Statybunaujienos 2014 1

1

Tema

Statybininkai vienijasi ir pasitinka naujus iššūkius juolab, kad gyvybinga statyba gali padėti išspręsti daug socialinių, nedarbo ir kitų problemų. Šiais metais pateikėme ir toliau rengiame daugybę pasiūlymų Aplinkos ministerijai, kitoms institucijoms.

Toliau siekiame, kad iš pirkimų sistemos kaip pagrindinis kriterijus būtų eliminuota mažiausia kaina, o jos vietoje atsirastų ekonominis naudingumas. Nuolat pažymime, kad mažiausia kaina lemia trumpesnį tarnavimo laiką. Kompetentingi specialistai, kokybiškos medžiagos leidžia tikėtis ekonomiškai efektyvių sprendimų. Vykdome nenutrūkstantį dialogą su Aplinkos ministerija dėl stringančio pastatų modernizavimo proceso. Siekiame, kad būtų sutramdytos pirkimuose laiminčios „vienadienės“ statybos įmonės, kad statybos sąnaudų skaičiavimo metodika taptų tobulesnė ir realiai atspindėtų kintančius įkainius.

2014 m. taip pat tęsime šių metų darbą, siekdami įrodyti, kad atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas turi atsirasti Lietuvos statybos sektoriuje. Manome, kad tai padėtų išspręsti daug su apyvartinėmis įmonių lėšomis susijusių problemų.

Bendraudami su savo nariais išgirstame daug pastabų dėl veiksnių, trukdančių kokybiškam ir stabiliam statybos verslui Lietuvoje. Šios pastabos virsta Asociacijos raštais atsakingoms valstybės institucijoms, argumentais dialoguose.

Vertinant nagrinėtų klausimų skaičių ir pasiektus rezultatus, šie metai buvo produktyvūs. Tikimės, kad statybininkų balsas bus išgirstas ir kitais metais.

Saugumas ir atsakomybė

2013 m. galima vertinti kaip reikšmingus ir kryptingus siekiant statybos verslo sąlygų gerinimo. Pasitikdami naujus iššūkius sieksime, kad ir bendras statybininkų įvaizdis visuomenėje stiprėtų, atsikratytų įsisenėjusių stereotipų, o Lietuvos statybos sektorius pasižymėtų skaidrumu, profesionalumu ir kokybe.

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Statybų apimtys ir įmonių konkurencingumas

„Neblogi“ – tokį 2013 m. įvertinimą dažniausiai galima išgirsti iš Lietuvos statybos įmonių. Šalies statybos sektorius, stipriai nukentėjęs nuo ekonominio sunkmečio, po truputį atsigauna. Kartu pasitinkame ir naujus, tačiau būtinus iššūkius. Šiuo periodu ypatingai išryškėja ir kokybės poreikis. Būtent kokybė yra kriterijus, kurį visuomet akcentuoja Lietuvos statybininkų asociacija.

LSA, laikydamasi numatytų veiklos krypčių ir tikslų, 2014 m. pasitiks su naujais iššūkiais.

Didėjančios statybų apimtys ir stiprėjantis įmonių-narių konkurencingumas – pagrindinė Asociacijos siekiamybė. Globalinė aplinka verčia prisitaikyti prie pokyčių ir savo rinka laikyti visą ES. Eksporto rodikliai džiugina – pastebimas stabilus augimas.

Labai norėtųsi, kad statyba stiprėtų ir šalies viduje, tačiau tam reikia pokyčių. Statybų rentabilumo rodiklis – vos 2 procentai. Toks didelis ir svarbus sektorius kaip statybos, turėtų susilaukti didesnio valstybės dėmesio,

2

2013 m. istorijoje bus pažymėti ir skaudžia nelaime kaimyninėje šalyje. Parduotuvės griūtis Rygoje sukėlė ir kalbas bei dvejones dėl statinių saugumo Lietuvoje.

LSA ir kitos sektoriuje dirbančios asociacijos dar prieš šią tragediją kreipėsi į Aplinkos ministeriją ragindamos stabdyti vykdomus pakeitimus statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kurie kėlė grėsmę, kad būtini statinių saugumo rodikliai nebus užtikrinti. Tiek verslas, tiek valdžia turėjo apsispręsti, ką vadiname ypatingu statiniu, kokie reikalavimai jam taikomi ir kokios kvalifikacijos darbuotojai gali dalyvauti tokiose statybose. Šių metų pabaigoje, panašu, rezultatas buvo pasiektas – į verslo nuomonę buvo įsiklausyta ir skubotai priimti įstatymai yra keičiami.

Visų statybos proceso dalyvių atsakomybė ir jos ribos – dar viena svarbus klausimas, kuris tampa vis aktualesnis. Jei statinyje išryškėja brokas, kalčiausi lieka paskutinieji proceso dalyviai – statybininkai, o apie esmines klaidas projektuose, nekokybišką priežiūrą – nekalbama. Šiais metais buvo pradėtas veiksmų derinimas su Draudikų asociacija, Nekilnojamo turto plėtros asociacija, Aplinkos ministerija dėl privalomo

civilinio draudimo įvedimo statybos procese, garantinio laikotarpio. Privalomas draudimas turi paskatinti atsakingą visų statybos dalyvių požiūrį į statinio kokybę. NT savininkas savo ruožtu jausis saugesnis ir žinos, kad patirtos žalos atveju jam bus atlyginta. Jei šis procesas 2014 m. vyks sėkmingai – statybos kokybės kartelė bus ženkliai pakelta.

Vieningas sektoriaus balsas Šių metų pabaiga patvirtino seno ir dažnai girdimo šūkio „kartu galime daugiau“ teisingumą. LSA prie vieno stalo diskusijai sukvietė daugiau nei 20 kitų statybos sektoriuje veikiančių asocijuotų struktūrų. Buvo prieita išvados, kad sektoriaus atstovų balsas bus tvirtas ir reikšmingas suvienijus jėgas, derinant veiksmus ir keičiantis informacija. Asociacijų atstovai pradėjo burtis į reguliariai vykstančius susitikimus, informacijos mainus vykdo ir bendroje internetinėje erdvėje. Pirmieji suaktyvėjusios komunikacijos rezultatai rodo, kad bendrus tikslus pasiekti yra lengviau veikiant išvien.

Vienijimosi poreikis jaučiamas ir įvertinus didėjantį LSA narių skaičių. Galima teigti, kad išlaikome svarbų Asociacijos vaidmenį ir įmonių pasitikėjimą.

Skaitmeninė statyba 2013 m. lapkritį „gimė“ statybos sektoriaus ateičiai ypač svarbus dokumentas – 20-ies asmenų pasirašyta skaitmeninės statybos rezoliucija. Tikimasi, kad rezoliucija taps gera paskata spartinant procesus, susijusius su viso statybos sektoriaus skaitmenine reforma.

Technologinės inovacijos, susijusios su statybų informaciniu modeliavimu (BIM), turi pakelti visą statybos procesą į aukštesnį efektyvumo ir kokybės lygį, kuriuo jau džiaugiasi šią praktiką sėkmingai įsisavinusios valstybės. Skaitmeninės statybos forumo dalyviai – tai statybos sektoriaus asociacijos, mokslo institucijos, informacinių technologijų bendrovės. Šiame procese dalyvauja ir valdžios institucijos, o tai parodo, kad planuojami pokyčiai svarbūs ir bendram šalies ūkiui.

Rezoliucijos signatarai kartu pritarė ir nacionalinio statybos klasifikatoriaus sukūrimui. Suinteresuotos organizacijos priėjo prie bendros išvados, kad šalies statybos sektorius pokyčiams pribrendo ir skaitmenizacijos procesas yra būtinas. Ambicingi šios iniciatyvos tikslai susiję su viešųjų pirkimų skaidrumo didinimu, visų statybos pramonės dalyvių kompetencija ir darbo našumu. Valstybės lygmeniu, skaitmeninė statyba gali padėti sutaupyti valstybės lėšas visuomeninių objektų statybos srityje. Projektuotojams tai atvers galimybes dirbti greičiau, be klaidų ir su didesniu pelnu, statytojams tai suteiks tikslesnes sąmatas, efektyvesnį resursų valdymą, mažesnę savikainą, didesnį konkurencingumą ir pelningumą.

Kryptingas darbas siekiant skaitmeninės statybos įvedimo laukia dar ne vienerius metus.

Kompetencija Geresni įmonių veiklos rezultatai yra neatsiejami nuo visų sričių darbuotojų kompetencijų ugdymo, todėl LSA ypatingą dėmesį skiria darbininkų ir vadovų mokymams. Praėję metai šiuo atžvilgiu taip pat buvo reikšmingi.

Asociacijos vykdytos narių apklausos parodė, kad sąlygos darbui statybos sektoriuje keičiasi ir sudėtingėja, o dinamiška rinkos aplinka reikalauja aukštesnių darbuotojų kompetencijų, naujovių įsisavinimo.

Projekto „Statybos sektoriaus vadovų ir darbininkų profesinio meistriškumo ugdymas“ metu įmonių vadovai tobulino žinias resursų valdymo, statybinių projektų, pokyčių rinkoje, įmonės valdymo srityse.

Darbininkiškų profesijų atstovai įsisavino specializuotas statybos, suvirinimo technologijas, naujus darbo metodus. Kuriant įmonės konkurencinį pranašumą svarbūs ir universalūs įgūdžiai, kurie taip pat buvo ugdomi projekto metu: laiko planavimas, streso, įtakos valdymas. Pažinti technologines naujoves įmonių darbuotojams padėjo programa „IT ir komunikacijų statybos sektoriuje sprendimai“. Nuo 2009 m. mokymo programose dalyvavo 5265 dalyviai (3102 unikalūs).

Europos Komisijos finansuojamas projektas „BUILD UP Skills LT“ yra sukoncentruotas ties viena, tačiau ypač aktualia kryptimi – pastatų energiniu efektyvumu. Lietuva, kaip ir kitos ES narės, turi užtikrinti, kad iki 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai bus beveik nulinės energijos.

Svarbiausias pirmojo projekto etapo rezultatas – parengtos ir publikuotos Lietuvos statybų sektoriaus darbininkų kvalifikacijos tobulinimo gairės siekiant 2020 m. energinio efektyvumo tikslų. Taip pat buvo suformuota kvalifikacijų platforma – prie apskrito stalo diskusijai buvo sukviesti daugiau nei 40-ies valdžios, mokslo, verslo organizacijų atstovų, kurių dauguma pritarė parengtoms gairėms. Tai tapo pirmaisiais žingsniai link pagrindinio tikslo – parengti statybos sektoriaus darbininkus statyti energiškai efektyvius pastatus, taip pat juos renovuoti ir efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Suinterestuotos organizacijos siekia dalyvauti ir antrame šio etapo projekte. Projekto tikslas antrame etape – sukurti arti nulinės energijos pastatų statybai, eksploatavimui bei atsinaujinančių energetinių šaltinių įrengimui reikiamų kompetencijų įgijimo ir pripažinimo sistemą. Darbininkų kompetencijas planuojama ugdyti įgyvendinant formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas.

Sėkmingai organizacijos veiklai yra būtini kompetentingi ir prie rinkos pokyčių prisitaikę darbuotojai, todėl pagalba nariams kompetencijų ugdymo srityje išlieka viena svarbiausių Asociacijos krypčių.

LSA nuotr.

Lai Naujieji 2014 metai Jums būna kupini drąsių svajonių, ieškojimų ir atradimų džiaugsmo.

Ramirent 3

Nominacijos

Akimirkos iš Sėkmingai dirbančių įmonių apdovanojimo. Iš kairės – Alfonsas Jaras, Antanas Minkevičius.

Metų gaminio konkurse daugėja sudėtingų gaminių Gaminių, pelniusių „Lietuvos metų gaminio 2013“ nominaciją, šįkart buvo mažiau. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, taip buvo nuspręsta siekiant didinti šio apdovanojimo prestižą. „Jeigu jie gaunami, tai gaunami tikrai už išskirtinius produktus“, – sakė LPK prezidentas R.Dargis. Šiemet konkursas išsiskyrė tuo, kad be lyderio pozicijų neužleidžiančio maisto sektoriaus, įmonės pateikė žymiai daugiau paraiškų mašinų ir įrenginių bei statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėse. Tokių sektorių paraiškų gausėjimas patvirtina šalies ūkio atsigavimą.

Atsiranda sudėtingų gaminių, kaip: technologinės linijos, katilai. Pramonė plečiasi, gaminių daugėja, projektai įgyvendinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Maisto pramonės gaminiai užima didelę eksporto dalį, tad natūralu, kad jie dominuoja ir Metų gaminio apdovanojimuose. „Reikia tik džiaugtis, kad gamyklos sustiprėjo, gamina ir eksportuoja daugiau, – sakė LPK prezidentas. – Reikia pastebėti, kad jie ieško naujų produktų, labiau orientuojasi į vartotojo skonį, ieško nišinių produktų, kurie leidžia jiems geriau jaustis, nes laimi pats išmintingiausias ir kūrybingiausias.“ Stipriai auga metalo apdirbimo pramonė, atsiranda vis daugiau metalo apdirbimo gamyklų, kurios yra 4

Robertas Dargis

rangovinės gamyklos rimtiems užsienio užsakovams Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje. Tai rodo mūsų pramonės įvairiapusiškumą. Viena tokių išskirtinių bendrovių yra „Arginta“, kuri tiekia prekes ne tik Europos šalims – Olandijai, Suomijai, Prancūzijai, Šveicarijai – bet ir Brazilijai, Japonijai – nuo transformatorių iki traukinių dalių. Labai svarbu, kad įmonės telkia aplink save kitas įmones, kurdamos klasterius – chemijos, metalo pramonės, baldų, maisto, tekstilės ir pan. „Mūsų pramonė yra pakankamai gerai diversifikuota, tai rodo ir eksportas. Mes neturime dviejų ar trijų nišinių produktų, mes turime visą eilę gaminių, kuriais galime konkuruoti bent jau su šalimais esančiais kitų šalių gamintojais – Lenkijos, Latvijos, Skandinavijos“, – pastebi prezidentas R.Dargis.

Statyba yra šaka, reikalaujanti nemažai darbo rankų jėgos. Tačiau naujos technologijos skinasi kelią projektavime, statybų valdyme. Naujos technologijos leidžia pereiti prie skaitmeninių statybų, taip paprastinant ir

optimizuojant daugelį procesų, optimizuojant medžiagų kiekius, šalinant klaidas. Statyba tampa pigesnė.

Skaitmeninės statybos principas labai naudingas postatybiniame periode, kai pastatus reikia administruoti. Informacinės technologijos leidžia kur kas greičiau pastebėti problemas, jas šalinti, efektyviau valdyti energinius procesus. Tai tampa ypač svarbu žinant, kad Lietuvoje didžiausios energijos sąnaudos tenka pastatams – apie 60 proc. „Lietuvos metų gaminys 2013“ apdovanojimus nominantams įteikė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Premjeras apdovanojimų ceremonijoje dėkojo pramoninkams ir verslininkams, pabrėždamas, kad jų dėka 2013 m. mūsų šalies ekonomikos plėtra buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. „Lietuvos metų gaminys – labai garbinga nominacija.

Ją gauna ekspertų atrinkti verslo, pramonės lyderiai, tie, be kurių kūrybingumo, iniciatyvos, veržlumo būtų neįsivaizduojamas modernios Lietuvos gyvenimas. Ir tai yra ne tušti žodžiai, nes jie pagrįsti jūsų darbais.“ Kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimams nominuotos 82 įmonės dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Dviejų lygių ekspertų ir įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 71 aukso ir 11 sidabro medalių įmonių produkcijai ir paslaugoms.

LPK nuotr.

Bendrovės „Montuotojas“ specialistai sumontavo keturias rutulines skysto amoniako talpas, kurių kiekvienos talpa – 2145 kub. metrų.

„Montuotojas“ pristatė ypatingo sudėtingumo objektą „Bendrovės „Montuotojas“ gaminiui „Skysto amoniako talpyklos AB „Lifosa“, atsižvelgiant į objekto kompleksiškumą ir sudėtingumą, per trumpą laiką įgyvendintus sudėtingus technologinius sprendimus, panaudotas pažangiausias darbų vykdymo technologijas, kokybę, siūlome skirti aukso medalį“, – toks buvo vertinimo komisijos verdiktas, apsisprendžiant dėl konkursui pristatyto objekto.

Baltijos šalyse tai yra pirmas tokio tipo ypatingo sudėtingumo objektas po Nepriklausomybės atkūrimo.

Skysto amoniako talpyklos sandėlio išplėtimo ir statybos montavimo darbai bendrovėje „Lifosa“ vyko beveik metus. „Montuotojo“ specialistams buvo iškeltas uždavinys – sumontuoti keturias naujas rutulines skysto amoniako talpas, kurių kiekvienos talpa siekė po 2145 kub. metrų.

Darbinė temperatūra talpykloje siekia minus 50ºC. Tad talpyklos sumontuotos iš kriogeniniams įrenginiams skirto plieno P355NL2, kuris buvo atgabentas iš Italijos.

Vienas iš sudėtingiausių uždavinių, montuojant ir suvirinant rutulio formos talpyklą, yra išvengti deformacijų ir išlaikyti talpyklos geometriją leistinų nukrypimų ribose.

Darbai itin sudėtingi, bet bendrovė tai atliko savo jėgomis, nes turi būtinos kvalifikacijos darbuotojų.

Saugyklą sudaro keturios naujai bendrovės „Montuotojas“ sumontuotos ir dvi iki tol buvusios sferinės talpos, kurių diametras – 16000 mm, tūris – 2145 kub. metrų. Kiekvienoje iš izoliuotų talpų laikoma ne daugiau 1000 tonų amoniako.

Nors bendras saugyklų tūris yra kur kas didesnis, net 12870 kub. m, tačiau joje, dėl galimo pavojaus, leidžiama laikyti tik 5000 tonų amoniako.

Skysto amoniako talpyklas bendrovės specialistai sumon-

tavo atvirame lauke, ant žemės. Amoniako kiekis talpose matuojamas ir kontroliuojamas lygio matavimo prietaisais.

Talpose įrengta apsauga nuo viršslėgio.

Surenkant keturias skysto amoniako slėgimines talpyklas, „Montuotojo“ specialistai suvirino daugiau negu 1500 metrų aukštos kokybės siūlių, kurių visos buvo patikrintos: suvirinimo kontrolė atlikta taikant rentgeno ir ultragarso metodus.

