STATYBUNAUJIENOS.LT Statybininkų dienai 2016

2016 m. Nr. 3 / 9

Statybininkų dienai 2016 Apdovanojimai profesinės šventės proga Asmenybės Dėl ko kraujuoja Lietuvos ekonomika

Technologijos

Kol vienos įmonės siekia suvaldyti triukšmą, kitos jaukinasi modernias 4D ir 5D technologijas

Bendrovėse

Bendras įmonių veikimas lemia sėkmę

Objektai Projektavimas

Projektai, kurie nebeišsitenka popieriuje

TVARI? NEDEGI? SUGERIANTI GARSĄ?

ILGAAMŽĖ?

TAIP. ROCKWOOL

elastomeriniai atraminiai guoliai – išskirtiniuose statybų projektuose UAB „Delta Nova“ pasiūlyti konstrukcijų atraminių mazgų sprendimai, pritaikyti daugumoje statybos objektų Lietuvoje, taip pat Vilniuje, Konstitucijos prospekte, naujuosiuose verslo centruose „K-29“ ir „Quadrum“.

Keletas kitų statybų projektų: Pramoniniai projektai AB „Akmenės cementas“ naujosios gamybos linijos statyba Ignalinos atominės elektrinės kietojo kuro saugyklos B1, B2 ir B3 AB „Orlen Lietuva“ pakrovimo bunkerio statyba AB „Lietuvos elektrinė“ VRE 455 MW galios kombinuoto ciklo dujinės turbinos (9 bloko) statyba Sporto ir rekreaciniai projektai Slidinėjimo trasos su dirbtine sniego danga Druskininkuose Apžvalgos takas Zarasuose Kauno, Šiaulių ir Panevėžio m. arenos Estrados teatras Svetlogorske, Kaliningrade

Mokslo ir technologijų centrai Daugiafunkcinis mokslo ir studijų pastatas Kaune, V. Putvinskio g. 23 Mokslo ir technologijų parkas „Saulėtekio slėnis“ Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras Saulėtekio slėnyje Vilniuje UAB „BOD Group“ aukštųjų technologijų tyrimų centras Prekybos centrai PC „MEGA“ išplėtimas Kaune PC „Akropolis“ Kaune ir Šiauliuose PC „Panorama“, „Ozas“, „IKEA“ ir „Nordica“ Vilniuje „Depo“ Klaipėdoje „Lidl“ tinklo parduotuvės skirtinguose miestuose Prekybos centras Borisove, Baltarusija

k29

Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 10 62, mob. +370 615 13669 el. p. info@deltanova.lt

„Lietuvos statyba.

Asmenybės“.

100 pasakojimų apie įstabias statybų žmonių karjeras Vasarai baigiantis, statybų ir susijusiam sektoriui buvo pristatyta knyga „Lietuvos statyba. Asmenybės“. Knygos herojai – skirtingų generacijų žmonės, kurių vieni veiklą pradėjo dar sovietmečio statybose, kiti ėmėsi verslo ir į statybų sektorių atėjo jau nepriklausomos Lietuvos metais. Į knygą sudėta 100 originalių pasakojimų apie 105 asmenybes – statybų žmones kalbino portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai ir bendraautoriai.

„Lietuvos statyba. Asmenybės“ – dviejų metų portalo Statybunaujienos.lt redakcijos komandos darbas, dviejų metų pokalbiai su žmonėmis, kurie pasidalijo savo patirtimi, nuomonėmis, savo darbo ir gyvenimo istorijomis. Beveik visi šie tekstai,

bet kur kas išsamesni, jau publikuoti portale Statybunaujienos.lt, rubrikoje „Asmenybės“. „Savo profesiją žmogus turi mylėti; kai statybininkas ateina į aikštelę, ji turi jam kvepėti. Priešingu atveju, jis ne ten pataikė, prašovė“, – sako

vienas iš knygos herojų Algimantas Nekrašius.

Panašu, kad visiems knygos žmonėms ji kvepėjo ir tebekvepia iki šiol, nes visi jie didžiuojasi esantys statybų žmonės.

Knygos globėjas, Lietuvos statybininkų asociacijos Garbės prezidentas Adakras Šeštakauskas prie LSA vairo stojo tuomet, kai Lietuvos statyba atsidūrė itin sudėtingoje situacijoje. O dabar ne be pasididžiavimo, įvertindami ir pripažindami Asociacijos svarbą ir įtaką, jos nariai ne sykį yra garsiai pasakę, kad „ne Jakšto gatvės 4 yra statybos sektorius“.

Premjero patarėja J. Juozaitienė daugeliui atrodo tiesiog laimės kūdikis – Seimas, Vyriausybė, didelė įtaka. Tačiau knygoje ji atvėrė ir kitą buvimo valdžioje pusę – kai bandymas elgtis pagal įstatymus atsigręžia prieš jų sergėtojus.

Antanas Butkus, Alfonsas Jaras ir Vytautas Vankevičius atstovauja įmonėms, kurios pasirinko skirtingus išlikimo sudėtingomis sąlygomis kelius.

Pasirinkimai lėmė ir jų vadovų gyvenimus.

Tačiau knygoje yra ir graudžiai linksmų istorijų.

Vieni prisimena „Trijų plytų“ restoraną ir jo pamokas, kiti – didelius pinigus, kurie buvo gauti kaip prestižinė anų laikų premija. Tačiau po tradicinių, privalomų puotų ne tiek daug iš tos didelės premijos ir beliko.

Norintieji įsigyti knygą, gali kreiptis tel. 8 672 60123, e. p. lida.lapkiene@statybunaujienos.lt arba užeiti į redakciją adresu S. Konarskio 49-714, Vilniuje (LRT pastate).

Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys Statybininkų dienai 2016

Leidėjas Vyr. redaktorė Reklamos projektų vadovė Maketavo

Nr. 3/9

VšĮ „Propagandos ministerija“ Genė Drungilienė Mob. 8 640 20132 gene.drungiliene@statybunaujienos.lt Lida Lapkienė Mob. 8 672 60123 lida.lapkiene@statybunaujienos.lt VšĮ „Geriausia idėja“

Spaudė Nuotraukos ir tekstai

STANDARTŲ SPAUSTUVĖ, Dariaus ir Gireno g. 39, LT-02189 Vilnius bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip

Leidėjas neatsako už reklamų turinį Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT Leidinys platinamas nemokamai 3

Turinys 3

„Lietuvos statyba. Asmenybės“. 100 pasakojimų apie įstabias statybų žmonių karjeras

5

Dalius Gedvilas, prezidentas

6 20 22

Apdovanojimai statybininkų dienos proga

24 26

52 54

Ar mus gali nustebinti gipso kartono plokščių gamintojai?

57

Pastolininkų asociacija siekia įvesti tvarką pastolių montavimo srityje

58

BIM nauda ekonominiams skaičiavimams: privalumų daug ir jie akivaizdūs

59

Bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ kviečia diskutuoti ir bendradarbiauti

VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė

60

Statybos sektorinis praktinio mokymo centras – galimybės jaunimui ir suaugusiesiems

aiškinti ir taikyti reikalavimus

61

50-metį švenčiantis Laboratorinių bandymų centras siekia tapti notifikuota įmone

62

„Kortas“ prikėlė Aristavėlės dvarą – baroko medinės architektūros lobį

64 65 66

Ekologiškų namų gyvenvietė. Kaune kyla ateities namai

Greta Varėnos – pavyzdinis „Dzūkijos statybos“ projektas

Lietuvos statybininkų asociacijos

Kokybė – kaip verslo filosofija Alfonsas Jaras apie Lietuvos strateginį planą ir kraujuojančią ekonomiką Juozas Vaščėga. Jo darbščių rankų reikėjo ne tik Lietuvai

26 Statybos reglamentavime neturi likti galimybės skirtingai 28 30

Kova su vaiduokliais statybų versle

32

CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas: statybos įmonės aktyviai dalyvauja centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose elektroninėje erdvėje

Viskas, ką reikia žinoti apie darbuotojų atleidimą, įsigaliojus naujam Darbo kodeksui

Sėkmės istorija. „Layher Baltic“ ir „Prorentus“ bendrystė joms suteikė didelį technologinį pranašumą

„Quadrum“ galvosūkiai, kuriuos išsprendė „Staticus“ Nacionalinė biblioteka praplėtė tradicinės bibliotekos sampratą

34 36 38

Griovimo, gręžimo ir pjovimo darbai – būdas ištaisyti

40

Požeminės automobilių aikštelės. Viena plokštė sprendžia tris problemas

68 72 75 76

„Rocksonic super“

78

Atgimusiame Klaipėdos muzikiniame teatre dera istorija ir modernumas

80 81 82 83

„Sweco Lietuva“. NFTMC – ateities mokslo lopšys

84

„SRP projektas“. Dovana Palangai – kurorto vizitine kortele tapęs įvažiavimas

„Ukmergės gelžbetoniui“ augti padeda investicijos Modernios technologijos ir ilgametė patirtis PST padeda išlikti rinkos lyderiais

42 Apsaugai nuo triukšmo – akustinės akmens vatos plokštės 43 Inovatyviausi stogo langai rinkoje šiandien – kokie jie?

44

Statiniai iš modulių. Skandinavai neatsidžiaugia, o lietuviai dar bijo

46

Dažai „Argentum 20“ – ypač aukštų higienos normų reikalaujančioms patalpoms

47 49 51

„Švykai“. Nieko nėra amžino nei Lietuvoje, nei Norvegijoje

4

Apsaugos sistemų integracija sparčiai žengia į priekį „Irteka“. Daugiasluoksnių plokščių montavimas

Unikalūs LED apšvietimo sprendimai Naujakuriai pasirinko LED paneles UAB „Enerstenos projektavimas“ – jūsų partneris inžineriniam konsultavimui ir projektavimui

Nidos laivų stotis – ilgai lauktas žingsnis pirmyn „Palangos šilas“ – šiuolaikiškam gyvenimui prie jūros Remigijus Simanavičius. Apie pokyčius statybų sektoriuje: geri pavyzdžiai ugdo rinką

Statybininkų dienai 2016

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Statybininkų dienos šventės renginys, kasmet rengiamas vis kitame Lietuvos regione, šiemet statybininkų bendruomenę pakvietė į Vilnių. Šventės dalyvių gausa liudija, kad tradicija minėti profesinę šventę, susitikti neformalioje aplinkoje, pagerbti labiausiai išsiskyrusius statybų sektoriaus darbuotojus, mums išlieka svarbi.

N

eabejoju, kad būtent bendrystė yra šios šventės tradicijos varomasis variklis. Kartu dirbame, diskutuojame, siekiame bendrų tikslų, taip pat konkuruojame ar nesutariame. Visgi džiaugiuosi, kad Lietuvos statybininkų asociacija, puoselėdama sektoriaus atstovų bendrystę, kasmet suburia įmonių vadovus ir darbuotojus, valdžios, mokslo, kitų partnerių atstovus ne tik įvairių problemų sprendimui, bet ir savo mylimos profesijos šventei.

Statybininkų dienos metu įmonių darbuotojai pagerbiami kaip savo „profesijos riteriai“, iš garbingų svečių rankų jiems įteikiami garbės ženklai ir padėkos. Skaitydamas jų profesinių pasiekimų aprašymus įsitikinau, kad šie žmonės iš tiesų verti padėkos ir pripažinimo. Kasmet džiugu matyti ir spausti ranką žmonėms, kurie tiek daug savo gyvenimo metų ir jėgų atidavė statybai.

Statybininkų bendruomenėje gausu maksimalistų, todėl siekdami, kad šalies statybų sektorius galėtų pasigirti dar didesniais pasiekimais, tiek viešose kalbose, tiek kalbėdamiesi su atskirais su statybos šaka susijusiais žmonėmis, akcentuojame ir tai, kas „skauda“, ir tai, kur dar turime pasitempti. Šiemet visų mūsų šventę paminėjome Vilniuje. Turime pripažinti, kad būtent sostinė yra bene

vienintelis Lietuvos miestas išlaikantis aukštas statybos apimtis. Mūsų statybos įmonės kasmet vis sėkmingiau įsitvirtina ir užsienio rinkose, tačiau labai norėtųsi, kad statybos įgautų pagreitį ir kituose Lietuvos regionuose.

Statybai neabejingų žmonių diskusijose girdime daug idėjų, kaip spręsti darbuotojų trūkumo, kvalifikacijos, įmonių mokestines ar teisines problemas, kaip kurti statybos verslui palankią aplinką ar kaip gerinti statybos procesų kokybę.

Rezultatai, pasiekti inicijuojant ar teikiant pastabas teisės aktams, siūlant idėjas arba įtikinėjant valstybinio sektoriaus atstovus, skleidžiant gerąją praktiką, dalinantis informacija, rodo, kad bendradarbiaujant idėjas galima paversti kūnu.

Svarbu paminėti, kad nelaimingų atsitikimų statybose 2016 pirmą pusmetį buvo mažiau – turime ir toliau darbų saugai skirti didelį dėmesį.

Verta išskirti ir pagrindinius laukiančius iššūkius.

Tai darbininkiškų profesijų atstovų kompetencijų vertinimo sistemos diegimas ir statybos proceso dalyvių išankstinio kvalifikavimo sistemos sukūrimas.

Lietuvos statybininkų asociacija ėmėsi vizionieriškos misijos, siekdama daryti teigiamus pokyčius daugelyje statybos sričių. Siekiame žvelgti į

ateitį įvertinę pasaulines tendencijas, analizuodami naujoves. Tai padeda Lietuvos statybos sektoriui judėti į priekį.

Tikiu skaitmeninės statybos Lietuvoje ateitimi. Neabejoju, kad dauguma skaitančių šį tekstą, patys statyboje ženkliai prisideda prie pokyčių, kuriuos drąsiai galima vadinti revoliuciniais, arba bent jau akylai seka sektoriaus skaitmeninimo eigą ir rezultatus.

Nors didžiausi pasiekimai, tikiu, laukia ateityje, turime pagrindo didžiuotis pažangiausiomis ir savo vardą branginančiomis Lietuvos statybos sektoriaus įmonėmis jau dabar. Stipriausios bendrovės pasižymi dėmesiu darbininkų kompetencijų ugdymui, darbų saugos užtikrinimui, aplinkosauginiams tikslams. Džiugina, kad tokių įmonių Lietuvos statybininkų asociacijoje daugėja ir jos prisijungia prie bendrų statybos verslo tikslų siekimo.

Siekdami verslo aplinkos gerinimo, tikime, kad statybos kokybės kartelė Lietuvoje nuolat kils.

Visų statybos proceso dalyvių pastangomis siekiame keistis, neprarasti konkurencingumo ir nuolat tobulėti.

Didžiuokimės savo profesija ir kartu nesustokime judėti pirmyn. Juk sėkmė lydi atkakliausius.

5

Statybininkų dienai 2016

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštai statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams

• Edmondas Dargis – UAB „Edrija“ generalinis direktorius • dr. Pranas Algimantas Kuisys – ilgametis VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro direktorius • Česlovas Gliebus – UAB ,,Alvora“ statybos direktorius • Robertas Šulskis – AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimų direktorius • Juozas Parutis – UAB ,,Staticus“ projektų vadovas • Lina Šiugždinytė – UAB „Kortas“ gamybinio skyriaus viršininkė • Domas Valiukas – UAB „Staticus“ inžinierius – projektuotojas • Algirdas Vičkačka – UAB „Caverion Lietuva“ brigadininkas • Giedrius Mineika – Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ grindų klojėjas 6

Statybininkų dienai 2016

LPK nominacija „Profesijos riteris“ už pagarbą profesijai, ilgametį darbą statybos sektoriuje bei pažymint profesinę šventę – Statybininkų dieną

• Klemensas Mitrulevičius – AB „Montuotojas“ filialo – montavimo firmos Alytuje direktorius, AB „Montuotojas“ valdybos narys • prof. dr. Algirdas Andruškevičius – UAB „Giedra“ generalinis direktorius • Irmantas Kubilius – UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius • Arvydas Kuralavičius – UAB „Darbasta“ technikos direktorius – ekspertas • Nijolė Ivanauskienė – UAB „Avona“ generalinio direktoriaus pavaduotoja • Angelė Paulė Valionienė – UAB „Vilpra“ Vilniaus atstovybės vadovo pavaduotoja • Danas Sasnauskas – UAB „Daistatus“ projektų direktorius

7

Statybininkų dienai 2016

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėkos raštai statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams. Įteikė Seimo narė A. Stancikienė

• • • • • •

8

Andrius Nakvosas – AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Pastatų apdaila“ direktorius Remigijus Dailidė – UAB „Detas“ techninis direktorius Sigita Gintaraitė – UAB ,,Staticus“ projektų vadovė Rolandas Maldaikis – UAB „Naresta“ tiekimo tarnybos vadovo pavaduotojas Aldona Tamulynienė – UAB „Dzūkijos statyba“ sutarčių ir gamybos planavimo skyriaus viršininkė Liudvikas Steponavičius – UAB „Mida LT“ budėtojų serviso tarnybos viršininkas.

Statybininkų dienai 2016

LSA prezidentas D. Gedvilas, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas K. Kurlys, Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius R. Encius ir VGTU Kokybės vadybos centro direktorius R. Setkauskas už pavyzdingą ir sąžiningą statybos vadovo darbą, aukštą profesinį lygį, nepriekaištingą inžinieriaus reputaciją įteikė nominacijas

„Geriausias 2015 metų statybos inžinierius“

• Kęstutis Grimalis, AB „Panevėžio statybos trestas“ – statinio statybos vadovo kategorijoje • Skirmantas Varnas, UAB „Caverion Lietuva“ montavimo darbų vadovas – statinio statybos specialiųjų darbų vadovo kategorijoje • Rimantas Bernatavičius, UAB „Idea urbana“ statybų techninės priežiūros vadovas – statinio statybos techninės priežiūros vadovo kategorijoje • VGTU Kokybės vadybos centro įsteigtu „Sparčiausiai tobulėjančio statybos darbuotojo“ prizu apdovanojamas – UAB „Garantas“ statybos direktorius Saulius Mockevičius.

9

Statybininkų dienai 2016

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas už ilgametį atsakingą darbą ir svarų indėlį plėtojant statybos verslą įteikė Lietuvos statybininkų asociacijos Lietuvos statybininko garbės ženklus

• Ričardas Šeštokas – Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius • Svajūnas Stankevičius – AB „Montuotojas“ Gamybinės komercinės firmos direktoriaus pavaduotojas, bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas • Valdemaras Eičas – UAB „HCTC“ direktorius, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos prezidiumo narys • Jonas Drąsutis – UAB „Mida LT“ gamybos vadovas • Audrius Orlovas – UAB „Staticus“ projektų vadovas 10

Statybininkų dienai 2016

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Viceprezidentai Jonas Dumašius, Alfonsas Jaras, Kęstutis Vanagas įteikė Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos raštus statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams

• • • • • • •

Vitas Lopinys, UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Miceika, UAB „Irdaiva“ pardavimų direktorius Sigitas Mičiuda, UAB „Eikos statyba“ direktoriaus pavaduotojas Albertas Vaitkūnas, UAB „Staticus“ tiekimo skyriaus vadovas Donatas Urbonavičius, UAB „Staticus“ vyr. inžinierius-konstruktorius Arūnas Putrius, UAB „Mida LT“ pamainos viršininkas Andrius Balčiūnas, UAB „Detas“ darbų vykdytojas 11

Statybininkų dienai 2016

LPK Garbės aukso ženklas – už asmenines iniciatyvas, ilgametį atsakingą darbą statybos sektoriuje, dalyvavimą valstybės gyvenime, mokslo ir kultūros įstaigų rėmime bei pažymint įmonės „YIT Kausta“ 50-ies metų veiklos jubiliejų • Kęstutis Vanagas - AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus padėkos raštai už profesinę veiklą ir indėlį į miesto statybos projektų įgyvendinimą. Apdovanojimus įteikė mero patarėja Dalia Bardauskienė.

• Heronim Olenkovič – UAB „Darbasta“ projektų vadovas • Aleksandr Ščensnovič – UAB „Naresta“ statybos projektų vadovas

12

Statybininkų dienai 2016

Europos Parlamento narys Zigmantas Povilas Balčytis skyrė apdovanojimus Už iniciatyvas ir didžiulį indėlį didinant Lietuvos statybos pramonės konkurencingumą Europos Sąjungos bendrijoje • Gintautas Jonauskas, UAB „Mida LT“ generalinis direktorius.

Jonas Liubertas, UAB „Paroc“ generalinis direktorius, pelnė Europos Parlamento nario Zigmanto Povilo Balčyčio apdovanojimą už iniciatyvas ir didžiulį indėlį įgyvendinant ES Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Lietuvoje.

Česlovas Gliebus, UAB ,,Alvora“ statybos direktorius, apdovanotas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštu.

Tai darbuotojas, turintis didelę darbo patirtį statybų versle, darbštus, lojalus įmonei, reiklus sau ir kitiems – pagrindiniai Č.

Gliebaus, kaip kompetentingo savo srities specialisto, bruožai.

Jis nusipelnė apdovanojimo už ilgalaikį, atsakingą ir kvalifikuotą darbą bei svarų indėlį į Lietuvos statybų sektoriaus pažangą bei plėtrą.

Skirmantas Varnas, UAB „Caverion Lietuva“ montavimo darbų vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo kategorijoje už pavyzdingą ir sąžiningą statybos vadovo darbą, aukštą profesinį lygį, nepriekaištingą inžinieriaus reputaciją pelnė niminaciją „Geriausias 2015 metų statybos inžinierius“. Tai yra entuziastingas, energingas žnogus, kuris nevengia sunkių užduočių bei sugeba organizuoti komandą bendram darbui. Skirmantas Varnas nebijo priimti iššūkių bei kryptingai ir atkakliai siekia užsibrėžtų tikslų. Jis yra veiklus, visada noriai bendrauja ir dalyvauja įmonės socialiniame gyvenime.

Algirdas Vičkačka,UAB „Caverion Lietuva“ brigadininkas, apdovanotas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams. A. Vičkačka šioje įmonėje pradėjo dirbti nuo 1999 metų elektriku, o nuo 2006 metų iki dabar dirba brigadininko darbą.

13

Statybininkų dienai 2016

Aldona Tamulynienė, UAB „Dzūkijos statyba“ sutarčių ir gamybos planavimo skyriaus viršininkė, apdovanota LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams. A.Tamulynienė UAB „Dzūkijos statyba“ dirba jau 25 metai. Ji atestuota ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovė. UAB „Dzūkijos statyba“ Aldoną Tamulynienę vertina už jo profesinius gebėjimus, asmenines savybes ir lojalumą įmonei.

Lina Šiugždinytė, UAB „Kortas“ gamybinio skyriaus viršininkė, apdovanota Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams.

Padėka teikta už sąžiningą, atsakingą darbą statybos sektoriuje.

Giedrius Mineika, Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ grindų klojėjas, apdovanotas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams.

Vitas Lopinys, UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas buvo apdovanotas Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams.

Algirdas Miceika, UAB „Irdaiva“ pardavimų direktorius buvo apdovanotas Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams.

Klemensas Mitrulevičius – AB „Montuotojas“ filialo – montavimo firmos Alytuje direktorius, AB „Montuotojas“ valdybos narys. Pelnė LPK nominaciją „Profesijos riteris“ už pagarbą profesijai, ilgametį darbą statybos sektoriuje bei pažymint profesinę šventę – Statybininkų dieną.

14

Statybininkų dienai 2016

Irmantas Kubilius, UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius, nominuotas „Profesijos riteriu“. 2005 m. jo įkurta įmonė pelnė ne vieną apdovanojimą už pasiekimus versle. Ne kartą buvo patikėta įmonei atstatyti, restauruoti ar rekonstruoti ir kultūros paveldo objektus. „Irdaiva“ pastatyti objektai apdovanoti „Lietuvos metų gaminio“ aukso ir sidabro medaliais, o įgyvendinti statybos projektus Lietuvoje patiki ir didžiosios kitų šalių įmonės. Įmonė remia socialinius projektus, vaikų paramos fondus ir kt. nepelno siekiančias organizacijas.

Edmondas Dargis, UAB „Edrija“ generalinis direktorius, apdovanotas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams. Jo vadovaujama įmonė ne sykį pelnė apdovanojimus už pasiekimus aplinkosaugoje, versle, už modernių ir pažangių technologijų įdiegimą įmonės darbe, betranšėjės technologijos metodų taikymą statant ir renovuojant požeminius tinklus, įgyvendinti projektai pelnė „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimus, o pati įmonė – Sėkmingai dirbančios įmonės vardą.

kų diena

dr. Pranas Algimantas Kuisys – verslui ilgametis VGTU Kokybės vadybos Mokslininkų atradimai leidžia sutaupyti didelius pinigus Pirmininko Algirdo Butkevicentro direktorius, apdovanotas Ministro Ilgametė VGTU patirtis, bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, mokslininkams leidžia tvirtinti,dalyvaujant kad šie ryčiaus padėkos raštu.

Nominantui ir inicijuojant įgyvendinta šiai yra naudingi verslui. CIMC vykdomi mokslo ir verslo daug projektų: statybos inžinierių atestacija ir kvalifikaciniai mokymai; tarpdisciplininiai taikomieji ir fundamentiniai tyrimai, bandymai, kuriamos inovatyvios pažangiosios technoprofesijų darbuotojų kvalifikacijos ugdymo programos; įmonių vadybos logijos ir prototipai, medžiagos, modeliai, metodologijos, tobulinami konstrukcijų projektavimo metodai ir vertinimas,teikiamos įdiegiant tarptautinius vadybos standartus; 13 metų su Ūkio konsultacinės paslaugos yra tos dedamosios, lemia verslo pažangą. ministerija kurios organizavo Nacionalinio kokybės vadybos prizo konkursą.

Bendradarbiaujant su verslu, VGTU CIMC mokslinin- Geodeziniai tyrimai kų sukurtas įdėklas statinių konstrukcijoms leidžia vadybos centras buvo ir apdoNominantosutaupyti vadovaujamas VGTU Kokybės iki 40 proc. išlaidų betonui. Kitas pavyzdys – apsauga nuo – nauja technologija, leidžiantistatybos iš lakštinio stikloinžinierius“ atlievanojimo „Geriausias metų iniciatorius. nelaimių ir pagalba kų gaminti betonui tinkamą smulkųjį užpildą, galintį raida tapokosvarbiausia ekonomiSvajūnas Stankevičius – AB „Montuotojas“ technologijų Gamybinės kos plėtros sąlyga. Tik turintys ryškų technologinį pranašumą produktai ir paslaugos gali mercinės firmos direktoriaus pavaduotojas, bendrovės stebėtojų garantuoti verslo projekto sėkmę rytojaus rinkoje.

Vilniaus Gedimino technikosasociuniversitete (VGTU) veistatybininkų rijose: Statybinių konstrukcijų laboratorija, Statybinių tarybos pirmininkas, apdovanotas Lietuvos kiančio Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo medžiagų laboratorija, Pastato energetinių ir mikroPer(CIMC) 37specialistai veiklos metus centro įsitikinę, kad didelių finansiklimato sistemų laboratorija, Kelių technologijų labo- acijos Lietuvos statybininko garbės ženklu. nių investicijų pareikalavusi nauja laboratorijų įranga, ratorija, Geodezijos laboratorija, Aplinkos technologijų jis užsirekomendavo kaip gabus, kūrybingas ir principingas kurios įsigijimas atvėrė naujas tyrimų, bandymų bei laboratorija, Lauko eksperimentinių tyrimų bei Gruntų mokslinių projektų galimybes, ir po vienu stogu suburfizinių ir mechaninių savybių tyrimo laboratorijos. darbuotojas. Bendrovė vertina jo lojalumą ir indėlį įgyvendinant ta aukštos kvalifikacijos specialistų komanda savo darŠių laboratorijų specialistų sukauptos žinios, bendrabais ir jų rezultatais pateisins ir pranoks ne tik mokslo, darbiaujant su verslu, gali būti sėkmingai pritaikytos šaliai svarbius projektus, kaip, pavyzdžiui, Operos ir baleto teabet ir verslo bendruomenės lūkesčius. pastatų ir statinių statybos srityje. CIMC jungia speciatras, Sporto rūmai, televizijos bokšto antenos montavimas ir kt. liąsias žinias apie aktyvius ir pasyvius pastatus.

Mokslininkų paslaugos – verslo sėkmei

„Pagal tas t sio proverži torius nuola Artimiausio jau pastatyt ar šie pasta nesikeičia jų Naujų galim ninkai įsigijo duomenis, s tuoti daugia į partnerius daug kvalifi stogu gali ra tras bendra nizacijomis, turime laba nę ir dažnia didelio mast

Įvairių geodezinių tinklų sudarymas, žemės formos ir gravitacinio bei geomagnetinio lauko tyrimai, geodinaminių procesų Lietuvos teritorijoje tyrimai, inžinerinių įrengimų deformacijų tyrimai, skaitmeninių žemėlapių ir kadastro informacinių sistemų kūrimas – tai tik keletas mokslinių tyrimų sričių, kuriose specializuojasi Geodezijos laboratorijos mokslininkai.

VGTU Geodezijos ir kadastro katedros docentas dr. Romualdas Obuchovskis sako, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas darosi vis glaudesnis ir mokslininkų siūlomos paslaugos tampa verslo projektų įgyvendinimo sėkmės garantu.

Kalbėdamas apie šiuo metu itin aktualias paslaugas verslui, pašnekovas teigė, kad paklausios paslaugos, susijusios su statybos sektoriaus poreikiais plėtrai. „Paslaugų, kurias teikia VGTU Geodezijos institutas ir CIMC Geodezijos laboratorija, spektras platus – nuo projekto nužymėjimo vietovėje iki planų sudarymo, statybos darbų kontrolės, specializuotų patikrų pasibaigus statybų darbams, įsitikinant, kad statinys pastatytas pagal projektą, prisilaikant visų techninių reikalavimų, neatsiranda įvairios deformacijos ir panašiai,“ – kalbėjo R. Obuchovskis.

Geodezijos tyrimų srityje dirbantys mokslininkai ne kartą įsitikino, kad laiku gautos konsultacijos ir specialistų pagalba gali apsaugoti nuo nesėkmingos15 projektų baigties ir nuostolių. Kartais glaudus bendradarbiavimas su specialistais užtikrina ne tik pačių statinių konstrukcijų

Nors verslini paslaugos ji galima išskl nuo patiriam cingos ir tikr Geodezijos l darbiauja su tnerių užsie Gauname už veiklą vykdo čiame į Lietu kai kurios m vykti svetur su užsienio m Paklaustas a ta iš verslini kritikos, kad kartais prak nors įmonė leisti univer sitetai turi d teikti išskirt apie tai, kad specialistų“,

TU Civilinės inžinerijos mokslo centras, damas pridėtinę vertę, lemia verslo sėkmę

mokslo ir studijų integracijos procesai tampa būtina pažangos – ateities ekonomikos garantu. Gebėjimas apjungti šias tris ąsias lemia ir verslo sėkmę. Būtent naujos ir pažangios technogarantuoja žymų atotrūkį nuo konkurentų.

us Gedimino technikos universitete (VGTU) ančiuose mokslo centruose, institutuose ir ratorijose atliekami moksliniai tyrimai andymai, rengiami moksliniai projektai. i, kurdami ir tobulindami naujus produklaugas rinkai, bendradarbiauja su verslo

veikiančiam statybos sektoriuje: nuo technologinių sprendimų statybinėms konstrukcijoms ir pamatams iki naujausių statybinių medžiagų ar energetinių ir mikroklimato sistemų modeliavimo.

ės inžinerijos ekspertai skaičiuoja per 650 paslaugų, kurias jie gali suteikti verslui,

VGTU Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centro (CIMC) specialistai darbuojasi keliose laborato-

Mokslo laboratorijos dirba verslo pažangai

bet ir jais b jos laborato tyrimai, mo tybos eigoje Į mokslinin įmonės, ben Geodezijos l macijų tyrim statybos eigo Laboratorijo siaurose tyr lauko ir gr skirtiniai ty geomagnet

Į CIMC įrangą, kuri laikoma unikalia Baltijos šalyse, investuota 5,8 mln. eurų. Čia sutelktas bene didžiausias potencialas civilinės inžinerijos srityje Lietuvoje. Verslo organizacijoms CIMC gali būti naudingas visose pagrindinėse su pastatų ir statinių statyba susijusiose tyrimų srityse, tai geodezija, geotechnika, statybinės konstrukcijos ir medžiagos, pastato energetinės sistemos, keliai, aplinkosauga.

Civilinės inžinerijos mokslo centras savo veiklą koncentruoja trijose prioritetinėse mokslinių tyrimų ir infrastruktūros plėtros srityse: taupus namas, termoizoliacinės medžiagos ir darni urbanistinė plėtra.

Sutelkę dėmesį į taupų namą, VGTU mokslininkai dirba pastatų mikroklimato palaikymo, aplinkosaugos, energijos efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos šaltinių integracijos, pastato konstrukcinių elementų kūrimo srityse. Taupaus namo sritis taip pat apima gamybos ir bandymo tyrimus bei aukšto efektyvumo pastatų modernizavimo technologinį ir organizacinį išmanymą.

Kita glaudžiai su taupaus namo sritimi besisiejanti veikla orientuota į naujos kartos termoizoliacinių medžiagų kūrimą ir bandymus.

Darni urbanistinė plėtra apjungia teritorijų urbanizacijos infrastruktūros komponentus, tokius, kaip keliai, aplinkosauginiai bei geotechniniai tyrimai.

pakeisti dalį gamtinio smėlio. Iš pluoštinių kanapių spalių sukurta nauja ekologiška medžiaga naudojama blokeliams pastatų statybai. Iš kanapių bei linų pluošto mokslininkai kuria ir kitas termoizoliacines medžiagas.

VGTU CIMC mokslininkų sukurtas ugniai atsparus betonas su nanopriedais, skirtas naudoti energetiniuose ir įvairių atliekų deginimo įrenginiuose, savo fizikinėmis ir terminėmis savybėmis yra 40 proc. pranašesnis.

Sukurtas oro taršą mažinantis ciklonas-filtras leidžia sumažinti oro taršą nuo kietųjų dalelių (dulkių) ir išvalyti tris kartus didesnį užteršto oro kiekį. Jis gali būti diegiamas energetikos pramonėje (katilinėse), o taip pat medienos (medžio apdirbimo, popieriaus ir baldų gamyboje), statybinių medžiagų pramonėje, žemės ūkyje ir kitur.

Tarp naujovių – ir automobilių kelių gruntų sustiprinimo, panaudojant greitai kietėjančius hidraulinius rišiklius, modelis; armuoto betono inovatyvūs fizikiniai modeliai, kuriais galima tiksliau prognozuoti statybinių konstrukcijų pleišėjimą, deformacijas ir eliminuoti betono traukimosi įtaką.

Dar viena verslo ir mokslo bendradarbiavimo sritis – projektai. CIMC kuriamos naujos technologijos ir sprendimai, o taip pat platus Lietuvos ir užsienio partnerių bei mokslininkų ratas verslui yra tiesioginis kelias kartu teikti paraiškas įvairiems ES ir SF (struktūriniai fondai) kvietimams ir gauti paramą dalyvauti projektuose.

Tokiu būdu inovatyvūs sprendimai gali būti kuriami konkrečiose įmonėse.

rytojaus verslui

V

erslo gebėjimas koja kojon žengti kartu su

Aleksandr Ščensnovič, UAB „Naresta“ statybos projektų vadovas, pelnė Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus padėkos raštą už profesinę veiklą ir indėlį į miesto statybos projektų įgyvendinimą.

Aleksandras 20 metų atsidavė statybos inžinieriaus profesijai, nuolat tobulėdamas ir ieškodamas tik pačių geriausių sprendimų savo Kaip centre sukauptas potencialas vadovaujamiems darbuotojams, siekiant puikių darbinės veiklos galėtų prisidėti prie verslo sėkmės VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro specialistai rezultatų, skatinant moderniausių technologijų plėtrą statybos kviečia bendradarbiauti verslą, kuris siekia pažangos. proceso metu, gerų ryšių su užsakovais. Tai žmogus, Tokia partnerystė galima, palaikymą kartu teikiant paraiškas dalyvauti verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatikuris nusipelnė būti apdovanotas už pastangas ir nuveiktus darbus nančiose ES 2014-2020 m. programos priemonėse, tokiose kaip Intelektas LT, Inovaciniai čekiai ir panašiai. bendram įmonės labui bendrovei.

Nė viena Lietuvos įmonėbei negalilojalumą pasiūlyti tokio didelio spektro aukščiausios kokybės paslaugų, kaip VGTU ir CIMC vykdoma veikla. Centro darbuotojai yra pasirengę paaiškinti, kaip centre sukauptas potencialas galėtų prisidėti prie verslo sėkmės.

