pastatą. To ir buvo siekiama, tačiau dėl finansinių galimybių tai įgyvendinti buvo ganėtinai sunku, todėl numatyta ateityje nesunkiai įdiegti technologijas, kurios pastatą padaryti energiškai efektyvesniu. A klasės jis nepasiekė, tačiau kai kuriais parametrais NFTMC yra efektyvesnis už standartinės B klasės pastatą“, – sakė „Sweco Lietuva“ viceprezidentas. Šiame centre ketinama vystyti lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos mokslinių tyrimų darbus ir plėtrą.

„Toks laboratorijų ir sudėtingų įrenginių skaičius lemia ir pastate esančių inžinerinių sistemų gausą. Jei pažvelgtume į projektą, tai visas pastatas yra prigrūstas inžinerinės įrangos. Konkursą pastatyti šį centrą laimėjo „Hidrostatyba“, „Fima“. Pagal sutartį su rangovais nebuvo numatyta, jog rengsime 3D projektus BIM aplinkoje (skaitmeninio modeliavimo), – pasakoja V. Babaliauskas. – Tačiau kai rangovas paprašė pastato vidaus tinklų suvestinio inžinerinio plano, pabandėme ir supratome, kad jo atvaizduoti popieriuje tiesiog neįmanoma.“ Bendrovei „Sweco Lietuva“ 3D technologijos, BIM nebuvo naujiena. Tačiau statybų bendrovėms teko papildomai apsirūpinti planšetiniais kompiuteriais. „Statybininkai iš pradžių sakė: „Duokite brėžinius!“ Tačiau netrukus pastebėjome, jog jiems reikalingi

Palikta galimybė įsirengti saulės kolektorius

Lietuvos metų gaminys 2015

„LitCon“ iššūkis: apleistas pastatas virto ateities mokykla Kūrybiškumas imantis naujų ambicingų projektų ir profesionalumas siekiant naujam gyvenimui prikelti senus statinius – tokios vertybės lydi ir užtikrina itin sėkmingą uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ projektų įgyvendinimą.

ausybės lankytojų sulaukiantis ir sostinės gyventojų pamėgtas Bernardinų sodas, legendinis Anykščių siaurukas ir ateities mokykla vadinama Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija – tai tik keletas garsių projektų, kurių ėmėsi UAB „LitCon“ profesionalai. Šiemet UAB „LitCon“ vykdytas projektas – Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija konkurse „Lietuvos metų gaminys – 2015“ įvertintas aukso medaliu.

Skaičiuoja veiklos dvidešimtmetį Anot įmonės vadovo Lino Piliponio, per dvidešimt veiklos metų sėkmę įgyvendinant projektus UAB „LitCon“ lėmė užtikrintas sekimas tokiomis vertybėmis, kaip kompetencija, atsakomybė, dalykiškumas. „Tai vertybės, kuriomis kasdien vadovaujamės savo darbe ir tai, kad UAB „LitCon“ šiemet švenčia savo veiklos dvidešimtmetį, įrodo, kad jas pasirinkome teisingai“, – kalbėjo jis. 20

Kalbėdamas apie įmonės veiklos gaires UAB „LitCon“ vadovas pabrėžė, kad bendrovės komanda yra ambicinga, siekianti tapti geriausia, kokybiškai ir profesionaliai įgyvendinti statybų projektus, pateisinti užsakovų lūkesčius.

Sename pastate atvėrė langą į ateitį 2015-ųjų rugsėjį moksleiviams duris atvėrusi Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija neabejotinai yra viena moderniausių ne tik sostinėje, bet ir moderniausia iš visų šalies mokyklų. Vaizdingoje Žvėryno mikrorajono vietoje esantis XX amžiaus viduryje statytas pastatas buvo atnaujintas iš pagrindų. Dabar jis turi ne tik naują stogą, apšiltintą fasadą, pakeistus langus ir duris bei visas naujas vidaus ir lauko inžinerines komunikacijas, bet ir performuotą vidaus išplanavimą. Naujus mokslo metus mokiniai pradėjo moderniuose kabinetuose su naujausiomis technologijomis. Projekto įgyvendintojai atsižvelgė ir į žmonių

UAB „LitCon“ vadovas Linas Piliponis.

su negalia poreikius: įrengtas liftas, keltuvas, nuovažos. Mokykloje taip pat atnaujinta skaitykla-biblioteka, aktų, sporto salės, itin funkcionalios valgyklos patalpos.

Rekonstrukcija išsaugojo istorinį autentiškumą Rekonstrukcijos metu performuotas vidaus išplanavimas: viduje kiekviename aukšte įrengti

Lietuvos metų gaminys 2015 neįgaliesiems pritaikyti tualetai, panaudojus PVC pertvaras, įrengtos papildomos klasės, administraciniai kabinetai, išplėsta valgyklos ir virtuvės erdvė. Įrengtos patogios ir erdvios rūbinės moksleiviams. Atlikta nauja vidaus apdaila, o pasirinktos renovacijos priemonės ne tik sumažino energijos sąnaudas, bet ir pagerino šios ugdymo įstaigos higienos sąlygas. Pakeistas pastato stogas bei apšiltintas fasadas. Buvę pastato dekoro lipdiniai atkurti juos išfrezuojant polistirole ir perkeliant ant atnaujinto fasado. Keičiant pastato langus ir duris, buvo pasirūpinta, kad jie būtų pagaminti iš medžio ir atitiktų paveldosauginius teritorijos reikalavimus. Pastate pakeistos visos vidaus ir lauko inžinerinės komunikacijos. Atnaujinta šildymo sistema, atnaujintas šilumos mazgas, pakeisti vamzdynai ir elektros instaliacija. Rekonstrukcijos metu buvo daug dėmesio skirta ne tik paties pastato atstatymui, bet ir modernių mokymosi patalpų įrengimui. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT rekonstruotoje mokykloje moksleiviai turi itin šiuolaikiškas sąlygas mokytis: visose mokyklos klasėse įrengti šiuolaikiniai vaizdo projektoriai ir išmaniosios mokyklinės lentos, o informacinių technologijų klasėje įdiegta naujausia moderni kompiuterinė įranga, kuri prisidės prie ugdymo kokybės gerinimo. Chemijos, fizikos, užsienio kalbų klasės įrengtos itin moderniai: chemijos klasės moksleivius pasitiko su laboratoriniams darbams skirtais baldais, praustuvais, traukos spintomis, skirtomis reagentų laikymui, o fizikos klasėje įrengta elektros instaliacija, kuri užtikrina įrenginių, skirtų laboratoriniams bandymams, įjungimą.

Užs. Nr. 15/137

Pasirūpino ir supančia aplinka Atnaujinant mokyklos pastatą, buvo skirta dėmesio ir aplinkos infrastruktūrai. Naujai sutvarkytos sporto – futbolo ir krepšinio aikštelės, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Mokinių ir personalo saugumui teritorijoje įrengta moderni vaizdo stebėjimo sistema. Gimnazijos teritorijoje įrengtos dvi aikštelės – mažojo futbolo ir krepšinio. Šalia mokyklos įrengtas sporto aikštynas su aukšto lygio Šveicarijos gamintojo dangomis, skirtomis multifunkcinėms sporto aikštelėms. Sporto aikštyne įrengtos krepšinio, futbolo aikštės, bėgimo takai ir šuoliaduobė šuolių į tolį treniruotėms. Jaukią atmosferą padeda sukurti žaliosios zonos bei gėlynai. Mokyklos aplinka turi ir vieną privalumą, išskiriantį ją iš kitų sostinės mokyklų – jos teritorijoje esama išsaugoto ir sodo. Tvora ties pastato fasadu nuo gatvės pusės atstatyta ir atnaujinta, atsižvelgiant į autentišką buvusią pastato tvorą. Įgyvendindama švietimo įstaigų renovacijos projektus, bendrovė „LitCon“ vadovaujasi giežtai nustatytais darbo prioritetais – naudojama itin daug šiuolaikiškų technologijų, kurios užtikrina minimalią taršą triukšmu, minimalią oro taršą bei racionaliausius medžiagų panaudojimo sprendimus.

Drąsiai imasi unikalių projektų Įmonė dirba ne tik su naujais statybos projektais, bet ir renovuoja kultūros paveldo objektus, kuomet dažnai tenka ieškoti nestandartinių sprendimų, dirbti specifinėmis sąlygomis. Paklaustas, kokius UAB „LitCon“ įgyvendintus kultūros paveldo objektų renovacijos projektus būtų galima išskirti kaip pačius sudėtingiausius, įmonės vadovas L. Piliponis teigė, jog kiekvienas objektas turi savo specifiką, tačiau per įmonės darbo praktiką pasitaikė ir labai rimtų iššūkių: „Norėčiau paminėti du mums labai svarbius projektus, kurių įgyvendinimas buvo patikėtas būtent UAB „LitCon“ ir šiandien galime džiaugtis puikiais rezultatais. Tai Bernardinų sodo Vilniuje rekonstravimas ir ,,Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto plėtra 2009-2011 metais“ statybos tvarkomieji darbai“. Bernardinų sodo (buvusio Sereikiškių parko) Vilniuje rekonstravimo projektas „LitCon“ specialis-

tams buvo ne tik labai reikšmingas ir įdomus, bet kartu ir sudėtingas. „Juk parkas – tarsi gyvas organizmas, tad ir vykdant projektą, siekiant atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, kas nors nuolat kito – tai želdinių išsidėstymas, tai takų planas“, – šypsojosi pašnekovas ir pridūrė, kad vykdant rekonstrukcijos darbus netrūko trukdžių ir įtampos, bet svarbiausia, – kad šiandien parko lankytojai gali džiaugtis nepriekaištingai sutvarkyta aplinka. Įmonės specialistai darbavosi rekonstruodami Aleksandro Stulginskio universiteto rūmus, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pastatus. Bendrovės darbų sąraše – ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro patalpų remontas bei Kauno technologijos universiteto Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro – „Santakos mokslo slėnis“ – bei visuomenės sveikatos fakulteto Tilžės g.18, Kaune statybos projektai. 21

Lietuvos metų gaminys 2015

Pirmasis A+ klasės pastatas: statybų šaknys karčios, bet vaisiai – auksiniai Visose srityse daugiausia ovacijų, garbės ir naudos gauna pirmasis žmogus ar bendrovė, pasiekusi tikslą. Ne išimtis – ir statybos. Kalbinant bendrovės „Irdaiva“ vadovą Irmantą Kubilių, Santariškių A+ energinės klasės vaikų darželį jis paminėjo kaip vieną iš projektų, kuriuo didžiuojasi labiausiai. Netrukus šis statinys pelnė prestižinio verslininkų rengiamo konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medalį.

temperatūrai, jei šilumos dar trūksta, yra galimybė pirkti ir centralizuotai tiekiamos šilumos. „Įrengti storesni pastato šilumos izoliacijos sluoksniai, kad šilumos nė kiek nebūtų prarandama“, – sakė R. Laškovas. Darželyje taip pat įrengta patobulinta rekuperacinė sistema, kuri iš patalpų ištrauktą orą nukreipia ne į lauką, o išvalo, išfiltruoja ir grąžina atgal į patalpas. „Tokiu būdu oras atšąla tik kokiu vienu laipsniu, neeikvojama energija jį pašildyti“, – sakė bendrovės gamybos vadovas. Visi darželio pamatai, sienų ir langų sujungimo vietos statytos taip, kad šalčio tiltelių niekur neliktų.

Taupo netgi šiltą vidaus orą

Menkiausia klaida – lemtinga

Bendrovės „Irdaiva“ gamybos direktorius Ruslanas Laškovas pripažino, jog Santariškių darželyje atlikus pirmąjį energinio efektyvumo testą, teko papildomai sandarinti, tačiau dabar šiame objekte įgytą patirtį bendrovė išnaudoja su kaupu. Darželiui pasirinktas geoterminis šildymas, nors dar prieš statybų pradžią numatyta tokia pastato orientacija, jog jį natūraliai prišildytų ir saulė. „Įrengtas geoterminis šildymas, sienų ir stogo šilumos izoliacija, daug griežtesni reikalavimai kelti durims ir langams“, – sakė R. Laškovas. Pašnekovas teigė, jog darželyje iš tiesų įrengta kombinuota šildymo sistema – stipriai nukritus

Paklaustas, kaip sekėsi statyti pirmąjį A+ klasės pastatą, kai nėra iš ko semtis patirties ar paklausti patarimo, R. Laškovas dėkojo projekto užsakovams bei techniniams prižiūrėtojams ir pasyvaus namo asociacijai. Išklausius jų patarimų, pavyko pasiekti bendrą tikslą – pastatyti A+ klasės pastatą. Pasyvaus namo asociacijos atstovai taip pat atliko pastato sandarumo bandymus. „Šiuos bandymus atlikome gal du ar tris kartus. Iš pirmo karto nepavyko gauti tokio sandarumo, kokio siekta. Daugiausia problemų turėjome spręsdami, kaip užsandarinti ventiliacijos ortakius, kurie veda į lauką, bei kaip užsandarinti langus ir duris, kad šaltas oras nesiveržtų vidun“, – prisimena R. Laškovas. Jis pripažino, jog statant tokio sandarumo pastatą menkiausia klaidelė lemia, jog vėliau darbus reikia taisyti, patirti nuostolių. Sandarumo testai parodo, pro kurias konkrečiai vietas į patalpą skverbiasi šaltas oras.

Linoleumas – iš aliejaus ir pušų sakų Darželyje taupoma ne tik šiluma – visose patalpose sumontuoti LED šviestuvai, taupumo sprendimais išsiskiria ir virtuvės įranga: visi prietaisai yra aukštesnės nei įprasta energinės klasės, viryklė 22

turi vandens filtravimo sistemą, o garų surinktuvas ištrauktą, iki 99 procentų išvalytą orą ne pumpuoja lauk, o grąžina į patalpas. Mažyliams įrengtas grindinis šildymas, o kad šiluma nesklistų pro sintetines medžiagas – paklota natūralaus linoleumo danga. Jei niekada nesate matę, kaip atrodo linoleumas iš sėmenų aliejaus, pušų sakų, džiuto, medienos ir kamščiamedžio miltų – teks užsukti į Santariškių darželį. „Ši danga neturi jokių sintetinių priedų, tad šildoma jų neišskiria į aplinką“, – pabrėžė R. Laškovas. Darželis padengtas net 30-ies centimetrų putų polistirolo sluoksniu, jo fasadas nudažytas ryškesnėmis nei įprasta spalvomis, kai kur „paspalvinti“ ir langų stiklo paketai.

Gautą patirtį panaudoja: jau iškilo dar vienas A+ klasės darželis 2015-ųjų pabaigoje Santariškių darželis taip pat gavo „Geriausio visuomeninio projekto“ prizą iš Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos bei Darnios plėtros akademijos. „Įgijome patirties ir visai neseniai gavome dar vieno A+ klasės objekto statybos darbų užbaigimo aktą, – pasidžiaugė bendrovės gamybos vadovas. – Kelmės rajone pastatėme neįgaliųjų vaikų darželį. Ten darbus pradėjome pavasarį ir jau lapkričio 1-ąją gavome statybos darbų užbaigimo aktą. Tiesa, ten pastatas yra mažesnis, apie 600 kvadratinių metrų ploto. Mums tai jau antras A+ klasės objektas. Jau žinojome visus kritinius taškus. Reikėjo tik sėkmingai pasinaudoti patirtimi.“ Bendrovės „Irdaiva“ gamybos vadovas teigė, jog statant energiškai efektyvius pastatus geriausia mokytis iš savo patirties – iš pirmo karto viską padaryti idealiai pavyksta retam. „Statant tokius pastatus reikia labai kontroliuoti, ką daro darbuotojai. Jei nepamatysi, nesuvaldysi – vėliau reikės ardyti ir šalinti defektus. Mus statant kontroliavo techniniai prižiūrėtojai, mes kontroliavome savo darbuotojus – todėl ir pavyko“, – sakė R. Laškovas.

Užs. Nr. 15/145

unku ir suskaičiuoti, kiek zuikių nušauta šiomis statybomis – sutrumpėjo vietos darželyje laukiančių vaikų eilės, o savivaldybei darželio išlaikymas kainuoja gerokai pigiau. Skaičiuojama, jog šildyti vieną kvadratinį šio darželio metrą kainuoja vos 1 eurą per metus, kai tuo metu kituose darželiuose šildymo kainos tiek siekia per mėnesį, o kai kuriuose – ir 2 eurus už kvadratinį metrą. Projektui lėšų skyrė vilniečių skundų dėl į darželius netelpančių vaikų nukankinta Vilniaus miesto savivaldybė. Darželio statybos jai kainavo 3,9 mln. eurų.

Lietuvos metų gaminys 2015

Gamtos galios ir moderniausių atradimų sintezė – po jūsų vaikų kojomis Kaip jau minėta, Santariškių vaikų darželyje pasirūpinta ir sveika grindų danga – čia paklotas lyderiaujančios grindų gamybos įmonės „Tarkett“ natūralus linoleumas. Jis gaminamas iš natūralių ir atsinaujinančių žaliavų: linų sėmenų aliejaus, pušų sakų, džiuto, kalkakmenio, medienos ir kamštinio medžio miltelių. Natūralų linoleumą galima atskirti iš kvapo – tai neįkyrus, gaivus ir specifinis linų sėmenų aliejaus kvapas.

„T

arkett“ pardavimų Lietuvoje atstovė Vaida Mulerskaitė teigė, jog natūralų linoleumą pasaulyje gamina vos trys bendrovės. Greičiausiai ir ateityje jos nesulauks didelės konkurencijos, nes gamybos procesas – itin ilgas ir brangus.

Užs. Nr. 15/163

Bakterijų žudikas Gaminant PVC dangas tereikia išsirinkti spalvą ir už kelių dienų jau gausite pagamintą produktą. „Gaminant natūralų linoleumą į bendrą masę supilamas linų sėmenų aliejus, pušų sakai ir kiti mineraliniai priedai, ji paliekama 24 val. oksiduotis. Bene ilgiausiai užtrunka „konservavimas“ specialiose krosnyse, tačiau šis procesas labai svarbus norint išgauti pageidaujamas produkto savybes, ypač – lankstumą ir tvirtumą. Dažniausiai visame pasaulyje natūralūs produktai yra brangesni – taip ir šiuo atveju“, – pasakojo V. Mulerskaitė. Ji pridūrė, jog dažnas lietuvis vis dar įpratęs PVC dangą vadinti linoleumu. Panašiai taip, kaip ir visas sauskelnes – „pampersais“. Ir iš tiesų atsiradusi sintetinė PVC danga tikrąjį linoleumą stumtelėjo į rinkos paribius. Natūralu – ji buvo pigesnė. Tačiau natūralaus gaminio niekas negali pralenkti dėl jo antibakterinių savybių – bakterijos patekusios ant šio paviršiaus nebegali toliau daugintis ir žūsta. Taip yra dėl gaminio sudėtyje esančio linų sėmenų aliejus, kuris turi natūralių antibakterinių savybių. „Dažniausiai Vakarų Europoje vaikų darželiuose naudojamas tik natūralus linoleumas. Baltijos šalyse tam neretai pritrūksta lėšų. Statybose grindų dangoms lėšų skiriama santykinai nedaug, o juk grindys yra intensyviausiai naudojamos – jomis daugiausia vaikštome, jomis ropoja vaikai, deda ant jų savo žaislus ir vėliau juos kramto“, – skirti daugiau dėmesio grindų dangai ragino V. Mulerskaitė.

Danga, neteršianti patalpų oro mikrojunginiais Projektuojant Santariškių vaikų darželį ieškota grindų dangos, kuri atitiktų aukščiausius kokybės ir ekologijos standartus. Dėl savo eksploatacinių savybių, higieniškumo ir lengvos priežiūros – natūralus linoleumas yra idealus pasirinkimas švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų grindims. Žmonės namuose, biuruose, kitose patalpose praleidžia 90 proc. savo laiko, todėl vidaus oro kokybė yra labai svarbi. Tačiau ištirta, jog cheminių medžiagų vidaus patalpose išsiskiria net 2–5 kartus daugiau nei lauke. Tuo metu Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas astma: per pastarąjį dešimtmetį gyventojų, kenčiančių nuo šios ligos, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Ypač daug šioje statistikoje – vaikų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per 2002–2012 metus vaikų sergamumas astma šalyje padidėjo nuo 17 iki 38,7 atvejų 1000-čiui gyventojų. Natūralus linoleumas beveik neskleidžia lakiųjų organinių junginių – medžiagų, kurias galime įkvėpti, kurios gali sukelti alerginę reakciją, dirginti kvėpavimo takus. „Viskas garuoja – lakuoti paviršiai, netgi dažyti vaikų žaislai skleidžia mikrodalelytes, mums nematomus junginius, – sakė V. Mulerskaitė. – „Tarkett“ natūralus linoleumas skleidžia net 10 kartų mažesnes šių junginių emisijas, nei numato Europos Sąjungos reikalavimai. Mes labai didžiuojamės šiuo rodikliu.“

reikalauja retesnio valymo bei priežiūros, netepli, atspari įvairioms dėmėms. Nors „Tarkett“ labiau orientuojasi į stambesnius projektus, V. Mulerskaitė pastebi, jog ir privatūs klientai šią dangą po kelis ar keliolika kvadratų perka specialiai vaikų kambariams įrengti. Linoleumas gali būti kelių rūšių: kompaktinis, akustinis ir valdantis statinį krūvį. „Statinį elektros krūvį išsklaidantį linoleumą mūsų mokslininkai sukūrė 2012-aisiais metais, ir džiaugiamės, kad 2015 metais pirmieji ir kol kas vieninteliai pasaulyje rinkai pristatėme naujieną – elektrai laidų linoleumą. Tokios dangos įrengiamos kompiuterių klasėse, serverinėse, o operacinėse jos – privalomos. Esant elektros iškrovai, ji turi būti įžeminama, todėl ir danga turi būti laidi elektrai“, – pasakojo V. Mulerskaitė. Ieškantys būdų triukšmo poveikiui sumažinti, gali rinktis akustinį linoleumą, kuris dėl garsą izoliuojančių savybių triukšmą sumažina iki 18 dB.

Spalvos ir raštai itin tinka vaikų kambariams Linoleumo spalvingumas ir lengvas įrengimo būdas leidžia išgauti įvairiausių raštų. Tokia danga leidžia grindis paversti vaikų žaidimo aikštele be papildomų įrengimų. Bendrovė rūpinasi ne tik linoleumo pardavimais: gamintojas „Tarkett“ turi 7 grindų dangos perdirbimo centrus, kuriuose perdirbamos netgi bendrovės konkurentų senos grindų dangos. „Labai svarbus yra produkto tvarumas, jo poveikis aplinkai. Kad ir ateities kartoms būtų gera gyventi šiame pasaulyje“, – sakė V. Mulerskaitė.

Ypač stiprus paviršius – ne tik apsauga bet ir lengva priežiūra Atsiradus PVC dangai imta ieškoti, kaip dar patobulinti linoleumą. „Tarkett“ mokslininkai sukūrė paviršių „xf²™“, savo patvarumu ir kietumu artimą deimantui. Danga yra atsparesnė trinčiai, 23

Lietuvos metų gaminys 2015

Ekspertai: „Sakret LT“ gaminiai gali konkuruoti su geriausiais užsienio analogais Sausi mišiniai ir klijai – naudingi ir geros kokybės statybos produktai, gebantys konkuruoti su importuojamais analogiškais gaminiais, tad yra perspektyvūs didinti eksporto apimtis. Jų gamybai naudojamos vietinės medžiagos – smėlis ir cementas. Taip uždarosios akcinės bendrovės „Sakret LT“ gaminius, pateiktus „Lietuvos metų gaminio 2015“ konkursui, apibūdina ekspertai.

Užs. Nr. 15/135

eigiamo ekspertų vertinimo sulaukė trys bendrovės „Sakret LT“ gaminiai. Tai pagerinti plytelių klijai SAKRET FKe, grindų paklotas/betonas SAKRET BE ir mūro/tinko mišinys SAKRET PM Super. Pagerintuose plytelių klijuose SAKRET FKe yra nemažai polimerų. Todėl jais galima klijuoti ant senų plytelių dangos, o darbus atlikti – patogu. Cementiniai klijai Sakret FKe skirti keraminėms, betoninėms apdailos, akmens masės, klinkerinėms, mozaikos, židinio apdailos ir akmens plytelėms. Klijai puikiai tinka betoniniams ir kitokiems mineraliniams pagrindams, taip pat ant senų plytelių, gipso-kartono, medžio drožlių plokščių pagrindams bei sienoms ir grindims. Pagerintus klijus galima naudoti tiek išorės, tiek ir vidaus darbams, netgi šildomoms grindims. Produkto techniniai rodikliai atitinka standarto LST EN 12004 reikalavimus. Klijai, kaip fasadų apdailos sudėtinė dalis, buvo naudojami prabangių namų gyvenvietėje „Verkių slėnis“ Vilniuje, prekybos centre „IKI“ Grigiškėse. Ekspertų vertinimu, gaminys turi tvirtas pozicijas statybos rinkoje, nes per devynis 2015 metų mėnesius buvo pagaminta 2700 tonų. Palyginus su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, didėjimas siekia 14 procentų. Ekspertų verdiktas – produktas užtikrin-

tai konkuruoja su geriausiais užsienio ir vidaus gamybos analogiškais produktais, todėl yra palankus eksportuoti. 2015 m. eksportas siekė 650 tonų. Gamyboje iš dalies naudojamos vietinės medžiagos. Analogiško ekspertų vertinimo sulaukė ir antrasis bendrovės „Sakret LT“ gaminys – grindų paklotas/betonas SAKRET BE. Statybinis sausas betono mišinys skirtas kloti betonines grindis, jis tinka vidaus ir išorės darbams. Šio produkto stiprumo klasė – C25. Tinka šildomoms grindims betonuoti. Grindų paklotas/betonas SAKRET BE tinkamas ruošti rankiniu būdu, mažomis porcijomis bei naudojant maišymo įrangą. Produkto techniniai rodikliai atitinka standarto LST EN 13813 reikalavimus. Ekspertų pastebėjimu, gaminys turi tvirtas pozicijas statybos rinkoje – per devynis 2015 metų mėnesius jo pagaminta 8000 tonų. Palyginus su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, didėjimas siekia 12 procentų. Produktas užtikrintai konkuruoja su geriausiais užsienio ir vidaus gamybos analogiškais produktais, todėl yra palankus eksportuoti. 2015 m. eksportas siekė 600 tonų. Pagerinti plytelių klijai SAKRET FKe bei grindų paklotas/betonas SAKRET BE bendrovei „Sakret LT“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2015“ aukso medalius. Dar vienas įmonės produktas – mūro/

tinko mišinys SAKRET PM Super – bendrovei uždirbo sidabro medalį. Mūro/tinko mišinys SAKRET PM Super yra statybinis sausas cemento ir kalkių mišinys, tinkantis mūro bei tinko vidaus ir išorės darbams. Šis produktas tinkamas visų tipų sienų iš plytų bei blokelių mūrijimui, sienų ir lubų tinkavimui, taip pat drėgnose patalpose. Tinkuoti galima rankiniu būdu bei tinkavimo mašinomis. Be cemento ir smėlio, gamyboje naudojami specialūs komponentai, teikiantys mišiniui plastiškumo. Produkto techniniai rodikliai atitinka standarto LST EN 998-2 reikalavimus. Kaip ir pirmieji du įmonės gaminiai, pastebi ekspertai, šis produktas turi tvirtas pozicijas statybos rinkoje. Per devynis 2015 metų mėnesius jo pagaminta 4000 tonų arba 13 proc. daugiau, palyginus su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu. Kaip ir pirmieji produktai, mūro/tinko mišinys SAKRET PM Super sėkmingai konkuruoja su geriausiais užsienio ir vidaus gamybos analogiškais produktais, tačiau jo eksportuojama mažiau, negu kitų produktų. Bendrovė „Sakret LT“, vadovaujama Aleksandro Toropčino, Lietuvoje yra žinoma kaip įmonė, gaminanti plytelių klijus ir sausus mišinius. Įmonės gamybinis pajėgumas – apie 250 tūkst. tonų. Įmonėje dirba apie trisdešimties darbuotojų. Nuo 2008 metų ji veikia Kėdainiuose.

Lietuvos metų gaminys 2015

„Avona“ pastatė modernią laboratoriją

Pusantrų metų bendrovės „Avona“ darbo rezultatas – vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos statyba – įmonei pelnė „Metų gaminio 2015“ vardą ir aukso medalį.

012 m. rudenį „Avona“ ėmėsi įgyvendinti naują projektą – buvo pradėtas statyti 1900 kv. m mokslinių laboratorijų pastatas su moderniausia žemės ūkio perdirbimo technologine įranga. Įmonei reikėjo įrengti technologijų patalpas, cheminę laboratoriją, plovyklą, šaldymo, šaldytuvų sandėliavimo bei kitas patalpas pagal aukščiausius mokslo laboratorijoms keliamus higienos ir gaisrinės saugos reikalavimus. Objekto, kurio vertė – 1,1 mln. eurų (statybos/ rekonstrukcijos darbų vertė – 879 847 €, be PVM), statybas ekspertai įvertino aukso medaliu: už sėkmingai įgyvendintą kompleksinį modernų žemės ūkio krypties, sandėliavimo ir laboratorijų komplekso statybos projektą ir kokybę. Atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija yra Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“

plėtos projekto dalis. Įgyvendinus projektą, bus sukurta ir išplėtota komunikavimo ir technologijų perdavimo infrastruktūra, kuri užtikrintų mokslinio potencialo panaudojimo sinergiją. Projekto įgyvendinimo metu Sodininkystės ir daržininkystės instituto bazėje atlikta rekonstrukcija ir įrengta atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija, sumontuota technologiniam procesui reikalinga bazinė įranga, aprūpinta laboratoriniais ir technologiniais baldais. Ši laboratorija yra eksperimentinis modulis, prototipas įmonių, kartu su Lietuvos mokslo institucijomis kuriančių ir diegiančių inovatyvius produktus bei technologijas, konkurencingas pasaulinėse rinkose. Įkurta atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija reprezentuoja Lietuvos valstybės vardą pasaulio visuomenėje, gerina šalies įvaizdį. Joje jau lan-

kėsi pasaulio politikai, mokslo ir verslo atstovai ir puikiai įvertino laboratorijoje pradėtus vykdyti mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatus ir pasiekimus. Laboratorijoje vyko ES parlamentarų ir ES šalių Kaimo plėtros komitetų pirmininkų išvažiuojamasis posėdis, EUFRIN išvažiuojamoji sesija, lankėsi Baltarusijos ambasadorius, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos verslininkai . Atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija yra moderni, šiuolaikiška technologinė laboratorija, galinti ir atliekanti ne tik mokslinius tyrimus, bet ir pusiau pramoninius technologinius darbus, kurianti technologijų ir produktų prototipus ir juos diegianti į gamybą. Tokio lygio technologinių laboratorijų, pritaikytų dirbti su verslu, nėra aplinkinėse valstybėse, mokytis ir semtis patirties atvyksta Latvijos ir Estijos institutų mokslininkai.

Sėkmingai dirbanti įmonė

Vokiška sėkmės praktika:

milijardierė nesibodi paspausti rankos Lietuvos sandėlininkui Sunku net patikėti: patyrusi gaisrą, suniokojusį prekių sandėlius, kentusi šešiaženklius nuostolius statybiniais pastoliais prekiaujanti vokiečių kapitalo bendrovė „Layher Baltic“ šiais metais vis tiek pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą.