Pats suvirinimo procesas, montuojant talpas, yra standartinis, tačiau procesą sudėtingu daro tai, kad suvirinimo padėtis visą laiką kinta. Grunto ir gruntinio vandens apsaugai, po visais rezervuarais įrengta bendra betoninė dugninė su prieduobe, apjuosta metro aukščio betonine atitvara. Į dugninę renkamas vanduo, panaudotas amoniakui neutralizuoti. „Montuotojas“ atliko ir sudėtingų technologijų reikalaujančius darbus, atnaujinant kompresorinę, iškrovimo iš cisternų estakadą bei kitus sandėlio įrengimus.

Bevandeninis amoniakas į gamyklą yra atvežamas specialiose traukinio cisternose, kurių kiekvienoje gali būti nuo 28 iki 42 tonų šios medžiagos. Amoniakui iškrauti naudojama 12 taškų iškrovimo sistema. Amoniakas yra bespalvės stipraus specifinio kvapo dujos, gerai tirpstančios vandenyje. Šios dujos – lengvesnės už orą, o susimaišiusios su juo gali sprogti net nuo kibirkšties. Įkvėpus amoniako, jis sukelia nudegimus.

Šių grėsmių žinojimas ir įvertinimas bendrovės specialistams buvo svarbiausias – ir atnaujinant esančią iškrovimo sistemą, ir papildomai įrengiant dar keturis naujus iškrovimo taškus.

Iškrovimo sistema nepertraukiamai dirba 365 dienas per metus, 24 valandas per parą, o iškrovimo našumas siekia 1125 t/parą. Daugiausiai per parą gali būti iškraunamos 32 cisternos.

Kaip sakė užsakovo atstovas, AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, amoniako sandėlis yra ypatingo pavojingumo objektas, o rutulinių slėgiminių talpyklų montavimas – labai atsakingas ir sudėtingas darbas. Jis pažymėjo, kad dauguma montavimo darbų buvo labai atsakingi, reikalaujantys didelio tikslumo ir aukštos kvalifikacijos specialistų darbo. Įvertinusi šias aplinkybes ir rizikas, AB „Lifosa“ 36 mln. Lt vertės darbus patikėjo „Montuotojui“.

AB „Montuotojas“, vadovaujamas generalinio direktoriaus Alfonso Jaro, reputaciją susikūrė profesionaliai atlikdama darbus, kurių vertė siekia dešimtis milijonų litų, o patys objektai įvardinami kaip ypatingai sudėtingi, reikalaujantys aukštos kvalifikacijos, gebėjimo taikyti sudėtingas technologijas. Per pastaruosius metus bendrovės darbai Lietuvos metų gaminio konkurse pelno aukščiausius apdovanojimus. Aukso medaliais nominuota: AB „Amilina“ kationizuoto krakmolo cechas; AB „Achema“ 47 MW kogeneracinė elektrinė „Augustė“; AB „Lifosa“ fosfatų gamybos technologinė linija; AB „Achema“ azoto rūgšties cecho statyba. Agregatas Nr. 9; Metilo eterio gamyklos Klaipėdos LEZ-e statyba ir kt. Šiemet bendrovė „Montuotojas“ didelių įmonių grupėje buvo nominuota ir kaip sėkmingai dirbanti įmonė.

Bendrovės nuotr.

5

Nominacijos

Įvertino ne tik už gaminį, bet ir už statybų prestižo kėlimą Lietuvoje bei užsienyje Lietuvos sostinėje AB „YIT Kausta“ pastatė pirmąjį Baltijos šalyse daugiau kaip 26,5 tūkst. kv. m ploto Skandinavijos milžinės „IKEA“ prekybos centrą. Šiuolaikinis centras – vietoj senų garažų moderniausių Suomijos kapitalo statybos bendrovių Šio projekto veiklos prasidėjo prieš trejetą metų, kuomet buvo renkamas sklypas, atliekamas techninis ir aplinkosauginis teritorijos auditas, strateginis pasekmių ir poveikio aplinkai vertinimas bei inžinerinių dalių detalusis planas. Apleista ir užteršta, 2 400 metalinių garažų teritorija buvo paversta tinkama vieta statyboms. Vykdant aplinkos tvarkymo darbus buvo nugriauti visi garažai ir jų pamatinės konstrukcijos, išvalytas užterštas gruntas, padaryti teritorijos ekogeologiniai ir užterštumo tyrimai.

Iš viso atlikta per 300 000 kub. m grunto darbų. Parengus aikštelę statyboms, Islandijos specialistai parengė architektūrinį 26 500 kv. m „IKEA“ prekybos centro projektą.

Pastato projektavimas vyko pasitelkus naujausias 3D technologijas – pastato informacinį modeliavimą.

Konkursą statyti šį objektą laimėjo viena didžiausių ir 6

Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Generalinio bendrovės direktoriaus K.Vanago nuomone, „YIT Kausta“ šį užsakymą gavo ne atsitiktinai. Per 40 metų veikianti bendrovė turi ilgą įgyvendintų projektų sąrašą, užsitarnavo užsakovų pasitikėjimą.

Tik prasidėjus „IKEA“ statyboms, 2012 m., bendrovei „YIT Kausta“ buvo skirtas YIT korporacijos apdovanojimas už saugiausią YIT statybvietę, kuria tapo pradėto statyti prekybos centro statybų aikštelė. Konkurso metu buvo vertinama 17 statybos aikštelių, esančių Vidurio ir Rytų Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje.

Statyboms buvo duota kiek daugiau nei metai (nuo 2012 birželio vidurio iki 2013 birželio mėn.). Prekybos centras duris atvėrė laiku ir atitinka visus aukštos kokybės, darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Gaminiams taikė griežtus standartus AB „YIT Kausta“ savo jėgomis sumontavo pastato gelžbetoninį ir plieninį karkasą bei sumontavo fasadus iš daugiasluoksnių plokščių, atliko vidaus ir išorės apdailos darbus.

Montavimo darbai vyko ne sandėliuojant gaminius statybos aikštelėje, bet montuojant juos tiesiai nuo transporto priemonės. Buvo laikomasi griežto darbų vykdymo grafiko.

Daliai darbų buvo pasitelkti subrangovai.

Visos medžiagos ir gaminiai naujajam prekybos centrui daugiausia buvo tiekiamos iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Iš lietuviškų medžiagų daugiausiai buvo naudoti gelžbetonio gaminiai ir betonas, apšiltinimo medžiagos, vėdinimo įranga, langų bei vitrinų stiklai.

Kalbant apie medžiagų saugą – prieš statybas Švedijos NCS institute „YIT Kausta“ atliko dalies statybinių medžiagų, kaip, pavyzdžiui, fasadinių termopanelių,

Nominacijos specialius tyrimus, užtikrinančius, kad gaminiai atitinka griežtus „IKEA“ standartus“.

Fasado spalvos privalėjo būti „IKEA“ prekės ženklų spalvos: „IKEA blue“ ir „IKEA yelow“ – buvo aiškiai nurodyti jų spalvų kodai pagal tarptautines paletes ir prieš dažant buvo privaloma gauti „IKEA“ patvirtinimą, kad jos parinktos tinkamai. Specialiai tam reikėjo pasigaminti atskirus pavyzdžius, kurie ir buvo vežami užsakovo ekspertizei ir patvirtinimui, jos buvo bandomos įvairiomis sąlygomis ir prie skirtingų apšvietimų.

Įrengtos rekordinio pločio durys Statybų metu buvo įrengta 3 369 m vandentiekio tinklų, 673 m buitinių nuotekų , 3 895 m lietaus nuotekų tinklų.

Taip pat buvo sumontuotas gana didelio 40 l/s našumo naftos produktų atskirtuvas su smėliagaude ir įrengtos 248 kub. m tūrio lietaus nuotekų filtracinės talpos. Įrenginėjant „IKEA“ iš anksto buvo apgalvota, kaip užtikrinti, kad čia apsipirkę žmonės galėtų patogiai išsinešti baldus – įrengtos rekordinio pločio prekybos centro durys – 4,7 metro.

Viena pagrindinių naujovių, susijusių su jo lankytojų ir darbuotojų saugumu, – pirmą kartą prekybos paskirties pastatuose gaisro gesinimui įdiegta ESFR didelio vandens debito purkštukų sistema.

Visos mechaninės inžinerinės sistemos, kaip: šildymas, šaldymas, apšvietimas, šaldymo kamerų stebėjimas, apsaugos kontrolė, buvo suprojektuotos taip, kad visas jas būtų galima valdyti per pastato valdymo sistemą. Šiuo metu pastatas valdomas kaip kompiuteris: esant gedimui, pastato valdytojas gauna pranešimą ir situaciją gali suvaldyti nuotoliniu būdu.

Aplink prekybos centrą buvo nutiestas 3,48 km ilgio kelias, rekonstruotos dvi ir nutiestos trys naujos gatvės, pastatytas 90 metrų ilgio ir 20,25 metro pločio viadukas virš Žirnių gatvės. Įrenginėjant pastatą, buvo nepamiršta ir apie šeimas. Šalia prekybos centro įrengtos patogios ir šiuolaikiškos vaikų žaidimo aikštelės bei vaikų žaidimo kambarys.

Išaugino pajamas ir papildė nominacijų sąrašą Specialistai „IKEA“ prekybos centro pastatą vertina kaip naują šiuolaikinį objektą – modernių inžinerinių sprendimų ir darnios statybos pavyzdį. O pačiai bendrovei „YIT Kausta“ tai yra dar vienas projektas-vizitinė kortelė, pelnęs „Lietuvos metų gaminys 2013“ aukso medalį ir papildęs nominuotų gaminių sąrašą, kuriame yra tokie projektai, kaip: Vilniaus universiteto biblioteka (mokslinės komunikacijos ir informacijos centras) Saulėtekio al.9, Vilnius; Žemės ūkio technikos centras Kėdainių r.; gyvenamųjų namų kvartalai „RIVERA“ Raitininkų g., Vilniuje, ir „Aušros namai”, Kaune, Žaliakalnio rajone; prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ Kaune; administracinis komercinis pastatas Švitrigailos g. 11, Vilniuje.

Nominuotas projektas „IKEA“ bendrovei „YIT Kausta“ nemaža dalimi padidino ir finansinius rezultatus. Pardavimo pajamos 2013 m. I-III ketvirtį augo 54 proc., t. y., nuo 71,8 mln. Lt pernai iki 110,8 mln. Lt šiemet.

AB „YIT Kausta“ gaminiui „IKEA prekybos centras Žirnių g. Vilniuje“ skirtas aukso medalis. Vertinimo komisija pažymėjo, kad šis apdovanojimas skirtas už inovatyvius, sudėtingus konstruktyvinius sprendimus, aukštą organizacinę kultūrą, kompleksiškumą, nuolatinį naujų inovatyvių darbo vietų kūrimą. Vertintojai pastebėjo, kad bendrovė kelia ir statybų šakos prestižą Lietuvoje bei užsienyje.

Apdovanojimą atsiėmė bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas (viduryje). Kairėje – LPK prezidentas R.Dargis, dešinėje – premjeras A.Butkevičius.

LPK nuotr.

Aiškindami sprendimą „IKEA“ statyti Vilniuje, šio švediškų šaknų milžino vadovai sakė, kad Lietuvos sostinę pasirinko kaip regione pirmaujantį miestą, kurį lengvai pasiekia milijonai žmonių, gyvenančių netoliese. Kaune įsikūrusi bendrovė „YIT Kausta“ prisidėjo prie to, kad „IKEA“ galėtų kurti geresnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių, kaip tai ji daro visame pasaulyje.

Bendrovės inf.

Leono Garbačausko nuotr.

Pagrindiniai rodikliai: Plieno konstrukcijos 757 t Betono mišiniai 4925 kub. m Fasadinės plokštės 9670 kv. m Stogo danga 15600 kv. m Pastatui suteikta B energinio naudingumo klasė Inovacijos Karšto vandens paruošimui – ant stogo įrengti saulės kolektoriai.

Pastato architektūros ir pagrindinių konstrukcijų projektavimui buvo naudojamos 3D projektavimo technologijos.

Efektyviam pastato eksploatavimui sukurta ir įdiegta moderni pastato valdymo sistema (PVS), leidžianti objektyviai stebėti pagrindinės pastato inžinerinės įrangos būklę, valdyti jos parametrus nuotoliniu būdu.

Siekiant efektyviau panaudoti pastato apšvietimui reikalingą energija buvo įdiegta moderni apšvietimo valdymo sistema, kuri užtikrina optimalų apšvietimą pagal išlanksto numatytą programą arba pagal poreikį.

Lauko aikštelės apšvietimui sumontuoti LED tipo ekonomiški šviestuvai, kurių skleidžiamos šviesos intensyvumas parduotuvės ne darbo metu yra sumažinamas iki 30 proc.

Darbo vietos Statybų aikštelėje nuolat dirbo apie 150 darbininkų. Didžiausias pasiektas darbininkų skaičius objekte – apie 250.

7

Nominacijos Vienas aukso medalių bendrovės „Staticus“ pelnytas už Radisson Blu Riverside viešbučio fasadų ir kitas konstrukcijas, įgyvendintas Geteborge, Švedijoje; kitas – už Norvegijoje, Osle, įrengtus didžiausios Norvegijos mokyklos (nuotr. apačioje) fasadus ir kitas konstrukcijas.

„Staticus“ užsienyje įrenginėja išskirtinius fasadus, kurių sprendimai kuriami Lietuvoje UAB „Staticus“ 2013 metus palydėjo ypač sėkmingai. Bendrovė buvo ne tik nominuota „Sėkmingai dirbančia įmone“ didelių įmonių grupėje, bet ir pelnė du aukso medalius už projektus, įgyvendintus užsienyje – Švedijoje ir Norvegijoje.

Pastatė natūralaus dydžio fasado konstrukcijų pavyzdį Vienas aukso medalių pelnytas už Radisson Blu Riverside viešbučio fasadų ir kitas konstrukcijas, įgyvendintas Geteborge, Švedijoje. Šiam projektui buvo sukurti specialūs sprendimai ir išbandyti Kauno technologijos universiteto mokslinėse laboratorijose. Didžioji dalis fasadų buvo įrengti panaudojant gamybos ceche visiškai

8

užbaigtas surenkamų elementų konstrukcijas su struktūriniu stiklinimu. Bendra įrengtų konstrukcijų apimtis – 6 406 kv. metrai.

Rengdamiesi įgyvendinti projektą, bendrovės specialistai pirmiausia savo būstinėje pastatė natūralaus dydžio fasado konstrukcijų pavyzdį. Jame buvo parodyti galimi medžiagų derinių variantai ir techniniai sprendimai.

Taip pat realiai išbandyti tiek gamybos, tiek montavimo procesai. Sukurti sprendiniai buvo išbandyti KTU mokslinėse laboratorijose, ten buvo atlikti konstrukcijų šilumos laidumo, oro ir vandens pralaidumo bandymai.

Bandymų rezultatus patvirtino užsakovo pasamdyti konsultantai bei architektai.

Lietuvoje buvo pagaminti dideli fasado konstrukcijų elementai, kuriuos transportuojant atviruose sunkvežimiuose teko dengti specialiais tentais, nes kai kurie elementai netilpo į standartinių išmatavimų vilkikus.

Dėl tokio konstrukcinio sprendimo buvo pasiektas itin spartus montavimo tempas. Sumontavus elementus, nebereikėjo atlikti jokių papildomų fasado išorės darbų.

Pastatui suteiktas LEED GOLD (darnios statybos) sertifikatas.

Apsispręsdami dėl aukso medalio suteikimo šiam bendrovės projektui, vertintojai akcentavo inovatyvius, sudėtingus, unikalius, energiškai efektyvius konstruktyvinius sprendimus, aukštą organizacinę kultūrą, nuolatinį naujų inovatyvių darbo vietų kūrimą, svarbą eksportui,

Lietuvos vardo garsinimą. Tokio pat ekspertų vertinimo sulaukė ir antrasis bendrovės „Staticus“ projektas, įgyvendintas Norvegijoje.

Įrenginėjo didžiausios Norvegijos mokyklos fasadus Norvegijoje, Osle, bendrovė iš Lietuvos įrengė didžiausios Norvegijos mokyklos – 42 300 kv. metų ploto profesinio mokymo centro Kuben Yrkesarena – fasadus ir kitas konstrukcijas.

Bendra „Staticus“ darbų apimtis šiame projekte – 24 400 kv. metrai konstrukcijų. Bendrovė suprojektavo, pagamino ir sumontavo viengubus bei dvigubus aliuminio-stiklo fasadus, apšiltintas sienų konstrukcijas, ventiliuojamus fasadus, aliuminio-stiklo stogus, nemažą dalį vidaus konstrukcijų, fasadų priežiūros įrangą ir kitas konstrukcijas.

Viena sudėtingiausių projekto dalių buvo dvigubi aliuminio stiklo fasadai. Vidinis fasadas suprojektuotas taip, kad užtikrintų visus šilumos laidumo reikalavimus, tuo tarpu išorinis fasadas projektuojamas taip, kad neutralizuotų vėjo apkrovas, apsaugotų nuo saulės. Esant aukštai temperatūrai tarp dviejų fasadų, ją užfiksuoja sumontuoti davikliai ir atsidaro automatinės ventiliacinės grotelės, pagamintos iš berėmio stiklo. Fasado apačioje vėsus oras patenka į suprojektuotas ertmes ir tada per specialius dulkių filtrus patenka į ertmę tarp fasadų, išstumdamas sušilusį orą per konstrukcijos viršų.

Taip pat nemažas iššūkis buvo įrengti stiklinius stogus, kurie atlaikytų 6,4 KN/kv.m sniego apkrovą. Ventiliuojamų fasadų apdailai buvo panaudotos kasetės, pagamintos iš vario ir cinko skardos.

Pauliaus Gasiūno (UAB „Staticus“) nuotr.

Nominacijos

Bendrovė „Sweco Lietuva“ atlikto PAV, kurio tikslas buvo įvertinti ir palyginti dvi vietos alternatyvas ir pasiūlyti tinkamiausią variantą, kur turėtų būti suskystintų gamtinių dujų importo terminalas.

Auksas „Sweco Lietuva“ skirtas už valstybinės reikšmės darbus

Abu apdovanotus darbus sieja ypatinga svarba Lietuvai, šalies ekonomikai.

Vertindama UAB „Sweco Lietuva“ europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Šeštokai projektavimą, komisija pažymėjo ne tik projekto svarbą Lietuvos ekonomikai, bet ir projekto unikalumą, išskirtinumą, inovatyvius, kompleksinius sprendimus, aukštą kokybės lygį bei svarbą ekologijai.