Tyrim

Statybininkų dienai 2016

Rolandas Meldaikis, UAB „Naresta“ tiekimo tarnybos vadovo pavaduotojas apdovanotas LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėkos raštu. Aktyviai dalyvavo įmonės tiekimo tarnybos sistemos diegimo procese bei įgyvendinant kitus įmonės projektus. Yra nusipelnęs už 20 metų ištikimybę bendrovei „Naresta“, atsidavimą darbui, už novatoriškumą bei moderniausių statybos technologijų ir medžiagų naudojimą, įmonės bendrų tikslų įgyvendinimą, gerų ryšių palaikymą su klientais ir kolektyvu.

Robertas Šulskis, AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavimų direktorius, apdovanotas Ministro Pirmininko padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams.

Andrius Nakvosas, AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Pastatų apdaila“ direktorius, apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėkos raštu statybos srityje dirbantiems ir nusipelniusiems darbuotojams.

Kęstutis Grimalis, AB „Panevėžio statybos trestas“ technologas, už pavyzdingą ir sąžiningą statybos vadovo darbą, aukštą profesinį lygį, nepriekaištingą inžinieriaus reputaciją pelnė niminaciją „Geriausias 2015 metų statybos inžinierius“ – statinio statybos vadovo kategorijoje

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras

Ričardas Šeštokas, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius, apdovanotas Lietuvos statybininkų asociacijos Lietuvos statybininko garbės ženklu. Tai iniciatyvus, kūrybingas žmogus, kuris vadovaujasi humaniškumo principais, palaiko glaudžius ryšius su socialiniais partneriais ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse. Perimdamas socialinių partnerių gerąją patirtį, vysto centro plėtros programą, panaudodamas ES struktūrinių fondų lėšas centro mokymo bazės kūrimui.

Vaclovas Pakulis, AB „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius, Statybininkų dienos proga apdovanotas LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėkos raštu už nuoširdų, aktyvų ir atsakingą darbą bei svarų indėlį į technologinių procesų vystymą ir naujų produktų kūrimą statybos verslo srityje.

16

Statybininkų dienai 2016

Juozas Parutis, UAB ,,Staticus“ projektų vadovas, apdovanotas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštu. „Staticus“ dirba nuo 2008 m. gegužės projektų vadovu. Darbuotojas yra lojalus, atsidavęs, sėkmingai atlieka jam patikėtus darbus. Dažnai yra skiriamas mentoriumi naujai priimtiems skyriaus darbuotojams. Juozas yra labai šilta, atsidavusi, atsakinga asmenybė, jis neskaičiuoja savo laiko siekiant bendrų rezultatų.

Sigita Gintaraitė, UAB „Staticus“ projektų vadovė, pelnė LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėkos raštą.

Sigita yra baigusi VGTU statybos inžinerijos bakalaurą. Iki „Staticus“ įgijusi apie 6-7 metus projektų valdymo patirties. „Staticus“ dirba nuo 2013 m. gegužės projektų vadove. Yra tikra savo srities profesionalė, mentorė naujai priimtiems skyriaus darbuotojams.

Donatas Urbonavičius, UAB „Staticus“ vyr. inžinierius-konstruktorius, apdovanotas Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos raštu. „Staticus“ dirba nuo 2010 m. pabaigos inžinieriumi – konstruktoriumi. Sparčiai augo ir tobulėjo, todėl jam buvo patikėtos vyriausiojo inžinieriaus pareigos, kurias iki šiol sėkmingai eina.

Albertas Vaitkūnas, UAB „Staticus“ tiekimo skyriaus vadovas, apdovanotas Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos raštu. „Staticus“ dirba nuo 2011 m. pradžios, pradėjo tiekimo vadybininku, parodė puikius rezultatus ir nuo 2014 m. rudens – tiekimo skyriaus vadovas. Albertas turi ambicingų iššūkių, siekdamas procesų inovacijų, siekia bendrų rezultatų. Albertas visuomet išklauso ir įsiklauso, taip kurdamas gerus tarpusavio santykius.

Domas Valiukas, UAB „Staticus“ inžinierius – projektuotojas, apdovanotas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštu. „Staticus“ dirba nuo 2012 m. spalio inžinieriumi – konstruktoriumi. Nuo 2015 m. inžinierius–projektuotojas. Labai šilta, atsakinga, atsidavusi asmenybė. Turi itin aukštus protinius gebėjimus, analitinį mąstymą. Stipriai orientuotas į inovacijas, tobulinimus ir rezultatą.

Audrius Orlovas, UAB „Staticus“ projektų vadovas, apdovanotas Lietuvos statybininkų asociacijos Lietuvos statybininko garbės ženklu. „Staticus“ pradėjo dirbti kaip darbų vadovas nuo 2010 m. gruodžio. Per gan trumpą laiką parodė puikius rezultatus ir buvo paaukštintas pareigose – tapo projektų vadovu, sėkmingai tęsia pradėtus darbus. Dirba su didžiausiais įmonės projektais. Yra puikus savo srities profesionalas, stipriai orientuotas į rezultatus.

Iniciatyvi, pozityvi ir labai atsakinga asmenybė.

17

Statybininkų dienai 2016

Šiltinimo lyderiai renkasi tiesų ir patikimą kelią

Polistireninio putplasčio asociacijos nominacija „Statinių šiltinimo lyderis 2015“.

Apdovanojimus įteikė Asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

• • • • • • • 18

AB „Panevėžio statybos trestas“ už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, statant ir modernizuojant Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus statinius, vadovas Dalius Gesevičius UAB „Ukmergės statyba“ už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Anykščių, Molėtų, Ukmergės bei Vilniaus daugiabučius namus, vadovas Edmundas Karaniauskas UAB „Statmax“ už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Telšių daugiabučius namus, vadovas Juozas Valužis UAB „VA statyba“ už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Alytaus, Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos daugiabučius namus, vadovas Virginijus Almanaitis UAB „Dzūkijos statyba“ už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Alytaus ir Druskininkų daugiabučius namus, vadovas Alvydas Raguckas Profesinio meistriškumo apdovanojimas techninės priežiūros kategorijoje suteikiamas p. Sauliui Vytautui Skrodeniui Profesinio meistriškumo apdovanojimas techninės priežiūros kategorijoje suteikiamas p. Vytautui Tutlui

Statybininkų dienai 2016

Kokybiški ir profesionaliai atlikti pastatų šiltinimo ir modernizavimo darbai ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir gražina Lietuvą – tuo įsitikinę jau antrus metus Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) iniciatyva surengtų apdovanojimų „Statinių šiltinimo lyderis“ iniciatoriai.

„N

orėjome pabendrauti su meistrais, įmonėmis, specialistais, pamatyti jų kokybiškai atliktą darbą, gautą norimą efektą, o kartu ir pateisinti gerą lietuviško polistireninio putplasčio vardą“, – apie apdovanojimų idėją kalbėjo PPA prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.

Taupo laiką ir sąnaudas Apdovanojimus „Statinių šiltinimo lyderis 2015“ pelnė penkios statybų bendrovės ir du šios srities specialistai. Lyderių apdovanojimas įvyko tradicinėje Statybininkų dienos šventėje.

Uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės statyba“ apdovanota už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Anykščių, Molėtų, Ukmergės bei Vilniaus daugiabučius namus (vadovas Edmundas Karaniauskas). Bendrovė „Statmax“ apdovanota už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Telšių daugiabučius namus (vadovas Juozas Valužis). Ši įmonė nuo 2011-ųjų metų atlieka pastatų šiltinimo darbus, naudodama lietuvišką polistireninį putplastį EPS 70, EPS 80 bei EPS 100.

Už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Alytaus, Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos daugiabučius namus, bendrovei „VA statyba“ taip pat įteiktas apdovanojimas (vadovas Virginijus Almanaitis). Apdovanojimą už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Alytaus ir Druskininkų daugiabučius namus pelnė „Dzūkijos statyba“ (vadovas Alvydas Raguckas). Įmonė statinių šiltinimo darbus su polistireniniu putplasčiu atlieka nuo 1998 metų. Visiems šios įmonės lietuvišku polistireniniu putplasčiu šiltintiems statiniams buvo suteikta C energinio naudingumo klasė ir jie atitiko investiciniuose projektuose numatytą reikalavimą sutaupyti ne mažiau nei 40 proc. šilumos energijos sunaudojimo.

Už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, statant ir modernizuojant Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus statinius, apdovanota akcinė bendrovė „Panevė-

žio statybos trestas“ (vadovas Dalius Gesevičius).

2015-aisias įmonė vykdė statybos darbus net 92 statybos objektuose ir naudodama lietuvišką polistireninį putplastį apšiltino 60 tūkstančių kvadratinių metrų įvairių statybinių konstrukcijų ploto. „Panevėžio statybos tresto“ technologas Kęstutis Grimalis, kalbėdamas apie polistireninio putplasčio pranašumus lyginant jį su kitomis medžiagomis, atkreipė dėmesį ne tik į ekonominį sąnaudų aspektą: „Labai dažnai šiltinimo medžiagos pasirinkimą lemia kaina, bet yra ir kitų privalumų.

Pavyzdžiui, kuomet šiltinama kita medžiaga, tai vieta, kur tepami klijai, pirmiausiai turi būti gruntuojama, o šiltinant polistireniniu putplasčiu, to daryti nereikia ir tai padeda sutaupyti laiko.“ Specialistas patikino, kad šiltinimo medžiagos parinkimas priklauso ir nuo paties objekto specifikos, tačiau atliekant renovacijos darbus, daugeliu atvejų polistireninis putplastis yra optimaliausias ir todėl – dažniausias pasirinkimas.

Paprastumas, šiluma ir patogumas Profesinio meistriškumo apdovanojimai techninės priežiūros kategorijoje įteikti Sauliui Vytautui Skrodeniui, turinčiam statybos inžinieriaus bei vadybos ir verslo administravimo kvalifikaciją bei ilgametę darbo su pastatų šiltinimo projektais patirtį, ir Vytautui Tutliui, turinčiam didesnę nei dešimties metų darbo patirtį pastatus apšiltinant polistireniniu putplasčiu.

Kalbėdamas apie darbą su polistireniniu putplasčiu, S. V. Skrodenis pabrėžė ne tik šios medžiagos šilumines savybes: „Privalumas ne tik šiluminės savybės, bet ir fasadui suteikiamas lygumas, medžiaga atitinka gaisrinės saugos reikalavimus ir pasižymi ilgaamžiškumu.“ Anot pašnekovo, nors bet kurioje srityje turi būti pasirinkimo alternatyva, tačiau rinkos lyderis akivaizdus. „Polistireninio putplasčio paskirtis ir ilgaamžiškumas nebus nukonkuruotas niekada, nes tai patvari medžiaga,

tinkanti fasadų, cokolių ir stogų šiltimui“, – sako S. V. Skrodenis.

V. Tutlys teigia, kad polistireninio putplasčio technologijos privalumus galima apibūdinti trimis sąvokomis: „Paprastumas, šiluma ir patogumas. Ši šiltinimo medžiaga puikiai vertinama todėl, kad yra lengvai apdorojama. Žinoma, svarbu ir medžiagos kaina, nes palyginti su kitais rinkoje esančiais pasirinkimo variantais, šiltinimas polistireniniu putplasčiu yra trečdaliu pigesnis.“ Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad būtent mažos sąnaudos ir tai, jog ši medžiaga vartotojui jau seniai pažįstama, lemia, kad polistireninis putplastis pasirenkamas šiltinimui vykdant renovacijos projektus: „Tai pati populiariausia medžiaga atliekant renovacijos darbus. Žmonės šią šiltinimo medžiagą pažįsta jau daug metų ir dažniau jai skiriamas prioritetas. Ir tai suprantama: atliekant darbus reikia žymiai mažiau papildomų medžiagų, paprastesnis darbas.“

Svarbiausias kriterijus – kokybė „Sėkmingai dirbančius specialistus reikia įvertinti, pagerbti, rasti laiko susėsti, pasitarti. Mūsų tikslas – kad būtų tinkamai pagerbtos sąžiningai dirbančios bendrovės, kurios pasiekia puikių rezultatų.

Padėkos verti tie meistrai, kurie siekia maksimalios kokybės ir nepriekaištingai atlieka savo darbą“, – sako dr. Č. Ignatavičius.

Paklaustas, ar konkurso dalyviai pateisino organizatorių puoselėtus lūkesčius, pašnekovas sakė: „Taip, ir tai ne tik mano nuomonė, nes konkursą rengdami bendradarbiavome su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Itin sėkmingai dirbančias įmones ir specialistus padėjo atrinkti sudaryta komisija, kurios nariais buvo penkių institucijų atstovai. PPA buvo apdovanojimų iniciatorė, tačiau mums talkino BETA, Lietuvos statybininkų asociacijos, Architektų rūmų, Lietuvos inžinierių sąjungos atstovai.“ Dr. Č. Ignatavičiaus teigimu, pats svarbiausias kriterijus konkurso dalyviams buvo atliktų darbų kokybė. „Itin svarbus atrankos aspektas – defektų nebuvimas, o kartu itin pabrėžėme, kad mums svarbi ir gyventojų, kurių pastatams įmonės atliko šiltinimo darbus, nuomonė apie atliktų darbų kokybę. Be to, atsižvelgėme į konkurso dalyvių gebėjimą atlikti darbus laiku.“

Įvertinimas – pasitikėjimo ženklas Konkurso „Statinių šiltinimo lyderis“ apdovanojimas yra ne tik padėka už profesinį meistriškumą, bet ir patikima rekomendacija užsakovams vykdant ateities projektus ir ieškant bendradarbiavimo galimybių. „Įmonės ir techniniai prižiūrėtojai, kuriuos šiam konkursui nominavome, tikrai neapvils vartotojų ir užsakovų. Tai tam tikras patvirtinimas, kad jomis galima pasitikėti ir patikėti savo namų šiltinimą ir modernizavimą“, – įsitikinęs dr. Č. Ignatavičius.

19

Asmenybės

Kokybė – kaip verslo filosofija „Kokybė, kaip pagrindinis kriterijus, nuo pat įmonės įkūrimo pradžios buvo pagrindinė verslo filosofija, o didžiausi mūsų motyvatoriai – klientai“, – sako Šarūnas Magelinskas, vienos iš didžiausių langų gamybos bendrovės Baltijos šalyse „MEGRAME“ vadovas. Prieš beveik 25 metus veiklą pradėjusi bendrovė greitai tapo rinkos lydere ir savo pozicijos neužleidžia iki šiol. Sėkmę pagauti ir išlaikyti leido nuolatinis nenumaldomas noras rinkai pasiūlyti kažką naujo, netikėto. Noras, kuris kompaniją ir šiandien stumia pirmyn.

P

ašnekovas prisimena, kad prieš 25 metus, kai „MEGRAME“ dar tik žengė pirmuosius savo žingsnius, jaunos ir entuziastingos komandos laukė nemažai iššūkių. Langų gaminimo rinka dar tik formavosi, reikėjo nuolatos ir sparčiai mokytis naujų dalykų. „Tuo metu nebuvo net menkiausios pasiūlos.

1992 m. pirmieji Lietuvoje pradėjome gaminti plastikinius langus ir duris. Verslo idėją padiktavo kitokių, kokybiškų, modernesnių langų poreikis.

Lietuviškas verslas po nepriklausomybės apskritai tik buvo pradėjęs kurtis – verslo santykiai ir verslo praktika dar neturėjo stipraus atspirties taško šalyje. Realiai viską reikėjo pradėti nuo pagrindų, savo pastangomis ir nuolat kaupiant reikalingas specifines žinias“, – prisimena Š. Magelinskas.

Anot jo, tuo metu visi langai Lietuvoje dažniausiai būdavo labai seni, mediniai, primityvūs.

Pro juos švilpė vėjas. Šiandien turbūt nedaugelis atsimena, kaip popierinėmis juostomis būdavo klijuojami nesandarūs senų langų rėmai, kad ne-

20

praleistų šalčio. Langus reikėdavo dažyti ir perdažyti, o atsilupinėję dažai nieko nestebindavo. Todėl patvarūs, sandarūs, tiksliai užsidarantys ir netgi įvairių spalvų „MEGRAME“ plastikiniai langai tuo metu tapo tikra sensacija. Tai buvo tarsi savotiška vakarietiško gyvenimo pradžia Lietuvoje. „Didžiausias iššūkis buvo tai, jog tuo metu nebuvo kompiuterinių programų, technologijos dar nebuvo „išmanios“, viską reikėjo daryti gana primityviai. Langų brėžinius piešdavome ant paprasto popieriaus lapo su pieštuku. Net nėra ką lyginti su moderniomis dabartinėmis techno-

„Investicija į inovacijas yra būtina, siekiant užtikrinti pažangią gamybą ir kokybišką, šiuolaikinius poreikius atitinkantį produktą.“

logijomis, kurios šiandien mums atrodo įprastos, tačiau anuomet apie tokią technologinę pažangą tik svajojome“, – prisimena pašnekovas.

Sudėtinga situacija buvo ir su gamybos įranga.

Visus įrenginius reikėjo atsivežti iš Vokietijos – Lietuvoje nebuvo nieko. Vokietijoje įrenginių pasiūla buvo didelė, bet ir kainos – aukštos. „Neturėjome patirties ir žinių, pagal kokius kriterijus rinktis įrenginius, todėl patys domėjomės, gilinomės ir taip plėtėm savo žinias bei kaupėm patirtį per praktiką. Kadangi nuo pradžių mūsų tikslas buvo aukščiausia kokybė ir ilgaamžis produktas – į kokybišką įrangą ir medžiagas investavome nedvejodami, neturėjome kito pasirinkimo“, – sako pašnekovas.

Jis džiaugiasi, kad pirmieji „MEGRAME“ langai net ir praėjus beveik 25 metams vis dar nėra praradę savo patvarumo ir išvaizdos, jų net spalva išliko nepasikeitusi. Produkcijos ilgaamžiškumas akivaizdus, todėl nė karto nebuvo suabejota investicijų į kokybiškas žaliavas ir įrangą svarba.

Asmenybės

Šarūnas Magelinskas: „Tuo metu, kai pirmieji pradėjome gaminti plastikinius langus iš profilių be švino stabilizatoriaus, daug kas į tai žiūrėjo gana skeptiškai, nes ekologijos aspektas buvo visiškai neaktualus. Vėliau langai be švino tapo privalomi visoje ES, aišku, ir Lietuvoje.

Iš esmės tai galima pavadinti verslo intuicija.“

Kuo naujesnė įranga naudojama, tuo labiau optimizuojami gamybos procesai. Taip auga produkcijos kokybė, greičiau vykdomi užsakymai, plečiasi nestandartinės gamybos galimybės. Šiandien įmonė valdo vieną moderniausių langų gamybos linijų Baltijos šalyse. Todėl „MEGRAME“ produkcijoje atsispindi pasaulinės langų ir durų madų tendencijos.

Kuria produktus, kurie bus aktualūs rytoj

Užs. Nr. 16-97

Visada sau kėlė aukščiausius tikslus Vos tik pradėjus ruoštis įkurti verslą „MEGRAME“ užmezgė kontaktus Vakarų Europoje. Reikėjo ir aukščiausios kokybės žaliavų, ir įrangos, ir žinių.

Po Nepriklausomybės atkūrimo žodžiai „vokiška kokybė“ turėjo ypač didelį svorį, todėl daugiausiai bendrauta būtent su vokiečiais. „Reikėtų paminėti, jog „MEGRAME“ užmezgus ryšius su partneriais vakaruose – ne tik mes iš jų sėmėmės žinių, bet ir jie iš mūsų. Mes nuolat tobulinome produktą, adaptavome jį atšiauriam Lietuvos klimatui ir davėme jiems grįžtamąjį ryšį – kaip turėtų būti keičiami kai kurie techniniai sprendimai, kurie tuo metu tiko Vokietijos rinkai, bet netiko Lietuvai. Partnerystė su užsienio šalių gamintojais buvo abipusė ir iš tiesų davė milžiniškos naudos bei buvo stiprus indėlis siekiant aukščiausio kokybės standarto“, – sako „MEGRAME“ vadovas.

Bendravimas su Vakarų Europos verslo atstovais tik patvirtino: jeigu nori kažko pasiekti versle, turi nuolat į jį investuoti. Todėl „MEGRAME“ nuo pačių pradžių labai aukštai kėlė kokybės kartelę. „Augame nuolat, o per paskutinius penkerius metus – ypač sparčiai. Augimą kaip tik ir lemia naujų technologijų taikymas ir gamybos modernizavimas – į inovatyvias plastikinių ir medinių langų gamybos linijas mūsų bendrovė investavo 1,3 mln. eurų ir tai tikrai yra ne pabaiga – planuojame papildomai investuoti dar 1,5 mln. eurų. Investicija į inovacijas yra būtina, siekiant užtikrinti pažangią gamybą ir kokybišką, šiuolaikinius poreikius atitinkantį produktą“, – įsitikinęs Š. Magelinskas.

Pašnekovas sako, kad vienu iš pagrindinių „MEGRAME“ įsipareigojimų klientams visada buvo žengimas koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis. Dabar vis garsiau kalbame apie poreikį gyventi ekologiškiau. Įmonė ir čia yra priekyje. Gamintojas turi savo „Žaliąją liniją“, o draugiškesnius aplinkai langus pristatė jau prieš dešimtmetį. Dar 2006 m. „MEGRAME“ pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti langus iš bešvinio plastikinio profilio. Tai tuo metu buvo ypatinga inovacija, dėl kurios švinas buvo pakeistas kalciu, o tai sudarė galimybes gaminti ypač patvarius, sveikatą ir aplinką tausojančius langus ir duris. „Tuo metu, kai pirmieji pradėjome gaminti plastikinius langus iš profilių be švino stabilizatoriaus, daug kas į tai žiūrėjo gana skeptiškai, nes ekologijos aspektas buvo visiškai neaktualus.

Vėliau langai be švino tapo privalomi visoje ES, aišku, ir Lietuvoje. Iš esmės tai galima pavadinti verslo intuicija“, – sakė Š. Magelinskas.

Dabar visi plastikiniai „MEGRAME“ langai gaminami be švino, o mediniai – tik iš natūralios ekologiškos medienos. Tokie gaminiai tausoja žmonių sveikatą ir aplinką. Bendrovei tai yra itin svarbus kriterijus, nes produkcija orientuota tiek

į komfortiško žmonių gyvenimo kūrimą, tiek ir į aplinkos gerinimą.

Inovatyvios „MEGRAME“ technologijos jau ne kartą sulaukė pripažinimo – bendrovės produktai „Metų gaminio“ apdovanojimuose aukso medaliu įvertinti net septynis kartus. „Ypač džiaugiamės, kad „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu buvo apdovanotas „MEGRAME šiltas langas“. Ši energiškai efektyviam būstui sukurta išskirtinių produktų linija ypač vertinama Lietuvos ir užsienio rinkose, nes produktas atitinka aukščiausius šilumos laidumo reikalavimus“, – kalbėjo „MEGRAME“ vadovas. Anot jo, senkantys ir brangstantys natūralūs energijos šaltiniai, augančios energijos kainos gamintojus ir vartotojus verčia galvoti ne tik apie naujus alternatyvius energijos šaltinius, bet ir apie energijos taupymo būdus. Todėl naujai atsiradusi pasyviojo būsto idėja jau sėkmingai įgyvendinama praktikoje, o tuo pačiu auga poreikis ir energiją taupantiems langams. „MEGRAME šiltas langas“ produktų linija ir buvo sukurta ateities namams, kurie kuriami įgyvendinant ekonomiško ir aplinkai draugiško gyvenimo idėją.

Sakoma, kad daug lengviau titulą iškovoti, nei jį apginti. Panašu, kad „MEGRAME“ ant laurų neketina užmigti. Bendrovė jau yra pagaminusi per 3 mln. kv. metrų langų. „Dirbame su didžiausiomis statybos bendrovėmis bei individualiais klientais. Kiekvieną dieną susiduriame su dideliais, sudėtingais projektais ir įdomiais iššūkiais, kurie reikalauja ne tik stipraus techninio pasirengimo, bet ir nuolatinio kūrybiškumo ir tobulėjimo. Kasdien turime progą įgyvendinti projektus, kurie suteikia galimybių kurti kažką nestandartinio, įdomaus. Didžiausia motyvacija ir įkvėpimas visada buvo ir yra mūsų klientai“, – teigė Š. Magelinskas.

Asmenybės

Alfonsas Jaras apie Lietuvos strateginį planą ir kraujuojančią ekonomiką

„Kokiu keliu dabar turėtų žengti Lietuva, manau, negalėtų pasakyti niekas, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Alfonsas Jaras. – Bet žinau, kokiu keliu žengti negalima.“

L

ietuvos politikai kuria strategijas, kurias į šuns dienas deda oponentai, kurdami savąsias. Copy-paste būdu perkelia užsienio patirtį, neįvertindami mūsų žmonių mentaliteto, sovietmečio padarinių. Tačiau retai kada pasiklausia savo žmonių – savo srities lyderių, gyvenimiškos ir verslo patirties turinčių žmonių.

Arba klauso, bet negirdi. Portalo Statybunaujienos.lt pašnekovas Alfonsas Jaras yra ekonomistas, daugiau nei 40 metų dirbantis įmonėje, kuriai vadovauja jau trečią dešimtmetį – yra akcinės bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, tad ne tik ekonomistas, bet ir aukščiausio lygio vadybininkas.

22

Lietuvos statybos pramonė gyvena ne pačius geriausius laikus, darbų apimtys mažėja. Ar gali būti, kad tai yra simptomai didesnės problemos – tai yra strategijos trūkumas? Juk norint kur nors nueiti, reikia žinoti, kur einame.

Turiu nemažos patirties, mačiau įvairių nuosavybės formų, todėl neramu, kaip valdomas mūsų valstybės turtas. Tai daroma bene neefektyviausiai visoje Europos Sąjungoje. Tokias išvadas galima daryti iš to, kiek valstybė gauna dividendų iš savo turto.

Vadovauju verslo įmonei, kurios svarbiausias tikslas – gauti pelno. Jeigu akcininkai negautų

Asmenybės naudos, labai greitai susidurčiau su atitinkama reakcija. Kaip į tokią situaciją reaguoja valstybė? Viena kitą keičiančios vyriausybės valstybės įmonėms leidžia naudoti pinigus ir nemokėti valstybei dividendų. Kyla klausimas, kodėl mes, privatus sektorius, turime atsiskaityti ir mokėti visus mokesčius, o valstybės įmonėms daromos išimtys, nors valstybei tų pinigų reikia visiems sektoriams? Taip pat ir pensininkams.

Toks neteisingas vadovavimas labiausia skaudina tuos, kurie sąžiningai moka mokesčius, ir tuos, kurie iš tų surinktų mokesčių galėtų gauti didesnę valstybės paramą. Manyčiau, kad dividendai, sukaupti pinigai pačios valstybės turėtų būti skirstomi tam, kam iš tiesų reikia: infrastruktūrai, mokslui, kitų šakų vystymui. Lietuvoje gi iš mūsų visų turto uždirbtus pinigus skirsto vienas ar keli valstybinės įmonės direktoriai. Negali taip būti, kad jie spręstų, ką ir kodėl būtų naudinga įsigyti valstybei. Tokia valdymo forma yra ydinga, nepadeda gausinti valstybės biudžeto.

Antra vertus, mes taip iki šiol ir nežinome, kokį turtą valstybė turi.

Man sunku suvokti, kad tokioje mažoje šalyje, kokia yra Lietuva, vis didėja skirtumas tarp turtingai ir skurdžiai gyvenančių žmonių, pastarųjų, beje, skaičius vis auga. Todėl ir sakau, kad laikas valstybės vadovams susėsti prie stalo ir susitarti dėl valstybės strategijos, užuot lenktyniavus siūlant naujas idėjas, svaidantis kaltinimais.

Tai kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti Lietuva, kurlink ji turėtų eiti, kokios strategijos mums reikia?

Lietuva nuo seno buvo žemdirbių kraštas, tačiau smulkioji žemdirbystė sunaikinta. Laikyti dvi ar tris karves, avis nenaudinga, nes valstybė vis tiek moka išmokas – kam darbuotis? Žemės ūkis sukoncentruotas stambių žemvaldžių rankose, o tai valstybei nėra labai gerai.

Pramonė. Mano kartos žmonės pamena, kaip Lietuvoje buvo išvystyta, pavyzdžiui, staklių pramonė, kurioje buvo įdiegta visa, kas tuo metu pasaulyje buvo pažangiausia. Jeigu gerai atmenu, produkcija buvo eksportuojama ar tik ne į 76 pasaulio šalis. Lietuva kadaise turėjo tikrai gerą grąžtų gamyklą. Šiandien viso to nebėra.

Nesakau, kad pramonė turėtų ir dabar gaminti tai, kas gaminta anksčiau, veikti pagal buvusius principus. Tačiau nelikus šios pramonės, vertėtų atsigręžti į smulkiąją inžinerinę pramonę, kuri neatsiejamai veikia ir statybų sektorių.

Juokinga klausytis, kai į Seimą einančios partijos vis žada sukurti naujų darbo vietų. Kadangi tai yra tik žodžiai, vis daugiau jaunimo renkasi dirbti ir gyventi ne Lietuvoje, kur lieka tik senyvo amžiaus žmonės. Tad natūraliai kyla klausimas – kas po 20 metų uždirbs pensijas? Liūdna sakyti, bet gal nebebus kam. Ir nei Dievas numes, nei velnias parodys, kur užkasti lobiai. Lobiai yra sukoncentruoti žmonių protuose ir siekiuose.

Viena iš išeičių – į Lietuvą pritraukti investicijas. Kodėl tai nevyksta?

Nes valstybė ne tuo užsiima. Ji turi rūpestį mokesčių mokėtojų pinigais nuolat lopyti biudžeto skyles. O investuotojai į mūsų šalį neina todėl, kad per ilgai tenka laukti investicijų grąžos.

Kam investuoti į Lietuvą, kurioje investicijos atsipirks po 10 ar 20 metų, jei yra valstybių, kuriose šis periodas truks 5, 7 ar 8 metus. Baiminamės pasakyti, kad Lietuvoje mažėja investuotojų, nes investuoti neapsimoka; mokesčiai to daryti neskatina; atlyginimas keliamas, nors apie darbo efektyvumą niekas nekalba.

Imkim pridėtinės vertės mokestį. Kriziniu periodu šis mokestis augo nuo 18 iki 21 proc., – laikinai, buvo tvirtinama. Ką reiškia 3 procentai?

Labai daug. Tas „laikinai“ tęsiasi jau 8 metus ir nematyti, kad kas nors keistųsi. Valstybė apgaudinėja tuos, kurie dirba, kuria, stato.

Kur yra gyvenamųjų namų statybos ribos?

Jos turi būti. Tiesa, jau praėjo tie laikai, kai, vos įbedus kastuvą, būdavo parduodami visi butai.

Dabar situacija iš esmės pasikeitė: pastatyti butai pardavinėjami ir metus, kai kur ir dvejus.

Ką tai reiškia? Statytojas gauna banko kreditą, turi mokėti palūkanas, bet jeigu jis neparduoda butų, palūkanas turi dengti iš kitų šaltinių, o parduodamas butą perkelia jas pirkėjui. Todėl ir kyla butų kainos. Tokiu, atrodytų, nekaltu būdu skurdinama ta visuomenės dalis, kuri nori turėti butą.

Apie mūsų šalies pramoninį potencialą aš jau nenoriu šnekėti, – jis sužlugdytas, užmirštas, marinamas. Išliko tik viena stambi gamykla – Akmenės cementas. Nebėra daugiau gamyklų, kurios sukurtų naujų, ilgalaikių, kokybiškų darbo vietų. Todėl anksčiau ar vėliau pasekmės išryškės ne tik statybų sektoriuje. Kad gali būti kitaip, nematau jokių ženklų.

Yra numatytos dvi kogeneracinės elektrinės Kaune ir Vilniuje, tačiau jau dveji metai nekaip neparenkami rangovai, vis neapsisprendžiama, ar iš tiesų jų reikia šiuose miestuose. Toks neapsisprendimas rizikingas – ką daryti su darbuotojais, kuriems reikia duoti darbo? Negaudami Lietuvoje darbo ir atlyginimo, kuris atitiktų jų kvalifikaciją, jauni žmonės išvažiuoja dirbti į užsienį. Mums tai yra didžiulis nuostolis, nes parengti, pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos suvirintoją reikia penkerių metų. Mes parengėme, tačiau Lietuvoje jų beveik nebėra – išsibarstė po Norvegiją, Švediją, Olandiją ar kitas valstybes.

Vis girdime raginimus didinti atlyginimus, ypač prieš rinkimus, tik iš ko tai padaryti? Pažiūrėkime, kaip gyvena kitos valstybės. Pavyzdžiui, Norvegijoje arba Švedijoje darbo valandos efektyvumas yra 7 kartus didesnis nei lietuvių, o atlyginimai, atitinkamai, didesni apie 4 kartus.

Lietuvoje gi atvirkščiai: nors darbo efektyvumas neauga, vidutinis atlyginimas didinamas. Visiems žinoma taisyklė – jeigu darbo užmokestis

kyla 1 proc., darbo našumas turi kilti ne mažiau kaip 2 procentais. Vadinasi, Lietuvos ekonomika regresuoja, vis sparčiau keliaujama prie dar didesnių valstybės ekonominių problemų. Nevalia kalbėti apie darbo atlyginimo didinimą, nekalbant apie jo efektyvumo didinimą. Kai vidutinis atlyginimas priartėja prie minimalaus atlyginimo, išdirbis krenta, o prieš akis – juoda duona.

Verslininkai vis dažniau kalba, kad artėja dar viena ekonominė krizė, bet sunku patikėti, kad ji buvo pasibaigusi. Tačiau tokios problemos yra ne tik statybų sektoriuje. Pavyzdžiui, viešbučių asociacijos prezidentė bėdoja, kad viešbučių užimtumas paskutiniu metu labai mažas, reikia atleisti darbuotojų ir siekia lengvatinio PVM. Tačiau vėl statomi nauji viešbučiai, nes valstybė neskaičiuoja, kiek iš tiesų mums jų riekia.

Pavyzdžiui, toks statinys, kaip parduotuvė „Lidl“, architektūriniu ar statybos požiūriu nėra niekuo ypatingas – tiesiog sandėlio tipo pastatas. Gali būti, kad taip siekiama paimti žemę, išsinuomoti keliems dešimtmečiams, parduotuvę laikyti tol, kol ji yra pelninga, o tada nugriauti. Ar tokia yra valstybės strategija?

Ką reiškia statybų sutankinimas? Pavyzdžiui, Vilniaus Senamiestyje – namas prie namo, o tarp tų namų įgrūstas dar vienas namas. O kiek pušynėlių „sutvarkyta“ Antakalnyje?

Todėl būtina valstybei kuo greičiau sukurti savo strateginį, ekonomiškai pagrįstą planą. Čia kaip kare: jeigu neturi strateginio plano, liksi kraujo klane.

Prieš rinkimus dalijami nerealūs pažadai – nuo naujų butų iki žmonių sugrąžinimo į gerovės šalimi tapusią Lietuvą. Ko Jūs, verslo žmonės, laukiate iš politikų?

Gyvename pačiu bjauriausiu populistiniu laikotarpiu. Tos pačios kalbos apie Seimo narių skaičiaus mažinimą, kompetentingesnius ministrus – šias kalbas girdime jau trečią dešimtmetį.

Niekas nieko nepakeis, nes rinkimų sistema tokia, kad tie patys žmonės Seime sėdi po kelias kadencijas. Norint pokyčių, riekia keisti ir rinkimų sistemą, – rinkti ne pagal partijos sąrašus, o asmenybes.

Antra, reikia suskaičiuoti valstybės turtą ir jį naudoti efektyviai. Tam reikia ne dėl posto drebėti, ne dėl vietos Seime, o galvoti apie Lietuvą.

Reikia pasidžiaugi, kad paskutiniu metu tiek Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos statybininkų asociacija vis dažniau kalba apie minėtas problemas. Bet gaila, kad mūsų prašymai ir pasiūlymai tik išklausomi, bet politikai nesiima jokių veiksmų. Jie mano esantys protingesni už tuos, kurie jiems uždirba pinigus, nes už nieką atsiskaityti nereikia: nueinanti valdžia nepadaro jokio audito, nėra jokios atsakomybės ir atskaitomybės už buvusią kadenciją – nei piliečiams, nei verslui.

23

Asmenybės

Juozas Vaščėga

Jo darbščių rankų reikėjo ne tik Lietuvai Kasmet Statybininkų dieną Juozas Vaščėga prisimena ne tik sėkmingai nuveiktus darbus, bet ir iššūkius, kuriuos teko įveikti įgyvendinat itin ambicingus ir pažangius projektus.

B

eveik penkiasdešimt metų atidavęs statyboms Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius J. Vaščėga aktyviai darbuojasi ir dabar – eina UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ valdybos pirmininko ir prezidento pavaduotojo pareigas. 2009 m. Profesijos Riterio ženklu apdovanotas statybos profesionalas juokauja, kad taip ir neišmoko atostogauti, tad dabar tenka pratintis daugiau imti iš gyvenimo.