V. Voroncovo rankose – Sėkmingai dirbančios įmonės nominacija. 28

abendravus su jos vadovu Viktoru Voroncovu peršasi dvi mintys – tai lemia arba Lietuvos įmonėse nebūdingi darbuotojų motyvavimo būdai, arba bendrovės vadovo sugebėjimas į visas negandas pažvelgti per optimizmo prizmę. „Mes nedirbame vakuume. „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimas pirmiausia priklauso nuo mūsų klientų, – paklaustas apie įmonės sėkmės paslaptį pokalbį pradeda Viktoras Voroncovas. – Žinoma, dalis nuopelnų priklauso ir vokiečiams – dėl to, kad jie gamina išskirtinės kokybės produktą. Tačiau koks penktadalis – mūsų kolektyvo nuopelnas. Visi, kurie atėjo čia dirbti, dirba iki šiol. Dauguma žmonių jauni – 20-25-erių metų, tačiau kasmet jie įgyja vis daugiau patirties, žinių.“ Jis priduria, jog bendrovei kopiant į sėkmės viršūnę Lietuvoje ėmė rastis pastolių nuomos bendrovės – todėl dabar pastolių nuomos verslas mūsų šalyje itin išplėtotas. Bendrovės vadovas pastebi, jog šiuo metu dauguma su statybų verslu susijusių bendrovių skaičiuo-

Sėkmingai dirbanti įmonė ja savo uždirbtus pinigus, tačiau netaupo darbo efektyvumą didinančių priemonių sąskaita. „Tai, kad parduodame tiek daug pastolių, rodo, jog žmonės keičia savo požiūrį į verslą. Jie investuoja į priemones, užtikrinančias ilgalaikį ir efektyvų darbą, – sakė V. Voroncovas. – Jau praėjo tas sunkus periodas, kai bendrovės skaičiavo, kaip išgyventi artimiausią mėnesį, du. Dabar žmonės planuoja verslo ateitį. Jie žino: perkant „Layher“ pastolius ar nuo aplinkos poveikio saugančias konstrukcijas brangiau sumokėsi dabar, tačiau galėsi ramiai dirbti 10 metų.“

Nemokamas maitinimas ir apranga – turėtų būti standartas Bendrovė „Layher Baltic“ buvo įkurta 2007-aisiais, tačiau dabartiniai jos darbuotojai prisijungė tik 2011-aisiais. Iš pradžių „Layher“ turėjo savo padalinį Telšiuose. Šiandien bendrovės vadovas atviras – tuo metu apie sėkmę niekas net nesvajojo. „Galvojau – jei atlaikysiu nors pusę metų, bus labai gerai. Jei įmonė tiek laiko nebankrutuos. Šiame biure (Vilniuje, –red. past.) pradėjome dirbti 2011-ųjų lapkričio mėnesį. O 2012-ieji mums buvo labai sėkmingi – pardavimai išaugo 1500 procentų!“ – prisimena V. Voroncovas. Jau veiklos pradžioje susitarta, jog bendrovės darbuotojai gauna nemokamą maitinimą – taip kompanija parodo, jog rūpinasi didesnę dienos dalį šaltame sandėlyje praleidžiančiais savo darbuotojais. „Kava, arbata – visada visiems nemokama – plius pietūs. Manau, kad taip turėtų būti visose įmonėse. Išlaidos dėl to nėra didelės“, – sakė V. Voroncovas. Pritildęs balsą jis lyg paslaptį išduoda, jog dirbantis jaunimas prieš pat atlyginimą dažniausiai į darbą traukia tuščiomis kišenėmis. Žinoma, ir pietūs tuomet būna atidėti „geresniems laikams“. „Kai žino, jog bent pavalgyti gaus biure, daug linksmesni ateina į darbą“, – juokauja įmonės vadovas. Ir jau rimčiau priduria, jog tokia sistema galioja visame pasaulyje „Layher“ padaliniuose – pastebėta, jog toks sprendimas stipriai didina darbuotojų motyvaciją. Be to, darbuotojai gauna pilną komplektą firminės aprangos, todėl gali nesukti galvos, ką apsirengti į darbą.

Užs. Nr. 15/133

Vokiečiai mokė kitokios pardavimų strategijos ir kantrybės Paklaustas apie visai neseniai bendrovei smogusį gaisrą, „Layher Baltic“ vadovas pripažįsta, jog ši skaudi nelaimė atnešė daug nuostolių. Tačiau per pastaruosius metus įspūdingų rezultatų pasiekusi bendrovė turėjo sukaupusi pakankamai išteklių, kad galėtų tęsti veiklą toliau. „Mes nestabdome savo veiklos ar investicijų Baltijos šalyse. Šiemet planavome statyti naują sandėlį ir savo biurą – ir pastatėme, nepaisant gaisro ir fakto, jog turėjome nurašyti daug savo pastolių kaip netinkamų naudoti – paveikti karščio jie jau neatitiko saugumo reikalavimų“, – sakė V. Voroncovas.

Su nuosavu biuru ir sandėliu pavėluota visai nedaug – V. Voroncovas jau porą metų siūlė bendrovės akcininkams įrengti laikinus biurus už uždirbtą pelną pirktoje nuosavoje žemėje. „Pasistatome kokius nors laikinus konteinerius ir dirbame“ – siūlėme mes vokiečiams. Tačiau jų požiūris į verslą – kitoks. Jie nori iš karto viską padaryti idealiai, išbaigtai. Akcininkai norėjo patikrinti, ar iš tiesų Baltijos šalių rinka yra tokia pelninga. Todėl prašė šiek tiek palaukti“, – kalbėjo bendrovės vadovas. Tik pakartojus buvusią sėkmę ir 2013-aisiais buvo gautas leidimas įsigyti žemės sklypą Salininkuose. 2015-ųjų pavasarį prasidėjo naujojo biuro statybos, o naujuosius metus bendrovės darbuotojai pradeda dar dažais kvepiančiose patalpose.

Tobulėjimas – kokioje tik nori srityje

apsilankyti pastolių gamykloje. V. Voroncovo teigimu, tai labai pakeičia požiūrį – pamačius, jog produkto gamybos procese tiesiog nėra ko prikišti, vėliau lengviau tuo įtikinti ir klientus.

Kaip milijardierė spaudė ranką Lietuvos sandėlininkui „Layher Baltic“ darbuotojai susitinka su šios bendrovės atstovais iš kitų šalių. O Vokietijoje jie sutinkami su didžiule pagarba – pastaruoju metu nė vienas kitas padalinys nepademonstravo tokių gerų rezultatų, kaip „Layher Baltic“. V. Voroncovas prisimena, jog į Lietuvą savo privačiu lėktuvu atskridusi „Layher“ savininkė jau žinojo, kad šio padalinio sandėlyje dirba Tomas ir Denisas. „Įsivaizduokite situaciją, kai milijardinės bendrovės savininkė įžengia į mūsų sandėlį ir sako: „Sveiki, aš Caroline Layher, ačiū Jums, vyrai, už puikų darbą šiais metais“. Viskas, daugiau nebereikia nieko. Kai žmogus, valdantis milijardus, tave gerbia, tu nori dirbti tokioje įmonėje“, – realią situaciją atpasakojo V. Voroncovas. Jis pripažįsta, jog susitikimas su bendrovės akcininkais jam pačiam yra vienas įsimintiniausių prisiminimų per visą profesinę karjerą.

Bendrovės vadovas teigė, jog bendrovės akcininkai yra kantrūs ir nepristinga tikėjimo lietuviais. Jie moko, ką reikėtų pataisyti ir kantriai laukia rezultato. Dauguma vadovų norėtų išgirsti paslaptį, kaip sulipdyti tą „svajonių komandą“ – kolektyvą, kuris nesusigundo konkurentų pasiūlymais, iš peties dirba ir tobulėja. „Kai kurie mano, jog viską lemia pinigai ir nori iš manęs išgirsti, kad pasiūlome didelį darbo užmokestį. Tai netiesa! Į mūsų bendrovę atėjęs žmogus pirmiausia turi parodyti, kad jis vertas tų pinigų. Pagarba – svarbiausia Jei parodo – su užmokesčiu nėra problemų“, – Pastaruosius 4-erius metus bendrovė tik augo ir bendrovės filosofiją atskleidė V. Voroncovas. Viktorui Voroncovui tai pradeda kelti nerimą: mat Pašnekovas pridūrė, jog šios bendrovės darbuoto- pastoliai – ne kokios nors grindjuostės, kurias keijams tiesiog nepaliekama priežasčių prastai dirbti. čiate kaskart atlikdami remontą. Kokybiški pasto„Vos atėjus darbuotojui yra duodama viskas: darbo liai tarnauja 20–40 metų. drabužiai, mokymai, maitinimas. Prašom, dirbk. Šiuo metu statybų bendrovės verčiau renkasi Nė vienas darbuotojas negali pasakyti, jog kažko pastolius nuomotis iš susikūrusių specializuotų trūksta. Vokiečiai tikrai daug investuoja į darbuotonuomos bendrovių, nei įsigyti. Daugiau pastolių jų apmokymą. Ne tik į tai, kaip dirbti su pastoliais, nuperka pramonės bendrovės. „Layher Baltic“ tačiau į bet kokius kursus, kokių tik darbuotojas nepasididžiuoja: negalintiems įsigyti nurodo savo pageidauja“, – sakė klientų – pastolių nuomos bendrovės „Layher „Įsivaizduokite situaciją, bendrovių kontaktus. Baltic“ vadovas. Be to, remiantis Norvegikai milijardinės Neseniai pasitaręs jos, Didžiosios Britanijos, bendrovės savininkė bendrovės kolektyLatvijos patirtimi, pradėvas nusprendė, jog įžengia į mūsų sandėlį tos gaminti scenų, pakydirbant su Latvijos ir sako: „Sveiki, aš lų konstrukcijos, laikini rinka būtų pravartu Caroline Layher, ačiū stogai, kuriais pastatas patobulinti rusų kalJums, vyrai, už puikų uždengiamas, kol vyksta bą. Kaip tarė, taip pastatybos darbai. darbą šiais metais“. darė: dalis darbuoto„Mūsų pardavimų lygis jų iškeliavo į kalbos nedaug atsilieka nuo kursus Kaliningrade. Taip pat visi „Layher Baltic“ darbuotojai turi pasto- Lenkijos ar Rusijos rezultato. O juk Baltijos šalys – nedidelė rinka. Tačiau – stabili. Dėl gerų rezultatų lininkų pažymėjimus. „Visi be išimties žino, kaip sumontuoti pastolius. mums taip greitai leista investuoti į nuosavą sanŽino, kaip tai padaryti saugiai. Visi turi krautuvo dėlį bei biurą“, – sakė V. Voroncovas. vairuotojo pažymėjimus. Esame vokiečių preky- Paklaustas, kokių savo nuopelnų įžvelgia vedant bos rūmų nariai, tad siunčiame savo darbuotojus bendrovę į sėkmę, pašnekovas tik dar kartą pagiria pasimokyti, kaip dalyvauti parodose, kaip geriau įmonės savininkus. parduoti savo produktus. Žmonės visuomet turi „Mane gerbia akcininkai, tad ir aš gerbiu savo darbuotojus. Pagarba – svarbiausia“, – pokalbį turėti galimybę augti“, – pridūrė pašnekovas. Kiekvienas bendrovės darbuotojas taip pat privalo užbaigia įmonės vadovas. 29

Sėkmingai dirbanti įmonė

Lietuvos rinkoje sunkiau nei svetur Prieš penkerius metus Lietuvoje įkurta bendrovė „Inspecta“ galėtų būti verslo sėkmės istorijos pavyzdžiu – apyvarta sparčiai auga, o per pastaruosius dvejus metus „Inspecta“ dukart pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtą „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją. Tačiau bendrovės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius atskleidė, kad įmonės kelias nėra rožėmis klotas – įrenginių techninės būklės ir sertifikavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms Lietuvoje vykdyti veiklą sunkiau nei daugelyje kitų Europos valstybių.

renginių tikrinimo, atitikties vertinimo, ban- go 80 proc., penai ji paaugo dar apie 50 procentų. atliekami labai atsakingo darbo reikalaujantys dymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo Panašiai augo ir pelnas. įrangos patikrinimai. Suabejota, ar už tokius bei mokymų paslaugas teikiančios „Inspectos“ „Tačiau tokiu pelnu džiaugiamės tik todėl, kad įkainius tai galima padaryti profesionaliai. įsteigimas prieš penkerius metus prasidėjo nuo dirbame užsienyje. Lietuvoje esanti konkurencinė profesionalų komandos subūrimo. aplinka tokių rezultatų pasiekti neleistų“, – atPažeidžiamas ir nešališkumo „Iškart buvo nuspręsta, kad ieškosime pačių ge- skleidė M. Andriuškevičius. principas riausių specialistų, turinčius ilgametę patirtį, Daugelyje Europos šalių pavojingų įrenginių prieaukštą, netgi tarptautinę kvalifikaciją. Tai pavyko žiūra atiduota privataus kapitalo įmonėms. Pavyz- M. Andriuškevičius taip pat atkreipė dėmesį, padaryti, todėl pas mus dirba geriausi savo srities džiui, Skandinavijos šalyse tokia tvarka įsigaliojo kad Lietuvoje vienos valstybinės įstaigos konžinovai Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad klientai nuo 2002 m., Latvijoje ir Estijoje valstybinės įs- troliuoja kitas, taip pažeisdamos nešališkumo tą pastebėjo – jie pasitiki mumis“, – kalbėjo M. taigos šia veikla neužsiima jau kelerius metus. Dar principą. Andriuškevičius, vadovaujantis 62 darbuotojų ko- yra kelios Europos šalys, kur verslas į šią veiklos „Kai prieš daugelį metų Europoje kūrėsi organizacijos, besirūpinančios produktų bei įrenginių mandai. sritį visai neįleidžiamas. „Inspecta“ pasikvietė ne tik puikiai savo darbą Tuo metu Lietuvoje susidarė išskirtinė situacija – sauga, jos priklausė valstybei, kuri ėmėsi atsaišmanančius, bet ir metodikas, sistemas, pagal privačios ir valstybinės įmonės konkuruoja toje komybės kontroliuoti tiek rinką, tiek produktus, kurias Lietuvoje yra tikrinami įrenginiai, kūrusius pačioje rinkoje. tiek įrenginius. Dabar visoje ES bei daugelyje specialistus. Jie pagal ES standartus prakitų šalių situacija pasikeitė – įsitvirtino dėjo dirbti, Lietuvai dar nesant Bendrijos nuostata, kad institucija, kuri teikia kon„Inspecta“ priklauso tarptautinei nare. trolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo ekspertų kompanijai „Inspecta „Šie kolegos yra geriausi ekspertais Liepaslaugas, turi būti nepriklausoma. Lietutuvoje. Jie yra prisidėję prie norminių Group“, kuri taip pat gerokai va, būdama ES nare ir siekdama užtikrinti dokumentų, techninių reikalavimų bazės laisvą paslaugų judėjimą pagal ES sutartį prisidėjo prie įmonės sukūrimo, nuolat gilina savo žinias ir jobei siekdama supaprastinti laisvo paslaugų sėkmės. Įrenginių tikrinimo, mis dalinasi“, – teigė M. Andriuškevičius. judėjimo administracines procedūras pagal atitikties vertinimo, bandymų, Investicija į profesionalius darbuotoEuropos parlamento ir Tarybos direktyvas, sertifikavimo, techninio jus dar greičiau atsipirko, nes pasikeitė pakeitė daug įstatymų, taip pat 2009 m. klientų požiūris – įmonėms nebereikia konsultavimo bei mokymų gruodį keitėsi ir Potencialiai pavojingų vien tik įrenginius prižiūrinčių darbuotoįrenginių priežiūros įstatymas, kuriame paslaugas Šiaurės Europoje ir jų parašo, jos prašo specialistų, galinčių Baltijos šalyse teikianti kompanija numatyta, kad įgaliota įrenginių techninės įvertinti tikslią įrenginių būklę, nurodyti, būklės tikrinimo įstaiga gali tapti bet kudalinasi patirtimi, kartu dalyvauja ar juos saugu naudoti. rioje ES valstybėje narėje įsteigtas juridinis tarptautiniuose konkursuose. „Inspecta“ priklauso tarptautinei eksasmuo ar kita organizacija, ar jų filialai. Topertų kompanijai „Inspecta Group“, kuri kiu būdu Lietuva atvėrė rinką potencialiai taip pat gerokai prisidėjo prie įmonės pavojingus įrenginius galinčioms tikrinti tarpsėkmės. Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, „Nėra normalu, kai tenka konkuruoti su minis- tautinėms kompanijoms, tačiau rinkoje paliko bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo terijoms priklausančiomis viešosiomis ar vals- veikti valstybei priklausančią viešąją įstaigą, bei mokymų paslaugas Šiaurės Europoje ir Baltijos tybinėmis įstaigomis – ne pelno siekiančiomis kurią valdo ministerija, kontroliuojanti tą pačią šalyse teikianti kompanija dalinasi patirtimi, kartu organizacijomis, kurios dempinguoja paslaugų rinką. Ar tai normalu?“ – svarstė M. Andriuškedalyvauja tarptautiniuose konkursuose. kainas“, – teigė M. Andriuškevičius. Jis atsklei- vičius. dė, kad ši padėtis nerimą kelia ne tik Lietuvos Panaši situacija yra su statybos produktų sertiSusidarė išskirtinė padėtis rinkoje jau dirbančioms privataus kapitalo ben- fikavimu. Formaliai rinka laisva, statybos pro„Inspecta“ pelningai dirbti pradėjo praėjus vos drovėms, bet ir tarptautinėms organizacijoms, duktus gali sertifikuoti bet kuri ES sertifikavimo dviem metams po įkūrimo. 2014 m. apyvarta išau- sužinojusioms, už kokias žemas kainas Lietuvoje įstaiga. Visoje Europoje statybos produktai ser30

Sėkmingai dirbanti įmonė

„Inspecta“ bendrovės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius: „Iškart buvo nuspręsta, kad ieškosime pačių geriausių specialistų, turinčius ilgametę patirtį, aukštą, netgi tarptautinę kvalifikaciją. Tai pavyko padaryti, todėl pas mus dirba geriausi savo srities žinovai Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad klientai tą pastebėjo – jie pasitiki mumis.“

tifikuojami pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamentą, tačiau Lietuvoje tai atlieka ir valstybinė įmonė, priklausanti Aplinkos ministerijai. O ministerija yra ta institucija, kuri suteikia įgaliojimus sertifikuoti statybos produktus. Ar taip turėtų būti, stebisi M. Andriuškevičius.

Užs. Nr. 15/148

Nei skaidru, nei prasminga Oficialiai atvertą, tačiau su valstybiniu žaidėju likusią kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugų rinką nepatikliai vertina ne tik jau joje esantys privataus kapitalo žaidėjai. Į Lietuvą įžengti būgštaujančios tarptautinės kompanijos susidariusią situaciją laiko privataus sektorius žlugdymu, jo plėtros stabdymu. „Valstybės konkuravimas su verslu yra nesąžiningas: normalioje valstybėje kas nors yra reguliuotojas ir kas nors – reguliuojamasis. O kai valstybė pati užsiima verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. – Verslininkai turi užsiimti verslu, o valstybės, įskaitant valstybines įmones, funkcija yra teikti viešąsias paslaugas. Kalbu apie tokias visuomenei reikalingas paslaugas, kurių arba verslas neteikia, arba jos ekonominiu požiūriu yra neapsimokančios, bet būtinos visuomenei. Tuo tarpu valstybinei įmonei konkuruoti su efektyviai ir skaidriai veikiančiu verslu yra netikslinga.“ Jam pritarė ir Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, kurio manymu, valstybei priklausančios įmonės apskritai neturėtų teikti komercinių paslaugų. Tačiau valstybinės institucijos ne tik neskuba uždaryti seniai veikiančių, su verslu nelygiomis sąlygomis konkuruojančių įstaigų, bet steigia ir naujas. „Liūdna, kad praėjus 25 metams nuo nepriklausomybės atgavimo vis dar reikia aiškinti, kodėl konkurencija yra gerai arba kodėl nereikia steigti valstybinių paslaugų įmonių“, – apgailestavo jis. 31

Sėkmingai dirbanti įmonė

„Grinduvai“ nereikšmingų klientų nebūna Beveik 2 milijonai kv. metrų įvairių grindų, tarp kurių – Lietuvoje analogo neturinti danga Vilniaus intermodaliniame terminale, 300 tūkst. eurų siekiančios investicijos į modernią gamybinę bazę ir vakarietišką grindų įrengimo įrangą. Visa tai vainikuoja 2015-ųjų metų pabaigoje Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ pelnytas Sėkmingai dirbančios įmonės vardas.

er 18 veiklos metų Alytuje įsikūrusios įmonės specialistai įrengė grindis daugelyje svarbių objektų, tarp kurių – Ignalinos atominė elektrinė, Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ orlaivių angarai Karmėlavoje, mašinų gamykla „Astra“, sunkvežimių remonto dirbtuvės Vilniuje, Šiauliuose, „Škodos“ centras Vilniuje, takai K. Dineikos parke Druskininkuose, prekybos centrai, ūkininkų ūkių objektai. Vien pernai įrengta ir atnaujinta apie 120 tūkst. kv. metrų poliuretaninių, epoksidinių, poliuretancementinių, glaistyto betono grindų, o investicijos į gamybą ir plėtrą siekė 50 tūkst. eurų.

Užs. Nr. 15/134

Investicijos atsiperka Pagal vakarietiškus standartus dirbančios įmonės, kuri ne tik kloja įvairias naujas, bet ir atnaujina senas grindis, direktorių Tomą Vailionį, nors 2015 metais produkcijos ir suteiktų paslaugų apimtys buvo šiek tiek mažesnės negu 2014-ais, kai vien intermodaliniame terminale atlikta darbų už beveik 10 mln. litų, (beveik 2 mln. 900 tūkst. eurų), metai buvo geri. „Kartais užsakymų būna daugiau, kartais mažiau, bet ir pernai dirbome stabiliai – atlikome darbų už 2 mln. 500 tūkst. eurų. O pelnytas „Sėkmingai dirbančios įmonės“ vardas – viso kolektyvo darbo įvertinimas. Tai mūsų brandos, profesionalumo

bei mokėjimo prisitaikyti prie kintančių verslo sąlygų įrodymas“, – įsitikinęs įmonės, šeštą kartą iš eilės, o iš viso net devintą kartą (2005-2007 m. ir 2010-2015 m.) pelniusios garbingą Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominaciją, vadovas, visai neseniai šias pareigas perėmęs iš savo senelio Antano Minkevičiaus. Jei nori būti konkurencingas, patenkinti užsakovų poreikius ir užtikrinti darbų kokybę, turi nuolat tobulėti, įsisavinti naujas technologijas bei investuoti į gamybą ir plėtrą, pabrėžia T. Vailionis. Todėl įmonė nuolat bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno technologijos universitetu, o 2014 ir 2015 metais jos specialistai mokėsi dirbti su trikomponentinėmis dangomis Vokietijos ir Anglijos įmonėse kartu su UAB „Remmers Baltica“ specialistais. „Darbo kokybė ir sparta priklauso ne tik nuo įgūdžių bei patirties, bet ir nuo įrangos. Kadangi darbas nenutrūksta visą parą, norime, kad darbuotojams, kurie pasklidę objektuose visoje Lietuvoje, nereikėtų gaišti laiko laukiant, kol kuriam nors įrankiui sugedus jį pataisys ar iš Alytaus bus atvežtas kitas. Todėl nemažai lėšų skiriame nusidėvėjusios įrangos atnaujinimui. 2015-ais UAB „Grinduva“ įsigijo naujų glaistyklių, lazerių. Žmonės dirba su nauja įranga, o senesnę, bet tinkamą naudoti, pasiliekame rezerve, kad ji visada būtų po ranka“, – aiškina T. Vailionis.

Kitas naujas pirkinys – namelis ant ratų su buitinėmis patalpomis, minkštais baldais ir mikrobangų krosnele, kad dirbdami toli nuo namų specialistai turėtų kur patogiai pailsėti ir papietauti. „Rūpestis darbuotojais taip pat atsiperka“, – įsitikinęs jis.

Sėkmės formulė: patirtis ir pagarba klientui Jaunas įmonės vadovas – vienas iš jauniausių „Grinduvoje“, kurioje dauguma iš 28 darbuotojų – atestuoti inžinieriai ir įgudę darbininkai profesionalai. „Mes esame maža, tačiau profesionali ir mobili įmonė „ant ratų“, o viena didžiausių mūsų vertybių – stabilus kolektyvas, kurį sudaro ilgametę patirtį sukaupę darbuotojai“, – pabrėžia T. Vailionis ir priduria, kad įmonė laikinai žmonių neįdarbina – joje dirba vien specialistai. O pats svarbiausias dalykas – pagarba kiekvienam klientui. „Mums nesvarbu, ar užsakymas didelis, ar mažas. Kartais mums paskambina ir klausia, ar važiuosime 100 kv. metrų grindų įrengti. Aš atsakau, kad važiuosime, nes jei mes šiandien atsisakysime, rytoj, kai tas klientas turės užsakymą 10 tūkst. kv. metrų, jis pasiūlys atlikti darbus ne mums, o tiems, kurie padarė tą šimtą. Todėl mums svarbūs visi, nepriklausomai nuo darbų apimties, – sako T. Vailionis ir priduria: – Gal tai, kad nereikšmingų klientų mums nėra, ir lemia mūsų sėkmę.“ 33

Sėkmingai dirbanti įmonė

Alytaus vandens gerinimo irenginių pastatas. 2015 m.

„Inti“ pakeitė pavadinimą ir išplėtė veiklą Uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniai tinklai“, nuo lapkričio pakeitusi pavadinimą į „Inti“, nominuota „Sėkmingai dirbančia įmone 2015“.

ždaroji akcinė bendrovė „Inti“, daug metų rinkoje žinoma kaip įmonė, montuojanti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei su tuo susijusius įrenginius, išplėtė savo veiklos ribas. Bendrovės generalinis direktorius Eduardas Černulis sako, kad pertvarkiusi veiklos prioritetus, įmonė daugiau dėmesio skiria bendriesiems statybos darbams, neatsisakydama ir inžinerinių tinklų projektų. Ir tai jau pasiteisino – užsakymų padaugėjo. Bendrovės veiklos sritis – gamybos, pramonės, sandėliavimo ir kitų, negyvenamosios paskirties pastatų, statyba. „Aš esu už siaurą specializaciją, bet norint konkuruoti mūsų rinkoje, išlaikyti potencialą ir kvalifikaciją, reikia diversifikavimo, – sako „Inti“ generalinis direktorius E. Černulis. – Kai rinkoje situacija įtempta, veiklų išskaidymas naudingas.“ Tokioms permainoms bendrovė ruošėsi jau seniai. Kai laimėjus konkursą dalį darbų tenka atiduoti kitiems, gimsta naujos strategijos: ką daryti, kad darbai, kurių rinkoje pertekliaus nėra, liktų bendrovės užsakymų portfelyje. Reaguodama į rinkos situaciją, bendrovė skyrė daugiau dėmesio ir darbuotojų kvalifikacijai kelti, jų kompetencijoms didinti. Kvalifikacijos kėlimo kursams bei darbuotojų žinioms gilinti per 2015 m. devynis pirmuosius mėnesius bendrovė skyrė 11600 eurų. Lėšos buvo skirtos kelti tiek darbininkų, tiek administracijos bei inžinerinio techninio personalo kvalifikaciją. 34

Personalo valdymo kursuose dalyvavo ir gilino žinias bendrovės personalo vadovė. Kvalifikacijos kėlimo kursuose dalyvavo projektuotojai, bendrųjų statybos darbų vadovai. Vienas įmonės darbuotojas dalyvavo profesinio rengimo kursuose ir įgijo suvirintojo elektra pirmojo lygio kvalifikaciją, 58 darbuotojai dalyvavo mokymuose, buvo atestuoti ir įgijo įvairių energetikos darbuotojo kategorijų, suteikiančių teises organizuoti ir vykdyti darbus elektros įrenginiuose bei eksploatuoti vartotojo elektros įrenginius iki 400 kV. Įmonė naujų darbuotojų nesamdė – pasirinko naujų kompetencijų ir kvalifikaciją suteikti bendrovės darbuotojams. Įmonei, pastebi vadovas, naudinga turėti darbuotojus, kurie turi aukštą kvalifikaciją keliose srityse, kurie turi kompetencijų atlikti ne vieną darbą. Įmonėje įdiegta nuolatinio tobulėjimo kultūra, pažangių, tarptautiniu mastu pripažintų metodikų TOC ir LEAN pagrindu sukurta veiklos procesų valdymo sistema, standartizuoti ir optimizuoti veiklos procesai. „Inti“ yra viena iš pirmųjų statybinių organizacijų, įdiegusi šias metodikas. „Tai nulėmė, kad per trumpesnį laiką ir sunaudojant mažiau išteklių galėjome sukurti didesnę vertę klientui ir taip padidinti savo konkurencinį pranašumą, – sako bendrovės „Inti“ generalinis direktorius Eduardas Černulis, akcentuodamas, kad tikroji šių naujovių vertė apčiuopiama tuomet, kai TOC ir LEAN tampa kiekvieno darbuotojo įpro-

čiu. – Kai atsiras įpročiai daryti taip, o ne kitaip, tada ir bus rezultatai.“ Naujųjų metodikų mokėsi ne tik įmonės vadovai, bet ir visi kiti darbuotojai, nes, kaip sako E. Černulis, visas kolektyvas turi norėti keistis ir mokytis. Jis įsitikinęs, kad išaugusio darbo našumo ir veiklos efektyvumo naudą pajus visi – ir įmonės darbuotojai, ir klientai. O klientų sąrašas plečiasi ir geografiškai: „Inti“ laimėjo konkursą Lenkijoje. „Šiuo metu, kol vyksta projektavimo darbai, diskutuojame dėl darbų vykdymo technologijų, kalbamės apie darbų organizavimą, – sako E. Černulis. – Darbus vykdysime su partneriais lenkų įmone: renovuosime Varšuvos nuotekų kolektorių –2,1 m skersmens.“ Bendrovei tai yra pirmasis projektas užsienyje po daugelio metų. Bendrovės „Inti“ produkcijos ir paslaugų apimtys trečiąjį 2015 metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, padidėjo 4 kartus, didėjo ir investicijos į gamybą. Vien tik darbo sąlygų kokybei gerinti bendrovė per tris pirmuosius 2015 metų ketvirčius investavo 4 820 eurų. Įmonė įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų tiekėjų sąrašą, NATO skelbiamų konkursų potencialių tiekėjų sąrašą, leidžiantį dalyvauti NATO skelbiamuose rangos darbų pirkimuose, turi teisę dirbti su informacija, žymima žyma „Slaptai“.

Sėkmingai dirbanti įmonė

Reta rūšis: KRATC – sėkmingai dirbanti savivaldybių įmonė Žiniasklaidoje retai išvysite pagyrų savivaldybės valdomoms įmonėms. Dažniausiai girdime: darbai vėluoja, projektas užstrigo, trūksta lėšų. Todėl kai pati Lietuvos pramonininkų konfederacija (o čia susėdę žmonės tikrai žino, kaip turėtų funkcionuoti verslas) skiria „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą savivaldybių valdomai įmonei, pasidaro smalsu, kas jie ir kaip jiems pavyksta dar ir sėkmingai dirbti.

okį apdovanojimą vidutinių įmonių kategorijoje ką tik pelnė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Jis tapo pirmuoju iš 10 veikiančių RATC centrų, gavusių tokį įvertinimą, bei vienintele vidutinio dydžio įmonių kategorijoje apdovanota savivaldybių įmone. „Kol kas Klaipėdos regionas – vienintelis šalyje turi išbaigtą atliekų tvarkymo ciklą, apimantį skirtingų atliekų surinkimą, jų precizišką rūšiavimą ir galutinį sutvarkymą atliekas sudeginant, iš jų gaminant energiją“, – sakė KRATC direktorius Šarūnas Reikalas. Klaipėdos regionas taip pat yra pirmasis šalyje, visiškai užbaigęs iš ES lėšų finansuotą mechaninio apdorojimo gamyklos statybą. Ji netoli Dumpių savartyno pradėjo veikti prieš kelias savaites.