Tai sudėtingas valstybinės reikšmės geležinkelio „Rail Baltica“ 33 km atkarpos modernizavimo projektas. Šiame ruože geležinkelio vėžės plotis yra 1520 mm. Nors linija skirta važiuoti iki 120 km/val. greičiu, dėl geležinkelio būklės ir mažo spindulio kreivių greitis daugelyje vietų yra gerokai sumažintas. „Sweco Lietuva“ ir jungtinės veiklos partneriams (Eisenbahn-und Bauplanungsgesellshaft mbH Erfurt bei UAB „Tiltų ekspertų centras“) teko užduotis – šalia senosios vėžės suprojektuoti naują 1435 mm vėžę, kuria keleiviniai traukiniai važiuotų 120 km/val., o kroviniai – 80 km/val. greičiu – esant 22,5 t apkrovai. Specialistams 33 km ruože teko projektuoti ne tik geležinkelio vėžę, bet ir 33 pralaidas, 4 tiltus, 4 viadukus, numatyti daugelio inžinerinių tinklų iškėlimą. Siekiant sumažinti triukšmo poveikį žmonėms, techniniame projekte numatyta net 5,9 km efektyviai triukšmą sugeriančių sienų. „Rengiant „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Šeštokai techninį projektą dirbo aukščiausios kvalifikacijos, didelę

patirtį turintys šalies inžinieriai ir kitų sričių specialistai, šiuolaikiškos kompiuterinės technologijos, buvo panaudota geriausia vietos ir tarptautinė projektų valdymo patirtis. Pasiektas rezultatas – įveiktos visos kliūtys ir oficialiai gauti suprojektuotos geležinkelio atkarpos leidimai statybai“, – apibendrino „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius. Rekonstravimui jau atrinktos rangos kompanijos ir tęsiami projekte numatyti darbai.

Kitas „Sweco Lietuva“ darbas – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Visi darbai, įgyvendinant šį projektą, projektuojami ir atliekami vadovaujantis reikalavimais, pateiktais poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentuose, kuriuos parengė inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovė „Sweco Lietuva“, bendradarbiaudama su šalies mokslininkais ir įvairių sričių ekspertais.

Pagrindinis atlikto PAV tikslas buvo įvertinti ir palyginti dvi vietos alternatyvas ir pasiūlyti tinkamiausią variantą; įsitikinti, ar planuojamas SGD terminalas numatytoje vietoje priimtinas, kokį turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį aplinkai, visuomenei, ką daryti, kad šio poveikio būtų galima išvengti ar jį sumažinti.

PAV išskirtinis įvertintų objektų masteliu bei vertinimo kompleksiškumu – išanalizuotas ir įvertintas visas energetinis kompleksas, kurį sudaro terminalas, dujotiekis ir

dujų apskaitos stotis. SGD importo terminalas Baltijos valstybėse planuojamas pirmąkart, jo veikla numatoma tiek vandenyje (terminalas), tiek sausumoje (dujotiekis), todėl vertintos gamtinės aplinkos spektras buvo išplėstas beveik iki maksimumo: nuo poveikio žmonėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms iki žvalgomųjų archeologinių tyrimų.

Vertinant poveikį aplinkai buvo taikomos ir tarpvalstybinės vertinimo ir derinimo procedūros su Latvija, o PAV dokumentai turėjo būti suderinti su daugiau kaip 16 poveikio aplinkai vertinimo subjektų. Bendrovės specialistų ir jiems talkinusių ekspertų komandos parengtos PAV programa ir ataskaita buvo laiku suderintos su visais PAV subjektais, viešai pristatyta ir aptarta su visuomene. LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė sprendimą, kad SGD importo terminalo ir susijusios veiklos infrastruktūros objektų statyba bei veikla pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala – leistina, kaip ir numatyta PAV. Bendrovės specialistų bei vertinime dalyvavusių ekspertų atliktas darbas – vienas kompleksiškiausių ir sudėtingiausių tokio pobūdžio projektų per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.

Nuotr. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Hoegh LNG 9

Užs. Nr. 003/13

UAB „Sweco Lietuva“ darbai Lietuvos metų gaminio konkurse apdovanoti dviem aukso medaliais: už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė – Šeštokai projektavimo paslaugas ir už suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo ir susijusios infrastruktūros statybos bei eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

Nominacijos

„Grinduva“ – maža, mobili ir sėkmės lydima įmonė

„Mūsų įmonėje vyrauja šeimos atmosfera: visi stengiasi padėti vieni kitiems, kiekvienam rūpi įmonės reikalai“, – sako apie savo žmones direktorius A.Minkevičius.

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ šiemet pelnė Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją mažų įmonių grupėje. Alytuje įsikūrusiai bendrovei tai nėra atsitiktinumas – šią nominaciją nuo 2005 m. įmonė pelno jau 7-tą kartą.

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ yra specializuota grindų įrengimo įmonė, kuri visoje Lietuvoje įrenginėja poliuretanines, epoksidines, glaistyto sunkaus betono ir smulkiagrūdžio betono grindis.

Absoliuti dauguma darbuotojų įmonėje dirba nuo jos įkūrimo, 1997 m., tad „Grinduvos“ darbuotojai – ne tik

atestuoti inžinieriai, profesionalai bet ir ilgametę patirtį turintys žmonės.

Bendrovės, dirbančios tik pagal vakarietiškas technologijas, pajėgumai per pamainą leidžia įrengti iki 1500 kv. m betoninių grindų. Specialistai įrenginėja ne tik naujas, bet ir renovuoja senas betonines grindis, apsaugo jas nuo dulkėjimo ir dilimo. Alytuje įsikūrusi įmonė darbuojasi visoje šalyje. „Mes esame maža, tačiau profesionali ir mobili įmonė „ant ratų“, – sako bendrovės direktorius

Antanas Minkevičius. Vieni iš stambiausių objektų, kuriuose dirbo „Grinduvos“ specialistai, yra Kėdainiuose (PC „Norfa” sandėliai, 40000 kv. m; AB „Lifosa“ gamykla 6000 kv. m), Kaune (UAB „Prekybos miestelis“ Urmas, 20000 kv. m), Vievyje (UAB „Lietuvos Ryto spaustuvė“, 11000 kv. m), Vilniuje (statybinių medžiagų parduotuvė, 9500 kv. m; UAB „Autoverslas“, 12000 kv. m) taip pat Švenčionyse, Utenoje, Lentvaryje, Rietave, Ignalinoje ir kt.

Kol vienos įmonės ieško, kuo pakeisti per sunkmetį atleistus darbuotojus, „Grinduvos“ vadovas A. Minkevičius gali lengvai atsikvėpti: sunkmečio sąlygomis bendrovė sugebėjo išlaikyti darbuotojus, kurie ir padėjo atsitiesti, atsigaunant rinkai. „Sunkmetį mums padėjo įveikti santaupos, – teigia sėkmingai dirbančios bendrovės vadovas. – Mes žinome, kad įmonėje būna tai geresnių, tai blogesnių laikotarpių, todėl stengiamės sukaupti finansinį rezervą, kurį panaudojame, atėjus sunkesniam laikui.“ Kiekvieno „Grinduvos“ darbuotojo išdirbio norma per mėnesį siekia iki 30000 Lt, o atlyginimai – apie 2500 Lt žiemą ir 4000-5000 Lt vasarą. Pasak direktoriaus A.Minkevičiaus, žmonės žino, kad gaus tiek, kiek užsidirbs. Per 17-ka veiklos metų nebuvo atvejo, kad darbuotojams atlyginimai vėluotų bent vieną dieną.

Sunkmečiui likus už nugaros, „Grinduva“ vėl investuoja į technologijas bei naują techniką. Tam kasmet skiriama 200-300 tūkst. litų.

Bendrovės nuotr.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2013“ nominantai. Aukso medaliai STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖ: Skysto amoniako talpyklos AB „Lifosa“ – AB „Montuotojas“; ypatingas statinys „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra I etapas. Draugystės stoties kelyno rekonstrukcija“ – UAB „Hidrostatyba“; Biokuro ir atliekų termofikacinė elektrinė FORTUM, Klaipėdoje – AB „Panevėžio statybos trestas”; IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis – AB „Kauno tiltai“; gamybinio pastato rekonstrukcija, Vilnius – UAB „Irdaiva“; Radisson Blu Riverside Hotel fasadų ir kitos rekonstrukcijos. Švedija, ir Kuben Yrkesarena fasadų ir kitos rekonstrukcijos. Norvegija – UAB „Staticus“; IKEA prekybos centras Vilniuje – AB „YIT Kausta“; Alytaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba, Alytus – UAB „Kortas“; Koncentriniai dūmtraukiai/ortakiai – UAB „Vilpros pramonė“; dolomito atsijų ir skaldos mišiniai – frakcijos: 0-22, 0-32, 0-45 ir 0-56 mm – AB „Klovainių skalda“.

10

EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖ: Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo ir susijusios infrastruktūros statybos bei eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimas (PAV) – UAB „Sweco Lietuva“.

PASLAUGOS: Išmaniosios sankryžos M. K. Čiurlionio g. Kaune projektas – UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Fima“; europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė – Šeštokai projektavimo paslaugos – UAB „Sweco Lietuva“.

MAŠINŲ IR ĮRENGIMŲ PRAMONĖ: Garo katilinė – UAB „Enerstena“; laboratorinė elektrinė krosnis SNOL 8.2/1100 LHM01ir organinių trąšų kratytuvas OTK 12, (sidabro medalis) židinys – krosnele „Umega-1“ – AB „Umega“; universalus granulinis katilas BIO95 – UAB „Biokaitra“. nuotr.

Nominacijos

2013 m. darbai ir rezultatai UAB „Inžineriai tinklai“ pelnė pripažinimą

1992 metais UAB „Inžineriniai tinklai“ įkurta kaip specializuota įmonė, montuojanti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei su tuo susijusius įrenginius. Per daugiau nei du dešimtmečius UAB „Inžineriniai tinklai“ tapo modernia ir lanksčia statybos įmone, atliekančia įvairius

bendruosius statybos darbus bei specialiuosius vandentiekio ir nuotekų tinklų montavimo darbus.

Kvalifikuoti, didelę darbo patirtį sukaupę įvairių sričių specialistai, modernus transporto ir statybinių mechanizmų parkas, ilgametė veiklos patirtis ir naudojamos naujausios technologijos leidžia užtikrinti nepriekaištingą kokybę ir pateisinti pačių reikliausių bendrovės klientų lūkesčius. UAB „Inžineriniai tinklai” yra atestuota Statybos produkcijos sertifikavimo centre ir jai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo, statinio ir statinio dalies statybos darbus, kultūros paveldo objektų tvarkybą. Įvertinus 2013 metų įmonės atliktus darbus ir veiklos rezultatus UAB „Inžineriniai tinklai“ buvo pripažinta kaip „Sėkmingai dirbanti įmonė – 2013“.

Bendrovės nuotr.

Auksas skirtas už aplinkosaugai svarbų projektą

UAB „Kortas” gaminiui – Alytaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba – už kompleksiškumą, sudėtingus konstruktyvinius sprendimus, greitį, kokybę, svarbą ekologijai ir Alytaus regionui skirtas aukso medalis.

Kaip sakė UAB „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolandas Žakas, įmonei ir Alytui tai yra labai svarbus projektas. Tai yra nauja sudėtinga technologija tiek Lietuvai, tiek Alytui. „Kortas“ projektą įgyvendino už mažesnę kainą negu kolegos, negu sąmatinė vertė. Todėl, kaip pripažino „Dzūkijos vandenų“ vadovas, jie abejojo sėkme. Tačiau dabar džiaugiasi. Svarbiausia, kad įrenginiai jau apsaugo nuo ekologinės katastrofos grėsmės, nuo taršos Nemuno pakrantes.

UAB „Kortas“ įgyvendino dumblo apdorojimo įrenginių komplekso rekonstrukcijos projektą, kuris apėmė naujų statinių statybą ir esamų rekonstrukciją. Technologiniai įrenginiai sumažins dumblo tūrį, nemalonių kvapų sklidimą, šiltnamio dujų išsiskyrimą, o apdorotas dumblas ne tik neterš aplinkos, bet sudegintą jį bus galima naudoti kelių statyboje kaip šlaką, o iš biodujų išgautą energiją – technologiniam procesui. Įrenginys suprojektuotas kaip nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo utilizavimo sistema: dumblą apdoroti anaerobiniu būdu,

perdirbtą išdžiovinti, kad jis galėtų būti naudojamas kaip trąša arba deginamas kieto kuro katiluose. Anaerobinio dumblo apdorojimo metu susidariusios biodujos panaudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai kogeneratoriuje. Trūkstamas šiluminės energijos kiekis gaunamas deginant gamtines dujas. Pagaminta elektros energija bus naudojama Alytaus miesto valymo įrenginių reikmėms.

Dumblas iš nuotekų valymo įrenginių tankinamas mechaniniuose tankintuvuose, siurbliais nukreipiamas į buferinę sumaišymo/homogenizavimo rezervuarą, kurio darbinis tūris – apie 1000 kub. m. Jame dumblas gali kauptis iki 5 dienų. Prieš patekdamas į tarpinį sumaišymo rezervuarą perteklinis dumblas apdorojamas mechaniniuose dumblo apdorojimo/homogenizavimo įrenginiuose. Taip padidinama biodujų išeiga, dumblo puvimo ir sausinimo procesai.

Iš tarpinės talpos dumblas tiekiamas į du pūdytuvus, kuriuose vykdomas mezofilinis dumblo pūdymas, gaminant biodujas. Dumblo šildymui suprojektuotas dumblas/ dumblas šilumokaitis, naudojantis atlikusią atidirbusio dumblo šilumą. Papildomam dumblo šildymui suprojektuoti du lygiagretūs dumblas/vanduo šilumokaičiai. Juose dumblo šildymui naudojamas termofikacinis vanduo.

Pagaminamų biodujų pakaks kogeneratoriuje pagaminti iki 400 kWh elektros energijos per valandą.

Dumblą nusausinus centrifugose, jis patenka į džiovyklą arba avarinę saugojimo aikštelę. Džiovykloje išgarinamas likutinis vanduo – iki 10 proc. drėgmės. Išmetamas džiovyklos oras valomas šlapio tipo cheminio valymo įrenginiuose ir biologiniame filtre. Kiti procesai uždari, kvapai į išorę nepatenka.

Visi įrenginiai, išskyrus džiovinto dumblo pakavimo liniją, suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad skaičiuotiną dumblo kiekį apdorotų per 22 valandas. Dumblo pakavimo linija skaičiuotiną išdžiovinto dumblo kiekį supakuoja per 8 valandas, jai dirbant 5 dienas per savaitę. Visi susiję proceso elementai,

išskyrus dumblo džiovyklą, suprojektuoti užtikrinant dubliavimą, kad įrenginiai galėtų nepertraukiamai dirbti ir tuomet, kai vienas elementas sugenda arba yra pašalinamas.

Katilinėje-kogeneracinėje jėgainėje įrengtas kogeneratorius, kurio elektrinis galingumas – 400 kW (0,4kV), ir vandens šildymo katilas (su gamtines dujas deginančiu moduliaciniu degikliu), kurio galingumas – 1900kW. Kogeneratoriuose gaminama elektros ir šiluminė energija.

Patalpų vėdinimui suprojektuotos ir įrengtos mechaninės bei natūralaus oro šalinimo sistemos. Dumblo apdorojimo pastato patalpų vėdinimui įrengtos kelios sistemos: mechaninės, natūralaus (deflektoriai) oro šalinimo, natūralaus oro pritekėjimo, mechaninės vietinio nutraukimo, mechaninės dūmų šalinimo sistemos. Kogeneracinės jėgainės patalpose numatytas mechaninis vėdinimas. „Kortas“ yra viena didžiausių statybos kompanijų Alytuje, esame vietiniai, pinigai lieka tiems patiems alytiškiams. Ir mūsų bendrovės, ir „Korto“ darbuotojai yra kaimynai, draugai, todėl santykiai buvo išties geri“, – pastebėjo UAB „Dzūkijos vandenys“ direktorius R.Žakas.

Kalbėdamas apie užsakovo ir rangovo santykius, jis pripažino, kad užsakovai siekė gauti daugiau, negu nurodyta pirkimo sąlygose. Tačiau šie darbiniai klausimai buvo išspręsti be jokių problemų. Dėl to, anot R.Žako, objektą pavyko padaryti geriau, negu jis buvo suprojektuotas, negu buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Gindamas mažiausią kainą, jis pažymėjo, kad galima buvo įdiegti ir brangesnę įrangą, tačiau pasirinkus pigesnę, mažiau žinomą įrangą, ji nenuvylė, nes gedimus fiksuoja ir pasirinkusieji garsius įrangos tiekėjus, ir mažiau žinomus – paleidimo-derinimo metu tai yra normali praktika.

Direktorius R.Žakas pasidžiaugė, kad konkursą laimėjo vietos kompanija, nes pinigai liko Alytuje, kuris dabar išgyvena ne pačius lengviausius laikus.

Bendrovės nuotr.

11

Lazerių pastatas bendrovei „Irdaiva“ pelnė auksą

Kelią biokurui atveria bendrovė „Enerstena“

„Klovainių skaldos“ mišiniai reikšmingi kelių statybai

UAB „Irdaiva” gaminiui „Gamybinio pastato rekonstrukcija Keramikų g. 2, Vilnius“ už sėkmingai įgyvendintą šiuolaikinį, kompleksinį lazerių gamybos, sandėliavimo ir laboratorijų komplekso statybos projektą, technologinius energinio efektyvumo didinimo sprendimus, kokybę skirtas aukso medalis.

Bendrovės darbai objekte truko metus. Per šį laiką buvo nugriautas senas ir pastatytas naujas daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos, sandėliavimo ir laboratorijų pastatas. Tai yra keturių aukštų, 4065 kv. m modernus surenkamo gelžbetoninio karkaso, sutapdinto stogo konstruktyvo pastatas, atitinkantis aukščiausius gamybos technologijoms keliamus reikalavimus, su aukščiausios kokybės apdailos medžiagomis, moderniomis inžinerinėmis sistemomis.

Išorės sienas bendrovė „Irdaiva“ surinkinėjo iš trisluoksnės gelžbetoninės panelės. Vidinės sienos ir pertvaros – gelžbetoninės ir karkasinės. Statinio išorės apdaila įrengta iš ilgaamžių, atsparių medžiagų.

Pastate įrengtas nepriklausomas šilumos punktas su valdymo automatika. Šilumos punktui įrengta atskira šilumos apskaita su distanciniu nuskaitymu. Šildymo prietaisai sistemoje – plieniniai radiatoriai, šildomos grindys, ir oriniai necirkuliaciniai kondicionieriai.

Pastate įrengta vandenininė oro kondicionavimo sistema, numatytos atskiros freoninės kondicionavimo sistemos serverinės patalpoms ir tikslios kontrolės įrenginiams.