Svarbiausia gyvenimo pamoka – vaikystėje „Svarbiausia – darbas, visa kita – paskui“, – tokia buvo pirmoji ir pati svarbiausia gyvenimo pamoka, kurią dar būdamas vaikas išmoko J. Vaščėga ir šis pamokymas jį lydėjo ne tik jaunystėje, bet ir tvirtai žengiant profesiniu keliu.

J. Vaščėgai buvo vos dveji, kai visa šeima 1951 m. buvo ištremta į atšiaurųjį Krasnojarską. Ten, neatlaikęs likimo siųstų negandų, mirė tėvas, o mama su penkiais mažais vaikais po kurio laiko sugrįžo į Lietuvą. Net ir sugrįžus į tėvynę, gausios šeimos gyvenimas nelepino, būdamas vienas iš vyresnių vaikų, J. Vaščėga anksti išmoko sunkių ūkio darbų, padėjo išmaitinti šeimą.

Sulaukęs penkiolikos jis įstojo į Kauno politechnikumą, iš kur po dviejų mokslo metų

buvo išsiųstas į Kochtla Jarvės (Estija) chemijos kalnakasybos technikumą, ten mokėsi techniko specialybės. Net ir pradėjęs mokytis jis sunkių darbų nesibaidė: po paskaitų ir savaitgaliais krovė vagonus, kasė griovius, užkasinėjo kanalizacijas, teko padirbėti ir šachtoje. Kaip pats pamena, anuomet už šį sunkų darbą gaudavęs 160 rublių atlyginimą. „Negaliu sakyti, kad neturėjau studentiško gyvenimo, – yra prisipažinęs J. Vaščėga. – Tiesiog man patiko dirbti – supo geri žmonės, darbštūs ir turintys nuovoką savo srityje.

Todėl po praktikos pasilikau Estijoje, kur gyvenau septynerius metus“.

Turintį darbo patirties šachtoje darbštų vaikiną greitai savo gretose panoro matyti statybininkai – įdarbino tresto „Koksochimmontaž“ šaltkalviu, o kai vienas kolega buvo išlydėtas į armiją, J. Vaščėgai pasiūlė darbų vykdytojo pareigas.

Kvietė, kur trūko darbščių rankų Anuomet patirties jaunas specialistas sėmėsi šachtos „Estija“ ir azotinių trąšų gamyklos statybose, o 1973 m. įsidarbino Pabaltijo specializuotos montavimo valdybos treste Nr. 7. Darbas vijo darbą, o geras savo srities specialistas buvo laukiamas visur: tik išmaišęs Sovietų sąjungos valstybių teritorijas, ilges-

niam laikui apsistojo Mažeikiuose atsidariusioje specializuotoje naftos įmonėje. „Tikriausiai buvau darboholikas, nes darbas reiškė viską, – neslėpė patyręs statybininkas.

– Mažeikiuose sutikau darbščių žmonių, vienas mano vadovų buvo turkmėnas, nuoširdus žmogus, tikras savo reikalo meistras, jis man tapo pavyzdžiu, kuriuo norėjau sekti“.

Darbštumas – savybė, kurią J. Vaščėga visą gyvenimą vertino labiausiai: visuomet atsidurdavo ten, kur trūkdavo darbščių rankų.

Dirbdamas Panevėžyje aikštelės viršininku, 1976 m. J. Vaščėga įstojo į Kauno Politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus-statybininko specialybę. „Turėjau mokytis, privertė valdžia, sakė – jei esi be aukštojo išsilavinimo, negali dirbti

Asmenybės

vyriausiuoju inžinieriumi. Buvau laikinai einantis šias pareigas, po mokslų įgijau tikrąjį statusą“, – pasakojo jis.

Užs. Nr. 16/111

Dirbo pažangiais metodais Nepriklausomybę J. Vaščėga pasitiko vadovaudamas įmonei, kuri buvo pagrindinis subrangovas, atliekant specialiuosius statybos, montavimo darbus „Mažeikių naftoje“, gamino nestandartinius įrenginius, vamzdžių paruošas bei metalo konstrukcijas. „Po Nepriklausomybės atkūrimo įmonėje prasidėjo peripetijos dėl darbų užsakymų. Buvome pagrindiniai rangovai naftos gamykloje. Pradėjus veikti laisvos rinkos dėsniams, šiaip ne taip pavykdavo išlaikyti darbų apimtis. Mūsų įmonė vykdė giluminio perdirbimo įrenginio remontą bei 2-jų naujų rezervuarų po 50 000 kub. m statybą, kitų technologinių vamzdynų bei įrenginių statybą.

Klaipėdoje statėme siurblinę naftos priėmimui iš jūros naftotekio bei siurblines naftos priėmimui.

Tai buvo įdomios ir greitos statybos“, – prisiminimais dalijosi jis ir pridūrė, kad anuomet jo vadovaujamai įmonei tako darbuotis ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos statybų aikštelėse, prisidėti prie statybos projektų Panevėžio cukraus fabrike ir spirito gamykloje įgyvendinimo.

1990 m. jis tapo „Tarptautinės statybos korporacijos“ prezidentu. Įmonė statė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Belgijos ir Rusijos pramoninius objektus. Vienas iš objektų, kuriuo didžiuojasi, – valstybinės kuro saugyklos Vilniuje, prie Gariūnų turgavietės. „Pradėjome statyti keturis 60 000 kub. m talpos rezervuarus Gariūnuose. Tai buvo netradicinė statyba, nes rezervuarus statėme pagal skandinavišką metodiką: nuo stogo – stogą ir įdėtus lapus keldavome į viršų, papildydami siene-

lę atskirais lakštais. Tai buvo įdomus projektas. Kai kurie diletantai ir šiandien perka tokios statybos įrangą net nežinodami, kaip progresyviai ją panaudoti“, – pasakojo J. Vaščėga.

Pasipylė užsakymai iš užsienio Sėkmingai įgyvendinti rezervuarų statybos projektai netruko tapti įmonės vizitine kortele. Po šių statybų greitai sulaukta kvietimo darbuotis Ventspilio naftos terminale, kur turėjo iškilti penki rezervuarai po 20 000 kub. m, po to dar du po 50 000 kub. m su dviguba sienele (t. y. antroji sienelė statoma vietoj pylimo, taupant žemės plotą prie jūros).

Vėliau, nuo 1999 m. iki 2000 m., įmonės specialistai darbavosi Kryme, Feodosijoje, kur vyko Feodosijos terminalo remonto darbai. Sulaukta daugiau užsakymų iš ukrainiečių: Ukrainos Brodo

miestelyje „Tarptautinės statybos korporacijos“ specialistai dirbo prie dviejų 75 000 kub. m rezervuarų su dviguba sienele statybų. „Šių rezervuarų statybai buvo panaudotas specialus plienas, kuriuo pavyko sumažinti rezervuarų svorį. Tai buvo ukrainiečių instituto kūrybos vaisius“, – prisiminė J. Vaščega. – 2000-2002 m. įmonės specialistai darbavosi Estijoje, Mugės uoste statė geležinkelio estakadą su apatinio išpylimo funkcija ir 30 000 kub. m talpos rezervuarus. Vėliau laukė darbai Latvijos Rinažės uoste, kur buvo statomi trys 11 000 kub. m talpos ir du 30 000 kub. m talpos rezervuarai bei atliktas visų vamzdynų montavimas. 2003-2004 m. įmonė buvo projekto rangovas ir per devynis mėnesius pastatė gyvulinės kilmės produktų perdirbimo gamyklą Rietave. Tai puikiai dirbantis įrenginys ir gerą pelną nešantis objektas.

Biografija VAŠČĖGA JUOZAS (g. 1949 08 19, Anšlaukio k., Vilkaviškio r.), UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ valdybos pirmininkas ir prezidento pavaduotojas, Lietuvos bokso federacijos viceprezidentas.

Tremtinys, 1951–1957 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą, kur baigė 1-ąją klasę. 1957-1964 m. mokėsi Pajevonio (Vilkaviškio r.) 8-metėje mokykloje, 1964-1966 m. – Kauno politechnikume, 1966-1968 m. – Kochtla-Jarvės (Estija) chemijos-kalnakasybos technikume, įgijo techniko specialybę, 1976–1980 m. studijavo KPI, įgijo inžinieriaus-statybininko specialybę. Stažavo Oksforde, Braitone (D. Britanija), San Franciske (JAV).

Apdovanojimai Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius už nuopelnus Lietuvai (1998), Profesijos Riterio ženklas (2009), Lietuvos statybininko garbės ženklas (2006), Mažeikių r. garbės pilietis (1989), suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas (1985), apdovanotas sidabro medaliu Sąjunginėje parodoje už išradimus (1983), apdovanotas medaliu už šaunų darbą (1982), pelnė kitus intelektualius įvertinimus (1968–1982).

25

Reglamentai

VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė

Statybos reglamentavime neturi likti galimybės skirtingai aiškinti ir taikyti reikalavimus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Statybos inspekcija) konsultavimo telefonas „karštas“ – per pusmetį 7 tūkst. skambučių. Į 1,5 tūkst. paklausimų atsakyta raštu ar elektroniniu paštu. Konsultacijos besikreipiančiųjų skaičius kasmet vis dar auga. Išvadas galima daryti dvejopas.

D

žiugu, kad siekiama išsiaiškinti konkrečiu atveju taikytiną statybos reglamentavimą, kad pasitikima inspekcijos specialistų kompetencija. Kita vertus, neslūgstantis interesantų srautas rodo, kad teisės aktų reikalavimus suvokti ir kai kurias procedūras atlikti nepaprasta ne tik eiliniams statytojams, bet ir projektuotojams, statybos dokumentus išduodantiems savivaldybių darbuotojams. Net statybos projektus privalančių tikrinti subjektų atstovai kartais skirtingai trak-

26

tuoja tą patį reikalavimą ar aplinkybę. Pasitaiko ir statytojų gudravimo atvejų, teisės aktų nuostatų interpretavimo, naudojantis reglamentavimo spragomis.

1 ar 2 butų namų virsmas daugiabučiais Vienas ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių – ir viešoje erdvėje jau daugkart linksniuotas 1 ar 2 butų namų virsmas daugiabučiais tose teritorijose, kuriose jų negali būti. Labiausiai šiame procese pasidarbuoja projektuotojai, paklūstantys kuo didesnio pelno siekiantiems nesąžiningiems verslininkams.

Vienbučio ar dvibučio namo projekte „užprogramuojamas“ daugiabutis. Pastačius statinį paprastojo remonto darbais

suformuojamos daugiabučiam gyvenamajam namui būdingos patalpų grupės. Šiam reiškiniui pažaboti reikėjo priimti naujas reglamentų nuostatas ar patikslinti, papildyti galiojančias.

Numatytas nuo 1 ar 2 butų namo naudingojo ploto priklausantis privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius, maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas pagal užstatymo tipą. Pakeitus Teritorijų planavimo normas, žemės sklype, kuriame nustatytas sodybinio užstatymo tipas, gali būti statomas tik vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų namas su pagalbinio ūkio pastatais. Be to, savivaldybės administracijos tarnautojai, tikrinantys statybą leidžiantiems dokumentams gauti pateiktus projektus, įpareigoti įvertinti ir neišduoti leidimo, jei suprojektuotas statinys neatitinka numatomo statinio tipo ar naudojimo paskirties.

Naujosios teisės aktų nuostatos leidžia pagal aiškesnius kriterijus objektyviau vertinti projektus ir suvaržo galimybę pagal juos pastatytus didelio ploto 1 ar 2 butų namus faktiškai paversti daugiabučiais.

Atsižvelgdami į užsienio šalių praktiką, siūlome numatyti ir svaresnį vietos bendruomenės dalyvavimą, valdant šį

Reglamentai procesą. Turėtų būti suteikta teisė konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar didelio ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje, nustatant statytojui prievolę gauti daugumos (50 proc.+1) jų sutikimą.

Kai skirtingai suprantami dokumentai Su teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų taikymu susiję ginčai dėl statybų vadinamajame Signatarų kvartale, Vilniuje. Dėl skirtingai suprastų statybos galimybių teritorijoje, kurioje galioja patvirtintas detalusis planas, Džiaugsmo gatvėje atsirado sublokuotų 1 ar 2 butų namų sklypuose, kuriuose pagal detalųjį planą galimas sodybinio tipo užstatymas vienbučiais ir dvibučiais mažaaukščiais namais. Vietos bendruomenės atstovų manymu, blokuotų namų statyba kvartale apskritai negalima.

Teko sukviesti Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir bendruomenės atstovus, kad būtų išsiaiškinta, kur šiame kvartale galima statyti blokuotus, o kur tik pavienius namus.

Bendru posėdžio dalyvių sutarimu nuspręsta nustatyti tam tikrus reikalavimus, padėsiančius išvengti problemų toliau įgyvendinant detaliojo plano sprendinius.

Teritorijose, kuriose nustatytas žemės sklypų sodybinio užstatymo tipas, gali būti statomas tik vienas tam pačiam gyvenamųjų pastatų tipui priklausantis pastatas – vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais. Nekeičiant detaliojo plano, parengus sklypų pertvarkymo projektus, sodybinio užstatymo sklypai gali būti skaidomi į ne mažesnius kaip 9 arų sklypus, namus blokuoti juose galima tik per sklypo ribą.

Norint realizuoti kitokią plėtros programą (sodybinio užstatymo teritorijoje formuoti blokuotų namų užstatymą ne per sklypo ribą, numatyti daugiabutį užstatymą ir pan.), galiojantis detalusis planas turi būti koreguojamas. Teritorijose, kurių žemės sklypuose nustatytas naudojimo pobūdis – mažaaukščių statinių statyba ir formuojant blokuotą užstatymą prie gatvių gali būti statomi tam pačiam gyvenamųjų pastatų tipui priklausantys pastatai – vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji

namai (jie gali būti ir 3 aukštų). Šie reikalavimai taikytini ne tik Signatarų kvartale, bet visose teritorijose, kuriose nustatytas sodybinio užstatymo tipas.

Konsultacijos padeda išvengti konfliktų Inspekcija pagal galimybes ir kompetenciją nuolat teikia pasiūlymus dėl teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimo tobulinimo, daugelis iš jų jau įtvirtinti teisės aktuose. Teisės aktų kūrėjams neįmanoma aprašyti visų realybėje galimų situacijų ir jų sprendimo būdų, todėl norėtųsi paraginti su veikla šiose srityse susijusius tiek juridinius, tiek ir fizinius asmenis domėtis skelbiamais dokumentų projektais ir teikti pasiūlymus, taip pat naudotis teise patiems inicijuoti pakeitimus, o ne tik kritikuoti. Juk tiesiogiai susiduriantys su nustatytų reikalavimų taikymu praktikoje geriausiai mato jų trūkumus.

Nuosekliai siekiame įtvirtinti vienodą ir kokybišką konsultavimą. Jau keletą metų veikia speciali, tik konsultacijoms skirta telefono linija. Profesionalias konsultacijas šia linija teikia šiemet įsteigto atskiro Konsultavimo skyriaus specialistai. Įdiegtas automatinis skambučių peradresavimas, kai reikalinga specialiosios srities (pvz., informacinių technologijų) konsultacija.

Siekiant kuo geriau patenkinti klientų lūkesčius, būtinas grįžtamasis ryšys. Todėl po suteiktos konsultacijos automatiškai perskambinama klientui, prašant įvertinti konsultacijos kokybę. Džiugu, kad pastaruoju metu teigiamų atsiliepimų dalis ženkliai padidėjo. Rugpjūtį daugiau kaip 90 proc. nuomonę pateikusių interesantų inspekcijos specialistų konsultacijas telefonu įvertino teigiamai.

Matydami akivaizdžią konsultavimo naudą, vienodam teisės aktų aiškinimui skiriame ypatingą dėmesį. Organizuojame mokymus ir seminarus inspekcijos darbuotojams, viešai skelbiame

VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė: Statybos reglamentavime neturi likti galimybės skirtingai aiškinti ir taikyti reikalavimus

patvirtintas rašytines konsultacijas, reikalui esant, prašome ir kitų institucijų nuomonės. Pastebėję teisės aktų spragas, taip pat atsižvelgdami į šių dienų aktualijas, inicijuojame jų pakeitimus.

Nelikus galimybės skirtingai aiškinti ir taikyti teisės aktų nuostatų, palengvėtų visų statybos procese dalyvaujančiųjų dalia. Aiškesnis reglamentavimas ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnams leistų išvengti nesusikalbėjimo su statybos dalyviais ir nesudarytų prielaidų abejoti inspektoriaus veiklos skaidrumu.

Hermetikų, putų ir klijų ekspertas

Reglamentai

Kova su vaiduokliais statybų versle

Ne vieno šalies miesto panoramą žaloja vadinamieji pastatai-vaiduokliai – statiniai, kurie dėl įvairių aplinkybių nebuvo pabaigti. Bene žymiausi „vaiduokliai“ – nebaigti „Britanikos“ ir „Respublikos“ viešbučiai Kaune, darkantys miesto vaizdą ne vieną dešimtmetį.

N

ors šie pastatai ir vadinami „vaiduokliais“, tačiau tikrieji vaiduokliai yra ne jie – šių po balta paklode nepaslėpsi. Yra kita kategorija statinių, kurie oficialiai nefigūruoja jokiuose dokumentuose. Bene žinomiausias tokios statybos atvejis – prieš kelis metus garsiai nuskambėjusi vieno iš buvusio banko „Snoro“ savininkų kotedžo istorija, kuomet aptikta, kad Vilniaus Baltupių mikrorajone esantis pastatas ne tik nebuvo įregistruotas Registrų centre, tačiau ir pastatytas be statybos leidimų.

Tuomet teigta, kad mokesčių inspektoriai tokių pastatų ieško pasitelkę programą „Google Street View“, o įtartini pastatai skaičiuojami šimtais – ir ne bet kur, o šalies didmiesčiuose. Tokių statybų egzistavimas metė šešėlį ne tik pastatų savininkams, tačiau ir statybos įmonėms, kurios juos statė.

Kodėl statytojai ryžtasi tokiai avantiūrai? Galima nurodyti keletą priežasčių: planavo gauti, bet negavo statybos leidimo, nes statyba konkrečiame sklype apskritai negalima, pajamų slėpimas ir vengimas mokėti mokesčius. Kita priežastis – mokesčiai. Komercinės ir kai kurios gyvenamosios paskirties pastatai pagal vertę yra apmokestinami pagal valstybės ir savivaldybių nustatytus tarifus.

Kokios prievolės numatytos statytojams, kokius mokesčius jie privalo sumokėti ir kokios sankcijos numatytos, jei nesilaikoma šių reikalavimų?

28

Statytojo prievolės Statinio statybų eiga ir statybos prievolės išvardintos Statybos įstatyme. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kokia tvarka statytojas privalo vykdyti statybas, su kokiomis institucijomis turi kontaktuoti ir kokius leidimus privalo gauti. Įstatymo 10 str. nurodyta, kad statinio užsakovas privalo gauti iš savivaldos vykdomųjų institucijų ir kitų institucijų nustatytas projektavimo technines ir specialias sąlygas. Jas įgyvendinus statytojas turi parengti ir suderinti statinio projektą.

Suderinus projektą, statybos valstybinės priežiūros tarnyba išduoda leidimą statyti statinį.

Labai svarbu, kad priimdamas leidimą statytojas įsipareigoja „organizuoti statinio statybą ir ją finansuoti sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis“ (10 str. 6 punktas). Statybų metu įvykdžius šias prievoles, statytojas turi „nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti“ ir „teisiškai įregistruoti priimtą naudoti statinį“ (10 str. 11 ir 12 punktai).

Taigi, įstatyme nepalikta vietos interpretacijoms – statytojas privalo tiek gauti leidimus statybai, tiek užtikrinti statybos eigą ir terminus bei priduoti ir įregistruoti eksploatavimui tinkamą pastatą. Yra padaryta išimčių dėl statybos eigos sudedamųjų dalių – pavyzdžiui, statantiems iki 80

kv. m pastatus nereikia projekto, tačiau prievolė įregistruoti pastatą galioja visiems statytojams.

Pagal naująjį Statybos įstatymą, įsigaliosiantį nuo kitų metų sausio, statytojo prievolės nesikeičia, tik sutrumpėja statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminas – jis trumpėja perpus. Dar vienas palengvinimas – pasikeitus statytojui, statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros galės būti vykdomos pagal tą patį statybų leidimą. Jo savo vardu nebereikės gauti naujajam statytojui.

Naująjį Statybos įstatymą detaliau reglamentuos techninis reglamentas, kuriame detaliai išaiškinta statybų leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, statybos užbaigimas, statybos sustabdymas, savavališkų statybos padarinių šalinimas.

Mokesčiai Valstybė suinteresuota, kad pastatai būtų statomi ir registruojami ne tik dėl saugumo reikalavimų – pastatų savininkai turi mokestinę prievolę, todėl labai aiškus turtinis interesas. Per 2015 m. daugiau nei 33 tūkst. juridinių asmenų pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2014 m., kuriose deklaravo beveik 87,7 mln. eurų mokesčio, o 12 tūkst. gyventojų deklaravo apie 1,9 mln. eurų mokesčio.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kurį nustato kiekviena savivaldybė atskirai ir kurį turi

Reglamentai

Deivis VALIULIS, advokatas, advokatų kontoros TRINITI partneris El. p. deivis.valiulis@triniti.lt, Tel. +370 5 2312211

mokėti prekybos, administracinių ir kt. statinių savininkai, gali kisti nuo 0,3 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai vertei viršijus 220 000 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.

Sankcijos Neteisėtų, neregistruotų pastatų savininkams valstybė taiko sankcijas. Sankcijos taikomos tiek statybų etape, tiek jau pastatą eksploatuojant.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 str. numato, kad Valstybinė statybos inspekcija ir jos pareigūnai gali sustabdyti statybas, jei jos: yra savavališkos; atsiranda pavojingų deformacijų; pažeidžiamos projekto sąlygos; nesilaikoma terminų. Savavališkos statybos atveju nurodoma nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, įrašyti savavališkos statybos akte, o neteisėtą statinį galima įteisinti tik tada, kai savavališkai pastatytas statinys savo charakteristikomis ir paskirtimi neprieštarauja

galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Tai reiškia, kad teks ruošti techninį projektą ir gauti statybos leidimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkami reikalavimai numatyti ir prieš pradedant eksploatuoti statinį. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį, išskyrus gyvenamuosius namus, galima eksploatuoti tik jį įregistravus viešame registre. Taip pat esama situacijų, kai reikalinga įregistruoti pasikeitusius statinio kadastrinius duomenis, pavyzdžiui, kai rekonstravus ypatingą ar neypatingą statinį, atsiranda pakeitimų, jie iki naujų dalių naudojimo pradžios turi būti įregistruoti (netaikoma rekonstruojant gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas).

Atitinkamai, šių reikalavimų nesilaikymas lemia atsakomybės atsiradimą. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 145 eurų iki 290 eurų. Taip pat statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne

pagal paskirtį, užtraukia baudą nuo 144 iki 1 448 eurų.

Taip pat pastato registravimas turi reikšmės nustatant žemės mokesčio tarifus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, savivaldybių tarybos yra įpareigotos nustatyti žemės mokesčio tarifus ir juos diferencijuoti, atsižvelgiant į žemės naudojimo paskirtį ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjant nustatytus savivaldybių tarybų žemės mokesčio tarifus, matyti, kad nenaudojamiems žemės sklypams, o prie tokių priskiriami ir tie sklypai, kuriuose stovi nebaigti statyti statiniai, nustatomas ženkliai didesnis tarifas nei kitai žemei. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste nenaudojamiems žemės sklypams nustatytas tarifas yra 3 proc., kai tuo tarpu kitai žemei – 0,2-0,4 procento. Esti savivaldybių, kuriose nenaudojamos žemės apmokestinamos taikant ir 4 proc. tarifą.

Kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrina nuolat. Kol kas statybos valstybinės priežiūros pareigūnai tik informuoja statytojus apie galiojančią tvarką ir numatytas sankcijas, tačiau jau nuo lapkričio mėnesio administracinė atsakomybė už šių prievolių nevykdymą bus taikoma griežtai. Tad norėdami išvengti įstatymuose numatytų sankcijų, nedelskite ir pasirūpinkite pastatytų statinių registracija.

29

Reglamentai

Viskas, ką reikia žinoti apie

darbuotojų atleidimą, įsigaliojus naujam Darbo kodeksui

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dar birželį priimtam Darbo kodeksui, jau dabar vadinamam darbo santykiu revoliucija Lietuvoje. Tad naujasis Darbo kodeksas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.

Dr. Nerijus KASILIAUSKAS, advokatų kontoros TRINITI asocijuotas partneris El. p. nerijus.kasiliauskas@triniti.lt, Tel. +370 5 2312211

K

adangi visuomenėje netyla kalbos, kad šiam Darbo kodeksui įsigaliojus darbuotojai atsidurs daug nepalankesnėje padėtyje nei prieš tai, vertėtų plačiau panagrinėti senojo ir naujojo reguliavimo skirtybes daugiausiai dėmesio susilaukusiu klausimu – atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva.

Vienu aspektu atleisti taps sudėtingiau Dabartinis kodeksas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš tai neįspėjęs darbuotojo tokiu atveju, jeigu darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, tačiau tik jeigu jam jau iki tol nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, taip pat be įspėjimo šiuo metu atleisti iš darbo galima ir vos vieną kartą, tačiau šiurkščiai pažeidus darbo pareigas.

Tokiais pažeidimais laikomi neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną arba atvykimas neblaiviam ar apsvaigusiam, neleistinas elgesys su klientais ir t.t. Tokiu atveju, atleidžiant darbuotoją dėl jo paties kaltės, išeitinė išmoka nepriklauso.

30

Naujuoju kodeksu numatytas reguliavimas šiek tiek keisis: nors darbdavys neįspėjęs ir nemokėdamas išeitinės išmokos darbuotojui ir toliau šį galės atleisti jam šiurkščiai pažeidus darbuotojo pareigas, tačiau atleisti bus galima nebe darbuotoją, kuriam bent vieną kartą per 12 mėnesių taikyta drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą, o tik tuo atveju, kai darbuotojas per paskutinius 12 mėnesių padarys antrą iš eilės tokį pat darbo pareigų pažeidimą. Tačiau net ir tokiu atveju įstatymu bus reikalaujama, kad darbuotojas būtų pateikęs pasiaiškinimą, o darbdavys būtų įspėjęs apie galimą atleidimą ateityje, jei pažeidimas kartosis.

Leista atleisti be svarbios priežasties Daugiausiai aistrų kursto atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Šiuo metu darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį raštu pasirašytinai prieš 2 mėnesius.

Prieš 4 mėnesius įspėti reikia darbuotojus, kuriems liko ne daugiau kaip 5 metai iki senatvės pensijos, taip pat asmenis iki 18 metų, neįgaliuosius bei darbuotojus, auginančius vaikus iki 14 metų. Minė-

Reglamentai

tiems asmenims taikoma ir papildoma apsauga – juos atleisti iš darbo galima tik ypatingais atvejais, jeigu tai prieštarauja darbdavio interesams.

Svarbi priežastis, esanti pagrindu atleisti iš darbo, gali būti tik tokia, kuri yra susijusi su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais sugebėjimais arba elgesiu darbe, o taip pat ekonominės, technologinės sąlygos arba darbdavio struktūriniai pertvarkymai. Pažymėtina, kad šiuo metu atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama tik tokiu atveju, kai objektyviai neįmanoma jo, jam pačiam sutinkant, perkelti į kitą darbą. Šiais pagrindais darbdavys gali nutraukti ir terminuotą darbo sutartį, tačiau taip pat tik laikantis įspėjimui taikomų terminų. Be to, tai padaryti galima tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti, jam pačiam sutinkant, į kitą darbą, arba sumokėjus darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą likusį darbo sutarties galiojimo laiką.

Be jo kaltės atleidus darbuotoją, dirbantį pagal neterminuotą darbo sutartį, jam turi būti sumokėta išeitinė išmoka. Pagal dabartinį reglamentavimą išmokos dydis tiesiogiai proporcingas darbuotojo darbovietėje išdirbtam laikui. Mažiausia – vieno mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – turi būti mokama neišdirbus vienerių metų, o štai didžiausia – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka skiriama darbuotojui, turinčiam didesnį kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių (dvidešimties metų) darbo stažą pas dabartinį darbdavį. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, iš esmės keičiasi darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės reguliavimas. Visų pirma, nebeliks skirtumo tarp terminuotos ir neterminuotos darbo sutarties nutraukimo šiomis aplinkybėmis.

Antra, daug plačiau nurodoma, kokios priežastys yra pakankamos atleisti iš darbo, pavyzdžiui, detalizuojama, kad darbdavys gali darbo sutartį nutraukti tada, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, arba darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą, kuris taip pat yra naujovė šiame kodekse.

Trečia, pagal naująjį reguliavimą trumpėja ir įspėjimo apie atleidimą terminas. Įsigaliojus kodeksui, darbuotoją užteks įspėti prieš 1 mėnesį (jau minėta, kad šiuo metu bendras terminas yra 2 mėnesiai), o dirbančius trumpiau nei vienerius metus – vos prieš dvi savaites. Tačiau šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, bei darbuotojams, kuriems iki įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau kaip 5 metai, o trigubinami neįgaliesiems bei darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

Ketvirta, realiai sumažės ir išeitinės išmokos atleidžiamiems iš darbo darbuotojams. Naujasis kodeksas numato, jog atleidžiamam darbuotojui turės būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsis trumpiau negu vienerius metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau reiktų atsiminti, jog, priklausomai nuo nepertraukiamo darbuotojo stažo toje darbovietėje, darbuotojui papildomai priklausys ir ilgalaikio darbo išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dar vasarą priimtais įstatymo pakeitimais nustatyta, kad atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5–10 metų, iš specialaus fondo bus mokama vienos atleidžiamo darbuotojo vidutinės algos dydžio išeitinė išmoka, 10–20

metų – dviejų atlyginimų, daugiau negu 20 metų – trijų atlyginimų dydžio išmokos. Ši išmoka bus skiriama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, jei tarp atleidžiamo asmens ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nebus sudaroma nauja darbo sutartis.

Kada teks sumokėti pusės metų atlyginimą Visiška naujovė, lyginant senąjį kodeksą su naujuoju, bus itin greitas darbo sutarties nutraukimas privataus sektoriaus darbdavio valia – darbuotoją užteks įspėti vos prieš 3 darbo dienas. Tačiau kompensuojant trumpą įspėjimo terminą, per kurį darbuotojas negalės susirasti naujo darbo, jam bus išmokama 6 mėnesių arba didesnė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Šis institutas galės būti pritaikomas visais kitais atvejais, kurie nepatenka po nurodytais aukščiau, taip pat ir nesant pakankamai svarių priežasčių atleidimui darbdavio iniciatyva.

Vienintelis draudimas – šitaip atleistos negalės būti nėščiosios bei darbuotojos, išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat abiejų lyčių asmenys, išėję tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų. Pažymėtina, kad toks atleidimas bus pripažintas neteisėtu ir tokiu atveju, jeigu bus nustatyta, kad darbo sutartis nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl darbuotojo kreipimosi į atitinkamas institucijas dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

31

Viešieji pirkimai

CPO LT direktorius

Rolandas Černiauskas: statybos įmonės aktyviai dalyvauja centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose elektroninėje erdvėje Ir vėl statybininkų bendruomenė, kaip ir dera, rudenį, skaičiuoja metų derlių: pastatytus naujus butus, biurų dangoraižius, prekybos centrus ir administracinius pastatus, sporto ir kultūros arenas, renovuotus daugiabučius.

T

urbūt nėra kitos tokios verslo šakos, kurioje taip ryškiai atsispindėtų šalies ekonomikos tendencijos: jos augimo laikotarpiais statybų apimtys didėja, atėjus krizėms – sustoja. Tačiau statybininkų bendruomenė nebijo iššūkių, per 25 šalies nepriklausomybės metus ji ne tik įvaldė naujausias ir pažangiausias statybų technologijas bei inovacijas, bet ir tapo puikiais vadybininkais, gebančiais sėkmingai vystyti savo verslą naujomis konkurencijos sąlygomis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Centrinė perkančioji organizacija CPO LT 2013 metais pasiūlė statybos įmonėms, norinčioms dalyvauti daugiabučių programos įgyvendinime bei valstybės ir savivaldos institucijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, savo pagalbą. Statybininkams tereikėjo vieną kartą dalyvauti viešajame ribotame konkurse, kuriame buvo ne tik patikrinta jų kvalifikacija, bet statybų įmonės buvo suskirsty-

tos į grupes pagal pajėgumą, ir tapo centralizuotų viešųjų pirkimų tiekėjais. Šiandien jau daugiau negu 300 Lietuvos statybos įmonių, – nuo didžiausių iki mažųjų, – savo darbus ir paslaugas gali pasiūlyti elektroninėje erdvėje ir užsitikrinti nuolatinį reiklų perkančiųjų organizacijų, daugiabučių administratorių bei gyventojų dėmesį statybos rangos, projektavimo, projektų ekspertizės, energijos vartojimo pastatuose audito bei techninės priežiūros paslaugų srityse.

Galime kartu pasidžiaugti bendro darbo rezultatais.

Nuo 2013 metų kovo CPO LT administruojamoje elektroninėje centralizuotų viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje įvyko 1192 pirkimai dėl 1469 objektų (gyvenamųjų namų bei administracinių pastatų) renovacijai ar modernizavimui už 352 mln. 303 tūkst. eurų.

Nuolatinė konkurencija, paprastas ir skaidrus varžymosi procesas elektroninėje erdvėje padėjo sutaupyti ne tik administracinių ir laiko sąnaudų, bet ir labai aiškiai įvertinamas pinigines lėšas – statybininkai šalies biudžetui ir gyventojams per šį laikotarpį sutaupė net 24 mln. 171 tūkst. eurų, lyginant su ta suma, kuri turėjo būti sunaudota pagal parengtus, aptartus ir suderintus investicinius projektus.

Dar šiais metais CPO LT ketina pristatyti naują įgyvendintą idėją – alternatyvią dabartiniam katalogui sistemą, kurioje statybos įmonės galės dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje žymiai paprasčiau tais atvejais, kai pirkėjams neprivalomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

Sveikindamas gražios ir prasmingos profesinės šventės proga, kviečiu visas statybos įmones tapti CPO LT elektroninio katalogo tiekėjais.

Ruukki Classic® NextGen Ieškantiems išskirtinės stogo kokybės, ilgaamžiškumo ir komforto Ruukki sukūrė naują produktą „Classic® NextGen”. Šis gaminys papildo Ruukki Classic valcuotų, „click” sistema jungiamų gaminių šeimą, tad pasirinkti sau tinkamą sprendimą nuo šiol bus dar lengviau.

SAUGUMAS

PATOGESNIS MONTAVIMAS

„Click“ sistemos valcuose gamybos metu priklijuota tarpinė 100% apsaugo nuo lietaus vandens pratekėjimo.

Patobulintas paslėptasis lakštų tvirtinimas.

Garsą slopinantis, specialaus antibakterinio veltinio sluoksnis ženkliai sumažina kondensato susidarymo galimybę.

Karnizo linija – tiesesnė ir tvirtesnė dėl užlenkto priekinio krašto.

Specialiai valciniams profiliams pritaikytos stogo saugos ir kt. elementų tvirtinimo detalės.

Gamybai naudojami naujausių technologijų įrengimai užtikrina gaminių matmenų, geometrijos tikslumą. Šalia tvirtinimo linijos esančios iškilios mikroprofiliuotos briaunelės neleidžia per daug priveržti sraigtų.

Greitesnis montavimas. Dėl gamykloje priklijuoto veltinio nebereikia prie grebėstų tvirtinti akustinės tarpinės.

KOMFORTAS Apatinėje pusėje per visą lakšto plotį gamykloje priklijuotas specialus veltinis trigubai sumažina lietaus keliamą triukšmą.

Valcuose esanti tarpinė padidina ir garso izoliaciją.

Mikroprofiliavimas šalia sraigtų tvirtinimo linijos sumažina garsų susidarymo galimybę šiluminio plėtimosi metu.

IŠSKIRTINĖ IŠVAIZDA Storesnis, 0,60 mm plieno lakštas užtikrina lygesnę, preciziškesnę stogo išvaizdą.

Visiškai paslėpti lakštų tvirtinimo sraigtai, dėl ko ant stogo taip pat neužsilaiko nešvarumai.

Naujoviški, uždengti valcų galai bei priekinis lakšto briaunos užlenkimas pagerina vaizdą prie karnizo – stogas atrodo labiau išbaigtas, tvirtesnis.

50 METŲ GARANTIJA 50 metų techninių savybių garantija.

Sukurta ir pagaminta Suomijoje. Nuo žaliavos iki galutinio produkto.

Aukščiausia „Ruukki® 50 Plus“ kokybės klasė.

Ruukki yra sukaupusi daugiau nei 50 metų patirtį plieninių stogų gamybos ir statybos technologijų srityse.