Užs. Nr. 15/149

Padėjo kolektyvas bei savivaldybės sprendimai Paklaustas, kas lėmė lyderiavimą savo verslo srityje, Š. Reikalas pirmiausia pagyrė įmonės kolektyvą – tai ilgus metus dirbantys profesionalai, darbuotojų kaita šioje bendrovėje yra itin maža. „Taip pat sėkmę nulėmė strateginiai miesto planai energetikos sektoriuje ir politiniai sprendimai kuriant regioninę atliekų tvarkymo sistemą. Paaiškėjus, kad regione gali atsirasti atliekas kaip kurą naudojanti jėgainė, buvo apsispręsta visame regione laikytis atliekų deginimo krypties“, – sakė įmonės vadovas. Klaipėdoje pastačius atliekų deginimo bendrovę „Fortum“, pradėjus atliekas rūšiuoti, sąvartyną pasiekia tik labai nedidelis atliekų kiekis – didžioji dalis panaudojama šiluminei ir elektros energijai išgauti. KRATC šiemet pabaigė Europos Sąjungos (ES) standartus atitinkančios atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą – tam prireikė 13 metų. Per tokį laikotarpį uždaryti 39 sąvartynai ir šiukšlynai, pastatytas vienas bendras ekologiškas Dumpių sąvartynas, įrengtos didžiųjų kompostuojamųjų atliekų surinkimo aikštelės, išdalinta daugiau nei 10 tūkst. kompostavimo konteinerių gyventojams, įsigyta moderni atliekų rūšiavimo technika. Dabar jau jokie ES reikalavimai dėl atliekų tvarkymo nebaisūs – Klaipėdos regionas, net ir nedarydams jokių papildomų investicijų, jau yra pasiruošęs vykdyti 2020-ųjų metų ekologines užduotis. Tuo metu, kai dauguma savivaldybių dar tik laukia, kada bus užbaigtos rūšiavimo gamyklos, toks

įrenginys netoli Klaipėdos, Dumpiuose, jau veikia. Kitų regionų atliekų tvarkymo administratoriai kalba apie mokesčių už atliekas didinimą, tuo metu KRATC administruojamame uostamiestyje rinkliava netgi mažėja jau ketvirtus metus iš eilės. Nežinia, ar pastebėję, jog nieko čia sudėtingo, jog konteinerių niekur netrūksta, Klaipėdos regiono gyventojai rūšiuoja pakankamai aktyviai – apie 17 proc. nuo viso atliekų srauto. Tuo metu bendras Lietuvos vidurkis – 10–15 proc.

Siekiant efektyvaus atliekų tvarkymo varstomos ir mokyklų durys KRATC atstovo spaudai Arūno Liubinavičiaus teigimu, Klaipėdos regione išrūšiuotų antrinių žaliavų kiekis pernai išaugo dar apie 5 proc. Bendrovė stengiasi rūšiavimą padaryti patogų – kai kuriuose Klaipėdos rajonuose įrengti talpūs požeminiai konteineriai, jie sugrupuoti kartu su rūšiavimo konteineriais, kad būtų galima ir buitines, ir išrūšiuotas atliekas išmesti vienoje vietoje, nereikėtų kulniuoti per gatvę ar už kelių šimtų metrų. „Ugdome gyventojų sąmoningumą ir atsikratant stambiomis atliekomis: sena buitine technika, baldais. Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės įrengtos visose savivaldybėse, Klaipėdos mieste jų yra net 3. Lietuvoje vis dar įprasta viską bandyti sugrūsti į konteinerį ar numesti šalia jo“, – kalbėjo A. Liubinavičius. Jis pripažino, jog net ir puikių rezultatų pasiekęs KRATC susiduria su problemomis: kai kurie gyventojai stambiagabarites atliekas vis dar palieka kiemuose, vengia rūšiuoti.

Gal ir nereikia labai stebėtis – sovietmečiu atliekų tvarkymo įgūdžių mūsų niekas nemokė, tuo tarpu Europa rūšiuoja 30-40 metų. Tačiau A. Liubinavičius mano, jog efektyvaus atliekų tvarkymo reikia siekti mažais žingsneliais – pasirėmę Skandinavijos šalių patirtimi Klaipėdos savivaldybės atstovai pradeda lankytis mokyklose, darželiuose, kur vaikams veda ekologinio švietimo pamokas. Tik pradėjus apie rūšiavimą kalbėti dar mokyklos suole, galima tikėtis, jog vėliau pasieksime galbūt ir penktadalio, ir ketvirtadalio išrūšiuotų atliekų procentą.

Išnaudos atliekų ir gamtos potencialą Tuo metu bendrovės vadovas rengiasi išnaudoti atliekas žmonių poreikiams tenkinti – iš pūvančių atliekų jau gaminama elektra, tačiau bendrovė turi didesnių užmojų. „Darbai tuo nesibaigia. Turime planų, kaip tobulinti esamą sistemą, – žadėjo KRAC vadovas.– Jau dabar iš sąvartynuose išsiskiriančių pūvančių atliekų dujų gaminame elektrą. Siekiame išnaudoti uždarytus sąvartynus vėjo, saulės jėgainių projektams, planuojame užsiimti pelenų perdirbimu. Šie projektai turėtų stabilizuoti ar net sumažinti kainą už atliekų tvarkymą viso regiono gyventojams“, – pasakojo Š. Reikalas. Dar šiemet patobulinimų sulaukė ir regioninis Dumpių sąvartynas. Pabaigus ES remiamą aplinkosauginį projektą, pūvančių atliekų skysčiai, vadinamasis filtratas, valomas visiškai sandariuose įrenginiuose, todėl į aplinką neskleidžiami nemalonūs kvapai. Tai ypač aktualu aplinkinių teritorijų gyventojams.

Sėkmingai dirbanti įmonė

Ką reikia įveikti, kad įmonė būtų sėkminga Lietuvoje „Lietuvoje būti sėkmingai dirbančia įmone nėra taip lengva“, – sako Raimondas Baikštys, įmonės „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius. Kaune įsikūrusi įmonė šiemet pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją.

monė „Požeminiai darbai“ verčiasi infrastruktūros darbais, tad daugiausiai vykdo Europos sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, nuo kurių priklauso įmonės sėkmė. Vienas ES finansavimo periodas – 2007–2013 m. – pasibaigė, o kitas, nors turėjo prasidėti 2014 m., vis dar neįsibėgėja. Dėl to trūksta projektų.

Įmonių daug – projektų mažai „Įmonių daug, projektų mažai – tokia situacija atsipalaiduoti neleidžia“, – sako R. Baikštys. Įmonės vadovo nuomone, tokią situaciją lėmė ir rinkimai, ir vyriausybių kaita – politika ateina ir į verslą. Ypač ryškiai tai jaučiama dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Viešieji pirkimai yra ta sritis, kuri jaudina visą verslą. Todėl įmonių vadovai nedviprasmiškai sutiko Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sektorinę – viešųjų pirkimų statybos srityje – apžvalgą. VPT pranešime sakoma, jog „analizė parodė, kad viešuosiuose pirkimuose šiame sektoriuje dalyvauja 20-30 įmonių. 32 proc. statybos sektoriaus viešųjų pirkimų pasiūlymų pateikė tik vienas rangovas. Rinkoje veikia virš 5000 statybos įmonių, tačiau 20 įmonių laimi 50 procentų viešųjų pirkimų, o pirkimuose apskritai dalyvauja 529 įmonės“. Verslas turi savo nuomonę. „Projektai yra labai politizuoti, priklausomi ir lemiami partijų, jų sėkmių, nesėkmių, užimamų postų, – sako R. Baikštys. – Aiškiai kažkam sukuriamos išsikirtinės sąlygos, bet niekas su tuo nekovoja.“

Ką daryti su darbuotojais, kai nėra projektų? Raimondas Baikštys, įmonės „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius.

Kaip išmatuoti ekonomiškai naudingiausią kainą? Dar vienas viešųjų pirkimų skaudulys – mažiausios kainos kriterijus, nuo kurio nukentėjo visi – tiek rangovai, tiek užsakovai. Bet dėl ekonomiškai naudingiausios kainos kriterijaus vadovas neturi vienareikšmiškos nuomonės. „Kol kas nežinau, ar šis kriterijus išspręstų situaciją. Kai statome valymo įrenginius, gyvenamąjį namą, gamyklą, formules žinome: brangiai statysi, bet pigiai eksploatuosi. Bet jeigu reikia uždengti stogą – kaip įvertinsi?“ – abejonėmis dalijasi „Požeminių darbų“ vadovas. Kita vertus, pastebi jis, gudrauja ir užsakovai. Viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujantys rangovai mato, kaip konkursų sąlygose atsiranda vis nauji kriterijai, kurie paprastai pritaikomi kokiai nors konkrečiai įmonei – konkurso dalyvei. R. Baikštys sako galintis suvokti, kodėl tai vyksta ir nelabai kas gali pakeisti situaciją. Pagrindinis dalykas – per maža Lietuvos rinka.

Užsakymai nėra vienintelė problema, kurią spręsti būtina. Nuolat juntama ir įtampa dėl darbuotojų. Prasidėjus infrastruktūros projektams, įmonei visuomet prisireikia aukštos kvalifikacijos suvirintojų, kitų kvalifikuotų specialistų. „Bet visuomet reikia galvoti, ką daryti, kai nėra projektų,– sako R. Baikštys. – Reikia turėti, ką jiems duoti dirbti.“ Tokios įmonės, kaip „Požeminiai darbai“, neretai atsiduria spąstuose: išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nesant darbo, neįmanoma, o kai atsiranda projektai – reikia darbuotojų, kurių sunku rasti. Paklaustas apie darbuotojų nuomos galimybę, įmonės vadovas sako, kad gal tai ir būtų sprendimas, bet tuomet, R. Baikščio nuomone, nuomos įmonė susidurtų su ta pačia problema, kaip ir kitos įmonės – kaip juos išlaikyti, kai nėra darbo.

Investicijos – mažinti sunkų fizinį darbą Didžiausios investicijos įmonėje skiriamos taip pat tam, kad kuo mažiau liktų sunkaus fizinio darbo, kurio statyboje yra labai daug. Jeigu praėjusių metų bendrovės „Požeminiai drabai“ apyvarta siekė 7,5 mln. eurų, tai investicijoms buvo skirta 0,2 mln. eurų. Sėkmingai dirbti Lietuvos rinkoje darosi vis sudėtingiau. Reikia išmanyti ne tik vadybos subtilybes, bet ir gebėti gauti užsakymų, rinkoje veikiant virš 5000 statybos įmonių, kai 20 įmonių laimi 50 procentų konkursų. 37

Inžinerinė pramonė

Pramonė orientuojasi gaminti modernius produktus, taupančius energiją Lietuvos pramonininkų asociacijos (LPK) konkurse „Lietuvos metų gaminys 2015“ dalyvavo 13 inžinerinės pramonės įmonių. Todėl asociacijos „Linpra“ ekspertų komisijos dėl mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektrotechnikos pramonės įmonių gaminių pripažinimo „Lietuvos Metų gaminiais 2015“ komisijos pirmininkas doc. dr. Vladas Algis Gapšys sako, kad kalbėti apie tai, kas iš tiesų vyko šiame sektoriuje 2015 metais, negalima. Doc. dr. Vladas Algis Gapšys

ačiau viena tendencija yra aiški – visos įmonės, pristatydamos rinkai paslaugas ir produktus, akcentuoja ekonomiškumą. „Iš tų įmonių, kurios dalyvavo konkurse, ypač ryškiai išsiskiria katilų gamintojai. Šiemet buvo pristatyti penki katilai“, – sakė V. A. Gapšys. Tai šiaudų granulėmis kūrenamas pramoninis katilas (UAB „Enerstena“); krosnelė – židinys „Vienybė. Retro“ ir elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 (AB „Umega“); universalus granulinis katilas „BIO20“ (UAB „Biokaitra“); kietojo kuro vandens šildymo katilas „Kalvis 190M-1“ (UAB „Kalvis“).

Pirmasis pramoninis katilas, kūrenamas šiaudų granulėmis UAB „Enerstena“ pristatė 2 MW šiaudų ir medžių granulėmis kūrenamą pramoninį garo katilą, kuris 38

įdiegtas Klaipėdos tabako gaminių įmonėje „Philip Morris Lietuva“. Katilas pagamina iki 3 t garo per valandą ir yra naudojamas įmonės technologinėms reikmėms. Katilo valdymas visiškai automatizuotas, jo galia, priklausomai nuo įmonės poreikio, gali būti reguliuojama nuo 30 iki 100 proc. nominalios galios. „Tai ne pirmas įmonės projektas, pripažintas „Metų gaminiu“, tačiau jis yra pirmas, kuris kūrenamas Lietuvoje nepanaudotų šiaudų granulėmis“, – sakė V. A. Gapšys. Be aukso medalio už pramoninį katilą bendrovei „Enerstena“ taip pat skirtas ir prizas „Inovatyvi įmonė“ – už vykdytą inovacinę veiklą. AB „Umega“ pristatė du šios grupės produktus, tai krosnelė –židinys „Vienybė. Retro“ ir elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200. Pirmojoje įdiegtas dvigubo degimo procesas. Kaip sakė ekspertas, degimo metu susidariusios

medžiagos yra sudeginamos dar krosnelės viduje – antroje kameroje, tad į aplinką patenka mažiau teršalų. Antrasis gaminys – pramoninė krosnis, tinkanti metalo gaminius kaitinti juos grūdinant bei kitoms reikmėms. Detalės kaitinamos konteineryje, kuris užpildomas apsauginėmis dujomis, kad detalės nesioksiduotų. Krosnies kaitinimo procesas valdomas mikroprocesoriniu valdikliu. Termoizoliacinės medžiagos turi Det Norske Veritas sertifikatą.

Į rinką veržiasi vis ekonomiškesni katilai Universalus granulinis katilas „BIO20“ – bendrovės „Biokaitra“ gaminys. Įmonėje gaminamų katilų gama papildyta mažiausiu pagal galią katilu. Ji siekia 20 KW. Katilas galintis apšildyti iki 200 kv. m. patalpas. Katilo galia automatiškai gali

Inžinerinė pramonė Kompensuojama 30 proc. nuo tinkamomis pripažįstamų išlaidų, bet ne daugiau nei patvirtintas maksimalus įkainis. V. A. Gapšio manymu, tokia kompensacija yra paskata ir gyventojams keisti kūrenimo būdą, ir verslui – siūlyti kuo daugiau, kuo ekonomiškesnių, patrauklių katilų.

Karštiems produktams – plastmasinė tara

būti reguliuojama nuo 6 iki 20 KW. Šis nedidelis katilas gali būti kūrenamas šiaudų ar medienos granulėmis. Kuru užpildžius bunkerį, katilas 3–7 paras gali dirbti savarankiškai. Kaip sakė gaminį pristatydamas V. A. Gapšys, katilas gali būti pertvarkomas ir kūrenti malkomis, gali būti valdomas ir nuotoliniu būdu. Kitas konkurso gaminys – kietojo kuro vandens šildymo katilas „Kalvis -190 M-1“, kurį pagamino bendrovė „Kalvis“. Tai naujas 190 KW galios šildymo katilas su judančiu ardynu pakuroje. Jis yra skirtas patalpoms, kuriose įrengtos centrinio šildymo sistemos, šildymui, šilto vandens paruošimui, netgi šilumos tiekimui technologinėms reikmėms. Katilo galia gali būti reguliuojama nuo 59 iki 190 KW. Kuras, jei naudojamos medienos pjuvenos ar skiedros, paduodamas mechanizuotai. Galima kūrenti ir rankiniu būdu, jei naudojamos malkos, anglis ar briketai. „Šilumokaitis – vamzdinis, vamzdžiais praeina karšti dūmai, vandens talpa – 0,9 kub m., šildymo paviršius – apie 18 kv. metrų, – vardijo V. A. Gapšys. – Katilo valdymo sistema kontroliuoja visus procesus – nuo kuro tiekimo iki dujų emisijos pašalinimo.“ Gaminys buvo pristatytas parodose Londone, Lenkijoje, Rusijoje. Iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo administruojamų lėšų gyventojams skiriamos kompensacijos, siekiant skatinti senus, aplinką teršiančius šildymo katilus keisti aplinkai draugiškomis, atsinaujinančius šaltinius naudojančiomis technologijomis. Į kompensacijas gali pretenduoti visi vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų savininkai. Kompensacija taikoma, kai namai šildomi dujomis ar anglimi kūrenamais katilais, kurie keičiami draugiškais aplinkai.

lokomotyvą. Pakeitus dyzelinį variklį, pagrindinį generatorių ir įdiegus kompiuterinę lokomotyvo valdymo ir diagnostikos sistemą, eismo saugumą užtikrinančias priemones, lokomotyvas tapo šiuolaikinės išvaizdos ir komfortabilus. Lokomotyvas gali važiuoti greičiu iki 160 km per valandą. Bendrovė „BRD“ pristatė individualizuotus akinių lęšius. Jų gamyba pradėta 2015 m. modernioje akinių lęšių laboratorijoje „Baltic Optical Dimension“, įrengtoje Trakų rajone. Čia gaminami vieno židinio, bifikaliniai ir progresiniai akinių lęšiai pagal individualius užsakymus. Įmonėje veikia akinių lęšių gamybos linija, kurios pajėgumas – iki 4000 vienetų per parą. Proceso metu lęšių kokybės parametrai tikrinami kelis sykius, jie dengiami kietomis dangomis. UAB „Baltled“ konkursui pristatė LED panelę.

Polikristalinį saulės elementą konkursui pristatė UAB „Soli Tek cels“. Tai visai naujas aukštųjų technologijų produktas Lietuvoje. Tikimasi, kad jis bus konkurencingas pasaulio rinkose, nes paruošta technologija ir priemonės ją įgyvendinti yra labai aukšto lygio. Vieno elemento galia – 4,0–4,3 W. Pasiektas efektyvumo vidurkis – apie 17,75 proc. yra laikomas gana konkurencingu. Elemento pagrindas – importuojama polikristaVerslas – mokslui, linė silicio plokštelė, 0,2 mm storio, kvadrato foro mokslas – verslui mos 156 x 156 mm. „Bendrovė „Terekas“ padarė gerą daiktą“, – sako Etaloninis varpo tipo įrenginys oro/dujų skaitiV. A. Gapšys, pristatydamas kretingiškių įmonę ir kliams ir srauto matuokliams kalibruoti, tikrinti jos automatinę PET taros pūtimo mašiną „LITO4/4 ir bandyti – tai yra Lietuvos energetikos instituto hot fill“. kūrinys. Įmonė jau daugelį metų gamina PET taros pūtimo „Varpas – tai indas, orientuotas dugnu į viršų. mašinas, jas vis tobulindama. Mašinos parduoda- Besileidžiantis į kitą indą, užpildytą sandarinančiu mos rytų ir Vakarų rinkose. skysčiu, išstumia orą, kurio tūris proporcingas po„Tai ženkliai patobulinta 2-4 lizdų mašina, pritai- slinkiui. Toks yra matavimo principas, – pasakoja kyta gaminti tarą, tinkamą pilstyti karštus pro- V. A. Gapšys. – Matuojamo srauto debitas gali būti duktus. Tam mašinoje įdiegta nauja speciali taros nuo 0,016 iki 16 kub. metrų per valandą. Jo valdygamybos technologija, dėl ko plastmasinė tara mas – automatizuotas.“ Įrenginys buvo pateiktas tampa tinkama pilstyti į ją karštus produktus“, – tarplaboratoriniams palyginimams pagal EUROpasakoja ekspertas. MET programą ir buvo gerai įvertintas. Kaip sakė Ruošiniai gali būti 17-91gramų , taros talpa – iki ekspertas, keletas tokių įrenginių jau pagaminti ir 3 litrų. Vieno mašinos lizdo našumas – iki 1000 eksploatuojami Lietuvos verslo įmonėse. butelių per valandą. Mašina pristatyta parodose Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ sukurtas „Vakarų JAV, Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Baltijos laivų statyklos“ specialistų, bendradarBendrovei „Terekas“ už šį įrenginį įteiktas ne tik biaujant su Klaipėdos universitetu. Tai katamaraaukso medalis, bet ir prizas „Inovatyvus produk- ninio tipo, 39 m ilgio ir 12 m pločio laivas–plautas“. kiojanti laboratorija, jų įrengtos net dvi. Jos skirtos Mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektrotechnigeologiniams, biologiniams, kos pramonės įmonių grupėje fizikiniams – cheminiams tyTendencija taip pat pristatytos skalės rimams. Laivą įsigijo Klaipėdos precizinėms lazerinėms sisteyra aiški – universitetas moms. UAB „Precizika Metrovisos įmonės, „Lietuvos pramonininkų konlogy“ kartu su KTU mokslininfederacijos „Metų gaminio“ pristatydamos kais atliko metrologinių skalių konkursuose nuo 2003 metų rinkai gamybos modernizavimo darjau dalyvavo 54 skirtingos paslaugas ir bus, siekiant pagerinti jų eksįmonės. Keturios naujos iš jų ploatacines savybes. Skalėms produktus, – prisidėjo šiemet“, – suskaipanaudotas mažiau jautrus akcentuoja čiavo „Linpra“ ekspertų komitemperatūriniams pokyčiams ekonomiškumą sijos dėl mašinų ir įrenginių, stiklas, pagerintas atspindys, elektronikos ir elektrotechnipanaudota danga nuo mechakos pramonės įmonių gamininių pažeidimų. Skalės jau parduodamos Didžionių pripažinimo „Lietuvos Metų gaminiais 2015“ sios Britanijos įmonei „Renishaw“. komisijos pirmininkas doc. dr. Vladas Algis Gapšys. Trylikai iš konkursui „Lietuvos metų gaminys Atgaivino lokomotyvą 2015“ pateiktų gaminių įteikti aukso medaliai, Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Vilniaus lo- vienas medalis – sidabro. Jis skirtas „Umegos“ komotyvų remonto depas“ modernizavo keleivinį krosnelei – židiniui. 39

Inžinerinė pramonė

Biomasės deginimo technologijų lyderė Baltijos šalyse UAB „Enerstena“ energetikos rinkoje dirba nuo 2002 m. Pagrindinės jos veiklos kryptys – biokuro katilų projektavimas ir gamyba, įmonė taip pat gamina kondensacinius ekonomaizerius, pakuras ir kitą technologinę biokuro katilinių įrangą. Įgyvendinamus projektus įmonė atlieka nuo idėjos „iki rakto“, teikia automatizavimo, montavimo ir eksploatavimo paslaugas.

Pramoninė šiaudų granulių deginimo įranga nuo 1 MW iki 5 MW.

„Enerstena“ – pažangių biomasės deginimo technologijų lyderė

sigijus UAB „Termotechnika“ ir UAB „Elinta VS“ (pervadinta į UAB „Enerstena VS“), įsteigus mokslinių tyrimų ir vystymo centrą, atidarius įmonę UAB „Enerstenos gamyba“, atstovybes Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje, susikūrė stipri įmonių grupė. Įmonė išplėtė savo galimybes. Konkursui „Lietuvos metų gaminys 2015“ įmonė pristatė šiaudų granulėmis kūrenamą katilą, kurį „Enerstena“ profesionalų komanda suprojektavo, pagamino ir instaliavo. Katilas veikia „Philip Morris Lietuva“ tabako gamykloje Klaipėdoje. Tai pirmasis Lietuvoje pagamintas pramoninis garo katilas, kūrenamas šiaudų granulėmis. „Enerstena“ sėkmingai kuria ir tobulina pramoninių biokuro katilinių technologinės įrangos liniją, tad 2015 metais gautas aukso medalis įmonei jau buvo penktasis. 40

Naujas konkurentas biokuro rinkoje Nors Lietuvoje kurui šiaudai pradėti naudoti nuo 1996 m., bet tolesnė jų panaudojimo šilumai ir energijai gaminti plėtra tebėra lėtoka. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet susidaro apie keturi milijonai tonų šiaudų. Pusės šio kiekio užtektų visai Lietuvai apšildyti, bet šiaudai nėra panaudojami. Ūkininkams tai galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu arba būdu išlaidoms sumažinti. Anot specialistų, gali būti deginami įvairiais būdais paruošti šiaudai: šiaudų ryšuliai ir ritiniai bei šiaudų briketai ir granulės, skiriasi tik įrangos konstrukcija, matmenys, deginimo proceso valdymo galimybės. Šiaudų ryšulių ir ritinių matmenys nulemia didelius pakurų matmenis, apsunkina biokuro tiekimo į pakurą automatizavimą. Dažniausiai tai būna periodinio veikimo mažos ir vidutinės (iki 1 MW)

galios pakuros. Šiaudų granulių tankis yra 4–5 kartus didesnis negu šiaudų ritinių bei ryšulių ir siekia apie 450–850 kg/kub. m. Jos yra birios, nelinkusios susigulėti, vienalytės ir sterilios, taip pat joms yra svetimas savaiminio kaitimo reiškinys. Tai supaprastina sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, transportavimo, dozavimo ir degimo proceso valdymo darbus.

Dvigubai pigesnis kuras Šiaudų granulės, kaip kuras, yra naudingesnis ir universalesnis. Jo kaina yra trečdaliu žemesnė nei medienos granulių ar briketų, du kartus mažesnė nei gamtinių dujų kaina, tačiau energinėmis savybėmis nenusileidžia medienai. Kita svarbi biokuro iš šiaudų savybė – mažai pelenų, jie tesiekia apie 5 proc. Jų sudėtyje yra daug vertingų medžiagų: kalio, magnio, fosforo ir kalcio. Šios

Lietuvos metų gaminys Bendrovėse 2015 medžiagos gali būti panaudotos kaip trąšos žemės ūkyje. Šiaudų deginimas yra visiškai kitoks procesas nei įprastas medienos deginimas, jam reikalingi specialūs katilai. Lietuvoje esama įmonių, kurios sukūrė buitinius šiaudų granulėmis kūrenamus katilus. Tam tikros spragos būta pramonės sektoriuje, mat pramoninių granulinių garo katilų Lietuvoje niekas negamino. Laimėjusi gerai žinomos įmonės „Philip Morris Lietuva“ skelbtą konkursą, šį iššūkį priėmė „Enerstena“.

Rezultatai pranoko lūkesčius Kūrenant šiaudų granules gaunamas garas yra naudojamas technologiniams procesams. Šiaudų granules deginančiai įrangai buvo iškelti ir sutartyje numatyti aukšti reikalavimai: nominali galia – 3 t/h sauso, sotaus garo; katilo projektinis slėgis – 13 bar, darbinis slėgis – 10 bar; katilo galios reguliavimo diapazonas – nuo 30 proc. iki 100 proc. nominalios galios; elektros sunaudojimas visais režimais – ne didesnis nei 11 kWh/1 MWh pagaminto garo; katilo komplekso NVK (naudingo veiksmo koeficientas) visame katilo galios reguliavimo diapazone >=90 proc. Numatytas katilo prastovos laikas dėl gedimo ar kito įvykio, dėl ko katilas negalėtų būti eksploatuojamas, ne ilgesnis nei 100 val. per metus, o pats katilo veikimas turi būti automatizuotas. Tai buvo nelengva užduotis, bet „Enerstenos“ specialistai ją įveikė – buvo įgyvendinti visi sutartyje numatyti reikalavimai, o kai kurie jų net viršyti. Elektros sunaudojimas visais režimais šiuo metu yra ne didesnis nei 9 kWh/1 MWh pagaminto garo.

Užs. Nr. 15/138

Technologija gimė Lietuvoje Katilą „Enerstena“ pagamino savo nuosavoje gamykloje pagal 97/23/EEB, EN12953/EN12952 standartus. Gamykloje vadovaujamasi kokybės vadybos sistema, atitinkančia ISO 9001 standarto reikalavimus, aplinkosaugos vadybos sistema, kuri atitinka ISO 14001 standartą ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, paremta standartu BS-OHSAS 18001. Šio katilo gamybos projektą tikrino sertifikavimo įmonė TÜV SÜD. „Enerstenos“ turima naujausia šiuolaikinė įranga ir prie šio projekto dirbusi specialistų komanda užtikrino, kad Lietuvoje pagaminta įranga būtų pradėta naudoti ir pačiuose sudėtingiausiuose technologiniuose procesuose. „Enerstena“ gali pasiūlyti šiaudų granulių deginimo įrangą nuo 1 iki 5 MW. Katilai gali būti tiek vandens šildymo, tiek garo. Būtina akcentuoti, kad šiaudų granulėmis kūrenamuose katiluose galima deginti ir medienos granules. Šiaudų granulių deginimo įranga, lyginant su medienos granulių deginimo įranga, yra brangesnė vos 10-15 proc., bet tokie katilai greitai atsiperka. „Jei imtume aktyviau šią technologiją diegti, panaudotume turtą, kuris šiandien tiesiog guli

laukuose. Tai lietuviška inovacija, kuria labai didžiuojamės. Esame pirmieji Lietuvoje sukūrę tokią technologiją ir pagaminę įrangą“, – teigė UAB „Enerstenos grupė“ generalinis direktorius ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas. Bendrovė kartu su užsakovais skatinama atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir siekia švarios bei saugios aplinkos ateities kartoms. „Be šiaudų deginimo technologijos, sukūrėme ir technologiją avižų lukštams deginti. Suprojektavome, pagaminome ir instaliavome 2 t/h avižų lukštais kūrenamą katilą, jis yra instaliuotas įmonėje „Grainmore“, – teigė V. Ramanauskas. Jo žodžiais, biokuro panaudojimas pramoninei energijai gaminti yra itin ekonomiškai naudingas tais atvejais, kai energijos gamybai panaudojamos gamybinės veiklos atliekos.

Darbas įvertintas karališkais apdovanojimais 2015-ieji „Enerstenai“ buvo itin sėkmingi, mat ji buvo pastebėta ir įvertinta daugybe apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Itin svarbus įvertinimas įmonei konkurse „Švedijos verslo apdovanojimai 2015“, kur „Enerstena“ nugalėjo „Tvarios plėtros“ kategorijoje. Apdovanojimą įteikė Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ įmonė apdovanota už palankiausią aplinkai produktą – biokuro katilą ir kondensacinio ekonomaizerio su kondensato valymo sistema komplektą, Žinių ekonomikos forumo organizuojamame konkurse „Žinių ekonomikos įmonės 2014“ laimėjo pažangiausios tradicinės pramonės įmonės kategorijoje. Įmonė taip pat apdovanota „Verslo žinių“ ir „Nordea“ surengtuose Lietuvos verslo lyderių apdovanojimuose, jai skirta nominacija „Už tvarią plėtrą“. VšĮ Lietuvos inovacijų centro ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos nacionaliniame konkurse „Inovacijų prizas“ „Enerstena“ apdovanota „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje. 41

Inžinerinė pramonė

Rinkai pasiūlė ekonomišką katilą, kuris be jokios priežiūros šildys savaitę

niversalus granulinis katilas „BIO20“ yra pats mažiausias iš bendrovės „Biokaitra“ pagamintų katilų. Jo galia siekia 20 KW, bet apšildyti juo galima patalpas iki 200 kv. metrų. Katilo galia automatiškai gali būti reguliuojama: nuo 6 iki 20 KW.

Lietuviai dažniau renkasi pigų kurą Šis universalus nedidelės galios katilas „BIO20“ gali būti kūrenamas visais rinkoje prieinamais biokuro gaminiais: medžio drožlių, šiaudų, saulėgrąžų lukštų, durpių granulėmis. Lietuviai paprastai renkasi palyginti žemos kokybės kurą, todėl labai svarbu, kad katilas pajėgtų iš jo „išspausti maksimalią šilumą“. Bendrovės katilai kaip tik ir konstruojami taip, kad atitiktų šį kriterijų.

Universalus granulinis katilas „BIO20“.