Skaičiuojant šilumos pritekėjimus per langus buvo įvertinta, kad prie langų išorėje įrengiamos saulės kontrolės priemonės – automatinės išorinės žaliuzės. Įrengtos atskiros atšakos nuo bendro šaltnešio paskirstymo kolektoriaus administracinėms, gamybinėms patalpoms ir vėdinimo sistemoms. Pastate pasiektas B klasės energinio efektyvumo lygis. Skaičiuotina energijos sunaudojimo reikšmė –14.77kWh/m2/a. Apie 70 proc. rekonstrukcijai naudotų žaliavų – vietinės. Objekto, kuris priskiriamas ypatingos svarbos statiniams, vertė – 15 mln. litų.

Bendrovė „Irdaiva“, kuriai vadovauja generalinis direktorius Irmantas Kubilius, šiuo metu dirba apie 240 darbuotojų, per aštuonerius metus įgyvendinta beveik 400 projektų.

UAB „Enerstena“ gaminys – biokuru kūrenama garo katilinė – nominacijoje „Lietuvos metų gaminys 2013“ pelnė auksą.

Lietuvos metų gaminio konkurse AB „Klovainių skalda“ dolomito atsijų ir skaldos mišiniai – frakcijos 0-22 mm, 0-32 mm, 0-45 mm ir 0-56 mm nominuoti aukso medaliu. Komisija, skyrusi aukštą įvertinimą, pažymėjo, kad techniniais duomenimis ir paskirtimi šie mišiniai konkurencingi tiek vidaus, tiek užsienio šalių rinkose.

Jie labai reikšmingi Lietuvos kelių statybai.

Bendrovės dolomito atsijų ir skaldos mišinių pranašumas, lyginant su kitais analogais, yra iš paruoštų ingredientų preciziškai suformuota sudėtis. Šią mišinių savybę ypač vertina naudotojai – kelių statytojai. Mišiniams gaminti naudojama kompiuterizuota gamybos linija, kuri preciziškai dozuoja laboratorijoje ištirtas, plautas dolomito skaldas ir jas du kartus permaišo. Tuo būdu užtikrinama tiksli standartu nustatyta mišinio granuliometrinė sudėtis, homogeniškumas. Paklaustas, kaip šie mišiniai gali pakeisti kelininkų darbą, AB „Klovainių skalda“ generalinis direktorius Vitolis Urmonas paaiškino, kad tokie mišiniai naudojimo vietose lengvai tankinami, reikia mažiau darbo ir energijos sąnaudų, visada gaunamas deklaruojamas rezultatas.

AB „Klovainių skalda“ dolomito atsijų ir skaldos mišiniais aprūpina ne tik Lietuvos statybos rinkos dalyvius, bet dalį produkcijos eksportuoja ir į Latviją.

Tokiems mišiniams pagaminti neužtenka didelių pastangų ir gerų idėjų – reikia šiuolaikinių technologijų. „Per pastarąjį dešimtmetį bendrovė skyrė daug investicijų gamybos technologijos tobulinimui, naujų gamybos metodų diegimui ir medžiagų bandymo laboratorijos modernizavimui“, – sakė bendrovės vadovas V.Urmonas.

AB „Klovainių skalda“ kompiuterizuota ne tik gamybos linija. Naujausios technologijos pritaikytos ir žaliavai bei pagamintai produkcijai sverti geležinkelio vagonuose bei autotransporto priemonėse.

Bendrovėje veikia kokybės valdymo sistema, įdiegta 2001 m. ir atitinka ISO 9001:2008 / LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Įmonės akredituota laboratorija aprūpinta naujausiais įrenginiais, reikalingais skaldos tyrimams ir kokybės kontrolei. Naujovių diegimas daro tiesioginę įtaką įmonės konkurencingumui ir kuria pridėtinę vertę. Šios naujovės sudarė galimybes padidinti produkcijos apyvartą bei paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

12

Vienas iš tokios technologijos panaudojimo pavyzdžių yra 10 MW galios biokuro garo katilinė, skirta UAB „Plungės kooperatinė prekyba“. Ši katilinė pagamina apie 47,1 GWh šilumos energijos, per valandą – iki 15 tonų garo. Visu pajėgumu veikianti ši katilinė per parą sunaudoja apie 430 kub. m kuro.

Katilinė gali būti kūrenama smulkinta mediena, miško kirtimo, medienos perdirbimo įmonių atliekomis, žievių likučiais.

Tokio tipo projekto darbai apima statinio projektavimą, techninio ir darbo projektų parengimą, įrenginių gamybos ir tiekimo, objekto statybos, bandymo, paleidimo-derinimo ir atidavimo eksploatuoti darbus pagal FIDIC statybos „iki rakto“ principus. Šių, biokuru kūrenamų, garo katilinių projektavimo darbus atlieka UAB „Enerstena“ projektavimo komanda, kurioje dirba jauni ir perspektyvūs specialistai, paruošti Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Garo katilinių įranga gaminama Lietuvoje, UAB „Enerstena“ gamykloje. Į biokuro katilinę Plungėje buvo investuota 12 mln. Lt. Tokiai investicijai apsisprendusi „Vičiūnų“ įmonių grupė, kuriai priklauso ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, planuoja, kad investicijos atsipirks per 4–5 metus. Dujas pakeitusi biokuru, įmonė planuoja kasmet sutaupyti iki 50 proc. gamybos sąnaudų.

Garas, išgaunamas šioje katilinėje, gali būti panaudojamas įvairiems pramonės procesams. Šiuo metu tokia įranga jau įrenginėjama AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Grigiškės“ įmonėse. Planuojama, kad šios katilinės gamyboms procesams skirtą garą pradės tiekti 2014 m. pirmoje pusėje.

Užs. Nr. 001/13

Nominacijos

Kalbėdamas apie įmonės įvertinimą pelnant Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją, bendrovės generalinis direktorius A.Čebanauskas pastebėjo, kad pirmiausia reikia atiduoti pagarbą žmonėms, iš kurių mokaisi ir kuriuos gerbi. Toks žmogus šioje bendrovėje yra valdybos pirmininkas Almutis Bieliauskas. Jo rankose – nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“.

„Plungės lagūna“ darbuotojai didžiuojasi savo įmone Žmogus pirmiausia nori būti įvertintas, gauti laiku atlyginimą, sakė UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas, paklaustas apie tai, kaip įmonės darbuotojų yra vertinami pačios bendrovės apdovanojimai: Sėkmingai dirbančia įmone „Plungės lagūna“ pripažįstama jau šeštą kartą – nuo 2000 m.

„Mes kalbame apie naujas technologijas, naujas priemones, bet pas mus ir žmogus jaučiasi užtikrintas: per 15 veiklos metų įmonė niekada nevėlavo mokėti atlyginimų, bendrovė užtikrina saugias darbo sąlygas, statybos objektuose įrengtos buitinės patalpos darbuotojams, atokesniuose objektuose darbuotojams apgyvendinti nuomojami butai“, – sakė A.Čebanauskas. Dirbat arčiau, darbuotojai vežami įmonės transportu: tai yra 3-4 metų autobusai.

Bendrovė investuoja ne tik į techniką, kuri atneša tiesioginį pelną, bet ir į žmones. Ir tai pasiteisina. Darbuotojai, kaip vadovams teko girdėti iš užsakovų, su pasididžiavimu sako, kad yra UAB „Plungės lagūna“ žmonės.

Sėkmingai dirbančios įmonės vardą pelniusi bendrovė 2013 m. daugiausia, apie 90-95 proc. –atliko naujos statybos darbų. Tai lėmė ir bendrovės darbų specifika. 2013 m. bendrovė įrenginėjo vandentiekio ir nuotekų tinklus, buitinių nuotekų valyklas, statė dumblo apdorojimo įrenginius Žemaitijos miestuose ir miesteliuose. Modernizavimo buvo mažai, nes pirma, kaip pastebėjo UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius A.Čebanauskas, reikėjo visa tai įrengti

miesteliuose, kuriuose iki šiol tokių patogumų nė nebuvo.

Bendrovės savininkų nuostata dėl investicijų yra vienareikšmiška – norint eiti į priekį, būtina investuoti. Būna, kad tam per metus skiriama pusę milijono, bet būna, kad ir 5 mln. Lt, priklausomai nuo finansinių įmonės rodiklių.

Nujausdami ateinant krizę, įmonės savininkai susilaikė nuo didesnių investicijų. Tokia politika leido sukaupti apyvartinių lėšų, todėl krizė, kaip sakė įmonės vadovas A. Čebanauskas, praėjo gana sklandžiai. Buvo laikas, kai reikėjo pirkti naujus ekskavatorius, buldozerius, keičiant senuosius; reikėjo įsigyti ir visiškai naujos, modernios įrangos, kaip: trys horizontalaus betranšėjinio gręžimo įrenginiai, asfalto klojimo įrangos komplektas. Ši įranga įmonei suteikia naujų galimybių, leidžia būti konkurencingesne rinkoje.

Nauja technika įsigyta ne per vienerius metus. „Kad įmonė gyvuotų, tobulėtų, plėtrai reikia skirti 5-7 proc. nuo apyvartos, – sakė generalinis direktorius A. Čebanauskas. – Tačiau šiuo metu tokių galimybių nelabai yra.“ To priežastis – per mažos kainos, o Žemaitijoje įsikūrusi bendrovė laikosi nuostatos, kad neverta siekti projekto už nerealiai mažą kainą. Naujasis 2014-2020 m. finansinis paramos mechanizmas teikia įmonei vilčių. UAB „Plungės lagūna“ vykdomi darbai apie 90 proc. yra finansuojami iš ES paramos lėšų, todėl projektų neturėtų pritrūkti. „Tik

mus labiausiai neramina mažos kainos nuostata – konkursuose ir rinkoje“, – sakė A.Čebanauskas. Norint, kad įmonė normaliai veiktų, investuotų, o ne tik įgyvendintų kelis projektus ir tuomet užsidarytų, kainos turi atitikti realią situaciją. Nors sunkmetis liko už nugaros, bet savo sektoriuje – inžineriniai tinklai, nuotekų valyklos ir pan. – ypatingo pakilimo „Plungės lagūna“ dar nepajuto. 2013 m. bendrovė užbaiginėjo projektus, kurie buvo laimėti prieš dvejus-trejus metus. Kainos tuo metu nebuvo labai palankios.

Laimėję užsakymą, bendrovės darbuotojai kuo daugiau darbų stengiasi atlikti savo jėgomis. Subrangovų ieško, kai spaudžia terminai arba reikia atlikti specialiuosius darbus, kurie nėra jų įmonės kompetencija. 2013 m. bendrovės resursai buvo išnaudoti optimaliai. Darbai buvo suplanuoti tinkamai, tad strimgalviais ieškoti papildomų pajėgų neprisireikė.

Kalbėdamas apie darbo jėgos problemas, su kuriomis susiduria daugelis statybų bendrovių, A. Čebanauskas sako, kad jie didelės problemos dėl to nejaučia. Kaita yra, bet įmonės veiklai tai netrukdo – pamainą randa. Kvalifikuotus darbuotojus įmonė rengia pati arba juos įgyja bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis, kaip Žemaitijos kolegija ir kitomis. Įmonė dalyvauja socialiniuose, švietimo projektuose – tokia yra „Plungės lagūnos“ nuostata. Nes ne vienas praktiką atlikęs studentas tampa įmonės darbuotoju, čia daro karjerą.

2013 m. „Plungės lagūna“ dalyvavo specialioje programoje „South Baltic Training Programme“, kurią vykdant, bendrovėje praktiką atliko studentai iš Danijos ir Vokietijos.

Darbų sauga yra svarbus rodiklis, sprendžiant dėl Sėkmingai dirbančios įmonės nominacijos. „Plungės lagūna“ tam skiria deramą dėmesį. Sykį per metus rengiami saugaus darbo mokymai visiems darbuotojams. Su jais bendrauja darbo inspektoriai, gaisrininkai, policininkai, medikai. Kad darbuotojai nemanytų, jog nelaimės statybose įvyksta kažkur toli nuo jų, nuo Lietuvos, leidžiama informacinė medžiaga, kurioje pateikiama nelaimingų atsitikimų statistika, aprašymai.

LPK nuotr.

13

UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas generalinio direktoriaus Valento Stadalnyko rankose – „Lietuvos metų gaminio 2013“ aukso medalis, pelnytas už autodreziną AGRc-1200.

2013 m. – „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalis UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, vadovaujamas generalinio direktoriaus Valento Stadalnyko, „Lietuvos metų gaminio 2013“ konkursui pristatė savo gaminį – autodrezina AGRc-1200 su hidrauliniu kranu-manipuliatoriumi ir papildoma įranga bėgių transportavimui, skirta atlikti geležinkelio kelio remontinius bei avarinius – atstatomuosius darbus, pakrauti ir iškrauti įrangą, pervežti darbo brigadas, transportuoti platformas su kroviniais ir kt.

Pristatyta autodrezina visiškai atitinka ES ir Lietuvos teisės aktus, nustatančius privalomus techninius reikalavimus autodrezinos mechaninės dalies elementų patva-

rumui, stabdžių sistemai, sumontuotai elektros įrangai, automatinio reguliavimo ir valdymo sistemai, saugos prietaisams, signalizacijos ir ryšio įrenginiams, elektros apsaugai, sanitariniam-higieniniam bei ergonomikos lygiui, gaisrinei ir ekologinei apsaugai. Šis gaminys bendrovei pelnė „Lietuvos metų gaminio 2013“ aukso medalį mašinų ir įrengimų pramonės grupėje.

Dešimties metų sėkminga patirtis geležinkelių versle Pertvarkius AB „Lietuvos geležinkeliai” Vilniaus lokomotyvų depą į du padalinius, 2003 m. spalio 1 d. buvo įkurta antrinė įmonė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas.

Pertvarkymas buvo atliktas remiantis ES teisės aktų keliamais reikalavimais, kuriais buvo siekiama valstybėse narėse pertvarkyti riedmenų ūkį, atskiriant eksploatacinę veiklą nuo riedmenų remonto darbų, sparčiau įdiegti naują techniką ir sukurti modernią riedmenų remonto bazę. UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, kurio pagrindinis teikiamų paslaugų užsakovas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, šiandien sėkmingai gamina naujus

manevrinius lokomotyvus ir kelio mašinas, atlieka visų rūšių riedmenų kapitalinius ir einamuosius remonto darbus, taip pat modernizuoja lokomotyvus.

Pirmoji Baltijos regione pradėjusi teikti paslaugas, ypatingai svarbias ir reikalingas Lietuvos geležinkeliams, bendrovė sėkmingai įgyvendino riedmenų parko atnaujinimo programą, kurios metu buvo atlikti šilumvežių modernizavimo bei kapitalinio remonto darbai. Bendrovė per dešimtmetį tapo perspektyvia, šiuolaikiška ir gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Įmonės pardavimo pajamos, skaičiuojant nuo veiklos pradžios, 2013 m. birželio mėn. pasiekė daugiau kaip 1 mlrd. litų.

Turima gamybinė bazė ir jos pajėgumai bei aukštas darbuotojų kvalifikacijos lygis sudaro sąlygas ne tik visiškai patenkinti visus AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius lokomotyvų parko atnaujinimui ir remontui, bet taip pat leidžia toliau didinti įmonės naujų gaminių (įvairių modifikacijų lokomotyvų) asortimentą ir gamybą.

Ilgalaikis ir sėkmingas bendradarbiavimas su patikimais verslo partneriais, bendrovės parduoti gaminiai užsienio rinkose ir šių gaminių teigiamas įvertinimas leidžia UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depui sėkmingai skintis kelią ir užsienio rinkose.

Teikiamų paslaugų pobūdis ir profesionalus požiūris į atliekamą darbą bei sėkmingi 2013 m. rezultatai leido UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depui metus baigti ir pelnius „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją didelių įmonių grupėje.

LPK ir bendrovės nuotr.

14

Užs. Nr. 007/13

UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ – lokomotyvų remonto darbų lyderiai Lietuvoje

Nominacijos

AB „Klaipėdos nafta“ bendrovė „Rudesta“ pagamino ir sumontavo dvi po 32250 m3 naftos produktų talpyklas.

UAB „Rudesta“ – sėkmingai dirbanti įmonė Mažeikiuose įsikūrusi UAB „Rudesta“ pelnė Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją vidutinių įmonių grupėje. UAB „Rudesta“ 2013 m. pasiekė didžiausią apyvartą per visą 17 metų veiklos laikotarpį. Statybos piko metu, 2008 m., bendrovės apyvarta buvo 47,6 mln. Lt, o 2013 m. apyvarta perkops 60 mln. litų. „Rudesta“ nominaciją „Sėkmingai dirbanti įmonė“ pelno antrus metus iš eilės.

Pasak bendrovės vadovo Valdo Kumpio, didžiausias bendrovės pranašumas – specializacija pasirinktoje veiklos srityje. Nuo pat įsikūrimo pradžios, 1996 m., bendrovė rinkoje žinoma kaip pramoninės ir visuomeninės paskirties statinių generalinis rangovas, savo metalo gaminių gamybos ceche gamina metalo konstrukcijas, montuoja ir remontuoja technologinius vamzdynus bei įrenginius, įgyvendina sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Specializacija sudarė galimybes išsiugdyti būtinos kvalifikacijos specialistų, sukaupti didžiulę patirtį. Įmonei suteikti: kokybės vadybos standartas EN ISO 9001, aplinkosaugos standartas EN ISO 14001, bendro naudojimo plieno konstrukcijų ir elementų gamybos kontrolės sertifikatai EN 1090-1 ir 1090-2 (sudėtingumo klasė EXC3), suvirinimo darbų kokybės standartas ISO 3834-3, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartas OHSAS 18001 ir kt.

2013 m. bendrovė į metalo konstrukcijų gamybos sritį investavo per 2 mln. Lt. Padarytos investicijos padidino bendrovės konkurencingumą metalo konstrukcijų ir kitų gaminių gamybos srityje. Buvo nupirktos didelio storio metalo valcavimo staklės, metalo pjaustymo staklės, metalo briaunų lenkimo staklės, plieno lakštų karpymo giljotininės staklės, automatinės metalo valymo staklės, automatinė pjaustymo ir gręžimo sistema, didelės kelia-

mosios galios kranai ir kt. Įsigyti įrengimai buvo naudojami gaminant metalo gaminius statomiems AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų rezervuarams, kuriems sumontuoti buvo pagaminta apie 1400 tonų gaminių. Įsigyta įranga leido išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, dabar įmonė pajėgi gaminti ypač didelių gabaritų ir svorio gaminius. Šiuo metu bendrovė gamina metalinius tiltus, estakadas, dūmtraukių vamzdynus. Bendrovė per mėnesį pagamina per 400 tonų metalo gaminių.