Daugiau informacijos www.ruukki.lt arba tel. (8 5) 232 2315

KOKYBĖS IR PATIKIMUMO GARANTIJA

Uždengti valcų galai Specialus veltinis

Mikroprofiliuota tvirtinimo linija

Valco tarpinė

Daugiau informacijos www.ruukki.lt arba tel. (8 5) 232 2315

33

Technologijos

Griovimo, gręžimo ir pjovimo darbai – būdas ištaisyti Projektuotojai nuo šiol gali ramiau miegoti naktimis – jei statant daugiabutį netikėtai paaiškės, jog ten, kur plyti betono siena, reikia durų, jos bus išpjautos per porą valandų. Jei tilto atramos pasirodys per aukštos pačiam tiltui – diena kita, ir keliasdešimt centimetrų lygiausiai bus nuriekti it duonos riekė. O jei rekonstruojant pastatą atliktų pora metrų nereikalingo seno gelžbetonio pamato – taip pat galite kreiptis į pjovimo ir gręžimo darbais užsiimančios bendrovės „Drilita“ vadovą ir įkūrėją Roką Vyšniauską.

34

Technologijos

V

os prieš porą metų nutaręs specializuotis angų gręžimo bei plytų, betono, gelžbetonio ar akmens pjovimo darbuose šiandien R. Vyšniauskas jau svarsto, kaip ir kur sutalpinti gausėjančią techniką. Įmonė jau sukaupė tokios įrangos, kurią turi reta Lietuvos statybų bendrovė. Jos darbuotojai gali išpjauti ne tik ertmę ten, kur jos prireikia, bet ir nuima galvasopį statybos darbų vadovui – jie atvyksta su savo technika, profesionaliai atlieka darbus ir išvažiuoja.

Išsinuomoti pjovėjus ar gręžėjus kelioms dienoms su visa technika – daug racionaliau, nei įsigyti itin brangią techniką (įrankiai kainuoja nuo 30 iki 60 tūkst. eurų), kurios statybų aikštelėje prireikia nuo kelių dienų iki poros savaičių.

R. Vyšniauskas pats ilgą laiką dirbo įmonėje, atliekančioje pjovimo ir gręžimo darbus. Sukaupęs patirties jis paklausė dukros patarimo ir atidarė savo bendrovę. „Drilita“ įkūrėjas džiaugiasi, jog verslo pradžioje juo patikėjo stambūs Vokietijos verslininkai – įrangą jie suteikė avansu ir kantriai palaukė, kol gręžimo bei pjovimo įranga uždirbs tai, ką kainavo.

Užs. Nr. 16/121

Paslauga itin aktuali dirbant paveldo pastatuose

Užduotis iš kaimynų: nupjauti ir pašalinti 5 metrų ilgio betono gabalus „Drilitos“ statybininkams įsiminė darbas kaimyninėje šalyje – reikėjo nupjauti ir pašalinti 1,8 metro pločio, pusės metro storio ir 5 metro ilgio betono luitus.

Dar vienas panašus darbas: „Via Baltica“ geležinkelio tilto statybų aikštelėje nupjauti po keliasdešimt centimetrų tilto atramų viršaus – statybų eigoje jos pasirodė aukštesnės nei reikia.

Stambių ir kietų medžiagų pjovimas atliekamas su deimantiniu trosu – sujungtas į uždarą ratą trosas sukamas aplink pjaunamą objektą, kurį reikia pašalinti, ir ši kilpa vis labiau siaurinama.

Trosas yra padengtas deimantų dalelėmis, kaip ir grąžtų antgaliai arba gręžimo karūnos.

Tokiu būdu tilto atramoms „nukelti kepures“ pavyko vos per vieną dieną, tuo metu jei statybininkams tektų tokį plotą pažeminti įrankiais, darbai galėjo užsitęsti ir porą savaičių. Šiuo metu bendrovė turi galimybę taip nupjauti apie 10-16 kv. metrų plotą. „Deimantinis trosas dažniausiai naudojamas ten, kur daug metalo, storos sienos“, – sako R. Vyšniauskas.

Pjovimo darbus galima panaudoti kūrybiškai Kasdieniai „Drilitos“ darbai – paprastesni. Prašoma vėl atverti netyčia užmūrytus praėjimus, duris ar išpjauti papildomą langą, ertmes ventiliacijai, elektros laidams bei kitoms komunikacijoms pravesti. Pavyzdžiui, viena iš Vilniaus senamiestyje įsikūrusių kavinių nusprendė ventiliacijos angas išvedžioti grindyse – taip taupoma nedidelės kavinukės erdvė ir nereikia slėpti vamzdžių nuo klientų akių. „Langus, duris išpjauname, įvairias ertmes galime išplatinti nuo kelių centimetrų iki neriboto dydžio, pjauname angas ventiliacijai, vandentiekiui, dujoms išvedžioti“, – vardino R. Vyšniauskas. Įdomu tai, jog pasiūlius užsakovams technikos galimybes, jie pritaiko pjovimo darbus įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, gyvenamajame – miegamajame rajone rangovai paprašė skersai nupjauti aptrupėjusią sienelę.

Idėja pavyko: sienelė atrodo kaip naujas modernus viešosios erdvės objektas, nors iš tiesų tai yra dalis buvusio pastato sienos, kūrybiškai apdirbtos pjovimo technika.

Į R. Vyšniauską dažniausiai kreipiasi tiltų ir gyvenamųjų namų statytojai. Alytaus pėsčiųjų tilto pamatuose „Drilita“ yra gręžusi 12,5 metro gylio kiaurymes, skirtas inkaravimui. Šiuo metu atliekami bandomieji gręžimai Šilutės tilto statybvietėje.

Tenka padirbėti ir įspūdinguose paveldo pastatuose – ten dažniausiai pjovimo meistrai kviečiami todėl, kad reikia dalį sienos ar grindų išpjauti taip, kad nenubyrėtų nė vienos plytos kampas, juo labiau – neįtrūktų siena.

Bendrovės darbuotojai rekonstrukcijos metu yra pjaustę ir siaurinę akmeninius Gedimino kalno laiptus. Šiandien „Drilita“ jau sulaukia užsakymų iš stambiausių Lietuvos ir Latvijos statybos bendrovių.

Kalbant apie kiaurymių gręžimą pamatų poliams, bendrovės turima technika ir patyrę specialistai šiuo metu yra pajėgūs išgręžti įvairaus diametro (iki 1250 mm) ir praktiškai neriboto gylio angas. Vis tik esant dideliam diametrui darbai vyksta gana lėtai – gręžimo greitis tėra 1 metras per 4 valandas. Todėl prie tiltų skylių gręžėjai „gyvena“ gerokai ilgiau, nei daugiaubučių statybų aikštelėse.

35

Technologijos

„Ukmergės gelžbetoniui“ augti padeda investicijos Nuo 1958-ųjų veikiančioje „Ukmergės gelžbetonio“ įmonėje iki šių dienų jau pagaminta daugiau kaip 2 milijonai kubinių metrų gelžbetonio ir betono gaminių. Tokius įspūdingus skaičius bendrovei leido pasiekti aktyvus reagavimas į rinkos poreikius bei stabilios investicijos į naujausias gamybos technologijas. Šį rudenį „Ukmergės gelžbetonis“ pristato dar keletą naujienų.

36

Technologijos

K

aip pasakoja bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ rinkodaros direktorius Tadas Larinas, siekdama išlikti konkurencinga ir pajėgi tenkinti klientų poreikius, įmonė nuolat investuoja tiek į betono ir gelžbetonio, tiek į polistireninio putplasčio gamybos technologijas. Pasak įmonės atstovo, pastaraisiais metais augant renovacijos bei naujos statybos mastams lygiagrečiai augo ir polistireninio putplasčio produkcijos paklausa. „Reaguojant į didėjančius reikalavimus pastatų energiniam efektyvumui ir storėjant termoizoliaciniam sluoksniui, turėjome investuoti į našesnę įrangą ir infrastruktūrą. Per paskutinius trejus metus buvo visiškai atnaujinta visa polistireninio putplasčio gamybinė įranga bei autoparkas, smarkiai padidintas sandėlių plotas. Po ilgos koncentracijos į šią produkcijos šaką nuspręsta atsigręžti į betono ir gelžbetonio gamybos barą“, – bendrovės veiklos gaires brėžia T. Larinas.

Lig šiol aktyviausiai „Ukmergės gelžbetonis“ bendradarbiavo su gyvenamojo būsto statytojais ir NT vystytojais, todėl ir visas gelžbetonio gaminių asortimentas buvo orientuotas į šį segmentą. Šiuo metu didžiausios bendrovės prekių grupės yra kiaurymėtosios perdengimo plokštės, laiptų ir balkonų elementai, TT profilio plokštės, cokolinės plokštės bei sąramos. Gelžbetonio gaminius bendrovė realizuoja ne tik Lietuvoje. Eksporto į Skandinaviją apimtys sudaro iki 20 proc. visos gelžbetonio produkcijos. „Šiandien statybų apimtys šioje rinkoje yra itin didelės, todėl eksportas šia kryptimi yra rentabilus“, – sako T. Larinas.

Pasak jo, didžioji dalis šių gaminių yra realizuojami daugiabučių ir gyvenamųjų namų statyboje. „Ieškant naujų produkcijos pardavimo kanalų pastebėjome, kad komercinės ar pramoninės paskirties objektuose rangovas arba užsakovas mieliau renkasi gamintoją, kuris gali pasiūlyti visą kompleksą surenkamo gelžbetonio konstrukcijų. Turėdami ribotus kolonų ir sijų gamybinius pajėgumus galėjome konkuruoti tik labai smulkiuose objektuose. Siekiant įsitvirtinti naujame segmente buvo priimtas sprendimas investuoti į šių elementų gamybos linijas“, – poreikį investicijoms aiškina rinkodaros direktorius.

Linijų montavimo ir testavimo darbai jau eina į pabaigą. Įrengimai pilnu pajėgumu pradės veikti nuo spalio 1 dienos. Skaičiuojama, kad investicijos į naujus įrengimus siekia virš milijono eurų. Plečiant gelbžbetonio produktų gamybą teko perplanuoti ir gamybinių patalpų erdves. Dabar itin aktualus tapo naujų darbuotojų klausimas – naujai sumontuotiems įrengimams aptarnauti reikės 25 kvalifikuotų gamybos darbuotojų.

Užs. Nr. 16/126

Kokių naujovių pasiūlys?

Suomijos gamintojo „Elematic“ įranga leis gaminti įvairaus ilgio stačiakampio ir kvadratinio skerspjūvio kolonas. Šis konstrukcinis elementas naudojamas vieno aukšto (sandėliavimo, gamybiniai pastatai) arba daugiaaukščių karkasinių (negyvenamieji pastatai, automobilių stovėjimo aikštelės) pastatų statybai. Dėl savo atsparumo

ugniai gelžbetonio kolonos gali būti naudojamos įvairios paskirties pastatams.

Be to, šiam konstrukciniam elementui nereikalinga papildoma apdaila – gaminių paviršiai lygūs, nepaliekama aštrių briaunų. Kolonų aukščiai priklauso nuo konstrukcinių ir architektūrinių pastato sprendimų.

Nauja įranga leis gaminti kolonas, kurių pločiai yra nuo 300 iki 1000 mm, aukščiai – nuo 300 iki 800 mm.

„Ukmergės gelžbetonis“ užsakovams galės pasiūlyti šias kolonų modifikacijas: • stačiakampio/kvadratinio skerspjūvio; • su gembėmis (konsolėmis), skirtomis kitoms konstrukcijoms atremti; • praplatėjančias viršuje; • nuožulniais kampais.

Antra „Elematic“ gamybos linija yra skirta sijų gamybai. Šie gaminiai dažniausiai armuojami iš anksto įtemptais lynais, tačiau galimas ir paprastas armavimo variantas. Sijos yra naudojamos pramonės ir negyvenamųjų pastatų perdangos ir denginio elementams atremti. Šios konstrukcijos leidžia perdengti dideles pastato angas, be to, pasižymi puikiomis ilgaamžiškumo bei eksploatacinėmis savybėmis. „Ukmergės gelžbetonio“ asortimentą papildys stačiakampio formos, L profilio bei apverstos T profilio sijos. Sijų ilgiai bei lentynų aukščiai priklauso nuo apkrovų ir projekto reikalavimų. Galimi

sijų pločiai – nuo 400 iki 1400 mm, aukščiai – nuo 400 iki 1200 mm. „Be to, sijų gamybos linijoje galėsime gaminti ir iš anksto įtemptas ir neįtemptas „massive slab“ tipo plokštes. Jų maksimalus plotis gali būti 1300 mm.

Norime pasidžiaugti, kad nauji pajėgumai leis visavertiškai konkuruoti su kitais gelžbetonio gamintojais ir auginti savo, kaip gamintojo, kompetenciją bei partnerių ratą“, – apie investicijų naudą ir siūlomas galimybes kalba bendrovės atstovas T. Larinas.

Pasak jo, suomių „Elematic“ įranga pasirinkta neatsitiktinai – su jais bendrovė tęstinį darbą vykdo ne vienerius metus. „Turime šio gamintojo įrengimus perdengimo plokščių, laiptų aikštelių ir balkoninių plokščių gamybai. Esame patenkinti gaminių kokybe ir aptarnavimu. „Elematic“ įranga šiuo metu vyrauja mūsų gamykloje“, – sako įmonės atstovas. Šiandien įmonė išsidėsčiusi 10 ha plote Ukmergės mieste ir 30 ha smėlio ir žvyro karjeruose Ukmergės rajone. Gamybiniai pastatai užima 15 000 kv. m plotą. Bendrovėje dirba apie 150 darbuotojų.

Dėl gaminių kreiptis į: Pardavimų vadovą Gintarą Urbonavičių Mob. +370 687 55945 El. p. gintaras@ug.lt 37

Technologijos

Modernios technologijos ir ilgametė patirtis PST padeda išlikti rinkos lyderiais

T 59 metus sėkmingai dirbanti akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ (PST) – viena iš didžiausių statybos įmonių Lietuvoje. Turėdama patyrusią 850 specialistų komandą, ilgametę projektavimo, projektų valdymo ir įgyvendinimo patirtį, naudodama pažangias ir netradicines technologijas, bendrovė vykdo įvairiausius, sudėtingus projektus.

38

arp reprezentuojančių įmonės darbų – ne vienas įspūdingas ir svarbus statinys: Lietuvos Respublikos prezidentūra; Valdovų rūmai – nacionalinės reikšmės objektas, kultūros, meno centras, Panevėžio ir Šiaulių sporto arenos. Didžiausias nepriklausomos Lietuvos pramoninis projektas – bendrovės „Akmenės cementas“ naujos 4500 tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statyba. Čia įdiegta moderni ir efektyvi cemento gamybos linijos technologija sudaro galimybes ženkliai sumažinti gamyklos energetines sąnaudas, tuo pačiu sumažinant ir aplinkos taršą.

Nuo projektavimo, statybos iki renovacijos Bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ buvo patikėta suprojektuoti, pastatyti ir atlikti pagrindinių

Technologijos

Statybos procese jaukinasi modernias technologijas, taip pat ir 4D įrenginių tiekimą bei paleisti ir suderinti technologinę įrangą Panevėžio termofikacinėje kombinuoto ciklo 35 MW galios elektrinėje. Sėkmingai vykdyti darbai biokuro ir termofikacinėje jėgainėje „Fortum“ Klaipėdoje, AB „Amilina“ Panevėžyje ir daugelyje kitų objektų.

Vienas naujausių PST baigtų projektų – Vilniuje esantis Jungtinis gyvybės mokslų centras, skirtas biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms. Centro veikla lems ne tik universitetų, bet ir šalies pažangą perspektyviausiose technologijų kryptyse. „Pastaruoju metu situacija statybų rinkoje įtempta. Vėluoja programos, finansuojamoms iš Europos Sąjungos 2014 -2020 metų laikotarpio paramos Lietuvai lėšų. Konkurencinė aplinka išlieka sudėtinga ir agresyvi. Todėl tenka persiorientuoti ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų“, – teigia bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Dalius Gesevičius. Šiuo metu PST darbus vykdo daugiau privačiuose projektuose, tokiuose, kaip buvusios ligoninės pastatų komplekso rekonstrukcija Bokšto gatvėje Vilniuje, prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ plėtra Kaune ir kt. Įmonė aktyviai dalyvauja ir gyvenamųjų namų atnaujinimo projektuose, pradeda veiklą Švedijoje ir Latvijoje.

Pasaulyje sparčiai tobulėjant informacinėms ir ryšių technologijoms atsiveria plačios jų panaudojimo statybos sektoriuje galimybės, darančios esminį poveikį didinant šio sektoriaus efektyvumą, konkurencingumą, gerinant statinių kokybę ir jų valdymą. Vienas pagrindinių sparčiai diegiamų sprendimų – skaitmeninės statybos principų ir statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) metodų taikymas.

PST projektavimo biuras „PST projektai“ vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo ruošti statinių projektus, naudodamasis BIM projektavimo platforma. PST darbuotojų patirtis ir praktika įrodė, jog prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ statybos aikštelėje ne tik statinio konstrukcijų dalis paruošiama BIM programine įranga. Statybos darbų planavimas ir valdymas, medžiagų planavimas ir logistikos koordinavimas bei darbo grafikų vizualizavimas vyksta jau 4D aplinkoje.

Statinio surenkamų karkaso konstrukcijų – gelžbetoninių ir metalinių – statybos proceso valdyme buvo panaudota ketvirtoji dimensija – laikas. Procesas pradėtas nuo gamyklinių brėžinių parengimo, toliau atliekant konstrukcijų gamybos planavimą, elementų gamybą, tiekimą, montavimą reikiamu suplanuotu laiku, o pasiektą rezultatą atvaizduojant sukurtame 3D modelyje. Šio proceso valdymui buvo sukurta mobiliajam įrenginiui pritaikyta programėlė „PST Scanner“ ir kiekvienam gaminiui sukurti QR kodai. Programėlė kiekviename minėto proceso etape – gamybo-

je, tiekime ir montavime – skenavo konstrukcinius elementus, kurių visame statinyje buvo beveik 6 tūkstančiai vienetų. Tuomet kiekvieno elemento būklė realiu laiku atvaizduojama modelyje. „Tai sudarė galimybes daug sklandžiau susiplanuoti gaminių projektavimo, gamybos, tiekimo ir montavimo eiliškumą, – sako bendrovės vadovas p. Gesevičius. – Sklandus konstrukcijų projektavimas, gamyba ir tiekimas leido sutrumpinti suplanuotą konstrukcijų montavimo procesą statybos aikštelėje 6 savaitėmis. Konstrukcijų montavimo darbai buvo atlikti per 20 savaičių – vietoje planuotų 26 savaičių, t. y. 23 proc. sutrumpintas 8 kranų darbas.“ Užsienio šalyse BIM taikymas aukštesnėse dimensijose 4D ir 5D dar tik pradedamas, o Lietuvoje iki šiol statyboje praktiškai dar nebuvo panaudotas. Įmonės pasiekimai kuriant skaitmeninius pastatų modelius (BIM), kokybė, darbų sparta, patikimumas bei įsipareigojimų laikymasis yra vertinami klientų. Gerų rezultatų PST pasiekė ir dalyvaudama gyvenamųjų namų atnaujinimo programoje. Už 2015 metų rezultatus, atnaujinant statinius, LR Aplinkos ministerijos apdovanojimuose buvo nominuota kaip geriausias 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpio rangovas. Profesinio meistriškumo apdovanojimas suteiktas už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus – AB „Panevėžio statybos trestas“ pripažintas „Statinių šiltinimo lyderiu 2015“.

PST komanda, vadovaujama generalinio direktoriaus p. Gesevičiaus, džiaugiasi galėdama prisidėti prie projektų, kurie kuria išskirtinę, švaresnę ir jaukesnę aplinką bei turi didžiulę išliekamąją vertę.

39

Technologijos

Požeminės automobilių aikštelės Viena plokštė sprendžia tris problemas

Didėjantis miestų užstatymo tankis į Lietuvą dar tik ateina, tačiau jau dabar akivaizdu, kad kartu su šiuo reiškiniu ūmėja ir automobilių spūsčių problema. Kompleksinis jos sprendimas tebelieka savivaldybių planuose, todėl nekilnojamojo turto plėtotojai ir statytojai, kiek gali, mėgina palengvinti padėtį – ieško vietų automobilių stovėjimo aikštelėms.

40

Technologijos

G

reitai populiarėjantis minėtos problemos sprendimas – tai požeminės aikštelės, įrengiamos jau ne tik po prekybos centrais ar biurų pastatais, bet ir po daugiabučiais namais. Iš principo – tai sveikintina iniciatyva, suteikianti galimybę aplink pastatą puoselėti bent lopinėlį žolės, o ne vaikščioti po išasfaltuotą visą kiemo teritoriją ar aplinkines gatves, prigrūstas naujakurių transporto priemonių.

Požeminės stovėjimo aikštelės teikia ne tik pranašumų, tenka susidurti ir su tam tikrais jų įrengimo bei eksploatavimo sunkumais.

Visų pirma, požeminės aikštelės nėra šildomos, o įvažiavimo ir išvažiavimo juostos yra atviros, tad šalto oro masių judėjimas gerokai atšaldo perdangą, kuri iš vienos pusės yra stovėjimo aikštelės lubos, iš kitos – gyvenamųjų ar komercinių patalpų grindys. Tad požeminiuose garažuose,

taip pat rūsiuose, kitose apatiniuose aukštuose esančiose patalpose slypi nemenkas šilumos taupymo potencialas, nes dažniausiai šilumos izoliacija jose neįrengiama. O jei perdanga nėra tinkamai apšiltinta, ji peršąla ir tampa labai rimtų šilumos nuostolių priežastimi.

Antra, tokių perdangų, kaip ir bet kokių kitų konstrukcijų, šiltinimas veiksmingiausias tuomet, kai termoizoliacinės medžiagos sluoksnis dedamas iš išorinės pusės, taigi – šiltinti geriausia stovėjimo aikštelės lubas. Tačiau čia susiduriame ne tik su technologiniais sunkumais, bet ir su gaisrinės saugos reikalavimais. Dėl jau minėtų oro srautų judėjimo, kuris prisidėtų prie ugnies plitimo, termoizoliacijai turi būti naudojamos tik tokios medžiagos, kurios užtikrintų gaisrinį saugumą. Nors termoizoliacinių medžiagų atsparumas ugniai svarbus šiltinant visas konstrukcijas, gaisro

Dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Baltijos šalims: „Sumažintas šilumos laidumo koeficientas reiškia, kad dar pagerės šilumos izoliacija, todėl ne tik sumažės šilumos nuostoliai, šildymo sąnaudos, bet ir stipriai pagerės mikroklimatas aukšte virš nešildomų patalpų. „PAROC CGL 20cy“ plokštės yra populiari šaltų patalpų lubų šiltinimo priemonė, pirmiausia dėl to, kad atitinka visus gaisrinės saugos reikalavimus, yra nedegios.

Be to, jos labai gerai izoliuoja garsą, o jų montavimas yra greitas ir nesudėtingas.“

kilimo rizika stovėjimo aikštelėje yra didesnė dėl automobilių išmetamųjų dujų ir degalų degumo bei sprogumo.

Trečia, nuolatinis didelėje požeminio garažo erdvėje automobilių keliamas triukšmas, taip pat veikianti CO šalinimo sistema pasiekia viršuje esančias patalpas. Triukšmas ne tik erzina ar mažina gyventojų darbingumą, bet ir kelia pavojų sveikatai.

Visas minėtas problemas galima išspręsti požeminių garažų lubas apšiltinant vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštėmis „PAROC CGL 20cy“. Jos naudojamos nešildomų patalpų, pvz., požeminių garažų ir nešildomų rūsių, betoninių lubų šilumos izoliacijai. Kaip ir kitų „Paroc“ akmens vatos gaminių, taip ir šių plokščių energinis efektyvumas didinamas mažinant jų šilumos laidumą.

„PAROC CGL 20cy“ plokščių montavimas

Plokštė padengiama klijais

Priklijuojama

„PAROC CGL 20cy“ Tai nedegios garsą gerai izoliuojančios vertikaliai orientuoto plaušo plokštės iš akmens vatos. Plokščių briaunos yra nusklembtos, o tai padeda paslėpti nedidelius paviršiaus nelygumus. Klijuojamos tiesiai prie betono perdangos be jokio papildomo mechaninio tvirtinimo, todėl lubų šilumos izoliacija įrengiama lengvai ir greitai. Kadangi plokštės montuojamos aukštai, mechaninių pažeidimų požiūriu jos yra saugios. Išorinis plokščių paviršius padengtas silikatiniu gruntu ir paruoštas dažyti, todėl jos puikiai tinka, kai lubų izoliacijai keliami ne tik techniniai, bet ir estetiniai reikalavimai. Sutrumpėja galutinės paviršiaus apdailos darbų laikas, sumažėja sąnaudos, nes nebereikia atlikti armavimo, tinkavimo, tvirtinimo smeigėmis darbų. Priklijuotas plokštes galima iš karto nupurkšti dažais.

• • • •

Matmenys 1 200 × 200 mm Storis 50–250 mm Šilumos laidumo koeficientas (λ) – 0,037 W/(mK) Garso sugerties koeficientas: 60 mm storio plokštės αw = 0,95; 200 mm storio plokštės αw = 1,00.

• Priešgaisrinės savybės: 120 mm monolitinė perdanga su 60 mm storio akmens vatos plokštėmis „PAROC CGL 20cy“ priskiriama REI 240 klasei.

Požeminių automobilių stovėjimo aikštelių lubas apšiltinus vertikaliai orientuoto plaušo „PAROC CGL 20cy“ akmens vatos plokštėmis, padidinamas energinis pastato efektyvumas, pagerinama garso izoliacija ir užtikrinamas konstrukcijos gaisrinis saugumas.

Prispaudžiama

Nudažomas paviršius 41

Technologijos

Apsaugai nuo triukšmo – akustinės akmens vatos plokštės

ROCKSONIC SUPER

D

Andrius BUSKA

augumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai laikomas viena iš svarbiausių ekologinių problemų. Siekiant išvengti triukšmo, atitvarų šiluminei ir garso izoliacijai patariama naudoti efektyvias ir gerai garsą sugeriančias akmens vatos plokštes.

Sukelia nemalonius pojūčius Garsas – mechaniniai oro bangavimai, kurie kaip vibracija patenka į žmogaus ausį. Garsą sukelia bet koks virpantis kūnas. Triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinį, neįprastą žmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo triukšmo padarinius sveikatai: pažeidžia klausą, sutrikdo miegą, skatina streso hormonų išskyrimą, kelia nepasitenkinimą, turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymo procesą, protinių užduočių atlikimą, socialinę elgseną. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.

42

Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų pirma pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemoms, labai susilpnėja imuninė sistema.

Visa tai vyksta dar iki klausos sutrikimo atsiradimo ir dažnai klaidina gydytojus nustatant daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis. Pažeidžia centrinę nervų sistemą, dėl to dažnai skauda galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama. Į triukšmą reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema.

Pertvarų oro garso izoliavimas Apsauga nuo gretimose patalpose skleidžiamo triukšmo užtikrinama pastato vidinių atitvarinių konstrukcijų ore sklindančio garso izoliavimu bei perdangų smūgio garso izoliavimu, o apsaugą nuo išorėje skleidžiamo triukšmo užtikrina pastato fasadų (išorinių atitvarinių konstrukcijų) ore sklindančio garso izoliavimas.

Lietuvoje atitvarinių konstrukcijų garso izoliavimo kokybei aprašyti naudojama penkių A, B, C, D ir E garso (akustinio komforto) klasių sistema (pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“). Naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privalomi C garso klasės reikalavimai. Rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems pastatams – žemiausia E klasės kategorija.

Atitvarinių konstrukcijų garso izoliacinės savybės dažniausiai priklauso nuo jų „masės“, tačiau dažnai didinti konstrukcijų masę netikslinga, tad reikia naudoti medžiagas, pasižyminčias geromis akustinėmis savybėmis. Vidaus pertvarų ore sklindančio garso izoliavimu labiausiai papli-

tusios ir lengvai įrengiamos karkasinės pertvaros su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. Šioje konstrukcijoje „masė“ yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka „spyruoklės“ vaidmenį, todėl pertvaros viduje susidaro horizontalios stovinčios bangos. Siekiant jų išvengti patariama ertmę užpildyti lengva, gerai garsą sugeriančia akmens vatos plokšte, kuri ne tik sugertų triukšmą, bet ir neleistų atsirasti horizontalioms stovinčioms bangoms. Norint pagerinti izoliacijos lygį galimi variantai: didinti ploto vieneto masę, t. y. gipso kartono masę (montuojant kelis sluoksnius) arba storinti užpildą.

Efektyviai sugeria garsą Akmens vatos plokštės ROCKSONIC SUPER dėl specialaus plaušų išdėstymo minimaliai arba visai nepraleidžia triukšmo, todėl naudojamos pertvarų garso izoliacijai. Šių plokščių garso sugertis αw = 0.8, kai storis 50-99 mm ir αw = 1.0, kai storis 100200 mm. ROCKSONIC SUPER, pilnai užpildydamos ertmes metalinių ir medinių karkasų pertvarose, užtikrina gerokai aukštesnį garso izoliacijos lygį, palyginus su kitomis plokštėmis, naudojamomis tose pačiose konstrukcijose. Be to, gaminys pats išlaiko formą, todėl nesusmunka ir nesukrenta pertvaros konstrukcijos viduje, taip sukurdamas triukšmo tiltus.

Universalios paskirties produktas ROCKSONIC SUPER tinka daugelyje pastato konstrukcijų, kadangi yra universalios paskirties. Akmens vatos plokštės ROCKSONIC SUPER naudojamos karkasinės konstrukcijos vertikalių, horizontalių ar nuožulnių atitvarų, kurių neveikia eksploatacinės apkrovos (lengvose karkasinės konstrukcijos sienose, mūrinių trisluoksnių sienų konstrukcijose, palėpėse ar stogo konstrukcijose tarp gegnių, papildomo sienų šiltinimo karkasinėse konstrukcijose, tarpaukštinėse perdangose ir grindyse virš rūsio), šiluminei ir garso izoliacijai. Įrengiant pertvaras didžiulę įtaką jų akustinei izoliacijai turi konstrukcinių sprendinių detalės, pertvaros vietos nustatymas ir kruopštus jos įrengimas.

Užs. Nr. 16/117

Sparčiai tobulėjant technologijoms, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, nerenovuotų senos statybos daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, pasilinksminimo vietų lankytojai.

Technologijos

Inovatyviausi stogo langai rinkoje šiandien – kokie jie?

Gyventi šviesiuose namuose madinga. Tokią išvadą galima daryti įvertinus augančius stogo langų plokštiems stogams pardavimus Lietuvoje. Kaip sako sparčiausiai besivystančio stogo langų gamintojo pasaulyje „Fakro“ atstovai, mūsų šalyje šie langai itin išpopuliarėjo pastaraisiais metais, susidomėjimas neatslūgsta iki šiol.

Užs. Nr. 16/83

„N

atūralaus pastato apšvietimo nauda yra neginčijama, tačiau pastatuose su plokščiais stogais ne visada įmanoma pastatyti papildomus vertikalius langus. Idealus sprendimas šviesos suteikimui – plokštiems stogams sukurtų gaminių įrengimas“, – populiarėjantį produktą pristato „Fakro“ atstovė Eglė Andziulytė. Šie stoglangiai gali būti montuojami tiek statant naujus pastatus, tiek rekonstruojant senus – svarbu atsakingai įvertinti pastato technines charakteristikas. Vienas aktualiausių dalykų – stogo perdangos storis ir jos savybės.

Dar vienas svarbus klausimas, kurį turite užduoti sau – kokio tipo stoglangį rinksitės. Šiuo metu bendrovės asortimente yra plokščio stogo langai su arba be kupolo, sistemos langams su montuojamu pakėlimo kampu ir plokščio stogo kraiginė sistema. „Fakro“ siūlomi stoglangiai plokštiems stogams ne tik apšviečia interjerą natūralia šviesa, vėdina patalpas, bet ir apjungia aukšto funkcionalumo ir puikius šilumos izoliacijos parametrus. Šiame straipsnyje aptarsime vieną moderniausių ir inovatyviausių „Fakro“ siūlomų produktų – stogo langą be kupolo, dar žinomą kaip modelį F. Vos prieš porą mėnesių Vokietijoje vykusiuose prestižiniuose apdovanojimuose „Red Dot 2016“ šis „Fakro“ gaminys buvo įvertintas dizaino „Oskaru“. „Tai produktas, kuriame dera pažangiausi techniniai ir moderniausi dizaino sprendimai. Iš panašios kategorijos gaminių jis išsiskiria itin minimalistiniu, akiai neįprastu dizainu. Ko gero, tai viena priežasčių, dėl kurios stogo lango F modelis greitai išpopuliarėjo skirtingose pasaulio šalyse. Taip pat klientai įvertino ir pagerintas izoliacines šilumos savybes, automa-

tinio valdymo sistemą“, – sako bendrovės atstovė.

Pasak jos, toks įvertinimas liudija, kad daugiau nei 100 inžinierių komanda specialiame „Fakro“ tyrimų ir projektavimo centre dirba ne veltui.

Tinka ir pasyviems namams Modelio F, kaip ir kitų „Fakro“ plokščio stogo langų, rėmas yra gaminamas iš kelių kamerų PVC profilių. Medžiaga, iš kurios gaminami profiliai, atspari rūgštims ir sugeria itin mažai drėgmės, todėl langas gali būti įrengtas kiekviename kambaryje.

Profilio vidus yra užpildytas izoliacine medžiaga, tai papildomai pagerina produkto energijos taupymo parametrus. Specialiai sukurta papildoma den-

giamoji medžiaga po rėmo kupolu pagerina lango dalių apdailos susijungimą su stogo medžiagomis.

Be standartinių dydžių, F tipo langai gali būti gaminami bet kokių matmenų (nuo 60x60 iki 120x220 cm). Tai leidžia lengvai ir tiksliai pakeisti senus, sandarumo reikalavimų neatitinkančius, dažnai nestandartinio dydžio stoglangius.

Plokščiuose stoguose F tipo stogo langai gali būti montuojami varstomi arba nevarstomi. Nevarstomas langas atlieka tik šviesos skleidimo funkciją, o varstomas – ir vėdina. Stoglangiai gali būti varstomi rankiniu būdu arba atidaromi elektros pagalba nuotoliniu valdymo pultu. Automatinio reguliavimo variklis elektra atidaromuose languose yra patalpintas varsčiuose ir apsaugotas nuo nepalankių oro sąlygų, tokių, kaip lietus ir sniegas. Tai užtikrina automatinio reguliavimo variklio netrukdomą veikimą visais metų laikais.

Elektra valdomi langai turi įmontuotus jutiklius, kurie automatiškai aktyvuoja varsčių uždarymo funkcijas lietui lyjant.

F modelio langas gaminamas su keturgubu dU8 stiklo paketu. Šilumos perdavimo koeficientas visam langui yra U=0,76W/kv. m, todėl šis langas tinkamas naudoti energiją taupančiuose ir netgi pasyviuose pastatuose. Energiškai taupių namų savininkams aktuali ir dar viena šių langų savybė – specialiai sukurtos plokščių stogų langų profilių formos, palyginus su kitų gamintojų panašaus dydžio langais, „Fakro“ stogo lango plotą padidina 16 procentų „Fakro“ – tai vienas iš didžiausių stogo langų gamintojų pasaulyje, bendrovės parduodami langai sudaro 15 proc. pasaulinės stogo langų rinkos. Šiemet bendrovė mini 25-erių metų veiklos jubiliejų.

43

Technologijos

Statiniai iš modulių Skandinavai neatsidžiaugia, o lietuviai dar bijo Modulinių pastatų ir mobiliųjų statinių gamyboje sėkmingai besispecializuojanti UAB „Ryterna Modul“ didžiąją dalį projektų įgyvendina užsienio rinkose, todėl nuo 1993 metų veikiančios bendrovės vardas kai kuriems lietuviams gali būti girdimas pirmą kartą. Vaikų darželiai, mokyklos, sporto klubai, vasarnamiai ir gyvenamieji namai – šiandien bendrovės gaminamų modulių panaudojimo galimybės beribės. Jomis itin noriai naudojasi klientai užsienyje. Plačiau apie tokių statinių privalumus ir įgyvendintus projektus – šiame straipsnyje.

K

aip pasakoja „Ryterna Modul“ atstovas Vainius Gabalis, tokio pobūdžio statiniai itin domina Skandinavijos šalių klientus – ten iškeliauja maždaug 50 proc. bendrovės produkcijos. „Skandinavijoje turime rimtus partnerius, su kuriais vystome didesnio masto projektus. Po truputį įeiname ir į Vakarų rinką – ten iškeliauja maždaug šeštadalis produkcijos. Lietuvoje daugiausiai dirbame su verslo klientais, darbų apimtys čia mažesnės“, – su įmonės veikla supažindina pašnekovas.