Tinkamiausią kurą katilui galima pasirinkti pagal galimybes ir poreikius. Medžio drožlių granulių patraukliausia savybė yra mažas pelenų kiekis ir geros šiluminės savybės. Vis dėlto jų kaina, lyginant su kitų rūšių granulėmis, yra aukščiausia. Šiaudų granulės dėl žemos pelenų lydymosi temperatūros linkusios tapti šlaku, bet kainuoja pigiau ir pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis. Saulėgrąžų lukštų granulės Lietuvoje dar pakankamai naujas dalykas, šių granulių pasiūla mažesnė, jų pelenai labiau linkę tapti šlaku. Durpių granulės pasižymi aukštu kaloringumu ir žema kaina, tačiau dėl specifinio kvapo ir didelio pelenų kiekio jos, kaip kuras, labiau rekomenduotinas pramoninėms patalpoms, akcentavo Ž. Mackevičius. UAB „Biokaitra“ katilai, kūrenami tik ekologišku, iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintu kuru. Šiandien, kai ekologinės problemos tampa vis aktualesnės, tai tampa itin svarbu. Bendrovės katilai šilumai gaminti naudoja kurą, kuris nekenkia aplinkai. Jam sudegus, pelenai gali būti panaudojami kaip trąša žemės ūkyje. Svarbu ir tai, kad katilams tinkamo kuro pasiūla Lietuvos rinkoje yra didžiulė ir jo įsigyjant niekada neturėtų kilti problemų. Žemės ūkio kultūrų, šiaudų ar medžio granulių galima įsigyti ištisus metus. Todėl katilą įsigijusiems žmonėms savo namuose nereikės turėti specialios patalpos dideliems kuro kiekiams sandėliuoti.

Užkūrei ir pamiršai savaitę Apsisprendus dėl kuro, naujojo katilo vartotojo laukia labai patogios funkcijos. Viena jų – galimybė katilą valdyti nuotoliniu būdu. Antroji – katilą be rūpesčio galima palikti ilgesniam laikui. „Kuru užpildžius bunkerį, katilą galima palikti veikti savarankiškai tris – septynias paras, – pasakoja Ž. Mackevičius. – Katilo darbą valdo šiuolaikiška automatinė sistema, kuri efektyviai užtikrina optimalų degimo procesą ir leidžia katilo savininkui be didelio nerimo įjungti katilą ir kelioms dienoms jį pamiršti.“ Bendrovės granulinis katilas „BIO20“ yra patikimas dėl jame įdiegtos saugios katilo veikimo sistemos, kuri atitinka visus Europoje taikomus saugumo standartus. Tai ypač aktualu šalčiausiais metų mėnesiais, per kuriuos žmonės neretai vengia ilgesniam laikui išvykti, nes nenori sugrįžę rasti visiškai atšalusių namų. UAB „Biokaitra“ gaminiai jų vartotojams suteikia gerokai daugiau laisvės. „BIO20“ ir kiti bendrovės „Biokaitros“ katilai – tai automatiniai, šiaudų, žemės ūkio kultūrų bei medžio granulėmis kūrenami katilai, kurių degiklis neturi analogų. Šio elemento konstrukcija yra patentuota ir unikali bendrovės gaminiams. Skirtingų modelių katilai skirti gyvenamųjų, visuomeninių, komercinių patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui. Visi bendrovės katilai gaminami Lietuvoje. Tai suteikia galimybę operatyviai reaguoti ir suteikti klientams reikiamą pagalbą. Taip pat greitai atlikti ir garantinį bei pogarantinį aptarnavimą, nes visos atsarginės granulinio katilo dalys visuomet yra sandėliuose. Už šį gaminį, universalų katilą „BIO20“, bendrovė „Biokaitra“ gruodį buvo apdovanota „Metų gaminio 2015“ aukso medaliu. Taip buvo pratęsta ilgametė įmonės tradicija. Tokius pat prizus jos gaminiai laimėjo ir 2012 bei 2013 metais, o 2011–aisiais pelnytas sidabro medalis.

Užs. Nr. 15/139

Šildytis galima dviem būdais – be rūpesčio ir brangiai arba pigiai, bet turėti nuolatinį rūpestį. Pirmasis būdas asocijuojasi su centralizuotai tiekiama šiluma, o antrasis – su katilu, kūrenamu atsinaujinančiu kuru. O yra katilų, su kuriais šildytis galima pigiai ir be rūpesčio. Vienas tokių – universalus granulinis katilas „BIO20“.

Sėkmingai dirbanti įmonė

Su brangiausiais įrenginiais dirba dar brangesnis turtas – žmonės Tikslumas. Šis žodis bendrovei „Sargasas“ yra bene pats svarbiausias. Kitaip ir būti negali, nes nuo sugebėjimo gaminti tiksliai ir kokybiškai priklauso jos sėkmė. Įmonė jau daugiau nei dešimtmetį kelia tiksliosios mechanikos standartus, gamindama itin didelio preciziškumo detales įrenginiams ir prietaisams.

Užs. Nr. 15/153

„S

argaso“ pasiekimus ir įgytą puikią reputaciją geriausiai patvirtina ilgametė partnerystė su lazerių gamintojais. Žinia, būtent lazerių srityje Lietuvos įmonės yra tarp pasaulio lyderių. Bendrovė lazerių gamintojams tiekia mechanines detales, t. y. komponentus, iš kurių konstruojamas lazeris. Kaip sako „Sargaso“ vadovas Rimantas Šileikis, lazerių gamintojai kelia didžiulius reikalavimus, kuriuos įgyvendinti įmanoma tik puikiai suprantant savo darbą. „Mūsų įmonei balandžio mėnesį bus vienuolika metų. Tai reiškia, kad turime didelį įdirbį. Su pirmaisiais užsakovais iš lazerių srities mes ilgai bendravome. Iš pradžių jie mums pasiūlė tiesiog pabandyti, pasižiūrėti, ar sugebėsime. Visgi ten yra didžiuliai reikalavimai tikslumui, švarumui. Pačios detalės turi būti nepriekaištingai išplautos ir išdžiovintos, jose negali likti emulsijos ar tepalo likučių. Apie tikslumą jau net nekalbu. Juk lazeryje sustatytos detalės – tai dažniausiai būna korpusai, optikos įrenginių laikikliai – turi būti be jokių organinių dalelių, nes jos kaip mat sugadintų visą įrenginį“, – pasakojo jis. Pelnyti pasitikėjimą ir tiesiog išugdyti reikiamas kompetencijas prireikė pakankamai daug laiko ir kantrybės. Tai atsipirko su kaupu – tapome reikalingi ir kitokių optinių prietaisų gamintojams. „Pati pradžia buvo nedrąsi ir atsakinga. Jautėme, su kokiais užsakovais pradedame dirbti. Atrodo, žinojome jų

„Sargaso“ vadovas Rimantas Šileikis: „Lazerių gamintojai kelia didžiulius reikalavimus, kuriuos įgyvendinti įmanoma tik puikiai suprantant savo darbą.“

reikalavimus – detalių tikslumas, paviršių kokybė, terminai. Bet lazerių mechanikoje yra specifinės plonybės, kurių perpratimui reikia laiko. Buvo ir suklupimų, ir skaudžių nukritimų. Tačiau išmokom. Šiandien gavus užsakymą jau nebėra tokių didelių problemų. Tuos procesus jau įvaldėme“, – teigia R. Šileikis. Pasiekti reikiamą precizikos lygį įmanoma tik turint atitinkamus įrenginius. Kaip tvirtina bendrovės vadovas, „Sargasas“ nesirengia taupyti įrenginių sąskaita ir užsakymus atlieka pačia naujausia ir geriausia technika. „Šiandien jau turime pakankamai naujausių įrenginių. Dirbant su optomechanikos užsakovais, sunkiai įsivaizduojamas darbas neturint staklių su penkiomis ašimis arba detalių kontrolės be automatinės matavimo mašinos. Laikas nestovi vietoje – eilės laukia robotai ir 3D spausdintuvai. Visgi įrenginiai yra tik viena sudedamųjų. Dar svarbiau už pačius įrenginius yra prie jų dirbantys žmo-

nės. R. Šileikis net nedvejodamas juos vadina pačiu didžiausiu bendrovės turtu. „Gal tai ir atrodys pakankamai skambus pareiškimas, bet būtent žmonės yra mūsų turtas. Juos auginamės patys. Iš viso pas mus dabar dirba 35 žmonės, iš kurių, berods, 22 turi aukštąjį išsilavinimą. Prie staklių bet ko nepastatysi. Tam reikalingos techninės žinios, technologijų išmanymas, išlavinta vaizduotė – brėžinio taip paprastai neperskaitysi. Gero specialisto paruošimas užima gerus metus“, – sako „Sargaso“ vadovas. Nieko keisto, kad ir pagrindinės bendrovės investicijos skiriamos būtent darbuotojų ugdymui. Tai ne visada lengvas uždavinys, bet pastangos paprastai atsiperka. „Auginimo procesas užtrunka. Neišvengiamai vyksta ir kaita. Mums pats didžiausias skausmas – grėsmė prarasti žmones. Nesinori būti tarpine stotele. Todėl ir stengiamės juos motyvuoti. Mokame atlyginimus, kurie pakankamai viršija šalies vidurkį. Mūsų kolektyvas be to dar ir labai jaunas. Aš pats kartais nusistebiu į juos žiūrėdamas, kaip prie staklių dirba gabūs 23-25 metų vaikinai. Tačiau į juos reikia investuoti, užsiauginti“, – teigia R. Šileikis ir priduria labai besididžiuojantis savo kolektyvu, kai parodose užsienyje kolegos atkreipia dėmesį į „Sargaso“ gaminių kokybę. Tokie momentai įrodo, kad ilgametės pastangos duoda rezultatus. Šiemet bendrovė mažųjų įmonių grupėje pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją. 43

Inžinerinė pramonė

Laivas „Mintis“ – gelbėtojas, prievaizdas ir atradimas dokumentinių filmų kūrėjams Visi, kurie dar turėjo abejonių, kodėl Klaipėdos universitetui prireikė modernaus ir naujausia įranga aprūpinto tyrimų laivo, nutilo nelaimės akivaizdoje: nuo kovo mėnesio pradėtas eksploatuoti laivas „Mintis“ šį pavasarį vyko apžiūrėti į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo An-2, ieškoti galbūt dar gyvų lakūnų, iškelti jų kūnų ir išanalizuoti lėktuvo nuolaužų. Jis vienintelis Lietuvoje turėjo specialius itin giliai panerti galinčius robotus ir visą šiai gelbėjimo operacijai reikalingą techniką. Ir nors lakūnų išgelbėti nepavyko, apie šį, dar tik pirmuosius reisus į jūrą pradėjusį laivą per vieną dieną sužinojo visa Lietuva. Neseniai laivą pastačiusiai bendrovei „Vakarų Baltijos laivų statykla“ už šį laivą įteiktas aukso medalis ir „Metų gaminio“ apdovanojimas.

laipėdos universiteto Jūrų tyrimų atviros prieigos centro, Laivyno ir ekspedicijų tyrimų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas sako, jog vadinamoji „atvira prieiga“ reiškia, kad laivo įranga ir galimybėmis prireikus gali naudotis visi: užsienio dokumentinių filmų kūrimo kanalai, gelbėtojai, kariškiai, moksleiviai edukaciniais tikslais, užsienio ir Lietuvos mokslininkai. Taip laivas kompensuoja apie milijono eurų išlaidas, kurių kasmet reikia įgulos išlaikymui, priežiūrai, kurui.

Gali daryti praktiškai viską „Šis laivas skirtas viskam. Jis – daugiafunkcinis. Jo įranga, galimybės, darbinis plotas, laboratorijos lei44

džia atlikti praktiškai visus su jūra susijusius tyrimus. Jis gali tirti tiek gruntą (tai – geologiniai tyrimai), tiek tai, kas žemiau grunto (geofiziniai tyrimai), vandens storymę, dugno paviršių, įvairius vandens parametrus – cheminius, biologinius. Taip pat gali traluoti žuvies išteklius, atlikti gręžimo darbus – tokio pobūdžio darbų gali prireikti uostui arba įrengiant vėjo jėgaines jūroje“, – vardijo N. Blažauskas. Laivo technika leidžia įsiskverbti į jūros dugną dar 50 metrų gilyn. Kitu atveju, kadangi jis yra katamarano tipo, gali dirbti ir itin sekliose vietose (kur tėra 4-5 metrai gylio). „Ištyrę dugno gruntą, galime pasakyti, kokius inžinerinius įrenginius ten galima statyti“, – tyrimų

naudą pramonės ir ypač vėjo jėgainių parko vystymui jūroje atskleidė mokslininkas.

Nelaimė parodė, kodėl tokį laivą turėti privalu Nuo laivo galima nerti į jūrą, vaizdą transliuojančiais robotais apžiūrinėti povandeninius objektus. „Jei labai reikėtų, galime dalyvauti gelbėjimo operacijose. Nukritus lėktuvui An-2 mūsų laivas tapo platforma, nuo kurios buvo atliekami tiek apžiūros, tiek vėliau – lėktuvo pakėlimo darbai. Kadangi tai – nelaimė, dirbo valstybinio lygmens prokurorai, tyrėjai, o iš mūsų

Lietuvos metų gaminys 2015 buvo paprašyta mokslinės pagalbos: vežėmės vaizdo kameras–robotus, kurie apžiūrėjo lėktuvą“, – prisiminė nesenus tragiškus įvykius N. Blažauskas. Laivas „Mintis“ vienintelis Lietuvoje turėjo reikiamą įrangą ir pilotų kūnams iš jūros gelmės iškelti. Galbūt tokioje situacijoje būtų galėjusi pagelbėti užsienio bendrovių technika, tačiau lietuviams tai būtų kainavę beprotiškas sumas. „Žinoma, įvyko skaudi nelaimė, tačiau mes turėjome progą išbandyti techniką, valstybė sutaupė daug pinigų, na, o laivas savo ruožtu buvo pareklamuotas. Visiems buvo įrodytas jo funkcionalumas ir reikšmė, nes jau girdėjome gandų neva „meta čia pinigus neaišku kam... stato kažkokius laivus“, – sako Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos vadovas. Laive be 6 įgulos asmenų gali dirbti 12-os mokslininkų ar kitų profesijų atstovų komanda, iš viso išplaukus į jūrą galima joje išgyventi 21 dieną. Specialios saugyklos įrengtos ne tik gausiems maisto ištekliams – iš atsarginių dalių, kurias nuolat vežiojasi šis laivas, būtų galima sutvarkyti iš rikiuotės išėjusį variklį, tam įrengtos ir dirbtuvės. Denyje papildomai galima sumontuoti konteinerius su gyvenimo vietomis ir sanitariniais mazgais dar 8 žmonėms. Kiekviena kajutė turi po dviaukštę lovą ir atskirą sanitarinį mazgą, papildomas dušas įrengtas prie pat įėjimo, kad parėjus iš lauko būtų galima nusiprausti. Valgykloje įrengta skaidrių demonstravimo įranga, tačiau čia demonstruojamą medžiagą kiekvienas asmeniškai gali matyti ir kajutėse įrengtuose ekranuose. Visa įranga sujungta į bendrą tinklą, laive veikia interneto ryšys.

Laivo virtuvelė ir konferencijų patalpa.

Kapitono tiltelis.

Pagaliau paaiškės faktai apie cheminį ginklą Itin aktuali tema ir potenciali ekologinė bomba – dar nuo karo laikų Baltijos jūroje palaidotas cheminis ginklas. Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, nei kur, nei kiek statinių pavojingų medžiagų dunkso Baltijos dugne. Tačiau dabar Klaipėdos universiteto turimas laivas pamažu praskleis paslapties šydą. „Niekas dar nėra galutinai ištyręs, paskaičiavęs ar pamatavęs cheminio ginklo paplitimo. Kitaip tariant, kiek jo ir kur jis guli? Kiek išsisklaidęs? Kokio tipo tai talpos, kokia potenciali tarša? Nes talpos, kuriose jis yra, juk turi tam tikrą atsparumo terminą. Per tam tikrą laiką metalas surūdija. Kol kas niekas apie tai informacijos neturi, nes cheminis ginklas guli giliai – apie 100 metrų gylyje. Mes su turima aparatūra galime dirbti iki 300 metrų gyliuose“, – sakė pašnekovas. Vykdant cheminio ginklo Baltijos jūroje tyrimus svarbiausia nustatyti ginklo mastą: plotį, tūrį, kokiose talpose jis yra. Visa tai gali atskleisti laive esanti aparatūra.

Nerijus Blažauskas.

„Jei kalbėsime jau apie taršą – tai yra toksinės medžiagos, kurios kažkur tirpsta, yra pernešamos. Jos gali arba įsisunkti į gruntą, arba ištirpti vandenyje, arba būti pasisavinamos augalų, gyvų organizmų ir toliau keliauti mitybos grandine“, – dėstė N. Blažauskas. Laivo įranga leidžia paimti ir grunto, ir vandens, ir gyvų organizmų mėginius, čia pat dar plūduriuojant ant vandens nustatyti, ar jie – užteršti. „Bandome teikti paraiškas į įvairius Europos finansuojamus projektus, kad galėtume daugiau sužinoti apie cheminio ginklo problemą. Čia reikėtų bendrų tyrimų kartu su kaimynais“, – pridūrė pašnekovas.

Variklių skyrius.

Jis pasakojo, jog cheminio ginklo grėsmė žmonių sveikatai ar aplinkai nėra labai didelė. Viena iš toksiškų medžiagų – ipritas – patekęs į vandenį yra želatinos formos. Nejudinamas jis nei jūros, nei organizmų neapnuodytų. Nebent būtų išnešiotas itin stiprių povandeninių srovių. Būtent todėl cheminį ginklą stengtasi išmesti gilesnėse vietose, daubose. „Jei jis gulėtų kur nors priekrantėje – būtų blogiau. Audros, bangos daužosi į krantą, tuomet potenciali žala gali būti padaryta ir jūrai, ir sausumai. O dabar, kai guli ten giliai, – tiesiog reikia tyrimų“, – sakė N. Blažauskas. 45

Inžinerinė pramonė

Iki praėjusių metų pradžios Klaipėdos universitetas teturėjo kelis „pramoginio-mokomojo“ tipo laivus: nedidelį burlaivį „Odisėja“ ir didesnįjį – „Brabander“. „Pastarasis burlaivis rimtas, istorinis, medinis. Šiemet vasarą planuojame su juo vykdyti ekspediciją į Farerų salas, Islandiją. Vis tik iš šių laivų galėdavai pasisemti vandens tyrimams, atlikti šiokius tokius dugno tyrimus. Na, iš jų galėjo dirbti narai. Neturėjome įrangos, kuri reikalinga kažką sunkesnio traukti, vilkti, šaudyti (stipriai iššauti orą seisminiams tyrimams) – negalėjome tokių tyrimų atlikti. Visas mūsų jūrinis mokslas po sovietinių laikų apsiribojo tokiu „paviršiumi“. O dabar galime eiti į labai didelius ir rimtus mokslinius projektus. Atsirado galimybės čia augti, mokytis, vystyti jūrinių mokslų sektorių ir auginti tyrėjus. Baltijos jūroje retas dabar turi tokias galimybes“, – pasigyrė pašnekovas. Vizija dėl laivui reikiamos įrangos buvo perimta iš Lenkijos mokslininkų. Nei estai, nei latviai kol kas neturi tokios įrangos, tokios mokslinės bazės. „Lenkijoje trejus metus dirbau jūrinių tyrimų institute. Tą gerąją praktiką, pačią laivo koncepciją atsinešėme čia, dar šiek tiek ją patobulinome ir išėjo šis laivas. Katamarano tipo, platus, labai ekonomiškas, su mažesne grimzle. Jis yra tarsi lenkų turimo laivo geresnė versija“, – šypsojosi N. Blažauskas.

Teikė paslaugas dirbantiems valstybinės reikšmės projektuose Nors pirmaisiais veiklos metais laivas „Mintis“ dar nespėjo sudalyvauti daugelyje projektų, Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos vadovo teigimu, jis dirbo daugiau, nei planuota. „Įėjimas į rinką su tokiu laivu yra lėtas. Tave turi pamatyti, išgirsti, turi užsitarnauti gerą vardą. Laivas buvo naudojamas, pavyzdžiui, kai kuriems darbams atlikti tiesiant „NordBalt“ elektros jungtį. Išbandėme inkaravimąsi sudėtingoje vietoje, nes įprastai, kai smėlis yra toks judrus, laivas čiuožia“, – sakė pašnekovas. Laivu naudojosi latvių ir anglų narai, siekdami elektros jungties vamzdį užkloti papildomomis smėlio gaudyklėmis, papildoma danga, kad ji neatsidengtų smėliui judant. Narai turėjo sąlygas patogiai gyventi laive. 46

Vėliau „Mintis“ buvo naudotas inžineriniams darbams Lenkijoje, kaimynai siekė ištirti dugno gruntą. „Šių darbų metu reikėjo išlaikyti poziciją. „Mintis“ turi mūsų regione gana retą dinaminio pozicionavimo funkciją: tai reiškia, jog gali jūra siūbuoti, banguoti, tačiau jis stovės kaip įkaltas vienoje vietoje. Poziciją jis išlaiko savo varikliukais. Taigi išbandėme šį dalyką – viskas puikiai veikia. Lenkijoje taip pat instaliavome hidrografinius plūdurus – tai plūdurai, matuojantys įvairias jūrines sąlygas

tačiau ateities planai dar įspūdingesni. „Kitais metais ruošiamės rimtai ekspedicijai į Šiaurės jūrą su kanalo „Discovery“ filmavimo grupe. Apžiūrinėsime nuskendusius laivus, jie turės savo narus, operatorius, vėliau iš šios ekspedicijos gims rimti dokumentiniai filmai, – atskleidė N. Blažauskas. Kaip jau minėta, kuras, laivo įgulos išlaikymas atsieina iki 1 mln. eurų per metus. Todėl laivas gali suteikti paslaugas užsienio mokslininkams, karininkams, verslininkams. Šios paslaugos yra apmokamos. „Lyginant su kitais panašaus tipo laivais, jis yra pigus, nes maksimaliai ekonomiškas. Išlaidos kurui turbūt būtų perpus mažesnės, nei kitų laivų. Beje, jis labai kompaktiškas, tiek įrangos ir visko sutalpinta į vieną erdvę. Būtent todėl techniškai tai buvo žiauriai sudėtingas projektas. Manau, kad Vakarų Baltijos laivų statykla keiksnojo jį statydami. Tai tas netelpa, tai anas, tai kas nors kur nors kliūna “, – sako N. Blažauskas.

Lietuvių bendrovė pagaliau statė lietuviams

(oro, vandens temperatūrą, bangų dydį, srovių stiprumą). Ši operacija sudėtinga. Tokius darbus dirbant taip pat turi būti išspręsti visi saugumo klausimai“, – pasakojo N. Blažauskas.

Ateityje – bendra ekspedicija su „Discovery“ filmavimo komanda Vėliau „Mintis“ „apžiūrėjo“ kelis nuskendusius laivus ir netgi aptiko vieną „šviežią“ skenduolį. Šiuolaikinė įranga leidžia padaryti 3D nuskendusio ir dugne gulinčio laivo vizualizaciją, nuskenuoti kiekvieną jo atbrailą ir linkį. Čia vėlgi buvo panaudota nauja įranga ir kompiuterinės technologijos. Laivas taip pat „prižiūri“ ir Būtingės naftos terminalą – matuoja įvairius aplinkos parametrus, kad naftos transportavimu užsiimanti bendrovė nepaskleistų taršos. Pirmaisiais veiklos metais nuveikta išties daug –

Laivas buvo statomas dvejus metus. Įmonių grupės Vakarų laivų gamykla (kurios antrinė įmonė yra Vakarų Baltijos laivų statykla) generalinis direktorius Arnoldas Šileika priduria, kad nors tai ir nebuvo sudėtingiausias kompanijos statytas laivas, kai kurie užsakovo reikalavimai tapo iššūkiu. „Tai unikalus projektas, šiuolaikiškas, modernus mokslinių tyrimų laivas, kuris, manau, gali tapti tokio tipo laivų standartu. Jame sumontuota labai galinga jėgainė, jis aprūpintas pačia naujausia ir moderniausia moksline įranga, navigacijos sistema. Didžiausias išbandymas buvo tai, kad laivas savo gabaritais nėra didelis, o jame reikėjo sumontuoti labai daug įrangos“, – teigė A. Šileika. Dar vienas įdomus faktas – per pastaruosius dvidešimt metų tai pirmasis laivas, kurį ši lietuvių bendrovė statė Lietuvai. Arnoldas Šileika pabrėžė, kad paskutinį kartą Lietuvos užsakovams įmonės meistrai laivus statė 1996–1997 metais. Tuokart laivų statyklos specialistai „Lietuvos jūrų laivininkystės” užsakymu pastatė du laivus – „Vytautą“ ir „Gediminą“. N. Blažausko teigimu, laivas sėkmingai veikti turėtų apie 20 metų. Todėl skaičiuojama, jog iki jo „išėjimo į pensiją“ reikėtų sukaupti lėšų panašiam naujam laivui.

Užs. Nr. 15/150

Patirtį perėmė iš kaimynų

Lietuvos metų gaminys 2015

Seną lokomotyvą pavertė šiuolaikišku ir moderniu Bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ modernizavo keleivinį 3000 kw galios lokomotyvą 6-mis varančiomis ašimis. Tai pirmasis tokio tipo projektas, realizuotas keleiviniam lokomotyvui TEP70, rytų Europoje. Šis bendrovės gaminys „Lietuvos metų gaminio 2015“ konkurse įvertintas aukso medaliu.

Užs. Nr. 15/165

tlikus modernizavimo darbus, lokomotyvas įgijo šiuolaikišką išvaizdą, tapo komfortabilus. Jo greitis siekia – iki 160 km/val. 3000 kW galingumo šiuolaikinis modernizuotas keleivinis lokomotyvas TEP70M-0249 su elektros pavara yra skirtas keleivinių vagonų pervežimui geležinkelio keliais, kurių kelio tarpuvėžės plotis siekia 1520 mm. Vykdant modernizacijos darbus buvo modifikuotas lokomotyvo kėbulas, pritaikant jį naujų mazgų ir agregatų sumontavimui,

atlikti kiti tokiam projektui įgyvendinti būtini darbai. Kaip pagrindinis galios šaltinis lokomotyve yra jėgainė, sudaryta iš dyzelinio variklio ir generatoriaus – lokomotyve sumontuotas 3000 kW galios dyzelinis variklis. Lokomotyve dyzelinio variklinio generatoriaus automatizuotam valdymui ir jėgainės parametrų reguliavimui įdiegta kompiuterinė (mikroprocesorinė) valdymo sistema. Taip pat buvo pakeista vibro ir triukšmo izoliacija, sumontuota nauja apdaila, lokomotyvų brigados

darbo vietoje komfortui ir mikroklimatui pagerinti įrengtas kabinos kondicionierius, naujos mašinisto sėdynės, elektra pašildomi langai ir galinio vaizdo veidrodžiai, prožektoriai, buferiniai žibintai ir t.t. Pagrindinė „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ veikla – manevrinių lokomotyvų, kelio mašinų gamyba, visų rūšių riedmenų kapitalinių ir einamųjų remonto darbų atlikimas ir lokomotyvų modernizavimas. Pagrindinis Bendrovės užsakovas – bendrovės akcininkas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. 47

Inžinerinė pramonė

Mitas, kad LED apšvietimas brangus, – paneigtas Šios įmonės vardas ir jos specialistų sukurti unikalūs gaminiai ir šviesos sprendimai gerai žinomi visame pasaulyje, nes beveik 80 proc. joje sukurtų produktų keliauja į užsienį. Tačiau vienas naujausių UAB „Baltled“ projektų – LED šviesos diodų panelė sukurta specialiai mūsų šalies poreikiams patenkinti.

ED šviesos diodų panelė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konkurse „Lietuvos metų gaminys 2015“ įvertinta aukso medaliu mašinų ir įrengimų pramonės grupėje. Tai universalus gaminys, kuris gali būti montuojamas ir į modulines, ir į gipso lubas. Jis tinka biurams, ligoninėms, darželiams, prekybos salėms ir kitoms patalpoms apšviesti.

LED panelė: modernus šviestuvas, kuris gali būti montuojamas ir senojo vietoje LED panelė, sunaudojanti iki 3 kartų mažiau energijos, yra ženkliai ekonomiškesnė už analogiškus ankstesnės kartos šviestuvus. Joje nėra jokių kenksmingų medžiagų, jos šviesa nevargina patalpoje dirbančių žmonių akių, ji atrodo solidžiau, o jos tarnavimo laikas net kelis kartus ilgesnis už įprastų šviestuvų. Tačiau ne tik tai lėmė, kad prestižinis apdovanojimas atiteko būtent šiam kompanijos „Baltled“ specialistų sumanytam ir įgyvendintam projektui. „Daugelis galvoja, kad LED apšvietimas yra labai brangus, tačiau mūsų sukurta panelė paneigia šį mitą – tai labai efektyvus, ženkliai pranašesnis 48

už pastaruoju metu plačiai naudojamus kitokius šviestuvus, pavyzdžiui, liuminescencines lempas, gaminys, todėl investicijos į jį tikrai atsiperka“, – apibūdindamas naująjį gaminį pasakoja UAB „Baltled“ direktorius Kęstutis Lukoševičius. Anot jo, dėl unikalių inžinerinių sprendimų ir šviestuvo paviršiui naudojamų medžiagų maksimaliai išnaudojamas LED lempų efektyvumas, o šviesa iš panelės sklinda reikiamu kampu. Dėl to apšvietimas mažiau akina, o dirbantys LED panele apšviestoje patalpoje jaučiasi komfortiškai. Kadangi naudojami suderinti aukštos kokybės komponentai, priešingai vyraujančiai nuomonei, šis modernus šviestuvas pasižymi aukštu spalvų atkūrimo indeksu. Tai reiškia, kad visos aplinkos spalvos jam šviečiant nepraranda natūralumo. K. Lukoševičius pabrėžia dar vieną aspektą, kuris LED šviesos diodų panelę daro patraukliu gaminiu. Pastaruoju metu biurams, viešbučiams ir kitoms viešoms patalpoms apšviesti Lietuvoje plačiai naudojami standartiniai šviestuvai su liuminescencinėmis lempomis – į lubas įmontuoti

kvadratai. Noras pakeisti juos neardant lubų ir buvo ta užduotis, kurią kompanijos specialistai turėjo išspręsti. „Kadangi perdaryti lubas yra daug vargo, mes siekėme sukurti sprendimą, kuris leistų pakeisti seną apšvietimą į pranašesnį ir sumažinti energijos sąnaudas jų neardant. Mūsų sukurta LED panelė yra tokio paties dydžio kvadratas, todėl galima labai paprastai ir greitai pakeisti ja seną šviestuvą – tereikia vieną išmontuoti, o kitą sumontuoti toje pačioje vietoje“, – aiškina UAB „Baltled“ vadovas. Visa tai ir lėmė, kad naujasis gaminys, kokybiškai ir šiuolaikiškai apšviečiantis patalpas bei leidžiantis vartotojui ženkliai sutaupyti, labai greitai įsitvirtino Lietuvos rinkoje. Nors jis pradėtas gaminti tik 2014 m., kompanija Lietuvos rinkai jau pateikė jų daugiau kaip 10 tūkst. vienetų. „Apie 80 proc. visų kitų mūsų produktų keliauja į užsienį, Bet LED panelę mes kūrėme būtent Lietuvos rinkai, todėl apie 80 proc. šių panelių parduodame mūsų šalyje“ , – pabrėžia K. Lukoševičius.