Didžiausi ir svarbiausi 2013 m. „Rudesta“ projektai buvo: AB „Klaipėdos nafta“, kur pagamintos ir sumontuotos dvi po 32250 kub. m naftos produktų talpyklos; AB „Amilina“ sirupų gamybos cecho statyba; „RIMI“ prekybos centras Mažeikiuose; UAB „VOLVO Lietuva“ sunkvežimių aptarnavimo centras Klaipėdoje. Ilgamečiams savo partneriams AB „ORLEN Lietuva“ atliko statybinius-konstrukcinius Visbrekingo likučio vakuuminės rektifikacijos bloko statybos darbus ir kt. Kaip ir ankstesniais metais, UAB „Rudesta“ tęsė bendradarbiavimą su Latvijos SIA „CEMEX“, kur atliko cemento gamyklos technologinių ortakių tinklo rekonstrukcijos darbus. Bendrovė darbavosi ir Norvegijoje – pagamino ir sumontavo du rezervuarus. Nors šis projektas nebuvo didelis, bet bendrovei jis yra svarbus ir sėkmingas žingsnis, žengiant į užsienio rinkas. Šiemet bendrovėje vidutiniškai dirbo 220 darbuotojų, t.

y., 25 daugiau nei pernai. Didžiąją dalį naujų specialistų sudarė suvirintojai, montuotojai, kurių dauguma buvo įdarbinti padidinus metalo cecho gamybos apimtis minėtam AB „Klaipėdos nafta“ objektui. „Įmonėje darbuotojai skatinami kelti darbo našumą, darbuotojams sudaromos galimybės gauti konkurencingą atlyginimą, atitinkantį darbo rezultatus bei turimą kvalifikaciją. Bendrovė niekada nesiskundė kvalifikuotų darbuotojų stygiumi, nemaža dalis darbuotojų įmonėje dirba gerokai daugiau negu 10 metų“, – sako sėkmingai dirbančios įmonės vadovas Valdas Kumpys.

Bendrovės nuotr.

AB „Klaipėdos nafta“, naftos produktų talpos

„Rimi“ prekybos centras Mažeikiuose

15

UAB „Bodesa“, vadovaujama Rolando Gabrielaičio, vėl, jau trečią kartą, pripažinta sėkmingai dirbančia įmone.

UAB „Bodesa“ jau trečius metus iš eilės pelno Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją vidutinių įmonių grupėje.

Per 18 gyvavimo metų iš nedidelės gamybinės stiklo paketų įmonės UAB „Bodesa“ tapo įmone, gerai žinoma ne tik Šiaulių regione, bet ir visoje Lietuvoje, bei Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje. Šiuo metu „Bodesa“ yra įmonė, turinti keturis padalinius. Bendrovė, vadovaujama Rolando Gabrielaičio, to pasiekė nuolat investuodama į plėtrą.

Pagrindinė „Bodesa“ veikla – stiklo paketų gamyba, iš kurios bendrovė gauna apie 70 proc. visų pajamų. Stiklo paketai gaminami naudojant modernius įrengimus: įdiegtas kompiuterizuotas ir pilnai automatizuotas ,,HEGLA“ stiklo raižymo stalas, 2008 m. įsigyta nauja, visiškai automatizuota, kompiuterine sistema valdoma „LISEC“ stiklo paketų gamybos linija. Įmonė dėmesį skiria naujiems, moderniems įrenginiams, kad būtų maksimaliai sumažintas „žmogiškasis faktorius“ ir gaminami kuo aukštesnės kokybės gaminiai. 2012 m. bendrovė įsigijo naują automatizuotą stiklo paketų gamybos liniją. Šios investicijos padidino gamybos apimtis, darbo našumą. Tai leidžia įmonei stiprinti savo pozicijas rinkose. Šiuo metu UAB „Bodesa“ stiklo paketus eksportuoja į Estiją, Latviją, Lenkiją. Per įmonės partnerius 16

Estijoje, Latvijoje „Bodesa“ gaminama produkcija pasiekia į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Šveicariją, daugelį kitų šalių. Pajamos iš eksporto sudaro apie 75 proc. stiklo paketų gamybos padalinio pajamų. Šiaulių regione daugiau nei 10 metų labai gerai žinoma UAB „Bodesa“ veikla – prekyba plastikiniais langais ir durimis, plastikinių langų gamyba, montavimas, balkonų stiklinimas ir pan. Užsakymai priimami 3 prekybos taškuose Šiauliuose (Basanavičiaus g. 166, Dubijos g.

3) ir Kuršėnuose (Pavenčio g. 1). PVC padalinio veikla neapsiriboja mažmeniniais užsakymais – aktyviai dalyvaujama valstybiniuose ir privačiuose konkursuose visoje Lietuvoje dėl langų ir durų pardavimo bei montavimo mokyklose, darželiuose, daugiabučiuose namuose, sanatorijose ir kt. UAB „Bodesa“ dirba aukštos kvalifikacijos pardavimų vadybininkai, padedantys užsakovams rasti geriausius sprendimus statomuose, renovuojamuose pastatuose, o atestuoti ir ilgametę darbo patirtį turintys montuotojai užtikrina aukšta PVC gaminių montavimo kokybę.

Aliuminio konstrukcijų gamyba, tapusi atskiru padaliniu, pradėta 2007 m. Pradžia buvo aliuminio profilių balkonų gamyba. Pastebėjus, kad aliuminio konstrukcijų rinka Lietuvoje ir užsienyje auga, nutarta investuoti į šios veiklos plėtrą. Dabar iš aliuminio profilių projektuojami, gaminami ir montuojami langai, lauko ir vidaus durys, pertvaros, fasadai, oranžerijos, žiemos sodai, vitrinos, stiklinami balkonai. Aliuminio konstrukcijų gamybos padalinio veikla siejama ir su vietos rinka, ir su eksportu.

Statybų padalinys įkurtas 2007 m. pabaigoje, Lietuvoje pradėjus aktyvėti renovacijai. Pagrindinė statybų padalinio veiklos kryptis – daugiabučių, visuomeninės paskirties pastatų apšiltinimas ir remontas (fasadų ir stogų šiltinimas, laiptinių remontas, angokraščių apdaila ir t.t.), atliekami bendrastatybiniai bei vidaus apdailos darbai.

Per veiklos istoriją padalinys renovavo daugiau nei 20 pastatų bei atliko daug kitų darbų. Padalinys rinkoje išsiskiria aukštos kokybės darbais už konkurencingą kainą. „Vienas didžiausių UAB „Bodesa“ turtų – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl kiekvienais metais įmonė skiria lėšų kvalifikacijos kėlimui ir tobulinimuisi“, – sako bendrovės vadovas R.Gabrielaitis. Nuolat investuodama į darbuotojus bei modernią ir naujovišką įrangą UAB „Bodesa“ siekia užsakovams pateikti aukščiausios kokybės gaminius ir geriausią aptarnavimą už konkurencingas kainas.

LPK ir bendrovės nuotr.

Užs. Nr. 006/13

Šiauliečių sėkmę lėmė gebėjimas atliepti rinkos poreikiams

Nominacijos

Apdovanojimas skirtas UAB „Kelprojekto“ ir UAB „Fima“ išmaniajai sankryžai

2013 m. rugpjūčio pabaigoje Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje prioritetą viešajam transportui teikianti išmanioji sankryža, kurios projektą rengė UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Fima“.

Sankryžos modernizavimo metu buvo išspręstas vienas iš sudėtingiausių iškeltų uždavinių – saugus viešojo transporto apsisukimas prie geležinkelio stoties. Šioje vietoje dabar yra įrengta inovatyvi RFID technologija, paremta viešojo transporto prioriteto sistema, bevielė-

mis technologijomis identifikuojanti viešąjį transportą, tuo pačiu sustabdanti kitus transporto srautus ir suteikianti viešajam transportui prioritetą. Naujai įrengta moderni šviesoforų sistema ir efektyvūs sankryžos rekonstravimo darbai padėjo suderinti bendrojo ir viešojo transporto bei pėsčiųjų judėjimo srautus.

Už šio projekto įgyvendinimą panaudojant inovatyvias technologijas ir efektyvius sprendimus, projekto svarbą saugai ir ekologijai bei atliktų darbų kokybę UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Fima“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2013“ aukso medalį.

Bendrovės nuotr.

UAB „Vilpros pramonė“ koncentrinis dūmtraukis – „Lietuvos metų gaminys 2013“ Norėdama išplėsti gaminamos produkcijos asortimentą bei patenkinti klientų poreikius UAB „Vilpros pramonė“ 2013 metais pradėjo gaminti dar vieną naują sistemą – koncentrinius dūmtraukius/ortakius. Gaminys skirtas pašalinti degimo produktus iš šildymo įrenginių, kuriuose deginamos dujos arba skystas kuras, ir tiekti jiems orą. UAB „Vilpros pramonė“ prognozuoja, kad šis gaminys kartu su kitais eksportuojamais gaminiais ras plačią nišą daugelio šalių statybos rinkoje. Vidaus rinkoje gaminys jau sėkmingai konkuruoja su vokiečių, lenkų ir kitų šalių tokio tipo gaminiais. Pradėtus gaminti koncentrinius dūmtraukius/ortakius lyginant su užsienyje gaminamais analogiškais produktais, UAB „Vilpros pramonė“ gaminio pranašumas yra tas, kad sudaro galimybę kompleksiškai spręsti degimo produktų pašalinimą tiek vienbučiuose, tiek daugiabučiuose namuose. Be to, koncentrinis dūmtraukis veikia kaip šilumos rekuperatorius ir gali būti montuojamas pastato viduje arba esamuose plytų ar betono dūmų šalinimo kanaluose.

Už šį gaminį UAB „Vilpros pramonė“ laimėjo „Lietuvos metų gaminio 2013“ aukso medalį.

„Sėkmingai dirbančių įmonių 2013“ nominacijos laureatai Nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“ įsteigta 1999 metais. Siekdama pagerbti ir parodyti visuomenei sėkmingai Lietuvoje kuriančias ir vystančias verslą įmones, gabius jų vadovus ir specialistus, Lietuvos pramonininkų konfederacija kasmet nominuoja gerai dirbančias įmones.

Lietuvos pramonininkų konfederacija šiuo renginiu siekia parodyti Lietuvos verslo įmones, kurios daro didelę įtaką Lietuvos ūkio raidai.

Statyba, statybos pramonė MAŽŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE: Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ UAB „Milsa“ VIDUTINIŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE: UAB „Inžineriniai tinklai“ AB „Požeminiai darbai“ UAB „Bodesa“ UAB „Rudesta“ UAB „Kauno energetikos remontas“ AB „Eurovia Lietuva“ DIDELIŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE: AB „Montuotojas“ UAB „Plungės lagūna“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ UAB „Staticus“ UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ UAB „Iremas“ AB „Umega“

Bendrovės iliustr.

17

Nominacijos

AB „Požeminiai darbai“ sėkmės raktas – vieningas bendraminčių kolektyvas, kuriame dirba savo srities profesionalai, naujuose iššūkiuose matantys ne sunkumus, o naujas galimybes.

Viena didžiausių nuotekų ir vandentiekių tinklų renovaciją atliekančių kompanijų Lietuvoje – AB „Požeminiai darbai“ taip pat specializuojasi statydama vandentvarkos ir šilumos tiekimo objektus, įrengdama bei uždarinėdama sąvartynus, statydama gyvenamuosius ir negyvenamuosius objektus.

1980-aisiais veiklą pradėjusi bendrovė statybų projektus vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. AB „Požeminiai

darbai“ nuolat investuoja į pažangiausias technologijas, racionaliausius inžinerinius sprendimus, sistemingą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą bei saugias darbo sąlygas. Savo nuosekliu ir kokybišku darbu įmonė įrodė, kad yra verta „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominacijos net septintus metus iš eilės.

Jos sėkmės raktas – vieningas bendraminčių kolektyvas, sudarytas iš savo srities profesionalų, kurie naujuose iššūkiuose mato galimybes, o ne sunkumus, todėl įmonėje ypatingai vertinamas kiekvienas darbuotojas. „Džiaugiuosi, kad jau septintus metus iš eilės AB „Požeminiai darbai“ pelno „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą. Kaip ir kiekvienais metais, apdovanotos įmonės buvo vertinamos pagal veiklos apimtis, metinį pelną, kokybės rodiklius, kitus kriterijus. Šis apdovanojimas tik dar kartą patvirtino, kad aukštai mūsų pačių iškelta kokybės kartelė bei darnus viso kolektyvo darbas lemia puikius įmonės rezultatus. Dabar tereikia ir toliau kryptingai dirbti, kad pateisintume AB „Požeminiai darbai“, kaip patikimo, sėkmingo ir atsakingo partnerio reputaciją“, – sakė AB „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius Raimondas Baikštys.

Bendrovės nuotr.

Elektrinė patenkina apie 40 proc. Klaipėdos šilumos poreikio

Lietuvos Pramoninkų konfederacija apdovanojo AB „Panevėžio statybos trestas“ Lietuvos metų gaminio aukso medaliu už Biokuro ir atliekų termofikacinės elektrinės „Fortum“ statybą Klaipėdoje.

18

Biokuro ir atliekų termofikacinės elektrinės pagaminta šiluminė energija patenkina apie 40 proc.

Klaipėdos šilumos poreikio.

2013 m. AB „Panevėžio statybos trestas“ sėkmingai baigė darbus Klaipėdos termofikacinėje elektrinėje, o gegužės 15 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Suomijos Respublikos prezidentas Sauli Niinistö iškilmingai atidarė naująją „Fortum“ termofikacinę elektrinę. Šios elektrinės statybos prasidėjo dar 2011 m., o jai pastatyti prireikė apie 1,2 milijono darbo valandų (arba 750 žmogaus metų). AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo vienas iš darbų rangovų, kuris padėjo įgyvendinti šį unikalų projektą. Ši biokurą ir nepavojingas buitines atliekas deginanti jėgainė – pirmoji tokio pobūdžio jėgainė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Darbai vykdyti keliais etapais. PST patikėti nulinio ciklo darbai – pamatų ir lauko inžinerinių tinklų bei kelio pagrindų įrengimas, masyviojo gelžbetonio įrengimo darbai – biomasės ir atliekų bunkerio įrengimas, fasado įrengimo darbai, apdailos darbai.

Sudėtingiausia šio projekto dalis – 50 metrų ilgio,

35 metrų pločio ir 24 metrų aukščio biomasės ir atliekų bunkerio betonavimas. Vien pasiruošimas betonavimui užtrūko mėnesį. Darbai buvo vykdomi pasitelkus moderniausias švediškas slenkančių klojinių technologijas ir tęsėsi 30 dienų be pertraukų, o kasdien prie betonavimo darbų dirbo net 350 darbininkų trimis pamainomis. Slenkantys klojiniai per dieną vidutiniškai pakildavo po 80cm, o bunkerio betonavimui viso buvo sunaudoti 2252 kub. m betono, 700 tonų armatūros ir 36 000 armatūros movinių jungčių. Įrengiant kuro priėmimo bunkerio pamatus problemų kėlė aukšti gruntiniai vandenys. Siekiant išvengti tiesioginio jų poveikio betono konstrukcijoms, pamatai buvo apklijuoti hidroizoliacinėmis medžiagomis.

Jėgainės elektrinė galia siekia 20 MW, o šiluminė galia – 50 MW. Dar 13 MW šiluminės galios žiemos metu bus gaunama iš išeinančių dūmų, panaudojant kondensatorių. Per metus jėgainė pagamina apie 120 GWh elektros energijos ir 400 GWh šilumos energijos. Jėgainė veikia ištisus metus su trumpais sustojimais eiliniams techniniams aptarnavimams atlikti.

Bendrovės nuotr.

Užs. Nr. 002/13

AB „Požeminiai darbai“ – sėkmingai dirbanti įmonė septintus metus iš eilės

Energetika ti visas su biokuru susijusias sritis – nuo energetinių plantacijų auginimo, kogeneracinių biokuro katilinių plėtojimo iki mokslininkų, ieškančių efektyvesnių technologijų, finansavimo. Taip pat būtina surasti optimalų bendradarbiavimo modelį tarp viešojo ir privataus kapitalo.

Lietuvos biodujų asociacijos narys Antanas Pranculis:

Ieško kelių kuo plačiau Lietuvoje naudoti atsinaujinančią energiją Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija metų pabaigoje susitiko su Lietuvos Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Kaip ši pasaulyje sparčiai į priekį žengianti energetikos sritis vystosi Lietuvoje? Kas padaryta, o svarbiausia, ką būtų galima padaryti, jei realiam gamtos išteklių potencialui skersai kelio nestotų dirbtinės popierinės kliūtys?

Dalia Juočerytė Į šiuos klausimus buvo ieškoma atsakymų pusantros valandos trukusiame pokalbyje. Pateikiame keletą esminių jo fragmentų.

Konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: Atsinaujinanti energetika – greičiausiai besivystanti energetikos rūšis pasaulyje. Kai kuriose srityse pasiekiamas 15 proc. per metus energijos gamybos savikainos kritimas. Visa tai vyksta dėl itin didelių investicijų į šių technologijų tobulinimą, pvz.:. JAV pastaraisiais metais iš visų energetikos patentų 80 proc. išduota atradimams, susijusiems su atsinaujinančia energetika.

Nors Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių gaminama energija jau kuris laikas yra pigiausia energija, gaminama Lietuvoje, tiek elektros (tarifas vėjo energijai yra

Biodujų energetika sprendžia atliekų utilizavimo, aplinkosaugos (kvapų panaikinimas, CO2 išskyrimo mažinimas ir kt.), darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo problemas. Kartu kogeneracijos būdu yra pagaminama elektros energija ir šiluma arba biometano dujos. Pagrindinė kliūtis, neleidžianti vystytis šiai perspektyviai sričiai pagal turimą potencialą – nuolat kaitaliojamos finansinio rėmimo taisyklės.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys: Vėjo energetika – alternatyva gaminti elektros energiją šalyje, neturinčioje jokių iškastinio kuro natūralių išteklių. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta suminė vėjo elektrinių instaliuota galia – 500 MW. Šiuo metu jau yra įrengta 270 MW, dar virš 200 MW – išdalinta per VKEKK organizuotus aukcionus ir šiuo metu įrenginėjama. Leidimai „išsemti“, o vėjo potencialas – anaiptol. Taip pat turi būti ruošiama teisinė bazė vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje. Sudėjus visą sausumos ir jūros vėjo potenciją galima pagaminti pusę visų Lietuvos poreikių atitinkantį elektros energijos kiekį.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos valdybos narys Vidmantas Janulevičius:

24 ct/kwh), tiek ir šilumos sektoriuje (miestų, kurių katilinės naudoja biomasę, gyventojai už šilumą moka apie 20 ct/kWh), bet visuomenės požiūris dar gerokai atsilieka, nepaslanki ir teisinė bazė. Todėl 2012 m. balandžio mėnesį buvo įkurta Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (toliau – LAIEK). Jos veikloje dalyvauja 14 Lietuvoje registruotų asociacijų, tikrieji nariai – 5 didžiausios asociacijos.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas: Biomasės energetikos vystymas yra susijęs su biokuro naudojimo šilumos bei elektros gamybai didinimu ir tuo pat metu biokuro pasiūlos tolygiu augimu. Naujuoju ES finansiniu laikotarpiu (2014 – 2020 m.) reikėtų sukurti atskirų ministerijų (Aplinkos, Energetikos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Žemės ūkio) struktūrinės paramos biomasės energetikos sričiai skirstymo programas. Šios programos padėtų skatin-

Saulės energetikos srityje siūloma pereiti prie visiškai naujos Lietuvoje ir pasiteisinusios užsienio šalyse dvipusės apskaitos sistemos. Pagal dvipusės apskaitos sistemą saulės elektrinės savininkas galėtų pagamintą elektrą, kai nėra jos vartojimo vietoje poreikio, atiduoti į tinklą, o vėliau, poreikiui išaugus virš gamybos apimties, atsiimti anksčiau į tinklą patiektą elektros energijos kiekį iš tinklo.