Per savo padalinius ar įgaliotuosius atstovus savo gaminius bendrovė taip pat tiekia į Didžiają Britaniją, Belgiją, Rusiją, Baltarusiją. Šiose rinkose 44

bendrovė dirba daugiau kaip 12 metų. Vidutiniškai bendrovė per metus eksportuoja apie 1000 modulių Modulinių statinių panaudojimo galimybes, kaip sako įmonės atstovas, riboja tik fantazija – nuo laikinų paviljonų įmonių rinkodaros tikslams, kavinių, krautuvėlių iki vaikų darželių, sporto klubų, administracinių ar net gamybinių patalpų.

Tarp įgyvendintų projektų – visiškai įrengtas kilnojamas viešbučių tinklo „Scandic“ kambarys, naudotas kaip komunikacijos ir rinkodaros priemonė. V. Gabalio teigimu, visgi didžiausia produkcijos dalis skiriama visuomeninės paskirties projektams plėtoti.

„Į Skandinaviją važiuoja mokyklos, darželiai“, – sako įmonės atstovas. O štai Lenkijoje moduliai buvo panaudoti net mobiliai asfalto gamyklai įrengti. Įmonės kartais iš modulių suręstuose statiniuose įrengia ir savo administracines patalpas. „Vienas didesnių projektų, įgyvendintų Lietuvoje – šalia Kauno, Karmėlavoje, pastatyta „FL Technics“ lėktuvų aptarnavimo bazė. Šiam projektui įgyvendinti buvo panaudoti 108 moduliai.

Komplekse yra VIP zona pilotams, techninio aptarnavimo patalpos, konferencijų salės, detalių saugyklos ir t.t.“, – dar vieną sėkmingai įgyvendinto projekto pavyzdį pateikia įmonės atstovas.

Technologijos bios, ypač skandinavams. Tai leidžia jiems sutaupyti nemažus pinigus. Lietuvoje laiko aspektas dar nėra toks aktualus, nes statybų samprata pas mus kitokia“, – skaičiuoja pašnekovas. Statybų sąnaudų aspektas brangiose Skandinavijos šalyse itin aktualus.

Iš ko ir kaip gaminamas modulis? Modulis – tai karkasinė konstrukcija (rėmas su statramsčiais), užpildyta polistirenininiu putplasčiu, mineraline vata ar kita šiltinimo medžiaga. Rėmas gaminamas iš 3-4 mm lankstytų ir valcuotų profilių ir padengiamas antikoroziniais dažais. Korozijos grėsmės nėra, nes rėmai uždengti ir neturi sąlyčio su išore. Visi įmonės gaminiai atitinka Europos Sąjungos standartus.

Rėmas gali būti pagamintas taip, kad jį būtų galima išardyti, tai pritaikoma mobiliems laikiniems pastatams. Statramsčiai rėme gali būti metaliniai arba mediniai. Lankstaus tipo „Ryterna Modul“ modulis, kuris naudojamas gyvenamiesiems pastatams, pritaikytas įvairiems pakeitimams – tiek skirtingoms šiltinimo medžiagoms, tiek įvairiam jų storiui (iki 40 cm), tiek fasado tipui.

Pastarasis gali būti apdailintas plokštėmis, mediena, gali būti vėdinamas, gali būti tinkuojamas, dažytas bet kuria RAL paletės spalva.

Būstas, reaguojantis į šeimos poreikius

Užs. Nr. 16/108

Ko bijo lietuviai?

Nors UAB „Ryterna Modul“ gaminami moduliai nesudėtingai pritaikomi ir gyvenamajai paskirčiai, lietuviai į šį alternatyvų statybų būdą kol kas žiūri nedrąsiai. Tuo tarpu skandinavai jau ne vienerius metus džiaugiasi gyvendami tokiuose namuose. „Lietuviai dar bijo. Mūsų tautiečiams moduliai dažnai kelia asociacijas su jūriniais konteineriais, nors tai du nieko bendro, išskyrus formą, neturintys elementai. Moduliai yra gaminami pagal reikalavimus pastatams ir yra visaverčiai pastatai“, – vieną iš priežasčių paaiškina V. Gabalis.

Įmonės atstovas pastebi, kad spartėjant žmonių gyvenimo tempui, moduliniai pastatai populiarėja. Pašnekovo nuomone, galima sakyti, kad greitojo maisto kultūros tendencijos persikelia ir į statybų industriją, netgi gyvenamosios paskirties pastatus. „Ne visi pastatai yra statomi su idėja palikti juos ateities kartoms – vaikams, vaikų vaikams“, – sako V. Gabalis.

Kaip sako V. Gabalis statiniai iš modulių itin didelio populiarumo Skandinavijoje sulaukė dėl statybos greičio ir kokybės. „Kol vyksta sklypo paruošiamieji darbai, galima gaminti „namą“. Ko negalėtum padaryti statydamas tradicinį pastatą. Pastaruoju metu net kelios savaitės statybų procese yra svar-

Tiek modulių konfigūracija, tiek vidaus patalpų planavimas yra neribotas, yra galimybė įvairiai juos jungti – galais, šonais, stogais ir konstruoti iš jų įvairias konfigūracijas. Gyvenamieji moduliniai namai lengvai prisitaiko prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, jaunai šeimai susilaukus atžalų ir kilus poreikiui turėti didesnį būstą, prijungti kelis papildomus modulius ir juose įrengti vaikų kambarius yra visiškai paprasta. Papildomas erdves, terasas galima įrengti ir statant modulius vieną ant kito – tokiu būdu galima turėti net trijų aukštų namą.

Paprašytas paskaičiuoti tokio statinio kvadratinio metro kainą, pašnekovas tikino: „Tikslios kainos įvardinti neįmanoma – kiekvienas atvejis indvidualus ir visiškai priklausantis nuo kliento poreikių, tačiau modulinio pastato statybų sąnaudos tikrai nebus didesnės nei pasirinkus tradicinį statybos būdą“.

Tokio būsto vidaus įrengimo galimybių neriboja niekas. „Naudojame tas pačias medžiagas, kurios būtų naudojamos statant bet kokį kitą naujos statybos būstą. Jei norite šildomų grindų ar geoterminio šildymo – viskas įmanoma. Galima įrengti ir kieto kuro katilus, rekuperacinę sistemą“, – paaiškina specialistas.

Jei panorėtumėte apsigyventi tokiam būste Lietuvoje, UAB „Ryterna Modul“ turi greitą ir patrauklų variantą – bendrovė naujus namus ar vasarnamį jums gali įrengti „iki rakto“. Pavyzdžiui, standartiniame 18 kv. m ploto modulyje numatytas gyvenamasis kambarys su virtuvės zona, tualeto ir dušo patalpa, koridoriuje – sieninė spinta, jei reikia, yra slankiosios durys į terasą. Įmanomas tiek visiškai ekonominis, tiek labai prabangūs interjero įrengimo variantai.

45

Technologijos

Dažai „Argentum 20“ – ypač aukštų higienos normų reikalaujančioms patalpoms

Į ką svarbu atkreipti dėmesį, renkantis dažus medicinos įstaigoms?

Kuo išsiskiria TIKKURILA „Argentum 20“ higieniniai dažai?

Paradoksalu, tačiau nuvykę į gydymo įstaigą, joje galime susidurti su pavojais tose vietose, kur net nesitikime – įsivaizduokime sienas ir lubas, ant kurių aptinkama įvairių, net ir pačių pavojingiausių mūsų nusilpusiems organizmams bakterijų. Dažų ekspertas Audrius Dryžas pabrėžia, kad medicinos įstaigų patalpų dažymas reikalauja specifinių dažų pasirinkimo. Specialistas pataria pirmiausiai atkreipti dėmesį į šias dažų savybes: antimikrobinį poveikį, mechaninį atsparumą (pageidautina 1 atsparumo šlapiam šveitimui klasė), cheminį atsparumą.

Taip pat ne veltui sakoma, kad medicinos įstaigose gydyti privalo net sienos, todėl svarbu pagalvoti ir apie pačių sienų spalvą. Paprastai šiose įstaigose naudojamos balta, žalia ir mėlyna spalvos, kurios raminančiai veikia pacientus, asocijuojasi su švara ir patikimumu.

„Džiaugiuosi, kad TIKKURILA, bendradarbiaudama su mokslinėmis institucijomis, sukūrė rinkoje analogų neturinčius higieninius dažus „Argentum 20”. Svarbiausia, kad šie dažai medicinos įstaigose padeda sukurti nepalankią aplinką bakterijoms plisti ir daugintis, o ne kovoja su bakterijų sukeltomis nepageidaujamomis pasekmėmis.

Tai didelis žingsnis pirmyn, norint pašalinti vieną iš pavojingiausių ligoninėse, medicinos priežiūros centruose, operacinėse ir palatose aptinkamą bakteriją – auksinį stafilokoką“, – patirtimi dalinasi TIKKURILA pardavimų direktorius Pijus Genevičius.

TIKKURILA „Argentum 20“ – tai specialios paskirties higieniniai dažai sienoms ir luboms. Jie yra atsparūs stipriam šveitimui, trinčiai, ligoninėse naudojamoms plovimo ir dezinfekavimo priemonėms. „Antimikrobinė ypatybė šiuose dažuose pa-

Tikkurila nuotr.

Ar kada susimąstėte, kiek mikrobų gali kauptis ant medicinos įstaigų sienų ir lubų? Ligoninių darbo specifika reikalauja specialių antimikrobiniu poveikiu pasižyminčių dažų bei apgalvotų spalvinių sprendimų. Juk ligoninėse gydo ne tik specialistai ir vaistai, tačiau ne mažiau svarbi yra higieniška aplinka. Kaip galime tai užtikrinti? grįsta aktyviojo sidabro priedu, kuris aktyviai veikia mikrobus dažų plėvelės paviršiuje ir apsaugo nuo jų augimo“, – dažų veikimo principą aiškina ekspertas Audrius Dryžas.

Kur naudojami „Argentum 20“ higieniniai dažai? Šiuos dažus rekomenduojama naudoti visų tipų medicinos įstaigose – poliklinikose, ligoninėse, psichiatrinėse įstaigose, gimdymo namuose ir net operacinėse. „Mūsų svarbiausias tikslas – padėti ligoninių pacientams ir sveikatos įstaigų lankytojams išvengti akistatos su mikrobais, kurie gali kauptis ant sienų ir lubų. Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti aukščiausius higienos normų reikalavimus medicinos įstaigoms atitinkančius dažus „Argentum 20“, – apibendrina TIKKURILA pardavimų direktorius Pijus Genevičius.

46

•

Antimikrobinis dažų poveikis testuotas pagal ISO 22196 standartą. Dažuose esantis sidabro priedas apsaugo nuo šių mikrobų rūšių: gramneigiamų bakterijų, gramteigiamų bakterijų, antibiotikams atsparių bakterijų, mielių (rūgimo) ir pelėsinių grybų. Tyrimai rodo, kad gyvybingų bakterijų skaičius ant „Argentum 20“ dažyto paviršiaus per 24 val. sumažėjo 99,99 %.

•

Mechaninis dažų atsparumas testuotas pagal ISO 11998 standartą. Bandymai parodė, kad produktas pasižymi puikiu atsparumu šlapiam šveitimui: SFS-EN 13300 – 1 klasė.

•

Cheminis atsparumas testuotas pagal ISO 4628. Dažai atsparūs įvairių valymo ir dezinfekavimo priemonių tirpalų statiniam poveikiui.

TIKKURILA „Argentum 20“ – tai specialios paskirties higieniniai dažai sienoms ir luboms.

Užs. Nr. 16/101

Atlikti bandymai, įrodantys šių dažų tinkamumą medicinos įstaigoms

Technologijos

„Švykai“

Nieko nėra amžino nei Lietuvoje, nei Norvegijoje Pernai dešimtmetį atšventusi UAB „Švykai“, viena didžiausių Lietuvoje įmonių, teikiančių antikorozinio remonto, pastatų konstrukcijų priešgaisrinio padengimo ir pramoninio valymo paslaugas, tempo nelėtina ir šiemet. Kaip sako bendrovės direktorius Gediminas Švykas, sumažėjus darbų apimtims Lietuvoje, darbo galima rasti Skandinavijos rinkoje – svarbu nesėdėti sudėjus rankų.

K

Užs. Nr. 16/99

ompanijos „Švykai“ veiklą šiandien galima suskirstyti į tris pagrindinius segmentus.

Pirmasis – tiltų remontas. Antrasis, pramoninis segmentas, apima pramonės objektų, tokių, kaip „Orlen“, „Achemos“, „Klaipėdos naftos“, „Lifosos“, „Grigiškių“, elevatorių, rezervuarų, vamzdynų, talpyklų valymo ir remonto darbus.

Trečiasis, bet ne mažiau svarbus, – statybinių konstrukcijų apsauga nuo gaisro. Šiuo metu bendrovė plečia paslaugų spektrą – vis aktyviau dirba pramonės įmonių šilumos įrenginių (katilų, šilumokaičių) priežiūros ir remonto srityje.

Kaip skaičiuoja įmonės vadovas G. Švykas, peržvelgus Lietuvos ir užsienio rinkose atliktus darbus, didžiąją dalį jų sudaro tiltų remontas – maždaug pusę visų bendrovės užsakymų. Nemaža dalis jų kasmet atliekama ne Lietuvoje – šiemet eksportui teko trečdalis užsakymų.

Pašnekovas juokauja, kad per 11 bendrovės gyvavimo metų „Švykai“ visų tiltų suremontuoti dar tikrai nespėjo – darbo dar yra. „Užsienyje projektai klesti. Norvegijoje tiltų remontui bei statybai planuojama skirti nemažai lėšų. Panašu, kad ir ateityje darbo ten netrūks. Prižiūrėti ir remontuoti reikia viską – nieko nėra amžino nei Lietuvoje, nei Norvegijoje“, – verslo galimybes įžvelgia G. Švykas.

Džiaugiasi prisidėję prie neeilinių projektų Bendrovės vadovas sako, kad tiltai – didesnės apimties projektai, kurie itin įdomūs ir įmonės darbuotojams. „Švykai“ gali didžiuotis prisidėję prie išties neeilinių objektų išsaugojimo ir prikėlimo naujam gyvenimui. „Tiltų esame remontavę visokiausių“, – sako G. Švykas. Šiemet baigtas Biržų pilies medinio tilto remontas. „Ten buvo ne tik medinis tiltas su turėklais, bet ir dekoratyvūs mediniai vartai, todėl architektūriniu aspektu šie darbai buvo itin sudėtingi“, – sako pašnekovas. Vos prieš kelias savaites, rugsėjo pradžioje iškilmingai atidarytas naujas tiltas per Kančioginos upę Krikonių kaime, Ignalinos rajone. Senasis statinys buvo rekonstruotas įrengiant užpilamo skliauto tiltą.

Jei lankėtės Trakuose, ko gero, irgi būsite pastebėję pokyčius. Tiltą, vedantį iki Karvinės salos, naujam gyvenimui pernai taip pat prikėlė „Švykų“ specialistai.

Darbai Trakuose vyko keliais etapais: iš pradžių buvo sumontuotas laikinasis tiltas, o uždarius senąjį tiltą buvo vykdomas kapitalinis jo remontas.

Ne mažiau „Švykai“ džiaugiasi ir Norvegijoje įgyvendintais ypatingai rimtais projektais, parodančiais šios bendrovės galimybes. Tarp jų – Nor-

vegijos aukščiausio geležinkelio Hjuksa tilto (aukštis – 65 m) antikorozijos darbai, ilgiausio šioje šalyje pontoninio Bergsoysund tilto remontas.

Norvegai lietuviams patiki remontuoti ir kultūros paveldo objektus – kartu su partneriais bendrovė „Švykai“ atliko vieno iš dviejų seniausių Norvegijoje išlikusių ketaus konstrukcijų tilto, pastatyto dar 1837 metais, remonto darbus. „Tiltas pagamintas iš ketaus konstrukcijų, o važiuojamoji dalis – iš ąžuolo medienos konstrukcijos. Ąžuolinės konstrukcijos nebuvo keičiamos – atlikome ketaus antikorozinį remontą ir kitus tilto remonto darbus“, – pasakoja bendrovės „Švykai“ vadovas. Dėl nepriekaištingai atliekamų darbų ir Norvegijoje įgytos patirties „Švykų“ paslaugomis susidomėjo ir užsakovai Vokietijoje.

Viena iš naujausių įmonės teikiamų paslaugų – paviršių metalizavimas. Tai naujovė Lietuvos rinkoje. Metalizavimas – tai specialia įranga metalinių konstrukcijų dengimas metalu (cinku, aliuminiu ar jų mišiniu), jį išlydžius elektros lanku ar dujiniu degikliu ir užpurškiant oro srautu ant metalizuojamo paviršiaus. Šiuo metu bendrovėje dirba 70 darbuotojų.

Tarp jų – du „Frosio“ trečiojo lygio antikorozijos ir dažymo inspektoriai pagal NS 476. Šį sertifikatą turintys specialistai pripažįstami bei vertinami visame pasaulyje. Lietuvoje jų dirba vos keli. Tai leidžia įmonei parinkti geriausius technologinius sprendimus ir užtikrinti aukščiausią atliekamų darbų kokybę.

Technologijos

Budėtojus ir apsaugos darbuotojus vis dažniau keičia modernios apsaugos sistemos. Tiek privatūs asmenys, tiek verslo atstovai siekia apsaugoti savo turtą, verslo aplinką, siekia kontroliuoti, kas patenka į patalpas, išvengiant konfliktinių situacijų. Tokie vartotojų lūkesčiai reikalauja optimalių sprendimų.

Apsaugos sistemų integracija sparčiai žengia į priekį Įmonė „Kamtechna“ yra kaip tik tokia įmonė, kuri tiekia visų tipų apsaugos, vaizdo stebėjimo, įeigos kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos sistemas, – jas parduoda, montuoja bei prižiūri. Apie apsaugos sistemų poreikį ir specifiką – įmonės vadovas Kirilas Chudasovas.

sąlyga, norint nuotoliniu būdu kontroliuoti savo apsaugos sistemą. Tam reikia tik instaliuoti programos aplikaciją į savo planšetinį kompiuterį ar telefoną.

Populiarėja GSM signalizacijos, vis aktyviau domimasi išmanaus namo idėja.

Kokie saugos sistemų projektai populiariausi: asmeninio turto ar verslo apsaugai?

Su kokia įranga, gamintojais ir technologijomis dirba jūsų įmonė?

Šiuo metu daugiausiai užklausų sulaukiame dėl vaizdo stebėjimo sistemų įrengimo privačiuose ir komercinės paskirties objektuose, taip pat išlieka populiarios ir saugos signalizacijos. Įdomu tai, kad vaizdo stebėjimo sistemų naujovėmis domisi tiek verslo, tiek privatūs klientai. Žinoma, daugelio žmonių noras yra paversti savo namus neįveikiama tvirtove, o verslo saugumas mūsų dienomis jau seniai tapęs prioritetu.

Šiuo metu rinkoje yra daug gamintojų, siūlančių analogišką produkciją. Renkamės geriausius įrangos tiekėjus – pagal inžinierių ir klientų atsiliepimus. Mes niekada neapsiribojame vienu įrangos gamintoju. Įgyvendindami projektus stengiamės maksimaliai atsižvelgti į kliento pageidavimus: jeigu yra užduotis – mūsų darbas yra surasti geriausią sprendimą. Kuo užduotis sudėtingesnė, tuo įdomiau mums, kaip sistemų instaliuotojams, nes profesiniai iššūkiai skatina ieškoti pačių novatoriškiausių sprendimų.

Užs. Nr. 16/124

Kokias ryškiausias tendencijas išskirtumėt, kalbant apie šiuolaikines apsaugos sistemas?

Sparčiai auga vaizdo stebėjimo sistemų populiarumas. Jeigu prieš keletą metų dviejų megapikselių kameros buvo laikomos aukšto techninio lygio įranga, tai šiandien tai jau savotiška atgyvena. Šiuo metu populiariausios keturių ir aštuonių megapikselių vaizdo kameros, po kelerių metų, manau, populiarės kameros su dar didesne raiška, kuri bus didesnė nei aštuoni megapikseliai.

Vartotojai vis dažniau pageidauja, kad būtų sudaryta galimybė stebėjimo sistemas kontroliuoti „on-line“ režimu. Visame pasaulyje populiarėja „WiFi“ tinklų, 3G, 4G ryšių integracija. Šiuolaikinis žmogus aktyviai naudojasi internetu, o prieiga prie interneto ir yra vienintelė

Ar pasitaiko unikalių, netipinių projektų?

IP vaizdo telefonspyne gali ne tik atrakinti lauko duris, bet ir pamatyti vaizdą požeminiame garaže, kur stovi jų automobiliai. Taip pat yra galimybė peržiūrėti kiemo, kur žaidžia vaikai, vaizdą.

Praėjimo kontrolė neleidžia pašaliniams patekti į apsaugotą teritoriją ir patalpos tampa dar saugesnėmis.

Kuo išskirtinės jūsų įmonės klientams teikiamos paslaugos? Įmonė skiria daug dėmesio darbo proceso optimizavimui ir paslaugų kokybei. Pasiekiame aukštą lygį optimizuodami darbo procesą, visada gauname didžiausią našumą su mažiausiomis sąnaudomis.

Visi įmonės darbuotojai aprūpinti šiuolaikiškais įrankiais, apmokyti, kaip teisingai pasiruošti darbui, nuo kuo pradėti ir kaip tęsti darbą, išvengiant laiko gaišinimo.

Proceso optimizavimas mums padeda atlikti darbą greičiau ir kokybiškiau, o tai sudaro galimybes klientams garantuoti kokybę ir suteikti visas garantijas.

Kiekvienas objektas ir projektas yra savotiškai unikalus. Vieną iš netipiškų sprendimų galiu pateikti: mūsų įmonė daugiabučiame gyvenamajame name įrengė IP vaizdo telefonspynes, IP vaizdo kameras ir praėjimo kontrolę. Vaizdo kamera, nuskaičiusi automobilio valstybinį numerį, automatiškai atidaro požeminio garažo vartus, o visų vaizdo kamerų įrašai saugomi archyve 30 dienų. Namo gyventojai telefone arba kompiuteryje gali peržiūrėti šiuos vaizdo įrašus, o pasinaudodami 49

GRINDYS PRAMONEI – kokybė be išlygų www.grinduva.lt Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ | Pramonės g.1, Alytus LT-62175 | Tel. 8-315 55370 | Faksas 8-315 55371 | El. paštas info@grinduva.lt

Technologijos

IRTEKA

Daugiasluoksnių plokščių montavimas Prieš trejus metus sostinėje įkurta UAB „Irteka“ šiandien yra atestuota statybos darbų įmonė, kurios vizitinė kortelė – daugiasluoksnių plokščių SANDWICH montavimas statant naujus bei renovuojant jau esamus pastatus. Vos per kelerius metus jaunai bendrovei pavyko pelnyti užsakovų pasitikėjimą ir prisidėti prie ne vieno stambaus projekto įgyvendinimo Lietuvoje bei užsienyje.

Užs. Nr. 16/107

B

endrovės vadovas Darius Miliauskas išskiria tris pagrindines „Irtekos“ veiklos kryptis.

Pirma, maisto pramonės patalpų, kurioms keliami itin aukšti higienos reikalavimai, įrengimas – tai šaldymo kameros, termo kameros, skerdyklos, perdirbimo cechai ir kt. Bendrovė siūlo pačius moderniausius sprendimus šaldymo kamerų montavimui. Įrengia įvairaus sudėtingumo ir dydžio šaldymo kameras. „Naudojame kokybiškas medžiagas, tai garantuoja mažesnes energijos sąnaudas bei ilgesnį šaldymo kameros eksploatavimo periodą“, – sako įmonės vadovas.

Antroji veiklos kryptis – pramoniniai ir žemės ūkio paskirties pastatai. Gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės, jėgainės, fermos, angarai, sandėliai, garažai – visa tai ir dar daugiau gali pastatyti trečiuosius veiklos metus skaičiuojanti „Irteka“, kuri šiandien jungia 37 aukštos kvalifikacijos specialistų komandą. Įmonė taip pat atlieka ir įvairius statybos bei renovacijos darbus: montuoja ventiliuojamus fasadus, įrengia pramoninių objektų stogus,

montuoja konstrukcijas, apšildo, atlieka apdailą ir kt. „Irtekos“ specialistai gali kokybiškai sumontuoti bet kokio gamintojo ir tipo daugiasluoksnes plokštes.

Tarp įgyvendintų projektų, prie kurių „Irteka“ prisidėjo kaip subrangovė – 2014 metų spalį duris atvėręs „Volkswagen“ automobilių salonas „Moller Auto Savanoriai“ Vilniuje ir greta jo esančios komercinės paskirties patalpos. Beveik 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto automobilių centras yra ne tik didžiausias Baltijos šalyse, bet ir pats moderniausias visoje Rytų Europoje.

Gariūnų pramoniniame rajone iškilusi atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamykla – taip pat vienas svarbesnių „Irtekos“ projektų, kuriame bendrovė buvo kviesta subrangove. Kvalifikuoti bendrovės specialistai prisidėjo ir prie Vokietijos prekybos milžinės „Lidl“ kūrimosi Lietuvoje. Šiuo metu vienas svarbiausių projektų, prie kurio darbuojasi UAB „Irteka“ komanda – prekybos ir pramogų centro „Mega“ plėtra Kaune. Nors įmonė įsikūrusi Vilniuje, bet darbus atlieka visoje Lietuvoje ir užsienyje.

Kai darbai kalba už save, klientai ieško patys Trejus pirmuosius „Irtekos“ veiklos metus jos vadovas D. Miliauskas gali pavadinti sėkmingais – auga ne tik projektų mastai, bet ir komanda. Nors iššūkių netrūksta, pašnekovas tuo visai nesistebi.

Juk pirmasis penkmetis jaunam verslui visuomet būna pats sunkiausias. Jei pavyksta pergyventi jį, seksis ir toliau. Paklaustas, koks „Irtekos“ sėkmės receptas, D. Miliauskas nustemba – jokio recepto nėra. Visa tai – nuoseklaus darbo rezultatas. „Nebijome iššūkių, puikiai susitvarkome su užsakymais. Atvirai pasakius, net pats nežinau, kodėl mes gauname tiek užsakymų. Net per daug nesireklamuojant, klientai mūsų ieško, dažnai suveikia patenkintų užsakovų rekomendacijos. Turime aiškią specializaciją ir veiklos kryptį, todėl galime pasiūlyti tikrai kokybiškas paslaugas – nesimėtome visur po truputį. Esame įgyvendinę nemažų projektų, kurie irgi prisideda prie mūsų įmonės gero vardo. Klientai mumis tiesiog pasitiki“, – galimas augimo priežastis apsvarsto pašnekovas.

Pasak jo, bendrovės ateities vizija aiški jau šiandien. „Galėtume atlikti visus darbus kaip generaliniai rangovai. Dar šiek tiek ūgtelėję taikysime į tai“, – planais dalijasi „Irtekos“ atstovas.

D. Miliauskas neabejoja, kad daugiasluoksnių plokščių montavimo paslaugos poreikis mūsų šalyje tik augs – dėl savo savybių ši šiuolaikinė statybinė medžiaga kasmet sulaukia vis daugiau populiarumo. „Pradedant greitu ir itin paprastu surinkimu, kuris padeda gerokai sutrumpinti statybos darbų laiką ir sumažinti sąnaudas, ir baigiant taupia pastato eksploatacija žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą“, – stipriąsias plokščių savybes baigdamas pokalbį įvardija specialistas.

51

Technologijos

Ar mus gali nustebinti gipso kartono plokščių gamintojai?

Vienas iš svarbiausių gipskartonio sistemų montavimo procesų yra plokščių sujungimo siūlių glaistymas.

Tokios siūlės turi būti ne tik stiprios, kad maksimaliai sumažintų įtrūkių atsiradimo tikimybę, bet ir lygios, kad paviršius būtų estetiškas. Dažnai glaistymo klaidos išryškėja pasikeitus apšvietimui, šviesos kritimo kampui.

M

ontuojant pertvaras iki 3 m aukščio, jokių problemų nekyla, nes tokį aukštį galima uždengti viena ištisa plokšte, taigi nereikia įrenginėti ir horizontalių siūlių. Jei pertvaros aukštis didesnis arba sudėtinga ilgas plokštes pateikti į darbo vietą (pvz., daugiabučiuose jos ne visada telpa į liftą), plokštes reikia jungti, t. y. įrenginėti horizontalias siūles.

Ko gero, daugiausia problemų patiria kabamųjų gipskartonio lubų montuotojai. Montuojant tokias lubas horizontalių siūlių išvengti praktiškai neįmanoma (nebent patalpa labai maža). Norėdami sumažinti horizontalių siūlių skaičių, montuotojai norėtų naudoti kuo ilgesnes plokštes, bet tokių plokščių montavimui reikia daugiau darbo rankų arba specialios plokščių kėlimo įrangos. Geriausia išeitis – 4PRO plokštė. 4PRO plokštė tai gipskartonio plokštė su keturiomis nuožulniomis PRO briaunomis.

Kartu su „Gyproc“ pardavimų vadovu Vygantu Stankevičiumi pabandėme išskirti pagrindinius naujojo produkto pranašumus.

Pirma, nuožulnios 4PRO plokštės briaunos leidžia pasiekti maksimalų paviršiaus lygumą (nereikia glaistyti viso paviršiaus). „Naudodami 4PRO plokš52

tes, plokščių skersinių briaunų sandūrose išvengsime iškilimo ir tokiu būdu lengviau pasieksime Q3 ar Q4 paviršiaus lygumo klasę, kuri atitiks aukštus estetinius reikalavimus. Standartinių plokščių su stačiomis (trumposiomis) briaunomis naudojimo atveju norint pasiekti Q3 ar Q4 paviršiaus lygumo klasę reikia papildomo paviršiaus glaistymo, o tai reiškia – daugiau laiko ir medžiagų“, – sako pašnekovas.

Antra, didesnis sandūrų stiprumas sumažina įtrūkių atsiradimo riziką. 4PRO briaunos suteikia galimybę plokščių sandūras armuoti siūlių juosta, kuri leidžia pasiekti maksimalų siūlių stiprumą.

Armavimo juosta yra netoli paviršiaus, didžiausių tempimo įtempių zonoje. Tyrimais nustatyta, kad PRO sandūros siūlių stiprumas yra daugiau nei du kartus didesnis už pjautos (stačios) briaunos – atitinkamai 560 N/m ir 266 N/m.

Trečia, greitesnis ir paprastesnis 4 PRO plokščių siūlių glaistymo procesas leidžia sutaupyti ir laiko sąnaudų. Kaip sako V. Stankevičius, gipskartonio plokštės su pjautomis (stačiomis) briaunomis reikalauja išankstinio jų apdirbimo – briaunos turi būti apipjaustomos peiliu ar apdorojamos specialiu obliuku, po to sudrėkintos, tokių siūlių glais-

tymui reikia daugiau glaistymo operacijų. 4PRO plokštėms tokio specialaus paruošimo nereikia.

Palyginimui, jei montavimo plotas siekia maždaug 100 kv. m, pasirinkę 4PRO vien šiame darbų etape sutaupote apie 36 minutes.

Dar vienas dėmesio vertas 4PRO plokščių privalumas – siūlių įrengimo medžiagų taupymas.

Lyginant su standartinėmis plokštėmis, sutaupoma apie 23 proc. siūlių glaisto ir apie 15 proc. baigiamojo glaisto per visą montuojamą paviršių. „Pjautų briaunų užglaistymas reikalauja ilgo ir tikslaus darbo, o ypač nemėgstamo ir purvino darbo – paviršiaus šlifavimo. 4PRO plokštes pasirinkę rangovai pabrėžia daug mažesnes medžiagų išeigas ir darbų atlikimo švarumą“, – sako ekspertas.

Plokštės 4PRO puikiai tinka didelių, gerai apšviestų paviršių aptaisymui patalpose, kurioms keliami aukšti eksploatacijos ir estetikos reikalavimai, t. y. galerijose, sporto paskirties objektuose, mokyklose, ligoninėse, kino teatruose, pasyviuose pastatuose. Šiuo metu prekyboje galima rasti standartines ir padidinto atsparumo drėgmei plokštes. „Saint-Gobain“ – tai viena iš didžiausių pramonės korporacijų, patenkanti į pirmąjį pramonės įmonių šimtuką pasaulyje. Viena iš daugelio „Saint-Gobain“ veiklos sričių – gipskartonio plokščių bei gipskartonio sistemų montavimo priedų (profiliai, detalės, glaistai, tinkai ir t.t.) gamyba ir pardavimas. UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ Lietuvoje atstovauja šio koncerno gipskartonio plokščių gaminiams su GYPROC, RIGIPS ženklais. www.gyproc.lt

Bendrovėse

Sėkmės istorija „Layher Baltic“ ir „Prorentus“ bendrystė joms suteikė didelį technologinį pranašumą Jau 10 metų išskirtinai tik klojinių srityje dirbanti lietuviško kapitalo bendrovė „Prorentus“ šiais metais apjungė jėgas su pasaulyje nr. 1 pastolių gamintojų Wilhelm Layher GmbH antrine įmone UAB „Layher Baltic“.

„M

ano, kaip inžinieriaus ir verslininko, svajonė ir tikslas yra dirbti su technologiškai sudėtingais ir iššūkių reikalaujančiais projektais, – sako įmonės vadovas Linas Adomavičius.

– Todėl kas kartą dirbant dideliuose statybos objektuose jaučiamės realizuojantys save ir neskaičiuojame savo darbo valandų. Prieš 10 metų pradėjęs verslą atėjau turėdamas viziją – tapti patikimiausiu Lietuvos statybinių bendrovių asistentu klojinių srityje – ir kasdien su ta mintimi pradedu darbus. Šiais metais galime pasidžiaugti jau ne vienu dideliu įgyvendintu projektu. Jie mus ne tik stiprina, bet ir dar didina apetitą siekti naujų iššūkių.“

54

Prieš metus prie įmonės veiklos plėtros prisidėjo jau 6 metus bendrovės „Layher Baltic“ vairą laikantis Victor Vorontsov. „Apjungę UAB „Prorentus“ atstovaujamos PASCHAL-Werk G. Maier GmbH vokiečių gamintojos klojinius ir taip pat vokiečių gamintojos Wilhelm Layher GmbH & Co KG pastolių sistemas bei naujausias „BIM ready“ projektavimo technologijas mes galime kalnus nuversti“, – sako V. Vorontsov. Abiejų bendrovių vadovai džiaugiasi turintys vienodus darbo principus, siekiantys aukščiausių kokybės standartų.

Tai sudaro sąlygas siekti efektyviausių ir produktyviausių darbo rezultatų. Vadovai sutinka, kad geriausių rezultatų padeda pasiekti ir pasaulyje lyderio pozicijas užimanti bei madas pastolių ir

klojinių rinkose diktuojantys jų gamintojų gaminiai, dėl kurių kokybės dar nėra tekę raudonuoti.

Jėgas apjungusios bendrovės aktyviai ruošiasi artėjantiems „Rail Bailtica“ projektams – tiltų, viadukų statyboms. Savo bendrus darbus ir galimybes esamiems ir būsimiems partneriams pristatys ir ateinančioje parodoje „Resta“, kurioje lankytojai netgi galės pasivaikščioti ant tilto statybai paruoštos konstrukcijos. „Kartu jau sėkmingai įgyvendinome projektus „Via Baltica“ ir „Mega“ statybų objektuose ir šiuo metu dirbame gana sudėtingame „Vilkyškių pieninės“ statybų objekte“, – pasakojo p. Vorontsov.

Rangovai, iki tol dirbę su kitų gamintojų sistemomis, UAB „Prorentus“ techniniuose sprendimuose įžvelgė didelių privalumų ir dėl to, kaip sako p. Adomavičius, nesigaili. „Darbai vyksta greitu tempu, kadangi vienu metu vykdomi ir statybos, ir technologinės įrangos montavimo darbai“, – detalėmis dalinosi p. Adomavičius.

V. Vorontsov neslėpė, jog aukščiausių rezultatų

Bendrovėse

Vilkiškių pieninė

Vilkiškių pieninė

„Rail Baltica“ tiltas

Linas Adomavičius, UAB „Prorentus“ direktorius

su UAB „Prorentus“ kolektyvu jiems padeda siekti abiejų komandų aukšta inžinerinė kvalifikacija, darbuotojų, kurie yra tikri savo srities profesionalai, smalsumas. „TG-60 laikančiųjų pastolių sistema yra labai naujas produktas laikinų laikančiųjų konstrukcijų srityje. Kadangi sistema sukurta lanksčiausios pleištinių modulinių „Layher Allround“ pastolių pagrindu, tai drąsiai galima vadinti pačia lanksčiausia sistema rinkoje. Apjungiant sistemos lankstumą su šiuolaikinėmis „BIM ready“ projektavimo programomis gaunamas ypatingai šiuolaikiškas ir labai konkurencingas techninis sprendimas monolitinei pramonės ir tiltų statybai“, –sako p. Adomavičius. Bendrovės vadovas džiaugiasi, kad bendradarbiaujant su bendrove „Layher Baltic“ jie turi neribotus resursus, todėl gali imtis bet kokios apimties projekto. „Nuo šiol esame labai konkurencingi ir turime didelį technologinį pranašumą tiltų statybos ir kituose infrastruktūros bei pramonės projektuose, – sako „Prorentus“ vadovas. – Juk mūsų misija – siekti statybų veiklos tobulumo!“ Sujungusios savo kompetencijas, įmonės tapo bene vienintelės, rinkoje galinčios pasiūlyti ne tik stabilią ir optimalią laikančią konstrukciją, bet taip pat ir sistemoje integruotą saugią priėjimui ir darbui aplinką. „Juk saugumas pirmiausia!“ – pabrėžia bendrovių „Layher Baltic“ ir „Prorentus“ vadovai.