Užs. Nr. 15/142

Lietuvos metų gaminys 2015

Medalis – visos komandos darbo įvertinimas

Naujas idėjas testuoja Šviesos laboratorijoje

Įtakingiausiame šalies įmonių gaminamą produkciją vertinančiame LPK konkurse pelnytas apdovanojimas – pirmas toks aukštas įmonės, šviečiančios reklamos ir bendrojo apšvietimo LED sprendimus kuriančios daugiau negu dešimtmetį, įvertinimas. Pasak K. Lukoševičiaus, bendrovei tai patvirtinimas, kad jie eina teisinga kryptimi ir kuria produktus, kurių šiandien reikia rinkai, bei įpareigojimas tęsti darbus. „Aukščiausio lygio Lietuvos verslo apdovanojimas svarbus ir įmonės plėtrai įsitvirtinant naujose rinkose. Savo produktais mes prekiaujame 35 pasaulio šalyse ir nuolat ieškome naujų klientų. Todėl aukso medalis – tai ne tik mūsų kompetencijos patvirtinimas esamiems, bet ir mūsų patikimumo įrodymas naujiems klientams. Tai patvirtinimas, kad mes siūlome tikrai išskirtinius sprendimus, kurie padidins potencialių klientų norą geriau mus pažinti ir skatins juos bendradarbiauti su mumis“, – tikisi UAB „Baltled“ vadovas. Anot jo, ši sėkmė – viso įmonės kolektyvo nuopelnas, o daugiausiai kuriant LED panelę prisidėjo produktų vystymo vadovo Mindaugo Jasiulevičiaus vadovaujami inžinieriai, kuriems ir „priklauso didžioji dalis medalio, nes vienas nieko nesukursi – turi dirbti komanda“.

Bene didžiausią patirtį Rytų Europoje turinčia bei pelnytai viena iš Lietuvos rinkos lyderių kuriant ir tobulinant LED šviesos sprendimus vadinama bendrove pasitiki ir pačios didžiausios bei garsiausios pasaulio kompanijos. Jų užsakymu UAB „Baltled“ įvairiose šalyse įgyvendino daugiau nei 50 tūkst. sprendimų. Ne vienas iššūkių kupinas modernių pastatų apšvietimo projektas įgyvendintas ir Lietuvoje, o vienas naujausių „Baltled“ šviesos inžinierių įgyvendintų projektų – verslo centre „Premium“. Visi sprendimai sukurti atsižvelgiant į kliento poreikius ir pastato dizainą, o efektyvūs šviestuvai, kurie esant tam pačiam šviesos kiekiui suvartoja žymiai mažiau elektros energijos negu standartiniai, ne tik solidžiai atrodo, bet ir jungiasi prie įdiegtos valdymo sistemos bei sukuria ypač geras darbo sąlygas. Efektyvūs šviesos sprendimai kuriami pasitelkus modernią Šviesos laboratoriją. Joje esančiais įrenginiais naujų gaminių prototipai tikrinami ir lyginami su rinkoje esančiomis alternatyvomis. Pasak didelę patirtį turinčių šviesos inžinierių, tikrinti kuriamų produktų komponentų suderinamumą ir sistemų parametrus būtina, kadangi net naudodamas brangius ir patikimus produktus iš anksto nežinai, kaip jie veiks sujungti į sistemą, koks bus gaminio ilgaamžiškumas, akinimo bei galutiniai skleidžiamos šviesos parametrai. „Laboratorijos, kurioje yra devynios skirtingos testavimo sistemos, atitinkančios tarptautinius reikalavimus šviesos laboratorijoms, galimybės leidžia atlikti virš 90 skirtingų testavimų-bandymų. Naudodama aukščiausio lygio detektorius

mūsų produktų vystymo komanda gali per kelias dienas labai tiksliai įvertinti visus galutinius kuriamo produkto šviesos srauto, spalvos, ilgaamžiškumo, elektromagnetinio suderinamumo, apsaugos klasės bei temperatūros poveikio parametrus“, – pabrėžia K. Lukoševičius. Yra ir dar viena UAB „Baltled“ sėkmės paslaptis. Tiksliau – sava sėkmės formulė, be kurios nesukursi gero produkto. Anot bendrovės vadovo, pirmiausia reikia labai gerai perprasti, ko reikia rinkai, klientams: „Kalbiesi su jais, ir kai jau suvoki jų poreikius, gali žengti antrą žingsnį – galvoti, kaip juos patenkinti. Tada kuri produkto koncepciją – ne vieną variantą, o kelis, nes iš karto pataikyti į dešimtuką dažniausiai nepavyksta. Vėliau vystai tą produktą ir kai jis jau sukurtas, informuoji potencialius klientus, kad yra naujas gaminys, kuris gali tenkinti jų poreikius“, – vardija bendrovės vadovas. Tačiau ir pradėjus tiekti naują gaminį, anot K. Lukoševičiaus, reikia įsiklausyti į klientų nuomonę, ar pateikta tai, ko jie tikėjosi, ar dar reikia šį tą patobulinti. Būtent toks nuolatinis atsinaujinimas ir yra sėkmės formulės pagrindas, kadangi neįmanoma sukurti idealaus produkto visiems klientams ir visiems laikams. „Jei norime pateisinti mūsų klientų ir produktų pirkėjų pasitikėjimą ir plėstis, privalome greitai reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius ir tobulėjančių technologijų siūlomus naujus sprendimus integruoti į mūsų kuriamus produktus“, – pabrėžia UAB „Baltled“ vadovas ir priduria, kad neseniai įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo ir įmonės lėšomis finansuoti projektai ženkliai padidino bendrovės konkurencingumą ir galimybes investuoti į naujų LED apšvietimo produktų vystymą. 49

Inžinerinė pramonė

Skaičiai – tik viena sėkmingos įmonės dedamoji. Lemia visuma

Norėdami įvertinti, kaip sekasi vienai ar kitai bendrovei, mes visiškai instinktyviai ieškome skaičių. Suprask, kuo didesnė apyvarta ir pelnas, tuo geriau dirbama. Visgi elektrotechninius sprendimus diegiančios UAB „Voltas“ vadovas Darius Levickis su tokiu vertinimu sutinka tik iš dalies. Taip, praeitų metų pabaigoje bendrovė gavo „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją, bet, pasak jo, tam, kad galėtum vadintis tikrai „sėkmingu“, vien pelningumo nepakanka.

AB „Voltas“ pernai didino ir savo pelningumą, ir apyvartą, ir investicijas, ir eksporto apimtis. Kaip tvirtino D. Levickis, visa tai yra ne vienerių metų darbo rezultatas.

Geriausia mokykla – galimybė gyvai pačiupinėti naujus gaminius

Darbai, kurie buvo padaryti prieš kelerius metus, tuo pačiu buvo ir puiki investicija, atsipirkusi 2015–aisiais. 50

Sėkmingai dirbanti įmonė „Tokia lengva mūsų avantiūra buvo pasiryžimas imtis projektų Baltarusijoje. Ten dirbome įgyvendinant du stambius objektus. Tai buvo 2012-2013 m. Po praėjusios krizės tai buvo projektai su didžiausiomis darbų apimtimis. Mums pavyko reabilituotis, gauti didelius kontraktus ir taip atsigauti. Tada ir atsistatė darbuotojų skaičius, bendrovės apyvarta. Taigi tie objektai prisidėjo ir prie praeitų metų sėkmės. Mums pavyko ne tik susitarti dėl vėjo jėgainių projekto Lietuvoje, bet ir dėl darbų toje pačioje Baltarusijoje. Ten pernai įvykdėme nemažą dalį darbų. Gauti užsakymus ir padėjo buvęs kelerių metų įdirbis“, – dėstė pašnekovas. Pernai bendrovė daug investavo į darbo sąlygų gerinimą. Atnaujintas transporto priemonių parkas, suteikti planšetiniai kompiuteriai darbų vadovams, atnaujintos administracijos darbuotojų darbo vietos – kompiuteriai, telefonai. D. Levickiui tai atrodo visiškai natūralu. Anot jo, būtent į darbuotojus ir turi būti nukreipta didžioji dalis investicijų. „Mūsų didžiausios investicijos yra į mūsų darbuotojus, kokybišką darbą. Jeigu nori kažką daryti greitai ir kokybiškai, tiesiog būtinos investicijos į įrangą, darbuotojų mokymus. Mums tai yra svarbiausia. Jeigu neturėsime specialistų, kurie galėtų valdyti sudėtingą techniką ir vykdyti didelės apimties projektus, mes būsime niekas. Todėl nieko keisto, kad būtent čia ir reikia investuoti daugiausiai“, – teigia jis. Elektrotechnika yra tokia sritis, kurioje nuolatos kažkas keičiasi, todėl tiesiog negalima sau leisti užsnūsti. Nuolatos privalai domėtis, kas vyksta rinkoje ir pačias svarbiausias naujoves kuo greičiau pristatyti savo klientams. „Voltui“ ši taisyklė labai gerai žinoma. „Mūsų patirtis čia jau pakankamai didelė. Įmonė darbavosi statant pačias pirmąsias vėjo jėgaines Lietuvoje. Tuos darbuotojus, kurie kažkada patys pirmieji pradėjo dirbti su vėjo ar saulės energetika, irgi pavyko išlaikyti. Pati geriausia mokykla yra galimybė gyvai pačiupinėti naujus gaminius. Todėl visada stengiamės, kad mūsų darbuotojai būtų supažindinti su naujausiais gaminiais ir technologijomis. Kviečiame pas mus atvažiuoti ir didžiųjų gamintojų atstovus. Jie geriausiai sugeba supažindinti su naujausiais sprendimais“, – kalbėjo D. Levickis.

labui, mes investuojame, palaiNieko keisto, kad gavę Elektrotechnika yra galimybę sužinoti daukome juos. Visgi, jeigu žmogus tokia sritis, kurioje giau, klientai tai ir patai panaudoja kažkaip ne taip, nuolatos kažkas daro. Šiandien jie kaip tenka kalbėti visai kitaip“, – keičiasi, todėl niekada informuoti, žineslepia pašnekovas. tiesiog negalima nantys, ko nori, ir reiklūs. Pasak D. Levickio, jeigu iš „Taip, tai tikrai jaučiame. aplinkinių lauki tam tikro resau leisti užsnūsti. Didžiausi įrenginių tiekėzultato, privalai ir pats rodyti Nuolatos privalai jai nuolatos organizuoja pavyzdį. Bendrovės „Voltas“ domėtis, kas daugybę renginių, semivadovybė iš savo darbuotojų vyksta rinkoje ir narų, kuriuose supažinditikisi atsakomybės, todėl ir pačias svarbiausias na žmones su naujausiais pati privalo atitinkamai elgtis. sprendimais. Klientams „Visada stengiamės būti sonaujoves kuo visa ta informacija šiancialiai atsakingi, tegu ir negreičiau pristatyti dien yra labai lengvai didele dalimi, bet bent kuo savo klientams. prieinama. Ir jie naujovėgalime prisidėti prie kokių mis pakankamai domisi. nors problemų sprendimo. Anksčiau buvo taip, kad mes patys pasakodavom Pavyzdžiui, aš pats stengiuosi gyventi aktyviai. apie naujoves, siūlydavom jas. Dabar jau patys Noriu, kad ir jaunoji karta turėtų galimybių aktyklientai apie jas teiraujasi. Šiandieninis klientas pa- viai gyventi. Juk kiek mes būsime sveiki ir aktyvūs prastai jau pats būna apsisprendęs, ko ir kaip nori“, laisvalaikiu, tiek būsime sveiki ir aktyvūs darbe. – teigė UAB „Voltas“ vadovas. Todėl mūsų socialinis darbas dažniausiai vykdomas su sportininkais. Didžiuojamės pernai padėję Vadovybė ne tik iš darbuotojų tikisi vienam olimpiečiui. Maratonininkas Rimantas Berlyne įvykdė olimpinį normatyvą, o mes atsakomybės, bet ir pati elgiasi Kančys buvome, turbūt, didžiausi jo rėmėjai. Jis net ir noratitinkamai matyvą įvykdė bėgdamas su mūsų įmonės užrašu D. Levickio įsitikinimu, atsiliepti į augančius kli- ant krūtinės“, – džiaugėsi bendrovės vadovas. entų poreikius gali tik darbuotojai, kurie ne tik Socialinė veikla jam – lygiai tokia pati verslo dalis, automatiškai atlieka pavestas užduotis, bet į savo nes įmonės sėkmė matuojama toli gražu ne vien pinigais. Sėkmingas verslas turi nešti teigiamą podarbą žiūri kūrybingai. „Žmonės, kurie yra savo srities specialistai, generuo- kytį žmonių gyvenimuose. ja idėjas, stengiasi susipažinti su naujovėmis, yra di- „Mums „Sėkmingai dirbanti įmonė“ yra tokia, kuri džiausias mūsų įmonės turtas ir nulemia jos sėkmę. yra viena iš savo srities lyderių. Visų pirma, dėl savo Kaip mums tai pavyksta? Manau, kad visų pirma darbuotojų kvalifikacijų, teikiamo paslaugų spektro. darbuotojas turi įmonėje jaustis patogiai. Jam turi Lygiai taip pat sėkminga įmonė ta, kurios darbuotobūti suteiktos galimybės atsiskleisti. Dėl savo idėjų jai gerai jaučiasi savo darbe. Sėkminga įmonė prisiir žinių jis neturi būti kaip nors gniuždomas. Turi deda ir prie socialinių projektų, gali ištiesti ranką ir būti leista viską pasakyti, kuo daugiau sužinoti. Galų padėti. Taigi įmonės sėkmė turi būti vertinama įvaigale, turi būti tam tikras komforto lygis. Aišku, viską riapusiškai. Ne tik pasiektais skaičiais, apyvartomis reikia gerai pasverti. Lazda juk turi du galus. Duotos ar pelnais. Mano požiūriu, į vieną visumą turi susilaisvės turi suteikti naudos įmonei. Į žmones, kurie lieti daug skirtingų aspektų. Tik tada gali vadintis laisvę ir kitus suteiktus įrankius panaudoja bendram „Sėkmingai dirbančia įmone“, – teigė D. Levickis.

Užs. Nr. 15/141

Klientas gerai žino, ko nori Pašnekovas pastebi, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje itin pagausėjo informacijos apie elektrotechnikos sprendimus. Tokiomis aplinkybėmis vėluoti, atsilikti būtų pati didžiausia klaida. Klientai kaipmat tai suprastų. „Keičiasi tai, kiek informacijos yra viešojoje erdvėje, kaip lengvai pasiekiama, ir kokia dalis žmonių ja domisi. Jeigu pats klientas domisi naujausiomis technologijomis, tai jis reikalauja ar bent jau nori, kad ir pas jį būtų instaliuojamos, tarkim, naujausios apšvietimo technologijos. Klientų poreikiai auga kartu su jų informuotumu. Žinoma, mes jau turime su viskuo suspėti. Turime visada būti pasiruošę pasiūlyti tuos naujausius sprendimus“, – sakė jis.

UAB „Voltas“ vadovas Darius Levickis apdovanojimo ceremonijoje 51

Inžinerinė pramonė

Pagrindinis iššūkis – suvokti, kur galima geriausiai pritaikyti 3D spausdinimo pranašumus

astaraisiais metais 3D spausdinimo technologijos jau spėjo sukelti nemažai triukšmo. Investiciniai fondai įmones, vienaip ar kitaip dirbančias 3D srityje, stebi itin atidžiai. Kodėl 3D spausdinimas sulaukia tiek dėmesio? Pasak bendrovės „In Re“ produkto vadovo Ramūno Šablevičiaus, taip yra visų pirma dėl inovatyvumo ir plataus pritaikymo, kuriais pasižymi ši technologija. „Tai, kas ilgus metus buvo pasiekiama tik didelėms kompanijoms, tapo prieinama kiekvienam vartotojui: tiek namų, tiek mažos įmonės konstruktoriui ar architektui. Nereikia pamiršti, kad tai „atvirkštinė“ technologija mums žinomoms tradicinėms detalių gamybos technologijoms – frezavimui, tekinimui ir pan. Dabar mes galime nesudėtingais įrenginiais (3D spausdintuvais) „užauginti“ mums reikiamos formos detales, patikrinti jų atitikimą siekiamam dizainui ar surenkamumui, funkcionalumui per kelias ar keliolika valandų!“ – dėstė jis. Prognozuojama, kad 3D spausdinimas gali sukelti revoliuciją pramonėje, nes iš esmės pasikeis tai, kaip mes įsigysime mums reikalingus įrenginius ir jų dalis ar gatavus produktus – užuot juos užsakius ir laukus pristatant, tereikės parsisiųsti 3D modelį ir jį atsispausdinti. „Norint objektyviai įvertinti 3D spausdinimo technologijos privalumus reikėtų tiksliai įvardinti 52

pramonės sritis, kuriose 3D spausdinimo užimama dalis vis plėsis ir didės. Prisiminkime kad ir pramonės robotizaciją – ilguoju laikotarpiu robotai ir pusautomačiai sugebėjo nurungti žmogaus rankų darbą dėl greitumo, tikslumo, bet tik dėl augančios prekių ir detalių paklausos. Atitinkamai 3D spausdinimas artimiausioje ateityje nurungs robotus ir net rankų darbą srityse, kuriose tai bus ekonomiška naudinga naudoti“, – teigė Ramūnas Šablevičius. Jis pateikia ir kelis labai konkrečius pavyzdžius, kurie šiandien gal dar ir atrodo kaip mokslinė fantastika, bet rytoj jau bus realybė. „Vienas iš pavyzdžių – erdvėlaivio sugedusios ar sudegusios detalės atspausdinimas vietoje, užuot jas gaminus ir transportavus iš Žemės. Kitas pavyzdys – žmogaus organų užauginimas laboratorijose – gal tokiu būdu eliminuosime tinkamų donorų paiešką? Esmė ta, kad šiuo metu ir dar ganėtinai ilgai mes versimės tiek rankų darbu, tiek pagalbinėmis priemonėmis, tiek tradiciniais gamybos metodais. Pagrindinis iššūkis – suvokti, kur mes galime ekonomiškai pritaikyti 3D spausdinimo teikiamus pranašumus“, – įsitikinęs „In Re“ produkto vadovas. Taigi vis populiarėjantis 3D spausdinimas tiek į kasdienius žmonių gyvenimus, tiek į pramonę turėtų įnešti daugybę naujų vėjų. Anot pašnekovo, šiandieninės tenden-

cijos sufleruoja, jog 3D spausdinimas greičiausiai žengia į aeronautikos, medicinos ir tiksliosios elektronikos sritis. Nemažą dalį rinkos užima galutinių produktų gamyba pagal individualius užsakymus – įsteigta nemažai 3D spausdinimo centrų, kurie atlieka vienetinius ar smulkiaserijinius užsakymus pagal pateiktus klientų 3D modelius. Tai jau nebe naujiena ir Lietuvoje. „Tik nepamirškime, kad kol kas 3D spausdinimas yra smulkių detalių gamybos technologija, žvelgiant iš galimų gauti detalės gabaritų perspektyvos. Kol kas nėra technologijos, kuri galėtų vienu metu iš skirtingų medžiagų „auginti“ gelžbetoninę tilto siją ar „lieti“ namo perdengimą su instaliuotais inžineriniais tinklais. Taip, jau sugebame „auginti“ namo sienas, bet stogą dengiame tradiciniais būdais. Ne, tai nebus vienintelė „teisinga“ technologija, bet taip, tai bus vienas iš inovatyviausių būdų spręsti, kaip gauti reikiamą formą“, – neabejoja R. Šablevičius.

Užs. Nr. 15/140

Pramonėje prieš konstruojant gaminius dažnai iš pradžių reikia sukurti jų prototipus. Prototipų gamybai tradiciniais būdais (metalo apdirbimu, liejimu ir pan.) reikia daug išteklių, tiek finansinių, tiek laiko, nes pati gamyba gali trukti net kelias savaites. Pastaruoju metu vis plačiau žinomi ir pritaikomi 3D spausdintuvai leidžia maksimaliai greitai ir patogiai, vos ne vieno mygtuko paspaudimu, sukurti (atspausdinti) būsimųjų gaminių prototipus. Lietuvoje 3D spausdintuvų srityje darbuojasi ir bendrovė „In Re“.

Lietuvos metų gaminys 2015

Siekis – mažiau kuro ir daugiau šilumos Bendrovė „Umega“ 2015 metus pabaigė pelniusi du „Lietuvos metų gaminio“ medalius bei „Sėkmingai dirbančios įmonės“ vardą.

giška aplinkai. Degimo metu susidariusios medžiagos yra sudeginamos dar krosnelės viduje, o į aplinką patenka minimalus teršalų kiekis. Krosnelės viduje vyksta du degimo procesai, tokiu būdu maksimaliai deginamas kuras ir degimo metu susidariusios dujos. Kad krosnelė kūrentųsi ir šildytų, reikalingi du dalykai: mediena ir deguonis. Išskirtinis Vienybė „Retro“ krosnelės dizainas optimizuoja konvekcijos ir šilumos išspinduliavimo procesus. Tai reiškia mažiau kuro, bet daugiau šilumos. Krosnelė pagaminta iš plieno ir sveria 65 kg.

aip portalui Statybunaujienos.lt sakė asociacijos „Linpra“ ekspertų komisijos dėl mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektrotechnikos pramonės įmonių gaminių pripažinimo „Lietuvos Metų gaminiais 2015“ komisijos pirmininkas doc. dr. Vladas Algis Gapšys, visos įmonės, pristatydamos rinkai paslaugas ir produktus, akcentuoja ekonomiškumą. Iš tų įmonių, kurios dalyvavo konkurse, ypač ryškiai išsiskiria katilų gamintojai. Tarp penkių katilų du yra bendrovės „Umega“ gaminiai.

Elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 – aukso medalis SNOL 128/1200 – elektrinė aukštos temperatūros krosnis, kurios kamera pagaminta iš pluoštinės termoizoliacijos plokščių ir plytų. Krosnis skirta metalo ir kitų įvairių lydinių terminio apdirbimo darbams, pagal standartą, kuris konkrečiai taikomas aeronautikos srityje. Krosnyje detalės bus grūdinamos bei atliekamas papildomas terminis apdirbimas. Detalės dedamos į specialų krosnyje esantį metalinį konteinerį, į kurį per sumontuotą automatinę dujų padavimo sistemą, leidžiamos apsauginės dujos (argonas). Ši procedūra užtikrina, kad terminio apdorojimo metu detalės nesioksiduotų ir išliktų kokybiškos iki pat proceso pabaigos. Po proceso visos detalės be išimties yra tikrinamos rentgenu, todėl joks neatiti-

Auga produkcijos ir paslaugų apimtys Židinys-krosnelė Vienybė „RETRO“ – sidabras

kimas yra negalimas. Proceso metu išsiskyrę garai ar perteklinės dujos per centrinę ventiliavimo sistemą patenka į specialų dujų surinktuvą, iš kurio vėliau šias medžiagas galima saugiai pašalinti. Krosnies temperatūra reguliuojama elektroniniu mikroprocesoriniu temperatūros reguliatoriumi, kuris veikia kartu su termopora, įmontuota kameroje. Savikontrolės ir savidiagnostikos sistema PID – užtikrina tolygų temperatūros pasiskirstymą krosnies kameroje. Krosnyje taip pat įmontuota kompiuterinė sąsaja, kuri leidžia perkelti duomenis į kompiuterį tam, kad vėliau juos būtų galima patikrinti bei analizuoti. Visa tai užtikrina kokybišką kaitinimo ciklą, kuris negali turėti jokių nukrypimų nuo sertifikuotos procedūros.

Židinys-krosnelė Vienybė „RETRO“ – sidabras

Elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 – aukso medalis

Krosnelė-židinys Vienybė „Retro“ – pirmasis naujos šildymo technikos šeimos narys, projektuotas laikantis LST EN-13240 standarto. Krosnelė-židinys Vienybė „Retro”, lyginant su įprastomis krosnelėmis, yra ekonomiška ir drau-

Generalinio direktoriaus Tomo Džiugo vadovaujama įmonė pripažinta „Sėkmingai dirbančia įmone 2015“. Ši nominacija pelnyta, įvertinus svarbiausius įmonės rodiklius. „Umega” pirmąjį praėjusių metų ketvirtį į gamybą investavo 1080 tūkst. €, o trečiąjį – 693 tūkst. €. Eksporto apimtys nuo 3741 tūkst. € pirmą ketvirtį išaugo iki 4688 tūkst. € trečią ketvirtį. Įsteigtos 85 naujos darbo vietos, tad trečią ketvirtį įmonėje dirbo 676 darbuotojai. Produkcijos ir paslaugų apimtys didėjo nuo 5006 tūkst. € iki 6322 tūkst. €. Kokybės vadybos standartas ISO 9001 sertifikuotas nuo 2003 m., o aplinkos apsaugos ISO 14001 – nuo 2002 m. 2015 m. įmonė sertifikavosi iš naujo turimas vadybos sistemas. „Įmonėje aktyviai taikome ISO 3834 standarto ir PED-H-14.038 direktyvos reikalavimus, – sakė įmonės vadovas T. Džiugas. – Šiais metais papildėme vidaus auditorių gretas 3 sertifikuotais darbuotojais, kuriuos mokė (sertifikavo) trečiosios šalies sertifikavimo įmonė.“ Bendrovė „Umega” – šiuolaikiška gamybinė įmonė, turinti ilgalaikes tradicijas metalo apdirbimo ir gamybos iš metalo srityse. Pagrindines AB „Umega“ veiklos sritis sudaro: šildymo įrenginiai, žemės ūkio ir miško technika, laboratorinės ir pramoninės krosnys, orapūtės, metalinės detalės, vožtuvai, kiti metalo produktai bei elektros prekės. 53

Viešieji pirkimai

CPO LT – pagalbininkas, vykdant viešuosius pirkimus viešojo sektoriaus ir savivaldos institucijoms

CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas

2015 metais viešojo sektoriaus ir savivaldos institucijų perkančiosios organizacijos per CPO LT sudarė daugiau nei 17,5 tūkst. sutarčių prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti už 365 mln. eurų, t. y. šių pirkimų minėtoms institucijoms atlikti pačioms nereikėjo.

entrinė perkančioji organizacija CPO LT 2015 metus įvardija sėkmingais: lyginant su 2014 metais, perkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus per elektroninį katalogą, skaičius išaugo beveik 11 proc., – nuo 3310 iki 3668; tiekėjų skaičius taip pat padidėjo beveik 10 proc., – nuo 443 iki 486; sutarčių kiekis padidėjo 15 proc., – nuo15263 iki 17558; sukurti penki nauji prekių, paslaugų ir darbų moduliai, – iš viso jų dabar yra 32. 2015 metais perkančiosioms organizacijoms atsirado naujų galimybių centralizuotai įsigyti vertimo, pašto ir kurjerių, paprasto ir specialaus skalbimo, paprasto ir specialaus skalbimo iš socialinių įmonių paslaugų bei kanceliarinių prekių taip pat iš socialinių įmonių. Naujų paslaugų ir prekių įtraukimas į elektroninį katalogą suaktyvino šalies ūkio subjektus, ypač vidutinį ir smulkųjį verslą bei socialines įmones.

Anot CPO LT direktoriaus Rolando Černiausko, neįgaliųjų socialinės įmonės yra ne tik svarbūs šalies ūkio subjektai, bet ir reikšmingi socialinės ekonomikos elementai. Tačiau praktika rodo, kad šioms įmonėms dėl jų specifikos ne visada pasiseka laimėti konkurencinėje kovoje su stambiaisiais rinkos dalyviais, nežiūrint į tai, jog jų siūlomos prekės ir paslaugos savo kokybe nė kiek nenusileidžia didžiųjų įmonių produkcijai. Ši aplinkybė paskatino CPO LT sukurti atskirus paslaugų ir prekių modulius, kuriuose tik socialinės įmonės varžosi centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Kaip parodė praktika, perkančiosios organizacijos aktyviai perka socialinių įmonių siūlomas prekes ir paslaugas, todėl ir ateityje CPO LT vykdys tokius pirkimus, įtraukdama lygiateisiais pagrindais socialines įmones į centralizuotus viešuosius pirkimus. 2015 m., įgyvendinus ES struktūrinių fondų finansuotą projektą „Centralizuotų viešųjų pirkimų

valdymo sistemos kūrimas ir diegimas“, pradėjo veikti naujasis elektroninis katalogas CPO IS, praplėtęs vykdomų centralizuotų viešųjų pirkimų galimybes. Naujoje informacinėje sistemoje paprastesnis užsakymų formavimas, pateikiama kainų prognozė, perkančiosioms organizacijoms sukurta patogesnė duomenų valdymo, sisteminimo ir archyvavimo statistikos duomenų apdorojimo sistema ir administravimas, galimybė vykdyti konsoliduotus pirkimus ir aukcionus, organizuoti apklausas. CPO LT nuo 2013 metų aktyviai padeda institucijoms, įgyvendinančioms daugiabučių namų atnaujinimo (renovacijos) programą. Jos paslaugomis gali naudotis ir būstą renovuojantys subjektai. „Pastebėjome, kad dauguma jų yra neperkančiosios organizacijos, todėl joms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, pagal kurias pirkimai vyksta CPO LT elektroniniame kataloge, nėra privalomos. Todėl ėmėmės iniciatyvos padėti gyventojams lengviau ir paprasčiau įsigyti renovacijai reikalingus darbus be perteklinio reglamentavimo, būtino vykdant viešuosius pirkimus. Taip atsirado alternatyvaus katalogo neperkančiosioms organizacijoms idėja. Jai pritarė Vyriausybė ir mūsų steigėja – Ūkio ministerija – 2015 metų lapkričio mėnesį suteikė teisę CPO LT vykdyti ne tik viešuosius, bet ir kitus pirkimus daugiabučių renovacijai. Tikimės, kad ši CPO LT iniciatyva bus ir toliau palaikoma bei artimiausiu metu daugiabučių bendrijų gyventojai, pasinaudoję alternatyvaus katalogo teikiamomis galimybėmis, galės įvertinti jo privalumus ir naudą“, – įsitikinęs CPO LT vadovas. Alternatyvaus katalogo naudą pajus ir statybos įmonės, siūlančios savo paslaugas daugiabučių renovacijai vykdyti. Tiekėjų atranka vyks nuolatos, nes pirkimams pakaks Aplinkos ministerijos patvirtintos tvarkos, per kelias dienas tiekėjams bus galima suteikti galimybę dalyvauti pirkimuose bei atsiras galimybė pagal poreikį keisti pirkimo ar sutarčių sąlygas. Toks administracinių procedūrų liberalizavimas atvers platesnes galimybes vidutinėms ir mažoms statybos sektoriaus įmonėms dalyvauti šalies daugiabučių namų atnaujinimo (renovacijos) programoje. Kaip teigia CPO LT direktorius R. Černiauskas, nuo 2013 metų Lietuvoje veikianti centralizuoto viešųjų pirkimų vykdymo elektroninėje erdvėje sistema tapo viešojo sektoriaus bei savivaldos institucijoms reikalingu ir jų lūkesčius tenkinančiu įrankiu.

Teisė

Teisininkas Arūnas Kucka

Partnerė, advokatė Vilija Viešūnaitė

Ar tikrai Jūsų namas priklauso Jums? Kiekvienas namas yra statomas pagal projektą. Kiekvienas namo projektas turi autorių. Kiekvienas autorius turi teises į projektą. Šias teises privalote įgyti Jūs, nes tik tada Jūsų namas visiškai priklausys Jums.

ietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kad architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai) yra autorių teisių objektas. Tai reiškia, kad dėl architektūros kūrinio projekto sukūrimo ir, svarbiausiai, teisių į jį perdavimo turi būti sudaroma rašytinė sutartis, kurioje labai aiškiai turi būti aptariamas architekto, kaip autoriaus, turtinių teisių perdavimas užsakovui. Kitu atveju, mažų mažiausiai, rizikuojate šalia savo namo rasti pastatytą dar vieną tokį pat namą arba Jūsų namo projektas atsidurs bendrame projektų kataloge tarp šimtų kitų, kuriuos už nedidelį atlygį gali naudoti kiti asmenys. Kita grėsmė – namo projekto perdarymas. Įstatymas nurodo, kad projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą rengęs projektuotojas papildomos sutarties su užsakovu pagrindu, o

architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį tik tada, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo. Pastarosios projektuotojo, kaip kūrinio autoriaus, teisės dažnai sutartiniuose santykiuose su užsakovu (statytoju ar vystytoju) pamirštamos ir prisimenamos tik tuomet, kai statytojas nori pakeisti projekto sprendinius, bet projektuotojas, paprastai jau gavęs atlygį, nesutinka keisti parengto projekto arba sutinka tai padaryti tik už papildomą atlygį. Situacija tampa dar keblesne, kuomet projekto sprendiniai iš dalies jau yra realizuoti, t. y. dalis pastato pagal projektą pastatyta. Šiuo atveju net ir nusprendus rengti naują projektą susiduriama su ankstesnio projektuotojo autorinėmis teisėmis į jau realizuotą projekto dalį.