Atsinaujinančios energetikos gamintojų asociacijos prezidentas Ruslanas Sklepovič: Ką reiktų daryti, kad atsinaujinančios energetikos vystymas pasiektų pažangiausius pasaulio standartus?

Tobulinti teisinę bazę, įtraukiant į jos rengimą atsinaujinančios energetikos specialistus, skatinti investicijas į naujausias technologijas bei sukurti viešąjį atsinaujinančios energetikos skatinimo fondą, taip išplečiant atsinaujinančios energetikos savininkų būrį Lietuvoje.

Pokalbio metu į daugelį klausimų buvo ieškota bendrų atsakymų, Ministras Pirmininkas nesidrovėdamas prisipažino, jog kai kurių faktų net nežinojo ir dabar daug ką spręsti galės turėdamas įvairiapusę informaciją.

Sauliaus Pikšrio nuotr.

19

Aktualus komentaras

nuotr..

„Maximos“ tragedija Latvijoje keičia ne tik požiūrį, bet ir reglamentus Lietuvoje Reaguodama į tragišką įvykį kaimyninėje šalyje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko didžiųjų prekybos pastatų apžiūras, siekdama nustatyti, ar juose nevykdomi statybos darbai, ar tai daroma vadovaujantis projektais. Nerimą keliančių situacijų kol kas neaptikta.

Genė Drungilienė „Nors oficialių išvadų pastato griūties Rygoje priežastis tirianti ekspertų komisija dar nepaskelbė, jos nariai žiniasklaidai nurodė pagrindinę priežastį – konstrukcijų eksploatacinių savybių nepakankamumą, kai pastato stogas buvo papildomai apkrautas. Taigi labai svarbu, kad remonto, rekonstravimo darbai naudojamame pastate nepakenktų šio pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumui“, – sakė Statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė.

Prastėja projektų kokybė Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad tragedija Latvijoje įvyko ir dėl netinkamai pasirinktų tvirtinimo varžtų, ir dėl projektavimo klaidų. Inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius, paklaustas apie Lietuvoje realizuojamų projektų kokybę, prabilo apie 20

projektavimo įmonių atestaciją, kuri buvo panaikinta prieš dvejus metus. „Šiuo metu projektuoti gali bet kuri bendrovė, kuri neseniai ar ką tik įdarbino keletą atestuotų inžinierių, – sakė jis. – Tenka nemažai bendrauti su statybinių organizacijų, projektų ekspertizę atliekančių įmonių vadovais. Jų nuomonė gana kategoriška – projektavimo darbų kokybė labai suprastėjo.“ Gerai, jog rinkoje dar dirba ir aukštą kvalifikaciją turinčios projektavimo bendrovės, kurios savo patirtį kaupė metų metais, kurios geba užsakovams pasiūlyti tvarius inžinerinius sprendimus, tačiau susiformavusi praktika, naujos tendencijos, pasak A.Abromavičiaus, neleidžia į ateitį žvelgti optimistiškai. „Sweco Lietuva“ vadovo A.Abromavičiaus žodžiais, prastėjančią projektų kokybę lemia ir mažiausios kainos tradicija, atėjusi iš viešųjų pirkimų. Statybinės organizacijos, rinkdamosi inžinierius projektuotojus, taip pat žaidžia mažiausios kainos konkursus. „Įsta-

tymai to nereikalauja, tačiau ir statybininkams reikia konkuruoti pagal mažiausią kainą. Tada ir projektuotojai turi būti pigiausi. O tada labai stebimasi, kad projektų kokybė labai prastėja, – sakė A.Abromavičius.

– Projektavimo darbų sąnaudos statybos projekto apimtyje tesudaro 3-5 proc. Tačiau padarytos klaidos gali lemti dešimtimis kartų didesnius nuostolius. Statytojams kitos pasekmės – neracionalūs inžineriniai sprendimai per 10-30 metų statinio eksploatacijos laikotarpį gali lemti dešimtimis kartų projektavimo darbų vertę viršijančias sąnaudas. Visa bėda, kad tai suvokiama, kai jau šaukštai būna po pietų.“

Aplinkos ministras „uždarė biznį“ Aplinkos ministerija laukia oficialių „Maximos“ tragedijos Latvijoje išvadų. Įvardinus šias priežastis, pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, būtų verta patikrinti, ar ir pas mus nesama tokių pat prielaidų.

Aplinkos ministerija sudarė darbo grupę, kuri peržiūrėjo galiojančią statinių projektavimo, projektų tikrinimo, statybos leidimų išdavimų tvarką, statinių savininkų ir naudotojų atsakomybę ir pareigas, statybos darbų naudojamuose statiniuose vykdymo tvarką, reikalui esant, bus teikiami pasiūlymai tobulinti reglamentuojančius teisės aktus.

Aktualus komentaras „Pas mus, pasinaudojant šia nelaime, kai kas pradėjo politikuoti, kai kas pradėjo bandyti apginti savo ekonominius interesus. Tokie dalykai garbės nedaro“, – kalbėjo ministras. Jo žodžiais, didžiosios statybų bendrovės nepatenkintos dėl ypatingų statinių sąrašo. Iki šiol į tokį sąrašą patekdavo praktiškai visi statiniai, išskyrus nedidelius gyvenamuosius pastatus, jeigu juose nėra lifto.

Pagal galiojančius teisės aktus, ypatingus statinius gali statyti tik įmonės, turinčios specialius atestatus, kuriuos įsigyti ir brangu, ir sudėtinga, nes reikia įveikti daugelį reikalavimų. „Grupė didžiųjų statybinių organizacijų, kurios įsigijo tuos leidimus, laimėdavo visus konkursus, kadangi visi pastatai – ypatingos svarbos. Tada realiems darbams persamdydavo subrangovines įmones, kurios tokio leidimo neturėdavo. Kitaip sakant – iš to darydavo biznį, – sakė ministras V.Mazuronis. – Šitas tęstis negali ir šito nebus. Todėl mes pakeitėme sąrašą.“ Pakoregavus statybos techninį reglamentą „Ypatingi statiniai“, šiai kategorijai priskirti statiniai, susiję su pavojingomis medžiagomis; visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai; kultūros paveldo statiniai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniai. Pakeisti ir papildyti ir ypatingų pastatų priskyrimo rodikliai: aukštingumas (20 m ir aukštesni), projektuojamų konstrukcijų sudėtingumas, konsolinių ir kitų pastato dalių laikančiosios konstrukcijos. Prie ypatingų statinių kategorijos priskiriami pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos ilgesnės kaip 12 m, pastato bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m.

Žada stipresnę kontrolę Verslas reikalauja liberalesnių įstatymų, mažesnės kontrolės. Iki tragedijos tai atrodė priimtina, tačiau dabar visuomenė, matyt, tokiems pokyčiams nepritartų. Kaip patvirtino Statybos inspekcijos viršininkė L.Nalivaikienė, statybos valstybinė priežiūra stiprės: to Inspekcija sieks ir teisinio reguliavimo srityje, ir statybvietėse. „Visuomenė sunerimusi ir tai suprantama – net ir vieno žmogaus gyvybė yra per didelė kaina už kažkuriame statybos proceso etape padarytą klaidą, – sakė L.Nalivaikienė. – Manau, kad ūkio subjektai labiausiai suinteresuoti, kad jų sėkmingas verslas per akimirką nepavirstų griuvėsių krūva, ir tikiu, kad daugelis anksčiau maniusių kitaip, dabar daug atsargiau pasisakys apie per griežtą kontrolę.“ Po griūties Latvijoje Valstybinė darbo inspekcija papildomai neplanine tvarka patikrino prekybos tinklų pasirengimą tinkamai organizuoti veiksmus avarijų atveju. Jei verslas rūpinsis savo darbuotojų saugumu tik tiek, kad bijos darbo inspektorių arba dėl teisės aktų reikalavimo, pasak vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Arūno Lupeikos, atsitiks dar ne viena nelaimė.

Laura Nalivaikienė: „Statybos dalyvių veiklos patikrinimai atliekami pagal viešai paskelbtus kontrolinius klausimynus, todėl galima iš anksto susipažinti su tikrinamais aspektais ir pasiruošti. Inspekcija taiko ir konsultavimo praktiką. Todėl norintys gali gauti visą reikalingą informaciją ir veikti nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.“

Artūras Abromavičius: „Išlaikyti aukštą profesinį ir techninį lygį darosi sunkiau. Konkursuose tenka siūlyti beveik neadekvačias darbo sąnaudoms kainas, bet tų kainų ilgainiui nebepakaks geriems specialistams išlaikyti, investuoti į šiuolaikišką kompiuterinę ir programinę įrangą. Tai reiškia, kad pati valstybė pradeda prarasti inžinerinę kompetenciją.“

LSA prezidentas Dalius GEDVILAS:„Nerimą dėl pastatų saugumo Lietuvoje kelia prasta statinių priežiūros kokybė. Po tragedijos Rygoje pulta aktyviai tikrinti tiek statomus, tiek jau pastatytus statinius. LSA laikosi nuomonės, kad tokios patikros turi būti vykdomos metodiškai, o ne tik įvykus nelaimei, stresinėje aplinkoje. Manome, kad visame statybos procese turi atsirasti privalomas draudimas. Tai įvestų daugiau tvarkos ir atsakingumo.

Statybų techninė priežiūra yra būtina. Liberalumas gerai, kai kalbame apie biurokratijos mažinimą, tačiau esminiai, kokybiški priežiūros procesai turi išlikti. Techniniai reikalavimai pastatams taip neturi būti mažinami. Apie tai valdžios institucijoms kalbėjome dar prieš tragediją. Lietuvos statybos sektoriaus asociacijos pareiškė vieningą nuomonę šiais klausimais ir panašu, kad į mūsų pastabas pradedama atsižvelgti.

Lietuvos pirkimų sistemoje įsigalėjusi mažiausios kainos kriterijaus viršenybė negailestingai užgožia kokybę. Statant namą yra samdomi patys pigiausi projektuotojai, pigiausi techniniai prižiūrėtojai ir pigiausi statybininkai. O rezultato laukiama gero – kokybiško, saugaus statinio. Naudojamos statybinės medžiagos taip pat pigiausios, o tai ženkliai trumpina tarnavimo laiką. Pirkimų sistemoje kaip pagrindinis kriterijus turi įsivyrauti ekonominis naudingumas.“

Arūnas Lupeika: „Statybvietės – vienas iš pagrindinių VDI prioritetų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės pažeidimų prevencijos prasme. Rengiami prevenciniai statybviečių tikrinimai. Su evakavimu susiję klausimai įtraukti į kontrolinius įmonių tikrinimo klausimynus; evakavimui skirtas skirsnis ir darbuotojų saugos būklės įmonėje deklaravimo klausimyne.“

„25 proc. žuvusiųjų ar sunkiai sužalotų darbe sudaro statybininkai, 70 proc. sunkiai ar mirtinai nukentėjusių neblaivių darbuotojų – statybininkai, 80 proc. atvejų, kai inspektoriai pareikalavo sustabdyti darbus esant tiesioginei grėsmei darbuotojų gyvybei – statybvietėse. Ir visą šią statistiką „sukuria“ statybos sektorius, kurio ūkio subjektai ir darbuotojai sudaro 7 proc. šalies ūkio. Yra apie ką pamąstyti?“ – nelinksmą statistiką įvardino A.Lupeika. Birželį-spalį Darbo inspekcijai tikrino, kaip statybvietėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pažeidimams pašalinti surašyti ir darbdaviams įteikti 153 reikalavimai; 17 atvejų darbai buvo sustabdyti dėl tiesioginės grėsmės darbuotojų gyvybei.

Verslui atstovaujantis A.Abromavičius sako, kad absoliutaus liberalizmo negali būti. „Negalima leisti, kad projektavimas taptų viena iš ruletės atmainų, kai bus žaidžiama žmonių gyvybėmis, spėliojant, ar ką tik pastatytas statinys sugrius ar ne, kadangi projektavo „kažkokia tai“ kompanija. Inžinerinė veikla neatsiejama nuo didelės atsakomybės. Juk ne visoms ligoninėms, pavyzdžiui, leidžiama atlikti sudėtingas operacijas ar procedūras. Tam reikia kvalifikuoto personalo, tinkamos įrangos, tokios veiklos organizavimo patirties, – sako A.Abromavičius. – Manau, jog savo tikrąją prasmę ir vietą turi atgauti projektų ekspertizė. Šiuo metu ekspertinių organizacijų veikla yra atestuojama. Aš už tai, kad ekspertizę vykdančios bendrovės taptų labiau kompleksiškos, turinčios bent 80-90 proc. reikalingų etatinių specialistų.“ Nereta praktika, kai vienas ekspertas dirba 2-4 organizacijose, taip padėdamas joms pagrįsti bendrovių kompetenciją atestatui gauti.

Pašnekovų nuotr.

21

Naujienos

Naujienų portalas formuos ekspertinę nuomonę

Genė Drungilienė, STATYBUNAUJIENOS.LT vyr. redaktorė Metų pradžioje, bendradarbiaujant su Lietuvos statybininkų asociacija, startuos naujas portalas statybų, statybos pramonės, aplinkos ir susijusio verslo bei mokslo atstovams; žmonėms, besidomintiems statyba ir jos produktais – STATYBUNAUJIENOS.LT. Projekto idėja – sukurti profesionalų ekspertinį statybų ir susijusio verslo naujienų portalą, pateikti statybos – kaip verslo ir ūkio šakos – pulsą: analizuojant situacijas, pateikiant tendencijas, diskutuojant, įtraukiant specialistus, akademinę bendruomenę, valdžios – įstatymus leidžiančios ir vykdomosios – atstovus, visuomenę.

Kaip žurnalistei tenka susidurti su problema, kaip greitai ir vienoje vietoje rasti informaciją apie renginius, susijusius su statyba, aplinka, kitomis susijusiomis sritimis. Tokio informacijos kanalo nėra. STATYBUNAUJIENOS.LT dirbs siekiant užpildyti šią nišą: visus susijusius renginius skelbti viename kanale. Įmonės ir visi, kurie domisi šiomis šakomis, turės galimybę skelbti ir ieškoti renginių vienoje vietoje.

Portale bus rubrikų, kuriose pateiksime informaciją apie infrastruktūrą, aplinkos klausimus, ekologiją, darnią plėtrą, statybos teisę, saugų darbą, finansus, vadybą, rinkas, publikuosime darbo skelbimus ir pan.

Miestietis nori dalyvauti Nors verslo žmonės sako, kad jiems reikalingas infor-

Aišku, ką sakyti, – nes žinau, kas skaitys Taigi į portalą buriamos tikslinės grupės. Skaitytojas žinos, kur ieškoti informacijos apie statybą, aplinką, ekologiją, susijusias šakas, o paslaugos teikėjas ar produkto pardavėjas tiksliai žinos, kad apie jo pasiūlymus sužinos tie, kuriems tikrai to reikia, kuriems svarbu apie tai žinoti. Visa statybų ir susijusio verslo informacija – viename portale. Vienas informacijos kanalas sužinoti, diskutuoti, išsakyti nuomonę, komentuoti, analizuoti, informuoti apie savo įmonės veiklą, paslaugas, produktus. Tikslinė auditorija, tikslinis vartotojas. Visuomenei, galutiniams vartotojams svarbu sužinoti profesionalią ekspertinę nuomonę renkantis paslaugas ir jų teikėjus, įsigyjant statybos, NT ar susijusių verslų produktus.

Savaitės tema suteikia analizės, nuomonės macijos kanalas, kuriame galėtų kalbėtis, diskutuoti Tokiu būdu formuojama ekspertinė statybų ir susijusio formavimo galimybes su kolegomis, tačiau nori būti matomi, girdimi ir pla- verslo nuomonė. Tai svarbu, nes nepatikli bendruomenė Viena svarbiausių portalo rubrikų bus „Savaitės tema“.

Pasirinktą aktualiją, problemą, tendenciją, įvykį nagrinėsime visą savaitę įvairiais pjūviais, kalbindami susijusius asmenis, specialistus, pareigūnus, įmonių vadovus, atsakingus asmenis – kasdien parengdami po publikaciją, kuri į nagrinėjamą klausimą pažvelgtų vis kitu kampu, apie tai kalbėtų skirtingi žmonės. Temą baigsime apibendrindami savaitės publikacijas. Temos bendraautoriumi galės tapti kiekvienas portalo skaitytojas, savo nuomonę išsakydamas, klausdamas arba tiesiog replikuodamas komentaruose – tokia galimybė numatyta po visomis publikacijomis.

Susitikimų su įmonių savininkais, vadovais, specialistais metu tenka girdėti ir įdomių nuomonių, ir kritikos tam tikrų statybos ir susijusių veiklų atžvilgiu, netikėtų sprendimų, požiūrio taškų arba tiesiog girdėti vadovų mintis apie kasdienę veiklą. Pasidalinti tokiomis mintimis skirta rubrika „Aktualus komentaras“, kuriame mielai laukiame jūsų tekstų. Šioje rubrikoje skatinsime savo nuomone dalintis ir politikus, ir atskirų sričių ekspertus – kiekvieną, kuris dalijasi savo nuomone su skaitytojais.

Vienas informacijos kanalas taupo laiką „Naujienų“ rubrikoje rasite einamąją informaciją. Rubrika „Bendrovėse“ skirta įmonių veiklai apžvelgti.