Victor Vorontsov, UAB „Layher Baltic“ direktorius

Įdomūs faktai: •

Wilhelm Layher GmbH & Co KG gamybą pradėjo 1945 m.

•

PASCHAL-Werk G. Maier GmbH gamybą pradėjo 1964 m.

•

„Layher“ Lietuvoje veikia nuo 2007 m.

•

„Prorentus“ Lietuvoje yra nuo 2006 m.

•

„Layher“ ir „Prorentus“ bendradarbiauja jau metus, dirbant su TG-60, rezultatai viršijo visas prognozes

•

„Layher“ ir „Prorentus“ projektuoja „BIM ready“ aplinkoje

•

Siekant kelti Lietuvos statybininkų konkurencingumą ir prestižą „Layher Baltic“ ir „Prorentus“ yra aktyvūs Lietuvos statybininkų asociacijos nariais

•

„Layher“ ir „Prorentus“ yra „Scandinavian and Baltic Scaffolders Association“ steigėjai

•

Jau kelerius metus bendradarbiauja su profesinio rengimo centrais, rengiant naujus specialistus

•

Abi bendrovės yra prekybos ir amatų rūmų narėmis

•

„Resta 2017“ išsamiai bus pristatyta TG-60 laikančiųjų pastolių sistema bendrame įmonių stende

„Rail Baltica“ tiltas

Prekybos centras „Mega“

Prekybos centras „Mega“

Bendrovėse

Neseniai įkurta „Scandinavian and Baltic Scaffolders Association“ arba pastolininkų asociacija. Kaip sakė šios asociacijos iniciatorius, bendrovės „Layher Baltic“ vadovas Victor Vorontsov, būtina užbaigti netvarką pastolių montavimo versle ir į šią sritį įvesti bent šiek tiek taip reikalingos savireguliacijos.

Pastolininkų asociacija Siekia įvesti tvarką pastolių montavimo srityje

V

eiklą asociacija „Scandinavian and Baltic Scaffolders Association“ (www.scanbaltsa.com), pirmiausia ketina pradėti nuo specialių kortelių, kurios pastolių montuotojams turėtų būti pradėtos išduoti jau ateinančių metų pradžioje. Tokios kortelės liudytų, kad pastolių montuotojai yra apmokyti dirbti saugiai. Iki 2017 m. liepos 1d. kortelės būtų išduodamos be apmokymų, darbuotojo pasirengimą, stažą patvirtinus darbdaviui. Taip pat galios ir turimi sertifikatai apie baigtus apmokymus. Nuo liepos 1 d., kaip sakė asociacijos direktorius Oleg Abramov, pastolininkų kortelės bus išduodamos tik po apmokymų.

Asociacija pasirengusi ginti pastolių montuotojų teises, organizuoti mokymus „Mes ilgai galvojome, kol nusprendėme tai realizuoti. Visų pirma, paskatino tai, kad visame pasaulyje veikia pastolininkų asociacijos, tokios nėra tik Baltijos šalyse. Mums rūpi ginti pastolininkų teises. Norime, kad tai būtų pripažinta kaip profesija, nes šiuo metu žmonės, montuojantys pastolius, vadinami tiesiog aukštalipiais. Jie yra apmokomi, bet to neužtenka – pastolininkams reikėtų specialaus parengimo“, – įsitikinęs O. Abramov.

Naujai įsteigta asociacija yra pasirengusi ginti pastolių montuotojų teises, organizuoti mokymus, kurie ateityje turėtų tapti privalomais. Iniciatorių siekis – pastolininkų veikla turėtų būti sertifikuoja-

ma, kaip tai yra Anglijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. Pastolininkai sieks įvesti apmokymų sistemą, kai specialistų pasirengimą liudija specialios kortelės, kurios patvirtintų, kad jiems suteikta tam tikra kategorija – nuo naujoko iki profesionalo, kuris galėtų atlikti inspektoriaus pareigas. „Dabar pastolius gali montuoti bet kas – kiek mums žinoma, tai nedraudžiama. Mes sieksime, kad žmogus be atitinkamos kvalifikacijos neturėtų teisės lipti į tam tikrą aukštį – mes turime dirbti saugiau. Baltijos šalyse problemų dėl saugumo netrūksta“, – sako O. Abramov.

Jam pritaria ir prie šios iniciatyvos prisidėjusios bendrovės „Prorentus“ direktorius Linas Adomavičius. Jis stebisi, kad pastolių montuotojai neatestuojami. „O juk tai potencialiai pavojingas statinys.

Ne tik tiems, kurie ant jų dirba, bet ir aplinkiniams.

Neatestuojant darbininkų paliekamos rizikos. Asociacijos tikslas ir yra įvesti privalomus mokymus ir atestavimą visiems, dirbantiems su pastoliais. Tokia yra europinė praktika, tik mes visiškai atsiliekame“, – kalbėjo jis.

Kaip sako pašnekovas, pastolininkams savireguliacija yra tiesiog būtina, o ilgainiui pačių nustatytos normos taps savaime suprantamu dalyku. „Pasaulinė praktika yra tokia, kad iš pradžių asociacijos reguliuoja darbą pačios, savo iniciatyva, reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio. Taip labai gerai atsisijoja kvalifikuoti specialistai, įmonės.

Po to jau valstybinės institucijos gali veikiančią sistemą padaryti privalomą“, – teigė L. Adomavičius.

Darbo inspekcija palaiko iniciatyvą Birželio mėnesį kalbintas tuometinis Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas iniciatyvai pritarė ir pažadėjo ne tik palaikymą, bet ir pagalbą. „Galvočiau, kad tokia iniciatyva yra labai gera.

Man regis, pernai Lietuvoje buvo apie 40 atvejų, kai darbuotojai sunkias traumas patyrė nukritę iš didelio aukščio, iš jų 13 baigėsi mirtimi. Nukritę būtent nuo pastolių pernai sunkiai susižalojo arba žuvo septyni žmonės. Tai rodo, kad tikrai reikėtų daugiau tvarkos.

Asociacija galėtų padėti atsirasti griežtesniam reglamentavimui, gal net paskatintų pakeisti kai kuriuos teisės aktus. Mes tikrai prisijungtume prie tokių iniciatyvų. Jeigu taip pavyktų išsaugoti bent keletą gyvybių, tai jau būtų labai svarbu“, – kalbėjo jis.

Kaip portalui Statybunaujienos.lt patvirtino laikinai Darbo inspekcijai vadovaujantis Arūnas Lupeika, Inspekcija palaiko kiekvieną saugaus darbo iniciatyvą.

Kiekvienais metais statybos pirmauja arba užima vienas pirmųjų pozicijų tarp darboviečių, kuriose nutinka daugiausiai nelaimingų atsitikimų. Didelė dalis žmonių nukenčia krisdami iš didelio aukščio. Tokių skaudžių įvykių būtų galima išvengti tinkamai organizuojant darbą, pasirūpinus reikiamomis saugumo priemonėmis. Kaip tik pagrindus saugiam darbui, montuojant pastolius, ir yra pasirengusi padėti naujai įsteigta asociacija „Scandinavian and Baltic Scaffolders Association“.

57

Bendrovėse

BIM

BIM (angl. Building Information Modeling) arba statinio informacinio modeliavimo sistemos naudojimas Lietuvoje turi didžiulį neišnaudotą potencialą ekonominiams skaičiavimas, pastebi įmonės „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ vadovas Saulius Mikalauskas. Kodėl turėtume į tai atkreipti dėmesį ir ar Lietuvos statybų rinkoje greitu metu galime tikėtis proveržio?

Kodėl užstrigome laike?

Pašnekovo teigimu, tikėtina, kad plėtojant skaitmeninę statybą nei Skandinavijos, nei Vakarų valstybių greitu metu pasivyti mums nepavyks. Tam yra ne viena kliūtis. „Visų pirma, daug ką stabdo įstatyminės bazės nebuvimas. Niekas neįpareigoja naudotis BIM. O įpareigoti negali, nes šalyje nėra įteisinta jokių oficialių kriterijų, reikalavimų ar standartų, susijusių su BIM naudojimu“, – vieną esminių problemų akcentuoja S. Mikalauskas.

Pasak jo, ir valstybinės įstaigos kol kas nėra deramai pasirengusios dirbti su pasaulyje sparčiai populiarėjančiomis sistemomis. „Statybos inspekcija nepriimtų BIM modelio, kadangi negalėtų jo nei pažiūrėti, nei įvertinti. Dabar yra XXI amžius, o pas mus daug institucijų dar dirba XIX amžiuje – jiems reikia popierių“, – pastebi S. Mikalauskas.

Dar viena ne mažiau svarbi priežastis – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Su BIM galintys dirbti specialistai šalies aukštosiose mokyklose pradėti rengti visai neseniai. Suprantama, kad stringantis BIM įsiliejimas į šalies statybų sektorių apsunkina darbą visiems šios rinkos dalyviams.

Privalumų daug ir jie akivaizdūs

S.

Mikalauskas pastebi, kad šiandien Lietuvoje BIM teikiamos galimybės vis dar neišnaudotos. „Kelios įmonės „persilaužė“, įvertino visus pliusus, kuriuos suteikė toks projektavimo būdas. Jo teikiamomis galimybėmis jos pradėjo naudotis maždaug 2002 metais. Pradėję tada, galima sakyti, nuo pasaulinės pažangos šioje srityje atsilikome bent dešimtmečiu. Dabar atsilikimas, deja, yra dar didesnis“, – apie esamą situaciją kalba specialistas.

58

Dėl BIM naudos ekonominiams skaičiavimams, pasak S. Mikalausko, diskutuoti net neverta, nes privalumai neginčytini. Vienas jų – net 100 proc. galintis siekti kiekių tikslumas. „Ekonominio įvertinimo tikslumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar sąmatininkas ir programa įvertina visas reikalingas pagrindines ir papildomas medžiagas. Jeigu modelyje yra kažkokia betoninė konstrukcija, iš BIM modelio jos tūrį galime gauti kubinio milimetro tikslumu“, – praktiniais pavyzdžiais iliustruoja pašnekovas.

Svarbu žinoti, kad BIM modelis gali būti skirtingo detalumo ir informatyvumo. Tai apibrėžia du

rodikliai: LOD (detalumo lygmuo) ir LOI (informacijos lygmuo). Nuo jų priklauso kiekybinės ir kokybinės informacijos kiekis bei tikslumas modelyje. „Modelis gali atitikti visus užsakovo ir rangovo poreikius netgi būdamas pakankamai „grubus“, tačiau reikės susitaikyti su ekonominio įvertinimo paklaidomis.

Sąmatos tikslumas priklauso nuo modelio detalumo lygmens. Detaliausias modelis gali suteikti visą sąmatai reikalingą informaciją kelių mygtukų paspaudimu“, – privalumus vardija bendrovės vadovas.

BIM naudojimas sąmatininkų darbe aktualus ir laiko sąnaudų atžvilgiu. S. Mikalausko aiškinimu, naudojantis BIM atkrenta daug skaičiavimo darbo – nereikia skaičiuoti tūrio, grindų, sienų, lubų ploto. Šiandien tai pats imliausias laikui procesas. „Naudodami BIM modelius galime atlaisvinti sąmatininką nuo „juodo“, nereikalingo darbo. Sutaupytą laiką galime skirti detalesniam ir gilesniam projekto ekonominiam įvertinimui – pasigilinti į technologiją, išsiaiškinti papildomas detales. Dabar dauguma sąmatininkų to tiesiog nespėja padaryti“, – dabartinę darbo specifiką analizuoja „Statybų ekonominių skaičiavimų“ vadovas. Šiuolaikiniame pasaulyje projekto sąvoka kur kas platesnė. Tai procesas, apimantis viską – nuo pirminės idėjos iki pastato nugriovimo. „Turi būti įvertinti visi aspektai nuo statinio projektavimo pradžios iki jo eksploatavimo pabaigos. Kitaip ekonominio pastato naudingumo net neįmanoma paskaičiuoti. Jis susideda ne tik iš statybos, bet ir eksploatacijos“, – sako S. Mikalauskas.

Kada BIM taps universaliai naudojamu dalyku Lietuvoje, S. Mikalauskas prognozuoti nesiryžta. „Mes to laukiame nuo 2000-ųjų pradžios ir esame pasirengę dirbti su BIM modeliais bet kada, tačiau dauguma projektuotojų kol kas dirba senoviniu būdu“, – pokalbį baigia žinovas.

Užs. Nr. 16/113

Nauda ekonominiams skaičiavimams: privalumų daug ir jie akivaizdūs

Bendrovėse

Bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ Kviečia diskutuoti ir bendradarbiauti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta bendrovė, vykdanti savivaldybės investicinių nekilnojamojo turto projektų valdymą ir statinių statybos techninę priežiūrą. Bendrovė yra sukaupusi didelę visuomeninių pastatų – darželių, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų – statybos, rekonstrukcijos, remonto, atnaujinimo (modernizavimo) projektų valdymo ir šių statinių statybos techninės priežiūros patirtį.

U

AB „Vilniaus vystymo kompanija“ valdyba 2016 m. birželio mėnesį bendrovės direktoriumi paskyrė Andrių Velutį, kuris nuo 2012 m. vadovavo bendrovės Projektavimo priežiūros skyriui. A. Velutis užsibrėžė tikslą bendrovės veiklą grįsti skaidrumo ir efektyvumo principais, todėl šiuo metu bendrovėje vykdomi svarbūs struktūriniai ir valdymo pokyčiai.

Veiklos efektyvumas savivaldybės bendrovėje: įmanoma ir būtina

Užs. Nr. 16/96

Bendrovė, išimtinai vykdžiusi tik Vilniaus miesto savivaldybės investicinius projektus, sukaupė didelę visuomeninės paskirties pastatų statybos, rekonstravimo bei atnaujinimo (modernizavimo) patirtį. Ši patirtis padeda didinti teikiamų paslaugų efektyvumą – savalaikis rizikos vertinimas ir operatyvus suvaldymas padeda sutaupyti daug laiko, tinkamai valdyti skiriamą darbų finansavimą bei darbų kokybę. Šiuo metu bendrovė įgyvendina daugiau nei 100 objektų projektų. Projektų valdymas apima projektavimo ir statybos priežiūrą, komunikaciją su pastatuose įsikūrusiomis įstaigomis, projektus finansuojančiomis institucijomis, Vilniaus miesto savivaldybe, kitomis valstybės institucijomis.

Kiekvienas projektas yra unikalus, tačiau daugelis projektų turi tuos pačius darbų vykdymo etapus ir uždavinius. Bendrovėje yra įdiegta ISO 9001 kokybės valdymo sistema, sukurtos darbų įgyvendinimo instrukcijos. Padidėjus įgyvendi-

namų projektų apimčiai, pastaruoju metu buvo sustiprinta projektų valdymo kompetenciją. Iš naujo peržiūrimi bendrovėje nusistovėję procesai ir ieškoma būdų bei priemonių operatyviau atlikti vykdomus darbus.

Susiduriant su vis didėjančiais skaitmeninės informacijos kiekiais, įmonė investuoja į kompetencijų ugdymą bei technines priemones, kad būtų užtikrintas saugus ir, esant poreikiui, nuotolinis informacijos pasiekiamumas bei valdymas.

Skaitmenizuojant ir standartizuojant procesus, pagreitėja jų vykdymas, projektų įgyvendinimas reikalauja mažiau resursų. Šiandien tai vienas iš pagrindinių uždavinių, kuris sprendžiamas tobulinant bendrovę.

Pagrindinis dėmesys – paslaugų kokybei ir pastatų naudotojų pasitenkinimui Bendrovės teikiamų paslaugų tikslas – užtikrinti tinkamą savivaldybės, o kartu ir visuomenės atstovavimą kuriant, modernizuojant ir remontuojant viešus objektus. Atstovaujant šiems interesams, pagrindiniu rūpesčiu ir paslaugų kokybės požymiu tampa savalaikis ir objektyvus komunikavimas su visomis projekto šalimis. Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, efektyvų informacijos valdymą ir pastatų naudotojų pasitenkinimą, bendrovė investuoja ne tik į šiuo metu pradėjusius dirbti aukštos kvalifikacijos, gerai išmanančius efektyvaus projektų valdymo principus, statybų procesus

Andrius Velutis, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktorius

bei Europos sąjungos struktūrinių fondų finansavimą projektų vadovus. Bendrovėje darbuotojai nuolat skatinami ir ugdomi atsakingai išsiaiškinti švietimo įstaigų ir bendruomenių atstovų lūkesčius ir į juos atsižvelgti visuose projektų įgyvendinimo etapuose. Statinių statybos techniniams prižiūrėtojams keliami griežti reikalavimai užtikrinti statybos darbų kokybę bei jų atitikimą konkurso sąlygoms, pastatų naudotojų poreikiams.

Bendrovė kviečia projektuotojus ir rangovus diskusijai Organizuojant bendrovės veiklą, siekiama užtikrinti aukščiausius skaidrumo, valdysenos, etikos ir socialinės atsakomybės standartus, savo veikloje taikyti inovacijas bei pasiūlyti šiuolaikinius, darnaus pastatų ir infrastruktūros vystymo standartus atitinkančius techninius sprendinius. Darbuotojai nuolat domisi investicinių nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimo, projektavimo bei statybų sektorių naujovėmis. Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas skaitmeninės statybos (BIM) principų taikymui statybos projektų valdymo bei statybos darbų priežiūros procesuose, taip pat žaliųjų – sveikų, komfortiškų, ilgaamžių, ekonomiškų, energiškai efektyvių – pastatų statybai.

Dėl to projektuotojai, rangovai bei kiti suinteresuoti asmenys kviečiami teikti pasiūlymus dėl bendrovės vykdomų viešųjų pirkimų gerinimo, statybų procese įgyvendinamų sprendinių pasirinkimo.

Bendrovėse

Statybos sektorinis praktinio mokymo centras – galimybės jaunimui ir suaugusiesiems

P

rojekto metu buvo pastatytas naujas pastatas, kuriame įkurtos medienos apdirbimo ir medinio pastato surinkimo dirbtuvės. Rekonstruoti garažas ir ūkinis pastatas, kuriuose įkurtos dirbtuvės: dažymo, mechanizuoto dažymo, tinkavimo ir plytelių klojimo, gipskartonio montavimo, apdailos technologijų darbams atlikti.

Modernizuotos buvusios dirbtuvės, kuriose įkurta: metalo suvirinimo, elektros sistemų montavimo, vamzdynų montavimo, vandentiekio ir nuotekų montavimo, šildymo sistemų montavimo, pastatų mechatronikos ir technologijų mokymo dirbtuvės.

Statybos sektorinio praktinio mokymo centro veiklai vykdyti įsigytos medienos apdirbimo staklės, suvirinimo ir mokomoji elektros instaliacijos

įranga, įvairūs statybos įrankiai, prietaisai, įranga ir įrengimai. Įrangai įsigyti panaudota daugiau kaip 400 tūkstančių eurų.

Statybos praktinio mokymo centro įkūrimas skatins dirbančiųjų skirtingose mokymo įstaigose bendradarbiavimą, patirties sklaidą, bendrų seminarų ir mokymų rengimą, sudarys galimybes vykdyti bendrus statybos sektoriaus technologinius tyrimus bei rengti darbo rinkai reikalingas mokymo programas. Tikimasi, kad padaugės norinčiųjų mokytis statybininko, pastatų inžinerinės įrangos derintojo, mechatroniko profesijų.

Kviečiame jaunimą ir suaugusiuosius atvykti susipažinti su mokymosi baze, sąlygomis, aptarti mokymosi galimybes.

Statybos sektoriniame praktinio mokymo centre vyksta mokymai pagal formaliojo mokymo programas: Mokymo programa Apdailininko Pastatų apšiltintojo Pastatų renovatoriaus Santechniko Elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio Mūrininko Dažytojo Metalų suvirintojo bei pjaustyto elektra ir dujomis Medienos apdirbimo staklininko Lengvųjų automobilių kėbulo taisytojo Autotransporto priemonių remonto šaltkalvio 60

Praktinio moMokymo prograkymo įmonėje mos trukmė (sa- trukmė (dienos/ vaitės/ dienos) valandos) 30 sav. /150 d.

60 d./ 480 val.

26 sav. / 130 d.

63 d./ 504 val.

15 sav. / 75 d.

29 d. 232 val.

29 sav. / 145 d.

110 d./ 880 val.

15 sav./ 74 d.

35 d./ 280 val.

20 sav./ 100 d.

56 d./ 448 val.

20 sav./ 100 d.

38 d./ 302 val.

18 sav. / 90 d.

31 d./ 248 val.

24 sav./ 120 d.

85 d. / 680 val.

29 sav. / 145 d.

67 d./ 536 val.

33 sav. / 165 sav.

68 d./ 544 val.

Mokiniai, turintys pagrindinį išsilavinimą, statybos sektoriniame praktinio mokymo centre gali mokytis šių specialybių (mokymosi trukmė 3 metai): • • • •

Apdailininkas (statybininkas) Mūrininkas betonuotojas Pastatų inžinerinės įrangos montuotojas Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas • Kompiuterinės įrangos derintojas

Mokiniai, turintys vidurinį išsilavinimą, statybos sektoriniame praktinio mokymo centre gali mokytis šių specialybių: • Apdailininkas (statybininkas) (mokymosi trukmė 1 metai).

• Stalius (mokymosi trukmė 1 metai).

• Kompiuterinės įrangos derintojas • Kompiuterinių tinklų derintojas • Mokymosi trukmė 2 metai

Mokiniai, neturintys pagrindinio išsilavinimo, statybos sektoriniame praktinio mokymo centre gali mokytis šių specialybių (mokymosi trukmė 2 metai): • Apdailininkas (statybininkas) • Stalius

Mokymo įstaigai bendradarbiaujant su darbdaviais, yra galimybė mokinius, kurie mokosi pagal aukščiau paminėtas formaliojo mokymo programas, siųsti atlikti praktikos realioje darbo vietoje.

Mokiniams praktika darbo vietoje yra puiki galimybė pagilinti darbinius įgūdžius, o darbdaviams susipažinti su galbūt būsimu darbuotoju. Bendradarbiaujant yra puikios galimybės pasiruošti kompetentingą, darbo rinkos poreikius atitinkantį darbuotoją.

Maloniai kviečiame darbdavius bendradarbiauti. Išsamesnė informacija tel. (8 45) 436 265.

Užs. Nr. 16/112

VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre įkurtas statybos sektorinis praktinio mokymo centras, kuriame sudarytos sąlygos rengti aukštos kvalifikacijos statybos specialistus. Centro bazė tapo atitinkanti verslo įmonių reikalavimus ir lūkesčius.

Bendrovėse

50-metį švenčiantis Laboratorinių bandymų centras siekia tapti notifikuota įmone Penkiasdešimtmetis bet kokiai įmonei yra nemenkas pasiekimas. Ilgaamžiškumas patvirtina: tai, ką darai, darai gerai, o ir klientai tavimi pasitiki. Šiemet garbingą jubiliejų paminėjo statybinių medžiagų tyrimus vykdantis UAB Laboratorinių bandymų centras. Kaip sako įmonės vadovas Gediminas Kunčinas, Centrui netrūksta nei ateities planų, nei ambicijų.

U

Užs. Nr. 16/55

AB Laboratorinių bandymų centras istorija prasidėjo dar 7-ajame dešimtmetyje.

1966-aisiais buvo įkurta laboratorija tuometiniame „Kauno kelių eksploatavimo treste“. Tai buvo pati įmonės pradžia. Nedidelėse patalpose dirbo keli žmonės. Tik vėliau pradėjo daugėti žmonių, įrangos, darbų. Priežastis labai paprasta. Prasidėjo apie šešetą metų trukusi Laisvės alėjos rekonstrukcija. Nuo tada įmonė tik stabiliai auga. „1995 m. tapome „Kauno kelių” filialu. Tais metais buvome akredituoti Nacionalinio akreditacijos biuro. Tapome pirmąja akredituota statybine laboratorija Lietuvoje ir antra apskritai. Po 2000 m. įvykusios „Kauno kelių“ reorganizacijos tapome savarankiška akcine bendrove. Dar po penkerių metų – uždarąja akcine bendrove. 2011-aisiais išleidome į rinką savo akcijų, pritraukėme investicijų iš Vokietijos. Tai yra įmonė, kuri gamina laboratorinę įrangą, o mes tapome jos atstovais Baltijos šalyse ir Rusijoje“, – pasakoja G. Kunčinas.

Patirties UAB Laboratorinių bandymų centrui netrūksta. Tačiau tai tik vienas iš sėkmės elementų. Tam, kad išliktum, reikia ir gebėjimo nuolatos mokytis. Tai nuolatinis procesas, nes norint daryti naujus bandymus reikia gauti ir atitinkamą akreditaciją. Reikia atitikti ES standartus, turėti reikiamą įrangą, kuri nėra pigi. Tačiau ir įranga dar ne viskas. Ją reikia įsisavinti, apmokyti žmones, įrodyti savo kompetencijas. Tik taip galima praplėsti savo veiklą.

„Savo akreditacijų sritį mes plečiame nuolat ir tai suteikia išskirtinumo. Tarkim, Lietuvoje ir Latvijoje cemento srityje mes esame viena iš laboratorijų, kuri atlieka bandymus statybos produktų sertifikavimo centrams“, – sako įmonės vadovas.

Lietuvoje tėra trys kelių statybos srityje dirbančios nepriklausomos kelių statybinių medžiagų tyrimus atliekančios laboratorijos ir G. Kunčinas džiaugiasi galimybe išlikti būtent nepriklausomais. Pusę, o kartais ir dar didesnę pelno dalį Centras kasmet skiria naujos įrangos įsigijimui. Visada dirbama pelningai. Akcininkai patenkinti. Ne kartą įmonę bandyta ir privatizuoti, bet iki šiol nepriklausomybę pavyko išlaikyti. „Mes šiuo metu esame antri pagal dydį. Turime 32 darbuotojus. Įdomu tai, kad mūsų darbas yra sezoninis. Žiemą vyksta įrangos remonto ir kalibravimo darbai, patalpų atnaujinimo darbai ir darbuotojų apmokymai. Tačiau vasarą atostogauti niekas neturi galimybių. Dažnai mūsų darbai prasideda švintant ir baigiasi jau sutemus, nes reikia derintis ir prie rangovų darbo ritmo. Juk be mūsų tyrimų rezultatų niekas negali atiduoti naudoti objekto“, – teigė jis.

Turi ambicingų planų G. Kunčinas didžiuojasi ir tuo, kad Laboratorinių bandymų centrui pavyko išlikti ir laikotarpiu, kuris daugeliui buvo pražūtingas. „Džiugiausia, kad sugebėjome išlikti tuo labai sunkiu laikotarpiu – 1991-1993 metais. Juk tada nustojo galioti rusiški standartai. Visą įrangą

Laboratorinių bandymų centre šiuo metu dirba 32 žmonės. tiesiog prisireikė išmesti kaip metalo laužą. Įsigaliojo nauji, lietuviški, dar vėliau – ir europiniai standartai. Tuo laikotarpiu reikėjo prisitaikyti, supirkti labai daug įrangos, todėl dalis laboratorijų paprasčiausiai išnyko. Tačiau mes turėjome gerą kolektyvą ir sugebėjome išlikti. Žmonės netgi dirbo už mažesnius atlyginimus, kad tik būtų galima investuoti į įrangą“, – prisimena jis.

Tačiau praeitis jau yra praeitis. Bendrovei šiandien netrūksta ir ambicingų planų. „Mūsų tikslas yra notifikuota laboratorija. Pagal mūsų paruoštus protokolus sertifikavimo centrai išduoda sertifikatus.

Tapę notifikuota laboratorija, gautume europinį kodą, bandomiems objektams išduotume sertifikatus ir taptume matomi Europoje. Taigi notifikuotos laboratorijos statusas yra vienas didžiausių mūsų tikslų“, – kalbėjo G. Kunčinas.

Lengva nebus, bet pašnekovas tiki, kad šis tikslas bus pasiektas. Juo labiau, kad ir palaikymo netrūksta. „Kai „Kelių direkcija“ mus sveikino 50-mečio proga, jų sveikinime buvo toks palinkėjimas: tapti notifikuota įmone. Džiugu, kad toks mūsų tikslas yra pripažįstamas ir jam pritariama“, – sako įmonės vadovas G. Kunčinas.

UAB Laboratorinių bandymų centras nuotr.

Objektai

Naujam gyvenimui Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse atgimė Aristavėlės dvaro rūmai – unikalus baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, atspindintis aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Iš Kėdainių rajono perkeltas pastatas buvo ilgus metus sandėliuojamas, kol sulaukė atgimimo valandos.

„Kortas“ prikėlė Aristavėlės dvarą – baroko medinės architektūros lobį

P

rie rekonstrukcijos projekto dirbusios įmonės „Kortas“ specialistams teko užduotis ne tik atkurti dvaro vaizdą išsaugant kuo daugiau pastato autentikos, bet kartu ir pritaikyti jį lankytojų reikmėms. Dvaro sodyba projektuota pagal XVIII a. tradicinių dvaro sodybų plano ir tūrinės erdvinės struktūros formavimo principus bei vėlesnės tokių sodybų raidos ypatumus. „Dirbome prie vienintelio tokio išlikusio dvaro Lietuvoje, tad kalbėti reikia ne apie sunkumus, o apie pasididžiavimą, kad teko prisiliesti prie šio dvaro atgimimo. Mūsų specialistai prie sunkumų savo darbe pratę, o prisiliesti prie tokio projekto profesionalui – didelis malonumas“, – sakė įmonės generalinė direktorė Žaneta Overlingienė, paklausta apie iššūkius, kuriuos turėjo įveikti prie dvaro rekonstrukcijos dirbę specialistai.

Naujovės neužgožė autentikos Rengiant pastato projektą išsaugota išlikusi planinė pastato struktūra, tūriai ir apdaila, o statybos darbai vykdyti keliais etapais. Dalį patalpų pirmajame aukšte nuspręsta pritaikyti sanitarinėms-higieninėms reikmėms bei įrengti techninę patalpą šilumos punktui – geoterminei katilinei ir elektros skydinei. Naujai suprojektuotos šildymo bei vėdinimo sistemos, o pasikeitus katilinės ir techninių 62

patalpų vietoms sėkmingai išnaudojamos geoterminio šildymo galimybės, tik pakeista kolektorių išdėstymo vieta sklype. Į antrąjį pastato aukštą lankytojai pateks mediniais laiptais, kurie suprojektuoti pagal ankstesnį pastato išplanavimą ir priderinti prie patalpų vidaus apdailos.

Rekonstrukcija besirūpinusiems specialistams reikėjo naujai suprojektuoti vidaus apšvietimą ir elektros energijos tiekimą, buitinio vandentiekio įvadą, vidaus tinklus ir lauko nuotekų tinklus.

Pastato fasadą numatyta apkalti dailylentėmis su antplyšiniu užkalimu, o išskirtinį estetinį vaizdą formuoja stogas – medinių gegninių konstrukcijų, keturšlaitis, valminis, sudalintas į dvi pakopas.

Autentiškumo įspūdį kuria kaminai, sumūryti iš pilnavidurių keramikinių plytų, o galvutės apskardintos varine skarda.

Dvaro langai ir durys pagamintos iš masyvo pagal išlikusias detales ir pritaikytus ankstesnių projektų brėžinius. Senieji langai ir durys, kurie dar tinkami panaudoti – restauruojami. Pagal autentišką pavyzdį langai įstiklinti viengubu stiklu.

Po rekonstrukcijos pirmojo aukšto lubos įrengtos iš obliuotų lentų, prikaltų ant perdangos sijų, ir ištinkuotos ant balanų. Pirmo aukšto grindys – obliuotų lentų.

Darbas reikalauja meistriškumo Anot Ž. Overlingienės, Aristavėlės dvaras nėra vienintelis tokio pobūdžio projektas, kurį sėkmingai yra įgyvendinęs „Kortas“. „Jau daugiau nei dvidešimtmetį dirbame su kultūros paveldo objektais ir kiekvienas atvejis – unikalus. Restauruojant medines bažnyčias laukia vieni iššūkiai, dirbant kituose objektuose – kiti, juk skiriasi laikmečiai, statybinės medžiagos, objektų būklė“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad kas kartą toks iššūkis žavi. „Medis – organinė medžiaga ir jis ilgai išlieka gyvas, reaguoja į saulę, šaltį, drėgmę. Kartais atrodo, kad konstrukcijos suderintos idealiai, bet laikui bėgant ir medžiui „slankiojantis“ atsiranda koks nors tarpelis, norisi pulti taisyti, bet paskui paaiškėja, kad viskas vėl savo vietoje, tad darbas su gyvu medžiu reikalauja didelio meistriškumo ir žinių“, – sakė ji ir pridūrė, kad kai kurios technologijos šiandien jau būtų nenaudojamos, nes statybų specialistai puikiai žino, ko galima tikėtis proceso metu. „Mūsų dienomis tikrai niekas neklotų tokio storio parketo, nes keičiantis temperatūrai net kruopščiausio darbo vaizdas gali keistis. Niekas šiandien veikiausiai taip nestatytų, bet mūsų darbas – atkurti kelių šimtų metų senumo vaizdą. Turime pasirūpinti, kad objektas ne tik gražiai atrodytų, bet ir būtų išsaugojęs savo autentiškumą“, – apie darbo specifiką kalbėjo „Korto“ generalinė direktorė.

Objektai

Ekologiškų namų gyvenvietė Kaune kyla ateities namai

M

arvelėje statomi nedideli, 80 kv. m. ploto, namai jau dabar atitinka visus A+ ir A++ energinio naudingumo klasės statiniams keliamus reikalavimus, nors, pagal ES direktyvas, toks statybų reikalavimas šalyje įsigalios tik nuo 2018 metų. Nuo 2021 m. pradžios visi – statybų leidimai bus išduodami tik A++ aukščiausios energinės klasės namams.

Kaip pasakoja daugiau nei 20 metų statybų sektoriuje dirbantis „Ateities namų“ projekto vystytojas Eugenijus Kovalkovas, jų statomi namai ekologiški, draugiški aplinkai, taupūs ir neteršiantys gamtos. „Šildant šiuos namus nevyksta jokie degimo procesai. Nenaudojamos nei dujos, nei malkos, nei kiti iškastiniai gamtiniai ištekliai“, – tikina jis ir priduria, kad statyti aukšto energinio naudingumo namus anksčiau, nei to reikalauja įstatymai, paskatino didėjantis visuomenės sąmoningumas ir keliami aukštesni gyventojų reikalavimai perkamam būstui.

E. Kovalkovas sako, kad sąvoka „taupūs namai“ apibūdinti šio būsto privalumams – gerokai per siaura. „Tai investicija į ateitį. Sumoki vieną kartą, o po to visą gyvenimą nebemoki beveik nieko. Be to, tikėtina, kad pagal dabartines technologijas statomų žemesnės energinio naudingumo klasės namų kaina kris“, – sako E. Kovalkovas.

Statybų procese aktyviai dalyvauja KTU mokslininkai Marvelėje kuriamos ekologiškų namų gyvenvietės statiniai pasižymi moderniais techniniais sprendimais, leisiančiais naujakuriams mėgautis komfortu ir kokybišku gyvenimu. Marvelės „Ateities namuose“ įrengta efektyvi rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri patalpose užtikrina šviežio ir gaivaus oro cirkuliaciją visais metų laikais.