Tokių praktinių situacijų dažniausia pasitaiko keičiantis aplinkybėms – rinkos sąlygoms, šeimos poreikiams ar nekilnojamojo turto vystytojo situacijai. Todėl jų pikas buvo krizės metu, kuomet vystytojai ir statytojai, siekdami mažinti savo verslo riziką, siekė mažinti pastato aukštų skaičių arba tokiu būdu jų statybą laikinai pristabdyti. Siekiant išvengti architekto pretenzijų dėl autoriaus teisių, kurių sprendimas statytojui kainuotų labai brangiai, reikėtų atidžiai ir profesionaliai suformuluoti projektavimo sutarčių dalį dėl statytojo teisės daryti pakeitimus projekte ir numatyti turtinių autorinių teisių perėjimą užsakovui. Teisingai sutartyje apibrėžta ši nuostata padėtų sutaupyti užsakovams ne tik laiko sprendžiant konfliktines situacija su projektuotojais, bet ir pinigų. Advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“ L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-10, LT-01122, Vilnius Tel. +370 5 2312211, el. p. triniti@triniti.lt 57

Interjeras

Krepšinio aikštelė, masažo kambariai ir namukai-kabinetai – „Conresta“ užbaigė svajonių biurą Ar Jums patiktų, jei įsiskaudus galvai nuo stringančių užduočių, kelioms minutėms išbėgtumėte į krepšinio aikštelę draugiškoms rungtynėms su kolegomis? Arba žavi masažistė pamasažuotų nuo darbo įsitempusius pečius? O gal norėtumėte baro arba hamako darbo vietoje? Ak, tiesa – dar praverstų grilis ant stogo.

kamba neįtikėtinai, tačiau visa tai savo naujajame biure turi bendrovės „TV žaidimai“ darbuotojai. Šį biurą įrengę bendrovės „Conresta“ atstovai džiūgauja ne mažiau, už biuro naujakurius. Statybos darbų vadovas Andrėjus Čaplinskij pripažįsta – klausant užsakovų pageidavimų atvipo žandikaulis, tačiau šiandien galima pasigirti, kad visas netikėtas idėjas pavyko įgyvendinti.

Masažo kambariai ir krepšinio aikštelė – kodėl gi ne? „Ir aš užsinorėjau tokiame biure dirbti“, – juokdamasis pripažįsta A. Čaplinskij. Ir pradeda vardyti visas darbuotojų svajones, kurias pavyko paversti realybe 1200 kvadratinių metrų biure. „Ta erdvė buvo tuščia. Tiesiog visiškai be nieko. Atlikome bendrus statybos darbus, elektros instalia58

Interjeras

cijos, vėdinimo, kondicionavimo sistemų įrengimo darbus, buvo naujai statomos karšto ir šalto vandens, buitinių nuotekų sistemos“, – sakė statybos darbų vadovas. Apie 350 kvadratinių metrų erdvės skirta specifinėms patalpoms – filmavimo studijoms. „Šios erdvės lubos buvo gana aukštos – iki 7 metrų. Todėl darėme lofto tipo erdvę: palikome aukštas lubas, viršuje matyti atviri inžineriniai tinklai bei vamzdynas. Tačiau vamzdžius reikėjo išvedžioti gražiai, kai kur – šiek tiek paslėpti, kad nekristų į akis. Įprastas lubas darėme tik kokiame penktadalyje biuro“, – pasakojo A. Čaplinskij. Be studijų visa kita erdvė liko biurams, poilsio zonai, masažo kambariams... Palaukit, palaukit – kam?! „Taip, jei pavargsta darbuotojai, įrengti kambariukai, kad galėtų juos čia pamasažuoti. Čia bus ne tik masažo kambariai – dar lounge zona su krepšinio aikštele! – stebina pašnekovas. – Juk lubos 7 metrų aukščio, tad kodėl gi ne?“ Atsipalaidavimui skirtoje zonoje taip pat bus įrengti stalo futbolo stalai, o galbūt – net bėgimo takeliai.

vų. Praktiškai visos patalpos išdažytos skirtingomis spalvomis – jų apie 27. Bordo, sodriai žalia, ryškiai mėlyna. Pagal sienas parinkta ir kiliminė danga – jei žalias namukas, tuomet žalios ir grindys, jei mėlynas – kiliminė danga taip pat mėlyna“, – pasakojo bendrovės „Conresta“ darbų vadovas. Virtuvė šiame biure taip pat negalėjo likti tiesiog

Biure – energingų spalvų kokteilis „Studijose sudėjome pakeliamas grindis, kad būtų patogu po jomis išvedžioti įvairius laidus ir žmonės galėtų pasijungti techniką ten, kur reikia. Dvi studijos yra stačiakampio formos, o palei dvi jų kraštines eina namų kvartalas – tiesiog viduje iš gipso kartono pastatyti namukai, su stogais, tokie namai name“, – toliau vardijo statybos darbų vadovas. Namukuose įrengtos darbo vietos bei sanitarinis mazgas, taip pat – masažo kambariai. „Sienų apdailai gausiai naudojami įdomūs fototapetai: ugnikalniai, miškai, kalnai, tango šokėjai. Taip pat dizaineriai šiame biure derina daug ryškių spal-

paprasta virtuve – ji įkurdinta viename iš namelių, kurio dalis – iš gipso kartono, o kita dalis sukurta iš medinių konstrukcijų, stambių tašų. Namukui uždengtas tikras „trobelės“ stogas. Darbų užsakovai norėjo išnaudoti „dangų remiančias“ lubas. Poilsio zonoje įrengtos antresolės, kur galima užlipti kopėtėlėmis, pagulėti ir pailsėti ar tiesiog padirbėti drybsant minkštame fotelyje.

„Antresolę suformavome iš tvirtos medienos. Ten bus galima pasėdėti, jei atsibos darbuotis prie kompiuterio. Arba gal išsimiegoti ramiai, kad vadovas nepamatytų“, – juokavo A. Čaplinskij.

Didžiausias iššūkis – namukai pastato viduje Biuro darbuotojai turės galimybę išeiti pasigrožėti miesto panorama bei čia pat pasiskrudinti kepsnį – ant prekybos centre „Panorama“ stogo įrengta terasa, kurioje palikta vietos masyviam grilio įrenginiui. Darbo staluose paliktos ertmės masyviems augalams. A. Čaplinskij teigimu, planuojama, jog biuro darbuotojai klaviatūromis čiaukšės po, pavyzdžiui, palmių lapais. „Biuruose įprasta sienas dažyti balta spalva, tuomet nupirkti vieno gamintojo baldus. Čia – kiekviena patalpa skirtinga. Gali keliauti per kabinetus ir kiekvienas jų bus kitoks, nei prieš tai aplankytas“, – sakė A. Čaplinskij. Nors klausant apie šį biurą stebina daugybė sprendimų, statybų vadovo teigimu, didžiausias iššūkis buvo suręsti viduje namelius. „Juos reikėjo suformuoti, sumontuoti, visa tai vyko dideliame aukštyje. Kai jau sumontavome, buvo sudėtinga nudažyti. Manau, kad nameliai buvo didžiausias iššūkis šioje patalpoje. Na, nepaisant šviestuvų, kurie kabinami nuo 7 metro aukščio lubų viršaus ant plonų lynų. Reikia, kad jie kabėtų lygiai, nesvyruotų, atitiktų dizainerio sprendimą“, – džiaugsmingai atsidūsta darbų vadovas. Statybininkai renkasi paskutinius įrankius ir biurą užleidžia darbuotojams. Matyt nuo šiol pirmadienis jiems nebebus pati sunkiausia savaitės diena. 59

Kitoks požiūris į minkštus baldus Pušku pušku rankų darbo sėdmaišiai yra puiki alternatyva įprastiems baldams. Naujausių tendencijų dizainas, didelis audinių bei spalvų pasirinkimas, dėmesys detalėms ir įvairių formų modeliai taps stilinga Jūsų interjero dalimi. www.puskupusku.lt

Interjeras

Ant svetainės sienos – Antikos motyvai ir gyvas dangus Įspūdingi vaizdai, puošiantys šimtamečių dvarų sienas, ir meno kūriniui prilygstantys židiniai, nuo kurių sunku atitraukti akis, kadaise buvo didikų privilegija. Tačiau įstabių ornamentų pynėmis ir antikinėmis kolonomis galime grožėtis ne tik jų menėse.

koningai ir išskirtinai papuošti gali būti kiekvieni namai. Tereikia pasitelkti fantaziją, ir jūsų namai taps nepakartojami, – teigia patyrusius dailininkus, dekoratorius ir dizainerius vienijančios UAB „Siuzanos studija“, įkurtos 2009 metais, Klaipėdos skyriaus vadovė, audiovizualinio meno specialistė Birutė Darjeva ir dizainerė Monika Drazdauskaitė.

Dekoracijos stilingiems namams Pasak jų, rafinuotumo ir išskirtinumo interjerui suteikia iš meniniam dekoravimui skirto tinko sukurti darbai. Iš jo, naudodamiesi įvairiomis dirb62

tinio sendinimo technikomis, patyrę dekoratoriai gali sukurti klasikinį, moderniosios klasikos, modernųjį, skandinavišką, itališką, provanso ar bet kokio kito stiliaus interjerą kiekvienuose namuose. Sienas, grindis, lubas ar židinį papuoš įvairiausi raštai, reljefiniai ornamentai, peizažai, 3D vaizdai. „Pasitelkus dekoratyvinį tinką, kitas specialias medžiagas ir technikas, galima sukurti įvairių efektų: šešėlius, spalvų „perėjimus“, spindesį, blizgesį, perlamutrinį švytėjimą. Į dekoruojamą sieną galima inkrustuoti apšvietimo lemputes ir jų skleidžiama šviesa originaliai pabrėš iš dekoratyvinio tinko sukurtą reljefinį piešinį bei suteiks jam unikalumo“, – pasakoja B. Darjeva.

Kurdami originalius interjerus UAB„Siuzanos Studija“ meistrai dažniausiai naudoja PRO DECOR dekoravimo glaistą. Anot specialistų, ši itin plastiška medžiaga lengvai tonuojama, gerai sukimba su paviršiumi, todėl ją patogu formuoti ir sukurti įvairias dekoruojamo paviršiaus faktūras. Be to, šis glaistas įgeria labai nedaug vandens, džiūdamas mažai „sėda“, o vėliau netrūkinėja. Būtent jį bendrovės meistrai naudojo kurdami įspūdingą svetainės interjerą Tauragėje. „Kurdami medžio su žiedais imitaciją, naudojome ne tik mūsų partnerių tiekiamą PRO DECOR glaistą, bet ir specialų jų gaminamą laką. Pirmiausia iš dekoratyvinio tinko sukūrėme baltos spalvos faktūrą, paskui formavome reljefą – medžio šakas ir žiedus,

Interjeras

o tada jau ėmėmės dažų ir atsirado spalvos, atspalviai bei šešėliai, kurie vaizdui suteikia daugiau tikroviškumo“, – apie vieną naujausių „Siuzanos studijos“ darbų pasakoja M. Drazdauskaitė. Pasak dizainerės, tokiai dekoracijai nekenkia nei drėgmė, nei karštis, todėl dekoruoti galima net židinius, o kad būtų patogu prižiūrėti, dekoracija padengiama apsauginiu laku – tada nuvalyti nuo jos dulkes galima paprasčiausiu drėgnu skudurėliu. „Net jei kibirą vandens ant jos užpilsite, nieko nenutiks, nes ji tvirta kaip betonas“, – juokauja menininkė ir priduria, kad puošiant šią svetainę buvo panaudoti ir tapybos elementai. Pasak jos, labiausiai paplitę sienų dekoravimo tinku būdai yra reljefinis ir faktūrinis, bet sukurtus ornamentus galima paversti geležies, akmens ar stiklo imitacija ir net sukurti šilkinio audinio efektą. O meninė tapyba, kuri „yra neatsiejama stilingo interjero dalis, padeda sukurti jaukią atmosferą ir pabrėžia išskirtinį namų stilių“.

Užs. Nr. 15/164

Lietuviams prie širdies modernas ir skandinaviškas stilius „Siuzanos studijoje“ dirbantys menininkai sako, kad vieni užsakovai jau būna apsisprendę, ko nori, kiti prašo jų patarimo.

„Jei interjeras jau sukurtas, mes pasiūlome keletą Kada „laikas norėti“? variantų, kurie jį harmoningai papildytų. Jei klien- Dekoras suteikia erdvei savitumo ir gyvybės net tas dar tik kuria interjerą, bet jau žino, kad jis bus, tada, kai jis užima labai nedaug vietos, bet jei nopavyzdžiui, itališko stiliaus, mes parengiame kelis rite stilingai dekoruoti namus ar jų dalį, į dailinintokio stiliaus dekoracijų eskizus. O jei klientas dar kus dekoratorius B. Darjeva pataria kreiptis iš kartik svarsto, kokio interjero norėtų, pokalbio metu to, kai būste prasideda apdailos darbai: „Ne bėda, stengiamės perprasti jo polinkius ir atsižvelgdami jeigu kreipsitės ir vėliau, nes išskirtinio paruošimo į tai pateikiame keletą vizualizacijų variantų“, – nei sienoms, nei luboms nereikia – jos turi būti lypasakoja M. Drazdauskaitė. gios ir parengtos taip, kaip įprastam dažymui, bet Pasak dizainerės, paprastai užsakovui pateikiama jei kreipsitės, kai sienos tik pradedamos tinkuoti ir iki 10 variantų, o jei prireikia – patikęs pasiūlymas glaistyti, per tą laiką mes pagal kliento pageidavitoliau koreguojamas. mus parengsime eskizus, ir kai Tačiau lietuvaičių ir artitik apdailos darbai bus miausių mūsų kaimynų baigti, darbo iš karto Susipažinti su UAB „Siuzanos studija“ skoniai skiriasi, pastebi atliktais darbais galima interneto imsimės mes.“ svetainėje www.siuzanosstudija. ne tik Lietuvoje, bet ir „Siuzanos studijos“eu, įmonės paskyroje socialiniame kitose Europos šalyse savininkė ir vadovė tinkle Facebook arba atvykus į studiją dirbančios menininkės. Siuzana Darjeva sako, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Pasikonsultuoti su dizaineriu galima atvykus į „Pavyzdžiui, Latvijoje ir kad įmonės specialistai studiją centre „DECO“, Dubysos g. 19, Lenkijoje labai populiagali ne tik dekoruoti Klaipėdoje bei telefonu +370 698 45 rus klasikinis stilius bei namus, bet teikia ir 998, Šiauliuose – Vasario 16-osios g. moderni klasika. Ne35, telefonas +370 698 45 986. visas interjero projekmažai klasikinio stiliaus tavimo paslaugas – nuo darbų atliekame ir mūsų architektūrinio sprendimo šalyje, tačiau pas mus yra daugiau pageidaujan- ir elektros kištukinių lizdų bei jungiklių išdėstymo čių modernaus ir skandinaviško stiliaus darbų“, – iki durų ir grindų, baldų ir užuolaidų bei mielų smulkmenų interjerui pagyvinti nupirkimo. pastebi M. Drazdauskaitė. 63

Interjeras

Meistrų rankų darbo lovos gali būti ryškios, o miegas – skanus ir kokybiškas Kurti gali ne tik menininkai, o rankų darbas išsiveržia iš tradicinio supratimo rėmų – į rankų darbą atsigręžia ir didieji Lietuvos gamintojai. „Lietuviai vertina kokybę, meistrų rankų darbą ir išskirtinumą“, – sako Jonavos čiužinių ir lovų gamintojos įmonės „Lonas“ vadovas Domas Jakutis.

lietuvių miegamuosius vis drąsiau žengiantys čiužinių ir lovų meistrai, konstruktoriai bei dizaineriai čia kuria revoliuciją – lovos gali būti ryškios, o miegas – skanus ir kokybiškas. Čiužinio ir lovos tandemą lietuviams siūlantys meistrai tvirtina, kad vienas su kitu derantys čiužinys ir lova yra pagrindinis kokybiško miego garantas. Vietoje masinės gamybos – individualūs užsakymai. Tokią darbo kryptį pasirinkę gamintojai kiekvienam savo klientui ieško išskirtinio pasiūlymo. „Netiesa, kad nugaros problemos išsprendžiamos miegant ant lentų ar ant žemės. Tam, kad jaus64

tumėtės komfortiškai, meistrai ieško individualių sprendimų“, – tvirtina čiužinių ir lovų gamintojai.

Čiužinys ir lova – du broliai Daug metų tik čiužinius gaminusi įmonė prieš dvejus metus sukūrė lovų kolekciją. Pasak D. Jakučio, net ir geriausio čiužinio savybės gali „pasimesti“ dėl netinkamos lovos. „Jei čiužinį padėsime ant žemės, jis neatskleis visų savo savybių. Jei jį padėsime ant netinkamų grotelių arba, kitaip tariant, – lovos, nutiks tas pats. Tinkamas čiužinys yra tik viena sudedamoji kokybiško miego dalis“, – sakė D. Jakutis.

Net 30–40 proc. čiužinio savybių priklauso nuo grotelių. Jos viena nuo kitos turi būti tam tikru atstumu, ir tik tada tinkamai pasiskirsto čiužinio minkštumo zonos.

Užduotis – užtikrinti taisyklingą kūno padėtį Kaip teigia meistrai, išsirinkti čiužinį ir lovą yra vienodai svarbu. Tačiau jei „Lone“ gaminamos lovos atitinka kokybiškos lovos standartus ir jas belieka išsirinkti tik pagal norimą dizainą, dydį bei spalvas, tai dėl čiužinio klausimų kyla gerokai daugiau.

Interjeras

Užs. Nr. 15/166

Nors daugelį metų buvo teigiama, kad turint nugaros problemų geriausia miegoti ant grindų arba lentų, čiužinius gaminantys meistrai tvirtina, kad taip nėra. „Renkantis čiužinį išties reikia atkreipti dėmesį ir į savo sveikatos būklę, galbūt patirtas nugaros traumas, ligas. Visų pirma, jas reiktų aptarti su medikais, o jau po to – sprendimo dėl čiužinio ieškoti ne pas kaimyną, o pas gamintojus“, – tvirtina D. Jakutis. Kokį čiužinį pasirinkti, priklauso ne tik nuo žmogaus sveikatos būklės, tačiau ir nuo jo miegojimo įpročių, nuo „miego skonio“ – vienam nepatogiu atrodantis čiužinys kitam gali pasirodyti tikru „aukso viduriu“. Pagrindinė ir svarbiausia čiužinio užduotis – užtikrinti taisyklingą kūno padėtį miegant ir suteikti tvirtą atramą stuburui. Renkantis čiužinį žmogui reiktų įvertinti jo „kietumą“ arba „minkštumą“. Kietesnis čiužinys labiau tinka daugiau sveriantiems žmonėms, minkštesnis – sveriantiems mažiau.

Skiriasi savo savybėmis Tačiau ne tik kietumas ir minkštumas yra esminiai čiužinių skirtumai. Pirkėjai čiužinius renkasi iš trijų pagrindinių jų tipų.

Pats populiariausias – spyruoklinis čiužinys. Dėl kainos ir kokybės santykio juos lietuviai pamėgę labiausiai. Taip pat siūlomi viskoelastiniai čiužiniai. Jie puikiai prisitaiko prie žmogaus kūno formų, –„sugeria“ judesius, reaguoja į kūno šilumą ir spaudimą ir yra tinkami tiems, kurie nori šiltesnio čiužinio. Viskoelastiniai čiužiniai nerekomenduojami žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu ir nori miegoti vėsiau. Trečiasis čiužinių tipas – lateksiniai čiužiniai. Jie pasižymi dideliu taškiniu elastingumu, atsparūs deformacijai, ilgaamžiai, o gerą oro ventiliaciją užtikrina vertikalūs oro kanalai. Išsirinkus čiužinį, juo galima naudotis keturiolika dienų, ir, jei pasirodys netinkamas, galima pakeisti jį kitu. Renkantis čiužinį nerekomenduojama prekybos salone vienu kartu išbandyti daug čiužinių, tai yra ant daugelio jų atsigulti. „Nutiks kaip kvepalų parduotuvėje. Jei uostai daug kvapų, staiga jie visi ima atrodyti vienodi. Todėl einant rinktis čiužinio, esmines jų savybes ir skirtumus būtų gerai žinoti. Išklausiusi kliento poreikius, salono pardavėja turi atrinkti ir pasiūlyti bent tris labiausiai pirkėjui tinkamus čiužinius“, – pasakojo D. Jakutis. Tuo tarpu rūpesčiai dėl lovos – gerokai malonesni.

Ją klientai gali išsirinkti internetu, patys susikūrę lovos spalvas, audinius, išsirinkę modelį arba radę tinkamą variantą iš jau siūlomų pavyzdžių. Įmonė „Lonas“ iš viso siūlo daugiau nei keturiolika tūkstančių skirtingų lovos variantų. Pastaruoju metu lovų kolekciją įmonė papildė daugiau negu 200 naujų audinių.

Su meile – iki paskutinės siūlės Nors gali pasirodyti, kad tarp čiužinių įvairovės lengva pasiklysti, tačiau viskas – daug paprasčiau. „Kiekvienas, kuris renkasi čiužinį, turėtų aiškiai sudėlioti akcentus – ar yra nugaros problemų, ar labiau mėgsta kietą, ar minkštą čiužinį. Tuomet jam tinkamus variantus pasiūlo specialistai“, – sakė įmonės „Lonas“ vadovas D. Jakutis. Būtent dėl skirtingų žmonių poreikių gamintojai orientuojasi ne į masinę gamybą, o į individualius užsakymus. „Prie kiekvieno čiužinio ir lovos prisiliečia žmogaus rankos – meistrų rankų darbo čiužiniai ir lovos pagaminti su meile iki paskutinės siūlės. Tačiau įvertinti, kuo skiriasi masinės gamybos ir rankų darbo čiužinys, geriausiai galima tik tada, kai ant tokio čiužinio miegi“, – sakė įmonės vadovas D. Jakutis. 65

Technologijos

Menų inkubatorius Rupert

Mokslinės komunikacijos centras

Mokslo ir technologiniai atradimai apšvietimo srityje žada didelius pokyčius 2015 m. rudenį Romoje vyko Profesionalių apšvietimo dizainerių konferencija (PLDC 2015). Joje pristatyti naujausi mokslo ir technologiniai atradimai apšvietimo srityje. UAB „Gaudrė“ apšvietimo specialistas Simas Rinkevičius dalijasi tendencijomis iš PLDC 2015, kurios laukia mūsų jau artimiausioje ateityje.

„Š

iuo metu normuojama apšvieta, t. y. šviesos kiekis, krintantis į ploto vienetą (1 lx yra 1cd į 1 kv. m). Tačiau akis mato ne krintančią į paviršių šviesą, o atsispindinčią nuo jo. Todėl teisinga būtų matuoti skaistį, kuris daug labiau atitinka tai, ką mes matome. Apšvieta pasirinkta normoms, nes ją lengviau pamatuoti. Matuoti skaistį dar neseniai buvo pakankamai sudėtinga ir brangu, tačiau jau yra palyginti paprasti įrankiai tai padaryti. Manau, kad per kelerius artimiausius metus bus peržiūrėtos ir higienos normos“, – prognozuoja S. Rinkevičius, sakydamas, kad perėjus prie vidinių patalpos paviršių šviesumo skaičiavimo (angl. Mean Room Surface Exitance – MRSE) daug svarbesnis taps ne horizontalių, o vertikalių paviršių apšvietimas, kurį jau dabar rekomenduoja įmonės apšvietimo dizaineriai. Dar viena naujovė, kuri veikiausiai turės nemažai įtakos ateityje projektuojant biurų apšvietimą – „į žmogų orientuotas apšvietimas“ (angl. „Human centric lighting“ arba HCL). Tokios apšvietimo sistemos keičia spalvinę temperatūrą pagal paros ritmą, prisitaikydamos prie žmogaus biologinio laikrodžio. Vokietijoje jau išleistos apšvietimo pro66

jektavimo rekomendacijos naudoti HCL (DIN SPEC 67600), tiesa, kol kas tai ne normos. „Dabar tai gan brangu, bet prof. dr. Günther Leising iš Graco Technologijų universiteto prognozuoja, kad 2020 m. HCL produktų rinka Europoje sieks 1,4 mlrd. EUR, tad jų kaina sumažės, ir ilgainiui toks apšvietimas taps prieinamas ne tik prabangius biurus įsirengiantiems užsakovams“, – sako jis. Į rinką ateinančios naujovės iš esmės pakeis požiūrį į šviesos šaltinių išdėstymą biure. „Gaudrės“ specialistai HCL principus atitinkantį apšvietimą gali įrengti ir dabar. HCL yra ir bus taikomas ne tik biuruose, bet ir švietimo įstaigose, ligoninėse, viešbučiuose, SPA centruose, namuose ir net parduotuvėse.

Vengti kontrasto, akinimo ir šešėlių Skaičiuojama, kad biure dirbantis žmogus vidutiniškai per gyvenimą jame praleidžia apie 70 tūkst. valandų. Optimalus darbo vietos apšvietimas sukuria kokybišką darbo aplinką, pagerina darbuotojų koncentraciją bei mažina nuovargį. Tačiau to nepasiekiama įprastais bendros šviesos šviestuvais. Bendrovės „Gaudrė“ specialistų teigimu,

parenkant tinkamą sprendimą, reikia atsižvelgti į biuro plotą, natūralų apšvietimą ir kitus veiksnius. „Jei tik įmanoma, rekomenduoju natūralią šviesą. Ji – ekologiškiausia ir nemokama. Tačiau gyventi ir dirbti pagal natūralų paros ir metų laikų ritmą, deja, negalime“, – sako S. Rinkevičius. Įrengiant darbo vietos apšvietimą reikia laikytis kelių taisyklių, kurios galioja ir dideliam biurui, ir vaiko darbo vietai. Projektuojant dirbtinį apšvietimą, jis pataria naudoti įvairius skirtingai šviesą skleidžiančius ir skaidančius apšvietimo įrenginius bei šviestuvus, kurie padėtų išvengti didelių šviesos kontrastų, akinimo, aštrių šešėlių bei kitų akis varginančių, ilgainiui regėjimą silpninančių reiškinių. Biure geriausiai derinti tiesioginį ir netiesioginį apšvietimą. Dirbtiniam apšvietimui biure S. Rinkevičius rekomenduoja naudoti išsklaidytą – netiesioginę šviesą, kuri beveik nesukuria šešėlių. Naudoti vien netiesioginę šviesą energiškai neefektyvu, todėl derinami tiesioginės ir netiesioginės šviesos šviestuvai. Optimalus santykis – apie 50-70 proc. netiesioginės ir 50-30 proc. tiesioginės šviesos.

Technologijos

Idealu biurą apšviesti pakabinamais arba pastatomais šviestuvais „Idealus variantas biurui apšviesti yra pakabinami arba pastatomi šviestuvai, kurie šviečia ir į viršų, ir į apačią. Kai dėl biuro interjero yra problemų įrengti pakabinamus šviestuvus (pavyzdžiui, grotelines lubas apskritai sudėtinga apšviesti), tiks pastatomi šviestuvai-toršerai“, – pataria S. Rinkevičius. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šviesa neturėtų akinti ne tik toje darbo vietoje dirbančio žmogaus, bet ir kitų, esančių patalpoje. Jei atstumas nuo šviestuvo iki lubų yra nedidelis, netiesioginės šviesos šviestuvas gali apšviesti lubas taip ryškiai, kad pradės akinti pačios lubos. Šviesos, sklindančios žemyn, sukeltą akinimą mažina seniai žinomos parabolinės aliuminio grotelės, įvairūs lęšiai bei palyginti neseniai sukurti mikroprizmatiniai sklaidytuvai, „mikrodownlight“ tipo optika. Didesniame biure S. Rinkevičius pataria įrengti automatines šviesos valdymo sistemas, kai šviestuvas pats pritems arba išsijungs, esant natūraliai šviesai.

Užs. Nr. 15/124

Erdvė turi tarnauti žmogui „Gaudrė“ įrenginėjo apšvietimo sistemas Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), advokatų kontoroje „Raidla Lejins & Norcous“, Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, verslo centre „Liepų biurai“ Klaipėdoje, ne viename prekybos centre ir kituose objektuose. Apšvietimą lemia patalpų paskirtis. „Pavyzdžiui, MKIC erdvės buvo planuotos taip, kad tarnautų žmonėms, o ne knygoms. Siekiant apsaugoti knygas, pastato langai saulėtoje pusėje yra nedideli, o kitos dvi sienos, atsuktos į mišką, yra stiklinės. Įgyvendindami architekto Rolando Paleko sumanymą ir atsižvelgdami į jo pageidavimus, „Gaudrės“ specialistai modifikavo šviestuvų sistemą VINDO bei sukūrė šviestuvą knygų lentynoms. Taip sukurtos skirtingai apšviestos zonos pagal individualius poreikius – pradedant prieblanda ir baigiant darbo vietomis, apšviestomis natūralia dienos šviesa“, – pasakoja S. Rinkevičius. Biuras – ir susitikimų kambariai, posėdžių salės, koridoriai, poilsio zonos, todėl reikalavimai joms skiriasi. Posėdžių salės apšvietimas priklauso nuo paskirties. Joje gali būti bendras apšvietimas. Jei bus naudojamas projektorius, gerai kaip alternatyvą turėti kryptinį apšvietimą, o sieną, ant kurios projektuojamas vaizdas, reiktų palikti neapšviestą. Tuomet naudojant projektorių šviesos nereikės išjungti, bus galima dirbti su dokumentais. „Posėdžių salėje pravers ir protingos šviesos valdymo sistemos bei keli skirtingi apšvietimo scenarijai, nes tą pačią erdvę lengvai galėsite pritaikyti ir mini konferencijai, ir nedidelei šventei. Jei tai konferencijų salė, svarbu nepamiršti apšviesti pranešėjo vietos – jis turi būti gerai matomas, nes svarbi ir neverbalinė informacija“, – priduria pašnekovas.

Centrinis Klaipėdos terminalas

Technologijos

„Ruukki®“: suteikia fasadams gylio, gyvybės bei išskirtinumo Stogų ir fasadų apdailos medžiagos, daugiasluoksnės plokštės vidaus ir išorės atitvaroms, apkrovas laikantys lakštai, metalinės karkaso konstrukcijos bei kiti gaminiai iš plieno komercinių, pramoninių, individualių ir ūkinių pastatų statybai ir renovacijai – tai tik nedidelė UAB „Ruukki Lietuva“ gaminių bei paslaugų dalis.

995-siais Vaidotuose, netoli Vilniaus įsikūrusi bendrovė, kuri yra tarptautinės 50 šalių veikiančios SSAB kompanijos dalis, yra sukūrusi tvirtą, visą šalį apimantį prekybos partnerių ir paslaugų tinklą. O Lietuvoje dirbantis daugiau kaip šimto žmonių kolektyvas siūlo visiems statybos etapams – nuo projektavimo iki montavimo – skirtus gaminius ir paslaugas, padeda investicinėms ir statybų bendrovėms plėtoti savo verslą.