22

čiosios bendruomenės. Portalo kūrėjai laikosi tokios pat nuostatos. Todėl atsirado rubrika „Miestiečiai“.

Dauguma Lietuvos žmonių gyvena miestuose, dauguma kuriasi daugiabučiuose namuose, jie yra labiau išprusę, linkę ne tik klausti, bet ir diskutuoti. Iš to atsiranda poreikis sukurti erdvę, kur toks žmogus rastų informaciją jam aktualiais klausimais. Daugiabučio gyventojui aktualu apsiginti nuo triukšmaujančio kaimyno, garsios muzikos, nuo kvapų, sklindančių per ventiliacijos angas. Tai yra galimybė suvesti pokalbiui suinteresuotas puses, naudos gaunant abiem pusėm. Šią vasarą buvo pristatyti tyrimai, kurių metu buvo apklausta tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių.

Daugiau negu pusė vartotojų tikisi, kad verslininkai pasiteiraus apie jų poreikius. Deja, išklausyti pasijuto tik 10 proc. respondentų. 40 proc. apklaustųjų teigė norintys kalbėtis su prekių ženklų atstovais, papasakoti savo įspūdžius ir tikisi sulaukti atsakymų į užduodamus klausimus. STATYBUNAUJIENOS.LT kaip tik ir siūlo tokią galimybę, suteikia formatą, kuriame tai daryti efektyviausiai.

Miestiečiui svarbi ir infrastruktūra, nes jam ne tas pats, kurioje miesto vietoje statomas namas, kaip jis orientuojamas gatvių, pasaulio šalių atžvilgiu; jam svarbu, ką, kodėl ir kaip daro namo administratoriai.

klausia specialistų, nuomonės lyderių.

Pasiūlymų pakete – leidiniai, diskusijos, renginiai, kuriantys pridėtinę vertę STATYBUNAUJIENOS.LT kuria ir vadinamuosius antrinius portalo produktus.

Keletą kartų per metus jus pasieks ir spausdinti proginiai leidiniai, skirti Lietuvos metų gaminio konkursui, sėkmingai dirbančioms įmonėms pristatyti, Statybininkų dienos proga, „Resta“, kt.

STATYBUNAUJIENOS.LT diskusijose bus analizuojami aktualūs klausimai, aptariamos problemos, dalyvaujant sprendimų galią turintiems asmenims – ministerijų, Vyriausybės, Seimo nariams, ekspertams, akademinei bendruomenei. Portalo kūrėjų planuose – rengti susitikimus su žinomais savo srities specialistais, kaip, pvz.:, finansų patarėjai, ekspertai, viešųjų ryšių specialistai, ir pan., bei atsakingais pareigūnais, kuriuos svarbu išgirsti, paklausti verslo žmonėms.

Taigi netrukus, bendradarbiaujant su Lietuvos statybininkų asociacija ir statybų bei susijusio verslo bendruomene, startuos naujas statybų tematikos portalas. Jo išskirtinumas: visa susijusi informacija – vienoje vietoje.

Klausimas

Kokie 2013 m. buvo Jūsų įmonei, organizacijai ir Jums, kaip vadovui?

Mindaugas STATULEVIČIUS, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Praeinantys metai NT rinkai buvo atsargiai optimistiniai – pasiektas simbolinis ikikrizinis sandorių skaičius, kainų kreivė stabilizavosi. Tai lemia augantys pirkėjų lūkesčiai, tikėjimas ekonomikos stabilumu. Nuosekliai ir natūraliai kyla reikalavimai ir plėtotojams, statybų kokybei, pastatų energinėms savybėms. Šiai metais pasiektas ir dar vienas simbolinis žingsnis – priimtas kelerius metus svarstytas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, kuris, tikimasi, ne tik supaprastins ir ženkliai supaprastins planavimą, bet ir turėtų dar pakylėti Lietuvą reitinguose, kurie vertina patrauklumą investicijoms ir verslui.

Kitais metais tikimės teigiamų pokyčių ir tvarkos nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemoje, statybos darbų garantijų ir draudimo klausimo sprendimo, tai leistų užtikrinti atsakingą projektų plėtojimą, vadovaujantis gerąja vakarų šalių praktika, bei apsaugoti vartotojus.

sarį naujai pastatėm trijų iksų „Maximą“ Trakų Vokėje.

Skaičiavom, mokėmės, todėl ir nemažai tobulėjome.

Esame pastatę nemažai „Maximos“ pastatų, todėl, žinoma, dėl tragedijos, kuomet Latvijoje sugriuvo pastatas, kuriame buvo įsikūręs šio ženklo prekybos centras, labai nesmagu – juk netinkamame kontekste nuskambėjo ir Lietuvos vardas.

Nors atsakomybė gula ne ant vienų pečių. Gaila, kad šie įvykiai gali pristabdyti parduotuvių tinklo plėtrą, nes statybininkams tai yra rimtas užsakovas. „Maximos“ prekybos centrų esame pastatę ne vieną, senesnius remontuojame.

Esu statybininkas ir sakau – mes darome visa, kad broko nebūtų. Nes brokas pastato konstruktyve – tai sutarties pasirašymas su velniu. O klaidų gali pasitaikyti: konstruktorius gali ne taip suskaičiuoti, projektuotojas suprojektuoti.

Statybininkas – įgyvendina tai, kas buvo suprojektuota.

Manau, kad ir Latvijos atveju statybininkų kaltės nėra. Mes „muzikos“ nekuriame, mes tik „atliekame kūrinį“.

Visi bendrovės gamybos pajėgumai panaudoti. Didelės bazės neturime – daugiau valdome projektus. Turime specialią dalį apdailai atlikti – šiuo pajėgumus pilnai panaudojame. Šie metai man, kaip vadovui, buvo sėkmingi – tiek darbinėje veikloje, tiek dėl sveikatos, apvesdinau vyresnėlį, vidurinėlis išvyksta studijuoti magistrantūros į Švediją, 15-metis jaunėlis savo amžiaus grupėje žaidžia Kupiškio rinktinėje krepšinį. Taigi kodėl man nesidžiaugti.

Julius GENDVILIS, statybos kompanijos „Mitnija“ generalinis direktorius Jonas MARCIŠAUSKAS, UAB „Dailista“ direktorius (Kupiškis) Šie metai buvo pakankamai geri ir sėkmingi. Atrodo, kad darbų, palyginus apyvartas, padarėm panašiai tiek pat, kiek ir pernai. Turime naują projektų vadovą, aukštesnę kvalifikaciją įgijo du statybos darbų vadovai. Dirbame renovuodami ir statydami, nepraradome kvalifikacijos įrenginėdami prekybos centrus: Vilniuje atnaujinome centrinę universalinę parduotuvę, atnaujinome kelių „Maximų“ patalpas.

Nemažai pasidarbavome savo, Kupiškio rajone, – Subačiaus miestelyje modernizavom kultūros namus; baigiame Kupiškio gimnaziją, Kupiškio kultūros namus. Pava-

2013 m. mūsų statybos kompanijai buvo ypatingai sėkmingi. Įgyvendinę vidinius pokyčius, sustiprėjome, į komandą priėmėme dešimtis jaunų ir talentingų specialistų, taip pat dar labiau sustiprinome klientų pasitikėjimą mūsų bendrove. Dėl šių priežasčių mums pavyko laimėti daug naujų užsakymų – šiuo metu savo užsakymų portfelyje turime statybos projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 500 mln. litų, o 2013 m. apyvarta siekė 190 mln. litų. Tiek aš, tiek visa mano komanda dirbome daug, nes turėjome aiškią viziją ir ambicijų sustiprėti bei sugrįžti į didžiausių šalies statybos kompanijų viršūnę. Džiaugiuosi, kad mums tai pavyko.

2014 m. laukia kiti iššūkiai. Turėsime toliau stiprinti vidinius procesus, dar daugiau dėmesio skirti santykiams su klien-

tais, rinkodarai, taip pat naujų bei talentingų darbuotojų ugdymui. Kaip ir kiekviename versle, taip ir statybų versle, pagrindinis turtas yra santykiai su klientais bei darbuotojais.

Neabejotinai, šioms sritims skirsime didžiausią dėmesį.

Audronė ENDRIUKAITYTĖ, UAB „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims 2013-ieji, tai – iššūkių, tobulėjimo ir kūrybos metai.

Išties jaučiame Lietuvos rinkos atsigavimą ir tolimesnį jos augimą. Individualių namų savininkai yra ypač susidomėję energiškai efektyvia statyba ir noriai renkasi sprendimus, padedančius tai pasiekti.

Bendrovei „Paroc“ 2013 m. buvo sėkmingi – pardavimai didėjo, eksportas taip pat augo. Be to, pristatėme rinkai naujus gaminius ir sprendinius, kurie susilaukė rinkos pripažinimo, pavyzdžiui, „PAROC® Cortex One™“. Atsižvelgdami į rinkos poreikius, atnaujinome CAD brėžinius ir papildėme juos energiškai efektyvių pastatų sprendimais, pristatėme rinkoje ŠVOK vamzdynų ir ortakių izoliacinius gaminius su nauja danga „PAROC GreyCoat“. Mūsų edukaciniai seminarai ir dalyvių skaičius juose buvo didžiausi per visą veiklos istoriją. Tai byloja apie tai, jog mūsų žinios, vykdomi tarptautiniai projektai ir patirtis yra svarbi tiek statybininkams, tiek NT plėtotojams, tiek projektuotojams.

Visai „Paroc Group“ praėję metai taip pat buvo sėkmingi – užbaigta viena dalis ilgalaikio investicinio projekto Rusijoje, ten gruodžio pradžioje atidaryta nauja „Paroc“ gamykla. Švedijoje ir Suomijoje kompanija sėkmingai vykdo energiškai efektyvios individulių namų renovacijos projektą „renZERO™“. Plačiau šį projektą pristatysime artimiausiuose „Paroc“ seminaruose ir parodoje RESTA 2014.

2013 m. buvo didelių pokyčių metai ir man asmeniškai.

Dabar esu atsakinga už komunikaciją ir rinkodarą Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose Centrinės Europos šalyse bei Jungtinėje Karalystėje. Naujos pareigos – tai atsakomybė ir didelis iššūkis, reikalaujantis daug laiko, žinių ir profesionalumo.

Noriu visus skaitytojus pasveikinti su Naujaisiais metais ir palinkėti sėkmės kūrybingoje statybininko veikloje.

23

Naujienos

Įstatymo pataisos sudarys sąlygas individualiai šilumos apskaitai

Teritorijų planavimas – paprasčiau ir greičiau

LR Seimo narys Paulius Saudargas

Metų pabaigoje LR Seime įregistruotos Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma užtikrinti deramą buitinių šilumos vartotojų teisių apsaugą įsirengiant individualią suvartotos šilumos energijos apskaitą.

Pataisą įregistravo įvairių frakcijų parlamentarai: Algimantas Salamakinas, Raimundas Paliukas, Eligijus Masiulis, Povilas Urbšys ir Agnė Bilotaitė. „Kasmet prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams didžiausią galvos skausmą kelia būtent šildymo sąskaitos, todėl manau, kad įtvirtinus individualią šilumos apskaitą butuose, sistema taptų ne tik skaidresnė, bet ir efektyvesnė bei pigesnė. Priėmus tokį įstatymą, nebeliktų prielaidų „šildyti orą“, o šilumos tiekėjams teikti išpūstas sąskaitas gyventojams“, – sakė LR Seimo narys, konservatorius Paulius Saudargas.

Taip pat pateiktas ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama, kad būtų įtvirtinta viena iš efektyvaus energijos vartojimo priemonių modernizuojamuose daugiabučiuose namuose, – privaloma individuali modernizuojamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų suvartotos šilumos energijos apskaitos ir reguliavimo sistema.

Daugiabučių namų modernizavimas, anot P.Saudargo, sulauktų dar didesnio efektyvumo, jei gyventojai po renovacijos turėtų individualios šilumos apskaitos galimybę ir dėl to – mažesnes šildymo sąskaitas.

Verta paminėti, kad Lietuvos gyventojai savo daugiabučiuose seniai yra įsirengę dujų, elektros, šalto bei karšto vandens skaitliukus ir atsiskaito būtent už suvartotą kiekį, todėl individualios šilumos apskaitos skaitikliai nebūtų visiškai naujas dalykas. „Kiekvienas šilumos vartotojas būtų suinteresuotas už šilumą mokėti mažiau, tuo pačiu neišleisti šilumos „į lauką“, kitaip tariant, kaimynui, kuris mėgsta gyventi šilčiau, bus paprasčiau reguliuotis atsisukant daugiau šilumos, o mėgstantiems gyventi vėsiau, ar tarkim, tiems, į kurių buto pusę šviečia saulė ir natūraliai prišyla, būtų galima atsisukti mažiau šilumos“, – sakė parlamentaras P.Saudargas.

Nuotr. pašnekovo 24

Aplinkos viceministrė D.Matonienė

Nuo 2014 metų įsigalioja naujas Teritorijų planavimo įstatymas.

Jis keičia 10 metų veikusį dokumentą, kurį kritikavo visi – tiek gyventojai, tiek specialistai, tiek investuotojai. Šiame įstatyme yra dešimtys pakeitimų, kurie palengvins, pagreitins, supaprastins teritorijų planavimo darbus, leis gyventojams ir verslui lengviau statyti gyvenamuosius pastatus. Dviem – ketveriais metais sutrumpėjo visos projektavimo procedūros, gyventojams ir verslui statyti gyvenamuosius namus tapo daug paprasčiau.

Naujasis įstatymas sumažino biurokratinius kliudžius gyventojams statytis gyvenamuosius namus. Siekiant gerinti investicinę aplinką, atsisakyta planavimo pareigos sklypo plėtotojui. Gyventojams ir verslininkams, norintiems vykdyti statybas žemės sklype, pakaks parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o pareiga rengti užstatymo planus numatyta savivaldybėms. Kol savivaldybė neparengia vietovės lygmens kompleksinio planavimo dokumentų, statybą leidžiantys dokumentai išduodami vadovaujantis savivaldybės kompleksinio plano (bendrojo plano) sprendiniais.

Tokiu būdu sklypo plėtotojui neužkraunama pareiga

Lietuvos metų gaminys 2013 Tai yra rengiamo portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas Lietuvos pramonininkų organizuojamiems konkursams „Lietuvos metų gaminys“ ir „Sėkmingai dirbanti įmonė“ pristatyti.

Leidinys platinamas nemokamai.

Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

rengti ir finansuoti teritorijų planavimo darbus.

Gyventojams ir verslui sudarytos sąlygos lengviau pasikeisti žemės naudojimo pagrindinę paskirtį ar būdą, pertvarkyti sklypų ribas. Paprastesne tvarka bus atliekamas ir specialiųjų žemės ir miško sąlygų nustatymas ar keitimas.

Atsisakoma nepasiteisinusio sklypinio planavimo principo, kai vienam sklypui būdavo rengiamas detalusis planas, todėl nuo šiol mažiausia planuojama teritorija bus kvartalas. Kvartalinis planavimas suteiks galimybę kompleksiškai spręsti teritorijos tvarkymo galimybes.

Pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas sumažina ir korupcijos galimybes. „Jeigu, pavyzdžiui, vyriausiasis architektas nepatvirtina kokio nors dokumento, Statybos inspekcija gali patikrinti ir nustačiusi, kad dokumento netvirtinti nebuvo pagrindo, pati jį patvirtina ir baudžia tą, kuris to nepadarė, – sakė D.Matonienė. – Atsiranda personalinė atsakomybė. Tai yra nauda gyventojams ir investuotojams.“ Aplinkos ministerija įsteigė informacinį numerį, kuriame specialistai konsultuos apie pasikeitimus ir siūlys, kaip išspręsti sunkumus. Informacinio telefono numeris: 8 646 67920. Darbo laikas: 9–18 val. Gyventojus konsultuos Aplinkos ministerijos specialistai. Klausimus taip pat visuomet galima siųsti elektroniniu paštu info@am.lt.

Užtikrinant visuomenės interesus, numatyta galimybė visuomenei susipažinti ir stebėti teritorijų planavimo procesą elektroninėje erdvėje. Šiam tikslui jau kuriama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema. Žmonės į teritorijų planavimo procesus galės įsitraukti jau nuo pat pradžių ir viso planavimo metu „kontroliuoti“, kaip vyksta dokumento rengimas.

Spalio mėn. paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2014“, vertinančiame verslo sąlygas 189 pasaulio valstybėse, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą.

Lietuvai pavyko pagerinti daugiau kaip pusę „Doing Business“ rodiklių. Tyrime nurodyta, kad statybos leidimų gavimo srityje Lietuva pakilo iš 48 į 39 vietą.

AM nuotr.

Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.lt Reklamos skyrius – mob. 8 672 60123 Maketavo Petras Urmanavičius Spaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius Tekstai įmonių ir STATYBUNAUJIENOS.LT Leidėjas neatsako už reklamų turinį.

Leidinys bus pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT Viršelyje Pauliaus Gasiūno nuotr. (UAB „Staticus“ įrengti Radisson Blu Riverside (Švedija) viešbučio fasadai)

Naujienos

Rūšiuotos atliekos gyventojams kainuos pigiau

Žaboja biokuro pirkimus „savų iš savų“

Renovacijai gali pritrūkti statybininkų Renovacija 2009-2013 m.

Renovuotų / renovuojamų namų skaičius Vykstantys rangos darbų konkursai (n. sk.)

Bankai, pritarę finansavimui (n. sk.)

Gyventojai, pritarę renovacijai (n.sk.)

Aplinkos viceministras A.Petkus

Aplinkos ministras V.Mazuronis

„Vienas dažniausių gyventojų „pasiteisinimų“, kodėl jie nerūšiuoja, o kas man iš to? Iš tiesų finansinių ir kitokių skatinamųjų priemonių nebuvimas nepadeda gyventojų skatinti rūšiuoti, todėl šiemet buvo parengta nauja įmokų už atliekų tvarkymą metodika, kurią jau patvirtino Vyriausybė“, – sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Metodikos įgyvendinimas – savivaldybių prerogatyva ir jos jau pradėjo atlikti namų darbus. Jau 2014 m. gyventojai, kurie rūšiuoja atliekas, už atliekų tvarkymą mokės mažiau, nei tie, kurie nerūšiuoja.

Tačiau koks bus kainų skirtumas tarp rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų, kaip sakė viceministras, pasakyti neįmanoma. Kainos skirtumą lems kiekvienos savivaldybės sprendimai, situacija, nes visos savivaldybės naudoja labai skirtingas atliekų tvarkymo sistemas, skirtingas geografinis išsidėstymas.

Tačiau naujame atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams nustatyta, kad mokestis už atliekų tvarkymą negali viršyti 1 proc. vidutinių metinių gyventojų pajamų.