O atsinaujinančius energijos šaltinius naudojanti geoterminio šildymo sistema „Mitsubichi Electric“ (oras-oras) efektyviai dirba net esant 25 laipsniams šalčio ir daugiau. Ši sistema iš 1 kilovatvalandės elektros energijos pagamina vidutiniškai 5,7 kilovatvalandės šilumos energijos. Karšto vandens paruošimo sąnaudas iki minimalių sumažina ant stogo įrengtos saulės elektrinės. Visos namo sistemos yra automati64

zuotos, todėl jų priežiūra nereikalauja daug laiko – pakaks kelių valandų per metus sureguliuoti sistemoms. Šilumą ir nepriekaištingą garso izoliaciją šiuose namuose užtikrina sienos, šiltintos 27 cm storio neoporo puta, ir sandariausi rinkoje šiuo metu siūlomi „Schüco“ profilio plastikiniai langai su 3 stiklų paketu. „Ateities namų“ gimimo procese nuo pat pirminės projektavimo stadijos aktyviai dalyvauja ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir Statybos instituto ekspertai. Šiuo metu kartu su KTU mokslininkais yra baigiamas modeliuoti namo su saulės elektrine skaičiavimas, todėl artimiausiu metu Marvelėje bus baigtas ir A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus atitinkantis būstas, kurio gyventojams nereikės sukti galvos dėl sąskaitų už šildymą ir elektrą. „Pirmą A++ sertifikatą turėtume gauti iki spalio mėnesio. Šiuo metu mums tai yra didžiausias iššūkis, tačiau neabejojame, kad atsakingu darbu rezultatą tikrai pavyks pasiekti“, – sako E. Kovalkovas. „KTU taip pat turi sertifikuotą laboratoriją, kuri suteikia galimybes atlikti pastatų sandarumo testus“, – bendradarbiavimo sąvoką praplečia pašnekovas. Kadangi A+ klasės namams keliami griežti reikalavimai, statinio atitikimą jiems patvirtina sertifikatai, kurie išduodami tik po sėkmingai įveikto sandarumo testo. Šiuo metu du Marvelėje stovintys namai jau turi A+ energinio naudingumo klasės sertifikatus, dar du bus baigti sertifikuoti visai netrukus.

Neabejoja, kad Marvelė netrukus taps prestižiniu rajonu Strategiškai patogia vieta ir nuostabia gamta garsėjanti Marvelė anksčiau dažnai būdavo linksniuojama dėl šiame rajone veikiančios nuotekų valyklos ir šios kaimynystės keliamų problemų, ypač – sklindančio nemalonaus kvapo. Situacija iš esmės pasikeitė įrengus modernius nuotekų dumblo džiovinimo įrenginius, kurie pradėjo veikti šių metų pavasarį. Tam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto buvo skirta beveik 10 mln. eurų. Dabar čia vykstantys procesai atitinka visus ES keliamus aplinkosaugos reikalavimus, o nuotekų valykla tapo gamtai ir Marvelės gyventojams draugišku objektu. „Nemalonus kanalizacijos kvapas ženkliai susilpnėjo ir gyvenvietėje jis jaučiamas ypač retai.

Visais atvejais jis būna labai silpnas. Be to, šiuo metu vandenvalos įmonė yra paskelbusi tarptautinį konkursą – du atviri nuotekų rezervuarai bus uždengti gaubtais, todėl bet kokie nemalonūs kvapai turėtų apskritai išnykti, – sako projekto Marvelėje vystytojas. – Prieš pradėdami Marvelės projektą apsilankėme pas vandenvalos įmonės direktorių, teiravomės dėl jų ateities perspektyvų bei kvapų problemos. Vadovų ateities vizija ir požiūris nuteikė labai optimistiškai. Jų tikslas – Marvelės valymo įrenginius paversti moderniausia tokio pobūdžio valykla Baltijos šalyse“. „Ateities namų“ atstovas sako neabejojantis, kad jau kitais metais kauniečiai galės pamiršti buvusias problemas dėl nemalonių kvapų, o Marvelės rajonas netrukus taps vienu iš prestižinių Kauno gyvenamųjų rajonų – itin gera vieta šalia centro, gamtos draustinio ir, žinoma, Nemuno. „Čia yra viskas, ko reikia patogiam gyvenimui ir laisvalaikiui“, – sako projekto vystytojas E. Kovalkovas.

Užs. Nr. 16/95

Kairiajame Nemuno krante, vos trys kilometrai nuo miesto centro, apsupti nuostabaus gamtos peizažo, vienas po kito kyla „Ateities namai“. Nors savo išore šie statiniai pernelyg niekuo nesiskiria nuo lietuvio akiai įprasto būsto, skambus jų pavadinimas laužtas ne iš piršto.

Statybininkų dienai Objektai 2016

Prie didžiausio Lietuvoje verslo centro „Quadrum“ statybų sostinės Konstitucijos prospekte prisidėjo daugybė Lietuvos ir užsienio kompanijų. UAB „Staticus“ šiam išskirtiniam verslo centrui projektavo, gamino ir montavo visų pastatų fasadų konstrukcijas. Atsakomybę didino ne tik darbų mastas, bet ir tai, jog „Quadrum“ – pirmasis verslo centras Baltijos šalyse, įvertintas prestižiniu tarptautiniu BREEAM sertifikatu.

„Quadrum“ galvosūkiai, kuriuos išsprendė „Staticus“

Užs. Nr. 16/119

K

aip teigia „Staticus“ generalinis direktorius Tomas Astrauskas, „Quadrum“ kompleksas buvo išskirtinis net ir didelę tarptautinę patirtį Vakarų Europos šalyse ir Skandinavijoje sukaupusiai jo atstovaujamai bendrovei. „Šis projektas buvo ypatingas savo dydžiu, net ir lyginant su pastatais, kurių fasadus įrengėme Švedijoje, Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Pagrindinis uždavinys „Staticus“ buvo sumontuoti daugiau nei 24 tūkst. kv. m pastato aliuminio profilių ir aukšto energinio efektyvumo stiklinį fasadą. Pastato projektas pareikalavo kur kas daugiau, nei tik fasado elementų gamybos ir sumontavimo darbų“, – pasakoja bendrovės vadovas.

Nors kiekvienas „Staticus“ projektas yra unikalus, tačiau „Quadrum“ išsiskyrė greičiu, kokybe ir sprendimais būsimai pastato fasado eksploatacijai. Šiuos ir kitus klausimus lengviau išspręsti leido elementinių fasadų panaudojimas projekte. „Turėjome užduotį įgyvendinti BREEAM very good reikalavimus. Mums tai pavyko dėl „Staticus“ inžinerinių sprendimų ir sėkmingo bendradarbiavimo su partneriais, kurie konkrečiai šiam projektui kūrė sprendinius ar teikė reikalingas medžiagas“, – projekto sėkmę lėmusius veiksnius apibendrina T. Astrauskas.

Tai toli gražu ne visi galvosūkiai, kuriuos teko spręsti bendrovės specialistams. T. Astrausko teigimu, nemenką inžinerinį iššūkį specialistams kėlė išorinių ir pastato fasadų išsikišusių lamelių projektavimo ir montavimo įgyvendinimas. „Tai netipinis sprendinys lietuviškuose projektuose – „Staticus“ pirmą kartą Lietuvoje teko sumontuoti fasado valdymo ir priežiūros sistemą, kuri yra

paslėpta stoge ir kuri padės saugiai ir efektyviai eksploatuoti pastatą“, – projekto ypatumus atskleidžia pašnekovas. Šiam projektui bendrovės inžinieriai taip pat sukūrė specialias aliuminio ir stiklo fasado konstrukcijų sistemas – į statybų aikštelę buvo pristatomi gamykloje pagaminti ir visiškai sukomplektuoti sienų elementai. Juose iš karto buvo sumontuota viskas, ką matome baigtame statyti pastate: langai, durys, fasadą apšviečiantys LED šviestuvai, elektrinės išorinės ir vidinės ritininės užuolaidos, apsaugančios nuo saulės, ir kitos dalys. Statybų aikštelėje elementus tereikėjo sujungti tarpusavyje.

Elementams gaminti buvo panaudotos specialios aliuminio bei stiklo fasado konstrukcijų sistemos, be kurių nebūtų pavykę pasiekti BREEAM reikalavimų – buvo sukurti specialūs ekstruduoti profiliai.

T. Astrausko teigimu, toks statybų būdas pranašesnis už tradicinį dėl kelių priežasčių. Pirma, gaminant fasado elementus gamykloje galima kontroliuoti kiekvieną procesą nuo medžiagų pri-

ėmimo iki kiekvieno gamybos etapo. Antra, lengviau užtikrinti darbų kokybę statybos aikštelėje. „Montuojant ne elementinius fasadus susiduriame su pačiomis įvairiausiomis gamtos išdaigomis – vėju, sniegu, dulkėmis, drėgme, besikeičiančiais paros temperatūriniais svyravimai“, – aiškina „Staticus“ vadovas.

Ne mažiau svarbus įgyvendinant „Quadrum“ projektą buvo ir riboto laiko aspektas. T. Astrauskas skaičiuoja, kad daugiau kaip 24 tūkst. kv. m „Staticus“ gamykloje pagaminto elementinio fasado ir su juo susijusių sistemų buvo įrengta vos per 8 mėnesius. Tai yra beveik 50 proc. greičiau, nei surenkant fasado sistemas statybvietėje. Be to, tam pačiam darbui atlikti prireikė beveik penkis kartus mažiau montuotojų.

UAB „Staticus“ – viena iš didžiausių savo srities įmonių Skandinavijoje ir Baltijos šalyse.

Pagrindinės įmonės veiklos sritys yra fasadų konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas.

UAB „Schage“ nuotr.

65

Nacionalinė biblioteka

Praplėtė tradicinės bibliotekos sampratą

Leono Garbačiausko nuotr.

Objektai

Objektai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria duris po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos. Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir rekonstrukciją atlikusios statybų bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sutiko pabūti gidais ir supažindinti su atgimusia Lietuvos kultūros šventove.

S

tatybų bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas, kurio vadovaujama bendrovė 8 metus vykdė rekonstrukciją ir jos metu bendradarbiavo su daugiau nei 40 subrangovų, akcentuoja įvykusius pokyčius.

Naujose erdvėse – paveldo detalės „Pagal paveldosaugos reikalavimus atnaujinome pastato fasadą ir kolonas, perklojome lauko granitinius laiptus. Užėjus į pastatą, į akis krenta naujai įrengti pagrindinio įėjimo ir šoninių laiptinių marmuro laiptai. Į pirmojo aukšto vestibiulį grįžo pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo skulptūra, o antrojo aukšto fojė galinę sieną puošia dailininko Antano Garbausko sukurtas spalvoto stiklo vitražas, kuris buvo išsaugotas ir po pastato atnaujinimo“, – plika akimi matomus pokyčius vardina „YIT Kausta“ generalinis direktorius.

Pradėję vykdyti darbus, bendrovės specialistai įsitikino, kad pastatas – avarinės būklės ir yra pavojingas bibliotekos lankytojams bei darbuotojams. „Aptikome, jog viena pastato sienos anga buvo užmūryta stogo čerpėmis, tačiau didžiausią grėsmę kėlė koridoriaus būklė – čia trūko sąramos, tad, laimei, perdangos, kurios laikėsi tik dėl trinties jėgų, neįgriuvo“, – rekonstrukcijos radiniais dalinasi K. Vanagas.

Rekonstrukcijos metu buvo išsaugotos pagrindinės bibliotekos erdvės, taip pat vietoje senosios pastatyta nauja knygų saugykla. Naujos saugyklos įrengimas reikalavo sudėtingų inžinerinių sprendimų, – teko nuardyti dalį stogo ir pro angą kranu iškelti supjaustytos senosios saugyklos dalis. Vėliau buvo keliamos statyboms reikalingos medžiagos ir pastato viduje pastatyta 9 aukštų leidinių saugykla, aukštas techninėms patalpoms, rūsys. Šiuos ir kitus darbus vienu metu atliko daugiau kaip 120 darbininkų.

Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr.

Renaldas Gudauskas skaičiuoja, kad išplėtus saugyklos erdves bibliotekoje bus saugoma apie 6,5 mln. spaudos vienetų. „Bibliotekos lankytojams įrengta 400 darbo vietų. Tačiau tai tik nominalus skaičius: jei lankytojas pasiima knygą ir eina skaityti į bendras bibliotekos erdves, tai skaityklų erdvės išsiplečia“, – sako prof. R. Gudauskas.

Pirmame pastato aukšte įrengtos rakinamos spintelės, veiks kavinė, suvenyrų parduotuvė.

Biblioteka tapo draugiškesnė ir įvairių poreikių turintiems lankytojams – čia atsirado vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, įrengtas motinos ir vaiko kambarys, greitai pasiekti reikiamą aukštą padės naujai įrengti liftai. „Rekonstruojant pastatą atsižvelgta ir į darbuotojų poreikius: po nauju stogu esančioje palėpėje įrengti darbo kabinetai, taip pat pasitarimų kambariai. Bibliotekose ypač svarbi oro cirkuliacija, tad įdiegta mikroklimato sistema pagerins tiek darbuotojų, tiek lankytojų savijautą“, – sako bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Į biblioteką – klausytis ir groti „YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas vardina, kad po rekonstrukcijos čia ne tik įrengta moderni konferencijų salė, kur vyks renginiai, bus skaitomi pranešimai, tačiau veiklą pradės ir garso įrašų studija, atsirado video ir repeticijų patalpos, 24 vietų kino salė. „Konferencijų salėje bus įrengta išvažiuojamoji teleskopinių kėdžių sistema, kuri sudarys galimybę turėti 120 sėdimų vietų arba tuščią konferencijų salės erdvę, tam atvejui, jei reikėtų salę panaudoti kitiems poreikiams, tokiems, kaip mokymai, seminarai, susirinkimai. Numatoma įrengti ir modulinės sistemos sceną, kuri galėtų, reikalui esant, transformuotis į didelį susirinkimų stalą. Yra numatyta galimybė garsą ir vaizdą iš konferencijų salės tiesiogiai transliuoti į 5 aukšto bendrose erdvėse būsiančią vaizdo sieną“, – technologinius sprendimus aptaria Nacionalinės bibliotekos vadovas.

Kita naujovė – įrašų studija. Nacionalinė biblioteka suteiks lankytojams galimybę įrašyti audio knygą, taip įamžinant savo tekstus, eiles ar kitus kūrybos darbus; muzikantams ar muzikantų grupėms – įrašyti profesionalų albumą, dainą ar repetuoti. Taip pat įrašų studijoje bus vykdomi bibliotekos garso ir vaizdo dokumentų skaitmeninimo darbai. „Įrašų studijos patalpoje įrengta profesionali garso akustika, kuri yra viena svarbiausių kriterijų kokybiškam ir profesionaliam įrašui. Čia pat bus vykdomos švietimo, edukacijos paskaitos, kuomet lankytojai galės susipažinti su muzikos industrijomis, garso įrašų procesais ir praktiškai prisiliesti prie kūrybinių industrijų“, – apie perspektyvas kalba prof. R. Gudauskas.

Pagrindiniai faktai apie Lietuvos Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką • Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas parengtas 1953 m., o biblioteka pastatyta ir įrengta 1963 m.

Autorius – architektas Viktoras Anikinas.

• Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertams nustačius bibliotekos pamatų eroziją, 2006 m. buvo pradėtas rekonstrukcijos projektavimas, o 2008 m. – pati rekonstrukcija.

• Projektavo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, interjero projektą parengė architektas Jokūbas Jurgelis, rekonstrukcijos – generalinis rangovas „YIT Kausta“.

Darbams atlikti buvo pasitelkta daugiau nei 40 subrangovų.

• Rekonstrukcijos darbai prasidėjo 2008 m. spalio 21 d., o baigėsi 2016 m. rugsėjo 1 d. Darbai užsitęsė dėl projekto finansavimo sutrikimų.

67

Objektai

Greta Varėnos –

pavyzdinis „Dzūkijos statybos“ projektas

Už Merkinės, netoli Panaros kaimo, gražiame ir atokiame gamtos kampelyje įsikūręs vyrų vienuolynas, pavadintas Panaros Pilnų namų bendruomene – išskirtinis objektas visomis prasmėmis. Kunigo Valerijaus Rudzinsko prieš daugiau nei penkiolika metų atviroje miško aikštelėje sukurtas stebuklas žavi ne tik savo kilnia socialine misija, bet ir gali būti vadinamas inžinerinių pasiekimų pavyzdžiu Lietuvoje.

Panaroje išdygę statiniai jau šiandien atitinka reikalavimus, kurie Lietuvoje bus privalomi tik po kelerių metų.

B

ūtent čia, Panaroje, „Dzūkijos statybos“ specialistų rankomis 2012 metais baigtas statyti pirmasis pasyvus pastatas Lietuvoje. Vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu sertifikuotas Vokietijos pasyvių namų institute. Namas, skirtas nuo narkotikų ir alkoholio priklausomų asmenų socialinei ir psichologinei reabilitacijai, atitinka A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Maždaug 600 kv. metrų ploto statinyje „Dzūkijos statybos“ specialistai atliko visus bendruosius statybos darbus: įrengė pamatus, sumontavo sienas, pertvaras, perdangas, stogo konstrukcijas. Vokiečių vertinimas parodė, kad visi darbai buvo atlikti nepriekaištingai.

Mažai energijos naudojantis namas suprojektuotas ir pastatytas atsižvelgiant į Dzūkijos nacio-

68

nalinio parko reikalavimus. Čia įrengti gyvenamieji kambariai 20 žmonių ir dviem reziduojantiems darbuotojams, kabinetai psichologui, socialiniam darbuotojui, priėmimo kambarys bei kabinetas administracijos darbuotojams. Rūsyje – pagalbinės patalpos: susirinkimų kambarys, dušo patalpa, skalbykla, katilinė ir kitos ūkinės patalpos.

Kartu su vasara Panaroje baigėsi ir antrojo – valgyklos pastato – statybos darbai. Jam taip pat suteikta A+ energinio efektyvumo klasė. Pastate įrengtas geoterminis šildymas, įrengti trys rekuperatoriai. Tikėtina, kad tai bus ir vienas pirmųjų A++ klasės pastatų Lietuvoje – tereikia baigti saulės jėgainės montavimo darbus, – ji leis 51 proc. elektros energijos pasigaminti vietoje. Tikimasi, kad naujasis valgyklos pastatas taip pat pel-

nys Vokietijos pasyviųjų namų instituto sertifikatą – šiuo metu ruošiami dokumentai jam gauti.

Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją, A++ klasę atitinka energijos beveik nevartojantis statinys, kurio energinis naudingumas yra labai aukštas, o reikalingos pirminės energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.

Panaroje buvo planuojamas statyti ir tokio paties tipo kunigo namas, tačiau bendruomenei tokia finansinė našta pasirodė per didelė – mat visi darbai vykdomi iš bendruomenės ir aukotojų lėšų.

Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė sako, kad statyti aukštos energinės klasės namus Panaroje buvo nuspręsta atsižvelgiant į kelias esmines priežastis. „Pirma, tai yra darna su gamta. Antra, norėjome, kad eksploatacija kainuotų nedaug, kad nereiktų rūpintis kuru.

Trečia, buvo svarbus komfortas juose gyventi“, – sprendimo motyvus įvardija pašnekovė.

Kaip sako p. Jakubonienė, atsiradus galimybėms Panaros Pilnų namų bendruomenės statinių parkas plėsis. Turėdami teigiamos patirties, tokius statinius panariečiai drąsiai rekomenduoja ir kitiems – pirmajam statiniui kelti lūkesčiai ir reikalavimai dėl eksploatacijos ir komforto buvo

Objektai

patenkinti su kaupu. R. Jakubonienė skaičiuoja, kad pirmojo pastato išlaikymas kainuoja vos 1-2 eurus per metus už kvadratinį metrą.

Užs. Nr. 16/88

Klaidos gali kainuoti brangiai Pasyvūs pastatai pasaulyje atsirado prieš daugiau nei du dešimtmečius. Lietuvoje jie kol kas kyla nedrąsiai – po keletą per metus, todėl ir statybos bendrovių patirtis statant tokio tipo statinius kol kas ribota. Su kokiais iššūkiais susidūrė „Dzūkijos statyba“, sutikusi imtis šio projekto?

UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas sako, kad statant aukštos energinės klasės pastatus itin svarbus atsakingai paruoštas projektas. „Architektas dar projektavimo stadijoje turi būti numatęs, kokios energinės klasės statinys iškils. Statybos vadovams darbą itin palengvina „išdirbti“ mazgai – matai brėžinį ir žinai, ką daryti. Didelio pasirengimo statybininkams nereikia“, – sako pašnekovas.

Vadovo teigimu, kur kas daugiau iššūkių kyla ne statybininkams, o projektuotojams ir architektams. Mat viena iš pagrindinių priežasčių ir problemų, kodėl pasyvių pastatų statybos mūsų šalyje vis dar pradinėje stadijoje, – žinių stoka. Lietuvoje per mažai kvalifikuotų asmenų, suprantančių pasyvaus namo koncepciją. „Turėtų būti mokymai, kaip projektuoti mazgus. Visų pirma juose turėtų

dalyvauti architektai ir konstruktoriai, kuriems būtų suteikiamos pagrindinių mazgų konstravimo žinios. Yra labai specifinių mazgų, kurie itin svarbūs atliekant sandarumo testą – perdangų plokščių sujungimai su sienomis, langų statymo mazgai, rūsio grindys ir sienos, durų mazgai. Todėl tokie mokymai būtų labai naudingi“, – svarsto A. Raguckas. „Dzūkijos statybos“ galva neslepia, kad aukšto energinio naudingumo pastatų statybos reikalauja atidesnio žvilgsnio, nes klaidos gali kainuoti brangiai. „Viską parodo sandarumo testas ir gautas rezultatas. Jei koeficientas žemas, vadinasi, kažką pražiūrėjai, blogai padarei. Tada tektų iš naujo draskyti, ardyti, iš naujo perdarinėti. Kad to nereiktų daryti, reikia daryti gerai iš karto“, – sako specialistas. Šiandien A. Raguckas džiaugiasi, kad sėkmingai įgyvendintas Panaros Pilnų namų bendruomenės projektas – visai „Dzūkijos statybos“ komandai yra gera patirtis, leisianti ateityje imtis panašių darbų.

A. Raguckui pritaria ir „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius. Jo vadovaujamos bendrovės specialistai parengė Panaros namų koncepciją, šiuose statiniuose projektavo inžinerines sistemas ir vykdė statybos darbų priežiūrą. „Tokioms statyboms yra keliami aukštesni reikalavimai, reikia daugiau dėmesio. Kalbanat apie „Dzūkijos

statybą“, jie statydami pirmą pastatą įgijo reikiamų žinių, todėl antrą pastatą statyti jiems buvo lengviau. Darant kažką pirmą kartą, iššūkių netrūksta. Jei stengiamasi ir pakanka kompetencijos, iššūkiai išsprendžiami“, – sako R. Simanavičius.

Lietuvoje pastebi pažangą Kalbėdamas apie energiškai efektyvių namų statymo aktualumą, R. Simanavičius sako, kad Lietuvoje pažanga pastebima jau šiandien. „Jei lygintume, kaip buvo prieš 3-4 metus, šiandien vis daugiau žmonių jau projektuoja A ir aukštesnės energinės klasės pastatus“, – pastebi specialistas.

Kodėl visi tokius namus stato iš anksto, jei reikalavimai įsigalios tik po kelerių metų? „Lietuvoje dažnai vyrauja požiūris daryti tai, kas dar leidžiama. Tie, kurie žiūri nors šiek tiek į priekį, kelia ne tik minimalius reikalavimus. 2021 metai netruks ateiti. Šiuo metu projektuojami ir statomi A+, A++ statiniai atitiks to laikmečio minimalius reikalavimus. Žiūrėjimas į priekį ir lemia dabar atsirandantį jų poreikį. Tai pats racionaliausias pasirinkimas“, – paaiškina „EE plius“ vadovas R. Simanavičius.

Statybunaujienos.lt primena, kad reikalavimas statyti A+ energinio naudingumo pastatus įsigalios nuo 2018-ųjų, nuo 2021-ųjų statybų leidimai bus išduodami tik A++ klasės statiniams.

69

Garažo vartai sudaro ženklią namo fasado dalį.

Vartai, derantys prie fasado sukurs harmoningo namo vaizdą.

Pakeliami, nustumiami, dvivėriai individualaus dizaino ir matmenų vartai, lankstus gamintojo požiūris, pavers vartų pasirinkimo procesą lengvu, kūrybišku bei maloniu.

„Ryterna“ – jau 23 metus ne vienoje iš Europos šalių dirbanti įmonė. Per ilgus darbo ir ieškojimų metus išvystė platų produktų asortimentą. Platus modernaus dizaino segmentų pasirinkimas, spalvų bei paviršių įvairovė, langeliai bei nerūdijančio plieno aplikacijos sudaro galimybių įsilieti į bendrą architektūrinę aplinką arba išsiskirti ir būti matomu. Sprendimai čia ilgaamžiai, o kokybė – aukščiausia.

Kaunas, Savanorių pr. 404d, LT-50301 tel.: +370 37 338388, 338387, e-mail: pardavimai@ryterna.lt Vilnius, Panerių g. 64, LT-03011 tel.: +370 5 2649171, e-mail: vilnius@ryterna.lt Klaipėda, Kalotės k., Tinklų g. 1, LT-92282 tel.: +370 46 385507 e-mail: info@vakaru.ryterna.lt

www.ryterna.eu https://www.facebook.com/Ryterna/

Sprendimai

Unikalūs LED apšvietimo sprendimai

B

endrovės specialistai pasiruošę įgyvendinti tiek mažų, tiek didelių užsakovų poreikius – nuo vienos nišos ar sienos apšvietimo iki viso namo apšvietimo sprendimų. Tarp bendrovės klientų – butų ir indvidualių namų šeimininkai, baldų gamintojai, interjero dizaineriai, elektros instaliacijos montavimo kompanijos. „Energy Green“ asortimente – aliuminiai LED profiliai, lanksčios LED juostos, linijinės LED sistemos ir daugybė kitų įrankių kurti unikalias šviesos instaliacijas

biuro, prekybos ar gyvenamosioms patalpoms. „Energy Green“ atstovauja pasaulyje lyderiaujančiam LED profilių ir linijinių LED sistemų gamintojui KLUS DESIGN. Užduoti aktualius klausimus ir iš arti susipažinti su „Energy Green“ teikiamomis paslaugomis galėsite spalio 6-9 dienomis apsilankę parodų rūmuose „Litexpo“ vyksiančioje tarptautinėje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas“. „Energy Green“ stendo ieškokite penktoje salėje. „Klus Design“ nuotr.

Užs. Nr. 16/125

Nestandartinius LED apšvietimo sprendimus siūlanti UAB „Energy Green“ Lietuvos rinkoje dirba nuo 2010-ųjų. Daugybę unikalių ir sudėtingų projektų įgyvendinusi komanda savo klientams siūlo ne tik atskirus gaminius, bet ir išbaigtus interjero bei eksterjero apšvietimo sprendimus.

Šiuolaikiniai klientai vertina kokybę, jaukią ir estetišką aplinką. Tačiau jau po metų kitų tenka ieškoti būdų, kaip ją išsaugoti. Papildomi kriterijai, kaip kainos ir kokybės santykis, funkcionalumas, patvarumas gali padėti pagerinti estetinį vaizdą daugeliui metų.

UAB „Interjero linija“ siūlo asortimentą, kuris padeda išspręsti klausimus, susijusius su estetiška, ilgaamže, atsparia mechaniniam poveikiui aplinka biure, prekybinėje erdvėje, viešbučiuose. Įmonė daugiau kaip 15 metų Lietuvoje atstovauja kompanijai „Amtico International“, pusšimtį metų kuriančiai ir gaminančiai aukščiausios kokybės „Amtico Signature“ ir „Amtico Spacia“ vinilines grindų dangų kolekcijas, siūlanti verslo klientams atsparius bei dekoratyvius sprendimus. Dėl išskirtinių dėvėjimosi, patvarumo ir estetinių ypatybių gaminiai susilaukė populiarumo ir plataus pripažinimo. „AMTICO“ vinilinės dizaino grindys išsiskiria ne tik puikiomis eksploatacinėmis savybėmis, bet ir puikiu dizainu. Grindis galima pasirinkti pagal jų technines charakteristikas, paviršių, išmatavimų įvairovę bei kainą. Jos atitinka 23, 33, 42, 43 atsparumo klases, atsparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius (Bfls1), slydumo reikalavimus (R9-R10), todėl ypač tinka visuomeniniams pastatams, kuriems tokie reikalavimai griežtai reglamentuoti. Be to, šios grindys puikiai tinka kloti ant šildomų grindų.

Todėl vis dažniau ji pasirenkama ir gyvenamosios paskirties patalpoms. Grindys klijuojamos tiesiai ant išlyginamojo sluoksnio, kvalifikuotai paruošto betono ar klijuotos faneros. Kad būtų lengvesnė priežiūra, grindys gamykloje paruošiamos su specialiu uretano paviršiumi, apsaugančio grindis nuo abrazyvinių dalelių ar juodų batų žymių.

Atstovas Lietuvoje – UAB „Interjero linija“ Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas El. p. interjero-linija@interjero-linija.lt www.interjero-linija.lt

Jau galime pasiūlyti ir „AMTICO“ vinilines dizaino grindis, turinčias iki 18 dB garso sugeriamumo savybių. Šias grindis galima rinktis iš plataus asortimento, rinktis įvairių išmatavimų.

Kaip „AMTICO“ įrodė daugeliu atveju – vinilinės grindys gali būti aplinkos dalimi. Iki 100 % gamybos likučių ir nupjovimų yra perdirbami į dangos pagrindo sluoksnį. PVC yra netoksiška medžiaga, susidedanti iš 57 % druskos (neišsenkančio šaltinio) ir 43 % alyvos, taip pat lengvai perdirbamos.„AMTICO“ kolekcijos gaminamos be ftalatų, be medžiagų, ribojamų REACH, ir klasifikuojamos A+ pagal vidaus oro emisijos skalę. Mažinant visuomeninės paskirties pastatų priežiūros sąnaudas ir paprastinant procesą, „AMTICO“ siūlo „Amtico Entryway“ – aukštos kokybės ir ypatingai atsparias II zonavimo įėjimo kilimines sistemas, kurios sulaiko abrazyvą bei drėgmę, neleisdamos plisti purvui.

Be „AMTICO“ vinilinių dizaino grindų, visuomeninės paskirties objektams siūloma „MANNINGTON EUROPEAN CARPET COLLECTION“ – išskirtinai Europai sukurtos Mannington Mills Inc. ir „Amtico International“ kompanijos pristatomos aukštos kokybės kiliminės plytelės. Tai „Amtico International“ dizaino komandos Anglijoje atrinktos kiliminių plytelių kolekcijos Anglijai bei Europai.

Jos išsiskiria puikiu dizainu, aukšta kokybe, 100 metų gamybos patirtimi JAV. „MANNINGTON EUROPEAN CARPET COLLECTION“ estetika, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir geras dizainas – tai, ko reikia kiekvienai komercinei aplinkai. Dėl skirtingos sudėties, svorio, audimo būdo ir plytelių išmatavimų kilimų kolekcijas lengva pritaikyti kiekvienam sektoriui, norint išskirti zonas, sukurti įdomų išdėstymą.

Sprendimai

74

Sprendimai

Naujakuriai pasirinko

LED paneles

Esame naujakuriai. Kai atėjo laikas spręsti dėl apšvietimo, aplankėme kelis draugus, dar pašniukštinėjome šen bei ten ir nusprendėme, kad svetainės ir virtuvės zoną, kadangi ji yra bendra, apšviesime LED panelėmis.

Užs. Nr. 16/86

M

atyt, visiems aišku, jog pirminis susipažinimas su situacija prasidėjo interneto platybėse – ieškojome, kas Lietuvoje užsiima LED sprendimas ir pardavinėja mums patinkančias prekes. Prisipažinsiu, kad iš pradžių neturėjau jokio supratimo, koks tai yra technologinis sprendimas – į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką žinoti, – tad internetas padėjo susidaryti šiokį tokį įspūdį, kad bent jau su konsultantu pavyktų šnekėti ta pačia kalba.

Visų pirma, atsirinkome keletą pardavėjų (akivaizdu, jog visi jie turėjo savo elektronines parduotuves), kurie prekiauja būtent LED panelėmis.

Solidžiausia ir patikimiausia pasirodė www.elmo.lt elektroninė parduotuvė, tad čia ir pradėjome ieškoti atsakymų į mūsų klausimus. Be to, teko tuo pačiu pabendrauti su draugais, kurie savo apšvietimui pasirinko taipogi LED paneles, – jie vienareikšmiškai rekomendavo šį pardavėją.

Taigi, atlikę pirminę ekspertizę, nusprendėme, kad metas važiuoti ir gyvai pamatyti, kaip tai atrodo, be to, papildomai pasitarti su specialistais.

Jeigu galima taip sakyti, pirmasis blynas prisvilo, bet tikrai nenuliūdome. O prisvilo todėl, kad tiesiog nežinojome to, ką reikėtų žinoti, juk ne

viskas šiuo atveju taip paprasta. Profesionaliai „Elmo light“ specialistų pakonsultuoti gavome atlikti namų darbus – sužinoti patalpų dydžius, lubų aukštį, pageidaujamą LED panelių išdėstymą, sienų spalvas ir dar daug kitų smulkių, bet reikšmingų dalykų. Taip pat sutarėme, jog kitą kartą atvykus atsivešime patalpų planą – pagal planą skaičiuosime, kiek ir kokio galingumo LED panelių reikia.

Praėjus šiek tiek laiko ir atitrūkus nuo kitų rūpesčių, grįžome prie mūsų apšvietimo klausimų.

Kaip ir buvom paliepti, sėdom daryti namų darbų bei rinkti visą informaciją.

Pasitikslinę visas detales su apdailą atliekančiais specialistais ir atsispausdinę patalpų planą, antrą kartą nuvykome į „Elmo light“ prekybos saloną, esantį Vilniaus „Akropolyje“. Šį kartą jau ir mes buvome pasiruošę rimčiau bei žinojome, ko norime.

Viskas vyko labai operatyviai ir produktyviai – nieko nelaukę iškart su „Elmo light“ specialistu kibome į skaičiavimus dėl LED panelių galingumo. Kadangi elektros laidai jau buvo išvedžioti, t. y. LED panelių įstatymo vietos ir skaičius buvo aiškus, rinktis tarp LED panelių kiekio ir

www.elmo.lt

galingumo neteko – gavome aiškius atsakymus, kokio galingumo LED paneles reikia turėti, kad pasiektume norimą apšvietimo rezultatą.

Svetainės zonai, kuri yra maždaug 30 kv. m, išsirinkome šešias 18 W LED paneles su stikliniu rėmeliu – užbėgsiu įvykiams už akių, šiuo pasirinkimu džiaugiuosi bene labiausiai, nes labai gražiai yra apšviečiamas stikliukas palei LED panelės perimetrą, o virtuvės zonai, kurios plotas yra apie 8 kv. m, išsirinkome keturias 9 W įleidžiamas baltu rėmeliu LED paneles. Spalvines temperatūras, atsižvelgdami į „Elmo light“ specialistų rekomendacijas, rinkomės artimesnes šiltai šviesai, toks apšvietimas yra malonesnis, suteikia jaukumo namuose.

Dar kartą viską perskaičiavę ir sudėlioję visus taškus ant i, išvykome rankose nešini savo pirkiniais ir jau kitą dieną viskas buvo pristatyta meistrams sumontuoti. Pasiteiravus meistrų, kaip sekėsi montuoti LED paneles, išgirdome atsakymą, jog viskas vyko sklandžiai, greitai ir labai paprastai (darbų eigoje spėjome padaryti ir keletą nuotraukų). Galutiniu rezultatu esame labai patenkinti, nekantraujame įsikelti į naujus namus.

75

Projektavimas

UAB „ENERSTENOS PROJEKTAVIMAS“ –

Jūsų partneris inžineriniam konsultavimui ir projektavimui 2002 m. įkurta UAB „Enerstena“ savo veiklą pradėjo nuo Lietuvos energetinio ūkio modernizavimo. Tuomet įmonė projektavimo paslaugas pirkdavo iš subrangovų, tačiau laikui bėgant tai pasidarė nebeefektyvu. Energetinių projektų įgyvendinimo sėkmei itin svarbūs tokie veiksniai, kaip racionalus techninių sprendimų parinkimas, profesionalumas, sutartinių įsipareigojimų vykdymas ir laiku atliekami darbai. Kad tai užtikrintų, UAB „Enerstena“ priėmė sprendimą kurti savo projektavimo grupę, kuri 2010 m. pradėjo savarankiškus projektavimo darbus. 2016 m. balandžio 1 d. įkurta atskira, jau dešimta „Enerstenos grupės“ uždaroji akcinė bendrovė – „Enerstenos projektavimas“.

2

010 m. UAB „Enerstena“ projektavimo grupėje pradėję dirbti trys projektuotojai daugiausia projektavo šilumines sistemas ir jų konstrukcijas. Šiuo metu projektavimo įmonėje dirba jau 33 aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikacijos atestatus turintys savo srities specialistai.

Visa tai – nuoseklaus darbo rezultatas.

Specialistų ugdymas Bendrovė „Enerstenos projektavimas“ ne tik dirba su aukštą kvalifikaciją turinčiais skirtingų sričių specialistais, bet didelį dėmesį skiria ir jaunosios kartos ugdymui. Čia mokymas ir supažindinimas su projektavimo procesais prasideda anksčiau nei inžinierius gauna mokslo diplomą. Nuolat vykdomos pirmų–antrų kursų studentų konsultacijos, jiems perteikiama informacija apie projektavimo procesus, su tuo susijusius iššūkius ir galimybes.