Fasadų sistemos siekiantiems taupyti energiją Tarp rinkoje įsitvirtinusių bendrovės gaminių – įprastos bei ypatingai sandarios „Energy“ daugiasluoksnės plokštės, skirtos žemės ūkio objektams, pramoniniams šaldytuvams, fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti. Fasadų sistemų asortimentą pastaraisiais metais

papildė net keli unikalūs sprendimai – „Ruukki Forma™“ ir „Ruukki Expression™“. Vis populiarėjančią „Ruukki Forma™“ prekės ženklu pažymėtą fasadų sistemą sudaro daugiasluoksnės „Energy“ plokštės, užtikrinančios ypatingą atitvarų sandarumą, ir ant jų sumontuoti papildomi „Ruukki“ apdailos gaminiai. Tokia sistema atitinka aukštus architektūros standartus bei užtikrina puikų energijos vartojimo efektyvumą. Ją naudojant galima iki 20 proc. sumažinti pastato

Technologijos

Užs. Nr. 15/154

energijos sąnaudas bei pagerinti jo energinio naudingumo klasę. Apie „Ruukki Expression™“ sakoma, kad tai sistema, kuri kiekvienam suteikia galimybę pasitelkus vaizduotę sukurti ką nors savita, nes ant „Ruukki® Energy“ daugiasluoksnių plokščių sistemos išorinio paviršiaus klijuojamos įvairių spalvų ir raštų lipnios plėvelės galima atspausdinti bet ką: įmonių logotipus, aplinką pagyvinančius ar kitus pageidaujamus vaizdus. „Ruukki Expression™“ lipniosios plėvelės yra specialiai sukurtos fasadams – labai aukštos kokybės, atsparios ultravioletiniams spinduliams, todėl sukurtas vaizdas ilgiau išliks ryškus, neišblukęs. „Ruukki Forma™“ sistemos pagrindu yra sukurta elektros energiją iš saulės energijos generuojanti, architektūriškai patraukli ir lengvai montuojama sistema „Ruukki® Solar“. Naudojant ją kartu su pagrindo konstrukcija, sudaryta iš „Ruukki® Energy“ daugiasluoksnių plokščių, sistema leis turėti autonominę elektros energiją. Nuolat plečianti asortimentą bendrovė 2015 metais pristatė rinkai ir naujos kartos saulės kolektorius, kuriuos galima montuoti ant naujų ir modernizuojamų pastatų fasadų naudojant „Ruukki“ sukurtą tvirtinimo sistemą. Fotovoltiniai saulės moduliai, paverčiantys saulės šviesą į elektros energiją, ypač tinka prekybos, pramonės, sandėlių ir logistikos pastatams. „Fasadų sistemos, pažymėtos „Ruukki®“ prekės ženklu, visuomet pristatomos sukomplektuotos, su visais montavimui reikalingais komponentais, nes viskas, ką mes darome, skirta mūsų klientams – kad jų veikla vyktų sklandžiau, o energija būtų vartojama efektyviau“, – pabrėžia „Ruukki Lietuva“ pramoninės statybos verslo vadovas Marius Bojarūnas.

„Ruukki® emotion“ – dimensijų žaismas Kalbėdamas apie naujausią rinkai pristatytą „Ruukki Lietuva“ sistemą „Ruukki® emotion“, bendro-

vės pramoninės statybos verslo vadovas pabrėžia, kad tai yra ne vien integruojamas LED apšvietimas. Tai pilnai sukomplektuota fasado sistema, sudaryta iš „Ruukki Energy“ daugiasluoksnių plokščių, pagal individualų dizainą perforuotos apdailos, specialių tvirtinimo elementų bei integruoto foninio apšvietimo. M. Bojarūnas priduria, kad į apdailos atraminę konstrukciją integruotoje „Ruukki® emotion“ foninio apšvietimo sistemoje naudojamos efektyviai energiją vartojančios LED lemputės. Sistemą galima programuoti, todėl šviesos atspalviai gali keistis pagal kliento pageidavimus. Programuojamas pageidaujamų spalvų apšvietimas ir kūrybos laisvė kuriant meninę perforaciją suteikia praktiškai neribotas galimybes sukurti išskirtinės architektūrinės išvaizdos bei kliento pageidavimus atitinkančią prekybos ar verslo centro, parduotuvės ar stadiono arba kitos paskirties naujo bei modernizuojamo pastato išvaizdą. „Ruukki® emotion“ suteikia pastatų fasadams naujų dimensijų, kadangi perforuotas paviršius, paryškintas programuojamu baltos spalvos arba spalvotu foniniu apšvietimu, subtiliai parodo jų ypatybes. Tokios detalės suteikia fasadams gylio, gyvybės bei išskirtinumo“, – sako inžinierius Pasi Turpeenniemi, „Ruukki“ fasadų gaminių kūrimo skyriaus vadovas. Jam pritaria bendrovės architektai Petteris Lautso ir Pekka Pakkanenas. Pasak jų, viena iš įdomiausių medžiagų architektūroje yra metalai, kurių formavimo galimybės praktiškai yra neribotos. „Todėl kai medžiagai suteikiame faktūrą, greta laiko, erdvės ir kitų dimensijų atsiranda dar viena dimensija – paviršiaus struktūra. Ji skirtingai atsiskleidžia žvelgiant iš skirtingo atstumo, o tai leidžia mums giliau suvokti pastato architektūrą“, – teigia P. Lautso. P. Pakkanenas priduria, kad šie gaminiai suteikia architektams galimybę naudojant skirtingus metalus bei perforacijos tipus ir šviesos žaismą sukurti daugybę fasado dekoravimo variantų, nes „skirtingas apšvietimas tamsiuo-

ju paros metu leidžia ne tik originaliai apšviesti fasadą, bet ir kurti tam tikrą emocinę atmosferą“. „Papildomą efektą sukuria ir saulė, kuri kildama ar besileisdama fasadą apšviečia skirtingai. Tokia fasadų apdaila tinka ir naujiems, ir renovuojamiems pastatams“, – pabrėžia P. Turpeenniemi. Bendrovė „Ruukki“ savo gaminamus perforuoto metalo produktus skirsto į tris grupes: pilnos perforacijos, simetrinės perforacijos ir meninės perforacijos, tačiau visi gaminiai sukurti taip, kad jų derinimas, išskirtinio dizaino kūrimas bei montavimas būtų paprastas.

Gaminiai, atitinkantys aukščiausius standartus Atsižvelgdama į rinkos tendencijas ir naujuosius europinius standartus, bendrovė „Ruukki“ nuolat koreguoja gaminamų daugiasluoksnių plokščių asortimentą. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. įsigaliojus europinių normų EN 14509 pakeitimams ir sugriežtinus priešgaisrinės saugos reikalavimus daugiasluoksnėms plokštėms, iki šiol gamintas daugiasluoksnes plokštes su poliuretano putplasčio šerdimi keičia plokštės su poliizocianurato putplasčiu Ruukki E-PIR ir X-PIR.

Technologijos

„Paroc“. Kas išties slepiasi už „Lietuvos metų gaminio“ medalių? Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ yra viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, kuri per visą savo veiklos istoriją sukaupė gausią „Lietuvos metų gaminys“ medalių kolekciją. Kas išties slepiasi už tų apdovanojimų? Apie tai kalbamės su „Paroc“ rinkodaros vadove Baltijos šalims dr. Audrone Endriukaityte. Mes suskaičiavome, kad „Paroc“ per visą savo veiklos istoriją sukaupė net dešimties nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medalių kolekciją. Ką jums tai reiškia? Taip, išties mūsų gaminami akmens vatos izoliaciniai gaminiai jau dešimt kartų buvo įvertinti „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliais. Tai ir universalios, vėdinamų, bei tinkuojamų atitvarų plokštės, šaltų rūsių ir garažų lubų plokštės, smūgio garso izoliacijos plokštės bei plokščiųjų stogų plokštės. Daugelyje šių grupių yra po keletą gaminių, kurių naudojimą lemia konkrečios konstrukcijos sprendimas ir sąlygos. Išties, kolekcija, galima sakyti, solidi, tačiau ne apie medalių kolekcionavimą turbūt čia reikėtų kalbėti, bet apie tai, kas išties slepiasi po tokiais įvertinimais. Kaip Jūs manote, ar tokie apdovanojimai yra tik rinkodaros triukas ar kažkas daugiau? Kas po tais medaliai slepiasi išties? 70

„Paroc“, kaip inovatyvi, dinamiška ir nuolat naujovių ieškanti kompanija savo gaminius nuolatos tobulina atsižvelgdama į rinkos poreikius ir laikmečio iššūkius. Pastatų energinio efektyvinimo didinimas mus įpareigoja ir šiame procese mes visada stengėmės būti bent vienu žingsneliu priekyje. Todėl kurdami naujus ir tobulindami senuosius savo gaminius ir sprendimus mes orientuojamės į tendencijas rinkoje, o įmonės asortimentą plečiame įvertindami klientų poreikius. Pavyzdžiui, 2011 metais apdovanota PAROC eXtra plokštė. Efektyvūs sprendimai, kokybiškas, greitas ir patogus montavimas, dėl 60 procentų suspausto pakuočių tūrio sumažėjusios gaminio transportavimo ir sandėliavimo sąnaudos bei itin palengvėję pakrovimo ir iškrovimo darbai yra palankiai vertinami ir statybininkų, ir statybos verslo vystytojų, ir galutinio vartotojo. Šio gaminio universalumas ir ypač paprastas ir patogus šiltinimo darbų atlikimas statybininkams padeda įvykdyti darbus greitai ir labai kokybiškai, o statybų vystytojai sutaupo papildomo laiko ir lėšų dėl itin patogaus gaminio pristatymo į statybų aikšteles.

Technologijos PAROC eXtra naudojama praktiškai visų – renovuojamų ir naujai statomų daugiaaukščių ir individualių gyvenamųjų, komercinių, administracinių, gamybinių bei kitos paskirties – pastatų šilumos izoliacijai ir apsaugai nuo ugnies bei garso, kai šilumos izoliacija yra neveikiama apkrovų. Savo populiarumo ji nepraranda ir šiandien. PAROC eXtra plokštėmis buvo apšiltinta ir į A klasę renovuojamo daugiabučio Mickevičiaus g. 9, Vilniuje, palėpė. Kokie „Paroc“ gaminiai pastaraisiais metais susilaukė daugiausia nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ organizatorių dėmesio? 2014 metų konkursui buvo pristatytas sparčiai populiarėjantis ir visų statybos proceso dalyvių itin vertinamas gaminys – tinkuojamų fasadų akmens vatos plokštė PAROC Linio 10. Šį gaminį, tiekiamą puikiai vartotojų atpažįstamoje raudonai ir baltai dryžuotoje pakuotėje, galima pamatyti daugumoje Lietuvos statybviečių. Nuo pat pasirodymo – 2014 metų balandžio mėnesį – Lietuvos rinkoje šis gaminys įgijo vartotojų pasitikėjimą ir yra noriai pasirenkamas. Jo naudojimo sritis – praktiškai visų – renovuojamų ir naujai statomų daugiaaukščių ir individualių gyvenamųjų, komercinių, administracinių, bei kitos paskirties – pastatų tinkuojamų fasadų konstrukcijų šilumos izoliacijai, apsaugai nuo ugnies bei oru sklindančio garso. Subalansuotas aukštos gaminio kokybės bei savybių derinys, kokybiškas, greitas ir patogus montavimas yra palankiai vertinami statybininkų ir statybos verslo vystytojų bei galutinio vartotojo. Šio gaminio ypač paprastas ir patogus šiltinimo darbų atlikimas statybininkams padeda įvykdyti darbus greitai ir labai kokybiškai, o statybų vystytojai sutaupo papildomo laiko ir lėšų. Galutinis vartotojas, apšiltinęs savo būstą „Paroc“ akmens vatos gaminiais, gali džiaugtis triguba, kompleksine nauda. Visų pirma – tai efektyvi šilumos izoliacija, kuri prisideda prie energinių resursų bei lėšų taupymo, gamtos apsaugos ir taršos mažinimo bei lemia vidaus patalpų sveiką mikroklimatą ir aukštą gyvenimo bei darbo sąlygų komforto lygį. Antra – garso ar triukšmo izoliavimo problemos tiek senuose, tiek naujos statybos namuose yra aktualios. O kaip tik konstrukcijų su porėtos struktūros akmens vatos plokštėmis kokybiškas įrengimas užtikrina patikimą apsaugą nuo triukšmo. Na, ir trečia – akmens vatos gaminiai yra nedegūs ir priskiriami A1 degumo Euro klasei. Todėl tinkamai pasirinkus gaminį ar sprendinį – šilumą izoliuojantis sluoksnis, įrengtas iš nedegių PAROC plokščių, sumažina ugnies plitimą, taip suteikdamas neįkainojamo laiko evakuojant žmones. 71

Technologijos

ROCKWOOL – pažangi apsauga nuo gaisrų Gyvenamosiose ir biurų ar pramoninės paskirties pastatuose kilę gaisrai ne tik atneša didelių nuostolių, bet ir neretai pasiglemžia žmonių gyvybių. Šių dienų pažangiosios technologijos bei naujos kartos medžiagos, naudojamos statybų pramonėje, leidžia tokio pavojaus riziką sumažinti iki minimalios ar net visai pašalinti.

Neišskiria dūmų ir liepsnojančių lašelių Ši vata priskiriama saugiausiai – A1 degumo klasei. Ji nedega, o lydosi tik aukštesnėje nei 1000 laipsnių temperatūroje, tad neprisideda prie ugnies plitimo bei sudaro patikimą priešgaisrinį užtvarą. Itin svarbu tai, kad gaisro metu šios statybinės medžiagos beveik neišskiria dūmų bei neskleidžia liepsnojančių lašelių ar dalelių. Būtent dūmai sunkina orientaciją 72

gaisro aplinkoje ir sukelia pavojų uždusti, o liepsnojantys lašeliai gali tapti rimtų nudegimų priežastimi.

Maksimaliam saugumui – izoliacinė sistema ROCKWOOL į platų savo siūlomų akmens vatos gaminių asortimentą įtraukė kompleksinę sprendimų sistemą, skirtą pasyviajai pastato konstrukcijų apsaugai nuo gaisro. Kuriant priešgaisrinius sprendimus pasinaudota jau daug metų rinkoje žinoma sistema CONLIT 150, kuri skirta įvairių laikančiųjų konstrukcijų apsaugai nuo ugnies. Sistemos CONLIT 150 naudojimas paremtas laiko patikrintais ir veiksmingais medžiagų bei technologiniais sprendimais, todėl su ja statomame objekte galima kompleksiškai įrengti įvairių rūšių apsaugos nuo gaisro priemones. Ugnies pastate plitimui kelią gali užkirsti laikančiųjų plieninių, medinių ir gelžbetoninių konstrukcijų bei ventiliacijos ortakių priešgaisrinė izoliacijos sistema. Priešgaisrinės plokštės naudojamos įvairaus tipo ir skerspjūvio plieninių laikančiųjų konstrukcijų ir elementų – sijų ir kolonų, bei gelžbetoninių konstrukcijų (perdenginių, sienų, sijų ir kolonų) priešgaisrinei izoliacijai, bei kaip papildoma priešgaisrinė danga medinėms konstrukcijoms. Šių izoliacijos elementų tvirtinimui naudojami CONLIT GLUE klijai, kurie skirti ne tik plokštėms tvirtinti, bet ir siūlių ar sandūrų sandarinimui.

Sistema lengvai montuojama Klientai, siekiantys maksimaliai užtikrinti priešgaisrinę izoliaciją statiniuose, itin palankiai įvertino CONLIT PLUS plokštes. Tai kietos akmens vatos plokštės su magnio hidroksido Mg(OH)2 dalelių priedu, kuris veikiamas šilumos išskiria didelį kiekį kristališkai surišto vandens. Magnio hidroksido dalelės yra išsidėsčiusios maždaug per plokščių storio vidurį. Plokštės iš vienos pusės padengtos aliuminio folijos danga. Plieninių ventiliacijos, kondicionavimo ir dūmų nuvedimo ortakių sistemas izoliavus 60 mm storio CONLIT PLUS plokštėmis, galima pasiekti jų atsparumo ugniai klasę iki 120 minučių, t. y. apsaugotas nuo ugnies poveikio ortakis nustatytą laiką pasižymi vientisumu, izoliacinėmis savybėmis gaisro metu. Gaisro izoliacijos sistema yra veiksminga, paprasta ir lengvai montuojama. Izoliacinė medžiaga iš ROCKWOOL akmens vatos yra lengvai pjaustoma paprasčiausiais įrankiais (pvz., peiliu, rankiniu pjūklu). Dėl papildomo konstrukcijos apsunkinimo izoliacinėmis medžiagomis nebūtina naudoti stipresnių tvirtinimo sistemų ROCKWOOL gaminių savybės apsibrėžiamos standartu LST EN 13501-1, kuris pripažįstamas ne tik Europos Sąjungos, bet kai kuriose kitose pasaulio šalyse. Daugiau informacijos apie COLNIT sistemą rasite čia: www.rockwool.lt/gaminiai+ir+panaudojimas/conlit_ sistema/apie_conlit

Užs. Nr. 15/117

tatybų sektorių pasiekiančios naujovės iš mokslininkų laboratorijų kelia aukštyn kokybės kartelę ir statybos standartams. Statinio konstrukcija turi būti suprojektuota ir sumontuota taip, kad, kilus gaisrui ar nugriaudėjus sprogimui, nuostoliai ir poveikis pastatui būtų minimalūs. Kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos turi tam tikrą laiką išlaikyti dėl gaisro atsiradusias apkrovas. Be to, turi būti apribota gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius, o pastate esantys žmonės galėtų saugiai iš jo išeiti. Itin svarbiu faktoriumi ekstremalių situacijų akivaizdoje tampa pastato šiltinimo medžiaga, mat gali tapti itin nuostolingo ugnies siautėjimo priežastimi. Vienas iš racionalių sprendimų siekiant užtikrinti patalpų saugumą – pastatų šiltinimas nedegia akmens vata, kokią savo klientams siūlo ROCKWOOL. Šios rūšies medžiagos, nepriklausomai nuo storio, ne tik neprisideda prie gaisro plitimo, bet ir riboja jį.

Technologijos

Klinkerio populiarumas neslūgsta Senoviniai plytų statiniai – neatsiejama Lietuvos kultūrinio paveldo dalis, ištvėrusi daugelio amžių išbandymus. Todėl mūsų požiūris į statybinės keramikos gaminius – itin pagarbus, turintis senas ir gilias tradicijas, o kartu tampriai susijęs su šiuolaikine architektūra bei moderniomis statybos technologijomis.

Užs. Nr. 15/127

iena labiausiai garbinamų tradicinės keramikos rūšių – klinkerinės plytos: ypatinga plytų rūšis, gaminama iš specialių rūšių molio. Gamybos eigoje jis išdegamas 1200 laipsnių temperatūroje iki visiško dalelių sukepimo – tai suteikia nepaprasto atsparumo ir ilgaamžiškumo. Šias savybes lemia aukštas klinkerio mechaninis tvirtumas, atsparumas vandens įgeriamumui ir šalčiui, leidžiantis įmirkusiai plytai ištverti daugybę sušaldymo ir atitirpimo ciklų. Patyrę klinkerinių plytų gamintojai savo produkcijai suteikia 100 metų garantiją, – ir tai tvirtas pažadas, paremtas gamybos ir eksploatacijos patirtimi. Vienas pagrindinių kompanijos „Wienerberger“ produktų, tiekiamų į Lietuvos rinką, – „Terca“ keraminės apdailos plytos. Specialistai aukštai vertina jų dekoratyvines savybes, platų asortimentą, nepriekaištingą kokybę. Plačiausiai klinkerio keramika taikoma statinių fasadų apdailai, nemaža „Terca“ produkcijos dalis taikoma interjerų dekoravimui. Klinkerio populiarumas ypač išaugo, Lietuvos privačių namų architektūroje įsivyravus vadinamajam „olandiškam“ stiliui. Kita populiari keraminė produkcija – „Penter“ trinkelės, naudojamos viešose erdvėse – galima paminėti Klaipėdos piliavietę, Vilniaus Bernardinų sodą, aikštes Joniškyje ir Krekenavoje. Įvairių spalvų bei formų keraminės trinkelės sudaro konkurenciją niūriai biudžetinėms betono plytelėms.

Rinkoje auga „Porotherm“ keraminių blokelių paklausa – būdami stambūs, tvirti ir kartu pakankamai lengvi, jie spartina mūro darbus. Kvalifikuotai atlikto blokelių mūro paviršius yra lygesnis, nei įprastų plytų, tad sumažėja sienų šiltinimo bei tinkavimo išlaidos. „Porotherm“ blokeliai naudojami vidaus ir išorinėms sienoms mūryti – kokybiškai atlikus statybos darbus, ilgaamžiškumu jie nenusileidžia įprastam plytų mūrui. Ketvirtoji „Wienerberger“ produktų grupė Lietuvos rinkoje – „Koramic“ keraminės čerpės. „Koramic“ atstovai mini tokios dangos „tylumą“, stabilumą, ekologiškumą. Spalvų ir dydžių standartai leidžia lengvai derinti tarpusavyje skirtingų kolekcijų medžiagas, ne tik išgaunant estetinį vaizdingumą, bet ir kokybiškai atliekant jungimus bei sudūrimus – naudojant esminius „vienerių rankų“ privalumus. Dėl mechaninio tvarumo ir specifinės faktūros klinkerio plytos idealiai tinka atstatyti senuosius mūrus arba klasikinės architektūros interpretacijoms. Po degimo aukštoje temperatūroje kiekviena plyta įgauna natūraliam akmeniui prilygstantį tvirtumą, unikalų, kartais ne visiškai tolygų paviršiaus atspalvį, vienu-dviem milimetrais skiriasi plytų gabaritai, „vaikšto“ kampai ir įstrižainės. Priklausomai nuo molio sudėties ir formavimo būdo, plytos gali būti įvairių faktūrų – nuo šiurkš-

Kernavės g. 88, LT 08216 Vilnius, tel. +370 5 2417435 www.wienerberger.lt

čios, primenančios sužiedėjusią duonos plutą, iki visiškai lygios. Norint išgauti papildomą glotnumą, klinkerio paviršius prieš degant tepamas skystu smulkios frakcijos moliu (vadinamoji engobo technika). Statybos metu klinkerio plytos rišamos specialiu skiediniu, per dieną klojant ribotą eilių skaičių; dažnai naudojamas netolygus arba nepilnas siūlių užpildymas, imituojant senovinę mūro techniką. Puikius to pavyzdys – Vilniaus bastėja – unikalus fortifikacinės architektūros statinys, kurio sienos rekonstruojant sudėtos iš klinkerinių plytų; praėjus keliems dešimtmečiams, beveik niekas jau neabejoja šio mūro autentiškumu. Dekoratyvinės bei konstrukcinės klinkerio ir kitų rūšių degto molio savybės naudojamos ir šiandieninėje architektūroje. Vienas žinomiausių pasaulyje mūrinės architektūros konkursų yra koncerno „Wienerberger“ kas du metus rengiami „Brick Award“ apdovanojimai. „Kai mes kalbame apie plytas, žmonės galvoja, kad kalbame apie tradicijas. Bet šiame konkurse galime pamatyti daugybę inovatyvių projektų, suteikiančių plytų mūrui naują išvaizdą ir prasmę“, – teigia architektas Wang Shu, 2012 m. Pritzkerio premijos laureatas ir 2014 m. konkurso komisijos narys. Dviem metais anksčiau šiame konkurse buvo apdovanotas garsaus lietuvių architekto Algimanto Kančo ir jo dukros Gustės Kančaitės projektas – viešbučio pastatas Danės krantinėje Klaipėdoje. Architekto teigimu, prie šio projekto sėkmės prisidėjo ir apdailos – plokščiųjų keraminių čerpių – parinkimas, suteikęs pastatui santūraus solidumo ir darniai sujungęs stogą bei sienas į vieningą tūrį. Pastatas išsiskiria iš konteksto, tačiau dėl lakoniškos formos ir patvarios apdailos jis moderniai atrodys ir po 100 metų, tapdamas moderniosios architektūros paminklu. 73

Technologijos

Išskirtiniai produktai taupantiems šilumą UAB „Kauno šilas“ – vienas didžiausių polistireninio putplasčio gamintojų Lietuvoje. Bendrovė, pirmoji Lietuvoje prieš 25 metus pradėjusi gaminti šią termoizoliacinę medžiagą, šiandien vartotojams siūlo itin aukštos kokybės, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius gaminius.

„Šis gaminys, kurį Lietuvoje pradėjome gaminti pirmieji, iš kitų išsiskiria ypatingai gera šilumos izoliacija“, – pabrėžia jis. Pašnekovas aiškina, kad fasadams, grindims, stogams apšiltinti siūlomi skirtingi gaminiai. Pavyzdžiui, fasadams – sienoms su šilumos izoliacija išorėje, padengtoms tinku, šiltinti skirtas pilkšvo atspalvio „Šiloporas Neo“ EPS 70 (λD 0.032 W/(m·K)). Anot T. Čerausko, tai labai efektyvi, ilgaamžė, atspari apkrovoms termoizoliacinė medžiaga, į kurią nesigeria drėgmė. Jos, kaip ir kitų šiuo prekės ženklu pažymėtų gaminių izoliacinės bei fizinės savybės nesikeičia per visą tarnavimo laikotarpį. Šį polistireninį putplastį gamintojai rekomenduoja naudoti ir kitiems pastato elementams apšiltinti.

vi modernias gamyklas Kaune ir Rietave turinčios bendrovės gaminiai iš polistireninio putplasčio, pažymėti prekės ženklu „Šiloporas“, rinkoje vertinami dėl puikių termoizoliacinių savybių, teigia UAB „Kauno šilas“ pardavimų vadovas Tomas Čerauskas. Siekiantiems užtikrinti aukštą pastato energinį efektyvumą, įmonė siūlo pilkąjį polistireninį putplastį „Šiloporas Neo“.

Šildomoms grindims gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose, stogams su šilumos izoliacija virš gegnių arba kitų laikančiųjų konstrukcijų, plokštiems stogams bei nuolydžio formavimui T. Čerauskas rekomenduoja rinktis gaminį „Šiloporas Neo“ EPS 80 (λD 0.031 W/(m·K)). Jo teigimu, „tai labai efektyvi, tvirta, ilgaamžė, atlaikanti dideles apkrovas, neįgerianti drėgmės termoizoliacinė medžiaga“. Stogams su šilumos izoliacija, apsaugota ritinine danga nuo atmosferos kritulių, rūsio sienų išorinei

šilumos izoliacijai, grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, kurioms tenka didelės apkrovos, pašnekovo teigimu, puikiai tiks „Šiloporas Neo“ EPS 100 (λD 0.030 W/(m·K)). Ši ypatingai efektyvi, tvirta, atlaikanti dideles apkrovas ir ilgaamžė, atspari drėgmei termoizoliacinė medžiaga, ypatinga ir tuo, kad gali liestis tiesiai su gruntu.

Garso izoliacija – pagal specialią technologiją „Kauno šilas“, kurios visi gaminiai yra sertifikuoti, – vienintelė įmonė Lietuvoje, pagal specialią technologiją gaminanti plokštes, skirtas smūgio garsui perdangose izoliuoti. Tai „Šiloporas EPS T“. Jis naudojamas gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir kituose pastatuose grindų po išlyginamuoju betono sluoksniu šiltinimui. „Visi naujai statomi vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji namai turi atitikti C perdangų smūgio garso izoliacijos klasę. „Šiloporas EPS T“ tenkina šiuos reikalavimus“, – pabrėžia T. Čerauskas. Jo teiginius, kad ši termoizoliacinė medžiaga tenkina C garso izoliacijos klasei gyvenamųjų namų perdangose keliamus reikalavimus, patvirtina Statybos produkcijos sertifikavimo centras bei Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto statybinės šiluminės fizikos laboratorija ir įmonei išduotas Nacionalinis techninis liudijimas.

Dalintis žiniomis ir šiluma Didžiulę polistireninio putplasčio gamybos patirtį sukaupusioje įmonėje įdiegta šiuolaikinė gamybos kontrolės sistema bei tarptautinis kokybės vadybos (ISO) standartas, o jos specialistai ne tik patys nuolat gilina žinias, bet sukaupta patirtimi noriai dalijasi su projektuotojais, architektais, studentais ir kitais. „Nuolat dalyvaujame įvairiuose projektuose ir iniciatyvose, bendradarbiaujame su pasyvaus namo projekto plėtotojais. Jiems mūsų gaminamas „Šiloporas Neo“ suteikia didžiules galimybes taupyti šilumą. Todėl perkeltine prasme galima pasakyti, kad savo sukaupta šiluma dalinamės su visais“, – sako T. Čerauskas.

Užs. Nr. 15/160

„Šiloporas Neo“ – sienoms, stogams ir grindims šiltinti

Technika

„Konekesko Lietuva“ atstovaujamai technikai klientai skiria tris E:

ekonomiška, ergonomiška, ekologiška Technikos – pradedant nuo statybinės iki kelių tiesimo ir miško kirtimo, – naudotojai aiškiai žino, kokios technikos jiems reikia, ir tiksliai įvardina, ko laukia iš pardavėjo. Kai jie randa, ko reikia, grįžta. Bendrovės „Konekesko Lietuva“ atvejis yra kaip tik toks.

bu kalbinti bendrovės „Konekesko Lietuva“ klientai – UAB „Fegda“ ir UAB „Alkesta“ atstovai – sako, kad jų pasirinkimą lėmė ir technika, ir aptarnavimas – platus ir kokybiškas paslaugas teikiantis serviso tinklas.

Užs. Nr. 15/152

UAB „Fegda“ Transporto skyriaus vadovas Dalius Naruševičius Iš „Konekesko Lietuva“ bendrovė neseniai įsigijo „Kubota“ ekskavatorių. Sprendimą, pasak D. Naruševičiaus, nulėmė praktiški dalykai. „Vieną „Kubotą“ jau turėjome, jis per daug mums problemų nedarė, todėl nutarėme įsigyti ir antrą“, – sako jis. „Kubotą“ iš „Konekesko Lietuva“ įmonė pirko paskelbusi konkursą. „Fegdos“ specialistai įvertino techninius duomenis – kelininkams tai yra puikiai tinkanti technika. Kitas ne mažiau svarbus

dalykas, sprendžiant dėl pirkinio, buvo tai, kad operatorius buvo pratęs dirbti su šia technika – darbuotojui turi būti patogu. Trečia, vardina D. Naruševičius, – gerai dirba „Konekesko Lietuva“ serviso tarnyba: „Mes vertiname serviso darbą, nes mums labai svarbus operatyvumas.“ Pasirinkimą taip pat lėmė kokybės ir kainos santykis. Šis kriterijus buvo svarbus ir 2006 m. iš „Konekesko Lietuva“ įsigyjant pirmąjį ekskavatorių „Kubota“. Kelininkai vertina šios technikos, kurią įvardina kaip našią, galimybes – ekskavatorius tinka ir šlaitus daryti, ir tranšėjas kasti. Jis gali būti naudojamas ir patalpoje, nes yra nedidelis. „Ekskavatorius „Kubota“ yra konkurencingas rinkoje, mums tinka kainos ir kokybės santykis, pagal ekonomiškumą, ergonomiką atitinka Europos lygį. Taip pat labai svarbus ir patogus serviso tinklas. Visi šie dalykai lėmė rinktis ir antrą mašiną iš tos pat kompanijos“, – sakė D. Naruševičiaus.

UAB „Alkesta“ Mechanizmų eksploatacijos ir remonto skyriaus vyr. mechanikas Vadim Krutikov Įmonė „Kobelco“ vikšrinį ilgastrėlį ekskavatorių prieš pusmetį pasirinko dėl praktinių sumetimų. „Mes rinkomės iš daugelio gamintojų, – važiavome į objektus, bandėme techniką, vertinome remonto išlaidas, kuro sąnaudas, eksploatacines savybes. Visas mašinas pabandėme ir apsisprendėme: pagal visus kriterijus mums tinka „Kobelco“, – sakė V. Krutikov.