Tikimasi, kad per metus Savivaldybių parengtos taisyklės turi pradėti veikti.

Valstybinės įmonėms miškų urėdijoms Aplinkos ministerija nurodė nuo 2014 metų įsitraukti į biokuro gamybos rinką: tai padidins konkurenciją biokuro rinkoje ir išplės miškų teikiamą naudą visuomenei, neaukojant dėl to ekologinių perspektyvų.

Kaip sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, dėl tokio potvarkio labiausiai sunerimo didieji biokuro gamintojai. „Bet manau, kad Lietuvos gyventojai gali būti ramūs, todėl kad tai padės nustatyti realią biokuro kainą ir per biokuro kainą dirbtinai nebebus galima užkėlinėti šilumos kainos. Taigi tendencijos yra labai geros“, – sakė ministras. 2013 metų liepos mėn. įstatymo pakeitimai energetikos įmonėms nustatė prievolę dalį biokuro elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai įsigyti energijos išteklių biržoje: 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų, 2015 metais – ne mažiau kaip 30 procentų, 2016 metais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 50 procentų. „Tas žaidimėlis, kai patys pirko iš savų užsikeldami kainas, turėtų po truputėlį baigtis“, – kalbėjo ministras V.Mazuronis.

AM nuotr.

AM foto

37

78

81

37

2009

2010

2011

2012

415 162 125 192 2013

„Darbų bus daug, tačiau statybiniai pajėgumai šiuo metu yra rizika“, – pastebėjo viceministrė Daiva Matonienė, metinėje spaudos konferencijoje kalbėdama apie daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją. Nuo 2013 metų pradžios iki pabaigos renovacijai buvo pritarę 868 daugiabučių gyventojai, iš jų 166 namai pradėję renovacijos darbus, 125 daugiabučiams atnaujinti vyksta rangos darbų pirkimai, 162 namai yra gavę banko finansavimą. „Vertinant šiuos rezultatus viso Programos įgyvendinimo laikotarpio kontekste, 2013 metus galima vadinti renovacijos lūžio metais. Pasiūlytas naujas daugiabučių atnaujinimo modelis, patobulinta teisinė aplinka, sukurti nauji finansiniai instrumentai užtikrina ne atsitiktinai per metus šoktelėjusį renovuotų namų skaičių, bet sistemingą ir ilgalaikį šalies renovacijos procesą,“ – tvirtino aplinkos viceministrė. Ministerija mano, kad po 3 – 4 mėn. Lietuvoje vienu metu bus renovuojama 500 – 600 daugiabučių. Įvertinus pernai pasiūlyto naujo renovacijos modelio sėkmę, liepos mėnesį buvo paskelbtas antras renovacijos etapas, kurio metu šalies savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas nepatekusių į pirmąjį etapą ir naujai atrinktų daugiabučių atnaujinimui. Antrajame renovacijos etape išreiškė norą dalyvauti 58 savivaldybės, kurių sąrašuose 1683 namai, t.y. dvigubai daugiau nei pirmajame.

Dabartinė Daugiabučių namų atnaujinimo programa įgyvendinama nuo 2005 metų. Per beveik devynerius Programos gyvavimo metus šalyje renovuota 500 namų.

AM iliustr.

STATYBŲ SĄMATOS, NORMATYVAI, KAINYNAI, PROGRAMOS

UAB „SISTELA“ Žalgirio g. 88, LT-09303, Vilnius

Tel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084 E.p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt

www.sistela.lt 25

Naujienos

Pastatė naują technologijų centrą

Didžioji lėšų dalis bus skirta kompleksiškam miestų infrastruktūros atnaujinimui Naujuoju finansiniu laikotarpiu integruotoms teritorijų vystymo programoms įgyvendinti bus skirta 3,41 mlrd. litų. Didžioji dalis – apie 95 proc. – šios paramos skiriama investicinėms, infrastruktūrinėms, priemonėms.

„Mitnija“ baigė įgyvendinti vieną reikšmingiausių projektų Kaune – beveik 30 mln. litų (be PVM) vertės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro statybą.

Nuo 2014 m. pradžios daugiau nei 11 000 kv. m. pirmajame tokio pobūdžio centre Lietuvoje po vienu stogu įsikurs mokslininkai ir kiti tyrėjai, dėstytojai, studentai. „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre, kurio statybos finansuotos bendromis Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, įrengti mokslininkų ir dėstytojų kabinetai, įvairios laboratorijos, auditorijos, mokomoji vaistinė, taip pat atskiros erdvės posėdžiams ir kitai veiklai. „Mitnijos“ generalinis direktorius Julius Gendvilis teigia, kad bendrovė didžiuojasi prisidėjusi prie Lietuvos mokslo plėtros ir istorijos kūrimo. „Mūsų pastatytame integruotame studijų, mokslo ir verslo centre bus atliekami farmacijos ir sveikatos mokslų tyrimai, eksperimentai, kuriami nauji medikamentai. Supratome savo atsakomybę statant tokį objektą. Todėl mūsų įmonė, kaip šio projekto generalinė rangovė, turėjo kokybiškai atlikti ne tik savo jėgomis atliekamus statybos darbus, bet ir profesionaliai valdyti dešimtis skirtingų subrangovų bei tiekėjų. Mums garbė, kad esamos ir būsimos Lietuvos mokslininkų, dėstytojų, studentų kartos dirbs ir kurs „Mitnijos“ statytame centre“. „Mitnijos“ statybų direktorius Valentinas Cilcius pažymi, kad „Santakos“ slėnio projektas sudėtingas savo specifiniais inžineriniais, konstrukciniais ir architektūriniais sprendimais. „Šiame ypatingame pastate įrengtos laboratorijos, kuriose prie darbo stalų sumontuotas dujų tinklas, kurį sudaro gamtinės dujos, suspaustas oras, vakuumas, azotas, deguonis, helis bei angliarūgštė. Siekiant užtikrinti kokybišką visų inžinerinių sistemų valdymą, centre sumontuota automatizuota pastato inžinerinių sistemų valdymo sistema (PVS).

Reaguodama į lauko oro sąlygas, PVS reguliuoja patalpų vėdinimą, šildymą, šaldymą atskirose pastato erdvėse, ir tokiu būdu taupo energiją“, – teigia Valentinas Cilcius. „Mitnijos“ statybų direktorius džiaugiasi, kad pastato išorės apdailai naudotos kokybiškos medžiagos. Tai kasetinė kompozicinių aliuminio plokščių fasadų sistema, užtikrinanti vientisą ir estetišką fasado vaizdą bei jo ilgaamžiškumą, taip pat stiklo vitrinos bei tamsiai pilkos bei raudonos pakabinamos keramikinės plytelės. Šios medžiagos pasirinktos ne tik siekiant geriausiai atskleisti architektų sumanymus, bet ir dėl medžiagų patvarumo, ilgaamžiškumo bei funkcionalumo.

Bendrovės inf. ir nuotr.

26

„Dėl visų regioninei plėtrai 2014–2020 m. skiriamų lėšų, konkrečių priemonių, planuojamų rezultatų tebevyksta diskusijos su ministerijomis, derinama su Europos Komisija 2014–2020 m. struktūrinės paramos veiksmų programa, – sakė VRM Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

– Vidaus reikalų ministerija parengė ir derina su ministerijomis „Regioninės plėtros“ tarpinstitucinį veiklos planą.“ Preliminariai suderinti asignavimai, kurie bus paskirstomi regionų projektų planavimo būdu, arba skiriami integruotoms teritorijų vystymo programoms įgyvendinti, siekia 3,41 mlrd. litų.

Įvardintos pagrindinės investavimo sritys ir lėšos Pagrindinės investavimo sritys, remiamos iš ES struktūrinių fondų, yra kelios. Didžioji lėšų dalis bus skirta miestų infrastruktūros kompleksiškam atnaujinimui (URBAN) – 902 mln. litų. Iš jų 500 mln. litų atiteks penkiems didiesiems miestams. Aplinkosaugai, viešųjų pastatų modernizavimui, kraštovaizdžio tvarkymui, antrinių žaliavų surinkimo sistemos plėtrai, vandentvarkai numatyta 817 mln. litų. Investicijoms transportui ir darniam judumui skirta 437 mln. litų.

Dar 360 mln. litų numatoma skirti bendrojo, neformalaus švietimo ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrai. Kaimo vietovių infrastruktūros modernizavimui numatyta suma – 322 mln. litų (133 mln. litų – iš Europos žemės ūkio fondo. Naujuoju finansiniu laikotarpiu socialiniam būstui skirta 194 mln. litų.

Kiekvienai integruotai teritorijos vystymo programai bus nustatyti kompleksiniai miestų socialinio ir ekonominio atgaivinimo projektai (URBAN tipo projektai), atskirų sektorių priemonės (aplinkosaugos, transporto, švietimo ir kt.), taip pat teikiama parama bendruomenių kartu su vietos valdžia ir verslu įgyvendinamoms vietos plėtros strategijoms (bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai).

Apie 50 mln. litų – „minkštosioms“ veikloms Vidaus reikalų ministerija administruos ES struktūrinių ir investavimo fondų priemones, pagal kurias remiami kompleksiniai (URBAN) projektai. Pagal juos gali būti atlikta apleistų teritorijų konversija, buvusių didelių pramonės ar karinių objektų pritaikymas mažiems ir vidutiniams verslams, bendruomenėms, viešosioms paslaugoms; pertvarkomos ir atnaujinamos viešosios erdvės – pėsčiųjų gatvės, aikštės, skverai, parkai; renovuojami gyvenamieji kvartalai – sutvarkomos žaliosios erdvės, automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės ir pan. „Bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai miestų vietovėse parama skiriama iš Europos socialinio fondo, t. y., apie 50 mln. litų, „minkštosioms“ veikloms, skirtoms socialinės atskirties ir užimtumo problemoms spręsti“, – sakė Regioninės politikos departamento direktorius A.Plikšnys.

Baigiantis metams – lėšos socialiniam būstui ir infrastruktūrai

Penkiolika programų – 10-yje regionų Baigiantis metams, Vidaus reikalų ministerija skyrė Eu„2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu Vidaus reikalų ministerija atsakys už Integruotųjų teritorinių investicijų instrumento koordinavimą. Lietuvoje šis instrumentas taikomas remiant tvarios miestų plėtros veiksmus, – sakė A.Plikšnys. – Tai reiškia, kad bus rengiamos ir įgyvendinamos integruotos teritorijų vystymo programos išskirtoms tikslinėms teritorijoms – miestams, t.y., apie 20 savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, arba apibrėžtoms didžiųjų miestų dalims: pasirinktos septynios teritorijos, turinčios po 20-40 tūkst. gyventojų, bei su jomis susietoms teritorijoms.“ Bus įgyvendinama 15 programų – 10-yje regionų, apimant mažus ir vidutinius miestus, ir penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

ropos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų infrastruktūrai gerinti ir socialiniams būstams įrengti. Zarasų rajone esančiame Avilių II kaime už 529 tūkst. Lt planuojama rekonstruoti kultūros namų ir bibliotekos pastatą, įkuriant daugiafunkcinį centrą ir pritaikant jį bendruomenės poreikiams. Taip pat planuojama sutvarkyti šio pastato aplinką, įrengti laisvalaikio ir sporto infrastruktūrą.

Papildomas 425 tūkst. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas skirtas socialinio būsto plėtros projektui Jonavos mieste. Daugiaaukščiame name bus įrengti 28 šiuolaikinius reikalavimus atitinkantys socialiniai būstai bei atlikti pastato apšiltinimo darbai. Įrengtuose butuose planuojama apgyvendinti 70 asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą.

Brno technologijos universiteto studentų kūrybiniai darbai. Autoriaus nuotr.

VGTU pradėti rengti plataus profilio pramonės gaminių inžinieriai dizaineriai Reaguojant į pasaulinės rinkos daiktinės aplinkos formavimo tendencijas, 2013 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultetas pasiūlė naują Pramonės gaminių dizaino studijų programą. Architektūros fakultetas iki šiol žinomas kaip didžiausia šalyje architektūros mokykla. doc. dr. Jonas JAKATIS,

Bendradarbiauja su verslu

VGTU Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas

VGTU Dizaino katedra savo būsimus absolventus regi kaip konkurencingus, aukštos kvalifikacijos, kūrybingus ir išradingus pramonės gaminių dizaino kūrėjus. Katedra siekia jaunus specialistus sėkmingai ir tikslingai integruoti į gamybos darbo rinką. Siekiama bendradarbiauti su įvairių pramonės sričių įmonėmis, miestų ir kraštovaizdžio planavimo organizacijomis, galerijomis, savivaldos institucijomis bei bendruomenėmis. VGTU, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narys, įgyvendindamas šią studijų programą, pakvietė LPK narius – verslo organizacijas – įvairiomis formomis plėtoti partnerystės ryšius su Dizaino katedra ir ypač studentų integravimo į gamybinę aplinką srityje. Studijose ir praktinės veiklos procese siekiama pasiūlyti novatoriškų pramoniniu būdu gaminamos produkcijos idėjų, sukurti praktiškai pritaikomų modelių ir gaminti realiai pritaikomus, mechaniškai funkcionuojančius gaminius, gilintis į teisinę pramonės gaminių dizaino aplinką.

Partnerystės ir bendradarbiavimo tikslas – formuoti ilgalaikius abiem pusėms naudingus, sinergiškai veikiančius partnerystės ryšius, padėsiančius įgyvendinti individualizuotus partnerystės dalyvių uždavinius pramonės gaminių dizaino srityje.

Vertinant svarstomus 2014–2020 m. ES paramos prioritetus dėl mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir naujovių skatinimo, pagrindinis Lietuvos tikslas – plėsti konkurencingų ne tik vietos, bet ir pasaulinės rinkos pramonės gaminių kūrėjus bei gamintojus. Savito pramonės gaminių dizaino vaidmuo akivaizdus siekiant išlaikyti nacionalinį tapatumą, užtikrinti etnokultūros tęstinumo tradicijas, tuo pačiu amortizuojant šiuolaikinio žmogaus kuriamos kosmopolitinės aplinkos įtaką.

2013 m. įkurta Dizaino katedra įgalina integruoti VGTU technologijos mokslų ir studijų potencialą (taikomųjų mokslų sritis) ir menų (taikomieji menai) studijas, absolventams po ketverių metų studijų suteikiant dvigubą inžinerinio projektavimo ir pramoninio dizaino bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studentai orientuojami dirbti rinkoje Lavinant studentų įgūdžius, diegiamos 3D projektavimo technologijos. Studijų programoje naudojama pasaulyje žinoma dizaino projektavimo sistemų „SolidWorks" programinė įranga. Kalbėdamas apie studijų programos ypatumus, VGTU Architektūros fakulteto dekanas prof.

R.Buivydas pastebi, kad „dizaino ir šios srities specialistų rengimas buvo suprantamas gana siaurai, pagrindinė spraga – inžinerinio išsilavinimo tradicijų praradimas.

Atsižvelgdami į Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabas ir pažangią užsienio patirtį, dizaineriams suteiksime kompleksinių meno, verslo ir inžinerijos žinių, kurios reikalingos industrinių produktų gamybai“. Įgyvendinant VGTU naująją studijų programą, pramonės estetinio projektavimo dvasia pradėti rengti plataus profilio pramonės gaminių inžinieriai dizaineriai. Jie įgis gebėjimų ne tik kurti gaminio formos idėją, bet ir suderinti jo funkciją, mechaninius objekto veikimo ypatumus. Studentai gebės analizuoti ir pritaikyti jau sukurtus prototipus. Naudojant novatoriškus mokymų metodus ir šiuolaikiškas priemones studentai orientuojami dirbti rinkoje.

Pramonės gaminių dizaino studijų programoje diegiami nauji probleminio mokymo ir tęstinio kompleksinio projektavimo metodai. Taikant juos ne tik skatinama semtis fundamentaliųjų mokslų žinių, bet ir formuojami piešimo, spalvotyros, kompozicijos, modeliavimo, konstravimo bei daugelio kitų meninių bei praktinių įgūdžių.

Dizainas ir plėtra teikia konkurencinio pranašumo Dizaino kokybės, kaip konkurencinio šalių ekonomikos veiksnio, aktualiją rodo daugelio pasaulio valstybių patirtis.

Didžiosios Britanijos dizaino tarybos teigimu, dizaino projek-

Dr. Jonas Jakaitis. Asm. archyvo nuotr.

tų investicijos atsiperka vidutiniškai per 20 mėn. Prancūzijos ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos duomenimis, šalies smulkiojo ir vidutinio verslo kompanijų investicijos, neviršijančios 50 000 eurų, į dizainą 60 proc. atvejų atsiperka mažiau kaip per dvejus metus. Didžiosios Britanijos pramonės konfederacijos 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, 55 proc. kompanijų dizainą ir plėtrą per 5 artimiausius metus mato kaip pagrindinį konkurencinio pranašumo šaltinį.

Tyrimų duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, Suomijoje 2000 m. įtvirtinta strategija 2010 m. pasiekti, kad 50 proc. suomių kompanijų naudotųsi profesionaliu dizainu kaip sudėtine verslo operacijų dalimi, išpildyta su kaupu. Šiuo siekiu akcentuotas ypatingas šalies įvaizdžio, kultūros ir nacionalinio identiteto svarbos klausimas. Danijos dizaino politikoje pabrėžti gerovės siekimo, konkurencingumo, darbo vietų kūrimo aspektai, Švedijoje siekiama prioritetų pagerinti gyvenimo kokybę, Norvegijos dizaino politikos siekiai – padidinti uždarbį užtikrinant rinkos plėtra. Pietų Korėja savo dizaino politiką siejo su tuo, kad 2010 m. dizaino veikla sudarytų 3 proc. BVP. Kinijoje dizaino veikla suprantama kaip priemonė pramonei augimui spartinti.

Lietuvos dizaino politika kitų šalių patirties kontekste – dezintegruota kaip atskirų dizaino veiklos sričių mažai koordinuotas veikimas. Dabar bene sparčiausiai plėtojamos dizaino srities – interjero, baldų dizaino Lietuvai, akivaizdu, per maža. Pripažįstant, kad ir Lietuvoje dizaino politika turės įgyti prioritetinę ūkinės veiklos padėtį, ją būtina orientuoti link aiškaus šalies prekės ženklo, identifikuojančio lietuviško gaminio dizaino pristatymą tarptautinėse rinkose. Ypač svarbu konkurencingumui vertinti naudoti ir kokybinius rodiklius, tarp kurių minėtini - produkcijos kokybė, klientų aptarnavimo lygis, produkcijos realizavimo galimybės, produktų dizainas, žmogiškasis kapitalas ir kiti.

27

28