Durys visuomet atviros ir praktikantams, kurių didžioji dalis lieka dirbti įmonėje. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetu, įmonė magistrantams

76

padeda pasirinkti aktualias baigiamųjų darbų temas, orientuoja į praktinį jų įgyvendinimą, konsultuoja rašant darbus. Bendrovės „Enerstenos projektavimas“ darbuotojai dalyvauja Kauno technikos kolegijos studentams ginant baigiamuosius darbus ir juos vertinant.

Bendrovė nuolat ieško inovatyvių ir reiklių specialistų, kurie galėtų prisijungti prie kolektyvo.

Jau dirbantys yra nuolat skatinami tobulėti ir kelti kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek periodiškai stažuojant užsienyje bei dalyvaujant įrangos gamintojų rengiamuose seminaruose. Tačiau geriausi praktiniai mokymai projektuotojui – grįžtamasis ryšys iš rangovų. Tai įmonėje leidžia nuolat tobulinti ir optimizuoti techninius bei organizacinius sprendimus.

Sprendimai ir galimybės individualiems projektams „Enerstenos projektavimas“ išaugo iš gamybinės ir rangovinės organizacijos „Enerstena“, tad specialistai visuomet orientuoti į labiausiai rangovus

tenkinančius sprendimus. Projektuotojai, iki šiol daugiausiai įgyvendinę energetinių objektų projektavimo darbus, šiandien jau imasi ir naujų, dar sudėtingesnių gamybos, pramonės technologijų projektų rengimo. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su UAB „MT Group“, veikiančia jungtinėje veikloje su PPS Pipeline Systems GmbH ir a.s. Chart Ferox, atliekami projektavimo bei konsultavimo darbai Klaipėdos suskystintų dujų (LNG) perpylimo stotyje. Šis projektas yra išskirtinis projektavimo darbų sudėtingumu bei apimtimi.

Tokio sudėtingumo bei imlumo projektams įgyvendinti pasitelkiama naujausia programinė įranga, kuri leidžia modeliuoti ir optimizuoti projektinius sprendinius trimatėje (3D) erdvėje.

Projektavimo procesuose naudojamos Bentley Open Plant Modeler, Bentley AutoPIPE, Bentley StressISO, STAAD.Pro, ProStructures, Microstation, Autodesk Revit, Tekla programinės įrangos.

Projektavimas

Darbo įvertinimas UAB „Enerstenos projektavimas“ darbai yra pelnę reikšmingų įvertinimų. Parodos „RESTA 2016“ metu geriausio gamybinio pastato BIM projektu pripažintas bendrovės projektuotojų parengtas ir pristatytas „Gamybos ir pramonės paskirties pastato rekonstravimo, įrengiant 4,99 MW kogeneracinę biokuro elektrinę, projektas“. Šis įvertinimas – ambicingas UAB „Enerstenos projektavimas“ projektuotojų, kaip atskiros bendrovės startas ir sukauptos inžinerinės patirties bei naujausios programinės įrangos valdymo sintezės rezultatas.

Užs. Nr. 16/77

Ateities lūkesčiai UAB „Enerstenos projektavimas“ viliasi, jog Lietuvos statybų sektoriuje bus vis labiau suvokiama projektavimo paslaugų svarba. Svarbu atsižvelgti į

tai, jog kiek didesnė investicija pradinėje projekto įgyvendinimo stadijoje, kurioje priimami pagrindiniai techniniai, technologiniai, organizaciniai sprendimai, gali nulemti viso projekto sėkmę.

Deja, daugelis užsakovų projektavimo darbus konkursuose pasirenka pagal mažiausios kainos kriterijų, neįsigilindami, kokį rezultatą gaus, ar projektas bus atliktas su licencijuota programine įranga, ar įmonė taiko BIM standartą, ar statybos darbų metu neiškils konfliktų su rangovais dėl papildomų darbų, jų perdarymo, įvairių neatitikimų.

Tikimasi, kad nuo 2016 m. balandžio mėn. 18 d. įsigaliojusios direktyvos 2014/24/ES Europos Sąjungos šalyse atvers permainas projektavimo darbų viešųjų pirkimų erdvėje. Darbai jau bus pasirenkami pagal kainos ir kokybės santykį. Tiesa, dar teks palaukti, kol Lietuvoje bus sukurtas BIM standartas, apibrėžiantis visų statybos dalyvių interesus.

UAB „Enerstenos projektavimas“ siūlo profesionalius inžinerinius sprendimus atsinaujinančiai energetikai ir pramonei: • • • •

priešprojektinių darbų atlikimą; projektinių pasiūlymų rengimą; techninių ir darbo projektų rengimą; konstrukcijų bei įrenginių brėžinių gamybai rengimą; • projektų derinimą, statybą leidžiančių dokumentų gavimą; • užsienio partnerių projektavimo dokumentacijos adaptavimą pagal LR normas ir teisės aktus.

Direktorius Povilas Stalioraitis Mob. +370 655 76651 El. p. projektavimas@enerstena.lt

Projektavimas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras po rekonstravimo prikeltas naujam gyvenimui.

1964 m. statytas kaip Klaipėdos kultūros rūmai, šiandien šis statinys stovi pagrindinių urbanistinių linijų – H. Manto ir Danės gatvių – sankryžoje.

Atgimusiame Klaipėdos muzikiniame teatre dera istorija ir modernumas

Paliko istorijos pėdsakus Atsižvelgiant į paveldosauginius reikalavimus, teatro rekonstrukcijos projekte numatyta išlaikyti išskirtinius architektūrinius senojo pokarinio laikmečio pastato bruožus – tipišką tūrinę-erdvinę kompoziciją, ryškų funkcionalizmą, spalvinę gamą. Rytinėje Atgimimo aikštės pusėje išsaugota keturaukštė senojo pastato dalis ir 33 metrų aukščio bokštas, kuriame įsikurs dalis administracijos ir atvira apžvalgos aikštelė.

Senojo korpuso, antro aukšto interjero svarbiausias modernistinis akcentas – Kolonų salė – apjungiama su naujojo priestato foje į vieningą erdvę, skirtą žmonių bendravimui.

Renovuotose senojo pastato patalpose dirbs teatro administracija, siuvykla, naujojo priestato 78

rūsyje – bus įrengtos repeticijų patalpos teatro menininkams, pagalbinės patalpos.

Teatro prieigose projekto autoriai paliko senosios istorijos pėdsakų: atliktų archeologinių tyrinėjimų šurfų vietose paliktos šioje vietoje buvusių statinių liekanų atodangos, kurios lankytojų patogumui uždengtos pritaikytu vaikščiojimui stiklu.

Naujasis priestatas – modernumo gūsis Projektuotojai nusprendė nugriauti dalį esamo teatro pastato iš Danės upės pusės ir statyti naują priestatą, kuriame Didžioji salė pakreipta Danės upės link. Iš Danės gatvės pusės įrengtas ir pagrindinis įėjimas į teatrą. „Naujojo priestato atviras fasadas nukreiptas į pietus, kad būtų galima pasinaudoti saulės energijos privalumais, o uždaros dalys – į šiaurę. Siekiant naujojo ir senojo pastatų medžiagų vientisumo, visuose pastatų fasaduose išlaikyta vienoda spalvinė gama, pasirinktos natūralios statybinės medžiagos – tinkas, stiklas, betonas“, – apie naujojo priestato specifiką kalbėjo architektai.

Architektų teigimu, pastato vidaus išplanavimo sprendimai padiktavo ir jo prieigose esančių erdvių funkcionalias išplanavimo galimybes: „Po rekonstrukcijos teatro lankytojams duris atvers Didžioji (700 vietų) ir Mažoji (182 vietų) teatro salės. Jos abi pasuktos 90-ties laipsnių kampu, tai leido visuose aukš-

tuose suprojektuoti atvirus holus, taip pat nukreiptus tiesiai į Danės upę. Atsirado galimybė panaudoti lauko terasą bei pastato prieigas, o tuo pačiu ūkinė zona atskirta nuo pagrindinių teatro prieigų“.

Naujajame priestate atsisakyta senosios architektūros imitacijos ir atiduota duoklė modernumui, juo labiau, kad pats statinys išsiskiria savo tūriu bei masteliu, tad kontrastuoja su senaisiais pastatais.

Pilkas ir rusvas granitinis tinkas, tamsūs langų rėmai, masyvios, be langų plokštumos derinamos su naujojo priestato masyviomis stiklo plokštumomis, banguojančiu dinamišku stiklo pluošto betono fasadu.

Naujo etapo pradžia Naujasis Klaipėdos muzikinis teatras ne tik organiškai įsilies į senamiesčio bei modernėjančios Klaipėdos kraštovaizdį, bet ir taps išskirtiniu orientyru tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams.

Rekonstrukcijos projekto autoriai tikisi, kad pristačius naują priestatą ir Muzikinio teatro pastatams pakeitus savo išvaizdą prasidės ir naujas miesto ir jo bendruomenės kultūrinio gyvenimo etapas: teatrui pagaliau pavyks atsikratyti morališkai pasenusio statinio etiketės, o naujose erdvėse sėkmingai bus realizuojamos veržlios kūrybinės idėjos.

Projekto vadovas – Tomas Burokas, architektai: Wolfgang Gollwitzer, Nomeda Petniūnienė, Mitsuhisa Matsunaga, Goda Visockaitė. „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ vizualizacija

Užs. Nr. 16/122

P

agal architekto Algimanto Mikėno projektą statytas pastatas ilgą laiką buvo vienu iš ryškiausių Lietuvos reprezentacinės architektūros ankstyvojo modernizmo pavyzdžių. Prie rekonstrukcijos projekto dirbusiems įmonių „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ specialistams teko užduotis ne tik išlaikyti senojo pastato charakterį, bet ir pritaikyti jį Muzikinio teatro funkcijai. „Rekonstrukcijos projekto parengimas buvo sudėtingas ir todėl, kad pats pastatas yra kultūros paveldo teritorijoje, jam taikomi paveldosauginiai reikalavimai, aukštingumo ir kiti apribojimai“, – kalbėdama apie iššūkius, kuriuos teko įveikti projekto rengėjams, sakė architektė Nomeda Karolina Petniūnienė.

IV 98 lango profilis – inovacija FSC 100% mediena – ekologija Uw=0,б8 – šiluma, taupumas, jaukumas UAB „Meranti“ – patikimas Jūsų partneris!

mediniai langai ir durys Piliakalnio g. 84 Nemenčinė, Vilniaus r. LT 15175 Telefonas: (+370) 5 2371165 www.meranti.lt

Projektavimas

„Sweco Lietuva“ NFTMC – ateities mokslo lopšys Šiemet pirmą kartą surengtuose apdovanojimuose „Geriausias projektas 2015“ sėkmingai atliktus darbus pristatė kompanija „Sweco Lietuva“ – apdovanojimus pelnė du jų projektai. Vienas iš kurių – Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) statybos projektas ekspertų buvo pripažintas kaip „Geriausias negyvenamųjų pastatų administracinės ir mokslo paskirties projektas 2015“.

2

016-ųjų kovą duris atvėrė keturių aukštų daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) komplekse įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje bei Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė.

Unikalios konstrukcijos pastate veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline, technologine infrastruktūra galės naudotis tiek mokslininkai, tiek verslo atstovai. Vienu metu komplekso laboratorijose ir kitose patalpose atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentus galės per 700 mokslininkų ir studentų. Beveik visas centro finansavimas 69 mln. eurų buvo gautas iš ES paramos fondų.

Funkcionalios erdvės mokslui Tokios specifikos ir išskirtinai sudėtingos funkcijos pastatas Lietuvoje ir Baltijos šalyse statytas pirmą kartą. Pastato techninį projektą, darbo projektą bei statinio projekto vykdymo priežiūrą atliko kompanija „Sweco Lietuva“.

Keturis aukštus ir cokolį turinčio pastato antžeminėje dalyje įsikūrė skirtingos mokslinės įstaigos, laboratorijos ir pastato bei mokslo įstaigų administracija, o atskiruose vertikaliuose blokuose, skirtinguose pastato aukštuose aplink vidinius kiemelius dirbs atskiri institutai. Projektuotojų sumanymas juos tarpusavyje susieti keturiomis keleivinių ir krovininių liftų grupėmis bei aštuoniomis laiptinėmis leido itin funkcionaliai išnaudoti statinio erdves.

Bendras pastato įėjimo holas sujungtas su centriniu, pastato ašimi tapusiu pasažu. Būtent čia įsikūrė Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Hole taip pat suprojektuotos susitikimų vietos, informacijos ir apsaugos postas, konferencijų salė ir maitinimo bei poilsio zonos.

Įrengta 250 laboratorijų Atliekant sudėtingus projektavimo darbus bendrovės UAB „Sweco Lietuva“ darbuotojai įsiklausė į išskirtiniame pastate įsikurti turėjusių skirtingų organizacijų reikalavimus. Jie itin glaudžiai ben-

dradarbiavo su skirtingų institucijų mokslininkais ir parengė bei suderino su užsakovu technologinį projektą, kurio rezultatas itin džiuginantis.

Statant šį centrą ypatingas dėmesys skirtas patalpų vėdinimo sistemai, oro tiekimo ir oro šalinimo įrenginiams. Pastate taip pat suprojektuotas automatizuotas šiluminis punktas, leidžiantis sureguliuoti šilumą taip, kad atitiktų kiekvienos mokslo įstaigos poreikius.

Pastate įrengta apie 250 įvairios paskirties laboratorijų. Tarp jų yra patalpų, kur būtina ypatingos švaros aplinka; mikrobangų laboratorija – kurioje reikėjo įrengti beatspindę kamerą, sugeriančią bandymų metu sugeneruotą elektromagnetinį spinduliavimą; įrengta visa eilė ekranuotų laboratorijų, užtikrinančių mokslinių bandymų aplinką be išorinių trikdžių; centralizuota vandens aušinimo sistema, užtikrinanti mokslinės įrangos veikimą; į pastatą tiekiamos 24 rūšių dujos, įrengtos demineralizuoto vandens, suspausto oro tiekimo bei vakuumo užtikrinimo sistemos.

Pasitelktos moderniausios technologijos „Toks laboratorijų ir sudėtingų įrenginių skaičius lemia ir pastate esančių inžinerinių sistemų gausą.

Jei pažvelgtume į projektą, tai visas pastatas yra tiesiog prigrūstas inžinerinės įrangos. Pagal sutartį su rangovais nebuvo numatyta, jog rengsime 3D projektus BIM aplinkoje (skaitmeninio modeliavimo). Tačiau kai atėjo laikas, kuomet rangovas paprašė pastato vidaus tinklų suvestinio inžinerinio plano, pabandėme ir supratome, kad jo atvaizduoti popieriuje tiesiog neįmanoma“, – kalbėjo kompanijos „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Valdas Babaliauskas ir pridūrė, kad šios bendrovės specialistams darbas su 3D technologijomis ir BIM nebuvo naujiena. Įgyvendinant NFTMC projektą daug dėmesio skirta ir prie pastato esančios teritorijos sutvarkymui, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. „Pastatas yra novatoriškas, fasade dominuojančios grafeno, kaip junginio, formos padiktavo ir interjero sprendimus. Architektūriniu požiūriu statinys toje aplinkoje atrodo prabangiai, pastatytas iš tikrai gerų medžiagų“, – atliktą darbą vertino V. Babaliauskas.

Konkursą „Geriausias projektas 2015“, kuriame kompanijos darbas pelnė apdovanojimą, organizavo Lietuvos projektavimo įmonių asociacija (LPĮA).

Projektavimas

Nidos laivų stotis – ilgai lauktas žingsnis pirmyn Vieno unikaliausių Lietuvos kampelių – Nidos istorija neatsiejama nuo žvejybos, tačiau net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, Nidos žvejai iki šiol neturėjo tinkamų sąlygų efektyvesnei žvejybai: jie negalėjo tinkamai naudoti Nidos priekrantėje žvejybai skirtos technikos, įrengimų, laivų, o žūklės laimikį tekdavo nemažą atstumą nešti rankomis.

Užs. Nr. 16/72

S

iekiant spręsti šias problemas, Baltijos jūros priekrantės zonoje Nidoje įrengta laivų ištraukimo iš Baltijos jūros stoties infrastruktūra ir įranga, o pačioje jūroje – laivams įtraukti skirti poliai. Šios laivų ištraukimo ir įtraukimo į Baltijos jūrą stoties statybos projektą rengė UAB „Sweco Lietuva“.

plokštė ir poliai. Naudojantis baigtinių elementų programa „SOFiSTiK“ nustatytos valdymo pultą veikiančios įrąžos, poslinkiai, kai pultas bus veikiamas apkrovų iš beveik visų pusių ir transporto apkrovų iš viršaus.

Pasitelktos 3D technologijos

Neringos kopose suprojektuota inovatyvi laivų ištraukimo sistema, leidžianti ją naudoti tiek dideliems iki 10 tonų žvejybiniams laivams, tiek mažesniems laivams iki 5 tonų, kurie gali būti nuleisti ir pakrauti nuo priekabų laivams. Laivus iš jūros ištraukiantis elektrinis lyninis suktuvas valdomas iš valdymo punkto – nuo aplinkos poveikio apsaugotoje patalpoje yra visa reikiama įranga laivų ištraukimo mechanizmams valdyti bei galimybės stebėti situaciją teritorijoje. Įgyvendinantį šį projektą nuspręsta naudoti netipinę apdailą – visas statinys yra dengtas „gabionais“. Tai vielos tinklo konstrukcijos, užpildytos akmenimis. Tokia apdaila statiniui leidžia puikiai prisiderinti prie kraštovaizdžio ir sukuria išskirtinę

Projektuojant objektą tokioje unikalioje vietoje, kaip Neringos kopos buvo itin svarbu, kad nebūtų pažeistas ar suardytas vietos kraštovaizdis.

Architektai pradines objekto vizualizacijas projektiniams pasiūlymams kūrė naudodamiesi programa „SketchUp“. Projektinių pasiūlymų svarstymo posėdžių metu užsakovui buvo demonstruojamas objekto trimatis (3D) modelis ir vietoje derinami galimi pakeitimai. Objekto 3D modelio sukūrimas ir panaudojimas leido projekto įgyvendintojams lengvai išspręsti visus architektūrinės dalies neaiškumus ir kilusius klausimus.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo susidūrė prie šio projekto dirbę specialistai, – tinkamų projektinių altitudžių parinkimas, mat statinys skirtas ne tik laivams ištraukti į jūrą ir juos iš jos sugrąžinti, bet kartu turi tarnauti kaip privažiavimo kelias įvairiam transportui bei priėjimo kelias pėstiesiems į paplūdimį. Siekiant palengvinti šį darbą, iš turimo topografijos plano buvo sukurtas 3D paviršiaus modelis.

Susikūrus objekto 3D modelį su pradinėmis projektinėmis altitudėmis buvo tikrinama ir nustatoma optimali statinio padėtis, ieškoma kitų aktualių projektavimo sprendimų. Polių įgilinimui ir stabilumui, įlaidinei sienai, valdymo pultui, kitoms konstrukcijoms skaičiuoti naudotos kompiuterinės programos „MSheet“, „SOFiSTiK“, „Fides WALLS-Retain“.

Valdymo pultui projektuoti buvo sukurtas atskiras modelis. Modelį sudaro valdymo pulto viršutinė perdengimo plokštė, sienos, apatinė dugno

Projektuotojai išsaugojo kraštovaizdį

statinio estetiką. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus privažiavimas prie įrenginių, įrengtas keliukas, skirtas žvejų ir komunalinių paslaugų transportui. Šioje teritorijoje taip pat įvestas apšvietimas, pakloti ir nuotekų tinklai, įrengtos vandens kolonėlės.

Laivų ištraukimo stotis, apmokestinus laivų ištraukimo-įtraukimo paslaugas, paskatina ne tik ekonominės, bet ir socialinės naudos kūrimą Neringoje – poilsiautojus džiugina sutvarkytas priėjimo kelias iki paplūdimio ir Baltijos jūros ir apžvalgos aikštelėse įrengti suoliukai, šiukšlių dėžės, pėsčiųjų saugumui skirti atitvarai bei apšvietimas.

Tai dar vienas kompanijos „Sweco Lietuva“ projektas, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos (LPĮA) konkurse „Geriausias projektas 2015“ pelnęs apdovanojimą kategorijoje „Geriausias hidrotechnikos, sporto paskirties inžinerinių statinių ir kitų statinių projektas 2015“.

Projektas taip pat įvertintas prizu Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos rengtame „Hidrotechnikos ir žemėtvarkos geriausio projekto“ konkurse.

Projektavimas

„Palangos šilas“ – šiuolaikiškam gyvenimui prie jūros

„A

rchitektūrinę koncepciją siekėme suderinti su supančia gamtine aplinka, rinktis natūralius sprendimus, pabrėžti – estetiką ir kokybę“, – apie projektą sakė UAB „City Projects“ vadovė Agnė Ražinskienė.

Kad kvartalas harmoningai derėtų prie jį supančios aplinkos, pasirinktas sprendimas naudoti subtilius, gamtinius, žemiškus atspalvius. Pastatų stilistinis vientisumas išlaikomas naudojant tas pačias apdailos medžiagas, tačiau kiekvienam pastatui suteikta savų charakterio bruožų, parenkant vis kitas, giminingas ir tarpusavyje derančias, medžiagų spalvas.

Atliekant statybos darbus buvo naudojamos itin kokybiškos statybinės medžiagos, o tai architektų Povilo Mureikos ir Mindaugo Martinkaus projekte sukurtą architektūrinę viziją pavertė tikrove.

Sveikai gyvensenai pritaikyta aplinka „Palangos šilas“ suprojektuotas itin patogioje vietoje, iš kur vos per keletą minučių galima pasiekti maisto parduotuves, mokyklas ir vaikų darželius, bankus ir medicinos įstaigas, o kelionė iki jūros dviračiu užtrunka vos septynias minutes.

Paties kvartalo teritoriją projekto kūrėjai taip pat stengėsi maksimaliai pritaikyti gyventojų reikmėms.

Teritorijos vakarinėje dalyje augančiame miške įrengtos rekreacinės zonos su mažosios ar82

chitektūros elementais, pasivaikščiojimo takais, o prie miško esančios butų terasos su tiesioginiu patekimu į pamiškę leidžia gyventojams mėgautis gamta.

Kvartalo teritorijos centre suprojektuotas vidinis kiemas su pasivaikščiojimo takais, rekreacinėmis zonomis bei želdynų grupėmis. Šios erdvės puikiai pritaikytos tiek sportui ir kitai aktyviai veiklai ar jaukiam poilsiui gryname ore.

Funkcionaliai suprojektuoti butai „Planuojant kvartalo teritoriją, visų pirma stengtasi sukurti saugią, jaukią, šiuolaikišką ir gyventojų poreikius atitinkančią aplinką. Siekiant maksimalaus saugumo ir komforto, visa teritorija apšviesta bei aptverta tvora su rakinamais varteliais ir pakeliamu užtvaru. Įrengtos tiek antžeminio, tiek požeminio automobilių statymo vietos, rakinamuose cokoliniuose pastatų aukštuose suprojektuoti sandėliukai“, – apie „Palangos šilo“ statinių kompleksą kalbėjo A. Ražinskienė. „Palangos Šilo“ kvartalą sudaro keturi tipiniai, 5-ių aukštų daugiabučiai, kuriuose yra po 62-70 butų. Kiekviename name galima rinktis net 7-ių skirtingų išplanavimo tipo butus. Gyventojų patogumui suprojektuoti 1-4 kambarių butai, kurių plotas nuo 23,85 kv. m iki 95,98 kv. metrų. Jaukumo bendroms erdvėms suteikia erdvūs ir šviesūs holai, o gyventojų patogumui visuose namuose įrengti liftai.

Vienas didžiausių šio kvartalo būstų privalumų – ne tik funkcionalus butų planavimas: kiekviename jų projektuotojai numatė balkonus arba terasas bei galimybę įsirengti židinius penkto aukšto apartamentuose.

Projektuojant šį kompleksą atsižvelgta į tvaraus energijos naudojimo ir sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimo principus: didelį dėmesį projektuotojai skyrė pastatų vėdinimui, o suprojektuota energiją tausojanti kolektorinė šildymo sistema padeda reguliuoti šilumą butuose. Šis projektas buvo pristatytas Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos (LPĮA) konkurse „Geriausias projektas 2015“ kategorijoje – „Geriausias gyvenamųjų pastatų projektas 2015“.

Netrukus savo veiklos dešimtmetį švęsianti įmonė „City Projects“ teikia statinių projektavimo, nekilnojamo turto plėtojimo ir kokybiško statybų valdymo paslaugas. Anot A. Ražinskienės, įmonės puoselėjamos vertybės – profesionalumas ir atsakomybė – leidžia pasiekti geriausių projektų rezultatų tiek užsakovui, tiek projektuotojui. „Palangos šilas“ yra tik vienas iš daugelio sėkmingai įgyvendintų gyvenamųjų pastatų projektų. Įmonės atliktų darbų sąraše – „Parko namai“ Kaune, „Linkmenų ežerai“ Vilniuje ir kiti gyvenamųjų namų kompleksai. „City Projects“ projektuoja ne tik daugiabučius, bet ir visuomeninius pastatus – prekybos centrus, administracinius bei pramoninės paskirties statinius. „City Projects“ iliustr.

Užs. Nr. 16/85

„Palangos Šilas“ – tai naujų gyvenamųjų namų kvartalas Palangoje, Žiogų gatvėje. Itin šiuolaikiškai suprojektuotas daugiabučių kompleksas įsikūręs šalia ošiančio šilo, visai netoli Palangos miesto centro ir jūros. Projektuojant gyvenamųjų namų kvartalą „Palangos šilas“ buvo skiriamas didelis dėmesys teritoriją supančiai žaliai aplinkai.

Projektavimas

Jau šių metų lapkričio 1 dieną įsigalios naujas statybų reikalavimas, nurodantis, kad visi naujai projektuojami statiniai privalės atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Tiesa, Lietuvoje tokie statiniai vienas po kito kyla jau kelerius metus. Kaip sako bendrovės „EE plius“ vadovas, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius, proveržio šioje srityje dar nematyti, tačiau bendras supratimas apie tvarią ir darnią statybą Lietuvoje jau formuojasi.

Remigijus Simanavičius Apie pokyčius statybų sektoriuje: geri pavyzdžiai ugdo rinką

Užs. Nr. 16/118

P

asak R. Simanavičiaus, šiuo metu Lietuvoje jau sertifikuota arti 200 A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų, nuosekliai auga domėjimasis ir pasyvių namų statymo principais. „Pasaulyje jau ne vienerius metus vyraujančios statybų tendencijos – tvarumas, darnumas, energinis efektyvumas – mūsų šalyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, – sako pašnekovas.

– Aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus atitinkantys objektai šiandien dar išskirtiniai Lietuvoje, tačiau judame teisinga linkme“.

Teigiamus pokyčius nesunku įvertinti ir savo akimis – tereikia apsižvalgyti aplinkui. Aplenkęs laiką ir statybų reikalavimus, 2012 metais Panaroje, Varėnos rajone, iškilo Pilnų namų bendruomenės pastatas, kuris pirmasis Lietuvoje sertifikuotas Vokietijos pasyvių namų instituto. Planuojama, kad ten pat, Panaroje, neseniai baigtam statyti valgyklos pastatui bus suteiktas A++ vertinimas – tai būtų pirmas tokią energinio naudingumo klasę turintis objektas mūsų šalyje. Neseniai pirmieji nuomininkai įsikėlė ir į pirmąjį BREEAM (darnių pastatų standarto kriterijus) atitinkantį verslo centrą „Quadrum“ Vilniuje. Jau baigtas ir beveik metus produkciją gamina pirmasis gamybinės paskirties pastatas (užsakovas – UAB „August ir Ko“), pelnęs aukščiausią Lietuvoje BREEAM projekto įvertinimą. „Geri pavyzdžiai ugdo pačią rinką ir tokių pastatų poreikis vis didėja. Pirmas statinys neretai

tampa lūžiu rinkoje. Matydami sėkmingai įgyvendintus projektus, drąsesni tampa ir kiti užsakovai“, – teigiamomis permainomis statybų sektoriuje džiaugiasi „EE plius“ vadovas.

Pokyčius biurų rinkoje paspartino Lietuvoje aktyviai besikuriantys tarptautinių kompanijų paslaugų centrai. Pasak R. Simanavičiaus, socialiai atsakingos įmonės, tokios, kaip „Barclays“, „Lindorff“ įsikurdamos Lietuvoje žvalgosi ne tik kvalifikuotų specialistų, bet ir tvarių, darnių patalpų. „Galima teigti, kad būtent pastatų naudotojai, užsakovai prisidėjo prie energiškai efektyvių biurų pastatų skaičiaus didėjimo Vilniuje. Atsiradusi paklausa suformavo ir pasiūlą. Turime precedentų, kai statinių projektai buvo keičiami tam, kad atitiktų BREEAM reikalavimus, tuo pačiu – ir klientų poreikius“, – pastebi pašnekovas. „Į pirmuosius statinius tenka įdėti ženkliai daugiau pastangų ir darbo. Tokie projektai komercine prasme nėra patys pelningiausi. Tipiniai, standartiniai projektai visada apsimoka labiau, tačiau mums įdomus darbas, kuris verčia pasukti galvas, o rezultatas duoda apčiuopiamą naudą vartotojui. Ne tik energinio efektyvumo, bet ir gyvenimo kokybės prasme. Energinis efektyvumas – tik vienas iš aspektų, kuris atspindi pastatų kokybės lygį“, – sako R. Simanavičius.

Pasak R. Simanavičiaus, pokyčiai galėtų vykti sparčiau, tačiau egzistuoja tam tikrų kliūčių, ku-

rie „sudaro kamštį“. Pagrindinė kliūtis energiškai efektyvių statinių rinkai Lietuvoje vystytis didesniais žingsniais – projektavimo vertės suvokimo trūkumas. Jokia paslaptis, kad kokybiškas, apgalvotas projektas, racionaliai parinkti sprendimai – didžiulis potencialas lėšų taupymui ateityje. Tačiau užsakovams vis dar trūksta supratimo, kad didžiausia vertė sukuriama būtent projektavimo metu.

Inovatyvių sprendimų kainos visuomet didesnės, todėl ne visi NT projektų vystytojai ryžtasi į juos investuoti, kol to nereikalauja įstatymai. „Inovacijos visada kainuoja daugiau – tai papildomos investicijos. Nepaisant to, į statybų procesą svarbu žvelgti kompleksiškai ir suprasti, kad projektavimo metu teisingai investuotos lėšos taupo išlaidas statybų metu, nekalbant apie sutaupytus pinigus pastato eksploatacijos laikotarpiu“, – aiškina ekspertas.

Kol kas šalyje jaučiamas ir kvalifikuotų projektuotojų trūkumas. „Ankstesnė projektuotojų patirtis dabar praverčia ne visada. Pokyčiai verčia tobulėti, įgyti naujų kompetencijų ir žinių“, – apie permainų būtinybę baigdamas pokalbį tikina pašnekovas. Įmonė „EE plius“ atliko ir vykdo energinio naudingumo vertinimą ir modeliavimą A, A+ ir A++ pastatuose ir dinaminio modeliavimo paslaugas BREEAM ir LEED standartus atitinkančiuose projektuose.

83

Projektavimas

„SRP projektas“

Dovana Palangai – kurorto vizitine kortele tapęs įvažiavimas Lietuvos vasaros sostinė Palanga svečius pasitiks nauju įvažiavimu, kuris dėl savo funkcionalumo ir puikaus estetinio vaizdo taps miesto vizitine kortele.

Į

monės „SRP projektas“ specialistams teko užduotis parengti Kretingos g. atkarpos nuo viaduko iki sankryžos su Klaipėdos plentu bei Klaipėdos pl. atkarpos nuo minėtos sankryžos iki Virbališkės tako techninį projektą, numatant keturias eismo juostas, papildomas eismo reguliavimo priemones, pertvarkant sankryžas, išsprendžiant lietaus kanalizacijos, gatvės apšvietimo, apželdinimo ir kitus klausimus.

Kalbėdamas apie tai, į kokią vietovės specifiką privalėjo atsižvelgti dirbat prie šio projekto, „SRP projektas“ vadovas Nerijus Jakulis sakė: „Vietovė,

kurioje buvo įgyvendinamas rekonstravimo projektas, kelių ir kitos viešosios infrastruktūros požiūriu labai svarbi tiek dėl eismo pralaidumo, tiek dėl estetinio vaizdo. Tai pagrindinis įvažiavimas į Palangą, tad rengiant šį projektą teko atsižvelgti į jau esamą aplinkinių teritorijų apstatymą, miesto plėtros viziją ir ribotą teritoriją paties įvažiavimo į miestą įrengimui.“ Anot pašnekovo, svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti saugų ir patogų tiek vietinių gyventojų eismą, tiek patogesnį eismą miesto svečiams ir

poilsiautojams. „Mums teko įveikti keletą iššūkių. Didžiausias jų – eismo patogumas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams, ne tik važiuojantiems pagrindiniu keliu, bet ir išvažiuojantiems iš šalutinių gatvių“, – kalbėjo jis.

Projektuojant įvažiavimą – žvilgsnis į ateitį Dirbdami prie šio projekto projektuotojai turėjo įvertinti ir objekto funkcionalumą keičiant tam tikras eismo sąlygas: Palangos savivaldybės ateities planuose – įvažiavimo į kurortą apmokestinimas, tad projektuotojai, rengdami Kretingos g. rekonstravimo techninį projektą, turėjo numatyti reikiamas technines galimybes.

Projektavimas „Turėjome atsižvelgti ne tik į planuojamą transporto priemonių apmokestinimą įvažiuojant į Palangą, bet ir buvo vertinama galimybė įvažiavusiam automobiliui apsisukti ir išvažiuoti iš miesto“, – kalbėjo N. Jakulis ir pridūrė, kad ieškant optimaliausių sprendimų buvo atlikta detali eismo analizė ir sumodeliuoti eismo dalyvių srautai projektuojamose sankryžose, atsižvelgiant į atliktus tyrimus bei esamą teritoriją. „Siekiant geriausio rezultato, buvo parinkti sankryžų tipai, užtikrinantys saugiausią ir patogiausią eismą. Projekte numatytos dvi turbožiedinės sankryžos, viena „gėlės“ tipo sankryža (žiedinė sankryža su apylankomis) bei viena mažoji žiedinė sankryža“, – apie projektuotojų priimtus sprendimus sakė „SRP projektas“ vadovas.

Užs. Nr. 16/91

Pasitelkė kraštovaizdžio architektus Projektuojant naują įvažiavimą į Palangą buvo rūpinamasi ne tik projekto funkcionalumu, bet nemažai dėmesio skirta estetinio gatvių vaizdo gerinimui. „Siekdami padaryti šalia įvažiavimo esančias teritorijas patrauklesnes, pasitelkėme kraštovaizdžio architektus, kurie parinko tinkamą

mažąją architektūrą ir parengė apželdinimo projektą“, – kalbėjo N. Jakulis. Buvo parinkti ne tik tarpusavyje derantys želdiniai, bet ir numatytas projekto vystymui trukdžiusių medžių iškirtimas bei naujos jų kompozicijos šalia gatvės esančiose tuščiose erdvėse atsodinimas.

Toks sprendimas pasitarnaus siekiant įvažiavimą į Palangą padaryti patrauklesnį akiai. Abiejose gatvės pusėse įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, tai

užtikrins patogesnį pėsčiųjų ir dviratininkų eismą.

Prie gatvių įrengtos poilsio aikštelės, kuriose taip pat numatytos želdynų kompozicijos, suteiksiančios teritorijai patrauklų estetinį vaizdą.

N. Jakulis pasidžiaugė, kad vykdant projektą buvo sukurta pridėtinės vertės bendruomenei: „Šalia gatvės už Ražės upelio auga beržynėlis, kurį įgyvendindami projektą išsaugojome. Tarp projektuojamos gatvės, esamo beržynėlio ir Ražės upės įrengta poilsio zona pėstiesiems ir dviratininkams bei vaikų žaidimo aikštelės.“

Inžineriniai sprendimai monolitinei statybai • Sienų klojiniai • Perdangų klojiniai • Atraminiai bokšteliai • Klojiniai tiltams • Atraminės konstrukcijos • Klojinių sijos ir plokštės

UAB „Formus“ Linkmenų g. 27A, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 241 4156 Faks. +370 5 249 6111 El. paštas info@formus.lt

Mercedes-Benz Arocs.

Patirkite išskirtinę Arocs jėgą, kurią užtikrina galingas variklis ir optimalus galios perdavimas, kurį garantuoja inovatyvi pavarų sistema.

Silberauto − oficialusis Daimler AG atstovas Lietuvoje: Vilnius, Pirklių g. 9, tel. (8 5) 266 5900 Kaunas, Vakarinis aplinkkelis 6A, tel. (8 37) 30 12 01 Klaipėdos r., Vilniaus pl. 8, Sudmantų k., Sendvario sen., tel. (8 46) 32 37 80 www.mercedes-benz.lt