Mechanikas išskiria patogią eksploataciją ir patogų remontą. Operatorius dirba komfortiškoje kabinoje, aplinką stebi galinio vaizdo kamera. Visa technika, sako V. Krutikov, genda, tad remonto bazė bei serviso specialistai, kokius turi „Konekesko Lietuva“, buvo labai svarbus dalykas. „Mes nusipirkome būtent tai, ko ir norėjome, ir pirkiniu esame patenkinti, – pirkinį įvertino V. Krutikov. – Kainos ir kokybės santykis yra ypač geras – optimaliausias variantas. Kiti gamintojai to negali pasiūlyti.“ Pirkėjams svarbu ir tai, kad ekskavatorius taupiai naudoja degalus ir mažai teršia aplinką. Bendrovė jau turėjo 11 metų „Kobelco“ ekskavatorių, kuris iki šiol dirba puikiai: tai yra patikima, gera, efektyvi technika. Todėl planuodami naujus darbus, planuoja įsigyti ir galbūt dar vieną tokį pat ekskavatorių, nes tai yra „ekonomiška, ekologiška, labai gera, švari technika“.

Apie bendrovę UAB „Konekesko Lietuva“ jau bene 15 metų Lietuvos rinkai siūlo žemės ūkio techniką ir padargus, statybinę, kelių tiesimo, statybos, miškų, sandėliavimo techniką ir įrangą, visos technikos atsargines dalis bei teikia kokybiškas technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Įmonė atstovauja „Kobelco“, „Kubota“, „Ponsse“, „Sennebogen“, „Grove“, „Dynapac“ ir kt. prekiniams ženklams. 75

Objektas

Prisiliesti prie Klaipėdos dramos teatro restauratoriams buvo garbė Klaipėdos dramos teatre jau praūžė pirmosios premjeros. Tuo metu teatrą atnaujinusios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovai priima padėkas iš aukščiausių šalies asmenų ir sako, jog prisidėti prie tokio objekto atgaivinimo buvo didelė garbė. „Gauti rekonstruoti tokį projektą – siekiamybė kiekvienai bendrovei“, – sako bendrovės vadovas Aldas Kliukas.

„O

bjektas sudėtingas gal labiau savo paskirtimi, nei technine dalimi – tai juk teatras. Bent jau mūsų bendrovei tokios paskirties pastatas – kol kas vienintelis. Kodėl viskas truko taip ilgai? Laimėję konkursą darbams turėjome 48 mėnesius, tačiau pritrūko finansavimo, todėl darbai truko ne 4, o 5 metus“, – pokalbį pradeda A. Kliukas.

Pastatas pamažu plyšo Dramos teatro rekonstrukcijos konkurse pirmasis reikalavimas buvo bendrovės kvalifikacija – kiek kultūros paveldo objektų ji turi, kiek – su tokio tipo pastatais įgudusių dirbti specialistų, kiek – apyvartinių lėšų. Antrajame etape tradiciškai svarstykles nusvėrė žemiausia darbų kaina. „Kainos visų dalyvavusių konkurse buvo panašios. Tik kad mums iki teatro – 5 minutės, o kiti dalyviai buvo kauniečiai, vilniečiai...“, – prisimena A. Kliukas. Klaipėdos dramos teatras buvo uždarytas nuo 2007-ųjų, tačiau tik 2010-aisiais pasirašyta sutar76

tis su „Pamario restauratoriumi“ ir pamažu prasidėjo darbai. O pradėti teko nuo griovimo. „Turėjo išlikti trys autentiški fasadai: iš Anikės aikštės pusės, iš Teatro gatvės ir vidinis. Dalį teatro teko nugriauti visai. Kodėl? Nes jau per pirmąją šio pastato rekonstrukciją po juo buvo pakloti kelių rūšių pamatai. Vienur – poliniai, o iš upės pusės didelė dalis pastato buvo padaryta ant sekliųjų plokščiųjų pamatų. Taigi, pusė pastato stovi stabiliai, kita – sėda. Sėda ir plėšia sienas. Laimei, griūties nebuvo, tačiau plyšiai buvo pakankamai dideli“, – prisiminė prastą pastato būklę Aldas Kliukas. Dabar aktoriai ir vaizdo scenoje sužavėti teatro lankytojai vaikšto ant 16 m gylio polių. Tokių konstrukcijų prireikė tam, kad teatras stabiliai stovėtų „ant kojų“ ir nebesmegtų į Danės senvagės dumblą. „Poliai po šiuo pastatu – ir gręžtiniai, ir suktiniai, ir spraustiniai – visokie. Bendras jų ilgis – beveik 7 kilometrai. Jie turi pereiti visą dumblą iki more-

ninio sluoksnio – tvirto pagrindo. Vos pradėjome darbus – prasidėjo ir kruizinių laivų sezonas – atvyksta turistai. Turėjome laivų grafiką, jiems atplaukus pristabdydavome darbus, taip pat – pylėme labai daug vandens, kad nebūtų dulkių“, – prisiminė bendrovės vadovas. Po griovimo darbų teko iškasti didelį kiekį grunto – siekiant visapusiškai atnaujinti teatrą po žiūrovų vietomis ir scena buvo numatyti pakėlimo mechanizmai, o jų įrengimui reikėjo papildomos erdvės. „Kasėme 4 metrus žemyn nuo grindų lygio, nuo Anikės aikštės paviršiaus – dar gilyn. Šiame teatre žiūrovų ir scenos plokštumos gali vartytis – gali būti viename lygmenyje arba žiūrovai – amfiteatre, scena – žemiau. Tam reikalinga sudėtinga stūmoklių ir kitų mechanizmų sistema – ją įrengė už įrangą atsakingi rangovai kartu su užsienio partneriais“, – sakė A. Kliukas. Visi šie sudėtingi mechanizmai įrengti 2 metrai žemiau upės lygio. Tad „Pamario restauratoriaus“ statybininkams teko sunkiai kovoti su vandeniu.

Objektas „Prisikasėm iki po pastatu ėjusio šaltinėlio. Ir ką daryt? Šaltinio tu nepakreipsi. Tuomet statėme šulinį ant šaltinėlio ir aktyviai nusiurbinėjome vandenį. Pastatėme tokius polius, kurie tarnavo, na, kad pastato kaip kokio kamščio neišstumtų į viršų. Išbetonavome grindis ir šaltinėlį palikome po jomis. Be ką daryti? Jei atjungsi siurbimą, išplaus tą betoną. Palikome metalinį dangtelį, kad nebūtų spaudimo, siurbliai vis dar veikė. Betonui sustingus – viską nupjovėm ir paliko tas šaltinėlis po grindimis, 4 metrų gylyje“, – apie retam žinomą įvykį pasakojo pašnekovas.

Siena nuvirto vos prisilietus Dabar A. Kliukas juokiasi, jog pirmaisiais statybų metais teko dirbti be jokio pastebimo rezultato. „Dirbam dirbam, pinigus gaunam, o teatras kaip nekyla, taip nekyla, – šypsojosi bendrovės vadovas. Tuo metu restauratoriai po jau stūksančiomis sienomis grūdo ilgus polius. Vis tik pirmųjų metų pabaigoje buvo išmūryti pamatai ir prasidėjo matoma rekonstrukcijos dalis. Ir čia – dar vienas netikėtumas. „Priestate, kuris eina palei Pilies gatvę, ankstesnės rekonstrukcijos metu buvo įrengta, matyt, ne visai teisingai paskaičiuota gelžbetoninė konstrukcija. Ji buvo pavojinga, mums reikėjo šią konstrukciją demontuoti. Tačiau vos prisilietėme – ji visa kaip nupjautas sviestas nuvirto. Iki nelaimės buvo vienas žingsnis. Laimei, žmonės nenukentėjo, – nei tuo metu, kai teatras dar veikė, nei mūsų darbuotojai, kai siena nugriuvo“ – ramiau atsikvepia A. Kliukas. Po tokių adrenalino dozę kraujyje pakėlusių įvykių sekė ramesni darbai: tūrio atstatymas, įvairių projektinių sprendimų įgyvendinimas. „Taip dirbome iki 2015 metų. Matyt, valdžios koridoriuose buvo priimtas sprendimas, kad būtina dar šiais [2015 m., red. past.] metais viską užbaigti. Kartu buvo skirtas ir visas trūkstamas finansavimas. Tuo metu dar buvo nepadaryta visa apdaila: akustinės, gaisrui atsparios plokštės, grindys, sienos ir lubos“, – kalbėjo „Pamario restauratoriaus“ vadovas.

Užs. Nr. 15/130

Miestiečiams reikia pamokos apie kultūros paveldą Teatro interjeras – ne prekybos centro vidus. O jo įrengimo darbams tebuvo skirti metai. Jie bendrovei buvo itin įtempti. „Buvo visko – jau nebesikalbėjom, o šaukėm vieni ant kitų“, – prisipažįsta A. Kliukas. O dar vos nudažius teatro fasadą prie šaukiančiųjų prisijungė ir dalis nepatenkintų klaipėdiečių. „Taip, fasadas anksčiau buvo smėlio spalvos. Tačiau kultūros paveldo tyrėjai, specialistai nustatė pirminę spalvą – tai ta rausva spalva, kuria ir nudažėme. Nujaučiau, kad reakcija bus: „ajajaj!“. Tačiau šiandien, jei perdažytume ta buvusia smėlio spalva, turbūt ir vėl būtų: „ajajajaj!“ – juokiasi bendrovės vadovas.

Senovinė teatro išorė slepia gausybę viduje sutalpintų modernių technologijų: elektros instaliacija, oro padavimo-ištraukimo sistema, automatinio valdymo, garso, šviesų, televizijos sistemos. „Begalės inžinerinių sistemų, kurios suvestos, suderintos ir dėl to teko ne tik mums, tačiau ir mūsų subrangovams daug pasidarbuoti“, – sakė A. Kliukas. A. Kliuko teigimu, iš kitų Klaipėdos bendrovių teko užsisakinėti didelius kiekius kiliminės dangos, granito. „Teatras – ir kaina, ir darbų apimtimis – vienas iš didžiausių mūsų projektų per 15 metų. Restauracijos darbų čia buvo nedaug, užtat gausu rekonstrukcijos darbų“, – sakė A. Kliukas. Kadangi šalia teatro stovėjo statybinis kranas, vyko kiti darbai, šalia fasado restauracijos ir paties pastato rekonstrukcijos, teko perkloti dalį Klaipėdos senamiesčio grindinio. „Fasadą dažėme du kartus. Pamatėme, prieš atiduodant pastatą eksploatuoti, kad reikia dar kartą „pereiti“, viskas turi būti „šviežia“, – sakė gero rezultato siekusių restauratorių vadovas. Girdėdamas kritiką dėl atliktų darbų jis svarsto, ar reikėtų miestiečiams paaiškinti, kuo skiriasi autentiškas ir naujas pastatas. „Trys dramos teatro fasadai yra autentiški. Kai kurie karnizai – kreivoki, kai kur tinkas ištrupėjęs, duobėtas. Tai – autentiškas tinkas. Negalėjome jo numušti – tai autentika! Tiesiog iš naujo nudažėme. Duobės ypač pastebimos iš Teatro gatvės pusės. Kartais norisi visiems tai paaiškinti“, – nerimavo pašnekovas. Kultūros paveldu pripažinti ir saugomi yra dramos teatro fasadai, lipdiniai, traukės. Visi šie elementai turėjo būti išsaugoti, ne perdaryti.

Garbę dalinasi su projekto autoriais Nors įmonę papuoš apdovanojimai iš premjero A. Butkevičiaus bei teatro vadovo T. Juočio rankų, A. Kliukas nemano, jog restauratoriai nuveikė labai ypatingą darbą – pasiekimu galima laikyti tai, jog tokio masto darbai buvo atlikti netrukdant turistams, priekaištų nesulaukta nei iš aplinkinių kavinių ar viešbučių, nei iš savivaldybės. „Tai, kad pastatas yra toks, kokį matote, reiškia, kad tiksliai įgyvendinome užsakovo norus, tai ir projekto autorių nuopelnas. Jie neretai lieka nuošalyje – taip neturėtų būti. Šį projektą sukūrė Stanislovas Lukšas, jo žmona Kristina dirbo kuriant teatro interjerą. O plytas nešioti – bet kas gali“, – laurus už projektą su jo kūrėjais dalinosi A. Kliukas. Jis pripažino, jog restauratoriai mieste ir jo apylinkėse pastebi jų rankų prašyte prašančius objektus, o Klaipėdos dramos teatras buvo didžiulė „Pamario restauratoriaus“ siekiamybė. „Rekonstruoti tokį objektą – kiekvienos įmonės siekiamybė. Dabar girdėti kalbų, kad rekonstrukcijai bus uždaromas muzikinis teatras – kuri įmonė nenorėtų tokio objekto?“ – sako jau planuodamas ateities darbus A. Kliukas. 77

Projektavimas

Praėjusiais metais projektavimo įmonėms užderėjo ypatingų, sudėtingų ir reikšmingų statinių

Gintarė ZORSKAITĖ, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė

Kiekvienam specialistui apdovanojimas ar nominacijos įteikimas yra geriausias atlygis už pastangas ir laiką, realizuojant kūrybines mintis. Džiaugiamės, kad 2015 metai Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos nariams buvo reikšmingi ir sėkmingi. Vienydami skirtingų statybos sričių projektavimo specialistus, didžiuojamės jų įvertinimais projektuojant ypatingus, sudėtingus ir reikšmingus statinius – tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu.

varbu paminėti, kad Lietuvos pramoninkų konfederacijos nominacijoje „Lietuvos metų gaminys 2015“ aukso medaliais buvo apdovanotos dvi įmonės narės. UAB „Sweco Lietuva“, kuriai vadovauja Artūras Abromavičius, – už Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) techninį projektavimą, kuris plačiau pristatytas šiame leidinyje. Bendrovei „Kelprojektas“, vadovaujamai Algimanto Madžiaušio, „Lietuvos metų gaminio 2015“ aukso medalis įteiktas už Palangos aplinkkelio statybos 78

projektą. Palangos aplinkkelis – pirmasis susisiekimo infrastruktūros projektas Lietuvoje, įgyvendintas viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu. Be to, projektas įstabus išskirtiniais Vydmantų sankryžos rekonstrukcijos sprendiniais ir priemonėmis, pritaikant sankryžą lenktynių organizavimui, bei inovatyviais aplinkosauginiais sprendimais gyvūnų apsaugai, triukšmo ir oro taršos mažinimui. Ypatingai svarbi Palangos aplinkkelio projektavimo ir tiesimo priežastis – automobilių ir pėsčiųjų bei dviratininkų eismo saugumo didinimas.

Projektavimo darbų pradžia – 2013 metai. 2015 m. balandžio mėnesį projektas įgyvendintas, o 2015 m. gegužės 1 d. Palangos aplinkkelis buvo atidarytas. UAB „Kelprojektas“ 2015 m. buvo sėkmingi ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos konkurse „Mūsų kelias“. Šiame konkurse „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 22,03 km (dešinės pusės) rekonstravimo projektas“ buvo pripažintas kaip geriausias projektas. Šis projektas svarbus tiek eismo saugos, tiek patogesnio susisiekimo aspektais ne tik automobiliais, bet ir dviračiais ar pėsčiomis. Įrengiami pėsčiųjų viadukai Stanaičiuose (18,34 km) ir Juragiuose (20,85 km) bei pėsčiųjų ir dviračių takai, jungiantys Stanaičius su Juragiais. Taip pat svarbus dėmesys skiriamas aplinkosauginėms priemonėms mažinant triukšmo lygį iki higienos normų. Numatyti sprendiniai leis taupyti kelionės laiką, mažins kelio priežiūros, kelių transporto eksploatacines ir avaringumo sąnaudas. 2015 m. baigti įgyvendinti Vilniaus miestui svarbūs objektai. Jungtinio gyvybės mokslo centro pastato ir daugiaaukštės automobilių saugyklos Saulėtekio al. 9 projektavimo paslaugas atliko net dvi mūsų asociacijos įmonės narės – UAB „Viltekta“ ir UAB „Ekoprojektas“. Pagrindinė architektūrinė idėja – komplekso moduliai išdėstyti tarsi atskiros, universalios ląstelės, sudarančios vieningą visumą. Kubo formos tūriai atvirose Saulėtekio erdvėse formuoja humanišką, būdingą Vilniaus miestui urbanistinę struktūrą, primenančią senojo universiteto ansamblio kompoziciją – jaukų vidinį kiemą. Pastato aukštis, monumentali architektūros raiška suteikia išskirtinumo, simbolizuoja mokslo rimtį, kuria solidų naujojo Vilniaus universiteto komplekso charakterį. 2015 m. buvo įgyvendintas ir kitas UAB „Viltekta“ projektuotas ir Vilniaus miestui svarbus objektas, tai biurų pastatas „Grande office“, Viršuliškių skg. 26. Naujas komercinis kompleksas susideda iš keturių dalių: administracinio 21aukšto pastato su 3 lygių požemine automobilių stovėjimo aikštele, 2 aukštų „Tuvlitos“ automobilių techninės apžiūros pastato, 2 aukštų „Autoprizmė“ pastato ir 2 aukštų „Megamesta“ pastato. Šis korpusas jungiamas su administracijos pastatu bendru parapetu „juosta“, kuri apsupa visą komercijos kompleksą. „Tuvlitos“ automobilių techninės apžiūros pastatas planuojamas teritorijos viduje tarp administracinio ir kitų pastatų.

Projektavimas

Modernizuoti dar vieni vartai į Lietuvą – Tverečiaus tarptautinis pasienio kontrolės punktas Pagal bendrovės „Verslo investicijų projektai“ specialistų parengtą projektą baigtas modernizuoti Tverečiaus pasienio kontrolės punktas (PKP). Vietoj senų, susidėvėjusių pastatų ir statinių, kurie nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų, iškilo modernūs vartai į Lietuvą.

Užs. Nr. 15/157

žtikrinant šiuolaikiškas darbo sąlygas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Muitinės departamento (MD) pareigūnams bei pakankamą ES išorės sienos saugumą, buvo suprojektuotas tarptautinis pasienio kontrolės punktas lengviesiems automobiliams ir pėstiesiems. Tverečiaus PKP užima 0,79 ha teritoriją. Pasienio punktas suprojektuotas taip, kad jo darbuotojai per parą galėtų patikrinti 500 transporto priemonių – į abi puses: 480 lengvųjų automobilių ir 20 autobusų. Bendras pagrindinio pastato plotas 529,95 kv. metrų. Tverečiaus pasienio kontrolės punkto statytojas ir techninio projekto užsakovas – Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Suprojektuotas ir pastatytas dviejų aukštų administracinis pastatas, kuriame yra visos būtinos patalpos VSTA ir muitinės pareigūnams, budinčio pareigūno patalpa, iš kurios stebima ir valdomos visos posto sistemos, suprojektuotos inžinerinės patalpos, patalpa prieglobsčio prašantiems, trumpalaikio sulaikymo patalpa. Vienaaukštėje pastato dalyje suprojektuota autobusų keleivių ir pėsčiųjų tikrinimo salė, joje įrengta VSAT pareigūnų pasienio tikrinimo kabina dviem pareigūnams, numatytos 4 kompiuterizuotos darbo vietos, automatiniai valdomi keleivių praleidimo varteliai/turniketai, stacionarūs atitvarai, valdomos švieslentės virš kabinos – keleivių srautų reguliavimui ir praleidimui. Įrenginiai suprojektuoti ir įrengti taip, kad pareigūnai galėtų dirbti reverso principu, keičiant keleivių tikrinimo kryptis. Kabina suprojektuota iš lengvų konstrukcijų, joje numatyta mikroklimato palaikymo sistema. Salėje numatyta bagažo tikrinimo rentgeno įranga, patalpos detaliai muitinės patikrai atlikti, muitinės tarpininkų patalpa. Prie pastatų priblokuota stoginė apsaugoti nuo kritulių atliekančius patikrą pareigūnus ir keleivius. Po stogine suprojektuoti 6 lauko patikros nameliai – VSAT ir MD pareigūnams. Kiekviename namelyje suprojektuota kompiuterizuota darbo vieta – darbui reversinio eismo atveju,

pagal poreikį keičiant transporto eismo kryptis; dokumentų ir biometrijos duomenų perdavimui numatyti langeliai/stalčiukai ir pasikalbėjimo įranga; priešais ir apie namelius numatyti apsauginiai atitvarai. Suprojektuota ir įrengta autotransporto kontrolės ir eismo valdymo sistema: šviesoforai, automatiniai pakeliami užtvarai, priverstinio stabdymo įrenginiai, švieslentės, indukcinės kilpos. Į sistemą integruoti teritorijoje esantys automatiniai vartai. Transporto srautų valdymas atliekamas iš darbo vietose esančių kompiuterių. Sumontuoti radiacijos matavimo įrenginiai, kurie matuoja išvažiuojančio ir įvažiuojančio į Lietuvą autotransporto radiacijos spinduliavimą. Punkte suprojektuota muitinės procedūrų aikštelė rentgenu detaliai tikrinti transporto priemones. Kol vykdomos šios procedūros, vairuotojai gali naudotis palaukimo ir dokumentų sutvarkymo patalpa. Suprojektuotas detalaus tikrinimo pastatas, kur prireikus detaliai tikrinami lengvieji automobiliai. Jame įrengtas iki 3,5 t keliamosios galios autokeltuvas, suprojektuotas momentinis šildymas infraraudonųjų spindulių žematemperatūriniais elektriniais šildytuvais. Tarptautiniame Tverečiaus pasienio kontrolės punkte pakloti nauji inžineriniai tinklai, įrengtos inovatyvios inžinerinės sistemos, šildymui įrengti šilumos siurbliai oras–vanduo, rekuperacinė vėdinimo sistema. Nepertraukiamam elektros energijos tiekimui užtikrinti įrengtas rezervinis energijos šaltinis – dyzelinis generatorius, punkto teritorijoje sumontuoti priešgaisriniai vandens rezervuarai. Punkto statyba buvo vykdoma laipsniškai, nenutraukiant PKP veiklos, t. y. pasienio tarnyboms atliekant patikros procedūras bei važiuojant transportui, punkto paslaugomis naudojantis pėstiesiems. Kaip sakė UAB „Verslo investicijų projektai“ direktorė Aurelija Keturkaitė, projektuojant Tverečiaus pasienio kontrolės punktą, išskirtinių projektuotojų kompetencijų neprisireikė. „Patikrinta“ projektuotojų komanda, vadovaujama projektų vadovės Laimos Zinkevičiūtės, turi ilgametės patirties projektuojant

analogiškus objektus, tai sausumos kelių, jūrų uosto, oro uosto veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio tikrinimo postai, Lavoriškių pasienio kontrolės punktas, pernai atidarytas Eišiškių pasienio kontrolės punktas, šiuo metu projektuojamas tarptautinis Šumsko pasienio kontrolės.punktas. Projektuotojai derino VSAT ir MD veiklą reglamentuojančius dokumentus su įprastais projektavimo dokumentais, tačiau VSAT reikalavimai buvo lemiantys. Projektuodami punkto modernizavimą, specialistai konsultavosi su minėtų institucijų pareigūnais. Daug praktinių patarimų ir naudingos informacijos suteikė VSAT Pasienio kontrolės punktų skyrius viršininkas Sigitas Ratkevičius. „Elektroninę radiacijos vartų kontrolės sistemą integruoti į projektuojamą punktą teko bendradarbiaujant su JAV specialistais, kurie ją padovanojo ir sumontavo, – sakė A. Keturkaitė. – Visi kiti darbai – projektavimo ir statybos – buvo atlikti Lietuvos įmonių.“ Generalinis projekto rangovas – bendrovė „Fima“, statybos rangovai – bendrovė „Liteka“. „Su „Liteka“ labai paprasta dirbti, greitai ir operatyviai reaguojama, nebūna dviprasmiškų situacijų. Ši bendrovė nesistengia piginti objekto – kaip suprojektuota, taip stengiasi ir padaryti“, – sakė A. Keturkaitė, kalbėdama apie bendrą darbą su statybininkais. Bendrovės „Verslo investicijų projektai“ direktorė A. Keturkaitė sako, kad pastarojo meto tendencija skelbti konkursus statybos darbams kartu su projektavimu, yra ydingi, nes nukenčia visi: užsakovai gauna ne tai, ko norėjo, projektuotojus spaudžia statybininkai, nes laimi mažiausia kaina ir stengiasi daryti kuo pigiau. Tverečiaus PKP atveju pirmiausia buvo parengtas techninis projektas – išgirsti visi naudotojai, į projektą sudėti jų lūkesčiai bei reikalavimai – statybininkams reikėjo tik vykdyti. Tada ir gaunamas, pastebi p. Keturkaitė, normalus projektas, kai nereikia priiminėti abejotinų sprendimų, nes visa numatyta projekte. 79

Skaitmeninė spauda Lateksinė (ekologiška) spauda Visos reklamos idėjos

Verkių g. 29, Šeimos aikštė 2, Vilnius Mob. 862627230 El.p. spsgroupspauda@gmail.com 80

Maisto pramonė

Antram gyvenimui prikėlė gėrimą, skirtą gerti iš lėto, pasimėgaujant kiekvienu lašeliu Ar įmanoma suderinti tradicijas ir naujoves? Gali pasirodyti, kad šie du dalykai tarsi prieštarauja vienas kitam. Tačiau kūrybingiems žmonėms tokios mintys svetimos. Atvirkščiai. Jungdami seną su nauju, jie geba sukurti kažką unikalaus, nepamirštamo. Prieš beveik pusę amžiaus Lietuvos maisto pramonės legenda sukūrė unikalų gėrimą, „Lietuvišką džiną“, kuris spėtas ir pamilti, ir pamiršti, o dabar ir prikeltas naujam gyvenimui.

r kada pagalvojote, koks alkoholinis gėrimas yra pats seniausias pasaulyje? Koks gėrimas dar vadinamas Šiaurės Europos vynu? Tai midus. Prieš kelis tūkstantmečius atsiradęs gėrimas buvo užmirštas, tada vėl prikeltas naujam gyvenimui. Lietuvoje tuo rūpinosi garsus maisto pramonės veikėjas Aleksandras Sinkevičius. Būtent jo iniciatyva šeštojo dešimtmečio pabaigoje midus pradėtas gaminti pramoniniu būdu.

Sukūrė lietuvišką džiną Tačiau A. Sinkevičiaus ambicijos buvo nukreiptos ne tik į praeitį, bet ir į ateitį. Štai kodėl jis iškėlė sau didelį uždavinį – sukurti lietuvišką džiną. Šis Anglijoje atsiradęs ir kadagiais kvepiantis alkoholinis gėrimas populiarus visame pasaulyje, bet Lietuva neturėjo nieko panašaus. Taip pirmą kartą pristatytas „Nemunas“. Pagal unikalią A. Sinkevičiaus receptūrą sukurtas alkoholinis bespalvis gėrimas, didžiausios ir gražiausios Lietuvos upės pavadinimu pirkėjams pirmą kartą pristatytas 1969 metais. 60 procentų stiprumo gėrimas išsiskyrė tiek savo stiprumu, tiek kvapu, tiek ir skoniu, todėl netruko atrasti savo auditoriją. Deja, kartu su A. Sinkevičiumi pradingo ir pats „Nemunas“. Ilgą laiką jis nebuvo gaminamas.

Užs. Nr. 15/168

Produktas – išlavintam skoniui Gaivinti „Nemuną“ ėmėsi UAB „Lietuviškas midus“. Bendrovė jau daugybę metų verčiasi tradicinių lietuviškų gėrimų gaivinimu, tęsdama A. Sinkevičiaus pradėtus darbus. Kaip sakė UAB „Lietuviškas midus“ vadovas Egidijus Valiukevičius, prikelti „Nemuną“ buvo ir savotiškas garbės reikalas. Unikalus vieno iškiliausių maisto pramonės atstovų kūrinys tiesiog negalėjo būti pamirštas. Pamiršti „Nemuno“ neleido ir jo gerbėjai. E. Valiukevičius teigia sutikęs ne vieną žmogų, prisimenantį šį gėrimą ir besidomintį jo likimu. Jis sako, kad „Nemunas“ prisimenamas dėl savo išskirtinumo. Tai gėrimas, kurio ištisais buteliais tikrai neį-

manoma gerti. Jis skirtas gerti iš lėto, nedideliais kiekiais, pasimėgaujant kiekvienu lašeliu. Nieko keisto, kad jis tiko ir patiko ne kiekvienam, bet „Nemuną“ pamėgę jį prisimena iki šiol. Pagaliau atgimęs gėrimas skirtas tiek jiems, tiek naujai suaugusiųjų kartai. Produktas puikiai tiks geriau išlavintam skoniui, taip pat gali būti naudojamas kokteiliams, maišant su toniku ar sultimis.

Kūrė naują, saugodami palikimą Visgi „Nemuno“ prikėlimo naujam gyvenimui procesas buvo pakankamai ilgas ir reikalaujantis kruopštumo. E. Valiukevičius prisipažįsta, kad kūrėjams teko ir šiek tiek išlipti iš savo komforto zonos. „Didžioji mūsų asortimento dalis yra midūs arba gėrimai, kuriuose vienas iš ingredientų yra medus. Beveik visuose mūsų gėrimuose – vienokia arba kitokia forma – esama medaus. Šiame gėrime tokių produktų nėra. Taigi juo mes tarsi šiek tiek atsitraukiame nuo to, ką esame įpratę daryti. Galima sakyti, kad mums tai buvo savotiškas eksperimentas“, – kalbėjo UAB „Lietuvos midus“ vadovas. Tas eksperimentas ne visada buvo paprastas. A. Sinkevičius apibūdinamas kaip savotiškas renesanso žmogus. Jame puikiai derėjo tiek gebėjimas svajoti, tiek ir puikaus technologo savybės. Natūralu, kad jo pasekėjams norėjosi išsaugoti jo autentišką palikimą. „Tai tikrai buvo iššūkis. Tačiau jis paremtas ir sentimentais produktui, kuris kažkada buvo labai gerai priimtas. Mus tai labai skatino sugrįžti prie šitos idėjos“, – kalbėjo E. Valiukevičius.

savotiška tradicija. Bendrovės „Lietuviškas midus“ vadovas įsitikinęs, kad lietuvišku midumi pavadinamas „Nemunas“ gali būti puiki tokios tradicijos tąsa. „Džino kategorija yra labai žinoma visame pasaulyje. Tuo pačius „Nemunas“ ir nėra visiškai džinas. Jis šiai kategorijai nelabai galėtų būti priskirtas. Tiems vartotojams, kurie mėgsta džiną, jis turėtų pasirodyti labai įdomus“, – įsitikinęs E. Valiukevičius. „Lietuviškas midus“ savo svečiams organizuoja ekskursijas ir degustacijas. Ekskursijos metu apsilankę svečiai turi galimybę išgirsti senojo gėrimo atsiradimo istoriją. Darbo dienomis siūloma aplankyti įmonės rūsius, kuriuose brandinami gėrimai. Vykdomų degustacijų metu siūloma paragauti gaminamų gėrimų, įvertinti skirtingų gėrimų skonines savybes bei sudėtį. Šis produktas Lietuvos metų gaminio konkurse pelnė aukso medalį.

Džinas, kuris nėra visiškas džinas Sugrįžusį gėrimą jis su savo komanda pristatinėja pamažu. Iš pradžių jis ragautas privačiose degustacijose. Dabar atsidūrė didžiuosiuose prekybos centruose. Tikimasi, kad netolimoje ateityje pavyks jį pristatyti ir užsienio rinkai. Kaip ir visi bendrovės gaminiai, šis gėrimas gali būti puikus suvenyras, reprezentuojantis Lietuvą. Dovanoti verslo partneriams midaus jau seniai tapo 81